UAB „Eurointegracijos projektai“

Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo Alytaus regiono Alytaus rajone galimybių studija

2013

Alytus, 2013

SUMMARY

TURINYS SUMMARY ...... 3 ĮVADAS ...... 9 1 ALYTAUS RAJONO INFORMACIJA ...... 11 2 ESAMOS SITUACIJOS ENERGETIKOS SEKTORIUJE ANALIZ Ė ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE ...... 13 2.1 Šilumin ės energijos naudojimas Alytaus rajone ...... 13 2.1.1 Šilumin ės energijos s ąnaudos gyventoj ų b ūstui ...... 14 2.1.2 Šilumin ės energijos s ąnaudos visuomeniniams pastatams ...... 18 2.1.3 Šilumin ės energijos s ąnaudos pramon ėje, žem ės ūkyje ir paslaug ų sektoriuje ...... 21 2.1.4 Šilumin ės energijos Alytaus rajone s ąnaud ų pagal kuro r ūšis suvestin ė ...... 23 2.2 Elektros energijos naudojimo analiz ė Alytaus rajone ...... 24 2.2.1 Elektros energijos s ąnaudos pagal ūkin ės veiklos sritis ...... 24 2.2.2 Elektros energijos gamyba iš atsinaujinan čių energijos ištekli ų...... 24 3 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų NAUDOJIMO ŠILUMOS IR ELEKTROS GAMYBAI ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE SUVESTIN Ė ...... 29 4 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų POTENCIALO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE ĮVERTINIMAS...... 31 4.1 Saul ės energijos potencialas ir panaudojimo galimyb ės ...... 31 4.2 Vėjo energijos potencialas ir panaudojimo galimyb ės ...... 40 4.3 Hidroenergijos ištekli ų įvertinimas ...... 45 4.4 Bioduj ų gamyba iš žem ės ūkio atliek ų ir žem ės ūkio kult ūrų, potencialas ir ...... 52 panaudojimo galimyb ės ...... 52 4.4.1 Biodujos iš gyvulininkyst ės atliek ų ...... 52 4.4.2 Biodujos iš augalininkyst ės ...... 55 4.5 Bioduj ų gamyba iš komunalini ų atliek ų s ąvartyn ų, potencialas ir panaudojimo galimyb ės 56 4.6 Bioduj ų gamyba iš nutekam ųjų vanden ų valymo įrengini ų, potencialas ir panaudojimo galimyb ės ...... 59 4.7 Šiaud ų kuro ištekli ų įvertinimas ...... 60 4.8 Medienos kuro vietini ų ištekli ų įvertinimas ...... 67 4.9 Kuro gamyba iš energetini ų augal ų ...... 73 4.10 Geotermin ės energijos panaudojimo galimybi ų įvertinimas ...... 81 5 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO GALIMYB ĖS ALYTAUS

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 1 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA

SUMMARY

REGIONO ALYTAUS RAJONE PROBLEMOS IR PRIEŽASTYS...... 86 5.1 Atsinaujinan čių energijos ištekli ų naudojimo stiprybi ų, silpnybi ų, galimybi ų ir gr ėsmi ų analiz ė. 86 5.2 Atsinaujinan čių energijos ištekli ų panaudojimo tendencijos ateityje ir galimi pl ėtr ą skatinantys sprendiniai...... 88 5.3 Atsinaujinan čių energijos ištekli ų panaudojimo pl ėtros priemoni ų planas ...... 93 LITERAT ŪRA ...... 95

2 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA

SUMMARY

SUMMARY

Alytus region is in the south-eastern part of the Republic of Lithuania. It has borders with regions of Vilnius, Kaunas and Marijampol ė as well as with Belarus and Poland. The territory of this region is 5424 km² and it amounts for approximately 8,3 percent of the whole territory of Lithuania. Alytus region is divided into five administrative units, three of which are districts (Alytus, Lazdijai and Var ėna) as well as Alytus city and Druskininkai municipality. These districts and municipalities are further divided into 36 small units of local significance, which are called elderships. In 2012, 154 952 inhabitants were living in an Alytus region, which amounts for 5,2 percent of the total number of Lithuanian inhabitant (see Table 1). Population density in this region is 28,6 inhabitants/ km². It is more than one-third less compared to population density in the whole Lithuania. Table 1. Population of Alytus region and data about land

Inhabitants Agricultural Woodedness, in Administrative unit Population in 2012 Territory km² /km² land, ha percent Alytus municipality 58616 39,4 39,4 432,1 38,8 Alytus district 28001 1404 19,9 81502 21,8 Druskininkai municipality 21281 453,9 46,8 9163 69,2 Lazdijai district 22087 1309 16,8 59163 34,9 Var ėna district 24967 2218 11,2 48897 69,1 Alytus region 154952 5424,3 28,6 199157 44,0 Lithuania 3003641 65300 45,9 3,36 million ha 33,3

Based on the data provided by Statistics Lithuania, at the beginning of 2012, 58, 6 percent inhabitants in Alytus region were living in cities and approximately 41, 4 percent were living in villages. Structural data of populated area of Alytus region is provided in Table 2. Almost 50 percent of common populated area in the whole region is rural areas and more than 50 percent of common populated area is in the cities. Alytus city municipality has the biggest habitable foundation area, since most of the inhabitants live in here. Table 2. Habitable foundation in Alytus region in 2012

Habitable area In the city In the village Administrative unit thousand m 2 thousand thousand m 2 percent percent m2 Alytus municipality 1492,7 1493,7 100 - - Alytus district 989,2 82,3 8,3 906,9 91,7 Druskininkai municipality 660,6 448,2 67,8 212,3 32,1 Lazdijai district 740,7 171,8 23,2 568,9 76,8 Var ėna district 875,4 221,2 25,3 654,2 74,7 Alytus region 4758,6 2417,2 50,8 2342,3 49,2

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 3 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA

SUMMARY

When preparing this study, assessment of final thermal energy needs and identification of expenditure was made in all the municipalities of Alytus region, by separating them according to consumer sector and energy carriers. Consumption of thermal energy in 2012 was calculated, based on the energy consumption date received from the appropriate companies supplying central heating and fuel consumption from fuel suppliers in administrative units of this district. Final thermal energy needs and consumption in Alytus region based on consumer sectors and two types of energy carriers: fossil fuel and renewable energy sources (RES) are provided in Table 3. Table 3.Final thermal energy need and consumption in Alytus region, based on energy carriers Alytus city Alytus Druskininkai Lazdijai Var ėna Total in Total in municipality, district, municipality, district, district, this this GWh GWh GWh GWh GWh region, region GWh by percent RES 139,0 205,5 146,2 200,0 41,8 732,5 64,6 Fossil fuel 217,0 32,3 13,1 24,1 114,7 401,2 35,4 Total 356,0 237,8 159,3 224,1 156,5 1133,7

Including the 205,1 3,78 110,8 16,0 43,9 379,58 33,4 final thermal energy through central heating supply Their part in 57,6 1,6 69,5 7,1 28,0 33,4 percentage

Analysis of the use of renewable energy sources in Alytus city has shown that RES constitutes 64,6 percent of final use of thermal energy in an energy balance common for the whole region. The biggest part of used renewable energy sources constitutes of bio fuels, which is widely used not only for a dwelling house which is heated in a decentralised manner, but also when supplying centralised heating in Var ėna, Lazdijai, Alytus as well as Simnas city in Druskininkai municipality. In the meantime natural gas dominate in the sector providing centralized heating, however there are boilers using bio fuel, which are already being installed and which will change the fuel balance for the benefit of bio fuel in the nearest future Use of renewable energy source is one of the main tasks of the development of sustainable energetic. Sustainable energetic includes resource and ways of environmentally friendly use of energy resources when the efficiency of energy use is increased and the traditional energy means are replaced by increasing the use of renewable energy sources. Goal of the Law on Renewable energy sources of the Republic of Lithuania (State Gazette,2011, No. 62-2936) in separate sectors of energetic for the year of 2020: - To increase the amount of electric power, made from renewable energy sources to no less than 20 percent of the total energy consumed in the country;

4 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA

SUMMARY

- To increase the part of centralized heating made from renewable energy sources up to no less than 60 percent and to increase the part of renewable energy sources in households to no less than up to 80 percent of all the balance of energy sources consumed for heating. The development of the use of renewable energy sources in Alytus region also contributes to the implementation of national goal and reduces the use of imported fossil fuel. Having evaluated the potential of various renewable energy sources for the production of thermal energy in every municipality of Alytus region, it can be seen that the biggest potential is from wood bio fuel. Wider use of bio fuels until 2020 is intended in central heating supply systems of Druskininkai municipality and Alytus city municipality. In Alytus and Lazdijai districts, companies supplying centralised heating use only bio fuel and in Var ėna district central heating produce only about six percent of their energy from fossil fuel. Appropriately, having implemented all of the prepared plans recommending the measure for the development of wider use of renewable energy sources in every municipality, a wider use of renewable energy sources will be obtained, by replacing part of the fossil fuel, which is now used. Illustration 1 provides a current situation of final thermal energy needs and consumption based on energy carriers in Alytus region, in 2012 and predictions for 2020, when plans of developmental measures will be implemented.

Illustration1. Use of final thermal energy in 2012 and prediction for 2020 based on energy carriers

In 2012, in Alytus region, in all of the sectors of energy consumerism more than 64 percent of final thermal energy was received from renewable energy sources. Having evaluated its wider use, especially in the systems of centralized heating supply in Druskininkai and Alytus city, it is

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 5 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA

SUMMARY

predicted that in the general thermal energy balance of Alytus region, up until 2020, energy from renewable energy sources will constitute more than 80 percent. Consumption of energy in electricity sectors in 2012, based on administrative units of Alytus region is provided in Table 4. Generally, inhabitants of Alytus region consume approximately 35 percent of electric power from the total consumed amount. The biggest part of electric power of the whole region is consumed in Alytus city and district together (54,2 percent).

Table 4. Consumption of electric energy in Alytus region

For Total throughout For inhabitants commercial Period of 2012 the year Percent purposes MWh MWh MWh Alytus city and Alytus district 60749,8 136546,1 197295,9 54,2 Druskininkai municipality 16740,8 52910,2 69651,0 19,1 Lazdijai district 16985,1 13521,8 30506,9 8,4 Var ėna district 32540,5 33821,5 66362,0 18,2 Total 127016,3 236799,6 363815,9 Percent 34,9 65,1

Part of electric energy is already produced in municipalities, by using technologies of renewable energy sources, such as bio fuel combined heat and power plant, solar plants, wind power plant, hydro power plant. Table 5 provides data on consumption of electric energy and its production in every municipality in 2012 and prediction until 2010, after additionally installing renewable energy source technologies to produce electric energy, which are recommend in plans for measures to develop renewable energy sources. Table 5. Consumption and production of electric energy in Alytus region for 2012 and prediction for 2020 Alytus city Druskininkai Lazdijai Alytus district, Var ėna district, 2012 municipality, municipality, district, GWh GWh GWh GWh GWh Electric energy from the network 181,99 69,57 17,14 65,18 Hydro - - 0,075 2,57 1,18 Wind - - - 10,78 - Bio fuel 15,3 - - - - Solar 0,049 - - - Electric energy from RES 15,349 0,075 13,35 1,18 Part of RES 7,8 percent 0,1 percent 43,8 1,8 percent percent Total consumption of electric 197,29 69,64 30,51 66,36 energy

2020 Hydro - - 0,075 2,57 1,18 Wind - 0,64 - 10,78 - Bio fuel 27 - - - Solar 0,77 0,64 0,22 0,52 0,0001 Biogas from sewage sludge. 3,4 - - - - Biogas from biodegradable waste - 3,6 - - -

6 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA

SUMMARY

Alytus city Druskininkai Lazdijai Alytus district, Var ėna district, 2012 municipality, municipality, district, GWh GWh GWh GWh GWh Biogas from agricultural waste - 2,36 7 2,4 - Total RES 38,41 7,29 16,27 1,1801 Part of RES 19,5 percent 10,5 percent 53,2 1,8 percent percent Electric energy from the network 158,9 64,7 14,2 65,2 Part from the network 80,5 percent 89,5 percent 46,8 98,2 percent percent Total consumption of electric 197,29 69,64 30,51 66,36 energy

Based on the production of electric energy from renewable energy sources, in 2012, Lazdijai district was exceptional, since more than 43 percent of consumed electric energy in the whole district is produced from renewable energy sources (from wind and hydro power plants). Combined heat and power plant of bio fuel, built in Alytus city municipality will also produce approximately 14 percent of electric energy consumed Alytus city and district. Consumption and production of electric energy in Alytus region in 2012 and prediction for 2012 is exemplified in Illustration 2. 8,

RES

Illustration 2. Consumption and use of electric energy from RES in 2012 and prediction for 2020 in Alytus region

Despite the fact that based on the recommended plan of development for electric energy production from renewable energy source until 2020, 20 percent of production of electric energy from RES in Alytus region will not be reached, however the current and predicted expansion of production will strongly contribute to the implementation of national goals. In the sector of thermal

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 7 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA

SUMMARY

energy consumption, the whole Alytus region, in general already fulfils the objectives to be achieved.

8 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA

Įvadas

ĮVADAS

Atsinaujinan čių energijos ištekli ų naudojimas yra viena iš pagrindini ų tvarios energetikos pl ėtros užduo čių. Darni arba tvarioji energetika apima išteklius ir aplink ą tausojan čius apr ūpinimo energija b ūdus, kai didinamas energijos vartojimo efektyvumas ir tradiciniai energijos b ūdai kei čiami vis labiau naudojant atsinaujinan čius energijos išteklius (toliau – AEI). Pagrindin ės to priežastys yra nuolat augantis energijos poreikis, nestabilios kainos, augan čios šiltnamio duj ų emisijos, iškastinio kuro ištekli ų maž ėjimas. Šiame, spar čiai besivystan čios ekonomikos amžiuje, kai ūkio pl ėtra vykdoma aplinkos s ąskaita, žmonija sp ėjo pajausti energijos ištekli ų maž ėjim ą. Pasaulyje populiar ėja „atsinaujin ęs m ąstymas“, t. y. atsinaujinan čios energijos m ąstymas, kai neatid ėliotinai ieškoma galimybi ų vartojimo poreikius atitinkan čios energijos gamyb ą užtikrinti vien tik iš atsinaujinan čių energijos ištekli ų. Nepaisant to, kad iš AEI pagaminta energija išlaid ų poži ūriu n ėra visada konkurencinga d ėl technologij ų neišbaigtumo ar įvairi ų geografini ų aplinkybi ų, ta čiau į kaštus įtraukus išlaidas d ėl padarini ų aplinkai, atsirado svarb ūs įsipareigojimai pereiti prie energijos gamybos iš atsinaujinan čių ištekli ų pl ėtros. Atsinaujinanti energetika tapo pripažinta energetikos sritimi, pateikian čia vartotojui iš atsinaujinan čių šaltini ų gaminam ą elektr ą, šilum ą, degalus, dujas. Tai ne tik mažina ar net panaikina energijos gamybos žal ą aplinkai, bet ir užtikrina technologin ę pažang ą, mažina socialin ę atskirt į, o Lietuvoje dar didina šalies energetin ę nepriklausomyb ę. Energetinio saugumo klausimas Lietuvai tapo ypa č svarbus nuo 2010 m. sausio 1 d., nutraukus Ignalinos atomin ės elektrin ės eksploatavim ą. Energetini ų ištekli ų tiekimo Lietuvai saugumo indeksas Europos S ąjungoje yra vienas žemiausi ų. Uždarius Ignalinos AE, energetiniams ištekliams išleidžiama pinig ų suma kasmet auga. Tod ėl stiprinant šalies energetin ę nepriklausomyb ę, turi b ūti skatinamas alternatyvi ų energijos šaltini ų naudojimas, racionalus pirmini ų energijos resurs ų naudojimas. Tuo b ūdu aukš čiau min ėtos priežastys sudaro prielaidas įvertinti ir tinkamai išnaudoti AEI potencial ą visuose Lietuvos regionuose, tarp j ų ir Alytaus rajone. Lietuvos AEI yra pakankami ir labai panaš ūs kaip ir kit ų ES šiaur ės ir vidurio šali ų, kurios ypa č s ėkmingai pl ėtoja atsinaujinan čius energijos išteklius. Pagal biomas ės potencial ą, tenkant į vienam gyventojui, Lietuva užima antr ąją viet ą ES, o pagal tinkamumą gaminti biodegalus – pirm ąją viet ą ES. Tai rodo, jog Lietuva turi pakankamai atsinaujinan čių energijos ištekli ų rezerv ų, kad gal ėtų ne tik įvykdyti savo įsipareigojimus ES – iki 2020 m. galutinis energijos suvartojimas Lietuvoje iš AEI turi b ūti ne mažesnis kaip 23 proc. visos suvartojamos energijos. Ši dalis toliau turi b ūti didinama, tam panaudojant naujausias ir veiksmingiausias AEI naudojimo technologijas bei skatinant energijos vartojimo efektyvum ą. Lietuvos Atsinaujinan čių energijos ištekli ų įstatymo uždaviniai atskiruose energetikos

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 9 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA

Įvadas

sektoriuose 2020-iems metams: - AEI naudojim ą vis ų r ūši ų transporto sektoriuje padidinti ne mažiau kaip iki 10 proc.; - Elektros energijos, pagamintos iš AEI, dal į visoje suvartojamoje šalies energijoje padidinti ne mažiau kaip iki 20 proc.; - Centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš AEI, dal į padidinti ne mažiau kaip iki 60 proc., o nam ų ūkiuose atsinaujinan čių energijos ištekli ų dal į šildymui sunaudojam ų energijos ištekli ų balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 proc. Šios studijos tikslas – Alytaus rajono AEI potencialo dydžio ir panaudojimo galimybi ų įvertinimas. Šiam tikslui pasiekti atlikta esamos situacijos energetikos sektoriuje analiz ė, AEI potencialo rajone įvertinimas bei išanalizuotos AEI panaudojimo galimyb ės, problemos ir priežastys. Sudarytas Atsinaujinan čių energijos ištekli ų naudojimo Alytaus rajone pl ėtros veiksm ų planas.

10 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA

Alytaus rajono informacija

1 ALYTAUS RAJONO INFORMACIJA

Alytaus rajonas yra pietin ėje Lietuvos Respublikos dalyje, priklauso Alytaus apskri čiai. Rajono plotas yra 1404 km 2, tai sudaro 2,15 proc. šalies ir 25,9 proc. Alytaus regiono teritorijos.

1.1 pav. Alytaus rajono vieta Lietuvos Respublikos žem ėlapyje ir seni ūnijos

Vi sas Alytaus rajono žem ės plotas yra 140394 ha. Žem ės ūkio naudmenos užima 58,3 proc. vi so žem ės ploto. Alytaus rajono žem ės ūkio sektoriaus strukt ūrą sudaro maži ūkiai. Alytaus rajone įregistruoti 3139 ūkinink ų ūkiai, kurie valdo 24836 ha žem ės plot ą. Alytaus rajone įregistruotos 9427 žem ės ūkio valdos. Vidutinis ūkininko ūkio dydis yra 7,91 ha žem ės. Alytaus rajono ūkininkai užsiima alternatyviais verslais, ekologine ir tradicine žemdirbyste, bitininkyste. Auginami rapsai, grikiai, gr ūdin ės kult ūros. Vystoma pieno ir m ėsos gamyba. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. pradžioje rajone buvo užregistruoti 28001 gyventojai, iš j ų – 2642 mieste ir 25359 kaime. Kaimo gyventojai sudaro 90,6 proc. viso rajono gyventoj ų skai čiaus. Lyginant 2008 m. ir 2012 m., gyventoj ų skai čius Alytaus rajone per pastaruosius 4 metus sumaž ėjo 9,6 proc. Miesto status ą turintys rajono miestai – Daugai ir Simnas. Alytaus rajono teritorija suskirstyta į 11 seni ūnij ų: Alytaus, Alov ės, Butrimoni ų, Daug ų, Miroslavo, Krokialaukio, Nemunai čio, Pivaši ūnų, Punios, Raitinink ų, Simno. Alytaus rajone tyvuliuoja daugiau kaip 70 ežer ų. Vandenys sudaro 5,3 proc., gyvenviet ės ir miestai – 2,6 proc. teritorijos, 2 proc. – keliai, 21,8 proc. – miškai, 10,3 proc. – kitos paskirties plotai. Didžiausi ežerai: Žuvintas (970 ha), Didžiulis arba Daug ų (907 ha), Obelija (570 ha), Giluitis (245 ha). Krantuose plyti didžiuliai mišk ų masyvai. Be Nemuno per rajoną teka Perš ėkė, Dovin ė, Var ėnė. Didžiausios pelk ės – Žuvintas, Karšva, yra durpyn ų. Didžiausi miškai – Punios šilas, Var čios, Kalesnink ų, Gineitiški ų ir kiti. Žem ės ūkio naudmenos sudaro 58,3 proc. Alytaus rajono savivaldyb ė yra gana kaimiška vietov ė – Lietuvos statistikos departamento duomenimis, virš 90 proc. šios teritorijos gyventojų gyvena kaimiškose vietov ėse. Pagrindiniai teritorijos privalumai yra neurbanizuotas kraštovaizdis, mažiau paliesta gamta,

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 11 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA

Alytaus rajono informacija

švaresn ė aplinka ir pan. Ta čiau iškyla ir tokios problemos, kaip nesubalansuota kaim ų pl ėtra, neefektyvus verslo ir ūki ų vystymas šiose teritorijose, taip pat dažnai kaimo vietovi ų pl ėtr ą stabdo ir prastos b ūkl ės vietos infrastrukt ūra, nesutvarkyta gyvenamoji aplinka, neaktyvios arba neturin čios sąlyg ų savo veiklai pl ėtoti vietos bendruomen ės.

Gyvenamasis fondas

Alytaus rajone gyvenamasis fondas sudaro 989 200 m 2 naudingojo ploto, atitinkamai mieste – 82 300 m 2 ir kaime – 906 900 m 2. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Alytaus rajono gyventojai yra geriau apsir ūpin ę b ūstu (31,5 m 2/1 gyv.), nei vidutiniškai Lietuvoje (25 m 2/1 gyv.). Tai gal ėjo nulemti tokios priežastys, kaip nauj ų b ūst ų statybos did ėjimas 2001–2009 m. (pastatyta 5,2 proc. būst ų fondo) bei rajono gyventoj ų skai čiaus maž ėjimas.

1.1 lentel ė. But ų skai čius ir plotas pagal nuosavyb ės formas Alytaus rajono savivaldyb ėje 2011 m. Iš viso Vieša Privati Savivaldyb ės But ų skai čius 1 –2 but ų But ų nuosavyb ė nuosavyb ė nuosavyb ė namuose skai čius Alytaus raj. 12 313 189 12 124 161 10 761 sav.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Nuo 2001 m. gyvenamasis fondas Alytaus rajone padidėjo apie 13 proc. 2011 m. didži ąją dal į Alytaus rajono gyvenamojo fondo sudar ė privati nuosavyb ė. Visame būst ų skai čiuje Savivaldyb ės b ūst ų dalis yra labai maža – tik 1,3 proc. 2011 m. Alytaus rajone buvo 12313 but ų, iš jų – 12124 priva čios nuosavyb ės (98,5 proc.), 189 – viešosios (1,5 proc.).

12 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Esamos situacijos energetikos sektoriuje analiz ė Alytaus regiono Alytaus rajone

2 ESAMOS SITUACIJOS ENERGETIKOS SEKTORIUJE ANALIZ Ė ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE

2.1 Šilumin ės energijos naudojimas Alytaus rajone

Šilumos s ąnaudos pastatuose buvo įvertintos dviem būdais: - energijos s ąnaudos pateikiamos pagal gautus duomenis kaip kuro ar energijos suvartojimas; - atlikus šilumin ės energijos poreiki ų skai čiavimus. Decentralizuotos šilumos poreiki ų modeliavimas buvo atliktas naudojant skai čiavimo metodik ą, kuri įvertina tokius prieinamus duomenis kaip: - gyventoj ų skai čius; - gyvenam ųjų nam ų tipai pagal but ų kiek į pastatuose; - gyvenamojo fondo plotas; - gyvenam ųjų nam ų amžiaus grup ė; - specifiniai metiniai šilumos poreikiai šildymui, priklausomai nuo pastato tipo. Kur buvo ne įmanoma gauti duomen ų apie gyvenam ųjų nam ų statybos amži ų ir tipus, buvo išskai čiuota vidutin ė gyvenam ųjų nam ų lyginamojo suvartojimo šildymui norma. Ypa č kaimo vietov ėse vyrauja vienaukš čiai, dviaukš čiai ir re čiau – triaukš čiai namai.

Šilumin ės energijos galios poreikiai buvo apskai čiuoti pasinaudojant formule:

 t − t vid  šil v iš Q = Q met / × d × 24  max  t − t   v iš 

čia Qmax – šilumin ės energijos maksimali reikalinga galia , kW šil Q met – metiniai šilumin ės energijos paskai čiuoti poreikiai, kWh o tv – vidutin ė normin ė pastato patalp ų temperat ūra (+18 C) Lietuvos Respublikos statybin ės klimatologijos normatyve Alytaus rajonui nepateikti visi skai čiavimams reikalingi duomenys, tod ėl skai čiavimai atliekami pagal artimiausios vietov ės – Lazdij ų miesto klimatologinius duomenis. vid tiš – vidutin ė išor ės oro temperat ūra per šildymo sezon ą Alytaus rajone (0,1 oC) o tiš – normin ė išor ės oro temperat ūra (-22 C) d – šildymo sezono trukm ė paromis, kai vidutin ė paros oro temperat ūra žemesn ė už 10 oC (Alytuje 219 paros).

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 13 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA

Esamos situacijos energetikos sektoriuje analiz ė Alytaus regiono Alytaus rajone

Iš paskai čiuotos šilumin ės energijos maksimalios reikalingos galios ir šilumin ės energijos poreiki ų standartiniais metais galima išskai čiuoti dyd į L h – maksimalaus galingumo naudojimo per metus valand ų skai čius. Galutin ės energijos sunaudojimo skai čiavimui pasinaudota išvestiniais įvairi ų šildymo sistem ų suminiais naudingumo koeficientais. Remiantis Lietuvos meteorologijos tarnybos oro temperat ūros matavimo duomenimis, standartini ų met ų Alytaus rajone dienolaipsni ų skai čius yra 3920.

Siekiant įvertinti energijos poreikius Alytaus rajono gyventoj ų b ūsto šildymui, naudotasi norminiais šilumos suvartojimo kiekiais. Tai – šilumin ės energijos norminis kiekis kWh/m 2 per metus priklausomai nuo namo statybos laiko, jo aukštingumo ir kt. Realios energijos s ąnaudos kiekvienais metais skiriasi d ėl skirting ų išor ės oro temperat ūrų, kas lemia šildymo poreikius.

2.1 lentel ė. Specifin ės šilumos s ąnaudos 1 m2 gyvenamojo ploto per m ėnes į 2 Nam ų tipai Šilumos kiekis šildymui q š kWh/m per m ėn. Gyvenamieji namai, pastatyti iki 1992 met ų ne pagal RSN 143-92 ir STR 2.05.01:2005 reikalavimus Vieno aukšto, vienbu čiai ir daugiabu čiai 52 Vieno ar dviej aukšt , vienbu iai ir daugiabu iai, skaitant ų ų č č į 50 mansardas Dviej ų aukšt ų daugiabu čiai, blokuoti 44 3–4 aukšt ų, daugiabu čiai 38 5 aukšt ų daugiabu čiai 34 6 aukšt ų ir aukštesni 35 Gyvenamieji namai, pastatyti pagal RSN 143-92 ir STR 2.05.01:2005 reikalavimus Vieno aukšto, vienbu čiai ir daugiabu čiai 31 Vieno ar dviej aukšt , vienbu iai ir daugiabu iai, skaitant ų ų č č į 30 mansardas Dviej ų aukšt ų daugiabu čiai blokuoti 26 3–4 aukšt ų 23 5 aukšt ų 21 6 aukšt ų ir aukštesni 21 Tiksliai apskai čiuoti sunaudojam ą energijos kiek į gyvenamo b ūsto šildymui yra sunku. Tai ypa č sud ėtinga įvertinti kaimo vietovei. Ten daugiausia vyrauja vienaukš čiai privat ūs namai, kuriuose energijos s ąnaudos 1 m 2 apšildyti yra didesn ės, lyginant su daugiabu čiais namais. Tod ėl pasinaudojus 2.1 lentel ėje pateiktais energijos s ąnaud ų normatyvais bei įvertinus Alytaus rajono gyvenamojo b ūsto statybos ypatumus, apskai čiuojamas teorinis šilumin ės energijos poreikis šildymui norminiams metams, poreik į išskirstant pagal naudojam ą kur ą. Be to, gyventojai, ypa č kaime, dažnai viso gyvenamo fondo ploto nešildo, tod ėl ir šilumos poreikiai yra mažesni. Įvertinus visas šias prielaidas, toliau pateikiami apskai čiuoti duomenys apie šilumin ės energijos kiekius bei naudojam ą kuro r ūšį.

