Šakių Rajono Maţųjų Gaubtagalvių (Lepidoptera, Nepticulidae) Fauna, Trofiniai Ryšiai Ir Chorologinė Analizė

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS GAMTOS, MATEMATIKOS IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS BIOLOGIJOS KATEDRA

VILIJA ZELENIŪTĖ

ŠAKIŲ RAJONO MAŢŲJŲ GAUBTAGALVIŲ (LEPIDOPTERA, NEPTICULIDAE) FAUNA, TROFINIAI RYŠIAI IR CHOROLOGINĖ ANALIZĖ

Magistro darbas (Zoologija)

Moksliniai vadovai: prof. habil. dr. J. R. Stonis, doc. dr. A. Diškus

Vilnius, 2014

TURINYS

ĮVADAS ...... 3 1. LITERATŪROS APŢVALGA ...... 4 2. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ...... 7 3. TYRIMŲ METODIKA ...... 8 3.1. Minų registravimas ...... 8 3.2. Rūšių nustatymas pagal minas ...... 9 3.3. Suaugėlių auginimas iš minuojančių vikšrų ...... 10 3.4. Medţiagos rinkimas šviesinėmis gaudyklėmis ...... 12 3.5. Drugių gaudymas ant mitybinių augalų ...... 12 3.6. Genitalinių struktūrų laikinųjų mikropreparatų ruošimas ...... 13 3.7. Minavimo gausumo ir aptinkamumo vertinimai bei apibūdinimai ...... 14 4. MAŢŲJŲ GAUBTAGALVIŲ BIOLOGIJOS YPATUMAI ...... 16 4.1. Bendrieji bruoţai ...... 16 4.2. Minų grupės ir tipai ...... 17 5. ŠAKIŲ RAJONO GAMTINĖ CHARAKTERISTIKA ...... 19 5.1. Tyrimų vietovių biologinė apţvalga ...... 21 6. REZULTATAI ...... 23 6.1. Šakių rajono maţųjų gaubtagalvių taksonominis sąvadas ...... 23 6.2. Nepticulidae rūšių paplitimas įvairiose tyrimų vietovėse ...... 70 6.3. Šakių rajono Nepticulidae trofiniai ryšiai ...... 73 6.4. Maţųjų gaubtagalvių gausumo ir aptinkamumo įvertinimas Šakių rajone ...... 75 6.5. Šakių rajono Nepticulidae faunos chorologinė analizė ...... 76 6.6. Lietuvos regionų ištirtumas naujų duomenų kontekste ...... 78 IŠVADOS ...... 79 LITERATŪRA ...... 80 SANTRAUKA ...... 82 SUMMARY ...... 83 PRIEDAI ...... 84

ĮVADAS

Primityvūs Microlepidoptera (Insecta: Lepidoptera) yra viena iki šiol maţiausiai ţinomų, bet šiuo metu sparčiai tiriamų bei inventorizuojamų organizmų grupių. Šie smulkūs vabzdţiai yra labai įdomus ir reikšmingas tyrimų objektas, turintis ne tik praktinę reikšmę, bet yra laikomas bendrųjų faunogenetinių Ţemės procesų indikatoriumi. Pastaruoju metu vienas iš aktualiausių sistematinių tyrimų objektų yra filogenetiškai pačios primityviausios Lepidoptera būrio šeimos, kurios apibūdinamos gana archajiškos sandaros ypatumais, o kartu yra labai specializuotos. Viena svarbiausių primityvių Microlepidoptera specializacijos apraiškų – jų entobiontinis gyvenimo būdas ţaliuosiuose augalo audiniuose (Puplesis, Diškus, 2003). Minuojantys mikrodrugiai yra tinkamas objektas bendriems biogeografiniams tyrimams. Jie paplitę beveik visose svarbiausiose sausumos ekosistemose, yra labai įvairūs, labai sėslūs ir palyginti lengvai pastebimi bei tyrinėjami. Lietuvoje maţieji gaubtagalviai nėra pakankamai ištirti. Tai leidţia teigti 2012 metais atrasta nauja mokslui ir Lietuvai rūšis – Trifurcula (Glaucolepis) lituanica, taip pat menkas pietų ir šiaurės vakarų regionų ištirtumas. Dėl šių prieţasčių Lietuvoje Nepticulidae tyrimai yra svarbūs nustatant naujas rūšių radavietes, trofinių ryšių išaiškinimui ir kt. aspektams. Palyginti ilgai, kalbant apie Lietuvos Nepticulidae fauną, nebuvo aiškios sistemos, kuri padėtų apibrėţti, kurias rūšis vadinti retomis, o kurias daţnomis (Diškus, Stonis, 2012). Vadovaujantis aprašytais rūšių erdvinio paplitimo ir minavimo gausumo vertinimais, galima nustatyti maţųjų gaubtagalvių aptinkamumą analizuojamoje vietovėje. Tokia analizė reikšminga vertinant aplinkos kaitos poveikį minuojančių vabzdţių populiacijoms bei kt. parametrams.

PADĖKOS Nuoširdţiai dėkoju darbo vadovams prof. habil. dr. J. R. Stoniui ir doc. dr. A. Diškui uţ pastabas ir vertingus patarimus ruošiant magistro darbą, doktorantei A. Navickaitei uţ pagalbą identifikuojant surinktą mokslinę medţiagą. Taip pat dėkoju biologei V. Zeleniūtei (LMŢD) uţ mokslines konsultacijas, lietuvių filologijos IV kurso studentei D. Gudiškytei uţ magistro darbo redagavimą.

1. LITERATŪROS APŢVALGA

Nepticulidae – maţiausi mūsų šalies ir pasaulio mikrodrugiai. Jų vikšrai minuoja ne tik įvairių miško medţių ar ţolinių augalų lapus, bet taip pat yra daţnai aptinkami ant vaismedţių ar miestų parkų ţeldiniuose. Šių svarbią praktinę reikšmę turinčių vabzdţių fauna ir biologija Lietuvoje dar nėra pakankamai ištirta (Puplesis, Diškus, 2003). Kai kurių drugių šeimų ištirtumas geras, tačiau dar yra šeimų (Nepiculidae, Elachistidae ir kt.), kurių fauna dar tikslinama (Ivinskis, 1999). Daugiausia dėmesio entomologai skyrė makrodrugiams. A. Palionio, J. Priuferio, R. ir H. Vojtusiakų darbuose minima nemaţa drugių minuotojų, sugautų šviesos gaudyklėmis. A. Palionio ir J. Priuferio darbai yra vieni iš svariausių apie Lietuvos drugių fauną (Ivinskis ir kt., 1985). Patys pirmieji duomenys apie Nepticulidae buvo pateikti A. Palionio 1932 metais. Paskelbtame drugių sąraše nurodyta tik viena maţųjų gaubtagalvių rūšis – Stigmella aeneofasciella. Kiek vėliau J. Priuferis Vilniaus krašte nurodė aptikęs Stigmella aeneofasciella ir Etainia sericopeza rūšis. Lietuvos Nepticulidae medţiagą rinko S. Pakalniškis ir P. Ivinskis, o 1980 m. tikslingus Lietuvos ir kaimyninių šalių Nepticulidae faunos tyrimus pradėjo R. Puplesis. 1985 m. buvo išleista P. Ivinskio, S. Pakalniškio ir R. Puplesio knyga „Augalus minuojantys vabzdţiai“. Knygoje apţvelgiama Lietuvoje minuojančių vabalų (Coleoptera), plėviasparnių (Hymenoptera), dvisparnių (Diptera) bei drugių (Lepidoptera) būriai, aprašyta 300 rūšių, didţiausias dėmesys skiriamas drugių būriui, pateikiama išsami informacija apie entobiontinį gyvenimo būdą. Knyga iliustruota minų pavyzdţiais ir mikrodrugių bei jų genitalinių aparatų piešiniais. Nuo 1996 m. intensyvius Nepticulidae tyrimus Lietuvoje pradėjo A. Diškus. Atliekant šiuos tyrimus buvo atrasta 12 naujų Lietuvos faunos rūšių. 2003 m. išleistoje knygoje „Nepticuloidea ir Tischerioidea (Lepidoptera) pasaulio ir Lietuvos faunoje“ paskelbtas Lietuvos maţųjų gaubtagalvių sąrašas, patikslinti anksčiau skelbti kitų autorių duomenys. Tiriant Lietuvos Nepticulidae fauną, ypatingas dėmesys buvo skirtas Vilniaus, Trakų rajonams ir iki tol maţai tirtiems Klaipėdos, Šilutės, Lazdijų, Alytaus ir Kaišiadorių rajonams, o taip pat – Kuršių nerijai (Puplesis, Diškus, 2003). Monografijoje pateikti patikslinti duomenys apie Nepticulidae paplitimą Lietuvoje bei jų trofinius ryšius. 2004 m. išleistas P. Ivinskio katalogas „Lepidoptera of Lithuania“, kuriame pateikta informacija ir apie maţuosius gaubtagalvius. Kataloge nurodytas kiekvienos rūšies sąlyginis gausumas, paplitimas Lietuvoje, skraidymo laikas bei mitybiniai ryšiai. Pateikti administraciniai

rajonai, kuriuose konkreti rūšis aptika. Labai retoms rūšims nurodyta ir konkreti radimvietė (Ivinskis, 2004). Čepkelių gamtiniame rezervate 2004–2005 metais sistemingai pradėta tirti maţųjų gaubtagalvių (Nepticulidae) fauna (Anisimovas et al., 2006; Anisimovas, Puplesis, 2005). Tyrimai inicijuoti E. Anisimovo, jų metu išaiškintos 27 Nepticulidae rūšys. Iš jų 24 nurodytos kaip naujos rezervato faunai. Vėlesnių tyrimų metu išaiškinta daugiau maţųjų gaubtagalvių rūšių (37), kurios nors ir nėra daţnos Čepkeliuose, tačiau papildė rezervato taksonominį sąrašą bei duomenis apie Nepticulidae trofinius ryšius (Anisimov, Stonis, 2008). Suvalkijos regione Nepticulidae tyrimai pradėti 2004 m. Pagal A. Navickaitės surinktus minų pavyzdţius buvo nustatyta 38 maţųjų gaubtagalvių rūšys bei jų trofiniai ryšiai (Navickaitė, Diškus, 2008). Akmenės rajone 2006–2007 metais Nepticulidae tyrimus atliko K. Lensbergaitė. Jų metu nustatytos 34 maţųjų gaubtagalvių rūšys. Nustatyti aptiktų rūšių mitybiniai augalai bei išaiškinti 6 nauji Lietuvos Nepticulidae rūšims būdingi mitybiniai augalai (Diškus, Lensbergaitė, 2008). 2009–2011 m. tyrimai buvo vykdomi Klaipėdos rajone ir Palangos mieste, kurių metu išaiškintos naujos keturių maţųjų gaubtagalvių rūšių (Stigmella tityrella, S. continuella, S. hemargyrella ir Ectoedemia minimella) radavietės (Diškus ir kt., 2011). Straipsnyje „Kuršių nerijoje aptinkamų maţųjų gaubtagalvių (Insecta, Lepidoptera: Nepticulidae) taksonominė apţvalga“ publikuoti duomenys apie 24 Nepticulidae rūšis. Straipsnyje pirmą kartą pateikiamas visų šiuo metu ţinomų Kuršių nerijos Nepticulidae taksonominis rūšių sąrašas, nurodyti duomenys apie kiekvienos rūšies mitybinius augalus ir geografinį paplitimą. Nuotraukose pavaizduojami visų nagrinėjamų rūšių gyvybinės veiklos pėdsakai – minos, ir itin retos, tik kopose aptinkamos rūšies (Stigmella zelleriella) suaugėliai bei patino genitalinės struktūros (Navickaitė ir kt., 2011). Vienas naujausių ir reikšmingiausių mokslinių leidinių apie maţuosius gaubtagalvius „Lietuvos endobiontiniai vabzdţiai. Nepticulidae faunos taksonominė, chorologinė ir trofinė charakteristika“. Monografijoje pateikiami esminiai minologijos mokslo teiginiai ir nagrinėjama Lietuvos Nepticulidae (Insecta, Lepidoptera) fauna. Remiantis A. Navickaitės, A. Diškaus ir kitų tyrėjų surinkta originalia tyrimų medţiaga, pateikiamas pirmasis Lietuvos Nepticulidae faunos chorologinis įvertinimas, publikuojamas papildytas faunos taksonominis sąvadas, aptariamos retosios ir daţnosios rūšys bei naujai apţvelgiami šeimos trofiniai ryšiai. Knyga gausiai iliustruota originaliomis nuotraukomis; pirmą kartą publikuojami visų Lietuvos Nepticulidae rūšių gyvybinės veiklos pėdsakai (minos) (Diškus, Stonis, 2012). Šioje knygoje pateikiamos

tyrimų išvados, skelbiami sunorminti lietuviški daugelio endobiontinių vabzdţių pavadinimai bei terminų aiškinimai. 2012 metais paskelbta nauja mokslui ir Lietuvos faunai maţųjų gaubtagalvių rūšis Trifurcula (Glaucolepis) lituanica. Mitybinis augalas: Salvia pratensis L. (Lamiaceae). Lietuvoje T. lituanica aptikta tik Nemuno ir Neries slėniuose, kur yra uţliejamų pievų (Ivinskis et al., 2012). Straipsnyje publikuotos minų, drugių, genitalinių preparatų nuotraukos, pateiktas paplitimo ţemėlapis. Šių smulkių endobiontinių vabzdţių įvairovę Lietuvoje bei pasauliniu mastu tiria LEU mokslininkai (J. R. Stonis, V. Sruoga, R. Noreika, A. Diškus), bendradarbiaudami su kitų šalių kolegomis. Biosistematikos tyrimų grupės nariai yra išaiškinę ir aprašę 405 naujas mokslui drugių rūšis, iš kurių 322 priklauso gaubtagalviniams (Nepticuloidea: Nepticulidae, Opostegidae) ir šeriuotaūsiniams (Tischerioidea: Tischeriidae) (Navickaitė ir kt., 2011).

2. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Darbo tikslas. Šakių rajono maţųjų gaubtagalvių (Nepticulidae) faunos, trofinių ryšių ir chorologinių ypatybių analizė.

Darbo uţdaviniai: 1. Atlikus lauko tyrimus įvairiose Šakių rajono vietovėse, nustatyti maţųjų gaubtagalvių rūšis Šakių rajone ir pateikti aptiktų Nepticulidae rūšių taksonominį sąvadą. 2. Išanalizuoti Šakių rajone aptiktos Nepticulidae faunos taksonominę sudėtį ir rūšių paplitimo ypatybes. 3. Nustatyti maţųjų gaubtagalvių rūšių trofinius ryšius. 4. Remiantis surinkta originalia moksline medţiaga įvertinti Nepticulidae gausumą ir aptinkamumą Šakių rajone. 5. Atlikti Šakių rajono maţųjų gaubtagalvių faunos chorologinę analizę. 6. Pateikti tyrimų duomenis apie Šakių rajono Nepticulidae fauną Lietuvos regionų kontekste.

3. TYRIMŲ METODIKA

3.1. MINŲ REGISTRAVIMAS

Kruopščiai apţiūrint mitybinius augalus, surenkamos minuotos augalų dalys. Daţniausiai Nepticulidae minos aptinkamos ant lapų, rečiau kituose augalo organuose. Stebint paţeistą augalo lapą prieš šviesą, nesunku įsitikinti, ar mina jau tuščia, ar su gyvu vikšru (1 pav.), kuris yra skaidrus, ţalsvas arba gelsvas. Jeigu vikšras ţuvęs – jis nejudrus, rudas, raudonai rudas ar net juodas. Vienoje minoje būna tik vienas vikšras.

A B 1 pav. Nepticulidae minos: A – tuščia mina; B – mina su gyvu vikšru (orig.)

Aptiktos minos surenkamos maţųjų gaubtagalvių rūšims nustatyti. Lapai su tuščiomis minomis, kurios imamos herbarinių pavyzdţių kolekcijai, iš karto suslegiamos nedideliu herbariniu presu arba dedamos į voką. Išdţiovintos minos laikomos popieriniuose vokuose, ant kurių atspausdinta lauko darbų kortelė. Kortelėje registruojamas unikalus minų pavyzdţio numeris, vietovės duomenys (koordinatės, kitos vietovės ekologinės ypatybės), surinkimo data ir aptiktų minų skaičius.

