LIETUVOS K ŪNO KULT ŪROS AKADEMIJA SPORTO EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS INDIVIDUALI Ų SPORTO ŠAK Ų KATEDRA TRENIRAVIMO SISTEM Ų PROGRAMA
VIRGILIJUS ALEKNA
PAJ öGIAUSI Ų LIETUVOS IR PASAULIO DISKO METIK Ų REZULTAT Ų KAITOS IR TRENIRUO ČIŲ TECHNOLOGIJ Ų YPATUMAI
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. Aleksas Stanislovaitis
KAUNAS 2009
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUM Ą
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas (pavadinimas) ...... 1. Yra atliktas mano paties; 2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje; 3. Nenaudojau šaltini ų, kurie n ÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu vis ą panaudotos literat ūros s ąraš ą.
...... (data) (autoriaus vardas pavard ÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYB Ę UŽ LIETUVI Ų KALBOS TAISYKLINGUM Ą ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvi ų kalbos taisyklingum ą atliktame darbe.
...... (data) (autoriaus vardas pavard ÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS D öL DARBO GYNIMO
......
...... (data) (vadovo vardas pavard ÷) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas aprobuotas profilin ÷je katedroje:
...... (aprobacijos data) (Gynimo komisijos sekretor ÷s/iaus vardas, pavard ÷) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS
...... (Gynimo komisijos sekretor ÷s/iaus parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas:
...... (vardas, pavard ÷) (Gynimo komisijos sekretor ÷s/iaus parašas)
Magistro baigiam ųjų darb ų gynimo komisijos įvertinimas: ...... (data) (Gynimo komisijos sekretor ÷s/iaus vardas, pavard ÷) (parašas)
2 TURINYS SANTRAUKA...... 4 SUMMARY...... 6 ĮVADAS...... 8 1. LITERAT ŪROS APŽVALGA...... 10
1.1. DISKO METIMO PASAULIO REKORD Ų DINAMIKA ...... 10
1.2. LIETUVOS DISKO METIMO REZULTAT Ų ISTORIN ö APŽVALGA ...... 11
1.3. DISKO METIK Ų REZULTAT Ų DINAMIKA , ANTROPOMETRINIAI YPATUMAI IR FIZINIO PARENGTUMO
LYGIS ...... 13 1.3.1. Disko metik ų rezultat ų dinamika...... 14 1.3.2. Antropometriniai ypatumai ...... 15 1.3.3. Disko metik ų fizinio parengtumo lygis ...... 16
1.4. DISKO METIK Ų TRENIRUO ČIŲ PROCESO PLANAVIMO MOKSLINIAI PAGRINDAI ...... 17 1.4.1. Pagrindin ÷s disko metik ų treniruo čių metodikos kryptys...... 17 1.4.2. Metin ÷s treniruot ÷s strukt ūra ...... 18
1.5. DISKO METIK Ų TRENIRUO ČIŲ PRIEMON öS IR J Ų TAIKYMO METODIKA ...... 21 1.5.1. Disko metiko j ÷gos ugdymas ...... 21 1.5.2. Pratimai maksimaliai j ÷gai ugdyti ...... 23 1.5.3. Pratimai raumens susitraukimo grei čiui ir j ÷gai ugdyti ...... 24 1.5.4. Apimties ir intensyvumo santykis disko metiko treniruot ÷je...... 25
1.6. DISKO METIK Ų TRENIRUOTöS VALDYMAS IR KONTROL ö ...... 27 1.6.1. Treniruot ÷s valdymo principai ...... 27 1.6.2. Kontrol ÷s formos ir pedagoginiai testai...... 28 2. TYRIMO METODAI IR ORGANIZAVIMAS...... 31
2.1. TYRIMO METODAI ...... 31
2.2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS ...... 31 3. TYRIMO REZULTATAI...... 33
3.1. GERIAUSI Ų PASAULIO PASTAROJO DEŠIMTME ČIO DISKO METIK Ų REZULTATŲ KAITOS ANALIZ ö33
3.2. TRIJ Ų GERIAUSI Ų PASTARŲJŲ DEŠIMTME ČIŲ LIETUVOS DISKO METIK Ų FIZINIO PARENGTUMO
RODIKLIAI ...... 46
3.3. V. ALEKNOS (2000 M OLIMPIN öS ŽAIDYN öS) IR G. KANTER ‘IO (2007 M PASAULIO
ČEMPIONATAS ) PASIRENGIMO VARŽYBOMS TRENIRUO ČIŲ TECHNOLOGIJ Ų ANALIZ ö...... 51 REZULTAT Ų APTARIMAS ...... 60 IŠVADOS ...... 64 LITERAT ŪRA ...... 65
3 SANTRAUKA
PAJ öGIAUSI Ų LIETUVOS IR PASAULIO DISKO METIK Ų REZULTAT Ų KAITOS IR TRENIRUO ČIŲ TECHNOLOGIJ Ų YPATUMAI
Darbo objektas ― paj ÷giausi ų Lietuvos ir pasaulio disko metik ų rezultat ų kaita ir treniruo čių technologijos. Darbo aktualumas ― išanalizavus geriausi ų Lietuvos ir pasaulio disko metik ų rezultat ų kait ą ir treniruo čių metodikos ypatumus, galima s ÷kmingai planuoti jaun ų sportinink ų treniruo čių proces ą, parinkti optimalius kr ūvius ir, sudarius modelines charakteristikas, siekti aukšt ų rezultat ų svarbiausiose sezono varžybose. Darbo tikslas ― nustatyti disko metik ų antropometrini ų duomen ų, amžiaus ir sportini ų rezultat ų s ąveikos ypatumus bei ištirti geriausi ų Lietuvos ir pasaulio disko metik ų treniruo čių technologijas. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti geriausi ų pasaulio pastarojo dešimtme čio disko metik ų rezultat ų kait ą: a) amžiaus aspektu; b) olimpinio keturme čio ciklo metu; c) lyginant sezono geriausi ą disko metimo rezultat ą su atsakinguose startuose pasiektais; d) pasaulio čempionatuose 1983 ― 2009 m. m. 2. Nustatyti geriausi ų pasaulio disko metik ų antropometrini ų duomen ų ( ūgio, svorio, KMI) s ąveik ą su varžybiniu rezultatu. 3. Ištirti trij ų geriausi ų pastar ųjų dešimtme čių Lietuvos disko metik ų fizinio parengtumo rodiklius 4. Išanalizuoti V. Aleknos (2000 m Olimpin ÷s žaidyn ÷s) ir G. Kanter‘io (2007 m Pasaulio čempionatas) pasirengimo varžyboms treniruo čių technologijas. Išvados: 1. Išanalizavus geriausi ų pasaulio pastarojo dešimtme čio disko metik ų rezultat ų kait ą nustat ÷me, kad: a) geriausio asmeninio rezultato pasiekimo amžius disko metime vidutiniškai yra 28,1 ± 3,09 m, o geriausi Lietuvos disko metikai V. Alekna ir R. Ubartas savo geriausius rezultat ą būtent ir pasiek ÷ b ūdami 28 met ų. b) geriausius rezultatus disko metikai parodo olimpiniais metais c) per vis ą sportin ę karjer ą V. Aleknos skirtumas tarp vis ų geriausi ų sezono rezultat ų ir rezultat ų atsakinguose startuose yra tik 3,07%, o mažiausias skirtumas tarp ši ų rezultat ų stebimas 2003 ― 2006 m. m. laikotarpiu ― 1,40 %. G. Kanter‘io skirtumas tarp vis ų
4 geriausi ų sezono rezultat ų ir rezultat ų atsakinguose startuose yra 8,98% ir su amžiumi stebimas šio skirtumo maž ÷jimas. d) vis ų Pasaulio lengvosios atletikos čempionat ų disko metimo nugal ÷tojo vidutinis rezultatas yra 68,73 ± 1,09 m, o Pasaulio čempionato rekordas buvo pasiektas 2005 m Helsinkyje – 70,17 m (V. Alekna). 2. Geriausi ų pasaulio diskinink ų vidutinis ūgis yra 195,7 ± 4,42 m, o svoris 118, 6 ± 9,21 kg. V. Aleknos ūgis 2,00 m., svoris ― 130 kg., G. Kanter’io ūgis 1,98 m., svoris ― 130 kg. Vis ų pasaulio čempionat ų finalinink ų antropometrini ų duomen ų įtaka disko metimo rezultatui yra nedidel ÷ (silpnas arba labai silpnas koreliacinis ryšys). Didžiausias ryšys (atvirkštinis) yra tarp disko metimo prizinink ų k ūno mas ÷s ir varžybinio rezultato (r = -0,96) 3. Labiausiai su varžybiniu rezultatu koreliuoja šie trij ų geriausi ų pastar ųjų dešimtme čių Lietuvos disko metik ų fizin į parengtum ą atspindintys kontroliniai pratimai: 3 kg rutulio metimas iš vietos (r = 0,89); 4 kg rutulio metimas išvietos (r = 0,89); 2,5 kg disko metimas apsisukant (r = 0,85); prit ūpimai su štanga ant pe čių (r = 0,90); štangos rovimas (r = 0,94), atvirkštinę priklausomyb ę stebime šuolyje į tol į iš vietos (r = -0,96) ir trišuolyje iš vietos (r = -0,99). B ūtent tuose kontroliniuose testuose, kuriuose yra stipriausias tiesioginis koreliacinis ryšys, geriausius rezultatus pasiek ÷ V. Alekna. 4. V. Aleknos ir G. Kanter‘io rengimo technologijos taikomos treniruo čių procese yra panašios, ta čiau kr ūvio apimtys metiniame treniruo čių cikle didesn ÷s yra G. Kanter‘io. Skiriasi tik specialaus ir bendro fizinio rengimo pratim ų santykis ― V. Alekna daugiau d ÷mesio skiria specialiam fiziniam parengtumui nei G. Kanter‘is, kuris žymiai daugiau d ÷mesio skiria BFP (j ÷gos ugdymui). 5. Elito diskinink ų parengtumo rodikli ų ir rezultat ų tarpusavio s ąveika yra individuali ir gali b ūti kontraversiška bendriesiems d ÷sningumams.
5 SUMMARY
PECULIARITIES OF SPORTS RESULTS ALTERNATION AND TRAINING TECHNOLOGIES OF THE BEST LITHUANIAN AND WORLD DISCUS THROWERS (MEN)
Object of the study ― sports results alternation and training technologies of the best Lithuanian and world discus throwers (men) Topicality ― when we analyzed Lithuanian and world’s discus throwers results and training process we can really plan good young athlete’s training processes, choose optimal loads, create model characterizations and reach high results in main competitions. The aim of study ― To examine discuss throwers anthropometric findings, age and result interaction each other and also make a research of Lithuanian‘s and world‘s discuss throwers training technologies. Tasks: 1. To analyze best discus throwers results changes of the last 10 years: a) by year b) in Olympic four year cycle c) comparing the best throw of the year and in the main competition. d) in world championships from 1983 to 2009. 2. Make a research of the best discus throwers anthropometrical results (height, weight, BMI) influence to result. 3. Make a research of three Lithuania‘s best discus throwers testing results of the last years. 4. Analyze V. Alekna‘s (2000 y. Olympic games) and G. Kanter‘s (2007 world championships) preparation for competition technologies.
Conclusions: 1. When we analyzed world‘s best ten years results changes, found out, that: a) highest personal best is reached above discus throwers when they are 28.1 ± 3.09 y. and best Lithuanian discus throwers like V. Alekna and R. Ubartas reached there best at age of 28. b) best results discus throwers show in Olympic year. c) in all career V. Alekna‘s difference in all season results between main competition result is only 3.07%, and the smallest difference between these results was seen from
6 2003 to 2006 and was 1.40%. G. Kanter‘s difference between main competition results and all season results is 8.98%, and year by year difference is reducing. d) in all world championships the winner‘s result was 68.73± 1.09 and world championships record was reached in 2005, in Helsinki, 70.17m. (V. Alekna). 2. Best discus throwers height is 195.7 ± 4.42 m. and weight is 118.6 ± 9.21 kg. V. Alekna‘s height is 2.00 m and weight is 130 kg, G. Kanter‘s height is 198 m, and weight is 130 kg. In all world championships finals anthropometric findings influence for result is very little (low or very low correlation connection). The highest connection (inverse) is between discus throwers mass and result difference (r = -0.96). 3. With competition result, best correlation shows last years Lithuanian’s throwers these tests: 3 kg. ball throw from the stand (r = 0.89); 2.5 kg discus throw with a turn (r = 0.85); squat with barbell on the shoulders (r = 0.90), snatch (r = 0.94), inverse connection watching in long jump from the stand (r = -0.96), triple jump from the stand (r = -0.99). In those tests where were highest correlation connection V. Alekna reached his best performance. 4. V. Alekna‘s and G. Kanter‘s preparation is very similar, there is just a difference in exercise dosage with connection to all body strengthening. V. Alekna takes more time for special development then G. Kanter who uses more time for all body strengthening (strength development) 5. The correlation of qualification indexes and sports results of elite discus throwers is individual and can by controversy to general regularity.
7 ĮVADAS
Tarp įvairi ų sporto šak ų, padedan čių žmogui visapusiškai fiziškai vystytis ir tobul ÷ti, vienas pagrindini ų vaidmen ų tenka lengvajai atletikai. O vienos iš daugelio lengvosios atletikos rung čių ― disko metimo ― Lietuvos atstovai pasiek ÷ ger ų rezultat ų. Puikiai pasirod ÷ buvusios Soviet ų Sąjungos (A. Baltušnikas, V. Jaras, R. Ubartas, V. Kidykas), Europos ir pasaulio čempionatuose (R. Ubartas, V. Kidykas, V. Alekna). Pagaliau aukš čiausi ą virš ūnę pasiek ÷ R. Ubartas, dvejose olimpin ÷se žaidyn ÷se iš eil ÷s iškovodamas sidabro ir aukso medalius bei V. Alekna, tap ęs Sidn ÷jaus ir At ÷nų olimpini ų žaidyni ų ir pasaulio čempionat ų Paryžiuje ir Helsinkyje bei Europos čempionato Gioteburge 2006 m disko metimo čempionu. Prie šios lengvosios atletikos rungties pl÷tojimo ir mūsų disko metik ų laim ÷jim ų daug prisid ÷jo žym ūs m ūsų šalies treneriai: Jonas Barauskas, Vytautas Barisas, Vytautas Jaras, Vytautas Burakauskas, Rimantas Kalibatas, Nijol ÷ ir Rimantas Plung ÷s (Pocius, 1996). Pastaruoju metu disko metime, kaip ir daugelyje lengvosios atletikos rung čių, sportinink ų rezultatai spar čiai progresuoja. Tas progresas labai priklauso nuo talenting ų sportinink ų atrankos, moksliškai ir praktiškai pagr įstos ir efektyvios treniruo čių metodikos, atstatom ųjų priemoni ų parinkimo ir taikymo, naujausi ų technikos pasiekim ų inventoriaus gamyboje, gero mikroklimato sudarymo varžyb ų metu, materialinio sportinink ų skatinimo, kas labai pakelia sportinink ų motyvacij ą, ir t.t. Tod ÷l, norint šiuolaikiniame sporte pasiekti ger ų rezultat ų ir prizini ų viet ų aukšto rango varžybose, b ūtina žinoti treniruo čių metodikos ir atsigavimo priemoni ų taikymo ypatumus, tinkamai parinkti svarbiausius metinio treniruo čių ciklo startus, atsižvelgiant į visas s ąlygas varžyb ų vietoje ir laike. Sportininkas ir treneris turi sekti ne tik treniruo čių metodikos, mokslo ir medicinos naujoves, bet ir atsigr ęžti į praeit į, mok÷ti analizuoti savo ir prieš tai svarius rezultatus rodžiusi ų sportinink ų rezultatus, j ų taikyt ų treniruo čių priemoni ų ir metod ų ypatumus, s ÷kming ų ir nes ÷kming ų start ų priežastis, ir v ÷liau visa tai pritaikyti savo treniruo čių proceso valdyme. Yra žinoma, jog varžybin į rezultat ą disko metime labiausiai įtakoja disko metimo technika ― disko išmetimo greitis, kampas ir aukštis ir kiti technikos parametrai ( Altmeyer, 1993; Knicker, 1990; Knowles, 2003; Leigh, & Yu, 2007). Ta čiau n orint kryptingai rengti sportininkus, svarbu yra nuolatos nustatyti elito sportinink ų parengtum ą ir j į lemian čius komponentus (Lees, 1999; Mester, 1993; Reilly, 1993). Šiame darbe band ÷me analizuoti geriausi ų vis ų laik ų Lietuvos disko metik ų rezultat ų kaitos ir pasirodymo šalies pirmenyb ÷se d ÷sningumus, taip pat analizavome ir palyginome paskutini ųjų dešimtme čių geriausi ų Lietuvos ir pasaulio disko metik ų rezultat ų kait ą bei treniruo čių metodikos ypatumus. Taip pat darbe išanalizavome dvylikos Pasaulio lengvosios atletikos čempionatų disko
8 metimo rungties finalo dalyvi ų antropometrini ų duomen ų, amžiaus ir sportini ų rezultat ų s ąveikos ypatumus. Darbo tikslas ― nustatyti disko metik ų antropometrini ų duomen ų, amžiaus ir sportini ų rezultat ų s ąveikos ypatumus bei ištirti geriausi ų Lietuvos ir pasaulio disko metik ų treniruo čių technologijas. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti geriausi ų pasaulio pastarojo dešimtme čio disko metik ų rezultat ų kait ą: e) amžiaus aspektu; f) olimpinio keturme čio ciklo metu; g) lyginant sezono geriausi ą disko metimo rezultat ą su atsakinguose startuose pasiektais; h) pasaulio čempionatuose 1983 ― 2009 m. m. 2. Nustatyti geriausi ų pasaulio disko metik ų antropometrini ų duomen ų ( ūgio, svorio, KMI) s ąveik ą su varžybiniu rezultatu. 3. Ištirti trij ų geriausi ų pastar ųjų dešimtme čių Lietuvos disko metik ų fizinio parengtumo rodiklius 4. Išanalizuoti V. Aleknos (2000 m Olimpin ÷s žaidyn ÷s) ir G. Kanter‘io (2007 m Pasaulio čempionatas) pasirengimo varžyboms treniruo čių technologijas. Darbas aktualus , kadangi išanalizavus geriausi ų Lietuvos ir pasaulio disko metik ų rezultat ų kait ą ir treniruo čių metodikos ypatumus, galima s ÷kmingai planuoti jaun ų sportinink ų treniruo čių proces ą, parinkti optimalius kr ūvius ir, sudarius modelines charakteristikas, siekti aukšt ų rezultat ų svarbiausiose sezono varžybose.
9 1. LITERAT ŪROS APŽVALGA 1.1. Disko metimo pasaulio rekord ų dinamika
Disko metimas dar 708 m. prieš Kristaus gimim ą buvo įtrauktas į senov ÷s graik ų olimpines žaidynes. Yra žinoma, kad tais laikais graikas Failas disk ą numet ÷28,17 m. Ta čiau nenustatyta, iš kokios medžiagos diskas buvo pagamintas, koks jo dydis ir svoris, neaišku, kokios buvo varžyb ų taisykl ÷s. Šiuolaikin ÷se I olimpin ÷se žaidyn ÷se(1896 m.) diskas buvo m ÷tomas “graikišku” b ūdu, t.y. iš vietos. Žaidyni ų nugal ÷tojo R. Gareto (JAV) rezultatas – 29,15 m. Kitais metais O. Henemanas (JAV) jau įveik ÷ 30 m rib ą (36,21 m). Tuo metu diskas buvo metamas iš rato, kurio skersmuo – 7 p÷dos (213,5 cm). 1910 m. buvo nustatytas standartinis rato, iš kurio metamas diskas, skersmuo – 250 cm. Tai tur ÷jo reikšm ÷s rezultat ų augimui. To meto geriausi diskininkai – švedas Sederstriomas ir čekas F. Janda-Sukas prad ÷jo m ÷tyti disk ą rate apsisukdami. Tarptautin ÷ lengvosios atletikos m÷g÷jų federacija (IAAF) pirm ą kart ą pasaulio rekordus patvirtino 1912 m (Bertašius, 1980; Pocius, 1996). Treniruo čių metodikos raidos tendencijos artimai susijusios su rekord ų dinamika. Prad ÷jus registruoti oficialius pasaulio rekordus, disko metimas išpopuliar ÷jo. Pirmasis disko metimo rekordininkas buvo D. Dunkanas (JAV). Jo rezultatas – 47,58 m, pasiektas 1912 m. geguž ÷s 27 d. Niujorke. Iki Antrojo pasaulinio karo pasaulio disko metimo rekordas buvo gerinamas dar dešimt kart ų – nuo 47,61 m (1923 m.) iki 53,00 m (1935 m.). Iš esm ÷s j į gerino amerikie čiai metikai T. Leibas, B. Hauzeris, E. Krencas, G. Harteftas, P. Džesupas ir europie čiai – švedas G. Andersonas bei vokietis V. Šrioderis. Jau vykstant Antrajam pasauliniam karui (1941 m.), A. Haris (JAV) ir A. Konsolinis (Italija) rekord ą pagerino iki 53,24 m. Tolesn ÷ disko metimo pasaulio rekord ų dinamika pateikiama 1–je lentel ÷je ir 1–me paveiksle. Iš lentel ÷je pateikt ų duomen ų matome, kad per pokario trisdešimtmet į (1946–1976 m) daugiausia kart ų pasaulio rekord ą gerino amerikie čiai: F. Gordijenas, D. Silvesteris, A. Orteris, M. Vilkinsas. Amerikie čiai pirmieji disk ą numet ÷ už 60 m (D. Silvesteris, 1961 m.) ir 70 m (M. Vilkinsas, 1976 m.) rib ų. Pokario metais po 1–2 kartus rekord ą gerino europie čiai: A. Konsolinis (Italija), E. Piontkovskis (Lenkija), V. Truseniovas ir J. Dum čevas (SSRS), L. Danekas (Čekoslovakija), R. Bruchas (Švedija) ir V. Šmitas bei J. Šultas (VDR) (Pocius, 1996).
