Kauno Rajono Savivaldybės Urbanizacijos Ypatumai

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

VANDENS ŪKIO IR ŽEMĖTVARKOS FAKULTETAS

Žemėtvarkos ir geomatikos institutas

Justė Urbaitienė

Kauno rajono savivaldybės urbanizacijos ypatumai

Magistro baigiamasis darbas

Žemėtvarkos studijų programa, valstybinis kodas 621H91001

Aplinkos inžinerijos studijų kryptis

Vadovė doc. dr Virginija Gurskienė ______(Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Apginta doc. dr. Jolanta Valčiukienė ______(Instituto direktorius) (Parašas) (Data)

Akademija, 2019 2

Baigiamųjų darbų vertinimo komisija:

(Patvirtinta VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio potvarkiu Nr. ŽŪA – 5, 2019 m. gegužės

8 d.)

Pirmininkė dr. Vilma Sudonienė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Nariai:

1. Doc. dr. Vilma Kriaučiūnaitė-Neklejonovienė, Vytauto Didžiojo universitetas; 2. Audrius Petkevičius, Advokatų kontora „Ellex Valiūnas ir partneriai“; 3. Doc. dr. Donatas Rekus, Vytauto Didžiojo universitetas; 4. Doc. dr. Jolanta Valčiukienė, Vytauto Didžiojo universitetas;

Recenzentas lekt. dr. Marius Aleknavičius ______(Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Oponentas prof. dr. Pertras Punys ______(Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Urbaitienė Justė. Kauno rajono savivaldybės urbanizacijos ypatumai. Magistrantūros studijų baigiamasis darbas. Žemėtvarkos studijų programa. Mokslinė vadovė: doc. dr. Virginija Gurskienė. Žemėtvarkos ir geomatikos institutas, Vandens ūkio ir žemėtvakos fakultetas, Vytauto Didžiojo universitetas. Akademija, 2019.

Santrauka

Magistrantūros studijų baigiamąjį darbą sudaro 70 psl., 27 paveikslai, 20 lentelių, 69 literatūros šaltiniai, 11 priedų. PRASMINIAI ŽODŽIAI: darna, užstatytos teritorijos, urbanizacijos plėtra. Tyrimo objektas: Kauno rajono savivaldybės urbanizuotos teritorijos. Tyrimo tikslas – apžvelgti urbanizacijos ypatumus Kauno rajono savivaldybės seniūnijose. Tyrimo uždaviniai: 1. Apžvelgti darnios plėtros siekius savivaldybių bendruosiuose planuose. 2. Nustatyti veiksniu, turinčius įtaką užstatytų teritorijų kaitai. 3. Apžvelgti urbanizacijos plėtrą ir užstatytų teritorijų bei gyventojų pasiskirstymą. 4. Atlikti seniūnijų urbanizacijos vertinimą. Tyrimo metodai: literatūros šaltinių, statistinių duomenų, teritorijų planavimo dokumentų bei matematinė statistinė analizė ir daugiakriterinė analizė, naudojant Visual PROMETHEE programą. Tyrimo rezultatai: pirmojoje darbo dalyje, atliekant darnios plėtros kiekybinę analizę, apžvelgti Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių teritorijų bendrieji planai. Nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybė didžiausią dėmesį skiria urbanizacijai, o rajono savivaldybė – gamtinės aplinkos apsaugai; antrojoje darbo dalyje apžvelgiant miestų plėtros tendencijas, pastebima sparti priesmiestinių urbanizuotų teritorijų plėtra. Didžiausi užstatytų teritorijų plotai yra seniūnijose, kuriose išsidėstę miestai, bei geriausias rekreacines sąlygas turinčiose seniūnijose; trečiojoje darbo dalyje analizuoti veiksniai, turintis įtaką užstatytų teritorijų plotų ir gyventojų pasiskirstymui. ketvirtojoje darbo dalyje nustatyta, kad brangiausia žemės ūkio paskirties žemė yra Kačerginės, Užliedžių ir Domeikavos seniūnijose, o patraukliausia seniūnija kurtis – Raudondvaris, mažiausiai patraukli – Domeikava. Pagrindinės išvados arba teorinė ir praktinė darbo reikšmė: Kauno rajono savivaldybėje urbanizacijos plėtrai yra palankios sąlygos, nes per pastaruosius septynerius metus gyventojų

4 skaičiaus padidėjimas atitinka bendrajame plane prognozuotąjį optimistinį variantą. Nustatyta, kad užstatytų teritorijų plotui didžiausią įtaką turi trys veiksniai: seniūnijos plotas, atstumas iki regiono centro, žemės rinkos vertė. Urbanizuotų teritorijų plėtrai didžiausias poreikis yra Karmėlavos, Akademijos, Ringaudų ir Raudondvario seniūnijose, mažiausias – Čekiškės seniūnijoje.

Tyrimo rezultatai publikuoti: Jaunasis mokslininkas 2019: studentų mokslo darbai.

Urbaitienė Justė. Peculiarities of Urbanization of Kaunas District Municipality. Master Graduation Thesis in the study programme Land Management. Scientific adviser: assoc. prof. dr. Virginija Gurskienė. Institute of Land Management and Geomatics, Faculty of Water and Land Management, Vytautas Magnus University. Akademija, 2019.

Summary

Master Graduation Thesis consists of 70 pages of the explanatory text, 27 Figures, 20 tables, 69 references, 11 appendixes. KEY Words: sustainability, built-up areas, urbanization development. Research object: Urban areas of Kaunas District Municipality. Research aim: evaluate the peculiarities of Kaunas district municipality urbanization. Objectives: 1. Observe and review the set sustainability goals regarding council general plans (i.e. municipality/elderships) 2. Determine the factors that influence change in built-up areas 3. Observe and review the development of urbanisation in specific areas and the population spreads in those areas 4. Carry out an evaluation and scoring for urbanisation for the specific local councils (i.e. municipalities/elderships) Research methods: analysis of literature sources, statistical and territory planning documents as well as mathematical statistical analysis and a multicriterial analysis using the Visual PROMETHEE software. Research results: In the first part of the carried-out research whilst carrying out the sustainable development quantitative analysis that observes Kaunas city and Kaunas city district councils territory general plans, an observation was made that the city of Kaunas council is assigning most of their attention and priorities to urbanisation plans, however the smaller district councils are more focused on nature preservation plans. The second part of the research that reviews the city development trends observed a rapid growth in smaller suburb urbanised areas. The largest built up areas are in the suburb council regions where the cities are deployed, which also included local councils that have the best recreational conditions already established. The third part of the research analysis specific factors, their influence and the spread of the local populations on built-up territories.

The fourth part of the research concludes that the most expensive agricultural land is in the subdistricts of Kacergine, Uzliedziai and Domeikava councils, the most attractive council for development being Raudondvaris whilst the least attractive being Domeikava. Conclusions and practical application of the project: Key findings or the theoretical and practical implications: Kaunas District council has favourable conditions for the development of urban areas, because during the past seven years the growth of the population corresponded well to the projected optimistic scenarios that were made in the city of Kaunas council’s general plans. It was determined that the three most influential factors for the for territories being built-up were: the area of the council itself, the distance to the centre of regions and the market value of the local land. The greatest need for urbanised development is for territories in Karmelava, Akademija, Ringaudai and Raudondvaris councils, the least being – Cekiskes.

Research results published on: The Young Scientist 2019: The Student Research Works.

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir reikalavimai bei apsaugos principai. Detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. Savivaldybė – tai Lietuvos Respublikos administracinis teritorijos vienetas, kurį valdo gyventojų išrinktos savivaldos institucijos. Ji sudaroma iš gyvenamųjų vietovių. Seniūnija – tai tam tikroje savivaldybės teritorijoje veikiantis savivaldybės administracijos struktūrinis teritorinis padalinys. Urbanizuojamos teritorijos – savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose numatomos kompaktiškai pastatais užstatyti teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatomais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose. Urbanizuotos teritorijos – pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose.

SUTRUMPINIMAI

BP – bendrasis planas; ŽP – žemėtvarkos projektai; ŽIS – žemės informacinė sistema

TURINYS

ĮVADAS ...... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA...... 10 1.1 Urbanizuotų teritorijų struktūra ...... 10 1.2 Kauno rajono planavimo analizė ...... 14 1.3 Kauno rajono kraštovaizdžio kaita ...... 17 2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...... 22 3. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ...... 23 3.1 Tyrimo metodai ...... 23 3.2 Tyrimo objektas ...... 25 4. KAUNO IR KAUNO MIESTŲ DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJŲ ANALIZĖ ...... 27 4.1 Dabartinė Kauno ir Kauno rajono miestų situacija ...... 27 4.2 Darnaus vystymosi planavimas Kauno ir Kauno r. savivaldybės dokumentuose ...... 31 4.2.1 Darni teritorijų plėtra bendruosiuose planuose ...... 31 4.2.2 Darnumo principų taikymas instituciniu lygmeniu ...... 36 5. URBANIZACIJOS KAITOS TENDENCIJOS ...... 39 5.1 Urbanistinis karkasas ...... 39 5.2 Urbanistinio karkaso plėtojimas ...... 42 5.3 Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų analizė ...... 45 6. PLĖTROS POTENCIALAS IR FIZINĖS PLĖTROS POREIKIS ...... 48 6.1 Gyventojų skaičiaus kaita ...... 48 6.2 Užstatytų teritorijų plotų kaita ...... 51 6.3 Nekilnojamojo turto vertė ...... 55 6.4 Veiksniai turintys įtaką užstatytų teritorijų plotui ...... 58 6.5 Seniūnijų urbanizacijos įvertinimas ...... 59 6.5.1 Uždavinio formulavimas ir pradiniai duomenys (PROMETHEE) ...... 59 6.5.2 Sprendimas PROMETHEE programa ...... 64 IŠVADOS ...... 72 LITERATŪROS SĄRAŠAS ...... 73 PRIEDAI ...... 79

ĮVADAS

Urbanizuotos teritorijos – tai statiniais bei įrenginiais užstatyti žemės plotai, taip pat ir kompaktiško užstatymo kaimai (kai gyventojų tankumas ne mažesnis kaip 30 gyv./ha). Jų plėtra aplinkinėse teritorijose numatoma rengiant valstybės teritorijos dalies ir savivaldybių teritorijų bendruosius planus (toliau – BP): juose nurodomi (žemės naudojimo prioritetai bei zonos su skirtingais reglamentais statybų išdėstymui (Aleknavičius P. 2010). Temos aktualumas. Didžiųjų Lietuvos miestų ir jų priemiestinių teritorijų plėtra vyksta taškiniu būdu, nesilaikant bendruosiuose planuose suplanuotų funkcinių zonų ir užstatymo intensyvumo. Miestų ir priemiesčių teritorijų plėtros uždaviniai yra kompleksiškai plėtoti šių teritorijų urbanistinę infrastruktūrą, didinti jų gyvenamosios ir socialinės aplinkos patrauklumą, racionaliai panaudojant neužstatytas teritorijas, esančias gyvenviečių ribose, didinant užstatymo tankį infrastruktūros galingumų ir teritorijų rezervus turinčiose teritorijose. Didieji miestai pirmieji patiria urbanizacijos procesus, tačiau palaipsniui urbanizacijos procesai turi įtakos ir mažesnėms gyvenamosioms vietovėms. Urbanizuotas kraštovaizdis yra labai dinamiškas, sudėtingas ir daugiafunkcinis. Todėl išsamūs kraštovaizdžio kaitos stebėjimai yra labai svarbūs, kad laiku būtų priimami svarbūs sprendimai (Antrop, 2004). Kauno rajonas sparčiai auga, čia daugėja gyventojų, todėl aktualu išnagrinėti Kauno rajono urbanizacijos ypatumus atskirai kiekvienoje seniūnijoje. Mokslinis naujumas. Teritorijų planavimo metodų taikymo urbanistikoje tema yra gana plačiai plėtojama tiek visoje Europoje, tiek ir Lietuvoje. Šiame darbe apžvelgiamos urbanizacijos kryptys savivaldybėje, esančio šalia antro pagal dydį Lietuvos miesto, urbanizuoto kraštovaizdžio kaita. Surinkus ir išanalizavus pagrindinius teritorijų urbanizacijos rodiklius Kauno rajono savivaldybėje, nustatyti veiksniai, turintys įtakos užstatytų teritorijų kaitai. Detalūs tokio pobūdžio tyrimai nebuvo atlikti. Darbo struktūra. Darbą sudaro: įvadas, literatūros apžvalga, naudotos literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 21 puslapių. Bibliografinį aprašą sudaro 43 šaltiniai.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Urbanizuotų teritorijų struktūra

Urbanizacija – socialinis procesas, pasireiškiantis miestų (jų skaičiaus, teritorijos, miestiečių procento bendrame gyventojų skaičiuje) ir jų reikšmės visuomenės raidai didėjimu. Svarbiausias urbanizacijos požymis – spartus gyventojų, priklausančių kaimo bendruomenėms, mažėjimas ir daugėjimas dirbančiųjų kitose šakose (ne pirminėje žemės ūkio gamyboje). Pavyzdžiui, buvęs kaimas labai greitai įgyja pagrindinius urbanizuotos teritorijos bruožus kai nutiesiamos naujos gatvės, įrengiamos aikštelės, įkuriami prekybos bei buitinių paslaugų centrai, atidaromos mokyklos, darželiai, sveikatos apsaugos ir kultūros įstaigos. Kauno rajone yra 25 seniūnijos (1.1 pav.), kuriose išsidėstę 371 kaimai, 9 miesteliai ir 3 miestai (Kauno...,2018).

1.1 pav. Kauno rajono seniūnijos (Kauno..., 2018 a)

Šiandien Kauno rajonas – vienas didžiausių ir tankiausiai apgyvendintų rajonų šalyje. Jo plotas – 149,6 tūkst. ha. Nacionalinis statistikos departamentas liepos 1 d. užfiksavo, kad Kauno rajone buvo registruoti 91085 gyventojai (2017 m. pradžioje). Turimais duomenimis 2013 m. iki 2017 metų gyventojų skaičius paaugo 5.4 proc., kas metus šokteldamas vidutiniškai po 1196 gyventojo į viršų. Taip pat Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 metais sausio - lapkričio mėnesiais, Kauno rajone užfiksuota didžiausia natūrali gyventojų kaita, vienintelė Kauno apskrityje turinti teigiamą rodiklį +22 (Kauno…,

2018 a). Per paskutiniuosius analizuotus metus Kauno rajone matoma gyventojų skaičiaus didėjimo tendencija (1.2 pav.).

91085 91500 91000 90500 89516 90000 89500 89000 88396 88500 88000 87500 87000 2015 2016 2017

1.2 pav. Gyventojų skaičius metų pradžioje Kauno rajone (Kauno..., 2018 a)

P. Aleknavičius (2007), nagrinėdamas žemės naudmenų kaitos ypatumus Lietuvos kaimiškuose rajonuose, teigia, kad žemės ūkio naudmenų plotai per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo, o nepalankiose ūkininkauti žemėse – sumažėjimas labai ryškus. Analogiškus kaimo raidos poyčius aprašė ir J. Jasaitis (2006), kartu išryškinęs besikeičiančias kaimo funkcijas. Autorius taip pat teigia, kad reikėtų įvairinti ūkinę veiklą kaime, nes tai leistų pagerinti kaimo žmonių gyvenimo kokybę, kadangi kaimiškose vietovėse gyvenančių žmonių veikloje žemės ūkio veikla jau nėra pagrindinė funkcija. Jau kelias dešimtis metų ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse yra pastebimos naujos gyventojų migracijos tendencijos – miestai auga daugiausia dėl kaimo žmonių migracijos. Gyventojų migracija iš kaimo į miestus vis dar yra labai didelė, siekiant asmeninės naudos, geresnio išsilavinimo, uždarbio ir pan. Turtingi ir viduriniosios klasės statusą pasiekę miestiečiai nuolatinei gyvenamajai vietai dažniau renkasi priemiesčius, gyvenvietes šalia didmiesčių ar nuošalius vienkiemius esančius vaizdingoje gamtoje. Urbanizacija – socialinis procesas, pasireiškiantis miestų (jų skaičiaus, teritorijos, miestiečių procento bendrame gyventojų skaičiuje) ir jų reikšmės visuomenės raidai didėjimu. Urbanizacija yra dviejų etapų. Pirmajame didžiausiuose miestuose kaupiasi ekonominės ir kultūrinės visuomenės potencialas. Antrame – tas vertybes perima mažesni miestai, miesteliai ir kaimai. (Tiškus, 2007). Leidinyje „Pasaulio urbanizacijos perspektyvos“ (2014)

12 prognozuojama, kad 2050 m. prie šiuo metu esamo gyventojų skaičiaus reikės pridėti dar 2,5 milijardo žmonių. Gyventojų skaičiaus ir teritorijų kaitą analizavo nemažai Lietuvos ir užsienio autorių (1.1 lentelė).

1.1 lentelė. Urbanizacijos pokyčiai Autoriai/ius, metai Trumpa apžvalga Prognozuojama, kad 2060 m. pradžioje Lietuvoje gyvens Kasnauskienė, ketvirtadaliu mažiau gyventojų negu dabar. Tarp kitų Ambrozaitienė, Svidlerienė, Europos Sąjungos šalių gyventojų skaičiaus mažėjimo Balandienė (2009) tempais Lietuvą lenkia tik Latvija ir Bulgarija. Gyventojai linkę keltis į didelius miestus ar tų miestų priemiesčius. Autorius nurodo, kad besikeičianti demografinė situacija, kuri yra susijusi su Lietuvos ekonomine būkle, yra svarbus Dringelis (2013) veiksnys, lemiantis urbanistinius pokyčius – miestų, miestelių ir kaimų skaičiaus mažėjimą bei jų nykimą. Spartus urbanizacijos proceso šuolis itin suaktyvėjo per Lavalle et al. (2001) pastaruosius dešimtmečius, kuris kelia grėsmę gamtos išteklių ir kraštovaizdžio tvarumui. Europos miestai pasižymi panašiomis vystymosi Antrop (2004); Bontje tendencijomis kaip ir Lietuva – tai stabilus ar net mažėjantis (2003); Barredo et al. (2003); gyventojų skaičius, gyventojų kėlimasis gyventi į Nuissl, Rink (2005) priemiestinę zoną, kylantis automobilizacijos lygis. Svarbiausios problemos urbanistiniu požiūriu yra miestų centrų perkrovimas transportu, neturintys jokio unikalumo Buliung, Kanaroglou (2006); miegamieji rajonai, tokių pačių monotoniškų priemiestinių Delladetsima (2006); Grant gyvenamųjų mažaaukščio užstatymo zonų spartus augimas, (2005) neeksploatuojami pramonės rajonai, sudarantys dykvietes, įsiterpusias į išaugusio miesto struktūrą.

Taigi, daugelyje Europos šalių pastebimi panašūs pokyčiai, t.y. mažėjantis gyventojų skaičius kai kuriose šalyse, žmonių kėlimasis gyventi į priemiesčius. Analizuodami urbanizacijos pokyčius, autoriai įvertina, ar šie pokyčiai atitinka darnios plėtros principus (1.2 lentelė).

1.2 lentelė. Darnios plėtros principai Autoriai/ius, metai Trumpa apžvalga Įstatymo tikslas – užtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją, nustatant teritorijų planavimo proceso sprendinių sistemiškumo, skirtingo lygmens Lietuvos teritorijų planavimo dokumentų suderinamumo ir tarpusavio poveikio įstatymas (2013a) reikalavimus, sudaryti sąlygas gamtinės ir antropogeninės aplinkos darnai, urbanistinei kokybei, išsaugant vertingą kraštovaizdį, biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Brain (2005); Corser (2003); Darnioji plėtra didžiausios naudos ir galimybių suteikia Daniels, Lapping (2005); miestų teritorijose, nes jose sunaudojama didžioji dalis Jabareen (2006); Talen, Ellis visko, ką sunaudoja civilizacija. (2002) Darnus vystymasis, kaip universalus empirinis Čiegis, Česonis (2004) fenomenas, vystėsi palaipsniui, keitėsi veikiamas įvairių procesų ir aplinkos dimensijų. Paprastai manoma, kad urbanistinė forma yra charakteristikų, susijusių su žemės naudojimo Van, Senior (2000) paskirtimis, susisiekimo sistema ir urbanistiniu dizainu, rinkinys. Darnus ekonomikos vystymasis apima pagrindinių ūkio Čiegis (2001) šakų – žemės ūkio, transporto, energetikos, pramonės, turizmo, namų ūkio ir būsto – darnų vystymąsi Pastebi, kad subalansuota šalių ir regionų plėtra įgauna Geoffrey ir Jin Li (2012) vis daugiau dėmesio. Autoriai pastebi, jog globalūs sprendimai siekiant Kumetatienė ir Kumetaitis darnaus urbanizuotų vietovių vystymosi, vėliau (2002) persikelia į vietinį lygmenį. Kompaktiškų miestų teorija yra diskusijų apie darnų miestą tąsa ir viena iš galimų darniosios plėtros Curry (2006) realizacijų. Kompaktiško miesto šalininkai tiki, kad toks miestas turi pranašumų aplinkos apsaugos ir energijos sąnaudų atžvilgiu ir duoda socialinės naudos.

