KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Farmacijos fakultetas Farmakognozijos katedra
Kanadin ÷s jakš ūn÷s (Desmodium canadense (L.) DC. ) fitocheminis tyrimas
Magistro diplominis darbas
Darbo vadovai: doc. G. Puodži ūnien ÷ prof. L. Ivanauskas
Darb ą atliko: FF V k. 6 gr. student ÷ Vaiva Kairyt ÷ .
KAUNAS, 2009 SUMMARY
Key words: showy tick-trefoil, phytochemical analysis, flavonoids. Showy tick-trefoil is not widely explored medical plant. Therefore it is reasonable to carry out a phytochemical research for the plant which was grown in Lithuania in order to identify its composition of active compounds. Accumulated information of analysis can be useful in standardization of pharmaceutical preparations from showy tick-trefoil, also in researching previously unidentified pharmacological effects. Object and methods: raw material of showy tick-trefoil was examining by methods of high pressure liquid chromatography. Objectives: To perform accumulated flavonoids and fenilpropanoids quality and quantity analysis on showy tick-trefoil and identify in which organ and which vegetation period they are mostly compiled; to identify dominating active compounds in herb and individual organs; to make a comparative analysis of outgrowth raw material. Also to investigate total amounts of compiled flavonoids in showy tick-trefoil herb and leaves in different vegetation periods from second till seventh year of herb growing; to give recommendations for picking raw material. Finally to indicate whether the age of the plant has any influence for quantity of active compounds. Findings: The biggest amount of active compounds in every vegetation period is concentrated in leaves, except blooming period. In the sixth year of growing most of active compounds in leaves and in herb are founded during budding period, in stems – during the end of vegetation. During seventh year of growing most of active compounds in leaves, in herb and in stems are founded correspondingly in vegetation, budding and full fruit ripeness periods. A very small amount of active compounds is founded in roots. During all vegetation periods of herb, in leaves and buds of showy tick-trefoil the dominanting compounds was orientin and homoorientin, in blow – astragalin, in fruit – rutin. In the herb, leaves and stems of showy tick-trefoil outgrowth, comparing with raw material of budding period, correspondingly 1.26, 1.09 and 1.80 times less active compounds was found. The biggest amount of active compounds in all vegetation periods is founded in leaves and in herb during budding and blooming phase. Therefore the best times for the raw material picking are these phases. Furthermore the decrease of quantity of active compounds during the aging of the plant was noticed (p<0.05).
2
SANTRAUKA
Raktiniai žodžiai: kanadin ÷ jakš ūn÷, fitocheminis tyrimas, flavonoidai. Kanadin ÷ jakš ūn÷ n ÷ra gerai ištyrin ÷tas vaistinis augalas, tod ÷l buvo tikslinga atlikti Lietuvoje išaugintos žaliavos fitocheminius tyrimus augalo veikli ųjų jungini ų sud ÷č iai nustatyti. Sukaupti duomenys gali b ūti naudojami iš kanadin ÷s jakš ūn÷s gaminam ų preparat ų standartizacijai ir nauj ų, dar nenustatyt ų farmakologini ų poveiki ų paieškai. Tyrimo objektas ir metodai: kanadin ÷s jakš ūn÷s žaliava ištirta efektyviosios skys čių chromatografijos metodu. Darbo tikslas ir uždaviniai: atlikti kanadin ÷s jakš ūn÷s kaupiam ų flavonoid ų ir fenilpropanoid ų kokybin ÷s ir kiekybin ÷s sud ÷ties tyrim ą bei nustatyti, kokiame augalo organe ir kokiu vegetacijos tarpsniu jų kaupiama daugiausiai. Taip pat nustatyti dominuojan čius veikliuosius junginius žol ÷je ir atskiruose organuose bei atlikti palyginam ąja ataugusios žaliavos analiz ę. Ištirti kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je ir lapuose sukaupt ų flavonoid ų sumini ų kieki ų dinamik ą skirtingais vegetacijos tarpsniais antraisiais – septintaisiais augimo metais ir pateikti žaliavos rinkimo rekomendacijas bei nustatyti, ar augalo amžius turi įtakos kaupiam ų veikli ųjų jungini ų kiekiui. Išvados: Daugiausiai veikli ųjų jungini ų visais vegetacijos tarpsniais susikaupia kanadin ÷s jakš ūn÷s lapuose, išskyrus žyd ÷jimo tarpsn į, kai didžiausias nustatyt ų veikli ųjų jungini ų kiekis randamas žieduose. Lapuose ir žol ÷je daugiausiai veikli ųjų jungini ų šeštaisiais augimo metais sukaupta butonizacijos tarpsniu, o stiebuose – vegetacijos pabaigoje. Septintaisiais augimo metais lapuose, žol ÷je ir stiebuose daugiausiai veikli ųjų jungini ų rasta atitinkamai vegetacijos, butonizacijos ir pilnos vaisi ų brandos tarpsniais. Šaknyse sukaupti labai maži veikli ųjų jungini ų kiekiai. Visos vegetacijos metu kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je, lapuose, stiebuose ir butonuose daugiausiai sukaupta orientino ir homoorientino, žieduose – astragalino, vaisiuose – rutino. Ataugusios kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je, lapuose ir stiebuose sukaupta atitinkamai 1,26, 1,09 ir 1,80 karto mažiau veikli ųjų jungini ų, lyginant su atitinkama žaliava, surinkta butonizacijos tarpsniu. Didžiausi veikli ųjų jungini ų kiekiai antraisiais – septintaisiais augimo metais kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je ir lapuose sukaupti butonizacijos ir žyd ÷jimo tarpsniais, tod ÷l žaliav ą rekomenduojama rinkti būtent šiais periodais. Nustatyta, kad augalui senstant maž ÷ja jo kaupiam ų jungini ų kiekis (p<0,05).
3
TURINYS
SUMMARY ...... 2 SANTRAUKA ...... 3 1. ĮVADAS ...... 6 2. LITERAT ŪROS APŽVALGA ...... 8 2.1. Kanadin ÷s jakš ūn÷s apib ūdinimas ...... 8 2.1.1. Botaninis apib ūdinimas ...... 8 2.1.2. Augimo s ąlygos ir paplitimas ...... 8 2.1.3. Ekologin ÷ reikšm ÷ ...... 8 2.2. Kanadin ÷s jakš ūn÷s kaupiamos farmakologiškai aktyvios medžiagos ...... 9 2.2.1. Fenolin ÷s r ūgštys ...... 9 2.2.1.1. Fenolini ų r ūgš čių bendrasis apib ūdinimas ...... 9 2.2.1.2. Kavos r ūgšties strukt ūra ir panaudojimas medicinoje ...... 10 2.2.1.3. Chlorogeno r ūgšties strukt ūra ir panaudojimas medicinoje ...... 12 2.2.2. Flavonoidai ...... 14 2.2.2.1. Flavonoid ų bendrasis apib ūdinimas ...... 14 2.2.2.2. Viceninas ...... 16 2.2.2.3. Orientinas ...... 17 2.2.2.4. Homoorientinas ...... 18 2.2.2.5. Viteksinas ...... 18 2.2.2.6. Izoviteksinas ...... 19 2.2.2.7. Rutinas ...... 20 2.3. Kanadin ÷s jakš ūn÷s panaudojimas medicinoje ...... 21 2.4. Efektyvioji skys čių chromatografija ...... 22 2.5. Literat ūros apžvalgos apibendrinimas ...... 23 3. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI ...... 24 4. TYRIMO REZULTATAI IR J Ų APTARIMAS ...... 25 4.1. Šešt ųjų augimo met ų kanadin ÷s jakš ūn÷s fitocheminio tyrimo rezultatai ir j ų aptarimas ..... 25 4.1.1. Vegetacijos tarpsnis ...... 25 4.1.2. Butonizacijos tarpsnis ...... 27 4.1.3. Žyd ÷jimo tarpsnis ...... 29 4.1.4. Vaisi ų brandos pradžios tarpsnis ...... 31 4.1.5. Pilnos vaisi ų brandos tarpsnis ...... 33 4.1.6. Vegetacijos pabaigos tarpsnis ...... 35 4.1.7.Veikli ųjų jungini ų sumini ų kieki ų, sukaupt ų skirtingais vegetacijos tarpsniais, palyginimas...... 36 4.2. Septint ųjų augimo met ų kanadin ÷s jakš ūn÷s fitocheminio tyrimo rezultatai ir j ų aptarimas 38 4.2.1. Vegetacijos tarpsnis ...... 38
4
4.2.2 Butonizacijos tarpsnis ...... 40 4.2.3. Žyd ÷jimo tarpsnis ...... 42 4.2.4. Vaisių brandos pradžios tarpsnis ...... 44 4.2.5. Pilnos vaisi ų brandos tarpsnis ...... 46 4.2.6. Vegetacijos pabaigos tarpsnis ...... 48 4.2.7.Veikli ųjų jungini ų sumini ų kieki ų, sukaupt ų skirtingais vegetacijos tarpsniais, palyginimas...... 49 4.2.8. Nupjautos, ataugusios ir butonizacijos tarpsniu surinktos kanadin ÷s jakš ūn÷s žaliavos tyrimas...... 51 4.3. Antraisiais – septintaisiais augimo metais kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je ir lapuose sukaupt ų flavonoid ų sumini ų kieki ų palyginimas ...... 53 4.3.1. Antraisiais – septintaisiais augimo metais kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je sukaupt ų flavonoid ų sumini ų kieki ų palyginimas ...... 53 4.3.2. Antraisiais – septintaisiais augimo metais kanadin ÷s jakš ūn÷s lapuose sukaupt ų flavonoid ų sumini ų kieki ų palyginimas ...... 54 4.4 Antraisiais – septintaisiais augimo metais kanadin ÷s jakš ūn÷s šaknyse sukaupt ų veikli ųjų jungini ų kieki ų palyginimas ...... 56 5. IŠVADOS ...... 57 6. LITERAT ŪROS S ĄRAŠAS ...... 58 PRIEDAI ...... 67
5
1. ĮVADAS
Pastaruoju metu vis did ÷ja susidom ÷jimas augaliniais vaistais kaip nat ūraliais, mažai šalutini ų poveiki ų sukelian čiais preparatais. Pasaulyje daugyb ÷ mokslinink ų tiria vaistinguosius augalus. Vieni j ų siekia moksliškai pagr įsti nuo seno liaudies medicinoje vartojam ų augal ų gydom ąsias savybes, kiti ieško nauj ų perspektyvi ų vaistini ų augal ų. Svarbiausias j ų uždavinys yra nustatyti augalin ÷je žaliavoje besikaupian čių veikli ųjų jungini ų kokybinius ir kiekybinius rodiklius, b ūtinus standartizuojant žaliav ą ir iš jos gaminamus preparatus. Fitocheminiai tyrimai šiuo metu dažniausiai atliekami efektyviosios skys čių chromatografijos metodu, nes jis pasižymi didele skiriam ąja geba ir jautrumu. Kanadine jakš ūne (Desmodium canadense (L.) DC.) kaip perspektyviu vaistiniu augalu susidom ÷ta pakankamai neseniai – XX amžiaus antroje pus ÷je iš jos antžemin ÷s dalies buvo išskirtas sausasis ekstraktas, pavadintas Helepinu D. Vienas svarbiausi ų jo poveiki ų – antivirusinis aktyvumas ir stiprus Herpes virus ų slopinimas. Ne paslaptis, kad p ūslelin ÷ yra viena iš labiausiai paplitusi ų virusini ų infekcij ų. Žinomos septynios Herpes viruso r ūšys, galin čios pažeisti žmogaus organizm ą. Apie 95 % suaugusi ųjų žmoni ų populiacijos yra HSV-1 viruso nešiotojai, o HSV-2 užsikre čiama subrendus ir 10 – 30 % suaugusi ųjų populiacijos yra šio viruso nešiotojai. Darbo naujumas. Kanadin ÷ jakš ūn÷ n ÷ra gerai ištyrin ÷tas vaistinis augalas, tod ÷l buvo tikslinga atlikti Lietuvoje išaugintos žaliavos fitocheminius tyrimus augalo veikli ųjų jungini ų sud ÷č iai nustatyti. Kanadin ÷s jakš ūn÷s fitocheminiai tyrimai atlikti 2003 – 2008 metais. Per š į laikotarp į buvo išvystyta veikli ųjų jungini ų nustatymo metodika efektyviosios skys čių chromatografijos metodu ir ištirta šeši ų met ų augalin ÷ žaliava. Gaut ų duomen ų apibendrinimas pad ÷s suprasti veikli ųjų jungini ų kaupimosi dinamik ą daugiame čio augalo vegetacijos metu ir pateikti racionalias žaliavos rinkimo rekomendacijas. Sukaupti duomenys gali b ūti naudojami iš kanadin ÷s jakš ūn÷s gaminam ų preparat ų standartizacijai ir nauj ų, dar nenustatyt ų farmakologini ų poveiki ų paieškai. Darbo tikslas: atlikti kanadin ÷s jakš ūn÷s žaliavos kaupiam ų flavonoid ų ir fenilpropanoid ų kokybin ÷s ir kiekybin ÷s sud ÷ties tyrim ą. Darbo uždaviniai: 1. Ištirti kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je ir vegetatyviniuose bei generatyviniuose organuose šeštaisiais ir septintaisiais augimo metais sukauptų flavonoid ų kokybin ę ir kiekybin ę sud ÷tį bei nustatyti, kokiame augalo organe ir kokiu vegetacijos tarpsniu veikli ųjų jungini ų kaupiama daugiausiai.
6
2. Nustatyti dominuojan čius veikliuosius junginius kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je ir atskiruose organuose. 3. Atlikti veikli ųjų jungini ų, sukaupt ų kanadin ÷s jakš ūn÷s lapuose, stiebuose ir žol ÷je, nupjautoje žyd ÷jimo tarpsniu ir ataugusioje iki butonizacijos tarpsnio, kokybin ę ir kiekybin ę analiz ę ir gautus duomenis palyginti su butonizacijos tarpsniu surinktos žaliavos duomenimis. 4. Nustatyti kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je ir lapuose skirtingais vegetacijos tarpsniais sukaupt ų flavonoid ų sumini ų kieki ų dinamik ą antraisiais – septintaisiais augimo metais ir pateikti žaliavos rinkimo rekomendacijas. 5. Nustatyti, ar augalo amžius turi įtakos kaupiam ų veikli ųjų jungini ų kiekiui. 6. Nustatyti veikli ųjų jungini ų kaupimosi dinamik ą kanadin ÷s jakš ūn÷s šaknyse antraisiais – septintaisiais augimo metais.
7
2. LITERAT ŪROS APŽVALGA 2.1. Kanadin ÷s jakš ūn÷s apib ūdinimas Kanadin ÷ jakš ūn÷ (lot. Desmodium canadanse (L.) DC (sinonimas – Meibomia canadensis (L.) Kuntze), angl. Canadian tick-trefoil, showy tick-trefoil, showy ticktrefoil, Canada tickclover ) priklauso pupini ų ( Fabaceae ) šeimai. [1, 2] Desmodium graikiškai reiškia „ilga šaka, grandin ÷l÷“. Toks pavadinimas grei čiausiai kilo nuo ankšties formos ir prisitvirtinimo b ūdo. Canadense – iš (arba nuoroda į) Kanados. [2] 2.1.1. Botaninis apib ūdinimas
Tai daugiametis žolinis augalas. Jos stiebas status, šakotas, iki 2 m aukš čio, vertikaliai vagotas su sta čiais kibiais plaukeliais. Lapai trilapiai, kotuoti, su prielapiais. Prielapiai linijiški, anksti nukrenta. Lapalakš čiai 3,5 – 14 cm ilgio ovaliai lancetiški ar lancetiški su lenktais plaukeliais apa čioje. Žiedai (apie 1cm dydžio) nuo rožin ÷s iki violetin ÷s spalvos, tankiai išsid ÷st ę šluotel ÷s (re čiau kek ÷s) pavidalo žiedynuose (iki 40 cm ilgio). Žydi liep ą – rugpj ūtį. Vaisus – šiek tiek lenkta ankštis, sudaryta iš 3-5 ar daugiau apvalios formos segment ų. Vaisius brandina
1 pav . Žydinti Kanadin ÷ jakš ūn÷ rugpj ūč io – rugs ÷jo m÷nesiais. [2-5]
2.1.2. Augimo s ąlygos ir paplitimas
Šis augalas nat ūraliai auga Šiaur ÷s Amerikoje (Kanadoje ir JAV), ypa č rytin ÷je žemyno dalyje. [6, 7] Lietuvoje kanadin ÷ jakš ūn÷ savaime neauga, nors ir yra tinkamos klimato s ąlygos, ta čiau kaip perspektyvus vaistinis augalas prof. V Janulio iniciatyva nuo 1994 m. introdukuojama Kauno VDU botanikos sode. Kanadin ÷ jakš ūn÷ gerai auga dr ÷gnoje ar drenuotoje dirvoje tiek saul ÷kaitoje, tiek paunksm ÷je. M÷gstamas dirvožemis – sm ÷lis. Dažnai sutinkama dr ÷gn ų mišk ų proskynose ir pakraš čiuose, ežer ų pakrant ÷se, pievose, pakel ÷se. [3,5,8]
2.1.3. Ekologin ÷ reikšm ÷
Kanadin ÷ jakš ūn÷ užima pakankamai svarb ų vaidmen į vietin ÷se Šiaur ÷s Amerikos ekosistemose: lapus ir stiebus ÷da elniai, s ÷klomis minta smulkesni gyv ūnai kaip oposumai, laukiniai kalakutai, pel ÷s ir kt. Augal ų lapais minta kai kuri ų vabzdži ų lervos, o nektaru – tokie drugiai kaip Epargyreus clarus, Achalarus lyciades ir kitos r ūšys. [9, 10]
8
Kanadinei jakš ūnei kaip ir daugumai pupini ų šeimos atstov ų yra būdingos azotofiksacin ÷s savyb ÷s ir geb ÷jimas praturtinti dirvožem į azoto druskomis d÷l susiformavusi ų simbiotini ų ryši ų su Rhizobium genties bakterijomis. Jos fiksuoja laisv ą azot ą ir tiekia j į augalui, iš jo pasiimdamos fotosintez ÷s metu susintetintus anglies junginius. Šios bakterijos gyvena ant šakn ų susiformavusiuose gumbeliuose, matomuose plika akimi. [4, 11]
2.2. Kanadin ÷s jakš ūn÷s kaupiamos farmakologiškai aktyvios medžiagos
Iš ankstesni ų Desmodium canadense žaliavos fitochemin ÷s analiz ÷s tyrim ų yra žinoma, kad ji kaupia dviej ų svarbi ų klasi ų augalinius junginius – fenolines rūgštis ir flavonoidus, kurie ir lemia šios augalin ÷s žaliavos ir iš jos gaminam ų preparat ų farmakologin į poveik į. [12, 13]
2.2.1. Fenolin ÷s rūgštys
2.2.1.1. Fenolini ų rūgš čių bendrasis apib ūdinimas
Augaluose pla čiai paplitusios dvi fenolini ų r ūgš čių klas ÷s: C 6-C1 ir C 6-C3. Pirmos iš j ų strukt ūros pagrind ą sudaro benzeno rūgštis, antros – cinamono r ūgštis. Abiems šioms klas ÷ms priklausan čios fenolin ÷s r ūgštys dažniausiai sutinkamos konjuguotos ar esteri ų formos. Benzeno rūgšties dariniams priklauso 4-hidroksibenzeno, vanilino, galo ir kitos r ūgštys. Cinamono r ūgšties dariniai (kavos, sinapo, ferulo ir kitos fenolin ÷s r ūgštys) yra labai pla čiai paplit ę ir randami daugelyje aliejini ų augal ų s ÷kl ų bei dažnai sutinkami esteri ų formos kartu su chino rūgštimi ar cukrumis. Chlorogeno r ūgštis, kuri randama saul ÷gr ąžose, kavos pupel ÷se, bulv ÷se ir kitur, yra kavos rūgšties ir chino rūgšties esteris, sutinkamas įvairi ų izomer ų formos. Tokios fenolin÷s r ūgštys kaip kavos, protokatechino, chlorogeno, kurios randamos grybuose, bulv ÷se, batatuose, tabako lapuose, obuoliuose, pomidoruose, bananuose ir kitur, yra tinkami substratai fermentui fenolazei, aktyvuojančiai fermentinio rudavimo reakcij ų sek ą. Fenolaz ÷ vykdo fenoli ų oksidacij ą iki chinon ų, kuriems polimerizuojantis susidaro raudonai rusvi polimerai, dažnai vadinami melaninais. Būtent jie ir susiformuoja parudavusiose mechaninio bulvi ų, obuoli ų ar kit ų vaisi ų bei daržovi ų pažeidimo vietose d÷l fenolaz ÷s ir kit ų fermentinio rudavimo reakcij ų sekos ferment ų poveikio fenolin ÷ms rūgštims. [14]
Aromatin ÷s amino r ūgštys, tokios kaip tirozinas ir fenilalaninas, yra dažniausiai randamos C 6-
C3 (cinamono r ūgšties) tipo fenolin ÷s r ūgštys visose gyvose l ąstel ÷se ir yra gyvybiškai svarb ūs ląstel ÷s baltym ų komponentai. Dihidroksifenilalanino (DOPA) glikozidai randami pupini ų šeimos augaluose. DOPA taip pat yra pigmento melanino prekursorius gyv ūnuose. [14]
9
