DOCSLIB.ORG

Baltu Filoloģija XIX (1/2) 2010

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Baltu Filoloģija XIX (1/2) 2010 LATVIJAS UNIVERSITĀTE Humanitāro zinātņu fakultāte Baltu valodniecības katedra UNIVERSITY OF LATVIA Faculty of Humanities Baltic Linguistics BALTU FILOLOĢIJA XIX (1/2) 2010 Baltu valodniecības žurnāls Journal of Baltic Linguistics LU Akadēmiskais apgāds UDK 811(082)(051) Ba 418 BALTU FILOLOĢIJA Redaktors / Editor Pēteris Vanags Latvijas Universitāte, Stockholms universitet Redaktora vietnieki / Associate Editors Lidija Leikuma Edmundas Trumpa Latvijas Universitāte Latvijas Universitāte Redakcijas kolēģija / Editorial Board Saulius Ambrazas Benita Laumane Lietuvių kalbos institutas Liepājas Universitāte Aleksej Andronov Dace Markus Sankt-Peterburgskij gosudarstvennyj universitet Rīgas Pedagoģijas un Laimute Balode izglītības vadības akadēmija Latvijas Universitāte, Nicole Nau Helsingin yliopisto Universytet im. Adama Mickiewicza Alfred Bammesberger w Poznaniu Katholische Universität Eichstätt Juozas Pabrėža Rick Derksen Šiaulių universitetas Universiteit Leiden William R. Schmalstieg Pietro U. Dini Pennsylvania State University Università degli Studi di Pisa Wojciech Smoczyński Trevor G. Fennell Uniwersytet Jagielloński Flinders University of South Australia Bonifacas Stundžia Inta Freimane Vilniaus universitetas Latvijas Universitāte Lembit Vaba Artūras Judžentis Tampereen yliopisto Lietuvių kalbos institutas Jānis Valdmanis Baiba Kangere Latvijas Universitāte Stockholms universitet Steven Young Simas Karaliūnas University of Maryland, Vytauto Didžiojo universitetas Baltimore County Baltu fi loloģija ir recenzējams izdevums ar starptautisku redakcijas kolēģiju. Visus iesniegtos rakstus pirms to publicēšanas recenzenti novērtē un akceptē. Baltu fi loloģija is a fully refereed journal with an international panel of referees. All articles submitted are assessed by our referees before being accepted for publication. Sējuma valodas konsultanti: Lidija Leikuma (latviešu valoda), William R. Schmalstig (angļu valoda), Edmundas Trumpa (lietuviešu valoda). Language consultants for this volume: Lidija Leikuma (Latvian), William R. Schmalstig (English), Edmundas Trumpa (Lithuanian). Redakcijas adrese / Editorial Address Baltu valodniecības katedra Humanitāro zinātņu fakultāte Latvijas Universitāte Visvalža iela 4A Rīga, LV-1050, Latvia © Latvijas Universitāte, 2010 e-pasts: [email protected] ISSN 1691-0036 ISBN 978-9984-45-361-3 SATURS – CONTENTS Raksti – Articles Rima BACEVIČIŪTĖ Fonetikos ypatybių pateikimas lietuvių tarminiuose žodynuose . 5 Anna FRĪDENBERGA Daži putnu nosaukumi latviešu un lietuviešu valodā Eiropas valodu atlanta materiālos . 15 Gintarė JUDŽENTYTĖ Vietos prieveiksmių semantinė struktūra Georgo Mancelio Postilėje (1654). 37 Lidija LEIKUMA Par dažiem Latgales latviešu folkloras pieraksta jautājumiem: Lettische Volkslieder (1869) . 53 Ērika SAUSVERDE Baltų kalbų medžiaga žodyne Svenska Akademiens ordbok . 71 Edmunds TRUMPA „Karte des lettischen Sprachgebiets” (1881) – pirmā latviešu valodas dialektu karte . 79 Arhīvu materiāli – Archive Materials Hermanis BENDIKS Latviešu valodas grafi ka un ortografi ja Padomju Savienībā no 1920. līdz 1940. gadam . 103 Hronika – Chronicle Two Conferences on Baltic Linguistics in Scandinavia – Oslo (2009) and Stockholm (2010) (Valgerður Bjarnadóttir) . 125 Eindrücke von der Dritten internationalen Konferenz zur Lettgallistik in Greifswald (2010) und danach (Rainer Eckert) . 131 The Future of Our Common Balticitas (Pietro U. Dini). 135 Die 108. Konferenz des Baltistenkreises zu Berlin e.V. (Rainer Eckert) . 138 Recenzijas – Reviews Sarmīte Trūpa. Diskurse um lettische Identitätsbildung im Lichte der systemisch-funktionalen Grammatik. (Studien in Nordeuropäischer und baltischer Linguistik. Herausgegeben von Anneli Sarhimaa, Bd. 3). Frankfurt am Main u.a.: Peter Lang, 2010. (Pēteris Vanags) . 