3.2. RŪŠIŲ NUSTATYMAS PAGAL MINAS

Daugelį Lietuvos maţųjų gaubtagalvių pavyksta apibūdinti vien iš gyvybinės veiklos pėdsakų (minų). Nustatyti minuojančių maţųjų gaubtagalvių rūšis pagal surinktas tuščias minas yra patogus būdas. Šių mikrodrugių vikšrų paţeidimai augalo audiniuose yra kiekvienai rūšiai specifiški, todėl maţųjų gaubtagalvių rūšys lengvai identifikuojamos. Tyrimų metu surinktai mokslinei medţiagai identifikuoti naudota A. Diškaus, J. R. Stonio monografija „Lietuvos endobiontiniai vabzdţiai. Nepticulidae faunos taksonominė, chorologinė ir trofinė charakteristika“ (skyrius – „Nepticulidae rūšių apibūdinimas pagal gyvybinės veiklos pėdsakus – minas“). Nustatant maţųjų gaubtagalvių rūšis pagal minas svarbūs šie aspektai: minuojamo augalo rūšis arba gentis, minos tipas, ekskrementų išsidėstymas bei spalva. Vikšrai maitindamiesi puriuoju augalo audiniu minoje palieka ekskrementus, kurie irdami gali neigiamai paveikti minuotoją, todėl vikšras sparčiai grauţiasi tolyn, taip suformuodamas gyvatiškąją, dėmiškąją ar kitokio tipo miną. Minos formavimo tipas yra reikšmingas poţymis, norint nustatyti minuotojo rūšį. Ekskrementų išsidėstymas minoje turi svarbią diagnostinę reikšmę. Ekskrementai gali būti sutelkti į ploną arba plačią vidurinę liniją (2 pav.), kuri yra arba ištisinė, arba punktyrinė; taip pat ekskrementai gali būti išsidėstę spirale arba paskirų granulių pavidalu, o kartais – be sistemos (padrikai) arba sutelkti į didelę centrinę dėmę. Pasitaiko, kad tarp ekskrementų ir išgrauţto minos tako vidinio krašto nelieka neuţpildytų tarpelių. Daţnai tos pačios rūšies ekskrementų išsidėstymas minos pradţioje, viduryje ir pabaigoje gali skirtis. Daugelio rūšių ekskrementų išsidėstymas išlieka pastovus nuo minos pradţios iki pabaigos (Puplesis, Diškus, 2003).

B A 2 pav. Ekskrementų išsidėstymas minose: A – plati linija; B – plona centrinė linija (orig.)

3.3. SUAUGĖLIŲ AUGINIMAS IŠ MINUOJANČIŲ VIKŠRŲ

Surinktos minos su gyvais vikšrais paimamos auginti laboratorinėmis sąlygomis. Jeigu Nepticulidae minuoja lapuose, tada minos yra imamos su visu lapu. Tyrimų metu kiekvienas rūšies pavyzdys auginamas atskirai. Auginimo duomenims registruoti kiekvienam pavyzdţiui naudotos lauko darbų kortelės, kuriose nurodoma kiek surinkta vikšrų, vėliau uţpildoma informacija apie suformuotus kokonus ir galiausiai apie išaugintus suaugėlius (3 pav.).

Nr. MINUOJANTYS LEPIDOPTERA Pastabos: Lauko darbų kortelė MINUOTOJAS Šeima Gentis Rūšis Det. MITYBINIS AUGALAS Šeima Gentis Rūšis Gausumas: Vyrauja Daţnas Retas Pavyzdys: Herbaras Foto Nėra Det. Vietovė

Koordinatės Data Leg. MINŲ GAUSUMO GRUPĖS I II III IV V (pagal minų skaičių) (1˂) (4˂) (10˂) (40˂) (100˂) Aptiktų minų skaičius Vikšrai Kokonai Parazitai Suaugėliai Iš viso surinkta Mirtingumas Iš viso Mirtingumas Patinai Patelės

3 pav. Lauko darbų kortelės pavyzdys

Minuojantiems vikšrams auginti naudojome švarias Petri lėkšteles, o jų dugną išklojome sugeriamojo popieriaus skiautelėmis arba mitybinio augalo lapo dalimis (4A pav.); taip imituojama natūrali aplinka – miško paklotė. Papildomai įklojamas sugeriamasis popierius, kad iš minų išėję vikšrai negalėtų patekti ant indelio dugno ir jų kokonai nesusidarytų ant Petri lėkštelės sienelių.

Ant miško paklotės imitacijos glaudţiai sluoksniuojami minuojami lapai (jų fragmentai arba kitos augalų dalys). Paprastai vikšrai kokonus pina tarp dviejų susispaudusių augalo lapų ar sugeriamojo popieriaus skiautelių, nes puriai sudėtoje terpėje vikšrai prastai pina kokonus, dėl to daţnai ţūva. Indelis su auginama medţiaga laikomas tamsoje. Maţdaug po 4–6 dienų Petri lėkštelę patikriname: suslėgtus lapus atsargiai išimame pincetu, atidţiai apţiūrime abi jų pusės. Kokonai iškerpami kartu su nedideliu sugeriamojo popieriaus ar augalo fragmentu (4B pav.) ir sudedami į švarią Petri lėkštelę, kurioje jie laikomi kambario temperatūroje iki suaugėlių pasirodymo. Suaugėlių išsiritimo iš kokonų anksčiausiai galima tikėtis po 8–10 dienų. Tam, kad laikomi kokonai neperdţiūtų, įdedamas sugeriamojo popieriaus tamponas suvilgytas vandeniu. Iškirpti lapų ar sugeriamojo popieriaus fragmentai išdėstomi tam tikru atstumu vienas nuo kito, kad atsiradęs pelėsis nepasklistų visoje lėkštelėje.

A B 4 pav. Suaugėlių auginimas iš minuojančių vikšrų: A – lėkštelė išklota mitybiniais augalais, B – suformuoti kokonai (orig.)

Vienos generacijos (monociklinių) rūšių medţiaga ar medţiaga, kuri surenkama antroje vasaros pusėje bei rudenį (t.y. paskutinės generacijos), laikoma ţymiai ilgiau. Vienaciklės rūšys laikomos šaldytuve +10°C–+2°C temperatūroje per visą ţiemą iki geguţės mėnesio, o dviciklės ar daugiaciklės rūšys laikomos tokioje pat temperatūroje iki sausio ar kovo mėnesio. Pasibaigus ţiemai, Petri lėkšteles su kokonais išimame iš šaldytuvo, laikome kambario temperatūroje – laukiame kol išsiris suaugėliai. Vėliau išauginti suaugėliai identifikuojami laboratorijoje.

3.4. MEDŢIAGOS RINKIMAS ŠVIESINĖMIS GAUDYKLĖMIS

Drugiams vilioti naudojamos 250 W galingumo ultravioletinės lempos. Daţniausiai lempa yra kabinama aukščiau akių lygio ir pritvirtinama trišakiu laikikliu maţdaug 5–7 cm atokiau nuo ekrano (Diškus, Stonis, 2012). Maţiesiems gaubtagalviams gaudyti naudojamas pasirinkto dydţio (patogiausias – 1,5 m × 2 m) balto standaus audinio ekranas. Nuo ekrano Nepticulidae individai imami maţais stikliniais mėgintuvėliais, kurie yra 5 mm skersmens ir 3–4 cm ilgio. Mėgintuvėlis uţkemšamas vatos tamponėliu.

3.5. DRUGIŲ GAUDYMAS ANT MITYBINIŲ AUGALŲ

Nepticulidae suaugėlius galima gaudyti tiesiogiai nuo mitybinių augalų. Tinkamiausias laikas pirmojo minavimo piko pradţioje (nuo birţelio vidurio iki liepos pradţios), nes tuo metu pastebima daugiausia aktyvių individų. Didţiausia tikimybė aptikti suaugėlius yra nevėjuotomis, saulėtomis dienomis. Gaudant drugius šiuo metodu, yra atidţiai apţiūrimi potencialūs mitybiniai augalai, kur tikimasi rasti besiilsinčius arba dedančius kiaušinėlius suaugėlius. Priklausomai nuo Nepticulidae rūšių ekologinių ypatybių, apţiūrimos abi lapų pusės (5 pav.). Aptikti Nepticulidae individai gaudomi maţais stikliniais mėgintuvėliais. Atsargiai laikant lapą, mėgintuvėlis prie jo priglaudţiamas taip, kad drugys atsidurtų angos viduryje. Tada lapas švelniai papurtomas, kad suaugėlis įkristų į mėgintuvėlio vidų. Mėgintuvėlis iš karto uţkemšamas vatos tamponėliu. Numarinti drugį galima įvairiais insekticidais arba tiesiog kelioms sekundėms įmerkus mėgintuvėlį į uţvirusį vandenį. Ant mėgintuvėlio uţrašomas numeris, uţvedama lauko darbų kortelė.

A B 5 pav. Drugių gaudymas ant mitybinių augalų: A – drugys apatinėje lapo pusėje; B – Stigmella malella suaugėlis (orig.)

3.6. GENITALINIŲ STRUKTŪRŲ LAIKINŲJŲ MIKROPREPARATŲ RUOŠIMAS

Nepticulidae rūšių nustatymas pagal surinktas tuščias minas ne visada yra patikimas ir tikslus identifikavimo būdas, todėl išsiritę drugiai uţtikrina gerą mokslinės medţiagos kokybę. Maţųjų gaubtagalvių genitalinės struktūros yra ypač svarbus morfologinių poţymių kompleksas diagnostikai ir sistematikai. Nepticulidae genitaliniai poţymiai tam tikrai rūšiai specifiški ir yra maţai kintantys. Paruošti genitalinai mikropreparatai padeda tiksliai identifikuoti surinktą medţiagą. Laikinojo preparato paruošimo eiga:  Po stereoskopiniu mikroskopu su adatėle atliekant švelnius judesius, nulauţiamas drugio pilvelis.  Nulauţtas pilvelis preparavimo adatėle perkeliamas į mėgintuvėlį, į kurį įlašinama apie 1ml 10% kalio šarmo (KOH) tirpalo.  Mėgintuvėlis kaitinamas virš spiritinės lemputės. Verdant pilvelį, mėgintuvėlį būtina nuolat kratyti, kad susidarantys oro purslai „neiššautų“ kartu su ruošiamu preparatu. Pilvelis virinamas tol, kol jis pasidaro skaidrus.  Mėgintuvėlio turinys išpilamas į švarią stiklinę Petri lėkštelę.  Iš KOH tirpalo preparatas perplaunamas nedideliame kiekyje distiliuoto vandens, kitoje Petri lėkštelėje.  Preparatas perkeliamas į glicerino lašą ant objektyvinio stiklelio su duobute.  Paruoštas laikinasis mikropreparatas stebimas tiriamuoju mikroskopu. Jeigu iš kokonų neišsirita drugiai, tada kokonai yra ardomi ir tikrinami, ieškoma susiformavusių lėliukių. Laikinųjų genitalinių preparatų iš lėliukių paruošimo eiga tokia pati, kaip ir nulauţus drugio pilvelį.

3.7. MINAVIMO GAUSUMO IR APTINKAMUMO VERTINIMAI BEI APIBŪDINIMAI

Yra išskirtos 5 minavimo gausumo grupės, kurios nustatomos suskaičiuojant aptiktas minas (tuščias ir su vikšrais) (1 lentelė). Labai maţai Lietuvoje ţinomų maţųjų gaubtagalvių (Nepticulidae) rūšių gerokai viršija V grupės minimumą (daugiau nei 100 minų tyrimų vietovėje). Daţniau mūsų šalies maţiesiems gaubtagalviams yra būdingas vidutiniškai gausus minavimas, priskiriamas III minavimo grupei (Diškus, Stonis, 2012).

1 lentelė. Minavimo gausumo įvertinimas Minavimo gausumo grupės I II III IV V Apytikslis Daugiau nei Daugiau nei aptiktų minų Maţiau nei 10, bet 40, bet Daugiau nei skaičius 4–10 4 maţiau nei maţiau nei 100 tyrimų 40 100 vietovėje Ţodinis Itin Vidutiniškai minavimo Negausus Gausus Itin gausus negausus gausus gausumo minavimas minavimas minavimas minavimas minavimas ţymėjimas

Minuojančių vabzdţių rūšių aptinkamumas (rūšies daţnumas / retumas) (2 lentelė) nustatomas pagal rūšies geografinio paplitimo ir rūšies gausumo sumą, t. y. sumuojant paplitimo ir gausumo vertes. Ap = rG + gP Ap – aptinkamumas (daţnumas / retumas); rG – rūšies gausumas analizuojamoje teritorijoje; gP – rūšies geografinis paplitimas analizuojamoje teritorijoje. Pripaţįstamos 3–5 minuojančių vabzdţių rūšių aptinkamumo grupės. I. Daţnosios rūšys: a) tamsiai ţalia spalva paţymėtos – labai daţnos rūšys; b) šviesiai ţalia – daţnos rūšys. II. Neretosios rūšys (nei daţnos, nei retos, paţymėtos pilka spalva). III. Retosios rūšys: a) geltona spalva – retos rūšys; b) ruda – labai retos rūšys. Jeigu Ap lygus 10–9 – rūšis vertinama kaip labai daţna; 8 – daţna; 7–6 – nereta; 5–4 – reta; 3–2 – labai reta (2 lentelė).

2 lentelė. Rūšių aptinkamumo vertinimai

Itin Vidutiniškai Itin Gausus Negausus gausus gausus negausus (G) (4) (N) (2) (IG) (5) (VG) (3) (IN) (1) LP+IG LP+G LP+VG LP+N LP+IN Labai platus(LP) (5) 10 9 8 7 6 P+IG P+G P+VG P+N P+IN Platus (P) (4) 9 8 7 6 5 R+IG R+G R+VG R+N R+IN Ribotas (R) (3) 8 7 6 5 4 L+IG L+G L+VG L+N L+IN Lokalus (t.y. ţidininis) (L) (2) 7 6 5 4 3 Labai lokalus (t.y. pavienės LL+IG LL+G LL+VG LL+N LL+IN radavietės (LL) (1) 6 5 4 3 2 Pastaba: skliausteliuose skaičiais paţymėtos vertės balais nuo 1 (maţiausios) iki 5 (didţiausios) ir jų sumos nuo 2 iki 10.

4. MAŢŲJŲ GAUBTAGALVIŲ BIOLOGIJOS YPATUMAI

4.1. BENDRIEJI BRUOŢAI

Entobiontinis gyvenimo būdas – svarbi Nepticulidae biologinė adaptacija, suteikusi šiems vabzdţiams daug pranašumų: tai maitinimasis labai koncentruotu maistu, temperatūros reţimo optimizacija, geresnė apsauga nuo natūralių priešų ir mechaninio aplinkos poveikio. Tačiau perėjus prie entobiontinio gyvenimo būdo, sumaţėjo ekologinis plastiškumas, t. y. evoliucija tapo priklausoma nuo mitybinio augalo (Puplesis, 2002). Labai svarbus Nepticulidae specializacijos poţymis yra ryškios stenofagijos (gr. stenos – siauras + gr. phagos – ėdikas) tendencijos. Trofiškai plastiškos rūšys yra visai nebūdingos. Maţųjų gaubtagalvių kiaušinėliai dedami ir priklijuojami ant mitybinio augalo po vieną. Vienų rūšių patelės renkasi viršutinę lapo pusę, kitų – apatinę; kartais vienos ir tos pačios Nepticulidae rūšies kiaušinėliai gali būti ir ant viršutinės, ir ant apatinės lapo pusės. Daţniausiai ant vieno augalo lapo patelė deda tik vieną kiaušinėlį, bet, kai populiacija yra tanki, galima aptikti keletą suformuotų minų ant vieno lapo (6 pav.).

6 pav. Ectoedemia occultella minos (orig.)

Kiaušinėlio stadija trunka nuo 8–11 iki 130–150 dienų. Stadijos trukmė priklauso ir nuo Nepticulidae rūšies, ir nuo temperatūros sąlygų. Išsiritusios iš kiaušinėlių, lervos grauţiasi į mitybinio augalo audinius. Suaugėlio (imago) stadija labai trumpa. Imituojant natūralią aplinką, laboratorijos sąlygomis išgyvena 2–3 arba 5–6 dienas, jeigu yra laikomi šaldytuve (maţdaug +3°C temperatūroje).

