2019, Vol. 42 (1)

ISSN 2351-6712 (Online)

SOCIALINIAI TYRIMAI SOCIAL RESEARCH 2019, Vol. 42 (1)

Šiauliai, 2019 SOCIALINIAI TYRIMAI Mokslo darbai

REDAKTORIŲ KOLEGIJA Vyriausiasis redaktorius: Teodo ras Tamo šiūnas prof. dr. (vady ba), Šiaulių universitetas, Lietu va Atsakingosios redaktorės: Diana Cibulskienė prof. dr. (ekonomika), Šiaulių universitetas, Lietuva Vita Juknevičienė doc. dr. (vadyba), Šiaulių universitetas, Lietuva

Redaktoriai: Jouke van Dijk prof. dr. (ekonomika), Groningeno universitetas, Nyderlandai Carol Ebdon prof. dr. (vadyba), Nebraskos universitetas Omahoje, JAV Marina Karpickaja doc. dr. (ekonomika), Gardino Jankos Kupalos valstybinis universitetas, Baltarusija Gediminas Merkys prof. habil. dr. (sociologija), Kauno technologijos universitetas, Lietuva Romana Provaznikova doc. dr. (ekonomika), Pardubicių universitetas, Čekija Gintaras Šaparnis doc. dr. (vadyba), Šiaulių universitetas, Lietuva

Mokslinė taryba: Daiva Beržinskienė-Juozainienė prof. dr. (ekonomika), Šiaulių universitetas, Lietuva Artūras Blinstrubas doc. dr. (vadyba), Šiaulių universitetas, Lietuva Luca Giovanni Carlo Brusati doc. dr. (vadyba), Udinės valstybinis universitetas, Italija Mark Cassell prof. dr. (politikos mokslai), Kento valstybinis universitetas, JAV Remigijus Čiegis prof. habil. dr. (ekonomika), Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva Milda Damkuvienė doc. dr. (vadyba), Šiaulių universitetas, Lietuva Ivan Dimitrov prof. dr. (vadyba), Burgaso dr. A. Zlatarovo universitetas, Bulgarija Sebastian Jakubowski doc. dr. (teisė), Vroclavo universitetas, Lenkija Kenneth Kriz prof. dr. (ekonomika), Vičitos valstybinis universitetas, JAV Olga Molchanova prof. dr. (vadyba), Maskvos M. Lomonosovo valstybinis universitetas, Rusija Uroš Pinterič doc. dr. (vadyba), Organizacijos studijų fakultetas, Novo Mesto, Slovėnija Iveta Reinholde doc.dr. (vadyba), Latvijos universitetas, Latvija Irma Rybnikova doc.dr. (vadyba), Chemnico technologijos universitetas, Vokietija Vainius Smalskys prof. dr. (vadyba), Mykolo Romerio universitetas, Lietuva Włodzimierz Sroka doc. habil. dr. (vadyba), Dombrova Gurniča universitetas, Lenkija Diana Šaparnienė prof. dr. (vadyba), Šiaulių universitetas, Lietuva Zita Tamašauskienė prof. dr. (ekonomika), Šiaulių universitetas, Lietuva Skaidrė Žičkienė prof. dr. (vadyba), Šiaulių universitetas, Lietuva

Žurnalas priskirtas socialinių mokslų sričiai, vadybos, ekonomikos, sociologijos, teisės, politikos mokslų kryptims. Su žurnalo archyvu galima susipažinti institucijos tinklala pyje adresu: .

Redakcijos adresas: Šiaulių universitetas, Verslo ir viešosios vadybos katedra P. Višinskio g. 19, LT-77156 Šiauliai, Lietuva Tel. (+370 41) 59 58 86 El. paštas [email protected]

Žurnalas referuojamas tarptautinėse duomenų bazėse: Index Copernicus: http://journals.indexcopernicus.com/masterlist.php SocINDEX with Full Text: http://www.ebscohost.com/titleLists/sih-coverage.pdf CEEOL: http://www.ceeol.com/ Sociology Source Ultimate: https://www.ebscohost.com/titleLists/sxi-coverage.pdf SocINDEX: http://www.ebscohost.com/titleLists/snh-coverage.pdf One Belt, One Road: https://www.ebscohost.com/titleLists/obo-coverage.htm

ISSN 2351-6712 (Online) © Šiaulių universitetas, 2019

SOCIAL RESEARCH Research works

EDITORIAL BOARD Editor in chief: Teodo ras Tamo siunas Prof. Dr. (Management), Siauliai University, Lithuania

Managing editor: Diana Cibulskiene Prof. Dr. (Economics), Siauliai University, Lithuania Vita Jukneviciene Assoc. Prof. Dr. (Management), Siauliai University, Lithuania

Editors: Jouke van Dijk Prof. Dr. (Economics), University of Groningen, The Netherlands Carol Ebdon Prof. Dr. (Management), University of Nebraska at Omaha, U.S.A Marina Karpickaja Assoc. Prof. Dr. (Economics), Yanka Kupala State University of Grodno, Belarus Gediminas Merkys Prof. Habil. Dr. (Sociology), Kaunas University of Technology, Lithuania Romana Provaznikova Assoc. Prof. Dr. (Economics), University of Pardubice, Czech Republic Gintaras Saparnis Assoc. Prof. Dr. (Management), Siauliai University, Lithuania

Scientific council: Daiva Berzinskiene-Juozainiene Prof. Dr. (Economics), Siauliai University, Lithuania Artūras Blinstrubas Assoc. Prof. Dr. (Management), Siauliai University, Lithuania Luca Giovanni Carlo Brusati Assoc. Prof. Dr. (Management), Udine State University, Italy Mark Cassell Prof. Dr. (Political Science), Kent State University, U.S.A Remigijus Ciegis Prof. Habil. Dr. (Economics), Vytautas Magnus Universitety, Lithuania Milda Damkuviene Assoc. Prof. Dr. (Management), Siauliai University, Lithuania Ivan Dimitrov Prof. Dr. (Management), Bourgas Prof. Assen Zlatarov University, Bulgaria Sebastian Jakubowski Assoc. Prof. Dr. (Law), Wroclaw University, Poland Kenneth Kriz Prof. Dr. (Economics), Wichita State University, U.S.A Olga Molchanova Prof. Dr. (Management), Lomonosov Moscow State University, Russia Federation Uros Pinteric Assoc. Prof. Dr. (Management), Faculty of Organization Studies in Novo mesto, Slovenia Iveta Reinholde Assoc. Prof. Dr. (Management), University of Latvia, Latvia Irma Rybnikova Assoc. Prof. Dr. (Management), University of Technology Chemnitz, Germany Vainius Smalskys Prof. Dr. (Management), Mykolas Romeris University, Lithuania Włodzimierz Sroka Assoc. Prof. Habil. Dr. (Management), University of Dąbrowa Górnicza, Poland Diana Saparniene Prof. Dr. (Management), Siauliai University, Lithuania Zita Tamasauskiene Prof. Dr. (Economics), Siauliai University, Lithuania Skaidre Zickiene Prof. Dr. (Management), Siauliai University, Lithuania

The journal is attributed to the area of social sciences, fields of management, economics, sociology, law and political sciences. The archive of the journal can be found online at .

Address of the editorial office: Siauliai University, Department of Business and Public Management P. Visinskio str. 19, LT-77156 Siauliai, Lithuania Tel.: (+370 41) 59 58 86 E-mail: [email protected]

The journal is abstracted and indexed in the following international databases: Index Copernicus: http://journals.indexcopernicus.com/masterlist.php SocINDEX with Full Text: http://www.ebscohost.com/titleLists/sih-coverage.pdf CEEOL: http://www.ceeol.com/ Sociology Source Ultimate: https://www.ebscohost.com/titleLists/sxi-coverage.pdf SocINDEX: http://www.ebscohost.com/titleLists/snh-coverage.pdf One Belt, One Road: https://www.ebscohost.com/titleLists/obo-coverage.htm

ISSN 2351-6712 (Online) © Siauliai University, 2019

TURINYS / CONTENTS

Lina Bivainienė, Teodoras Tamošiūnas. Teoriniai ir empiriniai suinteresuotųjų šalių dalyvavimo raiškos miesto prekės ženklo vystymo veiklose aspektai...... 5 Theoretical and Empirical Aspects of the Manifestation of Stakeholder Participation in City Brand Development Activities ...... 17 Craig S. Maher, Mahbubul Majumder, Wei-Jie Liao, Yansi Liao. Spatial Analysis of Local Government Fiscal Condition in Nebraska...... 19 Spatial Analysis of Local Government Fiscal Condition in Nebraska...... 27 Danguolė Šavareikienė. Sociokratija kaip nauja organizacijų valdymo paradigma...... 32 Sociocracy as a New Paradigm of Organizational Management ...... 39

Karolis Kaklys. LR vietos savivaldos teisinio reguliavimo problematika tarybos mažumos teisių ir demokratijos užtikrinimo aspektu...... 41 The Problematicity of Legal Regulations of Local Self-Governance in the Republic of Lithuania in the Context of Ensuring Minority Rights and Democracy...... 49 Laima Liukinevičienė, Vaida Paulauskienė. Nauji viešųjų paslaugų teikimo būdai ir kanalai ikimokyklinio ugdymo įstaigose...... 50 New Channels and Ways of Delivering Public Services in Pre-school Education Institutions...... 65 Kristina Kulikauskienė. Socialiai įtraukios bibliotekos samprata besikeičiančioje visuomenėje ...... 67 The Concept of Socially Inclusive Library in Changing Society ...... 77

INFORMACIJA APIE AUTORIUS / INFORMATION ABOUT THE AUTHORS...... 79

REIKALAVIMAI MOKSLO DARBAMS, PUBLIKUOJAMIEMS LEIDINYJE „SOCIALINIAI TYRIMAI“ REQUIREMENTS FOR SCIENTIFIC PAPERS TO BE PUBLISHED IN THE JOURNAL “SOCIAL RESEARCH”

4 ISSN 2351-6712 (Online) Socialiniai tyrimai / Social Research. 2019, Vol. 42 (1), 5–18

Teoriniai ir empiriniai suinteresuotųjų šalių dalyvavimo raiškos miesto prekės ženklo vystymo veiklose aspektai

Lina Bivainienė1, Teodoras Tamošiūnas2 1 Vilniaus kolegija, Didlaukio g. 49, LT-08303 Vilnius. El. paštas [email protected] 2 Šiaulių universitetas, P. Višinskio g. 38, LT-76352 Šiauliai. El. paštas [email protected]

The article has been reviewed. Received on 30 August 2019, accepted on 12 November 2019

Anotacija skirtingus motyvus ir skirtingas galimybes), skirtin- Straipsnyje nagrinėjamas suinteresuotųjų šalių da- gos suinteresuotosios šalys sąveikauja, nes nėra ga- lyvavimas vystant miesto prekės ženklą. Mokslo šaltinių limybės visiškai išvengti bendravimo ar bendradar- analizės pagrindu apibūdinti suinteresuotųjų šalių ir jų da- biavimo, kurį sąlygoja būtinybė, o ne norai. Be to, lyvavimo bei paties miesto prekės ženklo teoriniai kon- suinteresuotosios šalys turi mažai galimybių pasi- tekstai. Empiriniame tyrime išnagrinėti visi esami Lietu- rinkti priimtinas suinteresuotąsias šalis, būtina palai- vos 8 miestų prekių ženklų vystymo patvirtinti dokumentai, visų 60 Lietuvos savivaldybių strateginiai plėtros pla- kyti ryšius su daugeliu šalių. Esminiai suinteresuo- nai, 15 ekspertų interviu rezultatai. Vadovaujantis moks- tųjų šalių dalyvavimo aspektai (suinteresuotųjų ša- lo šaltinių analize ir empirinio tyrimo rezultatais, identi- lių gausa, jų tarpusavio skirtumai, šalių pasirinkimo fikuotos pagrindinės suinteresuotosios šalys, dalyvaujan- ribojimai) sąlygoja, kad miesto prekės ženklo vysty- čios miesto prekės ženklo vystymo veiklose, išskirti šeši mą tenka traktuoti kaip miesto prekės ženklo kaitą, miesto prekės ženklo elementai, apibūdintos šių elemen- kurią inspiruoja konkrečių suinteresuotųjų šalių są- tų charakteristikos. veika ir grindžia riboto pasirinkimo prielaidos. Pagrindiniai žodžiai: miesto prekės ženklas, su- Mokslinės problemos argumentacija. Moks- interesuotosios šalys, dalyvavimas, vystymas. linėje literatūroje pasireiškia teorinių prieigų, susiju- sių su suinteresuotųjų šalių dalyvavimu miesto pre- Įvadas kės ženklo vystymo veiklose, įvairovė. Mokslinin- Tyrimo aktualumas. XXI amžiuje vis didesnę kai diskutuoja, kas yra suinteresuotoji šalis ir kokius svarbą įgyja miesto prekės ženklo (angl. City brand) pagrindinius jos bruožus galima įvardyti. Suintere- vystymas, kai miestas (teritorija, valstybė, geografi- suotųjų šalių teorijos pradininkas Freeman (1984) nė vietovė) tampa savotišku produktu, kurį galima pateikė klasikinę koncepciją, kuria siekė pagrįsti patraukliai „parduoti“. Miesto marketingas (angl. kompanijos ir jos išorines aplinkos saryšįbei jįnu- City marketing), kuris iš pradžių buvo traktuojamas lemiancius veiksnius. Plėtojant šią teoriją, pradėta kaip paprastas miesto ir jo traukos objektų rėmimo koncentruotis įmokslinius tyrimus keliomis krypti- priemonių taikymas, palaipsniui išaugo į marketingo mis: a) suinteresuotuju šalių strateginio valdymo as- veiklas, kuriose ne tik daug dėmesio skiriama mar- pektai; b) suinteresuotuju šalių spaudimo poveikio ketingo komplekso sudarymui ar rinkos tyrimams, aspektai; c) suinteresuotuju šalių santykio su korpo- bet ir suinteresuotųjų šalių (angl. Stakeholder) daly- ratyviniu valdymu aspektai; d) suinteresuotuju ša- vavimui, siekiant strateginių tikslų. lių ir įmoniu socialines atsakomybes sąsajų aspek- Miesto prekės ženklo vystymo veiklose daly- tai ir kt. Visos egzistuojančios klasifikacijos atsklei- vauja nemažai suinteresuotųjų šalių, kurios turi ben- džia suinteresuotujųšalių įvardijimo gausą: a) suin- drąjį interesą ir išreiškia tam tikrą poziciją ir tiks- teresuotąsias šalis identifikuoja pagal požymiųskai- lus vystant miesto prekės ženklą. Šiame procese da- ciu; b) pagal suinteresuotujųšalių poveikįorganiza- lyvauja skirtingos suinteresuotosios šalys (pvz., gy- cijoms; c) pagal praktinįsuinteresuotujųšalių povei- ventojai, verslininkai, miesto valdžia ir kt., turintys

Copyright © 2019 Šiauliai University Press 5 kįir kt. Tokia ivairovėrodo, koks nevienareikšmis kės ženklo konceptą kaip suinteresuotųjų šalių daly- yra suinteresuotujųšalių konstruktas, todėl būtina jį vavimo raiškos rezultatą. aptarti viešojo sektoriaus kontekste, identifikuojant, Suinteresuotųjų šalių dalyvavimo raiška mies- kas yra suinteresuotoji šalis, dalyvaujanti vystant to prekės ženklo vystymo veiklose moksliniuose ty- miesto prekės ženklą. rimuose iki siol atspindeta fragmentiškai ir skirtin- Miesto prekės ženklas kaip tyrimo objektas gais pjuviais: gilinamasi į miesto suinteresuotųjų ša- aptariamas įvairiuose kontekstuose: a) miesto pre- lių isitraukimą įvietos vystyma; analizuojamas jau- kės ženklas kaip vietovės prekės ženklo koncepcijos nimo įtraukimas į bendruomenių vystyma; nagri- dalis (angl. Place branding), kai nagrinėjami kon- nėjamas suinteresuotųjų šalių dalyvavimas vystant krečių vietovių ar net regionų prekės ženklo klausi- miesto prekės ženklą postindustrinių miestų pers- mai, tačiau labiausiai domimasi tiek demografiniu, pektyvoje; nagrinėjamas piliečių vaidmuo kuriant ir tiek geografiniu pagrindu susiformavusiais teritori- plėtojant miestų prekių ženklus (Hereźniak, Florek, niais objektais, susijusiais su administraciniu, demo- 2016); tiriamas vietos valdžios siekis vystyti mies- grafiniu, etnografiniu, geografiniu, socialiniu ar eko- to prekės ženklą ir siekti politinių tikslų, susijusių su nominiu skirstymu (Balakrishnan, Kerr, 2013). Tai ekonominiu ar erdviniu vietos vystymusi (Eshuis et bene bendriausia vietovių prekės ženklų ypatumus al., 2014) ir kt. nagrinėjanti koncepcija, nesusaistyta su vietovės su- Apibendrinant galima teigti, kad mokslinėje vokimo tipu, tad gali būti taikoma tiek miestams, literatūroje yra analizuojamas suinteresuotųjų šalių tiek atskiriems jo rajonams, tiek valstybėms, tiek dalyvavimas skirtingose veiklose, gilinantis į vienos etnografiniu požiūriu besiskiriančių gyventojų gru- ar kitos suinteresuotosios šalies lūkesčius ar dalyva- pių apgyvendintoms teritorijoms, tiek geografiškai vimo rezultatus, analizuojama miesto prekės ženklo susiformavusiems teritoriniams objektams. Be to, vystymo problematika, kai aptariama miesto prekės ši koncepcija analizuoja įvairius prekės ženklo vys- ženklo samprata ar identifikuojami atskiri miesto tymo aspektus; b) pastarųjų metų mokslininkų tyri- prekės ženklo elementai, tačiau stokojama sistemi- muose (Balakrishnan, Kerr, 2013) plėtojamas dau- nio požiūrio, modeliuojant suinteresuotųjų šalių da- giadisciplinis požiūris, kai siekiama paaiškinti įvai- lyvavimui būtinas sąlygas, įvardijant miesto prekės rių suinteresuotųjų šalių ir miesto prekės ženklo vys- ženklo vystymo kryptis. Galima teigti, kad suintere- tymo sąveiką ir sutariama, kad miesto prekės žen- suotųjų šalių dalyvavimo raiška miesto prekės žen- klas yra strateginis miesto (ar teritorijos) išteklius, klo vystymo veiklose yra aktualus, bet kartu ir pro- kuris sujungia politiką ir vartojimą; c) miesto prekės bleminis tyrimų objektas tiek teoriniu, tiek ir prakti- ženklas yra analizuojamas miesto (angl. City bran- niu požiūriais. ding), regiono (angl. Region branding), šalies (angl. Mokslinė problema gali būti apibendrinta to- Country branding) ir iš dalies tautos (angl. Nation kiu probleminiu klausimu: kokie svarbiausi teoriniai branding) ženklodaros kontekste. Viena vertus, pa- ir praktiniai aspektai apibūdina suinteresuotųjų ša- minėtuosius konceptus galima laikyti atskirais mies- lių dalyvavimą Lietuvos miestų prekės ženklo vys- to prekės ženklo vystymo segmentais, nes šios sam- tymo veiklose? pratos skiriasi tik savo teritoriniu lygmeniu. Kita Objektas – suinteresuotųjų šalių dalyvavimas vertus, mokslinėje literatūroje šie teoriniai diskursai vystant miesto prekės ženklą. aptariami kaip atskiri ir sąlygiškai savarankiški te- Tyrimo tikslas – mokslo šaltinių ir empiri- oriniai konstruktai; d) miesto prekės ženklas apta- nio tyrimo rezultatų analizės pagrindu atskleisti su- riamas kaip vienas iš valstybės, tautos ženklodaros interesuotųjų šalių dalyvavimo miesto prekės ženklo ar prekės ženklo dedamųjų elementų. Mokslininkai, vystymo veiklose raišką. analizuodami suverenias, tautiniu pagrindu susifor- Tyrimo metodai. Siekiant istirti suinteresuo- mavusias, tam tikroje teritorijoje gyvenančias ir le- tųjų dalyvavimo raišką vystant miesto prekės ženklą gitimumą turinčias žmonių grupes, teorinėse įžval- realizuojama bendroji (angl. Basic, Generic) kokybi- gose bene dažniausiai vartoja tautos ženklodaros są- nio tyrimo strategija (Merriam, 2002), kuri į tiriamą voką (Olins, 2003; Fan, 2006; Potter, 2009; Anholt, reiškinį įgalina žiūrėti per reliatyvizmo ontologinę 2003, 2007, 2010). Kiti tyrėjai vartoja kitą – šalies prieigą, plėtojant socialinio konstruktyvizmo episte- ženklodaros terminą (Kotler, Gertner, 2002; Papado- mologiją, pasitelkiant interpretacinę metodologinę poulos, Heslop, 2002; Florek, 2005). Valstybės žen- prieigą ir siekiant išlaikyti esminius kokybinio tyri- klodara išsamiai aptarta Lionikaitės (2013) daktaro mo kriterijus (įtikinamumas, patikimumas, perkelia- disertacijoje „Valstybės vidinės ženklodaros mode- mumas, patvirtinamumas, išvadų generalizavimas). liavimas“. Miesto prekės ženklas pasižymi daugia- Empiriniame tyrime pritaikyti trys tyrimo dimensiškumu, atskleidžiamu skirtingais teoriniais metodai: 1) atvejo studijos metodu išnagrinėti visi konceptais, grindžiamas įvairiomis įžvalgomis, to- 2005–2017 metais patvirtinti aštuoni Lietuvos mies- dėl šiame straipsnyje siekiama išgryninti miesto pre- tų prekės ženklo naudojimo vadovai ir jų trys pagrin-

6 dinės dalys – prekės ženklo koncepcija, charakteris- brėžimas grindžiamas suinteresuotosios šalies daly- tikos ir praktiniai sprendimai; išskirtos konkurenci- vavimo teisėtumu, įsitraukimu ir galia daryti įtaką. nė ir tvari miesto prekės ženklo vystymo kryptys; Kotler (2003) išskyrė keturias pagrindines 2) dokumentų turinio analizės metodu analizuota, grupes, dalyvaujančias miesto prekės ženklo vys- kaip 60 savivaldybių strateginiuose plėtros planuose tymo veiklose: 1) svečiai; 2) nuolatiniai gyvento- yra fiksuota suinteresuotųjų šalių dalyvavimo raiš- jai ir darbuotojai; 3) verslas ir pramonė; 4) tarptau- ka vystant miesto prekės ženklą, ištirti miesto pre- tinės eksporto rinkos. Zenker (2011) išskyrė ypatin- kės ženklo vystymo šiuose planuose komponentai; gą miesto prekės ženklo vystymo tikslinę grupę, ku- 3) ekspertų iš dalies struktūruoto interviu metodu iš- rią įvardijo kaip „kūrybinė klasė“ (angl. Creative tirtos penkiolikos ekspertų nuostatos apie suintere- class). Kadangi talentingų ir kvalifikuotų darbuoto- suotųjų šalių dalyvavimo raišką miesto prekės žen- jų samdymas tampa ypač sunkiu uždaviniu daugeliui klo vystymo veiklose akcentuojant keturias esmines įmonių, neretai kaip pagrindinis miesto marketingo klausimų grupes: miesto prekės ženklo koncepcija tikslas yra pritraukti į miestą talentingus ir kūrybin- ir paskirtis, miesto prekės ženklo vystymas, miesto gus žmones, siekiant pagerinti miesto patrauklumą prekės ženklo struktūra, suinteresuotųjų šalių daly- investuotojų bei įmonių atžvilgiu. vavimo identifikavimas. Klasifikuojant suinteresuotąsias šalis svarbu nustatyti, ar suinteresuotoji šalis pagal savo susi- Suinteresuotųjų šalių dalyvavimo teoriniai formavimą yra pirminė ar antrinė (Wolf, 2014). Be kontekstai to, Florea ir Florea (2013) akcentuoja, kad kiekvie- Gilinantis į teorinius suinteresuotųjų šalių da- na suinteresuotoji šalis yra vidinė arba išorinė. Ma- lyvavimo aspektus, pažymėtina, kad suinteresuoto- tulevičienė (2018), cituodama Gil-Lafuente ir Paula sios šalies konceptas į viešąjį sektorių atėjo iš vers- (2013), siūlo identifikuoti suinteresuotąsias šalis pa- lo. Mokslininkai Roberts ir Mahoney (2004) detali- gal 5 kriterijus: įsipareigojimas, atstovavimas, pri- zavo, kad suinteresuotąja šalimi galima vadinti vi- klausomybė, įtaka, artimumas. Tokius ir panašius sus asmenis ar organizacijas, kurie turi kokią nors suinteresuotųjų šalių požymius bei kriterijus akcen- dalį (angl. Stake) konkrečioje organizacijoje ir todėl tuoja dauguma mokslininkų. siekia daryti jai įtaką, kad patenkintų savo interesus. Vadovaudamiesi mokslo šaltinių analizės re- Pagrindinės suinteresuotųjų šalių sąvokos zultatais ir minėtais suinteresuotųjų šalių požymiais apibrėžtys yra klasifikuojamos: a) pagal santykius, bei kriterijais, šio straipsnio autoriai identifikavo de- b) pagal galią, c) pagal santykių teisėtumą. d) pa- šimt pagrindinių suinteresuotųjų šalių, galinčių daly- gal įsitraukimą (Matulevičienė, 2018). Mokslininkai vauti vystant miesto prekės ženklą: 1) miesto versli- bene labiausiai analizuoja ir gilinasi į suinteresuoto- ninkai; 2) miesto politikai; 3) žiniasklaida; 4) miesto sios šalies apibrėžtį pagal galią. Tokia suinteresuo- gyventojai; 5) miesto organizacijos; 6) miestai par- toji šalis dažniausiai apibūdinama kaip grupė asme- tneriai; 7) vyriausybė; 8) miestai konkurentai; 9) tu- nų, turinčių bendrų interesų ir galią veikti grupės la- ristai; 10) investuotojai. bui. Mažiausiai diskutuojama apie suinteresuotosios Mokslinėje literatūroje dalyvavimo konceptas šalies sampratą pagal įsitraukimą, kai grupė asme- suvokiamas gana plačiai: nuo nuomonės išsakymo nų dalyvauja veiklos procese. Suinteresuotąsias ša- iki savanoriškos veiklos bei įtakos priimant sprendi- lis pagal santykius ir santykių teisėtumą mokslinin- mus, teikiant paslaugas (Tijūnaitienė, Damkuvienė, kai aiškina panašiai: suinteresuotoji šalis yra apibū- 2010). Dalyvavimas yra daugiamatis reiškinys, to- dinama kaip grupė, kuri atsakinga už vykdančią vei- dėl nera vienos bendros, universalios šį reiskinįais- klą organizaciją arba net gali pretenduoti į organiza- kinancios teorijos, kuri sujungtųskirtingus poziurius cijos išteklius, gamybą ir kt. (Petukienė et al., 2007). Mokslininkai pažymi, kad suinteresuotoji ša- Moksle vyrauja dvi pagrindinės teorijos, at- lis privalo turėti galią tiesiogiai paveikti organiza- skleidžiančios dalyvavimo koncepto esmę: cijos ateitį, o jeigu taip nėra, ji negali būti laikoma 1. Socialinio kapitalo teorija. Petukienės ir kt. suinteresuotąja šalimi. Tačiau galia paveikti ateitį (2007) teigimu, socialinis kapitalas apima: 1) so- gali būti tik formali. Formali galia dažniau pasireiš- cialinįdalyvavimą– procesa, kurio metu asme- kia viešojo ir ne pelno siekiančio sektoriaus organi- nys neoficialiai isipareigoja kitiems bendruome- zacijų atžvilgiu. Todėl viešajame sektoriuje yra su- nes asmenims del abipuses geroves; 2) piliecių dėtingiau įvardyti, kas yra suinteresuotoji šalis. Be dalyvavimą– procesa, kurio metu asmenys isi- to, kaip teigia Schilling (2000), dažnai interesai gali pareigoja asmeniskai ar bendradarbiaujant ais- būti užslėpti, todėl juos identifikuoti būna sudėtinga. kiai paremti ar padidinti bendruomenes gerove; Šio straipsnio autoriai vadovaujasi nuostata, 3) isitraukimą ine pelno organizacijas ir sava- kad suinteresuotoji šalis yra asmenų grupė, dalyvau- noriskądarba; 4) glaudzius rysius su kitokio po- janti miesto prekės ženklo vystymo veiklose. Šis api- budzio organizacijomis ir ekspertųsistemomis. 7 2. Racionalaus dalyvavimo teorija, kai veikla grin- marketingo komplekso sudarymui, rinkos tyrimams, džiama savo naudos išskaičiavimu (Ogu, 2013). strateginių tikslų įgyvendinimui (Ashworth, Voogd, Šios teorijos šalininkai sutelkia dėmesį į socia- 1990). Šie mokslininkai išskyrė tris marketingo dis- linių mainų aplinką, kai mainai matuojami da- ciplinos vystymosi kryptis – ne pelno organizaci- lyvavimo nauda, priimant naudingiausius sau ir jų marketingas, socialinis marketingas ir įvaizdžio kitiems sprendimus. marketingas. Šios kryptys prisidėjo prie tradicinio Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas moksli- marketingo turinio kaitos. nėje literatūroje analizuojamas tiek vertinant pagal Nuo XXI amžiaus miesto marketingas yra vis ūkio sritis (aplinkosauga, švietimas ar sveikatos ap- placiau nagrinėjama tema, kai miestai tampa antre- sauga ir kt.), tiek pagal sprendžiamų klausimų mas- preneriska elgsena pasizyminciais subjektais, ku- tą ir pobūdį (nuo strateginių, bendros politikos for- rie konkuruoja del kapitalo, stengiasi islaikyti ino- mavimo iki taktinių ir kasdienių). Požiūriai į dalyva- vacijas remiancias strukturas, ypačdidelius gebeji- vimą (angl. participation) yra pagrįsti skirtingomis mus turincią darbo jegą ir susikurti geriausias gy- vertybėmis, skiriasi sektoriuose ir laike (Damkuvie- venimo salygas. Šiuolaikiniai miestai aktyviai for- nė et al., 2014). Dalyvavimas dažnai plėtojamas kaip muoja ekonomines veiklos salygas, vystant sociali- sąveikos realizavimas siekiant pozityvaus pokyčio ne-ekonominęinovatyvios gamybos aplinka, kai iš- orientuojantis į suinteresuotųjų šalių gerovę. Moks- ryškinama kokybė, efektyvumas ir gamybos veiks- linėje literatūroje stokojama įžvalgų, kuriose anali- nių patikimumas. zuojamas suinteresuotųjų šalių dalyvavimas, kai sie- Miestas dažnai traktuojamas kaip produktų ir kiama identifikuoti konkrečias suinteresuotąsias ša- paslaugų gamintojas. Vadinasi, miestas yra lyginti- lis, jų sąveiką, įvardijant rezultatą – miesto prekės nas su įmone, kuri siūlo savo produktus tikslinėms ženklo vystymo kryptis. grupėms. Kavaratzis ir Ashworth (2008) apibendri- Šiame straipsnyje vadovaujamasi nuostata, no ir įvardijo tris miesto marketingo fazes, kurios kad suinteresuotosios šalies dalyvavimas gali būti neturi griežtai nustatytų laiko ar geografinių ribų, ta- paaiškintas kaip racionalumu pagrįstas praktinės čiau būtinas sklandus ir nuoseklus perėjimas iš vie- veiklos būdas, kurį pasirenka suinteresuotoji šalis. no etapo į kitą: a) miesto skatinimo etapas, b) plana- Apibendrinant galima teigti, kad dalyvavimas vimo instrumentų etapas, c) korporatyvinio prekės yra platus konceptas, kai ekonominiai, socialiniai, ženklo etapas. Balakrishnan ir Kerr (2013) siūlo 4D kultūriniai ir psichologiniai aspektai susipina. Moks- modelį (angl. deciding, designing, delivering, and lininkai įvardija ir skirtingas dalyvavimo raiškos for- determining), kuriame įvardija sprendimo, projekta- mas. Nuo XX amžiaus pabaigos pastebima tenden- vimo (kūrimo), pristatymo (pozicionavimo), nusta- cija, kad suinteresuotosios šalys vis labiau įsitraukia tymo etapus. į įvairias viešąsias veiklas, plėtros projektus, mies- Sėkmingas miesto marketingas reikalauja to, kuriame gyvena arba turi interesų, plėtrą. Suinte- profesionalaus vadovavimo, jis gali būti valdomas resuotųjų šalių dalyvavimu siekiama suderinti skir- kaip verslo projektai privačiose įmonėse. Be to, kaip tingus interesus ir sutarti dėl bendro rezultato, t. y. teigia Kotler (2003), būtina, jog gyventojai ir įmo- siekti racionalumo. Į suinteresuotųjų šalių dalyvavi- nės norėtų patys prisidėti prie miesto plėtros, tik to- mą vystant miesto prekės ženklą galima žvelgti kaip kiu atveju miesto vystymasis taps kryptingas ir ten- į veiksmų visumą, kuri apima miesto prekės ženklo kins suinteresuotuosius asmenis. Toks vystymasis vystymą kaip bendro sutarimo objektą. nebus rezultatyvus per trumpą laikotarpį, bet ilguo- ju periodu jis pasiteisins pritraukiant naujus gyven- Miesto prekės ženklas kaip miesto tojus, verslo įmones ir turistus. marketingo instrumentas Naujausi miesto marketingo tyrimai fokusuo- Pastaraisiais desimtmeciais marketingo objek- jami į miesto prekės ženklo, suinteresuotųjų šalių tu tapo ne tik prekės ir paslaugos, bet ir asmenybės, vaidmens sąveikas. Pompe (2017) pažymi, kad pas- teritorijos, miestai ir net valstybės. Galima pažymė- taruoju metu miesto marketinge vis labiau išryškina- ti, kad marketingas, atsirades kaip „verslas pirkti ir ma prekės ženklo ir miesto suinteresuotųjų šalių vai- parduoti“ (angl. the business of buying and selling), dmens sąveika. Miesto marketingas tampa vis dau- gerokai perzengia sias siauras funkcines ribas. Mies- giasluoksniškesnis, o galutiniu rezultatu galima lai- to prekės ženklas traktuojamas kaip vienas iš svar- kyti suinteresuotųjų šalių suvokimą apie miestą. Iš biausių miesto marketingo instrumentų, kuris ypač esmės miesto prekės ženklas yra miesto nuosavybė, aktyviai plėtojamas XXI amžiuje. bet turėtų būti savas, artimas ir kuriantis pridėtinę Miesto marketingas iš pradžių buvo traktuo- vertę visoms suinteresuotosioms šalims (Merrilees, jamas kaip paprastas miesto ir jo traukos objektų rė- Miller and Herington, 2011). mimo priemonių taikymas, palaipsniui išaugo į sub- Apibendrinant galima teigti, kad miesto pre- tilesnes marketingo veiklas, daug dėmesio skiriant kės ženklas tampa svarbiu miesto marketingo instru- 8 mentu. Iš esmės miesto marketingą galima apibūdin- Esminis skirtumas tarp funkcinio ir koncepci- ti kaip vietos pardavimo procesą, kurio metu įvairios nio požiūrių į miesto prekės ženklą yra skirtingas pa- suinteresuotųjų šalių grupės, veikiančios tam tikroje ties miesto prekės ženklo suvokimas. Pirmuoju atve- geografiškai apibrėžtoje vietovėje, siekia ją parduo- ju miesto prekės ženklas yra kaip produkto funkcijų ti, paverčiant patrauklesne ir kt. Būtina aiškiai pa- raiška, antruoju – kaip tiek vartotojui, tiek vystytojui brėžti specifiškai naudingos ir patrauklios vietovės naudingas vertes kurimo instrumentas. ypatybes. Pripažįstama, kad miesto prekės ženklai yra sudėtingesni ir sunkiau vystomi nei kitų objektų pre- Miesto prekės ženklo elementai kės ženklai. Mokslininkai pažymi, kad miesto pre- Skirtingus mokslinius požiūrius į miesto pre- kės ženklas yra sudėtingas konstruktas, kuriame su- kės ženklą galima suskirstyti į dvi grupes: sipina emocijos ir racionalūs elementai, tačiau pri- 1) funkcinis požiūris, kai akcentuojami konkretūs pažįstama, kad miesto prekės ženklas yra bendratur- miesto prekės ženklo elementai, susiję su varto- tystės rezultatas ir jis yra vystomas skirtingų suinte- tojo elgesiu siekiant gauti pridėtinę vertę, ir pa- resuotųjų grupių. Okano, Samson (2010) teigia, kad miesto pre- brėžiama prekės ženklo funkcinė prigimtis (Aa- ker, 2003). D. A. Aakeris išskyrė penkias prekės kės ženklas yra sistema, kurioje veikia daugybė skir- ženklo asmenybines dimensijas, pagal kurias tingų elementų. Mokslinėje literatūroje įvardijami vartotojai vertina prekės ženklą: nuoširdumas, šie pagrindiniai teoriniai akcentai apie miesto pre- polėkis, išmintis, rafinuotumas ir tvirtumas. Pre- kės ženklą: tai yra miesto marketingo specialistų su- kės ženklus žmonės renkasi taip, kaip renkasi pratimas apie tos vietos įvaizdį; tai yra būdas kon- draugus, identifikuodami asmenybines patrau- ceptualizuoti miestą taip, kaip jį patiria žmonės; tai klumo dimensijas. Prekės ženklas neretai pri- yra miesto gyventojų pasitenkinimas ir atsidavimas; sideda prie formuojamos bendruomenės narius tai yra miesto pagrindinių komponentų koncepcija ir pritraukiančios, išlaikančios, vienijančios tradi- matavimas; tai yra sistema miesto veiklos analizei ir cijos; vertinimui; tai yra įvaizdžio matavimas. 2) koncepcinis požiūris apima kognityvinio kons- Apibendrinant galima teigti, kad miesto pre- trukto esmę, diferencijavimo priemones ir tapa- kės ženklas yra sudėtingas ir įvairialypis kons- tybiškumo aspektą (de Chernatony, McDonald, truktas, kuriame išskiriami skirtingi elementai. Šio 1992; Olins, 2003, 2006). Šiam požiūriui ats- straipsnio autoriai vadovaujasi nuostata, kad miesto tovaujantys mokslininkai pripažįsta, kad mies- prekės ženklas – tai skirtingų elementų ir jų charak- to prekės ženklas yra dvejopos prigimties: tiek teristikų sąveika (simbiozė), kuri yra pagrįsta suinte- vystytojo, tiek vartotojų nuosavybė (Ries, Trout, resuotųjų šalių veikla. 2001).

Pasiekimus iliustruojantys Apčiuopiami miesto prekės miesto prekės ženklo elementai ženklo elementai (I grupė) VIETA: • Geografinė charakteristika (III grupė) • Gamtos charakteristika • Istorinės praeities charakteristika INFRASTRUKTŪRA •Kultūros paveldo charakteristika STATUSAS IR IR VIEŠOSIOS POZICIJA: PASLAUGOS: • Miesto statuso • Infrastruktūros charakteristika charakteristika • Pozicijos reitinguose • Viešųjų paslaugų charakteristika charakteristika MIESTO PREKĖS ŽENKLAS

ŽMONĖS: • Miesto gyventojų POTENCIALAS: • pagrindinių bruožų Pagrindinio verslo charakteristikos charakteristika • Miesto kalbos • Eksporto charakteristika charakteristika • Investicijų charakteristika • Miesto žymių žmonių • Tipinės darbo vietos charakteristika MIESTO GYVENIMAS: charakteristika • Kultūrinės veiklos • Privalumų darbuotojams charakteristika charakteristika • Sportinės veiklos charakteristika • Politinės ir ekonominės Neapčiuopiami miesto • Gyvenimo būdo charakteristika sistemos charakteristika prekės ženklo elementai (II grupė)

1 pav. Miesto prekės ženklo elementai Šaltinis: sudaryta straipsnio autorių 9 Apibendrinanti mokslinės literatūros analizė Tyrimo metodika ir tyrimo eiga įgalino įvardyti šešis miesto prekės ženklo elemen- Tyrimo struktūra tus ir 20 jų charakteristikų (žr. 1 pav.). Šeši elementai Empirinį tyrimą, atliktą 2017 m. spalio – sugrupuoti po du į tris grupes: apčiuopiami (I gru- 2018 m. vasario mėnesiais, sudarė trys dalys: pė), neapčiuopiami (II grupė) ir pasiekimus ilius- 1) Atvejų studija. Atlikus situacijos analizę konsta- truojantys miesto prekės ženklo elementai (III gru- tuota, kad tik aštuoni Lietuvos miestai turi pa- pė). Išskirtieji miesto prekės ženklo elementai (vie- rengtus, patvirtintus miesto prekės ženklo nau- ta, infrastruktūra ir viešosios paslaugos, miesto gy- dojimo vadovus. Šiuose leidiniuose pristato- venimas, žmonės, potencialas, statusas ir pozicija) mi pagrindiniai miesto prekės ženklo elemen- yra Anholt (2006) išskirtų elementų praplėtimas pa- tai, jų vizualinė ir tekstinė raiška. Leidiniai skir- pildant detaliomis charakteristikų grupėmis, apiben- ti visoms suinteresuotosioms šalims, esančioms, drinant daugelį išnagrinėtų kitų mokslo šaltinių. veikiančioms ar planuojančioms savo veiklą Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas miesto konkrečioje geografinėje teritorijoje. Tyrimo prekės ženklo vystymo veiklose apima suinteresuo- metu atlikta išsami šių aštuonių miesto prekės tųjų šalių „žemėlapio“ sudarymą ir suinteresuotųjų ženklo naudojimo vadovų analizė. Tyrimo tiks- šalių identitifikavimą vadovaujantis įsipareigojimo, las – ištirti miesto prekės ženklo naudojimo va- atstovavimo, priklausomybės, įtakos, artimumo kri- dovuose išreikštą prekės ženklo koncepciją bei terijais (Kasapi, Cela, 2017; Green ir kt., 2016; Pom- išskirtas miesto prekės ženklo vystymo kryptis. pe, 2017). 2) Dokumentų turinio analizė. Pasirinkti visų 60 Mokslinėje literatūroje įvardijamos trys gali- Lietuvos savivaldybių strateginiai plėtros pla- mos miesto prekės ženklo vystymo kryptys (Pompe, nai (toliau – SPP), nes pastarieji dokumentai yra 2017; Green ir kt., 2016; Papp-Vary, 2011): traktuojami kaip pagrindiniai dokumentai vietos 1. Konkurencinė miesto prekės ženklo vystymo savivaldos lygmenyje, integruojantys suintere- kryptis. Miesto prekės ženklas traktuojamas suotųjų šalių dalyvavimą ir miesto prekės žen- kaip konkurencinio pranašumo įrankis. Kon- klų elementų vystymą. Šie dokumentai yra il- kurencingumas išreiškia nuolat auganciųporei- gesnio laikotarpio (daugiau kaip 3 metų), skir- kiųir gebejimo juos patenkinti santykį. Suinte- ti aplinkos, socialinei ir ekonominei raidai savi- resuotųjų šalių dalyvavimas šiuo aspektu apima valdybės teritorijoje numatyti, yra rengiami atsi- pagrindinių miestų – konkurentų išskyrimą ir ra- žvelgiant į valstybės bei regioninio lygmens te- cionalią kitų suinteresuotųjų šalių sąveiką. ritorijų ir strateginio planavimo dokumentus, į 2. Kooperavimosi miesto prekės ženklo vystymo savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus. kryptis. Miesto prekės ženklas tampa koopera- Vadovaujantis egzistuojančiu teisiniu reglamen- vimosi instrumentu, kai siekiama sutelkti įvai- tavimu ir susiformavusia praktika, rengiant to- rias institucijas į visumą, kuri užtikrina bendra- kius planus dalyvauja suinteresuotosios šalys. darbiavimą, kooperavimąsi, konsultavimąsi, su- Dokumentų turinio analize siekta nustatyti, kaip sitarimus dėl įsipareigojimų. Ši kryptis traktuo- šiuose planuose pasireiškia miesto prekės žen- jama labiau kaip sąveika siekiant vystyti komu- klo vystymas, identifikuoti planuose esančius nikacinį turinį. Suinteresuotosios šalys vienijasi miesto prekės ženklo elementus. dėl bendrų tikslų, pvz., pritraukti investuotojus, 3) Ekspertų iš dalies struktūruoto interviu metu turistus. Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas pa- siekta ištirti 15 ekspertų nuostatas apie suinte- sireiškia kaip veiklos būdas siekiant rinkos daly- resuotųjų šalių dalyvavimą miesto prekės žen- vių pritraukimo į miestą, išryškinant neapčiuo- klo vystymo veiklose pagal keturias pagrindines piamus miesto prekės ženklo elementus. klausimų grupes: miesto prekės ženklo koncep- 3. Tvari miesto prekės ženklo vystymo kryptis. cija ir paskirtis, miesto prekės ženklo vystymas, Miesto prekės ženklas tampa pilietinės visuo- miesto prekės ženklo struktūra, suinteresuotų- menės ir bendruomeniškumo pagrindu, kai sie- jų šalių dalyvavimo vystant miesto prekės žen- kiama socialinio, politinio, kultūrinio ir etinio klą identifikavimas. Ekspertams pateikti glaus- marketingo vykdymo įvairiakrypčiuose kon- ti, konkretūs, kryptingi klausimai. Interviu metu tekstuose. Tvaraus (tausojancio ir subalansuo- leista dominuoti ekspertams, tyrėjams prisitai- to) vystymo kryptis traktuojama kaip tokia su- kant prie situacijos, lanksčiai reaguojant į eks- interesuotųjų šalių veikla, kurioje: 1) ivertinami pertų pageidavimus. Kiekvieno interviu garso ateinancių kartų poreikiai, 2) suderinami šiuo įrašai buvo transkribuoti esminiais tekstais rašy- metu turimi interesai, 3) uztikrinamas viesojo tine forma. Vidutiniškai vienas interviu su eks- (bendruomeninio) intereso prioritetas (Augusti- pertais truko apie 32 min., visa 15 įrašų trukmė – naitis, 2005). 8 val. 10 min.