2.1.1 Šiluminės energijos sąnaudos gyventojų būstui

Miesto gyventojai

14 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Esamos situacijos energetikos sektoriuje analiz ė Alytaus regiono Alytaus rajone

Alytaus rajone miesto status ą turi Simnas ir Daugai. Centralizuoto šilumos tiekimo Daug ų mieste n ėra. Gyventojai šilumos teikimu r ūpinasi individualiai. Daugiabu čių namai turi individualias katilines, kuriose naudojamas medienos kuras. Remiantis Daug ų seni ūnijos pateiktais duomenimis, šildomas plotas daugiabu čiuose namuose yra 13130 m 2. Apie 300 m 2 ploto daugiabu čiuose namuose šildoma elektros energija. Simno mieste centralizuotai tiekiama šiluma apie 25 proc. viso pastat ų ploto. Bendrai Alytaus rajono teritorijoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemomis tenkinama apie 2,4 proc. viso šilumos poreikio. Likusioje Alytaus rajono miest ų dalyje gyventojai apsir ūpina šiluma iš vietini ų šilumos generavimo įrengini ų, daugiausia krosni ų ir katil ų, k ūrenam ų kietu kuru. Šiuo metu UAB „Simno komunalininkas“, kurios steig ėjas yra Alytaus rajono savivaldyb ė, centralizuotai šilum ą tiekia Simno mieste. Taip pat jis atlieka kai kurių miesteli ų pastat ų dujini ų katilini ų prieži ūrą. Šilumos gamybai Simne naudojamas biokuras (medienos atliekos). Simno mieste centralizuotai tiekiama šiluma beveik visiems stambesniems vartotojams. 2012 m. šilumos vartotojams patiekta 3781,8 MWh galutin ės šilumin ės energijos, iš j ų gyventojams – 2104,5 MWh. Visas šildomas plotas yra 31123 m2. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, miesto (Simno ir Daug ų) gyventoj ų gyvenamas fondas yra 82300 m2. Įvertinus Simno miesto centralizuoto šilumos tiekimo duomenis, 16801 m2 gyventoj ų gyvenamojo fondo (but ų) šildoma centralizuotai. Atitinkamai lik ęs abiej ų miest ų gyvenamasis fondas (65500 m2) yra individual ūs namai arba butai daugiabu čiuose namuose, šildomi decentralizuotai.

2.2 lentel ė. Centralizuotai tiekta šiluma gyventoj ų b ūstui Simno mieste 2012 m. Šildomas 2012 metais suvartotas galutin ės Naudojamas kuras plotas, m 2 šilumin ės energijos kiekis , MWh/m. Prisijung prie centralizuoto Biokuras (medienos ę 16801 2104,5 šilumos tiekimo tinklo. skiedra) Šaltinis: UAB „Simno komunalininkas“

Įvertinus sunaudotos galutin ės energijos kiek į per metus, tiekiant šilum ą centralizuotai, bei šildom ą plot ą, apskai čiuotos specifin ės energijos s ąnaudos 1 m 2 ploto šildyti 2012 m. Simno mieste siek ė 125 kWh/m 2 per metus. Remiantis UAB „Simno komunalininkas“ duomenimis, šilumin ės energijos gamybai yra naudojamas biokuras (medienos atliekos, skiedra). Daugiaaukš čių nam ų specifin ės energijos s ąnaudos yra mažesn ės, lyginant su individualiais namais. Pagal vis ą gyvenamo fondo plot ą mieste (Simnas ir Daugai) decentralizuota šildymo dalis sudaro 79,6 proc. Individualus gyventoj ų b ūstas daugiausia šildomas medienos kuru, nedidel ė dalis – gamtin ėmis dujomis, akmens anglimi ir šiek tiek durpi ų briketais. Siekiant nustatyti, kokia dalis

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 15 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA

Esamos situacijos energetikos sektoriuje analiz ė Alytaus regiono Alytaus rajone

šilumin ės energijos ir iš kokio kuro pagaminama gyventoj ų individualaus b ūsto šildymui Alytaus rajone, buvo apklausti pagrindiniai Alytaus rajone veikiantys akmens anglies pardav ėjai – tai UAB „Baltijos anglis“ ir UAB „Grasta“. Remiantis jų pateiktais duomenimis, 2012 m. gyventojams parduota apie 1300 ton ų akmens anglies. Atitinkamai toliau paskai čiuota, kiek miesto ir kiek kaimo gyventojai naudoja iškastinio kuro. Be to, dar yra naudojamas kitas iškastinis kuras, pvz., durpi ų briketai. Skystas kuras sudaro labai nedidel ę dal į. Gamtini ų duj ų s ąnaudos gyventojams įvertintos, remiantis UAB „Lietuvos dujos“ duomenimis. Įvertinus vis ą įvairaus iškastinio kuro naudojim ą gyvenamo b ūsto šildymui, daroma prielaida, kad visa kita likusi energija pagaminama iš biokuro.

2.3 lentel ė. Decentralizuotai šildomo gyvenamo b ūsto mieste šilumin ės energijos poreikiai bei gamyba pagal kuro r ūšis Alytaus rajone 2012 m. Naudojamas kuras Galutin ės šilumin ės energijos poreikis, Galutin ės šilumin ės energijos šildymui MWh/m poreikis, proc. Biokuras (medienos kuras) 11200 85,5 Iškastinis kuras 1900 14,5 Viso: 13100 100 Remiantis atliktais skai čiavimais, nustatyta, kad Alytaus rajono miesto gyventoj ų b ūsto šilumos poreikiams (centralizuotai ir decentralizuotai tiekiant šilum ą) per metus yra sunaudojama apie 13305 MWh šilumin ės energijos, gaunamos iš medienos kuro, ir 1900 MWh/m, gaunamos iš iškastinio kuro. 2.1 paveiksle pavaizduota, kokia dalis šilumin ės energijos gyventoj ų b ūstui mieste (įskaitant ir centralizuotai tiekiam ą šilum ą) yra gauta deginant iškastin į kur ą, ir kokia dalis – medienos kur ą (daugiausiai malkas).

Iškastinis kuras 12%

Biokuras 88% 2.1 pav. Alytaus rajono miesto gyvenamo fondo naudojama šilumin ės energijos dalis, pagaminama iš biokuro ir iškastinio kuro (vertinant centralizuot ą ir decentralizuot ą šildym ą)

Kaimo gyventojai

16 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Esamos situacijos energetikos sektoriuje analiz ė Alytaus regiono Alytaus rajone

Dauguma Alytaus rajono savivaldyb ės kaimo gyventoj ų gyvenam ą būst ą šildo malkomis ir tik nedidel ė dalis – tokiu kietu iškastiniu kuru kaip durpi ų briketai, akmens anglys, taip pat, šiek tiek skystu kuru. Butrimonyse dalis gyventoj ų šilumos gamybai vietiniuose katiluose naudoja ir gamtines dujas. Gamtin ės dujos Alytaus rajone vartojamos šildymui ir maisto ruošimui. Didžiausi ą gamtini ų duj ų vartotoj ų dal į sudaro gyvenamieji namai – 97 proc. viso vartotoj ų skai čiaus. Tod ėl iš 906900 m2 kaime esan čio gyvenamojo fondo ploto didžioji dalis yra apšildoma naudojant biokur ą (malkas). Įvertinus specifinius metinius šilumos poreikius 1 m2 būsto šildyti kaimo vietov ėje, kur daugiausia vyrauja vienaukš čiai namai, paskai čiuotas galutin ės šilumin ės energijos poreikis.

2.4 lentel ė. Kaimo vietov ėje šildomo gyvenamo b ūsto šilumin ės energijos poreikiai bei gamyba pagal kuro r ūšis Alytaus rajone 2012 m. Biokuras Kitas (kietas ir Gamtin ės Naudojama kuro r ūšis (medienos kuras ir skystas) Viso dujos kt.) iškastinis kuras Gyvenamasis plotas, m2 868000 34300 4600 906900 Galutin s šilumin s ė ė 173600 6860 920 181380 energijos poreikis, MWh/m Proc. nuo energijos 95,7 3,8 0,5 100 poreikio Kaimo vietovi ų gyvenamo b ūsto šilumin ės energijos poreikiai siekia 173600 MWh/m., jie tenkinami naudojant biokur ą (daugiausia malkas), o iškastinio kuro poreikis sudaro 7780 MWh/m.

Miesto ir kaimo gyvenamo b ūsto šilumin ės energijos poreikiai

2.5 lentel ė. Gyvenamo b ūsto šilumos s ąnaudos Alytaus rajone (mieste ir kaime) pagal energijos gamyb ą iš biokuro ir iškastinio kuro 2012 m. Biokuras Iškastinis kuras Viso Galutin ės šilumin ės energijos poreikis, MWh/m 186905 9680 196585 Galutin ės šilumin ės energijos poreikis, proc. 95,1 4,9 100

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 17 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA

Esamos situacijos energetikos sektoriuje analiz ė Alytaus regiono Alytaus rajone

Iškastinis kuras 5%

Biokuras kuras 95% 2.2 pav. Alytaus rajono (miesto ir kaimo) gyventoj ų b ūsto šilumin ės energijos poreikiai pagal naudojamo kuro kilm ę

2.1.2 Šiluminės energijos sąnaudos visuomeniniams pastatams

Šiam energijos naudojimo sektoriui yra priskiriami visi pastatai, už kuri ų eksploatacij ą bei šildym ą yra atsakingos seni ūnijos, tai: ligonin ės ar medicinos punktai, seni ūnijos administraciniai pastatai, mokyklos ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kult ūros ir kit ų valstybini ų įstaig ų pastatai. Visuomeniniai pastatai mieste Kaip jau min ėta, Alytaus rajone miesto status ą turi tik Daugai ir Simnas. Centralizuoto šilumos tiekimo Daug ų mieste n ėra. Visuomeniniuose pastatuose įrengtos atskiros katilin ės. Didžiausios katilin ės: Daug ų ,,Vlado Mirono‘‘ vidurin ės mokyklos katilin ė, kurios paj ėgumas yra 0,8MW, naudojamas kuras – akmens anglis; Daug ų technologijos ir verslo mokyklos katilin ė, kurios paj ėgumas yra 1,7MW, naudojamas kuras – medienos atliekos; Daug ų miesto slaugos ligonin ės katilin ė, kurios paj ėgumas yra 0,1MW, naudojamas kuras – akmens anglis. Remiantis 2010 m. parengtu Daug ų miesto bendruoju planu, ateityje numatoma Daug ų miest ą dujofikuoti, tod ėl šilumos energijai gaminti bus naudojamos dujos.

2.6 lentel ė. Decentralizuotas šilumos tiekimas visuomeniniams pastatams Daug ų mieste 2012 m. Naudojamo kuro šildymui kiekis per metus Šildomas Seni ūnija Biokuras, medienos Medienos Akmens anglis, plotas, m 2 skiedra, m 3 granul ės, t t Daug ų 22880 1500 - 330 Galutin s šilumin s energijos ė ė 1770 2145 sąnaudos, MWh/m Remiantis UAB „Simno komunalininkas“ pateiktais duomenis, Simno mieste centralizuotai tiekiama šiluma visuomeniniams pastatams, kuri ų šildomas plotas yra 14322 m2.

18 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Esamos situacijos energetikos sektoriuje analiz ė Alytaus regiono Alytaus rajone

2.7 lentel ė. Centralizuotas šilumos tiekimas visuomeniniams pastatams Simno mieste 2012 m. Šildomas Galutin ės šilumin ės energijos Naudojamas kuras

plotas, m2 sąnaudos , MWh/m. šildymui Šilumos tiekimas iš centralizuoto Biokuras (medienos 14322 1677,2 šilumos tiekimo tinklo skiedra) Šaltinis: UAB „Simno komunalininkas“

Apskai čiavus Alytaus rajono Simno ir Daug ų miestuose tiekiamos galutin ės šilumin ės energijos kiekius visuomeniniams pastatams per metus, gaunama, kad, naudojant biokur ą, šis kiekis sudaro apie 3446 MWh/m, o iškastin į kur ą – 2145 MWh/m.

Iškastinis kuras 38,4%

Biokuras 61,6%

2.3 pav. Alytaus rajono miesto visuomenini ų pastat ų metin ės šilumin ės energijos s ąnaudos pagal kuro kilm ę

Visuomeniniai pastatai kaimo seni ūnijose Atlikus Alytaus rajono savivaldyb ės seni ūnij ų apklaus ą, išsiaiškintas visuomenini ų pastat ų šildymo b ūdas, naudojamas kuras bei pastat ų plotai. Apklausos duomenys pateikti 2.8 lentel ėje. Dažniausiai visuomeniniai pastatai šildomi, naudojant šilumin ės energijos gamybai medienos kur ą, medienos granules ir akmens angl į. Ta čiau Alov ės, Butrimoni ų ir Alytaus seni ūnijose yra pastat ų, kur šildoma, naudojant gamtines dujas. Alov ės seni ūnijoje Venci ūnų mokyklos bei darželio pastatai nėra renovuoti, tod ėl suvartojamas didelis gamtini ų duj ų kiekis. Čia yra atskiros dujin ės katilin ės, kurias aptarnauja bei prieži ūrą atlieka UAB „Simno komunalininkas“.

2.8 lentel ė. Alytaus rajono kaimo seni ūnij ų savivaldyb ės įmon ės bei visuomeniniai pastatai, šildomi decentralizuotai 2012 m. Naudojamo kuro šildymui kiekis per metus Eil. Šildomas Akmens Seni ūnija Biokuras, Medienos Gamtin s Nr plotas, m 2 anglis, ė mediena, m 3 granul s, t dujos, m 3 ė t 1 Alov ės 4663 3 - 85 37920 2 Butrimoni ų 4630 6 157 5 4950 3 Miroslavo 4280 - - 110 - 4 Krokialaukio 4064 - - 120 - 5 Nemunai čio 1410 2 - 50 -

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 19 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA

Esamos situacijos energetikos sektoriuje analiz ė Alytaus regiono Alytaus rajone

Eil. Seni ūnija Šildomas Naudojamo kuro šildymui kiekis per metus 2 6 Pivaši ūnų 2776 - - 117 - 7 Punios 5290 - - 137 - 8 Raitinink ų 2300 5 - 83 - 9 Alytaus 470 - - 13000 Viso: 29883 16 157 707 55870 Galutin s energijos s naudos, ė ą 19,5 627 4595 464,1 MWh/m Įvertinus rajono kaimo seni ūnij ų duomenis, 2.4 paveiksle matyti, kad visuomenini ų pastat ų šildymui gaminama šilumin ė energija daugiausia naudojant akmens angl į. Biokuras sudaro tik 11 proc., o gamtin ės dujos – 8 proc.

Gamtinės dujos Biokuras, mediena 8% ir medienos granulės 11%

Akmens anglis 81%

2.4 pav. Alytaus rajono (kaimo vietov ėse) visuomenini ų pastat ų šildymo energijos s ąnaud ų pasiskirstymas pagal kuro r ūšis

Kaimo vietov ėje visuomenini ų pastat ų šildymui daugiau buvo naudojamas kietas iškastinis kuras (akmens anglis), o mieste – biokuras. Įvertinus Alytaus rajono bendras miesto ir kaimo visuomenini ų pastat ų šilumin ės energijos sąnaudas, matyti, kad šilumin ės energijos gamybai daugiau naudojamas iškastinis kuras (žr. 2.9 lentel ę ir 2.5 pav.), kurio didži ąją dal į sudaro akmens anglis .

2.9 lentel ė. Alytaus rajono (miesto ir kaimo) visuomenini ų pastat ų šildymo s ąnaudos pagal energijos neš ėjų r ūšį 2012 m. Biokuras (malkos, medienos skiedra, Iškastinis kuras

medienos granul ės) 6740,5 464,1 Šilumin ės energijos s ąnaudos, MWh/m. 4092,9 Viso 7204,6 Šilumin ės energijos s ąnaudos, proc. 36,2 63,8

20 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Esamos situacijos energetikos sektoriuje analiz ė Alytaus regiono Alytaus rajone

Biokuras 36,2%

Iškastinis kuras 63,8%

2.5 pav. Alytaus rajono (miesto ir kaimo) visuomenini ų pastat ų šildymo s ąnaudos pagal kuro kilm ę

2.1.3 Šiluminės energijos sąnaudos pramonėje, žemės ūkyje ir paslaugų sektoriuje

Veikiantys ūkio subjektai Alytaus rajono savivaldyb ėje veikia apie 12 proc. vis ų Alytaus regiono ūkio subjekt ų. 2013 m. pradžioje rajono savivaldyb ėje buvo registruoti 785 ūkio subjektai, iš j ų – 382 veikiantys. Veikiantys ūkio subjektai sudaro 49 proc. Tai reiškia, jog beveik pus ė registruot ų įmoni ų nevykdo veiklos.

2.10 lentel ė. Įregistruot ų ir veikian čių ūkio subjekt ų skai čius Alytaus rajone 2011–2013 m. Įregistruot ų ir veikian čių ūkio subjekt ų skai čius Metai 2011 2012 2013 Registruot ų ūkio subjekt ų skai čius met ų pradžioje 726 749 785 Veikian čių ūkio subjekt ų skai čius met ų pradžioje 379 370 382 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Panaši verslo pad ėtis ir kaimyniniuose rajonuose – arti 50 proc. vis ų registruot ų ūkio subjekt ų yra sustabd ę veikl ą. Verslo įmon ės stabdydamos veikl ą mažina darbo viet ų skai čių. Ekonomin ės veiklos sektori ų strukt ūros situacija piet ų Lietuvos regione yra panaši. Kaip ir visuose aplinkiniuose rajonuose, didžiausia dalis Alytaus rajono savivaldyb ės įmoni ų veikia didmenin ės ir mažmenin ės prekybos, variklini ų transporto priemoni ų ir motocikl ų remonto srityse.

2.11 lentel ė. Veikian čių maž ų ir vidutini ų įmoni ų skai čius pagal ekonomin ės veiklos r ūšis Alytaus rajono savivaldyb ėje 2013 m. Veikian čių maž ų ir vidutini ų įmoni ų skai čius pagal ekonomin ės veiklos r ūšis 2013 Alytaus r. sav. Žem ės ūkis, miškininkyst ė ir žuvininkyst ė 23

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 21 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA

Esamos situacijos energetikos sektoriuje analiz ė Alytaus regiono Alytaus rajone

Veikian čių maž ų ir vidutini ų įmoni ų skai čius pagal ekonomin ės veiklos r ūšis Kasyba ir karjer ų eksploatavimas 1 Apdirbamoji gamyba 44 Elektros, duj ų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas 8 Statyba 18 Didmenin ė ir mažmenin ė prekyba; variklini ų transporto priemoni ų ir motocikl ų remontas 96 Transportas ir saugojimas 26 Apgyvendinimo ir maitinimo paslaug ų veikla 7 Menin ė, pramogin ė ir poilsio organizavimo veikla 16 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Antroje vietoje pagal įmoni ų skai čių yra apdirbamoji gamyba. Žem ės ūkis, miškininkyst ė ir žuvininkyst ė užima tre čią viet ą, transportas ir saugojimas – ketvirt ą viet ą. Per kelet ą paskutini ų met ų Alytaus rajono verslo erdv ėje įvyko strukt ūrinis įmoni ų persiskirstymas, dėl ko sumaž ėjo individualaus verslo subjekt ų skai čius ir padaug ėjo įsteigt ų uždar ųjų akcinių bendrovi ų. Statistikos departamento duomenimis, rajone yra 156 uždarosios akcin ės bendrov ės ir 88 individualios įmon ės (2013 m.). 2002–2012 m. ūkio subjekt ų skai čius Alytaus rajono savivaldyb ėje keit ėsi nežymiai ir išliko panašus. Stabilus įmoni ų skai čius išliko transporto ir žem ės ūkio, miškininkyst ės, statybos sektoriuose. Vertinant ūkio subjekt ų skai čių pagal įmoni ų dydžio grupes, Alytaus rajono savivaldyb ėje situacija yra panaši kaip ir aplinkiniuose rajonuose – vyrauja labai maž ų ir maž ų įmoni ų sektorius. 65 proc. vis ų rajono įmoni ų dirban čių darbuotoj ų skai čius nesiekia 10. Nuo 2002 m. rajono įmoni ų, kuriose dirbo iki 19 darbuotoj ų, skai čius padid ėjo iki 30, o įmoni ų, kuriose dirbo 20–99 darbuotojai, skai čius išaugo iki 45. Alytaus rajono savivaldyb ė investicij ų ir pl ėtros srityje orientuojasi į viešosios infrastrukt ūros, verslo, turizmo ir žem ės ūkio pl ėtr ą. Tai – puikiai išnaudojantis geografin ę pad ėtį, turintis ger ą keli ų infrastrukt ūrą, daugeliu atžvilgiu sveikos aplinkos rajonas. Kaime pl ėtojamos alternatyvios veiklos: kaimo turizmas, amatai, paslaugos, kiti smulkieji verslai. Alytaus rajono savivaldyb ėje pramon ės sektorius yra palyginti menkai išvystytas, n ėra stambi ų pramon ės ar statybos bendrovi ų, vyrauja smulkus verslas, veikiantis maisto, medienos apdirbimo srityse. Nustatyti faktin į energijos vartojimo pasiskirstym ą Alytaus rajono savivaldyb ės teritorijoje yra labai sud ėtingas uždavinys d ėl didel ės reikalingų statistini ų duomen ų apimties, taip pat dėl paskutiniu metu nestabilios ekonomin ės pad ėties. Kei čiasi gaminamos produkcijos kiekiai, dalis įmoni ų sustabd ė veikl ą, o tai atitinkamai veikia sunaudojamos energijos dyd į. Šioje studijoje įvairi ų rūši ų kuro ir energijos suvartojimas pramon ėje, statyboje ir žem ės ūkyje paskirstytas remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kuriuos pateik ė įmon ės ir bendrov ės rengiant 2008

22 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Esamos situacijos energetikos sektoriuje analiz ė Alytaus regiono Alytaus rajone

m. energijos balans ą. Įmoni ų, kurios yra prisijungusios prie miesto centralizuot ų tinkl ų, n ėra. Siekiant toliau įvertinti decentralizuotos galutin ės šilumin ės energijos suvartojim ą, pagamint ą iš biokuro ir kito iškastinio kuro Alytaus rajono savivaldyb ėje pramon ės, statybos, paslaug ų, žem ės ūkio sektoriuose, pasinaudota Lietuvos energetikos instituto (toliau – LEI) 2009 m. rengtos studijos „Šalies savivaldyb ėse esam ų atsinaujinan čių energijos ištekli ų (biokuro, hidroenergijos, saul ės energijos, geotermin ės energijos) ir komunalini ų atliek ų panaudojimas energijai gaminti“ duomenimis. 2.12 lentel ėje pateikti apibendrinti duomenys apie energijos suvartojim ą Alytaus rajono savivaldyb ės pramon ės, statybos, žem ės ūkio ir paslaug ų sektoriuose. Gamtines dujas Alytaus rajone vartoja viena žem ės ūkio įmon ė, dvi pramon ės įmon ės ir 14 komunalini ų buitini ų vartotoj ų.

2.12 lentel ė. Galutin ės energijos s ąnaudos decentralizuoto šildymo sektoriuje Alytaus rajone, t ūkst. tne Sektoriai Biokuras (mediena) Gamtin ės dujos Kitas iškastinis kuras Pramon ė 1,25 0,03 0,33 Žem ės ūkis 0,0 0,52 0,39 Statyb ų sektorius 0 0 0,06 Viso: 1,25 0,55 0,78 Energijos kiekis pagal kur ą, MWh/m 14537 6396 9071 Remiantis aukš čiau lentel ėje pateiktais duomenimis ir perskai čiavus į energijos vienetus pagal kuro naudojim ą gauta, kad per metus Alytaus rajone decentralizuotame šilumos tiekimo sektoriuje pramon ės, žem ės ūkio bei statyb ų sektoriuose sunaudojama, naudojant biokur ą, apie 14537 MWh šilumin ės energijos ir iškastin į kur ą – apie 15467 MWh šilumin ės energijos.

2.1.4 Šiluminės energijos Alytaus rajone sąnaudų pagal kuro rūšis suvestinė

Remiantis anks čiau atliktais skai čiavimais, susumuojamos šilumin ės energijos s ąnaudos kiekviename vartotojo sektoriuje.

2.13 lentel ė. Alytaus rajono (mieste ir kaime) galutin ės šilumin ės energijos s ąnaud ų pasiskirstymas pagal energijos neš ėjų r ūšį ir naudotoj ų sektorius 2012 m. Galutin ės šilumin ės energijos s ąnaudos pagal Eil.Nr. Šilumos vartojimo sektoriai kuro r ūšį Biokuras, MWh/m. Iškastinis kuras, MWh/m. 1 Gyventoj ų b ūstas 186905 9680 2 Visuomeniniai pastatai 4093 7205 3 Pramon ės, verslo įmon ės ir kiti vartotojai 14537 15467 Viso: 205535 32352 proc. 86.5 13,5 Galutin s šilumin s energijos s naudos Alytaus rajone, ė ė ą 237887 MWh/m Pagal šilumin ės energijos vartotoj ų sektorius daugiausia šilumin ės energijos sunaudoja gyventoj ų b ūstas – apie 83 proc., įskaitant biokur ą ir iškastin į kur ą.

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 23 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA

Esamos situacijos energetikos sektoriuje analiz ė Alytaus regiono Alytaus rajone

Verslas, pramonė, kiti vartotojai 12% Visuomeniniai pastatai 5%

Gyventojų būstas 83%

2.6 pav. Alytaus rajono galutin ės šilumin ės energijos s ąnaud ų pasiskirstymas pagal naudotoj ų sektorius

2.2 Elektros energijos naudojimo analiz ė Alytaus rajone

Elektros energijos vartojimo Alytaus rajone duomenys yra gauti iš AB Lietuvos elektros skirstom ųjų tinkl ų operatoriaus (toliau – LESTO) pagal Savivaldyb ės raštišk ą užklausim ą.

2.2.1 Elektros energijos sąnaudos pagal ūkinės veiklos sritis

2.14 lentel ėje pateikti duomenys apie elektros energijos suvartojim ą pagrindiniuose Alytaus rajono ir miesto sektoriuose (LESTO atkirai neturi duomen ų), išskiriant elektros energijos kiek į, kuris buvo supirktas per metus iš AEI naudojan čių energij ą generuojan čių įrengini ų, jau įrengt ų rajone.

2.14 lentel ė. Alytaus rajono ir miesto elektros energijos suvartojimas 2012 m. Viso per Supirkta EE pagamintos iš atsinaujinan čių Gyventojams Komercija Laikotarpis metus energijos ištekli ų. Alytaus rajone kWh kWh kWh kWh 2012 m. 60749825,28 136546057 197295922,1 49039 Proc. 30,79 69,21 100

2.2.2 Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Alytaus rajono teritorijoje šiuo metu n ėra pastatyta nei hidroelektrini ų, nei v ėjo j ėgaini ų. 2012 m. veik ė dvi saul ės elektrin ės, kurios per metus pagamino 49039 kWh elektros energijos. 2012 m. visoje Lietuvoje suaktyv ėjo saul ės elektrini ų statyba, kadangi buvo numatyti joms palank ūs elektros energijos supirkimo tarifai. Pagal Energetikos ministerijos duomenis (iki 2013 m. rugs ėjo mėn.) ministerijai buvo pateikti 85 prašymai Alytaus rajone gauti leidimus įrengti šioms elektrin ėms. Duomenys pateikti 2.17 lentel ėje.

24 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Esamos situacijos energetikos sektoriuje analiz ė Alytaus regiono Alytaus rajone

2.15 lentel ė. Pareišk ėjų, kuriems išduoti leidimai gaminti el. energij ą ir pl ėtoti elektros energijos gamybos paj ėjumus, skai2ius Alytaus rajone (2013-08-29) Eil.Nr. Saul ės elektrin ės, galingumas, pastatymo vieta 1 0,02112 MW saul ės elektrin ė Muižel ėnų k., Alov ės sen. 2 0,0294 MW saul ės elektrin ė Pivaši ūnų k., Pivaši ūnų sen. 3- 0,02989 MW saul ės elektrin ė Gražinos g, 9, Alytaus m. 4 0,02989 MW saul ės elektrin ė Venci ūnų k., Alov ės sen. 5 0,02976 MW saul ės elektrin ė Muižel ėnų k., Alov ės sen. 6 0,03 MW saul ės elektrin ė ežer ėlio g. 3, Domantoni ų k., Alov ės sen. 7 0,02989 MW saul ės elektrin ė Rutkos k., Alytaus sen. 8 0,0192 MW saul ės elektrin ė Muižel ėnų k., Alov ės sen. 9 0,02989 MW saul ės elektrin ė Venci ūnų k., Alov ės sen. 0,02537 MW integruota pastat saul s elektrin Sodinink g. 8 , Alytaus k. Alov s 10 į ą ė ė ų ė sen. 11 0,02989 MW saul ės elektrin ė Venci ūnų k., Alov ės sen. 12 0,02989 MW saul ės elektrin ė Rutkos k., Alytaus sen. 13 0,02989 MW saul ės elektrin ė Rutkos k., Alytaus sen. 14 0,02989 MW saul ės elektrin ė Rutkos k., Alytaus sen. 15 0,029835 MW saul ės elektrin ė Doškoni ų k., Daug ų sen. 16 0,02976 MW saul ės elektrin ė Dz ūkų g. 1, Ziz ėnų k., Miroslavo sen. 17 0,02976 MW saul ės elektrin ė Dz ūkų g. 1, Ziz ėnų k., Miroslavo sen. 18. 0,02976 MW saul ės elektrin ė Dz ūkų g. 1, Ziz ėnų k., Miroslavo sen. 19. 0,02976 MW saul ės elektrin ė Žvirgžd ėnų k., Daug ų sen. 20. 0,029835 MW saul ės elektrin ė Rev ų k. 9, Alytaus sen. 21. 0,03 MW saul ės elektrin ė Verebiej ų k., Simno sen. 22. 0,0192 MW saul ės elektrin ė Muižel ėnų k., Alov ės sen., Alytaus r. sav. 23. 0,0288 MW saul ės elektrin ė Nemunai čio k., Nemunai čio sen., Alytaus r. sav. 24 0,03 MW Punios seni ūnija, Vaisodži ų k. Alytaus r. sav. 25 0,03 MW Punios seni ūnija Alytaus r. sav. 26 0,03 MW Daug ų seni ūnija, Salos k. Alytaus r. sav. 27 0,02964 MW Daug ų seni ūnija, Salos k. Alytaus r. sav. 28 0,15 MW Simno seni ūnija, Kaimyn ų k., Alytaus r. sav. 29 0,0144 MW Daugai, Alytaus r. sav. 30 0,02976 MW Miklsus ėnų k., Alytaus r. sav. 31 0,03 MW Daug ų k., Kan čė nų k. v., Alytaus r. sav. 32 0,03 MW Daug ų k., Kan čė nų k. v., Alytaus r. sav. 33 0,02976 MW Miklus ėnų k., Alytaus r. sav. 34 0,03 MW Miklus ėnų k., Alytaus r. sav. 35 0,029 MW Krekšt ėnų k., Alytaus r. sav. 36 0,03 MW Takniški ų k., Alytaus r. sav. 37 0,03 MW Takniški ų k., Alytaus r. sav. 38 0,0288 MW Nemunai čio k., Alytaus r. sav. 39 0,03 MW Dvar čė nų k., Rim ėnų k.v., Alytaus r. sav. 40 0,03 MW Margaravos k., Alytaus r. sav. 41 0,03 MW Margaravos k., Alytaus r. sav. 42 0,03 MW Margaravos k., Alytaus r. sav. 43 0,03 MW Kalesnink ų k., Alytaus r. sav. 44 0,03 MW Kalesnink ų k., Alytaus r. sav. 45 0,03 MW Ryliški ų k., Alytaus r. sav. 46 0,03 MW Ryliški ų k., Alytaus r. sav. 47 0,03 MW Ryliški ų k., Alytaus r. sav. 48 0,03 MW Ryliški ų k., Alytaus r. sav. 49 0,03 MW Ūdrijos k., Alytaus r. sav. 50 0,03 MW Alytus 51 0,03 MW Alytus 52 0,03 MW Salos k. , Alytaus r. sav. 53 0,03 MV Švobiški ų k., Alytaus r. sav.