Desmodium canadense kaupia abiems fenolini ų r ūgš čių klas ÷ms priklausan čius junginius (chlorogeno, kavos, vanilino, galo ir 4-hidroksicinamono r ūgštis). Daugiausiai randama kavos ir chlorogeno r ūgš čių. [13]
2.2.1.2. Kavos r ūgšties strukt ūra ir panaudojimas medicinoje
Kavos r ūgštis yra cinamono r ūgšties darinys, gautas prie cinamono r ūgšties 3 ir 4 pad ÷tyse prijungus hidroksilo grupes (2 pav) . Moksliniais tyrimais nustatyta, kad žmogaus organizmas pasisavina 95± 4 proc. kavos r ūgšties, patekusios į virškinam ąjį trakt ą. Beveik visa ji yra absorbuojama plonajame žarnyne. [16] Kavos r ūgštis žmogaus organizme yra aktyviai 2 pav. Kavos rūgšties strukt ūra. metabolizuojama (metabolizmo kelias yra pavaizduotas 3 pav .), o metabolitai šalinami su šlapimu. [17] Kavos r ūgštis pasižymi pla čiu farmakologiniu poveikiu organizmui. Antioksidantinis poveikis. Kavos r ūgštis pasižymiu stipriu antioksidantiniu aktyvumu. In vitro nustatyta, kad 10 ir 30 µg/ml kavos r ūgšties koncentracijos tirpalai nuslopina linoleno rūgšties
3 pav. Kavos rūgšties metabolizmo kelias
10 emulsijos lipid ų peroksidacij ą atitinkamai 68,2 proc. ir 75,8 proc., kai tuo tarpu antioksidantų standartai α-tokoferolis ir troloksas – 54,7 proc. ir 20,1 proc.. Taip pat nustatytas kavos r ūgštis geb ÷jimas sujungti ABST (2-azino-bis(3-etilbenztiazolin-6-sulfono rūgšties)), DPPH (1-difenil-2- pikril-hidrazilo) ir superoksido anijono laisvuosius radikalus. [18] Ši rūgštis pasižymi ir antiapoptotiniu bei citoprotekciniu poveikiu . Oksiduoti mažo tankio lipoproteinai (MTL) yra citotoksišti l ąsteli ų kult ūroms. Nustatyta, kad oksiduoti MTL, veikdami per nuo kalcio priklausant į mechanizm ą, s ąlygoja apoptoz ę endotelio l ąsteli ų kult ūroje. Kavos r ūgštis pasižymi stipriu tiesioginiu citoprotekciniu poveikiu endotelio l ąsteli ų kult ūrai, veikiamai oksiduot ų MTL, nes blokuoja vidul ąstelin ÷s Ca 2+ koncentracijos padid ÷jim ą ir tuo pa čiu apoptoz ÷s proces ą. Netiesioginis kavos r ūgšties citoprotekcinis poveikis yra siejamas MTL oksidacijos slopinimu. Lyginant tiesiogin į ir netiesiogin į kavos r ūgšties antiapoptotin į poveik į, buvo nustatyta, kad netiesioginis (antioksidantinis) poveikis sukelia žymiai stipresn į citoprotekcinį ir antiapototin į poveik į nei vidul ąstelin ÷s Ca 2+ koncentracijos padid ÷jimo slopinimas. [19] Antiparkinsoninis poveikis. Nustatyta, kad kav ą geriantys žmon ÷s mažiau rizikuoja susirgti Parkinsono liga. Manoma, kad tai lemia kavos rūgštis ir dihidrokavos r ūgštis (kavos r ūgštis, metabolizuota žarnyno bakterij ų). Kadangi jos yra katecholiai, tai kraujyje tur ÷tų b ūti metabolizuojamos fermento katechol-O-metiltransferaz ÷s (COMT) kaip ir adrenalinas bei kiti ketecholiai. Gali b ūti, kad kavos r ūgštis ir dihidrokavos r ūgštis konkuruoja su dopaminu d ÷l COMT ir taip mažina dopamino metabolizm ą bei apsaugo nuo Parkinsono ligos vystymosi. [20] Antikancerogeninis poveikis. Nustatyta, kad kavos r ūgštis apsaugo peles nuo kencerogeninio benzpireno poveikio, o žiurkes – nuo 4-nitrochinolin-1-oksido sukeltos kencerogenez ÷s. [21] Taip pat nustatyta, kad kavos r ūgštis inhibuoja nitrozamin ų formavim ąsi ir detoksifikuoja galutinius kancerogeniškus policiklini ų aromatini ų angliavandenili ų metabolitus. [22] Visgi kavos r ūgšties antikancerogeninis poveikis yra diskutuotinas, nes mokslin ÷ literat ūra pateikia gana prieštaringus duomenis. Nustatyta, kad peli ų patin ÷liams ir žiurki ų patel ÷ms bei patin ÷liams su ÷dalu skiriama kavos r ūgštis sukelia prieskrandžio karcinom ą, o pel ÷ms dar papildomai išsivysto inkst ų kanal ÷li ų hiperplazija bei adenoma. Ta čiau mokslinikai nesutaria, ar galima ši ų tyrim ų rezultatus pritaikyti žmon ÷ms, nes tr ūksta duomen ų, pagrindžian čių kavos r ūgšties kancerogeninį poveik į žmogaus organizmui. Eksperiment ų metu kavos r ūgšties doz ÷s, skirtos gyv ūnams, buvo pakankamai didel ÷s, be to žmogus neturi prieskrandžio, o inkst ų pakitimai tirtiems gyv ūnams grei čiausiai išsivyst ÷ d ÷l toksini ų pažeidim ų. Vis d ÷l to 1993 m. prieita prie išvados, kad kavos r ūgštis gali b ūti kancerogeniška žmogui ir priskirta 2B kancerogen ų grupei. [23] Kavos r ūgštis yra vienas iš selektyviausi ų 5-lipoksigenaz ÷s inhibitori ų. Ji inhibuoja 5- lipoksigenaz ę nekonkurenciniu b ūdu. D ÷l šios priežasties buvo manoma, kad ji mažina leukotrien ų,
11 bet skatina prostaglandin ų sintez ę. Ta čiau nustatyta, kad maža kavos r ūgšties koncentracija skatina, o didel ÷ slopina prostaglandin ų sintez ę. Taigi kavos r ūgštis turi ir priešuždegimini ų savybi ų. [24] Antibakterinis ir priešgrybelinis poveikis. Nustatyta, kad kavos r ūgštis slopina Escherichia coli, Klebsiella pneumoniae ir Bacillus cereus augim ą bei visiškai inhibuoja Aspergillus flavus ir Aspergillus parasiticus augim ą ir aflatoksino išskyrim ą. [25] Literat ūroje randama daugiau kaip 50 įvairi ų kavos r ūgšties sukeliam ų farmakologini ų poveiki ų žmogaus organizmui, iš kuri ų svarbesni, bet dar nepamin ÷ti b ūtų antivirusinis, antihepatotoksinis,antimutageninis, priešopinis, antispazminis ir kt. [26]
2.2.1.3. Chlorogeno r ūgšties strukt ūra ir panaudojimas medicinoje
Chlorogeno rūgštis yra kavos rūgšties ir chino rūgšties esteris ( 4 pav. ). Moksliniais tyrimais nustatyta, kad žmogaus organizmas iš virškinamojo trakto absorbuoja 33 ± 17 proc. suvartotos chlorogeno r ūgšties. [16] Virškinimo trakte ji yra hidrolizuojama į kavos ir chino rūgštis. Kavos rūgštis toliau metabolizuojama į o-metilato junginius kaip ferulo, dihidroferulo ir vanilino r ūgštys bei metahidroksifenilo junginius, kurie išskiriami su šlapimu. [27] Chino r ūgštis yra paver čiama hipuro r ūgštimi ir taip pat šalinama su šlapimu. Chino r ūgšties metabolizme svarb ų vaidmen į atlieka žarnyno mikroflora. [28] Chlorogeno r ūgštis yra farmakologiškai aktyvus junginys ir pasižymi pla čiu poveikio spektru žmogaus organizmui. Antioksidacinis efektas. Tiriant in vitro paaišk ÷jo, kad chlorogeno r ūgštis pasižymi antioksidacin ÷mis savyb ÷mis, ta čiau antioksidacinio efekto stiprumas in vivo lieka neaiškus, nes šis junginys organizme aktyviai metabolizuojamas, o metabolitai dažnai turi gerokai mažesn į antioksidacin į aktyvum ą nei pati chlorogeno r ūgštis. [29] 4 pav. Chlorogeno rūgšties strukt ūra. Nustatytas ir chlorogeno r ūgšties priešv ÷žinis poveikis . Ji slopina nitrozinimo reakcijas ir nitrozamin ų formavim ąsi, detoksifikuoja galutinius kancerogeniškus policiklini ų aromatini ų angliavandenili ų metabolitus, inhibuoja lipid ų peroksidacij ą žiurki ų kepenyse, sukelt ą anglies tetrachlorido – potencialaus kepen ų kancerogeno, slopina peli ų prieskrandžio neoplazijos, žiurk ÷nų storosios žarnos v ÷žio, žiurki ų kepen ų v ÷žio vystym ąsi bei peli ų epidermio v ÷žio plitim ą. [22] Antidiebetinis poveikis. Rusijos Maskvos modernios medicinos centro atlikta studija rodo, kad po 90 mg per dien ą vartojama chlorogeno r ūgštis sumažina gliukoz ÷s kiek į kraujyje 15-20 proc. lyginant su placebu. [30]
12
Chlorogeno r ūgštis veikia ir kaip aldoz ÷s reduktaz ÷s (svarbus polihidroksili ų alkoholi ų metabolizmo kelio fermentas, katalizuojantis gliukoz ÷s redukcij ą į sorbitol į) inhibitorius . Moksliniais tyrimais nustatyta, kad chlorogeno r ūgštis veiksmingai slopina žiurki ų l ęšiuko aldoz ÷s reduktaz ę, nors veikia ir šiek tiek silpniau už sintetin į epalrestat ą. Tokiu b ūdu mažindama sorbitolio kaupim ąsi audiniuose, ji gali atitolinti vien ą iš chroniško cukrinio diabeto komplikacij ų – katarakt ą. [31] Antimutageniniu poveikis. Chlorogeno r ūgštis inhibuoja metilšlapalo nitrinim ą ir taip blokuoja mutageninio aktyvumo atsiradim ą Eimso ( Ames ) bakterin ÷je mutagenez ÷s sistemoje, nes nesusidaro metilšlapalo ir nitrito junginys, pasižymintis mutageniškumu. [32] Chlorogeno rūgštis didina homocisteino koncentracij ą kraujo plazmoje . Mokslini ų tyrim ų metu nustatyta, kad pra ÷jus 4-5 valandoms po 2 g chlorogeno r ūgšties suvartojimo, homocisteino kiekis kraujo plazmoje padid ÷ja 12 proc., lyginant su kontroline grupe. Kadangi žinoma, jog padid ÷jusi homocisteino koncentracija yra širdies ir kraujagyslių lig ų rizikos veiksnys, galima teigti, kad chlorogeno r ūgštis turi neigiamos įtakos ši ų lig ų vystymuisi. [33] Nustatyta, kad gryna chlorogeno r ūgštis n÷ra alergenas . [34] Chlorogeno r ūgš čiai b ūdingas stiprus priešuždegiminis ir skausm ą malšinantis poveikis. [35] Antivirusinis aktyvumas. Chlorogeno r ūgštis pasižymi stipriu antivirusiniu poveikiu prieš pirmo tipo Herpes simplex virusus [36] ir adenovirusus (ADV-11) [37] Kai kuri ų autori ų duomenimis ji veikia ir prieš žmogaus imunodeficito (ŽIV-1) virusus. [28] Antibakterinis aktyvumas. Chlorogeno r ūgštis pasižymi antibakterin ÷mis savyb ÷mis kaip ir dauguma polifenolini ų jungini ų. Ši ų jungini ų oksidacijos produktai inhibuoja daugum ą ferment ų, oksiduodami SH grupes ar sudarydami tam tikrus junginius su kai kuriomis baltym ų amino grup ÷mis. [39] Įrodytas stiprus chlorogeno r ūgšties antimikrobinis poveikis Serratia marcescens ir Enterobacter cloacae . [40] Priešgrybelinis ir antiartritinis poveikis. Atlikta studija, tyrusi chlorogeno r ūgšties įtak ą C. albicans pel ÷ms sukelto artrito gydymui, nustat ÷, kad šis junginys 40 proc. sumažino edem ą ir septinio artrito pik ą. Antiartritin į aktyvum ą sąlygoja chlorogeno r ūgšties sukeliamas visiškas NO gamybos makrofaguose sustabdymas ir T-ląsteli ų proliferacijos slopinimas. Be to, šis junginys inhibuoja C. albicans ląsteli ų augim ą ir nesukelia hemoliz ÷s, tod ÷l gali b ūti saugiai leidžiamas tiesiai į kraujotakos sistem ą C. albicans sukelt ų artrit ų gydymui. [41] Tulžies išskyrim ą skatinantis poveikis (cholagogus). Chlorogeno r ūgštis skatina tulžies tek ÷jim ą ir taip sumažina nemalonius cholestaz ÷s simptomus. Daugiausiai šio junginio (apie 8 proc. [42]) kaupia kavos pupel ÷s. Vadinasi, kavos m ÷g÷jai, suvartojantys apie 1 gram ą chlorogeno rūgšties kasdien, tur ÷tų jausti terapin į jos poveik į. Tuo remdamasis Harvardo universitetas atliko pla čios apimties tyrim ą (dalyvavo daugiau kaip 80 000 moter ų) ir nustat ÷ kavos vartojimo įtak ą
13 tulžies akmen ų formavimuisi. Paaišk ÷jo, kad reguliarus kavos vartojimas labai sumažina chirurginio akmenlig ÷s gydymo tikimyb ę (kasdien išgeriant tris puodelius kavos chirurgin ÷s intervencijos tikimyb ÷ gydant tulžies akmenlig ę sumaž ÷ja 22 proc.). Chlorogeno r ūgštis taip pat pasižymi ir hepatoprotekciniu poveikiu, nes sumažina įvairi ų kepen ų lig ų (tarp j ų kepen ų ciroz÷s ir kepen ų v÷žio) rizik ą. [43] Ši r ūgštis kaip ir kiti polifenoliniai jungiai yra linkusi sudaryti chelatinius junginius su sunkiaisiais metalais ir ženkliai mažina geležies absorbcij ą iš virškinimo trakto. Kavos ar arbatos vartojimas (turi ne tik chlorogeno r ūgšties, bet ir kit ų polifenolini ų jungini ų) sumažina geležies pasisavinim ą iš virškinimo trakto 35-83 proc., priklausomai nuo arbatos ir kavos r ūšies, jei ji geriama per pirm ą valand ą po valgio. [44] Imunomoduliacinis efektas. Yra žinoma, kad chlorogeno r ūgštis didina žmogaus limfocit ų proliferacij ą ir γ interferono sekrecij ą. [45] Literat ūroje taip pat yra duomen ų, kad chlorogeno r ūgštis pasižymi daugiau kaip 50 įvairi ų biologini ų poveiki ų. Iš j ų dar nepamin ÷ti ir verti didesnio d ÷mesio būtų: antihistamininis, antitiroidinis, CNS stimuliuojantis, diuretinis, leukotrien ų inhibicinis, ornitino dekarboksilaz ÷s inhibicinis, antigonadotropinis, lipoksigenaz ÷s inhibicinis ir priešopinis poveikiai. [46, 47]
2.2.2. Flavonoidai
2.2.2.1. Flavonoid ų bendrasis apibūdinimas
Terminas „flavonoidai“ kilo iš lotyn ų kalbos žodžio flavus , reiškian čio geltonas , nes pirmieji iš augalų išskirti šios klas ÷s junginiai buvo geltonos spalvos. Flavonoidai yra didžiausia gamtini ų fenolini ų jungini ų grup ÷. Jie randami įvairiose augal ų dalyse laisvi (aglikonai) arba susijung ę su cukrumis (glikozidai). Flavonoidai taip pat žinomi kaip augal ų pigmentai, ne tik suteikiantys žievei, lapams, žiedams, vaisiams ir s ÷kloms savitas spalvas ir taip pritraukiantys vabzdžius, bet ir sukeliantys įvairius farmakologinius poveikius. [48]
Ši jungini ų grup ÷ turi C 6-C3-C6 pagrindu suformuot ą strukt ūrą. Flavonoid ų molekul ÷je yra du benzeno žiedai (C 6), tarpusavyje sujungti propaininiu fragmentu (C 3). B ūtent d ÷l šio propaininio fragmento daugelis flavonoid ų sudaro heterocikl ą, kuris yra pirano ar γ pirono darinys. Labiausiai paplitusi flavonoid ų klasifikacija ir yra pagr įsta jungini ų chemine sandara bei propaininio fragmento oksidacijos laipsniu ir flavonoidus skirsto į 12 grupi ų [49]: 1. Flavonai (turi benzo-γ-pirono žied ą su fenilo pakaitu pirono žiedo 2 pad ÷tyje [48]) (5 pav. ) 2. Flavonoliai (flavono 3-hidroksi derivatai [48]) (6 pav. ) 3. Flavononai (dihidroflavononai) (tai flavon ų 2,3-dihidro derivatai [48]) (7 pav. ) 4. Flavanololiai (dihidroflavanololiai) (flavonono 3-hidroksi derivatai [48]) (8 pav. ) 5. Flavan-3-oliai (j ų dimerai ar polimerai žinomi kaip taninai [48]) (9 pav. ) 14
6. Leukoantocianidinai (flavan-3,4-dioliai [48]) (10 pav. ) 7. Antocianai (antocianidin ų glikozidai [48]) (11 pav. ) 8. Chalkonai (neturi γ-pirono žiedo ir yra atviros grandin ÷s flavonoidai, turintys du benzeno žiedus, sujungtus 3 anglies atom ų grandin ÷le, o chalkono dihidroderivatai yra vadinami dihidrochalkonais [48]) (12 pav. ) 9. Auronai (turi 2-benzyliden-kumaranono arba 2-benzyl-3-(2H)-benzofuranono skelet ą [48]) (13 pav. ) 10. Izoflavonoidai (izoflavonai turi benzo-γ-pirono žied ą su fenilo pakaitu pirono žiedo 3 pad ÷tyje, izoflavanonai yra izoflavon ų dihirdo derivatai [48]) (14 pav. ) 11. Neoflavonoidai. 12. Biflavonoidai (tai įvairi ų flavonoid ų dimerai [48]) (15 pav. )
5 pav. Flavon ų karkasas 6 pav. Flavonoli ų karkasas 7 pav. Flavonon ų karkasas 8 pav. Flavanonolis ampelopsinas
9 pav. Flavan-3-olis 10 pav. Leukoantocianidinas 11 pav. Antocian ų 12 pav. Chalkonas katechinas leukocianidinas karkasas
ų 13 pav. Auronas 14 pav. Izoflavonoid 15 pav. Biflavonoidas trihidroksiauronas karkasas - izoflavonas
Daugiausiai flavonoidai augaluose randami glikozid ų pavidalo. Cukr ūs gali tur ÷ti įvairi ą
glikozidin ÷s jungties konfig ūracij ą. Jie prisijung ę b ūna C 7, C 4, C 3 ir retai C5, C 6, C 8 pad ÷tyse β
15 jungtimi per aglikono hidroksilines grupes (5 pav. ). Dažniausiai cukr ūs b ūna monosacharidai (D- gliukoz ÷, L-arabinoz ÷ ir kt.), retai – disacharidai (rutinoz ÷, soforoz ÷) ir labai retai – trisacharidai. Cukr ūs glikoziduose gali prisijungti daugiausiai prie dviej ų aglikono hidroksilo grupi ų. Glikozidai randami dviej ų tip ų: 1. O-glikozidai. Tai dažniausia flavonoid ų glikozid ų forma. Glikozidinimas dažniausiai vyksta 3 pad ÷tyje. Jei jungiasi antrasis cukrus – 7 pad ÷tyje. 2. C-glikozidai. Cukrus, jungdamasis per C atom ą prie aglikono, dažniausiai jungiasi 8 pad ÷tyje. Visi C glikozid ų aglikonai priklauso flavonams. [49] Flavonoidai pasižymi daugeliu farmakologini ų poveiki ų (antimikrobiniu, antiartritiniu, antiopiniu, estrogeniniu, proteinkinaz ÷s inhibiciniu, prostaglandin ų sintez ÷s inhibiciniu ir kitais), tod ÷l yra labai svarb ūs medicinos praktikoje. [48] Kanadin ÷ jakš ūn÷ kaupia keli ų r ūši ų flavonoidus, kurie randami tiek anglikon ų, tiek glikozid ų formos. Šis augalas daugiausiai kaupia vicenino-2, orientino ir homoorientino, viteksino, izoviteksino ir rutino. [12]
2.2.2.2. Viceninas
Viceninas yra C-glikozidas. Jo anglikonas apigeninas yra priskiriamas flavon ų grupei. Pagal prijungtus glikozidinius pakaitus, viceninas yra trij ų form ų: 1. Viceninas-1 (6 pad ÷tyje yra prisijungusi ksiloz ÷, o 8 – gliukoz ÷) 2. Viceninas-2 (6 ir 8 pad ÷tyse yra prisijungusi gliukoz ÷) (16 pav.) 3. Viceninas-3 (6 pad ÷tyje yra prisijungusi gliukoz ÷, o 8 – ksiloz ÷) [50] Desmodium canadense kaupia vicenin ą-2. [51] Literat ūroje pateikiama nemažai duomen ų apie šio flavonoido antioksidacines ir antiradiacines savybes. Nustayta, kad veikiant E. coli bakterij ų štam ą ir du jo mutant ų tipus, kuri ų vienas stokojo superoksido dismutaz ÷s, kitas – katalaz ÷s (antioksidaciniai fermentai), menadionu (vitaminas
K3) ir peroksidu, viceninas ir orientinas žymiai padidino j ų 16 pav. Viceninas-2 išgyvenamum ą. Su tomis pa čiomis bakterij ų kult ūromis nustatytas ir abiej ų ši ų flavonoid ų antiradiacinis aktyvumas. Mikroorganizmus paveikus 0-150 Gy gama spinduliais, viceninas ir orientinas labai padidino j ų išgyvenamum ą. Taigi šie flavonoidai efektyviai slopina radiacijos ir chemini ų medžiag ų suket ą citotoksiškum ą. Manoma, kad citoprotekcin į vicenino ir orientino poveik į galima paaiškinti j ų sugeb ÷jim ų neutralizuoti laisvuosius radikalus. [52] Atliekant tyrimus su pel ÷mis nustatyta, kad viceninas ir orientinas efektyviai sumažina neigiam ą radiacijos poveik į peli ų kaul ų čiulp ų l ąstel ÷ms ir padidina kamienini ų l ąsteli ų