10 Ekspertų interviu imtis ir klausimyno no prekės ženklas (2015); Kauno miesto prekinio struktūra ženklo firminio stiliaus knyga (2014); Kauno rajo- 15 ekspertų pasirinkti tikslinės atrankos meno prekės ženklas. Firminio stiliaus knyga (2014); todu derinant šiuos pagrindinius kriterijus: prakti- Klaipėdos miesto prekės ženklo firminio stiliaus va- nio darbo patirtis, tiesioginis santykis su nagrineja- dovas (2005); Kretingos rajono savivaldybės prekės mais objektais, dalyvavimas formuojant tyrimu sie- ženklas (2017); Neringos prekės ženklo firminio sti- kiamo pazinti reiskinio turini. Visi ekspertai turėjo liaus vadovas (2014); Vilniaus miesto prekės ženklo aukštąjį išsilavinimą ir ne mažiau kaip vienų metų grafinio identiteto vadovas (2014). patirtį miesto prekės ženklo vystymo veiklose. Iš- Atvejų analizė įgalino atsakyti į klausimą: ko- skirtos trys ekspertų grupės: 1) suinteresuotųjų šalių kius miesto prekės ženklo elementus galima identi- atstovai, dalyvaujantys vystant miesto prekės žen- fikuoti Lietuvos miestų prekės ženklo vystymo vei- klą: 4 miesto politikai, 2 verslininkai ir 1 NVO at- klose? stovas; 2) miesto prekės ženklo vystytojai, įpareigo- Pažymėtina, kad aktyvus Lietuvos miestų pre- ti tą daryti pagrindinės pagal galią ir artimumą su- kių ženklų vystymas pradėtas maždaug nuo 2000 interesuotosios šalies: 2 savivaldybių turizmo infor- metų, kada pagrindinės suinteresuotosios šalys (daž- macijos centrų vadovai, 2 savivaldybių skyrių, atsa- niausiai – politikai) pradėjo plėtoti miestų ženklus, kingų už miesto ekonominę plėtrą ir investicijų pri- siekdami vystyti konkrečių vietų patrauklumą turis- traukimą, specialistai, 2 savivaldybei pavaldžių įs- tams. Vienos pirmųjų Lietuvos savivaldybių, pasi- taigų darbuotojai, kuruojantys kultūrinę miesto sritį; tvirtinusios savo prekių ženklų vadovus, buvo Lie- 3) 2 mokslininkai, analizuojantys Lietuvos ir Euro- tuvos kurortai (Druskininkai, Klaipėda), kai buvo siekiama išskirti savo konkurencinius pranašumus. pos miestų prekių ženklų vystymo situacijas. 2014 metus galima laikyti proveržio metais, kai Interviu klausimynas sudarytas iš 7 klausimų buvo patvirtinti 4 miesto prekės ženklo vadovai, tarp grupių: 1) profesinė ir asmeninė informacija; 2) po- jų didžiausių Lietuvos didmiesčių – Vilniaus ir Kau- žiūris į miesto prekės ženklą; 3) požiūris į miesto no. 2019 metais dar 5 miestai (Anykščiai, Šiauliai, prekės ženklo vystymą; 4) miesto prekės ženklo ele- Šakiai, Tauragė, Zarasai) turėjo parengtus miesto mentų aptarimas; 5) suinteresuotųjų šalių dalyvavi- prekės ženklo vizualinius sprendimus. mo identifikavimas; 6) bendras suinteresuotųjų šalių Analizuotuose 8 atvejuose akcentuojamas, dalyvavimo raiškos miesto prekės ženklo vystymo aiškiai įskaitomas miesto pavadinimas, o spalvine veiklose apibūdinimas; 7) rekomendacijų, kurios ga- prasme dominuoja mėlyna ir žalia spalvos. Vizua- lėtų prisidėti prie suinteresuotųjų šalių dalyvavimo liniai sprendimai turi mažai sąsajų su savivaldybių raiškos vystant miesto prekės ženklą gerinimo, pa- herbais. Prekių ženklų vadovų apimtis skirtinga: nuo teikimas. Teorinį klausimyno pagrindą sudarė Mon- 12 iki 49 psl. teiro (2016), Green ir kt. (2016), Greenop, Darchen Visuose analizuotuose miesto prekės ženklo (2016), Lionikaitės (2013), Papp-Vary (2011), Ba- vadovuose galima išskirti tris pagrindines dalis: lakrishnan, Kerr (2013), Kasapi, Cela (2017) moks- a) prekės ženklo koncepcija, kurioje pateikiama lo darbai. pamatinė idėja ir jos turinys, pristatomos verty- bės ir simboliai; Tyrimo etika b) pateikiamos pagrindinės vizualinės-komunika- Atliekant interviu buvo laikomasi rekomen- cinės prekės ženklo charakteristikos (ženklo vi- duojamų tyrimų etikos principų: savanoriškumo ir zualizacijos pagrindimas, pristatomi pagrindi- geranoriškumo, privatumo ir pagarbos, teisingumo, niai prekės ženklo šriftai ir spalvos, pateikiamas anonimiškumo (Punch, 2005; Kardelis, 2016). Eks- šūkis ir jo pagrindimas), tipinio komunikacijos pertai geranoriškai sutiko dalyvauti tyrime, jie su- maketo struktūra. Pateikiami praktiniai suveny- tiko, kad interviu metu būtų daromas garso įrašas. rų pavyzdžiai (pvz., puodeliai, ženkliukai, raši- Ekspertams buvo garantuotas konfidencialumas, t. kliai ir kt.), kurie iliustruoja miesto prekės žen- y. jų asmeniniai duomenys yra žinomi tik tyrėjams, klo pritaikymus; o atsakymai tyrimo rezultatų tekstuose buvo užko- c) naujausiuose miesto prekės ženklo vadovuose duoti. skiriamas dėmesys ir elektroninės komunikacijos praktiniams sprendimams (pvz., prezentacijų Lietuvos miestų prekių ženklai: atvejų šablonai su miesto prekės ženklu), tačiau jų yra tyrimo rezultatai per mažai. Nė viename iš analizuotų atvejų ne- Lietuvos miestų prekių ženklų atvejų ana- užfiksuota elektroninio parašo reikalavimų (nors lizei pasirinkti visi esami Lietuvos 8 miestų prekių nemaža dalis komunikacijos vyksta elektroninė- ženklų vystymo patvirtinti dokumentai: Prekės žen- je erdvėje), nėra komunikacijos pavyzdžių so- klo „Druskininkai“ stiliaus vadovas (2008); Biršto- cialinėse medijose („Facebook“ ir pan.). 11 Miesto prekės ženklo vadovų tyrimo rezulta- las platesnis negu vieno rajono ribos), ir visų suinte- tai leido išskirti dvi miesto prekės ženklo vystymo resuotųjų šalių sutelktumo dėl bendro gėrio. Mies- kryptis. to prekės ženklo vadove aiškiai įvardijama, kad sie- Konkurencinė miesto prekės ženklo vystymo kiama gerinti viešąją infrastruktūrą, sukurti ir įgy- kryptis, kai miesto prekės ženklas iš esmės yra kon- vendinti savivaldybės įvaizdžio ir rinkodaros stra- kurencinio pranašumo įrankis. Aiškiai įvardijamas tegijas. Tvarios prekės įvaizdį ženkle sustiprina ne siekiamas rezultatas, pvz., išskirtinis kurortas regi- tik Raudondvario pilies kontūrai, bet ir kiti elemen- one. Šios vystymo krypties laikosi Lietuvos kurortai: Ženklo forma apvali, simbolizuoja savivaldybės tai Birštonas, Druskininkai, Neringa. Pastebėtina, formą žemėlapyje (tarsi žiedas gaubia Kauno mies- kad suinteresuotosios šalys konkurenciją identifi- tą). Žiedas neturi pradžios ir pabaigos, tai – ištikimy- kuoja tik dėl turistų, t.y. pabrėžiama ir siekiama kon- bės ir amžinybės ženklas. Tačiau Kauno rajono žie- kuruoti dėl vienos suinteresuotosios šalies pritrau- das atviras – naujiems žmonėms, idėjoms ir inicia- kimo į miestą. Pasak mokslininkų (Moilanen, Rai- tyvoms. Ženkle akcentuotos pilies durys sustiprina nisto, 2009 ir kt.), turizmas yra viena iš pagrindi- atvirumo įspūdį. Tai namų ženklas, simbolizuojan- nių sričių, užtikrinanti šaliai, vietai, miestui nuola- tis kvietimą įeiti. Taip Kauno rajonas siunčia žinu- tines pajamas. Tai akivaizdžiausiai pasaulyje plėto- tę – užeiti, atrasti ir pamilti šį nuostabų kraštą (Kau- jamas miesto prekės ženklo aspektas, nes dauguma no rajono ženklas, 2014). už turizmą atsakingų institucijų išleidžia daugiausia finansinių išteklių būtent miesto prekės ženklo vys- Miesto prekės ženklo elementų vystymo tymui. turinys savivaldybių strateginiuose plėtros Pavyzdžiui, Birštono prekės ženklo kerti- planuose niai žodžiai: vienas seniausių balneologinių kuror- Išnagrinėti visų 60 Lietuvos savivaldybių stra- tų, garsėjantis kokybiškomis paslaugomis ir kvali- teginiai plėtros planai, siekiant nustatyti, kaip juo- fikuotais specialistais; kurortas, išsiskiriantis uni- se pasireiškia miesto prekės ženklo vystymas. Šiuo kaliu kraštovaizdžiu ir gamtos ištekliais; vieta ra- tyrimu siekta identifikuoti planuose esančius mies- miam, jaukiam ir saugiam poilsiui; miestas, siekian- to prekės ženklo elementus ir palyginti juos su šio tis Karališkojo kurorto statuso. Pagrindiniai žodžiai: straipsnio 1 paveiksle įvardytais šešiais teoriniais sveikata – vieta atgauti jėgas; gamta – žaliuojantis, miesto prekės ženklo elementais ir jų 20 charakte- ekologiškas miestas; jaukumas – rami, kompaktiška ristikų. aplinka. Papildomi žodžiai: kvėpti, atsikvėpti – sim- 1. Vieta. Šis apčiuopiamas miesto prekės ženklo bolizuoja švarų, gryną orą ir kartu poilsį bei ramy- elementas strateginiuose planuose apima suinte- bę; dermė, darna – simbolizuoja darnų miesto ryšį resuotųjų šalių nuostatas, vertinant pagrindinius su gamta; nauja, atsinaujinantis – simbolizuoja įvai- miesto fizinius (apčiuopiamus) aspektus (pvz., rius nuolatos atsinaujinančius procesus. Pagrindi- oro kokybė, miesto švara, architektūros patrau- nės spalvos: žalia (gamta), mėlyna (Nemuno kilpos, klumas, gatvių, parkų būklė ir kt.). Planuose mineralinis vanduo), auksinė (karališkumas, svetin- esantys teiginiai rodo gausų ir raiškų miesto pre- gumas, jaukumas) (Birštono prekės ženklas, 2015). kės ženklo elemento vieta charakterizavimo sti- Antroji – tvaraus miesto prekės ženklo vys- lių, nevengiama aukščiausiojo laipsnio būdvar- tymo kryptis, kai siekiama įvertinti ateinančių kartų džių „didžiausias“, „seniausias“, „žymiausias“. poreikius, stengiamasi suderinti visus šiuo metu eg- Nemažai dėmesio skiriama geografinės charak- zistuojančius ir atpažįstamus interesus bei užtikrin- teristikos detalizacijai, įvardijant, kur konkrečiai ti viešojo (bendruomeninio) intereso prioritetą. Šiuo miestas yra įsikūręs ir pan. Visi 60 planų rasti atveju siekiama klestėjimo, pažangos, išvystytos inf- 417 teiginių apie miesto prekės ženklo elemen- rastruktūros, palankių sąlygų ir pan. dalykų, skirtų tą vieta tyrime suskirstyti į 8 charakteristikas: bendruomenei, šeimai ir kt. Minėta kryptis įvardija- Bendroji charakteristika (65 teiginiai); Etnogra- ma Kauno miesto ir rajono, Kretingos rajono, Klai- fija (23); Istorinė praeitis (45); Geografija (43); pėdos, Vilniaus miestų atvejais. Galima teigti, kad ši Užimamas plotas ar dydis (60); Gyventojų skai- kryptis yra populiaresnė, nes tvaraus miesto prekės čius (56); Kraštovaizdis ir gamta (70); Lankytini ženklo vystymo siekia dauguma miestų. objektai (55). Daugiausia teiginių strateginiuo- Kauno rajono atveju suinteresuotųjų šalių vi- se planuose yra apie kraštovaizdį ir gamtą – 70, zijoje siekiama pažangos ir klestėjimo, pasirinktas mažiausia – apie etnografiją – 23. Nors teorinia- prekės ženklas – pilies motyvas kaip galios ir klestė- me miesto prekės ženklo elementų modelyje (žr. jimo simbolis, naudojamas daugeliui Europos mies- 1 pav.) yra keturios charakteristikos, tačiau tyri- tų ženklinti. Įsivardijama, kad siekiama pritrauk- mo rezultatuose išskirtos 8 charakteristikos ir 5 ti turistus, sukuriant patrauklų regiono įvaizdį (tiks- iš jų skiriasi nuo teorijos.

12 2. Infrastruktūra ir viešosios paslaugos. Šis prie verslo (70), Eksporto (13), Investicijų (60), Ti- apčiuopiamų priskirtas elementas apima suin- pinių darbo vietų (55), Privalumų darbuotojams teresuotųjų šalių nuomonę ir kokybinius lūkes- (24), Politinės ir ekonominės sistemos charakte- čius: mokyklų, gydymo, susisiekimo įstaigų, ap- ristikas (2). gyvendinimo, maitinimo ir kitų viešųjų paslau- 6. Statusas ir pozicija. Pastarasis pasiekimus ilius- gų veiklos kokybė ir atitiktis tikėtiniems lūkes- truojantis miesto prekės ženklo elementas gali čiams. Dažniausiai rašoma apie kokybę neven- būti aiškinamas kaip bendras suinteresuotųjų ša- giant smulkiai ir detaliai apibūdinti infrastruktū- lių supratimas apie miesto užimamą vietą regi- ros (pvz., kelių būklės ir pan.) ar įvairių viešųjų ono, šalies ar tarptautiniame lygmenyje, t. y. at- paslaugų (pvz., sveikatos priežiūros, švietimo ir spindi miesto pasiekimus, kuo jis garsėja moks- pan.). 263 teiginiai apie šį miesto prekės ženklo lo, ekonomikos, politikos, turizmo, istorinėje elementą tyrime kaip ir 1 paveiksle suskirstyti į srityje ir pan. Rasti planų tik 7 teiginiai sugru- dvi charakteristikas: Infrastruktūros charakteris- puoti į dvi – Pozicijos reitinguose (6) ir Miesto tika (123 teiginiai); Viešųjų paslaugų charakte- statuso (1) charakteristikas. ristika (140). Vadovaujantis atliktu 8 miesto prekės žen- 3. Miesto gyvenimas. Šis neapčiuopiamas miesto klo vadovų tyrimu į teorinę miesto prekės ženklo prekės ženklo elementas atskleidžia suinteresuo- elementų koncepciją siūloma įtraukti bendrą mies- tųjų grupių nuomonę apie tai, ką galima veikti to prekės ženklo vizualinę-komunikacinę charakte- mieste, kokia laisvalaikio leidimo forma vyrau- ristiką, kuri vadovuose detalizuojama pačia prekės ja, kiek ir kokių siūloma užimtumo priemonių ženklo koncepcija, tipiniais komunikacijos make- vietiniams gyventojams ir turistams, koks yra tais, logotipo vizualizacija ir pan. Pastaroji charak- kasdienis gyvenimas mieste. Šio elemento 227 teristika priskirta bendrai miesto prekės ženklui, o teiginiai tyrime kaip ir 1 paveiksle sugrupuoti į ne vienam kuriam nors elementui, nes ši charakte- tris charakteristikas: Kultūrinės veiklos (113): ristika atskirais aspektais gali apimti visus elemen- Sportinės veiklos (80); Gyvenimo būdo (34). tus arba kelis iš jų. 4. Žmonės. Šis neapčiuopiamas miesto prekės žen- SPP tyrimas parodė, kad strateginiuose pla- klo elementas apima nuostatas apie vietinius gy- nuose yra visi šeši teorijoje išskirti elementai (žr. 1 ventojus, jų socialinę įvairovę, asmenines savy- pav.), tačiau po planų analizės galima papildyti ir su- bes, pvz., svetingumas, draugiškumas, požiūris į konkretinti kiekvieno miesto prekės ženklo elemen- miesto svečius ar imigrantus. Šis elementas san- to charakteristikų aprašymus. Miesto prekės žen- tykinai mažai aprašomas savivaldybių strategi- klo elementas vieta papildytas keturiomis charak- niuose planuose, surasti 32 teiginiai sugrupuo- teristikomis – Bendroji, Etnografinė, Užimamo plo- ti į tris – Miesto gyventojų pagrindinių bruožų to ir dydžio, Gyventojų charakteristika. Be to, teori- (23), Miesto kalbos (3) ir Miesto žymių žmonių nė Kultūros paveldo charakteristika daugelyje SPP (6) charakteristikas. išreikšta plačiau, todėl pavadinta Lankytinų objek- 5. Potencialas. Toks pasiekimus iliustruojantis tų charakteristika. Kitų penkių miesto prekės žen- miesto prekės ženklo elementas charakterizuo- klo elementų (Infrastruktūra ir viešosios paslaugos, ja, kokias miesto suinteresuotosios šalys savo Miesto gyvenimas, Žmonės, Potencialas, Statusas ir veikla suteikia ekonomines, socialines, tobulė- pozicija) charakteristikos yra tokios pačios kaip ir iš- jimo galimybes ir perspektyvas. Strateginiuose skirtos teorijoje, tačiau jų aprašus galima gerokai pa- planuose šis elementas yra bene plačiausiai api- pildyti vadovaujantis tipiniais ir dažnai pasikartojan- būdinamas pateikiant pagrindinio verslo (pvz., čiais SPP teiginiais. pramonės miestas su išvystyta infrastruktūra), eksporto, investicijų, tipinių darbo vietų, priva- Suinteresuotųjų šalių dalyvavimo vystant lumų darbuotojams charakteristikas. Šis miesto miesto prekės ženklo elementus turinys prekės elementas glaudžiai susijęs su suintere- savivaldybių strateginiuose plėtros planuose suotosiomis šalimis, nes investicijos yra inves- Teorinėje straipsnio dalyje išskirta, kad yra tuotojų kaip suinteresuotosios šalies įvardijimas. dešimt suinteresuotųjų šalių, dalyvaujančių miesto Tipinių darbo vietų ir privalumų darbuotojams prekės ženklo vystymo veiklose. Tačiau 60 savival- charakteristikos yra susijusios su miesto gyven- dybių strateginių plėtros planų 384 teiginiuose iden- tojais ir verslininkais kaip suinteresuotosiomis tifikuotos tik 7 suinteresuotosios šalys, dalyvaujan- šalimis. Strateginių planų 211 teiginių apie po- čios vystant miesto prekės ženklo atskirus elemen- tencialą suskirstyti į šešias – Pagrindinio miesto tus (žr. 2 pav.):

13 Suinteresuotosios šalys, dalyvaujančios miesto prekės ženklo vystyme

Miesto Miesto Miestai- Miesto Miesto verslininkai gyventojai Investuotojai Turistai konkurentai poli>kai organizacijos

2 pav. Suinteresuotosios šalys, dalyvaujančios miesto prekės ženklo vystymo veiklose: empirinio tyrimo rezultatai Šaltinis: sudaryta straipsnio autorių

2 paveiksle N yra teiginių apie suinteresuotąją skirtingus miesto aspektus. Kaip ir mokslo teorijo- šalį skaičius savivaldybių strateginiuose plėtros pla- je, ekspertų nuostatas miesto prekės ženklo atžvilgiu nuose. Nors teorinėje straipsnio dalyje išskirta de- galima suskirstyti į dvi grupes: a) funkcinis požiū- šimt suinteresuotųjų šalių, tačiau savivaldybių stra- ris, kuriame akcentuojama, kad miesto prekės žen- teginiuose plėtros planuose nėra paminėtos žinias- klo elementai turi atlikti tam tikras funkcijas siekiant klaida, vyriausybė. Miestų partnerių dalyvavimą gauti pridėtinę vertę; b) koncepcinis požiūris, kuria- vystant miesto prekės ženklo elementus įvardijo tik me miesto prekės ženklas traktuojamas kaip mies- 2 savivaldybės. to reprezentacinė, pažintinė visuma, skirta bendrai Kaip teigiama teoriniuose šaltiniuose (Brido- miesto specifikai, išskirtinėms šiam miestui būdin- ux ir kt., 2013; Harrison ir kt., 2010), pagal daly- goms savybėms išryškinti, tam tikram miesto įvaiz- vavimo pobūdį galima išskirti tris suinteresuotųjų džiui suformuoti. dalyvavimo miesto prekės ženklo vystymo veiklo- 2. Miesto prekės ženklo vystymas. Ekspertų se grupes: 1) reikalaujančios suinteresuotosios ša- nuostatos apie miesto prekės ženklo vystymą yra pa- lys – miesto politikai, verslininkai, organizacijos ir našios, visi pabrėžė, kad „tai yra veiksmai, nukreip- gyventojai. Apie šią grupę daugiausia teiginių savi- ti sukurti miesto įvaizdį“. Ekspertai teigė, kad mies- valdybių strateginiuose planuose – net 244. Šios ša- to prekės ženklo vystymas pastaruoju metu įgauna lys aktyviai dalyvauja miesto sprendimų priėmimo ir pagreitį, nes konkurencija investicijų, turizmo, kul- įgyvendinimo procesuose, todėl neabejotina, kad ši tūros paslaugų bei kitose srityse aštrėja ir įgyja vis grupė miesto prekės ženklo vystymui kelia didžiau- naujas formas. Todėl galima aiškiai išskirti konku- sius reikalavimus; 2) priklausomos suinteresuoto- rencinę miesto prekės ženklo vystymo kryptį, kai sios šalys – investuotojai ir turistai (115 teiginių). miesto prekės ženklas padeda konkuruoti dėl turis- Šių šalių dalyvavimas vystant miesto prekės ženklą tų, investuotojų ir kitų suinteresuotųjų šalių dėme- labai priklauso nuo pirmosios grupės priimtų spren- sio. Miesto prekės ženklas ekspertų dažnai traktuo- dimų, sudarytų sąlygų ir reikalavimų; 3) pasyvi suin- jamas kaip konkurencinio pranašumo įrankis. Eks- teresuotoji šalis – miestai konkurentai (25 teiginiai), pertai akcentavo, kad miesto prekės ženklo vysty- kurie turi tik netiesioginę galią paveikti miesto pre- mas – tai skirtingų suinteresuotųjų šalių susitartoji ir kės ženklo vystymą ir gali gauti sau naudos tik jiems įgyvendinama kryptis, besivadovaujanti konkuren- palankiai susiklosčius aplinkybėms. cinių pranašumų išskyrimu ir išryškinimu. Trys ekspertai pažymėjo, kad palengva for- Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas miesto muojasi miestų kooperavimosi tendencija, kai sie- prekės ženklo vystymo veiklose: ekspertų kiama sutelkti įvairias miesto prekės ženklo vysty- nuostatų analizė mo interakcijas į visumą, kuri užtikrina bendradar- Aukščiau aprašytų 15 ekspertų interviu esmi- biavimą, kooperavimąsi, konsultavimąsi, susitari- niai rezultatai šiame straipsnyje pateikti apibendrin- mus dėl įsipareigojimų. Šiuo atveju veikiama labiau tomis ekspertų nuostatomis pagal keturias pagrindi- sąveikaujant ir siekiama vystyti komunikacinį turinį, nes klausimų grupes: ypač pritraukiant turistus arba investuotojus. 1. Miesto prekės ženklo koncepcija ir paskir- Nė vienas iš ekspertų neidentifikavo mokslo tis. Ekspertai pripažino, kad nėra vienareikšmio at- teorijoje išryškintos tvaraus miesto prekės ženklo sakymo, kas yra miesto prekės ženklas. Dominuo- vystymo krypties, kai miesto prekės ženklas tampa ja ekspertų nuostata, kad miestų prekės ženklai yra pilietinės visuomenės ir bendruomeniškumo pagrin- daug sudėtingesni nei verslo produktų ar paslaugų du. Tvaraus vystymo tikslas yra pasiekti visuome- prekės ženklai. Miesto prekės ženklas ekspertų yra nes bei aplinkos harmonija, subalansuotai tenkinant traktuojamas nevienareikšmiškai ir gali būti aiškina- tausojimo ir teisingumo principais paremtus sociali- mas kaip tam tikrų elementų rinkinys, kuris atspindi nius, ekonominius ir ekologinius interesus, siekiant 14 uztikrinti kitųkartųir visos Zemes ateities socialinę gausus šalių klasifikavimo kriterijų sąrašas (pagal ir ekonominę gerove. Tuo tarpu aštuonių Lietuvos įsipareigojimą, pagal atstovavimą, pagal priklauso- miestų prekės ženklo atvejų analizė parodė, kad su- mybę, pagal įtaką, pagal artimumą) turėtų būti papil- interesuotosios šalys aiškiai apibrėžia tvaraus mies- dytas dalyvavimo būdo įvardijimu (tiesiogiai ar ne- to prekės ženklo vystymo kryptį. Toks skirtumas tiesiogiai) ir dalyvavimo raiškos aktyvumo įvertini- gali būti sąlygotas to, kad ekspertai ypač akcentavo mu (pasyvios, reikalaujančios, priklausančios). Su- miesto prekės ženklo išskirtinumus ir konkurencinio interesuotųjų šalių dalyvavimo vystant miesto pre- pranašumo formavimo atvejus. kės ženklą konceptas nevienareikšmis: dalyvavimas 3. Miesto prekės ženklo struktūra. Mokslinės traktuojamas kaip veikla, kaip procesas, kaip elgse- literatūros analizėje išskirti šeši miesto prekės žen- na, kaip mąstysena. Suinteresuotųjų šalių dalyva- klo elementai ir 20 jų charakteristikų. Lietuvos 60 vimas grindžiamas racionalaus pasirinkimo teorija, savivaldybių strateginių plėtros planų analizė įgali- nes ši teorija įgalina įvertinti prioritetizavimą, atsi- no elementą vieta papildyti dar 4 charakteristikomis žvelgti į ribotus išteklius ir kt. svarbius aspektus. ir gerokai papildyti visų 24 charakteristikų aprašus Mokslinės literatūros analizė įgalino įvardy- taikomojo pobūdžio teiginiais. Ekspertai pabrėžė, ti dešimt potencialių suinteresuotųjų šalių, dalyvau- kad miesto prekės ženklas – tai kompleksas įvairių jančių miesto prekės ženklo vystymo veiklose, su- aspektų, tačiau miesto prekės ženklui ypač svarbi vi- klasifikuoti jas pagal dalyvavimo pobūdį ir išskirti zualinė-komunikacinė funkcija. Pagrindinė ekspertų tris jų grupes: reikalaujančios (politikai, gyventojai, nuostata apie miesto prekės ženklo elementus: būti- miesto organizacijos, verslas), priklausomos (turis- na matyti miesto prekės ženklo visumą, neišskiriant tai ir investuotojai) ir pasyvios (miestai partneriai, vieno ar kito elemento ar jo charakteristikų, visi ele- miestai konkurentai, vyriausybė, žiniasklaida) suin- mentai turi būti vystomi sinergiškai. teresuotosios šalys. 4. Suinteresuotųjų šalių dalyvavimo identifi- Tiek mokslo šaltiniuose, tiek ir šiame straips- kavimas. Ekspertai, įvardydami suinteresuotąsias nyje vadovaujamasi dviem požiūriais į miesto pre- šalis, dažnai jas labai detalizavo, tačiau apibendri- kės ženklą: 1) koncepcinis požiūris, traktuojantis, nant jų atsakymus galima pažymėti, kad įvardijamos kad miesto prekės ženklas – kognityvinis konstruk- šios suinteresuotosios šalys: miesto verslas, miesto tas, diferencijavimo priemonė, tapatybė; 2) funkci- organizacijos, miesto gyventojai (kai kurie ekspertai nis požiūris, kai miesto prekės ženklas suprantamas įvardijo kaip miesto bendruomenę), investuotojai, kaip miesto bendruomenės jungiamoji ašis, kaip pri- turistai. Ypač daug dėmesio ekspertai skyrė miesto dėtinė vertė, kaip esmingiausias miesto akcentas. Be politikams, ne vienas juos apibūdino kaip pagrindinę to, miesto prekės ženklas suprantamas kaip daug su- suinteresuotąją šalį, nuo kurios „viskas priklauso“. dėtingesnis konstruktas negu verslo prekės ženklas. Ekspertai tarp suinteresuotųjų šalių atski- Mokslinės literatūros šaltinių analizė įgalino išskir- rai įvardijo žiniasklaidą ir vyriausybę. Pastarąsias ti šešis miesto prekės ženklo elementus: apčiuopia- ekspertai laiko tokiomis suinteresuotosiomis šali- mi (vieta ir infrastruktūra bei viešosios paslaugos), mis, kurios, „jeigu turi interesų, tuomet dalyvau- neapčiuopiami (žmonės ir miesto gyvenimas), paja“. Šios suinteresuotosios šalys ir mokslinėje lite- siekimus iliustruojantys (statusas ir pozicija, poten- ratūroje įvardijamos kaip pasyvios, nes jos turi galią cialas) miesto prekės ženklo elementai. Šešis miesto veikti, bet dalyvavimas yra konsultacinio pobūdžio, prekės ženklo elementus detaliai apibūdina 20 cha- kita vertus, pasitaikius progai jos gali paveikti mies- rakteristikų. to prekės ženklo vystymą. Vadovaujantis empirinio kokybinio tyrimo re- Iš esmės ekspertų nuostatos atspindi teorijo- zultatais (aštuonių Lietuvos miestų prekės ženklų je išsakomą įžvalgą, kad miesto prekės ženklas yra atvejų, 60 savivaldybių strateginių plėtros planų, 15 bendraturtystės rezultatas, t. y. nėra vienos suinte- ekspertų nuostatų analizė) identifikuotos septynios resuotosios šalies, kuriai miestas „priklauso“. To- pagrindinės suinteresuotosios šalys, dalyvaujančios dėl ekspertai neišskyrė vienos suinteresuotosios ša- miesto prekės ženklo vystymo veiklose (nepateko lies, akcentavo sinerginį suinteresuotųjų šalių daly- teorijoje įvardytos pasyviosios šalys: miestai partne- vavimą. Skirtingų suinteresuotųjų šalių bendrą mies- riai, vyriausybė, žiniasklaida). to prekės ženklo vystymą ekspertai kartu įvardijo ir Atliktas kompleksinis empirinis tyrimas apie kaip didelę veiksmų darnos problemą, kai daug su- suinteresuotųjų šalių dalyvavimo raišką miesto pre- interesuotųjų šalių vienu metu bando „valdyti“ mies- kės ženklo vystymo veiklose atskleidė, kad reikalau- to prekės ženklą. jančios suinteresuotosios šalys labiausiai dalyvavi- mą nukreipia į apčiuopiamus miesto prekės ženklo Išvados elementus ir jų aštuonias charakteristikas. Priklauso- Išanalizavus konceptualiuosius požiūrius į sumos suinteresuotosios šalys dalyvavimą koncentruo- interesuotųjų šalių dalyvavimą, galima teigti, kad ja į neapčiuopiamus miesto prekės ženklo elemen- 15 tus. Pasyvi suinteresuotoji šalis – miestai konkuren- Klientų suvokiama dalyvavimo vertė kaip organizaci- tai dalyvavimą sieja su pasiekimus iliustruojančiais jos konkurencingumo didinimo veiksnys: mokslo stu- miesto prekės ženklo elementais. dija. Vilnius: BMK leidykla. Mokslo šaltiniuose išskiriamos trys miesto 13. de Chernatony, L., McDonald, M. (1992). Creating prekės ženklo vystymo kryptys: konkurencinė, ko- Powerful Brands. Butterworth Heinemann, Oxford. 14. Eshuis, J., Klijn, E.-H., Braun, E. (2014). Place mar- operavimosi ir tvari. Empirinio tyrimo rezultatai at- keting and citizen participation: branding as strategy skleidžia, kad sudėtingiausias aspektas yra miesto to address the emotional dimension of policy mak- prekės ženklo vystymo krypties įvardijimas. Doku- ing? International Review of Administrative Scienc- mentų analizė rodo, kad suinteresuotosios šalys aiš- es, 80 (1), 151–171. kiai identifikuoja konkurencinę miesto prekės žen- 15. Fan, Y. (2006). Branding the nation. What is being klo vystymo kryptį, aiškiai įvardijant konkurentus branded? Journal of Vacation Marketing, 12 (1), tiek Lietuvos, tiek užsienio atveju, ir tvarią miesto 5–14. prekės ženklo vystymo kryptį, kai siekiama visų su- 16. Florea, R., & Florea, R. (2013). Stakeholders inter- interesuotųjų šalių lūkesčių ir poreikių patenkinimo. ests analyse and harmonization – starting point of Tačiau nėra įvardijama miesto prekės ženklo koope- strategic approach. Economy Transdisciplinarity Cognition, 16 (1), 130–135. ravimosi kryptis, nors tai leistų konsoliduoti žmo- 17. Florek, M. (2005). The country brand as a new chal- giškuosius ir finansinius išteklius. Ekspertai pabrė- lenge for Poland. Place Branding, 1 (2), 205–214. žia, kad bene svarbiausia yra konkuravimo kryptis. 18. Freeman, E. R. (1984). Strategic Management: a Miestai savo dokumentuose (tiek SPP, tiek prekės Stakeholder Approach. Boston: Pitman. ženklų vadovuose) aiškiai apibrėžia vieną iš esminių 19. Gil-Lafuente, A. M., Paula, L. B. (2013). Algorithm miesto prekės ženklo vystymo komponentų – vizi- applied in the identification of stakeholders. Kyber- ją. Tačiau gerokai mažiau dėmesio skiriama kitiems netes, 42 (5), 674–685. miesto prekės ženklo vystymo komponentams – 20. Green, A., Grace, D., Perkins, H. (2016). City brand- tikslinei auditorijai, komunikacijai ir kt. ing research and practice: An integrative review. Journal of Brand Management, 23 (3), 252–272. 21. Greenop, K., Darchen, S. (2016). Identifying ‘place’ Literatūra in place branding: core and periphery in Bris- 1. Aaker, D. A. (2003). Brand Portfolio Strategy: Crea- bane’s“New World City”. Geo Journal, 81 (3), 379– ting Relevance, Differentiation, Energy, Leverage, 394. and Clarity. The Free Press, New York. 22. Harrison, J. S., Bosse, D. A., Phillips, R. A. (2010). 2. Anholt, S. (2010). Places. Identity, Image and Repu- Managing for Stakeholders, Stakeholder Utility tation. Palgrave Macmillan. Functions, and Competitive Advantage. Strategic 3. Anholt, S. (2007). Competitive Identity: the new Management Journal, 31 (1), 58–74. brand management for nations, cities and regions. 23. Hereźniak, M., Florek, M. (2016). Citizen involve- Palgrave Macmillan. ment, place branding and mega events – insights 4. Anholt, S. (2006) The Anholt-GMI City Brands In- from Expo host cities. Paper presented at the Inter- dex: How the world sees the world’s cities. Place national Place Branding Association Inaugural Con- Branding, 2 (1), 18–31. ference, London, 8–10 November, 2016. Houghton. 5. Anholt, S. (2003). Brand New Justice: the upside of 24. Kardelis, K. (2016). Mokslinių tyrimų metodologija global branding. Oxford: Butterworth-Heinemann. ir metodai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos 6. Ashworth, J. G., Voogd, H. (1990). Selling the City: centras. marketing approaches in public sector urban plan- 25. Kasapi, I., Cela, A. (2017). Destination Branding: A ning. London: Belhaven. Review of the City Branding Literature. Mediterra- 7. Augustinaitis, A. (2005). Valdymo kaitos kryptys nean Journal of Social Sciences, 8 (4), 129–142. žinių visuomenėje. Informacijos mokslai, 33, 15–25. 26. Kauno rajono ženklas (2014). Prieiga internete: htt- 8. Balakrishnan, M. S., Kerr, G. (2013). The 4D model ps://www.kaunorajonas.lt/kauno-rajono-zenklas/. of place brand management. Branded spaces, man- 27. Kavaratzis, M., Ashworth, G. (2008). Place market- agement-culture-interpretation Germany. Springer ing: How did we get here and where are we going? Fachmedien Wiesbaden. Journal of Place Management and Development, 1 9. Birštono prekės ženklas (2015). Prieiga internete: (2), 150–165. https://www.visitbirstonas.lt/birstono-logo/. 28. Kotler, Ph. (2003). Marketing management. Prentice 10. Bridoux, F., Stoelhorst, J. W. (2013). Microfounda- Hall / Pearson Education. tions for stakeholder theory: Managing stakeholders 29. Kotler, Ph., Gertner, D. (2002). Country as Brand, with heterogeneous motives. Strategic Management Product, and Beyond: A Place Marketing and Brand Journal, 35, 107–125. Management Perspective. Journal of Brand Manage- 11. Castells, M. (2006). Tapatumo galia. Vilnius: Poli- ment, 9 (4–5), 249–261. grafija ir informatika. 30. Lionikaitė, J. (2013). Valstybės vidinės ženklodaros 12. Damkuvienė, M., Petukienė, E., Valuckienė, J., Ti- modeliavimas: daktaro disertacija. Kaunas: Vytauto jūnaitienė, R., Balčiūnas, S., Bersėnaitė, J. (2014). Didžiojo universitetas. 16 31. Matulevičienė, M. (2018). Organizacijos reputacijos 42. Petukienė, E., Tijūnaitienė, R., Raipa, A. (2007). įtaka suinteresuotųjų šalių pasitikėjimui organizaci- Visuomenės dalyvavimas: socialinio kapita- ja: daktaro disertacija. Kaunas: Kauno technologijos lo, demokratijos ir racionalaus pasirinkimo teori- universitetas. jų apžvalga. Viešoji politika ir administravimas, 21, 32. Merriam, S. (1988). Case study research in educa- 87–95. tion: A qualitative approach. San Francisco: Jossey- 43. Pompe, A. (2017). City brand in the eyes of values. Bass. Advances in Business-Related Scientific Research 33. Merrilees, B., Miller, D., Herington, C. (2012). Mul- Journal, 8 (1), 9–22. tiple stakeholders and multiple city meanings. Euro- 44. Potter, E. H. (2009). Branding Canada: Project- pean Journal of Marketing, 46 (7–8), 1032–1047. ing Canada’s soft power through public diplomacy. 34. Moilanen, T., Rainisto, S. (2009). How to brand na- Montreal: McGill-Queen’s Press-MQUP. tions, cities and destinations. Hampshire: Palgrave 45. Punch, K. E. (2005). Introduction to Social Research Macmillan. – Quantitative & Qualitative Approaches. London: 35. Monteiro, P. D. S. (2016). Stakeholders’ involvement Sage. in City Branding: The participation and identifica- 46. Ries, A., Trout, J. (2001). Positioning: the Battle for tion of Porto residents on the image of the city. Dis- your Mind. New York: McGraw Hill. sertation. Master in Management. University of Por- 47. Roberts, W. R., Mahoney, L. (2004). Stakeholder to (FEP). conceptions of the corporation: their meaning and in- 36. Ogu, M. I. (2013). Rational choice theory: assump- fluence in acounting research. Business Ethics Quar- tions, strengths, and greatest weaknesses in appli- terly, 14 (3), 399–431. cation outside the western milieu context. Arabian 48. Schilling, M. A. (2000). Decades ahead of her time: Journal of Business and Management Review (Nige- advancing stakeholder theory through the ideas of rian Chapter), 1 (3), 90–99. Mary Parker Follet. Journal of Management Histo- 37. Okano, H., Samson, D. (2010). Cultural urban brand- ry, 6 (5), 224–242. ing and creative cities: A theoretical framework for 49. Szondy, G. (2008). Public Diplomacy and Nation promoting creativity in the public spaces. Cities, 27, Branding: Conceptual Similarities and Differences. 10–15. Discussion Papers in Diplomacy. Clingendale: Neth- 38. Olins, W. (2006). On Brand. London: Thames & erlands Institute of International Relations. Hudson. 50. Tijūnaitienė, R., Damkuvienė, M. (2010). Vi- 39. Olins, W. (2003). Branding the nation – The histori- suomenės dalyvavimo koncepcijos: teorinė prieiga. cal context. Journal of Brand Management, 9 (4/5), Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 1 241–248. (17), 125–132. 40. Papadopoulos, N., Heslop, L. (2002). Country equity 51. Wolf, J. (2014). The relationship between sustain- and country branding: Problems and prospects. The able supply chain management, stakeholder pressure Journal of Brand Management, 4 (5), 294–321. and corporate sustainability performance. Journal of 41. Papp-Vary, A. (2011). The Anholt-GMI city brand Business Ethics, 119, 317–328. hexagon and the saffron European city brand barom- 52. Zenker, S. (2011). How to catch a city? The concept eter: A comparative study. Regional and Business and measurement of place brands. Journal of Place Studies, 3 (1), 555–562. Management and Development, 4 (1), 40–52.

Bivainienė, L., Tamošiūnas, T.

Theoretical and empirical aspects of the manifestation of stakeholder participation in city brand development activities

Summary

Relevance and problem of the research. The problem of city brand development as well as discusses development of city brand is understood as the process the concept of city brand or identifies the elements when the city becomes a product that can be attractively of city brand. However, there is a lack of a systematic “sold”. City marketing has evolved into marketing approach in modelling the prerequisites necessary for activities that focus not only on the formation of marketing stakeholder participation, the conditions of expression, complex or market research, but also on the stakeholder and the identification of directions in the development of involvement in order to achieve strategic goals. city brand. Therefore, the manifestation of stakeholder The scientific literature analyses stakeholder participation in the development of city brand is a participation in different activities by deepening into the relevant, but at the same time, problematic subject for expectations or results of one or another stakeholder, the research, both theoretically and practically.

17 The scientific problem can be summarized as agreements; 3) sustainable direction, where city brand the following question: What is the manifestation of becomes the basis of civil society and community, and the stakeholder participation in the development of city brand needs of future generations are taken into consideration, as in the context of Lithuania? well as priority of public interest is ensured. The document The aim of the study is after theoretical and analysis showed that in Lithuanian cities, stakeholders empirical investigation of the manifestation of stakeholder emphasize the competitive direction of the development participation in the development of city brand to provide a of city brand, by clearly identifying competitors both in model of the expression of stakeholder involvement in the Lithuania and abroad as well as the sustainable direction development of city brand. of the development of city brand, where all stakeholders’ Research methods. Three research methods were expectations and needs are met. The possibility of a applied in empirical research: 1) the case study method cooperative direction was expressed by three experts who examined all eight existing and approved Lithuanian city participated in the study. branding guides; 2) the method of content analysis of Based on theoretical and empirical research, a the documents analysed the participation of stakeholders model of the manifestation of stakeholder participation in in the development of city brand in the strategic the development of city brand was developed. The model development plans of 60 municipalities and investigated consists of three parts: Origins, Expression of Stakeholder the components of the development of city brand in these Participation, and Results. There are two key sources in plans; 3) The method of expert semi-structured interviews the part Origins: the city and the stakeholders. investigated the attitudes of fifteen city brand professionals The second part of the model reflects the about the manifestation of stakeholder participation in the manifestation of stakeholder participation by development of city brand. proposing to maintain five criteria for stakeholder Participation is a broad concept where economic, identification – commitment, representation, affiliation, social, cultural and psychological aspects overlap. influence, closeness as well as the forms of stakeholder Scientists also identify different forms of the manifestation involvement – joint activity, co-creation, and control. of participation. Since the end of the 20th century, there The aims of stakeholder involvement are identified in has been a tendency towards increasing participation of this part: city development, alignment of interests, and stakeholders in various public activities, development the development of city brand. The development of city projects, and development of the city in which they brand consists of key elements – vision, target audience live or have interests. Stakeholder participation aims to and communication, and the core of this development – balance different interests, to agree on an overall result, the concept of the city brand consists of tangible, non- and to achieve rationality. Stakeholder participation in the tangible and illustrating achievements elements of city development of city brand can be seen as a whole, as a brand. subject of consensus. Four key outcomes are expressed in the part The summarized analysis of scientific literature Results: 1) identification map of stakeholders participation allowed to identify six elements of city brand and 20 in the development of city brand; 2) argumentation of of their characteristics. The six elements were paired stakeholder rational participation, which clearly defines and grouped into three groups: tangible (location, the expected outcomes of the actions; 3) substantiation infrastructure and public services), non-tangible (urban and consolidation of the development of city brand; 4) life, people) and illustrating achievements (potential, consolidation of characteristics of city brand elements. status and position) elements of city brand. The results of The feedback from the part Results to the initial empirical research enabled to supplement these elements part Origins is fixed in the model, as the results of with four additional characteristics and to concretize them stakeholder involvement in the development of city brand with the cases of Lithuanian cities. lead to city change and change of stakeholders themselves. Theoretical and empirical research distinguishes The dynamic process of stakeholder involvement in the three directions in the development of city brand: development of city brand is a feedback in the model, 1) competitive direction, where city brand is seen as a tool where all structural elements of the model are constantly of competitive advantage; 2) cooperation direction, which changing. aims to bring together various institutions into a whole Keywords: city brand, stakeholder, participation, that ensures collaboration, cooperation, consultation, and development.