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 25 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA

Esamos situacijos energetikos sektoriuje analiz ė Alytaus regiono Alytaus rajone

Eil.Nr. Saul ės elektrin ės, galingumas, pastatymo vieta 54 0,03 x 2 Karklyn ų k., Alytaus r. sav. 55 0,03 MW Švobiški ų k., Alytaus r. sav. 56 0,03 MW Bukau čiški ų II k., Alytaus r. sav. 57 0,03 x 3 MW Gudiniški ų k., Butrimoni ų mstl., Vaisodži ų k., Alytaus r. sav. 58 0,03 x 3 MW Olendern ės k., Gudiniški ų k., Vaisodži ų k., Alytaus r. sav. 59 0,03 MW Balnink ų k., Alytaus r. sav. 60 0,03 MW Balnink ų k., Alytaus r. sav. 61 0,03 MW Alytaus k., Alytaus r. sav. 62 0,03 MW Švobiški ų k., alytaus r. sav. 63 0,03 MW Dvar čė nų k., Alytaus r.sav. 64 0,03 MW Dvar čė nų k., Alytaus r.sav. 65 66 0,03 x 2 MW Jurgiški ų k., Alytaus r. sav. 67 0,03 MW Jurgiški ų k., Alytaus r. sav. 68 0,03 MW Jurkoni ų k., Alytaus r. sav. 69 0,03 MW Jurgiški ų k., Alytaus r. sav. 70 0,03 MW Jurgiški ų k., Alytaus r. sav. 71 0,03 MW Jurgiški ų k., Alytaus r. sav. 72 0,03 MW Jurgiški ų k., Alytaus r. sav. 73 0,03 MW Butk ūnų k. Geni ų k.v., Alytaus r. sav. 74 0,03 MW Butk ūnų k. Geni ų k.v., Alytaus r. sav. 75 0,03 MW Butk ūnų k. Geni ų k.v., Alytaus r. sav. 76 0,03 MW Mikalovo k., Alytaus r. sav. 77 0,029 MW Venci ūnų k., Alytaus r. sav. 78 0,03 x 5 MW Žaunieriški ų k., Alytaus r. sav. 79 0,03 MW Miklus ėnų k., Alytaus r. sav. 80 0,03 x 2 MW Karklyn ų k., Alytaus r. sav. 81 0,03 MW Karklyn ų k., Alytaus r. sav. 82 0,03 MW Karliški ų k., Alytaus r. sav. 83 0,03 MW Karliški ų k., Alytaus r. sav. 84 0,03 MW Daug ų k., Alytaus r. sav. 85 0,03 MW Punios k., Alytaus r. sav. Viso galia, 2,97104 MW Remiantis elektros perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID 2013 m. rugs ėjo mėnesio 1 d. duomenimis apie elektros energijos supirkim ą,1 28 paraiškos teik ėjai iš min ėto s ąrašo įreng ė numatytas saul ės elektrines ir prad ėjo veikl ą. Kiti paraišk ų teik ėjai kol kas dar n ėra įreng ę elektrini ų ir n ėra informacijos, ar jos bus įrengtos ateityje. Apie veikian čiose elektrin ėse gaminam ą elektros energijos kiek į bei kitus duomenis aktuali informacija (2013-08-01) pateikta 2.16 lentel ėje.

2.16 lentel ė. Veikian čių saul ės elektrini ų Alytaus rajone veiklos rodikliai (2013-09-01). Prad ėjo Pagamino elektros energijos 2013 m., kWh Eil. Elektrin ės Įdiegta galia, veikl ą 2013 Balan- Rugp- Nr. savininkas MW Kovas Geguž ė Birželis Liepa m. dis jūtis Aurelijus birželio 1 0,02112 - - - 4.913 2.768 Jaruševi čius mėn. Danguol birželio 2 ė 0,02989 - - - 8.430 3.898 Povilaitien ė mėn. 3 Eimantas Tunyla birželio 0,02989 - - - 16.630 4.052

1 http://www.litgrid.eu/index.php/paslaugos/kilmes-garantiju-suteikimas/ataskaitos/563

26 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Esamos situacijos energetikos sektoriuje analiz ė Alytaus regiono Alytaus rajone

Eil. Elektrin ės Prad ėjo Įdiegta galia, Pagamino elektros energijos 2013 m., kWh mėn. birželio 4 Justas Jaruševi čius 0,02976 - - - 7.057 3.965 mėn. Marijona geguž s 5 ė 0,02989 - - 4.142 4.659 3.982 Rutkauskien ė mėn. Remigijus birželio 6 0,0192 - - - 4.503 2.513 Jaruševi čius mėn. birželio 7 Rimas Tunyla 0,02989 - - - 16.511 4.014 mėn. birželio 8 Ruslanas Lugovik 0,02537 - - - 11.826 3.052 mėn. UAB "Domus birželio 9 0,02989 - - - 16.475 3.767 fausta" mėn. geguž s 10 UAB "EK GAL" ė 0,02989 - - 4.232 4.758 4.030 mėn. geguž s 11 UAB "Energodek" ė 0,02989 - - 4.163 4.677 3.997 mėn. geguž s 12 UAB "Energosun" ė 0,02989 - - 4.180 4.690 3.998 mėn. geguž s 13 UAB "VILDUVA" ė 0,02976 - - 11.572 4.584 4.200 mėn. Virginijus birželio 14 0,0192 - - - 4.520 2.527 Jaruševi čius mėn. Vygantas 15 liepos m ėn. 0,0288 - - - - 4.874 Zenkevi čius 16 Andriejus Jakštas kovo m ėn. 0,02976 5.555 3.832 4.733 4.738 4.197 17 Vytautas Domarkas kovo m ėn. 0,02976 5.632 3.597 4.609 4.629 4.104 18 Vytautas Domarkas kovo m ėn. 0,02976 5.775 3.868 4.768 4.762 4.190 Aurimas 19 Kovo m ėn. 0,0294 - - - - - 6,636 Tarasevi čius 20 UAB „Jotega“ Kovo m ėn. 0,029835 - 11.106 4.398 4.070 4.314 21 UAB „NARA“ Kovo m ėn 0,02976 - - - - - 8.379 Marcinkevi čiaus 22 Kovo m ėn. 0,03 14 .994 4.432 individuali įmon ė 23 UAB„Nauja elektra“ Kovo m ėn. 0,02976 - - - - - 8.415 24 UAB „NAVADIS Kovo mėn. 0,02976 - - - - - 8.306 UAB „Vinconos 25 Kovo m n 0,029835 - - - 10.833 4.124 4.120 medis“ ė 26 UAB „Sky Invest“ Kovo m ėn. 0,03 - - 6.031 4,053 3.485 3.492 UAB „Jundos stali 27 ų 2011 m. 0,03 2.720 2.836 4.184 4,411 3.631 3.667 gaminiai“ 28 UAB „Energesta“ 2011 m. 0,03 2.851 2.161 4.214 4.442 3.659 - Viso galia, MW 0,79996 2011 m. prad ėjo veikti dvi saul ės elektrin ės, kuri ų savininkai yra UAB „Jundos stali ų gaminiai“ ir UAB „Energesta“ Punios seni ūnijoje. Jos abi kartu per 2012 metus pagamino ir perdav ė į elektros tinkl ą 49039 kWh elektros energijos. Kitos saul ės elektrin ės prad ėjo veikl ą 2013 metais. Vasaros metu per m ėnes į saul ės elektrin ės pagamina daugiau elektros energijos nei žiemą, tod ėl tiksliam pagaminamos elektros energijos kiekiui sužinoti reikia tur ėti kiekvieno m ėnesio pagaminamą elektros energijos kiek į. Bendras apytikslis pagaminamos elektros energijos kiekis per metus iš vis ų j ėgaini ų paskai čiuotas taikant prielaid ą, kad įrengtas saul ės elektrin ės 1W per metus pagamina apie 0,8 kWh elektros energijos. Tokiu b ūdu galima teigti, kad visos pastatytos saul ės jėgain ės pagamins apie 639,9 MWh elektros energijos per metus.

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 27 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA

Esamos situacijos energetikos sektoriuje analiz ė Alytaus regiono Alytaus rajone

28 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų naudojimo šilumos ir elektros gamybai Alytaus regiono Alytaus rajone suvestin ė

3 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų NAUDOJIMO ŠILUMOS IR ELEKTROS GAMYBAI ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE SUVESTIN Ė

Išanalizavus Alytaus rajone šilumos s ąnaudas iš centralizuoto šilumos tiekimo įmon ės pagal energijos naudotoj ų sektorius, apskai čiavus galutin ės šilumin ės energijos kiekius pagal naudojamo kuro kiekius visuomeniniuose pastatuose seni ūnijose, įvertinus šilumin ės energijos poreikius privataus b ūsto šildymui, apskai čiavus šilumin ės energijos naudojim ą pramon ės, žem ės ūkio bei kituose sektoriuose, nustatyta, kad apie 86,5 proc. naudojamos galutin ės šilumin ės energijos yra gaunama deginant biokur ą (daugiausia medienos kur ą). Kita dalis tenka iškastiniam kurui.

Iškastinis kuras 13,5%

Biokuras 86,5%

3.1 pav. Alytaus rajono vis ų galutin ės šilumin ės energijos naudotoj ų sektori ų s ąnaud ų pasiskirstymas pagal kuro kilm ę

Remiantis atlikta elektros energijos suvartojimo analize Alytaus rajone bei įvertinus rajone esan čių elektros energijos gamintoj ų iš atsinaujinan čių energijos ištekli ų pagaminam ą energijos kiek į per metus, 3.1 lentel ėje pateikta informacija apie bendr ą elektros suvartojim ą Alytaus rajone ir mieste (LESTO atkirai neturi duomen ų) išskiriant dal į elektros energijos, kuri pagaminama Alytaus rajone įdiegtuose įrenginiuose, generuojan čiuose elektros energij ą iš AEI.

3.1 lentel ė. Bendras elektros energijos vartojimas Alytaus mieste ir rajone ir gamyba iš atsinaujinan čių energijos ištekli ų Alytaus rajone 2012 m. Sunaudojamas elektros energijos kiekis Alytaus rajone ir mieste 2012 metais, MWh/m 197295,922 Pagamintas elektros energijos kiekis Alytaus rajone 2012 metais iš AEI , MWh/m 49,039 Pagaminta elektros energijos dalis proc. Alytaus rajone iš AEI nuo bendro sunaudoto kiekio mieste ir 0,024 rajone Įvertinus esamus elektros energijos gamybos iš atsinaujinan čių energijos ištekli ų paj ėgumus Alytaus rajone, matyti, kad jos dalis Alytaus rajono ir miesto sunaudojamoje elektros energijoje

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 29 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų naudojimo šilumos ir elektros gamybai Alytaus regiono Alytaus rajone suvestin ė

sudaro tik 0,024 proc.

30 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujin an čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

4 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų POTENCIALO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE ĮVERTINIMAS.

4.1 Saul ės energijos potencialas ir panaudojimo galimyb ės

Saul ės energija energetiniu poži ūriu yra pats reikšmingiausias atsinaujinantis energijos išteklis ir yra pirminis šaltinis kitiems AEI. Jos ištekliai yra neriboti, j ų poveikis aplinkai mažiausias iš vis ų atsinaujinan čios energijos r ūši ų. Saul ės spinduliuot ės galia, pasiekianti Žem ę, sudaro apie 173000 TW. Ji apie 13 t ūkstan čių kart ų viršija kasmetin ę žmonijos sunaudojamos energijos ekvivalentin ę gali ą ir yra apie 160 kart ų didesn ė už visus žinomus iškasamojo kuro resursus. Vidutiniškai Lietuvoje Saul ės krintanti energija į horizontal ų pavirši ų sudaro ~1000 kWh/m 2 per metus. Tai tikrai nemaža energija, kuri ą tinkamai išnaudojus b ūtų galima patenkinti visus energetinius poreikius. Žem ės pavirši ų pasiekia Saul ės spinduliuot ė, kurios 98 proc. energijos tenka trumpabangiam diapazonui nuo 0,3 iki 2,5 µm. Saul ės spinduli ų, pasiekian čių žem ės pavirši ų, spektras apima ultravioletinius (apie 9 proc. energijos), matomuosius (apie 45 proc. energijos) ir infraraudonuosius (apie 46 proc. energijos) spindulius. Maksimalus Saul ės spinduliavimo intensyvumas yra esant bangos ilgiui 0,5 µm. Saul ės energin ė apšvieta Žem ės atmosferos paviršiuje sudaro 1353 W/m2. Šis dydis vadinamas Saul ės pastovi ąja. Žem ės paviršiaus energin ė apšvieta yra mažesn ė, nes apie tre čdal į jos atspindi ir absorbuoja atmosfera. Tropin ėse juostose vienas kv. metras žem ės paviršiaus gauna apie 10 GJ energijos per metus, Lietuvoje – apie 3,6 GJ. Energin ė apšvita kinta pagal sinusoid ės d ėsn į ir maksimum ą pasiekia vidurdien į. Ruden į ir žiem ą vyrauja sklaidžioji spinduliuot ė, o tiesiogin ė sudaro mažiau kaip 35 proc. pilnutin ės spinduliuot ės. Vasar ą (nuo geguž ės iki rugs ėjo mėnesio) tiesiogin ės spinduliuot ės dalis sudaro apie 50 proc. pilnosios. Esant giedram dangui, sklaidžiosios spinduliuot ės dalis yra nedidel ė: vasar ą – 3‒15 proc., žiem ą – 30 ‒42 proc. Retais atvejais, kai kuriomis vasaros dienomis, esant skaidriai atmosferai, visa energin ė apšvita gali siekti 0,98-1,12 kW/m 2. Saul ės energijos, krentan čios į piet ų kryptimi nukreipto kolektoriaus pavirši ų, priklausomyb ė nuo kolektoriaus polinkio kampo (LŽ ŪI instituto duomenys) pateikta 4.1.1 pav.

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 31 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

1200

1000

800 Žiemos 600 Vasaros 400 Metin ė

200

0 0 20 40 60 80

4.1.1 pav. Saul ės pilnutin ės energijos Σ H, krentan čios į kolektoriaus pavirši ų tam tikrais met ų laikais, priklausomyb ė nuo kolektoriaus polinkio kampo β

Iš paveikslo galima nustatyti, kokiu kampu montuoti saul ės kolektorius, kad į j ų pavirši ų krist ų maksimalus Saul ės energijos kiekis.

4.1.1 lentel ė. Saul ės spind ėjimo trukm ė

Nr. HMS Saul ės spind ėjimo trukm ė h k, valandomis per m ėnes į ir per metus 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 Per metus 1 Šilut ė 39 68 131 185 263 287 274 246 169 103 41 30 1836 2 Nida 37 65 131 189 265 290 281 254 171 102 42 30 1857 3 Kaunas 40 68 128 175 251 265 256 238 160 99 41 30 1751 4 Vilnius 41 70 126 165 243 250 243 234 150 96 42 30 1690 5 Telšiai 37 66 126 182 263 286 266 242 169 104 45 32 1818 6 Šiauliai 36 65 125 176 263 277 261 243 167 100 42 29 1784 7 Klaip ėda 34 65 122 180 264 285 274 252 167 100 40 28 1811 8 Vėžai čiai 35 66 123 182 262 263 265 241 166 101 38 28 1790 9 Utena 39 68 123 170 248 259 252 229 151 95 40 28 1702 10 Biržai 28 59 119 170 254 266 258 233 149 89 29 16 1670 11 Dotnuva 31 62 128 180 263 279 269 249 163 96 32 20 1772 12 Dūkštas 29 60 120 171 256 268 261 236 151 90 30 17 1689 13 Kybartai 47 75 134 180 254 268 260 241 165 105 48 38 1815 14 Lazdijai 46 74 134 181 257 271 262 244 166 105 47 36 1823 15 Var ėna 32 64 125 167 252 260 252 243 151 92 33 20 1691 Šaltinis: Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos duomenys

Vasar ą polinkio kampas tur ėtų b ūti 15 ‒45°, žiem ą – 50 ‒90°, o visus metus – 30 ‒60°. Nors Lietuva yra tarp 54 0‒56 0 šiaur ės platumos, įvairiose Lietuvos vietov ėse į įvairiai orientuot ą kvadratinio metro plokštum ą per metus patenka nemažai saul ės energijos. Šis pasiskirstymas parodytas 4.1.2 lentel ėje.

32 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertin imas. į

4.1.2 lentel ė. Į įvairiai orientuot ą kvadratin į metr ą patenkan čios energijos kiekis kWh/m. Eil. Statmena Horizontali Ryt ų Pietry čių Pietų Pietvakari ų Vakar ų Vietov ė Nr. plokštuma plokštuma kryptis kryptis kryptis kryptis kryptis 1. Šilut ė 1141 1029 676 804 825 790 650 2. Nida 1439 1042 684 811 832 797 658 3. Kaunas 1354 976 644 774 801 762 620 4. Vilnius 1306 939 622 754 783 744 599 5. Telšiai 1407 1018 669 798 820 784 648 6. Šiauliai 1380 996 631 786 810 773 631 7. Klaip ėda 1402 1013 666 795 818 782 641 8. Vėžai čiai 1369 988 651 781 806 769 626 9. Utena 1316 946 626 757 786 746 603 10. Biržai 1290 926 614 746 777 736 591 11. Dotnuva 1370 989 652 782 807 770 627 12. Dūkštas 1305 938 621 752 783 742 598 13. Kybartai 1405 1015 670 795 818 784 643 14. Lazdijai 1411 1021 671 799 821 786 645 15. Var ėna 1307 939 622 753 787 742 599 Šaltinis: Lietuvos Hidrometereologijos tarnybos duomenys

Kolektoriaus nuokrypis nuo piet ų krypties ±20° didesn ės reikšm ės neturi, ta čiau, esant didesniems azimuto kampams, krentan čios į kolektoriaus pavirši ų saul ės energijos kiekis žymiai maž ėja. Saul ės spinduliuojama energija gali b ūti panaudota 2 b ūdais: elektros energijos gamybai (fotoelektriniais keitikliais) arba šilumos gamybai (vandens šildymas kolektoriais, tiesioginis pastat ų atitvar ų šildymas ir pan.)

Elektros gamyba fotokeitikliais

Siekiant įvertinti pagaminamos elektros energijos kiek į per metus su tam tikro galingumo saul ės elektrine, tiksliausia yra remtis metus laiko tam regione jau veikusios elektrin ės duomenimis, t. y. pagamintu per metus elektros energijos kiekiu. Alytaus rajone šiuo metu nėra jėgain ės, dirbusios daugiau nei metus. 4.1.2 paveiksle parodytas 30 kW galios saul ės elektrin ės Alytaus rajone 2012 m. kas m ėnes į pagaminamos energijos grafikas.

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 33 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

5.000 4.500 4.000 3.500 3.000 2.500 2.000 1.500 1.000 500 0

4.1.2 pav. Alytaus rajone 30 kW el. galios saul ės elektrin ės 2012 m. pagamintos energijos grafikas (kWh/m ėn.)

Per 2012 metus tokia saul ės elektrin ė pagamino 24532 kWh elektros energijos. Remiantis šiais duomenimis, paskai čiuota, kad Alytaus rajone 1 kW įrengtos saul ės elektrin ės pagamina apie 800 kWh elektros energijos per metus. Atliekant ekonomin į skai čiavim ą, daroma prielaida, kad bus statoma neintegruota į pastat ą 30 kW galios j ėgain ė. Jos įrengimas pagal specifinius 1 kW kaštus kainuot ų apie 155 t ūkst. Lt investicij ų.2 Tokia j ėgain ė pagamint ų apie 24000 kWh elektros energijos per metus. Šiuo metu 2013 m. III ketvir čiui (tarifai galioja nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugs ėjo 30 d. ) patvirtinta neintegruot ų į pastat ą j ėgaini ų (nuo 10 iki 100 kW galios) pagamintos elektros supirkimo kaina yra 0,56 Lt/kWh3. Įvertinus tai, kad dalis pajam ų bus skiriama eksploatacijai ir prieži ūrai, tokios j ėgain ės paprastasis atsipirkimo laikas sudaryt ų apie 12 met ų. Integruotoms į pastat ą saul ės elektrin ėms šiuo metu tarifas yra 0,71 Lt/kWh. Jeigu ant pastato b ūtų statoma 10 kW galios saul ės elektrin ė, įvertinus tuos pa čius specifinius kaštus, ji kainuot ų apie 52 t ūkst. Lt. Atitinkamai paprastasis atsipirkimo laikas sudaryt ų apie 9 ‒10 met ų. Dėl nuolat tobulinamos fotokeitikli ų gamybos technologijos keitikli ų kaina nuolat maž ėja. Jeigu nesikeist ų supirkimo kainos, tai investicijos į tokias j ėgaines b ūtų patrauklesn ės.

Šilumos gamyba naudojant saul ės energij ą

Saul ės šildymo sistemos yra skirstomos į pasyvi ąsias, aktyvi ąsias ir mišri ąsias. Šildymo sistemos turi atlikti šias pagrindines funkcijas: - sugerti ir paversti saul ės spinduliuot ę į šilum ą;

2 Šaltinis: http://www.regula.lt 3 Tas pats.

34 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

- akumuliuoti šilum ą, kadangi saul ės spinduliuot ė kinta; - perduoti šilum ą į šilumos pareikalavimo zonas reikalingais kiekiais. Pasyviosiose šildymo sistemose visos šios trys funkcijos yra atliekamos vykstant nat ūraliems procesams be priverstinio išorinio post ūmio, pvz. tiesiogiai saulei šildant pastato sienas. Aktyviosiose šildymo sistemose šilumin ė energija iš sug ėrimo zonos perduodama į akumuliatori ų ir po to tiekiama vartotojui. Lietuvoje šildymo sezono metu į pietin į, vertikal ų 1 m 2 paviršiaus plot ą patenka apie 350 kWh saul ės energijos, o per visus kalendorinius metus – apie 820 ‒830 kWh. Vertikali pietin ė pastato pus ė yra pagrindin ė pasyviojo šildymo sistemos dalis. Intensyvus saul ės energijos padid ėjimas į vertikal ų pavirši ų pastebimas nuo vasario m ėnesio. Pasyvi ąsias sistemas galima efektyviausiai panaudoti tada, kai tai numatoma pastato projektavimo metu. Esamiems pastatams ši ų sistem ų pritaikymas yra ribotas.

Saul ės kolektori ų vandeniui šildyti panaudojimo galimyb ės

Lietuvoje vandeniui šildyti dažniausiai naudojami plokštieji saul ės kolektoriai. Šildymo sezono metu spinduliuot ės intensyvumas labai mažas, lyginant su poreikiais šildymui, tod ėl šildymui reik ėtų labai didelio kolektori ų ploto, ta čiau j ų išnaudojimo efektyvumas bus labai menkas, nors investicijos didel ės. Tod ėl šildymo tikslams kolektoriai nenaudotini arba naudojami tik perteklin ę energij ą atiduoti į šildymo sistem ą. Saul ės kolektoriai geriausiai tinka karšto vandens ruošimui, t. y. kolektori ų plotas parenkamas pagal karšto vandens poreikius. Toliau pateikiami skai čiavimai, kuri ų tikslas yra įvertinti Saul ės kolektori ų, naudojam ų karšto vandens ruošimui, atsiperkamum ą. Įvertinus Alytaus rajono klimatines s ąlygas, daroma prielaida, kad kolektorius bus orientuotas piet ų kryptimi, posvyrio kampas – apie 50 0, saul ės kolektoriumi bus dengiama apie 70 proc. karšto vandens poreiki ų (tenkinant poreikius 100 proc., labai išauga investicij ų poreikis). Skai čiavimai atlikti darant prielaid ą, kad saul ės kolektori ų sistema iš dalies pakeis įvairių rūši ų kur ą. Kolektoriaus atsiperkamumo įvertinimui buvo paskai čiuota 1 kWh šilumos kaina, jeigu šiluma gaminama naudojant įvairius šilumos išteklius (žr. 4.1.3 lentel ė).

4.1.3 lentel ė. 1 kWh šilumos pagaminimo kaina, atsižvelgiant į kur ą Kuro r ūšis Šilumos kaina, Lt/kWh Gamtin ės dujos (kaina 2,09 Lt/m 3) 0,29 Dyzelinis kuras šildymui (kaina 3,5 Lt/kg) 0,348 Malkos (priimta vid. kaina 120 Lt/m 3) 0,126 Elektra 1 tarifo 0,501 Elektra 2 tarif ų (vidutin ė savaitei) 0,462

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 35 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

Kuro r ūšis Šilumos kaina, Lt/kWh Elektra (naktinis tarifas su elektrine virykle) 0,4

Lentel ėje: - šilumos kaina, apskai čiuota įvertinus kuro kain ą, kuro apatin į šilumingum ą ir katilo efektyvum ą (vidutin į metin į katilo efektyvum ą:) duj ų ir dyzelinio kuro – 85 proc., malk ų kurui – 70 proc., elektrai – 100 proc.

Nat ūralios cirkuliacijos sistema

Vandens šildymas vyksta nat ūralia cirkuliacija užkraunant akumuliacin ę vandens talp ą. Sistema yra dviej ų kont ūrų. Bakas akumuliatorius pripildytas neužš ąlan čio skys čio (propilenglikolio) ir taip išvengiama sistemos sugadinimo žiemos ar šaln ų metu.

4.1.3 pav. Nat ūralios cirkuliacijos saul ės kolektoriaus sistema

Ši sistema naudojama daugiausia šiltesnio klimato zonoje. Lietuvoje žiemos temperat ūra būna žema ir boileryje esan čiame gyvatukiniame šilumokaityje gali užšalti vanduo. Ši sistema turi apsaug ą nuo užšalimo (elektrinis pašildymo tenas, veikiantis pagal temperat ūros davikl į), ta čiau jeigu nutr ūkt ų elektros energijos tiekimas ir b ūtų didesnis šaltis, neišvengiamas vandens užšalimas. Nors ši sistema n ėra rekomenduojama Lietuvos s ąlygomis, vis d ėlto toki ų sistem ų jau yra įrengta. Atliekant skai čiavimus, daroma prielaida, kad saul ės kolektorius yra 4 m2 dydžio. Per metus Alytaus rajone į šį plot ą vidutiniškai patektų iki 3700 kWh saul ės energijos. Esant sistemos naudingumo koeficientui apie 60 proc., sistema per metus vidutiniškai pagamintų apie 2200 kWh/m energijos. Ši energija pakeis įprastin į kur ą ar elektros energij ą. Kolektori ų sistemos kaina yra apie 5000 Lt. Grei čiausiai saul ės kolektori ų sistema atsipirks ten, kur buvo naudojamas brangiausias kuras. 4.1.4 lentel ėje pateiktas paprastasis saul ės kolektoriaus atsipirkimo laikas.

36 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

4.1.4 lentel ė. Nat ūralios cirkuliacijos sistemos paprastasis atsipirkimo laikotarpis, lyginant su šilumos gamyba naudojant įvair ų kur ą Gamtin ės dujos 7,1 met ų Gamtin ės dujos 7,8 metai Dyzelinis kuras 6,5 metai Malkos 18 met ų Elektra 1 tarifas 4,3 metai Elektra 2 tarifai 4,9 metai Elektra naktinis tarifas 5,7 metai Kaip matyti 4.1.4 lentel ėje, ilgiausias sistemos atsipirkimo laikas yra apie 18 met ų, jeigu saul ės energija b ūtų naudojama vietoje malk ų kuro. Visais kitais atvejais sistemos atsipirkimo laikas yra gerokai trumpesnis. Dyzelin į kur ą pakeitus saul ės energija, paprastas tokios sistemos atsipirkimo laikas Alytaus rajone yra apie 6,5 metus. Grei čiausiai saul ės kolektori ų sistemos atsiperka ten, kur vandeniui šildyti naudojama elektros energija, t. y. brangiausia energijos r ūšis.

Priverstin ės cirkuliacijos sistema

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 37 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

Ši sistema susideda iš dviej ų kont ūrų. Saul ės sistemos kont ūras pripildomas neužš ąlan čiu skys čiu – etilenglikoliu. Daroma prielaida, kad šios sistemos kolektori ų plotas yra toks pats kaip ir nat ūralios cirkuliacijos atveju – 4 m2. Ši vandens šildymo sistema dirba automatiškai. Elektroninis temperat ūros reguliatorius periodiškai įjungia ir išjungia cirkuliacin į siurbl į, užkraudamas šilumos energija akumuliacin į vandens šildytuv ą. Siurblys įjungiamas, kai šilumos neš ėjo temperat ūra viršutin ėje saul ės kolektoriaus dalyje viršija temperat ūrą akumuliacinio vandens šildytuvo apatin ėje dalyje, ir išjungiamas, jeigu min ėtas temperat ūrų skirtumas yra mažesnis už reguliatoriuje nustatyt ą dyd į.

