Baltu Filoloģija XIX (1/2) 2010
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
LATVIJAS UNIVERSITĀTE Humanitāro zinātņu fakultāte Baltu valodniecības katedra UNIVERSITY OF LATVIA Faculty of Humanities Baltic Linguistics BALTU FILOLOĢIJA XIX (1/2) 2010 Baltu valodniecības žurnāls Journal of Baltic Linguistics LU Akadēmiskais apgāds UDK 811(082)(051) Ba 418 BALTU FILOLOĢIJA Redaktors / Editor Pēteris Vanags Latvijas Universitāte, Stockholms universitet Redaktora vietnieki / Associate Editors Lidija Leikuma Edmundas Trumpa Latvijas Universitāte Latvijas Universitāte Redakcijas kolēģija / Editorial Board Saulius Ambrazas Benita Laumane Lietuvių kalbos institutas Liepājas Universitāte Aleksej Andronov Dace Markus Sankt-Peterburgskij gosudarstvennyj universitet Rīgas Pedagoģijas un Laimute Balode izglītības vadības akadēmija Latvijas Universitāte, Nicole Nau Helsingin yliopisto Universytet im. Adama Mickiewicza Alfred Bammesberger w Poznaniu Katholische Universität Eichstätt Juozas Pabrėža Rick Derksen Šiaulių universitetas Universiteit Leiden William R. Schmalstieg Pietro U. Dini Pennsylvania State University Università degli Studi di Pisa Wojciech Smoczyński Trevor G. Fennell Uniwersytet Jagielloński Flinders University of South Australia Bonifacas Stundžia Inta Freimane Vilniaus universitetas Latvijas Universitāte Lembit Vaba Artūras Judžentis Tampereen yliopisto Lietuvių kalbos institutas Jānis Valdmanis Baiba Kangere Latvijas Universitāte Stockholms universitet Steven Young Simas Karaliūnas University of Maryland, Vytauto Didžiojo universitetas Baltimore County Baltu fi loloģija ir recenzējams izdevums ar starptautisku redakcijas kolēģiju. Visus iesniegtos rakstus pirms to publicēšanas recenzenti novērtē un akceptē. Baltu fi loloģija is a fully refereed journal with an international panel of referees. All articles submitted are assessed by our referees before being accepted for publication. Sējuma valodas konsultanti: Lidija Leikuma (latviešu valoda), William R. Schmalstig (angļu valoda), Edmundas Trumpa (lietuviešu valoda). Language consultants for this volume: Lidija Leikuma (Latvian), William R. Schmalstig (English), Edmundas Trumpa (Lithuanian). Redakcijas adrese / Editorial Address Baltu valodniecības katedra Humanitāro zinātņu fakultāte Latvijas Universitāte Visvalža iela 4A Rīga, LV-1050, Latvia © Latvijas Universitāte, 2010 e-pasts: [email protected] ISSN 1691-0036 ISBN 978-9984-45-361-3 SATURS – CONTENTS Raksti – Articles Rima BACEVIČIŪTĖ Fonetikos ypatybių pateikimas lietuvių tarminiuose žodynuose . 5 Anna FRĪDENBERGA Daži putnu nosaukumi latviešu un lietuviešu valodā Eiropas valodu atlanta materiālos . 15 Gintarė JUDŽENTYTĖ Vietos prieveiksmių semantinė struktūra Georgo Mancelio Postilėje (1654). 37 Lidija LEIKUMA Par dažiem Latgales latviešu folkloras pieraksta jautājumiem: Lettische Volkslieder (1869) . 53 Ērika SAUSVERDE Baltų kalbų medžiaga žodyne Svenska Akademiens ordbok . 71 Edmunds TRUMPA „Karte des lettischen Sprachgebiets” (1881) – pirmā latviešu valodas dialektu karte . 79 Arhīvu materiāli – Archive Materials Hermanis BENDIKS Latviešu valodas grafi ka un ortografi ja Padomju Savienībā no 1920. līdz 1940. gadam . 103 Hronika – Chronicle Two Conferences on Baltic Linguistics in Scandinavia – Oslo (2009) and Stockholm (2010) (Valgerður Bjarnadóttir) . 