139 Jenny H. Larsson. Nominal Compounds in Old Prussian. Stockholm: Memento, 2010. (Pēteris Vanags) . 145 In memoriam – Obituaries Albertas Rosinas (1938–2010) (Eglė Žilinskaitė, Aušra Kaikarytė) . 149 Saulius Ambrazas (1957–2010) (Giedrius Subačius) . 153 Izdošanas principi – Publication Policy . 156 4 Baltu filoloģija XIX (1/2) 2010 FONETIKOS YPATYBIŲ PATEIKIMAS LIETUVIŲ TARMINIUOSE ŽODYNUOSE Rima BACEVIČIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas 1. Lietuvoje iki šiol turime išleista 10 tarminių žodynų. Iš jų 9 skirti aukštaičių patarmėms, ir tik 1 – žemaičių. Daugiausia yra vakarų aukštaičių kauniškių žodynų: Zietelos šnektos žodynas (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998); Daukšių krašto žodynas (Vilnius: Alma littera, 2002); Zanavykų šnektos žodynas 1–3 (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų lei- dybos institutas, 2003–2006), Kazlų Rūdos šnektos žodynas 1–2 (Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008–2009). Tris žodynus turi rytų aukštaičiai vilniškiai: Lazūnų tarmės žodynas (Vilnius: Mokslas, 1985); Dieveniškių šnektos žodynas 1 (Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005); Kaltanėnų šnektos žodynas (Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009). Kelių patarmių išleista po vieną leidinį: pietų žemaičių varniškių Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodynas (Vil- nius: Mokslas, 1976); pietų aukštaičių Druskininkų tarmės žodynas (Vilnius: Mokslas, 1988); rytų aukštaičių kupiškėnų Kupiškėnų žodynas 1 (Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2007). Šiuo metu rengiami: pietų aukštaičių Pietinių pietų aukštaičių žodynas; vakarų aukštaičių šiauliškių Joniškio šnektos žodynas; vakarų aukštaičių kau- niškių Jurbarko šnektos žodynas; rytų aukštaičių širvintiškių Vidiškių šnektos žodynas; šiaurės žemaičių kretingiškių Kretingiškių žodynas; šiaurės žemaičių telšiškių Mosėdžio šnektos žodynas. Taigi lietuvių tarminių žodynų geografija gana plati (žr. 1 pav.). Visai neturima ir kol kas nerengiama rytų aukštaičių panevėžiškių, uteniškių, anykštėnų, pietų žemaičių raseiniškių ir vakarų žemaičių žodynų. Tarminių žodynų rengėjai, neišleisdami iš akių savo pagrindinio tik- slo – leksikos, neišvengiamai susiduria su fonetikos pateikimo ir transkripcijos problemomis. Iškyla klausimas, kiek fonetikos ypatybių žodynuose palikti, kaip jas užrašyti. Lietuvių tarminė leksikografija jau suformavusi žodynų rengimo principus, tačiau garsų transkripcijos įvairovė juose gana didelė. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti įvairių patarmių žodynų transkripciją, palyginti, kaip išsa- miai juose pateikta fonetikos ypatybių, kiek jos atspindi tikrąjį šnektų vaizdą, ir pabandyti nusakyti tarminių žodynų fonetikos ypatybių pateikimo principus. 2. Daugelio žodynų pratarmėse rašoma, kad medžiaga pateikta supapras- tinta apibendrinta fonetine transkripcija. Iš visų žodynų išsiskiria tik DkŽ1, kur 1 Čia ir toliau vartojami žodynų sutrumpinimai pateikti straipsnio gale. 5 Rima BACEVIČIŪTĖ. Fonetikos ypatybių pateikimas lietuvių tarminiuose žodynuose 1 pav. Lietuvių tarminių žodynų geografija (tamsesne spalva ir rodyklėmis pažymėtos patarmės, iš kurių žodynų išleista, šviesesne spalva ir rodyklėmis – patarmės, iš kurių žodynai dar tik rengiami). sakiniai pateikti visai netranskribuoti. Jame fonetikos ypatybių atspindėta tiek, kiek buvo galima perteikti bendrinės kalbos rašmenimis, pvz.: ail ‘eilė’, kýlt ‘kilti’, zikis ‘zuikis’, (v)uodegà ‘uodega’, tà(v)o ‘tavo’, okietỹs ‘vokietis’, (j)ievà ‘ieva’, baksúotis ‘boksuotis’ ir kt. Panaši situacija LzŽ, kur taip pat rašyti beveik tik su bendrine kalba sutampantys rašmenys, įsivesta tik keletas papildomų raidžių – ł, ы bei apostrofu žymimas priebalsių minkštumas, pvz.: kiaũłė ‘kiau- lė’, motùłį ‘motulę’; jáujosыi ‘jaujose’; adga ʼ ‘atgal’. Iš bendro tarminių žodynų vaizdo išsiskiria ir DvŽ. Jame iš įvairių šaltinių atėjusioje medžiagoje palikta labai įvairi ir sudėtinga transkripcija. Šių trijų žodynų fonetikos pateikimo principai toliau straipsnyje nebus aptariami. Kituose žodynuose pateiktą minėtąjį transkripcijos apibūdinimą ir galima būtų laikyti svarbiausiu lietuvių tarminių žodynų fonetikos pateikimo principu. 