4.2. MINŲ GRUPĖS IR TIPAI

Ţodis „mine“ reiškia šachtą, giluminę galeriją. Minas vabzdţių lervos išgrauţia augalų audiniuose, daţniausiai turinčiuose chlorofilo ir gaminančiuose deguonį (Pakalniškis ir kt., 2005). Mina vadiname ţaliajame augalo audinyje vabzdţio lervos išgrauţtą ertmę, kurią iš viršaus dengia epidermis ar bent kutikula. Šioje ertmėje lervos maitinasi ir nuolat gyvena (Ivinskis ir kt., 1985). Minų grupės skiriamos pagal tai, kokius audinius išgrauţia vikšrai. Yra skiriamos penkios grupės: 1. abipusės, 2. viršutinės, 3. apatinės, 4. epiderminės, 5. giliosios minos. Dauguma maţųjų gaubtagalvių minų yra viršutinės, retai – apatinės (7 pav.), niekada – abipusės ar epiderminės (Puplesis, Diškus, 2003). Visos Lietuvoje minuojančių Nepticulidae minos yra viršutinės. Viršutinės minos – vikšrai maitinasi tik statine parenchima. Ţiūrint į šias minas prieš šviesą, lape aiškiai išsiskiria šviesi ţalia spalva. Apatinės minos – vikšrai minta puriąja parenchima. Minos spalva panaši į viršutinės minos spalvą.

7 pav. Minų grupės: A – viršutinė mina; B – apatinė mina; 1 – kutikula, 2 – epidermis, 3 – statinė parenchima, 4 – purioji parenchima.

Minos skirstomos į tipus pagal formą (8 pav.). Nepticulidae minos gali būti tokios:  gyvatiškosios – kai vikšrai palaipsniui išgrauţia ilgus platėjančius, vingiuotus takus;  kaičiosios – minos sudarytos iš itin siauros gyvatiškos dalies bei plačios dėminės dalies;  dėmiškosios – kai vikšrai lapo audiniuose išgrauţia beveik taisyklingo ovalo formą;  spiralinės – panašios į gyvatiškąsias, tačiau susisukusios spirale. Minos forma daţnai priklauso nuo lapo gyslotumo. Paprastai vikšrai vengia storų gyslų. Minuotojai labai ekonomiškai panaudoja lapo plotą – daţniausiai būdinga formuojantiems spiralines minas – minų vijos būna taip arti viena kitos, jog susilieja.

A B

C D

8 pav. Minų tipai: A – gyvatiškoji; B – kaičioji; C – dėmiškoji; D – spiralinė (orig.)

5. ŠAKIŲ RAJONO GAMTINĖ CHARAKTERISTIKA

Visa Šakių rajono teritorija yra Uţnemunės ţemumoje. Šiaurėje savivaldybės teritorija Nemunu atskirta nuo Jurbarko rajono, vakaruose Šešupe – nuo Kaliningrado srities ir Vilkaviškio rajono, Liekės upeliu ir Rūdšilio miškais – nuo Kauno apskrities (9 pav.). Vyrauja ţemės ūkio naudmenomis paverstos derlingos lygumos (Barauskas ir kt., 2004).

9 pav. Šakių rajonas

Vandens telkiniai uţima 2 proc. rajono ploto. Šakių rajonas – vienas iš keleto Lietuvos rajonų, neturintis nė vieno natūralios kilmės eţero. Telkšo tik keli dirbtiniai vandens telkiniai. Miškai dengia 21,2 proc. rajono teritorijos. Didţiausi miško masyvai auga šiaurinėje ir rytinėje urėdijos teritorijoje, o pietuose ir vakaruose – tik nedideli miškeliai. Šakių urėdijos miškai driekiasi Šakių ir dalyje Kauno rajonų. Tai įvairūs miškai: nuo pušynų sausose smėlio dirvose iki nuolat vandens apsemtų juodalksnynų ar netgi pelkinių miškų. Didţiausią medynų dalį sudaro spygliuočiai, vyrauja pušynai, eglynai. Nemaţai yra ir mišriųjų miškų medynų, ypač berţynų, uosynų. Gamtiniu poţiūriu itin vertingi yra į buveinių apsaugai svarbių teritorijų tinklą patenkantys Nemuno slėnio skroblynai, griovų ir šlaitų miškai tarp Kriūkų ir Gelgaudiškio (Snitkienė, Barauskas, 2006).

Dalį biologinės įvairovės išsaugojo rytinėje rajono dalyje esantys miškai. Retųjų rūšių augalai ir jų bendrijos išliko pamiškių pievose, tarpumiškių kaimų pakraščiuose, upelių slėniuose. Nemuno pakrantėse dar išliko vertingų pievų su retų rūšių augalais ir gyvūnais. Didesnė dalis vertingo šios upės slėnio yra Panemunių regioniniame parke. Pelkių rajone liko labai maţai, jos teuţima 0,3 proc. viso rajono ploto. Visos didesnės pelkės nusausintos, paverstos ţemės ūkio naudmenomis, durpynais. Derlingos ţemės ūkio naudmenos uţima net 68 proc. rajono ploto. Ypač didelę dalį ţemės ūkio naudmenos uţima pietinėje ir pietvakarinėje rajono dalyse, kur maţai miškų. Dėl intensyvios ţemdirbystės natūralios gamtos čia išliko labai maţai. Kiek natūralesnių pievų fragmentų aptinkama tik pamiškėse ir pagrioviuose. Nemaţai kraštovaizdţio ir hidrografinių vertybių saugoma draustiniuose (Liekės kraštovaizdţio, Šešupės kraštovaizdţio, Aukspirtos, Jotijos, Novos hidrografiniai, Baltakojų pedologinis, Novaraisčio ornitologinis). Rajone maţai gyvosios gamtos vertybių apsaugai skirtų teritorijų. Vienintelis Novaraisčio ornitologinis draustinis plyti Kauno ir Šakių rajonų bei Kazlų Rūdos savivaldybės sandūroje. Novaraisčio ornitologiniame draustinyje saugomos ypač vertingos Pietvakarių Lietuvos retųjų paukščių perimvietės ir poilsio vieta migruojantiems paukščiams (Barauskas ir kt., 2004).

5.1. TYRIMŲ VIETOVIŲ BIOLOGINĖ APŢVALGA

Tyrimai buvo atlikti keliose vietovėse: Lukšių, Gelgaudiškio ir Sudargo miesteliai, Bliuviškių ir Stoškų kaimai bei Paryţinės, Zyplių, Gerdţių, Sudargo ir Kūdrų miškai (1 priedas). Lukšių miestelis nutolęs nuo Šakių į rytus 10 km, įsikūręs Siesarties ir Lenkupio santakoje. Šiaurinėje miestelio dalyje yra tvenkinys, kurio pakrantėse daugiausia auga paprastieji ąţuolai (Quercus robur), paprastieji klevai (Acer platanoides); rytinėje dalyje – Zyplių dvaras su parku. Parkas išsaugojęs gana retas medţių rūšis. Šiuo metu parke auga platanalapiai (Acer pseudoplatanus) ir sidabriniai (Acer saccarinum) klevai, paprastieji (Quercus robur) ir raudonieji (Quercus rubra) ąţuolai, baltosios (Populus alba) ir balzaminės (Populus balsamifera) tuopos, kalninės guobos (Ulmus glabra). Parko viduryje auga juodoji pušis (Pinus nigra), kamštinis skirpstas (Ulmus suberosa). Daugelis išvardintų augalų yra Nepticulidae mitybiniai augalai. Gelgaudiškis nutolęs nuo Šakių į šiaurę 15 km, įeina į Panemunių regioninio parko teritoriją. Šiaurės rytinėje dalyje yra europinės svarbos gamtinė buveinė – griovų ir šlaitų miškai (9180) (10 pav.). Rytinėje miestelio dalyje stovi Gelgaudiškio dvaras, greta jo plyti miško parkas, kuris praturtintas retaisiais augalais, tokiais kaip: sidabriniai klevai (Acer saccarinum), veimutinė pušis (Pinus strobus), amerikinė liepa (Tilia americana), raudonasis ąţuolas (Quercus rubra), paprastasis bukas (Fagus sylvatica). Gelgaudiškio miško parke ąţuolai sudaro didţiausią medynų dalį. Šiaurinėje miestelio dalyje plyti Nemuno uţliejamos pievos, kuriose daugiausia auga miglinių šeimos (Poaceae) augalai taip pat pieviniai šalavijai (Salvia pratensis), dirviniai vijokliai (Convolvulus arvensis).

A B 10 pav. Gelgaudiškio tyrimų vietovės: A – šlaitų skroblynai; B – uţliejamos pievos, kuriose auga dirviniai vijokliai (orig.)

Sudargo gyvenvietė įsikūrusi kairiajame Nemuno šlaite, netoli Kaliningrado srities. Vieno kilometro ruoţe yra penki Sudargo piliakalniai. Šioje šlaito dalyje gausiai auga lapuočiai. Tiriamoji vietovė atitinka griovų ir šlaitų miškų buveinę (9180). Vyraujančios medţių rūšys: paprastasis skroblas (Carpinus betulus), maţalapė liepa (Tilia cordata), paprastasis lazdynas (Corylus avellana), paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia). Bliuviškiai įsikūrę Šakių rajono pietrytinėje dalyje, kaimą kerta dešinysis Šešupės intakas Nova. Upelio krantai gausiai apaugę juodalksniais (Alnus glutinosa), drebulėmis (Populus tremula), paprastaisiais lazdynais (Corylus avellana) taip pat auga paprastosios avietės (Rubus idaeus) bei kiti sumedėję ir ţoliniai augalai (11 pav.). Stoškų kaimas plyti pietinėje rajono dalyje. Augančios augalų rūšys labai panašios kaip ir Bliuviškių kaime.

A B 11 pav. Tyrimų vietovės: A – avietynas Bliuviškiuose; B – Stoškų kaimo keliukas apaugęs sumedėjusiais augalais (orig.)

Paryţinės, Kūdrų, Gerdţių ir Zyplių miškai priklauso Kazlų Rūdos miškų masyvui. Gerdţių ir Paryţinės miškai išsidėstę greta vienas kito (juos skiria Kauno – Šakių plentas), todėl ir savo rūšine augalų sudėtimi labai panašūs. Vyrauja parastoji eglė (Picea abies), daţnai aptinkamos drebulės (Populus tremula), juodalksniai (Alnus glutinosa). Miškų pakraščiuose, kurie ribojasi su Kauno – Šakių plentu, gausu jaunų paprastųjų aţuolų (Quercus robur), paprastųjų šermukšnių (Sorbus aucuparia), karpotųjų berţų (Betula pendula). Miškuose taip pat auga krūmokšniai: bruknės (Vaccinium vitis-idaea), mėlynės (Vaccinium myrtillus). Zyplių, Sudargo ir Kūdrų miškuose dominuoja paprastoji pušis (Pinus sylvestris), tačiau nedidelių miško aikštelių pakraščiuose gausu paprastųjų lazdynų (Corylus avellana), paprastųjų šermukšnių (Sorbus aucuparia). Drėgnesnėse miškų vietose aptinkama keletas gluosnių rūšių (Salix sp.). Taip pat auga mėlynės (Vaccinium myrtillus), bruknės (Vaccinium vitis-idaea).

6. REZULTATAI

6.1. ŠAKIŲ RAJONO MAŢŲJŲ GAUBTAGALVIŲ TAKSONOMINIS SĄVADAS

Gentis Enteucha Meyrick

1. Rūgštyninis gaubtagalvis – Enteucha acetosae (Stainton) Trofiniai ryšiai. Minuoja Rumex acetosa L. ir R. acetosella lapus. Šakių rajone tuščių minų aptikta tik ant R. acetosa lapų. Trofinė specializacija. Siaurasis oligofagas. Minos tipas. Spiralinė. Minos aprašas. Mina siaura, truputį platėjanti, susukta spirale (12 pav.). Ekskrementai sutelkti į ploną liniją. Daţnai aplink miną lapo audiniai parausta. Ant lapo paprastai suformuojamos kelios E. acetosae minos. Sezoniniai ciklai. Trys generacijos. Pirmoji generacija prasideda birţelio pradţioje, paskutinės generacijos pabaiga – spalio viduryje. Chorologinė grupė. Euronemoralinio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Reta rūšis (būdingas lokalus paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Nustatyta beveik visuose regionuose, išskyrus Kuršių neriją ir maţai ištirtus šiaurės vakarų ir pietų regionus. Paplitimas Šakių rajone. Reta rūšis (būdingas lokalus paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Aptikta Gerdţių miške ir Gelgaudiškio miestelyje. Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas.

12 pav. Spiralinės minos ant R. acetosa lapo (orig.)

Gentis Stigmella Schrank

2. Laplandinis gaubtagalvis – Stigmella lapponica (Wocke) Trofiniai ryšiai. Lietuvoje minuoja Betula pendula Roth bei B. pubescens Ehrh. lapus. Trofinė specializacija. Siaurasis oligofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Mina ilga, po truputį platėjanti iki pat pabaigos, daţnai suformuojama greta lapo gyslos. Minos pradţioje (apie 1/3 minos ilgio) ţalsvi ekskrementai paskleisti per visą minos tako plotį (13 pav.). Likusioje dalyje juodi ekskrementai sutelkti į labai ploną, daţnai neištisinę vidurinę liniją. Sezoniniai ciklai. Viena generacija. Minuojantys vikšrai randami nuo birţelio antros pusės iki liepos vidurio. Chorologinė grupė. Eurosibirinio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Labai reta rūšis (būdingas labai lokalus paplitimas ir itin negausus minavimas). Laplandinis gaubtagalvis aptiktas daugumoje Lietuvos regionų, išskyrus menkai ištirtus šiaurės vakarų ir pietų regionus. Paplitimas Šakių rajone. Nereta rūšis (būdingas platus paplitimas ir negausus minavimas). Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas.

13 pav. Stigmella lapponica ilga, vingiuota mina (orig.)

3. Apgaulingasis gaubtagalvis – Stigmella confusella (Wood & Walsingham) Trofiniai ryšiai. Minuoja Betula pubescens Ehrh., kartais B. pendula Roth. lapus. Trofinė specializacija. Siaurasis oligofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji.

Minos aprašas. Mina labai panaši į S. lapponica, labai ilga, po truputį platėjanti, daţnai suformuojama greta lapo gyslos (14 pav.). Ekskrementai nuo pradţios iki pabaigos sutelkti į ištisinę ploną vidurinę liniją. Sezoniniai ciklai. Viena generacija. Minuoja nuo birţelio vidurio iki rugpjūčio vidurio. Chorologinė grupė. Euronemoralinio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Nereta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Duomenų nėra apie S. confusella minavimą šiaurės vakarų bei pietų regionuose. Paplitimas Šakių rajone. Nereta rūšis (būdingas platus paplitimas ir negausus minavimas). S. confusella registruota Lukšių miestelyje, Paryţinės, Zyplių, Sudargo ir Kūdrų miškuose. Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas ir patvirtinta pagal laikiniuosius genitalinius preparatus.

14 pav. Gyvatiška Stigmella confusella mina ant Betula pubescens lapo (orig.)

4. Vijoklinis gaubtagalvis – Stigmella freyella (Heyden) Trofiniai ryšiai. Lietuvoje minuoja Convolvulus arvensis L. Trofinė specializacija. Monofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Mina ilga, labai siaura, vingiuota. Ekskrementai juodi, sutelkti į ploną ištisinę centrinę liniją. Sezoniniai ciklai. Dvi kartos. Minavimas prasideda nuo birţelio vidurio, tęsiasi iki liepos vidurio, antroji karta – nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo. Chorologinė grupė. Euromediteraninio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Labai reta rūšis (būdingas labai lokalus paplitimas ir negausus minavimas). Ši rūšis aptikta pajūrio, pietvakarių, šiaurės vidurio ir pietryčių regionuose.

Paplitimas Šakių rajone. Labai reta rūšis (būdingas labai lokalus paplitimas ir negausus minavimas). Registruota tik Gelgaudiškio miestelyje. Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas (15 pav.).