125 Eindrücke von der Dritten internationalen Konferenz zur Lettgallistik in Greifswald (2010) und danach (Rainer Eckert) . 131 The Future of Our Common Balticitas (Pietro U. Dini). 135 Die 108. Konferenz des Baltistenkreises zu Berlin e.V. (Rainer Eckert) . 138 Recenzijas – Reviews Sarmīte Trūpa. Diskurse um lettische Identitätsbildung im Lichte der systemisch-funktionalen Grammatik. (Studien in Nordeuropäischer und baltischer Linguistik. Herausgegeben von Anneli Sarhimaa, Bd. 3). Frankfurt am Main u.a.: Peter Lang, 2010. (Pēteris Vanags) . 139 Jenny H. Larsson. Nominal Compounds in Old Prussian. Stockholm: Memento, 2010. (Pēteris Vanags) . 145 In memoriam – Obituaries Albertas Rosinas (1938–2010) (Eglė Žilinskaitė, Aušra Kaikarytė) . 149 Saulius Ambrazas (1957–2010) (Giedrius Subačius) . 153 Izdošanas principi – Publication Policy . 156 4 Baltu filoloģija XIX (1/2) 2010 FONETIKOS YPATYBIŲ PATEIKIMAS LIETUVIŲ TARMINIUOSE ŽODYNUOSE Rima BACEVIČIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas 1. Lietuvoje iki šiol turime išleista 10 tarminių žodynų. Iš jų 9 skirti aukštaičių patarmėms, ir tik 1 – žemaičių. Daugiausia yra vakarų aukštaičių kauniškių žodynų: Zietelos šnektos žodynas (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998); Daukšių krašto žodynas (Vilnius: Alma littera, 2002); Zanavykų šnektos žodynas 1–3 (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų lei- dybos institutas, 2003–2006), Kazlų Rūdos šnektos žodynas 1–2 (Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008–2009). Tris žodynus turi rytų aukštaičiai vilniškiai: Lazūnų tarmės žodynas (Vilnius: Mokslas, 1985); Dieveniškių šnektos žodynas 1 (Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005); Kaltanėnų šnektos žodynas (Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009). Kelių patarmių išleista po vieną leidinį: pietų žemaičių varniškių Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodynas (Vil- nius: Mokslas, 1976); pietų aukštaičių Druskininkų tarmės žodynas (Vilnius: Mokslas, 1988); rytų aukštaičių kupiškėnų Kupiškėnų žodynas 1 (Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2007). Šiuo metu rengiami: pietų aukštaičių Pietinių pietų aukštaičių žodynas; vakarų aukštaičių šiauliškių Joniškio šnektos žodynas; vakarų aukštaičių kau- niškių Jurbarko šnektos žodynas; rytų aukštaičių širvintiškių Vidiškių šnektos žodynas; šiaurės žemaičių kretingiškių Kretingiškių žodynas; šiaurės žemaičių telšiškių Mosėdžio šnektos žodynas. Taigi lietuvių tarminių žodynų geografija gana plati (žr. 1 pav.). Visai neturima ir kol kas nerengiama rytų aukštaičių panevėžiškių, uteniškių, anykštėnų, pietų žemaičių raseiniškių ir vakarų žemaičių žodynų. Tarminių žodynų rengėjai, neišleisdami iš akių savo pagrindinio tik- slo – leksikos, neišvengiamai susiduria su fonetikos pateikimo ir transkripcijos problemomis. Iškyla klausimas, kiek fonetikos ypatybių žodynuose palikti, kaip jas užrašyti. Lietuvių tarminė leksikografija jau suformavusi žodynų rengimo principus, tačiau garsų transkripcijos įvairovė juose gana didelė. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti įvairių patarmių žodynų transkripciją, palyginti, kaip išsa- miai juose pateikta fonetikos ypatybių, kiek jos atspindi tikrąjį šnektų vaizdą, ir pabandyti nusakyti tarminių žodynų fonetikos ypatybių pateikimo principus. 