16 išgyvenamum ą. Ši studija rodo, kad labai mažos vicenino ir orientino doz ÷s (50µg/kg) gali efektyviai apsaugoti audinius nuo žalingo radiacijos poveikio radioterapijos proced ūrų metu. [53] Antiradikalinis vicenino poveikis nustatytas tiriant pasifloros ( Passiflora incarnata ) žol ÷s etanolinio ir vandeninio ekstrakt ų antiradikalines savybes. Nustatyta, kad viceninas, izoviteksinas ir orientinas pasižymi stipresniu antiradikaliniu poveikiu už chlorogeno ir kavos r ūgštis, hiperozid ą, kvercetin ą, liuteolin ą, rutin ą ir viteksin ą. [54] Literat ūroje yra duomen ų, kad viceninas pasižymi ir antimikrobiniu aktyvumu . [55]
2.2.2.3. Orientinas
Orientinas yra liuteolino 6-C-glikozidas. Jo anglikonas liuteolinas yra priskiriamas flavon ų grupei. (17 pav. ) Orientino farmakokinetini ų parametr ų ir pasiskirstymo audiniuose tyrimai, atlikti su sveikomis žiurk ÷mis, rodo, kad orientinas, injekuotas į ven ą, greitai pasiskirsto po audinius ir per 90 min nuo patekimo į organizm ą yra eliminuojamas. Orientinas geriausiai pasiskirsto kepenyse, plau čiuose ir inkstuose, o 17 pav. Orientinas hemetoencefalin į barjer ą pereina sunkiai. Taip pat buvo pasteb ÷ta, kad orientinas žiurki ų audiniuose nesikaupia. [56] Orientinui b ūdingi stipr ūs antioksidacinis, antiradiacinis ir antiradikalinis poveikiai. [52, 53, 54] Naudojant gyv ūnų modelius yra nustatytas orientino apsauginis poveikis esant miokardo išemijai ir hipoksijai . Orientinas (1, 2, 4 mg/kg) žymiai pailgina išgyvenimo laik ą pel ÷ms su uždara normobarine hipoksija. Taip pat šis flavonoidas inhibuoja arachidono r ūgšties sukelt ą kraujo plokšteli ų agregacij ą žiurk ÷ms ir izoliuotose j ūrų kiauly čių širdyse pagerina vainikin ę kraujotak ą. Be to, orientinas reikšmingai antagonistiškai veikia pituitrino sukeltus EKG pakitimus ir slopina miokardo l ąsteli ų apoptoz ę po išemijos. [57, 58] Šis flavonoidas pasižymi stipriomis priešgrybelin ÷mis savyb ÷mis. Jo poveikis dermatofitams yra tolygus ketokonazolio poveikiui. [59] Nustatyta, kad orientinas pasižymi ir vazodiliataciniu poveikiu. Su bandomaisiais triušiais atlikt ų tyrimu metu paaišk ÷jo, kad jis atpalaiduoja kr ūtinin ÷s aortos žiedinius raumenis per NO- cGMP mechanizm ą ir slopina kraujagysli ų lygi ųjų raumen ų susitraukim ą, sukelt ą receptoriais valdom ų ir nuo įtampos priklausan čių Ca 2+ kanal ų aktyvavimo. [60] Šiam flavonoidui b ūdingas ir antivirusinis poveikis . Nustatyta, kad viteksinas ir orientinas pasižymi stipriu antivirusiniu poveikiu prieš 3 tipo parainfluenza virus ą, sukeliant į kv ÷pavimo tak ų ligas. [61]
17
Spazmolitinis efektas. Tiriant raudonosios (Rooibos) arbatos poveik į virškinimo trakto funkcijai, nustatyta, kad ši arbata gali b ūti naudojama hiperaktyvi ų virškinimo trakto sutrikim ų gydymui. Palyginus pagrindini ų vandeninio Rooibos arbatos ekstrakto komponent ų (orientino, viteksino ir kt.) spazmolitin į ir paties vandeninio Rooibos arbatos ekstrakto antispazmin į poveikius, nustatyta, kad jie yra panaš ūs. [62] Literat ūros šaltiniuose taip pat minima, kad orientinas pasižymi priešuždegiminiu, cAMP- fosfodiesteraz ÷s inhibiciniu bei antikancerogeniniu poveikiais. [63]
2.2.2.4. Homoorientinas
Homoorientinas (izoorientinas) yra orientino izomeras. ( 18 pav. ) Mokslin ÷je literat ūroje yra duomen ų, kad pel ÷ms po 15 mg/kg ir 30 mg/kg su ÷dalu skirtas homoorientinas pasižym ÷jo stipriomis priešuždegimin ÷mis ir skausm ą malšinan čiomis savyb ÷mis , nesukeldamas jokio toksiškumo ir skrandžio pažeidim ų.[64]
18 pav. Homoorientinas Hipoglikemin ÷s ir antihiperlipidemin ÷s savyb ÷s. Ištyrus
homoorientino poveik į žiurk ÷ms, turin čioms su streptozocinu sukeltą diabet ą, nustatyta, kad 15 mg/kg izoorientino doz ÷ efektyviai sumažina gliukoz ÷s ir lipid ų kiek į kraujyje. [65] Tyrimais in vivo įrodytas ir homoorientino hepatoprotekcinis poveikis . [66] Isoorientinas pasižymi acetilcholinesteraz ę ir butirilcholinesteraz ę slopinan čiomis savyb ÷mis . [67] Homoorinetinas pasižymi stipriomis antioksidacin ÷mis savyb ÷mis , nes ne tik tiesiogiai neutralizuoja laisvuosius radikalus, bet ir reguliuoja antioksidacini ų gen ų ekspresij ą. [68]
2.2.2.5. Viteksinas
Viteksinas yra apigenino 8-C-gliukozidas. Apigeninas, kaip jau min ÷ta anks čiau, priskiriamas flavon ų grupei. (19 pav.) Antioksidacinis ir antiradikalinis aktyvumas. Viteksinui (>500 µg/ml) b ūdingas nežymus antioksidacinis aktyvumas lyginant su orientinu ( 444,61 µg/ml). Taip pat viteksinas pasižymi gerokai silpnesniu laisvuosius radikalus surišan čiu poveikiu už orientin ą. [69]
19 pav. Viteksinas
18
Kardiomiocit ų protekcinis poveikis. Tyrimais in vitro su naujagimi ų žiurki ų kardiomiocitais, pažeistais anoksijos/reoksigenacijos, nustatyta, kad viteksinas pagerina jų gyvybingum ą, slopina anoksijos/reoksigenacijos sukelt ą laktatdehidrogenaz ÷s ir kreatinkinaz ÷s atpalaidavim ą, sumažina kardiomiocit ų apoptoz ÷s skai čių. [70] Priešv ÷žinis poveikis. Nustatyta, kad viteksinas slopina žiurki ų feochromocitomos l ąsteli ų metastazavim ą. [71] Priešuždegiminis poveikis. Viteksinas, skiriamas po 400 µg/kg pel ÷ms, 80 proc. atvej ų inhibuoja neutrofil ų kaupim ąsi plau čiuose, sukelt ą Gram- bakterij ų lipopolisacharid ų. [72] Radioprotekcinis poveikis. Tiriant preparat ą „Vitexina“, pagamint ą iš žaliosios pupel ÷s (Vigna radiata L. ) žol ÷s (tradicin ÷je Vietnamo medicinoje šis augalas naudojamas detoksikacijai), kurio pagrindinis komponentas viteksinas, nustatyta, kad jis pasižymi radioprotekciniu poveikiu pacientams, sergantiems kr ūties v ÷žiu ir gydytiems radioterapija su cobalt-60. Buvo atlikta randomizuota ir placebu kontroliuojama studija, kurios metu nustatyta, jog preparat ą „Vitexina“ vartojantys pacientai nepatyr ÷ neigiamo radioterapijos poveikio (silpnumo, svorio netekimo ir kt.), kai tuo tarpu placebo grup ÷je 73 proc. pacientų per 6 savai čių trukm ÷s radioterapijos kurs ą neteko 1-2 kg ir patyr ÷ kitus šalutinius poveikius. [73] Hepatoprotekcinis poveikis. Nustatyta, kad viteksinas inhibuoja TNF-alfa ( D-GalN/tumor necrosis factor-alpha ) indukuot ą l ąsteli ų žūtį peli ų hepatocit ų kult ūroje [74] Antitiroidinis poveikis. Viteksinas ir apigeninas yra stipr ūs tiroido peroksidaz ÷s (fermentas, tirozin ą ver čiantis tiroksinu) inhibitoriai. Net ir mažos ši ų flavanoid ų doz ÷ gali nuslopinti tiroksino gamyb ą ir suaugusiems žmon ÷ms sukelti skydliauk ÷s padid ÷jim ą (gūžį), o vaikams – kretinizm ą. [75] Hipotenzin į poveik į sąlygoja viteksino ganglioblokacin ÷s, priešuždegimin ÷s, antihistaminin ÷s, antibradikininin÷s ir antiseratoninin ÷s savyb ÷s. [76] Taip pat žinoma, kad viteksinas slopina ir angiotenzin ą konvertuojantį faktori ų (AKF). [77] Taip pat viteksinui b ūdingas antivirusinis ir spazmolitinis poveikiai [61, 62] Literat ūroje yra minima, kad viteksinas pasižymi ir aldoz ÷s reduktaz ÷s inhibiciniu, antiaritminiu, antidermatitiniu ir cAMP-fofodiesteraz ÷s bei α-gliukozidaz ÷s inhibiciniu poveikiais . [78,79]
2.2.2.6. Izoviteksinas
Izoviteksinas – tai apigenino 6-C-gliukozidas. (20 pav.) Antioksidacinis aktyvumas. Izoviteksino antioksidacinis aktyvumas yra didesnis už butilathidroksianizolo ir α-tokoferolio. [80]
19
Šis flavanoidas pasižymi vidutiniu žiurki ų l ęšiuko aldoz ÷s reduktaz ÷s inhibiciniu poveikiu bei stipriu sud ÷tingesni ų galutinių glikacijos produkt ų formavimosi inhibiciniu poveikiu . [81] Aldoz ÷s reduktaz ÷ – tai fermentas, gliukoz ę paver čiantis sorbitoliu ir dalyvaujantis antrini ų diabeto komplikacij ų (katarakta, retinopatija, neuropatija, nefropatija)
20 pav. Izoviteksinas formavimesi. Aldoz÷s reduktaz ÷s inhibitoriai apsaugo nuo ši ų komplikacij ų arba sul ÷tina j ų vystym ąsi. [82] Glikacija – tai nefermentinis procesas, kurio metu cukr ūs susijungia su baltymais ar lipidais. Endogenin ÷ glikacija dažniausiai vyksta kraujyje su nedidel ÷ms porcijoms absorbuot ų paprast ųjų cukr ų (gliukoz ÷s, fruktoz ÷s ar galaktoz ÷s). Kai kurie sud ÷tingesni galutiniai glikacijos produktai yra nepavojingi, ta čiau kiti yra žymiai reaktyvesni negu cukr ūs, iš kuri ų šie buvo suformuoti, ir dalyvauja daugelio chronišk ų lig ų (cukrinio diabeto, kardiovaskulini ų lig ų, onkologini ų susirgim ų, Alzhaimerio lig ų ir kt.) patogenez ÷je [83] Priešuždegiminis ir antikancerogeninis poveikis. Atliekant bandymus su pel ÷mis nustatyta, kad izoviteksinas slopina lipopolisacharid ų (LPS) sukelt ą vandenilio peroksido gamyb ą makrofaguose, TNF-alfa ( tumor necrosis factor alpha ) išskyrim ą bei prostaglandino E2 gamyb ą. Jis taip pat mažina COX-2 ekspresij ą. [84] Izoviteksinas pasižymi antiradikaliniu poveikiu ir yra stiprus acetilcholinesteraz ÷s ir butirylcholinesteraz ÷s inhibitorius . [54, 85]
2.2.2.7. Rutinas
Rutinas yra sudarytas iš kvercetino ir rutinoz ÷s. Jo anglikonas kvercetinas priskiriamas flavonoliams. (21 pav.) Rutinas – labai pla čiai paplit ęs flavonoidas, sukeliantis daugiau kaip aštuoniasdešimt įvairių farmakologini ų efekt ų [81], ta čiau pla čiausiai išnagrin ÷ti yra antioksidacinis, antiradikalinis ir kapiliar ų sieneles stiprinantis rutino poveikiai. Antioksidacinis aktyvumas. Rutinas ir kvercetinas slopina
21 pav. Rutinas ksantinoksidaz ÷s gaminam ų superoksid ų poveik į tiek tiesiogiai
juos neutralizuodami, tiek inhibuodami pat į ferment ą. Tyrimais in vitro ir in vivo nustatyta, kad rutino-geležies ir rutino-vario kompleksai pasižymi žymiai stipresniu antioksidaciniu efektu nei pats rutinas.[87]
20
Antiradikalinis poveikis. Nustatyta, kad rutinas ir kvercetinas laisvuosius radikalus neutralizuoja tiesiogiai juos surišdami arba sudarydami chelatus. Abiej ų ši ų flavonoid ų antiradikalinis poveikis liposomini ų ir mikrosomini ų lipid ų peroksidacijai buvo lyginamas su klasikiniu antioksidantu 3,4-di-tert-butil-4-hidroksitoluenu (BHT), kuris neturi chelatinio aktyvumo, ta čiau nepasteb ÷ta jokio poveikio skirtumo. Rutinas ir kvercetinas inhibuoja nuo anglies tetrachlorido priklausan čią lipid ų peroksidacij ą tiesiogiai neutralizuodami laisvuosius radikalus, o nuo NADPH priklausan čią ir NADPH citochromo P-450 reduktaz ÷s katalizuojam ą lipid ų peroksidacij ą slopina sudarydami chelatus (ypa č b ūdinga rutinui). [87] Kapiliar ų sieneles stiprinantis poveikis. Rutinas yra pla čiai naudojamas kapiliar ų trapumui ir flebosklerozei gydyti. Pagal sugeb ÷jim ą slopinti kapiliar ų pralaidum ą ir Artiuso fenomen ą (lokali uždegimin ÷ odos hiperjautrumo reakcija), flavonoidai yra išd ÷styti į toki ą poveikio stiprumo eil ę: hesperidinas>rutinas>kvercetinas>naringeninas>kempferolis>izokvercetinas. Manoma, kad flavonoidai, kurie turi laisvas hidroksilo grupes 3, 3’ ir 4’ pad ÷tyse, pasižymi kapiliar ų sieneles stiprinan čiu poveikiu. [88] Rutinas d÷l savo stipri ų antioksidantini ų ir antiradikalini ų savybi ų veikia priešuždegimiškai, antialergiškai ir antikancerogeniškai. Jam taip pat b ūdingi skrandžio gleivin ę apsaugantis , hepatoprotekcinis, eritrocit ų agregacij ą slopinantis , antitiroidinis, antimikrobinis, antivirusinis ir kiti poveikiai. [88]
2.3. Kanadin ÷s jakš ūn÷s panaudojimas medicinoje
Kanadin ÷ jakš ūn÷ (Desmodium canadense (L.) DC ) n÷ra pla čiai liaudies medicinoje naudojamas augalas. D.E. Moerman knygoje „Native American Ethnobotany“ mini, kad šio augalo šakn ų nuoviras irok ÷zų (Šiaur ÷s Amerikos ind ÷nų genties) buvo vartojamas kepen ų ir tulžies p ūsl ÷s ligoms gydyti. [89] Kanadin ÷ jakš ūn÷ prad ÷ta pla čiau tyrin ÷ti buvusioje Taryb ų S ąjungoje XX a. antroje pus ÷je. Paaišk ÷jo, kad šis augalas pasižymi stipriu antivirusiniu poveikiu ir iš jo žol ÷s buvo pagamintas ir standartizuotas sausasis ekstraktas – Helepinas D. Šio preparato antivirusinis aktyvumas didesnis nei bonaftono bei oksolino ir artimas acikloviro (preparatai „Zovirax“, „Virolex“ ir kt.) aktyvumui. Helepinas D yra 70 kart ų mažiau toksiškas už bonafton ą ir 5 kartus mažiau toksiškas už aciklovir ą. Jis nepasižymi embriotoksiniu, teratogeniniu, dirginan čiu ir alergizuojan čiu poveikiu. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad Helepinas D nesukelia pašalini ų poveiki ų ir pasižymi stipriu terapiniu poveikiu gydant dedervin ę, įvairios lokalizacijos paprastojo herpes viruso sukeltus (įskaitant lytini ų organ ų ir burnos ertm ÷s gleivin ÷s) ūmius ir recidyvuojan čius susirgimus. [51] Taip pat nustatytas ir antimikrobinis kanadin ÷ jakš ūn÷s aktyvumas [85, 86]. Iš jos žol ÷s pagamintas preparatas Helepinas D pasižymi mikrobostatiniu poveikiu Escherichia coli ir Bacillus
21 cereus augimui bei mikrobocidiniu Staphylococcus aureus ir Pseudomona aeruginosa veikimu. [90] Lieterat ūros šaltiniuose minimas ir Helepino D nefroprotekcinis ir inkst ų veikl ą stimuliuojantis poveikis . [40] Ištyrus Helepino D imunostimuliuojan čias savybes , nustatyta, kad kai kuri ų iš j ų poveikis yra ne silpnesnis už pripažint ų ežiuol ÷s ar kit ų augalini ų preparat ų poveik į. Paaišk ÷jo, kad jis stimuliuoja leukemoidin ę reakcij ą, aktyvina imunin ę T sistem ą, didina CD4/CD8 limfocit ų potipi ų santyk į (tai rodo ir did ÷jant į imunin ÷s sistemos aktyvum ą), aktyvina T ir B limfocit ų brendim ą centriniuose ( čiobrialiauk ÷) ir periferiniuose (blužnyje) imunin ÷s sistemos organuose (nustatyta remiantis peli ų timocit ų ir splenocit ų skai čiaus kitimu), paj ÷gia ne tik atstatyti eksperimentin ÷s imunosupresijos sumažint ą imunokompetentini ų l ąsteli ų skai čių, bet ir j į padidinti, lyginant su kontroline grupe, aktyvina antik ūnus sintetinan čių l ąsteli ų susidarym ą blužnyje ir organizmo humoralinio imuninio atsako formavim ąsi. [90] Atlikti Helepino D įtakos hemagliutinacijos reakcijai tyrimai parod ÷, kad šis preparatas kaip ir kiti augalin ÷s kilm ÷s preparatai gali agliutinuoti kai kuri ų gyv ūnų bei žmogaus eritrocitus. Hemagliutinacinis efektas yra intensyvesnis žmogaus I ir IV kraujo grupi ų eritrocitams. [90] Atlikti tyrimai su j ūrų kiaulyt ÷mis įrodo, kad Helepinas D pasižymi antihistamininiu poveikiu . [90] Literat ūroje minima, kad kanadin ÷ jakš ūn÷ pasižymi ir centriniu analgetiniu efektu . [87]
2.4. Efektyvioji skys čių chromatografija
Tarp įvairi ų metod ų, naudojam ų medžiagoms atskirti ir kiekybiškai vertinti, svarbi ą viet ą užima chromatografiniai analiz ÷s metodai. Terminas „chromatografija“ pasi ūlytas šio metodo kūr÷jo M. Cveto. Chlorofilams ir kitiems augaliniams pigmentams atskirti M. Cvetas panaudojo kolon ÷lę, pripildyt ą kieto sorbento (kalcio karbonato). Praplaunant kolon ÷lę judan čiuoju tirpikliu (petroleteriu) buvo užfiksuotos nat ūralios pigment ų spalvos chromatografin÷s zonos, tod ÷l metodo pavadinimui buvo pavartotas graik ų kalbos žodis chromatos , t. y. spalva. Chromatografija yra fizikin ÷s – chemin ÷s analiz ÷s metodas, pagr įstas jungini ų išskirstymu d ÷l skirtingos mišinio komponent ų fizikin ÷s – chemin ÷s s ąveikos su nejudria ir judria faz ÷mis. Skirstymo metu bandinio komponentai pasiskirsto tarp nejudrios ir judrios faz ÷s. Po atskyrimo juos galima nustatyti kiekybiškai ir kokybiškai. Chromatografin ÷s analiz ÷s stadijos: bandinio įleidimas, skirstymas, atskirt ų anali čių detekcija ir gaut ų duomen ų apdorojimas bei įvertinimas. Chromatografija paplito d ÷l atrankumo, paprastumo, analiz ÷s atlikimo spartos. Derinant chromatografij ą su kitais analiz ÷s metodais, galima automatizuoti metod ą. Svarbu tai, kad chromatografiniai metodai universal ūs, t. y. juos galima taikyti kietiems, skystiems, dujiniams
22 neorganiniams bei organiniams junginiams atskirti ir jų kiekiams nustatyti, be to yra labai platus nustatom ųjų medžiag ų koncentracij ų intervalas. Šiuolaikin ÷ efektyvioji skys čių chromatografija – pla čiai paplitusi chromatografijos r ūšis. Klasikin ÷ kolon ÷lin ÷ skys čių chromatografija turi nemažai tr ūkum ų: nedidelis eliuento tek ÷jimo greitis ir d ÷l to l ÷tas atskyrimas, atskirtas frakcijas reikia analizuoti kitais metodais. Efektyviosios skys čių chromatografijos metodo atsiradim ą l ÷m÷ ir tas, kad reik ÷jo analizuoti aukštos virimo temperat ūros (> 400° C) bei nepatvarius junginius, kuri ų duj ų chromatografija atskirti nepavykdavo. Antra, reik ÷jo padidinti skys čių atskyrimo spart ą ir efektyvum ą. Tam buvo panaudotos mažo vidinio skersmens kolon ÷l÷s (2 – 6 mm). Mas ÷s mainams padidinti buvo sumažintas sorbento daleli ų skersmuo (5 – 50 m), o tai savo ruožtu privert ÷ iki 0,5 – 40 MPa padidinti sl ÷gį. Efektyviojoje chromatografijoje gali b ūti panaudojami visi chromatografinio atskyrimo mechanizmai: adsorbcija, pasiskirstymas, jon ų mainai ir kt. Paprastai atskyrim ą sudaro ne vienas mechanizmas, sulaikymui turi įtakos keli, pavyzdžiui, adsorbcija, pasiskirstymas, ekskliuzija ir panašiai. Pagal naudojam ų sorbent ų r ūšį galimi du efektyviosios skys čių chromatografijos variantai: normali ųjų fazi ų ir atvirkštini ų fazi ų chromatografija. Didelis efektyviosios skys čių chromatografijos pranašumas yra tas, kad galima taikyti izokratin į arba gradientin į eliuavim ą ir taip pagerinti jungini ų atskyrim ą.