10 1 lentel ÷. Disko metimo pasaulio rekord ų dinamika (1946–1987 m.) (Pocius, 1996)
Rezultatas, m V., pavard ÷ Šalis Metai Vieta 54,23 A. Konsolinis Italija 1946 Milanas 54,93 R. Fi čas JAV 1946 Mineapolis 55,33 A. Konsolinis Italija 1948 Milanas 56,46 F. Gordijevas JAV 1949 Hamenlina 56,97 F. Gordijevas JAV 1949 Hamenlina 58,10 F. Gordijevas JAV 1953 Pasadyna 59,28 F. Gordijevas JAV 1953 Pasadyna 59,91 E. Piontkovskis Lenkija 1959 Varšuva 59,91 R. Babka JAV 1960 Valnutas 60,56 D. Silvesteris JAV 1961 Frankfurtas prie Maino 60,72 D. Silvesteris JAV 1961 Briuselis 61,10 A. Orteris JAV 1962 Los Andželas 61,64 V. Vruseniovas SSRS 1962 Leningradas 62,45 A. Orteris JAV 1962 Čikaga 62,62 A. Orteris JAV 1962 Valnutas 62,94 A. Orteris JAV 1962 Valnutas 64,55 L. Danekas Čekoslovakija 1964 Turnovas 65,22 L. Danekas Čekoslovakija 1965 Sokolovas 66,54 D. Silvesteris JAV 1968 Modestas 68,40 D. Silvesteris JAV 1968 Reno 68,40 R. Bruchas Švedija 1972 Stokholmas 69,08 D. Pauelas JAV 1975 Long By čas 69,18 M. Vilkinsas JAV 1976 Valnutas 69,80 M. Vilkinsas JAV 1976 SanChos ÷ 70,24 M. Vilkinsas JAV 1976 San Chos ÷ 70,86 M. Vilkinsas JAV 1976 San Chos ÷ 71,16 V. Šmitas VDR 1978 Berlynas 71,86 J. Dum čevas SSRS 1983 Maskva 74,08 J. Šultas VDR 1986 Noibrandenburgas
1.2. Lietuvos disko metimo rezultat ų istorin ÷ apžvalga Lietuvos lengvosios atletikos istorija prasideda 1921 metais, kai buvo surengtos pirmosios Lietuvos lengvosios atletikos pirmenyb ÷s. T ų met ų liepos 30 dien ą yra užregistruotas pirmasis Lietuvos disko metimo rekordas – 26,36 m, kur į pasiek ÷ dr. J. Eretas. T ų pa čių met ų spalio 2 dien ą
11 J. Teišerskis j į pagerino iki 29,09 m. Po met ų (1922 m) J. Teišerskis įveik ÷ 30 metr ų rib ą (31,0). Šis rekordas išsilaik ÷ 10 met ų, kol j į pagerino S. Ša čkus, 1932 m. pirm ą kart ą įveikdamas 40 metr ų rib ą (41,90 m.). Prieškarin ÷s Nepriklausomos Lietuvos paskutiniu dešimtme čiu (1930–1940 m.) S. Ša čkaus disko metimo laim ÷jimai buvo gana žym ūs. Pvz., 1934 m. Kauno – Rygos lengvosios atletikos varžybose jis už ÷m÷ tre čiąją viet ą (40,06 m.), laim ÷jo t ų met ų Lietuvos pirmenybes (41,03 m.), 1933 m. rugpj ūč io 6 dien ą Tilž ÷je disk ą numet ÷ 42,37 m. Šis rezultatas ― Lietuvos rekordas, kuris buvo pagerintas tik po Antrojo pasaulinio karo, 1950 m. Be to, S. Ša čkus dalyvavo pirmajame Europos lengvosios atletikos čempionate Turine (1934 m.) (Narbutas, 1978; Pocius, 1996). Geresni ų rezultat ų buvo pasiekta po Antrojo pasaulinio karo. 1950–1956 m. daug kart ų Lietuvos rekord ą gerino V. Mik ÷nas, A. Pocius. 1966 m. A. Pocius Lietuvos disko metimo gairel ę perk ÷l÷ už 50 m ribos (50,22 m), o po met ų kitas Lietuvos metikas A. Baltušnikas pirm ą kart ą tapo SSRS čempionu (54,83 m). Iki 1961 m. A. Baltušnikas gerino ne tik Lietuvos, bet ir SSRS rekordus (1958 m. ― 56,58 m ir 1961 m. ― 57,93 m), o šios šalies čempionu buvo net tris kartus ((1957 m. ― 54,83 m, 1960 m. ― 55,03 m ir 1961 m. ― 57,93 m). A. Baltušnik ą pakeit ÷ V. Jaras. Jis pirmasis iš Lietuvos metik ų 1967 m. disk ą numet ÷ už 60 m ribos (60,14 m). V. Jaras tais pa čiais metais tapo SSRS ir IV SSRS taut ų spartakiados čempionu (58,08 m). Iš V. Jaro disko metimo rekord ų ir kit ų pergali ų estafet ę per ÷m÷ jo mokinys Romas Ubartas. Jis pirmasis iš Lietuvos metik ų 1988 m. geguž ÷s 8 dien ą disk ą numet ÷ už 70 m ribos (70,06 m). Ir paskutiniuoju Lietuvos disko metimo rekordininku tapo Virgilijus Alekna, 2000 m liepos m ÷n. Kaune vykusiame Lietuvos atletikos čempionate net du kartus gerin ęs šalies rekord ą: iš pradži ų jo sviestas diskas nuskriejo 72,26, o po to dar toliau – 73,88, ir vos 20 cm pritr ūko iki vokie čio J. Šulto pasaulio rekordo žymos (Lietuvos lengvoji atletika. XX amžius, 2001; Pocius, 1996). Lietuvos disko metimo rekord ų dinamika pateikiama 2–oje lentel ÷je.
2 lentel ÷. Disko metimo rekord ų dinamika Lietuvoje (1950–1988 m.) Rezultatas, m V., pavard ÷ Šalis Metai Vieta
43,09 V. Barkalaja Vilnius 1950 Vilnius 43,40 V. Mik ÷nas Vilnius 1952 Vilnius 43,90 V. Mik ÷nas Vilnius 1952 Kaunas 44,03 V. Mik ÷nas Vilnius 1952 Vilnius 44,67 V. Mik ÷nas Vilnius 1952 Vilnius 45,59 V. Mik ÷nas Vilnius 1952 Vilnius 46,39 A. Pocius Kaunas 1954 Ryga 47,92 A. Pocius Kaunas 1955 Kaunas 48,70 A. Pocius Kaunas 1955 Vilnius
12 49,10 A. Pocius Kaunas 1955 Maskva 50,22 A. Pocius Kaunas 1956 Nal čikas 50,92 A. Pocius Kaunas 1956 Kaunas 51,61 A. Pocius Kaunas 1956 Maskva 53,12 A. Pocius Kaunas 1956 Vilnius 54,83 A. Baltušnikas Kaunas 1957 Maskva 56,58 A. Baltušnikas Kaunas 1958 Vilnius 57,93 A. Baltušnikas Kaunas 1961 Tbilisis 58,73 V. Jaras Vilnius 1962 Batumis 59,82 V. Jaras Vilnius 1967 Leselidz ÷ 60,14 V. Jaras Vilnius 1967 Leselidz ÷ 60,26 V. Jaras Vilnius 1968 Maskva 60,92 V. Jaras Vilnius 1970 Maskva 62,64 V. Jaras Vilnius 1973 Feodosija 65,62 R. Ubartas Vilnius 1981 Feodosija 66,64 R. Ubartas Vilnius 1983 Vilnius 67,14 I. Avruninas Kaunas 1984 Smalininkai 67,34 V. Kidykas Kaunas 1985 Leningradas 67,88 R. Ubartas Vilnius 1986 Talinas 70,06 R. Ubartas Vilnius 1988 Smalininkai 73,88 V. Alekna Vilnius 2000 Kaunas
1.3. Disko metik ų rezultat ų dinamika, antropometriniai ypatumai ir fizinio parengtumo lygis
Kad būtų galima sukurti pasiekusio sportininko model į, didel ę reikšm ę turi optimalaus amžiaus duomenys, kuriame sportininkai pasiekia aukš čiausius pasiekimus ir užsiimin ÷jimo sportu pradžios amžius. Mokyti šiuolaikin ÷s sportin ÷s technikos pagrind ų, vykdyti fizinio pasirengimo ir sveikatos stiprinimo užsi ÷mimus tikslinga ir ankstesniame amžiuje. V ÷liau tokio pasirengimo baz ÷je galima prad ÷ti sistemingus specializuotus užsi ÷mimus (Зеличенок и др ., 2000). Lengvosios atletikos metimuose, o taip pat sunkiojoje atletikoje, užsi ÷mim ų pradžios laikas turi įtakos sporto meistro normatyvo įvykdymui. Sportininkai, anksti prad ÷ję treniruotis, per ilgesn į laik ą įvykdo sporto meistro normatyv ą. Ir atvirkš čiai, sportininkai, kurie pradeda treniruotis v ÷liau, šį normatyv ą pasiekia grei čiau (Зеличенок и др ., 2000).
13 Viena iš to priežas čių, akivaizdžiai, yra ta, kad sportininkai, kurie v ÷liau prad ÷jo treniruotis, anks čiau užsiimin ÷jo kitomis sporto šakomis ir tur ÷jo ger ą fizin į pasirengim ą.Ankstesn ÷s sportin ÷s specializacijos atveju jaunieji sportininkai mažiau užsiimin ÷jo kitomis sporto šakomis.
1.3.1. Disko metik ų rezultat ų dinamika
Šiuo metu stebima greitesnio kvalifikacini ų normatyv ų įvykdymo tendencija tokiose sporto šakose, kaip sunkioji atletika, gimnastika, plaukimas. Ta čiau lengvojoje atletikoje šios tendencijos nematyti. Pvz., rutulio st ūmikai keli ą nuo III atskyrio iki tarptautin ÷s klas ÷s sporto meistro nueina per 10 m, o disko metikai ― per 9 m (Зеличенок и др ., 2000). Statistini ų duomen ų analiz ÷ leidžia padaryti tokias išvadas: 1. Specializacijos pradžios amžius visose lengvosios atletikos metim ų rungtyse vyr ų tarpe palyginti stabilus per paskutinius 15 ―20 met ų. 2. Vidutinis stipriausi ų pasaulio metik ų amžius turi tendencij ą truput į didesnei variacijai lyginant su specializacijos pradžios amžiumi. 3. Treniruo čių stažas, b ūtinas geriausiam rezultatui metimuose pasiekti, kaip dviej ų prieš tai min ÷tų dydži ų produktas, pasmerktas didesniems pasikeitimams. Metimuose treniruo čių stažas nuo užsi ÷mim ų sportu pradžios iki absoliu čiai geriausio rezultato vidutiniškai nuo 10 ―12 met ų 80 ―taisiais pasislinko iki 12 ―16 met ų 90 ―taisiais metais. Tam tikr ą interes ą ir praktin ę vert ę turi duomenys apie individuali ą stipriausi ų pasaulio metik ų grup ÷s sportini ų rezultat ų dinamik ą. Pvz., vidutiniais duomenimis, sportininkai tarptautin ÷s klas ÷s lyg į pasiekia b ūdami 22 met ų ir šiame lygyje dalyvauja 10 met ų ― iki 32 met ų. B ūdami 23 m. varžosi 100% sportinink ų, 25 m. ― 83,3%, 29 m. ― 58,3%, 30 m. ― 33,3%, 31 m. 25% ir 32 m. ― 16,6%. Rutulio stumime geriausias rezultatas pasiektas 29 m. amžiuje ― 21,00 m. Kai kurie sportininkai tarptautin ÷s klas ÷s rezultat ų pasiek ÷ dar iki 22 m. Talentingiems metikams b ūdingas audringas sportini ų rezultat ų prieaugis jau pirmaisiais specializuotos treniruot ÷s metais ir ilgai trunkanti j ų stabilizacija pasiekus absoliu čiai geriausi ą rezultat ą. Pvz., žymus amerikie čių sportininkas R. Barnsas prad ÷jęs treniruotis rutulio st ūmime palyginti v ÷lai ― 17 m. ir tur ÷damas gana kukl ų 15,77 m rezultat ą 18 m. amžiuje, sugeb ÷jo 22 m. amžiuje pasiekti 22,42 m. rezultat ą, o 30 m. ― 22,40 m (Зеличенок и др ., 2000). Dar labiau įsp ūding ą pavyzd į rodo žymus amerikie čių disko metikas A. Orteris. 17 m. amžiuje parod ęs 46,63 m. rezultat ą, jis v ÷liau keturis kartus laim ÷jo olimpines žaidynes ir Maskvos olimpini ų žaidyni ų išvakar ÷se (1980 m), jau 45 m. amžiuje, jis parod ÷ 69 m rezultat ą,
14 Geriausių pasaulio disko metik ų rezultat ų analiz ÷ rodo, kad tarptautin ÷s klas ÷s rezultat ą sportininkai įvykdo b ūdami 23 m. ir iki 32 m. (9 metus) dalyvauja varžybose pasiekdami 60–65 m lygio rezultatus. Asmeninius rekordus sportininkai pasiek ÷ gana brandžiame amžiuje: J. Šultas (Vokietija) 26 m. – 74,08 m., R. Ubartas (Lietuva) 28 m. – 70,06 m., L. Ridelis (Vokietija) ir E. Vašingtonas 30 m. – atitinkamai 71,50 m. ir 71,14 m. Žymus k ūjo metikas J. Sedychas (SSRS) olimpiniu čempionu tapo b ūdamas 21 m., o 31 m. pasiek ÷ pasaulio rekord ą – 86,74 m., T. Gešekas (Vengrija) savo geriausi ą rezultat ą parod ÷ 34 m., tap ęs Europos čempionu (83,68 m). Metik ų rezultat ų analiz ÷ patvirtina, kad metimai yra pa čios vyriausios lengvosios atletikos rungtys. Taigi, galima tvirtinti, kad lengvosios atletikos metimuose sportininkai iki tarptautin ÷ sklas ÷s lygio treniruojasi 7 metus ir iki savo karjeros pabaigos – nuo 12 iki 22 met ų (Зеличенок и др ., 2000).
1.3.2. Antropometriniai ypatumai
Šiuolaikini ų pasaulini ų pasiekim ų lygis visoms metim ų rungtims kelia padidintus reikalavimus ne tiktai fiziniam pasirengimui, bet ir sportinink ų k ūno sud ÷jimo ypatumams (Зеличенок и др ., 2000). Paj ÷giausi ų pasaulio metik ų ūgio-svorio rodikli ų dinamikos analiz ÷ liudija apie pastov ų vis ų metimo rung čių atstov ų ši ų parametr ų did ÷jim ą per paskutiniuosius 20–25 metus. Kai kuri ų autori ų duomenimis ( Зеличенок и др ., 2000), disko metikams ypating ą reikšm ę turi ištiest ų rank ų ilgis. Vis ų garsi ų disko metik ų ištiest ų rank ų ilgis žymiai viršija (10–20 cm) k ūno ilg į. Atkreipiant d ÷mes į į genetin į šio požymio determinuotum ą, j į b ūtinai reikia įvertinti pradin ÷s ir po to einan čios b ūsim ų diskinink ų atrankos procese. 3 lentel ÷je pateikti vidutiniai duomenys, apib ūdinantys skirtingo amžiaus ir sportin ÷s klasifikacijos disko metiki ų ūgį ir ištiest ų rankų ilg į, gauti ištyrus 550 žmoni ų.
3 lentel ÷. Disko metiki ų ūgis ir ištiest ų rank ų ilgis ( Зеличенок и др ., 2000) Sportin ÷ kvalifikacija Amžius (m.) Ūgis (cm) Ištiest ų rank ų ilgis (cm) Naujok ÷s12–13 154,6 160,5 Jauni ų kategorija 13–14 157 165 III kategorija 14–15 161,5 172 II kategorija 15–16 167,5 181,5 I kategorija 17–19 170,5 186,5 Kandidatas į Sp. 19–20 174,5 189 meistrus Sporto meistras 21 ir vyresn ÷s 175 190 Tarptautin ÷ klas ÷ 24 ir daugiau 176 ir daugiau 193
15 Kaip svarbiausi orientyrai atrankoje į sportin ÷s atrankos grupes ir sportinio tobulinimo grupes gali b ūti naudojami vidutiniai 16–17 met ų metik ų ūgio-svorio rodikli ų duomenys (4 lentel ÷).
4 l entel ÷. Disko metik ų ūgio-svorio rodikliai atrankai į sportinio tobulinimo grupes (Зеличенок и др ., 2000) Lytis Rodikliai Ūgis, (cm) Svoris (kg) Ūgio-svorio indeksas V 180–185 90–100 500–540 M 170–175 75–80 440–460
Svarbiausiais rodikliais atrenkant į rinktines komandas tikslinga panaudoti šiuos ūgio- svorio rodiklius (5 lentel ÷).
5 lentel ÷. Disko metik ų ūgio-svorio rodikliai (Зеличенок и др ., 2000) Požymiai Sportinink ų kvalifikacija ir sportinis rezultatas I kategorija Kandidatas į SM Stipriausi pasaulio metikai 44,0–47,0 50,0–55,0 62,0 ir daugiau Ūgis (cm) 192,9±1,14 193,9±0,99 194,6±0,97 Svoris (kg) 108,3±1,37 116,4±1,51 119,1±1,48 Ūgio-svorio indeksas 561,4±4,93 600,3±4,93 612,0±4,91
1.3.3. Disko metik ų fizinio parengtumo lygis
Žinoma, kad aukšt ų sportini ų rezultat ų pasiekimas metimuose labai priklauso nuo sportinink ų fizinių ypatybi ų išugdymo lygio. Tod ÷l tam tikr ą susidom ÷jim ą kelia fizini ų ypatybi ų poky čio nustatymas augant sportiniam meistriškumui. Tyrimais patvirtinta, kad metikams svarbiausiomis fizin ÷mis ypatyb ÷mis yra greitumas, j ÷ga ir grei čio-j÷gos ypatyb ÷s (Зеличенок и др ., 2000). Grei čio-j÷gos ypatyb ÷s ger ÷ja kartu su sportinink ų meistriškumo augimu. Ta čiau ši ų ypatybi ų prieaugio tempai skirtingais amžiaus periodais nevienodi. Intensyviausias grei čio-j÷gos ypatybi ų augimas stebimas III kategorijos (14–15 m.) ir I kategorijos (17–19 m.) sportininkams. Sporto meistrams prieaugio tempai truput į maž ÷ja. Maksimal ūs raumen ų j ÷gos prieaugio tempai užfiksuoti I kategorijos (17–18 m.) sportininkams ir sporto meistrams (20–22 m.) (Зеличенок и др ., 2000). Intensyvus 17–18 m. sportinink ų ir sportininki ų raumen ų j ÷gos augimas aiškinamas tuo, kad nuo šio amžiaus prasideda kryptingos j ÷gos treniruot ÷s. Šiame periode padid ÷ja ir dinamin ÷ j ÷ga. Pvz., sporto meistr ų štangos spaudimo gulint rezultatas, lyginant su I kategorijos sportininkais, padid ÷ja 18–20 kg, o tarptautin ÷s klas ÷s meistrai lenkia sporto meistrus 27–30 kg.
16 Skirtingos kvalifikacijos sportinink ų raumen ų j ÷gos augimo dinamikos ir k ūno mas ÷s padid ÷jimo ypatumai turi didel ę praktin ę reikšm ę racionaliam treniruot ÷s priemoni ų ir metod ų parinkimui. Tod ÷l k ūno svoris įgauna didel ę reikšm ę tiktai didelio sportinio meistriškumo lygyje, metik ų j ÷gos treniruot ÷s turi b ūti skirtos ne raumen ų j ÷gos vystymui, bet grei čio-j÷gos ypatybi ų ugdymui. Be to, žymus raumen ų j ÷gos prieaugis neretai sumažina grei čio-j÷gos ypatybi ų išugdym ą, tod ÷l pagrindinis uždavinys yra ne praleisti palankias galimybes grei čio-j÷gos ypatybi ų ugdymui dar jauni ų amžiuje, po to, pereinant į suaugusi ųjų grup ę, prad ÷ti rimt ą pasirengim ą, kas leis pasiekti didesnius sportinius pasiekimus. Daugiame čių tyrim ų ir steb ÷jim ų, praktin ÷s patirties analiz ÷s pagrindu buvo nustatyti metik ų įvairi ų atrankos etap ų kriterijai ( Зеличенок и др ., 2000).