2. Daugelio žodynų pratarmėse rašoma, kad medžiaga pateikta supapras- tinta apibendrinta fonetine transkripcija. Iš visų žodynų išsiskiria tik DkŽ1, kur 1 Čia ir toliau vartojami žodynų sutrumpinimai pateikti straipsnio gale. 5 Rima BACEVIČIŪTĖ. Fonetikos ypatybių pateikimas lietuvių tarminiuose žodynuose 1 pav. Lietuvių tarminių žodynų geografija (tamsesne spalva ir rodyklėmis pažymėtos patarmės, iš kurių žodynų išleista, šviesesne spalva ir rodyklėmis – patarmės, iš kurių žodynai dar tik rengiami). sakiniai pateikti visai netranskribuoti. Jame fonetikos ypatybių atspindėta tiek, kiek buvo galima perteikti bendrinės kalbos rašmenimis, pvz.: ail ‘eilė’, kýlt ‘kilti’, zikis ‘zuikis’, (v)uodegà ‘uodega’, tà(v)o ‘tavo’, okietỹs ‘vokietis’, (j)ievà ‘ieva’, baksúotis ‘boksuotis’ ir kt. Panaši situacija LzŽ, kur taip pat rašyti beveik tik su bendrine kalba sutampantys rašmenys, įsivesta tik keletas papildomų raidžių – ł, ы bei apostrofu žymimas priebalsių minkštumas, pvz.: kiaũłė ‘kiau- lė’, motùłį ‘motulę’; jáujosыi ‘jaujose’; adga ʼ ‘atgal’. Iš bendro tarminių žodynų vaizdo išsiskiria ir DvŽ. Jame iš įvairių šaltinių atėjusioje medžiagoje palikta labai įvairi ir sudėtinga transkripcija. Šių trijų žodynų fonetikos pateikimo principai toliau straipsnyje nebus aptariami. Kituose žodynuose pateiktą minėtąjį transkripcijos apibūdinimą ir galima būtų laikyti svarbiausiu lietuvių tarminių žodynų fonetikos pateikimo principu. 6 Baltu filoloģija XIX (1/2) 2010 Juo atsisakoma žymėti kai kurias mažiau svarbias ypatybes, o tos, kurios žy- mimos, pateikiamos labai apibendrintai, t. y. unifikuotos pagal iš anksto tyrėjų susidarytą programą. Dažniausiai nurodomos ir šio neišsamaus žymėjimo priežastys: taip elgiamasi dėl techninių kliūčių, spaustuvės turimų ženklų apribojimo, dėl to, kad medžiaga rašyta iš klausos, o ne šifruota iš magnetofono, kad rinkta daugelio užrašytojų per ilgą laiką ir t.t. Vis dėlto, net ir rengėjams laikantis panašių principų, tų pačių ypatybių žymėjimas žodynuose įvairuoja. Toliau išsamiau apžvelgsime žodynuose pateikiamą tarmių fonetikos vaizdą. 3. Tarminių žodynų rengėjai dažniausiai stengiasi atspindėti skiriamąsias tarmių ypatybes. Kaip žinome, dabartinėje klasifikacijoje lietuvių tarmės skirstomos pagal daugelį vokalizmo požymių (plačiau žr. Zinkevičius 1994; Girdenis, Zinkevičius 2000 [1966]: 54; LKTCh 26, 29–33, 195–204). Pagrin- diniai tarmių skirtumai randami daugelyje žodynų: a) kirčiuotų kamieno ie, uo tarimas (atskiriami žemaičiai ir aukštaičiai, žemaičiai skirstomi smulkiau į pietų, šiaurės ir vakarų patarmes); pvz.: apsšlú·t2 ‘apsišluoti’, nebmi·gúos ‘nebemiegos’, d·ndaržie ‘diendaržyje’, ú·g ‘uogų’ (DnŽ); b) nosinės kilmės balsių ą, ę ir dvigarsių an, am, en, em tarimas (aukštaičiai skirstomi į vakarų, pietų ir rytų patarmes; pietų žemaičiai – į raseiniškius ir varniškius); pvz.: d·nt· ‘dantyje’, ndenc ‘vandens’ (DnŽ); pus' ‘puse’, prisd'ji·s ‘prisidėjęs’, bažn'c'u. ‘bažnyčią’ (DvŽ); búl'bų ‘bulbą, t. y. bulvę’, tav ‘tave’, runkàs ‘rankas’ (LzŽ); g.rtu. ‘girtą’, suv.ji. ‘suėję’, ruka.m ‘rankomis’, pažú.ndæ.s ‘pažandės’ (KltŽ); druskù ‘druska’, su bú.lvi ‘su bulve’ (KpŽ). 4. Labai