18 ISSN 2351-6712 (Online) Socialiniai tyrimai / Social Research. 2019, Vol. 42 (1), 19–31

Spatial Analysis of Local Government Fiscal Condition in Nebraska1

Craig S. Maher1, Mahbubul Majumder2, Wei-Jie Liao3, Yansi Liao4 1School of Public Administration University of Nebraska at Omaha, USA. E-mail: [email protected] 2Department of Mathematics University of Nebraska at Omaha, USA. E-mail: [email protected] 3School of Public Administration University of Nebraska at Omaha, USA. E-mail: [email protected] 4Department of Mathematics University of Nebraska at Omaha, USA. E-mail: [email protected]

The article has been reviewed. Received on 1 October 2019, accepted on 12 November 2019

Abstract1 policy advocacy organizations (e.g. Pew) continue Many state governments, local officials, academics to seek models and approaches that will help them and even policy advocacy organizations continue to assess the probability of municipal financial distress seek models and approaches that will help them assess and crisis as we face the uncertain future. Local the probability of municipal financial distress and crisis officials play a critical role in making decisions as we face an uncertain future. Local communities meet about local finances – both expenditures and challenges where important decisions will need to be revenues – that have significant economic, social, made about how to efficiently and effectively allocate and environmental outcomes for communities. scarce public resources with limited capacity. This research aims at examining the spatial patterns of local In Nebraska, economic and demographic governments’ fiscal condition. It provides the analysis of changes are creating new challenges for local municipal fiscal condition based on spatial patterns, more governments across the urban-rural continuum. specifically, the proximity of a municipality to the urban Urban communities are becoming popular places to centers of Omaha and Lincoln, Nebraska. live (Ehrenhalt, 2012), but continue to struggle with Keywords: fiscal condition, spatial analysis, the costs of congestion and service needs. Maher, spread-backwash effect. Park, and Park (2016) show that compared to other regions in the state, Nebraska’s rural areas have the Introduction highest proportion of population over the age of 65, The Great Recession of 2007-09 left scars the lowest percentage of population with a college across the landscape of local governments in the degree, lower household median income, and higher United States. In addition to high-profile bankruptcy unemployment rates. In addition, according to filings in Detroit, Michigan and Harrisburg, the Federal Reserve Bank of Kansas City (2016), Pennsylvania, many local governments declared Nebraska’s overall economy is masking an important fiscal emergencies, cut spending, and laid off or divergence between the urban and rural regions. furloughed workers (Gorina, Maher, and Joffe, Since 2012-13, Nebraska’s farm economy has 2018). Even today, the state and local government faced significant drops in crop prices, farm income sector remains below where it was relative to 2007 and value in livestock and meat exports (Federal employment. Against this backdrop, many state Reserve Bank of Kansas City, 2016). Thus, local governments, local officials, academics and even communities are left in a precarious position where 1 Paper prepared for presentation at the 19th International important decisions will need to be made about how Multidisciplinary Scientific Conference “Rethinking to efficiently and effectively allocate scarce public Regional Competitiveness”. 28 November, 2019. resources with limited capacity. Venue – Šiauliai arena (J. Jablonskio str. 16, Šiauliai, This study offers an analysis of municipal Lithuania). Special thanks to Dr. Christine Reed, Director fiscal condition based on spatial patterns, more of University of Nebraska at Omaha’s Center for Urban specifically, the proximity of a municipality to the Sustainability for funding support.

Copyright © 2019 Šiauliai University Press 19 urban centers of Omaha and Lincoln, Nebraska. The have very different perspectives on organizational design combines fiscal condition literature, regional changes. planning scholarship and environmental resilience In order to make local governments more work. The paper follows with a literature review, resilient, it is necessary to assess their fiscal condition. Nebraska context, research design, methodology, Since the 1970s, there has been a burgeoning literature findings, and conclusions. on the measurement and examination of municipal fiscal condition. The New York City fiscal crisis of Literature Review the 1970s was the origin of much of the literature on This research aims at examining the spatial fiscal condition. In the 1980s and 1990s, researchers patterns of local governments’ fiscal condition. The began using existing data to develop classification literature on resilience, fiscal health, and spread- models used to identify fiscal condition with the backwash effects can contribute to the discussion expectation that it would help prevent future fiscal of the research topic and are discussed in this distress. Brown’s (1993) ten-point test is an exemplar section. The concept of resilience is getting more of this approach. Other examples of this approach and more attention in the public sector, especially include Groves et al. (1981), Honadle and Lloyd- after the Great Recession. Governments at all levels Jones (1998), Kleine, Kloha, and Weissert (2003), are expected to be resilient to weather fiscal distress Kloha, Weissert, and Kleine (2005a and 2005b), and economic downturns. The term “resilience” and Mead (2006). Typically, these models have has been widely used in ecology since the 1970s. used a mixture of economic, demographic and fiscal Holling (1973) defines resilience as the ability of a variables to classify a government’s fiscal condition. system to absorb changes and persist. Allen and his These models do not use a predictive approach in colleagues (2016) offer a dynamic systems approach the sense of having dependent and independent to assessing resilience of midsize cities in the U.S. variables and a statistical model. Rather, they use a They describe resilience in terms of the degree of set of multidimensional indices that include a series “disturbance a system can withstand without losing of economic and fiscal variables. The municipalities essential structure and functioning” and assert that are given a score on the index and then classified “[a] resilient state can be assessed by measuring a as fiscally distressed or not. However, Hendrick set of key processes and structures within and across (2004) and Clark (2015) both suggest that different relevant domains of scale.” indicators of fiscal condition should not be assigned While the principal focus of Allen et al.’s the same weight and should be examined separately study is ecological and environmental (water, in in order to construct a more accurate picture of fiscal particular), the discussion of resilience and system condition. modeling includes socio-economic and governance The spread-backwash effects may provide a subsystems. In recent years, the concept of resilience germane theoretical background for this research. has been introduced to other fields, such as emergency The main focus of the spread-backwash effects management (McCreight, 2010), organizational is the extent to which urban growth helps or hurts studies (McCarthy, Collard, and Johnson, 2017), surrounding suburban and rural communities. The and regional studies and economics (Simmie and concept was developed by Myrdal in 1957. Spread Martin, 2010; Bristow and Healy, 2014; Boschma, effects could be found when positive externalities 2015). Simmie and Martin (2010) suggest that in the are realized for rural communities as economic fields of regional studies and economics, the broad opportunities generated by urban centers expand definition of regional economic resilience was “the outward. Conversely, backwash effects could be ability of a region to anticipate, prepare for, respond found when migration flows from rural to urban to, and recover from a disturbance.” However, there areas, causing a weakening of the labor force in are two competing thoughts which have different rural areas. Hirschman (1958) develops a similar definitions in detail. The first one is derived from framework called the trickling down-polarization engineering resilience, which focuses on the stability effects. A more developed region might have of a system after a disturbance. Under this definition, trickling-down effects on a less developed region if an economy is expected to retain its function and its growth helped the less developed region. On the structure after a disturbance. The second one is contrary, if a more developed region’s growth hurts derived from ecological resilience. Under this and isolates a less developed region, it might result definition, an economy is expected to make changes in polarization effects. to its function and structure in order to respond to Whether spread effects exceed backwash the disturbance and sustain. Although these two effects in urban growth has been long debated since thoughts both agree with the idea of resilience, they the 1950s, when the frameworks were first proposed.

20 Myrdal (1957) suggests that negative (backwash) and income change. In this research, we would like effects might dominate. Hirschman (1958) believes to expand the discussion to local governments’ fiscal that even though negative (polarization) effects condition. We would like to know whether spread- might be seen in the short run, positive (trickling backwash effects can be found in terms of fiscal down) effects might be seen in the long run. condition. Different empirical studies have different findings Generally speaking, we find that the concepts of the spread-backwash effects. Ganning et al. of resilience and spread-backwash effects can be (2013, p.465) conclude that most research found introduced to the field of public budgeting and more spread than backwash effects of urban growth finance, especially the research on fiscal condition. on rural communities. Gaile (1979, 1980) suggests There are some issues suggested by the existing that spread versus backwash effects should not be literature that need to be taken into consideration by dichotomous, but spread effects might be smaller this research. First, there are state and/or regional- than backwash effects in general. Barkley, Henry, specific attributes that need greater consideration, for and Bao (1996) also find that backwash effects instance, different revenue structures (cities in North dominated in rural areas. Dakota are quite different from cities in Nebraska Ganning et al. (2013) find that not until the due to oil reserves) and/or different revenue-raising late-1980s did empirical studies on the spread and limitations imposed by states. The second point is backwash effects emerge. They suggested that the the disconnection between financial conditional spread and backwash effects are typically “measured analysis offered by academics and policy advocates, in the context of population change or income and data availability for smaller communities change as a function of distance to and growth in (those with a population less than 10,000). Most the nearest city.” Researchers, such as Gaile (1979) of the literature is based on comprehensive audited and Boarnet (1994), develop several spatial models financial reports (CAFRs) that are only completed to examine the spread and backwash effects. Pandey, for larger government entities. Most municipalities Pasternack, Majumder, Soupir, and Kaiser (2015) in Nebraska are far too small to have CAFRs and thus develop a neighborhood statistics model to examine their financial condition cannot be examined using the instream bacteria level in Iowa. This model took this body of literature. Last but not least, the general the influence of neighboring cites into consideration concept of fiscal distress employed in the literature and might be fruitful for this research. We further is that a local government is facing a situation where discuss the model in the methodology section. its ability to pay upcoming financial commitments We can conclude some key points from the is at threat. This suggests that short-term metrics existing literature on resilience, fiscal health, and are more valuable than long-term measures which spread-backwash effects. First, the literature on makes the current data collected by the Nebraska resilience agrees that resilience is an entity’s ability State and Local Finance Lab highly applicable for to weather a disturbance. The concept of resilience this endeavor. can be introduced to the field of public budgeting and finance to examine whether governments can The Nebraska Context withstand fiscal distress and sustain over time. Nebraska is a microcosm of a worldwide Second, the literature on fiscal health shows that the trend that has been occurring for centuries, but concept of fiscal condition is complicated and even seems to have ramped up in the past couple of defining it requires careful attention. There were decades – population migration from rural areas many issues in assessing how the various fiscal and to urban centers. In 2010, Nebraska’s three urban economic variables fit together to tell the complete counties (Douglas, Lancaster, and Sarpy) comprised story of fiscal condition. We may need to be careful 52.6 percent on the state’s 1.8 million population. when we select indicators of fiscal condition for this The U.S. Census Bureau projects that in 2050, research. However, over time, knowledge has been those same three counties will be home to nearly gained regarding the types of variables that may be two-thirds (66.4 percent) of the state’s 2.3 million important for the measurement of fiscal condition inhabitants (Drozd and Deichert, 2015). This means and they include fiscal, economic, and demographic that while the state’s population is projected to grow variables. Last but not least, the literature on spread- 24.3 percent between 2010 and 2050, the three backwash effects suggests that urban growth has both urban counties are expected to grow 57.1 percent, positive and negative effects on suburban and rural whereas the remaining counties are expecting a areas. It is highly debated whether positive effects 12 percentage point population decline during this outweigh negative effects or not. Spread-backwash period. In addition, the composition of the population effects are usually measured by population change is “graying” more rapidly for the rural counties

21 compared to the three urban counties. In 2010, 10.4 • General revenues-general expenditures ratio; percent of population in the three urban counties was • Debt per capita; age 65 or older; by 2050, the share is projected to • Debt-property valuation ratio; grow to 16.8 percent. During the same period for the • Net cash balances-general expenditures ratio; remaining 90 Nebraska counties, the percentage of • Property taxes-general revenues ratio. the population age 65 or older is expected to jump The key independent variable of this research from 17.0 percent to 28.2 percent. is the municipalities’ proximity to the Nebraska urban centers of Omaha or Lincoln, which is Research Design measured by the municipalities’ distance to the urban We examine the fiscal data of 69 municipalities centers on Google Map. If a municipality belongs to in Nebraska that are in the Omaha-Council Bluffs the Omaha MSA, we measure its distance to Omaha. MSA (hereinafter, the Omaha MSA) and the Conversely, if a municipality belongs to the Lincoln Lincoln-Beatrice MSA (hereinafter, the Lincoln MSA, we then measure its distance to Lincoln. MSA) from 2001 to 2016. The fiscal data are Other independent variables reflect economic, collected by the office of the Nebraska Auditor of demographic and institutional constructs. Economic Public Accounts. These data are uniformly reported variables are the first in line. In some cases, a decline by all forms of local governments and consist of in population or tax base (e.g. property valuation) property valuation, revenues, expenditures, net cash may be a good predictor of municipal fiscal balances and debt. For our purposes, these are the condition. The Nebraska State and Local Finance most useful data since most Nebraska municipalities Lab database has already built in the following are too small to produce a CAFR (the median sized key independent variables for years 2001 to 2016: Nebraska municipality has a population of 314). The population2, median household income, percent downside of these data is that they are self-reported of white population, percent of population with a and presented on a cash-basis. bachelor’s degree or higher, and unemployment rate. The data analysis focuses on the fiscal Two control variables are included in our models. condition of municipalities and their proximity to the The first one is a dummy variable “Lincoln MSA.” two urban centers in Nebraska, Omaha and Lincoln. If a municipality belongs to the Lincoln MSA, we There are several key variable choices that must code it as 1, otherwise 0. The second one is “year.” be made in undertaking this study. One question The neighborhood statistics models examine the is related to long-term versus short-term fiscal trends of the indicators over time. The multiple condition. While there is no doubt that measures of regression models control the years that are viewed long-term solvency are important, we mostly focus as recessions (2001, 2002, 2007, 2008, and 2009) to on short-term fiscal condition given the availability see if these years matter. of data for this project. However, we do include one Key questions in this analysis are magnitude measure of long-term fiscal condition: debt. This ties and timeliness. Fiscal condition has often been into the recent interest in state abilities to prevent operationalized as a specific quantitative drop in a an acute fiscal crisis and the interest in municipal particular measure over a specific period of time. bankruptcy where the test for entry into the process is Given the diversity of choices made previously, based on liquidity. The other choice is related to the the approach used here will be to test various approach of using a single variable as opposed to an manifestations of these variables in terms of index to identify and measure fiscal condition. Other magnitude and timing. For example, does a five researchers have typically used an index of variables percent decrease in fund balance or current ratio to identify fiscal condition. However, using an index indicate poor fiscal condition? A variety of magnitude might be problematic since different variables might and timing approaches will be tested once the data be assigned the same weight and some less important are collected to determine the viability of various variables might be included. Thus, we have decided options including percent changes, baseline changes to examine multiple variables separately instead of and other permutations. This is in part the reason to constructing an index. take advantage of the large amount of data already And then, the next step is variable selection. collected by the Nebraska State and Local Finance Based on the literature (Brown, 1993; Kloha et al., Lab. 2005a), we select a set of variables as the indicators of fiscal condition, including: general expenditures, general revenues, property taxes, net cash balances, 2 Population and property value are highly correlated (cor- and debt service. The five indicators used as the relation coefficient = 0.9852). To deal with the problem dependent variables are: of multicollinearity, we drop the independent variable “property value.” 22 Research objectives indicators among sampling locations. The next The study set out to assess the spatial phase of the analysis is developing a neighborhood relationship between proximity to the urban statistics model to assess the strength of relationship centers and municipal fiscal condition using five between location and municipal fiscal condition. measures: revenues/expenditures; debt per capita; Neighborhood Statistics Model: debt/property valuation; cash reserve/expenditures For this study we develop a neighborhood and property tax/revenues. We employ a spatial statistics model for the 69 municipalities (M=69) neighborhood statistics model, the Markov Random over 16 years (T=16). The model was developed Field model, to assess our central hypotheses that by Pandey et al. (2015) to predict the spatial and the further the distance from the urban center, the temporal patterns of instream E. coli bacteria levels. weaker the municipality’s fiscal condition. The We generally follow Pandey et al.’s path to formulate study is prepared according to the procedure used the model. In Equation 1, is a random variable, and by Pandey et al. (2015) and tested on 69 Nebraska Si ≡ (l, t) where l is the sample municipality (1 to municipalities over a 16-year time period. We also M), and t is the sample year (1 to T). Thus, we have use this panel data to run multiple regression models l = M * T = 1,104 samples. for the 5 indicators to ensure the robustness of this study. Y ≡ {Y(Si) : i = 1, ..., l} There are three primary aims of this study: = {Y(l, t) : l = 1, ... M, t = 1, ...T} (1) (1) observe and analyze how five indicators vary over a 16-year time period and 69 municipalities in relation Suppose that five indicators’ temporal to the google distance between each municipality and distributions are independent in time. We develop its corresponding urban center, population, median the neighborhood structures, which are shown in household income, ethnicity (% white population Appendix 2. Municipalities with google distance relative to total population), educational attainment less than 15 miles are defined as neighbors. For (% population with bachelor’s degree or over relative example, location 2 (Arlington, NE) has two to population aged over 25), unemployment rate (% neighbors: location 19 (Kennard, NE) and location unemployed population relative to total labor force), 42 (Washington, NE), since the distance between area (Omaha or Lincoln MSA); (2) compare the five Arlington, NE and Kennard, NE is 9.36 miles, and indicators between Omaha and Lincoln MSAs and; the distance between Arlington, NE and Washington, (3) develop and measure the predictive proficiency NE is 13.13 miles. of the neighborhood statistics model. Suppose that the five indicators measurements are also independent in time. We could define

Methodology neighbors of Y(Si) as: This research examines all 69 Nebraska municipalities in the Omaha MSA and the Lincoln Ni ≡ {Sj : δij <15} (2) MSA. The Omaha MSA consists of five counties in Nebraska (Cass, Douglas, Sarpy, Saunders, and where δij = D(Si, Sj), D stands for google distance

Washington) and three counties in Iowa. We only δij < 15. Then include the 46 municipalities in the five Nebraska counties (numbered 1 to 46). The Lincoln MSA [Y(Si)|{Y(Sj) : j ≠ i}] = [Y(Si)| Y (Ni)] (3) consists of two counties in Nebraska (Lancaster and

Seward). There are 23 municipalities in these two For i = 1,2,...n(1104). Let Y(Si) have conditional counties (numbered 47 to 69). (Locations of the 69 density municipalities, please see Appendix 1.) # To begin this process of observing and f(Y(S$i)|Y(N$i) = Gua(μ$i, y 2)f (4) analyzing the five indicators, we performed a comparative analysis of the five indicators and where eight covariates that were collected for the 69 municipalities locations over a 16-year time period. Cij(y(Sj) θj (5) To assess the proficiency of the neighborhood 〗 – T statistics model, the Mann-Whitney U test, a non- subject to Cij = Cj where θ = (θ1, θ2, ..., θn) , θ = (θ) parametric test, is utilized. The Mann-Whitney U is the parameter vector of marginal mean that test enables us to compare the five indicators across incorporate the covariates Xk, k = 1,2, ..., 8. We used all sites of the eight covariates at each time; Pearson eight covariates: google distance, population, median correlation coefficients are estimated to relate the household income, ethnicity (% white population

23 relative to total population), educational attainment (12) (% population with bachelor’s degree or over relative ! to population aged over 25), unemployment rate (% ! unemployed population relative to total labor force), 𝛾𝛾 = ! !!!! !!! !!!! area (Omaha or Lincoln metropolitan statistical Once we have MLE of β and γ2, we can plug area). Thus, we have these values into Equation 9 to obtain the likelihood for η that gives us MLE for η. Then follow the order of equation number, plugging in our data and calculation output into Equations 11 and 12, we get ! (6) the estimates of β and γ2. Based on the maximum 𝜃𝜃 = 𝛽𝛽! + 𝛽𝛽! 𝑋𝑋! = 𝑋𝑋𝛽𝛽 likelihood approach described by Kaiser (2010), !!! Cressie (1993), and Besag (1974), we obtain the The joint distribution (Besag, 1974; Cressie, confidence intervals of the parameters. Appendix 1993) is: 3 presents the values of estimated parameters γ2,

-1 2 η, β0, ..., β8 obtained from the preliminary analysis Y Gau (θ; (L – C) lγ ) (7) of the neighborhood statistics models. These values are used for predicting the five indicators at each ≈ where sampling location. C ≡ [c ] and c = 0 if j ∉ N (8) i,j N×N i,j i Results and Findings In this research, we use the neighborhood For this model, C has the form statistics models to assess the relationship between our five indicators of municipal fiscal condition C = ηl H (9) n and municipalities’ proximity to the urban centers of Omaha and Lincoln, NE. In addition, we use the where D is a block diagonal matrix of size panel data to run several multiple regression models 11041104, and according to google distance of each as a robustness check. We find that the neighborhood municipality’s location, the neighborhood structures statistics models and the multiple regression models were developed as each block(size = 16×16). If the provide similar results. Those results are presented locations are neighbor, then defined as 1, otherwise in Table 1. 0. In the neighborhood statistics models, our We apply the maximum likelihood approach to key independent variable – distance between a obtain the estimates of these parameters (Kaiser and municipality and its corresponding urban center – is Nordman, 2012; Kaiser, 2010). The log likelihood statistically significant in three of our five indicators function for the above model is: of fiscal condition. The further a municipality is from the urban centers (Omaha or Lincoln), the lower the revenues-expenditures-ratio, debt per capita, and net ! 1 𝑁𝑁 ! cash balances-expenditures ratio might be. These 𝐿𝐿 𝛽𝛽, 𝛾𝛾 , 𝜂𝜂 = 𝐿𝐿𝐿𝐿𝐿𝐿 𝐿𝐿 − 𝐶𝐶 − 𝐿𝐿𝑜𝑜𝑜𝑜 2𝜋𝜋𝛾𝛾 − 2 2 indicators are core measures of cash, budgetary (10) and long-term solvency. In the multiple regression 1 ! models, we also find that distance is negatively − ! 𝑦𝑦 − 𝑋𝑋𝑋𝑋 1 − 𝐶𝐶 𝑦𝑦 − 𝑋𝑋𝑋𝑋 2𝛾𝛾 significant for the revenues-expenditures ratio and An advantage of this model specification the net cash balances-expenditures ratio, but not is that, for any given η, the maximum likelihood significant for debt per capita. In both models, the 2 estimate (MLE) β and γ are the closed form debt-property valuation ratio is not significant. solutions, which are given by:

(11) ! !! ! 𝛽𝛽 = 𝑋𝑋 𝑙𝑙 − 𝐶𝐶 𝑋𝑋 𝑋𝑋 1 − 𝐶𝐶 𝑦𝑦

24 Table 1 Results of the Neighborhood Statistics Models and the Multiple Regression Models

Debt per Debt/Property Net Cash Property Tax/ Rev/Exp Capita Value Balance/Exp Rev Nbhd Reg Nbhd Reg Nbhd Reg Nbhd Reg Nbhd Reg Google distance ------Population - + + + - - Median household income - - + - + White population + - Bachelor’s degree + + + + + + + Unemployment rate + + + + + Lincoln MSA ------Year + + + - Year 2001 - - Year 2002 - - - Year 2007 Year 2008 - - Year 2009

Several other independent variables are also capita and property tax-revenues ratio were lower in significant in both models. Municipalities with larger 2001, while debt per capita, debt-property valuation population may have higher debt per capita and ratio, and net cash balances-expenditures ratio lower net cash balances-expenditures ratio, which were lower in 2002. During the Great Recession, may not be good signs for fiscal health. Education the revenues-expenditures ratio and the net cash is positively associated with revenues-expenditures balances-expenditures ratio were lower in 2008. ratio, debt per capita and debt-property valuation ratio. Unemployment rate is positively associated Conclusions with revenues-expenditures ratio and debt per capita. The analysis offers important findings Median household income and white population do for policy analysts and from a research design not have significant influences on the indicators that perspective. On the policy side, Nebraska policy are consistent across the models. makers will be forced to make some difficult We also find that municipalities in the Lincoln decisions as the population continues its migration MSA typically have worse fiscal condition than to the urban centers. As stated earlier, in 2016, the municipalities in the Omaha MSA. For instance, in median population of Nebraska’s 528 municipalities both models, municipalities in the Lincoln MSA have is 314. It is estimated that by 2050, two-thirds lower net cash balances-expenditures ratio and lower of the state’s population will be living in three property taxes-revenues ratio than municipalities urban counties, largely comprising the state’s two in the Omaha MSA. In the neighborhood statistics MSAs. Our analysis reveals that even for those models, municipalities in the Lincoln MSA also municipalities in these MSAs, the further they are have lower revenues-expenditures ratio than from Omaha or Lincoln, the weaker their financial municipalities in the Omaha MSA. However, condition (e.g. lower revenues-expenditures ratio interestingly, in the neighborhood statistics models, and lower net cash balances-expenditures ratio). municipalities in the Lincoln MSA tend to have less What should be the state policy? To what extent can debt than their peers in the Omaha MSA. these small, rural municipalities afford to provide In the neighborhood statistics models, the basic services – protective services, street repairs, control variable “year” is included to examine the utilities, etc., particularly in a state heavily reliant on time trend. We find that debt per capita, debt-property the property tax? valuation ratio, and net cash balances-expenditures The analysis also reveals a useful application ratio increase over time, while property tax-revenues of natural systems designs to the field of public ratio decreases over time. In the multiple regression budgeting and finance. Our neighborhood-based models, we include five dummy variables to examine statistical modeling, previously applied to study the effect of the early 2000s recession (2001 and such things as E. coli concentrations in rivers, 2002) and the Great Recession (2007, 2008, and reveals a robustness in our analysis of municipal 2009). During the early 2000s recession, debt per fiscal condition. The original intent of this project

25 was to develop a systems approach to the study of wash Processes. Geographical Analysis, 11 (3), 273- the natural environment, the initial phase presented 288. here offers promise. 14. Gaile, G. L. (1980). The Spread-Backwash Concept. The study clearly has its limitations, including Regional Studies, 14 (1), 15-25. data availability and generalizability. Regarding the 15. Ganning, J. P., Baylis, K., Lee, B. (2013). Spread and former, we are working with budget data submitted Backwash Effects for Nonmetropolitan Communities in the U.S. Journal of Regional Science, 53 (3), 464- to the State Auditor’s office. These data lack the 480. oversight and breadth to which we have grown 16. Gorina, E., Maher, C., Joffe, M. (2018). Local Fiscal accustomed when studying audited financial reports. Distress: Measurement and Prediction. Public Bud- Similarly, the analysis is limited to 69 municipalities geting and Finance, 38 (1), 72-94. in Nebraska, a state with a relatively small population 17. Groves, S. M., Godsey, M., Shulman, M. A. (1981). (less than two million) and two population centers Financial Indicators for Local Government. Public that are relatively close to each other. The findings Budgeting and Finance, 1 (2), 5-19. have implications for a handful of similarly-sized 18. Hendrick, R. (2004). Assessing and Measuring the states, but not the majority in the United States. Fiscal Health of Local Governments: Focus on Chi- cago Metropolitan Suburbs. Urban Affairs Review, References 40 (1), 78-114. 19. Hirschman, A. O. (1958). Interregional and Inter- 1. Allen, C. et al. (2016). Avoiding Decline: Fostering national Transmission of Economic Growth. In A. Resilience and Sustainability in Midsize Cities. Sus- Hirschman, The Strategy of Economic Develop- tainability, 8, 844. ment (pp. 183-201). New Haven, CT: Yale Univer- 2. Barkley, D. L., Henry, M. S., Bao, S. (1996). Iden- sity Press. tifying “Spread” versus “Backwash” Effects in Re- 20. Holling, C. S. (1973). Resilience and stability of eco- gional Economic Areas: A Density Functions Ap- logical systems. Annual Review of Ecology and Sys- proach. Land Economics, 72 (3), 336-357. tematics, 4, 1–23. 3. Besag, J. (1974). Spatial Integration and the Statis- 21. Honadle, B. W., Lloyd-Jones, M. (1998). Analyzing tical Analysis of Lattice Systems. Journal of Royal Rural Local Governments’ Financial Condition: An Statistical Society, 36 (2), 192-236. Exploratory Application of Three Tools. Public Bud- 4. Boarnet, M. G. (1994). An Empirical Model of In- geting and Finance, 18 (2), 69-86. tra-Metropolitan Population and Employment 22. Kaiser, M. S. (2010). Statistical Methods for Spatial Growth. Papers in Regional Science, 73 (2), 135- Data. Course lecture, Department of Statistics, Iowa 152. State University. 5. Boschma, R. (2015). Towards an Evolutionary Per- 23. Kaiser, M. S., Nordman, D. J. (2012). Blockwise Em- spective on Regional Resilience. Regional Studies, pirical Likelihood for Spatial Markov Model Assess- 49 (5), 733-751. ment. Statistics and Its Interface, 5 (3), 303-318. 6. Bristow, G. and Healy, A. (2014). Regional Resil- 24. Kleine, R., Kloha, P., Weissert, C. S. (2003). Moni- ience: An Agency Perspective. Regional Studies, 48 toring Local Government Fiscal Health: Michigan’s (5), 923-935. New 10 Point Scale of Fiscal Distress. Government 7. Brown, K. W. (1993). Ten-Point Test of Financial Finance Review, 19 (3), 18-23. Condition: Toward an Easy-to-Use Assessment Tool 25. Kloha, P., Weissert, C. S., Kleine, R. (2005a). Devel- for Small Cities. Government Finance Review, 9 (6), oping and Testing a Composite Model to Predict Lo- 21-26. cal Fiscal Disparities. Public Administration Review, 8. Clark, B. Y. (2015). Evaluating the Validity and Re- 65 (3), 313-323. liability of the Financial Condition Index for Local 26. Kloha, P., Weissert, C. S., Kleine, R. (2005b). Some- Governments. Public Budgeting & Finance, 35 (2), one to Watch over Me: State Monitoring of Local Fis- 66-88. cal Conditions. The American Review of Public Ad- 9. Cressie, N. (1993). Statistics for Spatial Data. New ministration, 35, 236-255. York, NY: John Wiley & Sons. 27. Maher, C., Park, S., Park, J. (2016). Examining Ne- 10. Drozd, D., Deichert, J. (2015). Nebraska County braska’s Municipal Finance Picture: Trends in Rev- Population Projections: 2010 to 2050. Omaha, Ne- enues, Expenditures, Debt and Reserves from 2001- braska: Center for Public Affairs Research. 2015. Unpublished. 11. Ehrenhalt, A. (2012). The Great Inversion and the 28. McCarthy, I. P., Collard, M., Johnson, M. (2017). Future of the American City. New York, NY: Knopf. Adaptive Organizational Resilience: An Evolution- 12. Farm Economy Tightens Further (2016). Federal Re- ary Perspective. Current Opinion in Environmental serve Bank of Kansas City. Last accessed Sept. 9, Sustainability, 28, 33-40. 2016: https://www.kansascityfed.org/research/indi- 29. McCreight, R. (2010). Resilience as a Goal and Stan- catorsdata/agcreditsurvey/articles/2016/2-11-2016/ dard in Emergency Management. Journal of Home- farm-economy-tightens-further. land Security and Emergency Management, 7 (1), 13. Gaile, G. L. (1979). Spatial Models of Spread-Back- 1–7. 26 30. Mead, D. (2006). A Manageable System of Economic 32. Pandey, P. K., Pasternack, G. B., Majumder, M., Condition Analysis for Governments. In H.A. Frank Soupir, M. L., Kaiser, M. S. (2015). A Neighborhood (Ed.) Public Financial Management (pp. 383-422). Statistics Model for Predicting Stream Pathogen In- Boca Raton, FL: Taylor and Francis. dicator Levels. Environmental Monitoring and As- 31. Myrdal, G. (1957). The Drift towards Regional Eco- sessment, 187 (3), 124. nomic Inequalities in a Country. In G. Myrdal, Eco- 33. Simmie, J., Martin, R. (2010). The Economic Re- nomic Theory and Under-Developed Regions (pp. silience of Regions: Towards an Evolutionary Ap- 23-38). London: Gerald Duckworth. proach. Cambridge Journal of the Regions, Economy and Society, 3, 27-43.

Maher, C. S., Majumder, M., Liao, W.-J., Liao, Y.

Spatial Analysis of Local Government Fiscal Condition in Nebraska

Summary

The effects of urban growth on outlying was on E.coli flows through streams, the research communities is a long-stand empirical question. design offers a good deal of applicability to this Often couched in the concept of spread-backwash study. We will also run a set of regression models effect, Ganning, Baylis and Lee (2013) find that to ensure the robustness of this study. We examined not until the late-1980s did empirical studies on the the fiscal data of 69 municipalities in Nebraska that spread and backwash effects emerge. Most empirical are in the Omaha-Council Bluffs MSA (hereinafter, investigations examine this theoretical phenomenon the Omaha MSA) and the Lincoln-Beatrice MSA within the context of either population or income (hereinafter, the Lincoln MSA) from 2001 to 2016. change. We propose to consider the spread-backwash The data analysis focuses on the fiscal condition of effect from the perspective of local government municipalities and their proximity to the two urban fiscal health. There is a substantial body of research centers in Nebraska, Omaha and Lincoln. The five in the public finance literate focusing on government indicators used as the dependent variables are: general fiscal health/fiscal condition that is applicable and revenues/general expenditures, debt per capita, the setting of Nebraska offers a unique case-study. debt/property valuation, net cash balances/general The U.S. state of Nebraska has approximately expenditures and property taxes/general revenues. 1.8 million residents and the state’s population is The key independent variable of this research is changing (getting older and more diverse), as well as the municipalities’ proximity to the Nebraska urban shifting to the urban centers of Omaha and Lincoln. centers of Omaha or Lincoln, which is measured In 1950, two-thirds of the state’s population lived by the municipalities’ distance to the urban centers outside of the metropolitan counties of Lancaster, on Google Map. Other independent variables will Sarpy and Douglas. In 2050, the U.S. Census is reflect economic, demographic and institutional projecting the two-thirds of the state’s population constructs. Our findings support the backwash effect will reside in these three counties. This is raising a in that, the further a city is from the urban center, the host of challenges and questions that residents and worse their fiscal condition. More specifically, the policy-makers are being forced to address. greater the distance a city is from Lincoln or Omaha, Methodologically, we propose a spatial NE (urban center), the lower the city’s revenues to neighborhood statistics model, the Markov Random expenditures, the lower its net balance and the lower Field model, to assess our central hypotheses that the the city’s property tax collections as a percentage of further the distance from the urban center, the weaker revenues. the municipality’s fiscal condition. The study is Keywords: fiscal condition, spatial analysis, prepared according to the procedure used by Pandey spread-backwash effect. et al. (2015). While the Pandey et al. (2015) research

27 Appendix 1. Locations of the 69 Municipalities

28 Appendix 2. Neighborhood Structures of the 69 Municipalities

order Subdivision Neighbors subdivision 1 Alvo 12, 13, 28, 15, 69 Eagle(6.6), Elmwood(6.95), Murdock(9.23), Greenwood(9.53), Waverly(10.83) 2 Arlington 19, 42 Kennard(9.36), Washington(13.13) 3 Ashland 15, 26, 36, 16, 28, 69 Greenwood(6.83), Memphis(6.92), SouthBend(8.09), Gretna(10.93), Murdock(12.08), Waverly(12.39) 4 Avoca 44, 30, 38, 13, 24 WeepingWater(6.20), Nehawka(9.46), Union(11.76), Elmwood(12.31), Manley(12.54) 5 Bellevue 31, 32, 20, 35, 33 Omaha(7.55), Papillion(7.67), LaVista(8.06), Ralston(9.32), Plattsmouth(13.08) 6 Bennington 42, 43, 19, 14 Washington(5.34), Waterloo(11.99), Kennard(12.01), FortCalhoun(13.93) 7 Blair 19, 14, 17, 42 Kennard(6.71), FortCalhoun(9.17), Herman(10.36), Washington(14.18) 8 CedarBluffs 11, 27, 41, 21, 23 Colon(7.69), MorseBluff(11.40), Wahoo(14.06), Leshara(14.11), Malmo(14.76) 9 CedarCreek 22, 37, 24, 36 Louisville(7.65), Springfield(13.47), Manley(13.90), SouthBend(13.97) 10 Ceresco 51, 40, 41, 18, 63 Davey(6.59), Valparaiso(11.39), Wahoo(11.85), Ithaca(12.67), Raymond(14.84) 11 Colon 41, 8, 23, 25, 21, 34, 18, 45 Wahoo(6.75), CedarBluffs(7.57), Malmo(9.96), Mead(10.79), Leshara(11.64), Prague(11.79), Ithaca(12.73), Weston(14.67) 12 Eagle 1, 13, 69, 58, 49 Alvo(6.60), Elmwood(9.41), Waverly(12.78), Lincoln(14.50), Bennet(14.93) 13 Elmwood 28, 1, 12, 24, 4, 36, 44 Murdock(6.27), Alvo(6.95), Eagle(9.43), Manley(12.17), Avoca(12.30), SouthBend(13.41), WeepingWater(14.22) 14 FortCalhoun 7, 19, 6 Blair(9.16), Kennard(10.18), Bennington(13.94) 15 Greenwood 69, 3, 1, 28, 26, 36 Waverly(5.55), Ashland(6.84), Alvo(9.53), Murdock(11.86), Memphis(13.75), SouthBend(13.99) 16 Gretna 37, 3, 32, 43, 20, 35, 36 Springfield(10.48), Ashland(10.95), Papillion(12.19), Waterloo(12.87), LaVista(13.60), Ralston(13.90), SouthBend(14.01) 17 Herman 7 Blair(10.36) 18 Ithaca 25, 41, 26, 10, 11, 46 Mead(7.91), Wahoo(10.04), Memphis(10.62), Ceresco(12.66), Colon(12.73), Yutan(13.25) 19 Kennard 7, 42, 2, 14, 6 Blair(6.71), Washington(8.02), Arlington(9.43), FortCalhoun(10.18), Bennington(12.07) 20 LaVista 35, 32, 5, 31, 37, 16 Ralston(1.47), Papillion(2.59), Bellevue(8.03), Omaha(10.84), Springfield(12.88), Gretna(13.39) 21 Leshara 39, 46, 43, 25, 11, 8 Valley(5.77), Yutan(7.45), Waterloo(10.25), Mead(11.63), Colon(11.64), CedarBluffs(14.00) 22 Louisville 37, 24, 36, 9, 44, 28 Springfield(5.82), Manley(7.19), SouthBend(7.26), CedarCreek(7.65), WeepingWater(12.15), Murdock(13.14) 23 Malmo 45, 34, 41, 11, 8, 27 Weston(6.96), Prague(8.06), Wahoo(9.79), Colon(9.96), CedarBluffs(14.76), MorseBluff(14.92) WeepingWater(4.83), Louisville(7.19), Murdock(7.76), SouthBend(9.55), Elmwood(12.27), Avoca(12.54), Springfield(12.64), Manley 24 44, 22, 28, 36, 13, 4, 37, 29, 9 Murray(12.71) CedarCreek(13.91) 25 Mead 46, 18, 41, 11, 21, 26, 39 Yutan(6.07), Ithaca(8.03), Wahoo(8.50), Colon(10.80), Leshara(11.70), Memphis(12.63), Valley(14.88) 26 Memphis 3, 18, 46, 25, 15 Ashland(6.92), Ithaca(10.62), Yutan(11.97), Mead(12.60), Greenwood(13.75) 27 MorseBluff 34, 8, 23 Prague(10.70), CedarBluffs(11.40), Malmo(14.79) 28 Murdock 13, 36, 24, 1, 44, 15, 3, 22 Elmwood(6.30), SouthBend(7.03), Manley(7.69), Alvo(9.26), WeepingWater(11.65), Greenwood(11.89), Ashland(12.12), Louisville(13.34) 29 Murray 33, 38, 30, 24, 44 Plattsmouth(8.66), Union(8.80), Nehawka(9.66), Manley(12.70), WeepingWater(14.29) 30 Nehawka 38, 4, 29, 44 Union(4.77), Avoca(9.46), Murray(9.66), WeepingWater(10.51) 31 Omaha 35, 5, 20, 32 Ralstonf(9.33), Bellevue(10.43), LaVista(10.63), Papillion(13.13) 32 Papillion 20, 35, 5, 37, 16, 31 LaVista(2.69), Ralston(3.87), Bellevue(7.70), Springfield(10.87), Gretna(12.20), Omaha(12.67) 33 Plattsmouth 29, 5 Murray(8.65), Bellevue(13.72) 34 Prague 23, 27, 11, 45 Malmo(8.06), MorseBluff(10.70), Colon(11.79), Weston(12.00) 35 Ralston 20, 32, 5, 31, 37, 16 LaVista(1.47), Papillion(3.84), Bellevue(9.24), Omaha(9.68), Springfield(13.96), Gretna(14.78) Murdock(6.99), Louisville(7.25), Ashland(8.09), Manley(9.55), Springfield(12.70), Elmwood(13.41), CedarCreek(13.98), SouthBend 36 28, 22, 3, 24, 37, 13, 9, 15, 16, 44 Greenwood(13.99), Gretna(14.14), WeepingWater(14.50) 37 Springfield 22, 16, 32, 24, 36, 20, 35, 9 Louisville(5.81), Gretna(10.49), Papillion(11.00), Manley(12.63), SouthBend(12.70), LaVista(12.99), Ralston(13.29), CedarCreek(13.46) 38 Union 30, 29, 4 Nehawka(4.77), Murray(8.74), Avoca(11.76) 39 Valley 43, 21, 46, 42, 25 Waterloo(4.41), Leshara(5.77), Yutan(10.39), Washington(13.30), Mead(14.91) 40 Valparaiso 63, 10, 45, 51 Raymond(11.18), Ceresco(11.39), Weston(14.17), Davey(14.25) 41 Wahoo 11, 45, 25, 23, 18, 10, 46, 8 Colon(6.75), Weston(7.89), Mead(8.52), Malmo(9.75), Ithaca(10.04), Ceresco(11.84), Yutan(13.71), CedarBluffs(13.95) 42 Washington 6, 19, 43, 2, 39, 7 Bennington(5.34), Kennard(7.36), Waterloo(11.61), Arlington(12.52), Valley(13.31), Blair(13.59) 43 Waterloo 39, 21, 46, 42, 6, 16, 25 Valley(4.26), Leshara(9.92), Yutan(10.36), Washington(11.62), Bennington(11.99), Gretna(12.79), Mead(14.88) 44 WeepingWater 24, 4, 30, 28, 22, 13, 29, 36 Manley(4.83), Avoca(6.20), Nehawka(10.5), Murdock(11.44), Louisville(12.15), Elmwood(14.22), Murray(14.29), SouthBend(14.51) 45 Weston 23, 41, 34, 40, 11 Malmo(6.88), Wahoo(7.85), Prague(12.00), Valparaiso(14.11), Colon(14.62) 46 Yutan 25, 21, 39, 43, 26, 18, 41 Mead(6.10), Leshara(7.45), Valley(10.33), Waterloo(10.73), Memphis(11.97), Ithaca(13.28), Wahoo(13.72) 47 BeaverCrossing 50, 55, 68 Cordova(7.95), Goehner(8.48), Utica(11.80) 48 Bee 54, 67, 65 Garland(7.93), Staplehurst(8.39), Seward(9.20) 49 Bennet 61, 64, 57, 12 Panama(6.40), Roca(10.33), Hickman(11.12), Eagle(14.94) 50 Cordova 47, 68, 55 BeaverCrossing(7.95), Utica(12.63) 51 Davey 10, 63, 69, 40 Ceresco(6.58), Raymond(8.49), Waverly(12.48), Valparaiso(14.25) 52 Denton 62, 58, 59, 66 PleasantDale(8.37), Lincoln(12.34), Malcolm(12.59), Sprague(14.34) 53 Firth 57, 56, 61, 64, 66 Hickman(7.62), Hallam(9.91), Panama(10.57), Roca(11.55), Sprague(14.01) 54 Garland 48, 59, 65, 63, 67, 62 Bee(7.93), Malcolm(8.82), Seward(9.13), Raymond(11.66), Staplehurst(11.80), PleasantDale(13.47) 55 Goehner 47, 65, 68, 67, 60 BeaverCrossing(8.51), Seward(11.36), Utica(12.41), Staplehurst(12.42), Milford(13.53) 56 Hallam 66, 53, 57, 64 Sprague(8.37), Firth(9.74), Hickman(14.44), Roca(14.81) 57 Hickman 64, 66, 53, 61, 49, 56 Roca(3.86), Sprague(6.37), Firth(7.43), Panama(8.38), Bennet(11.12), Hallam(14.44) 58 Lincoln 52, 59, 62, 63, 12, 51 Denton(12.33), Malcolm(12.59), PleasantDale(14.18), Raymond(14.24), Eagle(14.49), Davey(14.74) 59 Malcolm 54, 63, 62, 58, 52, 40, 65 Garland(8.82), Raymond(10), PleasantDale(11.97), Lincoln(12.53), Denton(12.59), Valparaiso(14.31), Seward(14.35) 60 Milford 62, 65, 55 PleasantDale(10.79), Seward(12.17), Goehner(13.80) 61 Panama 49, 57, 53, 64, 66 Bennet(6.40), Hickman(8.39), Firth(10.57), Roca(13.28), Sprague(14.52) 62 PleasantDale 52, 60, 59, 54 Denton(8.37), Milford(10.74), Malcolm(11.97), Garland(13.47) 63 Raymond 51, 59, 40, 54, 58, 10 Davey(8.49), Malcolm(8.65), Valparaiso(9.66), Garland(11.66), Lincoln(14.12), Ceresco(14.82) 64 Roca 57, 66, 49, 53, 61, 56 Hickman(3.86), Sprague(6.43), Bennet(10.33), Firth(11.36), Panama(13.28), Hallam(14.56) 65 Seward 67, 54, 48, 55, 60, 68, 59 Staplehurst(8.46), Garland(9.12), Bee(9.20), Goehner(11.36), Milford(12.17), Utica(13.61), Malcolm(14.75) 66 Sprague 57, 64, 56, 53, 52, 61 Hickman(6.37), Roca(6.43), Hallam(8.37), Firth(13.84), Denton(14.34), Panama(14.53) 67 Staplehurst 48, 65, 54, 55, 68 Bee(8.41), Seward(8.49), Garland(11.82), Goehner(12.42), Utica(14.67) 68 Utica 47, 50, 55, 65, 67 BeaverCrossing(11.81), Cordova(12.63), Goehner(12.90), Seward(13.61), Staplehurst(14.67) 69 Waverly 15, 1, 3, 51, 12 Greenwood(5.55), Alvo(10.85), Ashland(12.39), Davey(12.50), Eagle(12.78)

