Mes turime būti moraline Lietuvos jėga Justinas Marcinkevičius GYVENIMAS, Official Magazine of the International Council for Health, Physical Education, Recreation, Sport and Dance“ redakcinių kolegijų narys, SKIRTAS vadovavo ir dalyvavo vykdant daug kompleksinių mokslo tyrimų ir individualių mokslo tyrimų projektų, kuriant interneto svetaines. SPORTO Visuose darbuose pasižymi jaunatviška energija ir, kaip sako kole- gos, greta jo visada vyrauja gera nuotaika ir šilta dvasinė atmosfera. Mokslininkas teigia: „Mokslo dėsniai yra partikuliarinio pobūdžio, MOKSLO t. y. tiksliai veikia toje srityje, kuriai buvo sukurti. Dažnai sporto mokslo nustatytus dėsningumus bandoma interpretuoti iš šalies. PAŽANGAI Tiems, kurie beveik nesimokė arba labai mažai mokėsi sporto teorijos ir didaktikos subtilybių, galima priminti, kad žmogus yra sudėtinga kompleksinė dinaminė ir adaptatyvi sistema, kad ne tik biologiniai, bet ir socialiniai, psichologiniai, dvasiniai veiksniai veikia kartu.“ Per amžius ir epochas sportas keičiasi. Mokėjimas išsaugoti visa J. Poderys didelį indėlį darė ir daro siekiant olimpinių ir mokslo tai, ką sukūrė talentingos žmonių rankos ir protas, rodo tautos kultū- aukštumų. Nuo 1988 m. nuolat dirba su Lietuvos olimpinės rink- rą, mokslą, jos išmintį, jos gebėjimą suvokti savo istorinę atsakomybę tinės įvairių šakų sportininkais kaip mokslinis Lietuvos olimpinės prieš būsimas kartas. Pjero de Kuberteno devizas „Pakilti dvasia to- rinktinės sportininkų parengtumo ir funkcinės būklės tyrimų grupės bulame kūne“ suteikia dvejopą galimybę tobulėti – siekti sportinio vadovas. 2003–2008 m. buvo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos meistriškumo ir save tobulinti. Mokslininko asmenybė, branda verčia ilgųjų nuotolių bėgimų vyr. treneris. Dalyvavo planuojant ir valdant nuolat ieškoti naujų dalykų, dirbti kūrybiškai, nuolat tobulintis, siek- geriausių Lietuvos sportininkų, besirengiančių Sidnėjaus, Atėnų, Pe- ti aukščiausio profesionalumo lygio. kino, Londono olimpinėms žaidynėms bei pasaulio ir Europos čem- Prof. habil dr. Jono Liudo Poderio (gimė 1952-11-01 Pyplių pionatams, treniruotės procesą, tiesiogiai prisidėjo prie sportininkų kaime, Kauno rajone) gyvenimo istorija – lyderio, t. y. žmogaus, kuris pasirengimo svarbioms varžyboms. Jo moksliniai tyrimai ir teikiamos visada priekyje, istorija. Sunkūs laikai brandino ir vedė į gėrį, teisin- rekomendacijos yra neatskiriama sudėtinė Lietuvos sportininkų iško- gumą, formavo mąstymą, kūrybiškumą, skatino augti ir tobulėti. Jo votų olimpinių medalių dalis. Gauti tyrimų rezultatai aptariami ir gyvenimas – kaip didžiulis išaustas kilimas, išpintas įvairiomis gyve- įvertinami kolegų, trenerių, vadovų. „Ir tik tada, kai dirbame ben- nimo spalvomis: moksleivis, Lietuvos kūno kultūros instituto (LKKI) drai ir sutelktai, galima tikėtis gerų rezultatų sporto varžybose. Tyri- studentas, fizinio lavinimo vadovas, LKKI dėstytojas, Lengvosios muose ieškomo ir gaunamo atsakymo laukia treneriai, todėl būtinas atletikos katedros vedėjas, Maskvos centrinio kūno kultūros instituto kruopštumas ir sąžiningumas vertinant gautąjį rezultatą, aptariant doktorantas, LKKI Trenerių fakulteto dekanas, prorektorius studijų visas smulkmenas, juk, kaip sakoma, smulkmenose gludi meistrišku- reikalams, prorektorius mokslo reikalams, Kineziologijos laboratorijos mas“, – teigia J. Poderys. vedėjas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, žurnalo Lietuvos sporto mokslo taryba kasmet vykdo „Produktyviau- „Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas“ vyriausiasis redaktorius. Į visus sio Lietuvos sporto mokslininko“ konkursą. Prof. Jonas Poderys tris šiuos darbus įdėta daug širdies šilumos, atidos ir kruopštumo. kartus pripažintas produktyviausiu Lietuvos sporto mokslininku. Jono Poderio mokslinių interesų sritys labai plačios: raumenų 2002 m. jis apdovanotas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olim- kraujotaka ir darbingumas; širdies ir kraujagyslių sistemos adaptacija pine žvaigžde, 2004 m. – Kūno kultūros ir sporto departamento prie prie fizinių krūvių; žmogaus sveikatos stiprinimas ir sportinio darbin- Lietuvos Respublikos Vyriausybės medaliu „Už nuopelnus sportui“, gumo didinimas, kompleksiniai funkcinės būklės vertinimai. Jis yra 2007 m. – Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus meda- sudarytojas, autorius ir bendraautoris daugelio vadovėlių ir mokomųjų liu, 2009 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės jubiliejiniu tūks- knygų: „Lengvoji atletika“ (1987, 1995, 2009), „Asmens sveikatos ug- tantmečio medaliu, o 2010 m. jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio dymas“ (2000), „Kineziologijos pagrindai“ (2004), „Sporto medicina“ sporto darbuotojo vardas. (2008), „Kineziologija“ (2008), „Sports Coaching“ (2012) ir kt.; vie- Už šios trumpos faktų ir datų apžvalgos slypi ypatingo daugia- nas iš iniciatorių ir vykdytojų mokslinių tyrimų projektų: „Paskirstyto planio talento žmogus. Jo mokėjimas dirbti – brangiausias diplomas intelekto kineziologinė kardiologinė monitoravimo sistema“; „Kinezio- gyvenime. Jis išmintimi, protu ir darbu veržiasi į sporto gelmes ieško- loginė judėjimo / judesio greičio monitoravimo sistema“; „Sportininko damas brangakmenių, kurie garsintų Tėvynę Lietuvą. Jis buvo ir yra judesių greičio registratoriaus kūrimas“; „Mobilus asmeninis EKG mo- atsidavęs mokslui, sportui, gimtajam kraštui. Jis yra lyderis moksle, ir nitorius HEAR GUARD“; aukštųjų technologijų programos projekto mokslo šviesą, patirtį dalija visiems, su juo vienu keliu einantiems, kad „Vita Active“ ir kt. Šių projektų esmė – naujos įrangos sukūrimas, nau- ją išvydę patys savyje rastų šviesos ir eitų bendru Lietuvos keliu. Jauni- jausių technologijų pritaikymas sportininkų funkcinei būsenai vertinti mą, LKKA dėstytojus jis traukia ne tik mokslininko talentu, bet ir hu- ir treniravimo procesui valdyti. Jie telkia ir kitus mokslininkus, akade- manistiniu bei patriotiniu nusiteikimu, supratimu, kad sporto moksle mijos darbuotojus kartu dirbti mokslininkų grupėse, naujausių tyrimų viskas turi tarnauti sportininkui, teikti viltį ir gyvenimo džiaugsmą. rezultatai diegiami studijose, sportininkų moksliniuose tyrimuose. J. Poderio veikla šiandien skirta sporto mokslo bendrijos vienijimui, Profesorius ypač daug prisideda prie jaunųjų sporto mokslininkų humanistinių idėjų stiprinimui, teisingam biologijos mokslų paradi- rengimo, yra jų rengiamų disertacijų mokslinis vadovas, konsultan- gmos suvokimui žengiant naują pažinimo žingsnelį tiesos link. Juk tas, ginamų disertacijų tarybos narys, oponentas. Jo nuomone, jaunieji humanistinė kultūra ir sporto mokslas – dvi to paties gyvenimo puselės. mokslininkai turi turėti tvirtybės tęsti pradėtus darbus ir pereiti nuo J. Poderys, paklaustas apie sporto mokslo išskirtinumą, pabrėžia: „Ho- žinojimo, kas teisinga, prie darymo, kas teisinga: „Moksle privalai iš- listinis, t. y. visaapimantis, visuminis požiūris yra vienas svarbiausių likti sąžiningas, principingas ir drąsiai siekti, kad moksliniai teiginiai šiuolaikinio sporto mokslo metodologinių principų.“ mažintų teorijos ir praktikos nesutapimus“. Profesorius kasmet vyksta Sveikindami 60-ies metų jubiliejaus proga linkime tolesnės kūrybi- į kitus Europos universitetus skaityti paskaitų studentams, dėstytojams, nės energijos, tikėjimo Lietuvos sporto mokslo pažanga, sėkmės ugdant tyrėjams, daugelį studijų dalykų dėsto anglų kalba kitų šalių studen- jaunimą, kuris sukurtų geresnį, tobulesnį ir dorovingesnį pasaulį. tams, atvykstantiems į Lietuvą pagal studijų mainų programas. Jonas Poderys yra žurnalų „Sporto mokslas“, „Kineziologija ir ki- Prof. habil. dr. Povilas Karoblis neziterapija“, metodinio žurnalo „Lengvoji atletika“, žurnalo „The SPORTO 2012 SPORT 3(69) MOKSLAS VILNIUS SCIENCE LIETUVOS SPORTO MOKSLO TARYBOS LIETUVOS OLIMPINĖS AKADEMIJOS LIETUVOS KŪNO KULTŪROS AKADEMIJOS Lietuvos edukologijos UNIVERSITETO Ž U R N A L A S

JOURNAL OF LITHUANIAN SPORTS SCIENCE COUNCIL, LITHUANIAN OLYMPIC ACADEMY, LITHUANIAN ACADEMY OF PHYSICAL EDUCATION AND Lithuanian University of Educational Sciences

LeidŽiamas nuo 1995 m.; nuo 1996 m. – prestižinis žurnalas issn 1392-1401 Žurnalas įtrauktas į: INDEX COPERNICUS duomenų bazę Indexed in INDEX COPERNICUS Vokietijos federalinio sporto mokslo instituto Included into German Federal Institute for Sport Science literatūros duomenų banką SPOLIT Literature data bank SPOLIT

REDAKTORIŲ TARYBA Turinys Prof. habil. dr. Algirdas BAUBINAS (VU) ĮVADAS / INTRODUCTION...... 2 Prof. habil. dr. Alina GAILIŪNIENĖ (LKKA) Prof. dr. Jochen Hinsching (Greisvaldo u-tas, Vokietija) A. Poviliūnas. Naujos įžvalgos po Londono olimpinių žaidynių ir Prof. habil. dr. Algimantas IRNIUS (VU) žvilgsnis į ateitį ...... 2 Prof. habil. dr. Jonas JANKAUSKAS (VU) Prof. habil. dr. Janas JAŠČANINAS SPORTO MOKSLO teorija // (Ščecino universitetas, Lenkija) theory of Sport Science ...... 8 Prof. habil. dr. Julius kalibatas (Sveikatos apsaugos ministerijos Higienos institutas) D. Genys. Teorizuojant Lietuvos sporto lauko struktūrą ...... 8 Prof. habil. dr. Povilas KAROBLIS (LOA, vyr. redaktorius) S. Zaksaitė. Olimpinių žaidynių šviesa ir šešėliai apgaulingo elgesio Prof. dr. Romualdas MALINAUSKAS (LKKA) sporte aspektu ...... 14 Prof. habil. dr. Kęstas MiŠkinis (LOA) Prof. habil. dr. Vahur ÖÖpik (Tartu universitetas, Estija) N. Muller. Sąlygos olimpiniam žmogui sukurti: idealistinės ir kritinės Prof. habil. dr. Jonas poderys (LKKA) mintys prieš 2012 metų olimpines žaidynes Londone ...... 20 Prof. habil. dr. Algirdas RASLANAS (LEU) Prof. habil. dr. Juozas SAPLINSKAS (VU) B. Švagždienė, L. Žalys, I. Žalienė, K. Bradauskienė. Sporto Prof. habil. dr. Antanas SKARBALIUS (LKKA) marketingas: teoriniai sporto paslaugų vartotojo modeliai ir elgsena ...... 25 Prof. habil. dr. Juozas SKERNEVIČIUS (LEU) Prof. dr. Arvydas STASIULIS (LKKA) SPORTO psichologija // Kazys SteponaviČius (LTOK) Sport psychology ...... 38 Prof. habil. dr. Povilas TamoŠauskas (VGTU) R. Malinauskas, D. Juodsnukis. Badmintono žaidėjų Dr. Eglė KEMERYTĖ-RIAUBIENĖ (atsak. sekretorė) pasitikėjimas savimi: empirinio tyrimo rezultatai ...... 38 Vyr. redaktorius P. Karoblis +370 5 262 2185 H. Zdebska. Psycho-sociological conditions of women’s sports ...... 43 Atsakingoji sekretorė E. kemerytĖ-riaubienĖ +370 5 212 6364 A. Gaižutis, J. Subačiūtė. Agresyvumo raiška Lietuvos skinhedų ir El. paštas: [email protected] ekstremalių futbolo sirgalių (ultrų) subkultūrose...... 49 Dizainas Romo DUBONIO Viršelis dail. Rasos DOČKUTĖS SPORTO MOKSLO metodologija // Redaktorė ir korektorė Zita ŠAKALINIENĖ methodology of Sport Science ...... 59 Anglų k. redaktorė Ramunė ŽILINSKIENĖ A. Šarkauskienė, A. Lukoševičius. Jaunųjų paauglių neformaliojo fizinio Maketavo Valentina Keraminienė Leidžia ugdymo mokykloje didaktinės problemos ir jų sprendimo galimybės ...... 59 E. Petrylaitė, A. Emeljanovas. 5–8 klasių mokinių maloniam

Lietuvos sporto dalyvavimui įtaką darantys veiksniai per kūno kultūros pamoką...... 65 informacijos centras R. Paulauskas, J. Skernevičius, R. Dadelienė, R. Paulauskienė. Žemaitės g. 6, LT–03117 Vilnius Tel. +370 5 233 6153; faks. +370 5 213 3496 Didelio meistriškumo krepšininkų anaerobinio alaktatinio El. paštas: [email protected] energijos gamybos būdo ištvermė varžybų laikotarpiu ...... 71 INTERNETE: www.sportinfo.lt/sportomokslas A. Stanislovaitis, J. Stanislovaitienė, R. Sakalauskas. Skirtingo Tiražas 200 egz. Užsakymas Nr. 124. laikmečio pasaulio trumpųjų nuotolių bėgikų rengimo ypatumai ...... 76 Kaina sutartinė © Lietuvos sporto mokslo taryba kronika // chronicle ...... 79 © Lietuvos olimpinė akademija K. Milašius. XVII Europos sporto mokslo kolegijos kongresas...... 79 © Lietuvos kūno kultūros akademija © Lietuvos edukologijos universitetas INFORMACIJA AUTORIAMS // Information for authors ...... 80 © Lietuvos sporto informacijos centras 2 SPORTO MOKSLAS

ĮVADAS INTRODUCTION

Naujos įžvalgos po Londono olimpinių žaidynių ir žvilgsnis į ateitį Dr. Artūras Poviliūnas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos edukologijos universitetas

Santrauka Straipsnyje aptariami Lietuvos sportininkų dalyvavimo XXX olimpiados žaidynėse Londone rezultatai, nurodomos sėkmingo pasirodymo priežastys ir nepanaudotos galimybės. Pateikiami pasiūlymai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį ren- giantis kitoms olimpinėms žaidynėms. Lietuvai Londono olimpinėse žaidynėse atstovavo 62 atletai, kurie rungtyniavo 13‑os sporto šakų: badmintono, bokso, buriavimo, dviračių sporto (treko, plento ir BMX rungčių), dziudo, imtynių (graikų-romėnų), irklavimo, baida- rių ir kanojų irklavimo, lengvosios atletikos, plaukimo, šaudymo, šiuolaikinės penkiakovės, krepšinio, varžybose. Tai buvo pačios sėkmingiausios olimpinės žaidynės per visą Nepriklausomos Lietuvos istoriją. Laimėti penki medaliai: du aukso, vienas sidabro ir du bronzos. Dar 11 atletų iškovojo prizines 4–8 vietas, o vyrų krepšinio rinktinė – aštuntą vietą. Iš viso 33 Lietuvos olimpinės rintinės dalyviai grįžo į Lietuvą, tapę XXX olimpiados žaidynių medalininkais (5) ar prizininkais! Tarp 79 NOC, iškovojusių medalius, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) užėmė 34 vietą (Latvija – 49 vietą, Estija – 63 vietą). Straipsnio autoriaus nuomone, tokį sėkmingą sportininkų dalyvavimą žaidy- nėse lėmė sutelktas visų šalies sporto organizacijų – LTOK, KKSD, sporto šakų federacijų, Olimpinio sporto centro, savivaldybių sporto skyrių – nuoseklus darbas sprendžiant būtiniausias sportininkams, treneriams, medikams, kitam aptarnaujančiam personalui iškilusias problemas. Rengiantis kitoms olimpinėms žaidynėms reikia tęsti tuos darbus, kurie buvo pradėti prieš kelerius metus – įgyven- dinti naują programą „Rio 2016“. Būtina tobulinti olimpinės rinktinės rengimo modelį. Numatyti prioritetines sporto šakas ir sportininkus, galinčius kovoti dėl prizinių vietų. Reikia pagerinti trenerių, medikų ir kito Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatus aptarnaujančio personalo finansavimą, skirti daugiau dėmesio toms sportinių žaidimų koman- doms (pavyzdžiui, moterų paplūdimio tinkliniui), kurios pritraukia daug žiūrovų. Būtina visomis išgalėmis skatinti Lietuvos sporto šakų federacijų atstovų dalyvavimą tarptautinių federacijų veikloje, siųsti teisėjus į svarbiausius sporto renginius (pasaulio, Europos čempionatus) ir, žinoma, olimpines žaidynes. Tai nėra paprasta, bet numačius konkrečias programas tikslui pasiekti – įmanoma. Tik turint įtaką tarptautinėje arenoje galima galvoti apie dar ge- resnius rezultatus. Londono olimpinės žaidynės patvirtino, kad naujausios sporto metodikos žinios ir informacija, sportininko įgimtas talentas, trenerių patirtis yra gyvybiškai būtini sportininkų sėkmei ir padės talentingiems, atsidavusiems didžiajam sportui atletams įgyvendinti savo numatytus tikslus būsimose olimpinėse žaidynėse. Raktažodžiai: olimpiados žaidynės, olimpinės žaidynės, olimpinis ciklas, nacionaliniai olimpiniai komitetai, olim- pinė rinktinė. Olimpinis sportas – tai svarbiausia tarptautinio XXX olimpiados žaidynių rezultatus, peržvelgti ir sporto sąjūdžio, propaguojančio humanistines ver- suprasti didelio meistriškumo sportininkų ugdymo tybes, kurios atitinka olimpizmo sampratą, sude- vyksmą, suformuluoti ateities įžvalgas, turėti tvirtą damoji šiuolaikinio visuomenės gyvenimo ir tar- poziciją, siekti konstruktyvaus sportininkų rengimo pvalstybinių santykių dalis. Olimpinės žaidynės yra kokybės. įvairiapusis visuomeninis reiškinys, turintis savitą 2012 metų liepos 27–rugpjūčio 12 dienomis Lon- kultūrinę, mokslinę, pedagoginę, estetinę ir presti- donas priėmė jau trečias olimpines žaidynes. Pirmą žinę reikšmę. Olimpinis sportas visais laikais buvo kartą olimpinės žaidynės Londone vyko 1908 me- ir yra garbingos ir taurios kovos arena, visada padė- tais. IV olimpiados žaidynėse dalyvavo 22 naciona- jo ir padeda ugdyti geriausius žmogaus asmenybės liniai olimpiniai komitetai (NOC), 2008 sportinin- bruožus. Dvasingumas olimpiniame sporte – tai as- kai (37 moterys ir 1971 vyras), vyko 110 rungčių menybės jėga, leidžianti jam siekti didžiulio tikslo, varžybos. Antrą kartą – 1948 metais XIV olimpia- varžytis, gyventi ir elgtis dorai. Tai tobulumo esmė dos žaidynėse dalyvavo 59 NOC, 4104 sportinin- ir neišsenkamos stiprybės garantas. Didžiausias kai (390 moterų ir 3714 vyrų), programoje buvo sportininkų rengimosi įvertinimas – olimpinio me- 136 rungčių varžybos. XXX olimpiados žaidynėse dalio iškovojimas. Tai pasiekti gali tik stipriausi, tik 2012 metais dalyvavo 205 NOC, per 10 500 sporti- geriausi. Mūsų tikslas – apibendrinti ir interpretuoti ninkų varžėsi 302 rungčių varžybose. 2012 Nr. 3(69) 3

Tarp 79 NOC, iškovojusių medalius, Lietuvos Daugiausia iš sportininkų – šešis medalius – iš- tautinis olimpinis komitetas (LTOK) užėmė 34 vietą kovojo M. Phelpsas, keturi atletai, iš kurių trys – (žr. 1 lent.). Aplenktos tokios šalys kaip Norvegi- JAV plaukikai, pelnė po penkis medalius. Plaukikai ja, Kanada, Švedija, Meksika, Argentina, Serbija, ir lengvaatlečiai kartu laimėjo net 60 medalių. 2 len- mūsų kaimynės Latvija (49 vieta) ir Estija (63 vie- telėje – sportininkai, olimpinėse žaidynėse laimėję ta). 1 lentelėje pateikiame Londono olimpinėse žai- daugiausia medalių. dynėse šalių laimėtų medalių lentelės fragmentą. 2 lentelė 1 lentelė Daugiausia medalių Londone laimėję sportininkai

Londono olimpinėse žaidynėse medalius laimėjusių 6 – Michael Phelps (JAV, plaukimas) – 4 aukso ir 2 sidabro. pasaulio šalių dešimtukas ir Lietuva 5 – Missy Franklin (JAV, plaukimas) – 4 aukso, 1 bronzos. 5 – Allison Schmitt (JAV, plaukimas) – 3 aukso, 1 sidabro, 1 bronzos. Vieta Šalis Auksas Sidabras Bronza Iš viso 5 – Ryan Lochte (JAV, plaukimas) – 2 aukso, 2 sidabro, 1 bronzos. 1. JAV 46 29 29 104 5 – Alicija Coutts (Australija, plaukimas) – 1 aukso, 3 sidabro, 2. Kinija 38 27 22 87 1 bronzos. 3. D.Britanija 29 17 19 65 4 – Yang Sun (Kinija, plaukimas) – 2 aukso, 1 sidabro, 1 bronzos. 4. Rusija 24 25 33 82 4 – Alija Mustafina (Rusija, gimnastika) – 1 aukso, 1 sidabro, 2 bronzos. 5. Pietų Korėja 13 8 7 28 Po 3 aukso medalius iškovojo: 6. Vokietija 11 19 14 44 Usain Bolt (Jamaika, lengvoji atletika), Allyson Felix (JAV, lengvoji 7. Prancūzija 11 11 12 34 atletika) ir Dana Vollmer (JAV, plaukimas). 8. Italija 8 9 11 28 9. Vengrija 8 4 5 17 10. Australija 7 16 12 35 Britai liko patenkinti. Didžioji Britanija iškovo- jo 29 aukso medalius, iš viso – 65. Namų sienos 34. Lietuva 2 1 2 5 padėjo pasiekti geriausių rezultatų istorijoje, ir tai teikia vilčių britams, kad svetur irgi galima sėkmin- Londono olimpinės žaidynės įeis į istoriją kaip gai pasirodyti. „Tai, ką mačiau šias dvi savaites, JAV sportininkų triumfo žaidynės. Šeimininkai mane pakylėjo ir suteikė daug energijos“, – sakė britai medalių lentelėje taip pat pasiekė neregėtas Londono žaidynių organizacinio komiteto vadovas aukštumas, o kinams teko šiek tiek atsitraukti, ly- Sebastianas Coe. „Manau, kad šios žaidynės buvo ginant su Pekino olimpinėmis žaidynėmis. Pagal pasakiškos“, – vertino Tarptautinio olimpinio ko- rezultatus medalių lentelėje Rusijai šios olimpinės miteto prezidentas Žakas Rogas (Jacques Rogge). žaidynės buvo prasčiausios nuo 1952 metų, kai šalis Brazilams teks daug padirbėti. Londone jie laimėjo olimpinėse žaidynėse pradėjo dalyvauti kaip SSRS. 3 aukso medalius (tinklinis, dziudo, gimnastika), Londone rusai pagal aukso medalius liko tik ketvir- iškovojo iš viso 17 medalių ir pasiekė geriausią re- ti, nors pagal bendrą jų skaičių aplenkė britus. Ame- zultatą per visą istoriją. rikiečiai susigrąžino valstybės Nr. 1 titulą. Iš viso Lietuvos komandai pasirodymas Londono olim- 104 medalius Londone iškovoję amerikiečiai vienu pinėse žaidynėse buvo sėkmingiausias po Lietuvos aukso medaliu pagerino savo rezultatus, pasiektus nepriklausomybės atkūrimo. Paveikslėlyje pateikia- 1924 metais Paryžiuje ir 1968 metais Meksikoje. mas 2001–2012 m. olimpinių žaidynių, pasaulio ir Daug kas prieš žaidynes manė, kad Kinija vėl ap- Europos čempionatų olimpinėse rungtyse iškovotų lenks Ameriką, bet galutinėje lentelėje nėra nieko medalių skaičius. panašaus – kinai atsiliko 17 medalių.

OŽ PČ EČ Iš viso 2012 09 06 16 15 14 14 13 12 12 12

10 8 8 8 8 8 7 7 7 7 7 6 6 6 6 5 5 5 5 5 5 5 5 5 4 4 3 33 3 3 3 2 2 2 2 2 1 1 Pav. 2001–2012 m. olimpinėse žaidynėse, 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 pasaulio ir Europos čempionatuose 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 metai (olimpinėse rungtyse) iškovoti medaliai 4 SPORTO MOKSLAS

Lietuvai XXX olimpiados žaidynėse Londone (žemynų) čempionatuose, kitose svarbiose tarptau- atstovavo 62 atletai, kurie rungtyniavo 13‑os spor- tinėse varžybose (3 lentelė). to šakų: badmintono, bokso, buriavimo, dviračių Svarbiausia, kad prognozė būtų moksliškai pa- sporto (treko, plento ir BMX rungčių), dziudo, grįsta. Remiantis naujausiomis mokslo žiniomis, imtynių (graikų-romėnų), irklavimo, baidarių ir objektyviais dėsningumais ir pažangiomis moksli- kanojų irklavimo, lengvosios atletikos, plaukimo, nių metodų taikymo tendencijomis, turi būti kruopš- šaudymo, šiuolaikinės penkiakovės, krepšinio, var- čiai ištirtos sportininkų įgimtos ir amžiaus ypatybės, žybose. Tai buvo pačios sėkmingiausios olimpinės gebėjimai, individualios sportininko tobulėjimo ga- žaidynės per visą Nepriklausomos Lietuvos istori- limybes. Objektyviai vertinant mūsų sportininkų pa- ją. Laimėti penki medaliai: du aukso, vienas sida- sirodymą olimpinėse žaidynėse, galima konstatuoti, bro ir du bronzos. Dar 11 atletų iškovojo prizines kad iki medalio labai nedaug trūko Virgilijui Ale- 4–8 vietas, vyrų krepšinio rinktinė – aštuntą vietą, knai, Austrai Skujytei (lengvoji atletika), Simonai iš viso 33 Lietuvos olimpinės rintinės dalyviai grį- Krupeckaitei (dviračių trekas). Būtina naujos moks- žo į Lietuvą, tapę XXX olimpiados žaidynių meda- linės treniruotės technologijos paieška, argumentuo- lininkais (5) ar prizininkais! ta praktinės veiklos analizė, genetinė atranka, psi- Sportinių rezultatų prognozavimas, prognozių chologinė parengtis ir efektyvi treniruotės praktika. sudarymas – labai sudėtingas procesas sporte. Liu- Šiandien sportiniai rezultatai yra tokio aukšto lygio, ciano Borro – Italijos sporto specialistas, buvęs ilga- kad net įgimtų gebėjimų turintis sportininkas, jeigu metis Italijos NOC vadovas, tiksliai atspėjęs Lietu- jo treneris nesirems mokslu ir pažangia sportinin- vos sportininkų XXIX olimpiados žaidynėse Pekine kų rengimo patirtimi, negali pretenduoti patekti tarp laimėtų medalių skaičių ir jų spalvą, šį kartą apsiri- pasaulio lyderių. Mūsų valstybė turi naujai suvok- ko. 2011 metais jis prognozavo daugiau apdovano- ti sporto problemas (ypač bazių), trenerių veiklos jimų. Lietuvai jis skyrė 7 medalius (1 aukso, 1 sida- organizacines struktūras, siekti tobulinti mokslo ir bro ir 5 bronzos) ir 42‑ą vietą komandinėje įskaitoje. sporto, kaip konstruktyvios veiklos, sąveiką. 2012–aisiais, iki žaidynių likus pusmečiui, Lietuvos Sėkmingi visų ketverių pastarojo olimpinio ciklo tarp galimų pretendentų iškovoti aukso medalius metų šalies atletų, pradedant jauniais (olimpiniai nebuvo. Buvo Kanada, Norvegija, Švedija, Serbija, festivaliai), jaunimu (olimpinės jaunimo žaidynės) Bulgarija ir kitos, kurias Lietuva Londone aplenkė. ir baigiant suaugusiaisiais, pasirodymai pasaulio ir Lietuvos specialistai mūsų sportininkų rezultatus Europos čempionatuose vedė į puikų pasirodymą Londono olimpinėse žaidynėse prognozavo atsi- Londono olimpinėse žaidynėse. Tai lėmė nuoseklus, žvelgdami į jų pasirodymus svarbiausiose ketverių sutelktas visų šalies sporto organizacijų – LTOK, metų olimpinio ciklo varžybose, pasaulio, Europos KKSD, sporto šakų federacijų, Olimpinio sporto

3 lentelė Geriausius rezultatus Londono olimpinėse žaidynėse pasiekusiems Lietuvos sportininkams prognozuoti rezultatai

Eil. Vardas, pavardė Sporto šaka Rungtis Planuota vieta Užimta vieta Pasiektas rezultatas Nr. 1. Rūta MEILUTYTĖ plaukimas 200 m kr. 1 1 min 05,47 s 50 m l. st. 4–8 26 25,55 s 100 m l. st. 29 56,33 s 2. Laura ASADAUSKAITĖ šiuolaikinė penkiakovė 3–8 1 5408 tšk. 3. Jevgenij ŠUKLIN baidarių ir kanojų irklavimas C1 200 m 1–6 2 4. Aleksandr KAZAKEVIČ imtynės 74 kg 5–10 3 5. Evaldas PETRAUSKAS boksas 60 kg 5–17 3 6. Virgilijus ALEKNA lengvoji atletika diskas 1–6 4 67,38 m 7. Austra SKUJYTĖ lengvoji atletika 7‑kovė 4–8 5 6599 tšk. 8. Simona KRUPECKAITĖ dviračių sportas (trekas) sprintas 5 1–6 keirinas 7 9. Gintarė SCHEIDT buriavimas „Laser Radial“ 1–8 6 10. Rolandas MAŠČINSKAS 11. Saulius RITTER irklavimas M2x 7–13 6 12. Edgaras VENCKAITIS imtynės 66 kg 5–10 7 13. Justinas KINDERIS šiuolaikinė penkiakovė 12–15 8 5732 tšk. 14. Mindaugas GRIŠKONIS irklavimas M1x 4–8 8 15. Donata VIŠTARTAITĖ irklavimas W1x 7–13 8 16. Giedrius TITENIS plaukimas 100 m kr. 8 1 min 00,84 s 4–8 200 m kr. 11 2 min 09,95 s 2012 Nr. 3(69) 5 centro, savivaldybių sporto skyrių – darbas spren- procesas). Dėl to reikia tobulinti rinktinės rengimo džiant būtiniausias sportininkams, treneriams, me- modelį. Numatyti prioritetines sporto šakas ir spor- dikams, kitam aptarnaujančiam personalui iškilu- tininkus, galinčius kovoti dėl prizinių vietų. Būtina sias problemas. Šiuolaikinis sportininko rengimas – pagerinti trenerių, medikų ir kito Lietuvos olimpi- tai įvairialypis specifinės sandaros ir organizavimo nės rinktinės kandidatus aptarnaujančio personalo formos edukacinis vyksmas, kurio metu ugdomos ir finansavimą, skirti daugiau dėmesio toms sportinių tobulinamos sportininko fizinės galios ir psichinės žaidimų komandoms (pavyzdžiui, moterų paplūdi- vertybės, visapusiškai lavinama asmenybė. Olimpi- mio tinkliniui), kurios pritraukia daug žiūrovų. Bū- niame sporte nėra nekintančių dogmų, priešingai – tina skatinti Lietuvos sporto šakų federacijų atstovų viskas juda, keičiasi ir tobulėja. Tai patvirtino Lon- dalyvavimą tarptautinių federacijų veikloje, siųsti dono olimpinės žaidynės. teisėjus į svarbiausius sporto renginius (pasaulio, Pasirengimas olimpinėms žaidynėms Londone Europos čempionatus) ir, žinoma, olimpines žaidy- vyko vadovaujantis Kūno kultūros ir sporto depar- nes. Tai nėra paprasta, bet numačius konkrečias pro- tamento patvirtinta programa „Londonas 2012“, ku- gramas tikslui pasiekti – įmanoma. Tik turint įtaką rioje ir buvo išdėstyta visa pasirengimo ir valdymo tarptautinėje arenoje galima galvoti apie dar geres- struktūra bei rinktinės formavimo principai. Nors nius rezultatus. detali programos analizė bus atlikta po kelių mė- Nemažai kritikos Lietuvos tautinis olimpinis ko- nesių, jau šiandien galime konstatuoti, kad iki galo mitetas sulaukė dėl sutrumpinto šalies himno, nuai- įgyvendinti jos nepavyko. Blogiausia tai, jog tą patį dėjusio žaidynėse (prieš krepšinio rungtynes ir ke- konstatavome ir po Pekino olimpinių žaidynių, nu- liant Lietuvos trispalvę nugalėtojų garbei). Kritikos rodydami šias nepanaudotas galimybes: susilaukė ir nemažai kitų šalių olimpinių komitetų 1. Nepavyko pasirašyti bendradarbiavimo sutar- dėl per didelio himno sutrumpinimo, prastos himnų čių tarp Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų ir aranžuotės. Atsižvelgdamas į tai, Tarptautinis olim- organizacijų, finansuojančių komandų rengimą. pinis komitetas įpareigojo Žaidynių organizacinius 2. Nepavyko sukurti ir įsteigti VšĮ „Olimpinė komitetus atkreipti dėmesį į NOC‘ų pretenzijas. rinktinė“. Organizacinis komitetas bus atsakingas už tai, 3. Vangiai analizuojamos geriausių pasaulio spor- kad nacionaliniams olimpiniams komitetams dėl tininkų parengtumo modelinės charakteristikos, var- pagrįstų priežasčių, pavyzdžiui, pasikeitusio šalies žybinės veiklos rodikliai, rengimosi metodai, nenu- himno, nebegalintiems naudotis 2012 metų himno statomos sportinio meistriškumo raidos tendencijos. aranžuote, taip pat tiems nacionaliniams olimpi- 4. Šalies olimpinės rinktinės kandidatams nebu- niams komitetams, kuriems 2012 metų aranžuotė vo surengta nei viena konferencija etikos, moralės, nėra parengta, būtų užtikrintos teisės į originalias valios ugdymo ir kitais klausimais. kompozicijas ir būtų perduotos visos teisės parengti Ir taip toliau, ir panašiai, jau nekalbant apie spor- pakartotinę aranžuotę ir atlikti pakartotinį įrašą, kai to bazių Lietuvoje atskiroms sporto šakoms gerini- pakartotinė aranžuotė arba pakartotinis įrašas yra mo klausimus. reikalingi vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Vis dėlto nemažai ir padaryta. Savaime tokie geri Techninėmis instrukcijomis. rezultatai neateina. Pirmiausia, tai pačių talentin- Ir dar kas ypač svarbu. Pastaruoju metu vis dau- gų Lietuvos sportininkų, trenerių, medikų, sporto giau sportininkų, dalyvaujančių olimpinėse žaidy- mokslininkų, vadybininkų, kito aptarnaujančio per- nėse (ypač dalyvavusių Londone), reiškia norą per sonalo nuoširdaus ir kryptingo darbo nuopelnas. žaidynes reklamuoti savo rėmėjus. Čia norėčiau Viename sportininkų priėmime taikliai pasa- priminti, kad naujosios Olimpinės chartijos, galio- kė kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus: jančios nuo 2011 metų liepos 8 dienos, 40‑oje taisy- „Olimpinės žaidynės Londone jau yra istorija. Pra- klėje nustatyti draudimai olimpinėse žaidynėse da- dėjo tiksėti Rio de Žaneiro laikrodis.“ lyvaujantiems sportininkams pasirodyti reklamoje Jau šiandien reikia tęsti tuos darbus, kurie buvo prieš pat olimpines žaidynes ir jų metu. Tai leidžia pradėti prieš kelerius metus – įgyvendinti naują pro- apsisaugoti nuo pasalūniškos rinkodaros (ang. – gramą „Rio 2016”. Mažai tikėtina, jog Lietuvoje ambush marketing), nes sportininkams draudžiama bus atrastos naujos treniravimo metodikos, kad at- kurti asociaciją su olimpinėmis žaidynėmis. siras daugiau kvalifikuotų trenerių, medikų ir spor- 40 taisyklės šaknys glūdi olimpinio sąjūdžio išta- to mokslininkų (jų rengimas yra ilgas ir sudėtingas kose, kai žaidynėse dalyvaudavo mėgėjai. Ši taisyklė 6 SPORTO MOKSLAS leido užtikrinti, kad sportininkai išliks mėgėjais. Bet susitarimą (jame numatytos įvairios nuobaudos, tarp olimpinės žaidynės kito ir daugumoje sporto rung- jų ir akreditacijos atėmimas bei finansinės baudos). čių dabar varžosi profesionalūs sportininkai. Tačiau Olimpinės chartijos 23 taisyklėje numatyta, kad di- Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK), siekdamas džiausia nuobauda yra diskvalifikacija ir (arba) da- išvengti pasalūniškos rinkodaros, apsisaugoti nuo lyvio akreditacijos atėmimas. nepageidaujamo olimpinių žaidynių sukomercini- Tradiciškai Tarptautinis olimpinis komitetas leis- mo ir išsaugoti sportininkų pasirodymo integralumą, davo taikyti tik ribotas 40 taisyklės išimtis, tačiau nustato tam tikrus apribojimus, taikomus dalyvių at- nuo 2012 m. Londono olimpinių žaidynių TOK vaizdų naudojimui žaidynių laikotarpiu. žaidynių organizaciniams komitetams ir nacionali- Anksčiau pasalūniškos rinkodaros priemones tai- niams olimpiniams komitetams suteikė laisvę pa- kantys subjektai savo sąsajas su sportininkais ir na- rengti gaires, kuriose atsižvelgiama į jų teritorijoje cionalinėmis sporto organizacijomis naudojo siek- galiojančius teisės aktus (tai leidžia dar labiau su- dami įteigti ar užsiminti turį sąsajų su olimpinėmis griežtinti reklamos naudojimą). žaidynėmis. Taip yra pažeidžiamos išskirtinės teisės, Kol nepasikeis Olimpinė chartija, tol sugriežtini- kurias organizaciniai komitetai ir (arba) NOK gali mai reklamai olimpinių žaidynių metu liks, o atle- pasiūlyti oficialiems rinktinės rėmėjams, be kurių in- tams kelti pretenzijas dėl nesamos galimybės rekla- vesticijų nebūtų įmanoma surengti olimpinių žaidy- muoti savo rėmėjus – beprasmiška. nių. Tariama asociacija su olimpinėmis žaidynėmis panaudojant sportininkus yra ypač įtaigi vykstant Išvados žaidynėms ir prieš pat jas. Todėl, siekiant apsisau- 1. Būtinas trenerio profesinės kompetencijos for- goti nuo tokios rinkodaros, 40 taisyklėje nustatomi mavimas: trenerio menas, sportininko įgimtas talen- apribojimai, taikomi dalyvių reklaminei veiklai tik tas, treniruotės mokslas, atlikto darbo įvertinimas ir per pačias olimpines žaidynes ir prieš pat jas. pasiektas sportinis rezultatas – tai svarbiausias dide- Olimpinės chartijos 40 taisyklėje nustatyta: lio meistriškumo atletų rengimo olimpinėms žaidy- „Išskyrus tuos atvejus, kuriems sutikimą duoda nėms kriterijus. TOK vykdomoji taryba, visiems sportininkams, tre- 2. Treneriams reikia tikslinės ir praktinės pagal- neriams, instruktoriams ir pareigūnams, dalyvau- bos, nes nėra sukurtos didelio meistriškumo spor- jantiems olimpinėse žaidynėse, draudžiama duoti tininkus rengiančių trenerių kvalifikacijos tobulini- sutikimą savo asmenį, pavardę, nuotrauką ar sporti- mosi sistemos, mažos galimybės stažuotis užsieny- nius pasiekimus naudoti reklamos tikslais olimpinių je, nesidalijama patirtimi, trūksta seminarų, disputų, žaidynių laikotarpiu.“ kur būtų teikiamos mokslinės ir metodinės žinios, 40 taisyklė taikoma sportininkams, treneriams, perduodama užsienio trenerių, mokslininkų patirtis. instruktoriams ir pareigūnams, kurie dalyvauja žai- 3. Po Londono olimpinių žaidynių būtina padė- dynėse (toliau – dalyviai). Ši taisyklė netaikoma ti tašką. Su viltimi reikia žvelgti į Rio de Žaneiro olimpiečiams, kurie dalyvavo ankstesnėse žaidynė- olimpines žaidynes, prioritetas – jaunimas, šva- se, tačiau 2012 m. Londono žaidynėse nedalyvau- rus sportas, talentas, valia ir didžiulis darbštumas. ja jokiomis teisėmis. Be to, 40 taisyklė netaikoma Svarbiausia sudaryti palankias sąlygas atsiskleisti kitiems akredituotiems asmenims – transliuotojams, vunderkindo talentui ir jį tobulinti siekiant fizinio ir savanoriams ar VIP asmenims. dvasinio prado harmonijos, geros sveikatos. Nors 40 taisyklė taikoma būtent olimpinėms žai- 4. Rio de Žaneiro olimpiniame cikle sportininko, dynėms, analogiška taisyklė taikoma ir parolimpi- trenerio, vadybininko, gydytojo, mokslininko, psi- nėms žaidynėms. Tačiau šios taisyklės yra atskiros chologo, masažuotojo bendradarbiavimas turi perei- ir taikomos skirtingais laikotarpiais, todėl olimpie- ti į naują kokybę. čiams apribojimai netaikomi vykstant parolimpi- 5. Londono olimpinės žaidynės patvirtino, kad nėms žaidynėms po olimpinių žaidynių, o parolim- naujausios sporto metodikos žinios ir informacija, piečiams apribojimai netaikomi vykstant olimpi- sportininko įgimtas talentas, trenerių patirtis yra nėms žaidynėms. gyvybiškai būtini sportininkų sėkmei ir padės talen- Dalyviams, kurie nesilaiko 40 taisyklės reika- tingiems, atsidavusiems didžiajam sportui atletams lavimų, TOK ir (arba) Žaidynių organizacinis ko- įgyvendinti savo numatytus tikslus būsimose olim- mitetas gali skirti nuobaudas pagal Rinktinės narių pinėse žaidynėse. 2012 Nr. 3(69) 7

LITERATŪRA 4. Olympic Charter (2011). In force from 8 July. 1. Olimpinė chartija (2006). Lietuvos tautinis olimpinis 5. Olympic Movement Directory (2012). Realisation komitetas. lautretabo s. a. R, Belmont-sure-Lausanne, Suisse. 2. Programa „Londonas 2012“ (2010). Vilnius. International Olympic Committee. 3. Olimpinė panorama, 2012, 3.

New insights after London Olympic Games and expectations for the future Dr. Artūras Poviliūnas Lithuanian National Olympic Committee, Lithuanian University of Educational Sciences Summary The article discusses the results of Lithuanian In preparation process for the next Olympic Games athletes, who participated in the Games of the XXX work that had been started few years ago has to be Olympiad in London, the reasons of successful continued via the implementation of the new program performances and unused possibilities are also “Rio 2016”. It is necessary to improve Olympic team indicated. Preparing suggestions for the next Olympic training model: planning sport disciplines of priority Games are being presented as well. and selecting athletes who could compete for medals. 62 athletes represented Lithuania in London The financing model of coaches, medics and other Olympic Games and competed in 13 sport disciplines: operating personnel of Lithuanian Olympic team badminton, boxing, sailing, cycling (track, road, and candidates has to be improved as well as more attention BMX), judo, wrestling (Greco-Roman), rowing, to those teams of sport games (women beach volleyball, canoeing, kayaking, athletics, swimming, shooting, for example) that attract many spectators has to be paid. modern pentathlon, and basketball competitions. It is necessary to put all endeavors toward encouraging These were the most successful Olympic Games since the participation of Lithuanian sport federations Lithuania has gained its independence. Five medals in the activity of International federations, to send had been won: two gold medals, one silver, and two referees to the key sport events (world and European bronze medals. Additionally 11 athletes won 4th – 8th championships) and, certainly, to the Olympic Games. places and men basketball team took the 8th place. 33 This is not easily attained but after planning concrete members of Lithuanian Olympic team came back with programs to reach a goal, it is eventual. And only when medals (five) or as prize winners! Among 79 NOCs, carrying authority on international arena – even better who won medals, Lithuanian National Olympic results can be attained. Committee (LNOC) was awarded with 34th place London Olympic Games confirmed that knowledge (Latvia – 49th place, Estonia – 63rd place). In the opinion and information about new sport techniques as well of the article author, such high results of athletes in the as athlete’s innate talent, and coaches’ experience are Games were determined by concentrated and consistent essential to athletes’ success and will serve talented, work of all Lithuanian sport organizations – LNOC, devoted for elite sport, and having high goals athletes in DPES, sport federations, Olympic Sports Center, sport realizing their potentials in the future Olympic Games. departments of municipalities - when dealing with Keywords: Games of the Olympiad, Olympic the urgent problems of athletes, coaches, medics, and Games, Olympic cycle, national Olympic committees, other operating personnel. Olympic team.

Artūras Poviliūnas Lietuvos edukologijos universiteto Sporto ir sveikatos fakulteto Kūno kultūros teorijos katedra Studentų g. 39, LT–08106 Vilnius Tel. +370 5 275 22 225 Gauta 2012 10 02 El. paštas: [email protected] Patvirtinta 2012 09 28 8 SPORTO MOKSLAS

SPORTO MOKSLO teorija theory of Sport Science

Teorizuojant Lietuvos sporto lauko struktūrą Dr. Dainius Genys Vytauto Didžiojo universitetas

Santrauka Šio straipsnio tikslas – analizuojant selektyviai atrinktus sporto pasaulio įvykius aptarti šalies sporto lauko struk- tūrą išskleidžiant jos sandarą, aptariant veikiančių subjektų išsidėstymą ir jų tarpusavio ryšius. Šį straipsnį reikėtų suprasti ne tiek kaip išsamią analizę, kiek kaip bandymą kelti aktualius klausimus. Tikslui pasiekti keliami uždavi- niai – pristatyti Lietuvos sporto lauko struktūros metmenis remiantis Pierre Bourdieu laukų teorija; aptarti ryškiau- sius nesusikalbėjimo pavyzdžius tarp skirtingų sporto lauke veikiančių veikėjų. Straipsnyje pasitelkiami mokslinės literatūros šaltinių apžvalgos ir lyginamosios analizės metodai. Lietuvoje sportas yra itin populiarus, tačiau po fasadiniu visuomenės domėjimusi sportu slypi ir kita medalio pusė. Visuomenės dėmesį dažnai pritraukia sėkmingi mūsų sportininkų pasirodymai ir jų pergalės, o struktūriniai sporto organizavimo ypatumai (su kai kuriomis išimtimis, išskiriant krepšinio atvejį) dažniausiai lieka visuomeninio dėmesio paribyje. Straipsnyje analizuojami pavyzdžiai leidžia kelti prielaidas apie nerimą keliančių sporto lauko funkcionavi- mo tendencijų egzistavimą, kai keičiasi jame veikiančių agentų balansas, tikslai ir kovos priemonės. Lietuvos sporto laukas, regis, išgyvena dar vieną kaitos etapą, kurio atsainus vertinimas, be išsamios analizės ir atitinkamo dėmesio, gali duoti neprognozuojamus rezultatus. Raktažodžiai: Lietuvos sporto laukas, socialinis agentas, kapitalas, kova. Įvadas me suinteresuoti veikėjai konkuruoja dėl kapitalo, Siekiant sėkmingų sportinių rezultatų šiandie- įgalinančio jų dominavimą. Kiekvienoje šalyje spor- niame pasaulyje bendradarbiavimas tarp verslo ir tas susijęs skirtingais ryšiais su kultūrinėmis prakti- sporto yra neišvengiamas. Suprantama, jog reikia komis, skirtingai veikiamas politikos ir autentiškų didžiulių lėšų sėkmingai sporto raidai užtikrinti, socialinių ryšių, dėl to kiekvienos šalies sporto ana- nors komercinė sporto industrija turi ir šalutinių lizė atskleidžia visiškai kitokius ir unikalius sporto bruožų (tokių kaip sporto komercializacija). Kad lauko struktūros bruožus (Bourdieu, 1978). Minėto pritrauktų lėšų įvairių sporto šakų federacijos savo autoriaus įžvalgos ir pasiūlytas teorinis modelis lei- garbės prezidentais kviečia žinomus verslininkus, džia sportą analizuoti nauju kampu, būtent aptariant visuomenėje pripažintus ir nusipelniusius asmenis. tiek individualias, tiek organizacines veikėjų pre- Kad sporto raida būtų sėkminga, reikia kolektyvi- ferencijas ir veiklas (kurios yra nulemtos platesnio nių pastangų ne tik pačių sportininkų ar jų trenerių, kultūrinio konteksto) sporto lauke. Kontekstualios bet ir įvairaus lygio sporto funkcionierių, rėmėjų, priežastys, dėl kurių imta veikti (ir kuriose yra vei- mokslininkų ir t. t. Ilgą laiką tokia simbiozė džiu- kiama) konkrečiame lauke, leidžia paaiškinti čia gino visą sporto bendruomenę. Tačiau per pasku- veikiančių skirtingų veikėjų elgesį. tinius kelerius metus šalies sporte nuvilnijo keletas Šio straipsnio tikslas – analizuojant selekty- skandalų, išplaukiančių būtent iš skirtingų sporto viai atrinktus sporto pasaulio įvykius, aptarti šalies lauko veikėjų nesusikalbėjimo. Paminėtini ne tik sporto lauko struktūrą, t. y. išskleisti jos sandarą, nevienareikšmiai didžiųjų šalies krepšinio klubų sa- aptarti veikiančių subjektų išsidėstymą ir jų tarpu- vininkų manevrai ir santykiai su sirgaliais, rizikingi savio ryšius. Šis straipsnis nepretenduoja į išsamią verslininkų sprendimai privatizuojant futbolo klu- analizę, jis labiau skirtas kai kuriems sporto įvy- bus ir paliekant juos situacijos įkaitais, bet ir ne to- kiams kontekstualizuoti ir aktualiems klausimams kie ryškūs, tačiau ne mažiau iškalbingi pavyzdžiai, kelti. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai – prista- kaip antai Futbolo federacijos prezidento rinkimai, tyti Lietuvos sporto lauko struktūros metmenis re- besikeičianti bokso tradicija ir kt. Šiame konteks- miantis Pierre Bourdieu laukų teorija; aptarti ryš- te kyla klausimas – kur slypi šių nesusikalbėjimų kiausius skirtingų sporto lauke veikiančių veikėjų priežastys? nesusikalbėjimo pavyzdžius. Straipsnyje pasitel- Anot Pierre Bourdieu, sportas, lygiai kaip ir eko- kiami mokslinės literatūros šaltinių apžvalgos ir nomika, politika, ar kultūra, yra kovos laukas, kuria- lyginamosios analizės metodai. 2012 Nr. 3(69) 9