Dauguma autorių sutaria, kad plėtros darnumas yra svarbiausia koncepcinė miestų planavimo kryptis. Planuojant būtinas vykstančių procesų įvertinimas visais aspektais: socialiniu, ekologiniu, ekonominiu ir kt. O. R. Šostak (2011) pastebi kaip tankinant pilnai urbanizuotų teritorijų užstatymą yra pabloginamos aplinkinių namų gyventojų gyvenimo sąlygos dėl neigiamo statybos poveikio vietinei aplinkai. M. Cirtautas (2010), M. Buxton, G. Tieman ir kt. (2006) sudarė miesto struktūros modelius, norėdami ištirti urbanizuotojo ir kaimiškojo kraštovaizdžių sąveikos raišką ir ypatumus. Šie modeliai rodo, kad tradiciškai miestų augimas ir plėtra vyksta nuo centrinio miesto išorės link, todėl priemiestinės teritorijos intensyviausiai sugeria urbanizacijos sukeliamus padarinius. Tolstant nuo miesto, miesto įtakos zonoje, priemiesčių plėtra vyksta savarankiškai, kaimiška aplinka ir jos bruožai pasireiškia vis intensyviau. Didelio miesto trauka ir mobilumo galimybės veikia miesto įtakos zonoje atsidūrusias gyvenvietes, jose keičiasi socialinė sudėtis, architektūra ir plėtros tendencijos. Miesto ir kaimo kraštovaizdžių sąveika formuoja teritorijas, kurios nuolat keičiasi, jų struktūra sudėtinga, joms būdingas daugiau ar mažiau artimas ryšys ir įvairialypis ryšys su centriniu miestu (Dutta, 2012). Tokios teritorijos negali būti priskiriamos tik miesto ar tik kaimo kraštovaizdžiams, kadangi jose jungiasi ir urbanistinės, ir agrarinės kilmės kraštovaizdžio bruožai. Mokslininkai kuria modelius, kuriuose grafiškai pavaizduoja miesto įtakos zonoje vykstančius procesus, siekdami suprasti miesto ir kaimo aplinkų sąveiką. Pastaruoju metu gamtinį kraštovaizdį charakterizuoja nykstantys gamtiniai elementai, augantis energetinių išteklių vartojimas ir aplinkos tarša (Bardauskienė, Pakalnis, 2010). Besivystančioje visuomenėje urbanizacijos reiškinys nesustabdomas procesas: stipriai urbanizuojami priemiestiniai kaimai, buvę dirbami laukai virsta individualių gyvenamųjų namų kvartalais, kolektyviniai sodai – urbanizuotomis teritorijomis.

1.2. Kauno rajono planavimo analizė

Bendrasis teritorijų planavimas – kompleksinis planavimas erdvinio vystymo politikai, teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetams bei svarbiausioms tvarkymo priemonėms nustatyti. Bendrasis planas – tai teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai (Tarvydienė ir kt., 2008).

Patvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas yra pagrindinis planavimo dokumentas, reglamentuojantis šalies teritorijos naudojimo ir tvarkymo ilgalaikę strategiją. Bendruoju planu privalo remtis ūkio šakų plėtros strategijos, kiti valstybės institucijų rengiami strateginiai planai ir programos. Įgyvendinant Bendrąjį planą, juose savo ruoštu turi būti numatytos atitinkamos priemonės. Bendrojo plano sprendiniai nurodo funkcines zonas ir nustato tose zonose galimas žemės naudojimo paskirtis ir būdus bei užstatymo intensyvumo ir aukštingumo reglamentus. Konkretus žemės naudojimo būdas ar pobūdis nustatomi atskirų miestelių ir gyvenviečių bendraisiais ar specialiaisiais planais apimančiais esamą ir numatomą plėtros teritoriją. BP sprendiniai nustato esminius funkcinių zonų plėtros principus, formuojančius subalansuotą Kauno rajono plėtrą. Patvirtintąja koncepcija išskirti plėtojamų miestelių prioritetai:  Aukščiausiojo prioriteto – 5 gyvenamosios vietovės;  Aukšto prioriteto – 8 gyvenamosios vietovės;  Plėtojami – 9 gyvenamosios vietovės;  Modernizuojami – 3 gyvenamosios vietovės;  Neprioritetiniai (patvirtinti detalieji ir specialieji planai), mokesčiais reguliuojamos plėtros arealai. Numatomos Kauno rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių plėtros teritorijos parodytos brėžinyje "Žemės naudojimas ir apsaugos reglamentai" (2 priedas). Naujos statybos numatomos mažiausiai jautriose gamtiniu požiūriu teritorijose, daugiausia aplink jau esamas gyvenamąsias vietoves, netoli kelių. Numatyti sprendiniai, tarp jų gyvenamųjų vietovių raidos kryptys, pagrįsti skaičiavimais, įvertinant svarbiausių veiksnių įtaką. Teritorijų plėtros uždaviniai yra kompleksiškai plėtoti šių teritorijų urbanistinę infrastruktūrą, didinti jų gyvenamosios ir socialinės aplinkos patrauklumą racionaliai panaudojant neužstatytas teritorijas, esančias gyvenviečių ribose, didinant užstatymo tankį infrastruktūros galingumų ir teritorijų rezervus turinčiose teritorijose. Konkretus teritorijų žemės naudojimo būdas nustatomas parengus gyvenamųjų vietovių bendruosius ar detaliuosius planus. Savivaldybė prižiūri infrastruktūrą ir ją plėtoja esamose užstatytose, istoriškai susiformavusių miestų, miestelių ir kaimų, teritorijose. Infrastruktūros plėtra naujai plėtojamose teritorijose yra investuotojo atsakomybė, savivaldybė perima infrastruktūros objektus priežiūrai, jeigu jie atitinka savivaldybės keliamus reikalavimus. Norvegijoje situacija labai panaši kaip Lietuvoje. Plėtra vyksta taškiniu principu. Kažkas kažkur įsigijo žemę, susiderino projektą, jei žemė labai brangi ar norisi be saiko daug

16 uždirbti – ir stato tankius, sugrūstus būstus. Daugelis Europos miestų turi savo plėtra besirūpinančias įmones, kurios superka, konsoliduoja žemę, suplanuoja, paruošia ją investicijoms, ir tik tada atsiranda privatus verslas. Taip daro švedai, suomiai, vokiečiai, olandai. Šiose šalyse ir galima rasti kokybiškiausius gyvenamuosius kvartalus, čia geriausia gyvenimo kokybė (Darni urbanistinė plėtra 2008). Didėjant užstatomų teritorijų plotui, pastebimos neigiamos urbanizacijos pasekmės (1.3 lentelė).

1.3 lentelė. Priemiestinių teritorijų kaitos ypatumai Autoriai/ius, metai Trumpa apžvalga Visgi, nors mokslinėje ir populiarioje literatūroje ekstensyvus miestų plėtros procesai yra gausiai analizuojami, vieningos pozicijos dėl priemiestinės zonos apibrėžimo nėra. Tačiau aiškėja tendencija traktuoti priemiesčius kaip neatskiriamą dėsningų transformacijos Cirtautas (2010) procesų, vykstančių dėl besikeiciančių socialinių, ekonominių ir ekologinių sąlygų, erdvę. Pastarasis holistinis priemiestinės zonos suvokimas yra pagrindinis šiuolaikinės jos sampratos atributas, kuris labai aktualus darnios (tvarios) miestų ir regionų plėtros kontekste. Chaotiškas priemiesčių urbanizavimas yra nei funkcionalus, Bardauskienės ir Pakalnio nei estetiškas, nei palankus miestų urbanistinių struktūrų (2011) renovacijai. Jei būtų skatinama bent dalį naujos statybos vykdyti anksčiau išvystytose teritorijose, prieš leidžiant statyti McCrea (2005) laukuose, tai žymiai paveiktų urbanistinį miestų gyvybingumą. Jei urbanizacija bus neplaninga, ji sumažins vertingos žemės ūkio paskirties žemės plotus ir turės didelę įtaką žmonėms besiverčiantiems žemės ūkio veikla. Autoriai tvirtina, kad Jasaitis ir kt. (2006) vykdant statybas pastaruoju metu yra negalvojama apie ateitį. Užstatytų teritorijų plotai atsiranda bet kur, nenumatant perspektyvių vietų mokykloms, komunikacijoms ir kt.

Intensyvūs urbanizacijos procesai ir augantis miestų ir kitų urbanizuotų teritorijų gyventojų skaičius lemia gausius debatus dėl miestų ir besiplečiančių priemiestinių zonų ateities. Vieningos nuomonės prieiti labai sunku, nes ne visais atvejais įvertinama kompleksiškai, remiantis pagrindiniais darnios plėtros principais. Dažnai analizuojama miestų forma, jos optimalumas. ES dokumentuose ir JAV bei kitų išsivysčiusių šalių plėtros strategijose dažnai minimas terminas miestų kompaktiškumas. Lietuvoje teritorijų planavime taikomos GIS ir palydovinių vaizdų technologijos. JAV naudojama UrbanSim programa, su kuria galima sukurti 3D formatą.

1.3. Kauno rajono kraštovaizdžio kaita

Terminą „kraštovaizdis” pirmą kartą XIX a. pradžioje pavartojo vokiečių mokslininkas Hommeieris (Hommeyer, 1805). Jis apibūdino kraštovaizdį kaip gamtos ir žmonių tarpusavio veiklos rezultatą. Kraštovaizdis gali būti analizuojamas daugeliu požiūriu: kokybei įtaką daro tiek gamtinė, tiek žmogaus veikla. 2000 metais pasirašytas pirmasis tarptautinis susitarimas dėl būtinybės saugoti kraštovaizdį – t.y. Europos kraštovaizdžio konvencija. Lietuva šią konvenciją ratifikavo 2002 metais. Kauno rajonas yra vienas tankiausiai gyvenamų teritorijų Lietuvoje ir kraštovaizdis čia nuolat kinta – daugėja užstatytų vietovių, miškus ir pievas keičia dirbamos žemės. Tam, kad būtų nustatomas gamtinių, pusiau gamtinių ir užstatytų teritorijų santykis ir jo kaita, skaičiuojamas teritorijų ekologinio stabilumo koeficientas. Kauno rajono savivaldybės teritorijos aplinkos stebėsenos programos. Rengiant Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-mą pakeitimą 2012 m. buvo atliktas rajono gamtinės aplinkos įvertinimas ir ypatingas dėmesys atkreiptas į kraštovaizdžio, kaip savito gyvenamosios aplinkos kokybės garanto, reikšmę. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nurodoma, kad kraštovaizdžio ekologinio stabilizavimo pagrindas yra gamtinis karkasas. Tai erdvinė sistema, kuri pagal teritorijų planavimo dokumentus užtikrina gamtinio kraštovaizdžio apsaugos ir formavimo prioritetus. Kauno rajono savivaldybės teritorijos aplinkos stebėsenos programa daug prisidėjo prie kraštovaizdžio pokyčių rajone. Visi pokyčiai kas penkeri metai fiksuojami Europos Sąjungos duomenų bazėje CORINE. Kauno rajone gyventojai skatinami prisidėti prie aplinkos gražinimo ir kraštovaizdžio kūrimo tradicijų – dalyvauti gražiausių ir geriausiai tvarkomų sodybų, seniūnijų, organizacijų ir sodų bendrijų konkursuose. Saugomų Kauno rajono savivaldybės teritorijų plotas sudaro apie 26 tūkst. ha, t.y. apie 24 proc. savivaldybės

18 teritorijos (2012 m. Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-as pakeitimas, SS- 11-086-BPL, toliau – BP 1-as pakeitimas). Šių teritorijų plėtra vykdoma giežtai pagal veiklą šiose teritorijose ribojančius bendrus arba individualius tvarkymo nuostatus (LR saugomų teritorijų įstatymas, Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir kt.). Kauno rajonas – žaliasis Lietuvos smaragdas. Čia gyva istorija išraiškingai siejasi su gamtos grožiu ir turtais. Nuostabūs trijų didžiausių Lietuvos upių – Nemuno, Neries ir Nevėžio – vingiai bei slėniai. Kauno rajono savivaldybės teritorijoje yra 2 kompleksinės saugomos teritorijos – tai Kauno marių regioninis parkas ir Panemunių regioninis parkas. Didelius plotus užima Karalgirio, Varluvos, Paryžinės, Padauguvos, Zapyškio miškai, Dubravos giria. Savivaldybės teritorijoje yra Babtų-Varluvos ir Padauguvos miškų biosferos poligonai. Daug draustinių (Paštuvos botaninis, Ringovės ir Nerėpos entomologiniai, Dubysos ichtiologinis, Nevėžio ir Jiesios kraštovaizdžio ir kt.) (Kauno…, 2018 a). Rajono teritorijoje aptinkama maždaug 1000 rūšių savaiminių žolinių augalų ir maždaug 64 rūšių bei formų medžių ir krūmų. Daugiau nei 61 rūšis įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą. Kaip teigia G. Ivavičiūtė (2012) Lietuvoje natūralaus gamtinio kraštovaizdžio teritorijų mažėja, taip prarandama ekologinė ir estetinė vertė kiekvienais metais. Gamtinio kraštovaizdžio mažėja dėl apleistų gyvenamųjų ir ūkinių pastatų, gelžbetoninių elektros stulpų, nelegalių sąvartynų, iškirstų miškų plotais ir kt. Kauno rajono, kaip savivaldybės supančios Kauno miestą, geografinė padėtis nulemia neigiamus gamtinės aplinkos aspektus: sunku kontroliuoti naujų statybų skverbimąsi į vaizdingas vietoves – vyksta natūralaus kraštovaizdžio naikinimas, kurį lemia verslo ir gamtos saugojimo interesų priešprieša, didėja teritorijų tarša, spartėja bioįvairovės nykimas. Tai galima sustabdyti tik detalizuojant gamtinio karkaso elementus Kauno rajono savivaldybės bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose, pasiūlant sprendimus kaip puoselėti gamtinę aplinką. Rengiant rajono teritorijos Bendrojo plano pakeitimą buvo siekiama įtraukti visuomenę ir sužinoti, kokių teritorijų naudojimo pakeitimų tikisi gyventojai. Daugelio užsienio šalių planavimo procesų praktikoje bandymai įtraukti teritorinių bendruomenių narius į jų gyvenamosios erdvės formavimą (didinti informacijos pasiekiamumą, užsitikrinti grįžtamąjį ryšį tarp proceso dalyvių) yra gausūs ir pakankamai efektyvūs. Vakarų šalyse plačiai paplitę tam tikri miestų problemoms spręsti ir jų urbanistinei, socialinei, ekonominei raidai valdyti skirti planavimo dokumentai (angl. area-based initiatives, neighbourhood strategies, urban development programmes) dažniausiai yra

19 pažangūs savivaldos ar nacionalinės/regioninės valdžios institucijų ir vietos gyventojų darnaus bendradarbiavimo pavyzdžiai. (Cirtautas, 2011). Didėjant teritorijų užstatymui, dauguma autorių pastebi neigiamą įtaką žemės naudmenų struktūrai ir teritorijos ekologiniam stabilumui (1.4 lentelė).

1.4 lentelė. Žemės naudmenų struktūros ir žaliųjų plotų kaita Autoriai/ius, Trumpa apžvalga metai Gyvenamųjų namų statyba ir toliau vyksta sparčiai, tačiau statyboms Siikamäki ir kt. vykdyti dažniau pasirenkamos laisvos teritorijos, esančios ramesnėje (2008). miesto vietoje, taip dar labiau mažindami žemės ūkio naudmenų bei žaliuosius miesto plotus. Europa yra labai urbanizuotas žemynas. Dėl to miesto ir priemiestinės Tzoulas (2017) žaliosios zonos praradimas ir blogėjimas gali turėti neigiamos įtakos ekosistemoms, taip pat žmonių sveikatai ir gerovei. Dėl urbanistinės plėtros Lietuvoje kaitos paskirties žemės plotas didėja Aleknavičius (mažinant žemės ūkio naudmenų ir miškų plotus) daugiau nei po 3 tūkst. (2012) ha per metus. Siekiant apsaugoti gamtos išteklius – derlingą dirvožemį, būtinos įstatymų pataisos. Lietuvos miestuose pagrindinės problemos yra didelė teršalų emisija, Vanagas (1992); nepakankama aplinkos kokybė, neefektyvi susisiekimo sistema, Juškevičius neišplėtota infrastruktūra, neefektyvus žemės naudojimas. Per mažai (2003) tyrinėjamos miesto aplinkos fizinio ir psichinio poveikio žmogui problemos, nepakankamai vertinama gyvenamoji aplinka. Ryan, Žemė yra svarbi vertybė – tai baigtinis išteklius, kuris priklauso visiems. Hanselwalker Ji turėtų būti išsaugota ateities kartoms ir naudojama tokiu būdu, kad jai (2004) būtų padaryta kuo mažiau žalos. Analizuojant pasaulio miestų plėtrą ir įtaką gamtai, žmonių pokytį didžiuosiuose pasaulio miestuose, autorius pažymi, kad darnus miestas tik tas, kuris bendradarbiauja su gamta. Miesto aplinkos kūrimas Rode (2012) negalimas jei bus sunaikintos ekosistemos. Iš gamtinės aplinkos reikia paimti tik, tiek kiek reikia žmogui – gėlo vandens, maisto, kuro – patenkinti būtiniausius poreikius.

Nustatyta, kad augantys miestai šalia esantiems kaimams turi didelę įtaką, nes kartu su miestais auga ir šalia esantys kaimai, o toliau nuo miestų esantys kaimai nyksta. E. Andersson (2014) moksliniame straipsnyje pateikė pavyzdžių iš daugiau nei 15 metų vykusio tyrimo Stokholmo miesto rajone, Švedijoje. Jis pasūlė patiems žmonėms tapti ekosistemų paslaugų valdytojais. Žalioji infrastruktūra miestuose sukuria ekosistemos paslaugų įvairovę (Jansson ir Nohrstedt, 2001). Nors pradedame suprasti miesto žaliųjų plotų svarbą, vis dar turime ribotą supratimą apie miestų ekosistemų paslaugų sukūrimo mechanizmus. Dabartiniame planavime dažniausiai suformuluotas ryšys tarp žaliųjų plotų ir žmonių gerovės yra per vadinamąsias kultūros paslaugas, pvz., poilsis ir sveikata (sveikatingumo takai, šaltiniai). Daug dėmesio skiriama paslaugų teikimui, pavyzdžiui, maisto produktų gamybai, namų soduose (bitininkystė, žolininkystė, sūrių gamyba ir t.t.) ir sąsajoms su biologinės įvairovės išsaugojimu. Europos sąjunga (toliau – ES) didelį dėmesį skiria gamtos apsaugai, retų, nykstančių gyvūnų bei augalų išsaugojimui. Tad įgyvendinant stojimo į ES direktyvas, mūsų šalyje atsiras keliolika naujų draustinių. Trys jų veiks ir Kauno rajono teritorijoje. Kauno rajone saugomas teritorijas planuojama steigti Vandžiogalos, Ežerėlio bei Babtų kraštuose. Šiuo metu rengiami numatytų saugomų teritorijų sklypų ribų planai, rengiami jų apsaugos bei tvarkymo reglamentai. Tai yra projekto „Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo Natura 2000 įgyvendinimas Lietuvoje” dalis. Visi projektai bus viešai svarstomi (Europos..., 2018). Pagrindinis šalies aplinkos apsaugos tikslas – sudaryti prielaidas subalansuotai šalies plėtrai išlaikant švarią ir sveiką aplinką, išsaugant biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę, racionaliai naudojant gamtinius išteklius, taip pat suderinant centrinių, savivaldos valdymo institucijų bei ūkio subjektų veiksmus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus. Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija nustato tikslus ir prioritetus vandens, oro, žemės, floros ir faunos, litosferos apsaugos, atliekų tvarkymo, apsaugos nuo fizinės taršos, kraštovaizdžio nykimo ir rekreacinės aplinkos apsaugos srityse. Svarbiausios spręstinos problemos yra šios: • Vandens kokybė; • Oro kokybė; • Atliekų tvarkymas; • Gamtinių išteklių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga. Miestų žaliųjų plotų sistemų kūrimas yra svarbus tiek urbanizuotos aplinkos optimizavimo, tiek gamtos vertybėms išsaugoti sparčiai užstatomose teritorijose. Kauno miestas turi reikšmingą įtaką Kauno rajono formavimuisi. Šiandien į daugelį mus supančių dalykų ir aplink vykstančių reiškinių žiūrima per globalizacijos prizmę. Kaip

21 savita globalizacijos išraiška yra vertinama ir intensyvi urbanizacija bei miestų plėtra. Kartu su globalizacijos suaktyvintais socialiniais, ekonominiais, kultūriniais veiksniais, kinta urbanizuotų teritorijų forma ir turinys, atsiranda naujų urbanizuotų teritorijų raidos ir formavimo poreikių. Kadangi kiti autoriai neanalizavo, kokių veiksnių visuma turi įtakos urbanizacijos procesams, užstatytų teritorijų ir kitų žemės naudmenų kaitai, todėl nuspręsta rengti šį darbą.

2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas – apžvelgti Kauno rajono savivaldybės urbanizacijos ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1. Apžvelgti darnios plėtros siekius savivaldybių bendruosiuose planuose. 2. Nustatyti veiksnius, turinčius įtaką užstatytų teritorijų kaitai. 3. Apžvelgti urbanizacijos plėtrą ir užstatytų teritorijų bei gyventojų pasiskirstymą. 4. Atlikti seniūnijų urbanizacijos vertinimą. Tyrimo objektas – Kauno rajono savivaldybės urbanizuotos teritorijos.

3. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

3.1. Tyrimo metodai

Darbe atlikta Kauno rajono, lyginant su Kauno miestu, darnaus vystymosi strategijų analizė pasitelkiant bendruosius planus ir raktinius žodžius. Taip pat atlikta mokslinės ir kitos literatūros analizė ir apibendrinimas, interviu su Urbanistikos skyrių darbuotojais. Siekiant nustatyti Kauno rajono urbanizuotas teritorijas, apžvelgtos urbanizacijos kaitos tendencijos. Tyrimui atlikti naudoti Lietuvos statistikos departamento duomenys, analizuota Kauno rajono gyventojų skaičiaus kaita. Duomenys apie užstatytas teritorijas: gamybinės teritorijos, stadionai ir sporto aikštynų kompleksai, kapinės, žemės našumo balai surinkti iš Žemės informacinės sistemos erdvinių duomenų rinkinių. Taip pat išrinkti duomenys apie miškų, vandenų ir kitų žemės naudmenų plotus kiekvienoje Kauno rajono savivaldybės kadastro vietovėje. Turima informacija sugrupuota pagal seniūnijas. Apskaičiuoti vidutiniai rodikliai kiekvienai seniūnijai. Apskaičiuoti atstumai (keliais) nuo seniūnijų centrų iki Kauno miesto centro (maps.lt svetainėje), viešasis transportas (trafi.lt) ir švietimo įstaigos (regia.lt). 2001 ir 2011 metų Statistikos departamento gyventojų surašymo duomenis buvo išanalizuota gyventojų skaičiaus kaita seniūnijose. Nuo benro teritorijos ploto apskaičiuotas gyventojų tankis. Pagal VĮ Registrų centro pradinius duomenis masiniam vertinimui atlikti buvo apskaičiuota Kauno rajono savivaldybės atskirų seniūnijų vidutinė žemės ūkio paskirties žemės sklypų rinkos vertė ir palyginta su skelbimais (aruodas.lt svetainėje) (VRV) (3.1) pagal formulę: 푉푅푉 = 퐵푃^(1,0286) 푥 푧표푛표푠 푟푒푖푘š푚ė^(0,9896) 푥 (43265 푥 퐵푃) (3.1) čia: VRV - vidutinė rinkos vertė eurai už 1 ha. BP – vidutinis žemės sklypo plotas (vidutinis sklypo plotas pasirinktas – 10 ha) Darbe atlikta koreliacinė ir regresinė analizės. Koreliacija – tai statistinis dydis, parodantis priklausomybę tarp dviejų skirtingų elementų (kintamųjų). Teoriškai koreliacijos koeficientas gali svyruoti nuo +1 iki -1. Jei koreliacija lygi 0, tai reiškia, kad tokių kintamųjų reikšmė viena nuo kitos nepriklauso. Jei koreliacija lygi +1, tai reikštų, kad reikšmės kinta vienodai. Jeigu koreliacija neigiama, tai reikšmės juda skirtingomis kryptimis (Čekanavičius, Murauskas, 2014). Koreliacijos tikslas – nustatyti požymių tarpusavio priklausomumo laipsnį ir kryptį. Požymio tarpusavio priklausomumams įvertinti plačiausiai yra naudojamas koreliacijos koeficientas (r). Jis parodo tiesinio arba jam artimo priklausomumo laipsnį ar kryptį.

Koreliacijos koeficientas (3.2) skaičiuojamas remiantis nukrypimais nuo vidurkio pagal formulę. Pagal koreliacijos koeficiento reikšmes sąlyginai nusakomas priklausomumo stiprumas:

∑(푥−푥̃ )(푦−푦̅) 푟 = (3.2) √∑(푥−푥̃ )2(푦−푦̅)2 čia: r – koreliacijos koeficientas; – vieno požymio reikšmių nuokrypiai nuo vidurkio; – kito požymio reikšmių nuokrypiai nuo vidurkio. Pagal koreliacijos koeficiento reikšmes sąlyginiai nusakomas ryšio stiprumas: kai r < 0,3 priklausomumo nėra; jeigu r = 0,3-0,49 priklausomumas silpnas; jeigu r = 0,5-0,69 priklausomumas vidutinis; jeigu r = 0,7-0,89 priklausomumas stiprus; jeigu r = 0,9-1,0 priklausomumas labai stiprus. Regresinė analizė – yra statistinis metodas, kai naudojant matematines procedūras, gaunama lygtis arba jų sistema, įvertinanti vieno ar daugiau veiksnių įtaką nagrinėjamam reiškiniui (Ekonometrija, 2018). Kauno rajono savivaldybės seniūnijų urbanizacijai įvertinti atlikta daugiakriterinė analizė. Tyrimui atlikti pasirinkta Visual PROMETHEE programinė įranga. Visual PROMETHEE yra daugiakriterinė sprendimų pagalba. Daugiakriterinių uždavinių sprendimas, dažniausiai vadinamas daugiakriterine analize, neįskaitant techninių būtinos informacijos sutvarkymo aspektų, sudaro sprendimų paramos sistemų analitinį pagrindą. Ji sukurta siekiant padėti: įvertinti kelis galimus sprendimus ar elementus, nustatyti geriausią sprendimą, įvertinti galimus sprendimus nuo geriausių iki blogiausių, rūšiuoti elementus į iš anksto nustatytas klases. Pagrindinis uždavinys, kurio siekiama, naudojant šią programą, išanalizuoti ir išaiškinti, kurios seniūnijijos patraukliausios. Norint išspręsti išsikeltą uždavinį būtina nusistatyti kriterijus, kuriais remiantis bus priimami sprendimai, ir bus įvertinti veiksniai, kurie nurodys tinkamiausią seniūniją. Magistrantūros studijų baigiamajame darbe išanalizuoti statistiniai duomenys apie Kauno rajono gyventojų skaičių, palygintas gyventojų skaičiaus kitimas; palygintas teritorijų užstatomumas, aprašyti žalieji plotai ir jų kaitos tendencijos; apžvelgta ir įvertinta seniūnijų infrastruktūra.

3.2. Tyrimo objektas

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai yra apskritys ir savivaldybės. Šiuo metu Lietuvos Respublikos teritorija suskirstyta į 10 apskričių ir 60 savivaldybių. Lietuvos Respublikos teritorijoje yra šios apskritys: Alytaus (centras – Alytaus miestas); Kauno (centras – Kauno miestas); Klaipėdos (centras – Klaipėdos miestas); Marijampolės (centras – Marijampolės miestas); Panevėžio (centras – Panevėžio miestas); Šiaulių (centras – Šiaulių miestas); Tauragės (centras – Tauragės miestas); Telšių (centras – Telšių miestas); Utenos (centras – Utenos miestas); Vilniaus (centras – Vilniaus miestas). Kauno rajono savivaldybė priklauso Kauno apskričiai ir yra centrinėje šalies dalyje. 3.2 pav. Kauno rajono savivaldybės teritorija pažymėta balta spalva. Kauno rajonas prigludęs prie vieno didžiausių Lietuvos miestų – Kauno. Rajono plotas – 149,6 tūkst. ha., t.y. 18,5 proc. Kauno apskrities teritorijos (3.2 pav.).

3.2 pav. Lietuvos teritorijos administracinis suskirtymas (Gyventojai..., 2018 a)

Rajoną kerta automobilių magistralės VIA BALTICA ir Klaipėda - Vilnius - Minskas - Maskva (Kijevas), tarptautiniai geležinkeliai IX B ir IX D. Karmėlavoje yra valstybei reikšmingas oro uostas. Gyventojų skaičius Lietuvoje nuolatos mažėja, o Kauno rajono savivaldybėje pastaraisiais metais didėja (3.3 pav.).

3 92

2,98 2,97191 91 91,073 2,96 2,94347 90 2,94 2,92126 2,92 89,516 89 2,9 2,88856 88,396 88 Lietuvoje 2,88 Kauno r. 2,86 2,8479 87 87,138 2,84 86,419 86 2,82 85 2,8

2,78 84 2013 2014 2015 2016 2017

3.3 pav. Lietuvoje ir Kauno r. nuolatinių gyventojų administracinis suskirtymas (Gyventojų..., 2018 a)

Kauno rajono savivaldybėje 2017 metų pradžioje gyveno 91 073 gyventojai ir tai yra 1 557 gyventojais 1,74 proc.) daugiau nei 2016 m. Savivaldybėje priešingai, nei daugelyje Lietuvos savivaldybių, stebima gyventojų skaičiaus didėjimo tendencija. Čia per pastaruosius ketverius metus (2013–2017) padaugėjo 4 654 gyventojų (5,39 proc.). Tai lemia sparti gyvenamųjų namų statybų plėtra ir žmonių noras gyventi didesnėje erdvėje. Taip pat prisideda ir verslo plėtra, vykdomi socialiniai projektai.

4. KAUNO MIESTO IR KAUNO RAJONO DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJŲ ANALIZĖ

Atliekant tyrimą nuspręsta apžvelgti pagrindinius darnaus miesto vystymosi komponentus, bruožus bei kriterijus, išskirti tyrimui aktualius darnaus vystymosi kriterijus. Darnaus Lietuvos vystymosi strateginės analizės objektas – vidaus ir išorės veiksniai ir procesai, lemiantys darnaus vystymosi požiūriu Lietuvos vystymosi stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes. Analizuojant vykstančių aplinkos kokybės pokyčių stiprybes ir silpnybes, opiausių aplinkos problemų sprendimo galimybes ir tikėtinas grėsmes, daugiausia dėmesio skirta pagrindiniams aplinkos komponentams – orui, vandeniui, dirvožemiui; analizuojamos ir kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės problemos. Prie šio bloko priskirtas ir atliekų tvarkymas. Ekonomikos vystymasis analizuotas pagrindinių ūkio šakų – transporto, pramonės, energetikos, žemės ūkio ir turizmo – poveikio aplinkai požiūriu. Socialinis vystymasis analizuojamas tik prioritetiniais socialinio vystymosi aspektais – nedarbu, skurdu ir socialine atskirtimi. Prie šio bloko priskirtos ir švietimo ir mokslo vaidmens didinimo, kultūrinio savitumo ir tapatumo išsaugojimo problemos. Atskirai nagrinėjamos regionų vystymosi netolygumo problemos (aptariamas ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis regionų vystymasis). Bet kokia savivaldybių veikla daro įtaką darnumui. Daugelį savivaldybių funkcijų reglamentuoja strateginiai politikos dokumentai ir planai, kuriuose turi būti aiškiai nurodoma, kas yra arba kas bus daroma, siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant šiuos planus, būtų paisoma darnaus vystymosi kriterijų (2003 m. LR Nacionalinė darnaus vystymosi strategija). Tyrimui atlikti pasirinkta kiekybinė turinio analizė, kada pagal atrinktų kriterijų / raktinių žodžių dažnį savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose bus mėginama atsakyti į išsikeltus tyrimo tikslą ir uždavinius bei suformuluoti galimas tendencijas, būdingas Lietuvos miestų darniai plėtrai. Taip pat kiekybinė turinio analizė bus derinama su kokybine, nes bus analizuojama ir miesto plėtros tikslo apibūdinimai, akcentuojant kokybinį turinį. Tai leis kokybiškai aprašyti, kaip miestai suvokiami instituciniu požiūriu.

4.1. Dabartinė Kauno miesto ir Kauno rajono situacija

Tyrimo objektu pasirinkto vieno Lietuvos rajono ir to rajono centro plėtros strategijos, tai Kauno miesto ir Kauno rajono plėtros planai. Prieš analizę, reikėtų apžvelgti šių dviejų objektų esamą padėtį. Kauno rajonas – vienas didžiausių ir tankiausiai apgyvendintų rajonų šalyje. Jo plotas – 149,6 tūkst. hektarų, Rajono reljefas nėra labai sudėtingas. Teritorija išraižyta gilių upių slėnių, o viršutinėse terasose vyrauja smulkiai banguotas kraštovaizdis.

Absoliutus aukštis svyruoja 60-70 m. virš jūros lygio. Nemuno ir Neries slėnių dešiniais krantais tęsiasi Vilkijos kalvagūbris, kuriame prie Lapių yra aukščiausia rajono vieta – 112 m. virš jūros lygio. Vakarinę rajono dalį kairiajame Nemuno krante užima lyguma, gausiai išraižyta upelių. Kiek toliau į rytus driekiasi Veiverių kalvagūbris. Didžiausią rajono hidrografinio tinklo dalį sudaro upės ir tvenkiniai. Vandenys užima apie 5 % ploto. Rajone beveik nėra natūralių ežerų. Didžiausią plotą užima žmogaus sukurti vandens telkiniai – Kauno marios, Krivėnų, Pajiesio, Janušonių, Išlaužo. Pelkių išlikę nedaug, jos nusausintos. Buvę didesnės aukštapelkės – Ežerėlio, Novaraisčio - buvo nusausintos durpių eksploatacijai. Kauno rajono didelę dalį užima urbanizuotos teritorijos – miestai, miesteliai, kaimai, keliai, sodų bendrijos, virstančios gyvenvietėmis. Rajono miškingumas (apie 30,8 %) nedaug mažesnis už vidutinį (32 %). Kita analizuojama teritorija – Kauno miestas. Tai antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje. Svarbus pramonės, transporto, mokslo ir kultūros centras, buvusi laikinoji sostinė. Kauno miesto savivaldybės, Kauno rajono savivaldybės, arkivyskupijos centras. Gyventojų skaičius (2017 m. sausio 1 d.) - 292,6 tūkst. Miestas yra beveik pačiame Lietuvos centre, Lietuvos Vidurio žemumoje, išsidėstęs didžiausių šalies upių Nemuno ir Neries santakoje. Prieš miestą, užtvenkus Nemuną, suformuotos Kauno marios. Kitoje Miesto pusėje telkšo Lampėdžio ežeras. Kaunas iškilęs apie 70–80 m virš jūros lygio. Aukščiausias miesto taškas yra IX forte (100,1 m), žemiausias – Nemuno vagoje ties Lampėdžiais. Miesto centrinė dalis yra tarp Nemuno ir Neries upių, žemumoje, 30–35 m aukštyje virš jūros lygio, apsupta trijų – Žaliakalnio, Aleksoto ir Šilainių kalvų. Kauno miestas yra pirmo lygmens tarptautinis metropolinis Lietuvos Respublikos centras. Miestas įsijungia į jungtinį tarpvalstybinio rango europinį centrą kartu su Vilniumi. Jungtis užtikrina urbanistinis karkasas su trijų kategorijų urbanistinės integracijos ašimis. 1A kategorijos (metropolinė) integracijos ašis jungia Kauną su Vilniumi ir per Kėdainius – su Šiaurės Lietuva, pajūriu ir Latvija. 1B kategorijos integracijos ašis tiesiogiai jungia Kauną su Klaipėdos ir Marijampolės regionais. Ta pati Marijampolės krypties integracijos ašis susieja Kauną su Lenkija. 1C kategorijos integracijos ašis jungia miestą su Vilkija ir Jurbarku per Nemuno slėnį bei su Prienais ir Alytumi. Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo planavimo tikslas – sukurti miesto ateities viziją, atitinkančią 2006–2015 metų Kauno strateginį planą, įvertinti ir tęsti miesto planavimą, suformuoti miesto aplinką, tinkamą Kauno miesto savivaldybės teritorijos

29 ilgalaikiam ir nuolatiniam erdviniam vystymui, kuriuo pasiekiamas norimas pozityvus rezultatas – miesto reikšmės didėjimas, miesto būties gerėjimas, erdvinė darna. Perspektyvinė rajono raida tiesiogiai susijusi su regiono plėtra, šalyje vykstančiais procesais bei pokyčiais ES ekonominėje erdvėje. Siūlomi rajono bendrojo plano sprendinių tikslas yra gerinti verslo, turizmo, švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės rūpybos būklę, užtikrinti jų vystymąsi, atsižvelgiant į darnios plėtros principus. Šiame darbe tikslinga apžvelgti Kauno ir Kauno rajono bendrojo planavimo uždavinius (4.1 lentelė).

4.1 lentelė. Kauno miesto ir Kauno rajono uždaviniai (sudaryta autorės pagal Kauno...2014) Kauno miesto bendrojo planavimo Kauno rajono savivaldybės bendrojo uždaviniai plano uždaviniai 1 2 Nustatyti miesto vietą ir ypatumus Baltijos jūros Suformuoti Kauno rajono savivaldybės regiono, šalies, Vilniaus ir Kauno dvimiesčio, teritorijos vystymo erdvinę koncepciją, nustatyti regiono, rajono įtakos zonos kontekste, išryškinant teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos miesto privalumus, plėtros būdų savitumus ir prioritetus; išskirtinumus, galinčius padidinti miesto svarbą; Nustatyti plėtros sritis ir kryptis, kurioms reikia Numatyti priemones, užtikrinančias gamtos keisti, papildyti arba rengti naujus teritorijų išteklių racionalų naudojimą, kraštovaizdžio planavimo dokumentus. Numatyti teritorijas, tvarkymą, ekologinę pusiausvyrą, gamtinio kuriose tikslinga vykdyti žemės konsolidavimą. karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo Užtikrinti miesto bendrojo planavimo tęstinumą. objektų išsaugojimą; Suformuoti miesto erdvinės plėtros modelį, Tobulinti susiklosčiusią rajono teritorijos tobulinti esamą miesto urbanistinę struktūrą, erdvinę struktūrą, vystyti jos urbanistinę vadovaujantis šiuolaikine darnios plėtros samprata, sistemą; išryškinantį miesto gamtos ir kultūros paveldo plėtoti inžinerinę, susisiekimo ir kitą išskirtinumą remiantis šiuolaikinės darnios plėtros visuomenės poreikiams tenkinti reikalingą principais ir naudojantis Europos ir pasaulio miestų infrastruktūrą; planavimo praktika bei patirtimi. Pateikti viso miesto ir jo dalių, nustatytų pagal Nustatyti prioritetines teritorijų funkcines zonas bendrus vyraujančius požymius, plėtros koncepciją, ir jų pagrindines žemės naudojimo paskirtis, o kurioje būtų apibrėžtas plėtros pobūdis, reikalui esant, jeigu būtina tiksliai įvardinti įvardijamos tvarkymo, naudojimo, saugojimo veiklos plėtojimo ir apribojimų reikalavimus, strateginės kryptys ir miesto tvarkymo pasiūlymai, žemės sklypų naudojimo būdą; susiję su planuojamais miesto plėtros siekiais;

1 2 Numatyti galimybę vystyti ir tobulinti miesto Numatyti rekreacinių ir bioprodukcinio ūkio socialinę ir visuomeninę infrastruktūrą, teikti teritorijų vystymo galimybes; pasiūlymus plėtoti švietimo, ugdymo, socialinės pagalbos, sveikatos apsaugos ir kitus socialinius tinklus, numatyti kultūros, sporto ir turizmo objektus, valdymo įstaigas mieste ir jiems rezervuoti ar paimti visuomenės reikmėms šias teritorijas; Pagal bendrus vyraujančius požymius išdėstyti Formuoti miškų ir želdynų sistemas, numatyti planuojamos teritorijos dalis (kvartalus ir zonas), užstatytų teritorijų gyvenimo ir aplinkos kokybę nurodyti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir gerinančias priemones; funkcinius prioritetus, nustatyti kultūros paveldo rūšių apsaugos, prioritetines zonas įvertinus paveldo teritorijų ir objektų svarbą miesto struktūrai ir įvaizdžiui, jų fizinę būklę, numatyti kultūros paveldo objektų tausojamo naudojimo ir apsaugos kryptis, pateikti paveldo teritorijų ir svarbiausių objektų pritaikymo šiuolaikinėms funkcijoms – kultūrinei veiklai, turizmo paslaugoms teikti ir kt. galimybes; Plėtoti miesto viešųjų erdvių struktūrą – Numatyti teritorijas gyvenamųjų vietovių visuomenines, kultūrines, istorines, rekreacines, infrastruktūros ir kitų veiklos sričių plėtrai. socialines, sporto ir sveikatinimo erdves kaip būtiną ir svarbią miesto viešajam gyvenimui ir semantiniam įvaizdžiui sistemą. Susieti šią struktūrą su erdviniu požiūriu svarbiais miesto struktūros komponentais; Formuoti visavertę, sveiką ir darnią gyvenamąją, Numatyti teritorijas visuomenės poreikiams darbo ir poilsio aplinką. Suformuoti reikalingų objektų plėtrai; kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir gamtinio karkaso palaikymo sistemą. Numatyti teritorijų gyvenimo ir aplinkos kokybę gerinančias priemones, formuoti rekreacinių teritorijų, bendrojo naudojimo, apsauginių, rekreacinių ir kitų želdynų sistemą. Tobulinti ir plėtoti susisiekimo infrastruktūrą, skirtą motoriniam ir be variklių transportui, pėsčiųjų takų sistemą,

Abi savivaldybės vykdančios nemažai miesto plėtros projektų ir deklaruojančios darnios plėtros principus. Pagal uždavinius darnumas labiau išryškinamas Kauno miesto bendrajame plane. Pasirinktuose miestuose pagrindinis plėtros tikslas yra sukurti malonią ir kiekvienam mielą aplinką gyventi. Tai yra pagrindinis ir nenutrūkstamas darnaus miesto tikslas. Barjerai esantys tarp sektorių – vienas iš didžiausių darnaus vystymosi kliūčių, todėl reikia stengtis kuo glaudžiau sieti skirtingų sektorių tikslus ir uždavinius.

4.2. Darnaus vystymosi planavimas Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių dokumentuose

4.2.1. Darni teritorijų plėtra bendruosiuose planuose

Tyrimui atlikti ir įgyvendinti užsibrėžtą tikslą pasirinkta antrinių literatūros šaltinių analizė bei kiekybinė turinio analizė. Tyrimą sudarys dvi dalys: pirma, antrinių šaltinių analizė (paremta mokslininkų straipsniais, Lietuvos tyrėjų įžvalgomis) leis apibrėžti miesto sąvoką, gyventojų demografinius bruožus, urbanizacijos tendencijas, darnaus miesto sąvoką, nustatyti pagrindinius darnaus miesto kriterijus; antra, Kauno miesto ir rajono bendrųjų planų kiekybinė analizė leis nustatyti kiekvieno darnios plėtros supratimą ir tendencijas. Pagal pasirinktus kriterijus/raktinius žodžius buvo analizuojami savivaldybių bendrieji planai (4.1 lentelė).