29 Appendix 3. Results of the Neighborhood Statistics Models

Appendix 3: Parameter values of neighborhood structures

Revenues/ Expenditures - - + + - τ^2 _0 _1 _2 _3 _4 _5 _6 _7 _8 intercept google_distance population_ln medianhouseholdi percentWhitep percentbachelor unemploymentr area year ! " " " " " " " " " ncome_ln opulation degree ate Estimate 0.11231 -0.02 2.277475725 -0.006624427 -0.05015341 -0.118313389 -0.012091875 0.793187905 0.912949346 -0.1083421 0.000350799 lower limit -0.28765 0.060414 -6.478981735 -0.0086644 -0.06706615 -0.243513942 -0.496949653 0.483877136 0.087126927 -0.1576424 -0.004268499 upper limit 0.491024 0.139586 11.03393319 -0.004584453 -0.03324067 0.006887165 0.472765903 1.102498674 1.738771765 -0.0590417 0.004970098 p-value 0.608713 7.38E-07 0.6102068 1.96E-10 6.16E-09 0.0639997 0.9610146 5.00E-07 0.0302512 1.65E-05 0.8816748

Debt per capita - + - + + + - + τ^2 _0 _1 _2 _3 _4 _5 _6 _7 _8 intercept google_distance population_ln medianhouseholdi percentWhitep percentbachelor unemploymentr area year ! " " " " " " " " " ncome_ln opulation degree ate Estimate 2311560 -0.027 -177389.2018 -18.66093 89.60613 -1446.70261 4802.63139 5108.98814 5864.8167 -657.63655 93.95833 lower limit 2082130 0.059422 -216413.7236 -27.85001 13.35663 -2011.86387 2613.8164 3713.08399 2142.32188 -880.15678 73.34239 upper limit 2082130 0.140578 -138364.70 -9.4718560 165.8556 -881.5413 6991.4460 6504.8920 9587.3120 -435.1163 114.5743 p-value 0 1.36E-06 0 3.44E-05 0.010630 2.62E-07 8.52E-06 3.65E-13 0.001008 3.47E-09 0

Debt/Property value - + - + τ^2 _0 _1 _2 _3 _4 _5 _6 _7 _8 intercept google_distance population_ln medianhouseholdi percentWhitep percentbachelor unemploymentr area year ! " " " " " " " " " ncome_ln opulation degree ate Estimate 1118.354 -0.027 -1513.697 -0.0265480 1.2382050 -25.22486 22.34524 97.164980 69.773210 -10.113180 0.881254 lower limit 1009.921 0.059422 -2373.160229 -0.2289252 -0.4410889 -37.6717846 -25.8605017 66.422043 -12.2098009 -15.013889 0.4272148 upper limit 1009.921 0.140578 -654.2336672 0.1758293 2.9174991 -12.7779317 70.5509861 127.9079142 151.7562112 -5.2124631 1.3352923 p-value 0 1.36E-06 0.000556 0.797091 0.148407 7.12E-05 0.363595 5.84E-10 0.095297 5.24E-05 0.00014226

Cash reserve/Expenditures - - + - + τ^2 _0 _1 _2 _3 _4 _5 _6 _7 _8 intercept google_distance population_ln medianhouseholdi percentWhitep percentbachelor unemploymentr area year ! " " " " " " " " " ncome_ln opulation degree ate Estimate 0.072809 -0.055 -10.07497713 -0.007444262 -0.110053314 0.016674952 0.001462891 0.380492514 -0.496692621 -0.1355517 0.00558868 lower limit -0.43448 0.055853 -16.63008641 -0.009046653 -0.123395146 -0.08268641 -0.383391162 0.135338342 -1.14742767 -0.1746537 0.002107162 upper limit 0.565641 0.144147 -3.519867846 -0.005841871 -0.096711483 0.116036313 0.386316944 0.625646686 0.154042428 -0.0964496 0.009070198 p-value 0.797141 9.01E-06 2.59E-03 0 0 7.42E-01 9.94E-01 0.002349917 1.35E-01 1.09E-11 0.001653647

Property tax/Reveunus + - - - τ^2 _0 _1 _2 _3 _4 _5 _6 _7 _8 intercept google_distance population_ln medianhouseholdi percentWhitep percentbachelor unemploymentr area year ! " " " " " " " " " ncome_ln opulation degree ate Estimate 0.002443 0.036 1.521600601 -0.000180667 0.001256366 0.060989468 -0.193275475 -0.008433281 -0.117559502 -0.0355337 -0.000942031 lower limit -6.66675 0.069917 0.001151053 -0.000496754 -0.00134575 0.04193905 -0.266959068 -0.055572854 -0.24464708 -0.0430397 -0.001733842 upper limit 6.671264 0.130083 3.042050149 0.000135421 0.003858482 0.080039887 -0.119591882 0.038706293 0.009528076 -0.0280278 -0.00015022 p-value 0.99947 7.25E-11 4.98E-02 2.63E-01 3.44E-01 3.50E-10 2.73E-07 7.26E-01 6.98E-02 0 0.0197088

30 Appendix 4. Results of the Multiple Regression Models

debt/property net cash balance/ property tax/ rev/exp debt per capita value exp rev googledistance -0.0073** 6.19 0.35 -0.0068*** -0.0010** (0.0031) (14.06) (0.31) (0.0024) (0.0005) lnpopulation -0.0357 202.08* 4.55** -0.0944*** -0.0033 (0.0230) (103.91) (2.30) (0.0176) (0.0035) lnmedianhous eholdincome -0.1716*** 904.78*** 6.12 -0.0185 -0.0112 (0.0584) (278.63) (5.89) (0.0496) (0.0087) percentwhitep opulation 0.3784 -1751.87 -43.44 0.2912 -0.0385 (0.3046) (1448.44) (30.73) (0.2568) (0.0454) percentbachel orsdegree 0.4443*** 2941.93*** 46.22*** 0.2374 0.0349 (0.1724) (821.98) (17.40) (0.1461) (0.0257) unemployment rate 1.2788*** 3829.41** 49.67 0.4971* -0.0039 (0.3302) (1580.25) (33.34) (0.2820) (0.0491) lincolnbeatrice -0.1226 -350.78 -5.16 -0.1192** -0.0446*** (0.0803) (360.82) (8.03) (0.0606) (0.0123) year2001 -0.0280 -413.75*** -4.46 -0.0299 -0.0096** (0.0303) (145.05) (3.06) (0.0259) (0.0045) year2002 0.0144 -433.68*** -5.91** -0.0482* -0.0048 (0.0296) (141.50) (2.98) (0.0253) (0.0044) year2007 -0.0106 -164.42 -0.75 -0.0243 -0.0012 (0.0284) (135.95) (2.87) (0.0243) (0.0042) year2008 -0.0612** -44.17 0.28 -0.0557** -0.0028 (0.0280) (134.22) (2.83) (0.0240) (0.0042) year2009 -0.0287 -59.12 -1.28 -0.0296 -0.0010 (0.0281) (134.81) (2.84) (0.0241) (0.0042) Constant 3.0480*** -9171.83*** -48.16 1.0057* 0.2635** (0.6977) (3312.31) (70.36) (0.5866) (0.1041) Number of observations 1103 1103 1103 1103 1103 Number of groups 69 69 69 69 69 R-squared within 0.0288 0.1064 0.0390 0.0137 0.0108 between 0.0805 0.1614 0.1231 0.3393 0.1613 overall 0.0595 0.1363 0.0897 0.2168 0.1105 Notes: Standard errors are in parentheses. *** p<0.01, ** p<0.05, * p<0.1

31 ISSN 2351-6712 (Online) Socialiniai tyrimai / Social Research. 2019, Vol. 42 (1), 32–40

Sociokratija kaip nauja organizacijų valdymo paradigma

Danguolė Šavareikienė Šiaulių universitetas, P. Višinskio g. 25, LT-76351 Šiauliai, Lietuva. El. paštas [email protected]

The article has been reviewed. Received on 14 May 2019, accepted on 12 November 2019

Anotacija Baltrušaičio (2018) supratimu, organizaci- Konkurencinė aplinka skatina ieškoti organizaci- jų veikimas yra toks pats nepakitęs, kaip dar praeito jas moksliškai pagrįstų veiklos efektyvumo ir rezultaty- šimtmečio viduryje jį apibūdino legendinis vadybos vumo didinimo būdų. Atsirado naujas požiūris į A. Com- mąstytojas Henry Mintzbergas. Tokie vis dar žmo- te’o sociokratijos paradigmą, kuri buvo orientuota į nau- giškaisiais laikomi įgūdžiai, kaip socialiniai gebėji- jo tipo valstybės valdymo kūrimą, transformuota ir adap- mai, intuicija, kūrybiškas mąstymas, kompleksišku- tuota organizacijų valdymo tobulinimo praktikai, o tai pa- skatino 2008 metų ekonominė krizė ir verslo kompani- mo supaprastinimas, įgaus vis daugiau svorio ir pras- jų paieškos, kaip išbristi iš jos. Straipsnyje analizuojama mės. O dar efektyvesnis žmonių bendradarbiavimas, sociokratijos paradigma, kaip visapusė valdymo sistema, gebėjimas susiburti komandas, siekiant veiksmingo sukurianti galimybę įtraukti darbuotojus į sprendimų pri- problemų sprendimo tampa vis svarbesniais orga- ėmimo procesą, bendradarbiaujant siekti veikti drauge. nizacijos konkurencinio pranašumo matais. Dainius Identifikuoti ir suformuluoti sociokratijos, kaip naujos Baltrušaitis remiasi Boston Consulting Group va- organizacijos valdymo paradigmos, prigimtį ir esminius dovo Yveso Morieux samprotavimais, kur teigiama, principus padėjo teorinis tyrimas, atliktas remiantis moks- kad jei anksčiau, norint būti sėkmės lydima organi- linės literatūros šaltiniais ir valdymo praktikų įžvalgomis. zacija, reikėjo laimėti kovą prieš konkurentus, šian- Identifikuota sociokratijos, kaip naujos valdymo paradi- dien ši kova yra niekas palyginus su kova, kurią rei- gmos, nauda organizacijai ir jos darbuotojams, argumen- tuojanti sociokratijos praktinio taikymo efektyvumą. kia laimėti prieš pačius save, padedant visai žmogiš- Pagrindiniai žodžiai: sociokratija, holokratija, kajai organizacijos pusei išlipti iš komplikuoto biu- darbuotojų įtraukimas. rokratinio mechanizmo ir integruotis į paprastą ir greitą organizacijos vystymąsi (Baltrušaitis, 2018). Įvadas Visi verslai savo esme yra sudėtingai paprasti, Verslo įmonės ir kitų tipų organizacijos šian- tačiau pravartu įsisąmoninti, kad kiekvienas verslas dien susiduria su iššūkiais, su kuriais privalu susi- pirmiausia yra vadovų komanda: kokia ji, kiek stipri, doroti per trumpiausią laiką. Kiekvieną organizaci- vieninga ir įsitraukusi į tai, ką daro, – tokia ir vers- ją reikia vertinti kaip profesionalų bendruomenę, su- lo sėkmė. Įmonės vertės grandinės ir verslo mode- sitelkusią į esminį organizacijos tikslą – uždirbti pi- lio pažinimas vadovams padeda rasti priežastis, ko- nigus per įvairiausias veiklas: gaminti produktą, par- dėl nesiseka įgyvendinti tai, kas sugalvota, kodėl ne- duoti prekes, sėkmingai investuoti, teikti įvairiau- tenkina ir nedžiugina bendras darbas. Tvaru ir darnu sias paslaugas. Tačiau numatyti ilgalaikiai ar trum- yra tik tai, ką žmonės padaro patys, nusprendę, kaip palaikiai rezultatai pasiekiami tik pasirinkus tinka- reikia, savo laisva valia (Daunienė, 2017). mą organizacijos valdymo modelį, todėl organizaci- Sociokratijos kaip valdymo paradigmos įvar- joms iškyla problema, kaip įtraukti savo darbuoto- dijimas kompanijų valdymo kontekste nėra atsitikti- jus į organizacijos valdymą, panaudojant jų turimą nis, tai susiję su 2008 metų ekonomine krize, kai iš- potencialą. kilo būtinybė naujų valdymo metodų paieškai, no-

32 Copyright © 2019 Šiauliai University Press rint sustiprinti verslą, siekiant iškeltų tikslų. Aukš- Sociokratijos kaip valdymo metodo čiausio lygio vadovų diskusijose ir išeities taško formavimosi raida paieškose atsigręžta į teorijas, kur naujai atrasta so- Vienas aktualiausių verslo pasaulyje tikslų – ciokratijos kaip valdymo paradigmos teorija, įžvel- įdarbinti žmogiškųjų išteklių talentus – verčia ieš- giant jos privalumus, priimant valdymo sprendimus koti naujų valdymo metodų, įgyvendinant išsikeltą įvairiuose lygiuose (Mierson, Lozanova, 2014). To- tikslą, kuris įgalintų verslo kompanijas uždirbti pini- liau pateikiama sociokratijos atsiradimo ir jos esmės gus. Šioje dinamiškoje aplinkoje atsigręžiama į per- pažinimo prigimtis. sonalą, ieškoma būdų, kaip sutelkti jį, sustyguoti ko- Sociokratijos sąvoką sukūrė filosofas Augus- mandą, siekiant ekonominės naudos. te’as Comte’as (1798–1857) naujo valstybės valdy- Kalbant apie organizacijų ir verslo kompa- mo modelio kontekste (Mill, 2005). Iš sociokratijos nijų valdymą, vis dažniau minima tarsi nauja para- išsivystė terminas holokratija, išplitęs JAV, kuris iš- digma – sociokratija. Sociokratija nėra absoliučiai aukština organizacijos „naudą“ ir ragina užmiršti as- nauja teorija, tik į ją pažvelgta naujai per kompanijos meninius poreikius bei atsidėti aukštesniam tikslui valdymo prizmę ir naujai atsiveriančias galimybes. (Hallas, 2013). Olandų pacifistas ir švietėjas Kee- Prancūzų filosofas A. Comte’as, laikomas so- sas Boeke (Hallas, 2013) praktiškai diegė sociokra- ciologijos ir pozityvizmo doktrinos įkūrėju, pavarto- tinį valdymo modelį Bilthoveno mokykloje, Nyder- jo pirmą kartą terminą sociokratija, tuo siekdamas landuose, kur ji gyvuoja iki mūsų dienų. Praėjusio nusakyti kitokį valdymo būdą nei monarchija, kur jo amžiaus 7–8 dešimtmetyje Herardas Endenbergas, aiškinimu sociokratija reiškė ,,socios valdymą“, kita elektrotechnikas ir buvęs K. Boeke mokinys, toliau vertus, tai reiškė, kad valdo žmonės, turintys socia- vystė ir taikė jo principus savo elektrotechnikos ben- linių ryšių (Mill, 2005). Antanas Maceina savo vei- drovėje. H. Endenbergas sukūrė valdymo sistemą, kale ,,Socialinė ir politinė filosofija“, 4 skyriuje na- kaip alternatyvą klasikinei hierarchinei valdymo sis- grinėdamas pozityvistinę pasaulėžiūrą, rašė apie tai, temai. Sociokratinis sprendimų priėmimo būdas pli- kad liberalizmas visų pirma yra pasaulėžiūra, o tik to kibernetikos, sisteminio mąstymo organizacijo- antroje vietoje jis yra valstybės teorija – ekonominė se, kurios padarė milžinišką įtaką komercinei veiklai doktrina. Politiniai bei ekonominiai jo reikalavimai Amerikoje (Мирзагитова, 2014). Lietuvoje socio- yra tik konkretūs pasaulėžiūrinių jo principų pritai- kratijos idėjas platina ir moko kompanijų vadovus kymai politikos ir ūkio gyvenime. Liberalas tik to- naujos valdymo paradigmos, įgalinančios įtraukti dėl kuria šitokią valstybę ir šitokį ūkį, kad jis šitaip, darbuotojus į sprendimų priėmimo procesą, tinklala- o ne kitaip tiki tegul ir ne visados Dievą (Maceina, pių „Susirinkimai“, „Talent safari“, „Primum esse“ 1978). Vėliau pozityvistinės filosofijos idėjas toliau kūrėjai. vystė Plėšnys (2010). Sociokratija siejama su valsty- Sociokratija, kaip nauja valdymo paradigma, bės valdymu ir viena iš jo atšakų, plėtojamų JAV, va- žengia Lietuvoje pirmuosius žingsnius tiek teoriniu, dinasi holokratija. A. Comte’o nuomone, pozityvio- tiek praktiniu aspektu, todėl šios temos plėtojimas ji filosofija su jos aukščiausiu pasiekimu – sociologi- itin aktualus įvairaus tipo organizacijoms ir priva- ja, turi tapti pozityvios politikos pagrindu. Taigi so- čiam verslui. Sociokratijos veikimo metodo atsklei- ciokratija, A. Comte’o suvokiama kaip „pozityvinė dimas ir naudos, gaunamos įdiegus šį metodą, iden- respublika“, „vakarų respublika“, privalėtų būti for- tifikavimas bus naudingas moksliniu ir praktiniu as- muojama remiantis tokia nuostata: Meilė kaip prin- pektais, nes metodas tinkamas privačiam verslui bei cipas; Tvarka kaip pagrindas; Pažanga kaip tikslas. kitų tipų organizacijoms. Tokiais principais grįsta valstybė tampa tobu- Tyrimo objektas – sociokratijos esmė ir nau- la, nes tarnauja visos visuomenės interesams. Val- da. dymo modelio esmę sudaro tai, kad žmonija turėtų Tyrimo tikslas – atskleisti sociokratijos pri- būti sudaryta iš 500 sociokratijų, kurios ne didesnės gimtį ir raišką organizacijose. kaip Belgijos ar Olandijos valstybės, nes, A. Com- Tyrimo metodika: identifikuoti ir suformu- te’o nuomone, tik mažose sociokratijose galima pa- luoti sociokratijos, kaip naujos organizacijos valdy- siekti tvarkos ir pažangos. Plačiąja prasme jo aiški- mo paradigmos, prigimtį ir esminius principus padė- nama sociokratija reiškia valdymą, vykdomą žmo- jo teorinis tyrimas, atliktas remiantis mokslinės li- nių grupių, susietų visuomeniniais santykiais, prieš- teratūros šaltiniais ir valdymo praktikų publikacijo- priešinant demokratijai, kai valdo išrinktų žmonių mis. Rengiant straipsnį buvo taikomi informacijos grupė (Мирзагитова, 2014). rinkimo, analizės, lyginimo, detalizavimo ir apiben- Holokratinis sprendimų priėmimas. Holokra- drinimo metodai, loginis išvadų generavimas. tija atsirado iš sociokratijos metodo, perimdama iš

33 sociokratijos dvigubo ryšio ir sprendimų teisės de- Sociokratinis sprendimų priėmimo būdas so- legavimo idėjas. Holokratija išaukština organizaci- ciokratija yra sprendimų priėmimo metodas, atsi- jos „naudą“ ir ragina užmiršti asmeninius poreikius radęs po Antrojo pasaulinio karo Nyderlanduose. bei atsidėti aukštesniam tikslui. Holokratijos esmė – Olandų pacifistas ir švietėjas K. Boeke diegė socio- išskirstyti valdžios galias ir tokiu būdu padėti orga- kratinį valdymo modelį Bilthoveno mokykloje, Ny- nizacijai išsivaduoti iš patriarchalinio valdymo me- derlanduose, kuri gyvuoja iki mūsų dienų (Hallas, todų. Kiekvienas organizacijos narys tampa ir lyde- 2013). XX a. viduryje šis olandas ėmė taikyti socio- riu, ir vykdytoju, turinčiu tikrą valdžią ir konkrečias kratiją praktiškai jo įsteigtoje mokykloje Bilthovene, pareigas. Pagal holokratijos modelį, sprendimų pri- kurioje bandė įtikinamai išaiškinti, kad realizuoti vi- ėmimo procesai, skirti bendrajam organizacijos val- sos kompanijos valdybos narių lygiateisiškumą pri- dymui, atskiriami nuo procesų, susijusių su kasdie- valu ne remiantis principu ,,vienas žmogus – vienas ne ūkine veikla. Strateginiams ir taktiniams spren- balsas“ (demokratijos principas), bet įtraukus visas dimams priimti organizuojami atskiri susirinkimai. temines grupes, kurios svarsto valdymo klausimus ir Juose priimami strateginiai, su bendruoju organi- priima vieningą sprendimą, tenkinantį kiekvieno da- zacijos valdymu susiję sprendimai, kiekvienam su- lyvio interesą. K. Boeke suformulavo savo mokymo teikiama teisė pasisakyti, neleidžiant atskiriems in- fundamentalius principus: dividams laikyti organizacijos mažumos tironijos 1. Įvertinami kiekvieno nario interesai ir kiekvie- gniaužtuose, kaip kad nutinka priimant sprendimus nas narys gerbia grupės interesus. konsensuso būdu. Susirinkimuose taikomos aiškios 2. Nesiimama jokių veiksmų iki to momento, kol taisyklės užkerta kelią dominuoti kurio nors asmens visos grupės nepriima sprendimų. norams ar politiniams įsitikinimams. Valdymo skai- 3. Visi grupių nariai laikosi sprendimo, kuris buvo drumas leidžia daugumą darbų atlikti aiškiai pa- vieningai priimtas. siskirsčius teisėmis ir pareigomis, taip išvengiama XX a. 7–8 dešimtmetyje H. Endenbergas to- būtinybės visus sprendimus priimti siekiant visuo- liau vystė ir taikė jo suformuluotus principus savo tinio pritarimo. Susirinkimuose, kuriuose priimami elektrotechnikos bendrovėje. H. Endenbergas sukū- taktiniai sprendimai, aptarinėjami konkretūs darbai rė valdymo sistemą, kaip alternatyvą klasikinei hie- ir priimami sprendimai, kas ir kada juos atliks. Šiuo- rarchinei valdymo sistemai, kur tiesioginiai vykdy- se susirinkimuose laikomasi radikalaus atvirumo ir tojai aukščiausio lygio vadovų ir investuotojų lūkes- siekiama parodyti visus veiklos rezultatus ir trūku- čių tenkintojai turėtų galimybę dalyvauti valdyme, mus, nieko neslepiant ar nesiginant dėl nepasiektų ir tai nesukeltų anarchijos, esant daugybei skirtingų tikslų (Hallas, 2013). nuomonių.

1 pav. Sociokratijos principinė schema Šaltinis: Rou, 2018

Po ilgų eksperimentavimo ir praktinio taiky- tymo ir kvakerių3 organizacijų, kurios padarė mil- mo metų H. Endenbergas sukūrė formalų organiza- žinišką įtaką komercinei veiklai Amerikoje, dėka. cinį metodą, vadinamą sociokratiniu žiediniu orga- Tarptautinė nesmurtinio bendravimo organizaci- nizaciniu metodu. Žodžiu „žiedinis“ norima pabrėž- ja (angl. International Non Violent Communication ti, kad visi procesai vyksta judant ratu, ir todėl eg- Organisation) viena pirmųjų panaudojo sociokratinį zistuoja grįžtamasis ryšys. Sociokratinis sprendimų sprendimų priėmimo būdą ir yra šio metodo šalinin- priėmimo būdas plito kibernetikos, sisteminio mąs- kė, nes sociokratija siūlo valdymo struktūrą, kuri la- 34 bai gerai atitinka šios organizacijos vertybes ir me- das teises, kai reikia sutarti dėl savo darbo organiza- todus, taikomus apibrėžti asmeninius poreikius ir vimo principų. Rato lyderis naudojasi šiais sutartais tai, kaip asmuo gali juos patenkinti (Мирзагитова, principais organizuodamas kasdienį darbą, o patys 2014). Sociokratijos esmė – leisti žmonėms dalį principai turi harmoningai derėti su bendrais organi- sprendimų deleguoti specialistų grupėms. Kadan- zacijos veiklos principais. Kita vertus, kiekvienas ra- gi visos specialistų grupės privalo atsiskaityti visai tas turi savo paskirtį ir užduotį: „ką turime padaryti / bendruomenei, o yra renkamos kiekvieno nario pri- pagaminti?“, ir visišką laisvę drauge susitarti: „kaip tarimu, sprendimų priėmimo procesas vyksta ir iš tą užduotį įvykdysime?“, tarpusavyje jungiasi į gyvą apačios į viršų, ir iš viršaus į apačią. Taip susikuria hierarchiją, kuri apima visą organizaciją. Gyvoje or- grįžtamojo ryšio žiedai, ir tokiu būdu užtikrinamas ganizacijoje galia keliauja iš viršaus žemyn ir iš apa- geras bendravimas visoje organizacijoje. Specialistų čios į viršų per dvigubas jungtis. Tokia struktūra už- grupės veikia kaip iš dalies savarankiškos, aptarda- tikrina aiškią komunikaciją ir kontrolę, kuri skatina mos visus klausimus savo narių susirinkimuose, ku- nepriklausomą mąstymą, stiprią lyderystę ir vienin- riuose kiekvienas narys turi lygias teises (žr. 1 pav.). gą susitelkimą į misiją (Dinamiška gyva organiza- Tos grupės (dar vadinamos mažaisiais ratais, H. En- cija, 2017). Šarkutė (2009) pažymi būtinumą nuo- denbergo vadinami žiedais) renkasi dažnai ir spren- lat ieškoti naujų organizacijos valdymo sprendimų džia taktinius klausimus. Grupėje priimami sprendi- priėmimo būdų, nes kintanti aplinka verčia didinti mai turi atitikti bendrąją organizacijos politiką. Di- organizacijos dinamiškumą. Radu (Рaду, 2012) tei- džiosios grupės (didieji ratai) renkasi retai ir spren- gia, kad sociokratija, jos nuomone, tai valdžia, ku- džia tik labai svarbius klausimus. Darbus, reikalin- rios prioritetas yra žmogus, jo teisės ir pareigos, oru- gus priimtiems sprendimams įgyvendinti, paprastai mas, mąstantis žmogus. Kristian (Кристиан, 2016) organizuoja grupės lyderis, priimdamas operatyvi- sociokratiją pristato kaip galimybę priimti svarbius nius sprendimus vienašališkai (Hallas, 2013). Tai- sprendimus nenaudojant prievartos kolektyvui, bet gi sociokratijos metodas įgalina visus organizacijos siekiant vieningo pritarimo. Sociokratija kaip valdy- narius įtraukti į organizacijos valdymo procesą, kur mo sistema sukurta siekiant taikyti ir išsaugoti de- kiekvienas gali pareikšti savo nuomonę. mokratijos vertybes. Skirtingai nuo šiuolaikinių demokratijos sampratų, ši valdymo struktūra skirta už- Sociokratijos esmė ir filosofija tikrinti, kad šios vertybės būtų taikomos kiek įma- Sociokratiškoje organizacijoje sprendimų pri- noma visiems (What is sociocracy and why does de- ėmimas perduotas pusiau autonomiškoms, save or- mocracy need it, 2016). Taigi, daugelio mokslininkų ganizuojančioms komandoms, kurios vadinamos ra- nuomone, sociokratijos diegimas atveria naujas gali- tais. Vieną ratą sudaro visi vieno skyriaus (padali- mybes kokybiškesnių sprendimų priėmimui. nio, departamento) nariai. Visi rato nariai turi vieno- 1 lentelė

Sociokratijos samprata ir nauda

SOCIOKRATIJOS FILOSOFIJOS IR SOCIOKRATIJOS PARADIGMOS SAMPRATA METODIKOS NAUDA Sociokratija – tai nauja sprendimų priėmimo paradigma, kuri veda Gerina komandinius ar organizacinius gebėji- prie geresnio tarpusavio supratimo, didesnio atvirumo ir efektyvių mus siekti tikslo. sprendimų. Sociokratija – tai naujas susirinkimų formatas, kurio dėka priima- Didina sprendimų priėmimo kokybę visoje or- ma daugiau veikiančių sprendimų, suteikiama energijos jų įgyvendi- ganizacijoje. nimui. Sociokratija – tai metodas, kaip susirinkimo metu priimti sprendimus Generuoja tikrą, nuoširdų įsipareigojimą ir taip, kad būtų skatinamas kūrybiškas mąstymas ir ieškoma sprendi- šeimyniškumo jausmą visuose organizacijos mų, kuriems visi dalyvaujantieji jaučiasi įsipareigoję netgi esant sluoksniuose. įtemptoms situacijoms. Sociokratija – tai sprendimų priėmimo procesas, kuriame spren- Skatina lyderystės kokybę, gerina susirinki- dimus priima gabiausi, kompetentingiausi, talentingiausi komandos mų veiksmingumą. nariai. Sociokratija – tai vizija, kaip organizuoti sprendimų priėmimą, kuris Didina gebėjimą spręsti problemas ir skatina skatina bendradarbiavimą tarp visų organizacijos sluoksnių, taip pat komandinį bendravimą: įprastus ginčus ir bar- didina visos organizacijos veikimo greitį. nius keičia gebėjimas mokytis ir keistis.

Sudaryta pagal šaltinį: Sociokratija arba dinamiškas valdymas, 2017 35 Sociokratijos paradigmos sampratos analizė darbių įsitraukimo ir kolektyvinės disciplinos (Žai- (žr. 1 lentelę) leidžia daryti prielaidą, kad sociokra- kauskas, Žvaginytė, 2016). tija pakankamai adaptuota šiuolaikinei organizacijai Sociokratijos principai buvo atrasti vadovau- tiek valdymo sprendimų priėmimo aspektu, tiek kaip jantis sistemų inžinerijos ir kibernetikos mokslų dės- metodas, įgalinantis veikti organizacijai efektyviau, niais. Elektros inžinerija padeda suprasti, kaip per- įgyvendinant sprendimų priėmimo principus, įverti- duodama galia ir kaip gaminama energija, o kiber- nant šiandien taip aktualų dinamiškumą, darbuotojų netika (mokslas apie komunikaciją ir kontrolę) pa- įtraukimą bei kūrybiškumą. aiškina, kaip biologiniai organizmai funkcionuoja ir Sociokratija yra nauja organizacijos valdymo prisitaiko prie aplinkos. Atradus, kad analogiški dės- ir struktūrizavimo paradigma, ir reikia pažymėti, kad niai veikia organizacijose, „bandymų ir klaidų“ me- ji paprasta, elegantiška ir efektyvi, bet mažai žino- todu buvo sukurta operatyvinė sistema, kuri leidžia ma, nes nauja. Ją kuria ir tobulina verslininkai-prak- žmonėms funkcionuoti taip optimaliai, kaip tai daro tikai, kadangi sociokratiškos organizacijos yra ener- natūralios sistemos. Kaip bet kuri gera operatyvinė gingos, atsparios, lanksčios, stiprios, gerai sinchro- sistema, sociokratija suteikia struktūrą, kuri leidžia nizuotos, greitai reaguojančios. Sociokratija – tai įgyvendinti praktiškai bet kokią misiją. Sociokrati- sprendimų priėmimo būdas, kai darbinius sprendi- jos pamatus sudaro tokios vertybės, kaip: lygiatei- mus savo srityje bendradarbiai priima patys, t. y. au- siškumas, harmonija ir veiksmingumas drauge su at- tokratiškai, o bendrus politinius, organizacinius su- sakomybe, aktyviu įsitraukimu ir skaidrumu. Socio- sitarimus sprendžia drauge – prieštaravimų nebuvi- kratija pripažįsta kiekvieno žmogaus asmeninę galią mo – sutikimo būdu. Tai plintanti organizacijų val- ir skatina asmeninę lyderystę, padeda didinti įsipa- dymo alternatyva, kuri pritampa verslo, švietimo ir reigojimą, kūrybingumą ir produktyvumą (Dinamiš- kitokio tipo organizacijose. Kol kas tai geriausiai ka gyva organizacija, 2017). veikianti alternatyva: derinti paradoksą tarp bendra- 2 lentelė

Sociokratijos kaip valdymo paradigmos pagrindiniai bruožai

VADOVAI VADOVŲ NUOMONĖ APIE SOCIOKRATIJĄ • skatina susikalbėjimą, greičiau kuria partnerystę; Daiva Viskontienė, • padeda išspręsti užsisukusias, užsistovėjusias situacijas arba problemas; UAB „Biznio ma- • leidžia išklausyti, o svarbiausia, įsiklausyti į kiekvieno komandos nario nuomonę, ir visi šinų kompanija“ jaučiasi turintys vienodas teises; direktorė • tai yra būdas įtraukti į valdymą daugiau žmonių; • įgalina atsirasti visiškai naujas įžvalgas, naujus požiūrius. • sociokratijos metodas tinka toms organizacijoms, kuriose vyrauja atvira bendravimo kultūra; Gintas Vincerževs- • sociokratija padeda įtraukti dalyvius į procesą, didina tarpusavio pasitikėjimą ir atvirumą; kis, „Tegra“ įmonių • daug paprasčiau yra judėti, kai tu esi ne vienas, o turi palaikančiųjų; grupės bendraturtis • komanda žiūri patikliau, kai kalba ne vienas, o keli žmonės. • taikant šį metodą (sociokratiją – aut. past.) yra įtraukiami visi dalyvaujantys susirinkime; Viktoras Vlaščen- • žmonės susirinkimuose jaučiasi laisviau, atsiranda tvarka, įsiklausymas; ko, UAB „Plastek- • susirinkimo metu vyksta kūrybinis procesas; sus“ bendraturtis, • diskutuojant pateikiama daug idėjų, nuomonių; pardavimų vadovas • žmonės jaučia, kad jų nuomonė yra svarbi, ir jie prisiima atsakomybę už sprendimo vykdymą. • sociokratija iš esmės orientuojasi į tikslų įgyvendinimą; Andrius Mickevi- • skatina visus darbuotojus prisiimti atsakomybę už darbus, todėl kiekvienas darbuotojas čius, „Baltimax“ įmonėje vykdo jam priskirtą vaidmenį; vadovas • aiškios atsakomybių ribos ir konkrečių rodiklių matavimas padeda darbuotojams labiau susitelkti ties savo užduočių vykdymu ir siekti bendrų įmonės tikslų. Sudaryta pagal šaltinius: Sociokratija arba dinamiškas valdymas, 2017; Sociokratinė vadyba..., 2017

Remiantis vadovų, dalyvavusių mokymuo- į kompanijos valdymą; se apie sociokratijos paradigmos įgyvendinimo ga- • stiprėja pasitikėjimas ir partnerystė; limybes organizacijoje, pasisakymais atlikta jų ana- • atsiranda erdvė kūrybiškumo raiškai; lizė (žr. 2 lentelę) ir nustatyti esminiai sociokratijos, • panašėja vadovų ir pavaldinių kompanijos tikslo kaip naujos valdymo paradigmos, principai: ir jo įgyvendinimo galimybių suvokimas; • sociokratijos paradigmos praktinis įdiegimas • atsiranda tvarka bei atsakomybės prisiėmimas. kompanijoje sudaro sąlygas įtraukti darbuotojus Išanalizavus vadovų praktikų nuomonę apie 36 sociokratijos, kaip naujos valdymo paradigmos, su- • vyksta atskirų veiklos sričių decentralizacija, vokimą (žr. 2 lentelę), paaiškėjo, kad šio valdymo įgalinanti priimti darbo vietoje sprendimus, o tai metodo diegimas kompanijoje aiškiau nubrėžia dar- leidžia suderinti vadovo ir pavaldinių interesus, buotojų atsakomybės ribas, įtraukia juos į konkrečių įgyvendinant numatytąją organizacijos viziją ir sprendimų priėmimo procesą, padeda suvokti ir įgy- paskirtį; vendinti numatytus organizacijos tikslus. • žmogiškieji ištekliai realizuoja savo potencialą Išvardyti sociokratijos principai būdingi vi- laisva valia, nejausdami prievartos; siems vadovų pasisakymams, o tai rodo, kad naujos • susirinkimų dėka personalas identifikuoja ge- valdymo paradigmos, tokios kaip sociokratija, do- riausius darbo metodus; nyksta skundų ir konf- mina organizacijų vadovus, jie orientuoti į naujas te- liktų praktika; orijas, gerinančias kompanijos valdymą bei didinan- • nustatomi veiklos prioritetai, todėl procesai čias veiklos efektyvumą, kartu keičiant darbuotojų vyksta sinchronizuotai ir dinamiškai, pastebi- požiūrį į jų darbo funkcijas ir galutinius rezultatus. mas veiklos rezultatyvumas; Tai patvirtina teiginys, kad sociokratijos dėka ben- • organizacija reaguoja į iššūkius ir pokyčius pri- drovę valdo visi darbuotojai (Jankaitytė, 2017). imdama dinamiškus sprendimus, atranda naujas galimybes ir tai spartina adaptaciją prie išorinės Sociokratija kaip dinamiškas valdymas chaotiškos aplinkos; Sociokratija, kartais vadinama dinamišku val- • organizacijos narių įtraukimas į sprendimų pri- dymu, yra organizacinė operacinė sistema, kuri įga- ėmimą ir bendradarbiavimo aplinkos sukūrimas lina darbuotojus visais lygmenimis vykdyti numaty- daro organizaciją lanksčią. tą politiką jiems nustatytose atsakomybės ir pareigų Išanalizavus sociokratijos, kaip naujosios val- srityse. Sprendimai priimami kuo arčiau darbo vie- dymo paradigmos, galimos pritaikyti privataus vers- tos, o bendravimas vyksta iš apačios į viršų ir iš vir- lo sektoriuje ir kitokio tipo organizacijose, prigimtį šaus į apačią (Mierson, Lozanova, 2014). Pažymė- ir esmę, privalu pažymėti tikrąją sociokratijos nau- tina, kad organizacijose palaipsniui diegiami nauji dą, darančią tiesioginę įtaką veiklos rezultatyvumui. valdymo modeliai, vienas iš jų – sociokratija, kaip Nuolatinis motyvacijos ir kvalifikacijos kėlimas, ko- nauja valdymo paradigma. Globaliu aspektu socio- mandinė dvasia ir autoritetingi lyderiai – šiais laikais kratiją kaip valdymo būdą jau diegia pasaulinio ly- vien to nepakanka, kad organizacijos bei verslai ne gio kompanijos ,,Shell“, ,,Heineken“, „Pfizer“, ,,Za- tik sėkmingai gyvuotų, bet ir sklandžiai eitų pirmyn. ppos“ ir kt. (Sociokratija arba dinamiškas valdymas, Vis daugiau vadovų susimąsto apie modernią vady- 2017). Šis šaltinis įvardija vieną iš esminių sociokra- bą, jos principus bei naudą (Sociokratija – sklandes- tijos aspektų – jos dinamiką, ir sociokratiją pavadina niam verslui..., 2017). Sociokratija yra visapusė val- dinamišku valdymu, akcentuodamas iššūkių ir pro- dymo sistema, skirta suorganizuoti bendrą tikslą tu- veržių gausą šiandieninio verslo aplinkoje bei būti- rinčią žmonių grupę jo siekti veikiant drauge. Ši sis- numą priimti greitus ir teisingus sprendimus. Vienas tema turi išsamų valdymo praktikų rinkinį – nuo mi- svarbiausių kompanijos uždavinių – sustyguoti ko- kropraktikų (pvz., kaip sudaryti susirinkimo darbo- mandinį darbą ir sprendimų priėmimą organizuoti tvarkę) iki makropraktikų (pvz., kokia turi būti hie- remiantis dinamiško valdymo principais. rarchinė struktūra, kad joks procesas nebūtų palik- Dinamiško valdymo logika žmogaus galią lai- tas). Ši valdymo sistema leidžia bendrą tikslą turin- ko esminiu progreso elementu, o žmonių efektyvų tiems žmonėms bendradarbiaujant su(si)kurti ir pa- bendradarbiavimą – būtinu organizavimo rezultatu. laikyti operacinę savo veikimo sistemą (Daunienė, Dinamiškas valdymas reikalingas tam, kad būtų ga- 2017). lima lanksčiai reaguoti ir veikti kiekvienoje situaci- Šiuo metu dinaminio valdymo (veikiančio so- joje (pvz., kai reikia keisti nuomonę, nes gauta nau- ciokratijos pagrindu) principai jau taikomi daugely- ja informacija arba nepasiteisino ankstesni sprendi- je pačių įvairiausių organizacijų Olandijoje, Vokieti- mai), kad žmonės galėtų veikti patys, greitai ir sava- joje, Kanadoje. JAV sociokratijos principų praktinis rankiškai, kartu darniai su kitais. Dinamiško valdy- pritaikymas buvo pavadintas holokratija, kurią išplė- mo tikslas yra suderinti paradoksą: veikti darniai be- tojo technologijų ir programų kūrimo kompanijos. sikeičiančioje aplinkoje, drauge judėti pirmyn (pro- Moksliniai tyrimai rodo, kad organizacijos, valdo- gresuoti) greitai ir dinamiškai; išsaugoti, kas veikia, mos dinamiško vadovavimo principais, demonstruo- ir keisti, kas nebeveikia iš karto, kai tik identifikuoja daugiau inovacijų, jų produktyvumas išauga 30– jama „įtampa“ (dar vadinama disonansu tarp to, ko 40 proc., mažėja susirinkimų skaičius, mažėja die- norima, ir to, kas realiai yra) (Sociokratija – valdy- nų, praleistų dėl ligos, o darbuotojai jaučiasi labiau mas dinamiškai, 2017). įsipareigoję savo organizacijai (Sociokratija, 2017). Organizacijos dinamišką valdymą demons- Sociokratija yra finansiškai stiprių atsparių truoja tokie stebimi reiškiniai: organizacijų kūrimo metodas, patikimas ir apčiuo- 37 piamas modelis. Sociokratijos įgyvendinimo pro- mu ir ribotu išprusimu, kai pelno siekis pateisina vi- cese sociokratijos konsultantai dirbtų organizaci- sas priemones, ir darbuotojo įtraukimas į sprendimų jose diegdami sociokratijos principus ir praktiką, priėmimą bei pripažinimas nėra savininkų pozity- juos siedami su organizacijos kalba ir iškeltais tuo- viai suvokiamas. Spartinant sociokratijos, kaip val- metiniais tikslais (Strong towns and a way forward, dymo paradigmos, sklaidą ir diegimą įvairaus tipo 2018). organizacijų vystymo(si) procese, rekomenduojama Pabrėžtina, kad sociokratija kaip nauja orga- susirūpinti sociokratijos konsultantų rengimu bei jų nizacijų valdymo paradigma – tai naujas požiūris į įdarbinimu tiek šviečiamuoju, tiek praktikos diegi- darbuotojų įtraukimą, sprendžiant įvairiuose valdymo požiūriais. mo lygmenyse kylančias problemas. Tai, kad šalies kompanijų aukščiausio lygio vadovai demonstruo- Literatūra ja susidomėjimą šia paradigma ir orientuojasi į jos 1. Baltrušaitis, D. (2018). Kaip pasikeis organizaci- praktinį diegimą verslo sektoriuje, žymi tą faktą, jog jos per artimiausius 5 ar 10 metų? Prieiga internete: ieškoma naujų krypčių organizacijų vystymui(si). http://www.personalokonferencija.lt/kpopara10m/. 2. Daunienė, E. (2017). Mentorystė. Prieiga internete: Išvados https://www.vz.lt/verslo-valdymas. 3. Dinamiška gyva organizacija (2017). Prieiga inter- Sociokratijos, kaip naujos valdymo paradi- nete: http://www.talentsafari.lt. gmos, užgimimas yra sąlygotas 2008 metų krizės, 4. Hallas, R. (2013). Verslumas ekokaime: inovatyvių ieškant galimybių išeiti iš jos ir išvystyti verslo kom- ekologiškų verslų įtaka visuomenės raidai. Vilnius: panijų veiklą. Tokiu būdu naujai įsigilinta į A. Com- BMK leidykla. te’o sociokratijos teoriją, suformuluojant jos taiky- 5. Jankaitytė, G. (2017). Bendrovę valdo visi darbuoto- mo naudą šiuolaikiniame versle. Sociokratijos, kaip jai: sociokratijos pamokos. Prieiga internete: http:// naujos valdymo paradigmos, pritaikymas valdant www.vz.lt/. verslo kompanijas suteikia naują vaidmenį kiekvie- 6. Maceina, A. (1978). Socialinė ir politinė filosofija. nam organizacijos nariui. Vadovų praktikų įžval- Prieiga internete: Maceina.lt/html/socialineirpolit- inefilosofija. gos atskleidė vieną labai svarbų dalyką kompanijų 7. Mierson, Sh., Lozanova, S. (2014). Sociocracy: valdyme: įdiegus sociokratiją į verslo įmonę, reali- A New Management System for Better Decisions zuojamas darbuotojų įtraukimo į sprendimų priėmi- (2014). Prieiga internete: http://www.rcoc.com/so- mą principas, o tai demonstruoja tą faktą, kad būtent ciocracy-a-new-management-system-for-better-deci- dalyvaudamas ir galėdamas išsakyti savo nuomonę sions/. darbuotojas jaučiasi pripažintas. Kadangi šiandien 8. Mill, J. S. (2005). Auguste Comte and Positivism. Lietuvoje gana menkai vertinamas darbuotojas kaip Prieiga internete: http://library.umac.mo. pridedamosios vertės kūrėjas, jam trūksta vadovo ar 9. Nauji valdymo modeliai organizacijose – ar jau re- savininko pripažinimo, savo vertės pajautimo, pažy- alu? (2017). Prieiga internete: http://www.susirinki- mėtina, kad būtina iš esmės keisti požiūrį į darbuo- mai.com. 10. Plėšnys, A. (2010). Analitinės krypties filosofija: tojų vaidmenį organizacijos veikloje, kad jie galėtų mokslinė monografija. Vilnius: Vilniaus universiteto pajausti ir savo indėlį. leidykla. Sociokratijos paradigma įvardijama kaip di- 11. Rou, T. J. (2018). Supporting networks with socioc- namiškas valdymas, turi loginį nuoseklumą, nes pa- racy. Combining the strength of sociocracy and the spartintas sprendimų priėmimas koreliuoja su orga- beauty of networks. Prieiga internete: https://medi- nizacijos veiklos efektyvumu, o tai įgalina pasiek- um.com/@JenRau/supporting-networks-with-socio- ti planuojamus rezultatus. Pažymėtina, kad XIX a. cracy-54fae4cdc34. gimusi nauja valdymo paradigma – sociokratija at- 12. Šarkutė, L. (2009). Sprendimų priėmimo samprata ir gimsta šiandieniniame organizacijų pasaulyje kaip tyrimų tradicijos. Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2 itin aktuali valdymo paradigma, kadangi pakanka- (25), 105–119. 13. Sociokratija – sklandesniam verslui ir darnesniam mai išsilavinę darbuotojai pasirengę dalyvauti įvai- kolektyvui (2017). Prieiga internete: https://www.ver- rių lygių sprendimų priėmime ir jų įtraukimas į šį slilietuva.lt. procesą veikia kaip motyvacinė priemonė bei padi- 14. Sociokratija (2019). Prieiga internete: http://www. dina visos organizacijos veiklos efektyvumą. susirinkimai.com/sociokratija/. Nors sociokratija, kaip nauja valdymo para- 15. Sociokratija arba dinamiškas valdymas (2017). Prie- digma, įgauna pripažinimą tarp stambesnių verslo iga internete: http://hai.lt/. kompanijų vadovų-praktikų, tačiau masinis jos tai- 16. Sociokratinė vadyba ,,Baltimax“ įvertinta person- kymas verslo pasaulyje, ypač smulkiajame ir viduti- alo valdymo profesionalų (2017). Prieiga internete: niame versle, ganėtinai ribotas, nes yra tikimybė su- http://www.sprendimaiverslui.lt. sidurti su savininkų taikomu nedemokratiniu valdy- 17. Strong towns and a way forward (2018). Prieiga in-

