Pirmosios Lietuvos Respublikos Kariuomenės Gaižiūnų Poligonas 1930–1939 Metais
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS HUMANITARINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS ISTORIJOS KATEDRA Lina Kasparaitė PIRMOSIOS LIETUVOS RESPUBLIKOS KARIUOMENĖS GAIŽIŪNŲ POLIGONAS 1930–1939 METAIS Magistro baigiamasis darbas Lietuvos istorijos studijų programa, valstybinis kodas 62405H105 Istorijos studijų kryptis Vadovas_doc. dr. Jonas Vaičenonis____ ________ ___________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Apginta prof. dr. Ineta Dabašinskienė __________ __________ (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data) Kaunas, 2012 TURINYS SANTRAUKA .................................................................................................................................... 3 SUMMARY ........................................................................................................................................ 4 ĮVADAS .............................................................................................................................................. 5 1. GAIŽIŪNŲ POLIGONO FUNKCIONAVIMAS ..................................................................... 12 1.1. Karinio poligono steigimas ..................................................................................................... 12 1.1.1. Poligono kūrimo idėjos .................................................................................................... 12 1.1.2. Poligonui reikalingos žemės įsigijimas ........................................................................... 14 1.2. Poligono įrengimo organizaciniai darbai ................................................................................ 18 1.2.1. Poligono vadovybė .......................................................................................................... 18 1.2.2. Medžių kirtimo ir žemės drenavimo (nusausinimo) darbai ............................................. 24 1.2.3. Susisiekimo infrastruktūra ............................................................................................... 25 1.2.4. Patalpų įrengimas ir pastatų statyba ................................................................................ 27 1.2.5. Šaudyklų įrengimas ......................................................................................................... 34 1.2.6. Poligono perdavimas Sovietų Sąjungos kariuomenei ..................................................... 36 1.3. Gaižiūnų poligono įtaka aplinkiniams gyventojams .............................................................. 37 1.3.1. Karinės veiklos įtaka ....................................................................................................... 37 1.3.2. Poligono infrastruktūros poveikis .................................................................................... 43 1.3.3. Karių laisvalaikio veiklos įtaka ....................................................................................... 45 2. KARINĖS PRATYBOS GAIŽIŪNŲ POLIGONE .................................................................. 51 2.1. Pratybų vykdymas .................................................................................................................. 51 2.1.1. Atskirų kariuomenės dalių pratybos ................................................................................ 51 2.1.2. Jungtinės kariuomenės dalių pratybos ............................................................................. 57 2.1.3. Kariūnų ir karininkų mokymas pratybų metu.................................................................. 62 2.2. Karinių pratybų organizacija .................................................................................................. 65 2.2.1. Pratybų vadovybė ............................................................................................................ 65 2.2.2. Pratybų tarnybos .............................................................................................................. 68 2.3. Karinių pratybų vykdymo trūkumai ....................................................................................... 71 2.3.1. Atskirų kariuomenės dalinių pratybos ............................................................................. 71 2.3.2. Jungtinės ginkluotų pajėgų pratybos ............................................................................... 75 IŠVADOS .......................................................................................................................................... 84 ŠALTINIŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS .................................................................................... 