Varėnos Rajono Miškų Išdėstymo Planavimas

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS VANDENS ŪKIO IR ŽEMĖTVARKOS FAKULTETAS ŽEMĖTVARKOS KATEDRA

Agnė Rėkutė

VARĖNOS RAJONO MIŠKŲ IŠDĖSTYMO PLANAVIMAS

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas

Studijų sritis: Technologiniai mokslai Studijų kryptis: Kraštotvarka Studijų programa: Žemėtvarka

Akademija, 2010 Magistrantūros studijų baigiamųjų darbų ir egzaminų vertinimo komisija) (patvirtinta Rektoriaus įsakymu 2010 03 17, Nr. 61-Kb)

Pirmininkas: prof. habil. dr. Algimantas ZAKAREVIČIUS, VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS Nariai: 1. doc. dr. Vidmantas GURKLYS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS 2. doc. dr. Pranas ALEKNAVIČIUS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS 3. doc. dr. Virginija GURSKIENĖ, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS 4. doc. dr. Audrius ALEKNAVIČIUS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

Mokslinis vadovas...... (parašas) (doc. dr. Algirdas ANTANAVIČIUS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS)

Recenzentas:...... (parašas) (doc. dr. Pranas ALEKNAVIČIUS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS)

Katedros vedėjas:...... (parašas) (doc. dr. Audrius ALEKNAVIČIUS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS)

Oponentas...... (parašas) (doc. dr. Alfonsas DARBUTAS, LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS)

SANTRAUKA VARĖNOS RAJONO MIŠKŲ IŠDĖSTYMO PLANAVIMAS Agnė Rėkutė

Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku laikomas svarbia ūkinės veiklos įvairinimo priemone, siekiant sumažinti priklausomybę nuo žemės ūkio veiklos ir pagerinti aplinkos sąlygas kaimo vietovėse. Ši priemonė taip pat svarbi ir tarptautiniu mastu, siekiant sumažinti aplinkos užterštumą, nes miškai vaidina svarbų vaidmenį sugerdami į aplinką išmetamus teršalus. Be to, tvarus ir subalansuotas miškų ūkis yra neatsiejamas nuo biologinės įvairovės palaikymo ir gausinimo, kraštovaizdžio puoselėjimo bei kultūros paveldo išsaugojimo. Varėnos rajonas – miškingiausias Lietuvoje. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. sausio 1 d. duomenis, miškai užima 69,10% rajono teritorijos ir 7,22 % visos Lietuvos miškų ploto. Varėnos rajonas priklauso didesnio nepalankumo ūkininkauti vietovių zonai, todėl rajone naudinga veisti mišką. Varėnos rajono savivaldybėje ne miško žemėje miško įveisimas numatomas pirmiausia – gamtinio karkaso teritorijose ir rekreacinėse teritorijose, po to – nusausintose apleistose ir dirvonuojančiose žemėse su mažos ūkinės vertės dirvožemiais. Rajono savivaldybėje 2004 – 2020 m. laikotarpyje numatyta želdinti mišku apie 3966 ha žemės ūkiui ir kitiems tikslams naudotų žemių, t. y kasmet miškas turi būti įveisiant 233 ha plote (Žin. 2003, Nr.1-100). Pagrindiniai žodžiai: miškas, našumas, įveisimas, išdėstymas, apželdinimas.

SUMMARY

FOREST ARRANGEMENT PLANNING OF VARĖNA DISTRICT

Agnė Rėkutė

Forest planting in agricultural land is considered an important thing of economic diversification, in order to reduce dependence on agricultural activities and improve environmental conditions in rural areas. This is also important thing in international area, in order to reduce environmental pollution, forests play an important role in the absorption emissions of the environment. Sustainable forest management is inseparable from the maintenance of biodiversity and enhancement of landscape enhancement and preservation of cultural heritage. The district of Varėna is the most forested in Lithuania. According to National land service data forests cover 69.10% of the district's territory and it is 7.22% of the total forest coverage in Lithuania. The district of Varėna does not fit for farming, that’s why there is a benefit to plant a forest. Varėna district forest planting is intended primarily - natural frame relaxation areas and then - drained and abandoned fields and other fields with low economic value of soils. In 2007 - 2020 Varėna district municipality is planning to plant a forests in about 3966 hectares of the lands that were use for agriculture and other purposes. It means that every year the forest will be planted in 233 hectares of the land. (Žin. 2003, Nr.1-100).

Key words: forest, productivity, planting, layout, landscaping.

TURINYS

ĮVADAS ...... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ...... 9 1.1. Miškų įveisimo reglamentavimas, metodika ir reikšmė ...... 9 1.2. Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ...... 11 1.3. Miškingumo didinimo reikšmė ...... 13 1.4. Apsauginis miškų vaidmuo ...... 18 1.5. Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku ...... 21 2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...... 26 3. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ...... 27 4. VARĖNOS RAJONO MIŠKŲ IŠDĖSTYMO PLANAVIMAS...... 28 4.1. Varėnos rajono apžvalga ...... 28 4.2. Žemės ūkio veiklai naudotinų teritorijų zonavimas ...... 29 4.3. Žemės ir žemės ūkio naudmenų naudojimas ...... 30 4.4. Varėnos rajono savivaldybės bendrojo plano sprendiniai ...... 33 4.4.1. Rajono savivaldybės miškų potencialo teritoriniai ypatumai ...... 33 4.4.2. Rajono miškų teritorijų naudojimo būdai ...... 38 5. MIŠKŲ IŠDĖSTYMO ŽEMĖTVARKOS SCHEMOS IR MIŠKOTVARKOS PROJEKTO ĮGYVENDINIMAS ...... 41 6. MIŠKO SKLYPŲ IŠDĖSTYMAS VARĖNOS RAJONE ...... 47 6.1. Miško įveisimo ne miško žemėje galimybės ...... 47 6.2. Miško sklypų išdėstymo tyrimai Varėnos rajone ...... 50 IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ...... 56 LITERATŪROS SĄRAŠAS ...... 58 PRIEDAI ...... 63

ĮVADAS

Miškas yra vienas pagrindinių Lietuvos gamtos turtų, tarnaujantis valstybės ir piliečių gerovei, saugantis kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę. Nepriklausomai nuo miškų nuosavybės formos miškas pirmiausia yra nacionalinis turtas, kuris turi būti išsaugotas ateities kartoms, tenkindamas ekologines, ekonomines bei socialines visuomenės reikmes. Miškas ne tik teikia medieną ir kitus miško produktus, bet ir yra esminis ekologinės pusiausvyros faktorius, sudarydamas daugelio gyvūnijos ir augmenijos rūšių buveines, stabdydamas dirvos eroziją, absorbuodamas anglies dvideginį bei grynindamas orą, saugodamas gruntinius ir paviršinius vandenis, suteikdamas galimybę miesto ir kaimo gyventojams poilsiauti. Siekiant užtikrinti subalansuotą miškų ūkio plėtrą, patenkinti įvairių visuomenės grupių poreikius miškui ir užtikrinti miškų išsaugojimą ateities kartoms, pripažįstant ilgą miško augimo trukmę ir atsižvelgiant į nuosavybės formų skirtumus bei sąveiką, skatinant sąlygas, kuriomis teisingai tvarkomi miškai duotų šaliai ekonominę naudą, Lietuvoje yra formuojama ilgalaikė miškų ūkio politika, suderinta su kitų šalies ūkio šakų politikomis ir besiremianti šalies tradicijomis bei Europos Sąjungos teisinių normų, tarptautinių konvencijų, rezoliucijų, susitarimų, programų bei nacionalinių teisės aktų reikalavimais. Miškų ūkio politikos įgyvendinimui panaudojami miškų ūkio politikos instrumentai: gerai organizuota, kvalifikuota ir nepriklausanti nuo trumpalaikių politinių pokyčių miškų administracija; miškų įstatymas ir kiti teisės aktai; mokesčiai ir finansinė parama; švietimas ir mokymas; miškų ūkio informacijos valdymas; ryšiai su visuomene. Vadovaujantis Lietuvos miškų ūkio politikos formavimo principais ir miškų ūkio politikos kryptimis, įgyvendinama Lietuvos miškų ūkio plėtros strategija. Pagrindinis šios strategijos tikslas – nustatyti svarbiausias miškų ūkio politikos įgyvendinimo priemones laikotarpiui iki 2015 metų (Lietuvos, 2002a). Miškingumui didinti palankias sąlygas Lietuvoje sudaro tai, kad yra net 652,7 tūkst. ha nenašių ir žemės ūkiui netinkamų žemės ūkio naudmenų. Mažo našumo (32 balų ir mažesnio) žemė sudaro 19 % visos žemės ūkio paskirties žemės, iš jos – beveik pusė vidutiniškai ir stipriai eroduota (Lietuvos, 2002b). Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku laikomas svarbia ūkinės veiklos įvairinimo priemone, siekiant sumažinti priklausomybę nuo žemės ūkio veiklos ir pagerinti aplinkos sąlygas kaimo vietovėse. Ši priemonė taip pat svarbi ir tarptautiniu mastu, siekiant sumažinti aplinkos užterštumą, nes miškai vaidina svarbų vaidmenį sugerdami į aplinką išmetamus teršalus. Be to, tvarus ir subalansuotas miškų ūkis yra neatsiejamas nuo biologinės įvairovės palaikymo ir gausinimo, kraštovaizdžio puoselėjimo bei kultūros paveldo išsaugojimo (Žemės…2004). 8

Žemė yra pagrindinė gamybos priemonė žemės ūkyje. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis 2010 m. sausio 1 d., Lietuvos Respublikos žemės fondas yra 6530,0 tūkst. ha, iš jo 3954,1 tūkst. ha, tai yra 60,55%, sudaro žemės ūkio paskirties žemė. Pagal duomenis matyti, jog žemės ūkio paskirties žemė užima daugiau nei pusė Lietuvos Respublikos teritorijos (Nacionalinė…,2010). Alytaus apskritis – miškingiausia Lietuvoje (49,10%) (1.3.1 pav.). Iš visų apskrities rajonų, Varėnos rajonas – miškingiausias. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. sausio 1 d. duomenis, Varėnos rajone miškai sudaro 69,10% visų žemės ūkio naudmenų ploto (4.3.2 pav.) . Rajonas priklauso didesnio nepalankumo vietovėms, vidutinis žemės našumo balas – 34,7, todėl šias teritorijas tikslinga apželdinti mišku. Mažiau palankių ūkininkauti vietovių apželdinimas mišku teikia naudą visuomenei ir aplinkai, t.y. sukuriama svarbi rekreacinė infrastruktūra, mažinama vandens ir vėjo sukelta dirvožemio erozija, atliekamas svarbus miškų vaidmuo absorbuojant anglies dvideginį, saugomas paviršinis ir požeminis vanduo. Lietuvoje miškai įveisiami pagal savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas, o kai jų nėra – pagal apskrities viršininko patvirtintus miškų ne miško žemėje įveisimo žemėtvarkos projektus arba pagal žemės sklypų planus su įveisiamo miško ribomis (Lietuvos, 2006). Darbą sudaro 6 dalys, 69 puslapiai, 13 paveikslų, 17 lentelių, 6 priedai. Literatūros sąraše nurodyta 40 literatūros šaltinių. Darbo pabaigoje pateikti 5 priedai, kurie papildo tyrimo duomenis. 9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Miškų įveisimo reglamentavimas, metodika ir reikšmė

Ruošiant magistrantūros baigiamąjį darbą buvo naudotasi moksliniais straipsniais, knygomis, Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Aplinkos ministro įsakymais, ministerijų nuostatais, kita literatūra, susijusia su baigiamojo darbo tema. Miškų išdėstymas žemės ūkio paskirties žemėje planuojamas remiantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymu (Lietuvos, 2001a), Lietuvos miškų ūkio politika, Lietuvos miškingumo didinimo programa, žemės įstatymu (Lietuvos, 2004c), saugomų teritorijų įstatymu (Lietuvos, 2001b), teritorijų planavimo įstatymu (Lietuvos, 2004b), privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatais ir kitais teisės aktais dėl žemės ūkio paskirties žemės apsaugos, racionalaus žemės naudojimo, aplinkos apsaugos ir žemės naudmenų išdėstymo sąlygų. Pagrindinis miškų ūkį reglamentuojantis teisės aktas yra Miškų įstatymas, priimtas 1994 m. lapkričio 22 d. (Nr. I-671). Jo paskirtis – reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą aprūpinant pramonę žaliava, biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms (Lietuvos, 2001a). Miškas nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, fiziniams ir juridiniams asmenims bei užsienio valstybėse įsteigtoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, tačiau turinčioms civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus. Miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirstomi į grupes. 1) I grupė – rezervatiniai miškai. Tai valstybinių rezervatų, valstybinių parkų bei biosferos monitoringo teritorijose esančių rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai. Ūkininkavimo tikslas – palikti miškus natūraliai augti. Miško kirtimai, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytus atvejus, neatliekami. 10

2) II grupė – specialios paskirties miškai. Joje skiriami:  A – ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, miško genetinių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių ir šių rūšių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose, miškai, saugomų gamtos išteklių sklypų, priešeroziniai ir kiti miškai. Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus. Stichinių arba biotinių veiksnių sudarkyti, blogos sanitarinės būklės medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais. Gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais;  B – rekreaciniai miškai. Tai miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Blogos sanitarinės būklės, sudarkyti stichinių arba biotinių veiksnių medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais. Gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais. Leidžiami visų rūšių ugdymo, sanitariniai ir kraštovaizdžio formavimo kirtimai. Kertama ne poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus. 3) III grupė – apsauginiai miškai. Tai geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių, šių rūšių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose, miškai, apsaugos zonų ir kiti miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Leidžiami neplyni ir nedidelio ploto (iki 5 hektarų) plyni, ugdymo bei sanitariniai kirtimai. 4) IV grupė – ūkiniai miškai. Tai visi kiti miškai, nepriskirti I–III miškų grupėms. Ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną. Leidžiami visi kirtimai. Plynų kirtimų biržės negali būti didesnės kaip 8 hektarų. (Lietuvos, 2001a) Pagal 2009 m. I ketvirčio valstybinę miškų apskaitą, miško žemės plotas I grupės miškuose užima – 25 925 ha, II grupės – 262 360 ha, III grupės – 337 785 ha, IV grupės – 1 524 230 ha plotą. (Lietuvos..., 2009) Miškų įveisimą žemės ūkio paskirties žemėje analizavo R. Palčiauskaitė (Palčiauskaitė, 2001), ji teigia, kad pirmas bandymas reguliuoti miškų įveisimą buvo 1998 m. priimta ,,Miškų įveisimo privačioje žemėje tvarka‘‘, kurioje privačios žemėvaldos žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemėje, nekeisdamas tikslinės žemės naudojimo paskirties, gali veisti 11 mišką. Per keletą paskutiniųjų metų atsirado daug naujų faktorių, dėl kurių reikia keisti požiūrį į miško įveisimą, skatinti jį. Svarbiausi jų:  Dirbama žemė kasmet vis labiau apleidžiama;  Naudojama daug nenašių žemių;  Blogėja sausinimo sistemų būklė;  Labai daug smulkių ūkių;  Didelis laisvos valstybinės žemės plotas;  Europos Sąjungos reikalavimai keičia požiūrį į žemės naudojimą. Miško želdinių įveisimą žemės ūkio paskirties žemėje nagrinėjo D. Matonienė ir V. Sudonienė (Matonienė ir kt., 2003). Dabartinis miškų įveisimo kriterijus – fiksuotas žemės ūkio naudmenų našumas (27 balai) – neatitinka šiandieninės ekonominės, ekologinės ir socialinės situacijų. Išanalizavus žemės ūkio naudmenų dirvožemių našumą, miško želdiniams įveisti tinkamus dirvožemius galima suskirstyti į kelias grupes: nusausinti ir nenusausinti dirvožemiai, kurių našumas 32 balai ir mažesnis; nusausinti dirvožemiai, kurių našumas 32,1 – 35 balai ir kuriuose sausinimo sistemos neveikia arba veikia neefektyviai, tai raštu patvirtinta melioracijos sistemos skyriaus.