6 lentel ÷. Disko metik ų fizinio pasirengimo kriterijai įvairiais atrankos etapais (Зеличенок и др ., 2000) Kontroliniai pratimai Atrankos etapai (metai) 16–17 m. 17–18 m. 18–19 m. 20 m. ir vyresni Disko metimas (m) 40,0–44,0 44,0–48,0 48,0–52,0 61,50 ir daugiau Tolis iš vietos (cm) 265–275 275–285 285–295 300 ir toliau Trišuolis iš vietos (cm) 800–830 830–860 860–900 900 ir geriau 30 m b ÷gimas įsib ÷g÷jus (m/s) 4,0–4,1 4,0–3,9 3,8–3,6 3,5 ir geriau Štangos k ÷limas ant kr ūtin ÷s (kg) 115–130 130–145 145–160 170 ir geriau Štangos spaudimas gulint (kg) 105–125 125–145 145–160 170 ir geriau Prit ūpimai su štanga (kg) 150–170 170–195 195–215 220 ir geriau Štangos rovimas (kg) 80–90 90–100 100–105 110 ir geriau Rutulio (7,257) metimas dviem 15,00–16,00 16,50–18,00 18,00–19,00 20 ir geriau rankomis per galv ą atgal (m)
Taip pat mokslinink ų yra įrodyta, kad ger ų rezultat ų pagrind ą sudaro puikus funkcinis organizmo parengtumas ir didelis greitumo j ÷gos potencialas. Nedarant galingum ą ugdan čių pratim ų, j ÷ga ima maž ÷ti tokiu pat laipsniu, kokiu buvo įgyjama. Svarbiausia pasiekti ger ą viso organizmo darbingum ą, sustiprinti visus raumenis, ištobulinti organizmo funkcinius geb ÷jimus (Karoblis, 2005).
1.4. Disko metik ų treniruo čių proceso planavimo moksliniai pagrindai 1.4.1. Pagrindin ÷s disko metik ų treniruo čių metodikos kryptys
Didelio meistriškumo disko metik ų treniruot ÷s pastaruoju dešimtme čiu smarkiai pasikeit ÷. Pasikeit ÷ treniruo čių periodizacija, metodai, priemon ÷s. Sumaž ÷jo treniruo čių kr ūvio apimtis, bet padid ÷jo bendras treniruot ÷s kr ūvio intensyvumas. Padid ÷jo speciali ų pratim ų, kurie turi tiesiogin į ryš į su disko metimo rezultatyvumu, apimtis. Didelio meistriškumo disko metiko parengimo turinys remiasi ne tik pa čia treniruote, pratim ų apimtimi ir intensyvumu, bet priklauso nuo daugelio komponent ų: 1) individuali ų disko metiko ypatybi ų; 2) tinkamos sportin ÷s treniruot ÷s ir varžyb ų
17 sistemos; 3) materialin ÷s technin ÷s baz ÷s; 4) treniruo čių kontrol ÷s ir apskaitos; 5) higienos ir reabilitacijos priemoni ų. Šie komponentai tarpusavyje susij ę ir vienas kit ą s ąlygoja (Pocius, Jaras, 1988). Disko metiko treniruot ÷s pagrind ą sudaro treniruo čių programa, kuri ą įvykdyti gali sportininkas, turintis atitinkam ų fizini ų ypatybi ų kompleks ą (greitum ą, j ÷gą, ištverm ę, vikrum ą, lankstum ą). Ši ų fizini ų ypatybi ų s ąveik ą sugeba puikiai koordinuoti geriausi pasaulio metikai ir j ų treneriai (Pocius, 1996; Pocius, Jaras, 1988). Pagrindin ÷s treniruo čių metodikos tobulinimo kryptys yra šios: 1. Tendencija siekti maksimali ų galimybi ų, nuodugni specializacija ir individualizacija. Maksimalioms galioms pasiekti metikas sutelkia savo fizinius, intelektualinius geb ÷jimus, tobulina valios, charakterio savybes. 2. Bendro ir specialaus metiko pasirengimo vieningumas. B ūtinas visapusiškas sportininko išsivystymas, t.y. harmoningas raumen ų, vis ų organ ų bei sistem ų išugdymas, labai geras fizini ų (j ÷gos, greitumo, lankstumo, koordinacijos) ir psichini ų (atkaklumo, valios, pasitik ÷jimo savo j÷gomis) savybi ų lygis. 3. Treniruot ÷s proceso nenutr ūkstamumas ir cikliškumas. Sportin ÷s treniruot ÷s sistema dabartin ÷mis s ąlygomis charakterizuojama nenutr ūkstamu treniruot ÷s procesu per metus ir daugel į met ų iš eil ÷s. Cikliškumo d ÷sningumai yra tai, kad sistemingai kartojantis sportin ÷s treniruot ÷s turinio elementams, b ūtina, atsižvelgiant į individual ų metiko treniruotumo tobul ÷jim ą nuosekliai kaitalioti uždavinius, pratim ų atlikimo metodik ą. 4. Ryšys tarp treniruot ÷s kr ūvio dydžio, treniruotumo did ÷jimo ir metiko rezultat ų dinamikos. Tik įvairios kr ūvio apimties ir intensyvumo variacijos sudaro s ąlygas metikui tobul ÷ti. Maksimal ūs kr ūviai neturi viršyti adaptacini ų organizmo galimybi ų.
1.4.2. Metin ÷s treniruot ÷s strukt ūra
Svarbi disko metiko parengimo programa yra treniruot ÷s strukt ūra, kuri per daugel į met ų keit ÷si. Treniruo čių strukt ūra ― tai nuoseklus treniruot ÷s komponent ų derinys, j ų tarpusavio s ąsaja laiko atžvilgiu. Dažniausiai buvo taikomi vieno , dviej ų cikl ų ir kiti metik ų metin ÷s treniruot ÷s planavimo variantai. Vieno ciklo metin ÷s treniruot ÷s parengiamasis ir varžyb ų periodai b ūdavo skirstomi į etapus. Pvz.: parengiamasis periodas ― į pradin į parengiam ąjį, technikos tobulinimo, speciali ų fizini ų ypatybi ų ugdymo, j ÷gos ugdymo ir t.t., o varžyb ų ― į pavasario varžyb ų, sportin ÷s formos tobulinimo ir geriausio varžybinio pasirengimo. Dviej ų cikl ų metinis treniruo čių planas būdavo sudaromas iš dviej ų parengiam ųjų, dviej ų varžyb ų ir dar vieno parengiamojo periodo arba iš dviej ų parengiam ųjų, dviej ų varžybini ų ir dviej ų
18 pereinam ųjų period ų. Pirmasis pereinamasis periodas b ūdavo prieš pirm ą parengiam ąjį, o antrasis ― prieš antr ąjį parengiam ąjį period ą (Karoblis, 1994; Pocius, 1996). Didel į ind ÷lį į sportin ÷s treniruot ÷s strukt ūrą įneš ÷ A. Bondar čiuk‘as (1986). Jis teigia, kad planuojamas treniruot ÷s kr ūvis turi b ūti nepertraukiamai ir cikliškai kartojamas. Tik vyraujantys cikle kr ūviai duoda norim ą efekt ą. Cikliškai kartojami gali b ūti iš karto keli ų tip ų kr ūviai, ta čiau vienas iš j ų turi b ūti vyraujantis. Svarbiausia mikrocikle pamažu taikyti specifiškesnius kr ūvius, kurie daugiau turi varžybini ų element ų. 1977 ―86 m. A. Bondarčiuk‘as, atlik ęs daugyb ę eksperiment ų ir sukaup ęs labai daug medžiagos apie įvairaus meistriškumo metik ų treniruotes, paskelb ÷ nauj ą periodizacijos sistem ą. Jis vis ą metin į cikl ą skirsto į sportin ÷s formos tobulinimo, sportin ÷s formos palaikymo ir poilsio periodus. A. Bondar čiuk‘as įrod ÷, kad sportin ÷s formos tobulinimo periodas, priklausomai nuo sportininko individuali ų savybi ų, trunka nuo 2 iki 8 m ÷nesi ų ( Бондарчук , 1986). Sportin ÷s formos palaikymo ir poilsio periodai trunka vidutiniškai keturias savaites. Norint prat ęsti sportin ÷s formos tobulinimo arba sportin ÷s formos palaikymo period ą, reikia pakeisti vienas treniruo čių priemones kitomis. Kartais tai b ūna d ÷l varžyb ų kalendoriaus. Anks čiau min ÷ti periodai metiniame cikle gali b ūti išd ÷stomi daugybe variant ų, atsižvelgiant į individualias vieno ar kito metiko savybes: sportininko amži ų, varžyb ų kalendori ų ir kt. Labiausiai paplit ęs variantas, kai po poilsio periodo prasideda sportin ÷s formos tobulinimo periodas, o po jo ― sportin ÷s formos palaikymo periodas. Ta čiau gali b ūti ir kitokia periodizacija. Pvz.: po poilsio – du ar trys sportin ÷s formos tobulinimo periodai, o po to ― du sportin ÷s formos palaikymo periodai ir t.t. Kiekvieno sportininko sportin ÷ forma tobul ÷ja skirtingai. A. Bondar čiuk‘as (1986) nustat ÷ tris grupes sportinink ų, kuriems b ūdinga skirtinga sportini ų rezultat ų dinamika sportin ÷s formos tobulinimo periodu, po poilsio. Pirmos grup ÷s sportininkams sportin ÷s formos tobulinimo periodo pradžioje b ūdingas banguotas sportini ų rezultat ų kilimas, periodo gale ― rezultat ų stabilizacija. Kitokia antros grup ÷s sportini ų rezultat ų dinamika: periodo pradžioje matomas sportini ų rezultat ų blog ÷jimas (dažniausiai pasireiškiantis pirmose treniruot ÷se), po to ― banguotas j ų kilimas ir stabilizacija. Tre čios grup ÷s sportinink ų rezultat ų dinamika tokia: pradžioje s ąlygin ÷ esamo lygio stabilizacija, sumaž ÷jimas, po to ― pakilimas ir stabilizacija. Panaši sportini ų rezultat ų dinamika ir sportin ÷s formos palaikymo periodais. B ūtina griežtai atsižvelgti į individualias sportininko organizmo savybes, nes sportini ų rezultat ų dinamika priklausys tik nuo treniruo čių priemoni ų komplekso pakeitimo.
19 Pakeitus treniruo čių priemones per pirmas dvi savaites pirmos grup ÷s sportinink ų rezultatai net pager ÷ja, po to nežymiai smukteli. Antros grup ÷s atlet ų per pirm ąsias dvi savaites sportiniai rezultatai, palyginus su tais, kurie buvo iki pratim ų komplekso pakeitimo, smukteli, po to pager ÷ja. Tre čios grup ÷s sportinink ų rezultatai pirm ą ir tre čią savait ę padid ÷ja, v ÷liau – smukteli. Dar gali b ūti sportinink ų, kuri ų sportini ų rezultat ų dinamika atrodo taip: pirm ą ir tre čią savait ę sportini ų rezultat ų blog ÷jimas, antr ą ir ketvirt ą – pager ÷jimas. A. Bondar čiuk‘as (1986) pažymi, kad bendra sportini ų rezultat ų dinamika sportin ÷s formos palaikymo periodais išlieka. Kiekvienas treneris, steb ÷damas savo aukl ÷tini ų pedagogini ų test ų dinamik ą, nesunkiai gali nustatyti, kuriai sportinink ų grupei reikia priskirti t ą ar kit ą sportinink ą. Pvz., trenerio V. Jaro jau pirm ųjų darbo su R. Ubartu met ų (1978 m.) pagrindinis uždavinys buvo po truput į atrasti tuos d ÷sningumus, pagal kuriuos ger ÷ja R. Ubarto sportin ÷ forma. Reik ÷jo išsiaiškinti ne tik, kiek laiko apskritai trunka jo sportin ÷s formos tobul ÷jimas, bet ir kaip vyksta sportin ÷s formos ger ÷jimo, santykin ÷s stabilizacijos ir laikino sportin ÷s formos praradimo fazi ų kaitaliojimas. Jau t ų pa čių met ų (1978 m.) parengiamuoju periodu prad ÷jo aišk ÷ti, kad R. Ubart ą pagal sportini ų rezultat ų dinamik ą galima priskirti antrajai sportinink ų grupei. Pirmas dvi savaites jo rezultatai prast ÷jo, po to banguotai ger ÷jo, v ÷liau ― stabilizavosi. Po trij ų savai čių treniruo čių pagal t ą pa čią program ą rezultatai v ÷l prad ÷jo maž ÷ti. Taigi neišvengiamai prasid ÷jo laikina sportin ÷s formos praradimo faz ÷, tod ÷l reik ÷jo daryti poils į arba pakeisti treniruo čių priemoni ų kompleks ą, kad b ūtų galima prat ęsti sportin ÷s formos palaikymo period ą. Buvo stebima, kokiu d ÷sningumu tobul ÷jo R. Ubarto sportin ÷ forma pakeitus treniruo čių priemoni ų kompleks ą. Per pirm ąsias dvi tris savaites sportiniai rezultatai pablog÷davo, palyginus su tuo, kas buvo iki pratim ų komplekso pakeitimo, po to pager ÷davo ir v ÷l stabilizuodavosi. Dar po penki ų savai čių forma v ÷l prad ÷davo prast ÷ti. Per 1978 ― 79 m. sezon ą treneriui V. Jarui iš dalies pavyko išsiaiškinti R. Ubarto sportin ÷s formos tobul ÷jimo dinamik ą. Paaišk ÷jo, kiek laiko trunka sportin ÷s formos tobul ÷jimo faz ÷, kada prasideda stabilizacija, t.y. sportininkas įgauna sportin ę form ą. Buvo nustatyta, kad R. Ubartas gali pasiekti sportin ę form ą per 10 ― 12 savai čių, t.y. apytikriai per 2,5 ― 3 m ÷n., o sportin ÷ laikosi apytikriai 4 savaites, v ÷liau rodikliai pradeda blog ÷ti (Pocius, Jaras, 1988). Dar vienas svarbus momentas yra kr ūvio paskirstymas pagal intensyvum ą ir apimt į. Labiausiai paplit ęs sportin ÷s formos tobul ÷jimo ir sportin ÷s formos palaikymo periodais banguojantis, šuolinis ir tolygus kr ūvio pagal apimt į ir intensyvum ą paskirstymas. Toks sportin ÷s formos tobulinimo period ų planavimas dažniausiai garantuoja sportini ų rezultat ų ger ÷jim ą kiekviename naujame sportinio tobulinimosi etape (Pocius, 1996).
20 1.5. Disko metik ų treniruo čių priemon ÷s ir j ų taikymo metodika 1.5.1. Disko metiko j ÷gos ugdymas
J÷ga yra viena iš svarbiausi ų disko metiko ypatybi ų, nuo kurios labai priklauso sportininko judesi ų greitumas (Jasi ūnas, 1965). Kiekvienas metiko judesys neatsiejamas nuo raumen ų darbo. Norint įveikti didel į išorin į pasipriešinim ą reikia didel ÷s raumen ų j ÷gos. Visais laikais geriausi pasaulio, tarp j ų ir Lietuvos, disko metikai pasižym ÷jo gerai išvystytais raumenimis, gerais j÷gos rodikliais. Kad metiko j ÷ga b ūtų ugdome teisingai, reikia atitinkam ų j ÷gos ugdymo priemoni ų. Pastebima cikliška poži ūri ų į j ÷gos ugdymo priemones ir metodik ą kaita. Tai glaudžiai siejama su judesi ų mechanikos pažinimo laim ÷jimais (Pocius, 1996). Ger ÷jant sportiniams rezultatams, vien ų ar kit ų priemoni ų panaudojimo efektas vis mažiau pastebimas. Tada dažnai griebiamasi apimties didinimo, bet greitai įsitikinama, kad viskam yra ribos. Tada v ÷l, pasitelkus į pagalb ą tobulesn ę šiuolaikin ę matavimo aparat ūrą, gr įžtama prie sportininko judesi ų analiz ÷s. Taip prasideda naujas progresyvi ų paiešk ų ciklas. Kai sužinota apie j ÷gos ugdymo pratimais su štanga reikšm ę sportiniams rezultatams, daugelio treneri ų žvilgsniai nukrypo į štang ą. Dabartiniu metu štanga yra viena iš pagrindini ų metik ų j ÷gos ugdymo priemoni ų (Pocius, 1996). Specifinis j ÷gos ugdymas su štanga s ąlygojo naujovišk ą darbo su didelio meistriškumo metikais metodik ą. Jeigu anksčiau j ÷gos ugdymo metodikoje didžiausias d ÷mesys buvo skiriamas pratyb ų dažnumui, poilsio pertrauk ÷l÷ms, pratim ų skai čiui su štanga, j ų eiliškumui, tai dabar paaišk ÷jo, kad be šit ų, irgi svarbi ų komponent ų, reikia r ūpintis ir raumen ų veiklos režimu. Pasirinkus atitinkam ą raumen ų darbo režim ą, disko metiko treniruot ÷se sportin ÷s formos palaikymo periodais dažniausiai taikomi šie j ÷gos ugdymo metodai (Pocius, 1996): -pakartotin ų pastang ų; -progresyviai did ÷jan čio pasipriešinimo; -trumpalaiki ų maksimali ų pastang ų; -maž ų pastang ų (10 ―15 pak ÷lim ų); -izometrinis; -elektrostimuliacinis (re čiau naudojamas). Nor ÷tųsi išskirti kai kuriuos pradedan čiųjų ir didelio meistriškumo disko metik ų j ÷gos ir specialios j ÷gos lavinimo ypatumus. Pradedantiesiems ar mažesnio meistriškumo metikams visuomet galima lengvai parinkti įvairias j ÷gos ugdymo priemones. Toki ų metik ų treniruo čių sistema grindžiama laipsnišku priemoni ų panaudojimo principu. Tie uždaviniai sprendžiami taip:
21 - sudaromos palankios s ąlygos, leidžian čios pamažu ir planingai tobul ÷ti specifin ÷ms metiko savyb ÷ms; - sistemingai atnaujinant treniruo čių priemones, didinamas specialios j ÷gos ugdymo efektyvumas. Didelio meistriškumo metikams, ugdantiems speciali ą j ÷gą, tikslinga taikyti kompleksin ę priemoni ų sistem ą, kuri garantuot ų: - specifin į treniruojam ųjų priemoni ų komplekso efekt ą; - kiekybin į specialios j ÷gos priemoni ų efekt ą. Pastarasis efektas gaunamas vien ą treniruo čių priemoni ų kompleks ą pakei čiant kitu. Ilgalaikis vien ų ir t ų pa čių priemoni ų taikymas, net ir didinant j ų apimt į, negarantuoja specialios j÷gos lygio kilimo. Dažnai atsitinka taip, kad šis ima kristi. Tai ypa č b ūdinga greitumo j ÷gos rodikliams (Pocius, 1996). Trenerio V. Jaro daugiamet ÷ darbo su R. Ubartu praktika parod ÷, kad j ÷gos ugdymo priemoni ų pasirinkimas, atsižvelgiant į judesio specifik ą, įgavo vis objektyvesn į pagrind ą. Be abejo, visada reikia atminti, kad vien j ÷gos treniruot ÷ neišsprendžia vis ų uždavini ų. Disko metiko treniruo čių proceso valdymas pirmiausia pasireiškia parinkimu toki ų pratim ų, nuo kuri ų padid ÷ja metime dalyvaujan čių raumen ų mas ÷ ir susitraukimo greitis. Parenkant b ūtinus disko metikui j ÷gos pratimus, reikia ypa č atkreipti d ÷mes į į tai, kad tie pratimai ugdyt ų tas raumen ų grupes, kuri ų veikla daugiausia pasireiškia pagrindin ÷se metimo faz ÷se ir nulemia optimal ų metimo ritm ą (Pocius, 1996). Tokiam ritmui sukurti reikia didelio galingumo darbo, kuris negali b ūti atliktas be toki ų stambi ų raumen ų grupi ų, kaip platieji nugaros raumenys, tiesieji ir skersieji pilvo, kr ūtin ÷s, lenkiamieji ir tiesiamieji šlaunies, blauzdos, p ÷dos raumenys ir kt. Šie pagrindiniai ir daugelis kit ų raumen ų atlieka svarbiausi ą darb ą metiko su disku jud ÷jimo pradžioje. Kad b ūtų lengviau sudaryti maksimalios ir specialios j ÷gos ugdymo treniruo čių program ą ir kad pratybos vykt ų efektyviau, reikia parinkti atitinkam ą raumen ų darbo režim ą, priemones, metod ą, apimt į ir intensyvum ą. Disko metiko treniruot ÷se j ÷gos ugdymo priemon ÷s parenkamos atsižvelgiant į tas užduotis, kurios keliamos sportininkui. Šiuolaikin ÷se disko metimo treniruot ÷se b ūtina atlikti vietinio poveikio pratim ų kompleksus, kurie daugiau apkraut ų raumen ų grupes, tiesiogiai dalyvaujan čias atliekant metim ą. J ÷gos ir specialios j ÷gos priemoni ų pasirinkimo s ÷km ę lemia ir geras judesi ų biomechanikos išmanymas. Disko metiko treniruot ÷se taikomi j ÷gos pratimai skirstomi į bendro poveikio (paprastai skirti maksimaliai j ÷gai ugdyti) ir vietinio poveikio (dar vadinami specialiaisiais j ÷gos pratimais, skirti atskiroms raumen ų grup ÷ms lavinti) (Pocius, 1996).