4.1.4 pav. Buitinio karšto vandens šildymas kombinuota sistema nuo saul ės kolektoriaus ir nuo katilo

Skai čiuojant sistemos atsiperkamum ą, daroma prielaida, kad gaunamas šilumos kiekis iš šios sistemos bus toks pat, kaip ir aukš čiau min ėtame pavyzdyje (realiai gali b ūti apie 10–15 proc. didesnis). Alytaus rajone iš tokios saul ės kolektorin ės sistemos gaunama naudinga galutin ė šilumin ė energija sudarys apie 2200 kWh/m. Ekonominiams skaičiavimams atlikti pasirinkta saul ės kolektoriaus sistemos kaina siekia 10000 Lt. Esant tokioms s ąlygoms, priverstin ės cirkuliacijos karšto vandens ruošimo sistemos su saul ės kolektoriumi atsipirkimo laikas yra ilgesnis.

4.1.5 lentel ė. Priverstin ės cirkuliacijos saul ės kolektoriaus sistemos paprastasis atsipirkimo laikotarpis, lyginant su šilumos gamyba, naudojant įvair ų kur ą Kuro r ūšis Atsipirkimas Gamtin ės dujos 15,7 met ų Dyzelinis kuras 13,1 met ų Malkos 36,1 metai Elektra 1 tarifas 9,1 metai

38 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

Kuro r ūšis Atsipirkimas Elektra 2 tarifai 9,8 met ų Elektra naktinis tarifas 11,4 met ų Kaip ir pirmuoju atveju, ilgiausias sistemos atsipirkimo laikas yra tada, kai lyginama su medienos kuru. Visais kitais atvejais sistemos atsipirkimo laikas neviršija sistemos eksploatacijos laiko – 20 met ų.

Saul ės galutin ės šilumin ės energijos potencialas Alytaus rajone

Teorinis saul ės energijos potencialas – tai per metus žem ę pasiekianti energijos dalis. Alytaus rajono savivaldyb ės plotas lygus 1404 km 2. Remiantis artimiausios Lazdij ų meteorologin ės stoties duomenimis, horizontalioje plokštumoje daugiamet ė vidutin ė metin ė saul ės ekspozicija lygi 1021 kWh/m 2. Suskai čiuotas teorinis saul ės pirmin ės energijos potencialas Alytaus rajone yra 1433 TWh. Skai čiuojant technin į saul ės energijos potencial ą, reikia įvertinti saul ės kolektori ų dydžius skirtingo dydžio pastatuose, kolektoriuose pagaminamos energijos efektyvum ą. Alytaus rajone yra 10730 pastat ų (1–2 but ų) bei 195 daugiabu čiai namai. Daroma prielaida, kad ant 1 –2 but ų pastat ų būtų galima įrengti 5 m 2 ploto saul ės kolektorius, o ant daugiabu čio – 20 m 2. Vienas saul ės kolektoriaus kvadratinis metras, įvertinus visus sistemos nuostolius, per metus generuos apie 450 kWh galutin ės šilumin ės energijos. Visiems pastatams įrengti saul ės kolektorius galima tik teoriškai. Techniškai saul ės kolektori ų įrengimas galimas tik mažoje dalyje pastat ų, kadangi tai priklauso nuo daugelio technini ų aplinkybi ų, be to, gyventoj ų finansin ės galimyb ės yra pagrindinis apsprendžiantis veiksnys d ėl saul ės energijos panaudojimo. Techniniam potencialui skai čiuoti daroma prielaida, kad tik 10 proc. individuali ų pastat ų b ūtų tinkami saul ės kolektori ų įrengimui.

4.1.6 lentel ė. Saul ės šilumin ės energijos teorinis ir techninis potencialas Alytaus rajone 1–2 but ų Daugiabu čiai

pastatai pastatai

Skai čius, vnt. 10730 195

Numatomas saul ės kolektoriaus plotas, m 2 5 20

Saul ės kolektoriaus efektyvumas, kWh/m 2*metus 450 450 Teorinis galutin ės šilumin ės energijos potencialas, 24143 1755 MWh/m. Techninis galutin ės šilumin ės saul ės energijos potencialas, 2414 176 MWh/m.

Saul ės elektros energijos potencialas Alytaus rajone

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 39 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

Daugelyje ES šali ų priimta, kad patenkinti elektros energijos poreikius individualiam namui ant stogo tur ėtų b ūti įrengta apie 20 m 2 foto element ų, o daugiabu čiam namui – apie 60 m 2. Atliekant potencialo skai čiavim ą, tai galima b ūtų laikyti teoriniu potencialu. Perspektyvoje tikimasi, kad tik apie 5 proc. šio nurodyto kiekio gali b ūti realizuota ir tai galima laikyti techniniu potencialu (žr. 4.1.7 lentel ė).

4.1.7 lentel ė. Saul ės elektros energijos teorinis ir techninis potencialas Alytaus rajone, įrengiant elementus tik ant pastat ų stogo 1-2 but ų Daugiabu čiai

pastatai pastatai

Skai čius, vnt. 10730 195

Numatomas saul ės fotoelemento plotas, m 2 20 60 Saul ės fotoelektrinio elemento efektyvumas 150 150 kWh/m 2*metus Teorinis saul ės elektros energijos potencialas, 32190 1755 MWh/m. Techninis saul ės elektros energijos potencialas, 1610 88 MWh/m. Vertinant vis ą saul ės energijos elektros gamybai potencial ą Savivaldyb ėje, daroma prielaida, kad bus įrengtos visos saul ės elektrin ės, kurioms buvo paduoti prašymai (2.17 lentel ė). Jos daugiausia buvo numatytos įrengti ant žem ės, o ne ant pastat ų. Teoriškai toki ų elektrini ų kiekis gali būti didelis, ta čiau realiai j ų įrengim ą apsprendžia ekonomin ės bei technin ės s ąlygos. Jeigu ekonomiškai tai patrauklu, j ų kiekis gali greitai išaugti. Tai parod ė 2012 m. nustatyti labai palank ūs elektros energijos supirkimo tarifai. Įvertinus saul ės elektrini ų ant pastat ų ir jau numatyt ų pastatyti saul ės elektrini ų ant žem ės elektros energijos technin į potencial ą, jos pagamint ų apie 4074 MWh elektros energijos per metus.

4.2 Vėjo energijos potencialas ir panaudojimo galimyb ės

Vėjo energetika yra labai svarbi atsinaujinan čių energijos ištekli ų panaudojimo elektros energijos gamybai sritis. V ėjo energijos privalumai – ekologiškas, autonominis, saugus ir vis pingantis energijos šaltinis. Ta čiau v ėjas nepu čia pastoviu grei čiu. Jei jis yra per silpnas ar per stiprus, pagaminama nedaug elektros energijos. Didel ė moderni v ėjo j ėgain ė pagamina vidutiniškai 35 proc. elektros energijos nuo savo maksimalios projektin ės galios. Pažangumu ir spar čiu technologiniu progresu tarp atsinaujinan čių energijos ištekli ų v ėjo energetika išsiskiria, nes:

• leidžia sumažinti oro tarš ą ir klimato kaitos padarinius;

40 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

• kuria naujas darbo vietas, skatina regionin ę pl ėtr ą, augim ą ir inovacijas; • padeda sumažinti iškastinio kuro import ą; • padeda užtikrinti energetin į saugum ą; • yra greitai įrengiama. Lietuvoje parengta nauja v ėjo energijos panaudojimo ilgalaik ė programa kuria siekiama, kad atsinaujinan čių energijos ištekli ų dalis pirmin ės energijos balanse 2025 m. pasiekt ų 20 proc. 2012 m. v ėjo energijos įdiegta galia Lietuvoje iš viso sudar ė apie 268,86 MW: • 18 park ų (viso 259,73 MW); • 57 pavien ės elektrin ės (9,13 MW). AEI įstatyme uždavinys iki 2020 m. – vėjo elektrini ų, prijungt ų prie elektros tinkl ų, įrengt ąją sumin ę gali ą padidinti iki 500 MW, ne įskaitant maž ųjų elektrini ų, kuri ų įrengtoji galia yra ne didesn ė kaip 30 kW. Atsinaujinan čius energijos išteklius naudojan čių elektrini ų pl ėtra modeliuojama, vadovaujantis Atsinaujinan čių ištekli ų energetikos įstatymo nuostatomis, kad iki 2020 met ų v ėjo elektrini ų, prijungt ų prie elektros tinkl ų, įrengtoji sumin ė galia bus padidinta iki 500 MW. Kaip yra žinoma, v ėjo energijos potencialas, kuris dar vadinamas v ėjo srauto galia, priklauso nuo v ėjo grei čio ir oro tankio: 3 E = 0,5 ⋅ p⋅ w ; čia E – vėjo energijos potencialas, matuojamas W/ m 2,

ρ – oro tankis, kg/ m 3, w – vėjo greitis, m/ s. Vėjo energijos potencialas yra parametras, parodantis, kokia galia praeina pro besisukan čio vėjara čio sparn ų užimamo ploto vien ą kvadratin į metr ą. Vėjas labai dažnai kei čia greit į ir krypt į. Taigi, v ėjo greitis ir energija yra laiko funkcijos w(t) ir E(t). Kai w(t) yra atsitiktin ė stacionari funkcija, v ėjo energija E, kaip yra žinoma, gali b ūti apskai čiuojama tokiu b ūdu: 1 ∞ E = ⋅ ρ ∫ f ()w ⋅ w3dw , 2 0 čia f(w) yra v ėjo grei čio tikimyb ės pasiskirstymo tankis.

Norint apskai čiuoti kurios nors vietov ės dalies v ėjo energijos potencial ą ir pagal j į apskai čiuoti v ėjo energijos išteklius, matuojamus energijos vienetais per metus, reikia žinoti tos teritorijos vidutinio metinio v ėjo grei čio pasiskirstymo žem ėlap į. Ta čiau tikslesniam ištekli ų

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 41 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

įvertinimui to nepakanka, kadangi v ėjo energijos potencialo priklausomyb ė nuo v ėjo grei čio išreiškiama kubine laipsnio funkcija, tod ėl turi b ūti žinoma kiekvieno v ėjo grei čio m/s pasirodymo tikimyb ė metuose. Tikimybinis v ėjo grei čio pasiskirstymas geriausiai atitinka Veibulo pasiskirstym ą (Weibull distribution) ir vėjo grei čio tikimyb ės pasiskirstymo tankis f(w) gali b ūti išreikštas tokiu b ūdu:

K K f ()w = ⋅ wK −1 ⋅ e−()/ aw , a K čia a ir K yra Weibull pasiskirstymo parametrai. Parametrai a ir K priklauso nuo vietov ės geografini ų charakteristikų ir nuo v ėjara čio veleno aukš čio virš žem ės paviršiaus. Tod ėl, norint apskai čiuoti, kiek elektros energijos galima b ūtų pagaminti konkre čioje vietoje, be vidutinio metinio v ėjo grei čio dar reikalingi tos vietos v ėjo grei čio Veibulo pasiskirstymo parametrai. Remiantis Lietuvos mokslinink ų atliktais vidutini ų metini ų v ėjo grei čių skai čiavimais tam tikrame aukštyje, yra sudarytas preliminarus Lietuvos v ėjų atlasas.

4.2.1 pav. Vidutini ų metini ų grei čių pasiskirstymas Lietuvos teritorijoje, esant paviršiaus šiurkštumo klasei 2

Vėjo atlase skirtingomis spalvomis pavaizduotas vidutini ų metini ų grei čių pasiskirstymas

42 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

Lietuvos teritorijoje (4.2.1 paveiksle), esant paviršiaus šiurkštumo klasei 2. Vėjo atlaso sudarymui panaudoti Lietuvos meteorologini ų sto čių steb ėjimo duomenys. Dėl riboto grei čių matavimo aukš čio, senesnių technologij ų bei meteorologini ų tarnyb ų apsaugos zon ų reikalavim ų nesilaikymo vėjo atlasas n ėra tikslus, o duomen ų paklaida gali siekti dešimtis procent ų. Palyginus 4.2.1 paveiksle vėjo grei čių pasiskirstym ą, matyti, kad v ėjo j ėgaini ų naudojimas yra efektyvesnis vakarin ėje Lietuvos dalyje, nes ten vyrauja didesni v ėjo grei čiai. Tolstant nuo Baltijos j ūros ryt ų kryptimi, vidutinis v ėjo greitis maž ėja. Vėjo j ėgaines patariama statyti ten, kur vidutinis v ėjo greitis viršija 5 m/s. Lietuvoje palankiausios s ąlygos v ėjo energetikai pl ėtoti yra maždaug 50 km plo čio juostoje prie j ūros ir j ūroje prie m ūsų šalies krant ų. Čia s ąlygos tam yra labai geros (ten, kur vidutinis metinis v ėjo greitis 10 m aukštyje viršija 5 m/s) arba geros (kur viršija 4 m/s). Beveik visoje likusioje šalies teritorijos dalyje – geros ir patenkinamos. Alytaus rajone vidutinis vėjo greitis yra 4,0 –5,0 m/s. Vyraujantys v ėjai pu čia iš pietvakari ų ir vakar ų. Kaip teigia v ėjo j ėgaini ų propaguotojai, ne visada visk ą lemia žem ėlapyje pateikta informacija, yra ir kit ų svarbi ų aplinkybi ų, kurios gali pad ėti efektyviai išnaudoti v ėjo energij ą: b ūtina išrinkti viet ą, kuri pagal steb ėjimus yra pati v ėjingiausia, atsižvelgti į vietov ės aplinkini ų statini ų, miško masyv ų ar kit ų kli ūč ių aukšt į ir išsid ėliojim ą planuojamos vietos atžvilgiu bei daugel į kit ų aplinkybi ų. Vietov ėse ant aukštesni ų kalv ų ar atvirose, neužstatytose vietose dažniausiai galima rasti vėjo elektrini ų statybai tinkam ų geresni ų viet ų, kur vidutiniai metiniai v ėjo grei čiai didesni. Vidutinio metinio v ėjo grei čio pasiskirstymo žem ėlapiai atspindi tik bendrus d ėsningumus. Mažos galios v ėjo elektrin ės dažniausiai naudojamos sodybos arba ūkio reikm ėms, jos paprastai statomos sklype arba, kai j ų galia yra pakankamai maža ir j ėgain ės nekelia didelio triukšmo, jos gali b ūti tvirtinamos ir prie pastat ų. Pagaminamos per metus elektros energijos kiekis priklauso nuo j ėgain ės galingumo ir v ėjo grei čio. 4.2.1 lentel ėje pateikti duomenys, parodantys v ėjo j ėgain ės efektyvumo priklausomyb ę nuo vidutinio metinio v ėjo grei čio.

4.2.1 lentel ė. Vėjo j ėgain ės elektros generavimo efektyvumo priklausomyb ė nuo vidutinio metinio vėjo grei čio Vėjo metinis greitis, m/s Efektyvumas, proc. 4,0 7 4,5 11 5,0 14 5,5 19 6,0 23 6,5 27 7,0 31 7,5 35

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 43 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

Vėjo metinis greitis, m/s Efektyvumas, proc. 8,0 39 Vėjo elektrini ų pl ėtr ą rajone taip pat gali riboti ir elektros tinkl ų pralaidumas. Žemiau esan čiame paveiksle pavaizduotos elektros energij ą generuojan čių šaltini ų galimos prisijunti prie tinkl ų galios.

4.2.2 pav. Elektros energij ą generuojan čių šaltini ų prijungimo prie 330–110 kV perdavimo tinklo galimybi ų žem ėlapis (informacija LITGRID AB, 2013-08-29 d.)

Remiantis žem ėlapio duomenimis, Alytaus rajone prie elektros tinkl ų linijos, einan čios pro Alyt ų, dar galima prijungti 74 MW gali ą. Teorinis vėjo energijos potencialas įvertintas padarius prielaidą, kad rajone bus rastos palankios v ėjo energetikai vietos ir bus pastatyta 6 MW sumin ės galios v ėjo j ėgaini ų. Jos per metus (remiantis gretimo Lazdij ų rajone pastatytų j ėgaini ų duomenimis) pagamina apie 10000 MWh elektros energijos Vėjo j ėgaini ų ekonominiam potencialui rajone paskai čiuoti reikalingi detal ūs v ėjų grei čių tyrimai, konkre čių j ėgaini ų statybos viet ų identifikavimas. Esant palyginti nedideliems vėjo grei čiams rajone, didel ės galios jėgaini ų statyba gali ekonomiškai neapsimok ėti, ačiau galima galvoti apie mažos galios v ėjo j ėgaini ų statyb ą savoms reikm ėms. Beje tokia mažos galios (5,5 kW) v ėjo j ėgain ė jau yra pastatyta Alytaus rajone. Jos pagaminama elektros energija bus naudojama šildymo tikslais. Gaminti elektros energij ą bei j ą akumuliuoti ekonomiškai neatsiperka, tod ėl geriau j ą naudoti šildymo tikslais. Jėgain ėms iki 10 m aukš čio (iki 10 kW) nereikalingas joks leidimas. Viršijant 10 m rib ą (iki

44 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

15 m, iki 30 kW), reikalingas supaprastintas statybos projekto patvirtinimas iš savivaldyb ės. Statant virš 15 m aukštyje – statybos leidimas yra privalomas. Mažosios j ėgain ės, kaip ir didel ės, yra dviej ų pagrindini ų tip ų:

• vertikalios ašies; • horizontalios ašies. Vertikalios ašies j ėgain ės yra mažesnio naudingumo koeficiento, palyginus su horizontalios ašies, ta čiau j ų konstrukcija yra paprastesn ė ir pigesn ė, jos kelia mažesn į triukšm ą, nereikalinga orientacija į v ėją, beveik nereikalingi stabdžiai (sutrumpintai angl. VAWT). Horizontalios ašies v ėjo j ėgaini ų naudingumo koeficientas yra didesnis nei vertikalios ašies jėgaini ų.

4.3 Hidroenergijos ištekli ų įvertinimas

Lietuva turi senas upi ų energijos naudojimo tradicijas ir patirt į, kadangi šalyje upi ų tinklo tankis yra gana didelis. Vienam km 2 šalies teritorijos ploto tenka nuo 0,31 iki 0,82 km up ės. Aplinkos apsaugos institucij ų parengti įstatymai draudžia bet kuriuos hidrotechnini ų įrengini ų statybos darbus daugelyje viet ų, pirmiausia ant upi ų. Dauguma upi ų yra griežtai saugomos, jos yra įtrauktos į Aplinkos apsaugos ministerijos s ąraš ą, draudžiant į bet koki ą veikl ą jose ir prie j ų. Taigi, hidroenergetikos vystymas, panaudojant ši ų upi ų energij ą, yra problemiškas. Remiantis ES Vandens direktyvos principais, Lietuvoje vanden ų valdymas vykdomas upi ų basein ų pagrindu. Lietuvos teritorija suskaidyta į penkis upi ų baseinus. Po šio paskirstymo Alytaus rajonas patenka į Merkio pabaseinio plot ą ir Nemuno maž ųjų intak ų pabaseinio plot ą, kuris priklauso Lietuvos pietinei hidrologinei sri čiai. Alytaus rajono savivaldyb ė Nemuno maž ųjų intak ų pabaseinyje užima 71,9 proc., Merkio pabaseinyje užima 18,1 proc., Šešup ės pabaseinyje – 10 proc. ploto. Nemunas Savivaldyb ės teritorij ą kerta iš piet ų į šiaur ę beveik per teritorijos vidur į. Rajono savivaldyb ės upi ų tinkl ą formuoja Perš ėkė, Tverkta, Alov ė, Tolup ė, Obelis, Punel ė bei Var ėnės aukštupys. Alytaus rajono metinio nuot ėkio norma yra 5,4 – 6,6 l/s km 2, t. y. šiek tiek mažesn ė nei Lietuvos vidurkis (7,5 l/s km 2). Alytaus rajono užimama pietry čių Lietuvos hidrologin ės srities teritorija pasižymi geromis nuot ėkio nat ūralaus reguliavimo s ąlygomis, nes čia vyrauja lengvesn ės mechanin ės sud ėties nuogulos, yra mišk ų, ežer ų ir pelki ų.

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 45 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

Vandens ištekliais turtingiausia Alytaus rajono centrin ė dalis. Joje upėtumas atitinkamai siekia 1–1,25 km/km 2 ir daugiau nei 1,25 km/km 2 upi ų vag ų. Alytaus rajonas yra vienas iš ežeringiausi ų regione (3,2 proc.).

4.3.1 pav. Alytaus rajono upi ų nuot ėkis

Šaltinis: 2005 m. VGTU atliktas tyrimas

Rajone telkšo 70 ežer ų. Didžiausi ežerai: Žuvintas (981,8 ha), Didžiulis (907 ha), Obelija (572,5 ha), Giluitis (235 ha). Čia yra seniausias Lietuvoje Žuvinto biosferos rezervatas, Dz ūkijos nacionalinio parko, Meteli ų ir Nemuno kilp ų regionini ų park ų dalys. Jau daug met ų yra parengti Alytaus, Prien ų, Birštono hidroelektrini ų projektai prie Nemuno, kuriuos įgyvendinus būtų pagaminama apie dešimtadalis sunaudojamos elektros energijos. Ta čiau hidroelektrini ų atsiradimas Nemuno aukštupyje neigiamai paveikt ų Dz ūkijos nacionalinio parko draustinius, padaryt ų neatitaisom ą poveik į gamtos paminklams, Merkio ir Nemuno upi ų santakai.

46 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

4.3.2 pav. Lietuvos upi ų baiseinai ir pabaseiniai

Upi ų skai čius dar nieko nepasako apie upi ų hidroenergijos potencialo išsid ėstym ą ir jo vert ę rajono teritorijoje. Hidroenergijos potencial ą nusako hidrogalios dydis, tenkantis 1 km ilgio up ės ruožui (kW/km). Pagal š į rodikl į didžiausi ą reikšm ę Lietuvoje turi Nemuno ir Neries hidrogalia, hidroenergetiniu atžvilgiu tai yra pa čios efektyviausios šalies up ės. Nemuno vidutin ė kilometrin ė galia yra 575 kW/km. Atskir ų basein ų upi ų vidutin ės galios viršija net 50 kW/km (Merkys, Vok ė, Žeimena, Šventoji, Dubysa, J ūra, Akmena, Minija, Venta ir Virvy čia). Taip pat yra upi ų, kuri ų vidutin ė kilometrin ė galia nesiekia n ė 10 kW/km (Nev ėžio, Mituvos, ypa č Lielup ės, M ūšos ir Dauguvos intak ų), to priežastis – mažas upi ų vandeningumas ir maži upi ų vag ų išilginiai nuolydžiai. Paprastai hidroj ėgain ės įrengiamos efektyviuose upi ų ruožuose, žemupiuose, nes čia, dėl padid ėjusi ų vandens debit ų, kilometrin ė galia maždaug dvigubai didesn ė už visos up ės kilometrin ę gali ą. Aplinkosaugos poži ūriu visos HE nepalankios aplinkai. Jos ne tik kei čia hidrologin į režim ą bei pažeidžia upi ų ekosistem ų vientisum ą, bet turi ir papildom ų neigiam ų bruož ų, toki ų kaip: - neigiamas poveikis d ėl dirbtin ės kli ūties pasireiškia ne tik žemiau kli ūties esan čioje up ės vagoje, bet poveikis t ęsiasi ir aukštupio link;

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 47 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

- užtvindomi dideli žem ės plotai, kas sukelia žmoni ų gyvenimo, ten esan čios floros ir faunos bei kraštovaizdžio pakitimus; - patvankos įtakos zonoje atsid ūrusios up ės atkarpos ekologin ė būkl ė pagal upi ų būklei apib ūdinti naudojamus kriterijus visuomet bus bloga ar labai bloga; - statomos kli ūtys ir užtvankos, kurios pažeidžia up ės vientisum ą, jas įrengus, aukš čiau kli ūties pakitusios upi ų hidromorfologin ės charakteristikos s ąlygoja arba visišk ą migruojan čių žuv ų aukš čiau kli ūties išnykim ą (iš jūros į upes migruojan čios žuvys), arba ženkl ų tam tikros r ūšies žuv ų ištekli ų sumaž ėjim ą (upi ų basein ų ribose migruojan čios žuvys). Būtina pažym ėti ir tai, kad HE įrengimas yra neatsiejamas nuo dirbtin ės kli ūties įrengimo (up ės vientisumo pažeidimu). Dirbtin ės kli ūties sukeltas poveikis yra reikšmingas nepriklausomai nuo to, ar dirbtin ė kli ūtis yra įrengta elektros energijos gamybai, ar kitiems tikslams. Nuo 2007 m. maž ų HE statyba labai sul ėtėjo ir esant dabartinei ekonominei aplinkai (žemas elektros supirkimo tarifas) bei griežtiems aplinkosaugos reikalavimams (draudimas statyti naujas užtvankas energetiniu poži ūriu patraukliose up ėse), tolimesn ė j ų pl ėtra beveik ne įmanoma. Stiprinant aplinkosaug ą ir didinant draustini ų bei park ų plotus, Lietuvos optimalios technin ės hidroenergijos ištekli ų panaudojimo galimyb ės sumaž ėjo daugiau kaip 2 kartus. Įvertinus ir žuv ų migracijos kelius, jos sumaž ėjo beveik 5 kartus. Taip atsirado tolimesn ės hidroenergetikos pl ėtros problema. Aplinkosaugos poži ūriu nepalanki ų HE statybai upi ų bei j ų ruož ų žem ėlapis pateiktas 4.3.3 paveiksle.

4.3.3 pav. Aplinkosaugos poži ūriu nepalanki ų HE statybai upi ų bei j ų ruož ų žem ėlapis

48 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

2010 m. Valstybinio audito atskaitoje dėl AEI potencialo naudojimo Lietuvoje pažym ėta, kad aplinkosaugos reikalavimai hidroenergetikai Lietuvoje patys griež čiausi iš vis ų ES šali ų, tod ėl yra ribotos galimyb ės pla čiau naudoti hidroišteklius. Hidroenergetikos pl ėtr ą Lietuvoje reglamentuoja daugyb ė dokument ų. LR Vandens įstatymo 14 str. 3 punktas: „Draudžiama statyti užtvankas Nemuno up ėje bei ekologiniu ir kult ūriniu poži ūriu vertingose up ėse“. LR Vyriausyb ės nutarimas „D ėl ekologiniu ir kult ūriniu poži ūriu verting ų upi ų, kuriose draudžiama statyti užtvankas, s ąrašo“draudžia užtvank ų statyb ą 169 up ėse ir j ų ruožuose. Nemuno maž ųjų intak ų baseinas lemia Alytaus rajono hidroenergetinio potencialo dyd į. Lietuvoje didžiausios galios yra Nemunas (360 kW/km) ir Neris (250 kW/km).

4.3.4 pav. Nemuno maž ųjų intak ų pabaseinis ir savivaldybi ų ribos

Hidroenergetikos pl ėtrai, be Nemuno ir Neries, Lietuvoje lik ę 65 upi ų 87 ruožai. Šie ruožai nepasižymi labai dideliu hidroenergetiniu efektyvumu, nes efektyviausi patenka į įstatymais apribotas teritorijas. Lik ę efektyv ūs upi ų ruožai išsid ėst ę įvairiai, ta čiau ne visus šiuos ruožus įmanoma panaudoti, ne visur bus galima užtvenkti up ę d ėl topografini ų s ąlyg ų. Ne visus hidroenergijos išteklius galima realiai panaudoti hidroenergetikos pl ėtrai. Tik su aplinkosaugos teis ės aktais suderintas hidroenergijos potencialas gali b ūti aiškiai ir kiekybiškai įvardytas. Kitoms potencialo komponent ėms įvertinti b ūtina analizuoti konkre čius projektus, bent t ų projekt ų poveikio aplinkai vertinimo (PAV) medžiag ą. Teorinis gamtinis hidroenergetinis potencialas Alytaus rajone apskai čiuojamas, išnagrin ėjus rajono teritorija tekan čių

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 49 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į upi ų duomenis. Iš duomen ų s ąrašo turi b ūti eliminuoti upi ų ruožai, kurie patenka į draustinius, parkus, rezervatus ar ekologiniu ir kult ūriniu požiūriu vertingos up ės. 4.3.1 lentel ėje pateikti duomenys apie galimus realius eksploatuoti hidroenergijos išteklius Alytaus rajone.

4.3.1 lentel ė. Hidrologiniai ir hidroenergijos ištekliai Alytaus rajone, įvertinus aplinkosaugos ribojimus

Gamtin ė Gamtin ė Technin ė Technin ė Kilometrin Ruožo galia energija galia energija ė galia Up ė ilgis L, P =9,81*Q E =8760*P P =8QH, E =4380P g P /L g t t t km *H, g kW/km g kW MWh kW MWh Nemuno maž ųjų intak ų baseinas Alov ė 4,5 183,7 40,8 1609,2 149,8 656,1 Perš ėkė 9,2 161,7 17,6 1416,5 131,7 576,9 Šaltinis: J .Jablonskis. Lietuvos upi ų hidroenergijos balansas, 2005

Upi ų nuot ėkio teorin ės gamtin ės potencin ės hidroenergijos ištekliai apskai čiuojami remiantis šiomis formul ėmis (18): Potencin ė energija: P = 9,81*Q*H, (kW); Potencin ė metin ė hidroenergija: E = P * t, (kWh); 3 kur: Q = Q 1 +Q 2, Q 1 ir Q 2 – up ės ruožo pradžios ir pabaigos vandens debitas, (m /s); H – tiriamo ruožo vandens lygio kritimas, (m); t – laikas, per kur į nustatomas hidroenergijos kiekis kWh, (val.), metinis 8760 val.