1.2. Mažiau palankios ūkininkauti vietovės

G. Riboko ir V. Ruko (Ribokas ir kt., 2006) tyrimų tikslas – išnagrinėti, kokia yra žemės „šeimininkų“, nuo kurių tiesiogiai priklauso sėkminga žemėnaudos konversĳos eiga, nuomonė bei išanalizuoti ne tokių palankių ūkininkauti teritorĳų specifiką šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje. Pati sąvoka „žemėnaudos konversĳa“ suprantama kaip sąmoningas, valdomas žemės ūkio paskirties teritorĳos naudojimo pakeitimas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, agrarinio kraštovaizdžio pokyčiai įgavo didžiulį mastą. Buvo iš esmės pakeista žemės valdymo forma, sovietmečiu kolektyviai (valstybės) valdoma žemė surado savo šeimininkus, savininkus. Dėl žemės grąžinimo (restitucĳos) buvo suformuota daugybė privačių, dažnai mažo ploto, žemės sklypų, kurių savininkai nebuvo pasirengę agrarinei veiklai. Be to, iš esmės pasikeitė žemės ūkio gamybos ekonominiai ryšiai, realizavimo rinkos, rinkos ekonomikos sąlygomis pagrindiniu prioritetu tapo žemės ūkio pelningumas. Todėl ūkininkaujantieji nelabai tinkamoje žemės ūkiui teritorĳoje atsidūrė žymiai blogesnėje padėtyje nei ūkininkaujantieji geroje žemėje. Konkurencĳa su Europos Sąjungos ūkininkais dar pakoregavo žemės ūkio produktų kainas, specializacĳas ir pan. Kai kuriuose Lietuvos regionuose, esant dabartinei sudėtingai situacĳai, žemės ūkio veikla tapo nepelninga, žemės ūkio naudmenos buvo apleistos, prasidėjo spartūs, nevaldomi 12 renatūralizacĳos procesai. Greitai pasirodė įvairių rekomendacĳų, kaip reikėtų ūkininkauti nederlingos žemės vietovėse, kad racionaliausia būtų įveisti miško želdinius, plėtoti netradicinius verslus, kaimo turizmą ir kt. J. Čaplikas (Čaplikas, 1999) nagrinėjo mažiau palankių ūkininkauti vietovių atrankos metodines problemas. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos valstybių narių patirtį ir Lietuvos kaimo ir žemės ūkio regioninius ypatumus, Čaplikas siūlo šių vietovių atranką vykdyti pagal gamtinių ir demografinių veiksnių, taip pat ūkininkavimo ekonominių rezultatų rodiklius. Siekiant atrankos supaprastinimo, jis siūlo kiekvieno rajono savivaldybei apskaičiuoti minėtus veiksnius ir rezultatus integruojantį rodiklį – palankumo ūkininkauti suminį koeficientą ir pagal jį vykdyti mažiau palankių ūkininkauti vietovių atranką. K. Biliukevičiūtė (Biliukevičiūtė, 2009) tyrė mažiau palankių ūkininkauti vietovių konkurencingumą. Kaimas yra sudėtinga teritorinė, socialinė, ekonominė sistema. Daug metų daugelio kaimo vietovių ekonominė padėtis priklausė nuo žemės ūkio, bet nuo praėjusio amžiaus pradžios žemės ūkio svarba kai kuriose šalyse pastebimai sumažėjo. Kalbant apie kaimo vietovių konkurencingumą, negalima pamiršti, kad kaimo vietovės yra heterogeninės. Būtent šis kriterijus labiausiai pastebimas mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose, kuriose yra didžiausi nenašių žemių plotai, kalvotas reljefas, aplinkosaugos požiūriu, vyrauja jautrios teritorijos. Šiose vietovėse žemės ūkio gamybos efektyvumas daug mažesnis už vidutinį šalyje, ūkinė veikla nepakankamai pritaikyta prie vietos sąlygų ir aplinkosaugos reikalavimų. Daugiafunkcinis žemės ūkis didina mažiau palankių ūkininkauti vietovių konkurencingumą, sukuriant sinergijos efektus ir tinklus, o atlyginimas už žemės ūkio kuriamas viešąsias gėrybes tampa svarbiu vietovės konkurencingumo palaikymo šaltiniu. Alternatyvi žemės ūkio veikla – tai netradicinė žemdirbystė ir verslai: grybų, vaistažolių auginimas, stručių veisimas ir kt. (Lietuvos…, 2002). Alternatyvias žemės ūkio veiklos plėtojimo galimybes analizavo J. Gūžienė (Gūžienė, 2004). Kasmet Lietuvoje savaime apauga krūmais ir miško želdiniais apie 5 tūkst. ha žemės, pievų ir ganyklų. Miškotvarkos instituto duomenimis, iki 83 proc., miško želdiniais apaugusių žemės ūkio naudmenų plotų našumo balas didesnis kaip 27. Šioje žemėje labiausiai plinta menką vertę turintys baltalksnynai (63 proc.), todėl šie procesai šalyje turėtų būti kontroliuojami. Miško želdiniai turėtų užimti tik tas vietas, kur tai tikslinga ekonominiu, ekologiniu ir socialiniu požiūriais. Alternatyvios veiklos pasirinkimas ūkiuose yra geras būdas spręsti nederlingos žemės panaudojimo problemas, tačiau būtina žinoti, ekonominės veiklos įvairovės didinimas yra lėtas ir tik nedaugeliui žmonių prieinamas procesas, todėl visų kaimo gyventojų problemų tai 13 neišspręs (Vandens…, 2003). Norint išsaugoti mažo našumo žemės ūkio naudmenų gyvybingumą ir bent minimalias ūkininkavimo apimtis, būtina sekti Europos Sąjungos pavyzdžiu ir mokėti kompensacijas šiose vietovėse ūkininkaujantiems asmenims; iš dalies kompensuoti negautas pajamas dėl prasto gamybinio potencialo ir taip sumažinti priežastis, verčiančias daugelį žemės savininkų ar naudotojų šiuo metu mažinti ūkininkavimo apimtis ar jo visiškai atsisakyti.

1.3. Miškingumo didinimo reikšmė

Miškingumo didinimo aktualumą nagrinėjo R. Žalkauskas ir P. Kavaliauskas (Žalkaukas ir kt., 2004). Sprendžiant kraštotvarkos klausimus neišvengiamai susiduriama su miško planavimo problema, pirmiausiai miškingumo didinimu. Miškingumo didinimo aktualumas vertintas atsižvelgiant į klasikinius darnaus vystymosi aspektus: ekologinę kokybę, ekonomikos plėtrą, socialinę raidą. Šiuolaikinio darnaus vystymosi tikslas – pasiekti socialinę ir ekonominę gerovę bei visuomenės ir aplinkos harmoniją, subalansavus socialinio, ekonominio ir ekologinio intereso tenkinimą ir garantavus kito karto bei visos žemės ateitį. (Kavaliauskas, 2001). Miško planavimą (Žalakauskas ir kt., 2004) įvairiais lygmenimis atskirose šalyse lemia teritorijos miškingumas, žemės naudojimo tradicijos, nuosavybės formos santykis, įstatyminė praktika, administravimas, teritorijos geografiniai ypatumai ir kiti veiksniai (Forest planning..., 1999). Mažai miškingose šalyse (Didžioji Britanija, Islandija) regioniniu lygmeniu daugiau įgyvendinama miškingumo didinimo programa. Užsienio šalyse neapsiribojama tik miškotvarkos planais – papildomai atliekami miško kraštovaizdžio, kraštovaizdžio ekologinio planavimo darbai, kad būtų išvengta nepastebėto sisteminio ryšio kraštovaizdyje (Bell, 1998; Bell, Nikodemus, 2001). Tradicinius miškotvarkos planus pamažu papildo „žalieji’’ miškotvarkos planai. Plečiantis urbanizuotoms teritorijoms Vakarų Europoje vis didesnis dėmesys skiriamas šiose teritorijose esantiems miškams ir žaliesiems plotams planuoti (Konijnendijk, 2001). GIS technologijų naudojimas miškų ūkyje įgalina rengti strateginius planus įvairiais lygmenimis, kurti įvairius ateities scenarijus. Miškingumo didinimo aktualumui Lietuvoje įvertinti naudoti atskaitos teritoriniai vienetai – Lietuvos Respublikos teritorijos pirmajame administracinių vienetų reformos etape patvirtintos rajonų savivaldybės. Šių teritorinių vienetų pasirinkimą lėmė tai, kad didžioji dalis vertinamų rodiklių pateikti būtent šioms administracinių rajonų savivaldybėms (įskaitant ir Lietuvos miškingumo didinimo programą (2002)). (Lietuvos, 2002b) 14

Remiantis darnaus vystymosi ideologija, miškingumo didinimo aktualumui vertinamas lygiaverčiais ekologinės kokybės, ekonomikos ir socialinės raidos aspektais (Lietuvos, 2002b):  ekologinė kokybė: nauji miškai sustiprina miško, kaip biogeocheminio barjero, vaidmenį, gausina ir išsaugo biologinę įvairovę, yra atsvara didėjančiai technosferos apkrovai;  ekonomikos plėtra: miško įveisimas apleistose ir nenašiose žemėse suvokiamas kaip alternatyvi žemės naudojimo forma, padidinanti žemės valdos ekonominę vertę, sukurianti papildomą pajamų šaltinį, mažinanti kaimo žmonių priklausomybę nuo žemės ūkio veiklos;  socialinė raida: ši alternatyvi žemės naudojimo forma pagerintų rekreacines sąlygas kaimo vietovėse, taip pat padėtų išlaikyti gyvybingą kaimo bendruomenę, sukurtų naujų darbo vietų (Žalkauskas ir kt., 2004). Žemės ūkio paskirties žemės parinkimo miškui įveisti prioritetai nustatomi, siekiant ekologinio efekto, todėl pirmiausia reikia apželdinti tokias žemes:  nederlingus smėlio dirvožemius;  rišlaus smėlio ir žvyro dirvožemius kalvotame ir banguotame reljefe (kai šlaito statumas didesnis nei 4o);  priesmėlio, priemolio ir molio dirvožemius, statesniuose negu 15o kalvų šlaituose ir lėkštesnių bei ilgų šlaitų vietose įrengiant vandenį sulaikančias juostas;  upių ir ežerų šlaitus, statesnius kaip 10o, o tais atvejais, kai šlaitas priartėja prie pat upės vagos ar ežero – statesnius kaip 6o;  griovas ir priegriovines juostas;  ežerų, upių ir upelių krantus, taip pat – prievagines salpų dalis, ypač su ardomais krantais;  kitas nenaudojamas žemės ūkiui žemes;  dalį žemės ūkio naudmenų, neatsparių defliacijos poveikiui, veisiant laukų apsaugines juostas;  pažeistas pelkes;  ekologinį stabilumą užtikrinančias (mažo miškingumo) teritorijas (Lietuvos, 2002b). L. Unguraitienė (Unguraitienė, 2003) pastebėjo, kad žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku laikomas svarbia ūkinės veiklos diversifikavimo priemone, siekiant sumažinti kaimo žmonių priklausomybę nuo žemės ūkio veiklos ir pagerinti aplinkos sąlygas kaimo vietovėje. Ši priemonė taip pat svarbi ir tarptautiniu mastu, nes miškai vaidina svarbų vaidmenį mažinant aplinkos užerštumą, absorbuojant į aplinką išmetamus teršalus. Taip pat tvarus ir subalansuotas miškų ūkis yra neatsiejamas nuo biologinės įvairovės palaikymo ir 15 gausinimo, kraštovaizdžio puoselėjimo bei kultūros paveldo išsaugojimo. Dėl šių priežasčių miškingumo padidinimas yra labai svarbus Lietuvos miškų ir aplinkosaugos politikos uždavinys. S. Mizaras (Mizaras, 2006) išnagrinėjo, kad miškų ekonominės vertės nustatymas yra aktualus, sprendžiant daugelį miškų ūkio uždavinių: miškų naudojimo, prioritetų nustatymą, saugomų teritorijų išskyrimo pagrindimą, gamtinei aplinkai padarytų nuostolių įvertinimą, miškų vertės dalies nustatymą šalies nacionalinio turto sudėtyje. Nauja miškų vertinimo mokslinių tyrimų ir praktinio panaudojimo kryptis yra miškų viešosios naudos komercializavimas. Tai reiškia, kad į rinką patenka ne tik mediena, bet ir įvairios miškų funkcijos. Autorius pabrėžia, kad miškų savininkai ir valdytojai gautų papildomų pajamų ir būtų stiprinamos ekologinės miškų funkcijos. Lietuvoje miškų žemių ekonominio vertinimo darbai buvo vykdyti prieš 20-30 metų. Iš esmės pasikeitus ekonominiams santykiams, reikalingas miškų vertinimas, taikant rinkos ekonomiką atitinkančius metodus. Miškų vertinimo metodai skirstomi į dvi grupes: 1) kai miškų teikiama nauda yra rinkos objektas; 2) kai teikiama nauda nėra tokiu objektu. Pagal bendrosios miškų metinės naudos ekonominės vertės nustatymo koncepciją prelimenariai įvertinti Lietuvos miškai. Jų bendroji metinė piniginė vertė – 1248,5 mln.Lt. Mediena sudaro 36,2 % , kiti miškų produktai (miškų grybai, uogos, vaistiniai augalai, medžiojami žvėrys) – 10,5%, poilsiavimas miškuose – 15,4 %, ekologinės miško funkcijos – 37,9 %. (Mizaras, 2006) Valstybės įmonės Registrų centro 2009 m. sausio 1 d. duomenimis, apie pusė visos miško žemės sudaro valstybinės reikšmės miškų plotai – 1065,0 tūkst. ha. 2009 m. sausio 1 d. duomenimis registruota 783,7 tūkst. ha privačių miškų. Sutapatinus miško žemės sluoksnį su privačių valdų sluoksniu nustatyta kiek didesnis privačių miškų plotas – 817,8 tūkst. ha. Tai reiškia, kad 34,1 tūkst. ha miško yra registruotas kaip kitos naudmenos. Daugiausia privačių miškų yra Telšių miškų urėdijos ribose. Čia privačių miškų savininkai valdo 42,4 tūkst. ha miško žemės. Šiek tiek mažiau jų yra Utenos miškų urėdijos ribose - 40,5 tūkst. ha. Utenos, Veisiejų, Varėnos ir Anykščių miškų urėdijų ribose privatūs savininkai valdo daugiau nei pusę visų urėdijos teritorijoje esančių miškų. Telšių, Trakų, Rietavo, Rokiškio, Zarasų, Druskininkų ir Kupiškio miškų urėdijų ribose privatūs miškai užima nuo 45% iki 50% bendro miško žemės ploto. Mažiausiai privačių miškų yra Dubravos, Kazlų Rūdos, Joniškio ir Marijampolės miškų urėdijų teritorijose. Čia jų plotai neviršija 6 16 tūkst. ha. Šių urėdijų ribose privačių miškų dalis neviršija 22%. (Miškų, 2009) Lietuvos miškingumas pagal apskritis pateikta 1.3.1 pav.