15 pav. Vijoklinis gaubtagalvis labai reta rūšis Šakių rajone (orig.)

5. Liepinis gaubtagalvis – Stigmella tiliae (Frey) Trofiniai ryšiai. Minuoja Tilia cordata Mill. lapus. Trofinė specializacija. Monofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Mina ilga, išdėstyta kompaktiškai (16 pav.). Ekskrementai minos pradţioje sutelkti į siaurą liniją. Vėliau varijuoja nuo siauros linijos iki spirale išdėstytų ekskrementų, kurie uţima beveik visą minos tako plotį.

16 pav. Stigmella tiliae vienintelė rūšis minuojanti Tilia cordata lapus (orig.)

Sezoniniai ciklai. Dvi generacijos. Pirmos generacijos vikšrai aptinkami birţelio antrojoje pusėje ir visą liepą, antros generacijos – nuo rugsėjo antrosios pusės iki spalio vidurio. Chorologinė grupė. Eurosubmediteraninio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Nereta rūšis (būdingas platus paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Paplitimas Šakių rajone. Daţna rūšis (būdingas labai platus paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas ir patvirtinta pagal laikinuosius genitalinius preparatus.

6. Maţasis gaubtagalvis – Stigmella microtheriella (Stainton) Trofiniai ryšiai. Minuoja Corylus avellana L. ir Carpinus betulus L. lapus. Trofinė specializacija. Platusis oligofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Mina labai siaura ir ilga. Ekskrementai sutelkti plačioje centrinėje linijoje, tačiau paskirų granulių pavidalu (17 pav.).

17 pav. Stigmella microtheriella mina ant Corylus avellana (orig.)

Sezoniniai ciklai. Dvi generacijos. Minuojantys vikšrai aptinkami nuo birţelio vidurio iki liepos pabaigos, vėliau – nuo rugsėjo vidurio iki spalio antrosios pusės. Chorologinė grupė. Euromediteraninio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Daţna rūšis (būdingas platus paplitimas ir gausus minavimas). Aptinkama visuose šalies regionuose.

Paplitimas Šakių rajone. Daţna rūšis (būdingas labai platus paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Aptikta beveik visose vietovėse išskyrus Sudargo ir Gerdţių miškus. Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas ir patvirtinta pagal laikinuosius genitalinius preparatus.

7. Berţinis gaubtagalvis – Stigmella betulicola (Stainton) Trofiniai ryšiai. Minuoja berţų (Betula pendula Roth, B. pubescens Ehrh., B. humilis Schrank) lapus. Trofinė specializacija. Siaurasis oligofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Mina gana trumpa, nedaug platėjanti, vingiuota. Ekskrementai sutelkti centrinėje linijoje, kuri uţima apie pusę minos tako pločio (18 pav.). Sezoniniai ciklai. Dvi generacijos. Vikšrai minuoja birţelio antrojoje pusėje – liepos pirmojoje pusėje, antroji generacija prasideda rugpjūčio pradţioje ir minuoja iki spalio pabaigos. Chorologinė grupė. Transpalearktinio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Nereta rūšis (būdingas platus paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Nustatyta beveik visuose regionuose, išskyrus pietų ir šiaurės vakarų regionus. Paplitimas Šakių rajone. Labai reta rūšis (būdingas labai lokalus paplitimas ir negausus minavimas). Rūšis aptikta tik Lukšių miestelyje. Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas ir patvirtinta pagal laikinuosius genitalinius preparatus.

18 pav. Tuščia Stigmella betulicola mina (orig.)

8. Blizgantysis gaubtagalvis – Stigmella alnetella (Stainton) Trofiniai ryšiai. Minuoja Alnus glutinosa (L.) Gaertn. lapus. Trofinė specializacija. Monofagas. 28

Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Ilga, siaura mina. Ekskrementai centrinėje linijoje, kuri uţima apie 1/3 minos pločio (19 pav.). Ant lapo daţniausiai būna tik viena mina. Sezoniniai ciklai. Dvi generacijos. Pirmos kartos vikšrai minuoja visą liepą, o kita karta prasideda nuo rugsėjo vidurio ir baigiasi spalio viduryje. Chorologinė grupė. Eurosubmediteraninio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Labai reta rūšis (būdingas lokalus paplitimas ir itin negausus minavimas), tačiau aptikta daugumoje šalies regionų. Paplitimas Šakių rajone. Reta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir itin negausus minavimas). Tuščių minų aptikta Lukšių miestelyje, Stoškų ir Bliuviškių kaimuose bei Paryţinės miške. Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas.

19 pav. Stigmella alnetella mina suformuota tarp dviejų lapo gyslų (orig.)

9. Gelsvasis gaubtagalvis – Stigmella luteella (Stainton) Trofiniai ryšiai. Minuoja Betula pendula Roth, kiek rečiau B. pubescens Ehrh. lapus. Trofinė specializacija. Siaurasis oligofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Mina gana siaura, trumpa. Pradţioje mina daro keletą kilpų (20 pav.). Ekskrementų linija uţima 1/3 arba pusę minos tako pločio. Sezoniniai ciklai. Lietuvoje viena S. luteella generacija. Pavieniai vikšrai randami nuo liepos vidurio, o masinis minavimas prasideda rugsėjo mėnesį ir tęsiasi iki spalio pradţios. Chorologinė grupė. Transpalearktinio arealo rūšis.

Paplitimas Lietuvoje. Nereta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Nustatyta beveik visuose šalies regionuose. Paplitimas Šakių rajone. Labai reta rūšis (būdingas labai lokalus paplitimas ir negausus minavimas). Aptikta tik Lukšių miestelyje. Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas.

20 pav. Stigmella luteella mina ant Betula pendula lapo (orig.)

10. Alksninis gaubtagalvis – Stigmella glutinosae (Stainton) Trofiniai ryšiai. Minuoja Alnus glutinosa (L.) Gaertn. lapus. Trofinė specializacija. Monofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji (21 pav.). Minos aprašas. Mina ilga, vingiuota. Ekskrementai paskirų granulių pavidalu sutelkti į gana plačią centrinę liniją.

21 pav. Stigmella glutinosae mina su gyvu vikšru (orig.)

Sezoniniai ciklai. Dvi generacijos. Minuoja visą liepos mėnesį, vėliau – nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio. Chorologinė grupė. Eurosubmediteraninio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Nereta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Aptinkama beveik visuose šalies regionuose. Paplitimas Šakių rajone. Reta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir itin negausus minavimas). Nustatytos radavietės Lukšių miestelyje, Bliuviškių kaime ir Zyplių miške. Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas.

11. Pietinis gaubtagalvis – Stigmella nivenburgensis (Preissecker) Trofiniai ryšiai. Mitybiniai augalai Salix fragilis L. ir S. alba L. Trofinė specializacija. Siaurasis oligofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Mina ilga ir siaura (22 pav.). Minos pradţioje ekskrementai uţpildo visą galeriją, vėliau sutelkti į nevientisą liniją, kuri uţima apie 1/3 galerijos pločio. Sezoniniai ciklai. Minuoja nuo rugsėjo iki spalio vidurio. Chorologinė grupė. Vakarų palearktinio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Reta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir negausus minavimas). Lietuvoje nustatyta keturiuose regionuose: pajūrio, pietvakarių, šiaurės vidurio ir pietryčių.

22 pav. Stigmella nivenburgensis mina (orig.)

Paplitimas Šakių rajone. Reta rūšis (būdingas lokalus paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). S. nivenburgensis minų aptikta Stoškų kaime ir Lukšių miestelyje.

Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas ir patvirtinta pagal laikinuosius genitalinius preparatus.

12. Spiralinis gaubtagalvis – Stigmella prunetorum (Stainton) Trofiniai ryšiai. Lietuvoje minuoja Prunus spp., Cerasus avium (L.) Moench, C. vulgaris Mill. lapus. Tyrimų metu minų buvo rasta tik ant Prunus sp. Trofinė specializacija. Platusis oligofagas. Minos tipas. Spiralinė. Minos aprašas. Mina susukta spirale (23 pav.), tačiau kartais pabaigoje gali pakeisti kryptį. Ekskrementai ţalsvi, išdėstyti spirale, kuri uţpildo visą minos tako plotį. Sezoniniai ciklai. Tai biciklinė rūšis. Pirma generacija prasideda nuo birţelio vidurio iki liepos vidurio, antra generacija – nuo rugsėjo pradţios iki spalio vidurio. Chorologinė grupė. Eurosubmediteraninio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Nereta rūšis (būdingas platus paplitimas ir vidutinio gausumo minavimas). Registruota daugumoje šalies regionų. Paplitimas Šakių rajone. Nereta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Tuščių ir su gyvais vikšrais minų aptikta Lukšių ir Gelgaudiškio miesteliuose, spėjama, jog S. prunetorum gali minuoti ir Sudargo miestelyje, miško buveinėse neaptikta. Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas ir patvirtinta pagal laikinuosius genitalinius preparatus.

23 pav. Stigmella prunetorum vikšro suformuota spiralinė mina (orig.)

13. Klevinis gaubtagalvis – Stigmella aceris (Frey) Trofiniai ryšiai. Minuoja Acer platanoides L., A. campester L., A. tataricum L. lapus. Šakių rajone minų aptikta tik ant paprastojo klevo lapų. Trofinė specializacija. Siaurasis oligofagas.

Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Ilga, siaura mina. Tamsiai ţali ekskrementai išdėstyti per visą minos tako plotį (24 pav.). Kartais minos pabaigoje ekskrementai gali būti sutelkti į siaurą centrinę liniją. Sezoniniai ciklai. Kol kas Lietuvoje ši rūšis yra laikoma bicikline. Tačiau yra prielaidų, kad S. aceris galėtų turėti ir tris generacijas per metus. Pirmos generacijos vikšrai aptinkami visą birţelio mėnesį iki liepos vidurio, antros generacijos – nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio. Chorologinė grupė. Eurosubmediteraninio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Nereta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir vidutiniškai gausus arba gausus minavimas). Šiuo metu aptinkama beveik visuose šalies regionuose. Lietuvoje paprastai aptinkama parkuose. Paplitimas Šakių rajone. Daţna rūšis (būdingas platus paplitimas ir gausus minavimas). Lukšių ir Gelgaudiškio miesteliuose (būtent parkuose) S. aceris minuoja itin gausiai, kitose Šakių rajono radavietėse minavimas negausus, ypač miško buveinėse. Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas ir patvirtinta pagal laikinuosius genitalinius preparatus.

24 pav. Stigmella aceris minos pabaigoje ekskrementai daţnai sutelkti į siaurą liniją (orig.)

14. Rudasis gaubtagalvis – Stigmella nylandriella (Tengström) Trofiniai ryšiai. Minuoja Sorbus aucuparia L. lapus. Trofinė specializacija. Monofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Mina ilga, palaipsniui platėjanti, daţnai suformuojama prie lapo pakraščio. Minos pradţioje ekskrementai sutelkti į centrinę liniją, vėliau išdėstomi spirale, kuri uţima beveik visą minos tako plotį (25 pav.). 33

Sezoniniai ciklai. Viena generacija. Vikšrai minuoja birţelio antrojoje pusėje – liepos mėnesį. Chorologinė grupė. Euronemoralinio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Nereta rūšis (būdingas platus paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Ši rūšis paplitusi visuose regionuose. Paplitimas Šakių rajone. Daţna rūšis (būdingas labai platus paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas ir patvirtinta pagal laikinuosius genitalinius preparatus.

25 pav. Ilga, vingiuota Stigmella nylandriella mina (orig.)

15. Tamsusis gaubtagalvis – Stigmella oxyacanthella (Stainton) Trofiniai ryšiai. Lietuvoje mitybiniais šios rūšies augalais yra Malus domestica Borkh. ir Crataegus monogyna Jacq. Trofinė specializacija. Platusis oligofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Mina labai ilga, vingiuota (26 pav.). Ekskrementai rudi, minos pradţioje sutelkti į siaurą centrinę liniją, vėliau išdėstyti spirale. Sezoniniai ciklai. S. oxyacanthella yra monociklinė rūšis, minuojantys vikšrai aptinkami nuo rugsėjo vidurio iki spalio pabaigos. Chorologinė grupė. Eurosubmediteraninio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Nereta rūšis (būdingas platus paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Aptinkama visuose šalies regionuose.

Paplitimas Šakių rajone. Nereta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas ir patvirtinta pagal laikinuosius genitalinius preparatus.

26 pav. Stigmella oxyacanthella mina ant Crataegus monogyna lapo (orig.)

16. Kriaušialapis gaubtagalvis – Stigmella minusculella (Herrich-Schäffer) Trofiniai ryšiai. Minuoja Pyrus communis L. lapus. Trofinė specializacija. Monofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji (27 pav.). Minos aprašas. Mina gana trumpa, platėjanti. Minos pradţioje ekskrementai sutelkti į ploną liniją. Vėliau linija truputį praplatėja, kartais ekskrementai išdėstomi spirale. Sezoniniai ciklai. Dvi kartos. Minuoja nuo birţelio vidurio iki liepos vidurio, o vėliau – rugpjūčio pirmojoje pusėje. Chorologinė grupė. Euronemoralinio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Nereta rūšis (būdingas platus paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Nustatyta daugumoje šalies regionų. Paplitimas Šakių rajone. Reta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir negausus minavimas). Tuščių minų aptikta Paryţinės miške, Lukšių ir Gelgaudiškio miesteliuose. Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas.

27 pav. Stigmella minusculella mina ant Pyrus communis lapo (orig.)

17. Rudeninis gaubtagalvis – Stigmella desperatella (Frey) Trofiniai ryšiai. Minuoja Malus domestica Borkh. lapus. Trofinė specializacija. Monofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Pradţioje mina yra siaura, tačiau vėliau išplatėja, daţnai iškraipyta, vingiuota (28 pav.). Ekskrementai sutelkti į labai ploną centrinę liniją, kuri vėliau truputį praplatėja. Sezoniniai ciklai. Viena generacija. Minuoja nuo rugpjūčio iki spalio vidurio. Chorologinė grupė. Eurosubmediteraninio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Nereta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir gausus minavimas). Lietuvoje S. desperatella registruota 4 regionuose: pajūrio, pietvakarių, šiaurės vidurio ir pietryčių.

28 pav. Ilga gyvatiška Stigmella desperatella mina (orig.) 36

Paplitimas Šakių rajone. Reta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir negausus minavimas). Registruotos radavietės Lukšių ir Gelgaudiškio miesteliuose bei Kūdrų miške. Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas.

18. Kriaušinis gaubtagalvis – Stigmella pyri (Glitz) Trofiniai ryšiai. Minuoja Pyrus communis L. lapus. Trofinė specializacija. Monofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Mina ilga, tačiau daţnai kompaktiškai išsidėsto maţame plote. Ekskrementai juodi, pradţioje sutelkti į centrinę liniją, vėliau aiškiai išdėstyti spirale (29 pav.). Sezoniniai ciklai. Dvi kartos. Pirmos kartos vikšrai minuoja birţelio pabaigoje, antra karta prasideda rugpjūčio pradţioje ir tęsiasi iki spalio vidurio. Chorologinė grupė. Euronemoralinio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Nereta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Paplitimas Šakių rajone. Reta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir negausus minavimas). Tuščių minų aptikta Lukšių miestelyje, Stoškų kaime ir Paryţinės miške. Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas.

29 pav. Ilga kriaušinio gaubtagalvio (Stigmella pyri) mina (orig.)

19. Gudobelinis gaubtagalvis – Stigmella crataegella (Klimesch) Trofiniai ryšiai. Minuoja Crataegus monogyna Jacq. lapus. Trofinė specializacija. Monofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji.

Minos aprašas. Mina ilga, nedaug platėjanti. Minos pradţioje ekskrementai sutelkti į centrinę liniją, vėliau išdėstomi spirale (30 pav.). Mina vingiuota, daro staigius posūkius, daţnai minos vijos išsidėsto labai arti viena kitos, taip suformuodamos dėmę. Sezoniniai ciklai. Viena karta. Vikšrai minuoja nuo birţelio vidurio iki liepos vidurio. Chorologinė grupė. Vakarų palearktinio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Reta rūšis (būdingas lokalus paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Registruotos radavietės tik dviejuose regionuose: pietvakarių ir pietryčių. Paplitimas Šakių rajone. Labai reta rūšis (būdingas labai lokalus paplitimas ir negausus minavimas). S. crataegella minų aptikta tik Gelgaudiškio miestelyje. Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas.