Efektyvioji skys čių chromatografija yra vienas populiariausi ų augal ų fitochemin ÷s analiz ÷s metod ų. 2.5. Literat ūros apžvalgos apibendrinimas
Kanadine jakš ūne kaip perspektyviu vaistiniu augalu labiau susidom ÷ta ir pla čiau prad ÷tos tyrin ÷ti jos farmakologin ÷s savyb ÷s tik XX amžiaus antroje pus ÷je. Geriausiai išnagrin ÷tos yra kandin ÷s jakš ūn÷s antivirusinis aktyvumas ir imunostimuliacin ÷s savyb ÷s, nustatyta, kad ji pasižymi nefroprotekciniu ir inkst ų veikl ą stimuliuojan čiu, antihistamininiu ir antibakteriniu poveikiais. Ta čiau atlikus pagrindini ų šio augalo kaupiam ų farmakologiškai aktyvi ų jungini ų sukeliam ų poveiki ų organizmui apžvalg ą, galima manyti, kad kandin ÷s jakš ūn÷s sukeliam ų farmakologini ų poveiki ų spektras grei čiausiai yra platesnis, nei nustatyta iki šiol. Ta čiau šiam teiginiui pagr įsti būtina atlikti platesnius mokslinius tyrimus ir yra tikslinga taikant naujausius analiz ÷s metodus nustatyti augalo fitochemin ę sud ÷tį ir jos dinamik ą vegetacijos tarpsni ų metu bei skirtingais augimo metais. D ÷l ši ų priežas čių tęsti kanadin ÷s jakš ūn÷s fitocheminiai tyrimai šeštaisiais ir septintaisiais augimo metais bei atlikta palyginamoji veikli ųjų jungini ų kieki ų kitim ų antraisiais – septintaisiais augalo vegetacijos metais analiz ÷. Apibendrinus tyrim ų rezultatus gali b ūti pateikiamos optimalios augalin ÷s žaliavos rinkimo rekomendacijos
23
3. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI
Tyrimo objektas: šešt ųjų ir septint ųjų augimo met ų kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷, lapai, stiebai, ir generatyviniai organai, surinkti skirtingais vegetacijos tarpsniais (vegetacijos, butonizacijos, intensyvaus žyd ÷jimo, vaisi ų brandos pradžios, pilnos vaisi ų brandos, vegetacijos pabaigos) bei šaknys, iškastos vegetacijos pabaigoje. Tyrimo metodas: efektyvioji skys čių chromatografija (ESC) Augalin ÷ žaliava susmulkinama iki daleli ų, prabyran čių pro 0,355 mm siet ą. Atsveriamas 0,500 g (tikslus svoris) susmulkintos žaliavos pavyzdys (iš tos pa čios susmulkintos žaliavos ruošiami 3 pavyzdžiai) ir užpilama 25 ml 70 proc. etanolio. Ekstrakcija vykdoma 6 valandas, laikant kambario temperat ūroje, tamsioje vietoje. Gauta ištrauka filtruojama pro popierin į filtr ą į 25 ml matavimo kolb ą ir praskiedžiama 70 proc. etanoliu iki žym ÷s. Veikli ųjų jungini ų nustatymui paimama 2 ml gauto ekstrakto ir filtruojama per membranin į 0,22 m por ų dydžio filtr ą („Carl Roth GmbH“, Karlsruhe, Vokietija). 0,2 ml gauto filtrato praskiedžiama 1,8 ml 70 proc. etanolio. Kiekybinis ir kokybinis flavonoid ų nustatymas ESC metodu atliktas naudojant chromatograf ą Waters 2690 su dviem detektoriais: Waters 2487 UV/Vis ir Waters 996 PDA (Waters, Milford, JAV). Pasirinkta kolon ÷le „XTerra RP 18“ (150 x 3,9 mm) su prieškolon ÷le, sorbento daleli ų dydis 3,5 µm. Nustatymas atliktas prie 360 nm bangos ilgio. Paruošto pavyzdžio buvo paimama po 10 µl ir įvedama į skys čių chromatograf ą. Eliuento tek ÷jimo greitis 0,4 ml/min. Eliuavimas – gradientinis. Eliuentas A – 0,1 proc. trifluoracto r ūgšties tirpalas acetonitrile, eliuentas B – 0,1 proc. trifluoracto rūgšties tirpalas vandenyje. Taikytas šis gradiento kitimas: 0 – 45 min 95 proc. – 55 proc. B, 5 proc. – 45 proc. A; 45 – 50 min 55 proc. B, 45 proc. A; 50 – 55 min 55 proc. – 95 proc. B, 45 proc. – 5 proc. A. Tyrimai atlikti kambario temperat ūroje. Flavonoid ų tapatyb ÷ nustatyta palyginus anali čių sulaikymo trukmes su standart ų sulaikymo trukm ÷mis ir spektrais, gautais su diod ų matricos detektoriumi (PDA). Kiekybinis biologiškai aktyvi ų jungini ų nustatymas atliktas naudojantis kalibravimo kreiv ÷mis, kurios sudarytos naudojant penkis kiekvienos analit ÷s standarto skiedimus. Duomen ų apdorojimas: gauti duomenys apdoroti su programa Microsoft Office Excel 2007.
24
4. TYRIMO REZULTATAI IR J Ų APTARIMAS 4.1. Šešt ųjų augimo met ų kanadin ÷s jakš ūn÷s fitocheminio tyrimo rezultatai ir j ų aptarimas
4.1.1. Vegetacijos tarpsnis
Kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je ir atskiruose organuose vegetacijos tarpsniu sukaupt ų veikli ųjų jungini ų kiekiai yra pateikti 1 lentel ÷je .
1 lentel ÷. Veikli ųjų jungini ų kiekiai vegetacijos tarpsniu
Veikli ųjų jungini ų kiekis, g/g Kaupiamas junginys Žol ÷je Lapuose Stiebuose
( X ± S)* ( X ± S) ( X ± S) Chlorogeno r ūgštis 345,55 ±44,60 365,77±47,46 40,79±26,33 Kavos r ūgštis 1062,73 ±86,80 698,64±133,19 252,54±64,24 Viceninas-2 1752,88 ±228,81 2197,69±481,88 288,22±154,05 Orientinas ir homoorientinas 8385,50 ±1084,27 8955,88±1604,95 410,46±218,10 Viteksino ramnozidas 280,81 ±39,93 21,70±5,58 0,00±0,00 Viteksinas 1088,64 ±123,04 2919,16±546,45 140,17±9,97 Izoviteksinas 1977,32 ±318,61 2358,37±436,45 37,09±68,40 Rutinas 1182,55 ±252,48 1107,75±218,03 95,67±34,51 Hiperozidas 33,15 ±7,58 25,92±7,54 12,65±22,91 Apigenin-7-glikozidas 100,74 ±17,59 82,42±15,02 30,13±13,39 Astragalinas 2,71 ±2,12 0,00±0,00 0,00±0,00 Kvercitrinas 2,97 ±0,89 0,00±0,00 0,00±0,00 Liuteolinas 0,67 ±1,17 5,91±0,52 0,00±0,00 Kvercetinas 2,70 ±0,25 0,00±0,00 0,00±0,00 Apigeninas 4,29 ±1,32 0,00±0,00 0,00±0,00 Kemferolis 3,18 ±0,38 0,00±0,00 0,00±0,00 Bendras kiekis 16226,37±2129,89 19495,33±3486,72 1307,70±612,97
* X ± S – aritmetinis vidurkis ± vidutinis kvadratinis nuokrypis
Išanalizavus 1 lentel ÷je pateiktus duomenis, nustatyta, kad kanadin ÷ jakš ūn÷ vegetacijos tarpsniu didžiausi ą veikli ųjų jungini ų sumin į kiek į sukaupia lapuose, o mažiausi ą – stiebuose. Lapuose rastas 1,20 karto didesnis veikli ųjų jungini ų suminis kiekis nei žol ÷je ir 14,91 karto didesnis nei stiebuose. Daugiausiai vegetacijos tarpsniu yra sukaupiama orientino ir homoorientino. Ši ų jungini ų suminis kiekis sudaro 51,68 proc. vis ų kaupiam ų jungini ų žol ÷je, 45,94 proc. – lapuose ir 31,39 proc. – stiebuose. Palyginus pagrindini ų kaupiam ų flavonoid ų kiekius žol ÷je, lapuose ir stiebuose ( 22 pav.) , nustatyta, kad kanadin ÷ jakš ūn÷ vegetacijos tarpsnio metu lapuose sukaupia 1,25 karto daugiau vicenino-2 nei žol ÷je ir 7,63 karto daugiau nei stiebuose. Orientino ir homoorientino suminis kiekis lapuose nežymiai didesnis nei žol ÷je (1,06 karto), ta čiau net 21,82 karto didesnis nei stiebuose. Viteksino taip pat daugiausia rasta lapuose: 2,68 karto daugiau nei žol ÷je ir 20,83 karto daugiau nei 25 stiebuose. Izoviteksino kiekis tiek lapuose, tiek žol ÷je panašus, ta čiau jo net 63,58 karto daugiau lapuose nei stiebuose. Rutino šiek tiek daugiau (1,06 karto) aptikta žol ÷je nei lapuose. Stiebuose rutino rasta 12,36 karto mažiau nei žol ÷je.
22 pav . Vegetacijos tarpsniu kaupiam ų pagrindini ų flavonoid ų kiekiai skirtinguose augalo organuose
Chlorogeno r ūgšties žol ÷je ir lapuose sukaupta panaš ūs kiekiai – atitinkamai 345,55 µg/g ir 365,77 µg/g, ta čiau stiebuose jos rasta gerokai mažiau – tik 40,79 µg/g. Kavos r ūgšties daugiausiai sukaupta žol ÷je: 1,52 karto daugiau nei lapuose ir 4,21 karto daugiau nei stiebuose. Vegetacijos tarpsniu surinktos žol ÷s chromatograma pateikiama 23 paveiksle.
23 pav. Vegetacijos tarpsniu surinktos žol ÷s chromatograma: 1 - chlorogeno r ūgštis, 2 - kavos r ūgštis, 3 – viceninas-2, 4 – orientinas ir homoorientinas, 5 - viteksino ramnozidas, 6 - viteksinas, 7 - izoviteksinas, 8 - rutinas, 9 - hiperozidas, 10 – apigenin-7-gliukozidas, 11 – astragalinas, 12 – kvercitrinas, 13 – liuteolinas, 14 – kvercetinas, 15 – apigeninas , 16 - kemferolis.
26
4.1.2. Butonizacijos tarpsnis
Kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je ir atskiruose organuose butonizacijos tarpsniu sukaupt ų veikli ųjų jungini ų kiekiai yra pateikti 2 lentel ÷je. Juos išanalizavus nustatyta, kad butonizacijos kaip ir vegetacijos tarpsniu didžiausias veikli ųjų jungini ų suminis kiekis rastas lapuose, mažiausias – stiebuose. Lapuose jis yra 1,30 karto didesnis nei žol ÷je, 14,47 karto didesnis nei stiebuose ir 12,38 karto didesnis nei butonuose. Visuose augalo organuose daugiausiai rasta orientino ir homoorientino. Žol ÷je ši ų dviej ų flavonoid ų suminis kiekis sudaro 48,27 proc. vis ų kaupiam ų jungini ų, lapuose – 49,86 proc., stiebuose – 29,40 proc., o butonuose – 21,62 proc.
2 lentel ÷. Veikli ųjų jungini ų kiekiai butonizacijos tarpsniu
Veikli ųjų jungini ų kiekis, g/g Kaupiamas junginys Žol ÷je Lapuose Stiebuose Butonuose
( X ± S) ( X ± S) ( X ± S) ( X ± S) Chlorogeno r ūgštis 477,22 ±146,95 508,38±64,32 49,02±6,27 50,57±3,53 Kavos r ūgštis 1145,44 ±28,58 933,37±23,77 407,23±28,19 215,42±2,35 Viceninas-2 2140,45 ±54,97 2711,26±112,21 226,59±74,13 390,40±32,09 Orientinas ir homoorientinas 8704,17 ±156,19 11657,07±394,31 459,12±37,78 408,42±6,23 Viteksino ramnozidas 354,83 ±9,76 54,13±16,89 0,00±0,00 14,95±0,99 Viteksinas 1985,18 ±207,22 2951,79±161,61 134,25±73,70 221,58±22,54 Izoviteksinas 1554,47 ±433,62 2925,82±130,37 6,83±135,26 42,29±2,50 Rutinas 1537,86 ±132,64 1082,74±39,02 180,62±98,34 252,66±62,70 Hiperozidas 40,30 ±46,85 22,21±1,54 69,93±22,23 33,68±23,52 Apigenin-7-glikozidas 47,55 ±66,14 95,07±3,14 27,85±15,40 96,45±75,29 Astragalinas 4,06 ±5,13 0,00±0,00 0,00±0,00 63,64±90,00 Kvercitrinas 35,85 ±1,05 34,66±30,02 0,00±0,00 22,26±4,04 Liuteolinas 0,88 ±0,41 6,11±0,74 0,00±0,00 20,42±0,49 Kvercetinas 0,99 ±1,71 10,85±9,35 0,00±0,00 33,56±0,47 Apigeninas 3,57 ±0,86 0,00±0,00 0,00±0,00 22,97±1,05 Kemferolis 1,13 ±1,95 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Bendras kiekis 18033,94±683,68 23381,79±878,65 1561,43±111,64 1889,25±315,68
Palyginus pagrindini ų kaupiam ų flavonoid ų kiekius žol ÷je, lapuose, stiebuose ir butonuose (24 pav.) , nustatyta, kad kanadin ÷ jakš ūn÷ butonizacijos tarpsniu vicenino-2 lapuose sukaupia 1,27 karto daugiau nei žol ÷je, 11,97 karto daugiau nei stiebuose ir 6,94 karto daugiau nei butonuose. Orientino ir homoorientino daugiausiai rasta lapuose ir žol ÷je (atitinkamai 11657,07 µg/g ir 8704,17 µg/g), o stiebuose ir butonuose jų suminis kiekis žymiai mažesnis – atitinkamai 25,39 ir 28,54 karto – lyginant su lapais. Viteksino taip pat daugiausia rasta lapuose: 1,49 karto daugiau nei žol ÷je, 21,99 karto daugiau nei stiebuose ir 13,32 karto daugiau nei butonuose. Izoviteksino kiekis lapuose 1,88 karto didesnis nei žol ÷je, ta čiau butonuose jo aptikta net 69,18 karto mažiau nei lapuose, o stiebuose rasti tik p ÷dsakai (6,83 µg/g). Rutino kaip ir vegetacijos tarpsniu daugiau aptikta žol ÷je nei lapuose (1,42 karto). Stiebuose ir butonuose jo rasta atitinkamai 8,51 ir 6,09 karto mažiau nei žol ÷je.
27
24 pav . Butonizacijos tarpsniu kaupiam ų pagrindini ų flavonoid ų kiekiai skirtinguose augalo organuose
Chlorogeno r ūgšties, lyginant visus tirtus augalo organus ir žolę, butonizacijos tarpsniu daugiausiai sukaup ÷ lapai (508,38 µg/g), kavos r ūgšties – žol ÷ (1145,44 µg/g). Abiej ų fenolini ų rūgš čių kiekiai lapuose ir žol ÷je panaš ūs, ta čiau j ų gerokai mažiau rasta stiebuose ir butonuose. Butonizacijos tarpsniu surinkt ų lap ų chromatograma pateikiama 25 paveiksle .
25 pav. Butonizacijos tarpsniu surinkt ų lap ų chromatograma: 1 - chlorogeno r ūgštis, 2 - kavos r ūgštis, 3 - viceninas-2, 4 – orientinas ir homoorientinas, 5 - viteksino ramnozidas, 6 - viteksinas, 7 - izoviteksinas, 8 - rutinas, 9 - hiperozidas, 10 – apigenin-7-gliukozidas, 11 – kvercitrinas, 12 – liuteolinas, 13 - kvercetinas.
28
4.1.3. Žyd ÷jimo tarpsnis
Kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je ir atskiruose organuose žyd ÷jimo tarpsniu sukaupt ų veikli ųjų jungini ų kiekiai yra pateikti 3 lentel ÷je.
3 lentel ÷. Veikli ųjų jungini ų kiekiai žyd ÷jimo tarpsniu
Veikli ųjų jungini ų kiekis, g/g Kaupiamas junginys Žol ÷je Lapuose Stiebuose Žieduose
( X ± S) ( X ± S) ( X ± S) ( X ± S) Chlorogeno r ūgštis 393,77±79,31 544,58±155,17 65,55±20,65 240,35±110,05 Kavos r ūgštis 1006,09±166,34 857,00±47,11 733,85±74,91 339,28±120,78 Viceninas-2 1641,21±354,87 2467,62±128,56 331,60±6,69 1646,44±47,78 Orientinas ir 4837,68±984,51 9746,56±644,36 880,63±95,05 974,32±143,08 homoorientinas Viteksino ramnozidas 269,18±77,38 71,56±8,57 0,00±0,00 328,36±49,32 Viteksinas 1522,28±333,12 2180,39±151,67 217,20±14,40 1392,46±239,97 Izoviteksinas 1177,58±294,34 2247,96±132,48 31,46±4,60 274,84±36,31 Rutinas 1522,72±376,81 819,51±59,19 305,28±33,27 3715,13±780,29 Hiperozidas 492,11±180,46 26,88±4,72 44,32±38,39 2215,09±320,00 Apigenin-7-glikozidas 1038,43±401,11 60,22±9,73 42,31±27,27 4619,78±43,40 Astragalinas 130,09±53,82 8,65±7,53 14,98±4,41 7251,97±1142,02 Kvercitrinas 107,61±18,28 89,52±11,55 0,00±0,00 462,87±82,76 Liuteolinas 2,35±1,09 0,00±0,00 4,26±0,52 23,12±5,80 Kvercetinas 1,34±2,32 0,00±0,00 11,72±0,22 199,66±50,06 Apigeninas 2,53±0,76 0,00±0,00 10,32±9,05 0,00±0,00 Kemferolis 1,13±1,02 0,00±0,00 0,00±0,00 624,44±66,02 Bendras kiekis 14146,11±3312,73 19571,51±1158,99 2693,47±217,26 24308,12±3861,21
Išnagrin ÷jus 3 lentel ÷je pateiktus duomenis, nustatyta, kad žyd ÷jimo tarpsniu didžiausias veikli ųjų jungini ų suminis kiekis rastas žieduose – 24308,12 µg/g, o lyginant vegetatyvinius augalo organus, išlieka ta pati tendencija kaip ir ankstesniais vegetacijos tarpsniais – lapuose randamas didžiausias veikli ųjų jungini ų suminis kiekis, o stiebuose – mažiausias. Lapuose nustatyt ų veikli ųjų jungini ų suminis kiekis yra 1,38 karto didesnis nei žol ÷je, 17,27 karto didesnis nei stiebuose ir 1,24 karto mažesnis nei žieduose. Žol ÷je, lapuose ir stiebuose daugiausiai rasta orientino ir homoorientino: žol ÷je j ų suminis kiekis sudaro 34,20 proc. vis ų kaupiam ų jungini ų, lapuose – 49,80 proc., stiebuose – 32,69 proc. Palyginus pagrindini ų kaupiam ų flavonoidų kiekius įvairiuose kanadin ÷s jakš ūn÷s organuose (26 pav. ), nustatyta, kad vicenino-2, orientino, viteksino ir izoviteksino lapuose sukaupta daugiausiai, o stiebuose mažiausiai. Vicenino-2 lapuose sukaupta 1,50 karto daugiau nei žol ÷je ir žieduose ir 7,44 karto daugiau nei stiebuose. Orientino ir homoorientino stiebuose ir žieduose sukaupta gerokai mažiau nei lapuose – atitinkamai 11,07 ir 10,00 kart ų. Viteksino lapuose rasta 1,43 ir 1,57 karto daugiau nei atitinkamai žol ÷je ir žieduose, ta čiau stiebuose jo rasta net 10,04 karto mažiau nei lapuose. Izoviteksino kiekis lapuose 1,91, 71,45 ir 8,18 karto didesnis nei atitinkamai
29
žol ÷je, stiebuose ir žieduose. Rutino didžiausias kiekis rastas žieduose: 2,44, 4,53 ir 12,17 karto daugiau nei atitinkamai lapuose, žol ÷je ir stiebuose.
26 pav . Žyd ÷jimo tarpsniu kaupiam ų pagrindini ų flavonoid ų kiekiai skirtinguose augalo organuose
Žieduose yra visai kitoks veikli ųjų jungini ų kieki ų pasiskirstymas nei vegetatyviniuose augalo organuose. Daugiausiai kaupiama astragalino, apigenin-7-glikozido, rutino ir hiperozido, kurie atitinkamai sudaro 29,83 proc., 19,01 proc., 15,28 proc. ir 9,11 proc. žieduose randam ų veikli ųjų jungini ų suminio kiekio. Žied ų chromatograma yra pateikta 27 paveiksle.
27 pav. Žied ų chromatograma: 1 - chlorogeno r ūgštis, 2 - kavos r ūgštis, 3 - viceninas-2, 4 – orientinas ir homoorientinas, 5 - viteksino ramnozidas, 6 - viteksinas, 7 - izoviteksinas, 8 - rutinas, 9 - hiperozidas, 10 – apigenin-7- gliukozidas, 11 – astragalinas, 12 – kvercitrinas, 13 – liuteolinas, 14 – kvercetinas, 15 – apigeninas , 16 - kemferolis.
30
Chlorogeno r ūgšties daugiausiai rasta lapuose – 544,58 µg/g. Lyginant su žole, stiebais ir žiedais, tai yra atitinkamai 1,38, 8,31 ir 2,27 karto daugiau. Kavos r ūgšties daugiausiai rasta žol ÷je (1006,09 µg/g) ir mažiausiai žieduose (339,28 µg/g). Stiebuose nustatyt ų veikli ųjų jungini ų kiekiai yra mažiausi, lyginant su kitais augalo organais. Žyd ÷jimo tarpsniu surinkt ų stieb ų chromatograma pateikta 28 paveiksle .
28 pav. Žyd ÷jimo tarpsniu surinkt ų stieb ų chromatograma: 1 - chlorogeno r ūgštis, 2 - kavos r ūgštis, 3 - viceninas-2, 4 – orientinas ir homoorientinas, 5 - viteksinas, 6 - izoviteksinas, 7 - rutinas, 8 - hiperozidas, 9 – apigenin- 7-gliukozidas, 10 – astragalinas, 11 –liuteolinas, 12 – kvercetinas, 13 – apigeninas.
4.1.4. Vaisi ų brandos pradžios tarpsnis
Kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je ir atskiruose organuose vaisi ų brandos pradžios tarpsniu sukaupt ų veikli ųjų jungini ų kiekiai yra pateikti 4 lentel ÷je. Juos išanalizavus, nustatyta, kad daugiausiai veikli ųjų jungini ų sukaupta lapuose. Lapuose rast ų veikli ųjų jungini ų suminis kiekis yra 2,24 kartus didesnis nei žol ÷je, 6,96 karto didesnis nei stiebuose ir 2,39 karto didesnis nei vaisiuose. Žol ÷je, lapuose ir stiebuose daugiausiai rasta orientino ir homoorientino. Žol ÷je j ų suminis kiekis sudaro 30,94 proc., lapuose – 50,63 proc., stiebuose 31 proc. vis ų sukaupt ų fenolini ų jungini ų. Vaisiuose daugiausiai randama viteksino – 24,78 proc. viso veikli ųjų jungini ų suminio kiekio. Palyginus pagrindini ų kaupiam ų flavonoid ų kiekius žol ÷je, lapuose, stiebuose ir vaisiuose ( 29 pav.) , nustatyta, kad kanadin ÷ jakš ūn÷ vaisi ų brandos pradžios tarpsnio metu vicenino-2 lapuose sukaup ÷ 2,20 karto daugiau nei žol ÷je, 5,59 karto daugiau nei stiebuose ir 1,75 karto daugiau nei vaisiuose. Orientino ir homoorientino daugiausiai rasta lapuose (10250,01 µg/g) ir žol ÷je (2796,19 µg/g). Stiebuose ir vaisiuose jų aptikta žymiai mažiau – atitinkamai 11,37 ir 9,23 karto – lyginant su
31 lapais. Viteksino daugiausia rasta lapuose (2107,69 µg/g) ir vaisiuose (2096,33 µg/g). Žol ÷je jo rasta 1,29 karto mažiau, o stiebuose 7,57 karto mažiau lyginant su lapais. Izoviteksino kiekis lapuose 3,59 karto didesnis nei žol ÷je ir 2,88 karto didesnis nei vaisiuose, o stiebuose jo rasta tik 54,24 µg/g, t.y. 53,57 karto mažiau nei lapuose. Rutino daugiausiai sukaupta vaisiuose – 890,02 µg/g. Žol ÷je, lapuose ir stiebuose jo rasta atitinkamai 1,12, 1,22 ir 3,04 karto mažiau.