1.3.1 pav. Lietuvos miškingumas pagal apskritis, proc. (Nacionalinė, 2010) Pastaba: Miškingumas – miško žemės ir visos teritorijos plotų santykis. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. sausio 1 d. duomenis, miškingiausios apskritys yra Alytaus (49,1%) ir Vilniaus(42,0%). Mažiausiai miškingos - Marijampolės (21,7%) ir Klaipėdos (26,3%) (Nacionalinė, 2010). Didžiausi medienos tūriai sutelkti Vilniaus apskrities miškuose – 89,2 mln. m3. Tai daugiau nei penktadalis bendro šalies miškuose esančio medžių stiebų tūrio. Kitose apskrityse medienos kiekiai gerokai mažesni: Alytaus – 57,2 mln. m3, Utenos – 48,7 mln. m3, Kauno - 46,5 mln. m3. Mažiausiai medienos yra Marijampolės (20,7 mln. m3) ir Klaipėdos (26,0 mln. m3) apskrityse. (Valstybinė...,2009). Lietuvos miškų plotai didėja (Kuliešius ir kt., 2009) apaugant miško medžiais apleistoms žemės ūkio paskirties žemėms, ypač tarpumiškėse ar pamiškėse esančioms pievoms, ariamoms žemėms. Miškai taip pat plinta nusausėjančiose pelkėse, įveisiami buvusiose žemės ūkio naudmenose, išeksploatuotuose durpynuose, rekultivuojamuose žvyro karjeruose. Pastoviai mažėja neapaugusių mišku miško žemių plotai. Kasmet, palyginti nežymi miško žemės dalis negrįžtamai yra paimama infrastruktūros objektams: keliams, gatvėms, elektros, dujotiekio, ryšių linijų trasoms įrengti. Miško žemės keitimas kitos paskirties žeme yra griežtai reglamentuojamas, vykdomas esant tik neišvengiamam būtinumui, todėl dažniausiai sudaro ne daugiau 5–10% nuo miško plotų padidėjimo. (Kuliešius ir kt., 2009) 17

Lietuvos teritorijos miškingumas per praėjusius šešis metus palaipsniui didėja, tai rodo 1.3.2 pav. pateikti duomenys (Lietuvos, 2009).

1.3.2 pav. Lietuvos teritorijos miškingumas 2004 – 2009 m., proc. (Lietuvos, 2009) Nuo 2004 – 2009 m. Lietuvos miškingumas turi tendenciją didėti (1.3.2 pav.) Per paskutinius trejus metus, kasmet miškingumas didėja 0,1 %, tai rodo, kad miškingumas Lietuvoje palaipsniui didėja. Aplinkos apsaugos inspekcija teigia, kad palaipsniui miškų kirtimo mąstai mažėja, tačiau kontroliuoti savivaliavimą miške – sunku. Juk didelė miškų dalis yra privati nuosavybė ir tikrai ne visus savininkus tai įpareigoja rūpintis mišku. Planuojama iki 2015 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1223 „Dėl miškų želdinimo žemdirbystei netinkamoje ir laisvos valstybinės žemės fondo žemėje“ numatė Lietuvos miškingumą padidinti 2–3 %, t.y. iki 32,0–33,3 %. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatoma, kad, apželdinus žemės ūkiui netinkamas žemes, šalies miškingumas galėtų padidėti iki 38 % (Lietuvos, 2002b) Planuojant miško didėjimą, atsižvelgta į kievieno rajono ir savivaldybės miškų didėjimo tendencijas, išduotus leidimus sodinti mišką, ir apleistų (nedeklaruotų) žemių plotus (1.3.3 pav.). 18

1.3.3 pav. Prognozuojamas miškų plotas proc. nuo bendro ploto administracinėse teritorijose 2015 m., proc (Lietuvos, 2005). Galimas ( prognozuojamas ) miškų padidėjimas vidutiniškai per metus:  Dėl miškų įveisimo – 6450 ha;  Dėl savaiminio apaugimo mišku – 7420 ha; Vidutiniškai per metus įveisiamas ir apaugęs mišku plotas yra 13870 ha, iš šio ploto žemės ūkio paskirties žemėje net 12550 ha, tai sudaro net 90,48 %.

1.4. Apsauginis miškų vaidmuo

Apsauginis miškų vaidmuo (laukų, dirvožemių ir vandens apsauga) pabrėžiamas daugelio autorių darbuose (Pauliukevičius ir kt., 1995; Pauliukevičius ir kt., 1979). Nustatyta, kad tam tikruose Lietuvos kraštovaizdžiuose miškai atlieka šias vandens ir dirvožemio apsaugos funkcijas: saugo vandens telkinius nuo užteršimo cheminėmis medžiagomis, upių ir ežerų šlaitus – nuo nuplovimo, tvirtina juos; saugo dirvožemius nuo vandens erozijos ir defliacijos, daro poveikį sezoniniam upių nuotėkiui, didina kritulių kiekį ir metinį upių nuotėkį. Nedideliuose miškų masyvuose, esančiuose tarp laukų, gyvena daug naudingų paukščių, kurie naikina žemės ūkio kenkėjus ir piktžolių sėklas (Kurlavičius et al., 1984). Miškai prisideda prie mikroklimato susidarymo ir geriausiai atlieka apsaugines funkcijas (Ratas, 1980). 19

Karazija ir Vaičiūnas (Miško…, 2010) nustautė miškų ekologines funkcijas Lietuvoje (1.4.1 lentelė). 1.4.1 lentelė. Miškų ekologinės funkcijos Lietuvoje. (Karazija, Vaičiūnas, 2000) (Miško…, 2010) Funkcija Funkcijos atlikimo mechanizmas Atitinkamas miško želdinių išdėstymas teritorijoje sudarant Kritulių kiekio padidinimas nelygų vietovės paviršių (padidinant „šiurkštumą“) bei miškingumo didinimas iki t.t. ribos Bendro upių vandeningumo Funkcija galutinai neįrodyta ir mechanizmas neatskleistas padidinimas Paviršinio nuotėkio Miškingumo padidinimas, racionalus miškų išdėstymas nukreipimas į dirvožeminį - teritorijoje gruntinį Gruntinių vandenų Miškai reljefo pažemėjimuose papildymas Vandenų apsauga nuo Miškai išilgai vandens objekto krantų, šlaituose užterštumo Miškai upių slėnių, ežerų šlaituose ir virš jų, kalvose, Dirvos apsauga nuo erozijos šlaituose Dirvų apsauga nuo defliacijos Smėlynų apželdinimas, laukų apsauginės juostos Upių ir tvenkinių krantų Krantų želdiniai sutvirtinimas Sniego sulaikymas laukuose Laukų apsauginės juostos Mikroklimato pagerinimas, Laukų apsauginės juostos laukų derlingumo padidinimas Gyvenamosios aplinkos Miško želdinių išdėstymas agrariniame kraštovaizdyje ir sudarymas gyvūnams ribotas miškingumo padidinimas Žmogaus gyvenamosios Gyvenviečių želdiniai, pakelių želdiniai, įmonių teritorijų aplinkos pagerinimas želdiniai Kelių apsauga Pakelių želdiniai Statinių apsauga Želdiniai įmonių teritorijoje (apsauga nuo vėjo, saulės ir pan.)

Vasarą miškas saugo dirvožemį nuo perdžiūvimo, o rudenį – nuo staigaus atšalimo ir šalnų. Miške mažesni nakties ir dienos temperatūrų skirtumai. Šilčiausia zona miške yra tarp medžių lajų. Kuo medyne daugiau eglių, tuo oro temperatūra šiltuoju metų laiku po lajomis žemesnė. Vidutiniškai vasarą esti 0,7 – 1,0 laipsniu, mišriuose medynuose 0,5 – 0,7 laipsniu, lapuočių medynuose – 0,3 – 0,5 laipsniu vėsiau negu lauke. (Pauliukevičius, 1982) Hektaras mišraus eglių ir lapuočių miško per metus išskiria į orą net 4,5 tūkstančio tonų drėgmės. Hektaras drėgno miško net dešimt kartų labiau sudrėkina ir atnaujina orą negu tokio pat ploto vandens telkinys. (Pauliukevičius, 1982). Miškas – pagrindinė užkarda oro teršimui. Kaip žinia, miškas dėl savo specifinės struktūros, didelio lapų, spyglių, šakų ploto sugeba sulaikyti daug dulkių, kurių vis gausėja ne 20 tik mieste , bet ir kaime. Hektaras eglynų per metus gali sulaikyti 32, pušynų – 36, o ąžuolynų – net 56 tonas dulkių. Pagrindinis dulkių ,,krūvis’’ tenka žemiausioms šakoms. Beje, tos dulkės dažnai esti prisotintos tokių kenksmingų medžiagų kaip švinas, selenas ir kt., sukeliančių sunkias lėtines ligas. Miškas saugodamas vandenį nuo sekimo, dumblėjimo, teršimo cheminėmis medžiagomis, sudaro būtinas sąlygas žmogaus gyvenimui ir poilsiui. Jis neleidžia išplauti iš dirvožemio tokių žmogui svarbių cheminių elementų, kaip kalcis, jodas, fluoras. Iškirtus mišką, šias labai reikalingas medžiagas iš dirvožemio tuojau pat išplauna vanduo. Miškai reguliuoja nuotėkį ne tik savo teritorijoje, bet ir gretimose bemiškėse vietovėse (jei auga aukščiau arba žemiau laukų). Kadangi ties miškais iškrenta daugiau kritulių, mažiau išgaruoja drėgmės, tai ir metinis miškingų baseinų upių nuotėkis yra didesnis negu pamiškių. Miškai gerai saugo po savo lajomis ir sniegą – saugo nuo vėjo, staigių atlydžių ir svarbiausia – nuo garavimo. Laukuose ypač daug sniego išgaruoja siaučiant pūgai, o miške stiprių pūgų nebūna. Tankios medžių lajos sulaiko daug trumpabangės Saulės radiacijos: pavasarį lapuočiai, tirpstant sniegui, praleidžia 23%, eglės su lapuočiais medynai – 10, o gryni eglynai – tik 5% radiacijos, todėl sniegas po medžiais tirpsta lėtai. Mūsų krašto miškuose jis tirpsta vidutiniškai dvi tris savaites ilgiau negu laukuose. Nustatyta, kad dalis miško augalų sugeba kai kurias radioaktyviąsias medžiagas ne tik absorbuoti, bet ir kaupti, pavyzdžiui bruknės – radioaktyvųjį stroncį, ąžuolai – radioaktyvųjį rutenį. Paaiškėjo, kad medžiai geba absorbuoti ir panaudoti ne tik anglies dioksidą, kurio gausu automobilių išmetamose dujose. Apskaičiuota, kad iš kiekvieno kvadratinio kilometro miškai ,,surenka‘‘ nuo 10 iki 120 kg šių kenksmingų medžiagų. Miško dirvožemiai mažina ligų epidemijų pavojų. Juose susidaro nepalankios sąlygos bakterijoms vystytis ir plisti: rūgšti viršutinio sluoksnio reakcija ir drėgnumas, žema temperatūra ir kt. Jeigu viršutiniame dirvožemio sluoksnyje bakterijos vystytųsi, joms būtų sunku patekti į orą: jas sulaikytų miško paklotė ir nuokritos, kurios saugo dirvožemio daleles nuo užpustymo. Mokslininkai, išnagrinėję archyvinius duomenis, nustatė, kad, didėjant teritorijos miškingumui, mažėja gyventojų mirtingumas. Tai oro praturtinimo deguonimi, fitoncidais, palankaus miško ir pamiškių poveikio žmogaus psichikai, nervų sistemai rezultatas (Pauliukevičius, 1982). 21

1.5. Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku

Pagal Nekilnojamo turto kadastro 2009 07 01 duomenis (1 priedas), privačių miškų plotas užima 790358,2718 ha, o juos valdo 239838 savininkai. Vidutinis valdos dydis yra 3,3 ha, tai yra mažas plotas. Didžiausias valdos plotas – 1681,21 ha. Valdų dydis nuo 1-5 ha užima 34 %, tai yra trečdalį visų privačių miškų ploto. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, vis labiau didėja galimybės sodinti mišką. Paraiškos mišką įveisti renkamos pagal dvi kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemones: „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmasis ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. 2007–2013 m. šiai veiklai skirta apie 382 mln. litų. Pagrindinis paramos tikslas – skatinti žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamos žemės apželdinimą mišku kaip alternatyvų žemės panaudojimą, skatinti miškininkystės plėtrą ir miškų vaidmenį mažinant klimato kaitą, užtikrinti vietos aplinkos sąlygų gerinimą ir padėti spręsti nedarbo problemas kaimo vietovėse. Specialieji paramos tikslai:  Padidinti šalies miškingumą.  Mažinti kaimo gyventojų priklausomybę nuo žemės ūkio veiklos.  Didinti vietovės ir žemės valdų ekonominę, ekologinę ir socialinę vertę.  Kurti naujas užimtumo galimybes kaimo vietovėse.  Suteikti papildomų pajamų šaltinių (Kaimo..., 2007). Paramą gali gauti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems žemės ūkio paskirties žemė priklauso nuosavybės teise, ir valstybinės miško žemės valdytojai. Tinkamumo kriterijai paramai gauti:  Želdinama mišku žemė turi būti geros agrarinės būklės (paskutinius 2 metus deklaruota) ir naudojama žemės ūkio gamybai.  Jei numatoma auginti trumpos rotacijos plantacinius želdinius, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 6 iki 15 metų, parama teikiama tik miško įveisimui.  Apželdinamas plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 ha, išskyrus atvejus, kai želdinamas plotas ribojasi su mišku.  Parama teikiama tik veisiant vietines medžių ir krūmų rūšis, išskyrus atvejus, kai veisiami trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai.  Pareiškėjas pateikia išduotą leidimą įveisti mišką ne miško žemės sklype. 22

 Pareiškėjas pateikia atsakingos institucijos patvirtintą Miško želdinimo ir žėlimo projektą.  Pareiškėjas pateikia miško sodmenų (sėklų) kilmės liudijimą teisės aktų nustatyta tvarka.  Parama, želdinant valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, teikiama tik miško įveisimo išlaidoms padengti.  Miško įveisimo išmoka išmokama pirmaisiais arba antraisiais metais po pasodinimo, atsižvelgiant į tai, kada baigiami miško įveisimo darbai. Miško įveisimo išmoka mokama, kai valstybiniai miškų pareigūnai nustato, kad miškas pasodintas pagal patvirtintą Miško želdinimo ir žėlimo projektą ir jo kokybė atitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus;  Prarastų pajamų kompensavimo išmoka mokama tiems, kurie apsodina mišku dalį arba visą savo žemės ūkio paskirties žemę ir gauna miško įveisimo išmoką pagal apželdinimo mišku programą.  Dėl išmokų įveisto miško priežiūrai ir apsaugai pareiškėjas gali kreiptis iki penkių kartų, tačiau ne dažniau kaip vieną kartą per metus.  Jeigu dalis pasodintų sodmenų neprigijo arba pasėtos sėklos nesudygo, želdiniai turi būti atsodinti sodmenimis, kad būtų įvykdyti Miško želdinimo ir žėlimo projekto sprendiniai. Parama žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui mišku neskiriama ūkininkams, kurie gauna paramą už ankstyvą pasitraukimą iš prekinės žemės ūkio gamybos. Taip pat parama neskiriama kalėdiniams medeliams auginti, laukų apsauginėms juostoms apželdinti ir trumpos rotacijos želdiniams, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra ne ilgesnis kaip 5 metai, veisti, ,,Natura 2000’’ vietovėms. Įveisiant trumpos rotacijos plantacinius želdinius, parama skiriama tik jų įveisimo išlaidoms padengti. Prioritetiniai paramos gavėjų atrankos kriterijai:  Pareiškėjas iki šiol nėra gavęs Bendrijos paramos miškui įveisti.  Miškas (išskyrus trumpos rotacijos plantacinius želdinius) veisiamas fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančioje žemės ūkio paskirties žemėje.  Apželdinama mažiau palanki ūkininkauti vietovė arba žemė, kurios derlingumas įvertintas iki 32 balų, taip pat karstinių įgriuvų regione esanti žemė.  Numatomų veisti želdinių sudėtyje yra 50 proc. ir daugiau ąžuolų.  Žemės sklypai, kuriuose numatoma įveisti mišką, suformuoti žemės konsolidacijos projekte. 23