30 pav. Stigmella crataegella labai reta rūšis Šakių rajone (orig.)

20. Pilkšvasis gaubtagalvis – Stigmella magdalenae (Klimesch) Trofiniai ryšiai. Minuoja Sorbus aucuparia L. ir retkarčiais Malus domestica Borkh. lapus. Trofinė specializacija. Platusis oligofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Mina labai ilga, vingiuota. Ekskrementai sutelkti į ploną, kartais pertraukiamą centrinę liniją nuo minos pradţios iki pabaigos (31 pav.). Sezoniniai ciklai. Viena generacija. Minuoja nuo birţelio vidurio iki liepos pabaigos. Chorologinė grupė. Euronemoralinio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Labai daţna rūšis (būdingas labai platus paplitimas ir gausus minavimas). Aptinkama visuose šalies regionuose. Paplitimas Šakių rajone. Daţna rūšis (būdingas labai platus paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas.

31 pav. Stigmella magdalenae minos ekskrementai sutelkti į ploną liniją (orig.)

21. Hiubnerio gaubtagalvis – Stigmella hybnerella (Hübner) Trofiniai ryšiai. Minuoja Crataegus monogyna Jacq. lapus. Trofinė specializacija. Monofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Mina labai ilga. Pradţioje siaura, ekskrementai sutelkti į centrinę vientisą liniją (32 pav.). Vėliau mina išplatėja (lyg suformuodama dėmę), ekskrementai centrinėje linijoje, tačiau paskirų granulių pavidalu. Sezoniniai ciklai. Dvi generacijos. Vikšrai randami nuo geguţės vidurio iki birţelio pabaigos, vėliau – nuo rugpjūčio pradţios iki rugsėjo vidurio. Chorologinė grupė. Vakarų palearktinio arealo rūšis.

32 pav. Stigmella hybnerella mina ant Crataegus monogyna lapo (orig.)

Paplitimas Lietuvoje. Nereta rūšis (būdingas platus paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Aptinkama beveik visuose šalies regionuose. Paplitimas Šakių rajone. Nereta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Aptikta Lukšių ir Gelgaudiškio miesteliuose bei Sudargo miške. Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas ir patvirtinta pagal laikinuosius genitalinius preparatus.

22. Erškėtinis gaubtagalvis – Stigmella anomalella (Göze) Trofiniai ryšiai. Minuoja Rosa canina L., R. rugosa Thunb. lapus. Trofinė specializacija. Siaurasis oligofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Mina labai ilga, vingiuota. Pradţioje ekskrementai uţpildo visą minos tako plotį (33 pav.). Vėliau ekskrementai sutelkti į plačią centrinę liniją, kurie daţniausiai išdėstomi spirale. Sezoniniai ciklai. Dvi generacijos. Pirmos generacijos vikšrai minuoja nuo birţelio vidurio iki rugpjūčio vidurio, o vėliau nuo spalio pradţios iki lapkričio pradţios. Chorologinė grupė. Transpalearktinio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Nereta rūšis (būdingas platus paplitimas ir gausus minavimas). Nustatyta beveik visuose šalies regionuose. Paplitimas Šakių rajone. Nereta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Minuojančių vikšrų aptikta Lukšių ir Sudargo miesteliuose bei tuščių minų Sudargo miške.

33 pav. Stigmella anomalella minoje ekskrementai išdėtyti spirale (orig.)

Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas ir patvirtinta pagal laikinuosius genitalinius preparatus.

23. Obelinis gaubtagalvis – Stigmella malella (Stainton) Trofiniai ryšiai. Minuoja Malus domestica Borkh. lapus. Trofinė specializacija. Monofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Minos pradţia labai siaura, vėliau smarkiai išplatėja. Juodi ekskrementai sutelkti į siaurą neištisinę liniją (34 pav.). Sezoniniai ciklai. Dvi generacijos. Pirmos kartos vikšrai minuoja visą birţelio mėnesį, antros kartos vikšrai minuoti pradeda nuo liepos vidurio iki rugsėjo pabaigos. Chorologinė grupė. Eurosubmediteraninio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Daţna rūšis (būdingas platus paplitimas ir gausus minavimas). Nustatyta beveik visuose šalies regionuose.

34 pav. Tuščia Stigmella malella mina ant Malus domestica lapo (orig.)

Paplitimas Šakių rajone. Nereta rūšis (būdingas platus paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Autentiška medţiaga Rūšis identifikuota pagal surinktas minas ir patvirtinta pagal laikinuosius genitalinius preparatus.

24. Guobinis gaubtagalvis – Stigmella ulmivora (Fologne) Trofiniai ryšiai. Mitybiniai augalai Ulmus glabra Huds. Ir U. laevis Pall. Trofinė specializacija. Siaurasis oligofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji.

Minos aprašas. Mina truputį platėjanti, vingiuota. Pradţioje ekskrementai sutelkti į siaurą centrinę liniją. Vėliau ekskrementų išdėstymas gali varijuoti: sutelkiami į siaurą centrinę arba plačią liniją, kartais išdėstoma spirale (35 pav.). Sezoniniai ciklai. Dvi generacijos. Vikšrai minuoja birţelio antrojoje pusėje, o vėliau – rugpjūčio mėnesį. Chorologinė grupė. Eurosubmediteraninio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Reta rūšis (būdingas lokalus paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Lietuvoje registruota tik dviejuose regionuose: pajūrio ir pietvakarių. Paplitimas Šakių rajone. Labai reta rūšis (būdingas labai lokalus paplitimas ir itin negausus minavimas). S. ulmivora aptikta Lukšių miestelyje. Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas.

35 pav. Stigmella ulmivora gyvatiškoji mina (orig.)

25. Rausvapilvis gaubtagalvis – Stigmella trimaculella (Haworth) Trofiniai ryšiai. Minuoja Populus balsamifera L., P. deltoides W. Bartram ex Marshall ir P. suaveolens Fisch. lapus. Trofinė specializacija. Siaurasis oligofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Mina gana trumpa, platėjanti, vingiuota (36 pav.). Pradţioje ekskrementai sutelkti į liniją, kuri uţima beveik visą minos tako plotį. Kai mina išplatėja, ekskrementų granulės sutelktos į liniją, kuri uţima apie pusę minos tako pločio. Sezoniniai ciklai. Dvi kartos. Vikšrai minuoja nuo birţelio antrosios pusės iki liepos vidurio; antra karta nuo rugsėjo vidurio iki spalio pabaigos.

Chorologinė grupė. Eurosibirinio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Nereta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Nustatyta daugumoje regionų. Paplitimas Šakių rajone. Nereta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas ir patvirtinta pagal laikinuosius genitalinius preparatus.

36 pav. Vingiuota Stigmella trimaculella mina (orig.)

26. Tritaškis gaubtagalvis – Stigmella assimilella (Zeller) Trofiniai ryšiai. Minuoja Populus x canescens (Aiton) Sm., P. tremula L. lapus. Trofinė specializacija. Siaurasis oligofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Mina vingiuota, stipriai platėjanti, gale beveik virstanti į dėmę. Ekskrementai išdėstomi gana stora linija, bet niekada visiškai neuţpildo minos tako (37 pav.). Sezoniniai ciklai. Lietuvoje vikšrai minuoja nuo rugpjūčio pradţios iki rugsėjo pabaigos. Chorologinė grupė. Transpalearktinio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Nereta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Aptinkama daugelyje šalies regionų. Paplitimas Šakių rajone. Reta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir negausus minavimas). Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas.

37 pav. Stigmella assimilella mina ant Populus tremula lapo (orig.)

27. Gluosninis gaubtagalvis – Stigmella salicis (Stainton) Trofiniai ryšiai. Minuoja Salix caprea L., S. cinerea L., S. daphnoides Vill., S. rosmarinifolia L. lapus. Trofinė specializacija. Siaurasis oligofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Mina gana trumpa, vingiuota, išdėstoma kompaktiškai (38 pav.). Ekskrementų granulės sutelktos į neištisinę liniją (uţima 1/2 arba 1/3 minos tako pločio). Sezoniniai ciklai. Dvi generacijos. Pirmoji generacija prasideda nuo birţelio antros pusės ir tęsiasi iki liepos pabaigos, kita – nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio. Chorologinė grupė. Transpalearktinio arealo rūšis.

38 pav. Stigmella salicis mina ant Salix sp. lapo (orig.)

Paplitimas Lietuvoje. Daţna rūšis (būdingas labai platus paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Aptikta visuose šalies regionuose. Paplitimas Šakių rajone. Nereta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Minų aptikta Lukšių miestelyje, Stoškų kaime, Sudargo bei Kūdrų miškuose. Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas ir patvirtinta pagal laikinuosius genitalinius preparatus.

28. Raistinis gaubtagalvis – Stigmella myrtillella (Stainton) Trofiniai ryšiai. Minuoja Vaccinium myrtillus L. ir V. uliginosum L. lapus. Šakių rajone minų aptikta tik ant V. myrtillus lapų. Trofinė specializacija. Siaurasis oligofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Mina vingiuota, vijos arti viena kitos, todėl atrodo, jog suformuojama dėmė. Dėl nedidelio mitybinio augalo lapo ploto Stigmella myrtillella minos labai kompaktiškos, daţnai minų vijos susilieja. Pradţioje ekskrementai sutelkti į centrinę liniją, vėliau išdėstomi paskirų granulių pavidalu (39 pav.). Lapo audiniai aplink miną daţnai parausta. Sezoniniai ciklai. Dvi generacijos. Pirmieji vikšrai minuoti pradeda nuo birţelio vidurio iki liepos vidurio. Antra generacija prasideda nuo rugsėjo pradţios ir tęsiasi iki spalio vidurio. Chorologinė grupė. Euronemoralinio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Nereta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Paplitimas Šakių rajone. Kaip ir Lietuvoje, S. myrtillella nereta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Rūšis nustatyta Gelgaudiškio miestelyje, Paryţinės, Zyplių ir Gerdţių miškuose.

A B 39 pav. Stigmella myrtillella minos: A – ekskrementai išdėstyti paskirų granulių pavidalu; B – suformuota kompaktiška mina (orig.)

Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas.

29. Karklinis gaubtagalvis – Stigmella obliquella (Heinemann) Trofiniai ryšiai. Minuoja Salix fragilis L. lapus. Trofinė specializacija. Monofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Mina neilga, gale išplatėja (40 pav.). Ekskrementai pradţioje sutelkti į neištisinę liniją, vėliau išbarstyti paskiromis granulėmis. Sezoniniai ciklai. Dvi generacijos. Pirma generacija nuo birţelio vidurio iki liepos vidurio, vėliau – nuo rugsėjo pradţios iki spalio vidurio. Chorologinė grupė. Transpalearktinio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Nereta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Aptikta 4 šalies regionuose: pajūrio, pietvakarių, šiaurės vidurio ir pietryčių.

40 pav. Stigmella obliquella mina pradţioje labai siaura (orig.)

Paplitimas Šakių rajone. Reta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir negausus minavimas). S. obliquella aptikta 3 vietovėse: Lukšių miestelyje, Stoškų kaime ir Sudargo miestelyje. Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas.

30. Lazdyninis gaubtagalvis – Stigmella floslactella (Haworth) Trofiniai ryšiai. Minuoja Corylus avellana L. ir Carpinus betulus L. lapus. Trofinė specializacija. Platusis oligofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji.

Minos aprašas. Mina labai ilga, vingiuota, palaipsniui platėjanti. Pradţioje ekskrementai uţima beveik visą minos tako plotį, vėliau paskiros granulės sutelktos linijoje, kuri uţima apie 1/3 minos tako pločio (41 pav.). Sezoniniai ciklai. Biciklinė rūšis. Minuojantys vikšrai aptinkami nuo birţelio pradţios iki rugpjūčio vidurio, vėliau – rugsėjo antrojoje pusėje – spalio pirmojoje pusėje. Chorologinė grupė. Eurosubmediteraninio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Nereta rūšis (būdingas platus paplitimas ir negausus minavimas). Aptinkama visuose šalies regionuose. Paplitimas Šakių rajone. Nereta rūšis (būdingas platus paplitimas ir negausus minavimas). Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas ir patvirtinta pagal laikinuosius genitalinius preparatus.

41 pav. Stigmella floslactella mina ant Corylus avellana lapo (orig.)

31. Bukinis gaubtagalvis – Stigmella tityrella (Stainton) Trofiniai ryšiai. Minuoja Fagus sylvatica L. lapus. Trofinė specializacija. Monofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Mina nedaug platėjanti, daţniausiai išdėstoma zigzagu tarp dviejų gyslų link lapo pakraščio (42 pav.). Minos pradţioje juodi ekskrementai sutelkti į centrinę liniją, tačiau vėliau minoje išbarstomi plačiai atskiromis granulėmis. Sezoniniai ciklai. Dvi generacijos. Pirma generacija prasideda nuo birţelio vidurio ir tęsiasi iki liepos vidurio; antra generacija – nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio. Chorologinė grupė. Eurosubmediteraninio arealo rūšis.

Paplitimas Lietuvoje. Reta rūšis (būdingas lokalus paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Registruotos radavietės Kuršių nerijos, pajūrio, pietvakarių ir šiaurės vidurio regionuose. Paplitimas Šakių rajone. Reta rūšis (būdingas labai lokalus paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). S. tityrella aptikta tik Lukšių miestelyje. Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas.

42 pav. Stigmella tityrella vikšras miną daţniausiai formuoja tarp dviejų lapo gyslų (orig.)

32. Skroblinis gaubtagalvis – Stigmella carpinella (Heinemann) Trofiniai ryšiai. Minuoja Carpinus betulus L. lapus. Trofinė specializacija. Monofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Mina ilga, vingiuota, truputį platėjanti. Pradţioje ekskrementai uţpildo visą minos tako plotį, vėliau išdėstomi plačioje linijoje paskiromis granulėmis (43 pav.). Sezoniniai ciklai. Biciklinė rūšis. Pirmos generacijos vikšrai minuoja nuo birţelio vidurio iki liepos vidurio; antros generacijos – nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio. Chorologinė grupė. Eurosubmediteraninio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Reta rūšis (būdingas lokalus paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Paplitusi 3 šalies regionuose: Kuršių nerijoje, pajūrio ir pietvakarių. Paplitimas Šakių rajone. Nereta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Aptikta Lukšių, Gelgaudiškio ir Sudargo miesteliuose. Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas ir patvirtinta pagal laikinuosius genitalinius preparatus.

43 pav. Stigmella carpinella mina su gyvu vikšru ant Carpinus betulus lapo (orig.)

33. Puošnusis gaubtagalvis – Stigmella lemniscella (Zeller) Trofiniai ryšiai. Minuoja Ulmus glabra Huds. ir U. minor Mill. lapus. Trofinė specializacija. Siaurasis oligofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Mina ilga, vingiuota. Daţnai suformuojama lapo pakraštyje. Ekskrementai išdėstyti spirale uţpildo visą minos tako plotį (44 pav.). Sezoniniai ciklai. Dvi generacijos. Vikšrai minuoja nuo birţelio vidurio iki liepos vidurio; vėliau vikšrai aptinkami nuo rugpjūčio pradţios iki spalio vidurio. Chorologinė grupė. Eurosubmediteraninio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Nereta rūšis (būdingas platus paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Ţinoma beveik visuose šalies regionuose.

44 pav. Stigmella lemniscella minoje ekskrementai išdėstyti spirale (orig.)

Paplitimas Šakių rajone. Nereta rūšis (būdingas platus paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). S. lemniscella aptikta 5 vietovėse: Lukšių, Gelgaudiškio miesteliuose, Bliuviškių kaime, Paryţinės ir Sudargo miškuose. Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas ir patvirtinta pagal laikinuosius genitalinius preparatus.