Pierre Bourdieu laukų teorijos adaptacija Šiame straipsnyje pagrindinis dėmesys koncen- sporto lauko analizei truojamas ne į sportuojančiųjų tarpusavio kovas, bet Savo teorijoje P. Bourdieu vartoja keletą esmi- į interakcijas tarp taisykles nustatančių agentų. Lau- nių sąvokų – tai laukas, kapitalas, habitus, kurias ko struktūra imliausia kaitai, kai čia vyksta kovos tikslinga aptarti siekiant suvokti teorinį Bourdieu ne tiek tarp šiame lauke subrandintų agentų (pvz., modelį. sportininkų kova dėl pergalių, galios, garbės ir t. t.), Sporto laukas kiek tarp iš kitų laukų atėjusių agentų, siekiančių Laukas – tai socialinė erdvė, savotiška kovos vie- įsitvirtinti sporto lauke (pvz., sporto funkcionierių ta, kur kovoja subjektai (socialiniai agentai) dėl di- ar vadybininkų kova dėl galios ir dominavimo). Kai desnio kapitalo kiekio. Tai santykių visuma. Laukų kova paremta ne sporto laukui būdingomis kovos esti daug, jie yra įvairaus dydžio ir nevienodos svar- priemonėmis, bet kai bandoma pakeisti nusistovė- bos (laukas – tai bet kokia veiklos sritis, pvz., kultū- jusią tvarką (kovą praturtinant kitiems laukams bū- ros, sporto, meno, mokslo, laisvalaikio, muzikos ir dingu kovos repertuaru), vyksta ryškiausia struktū- t. t.). Kiekvienas laukas turi tam tikrą autonomijos rinė lauko kaita. Sporte kaip ir kiekviename lauke lygį, tačiau kartu yra priklausomas nuo kitų. Lau- egzistuoja agentų (tiek organizacijų, tiek individų), kas – tai santykinė erdvė, turinti savo logiką (visų kovojančių dėl hegemonijos, t. y. siekiančių galios laukų struktūra ta pati) ir ten veikiančius agentus: įteisinti sporto apibrėžimą. Ši galia ne tik įtvirtina dominuojančius ir dominuojamus. Lauką apibrėžia konkrečias vieno ar kito reiškinio sampratas, bet ir specifinių, konkrečiam laukui būdingų veikėjų veikla nustato kovos taisykles. Žinoma, tokia simbolinė (pvz., sporto lauką apibrėžia sportininkai, komandų pergalė visada sukuria priėjimą prie lauko ekonomi- savininkai, federacijų vadovai, sirgaliai ir kt.). nio kapitalo (Skille, 2007). Sporto laukas, kaip ir bet kuris kitas, yra apibūdi- Sportinio kapitalo reikšmė namas kaip specifinių praktikų sritis, turinti sąlyginę Kapitalas, Bourdieu nuomone, tai galios forma, autonomiją kitų laukų atžvilgiu. Ši sąlyginė autono- kurios pagalba žmonės ar grupės gali daryti įtaką, mija yra ambivalentiška: ji nužymi sporto lauko pri- keisti ar kontroliuoti tam tikras situacijas. Nuo dis- klausomybę visuomenei ir tuo pat metu rodo lauko ponuojamo kapitalo dydžio priklauso socialinio savarankiškumą (vidinę tvarką). Lauko gyvenimas agento galimybės kontroliuoti save ir kitus. Bour- apibūdinamas kova dėl kapitalo tarp skirtingų lauko dieu kalbėjo apie ekonominį, kultūrinį, socialinį ir dalyvių (tiek organizacijų, tiek individų). simbolinį kapitalą. Ekonominis kapitalas susijęs su Struktūrinė sporto kaita vyksta visame pasauly- materialine gerove ir turtais, kultūrinis – su kultū- je. Bandymas koja kojon žengti su pasauliu neretai riniu skoniu, elgesio manieromis, socialinis – su verčia atsisakyti autentiškų sporto savybių globa- socialiniais ryšiais, jų kokybe, simbolinis – su re- lių komercializacijos ir marketizacijos tendencijų putacija ir asmens visuomeniniu įvaizdžiu. Tačiau labui1. Kad ir kaip būtų, kintantis pasaulis verčia pavienio kapitalo nagrinėjimas nėra produktyvus, prisitaikyti, tad Lietuvos sporto lauko struktūros anot Bourdieu, didžiausias iššūkis yra analizuoti kaita nėra netikėta. Šiuolaikinėje, smarkiai komer- visumą ir žvelgti, kaip skirtingos kapitalo formos cializuotoje ir itin dinamiškoje visuomenėje ne vien sąveikauja tarpusavyje. sporto žmonėms priklauso sporto lauko formavimo Svarbios visos kapitalo (ekonominio, sociali- iniciatyva. Vis dažniau šį vaidmenį perima įvairūs nio, kultūrinio) rūšys, taip pat specifinė, šiuo atve- verslininkai, profesionalūs sporto vadybininkai ir ju – sporto kapitalo, rūšis, būdinga šiam laukui. Bet funkcionieriai. Vienas pagrindinių tokios kaitos ar- kurio lauko egzistavimui būtina prielaida yra ta, gumentų – siekis suteikti sporto laukui dinamišku- jog veikėjai sutaria dėl specifinio kiekvienam lau- mo ir pritaikyti prie besikeičiančio pasaulio, kitaip kui (taigi, ir sporto) kapitalo vertės ir tiki, jog dėl jo sakant, išplėsti sporto sampratą, padaryti jį prieina- verta kovoti. Vadinasi, lauko struktūra priklauso nuo mesnį ir patrauklesnį plačiajai visuomenei. Visa tai kapitalo paskirstymo (tiek kiekio, tiek kompozicijos lemia, jog struktūriniai sporto lauko procesai pri- prasmėmis), kuris priklauso nuo kovos rezultatų ir klauso tiek nuo formalaus (pvz., institucinio), tiek kuris kartu tam tikra linkme nukreipia ateities kovas nuo neformalaus (pvz., neinstitucionalistų grupių) (Bourdieu, 1993, iš: Skille, 2007). agentų dalyvavimo ir veiklos. Kalbant apie bet kokios rūšies kapitalą visada reikia nurodyti, kokio lauko kontekste yra kalbama. Skirtingos kapitalo formos skirtinguose laukuose 1 Plačiau žr.: McFee, 2004; Baudrillard, 1993; Giulianotti, Robertson, 2004. 10 SPORTO MOKSLAS turi skirtingą reikšmę (pvz., ekonominiame lauke sioginiams jo dalyviams, produkuojantiems sportinį svarbiausias vaidmuo tenka ekonominiam kapita- kapitalą, bet ir kitų laukų veikėjams, kaip antai po- lui, sporto lauke – atitinkamai sportiniam, tačiau litikams, verslininkams, mokslininkams, medikams, svarbios išlieka ir kitos kapitalo formos). Visos ka- menininkams ir t. t., kurie ilgainiui sportinį kapitalą pitalo rūšys yra transformuojamos, bet lengviausiai transformuoja į kitas kapitalo formas2. transformuojamas ekonominis kapitalas. Ekonomi- Sporto lauko dalyviai ir jų habitus nis kapitalas sykiu yra ir efektyviausias. Kapitalų Habitus – tai ilgalaikė perkeliamų dispozicijų transformacija yra savotiškai susijusi su naujų pras- sistema, integruojanti praeities patirtis, funkcijas ir mių produkcija ir reprodukcija. Apibendrinant būtų kiekvienu momentu tampanti savotiška suvokimo, galima sakyti, jog kapitalo (kultūrinio, ekonominio, vertinimų ar elgesio matrica, kuri suteikia begalines socialinio, taip pat ir sportinio) atsiradimas, kūrimas galimybes atlikti diversifikuotas užduotis. Dėl savo ir reprodukavimas yra procesas, iš esmės susijęs su paslankumo (analogiško dispozicijų perkėlimo) ha- galia, valdžia ir jos įtvirtinimu. bitus leidžia surasti sprendimą panašios kilmės pro- Lietuvoje sportas užimą išskirtinę vietą. Sporti- blemoms (Lizardo, 2009: 6). Habitus – tai patirtis, ninkai yra mylimi ir gerbiami, o kai kuriais atvejais įaugusi į agentą nuo jo ankstyviausio auklėjimo. jie tampa savotiškais tautos didvyriais (pvz., Ubar- Juo siekiama paaiškinti individo elgesį tarp objek- tas, Alekna, Gudzinavičiūtė, daugelis krepšininkų, tyvizmo ir subjektyvizmo. Habitus leidžia suprasti, visai neseniai ja tapo Meilutytė ir t. t.). Sportas yra kaip subjektas gali veikti, bet kartu ir būti veikiamas svarbi tapatybės dalis daugeliui lietuvių. Galiausiai, aplinkos. Pats Bourdieu habitus veikimą aiškina sportas neatsiejamas nuo laimėjimų, pergalių, kas taip: „šis pasaulis man atrodo savaime suprantamas šiandieninėje visuomenėje yra itin vertinama. To- dėl to, kad jis sukūrė mane, dėl to, kad jis sukūrė dėl ne tik sportininkai, reprezentuojantys sėkmingą mąstymo kategorijas, kurias aš jam taikau. Per habi- gyvenimo būdą (sėkmingą karjerą, žinomybės statu- tus ir lauko santykį istorija užmezga santykį su pačia są, prabangų gyvenimą ir t. t., žodžiu, pergales tiek savimi“ (Bourdieu, Wacquant 2003: 165-166). sporte, tiek kasdieniniame gyvenime), bet ir visi Masišką skirtingų dalyvių įsitraukimą į sporto kiti, dalyvaujantys sporto lauke ir (tariamai ar rea- lauko kovas reiktų sieti ne tik su asmeniniais moty- liai) prisidedantys prie sportininkų pergalių, didina vais, bet ir su struktūriniais sporto pokyčiais. Kaip savo sportinio kapitalo resursus. Sportinio kapitalo jau minėta, globalioje ir itin dinamiškoje visuome- ypatumas tas, kad jį generuoja ne tik svarbūs profe- nėje sportas tapo viešas ir visiems prieinamas. Šian- siniai laimėjimai (t. y. tiesioginėje sportinėje veiklo- dien sporte yra visko: politikos, tautiškumo, verslo, je, kaip antai sportuojant, treniruojant, organizuo- pramogų, sveikatingumo ir t. t., todėl sportas trau- jant, reklamuojant, gydant, analizuojant ir t. t.), bet kia šių sričių profesionalus. Kad ir kaip būtų, sporto ir simboliniai santykiai su sėkmingais sportininkais laukas išlieka gana specifinis, čia reikia specifinių (t. y. netiesioginėje sportinėje veikloje, kaip antai žinių. Lauko patyrimo svarba (mokymasis ir išmo- palaikant gerus santykius su žinomais sportininkais, kimas elgtis pagal lauko taisykles, kitaip – taisyklių sulaukiant jų pagiriamųjų žodžių ir t. t.). Kitaip ta- perkandimas) priklauso nuo habitus: kada ir kaip riant, sportininkų turimas sportinis kapitalas įvairiais buvo išmoktas lauko žaidimas. būdais gali būti perkrautas į kitų agentų „sąskaitas“. Sporto lauke veikiantys skirtingi agentai atitin- Būtent šis ypatumas masina daugelį su sportu ne- kamai siekia skirtingų tikslų, nes yra „atėję“ su skir- susijusių veikėjų žengti į sporto lauką ir dalyvauti tingais habitus, kurie buvo suformuoti skirtinguose kovose dėl šios rūšies kapitalo. Pats sportinis ka- kontekstuose. Esminis skirtumas tarp šių agentų tar- pitalas juos domina tik tiek, kiek jo reikia simbo- pusavio kovų yra ne tik saviti tikslai, bet ir naudoja- liniam kapitalui užsitikrinti (pvz., pakanka sukurti mos kovos priemonių bei taktikų skirtumai. Jei tra- sėkmingą pagalbininko sportui įvaizdį, nors reali diciškai įsivaizduotume, sporto lauko atstovų kova veikla gali būti priešingo efekto). Pastarieji veikėjai vyktų pasitelkiant ilgametės patirties subrandintus supranta, jog artimi santykiai su iškiliaisiais sporti- sportinius argumentus, išsikovotą autoritetą, sporto ninkais gali užtikrinti dalelę visuomenės pagarbos virtuvės išmanymą, kurių pagrindinis tikslas – rū- ar prielankumo, be ko bet kuriame lauke sunku už- pintis sporto lauko plėtra sukuriant ir užtikrinant sitikrinti dominuojančias pozicijas ar bent jau tikėtis geriausias sąlygas sportininkams, tai, pavyzdžiui, priėjimo prie lauko taisyklių nustatymo iniciatyvos. Štai kodėl sporto laukas yra patrauklus ne tik tie- 2 Priklausomai nuo agento poreikių (t. y. nuo to, kuriame lauke veikiama), sportinis kapitalas gali būti keičiamas į politinį, ekonominį ir t. t. kapitalą. 2012 Nr. 3(69) 11 verslininkai labiau linkę remtis ekonominiais re- raidą. Visuomeninės diskusijos futbolo klausimu yra sursais pagrįsta galia, tikslams pasiekti taikydami itin aštrios: antai viešoje erdvėje sklando nuomonės, verslo vadybos principus, kurie pasireiškia sportinio jog futbolas tapo šešėlinio pasaulio įkaitu3 ir, regis, kapitalo kaupimu dažniausiai turint tikslą transfor- niekas neskuba šios etiketės nuimti. Federacijos muoti jį į kitas kapitalo rūšis. Politikams dažniausiai prezidento rinkimus lydi skandalai4, kurie net ir po rūpi greiti rezultatai, atnešantys populiarumą, kurį rinkimų nėra nei analizuojami, nei argumentuotai galima konvertuoti į politinę galią, ir t. t. paneigiami.5 Galiausiai naujausio federacijos prezi- Anaiptol nenorima įteigti, jog „atėjūnai“ iš kitų dento veikla6, regis, tik patvirtina skeptiškas prielai- laukų tik darko sporto lauko veiklos principus ir das, jog futbole ima dominuoti agentai, labiau suin- struktūrą. Politikos, verslo ir sporto simbiozė šian- teresuoti asmeniniais, bet ne sporto interesais. dieniniame sporte yra neišvengiama ir gali duoti tei- Ne ką geresnę padėtį ir privačiame futbolo sek- giamų rezultatų. Galiausiai kūrybiška konkurencija toriuje rodo dramatiškos tokių futbolo klubų kaip tarp veikėjų iš skirtingų laukų, leidžianti kurti auten- Vilniaus „Vėtra“ ir „Žalgiris“, Kauno „Inkaras-Gra- tišką patirtį įveikiant įvairias vidines ir išorines kliū- nitas“ ir FBK, Šiaulių „Kareda“ ir kt. istorijos. Iš tis, skatina darnią sporto lauko raidą, užtikrina jo dalies problema susijusi su mažos šalies specifika produktyvumą, dinamiškumą ir neleidžia įsivyrauti ir ribota rinka, kuri lemia, jog tik turėdami stiprius kokiam nors vienam, pernelyg dominuojančiam po- finansinius donorus klubai gali egzistuoti ir preten- žiūriui. Klaidinga būtų manyti, jog verslo interesų duoti į geresnę sudėtį. Tačiau tuo pat metu ši priklau- sporto lauke kritika reiškia pastangą pastaruosius somybė nuo ekonominio kapitalo įtvirtina savininkų eliminuoti ar neigti teigiamas jų savybes. Veikiau viešpatavimą, o klubą paverčia pastarųjų interesų šią kritiką reikėtų suprasti kaip pastangas atpažin- įkaitu. Tokia hermetiška situacija tarp lauko daly- ti egzistuojančią tikrovę, kurti prielaidas pristatyti vių formuoja ir įtvirtina labai griežtus santykius bei įvairias alternatyvas ir ieškoti optimaliausių sporto neleidžia rastis atvirai konkurencijai tarp dalyvių. lauko funkcionavimo scenarijų. Atvirumo ir skaidrumo trūkumas riboja struktūrinę šio lauko kaitą, dėl to nukenčia pats sportas. Žvel- Kovų specifika Lietuvos sporto lauke giant į futbolo situaciją sunku pasakyti, kokio tipo Iššūkis sporto lauko struktūrai yra ne tik kova interesai čia dominuoja (tačiau tikrai ne futbolo) ir tarp skirtingų agentų, bet ir jų tikslai, naudojamos kokiais principais yra paremta kova tarp čia veikian- priemonės ir kovų pasekmės sportui. Jei esminis čių agentų. Tačiau žinant, jog čia nėra jokio pasto- veikėjų tikslas tampa ne sportinio kapitalo gausa, vumo (pvz., futbolo klubai tai randasi, tai nyksta7), ne bandymas gerinti sporto lauko struktūrą (pvz., akivaizdu, jog dabartinė futbolo organizacinė struk- sudarant geresnes sąlygas sportininkams, skatinant tūra labai riboja futbolo perspektyvas. domėjimąsi sportu ir t. t.), bet sportinio kapitalo sie- Futbolo atvejis yra puikus pavyzdys, kai lauke kis (turint tikslą transformuoti jį į ekonominį ar po- ima dominuoti agentai, besirūpinantys asmeniniais, litinį), nepaisant kovos poveikio sportui, tai keičia pragmatiniais interesais, kuriems rūpi priėjimas prie lauko struktūrą atitinkamai įtvirtinant kitokias žaidi- ekonominio kapitalo ir dominavimo įtvirtinimas, o mo taisykles, o sportinio kapitalo reikšmė nustumia- ma į antrą planą. Kitaip tariant, jei sporto lauke ima 3 http://www.balsas.lt/naujiena/618143/banditiski-metodai-siurpina-lietuvos-fut- bolo-atstovus ; http://www.balsas.lt/naujiena/589014/futbolas-seselinio-pasaulio- dominuoti ne sportiniai prioritetai (bet, pavyzdžiui, rankose 4 http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/komentarai/savaitrastis-nerijus-kesmi- ekonominiai, politiniai ar pramogų verslo) ir jų sie- nas-lietuviskas-futbolo-pasjansas-500-195334; http://sportas.delfi.lt/abroad/vro- manovas-apie-lff-prezidento-nusalinima-niekas-nepasikeis-kol-vienas-banditas- kiama ne šiam laukui būdingomis priemonėmis, keis-kita.d?id=59439249 5 Kartu būtų galima prisiminti ir kitas, pavyzdžiui, su futbolo infrastruktūra susi- kyla pavojus išbalansuoti autentiškus sporto lauko jusias peripetijas, kaip antai, nacionalinio stadiono statybos (http://www.15min. lt/naujiena/miestas/vilnius/sostines-politikai-vel-nori-imtis-nacionalinio-stadiono- struktūros pamatus, o tai ilgainiui gali apsunkinti sė- statybu-41-133538 ) arba Kauno Dariaus ir Girėno stadiono renovacijos (http:// kmingą sporto raidą ir gerų rezultatų siekimą. www.15min.lt/naujiena/miestas/kaunas/kauno-s-dariaus-ir-s-gireno-stadiono-re- konstrukcija-tik-politiku-sapaliones-42-184141 ), ar net lažybų skandalus (http:// Pavyzdžių, kai sportas tampa šiame lauke vei- sportas.delfi.lt/abroad/vromanovas-apie-lff-prezidento-nusalinima-niekas-nepasi- keis-kol-vienas-banditas-keis-kita.d?id=59439249; http://www.15min.lt/naujiena/ kiančių agentų ne sportinių interesų įkaitu, Lietu- sportas/kita/anonsinis-lazybos-sporte-voratinklis-is-pinigu-ir-melo-26-207509; http://iq.lt/politika-ir-visuomene/nesvarios-sporto-lazybos-lietuvoje-tai-vyksta-ir- voje galima aptikti vis daugiau. Vienas ryškiausių, po-%E2%80%9Enaglio%E2%80%9C-skandalo/ ). 6 Kaip teigiama žiniasklaidoje (http://www.lrytas.lt/-13466082651345039986- neabejotinai, futbolas. Tokią prielaidą galima daryti teis%C4%97sauga-u%C5%BEsimojo-nukirsti-lietuvos-futbolo-galv%C4%85- papildyta.htm, taip pat http://kauno.diena.lt/naujienos/sportas/r-turskis-lietuvos- vertinant tiek visuomenės, tiek įvairių specialistų, futbolas-turi-sansa-apsivalyti-nuo-vagiu-446586/psl-2#axzz25VsBJH7M) įtariant tiek pačių futbolininkų pasisakymus viešoje erdvė- federacijos prezidentą J. Kvedarą neskaidria veikla švaistant federacijos lėšas, teismo sprendimu jis nušalintas nuo pareigų. je, galiausiai matant stagnuojančią Lietuvos futbolo 7 Plačiau žr.: http://www.efutbolas.lt/lietuva-8/n-kesminas-lietuva-futbolo-klubu- kapines-13579.html 12 SPORTO MOKSLAS sporto interesas, nepaisant gražių deklaracijų, tam- salu, tačiau nagrinėjant šykščiai prieinamą informa- pa antraeilis. Archaiška, nuožmi ir nebūtinai skaidri ciją viešojoje erdvėje galima aptikti dvi (viena kitai kova, naudojant įvairiausias (nebūtinai sporto laukui prieštaraujančias) tendencijas: pirmu atveju teigia- būdingas) technikas, apsunkina priėjimą prie valdy- ma, jog su nusikalstamu pasauliu siejami asmenys mo talentingiausiems ir nusipelniusiems žmonėms, sužlugdė boksą; antruoju, priešingai – suteikdami kurie galėtų kurti naudą futbolui. Tokios sporto lau- finansinę paramą leido išlaikyti Lietuvos boksą10. kui nebūdingos kovos praktikos it nepageidaujamas Neatlikus papildomų tyrimų, sunku argumentuotai virusas skverbiasi vis giliau ir užkrečia visą sporto paremti vieną ar kitą pusę. Kad ir kaip būtų, bet ku- lauko struktūrą, kol galiausiai sportas tampa čia vei- rios sporto šakos aukščiausiųjų vadovų siejimas su kiančių agentų interesų įkaitu, pats nesulaukdamas nusikalstamu pasauliu yra didžiulis pralaimėjimas, deramo dėmesio. kadangi atbaido tiek skaidrius investuotojus, tiek tė- Kitas iškalbingas pavyzdys, kai šalies pasididžia- vus, renkančius sporto šaką savo vaikams. Boksas vimu buvusi sporto šaka, atsidūrusi prieštaringos re- yra iškalbingas atvejis, kai sporto lauke įsitvirtinus putacijos veikėjų apsuptyje, buvo diskredituota, tai prieštaringa reputacija garsėjantiems agentams pa- boksas. Tik sėkmingas Evaldo Petrausko pasirody- kinta kovos dėl kapitalo priemonės bei strategijos ir mas Londono olimpinėse žaidynėse priminė senas net sustabdoma sporto šakos raida. Lietuvos bokso tradicijas ir sėkmingas mūsų atletų Po sėkmingo boksininkų pasirodymo Londono kovas tarptautinėse arenose. Tokios figūros kaip Al- olimpinėse žaidynėse grįžtantis visuomenės dėme- girdas Šocikas, Ričardas Tamulis, Danas Pozniakas, sys boksui yra geras ženklas šiai sporto šakai, tačiau Jonas Čepulis, Algimantas Zurza ir kiti ne tik garsino kol kas sunku nuspėti, kaip tai paveiks dabartinę šalies boksą pasaulyje, bet ir kūrė savitą bokso tradi- situaciją: ar tai padės nusikratyti nemalonios etike- ciją. Minėti sportininkai buvo pelnę pripažinimą tiek tės ir paskatins struktūrinę bokso reformą, paaiškės arenoje, tiek visuomenėje. Antai A. Šocikas buvo netolimoje ateityje. Akivaizdu, jog čia veikiančių pagarsėjęs kaip „ringo džentelmenas“, ir tai buvo agentų laukia dideli iššūkiai tiek atkuriant skaidrias unikalus pavyzdys. Ko gero, dėl to boksas tuo metu konkurencijos taisykles čia veikiantiems veikėjams, sulaukdavo visuomenės susidomėjimo ir sukeldavo tiek organizuojant struktūrinę sporto plėtrą. geras emocijas. Tačiau ilgainiui ši tradicija nunyko. Boksas išsikvėpė ne tik kaip sporto šaka, bet ir prara- Apibendrinimas do savo autoritetą bei visuomenės susidomėjimą. Sportas, kaip ir menas, ekonomika, politika ar Kodėl taip atsitiko? Ar bėgant metams pasikeitė kultūra, yra tokia pati, tik savitą specifiką turinti karta, sunyko infrastruktūra, išsibėgiojo treneriai, ar žaidimų aikštelė, kurioje dalyvauja įvairūs žaidėjai: neatsirado talentingų boksininkų? Kai kurie iš mi- sportininkai, treneriai, verslininkai, sporto funkcio- nėtų dalykų turėjo reikšmės, tačiau nebuvo lemia- nieriai, žurnalistai, sirgaliai ir pan. Jų interesai yra mi. Darytina prielaida, jog didžiausios bokso bėdos skirtingi, todėl jie kovoja dėl skirtingų laimėjimų – suvešėjo šioje šakoje įsitvirtinus su nusikalstamu autoriteto, pinigų, pripažinimo, garbės ir t. t. Augant pasauliu siejamiems asmenims8. Galima tik spėlioti ir populiarėjant sportui besikeičianti šio lauko struk- kas nulėmė, kad džentelmeniškumu alsavusi sporto tūra pritraukia vis daugiau naujų dalyvių. Problema šaka ilgainiui susilaukė nusikaltėlių kalvės etiketės: ta, kad dėl to daugėja agentų, siekiančių labiau pa- ar tam prielaidas sudarė sudėtinga padėtis atkūrus sinaudoti sportu nei norinčių plėtoti sportą, trūksta šalies nepriklausomybę, kai buvo smarkiai apkar- idėjinių sporto lobistų, norinčių ir sugebančių užti- pytos lėšos sportui (įskaitant ir boksą); ar tai, kad krinti sėkmingą sporto plėtrą. skambios pergalės nusėdo praeityje, visuomenės su- Lietuvoje sportas yra itin populiarus, tačiau po fa- sidomėjimas mažėjo, o dalis boksininkų neišgyven- sadiniu visuomenės domėjimusi sportu slypi ir kita dami iš sporto pasuko nusikalstamo pasaulio link. medalio pusė. Visuomenės dėmesį dažnai pritraukia Tačiau faktas, jog tai itin skaudžiai atsiliepė bokso sėkmingi mūsų sportininkų pasirodymai ir jų perga- įvaizdžiui visuomenėje: jis ne tik prarado gerą var- lės, o struktūriniai sporto organizavimo ypatumai (su dą, bet ir imtas sieti su nusikalstamumu9. Paradok- kai kuriomis išimtimis, išskiriant krepšinio atvejį) 8 http://www.balsas.lt/naujiena/432425/daske-siurpi-tikroves-kronika-12/ dažniausiai lieka visuomenės dėmesio paribyje. Ap- rubrika:naujienos-lietuva-kriminalai; http://www.lrytas.lt/-132816147413260759 66-lietuvos-bokso-federacijos-vair%C4%85-per%C4%97m%C4%97-2-5- tarti pavyzdžiai sukuria prielaidas manyti apie nerimą met%C5%B3-laisv%C4%97s-at%C4%97mimo-bausme-lygtinai-nuteistas- prezidentas.htm 9 http://www.lrytas.lt/-11665917041166080514-p2-sportininkai-nuklyd%C4%99- 10 http://www.balsas.lt/naujiena/432425/daske-siurpi-tikroves-kronika-12/ %C5%A1unkeliais.htm rubrika:naujienos-lietuva-kriminalai 2012 Nr. 3(69) 13 keliantį sporto lauko funkcionavimo tendencijų egzis- išsamesnius ir nuoseklesnius tyrimus šioje srityje. tavimą, kai keičiasi jame veikiančių agentų balansas, Vertėtų ne tik epizodiškai aptarti atskirų sporto šakų tikslai ir kovos priemonės. Lietuvos sporto laukas, problemas, bet išsiaiškinti konkrečius pavojus spor- regis, išgyvena dar vieną kaitos etapą, kurio atsainus to lauko struktūrai ar sistemines jos disfunkcijas, o vertinimas, be išsamios analizės ir atitinkamo dėme- galbūt, pasitelkiant tarptautinę patirtį ir geruosius sio, gali duoti neprognozuojamus rezultatus. pavyzdžius, verta pagalvoti apie struktūrinę sporto Lietuvos istorijoje sportui teko atlikti svarbius organizavimo reformą, kuri būtų pagrįsta demokra- vaidmenis (kaip antai, vienyti visuomenę, išlaikyti tiniais principais ir efektyvia vadyba. tautiškumą, pristatyti šalį pasauliui ir t. t.), dėl to Literatūra ilgą laiką šis laukas buvo paremtas aiškiomis taisy- klėmis ir formavo tikras asmenybes. Daugelis šio 1. Baudrillard, J. (1993). The Transparency of Evil. Essays on Extreme Phenomena. Verso. lauko dalyvių buvo subrandinti kaip nesavanau- 2. Bourdieu, P. (1978). Sport and Social Class. Prieiga per džiai, pasiaukojantys tautos patriotai, kurių habitus internetą: http://www.scribd.com/doc/19974163/pierre- paremtas džentelmeniškomis vertybėmis. Tačiau bourdieu-sport-and-social-class (tikrinta: 2009 12 05). matant kai kurių dabartinių sporto lauko veikėjų 3. Bourdieu, P. (1984). Distinction: A Social Critique of the prieštaringą elgesį kyla klausimas, kokius vaisius Judgement of Taste. Harvard University Press. 4. Bourdieu, P., Wacquant, L. (2003). Įvadas į refleksyviąją subrandins dabartinis sporto laukas, t. y. kokiomis sociologiją. Vilnius: Baltos lankos. savybėmis pasižymės būsimųjų, sporto lauko su- 5. Giulianotti, R., Robertson, R. (2004). The Globalization struktūrintų socialinių agentų habitus ir kaip pasta- of Football: a Study in the Globalization of the „Serious rieji struktūrins patį lauką? Life“. The British Journal of Sociology, 55, 4, 545–568. Įprasta, jog šiame lauke iškyla daug sportinio ka- 6. Lizardo, O. (2009). The Cognitive Origins of Bourdieu’s pitalo sukaupę asmenys (buvę sportininkai, treneriai Habitus. University of Arizona. 7. 7. http://nd.edu/~olizardo/papers/jtsb-habitus.pdf (tikrinta: ar pan.), vienaip ar kitaip įkūnijantys ir atspindin- 2012 09 05) tys unikalias Lietuvos sporto lauko savybes. Tačiau 8. McFee G. (2004). Sport, Rules and Values - Philosophical aptarti pavyzdžiai indikuoja visiškai kitokias ten- Investigation Into the Nature of Sport. Routledge. dencijas, tad kyla klausimas – kas vyksta su sporto 9. Skille, A. E. (2007). The Norwegian sporting field lauko struktūra? Svarbu analizuoti ir viešai disku- reconsidered – the application of Bourdieu’s field theory on a pluralistic and blurred world. European Journal for Sport tuoti, kokiame kontekste ir kokiomis priemonėmis and Society, 4(2), 103–115. sporto lauke sugebėjo įsigalėti tokie agentai, kurių 10. Tomlinson, A. (2004). Pierre Bourdieu and the habitus iš pirmo žvilgsnio visiškai neatitinka spor- Sociological Study of Sport: Habitus, Capital and Field. to lauko. Siekiant išvengti stagnacijos sporte ir ti- In: R. Giullianoti (Ed.), Sport and Modern Social Theorists kintis užtikrinti tradicijų tęstinumą, praverstų atlikti (pp. 161–172). Palgrave Macmillan Ltd.

Theorizing structure of Lithuanian sport field Dr. Dainius Genys Vytautas Magnus University Summary By analyzing particular examples from sport the facade of society‘s interest in sport, there is other side of paper aims at discussing the structure of Lithuanian the coin. The success of our athletes‘ performances often sport field, i.e., to extract its structure, to discuss the attracts public attention, while the structural aspects of location of the actors and their interrelations. This the organization of sport remain marginalized (with paper should be understood not as a comprehensive some exceptions of basketball case). The popularity and analysis, but as an attempt to identify important the growth of the sport field are fostering its structural questions regarding ongoing processes in sport field. change, which attracts new actors to the field. The To achieve the aim of the paper following tasks were problem is that, as a consequence to that the numbers raised: to present the structure of Lithuanian sport field of such actors who are seeking personal benefit from using Bourdieu’s field theory; to discuss particular the sport are increasing, while actors who would be examples of “misbehaving” between actors acting in interested in successful development of sport are the field. Scientific literature and comparative analysis lacking. The examples that are analyzed in the paper methods are used in the paper. gives us opportunity to make an assumption about The sport in Lithuania is very popular, but under the worrisome trends in the field of sport: the balance of 14 SPORTO MOKSLAS operating agents in the field has been changed, as well change and in order to understand it decently, detailed as their goals and their rivalry strategies. Lithuanian analysis should be carried on. sport field seems to be going through another phase of Keywords: Lithuanian sport field, social agent, capital, rivalry. Dainius Genys Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedra K. Donelaičio g. 58, LT–44248 Kaunas Gauta 2012 09 04 El. paštas: [email protected] Patvirtinta 2012 09 28

Olimpinių žaidynių šviesa ir šešėliai apgaulingo elgesio sporte aspektu Dr. Salomėja Zaksaitė Teisės institutas

Santrauka XXX olimpiados žaidynės Londone, be postuluojamų vienybės, taikos, tobulumo siekimo, tolerancijos ir pagarbos idealų, atskleidė ir šešėlinę sporto pusę: įvairius apgaulingus būdus, kuriais sportininkai bando pagerinti savo as- meninius rezultatus ir taip aplenkti varžovus arba, atvirkščiai, tyčia rungiasi ne pagal savo jėgas dėl materialinės ar kitokios naudos. Straipsnio tikslas – nustatyti santykį ir ribą tarp garbingų ir negarbingų rungtyniavimo būdų olimpinių žaidynių kontekste. Numatytam tikslui pasiekti keliami šie pagrindiniai uždaviniai: 1) išanalizuoti XXX olimpiados žaidynių Londone pagirtinas ir abejotinas vietas, iliustruoti, kur šiame spalvotame žemėlapyje atsiduria Lietuva; 2) nustatyti, kaip socialinės teorijos paaiškina tam tikrus olimpinių žaidynių probleminius ypatumus; 3) ištirti, kaip teisinis regu- liavimas padeda ar trukdo skaidrinti sportą. Straipsnyje aptariamos aktualios temos: dopingas, dopingo kontrolė ir potencialūs piktnaudžiavimai ja; manipu- liacijos sporto varžybų rezultatais, jų santykis su komercializacija; pats sporto reginys kaip sporto simuliakras, jo sąryšis su postmoderniomis, kritinėmis idėjomis. Šios temos peržengia valstybių sienas, jos svarbios tiek sporto teisės, tiek sporto sociologijos ir pedagogikos prasme: pavyzdžiui, riba tarp varžybų taktikos (kai nesirungiama iš visų jėgų, o tik taip, kad būtų patenkama į kitą varžybų turą) ir piktnaudžiavimo kova iki šiol nėra visiškai aiški, galinti priklau- syti nuo teisėjų diskrecijos, kuri atitinkamai turėtų priklausyti nuo teisėjų kompetencijos ir (reikiamos) kvalifikacijos. Olimpinių žaidynių Londone lietuviški (nacionaliniai) pavyzdžiai liudija ir apie globalias problemas. A. Skujytės atveju atsirado antidopingo sistemos diskriminacinis bruožas, jei ne teisine, tai bent faktine prasme, o jei būtų nu- spręsta, kad panašiomis testavimo procedūromis sudaromos nelygios sąlygos varžytis, antidopingo kontrolė apskritai prarastų savo autoritetą, nes išeitų, kad atitinkama kontrolė gali daryti neproporcingai didelę ir vargu ar pagrįstą įtaką varžybų rezultatams. E. Petrausko kovos su korėjiečiu rezultatas ragina nustatyti aiškesnius teisėjavimo stan- dartus bokso varžybose. Įrodyti korupciją ar šališkumą panašiais atvejais gali būti sudėtinga, tačiau turi būti įmano- ma įdiegti kiek įmanoma labiau nuspėjamą ir vienodesnę teisėjavimo sistemą. Raktažodžiai: olimpinės žaidynės, apgaulė, dopingas, manipuliacijos sporto varžybų rezultatais. Įvadas paso, be šalies ir, atrodytų, be vilties Marialas vis XXX olimpiados žaidynės Londone, be postu- dėlto varžėsi olimpinėse žaidynėse. Atletas, prieš luojamų asmeninio tobulėjimo siekimo, vienybės, pabėgdamas į Jungtines Valstijas, anksčiau gyveno taikos, tolerancijos ir pagarbos idealų, atidengė ir Sudane, ten buvo pagrobtas, parduotas į vergiją ir šešėlinę sporto pusę: įvairius apgaulingus būdus, neteko 28 giminaičių Sudano pilietinio karo metu. kuriais sportininkai bando pagerinti savo asmeninius Dalyvaujantį žaidynėse savo sūnų po dvidešimties rezultatus ir taip aplenkti varžovus arba, atvirkščiai, metų per televiziją galėjo pamatyti tėvai, pėsčio- tyčia „rungiasi“ ne pagal savo jėgas dėl materialinės mis nuėję iki miesto apie 50 kilometrų, nes jų gy- ar kitokios naudos. venamoje vietoje nebuvo nei elektros, nei vandens. Olimpinius idealus reprezentuoja nebūtinai tie, Atletas tikėjosi, kad jis įkvėps savo tautiečius ir kurie pelno aukso medalius, tai liudija maratoni- kad visas Pietų Sudanas džiaugsis žiūrėdamas į jį – ninko Gouro Marialo, dar nenuskambėjus starto kaip kraujo brolis jiems atstovauja (Emmert, 2012). švilpukui tapusio šių žaidynių didvyriu, pavyzdys. Olimpines vertybes reprezentuoja ir Oskaras Pasto- Gouras Marialas – nepriklausomas sportininkas. Be rius – bekojis sprinteris, nors ir nelaimėjęs meda- lio, bet šlovinamas kaip įkvėpimo šaltinis, ir ne vien 2012 Nr. 3(69) 15 tik tarp neįgaliųjų. Sportininkui vietoj amputuotų kad yra šiais laikais). Netgi atvirkščiai – kepėjui ar abiejų kojų įtaisyti anglies pluošto lankstūs plokšti baro savininkui būdavo garbė, jei jo barą ištuštinda- protezai. Tarptautinės lengvosios atletikos federaci- vo alkani dviratininkai (Møller, 2008, 66). jos sprendimu atletui buvo uždrausta dalyvauti var- Manytina, kad dviratininkai nėra griežtai nusi- žybose kartu su sveikaisiais sportininkais (esą kojų statę prieš dopingą, leistino ir draudžiamo elgesio protezai sąlygoja nepagrįstą pranašumą – su jais paribyje egzistuoja (profesionalaus) dviračių sporto įmanoma nubėgti greičiau nei su žmogaus kojomis), subkultūra, apimanti tiek teisėtą, tiek neteisėtą elge- tačiau vėliau Tarptautinis sporto arbitražo teismas sį (rezonansinė L. Amstrongo istorija patvirtintų šią (toliau – TSAT) Lengvosios atletikos federacijos įžvalgą). Panašių minčių išsako ne vien dviratinin- sprendimą panaikino teigdamas, kad protezai jokio kai ir tai priklauso ne vien nuo sporto šakos. Pavyz- įrodyto biocheminio ar metabolinio pranašumo ne- džiui, Prancūzijos tyrėjai teigia, jog atletai iš žemes- suteikia (TSAT, 2008). niųjų socialinių sluoksnių yra labiau pažeidžiami Straipsnio tikslas – nustatyti santykį ir ribą tarp dopingo, nes sportą jie gali laikyti savo vienintele garbingų ir negarbingų rungtyniavimo būdų olimpi- viltimi kažko pasiekti. Atletų sąmonėje susiformuo- nių žaidynių kontekste. Numatytam tikslui pasiekti ja požiūris, dėl kurio kūnas alinamas ir laikomas keliami šie pagrindiniai uždaviniai: 1) išanalizuo- (tik) instrumentu užsitikrinti reikiamą pragyvenimą ti XXX olimpiados žaidynių Londone pagirtinas ir (Patrick Peretti-Watel et al., 2004). abejotinas vietas, iliustruoti, kur šiame spalvotame Šiais laikais dopingo, kaip savaiminio blogio, žemėlapyje atsiduria Lietuva; 2) ištirti, kaip sociali- kvestionavimą gali sąlygoti ir antidopingo kontro- nės teorijos paaiškina tam tikrus probleminius ypa- lės selektyvumas. Tai iliustruoja lietuvių septynko- tumus; 3) atskleisti, kaip teisinis reguliavimas pade- vinininkės A. Skujytės pavyzdys. Lietuvos tautinio da ar trukdo skaidrinti sportą. olimpinio komiteto nuomone, netgi ir burtų būdu Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, tikrinant vienintelę sportininkę po pirmos septyn- teisės aktų ir teismų praktikos analizė, lyginimas ir kovės varžybų dienos buvo pažeistos sportininkės apibendrinimas. galimybės pailsėti (sportininkė grįžo į olimpinį kai- melį dviem valandomis vėliau nei jos konkurentės) 1. Dopingas, dopingo kontrolės sistema ir gali- ir atitinkamai kovoti dėl medalio. mi piktnaudžiavimai ja Manytina, kad dopingo kontrolės sistema turėtų Lietuvai vienas iš šešėlinių varžymosi būdų – do- būti analizuojama remiantis Europos žmogaus teisių pingas – šiose olimpinėse žaidynėse tapo aktualus teismo suformuluotais žmogaus teisių ir laisvių var- dar prieš joms prasidedant: prieš pat žaidynes nu- žymo pagrindais – įstatymiškumu, proporcingumu stačius, kad viena dviratininkė vartoja eritropoetiną, ir būtinumu demokratinėje visuomenėje. Dėl pirmo- buvo pakeista olimpinės rinktinės sudėtis. Vienas iš jo pagrindo abejonių nekyla – kontrolės sistema yra populiariausių dviračių sporte neleistinų preparatų įtvirtinta įstatymiškai. Ar sistema yra proporcinga eritropoetinas padidina raudonųjų kraujo kūnelių siekiamam tikslui ir ar ji yra būtina demokratinėje kiekį kraujyje, taip organizmas geriau aprūpinamas visuomenėje, atsakyti sudėtingiau. Manoma, kad deguonimi. Suprantama, deguonies galima gauti ir „švaraus“ sporto tikslas yra labai svarbus, bet vargu kitais būdais – reguliariai treniruojantis, sunkiu dar- ar jis pakankamas gremėzdiškai antidopingo siste- bu, subalansuota mityba, vienas iš legalių būdų – mai įteisinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad „šva- treniravimasis aukštikalnėse. Apie dviračių sporto raus“ sporto tikslas negali būti galutinai pasiektas, imlumą dopingui byloja ir istorinės studijos. Antai nes dopingo testavimo procedūros nėra 100 % tiks- Danijos mokslininkas V. Mølleris nurodo, kad is- lios (patikimos) (Pitsch, 2009). Panašus klausimas, toriškai dopingas dviračių sporte nebuvo „blogis“. susijęs su antidopingo taisyklių proporcingumu ir Jau XX amžiaus pradžioje dviratininkams egzista- atitikimu teisėtą tikslą, jau buvo keliamas ir Eu- vo dvigubi standartai tarp to, kaip yra, ir to, kaip ropos teisingumo teisme. Teismas Meca-Medinos turėtų būti. Viena vertus, buvo reikalaujama, kad byloje pažymėjo, kad dopingo draudimas (kuriuo sportininkai rengtųsi varžyboms tik savo jėgomis, nesiekiama diskriminacinių tikslų) grindžiamas iš- kita vertus – nebuvo neįprasta matyti dviratininkus, imtinai sportinėmis priežastimis, nesusijusiomis su gurkšnojančius vyną ar konjaką. V. Mølleris daro iš- ekonomika (ETT, 2006). Vis dėlto A. Skujytės atve- vadą, jog sportas tais laikais nebuvo reguliuojamas ju, jei ne teisine, tai bent faktine prasme, atsirado griežtos paternalistinės antidopingo politikos (kaip antidopingo sistemos diskriminacinis bruožas, be 16 SPORTO MOKSLAS to, nėra visiškai aišku, kaip panašią bylą spręstų tiek jamiems, ir netestuojamiems). Tačiau finansavimo bendrosios kompetencijos teismai, tiek TSAT. Jei negauna tie sportininkai, kurių federacijos yra ne- būtų nuspręsta, kad tokiomis procedūromis sudaro- prisijungusios prie Antidopingo konvencijos, nors mos nelygios sąlygos varžytis, antidopingo kontrolė (jeigu ir būtų prisijungta prie Konvencijos) realiai apskritai prarastų savo autoritetą, nes išeitų, kad ati- testuoti būtų galbūt tik keli arba apskritai nė vienas tinkama kontrolė gali daryti pernelyg didelę ir vargu sportininkas (Zaksaitė, 2011, 94). ar pagrįstą įtaką varžybų rezultatams. Tačiau taip Potencialių neaiškumų esama kvestionuojant an- pat visiškai įmanoma, kad panaši byla būtų išspręsta tidopingo sistemos legitimumą apskritai (ne tik Lie- ne sportininkės naudai, nes faktinis nelygiateisišku- tuvos kontekste). Akcentuotina, kad tiek testavimo, mas neimplikuoja teisinio nelygiateisiškumo. Tai tiek stebėjimo sistemos neišvengiamai yra ir turi teisės teorijoje vadinama teisinėmis fikcijomis: kai būti selektyvios: jų idėja ir buvo tokia, kad jos taiky- bendras (nagrinėjamu atveju – antidiskriminacinis) tinos pirmiausia aukščiausio lygio atletams, kuriuos principas ar bendra norma faktiškai paneigiama pri- tikrinti pasirenka tarptautinė ar nacionalinės anti- taikant konkretinančią (nagrinėjamuoju atveju – nu- dopingo agentūros. Taigi formaliai lygiateisiškumo matančią, kad dopingo testai atliekami rungties pri- principas nėra pažeidžiamas, tačiau praktiškai, kaip zininkėms ir dar dviem, kurios atrenkamos burtais) parodė ir lietuvių septynkovininkės pavyzdys, anti- normą (Panomariovas, 2012). dopingo sistemoje yra prielaidų plačiai diskrecijai ir Egzistuoja ir daugiau abejonių dėl antidopingo potencialiam piktnaudžiavimui. sistemos galimo diskriminacinio pobūdžio: tai su- siję su sportininkų stebėjimo sistema (angl. wherea- 2. Manipuliacijos sporto varžybų rezultatais: bouts) ir su sportininkų testavimu pačioje Lietuvoje. ar dėl to kalta tik komercializacija? Pagal stebėjimo sistemą sportininkai privalo pateikti Ne itin aiški riba tarp teisėto ir neteisėto elge- informaciją apie savo buvimo vietą kiekvieną dieną sio egzistuoja ir kitų „slidžių“ rungtyniavimo būdų tam, kad juos būtų įmanoma patikrinti. Stebimi iš atvejais. Pavyzdžiui, Londono olimpinėse žaidynėse esmės tik olimpinių sporto šakų sportininkai, kurie buvo diskvalifikuotos aštuonios Indonezijos, Kini- rengiasi olimpinėms žaidynėms. Kitų sporto šakų jos ir Pietų Korėjos badmintonininkės, kurios tyčia atletai Lietuvoje praktiškai nestebimi, ir tokia situ- pralaimėjo, kad gautų palankesnes varžoves kitame acija kelia abejonių dviem aspektais: 1) ar Lietuva etape. Teisėjai nusprendė, kad jos akivaizdžiai pik- realiai įgyvendina Antidopingo konvenciją; 2) ar fi- tnaudžiavo kova ir toks elgesys pražūtingas sportui. nansavimo nutraukimas sporto šakoms, kurių fede- Buvo nubrėžta riba tarp taktikos ir apgaulės: dažnai racijos yra neprisijungusios prie Antidopingo kon- žaidėjai nežaidžia absoliučiai visa jėga – (tik) taip, vencijos, tačiau nenutraukimas toms sporto šakoms, kad patektų į kitą raundą (tai būtų vadinama varžybų kurių federacijos yra prisijungusios prie Antidopin- taktika); bet tąsyk jos žaidė labai silpnai, praleido go konvencijos, nors faktiškai kai kurių tokių fede- paprastus smūgius (tokiu atveju kalbėtina apie ap- racijų sportininkų stebėjimo sistema nevykdoma, gaulę ir sporto dvasios pažeidimą). Matyti, kad pa- nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos naši riba priklauso jau sporto filosofijos ir pedagogi- 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principo. kos sričiai, kur prasminga aiškintis, ką reiškia ir ką Kitas klausimas kyla ir dėl pavienių sportininkų rodo žaidėjo kvalifikacija, kaip suvokiami paprasti testavimo. Žmogiškąja prasme suvokiama, kodėl smūgiai, sudėtingi smūgiai, kuo skiriasi žaidimas testuojami tik kai kurie sportininkai (Antidopingo ne pagal jėgas ir piktnaudžiavimas kova. Praktine agentūrai skiriama nepakankamai lėšų, o vienas do- prasme visi šie klausimai priklauso nuo sprendimo pingo testas kainuoja apie 1000 litų), tačiau kvestio- priėmėjų – varžybų teisėjų – diskrecijos, kuri savo nuotina, ar už tokias lėšas apskritai įmanoma vyk- ruožtu priklauso nuo įvairių veiksnių, iš kurių svar- dyti tarptautinius įsipareigojimus. Teisine prasme biausias turėtų būti teisėjo kompetencija. lygiateisiškumo principas nėra pažeidžiamas, nes Šiuolaikinės žaidynės yra neišvengiamai komerci- formaliai visi sportininkai gali būti testuojami, ta- alizuotos. Komercializacija gali būti natūrali (paties čiau praktine finansine prasme nelygiateisiškumas sporto dalis, padedanti jam tinkamai plėtotis ir suku- akivaizdus: testuojami tik kai kurie sportininkai (ku- rianti reikiamą infrastruktūrą), o gali būti iškreipta, rių federacijos yra prisijungusios prie Antidopingo dirbtinė. Kartais nėra visiškai aišku, kas atsirado pir- konvencijos), atitinkamai tų sportininkų federacijos miau – įprasta komercializacija ar pats sportas. Pavyz- gauna finansavimą visiems sportininkams (ir testuo- džiui, keirinas (dviračių treko rungtis, kurioje sporti- 2012 Nr. 3(69) 17 ninkai spurtuoja norėdami laimėti) kilo iš Japonijos, pervedimas buvo susijęs išimtinai su komercinėmis kur buvo sukurtas lažinimosi tikslais. Pirmosios to- investicijomis. Tačiau viena iš žaidynių kovų sukėlė kios rungties varžybos įvyko 1948 m. Kitakiūšiū (Fu- naujų įtarimų bangą: nors japonas Satoshi Shimizu kuokos prefektūroje) ir tik kur kas vėliau, 2000 m., pasiuntė į nokdauną azerbaidžanietį Magomedą Ab- buvo įtrauktos į olimpinę programą. Kontroliuojant dulhamidovą penkis kartus, bet Turkmėnistano teisė- atletus ir nustatant taisykles („retušuojant“ kapitaliz- jas skyrė pergalę azerbaidžaniečiui. Po japonų protes- mą sporto srityje) svarbu aiškiai atskirti normalias ir to ir kovos įrašo peržiūros rezultatas pakeistas, japo- iškreiptas komercializacijos formas. nas kovojo toliau, o azerbaidžanietis išvažiavo namo. Tarptautinis olimpinis komitetas linkęs varžyti Nuodugnesnis šio atvejo tyrimas neatliekamas, taigi netgi natūralią komercializaciją – antai atletams už- įtarimai (baudžiamojo) teisinio pavidalo neįgijo. drausta reklamuoti savo rėmėjus žiniasklaidoje ar ki- Lietuvai susipažinti su panašiais atvejais taip pat tais būdais per olimpines žaidynes (vadinamoji 40‑oji svarbu. Boksininko Evaldo Petrausko aplinka abejojo taisyklė). Šios taisyklės šešėlinis paradoksas yra tas, pusfinalio teisėjų sprendimu skirti pergalę korėjiečiui. kad ji galioja ne visiems rėmėjams – tik tiems, kurie Suprantama, faktinės abejonės jokios teisinės galios nėra olimpinių žaidynių partneriai (taip išeina, kad neturi. Teisinę galią turėtų nebent TSAT patenkinta oficialūs partneriai, kaip antai „McDonalds“, BMW lietuvių apeliacija, kuri nėra ir nebus pateikta. Tokių ar „Adidas“, per žaidynes apsaugomi nuo konkuren- principingų, nors ir nesėkmingų mėginimų bokse cijos). Įdomu pastebėti, kad tokios kompanijos kaip būta. Prieš pat olimpines žaidynes liepos pabaigoje „Adidas“ ir anksčiau yra patekusios į dėmėtą korup- TSAT nagrinėjo Airijos boksininko Džosefo Wardo cijos liūną: daugybė žmonių skelbė nepirksiantys apeliaciją. Sportininkas teigė, kad kvalifikacinis pa- „Adidas“ produkcijos, nes ši yra pagrindinė FIFA rė- tekimo į olimpines žaidynes etapas Turkijoje buvo mėja. FIFA – tarptautinė futbolo federacija – įtaria- korumpuotas, atrankos taisyklės netinkamai pritai- ma balsų klastojimu renkant jos ilgametį prezidentą kytos. Teismas apeliaciją atmetė remdamasis tokiais S. Blaterį ir kitokiais korupciniais sandėriais, be kita argumentais: atletas savo apeliaciją grindė įslaptin- ko, su savo jau žlugusiu rinkodaros partneriu ISL. to liudytojo parodymais, tačiau tas asmuo neatitiko Šiek tiek ironiška tai, kad Lietuvos olimpiniams me- anoniminiam liudytojui keliamų sąlygų, būtent, tu- dalininkams skirti būtent BMW automobiliai. Gana rėjo būti duomenų, kad liudytojui gresia pavojus, o keistai kai kuriais atvejais atrodo ir Lietuvos Res- teisė būti išklausytam turėjo būti užtikrinama kitais publikos teisinis reglamentavimas, kai plika akimi būdais, t. y. įslaptintam liudytojui turėjo būti sureng- matyti galimai kontraversiškos nuostatos. Pavyz- ta kryžminė apklausa naudojant audiovizualines ap- džiui, Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstaty- saugos priemones. Taip pat turėjo būti nuodugniai mo 3 str. 1. d. 1‑ame punkte nustatyta, kad Lietuvos patikrinta atitinkamo liudytojo reputacija ir asme- Respublikos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo nybė. Apeliantas nepateikė jokių minėtų duomenų, lėšas, be kita ko, sudaro dalis akcizo pajamų, gautų todėl teismas nesirėmė tokio liudytojo parodymais už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką. Ši įsta- ir nurodęs, kad atrankos taisyklės buvo pritaikytos tymo nuostata (mažų mažiausiai) paradoksali: spor- tinkamai, apeliaciją atmetė (TSAT, 2012). tas, kaip visuomenės sveikatai naudinga veikla, yra Grįžtant prie Lietuvos pavyzdžio, suprantama, remiama iš visuomenės sveikatai žalingos veiklos kad korupciją ar (teisėjo) šališkumą įrodinėti būtų šaltinių. Tokia įstatyminė konstrukcija leidžia daryti kraštutinis ir, ko gero, pats radikaliausias, bet ne pats prielaidą, jog po idealistinėmis deklaracijomis slypi racionaliausias bandymas. Vis dėlto panašūs pavyz- komerciniai interesai, mažai ką bendra turintys su džiai rodo būtinumą labiau unifikuotos ir labiau nu- postuluojamomis sporto vertybėmis. spėjamos teisėjavimo bokse sistemos, kurią įdiegti Neturėtų praslysti pro akis mažiau raiškios, bet neturėtų būti pernelyg keblu, o kaip pavyzdys galėtų ne mažiau pavojingos komercializacijos grimasos – būti pasitelkiama, pavyzdžiui, dailiojo čiuožimo tei- komercinės manipuliacijos sporto varžybų rezulta- sėjavimo sistema, kuri (anksčiau, iki 2004 m. refor- tais. Praeitų metų rugsėjį BBC pateikė duomenų, kad mos) taip pat susidūrė su panašiais sunkumais. Azerbaidžanas sumokėjo milijonus dolerių Tarptau- tinei bokso asociacijai WSB už tai, kad du jų šalies 3. Sportas kaip reginys, tamsios ir „šviesios“ boksininkai laimėtų aukso medalius Londono olim- dėmės pinėse žaidynėse. Suprantama, Azerbaidžano parei- Pastebėtina, kad sporto dėmių paletėje paprastai gūnai paneigė atitinkamus įtarimus teigdami, kad atsiduria Azijos ar kitos „tamsios“ šalys. Tuomet, 18 SPORTO MOKSLAS kai laimi aukso medalį Lietuvos ar Kinijos plau- mas ir apipavidalinamas tam, kad galėtų būti suvar- kikės, išsyk puolama svarstyti, ar nebuvo vartotas totas žiūrovų, ieškančių juokingų pramogų (Sewart, dopingas, o nugalėjus amerikiečiui M. Phelpsui 1981, 49). O sportininkai laikomi instrumentais, „ga- panašių spekuliacijų kyla kur kas rečiau. Tai apibū- minančiais“ reginį, pergales ir pelną. Dar praėjusio dinama kiek pasipūtusiai ir selektyviai skambančiu amžiaus aštuntajame dešimtmetyje buvo teigiama, posakiu: „per gerai, kad būtų tiesa” (angl. too good jog kiekvienas sportas apima manipuliaciją žmogaus to be true). Amerikiečių plaukimo treneris J. Leo- kūnu. „Čempionų gaminimas“ jau tapo atskira in- nardas rekordininkės Ye Shiwen rezultatą (16‑metė dustrija su specializuotomis laboratorijomis, tyrimų mergina 400 metrų nuotolio paskutiniuose 50‑yje institutais, treniruočių stovyklomis ir eksperimenti- metrų buvo greitesnė netgi už Ryaną Lochtę – ame- niais sporto centrais. „Teikiantys vilčių“ atletai pas- rikietį olimpinio aukso medalio laimėtoją) vadino tebimi dar vaikystėje, mažiau talentingi nusijojami ir neįtikėtinu ir trikdančiu įtardamas kinus naudojant likę metodiškai orientuojami į rezultatus pagal savo genetines manipuliacijas. potencialą. Specialistai šiame sportiniame Gulage Istorija liudija, kad kartais panašūs, nors ir ne- aukoja žmones (žmogiškumą) siekdami peržengti korektiški, įtarimai turi pagrindą: antai buvusioje biologines organizmo ribas (Brohm, 1978, 18–19). Vokietijos Demokratinėje Respublikoje vaikai buvo Postmoderniųjų teorijų ribotumai, pasak sporto treniruojami stovyklose, kuriose jie vadinti ne var- sociologijos teoretiko R. Giulianotti, yra tie, kad šios dais, o paženklinti nuasmenintais numeriais. Apie teorijos yra gana fragmentiškos, eklektiškos, ne vi- itin griežtas, kalėjimą primenančias kinų vaikų spor- suomet nuoseklios, be to, pabrėždamos reliatyvumą, to mokyklas kalbama ir šiais laikais keliant klausi- postmoderniosios teorijos atmeta universalią etiką. mą, ar alinančios treniravimosi sąlygos suderinamos Dar daugiau, nėra aišku, kada sustabdyti dekons- su žmogaus (vaiko) teisėmis. Spalvotų medalių švy- trukcijos procesą – pasak postmodernistų, netgi gar- tuoklė tarsi liudytų Kinijos (ir jos pasirinktos spor- bingo žaidimo (angl. fair play) idealai gali būti susiję tininkų ugdymo metodikos) naudai, tačiau ar tikrai su galia ir nelygybe. Pavyzdžiui, kritikai galėtų pa- medaliai turėtų būti pagrindinis kriterijus, iš kurio sakyti, kad garsusis O. Pistoriaus pavyzdys visai ne galima spręsti apie sportinio lavinimo sistemos pa- įkvepiantis, o vis dėlto (jei ne teisine, tai bent faktine grįstumą? Olimpinių žaidynių atgaivintojas Pjeras ar psichologine prasme) diskriminuojantis sveikus de Kubertenas tikriausiai atsakytų, kad ne. sportininkus, nes anglies pluošto protezų neskauda, Tačiau medaliai blizga, į juos malonu žiūrėti, ir jie nesusidėvi ir apskritai sveikiesiems gali būti ne- verta pažymėti, kad Pjero de Kuberteno laikais tele- jauku žiūrėti į greta lekiančius dirbtinius įtaisus. vizija nebuvo tokia populiari kaip dabar. Taigi meta- Autorės manymu, kertinės postmodernizmo idė- foriškai kalbant apie vaizdus, spalvas, šviesas ir šešė- jos yra ne (vien) eklektiškumas ar reliatyvumas, o lius, yra aktualus pats sporto reginys. Šiuo klausimu dėmesio suteikimas būtent „marginaliems“ klausi- taip pat yra kritiškai pasisakančių teoretikų. Pavyz- mams, kurie marginalūs tampa dažniausiai todėl, džiui, pasak prancūzų mokslininko J. Baudillardo, kad kažkas siekia, jog jie būtų nepastebimi, necen- šiuolaikinė kultūra yra „klastotė“ arba simuliacija, triniai, ribiniai, todėl būtina keisti požiūrio taškus pilna simuliakrų. Visuotinė žiniasklaida yra vienas iš tam, kad nepraslystų pro akis sąmoningai užtušuoti pagrindinių šios klastotės provokatorių. Sportas per kur kas platesnio ir daugiaprasmiškesnio paveikslo televiziją yra kitoks nei sportas stadione – televizijos kontūrai. Autorės atlikto disertacinio tyrimo metu žiūrovas veiksmą mato iš arčiau, įvairiais, jam pa- atitinkamų marginalių kontūrų rekonstrukcija buvo togiais rakursais, negirdi įprasto šurmulio. Reginys juntama sporto gydytojo kalboje: ekspertas teigė, tampa dirbtinis, falsifikuotas, nenatūralus, o žiūro- kad, pavyzdžiui, vadinamasis „išimtinis“ dopingo vai – užkerėti to, kas realiai neegzistuoja (Giulianot- leidimas vartoti gydymui savaime slepia beveik be- ti, 2005, 184–185). Tikslumo dėlei reikėtų pasakyti, ribes galimybes dopingą vartoti, nes aukščiausio ly- jog atitinkamos (postmodernizmo) įžvalgos nebūti- gio atletų sveikatos būklė vos ne nuolat yra kritinė ir nai yra itin naujos ar modernios. Panašias mintis jau „ribinė“ (Zaksaitė, 2011, 154). prieš beveik tris dešimtis metų pateikė ir socialinio konflikto, ir kitoms teorijoms pritariantys teoretikai. Apibendrinimas J. Sewartas teigė, jog tada, kai sportas tampa pa-ro- Šviesos ir šešėlių metafora leidžia pažvelgti į dymu (angl. dis-play), sunaikinamos sporto vertybės. sportą įvairiais rakursais. Kartu pamažu suvokiama, Sportas transformuojamas į spektaklį, kuris vaidina- kad be balto nebūtų juodo, ir atvirkščiai: santykis 2012 Nr. 3(69) 19 tarp garbingo ir negarbingo elgesio sporte nėra toks index.php/2012/08/12/guor-marial-dedicates-marathon- akivaizdus, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. performance-to-family-country/ Dopingas be to, kad savaime gali būti subjektyviai 5. Europos Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas 2006 m. liepos 18 d. C‑519/04 dėl 2004 m. gruodžio 22 d. toleruojamas profesionaliajame sporte, kelia ir poten- pagal Europos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį cialių teisinių klausimų. Tam tikro legitimumo stoko- Davido Meca-Medinos, gyvenančio Barselonoje (Ispanija), ja tiek sportininkų stebėjimo sistema, tiek testavimo pateiktą apeliacinį skundą. sistema. Atsitiktinis testavimas, kaip parodė lietuvės 6. Giulianotti, R. (2005). Sport. A Critical Sociology. Policy, septynkovininkės pavyzdys, gali sąlygoti visiškai ne p. 184–185. 7. Jungtinių tautų pabėgėlių agentūra: Gour Marial, atsitiktines nesėkmes per varžybas. Skandalingi tei- pabėgėlis, bėgantis už pasaulį. Guor Marial: the refugee sėjavimo atvejai bokse byloja apie labiau standarti- marathon man running for the world: http://www.unhcr. zuoto ir labiau nuspėjamo teisėjavimo poreikį. Riba org/502a51979.html tarp varžybų taktikos (kai nesirungiama iš visų jėgų, 8. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto rėmimo o tik taip, kad būtų patenkama į kitą varžybų turą) fondo įstatymas (2007). Valstybės žinios, 2007-07-21, ir piktnaudžiavimo kova taip pat nėra visiškai aiški, Nr. 81-3321. 9. Møller, V. (2008). The Doping Devil. Danija, Vokietija. galinti priklausyti nuo teisėjų diskrecijos. Prie visų 10. Peretti-Watel, Patrick, et al. (2004). Attitudes towards įvardytų dėmių prisideda sporto komercializuotas doping and recreational drug use among French elite pobūdis, neretai liudijantis ne apie tinkamą materi- students. Athletes Sociology of Sports Journal, 21, 1–17. alinę bazę, o apie nebūtinai garbingus komercinius 11. Pitsch, W. (2009). “The science of doping” revisited: interesus. Viso to pabaigoje keltinas retorinis klausi- fallacies of the current anti-doping regime. European mas: jeigu vienas iš pagrindinių simbolių – olimpinė Journal of Sports Science, March; 9(2), 87–95. 12. Panomariovas, A. (2011). The legal fiction in criminal ugnis – buvo apgaule Prometėjo padovanota žmoni- proceedings - is it historical anachronism or objectively jai, ar pačia pirmine prasme apgaulė gali būti sveti- conditional necessity? Jurisprudence, 18(2), 725–738. ma sportui? Klausimas „šešėlinis“, tačiau atsakymas 13. Sewart, J. (1981). The rationalization of modern į tokį klausimą tikriausiai akivaizdus. sport: The case of professional football. Arena Review, 5 (September), 49. LITERATŪRA 14. Tarptautinio sporto arbitražo teismo sprendimas: 1. Ar bokso mačas tarp japono ir azerbaidžaniečio buvo Arbitration CAS 2008/A/1480 Pistorius v/ IAAF. Prieiga per korumpuotas: http://www.guardian.co.uk/sport/2012/aug/02 internetą: http://jurisprudence.tas-cas.org/sites/CaseLaw/ /olympics-2012-boxing-boxing Shared%20Documents/1480.pdf 2. Brohm, Jean-Marie (1978). Sport: A Prison of Measured 15. Tarptautinio sporto arbitražo teismo sprendimas: CAS Time. London. arbitration N° CAS OG 12/02 Ward v IOC, AIBA, ANOC. 3. Diskvalifikuotos 8 badmintonininkės: http://www. Prieiga per internetą: http://www.tas-cas.org/d2wfiles/ guardian.co.uk/sport/2012/aug/01/london-2012- document/6150/5048/0/Award20_02-2012_FINAL.pdf badminton-disqualified-olympics 16. Zaksaitė, S. (2012). Sukčiavimo sporto srityje paplitimas 4. Emmert, M. Gour Marial skiria maratoną savo ir prevencijos problemos: daktaro disertacija. Vilniaus gimtajai šaliai: http://blogs.desmoinesregister.com/dmr/ universitetas.