4.1 lentelė. Kauno miesto ir Kauno rajono bendrųjų planų analizė (Sudaryta darbo autorės pagal Kauno...2014)

Raktinių žodžių pasikartojimo dažnis miesto Veiksnys / Apibūdinimas / Raktiniai žodžiai plėtros strategijoje elementas Kauno miestas Kauno rajonas 1 2 3 4 harmonija/darna/tvari/subalansuota 8 14 Visuma 3 1 Miestas / miesto gyvas organizmas 0 0 plėtra/ rajonas suderinamumas tarpusavyje 0 1 ateinančios kartos 0 0 žala aplinkai 0 1 gamtinė aplinka 5 1 grėsmė ekologinei pusiausvyrai 2 0 natūralus gamtos grožis 1 1 savitas / unikalus kraštovaizdis 1 1 Gamtinės neatsinaujinantys gamtos ištekliai/ jų 0 1 aplinkos tausojimas elementas Aplinkosauga 2 11 Ekologija 5 31 energijos sunaudojimo mažinimas 2 0 žaliosios miesto zonos / želdynai 3 11 biologinė įvairovė 2 9

1 2 3 4 didelis gyventojų tankumas 0 0 Urbanistika 35 15 trumpi nuotoliai 1 1 ėjimas pėstute / važiavimas dviračiu/ 42 6 pėsčiųjų ir dviračių takų tiesimas objektų mišrus išdėstymas 1 0 prastai suplanuotų miesto teritorijų 4 0 pertvarkymai eismo problemos 1 1 senamiesčio rekonstrukcija 0 0 Urbanistinės istorinio paveldo išsaugojimo ir naujų 20 1 aplinkos pastatų suderinamumas; elementas buvusių pramonės objektų rekonstrukcija 3 0 aplinkkelių tiesimas 9 2 infrastruktūra naujoms atsinaujinančios 2 1 energetikos transporto rūšims, viešojo transporto infrastruktūros plėtra, 20 6 vandentiekio tinklai 3 5 buitinių nuotekų valymo tinklai 1 1 decentralizuotos šilumos tiekimo sistema 0 4 šiuolaikiški sąvartynai / rūšiavimas / antrinis 1 1 panaudojimas alternatyviosios energetikos objektų statyba 0 0 tolydus ekonominis pasiskirstymas; 0 0 Ekonomika 19 8 konkurencinga ekonomika 0 0 Ekonominis gyventojų užimtumas 1 1 aspektas aukšta kokybė 0 1 ekonomika užtikrina naujas investicijas 2 0 socialiai atsakinga 2 2 socialinė infrastruktūra ( mokyklos, vaikų 5 9 darželiais ir panašiai) Socialinės socialinė aplinka 1 1 aplinkos žmonių sveikata 11 1 aspektas kultūriniai / dvasinių poreikiai 0 2 prieinamas būstas ir komunalinės paslaugos 1 1 socialiniai būstai 1 0 miesto bendruomenės poreikiai/ lūkesčiai/ 2 0 norai bendruomenės aktyvumas/ dalyvavimas 1 0 miesto plėtros etapuose; bendruomenės santykių skatinamas 0 4

NVO / bendruomenės stiprinimas 1 0 Valdymo ir žmogus pasitenkinimas/ patogi vieta gyventi 0 0 bendruomenės atsakingumas / parama vietiniams aspektas 1 1 gyventojams bendruomenės ir miesto valdžios bendradarbiavimas/ konstruktyvi diskusija/ 0 0 skirtingų interesų grupių komunikacija sprendimai globalūs / ilgalaikio poveikio 1 2 XXI amžiaus patogumai/ visos inžinerinės 1 3 Techniniai – komunikacijos inžineriniai aukštosios technologijos 1 0 aspektai techninis pritaikomumas žmonių poreikiams 0 0 gamtą mažai teršiančios 3 1 Vertikali / aukšti pastatai 0 1 pastatai funkcionalūs / kompaktiški 2 2 Architektūra Ekonomiški 0 0 Ekologiški 0 0

Atlikus šių dviejų teritorijų bendrųjų planų aiškinamųjų raštų kiekybinę analizę, matome, kad dažniausiai minimi raktiniai žodžiai: harmonija, darna, tvarumas, subalansuotumas. Kauno mieste 8 kartai, Kauno rajone 14 kartų. Raktiniai žodžiai „gyvas organizmas“, ,,suderinamumas tarpusavyje“ nėra minimi. Kauno rajono teritorijos BP sprendinių įgyvendinimui reikės tarpusavio interesų derinimo su Kauno miesto teritorijos galiojančio ir būsimo BP sprendiniais. Tai liečia LEZ, Karmėlavos oro uosto, savartynų, kapinių ir kt. naujai iškilsiančių objektų arealus. Galima matyti iš dviejų dokumentų, kad jie nėra iki galo išvystyti darnumo prasme. Darnaus vystymosi sąvoka apibūdinama tokia vystymosi politika, kuria siekiama patenkinti su gerove susijusius visuomenės ekonominius, socialinius ir aplinkos poreikius artimiausiu, vidutinės trukmės ir, svarbiausia, ilgalaikiu periodu. Ši sąvoka paremta prielaida, kad vystymasis turi tenkinti šiandienos poreikius ir nekelti pavojaus ateities kartų gerovei. Praktiškai tai reiškia, kad reikia sudaryti ilgalaikės ekonomikos plėtros sąlygas užtikrinant tinkamą aplinkos bei socialinę apsaugą (Štreimikienė, Čiegis ir kt., 2014). Pagrindinės darnaus vystymosi nuostatos suformuluotos pasaulio lyderių susitikime Rio de Žaneire 1992 metais. Darnus vystymasis − vienas iš svarbiausių ES ir Lietuvos tikslų. Lietuva iki 2020 metų pagal pagrindinius ekonominius, socialinius, gyventojų sveikatos ir taupaus gamtos išteklių naudojimo rodiklius turėtų pasiekti Europos Sąjungos valstybių 2003 m. vidurkį, o pagal aplinkos būklę – visiškai atitikti ES standartus, neviršyti ES leistinų normatyvų, laikytis tarptautinių konvencijų, ribojančių aplinkos taršą ir poveikį pasaulio klimatui, reikalavimų. Darnaus vystymosi būdai išsivysčiusioms ir besivystančioms valstybėms skirtingi. Opiausios besivystančių valstybių problemos – labai spartus gyventojų skaičiaus didėjimas, skurdas, lyčių nelygybė, netobula švietimo, medicinos sistema, o išsivysčiusios valstybės daugiausia susiduria su per daug intensyvaus gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos teršimo problemomis. Tačiau tiek išsivysčiusios, tiek besivystančios valstybės (išskyrus karo ar kitų stichinių nelaimių niokojamas valstybes) vystosi natūralios evoliucijos būdu, jų ekonomika ir gyventojų gerovė auga, nors ir labai skirtingais tempais. Gamtinė aplinka. Bendruosiuose planuose pagal darnios plėtros raktinius žodžius labiau dominuoja Kauno rajonas. Iš gamtinės aplinkos apibūdinimo terminų būtų galima išskirti „ekologija“, „aplinkosauga“, „želdynai“, Kauno rajono dokumentuose nemažai kalbama apie juos. Ekologija siejama su taršos mažinimu, pradedant inžinerinės infrastruktūros įrengimu ar tvarkymu (plėsti dviračių takus, ekologiško transporto kelius), taikant alternatyvius degalus, vystant ekologinį, pažintinį turizmą. Labai svarbios saugomos teritorijos ir natūralus gamtinis karkasas (ekologinis kompensavimo tinklas, užtikrinantis

34 ekologinę kražtovaizdžio pusiausvyrą). Europos ekologinis tinklas ,,Natura 2000“, apimantis buveinių ir paukščių apsaugai svarbias teritorijas (biologinės įvairovės apsaugą) taip pat rezervatus, draustinius, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, ekologinės apsaugos zonas. Kas galima ir kas draudžiama apibrėžia LR Saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188) (skatinama veikla, kuri nesutrikdo gamtinės pusiausvyros). Prie ekologijos prisideda tiek želdynai, tiek aplinkosauga. Kaunas yra vienas pirmųjų Lietuvos miestų, planuojantis savo veiksmus aplinkosaugos srityje ir juos numatantis miesto aplinkos apsaugos strategijoje. Kauno miesto aplinkos apsaugos politikos tikslas – užtikrinti miesto gyventojams sveiką aplinką, skatinant harmoningą ekonomikos ir visuomenės plėtrą, gerinant aplinkos kokybę, saugant gamtinę įvairovę ir tausojant gamtos išteklius. Prioritetai yra teikiami aplinkosauginių kriterijų taikymui, valdant ir planuojant miestą, Kauno aplinkos kokybės išsaugojimui ir jos gerinimui, visuomenės sveikatos saugai ir stiprinimui. Aplinkos monitoringas svarbus norint stebėti, vertinti ir prognozuoti galimus padarinius, informuoti visuomenę. Savivaldybių bendruosiuose planuose grėsmė išreiškiama per neatsinaujinančius gamtos išteklius, kurie yra taip pat svarbūs darnai. Urbanistinė aplinka. Kauno rajono teritorijos bendrajame plane dominuoja urbanizacijos procesai, nes rajonuose labai sparčiai didėja urbanizuotų teritorijų plotai, tai turi įtakos kelių bei viešojo transporto plėtrai. Kai kurie neigiami aspektai nėra aptarti, pvz., kaip ,,didelis gyventojų tankumas‘, ,,prastai suplanuotų miesto teritorijų pertvarkymai“, ,,buvusių pramonės objektų rekonstrukcija“. Nėra gana svarbaus kriterijaus ,,alternatyviosios energetikos objektų statyba“, kurio nebuvimas susilpnina savivaldybių darnų vystymąsi. Kauno miesto bendrajame plane urbanistika taip pat užima svarbią vietą. Mieste užstatomos verslo plėtrai skirtos teritorijos, bet kadangi jų nėra daug, tai teritorijų vystymas mieste yra orientuojamas į esamų verslo teritorijų galimą maksimalų panaudojimą. Pagrindiniai du būdai plėtojant esamas verslo teritorijas yra teritorijų modernizavimas ir konversija. Taip pat Kauno mieste yra minima sąvoka „aplinkkelių tiesimas“ (9 kartus). Kauno miesto aglomeracinės plėtros interesų zonų integralumui yra numatyti aplinkkeliai (Raudondvario pietinis aplinkkelis, šiaurinis aplinkkelis, kuris sujungs Karmėlavą ir Babtus). Kauno mieste yra numatyta rekonstruoti A1 kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožą ties Kaunu iki 6 eismo juostų, taip pat integruoti miesto gatvių tinklą į nepertraukiamo eismo aplinkkelių sistemą. Ekonominis aspektas. Kauno miesto savivaldybės bendrajame plane jis minimas ganėtinai retai, miesto darnoje jis nėra pažymimas kaip pagrindinis komponentas. Kauno rajono BP paminėtas dažniau (8 kartus). Tai – miškų, kultūros paveldas, ekonominei plėtrai,

35 kaimų plėtrai, ES fondų parama, Lietuvos pristatymas Europai, kuris atneš ekonominį gerbūvį, LEZ (centrinis logistikos terminalas su Eurovėžės geležinkelio stotimi, didelės galimybės regeneruoti upių uostą kroviniams bei turizmui). Nors ekonomikos aspektų randama, bet visiškai nepaminėti šie kriterijai: ,,tolydus ekonominis pasiskirstymas“, ,,aukšta kokybė“, ,,socialiai atsakinga“. Išanalizavus abu dokumentus matoma, kad šis aspektas nerodo tikrojo darnios plėtros modelio suvokimo laipsnio. Socialinės aplinkos tema yra labai svarbi šiomis dienomis, kadangi tai – viena aktualiausių problemų (darželiai, socialiniai būstai, žmonių sveikata ir pan.). Bendruosiuose planuose labiau akcentuojama ,,socialinė infrastruktūra“ (mokyklos, vaikų darželiai ir pan.). Kauno mieste, Romainiuose, buvo pastatyta mokykla, taip pat planuojama Šilainių mikrorajone pagrindinės ir pradinės mokyklos statyba. Kauno rajono bendrajame plane iš viso nėra raktinio žodžio „socialiniai būstai“. Lyginant dviejų savivaldybių dokumentus, galima teigti, kad, kalbant apie socialinę aplinką, per mažas supratimo lygis yra abiejuose dokumentuose. Bendruosiuose planuose daugiau akcentuojamos švietimo įstaigos, tačiau per mažai, kad būtų galima daryti prielaidas, kad šios teritorijos yra pasiekusios tinkamą darnaus vystymosi lygį. Valdymas ir bendruomenės aspektas. Bandant įvertinti darnaus miesto plėtros suvokimą per valdymo ir bendruomenės įtraukimo prizmę, verta paminėti, jog tai suvokiama, pirmiausia, kaip didesnis bendruomenės dalyvavimas teritorijų planavimo dokumentų rengimo bei svarstymo procese, užtikrinant didesnį gyventojų pasitenkinimą miestu ir vietos, kurioje gera gyventi, suvokimo stiprinimą. Tačiau bendrajame plane šie aspektai nėra minimi. Tai daugiau akcentuojama Kauno miesto BP, kuriame du kartus yra minimas bendruomenės ir miesto valdžios bendradarbiavimas, o Kauno rajono savivaldybės bendrajame plane tai visiškai neakcentuojama, bet dominuoja kriterijus ,,bendruomenės santykių skatinamas“ (visuomenės poreikiai: bibliotekos, etninės programos, kultūros centrai, renginiai). Galime teigti, kad pamiršta viena iš esminių nuostatų, kad darnus miesto plėtros vystymasis vyksta atsižvelgiant į gyventojų poreikius. Palyginus nagrinėtus bendruosius planus, galima daryti prielaidas, kad savivaldybių abu dokumentai per mažai dėmesio skiria bendravimo su gyventojais ir miestų bendruomenėmis klausimams. Techniniai – inžineriniai aspektai. Kalbant apie technines – inžinerines charakteristikas, bendruosiuose savivaldybių planuose nėra daug apie jas užsiminta. Rajone mažai aukštąsias technologijas taikančių įmonių, žemi informacinių technologijų įsisavinimo tempai. Šis kriterijus užtikrina modernią plėtrą ir žmonių poreikių patenkinimą.

Architektūra – Kauno rajono užstatytų teritorijų reglamentuose aprašomas pastatų aukštis, tankumas. Funkcionalumas šiuo atveju suprantamas kaip pastatų pritaikymas žmonių poreikiams, BP minima rekreacija (poilsis, sportas), kurortų zonos (sanatorijos, poilsio namai). Kriterijai ,,ekonomiški“, ,,ekologiški“ visiškai neminimi. Apie architektūrą aprašoma labai nedidelė dalis.

4.2.2. Darnumo principų taikymas instituciniu lygmeniu

Atlikus kiekybinę Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių dokumentų turinio analizę pagal literatūros analizės metu nustatytus raktinius žodžius (skaičiuojant jų pasikartojimo dažnį bendruosiuose planuose) galima teigti, kad Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių atstovai ne iki galo išvystė darnaus vystymosi požiūrį planuose, tačiau nėra visiškai tikslu vertinti ir remtis tik šiais vertinimais, nes nėra iki galo išvystyto visus kriterijus apimančio darnaus miesto supratimo taikymo praktikoje. Norint labiau suprasti ir apibendrinti analizuojamų savivaldybių (Kauno miesto ir Kauno rajono) darnaus miesto ir rajono plėtros suvokimą instituciniu lygmeniu, buvo atliktas interviu su šių savivaldybių atstovais, kuriame buvo užduoti trys klausimai. Kauno miesto urbanistikos skyriaus atstovė į klausimus atsakė telefoninio pokalbio metu. Kauno rajono urbanistikos skyriaus atstovė į pateiktus klausimus atsakė raštu. Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių urbanistikos skyriaus atstovės atsakė į visus klausimus, taigi galima teigti, kad yra susipažinusios su bendraisiais planais bei darnaus vystymosi sąvoka bei įgyvendinimu, tačiau Kauno rajono savivaldybės atstovė į klausimus atsakė daug tiksliau bei išsamiau, o Kauno miesto savivaldybės atstovės atsakymai nebuvo visiškai tikslūs. Kauno miesto savivaldybės urbanistikos skyriaus atstovo atsakymai į klausimus 1. Kas, Jūsų nuomone, yra darnus vystymasis? Darnus vystymasis – infrastruktūra, socialiniai gyventojų poreikiai ir darnus bendravimas su urbanistine aplinka. 2. Kokie kriterijai lemia darnų vystymąsi? Pagrindinis kriterijus – politika mieste, taip pat finansai ir kompetetingų asmenų darbas savivaldoje. 3. Kiek, Jūsų nuomone, patvirtintos strategijos atitinka darnaus vystymosi tendencijas? Juk nedaroma specialiai, kad būtų nedarnus vystymasis. Kiekviena nauja strategija eina arčiau tikslo, kiek dėmesio skiriama tiek einama arčiau darnaus vystymosi. Taip pat yra sritys, kurios yra mažiau matomos, bet jos tempiamos paskui.

Kauno rajono savivaldybės atstovo atsakymai į klausimus 1. Kas, Jūsų nuomone, yra darnus vystymasis? Mūsų nuomone, darnus vystymasis yra trys lygiaverčiai komponentai – aplinkosauga, ekonomika ir socialinis vystymasis. Kai kalbame apie šiuos tris komponentus, nei vieno iš jų negalime išskirti, ir naudoti kaip vieną atskirą, darnus vystymasis turi būti paremtas šių trijų komponentų visuma. 2. Kokie kriterijai lemia darnų vystymąsi? Tvarios raidos kriterijais būtų galima įvardinti šalies išsivystymo lygį, čia turima galvoje švietimo, kultūros lygį, tautos mentaliteto lygį ir šalies finansinę padėtį. 3. Kiek, Jūsų nuomone, patvirtintos strategijos atitinka darnaus vystymosi tendencijas? Kadangi Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius, priimdamas sprendimus, vadovaujasi pagrindiniais teisės aktais, tokiais kaip Teritorijų planavimo įstatymas, Statybos įstatymas, Žemės įstatymas ir kitais poįstatyminiais teisės aktais, o iš patvirtintų strategijų esame daugiau susipažinę su Nacionaline darnaus vystymosi strategija, sunku atsakyti tiksliai į šį klausimą, dėl to teikiame bendrą nuomonę. Galima daryti išvadą, kad Nacionalinėje strategijoje įvardijama, kad viena iš darnaus vystymosi užtikrinimo sąlygų – racionalus, logiškas teritorijų planavimas, taigi planuojant teritorijas yra būtina išspręsti tokius klausimus kaip geros, aukšto lygio gyvenimo sąlygos, galimybė vystyti verslą, išsaugoti gamtos vertybes ir kt. Taigi galima teigti, kad vertinant teritorijų planavimo sritį, Nacionalinė strategija pakankamai atitinka darnaus vystymosi tendencijas. Apibendrinant galima teigti, kad: Darni plėtra pirmiausia priklauso nuo trijų komponentų: ekologijos, ekonomikos ir socialinių aspektų suderinamumo, tačiau prie to prisideda ir daugiau aspektų, kurie mažiau akcentuojami: bendruomenė, techniniai kriterijai, valdymas ir pati gamtinė aplinka, nuo kurios priklauso miesto jaukumas ir jos socialinis lygmuo. Darnaus miestų vystymosi strategija užtikrinama savivaldybėms rengiant strateginius plėtros planus, kuriuos įgyvendinant yra siekiama, kad darniai vystytųsi visi darnaus vystymosi komponentai. Nustatyti šie darnaus miestų vystymosi elementai: gamtinė aplinka, urbanistinė aplinka, ekonominė aplinka, socialinė aplinka, valdymas ir bendruomenės aspektas, techniniai – inžineriniai aspektai ir architektūra. Pagal juos atlikus miesto ir rajono – Kauno – bendrųjų planų analizę, daroma išvada, kad savivaldybių atstovų požiūris ir supratimas apie darnų miestų vystymąsi nepilnai išplėtotas, ypač silpnai: socialinės aplinkos (Lietuvoje ši sritis ypač jautri ir reikalaujanti daug dėmesio), valdymo ir bendruomenės (daugiau bendradarbiavimo su visuomene, bet tai gali tapti chaotišku ir sunkiai įgyvendinamu aspektu), techniniai

38 inžineriniai aspektai (technika labai greitai tobulėja ir sunku nuspręsti, kas bus už 2 ar 5 metų, ką kalbėti kas bus už 10). Darnumas Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių planuose suvokiamas lokaliniu lygmeniu, pasigendama ateities vizijos ir sprendinių poveikio globaliam pasauliui suvokimo. Apibendrinant galima teigti, kad Kauno miesto bendrasis planas yra labiau orientuotas į miesto vystymąsi taip, kad jis taptų patrauklesnis. Stiprioji pusė, kad miestas plečiasi į aukštį, ne į šonus, tvarkosi apleistas vietas, atsinaujina. Kauno rajono bendrasis planas labiau siejasi su rajono plėtimųsi, tačiau nepamirštant žaliųjų plotų.

5. URBANIZACIJOS KAITOS TENDENCIJOS

Plėtra aplinkinėse teritorijose numatoma rengiant apskričių ir savivaldybių teritorijų bendruosius planus (toliau – BP): juose nurodomi žemės naudojimo prioritetai bei zonos su skirtingais reglamentais statybų išdėstymui. Pagal savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisykles bendrųjų planų sprendiniai rengiami 10 metų laikotarpiui, todėl įvertinus šiuo metu galiojančio Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius bendrojo plano pakeitimo sprendiniai rengiami laikotarpiui iki 2019 metų. Nuspręsta apžvelgti Kauno rajono savivaldybės urbanizacijos kryptis ir įvertinti žemėtvarkos darbų įtaką rajono užstatymo kaitai.