4 lentel ÷. Veikli ųjų jungini ų kiekiai vaisi ų brandos pradžioje
Veikli ųjų jungini ų kiekis, g/g Kaupiamas junginys Žol ÷je Lapuose Stiebuose Vaisiuose
( X ± S) ( X ± S) ( X ± S) ( X ± S) Chlorogeno r ūgštis 353,47±19,95 415,35±95,63 81,49±6,65 82,62±17,37 Kavos r ūgštis 691,13±39,81 939,19±64,42 575,93±58,30 440,35±27,70 Viceninas-2 1459,94±118,47 3209,47±457,23 574,55±291,06 1831,71±224,07 Orientinas ir homoorientinas 2796,19±306,32 10250,01±941,39 901,27±80,33 1110,46±95,42 Viteksino ramnozidas 216,02±25,01 0,00±0,00 0,00±0,00 55,09±17,24 Viteksinas 1631,58±134,93 2107,69±180,89 278,57±18,67 2096,33±577,20 Izoviteksinas 809,52±100,21 2905,89±282,53 54,24±7,79 1009,83±102,89 Rutinas 792,32±51,88 729,79±98,24 293,03±24,95 890,02±267,40 Hiperozidas 87,70±5,76 18,45±7,11 81,61±6,72 250,38±183,10 Apigenin-7-glikozidas 103,41±9,10 75,28±7,46 20,98±3,78 328,94±170,75 Astragalinas 16,71±1,57 19,19±17,93 7,97±7,40 251,85±240,65 Kvercitrinas 60,68±2,79 0,00±0,00 10,63±10,24 18,14±15,85 Liuteolinas 4,27±0,91 0,00±0,00 0,00±0,00 8,78±1,25 Kvercetinas 10,21±1,48 0,00±0,00 17,50±2,08 30,61±10,90 Apigeninas 1,48±1,31 0,00±0,00 9,34±8,81 12,44±11,01 Kemferolis 3,18±0,49 0,00±0,00 0,00±0,00 43,64±23,10 Bendras kiekis 9037,80±775,66 20246,62±2005,26 2907,09±470,66 8461,17±1222,38
Chlorogeno r ūgšties daugiausiai rasta lapuose ir žol ÷je – atitinkamai 415,35 µg/g ir 353,47 µg/g. Stiebuose jos nustatyta 5,10, o vaisiuose – 5,03 karto mažiau nei lapuose. Kavos r ūgšties 1,36, 1,63 ir 2,13 karto daugiau sukaupta lapuose nei atitinkamai žol÷je, stiebuose ir vaisiuose.
29 pav . Pagrindini ų kaupiam ų flavonoid ų kiekiai skirtinguose augalo organuose vais ų brandos pradžioje
32
4.1.5. Pilnos vaisi ų brandos tarpsnis
Kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je ir atskiruose organuose pilnos vaisi ų brandos tarpsniu sukaupt ų veikli ųjų jungini ų kiekiai yra pateikti 5 lentel ÷je.
5 lentel ÷. Veikli ųjų jungini ų kiekiai pilnos vaisi ų brandos tarpsniu
Veikli ųjų jungini ų kiekis, g/g Kaupiamas junginys Žol ÷je Lapuose Stiebuose Vaisiuose
( X ± S) ( X ± S) ( X ± S) ( X ± S) Chlorogeno r ūgštis 296,55±9,17 352,42±38,74 67,60±10,96 27,09±5,84 Kavos r ūgštis 695,28±15,24 840,73±47,19 768,65±48,85 170,62±11,46 Viceninas-2 1192,77±8,29 2634,34±60,38 491,85±18,77 552,49±177,82 Orientinas ir 2611,04±34,81 8422,24±391,75 994,50±38,92 209,92±30,91 homoorientinas Viteksino ramnozidas 442,01±12,08 6,31±8,52 0,00±0,00 488,98±42,94 Viteksinas 932,32±8,93 1537,51±71,47 263,32±4,44 639,05±26,05 Izoviteksinas 520,66±402,86 2627,11±128,58 56,80±5,91 246,24±23,36 Rutinas 598,33±11,01 535,29±35,44 350,02±2,58 977,83±93,79 Hiperozidas 97,84±7,02 23,97±9,26 105,10±5,81 180,03±10,74 Apigenin-7-glikozidas 63,94±5,35 60,39±6,18 32,89±13,03 198,28±10,46 Astragalinas 80,97±28,85 37,34±4,56 0,00±0,00 107,32±2,60 Kvercitrinas 29,09±1,84 63,13±3,68 26,63±2,67 96,85±14,86 Liuteolinas 3,11±0,14 0,00±0,00 0,00±0,00 34,69±12,15 Kvercetinas 3,33±0,14 0,00±0,00 36,43±5,66 57,83±16,58 Apigeninas 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 6,20±5,40 Kemferolis 2,97±0,12 0,00±0,00 0,00±0,00 7,29±6,40 Bendras kiekis 7570,23±466,70 17038,46±758,24 3193,79±83,49 4000,70±261,76
Nusta čius kanadin ÷s jakš ūn÷s veikli ųjų jungini ų kiekius pilnos vaisi ų brandos metu, pasteb ÷ta, kad didžiausi ą jų sumin į kiek į kaupia lapai, o mažiausi ą – stiebai. Lapuose sukaupta 2,25 karto didesnis veikli ųjų jungini ų suminis kiekis nei žol ÷je, 5,33 karto didesnis nei stiebuose ir 4,26 karto didesnis nei vaisiuose. Daugiausiai pilnos vaisi ų brandos tarpsniu lapuose, stiebuose ir žol ÷je buvo sukaupta orientino ir homoorientino. J ų suminis kiekis sudaro 28,89 proc. vis ų kaupiam ų jungini ų žol ÷je, 41,60 proc. – lapuose ir 34,21 proc. – stiebuose. Vaisiuose daugiausiai rasta rutino – 11,56 proc. vis ų veikli ųjų jungini ų. Palyginus pagrindini ų kaupiam ų flavonoid ų kiekius įvairiuose kanadin ÷s jakš ūn÷s organuose (30 pav. ), nustatyta, kad vicenino-2, orientino ir homoorientino, viteksino ir izoviteksino lapuose sukaupta daugiausiai, o stiebuose – mažiausiai. Vicenino-2 lapuose sukaupta 2,21, 5,36 ir 4,77 karto daugiau nei atitinkamai žol ÷je, stiebuose ir vaisiuose. Orientino ir homoorientino žol ÷je ir stiebuose sukaupta atitinkamai 3,23 ir 8,47 karto mažiau, o vaisiuose net 40,12 karto mažiau nei lapuose. Viteksino lapuose rasta 1,65 karto daugiau nei žol ÷je, 5,84 karto daugiau nei stiebuose ir 2,41 karto daugiau nei vaisiuose. Izoviteksino kiekis lapuose 5,05 karto didesnis nei žol ÷je, 10,67 karto didesnis nei vaisiuose ir net 46,25 karto didesnis nei stiebuose. Rutino didžiausias kiekis rastas vaisiuose: 4,39, 4,91 ir 7,51 karto daugiau nei atitinkamai lapuose, žol ÷je ir stiebuose. 33
30 pav . Pagrindini ų kaupiam ų flavonoid ų kiekiai skirtinguose augalo organuose pilnos vais ų brandos tarpsniu
Chlorogeno r ūgšties daugiausiai rasta lapuose ir žol ÷je – atitinkamai 352,42 µg/g ir 296,55 µg/g. Stiebuose jos nustatyta 5,21, o vaisiuose 13,01 karto mažiau nei lapuose. Kavos r ūgšties 1,21, 1,09 ir 4,93 karto daugiau sukaupta lapuose nei atitinkamai žol ÷je, stiebuose ir vaisiuose. Kanadin ÷s jakš ūn÷s vaisi ų, surinkt ų pilnos vaisi ų brandos tarpsniu, chromatograma pateikiama 31 paveiksle .
31 pav. Pilnos vaisi ų brandos tarpsniu surinkt ų vaisi ų chromatograma: 1 - chlorogeno r ūgštis, 2 - kavos r ūgštis, 3 - viceninas-2, 4 – orientinas ir homoorientinas, 5 - viteksino ramnozidas, 6 - viteksinas, 7 - izoviteksinas, 8 - rutinas, 9 - hiperozidas, 10 – apigenin-7-gliukozidas, 11 – astragalinas, 12 – kvercitrinas, 13 – liuteolinas, 14 – kvercetinas, 15 – apigeninas , 16 - kemferolis.
34
4.1.6. Vegetacijos pabaigos tarpsnis
Kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je ir atskiruose organuose vegetacijos pabaigoje sukaupt ų veikli ųjų jungini ų kiekiai yra pateikti 6 lentel ÷je. Juos išanalizavus nustatyta, kad didžiausi veikli ųjų jungini ų suminiai kiekiai sukaupti lapuose. Veikli ųjų jungini ų suminis kiekis lapuose yra 2,04 kartus didesnis nei žol ÷je, 4,09 karto didesnis nei stiebuose ir 4,57 karto didesnis nei vaisiuose. Žol ÷je, lapuose ir stiebuose daugiausiai rasta orientino ir homoorientino. Žol ÷je jų suminis kiekis sudaro 21,08 proc., lapuose – 49,74 proc., stiebuose 29,45 proc. vis ų fenolini ų jungini ų kiekio. Vaisiuose daugiausiai rasta rutino – 34,98 proc. viso veikli ųjų jungini ų suminio kiekio.
6 lentel ÷. Veikli ųjų jungini ų kiekiai vegetacijos pabaigoje
Veikli ųjų jungini ų kiekis, g/g Kaupiamas junginys Žol ÷je Lapuose Stiebuose Vaisiuose ( X ± S) ( X ± S) ( X ± S) ( X ± S) Chlorogeno r ūgštis 177,97±7,07 288,59±30,01 62,77±6,91 0,00±0,00 Kavos r ūgštis 481,51±12,66 626,49±43,73 768,69±129,96 86,17±46,48 Viceninas-2 1325,62±52,51 2301,45±238,31 534,42±86,43 469,91±74,57 Orientinas ir 1391,05±42,02 6684,04±502,02 966,53±189,99 61,27±21,82 homoorientinas Viteksino ramnozidas 462,98±21,45 42,77±20,87 0,00±0,00 429,41±67,35 Viteksinas 1203,67±41,17 1552,35±119,23 270,24±49,49 211,22±93,13 Izoviteksinas 557,18±435,58 1996,59±152,65 103,44±27,63 62,39±18,59 Rutinas 650,53±20,96 456,23±32,99 368,24±86,08 1028,84±136,75 Hiperozidas 107,97±18,23 30,04±0,84 108,72±27,09 136,08±30,97 Apigenin-7-glikozidas 114,95±31,15 42,07±1,59 31,80±10,80 145,83±39,09 Astragalinas 69,88±41,97 31,22±7,99 8,31±7,52 92,97±14,71 Kvercitrinas 36,43±1,11 31,71±2,58 21,96±6,00 99,27±15,29 Liuteolinas 5,34±1,25 0,00±0,00 0,00±0,00 29,39±3,26 Kvercetinas 8,50±1,97 0,00±0,00 36,81±5,85 41,31±7,60 Apigeninas 1,39±0,28 0,00±0,00 0,00±0,00 30,65±18,74 Kemferolis 4,82±1,59 0,00±0,00 0,00±0,00 16,82±6,15 Bendras kiekis 6599,79±635,54 13438,41±1117,46 3281,91±616,07 2941,53±542,31
Palyginus pagrindini ų kaupiam ų flavonoid ų kiekius žol ÷je, lapuose, stiebuose ir vaisiuose ( 32 pav.) , nustatyta, kad kanadin ÷ jakš ūn÷ vegetacijos pabaigoje vicenino-2 lapuose sukaup ÷ 1,74 karto daugiau nei žol ÷je, 4,31 karto daugiau nei stiebuose ir 4,90 karto daugiau nei vaisiuose. Orientino ir homoorientino daugiausiai rasta lapuose (6684,04 µg/g). Žol ÷je, stiebuose ir vaisiuose jų aptikta žymiai mažiau – atitinkamai 4,81, 6,92 ir net 109,09 karto – lyginant su lapais. Viteksino daugiausia rasta lapuose (1552,35 µg/g) ir žol ÷je (1203,67 µg/g). Stiebuose jo rasta 5,74 karto mažiau, o vaisiuose 7,53 karto mažiau, lyginant su lapais. Izoviteksino kiekis lapuose 3,58 karto didesnis nei žol ÷je, o stiebuose ir vaisiuose jo rasta tik 103,44 µg/g ir 62,39 µg/g, t.y. atitinkamai 19,30 ir 32 kartais mažiau nei lapuose. Rutino daugiausiai sukaupta vaisiuose – 1028,84 µg/g. Žol ÷je, lapuose ir stiebuose jo rasta atitinkamai 1,58, 2,26 ir 2,79 karto mažiau. 35
32 pav . Pagrindini ų kaupiam ų flavonoid ų kiekiai skirtinguose augalo organuose vegetacijos pabaigoje
4.1.7. Veikli ųjų jungini ų sumini ų kieki ų, sukaupt ų skirtingais vegetacijos tarpsniais, palyginimas
Skirtingais vegetacijos tarpsniais kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je ir generatyviniuose bei vegetatyviniuose organuose sukaupt ų veikli ųjų jungini ų sumini ų kieki ų palyginimas yra pateiktas 33 paveiksle . Iš jo matyti, kad didžiausi ą veikli ųjų jungini ų sumin į kiek į kaupia lapai ir jis lapuose vegetacijos metu palaipsniui maž ÷ja. Stiebai kaupia mažiausi ą veikli ųjų jungini ųsumin į kiek į, bet jis vegetacijos metu did ÷jant stieb ų masei auga.
33 pav . Skirtingais vegetacijos tarpsniais kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je ir generatyviniuose bei vegetatyviniuose organuose sukaupt ų veikli ųjų jungini ų sumini ų kieki ų palyginimas
36
Butonuose ir vaisiuose, palyginti su lapais, kaupiamas nedidelis veikli ųjų jungini ų suminis kiekis. Didžiausias fenolini ų jungini ų suminis kiekis rastas žieduose, ta čiau taip yra d ÷l žymiai didesnio su kitais augalo organais lyginant astragalino, apigenin-7-glikozido, rutino ir hiperozido kiekio. Žol ÷je nustatytas veikli ųjų jungini ų suminis kiekis svyruoja: vegetacijos, butonizacijos ir žyd ÷jimo tarpsniais jis nedaug skiriasi nuo lap ų, o vaisi ų brandos pradžios, pilnos vaisi ų brandos ir vegetacijos pabaigos tarpsniais, sustor ÷jus stiebams ir subrendus vaisiams, žol ÷s veikli ųjų jungini ų suminis kiekis tampa artimesnis stieb ų ir vaisi ų veikli ųjų jungini ų suminiam kiekiui. Pagrindiniai veiklieji junginiai, kaupiami lapuose, yra viceninas-2, orientinas su homoorientinu, viteksinas, izoviteksinas ir rutinas. Jų kieki ų skirtingais vegetacijos tarpsniais palyginimas yra pateiktas 34 paveiksle, kuriame puikiai matyti, jog dominuojantys komponentai yra orientinas su homoorientinu ir j ų kiekis vegetacijos metu maž ÷ja. Vicenino-2, viteksino ir izoviteksino sukaupiami panaš ūs kiekiai, ta čiau vicenino-2 ir izoviteksino kiekiai vegetacijos metu beveik nekinta, o viteksino nuolat maž ÷ja. Rutino randama mažiausiai iš pagrindini ų lapuose kaupiam ų flavonoid ų. Jo kiekis vegetacijos metu palaipsniui maž ÷ja.
34 pav . Skirtingais vegetacijos tarpsniais kanadin ÷s jakš ūn÷s lapuose sukaupt ų pagrindini ų veikli ųjų jungini ų kieki ų palyginimas
37
4.2. Septint ųjų augimo met ų kanadin ÷s jakš ūn÷s fitocheminio tyrimo rezultatai ir j ų aptarimas
4.2.1. Vegetacijos tarpsnis
Kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je ir atskiruose organuose vegetacijos tarpsniu sukaupt ų veikli ųjų jungini ų kiekiai yra pateikti 7 lentel ÷je .
7 lentel ÷. Veikli ųjų jungini ų kiekiai vegetacijos tarpsniu
Veikli ųjų jungini ų kiekis, g/g Kaupiamas junginys Žol ÷je Lapuose Stiebuose ( X ± S) ( X ± S) ( X ± S) Chlorogeno r ūgštis 269,58±51,29 538,18±101,73 103,87±28,29 Kavos r ūgštis 879,76±77,98 1626,73±275,38 1001,51±63,01 Viceninas-2 1730,80±222,95 3596,08±613,24 331,37±35,71 Orientinas ir homoorientinas 5850,20±679,25 12046,65±1919,59 1472,83±131,79 Viteksino ramnozidas 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Viteksinas 1427,29±182,28 2374,68±356,00 205,82±45,62 Izoviteksinas 1605,06±218,65 3523,48±739,66 54,10±38,81 Rutinas 584,00±87,01 1004,45±166,80 229,35±12,39 Hiperozidas 18,61±7,66 31,78±2,98 0,00±0,00 Apigenin 7 glikozidas 80,39±25,79 70,35±3,93 60,42±6,75 Astragalinas 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Kvercitrinas 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Liuteolinas 0,00±0,00 9,12±8,84 0,00±0,00 Kvercetinas 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Apigeninas 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Kemferolis 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Bendras kiekis 12445,70±1505,17 24821,50±4137,99 3459,27±333,82
Išanalizavus 7 lentel ÷je pateiktus duomenis, nustatyta, kad kanadin ÷ jakš ūn÷ vegetacijos tarpsniu didžiausi ą veikli ųjų jungini ų sumin į kiek į sukaup ÷ lapuose, o mažiausi ą – stiebuose. Lapuose rasta 1,99 karto didesnis veikli ųjų jungini ų suminis kiekis nei žol ÷je ir 7,18 karto didesnis nei stiebuose. Daugiausiai vegetacijos tarpsnio metu yra sukaupiama orientino ir homoorientino. Ši ų jungini ų suminis kiekis sudaro 47,01 proc. vis ų kaupiam ų jungini ų žol ÷je, 48,53 proc. – lapuose ir 42,58 proc. – stiebuose. Palyginus pagrindini ų kaupiam ų flavonoid ų kiekius žol ÷je, lapuose ir stiebuose ( 35 pav.) , nustatyta, kad kanadin ÷ jakš ūn÷ vegetacijos tarpsniu lapuose sukaupia 2,08 karto daugiau vicenino- 2 nei žol ÷je ir 10,85 karto daugiau nei stiebuose. Orientino ir homoorientino suminis kiekis lapuose 6,96 karto didesnis nei žol ÷je ir 8,18 karto j ų daugiau lapuose nei stiebuose. Viteksino taip pat daugiausia rasta lapuose: 1,66 karto daugiau nei žol ÷je ir 11,54 karto daugiau nei stiebuose. Izoviteksino kiekis žol ÷je 2,20 karto mažesnis nei lapuose, ta čiau jo net 65,13 karto daugiau lapuose nei stiebuose. Rutino 1,72 karto mažiau aptikta žol÷je nei lapuose. Stiebuose rutino rasta 4,38 karto mažiau nei lapuose. 38
35 pav . Pagrindini ų kaupiam ų flavonoid ų kiekiai skirtinguose augalo organuose vegetacijos tarpsniu Chlorogeno ir kavos r ūgšties v ÷lgi daugiausiai rasta lapuose. Chlorogeno r ūgšties lapuose sukaupta 538,18 µg/g, t.y. 2 kartus daugiau negu žol ÷je ir 5,18 karto daugiau nei stiebuose. Kavos rūgšties – 1626,73 µg/g, t.y. 1,62 karto daugiau stiebuose ir 1,85 karto daugiau nei žol ÷je. Vegetacijos tarpsniu surinktos žol ÷s chromatograma pateikiama 36 paveiksle.
36 pav. Vegetacijos tarpsniu surinktos žol ÷s chromatograma: 1 - chlorogeno r ūgštis, 2 - kavos r ūgštis, 3 – viceninas-2, 4 – orientinas ir homoorientinas, 5 - viteksinas, 6 - izoviteksinas, 7 - rutinas, 8 - hiperozidas, 9 – apigenin- 7-gliukozidas.
39
4.2.2 Butonizacijos tarpsnis
Kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je ir atskiruose organuose butonizacijos tarpsniu sukaupt ų veikli ųjų jungini ų kiekiai yra pateikti 8 lentel ÷je. Juos išanalizavus nustatyta, kad butonizacijos kaip ir vegetacijos tarpsniu didžiausias veikli ųjų jungini ų suminis kiekis rastas lapuose, mažiausias – stiebuose. Lapuose sukaupt ų veikli ųjų jungini ų suminis kiekis yra 1,54 karto didesnis nei žol ÷je, 7,32 karto didesnis nei stiebuose ir 2,30 karto didesnis nei butonuose. Visuose augalo organuose daugiausiai rasta orientino ir homoorientino. Žol ÷je ši ų dviej ų flavonoid ų suminis kiekis sudaro 48,87 proc. vis ų kaupiam ų jungini ų, lapuose – 48,00 proc., stiebuose – 38,33 proc., o butonuose – 35,86 proc..