The Light and Shadows of Olympic Games in the Context of Deception in Sports Dr. Salomėja Zaksaitė Law Institute SUMMARY London Summer Olympic Games, besides of the article was to clarify the line (margin) between postulated ideals of unity, peace, tolerance and equality, honorable and dishonorable ways of competing in the also exposed the black side of sports: a variety of context of Olympic Games. In order to achieve the aim deceptive ways by which athletes attempt to improve the following tasks were defined: 1) to analyze the recent their personal performance and overtake opponents or, London Olympic Games and identify what aspects are conversely, intentionally try to underperform for the actual for Lithuania; 2) to find out how social theories material or other benefits. might explain some disputable examples; 3) to analyze The methods of the article are the systematical how legal regulation helps or hinders to clarify sport. analysis of scientific (legal, criminological and Lithuanian examples in London Summer sociological) literature, legal acts and jurisprudence. Olympic Games also show global problems. Women The object of the article is the relation and margin hepthatlonist‘s case reveals that the discriminatory between fair and unfair play in Olympic Games. Aim aspect of the doping testing system has occurred at 20 SPORTO MOKSLAS least practically (if not legally). If it is decided that professional sports and it also raises potential legal similar procedures are unlawful, anti-doping control questions. Whereabouts as well as testing systems might lose its authority, as it might disproportionally lack some legitimacy, for instance, „random“ testing and unreasonably influence the course or results of the might condition not random failures at the playfield. competition. Boxer‘s E. Petrauskas case calls for more The system of refereeing in boxing calls for more transparent and more standardized refereeing system standardized and more predictable one. The margin in boxing. In said case it can be difficult to prove between the tactics of the competition (when the main corruption, but it must be possible to establish more aim is to get into the next round, not to show the best predictable refereeing. efforts) and abuse of the competition (match-fixing) The metaphor of light and shadows lets us to look is not clear, it might be the question of the referee‘s at sport from various perspectives. Step by step it is discretion. Also, the commercialization of sports understood that white does not exist without black usually speaks not only about appropriate infrastructure and vice versa: the relation between fair and unfair and material basis, but also about not necessarily fair play is not as trivial as it might seem from the first commercial interests. sight. Doping might be subjectively tolerated in Keywords: Olympic Games, cheating, doping, manipulations of sport results. Salomėja Zaksaitė Teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyrius Gedimino pr. 39 / Ankštoji g. 1, LT-01109 Vilnius Gauta 2012 08 20 El. paštas: [email protected] Patvirtinta 2012 09 28

Sąlygos olimpiniam žmogui sukurti: idealistinės ir kritinės mintys prieš 2012 metų olimpines žaidynes Londone Prof. habil. dr. Norbert Muller Tarptautinė olimpinė akademija

Santrauka Pasikliaudamas principais, kurie yra išdėstyti P. de Kuberteno (P. de Coubertin) tekstuose (24 knygos, 50 brošiū- rų, 1150 straipsnių), ir skirdamas daugiausia dėmesio H. Lenko (Hans Lenk), N. Nissiočio (Nocolaos Nissiotis) ir O. Grupės (Ommo Grupe) tyrimams, autorius stengiasi apibūdinti išskirtinius bruožus, kuriuos turėtų turėti XXI am- žiaus „olimpiniai žmonės“. Išvardija reikalavimus, kuriuos privalėtų įvykdyti žmogus, norintis likti ištikimas olimpiniams idealams, atitinkan- tiems Kuberteno filosofiją: 1. Asmeninė sporto patirtis. 2. Darnus visapusiškas individo švietimas. 3. Žmogaus tobulėjimo per geriausią rezultatą idėja ne tik sporto arenoje, bet ir mokslo bei meno srityse (pvz., Londono olimpinio meno festivalis, kuriame buvo 1200 renginių; vis daugiau mokslo kongresų ir seminarų, susijusių su olimpinėmis žaidynėmis). 4. Socialiniai kontaktai ir supratimas: A. Savanoriška pagarba etikos principams (kilnus sportinis elgesys, olimpinis solidarumas, pagalba siekiant tobu- lėti). B. Taika ir supratimas tarp tautų (pradedant „taika per olimpines žaidynes“ (JT deklaracija) ir pereinant prie tautų susitaikymo pasauliniu mastu, kaip didžiosios vizijos). 5. Asmeninė atleto laisvė ir nepriklausomybė. 6. Priklausymas sporto elitui, taip pat ir vaidmens modelis ateities atletams. Ir dar vienas elementas, kurį paminėjo Kubertenas: 7. Emancipacija tiek sporto srityje, tiek ir kitose gyvenimo srityse per sportą, vienodą abiejų lyčių traktavimą, aplinkosaugą, sporto tradicijų puoselėjimą ir pan. Autorius daro išvadą, kad olimpinis sąjūdis, kuris vis dar remiasi P. de Kuberteno filosofija, turi likti ištikimas hu- manitarinėms, filosofinėms ir edukacinėms olimpinio idealo idėjoms. Šis idealas neturi būti paaukotas ant komercijos, visagalės žiniasklaidos ir politikos altoriaus. Ir tai yra svarbiausia nacionalinių olimpinių akademijų misija – rengti diskusijas ir aukštinti olimpinius idealus. Raktažodžiai: olimpinis žmogus, olimpinės žaidynės, olimpinis švietimas, olimpinis sąjūdis. 2012 Nr. 3(69) 21

Filosofiniai Kuberteno principai cijos plėtra ir propagavimu. Pasaulinės mugės leido 1892 metais, būdamas 29 metų amžiaus, palyginti darbą pasauliniu lygiu. Šiam naujajam pa- P. de Kubertenas (P. de Coubertin) pirmą kartą pri- sauliui reikėjo visa apimančios filosofijos, būtent iš statė savo olimpinių žaidynių atgaivinimo idėją. šio poreikio ir gimė Kuberteno internacionalizmas, Pradžioje jo projektai neapsiribojo kas ketverius „olimpinė idėja“, kurią jis pavadino „olimpizmu“. metus vyksiančiu sporto renginiu, jo tikslas buvo 4. Olimpizmas yra griežtai susijęs su tarptauti- sukurti naują žmogaus modelį per radikalią sporto ne taika. J. Simonas (Simon), tėviškasis Kuberteno edukacinio vaidmens transformaciją. Toks žmogus draugas, kuris 1889 metais įkūrė Tarpparlamentinę XX amžiaus pradžioje turėtų paversti sportą savo sąjungą ir kuris buvo vienas iš Tarptautinio taikos gyvenimo dalimi, svarbiu laimės elementu. Šis tiks- biuro įkūrėjų 1892 metais, paskatino jį susikoncen- las būtų pasiekiamas per harmoningą kūno ir proto truoti ties „taikos be ginklų panaudojimo“ idėja. Ku- sąjungą. Kaip galima atpažinti istorines, filosofines berteno tarptautinis sporto sąjūdis, kurio viršūnė – ir ideologines šio požiūrio šaknis? kas ketveri metai švenčiamos olimpinės žaidynės, Pasikliaudamas principais, kurie yra išdėstyti taikos festivalis, parėmė šį tikslą. P. de Kuberteno tekstuose (24 knygos, 50 brošiūrų, Kuberteno filhelenizmui stiprią įtaką darė graikų 1150 straipsnių), ir skirdamas daugiausia dėmesio filosofija, bet jis buvo prieš antikinę ir Europos filoso- H. Lenko (Hans Lenk), N. Nissiočio (Nocolaos fiją. Sporto vieta antikinės Graikijos pasaulyje buvo Nissiotis) ir O. grupės (Ommo Grupe) tyrimams, kertinis akmuo Kuberteno filosofijoje. Vietoje termi- no „sportas“ Kubertenas vartojo žodį „atletika“, kuris pamėginsiu apibūdinti išskirtinius bruožus, kuriuos yra kilęs iš graikiško termino „athlos“ (žygdarbis). turėtų turėti XXI amžiaus „olimpiniai žmonės“. Jo raumenų jėga yra tiesiogiai susijusi su valios Kuberteno idėjų interpretacija turėtų būti paremta jėga. Kitaip tariant, jis pasirinko priimti pasiaukoji- pagrindiniais jo laikų bruožais. Jo mąstymas buvo mą, o ne tik paprasčiausiai pasiekti fizinį atlikimą. charakterizuojamas elitiniu požiūriu. Jo bibliotekoje Žmogus nuolatos nori pranokti save, ir tai išskiria buvo daugybė filosofinio, kultūrinio ir istorinio turi- jį iš kitų rūšių. Tai yra olimpinio šūkio: „Citius, al- nio darbų. Jis ieškojo įdomiausių dalykų ir formavo tius, fortius“ esmė: svarbu yra nuolatinė žmogaus savo nuomonę. Jis neturėjo tikslo gerai išmanyti visus evoliucija. Šiais laikais kalbama apie visą gyveni- dalykus. Jo varomoji jėga buvo didelis smalsumas, mą trunkantį mokymąsi ir tobulėjimą. Mes kalbame jis daug kuo domėjosi ir sukūrė asmeninę „olimpinę apie prieštaringą didžiojo graikų filosofo Nissiočio idėją“. Jam buvo itin svarbūs keturi dalykai: gyvenimo filosofiją ir Tarptautinės olimpinės aka- 1. Tuo laiku filosofijos mokyklos praktiškai buvo demijos (IOA) prezidentą nuo 1976 iki 1986 metų. išnykusios. Pasak jo, Hegelis buvo vienas paskuti- Ar Kurbertenas iš tiesų mėgino viršyti žmogišką- nių didžiųjų filosofų. Kubertenas pasikliovė Hege- sias ribas, ar mes kalbame tik apie atletą ir jo darbą? liu, kad suformuluotų savo nuomonę apie taikomąją 1901 metais jis rašė: modernusis sportas pasiekė filosofiją, kuri turėtų būti gyvenimo, veiksmo ir mo- savo ribas. Tai yra ir pranašumas, ir prakeikimas. ralės vedlys. Kubertenas susiejo iniciatyvą siekti aukštesnių, 2. Kuberteno gyvenamu laiku socialiniai poky- greitesnių ir stipresnių rezultatų su aukštesnių ir čiai pasiekė viršūnę su Karlo Markso ir Spalio revo- greitesnių rezultatų poreikiu. Toks poreikis neiš- liucijos idėjomis. Kubertenas jau žinojo Prancūzijos vengiamai atveda prie pertekliaus. sociologo F. Le Play ir Anglijos istoriko A. Toyn- Žmogaus patirtis atveda prie kūno ir proto sąjun- bee, kuris išsamiai studijavo dalykus, susijusius su gos, taip žmogus pasiekia absoliučią harmoniją. Ku- estetika, idėjas. Kubertenas pasijuto plėšomas tarp bertenas pavadino savo „kūniškojo žmogaus“ garbi- Hegelio idealizmo ir savo laikų naujos socialinės nimą atleto religija („religio athletae“), kai žmogus filosofijos, kuri artėdama prie naujojo realizmo -pa pralenkia pats save. Dėl harmonijos jis nebėra vien tik liko paskutinius romantizmo principus praeityje. Ši kūnas ar protas. Jis nustoja viską aukoti vardan savi- socialinė filosofija pakilo aukščiau Hegelio filosofi- garbos, kuri palieka jo kūną ir pralenkia jo ribas esant jos ir užėmė dominuojančią poziciją universitetuose harmoningai kūno ir sielos sąjungai. Viena vertus, „naujojo mokslo“ forma. Tačiau Kubertenas neno- tikslas yra pamatyti „ritualinį suvokimą“ atleto veiks- rėjo sekti ta naująja kryptimi. muose, kita vertus, stengtis įveikti disharmoniją. 3. Vadinamosios globalizacijos internacionaliz- Kuberteno olimpiniai žmonės yra unikalus pa- mo dvasia buvo tiesiogiai susijusi su visuomenės vyzdys, nes jie pasiekia kūno ir proto harmoniją per informacijos priemonių bei transporto ir komunika- „patrauklią fizinę patirtį“. 22 SPORTO MOKSLAS

Kuberteno olimpizmas yra skirtas visiems (vy- Pagrindinis pedagoginės programos, paremtos rams ir moterims), nepriklausomai nuo amžiaus, ra- olimpiniais principais, elementas buvo integruoti sės, socialinės padėties, tautybės ar religijos. Vienas sportą į kasdienį gyvenimą, kad visiems žmonėms stipriųjų olimpinės idėjos elementų yra tas, kad ji būtų pasiūlyta galimybė pritaikyti jų sportinį darbą suveda visus žmones draugėn, o tai tarnauja žmo- prie stipriųjų ir silpnųjų jų kūno taškų. Apskritai, to- nijos labui. H. Lenkas apibūdina šį olimpizmą kaip kia patirtis tikrai bus naudinga jų gyvenime ateityje. „įvairiapusiškai suderinamo“ buvimą, kadangi jame Masės neturėtų „garbinti sporto dievaičių de- nėra ideologinių skirtumų, noro reprezentuoti tam monstruodami perdėtą susižavėjimą ir patys neprak- tikrą ideologijos formą. tikuodami sporto“, – sakė Kubertenas savo baigia- Dėl savo prigimties olimpizmas pralenkia bet mojoje kalboje 1925 metais. kokią politinę ar ekonominę ideologiją. Taigi, jis Kuberteno nuomonė nebuvo priimta su dide- taip pat pralenkia tradicines filosofijos kryptis. Tai liu entuziazmu. Jo kritika sporto asociacijų teisėjų, reiškia dinamišką impulsą, bet kartu ir riziką. kuriuos jis laikė „techniniais konsultantais, o ne olimpinės dvasios gynėjais“, buvo nesuprantama. Kuberteno poreikis: olimpinis švietimas 20‑aisiais metais sportas tapo magnetu, kuris traukė Jo tikslas būtų „platus ir visa apimantis švieti- mases. Kubertenas negalėjo priimti šios idėjos. Jau 1890 metais jis pasisakė prieš perdėtą skaičių žiūro- mas ir mokymas“ (sąmoningai priešingas amžinai vų, kurie žiūrėjo sporto rungtynes Amerikos univer- didėjančiai specializacijai). Ši išvada, kurią Kuber- sitetuose. Ką jis galvotų apie milijardus žiūrovų, ku- tenas padarė jau XX amžiaus pradžioje, leido jam rie žiūri atletų pasirodymus per televiziją šiandien? sukurti šiuolaikinę penkiakovę, kurią jis pristatė Įspūdinga tai, kad švietimo idėja išliko gyva per 1912 metų olimpinėse žaidynėse. Kubertenui pen- dešimtmečius, beveik iki šiol, nors ji ir nebuvo iki kiakovininkas galėjo atitikti visus XX amžiaus gy- galo suprasta. Mane taip pat stebina skirtingos šio venimo reikalavimus. Pasak O. Grupės, olimpinis idealo formos, kurios egzistuoja įvairiose šalyse ir švietimas gali būti pasiektas tik tada, kai jis pasi- regionuose visame pasaulyje. kliauja žmogaus asmenybe. Abejotina, kad Europos sportas, kuris užima do- Kubertenui olimpinės žaidynės buvo „žmogaus minuojančią poziciją, gerbia kitų žemynų ir šalių pavasario šventimas kas ketverius metus“, todėl tiek kultūrinį specifiškumą. Aš sąmoningai pavartosiu atletų, tiek žiūrovų parengimas turėjo būti panašus. terminą „olimpinis kolonializmas“ (pažvelkite, pa- Jo olimpinio atleto sukūrimo idėja rėmėsi šiuo pi- vyzdžiui, į imtynes Gambijoje ar Nigerijoje). Žie- ramidės principu: „tam, kad 100 žmonių tobulintų mos olimpinėse žaidynėse dalyvauja mažiau šalių ir savo kūnus, reikia kad 50 iš jų sportuotų, o tam, kad žiūrovų skaičius yra daug mažesnis. Bet jų translia- tie 50 sportuotų, reikia, kad 20 iš jų specializuotųsi; cija per televiziją ir įspūdingi vaizdai pavertė šias o tam, kad 20 specializuotųsi, reikia, kad 5 turėtų žaidynes labai populiariomis didelėse industrinėse išskirtinių laimėjimų“. šalyse, todėl jos yra itin įdomios reklamuotojams. Kuberteno propaguojamas olimpinis švietimas Per pastaruosius dešimt metų pagyvėjusios disku- apėmė visus jaunus žmones ir visą populiaciją. Vi- sijos dėl sporto principų, ypač dėl dopingo bei suk- suose Kuberteno raštuose randame šią idėją: „spor- čiavimo ir manipuliavimo atvejų, turi skirtingą turinį tas visiems – modelis, aukščiausio atlikimo spor- kai kuriose šalyse. Leiskite jums pateikti dar vieną tas“. Nuo 1919 Kubertenas pabrėžė, kad yra labai pavyzdį: technologijų panaudojimas žaidynėse ir iš svarbu, jog jo idėjos pasiektų mases. Ši „olimpinė to kylantis įsikišimas į natūralią aplinką absoliučiai pedagogika“, paremta raumenų darbo ir harmonijos nesiderina su olimpinio žmogaus, kuriam mokslas idealu, neturėtų vykti kartą kas ketverius metus, rei- yra pagrindinis gyvenimo elementas, įvaizdžiu. Dėl kia pastovių sąlygų, kuriomis ką tik minėtų idealų to 2009 metais olimpinis kongresas Kopenhagoje būtų siekiama“. paprašė didesnės atletų asmeninių teisių apsaugos. Jis primygtinai reikalavo sukurti municipalinius Vienas rezultatų buvo Tarptautinio olimpinio komi- sporto centrus pagal „antikinės gimnastikos salės“ teto (IOC) Aplinkos komisijos sukūrimas. IOC tiks- modelį ir pabrėžė demokratinį sporto asociacijų vai- las buvo atgaivinti pagrindinį Kuberteno mąstymo dmenį (kiekvienai teritorijai reikia sporto centro, principą, susijusį su olimpiniu atletu. baseino, sporto centro, prilygstančio „antikinei gim- Atleto žmogiškoji prigimtis slepiasi už to, kuris gali pasiekti bet ką, įvaizdžio. Tai yra viena iš prie- nastikos salei“, kurį kiekvienas pilietis galėtų lankyti žasčių, dėl kurios parolimpinės žaidynės sulaukia nemokamai, bei choro ir dažnų šventinių renginių). vis didesnio pripažinimo. 2012 Nr. 3(69) 23

Tačiau aš norėčiau dar kartą trumpai paminėti rei- ir kitoms aukščiausiosioms sporto institucijoms. kalavimus, kuriuos turėtų įvykdyti žmogus, norintis Puikiai suprantu, kad labai sunku sukurti tokias likti ištikimas olimpiniams idealams, atitinkantiems gaires pasaulyje, kuriame yra 205 olimpinės tautos, Kuberteno filosofiją: turinčios skirtingas kultūras, religijas, tradicijas, 1. Asmeninė sporto patirtis. lūkesčius ir poreikius. Diskutuodami su kolegomis 2. Darnus visapusiškas individo švietimas. apie pasaulinės sporto etikos formavimą, mes susi- 3. Žmogaus tobulėjimo per geriausią rezultatą dūrėme su šiuo sunkumu. Tarptautinis sporto etikos idėja ne tik sporto arenoje, bet ir mokslo bei meno kodeksas buvo tai, ką aš pasiūliau jau 1999 metais srityse (pvz., Londono olimpinio meno festivalis, Tarptautinio olimpinio komiteto susirinkime dėl re- kuriame buvo 1200 renginių; vis daugiau mokslo formų. Praktiškai yra neįmanoma apibrėžti sąvokų, kongresų ir seminarų, susijusių su olimpinėmis žai- tokių kaip atlikimas („performance“) ir kilnus spor- dynėmis). tinis elgesys („fair play“), kurias skirtingos planetos 4. Socialiniai kontaktai ir supratimas: religijos mato vis kitu kampu. A. Savanoriška pagarba etikos principams (kil- Kad būtų išvengta nesusipratimo, Kuberteno olim- nus sportinis elgesys, olimpinis solidarumas, pagal- pizmas nėra nelanksti idėja, tai dinamiška, kone evo- ba siekiant tobulėti). liucinė perspektyva, kurią galima susieti su jau minė- B. Taika ir supratimas tarp tautų (pradedant „tai- tais kriterijais su sąlyga, kad yra gerbiamas individo ka per olimpines žaidynes“ (JT deklaracija) ir perei- fizinio, intelektinio ir moralinio atlikimo tobulėjimas. nant prie tautų susitaikymo pasauliniu mastu, kaip Ateities olimpinė pedagogika neturėtų dar kartą ana- didžiosios vizijos). lizuoti ir vertinti santykio tarp kūno ir proto. Šiandien 5. Asmeninė atleto laisvė ir nepriklausomybė. dominuoja perdėtas nuolatinis rūpinimasis fizine ge- 6. Priklausymas sporto elitui, taip pat ir vaidmens rove ir kūno forma, kuri siejasi su liaupsinimu. modelis ateities atletams. Paanalizuokime iš šio taško visas diskusijas dėl Ir dar vienas elementas, kurį paminėjo Kubertenas: dopingo. 7. Emancipacija tiek sporto srityje, tiek ir kitose Iš pradžių dopingas buvo tiesiog farmacinė ir gyvenimo srityse per sportą, vienodą abiejų lyčių medicininė problema. Tačiau dopingo preparatų var- traktavimą, aplinkosaugą, sporto tradicijų puoselė- tojimas pakeičia atletus ir užteršia rungtynes. Genų jimą ir pan. dopingas, naujoji didžioji grėsmė, sukelia atletams Ar šie edukaciniai reikalavimai turi kokią nors negrįžtamų pakitimų. Jis ne tik sulaužo esminį ly- gių galimybių principą, bet radikaliai pakeičia atleto vertę? Ar jie praeityje davė kokių nors rezultatų? La- asmenybę. Bet kokia esmė aukščiausio lygio spor- bai sunku surasti įrodymų, patvirtinančių jų poveikį. to, jei jis turi spręsti tokias problemas? Ar yra likę Nuo 1992 metų mano Olimpinė tyrimo komanda principų, kurie vestų viso to dalyvius, t. y. atletus, apklausė daugiau kaip 10 000 olimpinių žaidynių gydytojus, trenerius, pareigūnus ir žiūrovus? Kokia lankytojų. Įspūdingi rezultatai rodo, kad responden- turėtų būti visų tų žmonių etika, palyginus su tais tai palaiko tradicinių ir modernių olimpinių verty- žmonėmis, kurie visiškai nesidomi sporto reikalais? bių, paremtų Kuberteno edukaciniais standartais, Žakas Rogas (Jaques Rogge), Tarptautinio olim- išsaugojimą ir Olimpinių įstatų principus. Svarbu pinio komiteto prezidentas, kurio kadencija baigsis paminėti prieš Pekino olimpines žaidynes 2008 me- 2013 metais, pats yra medicinos daktaras ir keturis tais vykusias diskusijas dėl žmogaus teisių. Šios kartus dalyvavo olimpinių žaidynių buriavimo var- diskusijos rėmėsi antruoju pagrindiniu Olimpinių žybose. Nuo savo kadencijos pradžios 2001 metais įstatų principu: jis aiškiai pasirinko nulinį toleravimą, jis niekada „Olimpizmo tikslas yra tas, kad sportas tarnautų nepasisakė prieš teismo nutartis. harmoningam žmogaus tobulėjimui, siekiant paska- Mes nežinome, kokią kryptį pasirinks prezidento tinti taikios visuomenės kūrimą, kuriai rūpėtų išsau- Rogo įpėdinis 2013 metais. Ar jis palaikys tas pačias goti žmogiškąjį orumą.“ idėjas, ar bus kilęs iš kitokios kultūrinės aplinkos Pastaraisiais 30 metų Tarptautinis olimpinis ko- ir nustatys kitokius prioritetus (pvz., manipuliavimą mitetas ir 144 nacionalinės olimpinės akademijos rezultatais). deda daug pastangų propaguodamos olimpines ver- Olimpinis „Romos klubas“, į kurį aš taikausi, tybes. Olimpiniam švietimui nuolatos ieškoma pri- turėtų sugebėti sukurti keletą vertybių, kurios dar valomų tarptautinių gairių, kurios būtų kaip pagrin- kartą apibrėžtų idealizuotą atleto arba „olimpinio das nacionaliniams olimpiniams komitetams (NOC) žmogaus“ įvaizdį pagal Kuberteno viziją. 24 SPORTO MOKSLAS

Tai būtų esminė sąlyga taikyti olimpinio žmo- preparatus. Atviras ir nuoširdus visų susijusių šalių gaus modelį. bendradarbiavimas yra tiek pat svarbus, kiek ir visų Pagaliau norėčiau užduoti kitą klausimą: „Ar ga- sąžiningumas, pradedant nuo sporto federacijų ir lėtų olimpinis šūkis Citius–Altius–Fortius tapti as- baigiant Tarptautiniu olimpiniu komitetu. Yra buvę meninės kokybės išraiška?“ daug neigiamų patirčių. Vis dėlto didelio skaičiaus Sporto kokybė yra asmeninių pastangų ir darbo kontrolierių paskyrimas būtų gėdingas pasirinkimas, rezultatas. Aukšto lygio sporte sportinei kokybei jei mes tikime švietimu, paremtu išvardytais prin- būtinas absoliutus atsidavimas. Vien tik fizinio pa- cipais, ir, be abejonės, nesuderinamas su olimpine rengtumo nepakanka, nes reikia tinkamo protinio idėja, kurios tikslas – asmeninė disciplina (Grupe). požiūrio. Remiantis Kuberteno filosofija, kokybė Be to, šimtai milijonų žiūrovų po trijų mėnesių neapsiriboja kūnu. žiūrės Londono olimpines žaidynes. Toks dėmesys Olimpinis medalininkas negali tapti pavyzdiniu galėtų iškreipti tai, ką jie nori pasakyti. Tai nėra nau- modeliu nebūdamas brandi asmenybė. Po dvidešim- ja evoliucija; tai yra rizika, kuri lydi olimpines žai- ties metų mes, deja, turime pridurti, kad „jei jo do- dynes nuo pat pradžių. Kaip mes galime sutrukdyti pingo testas bus teigiamas, olimpinis atletas negali tai rizikai? tapti pavyzdiniu modeliu“. Rungtyniavimo ir kokybės idėja, aukšto lygio Maksimalaus atlikimo idėją mes randame dauge- sportinio elito egzistavimas, lygios galimybės, kil- lyje skirtingų kultūrų. Pasak H. Lenko, tai yra ben- nus sportinis elgesys, kova su diskriminacija (ra- drasis principas: švietimas kreipė dėmesį į aktyvų sine, socialine, tautine, religine, kultūrine), atletų, dalyvavimą ir aukštą kokybę. Filosofija, palaikanti besirungiančių įvairių sporto šakų varžybose, susiė- šią kokybę kaip olimpinio žmogaus elementą, netu- jimas draugėn (gyvenimas kartu toje pačioje erdvėje, rėtų būti iškreipta piktnaudžiavimo ir politinės bei olimpiniame kaimelyje), – visa tai yra svarbu, visi komercinės deformacijos. šie tikslai yra susiję su noru pamatyti juos pasiektus, Remdamasis H. Lenku, norėčiau prie olimpinio šventinėje aplinkoje, kas ketverius metus. Maža viltis šūkio Citius–Altius–Fortius pridėti šias dvi sąvokas: dėl sporto, Tarptautinio olimpinio komiteto ir atletų humanius (žmoniškesnis) ir pulcherius (gražesnis). nepriklausomybės vis dar gyva. Be to, tai buvo tiks- las, numatytas 2009 metų Olimpiniame kongrese. Išvados Įvaizdis žmogaus, kuris gali pasiekti savo tiks- Galima teigti, kad viskas, kas buvo pasakyta, pa- lus vienas, ir to įvaizdžio perkėlimas į kitas sritis, sižymi perdėtu idealizmu, kadangi mes žinome, jog nesusijusias su sportu, turi didelę edukacinę vertę. neturėtume iš atleto tikėtis nieko kito, tik sportinių Nepriklausomo žmogaus, kuris atitinka olimpinio modelio charakteristiką, sukūrimas per šį įvaizdį, rezultatų. Idealizmui čia nėra vietos, čia reikšmės mano nuomone, yra tik viltis. turi pinigai ir karjera. Olimpinis sąjūdis, kuris vis dar remiasi Kuber- Be to, net IOC bei NOK‘ai ir tarptautinės federaci- teno filosofija, turi likti ištikimas humanitarinėms, jos turi naudos. Galiausiai, jie visi tampa laimėtojais. filosofinėms ir edukacinėms olimpinio idealo idė- Nepaisant visko, olimpinio sąjūdžio plėtra ir joms. Šis idealas neturi būti paaukotas ant komerci- įvaizdis priklauso ir nuo kai kurių žmonių dauge- jos, visagalės žiniasklaidos ir politikos altoriaus. lyje šalių idealizmo. Olimpinė idėja išaugino vaisių Ir tai yra svarbiausia nacionalinių olimpinių aka- švietimo srityje. Aš ir O. Grupė manome, kad nuo to demijų misija – rengti diskusijas ir aukštinti olimpi- priklauso olimpinė idėja. Jei olimpinis sąjūdis būtų nius idealus. tik cirko šou kas ketverius metus, jis būtų „nuogas“ Tai taip pat yra ir jūsų asmeninė misija. Mes ir neturėtų ko daugiau pasiūlyti. čia, mes mąstome globaliai, bet namuose turėtumėt Didieji idealistiniai olimpinės idėjos tikslai yra jos veikti vietos mastu! silpnybė. Juk galiausiai tai yra pedagoginės idėjos pa- grindas. Žmogus turi labai stengtis, kad tai pasiektų. Literatūra Tačiau olimpiniam sąjūdžiui svarbu dar kartą 1. Müller, N. (1998). Olympism and Olympic Education. pabrėžti savo tikslą tiek nacionaliniu, tiek tarptau- International Olympic Academy, Ancient Olympia, Greece, tiniu lygiu. O atletai turėtų būti šios diskusijos da- 211 p. lis. Jų vaidmuo labai svarbus, nes jie yra olimpinės 2. Parry, J. (2003). Olympism for the 21st century. From local to global, or from global to local? 7th International idėjos šalininkai ir iš dalies atsako už jos sėkmę ar Session for Directors of National Olympic Academies (pp. pralaimėjimą, kaip parodė diskusijos apie dopingo 1–21). Anciente Olympia, Greece. 2012 Nr. 3(69) 25

3. Müller, N. (1994). One hundred years of Olympic 5. Georgiadis, K. (2009). The International Olympic Congresses: 1894–1944 (Ingrid Sonnleitner-Hauber, trans.). Academy: a History and Olympic Institution. Athens, Lausanne: International Olympic Committee. Greece. 150 p. 4. Müller, N. (2000). From Olympic idea to Olympism. Piere de Coubertin 1863–1937 Olympism (pp. 44–48, 160–169, Vertė iš anglų kalbos 546–549, 585–603). I.O.C. Lausanne. prof. habil. dr. Povilas Karoblis ir Laurynas Gaižutis

Conditions for creating Olympic human: idealistic and critical notions before London Olympic Games 2012 Prof. Dr. Habil. Norbert Muller The International Olympic Academy Summary Relying on the principles represented in Coubertin Games” (UN declaration) and to move towards peace texts (24 books, 50 brochures, and 1150 articles) and among nations on the World level (the grand vision)); paying the most attention on H. Lenk, N. Nissiotis, and 5) individual athlete’s freedom and independence; O. Grupe researches, the author tries to characterize 6) being involved in “sports elite” as well as being a the main features that XXI century “Olympic humans” role model for future athletes; 7) emancipation in sport have to develop. The author names the requirements and in other life areas through sport, equal treatment to be followed aiming to stay faithful to Olympic on the grounds of gender, environment protection, ideals that agreeably go with Coubertin’s philosophy: cherishing sport traditions, etc. The author forms the 1) individual experience in sport, 2) balanced and conclusion that Olympic Movement, still based on whole-sided education of an individual; 3) the idea Coubertin’s philosophy, has to remain in solidarity of human perfection through the best result not only with humanitarian, philosophical, and educational in sports arena but also in science and art areas (for conceptions of Olympic ideal. This ideal has to remain example, London Olympic art festival with 1200 events; free without sacrificing it to commerce, almighty mass more and more science congresses and seminars communication, and politics. And this is the supreme related to Olympic Games); 4) social connections mission for national Olympic academies – to arrange and understanding of (a) voluntary respect for ethic discussions and keep highlighting Olympic ideals. principles (fair play, Olympic solidarity, assistance in Keywords: Olympic human, Olympic Games, pursuing perfection) and (b) peace and understanding Olympic education, Olympic Movement. among nations (to begin with “peace in Olympic

Norbert Muller Mainco universitetas Saarstraße 21, 55122 Mainas, Vokietija Gauta 2012 07 10 El. paštas: [email protected]: [email protected] Patvirtinta 2012 09 28

Sporto marketingas: teoriniai sporto paslaugų vartotojo modeliai ir elgsena Doc. dr. Biruta Švagždienė1, doc. dr. Linas Žalys2, doc. dr. Irina Žalienė2, dr. Kristina Bradauskienė1 Lietuvos kūno kultūros akademija1, Šiaulių universitetas2

Santrauka Sportas yra globalus reiškinys, įrėmintas tarptautinių organizacijų tinkluose. Televizijos žiūrovai ar interneto var- totojai gali realiu laiku žiūrėti daugybę įvairių sporto šakų varžybų, kad ir kur jos vyktų. Žinomi sportininkai prilygsta ryškiausioms pramogų pasaulio žvaigždėms ir lengvai atpažįstami bet kuriame pasaulio kampelyje. Visa tai nesunkiai konvertuojama į didelius pinigus ir pamažu aiškėja – tai visų pirma sporto verslas. Profesionalių sportininkų (dar- bo jėgos) didelio masto migracija tai tik patvirtina. Sporto marketingas dar tik atsiranda. Nors tam tikrų proceso užuomazgų galima pastebėti ir anksčiau, tačiau tai daugiau sietina su teikiamų paslaugų reklama. Nėra pakankamai literatūros, kuri padėtų įvertinti marketingo santykius sporte ar leistų pateikti tam tikrą sistemą, kuri padėtų suprasti strateginius metodus ar vertę, kurią marketingas gali duoti sportui. Pripažinta, kad sportas gali turėti naudos iš 26 SPORTO MOKSLAS marketingo. Toks požiūris yra labai priimtinas. Remiantis bendrosiomis priežastimis, marketingo santykiai sporte yra technologiškai naujoviški: brandūs sporto marketingo (prekybos) tyrimai ir išaugę pramogų bei laisvalaikio pasirin- kimo būdai veda į didesnius konkurencingumo iššūkius. Sporto marketingas yra nauja ir labai plati sritis, jo samprata nuolat kinta. Lietuvoje sporto marketingo naujumą rodo tai, kad jo nenagrinėja jokie mokslininkai. Galima rasti metodinės informacijos apie sporto psichologiją, tačiau ji skirta daugiausia patiems sportininkams ir jų treneriams. Organizatoriai susiduria su ne viena problema, pavyz- džiui, kaip žiūrovus sudominti, kad jie norėtų ateiti žiūrėti varžybų. Taip yra dėl to, kad, nepaisant lietuvių patriotizmo ir senų tradicijų šalyje, daug rinkos dalyvių siūlo vis daugiau, vis įdomesnių ir galbūt kai kuriais atvejais labiau var- totojo poreikius atitinkančių paslaugų. Norint ne tik išlaikyti, bet ir padidinti sportu besidominčių vartotojų skaičių, pirmiausia turi būti labiau gilinamasi į sporto marketingą, taip pat į tai, kas ir koks yra sporto paslaugų vartotojas. Kaip sporto marketingas daro įtaką paslaugų vartotojų elgsenai? Manytina, kad, įvertinus sporto paslaugų vartotojų elgsenai įtaką darančius veiksnius, galima bus efektyviau taikyti sporto marketingo sprendimus, susijusius su dar geresniu sporto paslaugų vartotojų poreikių tenkinimu. Objektas – sporto marketingo įtaka vartotojų elgsenai. Išanalizavus sporto marketingą šiuolaikinių marketingo koncepcijų kontekste galima teigti, kad marketingo kaip mokslo disciplinos raida ir prisitaikymas prie sudėtingėjančių rinkos sąlygų daro įtaką naujų netradicinių marketin- go formų, tokių kaip sporto marketingas, atsiradimui. Sporto marketingo svarbą vis labiau akcentuoja Lietuvos bei užsienio mokslininkai ir galima teigti, kad jo esmė yra sporto paslaugų, prekių, atitinkančių vartotojų norus, sukūri- mas. Sporto paslaugų marketingo komplekso sudedamosios dalys (produktas, vieta, rėmimas, kaina, dalyviai, fizinis akivaizdumas, procesas) yra priemonės, padedančios formuoti vartotojo požiūrį paslaugų pasirinkimo procese. Bet kuris jų arba visi kartu veikia vartotojo sprendimą, ar paslauga naudotis ar ne, daro įtaką pasitenkinimo lygiui ir le- mia pakartotinį paslaugų bei produktų pirkimą. Vartotojo elgsena – tai vartotojo elgesys, kuris priklauso nuo poreikio atsiradimo iki to poreikio patenkinimo. Vartotojo elgsenos sąvoka apima informacijos ieškojimą, prekės / paslaugos pasirinkimą, vartojimą, pasitenkinimą ar nepasitenkinimą įsigyta preke ir daug kitų veiksnių. Sporto gerbėjai / žiū- rovai į vartotojų tipus gali būti skirstomi trimis metodais: dualistiniu (vartotojų elgesio priešpriešinimas), pakopų (skirstoma pagal sporto vartotojų emocinį ar finansinį atsidavimą sporto šakai, komandai), daugiamačiu (sporto prekių vartojimo motyvai, veiksniai). Raktažodžiai: sportas, sporto marketingas, sporto paslauga, sporto paslaugų vartotojas, vartotojų elgsena. Įvadas grįžtamojo ryšio buvimas – vienas pagrindinių spor- Temos naujumas ir aktualumas. Sportas yra to marketingo sėkmės garantų. Teigiama, kad sporto globalus reiškinys, įrėmintas tarptautinių organi- paslaugų vartotojų elgesio sudėtingumas kelia susi- zacijų tinkluose. Televizijos žiūrovai ar interneto rūpinimą marketingo specialistams, verčia ieškoti vartotojai gali realiu laiku žiūrėti daugybę įvairių teorinio pagrindo, atlikti tyrimus, paaiškinančius el- sporto šakų varžybų, kad ir kur jos vyktų. Žinomi gesio ypatumus ir specifiką (Roy, Graeff, 2003). sportininkai prilygsta ryškiausioms pramogų pasau- Sporto marketingas dar tik atsiranda. Nors tam lio žvaigždėms ir yra lengvai atpažįstami bet kuria- tikrų proceso užuomazgų galima pastebėti ir anks- me pasaulio kampelyje. Visa tai nesunkiai konver- čiau, tačiau tai daugiau sietina su teikiamų pas- tuojama į didelius pinigus ir pamažu aiškėja – tai laugų reklama. Užsienio autoriai (Brenner, 1997; pirmiausia sporto verslas. Profesionalių sportininkų McDonald, Milne, 1997) teigia, kad nėra pakan- (darbo jėgos) didelio masto migracija tai tik patvir- kamai literatūros, kuri padėtų įvertinti marketingo tina. Daugelio autorių (Milne, George, McDonald, santykius sporte ar leistų bandyti pateikti tam tikrą Mark, 1997; Mullin, Hardy, Sutron, 2007; Shilbury, sistemą, kuri padėtų suprasti strateginius metodus Quick, Westerbeek, 2003, ir kt.) nuomone, sporto ar vertę, kurią marketingas gali duoti sportui. Tą marketingas nagrinėjamas gana plačiai. Manoma, tvirtina ir kiti užsienio autoriai (Bee, Kahle, 2006), kad sporto marketingas yra viena iš pirmaujančių pabrėžiantys, kad, nepaisant reikšmingų marke- veiklų Jungtinėse Amerikos Valstijose (Pits, Sto- tingo santykių tyrimų įvairiais aspektais, vis dėlto tlar, 2002; Morgan, Summers, 2005). Norint, kad jis labai mažai mokslinių tyrimų ir teorijos plėtojimų ir toliau liktų viena iš populiariausių veiklų ne tik įvyko sporto srityje. Jungtinėse Amerikos Valstijose, reikėtų plačiau pa- Pripažįstama, kad sportas gali turėti naudos iš žvelgti į marketingo komplekso elementus (Mullin marketingo. Toks požiūris labai priimtinas. Remian- et al., 2000). Nors sporto marketingas ir marketingo tis bendrosiomis priežastimis, marketingo santykiai kompleksas analizuojami plačiai, tačiau vienam iš sporte yra technologiškai naujoviški: brandūs sporto marketingo komplekso elementų – „dalyviui“ (var- marketingo (prekybos) tyrimai ir išaugę pramogų bei totojui) – mokslinėje literatūroje dėmesio skiria- laisvalaikio pasirinkimo būdai veda į didesnius kon- ma gana mažai. O juk tyrėjų (George, Milne et al., kurencingumo iššūkius (McDonald, Milne, 1997). 1998) manymu, būtent bendravimas su vartotojais ir Sporto marketingas yra nauja ir labai plati sritis, jo 2012 Nr. 3(69) 27 samprata nuolat kinta. Lietuvoje sporto marketingo keitimas ar mažinimas), pelningus ryšius su vartoto- naujumą rodo tai, kad jo nenagrinėja jokie moks- jais (naujų vartotojų pritraukimas ir esamų vartotojų lininkai. Galima rasti metodinės informacijos apie išlaikymas). sporto psichologiją, tačiau ji skirta daugiausia pa- Strateginis valdymas – tai ilgalaikių organizaci- tiems sportininkams ir jų treneriams. Yra keletas au- jos tikslų ir būdų jiems pasiekti numatymas, supla- torių (Mullin, Hardy, Sutron, 2000; Meidus, 2005, ir nuoto proceso kontrolė ir koregavimas. Taktinis val- kt.), kurie nagrinėja atskirą sporto marketingo kom- dymas – tai strategijos įgyvendinimas planuojant, plekso elementą – rėmimą. Tačiau jau dabar organi- vykdant ir koreguojant kasdieninius organizacijos zatoriai susiduria su ne viena problema, pavyzdžiui, veiksmus (1 pav.). kaip sudominti žiūrovus, kad jie norėtų ateiti žiūrėti varžybų. Taip yra dėl to, kad, nepaisant lietuvių pa- triotizmo ir senų tradicijų šalyje, daug rinkos dalyvių siūlo vis daugiau, vis įdomesnių ir galbūt kai kuriais atvejais labiau vartotojo poreikius atitinkančių pas- laugų. Norint ne tik išlaikyti, bet ir padidinti sportu besidominčių vartotojų skaičių, pirmiausia turi būti labiau gilinamasi į sporto marketingą, į tai, kas ir koks yra sporto paslaugų vartotojas. Probleminis klausimas: kaip sporto marketingas veikia paslau- gų vartotojų elgseną? Įvertinus sporto paslaugų var- totojų elgsenai įtaką darančius veiksnius, tikimasi efektyviau taikyti sporto marketingo sprendimus, susijusius su dar geresniu sporto paslaugų vartotojų poreikių tenkinimu. Objektas – sporto marketingo įtaka vartotojų elgsenai. Tyrimo tikslas – pristatyti sporto marketingo teorinius sporto paslaugų varto- tojų modelius ir elgseną. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti sporto marketingą šiuolaikinių marketingo paradi- 1 pav. Spotro marketingo valdymo procesas gmų kontekste. 2. Pristatyti sporto marketingo kom- plekso ypatumus ir išanalizuoti vartotojo apibrėžtį Kaip matyti 1 pav., sporto marketingo valdymo sporto marketinge. procese svarbus taktinių detalių ir veiksmų (tokių Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, kaip kainodara) santykis su platesne organizacijos lyginimas ir apibendrinimas. struktūra (pvz., nustatyti pelno tikslus). Kalbant spor- Sporto marketingas šiuolaikinių marketingo to kalba, taktika – tai puolimo ir gynybos žaidimas, paradigmų kontekste kurio žaidėjai sukuria strategiją, žaidimo planą, kaip įvairiose situacijose iškovoti pergalę. Toks planas Sporto marketingas – tai sporto kaip kultūros leidžia treneriui arba pagrindiniam puolėjui matyti dalies, jo rūšių, sportininkų „įvedimas“ į rinką platesnį vaizdą, ir jis pasirenka tam tikrą taktiką, ku- naudojant ekonomikos mokslo metodus, siekiant ria vadovaujasi viso žaidimo metu (Shilbury, Quick, patenkinti klientų poreikius; rinkodara su sportu Westerbeek, 2003). Sporto marketingo valdymo ver- arba per sportą, t. y. naudojant sportą kaip komu- sija – tai nuoseklus procesas, bet kartu ir mąstymo nikacijos priemonę, norint pasiekti klientus ir kt. būdas (Shilbury, Quick, Westerbeek, 2003). Antruoju atveju reklamuojama, siekiama prekės ži- Svarbu palaikyti ryšį su bendruomene, nes tai nomumo, paplitimo, įvaizdžio kėlimo ir gerinimo neatsiejama sporto klubo komunikacijos dalis. Tiks- į rinkodarą įtraukiant, pvz., žymius sportininkus las – įgyti auditorijų pasitikėjimą, pripažinimą ir ko- (Nufer, Bühler, 2008). mandos palaikymą. Ryšiai su bendruomenėmis gali Teigiama (Sohail, 2003), kad sporto marketingas būti realizuojami trimis būdais: inicijuojami atskirų apima: marketingo vadybą (programų vykdymas žaidėjų (pavyzdžiui, įsteigtas A. Sabonio paramos siekiant sukurti ryšius su tiksliniais vartotojais, kad fondas, remiantis jaunuosius sportininkus), inici- būtų pasiekti organizacijos tikslai), paklausos va- juojami sporto klubo (pavyzdžiui, projektas „Kau- dybą (paklausos radimas ir didinimas, taip pat jos no „Žalgiris“ už organų donorystę“) ir inicijuojami 28 SPORTO MOKSLAS sporto lygos (pavyzdžiui, Eurolygos organizuojama 2 lentelė kampanija „Special Olympics“, siekianti sužadinti Sporto marketingo apibrėžimai pagarbą protiškai neįgaliems sportininkams ir jų pri- Autorius Metai Apibrėžtis ėmimą) (Mullin, Hardy, Sutton, 2007). B. Mullin, S. Hardy, 1993 Sporto marketingas yra marketingo W. Sutton šaka, kuri apima sporto renginių 1 lentelėje pateikti duomenys rodo, kad sporto reklamavimą ir sporto renginių, marketingas glaudžiai siejasi su kitomis marketingo komandų ir individualių sportininkų sritimis: prekės ženklų, santykių marketingo, komu- rėmimą K. Kaser, D. Oelkers 2004 Sporto marketingas – tai prekių / nikacijos vadybos ir kt. produktų reklama per sportą (sporto 1 lentelė panaudojimas prekėms reklamuoti) Sporto marketingo sritys M. D. Shank 2002 Sporto marketingas – tai konkretus marketingo principų ir procesų Sritis Aprašymas taikymas, susijęs su sporto prekėmis Prekės ženklų vadyba Tai fizinių, estetinių, racionalių ir emocinių ar su prekėmis, kurios asocijuojasi su sporte elementų sintezė (pavadinimas, logotipas, sportu dizainas, reklama, įvaizdis), kuri išskiria jo M. Evans 1996 Sporto marketingas – tai, kai sportas turėtoją iš kitų yra kaip reklamos priemonė, skirta Renginių marketingas Tikslai – skatinti paslaugų pardavimą, skleisti vartotojų ir pramonės prekių ir paslaugų sporte norimą informaciją ir kurti teigiamą įvaizdį, viešinimui, sporto prekių, paslaugų ir gerinti reputaciją renginių reklama sporto vartotojams Santykių marketingas Tai klientų nustatymas, pritraukimas ir D. Shilbury, S. Quick 1998 Sporto marketingas – tai produktų sporte išlaikymas siekiant užsitikrinti pelno augimą. and H. Westerbeek reklama remiant sporto renginius, Tai ryšių su bendruomene (ryšių su visuomene komandas ar sportui reikalingus dalis, bendravimas ir ryšių palaikymas su reikmenis publika, išskyrus žiniasklaidą ir darbuotojus) palaikymas marketingo atžvilgiu labai svarbu, kaip gamintojo Komunikacijos Tai komunikacijos proceso sudėtinės dalys, prekės ir paslaugos pasiekia vartotoją, t. y. iš kokių vadyba sporte kurios patraukia tiek visuomenės, tiek žiniasklaidos dėmesį, teikia informaciją ir veiksmų susideda šis procesas. skatina veikti. Sporto marketingo komplekso ypatumai. Spor- Tai žmonių bendravimas, kurio metu pateikiama informacija (ar ja apsikeičiama) siekiant tas yra ta veikla, kuri lemia ne tik sportininkų elgesį perteikti organizacijos filosofiją, tikslus ir per sporto varžybas, pratybas, bet veikia ir jų asme- uždavinius tikslinei auditorijai, norint užmegzti ir palaikyti supratimu, susidomėjimu ir parama nybės savybes, turinčias įtakos sportininkų integra- grindžiamus ryšius cijai į kitus kolektyvus ir grupes. Sportinė veikla yra suvokiama kaip vienas iš asmenybės ugdymo veiks- Pateikiama ir strateginio marketingo sporte sam- nių, jos įvairialypio ugdymo sąlyga. Profesionalus prata (Shilbury, Quick, Westerbeek, 2003). Strategi- sportas iškilo kaip pelningas verslas, turintis daugy- nis sporto marketingas – tai išsamus įstatymo teks- bę galimybių sporto marketingui klestėti. Iš pradžių tas, skirtas sporto vadybos studentams (mokiniams), sportas buvo skirtas tik teikti žiūrovams pramogą, taip pat sportine veikla užsiimantiems asmenims. Į šiuo metu sportas duoda pelną, kuris gaunamas iš tradicinio marketingo teoriją integruojamos unika- keturių šaltinių: lios sportui būdingos savybės, pateikiamas tradi- 1. Aistruolių, kurie palaiko lygas lankydami cinio sporto marketingo modelis, kuris pripažįsta rungtynes, žiūrėdami rungtynes per televiziją ar ki- sportui tinkamas skirtingo pobūdžio rinkas: daly- tas žiniasklaidos priemones. viai, rėmėjai, renginio žiūrovai. Sporto marketingo 2. Televizijos ir žiniasklaidos kompanijų, kurios apibrėžimų įvairovė pateikiama 2 lentelėje. perka teises transliuoti rungtynes. Kaip matyti iš 2 lentelės, dauguma sporto mar- 3. Bendruomenių, kurios sukuria sąlygas ir remia ketingo apibrėžimų nelabai skiriasi vienas nuo kito. vietinius klubus. Visur pabrėžiama sporto prekių, paslaugų reklama. 4. Korporacijų paramos lygoms ir komandoms. Tik Evans (1996) pabrėžia, kad ši reklaminė prie- Visa tai profesionalaus sporto lygoms suteikia monė skirta vartotojams. unikalią aplinką marketingo sprendimams ir proce- Apibendrinant galima teigti, kad: 1) sporto mar- sams plėtoti (Mason, 1999). ketingo samprata vadybos moksle yra nauja ir ne- Sporto marketingo kompleksas dažniausiai įvar- nusistovėjusi; 2) sporto marketingas – tai vadybos dijamas (Brooks, 1994) kaip visuma tarpusavyje procesas, kurio metu sportas kaip kultūros dalis, jo susijusių elementų ir visuma rinkų, leidžiančių pa- rūšys ir sportininkai įvedami į rinką panaudojant tenkinti vartotojų poreikius ir pasiekti įmonės mar- ekonomikos mokslo metodus ir siekiant patenkinti ketingo tikslus (žr. 2 pav.). klientų (sporto fanų, aistruolių) poreikius. Sporto 2012 Nr. 3(69) 29