Miško įveisimo, priežiūros ir apsaugos kompensacinės išmokos apskaičiuotos pagal vidutines 2006 m. miško įveisimo, priežiūros ir apsaugos Lietuvoje kainas, apklausus 40 įmonių, teikiančių miškų įveisimo ir priežiūros paslaugas. Šių kainų teisingumą patvirtino Lietuvos miškų institutas. Į 1.5.1 lentelėje nurodytas kainas įskaitytos miško įveisimo, priežiūros ir apsaugos darbų sąnaudos. 1.5.1 lentelė. Kompensuojamos miško įveisimo, priežiūros ir apsaugos sąnaudos pagal želdinių sudėtį. Miško įveisimo išmoka EUR/ha Palanki Mažiau palanki Metinė išmoka už Miško želdinių sudėtis ūkininkauti ūkininkauti įveisto miško vietovė (70 vietovė priežiūrą ir apsaugą, proc.) (80 proc.) EUR/ha Spygliuočių su minkštaisiais lapuočiais (ne mažiau kaip 20 1050 1200 300 proc.) ar vien minkštųjų lapuočių želdiniai Spygliuočių ir (ar) minkštųjų lapuočių želdiniai su ne mažiau 1400 1600 350 kaip 20 proc. kietųjų lapuočių ir (arba) liepų priemaiša Kietųjų lapuočių ir (arba) liepų želdiniai su spygliuočių ir 1750 2000 400 (arba) minkštųjų lapuočių priemaiša iki 40 proc. Kietųjų lapuočių, liepų ar selekcinių drebulių (įskaitant 2100 2400 400 hibridines drebules) gryni želdiniai Ąžuolo želdiniai, kai pasodinta ir individualiomis apsaugomis 3150 3600 500 apsaugota ne mažiau kaip 2500 vnt./ha ąžuolo sodmenų Greitai augančių hibridinių drebulių trumpos rotacijos 1050 1200 - plantaciniai želdiniai Kitų greitai augančių rūšių trumpos rotacijos plantaciniai 2100 2400 - želdiniai

1.5.1 lentelėje nurodytos išmokos lygios 80 proc. įvertintų miško želdinių įveisimo, apsaugos ir priežiūros vidutinių išlaidų mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir 70 proc. – palankiose ūkininkauti vietovėse. Kompensacinės išmokos už prarastas pajamas apskaičiuotos taip, kad padengtų nuostolius ūkininkui, pirmą kartą apželdinusiam mišku savo žemės ūkio paskirties žemę. 24

Apskaičiavimo metodas pagrįstas prarastomis pajamomis, kuriomis laikomas vidutinis ūkio, užsiimančio žemės ūkio veikla, pelnas. 1.5.2 lentelėje vaizduojama 2007 – 2013 m. kaimo plėtros programos finansavimas. 1.5.2 lentelė. Finansavimas 2007 – 2013 m. (einamosiomis kainomis, pateikta eurais) (Kaimo, 2007) Metai Iš viso Bendrijos finansavimas Nacionalinis finansavimas EUR proc. EUR proc. EUR 9roc. 2007-2013 59 214 488* 70-80 47 371 590 80 11 842 898 20 * Įskaityta 2 790 851 EUR įsipareigojimų pagal Kaimo plėtros 2004–2006 m. plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 29–32 straipsniai) (Kaimo, 2007). Pagrindiniai dokumentai ir reikalavimai paramai gauti:  apželdinamas plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 ha, išskyrus atvejus, kai šis plotas ribojasi su mišku;  leidimas įveisti mišką ne miško žemės sklype;  Miško želdinimo ir žėlimo projektas, patvirtintas miškų urėdo pavaduotojo miškininkystei (VĮ miškų urėdijoms – Miško želdinimo ir žėlimo projektas, patvirtintas Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos);  nuosavybės ar valdymo teisę patvirtinantis dokumentas;  miško sodmenų (sėklų) kilmės liudijimas;  įregistruoti žemės ūkio ir kaimo valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo centre (Kaimo, 2007). 1.5.3 ir 1.5.4 lentelėse pateikta 2007 – 2013 m. Kaimo plėtros programos ,,Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimo mišku‘‘ įgyvendinimas. 1.5.3 lentelė. 2007-2013 m. Kaimo plėtros programos ,,Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku’’ įgyvendinimas

Pirmas žemės Skirta Skirta Surinkta Surinkta Surinkta ūkio paramos lėšų paramos lėšų paraiškų paraiškų paraiškų iš paskirties 2007- 2007- 2008 m., vnt. 2009 m., vnt. viso, vnt. žemės 2013m., Lt 2010m., Lt apželdinimas mišku (su 204 455 788 53 475 032 296 277 573 PVM) *Pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pateiktus duomenis, 2009m. 25

1.5.4 lentelė. 2007-2013 m. Kaimo plėtros programos ,,Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku’’ įgyvendinimas

Autoritizuota Autoritizuota/pa Skirta paramos Išmokėta Išmokėta nuo paraiškų/ tvirtinta lėšų nuo 2007- paramos 2007-2013 pasirašyta paramos suma, 2013 m., proc. suma, Lt m. skirtų Pirmas sutarčių,vnt. Lt lėšų, proc. žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku (su 14 999 431 22 490 665 11 7 PVM) 490

*Pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pateiktus duomenis, 2009m. 1.5.3 ir 1.5.4 lentelėse pateikti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2007-2013 m. Kaimo plėtros programos ,,Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku‘‘ duomenys, kuriuose matyti, kad 2008 m. ir 2009 m. buvo surinkta 573 paraiškos, iš jų 75,22 % paraiškų pasirašyta sutarčių, t.y. suteikta parama miškui įveisti. Per šiuos metus išmokėta tik 7 % visų lėšų, skirtų šiai programos krypčiai. 26

2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – išanalizuoti miškų išdėstymo planavimo darbus Varėnos rajone. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti pagrindinius teisės aktus, reglamentuojančius miško įveisimą ne miško žemėje. 2. Išanalizuoti žemės fondo sudėtį Varėnos rajone ir aptarti Varėnos rajono bendrojo plano sprendinius, susijusius su miškų įveisimu, išanalizuoti Varėnos rajono miškų išdėstymo schemą. 3. Išanalizuoti mažiau palankių ūkininkauti vietovių galimybes apsodinti mišku Varėnos rajone. 4. Išnagrinėti ar miškų plotai išsidėstę racionaliai, parengti išvadas ir pasiūlymus miško įveisimo įgyvendinimui Varėnos rajone. 27

3. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

Tyrimo objektas – Varėnos rajono žemės naudmenų ir miškų išsidėstymas. Atliekant tyrimus, buvo panaudota Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Registrų centro statistiniai duomenys, metinės ataskaitos, Varėnos rajono bendrasis planas, Lietuvos miškingumo didinimo programa, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. 3D – 72 ,,Dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių‘‘. Analizės metu sukaupti duomenys ir informacija nagrinėjami ir klasifikuojami atsižvelgiant į tyrimo uždavinius. Apibendrinant rezultatus, sukaupti ir apdoroti duomenys vaizduojami diagramų ir lentelių pagalba. Atliekant tyrimą, buvo naudotasi šiais metodais:  literatūros šaltinių analize;  statistinio grupavimo;  lyginimo;  grafinio modeliavimo;  detalizavimo;  apibendrinimo. 28

4. VARĖNOS RAJONO MIŠKŲ IŠDĖSTYMO PLANAVIMAS

4.1. Varėnos rajono apžvalga

Varėnos rajonas plyti Lietuvos pietinėje dalyje, Alytaus apskrityje, smėlingoje Dainavos lygumoje, Dzūkų aukštumoje ir Eišiškių plynaukštėje. Rajonas ribojasi su Baltarusija. Didžiąją rajono dalį dengia miškai (Dainavos giria) ir pelkynai (Čepkelių raistas). Teritorija retai apgyvendinta, tai didžiausia plotu ir rečiausiai apgyvendinta savivaldybė Lietuvoje. Iš viso rajone gyvena apie 31 tūkst. gyventojų. Kaimuose gyvena apie 20 tūkst. Varėnos mieste – apie 11 tūkst. Gyventojų tankumas –14,1 žm./ km2. Rajonas suskirstytas į 8 seniūnijas: Jakėnų, Kaniavos, Marcinkonių, Matuizų, Merkinės, Valkininkų, Varėnos, Vydenių (4.1 pav.).

4.1 pav.Varėnos rajono seniūnijos

Rajono kelių tinklas gana retas, geležinkelis sujungia rajoną su Vilniumi. Jo stotys yra Valkininkuose, Matuizose, Varėnoje, Marcinkonyse, o stotelės Kalviuose, Pamerkiuose, Zervynose, Darželiuose, Margionyse, Kabeliuose, Senovėje (paskutinės keturios, nutraukus traukinių reisus į Gardiną, nebeveikia). Pro rajoną teka Nemunas su dešiniuoju intaku Merkiu. Telkšo 144 Varėnos rajono ežerai (didžiausi – Ilgis, Nedingis, Lavysas, Glėbas), 12 tvenkinių. Didžiausias miškas – Dainavos giria. Yra Skroblaus hidrologinis, Ratnyčios ir Merkinės (dalis) ichtiologiniai draustiniai. Trečdalį rajono teritorijos užima Dzūkijos nacionalinis 29 parkas ir Čepkelių valstybinis rezervatas. Rezervate saugomas didžiausias Lietuvos pelkių kompleksas ir jį supantys miškai. Čepkelių raiste yra didžiausi šalies spanguolynai. Savivaldybės teritorijoje yra 7 valstybiniai draustiniai arba jų dalys: akmens geologinis, Glėbo ir Spenglos hidrografiniai, Merkio ichtiologinis, Ilgininkų telmologinis, Taurupio ir Ūlos kraštovaizdžio, Rūdninkų girios biosferos poligono dalis bei 63 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai (Varėnos... 2010).

4.2. Žemės ūkio veiklai naudotinų teritorijų zonavimas

Varėnos rajono savivaldybė patenka į Smėlingųjų lygumų ir smulkiai kalvotųjų aukštumų žemės ūkio specializacijos zoną. Šios zonos buvo suformuotos Alytaus apskrities teritorijos generaliniame plane ir atitinka Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame (generaliniame) plane nustatytas zonas: 1) (Smėlingųjų lygumų) zona. Į ją įeina šios seniūnijos ar didesnės seniūnijų dalys (skliausteliuose nurodomas Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų vidutinis dirvožemio našumo balas): Jakėnų (34,2), Valkininkų (31,3), Kaniavos (35,5), Marcinkonių (24,5), Merkinės (34,1), Varėnos (36,5) ir Matuizų (32,7) . Zonai būdingas lyguminis reljefas, vietomis banguotas arba kauburiuotas. Vyrauja dideli miškų masyvai. Dirvožemiai – smėlžemiai, vyraujanti granuliometrinė sudėtis – smėliai ir molingi priesmėliai tarp kurių įsiterpę stambūs bei smulkesni nusausinti durpžemiai bei puveningi dirvožemiai (juose įrengtos kultūrinės pievos). Visa zona priskirtina mažai palankioms ūkininkauti (didesnio nepalankumo) vietovėms. Zonos dalys, į kurias įeina daugiau sukultūrintų durpinių ir puveningų dirvožemių, naudotina pieno ir mėsos galvijininkystei vystyti (tinkamai sutvarkius ir eksploatuojant kultūrinių pievų žolynus). Augalininkystės produkcija turi būti naudojama pašarams, derinant prie gyvulininkystės poreikių, ir pardavimui (rugiai, bulvės, grikiai, lubinai ir kt.). Zonos dalis, kurioje mažiau kultūrinių pievų, naudotina augalininkystės ir kiaulininkystės specializacijai, užtikrinant ariamosios žemės dirvožemių humusingumo išsaugojimą ir kitų dirvožemio vertingųjų savybių gerinimą. Mažiau tinkami mechanizuotam dirbimui, paveikti vėjo erozijos, nenašūs, nutolę nuo sodybų ir įsiterpę į miškus žemės ūkio naudmenų sklypai, kurie ir šiuo metu jau yra apleisti, dirvonuojantys, turi būti panaudoti miškui įveisti, suformavus taisyklingas arba reljefo formas atitinkančias ribas tarp žemės ūkio naudmenų ir miško kontūrų. 2) (Smulkiai kalvotųjų aukštumų) zona. Į zoną įeina: Vydenių (36,6) seniūnija. Zonai būdingas reljefas – smulkiai kalvotasis ir kauburiuotasis, vietomis banguotas. Vyraujantys dirvožemiai – balkšvažemiai, granuliometrinė sudėtis – priesmėliai ir lengvi 30 smėlingi priemoliai. Žemės naudmenų sudėtis gana įvairi: gausu nedidelių miškų, natūralių ganyklų ir pievų, tarpukalvėse – pelkių ir vandens telkinių. Zonoje santykinai didelis vienkiemių skaičius, geros sąlygos plėtoti mažus ir vidutinio dydžio ūkius. Zona priskirtina mažai palankioms ūkininkauti (mažo nepalankumo) vietovėms. Rekomenduotina mišri gyvulininkystės – augalininkystės specializacija: gyvulininkystėje – pienininkystė, mėsinė galvijininkystė ir kiaulininkystė, augalininkystėje – pašarų auginimas gyvulininkystės poreikiams tenkinti, taip pat kita prekinė produkcija – miežiai, rugiai, kvietrugiai ir bulvės. Dalis kaimo gyventojų, kurių sodybos yra rekreaciniu požiūriu patraukliose vietose, turėtų užsiimti kaimo turizmu. Visose zonose į atskirus pozonius išskirta žemė, įeinanti į gamtinio karkaso teritorijas. Šiose teritorijose žemės naudojimas reglamentuojamas įvertinant: 1) rekomenduojamą ekologinę įvairovę užtikrinančių žemės naudmenų sudėtį. Jeigu ekologinė įvairovė nepakankama, leistinas didesnis esamos padėties keitimas: miškų ir laukų bei vandens telkinių apsauginių želdinių įveisimas, tvenkinių įrengimas, daugiamečių žolynų užimtų plotų išdėstymo įvairovės didinimas; 2) gamtinio karkaso teritorijose rekomenduojama vystyti tik tausojamąjį arba ekologinį ūkininkavimą. Prioritetine žemės naudotojų veikla rajono teritorijoje išlieka miškų ir žemės ūkis. Žemės ūkio paskirties žemėje žemės plotus numatoma panaudoti esant poreikiui plėsti užstatymui reikalingus plotus, eksploatuoti naudingąsias iškasenas, saugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus bei objektus. Žemės ūkio paskirties žemės mažėjimas ir miškų ūkio paskirties žemės didėjimas planuojamas daugiausia dėl miško įveisimo žemės ūkio naudmenose, gavus leidimą, taip pat dėl apleistų žemės ūkio naudmenų ir kitų naudmenų savaiminio apaugimo mišku. Kitos paskirties žemės plotų didėjimas numatytas dėl miestų ir gyvenviečių plėtros (Varėnos, 2007).

4.3. Žemės ir žemės ūkio naudmenų naudojimas

Varėnos rajono, Alytaus apskrities ir Lietuvos žemės fondo struktūra pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. sausio 1 d. duomenis pateikta 4.3.1 lentelėje. 31

4.3.1 lentelė. Žemės fondo struktūra 2010 m. sausio 1d. (ha)

Bendras žemės Žemės ūkio Iš jų: Ariama Miškai plotas naudmenos žemė Lietuva 6530023,32 2125768,76 3463571,57 2927849,82 Alytaus aps. 542483,70 266224,40 199992,00 147681,52 Varėnos raj. 221813,95 153269,20 49317,55 36077,62 Alytaus m. 3944,80 1252,70 432,17 227,76 Alytaus raj. 140394,02 34627,80 81682,14 62528,95 Druskininkų 45392,25 31400,00 9186,29 6130,50 raj. Lazdijų raj. 130938,70 45674,70 59163,49 42716,69

Varėnos rajonas – miškingiausias Lietuvoje, taip pat didžiausias ir miškingiausias Alytaus apskrityje. Rajonas užima - 40,89 % bendro apskrities ploto, miškai - 57,57 % apskrities miškų teritorijos ir 7,21 % visos Lietuvos miškų teritorijos. Varėnos rajono bendras plotas yra 221813,95 ha. Pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį jis yra pasiskirstęs taip: žemės ūkio paskirties žemė užima - 56348,26 ha, miškų ūkio paskirties – 141927,38 ha, vandens ūkio paskirties – 3038,03 ha, konservacinės paskirties – 13296,73 ha, kitos paskirties – 6571,73 ha. 4.3.1 pav. vaizduojamas Varėnos rajono žemės fondo pasiskirstymas procentais.