6 Baltu filoloģija XIX (1/2) 2010 Juo atsisakoma žymėti kai kurias mažiau svarbias ypatybes, o tos, kurios žy- mimos, pateikiamos labai apibendrintai, t. y. unifikuotos pagal iš anksto tyrėjų susidarytą programą. Dažniausiai nurodomos ir šio neišsamaus žymėjimo priežastys: taip elgiamasi dėl techninių kliūčių, spaustuvės turimų ženklų apribojimo, dėl to, kad medžiaga rašyta iš klausos, o ne šifruota iš magnetofono, kad rinkta daugelio užrašytojų per ilgą laiką ir t.t. Vis dėlto, net ir rengėjams laikantis panašių principų, tų pačių ypatybių žymėjimas žodynuose įvairuoja. Toliau išsamiau apžvelgsime žodynuose pateikiamą tarmių fonetikos vaizdą. 3. Tarminių žodynų rengėjai dažniausiai stengiasi atspindėti skiriamąsias tarmių ypatybes. Kaip žinome, dabartinėje klasifikacijoje lietuvių tarmės skirstomos pagal daugelį vokalizmo požymių (plačiau žr. Zinkevičius 1994; Girdenis, Zinkevičius 2000 [1966]: 54; LKTCh 26, 29–33, 195–204). Pagrin- diniai tarmių skirtumai randami daugelyje žodynų: a) kirčiuotų kamieno ie, uo tarimas (atskiriami žemaičiai ir aukštaičiai, žemaičiai skirstomi smulkiau į pietų, šiaurės ir vakarų patarmes); pvz.: apsšlú·t2 ‘apsišluoti’, nebmi·gúos ‘nebemiegos’, d·ndaržie ‘diendaržyje’, ú·g ‘uogų’ (DnŽ); b) nosinės kilmės balsių ą, ę ir dvigarsių an, am, en, em tarimas (aukštaičiai skirstomi į vakarų, pietų ir rytų patarmes; pietų žemaičiai – į raseiniškius ir varniškius); pvz.: d·nt· ‘dantyje’, ndenc ‘vandens’ (DnŽ); pus' ‘puse’, prisd'ji·s ‘prisidėjęs’, bažn'c'u. ‘bažnyčią’ (DvŽ); búl'bų ‘bulbą, t. y. bulvę’, tav ‘tave’, runkàs ‘rankas’ (LzŽ); g.rtu. ‘girtą’, suv.ji. ‘suėję’, ruka.m ‘rankomis’, pažú.ndæ.s ‘pažandės’ (KltŽ); druskù ‘druska’, su bú.lvi ‘su bulve’ (KpŽ). 4. Labai
Load more

Recommended publications
  • Ilga Jansone, Anna Stafecka ATLAS of the BALTIC
    DOI: 10.11649/abs.2013.034 Acta Baltico-Slavica, 37 SOW, Warszawa 2013 Ilga Jansone, Anna Stafecka Latvian Language Institute of the University of Latvia Riga ATLAS OF THE BALTIC LANGUAGES: PLANT NAMES OF SLAVONIC ORIGIN Latvian and Lithuanian are the only Baltic languages still alive. They both have his- torically developed regional territorial dialects. Traditionally, three Latvian dialects are distinguished. Middle dialect is spoken in Kurzeme, Vidzeme and Zemgale. For the Livo- nian dialect, the area of distribution is Northern Kurzeme and North Western Vidzeme. High Latvian dialect is used in the eastern part of Latvia. The Latvian dialects are further divided into 500 small territorial units called subdialects which are united in certain groups. Lithuanian language has two main dialects: Aukshtaitian and Zhemaitian. Lithu- anian dialects are also divided into groups of subdialects, these groups containing more than 700 smaller dialectal units. Historical regional dialects are relatively well-preserved both in Latvia and Lithuania. Nevertheless, nowadays they are disappearing. This was the reason why the dialectologists of the Latvian Language Institute of the University of Latvia, and the Department of Language History and Dialectology of the Institute of the Lithuanian Language, have developed a joint project entitled Atlas of the Baltic Languages, which is intended to demonstrate the close kinship of these two Baltic languages. In 2009, the pilot project volume of the Atlas of the Baltic Languages, including 12 geolinguistic maps