2 pav. Sporto marketingo elementai ir rinkos

Marketingo komplekso elementų skaičius ir turi- 3 pav. Sporto marketingo kompleksas nys skiriasi įvairių paslaugų srityse, tačiau kiekvie- na organizacija turi stengtis subalansuoti vartotojų gos kūrimo procese ir yra jos dalis bei turi įtakos ir organizacijų interesus. Į tradicinį 4P marketingo vartotojo pasitenkinimui paslauga ir jos suvokimui. kompleksą, kuris iki šių dienų yra viena iš pagrin- Tai įstaigos darbuotojai, paslaugos vartotojai, taip dinių marketingo teorijos sudedamųjų dalių, įeina pat kiti paslaugos aplinkoje veikiantys asmenys keturi elementai: prekė, kaina, rėmimas ir paskirs- (Rudžionienė, 2007). Visi sporto paslaugų teikimo tymas (McCarthy, 1964; Kotler, 2003). dalyviai daro įtaką paslaugos suvokimui. Nors tyrėjai (Grönroos, 1982; Witers, Wipper- Fizinis akivaizdumas apima aplinką, „kurioje man, 1987; Cowell, 1984; Lovelock, Lewis, 1999) teikiama paslauga ir kur vyksta paslaugos teikė- paslaugoms siūlo skirtingus marketingo komplekso jo ir vartotojo bendravimas, taip pat ir kiekvienas elementus (žr. 3 lentelę), tačiau bendra yra tai, kad apčiuopiamas elementas, turintis įtakos tiek pačiai visi sutinka, jog tradicinių 4P paslaugoms, įvertinus paslaugai, tiek ir pasitenkinimui ja“ (Rudžionienė, jų prigimtį ir teikimo ypatumus, yra per maža, todėl 2007). Dėl fizinio akivaizdumo paslaugų teikėjas šį kompleksą būtina papildyti. Bagdonienė ir Hope- turi gerų galimybių informuoti vartotoją apie savo nienė (2005), atlikusios išsamią paslaugų marketin- tikslus, tikslinius segmentus ir siūlomų paslaugų go komplekso analizę, prie papildomai įvedamų ele- bruožus (Bagdonienė, Hopenienė, 2005). Fiziniai mentų priskiria „3P“: paslaugos teikimo dalyvius, sporto paslaugų aplinkos elementai vadinami pas- fizinį akivaizdumą ir procesus. laugų pagrindu, arba paslaugų kamienu. Fizinės 3 lentelė aplinkos elementai skirstomi į: Marketingo komplekso elementai • Eksterjero (pastato fasadas, gamtovaizdis, auto- mobilių stovėjimo aikštelės įrengimas). Elementų Autorius, metai Komplekso sudėtis sk. • Interjero (vidaus dizainas, dekoracijos) C. Grönroos (1982) 5 Paslauga, kaina, vieta, rėmimas, (Гуськов, 1996). sąveika J. Witers, 6 Paslauga, kaina, vieta, informacija apie Procesas – tai paslaugos teikimo procedūrų ir C. Wipperman paslaugas, vartotojai, pardavimas operacijų, atliekamų tam tikra seka, visuma. Kai (1987) kurios paslaugos labai sudėtingos, reikia vartoto- D. Cowell (1984) 7 Produktas, kaina, vieta, rėmimas, žmonės, fizinis akivaizdumas, procesas jo aktyvaus dalyvavimo (Bagdonienė, Hopenienė, Ch. Lovelock, 8 Produktas, kaina, vieta, rėmimas, 2005). Tiesioginis vartotojo dalyvavimas paslaugos B. Lewis (1999) žmonės, fizinis akivaizdumas, procesas, produktyvumas ir kokybė teikimo procese suteikia vartotojui galimybę aki- vaizdžiai stebėti paslaugos teikimo procesą ir dary- Sporto paslaugų marketingo kompleksą sudaro ti įtaką jos eigai bei paslaugos kokybei. Bet kuris septyni marketingo elementai (žr. 3 pav.). komplekso elementas arba visi kartu veikia vartoto- Iš 3 pav. matyti, kad sporto marketingo komplek- jo sprendimą, ar paslauga naudotis, ar ne, daro įtaką są sudaro produktas, vieta, rėmimas, kaina, dalyviai, pasitenkinimo lygiui ir lemia pakartotinį paslaugų fizinis akivaizdumas, procesas. Produktas, vieta, pirkimą (Bagdonienė, Hopenienės, 2005). rėmimas, kaina mokslinėje literatūroje yra plačiai analizuojami, todėl toliau apžvelgsime tik 3P ele- Teoriniai sporto paslaugų vartotojo modeliai mentus: dalyvius, fizinį akivaizdumą ir procesą. Sporto aistruoliai pasižymi stebinančia vertybių, Dalyviai – tai visi dalyviai, kurie veikia paslau- požiūrių ir elgesio pasireiškimų gausa (Westerbeek, 30 SPORTO MOKSLAS

Smith, 2003). Ne visi vartotojai yra vienodai ais- tringi ir fanatiški, nebūtinai palaikydami komandą susitapatina su ja (Redden, Stainer, 2000). Nebūti- nai jie visi yra lojalūs, susipažinę su klubo istorija ar nesusitaikantys su komandos vertybių kaita. Kai kurie eina į rungtynes reguliariai, kiti – išskirtiniais atvejais. Vieni praleidžia daugybę laiko kalbėda- 4 pav. Sporto vartotojų tipologija mi apie sportą ir naršydami internete, kiti išreiškia 1978) sukūrė paprastą tipologiją, kad parodytų, kaip savo meilę žiūrėdami mokamus sporto kanalus. kai kurie asmenys prarado susidomėjimą krepšiniu Kiekvienas turi skirtingą santykį su sportu ir vie- jam komerciškėjant. Jis sulygino tikruosius fanus, ną ar kitą sporto klubą renkasi skirtingais tikslais kurie formavo vietines komandas vienybės jausmui (Wann ir kt., 2001). Vis dėlto galima manyti, kad sukurti, su naujais, kurie laikė krepšinį malonia po- sporto gerbėjai turi ir vienodų savybių, nulemian- pietės pramoga. Kiti tyrėjai (Boyle, Haynnes, 2000) čių jų polinkius. padarė tokias pat išvadas apie krepšinio fanus, jie Tyrėjai (Spoelstra, 1991) atkreipia dėmesį į tai, suskirstė juos į tradicinius, kurie buvo tikri vartoto- jog būtina žvelgti kur kas giliau ir neapsiriboti to- jai, žinantys žaidimo istoriją ir kultūrą, bei moder- kiomis priežastimis, kaip pasikeitusi ekonominė nius, kurie susidomėjo varžybomis dėl pramogos. situacija šalyje, nesėkmingas komandos žaidimas Bristow ir Sebastianas (Bristow, Sebastian, 2001) ar klubo vadovų problemos. Tikrosios vienokios ar krepšinio komandos „Chicago Bulls“ vartotojus, kitokios vartotojų elgsenos priežastys glūdi tik pa- remdamiesi lojalumo prekiniam ženklui koncepcija, čių vartotojų sąmonėje ir tik patys vartotojai gali suskirstė į konservatyvius ir mažiau lojalius. Pirmieji pasakyti savo elgsenos motyvus ir priežastis. Todėl buvo labiau ištikimi komandos vardui, praleido dau- būtina bendrauti su vartotojais ir juos išklausyti. Jei giau laiko šnekėdami apie klubą, pirkdami vardines klubas padės išspręsti vartotojui iškilusią problemą, prekinio ženklo prekes. Tačiau ir pirmieji, konserva- labiau tikėtina, kad vartotojas žiūrovas ir kitą sezo- tyvieji, ir mažiau lojalūs vienodai mėgo klubą. ną eis žiūrėti rungtynių į areną. Vartotojo pažinimas, Lewiso (Lewis, 2001) studijos iš esmės atskleidė vartotojo problemų ir jų priežasčių nustatymas ir dualistinio metodo reikšmę sporto paslaugų vartoto- kūrybinis probleminės situacijos sprendimas turi jų analizei. Jis tiksliai nurodė būdus, kuriais vartoto- būti pagrindinė klubo strategija. jai susieja save su viena ar kita komanda bei padėjo Vartotojų tipologija. Sporto aistruolių segmen- stiprų pagrindą tolimesnei sąsajų analizei. Jis praplė- tavimas dažniausiai atliekamas trimis metodais (žr. tė supratimą apie tai, kaip skirtingai gali būti suvo- 4 pav.). Pirmasis – tai dualistinis modelis, kuris iš kiamas sporto vartotojų komandos mėgimas, jų lo- esmės apima vieno sporto paslaugų vartotojų elge- jalumas komandai ir reguliarus varžybų žiūrėjimas. sio priešpriešinimą kitam. Šį metodą taikė nemažai Vis dėlto dualistinis metodas yra tik startinis taškas tyrėjų (Klarke, 1978; Boyle, Haynnes, 2000; Quick, segmentuojant vartotojus daugeliu aspektų, kadangi 2000; Hughson, 1999). Antrasis – tai pakopų mo- jis koncentruojasi daugiau į vartotojų elgesį. delis, kai sporto paslaugų vartotojai yra grupuoja- Pakopų metodas. 1990‑aisiais Šiaurės Ameri- mi ir vertinami pagal jų emocinį ar finansinį atsida- koje buvo atlikta daugybė studijų siekiant nustatyti vimą kokiai nors sporto šakai ar komandai (Wann, vienos ar kitos komandos palaikymo stiprumo lygį. Branscombe, 1993), Mullin, Hardy, Sutron, 1993). Jos parodė, kad sporto vartotojus galima ne tik se- Trečiasis – daugiamatis metodas, tiriami pagrin- gmentuoti pagal komandos palaikymo stiprumą, bet diniai sporto prekių vartojimo motyvai, veiksniai, ir pagal jų įsitikinimų ir elgesio įvertinimą. Buvo kurie suteikia sportui prasmę, lojalumą skatinantys tirti vartotojai pagal jų ryšio su klubu ar komanda bruožai, emocinio prisirišimo lygiai, lankymosi stiprumą ir nustatyta, kad tie, kurie daug skaito apie sporto varžybose dažnumas tam, kad būtų galima sportą, dažnai kalbasi su kitais apie sportą, dažnai atskleisti daugybę vartotojų tipų (Holt, 1995; Hunt lankosi varžybose, apskritai, domisi sportu ir nema- et al, 1999). žai apie jį žino, turi stiprų ryšį su komanda ir žaidė- Trumpai aptarsime šiuos metodus. jais (Wann, Branscombe, 1993). Šie stipriai susita- Dualistinis metodas. Vienos iš anksčiausių tipo- patinantys vartotojai linkę vadinti komandą sava ir logijų atsirado dėl Europos krepšinio pasikeitimų, viešai išreiškia savo lojalumą. Tačiau tie vartotojai, vykusių 1970‑aisiais ir 1980‑aisiais. Clarkas (Clarke kurie skaito ir kalba apie sportą mažiau, žiūri ma- 2012 Nr. 3(69) 31

žiau varžybų, rečiau žiūri sporto laidas per televi- kad tokia analizė ne tik atskleidžia emocinį prisiri- ziją, atitinkamai turi mažiau žinių apie sportą ir yra šimą prie komandos, bet apima ir strateginę analizę, vadinami silpnai susitapatinančiais. Taip pat tyrė- patvirtina individo tapatinimąsi, nurodo socialinę jai (Wann, Brancombe) išskyrė įprastus elementus poziciją, nusako pasikeitimą informaciją. sporto paslaugų vartotojų tipologijoje (žr. 4 lent.). Smithas ir Stewartas (Smith, Stewart, 1999), ty- rinėdami Australijos sporto lygas, apibrėžė tipologi- 4 lentelė ją, nusakančią vartotojų pažiūras ir elgesį. Analizuo- Įprasti elementai sporto aistruolių tipologijoje dami lankymosi varžybose motyvus ir apsilankymų (pagal Wann, Branscombe, 1993) dažnumą, tyrėjai nustatė tris pagrindinius vartotojų Eilė Pirminis aistruolio Antrinis aistruolio Tipas tipus: pirmasis – aistringi partizanai, kurie regulia- dėmesys dėmesys 1 Emocinė aistruolio ir Susižavėjimas Susitelkimas riai lankėsi varžybose, liko lojalūs savo komandai, komandos sąsaja ir įgyta ypatinga tapatinosi su komanda, žinojo jos istoriją; antrasis – patirtis 3 Įspūdžiai ir pramogos, Emocinė Saviraiška, atsitiktiniai čempionų pasekėjai, mažiau fanatiški ir atsidavę ko- įgyta didžiulė patirtis komandos ir įsipareigojimai mandai tik tada, kai ji laimi; trečiasis tipas – atsisky- aistruolio sąsaja rę partizanai, jų atsidavimas didelis, tačiau lankėsi 3 Socialinė veikla ir Sporto komandos Tvirtų santykių dvasia, pramogos atpažinimas bendruomeninė veikla varžybose retai, ir du papildomus tipus, labiau ak- centuojančius varžybų kokybę, tai – teatro mėgėjai, Panašiai Šiaurės Amerikos sporto paslaugų kurie pirmiausia siekia pramogos, kuriems patinka vartotojus suskirstė ir Mullinas, Hardis, Sutronas susibūrimo vietos ir žaidėjų žvaigždžių spindesys (Mullin, Hardy, Sutron, 1993), stebėję jų lankymosi bei galimybė žiūrėti pačias rungtynes, ir entuziastai, varžybose dažnumą. Dažniausiai besilankančius jie kurie, panašiai kaip ir teatro mėgėjai, mėgsta jau- pavadino labai atsidavusiais, vidutiniškai besilan- dinančius sportinius žaidimus, bet jiems įdomesni kančius – nelabai atsidavusiais, o retai žiūrinčius žaidimai, kuriems reikia daugiau įgūdžių ir taktinių varžybas – silpnai atsidavusiais. Jie siūlė marketin- manevrų, net kai dalyvauja tik vienas žaidėjas. go specialistams visus vartotojus, esančius žemiau Funkas ir James‘as (Funk, James, 2001) sudarė labai atsidavusiųjų pakopos, kelti aukštyn ir taip sudėtingesnį sporto aistruolių modelį, kurį pavadino skatinti didesnį sporto prekių vartojimą. psichologinio tęstinumo modeliu, jame vietoj pa- Suttonas ir kt. (Sutton et al., 1997) taip pat pasiū- kopų yra keturios augimo stadijos. Pirmoji – žino- lė trijų pakopų modelį. Aukščiausioje pakopoje – iš- jimo, individai žino, kad egzistuoja komandos, bet tikimieji Šiaurės Amerikos fanai, kurie turėjo stiprų nesusidomi jomis; antroji – pramogos, vartotojai nuosavybės jausmą, buvo labai emociškai veikiami eina į varžybas paįvairinti kasdienybės, tačiau visai komandos ir linkę save tapatinti su komanda. Viduri- netapatina savęs su komanda; trečioji – prisirišimo, nėje pakopoje – prisitaikantys fanai, kurių emocinis vartotojai skiria daugiau laiko ir yra emociškai su- prisirišimas ir tapatinimasis su komanda priklauso siję su komanda; ketvirtoji – atsidavimo, vartotojai nuo komandos sėkmės. Apatinėje pakopoje atsidūrė tapatina save su komanda ir yra labiausiai emociškai socialiniai fanai, kuriems svarbesnė pramoga, o ne prisirišę, jie eina į varžybas, skaito ir domisi sportu. savęs tapatinimas su komanda. Tyrėjai pateikė išplėstą požiūrį į sportu besidomin- Dėl pakopų metodo ribotumo atsirado daugiau čius vartotojus (žr. 5 lent.). sporto vartotojų tipologijų. Holtas (Holt, 1995) Išanalizavus sporto vartotojų tipus pastebima ten- vienas iš pirmųjų pasiūlė daugiamatį metodą ana- dencija, jog dauguma orientuojasi į funkcines pre- lizuodamas „Chicago Buls Cubs“ krepšinio klubą. kių ar paslaugų savybes, bet kartu šios orientacijos Pirma – jis nagrinėjo sporto aistruolių subjekty- nėra nuoseklios. Prioritetas žemai kainai, puikiam vią patirtį ir jų susietumą su komanda racionaliu ir aptarnavimui yra būdingos savybės atskiroms soci- emociniu elgesiu, antra – gilinosi į sporto paslaugų alinėms grupėms. Vyrauja gana ryškus funkcinis ir vartotojų savęs tapatinimo (integravimo) su klubu instrumentinis prekių ar paslaugų vartojimas. būdus, trečia – koncentravosi ties būdais, nusakan- Matonis ir kt. (Matony et al., 2000) nustatė ketu- čiais, kaip vartotojai pagal savo turimas sporto ži- ris lojalumo komandai tipus. Aukščiausias lojalu- nias nustato savo ryšį su klubu ir kaip tą ryšį pa- mo lygis – tai tikrasis lojalumas, kuriam būdingas ir teikia platesnei visuomenei, ketvirta – skyrė dėmesį stiprus atsidavimas, ir dažnas lankymasis varžybose. apsikeitimo elementui tarp sporto vartotojų, t. y., Kitas lojalumo lygis – netikras lojalumas, atsidavi- kaip jie keitėsi turima informacija. Tyrėjas nustatė, mas nebūdingas, tačiau varžybų žiūrėjimas savame 32 SPORTO MOKSLAS

5 lentelė pus turėtų būti labai gerai apsvarstytas, nes dar vieno Išplėstas požiūris į sporto paslaugų vartotojus segmento išskyrimas – tai ilgas ir sunkus procesas, (pagal Gladden, Funk) o nauda, jį pavertus dar viena operacine marketingo Grupės tipas Diferencijuota elgsena strategija, neaiški. Todėl reikėtų daugiau gilintis į Ištrūkimas (į mažiau įtemptą „sporto pasaulį“); Pagrindiniai pačią vartotojų elgseną krepšinio rinkoje. pakylėjimas (susižavėjimas sporto renginiais); motyvai socialinis bendravimas Vartotojų elgsena: krepšinio rinkos kontekstas. Stiprus prisirišimas ir įsipareigojimai; Emocinis Siekdama įsitvirtinti rinkoje, pasiekti kuo geresnius vidutinis prisirišimas ir daliniai įsipareigojimai; prisirišimas silpnas prisirišimas ir įsipareigojimai produkcijos ar paslaugų pardavimo rodiklius, orga- Aukšta vertė (tvirti finansiniai įsipareigojimai); nizacija, bendrovė turi gerai žinoti vartotojo porei- Ekonominis vidutinė vertė (tarpiniai finansiniai įsipareigojimai); prisirišimas kius ir norus, taip pat svarbu gerai žinoti vartotojo žema vertė (silpni finansiniai įsipareigojimai) Komanda pripažinta kaip idėjų kūrėjai; savybes, vartotojo elgesį lemiančius veiksnius. komanda pripažinta kaip piliečiai ir visuomenės Tapatybė Sporto marketingo specialistai stengiasi paten- pasididžiavimas; komanda pripažinta kaip visuomenės ir kultūros dalis kinti vartotojų poreikius ir norus, tačiau priežastys, Lojalumas prisidedant prie renginio veiklos; dėl kurių perkama tam tikra prekė ar paslauga, gali Lojalumas lojalumas atstovaujant komandos įvaizdžiui; labai skirtis. Kai kurie šaltiniai teigia, kad kiekviena lojalumas bendraujant ir palaikant ryšius Pirmenybė skiriama komandai; žmogaus veikla turi tam tikras motyvas. Todėl visada Susitelkimas pirmenybė skiriama sporto organizacijai; reikia stengtis suprasti motyvus, kurie veikia žmo- pirmenybė skiriama žaidėjui Racionalumas: strateginė analizė; gaus elgesį tam tikrose situacijose. Tyrėjai (Hawkins Įgyjama patirtis simbolinė: gestai, ceremonijos, ritualai; et al., 1998, Urbanskienė ir kt., 2000) skiria tokias integracija į socialinę veiklą vykdant sporto programą pagrindines vartotojo motyvacijos charakteristikas: Veikla sporto Dažna veikla; vidutinė veikla; nedidelė veikla renginiuose • vartotojo motyvai yra atviri, paslėpti ir sudėti- niai; mieste – tikėtinas. Trečias lygis – nematomas loja- • vartotojo motyvacija susideda iš dviejų kompo- lumas, kuriam būdingas stiprus atsidavimas koman- nentų: energijos ir krypties; dai, bet retas varžybų žiūrėjimas. Pats silpniausias • vartotojas yra veikiamas išorinių ir vidinių lygis – žemas lojalumas, nebūdingas nei atsidavi- jėgų; mas komandai, nei lankymasis varžybose. • motyvacija gali turėti ženklą: arba teigiamą, Daugiamatis modelis labiau paaiškina sporto arba neigiamą; paslaugų vartotojų elgesį. Holtas (Holt, 1995) de- • vartotoją motyvuoja poreikis siekti užsibrėžto taliai atskleidė socialinių ir psichologinių veiksnių tikslo; svarbą jame, įrodė, kad vartotojai žiūri varžybas ir • egzistuoja motyvų įvairovė; dėl svarbos bendraujant su kitais fanais. • vartotojų motyvai rodo asmeninius skirtumus. Huntas ir kt. (Hunt et al., 1999) teigia, kad sporto Vartotojas yra veikiamas išorinių ir vidinių jėgų. paslaugų vartotojai išsidėstę pagal hierarchiją. Ais- Vidinė motyvacija susijusi su veikla, kurios elgsena tringiausi vartotojai turi didžiausią svorį dėl savo yra tikslas. Vartotojas leis pinigus tai paslaugai, jei didžiulio emocinio susietumo ir pavyzdingo varžy- ji teiks malonumą (vartotojo mėgstamos krepšinio bų lankymo. Tai fanatikai, aistringi partizanai ir t. t. komandos pergalė, pažanga sporto mokykloje). Toliau eina racionalūs, atsitiktiniai vartotojai ir kiti. Galima teigti jog vertingiausi motyvai yra vidi- Tačiau toks hierarchinis skirstymas gali neigiamai niai – kompetentingumo jausmas, tikslų siekimas, paveikti tuos sporto vartotojus, kurie neatrodo labai galimybė patirti džiaugsmą. Tokie motyvai skatina aistringi, nors iš tiesų tokie yra. Hierarchinis skirsty- dalyvauti veikloje (Bump, 2000). Vidinė motyva- mas turėtų būti kritiškai peržiūrėtas marketingo spe- cija krepšinyje lemia didelius laimėjimus, o išori- cialistų, nes jame yra labai daug vertinimo kriterijų. nė motyvacija (pavyzdžiui, noras turėti gerai ap- Hierarchinis modelis skatina parduodant taiky- mokamą darbą) dažnai didelių laimėjimų nelemia tis į atsidavusius sporto vartotojus. Vis dėlto tyrė- (Myers, 2000). jai (McDonald, Milne, 1997) teigia, kad efektyvus Motyvacija gali turėti ženklą: arba teigiamą, arba sporto marketingas turi koncentruotis ties vartoto- neigiamą. Teigiama įtaka veda žmones į tikslą, o jų „kėlimu aukštyn hierarchiniame pasiskirstyme į neigiama įtaka, atvirkščiai, nukreipia žmones nuo aukštesnį finansinio ir emocinio prisirišimo lygį“. nepalankių sąlygų (siekis krepšinio mokykloje ko- Taigi, tipologijos, kurios iš pradžių atrodo labai mandai atnešti kuo daugiau pergalių, arba atvirkš- skirtingos, dažniausiai praktiškai yra vienodos. Ban- čiai, patirtos nesėkmės skatina nutraukti veiklą). dymas dar labiau diferencijuoti sporto vartotojų ti- 2012 Nr. 3(69) 33

Vartotojų motyvacijos veiksniai skiriasi priklau- mėti kiekvienas paslaugos teikėjas, siekiantis par- somai nuo situacijos ir nuo sporto šakos, tačiau api- duoti savo paslaugas (Shilbury, Quick, Westerbeek, bendrintai galima išskirti tam tikrus motyvacijos 2000). Taikant vartotojų apklausą buvo nustatyti šie ypatumus, kurie daugiau ar mažiau pasireiškia var- 6 lentelėje išvardyti kriterijai. totojo elgsenoje pasirenkant konkretų sporto renginį. 6 lentelė Užsienio autoriai (McDonald et al., 2002) pateikia Sporto paslaugų požymiai 13 motyvacijos veiksnių, sąlygojančių vartotojo Požiūriai Požymių charakteristika pasirinkimą: fizinis parengtumas; rizikos prisiėmi- Apčiuopiamumas Patogios fizinės sąlygos, įranga, apranga, bendraujantis personalas mas; streso sumažinimas; agresija; tapimas nariu; Patikimumas, Galėjimas atlikti paslaugą patikimai ir kruopščiai socialinis palengvinimas; savigarba; konkurencija; tikrumas laimėjimas; įgūdžių įvaldymas; estetika; vertės plė- Jautrumas Noras padėti vartotojui ir greitai suteikti norimą paslaugą totė; saviraiška. Kompetentingumas, Valdymas reikalingų įgūdžių, sugebėjimų ir žinių Išoriniai vartotojų elgsenos veiksniai. Išoriniai gebėjimas teikiant atitinkamas paslaugas Mandagumas Mandagumas, pagarba, dėmesys, draugiškumas veiksniai, lemiantys vartotojų elgseną perkant pas- kontaktuojant su asmeniu laugas ar prekes, daro didelę įtaką vartotojų spren- Įtikinamumas, Vertas pasitikėjimo, patikimas, doras, sąžiningas, dimo priėmimo procesui. Sporto marketingo litera- patikimumas atviras paslaugos teikėjas Saugumas Pavojų, rizikos nebuvimas tūroje daugiau dėmesio skiriama bendriems sporto Prieinamumas Lengvai prieinama, pasiekiama produktų paklausos veiksniams: Bendravimas Galimybė vartotojams informaciją gauti jiems suprantama kalba • ekonominiams – bilietų kainai, gyventojų pa- Vartotojų supratimas Stengtis pažinti vartotojus ir jų poreikius jamoms, alternatyvioms laisvalaikio leidimo for- moms, televizijai, kitiems konkurenciniams sporto Asmenybės įtaka, įtakos grupės, socialinė kla- renginiams tame pačiame regione; sė, kultūra, subkultūra yra sociokultūriniai veiks- • ryšiui tarp sociologinių ir demografinių veiks- niai, darantys įtaką vartotojui priimant sprendimą nių, tokių kaip gyventojų skaičius, geografija ir (Berkowitz et al., 1992). Kultūra yra visuomenės sporto vartotojų užsiėmimai; gyvenimo būdas, jo normos ir vertybės, kurios yra • rėmimui, specialių renginių, sporto žvaigždžių, perduodamos iš kartos į kartą. Vertybės, gyvenimo komandos turnyrinės padėties ir čempionato svar- būdas, kurie yra priimtini konkrečioje visuomenėje, bos įtakai rungtynių lankomumui; gali būti nesuprasti kitoje kultūrinėje terpėje. Kul- • kitiems veiksniams, kurie apima tvarkaraščių, tūros įtaka vartotojo elgsenai pasireiškia daugelyje žiūrovų priėmimo sąlygų, naujų arenų, orų ir kt. sričių, todėl įmonės, organizacijos turi žinoti, kokias veiksnių įtaką vartotojų elgsenai. paslaugas, prekes pateikti rinkai. Situaciniai veiksniai, kurie daro įtaką vartotojų Visi veiksniai, darantys įtaką vartotojų žiūrovų elgsenai, yra tokie: pirkimo tikslas, socialinė aplin- pirkimo elgsenai, suskirstyti į tris grupes (Macp- ka, fizinė aplinka, laikini efektai; situacinės būklės herson, Garland, Haughey, 2000): (Berkowitz et al., 1992). Galima teigti, kad vienas 1. Tiesioginiai – veiksniai, darantys tiesioginę svarbesnių iš paminėtų veiksnių būtų pirkimo tiks- įtaką vartotojų pasitenkinimui, ir klubo vadovų kon- las, kuris nulemia perkamos paslaugos, prekės po- troliuojami. būdį, pvz.: vienaip pirksime sau (pirkdami abone- 2. Netiesioginiai – veiksniai, darantys netiesio- mentą į krepšinio rungtynes), kitaip – pirkdami kaip ginę įtaką vartotojų pasitenkinimui, ir klubo vadovų dovaną (bilietus į svarbias krepšinio rungtynes). kontroliuojami. Socialinė aplinka – tai aplinka pačioje krepšinio 3. Sąlyginiai – veiksniai, kurių klubo vadovai mokykloje, ją lankantys asmenys ir aptarnaujan- negali kontroliuoti, t. y. socialiniai, ekonominiai, tis personalas. Fizinė aplinka – tai aplinka siaurąja geografiniai ir aplinkos. prasme, pvz.: krepšinio mokyklos interjeras, prie- Prie išorinių / socialinių veiksnių dar būtų gali- monės mokyklos užsibrėžtiems tikslams pasiekti. ma priskirti ir vadinamuosius marketingo komplek- Laikini efektai – tai gali būti ir vartotojo nuotaika, so veiksnius, kurie taip pat veikia vartotojo elgseną, ir turima su savimi pinigų suma. sprendimo priėmimą (Urbanskienė ir kt., 2000). Tai Sporto paslaugų teikimui pastarąjį dešimtmetį gali būti ir reklamos informacija, kuri gali paveikti skiriama daug dėmesio. Būtini kriterijai, kurie yra vartotojo apsisprendimą, pvz., apsilankyti tam tikro- svarbūs ir vertinami vartotojo, kliento, besirenkan- se krepšinio rungtynėse arba nusipirkti tris bilietus čio vieną ar kitą paslaugą, ir kuriais turėtų pasižy- už dviejų kainą. 34 SPORTO MOKSLAS

Vieni svarbiausių tiesioginių ir netiesioginių 3. Vartotojo elgsena – tai vartotojo elgesys nuo veiksnių, kuriuos pažymi daugelis autorių ir kuriuos poreikio atsiradimo iki to poreikio patenkinimo. vartotojų nuomonės tyrimuose dažniausiai pamini Vartotojo elgsenos sąvoka apima informacijos ieš- gerbėjai, yra pateikti 7 lentelėje. kojimą, prekės / paslaugos pasirinkimą, vartojimą, 7 lentelė pasitenkinimą ar nepasitenkinimą įsigyta preke ir Tiesioginiai ir netiesioginiai veiksniai, daug kitų veiksnių. darantys įtaką vartotojų žiūrovų pirkimo elgsenai 4. Sporto gerbėjai / žiūrovai pagal vartotojų tipo- Tiesioginiai Netiesioginiai logiją skirstomi trimis metodais: dualistiniu metodu 1. Arenos patrauklumas 1. Informacijos apie rungtynes ir (vartotojų elgesio priešpriešinimas), pakopų meto- bilietus tikslumas ir pateikimas laiku du (skirstymas pagal sporto vartotojų emocinį ar 2. Automobilių statymas ir su juo 2. Informacijos patikimumas finansinį atsidavimą sporto šakai, komandai), dau- susijusių problemų sprendimas 3. Garso ir vaizdo efektai bei jų 3. Komandos žaidėjų giamačiu metodu (sporto prekių vartojimo motyvai, kokybė „prieinamumas“ veiksniai). 4. Aptarnaujančio personalo paslaugumas LITERATŪRA 5. Gėrimų ir užkandžių pasirinkimas bei kokybė 1. Bagdonienė, L., Hopenienė, R. (2005). Paslaugų marketingas ir vadyba. Kaip matyti iš 7 lentelės, tiesioginiai veiksniai, 2. Bristow, D. N., Sebastian R. J.(2001). Holy cow! Wait kurie daro įtaką sporto paslaugų vartotojų pirkimo ‘til next year! A closer look at the brand loyalty of Chicago cubs baseball fans. Journal of Consumer Marketing, 18(3), elgsenai, yra arenos patrauklumas, automobilių sta- 256–275. tymas ir su juo susijusios problemos, garso ir vaiz- 3. Brenner, S. (1997). Pursuing relationships in professional do efektai, aptarnaujančio personalo paslaugumas, sport. Sport Marketing Quarterly [SMQ], 6(2), 33–34. gėrimų ir užkandžių pasirinkimas bei kokybė. Ne- 4. Funk, J. (2001). The psychological continuum model: tiesioginiai veiksniai, veikiantys vartotojų pirkimo A conceptual framework for understanding an individual’s elgseną, būtų: informacijos apie rungtynes ir bilie- psychological connection to sport. Sport Management Review [SMR], 4(2), 119–150. tus tikslumas bei pateikimas laiku, informacijos pa- 5. Grönroos, C. (1994). From marketing mix to relationship tikimumas, komandos žaidėjų „prieinamumas“. marketing. Management Decision, 32(2), 4–20. Apibendrinant galima teigti, kad sporto paslaugų 6. Hughson, J. (1999). A Tale of two pribes expressive vartotojų elgsenai didelę įtaką daro išoriniai veiks- fandom in Australia‘s A-league. Culture, Sport, Society. niai. Vartotojų apsisprendimui pirkti paslaugas turi 7. Kotler, P., Keller, K. L. (2008). Marketing Management. Upper Saddle River, NJ: Pearson/Prentice Hall. įtakos darbas ir jo pobūdis, profesija, formalios ir 8. McDonald, Mark A., Milne, George R., JinBae Hong. neformalios grupės, statusas šeimoje, kultūra, tradi- (2002). Motivational factors for evaluating sport spectator cijos, vertybės. and participant markes. Sport Marketing Quarterly, 11:2, 100–113. Išvados 9. Milne, George R., McDonald, Mark, A. (1997). Sport 1. Išanalizavus sporto marketingą šiuolaikinių mar- marketing: managing the exchange process. Jones & Bartlett Learning. ketingo koncepcijų kontekste galima teigti, kad mar- 10. Mullin, B., Hardy, S., Sutton, W. (2000). Sport ketingo kaip mokslo disciplinos raida ir prisitaikymas Marketing. prie sudėtingėjančių rinkos sąlygų, daro įtaką naujų 11. Mullin, B., Hardy, S., Sutron, W. (2007). Sport Marketing netradicinių marketingo formų, tokių kaip sporto mar- (3rd ed.). ketingas, atsiradimui. Sporto marketingo svarbą vis 12. Quick, S. (2000). Contemporary sport consumers: some implications of linking fan typology with key spectator labiau akcentuoja Lietuvos bei užsienio mokslininkai variables. Sport Marketing Quarterly [SMQ], 9(3), 149– ir galima teigti, kad jo esmė yra sporto paslaugų, pre- 156. kių, atitinkančių vartotojų norus, sukūrimas. 13. Shilbury, D., Quick, Sh., Westerbeek, H. (2003). 2. Sporto paslaugų marketingo komplekso su- Strategic Sport Marketing (2nd ed). Crows Nest, N.S.W.: dedamosios dalys (produktas, vieta, rėmimas, kai- Allen & Unwin. na, dalyviai, fizinis akivaizdumas, procesas) yra 14. Shilbury, D., Quick, Shayne P., Westerbeek, Hans. (1998). Strategic Sport Marketing. priemonės, padedančios formuoti vartotojo požiūrį 15. Spoelstra, J. (1991). How to Sell the Last Seat in the paslaugų pasirinkimo procese. Bet kuris jų arba visi House. Portland OR, JAV. kartu veikia vartotojo sprendimą, ar paslauga nau- 16. Sutton, McDonald, Milne, Cimperman (1997). Creating dotis ar ne, daro įtaką pasitenkinimo lygiui ir lemia and fostering fan identification in professional sports. Sport pakartotinį paslaugų ir produktų pirkimą. Marketing Quarterly [SMQ], 6(1), 15–22. 2012 Nr. 3(69) 35

17. Urbanskienė, R., Clottey, B., Jakštys, J. (2000). Vartotojų 19. Westerbeek, H., Smith, A. Sport Business in the Global elgsena. Kaunas: Technologija. Marketplace. Basingstoke: Palgrave Macmillan. 18. Wann, D. L., Melnick, M. J., Russell, G. w., Peace, 20. Гуськов, С. И. (1996). Спортивный маркетинг. Киев: D. G. (2001). Sport fans: The Psychology and Social Impact Олимпийская литература. of Spectators. New York: Routledge Press.

SPORTS MARKETING: THEORETICAL MODELS AND BEHAVIOUR OF SPORTS SERVICES CONSUMER Assoc. Prof. Dr. Biruta Švagždienė1, Assoc. Prof. Dr. Linas Žalys2, Assoc. Prof. Dr. Irina Žalienė2, Dr. Kristina Bradauskienė1 Lithuanian Academy of Physical Education1, Šiauliai University2 Summary Sport is a global phenomenon, framed by international sports marketing services affect consumer behaviour? organizations. Television viewers and Internet users After the assessment of the factors affecting consumer have an opportunity for a real-time monitoring of a behaviour, it is expected to apply more effective sports wide variety of sports, wherever they take place. Well- marketing decisions related to the sport better meeting known athletes equal the brightest stars of the show the needs of services users. The aim of the article was to world and are easily recognizable anywhere in the introduce theoretical sports services consumers’ models world. All this is easily converted into a big money; and behaviour of sport marketing. Methods: literature so gradually it is becoming clear that primarily it is analysis, comparison and generalization. Object: sport business, and major professional sports (labour) influence of sports marketing on consumer behaviour. migration only confirms this. With regard to sports After the analysis of sports marketing in the context marketing, it should be noted that it is still developing, of contemporary marketing concept, it can be said that although some signs of this process may be seen in the development of the marketing as a scientific discipline past; this is more attributable to services provided by and its adaptation to the increasing complexity of advertising. There is not enough literature to evaluate market conditions, influences occurrence of new non- the marketing in sport, or try to provide a framework for traditional forms of marketing such as sports marketing understanding the strategic approaches and the value as a whole. Significance of sports marketing is that the marketing can bring to sport. Sport can benefit increasingly emphasized by the Lithuanian and foreign from marketing. Such an approach is acceptable. Based scientists, and it can be said that its essence is creation on common causes, marketing relationships in sport are of sports services and goods that meets users’ needs. technologically innovative: mature sports marketing Complex parts of sport services marketing (product, (marketing) studies as well as increased recreational place, promotion, price, participants, physical evidence, and leisure options practices lead to challenges of process) are measures that help to shape consumer’s greater competitiveness. Sports marketing is a new area perception in the process of choice. Any of them or all and very broad, with a constantly changing concept. together they affect the consumer’s decision whether The novelty of sports marketing in Lithuania may be to use the service or not, and influences the level of illustrated by the fact that this area is not analysed by satisfaction, to repeated purchases of products and any scientists. You can find methodological information services. Consumer behaviour is the behaviour of users on sports psychology, but it is mostly for athletes who depend on the requirements before the appearance and their coaches. Organizers face various problems, of satisfaction. Consumer behaviour concept combines such as how to get spectators interested in coming the quest for information, product / service selection, to competition. This is due to the fact that in spite of use, satisfaction or dissatisfaction with the goods Lithuanian patriotism and old traditions in the country, purchased and other factors. Sports fans / viewers by numerous market participants are offering more, more user typology divided in three ways: dualistic (user interesting, and perhaps in some cases, more services behaviour confrontation), cascade (breakdown by sport that best meet customers needs. In order to not only consumer emotional or financial commitment to the maintain but also increase the number of users who sport, team), multivariate (sporting goods consumer are interested in sports, firstly sports marketing and the motives, factors). sport services users should be explored better. How a Keywords: sports, sports marketing, sports services, Biruta Švagždienė sports services, user and consumer behaviour. Lietuvos kūno kultūros akademijos Sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedra Sporto g. 6, LT–44221 Kaunas Gauta 2012 09 10 Tel. +370 37 302 662 Patvirtinta 2012 09 28 36 SPORTO MOKSLAS

SPORTO psichologija Sport Psychology

Badmintono žaidėjų pasitikėjimas savimi: empirinio tyrimo rezultatai Prof. dr. Romualdas Malinauskas, Dalius Juodsnukis Lietuvos sporto universitetas

Santrauka Šiame darbe atkreipiamas dėmesys į badmintono žaidėjų pasitikėjimo savimi ypatumus. Kadangi analizuojant sportinės veiklos rezultatus yra pastebima pasitikėjimo savimi ir sėkmingos sportinės veiklos sąsaja, todėl sportininkų pasitikėjimo savimi tyrimai nepraranda aktualumo. Darbe pasitelktas R. Vealey sportinio pasitikėjimo modelis. Šio modelio nauda yra dvejopa: pirma, šis modelis reiškia sistemą, padedančią teoriškai pagrįsti sportininkų pasitikėjimo savimi šaltinius; antra, modelis gali būti pasitelkiamas kaip pagrindas ugdymo programoms, padedančioms skatinti sportininkų pasitikėjimą savimi, kurti. R. Vealey sportinio pasitikėjimo modelis numato, kad organizacinė kultūra (pvz., varžybų standartai, motyvacinis klimatas, sporto progra- mų tikslai ir struktūriniai lūkesčiai), sportininkų asmeninės savybės, požiūris ir vertybės turi įtakos sportininkų pasiti- kėjimo savimi raiškai ir trims sportinio pasitikėjimo šaltiniams (laimėjimams, savireguliavimui ir socialiniam klimatui). Todėl būtent R. Vealey (2001) sportinio pasitikėjimo modelis buvo pasirinktas kaip šio darbo teorinis pagrindas. Skirtingo meistriškumo ir skirtingos lyties badmintono žaidėjų pasitikėjimo savimi įvertinimas yra svarbi mokslinė problema, kuriai spręsti tyrime keliami tokie probleminiai klausimai: ar skiriasi skirtingos lyties badmintono žaidėjų pasitikėjimas savimi, ar skiriasi didesnio ir mažesnio meistriškumo badmintono žaidėjų pasitikėjimas savimi. Tyrimo tikslas – atskleisti badmintono žaidėjų pasitikėjimo savimi ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1) nustatyti badmintono žaidėjų pasitikėjimo savimi ypatumus pagal meistriškumą; 2) nustatyti badmintono žaidėjų pasitikėjimo savimi ypatu- mus pagal lytį. Tyrimo metu keltos hipotezes, kad: 1) didesnio meistriškumo badmintono žaidėjams būdingas didesnis pasitikėjimas savimi; 2) badmintono žaidėjams vyrams būdingas didesnis pasitikėjimas savimi. Tiriamąją imtį sudarė 94 badmintono žaidėjai: 68 vyrai ir 26 moterys. Visi tiriamieji, remiantis Lietuvos badmin- tono federacijos (LBF) suskirstymu, buvo suskirstyti pagal meistriškumo grupes į didesnio (A ir B grupės žaidėjai) ir mažesnio (C ir D grupės žaidėjai) meistriškumo žaidėjus. Tyrimui buvo pasitelktas R. Vealey Sportinio pasitikėjimo savimi komponentų klausimynas. Tiriamieji turėjo pažymėti pasitikėjimo savimi lygį skalėje nuo 1 iki 7. Tyrimo rezul- tatai buvo analizuojami taikant χ2 kriterijų. Išanalizavus skirtingo meistriškumo badmintono žaidėjų duomenis nustatyta, kad mažesnio meistriškumo grupės badmintono žaidėjams būdingiausias vidutinis pasitikėjimo savimi lygis (būdingas 67 % apklaustųjų), o didesnio meistriškumo grupės badmintono žaidėjams būdingesnis aukštas pasitikėjimo savimi lygis (juo pasižymėjo 55 % ti- riamųjų). Nustatyta, kad skirtingo meistriškumo badmintono žaidėjai pagal pasitikėjimo savimi lygį statistiškai pati- kimai skiriasi (χ2(1) = 4,63; p < 0,05): didesnio meistriškumo sportininkų pasitikėjimas savimi didesnis. Analizuojant badmintono žaidėjų vyrų ir moterų duomenų pasiskirstymą atskleista, kad 59 % vyrų ir 35 % moterų vertina pa- sitikėjimą savimi kaip aukštą. 41 % vyrų ir 65 % moterų pasitikėjimas savimi yra vidutinio lygio. Nustatyta, kad badmintono žaidėjams vyrams būdingas didesnis pasitikėjimas savimi (χ²(1) = 4,42; p < 0,05). Keltos hipotezės pasitvirtino. Tolesnių tyrimų perspektyvos yra galimos, nes vertėtų analizuoti ne tik badmintono žaidėjų pasitikėjimo savimi ypatumus, bet ir jų laimėjimų motyvacijos raišką. Raktažodžiai: pasitikėjimas savimi, sportinis meistriškumas, badmintonas. Įvadas Kadangi analizuojant sportinės veiklos rezultatus Sporto moksle, pedagoginėje ir psichologinėje pastebima pasitikėjimo savimi ir sėkmingos sporti- literatūroje sportininko pasitikėjimas savimi verti- nės veiklos sąsaja (Feltz, 2007), todėl sportininkų namas kaip asmenybės įvaizdžio dalis. Pasitikėji- pasitikėjimo savimi tyrimai nepraranda aktualu- mas savimi susijęs su sėkmės ar nesėkmės patirtimi mo. Pastaruoju metu akcentuojami mokslo darbai, sportinėje veikloje, su savęs kritikavimu ir asmeny- kuriuose taikomi socialinės kognityviosios teorijos bės tikėjimu savimi (Kais, 2005). Dažniausiai blogi modeliai, kaip antai: R. Vealey (2001) sportinio pa- sportininkų rezultatai aiškinami mažu pasitikėjimu sitikėjimo modelis. Šio modelio nauda yra dvejopa: savimi, o geras pasirodymas – dideliu (Bund, 2001). pirma, šis modelis reiškia sistemą, padedančią teo- Pasitikėjimas savimi apibrėžiamas kaip žmogaus riškai pagrįsti sportininkų pasitikėjimo savimi šal- jutimas, supratimas, kad yra pajėgus atlikti uždavi- tinius; antra, modelis gali būti pasitelkiamas kaip nius, kuriuos jis kelia pats sau. pagrindas kurti ugdymo programas, padedančias 2012 Nr. 3(69) 37 skatinti sportininkų pasitikėjimą savimi. R. Vealey simų. Tiriamieji turėjo pažymėti pasitikėjimo savimi (2001) sportinio pasitikėjimo modelis numato, kad lygį skalėje nuo 1 iki 7. Pasitikėjimo savimi lygis organizacinė kultūra (pvz., varžybų standartai, mo- buvo vertinamas taip: 1–2 (37–74) balai – žemas; tyvacinis klimatas, sporto programų tikslai bei struk- 3–5 (75–185) balai – vidutinis; 6–7 (186–259) ba- tūriniai lūkesčiai) ir sportininkų asmeninės savybės, lai – aukštas. požiūris bei vertybės turi įtakos sportininkų pasiti- Siekiant įsitikinti metodikos subskalių tinkamu- kėjimo savimi raiškai ir trims sportinio pasitikėjimo mu šiam tyrimui, apskaičiuotos Cronbach alfa reikš- šaltiniams (laimėjimams, savireguliacijai ir sociali- mės atskiroms subskalėms, kurios buvo nuo 0,61 iki niam klimatui). Todėl būtent R. Vealey (2001) spor- 0,73, o visos metodikos 0,68. Todėl galima teigti, kad tinio pasitikėjimo modelis buvo pasirinktas kaip šio metodikos vidinis suderinamumas yra pakankamas. darbo teorinis pagrindas. Tyrimo rezultatai buvo analizuojami pasitelkus Nors jokia kita sąvoka niekada nebuvo sulaukusi χ2 kriterijų. tiek daug sporto mokslininkų dėmesio kaip sporti- Tyrimo organizavimas. Tiriamąją imtį sudarė ninko pasitikėjimas savimi, vis dėlto reikia konsta- 94 badmintono žaidėjai. Tiriamieji buvo atrinkti iš tuoti, kad darbų, kuriuose analizuojami badmintono Lietuvos badmintono federacijos (LBF) pateikto žaidėjų pasitikėjimas savimi ir/arba jo šaltiniai (sąly- žaidėjų grupių sąrašo, taikant tikimybinės sistemi- gos, stiprinančios sportininko pasitikėjimą savimi), nės atrankos procedūras, atrenkant kas ketvirtą žai- yra nedaug. Pavyko aptikti tik keletą darbų, skirtų dėją. Į tiriamąją imtį pateko 68 vyrai ir 26 moterys. išsamiai badmintono žaidėjų pasitikėjimo savimi Visi tiriamieji, remiantis LBF skirstymu, buvo su- analizei (Callowet al., 2002; Ramirez, 2010). skirstyti pagal meistriškumo grupes į didesnio (A ir Badmintono žaidėjų pasitikėjimo savimi tyrimas B grupės žaidėjai) ir mažesnio (C ir D grupės žaidė- yra aktualus ir todėl, kad dar nepanaudoti rezervai jai) meistriškumo žaidėjus. slypi badmintono žaidėjų pasitikėjimo savimi stipri- Tyrimas vyko 2011 m. spalio–gruodžio mėnesiais. nimo srityje, tyrimo rezultatai gali padėti sportinin- Apklausa buvo atliekama pratybų metu, prieš tai iš kams adekvačiau vertinti savo gebėjimus. Skirtingo anksto susitarus su treneriu. Laikantis tiriamųjų in- meistriškumo ir skirtingos lyties badmintono žaidėjų formavimo principo, iš pradžių sportininkams paaiš- pasitikėjimo savimi įvertinimas yra svarbi mokslinė kintas tyrimo tikslas, taip pat garantuotas apklausos problema, kuriai spręsti keliami tokie probleminiai anonimiškumas. Kiekviena apklausa truko 30 min. klausimai: ar skiriasi skirtingos lyties badmintono Anketas tiriamieji pildė pratybų vietoje. Tiriamųjų žaidėjų pasitikėjimas savimi, ar skiriasi didesnio ir skaičius sportinio meistriškumo atrankinėms visu- mažesnio meistriškumo badmintono žaidėjų pasiti- moms lyginti buvo nustatytas pagal formulę: kėjimas savimi? n = 2t2 σ2 / Δ2, (n = n ). Tyrimo objektas – badmintono žaidėjų pasitikė- 1,2 1 2 jimas savimi. 2 2 2 Mūsų atveju: n1,2 = 2* 2 *0,6 / 0,25 = 46, Tyrimo tikslas – atskleisti badmintono žaidėjų čia n1,2 – reikiamas atvejų skaičius, pasitikėjimo savimi ypatumus. t – atrankinių grupių vidurkio skirtumo patikimumo Tyrimo uždaviniai: rodiklis (95 % patikimumui vidurkių skirtumo pati- 1. Nustatyti badmintono žaidėjų pasitikėjimo sa- kimumo rodiklis t = 2), vimi ypatumus pagal meistriškumą. σ – vidutinis kvadratinis nuokrypis (0,6 – iš ankstes- 2. Nustatyti badmintono žaidėjų pasitikėjimo sa- nių tyrimų (Vealey, 2001)), vimi ypatumus pagal lytį. Δ – leistinas netikslumas, pasirinkome 0,25. Todėl Tyrimo metu keltos hipotezės, kad: 1) didesnio turėjo būti ištirta ne mažiau kaip po 46 kiekvienos meistriškumo badmintono žaidėjams būdingas dides- sportinio meistriškumo grupės tiriamuosius. nis pasitikėjimas savimi; 2) badmintono žaidėjams vyrams būdingas didesnis pasitikėjimas savimi. Tyrimo rezultatai Ištyrus visų 94 badmintono žaidėjų pasitikėjimą Tyrimo metodai ir organizavimas savimi nustatyta, kad 52 tiriamieji vertino pasitikė- Tyrimo metodai. Siekiant atskleisti sportininkų jimą savimi kaip didelį, 42 sportininkai nurodė vi- pasitikėjimą savimi buvo pasitelktas R. Vealey spor- dutinį pasitikėjimo savimi lygį. Pasitelkus χ² krite- tinio pasitikėjimo savimi komponentų klausimynas rijų nebuvo nustatyta, kad dominuotų badmintono (Vealey, 1986; Vealey et al., 1998). Respondentams žaidėjų aukštas pasitikėjimo savimi lygis (χ²(1) = buvo pateikiamas klausimynas, sudarytas iš 37 klau- 1,06; p > 0,05). 38 SPORTO MOKSLAS