22 Metikas, atlikdamas prit ūpimus su štanga ant pe čių arba keldamas štang ą ant kr ūtin ÷s, darydamas įvairius traukimus ir panašiai, taip pat ugdo tas raumen ų grupes, kurios dalyvauja metant disk ą. Pratimams, kurie ugdo speciali ą (dinaminę) disko metimo j ÷gą, V. Jaras priskiria įvairi ų svori ų specialius m ÷tymus viena ranka, kurie taikomi ir tam tikriems technikos elementams tobulinti. Pvz., R. Ubartas m ÷to 3–5 kg rutulius iš vietos, 2,5 kg diskus nuo štangos, taip pat įvairi ų svori ų (6–16 kg) svars čius. Įvairi ų svori ų rutuli ų, taip pat kit ų pasunkint ų ir sunki ų įranki ų specialius metimus V. Jaras rekomenduoja tik brandesnio amžiaus, ne mažiau kaip 16 met ų, didesnio meistriškumo disko metikams. Jauni sportininkai iš pradži ų daugiau d ÷mesio turi skirti technikai, o po to siekti specialios metimo j ÷gos prieaugio. Priešingu atveju dažnai neigiamai paveikiamos sausgysl ÷s ir toliau b ūna sunkiau progresuoti, siekti aukšt ų rezultat ų. T ą pat į b ūtų galima pasakyti ir apie kitus specialios j ÷gos pratimus, nuo kuri ų labai priklauso rezultat ų ger ÷jimas (Pocius, Jaras, 1988). Bendrojo fizinio rengimo pratimais išugdyta raumenų j ÷ga gali b ūti panaudojama atliekant specialiuosius pratimus. Disko metikui reikia įvairi ų fizini ų savybi ų: j ÷gos, galingumo, greitumo, lankstumo, koordinacijos ir ištverm ÷s. Specialiuosius pratimus su štanga ir svars čiais galima skirstyti taip: 1. Pratimai greitumui, šoklumui, lankstumui ir koordinacijai ugdyti, panaudojant kimštinius kamuolius, rutulius, lazdas, štang ą ir jos diskus. 2. Specialieji pratimai raumen ų skerspj ūviui didinti, panaudojant štang ą, kimštinius kamuolius ir gumas. 3. Pratimai j ÷gos rodikliams didinti, kai apkrovos diapazonas svyruoja nuo 80 – 90 iki 100% (Kidykas, 2008). Mokant ir tobulinant disko metimo technik ą, rekomenduotina atlikti šiuos specialiuosius pratimus: a) laisvas b ÷gimas pasukant k ūną kair ÷n ir dešin ÷n; b) tas pats atliekant šuoliuk ą; c) apsisukimai kair ÷n ir dešin ÷n atsispyrus abiem kojomis; d) tas pats, sekti, kad b ūtų stabiliai nušokama; e) žongliravimas disku įsukant smiliumi (Kidykas, 2008).
1.5.2. Pratimai maksimaliai j ÷gai ugdyti
Disko metik ų treniruot ÷se dažniausiai taikomi šie maksimalios j ÷gos ugdymo pratimai (Jasi ūnas, 1965; Pocius, 1996, Pocius, Jaras, 1988): 1. Spaudimas gulint (atliekamas įvairiu tempu pa ÷mus štang ą įvairiu plo čiu). 2. Įvair ūs atsit ūpimai ir prit ūpimai. 3. Pašokimai su štanga ant pe čių atsit ūpus ir prit ūpus. 4. Spaudimai stovint ir s ÷dint.
23 5. Rovimai į aukšt ą stov ÷sen ą žirkl ÷mis ir kt. 6. Štangos išk ÷limai ant ištiest ų rank ų pritupiant. 7. Įvair ūs k ÷limai ant kr ūtin ÷s 8. Įvair ūs traukimai (rovimo, st ūmimo ir kt.). 9. Nusilenkimai su štanga ant pe čių. 10. Prit ūpimai ant vienos kojos su štanga ant pe čių, prit ūpimai žirkl ÷mis. 11. Spaudimai iš už galvos stovint ir s ÷dint.
Dažnai yra atliekami vietinio poveikio pratimai atskiroms raumen ų grup ÷ms. Šiuos pratimus galima b ūtų suskirstyti į kompleksus, stiprinan čius: - kr ūtin ÷s raumenis ( įvair ūs pratimai gulint, stovint ir kt.); - pilvo raumenis; - nugaros raumenis ( įvair ūs pasilenkimai); - rank ų ir pe čių juostos raumenis; - koj ų raumenis. Komplekse yra pratimai, lavinantys šlaun ų tiesiamuosius ir lenkiamuosius raumenis, taip pat blauzdos ir p ÷dos raumenis (Pocius, 1996).
1.5.3. Pratimai raumens susitraukimo grei čiui ir j ÷gai ugdyti
Disko metikai atlieka šiuos pratimus: 1. Įvairi ų svori ų m ÷tymas per save atgal, iš apa čios pirmyn. 2. M÷tymas įvairi ų svori ų rutuli ų, disk ų nuo štangos pro šonus ir kt. 3. M÷tymas svars čių (16–32 kg) įvairiais b ūdais. 4. Šuoliai žemyn (nuo 0,5–1,10 m aukš čio).
Praktika ir special ūs tyrimai (Jasi ūnas, 1983; Pocius, 1996), atlikti su didelio meistriškumo disko metikais, parod ÷, kad raumen ų susitraukimo greitis ir j ÷ga lav ÷ja daug efektyviau tada, kai treniruot ÷se atliekama daugiau įvairi ų pratim ų, bet j ų apimtis nedidel ÷. Geriausia greit į ir j ÷gą ugdyti 20–50% kr ūviu. Treniruot ÷se dažniausiai atliekami greiti prit ūpimai ir atsistojimai su 30– 50% svoriu, fiksuojant 12–15 prit ūpim ų laik ą. Analogiškai galima atlikti rovim ą, spaudim ą gulint, prit ūpimus viena koja, taip pat įvairius šuolius. Taikomas ir kitas treniruot ÷s variantas, kai per atitinkam ą laik ą reikia atlikti tam tikr ą kartojim ų ar pak ÷lim ų skai čių. Pvz.: per 10s reikia kuo daugiau kart ų pakelti štang ą ar prit ūpti su ja, pašokti ir t.t.
24 Greitis ugdomas specialaus rengimo priemon ÷mis – m ÷tant palengvintus diskus ar kitus įrankius. Šiomis priemon ÷mis palengvinama sportininko veikla (Jasi ūnas, 1983; Pocius, 1996).
1.5.4. Apimties ir intensyvumo santykis disko metiko treniruot ÷je
Disko metiko j ÷gos treniruo čių apimtis matuojama kilogramais, iškeltais štanga, svars čiais, blokais ir kitais įrankiais, skirtais j ÷gai ugdyti, per tam tikr ą laiko vienet ą (treniruot ę, treniruo čių mikrocikl ą, period ą) (Pocius, 1996). J÷gos ir specialios j ÷gos darbo apimtis gaunama, keliam ą svor į padauginus iš kartojim ų skai čiaus.
7 lentel ÷. Disko metik ų specialios j ÷gos ugdymo treniruo čių apimtys (Pocius, 1996) Eil. Nr. Treniruot ÷ Apimtis 1. Didel ÷s apimties Daugiau kaip 10 ton ų 2. Vidutin ÷s apimties 7–10 ton ų 3. Mažos apimties 3–7 tonos
Pagal apimt į didelio meistriškumo disko metik ų specialios j ÷gos ugdymo treniruot ÷s skirstomos į didel ÷s, vidutin ÷s ir mažos apimties (7 lentel ÷) Ta čiau apimtis dar neparodo darbo kokyb ÷s. Labai svarbus rodiklis yra treniruot ÷s intensyvumas. Intensyvumas j ÷gos treniruot ÷se yra vidutinis iškeltas svoris, bendr ą iškelt ų kilogram ų sum ą padalijus iš pak ÷lim ų skai čiaus. Kompleksin ÷se didelio meistriškumo disko metik ų treniruot ÷se, kur akcentuojamas specialus įvairaus svorio įranki ų m ÷tymas, taip pat darbas su varžybiniu įrankiu, pratybos su štanga ir kitais įvairiais svoriais yra tik tam tikras fonas min ÷tiems specialiems pratimams. Čia nekalbama apie sportinink ą, kurio tikslas – geriau atlikti vien ą ar kit ą j÷gos pratim ą, kuris yra įtrauktas į specialios j ÷gos ugdymo kompleks ą tam tikru sportin ÷s formos tobulinimo periodu (Pocius, 1996). Geriausi ų pasaulio diskinink ų treniruo čių praktika parod ÷, kad varžybinio įrankio metimo rezultato ger ÷jimas garantuojamas tada, kai kartu su speciali ų m ÷tym ų rezultatais did ÷ja rodikliai ir j÷gos pratim ų, kurie įtraukti į specialaus pasirengimo kompleks ą. Norint, kad vis ą laik ą did ÷tų maksimali j ÷ga ir specialaus pasirengimo rodikliai, reikia, kad sportininkas kiekvien ą pratim ą dideliu grei čiu kartot ų tam tikr ą skai čių kart ų ir tam tikru intensyvumu (Jasi ūnas, 1983). Intensyvumo zonos rodo metiko treniruo čių arba varžyb ų pastang ų santyk į su maksimaliai galimu pasiekti atliekant tam tikr ą pratim ą tam tikru metinio pasirengimo ciklu.
25 Vieno pri ÷jimo arba serijos kartojim ų (pak ÷lim ų) skai čius priklauso nuo intensyvumo zonos. Did ÷jant treniruo čių kr ūvio intensyvumui, kartojim ų skai čius maž ÷ja, ir atvirkš čiai (8 lentel ÷).
8 lentel ÷. Disko metik ų intensyvumo zonos ir greitumo j ÷gos ugdymo treniruot ÷se rekomenduotinas atskir ų intensyvumo zon ų svori ų pak ÷limo skai čius (Pocius, 1996) Eil. Nr. Intensyvumo zona Keliamas svoris, % Kartojim ų skai čius 1. Pirma (I) 50–60 12 ir daugiau 2. Antra (II) 60–70 8–12 3. Tre čia (III) 70–80 5–10 4. Ketvirta (IV) 80–90 3–6 5. Penkta (V) 90–100 1–3
Treniruočių kr ūvis (apimtis) norim ų rezultat ų padeda pasiekti tada, kai jis sistemingai taikomas per kok į nors cikl ą ar period ą. Paprastai savaitinis kr ūvis siekia 7–60 t, m ÷nesinis – 100– 300 t ir metinis – 600–2000 t. Labai svarbu, kokio intensyvumo dirgikliai bus didesn ÷s ar mažesn ÷s apimties treniruot ÷je. Apimt į reikia b ūtinai derinti su intensyvumu. A. Bondar čiukas (1986), tirdamas įvairi ų organizmo sistem ų adaptacijos prie j ÷gos treniruo čių kr ūvio specifik ą, nustat ÷, kad stipr ūs dirgikliai sukelia stresinę reakcij ą, silpnesni – aktyvumo reakcij ą. Tai rodo gana sud ÷ting ą specifin ę įvairaus intensyvumo ir apimties dirgikli ų įtak ą organizmui. Ta čiau vis ų r ūši ų dirgikliai tam tikru b ūdu padeda ugdyti j ÷gos savybes. Šiuolaikiniai disko metikai treniruojasi ketvirtos intensyvumo zonos 80–90% intensyvumu. Maksimaliomis pastangomis keliamo svorio kartojim ų skai čius svyruoja nuo 5 iki 15%. Kit ų intensyvumo zon ų (I–III) treniruo čių kr ūviai dažniausiai naudojami specialiai mankštai arba atsigavimo treniruot ÷se (9 lentel ÷) (Pocius, 1996).
9 lentel ÷. Disko metik ų treniruo čių apimtis (procentais) intensyvumo zonose (Pocius, 1996) Eil. Nr. Intensyvumo zona Apimtis (%) 1. Pirma (I) 5 2. Antra (II) 10 3. Tre čia (III) 10–15 4. Ketvirta (IV) 55–70 5. Penkta (V) 5–15
Metikams rekomenduojamas įvairus treniruo čių kr ūvio pagal intensyvum ą ir apimt į pasiskirstymas. O didžiausi ą efekt ą duoda šuoliškas kr ūvio apimties ir intensyvumo taikymas sportin ÷s formos tobulinimo, sportin ÷s formos plaikymo periodais, o taip pat savaitiniais mikrociklais.
26 Labai svarbu mok ÷ti paskirstyti treniruot ÷s kr ūvį pagal intensyvum ą vienose pratybose (Pocius, 1996). A. Бондарчук (1985, 1986), sukaup ęs atitinkam ą metik ų treniruo čių eksperimentin ÷s medžiagos kiek į, padar ÷ išvad ą, kad kr ūvį pagal intensyvum ą vienoje treniruot ÷je tikslingiausia paskirstyti šia tvarka: - mažo intensyvumo; - maksimalaus intensyvumo; - vidutinio intensyvumo. Laipsniškas treniruo čių kr ūvio apimties ir intensyvumo didinimas arba mažinimas mažai efektyvus, nes kuo toliau vyksta šie procesai, tuo silpnesn ÷ organizmo reakcija į esam ą dirgikl į. Sportininkas turi ruoštis tokiai raumen ų veiklai, kuri b ūtina varžyb ų metu. Kai kurie autoriai mano, kad sportin ÷s formos pagrindas padedamas parengiamuosiuose perioduose taikant didel ÷s apimties ir palyginti mažo intensyvumo kr ūvius. Bet tam prieštarauja dinaminis-funkcinis sportininko veiklos pob ūdis. Gyva sistema negali ilgesn į laik ą išlaikyti stacionarin ę pusiausvyr ą ( Воробьев , 1977).
1.6. Disko metik ų treniruot ÷s valdymas ir kontrol÷ 1.6.1. Treniruot ÷s valdymo principai
Trenerio veikloje valdymo subjektas yra treneris, o valdymo objektas – sportininkas. Veikiant sportinei treniruotei, kei čiasi pats sportininkas ir jo treniruotumo b ūsena. Treniruot ÷s kr ūvio apimties ir intensyvumo padid ÷jimas reikalauja iš principo naujai pažvelgti į metinio, o ypa č į daugiame čio metiko rengimo treniruo čių strukt ūrą ir kr ūvio dinamik ą (Karoblis, 2005). Treniruot ÷s proceso kontrol ÷ ir apskaita yra vienas svarbiausi ų treniruot ÷s valdymo princip ų. Geriausi pasaulyje treneriai vykdo technin ę, fizin ę, iš dalies funkcin ę ir psichologin ę sportininko treniruot ÷s proceso kontrol ę. Treniruot ÷s efektyvumui įvertinti pla čiai taiko testus, kuriais nustatomas ne tik bendras, bet ir specialus treniruotumas, b ūdingas tik disko metikui. Kad testavimas b ūtų efektyvus kontrol ÷s metodas, testai turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Pirmas reikalavimas – tikrumas, t. y. testas turi tiksliai charakterizuoti reikiam ą parengimo parametr ą. Pvz., norint patikrinti, kaip sportininko j ÷ga transformuojasi į special ų j ÷gos greit į, yra m ÷tomi įvairaus svorio įrankiai viena ranka disko metimo b ūdu. Kitas reikalavimas – testo ekonomiškumas, paprastumas. Disko metiko treniruot ÷se naudojami paprasti, labai prieinami, netrukdantys treniruot ÷s eigai pedagoginiai testai ( įvair ūs šuoliai, m ÷tymai, pratimai su štanga, atliekami maksimaliu galingumu, ir tuoj pat išmatuojami t ų test ų rodikliai) (Pocius, Jaras, 1988).
27 Testavimas duoda teigiam ą efekt ą kaip kontrol ÷s metodas, jei jis vykdomas kompleksiškai, sistemingai ir derinamas su kitais kontrol ÷s metodais. Vis d ÷lto svarbiausia treniruot ÷s procese yra metiko rengimo valdymas panaudojant testavim ą ir lyginant test ų rodiklius su rezultatais, pasiektais disko metimo varžybose (Pocius, 1996).
1.6.2. Kontrol ÷s formos ir pedagoginiai testai
Treniruo čių praktikoje taikomos šios kontrol ÷s formos: greitoji, etapin ÷ ir kompleksin ÷. Etapin ÷s kontrol ÷s uždavinys – įvertinti test ų rezultat ų padid ÷jim ą ir disko metimo technikos tobul ÷jim ą. Tam yra naudojama filmavimo ir videotechnika. Etapine kontrole vertinamas treniruo čių proceso eigos rezultatyvumas. Be to, ji yra vykdoma paprastais ir gana informatyviais pedagoginiais testais, o kartasi ir laboratoriniais tyrimais (Karoblis, 2005; Pocius, 1996).. Pvz., ruošiantis Seulo olimpin ÷ms žaidyn ÷ms (1988 m.), o ypa č laikotarpiu iki Barselonos olimpini ų žaidyni ų (1988–1992 m.), R. Ubarto treniruot ÷se sistemingai buvo vykdomi nauji labai informatyv ūs testai. Tai pasunkinto disko (2,250 kg) metimas iš vietos ir apsisukant ir pasiekt ų rodikli ų lyginimas su rodikliais, pasiektais metant standartin į (2 kg) disk ą. Taip pat mažiau buvo naudojamas toks testas kaip trišuolis iš vietos, o vietoje jo – dvišuolis iš vietos atsispiriant abiem kojom. Be to, pagrindiniai testai su štanga – spaudimas gulint ir prit ūpimas su ja – buvo vykdomi ne su maksimaliu svoriu, bet maždaug 95 % maksimalaus ir kartojama 2–3 kartus. Sportin ÷s formos tobulinimo (SPF0 pradiniu etapu b ūdavo vykdomas testavimas ir nustatyta, kad, pvz., jei R. Ubartas tuo laikotarpiu gali prit ūpti ir atsistoti su 230 kg štanga tris kartus, tai maksimalus svoris, su kuriuo jis gali prit ūpti vien ą kart ą, yra 240 kg, t. y. 10 kg daugiau. Tai buvo daroma norint išvengti traum ų. Sportin ÷s formos tobulinimo (SFT) etape buvo naudojami dar tokie testai kaip 16 kg svars čio metimai pirmyn ir atgal. Be aprašyt ų test ų, ne sistemingai, bet dažnai buvo taikomi netradiciniai testai. Pvz., 7,5 kg svars čio m ÷tymas viena ranka, įvairaus svorio (2,5–10 kg) disk ų nuo štangos m ÷tymai įvairiais būdais (per save atgal, pirmyn, viena ranka disko metimo b ūdu ir kt.), šuolis į aukšt į iš vietos, trišuolis viena koja (kaire, dešine) ir kt. (Pocius, Jaras, 1988). Žemiau pateikiami disko metik ų pagrindiniai ir netradiciniai pedagoginiai testai (Pocius, 1996). Pagrindiniai pedagoginiai testai
1. Standartinio disko (2 kg) metimas apsisukant (m). 2. Standartinio disko (2 kg) metimas iš vietos (m). 3. 2,250 kg disko metimas apsisukant (m). 4. 2,250 kg disko metimas iš vietos (m).
28 5. 2,5 kg disko metimas apsisukant (m). 6. 2,5 kg disko metimas iš vietos (m). 7. 3 kg rutulio metimas iš vietos disko metimo b ūdu (m). 8. 4 kg rutulio metimas iš vietos disko metimo b ūdu (m). 9. Standartinio rutulio (7,260 kg) metimas iš apa čios pirmyn (m). 10. Standartinio rutulio (7,260 kg) metimas per save atgal (m). 11. Šuolis į tol į iš vietos (m). 12. Standartinis trišuolis iš vietos (m). 13. Štangos spaudimas gulint (kg). 14. Prit ūpimai su štanga ant pe čių (kg).
Netradiciniai pedagoginiai testai
1. 32 kg svars čio metimas iš apa čios pirmyn (m). 2. 16 kg svars čio metimas iš apa čios pirmyn (m). 3. 16 kg svars čio metimas per save atgal (m). 4. 7,5 kg svars čio metimas iš vietos disko metimo b ūdu (m). 5. 10 kg štangos disko metimas iš apa čios pirmyn (m). 6. 10 kg štangos disko metimas per save atgal (m). 7. 9 kg rutulio metimas iš apa čios pirmyn (m). 8. 9 kg rutulio metimas per save atgal (m). 9. 3 kg metalinio disko metimas iš vietos (m). 10. 3 kg metalinio disko metimas apsisukant (m). 11. 2,860 kg disko metimas iš vietos (m). 12. 2,860 kg disko metimas apsisukant (m). 13. Dvišuolis abiem kojom iš vietos (m). 14. Trišuolis abiem kojom iš vietos (m). 15. Trišuolis kaire koja iš vietos (m). 16. Trišuolis dešine koja iš vietos (m). 17. Šuolis į aukšt į iš vietos (m). 18. Štangos pa ÷mimas iš apa čios ir k ÷limas ant kr ūtin ÷s (kg). 19. Štangos spaudimas gulint nepak ÷lus liemens (kg). 20. Štangos k ÷limas ant kr ūtin ÷s iš kaban čios pradin ÷s pad ÷ties (kg). 21. Štangos rovimas (kg).
29 Iš išvardint ų 35 pedagogini ų test ų 22 yra skirti metim ų kontrolei, likusieji 13 – greitumo j÷gos savybi ų ugdymo korekcijai. Iš t ų 13 test ų – 6 yra skirti absoliu čios j ÷gos kontrolei, 7 – metik ų vadinami dinaminiai greitumo j ÷gos testai – yra skirti patikrinti, kaip j ÷ga transformuojasi į greitumo ir sprogstam ąją j ÷gas. 63% pedagogini ų test ų kontroliuoja disko metim ą. Praeityje žymaus disko metiko, daugkartinio SSRS čempiono ir rekordininko, Helsinkio ir Melburno olimpiad ų finalininko Oto Grigalkos devizas buvo toks: “Norint toli mesti, reikia m ÷tyti” (Pocius, 1996). R. Ubarto treniruo čių kontrolei aukš čiau aprašytais pedagoginiais testais jo treneris V. Jaras skyr ÷ labai didel ę reikšm ę. Įdomu tai, kad pagal pedagogini ų test ų rodiklius jis gana savotiška metodika tiksliai prognozuodavo R.Ubarto disko metimo rezultat ą. V. Jaro prognozavimo metodika buvo tokia: pasirinkdavo 5 testus iš metim ų bloko, 3 testus – iš j ÷gos (testai su štanga). Metim ų bloko test ų rodikli ų suma metrais bei test ų su štanga rodikli ų suma kilogramais tur ÷davo atitikti disko metimo rezultat ą (Pocius, Jaras, 1988). Taigi, galima teigti, kad remiantis ši ų pateikt ų test ų rezultatais turi b ūti vykdoma treniruo čių kr ūvio korekcija, taikomos efektyvios treniruo čių priemon ÷s. Šis testavimas yra ekonomiškas, informatyvus ir patikimas treniruot ÷s kontrol ÷s metodas (Pocius, 1996).