5.1. Urbanistinis karkasas

Urbanistinis karkasas – aktyviausios ūkinės bei kultūrinės plėtros centrų ir ašių teritorinė sistema su labiausiai pertvarkyta gamtine aplinka bei išplėtotais inžinerinės infrastruktūros kompleksais. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane apibrėžtas ir lokalizuotas šalies urbanistinis karkasas. Jį sudaro atraminis gyvenamųjų vietovių tinklas (apskričių ir esamų bei būsimų savivaldybių centrai) ir skirtingo rango urbanistinės integracijos ašys (urbanistinių centrų jungtys) (5.1 pav.).

5.1 pav. Lietuvos Respublikos urbanistinis karkasas (Urbanistika...2018)

Kauno rajono urbanistinis karkasas plėtojasi veikiamas Kauno miesto – pagrindinio regiono metropolinio centro. Urbanistinę aplinką smarkiai įtakoja ir gamtinis karkasas formuojamas 3 didžiausių Lietuvos upių santakos, Kauno marių, miškų masyvų ir upelių.

5.1 lentelė. Kauno rajono savitumai, formuojantys urbanistinio karkaso struktūrą ir jo plėtrą (Sudaryta darbo autorės pagal Kauno rajono teritorijos BP 2007-2017m.) Pozytivi plėtra Negatyvi plėtra Kompaktiškai vystosi miesteliai, kurie turi Statomi atsitiktiniai šeimos namų kvartalai, centrų užuomazgas – viešųjų įstaigų ir ignoruojant inžinerinę, ekonominę, socialinę erdvių pradmenis. bei kraštovaizdžio logiką. Karmėlavos oro uostas turi labai geras Dažnos transporto spūstys dėl itin didelio plėtros galimybes, didinant oro uosto automobilių skaičiaus, Didelis triukšmas ir patrauklumą tiek keleivių, tiek krovinių užterštas oras, dažnas smogas. gabenimui. Europinės vėžės geležinkelio nutiesimas iki Didžiulį poveikį į tiesioginį ir netiesioginį Kauno – stimuliuotų ekonomikos ypač LEZ derlingų žemių mažinimą atlieka arealo ir Logistikos centro augimą. urbanizacija ir visa tai, kas su ja susieta. Labai geras rajono centro – Kauno miesto – Didėjantis užstatomumas, žaliųjų plotų pasiekiamumas iš daugumos rajono mažėjimas. gyvenviečių. Galimybė rekultivuoti išeksploatuotus Žmonių žalinga veika. naudingųjų iškasenų karjerus į rekreacijai skirtas teritorijas.

Teritorijų plėtros uždaviniai yra kompleksiškai plėtoti šių teritorijų urbanistinę infrastruktūrą, didinti jų gyvenamosios ir socialinės aplinkos patrauklumą racionaliai panaudojant neužstatytas teritorijas, esančias gyvenviečių ribose, didinant užstatymo tankį infrastruktūros galingumų ir teritorijų rezervus turinčiose teritorijose. Savivaldybės strategija taip pat nukreipta ir į užsienio investicijas, kad būtų „pritraukiama“ kuo daugiau užsienio investuotojų ir lėšos panaudojamos miesto bei priemiesčių infrastruktūros atnaujinimui, darbo vietų kūrimui, gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimui. Apie tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam savivaldybės gyventojui ir savivaldybei per metus, pateikta 5.2 lentelėje.

5.2 lentelė. Tiesioginės užsienio investicijos Kauno rajono savivaldybėje (Sudaryta darbo autorės pagal Statistikos departamento duomenis, 2018) Tiesioginės užsienio investicijos tenkančios Metai vienam gyventojui, Eur. savivaldybei, mln Eur. 2013 478 41,7 2014 1206 106,6 2015 1279 114,46 2016 1486 135,38 2017 1519 140,68

Kauno apskrityje investuota į apdirbamosios gamybos (402,38 mln. EUR), didmeninės ir mažmeninės prekybos (377,58 mln. EUR) ir nekilnojamojo turto operacijų veiklos (238,56 mln. EUR) įmones. Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) ir Ūkio ministerija 2015 m. spalio 23 d. Savivaldos dienos proga surengtose iškilmėse Kauno rajonui už sparčiausią verslo plėtrą įteikė „Auksinę krivulę“. Nemažai investicijų numatoma į ES finansuojamų tikslinių teritorijų sąrašą patekusiam Garliavos miestui. Per keletą metų Garliava turi tapti europietišku miestu, kuriame dera verslas, išvystytas paslaugų sektorius ir jauki gyvenamoji aplinka. Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudarytą Lietuvos savivaldybių indeksą Kauno rajono savivaldybė penkis kartus (2011, 2013, 2014, 2015 ir 2016 m.) buvo pirma, o 2012, 2017 ir 2018 m. užėmė antrą vietą tarp 54 ne miesto savivaldybių. Savivaldybių indekso lentelėje po Klaipėdos r. (73 balai) ir Kauno r. (69) rikiuojasi Palanga (66), Druskininkai (66) ir Mažeikių r. (62). (Kauno..., 2019). Konkretus teritorijų žemės naudojimo būdas nustatomas parengus gyvenamųjų vietovių bendruosius ar detaliuosius planus. Bendrasis planas nustato aiškius teritorijos darnios plėtros prioritetus ir įvardija dabartinės neprioritetinės plėtros arealus. Didžiausias dėmesys turi būti skiriamas aukščiausio prioritetinio lygmens miestelių – Karmėlavos, Garliavos, Domeikavos, Raudondvario ir Vilkijos bendrųjų planų rengimui, socialinės ir inžinerinės infrastruktūros vystymui. Pagal Lietuvos Respublikos bendrąjį planą didelė dalis Kauno rajono teritorijos yra Kauno miesto aglomeracinio ir koncentracijos poveikio arealas.

5.2. Urbanistinio karkaso plėtojimas

Daugumai rajonų savivaldybių būdinga gamtinio karkaso teritorija. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą (2002) praktiškai visa Kauno rajono savivaldybės teritorija patenka į urbanistinio karkaso centro, t.y. Kauno, aglomeracinio poveikio arealą, ir tik nedidelė dalis – į urbanistinio vystymo koncentracijos arealą. Visos rajono savivaldybės bendrajame plane numatytos plėtros teritorijos patenka į aglomeracinį arealą, t.y. į palankiausias vystymui teritorijas (Kauno rajono savivaldybės…, 2013). Lietuvos teritorijos bendrajame plane Kauno rajono savivaldybės teritorijoje yra identifikuotas tik vienas lokalus centras – Vilkija, kuriai suteikta 3 lygmens centrų b kategorija. Tokio centro turinys suformuluotas taip – naujai formuojamas ir plėtojamas mažo miesto pagrindu lokalus centras. Turistinės ir rekreacinės veiklos ašys sutampa su Nemuno, Neries koridoriais, Kauno mariomis. Bendrojo plano sprendiniais patikslintos prioritetinės ir neprioritetinės plėtros teritorijos prie gyvenviečių (5.3 lentelė). Kauno rajono teritorijoje bendrojo plano sprendiniais siūloma didesnė savivaldybės lygmens centrų sistema (Kauno rajono savivaldybės…, 2013).

5.3 lentelė. Prioritetirnės plėtros teritorijos (Sudaryta darbo autorės pagal Kauno rajono teritorijos BP 2007-2017m.) Plėtros lygmuo Teritorijos Aprašymas Domeikavos mst.; 1 – aukščiausiojo Garliavos mst.; plėtros prioriteto Karmėlavos mst.; gyvenamosios Raudondvaris ir vietovės Šiose gyvenvietėse ir jos planuojamos plėtros Vilkijos miestas teritorijose apimančiuose planuose negali didėti Ežerėlis; daugiau nei 10 proc. negu numatyta Kauno raj. Babtai; BP, taip pat negali prieštarauti kitiems šio BP 2 – aukšto plėtros Neveronys; sprendiniams, didesnė negu šiame BP numatyta prioriteto Piliuona; teritorijų didinimo būtinybė turi būti pagrįsta. gyvenamosios Ramučiai; vietovės Ringaudai; Šlienava; Zapyškis

1 2 3 3 – plėtojamos Giraitė; Šiose gyvenvietėse ir jos planuojamos plėtros gyvenamosios Ilgakiemis: teritorijose apimančiuose planuose negali didėti vietovės Juragiai; daugiau nei 10 proc. negu numatyta Kauno raj. Linksmakalnis; BP, taip pat negali prieštarauti kitiems šio BP Mastaičiai; sprendiniams, didesnė negu šiame BP numatyta Naujieji teritorijų didinimo būtinybė turi būti pagrįsta. Bernatoniai; Sitkūnai; Užliedžiai; Voškoniai. 4 – Akademija; Prioritetas teikiamas teritorijų modernizavimui ir moderinizuojamos Čekiškės; optimizavimui, esamų teritorijų plėtros galimybės gyvenamosios Kulautuva; nustatomos tų miestelių ar teritorijų bendraisiais, vietovės, Naujasodis; ar visą teritoriją apimančiais detaliaisiais planais, tobulinant esamą Piliuona; tačiau šiuose planuose numatoma visos teritorijos urbanistinę Samylai; plėtra negali būti didesnė nei 10 proc. negu struktūrą Kačerginė; numatyta šiame BP, teritorijų didinimo būtinybė Mauručiai; turi būti pagrįsta. Panevėžiukas; Rokai; Vandžiogala. 5 – neprioritetinės Kur žemės ūkio sklypų paskirties keitimas gali plėtros arealai būti reguliuojamas infrastruktūros mokesčiais. 6 – Gyvenamosios teritorijos pagal brėžinį nekategorizuotos patenkančios į urbanizuotas teritorijas.

Pagrindinis dėmesys skiriamas infrastruktūros gerinimui, gyvenviečių užstatymo teritorijos nedidinamos, konkretus žemės naudojimo būdas nustatomi atskirų gyvenvenamųjų vietovių detaliaisiais planais, apimančiais esamą ir numatomą vystyti gyvenvietės teritoriją. BP sprendiniai nustato esminius funkcinių zonų vystymo principus.

5.2 pav. Numatomas teritorijų plėtrai poreikis iki 2017 m. pagal 1996 – 2006 m m. duomenis (Sudaryta darbo autorės pagal Kauno rajono teritorijos BP 2007-2017m.)

Pagal numatomą teritorijų plėtrai poreikį išsiskiria Akademija ir Ringaudai, Garliavos apylinkės, Karmėlava. Kačerginė ir Vandžiogala pagal prognozes plėtrai poreikio neturi (pav 5.2). Vien tiek plėtrai numatomos teritorijos specialusis ar detalusis planas nepakankamas, kadangi būtina įvertinti gretimas gyvenvietes ir jose esančią socialinę bei inžinerinę infrastruktūrą, kelius. Prieš rengiant minėtus teritorijos planavimo dokumentus siūloma pirmiausia pasirengti teritorijos vystymo galimybių vertinimą ir detaliojo plano koncepciją apimančią didesnę teritoriją (urbanistinį eskizą). Tokiais urbanistinio komplekso planais (detalizuojančiais bendrojo plano sprendinius) turi būti numatyti visi kokybiškam gyvenimui reikalingi komponentai – gyvenimas ir poilsis, paslaugos ir darbas, socialiniai objektai, transportiniai, inžineriniai ryšiai. Nerekomenduojama urbanistinė plėtra – numatyta mažoms ir neperspektyvioms artimiausią dešimtmetį socialiniu ir ekonominiu požiūriu gyvenamosioms vietovėms, o taip pat įvairios paskirties teritorijoms, kurių urbanizavimas prieštarautų jų pagrindinei paskirčiai bei komplikuotų socialinį ir inžinerinį aptarnavimą. Nerekomenduojamos plėtros teritorijoms reglamentų lentelėje yra nurodytos išimtys dėl pavienių sklypų, sodybų ir žemės ūkio veiklos modernizavimo, rekonstrukcijos (Kauno rajono savivaldybės…, 2014).

5.3. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų analizė

Atlikta parengtų Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ūkininko sodybos vietos parinkimui (KPŽP) analizė Kauno rajono savivaldybėje. Kauno rajono savivaldybėje žemės ūkis yra gerai išvystytas, žemės yra derlingos. Pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro teikiamus 2018-03-01 duomenis Kauno rajono savivaldybėje, įregistruotų ūkių Ūkininkų registre yra 3617, bendras ūkių žemės plotas sudaro 15959,34 ha, iš jų 13547,45 ha žemės ūkio naudmenos, 752,86 ha – miškai, 93,74 ha – vandenys. Vidutinis ūkio dydis - 4,49 ha. Ūkininkų ūkių žemės grupavimas pagal nuosavybės teisę, 2018-03-01 duomenimis (Žemės ūkio.... 2019). Ūkininkų ūkių registre įregistruota 3558, žemės sklypų skaičius – 5076, ūkininkų ūkių naudojamos žemės bendras plotas – 15959,34 ha, žemės ūkio naudmenos – 13547,45 ha. Iš bendro ploto: ūkininkui ar ūkio nariams nuosavybės teise priklausančios žemės ūkio paskirties žemės plotas – 15152,19 ha, išnuomotos iš kitų asmenų privačios žemės ūkio paskirties žemės plotas – 665,14 ha, išsinuomotos iš valstybės žemės ūkio paskirties žemės plotas – 142,01 ha. Rajone vyrauja privačios nuosavybės žemės ūkio paskirties žemės. Ūkininkų ūkių žemėnaudų grupavimas pagal plotą pateiktas paveiksle (5.3 pav.).

1600 1384 1400

1200 1006 1000

800

600 553

400 283 229 200 61 29 8 3 1 1 0 0 0 0 Iki 0,5 - 1 - 3 3 - 10 10 - 20 - 30 - 50 - 80 - 100 150 - 200 - 300 - >500 0,5 1 ha ha ha 20 ha 30 ha 50 ha 80 ha 100 150 200 300 500 ha ha ha ha ha ha ha

5.3 pav. Ūkininkų ūkių skaičius pagal ūkyje naudojamą bendrą žemės plotą

Kauno rajone įregistruotų ūkininko ūkių, pagal ūkyje naudojamą žemės plotą, didžiausią dalį sudaro maži ūkiai nuo 1 iki 3 ha ir nuo 3 iki 10 ha, kurie sudaro daugiau kaip pusę visų registruotų rajone ūkių. Stambių ūkių yra tik keletas, o nuo 200 ha ir daugiau ūkių neužregistruota. Teritorijų planavimo registro duomenimis 2013-2018 metais Kauno rajono savivaldybėje registruota 285 Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų (lentelė), iš kurių 39 – Garliavos apylinkių seniūnijoje, 38 – Zapyškio seniūnijoje, 34 –Alšėnų seniūnijoje (5.4 lentelė).

5.4 lentelė. Kauno rajono savivaldybėje įregistruotų Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų skaičius 2013-2018 metais (Sudaryta autorės pagal Teritorijų planavimas 2013 – 2018 m m. duomenis) Žemėtvarkos projektų skaičius 2013 2014 2015 2016 2017 2018 Viso Kauno r. sav. (vienetais) 4 92 59 68 36 26 285 Kauno r. sav. (procentais) 1,40 32,28 20,70 23,86 12,63 9,13 100

Daugiausia net 32 proc. šių projektų registruota 2014 metais, o mažiausia – 2013 m., tik 1 proc. Tokius didelius projektų skaičiaus pokyčius nulėmė pasikeitusi įstatyminė bazė, kuri palengvino paskirties žemės keitimo sąlygas. To pasekoje dažnai iš žemės ūkio paskirties keičiama į kitą (gyvenamąją) paskirtį.

45 39 38 40 34 35 29 30 25 18 19 20 15 13 15 12 11 11 10 8 10 10 6 3 4 5 0 1 1 2 1

Rokai

Lapės

Vilkija

Babtai

Alšėnai

Čekiškė

Ežerėlis

Samylai

Garliava

Zapyškis

Batniava

Užliedžiai

Kačerginė

Kulautuva

Karmėlava

Domeikava

Vandžiogala

Taurakiemis

Vilkijosapyl.

Raudondvaris Garliavosapyl.

Akademija ir Ringaudai 5.4 pav. Kauno rajone įregistruoti žemėtvarkos projektai 2013 – 2018 m.

Ežerėlio seniūnijoje tokių projektų nėra įregistruota.

Atlikus esamos būklės analizę, nustatytas skaičiuojamasis žemės poreikis gyvenamajai statybai, į kurį patenka: Akademija ir Ringaudai, Garliavos apylinkės, bei Karmėlava. Bendruoju planu suplanuotų prioritetinės plėtros gyvenamųjų teritorijų veikla ribojama įvairių gamtinės, kultūros paveldo teritorijų bei inžinerinės infrastruktūros objektų apribojimų. Neprioritetinėse teritorijose – 50 procentų; žemės poreikis gamybos, komunalinio ūkio, verslo ir panašioms reikmėms, tiesiogiai nesusijusioms su gyventojų aptarnavimu, yra visiškai neapibrėžtas. Taigi planavimas tampa hipotetiniu, todėl per ilgesnį laikotarpį atsiranda poreikis numatytą paskirtį keisti kita; daugiau kaip 50 proc. specialiaisiais planais suplanuotų teritorijų nepatenka į bendruoju planu numatytas urbanistinės plėtros teritorijas; maždaug 40 proc. visų parengtų detaliųjų planų ir >50 proc. specialiųjų planų parengta teritorijose, kuriose galioja urbanistinę veiklą ribojantys veiksniai (Kauno rajono savivaldybės…, 2014). Kauno rajone per analizuojamą laikotarpį įregistruoti 285 Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai. Per pastaruosius penkerius metus žemėtvarkos projektų registruota daugiausiai – 32 proc. 2014 metais. Garliavos apylinkėms tenka didžiausias užregistruotas projektų skaičius. Kauno rajone įregistruotų ūkininko ūkių, pagal ūkyje naudojamą žemės plotą, didžiausią dalį sudaro maži ūkiai nuo 1 iki 10 ha, kurie sudaro daugiau kaip pusę visų registruotų rajone ūkių. Siekiant užtikrinti racionalų žemės naudojimą ir kiek įmanomą darnų urbanizuotų teritorijų plėtimąsi labai svarbus bendrasis planas. Rengiant naujus bendruosius planus, jau užstatytos teritorijos, kurios realiai nėra naudojamos žemės ūkio veiklai, o tik kaip gyvenamosios teritorijos, turėtų ir būti priskirtos gyvenamosioms teritorijoms, kad būtų galima vertinti realią esamą situaciją, ir planuoti infrastruktūrą, reikalingą besiplečiančioms gyvenvietėms, o žemės ūkio žemėje būtų sudarytos sąlygos ekonomiškai efektyviems ir tausojamiems ūkininkų ūkiams kurtis.

6. PLĖTROS POTENCIALAS IR FIZINĖS PLĖTROS POREIKIS

Svarbiausias regiono plėtros principas yra socialinė orentacija, reiškianti, kad situacijų rodiklių įvertinimas turi būti vykdomas pagal jų įtaką gyventojų gyvenimo lygiui ir kokybei (Dokurnevič, Bagdzevičienė, 2002). Rajono plėtros potencialą iš esmės lemia gyventojų skaičius ir jo socialinė bei demografinė struktūra; darbo jėgos dydis ir profesinė (išsilavinimo) struktūra; bendruomenės ir verslo struktūrų pasirengimas veikti aktyviai, tačiau neiškeliant privačių interesų aukščiau bendrų visuomenės gerovės siekių; finansiniai resursai, tarp jų ir žemės kainos (Kauno rajono savivaldybės…, 2013).

6.1. Gyventojų skaičiaus kaita

Planavimui svarbios dvi datos – 2019 m., kai baigsis BP sprendinių galiojimo laikotarpis ir 2029 m., kai baigsis koncepcijos galiojimo laikotarpis. Kauno rajono gyventojų prieaugio 2012 – 2019 metais prognozes tikslumas praktinėms reikmėms yra pakankamas su prielaida, jei nebus esminių demografinių procesų pokyčių. Koncepcijos laikotarpio prognozių tikslumas yra neapibrėžtas, tačiau BP reikmėms patenkinamas, laikantis fizinės plėtros ir užstatymo politikos tęstinumo principų. Prognozuojami gyventojų prieaugiai: 2012 - 2019 m.  pesimistinis variantas 2660 gyv.  vidutinis variantas 5250 gyv.  optimistinis variantas 9590 gyv.  maksimalus variantas 13800 gyv. Prognozuojami gyventojų prieaugiai: 2019 - 2029 m.  pesimistinis variantas 3800 gyv.  vidutinis variantas 13000 gyv.  maksimalus variantas 19000 gyv. Bet kuriam gyventojų prieaugiui reikalingas būstas – vienbučiai ar daugiaaukščiai daugiabučiai namai, sodybos ir t.t. Kategoriškų prognozių ar privalomų BP būstų tipų nėra. Pagal analogiją su kitų miestų suburbanizuotomis teritorijomis absoliučiai vyrauja vienbučių šeimos namų statybos. Vis dažniau pastebima vadinamoji paviljoninė statyba – minimalus sklypas ir 1 aukšto minimalaus tūrio namas. Kauno rajone gali susiformuoti įvairių tipų namų poreikis su skirtingais sklypų dydžiais. Tačiau konkrečiai to neįmanoma nustatyti (Kauno rajono savivaldybės…, 2013).