8 lentel ÷. Veikli ųjų jungini ų kiekiai butonizacijos tarpsniu
Veikli ųjų jungini ų kiekis, g/g Kaupiamas junginys Žol ÷je Lapuose Stiebuose Butonuose
( X ± S) ( X ± S) ( X ± S) ( X ± S) Chlorogeno r ūgštis 386,50±23,97 556,33±30,15 79,41±16,80 246,38±64,64 Kavos r ūgštis 1025,64±60,82 1519,69±139,91 1028,24±127,95 976,08±141,50 Viceninas-2 2089,46±194,23 3508,18±230,44 299,30±27,30 1898,09±246,75 Orientinas ir 7499,66±696,58 11334,74±757,59 1236,71±139,68 3688,01±456,32 homoorientinas Viteksino ramnozidas 39,21±19,68 0,00±0,00 0,00±0,00 45,43±31,82 Viteksinas 1750,24±157,83 2829,86±178,19 199,14±17,67 1378,65±190,75 Izoviteksinas 1634,91±168,43 2658,87±131,50 26,58±10,80 673,85±103,74 Rutinas 757,88±85,34 977,49±56,66 284,45±23,68 1085,77±193,61 Hiperozidas 35,62±8,42 90,16±11,56 38,63±10,25 41,05±5,95 Apigenin-7-glikozidas 101,60±43,78 81,29±5,90 33,88±8,59 151,84±22,33 Astragalinas 20,18±6,49 27,50±15,34 0,00±0,00 0,00±0,00 Kvercitrinas 0,00±0,00 18,17±19,29 0,00±0,00 0,00±0,00 Liuteolinas 6,39±5,71 9,83±0,73 0,00±0,00 31,93±2,49 Kvercetinas 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 28,79±1,14 Apigeninas 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 37,46±6,43 Kemferolis 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Bendras kiekis 15347,31±1441,16 23612,10±1544,55 3226,35±329,01 10283,33±1418,61
Palyginus pagrindini ų kaupiam ų flavonoid ų kiekius žol ÷je, lapuose, stiebuose ir butonuose (37 pav.) , nustatyta, kad kanadin÷ jakš ūn÷ butonizacijos tarpsniu vicenino-2 lapuose sukaupia 1,68 karto daugiau nei žol ÷je, 11,72 karto daugiau nei stiebuose ir 1,85 karto daugiau nei butonuose. Orientino ir homoorientino daugiausiai rasta lapuose ir žol ÷je (atitinkamai 11334,74 µg/g ir 7499,66 µg/g), o stiebuose ir butonuose j ų suminis kiekis mažesnis – atitinkamai 9,17 ir 3,07 karto – lyginant su lapais. Viteksino taip pat daugiausia rasta lapuose: 1,62 karto daugiau nei žol ÷je, 14,21 karto daugiau nei stiebuose ir 2,05 karto daugiau nei butonuose. Izoviteksino kiekis lapuose 1,63 karto didesnis nei žol ÷je, o butonuose jo aptikta 3,95 karto mažiau nei lapuose. Stiebuose jo rasti tik p÷dsakai (26,58 µg/g). Rutino butonuose ir žol ÷je nustatyti panaš ūs kiekiai – atitinkamai 1085,77
40
µg/g ir 977,49 µg/g. Lapuose ir stiebuose jo rasta atitinkamai 1,43 ir 3,82 karto mažiau, lyginant su butonais.
37 pav . Butonizacijos tarpsniu pagrindini ų kaupiam ų flavonoid ų kiekiai skirtinguose augalo organuose
Buton ų chromatograma yra pateikta 38 paveiksle. Chlorogeno r ūgšties, lyginant visus tirtus augalo organus ir žolę, butonizacijos tarpsniu kaip ir kavos r ūgšties (1519,69 µg/g) daugiausiai sukaup ÷ lapai - 556,33 µg/g. Chlorogeno r ūgšties mažiausiai rasta stiebuose (79,41 µg/g), o kavos r ūgšties – butonuose (976,08 µg/g).
38 pav. Buton ų chromatograma: 1 - chlorogeno r ūgštis, 2 - kavos r ūgštis, 3 - viceninas-2, 4 – orientinas ir homoorientinas, 5 - viteksino ramnozidas, 6 - viteksinas, 7 - izoviteksinas, 8 - rutinas, 9 - hiperozidas, 10 – apigenin-7- gliukozidas, 11 –liuteolinas, 12 – kvercetinas, 13-apigeninas.
41
4.2.3. Žyd ÷jimo tarpsnis
Kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je ir atskiruose organuose žyd ÷jimo tarpsniu sukaupt ų veikli ųjų jungini ų kiekiai yra pateikti 9 lentel ÷je. 9 lentel ÷. Veikli ųjų jungini ų kiekiai žyd ÷jimo tarpsniu Veikli ųjų jungini ų kiekis, g/g Kaupiamas junginys Žol ÷je Lapuose Stiebuose Žieduose
( X ± S) ( X ± S) ( X ± S) ( X ± S) Chlorogeno r ūgštis 204,60±12,85 521,70±71,98 80,96±27,25 172,56±64,64 Kavos r ūgštis 693,35±20,59 1277,88±257,56 969,69±126,85 482,53±35,36 Viceninas-2 1202,98±33,65 2890,32±573,44 341,07±31,21 1619,83±156,96 Orientinas ir homoorientinas 4196,08±110,71 11502,46±2224,83 1300,98±150,87 1146,71±112,44 Viteksino ramnozidas 23,34±2,85 126,18±44,87 0,00±0,00 271,32±21,33 Viteksinas 946,29±35,42 2115,78±439,29 191,51±26,52 1349,10±122,16 Izoviteksinas 830,02±103,15 2702,39±497,77 27,37±3,70 250,71±28,58 Rutinas 616,33±30,20 821,66±157,66 359,63±38,28 4483,93±473,11 Hiperozidas 129,36±11,36 25,34±4,68 63,35±6,91 2569,82±298,45 Apigenin-7-glikozidas 266,17±25,29 67,92±8,40 55,57±2,01 6010,54±607,17 Astragalinas 267,46±35,62 0,00±0,00 28,27±5,37 9161,26±974,34 Kvercitrinas 17,27±7,69 0,00±0,00 0,00±0,00 715,08±60,81 Liuteolinas 5,12±2,14 0,00±0,00 0,00±0,00 10,25±,35 Kvercetinas 18,40±6,40 0,00±0,00 0,00±0,00 172,33±16,31 Apigeninas 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 49,32±44,93 Kemferolis 14,60±1,96 0,00±0,00 0,00±0,00 507,11±53,59 Bendras kiekis 9431,35±185,02 22051,63±4273,93 3418,39±406,82 28972,39±3039,09
Išnagrin ÷jus 9 lentel ÷je pateiktus duomenis, nustatyta, kad žyd ÷jimo tarpsniu didžiausias veikli ųjų jungini ų suminis kiekis rastas žieduose – 288972,39 µg/g, o lyginant vegetatyvinius augalo organus, išlieka ta pati tendencija kaip ir ankstesniais vegetacijos tarpsniais – lapuose randamas didžiausias veikli ųjų jungini ų suminis kiekis, o stiebuose – mažiausias. Lapuose nustatyt ų veikli ųjų jungini ų suminis kiekis yra 2,34 karto didesnis nei žol ÷je, 22,56 karto didesnis nei stiebuose ir 1,31 karto mažesnis nei žieduose. Žol ÷je, lapuose ir stiebuose daugiausiai rasta orientino ir homoorientino: žol ÷je j ų suminis kiekis sudaro 44,49 proc. vis ų kaupiam ų jungini ų, lapuose – 52,16 proc., stiebuose – 38,06 proc. Palyginus pagrindini ų kaupiam ų flavonoid ų kiekius įvairiuose kanadin ÷s jakš ūn÷s organuose (39 pav. ), nustatyta, kad vicenino-2, orientino, viteksino ir izoviteksino lapuose sukaupta daugiausiai, o stiebuose mažiausiai. Vicenino-2 lapuose sukaupta 2,40 ir 1,78 karto daugiau nei atitinkamai žol ÷je ir žieduose bei 8,47 karto daugiau nei stiebuose. Orientino ir homoorientino stiebuose ir žieduose sukaupta gerokai mažiau nei lapuose – atitinkamai 8,84 ir 10,03 karto. Žol ÷je jų suminis kiekis 2,74 karto mažesnis nei lapuose. Viteksino lapuose rasta 2,24 ir 1,57 karto daugiau nei atitinkamai žol ÷je ir žieduose, ta čiau stiebuose jo rasta net 11,05 karto mažiau nei lapuose. Izoviteksino kiekis lapuose 3,26 ir 10,78 karto didesnis nei atitinkamai žol ÷je ir žieduose, o stiebuose jo aptikti tik p ÷dsakai – 27,37 µg/g, ty. 98,74 karto mažiau, lyginant su lapais. Rutino 42 didžiausias kiekis rastas žieduose: 7,28, 5,46 ir 12,47 karto daugiau nei atitinkamai lapuose, žol ÷je ir stiebuose.
39 pav . Žyd ÷jimo tarpsniu pagrindini ų kaupiam ų flavonoid ų kiekiai skirtinguose augalo organuose
Žieduose yra visai kitoks veikli ųjų jungini ų kieki ų pasiskirstymas nei vegetatyviniuose augalo organuose. Daugiausiai kaupiama astragalino, apigenin-7-glikozido, rutino ir hiperozido, kurie atitinkamai sudaro 31,62 proc., 20,75 proc., 15,48 proc. ir 8,87 proc. žieduose randam ų veikli ųjų jungini ų suminio kiekio. Žied ų chromatograma yra pateikta 40 paveiksle.
40 pav. Žied ų chromatograma: 1 - chlorogeno r ūgštis, 2 - kavos r ūgštis, 3 - viceninas-2, 4 – orientinas ir homoorientinas, 5 - viteksino ramnozidas, 6 - viteksinas, 7 - izoviteksinas, 8 - rutinas, 9 - hiperozidas, 10 – apigenin-7- gliukozidas, 11 – astragalinas, 12 – kvercitrinas, 13 – liuteolinas, 14 – kvercetinas, 15 – apigeninas , 16 - kemferolis.
43
Chlorogeno r ūgšties daugiausiai rasta lapuose – 521,70 µg/g. Lyginant su žole, stiebais ir žiedais, tai yra atitinkamai 2,55, 6,44 ir 3,02 karto daugiau. Kavos r ūgšties daugiausiai rasta lapuose (1277,88 µg/g) ir mažiausiai žieduose (482,53 µg/g).
4.2.4. Vaisi ų brandos pradžios tarpsnis
Kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je ir atskiruose organuose vaisi ų brandos pradžios tarpsniu sukaupt ų veikli ųjų jungini ų kiekiai yra pateikti 10 lentel ÷je. Juos išanalizavus nustatyta, kad didžiausias veikli ųjų jungini ų suminis kiekis sukauptas vaisiuose. Jis yra 2,26 kartus didesnis nei žol ÷s, 1,14 karto didesnis nei lap ų ir 6,80 karto didesnis nei stieb ų veikli ųjų jungini ų suminis kiekis. Žol ÷je, lapuose ir stiebuose daugiausiai rasta orientino ir homoorientino. Žol ÷je j ų suminis kiekis sudaro 35,49 proc., lapuose – 50,66 proc., stiebuose 35,20 proc. vis ų fenolini ų jungini ų suminio kiekio. Vaisiuose daugiausiai randama astragalino, rutino, viteksino ir vicenino-2 – atitinkamai 16,91 proc., 14,35 proc., 13,32 proc. ir 13,03 proc. viso veikliųjų jungini ų suminio kiekio. 10 lentel ÷. Veikli ųjų jungini ų kiekiai vaisi ų brandos pradžioje
Veikli ųjų jungini ų kiekis, g/g Kaupiamas junginys Žol ÷je Lapuose Stiebuose Vaisiuose ( X ± S) ( X ± S) ( X ± S) ( X ± S) Chlorogeno r ūgštis 146,51±14,02 463,51±86,22 74,70±37,68 257,59±23,09 Kavos r ūgštis 491,05±39,28 961,27±112,07 746,87±56,46 862,77±59,82 Viceninas-2 1007,36±95,10 2107,27±614,55 405,14±46,09 2682,38±146,83 Orientinas ir 3236,37±224,35 9174,30±1346,02 1064,57±82,62 1830,66±87,81 homoorientinas Viteksino ramnozidas 30,38±4,77 0,00±0,00 0,00±0,00 239,13±21,63 Viteksinas 1123,80±94,48 2394,89±350,83 304,08±32,53 2740,56±135,71 Izoviteksinas 841,49±68,35 2170,85±320,49 42,96±4,50 856,88±34,63 Rutinas 691,75±85,21 742,52±149,54 311,20±5,71 2953,46±331,18 Hiperozidas 212,21±29,20 22,35±1,78 65,74±5,87 1189,02±191,07 Apigenin-7-glikozidas 483,89±82,49 43,15±8,57 9,30±4,93 2373,76±502,94 Astragalinas 687,03±140,77 24,28±±13,84 0,00±0,00 3480,04±763,94 Kvercitrinas 53,67±10,01 0,00±0,00 0,00±0,00 301,31±53,07 Liuteolinas 6,32±5,57 0,00±0,00 0,00±0,00 40,55±3,62 Kvercetinas 31,50±6,39 0,00±0,00 0,00±0,00 147,97±23,24 Apigeninas 0,00±0,00 6,40±5,69 0,00±0,00 20,11±1,50 Kemferolis 75,43±10,46 0,00±0,00 0,00±0,00 605,89±92,33 Bendras kiekis 9118,76±881,23 18110,77±2711,02 3024,57±243,78 20582,09±2363,46
Palyginus pagrindini ų kaupiam ų flavonoid ų kiekius žol ÷je, lapuose, stiebuose ir vaisiuose ( 41 pav.) , nustatyta, kad kanadin ÷ jakš ūn÷ vaisi ų brandos pradžios tarpsniu vicenino-2 vaisiuose sukaup ÷ 2,66 karto daugiau nei žol ÷je, 6,62 karto daugiau nei stiebuose ir 1,27 karto daugiau nei lapuose. Orientino ir homoorientino daugiausiai rasta lapuose (9174,30 µg/g). Žol ÷je, stiebuose ir vaisiuose j ų aptikta žymiai mažiau – atitinkamai 2,83, 8,62 ir 5,01 karto – lyginant su lapais. Viteksino daugiausiai rasta lapuose (2394,89 µg/g) ir vaisiuose (2740,56 µg/g). Žol ÷je jo rasta 2,44 karto, o stiebuose net 9,01 karto mažiau, lyginant su vaisiais. Izoviteksino kiekis lapuose 2,58 karto 44 didesnis nei žol ÷je ir 2,53 karto didesnis nei vaisiuose, o stiebuose jo rasta tik 42,96 µg/g, t.y. 50,53 karto mažiau nei lapuose. Rutino daugiausiai sukaupta vaisiuose – 2953,46 µg/g. Žol ÷je, lapuose ir stiebuose jo rasta atitinkamai 4,27, 3,98 ir 9,49 karto mažiau.
41 pav . Pagrindini ų kaupiam ų flavonoid ų kiekiai skirtinguose augalo organuose vais ų brandos pradžios pradžioje
Vaisi ų, surinkt ų vaisi ų brandos pradžioje, chromatograma pateikta 42 paveiksle .
42 pav. Vaisi ų brandos pradžioje surinkt ų vaisi ų chromatograma: 1 - chlorogeno r ūgštis, 2 - kavos r ūgštis, 3 - viceninas-2, 4 – orientinas ir homoorientinas, 5 - viteksino ramnozidas, 6 - viteksinas, 7 - izoviteksinas, 8 - rutinas, 9 - hiperozidas, 10 – apigenin-7-gliukozidas, 11 – astragalinas, 12 – kvercitrinas, 13 – liuteolinas, 14 – kvercetinas, 15 – apigeninas , 16 - kemferolis. 45
4.2.5. Pilnos vaisi ų brandos tarpsnis
Kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je ir atskiruose organuose pilnos vaisi ų brandos tarpsniu sukaupt ų veikli ųjų jungini ų kiekiai yra pateikti 11 lentel ÷je.
11 lentel ÷. Veikli ųjų jungini ų kiekiai pilnos vaisi ų brandos tarpsniu Veikli ųjų jungini ų kiekis, g/g Kaupiamas junginys Žol ÷je Lapuose Stiebuose Vaisiuose
( X ± S) ( X ± S) ( X ± S) ( X ± S) Chlorogeno r ūgštis 108,12±30,95 480,76±71,83 163,10±17,14 87,54±41,43 Kavos r ūgštis 487,22±38,95 1162,48±163,96 876,16±69,53 404,37±39,35 Viceninas-2 844,49±118,32 2706,17±334,83 539,26±35,87 1603,03±176,38 Orientinas ir 1935,41±316,55 9404,71±1079,28 1224,33±113,97 680,17±74,51 homoorientinas Viteksino ramnozidas 125,37±12,09 0,00±0,00 0,00±0,00 318,02±70,92 Viteksinas 600,50±88,58 2205,87±278,67 430,04±36,75 1522,57±192,55 Izoviteksinas 357,53±58,83 2216,46±252,62 56,81±9,36 475,34±64,23 Rutinas 507,04±37,47 704,10±90,24 504,41±46,28 1033,38±175,01 Hiperozidas 57,22±10,73 35,58±18,95 97,42±13,62 164,78±38,12 Apigenin-7-glikozidas 47,95± 194,56± 38,54±7,79 18,03±4,22 19,22 51,28 Astragalinas 18,11±4,93 31,36±2,51 0,00±0,00 127,78±51,68 Kvercitrinas 9,45±3,02 0,00±0,00 0,00±0,00 39,65±9,98 Liuteolinas 7,66±6,79 0,00±0,00 0,00±0,00 77,24±3,61 Kvercetinas 26,41±5,38 0,00±0,00 0,00±0,00 111,31±6,31 Apigeninas 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 20,08±3,19 Kemferolis 75,43±10,46 0,00±0,00 0,00±0,00 21,25±4,01 Bendras kiekis 5207,91±719,83 18986,02±2255,99 3928,15±343,07 6881,09±954,76
Nusta čius kanadin ÷s jakš ūn÷s veikli ųjų jungini ų kiek į pilnos vaisi ų brandos tarpsniu, pasteb ÷ta, kad didžiausias j ų suminis kiekis rastas lapuose, o mažiausias – stiebuose. Lapuose sukaupta 3,65 karto didesnis veikli ųjų jungini ų suminis kiekis nei žol ÷je, 4,83 karto didesnis nei stiebuose ir 2,76 karto didesnis nei vaisiuose. Daugiausiai pilnos vaisi ų brandos tarpsniu lapuose, stiebuose ir žol ÷je buvo sukaupta orientino ir homoorientino. J ų suminis kiekis sudaro 37,16 proc. vis ų kaupiam ų jungini ų žol ÷je, 49,53 proc. – lapuose ir 31,17 proc. – stiebuose. Vaisiuose daugiausiai rasta vicenino-2 – 23,30 proc. vis ų veikli ųjų jungini ų. Palyginus pagrindini ų kaupiam ų flavonoid ų kiekius įvairiuose kanadin ÷s jakš ūn÷s organuose (43 pav. ), nustatyta, kad vicenino-2, viteksino ir izoviteksino lapuose sukaupta daugiausiai, o stiebuose – mažiausiai. Vicenino-2 lapuose sukaupta 3,20, 5,02 ir 1,69 karto daugiau nei atitinkamai žol ÷je, stiebuose ir vaisiuose. Orientino ir homoorientino žol ÷je ir stiebuose sukaupta atitinkamai 4,86 ir 7,68 karto mažiau, o vaisiuose net 13,83 karto mažiau nei lapuose. Viteksino lapuose rasta 3,67 karto daugiau nei žol ÷je, 5,13 karto daugiau nei stiebuose ir 1,45 karto daugiau nei vaisiuose. Izoviteksino kiekis lapuose 6,20 karto didesnis nei žol ÷je, 4,66 karto didesnis nei vaisiuose ir net 39,02 karto didesnis nei stiebuose. Rutino didžiausias kiekis rastas vaisiuose (1033,38 µg/g): 1,47, 2,04 ir 2,05 karto daugiau nei atitinkamai lapuose, žol ÷je ir stiebuose. 46
43 pav . Pilnos vais ų brandos tarpsniu pagrindini ų kaupiam ų flavonoid ų kiekiai skirtinguose augalo organuose
Pilnos vaisi ų brandos tarpsniu surinkt ų lap ų chromatograma yra pateikta 44 paveiksle.
44 pav. Pilnos vaisi ų brandos tarpsniu surinkt ų lap ų chromatograma: 1 - chlorogeno r ūgštis, 2 - kavos r ūgštis, 3 - viceninas-2, 4 – orientinas ir homoorientinas, 5 - viteksinas, 6 - izoviteksinas, 7 - rutinas, 8 - hiperozidas, 9 – apigenin-7-gliukozidas, 10 – astragalinas.
47
4.2.6. Vegetacijos pabaigos tarpsnis
Kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je ir atskiruose organuose vegetacijos pabaigoje sukaupt ų veikli ųjų jungini ų kiekiai yra pateikti 12 lentel ÷je. Juos išanalizavus nustatyta, kad didžiausias veikliųjų jungini ų suminis kiekis sukaupta lapuose. Lap ų veikli ųjų jungini ų suminis kiekis yra 2,43 kartus didesnis nei žol ÷s, 4,55 karto didesnis nei stieb ų ir 4,64 karto didesnis nei vaisi ų. Žol ÷je, lapuose ir stiebuose daugiausiai rasta orientino ir homoorientino. Žol ÷je j ų suminis kiekis sudaro 47,88 proc., lapuose – 48,55 proc., stiebuose – 36,93 proc. vis ų fenolini ų jungini ų kiekio. Vaisiuose daugiausiai rasta rutino – 37,96 proc. viso veikli ųjų jungini ų suminio kiekio.
12 lentel ÷. Veikli ųjų jungini ų kiekiai vegetacijos pabaigoje Veikli ųjų jungini ų kiekis, g/g Kaupiamas junginys Žol ÷je Lapuose Stiebuose Vaisiuose ( X ± S) ( X ± S) ( X ± S) ( X ± S) Chlorogeno r ūgštis 142,07±21,18 370,50±35,17 138,89±18,91 0,00±0,00 Kavos r ūgštis 514,67±42,99 737,13±77,62 835,01±126,42 109,14±12,27 Viceninas-2 893,04±58,14 2141,37±125,86 553,64±83,41 291,18±7,38 Orientinas ir 3196,93±209,96 7882,03±406,17 1318,70±198,24 245,62±9,99 homoorientinas Viteksino ramnozidas 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 616,73±64,71 Viteksinas 806,12±66,90 1862,09±110,34 274,80±29,87 242,21±8,25 Izoviteksinas 852,66±65,96 2547,94±172,22 103,67±28,63 57,26±2,39 Rutinas 238,25±24,55 575,97±24,60 288,47±44,11 1326,96±118,44 Hiperozidas 21,38±0,92 43,64±22,40 43,99±2,70 107,05± Apigenin-7-glikozidas 11,19±6,39 37,49±14,79 13,44±4,62 145,53±10,51 Astragalinas 0,00±0,00 35,79±6,33 0,00±0,00 163,40±18,44 Kvercitrinas 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 135,98±17,54 Liuteolinas 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 20,93±1,98 Kvercetinas 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 33,61±0,97 Apigeninas 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Kemferolis 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Bendras kiekis 6676,31±465,19 16233,94±880,41 3570,61±524,57 3495,61±218,79
Palyginus pagrindini ų kaupiam ų flavonoid ų kiekius žol ÷je, lapuose, stiebuose ir vaisiuose ( 45 pav.) , nustatyta, kad kanadin ÷ jakš ūn÷ vegetacijos pabaigoje vicenino-2 lapuose sukaup ÷ 2,40 karto daugiau nei žol ÷je, 3,87 karto daugiau nei stiebuose ir 7,35 karto daugiau nei vaisiuose. Orientino ir homoorientino daugiausiai rasta lapuose (7882,03 µg/g). Žol ÷je, stiebuose ir vaisiuose jo aptikta žymiai mažiau – atitinkamai 2,47, 5,98 ir net 32,09 karto – lyginant su lapais. Viteksino daugiausia rasta lapuose (1862,09 µg/g). Žol ÷je, stiebuose ir vaisiuose jo rasta atitinkamai 2,31, 6,78 ir 7,69 karto mažiau, lyginant su lapais. Izoviteksino kiekis lapuose 2,99 karto didesnis nei žol ÷je, o stiebuose ir vaisiuose jo rasta tik 103,67 µg/g ir 57,26 µg/g, t.y. atitinkamai 24,58 ir 44,50 karto mažiau nei lapuose. Rutino daugiausiai sukaupta vaisiuose – 1326,96µg/g. Žol ÷je, lapuose ir stiebuose jo rasta atitinkamai 5,57, 2,30 ir 4,60 karto mažiau.