4.3.1 pav.Varėnos rajono žemės pasiskirstymas pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimą procentais, 2010 m. sausio 1 d. Pagal 4.3.1 pav. pateiktus duomenis matyti, jog didžiausią procentą – 63,98 proc. užima miškų ūkio paskirties žemė. Žemės ūkio paskirties žemė užima beveik trečdalį visos rajono teritorijos – 25,69 proc. Varėnos rajono žemės fonde mažiausią plotą užima vandens ūkio ir kitos paskirties žemė, laisvo valstybinio žemės fondo Varėnos rajone nėra. 32

Pagal naudmenas Varėnos rajono žemės fondas yra pasiskirstęs taip: žemės ūkio naudmenos užima - 49317,55 ha, miškai (miško žemė) užima didžiausią dalį visos rajono teritorijos – 153269,20 ha, keliai – 5471,44 ha užstatyta teritorija – 2553,20 ha, vandenys – 4933,94 ha, kita žemė – 6268,62 ha. 4.3.2 pav. vaizduojamas Varėnos rajono žemės ūkio naudmenų pasiskirstymas procentais.

4.3.2 pav.Varėnos rajono žemės pasiskirstymas pagal žemės naudmenų plotą procentais, 2010 m. sausio 1 d.

4.3.2 pav. matyti, kad Varėnos rajono didžiausią dalį žemės ūkio naudmenų užima miškai (miško žemė) net - 69,10 % visų naudmenų, rajone vyrauja miškai, nes jame yra daug nenašių ir netinkamų ūkininkauti žemių, todėl čia veisiami miškai. Mažiausią dalį užima užstatyta teritorija ir vandenys. Varėnos rajone privati žemė užima 110204,78 ha, tai sudaro 48,68 proc. visos rajono teritorijos. Rajone yra 33195 privačios žemės savininkų, iš viso 37366 sklypų, vidutinis privataus savininko sklypo dydis yra 2,95 ha. Žemės ūkio naudmenos užima 34093,85 ha, miškai – 70635,43 ha, keliai – 318,94 ha, užstatyta teritorija – 1506,93 ha, vandenys – 534,85 ha, kita žemė 3114,78 ha. Privačios žemės pasiskirstymas pagal naudmenas vaizduojamas 4.3.3 pav. 33

4.3.3 pav. Varėnos rajono privačios žemės pasiskirstymas pagal žemės naudmenų plotą procentais, 2010m. sausio 1 d. Pagal 4.3.3 pav. pateiktus duomenis matyti, kad privačioje žemėje miškai užima didžiausią dalį – 64,09 %. Žemės ūkio naudmenos sudaro trečdalį visos teritorijos – 30,94 %, mažiausią dalį – keliai ir vandenys. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. sausio 1 d. duomenis, Varėnos rajone nusausinta žemė užima – 23900,70 ha, tai sudaro 48, 46 %, nuo bendro žemės ūkio naudmenų ploto. Drėkinamos žemės Varėnos rajone nėra.

4.4. Varėnos rajono savivaldybės bendrojo plano sprendiniai

4.4.1. Rajono savivaldybės miškų potencialo teritoriniai ypatumai

Varėnos rajono savivaldybės teritorija, pagal numatytas Lietuvos Respublikos bendrajame plane ir patikslintas Alytaus apskrities teritorijos generaliniame plane strategines miškininkystės plėtros zonas bei pozones, patenka į dvi miškų plėtros zonas. 1) Rytų Aukštaitijos ir Dzūkijos pušynų zonos, Pietų Dzūkijos žemo ir vidutinio našumo grynų pušynų pozonį. Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje šis pozonis apima dalį Valkininkų, Varėnos, Druskininkų miškų urėdijų ir Čepkelių valstybinio rezervato urėdiją.

Čia miškų naudojimo intensyvumas yra žemas (< 4,51 m3/ha). Čepkelių rezervate miškai ūkinei veiklai nenaudojami. Čia gana mažai derlingi, nelabai tinkami žemdirbystei plotai, todėl į šią teritoriją patenkančių teritorijų miškingumas didelis. Šios zonos miškingumą tikslinga didinti 5,6 – 3,6% pagal VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto parengta Varėnos rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą . 34

2) Vidurio Aukštaitijos – Šiaurės vakarų Dzūkijos našių mišrių spygliuočių lapuočių miškų zonos, Šiaurės vakarų Dzūkijos našių pušies eglės miškų pozonis. Šios teritorijos miškingumas žemesnis į šį pozonį patenka šiaurinė rajono savivaldybės teritorijos dalis, kurios miškingumas mažesnis nei vidutiniškai rajono savivaldybės teritorijoje. Todėl pirmoje eilėje siūlome didinti miškingumą šioje zonoje. Šios zonos miškingumą Lietuvos Respublikos bendrajame plane buvo siūloma didinti 10%. Ši teritorija patenka į europinės svarbos Valdajaus – Baltijos – Pomeranijos aukštumų juostos Baltijos ežeruotojo kalvyno geoekologinės takoskyros ruožą Akmenių – Metelių – Ilgininkų – Pivašiūnų atkarpoje. Lietuvos miškingumo didinimo programoje numatyta pirmiausia želdytini plotai, kuriuose miško želdiniai atliktų priešerozines ar defliacines funkcijas, toliau – biologinės įvairovės išsaugojimo, gamtinio karkaso kompensacijos ir laukų apsaugos (geoekologines) funkcijas atliekantys plotai, taip pat plotai, esantys ūkinės veiklos poveikiams jautriose zonose. Varėnos rajono savivaldybėje ne miško žemėje miško įveisimas numatomas pirmiausia – gamtinio karkaso teritorijose ir rekreacinėse teritorijose, po to – nusausintose apleistose ir dirvonuojančiose žemėse su mažos ūkinės vertės dirvožemiais. Regiono bendrąją erdvinę koncepciją formuojančioms svarbiausioms tokioms ekologinio stabilizavimo teritorijoms, turinčioms kompensuoti urbanistinio – ūkinio vystymo poveikį, paprastai priskiriamos geoekologinės takoskyros bei labiausiai išreikšti migraciniai koridoriai. Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje miškų plotus padidinti pirmoje eilėje siūloma: 1) europinės svarbos Valdajaus – Baltijos – Pomeranijos aukštumų juostą Baltijos ežeruotojo kalvyno geoekologinės takoskyros ruože pačioje šiaurės vakarinėje savivaldybės dalyje Ilgininkų apylinkėse; 2) regioninės svarbos Nemuno – Merkio – Katros takoskyros ruožą Merkinės-Kabelių- Dubičių atkarpoje; 3) naujai projektuojamose rekreacinio naudojimo teritorijose. Numatomi naujai įveisti miškai pagal savo funkcijas priskirtini tai zonai ar miškų grupei, kuriai priskirti greta esantys miškai. Rekomenduotina, kad pirmaeilis miško sodinimas būtų planuojamas formuojant priešeroziniuose miškuose, laukų apsauginiuose miškuose ir vandens telkinių apsaugos zonų miškuose, gamtinio karkaso (4 priedas) ir rekreacinio naudojimo teritorijose (Varėnos, 2007). 4.4.1 lentelėje pateikti Varėnos rajono savivaldybės projektuojami plotai miškui įveisti.

4.4.1 lentelė. Varėnos rajono savivaldybės projektuojami plotai miškui įveisti * Projektuojamas Miškų įveisiamas teritorijos Savivaldybė Seniūnija plotas, ha miškingumo padidėjimas % Varėnos raj. Varėnos 2261 8,8 Merkinės 2710 7,1 Jakėnų 2128 9,7 Valkininkų 1352 8,9 Matuizų 1473 7,3 Marcinkonių 492 0,8 Vydenių 741 1,3 Kaniavos 886 3,4 Iš viso: 12043 4,5

* Pagal VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtą Varėnos rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą.

Varėnos rajone yra 7 seniūnijos. Pagal 4.4.1 lentelėje pateiktus duomenis matyti, kad didžiausias projektuojamas plotas yra Merkinės seniūnijoje – 2710 ha, miškingumo didėjimas – 7,1 proc., tačiau jis nėra didžiausias rajone. Pagal visų seniūnijų miškingumo didėjimą procentais jis yra vidutinis. Didžiausias procentas yra Jakėnų seniūnijoje – 9,7, čia miško įveisimo plotas – 2128 ha., seniūnijos miškingumas – 69 %. Mažiausias numatomas miško įveisimas Marcinkonių seniūnijoje tik 492 ha ir padidėjimas tik 0,8 proc. Marcinkonys – vienas didžiausių Lietuvos kaimų, tačiau pasižymi labai mažu gyventojų tankumu – 3,6 žm./km2. Vidutinis Varėnos rajono seniūnijų miškingumas apie 70%. Pagal miško įveisimo ne miško žemėje taisykles miškai ne miško žemėje įveisiami pagal miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas žemės naudmenų plotuose, kurių dirvožemio našumas ne didesnis kaip 32 balai. Rajono žemėtvarkos skyriaus duomenimis, Varėnos rajono vidutinis našumo balas yra 34,7. Lietuvos teritorijos vidutinis našumo balas - 39,1. Lyginant rajono našumo balą su visos Lietuvos teritorija, Varėnos rajonas priklauso didesnio nepalankumo ūkininkauti vietovių zonai, todėl rajone naudinga veisti mišką. Mažiau palankios ūkininkauti vietovės Lietuvoje vaizduojamos 4.4.1 pav. 36

4.4.1. pav. Mažiau palankios ūkininkauti vietovės Lietuvoje (Lietuvos, 2008) Mažiau palankios ūkininkauti vietovės Lietuvoje (4.4.1 pav.) – tai retai apgyvendintos, mažo žemės ūkio naudmenų našumo, taip pat potvynių užliejamos bei intensyvaus karsto vietovės. Bendras mažiau palankių ūkininkauti vietovių plotas Lietuvoje yra 1 356 838 ha arba tai sudaro 41,6 % žemės ūkio naudmenų ploto. Vidutiniškai Europos šalyse mažiau palankios ūkininkauti vietovės siekia 30 %. bendro žemės ūkio naudmenų ploto (Valstybinė, 2008). Mažiau palankių ūkininkauti teritorijų išsiskyrimo kriterijai (Ribokas ir kt., 2006):  Mažo našumo žemės naudmenų (<32 balai) dalis žemės ūkio naudmenose yra >23% ;  Grūdinių kultūrų derlingumas (<2,18 t/ha), t.y. <80% šalies vidurkio;  Gyventojų tankumas (<15,4 gyv./km²), t.y. <50% šalies vidurkio;  Vidutinis metinis gyventojų skaičiaus regresas yra >0,5% ;  Darbingo amžiaus gyventojų, užimtų žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje, dalis >15%. Siekiant įgyvendinti Lietuvos miškų ūkio politikos įgyvendinimo strategiją ir padidinti šalies miškingumą 3% ir pagerinti šalies ekonominį tvarumą ir užtikrinti miškų bendrojoje kaimo plėtroje (pajamos, darbo vietos, socialinis ir ekonominis stabilumas), taip pat ekonomiškai racionalų dirvonuojančių ir menkaverčių žemių panaudojimą, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos, kraštovaizdžio formavimo, kultūros paveldo išsaugojimo, turizmo plėtros 37 ir kitus veiksnius. Varėnos rajono savivaldybėje 2004-2020 m. laikotarpyje numatyta želdinti mišku apie 3966 ha žemės ūkiui ir kitiems tikslams naudotų žemių, t. y kasmet miškas turi būti įveisiamas 233 ha plote (Žin. 2003, Nr.1-100) (4.4.2 lentelė).

4.4.2 lentelė. Miško želdinimo ne miško žemėje apimtys 2004–2020 m. , ha

Eil. Apželdinamas plotas Nr. Savivaldybė Per visą 2004 – 2020 m. laikotarpį Iš viso kasmet 1. Alytaus r. 4348 256 2. Lazdijų r. 3657 215 3. Varėnos r. 3966 233 4. Iš viso apskrityje 11971 704 5. Iš viso šalyje 115500 6794 Šaltinis: Lietuvos miškingumo didinimo programa Pagal 4.4.2 lentelės pateiktus duomenis, matyti, kad visuose apskrities rajonuose kasmet numatoma apželdinti panašūs plotai. Iki 2020 m. Varėnos rajone numatoma apželdinti 33,13 % visų apskrityje numatytų plotų ir 3,43% visų plotų Lietuvoje. Daugiausia norima apželdinti Alytaus rajoną. Numatomas miškų įveisimas žemės ūkio paskirties žemėje leis padidinti ekosistemų apsaugos (draustinių, priešerozinių) tiek apsauginių miškų (draustinių, valstybinių parkų apsaugos zonų, laukų apsauginių, vandens telkinių apsaugos zonų) miškų plotus. Miškų ūkio paskirties žemę Varėnos rajono savivaldybėje valdo: 42,4% privatūs miškų savininkai, 57,6% visų rajono savivaldybės miškų valstybiniai. Žemės reformos metu dalis žemės ūkio veiklai grąžinamoje žemėje įsiterpusių miškų priskiriami žemės ūkio paskirties žemei (šiuo metu miškai privačioje žemės ūkio paskirties žemėje rajono savivaldybės teritorijoje sudaro – 4524,3 ha, o miškų ūkio urėdijų žemėje esančių žemės ūkio naudmenų plotas yra 542,8 ha, šie plotai gali būti priskiriami žemės ūkio paskirties žemei. Atsižvelgiant į žemės reformos įstatymu sudarytas sąlygas miškų privatizavimui, taip pat į galimybes žemės ūkiui netinkamas naudoti žemes apsodinti mišku iki žemės reformos pabaigos išliks privačių miškų didėjimo tendencijos (Varėnos, 2007). Varėnos rajone yra santykinai daugiau miškų negu bet kuriame Lietuvos rajone. Privatūs miškai pagal Nekilnojamo turto registro 2009 07 01 duomenis (2 priedas) užima - 70132,209 tūkst. ha arba 58,46 % visos apskrities teritorijos, arba 8,87 % viso Lietuvos ploto. Vidutinis privačios valdos dydis yra 5,06 ha, vidutinis valdos dydis apskrityje ir Lietuvoje yra 3,11 ha. Privačių miškų sklypai daugiausia yra smulkūs nuo 1 – 3 ha, jie sudaro 40,08 % apskrities teritorijos ir 5,26 % Lietuvos ploto. Varėnos rajonas – pats didžiausias rajonas Lietuvoje turintis net 464 sklypus 38

didesnius nei 20 ha , tai sudaro 75 % apskrities teritorijos ir 12,28 % visos Lietuvos (4.4.3 ir 4.4.4 lentelės). 4.4.3 lentelė. Privačių miško valdų pasiskirstymas pagal dydį 2009 07 01 m. Miško valdų skaičius pagal dydį, ha Savivaldybė Iki 1,0 1,0-3,0 3,0-5,0 5,0-10,0 10,0-20,0 >20,0 Viso

Varėnos 3398 4343 2219 2301 1124 464 13849 Alytaus 3670 2080 608 381 112 41 6892 Druskininkų 1568 1420 615 590 233 61 4487 Lazdijų 4911 2993 1077 767 260 52 10060 Viso 13547 10836 4519 4039 1729 618 35288 apskrityje Viso 98455 82449 32731 26512 10185 3779 254111 Lietuvoje Šaltinis: VĮ Registrų centras, 2009 07 01

4.4.4 lentelė. Privačių miško valdų pasiskirstymas pagal dydį 2009 07 01 m. Savivaldybė Bendras miško Vidutinis valdos Savininkų skaičius plotas, ha dydis Varėnos 70132 5,06 13849 Alytaus 12868 1,87 6892 Druskininkų 14995 3,34 4487 Lazdijų 21971 2,18 10060 Viso apskrityje 119966 3,11 35288 Viso Lietuvoje 790358 3,11 254111 Šaltinis: VĮ Registrų centras, 2009 07 01 Pagal 4.4.3 ir 4.4.4 lentelių pateiktus duomenis, Varėnos rajonui būdingi didesni nei vidutiniškai Lietuvoje privačių miškų sklypai.