Pateiktos formul ės įvertina gamtin ę hidroenergij ą. Reali arba technin ė hidroenergija d ėl vandens sl ėgio ir debito nuostoli ų bei hidroagregato našumo yra mažesn ė už gamtin ę, paprastai našumo koeficientas η = 0,815. Tuomet galios koeficientas c = 9,81 · 0,815 = 8,0 vietoje teorinio 9,81. Be to, šitokia galia pagamintos hidroenergijos (elektros) kiekis per metus d ėl įvairi ų priežas čių bus mažesnis nei maksimaliai galimas, pri ėmus ne 8760, bet pus ę (4380) ar mažiau valand ų per metus. Tod ėl technin ės Pt bei gamtin ės Pg gali ų ir technin ės Et bei gamtin ės Eg energij ų santykis bus atitinkamai: Pt = 0,82 Pg, Et = 0,41 Eg. Alov ės ir Perš ėkės upi ų ruožai Alytaus rajone yra mažai efektyv ūs hidroenergetikai – teorinio hidropotencialo reikšm ės kiekviename iš ši ų ruož ų yra labai mažos – apie 50 tne. Kalbant apie didelius nepanaudotus AEI potencialus, įvertinamas tik teorinis, geriausiu atveju – techninis potencialas. Hidroenergijos įsisavinimo technologija yra aiškiai nubr ėžusi rib ą tarp teorinio, techninio, ekonominio ir realizuojamo potencialo. Hidroenergijos potencialas,

50 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

įvertinus įvairius aplinkosaugos bei kitus apribojimus, gali būti aiškiai ir kiekybiškai įvardytas. Galutiniam potencialo įvertinimui būtina analizuoti konkre čius projektus, tų projekt ų poveikio aplinkai vertinimo (PAV) medžiag ą. Nepanaudot ų tvenkini ų energetinis potencialas yra labai menkas. Lietuvoje tik 4–5 tvenkini ų hidraulin ė galia viršyt ų 200 MW. Alytaus rajone yra 5 tvenkiniai. Buv ę vandens mal ūnai energetiniu poži ūriu žymiai efektyvesni nei nepanaudoti tvenkiniai, tačiau čia HE statyba b ūtų mažiausiai tre čdaliu brangesn ė. Be to, čia yra žymiai didesni aplinkosauginiai suvaržymai (virš 30 iš j ų yra migruojan čių žuv ų up ėse, kur bet koks atstatymas draudžiamas – planuojama pašalinti užtvank ų liekanas) bei kult ūros paveldo reikalavimai. Alytaus rajone toki ų mal ūnų n ėra.

Hidroenergetikos pl ėtr ą ribojantys faktoriai

Griežti aplinkosauginiai reikalavimai, didel ės turbin ų, taip pat ir hidroelektrini ų statybos kainos, daugybei smulki ų savinink ų priklausan čios paupi ų žem ės, neigiamas HE poveikis aplinkai – tai pagrindin ės kli ūtys, kurios stabdo hidroenergetikos pl ėtr ą. Naujai statom ų HE turbin ų kaina sudaro apie 30 proc. visos j ėgain ės kainos. Lietuvoje daugel į apleist ų HE b ūtų galima rekonstruoti, pakei čiant turbinas ir atliekant užtvankos ir kit ų hidrotechnini ų statini ų bei įrengini ų remonto darbus. Šiuo atveju turbinos kaina sudarytų didesn ę dal į vis ų išlaid ų, reikaling ų hidroelektrin ės darbui atnaujinti. Finansini ų ištekli ų stoka yra kli ūtis HE atstatyti, tod ėl reikia ieškoti galimybi ų sumažinti turbin ų kainas. Tokios pastangos gal ėtų paspartinti hidroenergijos potencialo įsisavinimo proces ą. Taip pat HE, jos užtvankos statyba, tvenkinio įrengimas daro nemaž ą poveik į aplinkai: - apsemia nemažus žem ės plotus, pakei čia vandens gyl į ir greit į ilgame up ės ruože; - uždaro migruojan čių žuv ų kelius; - pakei čia vandens floros ir faunos sud ėtį; - sukelia ilgai trunkant į up ės dugno plovim ą; - pakei čia mikroklimat ą tvenkinio apylink ėse; - pakei čia kraštovaizd į. HE savininkas turi išpirkti apsemtas žemes – tai reikalauja papildom ų išlaid ų. Žuv ų migracijos keli ų uždarymas daro nepataisom ą žal ą visai j ų populiacijai didel ėse teritorijose. Hidroenergetini ų ištekli ų panaudojim ą Alytaus rajone smarkiai apriboja aplinkosauginiai reikalavimai bei apribojimai, hidrosistemos ypatumai.

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 51 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

4.4 Bioduj ų gamyba iš žem ės ūkio atliek ų ir žem ės ūkio kult ūrų, potencialas ir

panaudojimo galimyb ės

Biodujos susidaro skylant organin ėms medžiagoms aplinkoje, neturin čioje s ąly čio su atmosferos oru. Šis savaiminis organini ų medžiag ų skilimo procesas gamtoje vyksta nuolatos. Bet kurios prigimties organin ės medžiagos (augalin ės, gyvulin ės atliekos, nutekamieji komunaliniai vandenys, aktyvus dumblas ir kt.) gali b ūti panaudojamas bioduj ų gamybai. Skirtumas yra tas, kad vienos sunkiai skaidomos ir iš j ų gaunama mažiau bioduj ų, kitos – lengviau ir iš j ų gaunamas didesnis bioduj ų kiekis su aukštesne metano koncentracija. 4.4.1 paveiksle pateikta principin ė schema rodo, iš ko gaminamos biodujos ir kur jos gali b ūti toliau panaudojamos.

4.4.1 pav. Bioduj ų gamyba bei panaudojimas iš žem ės ūkio produkt ų atliek ų

Žem ės ūkio atliekas galima suskirstyti į dvi grupes – gyvulininkyst ės ir augalininkyst ės atliekos.

4.4.1 Biodujos iš gyvulininkystės atliekų

Gyvulininkyst ės atliekas sudaro namini ų gyvuli ų ir paukš čių m ėšlas. Naudoti gyvulininkyst ės atliekas bioduj ų j ėgainei, kurioje gaminasi biodujos ir toliau jos naudojamos elektros ir šilumos gamybai, yra prasminga tik didesniuose gyvuli ų ar paukš čių kompleksuose. Ūkiams įrengti bioduj ų j ėgaines apsimoka d ėlto, kad sunaudojama išauginta produkcija, sukuriamos papildomos darbo vietos, gaunamos alternatyvios pajamos, taip pat gaunama organin ė tr ąša

52 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į tolesniam ūkio pl ėtojimui. Net ir nedidel į gyvuli ų kiek į auginantys ūkiai gali statyti bioduj ų jėgaines, kuriose žaliavai b ūtų naudojami gyvuli ų m ėšlo ir energetini ų augal ų mišiniai. Ruošiant Atsinaujinan čių energijos ištekli ų įstatym ą buvo numatyta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. kiaulininkyst ės kompleksuose, kuriuose kiauli ų skai čius siekia 20 t ūkst. ir daugiau, tur ėtų b ūti įrengtos bioduj ų j ėgain ės, ta čiau, patvirtinus š į įstatym ą, šios nuostatos nebeliko. Bioduj ų j ėgaini ų statyboms reikia nemaž ų investicij ų, vidutiniam kiaulininkyst ės ūkiui bioduj ų jėgain ės kaštai sudaro apie 6–7 mln. lit ų. Šiose j ėgain ėse m ėšlo naudojama tik iki 30 proc., kit ą dal į sudaro kitos medžiagos – kukur ūzų mas ė, gyv ūnin ės kilm ės atliekos. Tai jau papildoma veikla ir išlaidos.

4.4.1.1 lentel ė. Galvij ų ir kiauli ų skai čius ūkinink ų ir šeimos ūkiuose Alytaus rajone 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. Galvij ų vnt. 17 040 17 083 16 938 15 122 Kiauli ų vnt. 11 918 11 726 10 927 8 670 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Alytaus rajonas n ėra priskiriamas prie šalies pienininkyst ės region ų – čia vyrauja vidutiniai mišr ūs ūkiai. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. Alytaus rajone buvo auginama 16938 vnt. galvij ų ir 10927 vnt. kiauli ų, tačiau skai čiuoti vis ą bioduj ų potencial ą iš j ų gaunam ų atliek ų (m ėšlo) n ėra prasm ės, kadangi jie yra išsibarst ę pas daugel į savinink ų po vis ą rajon ą. Vietiniai galvijai daugiausia auginami pavieni ų gyvuli ų augintoj ų ūkiuose, kur laikoma vidutiniškai po 1–2 galvijus. Tod ėl gyvuliai yra labai pla čiai išsibarst ę pagal j ų laikymo vietas. Rajone išlikusi tik viena žem ės ūkio bendrov ė „Atžalynas“, kur laikoma apie 150 veislini ų galvij ų. Kriokialaukio seni ūnijos ūkininkas Vidmantas Navickas augina apie 100 karvi ų (iš viso 190 galvij ų). Alytaus valstybin ės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, 2012 m. Alytaus rajone oficialiai deklaruotos 272 kiauli ų bandos, o jose auga apie 4500 ši ų gyvuli ų. Sp ėjama, kad rajono gyventojai dar laiko apie 3 t ūkst. nedeklaruojam ų kiauli ų. Iš didesni ų ūki ų galima pamin ėti Panemunink ų kaime L. Neveckien ės veislini ų kiauli ų ferm ą, kur auginama apie 800 kiauli ų. Remiantis Vakar ų šali ų praktika, mažame ūkyje, turin čiame tik kelet ą galvij ų, kiauli ų ar paukš čių, susidaro nedidelis m ėšlo kiekis, tod ėl bioduj ų gamybai statyti bioduj ų j ėgaines neapsimoka. Rajone yra keli paukštynai – AB „Vilniaus paukštynas“ Butrimoni ų filialas, Domantoni ų paukštynas, Cimakausko kalakut ų ūkis ir Ludavi čiaus paukštynas. Domantoni ų paukštyne per metus susidaro apie 1500 t paukš čių m ėšlo, po rekonstrukcijos susidarys apie 2000 t per metus. Iš mėšlid ės m ėšl ą išveža ūkininkai ar juridiniai asmenys pagal sudarytas sutartis. Tokiam ūkiui jau yra galimyb ė statyti bioduj ų j ėgain ę. Ta čiau, naudojant tik tok į substrat ą (paukš čių m ėšl ą), bioduj ų

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 53 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į jėgain ės veikimas yra komplikuotas. Naudojant paukš čių m ėšl ą, bioduj ų j ėgain ėje susidaro agresyvi r ūgštin ė aplinka, tod ėl yra problem ų d ėl įrengini ų ilgalaikio eksploatavimo. Jėgain ės funkcionavimui reikalinga papildomai prie min ėto paukš čių m ėšlo naudoti biomas ę (augalininkyst ės kult ūras, atliekas). Tokiu b ūdu, naudojant ir m ėšl ą, ir biomas ę (augalininkyst ės kult ūras), galima statyti biodujų j ėgain ę ir gautas biodujas naudoti elektros energijos ir šilumos gamybai. Vien tik iš min ėto kiekio paukš čių m ėšlo galima gauti nedidel į bioduj ų kiek į (apie 300000 m 3/m) ir jomis būtų galima pamaitinti 70 kW elektrin ės galios kogeneratori ų. Jeigu papildomai būtų primaišomi kiti substratai, pavyzdžiui žol ės silosas ar specialiai auginam ų kukur ūzų silosas, galima gauti didesn į duj ų kiek į, kuris gal ėtų patenkinti galingesnio kogeneracinio variklio poreik į. 4.4.1.2 lentel ėje pateiktas bioduj ų j ėgain ės pavyzdys, kurioje naudojamos min ėtos atliekos bei papildomai biomas ės-žol ės, kukur ūzų silosas.

4.4.1.2 lentel ė. Bioduj ų gamybos iš žem ės ūkio atliek ų (paukš čių m ėšlo) bei biomas ės substrato poreikis bei energijos gamybos kiekiai (elektrinis galingumas 300 kW) Substratai Elektros energijos Pagaminamas šilumos Substrat ų Bioduj ų bioduj ų gamyba pardavimui į kiekis, parduoti į kiekis, t/m. išeiga, m 3/m. jėgainei tinklus, MWh/m tinklus, MWh/m Paukš i č ų 2000 300000 mėšlas Žol s silosas 340000 ė 3400 Kukur ūzų 3400 663000 silosas Viso: 8800 1303000 2360 1870

Tokios bioduj ų j ėgain ės schema pateikiama 4.4.1.1 paveiksl ėlyje.

4.4.1.1 pav. Bioduj ų j ėgain ės principin ė schema

54 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

Ši j ėgain ė, panaudodama atliekas (šiuo atveju paukš čių m ėšl ą) bei biomas ę, anaerobinio pūdymo metu gautas dujas naudoja vidaus degimo variklyje, kuris sukdamas elektros generatori ų gamina elektros energij ą. Ji perduodama į elektros tinkl ą. Likusi šilumos energija paprastai išnaudojama šildymo tikslams, jeigu šalia yra šilumos vartotoj ų. Substratas, perdirbtas fermentatoriuose, lieka kaip labai gera tr ąša laukams. J ą galima atiduoti arba parduoti ūkininkams lauk ų tr ęšimui. Įvertinus bioduj ų gamyb ą paukštininkyst ės ūkyje, teorinis šilumos energijos potencialas Alytaus rajone sudaro 1870 MWh, elektros energijos potencialas – 2360 MWh.

4.4.2 Biodujos iš augalininkystės

Augal ų biomas ė yra seniai ir pla čiai naudojama energetikoje. Pastaruoju metu biomas ės energetika dominuoja daugelio šali ų atsinaujinan čios energijos ištekli ų balansuose. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad daugiametes žoles galima efektyviai perdirbti į biodujas. Ta čiau perdirbimo efektyvumas ir gautos naudingos energijos kiekis priklauso nuo žoli ų auginimo s ąlyg ų, derliaus nu ėmimo laiko, anaerobinio perdirbimo technologijos. Visuose technologiniuose procesuose patiriamos tam tikros energijos s ąnaudos, tod ėl b ūtina įvertinti visas – tiesiogines ir netiesiogines – energijos s ąnaudas. Vakar ų valstyb ėse (ypa č Vokietijoje) yra labai paplitusios bioduj ų j ėgain ės, kurios naudoja tik žalios mas ės atliekas, pvz.: kukur ūzų, žol ės siloso ir kt. Jeigu Alytaus rajone bioduj ų j ėgain ėms b ūtų naudojama tik augalininkyst ės žalia mas ė, teoriškai tai sudaryt ų didel į potencial ą. Rajone yra daug ūkinink ų: 2012 m. užregistruoti 3326 ūkiai, žem ės ūkio naudmen ų plotas sudaro 42595,42 ha. 4 88 proc. vis ų registruot ų ūki ų sudaro ūkiai, kuri ų plotas yra iki 20 ha. Vidutiniškai vieno registruoto ūkio plotas siekia apie 12,81 ha, šis rodiklis panašus į regiono vidurk į (12,79 ha) ir didesnis už šalies vidurk į (9,66 ha). Stamb ūs registruoti ūkiai (virš 50 ha) sudaro 3,7 proc. vis ų rajono ūki ų. Alytaus rajone dominuoja 3–10 ha ūkiai, jie sudaro 41 proc. vis ų rajono ūki ų. Nors ne visi Alytaus rajono savivaldyb ėje žem ės ūkio veikla užsiimantys ūkiai yra registruoti ūkinink ų ūki ų registre, ta čiau registruot ų ūkinink ų skai čius nuolat auga. Šis augimas siejamas su Europos S ąjungos strukt ūrini ų fond ų tiesiogini ų išmok ų mok ėjimu registruotiems ūkininkams. Atlikti skai čiavimai rodo, kad, norint žaliavomis apr ūpinti 500 kW elektrin ės galios bioduj ų j ėgain ę, reikia apie 400 ha žem ės. Preliminar ūs tokios bioduj ų j ėgain ės substrato kiekiai, pagaminamos elektros energijos kiekiai bei ekonominiai rodikliai pateikti 4.4.2.1 lentel ėje.

4 Ūkinink ų ūkio registro duomenys, 2012-08-01.

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 55 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

4.4.2.1 lentel ė. 500 kW galios bioduj ų j ėgain ės, naudojan čios tik žali ą mas ę, palyginamasis skai čiavimas Substratas bioduj ų j ėgainei Kukur ūzų silosas Substrato kiekis (žalios mas ės silosas), t/m 11 500 Reikalingas žem s plotas substratui užauginti ė 390 (priimta 30 t/ha), ha Bioduj ų išeiga iš 1 tonos substrato m 3 190 Bioduj ų išeiga, m3/m 2185000 Elektrin ė kogeneratoriaus galia, kW 500 Elektros energijos gamyba ir pardavimas į tinklus, kWh/m 3963700 Elektros energijos supirkimo kaina *, Lt/kWh 0,51 Galimas parduoti šilumos kiekis, kWh/m 3 1400 00 Jėgain ės statybos kaštai, Lt 7 500 000 Kaštai substratui paruošti (priimta 100 Lt/t) , Lt/m 1150 000 Kaštai j ėgain ės aptarnavimui, Lt/m 300000 Pajamos iš parduodamos el. energijos, Lt/m 2021487 Pajamos už parduot ą šilum ą (priimta 0,1 Lt/kWh), Lt/m 314000 Pajamos ir išlaidos 885487 Paprastas j ėgain ės atsipirkimo laikas metais 8,4 *-elektros supirkimo tarifas nuo 2013-04-01 naujai statomoms bioduj ų j ėgain ėms ( Šaltinis: http://www.regula.lt)

Remiantis skai čiavimo duomenimis, matyti, kad bioduj ų j ėgain ė, kuri naudoja specialiai jai auginamus substratus (žali ą mas ę, pvz., kukur ūzų silos ą), esant dabartin ėms elektros energijos supirkimo iš atsinaujinan čių energijos ištekli ų kainoms (0,51 Lt/kWh el. energijos, 2013-09-01) ir atitinkamai substrato bei šilumos supirkimo kainai, atsipirkt ų per 8,4 met ų. Ta čiau jeigu j ėgain ė netur ės kur parduoti šilumin ės energijos, jos paprastas atsipirkimas gali b ūti virš 13 met ų, kas ekonomiškai n ėra patrauklu. Alytaus rajone, naudojant žem ės ūkio atliekas, realus bioduj ų potencialas yra tik paukštyne, tačiau ir čia kaip papildomas substratas bioduj ų j ėgainei b ūtų reikalinga žalia mas ė, kurios pagaminimas kainuoja ir mažina gaunam ą j ėgain ės peln ą.

4.5 Bioduj ų gamyba iš komunalini ų atliek ų s ąvartyn ų, potencialas ir panaudojimo galimyb ės

Lietuvoje kasmet susidaro apie 1 mln. ton ų komunalini ų atliek ų. Biologiškai suyran čios atliekos per metus sudaro apie 0,3–0,5 mln. ton ų vis ų komunalini ų atliek ų. Atskirtos nuo kit ų r ūši ų komunalini ų atliek ų ir perdirbtos bioduj ų reaktoriuose jos gali b ūti naudojamos energijai gaminti. Šiuo metu komunalin ės atliekos Lietuvoje jau pradedamos r ūšiuoti, ta čiau dar daug j ų vežama į sąvartynus, kur patenka ir kit ų kategorij ų nepavojing ų atliek ų – gatvi ų ir keli ų s ąšlavos, biologiškai suyran čios atliekos iš maisto perdirbimo ir maitinimo įstaig ų. Iš šio kiekio atliek ų kasmet galima

56 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į išgauti apie 15–20 mln. m 3 bioduj ų, kuri ų energetin ė vert ė siekia 100 GWh. Biodujos gali b ūti gaunamos ir įrengus regeneruojam ų s ąvartyn ų bioduj ų surinkimo sistemas. Įgyvendinti duj ų surinkimo ir panaudojimo projektai didžiuosiuose Vilniaus, Kauno, Šiauli ų sąvartynuose parod ė, kad techniškai įmanoma ir ekonomiškai apsimoka įrengti ir sąvartynuose eksploatuoti s ąvartyn ų duj ų įrenginius. Pla čiausiai paplit ęs s ąvartyn ų duj ų panaudojimo b ūdas – deginimas specialiuose įrenginiuose arba varikliuose, gaminant elektros energij ą, elektros energij ą ir šilum ą (taip vadinama kogeneracija) arba vien tik šilum ą. Elektra iš s ąvartyn ų duj ų gaminama dujiniais varikliais varomais generatoriais, kuri ų naudingumo koeficientas siekia apie 37–42 proc. Specialiais energetiniais įrenginiais (kogeneratoriais) vienu metu gaminant elektr ą ir šilum ą, pasiekiamas bendras naudingumo koeficientas iki 85–88 proc. Moderniose didelio paj ėgumo katilin ėse deginant sąvartyn ų dujas tiesiogiai, kaip papildom ą kur ą, pasiekiamas iki 95 proc. naudingumo koeficientas. Iš s ąvartyn ų dujas galima gauti maždaug 14 met ų.

Remiantis Alytaus rajono savivaldyb ės atliek ų tvarkymo planu 2009 –2018 m., Alytaus rajono savivaldyb ėje yra identifikuoti 39 įvairaus dydžio s ąvartynai, iš kuri ų nei vienas neatitinka reikalavim ų s ąvartynams. Min ėtame plane yra numatytos įgyvendinimo priemon ės, skatinan čios atliek ų paruošim ą pakartotiniam naudojimui, perdirbim ą, kitok į naudojim ą ir saug ų atliek ų šalinim ą. 2014 –2020 met ų laikotarpiu Alytaus regione planuojama baigti kurti ir prad ėti eksploatuoti jau suplanuot ą regionin ę komunalini ų atliek ų tvarkymo infrastrukt ūrą – regionin į mechaninio biologinio apdorojimo įrengin į. Taip pat planuojama eksploatuoti 16 dideli ų gabarit ų atliek ų surinkimo aikšteli ų, 7 kompostavimo aikšteles, Alytaus regionin į atliek ų s ąvartyn ą, vykdyti uždaryt ų s ąvartyn ų prieži ūrą. Pagrindinis d ėmesys šiuo planavimo laikotarpiu bus skiriamas atliek ų prevencijai, paruošimo pakartotiniam naudojimui bei perdirbimo skatinimui. Ši ų tiksl ų bus siekiama ne tik įgyvendinant technines priemones (pvz., sudarant geresnes atliek ų r ūšiavimo sąlygas), bet ir stiprinant atliek ų tvarkymo reikalavim ų įgyvendinimo kontrol ę bei švie čiant ir informuojant visuomen ę. Alov ės seni ūnijoje Takniški ų kaime esan čiame regioniniame s ąvartyne šalinamos visos Alytaus rajone susidaran čios atliekos. Naujasis s ąvartynas pastatytas pagal visus ES bei nacionalinius aplinkosauginius reikalavimus. S ąvartynas pastatytas įgyvendinant ES ir LR iš dalies finansuojam ą projekt ą „Alytaus regiono atliek ų tvarkymo sistemos suk ūrimas“. Sąvartyn ą eksploatuoja UAB Alytaus regiono atliek ų tvarkymo centras (toliau – ARATC). Komunalini ų atliek ų kiekis priklauso nuo gyventoj ų skai čiaus kitimo ir vartojimo augimo. Aplinkos ministerijos duomenimis, vienam didmies čio gyventojui vidutiniškai susidaro apie 300 kg, miestelio – 220 kg, kaimo – 70 kg buitini ų atliek ų per metus.

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 57 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

Įvertinus ši ų atliek ų šilumingum ą, nustatyta, kad energetinis Lietuvos buitini ų atliek ų potencialas yra 1411 GWh per metus. Uždarytuose mažuose s ąvartynuose deponuoti nedideli kiekiai atliek ų. Teoriškai b ūtų galima kalb ėti apie s ąvartyn ų pritaikym ą duj ų surinkimui, ta čiau realiai, d ėl palyginti nedidelio atliek ų kiekio, juos uždarant papildomai įrengti bioduj ų surinkim ą bei toliau panaudoti atliekas yra neracionalu. Juose tik įrengiami šulin ėliai, per kuriuos dujos pasišalins į atmosfer ą. Rekultivuotuose sąvartynuose atliekamas duj ų monitoringas. Jeigu duj ų koncentracija viršyt ų leistinas normas, tuomet b ūtų ieškoma sprendimo, kaip jas deginti arba surinkti. Ekonomiškai naudinga bioduj ų jėgaines statyti tik dideliuose s ąvartynuose, o mažuose šiukšlynuose j ėgain ės neatsipirkt ų, nes ten susikaupian čių duj ų kiekis yra per menkas. Biologiškai skaidžios atliekos, kuri ų kasmet daug ėja, sudaro daugiau kaip 40 proc. vis ų komunalini ų atliek ų kiekio. ES direktyvos reikalauja, kad s ąvartynuose j ų b ūtų šalinama vis mažiau. 2015 m. Alytaus rajone, įgyvendinus iš dalies ES paramos l ėšomis finansuojam ą projekt ą „Alytaus regiono komunalini ų atliek ų tvarkymo sistemos pl ėtra”, šalia Alytaus regioninio nepavojing ų atliek ų s ąvartyno bus pastatyti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai. Čia bus apdorojamos po pirminio r ūšiavimo likusios mišrios komunalin ės atliekos. Paskai čiuota, kad šie įrenginiai perdirbs apie 75 proc. vis ų Alytaus regione susidaran čių biologiškai skaidži ų atliek ų. Mechaninio apdorojimo įrengini ų metiniai paj ėgumai – 65 t ūkst. ton ų atliek ų. Šio įrenginio pagalba bus atskirtos biologiškai skaidžios atliek ų frakcijos, kurios bus nukreipiamos į biologinio apdorojimo įrengin į (23 t ūkst. ton ų atliek ų per metus). Ten šios atliekos bus perdirbamos sausuoju anaerobiniu fermentavimo b ūdu. Tai – vienas pažangiausi ų ir efektyviausi ų atliek ų perdirbimo būdų, kur į renkasi daugelis s ėkmingai atliek ų tvarkymo problemas sprendžian čių užsienio 3 valstybi ų. Paskai čiuota, kad apdorojimo metu bus išgaunama ne mažiau kaip 300 m bioduj ų iš vienos tonos organin ės sausos medžiagos, o metano kiekis išgaunamose biodujose bus didesnis negu 50 proc. nuo viso bioduj ų kiekio. Biodujos bus surenkamos, išvalomos ir tiekiamos į kogeneracin ę j ėgain ę. Čia, deginant biodujas, bus gaminama elektros energija ir šiluma, kuri bus gr ąžinama ir panaudojama technologiniame procese. Planuojama, kad biologiniai atliek ų apdorojimo įrenginiai leis pagaminti iki 3600 MWh elektros energijos per metus, kas sudaro apie 300 tne. Remiantis surinktais duomenimis biodujos elektros ir šilumos gamybai bus panaudojamos Alytaus regioniniame atliek ų s ąvartyne, tod ėl teorinis bioduj ų gamybos iš sąvartyno potencialas visame Alytaus regione siekia apie 300 tne.

58 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

4.6 Bioduj ų gamyba iš nutekam ųjų vanden ų valymo įrengini ų, potencialas ir panaudojimo galimyb ės

Vandens nuotek ų valymo problema yra labai aktuali Lietuvoje. Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimuose per metus išleidžiama per 170 mln. m 3 buitini ų nuotek ų. Iš dalies išvaloma biologinio ir mechaninio valymo įrenginiuose apie 47 proc., iš dalies išvaloma tik mechaniniu b ūdu – 15 proc., visiškai išvaloma papildomai šalinant azot ą ir fosfor ą – 38 proc. nuotek ų. Apie 1 proc. šių nuotek ų išleidžiama nevalyt ų. Kai kuri ų Lietuvos miest ų ir miesteli ų nuotek ų išvalymas neatitinka ES reikalavim ų. Valant nutekamuosius vandenis yra atskiriamas dumblas, kurio sud ėtyje yra organini ų atliek ų. Jeigu naudojamas anaerobinis dumblo p ūdymas, gaunamos biodujos, kurias toliau galima panaudoti šilumos generavimo įrenginiuose gaminti šilum ą arba kogeneraciniuose įrenginiuose gaminti elektros energij ą ir šilum ą. Tam reikia nuotek ų valymo įrenginiuose įrengti anaerobinio pūdymo technologij ą. Nuotek ų dumblo kompostas – dumblas, sumaišytas su turtingomis anglimi organin ėmis atliekomis ir išlaikytas iki subrendimo. Organin ės atliekos – įvairios augalin ės ar gyvulin ės kilm ės atliekos, biologiškai skaidomos dirvožemio mikroorganizm ų ir zoocenozi ų. Dumblo apdorojimo tikslas yra gauti tok į produkt ą, kuris b ūtų utilizuojamas, saugomas bei tvarkomas pa čiu ekonomiškiausiu b ūdu. Dumblo apdorojimo cikle dažnai naudojamas stabilizacijos etapas. Kai dumblas stabilizuojamas biologiniais metodais, sumaž ėja ir dumblo kietosios medžiagos kiekis.