    [Show full text]
  • Louis Hjelmslev and the Baltic Countries
    https://doi.org/10.15388/SBOL.2021.21 Louis Hjelmslev and the Baltic countries Bohumil Vykypěl Czech Language Institute of the CAS, Brno, Czech Republic Abstract. This paper deals with texts by Louis Hjelmslev on Baltic topics, in particular an article from 1946 in which he defended the right of the Baltic countries to independence. Keywords: Louis Hjelmslev, Baltic countries, structuralism, World War II, Soviet Union In 2005, Axel Holvoet published my book on the phonology of Lithuanian and Latvian viewed through Hjelmslev’s glossematics (Vykypěl 2005), which is perhaps the best-looking one of my books. I wish to contribute to his festschrift with a small paper on a topic which is even more thrilling than the phonology of the Baltic languages, namely Hjelmslev’s relationship to the Baltic coun- tries. The external history of Hjelmslev and matters of the Baltic has been described on several occasions (Palionis 1978; Gregersen 1991, I, 174–177; Rasmussen 1992, 3–4, 14–15; Sabaliauskas 2008). In the summer of 1921, Hjelmslev visited Lithuania as it behooved a student of comparative linguistics. He depicted what he had seen there in two journal articles with the title Impressions from Lithuania (Hjelmslev 1922). These articles are, indeed, more impressions than a deeper analysis; only the attempt at characterizing the nature of Lithuanian nationalism is perhaps note- worthy, this being, according to Hjelmslev, an opportunistic reality-nation- alism. As Gregersen (1991, I, 175) remarked, Hjelmslev did not see in his 1922-impressions the differences between the individual groups of Lithua- Copyright © 2021 Bohumil Vykypěl. Published by Vilnius University Press.
    [Show full text]
  • The Department of Baltic Philology (1921–1940) Established by Jānis Endzelīns at the University of Latvia
    The DepartmentActa Baltica of Baltic Historiae Philology et Philosophiae (1921–1940) Sestablishedcientiarum by Jānis EndzelīnsVol. at the 1, N Universityo. 2 (Autumn of Latvia 2013) DOI: 10.11590/abhps.2013.2.06 The Department of Baltic Philology (1921–1940) established by Jānis Endzelīns at the University of Latvia Sarma Kļaviņa Latvian Language Institute, University of Latvia Akadēmijas laukums 1 Riga LV-1050, Latvia E-mail: [email protected] Abstract: The article is devoted to the history of the Department of Baltic Philology of the Faculty of Philology and Philosophy at the University of Latvia. The department was established in the academic year of 1920/1921 by professor Jānis Endzelīns, who also acted as head of the department throughout its existence. Using the documents available at the Latvian State Historical Archives and the Museum of the University of Latvia, as well as published memories, the article provides a characterization of the establishment process of this department as an unprecedented one among the universities around the globe. The article also describes study programmes and their development, students and graduates, academic personnel, international relations of the department and its reputation. Keywords: academic personnel, Department of Baltic Philology, graduates, international relations, Jānis Endzelīns, students, study programmes, University of Latvia Introduction: Jānis Endzelīns and the University of Latvia According to several European experts, the most prominent scholars of Latvia of all times are the chemist Vilhelms Ostvalds (1853–1932), the linguist Jānis Endzelīns (1873–1961) and the physicist Juris Upatnieks (born 1936) (Atlas EU, 2012, p. 114). The scientific achievements of the two representatives of natural sciences—Ostvalds and Upatnieks—are probably more widely known around Acta Baltica Historiae et Philosophiae Scientiarum 67 Vol.