48
45 pav . Pagrindini ų kaupiam ų flavonoid ų kiekiai skirtinguose augalo organuose vegetacijos pabaigoje
Stieb ų, surinkt ų vegetacijos pabaigoje, chromatograma pateikiama 46 paveiksle.
46 pav. Vegetacijos pabaigoje surinkt ų stieb ų chromatograma: 1 - chlorogeno r ūgštis, 2 - kavos r ūgštis, 3 - viceninas-2, 4 – orientinas ir homoorientinas, 5 - viteksinas, 6 - izoviteksinas, 7 - rutinas, 8 - hiperozidas, 9 – apigenin- 7-gliukozidas.
4.2.7. Veikli ųjų jungini ų sumini ų kieki ų, sukaupt ų skirtingais vegetacijos tarpsniais, palyginimas
Skirtingais vegetacijos tarpsniais kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je ir vegetatyviniuose bei generatyviniuose organuose sukaupt ų veikli ųjų jungini ų sumini ų kieki ų palyginimas yra pateiktas
49
47 paveiksle . Iš jo matyti, kad didžiausi ą veikli ųjų jungini ų sumin į kiek į kaupia lapai ir jis vegetacijos metu palaipsniui maž ÷ja. Stiebai kaupia mažiausi ą veikli ųjų jungini ų sumin į kiek į, bet jis vegetacijos metu pamažu auga. Butonuose ir vaisiuose pilnos vaisi ų brandos bei vegetacijos pabaigos tarpsniais palyginti su lapais kaupiamas nedidelis veikli ųjų jungini ų kiekis. Didžiausias fenolini ų jungini ų suminis kiekis rastas žieduose, ta čiau taip yra d ÷l žymiai didesni ų, su kitais augalo organais lyginant, astragalino, apigenin-7-glikozido, rutino ir hiperozido kieki ų. Vaisi ų brandos pradžios tarpsniu daugiausiai veikli ųjų jungini ų rasta vaisiuose ir tai taip pat lemia žymiai didesni, su kitais augalo organais lyginant, astragalino, apigenin-7-glikozido, rutino ir hiperozido kiekiai. Žol ÷je vis ų vegetacijos tarpsni ų metu nustatytas veikli ųjų jungini ų suminis kiekis gerokai mažesnis nei lapuose ir didesnis nei stiebuose.
47 pav . Skirtingais vegetacijos tarpsniais kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je ir vegetatyviniuose bei generatyviniuose organuose sukaupt ų veikli ųjų jungini ų sumini ų kieki ų palyginimas
Pagrindiniai veiklieji junginiai, kaupiami lapuose, yra viceninas-2, orientinas su homoorientinu, viteksinas, izoviteksinas ir rutinas. J ų kieki ų skirtingais vegetacijos tarpsniais palyginimas yra pateiktas 48 paveiksle, kuriame puikiai matyti, jog dominuojantys komponentai yra orientinas su homoorientinu ir j ų kiekis vegetacijos metu maž ÷ja. Vicenino-2 lapuose daugiausiai sukaupta butonizacijos tarpsnyje, mažiausiais – vaisi ų brandos pradžioje. Viteksino ir izoviteksino kiekiai vis ų vegetacijos tarpsni ų metu kinta nežymiai. Rutino randama mažiausiai iš pagrindini ų lapuose kaupiam ų flavonoid ų. Jo kiekis vegetacijos metu palaipsniui maž ÷ja. 50
48 pav . Skirtingais vegetacijos tarpsniais kanadin ÷s jakš ūn÷s lapuose sukaupt ų pagrindini ų veikli ųjų jungini ų kieki ų palyginimas
4.2.8. Nupjautos, ataugusios ir butonizacijos tarpsniu surinktos kanadin ÷s jakš ūn÷s žaliavos tyrimas
Ataugusios ir butonizacijos tarpsniu surinktos kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷s ir atskir ų organų sukaupt ų veikli ųjų jungini ų kiekiai yra pateikti 13 lentel ÷je .
13 lentel ÷. Veikli ųjų jungini ų kiekiai ataugusios ir butonizacijos tarpsniu surinktos kanadin ÷s jakš ūn÷s žaliavoje
Veikli ųjų jungini ų kiekis, g/g Kaupiamas junginys Žol ÷je Lapuose Stiebuose
( X ± S) ( X ± S) ( X ± S) Chlorogeno r ūgštis 189,41±49,66 394,65±83,55 40,21±16,16 Kavos r ūgštis 585,32±120,91 936,75±185,05 469,52±155,88 Viceninas-2 1380,48±267,34 2506,91±477,18 167,26±51,58 Orientinas ir 5716,61±1076,41 10677,52±1934,91 680,25±198,25 homoorientinas Viteksino ramnozidas 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Viteksinas 1491,85±274,73 2389,44±419,33 149,85±35,44 Izoviteksinas 2189,28±443,81 3985,26±853,83 26,50±15,39 Rutinas 440,96±78,33 745,06±156,05 138,30±47,89 Hiperozidas 36,77±4,77 24,54±4,92 33,31±18,80 Apigenin 7 glikozidas 97,91±15,83 75,45±13,75 45,55±26,03 Astragalinas 60,81±19,62 0,00±0,00 32,02±29,04 Kvercitrinas 0,00±0,00 0,00±0,00 10,02±8,98 Liuteolinas 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Kvercetinas 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Apigeninas 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Kemferolis 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Bendras kiekis 12189,41±2321,16 21735,57±4106,79 1792,80±581,23
51
Išanalizavus 13 lentel ÷je pateiktus duomenis, nustatyta, kad didžiausias veikli ųjų jungini ų sminis kiekis sukauptas lapuose, o mažiausias – stiebuose. Lapuose rasta 1,78 karto didesnis veikli ųjų jungini ų suminis kiekis nei žol ÷je ir 12,12 karto didesnis nei stiebuose. Daugiausiai sukaupta orientino ir homoorientino. Ši ų jungini ų suminis kiekis sudaro 46,90 proc. vis ų kaupiam ų jungini ų žol ÷je, 49,12 proc. – lapuose ir 37,94 proc. – stiebuose.
49 pav . Pagrindini ų kaupiam ų flavonoid ų kiekiai ataugusios ir butonizacijos tarpsniu surinktos kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je, lapuose ir stiebuose
Palyginus pagrindini ų kaupiam ų flavonoid ų kiekius žol ÷je, lapuose ir stiebuose ( 49 pav.) , nustatyta, kad ataugusios kanadin ÷s jakš ūn÷s lapuose sukaupta 1,82 karto daugiau vicenino-2 nei žol ÷je ir 14,99 karto daugiau nei stiebuose. Orientino ir homoorientino suminis kiekis lapuose 1,87 karto didesnis nei žol ÷je ir 15,70 karto didesnis nei stiebuose. Viteksino taip pat daugiausia rasta lapuose: 1,60 karto daugiau nei žol ÷je ir 15,95 karto daugiau nei stiebuose. Izoviteksino kiekis žol ÷je 1,82 karto mažesnis nei lapuose, ta čiau jo net 150,39 karto daugiau lapuose nei stiebuose. Rutino 1,69 karto mažiau aptikta žol ÷je nei lapuose. Stiebuose rutino rasta 5,39 karto mažiau nei lapuose. Palyginus veikli ųjų jungini ų suminius kiekius kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je, lapuose ir stiebuose, surinktuose butonizacijos tarpsniu, su ataugusios žaliavos sukaupt ų veikli ųjų jungini ų suminiais kiekiais, matyti, kad ataugusioje žol ÷je, lapuose ir stiebuose sukaupta atitinkamai 1,26, 1,09 ir 1,80 karto mažiau veikli ųjų jungini ų. ( 50 pav. )
52
50 pav . Butonizacijos tarpsniu sukaupt ų veikli ų jungini ų sumini ų kieki ų palyginimas su ataugusios žaliavos veikli ųjų jungini ų suminiais kiekiais
4.3. Antraisiais – septintaisiais augimo metais kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je ir lapuose sukaupt ų flavonoid ų sumini ų kieki ų palyginimas
4.3.1. Antraisiais – septintaisiais augimo metais kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je sukaupt ų flavonoid ų sumini ų kieki ų palyginimas
Antraisiais – septintaisiais augimo metais kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je sukaupt ų flavonoid ų sumini ų kieki ų, išreikšt ų procentais, palyginimas yra pateiktas 14 lentel ÷je ir 51 paveiksle.
14 lentel ÷. Antrais – septintais augimo metais kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷s skirtingais vegetacijos tarpsniais sukaupt ų flavonoid ų suminiai kiekiai, išreikšti procentais Flavonoid ų suminis kiekis, procentais Augimo Vaisi ų brandos Pilna vaisi ų metai Vegetacija Butonizacija Žyd ÷jimas pradžia branda Antri 1,71 2,29 2,45 1,54 1,66 Treti 1,45 1,98 2,03 1,29 1,46 Ketvirti 1,08 1,56 1,63 1,2 1,37 Penkti 1,15 1,27 1,36 1,26 1,17 Šešti 1,60 1,86 1,44 0,95 0,78 Septinti 1,13 1,39 0,85 0,85 0,46
Iš 14 lentel ÷s ir 50 paveikslo matyti, kad kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je didžiausias flavonoid ų suminis kiekis vis ų vegetacijos tarpsni ų metu sukauptas antraisiais vegetacijos metais. Trečiaisiais ir ketvirtaisiais vegetacijos metais flavonoid ų suminis kiekis tendencingai sumaž ÷jo visais vegetacijos tarpsniais, lyginant su antraisiais metais. Penktaisiais augimo metais vegetacijos ir vaisi ų brandos pradžios tarpsniais flavonoid ų suminiai kiekiai šiek tiek padid ÷jo, lyginant su
53 ketvirtaisiais augimo metais. Šeštaisiais augimo metais, lyginant su penktaisiais, labai padid ÷jo flavonoid ų suminis kiekis vegetacijos ir butonizacijos tarpsniais, žyd ÷jimo tarpsniu šeštais augimo metais sukaupta nežymiai daugiau flavonoid ų nei penktaisiais augimo metais, o vaisi ų brandos pradžios ir pilnos vaisi ų brandos tarpsniais – žymiai mažiau. Septintaisiais augimo metais visais vegetacijos tarpsniais flavonoid ų sukaupta mažiau, lyginant su su šeštaisiais augimo metais. Antraisiais, tre čiaisiais, ketvirtaisiais ir penktaisiais augimo metais daugiausia flavonoid ų žol ÷je sukaupta žyd ÷jimo tarpsnio metu, šeštaisiais ir septintaisiais – butonizacijos. Lyginant antraisiais ir septintaisiais augimo metais žol ÷je sukauptus flavonoid ų suminius kiekius, statistiškai patikimai galime teigti, kad augalui senstant žol ÷je kaupiami mažesni veikli ųjų jungini ų kiekiai (p<0,05) .
51 pav . Antraisiais – septintaisiais augimo metais kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je skirtingais vegetacijos tarpsniais sukaupt ų flavonoid ų sumini ų kieki ų, išreikšt ų procentais ( proc.), palyginimas
4.3.2. Antrais – septintais augimo metais kanadin ÷s jakš ūn÷s lapuose sukaupt ų flavonoid ų sumini ų kieki ų palyginimas
Antraisiais – septintaisiais augimo metais kanadin ÷s jakš ūn÷s lapuose sukaupt ų flavonoid ų sumini ų kieki ų, išreikšt ų procentais, palyginimas yra pateiktas 15 lentel ÷je ir 52 paveiksle.
15 lentel ÷. Antraisiais – septintaisiais augimo metais kanadin÷s jakš ūn÷s lap ų skirtingais vegetacijos tarpsniais sukaupt ų flavonoid ų suminiai kiekiai, išreikšti procentais Augimo Flavonoid ų suminis kiekis, procentais metai Vegetacija Butonizacija Žyd ÷jimas Vaisi ų brandos pradžia Pilna vaisi ų branda Antri 2,31 2,64 2,61 2,23 1,91 Treti 2,11 2,46 2,56 2,14 2,27 Ketvirti 2,09 2,42 2,51 2,31 2,29 Penkti 2,08 2,4 2,43 2,55 1,93 Šešti 1,84 2,19 1,82 1,95 1,58 Septinti 2,27 2,15 2,03 1,67 1,73
54
52 pav . Antraisiais – septintaisiais augimo metais kanadin ÷s jakš ūn÷s lapuose skirtingais vegetacijos tarpsniais sukaupt ų flavonoid ų sumini ų kieki ų, išreikšt ų procentais, palyginimas
Iš 15 lentel ÷s ir 52 paveikslo matyti, kad kanadin ÷s jakš ūn÷s lapuose didžiausias flavonoid ų suminis kiekis vis ų vegetacijos tarpsni ų metu, išskyrus pilnos vaisi ų brandos, lyginant su tre čiaisiais ir ketvirtaisiais metais, sukauptas antraisiais vegetacijos metais. Tre čiaisiais vegetacijos metais visais vegetacijos tarpsniais sukaupta mažiau flavonoid ų, lyginant su antraisiais metais, išskyrus pilnos vaisi ų brandos tarpsn į. Ketvirtaisiais augimo metais vegetacijos, butonizacijos ir žyd ÷jimo tarpsniais sukaupta mažiau, o vaisi ų brandos pradžios ir pilnos vaisi ų brandos – daugiau flavonoid ų nei tre čiaisiais metais. Penktaisiais augimo metais visais tarpsniais, išskyrus vaisi ų brandos pradžios, flavonoid ų kiekis mažesnis nei ketvirtaisiais metais. Šeštaisiais metais lapuose sukaupta gerokai mažiau flavonoid ų visais vegetacijos tarpsniais nei penktais metais. Septintaisiais augimo metais vegetacijos, žyd ÷jimo ir pilnos vaisi ų brandos tarpsniais flavonoid ų sukaupta daugiau, lyginant su šeštaisiais augimo metais. Antraisiais ir šeštaisiais augimo metais daugiausia flavonoid ų lapuose sukaupta butonizacijos, tre čiaisiais ir ketvirtaisiais – žyd ÷jimo, penktaisiais – vaisi ų brandos pradžios, o septintais – vegetacijos tarpsniu. Lyginant antraisiais ir septintaisiais augimo metais lapuose sukaupt ų flavonoid ų suminius kiekius, statistiškai patikimai galime teigti, kad augalui senstant lapuose kaupiam ų veikli ųjų jungini ų suminiai kiekiai maž ÷ja (p<0,05) .
55
4.3. Antraisiais – septintaisiais augimo metais kanadin ÷s jakš ūn÷s šaknyse sukaupt ų veikli ųjų jungini ų kieki ų palyginimas
Šaknyse sukaupti veiklieji junginiai ir j ų kiekiai yra pateikti 16 lentel ÷je. 16 lentel ÷. Antraisiais – septintaisiais augimo metais kanadin÷s jakš ūn÷s šaknyse sukaupti veiklieji jungainiai ir jų kiekiai. Veikli ųjų jungini ų kiekis, g/g Kaupiamas 2 met ų 3 met ų 4 met ų 5 met ų 6 met ų 7 met ų junginys ( X ± S) ( X ± S) ( X ± S) ( X ± S) ( X ± S) ( X ± S) Chlorogeno r ūgštis 0,00±0,00 0,00±0,00 340,24±53,34 312,37±33,61 0,00±0,00 0,00±0,00 Kavos r ūgštis 56,43±8,84 87,68±10,25 153,52±11,92 75,03±4,35 68,53±3,60 125,63±5,27 Viceninas-2 50,87±15,24 75,86±10,55 240,14±37,89 67,57±81,06 101,52±20,05 101,00±14,50 Orientinas ir 106,28±2,23 107,04±12,72 106,61±37,45 80,89±58,50 100,88±8,80 117,68±8,21 homoorientinas Viteksino ramnozidas 36,33±7,22 63,24±5,23 51,29±21,63 16,83±4,89 57,57±9,35 103,77±7,42 Viteksinas 0,00±0,00 23,88±13,18 340,24±53,34 312,37±33,61 12,07±10,04 37,50±7,80 Izoviteksinas 0,00±0,00 0,00±0,00 153,52±11,92 75,03±4,35 0,00±0,00 0,00±0,00 Rutinas 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 15,96±19,64 2,99±1,99 Hiperozidas 0,00±0,00 0,00±0,00 73,54±16,10 50,07±18,95 0,00±0,00 29,59±7,78 Apigenin 7 glikozidas 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Astragalinas 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Kvercitrinas 0,00±0,00 0,00±0,00 8,29±5,56 6,101±6,89 0,00±0,00 0,00±0,00 Liuteolinas 0,00±0,00 0,00±0,00 3,41±1,01 1,79±0,63 0,00±0,00 0,00±0,00 Kvercetinas 0,00±0,00 0,00±0,00 9,10±0,63 9,08±0,42 0,00±0,00 0,00±0,00 Apigeninas 0,00±0,00 0,00±0,00 9,24±2,49 7,38±0,84 0,00±0,00 0,00±0,00 Kemferolis 0,00±0,00 0,00±0,00 13,89±3,51 12,78±2,87 0,00±0,00 0,00±0,00 Bendras kiekis 249,91±28,81 357,70±20,48 1009,27±235,62 639,89±253,36 363,54±36,87 518,14±43,47
Šaknyse sukaupti labai maži veikli ųjų jungini ų kiekiai, lyginant su kitais augalo organais. Didžiausias veikli ųjų jungini ų suminis kiekis rastas 4 met ų šaknyje (1009,27 µg/g), o mažiausias – 2 met ų šaknyje (249,91 µg/g). Iš 53 paveikslo matyti, kad augalo amžius neturi įtakos šaknyse sukaupt ų veikli ųjų jungini ų kiekiui.
53 pav. Šakn ų veikli ųjų jungini ų suminio kiekio dinamika antraisiais – septintaisiais augimo metais
56
5. IŠVADOS
1. Ištyrus šeštaisiais ir septintaisiais augimo metais surinktos kanadin ÷s jakš ūn÷s žaliavos kokybin ę ir kiekybin ę veikli ųjų jungini ų sud ÷tį, nustatyta, kad daugiausiai veikli ųjų jungini ų visais vegetacijos tarpsniais susikaupia lapuose, išskyrus žyd ÷jimo tarpsn į, kada didžiausias nustatyt ų veikli ųjų jungini ų suminis kiekis randamas žieduose. Lapuose didžiausias veikli ųjų jungini ų suminis kiekis šeštaisiais augimo metais susikaupia butonizacijos tarpsniu (23381,79 µg/g), o septintaisiais – vegetacijos tarpsniu (24821,50 µg/g). Žol ÷je veikli ųjų jungini ų didžiausias suminis kiekis tiek šeštaisiais, tiek septintaisiais augimo metais rastas butonizacijos tarpsniu (atitinkamai 18033,94 µg/g ir 15347,31 µg/g). Šeštaisiais augimo metais stiebuose daidžiausias veikli ųjų jungini ų suminis kiekis rastas vegetacijos pabaigoje (3281,91 µg/g), o septintaisiais – pilnos vaisi ų brandos metu (3928,15µg/g). 2. Šeštaisiais ir septintaisiais vegetacijos metais visos vegetacijos metu kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je, lapuose, stiebuose ir butonuose daugiausiai buvo sukaupta orientino ir homoorientino, o žieduose – astragalino. Šeštaisiais augimo metais vaisiuose visada dominavo rutinas, o septintaisiais augimo metais rutinas vaisiuose kaip dominuojantis junginys buvo tik vegetacijos pabaigoje (vaisi ų brandos pradžioje vyravo astragalinas, o pilnos vaisi ų brandos metu – viteksinas). 3. Nupjautoje žyd ÷jimo tarpsniu ir ataugusioje iki butonizacijos tarpsnio kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je, lapuose ir stiebuose sukaupta atitinkamai 1,26, 1,09 ir 1,80 karto mažiau veikli ųjų jungini ų nei butonizacijos tarpsniu surinktoje žol ÷je, lapuose ir stiebuose. 4. Didžiausi veikli ųjų jungini ų suminiai kiekiai antraisiais – septintaisiais augimo metais kanadin ÷s jakš ūn÷s žol ÷je ir lapuose kaupiami butonizacijos ir žyd ÷jimo tarpsniais, tod ÷l žaliav ą rekomenduojama rinkti b ūtent šiais periodais. 5. Septintaisiais augimo metais surinktuose kanadin ÷s jakš ūn÷s lapuose ir žol ÷je sukaupt ų flavonoid ų suminis kiekis yra gerokai mažesnis nei antraisiais augimo metais. Nors n÷ra nustatytas nuolatinis flavonoid ų kiekio maž ÷jimas visuose vegetacijos organuose visais vegetacijos tarpsniais (kai kuriais metais nustatytas didesnis flavonoid ų kiekis nei prieš tai buvusiais), bet palygin ę antraisiais ir septintaisiais augimo metais sukauptų flavonoid ų suminius kiekius, statistiškai patikimai galime teigti, kad augalui senstant maž ÷ja jo sukaupiam ų flavonoid ų kiekis (p<0,05) . 6. Kanadin ÷s jakš ūn÷s šaknyse, lyginant su kitais augalo organais, sukaupta labai maži veikli ųjų jungini ų kiekiai. Priklausomyb ÷ tarp augalo amžiaus ir sukaupt ų jungini ų kiekio nenustatyta. Didžiausias veikli ųjų jungini ų suminis kiekis rastas ketvirt ųjų met ų šaknyje (1009,27 µg/g), o mažiausias – antr ųjų met ų šaknyje (249,91 µg/g).