2006 m. Lietuvoje yra parengta nuotek ų dumblo tvarkymo investicin ė programa (toliau – Programa), kurioje yra numatytos vietos, kur ir koki ą dumblo apdorojimo technologij ą tikslingiausia įrengti. Toje pa čioje Programoje numatytos vietos, kur bus atliekamas kompostavimas ir kur bus jo tolesnis apdorojimas, pūdymas bioduj ų reaktoriuose. Nedideliems miestams statyti tokius įrenginius yra ekonomiškai nuostolinga. Jie paprastai projektuojama ten, kur susidaro didesni dumblo kiekiai, t. y. didesnio gyventoj ų skai čiaus miestuose. Alytaus dumblo tvarkymo regionui priskiriamos Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskinink ų, Lazdij ų rajono ir Var ėnos rajono savivaldyb ės. Alytaus regione numatytos dvi galutinio dumblo apdorojimo vietos – Alytuje ir Druskininkuose. Alytaus miesto nuotek ų valykloje vykdomas dumblo p ūdymas ir džiovinimas, Druskininkuose – atviras kompostavimas. Remiantis Alytaus regiono 2010–2020 m. pl ėtros planu, šiuo metu regione veikian čios dumblo saugojimo aikštel ės užpildytos 90 proc., Alytaus mieste per par ą susidaro 40–56 m3 dumblo. Nusausintas dumblas talpinamas išeksploatuotuose žvyro karjeruose. Įgyvendinus projekt ą, susijus į su po nuotek ų valymo susidariusiu dumblo tankinimu, p ūdymu bei v ėlesniu jo sausinimu ir džiovinimu, 2013 m. rugs ėjo m ėnes į Alytaus miesto nuotek ų valykloje prad ėjo veikti dumblo

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 59 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į apdorojimo įrenginiai. Planuojama, kad prad ėjus eksploatuoti dumblo apdorojimo įrenginius, dumblas į juos bus vežamas iš Daug ų, Alytaus, Simno, Varėnos, Lazdij ų nuotek ų valykl ų. UAB „Dz ūkijos vandenys“ duomenimis, per metus vidutiniškai planuojama utilizavimui atiduoti apie 2700 t sauso (~10 proc. dr ėgnumo) dumblo. Vien tik iš Alytaus miesto nuotek ų planuojama, kad susidarys apie 6 t dumblo per par ą. Bioduj ų potencialas vertinamas visam Alytaus regionui. Metinis sausinto dumblo energetinis potencialas Alytaus regione siekt ų apie 11250 MWh arba 0,967 t ūkst. tne. Vis d ėlto, lieka dvi aktualios problemos – išdžiovinto dumblo tolesnis panaudojimas, kaip žaliavos kurui ar kompostui bei iki projekto vykdymo sukaupto senojo dumblo tolesnis panaudojimas ar utilizavimas.

4.7 Šiaud ų kuro ištekli ų įvertinimas

Javai yra vieni spar čiausiai biomas ę auginan čių augal ų, kuri ų sumed ėjusi stiebo dalis – šiaudas – yra viena perspektyviausi ų biokuro r ūši ų. Aplinkosauginiu aspektu biomas ė yra laikoma neutrali CO 2 išmetimo atžvilgiu, nes deginant išskiriamas CO 2 kompensuojamas augimo laikotarpiu išskiriamu deguonimi. Šiaudus energetin ėms reikm ėms naudoja beveik visos Vakar ų Europos šalys. Vienas kilogramas šiaud ų sudegdamas išskiria apie 14 MJ šilumos ir gali pakeisti 0,4 l skystojo kuro arba 0,53 kg akmens anglies. Šiaud ų kuro gamybos bei naudojimo infrastrukt ūros suk ūrimas ne tik paskatint ų nauj ų darbo viet ų k ūrim ą žem ės ūkio bei kuro ruošimo sektoriuose, bet ir padidint ų vietinio atsinaujinan čio kuro dedam ąją šalies kuro balanse. Kasmet Lietuvoje galima surinkti apie 4 mln. t šiaud ų, net pus ę j ų skirti energetin ėms reikm ėms ir papildyti vietinio kuro išteklius. Bet kol kas šis potencialas n ėra išnaudojamas. Dabar kurui tepanaudojama vos 1 proc. šiaud ų, t. y. keliolika šalies katilini ų sudegina iki 20 t ūkst. ton ų šiaud ų. Priežastis – tam tr ūksta pritaikyt ų katilini ų.5 Šiaudai – žem ės ūkio produkcijos atliekos. Jie gali b ūti deginami įvairiame pavidale t. y. supresuot ų rulon ų, briket ų ar granuli ų. Pjaunant javus kombainais, kurui skirti šiaudai, paliekami pradalg ėse, kad išdži ūtų. Iš pradalgi ų šiaudai renkami rinktuviniais presais. Įvairi ų jav ų ir kit ų augal ų šiaud ų elementin ė sud ėtis bei šilumingumas yra panaš ūs. Didesnis peleningumas mieži ų šiaud ų – 10,3 proc., lyginant su 1,36 proc. deginant kukur ūzų burbuoli ų kotus. Visuose šiauduose yra palyginti mažas kiekis sieros – apie 0,11 proc. ir mažiau. Kiek daugiau chloro – nuo 0,60 proc. Šiaudai sudaro didžiausi ą augalin ės kilm ės atliek ų potencial ą. J ų derlingumas priklauso nuo gr ūdini ų augal ų r ūšies, veisl ės, klimatini ų s ąlyg ų ir pan. Statistini ų duomen ų apie kasmet Lietuvoje išauginam ą šiaud ų kiek į n ėra, tačiau j į galima apskai čiuoti pagal gr ūdini ų kult ūrų ir

5 Lietuvos biomas ės energetikos asociacijos „Litbioma“ duomenimis.

60 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

šiaud ų santyk į. Siekiant įvertinti šiaud ų gamybos potencial ą, reikalingi statistiniai duomenys apie gr ūdini ų augal ų plotus ir gr ūdų derlingum ą. Didžiausi šiaud ų kiekiai susidaro Šiauli ų ir Panev ėžio regionuose, kai tuo tarpu mažiausiai – Telši ų ir Utenos rajonuose. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje auginama apie 1012 t ūkst. ha jav ų. Šiaud ų derlingumas yra sietinas su gr ūdų derlingumu. Labiausiai yra paplit ę kvie čių ir mieži ų plotai. J ų derlingumas siekia 2,3–3,4 t/ha. Įvairi ų šali ų ekspertai teigia, kad šiaud ų ir gr ūdų derlingumo santykis gali kisti nuo 0,6 iki 1,2, priklausomai nuo augal ų r ūšies ir veisl ės. Pagrindin ės žolin ės augalin ės kult ūros, iš kuri ų gaunami šiaud ų ištekliai ir gali b ūti gaminamas kuras, yra žieminiai bei vasariniai javai (kvie čiai, miežiai, kvietrugiai, avižos, grikiai, varpini ų mišiniai, kiti javai) ir rapsai (vasariniai ir žieminiai). Šiaud ų pelen ų sud ėtyje yra mineralini ų medžiag ų, pirmiausia kalio ir kit ų dirv ą gerinan čių medžiag ų, toki ų kaip magnis, fosforas ir kalcis, kurie gali b ūti panaudoti kaip trąšos žem ės ūkyje. Šiaud ų ištekliai tiesiogiai priklauso nuo jav ų pas ėli ų ploto ir derlingumo. Apytiksl į šiaud ų kiek į galima apskai čiuoti pagal jav ų pas ėli ų plotus, derlingum ą ir atskir ų kult ūrų gr ūdų ir šiaud ų santyk į (žr. 4.7.1 lentel ė), kuris parodo, kiek kart ų daugiau gaunama šiaud ų, lyginant su gr ūdų derliumi.

4.7.1 lentel ė. Šiaud ų ir gr ūdini ų kult ūrų derliaus santykis Vasariniai Kult ūra Rugiai Kvie čiai Kvietrugiai Miežiai Avižos Rapsai kvie čiai Šiaud ų koef. 2 1,5 1,5 1,2 1 1,2 4,8 Iš 4.7.1 paveikslo matyti, kad didžiausi šiaud ų ištekliai susidaro Panev ėžio bei Šiauli ų regionuose.

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 61 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsin aujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

4.7.1 pav. Šiaud ų kuro regioninis pasiskirstymas

Vertinant šiaud ų derliaus panaudojim ą kurui, reikia atsižvelgti, kad dalis šiaud ų sunaudojama gyvuli ų kraikui ir pašarams – apie 15–20 proc., daržininkyst ėje (pvz., grybams auginti) – apie 1 proc., apie 60 proc. šiaud ų derliaus visai nepanaudojama – laukuose apariami kaip tr ąša arba sudeginami laukuose, be to, susidaro nat ūral ūs šiaud ų surinkimo nuostoliai (žr. 4.7.2 pav.), maža dalis dar gali b ūti sunaudota šiaudini ų nam ų statybai. Tod ėl atliekant skai čiavimus, daroma prielaida, kad kurui galima b ūtų sunaudoti apie tre čdal į šiaud ų liku čio arba apie 12–15 proc. viso šiaud ų derliaus.

Daržininkyste Pašarams, i kraikui 19 1 proc. proc.

Nepanaudo jama 60 proc. Paliekama laukuose 20 proc.

4.7.2 pav. Šiaud ų derliaus panaudojimas Lietuvoje (proc.)

Šiaudai deginami palyginus mažose katilin ėse ir jose gaunama energija naudojama nedideli ų pastat ų šildymui. Lietuvoje n ėra išvystyta šiaud ų surinkimo ir naudojimo stambesn ėse katilin ėse ar kogeneracin ėse j ėgain ėse sistema.

62 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

Kurui Lietuvoje sunaudojama apie 7 t ūkst. t šiaud ų, ta čiau galima b ūtų sunaudoti apie tre čdal į šiaud ų liku čio arba apie 12–15 proc. viso šiaud ų derliaus, tai sudaryt ų apie 400 t ūkst. t šiaud ų sausosios mas ės (energetinis ekvivalentas apie 100 ktne). Padidinti šiaud ų naudojim ą kurui energetikoje yra svarbus uždavinys įgyvendinant Nacionalin ės energetikos strategijos nuostatas, juolab, kad šiaudai yra pigus vietinis kuras.

Šiaud ų kuro potencialas Alytaus rajone

Alytaus rajone n ėra labai gaus ūs šiaud ų kuro ištekliai. Lietuvoje gr ūdini ų augal ų, jav ų derlingumas kasmet nuo 2008 m. iki 2011 m. sumaž ėjo 0,3 t/ha.

Derlingumas, 100 kg iš 1 ha Požymiai: r ūšis ir metai. Alytaus r. sav. (100 kg iš 1 hektaro) 45 40 35 30 25 20 15 10 5 0 2010 2011 2012 Grūdiniai augalai 21,4 28,3 38,8 Javai 21,5 28,6 39 Žieminiai rapsai 17,5 18,5 31,8 Vasariniai rapsai 11,5 19 18,8

4.7.3 pav. Pagrindini ų augalini ų kult ūrų, iš kuri ų gaunamas šiaud ų kuras, derlingumas (100 kg iš 1 ha) Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gr ūdini ų augal ų, jav ų, žiemini ų ir vasarini ų raps ų derlingumas Alytaus rajone nuo 2010 m. iki 2012 m. padid ėjo 0,73 – 1,75 t/ha, ta čiau 2012 m. duomenimis, Alytaus rajono gr ūdini ų augal ų ir jav ų derlingumas buvo 0,6 - 1,2 t/ha mažesnis nei Lietuvoje.

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 63 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

Derlingumas, 100 kg iš 1 ha Požymiai: r ūšis ir metai. Visi ūkiai. (100 kg iš 1 hektaro) 45 40 35 30 25 20 15 10 5 0 2010 2011 2012 Grūdiniai augalai 27 29,8 39,4 Javai 27,6 30,3 40,2

4.7.4 pav. Gr ūdini ų kult ūrų derlingumas Lietuvoje 2010–2012 metais (100 kg iš 1 ha)

Derlingumas, 100 kg iš 1 ha Požymiai: r ūšis ir metai. Pas ėliai, iš viso, Alytaus raj. sav.. (Hektaro) 35000 34000 33000 32000 31000 30000 29000 28000 27000 26000 2010 2011 2012

4.7.5 pav. Pas ėli ų ploto kitimas Alytaus raj. 2010–2012 metais

2010–2012 m. pas ėli ų plotai Alytaus rajone padid ėjo 14,3 proc. (žr. 4.7.5 pav.). Taip pat tais metais augo ir derlingumas. Iš vis ų kult ūrų tik žiemini ų ir vasarini ų mieži ų, vasarini ų kvietrugi ų derlingumas maž ėjo. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, galima prognozuoti, kad ateityje jav ų plotai netur ėtų maž ėti, ta čiau derlingumas padid ės, kas tur ės įtakos bendram gr ūdų bei šiaud ų gamybos apim čių nežymiam did ėjimui. Šiaud ų poreikis gyvulininkyst ėje tur ėtų nesikeisti. Faktinis atliek ų kiekis gali b ūti mažesnis d ėl keli ų priežas čių. Pirma, dėl nepalanki ų sąlyg ų šiaud ų derlius gali b ūti 30 proc. mažesnis. Antra, ūkininkai gali kaupti didesnes šiaud ų atsargas kraikui. Tod ėl kurui gali b ūti sunaudojamos ne visos šiaud ų atliekos, nes dalis šiaud ų

64 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į atliek ų bus susmulkinama lauke ir paliekama kaip tr ąša. Remiantis kit ų valstybi ų patirtimi ir rekomendacijomis, šiuo metu kurui galima b ūtų sunaudoti apie 12–15 proc. pagaminamo šiaud ų kiekio.

Derlius, tonos Požymiai: r ūšis, metai. Alytaus r. sav. (Tonos) 80000 70000 60000 50000 40000 30000 20000 10000 0 2009 2010 2011 2012 Grūdiniai augalai 56787 33354 47778 74411 Žieminiai kviečiai 28842 19154 23892 42497 Žieminiai kvietrugiai 5261 2852 3932 8088 Žieminiai miežiai 328 206 180 35 Vasariniai kviečiai 4394 2626 6981 5792 Vasariniai miežiai 11458 4908 6607 9466 Vasariniai kvietrugiai 223 242 147 192 Avižos 2823 1336 2407 3205 Rapsai 3416 3094 4754 5791

4.7.6 pav. Skirting ų gr ūdini ų kult ūrų derliaus kitimas Alytaus rajone 2009–2012 metais (t/m.)

2012 metais didžiausi ą derliaus dal į – 42497 tonas – sudar ė žiemini ų kvie čių derlius. Tai pat žymi ą dal į balanse sudar ė vasariniai miežiai – 9466 t, žieminiai kvietrugiai – 8088 t, vasariniai kvie čiai – 5792 t, kit ų gr ūdini ų kult ūrų derlius svyravo nuo 35 iki 5791 tonos. Įvertinus šiaud ų išeigos koeficient ą, priklausomai nuo auginam ų kult ūrų ir derliaus 2012 m. Alytaus rajone teorinis šiaud ų potencialas sudar ė 131325,4 ton ų.

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 65 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

Derlius, t (Šiaud ų derlius) 140000

120000

100000

80000

60000

40000

20000

0 2010 2011 2012 Javai 45826,2 66273,2 103528,6 Rapsai 14851,2 22819,2 27796,8 Javai + rapsai 60677,4 89092,4 131325,4

4.7.7 pav. Šiaud ų derlius Alytaus rajone (t/m.)

Energetinis šiaud ų potencialas įvertintas darant prielaid ą, kad kurui bus naudojama 10 proc. pagaminamo šiaud ų kiekio, o šiaud ų šilumingumas, esant j ų 20 proc. dr ėgnumui, siekia 12,5 MJ/kg.

14000 40000

12000 35000 30000 10000 25000 8000 20000 t/metus 6000 15000 MWh/metus 4000 10000 2000 5000 0 0 šiaud ų derlius Galutin ės energijos potencialas

4.7.8 pav. Šiaud ų kiekio kurui ir galutin ės šilumos energijos potencialas Alytaus rajone (MWh/m.)

Atlikus skai čiavimus pagal anks čiau priimtas prielaidas, matyti, kad energetinis šiaud ų, naudojam ų kurui, potencialas gali sudaryti apie 36480 MWh/m. galutin ės šilumos energijos arba galima b ūtų sudeginti apie 13000 t/m šiaud ų. Šis potencialas gali b ūti ir didesnis, jeigu kurui b ūtų skiriama didesn ė šiaud ų dalis.

66 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

Ekonomiškumo poži ūriu šiaud ų panaudojimo kurui galimyb ės yra ribotos d ėl palyginti didel ės gaunamos energijos kainos. Šiaud ų panaudojimas kurui gali b ūti ribojamas d ėl toki ų priežas čių: - reikia dideli ų investicij ų specialiai šiaudais k ūrenamiems pramoniniams katilams, kurie gali b ūti įrengiami miestuose ar gyvenviet ėse, kur yra centralizuoto šildymo sistema; - smulkiuose ūkiuose n ėra l ėšų šiaud ų surinkimo technikai įsigyti; - šiaud ų kuro transportavimo atstumas yra ribotas d ėl transportavimo kašt ų; - priva čių nam ų šildymui galima naudoti šiaud ų granules, ta čiau išauga kuro kaina bei reikalingi special ūs katilai tokioms granul ėms deginti (papildoma investicija); - kurui skirtiems šiaudams laikyti reikia palyginti didelio saugyklos ploto, saugykla turi tenkinti specifinius priešgaisrin ės saugos reikalavimus. Alytaus rajone dalies šiaud ų energetinio potencialo panaudojimas yra galimas ir rekomenduotinas centralizuoto šilumos tiekimo sistemose.

4.8 Medienos kuro vietini ų ištekli ų įvertinimas

Biokuras yra vienas svarbiausi ų atsinaujinan čių energijos ištekli ų Lietuvoje. Pagal žaliavos kilm ę biokuras skirstomas į medienin į ir nemedienin į. Medieninis biokuras – tai perdirbtos medienos kuras, malkin ė mediena iš kr ūmyn ų ir malkin ė mediena bei kirtimo atliekos iš miško. Pastaruoju metu Lietuvoje apie 90 proc. energijos iš atsinaujinan čių šaltini ų gaunama k ūrenant medien ą, miško kirtim ų ir lentpj ūvyst ės atliekas.

4.8.1 pav. Medienos kuras (LAMMC Mišk ų institutas)

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 67 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

1991 m. Lietuvos miškingumas siek ė 30,1 proc., dabar – 33,3 proc., o 2020 m. bus padidintas iki 34,2 proc. Lietuvos miškuose 20 proc. medyn ų yra brand ūs, tod ėl šiuo metu dal į brandži ų medži ų galima kirsti. Vidutiniškai per metus iškertama apie 3,6 – 3,7 mln. m3 brandžios medienos. Visus valstybinius miškus priži ūri 42 Lietuvos mišk ų ur ėdijos. Miškingiausi yra Alytaus (49,1 proc.) ir Vilniaus (44 proc.) regionai. Nacionalin ės mišk ų inventorizacijos (NMI) duomenimis, Alytaus regiono miškuose sutelkti 68,4 mln. m 3 medienos tūriai.

60

50

40

30

20

10

0 Alytaus Vilniaus Telši ų Utenos Taurag ės Kauno Panev ėžio Šiauli ų Klaip ėdos Marijampol ės Miškingumas % 49,1 44 36,1 34,1 33 29,6 28,2 27,5 26,4 21,7

4.8.2 pav. Miškingumas Lietuvos regionuose (2012-01-01)

Vienas iš Generalin ės mišk ų ur ėdijos ir V Į mišk ų ur ėdij ų 2012–2013 met ų veiklos prioritet ų yra biomas ės iš atsinaujinan čių energijos šaltini ų gamybos didinimas. 2011 m. mišk ų ur ėdijos gyventojams bei biokuro gamintojams pardav ė 155 t ūkst. m 3 arba du kartus daugiau nei pra ėjusiais metais (2010 m. – 74,8 t ūkst. m 3), 2012 m. – 250 t ūkst. m 3 miško kirtimo atliek ų. Planuojama, kad 2013 m. bus parduota 280 t ūkst. m3 miško kirtimo atliek ų ir dar 100 t ūkst. nelikvidin ės medienos iš jaunuolyn ų ugdymo kirtim ų.

68 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

300

250

200

150

100

50

0 2009 m. 2010 m . 2011 m. 2012 m. 2013 m. Kiekis 76,9 74,8 155 250 280

4.8.3 pav. Miško kirtimo atliek ų pardavimas (t ūkst. m 3)

Lietuvoje per paskutin į 10 met ų laikotarp į metinis medienos biokuro suvartojimas padid ėjo 18 proc. Valstybin ės mišk ų tarnybos duomenimis, Lietuvoje energetikai per metus teoriškai galima panaudoti iki 9,6 mln. m 3 medienos mas ės. Praktiniais skai čiavimais šilumai kasmet sunaudojama apie 4,5 –5 mln. m 3 medienos. Didžiosios įmon ės suvartojo apie 1,01 mln. m 3 biokuro (medienos, drožli ų, malk ų, pjuven ų). Metiniai išvežtos atliekin ės medienos iš mišk ų kiekiai siekia 0,5 mln. m 3. Energetinei medienai iki šiol nepanaudojami kirtavie čių kelmai ir šaknys (jie sudaro apie 22 proc. medienos mas ės nuo stieb ų t ūrio). Lentpj ūvyst ėje susidaro apie 8 proc. žiev ės atliek ų. Asociacijos „Litbioma“ skai čiavimais, iš šalies miškuose susidaran čių apie 2,5 mln. m 3 kirtimo atliek ų, kuri ų iki 1,5 mln. m 3 apskaitoma šakomis, energijai gaminti b ūtų galima panaudoti apie 0,8 3 – 1,1 mln. m . Tod ėl svarbu vystyti kirtimo atliek ų ir menkavert ės medienos surinkimo logistikos sistem ą. Papildomu biokuro medienos šaltiniu taip pat gal ėtų b ūti privatizavimui vis dar rezervuot ų ir nenaudojam ų mišk ų mediena, ugdymo kirtim ų ir degavie čių valymo atliekos, ne miško žem ėje auganti sumed ėjusia augalija. Nemažai galimos panaudoti energetikoje medienos taip pat yra eksportuojama. Nemaž ą dal į miško kirtim ų atliek ų kieki ų miškininkams tenka palikti miškuose d ėl kirtimo technologij ų, gamtosaugos, nederling ų augavie čių atsinaujinimo p ūvan čia mediena. 2010 m. aplinkos ministro priimtas įsakymas (Lietuvos respublikos aplinkos ministro įsakymas „D ėl miško kirtimo taisykli ų patvirtinimo, 2010 m.sausio27 d Nr.D1-79) nurodo, iš kokio tipo augavie čių ir kurios grup ės mišk ų draudžiama išvežti miško kirtimo atliekas, skirtas kurui ar kitoms reikm ėms.

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 69 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

Mišk ų tvarkymo sertifikavimo nuostatos mišk ų ur ėdijas taip pat įpareigoja kirtimo vietose palikti dal į kirtimo atliek ų bei biologiškai vertingos negyvos medienos. Ple čiant biokuro ruoš ą visuose miškuose, reikia investicij ų į miško kelius, speciali ą biokuro ruošos technik ą. Kli ūtys, trukdan čios naudoti medien ą biokurui: • dideli žaliavos ruošos kaštai (išlaidos sudaro nuo 31 iki 71 Lt/m 3 ); • dar didesn ės s ąnaudos ruošiant biokur ą iš ugdymo kirtim ų ir kelm ų medienos; • nepakankamai efektyvi biokuro gavybos skatinimo sistema; • sunkumai surenkant kirtimo atliekas iš priva čių mišk ų (apie 40 proc. šalies mišk ų yra privat ūs) ir žaliavin ę medieną biokurui iš žemi ų savinink ų. Alytaus mišk ų ur ėdija veikia Alytaus rajono teritorijoje. Mišk ų ur ėdijos teritorijoje esantis miško žem ės plotas − 32100 ha, rajono miškingumas 21,8 proc. Valstybin ės reikšm ės miško žem ės sudaro 16706 ha (52 proc.), priva čių ir kit ų naudotoj ų – 15439 ha (48 proc.) ploto. Miškuose daugiausia auga nat ūral ūs miškai, vyrauja spygliuo čių medynai (pušynai sudaro 37 proc., eglynai – 31 proc.). Vidutinis medyn ų t ūris 1 ha – 244 m 3.

4.8.4 pav. Alytaus rajono mišk ų žem ėlapis (žalia spalva – valstybin ės reikšm ės miškai)

Alytaus mišk ų ur ėdijos teritorijoje yra Dz ūkijos nacionalinis ir Meteli ų regioninis parkai, Žuvinto biosferos rezervatas, Nemuno kilp ų regioninis parkas ir Aukštadvario regioninis parkas. Saugomos teritorijos sudaro 4000 ha arba 24 proc. valstybin ės reikšm ės mišk ų plot ų. Ur ėdijoje yra 5 girininkijos.

70 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

4.8.1 lentel ė. Alytaus mišk ų ur ėdijos biokuro apimtys t ūkst. m 3 2011 m. ir 2012 m. Pavadinimas 2011 m. 2012 m. Malkin ė mediena 9,8 t ūkst. m 3 9,8 t ūkst. m 3 Miško kirtimo atliekos 1,1 t ūkst. m 3 1,4 t ūkst. m 3

2011 m. ur ėdija pardav ė 1,1 t ūkst. m 3, 2012 m. – 1,4 t ūkst. m 3 miško kirtimo atliek ų. Taip pat ur ėdija įreng ė 34 sand ėliavimo vietas kirtimo atliekoms.

Mišk ų ištekliai Požymiai: statistiniai rodikliai ir metai Var ėnos r. sav. (-) 250

200 Medienos ištekliai, 100 150 tūkst.kub.m. Miškingumas, % 100 Medyn ų produktyvumas 1 50 ha, kub.m.

0 2011

4.8.5 pav. Mišk ų ištekliai Alytaus rajone

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. Alytaus rajono medyn ų produktyvumas sudar ė 233 m 3/ha, medienos ištekliai – 77,2 t ūkst. m 3. Mišk ų kirtimo apimtis Lietuvoje reguliuoja valstyb ės sukurta patikima miško kirtim ų reguliavimo sistema. Lietuvoje kasmet iškertama 6,5 mln. kietmetri ų medienos, kirtimo atliekos po kirtimo sudaro apie 30 proc. (daugiau nei 2 mln. kietmetri ų). Šiuo metu, atsižvelgiant į kirtim ų mast ą, aplinkosauginius ir technologinius kirtimo reikalavimus, vykdant miško kirtimus iš visų Lietuvos valstybini ų ir privačių mišk ų b ūtų galima panaudoti apie 0,75 mln. kietmetri ų atliek ų per metus biokurui gaminti, ta čiau kol kas panaudojama vos dešimtadalis šio kiekio. Kirtimo atliek ų panaudojimas iš ugdom ųjų kirtim ų be subsidijavimo yra ekonomiškai nuostolingas. Visa mediena nėra naudojama kurui, ji reikalinga ne tik medienos pramonei, bet ir pa čiai gamtai – kaip miško bio įvairov ės dalis. Pirmiausia, nemaža medienos prieaugio dalis kaupiama medynuose, tai yra tiek kasmet padid ėja miškuose medienos. Dalis medienos prieaugio lieka gamtai saugomose teritorijose – rezervatuose, draustiniuose. Likusią medienos prieaugio dal į sudaro

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 71 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į miškuose liekantys savaime iškrit ę, žuv ę medžiai, j ų stiebai, šakos, kelmai, neracionaliai panaudot ų stieb ų dalys. Valstybin ės mišk ų tarnybos duomenimis, tik maža dalis šios medienos išvežama, visa kita lieka miške sup ūti. Vis d ėlto dal į savaime iškrentan čios medienos galima panaudoti intensyvinant ugdymo bei sanitarinius kirtimus. Iš kirtaviet ėse susidaran čių atliek ų (šak ų, virš ūni ų, kelm ų ir šakn ų) energijai gaminti d ėl biologin ės įvairov ės užtikrinimo, įvairi ų gamtosaugini ų reikalavim ų ir technologini ų eksploatacijos aspekt ų šiuo metu galima panaudoti tik apie 30 proc. 4.8.2 lentel ėje pateikiamas medienos potencialo iš miško kirtimo atliek ų vertinimas. Teorinis metinis miško atliek ų kiekis, kur į galima panaudoti kurui, sudaro 5,98 t ūkst. m 3.

4.8.2 lentel ė. Metinis atliek ų biomas ės kiekis Alytaus rajone Maksimaliai leidžiama metin ė kirtim ų Metinis miško atliek ų biomas ės Kirtim ų r ūšys apimtis, t ūkst. m 3 kiekis, t ūkst. m 3 Pagrindiniai 42,1 3,84 kirtimai Tarpiniai 18,1 2,14 kirtimai Viso: 60,2 5,98 Tik ėtina, kad perspektyvoje biokurui bus naudojama atliekin ė mediena. Pagrindinis ši ų atliek ų šaltinis – miškotvarkos atliekos. Remiantis Lietuvos energetikos instituto (toliau – LEI) 2009 m. rengtos studijos „Šalies savivaldyb ėse esam ų atsinaujinan čių energijos ištekli ų (biokuro, hidroenergijos, saul ės energijos, geotermin ės energijos) ir komunalini ų atliek ų panaudojimas energijai gaminti“ duomenimis, įvertinant medienos t ūrio, metinio medienos prieaugio ir kirtim ų pasiskirstym ą Alytaus rajone, teorinis potencialas kirtimo atliek ų yra 10,2 tūkst. m 3 ir malkin ės 26,9 t ūkst. m 3. Teorinis medienos kuro pirmin ės energijos potencialas, remiantis kirtim ų duomenimis, apskai čiuojamas įvertinant vidutin į įvairi ų r ūši ų medienos kuro šilumingum ą (2,3 MWh/ktm) bei galutin ės energijos potencialas įvertinant konversijos koeficient ą (priimta 85 proc.).