4.4.2. Rajono miškų teritorijų naudojimo būdai

Miškų išsaugojimas, naujų tvarių miškų veisimas ir subalansuotas, tausojantis jų naudojimas yra tarptautiniu mastu pripažinta prioritetinė miško ūkio plėtros strateginė nuostata. Miškų ir miško žemės priežiūra bei naudojimas turi būti tvarus turi palaikyti biologinę įvairovę, produktyvumą, gebėjimą atsikurti, gyvybingumą ir jų pajėgumą išpildyti dabar ir ateityje atitinkamas ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas lokaliniu, nacionaliniu ir globaliniu lygiais ir nedaryti žalos kitoms ekosistemoms. Varėnos raj. sav. miškų ypač trūksta erdvinėje koncepcijoje numatytose intensyvios rekreacijos zonose prie Didžiulio ežero Padaugės k., prie Netečiaus ežero Puodžių k., prie Pabezninkų ežero Aukštakalnio k., prie Liškiavio ežero Vilkiautinio k. 39

Atlikus kertinių miško buveinių inventorizaciją, atsirado geresnės teisinės ir praktinės prielaidos miškus tvarkyti pagal tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant biologinės įvairovės išsaugojimą ir kraštovaizdžio stabilumą dabar ir ateityje. Miškas yra vienas iš svarbiausių kraštovaizdžio komponentų, lemiančių biologinės įvairovės, tvarių ekosistemų, kraštovaizdžio formavimą ir išsaugojimą. Miškai su itin laidžiais vandeniui dirvožemiais, taupiu drėgmės naudojimu garantuoja stabilią gruntinių ir požeminių vandenų mitybą, išsaugo šių vandenų gerą kokybę, reguliuoja upių nuotėkį ir oro sudėtį. Miško konservacinės, apsauginės, rekreacinės ir įvairios socialinės - kultūrinės funkcijos pastaruoju metu dažniausiai vertinamos labiau nei iš jo gaunama mediena. Tačiau ir medienos poreikiai nuolat didėja. Varėnos raj. sav. teritorijoje miškų teritorijų naudojimo būdai numatomi atsižvelgiant į: 1) gamtinį žemių bei miškų našumą; 2) esamą miškingumą ir jo didinimo potencialą; 3) miškų apsauginę ir rekreacinę svarbą kraštovaizdžio formavimui; 4) miškotvarkos duomenų analizę. Suprojektuotas tausojantis ir daugiatikslis miško naudojimas užtikrina teigiamą miškų plotų didėjimo pakilimą, miško ekosistemų stabilumą, esamą gamtinių ir kultūrinių vertybių išsaugojimą, biologinės įvairovės palaikymą, ekonominių klausimų sprendimą. Saugomų teritorijų miškuose ūkininkavimo reglamentavimas vykdomas atsižvelgiant į Saugomų teritorijų įstatymą, esamus saugomų teritorijų nuostatus, funkcinį zonavimą, apribojimus numatytus atitinkamuose ūkinės veiklos reglamentavimo dokumentuose (Specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose ir kt.). Miškai tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektus. Savivaldybių teritorijų apželdinimas mišku vykdomas pagal parengtas VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto savivaldybių miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas. Vyksta ir savaiminis apaugimas mišku žemės ūkio ir kitų teritorijų. Visų nuosavybės formų miškai turi būti tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą. Bendrojo plano sprendinių, įgyvendinančių miškų ūkio paskirties žemės ir miškų tvarkymą, planuojantys dokumentai yra miškų išdėstymo schemos ir vidinės miškotvarkos projektai. Jų rengimas, tikslinimas ir įgyvendinimas numatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Numatytos miško žemės naudojimo perspektyvos atitinka miškotvarkos planavimo dokumentuose iškeltus uždavinius: 40

1) miškų plotų padidinimas, daugiatikslio miškų naudojimo skatinimas, 2) miškų stabilumo išsaugojimas, 3) miško funkcijų, saugant vandenį ir dirvožemį, užtikrinimas, 4) iškirstų miškų atkūrimas, 5) miškų rūšinės įvairovės išlaikymas. Dzūkijos Nacionalinio parko teritorijoje miškų ūkio paskirties žemė tvarkoma pagal Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemą ir parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus miestelių ir kaimų detaliuosius (bendruosius) planus, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus (Varėnos, 2007). 41

5. MIŠKŲ IŠDĖSTYMO ŽEMĖTVARKOS SCHEMOS IR MIŠKOTVARKOS PROJEKTO ĮGYVENDINIMAS

Miško priežiūra ir tvarkymas reikalauja daug pastangų ir įžvalgos. Gerai prižiūrimas miškas teikia jo savininkui pajamų, o aplinkai – stabilumo ir grožio. Ūkininkavimo privačiuose miškuose pagrindas yra miškotvarkos projektas. Projektai sudaromi vadovaujantis Miškų įstatymu (2001–04–10, Nr. 92–40), Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatais (2004–05–26, nutarimo Nr. 632), kurie reglamentuoja privačių miškų tvarkymą, šių miškų naudojimą, atkūrimą, apsaugą, miškotvarkos projektų rengimą, taip pat nustato privačių miškų savininkų teises ir pareigas tvarkant, prižiūrint ir naudojant privačius miškus (Varėnos, 2007). Varėnos rajone priima prašymus ir išduoda leidimus sodinti mišką Varėnos rajono Žemėtvarkos skyrius, o projektus dažniausiai sudaro ir tvirtina Valstybės įmonė Varėnos miškų urėdija. Vidinės miškotvarkos projektus yra parengusi Varėnos miškų urėdija 2002– 2011 m. Visi projektai yra saviti, nes juose atsižvelgta į savininkų turimos žemės plotą ir geografinę padėtį. Šiuose projektuose nurodoma:  želdinių rūšinė sudėtis;  atstumai tarp sodinamų medelių;  sodinukų poreikis;  dirvos ruošimo būdai;  želdinių apsaugos priemonės. Rajono Žemėtvarkos specialistai stengiasi, kad tinkamai apželdinant teritorijas būtų pasiekti šie rezultatai:  Ekologiškai pagerėtų kraštovaizdis;  Kraštovaizdyje padidėtų miškų tipų įvairovė;  Būtų apsaugotos linkusios į eroziją teritorijos;  Būtų apsaugoti gruntiniai vandenys;  Daugiau išaugtų miško produktų. 2001 metais atlikta visų Varėnos miškų urėdijos teritorijoje esančių miškų sklypinė inventorizacija, kurios tikslas – nustatyti miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie mišką, gamtinę ir ūkinę būklę. Miškai inventorizuoti valstybės lėšomis, vadovaujantis Lietuvos miškų tvarkymo laikinosiomis taisyklėmis ir I miškotvarkos pasitarimo protokolu. Miško sklypai išskirti naudojant aerofotografavimo medžiagą (ortofotoplanus). Kiekvienam miško sklypui natūroje nustatytas: augavietės tipas (dirvožemio sąlygos), medynų 42 charakteristika (rūšinė sudėtis, amžius, aukštis, skalsumas, tūris ir kt. rodikliai), miško sanitarinė būklė, įvertinta atlikta ūkinė veikla ir suprojektuotos ūkinės priemonės (Varėnos, 2007). Varėnos rajono miškų išdėstymo schema patvirtinta 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 3098 – Ž (3 priedas). Miškų išdėstymo sprendinius sudaro suprojektuoti sklypai. Sklypų plotai pagal kadastro vietoves (5.1 pav.) pateikti 5.1 lentelėje. 5.1 lentelė. Projektuojamų plotų miškui įveisti lentelė. Miškų Kadastro Miškų įveisiamas Eil. Seniūnija Kadastro vietovė vietovės įveisiamas plotas proc. Nr. plotas, ha plotas, ha nuo kadastro vietovės 1 2 3 4 5 6 1. Varėnos Varėnos miestas 898 - - 2. Gudžiai 4998 947 18,95 3. Perloja 6156 589 9,57 4. Senoji Varėna 9251 - - 5. Tolkūnai 4371 725 16,59 6. Merkinės Merkinė 4538 1002 22,08 7. Maksimonys 4854 - - 8. Bingeliai 6587 55 0,83 9. Kibyšiai 2763 343 12,41 10. Pilvingiai 5176 649 12,54 11. Panara 4889 260 5,32 12. Trasninkas 5386 52 0,97 13. Vilkiautinis 3999 349 8,73 14. Jakėnų Puodžiai 8802 944 10,72 15. Sarapiniškės 6133 441 7,19 16. Žilinai 6815 743 0,11 17. Valkininkų Valkininkai 10165 1310 12,89 18. Pirčiupiai 5003 42 0,84 19. Matuizų Matuizos 12648 643 5,08 20. Krūminiai 7582 830 10,50 21. Marcinkonių Marcinkonys 7598 - -

5.1 lentelės tęsinys 1 2 3 4 5 6 22. Margionys 10709 - - 23. Musteika 13681 - - 24. Lavysas 9539 - - 25. Kabeliai 9607 492 5,12 26. Mardasavas 9016 - - 27. Vydenių Vydeniai 7137 630 8,83 28. Kriviliai 2892 111 3,84 29. Rūtų daržas 46712 - - 30. Kaniavos Rudnia 12438 24 0,19 31. Pamočiai 7330 627 8,55 32. Dubičiai 6218 235 3,78 Iš viso: 12 043 8,07

Pagal 5.1 lentelės duomenis, matyti, kad pagal patvirtintą Varėnos rajono miškų išdėstymo schemą, numatyta įveisti 12 043 ha miško. Labiausiai apželdinti siekiama Merkinės kadastro vietovę. 9 kadastro vietovėse nėra numatyta veisti miško, tai Varėnos mieste, Senojoj Varėnoj, Maksimonyse, Marcinkonyse, Margionyse ir kt. Varėnos seniūnijoje numatyta įveisti 2261 ha, Merkinės – 2710 ha, Jakėnų – 2128 ha, Valkininkų – 1352 ha, Matuizų – 1473 ha, Marcinkonių – 492 ha, Vydenių – 741 ha, Kaniavos – 886 ha. 44

5.1 pav.. Projektuojamų plotų miškui įveisti procentinė dalis nuo kadastro vietovės ploto. Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius teigia, kad ne visuose norimuose plotuose galima įveisti mišką, nes yra daug žemės plotų nesuteikta pagal išvadas, dalyje kadastrinių vietovių vykdomi žemėtvarkos projektų tęstinumai, neišspręsti žemės grąžinimo klausimai saugomose teritorijose, nepatvirtinti žemės pirkimo teisės aktai. Išduoti leidimai miškui sodinti pateikti 5.2 lentelėje. 5.2 lentelė. Išduoti leidimai miškui įveisti 2004 - 2009 08 18 Rodikliai 2004 2005 2006 2007 2008 2009-08-18 Išduoti 22 37 46 9 39 10 leidimai Norimo įveisti miško plotas, 126,80 192,02 132,85 28,83 112,79 51,8 ha Vidutinis įveisiamo 5,76 5,19 2,89 3,2 2,89 5,18 miško plotas, ha Vidutinis 31 35,6 35 26,5 32,3 36 našumo balas Pastaba. Pagal Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus surinktus duomenis. Iš pateiktų 5.2 lentelės duomenų matyti, kad miško įveisimo ne miško žemėje Varėnos rajone darbai vyksta. Nuo 2004 – 2009 08 18 m. išduoti 163 leidimai. Nuo 2004 m. iki 2006 45 m. žemės savininkų norinčių įveisti mišką didėjo, o 2007 jų buvo tik 9. Vidutinis žemės sklypo dydis miškui įveisti ne miško žemėje nuo 2004 – 2009 08 18 yra 4,18 ha. Per metus Varėnos rajone norima įveisti 49,44 ha miško. Nuo 2009 – 2020 m. vidutiniškai žemės ūkio paskirties žemėje bus įveista 593,28 ha, privačių savininkų miškingumas padidėtų tik 0,09 %, todėl Varėnos rajone reikia labiau skatinti žemės savininkus pasinaudoti Europos Sąjungos teikiama parama pagal kaimo plėtros programą ,,Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku’’, tačiau žemės savininkai yra mažai informuojami apie šią paramą, nors Varėnos rajonas priklauso didesnio nepalankumo ūkininkauti vietovei. Rajone turėtų vykti aiškinamojo pobūdžio susirinkimai, kuriuose būtų akcentuojama paramos nauda , tai turėtų paskatinti žmones labiau veisti mišką netinkamose ūkininkauti teritorijose. Pagal šią priemonę didesnio nepalankumo ūkininkauti vietovėms kompensuojama 80% miško apsodinimo išlaidų (Kaimo, 2007). 5.3 ir 5.4 lentelės rodo, kad norinčių mišką įveisti nėra daug, kaip norėtųsi. 5.3 lentelė. Miško įveisimas ne miško žemėje Varėnos rajone 2004 05 01-2009 06 30* Iš jų: žemės plotuose, kurių žemės plotuose, kurių Prašymų, dirvožemio našumas didesnis nei 32 gautų įveisti našumas iki 32 balų balai (mažiau Kituose žemės Rodikliai mišką ne (mažiau palankiose palankiose ūkininkauti plotuose miško žemėje ūkininkauti teritorijose didesnis nei teritorijose iki 39 39 balai) balų) Sklypų 187 152 31 4 skaičius Plotas, ha 725,26 540,65 159,36 25,25 *Pagal Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono Žemėtvarkos skyrių 2009 06 29

5.4 lentelė. Miško įveisimas ne miško žemėje Varėnos rajone 2004 05 01-2009 06 30* Leidimų, išduotų miškui Reikalingų parengtų kaimo įveisti ne miško žemėje plėtros žemėtvarkos projektų Rodikliai miškui įveisti ne miško žemėje Sklypų skaičius 163 24 Plotas, ha 606,12 119,14 *Pagal Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono Žemėtvarkos skyrių 2009 06 29

Nuo 2004 05 01 metų iki 2009 06 30 Varėnos rajono žemėtvarkos skyriui pateikta 187 prašymai miškui įveisti ne miško žemėje, leidimai miškui sodinti išduoti 87, 17 % pateiktų prašymų. Žemėtvarkos skyrius neišdavė leidimų sodinti miško plotams, kurių našumas balas didesnis nei 39. Vidutiniškai per metus pagal šiuos prašymus įveisiama 121,22 ha miško ne miško žemėje. Pagal Varėnos rajono bendrąjį planą,Varėnos rajono savivaldybėje 2007-2020 46 m. laikotarpyje numatyta želdinti mišku apie 3966 ha žemės ūkiui ir kitiems tikslams naudotų žemių, t. y kasmet miškas turi būti įveisiamas 233 ha plote (Žin. 2003, Nr.1-100), tačiau pagal šiuos duomenis iki 2020 m. bus įveista 2061 ha miško, t.y. bus įveista tik 51,97 % numatyto ploto bendrajame plane, tačiau šis procentas neįeina į dalį žemės plotų, kurie apauga savaime mišku ir kai sodinamas miškų ūkio paskirties žemėje. Miško įveisimas pagal pateiktus prašymus įveisti mišką procentais vaizduojamas diagramoje 5.1 pav.