30 2. TYRIMO METODAI IR ORGANIZAVIMAS
2.1. Tyrimo metodai Tyrimo metu buvo naudojami šie tyrimo metodai:
1. Literat ūros šaltini ų analiz ÷. 2. Testavimas. 3. Matematin ÷ statistika.
Studijuodami literat ūros šaltinius pasirinkta tema, susipažinome su atliktais tyrimais šioje srityje, taikomais tyrimo metodais, moksliškai pagrįstais tyrimo rezultatais. Analizavome sportin ÷je literat ūroje pateiktus geriausi ų Lietuvos ir pasaulio disko metik ų rezultatus, j ų kaitos tendencijas treniruo čių metodikos vystymosi, talenting ų sportinink ų bei universalaus sportinio inventoriaus atsiradimo pas ÷koje, olimpini ų cikl ų strukt ūros ypatumuose. Teorin ÷s analiz ÷s ir praktin ÷s patirties keliu analizavome ir lyginome geriausi ų Lietuvos ir pasaulio disko metik ų treniruo čių metodikos savitumus ir skirtumus. Testavimo metodu buvo įvertinami geriausi ų m ūsų šalies diskinink ų fizinio pasirengimo rodikliai bei buvo nustatomas ši ų pasirengimo rodikli ų ir varžybinio rezultato koreliacinis ryšys. Tyrimo duomenys buvo apdorojami naudojant šiuos matematin ÷s statistikos metodus: 1. Aritmetinio vidurkio ( x ) ir standartinio nuokrypio (S x ) apskai čiavimas. 2. Rodikli ų skirtumas tirtose grup ÷se vertinimas naudojant Stjudento t test ą. 3. Koreliacin ÷ analiz ÷. Visi skai čiavimai buvo atliekami naudojant statistin į paket ą STATISTIKA for Windows .
2.2. Tyrimo organizavimas
Tyrimo rezultat ų analizei buvo panaudoti per vis ą Lietuvos lengvosios atletikos istorij ą sudaromi geriausi ų disko metik ų 10-tukai bei Lietuvos čempionat ų prizinink ų s ąrašai ir publikuojami spaudoje (dažniausiai “Lietuvos sporto” laikraštyje), taip pat kitoje mokslin ÷je bei sportin ÷je literat ūroje. Užsienio mokslin ÷je ir sportin ÷je literat ūroje buvo analizuojami geriausi ų pasaulio disko metik ų treniruo čių metodikos ypatumai bei test ų rezultatai ir lyginami su m ūsiški ų taikoma metodika bei pedagogini ų test ų rezultatais, kurie buvo užfiksuoti individualiuose sportinink ų treniruo čių dienynuose bei LLAF teikiamose ataskaitose. Duomenys apie pasaulio
31 lengvosios atletikos čempionat ų disko metimo rungties finalo dalyvius gauti iš oficiali ų dokument ų – „12th IIAF World Cchampionships in Athletics Statistic Handbook Berlin 2009“. Geriausi ų pasaulio diskinink ų antropometriniai duomenys bei pasiekti rezultatai buvo paimti iš Tarptautin ÷s lengvosios atletikos asociacijos internetinio puslapio www.iaaf.com. Buvo įvertinta dvylikos pasaulio lengvosios atletikos čempionat ų disko metimo rungties finalo dalyvi ų (n – 144) antropometrini ų duomen ų ( ūgio, svorio), k ūno mas ÷s indekso (KMI) (KMI=k ūno mas ÷(kg)/ ūgis (m2)) , amžiaus ir sportini ų rezultat ų s ąveikos ypatumai.
32 3. TYRIMO REZULTATAI 3.1. Geriausi ų pasaulio pastarojo dešimtme čio disko metik ų rezultat ų kaitos analiz ÷ Geriausi ų pasaulio pastarojo dešimtme čio disko metik ų rezultat ų kaita amžiaus aspektu Dešimtoje lentel ÷je pateikiame geriausi ų pasaulio disko metik ų antropometrinius duomenis bei rezultat ų kait ą amžiaus aspektu. Matome, jog geriausio asmeninio rezultato pasiekimo amžius disko metime vidutiniškai yra 28,1 ± 3,09 m, o geriausi Lietuvos disko metikai V. Aleknos ir R. Ubarto savo geriausius rezultat ą b ūtent ir pasiek ÷ b ūdami 28 met ų. Matome, jog diskinink ų vidutinis ūgis yra 195,7 ± 4,42 m, o svoris 118, 6 ± 9,21 kg (10 lentel ÷).
10 lentel ÷. Geriausi ų pasaulio disko metik ų antropometriniai duomenys bei rezultat ų kaita amžiaus aspektu
G. 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 PB amž. V.,Pavard ÷ Ūgis Svoris m. 27 28 29 30 31 32 33 37 38 51,82 57,22 61,26 61,56 63,18 66,78 68,82 69,74 74,08 J.Šult 1960 193 110 74,08 26 69,52 70,46 68,12 67,08 67,2 69,04 66,12 66,24 66,69 52,02 58,66 62,26 60,84 64,86 67,78 68,66 68,42 L.Rydel 1967 199 110 71,5 30 66,08 69,08 71,06 71,5 68,21 69,18 69,72 68,05 66,39 52,88 56,46 60,16 61,86 64,18 61,34 65,04 67,88 E.Vašington 1966 186 109 71,14 30 66,86 64,18 66,7 71,14 63,12 69,79 69,08 53,58 58,6 61,52 60,48 62,24 64,92 64,58 67,4 66,91 D.Godina 1972 193 129 69,05 27 69,05 68,32 67,66 64,71 64,03 52,84 57,16 60,86 62,84 64,2 62,78 67,82 67,7 69,66 V.Alekna 1972 200 130 73,88 28 68,25 73,88 70,99 66,9 69,69 70,97 70,67 69,59 46,48 49,34 53,08 57,52 65,62 59,8 66,64 66,92 63,86 67,88 R.Ubartas 1960 202 128 70,06 28 66,1 70,06 65,36 68,92 67,54 69,5 65,92 64,4 63,12 57,3 60,34 59,68 59,38 64,1 63,7 67,3 66,9 64,74 D.Šev čenko 1968 198 120 67,57 33 66,74 65,14 65,68 66,66 67,57 64,75 60,68 46,94 52,54 60,06 62,64 63,64 64,36 63,88 66,64 66,12 65,64 S.Liachov 1968 195 107 66,78 27 66,78 65,5 63,12 63,18 62,71 60,72 64 59,96 60,84 42,06 48,24 51,12 54,54 55,5 60,24 64,8 64,78 65,34 66,95 A.Tammert 1973 196 117 70,82 33 67,41 67,1 67,75 66,63 68,48 67,93 70,82 60,47 66,31 67,13 68,5 70,1 G.Kanter 1979 198 130 73,38 27 73,38 72,02 71,88 71,64 53,04 56,76 61,4 61,8 63,26 65,8 66,6 V.Dubrovš čik 1972 193 115 69,28 28 67,9 66,4 65,78 67,8 69,28 64,41 62,16 59,36 63,23 66,76 66,93 65,98 Z.Kovago 1979 69,95 27 66,03 68,93 66 69,95 66,42 68,17 56,96 61,74 66,54 63,41 65,33 G.Mate 1979 66,54 21 65,05 65,35 65,42 63,38 66,45 66,32 47,13 53,66 57,24 60,11 62,33 62,88 65,14 66,31 66,92 67,65 vid 1970 195,7 118,6 70,31 28,1 67,79 68,56 67,63 67,24 66,30 67,97 67,99 64,68 63,54 4,51 4,10 3,26 2,77 3,23 2,21 1,28 1,98 1,76 2,53 SD 6,42 4,429 9,212 2,513 3,09 2,40 2,81 2,70 2,83 2,52 3,20 2,49 3,01 2,90 2,26 1,30 0,94 0,84 0,93 0,61 0,35 0,55 0,49 0,70 paklaida 1,78 1,335 2,777 0,697 0,86 0,67 0,81 0,78 0,94 0,84 1,13 0,88 1,34 1,30
33 Pirmame paveiksle pateikti duomenys parodo 10 geriausi ų pasaulio disko metik ų rezultat ų kitimo dinamika amžiaus aspektu, kai išskiriami geriausi, blogiausi ir vidutiniai pasiekti rezultatai tam tikrame amžiuje. Taip pat pavaizduota ir V. Aleknos rezultat ų kaita amžiaus aspektu. Matome, jog nuo pat savo sportin ÷s karjeros pradžios, kai sportininkas prad ÷jo m ÷tyti atitinkamo svorio įrank į, atitiko geriausi ų disko metik ų vidutinius rezultatus, o b ūdamas 28, 31, 32 ir 33 met ų buvo pasaulio disko metik ų lyderis. Ir tik vienintel į kart ą, kai V. Aleknai buvo 23 metai, pasiektas jo rezultatas buvo tarp 10 geriausi ų pasaulio disko metik ų mažiausi ų rezultat ų (1 paveikslas).
75,00 74,08 73,38 73,88 71,88 71,64 70,97 70,82 69,74 69,69 69,59 70,00 68,82 66,76 66,93 66,78 66,69
65,00 63,23 62,16 61,40 64,74 63,86 64,18 64,00 63,38 63,18 62,78 63,12 62,71 60,00 61,34 60,72 60,68 59,80 59,96
55,00 53,04
Rezultatas, m Rezultatas, 55,50 54,54
50,00 51,12
48,24 45,00 max min vidurkis VA
42,06 40,00 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 37 38
1 pav. Geriausi ų pasaulio disko metik ų geriausi ų, vidutini ų, mažiausi ų bei V. Aleknos rezultat ų kaita amžiaus aspektu
Stebint geriausi ų pastar ųjų dešimtme čių pasaulio disko metik ų vidutini ų rezultat ų dinamik ą, matome, kad optimaliausi ų rezultat ų pasiekimo amžius yra 26–30 metai. Kai kurie metikai, b ūdami netgi 18–20 m., dar nebuvo pasiek ę svari ų rezultat ų disko metimo sektoriuje. Matome, jog geriausi ų pasiekim ų amžius yra 28 metai (2 paveikslas).
34 75,00 68,56 67,97 67,65 67,79 67,63 67,24 67,99 70,00 66,92 66,30 66,31 64,68 65,14 63,54 62,33 62,88 65,00 60,11 57,24 60,00 53,66
55,00 Rezultatas, m Rezultatas, 47,13
50,00
45,00
40,00 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 37 38
2 pav. Geriausi ų pasaulio disko metik ų vidutini ų rezultat ų kaita su amžiumi
Palyginus dviej ų geriausi ų Lietuvos disko metik ų V. Aleknos, R. Ubarto ir dabartinio olimpinio čempiono G. Kanter‘io geriausi ų sezono rezultat ų kait ą amžiaus aspektu galime teigti, kad anks čiausiai savo geriausi ą asmenin į rezultat ą pasiek ÷ G. Kanter‘is, b ūdamas 27 met ų (73,38 m), o V. Alekna ir R. Ubartas toliausiai disk ą met ÷ b ūdami 28 met ų (atitinkamai 73,88 ir 70,06 m). Matome, jog R. Ubarto rezultat ų kaita amžiaus aspektu yra labai nestabili – jei vienais metais rezultatas ger ÷davo, tai kitais – buvo žymiai blogesnis. B ūdami 22 met ų amžiaus geriausi ą rezultat ą tur ÷jo V. Alekna (64,20 m), o R. Ubarto ir G. Kanter‘io rezultatai buvo beveik vienodi (atitinkamai 59,80 ir 60,47 m). Ta čiau per analizuojam ą aštuoni ų met ų laikotarp į net 4 kartus geresn į sezono rezultat ą tur ÷jo G. Kanter‘is, 3 kartus – V. Alekna ir tik 1 kartą – R. Ubartas. Didžiausi ą skirtum ą tarp V. Aleknos ir G. Kanter‘io rezultat ų stebime tada, kai sportininkams buvo po 27 metus ir tas skirtumas siek ÷ 5,13 m. O didžiausi ą skirtum ą tarp Estijos disko metiko ir R. Ubarto stebime, kai sportininkams buvo po 29 metus – 6,52 m (3 paveikslas).
35 Rezultatas, m 75,00 73,88 73,38 71,88 71,56 71,64 70,97 71,08 71,25 70,10 70,67 72,02 69,69 68,92 69,59 70,00 67,70 70,99 67,82 68,25 68,5069,66 70,06 66,64 69,50 67,13 66,31 66,92 67,88 66,90 67,54 65,00 64,20 66,10 65,92 65,36 62,78 63,86 60,00 60,47 ` 58,80
55,00 V.A. G.K. R.U.
50,00 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37
Amžius
3 pav . V. Aleknos, R. Ubarto ir G. Kanter‘io geriausi ų sezono rezultat ų kaitos palyginimas amžiaus aspektu
Geriausi ų pasaulio disko metik ų rezultat ų kaita olimpiniais ciklais
Įdomu pasekti, kaip geriausi ų pasaulyje disko metik ų rezultatai kinta olimpiniame cikle (4 paveikslas). Stebima aiški tendencija, kad vidutiniškai geriausius rezultatus disko metikai parodo olimpiniais metais, po to jie krenta ir v ÷l eina kylan čia trajektorija iki kit ų olimpini ų žaidyni ų, nors labai didelio progreso su kiekvienais olimpiniais metais nematyti. Geriausius rezultatus disko metikai pasiek ÷ 2004 m Olimpin ÷se žaidyn ÷se (67,80 m). Matome, jog tik paskutinio olimpinio ciklo metu disko metikai pasiek ÷ vidutiniškai mažesn į rezultat ą olimpiniais metais (66,75 m), nes aukš čiausias rezultatas buvo parodytas 2006 m – 66,87 m (4 paveikslas).
36 75,00 66,87 67,39 67,24 66,75 66,25 66,37 67,80 70,00 65,55 65,66 66,00 65,18 66,55 66,46 63,69 62,05 61,00 60,63 65,00 59,02
55,87 60,00 Rezultatas,m
55,00
50,00
45,00 1992 1996 2000 2004 2008
4 pav . Geriausi ų pasaulio disko metik ų vidutini ų rezultat ų kaita olimpiniais ciklais
73,88 75,00
71,56 70,97 71,08 71,25 69,69 70,67 69,66 70,99 70,00 67,82 67,70 68,25 66,90
64,20 65,00 62,84 62,78
60,86
60,00 57,16 Rezultatas, m Rezultatas,
55,00
52,84 50,00
45,00 1992 1996 2000 2004 2008
5 pav . V. Aleknos rezultat ų kaita olimpiniais ciklais
37
Išanalizavus V. Aleknos rezultat ų kait ą olimpiniais ciklais taip pat galime teigti, kad iki 2000 m olimpini ų žaidyni ų sportininkas aukš čiausi ą sportin ę form ą pasiekdavo b ūtent olimpiniais metais ir 2000 m V. Alekna pasiek ÷ savo geriausi ą rezultat ą – 73,88 m. Matome, kad paskutini ų dviej ų olimpini ų cikl ų metu geriausius rezultatus disko metikas parod ÷ ne olimpiniais metais – 2001 m – 70,99 m, o 2007 m – 71,56 m (5 paveikslas).
Disko metik ų geriausi ų sezono rezultat ų ir rezultat ų atsakinguose startuose kaita
Išanalizavus V. Aleknos geriausi ų sezono rezultat ų ir rezultat ų atsakinguose startuose kait ą galime teigti, jog tik 2003 m geriausias Lietuvos disko metikas sugeb ÷jo save realizuoti atsakingame starte – Pasaulio čempionate Paryžiuje, kur numet ęs disk ą 69,69 m iškovojo pirm ąją viet ą ir tuo pa čiu pasiek ÷ geriausi ą sezono rezultat ą. Nuo 2003 m. iki 2007 m. V. Alekna iškovojo 2 aukso medalius pasaulio čempionatuose ir Olimpin į bei Europos aukso medalius, o taip pat šiuo laikotarpiu buvo stebimas mažiausias skirtumas tarp rezultat ų atsakingose varžybose ir geriausi ų sezono rezultat ų. Šis skirtumas siek ÷ vidutiniškai tik 1,40 % (arba 1 m). Didžiausias atotr ūkis tarp geriausio sezono rezultato ir rezultato atsakingame starte buvo 2007 m., kai vyko Osakoje Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas – čia rezultatai skyr ÷si 7,02%. Labai nedideli skirtumai tarp rezultat ų buvo pasiekti 2002 ir 2005 m. – atitinkamai 0,42% ir 0,71%. Ta čiau svarbu yra pamin ÷ti tai, kad vidutiniškai skirtumas tarp geriausi ų sezono rezultat ų ir rezultat ų atsakinguose startuose yra tik 3,07% (6 paveikslas).
38 Rezultatas, m 75,00 73,88 SB atsakingas startas 71,56 70,99 71,08 70,97 70,67 71,25 69,66 69,69 69,59 70,00 67,82 68,25 67,70 66,90 69,89 70,17 69,30 69,69 69,40 68,67 67,53 67,79 64,20 66,70 66,46 65,00 62,84 66,62 66,54 66,36 62,78 65,30 60,86 60,00 57,16 59,20
55,00
52,84 50,00 1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 Metai Amžius
6 pav . V. Aleknos geriausi ų sezono rezultat ų ir rezultat ų atsakinguose startuose kaita
Rezultatas, m 75,00 73,38 SB atsakingas startas 72,02 71,88 71,64 70,10 5,35 3,08 68,50 3,06 70,00 1,53 4,76 67,13 66,31 68,94 68,82 8,45 68,57 68,03 66,88 65,00 10,50 11,17
60,00 60,47 60,05
55,00 56,63 55,14
50,00 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
22 23 24 25 26 27 28 29 30 Metai Amžius
7 pav . G. Kanter‘io geriausi ų sezono rezultat ų ir rezultat ų atsakinguose startuose kaita
39 Išanalizavus paskutini ų olimpini ų žaidyni ų disko metimo čempiono G. Kanter‘io geriausi ų sezono rezultat ų ir rezultat ų atsakinguose startuose kait ą galime teigti, jog šis disko metikas n ÷ viename atsakingame starte nepasiek ÷ geriausio sezono rezultato. Tik 2005 m. G. Kanter‘io pasiektas rezultatas Pasaulio čempionate Helsinkyje mažiausiai skyr ÷si nuo geriausio sezono rezultato ir skirtumas siek ÷ 2,18%. Didžiausias atotr ūkis tarp geriausio sezono rezultato ir rezultato atsakingame starte buvo sportin ÷s karjeros pradžioje ir tas skirtumas buvo net 16,85%. Vidutiniškai G. Kanter‘io skirtumas tarp geriausi ų sezono rezultat ų ir rezultat ų atsakinguose startuose yra 8,98% (6 paveikslas).
Pasaulio čempionat ų finalinink ų (disko metik ų) sportinio rezultato, amžiaus, ūgio, svorio ir KMI dinamika
Rezultatas, m 71,00 70,17 69,72 69,69 70,00 69,43 69,08 68,73 68,74 68,76 68,94 69,00 68,54
67,72 67,72 68,00 68,94 68,45 68,49 67,55 68,40 67,00 * 66,20 68,23 67,05 67,35 66,00 66,91 67,13 66,99 66,87 65,78 65,00 * * * * 65,34 65,53 64,00 * 65,08 64,88 64,92 64,55 64,38 63,00 64,28 63,88 63,72 63,84 63,15 62,95 62,00 nai ÷ Vid. 1987 Roma 2007Osaka 1997At 1991Tokijas 1999Sevilija 2003Paryžius 2009Berlynas 2005Helsinkis 1983Helsinkis 1993Štutgartas 2001Edmontonas 1995Gioteburgas Metai, vieta 1 vieta 3-tukas 12-tukas
Pastaba : * - statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant 12-tuko disko metimo rezultatus su paskutiniojo pasaulio čempionato rezultatais
8 pav. Pasaulio čempionat ų finalinink ų (disko metik ų) sportinio rezultato dinamika
Apžvelgus vis ų Pasaulio čempionat ų disko metimo rezultatus galime teigti, jog nugal ÷toj ų rezultatai ger ÷ja ir X Pasaulio čempionate diskas buvo numestas jau už 70 m ribos (70,17m), ta čiau
40 priešpaskutiniame čempionate v ÷l nugal ÷tojo rezultatas buvo 1,23 m mažesnis nei 2005 m. Pasaulio čempionate, o šiais metais vykusiame lengvosios atletikos pasaulio čempionate nugal ÷tojas disk ą numet ÷ jau v ÷l virš 69 m ribos (69,43 m). Taip pat galime steb ÷ti did ÷janti rezultat ų atotr ūkį kit ų finalinink ų nuo čempiono rezultato. Panaši ą rezultat ų dinamik ą per visus Pasaulio čempionatus galime steb ÷ti tiek prizinink ų, tiek vis ų finalinink ų. Didžiausias atotr ūkis tarp nugal ÷tojo ir vis ų 12 finalinink ų varžybinio rezultato buvo Pasaulio čempionate Helsinkyje 2005 m. – 5,29 m, o mažiausias rezultat ų skirtumas buvo 1991 m. – 3,05 m. Statistiškai reikšmingai mažesnius disko metimo rezultatus nei paskutiniame Pasaulio čempionate disko metimo finalininkai pasiek ÷ 1983, 1991, 1993, 1995 ir 1997 m. (p<0,05) (8 paveikslas).