4.8.3 lentel ė. Teorinis medienos kuro energijos potencialas, įvertinant esamus kirtimus, Alytaus rajone Galutin ė energija Medienos kiekis kurui ktm/m. Pirmin ė energija MWh/m. MWh/m. 37100 85330 72530

Anks čiau lentel ėse pateikti medienos kuro potencialo duomenys yra susij ę su esamomis medienos kirtimo apimtimis. Teoriniam metiniam medienos kuro potencialui apskai čiuoti pasinaudota metiniu medienos prieaugiu hektarui miško (6,0 ktm/ha per metus). Naudingas medienos kuro kiekis susidaro iš netinkamos pramonei kamien ų medienos, šak ų ir kit ų menkaver čių dali ų medienos. Kurui panaudojama medienos dalis, paskaičiuota, remiantis prielaida, kad bus

72 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į panaudojama 30 proc. nuo medienos metinio prieaugio, įvertinant tai, kad didel ę dal į sudaro menkavert ė mediena bei įskaitant atliekas iš medienos pramon ės. Alytaus rajone, kuris užima 1404 km 2, miškai sudaro 21,8 proc. arba 30605 ha. Paskai čiuotas teorinis medienos kuro potencialas Alytaus rajone pateikiamas 4.8.4 lentel ėje. 4.8.4 lentel ė. Teorinis medienos kuro, įvertinant prieaug į, energijos potencialas Alytaus rajone. Mišk ų Galutin ė užimamas Pirmin ė energija, plotas, Medienos prieaugis, Medienos kiekis energija, t ūkst. tūkst. ha tūkst. ktm/m. kurui, t ūkst. ktm/m. MWh/m. MWh/m. 30605 183,63 55,089 126,7 107,7

4.9 Kuro gamyba iš energetini ų augal ų

Ekologiškos energijos ateitis yra siejama ne tik su atsinaujinan čiais saul ės ar v ėjo energijos šaltiniais, bet ir su energijos gamyba iš biologinių šaltini ų – biomas ės energija. Atsinaujinan čios energijos gamybai naudojami augalai, skirstomi į žolinius augalus ir medžius (bei kr ūmus). Vienas iš toki ų šaltini ų yra žoliniai augalai, kuri ų auginimui nereikia kardinaliai keisti kraštovaizdžio, kadangi galima panaudoti žem ės plotus, kurie yra netinkami žem ės ūkio kult ūroms. Pavasar į s ėti žoliniai energetiniai augalai jau t ų pa čių met ų ruden į taip pat gali b ūti nuimami ir naudojami energetiniams tikslams, taigi j ų atsiperkamumas yra greitesnis nei kit ų atsinaujinan čių energijos šaltini ų. Žolini ų augal ų s ėjimas ir sodinimas, prieži ūra bei nu ėmimas yra nesud ėtingi, nereikalaujantys daug l ėšų bei specialios agrotechnikos. Energetini ų augal ų kuro gamyba gan pla čiai paplitusi Vakar ų Europos šalyse.

Aplinkosauginiu aspektu biomas ė yra laikoma neutrali CO 2 išmetimo atžvilgiu, taip yra tod ėl, kad vis ą CO 2, kuris susidar ė deginant biokur ą, sunaudoja naujai augantys augalai nat ūraliems procesams vykstantiems fotosintez ės metu vykdyti. J ų metu į aplink ą yra išskiriamas deguonis.

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 73 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

CO2 emisijos, deginant skirting ą kur ą (vienam kuro šiluminiam vienetui) 0,4

0,35

0,3

0,25

t/MWh 0,2

0,15

0,1

0,05

0 Akmens Orimulsija Mazutas Dyzelinis Susk. Gamtin ės Biokuras anglis kuras Dujos dujos

4.9.1 pav. CO 2 emisijos rodikliai, deginant skirting ą kur ą Augalai absorbuoja saul ės energij ą ir kaupia j ą chemini ų jungini ų pavidalu. D ėl šios savyb ės jie sugeba iš energijos neturin čių medžiag ų (vandens ir anglies dvideginio) sukurti energetines medžiagas. Taigi, fotosintez ė yra pagrindinis gamtos procesas, kurio metu sukuriama organin ė medžiaga, turinti sukaupt ą ir užkonservuot ą saul ės energij ą. Fotosintez ės metu pagamintos organin ės medžiagos kiekis per vienerius metus vadinamas fitomas ės prieaugiu. Šiuo metu energetiniai žoliniai augalai yra laikomi vieni iš perspektyviausi ų d ėl j ų privalum ų lyginant su iškastiniu kuru:

• Biomas ės naudojimas gali visiškai ar bent iš dalies pakeisti iškastin į kur ą ir taip b ūtų taupomos l ėšos; • Biomas ės naudojimas stiprina šalies energetin ę nepriklausomyb ę; • Deginant biomas ę, į aplink ą beveik neišmetama sieros ir kit ų jungini ų, kurie sukelia šiltnamio efekt ą; • Sudeginus biomas ę, susidariusius pelenus galima panaudoti dirvos tr ęšimui ir jos rūgštingumui mažinti, taip didinant derlingum ą; • Naudojant biomas ę, yra sukuriamos naujos darbo vietos, ypa č kaimo vietov ėse. Panaudojant žolinius augalus biokuro gamybai, būtų sprendžiamos šios problemos: • Sumaž ėtų tarša azotin ėmis medžiagomis (dirvožemio, paviršinio, požeminio vandens ir pan.); • Didesn ės skurdži ų dirvožemi ų panaudojimo galimyb ės; • Padid ėtų humuso kiekis nederlinguose dirvožemiuose, o tai padidint ų dirvožemi ų kokyb ę. Pasaulyje ir ES biožaliav ų naudojimas yra visokeriopai skatinamas d ėl paprasto ir pigaus j ų

74 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į atliek ų utilizavimo, lengvo suirimo gamtoje bei netoksiškumo.

Gj/ha 140

120

100

80

60

40

20

0 Miško Medži ir ų Energetin s medienos Šiaud kuras kr m ė ų ū ų žol s kuras plantacijos ė Kuro energijos kiekis 18 70 126 98

4.9.2 pav. Lyginamasis kuro energijos kiekis, gaunamas iš vieno hektaro (A.Gulbinas „Biokuro gamybos ir naudojimo b ūdai, rinkos s ąlygos, kaštai ir problemos“, 2010 ).

4.9.2 paveiksle palyginamas kuro energijos kiekis, gaunamas iš 1 ha. Kaip matyti, mažiausiai energijos yra išgaunama iš miško medienos kuro, o daugiausiai – iš medži ų ir kr ūmų plantacij ų. Nuo medži ų ir kr ūmų plantacij ų nedaug atsilieka ir energetin ės žol ės, j ų energetinis potencialas siekia 98 GJ/ha. Energetiniais tikslais specialiai auginam ų augal ų plotai yra vadinami energetin ėmis plantacijomis. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad šalia sumed ėjusi ų augal ų yra daug vienme čių augal ų, tinkam ų biokuro gamybai. Jie savo biomas ėje gali sukaupti didelius kiekius energijos. Per vienerius metus Lietuvoje priauga apie 51,6 mln. t sausosios organin ės mas ės. Šiame skai čiuje biomas ės prieaugis žem ės ūkio naudmenose sudaro apie 29,4 mln. t, miškuose – apie 18,4 mln. t. Energetin ėms reikm ėms gali b ūti panaudojami žoliniai augalai bei trumpos rotacijos energetiniai miškai. Tiesa, pramoniniu b ūdu auginamos žolini ų augal ų plantacijos Lietuvoje n ėra paplitusios, ta čiau tai gali b ūti vertinama kaip potenciali galimyb ė išnaudoti mažai derlingas žemes ateityje. Energetini ų augal ų auginimas ir naudojimas Lietuvoje tur ėtų pl ėstis, nes yra daug nenaudojamos, dirvonuojan čios žem ės, kuri ą b ūtų galima užsodinti energetini ų augal ų plantacijomis. Tam tikslui b ūtų galima panaudoti ir mažiau derlingas, rekultivuojamas, esan čias prie kelių ir kit ų užteršto oro objekt ų, žemes. Lietuvos žemdirbyst ės instituto bei Žem ės ūkio inžinerijos instituto atlikti tyrimai parod ė, kad energetiniams poreikiams, kaip kur ą b ūtų galima panaudoti aukšta ūges varpines ir ankštines žoles bei topinambus. Esant 10t/ha derlingumui ir auginant energetines žoles 46 t ūkst. ha plote,

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 75 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujina nčių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į galima gauti 0,46 mln. t sausosios biomas ės. Tokia galimyb ė yra patraukli tuo, kad ši ų augal ų auginimui, prieži ūrai ir dorojimui galima panaudoti įprastin ę žem ės ūkio technik ą. Kaip matyti 4.9.3 paveiksle, prognozuojamas didžiausias energetini ų augal ų potencialas yra Vilniaus, Utenos bei Panev ėžio regionuose, šiaud ų – Panev ėžio ir Šiauli ų regionuose, o medienos – Kauno, Vilniaus ir Šiauli ų regionuose. Kituose regionuose potencialas yra šiek tiek mažesnis.

1000 900 800 700 600 500 Mediena 400 Šiaudai 300 Energetiniai augalai

Biokuro potencialas, x10 t x10 potencialas, Biokuro 200 100 0

4.9.3 pav. Prognozuojamas metinis biokuro potencialas Lietuvoje

Žolinius augalus galima skirstyti į tradicinius ir netradicinius. Tradiciniams priskiriama žol ė, kuri naudojama kaip pašar ų gamybos žaliava. Energetiniams tikslams gali b ūti naudojami daugiame čiai lubinai (lot. Lupinus perennis ), beginkl ės dirsuol ės (lot. Bromopsis inermis ), nendriniai erai činai (lot. Festuca arundinacea ), nendriniai dryžu čiai (lot. Phalaroides arundinacea ) ir t. t. Žol ės derliaus nu ėmimui ir dorojimui naudojama tokia pati technika kaip ir šiaudams. Taip pat kaip ir šiaudai, nuimta žol ė turi b ūti išdžiovinta mažiausiai iki 20 proc. dr ėgm ės kiekio. Sausa žol ė supresuojama į ritinius ir transportuojama į saugykl ą. Netradiciniai žoliniai augalai, dar vadinami stambiastiebiais, yra topinambai, saul ėgr ąžos, nendr ės, kanap ės. Stambiastiebi ų augal ų panaudojim ą energetin ėms reikm ės Lietuvoje tiria Lietuvos žem ės ūkio universiteto Žem ės ūkio inžinerijos institutas (toliau – Institutas). Tyrimai šiame institute parod ė, kad bendrosios tradicini ų žolini ų augal ų auginimo ir nu ėmimo energijos sąnaudos yra nuo 1,3 karto mažesn ės už saul ėgr ąžų stieb ų ir iki 1,7 karto mažesn ės už topinamb ų stieb ų auginimo ir nu ėmimo energijos s ąnaudas. Gauta išvada, kad energetiniu poži ūriu tradicini ų

76 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

žoli ų auginimo ir nu ėmimo technologija yra pranašesn ė už stambiastiebi ų augal ų auginimo ir nu ėmimo technologijas. Europoje pla čiausiai energetini ų plantacij ų veisimui naudojami karklai ir gluosniai ( Salix gentis). Labiausiai gamybin ėse plantacijose paplitusio žilvi čio metinis produktyvumas yra apie 10– 12 t/ha sausos biomas ės. Vis didesn į susidom ėjim ą kelia hibridin ės tuopos, kuri ų plantacij ų produktyvumas ne daug k ą nusileidžia karklams – 7–12 t/ha per metus.

4.9.4 pav. Energetini ų augal ų plantacija

Trumpos rotacijos mišk ų derlius žiem ą nuimamas modifikuotais kukur ūzų kombainais, turin čiais gluosniams, kr ūmams ir kitiems sumed ėjusiems augalams pjauti pritaikytus pjaunamuosius mechanizmus. Kaip parod ė tyrimai, atlikti tame pa čiame Institute, Lietuvos klimatui pritaikytos ir atrinktos augal ų r ūšys gali duoti didesn į energetikoje tinkamos panaudoti biomas ės prieaugl į, negu tradiciniai miškai ar šiaudai. Nustatyta, kad grynos aukšta ūgės varpin ės žol ės ir j ų mišiniai su ankštin ėmis žol ėmis duoda nuo 7 iki 14 t/ha derli ų, perskai čiavus į saus ąją mas ę. Žoliniai energetiniai augalai gali b ūti auginami neužs ėtoje ir nenaudojamoje žem ės ūkio paskirties žem ės ūkio naudmen ų ariamoje žem ėje ir kitos paskirties pažeistoje bei nenaudojamoje žem ėje. Trumpos rotacijos miškai gali b ūti auginami ir mišk ų kirtimuose. Energetini ų augal ų auginimas ir naudojimas Lietuvoje gal ėtų pl ėstis, nes yra daug nenaudojamos, dirvonuojan čios žem ės, kuri ą b ūtų galima užsodinti energetini ų augal ų plantacijomis. Tam tikslui b ūtų galima panaudoti ir mažiau derlingas, rekultivuojamas, esan čias prie keli ų ir kit ų užteršto oro objekt ų, žemes. Ta čiau energetiniai žolynai nėra populiar ūs, nes šalies energetika siejama tik su kietuoju biokuru.

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 77 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertini mas. į

Lietuvoje yra apie 650000 – 750000 ha nenaudojamos žem ės ūkio paskirties ariamos žem ės, taip pat nemažai nederlingos žem ės plot ų. Panaudojus vis ą šiuo metu nenaudojam ą ir dirvonuojan čią žem ę energetiniams augalams auginti ir gaunant apie 7 t/ha vidutin į derli ų, bendras augal ų biomas ės kuro potencialas gali siekti 5,85 mln. t. sausos biomas ės. Didžiausi galimi augal ų biomas ės kuro ištekliai yra Vilniaus regione, mažesni (po 390–650 t ūkst. t) – Panev ėžio, Šiauli ų ir Utenos regione mažiausi (po 100–300 t ūkst. t) – likusiuose regionuose.

4.9.5 pav. Energetini ų augal ų potencialas Lietuvoje t ūkst. t per metus

Lietuvoje energetini ų plantacij ų auginim ą reglamentuoja: - Nacionalin ė energetin ės nepriklausomyb ės strategija; - Nacionalin ės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008–2012 met ų planas; - Atsinaujinan čių ištekli ų energetikos įstatymas. Energetini ų augal ų plantacij ų įveisimui pirmiausia reikalingos l ėšos. Iki 2010 met ų buvo keletas program ų, kuriomis buvo skatinamas energetini ų plantacij ų auginimas. Viena iš program ų, kuri iš dalies finansavo tokius projektus, buvo Kaimo pl ėtros programa (2007–2013 m.) ir jos priemon ė „Žem ės ūkio vald ų modernizavimas“. Bendras šios priemon ės tikslas – skatinti atsinaujinan čių energijos ištekli ų dal į pirminiame energijos balanse auginant energetin ę žaliav ą – biomas ę. Paramos gav ėjai – fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys nuosav ų žem ės ūkio naudmen ų. Tinkamos finansuoti išlaidos šiam projektui yra želdinimo projekto rengimas, dirvos paruošimas, sodinuk ų įsigijimas, sodinimas, projekto viešinimas, papildomos išlaidos. 2010–2012 m. vyko BIO-HEAT projektas „Greitai augan čių energetini ų augal ų

78 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į panaudojimas šilumos gamybai“, bendrai finansuojamas Europos Komisijos, ir vykdomas pagal program ą „Pažangi energetika – Europa“. Šio projekto tikslas buvo skatinti greitai augan čių energetini ų augal ų panaudojim ą kaip energijos šaltin į Vidurio ir Ryt ų Europos ( Čekijos, Rumunijos, Lenkijos, Slovakijos ir Lietuvos) centralizuoto šilumos tiekimo sistemose, nustatant naujus regioninius energetini ų augal ų išteklius CŠT sistemoms. Šiam tikslui pasiekti BIO-HEAT konsorciumas atliko įvairias veiklas, susijusias su mokymais ir informacijos platinimu bei orientuotas į kiekvien ą iš tikslini ų šali ų. Projekto metu buvo įvardintos kli ūtys d ėl energetini ų augal ų panaudojimo energetikos tikslams: nepakankamai efektyvi parama žem ės ūkio augintojams bei mažoms įmon ėms įeiti į biokuro rink ą, parodomosios ir informacin ės medžiagos tr ūkumas diegiant naujas biokuro gamybos schemas, didelis žem ės ūkio mašin ų poreikis tiesioginiam biomas ės perdirbimui derliaus nu ėmimo vietose. Yra daugyb ė sunkum ų, d ėl kuri ų Lietuvoje vangiai vystomi energetini ų augal ų auginimo projektai. Žem ėje, kuri ą turi subjektas, reikia išsaugoti melioracijos įrenginius, o kitos žem ės jis įsigyti negali, nes nesibaig ė žem ės reforma; tr ūksta paramos technikos įsigijimui; trumpos rotacijos energetini ų augal ų auginimas – tai ne miškininkyst ė, tod ėl nenumatoma parama specialiosios technikos įsigijimui. Spar čiam energetini ų augal ų auginimo srities vystymui reikia: • Sumažinti apribojimus d ėl nuosavos žem ės naudojimo (melioracija, el. linijos ir pan.); • Užtikrinti reikiam ą paramos dyd į energetini ų plantacij ų įveisimui; • ES paramoje d ėl specialiosios mišk ų naudojimo technikos įsigijimo išpl ėsti paramos gav ėjų rat ą, įtraukiant energetini ų augal ų augintojus; • Suteikti param ą kaimo vietov ėse kurtis mažoms įmon ėms, gaminan čioms biokur ą iš šiaud ų ir piev ų žoli ų, taip pat param ą modernizuoti viešojo sektoriaus pastat ų, esan čių kaimo vietov ėse, šildymo sistemoms, pritaikant jose k ūrenti vietin į šiaud ų ar piev ų, nendri ų, žol ės biokur ą.

Energetini ų augal ų potencialas Alytaus rajone

Žem ės fondo pasiskirstymas pagal pagrindin ę tikslin ę žem ės naudojimo paskirt į ir žem ės naudojimo b ūdą rodo teritorijos įsavinimo žem ės ūkiui laipsn į, ūkin ės ar kitos veiklos kryptis. Lyginant su kitais Alytaus regiono rajonais, Alytaus rajono teritorijoje yra palankesn ės s ąlygos žem ės ūkio veiklai. Lyginant su šalies vidutiniais rodikliais, Alytaus rajone yra santykinai daugiau žem ės ūkio paskirties, vandens ūkio paskirties ir konservacin ės paskirties žem ės. Alytaus rajonas pasižymi didesne žem ės ūkio naudmen ų procentine dalimi negu vidutiniškai Lietuva (53 proc.). Rajone žem ės ūkio naudmenos sudaro 58 proc. (81502,92 ha),

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 79 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į ariamoji žem ė – 44,2 proc. (62014,63 ha) viso žem ės fondo (LR žem ės ūkio fondas, 2012-01-01). Energetinei augalininkystei rajone galima panaudoti nenaudojamas, dirvonuojan čias, mažiau derlingas, rekultivuojamas, esan čias prie keli ų ir kit ų užteršto oro objekt ų žemes. Energetini ų augal ų techniškai įmanomam potencialui apskai čiuoti pasirenkami plotai, kuriuose b ūtų galima auginti žolinius augalus bei mažos rotacijos miškus. Energetin ėms reikm ėms b ūtų tikslinga naudoti tradicines varpines žoles – nendrinius dryžu čius, beginkles dirses ir nendrinius erai činus, kurios išaugina 5–15 t/ha sausos biomas ės. Lietuvos Žemdirbyst ės Instituto skai čiavimais, pagrindines išlaidas sudaro dirvos paruošimas, pagrindinis tr ęšimas ir s ėklos įsigijimas. Susumavus išlaidas, pavyzdžiui, 7-ių met ų laikotarpiui, vidutiniškai per metus gryn ų erai čin ų žolynams tenka 400 Lt/ha. 6 Šilumos energijos potencialo skai čiavimai atliekami, atsižvelgiant į šias teorines s ąlygas: - energetiniais augalais užsodinama 5 proc. žem ės ūkio naudmen ų žem ės ploto; - energetini ų augal ų produktyvumas – apie 7 t/ha. Naudojam ų kurui energetini ų augal ų šilumin ė vert ė, priklausomai nuo augal ų r ūšies, svyruoja tarp 8,6 iki 16,7 MJ/kg. Skai čiavimuose daroma prielaida, kad ši vert ė vidutiniškai siekia apie 10 MJ/kg. Tokiu b ūdu teorinis galutin ės šilumos energijos gavimo iš energetini ų augal ų galimyb ės Alytaus rajone sudaro apie 63390 MWh/m (žr. 4.9.6 pav.).

Energetini ų augal ų potencialas t/metus MWh/metus 30000 70000

25000 60000 50000 20000 40000 15000 30000 10000 20000 5000 10000 0 0 energetini ų augal ų galimas Galutin ės energijos derlius potencialas

4.9.6 pav. Energetini ų augal ų kiekio ir teorinis galutin ės šilumos energijos potencialas (MWh/m.)

6 LEI, Šalies savivaldyb ėse esam ų atsinaujinan čių energijos ištekli ų (biokuro, hidroenergijos, saul ės energijos, geotermin ės energijos) ir komunalini ų atliek ų panaudojimas energijai gaminti, 2009 m.

80 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

Skai čiuojamas teorinis-techninis energetini ų augal ų potencialas yra nemažas, ta čiau jo panaudojimas priklauso nuo ūkinink ų apsisprendimo, o labiausiai – nuo poreikio. Ši sritis vystysis, jeigu ūkininkas matys, kad jam ekonomiškai apsimoka dal į savo žemi ų panaudoti energetiniams želdiniams (gluosniams, karklams) auginti, o taip pat, jei bus sukurta rinka, kuri garantuos supirkim ą. Šiuo metu Lietuvoje nuolat ple čiasi energetini ų želdini ų plantacijos, jos užima apie 1 tūkst. ha. Plantacij ų augintojai gali išsinuomoti energetini ų plantacij ų pjovimo technik ą. Bioenergetikos šalininkai paskai čiav ę, kad vienas hektaras energetini ų gluosni ų gali duoti iki 800 Lt pajam ų. Ta čiau iš energetini ų gluosni ų plantacijos pajamos bus gaunamos tik kas ketverius ar penkerius metus. Vadinasi, vidutiniškai met ų pajamos iš 1 ha gluosni ų sudaryt ų apie 200 Lt. Energetinius augalus auginant komerciniais tikslais, j ų įveisti reik ėtų apie 10 –20 ha. Energetiniams želdiniams tinkamas dirvožemis, kurio našumas ne didesnis kaip 32 balai, arba žem ės ūkiui netinkamos ir nenaudojamos žem ės. Karkl ų šaknys, siekian čios net 30 metr ų, gali užkimšti melioracijos drenažo vamzdžius. Tod ėl auginant karklus, reikia ypa č kruopš čiai laikytis nurodyto atstumo nuo kelio, melioracijos griovi ų bei kaimyno sklyp ų, pakran čių apsaugos zonos juost ų. Energetini ų augal ų plantacijos gyvuoja apie 20 –25 metus. V ėliau plot ą reikia suarti. Biomas ės naudojimas Alytaus rajone ne tik skatint ų pl ėsti žem ėnaudos plotus arba intensyviau juos naudoti, bet, taip pat, naudoti augal ų biomas ę gyvenvie čių, gyvenam ųjų nam ų ir gamybini ų patalp ų šildymui (ypa č tolimesn ėse nuo centr ų vietov ėse).

4.10 Geotermin ės energijos panaudojimo galimybi ų įvertinimas

Vertinant geotermin ės energijos panaudojimo Alytaus rajone galimybes, reikia nagrin ėti vadinam ąją gili ąją ir sekli ąją geotermij ą. Geotermin ės energijos šaltinis yra žem ės gelm ės. Jis nuolat atnaujinamas radioaktyvi ųjų element ų (urano, radžio, torio ir kt.) skilimo energija bei mantijos šiluma iš vidaus ir Saul ės energija iš viršaus. Žem ės energij ą galima paversti mums priimtinomis energijos formomis, tokiomis kaip šiluma ir elektra. Gilioji geotermija – tai žem ės energijos ištekli ų išgavimas, susij ęs su karštomis sausomis uolienomis, karštu požeminiu vandeniu. Šiluma iš žem ės gelmi ų išgaunama daugiau kaip 70-yje pasaulio valstybi ų. Lietuvoje geotermin ės energijos poži ūriu perspektyviausias yra vakar ų regionas (šalies paj ūrys). Beje, šitame regione taip pat yra geotermin ė energija, kuri tinkama ir elektros energijos gamybai, ta čiau ji yra gerokai giliau. Einant link rytin ės Lietuvos dalies, geoterminiai ištekliai maž ėja, t. y. reikalingi daug gilesni gr ęžiniai jai pasiekti (4.10.1 pav.)

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 81 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

4.10.1 pav. Lietuvos geoterminio lauko rajonavimas „pagal kambro kraig ą“ (12)

O Vakar ų Lietuvos geotermin ė anomalija – 60-90 0C O Geoterminis laukas, kuriame temperat ūra – 20-60 0C O Geoterminis laukas, kuriame temperat ūra – <200C ┬ ┬ – Lūžiai

Dėl tokios geotermin ės energijos pasiskirstymo Lietuvoje ji prad ėta pirmiausia vystyti ten, kur ji yra ar čiau žem ės paviršiaus, nes gr ęžiniai yra viena iš brangiausi ų sudedam ų dali ų geotermin ėje j ėgain ėje. Vakar ų Lietuvoje išskiriama geotermin ė anomalija, pasižyminti dideliais šilumos parametrais – geoterminiu gradientu (temperat ūros prieaugis kas 100 metr ų) +3,5 – +5 oC, šilumos srautu 60 – 100 mW/m 2. Temperat ūra kristalinio pamato kraige aukšta ir siekia +70 – +90 oC. Alytaus rajone kol kas n ėra atlikti detalesni geotermin ės energijos ištekli ų tyrimai, ta čiau pagal geotermin ės energijos pasiskirstymo Lietuvoje žem ėlap į, min ėtame rajone, tokios atsinaujinan čios energijos perspektyva n ėra reali. Seklioji geotermija – tai žemos temperat ūros požemini ų ir gruntini ų vanden ų; grunto (dirvožemio) šiluma. Ji imama šilumos siurbli ų pagalba ir daugiausia naudojama buitiniam vartotojui. Šilumos siurblys – įrenginys, kuris ima šilum ą iš m ūsų aplinkos (žem ės, vandens, oro, ventiliacini ų išmetim ų, kanalizacijos nuotek ų, technologini ų proces ų ir t.t.), pakelia temperat ūrą iki vartotojo poreikio ir jam perduoda. Šiuolaikiniai šilumos siurbliai yra pakankamai efektyv ūs, turintys transformacijos koeficient ą 3–5. Transformacijos koeficientas – tai elektros energijos,

82 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į suvartotos siurblio elektros varikliui sukti, santykis su siurblio pagamintos šilumos kiekiu. Tik ketvirtadalis energijos suvartojama (el. energija), kita dalis šilumos paimama iš aplinkos. Gautas +55 0C temperat ūros vanduo tiekiamas vartotojui. Šilumos siurblio veikimas panašus į buitinio šaldytuvo, tik šilumos siurblys yra kur kas galingesnis. Dažniausiai naudojamas šilumos šaltinis yra žem ės grunte sukaupta saul ės energijos šiluma.

4.10.2 pav. Šilumos šaltinis žem ės gruntas (sistema su tarpiniu šilumnešiu)

Žem ės grunte yra sukaupiama iki 98 proc. spinduliuojamos saul ės energijos. Net ir šal čiausiu žiemos metu grunte yra susikaup ę pakankamai saul ės energijos, kuri ą galima panaudoti optimaliam šilumos siurblio darbui. Tod ėl žem ėje yra paklojami vadinamieji susukti arba plokšti kolektoriai, arba įrengiama gr ęžini ų sistema. Vamzdžiais cirkuliuoja šilumnešis, neužš ąlantis skystis. Jis teka vamzdžiais žem ėje žemesn ės temperat ūros nei grunto temperat ūra ir taip pašyla apie 2 oC. Toliau šilumos siurblio sistemoje šis iš žem ės grunto gautas šilumos kiekis atiduodamas šaldymo agentui, jis išgaruoja, kompresoriuje suspaudžiamas ir jo temperat ūra dar pakyla. Po to kaštas šaldymo agentas atiduoda šilum ą šildymo sistemos vandeniui, kuri panaudojama namui šildyti. Kitas svarbus šilumos šaltinis yra ežer ų ar upi ų vanduo. Tai – didelis šilumos potencialas, ta čiau j į naudoti galima tik ten, kur šalia telkinio yra šilumos vartotojas, t. y. gyvenamas namas ar kitas pastatas.

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 83 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į

4.10.3 Šilumos siurbliui šilumos šaltiniu tarnauja vandens telkinys

Lengviausiai prieinamas šilumos šaltinis yra aplinkos oras, kuris ir yra pla čiai naudojamas šiltesnio klimato vietose. Bet oras n ėra tinkamas didesnio šiluminio galingumo šilumos siurbliams ir oro šilumos atidavimo koeficientas kur kas mažesnis už vandens. Oro temperat ūrai žiemos sezono metu nukritus žemiau nei – 2°C, pablog ėja šilumos siurblio transformacijos koeficientas. Toki ų šildymo sistem ų Lietuvoje sumontuota gerokai virš 10 tūkstan čių. Šios šilumos generavimo sistemos naudoja elektros energij ą šilumos siurblio kompresoriui sukti. Gautas galutin ės šilumin ės energijos kiekis susideda iš 1 dalies elektros energijos ir 3 dali ų šilumin ės energijos iš aplinkos (esant transformacijos koeficientui 4). Nors sekliosios geotermin ės energijos teorinis potencialas yra didelis, ta čiau j į riboja ekonominis pagr įstumas, o panaudojimas priklauso nuo elektros energijos bei įrangos kain ų. Pastaruoju metu sekliosios geotermijos naudojimas Lietuvoje gerokai išaugo, ta čiau praktinis ind ėlis į bendr ą atsinaujinan čių energijos šaltini ų naudojimo balans ą dar n ėra didelis. Vertinant rajone teorin į sekliosios geotermijos potencial ą, daroma prielaida, kad visas gyvenamas plotas b ūtų šildomas šilumos siurbliais. 150 m 2 metr ų namo plotui šildyti dažniausiai yra parenkamas 10 kW galios šilumos siurblys. Bendras gyvenamas fondo plotas Alytaus rajone yra 1729,9 t ūkst. m 2 , atitinkamai teoriškai reikalingas šilumos siurbli ų galingumas b ūtų 115,3 MW. Naudojant šilumos siurbl į, toje vietoje neišsiskiria jokios emisijos, kadangi naudojama žem ėje sukaupta saul ės energija ir dalis elektros energijos kompresoriui bei cirkuliaciniam siurbliui sukti. Suprantama, kad elektros energija gaunama daugiausia deginant kur ą. Tokiu b ūdu emisijos taip pat yra, ta čiau kitoje – elektros energijos gamybos vietoje ir jos yra mažesn ės. Remiantis Europos ekspert ų išvadomis, šilumos siurblio technologij ą galima laikyti atsinaujinan čios energijos naudojimu tik tuo atveju, kai šios sistemos transformacijos koeficientas n ėra mažesnis kaip 3. Tai pagrindžiama tuo, kad didžioji dalis elektros energijos yra gaminama šilumin ėse elektrin ėse, kurios

84 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų potencialo Alytaus regiono Alytaus rajone vertinimas. į naudoja iškastin į kur ą. Šilumos siurblys naudoja elektros energij ą, ir jeigu transformacijos koeficientas yra mažesnis kaip 3, galima t ą pat į galutin ės šilumin ės energijos kiek į gauti tiesiogiai deginant iškastin į kur ą.