38 ternete: https://www.sociocracy.info/strong-towns- kristian%20D.%202016%20sociokratija&lr=20814. and-a-way-forward/. 21. Мирзагитова, Л. (2014). Социократия: метод 18. What is sociocracy and why does democracy need коллективного управления и принятия решений it? (2016). Prieiga internete: http://www.lachispa. в экопоселениях. Prieiga internete: http://gen-russia. net/2015/what-is-sociocracy-and-why-do-you-need- ru. it/. 22. Неверов, А. (2017). Социократия – метод управ 19. Žaikauskas, M., Žvanginytė, A. (2016). Sociokratija. ления обществом. Prieiga internete: https://ok.ru. Prieiga internete: https://www.facebook.com. 23. Рaду, E. (2012). Социократия – парадигма XXI 20. Кристиан, Д. (2016). Социократия. Эффектив- века. Prieiga internete: https://raduga-es.livejournal. ный метод принятия решений и самоуправления. com/. Prieiga internete: https://yandex.ru/search/?text=-

Šavareikienė, D. Sociocracy as a New Paradigm of Organizational Management

Summary

The competitive environment encourages activity in America (Mirzagitova, 2014). In Lithuania, the organizations to find ways to increase the efficiency of developers of the websites “Meetings”, “Talent Safari”, their activities. A new approach to A. Comte sociocracy and “Primum Esse” disseminate the ideas of sociocracy paradigm, which was oriented towards the creation of and teach company leaders about the new paradigm of a new type of state governance, has been transformed management that enables employees to be involved in the and adapted to the practice of improving organizational decision-making process. management. The article analyses the paradigm of The essence of sociocracy is to allow people to sociocracy as a comprehensive management system that delegate decisions to expert groups. As all groups of enables employees to be involved in the decision-making professionals have to report to the whole community, process to work together. To identify and formulate the and are selected with the consent of each member, the nature of sociocracy as a new paradigm for management of decision-making process takes place both from the bottom organization, the fundamental principles were supported to the top and from the top to the bottom. This creates by theoretical research based on scientific literature feedback circles, and thus ensures good communication sources and publications of management practices. throughout the organization. The groups of experts act as The methods of collecting, analysing, comparing and partly independent in discussing all issues in the meetings summarising of information as well as logical generation of their members, in which each member has equal of conclusions were used for the research. The benefit rights. The groups (referred to as small circles, called of new management paradigm for organization and its Endenberg’s rings) have frequent meetings for tactical employees, confirming the effectiveness of the practical issues. The decisions made in the group must be in line application of sociocracy was found in the course of the with the general organization policy. Big groups (big rings) research. rarely meet and deal with only very important issues. The The concept of sociocracy was created by the group leader usually organizes decision-making process philosopher A. Comte (Auguste Comte 1798–1857) in the by taking operational decisions unilaterally. The method context of a new model of state governance (John-Stuart of sociocracy enables all members of an organization to Mill, 2005). On the basis of sociocrasy a new concept be involved in the organization’s management process, holocracy was created in the US, which exaggerates where everyone can express their opinion. the “benefits” of the organization and calls to forget One of the essential aspects of sociocracy is personal needs and to devote to a higher goal in the US its dynamism, and therefore sociocracy can be called (Hallas, 2013). The Dutch pacifist and educator Kees dynamic management, as it emphasizes the abundance Bioke (Boeke) (Hall, 2013) has practically implemented of challenges in today’s business environment, where a sociocracy management model at the Bilthoven School the need for quick and just solutions is necessary. in the Netherlands, which has existed till nowadays. The demand for dynamic management creates some Beginning around 1970, Gerard Endenburg developed a important general constraints on any techniques used: management and governance method called Sociocracy speed and coordination. One of the most important tasks while managing his electrical engineering corporation, of the company is to organize teamwork and decision Endenburg Electrotechnik, in the Netherlands. G. making in accordance with the principles of dynamic Endenberg developed a management system as an management. Dynamic management logic considers alternative to the classical hierarchical management human power to be an essential element of progress, system. The sociocracy decision-making method has and effective human collaboration is necessary for the grown in cybernetics, systemic thinking organizations results of the organization. Dynamic management is that have had a tremendous impact on commercial needed in order to be able to respond flexibly and act in 39 each situation (for example, when it comes to changing The introduction of sociocracy as a new opinions because new information is received or previous organizational management paradigm in the business solutions failed) to enable people to act on their own, sector would provide the following benefits: improving quickly and independently, in the same harmonious decision-making quality throughout the organization, manner with others. The goal of dynamic management problem solving and teamwork communication, is to combine the paradox: to operate in a harmoniously enhancing leadership quality, and increasing the efficiency changing environment, while moving forward quickly of meetings. The content analysis revealed the fact that and dynamically; to save what works and change what autocracy is not suitable for collective bargaining, and does not work immediately as soon as the “voltage” is voting as a way of democracy does not allow to make identified. The following are demonstrated by the dynamic good decisions; therefore, the new organizational management of the organization: the decentralization management paradigm – sociocracy of practical of individual areas of activity; human resources realize application helps to improve company management and their potential freely; setting priorities for action; the improve effectiveness. involvement of members of the organization in decision- Keywords: sociocracy, holocracy, employee making. involvement.

40 ISSN 2351-6712 (Online) Socialiniai tyrimai / Social Research. 2019, Vol. 42 (1), 41–49

LR vietos savivaldos teisinio reguliavimo problematika tarybos mažumos teisių ir demokratijos užtikrinimo aspektu

Karolis Kaklys Teisės mokslų doktorantas Turibos universitete (Latvija, Ryga); Druskininkų savivaldybės tarybos narys 2011–2015 m.; 2015–2019 m.; 2019–2023 m. kadencijose; Kazimiero Simonavičiaus universiteto lektorius, Dariaus ir Girėno g. 21, LT-02189 Vilnius. El. paštas: [email protected]

The article has been reviewed. Received on 19 September 2019, accepted on 12 November 2019

Anotacija niaus raj.)1 Lietuvos savivaldybių viena politinė par- Savivaldybių teisinio reguliavimo problemų gausą tija ar judėjimas rinkimuose laimėjo absoliučią dau- rodo vien tai, jog nuo 1994 m. Lietuvos Respublikos vie- gumą. Po 2019 m. kovo 3 dienos Savivaldos rinki- tos savivaldos įstatymas keistas ir pildytas net 124 kartus. mų „vienpartinių“ savivaldybių padaugėjo iki septy- 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijo- niolikos2, kas dar labiau išryškino tarybos mažumos je vietos savivaldai ir jos valdymui skirtas atskiras skirs- (opozicijos) teisių savivaldybėse užtikrinimo svarbą. nis. Tai suprantama, kaip skiriama svarba savivaldai Vals- tybės kontekste, kaip savarankiškos valdžios funkciona- Valdžių padalijimas yra vienas svarbiausių vimui, kuri besąlygiškai priklauso nuo teisinio reguliavi- demokratinės valstybės konstitucinių principų, kuris mo. Todėl šiame straipsnyje apžvelgiamos teisinio regu- lemia valstybės valdžios organizaciją, jos funkcio- liavimo spragos ir politinio pobūdžio problemos, sąlygo- navimą ir garantuoja žmogaus teises bei laisves. Val- jančios demokratijos principų bei svertų ir atsvarų siste- džių padalijimo principą galima suskirstyti į dvi tar- mos tarp savivaldybių tarybų daugumos ir mažumos LR pusavyje susijusias dalis: 1) valdžių sąveika – įpras- vietos savivaldoje neužtikrintumą. tai siejama su santykiais tarp atskirų valdžios institu- Pagrindiniai žodžiai: mažuma, opozicija, daugu- cijų, kurie suprantami kaip valdžios institucijų ben- ma, demokratija, savivalda. dradarbiavimas, veiksmų derinimas, „stabdžių ir at- svarų“ (angl. checks and balances) sistemos funkci- Įvadas onavimas, užtikrinantis valdžių tarpusavio kontrolę Temos aktualumas. Valstybės valdymo mo- ir pusiausvyrą; 2) valdžių atskyrimas – tai ne tik val- delį įprastai nustato konstitucija. Lietuvos Respu- džių suskirstymas tarpusavyje į valstybės valdžios blikos Konstitucijoje (1992) vietos savivaldai ir jos šakas, bet ir jų pačių vidaus formavimo tvarkos, tei- valdymui skirtas atskiras skirsnis. Tai parodo ne tik sinio statuso, galių bei kompetencijų nustatymas ir vietos savivaldos svarbą Valstybės kontekste, bet ir savarankiškumo užtikrinimas (Jarašiūnas, 2001). Konstitucijoje minimi vietos savivaldos principai įgyja ir konstitucinę apsaugą. Lietuvoje yra 60 ats- kirų teritorijos administracinių vienetų, kuriems lai- 1 Žr. duomenis, pateikiamus oficialiame Vyriausiosios rin- duojama savivaldos teisė, kuri įgyvendinama per kimų komisijos tinklalapyje: http://www.vrk.lt/statiniai/ slaptu balsavimu renkamas savivaldybių tarybas. puslapiai/2015_savivaldybiu_tarybu_rinkimai/output_lt/ rezultatai_daugiamand_apygardose/rezultatai_daugia- Po 2015 m. kovo 1 dieną įvykusių tiesioginių mand_apygardose1turas.html. merų rinkimų net šešiolikoje (Birštono sav.; Druski- 2 Žr. duomenis, pateikiamus oficialiame Vyriausio- ninkų sav.; Ignalinos raj.; Jonavos raj.; Kauno raj.; sios rinkimų komisijos tinklalapyje: https://www.vrk. Lazdijų raj.; Marijampolės sav.; Neringos sav.; Pa- lt/2019-savivaldybiu-tarybu/rezultatai?srcUrl=/rinki- gėgių sav.; Palangos sav.; Pasvalio raj.; Rietavo sav.; mai/864/1/1506/rezultatai/lt/rezultataiTarNariaiMeraiSa- Šakių sav.; Šalčininkų sav.; Vilkaviškio raj.; Vil- vivaldybese.html.

Copyright © 2019 Šiauliai University Press 41 Pozicijos, kad konstitucinių rėmų, apibrėžian- do valdžios klaidas ir trūkumus. Opozicija yra kaip čių kiekvienos atskiros valdžios įgaliojimus, nepa- priemonė valdžiai apriboti ir socialinei taikai puo- kanka, laikėsi ir vienas pagrindinių valdžių padaliji- selėti. mo doktrinos kūrėjų J. Madisonas. Jis teigė (1999), Nors ir nėra tikslaus, visuotinai priimtino de- kad reikalingas mechanizmas, kuris garantuoja sa- mokratijos apibrėžimo5, demokratiška valdymo for- vireguliacinę valdžios grandžių kontrolę. J. Madi- ma reiškia, kad visi piliečiai turi teisę dalyvauti ša- sono tikslas buvo apsaugoti laisvę ir mažumos in- lies valdyme, ir iš esmės skiriasi nuo valdymo for- teresus, sukuriant sistemą, kurioje pagrindinės val- mos, kurioje tokia teisė priklauso vienai klasei, iš- džios lieka nepriklausomos, bet tuo pat metu kontro- skirtinei grupei arba autokratui. Dar prieš įvedant liuoja ir atsveria viena kitą. Remdamasis valstijų pa- tiesioginius merų rinkimus, Urmonas ir Novikovas tirtimi, J. Madisonas didžiausią pavojų (demokrati- (2011) pažymėjo, kad „vienas svarbiausių demo- jai) įžvelgė įstatymų leidžiamosios valdžios galiose kratinės visuomenės pamatų yra daugiapartinė sis- (Griškevič, 2008). tema“, ir kėlė prielaidą, jog, „įteisinus tiesioginius Nors moksle įprastai svertų ir atsvarų sistema merų rinkimus, gali plėtotis oligarchinės tendenci- dažniausiai yra siejama su valstybės, o ne savivaldy- jos“. Šie mokslininkai, tyrę Vietos savivaldos char- bių valdymu ir skiriasi jų valdžios institucinė sąran- tijoje įtvirtintų principų turinį ir jų pasireiškimo na- ga (Novikovas, 2005), tačiau esminiai principai tarp cionalinėje teisės sistemoje laipsnį, visgi priėjo prie savivaldybių tarybų bei LR Seimo, kaip kolegialių išvados, kad „Chartijoje įtvirtinti pamatiniai vietos valdžios institucijų, kuriose yra priimami politiniai savivaldos principai į nacionalinę teisinę sistemą in- sprendimai (teisės aktai), pačių sprendimų priėmi- korporuoti skirtingai. Taip pat skiriasi jų įgyvendini- mo požiūriu yra labai panašūs, todėl tam tikrą ana- mas vykdomosios valdžios ir savivaldybių praktinė- logiją tarp savivaldybės tarybos bei LR Seimo gali- je veikloje. Vieni principai yra aiškiai reglamentuoti ma įžvelgti, ypač valdžių atskyrimo – jų vidaus for- Lietuvos teisės aktuose bei jais vadovaujamasi prak- mavimo tvarkos, galių bei kompetencijų tarp daugu- tinėje veikloje, kitų principų įgyvendinimo laips- mos ir mažumos nustatymo klausimais, todėl šiame nis yra mažas arba jų įgyvendinimo interpretavimas straipsnyje analizuojant politinės daugumos ir ma- mokslininkų, politikų ar savivaldybininkų suvokia- žumos santykį savivaldybių tarybose yra remiamasi mas nevienareikšmiškai.“ ir LR Seimo pavyzdžiais. Probleminė situacija. Nors Lietuvos teisės LR Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog aktuose formaliai yra įtvirtinti demokratiniai insti- LR Konstitucija suponuoja parlamento mažumos tutai savivaldoje, tačiau skirtinga demografinė situ- gynimą, Seimo opozicijos apsaugos minimalius rei- acija, skirtingai besiformuojančios savivaldybių val- kalavimus3 ir kad parlamentinės opozicijos pripa- dymo tradicijos, skirtingas savivaldybių tarybų dar- žinimas yra būtinas pliuralistinės demokratijos ele- bo reglamentas, prasta savivaldybių tarybų priima- mentas4. Seimo statute gali būti nustatytos opozici- mų sprendimų ir administracijos veiksmų kontrolė, jos veiklos garantijos – tam tikras vietų ir pareigybių ydinga įstatyminė bazė sudaro sąlygas formuotis si- skaičius komitetuose, opozicijos lyderio statusas, tuacijoms, kada iškyla pavojus demokratinėms ver- darbotvarkių bei komisijų inicijavimas ir pan. Sis- tybėms ir asmens teisių bei laisvių apsaugai. temiškai vertinant Lietuvos Respublikos vietos savi- Temos naujumas, ištirtumas. Nors ir yra ne- valdos įstatymo (1994) nuostatas, matyti, kad prie- mažai mokslo darbų apie atskirus LR vietos savival- 6 volė kiekvienoje savivaldybėje formuoti Kontrolės dos elementus , Lietuvos teisės moksle teisinio regu- komitetą, Antikorupcijos ir Etikos komisijas, į kurių liavimo spragų ir politinio pobūdžio problemų, sąly- pirmininko kandidatūrą deleguoja savivaldybės ta- gojančių demokratijos principų bei svertų ir atsvarų rybos opozicija, yra įstatymo leidėjo numatytas vie- sistemos tarp savivaldybių tarybų daugumos ir ma- nas iš būdų užtikrinti pliuralistinę demokratiją. žumos LR vietos savivaldoje, analizė nėra atlikta. Kiekvienoje savivaldybės taryboje opozicijos Tyrimo tikslas – įvertinti santykių tarp savi- buvimas yra ne vien norminis reiškinys, bet ir būtina valdybių tarybų daugumos ir mažumos teisinį regu- demokratijos išraiška. Iš esmės opozicija turi dvi pa- liavimą, veikiantį demokratinius procesus LR vietos grindines funkcijas. Pirma, ji neleidžia įsigalėti vie- savivaldoje. nai partijai ir pažaboja valdžios savivalę, padeda iš- Tyrimo uždaviniai: 1) teisinio reguliavi- laikyti konstitucinį valdžios modelį. Antra, kadan- mo aspektu nustatyti įstatyminį neapibrėžtumą, vei- gi politiniai sprendimai nėra tobuli, opozicija nuro- kiantį demokratijos principų bei svertų ir atsvarų 5 Kekic, L. (2007). The Economist Intelligence Units index 3 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1993 m. of democracy. Prieiga internete: http://www.economist. lapkričio 26 d., 2001 m. sausio 25 d. nutarimai. com/media/pdf/DEMOCRACY_INDEX_2007_v3.pdf. 4 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. 6 Pavyzdžiai: (Astrauskas, 2002; Astrauskas, 2013; Ur- sausio 25 d. nutarimas. monas, Novikovas, 2011; Merkys ir kt., 2002). 42 pusiausvyros tarp savivaldybių tarybų daugumos ir LR vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio mažumos LR vietos savivaldoje neužtikrinimo ga- 19 dalyje Savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) limybes; 2) išanalizuoti savivaldybės tarybos ma- apibrėžta kaip „savivaldybės tarybos narių frakcija ir žumos ryšį su demokratiniais principais; 3) įvertin- (ar) savivaldybės tarybos narių grupė, pirmajame ar ti LR vietos savivaldos teisės aktų, reglamentuojan- kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiš- čių mažumos teises, įgyvendinimo aktualią praktiką. kimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravusios Tyrimo objektas – politiniai ir teisiniai veiks- (deklaravusi), kad nesiūlo savo kandidato sudarant niai, turintys įtakos tarybos daugumos ir mažumos savivaldybės vykdomąją instituciją, nedelegavusios teisių pusiausvyros įgyvendinimui LR vietos savi- (nedelegavusi) savo kandidatų į mero pavaduotojo valdoje. pareigas ir pateikusios (pateikusi) savo veiklos kryp- Tyrimo metodika, Atsižvelgiant į mokslinio tis“. Tokia LR vietos savivaldos įstatyme numaty- straipsnio tematiką, tikslus ir uždavinius, dokumen- ta formuluotė ir nepakankamas apibrėžtumas, esant tų analizės metodas taikytas renkant ir tiriant duo- tam tikroms aplinkybėms (turint absoliučią daugu- menis. Duomenų šaltiniai: nacionaliniai teisės ak- mą taryboje) iš esmės sudaro galimybę savivaldybės tai, Europos Sąjungos ir tarptautiniai teisės aktai, tarybos daugumai eliminuoti jiems neparankius opo- LR Konstitucinio Teismo nutarimai, aktuali teis- zicijos atstovus iš įstatyme tarybos mažumai numa- mų praktika, susiję mokslo darbai, oficialūs statis- tytų pareigybių (Etikos, Antikorupcijos komisijų ir tiniai rodikliai. Sisteminės analizės metodas taikytas Kontrolės komiteto pirmininkų), susikuriant sau lo- kompleksiškai tiriant teisės normas ir aktualią teis- jalią – „daugumos opoziciją“, kuri tiek ideologiniu, mų praktiką savivaldybių tarybų mažumos teisių už- tiek sprendimų priėmimo požiūriu būtų tapati dau- tikrinimo aspektu. Stebėjimo metodas taikytas tei- gumai. Priešingai nei LR Seimo statute (1994)7, LR kiant pasiūlymus dėl LR vietos savivaldos įstatymo vietos savivaldos įstatyme daugiau reikalavimų no- tobulinimo. Straipsnio autorius turi sukaupęs prakti- rint pasiskelbti tarybos mažuma, nei numatyta šio nės patirties LR vietos savivaldos teisinio reguliavi- įstatymo 3 straipsnio 19 dalyje, nekeliama. Iš to iš- mo srityje, nuo 2011 m. yra savivaldybės tarybos na- plaukia, kad bet kuri tarybos narių grupė ar frakcija rys. Apibendrinimo metodas taikytas apibendrinant (t. y. ne mažiau kaip trys tarybos nariai) kada pano- surinktus ir išanalizuotus tyrimo duomenis bei for- rėję gali pasiskelbti opozicine. Pavyzdžiu galėtų būti muluojant išvadas ir pasiūlymus. Druskininkų savivaldybėje susiklosčiusi situacija8.

Įstatyminės bazės apžvalga tarybos 7 mažumos teisių reguliavimo ir jų Konkrečiau: LR Seimo statuto 41 str. 1 d. numatyta: „Seimo narių frakcijos arba jų koalicijos, nesutinkančios įgyvendinimo aspektu su Vyriausybės programa, gali pasiskelbti opozicinėmis.“; Kiekvienos savivaldybės taryba savo įgalio- LR. 41 str. 2 d. numatyta: „Opozicinėmis frakcijomis lai- jimų laikotarpiui pasitvirtina Savivaldybės tarybos komos tokios frakcijos ar jų koalicijos, kurių Seime pa- veiklos reglamentą – pagrindinį savivaldybės tary- skelbtose politinėse deklaracijose išdėstytos jas nuo Sei- bos vidaus teisės aktą, kuriuo pagal galiojantį Lietu- mo daugumos skiriančios nuostatos.“; LR Seimo statuto vos Respublikos vietos savivaldos įstatymą nustato- 41 str. 3 d. numatyta: „Opozicinės frakcijos ar koalicijos ma savivaldybės tarybos, savivaldybės mero, savi- paskelbia alternatyvias Vyriausybės programas.“ 8 valdybės mero pavaduotojo, tarybos komitetų, ko- Po 2015 m. kovo 1 d. įvykusių savivaldos rinkimų misijų bei atskirų tarybos narių veiklos tvarka ir for- 2015–2019 m. Druskininkų savivaldybės tarybos ka- dencijai išrinkti 25 tarybos nariai, pagal savivaldos rin- mos. Taip pat nustatoma mero, savivaldybės admi- kimuose gautų balsų skaičių pasiskirstę trims politinėms nistracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus partijoms: Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašo at- atsiskaitymo tarybai ir gyventojams bei tarybos ir stovų ‒ 18 mandatų, Lietuvos Respublikos liberalų sąjū- atskirų tarybos narių atsiskaitymo gyventojams tvar- džio ‒ 4 mandatai, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščio- ka ir numatomos pagrindinės bendravimo su gyven- nių demokratų ‒ 3 mandatai. Tačiau buvo sukurtos net tojais formos ir būdai. penkios frakcijos, iš kurių trys pasiskelbė opozicinėmis. Siekiant užtikrinti politinę demokratiją – opo- Su valdančiosios daugumos (socialdemokratų) sąrašu į zicijos veiklos laisvę, LR vietos savivaldos įstatymo savivaldybės tarybą patekę tarybos nariai įkūrė net tris 14 ir 15 straipsniuose yra numatytos išimtinės ma- atskiras frakcijas, iš kurių viena pasiskelbė opozicine. žumos (opozicijos) teisės. Savivaldybės taryba savo Tokiu būdu yra eliminuojami daugumai neparankūs ma- žumos atstovai bei visi teisės aktuose mažumai numatyti įgaliojimų laikui sudaro Etikos, Antikorupcijos ko- postai (Etikos, Antikorupcijos komisijų ir Kontrolės komisijas ir Kontrolės komitetą, kurių pirmininkų kan- miteto pirmininkų) de facto suteikti daugumos atstovams. didatūras teikti merui įstatymo leidėjas yra numatęs Dar daugiau, įkūrus penkias frakcijas apeinamas ir LR savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu vietos savivaldos įstatymo 14 str. 2 d. numatytas Kontro- reglamento nustatyta tvarka. lės komiteto proporcingo atstovavimo principas. 43 Kiekvienoje savivaldybės taryboje funkciona- 3) Kontrolės komiteto įgaliojimus savivaldybės ta- lios opozicijos buvimas yra ne vien norminis reiški- ryba nustato atsižvelgdama į Vietos savivaldos nys, bet ir būtina demokratijos išraiška, todėl esant įstatymo 14 straipsnio 4 dalį; Vietos savivaldos tokiam teisiniam reguliavimui atsiranda galimos įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje yra nurodytas grėsmės demokratinėms bei konstitucinėms verty- baigtinis Kontrolės komiteto funkcijų sąrašas, bėms. Siekiant pažaboti valdžios savivalę ir išlaiky- suteikiantis galimybes tarybos mažumai (opozi- ti konstitucinį valdžios modelį būtina tinkamai už- cijai) efektyviai veikti; tikrinti įstatyme numatytas mažumos teises. Parla- 4) LR Konstitucijos 123 straipsnis ir LR laikino mentinės daugumos galimas opozicijos engimas tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje (ignoruojamas teisinis lygybės principas) įvardija- įstatymo (1995) 2 straipsnio 3 dalies 3 punktas mas kaip vienas iš sunkumų, su kuriais susiduria de- numato, kad savivaldybės tarybai per LR vietos mokratija, taikant daugumos principą (Beinoravi- savivaldos įstatyme nustatytą laiką nesudarius čius, 2007). Kontrolės komiteto savivaldybės teritorijoje gali Seimo opozicijos apsaugos minimalius reika- būti laikinai įvedamas tiesioginis valdymas. lavimus ir tai, kad parlamentinės opozicijos pripa- 2. Kontrolės komiteto sudarymo ypatumai žinimas yra būtinas pliuralistinės demokratijos ele- LR vietos savivaldos įstatyme yra numaty- 9 mentas, yra akcentavęs LR Konstitucinis Teismas . ta išskirtinė Kontrolės komiteto sudarymo tvarka, Parlamentinės opozicijos pripažinimas ir jos gynimo neatsižvelgiant į tarybos frakcijų ar tarybos grupių privalomumas pliuralistinei demokratijai užtikrinti turimų narių skaičiaus proporcingumą. Pažymėtina, pažymėtini kaip vieni pagrindinių pliuralistinės de- jog Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 daly- mokratijos elementų (Ragauskas, 2016). Pliuralisti- je yra įtvirtintas vienodo visų tarybos narių grupių nės demokratijos terminas dabartinėje LR Konstitu- ir frakcijų (nepriklausomai ar tai daugumos, ar ma- cinio Teismo jurisprudencijoje sietinas ne tik su nuo- žumos) atstovavimo principas. Lietuvos vyriausiojo monių įvairove, bet imtas minėti plačiau: politinia- administracinio teismo teisėjų kolegija, aiškindama me, ideologiniame bei kultūriniame kontekste (Ra- Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje gauskas, 2016). įtvirtintą proporcinio daugumos ir mažumos atsto- Mažumos teisių aiškesnis reglamentavimas vavimo principą, yra pažymėjusi, kad jo pagrindinis bei atsvarų mechanizmo sukūrimas tarp daugumos tikslas yra užtikrinti tarybos mažumos interesus10. ir mažumos tampa vis aktualesnis siekiant išlaiky- Vietos savivaldos įstatyme numatyta, kad Į Kon- ti demokratinį valdymo modelį savivaldybėse, ka- trolės komitetą įeina vienodas visų savivaldybės ta- dangi po tiesioginių merų rinkimų beveik trečdalyje rybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių Lietuvos savivaldybių įsigalėjo vienos partijos ar ju- grupės, jeigu ją sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldy- dėjimo absoliuti dauguma, kas vienareikšmiškai ke- bės tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius. Teo- lia pavojų demokratinėms vertybėms. Taip pat svar- riškai vertinant, Vietos savivaldos įstatymas numato bu pažymėti, kad Lietuva yra ratifikavusi Europos atsvaras tarybos mažumai ir demokratijos požiūriu vietos savivaldos chartiją (1999), kartu įsipareigoda- užtikrina opozicijos veiklos laisvę vykdyti iš esmės ma įgyvendinti joje numatytas nuostatas nacionali- nėje teisės sistemoje. pagrindinę savo funkciją – oponuojant kontroliuoti daugumos priimamų sprendimų pagrįstumą ir skai- drumą. Kontrolės komitetas, jo svarba ir sudarymo Įstatymų leidėjas Vietos savivaldos įstaty- ypatumai mo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtino opozicijos teisę 1. Kontrolės komiteto svarba siūlyti kandidatą Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto svarbą įstatymų leidėjas o Kauno apygardos administracinis teismas yra iš- pažymi: aiškinęs, kad „Savivaldybių ir jų institucijų, tame 1) LR vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 tarpe ir Tarybos, veikla priskiriama viešosios teisės dalyje, kad kiekvienoje savivaldybėje privaloma reguliavimo sričiai, o viešosios teisės normos yra sudaryti Kontrolės komitetą; imperatyvios ir įsakomojo pobūdžio visiems teisinių 2) išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija nu- santykių dalyviams, todėl galimas tik toks veikimas, matyta Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio kuris nurodytas teisės aktuose. <...> Įstatymų leidė- 2 dalies 6 punkte – savivaldybės tarybos komi- jas šiuo atveju pasirinkimo teisę siūlyti vieną ar kitą tetų, komisijų, kitų savivaldybės darbui organi- kandidatūrą į Kontrolės komitetą suteikia savival- zuoti reikalingų darinių ir įstatymuose numatytų dybės tarybos narių frakcijoms ir grupėms, o siūlyti kitų komisijų sudarymas ir jų nuostatų tvirtini- mas; 10 Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 6 d. nutartis administracinė- 9 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1993 m. je byloje Nr. A552-718/2014. (2014). Administracinė ju- lapkričio 26 d., 2001 m. sausio 25 d. nutarimai. risprudencija, 27, 226–273. 44 kandidatūrą Kontrolės komiteto pirmininku suteikia 3. Laikino tiesioginio valdymo įvedimo grės- opozicijai, kai tuo tarpu Tarybai kaip institucijai ir mė savivaldybėje nesudarius Kontrolės komiteto kiekvienam Tarybos nariui atskirai nustatyta prie- LR Konstitucijos 123 straipsnis ir LR laikino volė (įpareigojimas) skirti pasiūlytus kandidatus.“11 tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įsta- Tokį patį aiškinimą šioje dalyje paliko galioti ir Lie- tymo 2 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad tuvos vyriausiasis administracinis teismas12. savivaldybės tarybai per LR vietos savivaldos įsta- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tyme nustatytą laiką nesudarius Kontrolės komiteto taip pat yra pažymėjęs, kad savivaldybės tarybos savivaldybės teritorijoje gali būti laikinai įvedamas frakcijos (tiek daugumos, tiek mažumos), kaip ko- tiesioginis valdymas. lektyviniai savo narių politinę orientaciją siekiantys Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 6 įgyvendinti savivaldybės tarybos narių junginiai, yra dalyje yra numatyta, kad per du mėnesius nuo pir- laisvos teikti savo norimas kandidatūras į komitetus mojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio ar komisijas, į kurių sudėtį jos atstovus gali deleguo- sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero ti ex lege13. priesaikos priėmimo dienos turi būti sudaryti savi- Sistemiškai vertinant išvardytus teisės aktus valdybės tarybos komitetai ir paskirti šių komitetų ir aktualią teismų praktiką, kuriuose yra numatytos pirmininkai. teorinės mažumos (opozicijos) teisės, galima būtų Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 teigti, kad atsvarų sistema tarp tarybos daugumos ir dalis numato, kad kiekvienoje savivaldybėje priva- mažumos yra. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad loma sudaryti Kontrolės komitetą. Į Kontrolės komi- įstatymų leidėjas paliko daugumos pritarimo būtiny- tetą įeina vienodas visų savivaldybės tarybos narių bę kiekvienai tarybos narių grupės ar frakcijos siūlo- frakcijų ir savivaldybės tarybos narių grupės, jeigu mai kandidatūrai. Akivaizdu, kad tarybos daugumai ją sudaro ne mažiau kaip trys savivaldybės tarybos oponuojanti mažuma be politinių oponentų pritarimo nariai, deleguotų atstovų skaičius. netenka galimybės pasitvirtinti savo siūlomos kandi- Vertinant tiek lingvistiškai, tiek sistemiškai datūros, kurią pagal suformuotą teismų praktiką ta- ši įstatymo nuostata suponuoja tai, jog Kontrolės rybos dauguma turi pareigą patvirtinti. Tokia teisinio komitetas laikomas sudarytu nuo momento, kada į reguliavimo spraga ne tik kelia konfliktinę situaciją Kontrolės komitetą yra paskiriami visų savivaldybės tarp savivaldybės tarybos nario laisvo mandato prin- tarybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių cipo bei pareigų vykdymo, bet ir palieka svertų bei grupių (sudarytų ne mažiau kaip iš trijų savivaldybės atsvarų sistemos tarp tarybos daugumos ir mažumos tarybos narių) deleguoti atstovai. įstatyminį neapibrėžtumą. Toks neapibrėžtumas su- Atlikus plačią anksčiau paminėtų teisės nor- daro praktinę galimybę tarybos daugumai eliminuoti mų taikymo praktikoje analizę, pastebėtina, kad sau neparankius mažumos atstovus iš kontrolės ko- susiklosčius situacijoms, kada savivaldybės taryba miteto sudėties, todėl manytina, kad įstatymų leidėjo per įstatyme numatytą terminą nesudarė Kontrolės reikalavimas savivaldybės tarybos daugumai pritarti komiteto bei nepaskyrė jo pirmininko – laikinas tie- opozicijos siūlomai kandidatūrai yra perteklinis ma- sioginis valdymas savivaldybės teritorijoje per ne- žumos teisių užtikrinimo atžvilgiu. priklausomos Lietuvos istoriją įvestas nebuvo. Dar Esama teisinio reguliavimo problematika daugiau, dabartinė LR Vyriausybė laikosi pozicijos, spręstina eliminuojant iš įstatymo daugumos prita- kad laikino tiesioginio valdymo įvedimas teritori- rimo būtinybę tarybos narių grupių ar frakcijų de- joje savivaldybės, kurioje nėra sudarytas Kontro- leguotiems atstovams į kontrolės komiteto sudėtį, lės komitetas taip, kaip numato Vietos savivaldos paliekant joms pačioms teisę spręsti, kuris narys yra įstatymo 11 straipsnio 6 dalis ir 14 straipsnio 2 ir 3 tinkamiausias užimti įstatyme numatytas pareigybes dalys, nebūtų proporcinga priemonė tokiai situaci- Kontrolės komitete. Šiuo atveju būtų galima vado- jai spręsti. Vėlgi pavyzdžiu galėtų būti Druskininkų vautis ir valdžių padalijimo principu, kai skirtingos savivaldybėje susiklosčiusi neeilinė situacija, kada funkcijos pavedamos skirtingoms valdžios instituci- Kontrolės komitetas 2015–2019 m. savivaldybės joms, uždraudžiant savintis svetimas funkcijas. tarybos kadencijoje nebuvo suformuotas (daugumai

11 nepatvirtinant opozicijos siūlomų kandidatūrų) il- Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegu- 14 žės 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1676- giau nei dvejus metus . 554/2016. 14 Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 12 Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2018 m. 2018 m. balandžio 19 d. raštu Nr. S-1254 buvo atsisakyta vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-53- teikti siūlymą Lietuvos Respublikos Seimui dėl laikino 415/2018. tiesioginio valdymo Druskininkų savivaldybės teritorijoje 13 Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2015 m. įvedimo, kadangi, Vyriausybės manymu, šiuo konkrečiu gruodžio 08 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS- atveju laikino tiesioginio valdymo įvedimas nebūtų pro- 1232-602/2015. porcinga priemonė susidariusiai situacijai spręsti, nors tuo 45 Toks LR laikino tiesioginio valdymo savi- Esant nepakankamam Etikos ir Antikorupci- valdybės teritorijoje įstatymo 2 straipsnio 3 dalies jos komisijų pirmininkų skyrimo procedūros api- 3 punkto neapibrėžtumas sudaro prielaidas savival- brėžtumui, savivaldybės tarybos mažumos (opozici- dybės tarybos daugumai piktnaudžiauti daugumos jos) teisės realizavimas gali būti komplikuotas. Visų teise, eliminuojant savivaldybės tarybos mažumą iš pirma yra atvejų, kai savivaldybės taryboje veikia jai gyvybiškai svarbių pareigybių, atliekant esmines kelios mažumos (opozicijos), tarp jų ir daugumos savivaldybės opozicijos funkcijas, ir už tai nesulauk- opozicija, sukurta fiktyviai, turint tikslą eliminuoti ti jokių pasekmių. neparankius politinius oponentus iš įstatyme jiems numatytų pareigybių. Šią problemą jau pastebėjo ir Etikos ir Antikorupcijos komisijos įstatymų leidėjai, 2018-11-02. įregistravę LR vietos 17 Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 da- savivaldos įstatymo pakeitimo projektą , kuriame lyje numatyta, kad savivaldybės taryba savo įgalio- yra numatyta, kad Etikos ir Antikorupcijos komisijų jimų laikui sudaro Etikos komisiją ir Antikorupcijos pirmininkų kandidatūros būtų skiriamos mažumos komisiją. Savivaldybės taryba šių komisijų pirmi- (opozicijos) rašytiniu pasiūlymu, pasirašytu daugiau ninkus mero teikimu skiria iš tarybos narių. Jeigu kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos na- yra paskelbta tarybos mažuma (opozicija), Etikos rių, o savivaldybės tarybai įstatyme būtų numatyta ir Antikorupcijos komisijų pirmininkų kandidatūras pareiga patvirtinti mažumos pasiūlytą kandidatūrą. meras teikia savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu reglamento nustatyta tvarka. Jei- LR Vyriausybės atstovo vaidmuo gu savivaldybės tarybos mažuma nepasiūlo Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų savivaldybės tarybos mažumos teisių kandidatūrų, šių komisijų pirmininkų kandidatūras užtikrinimo aspektu savivaldybės taryba skiria mero teikimu. Konstitucinis teisinės valstybės principas apima Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų, tarp savo praktikoje yra nurodęs, kad savivaldybės ta- jų ir teisės aktų hierarchijos reikalavimą, iš kurio rybos mažumos (opozicijos) įgaliojimai atsispindi kyla įstatymų viršenybės poįstatyminių teisės aktų 18 ir Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio regla- atžvilgiu principas . Tai reiškia, kad konstitucinis mentuojamos Etikos komisijos formavime – nors principas neleidžia poįstatyminiais teisės aktais nu- ex lege nėra įtvirtinta, jog į Etikos komisijos sudėtį statyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų turi įeiti visų savivaldybės tarybos frakcijų ar grupių su numatytu įstatyme. Poįstatyminiais teisės aktais nariai, savivaldybės tarybos mažuma pagal minėtą- negalima pakeisti įstatymo ar sukurti naujų bendro jį straipsnį gali (neprivalo) siūlyti Etikos komisijos pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų tarpusa- pirmininko kandidatūrą15. Plačiau šios savivaldybės vyje, nes taip būtų pažeista LR Konstitucijoje įtvir- tarybos mažumos (opozicijos) teisės realizavimas tinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų 19 įstatyme nėra aptartas. atžvilgiu . Poįstatyminiu teisės aktu turi būti reali- Svarbu pažymėti tai, kad Lietuvos vyriausia- zuojamos įstatymo normos, todėl jis turi būti priima- sis administracinis teismas konstatavo, kad Etikos ir mas remiantis įstatymais. Poįstatyminis teisės aktas Antikorupcijos komisijų pirmininkų skyrimas iš jau yra įstatymo normų taikymo aktas, nepaisant to, ar savivaldybės tarybos patvirtintų komisijų sudėties tas aktas yra vienkartinio taikymo, ar nuolatinio ga- 20 neprieštarauja LR vietos savivaldos įstatymui16. liojimo . Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas bei Lietuvos Respu- blikos savivaldybių administracinės priežiūros įsta- pačiu raštu buvo pripažinta, kad Druskininkų savivaldy- tymą (1998), savivaldybių administracinę priežiūrą bės tarybos Kontrolės komitetas nėra sudarytas taip, kaip numato Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 6 dalis ir 17 Vietos savivaldos įstatymo projekto lyginamasis vari- 14 straipsnio 2 ir 3 dalys (Žr. Lietuvos Vyriausiojo Admi- antas. Nr. I-533. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/ nistracinio Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. portal/legalAct/lt/TAK/8d791920de6f11e8995fb8ded8e- liepos 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-24- b97ff. 822/2018). 18 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. 15 Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimas. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS- 19 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. 1323-602/2015. (2015). Administracinė jurisprudencija, rugpjūčio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 sausio 19 d. 30. nutarimai. 16 Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2018 m. 20 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-53- rugsėjo 6 d., 2010 m. kovo 9 d., 2012 m. balandžio 18 d., 415/2018. 2013 m. vasario 20 d. nutarimai. 46 vykdo (t. y. prižiūri, ar savivaldybės laikosi Lietuvos sybės atstovo kompetencijai24.Vyriausybės atstovas Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar įgyvendina prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos Vyriausybės sprendimus) Vyriausybės skiriami vals- ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, ne- tybės pareigūnai – Vyriausybės atstovai. Savivaldy- teisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės bės tarybos veiklos reglamentą tvirtina savivaldybės aktus siūlo (turi siūlyti) panaikinti arba pakeisti, o taryba, vietos bendruomenės rinkti atstovai (tarybos kai savivaldybės administravimo subjektai nesutin- daugumos balsais), todėl reglamentuojant Vietos sa- ka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, at- vivaldos įstatyme numatytas teises atsiranda galimy- sisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės bė riboti politinių konkurentų – tarybos mažumos, sprendimą, kreipiasi (turi kreiptis) į teismą. oponuojančių daugumai teises. Šioje vietoje svarbų Nuo 2019-07-01 įsigaliojusiame naujos LR vaidmenį atlieka (turi atlikti) Vyriausybės atstovai, savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo prižiūrėdami, ar savivaldybės kolegialių ir nekole- redakcijos25 4 straipsnyje yra numatyta, kad LR gialių administravimo subjektų teisės aktai neprieš- Vyriausybės atstovai skiriami LR Vyriausybės LR tarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir ki- ministro pirmininko teikimu. Tokiu būdu yra atsisa- tiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centri- koma iki šiol galiojusios į LR Vyriausybės atstovo nių valstybinio administravimo subjektų priimtiems pareigas numatytos konkurso tvarkos. LR Vyriausy- teisės aktams. bės atstovas tampa politinio pasitikėjimo valstybės Savivaldybių savarankiškumo principas nėra pareigūnu, pavaldžiu ir atskaitingu LR Vyriausybei. absoliutus ir jis neatleidžia viešojo administravimo Kadangi pati Vyriausybė yra politinis darinys, ku- teises ir pareigas turinčio subjekto (savivaldybės riame itin didelį vaidmenį atlieka politinės partijos tarybos) nuo pareigos laikytis visų viešosios teisės (Šarkutė, 2006), kyla grėsmė, jog sprendimai, susiję principų, tarp jų ir teisėtumo principo. Savivaldybės su administracine kontrole atskirose savivaldybėse, taryba, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, neturi bus priiminėjami selektyviai, ne teise grįstais ar- diskrecijos teisės nustatyti aukštesnės galios teisės gumentais, o politinių susitarimų būdu. LR Seimui aktų nuostatų neatitinkantį teisinį reguliavimą21. priėmus LR savivaldybių administracinės priežiūros Pažymėtina, kad savivaldybės tarybos narys, įstatymo pataisas, taip pat ir viešoje erdvėje26 gali- pagal įstatymą, neturi teisės individualiai ginti savi- ma pastebėti daug nuogąstavimų, kad administraci- valdybės interesų teisme ir tuo pačiu ginčyti savival- nė priežiūra bus vykdoma vadovaujantis politiniais dybės tarybos, kaip kolegialaus organo, sprendimų. sprendimais, kas, be abejo, ateityje gali dar labiau Tokio pat aiškinimo nuosekliai laikosi ir Lietuvos apsunkinti savivaldybių tarybų mažumos teisių įgy- vyriausiasis administracinis teismas, kuris pagal LR vendinimą. administracinių bylų teisenos įstatymo (1999) 15 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių Išvados ir siūlymai teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei ki- Kadangi Lietuvos Respublikoje yra 60 ats- tus teisės aktus22. kirų teritorijos administracinių vienetų (savivaldy- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bių), kuriuose yra skirtinga demografinė ir politinė yra ne kartą nurodęs23, jog LR vietos savivaldos įsta- situacija, skirtingas savivaldybių tarybų darbo regla- tymas, nustatantis baigtinį savivaldybės tarybos na- mentas, skirtinga savivaldybių tarybų sudėtis, todėl rio teisių ir pareigų sąrašą, teisės ar pareigos kreiptis jose skirtingai formuojasi valdymo tradicijos. Esant į teismą dėl savivaldybės tarybos priimtų sprendimų nepakankamam savivaldybių tarybų mažumos tei- panaikinimo savivaldybių tarybų nariams nenumato. sių, užtikrinančių opozicijos veiklos galimybes, api- Tokiu būdu savivaldybės administravimo brėžtumui atsiranda terpė formuotis oligarchinėms subjektų priimamų administracinių aktų teisėtumo tendencijoms. Prasta savivaldybių tarybų priima- kontrolė įstatymų leidėjo yra priskiriama Vyriau- mų sprendimų ir administracijos veiksmų kontrolė, ydinga įstatyminė bazė sudaro sąlygas formuotis si- 21 Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-737- 24 Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2010 m. 552/2015. (2015). Administracinė jurisprudencija, 30. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662- 22 Pavyzdžiai: Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teis- 1429/2010. mo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje 25 Įstatymo Nr. XIII-1477 nauja redakcija. Prieiga inter- byloje Nr. A7-282/2004; 2004 m. birželio 18 d. nutartis nete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS. administracinėje byloje Nr. A4-535/2004; 2010 m. ge- 56962/RDHKiKRsuK. gužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822- 26 Vyriausybės atstovų apskrityse reforma: pareigūnų su- 339/2010; 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administraci- mažinta perpus, skirs be konkurso. 2018 m. rugsėjo 13 d. nėje byloje Nr. AS492- 576/2011; 2014 m. sausio 15 d. Prieiga internete: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/ nutartis administracinėje byloje Nr. AS-556-26/2014. lietuva/vyriausybes-atstovu-apskrityse-reforma-pareigu- 23 Ten pat, bylos: Nr. A7-282/2004, AS822-339/2010. nu-sumazinta-perpus-skirs-be-konkurso-56-1029146. 47 tuacijoms, kada iškyla pavojus demokratinėms ver- principas. Lietuvos konstitucinė teisė. Vilnius: Lietu- tybėms ir asmens teisių bei laisvių apsaugai. vos teisės universiteto Leidybos centras. Siekiant pažaboti galimą valdžios savivalę ir 6. Madison, J. (1999). The Structure of the Govern- išlaikyti konstitucinį valdžios modelį būtina tinka- ment Must Furnish the Proper Checks and Balances mai užtikrinti Lietuvos Respublikos vietos savival- Between the Different Departments. In R. C Kesler, C. Rossiter. The Federalist Papers. New York: Ha- dos įstatyme numatytų mažumos teisių įgyvendini- milton, Madison, Jay. mą: 1) įstatymų leidėjo reikalavimas savivaldybės 7. Merkys, G., Brazienė, R., Urbonaitė-Šlyžiuvienė, D., tarybos daugumai pritarti opozicijos siūlomai kan- Misiovič, J. (2002). Lietuvos vietos savivaldos įsta- didatūrai į Kontrolės komiteto narius ar pirminin- tymo įgyvendinimo klausimu: gyventojų viešosios kus yra perteklinis mažumos teisių užtikrinimo at- nuomonės tyrimo metodikos pristatymas. Jurispru- žvilgiu. Esama teisinio reguliavimo problematika dencija, Nr. 6 (96). spręstina eliminuojant iš įstatymo daugumos prita- 8. Novikovas, A. (2005). Vietos savivaldos esmė ir rimo būtinybę tarybos narių grupių ar frakcijų de- socialinė paskirtis visuomenėje. Jurisprudencija, leguotiems atstovams į Kontrolės komiteto sudėtį, Nr. 77 (69). paliekant joms pačioms teisę spręsti, kuris narys yra 9. Ragauskas, P. (2016). Demokratijos sampratos at- spindžiai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo tinkamiausias užimti įstatyme numatytas pareigybes jurisprudencijoje. Lietuvos teisės institutas. Prieiga Kontrolės komitete; 2) Etikos bei Antikorupcijos internete: http://teise.org/wp-content/uploads/2017/ komisijų pirmininkų kandidatūros galėtų būti ski- 01/Ragauskas-demsamprata-studija.pdf. riamos (patvirtinamos) mažumos (opozicijos) rašy- 10. Šarkutė, L. (2006). Sprendimų priėmimo modeliai tiniu pasiūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų Lietuvos Respublikos vyriausybėse: vidinių veiksnių savivaldybės tarybos opozicijos narių, be papildomo analizė. Viešoji politika ir administravimas, Nr. 18. tarybos daugumos pritarimo. 11. Urmonas, A., Novikovas, A. (2011). Europos vie- Siekiant užtikrinti nešališką ir teise, o ne po- tos savivaldos chartijoje įtvirtintų principų įgyven- litinių susitarimų būdu įgyvendinamą savivaldybių dinimo vietos savivaldoje ir inkorporavimo nacio- administracinę priežiūrą, Lietuvos Respublikos Vy- nalinėje teisės sistemoje ypatumai. Jurisprudencija, Nr. 18 (3). riausybės atstovas neturėtų būti politinio pasitikėji- mo valstybės pareigūnas. Teisės aktai 1. Europos vietos savivaldos chartija. (1999).Valstybės Literatūra žinios, Nr. 82-2418. Mokslinė literatūra 2. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 1. Astrauskas, A. (2002). Vietos savivalda ir vietos savi- įstatymas. (1999). Valstybės žinios, Nr. 13-308. valdos problemos Lietuvoje. Viešoji politika ir admi- 3. Lietuvos Respublikos Konstitucija. (1992). Valstybės nistravimas, Nr. 3. žinios, Nr. 33-1014. 2. Astrauskas, A. (2013). Vietos savivalda Lietuvoje 4. Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo 1990–2013 metais: vietos savivaldybių kompeten- savivaldybės teritorijoje įstatymas. (1995). Valstybės cijos pokyčiai. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir žinios, Nr. 31-701. perspektyvos, Nr. 4(32). 5. Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės 3. Beinoravičius, D. (2007). Demokratijos kliūtys ir jų priežiūros įstatymas. (1998).Valstybės žinios, Nr. 51- įveikimo teise galimybės. Jurisprudencija, Nr. 10. 1392. 4. Griškevič, L . (2008). Valdžių padalijimo teorija pa- 6. Lietuvos Respublikos Seimo statutas. (1994). Valsty- gal J. Madisoną. Teisė, Nr. 66 (2). bės žinios, Nr. 15-2491. 5. Jarašiūnas, E. (2001). Valdžių padalijimas – demo- 7. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas. kratinės valstybės valdžios organizacijos ir veiklos (1994). Valstybės žinios, Nr. 55-1049.