Tai rodo palankią Kauno rajono ūkio vystymosi tendenciją ir jo patrauklumą. Palanki ir demografinė situacija pastovių gyventojų skaičiaus augimui. Siekiant įvertinti numatytas prognozes, atlikta gyventojų skaičiaus kitimo apžvalga per pirmąjį prognozuotąjį laikotarpį ir per paskutinius tris metus (6.1 lentelė).

6.1 lentelė. Nuolatinių gyventojų skaičiaus kaita (Sudaryta autorės pagal Gyventojai…, 2019) Administracinis Gyventojų skaičius (metų pradžioje) Pokytis 2017- Pokytis 2012- vienetas 2018 2019 2012 2017 2018 2019 vnt. proc. vnt. proc. Lietuvos 3003641 2847904 2808901 2793986 -39003 -1,37 -209655 -7,50 Respublika Kauno m. sav. 310773 292691 288 363 286763 -4328 -1,48 -24010 -8,37 Kauno r. sav. 86109 91073 92644 95122 +1571 +1,72 +9013 +9,48

Nustatyta, kad Kauno rajono savivaldybėje priešingai, nei daugelyje Lietuvos savivaldybių, stebima gyventojų skaičiaus didėjimo tendencija. Apžvelgus vien nuolatinių gyventojų skaičiaus kaitą 2012-2019 metais ir ją palyginus su bendrojo plano prognozėmis, matome, kad Kauno rajone pasiektas prognozuojamas optimistinis gyventojų prieaugio variantas (skirtumas nuo šios prognozės tik 577 gyv.). Nuo gyventojų skaičiaus kaitos priklauso ir gyvenamųjų vietovių skaičius. Nors gyventojų skaičius didėja, tačiau per analizuojamą laikotarpį savivaldybėje sumažėjo 5 kaimais (6.2 lentelė).

6.2 lentelė. Kauno rajono sav. Adresų registre įregistruotų gyvenamųjų vietovių skaičius sausio 1 d. (Sudaryta pagal Įregistruotų gyvenamųjų..., 2018) Metai Seniūnijų Gyv. Miestų Miestelių Kaimų Viensėdžių Kitų vietovių 2010 25 371 3 9 359 0 0

2013 25 371 3 9 359 0 0

2018 25 366 3 9 354 0 0

Kaita nuo 2010 0 -5 0 0 -5 0 0 iki 2018 metų

Vadinasi, gyventojų skaičius didėja ne visose gyvenamosiose vietovėse. Tam įtakos galėjo turėti urbanizacija bei gyventojų migracija.

Šalies urbanizacijos procesų negalima analizuoti neaptarus gyventojų skaičiaus bei tankumo dinamikos, nes šie procesai vyksta jiems tiesiogiai veikiant. Gyventojų pokyčių kaita pateikta 6.3 lentelėje. 6.3 lentelė. Kauno rajono sav. gyventojų skaičiaus pokyčiai (Sudaryta autorės pagal Gyventojų surašymo 2001 m. ir 2011 m. duomenis) Sen. gyv. sk. Bendras Pokyčiai per Gyv. tankis, gyv.sk Seniūnijos teritorijos 2001 - 2011 m. 1 kv.km 2011 m. plotas ha 2001 m 2011 m

Akademija ir 6103,67 6357 7817 +1460 128 Ringaudai Alšėnai 16956,98 3113 3464 +351 20 Babtai 17727,8 4759 4409 -350 25 Batniava 4198,19 770 1331 +561 32 Čekiškė 9206,09 2039 1795 -244 19 Domeikava 9242,48 6516 7577 +1061 82 Ežerėlis 225,77 2051 1820 -231 806 Garliava 519,46 13322 11264 -2058 2168 Garliavos apyl. 8331,71 4986 6026 +1040 72 Kačerginė 155,83 715 772 +57 495 Karmėlava 5548,5 5976 6078 +102 110 Kulautuva 884,92 1367 1425 +58 161 Lapės 9115,45 1997 3052 +1055 33 Raudondvaris 7180,5 5843 5565 -278 78 Rokai 5805,35 964 3072 +2108 53 Samylai 7605,35 3876 4503 +627 59 Taurakiemis 7582,85 1803 1769 -34 23 Užliedžiai 2952,63 1687 3217 +1530 109 Vandžiogala 5624,64 1843 1632 -211 29 Vilkija 299,81 506 2131 +1625 711 Vilkijos apyl. 14907,4 2147 2339 +192 16 Zapyškis 17850,22 2482 2557 +75 14

Pagal gyventojų surašymo duomenis išsiskiria miestai: Garliava, Vilkija ir Ežerėlis. Pagal bendrą teritorijos plotą tankiausiai gyvenama Kačerginėje. Per analizojamus 10 metų iš 22 seniūnijų gyventojų mažėjimas fiksuotas tik septyniose (Babtai, Čekiškė, Ežerėlis, Garliava, Raudondvaris, Taurakiemis, Vandžiogala), nuo 2001 m. iki 2011 m. sumažėjo 3406 gyventojais. Visoje Lietuvoje aktuali problema gyventojų skaičiaus mažėjimas, nebūdingas Kauno rajono savivaldybei, nes rajonuose bendrai gyventojų skaičius nuosekliai didėja.

6.2. Užstatytų teritorijų plotų kaita

Įsigalėjus industrinei statybai, sparčiai statomi daugiabučiai gyvenamieji namai, pakito miestų erdvinė struktūra, siluetai. Tačiau tobulėjant planavimo praktikai, buvo sukaupta ir geros patirties – kaip derinti miestų ir inžinerinės infrastruktūros plėtrą su kraštovaizdžio ypatybėmis. Savivaldybė veikia kryptingai, kad būtų išlaikomi nusistovėję paslaugų ryšiai ir kaimynystės santykiai, darbo ir socialinės infrastruktūros pasiekiamumas, veiklos tęstinumas, žemės naudojimo lygis ir bendrai – įprastas ir stabilus gyvenimo būdas. Užstatytos teritorijos didėjimui Kauno rajono savyvaldybėje įtakos turėjo priemestinių gyvenviečių plėtra. Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane daug dėmesio skiriama teritorijos urbanizavimo (sporto, turizmo, poilsio ir laisvalaikio zonų), kaimo vietovių inžinierinių tinklų plėtrai. Investuojama į gyvenamųjų ir viešų pastatų energetinį modernizavimą, viešo naudojimo parkų ir skverų tvarkymą, kraštovaizdžio sutvarkymą. Analizuojant urbanizuotų teritorijų kaitą, nuspręsta atlikti žemės naudmenų plotų kaitos pastaraisiais metais Kauno rajono savivaldybėje analizę (6.4 lentelė).

6.4 lentelė. Žemės naudmenų plotų kaita Kauno rajono savivaldybėje, sausio 1 d. (Sudaryta pagal Lietuvos Respublikos…, 2012; 2015; 2018) Pokyčiai per Žemės naudmenos Vnt. 2012 2015 2018 2012 – 2018 ha 77144,73 76486,64 75832,42 -1312,31 Žemės ūkio naudmenos proc.* 51,57 51,14 50,71 -0,88 ha 48958,30 49155,82 48463,07 -495,23 Miškai proc.* 32,73 32,87 32,41 -0,33 ha 2867,30 3006,28 3078,91 211,61 Keliai proc.* 1,92 2,01 2,06 +0,14 ha 7102,99 9291,10 9277,98 2174,99 Užstatyta teritorija proc.* 4,75 6,21 6,20 +1,45 ha 7399,05 7415,99 7456,50 57,45 Vandens telkiniai proc.* 4,95 4,96 4,99 +0,04 Kita žemė ha 6123,10 4193,52 5438,84 -684,26 Iš viso savivaldybėje ha 149595,47 149549,35 149547,72 -47,75 Paaiškinimas: * – nuo bendro žemės naudmenų ploto

Palyginus 2012 m. sausio 1 d. ir 2018 m. sausio 1 d. statistinius duomenis matoma, kad užstatytų teritorijų, kelių ir vandens telkinių plotai didėja. To pasekoje žemės ūkio naudmenų, miškų, kita žemės plotai mažėja. Siekiant užtikrinti racionalų žemės naudojimą ir kiek įmanomą darnų urbanizuotų teritorijų plėtimąsi labai svarbus bendrasis planas. Rajonų savivaldybės yra suskirstytos pagal seniūnijas ir kadastro vietoves. Dar jos skirstomos į miestus, miestelius, kaimus ir viensėdžius.

Pasinaudojus Žemės informacine sistema, surinkta informacija apie plotus atskirose kadastro vietovėse. Surinkti duomenys apie: bendrą plotą, užstatytą teritoriją, žalieji plotai ir vandens telkiniai (6.5 lentelė).

6.5 lentelė. Užstatytų teritorijų ir žaliųjų plotų pasiskirstymas Kauno rajono sav. seniūnijose (Sudaryta pagal Žemės informacinė..., 2019) Eil. Bendras Žalieji plotai1 ir Užstatyta teritorija Nr. Seniūnijos teritorijos plotas ha vandens telkiniai2 ha ha proc.4 ha proc.4 1 Akademija ir 6103,67 843,13 13,81 2730,66 44,74 Ringaudai3 2 Alšėnai 16956,98 520,49 3,07 2613,89 15,41 3 Babtai 17727,8 796,97 4,50 6620,55 37,35 4 Batniava 4198,19 201,54 4,80 1136,30 27,07 5 Čekiškė 9206,09 131,76 1,43 2491,38 27,06 6 Domeikava 9242,48 783,62 8,48 3433,57 37,15 7 Ežerėlis 225,77 122,09 54,08 76,62 33,94 8 Garliava 519,46 427,67 82,33 50,15 9,65 9 Garliavos apyl. 8331,71 751,04 9,01 3061,47 36,74 10 Kačerginė 155,83 62,95 40,40 76,18 48,89 11 Karmėlava 5548,5 1152,39 20,77 3405,66 61,38 12 Kulautuva 884,92 125,19 14,15 725,62 82,00 13 Lapės 9115,45 679,31 7,45 3612,12 39,63 14 Raudondvaris 7180,5 814,51 11,34 3128,21 43,57 15 Rokai 5805,35 473,40 8,15 2230,98 38,43 16 Samylai 7605,35 690,05 9,07 5875,85 77,26 17 Taurakiemis 7582,85 389,94 5,14 3611,67 47,63 18 Užliedžiai 2952,63 313,10 10,60 1137,22 38,52 19 Vandžiogala 5624,64 172,78 3,07 966,99 17,19 20 Vilkija 299,81 153,04 51,05 110,31 36,79 21 Vilkijos apyl. 14907,4 443,53 2,98 6233,31 41,81 22 Zapyškis 17850,22 623,25 3,49 13085,19 73,31 Paaiškinimai: 1) Žalieji plotai1: pievos ir ganyklos, nenaudojama žemė, miškai, medžių ir krūmų želdiniai, sodai. Vandens telkiniai2: kūdros, ežerai, tvenkiniai, upės. 2) 3 – www.zis.lt internetiniame puslapyje apjungtos šios seniūnijos: Noreikiškių k.v. – Akademijos ir Ringaudų seniūnijos, Rokų k.v. – Rokų ir Linksmakalnio seniūnijos ir Karmėlavos k.v. – Karmėlavos ir Neveronių sen.; 3) 4 – nuo bendro teritorijos ploto.

Pagal surinktus duomenis nustatyta, kad didžiausia dalis užstatyto teritorijos ploto yra tose seniūnijose, kuriose išsidėstę miestai (Garliavos seniūnijoje – net 82 proc., Ežerėlio – 54, Vilkijos – 51). Tai lemia sparti gyvenamųjų namų statybų plėtra. Taip pat prisideda ir verslo plėtra, vykdomi socialiniai projektai. Iš kaimiškųjų seniūnijų didžiausią dalį bendrojo ploto (t.y. 40,4 proc.) užstatytos teritorijos sudaro Kačerginės seniūnijoje.

Mažiausia užstatyta teritorijos dalis yra Čekiškės seniūnijoje. Nuo senų laikų Čekiškė ir jos apylinkės laikomos žemdirbių kraštu. Čia nėra pramonės įmonių, visiškai neliko ir laisvos, nedirbamos žemės – gilias šaknis įleido ūkininkai. Surinktiems rodikliams įvertinti naudoti matematiniai statistiniai metodai. Naudojant koreliacinę analizę, nustatyti ryšiai tarp užstatytų teritorijų ir bendro ploto, bei užstatytų teritorijų ir žaliųjų plotų (6.6 lentelė).

6.6 lentelė. Ryšiai tarp analizuojamų rodiklių

Tiesinės lygties koeficientai Determinacijos Koreliacijos Nustatyti ryšiai tarp a b** koef. R2 koef. R Užstatytų teritorijų ir 9,95 2457 0,254 0,50 bendrojo ploto Žaliųjų plotų* ir bendrojo ploto 1,51 2616 0,6474 0,80 Užstatytų teritorijų ir 0,05 325 0,2704 0,52 žaliųjų plotų* Paaiškinimai: * – su vandens telkinių plotu, ** – laisvasis narys

Atlikus koreliacinę analizę nustatyta, kad stipriausias tiesinis ryšys yra tarp žaliųjų plotų (su vandens telkinių plotu) ir bendrojo seniūnijos ploto.

6.7 lentelė. Pagrindiniai Kauno r. rodikliai (sudaryta autorės) Užsienio Užstatyta Gyventojų Žemės ūkio Metai investicijos, teritorija, ha skaičius naudmenos, ha mln. Eur.

2013 7394,44 86419 478 77021,73 2014 9291,11 87138 1206 76541,23 2015 9296,76 88396 1279 76486,64 2016 9274,9 89516 1486 76059,54 2017 9274,9 91073 1519 75824,13

Iš gautų duomenų matome, kad ryšys tarp urbanizuotų teritorijų ir mūsų analizuojamų veiksnių (gyventojų skaičiaus, užsienio investicijų ir žemės ūkio naudmenų) yra stiprus. Didėjant užsienio investicijoms savivaldybėje, užstatyta teritorija didėja, tai yra pokytis vyksta ta pačia kryptimi. Priklausomybė tarp žemės ūkio naudmenų ir užstatytos teritorijos vyksta skirtingomis kryptymis, žemės ūkio naudmenoms mažėjant auga užstatytos teritorijos. Vienodų krypčių ryšys ir tarp gyventojų skaičiaus ir urbanizuotų teritorijų analizuojamoje

54 savivaldybėje, tai reiškia, kad didėjant gyventojų skaičiui didėja ir urbanizuotų teritorijų. Koreliacinis ryšis tarp šių rodyklių yra statistiškai reikšmingas, nes p>0,05. Regresijos modelio pagalba gauta tiesės lygtis tarp užstatytų teritorijų ploto ir užsienio investicijų (6.1 pav.).

1600

1400 y = 0,4716x - 3006,3 R² = 0,894 1200

1000

800

600

400

200

0 0 2000 4000 6000 8000 10000

6.1 pav. Ryšys tarp užsienio investicijų ir užstatytų teritorijų ploto

Nustatyta, kad urbanizuotų teritorijų plėtra priklauso nuo užsienio investicijų ir ryšys yra neatsitiktinis, R2 reikšmė 0,894 parodo, kad koreliacijos koeficientas R=0,94. Tarp šių veiksnių yra stiprus ryšys. Analizuota, kaip priklauso urbanizuotų teritorijų plėtra nuo gyventojų skaičiaus (6.2 pav.).

92000

91000

90000

y = 1,3661x + 76341 89000 R² = 0,3852

88000

87000

86000 0 2000 4000 6000 8000 10000

6.2 pav. Ryšys tarp gyventojų skaičiaus ir užstatytų teritorijų ploto

Tyrimo metu nustatyta, kad urbanizuotų teritorijų plėtra priklauso nuo gyventojų skaičiaus ir ryšys yra neatsitiktinis, nes R2 reikšmė 0,385 parodo, kad R koeficientas yra 0,62. Taip pat atskirai apskaičiuotas regresijos koeficientas ir sudaryta tiesės lygtis (6.3 pav.).

12000

10000

y = -1,3821x + 114484 8000 R² = 0,5753

6000

4000

2000

0 75600 75800 76000 76200 76400 76600 76800 77000 77200

6.3 pav. Tiesės lygtis, parodanti žemės ūkio naudmenų ploto įtaką urbanizuotų teritorijų kaitai

Parodanti urbanizuotų teritorijų ploto priklausomybę nuo žemės ūkio naudmenų ploto kaitos. R2 reikšmė 0,575 parodo, kad R koeficientas yra 0,76. Atlikus analizę nustatyta, kad stipriausi ryšiai yra tarp užsienio investicijų dydžio ir užstatytų teritorijų ploto. Vidutiniškai reikšmingas urbanizuotų teritorijų kaitai veiksnys yra gyventojų skaičius. Nustatyta, kad urbanizuotų teritorijų plėtra vykdoma žemės ūkio naudmenų sąskaita.

6.3. Nekilnojamojo turto vertės

Nekilnojamojo turto rinka glaudžiai susijusi su kitomis rinkomis: finansų, statybos, darbo jėgos, vartojamų prekių. Verčių zonų žemėlapis (4 priedas) įvertina vietos reikšmingumą. Vieta, išreikšta verčių zonomis ir joms nustatytais skaliarais, yra vertinimo modelio vienas iš kintamųjų, turinčių svarbią įtaką žemės vertei. Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje žemės vertinimo modelis apibrėžiamas taip: žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelis – matematinė formulė, taikoma žemės sklypo vidutinei rinkos vertei apskaičiuoti, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, žemės verčių zonų

žemėlapio sprendinius ir žemės rinkos duomenis. Apskaičiuotos vidutinės rinkos vertės atskirose seniūnijose (6.8 lentelė; 5, 6, 7 priedai).

6.8 lentelė. Kauno rajono seniūnijų vidutinės rinkos vertės (sudaryta autorės pagal Registrų centras, 2019) Žemės Vid. sklypo atstum Seniūnijos Verčių rinkos Trumpas teritorijos aprašymas as iki pavadinimas zonos vertė Kauno eurai/1 miesto ha* 1 2 3 4 5 Nekilnojamasis turtas yra patrauklus, kadangi yra geras Akademija ir 16,12; susisiekimas, važiuoja visuomeninis transportas, išvystyta 6,8 39635,60 Ringaudai 16,8 infrastruktūra. Ribojasi su Kauno miestu, šalia kelio Kaunas – Šakiai. Kainos NT yra didesnės. Turintys prastesnį susisiekimą su miestu, nepakankamai Alšėnai 16,8 14,1 264237,33 išvystytą infrastruktūrą. Vyrauja sena mažaaukštė statyba. Šalia greitkelio Kaunas – Klaipėda, turi gerą susisiekimą su Kaunu, išvystytą infrastruktūrą. Čia dominuoja Babtai 16,15 gyvenamųjų namų statyba, kuriami nauji gyvenamųjų 24,1 22019,78 namų kvartalai. Nekilnojamojo turto kainų atžvilgiu kainos yra didesnės. Nutolę nuo Kauno miesto, turintys prastesnį susisiekimą su Batniava 16,15 miestu, nepakankamai išvystytą infrastruktūrą, 24,1 22019,78 nekilnojamojo turto kainų atžvilgiu kainos yra mažesnės. Nekilnojamasis turtas nepasižymi paklausa, vietovės 16,21; Čekiškė nutolusios nuo Kauno, turi prastai išvystytą infrastruktūrą, 45,4 4403,96 16,29 kainos šiose zonose yra mažiausios. Nekilnojamojo turto požiūriu, šioje zonoje paklausą turi kitos paskirties (namų valdoms) žemė, nes teritorija turi Domeikava 16,24 9,7 79271,20 patogų susisiekimą su Kaunu, išvystytą infrastruktūrą, visuomeninį transportą. Labiau nutolę nuo Kauno, turintys prastesnį susisiekimą su miestu, nepakankamai išvystytą infrastruktūrą. Vyrauja Ežerėlis 16,2 25,5 20698,59 sena mažaaukštė statyba, nekilnojamojo turto kainų atžvilgiu kainos yra mažesnės. Turi išvystytą infrastruktūrą, važiuoja visuomeninis transportas, kuriami nauji gyvenamieji kvartalai. Šioje Garliava 16,7 zonoje dislokuoto nekilnojamojo turto kainos padidėjo, 9,9 26423,73 kadangi nutiesus M.K. Čiurlionio tiltą per Nemuną, pagerėjo susisiekimas su Kauno centru. Garliavos apylinkes kerta europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelis. Nuo Kauno Marijampolės link – Garliavos apyl. 16,28 automagistralė „Via Baltica", šalia jos kuriasi logistikos 16,2 31708,48 įmonės. Statomi individualūs ir daugiabučiai gyvenamieji namai. Vyrauja sodybinis užstatymas, miestelis turi išvystytą infrastruktūrą, gerą susisiekimą su Kaunu, gražią gamtinę Kačerginė 16,1 aplinką. Nekilnojamojo turto pasiūla ribota. Šie 16,1 550494,43 pagrindiniai veiksniai sąlygoja didesnes nekilnojamojo turto kainas lyginant su rinkos kainomis. Paklausą turi gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas. Nedidelis atstumas nuo Kauno centro, infrastruktūra, Karmėlava 16,9 geras susisiekimas, važiuoja visuomeninis transportas yra 14,5 38754,81 tarptautinis oro uostas. Kainos yra mažesnės lyginant su Domeikava.