Rezultat ų skirtumas, m 11,00 10,61 10,50 9,66 10,00 9,24 9,50 9,02 9,10 9,10 9,00
8,50 8,17 8,14 7,79 8,45 8,00 7,46 7,50
7,00 7,31 6,76 6,50
6,00 nai ÷ Vid. 1987 Roma 2007Osaka 1997At 1991Tokijas 1999Sevilija 2003Paryžius 2009Berlynas 1983Helsinkis 2005Helsinkis 1993Štutgartas 1995Gioteburgas 2001Edmontonas
Metai, vieta
9 pav. Pasaulio čempionat ų finalinink ų (disko metik ų) sportinio rezultato skirtumai (tarp 1 ir 12 viet ų)
Palygin ę Pasaulio čempionat ų finalinink ų sportinio rezultato skirtumus tarp 1 ir 12 viet ų galime teigti, jog didžiausias skirtumas tarp čempiono ir 12 vietos laim ÷tojo buvo 2001 m Edmontone vykusiame čempionate – 10,61 m. Tuo tarpu mažiausias disko metimo rezultat ų
41 skirtumas buvo 6,76 m Tokijuje vykusiame čempionate 1991 m. Vidutiniškai čempion ą nuo 12 vietos laim ÷tojo skiria 8,45 m (9 paveikslas).
Amžius, m 38 1 vieta 3-tukas 12-tukas 36
34 * 32
30
28
26
24
22
20 nai ÷ Vid. 1987 Roma 2007Osaka 1997At 1991Tokijas 1999Sevilija 2009Berlynas 2003Paryžius 2005Helsinkis 1983Helsinkis 1993Štutgartas Metai, vieta 2001Edmontonas 1995Gioteburgas Pastaba : * - statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant 12-tuko amžiaus reikšmes su paskutiniojo pasaulio čempionato reikšm ÷mis
10 pav. Pasaulio čempionat ų finalinink ų (disko metik ų) amžiaus kitimas
Dešimtame paveiksle matome disko metik ų amžiaus kitim ą vis ų dvylikos Pasaulio čempionat ų metu. Jauniausias disko metimo čempionas buvo 23 m. (2009 m. Berlyne), o vyriausias – 34 m (2001 m. Edmontone). Finalinink ų amžiaus vidurkis pirmuose pasaulio čempionatuose (1983 m. Helsinkis 26,8 ± 3,30 m, 1991 m Tokijuje 26,0 ± 3,30 m ir At ÷nuose, 1997 26,8 ± 4,00 m) buvo statistiškai reikšmingai mažesnis nei priešpaskutiniame, X pasaulio čempionate Helsinkyje (2005). Galime teigti, jog tiek Pasaulio disko metimo čempiono, tiek likusi ų prizinink ų amžius nuo 1997 m yra didesnis nei vidutinis disko metik ų amžius ir turi tendencij ą did ÷ti. Pasaulio čempionais tampa vis vyresni diskininkai, ta čiau paskutiniuose dviejuose čempionatuose nugal ÷toju tapo 28 ir 23 met ų sportininkai. Didžiausias finalinink ų amžiaus vidurkis buvo 2003 m. Paryžiuje vykusiame Pasaulio čempionate – 31,1 ± 3,55 m. (10 paveikslas).
42 Ūgis, m 2,02 1 vieta 3-tukas 12-tukas
1,97 **
1,92
1,87
1,82
1,77 nai Vid. ÷ 1987 Roma 2007Osaka 1997At 1991Tokijas 1999Sevilija 2003Paryžius 2009Berlynas 2005Helsinkis 1983Helsinkis 1993Štutgartas 2001Edmontonas 1995Gioteburgas Metai, vieta
Pastaba : * - statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant 12-tuko ūgio reikšmes su paskutiniojo pasaulio čempionato reikšm ÷mis
11 pav. Pasaulio čempionat ų finalinink ų (disko metik ų) ūgio rodikliai
Išanalizavus disko metik ų (finalinink ų) ūgio dinamik ą matome, jog čempiono ūgis vidutiniškai yra 1,97 ± 0,04 m. Aukš čiausias disko metimo nugal ÷tojas buvo 2009 m Pasaulio čempionate Berlyne – 2,01 m. Matome, jog žemiausias disko metimo čempionas buvo 1,86 m (1999 m Sevilija). Lyginant finalinio 12-tuko ūgio reikšmes su paskutiniojo pasaulio čempionato reikšm ÷mis matome, jog pasaulio čempionat ų Helsinkyje 1983 m. (1,93 ± 0,05 m) ir Romoje 1987 m (1,94 ± 0,05 kg) finalinink ų svoris statistiškai reikšmingai buvo mažesnis (p<0,05). Vis ų 12 finalinink ų ūgis per visus vienuolika čempionat ų buvo panašus ir svyravo nuo 1,93 iki 1,98 m (11 paveikslas).
43 Svoris, kg 130,0
* * 120,0
110,0
100,0
90,0
80,0
70,0 nai Vid. ÷ 2007 Osaka 1987 Roma 1997 At 1999 Sevilija 1991 Tokijas 2003 Paryžius 2009 Berlynas 2005 Helsinkis 1983 Helsinkis 1993 Štutgartas 1995 Gioteburgas 1 vieta 3-tukas 2001 Edmontonas 12-tukas Metai, vieta
Pastaba : # - statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant 3-tuko kūno mas ÷s reikšmes su paskutiniojo pasaulio čempionato reikšm ÷mis
12 pav. Pasaulio čempionat ų finalinink ų (disko metik ų) svorio rodikliai
Kaip ūgio, taip ir disko metik ų (finalinink ų) svoris nelabai kito per visus Pasaulio čempionatus – nuo 114,82 iki 119,83 kg. Vidutinis finalinink ų svoris buvo 117,03 ± 8,57 kg. Nuo 1997 iki 2001 m. čempiono k ūno svoris buvo beveik vienodas – 110 kg, o paskutini ų keturi ų pasaulio čempionat ų nugal ÷tojo svoris buvo 130 kg. Pasaulio čempionat ų Helsinkyje 1983 m. (116,38 ± 6,09 kg) ir Romoje 1987 m. (116,70 ± 8,50 kg) finalinink ų svoris statistiškai reikšmingai buvo mažesnis, lyginant su Berlyno 2009 m. finalo dalyvi ų svorio reikšm ÷mis (122,14 ± 9,14 kg) (p<0,05) (12 paveikslas).
44 KMI 35,0
30,0
25,0
20,0
15,0
10,0
5,0
0,0 nai Vid. ÷ 1987 Roma 2007Osaka 1997At 1991Tokijas 1999Sevilija 2003Paryžius 2009Berlynas 1983Helsinkis 2005Helsinkis 1993Štutgartas 1995Gioteburgas 2001Edmontonas 1 vieta 3-tukas 12-tukas Metai, vieta
13 pav. Pasaulio čempionat ų finalinink ų (disko metik ų) KMI kitimas
Išanalizav ę Pasaulio čempionat ų dalyvi ų ― disko metik ų KMI kitim ą matome, jog nugal ÷tojas mažiausi ą KMI tur ÷jo 1991,1993, 1995, 1997 ir 2001 m. vykusiuose čempionatuose ― 27,78. Didžiausias nugal ÷tojo KMI buvo 33,50. Vidutiniškai čempiono KMI buvo 30,12 ± 2,10, prizinink ų ― 30,71 ± 1,89, o vis ų finalinink ų ― 31,07 ± 2,29. Ta čiau vis ų dvylikos pasaulio lengvosios atletikos čempionat ų finalinink ų KMI statistiškai reikšmingai nesiskyr ÷, lyginant su paskutinio pasaulio čempionato disko metimo finalo dalyviais (p>0,05) (13 paveikslas).
11 lentel ÷. Amžiaus, ūgio, svorio, KMI ir užimt ų viet ų tarpusavio ryšys amžius ūgis svoris KMI 3-tukas -0,57 0,59 -0,96 -0,79 rezultatas 12-tukas 0,37 0,43 0,34 -0,05
Išanalizav ę antropometrini ų duomen ų ir amžiaus įtak ą disko metimo varžybiniam rezultatui matome, jog didžiausias ryšys (atvirkštinis) yra tarp disko metik ų pasaulio čempionat ų prizinink ų svorio ir varžybinio rezultato (r = -0,96). Taip pat stiprus koreliacin į ryš į nustat ÷me tarp rezultato ir KMI. Amžius ir ūgis disko metimo prizinink ų turi tik vidutinio stiprumo įtak ą varžybiniam rezultatui. Vis ų pasaulio čempionat ų finalinink ų antropometrini ų duomen ų ir amžiaus įtaka disko metimo rezultatui yra nedidel ÷ (silpnas arba labai silpnas koreliacinis ryšys) (11 lentel ÷).
45 3.2. Trij ų geriausi ų pastar ųjų dešimtme čių Lietuvos disko metik ų fizinio parengtumo rodikliai
Šiuo tyrimu nor ÷jome nustatyti trij ų geriausi ų ne tik Lietuvoje, bet vien ų geriausi ų pasaulyje disko metik ų kontrolini ų fizinio parengtumo pratim ų rodiklius j ų geriausi ų rezultat ų pasiekimo metais. Šie rodikliai pateikti 12 lentel ÷je ir, sugrupuoti pagal fizini ų ypatybi ų pasireiškimo pob ūdį, – 14–17 paveiksluose. Taip pat įvertinome ši ų kontrolini ų pratim ų ir varžybinio rezultato koreliacin į ryš į. Matome, kad labiausiai su varžybiniu rezultatu koreliuoja šie kontroliniai pratimai: 3 kg rutulio metimas iš vietos (r = 0,89); 4 kg rutulio metimas iš vietos (r = 0,89); 2,5 kg disko metimas apsisukant (r = 0,85); prit ūpimai su štanga ant pe čių (r = 0,90); štangos rovimas (r = 0,94), atvirkštin ę priklausomyb ę stebime šuolyje į tol į iš vietos (r = -0,96) ir trišuolyje iš vietos (r = -0,99). Įdomu pasteb ÷ti tai, jog b ūtent tuose kontroliniuose testuose, kuriuose yra stipriausias tiesioginis koreliacinis ryšys, geriausius rezultatus pasiek ÷ V. Alekna (12 lentel ÷).
12 lentel ÷. Trij ų geriausi ų pastar ųjų dešimtme čių Lietuvos disko metik ų fizinio parengtumo rodikliai ir koreliacinis ryšys su varžybiniu rezultatu
R. Ubartas V. Kidykas V. Alekna Koreliacinis Testas ryšys su 1988 1988 2000 varžybiniu rez. 2 kg disko metimas apsisukant (m) 70,06 68,44 73,88 - 3 kg rutulio metimas iš vietos (m) 44,28 42 47 0,89 4 kg rutulio metimas išvietos (m) 33,4 32,1 35 0,89 2,5 kg disko metimas apsisukant (m) 62,16 59,5 64,5 0,85 1,8 disko metimas apsisukant (m) 76 74 76,2 0,57 Rutulio metimas iš apa čios pirmyn (m) 20,81 18,50 20,3 0,31 Rutulio metimas per save atgal (m) 23,1 21,57 22,6 0,20 Štangos spaudimas gulint (kg) 230 200 235 0,61 Prit ūpimai su štanga ant pe čių (kg) 290 260 330 0,90 Štangos rovimas (kg) 130 125 140 0,94 Štangos k ÷limas ant kr ūtin ÷s (kg) 185 160 175 0,11 Šuolis į tol į iš vietos (m) 3,6 3,57 3,5 -0,96 Trišuolis iš vietos (m) 10,5 10,44 10,1 -0,99 30 m b ÷gimas įsib ÷g÷jus (s) 2,96 3,00 3,00 0,50
46 80,00 R. Ubartas 1988 V. Kidykas 1988 V. Alekna 2000 76,00 76,20 73,88 74,00 75,00
70,06 68,44 70,00
64,50 65,00 62,16 59,50 60,00 Rezultatas,m 55,00
50,00
45,00
40,00 2 kg disko metimas apsisukant (m) 2,5 kg disko metimas apsisukant (m) 1,8 disko metimas apsisukant (m) Technikos ir greitumo-j÷gos testai
14 pav. Trij ų geriausi ų pastar ųjų dešimtme čių Lietuvos disko metik ų techninio ir fizinio parengtumo rodikliai
Šiame paveiksl ÷lyje (14 paveikslas) matome, kad geriausius techninio ir fizinio parengtumo rodiklius demonstruoja V. Alekna, kurio tiek normalus, tiek pasunkintas ir palengvintas įrankiai nuskrieja toliausiai. Mažiausius parengtumo rodiklius parod ÷ V. Kidykas. Matome, kad mažiausias atotr ūkis tarp techninio ir fizinio parengtumo rodikli ų yra metant 1,8 kg disk ą su apsisukimu, o didžiausias skirtumas yra tarp varžybinio rezultato, kur V. Alekna 2 kg disk ą nusvied ÷ 73,88 m.
47 50,00 47,00 R. Ubartas 1988 V. Kidykas 1988 V. Alekna 2000
45,00 44,28 42,00
40,00
33,40 35,00 35,00 32,10
30,00 Rezultatas,m
23,10 25,00 22,60 21,57 20,81 20,30 18,50 20,00
15,00 3 kg rutulio metimas iš 4 kg rutulio metimas Rutulio metimas iš apa čios Rutulio metimas per save vietos (m) išvietos (m) pirmyn (m) atgal (m) J÷gos-greitumo testai
15 pav. Trij ų geriausi ų pastar ųjų dešimtme čių Lietuvos disko metik ų j ÷gos-greitumo test ų rodikliai
Testuose (15 paveikslas), reikalaujan čiuose daugiau greitumo savybi ų, pirmauja R. Ubartas, ta čiau sunkesnio rutulio metime V. Alekna jau pranoksta savo vyresn į draug ą bei varžov ą. Didžiausi ą skirtum ą stebime teste, kai buvo metamas 3 kg rutulys iš vietos. Matome, jog ir šiuose testuose mažiausius rezultatus pasiek ÷ V. Kidykas.
48 365,00 330 R. Ubartas 1988 V. Kidykas 1988 V. Alekna 2000
315,00 290
260 265,00 235 230
215,00 200 185 175 160 165,00 Rezultatas,kg 125 140 130
115,00
65,00
15,00 Štangos spaudimas gulint Prit ūpimai su štanga ant Štangos rovimas (kg) Štangos k ÷limas ant (kg) pe čių (kg) kr ūtin ÷s (kg)
J÷gos testai
16 pav. Trij ų geriausi ų pastar ųjų dešimtme čių Lietuvos disko metik ų j ÷gos test ų rodikliai
J÷gos reikalaujan čiuose testuose (16 paveikslas) nepralenkiamas yra V. Alekna, parodydamas šios fizin ÷s ypatyb ÷s nepriekaišting ą išugdymo lyg į. Tik viename teste – štangos k÷lime ant kr ūtin ÷s – geresn į rezultat ą pasiek ÷ R. Ubartas. Didžiausi ą skirtum ą stebime tarp rezultat ų, pasiekt ų prit ūpime su štanga ant pe čių – čia V. Alekna net su 40 kg sunkesniu svoriu prit ūpia nei R. Ubartas ir net 70 kg didesniu svoriu nei V. Kidykas.
49 12,00 R. Ubartas 1988 V. Kidykas 1988 V. Alekna 2000 10,50 10,44 10,10 10,00
8,00
6,00 Rezultatasirm s 3,60 3,57 4,00 3,50 2,96 3,00 3,00
2,00
0,00 Šuolis į tol į iš vietos (m) Trišuolis iš vietos (m) 30 m b ÷gimas įsib ÷g÷jus (s)
Greitumo-j÷gos testai
17 pav. Trij ų geriausi ų pastar ųjų dešimtme čių Lietuvos disko metik ų greitumo-j÷gos test ų rodikliai
Greitumo-j÷gos testuose (17 paveikslas) geriausius rezultatus savo rekordinio metimo sezone demonstruoja R. Ubartas. Taigi, įvertinus m ūsų šalies paj ÷giausi ų disko metik ų techninio ir fizinio parengtumo rodiklius, galima b ūtų teigti, kad pirmasis Nepriklausomos Lietuvos olimpinis čempionas R. Ubartas savo geriausio rezultato pasiekimo sezone buvo geriausiai išugd ęs greitumo- j÷gas ypatyb ę, o kitas olimpinis čempionas – j ÷gos ir j ÷gos-greitumo ypatybes. Jiems šiuose fizinio parengtumo komponentuose šiek tiek nusileidžia tre čias pagal paj ÷gumą vis ų laik ų Lietuvos disko metikas V. Kidykas.
50 3.3. V. Aleknos (2000 m Olimpin ÷s žaidyn ÷s) ir G. Kanter‘io (2007 m. Pasaulio čempionatas) pasirengimo varžyboms treniruo čių technologij ų analiz ÷
73,88 74,00
73,00
72,00 71,12 71,00 70,39 69,74 69,70 70,00 69,41 69,30
69,00 68,60 68,48 68,29 67,80 68,00 Rezultatas (m) Rezultatas 68,21 67,02 67,27 67,43 68,06 67,00 66,36 66,25
66,00
65,00
64,00 02 03 04 04 05 06 06 06 06 07 07 07 07 08 08 08 09 09 00 25 14 16 21 05 07 11 25 08 09 22 00 03 11 25 01 25 Data (m ÷n. d.) OŽ
18 pav. V. Aleknos rezultat ų kaita 2000 m varžybiniame sezone
2000 m. sezone V. Alekna pasiek ÷ geriausi ą savo asmenin į rezultat ą, pagerindamas Lietuvos rekord ą ir pasiekdamas antr ą disko metimo rezultat ą pasaulyje per vis ą lengvosios atletikos istorij ą, tod ÷l ir išanalizavome jo pasirengimo plan ą. Išanalizav ę rezultat ų dinamik ą šiame, 2000 m. varžybiniame sezone, matome, kad V. Alekna disk ą toliau nei 70 m met ÷ tris kartus, o vidutinis vis ų start ų rezultatas buvo 68,74 m (18 paveikslas).
Visas pasiruošimas 2000 m. olimpin ÷ms žaidyn ÷ms buvo suskirstytas į 19 savai čių pagrindin į paruošiam ąjį, 19 savai čių vasaros varžyb ų cikl ą ir į priešvaržybin į mikrocikl ą. Žemiau pateikiami ši ų cikl ų metu taikyti treniruo čių pratimai, j ų dozavimas bei apimtis ir bendras atliekam ų pratim ų skai čius.
51 Pagrindinis paruošiamasis darbas 2000 01 03 – 2000 05 15
13 lentel ÷. V. Aleknos pagrindinio paruošiamojo darbo analiz ÷ Pagrindinis paruošiamasis darbas (19 savai čių) Pratimai trukm ÷, dozavimas iš viso L÷tas b ÷gimas (min) 10 min 1900 Tempimo pratimai (min) 15 min 2850 Pagreit ÷jimai 60–70 m (kartai) 3 k 285 Šuoliai iš vietos (kartai) 15 k 855 Trišuolis (kartai) 10 k 570 Šuoliai per barjerus 8 (125 cm) (kartai) 6 x 3 684 Lengvi šuoliukai (kartai) 38 2 kg disko metimai su disko pos ūkiu (kartai) 30 k 1710 3 kg rutulio m ÷tymas su pos ūkiu (kartai) 30 k 1140 9 kg rutulio metimai (kartai) 20 k 1140 16 kg svars čio m ÷tymai (kartai) 20 k 760 Įvairi ų svori ų daikt ų lengvi metimai (kartai) 38 Štangos spaudimas gulint (kartai) 185 kg x 4 x 3 684 K÷limas ant kr ūtin ÷s (kartai) 125 kg x 4 x 3 684 275 kg x 4 x 1 228 Prit ūpimai su štanga iki 90º kampo (kartai) 285 kg x 4 x 1 290 kg x 4 x 1 Įvair ūs pratimai su svoriais (min) 30 min 2280 Pirtis (val.) 2 val 76
Išanalizav ę V. Aleknos pasirengimo 2000 m. Olimpin ÷ms žaidyn ÷ms planą matome, kad pagrindinio paruošiamojo darbo metu 2000 01 03 – 2000 05 15 V. Alekna vykd ÷ 190 treniruo čių, po 10 treniruo čių per savait ę. Tris dienas buvo vykdomos 2 treniruot ÷s, o 4 dienas – po 1 treniruot ę. Du kartus per savait ę kaip ergogenin ÷ priemon ÷ buvo taikoma pirtis (po 2 valandas). 13 lentel ÷je pateikti taikyti pratimai treniruo čių procese, j ų trukm ÷ ir dozavimas bei kiek iš viso per aptariam ąjį laikotarp į buvo atlikta t ų pratim ų. Matome, jog pagrindinio paruošiamojo darbo metu buvo taikoma 16 pratim ų ir pirtis. Pratimai buvo tokie, kurie ugd ÷ tokias pagrindines fizines ypatybes: j ÷gą, greitum ą bei greitumo j ÷gą. Pirmadienis . I treniruot ÷. 10 min. b ÷gimas. 15 min. tempimo pratimai. (7) 9 kg rutulio metimai 20 k. 2 kg disko metimai su disko pos ūkiu 30 k. Šuoliai iš vietos 15 k. Trišuoliai 10 k. Treniruot ÷s trukm ÷ 1 val. 30 min. Pagreit ÷jimai 60–70 x 3.