57
6. LITERAT ŪROS S ĄRAŠAS
1. Integrated Taxonomic Information System duomen ų baz ÷, prieiga per internet ą: http://www.itis.gov/servlet/SingleRpt/SingleRpt?search_topic=TSN&search_value=25791 2. Viskonsino universiteto duomen ų baz ÷ „ Robert W. Freckmann Herbarium “, prieiga per internet ą: http://wisplants.uwsp.edu/scripts/detail.asp?SpCode=DESCAN 3. A. F. Rhoads, T.A. Block, A. Anisko The Plants of Pennsylvania, University of Pennsylvania Press, 2000, 404 psl.,ISBN 0812235355, 9780812235357 4. M. B. Gargiullo A Guide to Native Plants of the New York City Region, Rutgers University Press, 2007, 86 psl., ISBN 0813540429, 9780813540429 5. Missouriplants.com , prieiga per internet ą: http://www.missouriplants.com/Pinkalt/Desmodium_canadense_page.html 6. United States Department of Agiculture duomen ų baz ÷, prieiga per internet ą http://plants.usda.gov/java/profile?symbol=DESMO&photoID=desmo_001_avp.tif 7. I. W. Southon, F. A. Bisby, J. Buckingham, J. B. Harborne, J. L. Zarucchi, International Legume Database and Information Service, Chapman & Hall Chemical Database Phytochemical Dictionary of the Leguminosae, CRC Press, 1994, 262 psl., ISBN 0412397706, 9780412397707 8. Evergreen Native Plant duomen ų baz ÷, prieiga per internet ą: http://www.evergreen.ca/nativeplants/search/view-plant.php?ID=00254 9. The University of Texas at Austin Wild flover centre, prieiga per internet ą: http://www.wildflower.org/plants/result.php?id_plant=deca7 10. Study of Northern Virginia Ecology , priega per internet ą: http://www.fcps.edu/islandcreekes/ecology/showy_tick_trefoil.htm 11. International Legume Database & Information Service, prieiga per internet ą: http://www.ildis.org/Leguminosae/ 12. Desmodium canadense (L.) DC. biologini ų savum ų ir fotocheminis tyrimas. KMU FF, V. Ribokait ÷ magistro diplominis darbas, d. v. G. Puodži ūnien ÷, L. Ivanauskas, Kaunas, 2007. 13. Analysis of flavonoids and phenolic acids in grass of Desmodium canadense (L) DC. KMU FF, M. Kamandulis magistro diplominis darbas, d. v. V. Janulis, G. Puodži ūnien ÷, Kaunas, 2006. 14. D. K. Salunkhe, J. K. Chavan, S. S. Kadam Dietary tannins– consequences and remedies, CRC Press, 1990, 5 psl., ISBN 0849368111, 9780849368110 15. JAV nacionalinio biotechnologijos informacijos centro duomen ų baz ÷ PubChem , prieiga per internet ą : http://pubchem.ncbi.nlm.nih.gov/
58
16. M.R. Olthof, P. C. H. Hollman, M. B. Katan Chlorogenic Acid and Caffeic Acid Are Absorbed in Humans, „ Journal of Nutrition“, 2001, 131, 66-71 psl., prieiga per internet ą: http://jn.nutrition.org/cgi/content/full/131/1/66 17. C. Rice-Evans, L. Packer Flavonoids in health and disease, CRC Press, 2003, 442-445 psl., ISBN 0824742346, 9780824742348 18. I. Gulcin Antioxidant activity of caffeic acid (3,4-dihydroxycinnamic acid) , „Toxicology“, 2006, 217 (1-2), 213-220 psl., prieiga per internetą: http://www.sciencedirect.com/science?_ob=ArticleURL&_udi=B6TCN-4HCMSV8- 1&_user=10&_rdoc=1&_fmt=&_orig=search&_sort=d&view=c&_acct=C000050221&_version=1 &_urlVersion=0&_userid=10&md5=3de2ec75399cc6470c9080739da84268 19. E. Cadenas, L. Packer Handbook of Antioxidants, CRC Press, 2001, 292-293 psl., ISBN 0824705475, 9780824705473 20. D.S. Goldstein Adrenaline and the inner world, JHU Press, 2006, 238 psl., ISBN 0801882885, 9780801882883 21. J. Vercauteren, C. Chèze, J. Triaud Polyphenols 96., Editions Quae, 1998, 21 psl., ISBN 2738007961, 9782738007964 22. P. A. Lachance Nutraceuticals, Wiley-Blackwell, 2004, 335 psl., ISBN 0917678400, 9780917678400 23. National Research Council (U. S.), National Research Council (U.S.). Committee on Comparative Toxicity of Naturally Occurring Carcinogens Carcinogens and anticarcinogens in the human diet, National Academies Press, 1996, 66-72 psl., ISBN 0309053919, 9780309053914 24. R.W. Gardner Chemical intolerance– physiological causes and effects and treatment modalities, CRC Press, 1993, 119-120 psl., ISBN 0849389267, 9780849389269 25. M. Waksmundzka-Hajnos ir kt. Thin layer chromatography in phytochemistry, CRC Press, 2008, 338 psl., ISBN 1420046772, 9781420046779 26. B. K. Nayar ir kt . Pteridology in the new millennium – NBRI Golden Jubilee volume, Springer, 2003, 437-438 psl., ISBN 1402011288, 9781402011283 27. W. Helferich ir kt. Food Toxicology, CRC Press, 2000, 151 psl., ISBN 0849327601, 9780849327605 28. R. J. Clarke, R. Macrae Coffee– Physiology , Springer, 1988, 43 psl., ISBN 1851661867, 9781851661862 29. J. Higdon An evidence-based approach to dietary phytochemicals, Thieme, 2006, 27 psl., ISBN 1588904083, 9781588904089 30. M. de Chesnay Caring for the vulnerable– perspectives in nursing theory, practice, and rese, Jones & Bartlett Publishers, 2007, 293 psl., ISBN 076375109X, 9780763751098
59
31. M. Yoshikawa ir kt. Medicinal Flowers. I. Aldose Reductase Inhibitors and Three New Eudesmane-Type Sesquiterpenes, Kikkanols A, B, and C, From the Flowers of Chrysanthemum inducum L. , 1999, Chem Pharm Bull, 47(3): 340-345, prieiga per internet ą: http://cpb.pharm.or.jp/cpb/199903/C03_0340.pdf 32. H. Hayatsu Mutagens in Food– Detection and Prevention, CRC Press, 1990, 212 psl., ISBN 0849358779, 97808493587 77 33. M.R. Olthof ir kt . Consumption of high doses of chlorogenic acid, present in coffee, or of black tea increases plasma total homocysteine concentrations in humans. „The American journal of clinical nutrition“, 2001 73 (3), 532-538 psl., prieiga per internet ą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/11237928 34. L.L. Layton , R. Panzani , J.W. Corse Nondiffusible allergenic contaminant isolated from samples of chlorogenic acid causing allergic reactions: pure chlorogenic acid not an allergen. „The journal of allergy“, 1966, 38(5), 268-275 psl., prieiga per internet ą : http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/5224128?ordinalpos=10&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pub med.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DefaultReportPanel.Pubmed_RVDocSum 35. M. Yonathan ir kt. In vivo anti-inflammatory and anti-nociceptive activities of Cheilanthes farinosa., „Journal of ethnopharmacology“, 2006, 108(3), 462-470 psl., prieiga per internet ą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/16876348?ordinalpos=23&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pub med.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DefaultReportPanel.Pubmed_RVDocSum 36. A. P. de Almeida ir kt. Flavonol monoglycosides isolated from the antiviral fractions of Persea americana (Lauraceae) leaf infusion, „ Phytotherapy Research“, 1998, 12 , 562-567 psl., prieiga per internet ą: http://www3.interscience.wiley.com/journal/10008743/abstract 37. L.C. Chiang ir kt. Antiviral activity of Plantago major extracts and related compounds in vitro., „Antiviral reasearch“, 2002, 55(1), 53-62 psl., priega per internet ą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12076751 38. P. Mohan, M. Baba Anti-AIDS Drug Development– Challenges, Strategies and Prospects, CRC Press, 1995, 271 psl., ISBN 3718656981, 9783718656981 39. H. Oku Plant pathogenesis and disease control, CRC Press, 1994, 50 psl., ISBN 0873717279, 9780873717274 40. A. A. Almeida ir kt. Antibacterial activity of coffee extracts and selected coffee chemical compounds against enterobacteria., „ Journal of agricultural and food chemistry“, 2006, 54 (23), 8738-8743 psl., prieiga per internet ą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17090115?ordinalpos=6&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pub med.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DefaultReportPanel.Pubmed_RVDocSum
60
41. J. H. Lee Chlorogenic acid, a polyphenolic compound, treats mice with septic arthritis caused by Candida albicans., „International immunopharmacology“, 2008, 8(12),1681-1685 psl., priega per internet ą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18760384?ordinalpos=1&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pub med.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DefaultReportPanel.Pubmed_RVDocSum 42. G. Debry Coffee and health, John Libbey Eurotext, 1994, 89-90 psl., ISBN 2742000372, 9782742000371 43. S. Dharmananda Clorogenic acid for healthy liver and gallbladder function, 2006, prieiga per internet ą: http://www.itmonline.org/arts/chlorogenic.htm 44. R. B. Lauffer Iron and Human Disease, CRC Press, 1992, 466-467 psl., ISBN 0849367794, 9780849367793 45. L.C Chiang ir kt . Immunomodulatory activities of flavonoids, monoterpenoids, triterpenoids, iridoid glycosides and phenolic compounds of Plantago species ., „Planta medica“, 2003, 69(7), 600-604 psl., prieiga per internet ą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12898413?ordinalpos=2&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pub med.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DefaultReportPanel.Pubmed_RVDocSum 46. T. Sera ir kt. Coffee Biotechnology and Quality– Proceedings of the 3rd International Seminar on Biotechnology in the Coffee Agro-Industry, III Sibac, Londrina, Brazil, Springer, 2000, 525 psl. , ISBN 0792365828, 9780792365822 47. L. E. Craker, J. E. Simon Herbs, Spices, and Medicinal Plants– Recent Advances in Botany, Horticulture, and Pharmacology, Haworth Press, 1991, 139 psl., ISBN 156022018X, 9781560220183 48. S. V. Bhat, B. A. Nagasampagi, M. Sivakumar Chemistry of Natural Products, Birkhäuser, 2005, 585-586 psl., ISBN 3540406697, 9783540406693 49. V. Janulis, G. Puodži ūnien ÷, F. Malinauskas Fitochemin ÷ analiz ÷, Kaunas, 2008, 89-95 psl., ISBN 8789955835370 50. B.A. Bohm „Introduction to flavonoids“ , Taylor & Francis, 1998, 90 psl., ISBN 9057023539, 9789057023538 51. Janulis, V. Naujas biologiškai aktyvi ų jungini ų, pasižymin čių priešvirusiniu ir hipoazoteminiu veikimu, augalinis šaltinis - Desmodium Canadense D.C.: darbas habilituoto daktaro laipsniui įgyti, Kaunas, 1993. 11-86 psl. 52. V. Nayak, H. Nishioka, P. U. Devi „ Antioxidant and Radioprotective Effects of Ocimum Flavonoids Orientin and Vicenin in Escherichia coli“, Defence Science Journal, 2006, Vol. 56, Nr. 2, 179-187psl., prieiga per internet ą: http://publications.drdo.gov.in/gsdl/collect/defences/index/assoc/HASH90f9/cb51b7ad.dir/doc.pdf 61
53. V. Nayak, P.U. Devi „Protection of mouse bone marrow against radiation-induced chromosome damage and stem cell death by the ocimum flavonoids orientin and vicenin.“, Radiation research, 2005, 163(2), 165-71 psl., prieiga per internet ą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15658892?ordinalpos=20&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pub med.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DefaultReportPanel.Pubmed_RVDocSum 54. R. Masteikova ir kt. „Antiradical activities of the extract of Passiflora incarnata.“, Acta poloniae pharmaceutica, 2008, 65(5), psl. 577-583, prieiga per internet ą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19051605?ordinalpos=2&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pub med.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DefaultReportPanel.Pubmed_RVDocSum 55. Ø. M. Andersen, K. R. Markham „Flavonoids– chemistry, biochemistry, and applications“, CRC Press, 2006, 900 psl., ISBN 0849320216, 9780849320217 56. D. Li ir kt. „Pharmacokinetics and tissue distribution study of orientin in rat by liquid chromatography.“, Journal of pharmaceutical and biomedical analysis, 2008, 47(2), 429-434 psl., prieiga per internet ą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18395390?ordinalpos=13&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pub med.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DefaultReportPanel.Pubmed_RVDocSum 57. X.C. Fu ir kt. „Protective effects of orientin on myocardial ischemia and hypoxia in animal models“ , Journal of Southern Medical University, 2007, 27 (8). 1173-1175 psl., prieiga per internet ą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17715018?ordinalpos=19&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pub med.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DefaultReportPanel.Pubmed_RVDocSum 58. X.C. Fu ir kt. „Anti-apoptotic effect and the mechanism of orientin on ischaemic/reperfused myocardium.“ , Journal of Asian natural products research, 2006, 8 (3), 265- 272 psl., prieiga per internet ą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/16864433?ordinalpos=31&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pub med.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DefaultReportPanel.Pubmed_RVDocSum 59. M.P. De Campos „Evaluation of antifungal activity of Piper solmsianum C. DC. var. solmsianum (Piperaceae).“ , Biological & pharmaceutical bulletin,2005, 28 (8), 1527-1530 psl., prieiga per internet ą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/16079508?ordinalpos=36&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pub med.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DefaultReportPanel.Pubmed_RVDocSum 60. X.C. Fu ir kt. „Vasodilatation produced by orientin and its mechanism study.“, Biological & pharmaceutical bulletin,2005, 28 (1), 37-41 psl., prieiga per internet ą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15635160?ordinalpos=45&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pub med.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DefaultReportPanel.Pubmed_RVDocSum
62
61. Y.L. Li ir kt. „Antiviral activities of flavonoids and organic acid from Trollius chinensis
Bunge.“ , Journal of ethnopharmacology, 2002, 79 (3), 365-368 psl., prieiga per internet ą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/11849843?ordinalpos=67&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pub med.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DefaultReportPanel.Pubmed_RVDocSum 62. A.H. Gilani ir kt. „Antispasmodic effects of Rooibos tea (Aspalathus linearis) is mediated predominantly through K+ -channel activation.“, Basic & clinical pharmacology & toxicology, 2006, 99 (5), 365-373 psl., prieiga per internet ą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17076689?ordinalpos=53&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pub med.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DefaultReportPanel.Pubmed_RVDocSum 63. J. A. Duke „Handbook of biologically active phytochemicals and their activities“ , CRC Press, 1992, 122 psl., ISBN 0849336708, 9780849336706 64. E. Kupeli ir kt. „ Evaluation of in vivo biological activity profile of isoorientin. “, Zeitschrift für Naturforschung, 2004, 59(11-12),787-790 psl., prieiga per internet ą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15666535?ordinalpos=16&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pub med.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DefaultReportPanel.Pubmed_RVDocSum 65. E. Sezik ir kt. „ Hypoglycaemic activity of Gentiana olivieri and isolation of the active constituent through bioassay-directed fractionation techniques “, Live sciences, 2005, 76 (11), 1223-1238 psl., prieiga per internet ą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15642593?ordinalpos=17&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pub med.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DefaultReportPanel.Pubmed_RVDocSum 66. D.D. Orhan ir kt. „ Evaluation of hepatoprotective effect of Gentiana olivieri herbs on subacute administration and isolation of active principle “, Live sciences, 2003, 72 (20), 2273-2283 psl., prieiga per internet ą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12628447?ordinalpos=21&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pub med.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DefaultReportPanel.Pubmed_RVDocSum 67. F. Conforti „ Protection against neurodegenerative diseases of Iris pseudopumila extracts and their constituents. “, Fitoterapia, 2009, 80 (1), 62-67 psl., prieiga per internet ą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19000749?ordinalpos=13&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pub med.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DefaultReportPanel.Pubmed_RVDocSum 68. J.H. Lim „ Isoorientin induces Nrf2 pathway-driven antioxidant response through phosphatidylinositol 3-kinase signaling .“, Archives of pharmacal research, 2007, 30 (12), 1590- 1598 psl., prieiga per internet ą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18254247?ordinalpos=17&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pub med.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DefaultReportPanel.Pubmed_RVDocSum
63
69. N. Wu ir kt. „Antioxidant activities of extracts and main components of Pigeonpea
[Cajanus cajan (L.) Millsp.] leaves“, Molecules (Basel, Switzerland), 2009, 14 (3), 1032-43 psl., prieiga per internet ą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19305357?ordinalpos=1&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pub med.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DefaultReportPanel.Pubmed_RVDocSum 70. L.Y. Dong ir kt. „Mechanisms of vitexin preconditioning effects on cultured neonatal rat cardiomyocytes with anoxia and reoxygenation.“ , The American journal of Chinese medicine, 2008, 36 (2), 385-397 psl., prieiga per internet ą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18457368?ordinalpos=20&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pub med.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DefaultReportPanel.Pubmed_RVDocSum 71. H.J. Choi ir kt. „Vitexin, an HIF-1alpha inhibitor, has anti-metastatic potential in PC12 cells“ , Molecules and cells, 2006, 22 (3), 291-299 psl., prieiga per internet ą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17202857?ordinalpos=50&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pub med.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DefaultReportPanel.Pubmed_RVDocSum 72. G.O. De Melo ir kt. „ C-glycosylflavones from the aerial parts of Eleusine indica inhibit LPS-induced mouse lung inflammation. “, Panta medica, 2005, 71 (14), 362-363 psl., prieiga per internet ą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15856415?ordinalpos=70&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pub med.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DefaultReportPanel.Pubmed_RVDocSum 73. T.V. Hein ir kt. „ Radioprotective effects of vitexina for breast cancer patients undergoing radiotherapy with cobalt-60 “, Integrative cancer therapies, 2002, 1 (1), 38-40 psl., prieiga per internet ą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/14664747?ordinalpos=88&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pub med.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DefaultReportPanel.Pubmed_RVDocSum 74. A.H. Banskota ir kt. „ Hepatoprotective effect of Combretum quadrangulare and its constituents. “, Biological & pharmaceutical bulletin, 2000, 23 (4), 456-460 psl., prieiga per internet ą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/10784427?ordinalpos=126&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pu bmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DefaultReportPanel.Pubmed_RVDocSum 75. J. Gressel, K. Ammann Genetic glass ceilings– transgenics for crop biodiversity , JHU Press, 2008, 328 psl., ISBN 0801887194, 9780801887192 76. M. C. Prabhakar ir kt. „ Pharmacological investigations on vitexin. “, Planta medica, 1981, 43 (12), 396-403 psl., prieiga per internet ą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17402068?ordinalpos=153&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pu bmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DefaultReportPanel.Pubmed_RVDocSum
64
77. S.C. Yang ir kt. „Change in Phenolic Compound Content, Reductive apacityand ACE Inhibitory Activity in Noni Juice duringTraditional Fermentation “, Journal of Food and Drug Analysis, 2007, 15 (3), 290-298 psl. 78. M. Shibano ir kt. „Antioxidant constituents in the dayflower (Commelina communis L.) and their alpha-glucosidase-inhibitory activity. “, Natural medicines, 2008, 62 (3), 349-350 psl., prieiga per internet ą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18409066?ordinalpos=1&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pub med.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DefaultReportPanel.Pubmed_RVDocSum 79. J. A. Duke, S. M. Beckstrom-Sternberg Handbook of medicinal mints (aromathematics)– phytochemicals and biological activities , CRC Press, 2001, 421 psl., ISBN 0849327245, 9780849327247 80. D. S. Seigler Plant secondary metabolism , Springer, 1998, 166psl., ISBN 0412019817, 9780412019814 81. J. M. ir kt. „ Aldose-reductase- and protein-glycation-inhibitory principles from the whole plant of Duchesnea chrysantha. “, Chemistry & biodiversity, 2008, 5 (2), 352-356 psl., prieiga per internet ą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18293434?ordinalpos=19&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pub med.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DefaultReportPanel.Pubmed_RVDocSum 82. S. E. Old ir kt. „ In vitro expression of rat lens aldose reductase in Escherichia coli .“, Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America, 1990, 87 (13), 4942–4945 psl., prieiga per internet ą: http://www.pubmedcentral.nih.gov/articlerender.fcgi?artid=54237 83. Wikipedia, prieiga per internet ą: http://en.wikipedia.org/wiki/Glycation 84. S. T. Huang ir kt. „ Inhibitory effects of a rice hull constituent on tumor necrosis factor alpha, prostaglandin E2, and cyclooxygenase-2 production in lipopolysaccharide-activated mouse macrophages. “, Annals of the New York Academy of Sciences, 2005, 1042, 387-395 psl., priega per internet ą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15965085?ordinalpos=54&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pub med.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DefaultReportPanel.Pubmed_RVDocSum 85. F. Conforti ir kt. „ Protection against neurodegenerative diseases of Iris pseudopumila extracts and their constituents.“, Fitoterapia, 2009, 80 (1), 62-67 psl., prieiga per internet ą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19000749?ordinalpos=13&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pub med.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DefaultReportPanel.Pubmed_RVDocSum 86. Dr. Duke's phytochemical and ethnobotanical databases, prieiga per internet ą: http://www.ars-grin.gov/cgi-bin/duke/chemical.pl?RUTIN 65
87. E. T. Denisov, I. B. Afanas ʹev Oxidation and antioxidants in organic chemistry and biology , CRC Press, 2005, 846-856 psl., ISBN 0824753569, 9780824753566 88. K. Raj Narayana „ Bioflavonoids classification, pharmacological, biochemical effects and therapeutic potential “, Indian Journal of Pharmacology 2001, 33, 2-16 psl., prieiga per internet ą: http://medind.nic.in/ibi/t01/i1/ibit01i1p2.pdf 89. D.E. Moerman Native American Ethnobotany , Timber Press, 1998, 198 psl. ISBN 0881924539, 9780881924534 90. Šimonien ÷, G. Desmodium canadense D.C. preparato Helepino D imunostimuliuojan čių savybi ų eksperimentiniai tyrimai: daktaro disertacija, Kaunas 2000. 6-40 p. 91. J. R. Borchardt ir kt. Antimicrobial activity of native and naturalized plants of Minnesota and Wisconsin, 2008, Journal of Medicinal Plants Research 2(5), 098-110 psl., ISSN 1996-0875 92. R. N. Almeida, D. S. Navarro, J.M. Barbosa-filho Plants with central analgesic activity, 2001, Phytomedicine 8(4): 310-322 psl ., ISSN 0944-7113 93. D. Mickevi čius Chemin ÷s analiz ÷s metodai 2, Vilnius, 1999, 256-264 psl. 94. Maruška, A., Kornyšova, O., Machtejevas, E. Efektyviosios skys čių chromatografijos pagrindai , Kaunas, 2005. 9-18 psl. 95. Sapagovas, J., Vilkauskas, L., Rašymas, A. Informatikos ir matematin ÷s statistikos pradmenys , Kaunas, 2000.
66
PRIEDAI
X -aritmetinis vidurkis - imties vidurkis _ 1 n X = ∑ X i ; (1) n i=1 n - imties t ūris . S - Vidutinis kvadratinis nuokrypis
2 1 ()n−1 _ S = ∑ xi − x ; (2) n i=1 Kai imties t ūris n<30, vietoj n reikia rašyti (n-1)
67