Išanalizavus skirtingo meistriškumo badmintono Pasitelkus χ² kriterijų nustatyta, kad vyrams žaidėjų duomenis paaiškėjo, kad mažesnio meistriš- būdingas didesnis pasitikėjimas savimi (χ²(1) = kumo grupės badmintono žaidėjams būdingiausias vi- 4,42; p < 0,05). Didesnis pasitikėjimas savimi dutinis pasitikėjimo savimi lygis (būdingas 67 % ap- reiškia, kad tiriamieji gali teisingiau įvertinti savo klaustųjų), o didesnio meistriškumo grupės badminto- jėgas ir gebėjimus siekdami atlikti užduotis; ade- no žaidėjams būdingesnis aukštas pasitikėjimo savimi kvačiau reaguoja į kritiką, labiau tiki sėkme. lygis, juo pasižymėjo 55 % apklaustųjų (1 pav.). Tyrimo rezultatų aptarimas Iškeltos hipotezės, kad didesnio meistriškumo badmintono žaidėjams būdingas didesnis pasitikėji- mas, o badmintono žaidėjams vyrams būdingas di- desnis pasitikėjimas savimi nei moterims. Hipotezė, kad didesnio meistriškumo badmintono žaidėjams būdingas didesnis pasitikėjimas savimi, – pasitvir- tino. Tyrimo rezultatai parodė, kad didesnio meis- triškumo badmintono žaidėjai pasižymi aukštesniu pasitikėjimo savimi lygiu, panašūs rezultatai buvo gauti ir kitų tyrėjų (Grove et al., 2002). Tai rodo, kad sportininkai, pasiekę puikių sportinių rezultatų, save vertina adekvačiau nei sportininkai, kurių re- zultatai nėra tokie geri. Brazilijoje atliktas tyrimas (Vasconcelos-Raposo et al., 2007) su profesionaliais 1 pav. Skirtingo meistriškumo badmintono žaidėjų pasiskirs- futbolininkais parodė, kad nacionalinės lygos žaidė- tymas pagal pasitikėjimą savimi (proc.) jai pasižymėjo žemesniu negatyvizmo ir aukštesniu pasitikėjimo savimi lygiu negu regioninės lygos žai- Tarp tirtų abiejų meistriškumo grupių atstovų dėjai, o tai patvirtina mūsų tyrimo rezultatus, kad (1 pav.) nebuvo tokių, kurių pasitikėjimo savimi ly- didesnio meistriškumo sportininkų pasitikėjimo sa- gis būtų žemas. Nustatyta, kad skirtingo meistrišku- vimi lygis yra didesnis. mo badmintono žaidėjai pagal pasitikėjimo savimi Kiti tyrėjai (Covassin, Pero, 2004), nustatę, kad lygį statistiškai patikimai skiriasi (χ2(1) = 4,63; p < dažniau laimintys teniso žaidėjai pasižymėjo aukš- 0,05): didesnio meistriškumo sportininkų pasitikėji- tesniu pasitikėjimo savimi lygiu, žemesniu kon- mas savimi didesnis. gnityviuoju ir somatiniu nerimu negu pralaimintys Analizuojant vyrų ir moterų duomenų pasiskirs- žaidėjai, teigia, kad tokie sportininkai, kuriems bū- tymą atskleista, kad 59 % vyrų ir 35 % vertina pasiti- dingas aukštas pasitikėjimo savimi ir žemas nerimo kėjimą savimi kaip aukštą, 41 % vyrų ir 65 % moterų lygis, labiau geba išlikti ramūs ir atsipalaidavę. Ka- pasitikėjimas savimi yra vidutinio lygio (2 pav.). dangi netyrėme badmintono žaidėjų pasitikėjimo savimi ir nerimo sąsajų, tai būtų galima atlikti kitų tyrimų metu. Mūsų duomenys prieštarauja kai kurių užsienio autorių (pvz., Borek-Chudek, 2007) duomenims. Lenkijoje buvo tiriamas skirtingo meistriškumo ba- dmintono žaidėjų nerimas ir pasitikėjimas savimi. Iš šio tyrimo rezultatų matyti, kad statistiškai patikimo skirtumo, lyginant didesnio ir mažesnio meistriš- kumo badmintono žaidėjų pasitikėjimą savimi, ne- nustatyta. Galima manyti, kad tokius tyrimo (Bo- rek-Chudek, 2007) rezultatus lėmė tai, kad buvo tiriami jaunesnio amžiaus badmintono žaidėjai. 2 pav. Skirtingos lyties badmintono žaidėjų pasiskirstymas pa- Pasitvirtino ir hipotezė, kad badmintono žaidė- gal pasitikėjimą savimi (proc.) jams vyrams būdingas didesnis pasitikėjimas savi- mi, nes buvo nustatyta, kad badmintono žaidėjų vyrų 2012 Nr. 3(69) 39 pasitikėjimo savimi lygis yra aukštesnis nei moterų. 6th Annual Congress of the European College of Sport Panašūs rezultatai buvo gauti ir kitų tyrėjų (Halpin, Science — 15th Congress of the German Society of Sport 2008), taip pat šie tyrimai atskleidė, kad sportinin- Science, Cologne, 24–28 July, 2001 (pp. 3–14). Cologne: Cologne University. kų vyrų ir moterų pasitikėjimo savimi šaltiniai yra 3. Borek-Chudek, D. (2007). Anxiety levels and achievements skirtingi. Vis dėlto šio tyrimo duomenys prieštarau- of badminton players in light of Martens Multidimensional ja ankstesniam tyrimui, kuriame buvo nustatyta, kad anxiety theory. Medycyna Sportowa, 23(6), 140–148. Nigerijos didelio meistriškumo futbolininkių moterų 4. Callow, N., Hardy, L., Hall, C. (2001). The effects of a pasitikėjimo savimi lygis buvo aukštesnis negu vyrų motivational general-mastery imagery intervention on the sport confidence of high-level badminton players.Research (Adegbesan, 2007). Galima teigti, kad tokius tyrimo Quarterly for Exercise & Sport, 72 (4), 389–400. rezultatus galėjo lemti tai, kad buvo tiriami koman- 5. Covassin, T., Pero, S. The relationship between self- dinės sporto šakos atstovai, nes kitas tyrimas, kurio confidence, mood state, and anxiety among collegiate tennis tikslas buvo nustatyti pasitikėjimo savimi skirtumus players. Journal of Sport Behavior, 27(3), 230–242. tarp individualiųjų ir komandinių sporto šakų atsto- 6. Feltz, D. L. (2007). Self-confidence and sports vų, parodė, kad komandinių sporto šakų atstovai pa- performance. In: D. Smith & M. Bar-Eli (Eds.), Essential Readings in Sport and Exercise Psychology (pp. 278–294). sižymėjo aukštesniu pasitikėjimo savimi lygiu nei Champaign, IL: Human Kinetics. individualiųjų sporto šakų atstovai (Zeng, 2003). 7. Grove, J. R., Brunel, P., Ligg, C., Stoll, O. (2002). Anxiety Pasitikėjimo savimi tyrimai nepraranda aktualu- and coping among gymnasts. Journal of Sport & Exercise mo ir naujausiuose mokslo darbuose. Pvz., vieno iš Psychology, 24(2), 133–150. tyrimo tikslas buvo ištirti psichologinius įgūdžius, 8. Halpin, K. (2008). Confidence in college athletes.Journal kuriuos žaidėjai pasitelkė per 49‑ąjį pasaulio stalo te- of Undergraduate Research, 8, 1–11. 9. Kais, K. (2005). Precompetitive state anxiety, self-confi- niso čempionatą. Buvo nustatyta, kad dažniausiai pa- dence and ahtletic performance in volleyball and basketball sitaikančios psichologinės problemos – pasitikėjimo players: Doctoral thesis. Tartu: Tartu University. savimi stoka ir motyvacijos trūkumas. Todėl tolesnių 10. Ramirez, F. R. (2010). Pettlep imagery and video tyrimų perspektyvos yra galimos, nes vertėtų anali- observation: a motivation case study of four badminton zuoti ne tik badmintono žaidėjų pasitikėjimo savimi players. Polish Journal of Sport & Tourism, 4(17), 239– 245. ypatumus, bet ir jų laimėjimų motyvacijos raišką. 11. Vasconcelos-Raposo, J., Coelho, E., Mahl, A., Fernandes, H. Intensidade e negativismo e autoconfiança em jogadores Išvados de futebol profissionais brasileiros. Motricidade, 3(3), 1. Įvertinus skirtingo meistriškumo badmintono 7–15. žaidėjų pasitikėjimo savimi ypatumus nustatyta, 12. Vealey, R. S. (1986) Conceptualisation of sport- kad didesnio meistriškumo badmintono žaidėjų pa- confidence and competitive orientation: preliminary investigation and instrument development. Journal of Sport sitikėjimas savimi didesnis (p < 0,05) nei mažesnio Psychology, 8(3), 221–246. meistriškumo žaidėjų. 13. Vealey, R. S. (2001). Understanding and enhancing self- 2. Nustatyta, kad badmintono žaidėjų vyrų pasi- confidence in athletes. In: R. N. Singer., H. A. Hausenblas, tikėjimo savimi lygis aukštesnis (p < 0,05) nei ba- C. M. Janelle (Eds.), Handbook of Sport Psychology (pp. dmintono žaidėjų moterų. 550–565). New York: Wiley. 14. Vealey, R. S., Hayashi, S. w., Garner-Holman, LITERATŪRA M., Giacobbi, P. (1998). Sources of sport confidence: 1. Adegbesan, O. A. (2007). Sources of sport confidence of Conceptualization and instrument development. Journal of elite male and female soccer players in Nigeria. European Sport and Exercise Psychology, 20(1), 54–80. Journal of Scientific Research, 18(2), 217–222. 15. Zeng, H. Z. (2003). The differences between anxiety and 2. Bund, A. (2001). Self-confidence and sports performance. self-confidence between team and individual sports college varsity athletes. International Sports Journal, 7(1), 28–34. 40 SPORTO MOKSLAS

self-confidence of badminton players: results of empirical study Prof. Dr. Romualdas Malinauskas, Dalius Juodsnukis Lithuanian Academy of Physical Education Summary This study is focused on peculiarities of self- confidence; 2) male badminton players have higher confidence among badminton players. Self-confidence self-confidence. researches in sports have been topical and important The sample consisted of 94 badminton players. for researchers for years because self-confidence has The sample included 68 male and 26 female athletes. been found to be related to excellence in sports and All participants were divided into groups according better performance. In this study we have used Vealey to sports performance level: players of higher sports theoretical conceptual approach of athletes’ self- performance level (players of A and B groups) and confidence – sport-confidence model. The benefit of players of lower sports performance level (players of this model is twofold. First, this model is a system that C and D groups), based on LBF ranking. A Source of helps to define sources of athletes’ sport-confidence, Sport Confidence Questionnaire measures developed and, secondly, the model can be invoked as a basis by Vealey was used in this study. It is a 7 point Likert for designing of educational programs which promote scale ranging from 1 (not at all important) to 7 (of athletes’ self-confidence. Vealey sport-confidence highest importance). The nonparametric chi-square model assumes that the organizational culture test was used for the statistical analysis of the data. (competition standards, motivational climate, goals of The analysis of peculiarities of self-confidence in sports programs, and structural expectations) and the badminton players according to sports performance athletes’ personal characteristics, attitudes, and values level revealed that for badminton players of lower sports affect the athletes’ self-confidence and expression of performance level the medium level of self-confidence the three sources of sport confidence (achievement, (characterized by 67 percent respondents) was most self-regulation and social climate). Therefore Vealey characteristic, while the badminton players of higher sport-confidence model has been chosen as the sports performance level were characterized by a high theoretical basis of this study. self-confidence level, which was characterized by 55 The investigation of self-confidence among percent respondents. It was found that self-confidence badminton players of different sports performance scores in badminton players of higher performance level level and different gender is an important scientific was higher (χ2(1)=4.63, p<0.05) than in badminton problem. That is why it is essential to get deeper players of lower performance level. insights into the following research questions: Is there The analysis of the distribution of badminton a difference in self-confidence between badminton players according to the gender revealed that 59 players of higher sports performance level and percent of men and 35 percent of women rated the badminton players of lower sports performance level? level of self-confidence as high. 41 percent of men Is there a difference in self-confidence between male and 65 percent of women rated self-confidence as and female badminton players? medium. It was found that male badminton players The purpose of the present study was to examine have higher self-confidence (χ²(1) = 4.42, p<0.05) peculiarities of self-confidence in badminton players. than female badminton players. Hypotheses were Tasks of the research: 1) to identify peculiarities confirmed. Further research perspectives are possible, of badminton players’ self-confidence according to because it should be analyzed not only peculiarities sports performance level; 2) to identify peculiarities of self-confidence in badminton players, but also the of badminton players’ self-confidence according to the expression of their achievement motivation. gender. It was hypothesized that: 1) badminton players Keywords: self-confidence, sports mastership, of higher sports performance level have higher self- badminton.

Romualdas Malinauskas Sporto g. 6, 44221 Kaunas. Tel. +370 37 209 050 Gauta 2012 04 25 El. paštas: [email protected] Patvirtinta 2012 09 28 2012 Nr. 3(69) 41

Psycho-sociological conditions of women’s sports Prof. Halina Zdebska University School of Physical Education, Kraków, Poland

Summary As an element of mass culture, sport plays important social roles, creating an entire range of behavioural models. Sportspeople represent the efficiency of actions, persistence in aiming at their goals, conscientiousness, diligence and physical perfection. They are successful people and their success brings them fame, prestige and money. What are the expectations towards women’s sports? Is it about encouraging competition among an ever-growing number of women who would achieve results comparable to those of men? Or is it about gender competition, aimed at showing that the idea of fight, traditionally reserved for men, may also become women’s domain? The answer to those questions is quite simple – women want to win, too. The aims of women’s sports are exactly the same as those associated with men’s sports: achieving better and better results, crossing barriers, generating the best show possible in order to attract thousands of spectators. Apart from the morpho-functional conditions for women who practice professional sports, the psychosocial context of the phenomenon also seems to be very important. The hypothesis saying that sport belongs to the men’s world, quite popular in sociology and psychology, is unjustified. For many years, an athlete has been associated with features typical for the stereotype of masculinity: in a good physical shape, dominating, independent, focused on success, making decisions easily, charismatic, open to the world of external events, rigid in his beliefs, demanding, cheerful. At the opposite pole, there is the stereotype of femininity, picturing women mainly as sensitive, caring, thoughtful, gentle, coquettish, caring about their looks, having a sense of aesthetics, affectionate, economical, emotional, sensitive to the needs of others, capable of making sacrifices, soft, naive and gossiping (Kuczyńska, 1992). Therefore, the typical feminine features are not useful in sports, whereas athletes represent what a “real man” should be. The aim of this paper is to try to depict the selected aspects of women’s participation in today’s professional sports, with a special focus on the following: cultural stereotypes that influence women’s situation in sport, gender asymmetry in media broadcasting, becoming a professional sportsperson and the accessibility of the profession of coach, as well as the specificity of women’s sports training (especially regarding the skills of coaches who work with women). The paper analyses some Polish publications in the field of psychology, sociology, pedagogy and theory of sports (among others, publications by Żukowska, Żukowski, Dąbrowska, Kamień, Dracz, Kuczyńska, Mikołajczyk, Lenartowicz, Czerwiński), enhanced with the results of studies conducted by American psychologists (including Knoppers, Humberstone and Staurowsky), as well as with the opinions by some eminent coaches who used to work with the Polish national basketball and volleyball teams. The basic research technique the subject of this paper was approached with is the content analysis, which was defined by Berelson as “a research technique for the objective, systematic, and quantitative description of manifest content of communications” (Pilch, 1977, p. 145). The results of the analyses confirmed that asking about the gender of sports, which is mostly the consequence of cultural stereotypes, is unjustified, and also confirmed that it is necessary to continue to overcome them. This can be done if countries adopt relevant social policies and laws in order to treat all people equally (regardless of their sex, race, beliefs etc.). Overcoming stereotypes is especially important for the social roles of women (especially to enable them to reach self-fulfilment in sports and beyond sports) and their participation in sports groups dominated by men (which could make their needs better articulated and understood). This stems from the fact that sportswomen have rejected the model of a passive and subordinate woman, and the concept of femininity preferred by them can be reconciled with sports. The asymmetry in the presence of both sexes in sports is the most visible in the employment of coaches. Female coaches are the majority in very few disciplines, and in some they are not present at all. Their particular role is usually highlighted in children’s and youth sports, as well as in sports disciplines dominated by women. While educating coaches and instructors, it is very important to pay attention to the specificity of working with women and to consider the expectations they have from their coaches (which differ from the expectations of male sportspeople). Keywords: sports, women, coach, psychology, sociology . Introduction What are the expectations towards women’s In modern societies, sport was usually reserved sport? The answer to those questions is quite simple – for young men representing the middle and higher women want to win, too. The aims of women’s sport classes (Heinemann, 1998). The post-modern culture are exactly the same as those associated with men’s has broken those stereotypes, which contributed to sport: achieving better and better results, crossing the democratisation of sport and thus let it become barriers and generating the best show possible in more open and accessible also for other social layers order to attract thousands of spectators. and groups, especially for women. 42 SPORTO MOKSLAS

It is quite common to think that femininity and The basic research technique the subject of sports success do not go together, an argument this paper was approached with is the content for that being the extreme masculinisation of analysis, which was defined by Berelson as “a sportswomen’s bodies, which is the price they pay research technique for the objective, systematic, for practicing sports. However, at the turn of the and quantitative description of manifest content of 21st century, the world sports female stars became communications” (Pilch 1977, p. 145). more attractive, especially for the male spectators. Showing off femininity makes sports events more Results and discussion attractive. The answer to the needs of the media 1. Female coach market is introducing new disciplines and modifying At the beginning of their careers, female coaches the traditional ones. Therefore, the Olympics now are usually given a chance to work with beginners. include women’s vault jump and apart from indoor This happens even though they have exactly the same volleyball, also beach volleyball has been included qualifications as male coaches. As the sports level in the programme. The female athletes’ costumes of the athletes trained by them rises, the probability are becoming more and more scant, highlighting of the coaches’ position being taken over by a man their feminine attributes, and the world sports is very high. Situations when female coaches work stars often participate in nude photo sessions for with male athletes (it is especially true in team sports) Playboy. Women who compete in today’s sport, are extremely rare, whereas it is considered ‘normal’ apart from physical excellence (fitness) also need for a male coach to work with female teams. This to look good (pretty). has been confirmed by many studies conducted by However, a complex analysis of the content American psychologists. At the end of the eighties, in broadcast by the American TV channels shows some the whole of the North-East USA, there were as few asymmetry of the sexes. Sports on television show as 10 female coaches working with male teams. Each mainly men (Messner et al., 2003). of them could enumerate examples of difficulties Women finish their sports careers earlier and biases on the part of the athletes themselves, (expectations connected with their social roles) their parents, male coaches they worked with, and women’s sport is less commercial and less authorities and sports officials. The athletes’ biases professional. They also experience other problems were relatively the easiest to overcome, thanks to the than men – their contracts often mention even success that made women legitimate as coaches. That the possible time for pregnancy. Women are also was also the factor that created a good atmosphere paid worse and fewer of them practice sports in their teams (understanding, communication). (Lenartowicz, 2011). The good atmosphere compensated for the fact that The aim of the study is to present the selected they were being trained by a woman. It was much psycho-sociological conditions of women’s sport, more difficult for their parents and sports officials to with a special focus on the following: become convinced about the competence of a female – women in the sports coaches’ environment coach (Staurowsky, 1990). (including difficulties and biases); Interesting conclusions were reached as a – the material and pedagogical skills required consequence of the study conducted by Knoppers, from coaches who work with women (also in the which analysed the income of male and female context of the sportswomen’s expectations); coaches with comparable performance. The – the special nature of working with women proportions of won and lost matches were similar, (confronting theory with the opinions by eminent but the incomes – not at all! The employers favoured coaches who work with the Polish national team). male coaches and their remuneration was arbitrary, often even too high as compared to their formal Methods qualifications. The study confirmed the worrying The author analysed the latest Polish publications tendency in male coaches’ behaviour towards their in the field of psychology, sociology, pedagogy and female colleagues, which showed the willingness sports theory, enhanced with the results of studies to isolate women professionally, so that they work conducted by American psychologists, as well as only with other women, without the opportunity to with the opinions by successful coaches of the Polish exchange professional experience with men. The national volleyball and basketball teams. same study, in which 900 coaches took part (only 2012 Nr. 3(69) 43 one third of them were women), did not allow to This attitude might have been influenced by the indentify a big enough group of women coaches fact that the majority of the respondents were being who worked with male athletes in order to conduct trained by a woman, or used to work with female a statistical analysis. Only 5% of women had some coaches in the course of their careers (Bodasińska, experience working with male teams, whereas Piotrowicz, 2009). This proves the maturity of almost half (47%) of the male coaches used to work those young people, who do not try to categorise with women. Knoppers has also noted that various the given professional groups as strictly reserved studies and discussions were initiated by sports for women or men. authorities, concerning the professional competence Taking into account the situation outlined of female coaches, which apparently showed what above, are there any ways of ‘neutralising’ the features necessary in this profession they were way of thinking of sports, as far as the sexes are missing most often. That happened without any concerned? It seems possible, although the habit scientific discussion on the features needed for of categorising into masculine/feminine is very male coaches to work with women or any study that widespread in all analyses that go beyond the would verify their presence (Knoppers et al., 1993). world of sports (including intercultural analyses). A very significant decrease of female coaches in Equalling the rights of both sexes could be facilitated the total number of coaches employed in university by ‘unlocking’ the ability to objectively judge their sports still can be seen, e.g. in the USA university own psychosocial situation by all women who take sports. In the years 1972-1992, the decrease part in the world of sports. It often happens that amounted to 50%, despite an extensive campaign both female athletes and coaches deny that they feel to equal the chances of girls and boys in sports discriminated, even though they give examples that (Weinberg, Gould, 1995). Similar tendencies can be prove it. That could be their mechanism of defence, observed in Australia, whereas in Poland, there are the so-called ‘denial,’ which means inability to so few female coaches that the number practically see or remember any signs of discrimination, thus cannot decrease significantly. Research has shown allowing them to avoid feeling humiliated. It is that there are only 10% female coaches working in also very important to avoid bias (extremities) Polish sports industry. Female coaches make the in discussions, thus limiting the phenomenon of majority in very few disciplines, and in some they overestimating or ignoring (underestimating) the are not present at all. Their particular role is usually sex differences (Mikołajczyk, 2003). highlighted in children’s and youth sports, as well 2. A coaches’ competence to work with women as in sports disciplines dominated by women. This The effectiveness of a training process is is true both in the training process and for sports determined both by the material competence of outings and training camps (Kamień, 2000). the coach (knowledge of the discipline, coaches’ Barbara Dracz (both from the perspective of a experience), as well as by the pedagogical coach and an athlete), said about the phenomenon: (professional) skills. The latter one is an extremely “(…) female instructors and coaches have limited important factor while working with girls and women possibilities to reach self-fulfilment in sports, despite in sports, as it greatly influences the coach – player adequate education, knowledge and skills. (...) Girls – team relations, thus being crucial for a successful and women choose and accept a man for their coach cooperation. The essence of this competence is a more willingly than a woman with comparable relationship based on mutual respect. Coach is not qualifications and results. (...) Female athletes often only the one who commands, but should also allow compete for their coaches, who motivate them, for a dialogue, respecting the equality of chances in diminish their stress, thus making their effectiveness discussion. The coach should also be able to listen, in sports incomparably greater” (Dracz, 1998). and to sense the feelings, anxieties and assessments. However, a research conducted among young This allows to diminish the distance, build trust (12-18 years old) Polish female volleyball players and understanding, as well as to develop a friendly has shown that the majority of the respondents would contact between the coaches and the athletes under give a female coach a chance. As much as 80% of their charge (Dąbrowska, Żukowska, 1995). If she the players considered that sex had no influence on appreciates her coaches’ competence, the female the quality of a coaches’ work. Only 14.4% of girls athlete approaches the training process with trust, and considered men to be better coaches than women. fully accepts or even expects her coach to execute 44 SPORTO MOKSLAS the training tasks. Women, more than men, expect a close relationship with her coach. There has also been firmer attitude in executing tasks distributed equally a case of a coaches’ sexual initiation activities in his among all participants of the training process. They relations with young sportswomen. Fortunately, this do not accept unfair diversification of demands or is not a common phenomenon, although such things favouring any member of the group. Fairness is do happen” (Żukowska, Żukowski, 2009, p. 41). required not only while fulfilling the given tasks, but It is much more difficult for a woman to reconcile also in assessments. It is a feature sportswomen are family life with professional sport than it is for a man. particularly sensitive to. Sometimes sensitivity to Long periods of absence are hardly accepted, which fairness may have extreme forms. That happens when is why often a conflict of roles appears between the the emotional motivation wins over the intellectual woman as a sportsperson and woman as a daughter, one. The coaches’ role is to balance those moods. wife or mother. This is yet another source of stress It is quite popular to believe that working sportswomen need to cope with, adjusting their with women (especially in team sports) is not family life and counting on their family’s support. easy. There is no doubt about the fact that it needs It is also necessary to make choices both from the special preparations and predispositions, with the perspective of advancement in the sports career and coaches’ personality being the key to success. The the family life. specific nature of working with women stems from Apart from the highlighted moral values required the necessity of ensuring a mental comfort of the from coaches who work with women, there are collaboration, which is expressed by the following also other competencies that stimulate sports factors: manners, way of communication, treating development. Those are: athletes as partners, taking responsibility for one’s – praxeological skills – they show in the efficiency words and actions (this applies not only to training of actions and the ability to prevent failures; sessions, but also to situations beyond the sports – communication skills – they show in the ability grounds, personal relationships etc.). The moral to communicate during training, the culture of attitude and responsibility of the coach are equally speech and the ability to listen to the athletes; important. This also applies to the responsibility for – cooperation skills – those mean the ability to the development of the female athletes both from the perform tasks within a group that accepts its goals, sports (ensuring conditions for a balanced biological with elements of social control, solving conflicts development, with respect to the womanly attributes) through negotiations and compromise, preferring the and the psychosocial perspectives, i.e. giving them the rule of responsibility (over the rule of obedience), possibility of self-fulfilment in family and professional stimulating initiative and caring for tradition in the life. The moral attitude is closely connected to the team’s life; limits of personal relationships. If the foundations of – creative skills – equally promoting every the relationship lay in knowing the female athlete, sportswoman in the context of her individual adjusting the coaches’ behaviour to her expectations, development, taking into account the needs of the finding a common ground for discussion on subjects team, as well as careful creation of the coaches’ not connected with sport, then the relationship may personality in contact with the players and sports be very beneficial to both sides. environment (the coaches’ sense of identity); However, sometimes it happened that two adult – IT skills – using foreign languages and a people developed a personal emotional relationship, computer in order to broaden one’s knowledge on beyond the sports activities. In such situations, the what conditions women’s development, as well as on decision was usually left to the two adult people’s women’s health and the influence of sports on their judgment, and if the coach managed to achieve development (Żukowska Z., Żukowski R., 2009). very good sports results with the given athlete, the Among the most valued features of a coach as case would become a secret about which everybody a role model, sportswomen have enumerated the knew, but no one talked. However, as the Żukowscy following: manners, pedagogical thoughtfulness, underlined, “The limits of personal relationships aesthetic looks and functional sports outfit, depend on the hierarchy of values and responsibility intelligence, organisational dexterity, responsibility, criteria. For example, there have been cases when a fairness and sense of humour (Żukowski, 1995). coach who worked with a women’s team said that Among their expectations, they have also nothing motivated a competitor better than a personal mentioned: an honest attitude towards the training, 2012 Nr. 3(69) 45 competence, commitment, mental resistance, fair commitment and correctness. I did not repeat this behaviour, putting the coaches’ work in the first mistake while working with my daughter. I managed place, support during sports competitions, showing to convince the girls that I am responsible for the them the right way, honesty, respect and trust quality of my training work. Self-discipline returned (Herzig, 2004). Female athletes expect their coach good results. I never minded the presence of their to create a friendly atmosphere, to be able to make husbands and fiancés in periods when both sides the training interesting, to introduce them to the found it appropriate. I have always tried to conduct arcane of sports activities, to live their emotions training sessions in an attractive way from the point of and feel a special value in the preferred sports view of the content and type of exercise. I used to pay discipline (Rutkowski, 2003). particular attention to it in periods before important The conclusions made by coaches who worked matches. I have never trained forcibly, when I saw with female athletes on the highest professional that girls were performing a task wrong, I moved to level are very interesting. Andrzej Niemczyk, one of another one, trying to figure out the reasons of their the best coaches in the history of the Polish women’s decreased commitment. Especially in the periods of volleyball, who earned two European Championship hard training, I tried to appreciate their involvement. gold medals (2003 and 2005) with his team, as well I never avoided praising them. (…) You need to act as has a rich experience with international teams as their father, friend and confidant, and need to (including training FC Lohoff, the BRD national notice new haircuts and dresses” (Czerwiński, 2011, team, with which he achieved the BRD champion pp. 44-45). title 6 times), thinks that “(…) training women’s Ludwik Miętta-Mikołajewicz, for many years teams is much more difficult than training men. coach of the Polish national basketball team (that When I added new names to the team, they were won medals during European Championships in usually young players with good perspectives. The 1968, 1980 and 1981) and the author of the success intelligence of my players has never been the most of the “Wisła” club from Kraków, the 14-fold winner important factor. During training sessions, I would pay of the Polish Champion title, said: “I have always particular attention to commitment and diligence in solved conflicts using persuasion and showing the performing the technical and tactical elements. I used reasons for which a given player should be the to appoint to the national team players who were not leader, however this is always a difficult matter, necessarily the best in league tournaments. I would especially in female teams. As the national team’s search for players who supplemented one another coach, I considered working with a psychologist a with their characters, as well as with their tactical and must” (Czerwiński, 2011, p.53). technical skills. In order to achieve success in sport, The need of solving conflicts quickly and the you need people who have that something in them. importance of using a psychologist’s help have I do not demand from schools to raise disciplined been stressed also by Andrzej Niemczyk: “In case and obedient nuns, but to shape personalities. Only of conflicts, you need to act fast. If you try to wait girls with personality can win tournaments. That is for the conflict to disappear by itself, you usually why I have always preferred to choose players who end up with a total failure in the team. The role of a left their homes early and attended boarding schools. psychologist in a national team, especially if it is a Such girls become independent quickly, know what women’s team, is very important, but my approach they aim at and are persistent, wanting to achieve to the role of psychologist is such that I think that their goals – that is the type of girls I like to work the psychologist is for me and not for the players. with. Education through sport is not just an empty It is me who uses the psychologist’s advice; it is me slogan. If the coach has a little bit of a pedagogical who receives comments about the team, as well as talent, then this type of education can be really about individual players. It is me who has to apply effective (Czerwiński, 2011, p. 42). He also made them, not the other way round. It is the coach who interesting observations regarding personal bonds in has to be a psychologist, an educator and an expert a team. He said: “(...) when I was a beginner, I used on volleyball. In difficult situations, I have always to make mistakes, e.g. my wife used to play in the made quick decisions. And each decision was based national team that was led by me. Wanting to show on my knowledge and expertise” (Czerwiński, my objectivism in front of the group, I would give 2011, p. 53). For young coaches, he suggests her extra exercise to perform, demanding particular “patience and constant learning, not only in the 46 SPORTO MOKSLAS field of sports, but also in the field of fundamental 4. Dracz, B. (1998), Kobiety w sporcie – refleksje byłej science. Sports associations should ensure the zawodniczki i trenerki. In: A.Pawlak (ed). Polska manager- highest level of education for their coaches; should women sportu. Warszawa: PSSK. 5. Heinemann, K. (1998). Sport in Post-Modern Society. In: encourage coaches to exchange views and discuss” Z.Krawczyk, J.Kosiewicz, K.Piłat (ed.). Sport w procesie (Czerwiński, 2011, p. 59). integracji europejskiej. Międzynarodowe sympozjum. Warszawa: AWF. Conclusions 6 Herzig, M. ( 2004). Trener – zawodnik – psycholog. Sport 1. Asking about the gender of sports is unjustified, Wyczynowy 7-8. as the asymmetry in treating both sexes stems from 7. Humberstone, B. (2003). Femininity, Masculinity and Difference: What’s Wrong with a Sarong. In: Sociology the androcentric concept of social reality (also of Sport and Physical Education: An Introduction, New beyond sports). York&London: Routledge. 2. The situation of women in today’s sport is 8. Kamień, D. (2000). Społeczno-pedagogiczne different from that of men from the psychological uwarunkowania pracy kobiet w zawodzie trenera (Doctoral point of view. They are required to show more dissertation). Main Library of the University of Physical Education in Warsaw. persistence, to give up their family lives, while 9. Knoppers, A., Bedker Meyer, B., Ewing, M.E., Forrest, L. being offered a moderate social support and smaller (1993). Gender ratio and social interaction among college rewards in terms of money and fame. coaches. Sociology of Sport Journal 10. 3. A training system suitable for women should 10. Kuczyńska, A. (1992). Podstawy teoretyczne Inwentarza consider not only their specific anatomy and functions Płci Psychologicznej. Warszawa: Pracownia Testów of their bodies, but also the psychosocial conditions. Psychologicznych PTP. 11. Lenartowicz, M. (2011). Kariera sportowa i jej społeczne 4. Overcoming the gender stereotype will be uwarunkowania. In: Z.Dziubiński, Z.Krawczyk (ed.). possible, if countries adopt relevant social policies Socjologia kultury fizycznej.W arszawa: AWF. and laws in order to treat all people equally 12. Messner, M., Duncan, M.C., Cooky C. Silence. (2003). (regardless of their sex, race, beliefs etc.). Sport Bras and Wrestling Porn. Journal of Sport and Social 5. It seems that there should be more women Issues, Vol. 27, no 1. 13. Mikołajczyk, M. (2003). Czy sport musi mieć płeć? In: present in sports teams. That would contribute J.Kłodecka-Różalska (ed.). Sportsmenka – kobietą sukcesu. to creating conditions suitable for the needs and Korzyści i bariery aktywności sportowej Kobiet. Warszawa: abilities of female athletes and coaches. Polskie Stowarzyszenie Sportu Kobiet. 6. In the process of educating future instructors 14. Pilch, T. (1977). Zasady badań pedagogicznych. and coaches, it is necessary to consider women’s Wrocław: Zakład Narodowy im.Ossolińskich. expectations towards their coaches. 15. Rutkowski, W. (2001). Rola zawodowa i styl życia trenera. Sport Wyczynowy 11-12 References 16. Staurowsky, E. (1990). Women coaching male athletes. In: M.Messner, D.Sabo (eds.), Sport, Men and the Gender 1. Bodasińska, A., Piotrowicz, E. (2009). Trener w Order. Champaign. Human Kinetics. oczekiwaniach zawodniczek grup młodzieżowych w piłce 17. Weinberg, R.S., Gould, D. (1995). Foundations of Sport siatkowej. In: T.Socha, J.Bergier (ed.). Sport kobiet w and Exercise Psychology. Champaign. Human Kinetics. Polsce – stan badań. Warszawa: AWF. 18. Żukowska, Z., Żukowski, R. (2009). Sport kobiet – 2. Czerwiński, J. (2011). Twórcy medalowych sukcesów. szanse i zagrożenia. In: T.Socha, J.Bergier (ed.). Sport Olsztyn: ERZET. kobiet w Polsce – stan badań. Warszawa: AWF. 3. Dąbrowska, A., Żukowska, Z.(1995). Warunki interakcji 19. Żukowski, R. (1995). Kobiety w zawodzie trenera. In: trener – zawodniczka – zespół. In: Z.Żukowska (ed.). Sport Z.Żukowska (ed.). Sport w życiu kobiety. Warszawa: PSKK. w życiu kobiety. Warszawa: PSSK i AWF.

PSICHOSOCIALINĖS MOTERŲ SPORTO SĄLYGOS Prof. Halina Zdebska Kūno kultūros universitetinė mokykla, Lenkija Santrauka Kaip masinės kultūros elementas sportas vaidina jų sėkmė atneša jiems šlovę, prestižą ir pinigus. Ko- svarbų socialinį vaidmenį sukurdamas visą elgesio kie lūkesčiai kalbant apie moteris sporte? Ar tai susi- modelių spektrą. Sportininkai reprezentuoja produk- ję su varžymosi skatinimu tarp moterų, kurios galėtų tyvumą, užsispyrimą siekiant savo tikslų, sąžiningu- pasiekti rezultatų, prilygstančių vyrų pasiekimams, ir mą, darbštumą ir tobulą išvaizdą. Jie yra sėkmingi, o kurių skaičius sparčiai auga? O gal tai susiję su var- 2012 Nr. 3(69) 47

žymusi tarp lyčių siekiant parodyti, kad kovojimas, srityse (tarp jų Żukowska, Żukowski, Dąbrowska, Ka- tradiciškai priskiriamas vyrams, gali taip pat tapti ir mień, Dracz, Kuczyńska, Mikołajczyk, Lenartowicz, moterų sritimi? Atsakymas į šiuos klausimus yra gana Czerwiński publikacijos), papildant Amerikos psicho- paprastas – moterys taip pat nori nugalėti. Moterų logų tyrimų rezultatais (įskaitant Knoppers, Humbers- sportininkių tikslai yra tokie patys kaip ir vyrų: siekti tone ir Staurowsky) ir kai kurių žymių trenerių, dirbusių vis geresnių ir geresnių rezultatų, peržengti ribas, kuo su Lenkijos nacionalinėmis krepšinio ir tinklinio ko- geriau pasirodyti prikaustant tūkstančių žiūrovų dėme- mandomis, nuomonėmis. Pagrindinis tyrimo metodas sį. Nepaisant morfofunkcinių sąlygų, moterims, kurios tikslui pasiekti – turinio analizė, apibrėžta Berelsono užsiima profesionaliu sportu, psichosocialinio feno- kaip „objektyvaus, sistemingo ir kiekybinio paskelbto meno kontekstas taip pat atrodo labai svarbus. turinio ryšių aprašymo metodas“ (Pilch, 1977, 145). Sociologijoje ir psichologijoje gana populiari hi- Tyrimo rezultatai patvirtino, kad apie lytiškumą potezė, kad sportas priklauso vyrų pasauliui, yra ne- sporte paplitusi nuostata, kuri dažniausiai yra kultūri- pagrįsta. Daugelį metų sportininkui buvo priskiriami nių stereotipų pasekmė, yra nepagrįsta ir kad yra būtina stereotipiniai vyriškumo bruožai: gera fizinė forma, šiuos stereotipus įveikti. Tai būtų įmanoma, jei šalys dominavimas, nepriklausomybė, susitelkimas į sėkmę, imtųsi tinkamos socialinės politikos ir priimtų įstaty- lengvas sprendimų priėmimas, charizmatiškumas, atvi- mus, siekiančius garantuoti žmonių lygybę (nepriklau- rumas išoriniams pasaulio įvykiams, tvirti įsitikinimai, somai nuo jų lyties, rasės, tikėjimo ir pan.). Stereotipų reiklumas, linksmumas. Priešingame poliuje – mote- įveikimas ypač svarbus socialiniam moterų vaidmeniui riškumo stereotipas, dažniausiai vaizduojantis moteris (ypač siekiant įgalinti jas siekti savirealizacijos sporte jautrias, rūpestingas, mąslias, švelnias, koketiškas, be- ir už jo ribų) ir jų dalyvavimui tose sporto srityse, ku- sirūpinančias savo išvaizda, turinčias estetinį pajauti- riose dominuoja vyrai (kurie galėtų savo poreikius pa- mą, prieraišias, buitiškas, emocionalias, jautrias kitų versti geriau išreikštais ir suprantamesniais). Tai kyla poreikiams, gebančias pasiaukoti, minkštas, naivias ir iš fakto, kad sportininkės atmetė pasyvios ir priklauso- plepias (Kuczyńska, 1992). Todėl tipiškos moteriškos mos moters modelį ir kad jų perteikiamo moteriškumo savybės sporte, kur sportininkas reprezentuoja, koks suvokimas gali būti suderintas su sportu. Esama abiejų turi būti tikras vyras, nėra naudingos. lyčių asimetrija sporte labiausiai pastebima įdarbinant Šio straipsnio tikslas – pabandyti aprašyti pasirink- trenerius. Tik keliose sporto šakose moterų trenerių yra tus moterų dalyvavimo šiuolaikiniame profesionaliame dauguma, o kai kuriose jų iš viso nėra. Pagrindinis jų sporte ypatumus susitelkiant ties: kultūriniais stereo- vaidmuo paprastai pabrėžiamas vaikų ir jaunimo sporte tipais, kurie daro įtaką moterų padėčiai sporte; lyties ir tose sporto šakose, kur vyrauja moterys. asimetriškumu žiniasklaidoje; tapimu profesionalia Rengiant trenerius ir instruktorius labai svarbu at- sportininke; trenerio profesijos prieinamumu ir mote- kreipti dėmesį į darbo su moterimis specifiškumą ir rų sportinio treniravimo specifika (ypač akcentuojant atsižvelgti į tai, ko jos tikisi iš trenerių (jų lūkesčiai trenerių, kurie dirba su moterimis, įgūdžius). Straips- skiriasi nuo vyrų sportininkų lūkesčių). nyje analizuojamos kai kurios lenkų publikacijos psi- Raktažodžiai: sportas, moterys, treneris, psicholo- chologijos, sociologijos, pedagogikos ir sporto teorijos gija, sociologija.

Halina Zdebska Al. Jana Pawła II 78, 31-571 Kraków, Poland Tel. +48 0605 66 55 46 Gauta 2012 06 28 E-mail: [email protected] Patvirtinta 2012 09 28

Agresyvumo raiška Lietuvos skinhedų ir ekstremalių futbolo sirgalių (ultrų) subkultūrose Prof. habil. dr. Algirdas Gaižutis, Jurgita Subačiūtė Lietuvos edukologijos universitetas

Santrauka Jaunimo agresyvumo klausimas visada domino visuomenę. Jaunimas – mūsų tautos ateitis, todėl turime skirti pakankamai dėmesio jo vertybinių nuostatų ir pasaulėžiūros formavimuisi. Agresyvumo raiška dažnai atsiranda ne- formaliose jaunimo grupėse ir itin dažnai visuomenės yra priskiriama nacionalistinių pažiūrų skinhedų (kitaip skinų, skustagalvių) ir ekstremalių futbolo sirgalių (ultrų) subkultūrų dalyviams. Tačiau ar pagrįstai? Norėdami tai išsiaiš- 48 SPORTO MOKSLAS kinti, pirmiausia patys turime pažinti šias subkultūras, nebijoti arčiau prisiliesti prie jų idėjų, suprasti šių grupių ver- tybines nuostatas, ideologiją. Literatūros šaltiniuose medžiagos analizuojamų subkultūrų tematika randama nedaug, taip pat trūksta šių neformalių grupių agresyvumo analizės. Tyrimo tikslas: atskleisti jaunimo agresijos priežastis neformaliose (Lietuvos nacionalistinių pažiūrų skinhedų ir ekstremalių futbolo sirgalių – ultrų) jaunimo grupėse, jas išanalizuoti ir aprašyti. Pusiau struktūrizuotas interviu tyrimas atliktas dviejuose Lietuvos miestuose, neformalaus jaunimo pamėgtose laisvalaikio praleidimo vietose. Tyrime dalyvavo 6 Lietuvos nacionalistinių pažiūrų skinhedai ir 5 ekstremalūs futbolo sirgaliai – ultros. Tyrimo rezultatai parodė, jog tiriamosios jaunimo grupės turi agresyvumo požymių, pasireiškiančių visuomenės ir subkultūros normų sankirtoje. Agresija jaunimo subkultūrose gali būti priemonė tikslui pasiekti. Tačiau šių neforma- lių jaunimo grupių dalyviai smerkia nusikalstamą elgesį, o už tam tikrus nusižengimus subkultūros narys gali būti pa- šalintas iš jaunimo grupės. Tyrimas atskleidė, jog dažnai visuomenės stigmatizuojami analizuojamų subkultūrų nariai yra normalūs, stiprias vertybines orientacijas ir nuostatas turintys jaunuoliai. Pasirinkta neformali grupė jiems ne tik laisvalaikio leidimo forma, bet ir gyvenimo būdas. Subkultūroje dominuojančios vertybės, susiformavusios pažiū- ros ar nuostatos – neatsiejamos nuo kasdieninio gyvenimo, o visuomenės nuostatoms tiek skinhedų, tiek ekstremalių futbolo sirgalių – ultrų subkultūrų atžvilgiu didelės reikšmės turi ne tiesioginė patirtis (bendravimas, susidūrimas su jais), o žiniasklaida ir aplinka, iš kurios visuomenė perima informaciją. Raktažodžiai: agresyvumas, ultra, skinhedas, subkultūra. Įvadas mo vietose. Tyrime dalyvavo 6 Lietuvos naciona- Kalbėdami apie jaunimo agresyvumą ir kul- listinių pažiūrų skinhedai ir 5 ekstremalūs futbolo tūrą, esame tarsi įsupti į paradoksalumo skraistę. sirgaliai – ultros. Agresyvumas ir kultūra – tarsi dvi tarpusavyje ko- Tyrimo metodai: mokslinės ir metodinės litera- vojančios priešybės. Kai akcentuojamas jaunimo tūros šaltinių analizė bei giluminis, pusiau struktū- destruktyvus elgesys, tai agresorių etiketės daž- rizuotas interviu. Literatūros šaltinių analizė nau- dota siekiant įžvelgti jaunimo agresyvumo teorines niausiai klijuojamos nacionalistinių pažiūrų skin- prieigas. hedų (skustagalvių) ir ekstremalių futbolo sirgalių Analizuojant jaunimo agresijos reiškinį tyrimo (ultrų) jaunimo grupėms. Tačiau prieš teisiant ar objektu buvo pasirinktos dvi jaunimo subkultūrų kaltinant, pirmiausia reikėtų pažinti šias subkultū- grupės: ekstremalūs futbolo sirgaliai – ultros ir sti- ras ir jos dalyvius, patyrinėti šių subkultūrų bruo- priomis nacionalistinėmis, patriotinėmis pažiūromis žus, jų narių vertybines nuostatas, pasiaiškinti pasižymintys skinhedai, dar vadinami skinais arba agresijos ir jaunimo sąvokas. skustagalviais. Siekiant atskleisti šių neformalių Lietuvoje „jaunimo“ sąvoka apibrėžta Jaunimo grupių agresyvumo požymius, jų subkultūros pa- politikos pagrindų įstatyme, priimtame 2003 m.1 sirinkimo motyvus, idealus ir vertybines nuostatas Įstatyme jaunimas apibrėžiamas kaip 14–29 metų bei patriotiškumo ir vyriškumo apraiškas šiose sub- amžiaus žmonių grupė, išgyvenanti formavimosi kultūrose, požiūrį į žiniasklaidos formuojamą šių bei integravimosi į visuomenės socialinį, poli- dviejų neformalių grupių įvaizdį, su šių subkultūrų tinį-ekonominį ir kultūrinį gyvenimą laikotarpį. dalyviais buvo atliktas giluminis, pusiau struktūri- „Agresijos“ sąvoka apibrėžiama labai įvairiai. zuotas interviu. Sociologijos žodyne agresija yra nusakoma kaip Giluminis, pusiau struktūrizuotas interviu me- „žmogaus reakcija į tam tikrą ar tariamą grėsmę; todas buvo pasirinktas norint įsivaizduoti save kie- kilus konfliktui, ji gali pasireikšti net kito asmens kvieno tiriamojo informanto padėtyje, jausti jo išgy- puolimu, panaudojant fizinę jėgą“ (Sociologijos venimus, nuoširdžiai su juo pabendrauti. Taigi, šis žodynas, 1993). metodas – tai būtent tas instrumentas, kuris padėjo Tyrimo tikslas – atskleisti jaunimo agresijos užmegzti nuoširdų pokalbį su skinhedų ir ekstrema- priežastis neformaliose (Lietuvos nacionalistinių lių futbolo sirgalių – ultrų subkultūrų dalyviais. Gi- pažiūrų skinhedų ir ekstremalių futbolo sirgalių – luminis, pusiau struktūrizuotas interviu buvo skirtas ultrų) jaunimo grupėse, jas išanalizuoti ir aprašyti. nustatyti šių subkultūrų dalyvių agresyvumo po- žymius, neformalios grupės pasirinkimo motyvus, Tyrimo organizavimas ir metodai šeimos reakciją į jų gyvenimo būdą, jų nuostatas į Tyrimas vyko dviejuose Lietuvos miestuose, ne- žiniasklaidoje piešiamą dažnai negatyvų šių subkul- formalaus jaunimo pamėgtose laisvalaikio praleidi- tūrų paveikslą. Kadangi skinhedų ir ekstremalių fut- bolo sirgalių – ultrų subkultūros neatsiejamos nuo 1 Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymas; pirmasis skirsnis; bendrosios nuostatos; antras straipsnis, pirmas punktas. patriotiškumo, vyriškumo, agresyvumo, todėl buvo 2012 Nr. 3(69) 49 itin aktualu išgirsti ir įvertinti informantų poziciją 7–8). Kultūrologo manymu, Vokietijoje dėl klasi- šių bruožų, per kuriuos šiose neformaliose jaunimo kinio idealizmo ir metafizinės kultūros įtakos -fi grupėse galimai pasireiškia agresija, atžvilgiu. losofijai vartojant kultūros sąvoką buvo iškeliami Buvo verifikuojamos šios tezės: dvasiniai ypatumai priešpriešinant bedvasei civi- 1. Ne tik auklėjimas, individo vertybinės nuosta- lizacijai, kuri aiškinama kaip antrarūšė vertybė, tos, idealų sekimas, bet ir socialinis vaidmuo, vy- apimanti tik išorinę žmogaus būtį. riškumo ir, šiuo atveju, patriotiškumo paieškos daro „Vokiškosios kultūros“ sąvoką galima taikyti įtaką agresyviam jaunimo elgesiui. mūsų analizuojamiems skinhedams, nes jų socia- 2. Visuomenės nuostatoms Lietuvos skinhedų ir linės grupės kultūroje ryškiai atsispindi tautinio ekstremalių futbolo sirgalių (ultrų) subkultūrų at- skirtumo akcentavimas, grupinio savitumo pabrė- žvilgiu didelės reikšmės turi ne tiesioginė patirtis žimas bei nuolatinis pasipriešinimas politinėms ir (bendravimas, susidūrimas su jais), o žiniasklaida kultūrinėms naujovėms, noras tausoti ir puoselėti ir aplinka, iš kurios visuomenė perima informaciją. savo tautos ir kultūros tradicijas. Skinhedai, taip 3. Tiek nacionalistinių pažiūrų Lietuvos skinhe- dų, tiek ekstremalių futbolo sirgalių (ultrų) subkul- pat ir ekstremalūs futbolo sirgaliai – ultros dažnai tūros nėra orientuotos į agresyvumą, o jų nariai yra dalyvauja tautinio pobūdžio šventėse, lietuviškas normalūs, stiprias vertybines nuostatas turintys jau- tradicijas puoselėjančiuose renginiuose. Taip pat nuoliai, kartais laužantys normas kaip ir dauguma nėra abejingi istorinių klubų veiklai. šiuolaikinio jaunimo. Neformalias grupes tyrinėjanti doc. dr. E. Ra- manauskaitė teigia, kad subkultūra – tai alterna- Kultūros ir subkultūros santykis tyva kultūrai. Kiekvienoje šiuolaikinėje visuome- Kultūros ir subkultūros sąvokos labai artimos, nėje egzistuoja vidiniai tam tikros bendruomenės dažnai atrodo, kad apibūdina tą pačią žmogaus ku- grupių kultūriniai skirtumai, paprastai apibūdina- riamą tikrovę. Laikoma, kad kultūra yra susijusi mi kaip etniniai skirtumai, o vidiniams bendruo- su išmoktomis, visuomeniškai įgytomis mąstymo menės skirtingų grupių skirtumams apibūdinti ir elgesio tradicijomis. Tai visuomeniškai įgyta vartojama subkultūros sąvoka. Subkultūros są- gyvensena, būdinga žmonių grupei (Leonavičius, voka siejama su veiksmais, atliktais pogrupio ar 2007). Kultūrologas A. Andrijauskas straipsnyje: socialinės grupės, kuri skiriasi nuo kitų socialinių „Kultūros universalumas: Morfologinės anali- grupių, bet yra susijusi su dominuojančia kultūra zės prolegomenai“ (2000) išsako savo nuomonę (Ramanauskaitė, 2004). kultūros sąvokos atžvilgiu. Autoriaus teigimu, Skinhedai „kultūros sąvoka rodo kokybinį žmogaus būties ir veiklos skirtumą, palyginti su kitomis biologinio Teigiama, kad skinhedų, kitaip dar vadinamų gyvenimo formomis, todėl ji organiškai jungia tra- skustagalviais, subkultūra pasaulį išvydo Jungti- dicijas, ritualus, religinius tikėjimus, raštą, meno nėje Karalystėje apie 1960 metus. Jų susikūrimui kūrinius, moralės normas, filosofines idėjas, poli- didelės įtakos turėjo ir išeiviai iš Jamaikos. Iš pra- tinės valdžios apraiškas, teisės kodeksus, moks- džių tai buvo draugų būreliai, kartu praleisdavę lo laimėjimus ir gausybę kitų žmogaus sukurtų laisvalaikį ir dalyvaudavę gatvės muštynėse. Gal- ir jį supančių dirbinių“2. A. Andrijauskas taip pat vos skutimo mada ir atsirado dėl to, kad gatvės apibūdina skirtingas kultūros sąvokos sampratas. muštynėse priešininkai negalėtų pešti plaukų. Ju- Visų jų neanalizuosime, tačiau, atsižvelgdami į dėjimui krypstant į militarizmą, skustą galvą pra- šio straipsnio tematiką, turime paminėti „vokiš- dėta sieti ir su kariška disciplina (Kellens, 2005). kosios kultūros“ sampratą. Autoriaus nuomone, Analizuojant skinhedų atsiradimą Lietuvoje ir iš „vokiškoji“ kultūros sąvoka ypač pabrėžia tauti- pokalbių su pradininkais aiškėja, kad ši subkultū- nius skirtumus, grupių savitumus [...]; pradinė jos ra į Lietuvą atėjo atgavus Nepriklausomybę, kartu padėtis yra padėtis tautos, kuri, palyginti su Vaka- su patriotiškumo banga. Lietuvos skinhedų atsira- rų tautomis, labai vėlai įgijo politinę vienybę [...]; dimo esmė – pasipriešinimas visiems, nusistačiu- ši kultūros sąvoka atspindi savimonę tautos, kuri siems prieš lietuvių tautą. nuolatos turi klausinėti: „Kas gi iš tiesų yra mūsų 2 Kultūrologija. Straipsnių rinkinys. 6 tomas. A. Andrijausko straipsnis „Kultūros savitumas?“ (Elias; cit. iš: Baltos lankos, 1995, 6, universalumas: Morfologinės analizės prolegomenai“, p. 15. 50 SPORTO MOKSLAS

„Iš tikrųjų tai keliavo toks mitas, kad šita sub- žymintis ekstremaliomis pažiūromis“ (Larousse, kultūra yra kilusi nuo Jamaikos kažkokios, kažko- 2008). Analogiškas apibūdinimas pateikiamas ir kio Anglijos judėjimo. Tai aš galiu kaip vienas iš anglų kalbos žodyne: „Ultra – ekstremalių pažiūrų pirmųjų šio judėjimo pradininkų Lietuvoje pasa- žmogus“ (Oxford Advanced Learner’s Dictionary, kyti, kad skinhedų subkultūra Lietuvoje susikūrė 2005), tačiau, patys ultrų subkultūros dalyviai šią maždaug 1993–1994 m., ir tai nėra labai susiję su sąvoką aiškina kiek kitaip: minėtų šalių judėjimais. Ta prasme, šios subkul- „Ultra“, mano supratimu, – tai kaip ultraviole- tūros esmė Lietuvoje – tai yra atkirtis tiems, kurie tinė spinduliuotė, kuri yra už violetinės. Tai „ultra“ eina prieš lietuvių tautą. Tai yra atviras dalyvavi- yra kaip specialiai priimtina sirgaliaus forma. Sirga- mas, atviras savo nuomonės apgynimas“3 (vienas lius turi būti visiškas nutrūktgalvis, visiškai atsidavęs savo komandai. Tai tokia sirgaliaus forma, kai jis pa- iš skinhedų subkultūros pradininkų Lietuvoje). laiko komandą visiškai nutrūktgalviškai, ir ta koman- Skinhedai pasižymi ne tik jiems taip dažnai pri- da jam gali būti svarbesnė už jo gyvybę“ (ultra). skiriamu agresyvumu, ksenofobija ir rasizmu. Šios Apžvelgiant užsienio sociologų pastebėjimus subkultūros nariai išsiskiria vyriškumo, patriotiš- reikia paminėti, kad ultrų subkultūra prilyginama kumo akcentavimu, tačiau analizuojant skinhedo antrajai religijai (Battini, 2008). Prancūzų sociologo sąvoką matyti, kad šie bruožai joje nėra minimi. teigimu, egzistuoja trys futbolo sirgalių tipai: Aiškinamajame prancūzų kalbos žodyne skinhedo a) žiūrovai, kurie žiūri futbolą prie televizoriaus sąvoka aiškinama taip: Skinhedas (angl. Skinheads: ekranų arba stadione. Jie nepalaiko komandos dai- „skin“ – oda, head“ – galva) jaunas, dažniausiai dar- nomis ir šūkiais; bininkų klasei priklausantis skustagalvis, dėvintis b) sirgaliai, nepriskiriantys savęs ultroms, tačiau militaristinio stiliaus drabužius, priklausantis grupei, stadione aktyviai palaikantys komandą švilpimu, pasižyminčiai agresyvumu, dažnai ksenofobija ir ra- šaukimu, atributika; sizmu (Larousse, 2008). Valstybinė lietuvių kalbos c) ekstremalūs futbolo sirgaliai ultros – radikali komisija „skinhedą“ apskritai prilygina nevartotinai grupė, palaikanti komandą dainomis, šūkiais, atri- naujajai svetimybei, tačiau jis yra tiek anglų, tiek butika visur ir visada, bet kokiomis oro sąlygomis. prancūzų, tiek kitų užsienio kalbų žodynuose. Vy- Visada keliaujantys į savo komandos varžybas, ne- tauto Didžiojo universiteto doktoranto T. Kavolio, svarbu, kur jos būtų. Visi renkasi viename sektoriuje, analizuojančio skinhedų subkultūrą, manymu, skin- juos sieja ne tik komandos palaikymas, bet ir soci- hedai arba skinai kaip ir pankai ar gotai – neverčiami aliniai tarpusavio ryšiai. Po varžybų nevengia konf- pavadinimai (Kavolis, 2008), todėl šiame darbe var- liktuoti su priešininkų sirgaliais (Battini, 2008). tosime neverstinį skinų / skinhedų pavadinimą. Analogiškai ultras aprašo ir Dublino universiteto Susipažinus su skinhedo sąvoka kyla pagrįstas sociologai teigdami, kad daugiausia ekstremalius fut- klausimas – ar skinhedo apibrėžimas apskritai yra bolo sirgalius – ultras į stadioną atveda jame tvyranti tikslingas? Kodėl jis toks stigmatizuotas, t. y. iškart atmosfera – bendrumo jausmas švenčiant pergales ir keliantis neigiamas emocijas ir tarsi atitveriantis sie- apgailint pralaimėjimus (Richardson, Turly, 2006). ną tarp skinhedų subkultūros dalyvių ir visuomenės? Lietuvoje ultros daugiausia yra ekstremalūs „Agresyvumas“, „ksenofobija“ ir „rasizmas“ – trys krepšinio arba futbolo sirgaliai. Labiausiai Lietu- neigiami atspalviai vienoje sąvokoje. Na, o lietuviš- voje pastebimi Vilniaus „Žalgirio“ futbolo sirgaliai kas žodis „skustagalvis“ čia taip pat ne visai tinka- ultros ir Vilniaus „Sakalų“ ekstremalūs krepšinio mas, nes norint priklausyti šiai subkultūrai – plika sirgaliai. Straipsnyje analizuojami ekstremalūs fut- galva nėra būtinybė. Vadinasi, pati sąvoka verčia bolo sirgaliai – ultros, kaip ir skinhedai, pasižymi išsiaiškinti, ar tikrai šie jaunuoliai yra agresyvūs, ryškiu patriotiškumo akcentavimu, „galbūt tą lemia ar tai tik jiems visuomenės klijuojama „agresyvu- tas, kad judėjimo susikūrimo pradžioje, daugiau nei mo etiketė“? Apie tai šiame straipsnyje bus kalbama prieš dvidešimt penkerius metus, jie buvo tiesiog kiek vėliau, dabar aptarsime ekstremalaus futbolo pankai, pasisakantys prieš okupaciją, palaikantys sirgaliaus – ultros sąvoką. valstybės atkūrimą, akcentuojantys nacionalistines Ekstremalūs futbolo sirgaliai – ultros idėjas“ (Gavėnaitė, 2003). Patriotiškumas – tai neatsiejama tiek skinhedų, tiek Prancūzų kalbos aiškinamajame žodyne „ultros“ ekstremalių futbolo sirgalių – ultrų subkultūrų dalis, sąvoka aiškinama taip: „Ultra – tai žmogus, pasi- tą pripažįsta ir patys minėtų subkultūrų dalyviai. 3 Red. pastaba: informantų kalba netaisyta 2012 Nr. 3(69) 51