34. Paslaptingasis gaubtagalvis – Stigmella continuella (Stainton) Trofiniai ryšiai. Minuoja Betula pendula Roth, B. pubescens Ehrh. lapus. Trofinė specializacija. Siaurasis oligofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Mina ilga, siaura. Pradţioje stipriai vingiuota (45 pav.). Ţali ekskrementai uţpildo visą minos tako plotį, kurie išdėstyti spirale. Sezoniniai ciklai. Viena generacija. Minuoja nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio. Chorologinė grupė. Transpalearktinio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Labai reta rūšis (būdingas lokalus paplitimas ir itin negausus minavimas). Aptinkama 4 šalies regionuose. Paplitimas Šakių rajone. Labai reta rūšis (būdingas labai lokalus paplitimas ir itin negausus minavimas). Kelios minos aptiktos tik Gerdţių miške. Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas.

45 pav. Vingiuota Stigmella continuella minos pradţia daţnai paruduoja (orig.)

35. Vėlyvasis gaubtagalvis – Stigmella incognitella (Herrich-Schäffer) Trofiniai ryšiai. Minuoja Malus domestica Borkh. lapus. Trofinė specializacija. Monofagas.

Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Mina gana trumpa, platėjanti. Ekskrementai sutelkti į plačią vidurinę liniją (46 pav.). Daţnai mina būna oranţinės spalvos. Sezoniniai ciklai. Viena generacija. Vikšrai minuoja rugsėjo antrojoje pusėje – spalio pirmojoje pusėje. Chorologinė grupė. Euromediteraninio arealo rūšis.

46 pav. Stigmella incognitella tuščia mina greta lapo gyslų (orig.)

Paplitimas Lietuvoje. Nereta rūšis (būdingas platus paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Aptinkama 4 šalies regionuose: pajūrio, pietvakarių, šiaurės vidurio ir pietryčių. Paplitimas Šakių rajone. Reta rūšis (būdingas lokalus paplitimas ir negausus minavimas). Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas.

36. Avietinis gaubtagalvis – Stigmella splendidissimella (Herrich-Schäffer) Trofiniai ryšiai. Minuoja Rubus caesius L., R. idaeus L., R. saxatilis L., Fragaria vesca L. lapus. Trofinė specializacija. Platusis oligofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Mina labai ilga, siaura, vingiuota (47 pav.). Juodi ekskrementai sutelkti į ploną centrinę liniją. Sezoniniai ciklai. Biciklinė rūšis. Pirmos generacijos vikšrai minuoja birţelio antrojoje pusėje; antros generacijos vikšrai minuoja nuo rugsėjo pradţios iki spalio vidurio. Chorologinė grupė. Euronemoralinio arealo rūšis.

Paplitimas Lietuvoje. Daţna rūšis (būdingas labai platus paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Aptinkama visuose šalies regionuose. Paplitimas Šakių rajone. Daţna rūšis (būdingas labai platus paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas ir patvirtinta pagal laikinuosius genitalinius preparatus.

47 pav. Stigmella splendidissimella ilga gyvatiška mina (orig.)

37. Vingiorykštinis gaubtagalvis – Stigmella filipendulae (Wocke) Trofiniai ryšiai. Minuoja Filipendula ulmaria (L.) Maxim. lapus. Trofinė specializacija. Monofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Mina ilga, vingiuojanti. Ekskrementai sutelkti į ploną neištisinę centrinę liniją. Sezoniniai ciklai. Biciklinė rūšis. Pirmos kartos vikšrai minuoja nuo birţelio vidurio iki liepos vidurio, vėliau – visą rugpjūtį ir visą rugsėjį. Chorologinė grupė. Euronemoralinio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Reta rūšis (būdingas lokalus paplitimas ir negausus minavimas). Registruota 4 regionuose: pajūrio, pietvakarių, šiaurės vidurio ir šiaurės rytų. Paplitimas Šakių rajone. Labai reta rūšis (būdingas labai lokalus paplitimas ir itin negausus minavimas). Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas (48 pav.).

48 pav. Sena Stigmella filipendulae mina (orig.)

38. Sausmedinis gaubtagalvis – Stigmella lonicerarum (Frey) Trofiniai ryšiai. Minuoja Lonicera xylosteum L. lapus. Trofinė specializacija. Monofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Mina labai ilga ir siaura, po truputį platėjanti link pabaigos. Ekskrementai nuo minos pradţios iki pabaigos sutelkti į ploną vidurinę liniją (49 pav.). Sezoniniai ciklai. Viena karta. Vikšrai minuoja nuo rugsėjo pradţios iki spalio vidurio. Chorologinė grupė. Euronemoralinio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Reta rūšis (būdingas lokalus paplitimas ir negausus minavimas). Rūšis registruota pietvakarių, šiaurės rytų, pietryčių ir pietų regionuose.

49 pav. Ilga ir vingiuota S. lonicerarum mina (orig.)

Paplitimas Šakių rajone. Reta rūšis (būdingas lokalus paplitimas ir negausus minavimas). Aptikta Lukšių ir Gelgaudiškio miesteliuose. Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas.

39. Slyvinis gaubtagalvis – Stigmella plagicolella (Stainton) Trofiniai ryšiai. Minuoja Prunus spp. (P. cerasifera Ehrh., P. spinosa L.) ir Cerasus tomentosa (Thunb) Wall. lapus. Trofinė specializacija. Platusis oligofagas. Minos tipas. Kaičioji. Minos aprašas. Mina pradţioje gyvatiškoji (50 pav.). Ekskrementai sutelkti į ploną centrinę liniją. Vėliau suformuojama dėmė, kurios centre ekskrementai išbarstyti paskiromis granulėmis.

50 pav. Stigmella plagicolella kaičioji mina (orig.)

Sezoniniai ciklai. Dvi generacijos. Pirmos generacijos vikšrai minuoja visą birţelio ir liepos mėnesį; antros generacijos vikšrai aptinkami nuo rugpjūčio vidurio iki spalio pabaigos. Chorologinė grupė. Euromediteraninio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Labai daţna rūšis (būdingas labai platus paplitimas ir daţniausiai gausus minavimas). Paplitusi visoje Lietuvoje, tačiau daugiausia soduose, gyvenvietėse, parkuose. Paplitimas Šakių rajone. Daţna rūšis (būdingas platus paplitimas ir gausus minavimas). Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas ir patvirtinta pagal laikinuosius genitalinius preparatus.

40. Šermukšninis gaubtagalvis – Stigmella sorbi (Stainton) Trofiniai ryšiai. Mitybinis augalas Sorbus aucuparia L.

Trofinė specializacija. Monofagas. Minos tipas. Kaičioji. Minos aprašas. Mina pradţioje gyvatiškoji, ekskrementai uţpildo visą minos tako plotį. Vėliau suformuojama dėmė, kurioje pasklidę ekskrementų granulės (51 pav.). Sezoniniai ciklai. Viena karta. Vikšrai minuoja nuo geguţės vidurio iki liepos vidurio. Chorologinė grupė. Eurosibirinio arealo rūšis.

51 pav. Šakių rajone Stigmella sorbi labai reta rūšis (orig.)

Paplitimas Lietuvoje. Daţna rūšis (būdingas labai platus paplitimas ir daţniausiai vidutiniškai gausus minavimas). Aptinkama visuose šalies regionuose. Paplitimas Šakių rajone. Labai reta rūšis (būdingas labai lokalus paplitimas ir itin negausus minavimas). Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas.

41. Miškinis gaubtagalvis – Stigmella ruficapitella (Haworth) Trofiniai ryšiai. Minuoja Quercus robur L. lapus. Trofinė specializacija. Monofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Mina ilga, platėjanti, vingiuota. Ekskrementai sutelkti į gana plačią centrinę liniją, kartais išdėstyti spirale (52 pav.). Sezoniniai ciklai. Dvi generacijos. Vikšrai minuoja birţelio pabaigoje – liepos pradţioje, o vėliau – nuo rugsėjo vidurio iki lapkričio pirmųjų dienų. Chorologinė grupė. Eurosubmediteraninio arealo rūšis.

Paplitimas Lietuvoje. Daţna rūšis (būdingas labai platus paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Aptinkama visuose šalie regionuose. Paplitimas Šakių rajone. Labai daţna rūšis (būdingas labai platus paplitimas ir gausus minavimas). Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas ir patvirtinta pagal laikinuosius genitalinius preparatus.

52 pav. Stigmella ruficapitella vikšras formuoja vingiuotą miną (orig.)

42. Maskuotasis gaubtagalvis – Stigmella basiguttella (Heinemann) Trofiniai ryšiai. Vikšrai minuoja Quercus robur L. lapus. Trofinė specializacija. Monofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Mina ilga, pamaţu platėjanti, vingiuota. Ekskrementai visiškai uţpildo miną, kurie išdėstomi lanku (53 pav.). Kai mina ką tik suformuota, ekskrementai yra ţali, vėliau tampa rudi (kai mina jau sena). Švieţios minos yra panašios spalvos kaip ir minuojamas lapas, todėl jas gana sunku pastebėti ant mitybinio augalo. Sezoniniai ciklai. Dvi kartos. Minuoja birţelio pabaigoje – liepos pradţioje, kita generacija prasideda nuo rugsėjo vidurio ir tęsiasi iki lapkričio pradţios. Chorologinė grupė. Euromediteraninio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Reta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir negausus minavimas). Aptinkama 4 šalies regionuose: pietvakarių, pajūrio, pietryčių ir šiaurės vidurio. Paplitimas Šakių rajone. Reta rūšis (būdingas labai lokalus paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Registruota tik Lukšių miestelyje.

Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas ir patvirtinta pagal laikinuosius genitalinius preparatus.

53 pav. Tuščia maskuotojo gaubtagalvio (Stigmella basiguttella) mina (orig.)

43. Ąţuolinis gaubtagalvis – Stigmella roborella (Johansson) Trofiniai ryšiai. Minuoja Quercus robur L. lapus. Trofinė specializacija. Monofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji (54 pav.). Minos aprašas. Mina ilga, vingiuota. Ekskrementai sutelkti į ploną centrinę liniją. Sezoniniai ciklai. Dvi generacijos. Vikšrai minuoja birţelio pabaigoje – liepos pradţioje, o vėliau – nuo rugsėjo vidurio iki lapkričio pirmųjų dienų. Chorologinė grupė. Eurosubmediteraninio arealo rūšis.

A B 54 pav. Stigmella roborella minos: A – ekskrementai sutelkti plonoje centrinėje linijoje, B – tuščia mina (orig.)

Paplitimas Lietuvoje. Daţna rūšis (būdingas platus paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Aptinkama visuose šalies regionuose. Paplitimas Šakių rajone. Daţna rūšis (būdingas labai platus paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas ir patvirtinta pagal laikinuosius genitalinius preparatus.

Gentis Bohemannia Stainton

44. Raibasis gaubtagalvis – Bohemannia pulverosella (Stainton) Trofiniai ryšiai. Minuoja Malus domestica Borkh. lapus. Trofinė specializacija. Monofagas. Minos tipas. Kaičioji. Minos aprašas. Pradţioje mina gyvatiškoji (55 pav.). Ekskrementai uţpildo beveik visą minos tako plotį. Vėliau suformuojama dėmė, kurios centre sutelkti ekskrementai paskiromis granulėmis. Sezoniniai ciklai. Viena generacija. Vikšrai aptinkami nuo geguţės pabaigos iki liepos vidurio. Chorologinė grupė. Euronemoralinio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Nereta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Ţinoma beveik visuose šalies regionuose. Paplitimas Šakių rajone. Reta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir itin negausus minavimas). Registruota Lukšių, Sudargo miesteliuose, Sudargo ir Kūdrų miškuose. Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas.

55 pav. Bohemannia pulverosella kaičioji mina (orig.) 58

Gentis Ectoedemia Busck

45. Drebulinis gaubtagalvis – Ectoedemia argyropeza (Zeller) Trofiniai ryšiai. Minuoja Populus tremula L. lapus. Trofinė specializacija. Monofagas. Minos tipas. Kaičioji. Minos aprašas. Minos pradţia lapkotyje. Lapalakštyje tarp dviejų gyslų suformuojama dėmė. Ekskrementai išdėstyti minos kraštuose dviem juostelėmis (56 pav.). Sezoniniai ciklai. Viena generacija. Vikšrai aptinkami nuo liepos vidurio iki lapkričio pradţios. Chorologinė grupė. Holarktinio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Labai daţna rūšis (būdingas labai platus paplitimas ir labai gausus minavimas). Aptinkama visuose šalies regionuose. Paplitimas Šakių rajone. Reta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir itin negausus minavimas). Registruota 3 vietovėse: Lukšių miestelyje, Gerdţių ir Paryţinės miškuose. Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas.

56 pav. Ectoedemia argyropeza kaičioji mina (orig.)

46. Tuopinis gaubtagalvis – Ectoedemia turbidella (Zeller) Trofiniai ryšiai. Minuoja Populus alba L. lapus. Trofinė specializacija. Monofagas. Minos tipas. Kaičioji. Minos aprašas. Minos pradţia lapkotyje (57A pav.). Lapalakštyje tarp dviejų gyslų suformuojama dėmė. Ekskrementai išdėstyti minos kraštuose dviem juostelėmis (57B pav.).

Sezoniniai ciklai. Viena karta. Vikšrai minuoja nuo rugpjūčio vidurio iki lapkričio vidurio. Chorologinė grupė. Vakarų palearktinio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Nereta rūšis (būdingas lokalus paplitimas ir gausus minavimas). Registruota 3 šalies regionuose: pietvakarių, šiaurės vidurio ir pietryčių.

A B 57 pav. E. turbidella mina: A – minos pradţia lapkotyje; B – minos pabaiga lapalakštyje (orig.)

Paplitimas Šakių rajone. Nereta rūšis (būdingas lokalus paplitimas ir gausus minavimas). Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas.

47. Blindinis gaubtagalvis – Ectoedemia intimella (Zeller) Trofiniai ryšiai. Vikšrai minuoja Salix caprae L., S. fragilis L. lapus. Trofinė specializacija. Siaurasis oligofagas. Minos tipas. Kaičioji. Minos aprašas. Pradţioje mina formuojama greta lapo gyslos (58 pav.). Vėliau suformuojama dėmė, kurios pakraščiuose juodi ekskrementai išdėstomi dviem linijomis. Sezoniniai ciklai. Viena generacija. Minuoja nuo rugsėjo pradţios iki lapkričio pradţios. Chorologinė grupė. Transpalearktinio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Nereta rūšis (būdingas platus paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Registruota pajūrio, pietvakarių, šiaurės vidurio ir pietryčių regionuose. Paplitimas Šakių rajone. Labai reta rūšis (būdingas labai lokalus paplitimas ir itin negausus minavimas). Registruota tik Lukšių miestelyje. Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas.

58 pav. Ectoedemia intimella kaičioji mina formuojama greta lapo gyslos (orig.)

48. Hanoverinis gaubtagalvis – Ectoedemia hannoverella (Glitz) Trofiniai ryšiai. Lietuvoje minuoje Populus deltoides W. Bartram ex Marshall lapus. Trofinė specializacija. Monofagas. Minos tipas. Kaičioji. Minos aprašas. Minos pradţia lapkotyje. Lapalakštyje tarp dviejų gyslų suformuojama dėmė. Ekskrementai išdėstyti minos kraštuose dviem juostelėmis (59 pav.). Sezoniniai ciklai. Viena karta. Minuoja nuo rugpjūčio vidurio iki lapkričio vidurio. Chorologinė grupė. Eurosibirinio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Daţna rūšis (būdingas platus paplitimas ir gausus minavimas). Kol kas aptinkama pietvakarių, šiaurės vidurio ir pietryčių regionuose. Paplitimas Šakių rajone. Reta rūšis (būdingas lokalus paplitimas ir negausus minavimas). Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas.

59 pav. Ectoedemia hannoverella vikšras slepiasi lapkotyje (orig.)

49. Dvitaškis gaubtagalvis – Ectoedemia subbimaculella (Haworth) Trofiniai ryšiai. Vikšrai minuoja Quercus robur L. lapus. Trofinė specializacija. Monofagas. Minos tipas. Kaičioji. Minos aprašas. Pradţioje mina gyvatiškoji, daţnai suformuota prie lapo gyslos, ekskrementų linija uţpildo visą minos tako plotį. Vėliau išplatėja į kampuotą dėmę, kuri uţpildyta ekskrementų granulėmis (60 pav.). Sezoniniai ciklai. Viena karta. Minuojančių vikšrų aptinkama nuo rugsėjo iki spalio pabaigos. Chorologinė grupė. Euromediteraninio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Nereta rūšis (būdingas platus paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Paplitimas Šakių rajone. Nereta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Nustatyta 3 vietovėse: Lukšių ir Gelgaudiškio miesteliuose bei Bliuviškių kaime. Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas.