1 2 3 4 5 Suteiktas kurorto statusas. Čia dominuoja sodybinis užstatymas. Vietovė pasižymi išvystyta infrastruktūra, Kulautuva 16,9 19,7 39635,60 gražia gamtine aplinka. Dėl ribotos nekilnojamojo turto pasiūlos nekilnojamojo turto kainos didesnės negu kitur. Dominuoja gyvenamosios paskirties objektai, mėgėjų sodų 16,17; bendrijos. Pakankamai gerai išvystyta infrastruktūra, Lapės 16,23; 14,9 18056,22 važiuoja visuomeninis transportas. Paklausūs žemės 16,25 sklypai, skirti gyvenamajai statybai. Dominuoja gyvenamųjų namų statyba, kuriami nauji gyvenamųjų namų bei daugiabučių kvartalai. Zona ribojasi Raudondvaris 16,9 10,6 22900,57 su Kauno miestu, šalia kelias Kaunas – Jurbarkas. Kainos yra mažesnės nei Kulautuvoje ir Kačerginėje. 16,18; Turi išvystytą infrastruktūrą, važiuoja visuomeninis Rokai 15,9 28185,31 16,26 transportas, kuriami nauji gyvenamieji kvartalai. 16,6; Arti Kauno, pagrindinių magistralinių kelių, turi nepilnai Samylai 16,11; išvystytą infrastruktūrą, neblogą susisiekimą su Kaunu, 20,4 14092,66 16,13 didelę dalį sudaro mėgėjų sodų paskirties žemė. Nutolęs nuo Kauno, nepilnai išvystyta indrastruktūra, bet Taurakiemis 16,26 graži gamta. Didelę dalį sudaro mėgėjų sodų paskirties 27,8 11890,68 žemė. Nekilnojamojo turto požiūriu, šioje teritorijoje paklausą 16,4; turi namų valdos žemė Patogus susisiekimas su Kaunu, Užliedžiai 13 176158,22 16,9 išvystyta infrastruktūra, visuomeninis transportas. Kainos didesnės lyginant su Karmėlava. Nepakankamai išvystytą infrastruktūrą. Vyrauja sena 16,16; Vandžiogala mažaaukštė statyba, nekilnojamas turtas nepasižymi 31,7 17615,82 16,29 paklausa todėl kainos yra mažesnės. Toliau nuo Kauno, turintys prastesnį susisiekimą su miestu, nepakankamai išvystytą infrastruktūrą. Vyrauja sena Vilkija 16,14 30,9 44039,55 mažaaukštė statyba, kaip ir Ežerėlyje, nekilnojamojo turto kainų atžvilgiu kainos yra mažesnės. Nutolusi nuo Kauno, nepakankamai išvystyta Vilkijos apyl. 16,29 infrastruktūra, nekilnojamojo turto kainos turėtų būti 35 11009,89 mažesnės. Labiau nutolę nuo Kauno, turintys prastesnį susisiekimą su miestu nėra labai paklausūs NT rinkoje, tačiau miestelis ir 16,19; kai kurios apylinkės turi pakankamai gerai išvystytą Zapyškis 19,2 11450,28 16,22 infrastruktūrą. Vyrauja sena mažaaukštė gyvenamoji statyba, graži gamtinė aplinka, nekilnojamojo turto kainų atžvilgių kainos yra mažesnės. *VRV - žemės sklypo vidutinė rinkos vertė: BP=10 ha.

Nustatyta, kad brangiausia žemė – Kačerginėje, Užliedžiuose ir Domeikavoje. Visos šios gyvenamosios vietovės yra netoli Kauno miesto, turi puikų susisiekimą. Kačerginėje ribota nekilnojamojo turto paklausa sąlygoja didesnes kainas. Domeikava yra didžiausia kaimo statusą turinti Lietuvos gyvenamoji vietovė. Užliedžiai vieni iš pirmųjų Kauno rajono išsiskyrė tuo, kad pirmiausia buvo išasfaltuotos gatvės, nutiesti elektros, vandentiekio, kanalizacijos, telefono tinklai ir tik tada pradėti statyti gyvenamieji namai. Sukurta infrastruktūra pritraukė vis daugiau gyventojų, ypač sparčiai plečiasi Giraitė, čia statomi nauji privatūs vienbučiai ir daugiabučiai gyvenamieji namai. Atitinkamai labiausiai nutolę nuo Kauno mieto centro turi ir mažesnes rinkos kainas kaip Čekiškės, Samylai, Taurakiemis, Vilkija ir Vilkijos apylinkės.

6.4. Veiksniai, turintys įtaką užstatytų teritorijų plotui

Analizuota, kokie veiksniai turi įtaką užstatytų teritorijų pasiskirstymui vietovėse. Atlikus daugianarę koreliacinę analizę (6.4 pav.), tarp užstatytos teritorijos (y) seniūnijose ir pasirinktų veiksnių (X1-X12) nustatyti koreliaciniai ryšiai. Pasirinktieji veiksniai (pagal lentelių duomenis): X1 – seniūnijos plotas ha, X2 – žalieji plotai ha, X3 – vandens telkinių plotas ha, X4 – miškų plotas ha, X5 – ariamoji žemė, X6 – gyventojų tankis, X7 – atstumas iki Kauno miesto, X8 – vidutinis dirvožemio našumo balas, X9 – vidutinė nekilnojamojo turto (žemės ūkio paskirties žemės) rinkos vertė eurais už 1 ha, X10 – registruotų Kauno rajono ŽP skaičius.

y x1 x2 x3 x4 x5 x6 x7 x8 x9 x10 y 1 x1 0,460699 1 x2 0,679681 0,723014 1 x3 0,221841 0,143342 0,06395 1 x4 0,423202 0,81698 0,82039 0,207946 1 x5 0,266065 0,771903 0,463301 -0,15441 0,455339 1 x6 -0,24224 -0,51376 -0,43926 -0,18 -0,37944 -0,4446 1 x7 -0,53842 0,110229 -0,2215 0,037883 0,072808 0,289203 -0,17428 1 x8 0,464486 0,257996 0,209175 0,094884 -0,01748 0,441116 -0,00199 -0,21886 1 x9 -0,2689 -0,16849 -0,26809 -0,17828 -0,25239 -0,19765 0,061684 -0,25631 -0,29395 1 x10 0,545315 0,613586 0,573124 0,070187 0,565019 0,284012 -0,40267 -0,30821 0,13548 -0,09744 1

6.4 pav. Nustatyti ryšiai tarp užstatytos teritorijos (y) ir pasirinktų veiksnių (xn)

Atlikus daugianarę koreliacinę analizę, nustatyta, kad stipriausas ryšys tarp užstatytos teritorijos yra su žaliaisiais plotais (K=0,6797). Vidutinio stiprumo kereliaciniai ryšiai su žemėtvarkos projektais (K=0,5453). Su kitais analizuotais veiksniais gauti silpni ryšiai. Atlikus regresinę analizę (6.5, 6.6, 6.7 pav.), stiprūs ir patikimi tarpusavio ryšiai gauti su trimis veiksniais.

SUMMARY OUTPUT Regression Statistics Multiple R 0,827648181 R Square 0,685001511 Adjusted R Square 0,632501763 Standard Error 184,0420006 Observations 22 6.5 pav. Pagrindiniai regresinės analizės rezultatai

ANOVA df SS MS F Significance F Regression 3 1325834,924 441944,9746 13,0477104 9,10605E-05 Residual 18 609686,2436 33871,45798

Total 21 1935521,167 6.6 pav. Regresinės analizės rezultatai (1)

Nustatyta, kad stipriausi ryšiai yra tarp užstatytos teritorijos (y) ir šių veiksnių: bendro teritorijos ploto (x1), atstumo iki Kauno miesto (x7), vidutinės nekilnojamojo turto (žemės ūkio paskirties žemės) rinkos vertės eurais (x9).

Coefficients Standard Error t Stat P-value Lower 95% Upper 95% Lower 95,0% Upper 95,0% Intercept 802,2389809 115,5168868 6,944776675 1,7271E-06 559,5470074 1044,930954 559,5470074 1044,930954 x1 0,025745621 0,007296267 3,528601927 0,00239936 0,010416733 0,041074508 0,010416733 0,041074508 x7 -21,79301492 4,370585187 -4,98629222 9,56379E-05 -30,97527366 -12,61075617 -30,97527366 -12,61075617 x9 -0,000894617 0,000339764 -2,633055387 0,016882228 -0,001608435 -0,0001808 -0,001608435 -0,0001808 6.7 pav. Regresinės analizės rezultatai (2)

Atliekant analizę buvo žiūrima, kad P – value reikšmė būtų <0,05. Gautų rezultatų reikšmės neviršija leistinos ribos. Galutinė regresijos lygtis:

푦 = 802,24 + 0,026 ∗ 푥1 − 21,793 ∗ 푥7 − 0,00089 ∗ 푥9 , (6.1)

čia y – užstatytas teritorijos plotas ha;

x1 – seniūnijos plotas ha;

x7 – atstumas iki Kauno miesto centro km;

x9 – vidutinė nekilnojamojo turto rinkos vertė eurais už 1 ha (žemės ūkio paskirties žemės).

6.5. Seniūnijų urbanizacijos įvertinimas

6.5.1 Uždavinio formulavimas ir pradiniai duomenys (PROMETHEE)

PROMETHEE (PREFERENCE RANKING ORGANIZATION METHOD FOR ENRICHMENT EVALUATIONS) metodai sudaro naują atrankos metodų klasę daugiakriterinėje analizėje. PROMETHEE programos pagalba galima atlikti tokius darbus:

• Įvertinti kelis galimus sprendimus ar daiktus pagal keletą kriterijų. • Nustatyti geriausią įmanomą sprendimą. • Reitinguoti sprendimus nuo geriausio iki blogiausio. • Rūšiuoti elementus į iš anksto nustatytas kategorijas ir klases. • Vizualizuoti sprendimus ir vertinimus. • Pasiekti optimaliausią sprendimą iš keliolikos variantų. • Pagrįsti arba paneigti sprendimus, pagrįstus objektyviais elementais. Parenkant Kauno rajone seniūniją (6.9 pav.), kurioje geriausia rinktis gyvenamąją vietą, sudaroma lentelė pagal 9 kriterijus.

6.8 pav. Kauno rajono seniūnijos (Kauno...2019)

Kriterijai parinkti patys aktualiausi, atsižvelgiant į tai, jog tai yra patogios vietos kurtis gyventi. Dominuojantys kriterijai kaip ir daugelyje sričių – atstumas iki Kauno miesto ir vidutinė rinkos vertė. Atliekant analizę buvo sudaryta teritorijų naudojimo efektyvumo - intensyvumo nustatymo kriterijų sistema (6.9 lentelė) bei nustatytos kriterijų kryptys (max; min).

6.9 lentelė. Pradiniai Kauno r. sav. seniūnijų rodikliai Kriterijai Vidutinė Užta- Gyv. Bendras Žalieji rinkos Atstu- Gydy- Vieša- tyta tankis Švietimo Projektai teritori- plotai ir vertė eur mas iki mo sis terito- gyv.sk 1 infrastru- jos plotas vande- už 1ha Kauno įstaiga transpo rija kv. km ktūra vnt ha nys ha (žemės m. / km vnt rtas vnt ha 2011 m. ūkio) Kriterijų min min max min min min max max max kryptys Akademija ir 6104 843 2731 128 39636 6,8 1 10 3 Ringaudai Alšėnai 16957 520 2614 20 264237 14,1 2 2 Babtai 17728 797 6620 25 22020 24,1 1 2 2 Batniava 4198 201 1136 32 22019 24,1 1 3 Čekiškė 9206 132 2491 19 4404 45,4 1 3 Domeikava 9242 784 3433 82 79271 9,7 1 2 Ežerėlis 226 122 77 806 20699 25,5 3 1 Garliava 519 428 50 2168 26424 9,9 4 9 1 Garliavos apyl. 8332 751 3061 72 31708 16,2 3 1 Kačerginė 156 63 76 495 550494 16,1 2 1 Karmėlava 5548 1152 3406 110 38755 14,5 4 4 Kulautuva 885 125 726 161 39636 19,7 3 1 Lapės 9115 679 3612 33 18056 14,9 1 2 1 Raudondvaris 7180 814 3128 78 22900 10,6 1 3 6 Rokai 5805 473 2231 53 28185 15,9 3 5 Samylai 7605 690 5876 59 14093 20,4 1 6 1 Taurakiemis 7583 390 3612 23 11891 27,8 2 1 Užliedžiai 2953 313 1137 109 176158 13,0 2 2 Vandžiogala 5625 173 967 29 17616 31,7 3 2 Vilkija 300 153 110 711 44040 30,9 1 6 4 Vilkijos apyl. 14907 443 6233 16 11010 35,0 0 0 Zapyškis 17850 623 13085 14 11450 19,2 1 1

Kriterijaus reikšmingumas buvo analizuojamas pagal gautus duomenis, išskiriant kadastro vietovių teritorijas. Gauti duomenys buvo suvedami į sprendimų analizės programą (PROMETHEE), kurioje yra apskaičiuojami kriterijai pagal formules (1, 2, 3) ir parenkama geriausia alternatyva iškeltam uždaviniui įvykdyti. Šiam tyrimui atlikti buvo pasirinktos 22 alternatyvos, tai Kauno rajone esančios seniūnijos, taip pat apibrėžti 9 kriterijai (6.10 lentelė).

6.10 lentelė. Analizės metu naudojami kriterijai ir jų pagrindimas Eil. Kriterijai Kriterijų pagrindimas Nr. Labai svarbus rodiklis nustanant tiek gyventojų tankiui tiek rinkos Bendras vertei. Žemė yra baigtinis išteklius ir nuo to kaip ji naudojama, 1. teritorijos priklauso aplinkos pokyčiai, kurie daro didelį poveikį gyvenimo plotas ha kokybei, ekonomikai ir infrastruktūrai. Statiniais, išskyrus kelius, užimta žemė: skverai, aikštės, stadionai, Užstatyta 2. aerodromai, kiemai, gazonai, kapinės, namų valdų žemės sklypai ar teritorija jų dalys. www.zis.lt Svarbi socialinė aplinka, kurioje žmogus gali pabūti gamtoje. Tai: Žalieji plotai pievos ir ganyklos, nenaudojama žemė, miškai, medžių ir krūmų 3. ir vandenys želdiniai, sodai. Vandenys: Kūdros, ežerai, upės, tvenkiniai. www.zis.lt Duomenys imti iš gyventojų surašymo (oficialus statistikos portalas) Gyventojų 4. ir gyventojų tankis tenkantis gyventojų skaičius 1 kv. km skaičiuotas tankis nuo bendro teritorijos ploto 2011 m. Vidutinė Pagal verčių zonas lygynant su parduodamų skelbimuose skypų 5. rinkos vertė kainomis. Registrų centras.lt ir aruodas.lt Atstumas nuo Atstumas iki miesto centro išmatuotas maps.lt internetinėje 6. Kauno m. / svetainėje. Atstumas matuotas kilometrais važiuojamąja kelio danga. km Gygymo Sveikata svarbiausias žmogaus turtas ir tai svarbi socialinė būtinybė 7. įstaiga turėti galimybę naudotis gydymo įstaigos paslaugomis. www.ktlk.lt Švietimo Švietimo infrastruktūros per regia.lt, kuo didesnis pasirinkimas tuo 8. infrastruktūra patrauklesnė teritorija kurtis šeimoms. Viešasis Viešasis transportas - trafi.lt. būtina susisiekimo ir transporto 9. transportas mažinimo keliuose sąlyga.

Surinkti duomenys suvedami į PROMETHEE programą (6.10 pav.).

6.9 pav. PROMETHEE programos langas

Iš 6.9 pav. matyti, kurie duomenys palankūs (žaliai), o kurie nepalankūs (raudonai) tam tikroje teritorijoje. Penki kriterijai buvo minimizuojami: bendras teritorijos plotas, užstatymas, gyventojų tankis, vidutinė rinkos vertė, atstumas iki Kauno miesto. Trys kriterijai maksimizuojami: žalieji plotai ir vandenys, švietimo infrastruktūra ir viešasis transportas. Vienas iš kriterijų (gydymo įstaigos) vertintas pagal yra/nėra kokybę. Duomenys suvedami į reikšmių lentelę (poveikių matricą), nurodomos kriterijų kryptys (6.10 pav.).

6.10 pav Informacija apie kriterijus

6.5.2. Sprendimas PROMETHEE programa

PROMETHEE reitingavimo testas parodo, kad seniūnija, kurioje nustatyta blogiausia situacija rinktis žemės sklypą yra Domeikava. Pagal visus kriterijus geriausias salygas atitinka Raudondvaris, mažai atsilieka Samylai, Akademija ir Ringaudai. (6.11 pav.). Šis testas yra gana tikslus, nes jo rezultatams turi įtakos skirtingas kriterijų svarbumas.

6.11 pav. PROMETEE Phi reikšmės

6.12 pav. PROMETEE dalinis reitingavimo testas

Visapusiškas reitingavimo testas parodo, kuriose seniūnijose teritorijų plėtra turi didžiausią poreikį: Karmėlava, Akademija ir Ringaudai, Raudondvaris, Domeikava ir Garliava. Mažiausias urbanizacijos poreikis – Čekiškėje (6.13 pav.).

6.13 pav. PROMETEE visapusiškas reitingavimo testas

Atliekamas alternatyvos dominavimo testas (Diamond), išskiriant keturis pagrindinius kriterijus. Pasirinkti kriterijai yra žemės rinkos vertė, atstumas iki miesto cento, ugdymo įstaigos, viešasis transportas. Pagal tai Raudondvaris, panašiai kaip Akademija ir Ringaudai, pirmauja, o Vilkijos apylinkės lieka paskutinėje vietoje (6.14 pav.).

6.14 pav. PROMETHEE dominavimo testas su 4 kriterijais

Pasirinkus tik vieną kriterijų – vidutinę rinkos vertę eurais – Čekiškėje pigiausi žemės ūkio paskirties žemės sklypai, brangiausi – Kačerginėje (6.15 pav.). Taip galima išanalizuoti kiekvieną kriterijų atskirai, jeigu tam yra būtinumas.

6.15 pav. PROMETHEE dominavimo testas pasirinkus rinkos vertę

Vienas iš modelių, kuriuo gali būti vizuojami duomenys, yra Promethee Network (6.16 pav.). Viršuje yra geriausiai vertinamos seniūnijos, o žemėjant seniūnijų reitingas mažėja.

6.16 pav. Kauno rajono seniūnyjų teritorijų vertinimas

Atliekama (GAIA) analizė (6.17 pav.). Šis testas vizualiai parodo, kurie kriterijai palankūs ir kurioms seniūnijoms. Gyventojų tankis ir rinkos vertė mažiausi šiose seniūnijose: Taurakiemis, Vilkijos apylinkės, Batniava, Vandžiogala, Čekiškė. Atstumas iki Kauno miesto, gydymo įstaigos, švietimo infrastruktūra, viešasis transportas palankiausios šiose seniūnijose: Akademija ir Ringaudai, Raudondvaris, Karmėlava, Garliava, bei jos apylinkės, Rokai.

6.17 pav. GAIA analizė

Raudodnvario seniūnija atrinkta kaip viena iš prioritetinių teritorijų. Nustatyta, kad šeši kriterijai iš devynių yra teigiami: žalieji plotai, rinkos vertė, atstumas, gydymo įstaigos, mokslas, transportas. Neigiami: didelis užtatymas ir gyventojų tankis seniūnijos bendrajame plote (6.18 pav.(8, 9, 10, 11 priedai)).

6.18 pav. Raudondvario seniūniją labiausiai veikiantys veiksniai (pavaizduota ,,Action profile būdu)

Tik trys kriterijai, kurie rodo teigiamus veiksnius: žalieji plotai, atstumas iki Kauno ir viešasis transportas. Veiksniai, turintys didelę įtaką renkantis žemės sklypą, turi neigiamus rodiklius: pagal bendrą teritorijos plotą užstatymas didelis, daug gyventojų, aukšta kaina, nėra ugdymo ir gydymo įstaigų (6.19 pav.).

6.19 pav. Domeikavos seniūniją labiausiai veikiantys veiksniai (pavaizduota ,,Action profile būdu)

Apžvelgtos 22 seniūnijos ir nustatyta, žemės ūkio naudmenos mažėja dėl užstatytų teritorijų ploto didėjimo. Išsiskiria trys miestai: Ežerėlis, Garliava, Vilkija tiek pagal žmonių

71 tankį atitinkamai ir turintys didžiausią užstatytos teritorijos plotą. Iš kaimiškųjų seniūnijų didžiausias užstatytas plotas yra Kačerginėje. Atlikus koreliacinę analizę, stipriausias ryšys gautas tarp bendrojo ploto ir žaliųjų plotų kartu su vandens telkiniais. Tai labai matosi Kačerginės aveju. Pušynas, sutvarkyta graži gamta, gera infrastruktūra, geras susisiekimas diktuoja paklausą ir aukštas žemės kainas. Apžvelgus nekilnojamojo turto rinką, nustačius zonų vertes ir jas palyginus su skelbiamomis pasiūlos kainomis nustatyta, kad brangiausi žemės sklypai (žemės ūkio paskirties) yra Kačerginėje, Domeikavoje ir Užliedžiuose. Pigesni tie, kurie labiau nutolę nuo Kauno. Pagal gautas regresines lygtis nustatyta, kad užstatytų teritorijų plotui turi įtaką trys pagrindiniai veiksniai: seniūnijos plotas, atstumas iki regiono centro ir vidutinė žemės sklypų rinkos vertė. Atlikus PROMETHEE analizę pagal pasirinktus kriterijus geriausias variantas žemės sklypo pasirinkimui – Raudondvaris, blogiausias variantas – Domeikava.