„Patriotiškumas man yra neišvengiamai susijęs, Remiantis prancūzų sociologo G. Tardo moksline nes jeigu tu priimi ultrų subkultūrą – futbolo fanų, teorija, kuri teigia, jog individas dažniausiai imituo- <...> tai ultroj yra tos vertybės tokios kaip dogmos, ja tai, kuo žavisi, ką laiko sektinu pavyzdžiu, galima čia kaip religijoj būtų. Tos pačios, kaip tavo koman- tik patvirtinti skinhedų ir ekstremalių futbolo sirga- dos pavadinimas, komandos spalvos, tavo miestas ir lių ultrų subkultūrų dalyvių norą priklausyti būtent tavo grupuotė. Yra labai panašu, kaip patriotui yra šioms subkultūroms. Į minėtų grupių ratą juos atve- jo šalis, jo šeima ir šalies himnas, šalies herbas ir dė ne tik draugų, tėvų pavyzdžiai, tam įtakos turėjo panašiai“ (ultra). ir matyti filmai, stiprūs jų herojai. „Patriotiškumas – tai mylėk savo artimą drau- gą, savo Tėvynę, ką sako ir Šventasis Raštas. Tai Filmuose propaguojamos agresijos įtaka sub- mes, kaip angelai sargai, einantys už Lietuvą, lietu- kultūros pasirinkimui vių tautą, kas yra mūsų pareiga. Būti tvarkingiems, Tyrinėjant agresyvumo apraiškas neformaliose vyriškiems, eiti visada į priekį tvarkingai. Taip pat jaunimo grupėse, galimai pasireiškiančias vyrišku- mūsų eitynės. Patys matot, kad visi eina tvarkingai, mo, patriotiškumo akcentavimu, buvo remtasi pran- visi dainuoja, visi vieningi už tą idėją“ (skinhedas). cūzų sociologo G. Tardo sociologinės teorijos, ak- centuojančios pamėgdžiojimą, dėsniais. Norint įsi- Agresijos apraiškos skinhedų ir ekstremalių tikinti imitacijos akcentavimo ir sektinų pavyzdžių, futbolo sirgalių – ultrų subkultūrose tokių kaip tėvai, draugai ar filmų herojai, svarba, Norint suprasti, kiek tiriamos jaunimo grupės buvo peržiūrėta keletas populiarių filmų skinhedų ir turi ar gali turėti agresyvumo, pasireiškiančio per ekstremalių futbolo sirgalių ultrų subkultūrų temati- vyriškumą ir patriotiškumą, informantų vertybines ka: „Green street hooligans“ (2005), „The futbool nuostatas, turime išsiaiškinti, kas gali priklausyti factory“ (2004), „This is England“ (2006) „Ras- šioms neformalioms skinhedų ir ekstremalių futbo- sia 88” (2008), „Skin” (2008), „Romper Stomper“ lo sirgalių ultrų subkultūroms. Ar šias grupes vienija (1992), „The believer“ (2001). Šiuose filmuose, ku- tik vyriškos lyties atstovai, ar jos yra atviros visiems riuose vaizduojamas tiek skinhedų, tiek ekstremalių norintiems? futbolo sirgalių ultrų subkultūrų dalyvių gyvenimo Pirmiausia informantų paklausus, kaip jie api- būdas, atskleidžiamas joje propaguojamas smur- brėžia savo subkultūras ir iš kur apie jas sužinojo, tas, pasakojama apie darbininkų klasės jaunuolių kas turėjo įtakos jų įsiliejimui į minėtas grupes, iš- gyvenimą, kuriame pulsuoja noras išsiskirti iš kitų girdome ne konkrečius, tačiau panašius atsakymus. ne tik savo išvaizda, bet ir fizine jėga. Nepatenkin- Grupės buvo įvardytos kaip „judėjimas“ ir net pri- tas šeimos (dažniausiai iširusios) dėmesio poreikis, lyginamos šeimai; žinios apie jas daugiausia atėjo iš prieštaravimas tėvų auklėjimui (arba jo nebuvimas) artimų draugų rato, tačiau įtakos turėjo ir šeima, ir filmų herojus veda į kitą – „underground“ pasaulį, matytų filmų herojai. kuriame galioja savi įstatymai ir taisyklės. Filmų „Sužinojau dalinai iš tėvo. Pats su juo ateidavau herojus vienija bendrumo jausmas, kuris patenkina į stadioną stebėti varžybų jau nuo vaikystės, tai taip jų savisaugos instinktus. Savisauga čia ateina su jė- ir sužinojau“ (ultra). gos demonstravimu, su noru įrodyti savo pranašumą „Sužinojau grynai iš savo draugų, kurie mokė- prieš kitus. Minėtuose filmuose smurtas, agresija si su manim kartu mokykloje. Ir pora iš jų taip pat tarsi įgauna teigiamą reikšmę. Gatvės muštynėse buvo skinai. Ir kadangi aš su jais labai gerai suta- pasiektos pergalės tampa užgrūdinto, tvirtu charak- riau, tai sužinojau, kokia yra šios subkultūros po- teriu pasižyminčio vyro gyvenimo pagrindu. Visuo- zicija, kokia veikla, kokia ideologija, politika, koks se filmuose vyriškos vertybės ima viršų. Filmų he- gyvenimo būdas. Ir tai pasirodė artima man. Mes rojai vaizduojami kaip stiprūs, nuolat sportuojantys esam ne tik kaip judėjimas, mes esame kaip didelė ir jokių fizinių iššūkių nebijantys vyrai. didelė draugų šeima“ (skinhedas). Peržiūrėjus ir paanalizavus minėtus filmus ga- „Na, pirmą kartą išgirdau ir sužinojau, kai man lima daryti išvadą, kad žiniasklaidos poveikis sub- buvo vienuolika metų, pažiūrėjau filmą „Romper kultūros pasirinkimui yra nemažas. Galima pritarti stomper” ir sužinojau. O nuo vaikystės, tai pats bu- ir psichologo A. Bunduros (1983) nuomonei, kad vau patriotas, seneliai daugiau diegė patriotizmą, agresyvų elgesį palaiko ir paskatinimas, kitų žmo- nacionalizmą. Mano senelis toks gan nacistas yra. nių socialinis sankcionavimas, taip pat agresyviai Tai va, susipažinau su draugais ir įsiliejau į jų gre- besielgiančio žmogaus pasiektas norimas rezultatas tas“ (skinhedas). (pvz., dėmesys, privilegijos) (Myaers, 2000). Ži- 52 SPORTO MOKSLAS niasklaida ir popkultūra turi didelę įtaką socialiniam dieną. Ilgas bėgimas ryte, vakare. Tai iš tikrųjų bū- gyvenimui ir agresyvumo formavimuisi. Žiūrėdami davo sunku ir sunkiai visi ištverdavo. Bet tai labai televizorių ir maigydami TV pultelį bet kuriuo paros puikiai surikiuoja žmones (...). Na, iš esmės viskas metu, kas sekundę galime išvysti smurtinius vaiz- būdavo iki tokio lygio, kad būdavo labai sunku pa- dus, kurie anaiptol nebus smerkiami. Žiaurus smur- tempti. Bet bent jau prieš tris metus tai tikrai, man tautojas, daužantis veidus savo priešininkams, gali atrodo, vyko. Ir netgi buvo žiemą. Tai pagarba jau- lengvai tapti jaunimo autoritetu ir neigiamu pavyz- najai kartai. Ir paskui būdavo gauna ten antsiuvus, džiu. „Anot A. Bunduros, agresyviai elgtis išmoks- dar kažką. Tave pripažįsta, įvertina. Tu turi tiesiog tame stebėdami kitų žmonių elgesį. Svarbus agresy- įrodyt, kad tu ne šiaip kažkoks apsimetėlis. O jei vaus elgesio modelių šaltinis yra masinės informa- kažkas apsimetinėja ar bando kažką mėgdžiot, tai cijos priemonės, ypač televizija. Televizijoje rodomi būdavo vienas iš kvailiausių pažeidimų, kad tu ten agresyvaus elgesio pavyzdžiai tampa modeliu, kurį bandai persirengti. Kaip sakyt, seniau būdavo stri- žiūrovai neretai ima kartoti. Be to, televizijoje ste- bai persirengia partizanais, šičia – žymiai papras- bima agresija susilpnina žmogaus vidinių ir išorinių čiau, iškart atrenki. Jeigu tu tai tiksliai žinai, tai tu normų, smerkiančių agresiją, veikimą. Ekrane stebi- iškart nurengi visą tą jo maskaradą. <...> Ir ką aš mos smurto scenos pripratina žmogų prie smurto ir galėčiau pasakyt, tai yra sąžinės klausimas. Kam mažina jautrumą“ (Myers, 2008). Agresyvus elge- reikia vaidint? Tu turi žinot, kur tu esi, ir tu turi pil- sys ne visada išryškėja iš karto, tačiau atsidūręs tam nai už save „atstovėt““ (vienas iš skinhedų subkul- tikrose sąlygose asmuo gali pasielgti agresyviai. Tai tūros pradininkų Lietuvoje). labai priklauso nuo individo aplinkos ir jo socialinio Visi kalbinti ekstremalūs futbolo sirgaliai ultros vaidmens toje aplinkoje. Agresyviam ar nusikalsta- teigė, kad jų subkultūrai gali priklausyti bet kuris mam jaunimo elgesiui bene didžiausią įtaką turi nei- norintis, tereikia ateiti į tribūną. Vis dėlto didžioji giamas draugų pavyzdys, ką akcentuoja ir psicho- dalis ultrų pabrėžtinai išsakė skirtumus tarp papras- logė Judith Rich Harris, kuri teigia, kad jaunuolių to futbolo sirgaliaus ir ekstremalaus futbolo sirga- asmenybės bruožų formavimusi (tarp jų ir agresijos; liaus – ultros. aut. pastaba) 50 % įtakos turi bendraamžiai (Myers, „Ultrų subkultūra apsibrėžta labai labai neryš- 2008). Vyresni ar didesnį socialinį statusą turintys kiomis ribomis. Pagrindinė idėja yra palaikyti savo draugai daro labai didelę įtaką besiformuojančiam, komandą. Yra fanai, kurie sėdi prie teliko, ir yra ul- norinčiam pritapti prie „savos“ aplinkos jaunuoliui. tros, kurie ateina į stadioną ir aktyviai palaiko savo Paanalizavus minėtus filmus galima prieiti išva- komandą. Dėl pripažinimo, tai tu turi „pramušt“ dą, kad filmuose vaizduojami stiprūs, tvirti, savimi dešimt išvykų (važiuoti į kitus miestus palaikyti savo pasitikintys, drąsūs herojai gali turėti įtakos jaunimo komandos; aut. past.), kad gautum atributiką, ten subkultūros pasirinkimui. šaliką ar kažką ir galėtum laikyti save ultra. Galiu pasakyt, kad skinhedas taip pat gali būtų futbolo fa- Statuso įgavimas ir pašalinimas iš subkultūros nas, čia bet kas gali būt. Ultrų subkultūra – tai kaip Kalbant apie galimybes priklausyti Lietuvos visuomenė visuomenėje, sakyčiau“ (ultrų lyderis). skinhedų ir ekstremalių futbolo sirgalių – ultrų sub- Norėdami išsiaiškinti, ar tikrai šie jaunuoliai – kultūroms, įgauti statusą jose, reikia konstatuoti ryš- agresyvūs normų laužytojai, paklausėme minėtų kius šiam tikslui pasiekti subkultūrose esančius skir- subkultūrų dalyvių, kas gali lemti pašalinimą iš tumus. Iš informantų išgirdome įvairių atsakymų. analizuojamų skinhedų ir ekstremalių futbolo sirga- Skinhedų subkultūros dalyviai šiuo klausimu lių – ultrų subkultūrų. Tiek skinhedai, tiek ultros tei- kalbėjo gana abstrakčiai, konkrečiai nepasakydami, gė smerkiantys nusikalstamą elgesį, už kurį minėtų kas būtent užtikrina statusą jų subkultūroje, tačiau subkultūrų dalyviai gali būti iš jų pašalinti. vienas iš skinhedų subkultūros pradininkų pateikė „O tokių pašalinimų pasitaikė vienas du per visą informacijos, kad neužtenka išsiskirti vien apran- istoriją. Tai būtent dėl to, kad žmogus palaikė ne tik gos stiliumi, tai netgi gali sukelti neigiamą reakciją. mūsų, bet ir kitą komandą. Kitas atvejis, kai mes pa- Statusą reikia užsitarnauti darbais, o ne žodžiais. Tai matėme nuotrauką, kurioje, mūsų manymu, žmogus parodo, kad atranka yra. išniekino Lietuvos vėliavą. Galų gale tai bendradar- „Kai ši subkultūra prasidėjo, (...) tai prisidėt biavimas su įvairiomis teisėsaugos institucijomis“ galėjo tikrai ne bet kuris norintis. Na, pavyzdžiui, (ultrų lyderis). būdavo stovykla. Ten savaitę laiko tai pakankamai „Pašalinimą iš skinhedų subkultūros gali lemti sunku ištvert. Trys keturios kovinės treniruotės per išdavystė, palikimas draugų bėdoje. Tai yra veiks- 2012 Nr. 3(69) 53 mai, neatitinkantys mūsų pasaulėžiūros, tai yra nar- Jis yra šiek tiek aptartas žymaus Lietuvos sociolo- kotikai, prostitucija, bendradarbiavimas su mums go, kultūros kritiko, rašytojo Artūro Tereškino, ku- kažkokiom priešiškom organizacijom ar žmonių ris savo studijoje: „Vyrų pasaulis. Vyrai ir žaizdos grupėmis, mūsų informacijos kažkoks nutekinimas, vyriškumas Lietuvoje“ (2011) analizuoja vyriškumo kažkoks vandalizmas, chuliganizmas. Jeigu, tarkim, tipažus, aptardamas ir darbo klasės vyrus, prie ku- atėjo žmogus ir išdaužė bare langus, tai jis bus paša- rių save priskiria skinhedai ir ekstremalūs futbolo lintas iš karto. Tai tokie dalykai, kaip vandalizmas, sirgaliai ultros. A. Tereškinas, remdamasis žymiau- chuliganizmas, tai nėra mums priimtini dalykai. Jei- siais vyriškumo analitikais, tokiais kaip R. Connell, gu jis apsivogs, tai jis ne tai, kad bus pašalintas, bet M. Kimmel, pabrėžia, kad vyriškumas susijęs su dau- ir dar nuo mūsų gaus baudos“ (skinhedas). gybe dimensijų, iš kurių itin svarbios yra valstybės Patyrinėjus, kaip galima prisidėti prie tiriamų ir tautos dimensija. Vyriškumą formuoja valstybinė subkultūrų ir kas gali lemti pašalinimą iš jų, paaiš- politika ir ją veikia politiniai procesai bei judėjimai, kėjo, kad prisijungti prie skinhedų subkultūros gali tokie kaip nacionalizmas. Visuomenėje vyriškumą ne kiekvienas norintis, čia vyrauja savos nuostatos. paprastai labiausiai apibūdina heteroseksualumas, Šios subkultūros narius turi vienyti bendros idėjos, ekonominė nepriklausomybė, gebėjimas išlaikyti subkultūra turi tapti gyvenimo būdu, kuris priimti- savo šeimą, fizinė galia, buvimas racionaliu,- žei nas ne kiekvienam. Tyrimas parodė, jog skinhedų džiančių emocijų užslopinimas, dėmesys seksuali- subkultūra yra labiau apibrėžta savų taisyklių negu nėms „pergalėms” ir, svarbiausia, nedarymas to, kas ekstremalių futbolo sirgalių ultrų subkultūra, prie suvokiama kaip „moteriška“ (Tereškinas, 2004). kurios, kaip supratome, gali prisidėti kiekvienas no- Sociologinio tyrimo metu, naudodami pusiau rintis, tereikia tik ateiti į stadioną ir aktyviai palaiky- struktūrizuotą interviu metodą, klausėme, ar skinhe- ti komandą. Tiek skinhedų, tiek ekstremalių futbolo dų ir ekstremalių futbolo sirgalių ultrų subkultūrose sirgalių ultrų subkultūrose nusikalstami veiksmai vyriškumas pasireiškia agresyvumu ir kaip informan- yra smerkiami, jie gali lemti pašalinimą iš minėtų tai suvokia vyriškumą. Išgirdome įvairių nuomonių: grupių. Nors abiem subkultūroms gali priklausyti „Vyriškumas tai yra pastovėjimas už save. Skin- tiek vaikinai, tiek merginos, tačiau vyriškumo raiš- hedų subkultūroje to vyriškumo yra gal daugiausia, ka – vienas pagrindinių šių subkultūrų akcentų. lyginant su kitom subkultūrom. Tas vyriškumas pasi- reiškia savigyna, „pastovėjimu“ už savo nuomonę. Vyriškumo raiška Lietuvos skinhedų ir ekstre- Ir maža kur tai pasireiškia – gatvėj, visuomenėj. Tu malių futbolo sirgalių – ultrų subkultūrose turi padėt žmogui, kuriam reikia padėt. Bet kokią tu Agresyvumo raiška tiek skinhedų, tiek ekstrema- nuomonę turi, tu ją turi apgint, pastovėt už save, tu lių futbolo sirgalių ultrų subkultūrose tapatinama su visiškai neturi nuo ko slėptis. Tu elgiesi vyriškai. Tu vyriškumo kultu. Žymus Lietuvos sociologas L. Kra- turi savo tikslą ir tu esi garbingas žmogus. Tai yra niauskas (2008), analizuodamas vyriškumą, pastebi, vyriškumo pavyzdys“ (vienas iš skinhedų subkultū- kad tokios subkultūros kaip hipiai, homoseksualai, ros pradininkų Lietuvoje). rokeriai, metalistai, pankai, skustagalviai (skinhedai), „Vyriškumas – tai jėgos kultas! (juokiasi). Ne, ne futbolo fanai (ultros), nusikaltėlių subkultūros yra (juokiasi). <...> na, pas mus ten nėra mižnių viso- vyriškas pasaulis, kuriame moterys yra tik pasyvios kių“ (skinhedas). stebėtojos. Vyriškumas skinhedų ir ultrų subkultūro- „Vyriškumas pasireiškia pačiame sporte, žiūrint se dažnai išreiškiamas militaristinio stiliaus apranga, kovas. Manau, tai yra vienas iš vyriškiausių sportų, agresyviu elgesiu, drąsa ir kūno tvirtybe (Clarke et al, nes tiek ten, tiek ten dominuoja jėga, o pačioje tri- 1989). Skinhedų subkultūrą nagrinėję vokiečių socio- būnoje – taip pat skanduotės, nukreiptos į pergalę. logai teigia: „Skinhedai palaikydami vyriškumo stan- Kartais agresyvios, vos ne kaip karo šūkiai. Aišku, dartus gali pasigirti fiziniu pajėgumu ir seksualiniais padrąsinančios komandas. Ir, aišku, tie futbolo fa- užkariavimais“ (Schroder, Kerle, 1992). Prancūzų nai patys nėra gležni, silpnučiai. Tai taip ir tas vy- sociologai, analizuodami sklinhedų socialinį įvaizdį, riškumas traktuojamas: šiek tiek jėgos, daug proto taip pat akcentuoja jų seksualumą ir jėgos demons- ir pasitikėjimo savimi. Visa tai rodyt viešai“ (ultra). travimą, jie išskiria vadinamąjį 3B bruožą – „bière, Analizuojant informantų nuomonę vyriškumo baise, baston“ (Orfali, 2003), kas mūsų kalba atitiktų klausimu, remiantis minėtų vyriškumo analitikų pa- „alaus, sekso ir muštynių“ vaizdinį. stebėjimais, galima teigti, kad vyriškumas skinhe- Skinhedų ir ekstremalių futbolo sirgalių ultrų dų ir ekstremalių futbolo sirgalių ultrų subkultūrose vyriškumas Lietuvoje yra analizuotas labai mažai. išreiškiamas agresyviu elgesiu, drąsa, pasitikėjimu 54 SPORTO MOKSLAS savimi, kūno tvirtybe ir nedarymu to, kas suvokia- mo jausmu kitataučiams. Norėdami išsiaiškinti, ar ma kaip moteriška. skinhedams ir ekstremaliems futbolo sirgaliams – ultroms pagrįstai klijuojamos agresyvumo, rasizmo, Moters pozicija vyriškose subkultūrose nacizmo etiketes, žiniasklaidoje teikiami kaltinimai Paanalizavus vyriškumo raišką skinhedų ir ultrų tautinės nesantaikos kurstymu, klausėme informan- subkultūrose reikia pabrėžti, kad šioms subkultū- tų nuomonės apie žydus, rusus, lenkus ir kitas Lie- roms gali priklausyti tiek vaikinai, tiek merginos. tuvoje gyvenančias tautas. Skinhedų subkultūros Klausėme informantų, kokia yra jų nuomonė apie dalyviai akcentavo tai, kad jie nejaučia neapykantos subkultūrose dalyvaujančias merginas. konkrečiai tautai ir netgi turi kitų tautybių draugų, „Mergyčkų, skin‘girls vadinamų, su savo pažiū- tačiau piktinasi užsienio valstybių kišimusi į Lietu- rom, tom pačiom kaip ir skinhedai, kaip sakant, tai vos vidaus politiką. Jie gerbia tuos, kurie integravosi yra. Na, nepasakysiu, kad labai daug, bet yra yra. į Lietuvos valstybės gyvenimą, tačiau yra priešiškai Ta prasme, būtent, kad save išreiškiančių. Aprangos nusiteikę prieš Lietuvoje seniai gyvenančius kita- ten „skinovos“, ten visiškai. Nu, gal pora yra. Bet taučiais, taip ir neišmokusius lietuvių kalbos. šiaip su savo idėjom, kad „tūsintis“ (linksmintis, „Tai vėlgi nėra konkrečiai tas požiūris į tam aut. past.) ir visa kita, tai jo – yra. Nebūtina, ten tikrą tautybę. Tai greičiau tas požiūris yra į tam žinai, skustis galvos ar kažką. Mums visada yra ma- tikrus tos tautybės atstovus. Tai rusų yra ir mano lonu, kad merginos su mumis bendrauja. Juk vyrai artimų draugų rate <...>. Ir jie kalba ir lietuviškai, be moterų gyventi negali“ (skinhedas). jie gerbia mūsų valstybę. Ir nereikia tam tikros au- „Merginos taip pat gali priimti pasirinkimą pri- tonomijos, kaip tarkim Vilniaus krašte. Tai yra tam klausyti subkultūrai. Joms kyla kitokie pavojai. Pvz., tikras ratelis žmonių, būtent lenkų, kurie nori ap- moteris tribūnoj. Atvažiuotų, pavyzdžiui, bet kokie jungt visus lenkus ir grynai iššaukia tokią agresiją baubai, 1000 priešininkų sirgaliai. Ir jie sugalvo- prieš save <…>. Tačiau, jeigu tu esi kitos tautos, tų pabėgioti per stadioną ir įbėgti į mūsų tribūną bet tu gerbi mūsų valstybę, perimi mūsų papro- išdaužyt visiems snukius. Kiekvienas vyras turėtų čius, kalbą, kultūrą <...>, tu stengiesi integruotis „pastovėt“ už save, „pastovėt“ už savo draugus ir kažką kitą, už savo vėliavas, už savo spalvas. Bet ir savo vaikus jau auginti kaip Lietuvos piliečius, mergina ne tik kad to negali padaryt, bet vyrai dar tai prieš tokius nieko prieš, retas skinhedas kas turėtų ją ir apginti. Todėl, jeigu mergina pasirenka, turi. <…> Tie patys, kurie nesitaiksto ir sako: „Tu ji supranta tą grėsmę“ (ultra). su manim šnekėk rusiškai“, taip sakant, jie patys „Dėl vyriškumo, tai, be abejo, ultros yra vyriška taip iššaukia neapykantą <…>“ (skinhedas). subkultūra. Ir aš esu vienas iš tų vyrų, kurie nesu- Na, o ultros pabrėžia, kad neapykantą kitatau- pranta, ką gali moteris tribūnoj veikt. Mano supra- čiams sukelia ir senos istorinės nuoskaudos. timu, ji turi sėdėt namie prie puodų ir vyro laukt iš „<…> Anksčiau, kai „Žalgiris“ žaidė su žydų rungtynių grįžtančio“ (ultrų lyderis). komanda, tribūnoj buvo iškeltas negražus plakatas. Iš informantų atsakymų matyti, kad merginos, <…> Manau, kad rusų dauguma fanų nemėgsta lygiai taip pat kaip ir vaikinai, gali priklausyti šioms <…>, nes tai jau daro įtaką istorija. Nes tie žmo- subkultūroms, tačiau jų vaidmuo nėra toks ryškus nės, jeigu jie nemėgsta, pvz., čekų, tai jie jų nemėgs kaip vaikinų. Skinhedai, tarsi akcentuodami savo iki gyvenimo galo, tikriausiai, nebent kažkas labai vyriškumą, sako, kad „vyrai be moterų gyventi ne- stipriai pasikeistų. <…> tai kuomet čekai paima gali“, jiems visada yra smagu jausti moterišką kom- ir sudegina stadione Lietuvos vėliavą, tai jie yra paniją. Ultros taip pat skiria dėmesį moters saugu- nekenčiami ir ta neapykanta yra prisimenama iki mui, trapumui, todėl, ultrų manymu, ji turi suvokti šių dienų, kas dabar, va, žaidžiant su Čekija stadio- jai kylančią grėsmę kilus galimiems konfliktams ne, va, irgi neseniai buvo. Kada stadione skambėjo tarp priešingų komandų sirgalių. „česka k***“4 ir panašiai“ (ultra). Informantų nuomonės parodo, kad jie nėra prie- Skinhedų ir ekstremalių futbolo sirgalių – šiškai nusiteikę konkrečios tautos atžvilgiu, nors ultrų priešiškumas kitataučiams žiniasklaida juos piešia kaip agresyvius rasistus, Analizuojant šias, daugiau vyriškas subkultūras, nacistus, todėl turime plačiau paanalizuoti žinias- reikia pripažinti, kad dažnai agresyvumo apraiškos klaidoje formuojamą tiriamųjų subkultūrų įvaizdį. minėtose grupėse yra tapatinamos ir su priešišku- 4 Necenzūriniai žodžiai koduojami. 2012 Nr. 3(69) 55

Žiniasklaidos vaidmuo tiriamųjų subkultūrų žiniasklaidoje randame daugiausia kaltinimų įvai- įvaizdžio formavimui riems jaunimo judėjimams, bet, deja, pasigendame Tiek skinhedai, tiek ekstremalūs futbolo sirga- sprendimų. Dėl to atsiranda stereotipai, blokuojan- liai – ultros dažnai stigmatizuojami, tam didelės tys kultūros ir subkultūrų dialogą. reikšmės turi žiniasklaida, kuri minėtų subkultūrų dalyviams dažnai visai nepagrįstai klijuoja agresy- Išvados vumo, ksenofobijos ir rasizmo etiketes. Visuomenė, 1. Šis dviejų jaunimo subkultūrų tyrimas – tai manydama, kad tik žiniasklaida gali pateikti dabar- siekis išanalizuoti dviejų dažnai stigmatizuojamų tinės realybės vaizdą, tapo priklausoma nuo visuo- jaunimo grupių vertybines nuostatas, subkultūrų menės informavimo priemonių (Artiušenka, Chirv, bruožus, veiklos ideologijas. Tyrimu siekiama iš- 2007). Ultros žiniasklaidoje vaizduojami kaip agre- sklaidyti stereotipinį visuomenės požiūrį į neforma- syvūs futbolo sirgaliai, o skinhedai tautinės nesan- laus jaunimo grupes. taikos kurstymu dažniausiai yra kaltinami po Lietu- 2. Straipsnyje į agresyvumą pasižiūrėta kritiš- vos valstybinių švenčių minėjimų. kai. Tyrimas parodė, kad analizuojamų subkultūrų Į žiniasklaidos formuojamą visuomenės nuomo- nariai yra normalūs, stiprias vertybines orientacijas nę apie skinhedus ir ekstremalius futbolo sirgalius ir nuostatas turintys jaunuoliai. Pasirinkta neformali ultras informantai reaguoja skeptiškai. Jie mano, grupė jiems ne tik laisvalaikio leidimo, bet ir gyve- kad pati žiniasklaida nėra pakankamai objektyvi jų nimo būdas. Subkultūroje dominuojančios vertybės, atžvilgiu, be to, dažniausiai ji deklaruoja negatyvius susiformavusios pažiūros ar nuostatos – neatsieja- jaunimo subkultūrų elgesio pavyzdžius, visai nesi- mos nuo kasdieninio gyvenimo. gilindama į jų vertybines nuostatas, ideologijas. 3. Pabrėžtinas vyriškumas ir jo raiška – viena iš „Pas mus visuomenė dažnai į daug ką žiūri nea- pagrindinių šių subkultūrų dalių. Nors tiek ekstre- dekvačiai. O žiniasklaida dažnai parodo tik tai, kas malių futbolo sirgalių – ultrų, tiek skinhedų (skus- yra padaroma blogai. Jie labai retai kada parodo ak- tagalvių) subkultūrose dominuoja vyrai, šios grupės tyvų komandos palaikymą ar pan.“ (ultrų lyderis). yra atviros visiems, nepriklausomai nuo lyties, am- „Visuomenės vertinimas tai yra daugiau žinias- žiaus ar užimamų pareigų, tereikia pripažinti bendrą klaidos informacijos pateikimas apie mus, koks tai grupės idėją. judėjimas, kokia subkultūra. Tačiau mes nesame 4. Tiriamosios jaunimo grupės turi agresyvumo kažkokia politinė, popierinė organizacija. Mes esam požymių, dažnai pasireiškiančių militaristiniu ap- gatvės judėjimas, kuris veikia gatvėje ir savo patrio- rangos stiliumi, nacionalistinėmis pažiūromis, atviru tiškumą išreiškiame taip, kaip mes jį suvokiame. Mes savo nuomonės gynimu. Tiriamųjų jaunimo grupių esame jauni žmonės ir neužsiimame kažkokiais vi- agresija pasireiškia visuomenės ir subkultūros nor- suomeniniais veiksmais kaip politikai“ (skinhedas). mų sankirtoje. Agresija jaunimo subkultūrose gali Taigi žiniasklaida vaidina svarbų vaidmenį jau- būti priemonė tikslui pasiekti. Tačiau šių neformalių nimo subkultūrų įvaizdžio visuomenėje atžvilgiu. jaunimo grupių dalyviai smerkia nusikalstamą elge- Tačiau tas vaidmuo dažnai būna negatyvus. Tiesa, sį, o už tam tikrus nusižengimus subkultūros narys žiniasklaida mūsų šalyje pasitikima bene labiausiai gali būti pašalintas iš jaunimo grupės. (lyginant su kitomis Europos valstybėmis). Lietuvo- 5. Šis tyrimas nėra neformalaus jaunimo agresi- je buvo atlikta apklausa, kuri parodė, kad maždaug jos matas. Straipsnyje keliama daug aktualių klausi- 70 % apklaustųjų mano, kad bet kokia informaci- mų, susijusių ne tik su subkultūroms priklausančio ja žiniasklaidoje yra absoliuti tiesa, nereikalaujanti jaunimo agresyvumu, bet ir supažindinama su jų diskusijų ar dvejonių (Ablačinskaitė, J.). Ir čia, kaip vertybinėmis normomis, subkultūros ideologijomis. pasakytų G. Tardas, mes imituojame tai, ką matome, Straipsnis – tai bandymas paneigti visuomenėje nusi- kuo žavimės. Jo nuomone, individai visuomenėje la- stovėjusį stereotipinį požiūrį į jaunimo subkultūras. bai dažnai mėgdžioja savo idealus, o ypač tada, kai LITERATŪRA neturi savitumo ir išradingumo. Taigi, žiniasklaida 1. Andrijauskas, A. (2000). Kultūros universalumas: formuoja visuomenės nuomonę jaunimo subkultūrų Morfologinės analizės prolegomenai. Kultūrologija. atžvilgiu, tačiau ne visada išlaiko objektyvią pozici- Straipsnių rinkinys, t. 6, p. 15. ją kalbėdama tiek apie nacionalistinių pažiūrų skin- 2. Artiušenka, A., Chirv, Ž. (2007). Žiniasklaidos vaidmuo hedus ir ekstremalius futbolo sirgalius – ultras, tiek šalies politikoje. Lietuvos žiniasklaida jaunųjų tyrėjų akimis. apie kitas jaunimo subkultūras. Ne kur kitur, o tik Vilnius: VPU. 56 SPORTO MOKSLAS

3. Battini, A. (2008). Analyse comparée d‘une forme 11. Myers, D. g. (2008). Psichologija 2008. Kaunas: particulière du supportérisme, le mouvement ultra. Réflexion Poligrafija ir informatika. sur l‘évolution du fait religieux autour de cette deuxième 12. Richardson, B., Turley, D. (2006). Resistance, Subculture, génération de religion séculière dans les societés modernes. and the Desire for Distinction. University College Cork, France: L‘institut d‘Études Politiques d‘Aix - en - Provence. Darach Turley, Dublin City University Support Your Local. 4. Burkhard, S., Kerle, K. (1992). Skinheads, faschos, 13. Tereškinas, A. (2011). Vyrų pasaulis. Vyrai ir žaizdos hooligans (p. 38). Hamburg, Rowhold. vyriškumas Lietuvoje. Vilnius: Baltos lankos. 5. Klarke, J., Hall, S., Jefferson, T., Roberts, B. (1989). 14. Tereškinas, A. (2004). Tarp norminio subordinuoto Subcultures, Cultures and Class, Resistance Through vyriškumo formų: vyrai, jų seksualumas ir maskulizmo Rituals: Youth Subcultures in Post War Britain. Unwin politika šiuolaikinėje Lietuvoje. Sociologija. Mintis ir Hyman, London. veiksmas, 3, 28–38. 6. Gaižutis, A. (1998). Meno sociologija. Vilnius. 15. Orfali, B. (2003). Des skinheads dans la ville. P.U.F./ 7. Gavėnaitė, A. (2003). Delinkvencijos raiška neformaliose Cahiers internationaux de sociologie 2003/2 – no. 115 jaunimo grupėse. Sociologija, Mintis ir veiksmas, 2, 103– http://homeless.samhsa.gov/ResourceFiles/4xfilakx.pdf (žr. 118. 2012 m. vasario 4 d.). 8. Kavolis, T. (2008). Nacionalizmo raiška Lietuvos 16. Kellens, G. (2004). Le mouvement skinhed. Université skinhedų subkultūroje. Laikas ir žodis, 67–76. de Liege. http://mediatheque.territoires-memoire.be/pmb/ 9. Kraniauskas, L. (2008). Posovietinis vyriškumas: opac_css/doc_num.php?explnum_id=95 (žr. 2012 m. išbrauktas ar nepastebėtas dienotvarkės klausimas? (I). balandžio 10 d.). Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2, 110–123. 17. Tarde, G: Lois de l‘imitation“ chapitre I p. 18 prieiga per 10. Luobikienė, I. (2000). Sociologija: bendrieji pagrindai internetą: http://classiques.uqac.ca/classiques/tarde_gabriel/ ir tyrimų metodika. Kaunas: Technologija. lois_imitation/tarde_lois_imitation_1.pdf (žr. 2011 m. gruodžio 14 d.).

THE EXPRESSION OF AGGRESSION OF LITHUANIA’S SKINHEADS AND EXTREME FOOTBALL FANS ULTRA’S Prof. Dr. Habil. Algirdas Gaižutis, Jurgita Subačiūtė Lithuanian University of Educational Sciences SUMMARY Aggression is one of the heaviest illnesses of 5 ultras took part in the research. It is believed that our social life which actively aggravates in the the members of those subcultures are too much modern society and becomes inseparable part of stigmatized in the society which, being unaware of our life. According to the psychoanalytical model their moral values and subculture ideology, very often of aggression created by S. Freud and adherents of gives to them unjustified labels of aggressiveness, the biological theory which states that aggression is xenophobia and racism. The research based on a consequence of frustration, destruction and instinct analysis of semi-structured interviews with members of death, a sociological research has shown that the of these sub-cultures has revealed that they do not youth aggressiveness takes a form of unsatisfied take aggressive attitude towards the particular nation wishes, reaching one’s ideals, lack of self-expression. or race; however, they express their strong positions It can also be influenced by catharsis – when as to cultural, political and social integration of other negative emotions are transferred to another object. national minorities residing in Lithuania. The method The paper analyses youth aggressiveness as well as of research was deep structural interviews which were public attitude formed by the mass media towards aimed at comparison of patriotic youth’s members of the members of subcultures of skinheads and football the subcultures of skinheads and football fans ultras fans (so-called ultras). The aim of this research is Moral values, ideals and motives for joining a particular to reveal, sift and describe youth aggressiveness subculture, as well as expression of masculism and reasons in Lithuania subcultures such as skinheads patriotism in these subcultures are normal for young (nationalist attitude) and ultras (extreme football-fans). people with strong moral values, sometimes breaking The research of semi-structured interview took place the rules as the majority of modern young people do. in two Lithuania cities, in leisurely places beloved Keywords: aggression, ultra, skinhead, subculture. by mentioned youth subcultures. 6 skinheads and Algirdas Gaižutis Lietuvos edukologijos universitetas Studentų g. 39, LT–08106 Vilnius, Tel. +370 5 279 02 81 Gauta 2012 06 27 El. paštas: [email protected] Patvirtinta 2012 09 28 2012 Nr. 3(69) 57

SPORTO MOKSLO metodologija methodology of Sport Science

Jaunųjų paauglių neformaliojo fizinio ugdymo mokykloje didaktinės problemos ir jų sprendimo galimybės Dr. Asta Šarkauskienė, doc. dr. Antanas Lukoševičius Klaipėdos universitetas

Santrauka Tyrimo tikslas – nustatyti jaunųjų paauglių neformaliojo fizinio ugdymo (NFU) mokykloje didaktines problemas ir numatyti jų sprendimo galimybes. Tyrime dalyvavo šešios bendrojo ugdymo mokyklos, esančios įvairiose Lietuvos vie- tose ir skirtingų dydžių miestuose: Vilniuje, Klaipėdoje, Alytuje, Šilutėje, Gargžduose. Anoniminės anketinės apklau- sos metodu buvo tirti 669 jaunieji paaugliai. Apklausta 42,6 % penktų klasių ir 57,4 % šeštų klasių mokinių. Pagal lytį jaunieji paaugliai pasiskirstė apylygiai: tyrime dalyvavo 52,3 % berniukų ir 47,7 % mergaičių. Dauguma klausimų buvo uždari ar pusiau uždari. Norėdami sužinoti konkrečius mokinių NFU mokykloje poreikius, anketose pateikėme atvirą klausimą „Aprašyk savo svajonių būrelį“. Tyrimo duomenims analizuoti taikyta aprašomoji ir analitinė (Chi kvadrato (χ2) kriterijus) statistika. Duomenys apdoroti naudojant statistinių duomenų apdorojimo programos SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) paketo 17.0 versiją. Tyrimo rezultatai leidžia konstatuoti, kad neformaliajame fiziniame ugdyme mokyklose yra didaktinių problemų, su kuriomis susiduria 11–13 metų vaikai. Jaunųjų paauglių neformaliojo fizinio ugdymo mokykloje didaktinės siste- mos elementai – mokymo tikslas, turinys, principai – tik iš dalies tenkina vaikų poreikius ir atitinka šių dienų koncep- tualiąsias neformaliojo fizinio ugdymo nuostatas. Didaktinių problemų identifikavimas ir jų reflektavimas sudaro prielaidas teigti, kad vykdant jaunųjų paauglių neformalųjį fizinį ugdymą mokykloje tikslinga: 1) ugdymo prioritetu laikyti kitose ugdymo įstaigose nesportuojančių, silpnesnės sveikatos ir mažesnio fizinio bei funkcinio pajėgumo mokinių ugdymą; 2) mokymo turinį orientuoti į jau- nųjų paauglių prigimtinių fizinių galių (fizinio aktyvumo, fizinės sveikatos, fizinio vystymosi, fizinio pajėgumo) ir- ben drųjų kompetencijų ugdymą, žvelgiant į kiekvieno vaiko žinių, gebėjimų ir nuostatų plėtotę kaip į integralų procesą; 3) neformalųjį fizinį ugdymą grįsti šioje veikloje ypač svarbiaissavanoriškumo, prieinamumo, aktualumo ir individu- alizavimo principais. Užduotis diferencijuoti atsižvelgiant į mokinių pomėgius, poreikius, gebėjimus, sveikatos būklę, individualius fizinių ir funkcinių galių ypatumus; 4) taikyti įvairias ugdymo formas ir asmenį aktyvinančius metodus, skatinančius klausti, tyrinėti, bandyti, pritaikyti, analizuoti, spręsti problemas. Raktažodžiai: didaktinės problemos, neformalus fizinis ugdymas mokykloje, jaunieji paaugliai. Įvadas valio nuostatais, orientuojant ugdymą į jaunųjų Vertybinėje Europos sąrangoje žmogus sieja- paauglių mokėjimų ir įgūdžių lavinimą, sporti- mas su integralia asmenybe, harmoningai išplėto- nių rezultatų siekimą (2011–2012 m. m. Lietuvos jusia savo fizines ir dvasines galias. Dabartinės pe- mokinių olimpinio festivalio nuostatai, 2011), dagogikos mokslininkai (Jackūnas, 2006; Siurala, t. y. vienpusišką mokinių fizinį ugdymą. Lietuvos 2006; Clarijs, 2008) linkę manyti, kad prigimtinių mokslininkai (Blauzdys, Šinkūnienė, 2005; Ruš- galių ugdymą laiduoja sisteminis formaliojo ir ne- kus, Žvirdauskas, Stanišauskienė, 2008; Trinkū- formaliojo ugdymo poveikis. nienė ir kt., 2009) akcentuoja neformaliojo fizinio Mokslinėje literatūroje gausu tyrimų, kuriuose ugdymo (toliau – NFU) mokykloje turinio forma- analizuojama jaunųjų paauglių formaliajame fizi- vimo ir įgyvendinimo atnaujinimą. niame ugdyme taikomų didaktinės sistemos ele- Europos vaikų ir paauglių sveikatos ir vysty- mentų – tikslo, turinio, principų – įtaka švietimo mosi strategijoje (EUR/05/5048378) teigiama, siekinių įgyvendinimui. Mokslinių darbų, kuriuo- kad paaugliams turėtų būti rengiamos programos, se gvildenami bendrojo ugdymo mokyklose vyk- kuriose būtų sveikos gyvensenos įgūdžių ugdy- domo neformaliojo fizinio ugdymo didaktiniai mo, rizikingo elgesio prevencijos, lytinės, fizinės klausimai, stokojama. ir psichinės prievartos prevencijos, nepriimtinos į Neformalios fizinės veiklos mokykloje moky- paauglius orientuotos reklamos kontrolės, traumų mo tikslas ir turinys dažniausiai projektuojami ir nelaimingų atsitikimų prevencijos ir kt. temos. vadovaujantis Lietuvos mokinių olimpinio festi- Siurala (2006) nurodo, kad neformalusis ugdymas 58 SPORTO MOKSLAS turi būti sutelktas į ugdytinį ir mokymosi procesą 1 lentelė iš praktinės pusės, pabrėžiant socialinį kontekstą, Apklaustų mokinių pasiskirstymas pagal klasę ir lytį

žinių naudingumą ir asmenybės augimo tikslus, Respondentų Klasė Lytis skaičius 5 klasė 6 klasė Berniukai Mergaitės socialinius pokyčius ir integraciją į visuomenę. Miestas Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuoto ty- n n n n n proc. proc. proc. proc. proc. rimo „Mokiniai, dalyvaujantys neformaliajame Vilnius 107 16,0 62 57,9 45 42,1 57 53,3 50 46,7 švietime“ (Ruškus, Žvirdauskas, Stanišauskienė, Klaipėda 178 26,6 114 64,0 64 36,0 93 52,2 85 47,8 Alytus 83 12,4 25 30,1 58 69,9 44 53,0 39 47,0 2008) rezultatai parodė, kad visi tyrimo dalyviai Šilutė 149 22,3 35 23,5 114 76,5 79 53,0 70 47,0 (vaikai, tėvai, mokytojai, vadovai) kaip vieną iš Gargždai 152 22,7 49 32,2 103 67,8 77 50,7 75 49,3 Iš viso: 669 100,0 285 42,6 384 57,4 350 52,3 319 47,7 pagrindinių problemų įvardijo tai, kad neformalio- jo ugdymo veiklose sunku silpnesniems ir mažiau ir tikslūs atsakymų variantai. Formuluojant pusiau gabiems mokiniams. Trinkūnienė ir kt. (2009), va- uždarus klausimus, respondentams buvo paliekama dovaudamiesi empirinio tyrimo rezultatais, daro galimybė išsakyti savo nuomonę tyrėjams rūpimu išvadą, kad ši veikla ypač naudinga mažesnio fi- klausimu. Norėdami sužinoti konkrečius mokinių zinio pajėgumo mokiniams, ir rekomenduoja ieš- NFU poreikius, anketose pateikėme atvirą klausimą koti būdų, kaip įtraukti fiziškai silpnesnius vaikus „Aprašyk savo svajonių būrelį“. į NFU mokykloje. Blauzdys, Šinkūnienė (2005) Statistinė analizė. Tyrimo duomenims analizuoti siūlo bendrojo lavinimo mokykloje rengti įvaires- taikyta aprašomoji ir analitinė (tikrinant kokybinių 2 nes sporto varžybas ir skatinti jose dalyvauti visą požymių ryšio hipotezes taikytas Chi kvadrato (χ ) mokyklos bendruomenę. kriterijus) statistika. Duomenys apdoroti naudojant Taigi, kokie didaktinės sistemos elementai neati- statistinių duomenų apdorojimo programos SPSS tinka šių dienų konceptualiųjų neformaliojo fizinio (Statistical Package for the Social Sciences) paketo ugdymo nuostatų bei vaikų poreikių ir kokios yra 17.0 versiją. didaktinių problemų sprendimo galimybės? Tyrimo rezultatai Tyrimo objektas – jaunųjų paauglių neforma- Nustatyta, kad NFU iš viso dalyvauja 41,7 % liojo fizinio ugdymo mokykloje didaktinės- pro jaunųjų paauglių. Nors bendrojo ugdymo mokyklo- blemos ir jų sprendimo galimybės. se skiriamos valandos NFU, tačiau sporto būrelius Tyrimo tikslas – nustatyti jaunųjų paauglių ne- mokykloje lanko tik 5,7 % respondentų. Beveik tris formaliojo fizinio ugdymo mokykloje didaktines kartus daugiau (16,9 %) 5–6 klasių mokinių daly- problemas ir numatyti jų sprendimo galimybes. vauja kitų institucijų organizuojamoje NFU veiklo- Tyrimo organizavimas ir metodai je. 19,1 % dalyvauja ir bendrojo ugdymo mokyklų, ir dar papildomai kitų institucijų organizuojamoje Tyrime dalyvavo šešios bendrojo ugdymo moky- NFU veikloje (sporto mokyklose, sporto klubuose, klos, esančios įvairiose Lietuvos vietose ir skirtingų turizmo centruose, jaunimo laisvalaikio centruose ir dydžių miestuose: Vilniuje, Klaipėdoje, Alytuje, Ši- kt.) (žr. 1 pav.). lutėje, Gargžduose. Anoniminės anketinės apklausos metodu buvo tirti 669 jaunieji paaugliai. „Edukologinių tyrimų patirtis liudija, kad jau 600–700 vienetų imtis pakan- Nedalyvauja NFU kamai patikima, tai yra didesnės imties pagrindu ap- 58,3 Dalyvauja NFU mokykloje ir už jos 19,1 skaičiuoti dažniai nedaug tikslesni“ (Bitinas, 2006, ribų p. 97). Apklausti 285 (42,6 %) penktų klasių ir 384

(57,4 %) šeštų klasių mokiniai. Pagal lytį jaunieji pa- Dalyvauja NFU už mokyklos ribų augliai pasiskirstė apylygiai: tyrime dalyvavo 52,3 % 16,9 berniukų ir 47,7 % mergaičių (žr.1 lentelę). Dalyvauja NFU mokykloje Tyrime taikyti mokslinės-metodinės literatūros 5,7 analizės, anketinės apklausos, statistinės analizės 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% metodai. 1 pav. Jaunųjų paauglių dalyvavimo neformaliajame fiziniame ugdyme procentinis skirstinys Anketinė apklausa. Dauguma klausimų buvo uždari ar pusiau uždari. Juose buvo pateikti aiškūs 2012 Nr. 3(69) 59

Didaktinės problemos, susijusios su mokymo Neformaliajame ugdyme reikšmingas demokra- tikslų kėlimu. Neformaliojo ugdymo siūlomų vei- tiškumo principas – „mokytojai, tėvai ir vaikai yra klų pasiūla yra skirta socialinėms, kultūrinėms, ugdymosi proceso kūrėjai, kartu identifikuoja porei- asmeninėms, edukacinėms, profesinėms ir kitoms kius“ (NVŠK, 2005). Apklausus Lietuvos 5–6 kla- kompetencijoms ugdyti (Neformaliojo vaikų švieti- sių mokinius paaiškėjo, kad mokinių poreikiais daž- mo koncepcija, toliau – NVŠK, 2005). Didžioji da- nai nėra domimasi. Respondentų buvo pasiteirauta, lis (73,2 %) NFU mokykloje dalyvaujančių jaunųjų ar mokykloje jų buvo klausta, kokių būrelių pagei- paauglių nurodė, kad daugiausia laiko šioje veikloje dauja. Mažiau kaip pusė (42,1 %) vaikų nurodė, jie skiria pasirengimui varžyboms: vaikai mokosi kad jie pageidavimus pateikė klasės auklėtojai (-ui), kuo tiksliau ir teisingiau atlikti įvairias užduotis. 6,8 % – mokyklos administracijai, tačiau 43,1 % Nenustatytas ryšys tarp miesto, kuriame jaunieji jaunųjų paauglių teigė, kad šito niekas jų neklausė paaugliai dalyvauja NFU, ir NFU tikslo, χ2 (4, n = (žr. 3 lent.). 166) = 2,74, p = 0,57, Cramer’s V = 0,13]. 3 lentelė Didaktinės problemos, susijusios su bendrai- Jaunųjų paauglių neformaliojo fizinio ugdymo mokykloje siais NFU principais. Europos Taryba (Council of poreikių identifikacija Europe, 2007) pabrėžia, kad esminiai neformaliojo ugdymo principai yra savanoriškumas, prieinamu- mas ir aktualumas. Lietuvos neformaliojo vaikų Bendrojo ugdymo mokyklos švietimo koncepcijoje (2005) nurodoma, kad nefor- pavadinimas Kita Pageidavimus Pageidavimus administracijai maliajame vaikų ugdyme laikomasi aktualumo, de- Niekas neklausė pateikėme auklėtojai pateikėme mokyklos mokratiškumo, prieinamumo, individualizavimo ir Vilniaus X vidurinė mokykla 19,6 % 0,9 % 72,0 % 6,5 % Klaipėdos X1 ir X2 savanoriškumo principų. Tyrimu siekėme nustatyti, 24,2 % 8,4 % 62,4 % 5,1 % ar šių principų laikomasi ugdymo realybėje. pagrindinės mokyklos Gargždų X vidurinė mokykla 57,2 % 4,6 % 32,2 % 5,9 % Atliekant tyrimą buvo domėtasi, ar NFU moky- Šilutės X pagrindinė mokykla 55,0 % 8,7 % 30,9 % 5,4 % kloje yra užtikrintas prieinamumo principas. Nors Alytus X vidurinė mokykla 37,3 % 0 53,0 % 9,6 % didžioji dalis (82,6 %) 5–6 klasių mokinių nurodė, Iš viso 42,1 % 6,8 % 43,1 % 8,0 % kad popamokinėje sportinėje veikloje gali dalyvau- Chi kvadrato (χ2) kriterijus parodė, kad yra vi- ti visi norintys mokiniai, tačiau kas šeštas (17,4 %) dutinis ryšys tarp miesto, kuriame mokinys mokosi, respondentas teigė, kad gali dalyvauti tik stipriau- ir domėjimosi vaikų NFU mokykloje poreikiais, χ2 sieji vaikai (žr. 2 lent.). 2 lentelė (12, n = 669) = 97,48, p = 0,00, Cramer’s V = 0,22. Jaunųjų paauglių neformaliojo fizinio ugdymo mokykloje Du trečdaliai (72,0 %) Vilniaus miesto X mokyklos prieinamumas tiriamųjų pažymėjo, kad jų niekas neklausė, kokių NFU veiklų jie pageidauja. Analogišką atsakymo NFU Jūsų mokykloje gali dalyvauti variantą pateikė trečdalis Gargždų (32,2 %) ir Šilu- Bendrojo ugdymo mokyklos pavadinimas Visi Tik tės (30,9 %) mokyklų mokinių. mokiniai stipriausieji Vilniaus X vidurinė mokykla 88,8 % 11,2 % Jaunųjų paauglių buvo klausiama, kodėl jie da- Klaipėdos X1 ir X2 pagrindinės mokyklos 77,0 % 23,0 % lyvauja NFU mokykloje. Dažniausiai respondentai Gargždų X vidurinė mokykla 96,1 % 3,9 % nurodė, kad jų dalyvavimą šioje veikloje lemia mo- Šilutės X pagrindinė mokykla 79,2 % 20,8 % Alytus X vidurinė mokykla 71,1 % 28,9 % tyvaciniai veiksniai (noras būti stipriam ir sveikam; Iš viso 82,6 % 17,4 % tikisi realizuoti savo gebėjimus; nori, kad labiau gerbtų draugai), tačiau 14,8 % Alytaus X mokyklos Chi kvadrato (χ2) kriterijus parodė, kad yra vi- jaunųjų paauglių teigė, kad jie lanko sporto būrelį, dutinis ryšys tarp miesto, kuriame mokinys mokosi, nes liepė treneris / mokytojas. Šie duomenys pa- ir galimybės dalyvauti NFU mokykloje, χ2 (4, n = tvirtina, kad neretai NFU mokykloje nesilaikoma ir 669) = 35,30, p = 0,00, Cramer’s V = 0,23. Ketvirta- savanoriškumo principo. Manome, kad mokytojai dalis mokinių, kurie mokėsi Alytaus (28,9 %), Klai- taip elgiasi todėl, kad siekia į sporto būrelį surinkti pėdos (23,0 %) ir Šilutės (20,8 %) miestuose nuro- fiziškai pajėgiausius moksleivius, nes tokiu pagrin- dė, kad NFU mokykloje gali dalyvauti tik stipriau- du sudaryta komanda gali pasiekti geresnių sporti- sieji mokiniai. Dauguma (96,1 %) Gargždų miesto nių rezultatų. respondentų teigė, kad šioje veikloje gali dalyvauti Kaip laikomasi individualizavimo principo, pa- visi norintys mokiniai. aiškėjo analizuojant respondentų atsakymus į atvirą 60 SPORTO MOKSLAS klausimą apie NFU mokykloje tobulinimą. Paaugliai norus: „Visi nuspręstume, kaip sportuoti: ar rinktu- dažnai minėjo, kad jie nedalyvauja NFU mokykloje mėmės krepšinį, ar kitą žaidimą“. dėl didelio fizinio krūvio: „Svarbiausia per didelio -fi zinio krūvio neduodanti trenerė“; „Kad būtų mažes- Tyrimo rezultatų aptarimas nis krūvis, neverstų daryti, kas neišeina ar nepatin- Mokymo tikslai yra vienas svarbiausių didakti- ka“, kuris neatitinka jų fizinio pajėgumo: „Jei tau per nės sistemos elementų, nes nuo jų priklauso moky- sunku, kad galėtum nedaryti“; „Krūvis turėtų atitikti mo turinio suformavimas, metodų parinkimas. mano galimybes“. Mokiniai siūlo pratybas ar jų dalį, Lietuvoje trys ketvirtadaliai (73,2 %) jaunųjų atsižvelgiant į skirtingus pomėgius ir fizines galimy- paauglių mokyklos sporto būrelyje rengiasi varžy- bes, vykdyti suskirsčius mokinius į atskiras grupes: boms, iš kurių svarbiausios – kvadratas ir estafečių „Turi būti atskirai: viename berniukai, kitame – mer- varžybos „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“. Blauzdys, Šin- gaitės“, „Suskirstyta pagal amžių, galimybes“. kūnienė (2005), Širiakovienė (2005) pažymi, kad Didaktinės problemos, susijusios su mokymo neformaliajame ugdyme iki šiol dominuoja gerų turiniu. Tyrimu siekėme nustatyti, ką reikia keis- rezultatų, pergalių varžybose tikslai, o pagrindiniu ti, tobulinti, kad ši švietimo sistemos grandis būtų vertinimo rodikliu išlieka laimėjimai sporto varžy- vaikams patrauklesnė. Daugiau nei pusė (54,9 %) bose. Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius respondentų tobulinimo prioritetu nurodė mokymo V. Jankauskas pabrėžia, kad mokykloje organizuoja- turinio kaitą. 5–6 klasių mokiniai NFU mokykloje mame neformaliajame ugdyme dažnai siekiama vie- pageidauja įdomesnės veiklos (2 pav.). nintelio tikslo – „gerai pasirodyti“ (Strazdas, 2008). Ruškus, Žvirdauskas, Stanišauskienė (2009), atlikę Lietuvos mokinių neformalaus ugdymo tyrimą, pa- Kita 10,5 žymi, kad neformaliojo švietimo sistemoje labiau- siai aktualizuojami užimtumo ir socializacijos tiks- 13,1 Kad kiti sportuojantys nesišaipytų lai, kurie traktuotini kaip minimalūs, bet natūralūs. Tačiau gerokai ambicingesni mokinių individualiza- Įdomesnės veiklos 54,9 cijos tikslai, skirti vaiko saviraiškai ir asmenybės sa- gražios sporto salės ir daug sportinio 9,5 vikūrai, yra realizuojami mažiausiai. Pasak Europos inventoriaus vaikų ir jaunimo laisvalaikio institucijų asociacijos Labai gero mokytojo ar trenerio 15,1 prezidento R. Clarijso (2008), neformaliojo ugdymo