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 85 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų panaudojimo galimyb ės Alytaus regiono Alytaus rajone problemos ir priežastys.

5 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO GALIMYB ĖS ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE PROBLEMOS IR PRIEŽASTYS.

5.1 Atsinaujinan čių energijos ištekli ų naudojimo stiprybi ų, silpnybi ų, galimybi ų ir gr ėsmi ų analiz ė.

Atsinaujinan čių energijos ištekli ų (AEI) platesnis naudojimas yra susij ęs su įvairiais poky čiais ne tik energetikos bet ir kituose sektoriuose. Pla čiau naudojant AEI, susiduriama kartais ne vien tik su privalumais, bet gali b ūti ir neigiam ų poky čių. Stipryb ės - pla čiau naudojant AEI yra diegiamos pažangios atsinaujinan čių energijos ištekli ų panaudojimo technologijos; - nuolat vyksta ši ų technologij ų tobulinimo procesas, o tai yra siejama su energijos konvertavimo efektyvumo didinimu; - maž ėja iškastinio kuro naudojimas; - maž ėja aplinkos tarša; - panaudojant AEI did ėja darbo viet ų savivaldyb ėje skai čius; - AEI naudojimo skatinimui naudojamos įvairios paramos schemos bei fondai, fiksuoti elektros supirkimo tarifai; - yra patogus didesnio biokuro potencialo panaudojimas centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje; - palyginti žema biokuro kaina; -savivaldyb ės administracijos d ėmesys AEI pl ėtrai ir aplinkosaugin ėms problemoms spr ęsti.

Silpnyb ės - Dėl senesn ės statybos nam ų prast ų šilumini ų savybi ų šilumin ė energija naudojama neefektyviai; - didel ės investicijos į didesnio galingumo šilumos generavimo įrenginius centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, lyginant su pvz. skyst ą kur ą ar gamtines dujas naudojan čiais šilumos generavimo įrenginiais; - nepakankamai išnaudojami atsinaujinantys energijos ištekliai;

86 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujina nčių energijos ištekli ų panaudojimo galimyb ės Alytaus regiono Alytaus rajone problemos ir priežastys.

- aplinkosauginiai apribojimai stabdo hidroenergetikos pl ėtr ą rajone; - energetini ų augal ų auginimas ekonomiškai neapsimoka, nesant valstyb ės paramai; - sumaž ėję elektros energijos supirkim ų tarifai (2013 m III ketvirtis) saul ės elektrai šiuo metu n ėra palank ūs saul ės elektrini ų pl ėtrai; - elektros energijos, gaunamos naudojant AEI, gaminama elektros energijos kaina šiuo metu dar n ėra konkurencinga rinkoje esan čioms elektros kainoms; - investicij ų rizika, nes yra ilgas kai kuri ų technologij ų atsipirkimo laikas; - ilgalaikių finansini ų ištekli ų tr ūkumas; - neišpl ėtota atsinaujinan čių energijos ištekli ų panaudojimo reklamos sistema.

Galimyb ės - ES strukt ūrini ų fond ų paramos naudojimas, platesnis priva čių l ėšų pritraukimas sudarys galimybes modernizuoti ir atnaujinti šilumos ūkį bei efektyviau naudoti energij ą; - energijos generavimo įrengim ų ir šilumos tinkl ų bei mazg ų modernizacija; - pastat ų renovacija ir šildymo sistem ų sutvarkymas taupys šilumos energij ą; - AEI panaudojimas padidins gyventoj ų užimtum ą, sukurs nauj ų darbo viet ų, sumažins socialines problemas; - brangstant importuojamam kurui, biokuro panaudojimas leidžia atpiginti šilumos energijos gamyb ą, did ėja kit ų AEI konkurencin ės galimyb ės; - toliau brangstant iškastiniam kurui ir tobul ėjant AEI technologijoms, tie atsinaujinantys ištekliai, kurie šiandien yra ekonomiškai nepatraukl ūs, netolimoje ateityje gali tapti ekonomiškai atsiperkantys; - bandom ųjų demonstracini ų AEI naudojimo projekt ų įgyvendinimas atlieka informacijos sklaidos bei švietimo ir auklėjimo funkcijas, be to sukaupiama svarbi informacija apie toki ų objekt ų eksploatacijos savitumus.

Gr ėsm ės - vadinamoji žalioji energetika dar n ėra traktuojama kaip vertyb ė ir

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 87 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų panaudojimo galimyb ės Alytaus regiono Alytaus rajone problemos ir priežastys.

visuomen ė vis dar menkai suvokia energijos vartojimo efektyvumo svarb ą; - priklausomyb ė nuo importuojamo kuro didina šilumin ės energijos kain ą; - demografiniai poky čiai savivaldyb ėje dėl gyventoj ų migracijos, sen ėjimo, gimstamumo maž ėjimo; - senos statybos gyvenamuosiuose namuose santykinai daug ėja mažesnes pajamas turin čių gyventoj ų; - nepakankamas d ėmesys visuomen ės aplinkosauginiam švietimui, per menkas atsinaujinan čių energijos ištekli ų platesniu naudojimo aktualizavimas gali trukdyti įgyvendinti strateginius uždavinius; - didel ė AEI panaudojimo technologij ų įrangos kaina, stabdo j ų taikym ą priva čiame sektoriuje.

5.2 Atsinaujinan čių energijos ištekli ų panaudojimo tendencijos ateityje ir galimi pl ėtr ą skatinantys sprendiniai.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva „D ėl skatinimo naudoti atsinaujinan čių energijos ištekli ų energij ą“ pabr ėžia, kad viena iš svarbi ų priemoni ų, galin čių sumažinti šiltnamio efekt ą atmosferoje sukelian čių duj ų kiek į, yra didesnis atsinaujinan čių energijos ištekli ų naudojimas.

Visa tai aktualu ir Lietuvai, kuri taip pat savo strategijoje numato atitinkamus tikslus. Atsinaujinan čių energijos šaltini ų gamyba ir naudojimas yra pagrindiniai Lietuvos energetikos politikos tikslai, apibr ėžti 2012 m. patvirtintoje Nacionalin ėje energetin ės nepriklausomyb ės strategijoje. Joje numatoma, kad iki 2020 met ų ne mažiau kaip 23 proc. galutinio energijos suvartojimo sudarys atsinaujinantys energijos ištekliai (ne mažiau kaip 20 proc. elektros sektoriuje, ne mažiau kaip 60 proc. centrinio šildymo sektoriuje). Šiam tikslui pasiekti bus sudarytos aiškios paramos AEI s ąlygos, kuriose pirmenyb ė bus teikiama ekonominiu ir techniniu poži ūriu naudingiausiems energijos gamybos iš AEI sprendimams.

Šiame kontekste tai lie čia kiekvien ą Lietuvos rajon ą. Ta čiau tai nereiškia, kad rajonas būtinai tur ėtų siekti pas save pasigaminti iš AEI pvz. 20 proc. sunaudojamos elektros energijos. Toks tikslas yra apibr ėžtas visos Lietuvos mastu, ir jeigu rajone ar savivaldyb ė n ėra palankios sąlygos pl ėtoti vienam ar kitam AEI panaudojimui ir tai ekonomiškai nenaudinga, n ėra b ūtina ši ą srit į pl ėtoti.

88 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų panaudojimo galimyb ės Alytaus regiono Alytaus rajone problemos ir priežastys.

Atsinaujinan čių energijos ištekli ų pl ėtrai Alytaus rajone pagrindiniai svarb ūs išor ės veiksniai yra identiški kaip ir visoje Lietuvoje. AEI panaudojime reikia išskirti kelet ą svarbi ų privalum ų, kurie vaidina svarb ų vaidmen į valstyb ės ir rajono mastu: - AEI gali b ūti nuolatinis energijos šaltinis; - didesnis gyventoj ų užimtumas, atsirandant alternatyviai žem ės ūkiui darbo sri čiai; - garantuotos pajamos rajone; - patikimas rajono apr ūpinimas energija; - mažesn ė priklausomyb ė nuo importo; - aplinkos apsauga. Atsinaujinan čių energijos ištekli ų naudojimui palankias prielaidas sudaro ženkliai pasikeitusios energijos ištekli ų tiekimo į Lietuv ą s ąlygos. Drastiškai padid ėjo importuojam ų pirmin ės energijos ištekli ų kainos. Labai išaugo aplinkosaugos reikalavimai, o Europos S ąjungos energetikos politikoje kryptingai siekiama iš esm ės sumažinti šiltnamio reiškin į sukelian čių išmetam ųjų duj ų kiek į. Šiuo metu Alytaus rajone visuose vartotoj ų sektoriuose sunaudojama apie 221,0 GWh galutin ės šilumin ės energijos. Didžioji dalis šilumos – apie 93 proc. gaminama naudojant AEI (daugiausia biokur ą), ir apie 10,2 proc. naudojant iškastin į kur ą. Įvertinant visas atsinaujinan čių energijos ištekli ų Var ėnos rajone panaudojimo teorines galimybes, 5.2.1 paveiksle pavaizduotas šilumin ės galutin ės energijos potencialas. Svarbu pasteb ėti, kad nors saul ės energijos potencialas yra milžiniškas, ta čiau mes įvertiname prognoz ę kiek apytikriai Alytaus rajone b ūtų pastatyta saul ės kolektori ų šiluminei energijai (karštam vandeniui) gaminti. Nors tai n ėra ekonominiu poži ūriu labai patraukli sritis, kur žmon ės investuot ų į tokios įrangos įsigijim ą, ta čiau vis tiek atsiranda suinteresuot ų žmoni ų tokioms sistemoms įsirengti, negalvojant apie greit ą finansin ę naud ą.

120 107,7

100

80 8,8 60

36,4 40 25,8 Tūkst. MWh/metus 20 1,87 0 Biodujos iš ž.ū. Saulės energija Šiaudai kurui Energetiniai Medienos atl. ir augalų k.v. augalai kuras biomasės

5.2.1 pav. Teorinis AEI galutin ės šilumin ės energijos potencialas Alytaus rajone (pagal 4 skyriuje potencialo

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 89 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų panaudojimo galimyb ės Alytaus regiono Alytaus rajone problemos ir priežastys.

skai čiavimui priimtas prielaidas)

Energetini ų augal ų potencialas, nors teoriškai yra didelis, ta čiau ekonomiškai, jeigu nebus valstyb ės paramos, neapsimok ės jo vystyti. Realiai, įvertinant ekonominius aspektus, iš AEI, panaudoti šiluminei energijai gaminti, perspektyviausias yra biokuro panaudojimas. Šiam atsinaujinan čiam energijos ištekliui panaudoti pagrindinis skatinantis veiksnys yra palyginti konkurencinga kuro kaina bei šilumos generavimo įrangai įsigyti dalis l ėšų yra gaunama iš įvairi ų fond ų. Taip pat yra reali galimyb ė panaudoti dal į šiaud ų potencialo, jeigu statomoje biokuro katilin ėje b ūtų iš karto numatomas nedidel ės dalies šiaud ų kuro pamaišymas į medienos skiedros kur ą. Šilumin ės energijos poreiki ų ir gamybos, pagal kuro kilm ę, prognoz ė Alytaus rajone 2020 m. atlikta, remiantis šiomis prielaidomis: - šilumin ės energijos s ąnaudos gyvenamo b ūsto šildymui daugiabu čiuose namuose, kurie prisijung ę prie centralizuoto šildymo d ėl nam ų renovacijos sumaž ės 10 proc. iki 2020 m (tai yra ne visi namai bus renovuoti); - gyvenamo b ūsto rajone, kuris neprisijung ęs prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo mieste ir kaime d ėl nam ų renovacijos sumaž ės 10 proc.; - visuomenini ų pastat ų šilumin ės energijos s ąnaudos sumaž ės 20 proc. d ėl atliekam ų šilumos taupymo priemoni ų įdiegimo; - dėl galim ų nauj ų įrengini ų (šilumos siurbli ų, saul ės kolektori ų, medienos granuli ų katil ų) įdiegimo energijos gamybai iš atsinaujinan čių energijos ištekli ų priva čiame sektoriuje, nežymiai padid ės AEI dalis (prielaida 1 GWh); - energijos poreikiai pramonei nesikeis; Įvertinus priimtas prielaidas, 5.2.2 paveiksle pateiktas galutin ės šilumin ės energijos sąnaudos 2012 m. ir prognoz ė 2020 m. pagal kuro kilm ę visuose naudotoj ų sektoriuose.

90 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų panaudojimo galimyb ės Alytaus regiono Alytaus rajone problemos ir priežastys.

Galutinės šiluminės energijos sąnaudos pagal energijos nešėjus

237,8 GWh 2012-2020 m . 216,9 GWh AEI AEI 86,50% AEI AEI AEI 86,80% I kuras 20,9 GWh kuras Iškastinis 1 GWh Iškastinis Iškastinis Iškastinis kuras 13,50% 13,20%

2012 m. Šiluminės Papildomai AEI 2020 m. energijos pakeis iškastinį taupymas kurą. 5.2.2 pav. Galutin ės šilumos energijos naudojimas 2012 m ir prognoz ė 2020 m. Alytaus rajone.

Elektros energijos sektoriuje apibendrintas teorinis elektros energijos gamybos potencialas Alytaus rajone pateiktas 5.2.2 paveiksle.

40 36 33,9 35 30 25 20 15 10 10 7 Tūkst. MWh/metus 5 1,2 0 Hidroenergija Biodujos iš ž.ū. Vėjo energija Biodujos Saulės energija atliekų ir augalų biodegraduojančių žalios masės komunalinių atliekų (viso regiono)

5.2.3 pav. Teorinis galutin ės elektros energijos potencialas iki 2020 m. Alytaus rajone (pagal 4 skyriuje potencialo skai čiavimui priimtas prielaidas)

2012 m. buvo išnaudojama tik dalis saul ės energijos potencialo. Tuo metu jau veik ė dvi saul ės elektrin ės, kurios pagamino 49 MWh elektros energijos per metus. Iki 2013-09-01 iš viso rajone įrengta 0,7996 MW saul ės elektrini ų, kurios pagamins elektros energijos per metus apie

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 91 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų panaudojimo galimyb ės Alytaus regiono Alytaus rajone problemos ir priežastys.

639,9 MWh/m. Jeigu dar padid ės saul ės elektrini ų skai čius, elektros energijos gamyba iš saul ės energijos padid ės. Ta čiau artimiausiu metu d ėl nepalanki ų elektros energijos supirkimo tarif ų, abejotina nauj ų saul ės j ėgaini ų pl ėtra. J ą paskatinti, prie esam ų elektros tarif ų, gali arba įrangos kain ų maž ėjimas, arba finansin ė parama įrangai įsigyti. Elektros energijos gamyba iš bioduj ų perspektyvoje galima tik su finansine parama projekto įgyvendinimui. Įvertinant elektros energijos sąnaudas bei gamyb ą 2020 m. iš AEI Alytaus rajone priimtos šios prielaidos: - nesikeis elektros energijos poreikis; - kadangi nežinomas atskirai rajono elektros energijos suvartojimas, o tik kartu su Alytaus miestu, priimta, kad Alytaus rajone vartojama 40 proc. viso rajono ir Alytaus m. savivaldyb ės elektros energijos kiekio; - veiks iki 2013-09-01 visos įrengtos saul ės elektrin ės,; - prie regioninio s ąvartyno veiks bioduj ų j ėgain ė, gaminanti biodujas iš biodegraduojan čių komunalini ų atliek ų ir gamins elektros energij ą bei j ą tieks į elektros tinkl ą; - bus pastatyta bioduj ų j ėgain ė, naudojanti žem ės ūkio atliekas bei papildomai augal ų biomas ę; - bus pastatytos keturios mažos galios iki 250 kW v ėjo j ėgain ės.

Elektros energijos naudojimas ir gamyba 2012-2020 m. 78878,3 MWh 78878,3 MWh AEI AEI 0,06% 9,20% 99,98% 90,80% bendro tinklo bendro bendro tinklo elektrosiš energija

3600 MWh elektros iš energija 2360 MWh 640 MWh 590,8 MWh

2012 m. Biodujos iš Biodujos iš Saulės Vėjo jėgainės 2020 m. ž.ū. atliekų ir komunalinių elektrinės augalų biodegr. biomasės atliekų

5.2.3 pav. Elektros energijos naudojimas 2012 m. ir gamybos prognoz ės 2020 m. Alytaus rajone.

92 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų panaudojimo galimyb ės Alytaus regiono Alytaus rajone problem os ir priežastys.

5.3 Atsinaujinan čių energijos ištekli ų panaudojimo pl ėtros priemoni ų planas

Atsinaujinan čių energijos ištekli ų panaudojimo Alytaus rajone pagrindiniai tikslai ir siekiami rezultatai – kartu su visa šalimi pl ėtoti atsinaujinan čių energijos ištekli ų naudojim ą, siekti, kad Lietuvos įsipareigojimai Europos S ąjungai b ūtų vykdomi pagal rajono AEI potencialo dyd į ir galimybes. AEI įdiegimas susij ęs su darnia energetikos pl ėtra, kuri remiasi dviem pagrindiniais principais – energijos poreiki ų mažinimu didinant jos vartojimo efektyvum ą ir iškasamo kuro pakeitim ą atsinaujinan čiais energijos ištekliais. AEI pl ėtra neturi stabdyti savivaldyb ės ekonomin ės pl ėtros, bet turi pad ėti vystyti ekonominius rodiklius, gaminant centralizuotai tiekiam ą šilum ą, didinant gyventoj ų užimtum ą ir siekiant, kad kuo didesn ė išlaid ų energetiniams poreikiams dalis likt ų savivaldyb ės ribose. Rajono savivaldyb ės vaidmuo, skatinant atsinaujinan čių energetini ų ištekli ų naudojim ą: - prisid ėti kuriant palankias s ąlygas naudoti atsinaujinan čius energijos išteklius – teikti pirmenyb ę projektams, kurie su mažiausiomis s ąnaudomis duot ų didžiausi ą efekt ą ir užtikrint ų galimyb ę kiekvienam potencialiam investuotojui dalyvauti su atsinaujinan čiais energijos ištekliais susijusioje veikloje; - pl ėtojant elektros energetikos, šilumos energetikos infrastrukt ūrą, sudaryti palankias s ąlygas įgyvendinti atsinaujinan čių energijos ištekli ų projektus; užtikrinti, kad su šiais projektais susijusios administracin ės proced ūros b ūtų kuo paprastesn ės; - į atsinaujinan čių energijos ištekli ų naudojimo skatinim ą įtraukti ne tik verslininkus, bet ir palaikyti priva čias AEI panaudojimo iniciatyvas, teikiant dalin ę finansin ę ar kitoki ą pagalb ą; - skatinti ar įpareigoti savivaldos įmones įvertinti savo galimybes panaudoti atsinaujinan čius energijos išteklius energetini ų poreiki ų tenkinimui, esant reikalui atlikti atitinkamas galimybi ų studijas; - remti savivaldyb ės įmones įdiegiant atsinaujinan čių ištekli ų panaudojimo technologin ę įrang ą; - siekti, kad Alytaus rajono savivaldyb ėje b ūtų įgyvendinta keletas bandom ųjų demonstracini ų atsinaujinan čios energijos ištekli ų naudojimo projekt ų, nepriklausomai nuo to, kas yra ši ų projekt ų iniciatoriai – savivaldyb ės įmon ės, privataus verslo įmon ės, viešosios įstaigos ar visuomenin ės organizacijos; - siekti, kad savivaldyb ės ūkininkai, mišk ų savininkai b ūtų įtraukti į biokuro ruošimo ir gamybos procesus; - vykdyti informavimo ir švie čiam ąją veikl ą atsinaujinan čių energijos ištekli ų naudojimo klausimais.

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 93 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA Atsinaujinan čių energijos ištekli ų panaudojimo galimyb ės Alytaus regiono Alytaus rajone problemos ir priežastys.

Alytaus rajone šilumin ės energijos naudotoj ų sektoriuose 93,0 proc. naudojamos galutin ės šilumin ės energijos pagaminama iš AEI. Be to Alytaus rajone (Simno mieste) 100 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos yra gaunama naudojant biokur ą. Įvertinus AEI energijos naudojimo ir atsinaujinan čios energijos potencial ą savivaldyb ėje, rekomenduojamas tolimesnis pl ėtros priemoni ų planas. 5.3.1 lentel ė. AEI panaudojimo Alytaus rajono pl ėtros priemoni ų planas Tikslas. Didesnis atsinaujinan čių energijos ištekli ų energijos panaudojimas.

Uždavinys: Atsinaujinan čių energijos ištekli ų panaudojimo skatinimas ir diegimas.

Finansavimo šaltiniai Lėšų ES Pasieki poreiki Savi- Nacio- fondai, Pasiekimo Atsakinga Priva- Priemon ė mo s, val- nalinio kita indikatorius institucija čios laikas tūkst. dyb ės biudže užsienio lėšos Lt lėšos to l ėšos valstybi ų parama Atsinaujinan i energijos č ų Surekonstru 2015- ištekli panaudojimas Daug ų ų otas statini 2017 SA 4000 600 0 3400 0 Vlado Mirono gimnazijos ų kompleksas m. statini ų komplekse Biokuro katilini ų įrengimas Miroslavo, Krokialaukio rengta 2015- Tomo Noraus-Noruševi iaus Į č biokuro 2017 SA 1500 375 0 1125 0 vidurin se mokyklose, Alytaus ė katilini m. rajono meno ir sporto ų mokykloje Alytaus rajono savivaldyb ės administracijos pastato 2014- Surekonstru modernizavimas, pritaikant 2015 SA 4650 3650 0 1000 0 otas pastatas atsinaujinan čius energijos m. išteklius Apšviesta 2014- Seni nij gatvi apšvietimas ū ų ų gatvi 2020 SA 15000 2250 0 12750 0 LED ų skai čius m. AEI panaudojimo tem ų analizavimas mokyklose, Ekskursij ų 2014 – SA, ekskursij ų organizavimas į jau organizavim 20 20 0 0 0 2020 mokyklos. veikian čius AEI technologij ų as objektus Informacija Informacijos apie valstyb s ir ė parengta ir savivaldyb ės paramos patalpinta 2014 – schemas, taikomas AEI SA 5 5 0 0 - savivaldyb s 2015 naudojimui ir gamybai, ė interneto viešinimas gyventojams svetain ėje. Did ėja AEI Projekt ų, kurie gal ėtų užtikrinti dalis įmon ės SA, įmonei tiekiamos energijos 2014 – energijos pramon ės 6000 1000 0 0 5000 gamyb iš AEI, pakei iant 2020 ą č vartojimo mon s iškastin kur , skatinimas. į ė į ą balanse Visas lėšų poreikis : 31175 7900 0 18275 5000 SA- savivaldyb ės administracija

94 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA

Literat ūra

LITERAT ŪRA

1. Hartmann, H.; Thuneke, K.; Holdrich, A.; Rossmann P. Handbuch. Bioenergie-Kleinanlagen. 2003, 184 S. 2. Vares, V.; Kask, U.; Muiste, P.; Pihu, T.; Soosaar, S. Biokuro naudotojo žinynas. Vilnius: Žara, 2007. 167 p. ISBN 9789986341802. 3. Galinis A. Šalies savivaldyb ėse esam ų atsinaujinan čių energijos ištekli ų (biokuro, hidroenergijos, saul ės energijos, geotermin ės energijos) ir komunalini ų atliek ų panaudojimas energijai gaminti // Lietuvos energetikos institutas. Kaunas, 2009. 4. STATISTIKOS DEPARTAMENTAS. Rodikli ų duomen ų baz ė. Prieiga internete http://db.stat.gov.lt/sips/Database/cen_lt/databasetree.asp . 5. Lietuvos statistikos departamentas // rodikli ų duomen ų baz ė // gyventojai ir socialin ė statistika // gyvenamasis fondas. 6. Lietuvos šilumos tiek ėjų asociacijos duomenys. Internetin ė prieiga http://www.lsta.lt 7. Nacionalinis atsinaujinan čių ištekli ų energijos veiksm ų planas, 2010. Internetin ė prieiga http://www.lsta.lt . 8. Prieiga per internet ą http://www.arsa.lt/ 9. Daug ų miesto bendras planas. 2010 m. 10. Petras Punys, Aplinkosaugos teis ės akt ų, draudžian čių užtvank ų statyb ą, poveikis hidroenergetikos pl ėtrai, Vandens ūkio inžinerija, 2010. 11. Galimybi ų ir alternatyv ų studija „Alytaus regiono biologiškai skaid ţių atliek ų tvarkymo infrastrukt ūros suk ūrimas“, UAB „Hidroterra“, 2010 m. 12. Alytaus regiono 2010–2020 met ų pl ėtros planas, Vš į „PVC“, 2010 m. 13. Nemuno upi ų basein ų rajono valdymo planas, 2010 m. 14. Vandens j ėgaini ų atstatymo viet ų interaktyvus žem ėlapis, Aleksandro Strulginskio universitetas, Kaunas 2013 m. 15. Žolini ų augal ų panaudojimas kietajam biokurui, VDU Kaunas, 2013 m. 16. Gediminas Jasinevi čius, Medienos ir agro- biokuras, LR aplinkos ministerijos Mišk ų departamentas, 2012 m. 17. Marius Aleinikovas, Miško biomas ė ir jos panaudojimas energetikoje, Lietuvos agrarini ų ir mišk ų moksl ų centras, Mišk ų institutas, 2012 m.

18. LR Nekilnojamojo turto registre registruot ų statini ų apskaitos duomenys 2012 m. Sausio 1 d. Vilnius. 19. Ūkini ų gyv ūnų pasiskirstymo savivaldybi ų seni ūnijose 2012 m. balandžio 1 d. topografin ės ataskaitos, VĮ Žem ės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras , Vilnius 2012 m.

ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO 95 ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA

Literat ūra

20. Jonas Jablonskis, Lietuvos upi ų hidroenergijos balansas, Lietuvos moksl ų akademija, Energetika Nr. 3, 2005 m. 21. Jonas Jablonskis, Aldona Tomkevi čien ė, Lietuvos mažosios energetikos pl ėtros galimyb ės, Lietuvos moksl ų akademija, Energetika Nr. 2, 2004 m. 22. Kęstutis Kilkus, Lietuvos vanden ų geografija, Vilnius 2011 m. 23. LR žem ės fondas 2012 sausio 1d., Registr ų centras. 24. A. Gulbinas, Biokuro gamybos ir naudojimo b ūdai, rinkos s ąlygos, kaštai ir problemos, 2010 m. 25. Lietuvos elektros energetikos sistemos 330–110 kv tinkl ų pl ėtros planas 2012–2021 m., Vilnius 2012 m. 26. Nacionalinis Lietuvos atsinaujinan čių ištekli ų veiksm ų planas, 2010 m. 27. Vladislovas Katinas, V ėjo energetika ir jos artimiausia perspektyva Lietuvoje, Energetika Nr. 3, 2006 m. 28. „Valstybin ės reikšm ės vidaus vandens telkiniai ir j ų plotai“, patvirtinta LR Vyriausyb ės nutarimas Nr. 1268, 2003 spalio 14 d. 29. Alytaus rajono kaimo vietovi ų pl ėtros strategija 2010–2013 metams, Alytaus rajono Vietos Veiklos Grup ė, 2010 m. 30. Alytaus rajono savivaldyb ės atliek ų tvarkymo planas 2008–2017 m., Alytaus rajono savivaldyb ė 2008 m. 31. Vį Alytaus mišk ų ur ėdijos 2012 m. veiklos ataskaita, 2013 m. 32. A. Gulbinas, Biokuro gamybos ir naudojimo b ūdai, rinkos s ąlygos, kaštai ir problemos, 2010 m. 33. Lietuvos elektros energetikos sistemos 330–110 kv tinkl ų pl ėtros planas 2012–2021 m., Vilnius 2012 m. 34. Nacionalinis Lietuvos atsinaujinan čių ištekli ų veiksm ų planas, 2010 m. 35. Vladislovas Katinas, V ėjo energetika ir jos artimiausia perspektyva Lietuvoje, Energetika Nr. 3, 2006 m. 36. „Valstybin ės reikšm ės vidaus vandens telkiniai ir j ų plotai“, patvirtinta LR Vyriausyb ės nutarimas Nr. 1268, 2003 spalio 14 d. 37. Petras Punys, Aplinkosaugos teis ės akt ų, draudžian čių užtvank ų statyb ą, poveikis hidroenergetikos pl ėtrai, Vandens ūkio inžinerija, 2010. 38. „Valstybin ės reikšm ės vidaus vandens telkiniai ir j ų plotai“, patvirtinta LR Vyriausyb ės nutarimas Nr. 1268, 2003 spalio 14 d. 39. Nagevi čius M. Savivaldybi ų vaidmuo Atsinaujinan čių ištekli ų energetikos įstatyme // Lietuvos energetikos konsultant ų asociacija. Vilnius, 2012. 40. Alytaus regiono 2010 – 2020 met ų pl ėtros planas// Viešoji įstaiga „PVC“2010.

96 ATSINAUJINAN ČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLI Ų PANAUDOJIMO ALYTAUS REGIONO ALYTAUS RAJONE GALIMYBI Ų STUDIJA