60 pav. Kaičioji Ectoedemia subbimaculella mina su gyvu vikšru (orig.)

50. Baltajuostis gaubtagalvis – Ectoedemia albifasciella (Heinemann) Trofiniai ryšiai. Minuoja Quercus robur L. lapus. Trofinė specializacija. Monofagas. Minos tipas. Kaičioji. Minos aprašas. Mina neilga, pradţioje siaura, suformuota prie lapo gyslos, ekskrementų linija beveik uţpildo minos tako plotį. Vėliau išplatėja į kampuotą dėmę, kuri uţpildyta ekskrementų granulėmis (61 pav.).

Sezoniniai ciklai. Viena generacija. Lietuvoje vikšrai aptinkami nuo rugsėjo vidurio, minavimas tęsiasi iki spalio pabaigos. Chorologinė grupė. Eurosubmediteraninio arealo rūšis.

A B 61 pav. Ectoedemia albifasciella minos: A – pradţia uţpildyta ekskrementais; B – pabaigoje ekskrementai paskirų granulių pavidalu (orig.)

Paplitimas Lietuvoje. Daţna rūšis (būdingas platus paplitimas ir gausus minavimas). Aptinkama beveik visuose šalies regionuose. Paplitimas Šakių rajone. Nereta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas.

51. Ţemuoginis gaubtagalvis – Ectoedemia arcuatella (Herrich-Schäffer) Trofiniai ryšiai. Minuoja Fragaria vesca L. lapus. Trofinė specializacija. Monofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji (62 pav.). Minos aprašas. Mina ilga, platėjanti, vingiuota (daţnai minos vijos susilieja viena su kita). Ekskrementai nuo minos pradţios iki pabaigos išbarstyti per visą minos tako plotį. Sezoniniai ciklai. Viena generacija. E. arcuatella vikšrai minuoja nuo liepos vidurio iki spalio vidurio. Chorologinė grupė. Vakarų palearktinio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Labai daţna rūšis (būdingas platus paplitimas ir itin gausus minavimas). Registruota pajūrio, pietvakarių, šiaurės vidurio, šiaurės rytų bei pietryčių regionuose.

Paplitimas Šakių rajone. Nereta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas.

A B 62 pav. Ectoedemia arcuatella minos: A – susilieję minos vijos; B – išbarstyti ekskrementai minoje (orig.)

52. Sodinis gaubtagalvis – Ectoedemia atricollis (Stainton) Trofiniai ryšiai. Minuoja Malus domestica Borkh. lapus. Trofinė specializacija. Monofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji (63 pav.). Minos aprašas. Mina platėjanti. Minos pradţioje tamsiai rudi ekskrementai uţpildo visą minos tako plotį. Vėliau ekskrementai išdėstomi paskiromis granulėmis. Sezoniniai ciklai. Viena generacija. Vikšrai minuoja nuo rugpjūčio pradţios iki spalio vidurio. Chorologinė grupė. Vakarų palearktinio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Nereta rūšis (būdingas platus paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Aptinkama beveik visuose šalies regionuose. Paplitimas Šakių rajone. Nereta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). E. atricollis aptikta Lukšių, Gelgaudiškio miesteliuose, Stoškų kaime ir Zyplių miške. Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas.

63 pav. Gyvatiškoji Ectoedemia atricollis mina (orig.)

53. Katuoginis gaubtagalvis – Ectoedemia rubivora (Wocke) Trofiniai ryšiai. Minuoja Rubus saxatilis L. lapus. Trofinė specializacija. Monofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Pradţioje mina siaura, tačiau vėliau stipriai išplatėja. Rudi ekskrementai nuo minos pradţios iki pabaigos išdėstyti padrikai per visą tako plotį (64 pav.). Sezoniniai ciklai. Viena generacija. Minuoja nuo rugpjūčio vidurio iki spalio vidurio. Chorologinė grupė. Euronemoralinio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Daţna rūšis (būdingas platus paplitimas ir gausus minavimas). Paplitimas Šakių rajone. Nereta rūšis (būdingas labai lokalus paplitimas ir gausus minavimas). Rūšis aptikta tik Gelgaudiškio miestelyje. Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas.

A B 64 pav. E. rubivora minos: A – minuoja Rubus saxatilis lapus; B – mina su gyvu vikšru (orig.)

54. Apskritasis gaubtagalvis – Ectoedemia occultella (Linnaeus) Trofiniai ryšiai. Minuoja Betula pendula Roth ir B. pubescens Ehrh. lapus. Trofinė specializacija. Siaurasis oligofagas. Minos tipas. Dėmiškoji. Minos aprašas. Mina apvali su juoda dėme centre. Minavimo pradţioje tik juodas apskritimas, kuriame slepiasi vikšras, vėliau išgrauţiami aplinkiniai lapo audiniai (65 pav.). Juodos ekskrementų granulės išbarstytos centre. Sezoniniai ciklai. Viena generacija. Minuoja nuo liepos vidurio iki spalio pabaigos. Chorologinė grupė. Holarktinio arealo rūšis.

A B 65 pav. E. occultella minos: A – minavimo pradţioje; B – minavimo pabaigoje (orig.)

Paplitimas Lietuvoje. Labai daţna rūšis (būdingas labai platus paplitimas ir itin gausus minavimas). Aptinkama visuose šalies regionuose. Paplitimas Šakių rajone. Daţna rūšis (būdingas platus paplitimas ir gausus minavimas). Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas.

Gentis Fomoria Beirne

55. Jonaţolinis gaubtagalvis – Fomoria septembrella (Staiton) Trofiniai ryšiai. Minuoja Hypericum perforatum L. lapus. Trofinė specializacija. Monofagas. Minos tipas. Kaičioji. Minos aprašas. Pradţioje mina gyvatiška, ilga. Rudos spalvos ekskrementai šioje dalyje uţpildo visą minos tako plotį (66 pav.). Vėliau mina išplatėja, suformuojama išpūsta dėmė, kurios centre ekskrementai išbarstyti granulėmis.

Sezoniniai ciklai. Dvi generacijos. Pirmoji karta prasideda nuo birţelio vidurio iki liepos pabaigos, antra karta – nuo rugpjūčio vidurio iki spalio pabaigos. Chorologinė grupė. Vakarų palearktinio arealo rūšis. Paplitimas Lieuvoje. Nereta rūšis (būdingas platus paplitimas ir vidutiniškas minavimas). Paplitimas Šakių rajone. Nereta rūšis (būdingas lokalus paplitimas ir negausus minavimas). Minų aptikta Bliuviškių kaime ir Paryţinės miške. Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas.

66 pav. Fomoria septembrella minos uţima beveik visą Hypericum perforatum lapo plotą (orig.)

56. Brukninis gaubtagalvis – Fomoria weaveri (Stainton) Trofiniai ryšiai. Minuoja Vaccinium vitis-idaea L. lapus. Trofinė specializacija. Monofagas. Minos tipas. Kaičioji. Minos aprašas. Mina ilga, vingiuota, gale suformuojama dėmė (67 pav.). Pradţioje ekskrementai uţpildo visą minos tako plotį. Vėliau ekskrementų granulės sutelkiamos minos centre. Daţniausiai dėl nedidelio minuojamo lapo ploto mina uţima beveik visą plotą. Sezoniniai ciklai. Viena generacija. Vikšrai pradeda minuoti vėlai rudenį, minos sunkiai pastebimos; perţiemoję mitybinio augalo lapuose, vikšrai tęsia maitinimąsi pavasarį, o geguţės pabaigoje virsta lėliukėmis. Chorologinė grupė. Transpalearktinio arealo rūšis. Paplitimas Lietuvoje. Daţna rūšis (būdingas platus paplitimas ir gausus minavimas). Aptinkama beveik visuose šalies regionuose, išskyrus Kuršių neriją. Paplitimas Šakių rajone. Reta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir itin negausus minavimas). Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas.

67 pav. Kaičioji Fomoria weaveri mina ant bruknės lapo (orig.)

Gentis Etainia Beirne

57. Sparnavaisinis gaubtagalvis – Etainia sericopeza (Zeller) Trofiniai ryšiai. Minuoja Acer platanoides L.; pirmos kartos vikšrai gyvena klevų skristukuose (68 pav.), antros – jaunų ūglių pumpuruose.

68 pav. Etainia sericopeza minos klevų skristukuose (orig.)

Trofinė specializacija. Monofagas. Minos tipas. Gyvatiškoji. Minos aprašas. Mina trumpa, suformuojama klevo skristuke. Sezoniniai ciklai. Dvi kartos. Vikšrai minuoja klevų skristukus nuo birţelio pradţios iki liepos pabaigos, vėliau – pradeda minuoti klevų pumpurus rugsėjo mėnesį, perţiemoja ir minavimas baigiasi balandţio pabaigoje. Chorologinė grupė. Euronemoralinio arealo rūšis.

Paplitimas Lietuvoje. Daţna rūšis (būdingas platus paplitimas ir daţniausiai gausus minavimas). Registruota Kuršių nerijos, pajūrio, pietvakarių, šiaurės vidurio ir pietryčių regionuose. Paplitimas Šakių rajone. Nereta rūšis (būdingas ribotas paplitimas ir vidutiniškai gausus minavimas). Autentiška medţiaga. Rūšis identifikuota pagal surinktas minas ir patvirtinta pagal laikinuosius genitalinius preparatus.

Išanalizavus Šakių rajono maţųjų gaubtagalvių taksonominį sąvadą nustatyta, jog tyrimų metu aptinktos 6 Nepticulidae gentys (69 pav.). Daugiausia maţųjų gaubtagalvių rūšių (74 proc., arba 42 rūšys) priklauso Stigmella genčiai, Ectoedemia – 10 rūšių, Fomoria genčiai – 2 rūšys ir Bohemannia, Enteucha bei Etainia gentims priklauso po 1 rūšį.

Fomoria 3% Etainia 2% Enteucha 2% Bohemannia 2%

Ectoedemia 17%

Stigmella 74%

69 pav. Nepticulidae faunos taksonominė sudėtis Šakių rajone

6.2. NEPTICULIDAE RŪŠIŲ PAPLITIMAS ĮVAIRIOSE TYRIMŲ VIETOVĖSE

2010–2013 metais buvo atliekami tyrimai Šakių rajone: Lukšių, Gelgaudiškio ir Sudargo miesteliuose, Bliuviškių ir Stoškų kaimuose, Paryţinės, Zyplių, Gerdţių, Sudargo ir Kūdrų miškuose. Išaiškintos maţųjų gaubtagalvių rūšys aptiktos ne visose tyrimų vietovėse (3 lentelė).

3 lentelė. Tyrimų metu išaiškintos Nepticulidae rūšys skirtingose vietovėse Šakių rajone ( – duomenys patvirtinti surinkta moksline medţiaga,  – numanoma rūšies radavietė)

Eil. Rūšies pavadinimas miškas

Lukšių mstl. mstl.Gelgaudiškio miškas Paryţinės Zyplių miškas mstl.Sudargo miškas Sudargo miškas Kūdrų Stoškų k. Bliuviškių k. Gerdţių 1 Stigmella lapponica        2 Stigmella confusella         3 Stigmella freyella      4 Stigmella tiliae           5 Stigmella microtheriella          6 Stigmella betulicola           7 Stigmella alnetella           8 Stigmella luteella           9 Stigmella glutinosae           10 Stigmella nivenburgensis           11 Stigmella prunetorum          12 Stigmella aceris           13 Stigmella nylandriella           14 Stigmella oxyacanthella          15 Stigmella minusculella           16 Stigmella desperatella           17 Stigmella pyri          18 Stigmella crataegella          19 Stigmella magdalenae           20 Stigmella hybnerella           21 Stigmella anomalella           22 Stigmella malella           23 Stigmella ulmivora           24 Stigmella trimaculella           25 Stigmella assimilella          26 Stigmella salicis           27 Stigmella myrtillella          28 Stigmella obliquella          

Eil. Rūšies pavadinimas miškas

Lukšių mstl. mstl.Gelgaudiškio miškas Paryţinės Zyplių miškas mstl.Sudargo miškas Sudargo miškas Kūdrų Stoškų k. Bliuviškių k. Gerdţių 29 Stigmella floslactella           30 Stigmella tityrella           31 Stigmella carpinella           32 Stigmella lemniscella          33 Stigmella continuella           34 Stigmella incognitella           35 Stigmella splendidissimella           36 Stigmella filipendulae           37 Stigmella lonicerarum           38 Stigmella plagicolella           39 Stigmella sorbi          40 Stigmella ruficapitella           41 Stigmella basiguttella           42 Stigmella roborella           43 Bohemannia pulverosella           44 Ectoedemia argyropeza          45 Ectoedemia turbidella           46 Ectoedemia intimella           47 Ectoedemia hannoverella           48 Ectoedemia subbimaculella           49 Ectoedemia albifasciella           50 Ectoedemia arcuatella           51 Ectoedemia atricollis          52 Ectoedemia rubivora          53 Ectoedemia occultella           54 Fomoria septembrella          55 Fomoria weaveri           56 Etainia sericopeza           57 Enteucha acetosae          

Pagal surinktą originalią mokslinę medţiagą (2 priedas) nustatyta, jog daugiausia maţųjų gaubtagalvių rūšių registruota Lukšių miestelyje (46 rūšys). Antroje vietoje pagal rūšių skaičių Gelgaudiškio miestelis, kuriame registruota 30 Nepticulidae rūšių (70 pav.). Trečioje vietoje pagal rūšių skaičių yra Paryţinės miškas (18 rūšių). Visose kitose tirtose vietovėse rūšių aptikta maţiau.

50 45

35 30 25 20

15 Rūšių skaičius, vnt. skaičius, Rūšių 10 5 0

70 pav. Maţųjų gaubtagalvių rūšių skaičius tirtose Šakių rajono vietovėse

Dauguma Šakių rajono maţųjų gaubtagalvių yra riboto paplitimo (39 proc.). Labai plataus paplitimo rūšys sudaro maţiausią dalį (12 proc.) (71pav.). Lokalaus ir plataus paplitimo rūšys sudaro po 14 proc. Šakių rajone 12 Nepticulidae rūšių yra labai lokaliai paplitę (21 proc.), iš kurių dvi maţųjų gaubtagalvių rūšys (Stigmella freyella, S. continuella) labai retos Lietuvos ir Šakių rajono faunoje.

Labai lokalus Lokalus 21% 14% 39% 14% 12% Ribotas Platus Labai platus 0% 20% 40% 60% 80% 100%

71 pav. Nepticulidae rūšių paplitimas Šakių rajone

6.3. ŠAKIŲ RAJONO NEPTICULIDAE TROFINIAI RYŠIAI

Pagal 2010–2013 m. atliktus tyrimus Šakių rajone aptikta 57 Nepticulidae šeimos rūšys iš šiuo metu Lietuvoje ţinomų 76 rūšių. Lietuvoje Nepticulidae minuoja ant 14 augalų šeimų, Šakių rajone nustatyta ant 12 šeimų. Tyrimų vietovėse maţųjų gaubtagalvių neaptikta ant notrelinių (Lamiaceae) ir šunobelinių (Rhamnaceae) šeimų (4 lentelė).