48 Kaklys, K.

The Problematicity of Legal Regulations of Local Self-Governance in the Republic of Lithuania in the Context of Ensuring Minority Rights and Democracy

Summary

The state governance model is established by The poor control of decisions taken by municipal councils Constitution. In the Constitution of the Republic of and administrative actions as well as a flawed legislative Lithuania, there is a separate section dedicated to local framework make it possible to form situations in which self-governance and its management, that shows not the democratic values and the protection of individual only the state’s recognition of local self-governance, but rights and freedoms are threatened. also the principles of local self-governance mentioned in The abundance of the problems of the legal the Constitution of the Republic of Lithuania. There are regulation of municipalities is indicated by the fact that sixty separate territorial administrative units in Lithuania, since 1994, the Law on Local Self-Government of the which are guaranteed the right of self-governance, which Republic of Lithuania has been amended even 124 times. is implemented by municipal councils elected during In the Constitution of the Republic of Lithuania (25th secret elections. October 1992), a separate section is devoted to local self- After the first direct elections of mayors held on governance and its management. This is understood as the March 1, 2015, even in sixteen municipalities (Birštonas importance given by the state to self-governance, as an municipality, Druskininkai municipality, Ignalina district independent state of governance, which unconditionally municipality, Jonava district municipality, Kaunas district depends on legal regulation. Therefore, this article municipality, Lazdijai district municipality, Marijampolė overviews the gaps in the legal regulation and the political municipality, Neringa municipality, Pagėgiai munici problems that affect the principles of democracy and the pality, Palanga municipality, Pasvalys district munici system of leverage and balance between the majority pality, Rietavas municipality, Šakiai municipality, Šalči of municipal councils and minorities in the local self- ninkai municipality, Vilkaviškis district municipality, governance of the Republic of Lithuania. Vilnius district municipality) one of the political parties or In each municipal council, the presence of an political organizations (movements) in the municipalities opposition (minority) is not only a normative phenomenon, and districts of Lithuania won an absolute majority, which but also a necessary expression of democracy. In essence, further emphasizes the importance of securing the rights the opposition has two main functions: firstly, this does of the minority (opposition).The Constitutional Court not allow one party to entrench and curtails government of the Republic of Lithuania has also noted that taking selfishness as well as helps to maintain the constitutional into account the fact that the Constitution of the Republic model of governance. Secondly, because the political of Lithuania implies the defense of the parliamentary decisions are not perfect, the opposition points out the minority, the minimum requirements for the protection mistakes and shortcomings of the governance. Opposition of the opposition of the Lithuanian parliament, as well as works as an instrument to restrict governance and cultivate the fact that the recognition of parliamentary opposition is social peace. an essential element of pluralistic democracy. The Statute Depending on the subject matter, the aim and of the Lithuanian parliament (Seimas) may establish objectives of the research paper, the document analysis guarantees of opposition activities: certain places and method was used for data collection and analysis. Data positions in the committee, opposition leader status, sources are as follows: National legislation, European initiation of work places and commissions, etc. The Union and international legal acts, rulings of the systematic appraisal of the provisions of the Law on Local Constitutional Court of the Republic of Lithuania, current Self-Government of the Republic of Lithuania shows that Case law, related scientific works, and official statistical the obligation to form in each municipality the Control indicators. The method of systematic analysis is applied Committee, the Anti-Corruption and Ethics commissions, in complex examination of legal norms and relevant whose candidacy is delegated by the municipal council’s jurisprudence in the aspect of ensuring the rights of opposition, is one of the ways provided by the legislator minority municipal councils. The monitoring method was to ensure the minority rights recognized in pluralistic used in making proposals for the improvement of the Law democracy in self-governance. on Local Self-Government of the Republic of Lithuania. As there are 60 separate territorial administrative The author of the article has accumulated practical units (municipalities) in the Republic of Lithuania, in experience in the area of legal regulation of local self- which there is a different demographic and political governance of the Republic of Lithuania, starting from situation, different regulation of municipal councils, 2011 until now as a member of the municipal council. composition of municipal councils, therefore different The method of summarizing was used to summarize the management traditions are formed in them. In the absence collected and analyzed research data and to formulate of a sufficient definition of minority rights of municipal conclusions and suggestions. councils, which ensure the possibilities of opposition Keywords: minority, opposition, majority, rights, activities, the medium develops into oligarchic tendencies. democracy, self-governance, municipal councils.

49 ISSN 2351-6712 (Online) Socialiniai tyrimai / Social Research. 2019, Vol. 42 (1), 50–65

Nauji viešųjų paslaugų teikimo būdai ir kanalai ikimokyklinio ugdymo įstaigose

Laima Liukinevičienė1, Vaida Paulauskienė2 1 Šiaulių universitetas, P. Višinskio g. 38, LT-76352 Šiauliai. El. paštas [email protected] 2 Mažeikių r. Tirkšlių vaikų darželis, Dariaus ir Girėno g. 25, LT-89328 Tirkšlių mst., Mažeikių r. El. paštas [email protected]

The article has been reviewed. Received on 29 September 2019, accepted on 12 November 2019

Anotacija laugų skirtumus, teikti didesnę paramą dirbančioms Straipsnyje pristatomas naujų viešųjų paslaugų tei- šeimoms, kurti įvairesnes, tėvų ir vaikų poreikius kimo būdų ir kanalų galimybių tyrimas ikimokyklinio ug- atliepiančias ugdymo ir socialinių paslaugų formas, dymo įstaigose. Prie naujų paslaugų teikimo būdų pri- ieškoti finansinės paramos būdų nedideles pajamas skyrus tuos, kuriuose derinami tiesioginis ir netiesioginis turinčioms šeimoms ir kt. paslaugų teikimo kanalai, analizuojama tokių paslaugų si- Šiandien tolygiai besivystančios organizaci- tuacija Lietuvoje ir kitose ES valstybėse. Pasitelkus kokybinio tyrimo strategiją, išsiaiškinti pagrindiniai procesus jos paradigmą keičia nuolat besikeičiančios organi- skatinantys ir juos stabdantys veiksniai. zacijos nuolatinių pokyčių paradigma (Sakalas ir kt., Pagrindiniai žodžiai: viešosios paslaugos, pas- 2016, 68), nes organizacijoms nebepakanka adap- laugų teikimo kanalai ir būdai, ikimokyklinio ugdymo įs- tuotis prie valdžios inicijuojamų pokyčių. Jos pačios taiga. vis dažniau diegia inovatyvius veiklų įgyvendinimo metodus, įsitraukia į platesnį paslaugų visuomenei teikimą, nes yra perėmusios kitų valstybių patirtį, Įvadas nuolat mokosi. Ikimokyklinės ugdymo įstaigos kaip Straipsnyje pristatomo tyrimo aktualumas mokslinių tyrimų laukas tampa įdomios analizei, nes grindžiamas nemažėjančiu vadybos mokslo gilini- čia taip pat ieškoma alternatyvių paslaugų teikimo musi į įvairaus tipo viešojo sektoriaus organizacijų būdų, formuojasi bendruomenės (vaikai, jų tėvai ir paslaugų kokybės valdymą bei ES valstybių politikų artimieji, įstaigos personalas, socialiniai partneriai, prisiimtą siekį nuosekliai gerinti teikiamų paslaugų rėmėjai ir kt.), kurių įsitraukimas į viešųjų paslau- kokybę, jų prieinamumą. Šios nuostatos deklaruoja- gų kūrimą, teikimą / gavimą, vertinimą, tobulinimą mos ir švietimo paslaugų kokybę akcentuojančiuo- kartu prisideda prie jų kokybės gerinimo. Užsienio se Lietuvos Respublikos teisės aktuose: Švietimo šalių autoriai jau porą dešimtmečių aktyviai disku- įstatyme (2011), Vietos savivaldos įstatyme (2008), tuoja ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumo Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje didinimo, tarpinstitucinio bendradarbiavimo teikiant ir kt. Valstybės dėmesys jų įgyvendinimui pastebi- edukacines ir socialines paslaugas klausimais, pa- mas šiam procesui skiriamose ES fondų, LR biudže- liesdami ir netiesioginiais kanalais plėtojamas pas- to lėšose, ŠMSM inicijuotuose projektuose, strategi- laugas (Holmberg, 1981; Zopf, 2017 ir kt.). niuose dokumentuose. Šiame procese savivaldybės Jau praėjusiame dešimtmetyje atlikti tyrimai taip pat įpareigotos užtikrinti kokybišką viešųjų pas- (Monkevičienė ir kt., 2008, 2009) apie ikimokykli- laugų teikimą gyventojams, garantuoti kiekvienam nio ugdymo įvairovę Lietuvoje rodė, kad šeimos, vaikui galimybę pasinaudoti valstybės teikiamomis auginančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio am- paslaugomis, patenkinant vienodas ugdymo galimy- žiaus vaikus, pageidauja ir netradicinių ugdymo pro- bes, mažinant kaimo ir miesto įstaigų švietimo pas- gramų, papildomų veiklų. 2013–2016 m. laikotar-

50 Copyright © 2019 Šiauliai University Press pio Lietuvos švietimo būklės vertinimas (Lietuvos nienė, 2004, cituoja Gronroos (1990), cituoja Tocqu- švietimo būklės 2013–2016 metais apžvalga, 2017) er ir Langlois (1992); Langvinienė, Vengrienė, 2005, parodė, kad ikimokyklinio ugdymo paslaugų priei- cituoja Lehtinen (1983). XXI a. antrame dešimtme- namumas Lietuvoje dar nebuvo pakankamas, ypač tyje vis dažniau pastebimas mokslininkų dėmesys kai kuriuose regionuose, kaimuose, nors lyginant su paslaugos kokybei, paslaugos individualizavimui, kitomis ES valstybėmis situacija nėra bloga. Eko- paslaugos savitumui, nes auga vartotojo poreikiai, nominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija teikėjo galimybės. Individualizuojant paslaugas vis 2016 m. pažymėjo vieną iš Lietuvos švietimo sis- dažniau pasitelkiami inovatyvūs techniniai kanalai, temos stiprybių: gana didelę vaikų įtrauktį į anksty- visas priemonių kompleksas (Patapas, Vilutytė-Ži- vąjį ugdymą (55 proc. visų LR dvimečių vaikų lan- lienė, 2013; Jonas, 2016). ko ikimokyklinio ugdymo įstaigas, EBPO šalyse – Turint galvoje, kad viešosios paslaugos tei- vidutiniškai 36 proc.; 83 proc. LR keturmečių lan- kiamos sutartiniu pagrindu, o jų teikimo procesas ko darželius, kai EBPO šalių vidurkis yra 85 proc.) yra prižiūrimas politikų, šiame straipsnyje bus re- (Education at a Glance 2016, 2017). Žinant, kad, au- miamasi Urvikio (2016) pateikta apibrėžtimi: viešo- gant LR ekonominei gerovei, didėjant žmonių už- sios paslaugos – viešosios valdžios subjektų orga- imtumui, visuomenėje didėja reikalavimai viešų- nizuojamos, viešojo intereso užtikrinimui ir visuo- jų paslaugų kokybei ir prieinamumui, logiška teig- menės funkcionavimo palaikymui būtinos paslau- ti, kad Lietuvos visuomenė tikisi ir didesnio paslaugos (veiklos), kuriomis teikiama nauda visiems gy- gų prieinamumo bei jų kokybės ikimokyklinio ugdy- ventojams arba tikslinėms vartotojų grupėms. Kitas mo įstaigose. Todėl kyla probleminių klausimų: ko- momentas – viešųjų paslaugų teikimo, organizavimo kie viešųjų paslaugų teikimo būdai ir kanalai galėtų būdai, modeliai. Suprantama, kad jie priklauso nuo padidinti ikimokyklinio ugdymo įstaigų prieinamu- viešųjų paslaugų grupių (pvz., įsidarbinimo; kultū- mą? Kokias matome galimybes taikyti naujus viešų- ros ir sporto; socialinės ir kt.), nuo teikiamų viešųjų jų paslaugų teikimo būdus ir kanalus atskiro LR ra- gėrybių ypatumų (Savivaldybių organizuojamų vie- jono ikimokyklinio ugdymo įstaigose? šųjų paslaugų teikimo analizė, 2010), nuo kiekvie- Tyrimo lauku pasirinktos Mažeikių rajono iki- nos paslaugas teikiančios savivaldybės ekonominės mokyklinio ugdymo įstaigos, taip atkreipiant dėmesį ir socialinės, demografinės situacijos ir kitų savitu- į nuo sostinės labiau nutolusių savivaldybių galimy- mų (Urvikis, 2016). Todėl, remdamosi teorine prie- laida, kad „parengti vieno, konsoliduoto, visose sa- bes taikyti naujus paslaugų teikimo būdus. vivaldybėse įgyvendinamo viešųjų paslaugų teikimo Tyrimo objektas – naujos viešosios paslau- modelio neįmanoma“ (Urvikis, 2016), mes linkusios gos ikimokyklinio ugdymo įstaigose, jų teikimo bū- teigti, kad savivaldybė, turinti atitinkamos veiklos dai, kanalai. plėtojimo viziją, žinanti savo žmogiškuosius, finan- Tyrimo tikslas – atskleisti naujų viešųjų pas- sinius, techninius, vadybinius resursus viešųjų pas- laugų teikimo būdų ir kanalų galimybes ikimokykli- laugų teikimui, pasitelkusi mokslinio tyrimo meto- nio ugdymo įstaigose, remiantis Mažeikių r. atveju. dus, gali išsitirti poreikį ir galimybes didinti viešų- Tyrimo uždaviniai: 1) apibendrinti naujau- jų paslaugų prieinamumą, susikurti savo savivaldy- sias mokslininkų įžvalgas naujų viešųjų paslaugų bei tinkamą viešųjų paslaugų toje veiklos srityje tei- teikimo būdų ir kanalų aspektais; 2) pasirinkus ko- kimo modelį ir, suradusi tam išteklių, diegti paslau- kybinio tyrimo strategiją, nustatyti, kokias galimy- gas moderniau. bės taikyti naujus viešųjų paslaugų teikimo būdus ir Ikimokyklinėse įstaigose teikiamos viešosios kanalus turi atskiro rajono ikimokyklinio ugdymo švietimo paslaugos, kurias įprasta skirstyti į eduka- įstaigos. Tyrimo uždaviniai realizuoti taikant šiuos cines (asmens ugdymo ir fizinių bei dvasinių galių metodus: mokslinės literatūros turinio analizę, ko- plėtojimo; specialiųjų poreikių turinčių vaikų ug- kybinį tyrimą, medžiagai surinkti naudojant pusiau dymo; socialinės atskirties integracijos; profesinio struktūruotą interviu. orientavimo; individualizavimo; pedagoginės-psi- chologinės pagalbos; švietimo pagalbos: psichologi- Viešųjų paslaugų plėtojimo ikimokyklinėse nė, specialioji pedagoginė, specialioji (mokytojo pa- įstaigose teorinės prielaidos dėjėjo, gestų vertėjo), socialinė-pedagoginė (logope- XXI a. pradžios mokslinėje literatūroje įro- do, specialiojo pedagogo, tiflopedagogo, surdopeda- dytas viešųjų paslaugų, kaip sunkiai pamatuojamos gogo); tėvų švietimo) ir socialines (vaikų teisių ap- ir nesuteikiančios apčiuopiamos nuosavybės į var- saugos, vaikų sveikatingumo, vaiko globos ir prie- totoją orientuotos veiklos ir proceso, skirtumas nuo žiūros, maitinimo, pavėžėjimo, prevencinio darbo) fizinės prekės (Kotler, Keller, 2007); akcentuota, (Martišauskienė ir Trakšelys, 2017). Sutinkame su kad viešųjų paslaugų rezultatas gimsta sąveikaujant mokslininkų nuomone, kad, siekiant švietimo teikia- paslaugos teikėjui ir vartotojui (Bagdonienė, Hope- mų paslaugų efektyvumo ir rezultatyvumo, paslau-

51 gos turi ne tik tenkinti vartotojų poreikius ir lūkes- ti paslaugas, tipų skaičių, o išmaniosios paslaugos čius, svarbu ir tai, kad jos būtų prieinamos įvairių teikiamos pasitelkiant naujausias technologijas, su- socialinių grupių bei gabumų vaikams (Trakšelys, teikiančias priėjimą prie norimos informacijos bet Martišauskienė, 2016). Taip paslaugų prieinamu- kuriuo paros metu ir bet kurioje vietoje realiu laiku mas, kaip kokybinis švietimo paslaugos rodiklis, ir (Inovatyvus viešasis sektorius – misija įmanoma?, suponuoja gilinimosi į paslaugų teikimo būdus ir ka- 2015). Paslaugų teikimo kanalų įvairovė ne tik pa- nalus poreikį. gerina paslaugų prieinamumą, bet, anot Giedraitytės Paslaugų prieinamumą, kuris gimsta sąvei- (2016), kartu užtikrina galimybes efektyviai valdy- kaujant teikėjui (sukuria prieinamumą didinančias ti inovacijų proceso trikdžius, kurie lemia inovacijų aplinkas, būdus, kanalus) ir gavėjui (lemia kiekvie- pažangą viešajame sektoriuje. Šiandien vis dažniau no žmogaus motyvaciją į(si)traukti į švietimo siste- pastebime, kai abu paslaugų teikimo kanalai derina- mą, atsižvelgiant į asmens duomenis, interesus, mo- mi, pvz., tiesioginis kontaktas teikiant konsultaci- kymo įstaigų atvirumą, programų atitikimą ir kt. są- ją gavėjui jo namuose naudojant skaitmenines prie- lygas) (Katinaitė-Lodh, 2013), mes siejame su as- mones arba įrašytos virtualios interaktyvios ugdymo menybiniais ir socialiniais veiksniais, lemiančiais programos tėveliams su tiesioginio grįžtamojo ryšio asmens dalyvavimą švietimo procese. Ne mažiau pedagogams funkcija sutartu laiku ir pan. Tokia įvai- svarbi švietime yra paslaugų pasiūla. Ikimokykli- rovė praplečia paslaugos prieinamumą ir pasiekia- nio ugdymo paslaugų planavimo savivaldybėse me- mumą arba naudojamos kaip alternatyvios. todikoje (2011) prieinamos paslaugos įvardijamos Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojant kaip pasiūla. Didesnė paslaugų pasiūla neretai sie- ugdymo proceso nepertraukiamumo svarbą, daugėja jama su naujais paslaugų teikimo būdais, suartinan- praktikų, kai ugdytiniai ligos, atostogų metu, prisi- čiais paslaugos teikėją ir gavėją, o informacinių ko- jungę prie ikimokyklinio ugdymo (toliau – IU) sve- munikacinių technologijų (toliau – IKT) panaudoji- tainės, gali dalyvauti IU įstaigų vykdomose progra- mo atveju net padedančių švietimo paslaugą padary- mose, pateikdami virtualioje erdvėje savo piešinių, ti pasikartojančią. filmuotos medžiagos, gamtos stebėjimo pavyzdžių ir Langvinienė ir kt. (2005) teigia, kad teikimo pan., bei suteikiama daugiau šeimos ir įstaigos ben- būdas turi esminę reikšmę paslaugos vartotojui, ku- dravimo ir bendradarbiavimo galimybių. Taigi ma- ris pats šiame procese dalyvauja. Kiekvienas paslau- tome vis augantį ir netiesioginių paslaugos teiki- gų sektorius ieško būdų, kaip pateikti savo paslau- mo kanalų panaudojimą teikiant ugdymo paslaugas. gas tikslinei auditorijai. Pasak Kotler, Keller (2007), Rutkauskienė ir kt. (2013) pastebi, kad IKT kaita „viešosios institucijos privalo rasti tarpininkus, ku- keičia pedagogų (paslaugos teikėjų) ir vaikų, tėvų rie pasiektų po didelę teritoriją išsibarsčiusius var- (paslaugos gavėjų) santykius, atsiranda naujų infor- totojus bei vietas, kuriose vartotojus būtų galima ap- mavimo bei žinių priėmimo būdų ir keičiasi vaikų tarnauti“. Paslaugą dažnai galima gauti keliais skir- veikla. Fedina ir kt. (Федина и др., 2017), tyrinė- tingais paskirstymo kanalais. Bagdonienės ir Hope- ję nuotolinio mokymo įdiegimo specifiką ikimoky- nienės (2004) nuomone, „paslaugos teikimo kanalas klinio ugdymo programose, pažymi, kad IKT gali – tai paslaugos teikime dalyvaujančių ir atliekančių suteikti veiksmingas galimybes, užtikrinant paslau- specifines funkcijas subjektų (asmenų ir organizaci- gų prieinamumą: bendrauti ir bendradarbiauti (foru- jų) grandinė“. Šios autorės, išskirdamos du paslau- mai, socialiniai tinklai, „Skype“, elektroninis paštas, gų teikimo kanalų tipus – tiesioginį ir netiesioginį pristatymai, vaikų darželių veiklų vaizdo įrašai, kt.); (per tarpininkus) – pažymi, kad paskirstymo kanalas vaikams, nelankantiems darželio, savarankiškai da- lemia: patogumą, siekiant paslaugos prieinamumo; lyvauti ugdymo sistemoje; tėvams – naudotis įvai- pasiskirstymą, teikiant paslaugas piliečiams; kana- riomis metodinėmis rekomendacijomis, konsultaci- lo tarpininkų valdymą; geografinės aprėpties zoną. ne, mokomąja medžiaga, rasti naudingų nuorodų į Mokslininkės nurodo šių teikimo kanalų skirtumus svetaines ir pan. pažymėdamos, kad tiesioginis paslaugų teikimas ga- Kitose šalyse pasiteisinusios patirtys – inter- limas teikėjo būstinėje arba vartotojo buvimo vieto- netiniai darželių kursai ar virtualūs darželiai – yra al- je, arba kai kurias paslaugas galima teikti ir vieno- ternatyva tradicinėms ugdymo programoms. Jas pa- je, ir kitoje vietoje. O netiesioginis paslaugų kanalas togu vykdyti dėl kelių priežasčių: lengva naudotis; gali būti įvairių formų, kurių struktūros sparčiai kin- glaudžiai bendradarbiauti su tėvais įsitikinant, kad ta ir tampa vis sudėtingesnės. E. paslaugos kuria ver- kiekvienas vaikas gauna paramą; aktyviai dalyvauti tę didinančius tinklus, leidžiančius efektyviau vyk- veikloje. Virtualiame mokyme vaikas turi galimybę dyti vidaus administracinius procesus ir teikti pas- mokytis „neįprastomis priemonėmis“ (Zopf, 2017). laugas, mobiliosios paslaugos naikina prieinamumo Vis daugiau šalių pritaria, kad prieiga prie ribojimus išplečiant įrenginių, kuriais galima suteik- IKT sumažina nelygybę ugdymo srityje, o pačios

52 IKT gali būti veiksminga priemonė įtraukiojo (in- tuojamus, pvz., vaiko ugdymo namuose ir paramos kliuzinio) ugdymo sistemai remti, kuri iš esmės turė- šeimai modelį, auklių paslaugą, mobilų darželį ir kt. tų keisti požiūrį į švietimą: ne vaikas prisitaiko prie ugdymo įstaigos sąlygų, o visa švietimo sistema turi Lietuvos ikimokyklinėse įstaigose teikiamos prisitaikyti prie vaiko poreikių ir gebėjimų. Ši ugdy- viešosios paslaugos kitų šalių gerosios mo idėja grindžiama kryptingu įvairių sričių specia- patirties kontekste listų bei įvairių lygmenų tarnybų bendradarbiavimu, Naujos kartos verslininkai, politikai, moks- tęstinumu nuo šeimos, darželio iki profesinio ugdy- lininkai Lietuvoje (Gudžinskas, 2014; Motiejūnai- mo (Nasibullov ir kt., 2015). tė-Schulmeister, 2017) mano, kad pagrindinis daly- Dažnai ikimokyklinio ugdymo įstaigos, tei- kas, prisidėjęs prie Skandinavijos gerovės, buvo es- kiančios vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugas, tei- minis dėmesys viešosioms paslaugoms ir jų visuo- kia papildomas paslaugas: būreliai, edukaciniai ren- tiniam prieinamumui bei kokybės užtikrinimui. Jų giniai, vaikų ir tėvų mokyklėlės ir kt., kurios nėra įžvalgos parodo, jog aukšta ekonominė gerovė ati- vaikų ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo pro- tenka šalims, kurios daugiau investuoja į švietimą ir gramas. Remiantis LR švietimo įstatymo 15 straips- inovacijas. niu, būtų galima teigti, kad šios paslaugos teikiamos Siekiant išsiaiškinti, ar skiriasi Lietuvos iki- netiesiogiai, per tarpininkus, t. y. kai „neformaliojo mokyklinio ugdymo situacija lyginant su kitomis vaikų švietimo programas vykdo neformaliojo vaikų ES, Skandinavijos valstybėmis, buvo įžvelgti šie pa- švietimo ir kitos švietimo įstaigos, laisvieji mokyto- grindiniai dėsningumai: jai, kiti švietimo teikėjai“. • Europoje naudojamos dvi pagrindinės anksty- Jeigu būtų reikėję suskirstyti visas ikimoky- vojo ugdymo (toliau – AU) struktūros formos: klinių įstaigų teiktas paslaugas pagal paslaugos tei- vientiso ciklo sistema ir padalytoji (iki 3 metų ir kimo kanalą prieš 10–15 metų Lietuvoje, prie tie- nuo 3 iki 6 metų). Vientisojo ciklo ugdymo mo- sioginiu kanalu teikiamų paslaugų būtų priskirtos vi- delis taikomas Švedijoje, Suomijoje, Norvegijo- sos edukacinės (ugdymas ir priežiūra, švietimo pa- je, Latvijoje. Padalytoje sistemoje (taiko Čeki- galba, tėvų švietimas ir kt. ) ir dauguma socialinių ja, Lenkija, Italija ir kt.) AU paslaugos teikiamos paslaugų (maitinimas, sveikatos priežiūra, socialinė jaunesniems ir vyresniems vaikams skirtingose ir psichologinė pagalba ir kt.). Šiandien mes kalba- įstaigose (Key figures on Europe – 2017 editi- me apie šių kanalų derinimą, kai 1) naudojamos ug- on, 2017). Lietuvoje taikomas modelis nevisiš- dymo programų alternatyvos (specialistų ir moksli- kai atitinka vientisojo ugdymo sistemos modelį: ninkų sukurtos ankstyvojo ugdymo programos tė- paskutinius vienus metus iki privalomojo pradi- vams, nutolusiose nuo darželių šeimoms), kai tėvų nio ugdymo pradžios AU paslaugos gali būti tei- švietimas vykdomas ne tik IU įstaigoje, namuose kiamos arba vientisojo ugdymo įstaigose, arba apsilankius specialistui, bet ir virtualiuose forumuo- kitur, dažnai pradinėse mokyklose. se, seniūnijų ir kt. viešojo sektoriaus institucijų or- • ES šalių ikimokyklinės įstaigos teikia viešąsias ganizuojamuose renginiuose. Taigi, apibendrindami švietimo paslaugas pagal tris pagrindinius anks- mokslininkų įžvalgas apie viešųjų paslaugų teikimo tyvojo ugdymo modelius: vaikų institucinis ug- kanalus, naujais paslaugų teikimo kanalais galėtume dymas; vaikų ugdymas namuose ir parama šei- pavadinti: 1) alternatyvius tradiciniam kanalui, kai mai; institucinė vaikų priežiūra ir ugdymas. Di- taikomos skaitmeninės technologijos, paslaugos tei- džioji dalis ikimokyklinio ugdymo įstaigų, taip kėjui parinkus arba gavėjui pasirinkus, 2) tarpinsti- pat ir Lietuvoje, dirba pagal pirmąjį modelį, ku- tuciniu bendradarbiavimo, partnerystės būdu sukur- ris paremtas į vaiką orientuotų, ugdymo įstaigo- tas teikėjų grandines, tinklus, kai edukacinės ir so- se specialistų teikiamų paslaugų strategija, kuri cialinės paslaugos teikiamos ir tiesiogiai (rekreaci- apima tradicinę institucinę vaikų priežiūrą ug- nės paslaugos vaikams ir šeimai, laikinas ugdymas ir dymo centruose, tikslines ikimokyklinio ugdy- priežiūra, vaikų centrai, auklės paslaugos, socialinė mo intervencines programas ir ankstyvąjį ben- ir psichologinė pagalba IU įstaigoje arba namuose ir drąjį ikimokyklinį vaikų ugdymą ikimokyklinė- kt.), ir netiesiogiai (e. ryšys su tėvais, informuojant se įstaigose. Šis modelis laikomas sėkmingiau- apie sveikatą, socialinę paramą iš seniūnijos, vaiko siu, nes užtikrina kokybišką ugdymą, įtraukia- teisių klausimais ir pan.; būrelių ir kitų papildomų mi tėvai ir teikiama parama pačiai šeimai. An- veiklų pasiūla; įsitraukimas į vietos bendruomenės trasis pagrindinis modelis apima įvairias į vaiką veiklą ir pan.), dažniausiai derinant teikimo kanalus. orientuotas namuose teikiamas vaiko priežiūros Prie naujų paslaugų teikimo būdų priskirtume visus, paslaugas ir ugdymo programas. Tokias paslau- teikiamus naudojant skaitmenines technologijas, ir gas dažnai vykdo nekvalifikuoti darbuotojai (tė- populiarius kitose valstybėse, o Lietuvoje tik disku- vai, nediplomuoti specialistai). Trečiasis mode-

53 lis apima daugybę įvairiausių paramos tėvams ir mos nėra naujiena Lietuvos ikimokyklinio ug- šeimai programų. dymo segmente, jos jau taikomos. • Ikimokyklinės įstaigos, prisiimdamos atsako- • Paramos šeimai paslaugas Europos ikimokykli- mybę už vaikų ugdymą ir globą, ieško būdų, nėse įstaigose analizuojančiuose šaltiniuose pa- kaip pateikti savo paslaugas vaikų ir tėvų porei- brėžiama partnerystės su tėvais svarba ir ska- kiams tenkinti. Šiandieninės visuomenės proble- tinama ieškoti konkrečių priemonių, kaip juos mos (socialinė atskirtis, skurdas, vienišų tėvų ar įtraukti į ugdymą (Europos švietimo ir moky- paliktų vaikų sunkumai, išvykus tėvams uždar- mo sistemų stebėsenos struktūriniai rodikliai biauti į užsienį) reikalauja įvairių kokybiškų ug- 2016 m., 2016; Delivering children’s centre ser- dymo programų, jos įgyvendinamos greta tiesio- vices – case studies, 2018). Rekomenduojamos ginio pasirenkant ir netiesioginius kanalus, nau- paramos priemonės tėvams: informacinės sesi- dojant šiuolaikines skaitmenines priemones (žr. jos, tėvų ir auklėtojų susitikimai; mokymosi na- 1 lentelę). Nuotoliniu būdu teikiamos ugdymo muose gairės (teikiant informaciją šeimoms apie paslaugos neretai yra interaktyvios, kad sąvei- ugdymo programas); tėvystės programos (tei- ka tarp paslaugos teikėjų ir gavėjų būtų aktyvi, kiant informaciją apie auklėjimą, vaikui palan- o kartu ir su galimybe pakartoti. Svarbu ir tai, kios aplinkos kūrimą); apsilankymai namuose. jog ugdymo procese plečiasi ir socialinių dali- Daug dėmesio skiriama vizitams į sunkumus iš- ninkų (ugdymo įstaigos pedagogai, ugdytiniai ir gyvenančių šeimų namus, kuriuose dalyvauja jų tėvai arba globėjai) ratas bei paslaugos pasi- ikimokyklinio ugdymo specialistai. Šeimos, au- rinkimo galimybės. Nauji paslaugų teikimo bū- ginančios vaikus iki 3 metų, gali tikėtis auklės dai įtraukia daugiau organizacijų į ugdymo pas- į namus paslaugos, kuri Lietuvoje tik rekomen- laugų teikimą, pedagogų ir specialistų iš kitų įs- duojama, o kitos išvardytos (žr. 1 lentelę) jau yra taigų, pvz., neformalias organizacijas, privačius ir taikomos. asmenis. 1 lentelėje minimos ugdymo progra-

1 lentelė

Viešosios paslaugos ir jų teikimo būdai, kanalai ikimokykliniame ugdyme

Kanalas Programos, priemonės* Paslaugos TUP: ikimokyklinio ugdymo; prieš- Sveikatos puoselėjimo, saviraiškos ir savireguliacijos ugdy- mokyklinio ugdymo bendroji. mas ir kt. ŠPP: specialiųjų ugdymosi poreikių Švietimo pagalbos specialistų pagalba, terapija, konsultaci- vaikams; dvikalbiams vaikams, dar- jos; ugdymo turinio individualizavimas. bas srautais ir kt. PŠP: informacinės sesijos tėvams; Informavimas, konsultavimas, grįžtamasis ryšys, tėvystės programos; mokymosi na- švietimo pagalbos specialistų pagalba. Derinamas tie- muose gairės ir kt. sioginis ir netie- Sveikos gyvensenos ugdymas, specialistų pagalba, sveikatos Priemonės vaiko fiziniam saugumui sioginis kanalai priežiūra, tėvų konsultavimas tiesiogiai, forumuose, veiklų užtikrinti: sveikatinimo programos vaizdo įrašai ir kt. Emocinio ugdymo programos; specialistų pagalba ugdyti- Priemonės vaikų emociniam saugu- niams bei jų artimiesiems; 1–3 m. vaikų adaptacija nuose- mui užtikrinti kliai pagal iš anksto su tėvais suderintą grafiką. Pedagoginės ir socialinės paramos programos; individuali- Priemonės vaikų socialiniam saugu- zuota ir specializuota pagalba, atsižvelgiant į vaiko patiria- mui užtikrinti mus sunkumus. AUP: Lauko darželių programa Fizinės ir emocinės sveikatos ugdymas, maitinimas. AUP: Reggio Emilija; Valdorfo; M. Kūrybos, vaizduotės, pažinimo intelekto ugdymas. Montesori; Gardneris; Pjažė grupės TRPUP: „Kimochis“; „Zipio drau- Socialinių, ekologinių įgūdžių ugdymas. Tiesioginis gai“; gamtosauginės mokyklos kanalas Informavimas, konsultavimas, grįžtamasis ryšys, švietimo PŠP: tėvų ir auklėtojų susitikimai pagalbos specialistų pagalba Konsultavimas, socialinės emocinės elgsenos įgūdžių ugdy- PŠP: apsilankymai namuose mas.

54 1 lentelės tęsinys

Priemonės vaikų fiziniam saugumui Sanitarines, ergonomikos normas atitinkanti infrastruktūra; užtikrinti sveikas maitinimas; pavėžėjimas. Priemonės vaikų emociniam saugu- Palankios emociniam komfortui aplinkos ugdymo įstaigoje Tiesioginis mui užtikrinti sukūrimas. kanalas Socialinių įgūdžių ugdymo programos tėvams; trumpo buvi- Priemonės vaikų socialiniam saugumo grupės; socialinio pedagogo paslaugos; savanorių įtrau- mui užtikrinti kimas. Priemonės vaiko fiziniam saugumui Vaikų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų. užtikrinti: sveikatos draudimas Netiesioginis Vaikų priežiūra namuose, pagalba tėvams suderinant darbo PŠP: vaikų auklės į namus kanalas, per tar- ir šeimos poreikius. pininkus Edukaciniai renginiai, vaikų ir tėvų mokyklėlės, baseinas, Būreliai, mokyklėlės užsienio kalbos ankstyvasis mokymas, choreografijos, spor- to, dainavimo ir kt. dalykų papildomas mokymas.

Pastaba. *Programų, paslaugų santrumpos: Tradicinio ugdymo programos (TUP) ir kitos alternatyvios ugdymo programos (AUP); Tarptautinės ugdymo programos (TRPUP); Švietimo pagalbos programos (ŠPP); Paramos šeimai programos, priemonės (PŠP). Šaltiniai: sudaryta autorių, remiantis Lietuvos švietimo būklės 2013–2016 metų apžvalga (2017), Švietimo, sveikatos, socialinių ir kultūros paslaugų vaikui ir šeimai prieinamumas ir poreikis Lietuvoje (2017), Lietuvos ikimokyklinių įstai- gų portaluose skelbiama informacija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos svetainėje skelbiama informacija.

• Pastebima, kad tarp socialinių viešųjų paslau- tuva šiuo požiūriu perima gerąsias patirtis. Iki- gų, užtikrinančių vaikų fizinį, emocinį ir sociali- mokyklinės įstaigos įgyvendina prevencines nį saugumą švietimo įstaigose, Lietuvoje įpras- programas („Zipio draugai“, „Kimochis“), taip tai daugiausia dėmesio skiriama vaiko fiziniam pat didinamas specialistų (socialinių pedagogų, saugumui: ar aptvertos teritorijos, įrengtos ste- psichologų) skaičius įstaigose, aktyvinamas tar- bėjimo kameros, samdoma apsauga ir pan. Sa- pinstitucinis bendradarbiavimas. vivaldybių pastarųjų metų ataskaitos tai patvirti- • Visų IU paslaugų, įgyvendinamų tiesioginiu kana. Paslaugos vaikų fiziniam saugumui užtikrin- nalu arba integruojančių tiesioginį kanalą su ne- ti dažniausiai teikiamos tiesiogiai (žr. 1 lentelę), tiesioginiu, prieinamumui didinti mokslininkai, kita dalis paslaugų – per tarpininkus: seniūniją, politikai ir praktikai ieško įvairių priemonių. vaiko teisių apsaugos tarnybą, socialinių paslau- Matyti, kad randama veiksmingų tradiciniam gų centrą, draudimo agentūras ir kt. Tarpinstitu- ugdymui alternatyvų, kartu ir individualizuojant cinis bendradarbiavimas ypač išryškėja teikiant paslaugas. 2 lentelėje pateikiamos Europos IU socialinio saugumo paslaugas, kada įsitraukia įstaigose taikomos paslaugų prieinamumą didi- regioninio ir bendruomeninio lygmens instituci- nančios priemones, dalis jų šiuo metu jau taiko- jos. Užsienio šalys emociniam saugumui skiria ma ir Lietuvoje, nors prieš 10 metų dėl jų buvo vis daugiau dėmesio ir akcentuoja vaikų ir su- tik diskutuojama, pvz.: specializuoti darželiai augusiųjų santykį grupėje bei prevencines pro- su savaitgalinėmis, savaitinėmis, visą parą, va- gramas, įtraukųjį ugdymą (Ankstyvojo amžiaus kare ar dalį dienos veikiančiomis grupėmis, pri- vaikų įtraukusis ugdymas. Naujos įžvalgos ir vačios ikimokyklinės įstaigos, vaikų priežiūros įrankiai. Galutinė jungtinė ataskaita, 2017). Lie- centrai ir kt.