86 PRIEDAI 2 SANTRAUKA XX a. 3-iajame dešimtmetyje Lietuvos kariuomenės kovinio rengimo įgyvendinimui buvo naudojamas Varėnos poligonas, kurio buvo atsisakyta 1931 m. įsteigus Gaižiūnų poligoną. Pastarasis poligonas buvo įkurtas Vyriausiojo štabo viršininko gen. št. plk. P. Kubiliūno ir kariuomenės inspektoriaus plk. O. Urbono pastangomis. Netoli nuo Jonavos miesto steigiamam poligonui reikalingi žemės plotai buvo išperkami iš privačių savininkų pagal specialiai tam parengtus įstatymus, kurių įgyvendinimas buvo vykdomas per visą poligono funkcionavimo laikotarpį. Įkūrus Gaižiūnų poligoną buvo suformuota administracinė įstaiga – poligono komendantūra, užtikrinusi karinės teritorijos tinkamą funkcionavimą ir priežiūrą. Karinių pratybų laikotarpiu, kuris buvo skiriamas gegužės – rugsėjo mėnesiais, poligone veikė jo vadovybė ir štabas, atlikę organizacines pratybų funkcijas. Gaižiūnų poligono įrengimo darbai buvo orientuoti į teritorijos parengimą vadovaujančio personalo darbui ir karių gyvenimo sąlygų sudarymą bei pritaikymą karinių pratybų vykdymui. Atsižvelgiant į tai, poligono teritorijoje buvo atliekami medžių kirtimo ir žemės drenavimo darbai, susisiekimo infrastruktūros sutvarkymas, buvusių pastatų remontas bei naujų įvairios paskirties pastatų statyba buvo įrenginėjamos šaudyklos. Šie poligono įrengimo darbai buvo atliekami per visą Gaižiūnų poligono funkcionavimo laikotarpį, t. y. iki 1939 m. spalio 31 d., kuomet patvirtinus poligono perleidimą Sovietų Sąjungos kariams, buvo nurodyta poligono komendantūros personalui su visu kilnojamu turtu apleisti poligono teritoriją. Gaižiūnų poligono įsteigimas ir jame vykdyta veikla įtakojo poligono teritorijoje ir aplink ją įsikūrusių žmonių gyvenimą. Šis poveikis buvo juntamas poligonui reikalingos žemės išpirkimo procese, karinių pratybų vykdymo pasekmėse, poligone sukurtose darbo vietose ir karių laisvalaikio organizacinėje veikloje. Karinių pratybų vykdymas Gaižiūnų poligone buvo gegužės – rugsėjo mėn., juos skiriant į du laikotarpius. Kiekvieno laikotarpio pradžioje buvo atliekamos pėstininkų, sunkiųjų kulkosvaidžių, artilerijos ir karo aviacijos šaudymo ir taktinės pratybos, o laikotarpio antroje pusėje – jungtinės ginkluotų pajėgų pratybos, kuriose, be jau minėtų kariuomenės dalių, dalyvaudavo šarvuočių ir kavalerijos daliniai. Šių pratybų metu praktinius įgūdžius tobulino tikrosios karo tarnybos ir atsargos karininkai bei kariūnai. Pratybų vykdymą įgyvendino šaudymo ir pratybų vadovai, tarpininkai. Visapusiško pratybų vykdymo užtikrinimui poligone veikė apsaugos, ryšių, inžinerijos, intendantūros ir karo meteorologijos tarnybos. Karines pratybas traktuojant mokomuoju karių pobūdžiu buvo atliekami pratybų vykdymo įvertinimai, konstatuojant klaidas, kurios daugeliu atvejų buvo susijusios su karinės teorijos žinių ir specifinės praktikos stoka bei su technine ginklų ir prietaisų būkle. 3 SUMMARY “Gaižiūnai firing range of the first army of the Republic of Lithuania in 1930–1939” Varėna firing range was used to realization of combat training of Lithuanian army in the 3rd decade of XX century. It was refused in 1939 when Gaižiūnai firing range was established. It was founded by chief of staff general colonel P. Kubiliūnas and army inspector colonel O. Urbonas. The necessary territories for near Jonava city founded range were redeemed from private owners by special prepared law implementation of which was filled during whole period of working of firing range. Founding the Gaižiūnai firing range an administrative office – commandant headquarter of firing range vouchsafed the right working and supervision of military territory. In period of military exercises which was named in May – September, command and staff operated in range which performed functions of organizational exercises. Installation work of Gaižiūnai firing range was oriented to preparation of territory for work of managing staff, making of living conditions of soldiers and fitting of military exercises. In this context deforestation, land drainage works, transaction of transport infrastructure, repair of previous buildings and construction of new buildings of various purposes and shooting-ranges were made in the territory of range. The installation work was made during whole period of working of Gaižiūnai range until the 31st of October 1939, when transfer of range to Soviet soldiers was confirmed, it was pointed to commandant staff with all goods to vacate territory of range. Foundation of Gaižiūnai range and activities made influence on people living in territory of range and around. This influence was felt in process of for range necessary land redemption, in filling of military exercises, in workplaces created in the range and leisure organization activity of soldiers. Filling of military exercises in Gaižiūnai range was in May – September, dividing into two periods. In the beginning of each period were exercises of infantrymen, heavy machine-guns, artillery, military aviation shooting and tactical exercises. In the