5.1 pav. Miško įveisimas pagal žemės plotus procentais Pagal 5.1 pav. matyti, kad žemės plotai, kurių našumo balas iki 32 balų sudaro 81,28 %, plotai, kurių našumas didesnis nei 32 balai – 16,58 %. Reikalingų parengtų kaimo plėtros žemėtvarkos projektų miškui įveisti ne miško žemėje – 24, tai sudaro 14,72 % sklypų, kuriems išduoti leidimai miškui įveisti. Vidutiniškai per metus Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius išduoda 33 leidimus miškui įveisti ne miško žemėje, tačiau šį skaičių raginama didinti. 47

6. MIŠKO SKLYPŲ IŠDĖSTYMAS VARĖNOS RAJONE

6.1. Miško įveisimo ne miško žemėje galimybės

Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Lietuvos, 2001a) reglamentuoja miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaro teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus. Remiantis šiuo įstatymu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras patvirtino 2004 m. kovo 29 d. įsakymą Nr.3D-3D- 130/D1-144 „Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklės“ (Lietuvos, 2006) Šios taisyklės nustato miško įveisimo ne miško žemėje tvarką ir sąlygas. Miškai ne miško žemėje gali būti įveisiami:  mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemės ūkio naudmenų plotuose, atrinktuose pagal kriterijus, nurodytus žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakyme Nr. 3D-72 ,,Dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių “ (Žin., 2004, Nr. 34-1111);  žemės naudmenų plotuose, kurių dirvožemio našumas ne didesnis kaip 32 balai;  žemės ūkio naudmenų plotuose, kurių dirvožemio našumas didesnis kaip 32 balai, jeigu miškas įveisiamas: o požeminio vandens, kraštovaizdžio rekreacinių išteklių, gamtinio karkaso, karstinio regiono apsaugos zonose, teritorijose erozijai sustabdyti bei kitose teritorijose atsižvelgiant į gretimų teritorijų ekologinį stabilumą ir miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas; o žemės ūkio naudmenų plotuose, įsiterpusiuose tarp miškų, vandens telkinių, prie kurių nėra privažiavimo; o apleistuose, t.y. daugiau kaip penkerius metus neįdirbtuose, nešienaujamuose, nenuganomuose, taip pat besiribojančiuose su miškais, medžių ir krūmų želdiniais, pelkėmis ir pradėjusiuose savaime apaugti medžiais ir krūmais žemės ūkio naudmenų plotuose; o žemės ūkiui netinkamose ir nenaudojamose žemėse, kurios yra ne žemės ūkio naudmenų plotuose, pagal gamtines sąlygas ir teritorinį išsidėstymą tinkamuose miškams įveisti (smėlynuose, žvyrynuose, eroduojamuose šlaituose, išgraužose ir baigtuose eksploatuoti karjeruose); o žemės ūkio paskirties ar kitos paskirties žemės sklypuose, esančiuose urbanizuotose teritorijose, kuriose pagal parengtus detaliuosius planus numatomas miškų įveisimas. (Lietuvos, 2006) 48

Žemės ūkio naudmenų, įvertintų 32 ir mažiau žemės našumo balų bei pažeistų žemių Alytaus apskrityje, kuriose galėtų augti miškas, pagal Lietuvos miškingumo didinimo programos duomenis, plotai pateikti 6.1 ir 6.2 lentelėse. 6.1 lentelė. Žemės ūkio naudmenų, įvertintų 32 ir mažiau žemės našumo balų bei pažeistų žemių, kuriose galėtų augti miškas, plotai (ha), 2002 m. Eil. Tarp jų – žemės ūkio naudmenų, įvertintų 32 ir mažiau Bendras Nr. našumo balų, plotas žemės Iš viso Savivaldybė ūkio daugiamečiai žemės naudmenų ariama pievos Ganyklos sodai ūkio plotas naudmenų 1. Alytaus r. 80557 17526 - 3996 3035 24557 2. Lazdijų r. 63875 11661 18 3015 5950 20644 3. Varėnos r. 49047 14957 - 2793 4639 22389 4. Iš viso 193479 44144 18 9804 13624 67590 apskrityje 5. Iš viso 3357141 301605 436 188568 160566 651175 šalyje Šaltinis: Lietuvos miškingumo didinimo programa 6.2 lentelė. Žemės ūkio naudmenų, įvertintų 32 ir mažiau žemės našumo balų bei pažeistų žemių, kuriose galėtų augti miškas, plotai (ha), 2002 m. Eil. % nuo bendro Dabartinis Potencialus Nr. Savivaldybė žemės ūkio miškingumas, % miškingumo naudmenų ploto padidėjimas, % 1. Alytaus r. 30,5 30,3 18 2. Lazdijų r. 32,3 35,7 17,2 3. Varėnos r. 45,6 66,3 10,4 4. Iš viso apskrityje 34,9 45,9 12,6 5. Iš viso šalyje 19,4 30,9 10,1 Šaltinis: Lietuvos miškingumo didinimo programa Pagal 6.1 ir 6.2 lentelių pateiktus duomenis, matyti, kad 2002 m. Varėnos rajono miškingumas buvo 66,3 %. Nuo 2002 – 2010 m. rajono miškingumas padidėjo 2,8%, vidutiniškai per metus 0,35 %. Bendras žemės ūkio naudmenų 2002 m. plotas buvo 49047 ha, iš jų 22389 ha sudarė žemės ūkio naudmenos, kurių našumo balas 32,0 ir mažiau, tai sudaro 45,65 % bendro žemės ūkio naudmenų ploto. Pagal 2002 m. duomenis Varėnos rajone yra didžiausi žemės ūkio naudmenų plotai iki 32,0 balų našumo ir mažiau lyginant su Alytaus apskritimi ir visa Lietuvos teritorija, t.y. šiose teritorijose palankiausia veisti mišką, nes kitokią veiklą šiose teritorijose vykdyti nepelninga. Miškai įveisiami pagal savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas, o kai jų nėra – pagal apskrities viršininko patvirtintus miškų ne miško žemėje įveisimo žemėtvarkos projektus arba pagal žemės sklypų planus su įveisiamo miško ribomis. (Lietuvos, 2006) 49

Žemės savininkas, norintis ne miško žemės sklype įveisti mišką, apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui (toliau - Žemėtvarkos skyrius) pateikia prašymą, prie jo pridėdamas žemės sklypo plano M 1:10000 su pažymėtomis ribomis, pagal kurias jis pageidauja įveisti mišką, bei pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį kopijas. Žemėtvarkos skyrius, gavęs žemės savininko prašymą leisti įveisti mišką jo žemės sklype, jei tai numatyta savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje, pažymi žemės savininko pateiktame žemės sklypo plane numatomo įveisti miško ribas bei plotą ir išduoda žemės savininkui leidimą įveisti mišką. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir leidimas išduotas per 15 darbo dienų nuo prašymo pateikimo. Žemės savininkas parengtą miško ne miško žemėje įveisimo žemėtvarkos projektą kartu su žemės sklypo planu M1:10000 ir su pažymėtomis ribomis, pagal kurias jis pageidauja įveisti mišką, bei pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį kopijas pateikia Žemėtvarkos skyriui. Žemėtvarkos skyrius išduoda žemės savininkui leidimą įveisti mišką per 15 darbo dienų nuo miško ne miško žemėje įveisimo žemėtvarkos projekto patvirtinimo. Jeigu savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo schema neparengta, Žemėtvarkos skyrius, gavęs prašymą įveisti mišką parengia žemės sklypo planą su įveisiamo miško ribomis, kuriame pažymi įveisiamo miško ribas bei plotą ir išduoda žemės savininkui leidimą įveisti mišką. Prašymas išnagrinėjamas ir leidimas išduodamas per 30 darbo dienų (Lietuvos, 2006). Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas miškui įveisti ne miško žemėje rengiamas Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministrų 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 ,,Dėl miško įveisimo ne miško žemėje“ (Žin., 2004, Nr. 551–918) numatytais atvejais. Žemės plotai miškui įveisti ne miško žemėje parenkami vadovaujantis Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministrų 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D–130/D1–144 ,,Dėl miško įveisimo ne miško žemėje“ 2 ir 3 punktų nuostatomis. Žemės plotai planuojami apsodinti mišku, vadovaujantis Lietuvos miškingumo didinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrų 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 616/471 ,,Dėl Lietuvos miškingumo didinimo programos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 1–10) nuostatomis. 50

Žemės plotuose, įtrauktuose į melioruotos žemės apskaitą, miškas planuojamas įveisti ne miško žemėje tik tose vietovėse, kur savivaldybės administracijos direktorius išduoda tokias sąlygas dėl miško sodinimo, pažymint šiuos plotus drenažu arba grioviais nusausinto ploto plano M 1:2000 ištraukoje. Mišką galima sodinti paliekant neapsodintus ruožus 15 m nuo griovio briaunos ir po 15 m į abi puses nuo valstybei nuosavybės teise priklausančių arba į juos įsiterpiančių kito naudotojo drenažo rinktuvų. Tuo atveju, kai įveistas miškas yra melioruotoje žemėje, Žemėtvarkos skyrius pateikia įveisto miško patikrinimo pažymos ir įveisto miško ribų plano kopijas savivaldybės vykdomajai institucijai dėl žemės ploto išbraukimo iš melioruotų žemių ir melioracijos statinių apskaitos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostata, ariamosios žemės plotuose, kurių dirvožemių našumas didesnis už vidutinį šalyje (didesnis kaip 39 balai), arba kuriuose yra veikiančios sausinimo sistemos, miškus įveisti ne miško žemėje neplanuojama, išskyrus ekologiškai nuskurdintas gamtinio karkaso teritorijas (Lietuvos, 2004c). Žemės savininkas, įveisęs mišką ne miško žemėje, ne anksčiau kaip po vienerių metų apie tai praneša rajono Žemėtvarkos skyriui, kuris kartu su regiono aplinkos apsaugos departamento arba jo struktūrinio padalinio atstovu per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo surašo įveisto miško patikrinimo pažymą, taip pat žemės sklypo plane pažymi įveisto miško ribas ir parengia žemės sklypo kadastro duomenų formą (Lietuvos, 2006).

6.2. Miško sklypų išdėstymo tyrimai Varėnos rajone

Miškai turi būti įveisiami teritoriškai juos išdėstant pagal ekonominius, ekologinius, socialinius ir kitus kriterijus ( Lietuvos, 2001a). Buvo išnagrinėta 60 sklypų, kuriems buvo išduotas leidimas įveisti mišką ne miško žemėje nuo 2004 05 01 – 2009 06 30. Bendras plotas – 341,91 ha. Vidutinis nagrinėjamų sklypų našumo balas – 29,7. Dažniausiai pasitaikantys atvejai, susiję su miškų išdėstymo planavimu pateikti 6.2.1 lentelėje. 51

6.2.1 lentelė. Varėnos rajono išnagrinėtų sklypų miškui įveisti analizė.

Eil. Numatyta įveisti miško sklypų Rodikliai Nr. Skaičius Proc. Plotas, ha Proc. 1 2 3 4 5 6 Mišku įveisti numatytų sklypų 60 100,00 341,91 100,00 išdėstymas esamų miškų atžvilgiu : 1)ribojasi su esamu mišku, 19 31,67 156,66 45,82 didesniu nei numatoma apsodinti 2)ribojasi su esamu mišku, 4 6,66 27,50 8,04 mažesniu nei numatoma apsodinti 3) ribojasi su vandens telkiniu 8 13,33 41,12 12,03 arba grioviu 4)nutolęs nuo esamo miško 0,1- 13 21,67 65,05 19,02 0,3 km 5)nutolęs nuo esamo miško 0,3- 3 5,00 10,38 3,04 0,6 km 6)nutolęs nuo esamo miško 0,6- 6 10,00 15,60 4,56 1,0km 7)nutolęs nuo esamo miško 7 11,67 25,60 7,49 daugiau kaip 1km 2. Mišku įveisti numatytų sklypų 60 100,00 341,91 100,00 išdėstymas gyvenamosios sodybos atžvilgiu: 1)žemės sklype yra sodybų 7 11,67 68,26 19,96 2)atstumas iki artimiausios 19 31,66 104,84 30,66 sodybos iki 0,5km 3) atstumas iki artimiausios 9 15,00 35,45 10,37 sodybos iki 0,5-1,0km 4) atstumas iki artimiausios 25 41,67 133,36 39,01 sodybos daugiau nei 1,0km 3. Mišku įveisti numatytų sklypų 60 100,00 341,91 100,00 padėtis dirbamų laukų atžvilgiu: 1)aplink žemės sklypą yra 15 25,00 27,92 8,17 ariamoji žemė 2)ariamoji žemė yra >50% 22 36,67 138,92 40,63 sklypo perimetro 3) ariamoji žemė yra 20-50% 5 8,33 46,28 13,54 sklypo perimetro 4) ariamoji žemė yra iki 20% 4 6,67 39,90 11,67 sklypo perimetro 5)aplink žemės sklypą yra pievų 14 23,33 88,89 25,99 ar ne žemės ūkio naudmenų 4. Mišku įveisti numatytų sklypų 60 100,00 341,91 100,00 atstumas nuo privažiavimo kelių: 1)yra kelias 48 80,00 265,68 77,70 52

6.2.1 lentelės tęsinys 1 2 3 4 5 6 2)nėra kelio 12 20,00 76,23 22,30 5. Sklypo melioracinė būklė 60 100,00 341,91 100,00 1)Nemelioruotas sklypas 41 68,33 297,17 86,91 2)Melioruotas sklypas 19 31,67 44,74 13,09

Iš 6.2.1 lentelės matyti, kad dauguma sklypų yra šalia kelio ir turi privažiavimą, todėl šie sklypai gali būti naudojami ne tik miškų veiklai, bet ir toliau vykdyti žemės ūkio veiklą, tačiau dėl mažo našumo balo, socialinių ir ekonominių veiksnių čia pageidautina sodinti mišką. Žemės ūkio paskirties žemės vertė daugiausia priklauso nuo jos ūkinių savybių, tai yra – nuo galimybės gauti daugiau žemės ūkio produkcijos arba daugiau pajamų. Miško įveisimas šioje vietovėje yra pelningesnė veikla, kurią užtikrina teritorijų planavimo sąlygos. Trečdalis sklypų yra melioruoti, tai prieštarauja žemės įstatymo 22 straipsnio nuostatoms, nors čia ir yra išduotas leidimas miškui sodinti. Tuo atveju, kai veisiamas miškas yra melioruotoje žemėje (Lietuvos, 2006), Žemėtvarkos skyrius pateikia įveisto miško patikrinimo pažymos ir įveisto miško ribų plano kopijas savivaldybės vykdomajai institucijai dėl žemės ploto išbraukimo iš melioruotų žemių ir melioracijos statinių apskaitos. Melioruota žemė – žemės sklypas su įrengta ir veikiančia melioracijos sistema bei įgyvendintomis kultūrtechninėmis, agromelioracinėmis ir kitomis priemonėmis, sudarančiomis palankias sąlygas žemdirbystei vystyti (Lietuvos, 2003). Pagal 6.2.1 lentelės pateiktus duomenis, 6.2.2 pav., 6.2.3 pav., 6.2.4 pav. pateikta nagrinėjamų sklypų išsamesnė analizė, kuri turi įtakos miško išdėstymui. 53

6.2.1 pav. vaizduojama miškų išdėstymas esamų miškų atžvilgiu.

6.2.1 pav. Mišku įveisti numatytų sklypų išdėstymas esamų miškų atžvilgiu, vnt. Pagal 6.2.1 pav. pateiktus duomenis matyti 60 išanalizuotų sklypų esamų miškų atžvilgiu yra išsidėstę taip: daugelis sklypų jau yra šalia esančių miškų arba yra nutolę nuo esamo miško 0,1 – 0,3 km ir jie sudaro 60%, ir užima 249,21 ha visų nagrinėjamų sklypų. Tik 3 sklypai yra nutolę 0,3 – 0,6 km. Pasak žemėtvarkos specialistų, miškas dažniausiai veisiamas ir leidimas jiems sodinti išduodamas, nereikalaujant papildomų sąlygų, kai žemės sklypas yra šalia jau esančio miško, todėl kad:  Lengviau pritaikyti želdinius prie jau esamų želdinių;  Padidėja tikimybė išsaugoti biologinę įvairovę;  Miškas lengviau prižiūrimas, nes žinoma kaip šalia esantis miškas augo. 13,33 % nagrinėjamų sklypų ribojasi vandens telkiniu arba griovių. Šiose vietovėse mišką leidžiama sodinti paliekant neapsodintus ruožus 15 m nuo griovio briaunos ir po 15 m į abi puses nuo valstybei nuosavybės teise priklausančių arba į jos įsijungiančių kito naudotojo drenažo rinktuvų. (Lietuvos, 2006) Miško sklypų išdėstymas esamų sodybų atžvilgiu vaizduojamas 6.2.2 pav.