55 2 lentelė

Ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą didinančios priemonės Europos valstybėse

Priemonė Priemonės, įgyvendinimo formos, būdai Įgyvendinimo sąlygos Paros darželis Bendradarbiavimas su kitais darželiais, su sveikatos Lankstus dar- Savaitinis darželis priežiūros įstaigomis; daugiau darbuotojų; reikalingas želio darbo Savaitgalinis darželis papildomas finansavimas. laikas Dalies dienos darželis (trumpo buvimo gr.) Darželis pagal suderintą grafiką Išankstinis suderinimas grafiko su tėvais. Šeimos dienos priežiūros centras Dienos priežiūros centrų ir pradinio mokymo sekto- Grupinis šeimos dienos priežiūros centras riaus bendradarbiavimas; kvalifikuoti darbuotojai, jų padėjėjai; savanorystė ir bendruomenės organizacijų Užmokyklinis centras Alternatyvos partnerystė. tradicinei ug- Finansų konsolidavimas (įstaigos ir tėvų, įstaigos ir sa- Privati ikimokyklinė įstaiga dymo įstaigai vivaldybės, ir kt.). Specialistai, gebantys dirbti su vaikais, dėl įvairių prie- Atviras vaikų darželis žasčių nelankančiais darželio. Tėvų dalyvavimu paremtas lopšelis Dalis vaikų priežiūros pareigų tenka tėvams. IU ir AU Žaidimų grupės etninių mažumų, rizikos Papildomos finansinės paramos galimybė; nemokamas ugdymas šeimų vaikams; darbas mažesnėmis grupė- maitinimas; kompensacinės priemonės; vaikams iš mis, srautais savanorystė ir bendruomenės organizacijų partnerystė. nepalankių Medikų, ankstyvojo, specialiojo ugdymo specialistų Vaikų centrai aplinkų komandos. Priežiūra na- Nustatytų paslaugos įgyvendinimo taisyklių laikyma- Kvalifikuotos vaikų auklės muose sis; galimybė paslaugą teikti auklės ar vaiko namuose. Neformalioji Vaiko priežiūra per tėvų ar kitų šeimos narių Savanorystė. priežiūra pietų pertrauką ar pan. Šaltiniai: sudaryta autorių, remiantis Children’s content review: update (2018); Delivering children’s centre services – case studies (2018); Early childhood education and care policy review Norway (2015); Organisation of early childhood education and care. Finland (2018); Valstybės švietimo 2013–2022 metų strategijos įgyvendinimas. Medžiaga diskusijoms (2015); Lietuvos ikimokyklinių įstaigų portaluose skelbiama informacija.

Pateikta analizė liudija, kad naujieji ikimoky- Tyrimo metodika klinio ugdymo paslaugų teikimo būdai plėtojami, at- Tyrimui pagrįsti ir instrumentui parengti buvo sižvelgiant į kelis pagrindinius tikslus – didinti pas- atlikta mokslinės literatūros turinio analizė ir moks- laugų prieinamumą, jų pasiūlą, individualizuoti pas- line analize grįsta idėjų sintezė. Remiantis moksli- laugas atsižvelgiant į vaiko raidą, jo sveikatą, šeimos ninkų darbuose išskirtais AU paslaugos kokybę didi- situaciją. Akivaizdu, jog pokyčiai matomi visų tipų nančiais bruožais (prieinamumas, pasiūla, pakarto- ikimokyklinėse įstaigose teikiant edukacines ir so- jimo, individualizavimo galimybė), buvo atkreiptas cialines paslaugas. Visų jų plėtojimui, panaudojant dėmesys į paslaugas, kurias teikiant derinami tiesio- modernius prieinamumą, pasiūlą, pakartojamumą, ginis ir netiesioginis paslaugos teikimo kanalai. individualizavimą didinančius kanalus ir būdus, įta- Tyrimui, kuriuo buvo siekiama nustatyti po- kos turi: 1) institucijos galimybės (techninės, žmo- tencialias galimybes taikyti naujus ikimokyklinio nių išteklių, finansinės, vadybinės ir kt.) panaudo- ugdymo paslaugų teikimo būdus Lietuvos ikimo- ti skaitmenines priemones teikiant viešąsias paslau- kyklinio ugdymo įstaigose, buvo pasirinktas Mažei- gas, 2) vaikų tėvų ir artimųjų pasirengimas įsitrauk- kių rajonas, tyrimas atliktas 2018 m. Šiame straips- ti į alternatyvias paslaugų gavimo ir naudojimo for- nyje pristatoma dalis tyrimo, kiti tyrimo aspektai mas, 3) įstaigos bendradarbiavimas su kitomis insti- buvo plačiau analizuoti Vaidos Paulauskienės ma- tucijomis (savivaldybės administracija ir jos padali- gistro darbe ,,Nauji viešųjų paslaugų teikimo būdai niais, seniūnija, NVO, vietos bendruomenėmis, pri- ir kanalai ikimokyklinio ugdymo įstaigose: Mažei- vačiomis įmonėmis ir kt.) ir privačiais asmenimis, 4) kių atvejis“ (2018). įstaigos bendradarbiavimas su naujų paslaugų diegi- Tyrimui pasirinkta kokybinio tyrimo strategi- mo būdus kuriančiais mokslininkais, praktikais, 5) ja, nes kokybiniai duomenys (informacija) atsklei- IU įstaigos pasirengimas priimti į savo veiklas sa- džia patirtis, prasmes ir procesus (Žydžiūnaitė, Sa- vanorių. baliauskas, 2017). Duomenims rinkti pasitelktas pu-

56 siau struktūruotas interviu, numačius konkrečius nės ugdymo grupės kaimo pagrindinėse mokyklose. klausimus, jų pateikimo seką, o esant skirtingoms si- Iš viso IU programa buvo įgyvendinama 27 rajono tuacijoms, užduodant papildomų klausimų. Formuo- ugdymo įstaigose. Pastaraisiais metais įgyvendinant jant klausimų gaires remtasi darbo teorinėje daly- Mažeikių r. švietimo įstaigų tinklo pertvarkos 2016– je išanalizuotų mokslo šaltinių apibendrinimais. In- 2019 m. planą buvo uždarytos 3 pradinės mokyklos, formantai apklausti, pasirinkus individualų tiesiogi- kuriose veikė IU grupės, todėl 2017 m. ankstyvaja- nį interviu (angl. face-to-face interview). Jų pasisa- me ugdyme vaikų skaičius sumažėjo 5,9 %, paly- kymai buvo įrašomi ir transkribuojami. Duomenims ginti su 2016 m. Iš atokių kaimo vietovių į miestą analizuoti taikyta kokybinė turinio analizė. Koduo- buvo pavežami 8 vaikai, kuriems nustatytas privalo- jant tyrimo duomenis ir išskiriant kategorijas, vado- mas IU (Mažeikių rajono savivaldybės administraci- vautasi indukcine nuostata, kai analizuojami gauti jos Švietimo skyriaus 2017 m. švietimo būklės / po- tyrimo duomenys, o ne iš anksto suformuluotos teo- kyčio / pažangos ataskaita). Rajone veikia 2 įstaigos, rinės koncepcijos (Gaižauskaitė, Valavičienė, 2016). teikiančios specializuotą, profesionalią pagalbą mo- Tyrimo dalyviai pasirinkti pagal kriterijus: ne kiniui, mokytojui ir mokyklai: Pedagoginė psicholo- mažiau kaip 3 metai dirbant vadovaujamą darbą; va- ginė tarnyba ir Švietimo centras. dovavimas ikimokyklinio ugdymo įstaigai arba dar- 2018 m. pradžioje Mažeikių r. dirbo 13 IU įs- bo einant švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto taigų, iš jų 10 – Mažeikių mieste, 3 – rajone. Taip pareigas patirtis. Iš 14 potencialių informantų (1 spe- pat rajone įsteigtas 1 privatus darželis. IU teikian- cialistas švietimo skyriuje, 4 l. e. IU įstaigos vado- čiose įstaigose daugiausia veikia penkias dienas per vo pareigas paskelbus vadovo konkursą, 9 IU įstaigų savaitę dirbančios grupės, dauguma IU grupių dirba vadovai) tyrime sutiko dalyvauti 6 Mažeikių mies- 9–12 val. Jau anksčiau atliktame Mažeikių r. IU įs- to ir kaimo IU įstaigų vadovai ir 1 švietimo skyriaus taigų teikiamų paslaugų kokybės tyrime (Ligeikienė, vyriausiasis specialistas, koordinuojantis ikimoky- Laurutis, 2011) buvo išaiškinta, kad tėvai pageidauja klinio ugdymo programos įgyvendinimą. Informan- įvairesnių ir netradicinių ugdymo programų, lanks- tams suteikti kodai: D1–D7. Visi informantai – mo- taus įstaigos lankymo grafiko, pageidauja įvairesnių terys, jų amžius nuo 44 iki 63 metų, visų išsilavini- papildomojo ugdymo paslaugų. mas aukštasis. Skiriasi daugiau vadybinio darbo pa- Mūsų tyrimo metu, atlikus Mažeikių r. IU įs- tirtis (3; 6; 8; 10; 28; 29; 31 metai), kvalifikacinė ka- taigų interneto svetainėse skelbiamos informacijos tegorija, bet šiame tyrime nesiekta išsiaiškinti nuo- turinio analizę, pastebėta, kad visose IU įstaigose monių skirtumų, domino visuminis požiūris į nau- teikiamos pagrindinės (edukacinės ir socialinės) bei jovių diegimą. Kaip įprasta socialinių mokslų tyri- papildomos paslaugos. Esama alternatyvių ugdymo muose, buvo laikytasi etikos principų (pagarbos as- programų (M. Montessori, Valdorfo, gamtosauginių mens privatumui, konfidencialumo ir anonimišku- mokyklų, „Kimochis“), didelė sveikatinimo paslau- mo, geranoriškumo ir nusiteikimo nekenkti tiria- gų (poilsio-relaksacijos, baseinas, sauna, haloterapi- mam asmeniui, teisingumo). ja, hidroterapinės vonios, masažai) įvairovė. Tėvų pageidavimu už papildomą mokestį teikiamos papil- Naujų viešųjų paslaugų teikimo būdų ir domos paslaugos: meninės krypties (dainavimo, dai- kanalų plėtojimo galimybių Mažeikių rajono lės, choreografijos, keramikos), sporto (šachmatų, ikimokyklinio ugdymo įstaigose tyrimo krepšinio, futbolo) ir užsienio kalbos (anglų, vokie- rezultatai čių). Teikdamos paslaugas IU įstaigos palaiko ryšius Ikimokyklinėse įstaigose teikiamų paslau- su kitomis valstybinėmis, nevyriausybinėmis orga- gų situacija. Mažeikių r. savivaldybės administra- nizacijomis, teikiančiomis socialinę, psichologinę, cijos Švietimo skyriaus 2017 m. švietimo būklės / teisinę pagalbą. pokyčio / pažangos ataskaitos duomenimis, savival- Išoriniai veiksniai, veikiantys naujų iki- dybės teritorijoje užfiksuotas vidutiniškas 622 4–5 mokyklinio ugdymo paslaugų poreikį, jų teikimą metų vaikų skaičius per 2013–2017 m. Ikimokykli- naujais būdais. Informantės, išsakydamos nuomo- nio ugdymo programoje dalyvauja apie 80,2 % vai- nę apie išorinius veiksnius, turėjusius įtakos nau- kų. 2013–2016 m. Mažeikų r. savivaldybė padarė jų paslaugų plėtotei, įvairovės poreikiui, paminėjo 3 pažangą, užtikrindama galimybę visiems vaikams veiksnius: pažangą stabdantys politiniai sprendimai, ugdytis pagal IU programą. Tokį ugdymą gaunan- pažangą aktyvinanti emigracijos patirtis, informaci- čių 4–5 metų vaikų skaičius išaugo beveik 18 pro- nių technologijų sukuriamos galimybės (žr. 3 lente- centų: nuo 70,6 % 2013 m. iki 88,5 % 2016 m. Sie- lę), vienas iš jų stabdo procesą. IU įstaigų vadybinin- kiant, kad AU paslaugas gautų kuo daugiau vaikų kai mato nepakankamą politikų, centrinės ir vietos kaimo vietovėse, įsteigta daugiafunkcių centrų. Kad valdžios dėmesį ankstyvajam ugdymui, modernių būtų sukurta daugiau AU vietų, kūrėsi ikimokykli- paslaugų plėtotei, kai naujų IKT reikalauja finansi- 57 nių įdėjimų ir mokymų darbuotojams ir moderniza- kimo būdų įsitraukiančių asmenų grupe, nes neretai vimui pasirengusių organizacijų moralinio palaiky- Skandinavijos ar kitose labiau AU paslaugas moder- mo. Taip pat akivaizdu, kad iš emigracijos grįžtan- nizuojant pažengusiose šalyse mūsų tėvynainių vai- tys Lietuvos piliečiai tampa aktyvia į sprendimų pri- kai yra gavę modernių paslaugų ir nenori taikytis su ėmimą dėl AU paslaugų įvairovės ir alternatyvių tei- mažiau teikiamų paslaugų.

3 lentelė Išorinių veiksnių įtaka naujų ankstyvojo ugdymo paslaugų plėtotei ir įvairovei

Kategorija Subkategorija Patvirtinantys teiginiai <...> ekonominiai, nes jeigu turėtumėm ženkliai didesnį biudžetą, galėtumėm gal- Neišspręsti eko- voti apie vasaros stovyklą, prailginto vakaro grupę, papildomus užsiėmimus (D2). nominiai klau- Kol valstybė nesudarys palankių sąlygų (viena iš jų – finansavimas) privačių dar- simai želių kūrimuisi, tai nebus ir įvairovės paslaugose (D6). Padėti šeimoms, grįžtančioms iš svetur, yra ne tik mūsų įstaigos, bet ir savivaldy- Politinių sprendi- Pažangą bės, valstybės prioritetas (D6). Politiniai veiksniai ypatingai turi įtakos paslaugų mų trūkumas stabdantys teikimui (D7). politiniai sprendimai Savivaldybės Jeigu norim visapusiškumo, turi būti rajono politika, kuri susidėtų lyg mozaika iš nepakankamas savo kryptį turinčių darželių; <...> savivaldybėje turėtų būti kuratorius, komanda, įsitraukimas kuri numatytų ir išsiaiškintų <...> kiek ir kokių darželių reiktų apskritai (D5). <...> nepakankamas nacionalinės politikos požiūris į auklėtojų rengimą, kvalifi- Nuvertinta au- kacijos kėlimą, atlyginimus; ...visuomenės spaudimas, kad darželiai teiktų maisto klėtojo profesija gaminimą (D6). Sugrįžusiųjų par- Labiausiai įtakoja migracija (D6). Šeimos, grįžusios iš Skandinavijos, reikalauja, sivežta kitų šalių kad vaikai būtų daugiau lauke, vertina natūralumą, ekologiją, patirtinį ugdymą, Pažangą patirtis daugiau sąlygų veikti (D7). <...> šeimos grįžta ir prasideda netolygumai (D4). aktyvinanti Visų pirma, reikalinga psichologinė pagalba tėvams, nes jie grįžę nebesuvokia, su Sugrįžusiems emigracijos kokiais čia sunkumais susidurs; <...> dvikalbystės problemos, kur reikia stipresnės reikalinga pas- patirtis pagalbos logopedo, gal ir soc. pedagogo. Reikalingas mokytojo padėjėjas (D6). laugų įvairovė Suvienodinus švietimo sistemas visoje Europoje, būtų išvengiama sunkumų, su integruotis kuriais dažnai susiduria migruojančios šeimos (D4). ...viskas vyksta per informavimo priemones: tėvai gauna išsamią informaciją apie Gauti informa- vaiko praleistą dieną. Tėvų nereikia užnorinti, paskleista informacija tėvams grei- ciją tai pasklinda, kelia diskusijas, klausimus (D6). Informacinių Tėvų švietimui <...> bet tai gal labiau būtų taikoma tėvams, šviečiant tėvus (D3). technologijų Vaiko socialinei <...> informacinės technologijos – poreikis ankstyvajam amžiui organizuoti būre- sukuriamos raidai lius. <...> taip pat daro įtaką vaiko socialinei raidai (D2). galimybės Per didelis dėmesys technologijoms iš vaikų atima sveikatą. Dažnai kenčia vaikų Diskusijoms apie regėjimas, laikysena ir pan. Nes vaiko raida reikalauja, kad jis pirmiausiai judėtų, sveikatą kad jo sveikata būtų pagrįsta fiziniu aktyvumu (D5). IT nelabai taikytinos, nes tai eina prieš vaiko natūralų augimą – vaikams reikia tiesioginio ryšio (D3).

Vidiniai veiksniai, veikiantys naujų ikimo- cinį saugumą bei kylančias problemas įgyvendinant kyklinio ugdymo paslaugų poreikį, jų teikimą socialines, pirmiausia paramos šeimai, paslaugas: moderniais būdais. Interviu dalyvavusiems speci- • Ugdymo paslaugos teikiamos ir pasiekiamos. alistams buvo pateiktos klausimų gairės apie teikia- Mažeikių r. ikimokyklinėse įstaigose teikiamos mų dabar paslaugų pakankamumą, poreikio nustaty- visos teisės aktuose numatytos pagrindinės ir mą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, apie personalo papildomos paslaugos, jų pakanka. Plėtojasi ak- gebėjimą įgyvendinti paslaugas moderniai. tyvi diskusija dėl papildomų veiklų, matant di- Informančių nuomonių apie teikiamų paslau- desnę tėvų atsakomybę dėl būrelių ir kt. papildo- gų poreikį, kokybę ir sprendimų dėl platesnio spek- mų veiklų. Pvz.: <...> pačioj įstaigoj yra daug tro paslaugų teikimo darželyje priėmimą analizė pa- veiklų, tai kodėl vaikui reikia užkrauti tokį pa- rodė keletą reikšmingų vadovų pozicijų, liudijančių pildomą krūvį? Jam reikia laisvalaikio, žaidi- visišką poreikio tenkinimą ugdymo srityje, didelius mo (D5). Pagaliau tai tėvų reikalas, jeigu vaikas pokyčius užtikrinant vaikų fizinį, socialinį ir emo- gabus kurioje srityje, kodėl tėvas negali skirti 58 savo asmeninio laiko ir vežti vaiko ten, kur tei- kias šeimas labiau šviesti, bet didesnis efektas, kiama ši paslauga?(D4). jeigu tas švietimas vyksta per tam tikrus užsiė- • Už ugdymo paslaugų kokybę atsakingas visas mimus (D6); 2) paslaugos nediferencijuojamos darželio kolektyvas. Problemos analizuojamos (Vaikai iš rizikos šeimų gauna tas pačias paslau- bendrai (Už kokybę atsakingi vadovas ir visi pe- gas kaip ir visi, čia reikia paslaugų tik tėvams dagogai. Kai visi sueiname, daug kalbamės ir (D2). Neteikiam kokių tai išskirtinių paslaugų tada išaiškėja problemos, ko trūksta ir ką galim (D3). Specialių neteikiam, šviečiam ir konsul- padaryti (D1). Tai turi stebėti administracija, tuojam (D1); 3) paslaugoms teikti trūksta lėšų bet pirmoji grandis – betarpiškai bendraujan- ir personalo (Darželis neturi šiandien nei gali- tys – auklėtojos, grupės personalas (D2). Atsa- mybių, nei lėšų tokioms paslaugoms. O seniūni- kinga turi būti visa darželio bendruomenė (D7), jos darbuotojai turi ir tokios srities specialistus, svarbus kiekvieno darbuotojo profesionalumas ir transportą (D1). Darželiai socialiai remtinoms (Mūsų specialistų reikalas ir profesionalumas šeimoms gali teikti minimaliai paslaugų, gal tik yra pastebėti, žinoti ir į tai atsižvelgiant teikti perduodamos informaciją atsakingoms instituci- paslaugas (D3). joms, ir tai būtų daug (D7); 4) paslaugų plėto- • Ugdymo paslaugų poreikio nustatymas yra kom- jimui trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavi- pleksinis (priimant vaiką į darželį; apklausiant mo (Trūksta bendradarbiavimo su vaikų teisė- tėvus anketavimo būdu, tiesiogiai bendraujant mis, socialiniais skyriais (D1); <...> soc. ins- su tėvais; stebint vaiką ir šeimą ir pasiūlant bū- titucija galėtų organizuoti paslaugą per darže- tinas ar papildomas paslaugas; bendradarbiau- lį (D2).<...> dažnai nėra grįžtamojo ryšio: ne- jant su kitomis savivaldybės institucijomis dėl atsako į raštus, ne visada žino ar suteikia infor- socialinių paslaugų; analizuojant paslaugų tei- maciją apie tam tikras šeimas (D1); 5) lėtai rea- kimo naujoves, kitų organizacijų gerąsias patir- guojama į naujų paslaugų poreikį (Pavėžėjimo tis). Vadovai mato dar nepakankamą tėvų įtrau- reiktų, daug paslaugų, kurios yra socialinio po- kimą į paslaugų paketo formavimą: Jeigu tėvai būdžio (D2). Pavėžėjimas – tikriausiai reikalin- galėtų konsultuotis, pedagogai taip pat vaiką iš giausia socialinė paslauga (D7). anksto pažintų, tada ir adaptacija, ir paslaugos • Įgyvendinant vaiko saugumą užtikrinančias būtų visai kitos (D5). paslaugas Mažeikių r. ikimokyklinio ugdymo • Platesnio ugdymo paslaugų spektro galimybės įstaigose daugiausia dėmesio ir investicijų ski- sietinos su teisinės bazės tobulinimu: Būtų ga- riama fiziniam vaikų saugumui: estetiškai ir er- lima teikti daug daugiau paslaugų, bet vėl tam gonomiškai aplinkai, patalpų ir maisto higienai, nėra paruošta teisinė bazė (D2). Anksčiau mes saugiai lauko aplinkai ir kt. Vaikai apdrausti nuo turėjom įvairių būrelių: anglų k., šokių ir kt., bet nelaimingų atsitikimų. Fizinio saugumo užtikri- atsisakėm <...> reikia tam tikrų dokumentų, ku- nimas reglamentuotas Lietuvoje poįstatyminiais rie įteisintų papildomų būrelių veiklas (D4) ir aktais (Lietuvos higienos normos HN 131:2015 aktyvesniu tėvų dalyvavimu priimant sprendi- „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji mus. sveikatos saugos reikalavimai, 2015 ir kt.), to- • Paramos šeimai paslaugų teikimas pradeda- dėl suprantamas organizacijų dėmesys šiam sau- mas plėtoti: 1) trūksta patirties ir suvokimo, gumo kriterijui. kokias paslaugas šioje srityje turi teikti IU įs- • Socialinis vaikų saugumas pagal gautus pasisa- taiga (<...> daugiau reikėtų socialinių paslau- kymus yra suvokiamas subjektyviai ir imama tai gų, bet čia daugiau turėtų dirbti kitos instituci- įgyvendinti (<...> neskirstom šeimų į ekonomiš- jos (D4); <...> jų teikimui reikia bendruomenės kai stiprias ir priešingai, grupių neformuojam noro ir pasiaukojimo, nes tas darbas netelpa į pagal ekonominį pajėgumą, nedarom rinkliavų. darbo valandas ar pareigybes (D6); <...> turė- Ieškom galimybių, finansavimo būdų, kad nerei- tų viena institucija būti atsakinga už rizikos šei- kėtų nepajėgiai šeimai susimokėti už vaiką, ve- mas, jas koordinuoti. Ir tai neturėtų būti darže- žantis į ekskursijas ar renginius. Nei vaikas, nei lis (D3). Kažin ar darželis turėtų būti atsakin- tėvai nepajaučia to nepatogumo (D2). Sociali- gas už tai? Darželis visgi teikia ugdymo proce- nio pedagogo gerai atliekamas darbas (D1). są, tiesiogiai (ugdai vaiką) ir netiesiogiai (moki- Manau, kad socialinis saugumas tampriai su- ni tėvus, kaip tai daryti) (D2). Darželis ir kitos sijęs su emociniu. Vykdom socialinio-emocinio institucijos turi būti partneriais (D7); Bandėm ugdymo programą (D3). organizuoti tam tikras akcijas, kuriomis padė- • Emociniam vaikų saugumui skiriama vis dau- davom šeimoms materialiai, bet nepasiteisino – giau dėmesio, to nuolat mokomasi (<...> nuo- šeimos ne visada tai priima (D5).<...> reiktų to- širdžios auklėtojos, nekeliančios balso <...> so-

59 cialinė pedagogė daug dirba su socialiai rem- galime priskirti paslaugas, kurios teikiamos bendra- tinom šeimom. Ne visi gali taip įtaigiai ir nuo- darbiaujant institucijoms, socialiniams dalininkams, širdžiai dirbti tokį darbą, netgi jei prisidėtų pa- taip pat paslaugas, kurias teikiant naudojamos skai- dėti kitos organizacijos – gali vietoj naudos tik tmeninės priemonės (e. priemonės, mobiliosios prie- žalos pridaryti (D1). Programos įgyvendini- monės, išmaniosios priemonės). mas, specialistai, bet tiktai tiek. <...> visgi ga- Informančių pasisakymų klausimu Su kokio- lima sakyti, kad daugiausiai dėmesys skiriamas mis organizacijomis bendradarbiauja Jūsų ikimoky- fiziniam saugumui, o emociniam – tik tam tikri klinio ugdymo įstaiga, siekdama ugdymo programų elementai, o ne paslauga. Paslauga būtų, jeigu įvairovės, kokybės, prieinamumo, teikdama para- būtų organizuojama, pvz., paramos grupė jau- mos šeimai bei vaiko saugumo užtikrinimo paslau- trioms mamoms (D2). Mes labai norėtumėm ir gas? – analizė parodė išaugusį tarpinstitucinį ben- siekiame pirmiausiai emocinio saugumo, žino- dradarbiavimą teikiant edukacines, vaiko fizinio, ma, svarbus ir socialinis bei fizinis. <...> tė- emocinio saugumo užtikrinimo paslaugas, ir trūku- vai gerai jaučiasi, kad yra galimybė stebėti vai- mą aktyvios socialinės sąveikos su kitomis instituci- ko veiklą (online) – sukuriamas saugumas ne tik jomis teikiant paramos šeimai ir socialinio saugumo vaikui, bet ir tėvams (D6). Fiziniam saugumui – užtikrinimo paslaugas. higienos normos, ŠMM rekomenduoja švieti- Vadovai įžvelgia tarpinstitucinio bendradar- mo įstaigoms įgyvendinti prevencines progra- biavimo naudą ugdyme: 1) didėja paslaugų įvairovė mas, tai užtikrintų socialinį ir emocinį saugumą (Bendradarbiaudami su muziejumi, mes turime edu- darželiuose (D7). Dalyvauja darbuotojai moky- kacinių programų įvairovę. <...> jos papildo mūsų muose, stebim vienas kitą ir mokomės įvardinti ugdymo programas (D4); 2) kinta ugdymosi erdvės; emocijas (D3). Reikia ne tik darbuotojus švies- 3) auga paslaugų kokybė (Mes daug laiko leidžiam ti, bet mokyti emocinio raštingumo tėvus. Todėl muziejaus organizuojamose visokiose edukacinė- „Kimochis“ programa tam labai patogi (D4). se veiklose (D5). Elektroninis dienynas suteikia vi- <...> kiekvieną savaitę darbuotojai šviečiami sapusišką patogumą tiek pačiai įstaigai, tiek tėvams įvairiais klausimais, vyksta diskusijos, situaci- (D2).Ugdymo programos – puikus įrankis pasitelkti jų analizės (D5). Organizuojam bendruomenei profesionalią universitetų, kolegijų pagalbą, drąsiau mokymus (D2). Bendradarbiaujam su vaiko tei- ieškoti bendradarbiavimo formų (D6); 4) didinamos sių institucija, PPT (D6). <...> neseniai pasida- galimybės tenkinti tėvų lūkesčius; 5) auga darželio rėme tyrimą ir norėjome išsiaiškinti, kaip tėvai patrauklumas tarp kitų panašių įstaigų (Įstaigos įgy- supranta tą saugumą (D3). Trūksta bendruome- ja pranašumą, siūlydamos įvairias programas <...> nei žinių <...> (D2). Suaugusiems trūksta emo- tai suteikia kiekvienam darželiui savitą veidą ir tai cinio raštingumo... (D7). leidžia tėvams galimybę rinktis (D7); 6) galimybė Kitas vidinis veiksnys – IU įstaigos kompe- dalytis patirtimi (Kad būtų galima dalintis patirtim tencija dirbti moderniai. Iš pateiktos analizės ma- (D5). <...> su viso rajono švietimo organizacijomis tyti, kad pagrindines ugdymo paslaugas Mažeikių r. (D2). Jeigu darželis turi savo aiškią veiklos kryptį, IU įstaigų darbuotojai teikti yra kompetentingi, aktai jis ir turi ieškoti panašia veikla užsiimančių orga- tyviai mokosi dirbti su alternatyviomis ugdymo pro- nizacijų (D5). gramomis, steigia jų grupes darželiuose. Aktyvūs Teikiant ugdymo paslaugas minimi sociali- diegti naujoves (Juk mūsų rajone vienintelis darže- niai partneriai iš viešojo sektoriaus (muziejai, spor- lis laimėjo projektą „IUP plėtra. Ugdymo organiza- to mokyklos, visuomenės sveikatos centrai, polici- vimo modeliai“. Tai buvo būtent kaimo darželis. Kas ja, bibliotekos, kiti darželiai, bendrojo ugdymo mo- tai – vadovo kompetencijos, bendruomenės išskirti- kyklos, universitetai, kolegijos, vietos bendruome- niai privalumai, kas? (D7). nės, NVO), o partnerystės su verslu Mažeikių r. in- Vidinių veiksnių analizė rodo, kad, teikda- formantės kol kas ugdymo srityje nemato. Kuriant mos ugdymo, emocinio ir fizinio saugumo užtikrini- palankias ugdymui ir saugias aplinkas aktyviausiai mo paslaugas, IU įstaigos yra lanksčios, kompeten- bendradarbiaujama su savivaldybe, nors tikimasi iš tingos, imlios naujovėms, o paramos šeimai paslau- jos ir daugiau pagalbos bei atsakomybės (Dėl finan- gų plėtojimui trūksta ir gilesnio suvokimo, valdžios sinių kliūčių – bandom kreiptis į savivaldybę (D2); politinių sprendimų, aktyvesnio tarpinstitucinio ben- Turi veikti darželio vaiko gerovės komisijos, bendradarbiavimo. dradarbiauti su vaiko teisių ir socialinėmis institu- Paslaugų teikimas Mažeikių rajono ikimo- cijomis, savivaldybės administracijos vaiko gerovės kyklinio ugdymo įstaigose, taikant naujus kana- komisijos koordinatoriumi. Reikia didesnės atsa- lus ir būdus. Teorinių ir kitų šaltinių analizė parodė, komybės, pilietiškumo ir tinkamo pareigų atlikimo kad prie naujais kanalais ir būdais teikiamų paslaugų (D7). Vis aktyviau įsitraukia tėvai (<...> tėvai taip

60 pat nori, kad jų vaikai būtų saugūs (D4). Specialių- ga turėtų naudotis kaimo šeimynos, yra vaikų ir jų poreikių vaikų tėvai reikalauja, kad grupės būtų mieste, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali lan- sudaromos iš panašaus sutrikimo lygmens, kad SUP kyti darželio <...> tam tikros sąlygos būtų api- vaikai eitų į bendrojo ugdymo grupes (D4). Papildo- brėžtos <...> dėl sveikatos, mitybos, dėl įsitiki- mo finansavimo ieškoma per projektus (<...> rašom nimų (D6). <...> gelbėtų tėtį, mamą gal ne vi- projektus (D6). Finansines bėdas dažniausiai padeda sad nuo skurdo, bet ir nuo nevilties (D3). <...> išspręsti projektai, juos rašome (D5). dėl lėtinių ligų, tai su tokiais tėvais reiktų palai- Šio tyrimo informantės, atsakydamos į klau- kyti ryšius, sudaryti programas, pagal kurias tė- simus apie skaitmeninių technologijų panaudojimą vai namuose su vaiku veiktų (D5); ankstyvajame ugdyme, pritaria jų plėtojimui, pir- • reikalinga kaip trumpalaikė paslauga (Paslauga miausia kaip alternatyvai tiesioginio kontakto būdu teikiama tol, kol reikia pačiai šeimai. Kol šei- vykdomam ugdymui, jos būtinos teikiant socialines ma atsistoja ant kojų (gal bus vykdoma kažkokia paslaugas. Informantės patvirtina anksčiau minėtas programa, gal gydysis nuo alkoholio ir pan.), mokslininkų mintis, kad nuotoliniu būdu teikiamos būna visokių negalių. Svarbu, ar pagalba yra paslaugos: suteikiama laiku (D3); • didina paslaugų prieinamumą (Būtų puiki išeitis • už įgyvendinimą turėtų būti atsakingos socia- vaikams, kuriems sunki adaptacija. Nors laiki- linės paramos struktūros, bendradarbiaujant su nai, bet paskui vis tiek vaikui reikės integruotis ikimokyklinėmis įstaigomis ir kt. (Bet kol kas tai į visuomenę (D4). Ne visi vaikai gali pritapti įs- ne ikimokyklinio ugdymo įstaigų bazėje <...> tė- taigoje,<...> ramesni, tylesni vaikai mažiau dė- vai galėtų mokytis, stebėti savo natūralioj aplin- mesio gauna darželyje, lieka nuošaly. Nėra pas- koj, kaip reikėtų elgtis, spręsti situacijas, auklė- tebimi visų vaikų gebėjimai, ypatingai tų tylių – ti vaiką ir pan. <...> joks pokalbis taip tėvams visi ugdomi pagal bendrą modelį (D1); nepadės, kaip praktinis užsiėmimas, veikla (D3). • didina paslaugų įvairovę (Galimas konsultavi- Vaiką mokinti darbinių įgūdžių – taip, ikimoky- mas (D2). Vaikas gauna įvairesnės informacijos klinio ugdymo pedagogai turi mokinti vaikus, nei iš pačios įstaigos <...> gali daug įdomiau bet ne tėvus. Neturėtumėm prisiimti tokios funk- pateikti informaciją vaikams (D1); cijos kaip tvarkyti šeimos buitį (D5). <...> dele- • mažina paslaugų prieinamumo skirtumus mies- guoti socialinėms institucijoms, kurios turi už- te ir kaime (Šiandien IKT keičia tiek miesto, tiek matyti nesusivokusias (rizikos) šeimas, turi fik- kaimo požiūrį į bendravimą, tai kodėl nepasiū- suot ir tada jos turi organizuoti paslaugą. Buvo lius ir nesudarius tėvams galimybės bendrau- labai gera idėja tarpinstitucinio bendradarbia- ti tarpusavyje, klausti ir domėtis įvairiais rūpi- vimo (D2).<...> nebūtinai, kad tai teiktų tik dar- mais klausimais. Visa tai galima daryti per so- želis, gal jis labiau tiktų būti partneriu, juk yra cialinius tinklus, uždaras grupes <...> Tėvai kai- socialiniai skyriai, seniūnija, gal NVO tai galėtų me dažnai neturi laiko aktyviau įsijungti į ugdy- pagrindinį vaidmenį ir atlikti (D1); mo procesą, tai gal jiems pasiūlyti filmuotas vei- • įgyvendinimui reikalinga teisinė bazė (Pirmiau- klas, veiklas transliuoti tiesiogiai (D2); siai turi būti reglamentai. Turi būti aišku, kad • kuria naujas ugdymo kokybes (Specialistas gali tokia paslauga yra galima (D2). Šiai dienai la- paįvairinti savo darbą technologijomis: progra- biausiai pasiteisintų mobilaus darželio steigi- mėlės, filmuota medžiaga, užduotys. Ir netgi ga- mas (D7); lima sulaukti geresnio rezultato, nes vaikas labiau pasitiki, nėra tiesioginio kontakto akių ir • įgyvendinimui reikalingi dideli finansiniai ište- galvoja, kad jo nestebi (D5). kliai (Tai galėtų būti institucija, remiama valsty- Tyrimo metu informantų taip pat buvo klau- bės ir ne tik: iš Europos fondų, Raudonasis Kry- siama: Modelis vaikų ugdymas namuose ir parama žius, gal tam tikros privačios įstaigos ir kitos or- šeimai orientuotas į rizikos šeimas, nedidelių paja- ganizacijos (D6). Šeimai tai neturėtų kainuoti mų ir tautinių mažumų šeimas. Jūsų nuomone, ar visiškai (D3). Pagalbos šeimai šiandien ypatin- tai pasiteisintų Lietuvoje? Savo nuomonę pagrįskite. gai reikia, tačiau paskaičiavus kaštus <...> tai Nuomonių analizė rodo, kad tokiai ankstyvojo ug- nėra paprastas finansinis sprendimas (D7). dymo alternatyvai pritarimas yra, informantės mato Interviu davusios informantės šiuo metu la- poreikį, potencialius paslaugos teikėjus ir įgyven- biau rekomenduotų mobilių darželių paslaugą: Nau- dinimui reikalingus pokyčius, bet pagrindinį teikė- dingiausia būtų mobilaus darželio įkūrimas. Tai pe- ją mato ne ikimokyklinio ugdymo, o socialinės pa- dagogų, specialistų grupė, kuri teikia trumpalaikes, ramos įstaigą: ilgalaikes programas, pagalbas šeimai (D6). <...> tu- • daugiau reikalinga kaip socialinė paslauga ir ne rėtų būti tam tikra komanda – esant poreikiui, tėvai vien rizikos šeimoms (Nebūtinai tokia paslau- galėtų tokiu būdu prisikviesti įstaigą (D2).

61 Kitas klausimas – Kokias galimybes turėtų išskirti kelias reikšmingas kategorijas (žr. 4 lentelę): Lietuvoje jau reglamentuojamos auklių paslaugos? paslaugos aktualumas ankstyvajame ugdyme, gali- Kokią tokios paslaugos perspektyvą matytumėte mi paslaugos finansavimo modeliai, paslaugos rea- Mažeikių rajone? – jau buvo priimtas kaip su vaikų lus poreikis mieste ir kaime, paslaugos struktūra, rei- darželio veikla susijęs klausimas. Pasisakymai leido kalavimai auklei.

4 lentelė Galimybės teikti auklių paslaugas Lietuvoje ir šių paslaugų perspektyva Mažeikių rajone

Kategorija Subkategorija Patvirtinantys teiginiai Alternatyva darželiui Vaikams iki 3 metų būtų labai gera paslauga (D5). Negavus darželio Vaikui negavus darželio ar šeimoms, auginančioms vaikus iki 3 metų (D1). Ankstyvojo amžiaus vaikams; didelis sergamumas, vaikas kolektyve sun- Paslaugos Sunkaus adaptyvumo kiai adaptuojasi, kai tėvai susiduria su sunkumais derinant vaiko priežiūrą aktualumas vaikams su darbu (D3). AU <...> šeimų, dirbančių pamaininį darbą, vienišų mamų (D2). <...> tėvai turė- Darbą ir šeimą derinan- tų galimybę derinti darbą su vaiko ugdymu (D6). Puiki paslauga, ir manau, tiems tėvams kad reikalinga ypač jauniems tėvams (D7). <...> valstybei tektų apmokėti šią paslaugą <...> reikalinga ir savivaldybės parama (D3).Tačiau jeigu vykdo ugdymą, vadinasi, ji yra specialistė, pe- Biudžetinis dagogė, tokiu atveju turėtų finansuoti ŠMM per įstaigą, ugdymo instituciją (D2). <...> bet finansiniu požiūriu bus sunkiai sprendžiama (D7). Galimi Tėvai galėtų ir turėtų dalį sumos sumokėti (D1). <...> valstybė turėtų atsi- paslaugos žvelgti į atsiperkamumą, tai turėtų būti ir bent dalinai apmokama paslauga finansavimo (D3). Turėtų mokėti tėvai, nes kodėl valstybė turėtų mokėti, jeigu tavo vai- Prisidedant tėvams modeliai kui teikiama asmeniška paslauga. Yra valstybės sudarytos sąlygos ugdyti vaiką įstaigoje, bet jeigu pasirenki auklės paslaugą – reiktų susimokėti pa- čiam (D4). Kodėl valstybė turėtų finansuoti privatų sektorių iš valstybės biudžeto? Nes Privataus verslo auklė – privati paslauga (D2). Pasiteisintų ypač didmiesčiuose ir mažesniuose miesteliuose (D1). Mažei- Pasiteisintų miestuose kiuose – taip (D3). Paslaugos rea- Kaimuose nebūtų didelė paklausa (D3). Galėtų įstaigos personalas teikti lus poreikis Neperspektyvus kai- tokią paslaugą. Turėtų ar budintį žmogų, ar slenkančiu grafiku dirbančius muose žmones: reikia tokios, perki tokią paslaugą (D2). Nuolatinis ryšys su tė- Visą vaiko veiklą auklės fiksuoja ir siunčia tėvams (D1). <...> palaiko ryšį, vais daug bendrauja su tėvais (D3). Paslaugos <...> nuveda vaiką į renginius, į sporto salę, ilsisi, žaidžia (D5). Priklau- struktūra Funkcijų paketas pasi- somai nuo susitarimo: jeigu teikia socialinę paslaugą – prižiūri ir ugdymo renkamas nevykdo, kitu atveju auklė turi būti atsakinga, kokias priemones naudoja, kokį poveikį vaikui daro, kokio tikslo siekia (D2). Ji turėtų kelti savo kvalifikaciją, turėti programą, pagal kurią dirbtų (D2). Tai būtų profesionalus žmogus, išmanantis savo teikiamos paslaugos sritį (D4). Aukšti reikalavimai Kvalifikuoti, išsilavinę, patikimi, su rekomendacijomis dirbantys žmonės Reikalavimai kompetencijai (D5). Tik kompetentingas specialistas <...> be išsilavinimo šiandien šeimos auklei gali privačiai pasisamdyti <...> (D7). Reikalavimai žmogaus ...nebūtinas pedagoginis išsilavinimas <...> svarbu žmogaus patikimumas vertybėms (D1).