    [Show full text]
  • Linguistics Pietro U. Dini, ALILETOESCVR: Linguistica Baltica
    JIES Reviews 539 University of Oxford Linguistics Pietro U. Dini, ALILETOESCVR: linguistica baltica delle origini. Livorno: Books & Company, 2010. 844 pp. ISBN: 978-88-7997-115-7. The “Contents” of Dini’s ALILETOESCVR: linguistica baltica delle origini alone takes 14 pages (pp. 7–20). Therefore let me only list the main eleven chapters while omitting the titles of numerous subchapters: (1) “Descriptions of Lithuania and the Slavic Theory,” pp. 50– 146; (2) “Myths of Origin and the Linguistic Theories,” pp. 147–236; (3) “The Quadruple Theory,” pp. 237–280; (4) “Descriptions of Samogitia and Onomastic Interest,” pp. 281–340; (5) “Descriptions of Prussia and Theories about Prussian,” pp. 339–445; (6) “Diversity of Livonian Languages,” pp. 447–524; (7) “Linguistics of Latinizers and Variants of the Latin Theory,” pp. 525–568; (8) “Illyrian Theory”, pp. 569–618; (9) “Descriptions of Sambia and Amber-logy,” pp. 619–650; (10) “The Hebrew Theory,” pp. 651–696; (11) “Epilogue: Baltistics before Baltistics?” pp. 697–743. Afterward “Sources” (pp. 745–804) and Bibliography (pp. 805–844) follow. Unfortunately, an Index is missing. Its lack is partly compensated by the wide sections of “Sources” and “Bibliography.” All in all ALILETOESCVR is an impressive 844 pages opus. The author Prof. Pietro U. Dini is a linguist, a well- known Balticist working at the University of Pisa (Italy). He is a foreign member of both the Lithuanian and Latvian Academies of Sciences, an author of numerous books about the Baltic countries and cultures, a translator of multiple literary works from Lithuanian and Latvian into Italian, an author of works in various branches of historical Baltic linguistics: first of all Lithuanian, Prussian, and Latvian.
    [Show full text]
  • Professor Dr. Habil. Pietro Umberto Dini Is a Philologist, Linguist and Translator Specialising in Baltic Studies
    Professor Pietro Umberto Dini Foreign Member of the Lithuanian Academy of Sciences since 2007 Professor Dr. habil. Pietro Umberto Dini is a philologist, linguist and translator specialising in Baltic Studies. Since 1998 he has been a professor at the University of Pisa, where he heads the Chair of Baltic Philology and delivers courses in Linguistics and Translation. Prof. Dini is a prize- winner for translations of Lithuanian poetry into Italian and many other professionally translated works. Date and place of birth: October 5, 1960, Pietrasanta (province of Lucca), Italy. Study, education and main stages (1980-1990): 1978/79 Secondary school (Liceo) certificate, 60/60 mark. 1979/80 Immatriculation to the Faculty of Arts at Pisa University. Curriculum: Comparative Philology and Slavistics. Shostages for apprenticeship of in German, Bulgaria, Czech languages. 1985/86 Short listed for Postdoctoral Courses in Linguistics at Roma and Pisa Universities. Sept. 1983/July 1984 Stage at the Vilnius University, Lithuania, thanks to a state-scholarship. Intensive apprenticeship of Lithuanian language, literature and culture. Nov. 1984 Ph. Degree in Slavistics at Pisa University. Dissertation: Per un'edizione critica del Tawe diewa garbinam (1549) Martynas Mažvydas, 110/110 cum laude mark. Supervisors: Prof. G. Dell'Agata, Prof. R. Lazzeroni. Oct. 1985 Participation in the First international Conference of Balticists in Vilnius, Lithuania. Nov. 1986 Stage at Cracow University, Poland, thanks to a state Scholarship. Intensive apprenticeship of Polish language Work on the (sofar unknown) manuscript of the Maas Katgismas of J.H. Lysius (1719), finded in the Jagellonian LibrarParticipation on this topic in the Conference on Balto-slavistics in Biaowie a.Autumn.
    [Show full text]