0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% reikšminis žodis yra „kompetencija“. 2 pav. Jaunųjų paauglių atsakymai į klausimą: „Ko reikėtų, Atlikto tyrimo rezultatai pagrindžia, kad NFU kad Tu dalyvautum neformaliajame fiziniame ugdyme mokyklo- mokykloje turinys netenkina daugiau nei pusės jau- je?“ (proc.) nųjų paauglių. Jie nori žaisti įvairius žaidimus, kurie atitiktų jų pomėgius. Trinkūnienės ir kt. (2009) pri- Sporto būrelyje mokiniai pageidauja įvairiapu- statyto pedagoginio eksperimento rezultatai pagrin- siškos veiklos: „Viename krepšinis, tenisas, tinkli- džia mokymo turinio, kurį sudaro judrieji žaidimai nis, plaukimas“; „Žaistume įvairius žaidimus: krep- ir estafetės (20 min.) bei fizinį pajėgumą didinantys šinį, kvadratą, futbolą“. Labiausiai 5–6 klasių moki- pratimai (25 min.), veiksmingumą didinant vaikų fi- niams yra patrauklūs sportiniai ir judrieji žaidimai: zinį pajėgumą. dažniausiai jaunųjų paauglių buvo įvardytas noras Neformalaus fizinio ugdymo turinio problema žaisti krepšinį ir futbolą. Tarp pageidaujamų veiklų taip pat aptariama užsienio šalių mokslininkų. Re- mokiniai nurodė labai platų sporto šakų spektrą: jie komenduojama didžiausią dėmesį skirti su kasdie- norėtų užsiiminėti kovų menais, mokytis plaukti, niniu gyvenimu susijusioms veikloms, tokioms kaip važinėtis dviračiu, riedlente, žaisti tinklinį, kvadra- ėjimas, žaidimai, „stotys“, slidinėjimas, čiuožimas tą ir kitus žaidimus, bėgioti. Kai kurie mokiniai ne- (Carrel et al., 2011), siūloma žaidimus, šokius ir paminėjo konkrečios veiklos, bet pageidavo, kad ji įvairius fizinį pajėgumą ugdančius pratimus parinkti būtų įdomi ir naudinga: „Turėtų būti daug žaidimų, atsižvelgiant į metų laiką (Wnek, 2006). kurie patiktų visiems lankantiems tą būrelį“; „Žais- NVŠK (2005) teigiama, kad bendrąjį ugdymą tume įvairius žaidimus“; „Daug judėtume, žaistume teikiančiose mokyklose visiems mokiniams suda- ir visi būtume stiprūs“; „Kad būtų sveika, naudinga, rytos galimybės dalyvauti neformaliajame ugdy- smagu“. Pageidaujama, kad būtų atsižvelgta ir į jų me, tačiau kas šeštas respondentas teigė, kad NFU 2012 Nr. 3(69) 61 veikloje mokykloje gali dalyvauti tik stipriausieji • NFU mokykloje suteikiama žinių, plėtojami mokinai. Šiomis mūsų šalyje vis dar plėtojamomis gebėjimai, formuojamos nuostatos, t. y. integraliai tradicijomis stebisi Europos vaikų ir jaunimo lais- ugdomos fizinio aktyvumo, fizinės sveikatos, fizinio valaikio institucijų asociacijos nariai. Specialistams vystymosi, fizinio pajėgumo ir bendrosios kompe- nuostabą kelia dar gajus „normatyvų vykdymo“ tencijos; principas, kai „išlieka tik geriausieji“, pastebimi • taikomi vaiką aktyvinantys mokymo metodai: tik medalininkai. Nejau visi kiti – tik vidutinybės, diskusija, atvejo analizė, „Minčių ežys“, argumentai toliau paliekami nepastebėti ir nesvarbūs su savo „Už ir prieš“, „Minčių lietus“, mokymasis grupelė- kompleksais ir „vidiniais varžtais“? Valstybė turėtų mis ir kt.; būti atsakinga už visų vaikų, ne tik pačių gabiausių, • organizuojami įvairūs sporto ir sveikatingumo kurie jau savaime yra gamtos gausiau apdovanoti, renginiai: konkursai, viktorinos, išvykos ir ekskursi- ugdymą – „Dialogui“ (Strazdas, 2008, 8) sakė Vil- jos, sporto ir sveikatingumo šventės, varžybos. niuje viešėjęs R. Clarijsas, EAICY prezidentas. Rei- kia, kad „atrasti“ ir „atskleisti“ būtų visi vaikai, ne- Išvados priklausomai nuo jų įgimtų talentų, pomėgių, socia- 1. Tyrimo rezultatai leidžia konstatuoti, kad nefor- linės padėties ar amžiaus. Būtina sudaryti palankias maliajame fiziniame ugdyme mokyklose yra didakti- sąlygas kiekvienam vaikui dalyvauti fizinėje veiklo- nių problemų, su kuriomis susiduria 11–13 metų pa- je ar užsiimti mėgėjišku sportu, kuris sustiprintų jo augliai. Jaunųjų paauglių neformaliojo fizinio ugdy- fizines galias, subalansuotų fizinę ir psichinę būklę mo mokykloje didaktinės sistemos elementai – mo- (Манжелей, 2006; Austin, 2007). kymo tikslas, turinys, principai – tik iš dalies tenkina Pastarųjų metų švietimo dokumentuose pabrė- vaikų poreikius ir atitinka šių dienų konceptualiąsias žiama, kad ugdymas turi būti individualizuojamas neformaliojo fizinio ugdymo nuostatas. atsižvelgiant į kiekvieno vaiko galimybes ir porei- 2. Nustatyta, kad nėra ryšio tarp miesto, kuria- kius, t. y. įgyvendinamas individualizavimo princi- me jaunieji paaugliai dalyvauja neformaliajame pas. Tyrimu atskleista, kad kai kurie vaikai nedaly- fiziniame ugdyme, ir neformaliojo ugdymo tikslo. vauja NFU mokykloje dėl per didelio fizinio krūvio. Vidutinis ryšys išryškėjo tarp miesto ir galimybės Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuoto tyrimo dalyvauti neformalioje veikloje bei domėjimosi vai- „Mokiniai, dalyvaujantys neformaliajame švietime“ kų poreikiais. (2008) rezultatai parodė, kad bendrame visų tyrimo LITERATŪRA dalyvių (vaikų, tėvų, mokytojų, vadovų) vertinime 1. 2011–2012 m. m. Lietuvos mokinių olimpinio festivalio kaip viena iš pagrindinių problemų minima tai, kad nuostatai (2011). [žiūrėta 2012-05-25]. Prieiga per NFU veiklose sunku silpnesniems ir mažiau ga- internetą: http://www.lmssc.smm.lt/dokumentai/lmof_ biems mokiniams. Šio tyrimo autoriai pabrėžia, kad nuostatai_111122.doc. mokinių poreikiai yra tenkinami tik iš dalies, vyrau- 2. Austin, M. W. (2007) Do Children Have a Right to Play? ja pasiūlos ir paklausos disproporcija. Journal of the Philosophy of Sport, 34, 135–146. Identifikavus Lietuvos jaunųjų paauglių NFU 3. Bitinas, B. (2006). Edukologinis tyrimas: sistema ir procesas. Vilnius: Kronta. mokykloje didaktines problemas ir atlikus NFU re- 4. Blauzdys, V., Šinkūnienė, D. (2005). Mokinių papildomo glamentuojančių Europos Sąjungos ir Lietuvos do- fizinio ugdymo plėtra mokykloje. Vilnius: VPU. kumentų bei mokslinės-metodinės literatūros anali- 5. Carrel, A. L. et al. (2011). An after-school exercise zę galima teigti, kad NFU mokykloje yra veiksmin- program improves fitness, and body composition in gas, kai: elementary school children. Journal of Physical Education • ugdymas yra skirtas visų vaikų, pasirinkusių šią and Sports Management, (3), 32-36. 6. Clarijs, R. (2008). Unlimited Talents and Non-Formal veiklą, prigimtinių fizinių galių plėtotei, kreipiant Education. Netherlands: Hilvarenbeek. ypatingą dėmesį į silpnesnės sveikatos, mažesnio fi- 7. Council of Europe. Directorate of youth and sport zinio ir funkcinio pajėgumo jaunuosius paauglius; European youth centre. Strasbourg (2007). Mini- • ugdymas pagrįstas šioje veikloje ypač svarbiais Compendium on Non-Formal Education. [žiūrėta 2008-05- savanoriškumo, prieinamumo, aktualumo ir indivi- 25]. Prieiga per internetą: http://www.coe.int/t/dg4/youth/ Source/Resources/Portfolio/Compendium_NFE_en.pdf. dualizavimo principais; 8. Dėl neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos patvirtinimo. • parenkamas įvairiapusiškas, jaunųjų paauglių Nr. ISAK-2695 (2005). [žiūrėta: 2006-01-05]. Prieiga per pomėgius, poreikius, gebėjimus, prigimtinių galių internetą: http://www.smm.lt/teisine_baze/isakymai.htm. iš(si)ugdymo lygį atitinkantis mokymo turinys; 9. EUR/05/5048378: European strategy for child and adolescent health and development [žiūrėta 2011-05-12]. 62 SPORTO MOKSLAS

Prieiga per internetą: http://www.euro.who.int/__data/ funded project. Cumbria: European Institute for outdoor assets/pdf_file/0020/79400/E87710.pdf. Adventure Education and Experiential Leaning. 10. Jackūnas, Ž. (2006). Lietuvos švietimo kaitos linkmės: 14. Strazdas, V. (2008). Žingsnis į priekį ar šuolis atgal? (1988-2005). Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas. Dialogas, 8. 11. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo 15. Širiakovienė, A. (2005). Papildomo darbinio įstatymas Nr. XI-1281 (2011). Valstybės žinios, kovo 31 d. (technologinio) ugdymo kaita Lietuvoje. Acta Pedagogika 12. Ruškus, J., Žvirdauskas, D., Stanišauskienė, V. (2008). Vilnensia, 15, 143–148. Mokiniai, dalyvaujantys neformaliajame švietime. Tyrimo 16. Trinkūnienė, L. ir kt. (2009). Papildomo fizinio aktyvumo ataskaita. [žiūrėta 2009-02-20]. Prieiga per internetą: http:// pratybų poveikis silpno fizinio pajėgumo mergaitėms. www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/sb/MOKINIAI_ Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas, 4(75), 86–91. DALYVAUJANTYS_NEFORMALIAJAME_ 17. Wnek, B (2006). Celebration Games: Physical Activities SVIETIME_2008.pdf. for Every Month. Champaign, Human Kinetics Publishers. 13. Siurala, L. (2006). Non-formal learning as an educational 18. Манжелей, И. В. (2006). Педагогические модели approach. Festeu, D., Humberstone, B. (ed.). Non-formal физического воспитания. Физическая культура, Education through Outdoor Activities Guide: A European воспитание, образование, тренировка, 4, 2–6.

DIDACTIC PROBLEMS OF YOUNG ADOLESCENTS’ NON-FORMAL PHYSICAL EDUCATION IN SCHOOL AND THEIR SOLUTION POSSIBILITIES Dr. Asta Šarkauskienė, Assoc. Prof. Dr. Antanas Lukoševičius Klaipėda University SUMMARY The goal of the research was to identify existing school didactic system – teaching goal, content, and didactic problems of young adolescents’ non-formal principles – only partially answer children needs and physical education in school and to highlight their existing conceptual regulations of non-formal physical solution possibilities. education. Six comprehensive schools from various Lithuanian Identification and reflection of didactic problems districts and different population cities – Vilnius, form possibilities to state that it is purposeful in Klaipėda, Alytus, Šilutė, Gargždai – participated in non-formal physical education in school of young this research. adolescents: 1) to settle education of pupils, who do 669 young adolescents were questioned by using not participate in sport activities in other institutions the method of anonymous questionnaire survey. and who have weak health as well as are of less 42.6 ℅ fifth graders and 57.4℅ of sixth graders were physical and functional capacity, as the priority; 2) to questioned. On the sex aspect respondents’ numbers direct education content towards young adolescents‘ were similar: 52.3℅ of boys and 47.7℅ of girls. innate physical powers (physical activity, physical Most questions were closed-ended or semi-closed. health, physical development and physical capacity) Aiming to get information on concrete pupils’ needs and general competencies training, considering about NFPE in school, we gave them to answer an every child‘s knowledge, abilities, and attitudes open-ended question “Describe your dream school development as integral process; 3) to ground non- sports club”. formal physical education with particularly important When analyzing research data, descriptive and principles of voluntarism, accessibility, topicality, and analytic (Chi-quadrat (x2) criterion) statistics methods individualization. To differentiate tasks considering were applied. Data analyzed with SPSS program pupils‘ hobbies, needs, abilities, health state, and (Statistical Package for the Social Sciences), version individual peculiarities of physical and functional 17.0. powers; 4) to apply various education forms and Research results lead to the statement that non- person activating methods that encourage asking, formal physical education in schools encounters exploring, experimenting, applying, analyzing, and didactic problems and the children of age 11-13 are solving problems. the target group to experience them. The elements of Keywords: didactic problems, non-formal physical young adolescents’ non-formal physical education in education in school, young adolescents.

Asta Šarkauskienė Klaipėdos universitetas S. Nėries g. 5, LT-92227 Klaipėda Mob. +370 680 72 393 Gauta 2012 08 29 El. paštas: [email protected] Patvirtinta 2012 09 28 2012 Nr. 3(69) 63

5–8 klasių mokinių maloniam dalyvavimui įtaką darantys veiksniai per kūno kultūros pamoką Evelina Petrylaitė, dr. Arūnas Emeljanovas Lietuvos kūno kultūros akademija

Santrauka Darbe siekiama išanalizuoti veiksnius, darančius įtaką 5–8 klasių mokinių maloniam dalyvavimui kūno kultūros pamokoje. Darbo objektas: mokinių malonus dalyvavimas kūno kultūros pamokoje. Tyrimo tikslas: nustatyti 5–8 klasių mokinių maloniam dalyvavimui įtaką darančius veiksnius per kūno kultūros pamoką. Tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: 1) Nustatyti 5–8 klasių mokinių vidinius pasitenkinimo ir nepasitenkinimo kūno kultūros pamoka veiksnius pagal jų lytį. 2) Nustatyti 5–8 klasių mokinių išorinius pasitenkinimo ir nepasitenkinimo kūno kultūros pamoka veiksnius pagal jų lytį. Tyrimui atlikti naudota anketinė apklausa, pateikta Garn ir Cothran (2006). Klausi- mynas sudarytas iš 21 teiginio, kuris vertinamas pagal Likerto skalę balais nuo 5 („visiškai sutinku“) iki 1 („visiškai nesutinku“). Mūsų tyrime taikyta Scanlano ir Simonso (Scanlan, Simons, 1992) sporto malonumo samprata gali svy- ruoti tarp pasitenkinimo ir nepasitenkinimo veiksnių, kuriems įtaką daro vidiniai arba išoriniai šaltiniai. Scanlanas ir Lewthwaite (Scanlan, Lewthwaite, 1986) nustatė keturis veiksnius: 1) Vidinis pasitenkinimas: susijęs su asmeniniu kompetencijos ir kontrolės suvokimu (meistriškumo pasiekimai ir gabumai). 2) Išorinis pasitenkinimas: susijęs su asmeniniu kompetencijos ir kontrolės suvokimu, įtaką daro kiti žmonės (teigiamas socialinis įvertinimas ir socialinis pasiekimų pripažinimas). 3) Vidinis nepasitenkinimas: susijęs su fizine veikla ir judesiu (jausmai, įtampa, veiksmas, džiugi nuotaika) bei konkurencija (jaudulys). 4) Išorinis nepasitenkinimas: susijęs su nedalyvavimo sporte ypatumais (bendraamžių priėmimas, teigiami santykiai su mokytojais). 1. Nustatyta, kad berniukams vidiniai pasitenkinimo veiksniai yra mažiau svarbūs negu mergaitėmis. Berniukams yra svarbiausi laimėjimai ir galimybė jaustis užtikrintiems, o mergaitėms svarbu išmokti naujų dalykų, išbandyti savo jėgas, tačiau kartu nepasirodyti prastesnėms už kitas moksleives. Pagrindinis vidinis pasitenkinimo veiksnys, turintis didžiausią įtaką abiejų lyčių respondentams, – pasisekimas ir užtikrintumo jausmas. Berniukams per kūno kultūros pamokas labai svarbu, kad būtų užsiimama mėgstama veikla ir mažinamas susikaupęs stresas, todėl vidiniai nepasi- tenkinimo veiksniai yra susiję su jų poreikių tenkinimu, o mergaitėms svarbiausia, kad būtų galima realizuoti save už- siimant mėgstama veikla ir, esant galimybei, pasirinkti veiklą, nes jų poreikiai yra skirtingi. 2. Nustatyta, kad didžiau- sią malonumą kūno kultūros pamokose abiejų lyčių mokiniams sukelia išoriniai veiksniai, susiję su pasididžiavimu ir asmeniniais pasiekimais: laimėjimai kūno kultūros pamokose ir galimybė pasirodyti geresniam už kitus. Mergaitėms didžiausią įtaką turi laimėjimai kūno kultūros pamokose, galimybė pasirodyti geresnėms už kitas ir pripažinimas už laimėjimus. Berniukų maloniam dalyvavimui kūno kultūros pamokose didžiausią įtaką daro laimėjimai kūno kultūros pamokose. Ypač svarbus išorinis nepasitenkinimo veiksnys yra per kūno kultūros pamokas esanti aplinka ir jos ele- mentai, t. y. mokytojas ir draugai. Raktažodžiai: malonumas, pasitenkinimas, mokinių motyvacija. Įvadas Sporto psichologijos tyrinėtojai, daug išsamiau Nors malonumo sąvoka svarbi, ji retai nagrinė- ištyrę malonumą, pateikia platesnius malonumo, jama kūno kultūros kontekste, išskyrus pačių moki- būdingo jaunimo sportinei ir fizinei veiklai, sąvokų nių mintis apie pamokas. Pastebėta, kad malonumo paaiškinimus. Mokslininkai teigia, kad vaikai termi- suvokimas gali labai skirtis pagal amžių, lytį (Garn, ną malonumas vartoja pomėgiui apibūdinti (Scan- Cothran, 2006). Todėl šiandieniniam mokytojui turi lan, Simons, 1992; Wankel, Sefton, 1989). Mūsų ty- rūpėti ne tik jo kompetencija, įgūdžiai, tobulėjimas, rime naudojamas sporto pomėgio modelis (Scanlan, bet ir supratimas, kas įdomu ir naudinga patiems Lewthwaite, 1986; Scanlan, Simons, 1992). mokiniams. Mokytojas turi bandyti atsižvelgti į jų Scanlanas ir Lewthwaite (1986) nustatė keturis pageidavimus taikydamas mokymosi metodus pa- veiksnius: mokoje. Atlikti tyrimai rodo, kad studentai ir mo- 1. Vidinis pasitenkinimas: susijęs su asmeniniu kytojai vertina malonumą kaip vieną iš pagrindinių kompetencijos ir kontrolės suvokimu (meistriškumo kūno kultūros tikslų (Cothran, Ennis, 1998; O’Reilly, pasiekimai ir gabumai). Tompkins, Gallant, 2001; Supaporn, Griffin, 1998). 2. Išorinis pasitenkinimas: susijęs su asmeniniu Malonumas yra pirminis mokytojų ir mokinių tiks- kompetencijos ir kontrolės suvokimu, įtaką daro kiti las, be to, malonumas laikomas viena pagrindinių žmonės (teigiamas socialinis įvertinimas ir sociali- priežasčių, kodėl vaikai užsiima fizine veikla, o nis pasiekimų pripažinimas). dėl jo stokos vaikai ir paaugliai nustoja ja užsiimti 3. Vidinis nepasitenkinimas: susijęs su fizine (Ewing, Seefeldt, 1998). veikla ir judesiu (jausmai, įtampa, veiksmas, džiugi nuotaika) bei konkurencija (jaudulys). 64 SPORTO MOKSLAS

4. Išorinis nepasitenkinimas: susijęs su nedaly- ∆ – leidžiamas imties paklaidos dydis, šiuo atve- vavimo sporte ypatumais (bendraamžių priėmimas, ju 5 %; teigiami santykiai su mokytojais / suaugusiaisiais). N – generalinė visuma: Kauno vidurinės moky- Ši tema aktuali ir mažai tyrinėta. klos 5–8 klasių mokiniai (5 klasės – 97 mokiniai, Tyrimo tikslas: nustatyti 5–8 klasių mokinių 6 klasės – 92 mokiniai, 7 klasės – 91 mokinys, 8 kla- maloniam dalyvavimui įtaką darančius veiksnius sės – 96 mokiniai). per kūno kultūros pamoką. n = 1/((0,05)2 + 1/376) = 194 respondentai Tyrimo metodai ir organizavimas Vadinasi, kad tyrimo rezultatai būtų reprezentaty- Tyrime dalyvavo vienos Kauno vidurinės moky- vūs, reikia apklausti 194 Kauno vidurinės mokyklos klos mokiniai. Iš viso apklausti 226 respondentai, 5–8 klasių mokinius. Šiam tikslui įgyvendinti res- abiejų lyčių, jų pasiskirstymas pagal lytį ir klasę pa- pondentams anketa buvo pateikta per pamokas. Iš teiktas 1 lentelėje. viso pateikta 250 klausimynų, gauta 237 atsakymai, 1 lentelė iš jų teisingai užpildytų – 226. Todėl galima teigti, Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir klasę (vnt. ir proc.) kad tyrimo rezultatai atitinka populiacijos nuomonę, Lytis Iš viso Klasė atliktas tyrimas yra reprezentatyvus. Mergaitė Berniukas 5 klasė (vnt.) 23 28 51 Duomenų rinkimo metodas. Tyrimui atlikti pa- 5 klasė (proc.) 45,10 54,90 100,00 sirinktas kiekybinis tyrimo metodas – klausimynas, Iš viso (proc.) 10,18 12,39 22,57 jo minimalūs kaštai ir gana trumpas duomenų rinki- 6 klasė (vnt.) 27 37 64 6 klasė (proc.) 42,19 57,81 100,00 mo laikotarpis. Klausimynas sudarytas iš 21 teigi- Iš viso (proc.) 11,95 16,37 28,32 nio, kuris vertinamas pagal Likerto skalę balais nuo 7 klasė (vnt.) 27 23 50 5 („visiškai sutinku“) iki 1 („visiškai nesutinku“). 7 klasė (proc.) 54,00 46,00 100,00 Iš viso (proc.) 11,95 10,18 22,13 Kiti taikyti metodai: 8 klasė (vnt.) 34 27 61 1. Literatūros šaltinių analizė. 8 klasė (proc.) 55,74 44,26 100,00 Iš viso (proc.) 15,04 11,95 26,99 2. Aprašomoji statistika. Iš viso (vnt.) 111 115 226 3. Duomenų analizė naudojant statistinių duome- Iš viso (proc.) 49,11 50,89 100,00 nų apdorojimo programą SPSS 14.0. Tirta laikantis visų pagrindinių etikos principų: Iš 1 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad savanoriškumo, moralės. tyrime dalyvavo daugiau berniukų (50,89 %), Anketos pagrindimas. Naudota anketa, pateik- jų dalis visų respondentų skaičiaus, palyginti su ta Garn ir Cothran straipsnyje (2006). Pasitelkę mergaičių, viršijo 1,78 punkto, taip pat daugiau- malonumo sąvoką nagrinėjančią literatūrą, kurioje sia dalyvavo 6 klasės mokinių (28,32 %), jų dalis naudojamas sporto kaip pomėgio modelis ir jo kon- visų respondentų skaičiaus, palyginti su kitomis ceptualus vaizdinys, mokslininkai nustatė veiks- klasėmis, viršijo vidutiniškai 4,42 punkto. Verti- nius, svarbius malonumui. Anketoje suformuotas 21 nant respondentų pasiskirstymą pagal lytį ir klasę (dvidešimt vienas) elementas keturioms sporto kaip pažymėtina, kad išryškėjo 6 klasės berniukų so- pomėgio pakopoms: ciodemografinė grupė (16,37 %). Kadangi tarp • pasitenkinimas – vidinis; dalyvavusių respondentų dominavo berniukai, • pasitenkinimas – išorinis; galima daryti prielaidą, kad Kauno mokykloje do- • nepasitenkinimas – vidinis; minuoja 5–6 klasių moksleiviai berniukai. • nepasitenkinimas – išorinis. Tiriamoji generalinė aibė N – Kauno vidurinės Moksleiviai turėjo pabaigti sakinį ,,Kūno kultū- mokyklos 5–8 klasių mokiniai. Tyrimo imčiai nu- ros pamoka man yra maloni / smagi, jei aš...“ statyti panaudota Panijoto formulė, kai populiacijos Rezultatų analizė. Įvertinant teiginius skaičiuo- dydis yra žinomas (Sakalauskas, 1998): tas išvestinis jų rodiklis, kuris yra apskaičiuojamas vertinimo lygį padauginus iš pasireiškimo dažnio ir n = 1/(Δ2 + 1/N), čia padalijus iš bendro respondentų skaičiaus. Rodiklio svyravimo galimybės nuo 1 iki 5. Šis rodiklis yra n – imties dydis (respondentų skaičius, kuriuos modifikuotas pagal daugelio autorių skaičiuojamo būtina apklausti); statistinio rodiklio vidurkį, pritaikant jį vertinimui pagal Likerto skalę. 2012 Nr. 3(69) 65

Tyrimo rezultatai 3 lentelė Siekiant išanalizuoti 5–8 klasių mokinių malonų Vidinių pasitenkinimo veiksnių vertinimas dalyvavimą kūno kultūros pamokoje ir jo suvokimui Nr. Mergaitė Berniukas Bendras Gebu padaryti tai, ko ankščiau turinčius įtakos veiksnius, 2 lentelėje pateikiamas 1 3,24 2,26 3,00 nemokėjau išorinių pasitenkinimo veiksnių vertinimas pagal 2 Man sekasi, jaučiuosi užtikrintas 3,53 2,42 3,24 Turiu galimybę daryti naujus respondentų lytį. 3 1,71 1,65 1,83 2 lentelė dalykus 4 Turiu galimybę išbandyti save 3,10 2,11 2,83 Išorinių pasitenkinimo veiksnių vertinimas 5 Aš labai stengiuosi 2,93 1,93 2,65 Nr. Mergaitė Berniukas Bendras Esu pripažintas (-a) už 1 3,09 2,43 3,00 Remiantis 3 lentelėje pateiktu apskaičiuotu ben- pasiekimus 2 Aš laimiu 3,49 3,19 3,63 dru vidinio pasitenkinimo veiksnių išvestiniu įtampos Galiu pasirodyti geresnis (-ė) lygiu teigtina, kad didžiausią malonumą abiejų lyčių 3 3,44 2,46 3,21 už kitus respondentai kūno kultūros pamokose jaučia, kai: 4 Galiu rungtyniauti su kitais 2,07 1,12 1,73 • jiems sekasi ir jaučiasi užtikrinti – 3,24; Pagal apskaičiuotą bendrą išorinių pasitenkinimo • geba padaryti tai, ko anksčiau nemokėjo – veiksnių išvestinį įtampos lygio rodiklį matyti, kad 3,00. didžiausią malonumą abiejų lyčių respondentams Vadinasi, galima teigti, kad respondentams sukelia: svarbiausia, jog kūno kultūros pamokoje jie jaus- • laimėjimai kūno kultūros pamokose – 3,63; tųsi užtikrinti, galėtų pasitikėti savimi ir savo jėgo- • galimybė pasirodyti geresniam už kitus – 3,21. mis bei nesijaustų prastesni už kitus mokinius. Tai Šios situacijos yra susijusios su pasididžiavimu ir ypač svarbu vidiniam respondentų pasitenkinimui, asmeniniais pasiekimais, todėl bendras abiejų lyčių kuriam didelę įtaką turi pasitikėjimas, ramybė dėl respondentų išvestinis įtampos lygio rodiklis yra toks pasiekimų ir nesamų nusivylimų, neturėjimas jaus- didelis. Ypač nepalankiai vertinama galimybė rung- tis prastesniam už kitus. Mažiausią įtaką responden- tyniauti su kitais – išvestinis vertinimo rodiklis 1,73. tams turi galimybė daryti naujus dalykus – išvestinis Analizuojant išvestinius įtampos lygio rodiklius vertinimo rodiklis 1,83, todėl teigtina, kad 5–8 kla- aiškėja, kad mergaitėms ir berniukams malonų da- sių mokiniams nesvarbios naujovės kūno kultūros lyvavimą kūno kultūros pamokose lemia skirtingi pamokoje (naujos užduotys, pratimai ir t. t.), tačiau išorinio pasitenkinimo veiksniai ir išsiskiria domi- svarbiausi psichologiniai vidiniai veiksniai, turintys nuojantys. Berniukų maloniam dalyvavimui kūno įtakos jų pasitenkinimui, o atitinkamai ir maloniam kultūros pamokose didžiausią įtaką turi laimėjimai dalyvavimui kūno kultūros pamokose. kūno kultūros pamokose – 3,19, o mergaitėms: Analizuojant išvestinių įtampos lygio rodiklių • laimėjimai kūno kultūros pamokose – 3,49; pasiskirstymą pagal lytį matyti, kad išryškėja skir- • galimybė pasirodyti geresnei už kitas – 3,44; tumai vertinant vidinius pasitenkinimo veiksnius. • pripažinimas už pasiekimus – 3,09. Mergaitės kūno kultūros pamokoje didžiausią pasi- Svarbu pabrėžti, kad visų išorinio pasitenkinimo tenkinimą jaučia, kai: veiksnių išvestinis įtampos lygis yra didesnis tarp • sekasi ir jaučiasi užtikrintos – 3,53; mergaičių. Tai rodo, kad mergaitėms didesnę įtaką • geba padaryti tai, ko anksčiau nemokėjo – maloniam dalyvavimui kūno kultūros pamokose 3,24; turi išoriniai pasitenkinimo veiksniai. Nustatytas • turi galimybę išbandyti save – 3,10. pagrindinis išorinis pasitenkinimo veiksnys, turintis Berniukų maloniam dalyvavimui kūno kultūros didžiausią įtaką abiejų lyčių respondentams – lai- pamokose didžiausią įtaką turi tos situacijos, kai mėjimai kūno kultūros pamokose, vadinasi, galima jiems sekasi ir jie jaučiasi užtikrinti – 2,42. Išryš- daryti išvadą, kad, nepriklausomai nuo lyties, res- kėja labai dideli vertinimo skirtumai, todėl galima pondentams kūno kultūros pamokose ypač svarbūs daryti išvadą, kad 5–8 klasių vyriškos lyties moki- yra asmeniniai laimėjimai, kurie suteikia galimybę niams vidinio pasitenkinimo veiksniai yra mažiau didžiuotis savo pasiekimais ir pasijusti pranašes- svarbūs negu moteriškos lyties mokinėms. Berniu- niems prieš kitus. kams svarbiausi yra laimėjimai ir galimybė jaustis 3 lentelėje pateiktas vidinių pasitenkinimo veiks- užtikrintiems, o mergaitėms svarbu išmokti naujų nių vertinimas pagal respondentų lytį. dalykų, išbandyti savo jėgas, tačiau kartu ir nepa- sirodyti prastesnėms už kitas mokines. Nustatytas 66 SPORTO MOKSLAS pagrindinis vidinis pasitenkinimo veiksnys, turintis norus bei nediferencijuoti jų pagal lytį, kad pamokų didžiausią įtaką abiejų lyčių respondentams – pasi- metu nekiltų konfliktų ir mokinių malonus dalyvavi- sekimas ir užtikrintumo jausmas. mas bei jų pasitenkinimas būtų didesnis. 4 lentelėje pateikti išorinių nepasitenkinimo 5 lentelėje pateikiami vidiniai nepasitenkinimo veiksnių vertinimai pagal respondentų lytį. veiksniai ir jų vertinimas pagal respondentų lytį. 4 lentelė 5 lentelė Išoriniai nepasitenkinimo veiksniai Vidiniai nepasitenkinimo veiksniai

Nr. Mergaitė Berniukas Bendras Nr. Mergaitė Berniukas Bendras 1 Turiu galimybę būti su draugais 3,35 3,33 3,63 Darau tai, kas truputį baugina / 1 2,02 2,14 2,26 2 Mokytojas (-a) geras (-a) 3,38 3,33 3,66 jaudina 3 Galiu susipažinti su kitais 1,74 1,54 1,79 2 Turiu galimybę sumažinti stresą 2,85 3,06 3,21 4 Man patinka mokytojas (-a) 3,05 3,07 3,33 3 Užsiimu mėgstama veikla 3,49 3,19 3,63 5 Atsipūsti nuo kasdieninės veiklos 2,88 2,81 3,10 4 Galiu pasirinkti veiklą klasėje 3,24 2,26 3,00 Mokytojas (-a) elgiasi taip, lyg 5 Tai, ką darau, yra praminga 2,07 1,12 1,73 6 2,21 2,50 2,56 mokiniai patiria malonumą 6 Turiu galimybę save realizuoti 3,53 2,52 3,24

Pagal apskaičiuotą bendrą išorinių pasitenkinimo Apskaičiuotas bendras išvestinis įtampos ly- veiksnių išvestinį įtampos lygio rodiklį matyti, kad gio rodiklis rodo, kad didžiausią pasitenkinimą per didžiausią malonumą abiejų lyčių respondentams kūno kultūros pamokas abiejų lyčių respondentams sukelia: sukelia: • geras kūno kultūros mokytojas – 3,66; • užsiėmimas mėgstama veikla – 3,63; • galimybė kūno kultūros pamokose būti su drau- • galimybė realizuoti save – 3,24; gais – 3,63. • galimybė sumažinti stresą – 3,21; Vadinasi, galima teigti, kad abiejų lyčių moki- • galimybė pasirinkti veiklą klasėje – 3,00. niams kūno kultūros pamokose labai svarbi išorinė Mažiausią įtaką respondentų pasitenkinimui atmosfera ir asmenys, kurie tuo metu yra šalia jų. kūno kultūros pamokose turi darymas to, kas trak- Darytina išvada, kad ypač svarbus išorinis nepasi- tuojama kaip prasminga veikla – išvestinis vertini- tenkinimo veiksnys yra kūno kultūros pamokose mo rodiklis 1,73. Vadinasi, svarbiausia yra mokinių esanti aplinka ir jos elementai, t. y. mokytojas ir tarpusavio santykiai, bendra aplinka pamokose ir draugai. Mokiniams svarbiausia, kad šalia jų būtų galimybė jaustis neprastesniam už kitus. patikimi, pažįstami asmenys, nes galimybė susipa- Analizuojant išvestinius įtampos lygio rodiklius žinti su kitais, kaip išorinis nepasitenkinimo veiks- aiškėja, kad mergaitėms ir berniukams pasitenki- nys, vertinamas labai prastai – išvestinis vertinimo nimą kūno kultūros pamokose sukelia skirtingi vi- rodiklis 1,79. diniai nepasitenkinimo veiksniai. Mergaitėms di- Analizuojant išvestinius įtampos lygio rodiklius džiausią įtaką turi šie veiksniai: aiškėja, kad mergaitėms ir berniukams malonų da- • galimybė save realizuoti – 3,53; lyvavimą kūno kultūros pamokose lemia tie patys • užsiėmimas mėgstama veikla – 3,49; išoriniai nepasitenkinimo veiksniai, nes vertinimo • galimybė pasirinkti veiklą klasėje – 3,24. rodikliai skiriasi labai nedaug. Berniukams didžiausią poveikį daro šie vidiniai Iš 4 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad vy- nepasitenkinimo veiksniai: riškos lyties respondentų dviejų išorinių nepasiten- • užsiėmimas mėgstama veikla – 3,19; kinimo veiksnių vertinimas viršijo moteriškos lyties • galimybė sumažinti stresą – 3,06. respondentų vertinimus: Remiantis šiais duomenimis galima daryti išva- • „Man patinka mokytojas (-a)“ – 3,07, t. y. dą, kad berniukams kūno kultūros pamokose labai 0,02 punkto didesnis vertinimas, lyginant su mer- svarbu, kad būtų užsiimama mėgstama veikla ir gaitėmis; būtų mažinamas susikaupęs stresas, įtampa, todėl • „Mokytojas (-a) elgiasi taip, lyg mokiniai pa- vidiniai nepasitenkinimo veiksniai yra susiję su jų tiria malonumą“ – 2,50, t. y. 0,29 punkto didesnis poreikių tenkinimu, o mergaitėms svarbiausia, kad vertinimas, lyginant su mergaitėmis. būtų galima realizuoti save užsiimant mėgstama Remiantis šiais duomenimis galima daryti išvadą, veikla ir, esant galimybei, pasirinkti veiklą, nes jų kad kūno kultūros mokytojo elgesys per pamokas poreikiai yra skirtingi, be to, galima prielaida, kad yra svarbesnis berniukams, todėl mokytojas priva- mokytojo užduotys ne visiems yra priimtinos. lo atsižvelgti į mokinių poreikius, pageidavimus ir 2012 Nr. 3(69) 67

Tyrimo rezultatų aptarimas Teigiama, kad mokytojai turėtų sudaryti palaikančią Atlikus Kauno vidurinės mokyklos 5–8 klasių ir šiltą atmosferą pamokoje, nes tai daro įtaką moki- mokinių anketinę apklausą nustatyta, kad didžiau- nių mokymuisi (Supaporn, Griffin, 1998). sią malonumą kūno kultūros pamokose abiejų lyčių Mūsų gauti tyrimo rezultatai parodė, kad kūno mokiniams sukelia veiksniai, kurie susiję su pasi- kultūros mokytojo elgesys per pamokas yra svarbes- didžiavimu ir asmeniniais pasiekimais: laimėjimai nis berniukams, todėl galima teigti, kad mokytojas kūno kultūros pamokose; galimybė pasirodyti ge- privalo atsižvelgti į mokinių poreikius, pageidavi- resniam už kitus (išorinis pasitenkinimas). Mergai- mus ir norus bei nediferencijuoti jų pagal lytį, kad tėms didžiausią įtaką turi: laimėjimai kūno kultūros pamokų metu nekiltų konfliktų ir mokinių malonus pamokose; galimybė pasirodyti geresnėms už kitas; dalyvavimas pamokoje bei jų pasitenkinimas būtų pripažinimas už pasiekimus. didesnis. Garn ir Cothran tyrimas (2006) patvirtina Mūsų tyrimo rezultatai sutampa su Garn ir Cot- išorinį nepasitenkinimo veiksnį – mokytoją. Anot hran (2006) atlikto malonumo tyrimo rezultatais. Jų kai kurių mokinių, santykiai su mokytojais gali tu- tyrimo metu apklausti dalyviai išskyrė asmeninės rėti tiesioginį poveikį malonumui pamokoje. Moki- kompetencijos svarbą (išorinis pasitenkinimas) ver- niai taip pat teigė, kad mokytojai gali daryti įtaką ir tinant malonumą. Mokiniai pažymėjo, kad kompe- malonumo nebuvimui. Apklausti mokytojai sutiko, tencijos jausmas – malonumo šaltinis, o jo nebuvi- kad jie vienas iš svarbiausių malonumą lemiančių mas – kliūtis. veiksnių. Taip pat mokiniai anketose dažnai pabrėžė Hastie (1998) apklausė 35 mergaites, priklausan- bendravimą su bendraamžiais, kuris yra svarbus so- čias žolės riedulio komandai, ir paaiškėjo, kad jos cialinis kūno kultūros bruožas. malonumą siejo su įgūdžių tobulinimu, dalyvavimu Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad respondentų pamokose, žaidimais, bendravimu su bendraamžiais pasitenkinimui kūno kultūros pamokose mažiausią ir komandos priėmimu. įtaką turi galimybė rungtyniauti su kitais – išvesti- Mūsų tyrime berniukų maloniam dalyvavimui nis vertinimo rodiklis labai mažas: 1,63. Tai rodo, kūno kultūros pamokose didžiausią įtaką turi laimė- kad rungtyniavimas tarpusavyje yra nepriimtinas jimai kūno kultūros pamokose. Mergaitėms didesnę abiejų lyčių mokiniams, tačiau jiems ypač svarbūs įtaką daro išoriniai pasitenkinimo veiksniai, tačiau, yra asmeniniai laimėjimai. Galimybė rungtyniauti nepriklausomai nuo lyties, respondentams kūno kul- tarpusavyje respondentams yra nesvarbi, nepriklau- tūros pamokose ypač svarbūs yra asmeniniai laimė- somai nuo jų klasės, todėl šis išorinis pasitenkini- jimai, kurie suteikia galimybę didžiuotis savo pasie- mo veiksnys detaliau neanalizuojamas. Priešingai kimais ir pasijusti pranašesniems už kitus. nei mūsų tyrime, Garn ir Cothran (2006) nustatė, Paaiškėjo, kad mūsų respondentams svarbiausia, kad rungtynės yra viena iš temų, kur mokytojų ir jog kūno kultūros pamokoje jie jaustųsi užtikrinti, mokinių nuomonės išsiskiria. Mokiniams patinka galėtų pasitikėti savimi ir savo jėgomis bei nesijaustų ir nepatinka šis varžymosi bruožas kūno kultūroje. prastesni už kitus mokinius. Taip yra garantuojamas Nors daugelis mokinių teigiamai vertino rungtynes, vidinis pasitenkinimas. Mažiausią įtaką respondentų ne visi tam pritarė. Tačiau netikėtai paaiškėjo, kad malonumui turi galimybė daryti naujus dalykus. mokytojai skiria nedaug dėmesio rungtyniavimui. Tirtiems 5–8 klasių vyriškos lyties mokiniams Garn ir Cothran (2006) tyrimo rezultatai patvir- vidinio pasitenkinimo veiksniai yra mažiau svar- tina daugialypę malonumo prigimtį kūno kultūroje būs negu moteriškos lyties mokinėms, tačiau abie- ir sustiprina anksčiau atliktų tyrimų šioje srityje re- jų lyčių mokiniams labai svarbi išorinė atmosfera zultatus. Pavyzdžiui, pasitvirtino anksčiau nustatyta kūno kultūros pamokose ir asmenys, kurie tuo metu (Cothran, Ennis, 1998; Supaporn, Griffin, 1998) mo- yra šalia jų. Ypač svarbus išorinis nepasitenkinimo kytojo svarba. Panašūs sporto psichologijos tyrimai veiksnys yra kūno kultūros pamokose esanti aplinka patvirtina išorinių nepasitenkinimo veiksnių, tokių ir jos elementai, t. y. mokytojas ir draugai. kaip trenerių ir bendraamžių įtaka, svarbą (Ewing, Mūsų tyrimo rezultatai sutampa su Garn ir Cot- Seefeldt, 1988; Scanlan, Lewthwaite, 1986). Duo- hran (2006) tyrimo rezultatais, rodančiais, kad ma- menys, gauti tiriant užduoties svarbą, sutampa su lonumo išoriniai nepasitenkinimo šaltiniai taip pat kūno kultūros ir sporto tyrimo išvadomis, kurios svarbūs kūno kultūroje. Mokytojai ir mokiniai suti- paremtos pasiekiamo tikslo teorine sistema (Ni- ko, kad šie veiksniai (santykiai tarp mokinių ir mo- cholls, 1989). Mokiniai, siekiantys tikslo, pasižymi kytojų bei socialinės galimybės) reiškia malonumą. atkaklumu net ir atlikdami sudėtingas užduotis (Sol- 68 SPORTO MOKSLAS mon, 1996), todėl vienas iš būdų skatinti vidinius mokose didžiausią įtaką turi laimėjimai kūno kul- pasitenkinimo veiksnius būtų kurti užduotis, kurios tūros pamokose. Ypač svarbus išorinio nepasitenki- turėtų numatytus tam tikrus tikslus. Taip galima su- nimo veiksnys yra kūno kultūros pamokose esanti kurti smagią aplinką pamokoje. aplinka ir jos elementai, t. y. mokytojas ir draugai. Mūsų tyrimo metu paaiškėjo, kad abiejų lyčių LITERATŪRA mokiniams galimybės daryti naujus dalykus visai nesvarbu, o Garn ir Cothran (2006) apklaustų moky- 1. Cothran, D. J., & Ennis, C. D. (1998). Curricula of mutual worth: Comparisons of students’ and teachers ‘curricular tojų požiūris skyrėsi nuo mūsų mokinių nuomonės. goals. Journal of Teaching in Physical Education, 17, 307– Anot mokytojų, nauji užsiėmimai padeda sukurti 327. atitinkamą aplinką. 2. Ewing, M. E., & Seefeldt, V. (1998). American Youth and Sports Participation. North Palm Beach, FL: American Išvados Footwear Association. 3. Garn, A. C., and Cothran, D. J. (2006). The Fun Factor 1. Nustatyta, kad berniukams vidiniai pasitenki- in Physical Education. Journal of Teaching in Physical nimo veiksniai yra mažiau svarbūs negu mergaitė- Education, 25, 3, 281–297. mis. Berniukams yra svarbiausi laimėjimai ir gali- 4. Hastie, P. A. (1998). The participation and perceptions of mybė jaustis užtikrintiems, o mergaitėms svarbu girls within a unit of sport education. Journal of Teaching in išmokti naujų dalykų, išbandyti savo jėgas, tačiau Physical Education, 17, 157–171. kartu ir nepasirodyti prastesnėms už kitas mokslei- 5. Nicholls, J. g. (1989). The Competitive Ethos and Democratic Education. Cambridge, MA: Harvard University ves. Pagrindinis vidinis pasitenkinimo veiksnys, tu- Press. rintis didžiausią įtaką abiejų lyčių respondentams, – 6. O‘Reilly, E., Tompkins, J., & Gallant, M. (2001). They pasisekimas ir užtikrintumo jausmas. Berniukams ought to enjoy physical activity, you know?: Struggling with kūno kultūros pamokose labai svarbu, kad būtų už- fun in physical education. Sport, Education and Society, 6, siimama mėgstama veikla ir mažinamas susikaupęs 211–221. stresas, todėl vidiniai nepasitenkinimo veiksniai yra 7. Scanlan, T. K., & Lewthwaite,,R.,(1986). Social psychological aspects of competition for male youth sport susiję su jų poreikių tenkinimu, o mergaitėms svar- participants: IV. Predictors of enjoyment. Journal of Sport biausia, kad būtų galima realizuoti save užsiimant Psychology, 8, 25–35. mėgstama veikla bei esant galimybei pasirinkti vei- 8. Scanlan, T. K., & Simons, J. P. (1992). The construct klą, nes jų poreikiai yra skirtingi. of sport enjoyment. In: G. C. Roberts (Ed.), Motivation in 2. Nustatyta, kad didžiausią malonumą kūno Sport and Exercise (pp. 199–215). Champaign, IL: Human Kinetics. kultūros pamokose abiejų lyčių mokiniams sukelia 9. Solmon, M. A. (1996). Impact of motivational climate on išoriniai veiksniai, kurie susiję su pasididžiavimu students‘ behaviors and perceptions in physical education. ir asmeniniais pasiekimais: laimėjimai kūno kul- Journal of Educational Psychology, 88, 731–738. tūros pamokose ir galimybė pasirodyti geresniam 10. Supaporn, S., & Griffin, L. L. (1998). Undergraduate už kitus. Mergaitėms didžiausią įtaką turi laimėji- students report their meaning and experiences of having fun mai kūno kultūros pamokose, galimybė pasirodyti in physical education. Physical Educator, 55, 57–70. 11. Wankel, L. M., & Sefton, J. M. (1989). A season-long geresnėms už kitas ir pripažinimas už pasiekimus. investigation of fun in youth sport. Journal of Exercise and Berniukų maloniam dalyvavimui kūno kultūros pa- Sport Psychology, 11, 355–366.