52 II treniruot ÷. 10 min. b ÷gimas. 15 min. tempimo pratimai. Štangos spaudimas gulint 185kg x 4 x 3. K ÷limas ant kr ūtin ÷s125 kg x 4 x 3. Prit ūpimai su štanga iki 90º kampo 275 kg x 4x1; 285kg x 4 x 1; 290 kg x 4 x 1. Įvair ūs pratimai su svoriais apie 30 min. Treniruot ÷s trukm ÷ 1val. 30 min. Antradienis . I treniruot ÷. 10 min. b ÷gimas. 15 min. tempimo pratimai. 16 kg svars čio m ÷tymai 20 k. 3kg rutulio m ÷tymas su pos ūkiu 30 k. Šuoliai per barjerus 8 (125 cm) x 6x3. Pagreit ÷jimai 60–70 m x 3. II treniruot ÷. Poilsis. Tre čiadienis . I treniruot ÷. 10 min. b ÷gimas.15 min. tempimo pratimai. (7) 9 kg rutulio m ÷tymai 20 k. 2 kg disko metimai. 30 k. Šuoliai iš vietos 15 k. Trišuoliai 10 k. Pagreit ÷jimai 60–70 m x 3. II treniruot ÷.10 min. b ÷gimas. 15 min. tempimo pratimai. Štangos spaudimas gulint 185 kg x 4 x 3. K ÷limas ant kr ūtin ÷s 125 kg x 4 x 3. Prit ūpimai su štanga iki 90º kampo 275 kg, 285 kg, 290 kg x 4 x 1. Įvair ūs pratimai su svoriais apie 30 min. Ketvirtadienis. Mankšta (1 val.). B ÷gimas, b ÷gimas, tempimo pratimai, pratimai su svoriais, lengvi šuoliukai, įvairi ų svori ų daikt ų lengvi metimai. Pirtis apie 2 val. Penktadienis. I treniruot ÷. 10 min. b ÷gimas – 15 min. tempimo pratimai. (7) 9 kg rutulio metimas. 20 k. 2 kg disko met. 30 k. šuoliai iš vietos 15 k. Trišuoliai 10 k. Pagreit ÷jimai 60–70 m x3k. II treniruot ÷. 10 min. b ÷gimas – 15 min. tempimo pratimai. Štangos spaudimas gulomis 185 kg x 4x3. K÷limas ant kr ūtin ÷s 125 kg x4x3. Prit ūpimai 275 kg, 285 kg, 290 kg x 4x3. Įvair ūs pratimai. 30min. Šeštadienis. I treniruot ÷. 10 min. b ÷gimas. 15 min. tempimo pratimai. 16 kg svars čio met. 20 k.; svars čio met. su disko pos ūkiu 30 k.; Šuoliai per barjerus apie 125 cm. 6x3. Pagreit ÷jimai apie 60 m x3. Įvair ūs pratimai su svoriais apie 30 min. Sekmadienis. Mankšta (1 val.) kaip ketvirtadien į. Pirtis apie 2 val.
53 Priešvaržybinis mikrociklas
14 lentel ÷. V. Aleknos priešvaržybinio mikrociklo analiz ÷ Priešvaržybinis mikrociklas Pratimai trukm ÷, dozavimas iš viso L÷tas b ÷gimas (min) 10 min 30 Tempimo pratimai (min) 15 min 45 Pagreit ÷jimai 60 m (kartai) 2 k 4 Šuoliai iš vietos (kartai) 10 k 20 2 kg disko metimai su disko pos ūkiu (kartai) 20 k 20 2 kg disko metimai su disko pos ūkiu (kartai) 10 k 10 220 kg x 2 x 1 Štangos spaudimas gulint (kartai) 230 kg x 2 x 1 6 235 kg x 2 x 1 150 kg x 2 x 1 160 kg x 2 x 1 K÷limas ant kr ūtin ÷s (kartai) 6 165 kg x 1 x 1 170 kg x 1 x 1 290 kg x 2 x 1 300 kg x 1 x 1 Prit ūpimai su štanga iki 90º kampo (kartai) 5 310 kg x 1 x 1 320 kg x 1 x 1 Įvair ūs pratimai (min) apie 20 min 20 Mankšta (min) 30 min 90 Pirtis (val.) 1 val. 1
Išanalizav ę V. Aleknos pasirengimo 2000 m. Olimpin ÷ms žaidyn ÷ms plan ą matome, kad priešvaržybinio mikrociklo metu, kai savait ÷s gale vykdavo varžybos, V. Alekna vykd ÷ 6 treniruotes per savait ę. Per dien ą buvo atliekama po 1 treniruot ę. Savait ÷s viduryje buvo taikoma lengva sauna. Dien ą prieš varžybas V. Alekna atlikdavo lengv ą mankšt ą, į kuri ą įeidavo ir lengvi disko metimai, o varžyb ų dien ą, jei varžybos vykdavo vakare, ryte darydavo lengv ą mankšt ą, kurios trukm ÷ buvo apie 30 min. Matome, kad pirmadien į ir tre čiadien į buvo atliekama treniruot ÷, kurioje dominavo greitumo, greitumo j ÷gos fiziniai kr ūviai, o antradien į dominavo j ÷gos reikalaujantis fizinis kr ūvis – štangos spaudimas gulint, k ÷limas ant kr ūtin ÷s ir prit ūpimai su štanga.
Pirmadienis. 10 min. b ÷gimas. 15 min. tempimo pr. 2 kg disko met. 20 k. Šuoliai iš vietos apie 10. Pagreit ÷jimai apie 60 m x 2.
54 Antradienis. 10 min. b ÷gimas. 15 min. tempimo pratimai. Štangos spaudimas gulint 220 kg x 2 x 1, 230 kg x 2 x1, 235 kg x 2 x 1. K ÷limas ant kr ūtin ÷s 150 kg x 2 x 1, 160 kg x 2 x 1, 165 kg x 1 x 1, 170 kg x 1 x 1. Prit ūpimai 290 kg x 2 x1, 300 kg x 1 x 1, 310 kg x 1x1, 320 kg x 1 x 1. Įvair ūs pratimai apie 20 min. Tre čiadienis. Viskas kaip pirmadieniais, išskyrus disko metim ą 10 k. Ketvirtadienis. Mankšta apie 30 min. Lengva sauna apie 1 val. Penktadienis. Mankšta, į kuri ą įeina lengvi disko metimai apie 1 val. Šeštadienis. Ryte mankšta apie 30 min. Vakare – varžybos.
Vasaros varžyb ų ciklo planas 2000 05 15 – 2000 09 25
15 lentel ÷. V. Aleknos vasaros varžyb ų ciklo analiz ÷ Vasaros varžyb ų ciklo planas (19 savai čių) Pratimai trukm ÷, dozavimas iš viso L÷tas b ÷gimas (min) 10 min 950 Tempimo pratimai (min) 20 min 1900 Pagreit ÷jimai 80–100 m (kartai) 3 k 171 Šuoliai iš vietos (kartai) 10-15 k 570-855 Trišuolis (kartai) 10 k 570 7 kg rutulio metimai (kartai) 30 k 1710 Štangos spaudimas gulint (kartai) 200 kg x 3 x 3 342 K÷limas ant kr ūtin ÷s (kartai) 135 kg x 3 x 3 342 Prit ūpimai su štanga iki 90º kampo (kartai) 300 kg x 4 x 3 456 Įvair ūs pratimai su svoriais (min) 30 min 1710 Mankšta (val.) 1 val 38 Pirtis (val.) 2 val 76
Išanalizavus V. Aleknos pasirengimo 2000 m. Olimpin÷ms žaidyn ÷ms plan ą matome, kad vasaros varžyb ų ciklo metu 2000 05 15 – 2000 09 25 V. Alekna vykd ÷ 133 treniruotes. Per savait ę sportininkas šiame periode atlikdavo 7 treniruotes, po 1 treniruot ę per dien ą. Du kartus per savait ę kaip ergogenin ÷ priemon ÷ buvo taikoma pirtis (po 2 valandas). 15 lentel ÷je pateikti pratimai, kurie
55 buvo taikyti treniruo čių procese, j ų trukm ÷ ir dozavimas bei kiek iš viso per aptariam ąjį laikotarp į buvo atlikta t ų pratim ų. Matome, jog vasaros varžyb ų ciklo metu buvo taikoma 10 pratim ų ir lengva mankšta bei pirtis. Pratimai buvo tokie, kurie ugd ÷ tokias pagrindines fizines ypatybes: j ÷gą, greitum ą bei greitumo j ÷gą. Matome, jog lyginant su pagrindiniu paruošiamuoju periodu, pailg ÷jo atliekam ų pagreit ÷jim ų nuotolis nuo 60 – 70 m iki 80 – 100 m, nors sumaž ÷jo pa čių pagreit ÷jim ų skai čius.
Pirmadienis . 10 min. b ÷gimas. 20 min. tempimo pratimai. 7 kg rutulio metimas 30 k. Šuoliai iš vietos 10– 15 k. Trišuolis 10 k. Pagreit ÷jimai 80–100 m x 3. Įvair ūs pratimai su svoriais apie 30 min. Antradienis. 10 min. b ÷gimas. 20 min. Tempimo pratimai. Štangos spaudimas gulint 200 kg x 3 x 3. K÷limas ant kr ūtin ÷s 135 kg x 3 x 3, prit ūpimai iki 90º kampo 300 kg x 4 x 3. Įvair ūs pratimai su svoriais apie 30 min. Tre čiadienis. Kaip pirmadienis. Ketvirtadienis. Mankšta (1 val). Pirtis (2 val.).
Penktadienis. Kaip antradienis. Šeštadienis. Kaip pirmadienis. Sekmadienis. Kaip ketvirtadienis. Likus iki varžyb ų vienai savaitei ži ūr÷ti priešvaržybinio mikrociklo plan ą.
56 74,00
72,02 72,00 70,93 70,92 70,12 70,36 70,16 PČ 70,00 69,08 68,94 68,43 68,84 67,84 68,09 68,00 67,34 67,76 67,82 67,45 67,14 67,22 67,56 Rezultatas, m Rezultatas, 66,33 67,28 66,37 66,00 66,68 66,54 66,17 65,43 65,45
64,00
62,00 3.05.2007 5.06.2007 2.07.2007 5.07.2007 8.07.2007 1.08.2007 17.03.2007 22.05.2007 29.05.2007 10.06.2007 15.06.2007 17.06.2007 24.06.2007 28.06.2007 18.07.2007 22.07.2007 24.07.2007 25.07.2007 28.07.2007 11.08.2007 19.08.2007 26.08.2007 28.08.2007 15.09.2007 22.09.2007 27.09.2007 28.09.2007 Varžyb ų data 19 pav. G. Kanter‘io rezultat ų kaita 2007 m varžybiniame sezone
Išanalizavus G. Kanter‘io rezultat ų kait ą 2007 m. varžybiniame sezone matome, kad savo geriausi ą sezono rezultat ą Estijos disko metikas pasiek ÷ pa čio varžybinio periodo pradžioje, antruoju startu disk ą numet ęs 72,02 m. Per visus 27 startus G. Kanter‘is disk ą virš 70 m ribos nusvied ÷ dar 5 varžybose. Pagrindiniame 2007 m. varžyb ų sezono starte – pasaulio čempionate Helsinkyje – šis disko metikas disk ą numet ÷ 68,94 m ir pirm ą kart ą iškovojo pasaulio čempiono titul ą. Iki Pasaulio čempionato G. Kanter‘is jau buvo sustartav ęs 22 varžybose (19 paveikslas).
Kadangi G. Kanter‘is 2007 m. tapo pirm ą kart ą per savo sportin ę karjer ą pasaulio čempionu, tai įdomu išsiaiškinti treniruo čių technologijas, leidusias pasiekti tok į rezultat ą. Išanalizavus G. Kanter‘io 2007 m. pasirengimo metin į plan ą matome, kad jis susideda iš 5 period ų: parengiamojo, hipertrofin ÷s j ÷gos ugdymo, j÷gos ugdymo stovyklose, bazinio rengimo ir varžybinio. Apžvelgus treniruotes skirtingais periodais matome, kad pagrindines treniruo čių priemones sudaro j ÷gos fiziniai pratimai, aerobin ÷s ištverm ÷s ir specialaus fizinio parengtumo pratimai. Treniruot ÷s trukm ÷, priklausomai nuo periodo, svyravo nuo 1 val iki 3 val. Daugiausiai treniruo čių per savait ę (10) G. Kanter‘is atlikdavo hipertrofin ÷s j ÷gos ugdymo ir bazinio rengimo periodais (2, 2, 1, 2, 2, 1, poilsis).
57 16 lentel ÷. G. Kanter‘io 2007 m pasirengimo metinis planas
Parengiamasis Hipertrofin ÷s J÷gos Bazinio Varžybinis periodas j÷gos ugdymo ugdymas rengimo periodas periodas stovyklose periodas Mezociklas 1 1; spalio m ÷n. 2–3; lapkri čio, visose vasario-kovo birželio – gruodžio m ÷n. stovyklose / geguž ÷s– rugs ÷jo birželio m ÷n. m÷n. • mikrociklas 4 tren. x 1 d. 8 tren. x 1 d. 15–20x3–6 8 tren. x1 d. 15–20x3–6 atsigavimo atsigavimo d. d. • savaitinis planas 1,1,1,1,1,1,P 2,2,1,2,2,1,P 2,2,2,P 2,2,1,2,2,1,P 2,2,2,P • metimai 2 tren. x sav. 4– (6) tren. x 3–4 per tren. 4– (6) tren. x 3–4 per sav. sav. tren. • svorio k ÷limai 2 tren. x sav. 4 tren. x sav. 2–3 per tren. 4 tren. x sav. 2–3 per tren. • BFP 2 tren. x sav. 2 tren. x sav. įskaitant 2 tren. x sav. įskaitant • tempas / poilsis l÷tas / trumpas greitas / ilgas max / pilnas greitas / ilgas max / pilnas • treniruot ÷s 1,5–2,0 val. 2,5–3,0 val. 1,0–1,5 val. 2,5–3,0 val. 1,0–1,5 val. trukm ÷ Pastaba : P – poilsis; tren. – treniruot ÷; sav. – savait ÷
17 lentel ÷. G. Kanter‘io 2007 m skirting ų pasirengimo period ų treniruo čių pavyzdžiai
Parengiamasis periodo treniruot ÷s planas Pramankšta 10–15 min Metimai 40–50 80-90% Svorio k ÷limai, treniruot ÷ ratu 3x10–15 kartojimai/1min L÷tas b ÷gimas: tempinis b ÷gimas 30–45 min 75% ŠSD kartotinis b ÷gimas 5–10 x 100–200/1-2min Tempimo pratimai 2–3 serijos 5–10 pratim ų Hipertrofin ÷s j ÷gos ugdymo periodo treniruot ÷s planas Pramankšta 10–15 min Metimai 40–60 90% Svorio k ÷limai: Olimpinis svorio k ÷limas („rovimas“, „st ūmimas“) 3–5x3–5 120-130% Galingumo svorio k ÷limas 5x4–10 65–90% Nedidelio svorio k ÷limas 3x8–12 L÷tas b ÷gimas: tempinis b ÷gimas 20–30min 75% ŠSD J÷gos ugdymo stovyklos treniruot ÷s planas Pramankšta 10–15 min Metimai 40–60 90% Svorio k ÷limai: Olimpinis svorio k ÷limas („rovimas“, „st ūmimas“) 3–5x3–5 120–130% Galingumo svorio k ÷limas 5x4–10 65–90% Nedidelio svorio k ÷limas 3x8–12 L÷tas b ÷gimas: tempinis b ÷gimas 20–30min 75% ŠSD Tempimo pratimai 2–3 serijos 5–10 pratim ų Bazinio rengimo periodo treniruot ÷s planas Pramankšta 10–15 min
58 Metimai 40–60 90–95% Svorio k ÷limai: Olimpinis svorio k ÷limas („rovimas“, „st ūmimas“) 5x1–5 80–90% Galingumo svorio k ÷limas 5x5 75–85% Nedidelio svorio k ÷limas 3x8–10 kartojimai L÷tas b ÷gimas: tempinis b ÷gimas 30–45min 75% ŠSD Tempimo pratimai 2–3 serijos 5–10 pratim ų Varžybinio periodo treniruot ÷s planas Pramankšta 10–15 min Metimai 10–30 95–100% Svorio k ÷limai: Olimpinis svorio k ÷limas („rovimas“, „st ūmimas“) 3–5x1–3 82,5–92,5% Galingumo svorio k ÷limas 3–5x3-5 80–90% Nedidelio svorio k ÷limas 3x6–8 1 serijos max Tempimo pratimai 2–3 serijos 5–10 pratim ų
59 REZULTAT Ų APTARIMAS
Geriausi ų pasaulio pastarojo dešimtme čio disko metik ų rezultat ų kaita Išanalizavus geriausi ų pasaulio pastarojo dešimtme čio disko metik ų rezultat ų kait ą amžiaus aspektu nustat ÷me, kad geriausio asmeninio rezultato pasiekimo amžius disko metime vidutiniškai yra 28,1 ± 3,09 m., o geriausi Lietuvos disko metikai V. Alekna ir R. Ubartas savo geriausius rezultatus b ūtent ir pasiek ÷ b ūdami 28 met ų. Nustat ÷me, jog diskinink ų vidutinis ūgis yra 195,7 ± 4,42 m., o svoris 118, 6 ± 9,21 kg. Savo geriausi ą asmenin į rezultat ą G. Kanter‘is pasiek ÷, b ūdamas 27 met ų (73,38 m). Kaip teigia Zeli čionok (2005), metikai elito grup ÷je įsitvirtina b ūdami 32 ― 34 met ų, ta čiau paskutiniu metu pasitaiko toki ų sportinink ų, kurie jau b ūdami 20 – 21 m patenka į stipriausi ų pasaulio metik ų s ąraš ą ir ten išlieka apie 12 ― 15 met ų (Jan Zelezny, Lars Riedel ir kt.). Išanalizav ę geriausi ų pasaulio disko metik ų rezultat ų kait ą olimpiniais ciklais nustat ÷me, kad vidutiniškai geriausius rezultatus disko metikai pasiekia olimpiniais metais, po to jie krenta ir v÷l eina kylan čia trajektorija iki kit ų olimpini ų žaidyni ų, nors labai didelio progreso su kiekvienais olimpiniais metais nematyti. Išanalizav ę V. Aleknos rezultat ų kait ą olimpiniais ciklais taip pat galime teigti, kad iki 2000 m. olimpini ų žaidyni ų sportininkas aukš čiausi ą sportin ę form ą pasiekdavo b ūtent olimpiniais metais ir 2000 m. V. Alekna pasiek÷ savo geriausi ą rezultat ą – 73,88 m. Yra žinoma, kad viena iš didžiausi ų sportinink ų rengimo valdymo problem ų yra susieta su sportininko geriausio rezultato pasiekimo planavimu (Elliot, 1998; Zatsiorsky and Kraemer, 2006). Išanalizavus V. Aleknos ir G. Kanter‘io geriausi ų sezono rezultat ų ir rezultat ų atsakinguose startuose kait ą nustat ÷me, kad Lietuvos disko metiko skirtumas tarp geriausi ų sezono rezultat ų ir rezultat ų atsakinguose startuose vidutiniškai yra tik 3,07%, o G. Kanter‘io - 8,98%. Tai galima v ÷l būtų paaiškinti tuo, kad geriausio rezultato pasiekimo planavimas yra sud ÷tinga ir viena iš didžiausi ų sportinink ų rengimo valdymo problem ų (Elliot, 1998; Zatsiorsky and Kraemer, 2006). Pasaulio čempionat ų finalinink ų (disko metik ų) sportinio rezultato, amžiaus, ūgio, svorio ir KMI dinamika Atlikta pasaulio lengvosios atletikos čempionat ų disko metimo rungties finalo dalyvi ų antropometrini ų duomen ų, amžiaus ir sportini ų rezultat ų s ąveikos ypatum ų analiz ÷ atskleid ÷ d÷sningumus, gaut ų tyrimo rezultat ų pagrindu galima sudaryti antropometrini ų duomen ų modelines charakteristikas. Vis ų 12 finalinink ų ūgis per visus dešimt čempionat ų buvo panašus ir svyravo nuo 1,93 iki 1,98 m. Tik ÷tinas šio rodiklio did ÷jimas nuo pirmojo Pasaulio čempionato iki paskutiniojo nepasitvirtino, nes buvo tirta kiekvieno čempionato 12 geriausi ų disko metik ų, kuri ų ūgio rodikliai atitinka geriausi ų Pasaulio diskinink ų modelines charakteristikas ( Зеличенок и др ., 2000). Kaip teigia V. Kidykas (2008), disko metik ų ūgis pagal modelines charakteristikas yra 192 ― 204 cm. Yra žinoma, jog varžybin į rezultat ą disko metime labiausiai įtakoja disko metimo technika – disko
60 išmetimo greitis, kampas ir aukštis ir kiti technikos parametrai ( Altmeyer et all, 1993; Knicker, 1990; Knowles, 2003; Leigh & Yu, 2007). Ta čiau n orint kryptingai rengti sportininkus, svarbu yra nuolatos nustatyti elito sportinink ų parengtum ą ir j į lemian čius komponentus (Lees, 1999; Mester, 1993; Reilly, 1993). Pasaulio čempionato Sevilijoje 1999 m medalinink ų svoris (110 ± 0,58 kg) statistiškai reikšmingai buvo mažesnis, lyginant su Berlyno 2009 m. prizinink ų svorio reikšm ÷mis (122,14 ± 9,14 kg) (p<0,05). Vis ų dvylikos pasaulio lengvosios atletikos čempionat ų prizinink ų ūgis, KMI statistiškai reikšmingai nesiskyr ÷, lyginant su paskutiniojo pasaulio čempionato Berlyne 2009 m. medalinink ų analogiškais rodikliais (p>0,05). Kaip teigia Zeličionok ir kt. (2000), k ūno svorio ir ūgio rodikliai geriausi ų pasaulio disko metik ų pastaruosius 15 – 20 met ų turi tendencij ą did ÷ti. Toki ą tendencij ą stebime ir m ūsų tyrime, kur matome, jog aukš čiausias ir didžiausio k ūno svorio disko metimo nugal ÷tojas buvo paskutiniuose keturiuose Pasaulio čempionatuose. Disko metik ų amžiaus ir užimt ų viet ų tarpusavio ryšio rezultatai rodo, jog brandesnio amžiaus diskininkai turi didesnes galimybes laim ÷ti (r = 0,803). Pasaulio čempionais tampa vis vyresni diskininkai. 2005 m Helsinkyje vykusiame čempionate disko metimo rungties nugal ÷tojas V. Alekna buvo 33 met ų amžiaus. Kaip teigia Bondar čiuk (1998), metimo rung čių nugal ÷tojai ir prizinikai yra vyresni nei kit ų lengvosios atletikos rung čių atstovai. Keturiskart olimpinis čempionas disko metimo rungtyje Al Oerter‘is paskutin į kart ą olimpiniu čempionu tapo b ūdamas 44 m amžiaus. Zeli čionok (2005) teigia, jog metikai elito grup ÷je įsitvirtina b ūdami 32 – 34 met ų, ta čiau paskutiniu metu pasitaiko toki ų sportinink ų, kurie jau b ūdami 20 – 21 m patenka į stipriausi ų pasaulio metik ų s ąraš ą ir ten išlieka apie 12 – 15 met ų (Jan Zelezny, Lars Riedel ir kt.). Kiti autoriai teigia, kad pagal disko metik ų modelines charakteristikas, j ų amžius svyruoja nuo 23 iki 33 met ų (Kidykas, 2008). Gauti m ūsų tyrimo duomenys rodo, kad paskutiniame pasaulio lengvosios atletikos čempionate nugal ÷toju tapo disko metikas b ūdamas 23 met ų – jauniausias čempionas per vis ą aptariam ąjį laikotarp į. Įvertinus antropometrini ų duomen ų ir sportini ų rezultat ų s ąveikos ypatumus galime teigti, jog elito diskinink ų ūgio, svorio ir KMI įtaka rezultatui n ÷ra didel ÷ (atitinkamai r = 0,43; r = 0,34; r = 0,05). Trij ų geriausi ų pastar ųjų dešimtme čių Lietuvos disko metik ų fizinio parengtumo rodikliai Šiuolaikin ÷se disko metimo treniruot ÷se b ūtina atlikti lokaliojo poveikio pratim ų kompleksus, kurie daugiau apkraut ų raumen ų grupes, tiesiogiai dalyvaujan čias atliekant metim ą. J÷gos ir specialios j ÷gos priemoni ų pasirinkimo s ÷km ę lemia ir geras judesi ų biomechanikos išmanymas. Disko metiko treniruot ÷se taikomi j ÷gos pratimai skirstomi į bendro poveikio (paprastai skirti maksimaliai j ÷gai ugdyti) ir vietinio poveikio (dar vadinami specialiaisiais j ÷gos pratimais, skirti atskiroms raumen ų grup ÷ms lavinti) (Pocius, 1996).