IŠVADOS

1. Išanalizavus Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių bendruosius planus nustatyta, kad didesnis dėmesys darniai plėtrai yra skirtas Kauno miesto bendrajame plane. 2. Kauno rajono savivaldybėje urbanizacijos plėtrai yra palankios sąlygos, nes gyventojų skaičius Kauno rajone didėja. Per analizuotą 2012-2019 metų laikotarpį nuolatinių gyventojų skaičius padidėjo 9,48 proc. Šie tempai atitinka Kauno rajono bendrojo plano prognozuotą optimistinį variantą. Nustatyta, kad didžiausia dalis užstatytos teritorijos ploto yra seniūnijose, kuriose yra išsidėstę miestai (Garliavos seniūnijoje – net 82 proc. bendro ploto, Ežerėlio – 54, Vilkijos – 51), o iš kaimiškųjų seniūnijų – Kačerginės seniūnijoje (40,4 proc.). Mažiausia užstatytos teritorijos dalis yra Čekiškės seniūnijoje. 3. Reikšmingiausias veiksnys, turintis įtakos urbanizuojamų ir urbanizuotų teritorijų kaitai, yra užsienio ivesticijos, mažiau reikšmingas – gyventojų skaičiaus kaita. Pagal gautas regresines lygtis nustatyta, kad užstatytų teritorijų plotui turi įtaką, veikdami kartu, trys veiksniai: seniūnijos plotas, atstumas iki regiono centro ir žemės sklypų rinkos vertė. 4. Brangiausi žemės sklypai (žemės ūkio paskirties) yra Kačerginėje, Domeikavoje ir Užliedžiuose. Pigesni tie, kurie labiau nutolę nuo Kauno miesto. Atlikus daugiakriterinę analizę gauta, kad geriausias variantas naujo žemės sklypo pasirinkimui yra Raudondvario seniūnijoje, blogiausias – Domeikavos. Taip pat nustatyta, kuriose seniūnijose teritorijų plėtra turi didžiausią poreikį, tai: Karmėlava, Akademija ir Ringaudai, Raudondvaris, Domeikava ir Garliava. Gauti rezultatai atitinka bendrojo plano sprendinius. Mažiausias urbanizacijos poreikis – Čekiškėje.

PASIŪLYMAI

Siūlyčiau gyventojams aktyviau naudotis skaitmeniniais duomenų rinkiniais. Per ,,elektroninius valdžios vartus“ galima būtų susieti su registruota nuolatine gyvenamąja vieta ir apie visus sprendinius informuoti žmones, nukreipiant į www.geoportal.lt (jame sukūrus ir 3D formatus) ar Registro centro puslapius. Per bendrus atvirus duomenis vartotojai galėtų vertinti alternatyvius planus, kaip pagerinti jų bendruomenės situaciją. Kadangi kiekvienas vartotojas bus iš karto indentifikuojamas, jų pasisakymai neturėtų būti neapgalvoti. Tokiu būdu žmonės bus labiau įtraukti į visuomeninius projektus. Duomenų mokslas, modeliavimas ir vizualizacija – mūsų ateitis.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Aleknavičius, P. 2010. Urbanizuotų teritorijų plėtra žemės ūkio paskirties žemėje. Urbanistinė drieka: miesto ir kaimo sandūra, p. 55-62. 2. Aleknavičius, P. 2007. Žemės teisė. Vadovėlis auktųjų mokyklų studentams. 3. Aleknavičius, P. 2012. Lietuvos žemės naudojimo strateginės kryptys. Mokslinių tyrimų apibendrinimo: straipsnių rinkinys. Kaunas, p. 87. 4. Andersson, E.; Barthel S.; Borgström, S.; Colding, J.; Elmqvist, T.; Folke, C. 2014. Reconnecting Cities to the Biosphere: Stewardship of Green Infrastructure and Urban Ecosystem Services, 2018 [interaktyvus] [žiūrėta 2018-08-19]. Prieiga per internetą: https://link.springer.com/article/10.1007/s13280-014-0506-y. 5. Antrop, M. 2004. Landscape change and the urbanization process in Europe. Abstract. Landscape and Urban Planning. Volume 67, Issues 1–4, 15. p. 9–26. 6. Bardauskienė, D.; Pakalnis, M. 2010. Urbanistinių tendencijų poveikis miesto centro renovacijai. ISSN 1648-3537. p. 2011. 284. 7. Barredo, J. I.; Kasanko, M.; McCormick, N.; Lavalle, C. 2003. Modelling dynamic spatial processes: simulation of urban future scenarios through cellular automata. Landscape and Urban Planning. Vo. 64, p. 145-160. 8. Bontje, M.2003. A Planner‘s Paradise Lost? Past, Present and Future of Dutch National Urbanization Policy. European urban and regional studies. Vol. 10, p. 135-151. 9. Brain, D. 2005. From Good Neighborhoods To Sustainable Cities: Social Science And The Social Agenda Of The New Urbanism. International Regional Science Review, Vol. 28, No. 2, P 217–238. 10. Buliung, R. N.; Kanaroglou, P. S. 2006. Urban Form And Household Activity- Travel Behavior. Growth And Change, Vol. 37 No. 2, p. 172–199. 11. Buxton, M.; Tieman, G.; Bekessy, S.; Budge, T.; Mercer, D.; Coote, M.; Morcombe, J. 2006. Change and continuity in peri – urban Australia. State of the peri urban regions: a review of literature. Melbourne, RMIT University, p. 336. 12. Cirtautas, M. 2010. Šiuolaikinė priemiestinės zonos samprata. Straipsnis. 13. Cirtautas, M. 2011. Visuomenės dalyvavimo urbanistinio planavimo ir projektavimo procesuose realijos ir perspektyvos, Iš: Mokslinis straipsnis, Vilnius, [interaktyvus] [žiūrėta 2018-08-26]. Prieiga per internetą: https://www.researchgate.net/profile/Matas_Cirtautas/publication/233781575_Rea lity_and_Perspectives_of_Public_Participation_in_Urban_Planning_and_Design_ Processes/links/0deec52a23857bd1e1000000/Reality-and-Perspectives-of-Public- Participation-in-Urban-Planning-and-Design-Processes.pdf

14. Corser, S. E. 2003. From Ranchland To Conservation Community. Planning, Vol. 69, p 6 – 31. 15. Curry, P 2006. Compact Is Cheaper. Builder, Vol. 29, No. 2, p. 44–47. 16. Čekanavičius, V.; Murauskas, G. 2014. Taikomoji regresinė analizė socialiniuose tyrimuose. Vilnius, p. 210. [interaktyvus] [žiūrėta 2019-03-19]. Prieiga per internetą: http://www.statistika.mif.vu.lt/wp-content/uploads/2014/04/regresine- analize.pdf. 17. Čiegis, R. 2001 Tolydžios plėtros užtikrinimas miestų ir regionų raidos strategijoje, straipsnis, p. 224-246. 18. Čiegis, R.; Česonis, G. 2004. Darnaus vystymosi strateginis planavimas: urbanistinis aspektas. Strateginė savivalda Strategic Self-Management, Kaunas,. Nr. 1. p. 20-31. 19. Daniels, T,; Lapping, M. 2005. Land Preservation: An Essential Ingredient In smart Growth. Journal of Planning Literature, Vol. 19, No 3, p 115 – 122. 20. Darni urbanistinė plėtra Lietuvoje – problemos ir sprendimo būdai, Konferencija: Valstybės žinios. Vilnius 2008. [interaktyvus] [žiūrėta 2018-08-26]. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/exweb/AAK/AAK20080409/Konferencija_leidinys.pdf 21. Delladetsima, P. M. 2006. The Emerging Property Development Pattern In Greece And Its Impact On Spatial Development. European Urban And Regional Studies, Vol 13, No 3, p 245 – 278. 22. Dokurnevič E.; Bagdzevičienė R. 2010. Mokslinių požiūrių sąveika regiono plėtros modelyje. Lietuvos mokslas ir pramonė. Tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimų medžiaga. P. 227 23. Dringelis, L. 2013. Lietuvos miestai, miesteliai ir kaimai: jų urbanistinių ir demografinių pokyčių įtaka šalies kraštovaizdžio erdvinės struktūros savitumui. Journal of Architecture and Urbanism. 37(4): 310–323. 24. Dutta, V. 2012. War on the dream – how use dynamics and peri urban growth characteristics of a sprawling city devour the master plan and urban suitability. Annual Global Development Conference. Budapest, Hungary. [interaktyvus] [žiūrėta 2018-08-20]. Prieiga per internetą: https://www.researchgate.net/publication/331848746_Perspectives_on_Agricultur al_Land_Use_Conversion_and_Food_Security_in_Rural_Ghana/

25. Europos Sąjungos oficiali interneto svetainė „Europos Sąjunga“. [interaktyvus], [žiūrėta 2018-08-20]. Prieiga per internetą: https://europa.eu/european- union/index_lt. 26. Geoffrey, K. F., Tso, Jin Li. 2012. Using Index to Measure and Monitor Progress on Sustainable Development. Sustainable Development – Education, Business and Management – Architecture and Building Construction – Agrculture and Foo Security. Croatia, InTech, 175–196. 27. Gyventojai: Oficialiosios statistikos portalas. 2019 [interaktyvus] [žiūrėta 2019- 03-20]. Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/gyventojai1 28. Grant, J. 2005. Creeping Conformity: how Canada Became Suburban. Journal of the American Planning Association, Vol. 71, No 4, p 454 – 455. 29. Gražulevičiūtė–Vileniškė, I.; Ražauskaitė, A.; Ažukaitė, L.; Bartininkaitė, V.; Kulbokaitė, L.; Kameneckas, J. 2011. Darnaus vystymosi principais paremtas kraštovaizdžių formavimas urbanizuotose teritorijose. Straipsnis, Kaunas. 30. Gurskienė, V.; Ivavičiūtė, G. 2012. Kraštovaizdžio planavimas. Mokomoji knyga. 31. Įregistruotų gyvenamųjų vietovių skaičius. 2018 [interaktyvus] [žiūrėta 2018-08- 19]. Prieiga per internetą: http://www.registrucentras.lt/ibi_apps/WFServlet?IBIF_ex=stat_start_ar. 32. Jabareen, Y. R. 2006. Sustainable Urban Forms. Their Typologies, Models, And Concepts. Journal Of Planning Education And Research. Vol 26, p 38–52. 33. Jasson, A.; Nohrstedt, P. 2001 Carbon sinks and human freshwater dependence in Stockholm Country. Article ir Ecological Economics. Vo. 39, p. 361-370. 34. Jasaitis, J.; Šurkuvienė, S. 2006. Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos kūrimas. Iš: Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 35. Juškevičius, P. 2003. Miestų planavimas. Mokomoji knyga. „Technika“. Vilnius, 143 p. 36. Kasnauskienė, G.; Ambrozaitienė, D.; Svidlerienė, D.; Balandienė, R. 2009. Demografinė statistika Lietuvoje: pokyčiai atkūrus nepriklausomybę. Lietuvos statistikos darbai, p. 31– 4 0. 37. Kauno rajono bendrasis planas [interaktyvus] [žiūrėta 2018-08-19]. Prieiga per internetą: http://www.kaunas.lt/urbanistika/bendrasis-planavimas/. 38. Kauno rajono savivaldybė [interaktyvus] [žiūrėta 2018-08-19]. Prieiga per internetą: https://www.krs.lt/. 39. Kauno rajono bendrasis planas. 2014. [interaktyvus] [žiūrėta 2018-08-19]. Prieiga per internetą: https://www.krs.lt/savivaldybe/struktura-ir-

kontaktai/administracijos-direktorius/urbanistikos-skyrius/bendrasis-ir-specialieji- planai/bendrasis-planas/. 40. Kauno maršrutai ir tvarkaraščiai [interaktyvus] [žiūrėta 2018-08-26]. Prieiga per internetą: https://www.trafi.com/lt/kaunas. 41. Kazakevičius, Z. 2011. Žemės išteklių naudojimo Lietuvos ūkininkų ūkiuose vertinimas. Management theory and studies for rural business and infrastructure development, Nr.3. 42. Kumetaitienė, A.; Kumetaitis, A. 2002 Urbanizuotos teritorijos skaitmeninio ortofotografinio 1:10 000 mastelio žemėlapio tikslumo analizė. Geodezija ir kartografija, p.54-57. 43. Lavalle, C.; Demicheli, L.; Turchini, M.; Casals Carassco, P.; Niederhuber, M. 2001. Monitoring mega-cities: the MURBANDY/MOLAND approach, Development in Practice. 11: 350–357. 44. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas. 2013. Valstybės žinios, 2013-06-27, Nr. 12-407. 45. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas [interaktyvus ] Valstybės žinios, 1994, Nr. 34-620. [žiūrėta 2018-08-19]. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=227303&p_tr2=2 46. Masinio vertinimo ataskaita [interaktyvus] [žiūrėta 2019-04-20]. Prieiga per internetą: http://www.registrucentras.lt/ntr/vertinimas/masinis/masvert.php?src=1&sav=63& ver=29 47. Mccrea, B. 2005. Urban Renewal. Journal of Property Management, Vol. 70, No. 5, p. 20–25. 48. Nekilnojamojo turto skelbimai [interaktyvus] [žiūrėta 2019-04-05]. Prieiga per internetą: https://www.aruodas.lt/. 49. Nuissl, H.; Rink, D. 2005. The Production Of Urban Sprawl In Eastern Germany As A Phenomenon Of Post-Socialist Transformation. Cities. Vo. 22, No. 2 p. 123- 134. 50. “PROMETHEE“ (PREFERENCE RANKING ORGANIZATION METHOD FOR ENRICHMENT EVALUATIONS) programinė įranga. 2018. [interaktyvus], [žiūrėta 2018-10-18]. Prieiga per internetą: http://www.promethee- gaia.net/software.html 51. Regionų geoinformacinės aplinkos duomenys [žiūrėta 2018-08-20]. Prieiga per internetą: https://regia.lt/map/kauno_r?lang=0.

52. Ryan, R. L.; Hanselwalker, J. T. 2004. Protecting And Managing Private Farmland And Public Greenways In The Urban Fringe. Landscape Urban Planning,. Vol. 68, p. 183–198. 53. Rode, PH. 2012. Urban Patterns for a green economy. Working with Nature. Environment and Climate change. 54. R/UDAT: 2004. Planning Your Community‘s Future. A Guide to the Regional/Urban Design Assistance Team Program. The American Institute of Architects, [interaktyvus] [žiūrėta 2018-08-26]. Prieiga per internetą: https://www.aia.org/pages/2896-regionalurban-design-assistance-team-program- rudat 55. Siikamäki J.; Wernstedt, K. 2008. Turning Brownfields into Greenspaces: Examining Incentives and Barriers to Revitalization. Journal of Health Politics, Policy and Law, Vol. 33, No. 3, p.559-560. 56. Šostak, O. R. 2011. Statybų plėtros urbanizuotose teritorijose neigiamo poveikio vietinei aplinkai įvertinimas. ISSN 2029-2341. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. 57. Štreimikienė, D.; Čiegis, R.; Bankauskaitė - Sereikienė, G.; Slavickienė, A.; Šarkiūnaitė, I.; Mikalauskienė, A.; Lapėnienė, D.; Kiaušienė, I. 2014. Darnus vystymasis teorija ir praktika. Darnus Lietuvos vystymasis kolektyvinė monografija. Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Taryba. 58. Talen. E.; Ellis, C. 2002. Beyond relativism: Reclaiming the search for good city form. Journal of Planning Education and Reserch. Vol. 22, p. 36-45. 59. Tarvydienė, M. E.; ir Gurskienė, V. 2008. Teritorijų planavimas. Mokomoji knyga, Kaunas. 60. Tiškus, G. 2007. Urbanistinės plėtros valstybinio valdymo problemos. Urbanistinis forumas: Lietuvos darnios erdvės plėtros sistemos kūrimas. 61. Tzoulas, K.; Korpela K.; Venn S.; Yli-Pelkonen V.; Kaźmierczak A.; Niemela J.; James P. 2007. Promoting ecosystem and human health in urban areas using Green Infrastructure: A literature review. Landscape and Urban Planning, p. 167-178. [interaktyvus] [žiūrėta 2018-08-26]. Prieiga per internetą: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0169204607000503 62. Užstatytų teritorijų plotų kaita. [interaktyvus] [žiūrėta 2018-08-19]. Prieiga per internetą: http://nzt.lt/go.php/lit/Lietuvos-respublikos-zemes-fondas/1 63. Urbanistinis forumas [interaktyvus] [žiūrėta 2018-08-26]. Prieiga per internetą: http://lntpa.lt/darnios-pletros-akademija/urbanistinis-forumas/.

64. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. [interaktyvus], [žiūrėta 2019-04-20]. Prieiga per internetą: https://external.tpdr.lt/?formId=tpsearch. 65. Van, U. P.; Senior, M. 2000. The contribution of mixed land uses to sustainable travel in cities. Achieving sustainable urban form, ed. Williams K., Burton E., London: E & FN Spon, p. 139-148. 66. Vanagas, J. 1992. Miesto gyvenamosios aplinkos formavimas. Sociologinis aspektas. Vilnius: Technika, 156 p. 67. Žemės fondas [interaktyvus] [žiūrėta 2018-08-20]. Prieiga per internetą: http://nzt.lt/go.php/lit/Lietuvos-respublikos-zemes-fondas/1. 68. Žemės infomacinė sistema [interaktyvus] [žiūrėta 2019-02-23]. Prieiga per internetą: https://www.geoportal.lt/map/index.jsp?mode=zis. 69. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras [interaktyvus] [žiūrėta 2019-04- 20]. Prieiga per internetą: https://www.vic.lt/valdos-ukiai/statistika/ukininku-ukiu- statistika/.

PRIEDAI

1 priedas Darbo aprobacija

Tyrimų rezultatai, paskelbti leidinyje:

URBAITIENĖ, J. Kauno rajono savivaldybės užstatytų teritorijų tyrimas. Jaunasis mokslininkas – 2019: studentų mokslo darbai. VDU, Akademija, 2019.

Tyrimų rezultatai, paskelbti mokslinėje konferencijoje:

URBAITIENĖ, J. Kauno rajono savivaldybės užstatytų teritorijų tyrimas. Jaunasis mokslininkas – 2019: studentų mokslo darbai. VDU, Akademija, 2019.

2 priedas

1 pav. Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentai (Kauno rajono, 2019)

3 priedas

2 pav. Kauno rajono miesto bendrasis planas su prioritetinėmis teritorijomis

4 priedas

3 pav. Kauno miesto bendrasis planas

5 priedas

4 pav. Nekilnojamojo turto verčių zonos (Registrų centras, 2019)

6 priedas

5 pav. Žemės ūkio žemės grupės vertinimo modelis

7 priedas

Žemės sklypo Žemės sklypo Vid. atstumas Seniūnijos Verčių Vid. zonos rinkos vertė rinkos vertė iki Kauno pavadinimas zonos reikšmė eurai/1 ha eurai/1 ha miesto aruodas.lt Akademija ir 16,12; 16,8 0,09 40525,00 39635,60 6,8 Ringaudai Alšėnai 16,8 0,6 29216,67 264237,33 14,1 Babtai 16,15 0,05 24333,33 22019,78 24,1 Batniava 16,15 0,05 16850,00 22019,78 24,1 16,21; Čekiškė 0,01 4250,00 4403,96 45,4 16,29 Domeikava 16,24 0,18 79700,00 79271,20 9,7 Ežerėlis 16,2 0,047 20833,33 20698,59 25,5 Garliava 16,7 0,06 29166,67 26423,73 9,9

Garliavos apyl. 16,28 0,072 31800,00 31708,48 16,2

Kačerginė 16,1 1,25 544466,67 550494,43 16,1 Karmėlava 16,9 0,088 38783,33 38754,81 14,5 Kulautuva 16,9 0,09 38140,00 39635,60 19,7 16,17; Lapės 16,23; 0,041 18033,33 18056,22 14,9 16,25 Raudondvaris 16,9 0,052 22850,00 22900,57 10,6 16,18; Rokai 0,064 28400,00 28185,31 15,9 16,26

16,6; 16,11; Samylai 0,032 14383,33 14092,66 20,4 16,13

Taurakiemis 16,26 0,027 11720,00 11890,68 27,8 Užliedžiai 16,4; 16,9 0,4 169150,00 176158,22 13 16,16; Vandžiogala 0,04 17375,00 17615,82 31,7 16,29 Vilkija 16,14 0,1 46360,00 44039,55 30,9 Vilkijos apyl. 16,29 0,025 11666,67 11009,89 35 16,19; Zapyškis 0,026 11383,33 11450,28 19,2 16,22 6 pav. Žemės sklypo rinkos vertės nustatymas

8 priedas

7 pav. Veiksniai veikiantys Akademijos ir Ringaudų seniūniją 8 pav. Veiksniai veikiantys Alšėnų seniūniją 8 pav. Veiksniai veikiantys Babtų seniūniją

9 pav. Veiksniai veikiantys Batniavos seniūniją 10 pav. Veiksniai veikiantys Ežerėlio seniūniją 11 pav. Veiksniai veikiantys Čekiškės seniūniją

9 priedas

12 pav. Veiksniai veikiantys Garliavos seniūniją 13 pav. Veiksniai veikiantys Garliavos apyl. seniūniją 14 pav. Veiksniai veikiantys Kačerginės seniūniją

15 pav. Veiksniai veikiantys Karmėlavos seniūniją 16 pav. Veiksniai veikiantys Kulautuvos seniūniją 17 pav. Veiksniai veikiantys Lapių seniūniją

10 priedas

18 pav. Veiksniai veikiantys Rokų seniūniją 19 pav. Veiksniai veikiantys Samylų seniūniją 20 pav. Veiksniai veikiantys Taurakiemio seniūniją

21 pav. Veiksniai veikiantys Užliedžių seniūniją 22 pav. Veiksniai veikiantys Vandžiogalos seniūniją 23 pav. Veiksniai veikiantys Vilkijos seniūniją

11 priedas

24 pav. Veiksniai veikiantys Vilkijos apyl. seniūniją 25 pav. Veiksniai veikiantys Zapyškio seniūniją