Factors Influencing 5th – 8th Grade Students’ Ability to Participate and Enjoy Physical Education Classes Evelina Petrylaitė, Dr. Arūnas Emeljanovas Lithuanian Academy of Physical Education Summary The paper analyses the factors that influence the 5th in physical education class within the 5th – 8th grade – 8th grade students’ enjoyment in physical education students and according to their sex. 2. To determine the class. Object: students’ enjoyment in physical education extrinsic factors of achievement and nonachievement class. Goal: to determine the factors that influence in physical education class within the 5th – 8th grade the 5th – 8th grade students’ enjoyment in physical students and according to their sex. The analysis is education class. In order to achieve the above goal, based on a questionnaire from the article ‘The fun the following tasks are defined: 1. To determine the factor in physical activity’ (2006 ) by C. Garn Alex intrinsic factors of achievement and nonachievement and J. Donetta Cothran. The questionnaire consists of 2012 Nr. 3(69) 69

21 questions that are rated according to the Likert scale Conclusion : 1) The intrinsic achievement factors are from 5 (Strongly agree) to 1 (Strongly disagree). The less important to boys than girls. Boys find success and concept of fun in sport by Scanlan and Simons (1992) confidence most signicant while girls are more focused used in this paper can fluctuate between achievement on learning new things, testing their own strength and or nonachievement factors that are derived from either also performing well compared to other classmates. intrinsic or extrinsic sources. Scanlan and Lewthwaite The main factors of the intrinsic achievement that (1986) defined the four quadrants as follows: influenced both sexes is success and confidence. Boys 1) Achievement – Intrinsic: Predictors related to find it critical for physical educations classes to be filled personal perceptions of competence and control such with fun activities that reduce stress; therefore, the as the attainment of mastery goals and perceived intrinsic factors of nonachievement relate to satisfying ability. their needs. The girls find it crucial to realise their 2) Achievement – Extrinsic: Predictors related to potential while having fun and to have an apportunity personal perceptions of competence and control that to choose the activity. 2) The extrinsic factors cause are derived from other people such as positive social most fun in physical education class for both groups of evaluation and social recognition of achievement. students. They are associated with pride and personal 3) Nonachievement – Intrinsic: Predictors related achievements, i.e. achievement in physical education to physical activity and movement such as sensations, classes and chance to perform better than others. Girls tension, action, and exhilaration, and competition such are mainly influenced by achievement in physical as excitement. education classes, an opportunity to perform better 4) Nonachievement – Extrinsic: Predictors related than others and recognition. While boys find winning to nonperformance aspects of sport such as affiliation in the class as the main factor of fun. The main factor with peers, and having positive interactions with of extrinsic nonachievement is the environment in the teachers. class and its elements such as teacher and friends. Evelina Petrylaitė Keywords: enjoyment, achievement, motivation. Lietuvos kūno kultūros akademijos Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedra Sporto g. 6, LT-44221 Kaunas Tel.: +370 37 200 577, +370 37 302 627 Gauta 2012 09 10 El. paštas: [email protected] Patvirtinta 2012 09 28

Didelio meistriškumo krepšininkų anaerobinio alaktatinio energijos gamybos būdo ištvermė varžybų laikotarpiu Doc. dr. Rūtenis Paulauskas, prof. habil. dr. Juozas Skernevičius, prof. habil. dr. Rūta Dadelienė, Rasa Paulauskienė Lietuvos edukologijos universitetas

Santrauka Anaerobinio alaktatinio energijos gamybos būdo ištvermė – tai sugebėjimas kuo ilgiau tuo pačiu intensyvumu dirbti darbą, kai ATF resintezė organizme vyksta iš kreatinfosfato, o kiti energijos šaltiniai būna mažai reikšmingi. Kyla probleminis klausimas, kokia anaerobinio alaktatinio energijos gamybos būdo ištvermė būdinga krepšininkams ir nuo ko tai priklauso. Šio darbo tikslas – ištirti krepšininkų anaerobinio alaktatinio energijos gamybos būdo ištvermę varžybų laikotarpiu. Buvo tirti Lietuvos nacionalinės krepšinio lygos (NKL) žaidėjai (n = 12), kurių vidutinis amžius ( X ± S) 20,1 ± 1,8 metai, kūno masė 94,2 ± 10,3 kg, treniravimosi stažas 9 ± 1,5 metai. Jie 6 kartus per savaitę po 2 valandas specializuotai treniravosi ir žaidė dvejas rungtynes. Taip pat buvo tirta krepšinio nekultivuojančių, tačiau fiziškai aktyvių studentų grupė (n = 15), kurių amžius 21,3 ± 0,9 metai, kūno masė 77,8 ± 6,1 kg. Tiriant taikytas 10 s anaerobinio alaktatinio raumenų galingumo nustatymo testas (Telford ir kt., 1989). Darbas buvo atliekamas „Monark Ergomedic 894 Ea“ veloergometru, pasipriešinimas parenkamas atsižvelgiant į tiriamojo kūno masę: minant pedalus 70 k./min, skiriamas 4 W/kg. Visi tiriamieji prieš darbą atliko 15 min pramankštą. Buvo registruojamas maksimaliomis pastangomis atliekamo darbo galingumas (W), anaerobinio alaktatinio energijos ga- mybos būdo ištvermei nustatyti buvo matuojama maksimalaus darbo galingumo trukmė. Testuojami krepšininkai vidutinio ( X ± S) galingumo ribą 1364 ± 168 W pasiekė tarp 2 ir 3 sekundės, o maksima- lų galingumą – tarp 5 ir 6 sekundės. Fiziškai aktyvių studentų grupės darbo galingumo rodikliai pasižymėjo tokiomis pat kaitos tendencijomis: vidutinis rodiklis 832 W pasiektas tarp 4 ir 5 sekundės, o maksimalus – 6‑ą sekundę. Galin- 70 SPORTO MOKSLAS gumo mažėjimas parodo mūsų tiriamą anaerobinio alaktatinio energijos gamybos būdo ištvermę. Vidutinis ištvermės rodiklis krepšinio komandos žaidėjų buvo 6 ± 1,1 s, fiziškai aktyvių asmenų – 6,07 ± 1,2 s, statistiškai patikimo skirtu- mo tarp grupių nenustatyta (p > 0,05). Abiejų grupių ištvermės rodiklių sklaidos plotas yra nuo 4 iki 8 s, šio rodiklio sklaida apie vidurkį krepšininkų (V = 18,3 %) ir studentų (V = 19,95 %) yra vidutinė. Mūsų tyrimas parodė, kad didelio meistriškumo krepšininkai vidutiniškai pasižymi 6 ± 1,1 s anaerobinio alaktati- nio energijos gamybos būdo ištverme, tačiau kryptingai jos neugdo, nes jų rezultatai statistiškai patikimai nesiskiria nuo krepšinio nekultivuojančių asmenų. Krepšinio treniruotės ir varžybos turi didelį adaptacinį poveikį anaerobiniam alaktatiniam raumenų galingumui. Taip pat mūsų ankstesniais tyrimais nustatyta, kad krepšininkai pasižymi didele kartotinio darbo ištverme atlikdami maksimalaus anaerobinio alaktatinio galingumo kartotinį darbą. Galima daryti teorinę prielaidą, kad krepšinio žaidimas tiesioginio adaptacinio poveikio ATF ir KF sistemos ištvermei neturi, nes žaidžiant pasireiškia didelis galingumas trumpame darbe (iki 6 s), gebėjimas greitai atsigauti ir dideliu galingumu veiksmą pakartoti. Raktažodžiai: anaerobinės alaktatinės reakcijos, ištvermė, krepšininkai. Įvadas o Lietuvoje tokių tyrimų rasti nepavyko. Todėl šio Krepšinio žaidėjų darbo ištvermė yra specifinė. darbo tikslas – ištirti krepšininkų anaerobinio alak- Būtinas didelis galingumas ir energijos kiekis atlie- tatinio energijos gamybos būdo ištvermę. kant nedidelės trukmės darbą: greitėjimus, šuolius, Tyrimo organizavimas ir tyrimo metodai bėgimus įvairiomis kryptimis, puolimo, gynybos veiksmus ir kt. (Stapff, 2000). Mokslininkai yra nu- Tiriamieji. Varžybų laikotarpiu buvo tirti Lie- statę, kad žaidimo metu apie 75 % sunaudojamos tuvos nacionalinės krepšinio lygos (NKL) žaidėjai energijos yra pagaminama anaerobinėmis sąlygomis (n = 12), kurių vidutinis amžius ( X ± S) buvo 20,1 ± iš adenozintrifosfato (ATF) jį resintezuojant iš kre- 1,8 metai, kūno masė 94,2 ± 10,3 kg, treniravimosi atinfosfato (KF) (Ben Abdelkrim et al., 2010; Bis- stažas 9 ± 1,5 metai. Jie 6 kartus per savaitę po 2 val. hop, Wright, 2006). Vadinasi, žaidėjo pajėgumą per specializuotai treniravosi ir žaidė dvejas rungtynes. rungtynes dažniausiai lemia gebėjimas kuo ilgiau Taip pat buvo tirta krepšinio nekultivuojančių, ta- atlikti didelio galingumo darbą, jį kartojant įvairiais čiau fiziškai aktyvių studentų grupė (n = 15), kurių intervalais. amžius 21,3 ± 0,9 metai, kūno masė 77,8 ± 6,1 kg. Anaerobinio alaktatinio energijos gamybos būdo Tyrimo metodai. Tiriant taikytas 10 s anaerobi- ištvermė – tai sugebėjimas kuo ilgiau tuo pačiu nio alaktatinio raumenų galingumo nustatymo testas intensyvumu dirbti darbą, kai ATF resintezė orga- (Telford ir kt., 1989). Darbas buvo atliekamas „Mo- nizme vyksta iš kreatinfosfato be deguonies, o kiti nark Ergomedic 894 Ea“ veloergometru, pasipriešini- energijos šaltiniai būna nelabai reikšmingi (Astrand mas parenkamas atsižvelgiant į tiriamojo kūno masę: et al., 2003; Skernevičius ir kt., 2011). Kai kurie au- minant pedalus 70 k./min, skiriamas 4 W/kg. Visi ti- toriai teigia, kad toks darbas gali trukti 4–10 s (Gas- riamieji prieš darbą atliko 15 min pramankštą. Buvo tin, 2001), kitų nuomone, jo maksimali trukmė gali registruojamas maksimaliomis pastangomis atlieka- būti 10–15 s (Skernevičius, 1982), dar kiti laiką pra- mo darbo galingumas (W), anaerobinio alaktatinio tęsia net iki 20 s (Wilmore, Costil, 2004). energijos gamybos būdo ištvermei nustatyti buvo Kyla probleminis klausimas, kokia anaerobi- matuojama maksimalaus darbo galingumo trukmė. nio alaktatinio energijos gamybos būdo ištvermė Tyrimo duomenų analizei taikyti matematinės sta- yra būdinga krepšininkams ir nuo ko tai priklauso. tistikos metodai: apskaičiuoti aritmetiniai vidurkiai Krepšinio žaidėjų, kitų sportinių žaidimų atstovų ir ( X ), sklaida vertinta pagal standartinio nuokrypio nesportuojančių asmenų šis fizinis gebėjimas yra (S), variacijos koeficiento (V), sklaidos ploto min ir labai mažai tyrinėtas. Todėl aktualu tirti ir vertinti max reikšmes. Skirtumo reikšmingumui tarp grupių krepšininkų raumenų funkcines savybes – anaerobi- rodiklių vidurkių nustatyti buvo taikytas Studento t nį alaktatinį energijos gamybos galingumą ir ištver- kriterijus. Patikimos skirtumo reikšmės laikytos, kai mę suteikiant naujų žinių tiems, kurie siekia praktiš- p < 0,05 (Gonestas, Strielčiūnas, 2003). kai didinti krepšininkų fizines galias ir ištvermę. Lietuvoje ir pasaulyje atlikta nemažai tyrimų, Tyrimo rezultatai kuriuose buvo nustatytas įvairaus meistriškumo Testuojami krepšininkai vidutinio ( X ± S) ga- krepšininkų fizinis pajėgumas (Hoffman, 2006; Pau- lingumo ribą 1364 ± 168 W pasiekė tarp 2 ir 3 se- lauskas ir kt., 2010; Castagna, 2008 ), tačiau didelio kundės, o maksimalų galingumą – tarp 5 ir 6 sekun- meistriškumo krepšininkų anaerobinio alaktatinio dės (1 pav.). Fiziškai aktyvių studentų grupės darbo energijos gamybos būdo ištvermė tyrinėta mažiau, 2012 Nr. 3(69) 71 galingumo rodikliai pasižymėjo tokiomis pat kaitos Lentelė tendencijomis: vidutinis rodiklis 832 w pasiektas Didelio meistriškumo krepšininkų ir fiziškai aktyvių tarp 4 ir 5 sekundės, o maksimalus – 6‑ą sekundę studentų raumenų galingumo ir anaerobinio alaktatinio (2 pav.). Galingumo mažėjimas parodo mūsų tiria- energijos gamybos būdo ištvermės rodikliai mą anaerobinio alaktatinio energijos gamybos būdo Tiriamieji Rodikliai Galingumas (W) Ištvermė ištvermę. Vidutinis ištvermės rodiklis krepšinio ko- Max W/kg Vid. W/kg s mandos žaidėjų buvo 6 ± 1,1 s, fiziškai aktyvių as- X 1902,45 20,34 1364,00 14,54 6,00 Krepšininkai S 225,36 1,92 168,73 0,80 1,10 menų – 6,07 ± 1,2 s, statistiškai patikimo skirtumo V 11,85 9,43 12,37 5,5 18,35 tarp grupių nenustatyta (p > 0,05). Abiejų grupių Min 1389 16,95 994 13,06 4 ištvermės rodiklių sklaidos plotas yra nuo 4 iki 8 s, Max 2185 23 1674 15,52 8 šio rodiklio sklaida apie vidurkį krepšininkų (V = X 1276,21 16,36 832,43 10,82 6,07 S 314,57 3,41 235,69 2,24 1,21 18,3 %) ir studentų (V = 19,95 %) yra vidutinė (žr. Studentai V 24,65 21,31 28,33 20,74 19,93 lentelę). Min 985 10,49 614 7,88 4 Max 2067 22,72 1464 16,08 8 Skirtumo t 5,79 3,72 6,57 5,90 0,15 tarp grupių p< 0,001 0,001 0,001 0,001 patikimumas 0,001). Skiriasi ir abiejų grupių maksimalaus darbo galingumo rodiklių sklaida apie vidurkį. Krepšinin- kų absoliutaus galingumo rodiklio variacijos koefi- cientas (V) rodo vidutinį išsibarstymą apie vidurkį – 11,85 %, o krepšinio nekultivuojančių studentų šis koeficientas yra didelis – 24,65 %. Nesportuojančių, bet fiziškai aktyvių asmenų pasiekto maksimalaus darbo galingumo vidutinis rodiklis neprilygsta blo- giausiam pasiektam krepšininko maksimalaus ga- 1 pav. Didelio meistriškumo krepšininkų raumenų galingumo lingumo rodikliui. rodiklių ( X ± S) kaita (W) atliekant maksimalių pastangų darbą Vidutinis raumenų galingumo rodiklis per 10 s veloergometru yra svarbus krepšininkų fizinio pajėgumo vertinimo kriterijus (Stonkus, 2002). Krepšininkų vidutinis ab- soliutaus raumenų galingumo rodiklis yra 1364,0 ± 168,8 W ir tai yra 531,57 W didesnis už nesportuo- jančiųjų (p < 0,001). Taip pat matomi sklaidos apie vidurkį skirtumai: krepšininkų vidutinio raumenų galingumo standartinis nuokrypis (S) yra 168,73 W (V = 12,37), o nesportuojančiųjų jis yra didelis – 235,69 W (V = 28,33). Nors krepšininkai pasižymėjo ir didesne kūno mase, tai nesutrukdė jiems pasiekti, kad santykinio raumenų galingumo vidutiniai rodikliai būtų daug didesni už fiziškai aktyvių asmenų. Krepšinio ko- 2 pav. Fiziškai aktyvių studentų raumenų galingumo rodiklių mandos vidurkis – 14,54 ± 0,8 W/kg – yra 3,72 W/ ( X ± S) kaita (W) atliekant maksimalių pastangų darbą veloergo- kg didesnis už nesportuojančiųjų (p < 0,001). metru Tyrimo rezultatų aptarimas Nors krepšininkų darbo ištvermė statistiškai pa- Tyrimas parodė, kaip kito raumenų galingumas tikimai ir nesiskyrė nuo fiziškai aktyvių studentų, 10 s maksimalių pastangų darbo metu (1 ir 2 pav.). tačiau krepšininkai pasiekė daug didesnius raumenų Darbo pradžioje ATP kiekis raumenyse būna maksi- galingumo rodiklius. Pasiektas maksimalus absoliu- malus, tačiau ir energijos poreikis darbui atlikti yra tus rodiklis buvo 1902,6 ± 225,4 W, o santykinis – labai didelis. Šiuo atveju veloergometras darbo pra- 20,3 ± 1,9 W/kg. Ir tai yra statistiškai reikšmingai džioje yra sunkiai išjudinamas, reikia didelio jėgos didesni rodikliai už fiziškai aktyvių studentų (p < potencialo, tačiau būna mažas judesių greitis. Vis 72 SPORTO MOKSLAS dėlto apsukų greitis su kiekviena sekunde didėja. raumenų galingumui. Mūsų ankstesni tyrimai paro- Nustatyta, kad žaidėjų darbo galingumas pirmą se- dė, kad krepšinio žaidėjai pasižymi kartotinio darbo kundę, kai energijos gamybai reikšmingiausias yra ištverme atlikdami maksimalaus anaerobinio alakta- ATF kiekis, buvo vidutiniškai 800,3 ± 164,24 W. tinio galingumo darbą (Paulauskas ir kt., 2010). Žinoma, kad ATF atsargos dirbant maksimaliu pajėgumu pirmiausia papildomos resintezuojant jį Išvados iš kreatinfosfato (Wilmore, Costil, 2004). Tai greitas 1. Didelio meistriškumo krepšininkų anaerobinio ir labai efektyvus energijos gamybos būdas, kuriam alaktatinio energijos gamybos būdo ištvermė siekė nereikalingas deguonis. Nors ATF resintezuojant iš 6,0 ±1,1 sekundes. Šie rodikliai statistiškai patiki- KF gaunama mažiau energijos negu darbo pradžioje mai nesiskiria nuo fiziškai aktyvių studentų ištver- gaunama vien tik iš ATF, vis dėlto pasiekiamas darbo mės, tačiau krepšininkų raumenų galingumas yra galingumas yra didelis. Mūsų tirti krepšininkai vidu- reikšmingai didesnis. tiniškai pasiekė 1902,56 ± 225,36 W maksimalų ga- 2. Galima daryti teorinę prielaidą, kad krepšinio lingumą. Nesportuojančių, bet fiziškai aktyvių vyrų žaidimas tiesioginio adaptacinio poveikio ATF ir KF maksimalus anaerobinis alaktatinis raumenų galin- sistemos ištvermei neturi, nes žaidžiant pasireiškia gumas buvo net 33 % mažesnis (p < 0,001). Sklai- didelis galingumas trumpame darbe (iki 6 s), gebė- dos rodiklių tyrimas leidžia manyti, kad reguliarios jimas greitai atsigauti ir dideliu galingumu veiksmą krepšinio pratybos turi stiprų ir kryptingą adaptacinį pakartoti. poveikį žaidėjų kojų raumenims. Krepšinio nekulti- LITERATŪRA vuojančių asmenų raumenų galingumo rodikliai yra 1. Astrand, P-O, Rodahl, K., Dahl, H., Stromme, S. (2003). ne tik mažesni, bet ir labai išsibarstę apie vidurkį. Textbook of Work Physiology: Physiological Bases of Krepšinio žaidimo metu aktualu yra pasiekti ne Exercise. Champaign IL:Human Kinetics, 614. tik didelį raumenų darbo galingumą, bet ir turėti kuo 2. Ben Abdelkrim, N., Castagna, C., Jabri, I., Battikh, T., El didesnes ATF ir KF sistemos energines atsargas, lei- Fazaa, S., El Ati, J. (2010). Activity profile and physiological džiančias dirbti kuo ilgiau maksimaliu intensyvu- requirements of junior elite basketball players in relation mu. Pagal atliekamo darbo galingumo kaitą galima to aerobic-anaerobic fitness. The Journal of Strength and Conditioning Research, 24, 2330–2342. nustatyti, kada ėmė mažėti atliekamo darbo inten- 3. Bishop, D., Wright, C. (2006). A time-motion analysis of syvumas. Mūsų tyrime krepšinio žaidėjų atliekamo professional basketball to determine the relationship between darbo galingumas ėmė mažėti šeštą darbo sekundę. three activity profiles: High, medium and low intensity and Kaip teigia teoriniai šaltiniai, esant tokiai situacijai the length of the time spent on court. International Journal ima sekti KF atsargos raumenyse, o kartu ima mažė- of Performance Analysis in Sport, 6, 130–139. ti atliekamo darbo galingumas ir pradeda jungtis kiti 4. Castagna, C., Impellizzeri, F., Rampinini, E., D’Ottavio, S., & Manzi, V. (2008). The Yo-Yo intermittent recovery ATF resintezės šaltiniai (Gastin, 2001, Skernevičius test in basketball players. Journal of Science and Medicine ir kt., 2011). 6 s darbo intervalas rodo krepšininkų in Sport, 11, 202–208. anaerobinio alaktatinio energijos gamybos būdo iš- 5. Gastin, P. B. (2001). Energy system interaction and relative tvermę. Paaiškėjo, kad tokia pačia darbo ištverme contribution during maximal exercise. Sports Medicine, 10. pasižymi ir nesportuojantys, tačiau fiziškai aktyvūs (31), 725–741 6. Gonestas, E., Strielčiūnas, R. (2003). Taikomoji statistika. asmenys, tik jų atliekamo darbo galingumas yra Kaunas: LKKA. daug mažesnis ir rodiklių sklaida yra didesnė. 7. Hoffman, J. (2006). Norms for Fitness, Performance, and Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad sportinin- Health. Champaign, IL: Human Kinetics, 221. kai pasižymi labai įvairiais anaerobinės alaktatinės 8. Paulauskas, R., Dadelienė, R., Paulauskienė, R. (2010). 5 × ištvermės rodikliais. Wilmore ir Costillas (Wilmore, 6 sekundžių maksimalių pastangų darbo testo taikymas tiriant Costill, 2004) neapibrėžia, kokiomis sąlygomis tre- jaunuosius krepšininkus. Sporto mokslas, 4(62), 29–33. 9. Paulauskas, R., Milašius, K., Skernevičius, J., niruojantis tokio darbo ištvermė gali siekti 3 ir net Paulauskienė, R. (2010). Įvairaus meistriškumo krepšininkių 15 s. Iš mūsų tyrimo duomenų matyti, kad didelio raumenų galingumo ir kraujotakos sistemos funkcinio meistriškumo krepšininkai vidutiniškai pasižymi pajėgumo rodiklių lyginamoji analizė. Ugdymas. Kūno 6 ± 1,1 s anaerobinio alaktatinio energijos gamy- kultūra. Sportas, 4(79), 51–56. bos būdo ištverme, tačiau kryptingai jos neugdo. Tą 10. Skernevičius, J. (1982). Ištvermės ugdymas. Vilnius, 156. patvirtina palyginimas su nesportuojančių asmenų 11. Skernevičius, J., Milašius, K., Raslanas, A., Dadelienė, rezultatais. Krepšinio treniruotės ir varžybos turi R. (2011). Sporto treniruotė: monografija. Vilnius: VPU, didelį adaptacinį poveikį anaerobiniam alaktatiniam 431. 2012 Nr. 3(69) 73

12. Stapff, A. (2000). Protocols for physiological assesment 14. Telford, R. D., Minikin, B. R., Hahn, A. g., Hopper, of basketball players. Physiological Tests for Elite Atletes. L. A. (1989). A simple method for assessment of general Champain IL. Human Kinetics, 224–233. fitness: The tri-level profile. Australian Journal of Science 13. Stonkus, S. (2002). Krepšinio testai. Kaunas: LKKA, and Medicine in Sport, 21(3), 6–9. 89. 15. Wilmore, J., Costill, D. (2004). Physiology of Sport and Exercise. Champaign, IL: Human Kinetics, 224–231.

Anaerobic alactic muscle power endurance of high performance basketball players during competitive period Assoc. Prof. Dr. Rūtenis Paulauskas, Prof. Dr. Habil. Juozas Skernevičius, Prof. Dr. Habil. Rūta Dadelienė, Rasa Paulauskienė Lithuanian University of Educational Sciences Summary The alactic anaerobic pathway is when the body is the maximum capacity of work time. During the test, working anaerobically but without the production of the average power value 1364,0 ± 168 was reached lactic acid. This pathway depends on the fuel stored in between 2 and 3 seconds and a peak power output the muscle which lasts for approximately 4-15 seconds between 5 and 6 seconds. In the group of physically at maximum effort. There is a problematic issue: what active students work was distinguished by figures of is the anaerobic alactic endurance of high performance such trends: the average power (832,4 W) achieved basketball palyers and what it depends on. The aim between 4-5 s, peak power in 6 s. Power loss reflects of our recent study is to assess anaerobic alactic our investigated endurance of anaerobic alactic power. endurance of high performance basketball players Basketball team players average endurance was 6,00 during competitive period. ± 1,1 s. This ratio of physically active students was It has been studied players (n=12) of Lithuanian 6.07 ± 1.2 s. A statistically significant difference was national basketball league aged (mean ± standard not found (p>0.05). Endurance characteristics of both deviation) 20,1 ± 1,8 years, with body mass 94,2 ± groups is the dispersion area of 4 to 8 seconds, and 10,3 kg, training experience 9 ± 1,5 years. They have the players dispersion around the mean is the average trained 6 times for 2 hours during the week and played V=18,3 perc. two matches. It has also been studied in basketball Our research shows that high performance untrained but physically active group of students basketball player have the same anaerobic alactic (n=15) aged 21,3 ± 0,9 year, with body mass 77,8 ± endurance as physically active students. Basketball 6,1 kg. training and competitions have a great impact on 10 second maximal ergometer sprint test was used anaerobic alactic muscle power. Our previous studies for setting anaerobic alactic power and endurance. showed that basketball players have a high rate of With use of Monark Ergomedic 894 Ea ergometer, endurance of intermittent work. work gear has been selected for resistance to the It may be theoretically assumed that basketball body mass: pedaling 70 rep/min on 4 watts of body performance does not have direct effect on work mass. After 15 min warm up, including a practice endurance of ATP-PC system. The game gets a big start requiring the athlete to accelerate, subjects had to power in a short work, the ability to quickly recover work to maximum power and to maintain it for 10 s. and repeat the action at high power again. Work output (W) was recorded. The anaerobic alactic Keywords: anaerobic alactic reactions, endurance, endurance of high performance basketball players was basketball player.

Rūtenis Paulauskas Lietuvos edukologijos universiteto Sporto ir sveikatos fakulteto Sporto metodikos katedra Studentų g. 39, LT–08106 Vilnius Tel. +370 5 273 4858 Gauta 2012 03 23 El. paštas: [email protected] Patvirtinta 2012 09 28 74 SPORTO MOKSLAS

Skirtingo laikmečio pasaulio trumpųjų nuotolių bėgikų rengimo ypatumai Prof. habil. dr. Aleksas Stanislovaitis, doc. dr. Jūratė Stanislovaitienė, Rytis Sakalauskas Lietuvos kūno kultūros akademija

Santrauka Iki 1960 m. buvo manoma, kad trumpųjų nuotolių bėgikais tik „gimstama“. Ir tik po Arminno Hary pergalės 1960 m. ir Valerijaus Borzovo 1972 m. olimpinėse žaidynėse tapo aišku, kad sprinterinės savybės, kurias turi tik juodaodžiai sportininkai, gali būti taip pat išugdomos specialiai rengiantis (Doherty, 2007). Remdamiesi šiuolai- kine varžybinės veiklos analize, bandysime atsakyti į klausimą, kokia dabar yra trumpųjų nuotolių bėgikų rengimo kryptis. Tikslas – išanalizuoti skirtingo laikmečio trumpųjų nuotolių bėgikų rengimo ypatumus. Buvo tiriami lengva- atlečiai – trumpųjų nuotolių bėgikai: n = 12 (2000–2009 m.; jų ūgis 1,84 ± 0,12 m; svoris 81,25 ± 3,73 kg) ir n = 16 (1990–1999 m.; jų ūgis 1,80 ± 0,10 m; svoris 83,73 ± 4,04 kg). Duomenys apie geriausių pasaulio trumpųjų nuotolių bėgikų 100 m bėgimo rezultatus buvo paimti iš Bulgarijoje leidžiamo žurnalo „Аtletika“ (Чешанков, 2009). Nustatyta, kad 1990–1999 m. sprinteriai turi greičio pranašumą bėgdami pirmus 10 metrų. 2000–2009 m. sprin- teriai pranašesni 100 m nuotolio tolimesnėse 10 m atkarpose, o 60, 70, 80 m bėgimo greičio skirtumai statistiškai reikšmingi. Šių dienų pasaulio elito sprinteriai 100 m nuotolyje pasiekia didelius maksimalaus greičio rodiklius. 40–60 m nuotolio maksimalus bėgimo greitis vidutiniškai yra 11,69 m/s. Individualūs sportininkų rezultatai didesni kaip 12 m/s: Usaino Bolto – 12,34 m/s, Taisono Gay – 12,20 m/s. U. Boltas geriausiems pasaulio sprinteriams nusi- leidžia bėgdamas pirmuosius 10 m, o nuo 20 m iki 100 m U. Bolto greičio prieaugis yra didesnis. 20 m U. Boltas savo varžovus lenkia 0,03 s, o 100 m šis skirtumas išauga iki 0,28 s. Raktažodžiai: trumpieji bėgimo nuotoliai, sportinis rengimas. Įvadas Tikslas – išanalizuoti skirtingo laikmečio trum- Iki 1960 m. buvo manoma, kad trumpųjų nuoto- pųjų nuotolių bėgikų rengimo ypatumus. lių bėgikais tik „gimstama“. Ir tik po Arminno Hary Tyrimo metodai. Buvo tiriami lengvaatlečiai – pergalės 1960 m. ir Valerijaus Borzovo 1972 m. trumpųjų nuotolių bėgikai: n = 12 (2000–2009 m.; olimpinėse žaidynėse tapo aišku, kad sprinterinės ūgis 1,84 ± 0,12 m; svoris 81,25 ± 3,73 kg) ir n = 16 savybės, kurias turi tik juodaodžiai sportininkai, gali (1990–1999 m.; ūgis 1,80 ± 0,10 m; svoris 83,73 ± būti taip pat išugdomos specialiai rengiantis (Doher- 4,04 kg). Duomenys apie geriausių pasaulio trum- ty, 2007). Požiūris, kad varžytis bėgdami trumpuo- pųjų nuotolių bėgikų 100 m bėgimo rezultatus buvo sius nuotolius gali tik gamtos sukurti talentai, dabar paimti iš Bulgarijoje leidžiamo žurnalo „Аtletika“ jau keičiasi, ir trumpųjų nuotolių bėgimas priskiria- (Чешанков, 2009). mas prie sudėtingos technikos sporto šakų. Tyrimų rezultatai buvo apdoroti matematinės Peteris Radfordas, 1960 m. Romos olimpinių žai- statistikos metodais. Naudojant matematinę skai- dynių 100 m nuotolio bronzos medalio laimėtojas, čiuoklę „Microsoft Office Excel 2003“ apskaičiuoti: padarė didelę akademiko karjerą, labai daug laiko aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis, statisti- skirdamas matematinių ir techninių veiksnių, kurie nis patikimumas. ypač lemia 100 m bėgimo rezultatą, studijoms. Jis Tyrimo rezultatai įvertino praėjusio amžiaus trumpųjų nuotolių bėgikų sportinio rengimo kryptis ir suskirstė į tokius etapus: Skirtingo laikmečio elito sprinterių 100 m bėgimo • „Sprinteriais gimstama, jie neišugdomi“ – greičio ir rezultatų kaitos analizė pateikta 1–4 pav. 1900–1920 m. 1 pav. matyti, kaip kinta skirtingų dešimtmečių • „Techninio rengimo etapas“ – 1920–1945 m. elito sprinterių 100 m bėgimo greičio rodikliai kas • „Atsidavusio mėgėjo ir jėgos etapas“ – 1945– 10 metrų. 1990–1999 m. bėgusių sprinterių pirmų 1960 m. 10 m greitis yra didesnis (5,80 m/s) nei 2000–2009 m. • „Sprinteriai yra išugdomi (steroidai ir sporto sprinterių, nuo 20 m iki finišo didesni 2000–2009 m. mokslas)“ – 1960–1985 m. sprinterių greičiai. 50–60 m, 60–70 m, 70–80 m at- • „Galingumo etapas“ – 1985 m. ir vėliau. karpose nustatytas reikšmingas nagrinėjamų rodi- Remdamiesi šiuolaikine varžybinės veiklos ana- klių skirtumas (p < 0,05). lize, bandysime atsakyti į klausimą, kokia dabar yra 2 pav. matyti, kaip kinta skirtingų dešimtme- trumpųjų nuotolių bėgikų rengimo kryptis. čių elito sprinterių 100 m bėgimo rezultatų rodi- 2012 Nr. 3(69) 75 kliai kas 10 metrų. 1990–1999 m. bėgusių sprinte- 90 m – 0,23 s, 100 m – 0,28 s. Su kiekvienu nubėg- rių pirmų 10 m rezultatas yra geresnis (1,86 s) nei tu nuotolio metru pasaulio rekordininkas U. Boltas 2000–2009 m. sprinterių, nuo 20 m iki finišo ge- įgauna vis didesnį pranašumą. resni 2000–2009 m. sprinterių rezultatai. 50–60 m, 60–70 m, 70–80 m atkarpose nustatytas reikšmingas nagrinėjamų rodiklių skirtumas (p < 0,05).

3 pav. 1990–2000 m. ir 2000–2009 m. elito sprinterių bėgimo rezultatai Pastaba: * – p < 0,05, lyginant 1990–1999 m. ir 2000–2009 m. 1 pav. Pasaulio elito sprinterių 100 m bėgimo greičio kaita sprinterių bėgimo rezultatus kas 10 m Pastaba: * – p < 0,05, lyginant 1990–1999 m. ir 2000–2009 m. sprinterių bėgimo rezultatus

4 pav. U. Bolto ir kitų elito sprinterių 100 m bėgimo rezultatų kas 10 m palyginimas (Чешанков, 2009)

2 pav. Pasaulio elito sprinterių 100 m bėgimo rezultatų kaita Tyrimo rezultatų aptarimas kas 10 m Peteris Radfordas, 1960 m. Romos olimpinių Pastaba: * – p < 0,05, lyginant 1990–1999 m. ir 2000–2009 m. žaidynių 100 m nuotolio bronzos medalio laimė- sprinterių bėgimo rezultatus tojas, padarė didelę akademiko karjerą, labai daug laiko skirdamas matematinių ir techninių veiksnių, 3 pav. palyginami 1990–2000 m. ir 2000– kurie ypač lemia 100 m bėgimo rezultatą, studijoms. 2009 m. elito sprinterių rezultatai, kai bėgant 100 m Jis įvertino praėjusio amžiaus trumpųjų nuotolių bė- greičiausiai įveikiama 10 m atkarpa. 2000–2009 m. gikų sportinio rengimo kryptis ir suskirstė į tokius elito sprinteriai greičiausiai įveikia: 50–60 m – per etapus: 0,84 s, 60–70 m – per 0,84 s, 70–80 m – per 0,85 s, • „Sprinteriais gimstama, jie neišugdomi“ – ir šie rezultatai yra statistiškai reikšmingai geresni 1900–1920 m. nei 1990–2000 m. sprinterių (p<0,05). • „Techninio rengimo etapas“ – 1920–1945 m. Išanalizavus 4 pav. pateiktus duomenis matyti, • „Atsidavusio mėgėjo ir jėgos etapas“ – 1945– kad pirmus 10 m U. Boltas pralaimi, tačiau toliau 1960 m. nuotolyje jis pirmauja. Paveiksle analizuojamas • „Sprinteriai yra išugdomi (steroidai ir sporto bėgimas, kai U. Boltas pasiekė pasaulio rekordą mokslas)“ – 1960–1985 m. (9,58 s). Nubėgus 20 m U. B. rezultato pranašumas • „Galingumo etapas“ – 1985 m. ir vėliau. siekia 0,03 s, 30 m – 0,05 s, 40 m – 0,07 s, 50 m – Mūsų tyrimo duomenys parodė, kad ankstesnio 0,09 s, 60 m – 0,12 s, 70 m – 0,16 s, 80 m – 0,20 s, laikmečio (1990–1999 m.) sprinteriai turi greičio 76 SPORTO MOKSLAS pranašumą bėgdami pirmus 10 m, o 2000–2009 m. turi koreliacinio ryšio su bėgimo maksimaliu greičiu sprinteriai pranašesni 100 m nuotolio tolimesnėse nuotolyje rezultatais. Bėgimas maksimaliu greičiu 10 m atkarpose ir 60, 70, 80 m atkarpose pasiekti ir greitėjimas iš žemo starto skiriasi ne tik specifi- bėgimo greičiai skiriasi statistiškai reikšmingai. ne centrinės nervų sistemos judesių reguliacija, bet Taigi, remiantis P. Radfordu, sprinteriai, kurie ir biodinamine raumenų veikla (Kuitunen, 2002). dalyvavo varžybose nuo 1985 m, priskiriami galin- Startinio greitėjimo metu reikia pasiekti kuo didesnį gumo ugdymo etapui, todėl 1990–1999 m. sprin- kūno judėjimo pagreitį, kurį sąlygoja raumenų reak- terių pranašumas atitinka etapo pavadinimą, tuo tyvumas. Jėga atvirkščiai proporcinga greičiui, todėl labiau, kad pirmus 10 m greičiau bėga turintys di- kuo didesnis bėgimo greitis, tuo teoriškai mažesnę desnį galingumą. jėgą galima panaudoti per gana trumpą atsispyrimo Žinoma, kad pirmų 10–20 metrų bėgimo grei- laiką (0,08–0,1 s) (Kyröläinen, 1999). tį lemiantys elementai yra gana nedideli: žingsnio Didelį bėgimo greitį galima palaikyti gebant per dažnis – 3,49 ž./s, žingsnio ilgis – 1,81 m, atremties trumpą atsispyrimo laiką, esant maksimaliam jude- laikas – 200 ms, o 30 m atkarpoje šie rodikliai jau sių dažnumui, pasiekti greitą jėgos didėjimo gradi- yra daug geresni: atitinkamai – 4,67 ž./s, 2,33 m ir entą. Jėgos išvystymo greitis (gradientas) priklauso 140 ms (Озолин, 1986). Maksimaliosios jėgos rodi- nuo motorinių vienetų impulsacijos ir mobilizacijos. kliai tiesiogiai turi įtakos pirmiesiems 10–20 bėgi- Kuo didesnis pradinis motorinių vienetų impulsaci- mo metrams, o didėjant bėgimo greičiui nuotolyje jos dažnumas, tuo greičiau raumuo pasieks tam tikrą mažėja maksimaliosios jėgos poveikis rezultatui. Jei nedidelį jėgos lygį. Jėgos išvystymo greitis taip pat raumens susitraukimo maksimalioji jėga priklauso priklauso nuo motorinių vienetų sinchronizacijos nuo miozino tiltelių sukibimo su aktinu jėgos ir kie- (kada tuo pačiu metu aktyvinamas tam tikras kiekis kio, tai raumens susitraukimo maksimalusis greitis – motorinių vienetų). Kuo didesnį išorinį pasiprieši- nuo jų sukibimo ir atsipalaidavimo greičio (Brenner nimą privalo nugalėti sportininkas, tuo didesnė bus et al., 1990). Kuo didesnis miofibrilių kiekis raume- pasiekiama jėga ir tuo ilgiau truks judesys (Skurvy- nyse, tuo didesnė jėga, tačiau raumens susitraukimo das, 1997). maksimalusis greitis priklauso ne nuo miofibrilių Tai paaiškina mūsų tyrimo duomenis, kad dide- kiekio, o nuo jų kokybės (t. y. nuo greitai susitrau- lio meistriškumo šiuolaikiniai sprinteriai turi prana- kiančių miofibrilių kiekio). Net atvirkščiai, kuo šumą bėgdami nuotolį arba įsigreitėję. Iki 2000 m. didesnė lėtai susitraukiančių raumeninių skaidulų vyravo jėgos, didelio raumenų susitraukimų ga- masė, tuo labiau ji trukdo pačioms greičiausioms lingumo darbas, kuris gerino startinį įsigreitėjimą, skaiduloms pasiekti maksimalų susitraukimo grei- bet savo ruožtu mažino maksimalų bėgimo greitį. tį. Vadinasi, didelio raumens susitraukimo greičio Trumpųjų nuotolių bėgikų sportinio rengimo tech- garantas – tai geras raumens atsipalaidavimas, ypač nologijos buvo perpildytos jėgos, jėgos greitumo priklausantis nuo ATP, sarkoplazminio retikulumo ir fizinių krūvių, kurie turėjo didelės įtakos maksima- baltymų pervalbumino kiekio raumenyse. Raumens liam bėgimo greičiui. susitraukimo greitį lemia fermento, hidrolizuojan- Išanalizavus pasaulio rekordininko Usaino Bolto čio ATP, kiekis. ir geriausių pasaulio sprinterių 100 m bėgimo re- Startinio greitėjimo metu bėgimo greičiui didinti zultatus paaiškėjo, kad geriausiems pasaulio sprin- reikia didelės jėgos, didelio raumenų susitraukimų teriams U. Boltas nusileidžia bėgdamas pirmuo- galingumo. Startinis greitis labai priklauso nuo į sius 10 m, o nuo 20 m iki 100 m U. Bolto greičio raumenis iš centrinės nervų sistemos ateinančių im- prieaugis yra didesnis. 20 m U. Boltas savo varžo- pulsų stiprumo dažnio ir jų palaikymo trukmės bei vus lenkia 0,03 s, o 100 m šis skirtumas išauga iki intensyvios energijos gamybos dirbančiuose raume- 0,28 s. Toks rezultatas nėra nuostabus, kai žinome, nyse (Häkkinen, 1985; Sale, 1987; Behm, 1993). kad U. Boltas, siekdamas 100 m pasaulio rekordo, Tokia abiejų sistemų intensyvi veikla skatina rau- pasiekė maksimalų bėgimo greitį – 12,34 m/s ir jį menis greitai ir stipriai susitraukti, atlikti galingus sugebėjo išlaikyti 30 m. To nepavyko padaryti nė judesius. Todėl startinio greitėjimo metu kūno grei- vienam pasaulio sprinteriui. tis daugiausia priklauso ne tiek nuo judesių dažnio, Yra žinoma, kad trumpųjų nuotolių bėgimo re- kiek nuo žingsnių ilgio, kuriuos lemia maksimalioji zultatus lemia ir bėgiko gebėjimas kuo ilgiau bėg- ir staigioji jėga (Mero et al., 1986). ti maksimaliu greičiu (Barbaro, 2000). Sprinteriai Kai kurie autoriai (Schmolinsky, 2000; Платонов, maksimalų bėgimo greitį 100 m nuotolyje pasiekia 2004) teigia, kad gebėjimas greitai bėgti po starto ne- nubėgę 50–70 m (Müller et al., 1997). Didžiausias 2012 Nr. 3(69) 77

10 m atkarpos greitis (bėgant 100 m nuotolį) buvo riams nusileidžia bėgdamas pirmuosius 10 m, o nuo užregistruotas 1991 pasaulio čempionate Tokijuje, 20 m iki 100 m U. Bolto greičio prieaugis yra dides- jį pasiekė JAV sprinteris K. Luisas. Tokį pat greitį nis. 20 m U. Boltas savo varžovus lenkia 0,03 s, o pasiekė D. Beilis 1996 m. Atlantos olimpinėse žai- 100 m šis skirtumas išauga iki 0,28 s. dynėse. Šis maksimalus greitis buvo 12,05 m/s, tada abu (JAV) sprinteriai pasiekė naujus pasaulio rekor- LITERATŪRA dus. 1. Barbaro, R. (2000). Elements of speed development. In: J. Jarver (Ed.), Sprints and Relays (5th ed., pp. 15–18). Pradedantys sportininkai maksimalų greitį, bėg- Mountain View, CA: TAFNEWS Press. dami 100 m, gali išlaikyti apie 10 m, o didelio meis- 2. Behm, D. G., Sale, D. G.( 1993). Velocity specificity of triškumo sportininkai – apie 20 m (Güllich, 1996; resistance training. Sports Med., 15, 374–388. Radžiukynas, 1997; Платонов, 2004). Bėgimo grei- 3. Doherty, K. (2007). Track & Field Omnibook (5th ed., tis – tai žingsnio ilgio ir dažnio rezultatas. Atletai revised and updated by J. N. Kernan). Mountain View, savo maksimalų bėgimo greitį pasiekia tik suderinę Calif.: Tafnews Press. 4. Donati, A. (1996). The association between the žingsnio ilgį su žingsnio dažniu. Ir bet kokie reikš- development of strenght and speed. New Studies in Athletics, mingi žingsnio ilgio ar dažnio pokyčiai turi įtakos 2, 51–58. bėgimo greičio kaitai (Donati, 1996). 5. Güllich, A., Schmidtbleiche, D. (1996). MVC-induced Greičio didėjimas iki 7–8 m/s vyksta dėl žingsnio short-termpotentiation of explosive force. N Stud Athletics; ilgio didinimo, o kai bėgimo greitis 8–9 m/s, tai jis 11(4), 67–81. dar didėja ir dėl žingsnio dažnio. Kai bėgimo greitis 6. Häkkinen, K., Komi, P. V. (1985). Effect of explosive- type strength training on electromyographic and force iki 9 m/s, tai jis didėja, nes trumpėja atremties tru- production characteristics of leg extensor muscles during kmė, bet tada ilgėja polėkio fazė. Tačiau kai bėgimo concentric and various stretch-shortening cycle exercises. greitis yra didesnis nei 9 m/s, trumpėja abi fazės. Scand. J. Sports Sci, 7, 65–76. Toks bėgimo struktūros pasikeitimas padeda pasiek- 7. Kyröläinen, H., Komi, P. V., Belli, A. (1999). Changes in ti daug didesnį greitį ir svarbiausia padeda jį išlaiky- muscle activity patterns and kinetics with increasing running speed. J Strength Condition Res, 13(4), 400–6. ti antroje nuotolio pusėje (Ozolin ir kt., 1986). 8. Kuitunen, S., Komi, P. V., Kyrolainen, H. (2002). Knee Taip pat buvo nustatyta, kad šių dienų pasaulio and ankle joint stiffness in sprint running. Med Sci Sports elito sprinteriai 100 m nuotolyje pasiekia didelius Exerc, 34(1), 166–73. maksimalaus greičio rodiklius. 40–60 m atkar- 9. Mero, A., Komi, P. V. (1986). Force-, EMG-, and pos maksimalus bėgimo greitis vidutiniškai siekia elasticity- velocity relationships at submaximal, maximal 11,69 m/s, individualūs sportininkų rezultatai – dau- and supramaximal running speed in sprinters. Eur J Appl Physiol. Occup. Physiol., 55, 553–561. giau kaip 12 m/s: U. Bolto – 12,34 m/s, T. Gay – 10. Radžiukynas, D. (1997). Trumpų nuotolių bėgimo ir 12,20 m/s. šuolių treniruočių teorija ir didaktika. Vilnius. 11. Sale, D. G. (1987). Influence of exercise and training on Išvada motor unit activation. Exerc. Sport Sci. Rev., 15, 95–151. 1990–1999 m. sprinteriai turi greičio pranašumą 12. Schmolinsky, G. (Ed.). (2000). Track and Field: The bėgdami pirmus 10 metrų. 2000–2009 m. sprinteriai East German Textbook of Athletics (p.p. 110–119). Sport Books Publisher: Toronto. pranašesni 100 m nuotolio tolimesnėse 10 m atkar- 13. Skurvydas, A. (1997). Griaučių raumenų veiklos pose, o 60, 70, 80 m atkarpų bėgimo greičio skirtu- mechanizmų teorinė analizė. Sporto mokslas, 1(6), 12–16. mai statistiškai reikšmingi. Šių dienų pasaulio elito 14. Озолин, Э. С. (1986). Спринтерский бег. Москва: sprinteriai 100 m nuotolyje pasiekia didelius mak- ФиС, 53–71. simalaus greičio rodiklius. 40–60 m nuotolio mak- 15. Платонов, В. Н. (2004). Система подготовки спортсменов в олимпийском спорте. Киев: Олимпийская simalus bėgimo greitis vidutiniškai yra 11,69 m/s. литература. Individualūs sportininkų rezultatai didesni kaip 16. Чешанков, И. (2009). Най – бърз мъж на планетата. 12 m/s: Usaino Bolto – 12,34 m/s, Taisono Gay – Атлетика, БФЛА. Март–Април, 2(62), 46–47. 12,20 m/s. U. Boltas geriausiems pasaulio sprinte- 78 SPORTO MOKSLAS

THE PECULIARITIES OF TRAINING OF SHORT DISTANCE RUNNERS AT DIFFERENT TIMES Prof. Dr. Habil. Aleksas Stanislovaitis, Assoc. Prof. Dr. Jūratė Stanislovaitienė, Rytis Sakalauskas Lithuanian Academy of Physical Education summary Up to 1960, there was considered that one must short-distance runners 100 m results were taken from be born to be short distance runner, and only after the magazine “Атлетика” (2007) (Bulgaria) and from the victories of Arminn Hary and Valeriy Borzov at www.iaaf.com. Results. We found that between 1990 Olympic Games in 1960 and in 1972, it became clear and 1999 sprinters had speed advantage in the first 10 that short distance running features characteristic m, while from 2000 to 2009 sprinters had the advantage only for black athletes, could also be developed of following distances, and the running speed at 60, 70, using special preparation (Doherty, 2007). Basing 80 m was statistically significant. Today’s world’s elite on the analysis of the modern competitive activities, sprinters in 100 m distance achieve higher maximum we will attempt to answer the question what are the speed performance. From 40 to 60 m, the maximum trends in short distance runners training.. The aim of running speed aver age is 11.69 m/s. Some athletes the research was to examine short distance runners reach over 12 m/s.: Usain Bolt 12.34 m/s, Tyson Gay, training features in different time periods. Subjects: 12.20 m/s. Usain Bolt loses the first 10m to the best the study included short distance runners: n = 12 (years sprinters in the world, but from 20 m to 100 m he 2000–2009, height 1,84 ± 0,12 m; weight 81,25 ± 3,73 shows higher speed increment. In 20 meters Usain kg); n = 16 (years 1990 – 1999, height 1,80 ± 0,10 m; Bolt outstrips his rivals 0.03 seconds, while in the weight 83,73 ± 4,04 kg). The data on the world’s best 100 m, this difference increases to 0.28 s. Keywords: sprinting, training. Aleksas Stanislovaitis Lietuvos kūno kultūros akademijos Treniravimo mokslo katedra Sporto 6, LT–44221 Kaunas Gauta 2012 08 28 El. paštas: [email protected] Patvirtinta 2012 09 28 2012 Nr. 3(69) 79

kronika chronicle

XVII Europos sporto mokslo kolegijos kongresas Liepos 4–7 d. Briugėje (Belgija) vyko XVII Europos nada), C. Shaw, J. Taylor, L. Burke (Australija), O. Girard, sporto mokslo kolegijos kongresas (ESMK). Briugė – mies- S. Racinais (Kataras), H. Hasegava (Japonija), K. Fontana tas šiaurės vakarų Belgijoje, Flandrijos provincijos centras. (Brazilija). Miestas išsiskiria architektūra, išlikusia iš viduramžių. Iš- Kongrese buvo nagrinėjami įvairūs didelio meistrišku- skirtinis išplanavimo bruožas – žiedu miestą supančių, tar- mo sportininkų rengimo, fiziškai aktyvių žmonių sveikatos pusavyje susisiekiančių kanalų sistema, dėl kurios Briugė stiprinimo klausimai. Aptartos ypač aktualios maisto papil- dažnai vadinama Šiaurės Venecija. Nuo 2000 metų miesto dų vartojimo, raumenų nuovargio molekulinio mechanizmo, centras priklauso pasaulio paveldui, o 2002 metais Briugė širdies ir kraujagyslių sistemos bei deguonies vartojimo kai- buvo Europos kultūros sostinė. tos esant nuovargiui, sporto fiziologijos, biochemijos, gene- Šių metų ESMK devizas buvo „Sporto mokslas Europos tikos problemos. Kongreso metu veikė olimpinio švietimo širdyje“. Į jį susirinko apie 2100 mokslininkų iš 60 pasaulio sesija, kurioje buvo nagrinėjami olimpizmo klausimai. valstybių. Kongresas vyko prieš Londono olimpines žaidy- Kaip įprasta, daug pranešimų buvo skirta sporto treni- nes ir jo darbo metu buvo juntama artėjančių žaidynių dva- ruotės metodikos, sportininkų testavimo klausimams. Šiuo- sia. Tarp kongreso dalyvių daugiausia buvo D. Britanijos se pranešimuose buvo išsamiai nagrinėjamos fizinio krūvio sporto mokslo atstovų ir dar daugiau nei ankstesniais metais ir nuovargio tarpusavio santykio objektyvios ir subjektyvios dalyvavo Brazilijos, kurioje vyks kitos olimpinės žaidynės, priežastys. Nemažai dėmesio buvo skirta jaunųjų sportinin- sporto mokslininkų. kų rengimo metodikai, jų organizmo fiziologinės reakcijos į Mokslinę kongreso programą sudarė: 4 plenarinės, fizinius krūvius dydžiui nagrinėti. 74 žodinių pranešimų ir 118 stendinių pranešimų sesijos, Šiemet kongrese dalyvavo palyginti negausus skaičius vyko jaunųjų mokslininkų žodinių ir stendinių pranešimų Lietuvos mokslininkų. Savo darbus kongrese pristatė Lietu- konkursas. Stendinių pranešimų turinys šį kartą buvo dės- vos kūno kultūros akademijos prof. A. Stasiulis ir jo dokto- tomas ne popieriniuose lapuose, o naudojantis įvairialype rantė L. Daniusevičiūtė, Vilniaus universiteto žmogaus ge- įranga (multimedija) – keliose salėse buvo įrengta keliasde- nomo laboratorijos ir Lietuvos olimpinio centro darbuotoja šimt didelių monitorių, prie kurių vyko aktyvi pranešėjo ir V. Ginevičienė, Lietuvos edukologijos universiteto profeso- klausytojų diskusija. riai K. Milašius ir R. Dadelienė. Šį kartą kongrese dalyvavo Kongreso plenarinėse sesijose buvo nagrinėjamos šios tik vienas Latvijos sporto mokslo atstovas, o Estijos moks- temos: lininkų kongrese nebuvo. Reikia manyti, pagrindinė mūsų • dviračių sportas: nuo krūvio iki verslo; ir kaimynų mokslininkų negausaus dalyvavimo tokio lygio • krūvis ir karštis: kas vyksta smegenyse; mokslo forumuose priežastis yra finansavimo stoka. • olimpizmas ir sportas; Jaukioje kongreso aplinkoje vyko įvairių pasaulio šalių • fizinis aktyvumas ir sveikata. mokslininkų bendravimas, diskusija, plati kultūrinė progra- Kongrese dalyvavo ir pranešimus skaitė garsūs Europos ma. ir kitų pasaulio šalių mokslininkai, iš kurių pažymėtini šie: XVIII ESMK kitais metais vyks Ispanijos mieste R. Enoka, B. Ainsworth (JAV), M. Cabanac, L. Spriet (Ka- Barselonoje.

Prof. habil. dr. Kazys Milašius LEU Sporto metodikos katedros vedėjas Sporto mokslo instituto direktorius 80 SPORTO MOKSLAS

INFORMACIJA AUTORIAMS // Information for authors Žurnalui pateikiami originalūs, neskelbti kituose leidiniuose straipsniai, General information: juose skelbiama medžiaga turi būti nauja, teisinga ir tiksli, logiškai išana- The articles submitted to the journal should contain original research not lizuota ir aptarta. Mokslinio straipsnio apimtis – iki 12–15 puslapių (skai- previously published. The material should be new, true to fact and precise, čiuojant tekstą, paveikslus ir lenteles). with logical analyzis and discussion. The size of a scientific article – up to Straipsniai skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis su išsamiomis lietuvių ir 12-15 printed pages. anglų kalbų santraukomis. The articles are published both in the Lithuanian and English languages. Du rankraščio egzemplioriai ir diskelis arba kompaktinis diskas siun- Two copies of the manuscript and floppy disk or compact disc should be submitted to the Executive Secretary of the journal to the following address: čiami žurnalo „Sporto mokslas“ atsakingajai sekretorei dr. E. Kemerytei- Dr. E. Kemerytė-Riaubienė, Executive Secretary of the journal ,,Sporto Riaubienei šiuo adresu: mokslas“ Lietuvos olimpinė akademija Lithuanian Olympic Academy p. d. 1208 p. d. 1208, LT–01007, Vilnius ACP, Lithuania LT–01007, Vilnius ACP All manuscripts received are registered. The date of receipt by post is Gaunami straipsniai registruojami. Straipsnio gavimo data nustatoma established according to the post-mark of the Vilnius post-office. pagal Vilniaus pašto žymeklį. Requirements for the structure of the article: Straipsnio struktūros ir įforminimo reikalavimai: The title page should contain: 1) a short and informative title of the Antraštinis puslapis: 1) trumpas ir informatyvus straipsnio pavadini- article; 2) the first names and family names of the authors, scientific names mas; 2) autorių vardai ir pavardės, mokslo vardai ir laipsniai; 3) instituci- and degrees; 3) the name of the institution where the work has been done; jos, kurioje atliktas tiriamasis darbas, pavadinimas; 4) autoriaus, atsakin- 4) the name, family names, address, phone and fax number, E-mail adress go už korespondenciją, susijusią su pateiktu straipsniu, vardas, pavardė, of the author to whom correspondence should be sent, 5) E-mail adresses adresas, telefono (fakso) numeris, elektroninio pašto adresas, 5) visų ben- and scientific characteristics of all the authors. draautorių mokslinės darbo kryptys ir elektroniniai adresai. Summaries with no less than 400 words should be submitted in the Li- thuanian and English languages. The summary should state the purpose of Santrauka (ne mažiau kaip 400 žodžių) lietuvių ir anglų kalbomis. San- the research, the object, the brief description of the methodology, the most traukoje nurodomas tyrimo tikslas, objektas, trumpai aprašoma metodika, important findings and conclusions. pateikiami tyrimo rezultatai ir išvados. Keywords are from 3 to 5 informative words or phrases. Raktažodžiai: 3–5 informatyvūs žodžiai ar frazės. The introductory part (not more than 300 words). It should contain a Įvadas (iki 300 žodžių). Jame nurodoma tyrimo problema, aktualumas, clear statement of the problem of the investigation, the extent of its solu- ištirtumo laipsnis, žymiausi tos srities mokslo darbai, tikslas. Skyriuje cituo- tion, the most important papers on the subject, the purpose of the study. jami literatūros šaltiniai turi turėti tiesioginį ryšį su eksperimento tikslu. The cited literature should be in direct relation with the purpose of the Tyrimo metodai. Aprašomi originalūs metodai arba pateikiamos nuo- experiment in case. rodos į literatūroje aprašytus standartinius metodus. Tyrimo metodai ir The methods of the investigation. The original methods of the investigati- organizavimas turi būti aiškiai išdėstyti. on should be stated and/or references should be given for standard methods Tyrimo rezultatai. Išsamiai aprašomi gauti rezultatai, pažymimas jų sta- used. The methods and procedure should be identified in sufficient detail. tistinis reikšmingumas, pateikiamos lentelės ir paveikslai. The results of the study. Findings of the study should be presented com- Tyrimo rezultatų aptarimas ir išvados. Tyrimo rezultatai lyginami su kitų prehensively in the text, tables and figures. The statistical significance of autorių skelbtais duomenimis, atradimais, įvertinami jų tapatumai ir skirtu- the findings should be noted. mai. Pateikiamos aiškios ir logiškos išvados, paremtos tyrimo rezultatais. The discussion of the results and conclusions of the study. The results of the study should be in relationship and relevance to published observations Literatūra. Literatūros sąraše cituojama tik publikuota mokslinė me- and findings, emphasizing their similarities and differences. The conclusions džiaga. Cituojamų literatūros šaltinių turi būti ne daugiau kaip 15. Lite- provided should be formulated clearly and logically and should be based on ratūros sąraše šaltiniai numeruojami ir vardijami abėcėlės tvarka pagal the results of the research. pirmojo autoriaus pavardę. Pirma vardijami šaltiniai lotyniškais rašmeni- References. Only published scientific material should be included in to mis, paskui – rusiškais. the list of references. The list of references should not exceed 15 sources. Literatūros aprašo pavyzdžiai: References should be listed in alphabetical order taking account of the first 1. Bekerian, D. A. (1993). In search of the typical eyewitness. American author First references with latin characters are listed, and then – slavic. Physiologist, 48, 574–576. Examples of the correct references format are as follows: 2. Štaras, V., Arelis, A., Venclovaitė, L. (2001). Lietuvos moterų irkluo- 1. Bekerian, D. A. (1993). In search of the typical eyewitness. American tojų treniruotės vyksmo ypatumai. Sporto mokslas, 4(26), 28–31. Physiologist, 48, 574–576. 3. Stonkus, S. (Red.) (2002). Sporto terminų žodynas (II leid.). Kaunas: 2. Neuman, G. (1992). Specific issues in individual sports. Cycling. In: LKKA. R. J. Shepard and P.O. Astrand (Eds.). Endurance in Sport (pp. 582–596). New-York. Straipsnio tekstas turi būti išspausdintas kompiuteriu vienoje standar- 3. Dintiman, G., Ward, B. (2003). Sports speed (3rd ed.). Champaign: tinio (210x297 mm) balto popieriaus lapo pusėje „Times New Roman“ Human Kinetics. šriftu, 12 pt, per du intervalus tarp eilučių. Puslapiai turi būti numeruo- The text of the article must be typed on white standard paper (210x297 jami viršutiniame dešiniame krašte, pradedant antraštiniu puslapiu, kuris mm), with a character size at 12 points, font – “Times New Roman”, 2,0 line pažymimas pirmuoju numeriu. spaced, with margins being: 2 cm on the left, right, top and at the bottom. Straipsniai, pateikiami kompaktiniame diske, turi būti surinkti A4 for- Once the article is supplied in a compact disk it must bear A4 format The matu. Skenuotų paveikslų pavadinimai pateikiami po paveikslais surinkti titles of the scanned figures are placed under the figures, using ,,Microsoft „Microsoft Word for Windows“ programa. Paveikslai žymimi eilės tvarka Word for Windows“ program. All figures are to be numbered consecutively arabiškais skaitmenimis, pavadinimas rašomas po paveikslu, spausdinami giving the sequential number in Arabic numerals, giving the title under the ant atskirų lapų. Paveikslai pateikiami tik nespalvoti. figure, printed on separate sheetes of paper. Kiekviena lentelė privalo turėti trumpą antraštę ir virš jos pažymėtą Each table should have short name and number indicated above the lentelės numerį. Visi paaiškinimai turi būti tekste arba trumpame priede, table. All explanations should be in the text of the article or in the short išspausdintame po lentele. Lentelės spausdinamos ant atskirų lapų, per pu- footnote added to the table. The abbreviations and symbols given in the santro intervalo tarp eilučių. tables should coincide with the ones used in the text and/or figures. Paveikslai ir lentelės, padaryti „Microsoft Exel for Windows“ progra- Once produced by “Microsoft Exel for Windows” program, figures and ma, neturi būti perkelti į programą „Microsoft Word for Windows“, jų vieta tables should not be transfered to “Microsoft Word for Windows” program. tekste turi būti nurodyta kairėje paraštėje pieštuku. The location of the figure should be indicated by pencil in the left margin of the text. Neatitinkantys reikalavimų ir netvarkingai parengti straipsniai bus grą- The manuscripts not corresponding to the requirements and/or inadequ- žinami autoriams be įvertinimo. atly prepared will be returned to the authors without evaluation. Kviečiame visus bendradarbiauti „Sporto mokslo“ žurnale, skelbti savo The journal ,,Sporto mokslas“ is looking forward to your kind coopera- darbus. tion in publishing the articles. Prof. habil. dr. Povilas KAROBLIS Prof. Dr. Habil. Povilas KAROBLIS „Sporto mokslo“ žurnalo vyr. redaktorius Editor-in-Chief, Journal “Sporto mokslas” (“Sport Science”) NAUJI LEIDINIAI NEW ISSUES