6.2.2 pav. Mišku įveisti numatytų sklypų išdėstymas esamų sodybų atžvilgiu, vnt. Iš 6.2.2 pav. matyti, kad išnagrinėjus 60 sklypų, kuriuose norima įveisti mišką matyti, kad tik 7 sklypuose yra sodyba, tai sudaro 11,67 % visų sklypų. Net 53 sodybos yra toliau nuo norimo įveisti miško. 6.2.3 pav. vaizduojamas sklypų išsidėstymas ariamosios žemės atžvilgiu.

6.2.3 pav. Mišku įveisti numatytų sklypų išdėstymas ariamos žemės atžvilgiu, proc. 6.2.3 pav. vaizduojami 60 nagrinėjamų žemės sklypų, net 36,67 % arba 138,92 ha užima sklypai kuriuos ariamoji žemė sudaro daugiau nei pusė ploto, 6,67 % sklypų, kurių ariamoji žemė sudaro 20% sklypo perimetro, šių sklypų plotas yra 39,90 ha. Pagal Žemės 55

įstatymo 25 straipsnį, žemės savininkas gali apželdinti žemės ūkio paskirties žemę mišku nekeisdamas pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties (Lietuvos, 2004c). Apibendrinant atliktą Varėnos rajono prašomų sklypų įveisti mišką tyrimą, galima pateikti šias išvadas: 1) Išnagrinėta 60 sklypų, kuriuose norima įveisti 341,91 ha miško. Dauguma norimų sklypų yra šalia miško arba nuo miško nutolę 0,1 - 0,3 km, tokie sklypai užima 249,21 ha bendro visų sklypų ploto. Nustatyta, kad 41,12 ha žemės ribojasi su vandens telkiniu ar grioviu. Sklypai, nutolę nuo esamo miško 0,3 km ir daugiau kaip 1 km užima 51,58 ha ploto. 2) Sklypai, kuriuose yra sodyba arba ji yra iki 0,5 km užima 173,10 ha, šiems sklypams buvo išduotas leidimas sodinti mišką, nes jie atitiko sąlygas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintą 2004 m. kovo 29 d. įsakymą Nr.3D-3D- 130/D1-144 „Miško įveisimo nemiško žemėje taisyklės“, šios taisyklės nustato miško įveisimo ne miško žemėje tvarką ir sąlygas. 12 sklypų neturi privažiavimo, jie užima 78,23 ha. 3) Nustatyta, kad 36,67 % arba 138,92 ha užima sklypai aplink kuriuos ariamoji žemė sudaro daugiau nei pusė jų ploto. 4) Išnagrinėjus sklypus, nustatyta, kad šiose nederlingose žemėse pasirinkta alternatyva sodinti mišką, nes:  miško sodinimas – nederlingose žemėse geriausia investicija, nes nederlingas žemes sunku įdirbti;  miškas gerina aplinką, stabdo dirvos eroziją, absorbuodamas anglies dvideginį grynina orą, saugo gruntinius ir paviršinius vandenis, apsaugo augaliją ir gyvūniją bei jų buveines.  galimybė gauti Europos Sąjungos paramą pagal 2007-2013 m. Kaimo plėtros programą ,,Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku‘‘. Žemės apželdinimas mišku – svarbiausia ūkinės veiklos įvairumo priemonė, siekiant sumažinti kaimo priklausomybę nuo žemės ūkio veiklos ir pagerinti aplinkos sąlygas kaimo vietovėse. 56

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 1. Varėnos rajonas – miškingiausias ir labiausiai keliantis miškingumą Lietuvoje. Varėnos rajono miškingumas siekia 69,10% rajono teritorijos, tai sudaro 57,57 % visų Alytaus apskrities miškų ir 7,22 % visos Lietuvos miškų ploto. 2. Pagal žemės naudmenų plotą, Varėnos rajone didžiausią dalį procentais užima miškai (miško žemė) – 69,10 % ir žemės ūkio naudmenos – 22,23 %, o mažiausią – užstatyta teritorija – 1,15 % ir vandenys – 2,22%. 3. Varėnos rajono savivaldybėje ne miško žemėje miško įveisimas numatomas pirmiausia – gamtinio karkaso teritorijose ir rekreacinėse teritorijose, po to – nusausintose apleistose ir dirvonuojančiose žemėse su mažos ūkinės vertės dirvožemiais. 4. Pagal Varėnos rajono miškų išdėstymo schemą, numatyta įveisti 12 043 ha miško, žemėtvarkos skyrius vidutiniškai kasmet išduoda 33 leidimus. Pagal šiuos leidimus kasmet įveisiama 121,22 ha miško ploto, todėl pagal numatytą miškų išdėstymo schemą, šis plotas bus apsodintas tik po 99 metų. 5. Vidutinis privačios miško valdos dydis Varėnos rajone – 5,06 ha, o Alytaus apskrityje ir Lietuvoje – 3,11 ha, viena iš priežasčių yra tai, kad rajonas pasižymi rečiausiu gyventojų tankumu šalyje. Rajone yra net 464 sklypai didesni nei 20 ha, o tai sudaro 75 % apskrities teritorijos ir 12,28 % viso šalies ploto. 6. Varėnos rajonas – priskirtas didesnio nepalankumo ūkininkauti vietovei. Žemės naudmenos, kurių našumo balas 32,0 ir mažiau sudaro 45,65 % nuo bendro žemės ūkio naudmenų ploto. 7. Išnagrinėjus 60 sklypų, kuriems buvo išduotas leidimas sodinti mišką, nustatyta, kad sklypai, esantys šalia miškų arba nutolę nuo esamo miško 0,1 – 0,3 km sudaro 60 % ir užima 249,21 ha visų nagrinėjamų sklypų ploto. Nustatyta, kas net 53 sodybos yra nutolusios nuo planuojamo įveisti miško. 36,67 % užima sklypai, kuriuose ariama žemė sudaro daugiau nei pusė ploto. Miško įveisimas visuose sklypuose yra grindžiamas nenašiomis žemėmis (vidutinis našumo balas tik 29,7), socialiniais ir ekonominiais veiksniais.

Pasiūlymai:

1. Varėnos rajonas priklauso didesnio nepalankumo ūkininkauti vietovei. Rajonui būdinga mažo našumo žemės, mažas gyventojų tankumas, nepelninga žemės ūkio veikla, todėl rekomenduojamas didesnių plotų apsodinimas mišku – gamtinio karkaso ir rekreacinėse teritorijose, nusausintose apleistose ir dirvonuojančiose žemėse su mažos ūkinės vertės dirvožemiais. 57

2. Varėnos rajone reikia labiau skatinti žemės savininkus pasinaudoti Europos Sąjungos teikiama parama pagal kaimo plėtros programą ,,Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku’’, tačiau žemės savininkai yra mažai informuojami apie šią paramą, nors Varėnos rajonas priklauso didesnio nepalankumo ūkininkauti vietovei. Rajone turėtų vykti aiškinamojo pobūdžio susirinkimai, kuriuose būtų akcentuojama paramos nauda ir prieinamumas gauti paramą, tai turėtų paskatinti žmones labiau veisti mišką netinkamose ūkininkauti teritorijose. 58

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. BILIUKEVIČIŪTĖ, K., Mažiau palankių ūkininkauti vietovių konkurencingumo didinimas: žemės ūkio daugiafunkciškumo aspektas. [interaktyvus], [žiūrėta 2010–03– 26]. Prieiga per internetą: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20090114_160456- 77125/DS.005.0.03.ETD 2. ČAPLIKAS, J., Mažiau palankių ūkininkauti vietovių atrankos kriterijų parinkimas. Lietuvos žemės ūkio universitetas.[interaktyvus], [žiūrėta 2010–03–15]. Prieiga per internetą: http://www.google.lt/search?client=firefox- a&rls=org.mozilla%3Alt%3Aofficial&channel=s&hl=lt&source=hp&q=1.%09%C4% 8CAPLIKAS%2C+J.%2C+Ma%C5%BEiau+palanki%C5%B3+%C5%ABkininkauti+ vietovi%C5%B3+atrankos+kriterij%C5%B3+parinkimas.+&meta=&btnG=Google+P aie%C5%A1ka 3. DELTUVAS, R., MAŽEIKA, J., ČINGA, G. Privačių miškų tvarkymo ES šalyse patirtis ir šios problemos sprendimo keliai Lietuvoje. Iš: Mūsų girios, 2009 m. rugpjūtis Nr. 8, p. 22–24. 4. GŪŽIENĖ, J., Alternatyvios žemės ūkio veiklos plėtojimo galimybės Alytaus rajone. Iš: Vandens ūkio inžinerija, LŽŪU, 2004, T.25(45)2, p. 117–120. 5. JUODKIENĖ, V., Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku Kaišiadorių rajone. Iš: Vandens ūkio inžinerija, LŽŪU, 2005, T.28(48)2, p. 126–129. 6. Kaimo plėtros planas 2007 – 2013 m.[interaktyvus]. [žiūrėta 2010–02–07]. Prieiga per internetą: http://www.nma.lt/index.php?295617878 7. KAVALIAUSKIENĖ , B., TARVYDIENĖ, M. E. The Change of the Agricultural Land and Forest Areas in Lithuania in 1982-2002. Žemės ūkio naudmenų ir miškų plotų kitimas Lietuvoje. Iš: Vagos: mokslo darbai. LŽŪU, 2005, T.67(20)1, p. 64–68. 8. KULIEŠIUS, A., KULBOKAS, G., Lietuvos nacionalinė miškų inventorizacija 2004- 2008m. Miškų ištekliai ir jų kaita. – Kaunas: Lututė, 2009 9. LIEKIS, A., Lietuvos dirvožemiai. – Vilnius: Lietuvos mokslo redakcija, 2001. 10. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymas Nr.– 3D130/D1–144 ,,Dėl miško įveisimo ne miško žemėje“. Iš: Valstybės žinios, 2006– 11–09, Nr. 120–4570. 59

11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymas Nr. 659 ,,Dėl miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“. Iš: Valstybės žinios, 2002, Nr. 20–766. 12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas 2002 m. rugsėjo 17 d. Nr. 484 ,,Dėl Lietuvos miškų politikos ir jos įgyvendinimo strategijos patvirtinimo“. Iš: Valstybės žinios, 2002–09–25, Nr.: 93. 13. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 2 d. bendras įsakymas Nr. 616/471 ,,Dėl Lietuvos miškingumo didinimo programos patvirtinimo“. Iš: Valstybės žinios, 2003–01–04, Nr. 1– 10. 14. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro bendras įsakymas 2004 m. rugsėjo 15 d. Nr. 3D–518/D1– 490 ,,Dėl miškų išdėstymo žemėtvarkos schemų rengimo taisyklių“. Iš: Valstybės žinios, 2004-09-18, Nr.: 140– 5148. 15. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. 3 D–72 ,,Dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių“. Iš: Valstybės žinios, 2004, Nr. 34–1111. 16. Lietuvos Respublikos melioracijos pakeitimo įstatymas, 1995 m. birželio 13 d. Nr. I– 943. Iš: Valstybės žinios, 1995–06–28, Nr. 53–1298. 17. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pakeitimo įstatymas, 2001– 04– 10, Nr. IX– 240. Iš: Valstybės žinios, 2001–04–25, Nr. 35–1161. 18. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymas, 2001 m. gruodžio 4 d. Nr. IX – 1962. Iš: Valstybės žinios, 2004, Nr. 21–617. 19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343. ,,Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo patvirtinimo dalinio pakeitimo“. Iš: Valstybės žinios, 2007–10–11, Nr. 105–4294. 20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. 1223 „Dėl miškų želdinimo žemdirbystei netinkamoje ir laisvos valstybinės žemės fondo žemėje“. Iš: Valstybės žinios, 1997–11–12, Nr. 102– 2571. 21. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas, 2004 01 15, Nr. IX – 1962. Iš: Valstybės žinios, 2004, Nr. 21–617. 22. Lietuvos Respublikos žemės fondas 2010 m. sausio 1 d.[interaktyvus], [žiūrėta 2010– 04–15]. Prieiga per internetą: http://www.nzt.lt/assets/files/statistika%202010/ZemesFondas_100101.pdf 23. Lietuvos Respublikos žemės pakeitimo įstatymas, 2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX – 1983. Iš: Valstybės žinios, 2004, Nr. 74–3141. 60

24. Lietuvos Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. [interaktyvus], [žiūrėta 2010 -04 -16]. Prieiga per internetą: http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M5020101 &PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=2668&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0 =&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar1 0=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14 25. Lietuvos valstybinė miškotvarkos tarnyba. [interaktyvus], [žiūrėta 2010–04–15]. Prieiga per internetą: http://www.lvmi.lt/vmt/index.php 26. MATONIENĖ, D., SUDONIENĖ, V. Miško želdinių įveisimo žemės ūkio paskirties žemėje pagrindimas. Iš: Vandens ūkio inžinerija, LŽŪU, 2003, T.23(43–24)44, p. 43– 47. 27. Miško, miško pakraščių ekologinis vaidmuo.[interaktyvus], [žiūrėta 2010–04–17]. Prieiga per internetą: http://www.lzuu.lt/nm/l-projektas/krastovaizdzioekologija/22.htm 28. Miškų nuosavybė ir administracinis pasiskirstymas. [interaktyvus], [žiūrėta 2010–02– 22]. Prieiga per internetą: http://www.lvmi.lt/vmt/leidiniai.php?form_currentid=305 29. MIZARAS, S., Lietuvos miškų metinės naudos bendroji ekonominė vertė. Iš: Miškininkystė, 2006, Nr. 2(60), p. 27–34. 30. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. [interaktyvus], [žiūrėta 2010–03–15]. Prieiga per internetą: http://www.nzt.lt/ 31. PAULIUKEVIČIUS, G., Miškų ekologinis vaidmuo. – Vilnius: Mokslas, 1982. 32. PALČIAUSKAITĖ, R., Miškų įveisimas žemės ūkio paskirties žemėse. Iš: Žemėtvarka ir hidrotechnika: mokslo darbai. LŽŪU, 2001, Nr. 108, p. 28–32. 33. PIVORIŪNAS, A., KURLAVIČIUS, P., Privataus miško tvarkymas išsaugant biologinę įvairovę. – Kaunas: Lututė, 2005. 34. RIBOKAS, G., RUKAS, V., Mažiau palankių ūkininkauti teritorijų žemėnaudos konversijos ypatybės. Iš: Annales Geographicae, Geologijos ir geografijos institutas, 2006, T. 39 (1), p. 60–68. 35. UNGURAITIENĖ, L. Miško želdinių išdėstymo planavimas kaimo vietovėje. Iš: Vandens ūkio inžinerija: mokslo darbai. LŽŪU, 2003, T.22(44)2, p. 245–247. 36. Varėnos rajono savivaldybė. [interaktyvus], [žiūrėta 2010–03–10]. Prieiga per internetą: http://www.varena.lt/ 37. Varėnos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas. [interaktyvus], [žiūrėta 2010–04–12]. Prieiga per internetą: 61

http://www.varena.lt/failai/varenos%20rajono%20bendrasis%20planas.pdf 38. VITKIENĖ, I. Nepalankios ūkininkauti žemės naudojimas Lietuvoje. Iš : Žemėtvarka ir hidrotechnika: mokslo darbai. LŽŪU, 2004, T.25(45)2, p. 195–200. 39. ŽALKAUSKAS, R., KAVALIAUSKAS, P., Miškingumo didinimo aktualumo pagrindimas darbaus vystymosi kontekste. Iš: Miškininkystė, 2004, Nr. 2(56), p. 21– 38. 40. Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku. [interaktyvus], [žiūrėta 2010–04– 16]. Prieiga per internetą: http://www.zum.lt/min/failai/Zurnalas_Zemes_apzeldinimas_misku.pdf 62

Darbo aprobacija Tyrimo rezultatai paskelbti leidiniuose:

RĖKUTĖ A. Varėnos rajono miškų išdėstymo planavimas. Iš: Kompaktinė plokštelė – LŽŪU. Kaunas, Akademija, 2010. 63

PRIEDAI

1 PRIEDAS

3 PRIEDAS 3 PRIEDAS

4 PRIEDAS 4 PRIEDAS

5 PRIEDAS 5 PRIEDAS