61 Praktika ir special ūs tyrimai, atlikti su didelio meistriškumo disko metikais, parod ÷, kad raumen ų susitraukimo greitis ir j ÷ga lav ÷ja daug efektyviau tada, kai treniruot ÷se atliekama daugiau įvairi ų pratim ų, bet j ų apimtis nedidel ÷. Geriausia greit į ir j ÷gą ugdyti 20–50% kr ūviu. Treniruot ÷se dažniausiai atliekami greiti prit ūpimai ir atsistojimai su 30–50% svoriu, fiksuojant 12–15 prit ūpim ų laik ą. Geriausi ų pasaulio diskinink ų treniruo čių praktika parod ÷, kad varžybinio įrankio metimo rezultato ger ÷jimas garantuojamas tada, kai kartu su speciali ų m ÷tym ų rezultatais did ÷ja rodikliai ir j÷gos pratim ų, kurie įtraukti į specialaus pasirengimo kompleks ą (Jasi ūnas, 1983). Treniruot ÷s proceso kontrol ÷ ir apskaita yra vienas svarbiausių treniruot ÷s valdymo princip ų. Geriausi pasaulyje treneriai vykdo technin ę, fizin ę, iš dalies funkcin ę ir psichologin ę sportininko treniruot ÷s proceso kontrol ę. Treniruot ÷s efektyvumui įvertinti pla čiai taikomi testai, kuriais nustatomas ne tik bendras, bet ir specialus treniruotumas, b ūdingas tik disko metikui. Kad testavimas b ūtų efektyvus kontrol ÷s metodas, testai turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Pirmas reikalavimas – tikrumas, t. y. testas turi tiksliai charakterizuoti reikiam ą parengimo parametrą. Pvz., norint patikrinti, kaip sportininko j ÷ga transformuojasi į special ų j ÷gos greit į, yra m ÷tomi įvairaus svorio įrankiai viena ranka disko metimo b ūdu. Kitas reikalavimas – testo ekonomiškumas, paprastumas. Disko metiko treniruot ÷se naudojami paprasti, labai prieinami, netrukdantys treniruot ÷s eigai pedagoginiai testai ( įvair ūs šuoliai, m ÷tymai, pratimai su štanga, atliekami maksimaliu galingumu, ir tuoj pat išmatuojami t ų test ų rodikliai) (Pocius, Jaras, 1988). Testavimas duoda teigiam ą efekt ą kaip kontrol ÷s metodas, jei jis vykdomas kompleksiškai, sistemingai ir derinamas su kitais kontrol ÷s metodais. Vis d ÷lto svarbiausia treniruot ÷s procese yra metiko rengimo valdymas panaudojant testavim ą ir lyginant test ų rodiklius su rezultatais, pasiektais disko metimo varžybose (Pocius, 1996). Išanalizav ę trij ų geriausi ų pastar ųjų dešimtme čių Lietuvos disko metik ų fizinio parengtumo test ų rezultatus ir palygin ę juos su varžybiniu disko metimo rezultatu nustat ÷me, kad labiausiai su varžybiniu rezultatu koreliuoja šie kontroliniai pratimai: 3 kg rutulio metimas iš vietos (r = 0,89); 4 kg rutulio metimas iš vietos (r = 0,89); 2,5 kg disko metimas apsisukant (r = 0,85); prit ūpimai su štanga ant pe čių (r = 0,90); štangos rovimas (r = 0,94), atvirkštinę priklausomyb ę stebime šuolyje į tol į iš vietos (r = -0,96) ir trišuolyje iš vietos (r = -0,99). Įdomu pasteb ÷ti tai, jog b ūtent tuose kontroliniuose testuose, kuriuose yra stipriausias tiesioginis koreliacinis ryšys, geriausius rezultatus pasiek ÷ V. Alekna. V. Aleknos (2000 m Olimpin ÷s žaidyn ÷s) ir G. Kanter‘io (2007 m Pasaulio čempionatas) pasirengimo varžyboms treniruo čių technologij ų analiz ÷ Viena iš didžiausi ų sportinink ų rengimo valdymo problem ų yra susieta su sportininko geriausio rezultato pasiekimo planavimu (Elliot, 1998; Zatsiorsky and Kraemer, 2006). Gana sunku suplanuoti taip treniruo čių kr ūvius, kad geriausias rezultatas b ūtų pasiektas varžyb ų dien ą. Tai yra
62 tod ÷l, kad sportininko organizmo b ūsena ir ypa č psichologin ÷, nuo kurios labai priklauso sportininko varžybinis rezultatas, yra gana dinamiška. Norint pasiekti geriausi ą rezultat ą per varžybas mokslo ir praktikos patirtis rekomenduoja: a) likus iki varžyb ų 3 savait ÷ms sumažinti treniruo čių kr ūvi ų apimt į, bet padidinti kr ūvio intensyvum ą; b) paskutin ę savait ę prieš varžybas b ūtina šiek tiek sumažinti kr ūvio intensyvum ą; c) paskutin ę savait ę prieš varžybas pats didžiausias d ÷mesys tur ÷tų b ūti kreipiamas į sportininko psichologin ę b ūsen ą (tai labai priklauso nuo sportininko poilsio ir optimalios motyvacijos). Dažnai gali b ūti naudojamos „proto treniruot ÷s“ ( angl. mental training ) (Hammermeister and VonGuenthner, 2005). Labai svarbu teisingai suplanuoti treniruo čių kr ūvius, kai iki varžyb ų lieka viena savait ÷. Tada svarbu ne tik neprarasti sportin ÷s formos, bet dar svarbiau – pasiekti jos maksimum ą. Žinomos kelios universalios kr ūvi ų planavimo paskut ę savait ę iki varžyb ų taisykl ÷s: a) ypa č sumažinti kr ūvio apimt į ir nežymiai sumažinti kr ūvio intensyvum ą; b) taikyti ilgesnius nei įprasta poilsio intervalus; c) šalia vis ų kit ų pratim ų b ūtina modeliuoti varžybin į pratim ą (Skurvydas, 2008). Išanalizav ę V. Aleknos pasirengimo 2000 m. Olimpin ÷ms žaidyn ÷ms plan ą matome, kad pagrindinio paruošiamojo darbo metu 2000 01 03 – 2000 05 15 V. Alekna vykd ÷ 190 treniruo čių, po 10 treniruo čių per savait ę. Tris dienas buvo vykdomos 2 treniruot ÷s, o 4 dienas – po 1 treniruot ę. Du kartus per savait ę kaip ergogenin ÷ priemon ÷ buvo taikoma pirtis (po 2 valandas). Pagrindinio paruošiamojo darbo metu buvo taikomi tokie pratimai, kurie ugd ÷ tokias pagrindines fizines ypatybes: j ÷gą, greitum ą bei greitumo j ÷gą. Priešvaržybinio mikrociklo metu, kai savait ÷s gale vykdavo varžybos, V. Alekna vykd ÷ 6 treniruotes per savait ę. Per dien ą buvo atliekama po 1 treniruot ę. Savait ÷s viduryje buvo taikoma lengva sauna. Dien ą prieš varžybas V. Alekna atlikdavo lengv ą mankšt ą, į kuri ą įeidavo ir lengvi disko metimai, o varžyb ų dien ą, jei varžybos vykdavo vakare, ryte darydavo lengv ą mankšt ą, kurios trukm ÷ buvo apie 30 min. Matome, kad pirmadien į ir tre čiadien į buvo atliekama treniruot ÷, kurioje dominavo greitumo, greitumo j ÷gos fiziniai kr ūviai, o antradien į dominavo j ÷gos reikalaujantis fizinis kr ūvis – štangos spaudimas gulint, k ÷limas ant kr ūtin ÷s ir prit ūpimai su štanga. Išanalizavus G. Kanter‘io 2007 m pasirengimo metinį plan ą matome, kad jis susideda iš 5 period ų: parengiamojo, hipertrofin ÷s j ÷gos ugdymo, j÷gos ugdymo stovyklose, bazinio rengimo ir varžybinio. Apžvelgus treniruotes skirtingais periodais matome, kad pagrindines treniruo čių priemones sudaro j ÷gos fiziniai pratimai, aerobin ÷s ištverm ÷s ir specialaus fizinio parengtumo pratimai. Treniruot ÷s trukm ÷, priklausomai nuo periodo, svyravo nuo 1 val iki 3 val. Daugiausiai treniruo čių per savait ę (10) G. Kanter‘is atlikdavo hipertrofin ÷s j ÷gos ugdymo ir bazinio rengimo periodais (2, 2, 1, 2, 2, 1, poilsis).
63 IŠVADOS 1. Išanalizavus geriausi ų pasaulio pastarojo dešimtme čio disko metik ų rezultat ų kait ą nustat ÷me, kad: a) geriausio asmeninio rezultato pasiekimo amžius disko metime vidutiniškai yra 28,1 ± 3,09 m, o geriausi Lietuvos disko metikai V. Alekna ir R. Ubartas savo geriausius rezultat ą būtent ir pasiek ÷ b ūdami 28 met ų. b) geriausius rezultatus disko metikai parodo olimpiniais metais c) per vis ą sportin ę karjer ą V. Aleknos skirtumas tarp vis ų geriausi ų sezono rezultat ų ir rezultat ų atsakinguose startuose yra tik 3,07%, o mažiausias skirtumas tarp ši ų rezultat ų stebimas 2003 – 2006 m. m. laikotarpiu – 1,40 %. G. Kanter‘io skirtumas tarp vis ų geriausi ų sezono rezultat ų ir rezultat ų atsakinguose startuose yra 8,98% ir su amžiumi stebimas šio skirtumo maž ÷jimas. d) vis ų Pasaulio lengvosios atletikos čempionat ų disko metimo nugal ÷tojo vidutinis rezultatas yra 68,73 ± 1,09 m, o Pasaulio čempionato rekordas buvo pasiektas 2005 m Helsinkyje – 70,17 m (V. Alekna). 2. Geriausi ų pasaulio diskinink ų vidutinis ūgis yra 195,7 ± 4,42 m, o svoris 118,6 ± 9,21 kg. V. Aleknos ūgis 2,00 m, svoris – 130 kg, G. Kanter’io ūgis 1,98 m, svoris – 130 kg. Vis ų pasaulio čempionat ų finalinink ų antropometrini ų duomen ų įtaka disko metimo rezultatui yra nedidel ÷ (silpnas arba labai silpnas koreliacinis ryšys). Didžiausias ryšys (atvirkštinis) yra tarp disko metimo prizinink ų k ūno mas ÷s ir varžybinio rezultato (r = -0,96) 3. Labiausiai su varžybiniu rezultatu koreliuoja šie trij ų geriausi ų pastar ųjų dešimtme čių Lietuvos disko metik ų fizin į parengtum ą atspindintys kontroliniai pratimai: 3 kg rutulio metimas iš vietos (r = 0,89); 4 kg rutulio metimas išvietos (r = 0,89); 2,5 kg disko metimas apsisukant (r = 0,85); prit ūpimai su štanga ant pe čių (r = 0,90); štangos rovimas (r = 0,94), atvirkštinę priklausomyb ę stebime šuolyje į tol į iš vietos (r = -0,96) ir trišuolyje iš vietos (r = -0,99). B ūtent tuose kontroliniuose testuose, kuriuose yra stipriausias tiesioginis koreliacinis ryšys, geriausius rezultatus pasiek ÷ V. Alekna. 4. V. Aleknos ir G. Kanter‘io rengimo technologijos taikomos treniruo čių procese yra panašios, ta čiau kr ūvio apimtys metiniame treniruo čių cikle didesn ÷s yra G. Kanter‘io. Skiriasi tik specialaus ir bendro fizinio rengimo pratim ų santykis - V. Alekna daugiau d ÷mesio skiria specialiam fiziniam parengtumui nei G. Kanter‘is, kuris žymiai daugiau d ÷mesio skiria BFP (j ÷gos ugdymui). 5. Elito diskinink ų parengtumo rodikli ų ir rezultat ų tarpusavio s ąveika yra individuali ir gali b ūti kontraversiška bendriesiems d ÷sningumams.
64 LITERAT ŪRA 12th IIAF World Cchampionships in Athletics Statistic Handbook Berlin 2009 Altmeyer, L., Bartonietz, K., Krieger,D. (1993). Technique and training of the shot put and discus throwing. Wisconsin Track Coaches Association 4th Annual Coaches Clinic , February, 12 & 13. Bauersfeld, K-H. (1980). Grundlagen dar Leichtathletik. Berlin: Sportverlag. Bauersfeld, K-H. (1992). Neu Wege im Schnelligkeitstraining. Munchen. Bertašius, A. (1980). Lengvosios atletikos žinynas, I, II. Vilnius. Hammermeister J, VonGuenthner S. Sport psychology: training the mind for competition // Curr Sports Med Rep., 2005, 4(3), 160-164. Hochmuth, G. (1975). Biomechanik sportlicher Bewegungen. Berlin: Sportverlag. Jasi ūnas, V. (1965). Sportinink ų j ÷gos ugdymo metodai. Vilnius. Jasi ūnas, V. (1983). Sunkiaatle čio grei čio j ÷gos savybi ų ugdymas. Vilnius. Karoblis, P. (1994). Sportin ÷s treniruot ÷s strukt ūra ir valdymas. Vilnius. Karoblis, P. (2005). Didelio meistriškumo sportinink ų rengimas. Vilnius. Karoblis, P., ir Skernevi čius, J. (1978). Sportin ÷s treniruot ÷s pagrindai. Vilnius: Mintis. Kidykas, V. (2008). Disko metimo treniruot ÷s pagrindai. Lengvoji atletika. LKKA. Kaunas Knicker, A.(1990). Kinematics characteristics of the discus throw. Die Lehre der Leichtathletik , Vol. 29, No. 35. Knowles, D. (2003). The main technical aspects for a long discus throw Lees, A. (1999). Biomechanical support for the Olympic athlete. Proceedings of the 3rd International Scientific Congress on Modern Olympic Sport ( pp. 37—42). Warszawa. Leigh, S. & Yu, B. (2007). The influence of selected technical parameters on discus throwing performance. NEASB/abstracts Mester, J., Perl, J. (2000). Grenzen der Anpassung — und Leistungsfähigkeit aus systemischer Sicht — Zeitreihenanalyse in ein informatisches Metamodell zur Untersuchung physiologischer Adaptationsprozesse. Leistungssport , 30, 1, 43—51. Narbutas, J. (1978). Sportas Nepriklausomoje Lietuvoje, I, II. Čikaga. Pocius, A. (1978). M÷tymo rung čių mokymas ir treniruot ÷. Vilnius. Pocius, A. (1984). Metik ų treniruo čių strukt ūra. Vilnius. Pocius, A. (1996). Kelias į Olimpo virš ūnę. Vilnius. Pocius, A. ir Jaras, V. (1988 ). Disko metik ų treniruo čių metodika. Vilnius. Reilly, T. (1993). Fundamental and applied research in team sports. Sports Sciences in Europe 1993. Current and Future Perspectives, (pp. 260—270). Meyer & Meyer Verlag. Skurvydas, A. (2008). Judesių mokslas: raumenys, valdymas, mokymas, reabilitavimas, sveikatinimas, treniravimas, metodologija. Kaunas.
65 Бондарчук , А. П. (1985). Метание молота . Москва , ФиС . Бондарчук , А. П. (1986). Тренировка . легкоатлета . Киев . Бондарчук , А. П. (1998). Педагогические основы системы подготовки высококвалифицированных легкоатлетов – метателей ( теория , методика , практика ). Бондарчук , А. П., Буханцов , К. И. и др . (1984). Техника легкоатлетических метаний . Киев . Здоровье . Буханцов , К. И. (1971). Метание диска . Москва , ФиС . Буханцов , К. И. (1977). Метание диска . Москва , ФиС . Вайцековский , С. М. (1971). Книга тренера . Москва , ФиС . Верхошанский , Ю. И. (1977). Основы специальной силовой подготовки в спорте . Москва , ФиС . Волков , В. М. (1977). Восстановительные процессы в спорте . Москва , ФиС . Воробьев , А. Н. (1972). Тяжелая атлетика . Москва , ФиС . Воробьев , А. Н. (1977). Тяжелоатлетический спорт .Очерки по физиологии и спортивной тренировке . Москва , ФиС . Григалка , О. Я. (1966). Метание диска . Москва , ФиС . Донской , Д. Д. (1971). Биомеханика с основами спортивной техники . Москва , ФиС . Зеличенок , В. Б. (2005). Анализ многолетней соревновательной деятельности сильнейших легкоатлетов мира . Легкоатлетический вестник ИААФ , 19 – 24. Зеличенок , В. Б., Никуитушкин , В. Г., Губа , В. П. (2000). Легкая атлетика : критерии отбора . Москва Иванова , Л. С. (1987). Вариативность в подготовке метателей . Москва , ФиС . Кайтмазова , Е. Н. (1974). Легкая атлетика за рубежом . Москва , ФиС . Кузнецов , В. В. (1971). Проблемы скоростно -силовой подготовки квалифицированных спортсменов . Москва , ФиС . Мотылянская , Р. Е. (1979). Значение модельных характеристик спортсменов высокого класса для спортивного отбора и управления тренировочным процессом . Теория и практика физической культуры , 4, 21–23. Озолин , Н. Г., Воронин , В. И. (1979). Легкая атлетика . Москва , ФиС . Орлов , Р. В. (1983). Справочник . Легкая атлетика . Москва , ФиС . Селье , Г. (1960). Очерки об адаптационном синдроме . Москва , Иностр . лит . Тутевич , В. Н. (1969). Теория спортивных метаний . Москва , ФиС . Шапошникова , В. Н. (1984). Индивидуализация и прогноз в спорте . Москва , ФиС . http://www.team75plus.com/
66