4 lentelė. Nepticulidae trofiniai ryšiai Lietuvoje ir Šakių rajone. Nepticulidae rūšių Nepticulidae rūšių Eil. Mitybinio augalo šeima skaičius Lietuvoje skaičius Šakių rajone 1. Erškėtiniai (Rosaceae) 25 20 2. Gluosniniai (Salicaceae) 12 9 3. Bukiniai (Fagaceae) 10 6 4. Berţiniai (Betulaceae) 13 11 5. Erikiniai (Ericaceae) 3 2 6. Guobiniai (Ulmaceae) 3 2 7. Sapindiniai (Sapindaceae) 2 2 8. Sausmediniai (Caprifoliaceae) 1 1 9. Vijokliniai (Convolvulaceae) 1 1 10. Jonaţoliniai (Hypericaceae) 1 1 11. Notreliniai (Lamiaceae) 2 0 12. Rūgtiniai (Polygonaceae) 1 1 13. Šunobeliniai (Rhamnaceae) 1 0 14. Dedešviniai (Malvaceae) 1 1 Iš viso: 76 57

Iš nustatytų 12 mitybinių augalų šeimų Šakių rajone daugiausia maţųjų gaubtagalvių rūšių yra trofiškai susijusios su erškėtinių (Rosaceae), berţinių (Betulaceae), gluosninių (Salicaceae) ir bukinių (Fagaceae) šeimų augalais, iš jų daugiausia erškėtinių šeimos augalų minuotojų (20 Nepticulidae rūšių). Po dvi maţųjų gaubtagalvių rūšis minuoja erikinių (Ericaceae), guobinių (Ulmaceae) ir sapindinių (Sapindaceae) šeimas. Šakių rajone tik po vieną Nepticulidae rūšį minuoja 5 skirtingas šeimas: sausmedinių (Caprifoliaceae), vijoklinių (Concolvulaceae), jonaţolinių (Hypericaceae), rūgtinių (Polygonaceae) bei dedešvinių (Malvaceae) šeimas (72 pav.).

Rūšių skaičius, vnt. skaičius, Rūšių 5

72 pav. Šakių rajono Nepticulidae trofiniai ryšiai

Nepticulidae rūšys yra tipiški stenofagai. Išanalizavus Šakių rajono maţųjų gaubtagalvių trofinius ryšius, paaiškėjo, jog 58 proc. sudaro monofagai, likusius 42 proc. uţima oligofagai (73 pav.). Tarp oligofagų vyrauja siaurieji oligofagai (17 maţųjų gaubtagalvių rūšių, arba 30 proc.). Maţiausią dalį uţima platieji oligofagai (tik 12 proc.).

12%

Monofagai Siaurieji oligofagai 30% 58% Platieji oligofagai

73 pav. Šakių rajono maţųjų gaubtagalvių faunoje vyrauja monofagai

6.4. MAŢŲJŲ GAUBTAGALVIŲ GAUSUMO IR APTINKAMUMO ĮVERTINIMAS ŠAKIŲ RAJONE

Pagal tyrimų metu surinktas minas (2 priedas), įvertintas Šakių rajono maţųjų gaubtagalvių minavimo gausumas. Tyrimų laikotarpiu masiškai (itin gausiai) minuojančių Nepticulidae rūšių nenustatyta (74 pav.). Gausiai minuojančių rūšių nustatyta maţiausiai (6 rūšys). Daugiausia rūšių buvo priskiriama III minavimo gausumo grupei, t. y. vidutiniškai gausus minavimas.

25 20 15 10

Rūšių skaičius, vnt. skaičius, Rūšių 5 0 Itin gausiai Gausiai Vidutiniškai Negausiai Itin gausiai negausiai Ţodinis minavimo gausumo apibūdinimas

74 pav. Šakių rajono maţųjų gaubtagalvių minavimo gausumas

Pagal rūšies geografinį paplitimą ir rūšies gausumą, nustatytas Šakių rajono Nepticulidae rūšių aptinkamumas (75 pav.). Iš penkių aptinkamumo grupių didţiausią dalį (35 proc.) sudaro neretos rūšys. Taip pat ganėtinai didelę dalį surado retos rūšys (31 proc). Labai daţnos rūšys sudaro maţiausią Šakių rajono Nepticulidae faunos dalį (tik 2 proc.).

16% 16% Labai daţnos Daţnos Neretos 31% Retos 35% Labai retos

75 pav. Šakių rajono Nepticulidae faunoje vyrauja neretos rūšys

6.5. ŠAKIŲ RAJONO NEPTICULIDAE FAUNOS CHOROLOGINĖ ANALIZĖ

Atlikus chorologinę analizę, nustatyta, jog Šakių rajono maţųjų gaubtagalvių fauna nėra vienalytė. Ji sudaryta iš 7 chorologinių grupių (76 pav.). Šakių rajone daugiausia rūšių priklauso europinio paplitimo (eurosubmediteraninė, euronemoralinė ir euromediteraninė) grupei (35 rūšys). Didţiausią dalį maţųjų gaubtagalvių faunos sudaro eurosubmediteraninė (28 proc.) ir euronemoralinė (23 proc.) chorologinės grupės. Palearktinio paplitimo (vakarų palearktinė, eurosibirinė, transpalearktinė) grupei priklauso 20 Nepticulidae rūšių. Maţiausiai rūšių priklauso holarktinei grupei (tik 2 rūšys, arba 3 proc.).

3% 7% Eurosubmediteraninė 28% 11% Euronemoralinė Transpalearktinė Vakarų palearktinė 12% Euromediteraninė Eurosibirinė 23% Holarktinė 16%

76 pav. Šakių rajono maţųjų gaubtagalvių faunos chorologinė sudėtis

Eurosubmediteraninei chorologinei grupei Šakių rajone priklauso 16 maţųjų gaubtagalvių rūšių (77 pav.), iš kurių net 7 rūšys neretos. Šiai grupei priklauso viena labai reta (Stigmella ulmivora) ir viena labai daţna (S. ruficapitella) Šakių rajono Nepticulidae rūšis. Euronemoralinę ir euromediteraninę grupes Šakių rajone sudaro daţnos, neretos, retos ir labai retos Nepticulidae rūšys. Labai retos Šakių maţųjų gaubtagalvių faunoje Stigmella filipendulae ir S. freyella rūšys. Palearktinio paplitimo grupę (transpalearktinę, vakarų palearktinę ir eurosibirinę) sudaro neretos, retos ir labai retos maţųjų gaubtagalvių rūšys. Labai daţnų ir daţnų Nepticulidae rūšių nenustatyta. Šakių rajone labai retos palearktinio paplitimo rūšys: Stigmella betulicola, S. luteella, S. continuella, S. sorbi, S. crataegella ir Ectoedemia intimella.

Holarktinei grupei priklauso dvi maţųjų gaubtagalvių rūšys – Ectoedemia occultella, kuri daţna rūšis Šakių rajono Nepticulidae faunoje, ir E. argyropeza, kuri yra reta rūšis.

Holarktinė

Eurosibirinė

Euromediteraninė

Vakarų palearktinė

Transpalearktinė Chorologinė grupė Chorologinė Euronemoralinė

Eurosubmediteraninė

0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 Rūšių skaičius, vnt.

Labai daţna Daţna Nereta Reta Labai reta

77 pav. Šakių rajono Nepticulidae rūšių aptinkamumo grupės pagal chorologinę analizę

6.6. LIETUVOS REGIONŲ IŠTIRTUMAS NAUJŲ DUOMENŲ KONTEKSTE

Atsiţvelgiant į Lietuvos floros ir faunos paplitimo ypatybes bei Lietuvos klimato regionų ţemėlapį, išskirti 8 gamtiniai regionai (3 priedas). Šakių rajonas, kuriame atlikti Nepticulidae tyrimai, priklauso pietvakarių regionui. Pagal originalius tyrimų duomenis ir kitų autorių publikuotą medţiagą nustatyta, jog pietvakarių regione registruota daugiausia maţųjų gaubtagalvių rūšių (68 rūšys). Pajūrio ir pietryčių regionuose taip pat registruota virš 60 Nepticulidae rūšių (78 pav.). Dėl itin menko ištirtumo pietų ir šiaurės vakarų regionai diagramoje nepavaizduoti.

Kuršių nerijos 29

Šiaurės rytų 41

Šiaurės vidurio 55

Pajūrio 61 Šalies regionai Šalies Pietryčių 65

Pietvakarių 68

0 20 40 60 80 Rūšių skaičius, vnt.

78 pav. Nepticulidae rūšių skaičius Lietuvos regionuose

IŠVADOS

1. Šakių rajone atlikus lauko tyrimus, nustatytos 57 maţųjų gaubtagalvių rūšys iš šiuo metu Lietuvoje registruotų 76 rūšių. 2. Išanalizavus Šakių rajono Nepticulidae fauną, nustatyta, jog daugiausia rūšių priklauso Stigmella genčiai – 42 rūšys (74 proc.), o maţiausiai – Bohemannia, Etainia ir Enteucha gentims (po 1 rūšį). Šakių rajone daugiausia maţųjų gaubtagalvių rūšių registruota Lukšių miestelyje (46 rūšys). 3. Šakių rajone maţieji gaubtagalviai trofiškai susiję su 12 mitybinių augalų šeimų. Daugiausia Nepticulidae minuoja erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalus. Vyrauja monofagai (33 rūšys). 4. Remiantis surinkta originalia moksline medţiaga, nustatyta, jog Šakių rajono Nepticulidae faunai būdingos neretos rūšys (35 proc.). Labai daţnos rūšys tesudaro 2 proc. 5. Chorologinė analizė parodė, jog Šakių rajono maţųjų gaubtagalvių fauna nėra vienalytė. Iš viso nustatytos 7 skirtingos chorologinės grupės. Daugiausia Nepticulidae rūšių priklauso eurosubmediteraninei (28 proc.) ir euronemoralinei (23 proc.) grupėms. 6. Iš 8 Lietuvoje išskirtų gamtinių regionų daugiausia maţųjų gaubtagalvių rūšių registruota pietvakarių regione (68 rūšys).

LITERATŪRA

1. Anisimov, E., Stonis, J. R. 2008. Sachalininio lapinuko – Stigmella sakhalinella Pupl. (Insecta, Lepidoptera, Nepticulidae) paieškos Čepkelių gamtiniame rezervate. Lietuvos bioįvairovė (būklė, struktūra, apsauga), 3: 52–57. 2. Anisimovas, E., Diškus, A., Stonis, J. R. 2006. First survey of Nepticulidae (Insecta: Lepidoptera) in Čepkeliai State Nature Reserve, Lithuania. Acta Zoologica Lituanica, 16 (3): 221–228. 3. Anisimovas, E., Puplesis, R. 2005. Nauji atradimai Čepkelių gamtiniame rezervate. Ţurnalas apie gamtą, 2: 37-38. 4. Barauskas, R., Baškytė, R., Kirstukas, M., Mikalauskas, G., Snitkienė, L., Valantienė, V. 2004. Lietuvos gamta. Saugomos teritorijos. Kaunas, Lututė. 5. Diškus, A., Lensbergaitė, K. 2008. Pirmieji duomenys apie Akmenės rajono maţųjų gaubtagalvių (Lepidoptera, Nepticulidae) fauną ir įvairovę. – Lietuvos bioįvairovė (būklė, struktūra, apsauga), 3: 65–70. 6. Diškus, A., Navickaitė, A., Stonis, J. R. 2011. New records of four rare species of Nepticulidae (Lepidoptera) discovered in western Lithuania. – New and rare for Lithuania insect species. Records and descriptions, 23: 57–60. 7. Diškus, A., Stonis, J. R. 2012. Lietuvos endobiontiniai vabzdţiai. Nepticulidae faunos taksonominė, chorologinė ir trofinė charakteristika. Kaunas, Lututė 8. Ivinskis, P., Nieukerken, E. J. van, Rimsaitė, J. 2012. Trifurcula (Glaucolepis) lituanica sp. nov., an unexpected new stem-miner on Salvia pratensis occurring in eastern Europe (Lepidoptera: Nepticulidae). Zootaxa, 3570: 41–55 9. Ivinskis, P., Pakalniškis, S., Puplesis, R. 1985. Augalus minuojantys vabzdţiai. Vilnius, Mokslas. 10. Ivinskis, P. 1999. Lietuvos drugių ištirtumas. Lietuvos bioįvairovė (būklė, struktūra, apsauga): 27–29. Vilnius. 11. Ivinskis, P. 2004. Lepidoptera of Lithuania. Annotated catalogue. Vilnius 12. Johansson, R., Nielsen, E. S., Nieukerken, E. J. van, Gustafsson, B. 1990. The Nepticulidae and Opostegidae (Lepidoptera) of North West Europe. Fauna Entomologica Scandinavica, 23(2): 1–739. 13. Navickaitė, A., Diškus, A. 2008. Vilkaviškio rajono maţųjų gaubtagalvių (Lepidoptera, Nepticulidae) fauna ir trofiniai ryšiai. Lietuvos bioįvairovė (būklė, struktūra, apsauga), 3: 79– 85.

14. Navickaitė, A., Diškus, A., Stonis, J. R., Dobrynina, V. 2011. Taxonomic catalogue of the world Nepticuloidea and Tischerioidea (Lepidoptera) described by members of the Biosystematics Research Group (Lithuania) up to 2009. Acta Zoologica Lituanica, 21 (2): 113–132. 15. Navickaitė, A., Diškus, A., Stonis, J. R. 2011. Review of Nepticulidae (Insecta: Lepidoptera) Occuring in the Curonian Spit (Baltic Coast of Lithuania). Acta Zoologica Lituanica, 21 (3): 221–213. 16. Pakalniškis, S., Ostrauskas, H., Taluntytė, L. 2005. Dvisparniai vabzdţiai – šiltnamio ir darţo kultūrinių augalų minuotojai. Vilnius. Valstybinė augalų apsaugos tarnyba. 17. Puplesis, R. 2002. Pasaulio biologinė įvairovė. Įvadas į gyvūnų ir augalų įvairovės vertinimą. Kaunas, Lututė. 18. Puplesis, R., Diškus, A. 2003. Nepticuloidae ir Tischerioidae (Lepidoptera) pasaulio ir Lietuvos faunoje. Kaunas, Lututė. 19. Snitkienė, L., Barauskas, R. 2006. Lietuvos valstybiniai miškai gamtai ir ţmonėms. Kaunas, Lututė.

SANTRAUKA

Maţųjų gaubtagalvių tyrimai Šakių rajone pirmą kartą buvo atlikti V. Zeleniūtės 2010– 2013 metais. Jų metu nustatyta 57 Nepticulidae rūšys. Registruotos rūšys priklauso 6 gentims, daugiausia rūšių priskiriama Stigmella genčiai (74 proc.). Tyrimų metu nustatyta, jog maţieji gaubtagalviai trofiškai susiję su 12 mitybinių augalų šeimų. Daugiausia Nepticulidae rūšių minuoja ant erškėtinių (Rosaceae) šeimą (20 rūšių). Monofagai sudaro 58 proc. Šakių rajono Nepticulidae faunos. Įvertinus maţųjų gaubtagalvių gausumą ir aptinkamumą Šakių rajone, nustatyta, jog vyrauja neretos rūšys. Nepticulidae rūšių minavimo gausumas Šakių rajone tiriamuoju laikotarpiu priskirtas vidutiniškai gausaus minavimo grupei. Šakių rajono Nepticulidae fauna nėra vienalytė. Ją sudaro 7 chorologinės grupės, iš kurių didţiausią dalį uţima eurosubmediteraninė (28 proc.) ir euronemoralinė (23 proc.). Šakių rajonas, kuriame atlikti Nepticulidae tyrimai, priklauso pietvakarių regionui. Pagal originalius tyrimų duomenis ir kitų autorių publikuotą medţiagą, nustatyta, jog pietvakarių regione registruota daugiausia maţųjų gaubtagalvių rūšių (68 rūšys). Magistro darbe pirmą kartą detaliai lietuvių kalba pateikiami Nepticulidae minų aprašai, iliustruoti originaliomis nuotraukomis. Renkant mokslinę medţiagą pritaikytas naujas metodas (drugių gaudymas mėgintuvėliais nuo mitybinių augalų).

SUMMARY

This thesis represents the first data on the fauna of Nepticulidae (Insecta: Lepidoptera) of Sakiai District (South Western Lithuania). During our study (2010–2013), 57 species were recorded for the District fauna. Most of the species belong to the genus Stigmella (74%). The discovered nepticulids are associated with 12 families of host-plants, and many of them are monophagous (58%). The Nepticulidae fauna of Sakiai is determined to from seven different chorological groups. The most numerous are the Euro-Submediterranean and the Euro-Nemoral. According to the original data also material, collected and published by others authors, in total 68 species of Nepticulidae is currently known for the South West region of Lithuania. Some species collected in Sakiai District are very rare in Lithuania (Stigmella freyella, S. lapponica, S. continuella and S. alnetella), one species is very common (S. ruficapitella). Description of leaf-mines of the studied species are provided in Lithuanian language for the first time. The thesis is illustrated with original photographs of the leaf-mines collected in Sakiai District.

PRIEDAI