Išvados laugų teikimo būdus, kai derinamas tiesioginis ir ne- Remiantis mokslininkais, kurie savo darbuo- tiesioginis paslaugų teikimo kanalai. se akcentuoja šiuo metu svarbius viešajame sekto- Prieš 10–15 metų Lietuvoje prie tiesioginiu riuje apskritai ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoms kanalu teikiamų paslaugų būtų priskirtos visos edu- tokius paslaugų kokybės bruožus, kaip prieinamu- kacinės (ugdymas ir priežiūra, švietimo pagalba, mas, individualizavimas, pasiūla, pakartojimo, indi- tėvų švietimas ir kt.) ir dauguma socialinių paslaugų vidualizavimo galimybė, tyrime atkreiptas dėmesys (maitinimas, sveikatos priežiūra, socialinė ir psicho- į kokybines charakteristikas, galinčias padidinti pas- loginė pagalba, fizinio, socialinio ir emocinio sau-

62 gumo užtikrinimas, parama šeimai ir kt.). Šiandien 6. Auklių paslauga, kaip alternatyvi paslauga anks- mes kalbame apie šių kanalų derinimą, didesnį so- tyvajam ugdymui ir suteikiama tik esant išskir- cialinių dalininkų ir socialinių partnerių įsitraukimą tinėms situacijoms, perspektyvi būtų miestuose, į paslaugų teikimą. Taigi, naujais paslaugų teikimo jų finansavimas turėtų būti kompleksinis; svarbi kanalais galėtume pavadinti: 1) alternatyvius tradi- auklės pedagoginė ir vertybinė kompetencija. ciniam kanalui, kai taikomos skaitmeninės technologijos, paslaugos teikėjui parinkus arba gavėjui pa- Literatūra sirinkus, 2) tarpinstituciniu bendradarbiavimo, par- 1. Ankstyvojo amžiaus vaikų įtraukusis ugdymas. Nau- tnerystės būdu sukurtas teikėjų grandines, tinklus, jos įžvalgos ir įrankiai. Galutinė jungtinė ataskai- kai edukacinės ir socialinės paslaugos teikiamos ir ta (2017). European Agency for Special Needs and tiesiogiai (rekreacinės paslaugos vaikams ir šeimai, Inclusive Education. Prieiga internete: https://www. laikinas ugdymas ir priežiūra, vaikų centrai, auklės european-agency.org/sites/default/files/iece-summa- paslaugos, socialinė ir psichologinė pagalba IU įs- ry-lt_0.pdf. taigoje arba namuose ir kt.), ir netiesiogiai (e. ryšys 2. Bagdonienė, L., Hopenienė, R. (2004). Paslaugų su tėvais, informuojant apie sveikatą, socialinę para- marketingas ir vadyba. Kaunas: Technologija. 3. Children’s content review: update (2018). Prieiga mą iš seniūnijos, vaiko teisių klausimais ir pan.; bū- internete: https://www.ofcom.org.uk/__data/assets/ relių ir kitų papildomų veiklų pasiūla; įsitraukimas į pdf_file/0023/116519/childrens-content-review-up- vietos bendruomenės veiklą ir pan.), dažniausiai de- date.pdf. rinant teikimo kanalus. 4. Delivering children’s centre services – case studies Kokybinio tyrimo metu gauta medžiagos ana- (2018). Local Government Association. Prieiga in- lizė leido išskirti šiuos ikimokyklinio ugdymo pas- ternete: https://www.local.gov.uk/sites/default/files/ laugų teikimo naujai situacijos ir perspektyvos ypa- documents/LGA_Delivering%20children’s%20cen- tumus: tre%20services_15%2024_January%202018.pdf. 1. Tarp išorinių veiksnių, stabdančių didesnį mo- 5. Early childhood education and care policy review dernių paslaugų ir teikimo kanalų panaudojimą, Norway (2015). OECD 2015. Prieiga internete: yra vėluojantys politiniai sprendimai. Procesą https://www.regjeringen.no/contentassets/6372d4f- skatina informacinių technologijų sukuriamos 3c219436e990a5b980447192e/oecd_norway_ecec_ review_final_web.pdf. galimybės ir emigracijos patirtis, kai grįžtantys 6. Education at a Glance (2016). OECD Indicators. į Lietuvą emigrantai savo vaikams nori naujų, OECD Publishing, Paris. Prieiga internete: http:// įvairesnių paslaugų. www.oecd.org/education/education-at-a-glance-199 2. Iš vidinių veiksnių, turinčių įtakos plėtojant mo- 91487.htm. dernias paslaugas, svarbiausia yra ikimokykli- 7. Europos švietimo ir mokymo sistemų stebėsenos nio ugdymo įstaigos personalo kompetencija. struktūriniai rodikliai 2016 m. (2016). Prieiga in- Šiuo metu ji yra labai aukšta teikiant edukacines ternete: https://www.etwinning.lt/europos-svieti- paslaugas. Aktyviai mokomasi užtikrinti vaikų mo-ir- mokymo-sistemu-stebesenos-strukturiniai-ro- socialinį-emocinį saugumą, bet trūksta pasiren- dikliai-2016-m/. gimo vykdyti paramos šeimai paslaugas, dirbti 8. Gaižauskaitė, I., Valavičienė, N. (2016). Socialinių su rizikos šeimomis. tyrimų metodai: kokybinis interviu: vadovėlis. Vil- 3. Paslaugos teikimo grandinei svarbus yra tarpins- nius: Mykolo Romerio universitetas. 9. Giedraitytė, V. (2016). Viešojo sektoriaus inovaci- titucinis bendradarbiavimas. Jis išaugo teikiant jų proceso trikdžių valdymas Lietuvos savivaldybių edukacines, vaiko fizinio, emocinio saugumo administracijose: daktaro disertacija. Vilnius: Myko- užtikrinimo paslaugas, trūksta socialinės sąvei- lo Romerio universitetas. kos su kitomis institucijomis teikiant paramos 10. Gudonienė, D., Rutkauskienė, D., Lauraitis, A. šeimai ir socialinio saugumo užtikrinimo pas- (2013). Pažangių mokymosi technologijų naudoji- laugas. mas ugdymo procese. Informacijos mokslai, 66, 96– 4. Derinant tiesioginį ir netiesioginį paslaugų tei- 107. kimo kanalus, svarbus skaitmeninių technologi- 11. Gudžinskas, L. (2014). Europeizacija ir gerovės vals- jų panaudojimas, informantės mato augančias jų tybė Lietuvoje: institucinės sankirtos. Politologija, 4 galimybes didinant paslaugų prieinamumą, pas- (76), 124–155. laugų įvairovę, mažinant paslaugos skirtumus 12. Holmberg, B. (1981). Status and Trends of Distance tarp miesto ir kaimo, kuriant naujas ugdymo ko- Education. Kogan Page, London. 13. Ikimokyklinio ugdymo paslaugų planavimo savival- kybes. dybėse metodika (2011). Švietimo ir mokslo ministe- 5. Ikimokyklinio ugdymo modeliui vaikų ugdymas rija. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos cen- namuose ir parama šeimai šiuo metu Lietuvoje tras. dar nepasirengta, pereinamuoju laikotarpiu būtų 14. Inovatyvus viešasis sektorius – misija įmanoma? pritarimas mobilaus darželio grupėms. (2015). Teminė tyrimo ataskaita. Prieiga interne- 63 te: https://www.bing.com/search?q=Teminio+tyrim Tarasonienė, A. L. (2008). Mokslinio tyrimo ikimo- o+ataskaita+%22Inovatyvus+vie%C5%A1asis+sek- kyklinio ugdymo įvairovė: esama situacija ir visuo- torius-misija+%C4%AFmanoma%3F%22+2015&q menės lūkesčiai. Galutinė mokslinė ataskaita. Prieiga s=n&form=QBRE&sp=-1&pq=teminio+tyrimo+at- internete: https://www.smm.lt/uploads/documents/ askaita+%22inovatyvus+vie%C5%A1asis+- kiti/VPU-atask-paslaug-ivairove.pdf. sektorius-misija+%C4%AFmanoma%3F%22+ 30. Motiejūnaitė-Schulmeister, A. (2017). Structural In- 2015&sc=0-77&sk=&cvid=2E1D32B3F2A04DB7A dicators on Early Childhood Education and Care in F20D7033DDD0D7B. Europe – 2016. European Commission. Prieiga in- 15. Jonas, A. (2016). Share and Share Dislike: The ternete: http://www.anc.edu.ro/coordonatornational/ Rise of Uber and AirBNB and How New York City wp-content/uploads/2017/03/Early_Childhood_Edu- Should Play Nice. Journal of Law and Policy, 24 (1), cation_and_Care_.pdf. 205–239. 31. Nasibullov, R. R., Kashapova, L. (2015). Conditions 16. Katinaitė-Lodh, R. (2013). Švietimo prieinamu- of Formation of Social Successfulness of Students mas nuteistiems laisvės atėmimo bausme asmenims: with Disabilities in the System of Continuous Inclu- aukštojo mokslo aspektas: daktaro disertacija. Vil- sive Education on the Basis of Value Approach. Inter- nius: Lietuvos edukologijos universitetas. national Journal of Environmental & Science Educa- 17. Key figures on Europe – 2017 edition (2017). Pri- tion, 10 (4), 543–552. eiga internete: https://ec.europa.eu/eurostat/docu- 32. Organisation of early childhood education and care. ments/3217494/8309812/KS-EI-17-001-EN-N.pdf/ Finland (2018). Prieiga internete: https://eacea.ec.eu- b7df53f5-4faf-48a6-aca1-c650d40c9239. ropa.eu/national-policies/eurydice/content/organ- 18. Kotler, P., Keller, K. L. (2007). Marketingo valdymo isation-early-childhood-education-and-care-oth- pagrindai. Klaipėda: Logitema. er-pre-primary-education_en. 19. Langvinienė, N., Vengrienė, B. (2005). Paslaugų te- 33. Patapas, A., Vilutytė-Žilienė V. (2013). Anykščių ko- orija ir praktika. Kaunas: Technologija. munalinio ūkio teikiamų paslaugų kokybės vertini- 20. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas. Žin. 2011- mas vartotojų požiūriu. Viešoji politika ir administra- 03-17, Nr. 38-1804. vimas, 2, 206–219. 21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos minis- 34. Paulauskienė, V. (2018). Nauji viešųjų paslaugų tei- tro įsakymas ,,Dėl Lietuvos higienos normos HN kimo būdai ir kanalai ikimokyklinio ugdymo įstaigo- 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Ben- se: Mažeikių atvejis: magistro darbas. Šiaulių uni- drieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“. versitetas. TAR, 2015-11-04, Nr. 17474. 35. Sakalas, A., Savanevičienė, A., Girdauskienė, L. 22. Lietuvos Respublikos švietimo ministro įsakymas (2016). Pokyčių valdymas. Kaunas: Technologija. ,,Dėl vaikų įtraukties mokytis ir įvairiapusio ugdymo 36. Ikimokyklinio ugdymo programa (2018). Švietimo, 2017–2022 metų veiksmų plano patvirtinimo“. TAR, mokslo ir sporto ministerija. Prieiga internete: https:// 2017-06-28, Nr. 10872. Nr. V-527. www.smm.lt/web/lt/tevams/ikimokyklinis-ugdymas/ 23. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas. ikimokyklinio-ugdymo-programa. Valstybės žinios, 1994-07-20, Nr. 55-1049. Suvesti- 37. Švietimo, sveikatos, socialinių ir kultūros paslau- nė redakcija nuo 2018-01-01 iki 2018-06-30. gų vaikui ir šeimai prieinamumas ir poreikis Lietu- 24. Lietuvos švietimo būklės 2013–2016 metais apžval- voje (2017). Vilnius: Šiuolaikinių didaktikų centras. ga (2017). Vilnius: Lietuvos švietimo taryba. Prieiga internete: https://www.smm.lt/uploads/docu- 25. Ligeikienė, L., Laurutis, V. (2011). Mažeikių rajo- ments/tyrimai_ir_analizes/VDM_poreikio%20tyri- no ikimokyklinių įstaigų teikiamų paslaugų kokybė. mas_pdf. Jaunųjų mokslininkų darbai, 1 (30), 24–27. 38. Trakšelys, K., Martišauskienė, D. (2016). Švietimo 26. Martišauskienė, D., Trakšelys, K. (2017). Švietimo paslaugų kokybė: efektyvumas, rezultatyvumas, pri- paslaugų kokybės valdymo vertinimas. Tėvų požiū- einamumas. Tiltai, 73, 1, 191–206. ris. Tiltai, 77 (2), 103–118. 39. Urvikis, M. (2016). Vietos savivaldos institucijų or- 27. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Švie- ganizuojamų viešųjų paslaugų sistemos tobulinimas: timo skyriaus 2017 m. švietimo būklės / pokyčio / daktaro disertacija. Vilnius: Mykolo Romerio univer- pažangos ataskaita (2018). Mažeikių rajono savival- sitetas. dybės administracija. Prieiga internete: https://www. 40. Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija svis.emokykla.lt/uploads/Mažeikių%20r.%20pažan- (2014). Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo mi- gos%20ataskaita%2C%202017.pdf. nisterija. 28. Monkevičienė, O., Glebuvienė, V. S., Stankevičie- 41. Valstybės švietimo 2013–2022 metų strategijos įgy- nė, K., Jonilienė, M., Montvilaitė, S., Mazolevskie- vendinimas. Medžiaga diskusijoms (2015). Vilnius: nė, A. (2009). Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdy- Švietimo aprūpinimo centras. Prieiga internete: http:// mo turinio ir jo įgyvendinimo kokybės analizė. Atas- www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2015/12/ kaita. Prieiga internete: https://www.upc.smm.lt/.../ Valstybinės_švietimo_2013-2022_metų_strategijos_ VPU%20tyrimo%20ataskaita/Ikimokyklinio,%20 įgyvendinimas.pdf. priesmokykla. 42. Zopf, C. (2017). Reasons Why Parents Choose Vir- 29. Monkevičienė, O., Glebuvienė, V. S., Jonilienė, M., tual School Kindergarten. Connections Acade- Montvilaitė. S., Stankevičienė, K., Mauragienė, V., my. Prieiga internete: http://blog.connectionsacad- 64 emy.com/5-reasons-why-parents-choose-virtu- ва, О., Скуднев, Д., Воронин, И. (2017). Практи- al-school-kindergarten/. ка реализации дистанционных образовательных 43. Žydžiūnaitė, V., Sabaliauskas, S. (2017). Kokybini- технологий в дошкольном образовании РФ. До- ai tyrimai. Principai ir metodai: vadovėlis socialinių школьное воспитание, 10. Prieiga internete: http:// mokslų studijų programų studentams. Vilnius: Vaga. dovosp.ru/magazine_preschool_education/zhurnal- 44. Федина, Н., Бурмыкина, И., Звезда, Л., Пикало- doshkolnoe-vospitanie-102017.

Liukinevičienė, L., Paulauskienė, V.

New Channels and Ways of Delivering Public Services in Pre-school Education Institutions

Summary

A smart society starts from pre-school age. There are two types of service delivery channels – direct Aiming to implement the National Education Strategy and indirect (through intermediaries) – distinguished by for 2013–2022, the considerable attention is paid to authors, and on the basis of the latest scientific literature, the involvement of children into pre-school education, we have included one more channel, when both channels where their individual skills would be more actively are combined. Direct service delivery may be provided at disclosed. It is therefore essential to develop alternatives the provider’s institution or in the consumer’s location, within education system, which would be accessible, or some services may be provided at either location. attractive and valuable to those groups of society that are Meanwhile, the indirect service channel can take many currently not sufficiently enough involved into education. forms, whose structures are rapidly changing and they Considering that the economic well-being of the Republic are increasingly complex, with active use of e-services, of Lithuania is growing and the employment is increasing, m-services and smart services. the requirements for the quality and availability of In Lithuania,10-15 years ago, direct education public services are increasing in the society, it is worth services included all educational services (education and to be mentioned that Lithuanian society also expects care, educational assistance, parent education, etc.) and more accessibility and quality of services in pre-school most of social services (nutrition, health care, social and education institutions. psychological assistance, ensuring of physical, social and The aim of the research is to reveal the possibilities emotional security, family support, etc.). Today, we are of new ways and channels of delivering public service talking about combining these channels and the increasing in pre-school education institutions. Having conducted involvement of stakeholders and social partners into the content analysis of scientific literature and synthesis service delivery. In this way, modern service delivery of ideas substantiated with scientific analysis as well channels could be: 1) alternative to the traditional channel as having conducted qualitative research in pre-school (direct service delivery at the provider’s institution education institutions of Mažeikiai County Municipality, or at the recipient’s home) when digital technologies the research is based on the case of Mažeikiai county. are used, according to the provider’s choice or the The selection of the research object – public recipient’s choice, 2) chains and networks created by services in pre-school education institutions and their inter-institutional co-operation and partnership, when delivery ways and channels – is based on the aim of educational and social services are delivered both directly education policy to increase the accessibility, repeatability, (recreational services for children and family, temporary individualization of services for early education as well as education and care, child care centres, babysitting the increasing interest in modern ways of service delivery services, social and psychological assistance in pre-school in Lithuania, by combining direct and indirect service education institution or at home, etc.) and indirectly delivery channels. In the second decade of the 21st (e-communication with parents, informing about health, century, scientists’ attention paid to the personalization social support from local authorities, issues on children’s and particularity of the service is increasing, as the rights, supply of extracurricular activities, involvement in user’s needs and the supplier’s possibilities are growing. local community activities, etc.), usually by coordinating Innovative technical channels and a whole set of delivery channels. instruments are increasingly being used to personalize The analysis of the material collected during services (A. Patapas, V. Vilutytė-Žilienė, 2013, pp. 312– the semi-structured interview (six heads of pre-school 325; A. Jonas, 2016, p. 206). education institutions in Mažeikiai county and one Services are often available through several specialist from education department who works with different distribution channels, which, according to L. kindergartens were interviewed) allowed to distinguish Bagdonienė et al. (2004), are understood as the chains of the following particularities and perspectives of the entities (individuals and organizations) involved in the delivery of modern pre-school education services: delivery of services and performing specific functions. 1. Delayed political decisions are among the external

65 factors that hinder the increased use of modern interaction with other institutions in providing services and delivery channels. The process is family support and social security services. promoted by opportunities created by information 4. Through the combination of direct and indirect technology and migration, as emigrants returning service delivery channels, the use of digital to Lithuania want new, more diverse services for technologies is important, and informants see their their children. potential in increasing access to services, increasing 2. Of the internal factors that influence the diversity of services, reducing the disparity in development of modern services, the competence service availability between urban and rural areas, of the staff of pre-school education institution is and creating new quality of education. the most significant. At present, it is of paramount 5. In Lithuania, it has not been prepared so far for importance in educational services, without the model of pre-school education at home and avoiding to introduce alternative educational family support, and during the transitional period programs. There is active learning to ensure the there would be an approval for mobile kindergarten social and emotional safety of children, but there groups. is the lack of deeper understanding and readiness 6. Nanny service, as an alternative service to early to provide family support services and work with childhood education, is provided only in exceptional at-risk families. situations, and it would be viable in the cities and 3. Inter-institutional cooperation is important in its funding should be complex; the pedagogical and service supply chain. It has increased in providing value competence of a nanny is important as well. educational, physical, emotional security services Keywords: public services, channels and methods for a child; there is the lack of active social of service delivery, pre-school education institution.

66 ISSN 2351-6712 (Online) Socialiniai tyrimai / Social Research. 2019, Vol. 42 (1), 67–78

Socialiai įtraukios bibliotekos samprata besikeičiančioje visuomenėje

Kristina Kulikauskienė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Aušros alėja 62, LT-76235 Šiauliai. El. paštas [email protected]

The article has been reviewed. Received on 25 September 2019, accepted on 12 November 2019

Anotacija Šiuolaikinė visuomenė iš bibliotekų tikisi in- Straipsnyje nagrinėjami svarbiausi organizacinės formacijos prieinamumo, kultūrinių ir mokymosi socialinės atsakomybės ir įtraukties aspektai, apibrėžia- visą gyvenimą veiklų pasiūlos bei prisidėjimo prie ma socialiai įtraukios bibliotekos koncepcija, analizuoja- informacinės, skaitmeninės ir socialinės atskirties mi bibliotekoms aktualūs socialinės įtraukties bruožai, bi- mažinimo. Siekdamos atliepti visuomenės poreikius, bliotekų vaidmenys, nulemti visuomenės poreikių kaitos viešosios bibliotekos plečia savo vaidmenų spektrą – bei reikalaujantys pokyčių bibliotekose. Atlikus moksli- nės literatūros analizę, remiantis naujausiais užsienio ir iš aprūpinimo knygomis vietų jos tampa bendruome- Lietuvos autorių mokslo šaltiniais, išskirti esminiai soci- nės centrais, kuriuose vykdomos mokymosi visą gy- aliai įtraukios bibliotekos bruožai: paslaugų prieinamumo venimą veiklos, suteikiama prieiga prie informacijos užtikrinimas įvairių visuomenės grupių atstovams, soci- šaltinių, organizuojami kultūriniai ir informaciniai alinių dalininkų informacinių, kultūrinių, edukacinių bei renginiai, žmonės jose leidžia laisvalaikį ir bendrau- socialinių poreikių tenkinimas, darbuotojų kompetencijų ja tarpusavyje. Bibliotekų vaidmenų kaita bei povei- tobulinimas, bendruomenės telkimas ir kt. kis visuomenei yra aktuali mokslinių tyrimų tema- Pagrindiniai žodžiai: įtrauki organizacija, bibli- tika, plačiai tyrinėjama užsienio ir Lietuvos moks- otekos vaidmenų kaita, visuomenės poreikių tenkinimas. lininkų. Akademinės bibliotekos sąveiką su visuomene pastarąjį dešimtmetį tyrė tokie autoriai, kaip Įvadas Duobinienė ir Tautkevičienė (2002), Lamanauskie- Šiandieniniame pasaulyje organizacijos su- nė (2006), Mažeikienė ir kt. (2008), Jantz (2012), siduria su nuolatiniais ir įvairiais pokyčiais, tokiais Petraitytė (2013), Sanchez-Rodriguez ir Lo Giudice kaip naujos technologijos, naujos rinkos, besikei- (2018), ir kt. Viešųjų bibliotekų vaidmenų pokyčius čianti teisinė bazė, vidiniai organizacijų aplinkos po- savo darbuose analizavo Juchnevič (2016), Pečeliū- kyčiai bei vartotojų poreikių kaita (Butt, Nawab, Za- naitė (2017), Biveinis (2018), Strover (2019), Carril- hid, 2018). Būdamos viešojo sektoriaus organizaci- lo ir Gregory (2019) ir kt. Bibliotekos svarbą visuo- jos, viešosios bibliotekos taip pat susiduria su po- menėje mokslinėje literatūroje aktualizavo Janavi- kyčiais ir būtinybe keistis. Sistemingai stebėdamos čienė (2011), Chaputula, Mapulanga (2017), Lloyd visuomenės pokyčius, jiems pasirengusios ir geban- (2019), Düren ir kt. (2019) ir kt. Šie autoriai pabrė- čios juos valdyti, bibliotekos gali visiškai patenkin- žė bibliotekos svarbą bendruomenei bei visuomenei ti skirtingų visuomenės grupių poreikius. Šiandieni- plačiąja prasme. niame pasaulyje vienas iš pokyčių valdymo viešo- Svarbu paminėti, kad bibliotekos yra viešo- siose organizacijose, tarp jų ir viešosiose biblioteko- sios organizacijos ir iš jų yra reikalaujama ne tik pa- se, tikslų yra organizacinės socialinės atsakomybės tenkinti visuomenės poreikius, bet ir prisiimti atsa- didinimas, įgalinantis įtraukios organizacijos kūri- komybę už kokybiškų ir prieinamų paslaugų visuo- mą. Socialiai įtrauki biblioteka gali patenkinti visų menei teikimą bei visuomenės gerovės kūrimą (Ra- socialinių dalininkų – skirtingų visuomenės atstovų, celis, 2018). Šiame kontekste išryškėja organizaci- o ypač tų, kurie priklauso socialinės atskirties gru- jų socialinės atsakomybės ir įtraukties svarba bei in- pėms, informacinius, kultūrinius, edukacinius ir so- dėlis į visuomenės gerovę. Bibliotekų, kaip socialiai cialinius poreikius. įtraukių organizacijų, svarbą savo tyrimuose pabrė-

Copyright © 2019 Šiauliai University Press 67 žė Pereyaslavska ir Abba (2015), Manzoora ir Vi- Socialiai atsakingos, tvarios ir įtraukios marlund (2017), McCrary (2017), Racelis (2018). organizacijos, kaip pokyčių viešosiose Būtent viešosios bibliotekos gali būti socialinio tei- organizacijose krypties, koncepcijos teorinis singumo vykdytojos, užtikrindamos visiems be iš- pagrindimas imties visuomenės nariams prieigą prie informaci- Vienas pagrindinių organizacinių pokyčių jos šaltinių, sudarydamos galimybę dalyvauti eduka- tikslų šiandien yra siekti socialinės atsakomybės ir cinėse ir kultūrinėse veiklose (Moisey, 2007). Siek- kuo didesnio tvarumo. Socialinė atsakomybė (arba damos atliepti pažeidžiamų visuomenės grupių po- socialinis atsakingumas, organizacinė socialinė at- reikius, viešosios bibliotekos, būdamos bendruome- sakomybė) ir tvarumas yra sąvokos, turinčios labai nės centrai ir turėdamos galimybę visiems gyvento- panašias reikšmes. Socialiai atsakinga organizaci- jams teikti nemokamas informacines, kultūrines bei ja – tai tokia organizacija, kuri prisiima atsakomy- edukacines paslaugas, turi unikalią galimybę prisi- bę už savo socialinių dalininkų ir visos visuomenės dėti prie socialinės atskirties mažinimo, tapdamos plačiąja prasme poreikių tenkinimą bei gerovės kū- įtraukiomis organizacijomis, atviromis ir prieinamo- rimą. Socialinė atsakomybė yra viena iš būtinų tva- mis visiems žmonėms (Kaeding ir kt., 2017). Soci- raus vystymosi įgyvendinimo sąlygų (Mežinska, La- aliai įtrauki biblioteka gali patenkinti įvairių visuo- piņa, Mazais, 2015). Socialinė atsakomybė pade- menės atstovų – bibliotekos socialinių dalininkų – da pamatuoti, kaip organizacijai sekasi vykdyti vei- poreikius. klas ir atliepti atskaitomybės, skaidrumo, etinius rei- Lietuvos moksle dar gana retai aptinkama są- kalavimus bei patenkinti socialinių dalininkų porei- voka socialiai įtrauki biblioteka, o socialiai įtrau- kius (Mežinska ir kt., 2015). Būtent socialinė atsa- kios, socialiai atsakingos organizacijos konceptai komybė organizacijose reiškia socialinių dalininkų jau nereti mokslinėse publikacijose. Įtraukios bibli- poreikių tenkinimą ir tvarų organizacijos vystymą- otekos koncepcijos apibrėžtis yra aktuali šiandieni- si, o socialiniai dalininkai daro įtaką organizacijos niame Lietuvos mokslinių tyrimų kontekste, nes at- ateičiai bei tvarumui (Mory, Wirtz, Göttel, 2016). likta palyginti mažai tyrimų, kurie detaliai nagrinė- Socialinė atsakomybė gali būti suprantama kaip or- tų socialiai įtraukios viešosios organizacijos bruo- ganizacijos atsakomybė visuomenei. Viešojo sekto- žus bei esminius aspektus. Dėl šios priežasties yra riaus ypatumas, lyginant su privačiu sektoriumi, yra svarbu praplėsti ir įtraukios organizacijos koncepciją toks, jog jame svarbiausias paslaugų teikimas visuo- apskritai, papildant ją naujomis suvoktimis, apiman- menei, visuomenės poreikių tenkinimas, už kurį iš čiomis rūpinimąsi atskirtį patiriančiomis visuome- esmės nėra gaunamas finansinis atlygis. Viešųjų or- nės grupėmis ir socialinės atsakomybės prisiėmimu, ganizacijų veiklos kontekste atskaitingumas už so- nes tapimas įtraukia organizacija yra pokyčių įgy- cialinės organizacijos atsakomybės principų įgyven- vendinimo bet kurioje viešojo sektoriaus organiza- dinimą tenka įvairių lygių vadovams (Mory ir kt., cijoje siekinys. Todėl įtraukios bibliotekos koncep- 2016). Organizacijos socialinė atsakomybė priklau- cijos išgryninimas, viena vertus, gali praplėsti pa- so nuo dviejų lygmenų veiksnių – strateginio ir vei- čią įtraukios organizacijos sampratą, kita vertus, gali klos lygmens. Strateginiame lygmenyje yra išskiria- prisidėti prie bibliotekų paslaugų kokybės tobulini- mi du veiksniai: 1) organizacijos strategija ir 2) or- mo siekiant sumažinti socialinę atskirtį bendruome- ganizacijos kultūra. Veiklos lygmenyje yra išskiria- nėse ir visuomenėje apskritai. mi trys faktoriai, turintys įtakos socialiai atsakingos Tyrimo objektas – socialiai įtraukios biblio- organizacijos kūrimui: 1) vykdomos veiklos; 2) ži- tekos samprata. nių valdymas ir 3) žmogiškųjų išteklių valdymas Tikslas – išanalizuoti esminius socialiai įtrau- (Koo, Cooper, 2016). Organizacijų socialinė atsako- kios bibliotekos, kaip viešosios organizacijos, bruo- mybė reiškia, kad organizacija yra atsakinga už savo žus. aplinkosauginį ir socialinį poveikį. Socialinio povei- Uždaviniai: 1) atlikti teorinių šaltinių ir kio srityje yra siekiama maksimaliai didinti organi- mokslinės literatūros apie įtraukios organizacijos es- zacijos teigiamą poveikį jos socialinei aplinkai. Vy- minius bruožus analizę, siekiant papildyti įtraukios rauja nuomonė, kad socialinė atsakomybė iš organi- organizacijos koncepcijos apibrėžtį viešosioms or- zacijos reikalauja papildomų resursų (pvz., finansi- ganizacijoms aktualiais aspektais; 2) išanalizuoti pa- nių), tačiau ji taip pat atneša naudos vartotojams, in- grindinius šiuolaikinės bibliotekos vaidmenų kaitos vestuotojams, esamiems ir būsimiems darbuotojams aspektus, lemiančius pokyčius bibliotekose; 3) iš- (Moore, Hanson, Everon, Kraemer, 2017). gryninti socialiai įtraukios bibliotekos koncepciją. Organizacinės socialinės atsakomybės sąvoka Taikomi tyrimo metodai: mokslinės litera- glaudžiai siejasi su tvarumo sąvoka. Tvarumas yra tūros turinio analizė ir moksline analize grįsta idė- organizacijos gebėjimas žinoti, suprasti ir įvertin- jų sintezė. ti visus faktorius, lemiančius organizacijos kuriamą 68 vertę ir įgalinančius organizaciją sėkmingai veik- savo vidinių resursų pagrindu turi nuolat didinti savo ti ateityje. Tvarumas leidžia įvertinti organizacijos potencialą, gerinti visus veiklos parametrus, plėto- veiklą ne tik ekonominiu ir finansiniu, bet ir socia- ti galimybes šiems parametrams pasiekti, kitaip ta- liniu požiūriu (Moore ir kt., 2017). Su tvarumo sie- riant, turi vystytis; ji privalo būti besivystančia orga- kimu susiję iššūkiai yra labai įvairūs, apimantys to- nizacija. Tokia organizacija turi būti aktyvi visuome- kias sritis, kaip aplinkosauga, etiniai aspektai, eko- ninių procesų dalyvė, savo veikloje vadovautis at- nominiai pasiekimai ir socialinė gerovė. Tvarios ver- sakingos elgsenos principais, ji turi tapti visuome- tės kūrimas reikalauja iš organizacijų ne tik atliepti nės keitimąsi, vystymąsi skatinančiu ir kryptį apibū- šiuos iššūkius, bet ir patenkinti socialinių dalininkų dinančiu subjektu, turi būti socialiai atsakinga visuo- poreikius. Socialiniams dalininkams kuriama orga- menės pokyčius sąlygojančia organizacija (Zakare- nizacijos vertė apima inovacijų vystymą, organizaci- vičius, 2012). Atskiros institucijos bei organizacijos reputacijos išlaikymą ir kėlimą bei būsimos orga- jos gali didinti savo įtrauktį, o tai gali būti padaryta nizacijos vystymosi krypties numatymą (Amaro De įvertinant esamos įtraukties lygį ir numatant priemo- Matos, Clegg, 2013). Organizacinis tvarumas yra re- nes įtraukties didinimui. Įtraukios organizacijos su- alizuojamas, kai pagrindiniai trys tvaraus vystymo- teikia visiems vienodas galimybes naudotis jų pas- si aspektai – socialinis, aplinkosauginis ir ekonomi- laugomis bei ištekliais. Organizacijų pagrindą suda- nis – yra įgyvendinami ir integruojami į organizaci- ro žmonės, kurie jose dirba, todėl organizaciniai po- jos valdymą. Organizacijos šiandieniniame pasauly- kyčiai reikalauja ir jose dirbančių žmonių pokyčio. je negali veikti būdamos atsiskyrusios ir nebendra- Įtraukių organizacijų veikla yra paremta universa- darbiaudamos su visuomene. Tvarus vystymasis yra lumo ir nediskriminavimo principais, kurie užtikri- pagrindinis organizacinis pokytis, su kuriuo susidu- na galimybę jų paslaugomis naudotis socialiai pa- ria organizacijos (Thakhathi, Le Roux, Davis, 2019). žeidžiamoms visuomenės grupėms Svarbu pabrėžti, Šiandien socialinės atsakomybės ir tvarumo princi- jog organizacijos nėra vienintelė priemonė sumažin- pų įgyvendinimas organizacijose yra laikomas vienu ti nelygybei visuomenėje, tačiau įtraukios organiza- iš būdų atliepti visuomenės poreikius, nes organizacijos gali ženkliai prisidėti prie lygių teisių visiems cijos orientuojasi ne tik į ekonominius rezultatus, bet asmenims užtikrinimo (Pasaulinė darnaus vystymo- ir kuria socialinę vertę. si ataskaita, 2016). Mokslinėje literatūroje aptiktos Socialinės atsakomybės kontekste išryškė- įvairios įtraukios organizacijos apibrėžtys pateikia- ja organizacijos įtraukties sąvoka. Įtrauki organiza- mos 1 lentelėje. cija – tai moderni organizacija. Tokia organizacija

1 lentelė Įtraukios organizacijos apibrėžtys moksle

Autorius Įtraukios organizacijos apibrėžimas M. Shore, E. Randel, Organizacijos įtrauktis yra apibrėžiama kaip skirtingų socialinių grupių darbuotojų įdarbi- B. Chung, M. Dean nimas bei kaip tam tikras darbuotojo vertinimo organizacijoje laipsnis, kada darbuotojas (2011) jaučiasi visaverčiu organizacijos nariu. Įtrauktis – tai veiksmai, kurių organizacija imasi siekdama pašalinti barjerus skirtingų so- A. Clarke (2012) cialinių visuomenės grupių dalyvavimui organizacijos veiklose. Viešųjų organizacijų socialinė įtrauktis – tai aplinkos faktorių ir žmonių nuostatų dermė, C. J. Gaskin (2015) reikalinga tam, kad visiems būtų užtikrintos lygios galimybės gauti viešąsias paslaugas. Įtrauki organizacija yra atvira įvairių socialinių grupių darbuotojams ir sudaranti jiems N. Vohra, vienodas darbo sąlygas bei galimybes tobulėti. Šiame kontekste įtrauktis yra suvokiama V. Chari (2015) kaip visavertis darbuotojų dalyvavimas organizacijos veiklos procesuose. Įtrauki organizacija – tai skirtingas socialines ir demografines charakteristikas, tokias kaip B. J. King (2017) rasė, amžius, lytis, tautybė, negalia, lytinė orientacija, turinčius asmenis gerbianti, vertinanti bei priimanti organizacija. Įtraukios organizacijos turi nuolat siekti tobulėti. Įtrauktis apima nuolatinį tobulėjimą ir S. Thompson (2017) efektyvų organizacijos socialinių dalininkų įvairovės panaudojimą. Socialinė organizacijos įtrauktis – tai opozicija socialinei atskirčiai, kuri apima stigmatiza- D. Koller, M. Pouesard, J. ciją ir marginalizaciją remiantis tam tikromis charakteristikomis, tokiomis kaip socioeko- Rummens (2018) nominis statusas, rasė, lytis ar negalia.

69 Iš naujausioje mokslinėje literatūroje patei- šųjų organizacijų veiklos kontekste plečiasi – nuo kiamų įtraukios organizacijos apibrėžčių išryškėja rūpinimosi darbuotojų įtrauktimi pereinama ir prie dvi įtraukios organizacijos suvokimo kryptys, orien- rūpinimosi visuomenės narių gerove, ypač tų, kurie tuotos į dvi socialinių dalininkų grupes: darbuotojus patiria socialinę atskirtį. ir paslaugų gavėjus. Dalis autorių, tokių kaip Shore Anderson (2017) išskiria 10 įtraukios organi- ir kt. (2011), Vohra, Chari (2015), Thompson (2017), zacijos bruožų, apibūdinančių įtraukią organizaciją: įtraukią organizaciją apibrėžia kaip tokią organizaci- 1. Priimanti kitoniškumą ir įtraukianti įvairių vi- ją, kuri yra atvira įvairių socialinių grupių darbuoto- suomenės grupių atstovus. Tokioje organizaci- jams bei sudaranti jiems vienodas darbo sąlygas ir joje kiekvienas žmogus – tiek darbuotojas, tiek galimybes tobulėti. Šiame kontekste įtrauktis yra su- vartotojas – vertinamas kaip asmenybė be iš- vokiama kaip visavertis darbuotojų dalyvavimas or- ankstinio nusistatymo ir stereotipais pagrįsto ganizacijos veiklos procesuose (Vohra, Chari, 2015). vertinimo. Organizacijos įtrauktis yra apibrėžiama kaip skirtin- 2. Darbuotojų pasiekimus vertinanti pagal jų indi- gų socialinių grupių darbuotojų įdarbinimas ir kaip vidualias galimybes. Tokioje organizacijoje dar- tam tikras darbuotojo vertinimo organizacijoje laips- buotojai aiškiai žino savo teises ir pareigas bei nis, kada darbuotojas jaučiasi visaverčiu organiza- atsakomybes. Jų veiklos rezultatai yra vertinami cijos nariu (Shore ir kt. 2011). O įtrauki organizaci- remiantis jų individualiais pasiekimais. ja nuolat siekia visiškai patenkinti visų be išimties 3. Veikianti vadovaujantis aiškiais standartais ir darbuotojų individualius poreikius (Vohra, Chari, procedūromis, kurios yra apibrėžtos veiklos do- 2015). Įtrauktis organizacijoje taip pat reiškia skir- kumentuose bei atitinka pagrindinių šalies ir pa- tumų panaudojimą organizacijos naudai. Kiekvie- saulio teisinių dokumentų nuostatas skirtingų nas asmuo turi būti vertinamas pagal savo asmeni- socialinių visuomenės grupių nediskriminavimo nius gebėjimus, patirtis ir požiūrį. Tai reiškia kūri- srityje. Visi šie veiklos dokumentai yra žinomi mą tokios organizacijos kultūros, kurioje kiekvie- visiems be išimties darbuotojams. nas asmuo galėtų atskleisti savo gebėjimus ir ta- 4. Nuosekliai ir sistemingai vykdanti numatytas lentus. Tam, kad organizacijos kultūra būtų įtrauki, veiklas. Tokioje organizacijoje negalioja dvejo- žmonės joje turi būti vertinami, išklausyti ir gerbia- pi standartai. Darbuotojams suteikiamos lygios mi (Thompson, 2017). teisės dalyvauti veiklose, visiems galioja vieno- Tuo tarpu Clarke (2012), Gaskin (2015), King dos taisyklės, o organizacijos teikiamos paslau- (2017), Koller ir kt. (2018) išryškina antrąją įtrau- gos yra prieinamos visiems skirtingų socialinių kios organizacijos suvokimo kryptį – įtrauktis turi visuomenės grupių atstovams. apimti rūpinimąsi ne tik darbuotojais, bet ir orga- 5. Palaikanti ir kurianti mokymosi kultūrą. Įtrauki nizacijos paslaugų gavėjais. Šis apibrėžimas atitin- organizacija – tai nuolat besimokanti organizaci- ka viešųjų organizacijų veiklos kontekstą, kuriame ja. Tokioje organizacijoje darbuotojams yra su- įtraukties sąvoką būtina praplėsti, nes viešųjų orga- daromos galimybės nuolat tobulėti ir kelti savo nizacijų tikslas visų pirma yra visuomenės porei- kvalifikaciją tam, kad būtų sėkmingai įgyvendi- kių tenkinimas. Ne pelno sektoriaus organizacijų va- nami organizacijos tikslai, užtikrinama paslau- dovybė, priimdama sprendimus, siekia suteikti ge- gų kokybė bei patenkinami vartotojų poreikiai. riausias paslaugas, naudodama turimus išteklius, o 6. Gebanti efektyviai spręsti iškylančius konfliktus. jų veiklos sėkmė matuojama pagal tai, kiek ir ko- kios kokybės paslaugų tokios organizacijos teikia. Tokioje organizacijoje konfliktai yra laikomi na- Ne pelno sektoriai yra vertinami pagal gerovės, o tūralia skirtingų socialinių visuomenės grupių ne pagal pelno kriterijų (Arimavičiūtė, 2005). Įtrau- atstovų sąveikos pasekme. Šie konfliktai, galin- kios organizacijos veikla yra nukreipta į skirtingų vi- tys atsirasti tiek tarp darbuotojų, tiek tarp dar- suomenės grupių poreikių tenkinimą, kai kiekvienas buotojų ir vartotojų, yra sprendžiami konstruk- jaučiasi laukiamas ir jam yra užtikrinamos lygios da- tyviai, siekiant užtikrinti visų grupių poreikių lyvavimo teisės. Organizacijos įtrauktis gali kisti dėl patenkinimą. organizacijos prioritetų pokyčių, o įtraukios organi- 7. Esanti bendruomenės, kurioje veikia, dalimi. zacijos turi nuolat siekti tobulėti. Įtrauktis organiza- Tokia organizacija pripažįsta, kad jos vadovai, cijos lygmeniu apima nuolatinį tobulėjimą ir efekty- darbuotojai bei vartotojai ar paslaugų gavėjai vų organizacijos socialinių dalininkų įvairovės pa- yra vienos bendruomenės dalis. Įtrauki organi- naudojimą (Thompson, 2017). Šiame kontekste so- zacija stengiasi aktyviai dalyvauti bendruome- cialiai dalininkai apima ir esamus, ir būsimus orga- nės veiklose ir į savo vykdomas veiklas įtrauk- nizacijos paslaugų gavėjus. ti visus bendruomenės atstovus. Tokios organi- Apibendrinant šią informaciją galima teigti, zacijos tikslas – patenkinti bendruomenės porei- kad įtraukios organizacijos sąvokos apibrėžimas vie- kius.

70 8. Savo misijoje ir vizijoje atliepianti įtraukties už- rūs ir apimantys tokias sritis, kaip visuomenės skai- tikrinimo nuostatas. Tokios organizacijos tikslai tmeninio raštingumo ugdymas, mokymosi visą gy- yra žinomi visiems socialiniams dalininkams, o venimą veiklų organizavimas, kultūrinių, informaci- kiekvienas darbuotojas siekia prisidėti prie or- nių bei edukacinių veiklų vykdymas, socialinės at- ganizacijos tikslų siekimo. Organizacijos tikslai skirties mažinimas (Pečeliūnaitė, 2017). Šiuolaiki- tampa darbuotojo tikslais. nių bibliotekos konceptų apibrėžimuose bibliotekos 9. Vertinanti asmenybę. Įtraukioje organizacijo- ir visuomenės ryšys suprantamas kaip tiesioginis dėl je darbuotojai yra vertinami pagal individualias bibliotekos įgyvendinamų socialinių funkcijų neats- pastangas, o ne vien tik už turimą išsilavinimą. kiriamumo nuo visuomenės poreikių įgyvendinimo Vartotojai yra priimami kaip visi vienodai lygūs, (Juchnevič, 2016). Bibliotekos bendruomenę suda- nepaisant jų socialinės padėties ar statuso. ro bibliotekos vartotojai, besiskiriantys savo sociali- 10. Nuolat besikeičianti. Pokyčiai yra neišvengia- ne padėtimi, išsilavinimu, mentalitetu. Viešųjų bibli- mi siekiant atliepti visuomenės poreikius. Įtrau- otekų teikiamos paslaugos taip pat yra viešos – jos ki organizacija nuolat peržiūri ir įvertina savo prieinamos kiekvienam bendruomenės nariui (Peče- pasiekimus bei veiklos rezultatus tam, kad būtų liūnaitė, 2017). Mokslinėje literatūroje yra išskiria- atliepiami darbuotojų, vartotojų ir visuomenės mi šie pagrindiniai bibliotekos vaidmenys: informa- poreikiai (Anderson, 2017). cinis, edukacinis-kultūrinis, bendruomeninis ir soci- Taigi, bendrąja prasme įtrauktis suteikia gali- alinis. mybę dalyvauti visiems nepaisant skirtumų, ji įgali- Informacinis vaidmuo reiškia, kad biblioteka na visus žmones jaustis įvertintus ir priimtus. Taip suvokiama kaip įstaiga, galinti užtikrinti literatūros pat svarbu paminėti, jog įtrauktis yra labiau proce- bei kokybiškos informacijos prieinamumą visuome- sas, o ne būsena, reikalaujantis pokyčių. Įtraukios nei, teikti aktualias, į praktinę panaudą orientuotas organizacijos kūrimas yra siejamas su institucinės paslaugas, prieinamas visoms socialinėms grupėms kultūros kūrimu, kuri priima ir palaiko įvairių visuo- (knygos, periodika, kiti bibliotekos kaupiami fon- menės narių grupių poreikius ir priima visus asmenis dai, viešoji interneto prieiga) (Kijauskaitė, Alėbai- tokius, kokie jie yra (Kinsella, 2018). tė, 2016). Bibliotekos yra vartai į informaciją, tačiau santykis tarp bibliotekų ir informacijos pasikeitė. Bi- Teorinės ir praktinės pokyčių viešosiose bliotekininkai nebėra mokytojai, jie gali tik nurodyti bibliotekose prielaidos, siekiant tapti kryptį ir palengvinti informacijos paieškas. Šiandien įtraukiomis organizacijomis vartotojai ieško patogumo, o tai yra siejama su iš- Būdamos viešojo sektoriaus organizacijos, maniaisiais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais šiandieniame pasaulyje bibliotekos yra nuolatinės (Koller ir kt., 2018). kaitos būsenos. Jos yra veikiamos naujovių, inovaci- Edukacinis-kultūrinis vaidmuo reiškia, jog bi- jų, kurios skatina bibliotekų veiklos pokyčius (Car- blioteka suvokiama kaip įstaiga, gebanti pasiūlyti rillo, Gregory, 2019). Tuo pačiu metu kinta visuome- kultūringo laisvalaikio praleidimo, užimtumo alter- nės lūkesčiai bibliotekoms – bibliotekos tampa ben- natyvų per bibliotekos organizuojamus renginius bei druomenės susirinkimo vietomis, kuria ir dalijasi ži- įvairaus pobūdžio projektus (Kijauskaitė, Alėbaitė, niomis bei tuo pačiu metu vykdo tradicines knygų 2016). Bibliotekose daug dėmesio skiriama vaikams saugojimo ir išdavimo veiklas (Irwin, Silk, 2019). ir jaunimui, bibliotekos įgyvendina projektus, skir- Didelė dalis pokyčių, vykstančių bibliotekose, yra tus vaikų ir jaunimo kūrybiškumui skatinti, jų moty- nulemti kultūros kaitos. Tam, kad bibliotekos galė- vacijai stiprinti (Biveinis, 2018). Pastaraisiais metais tų atliepti besikeičiančius bendruomenių ir visuome- edukacija viešosiose bibliotekose tapo itin aktuali. nės poreikius, turi iš esmės pasikeisti jų vieta visuo- Bibliotekos, būdamos neformalaus mokymosi visą menėje (Lloyd, 2019). O tam, kad bibliotekos ga- gyvenimą galimybių teikėjos ir organizatorės, moko lėtų tinkamai įvertinti vartotojų poreikius, joms bū- vartotojus naudotis informacijos ištekliais, diegia in- tina užmegzti bendradarbiavimo ryšius su vietinė- formacinio raštingumo įgūdžius. Siekdamos atliep- mis organizacijomis, ne pelno siekiančiomis įstai- ti šį vaidmenį, bibliotekos moko ne tik informaci- gomis, socialinių paslaugų centrais, veikiančiais binio, bet ir kompiuterinio, skaitmeninio raštingumo. bliotekų veiklos teritorijoje (Lloyd, 2019). Besikei- Šie mokymai yra ne tik mokymosi visą gyvenimą čianti visuomenė reikalauja naujos lyderystės, naujų skatinimas, bet ir neformalus mokymas, kuris sutei- kompetencijų ir naujo požiūrio į bibliotekų paslau- kia žinių ir priemonių savarankiškai mokytis, ugdo gas (Düren, Goldstein, Landoy, Repanovici, Saarti, bendrąsias kompetencijas, padedančias prisitaiky- 2019). XXI amžiuje bibliotekų vaidmuo kinta – nuo ti darbo rinkoje ir socialiniame gyvenime. Pagrin- tradicinės knygų skolinimo vietos bibliotekos tam- dinis vartotojų mokymų tikslas – ugdyti informaci- pa bendruomenės centrais, kurių tikslai be galo įvai- jos iešką ir jos kritinį vertinimą, gebėjimą atsirink-

71 ti informaciją pagal tam tikrus kriterijus, kad ji būtų tikrindamos visiems be išimties visuomenės nariams naudinga pažintiniu ir naudojimo aspektu (Valaitytė, prieigą prie informacijos šaltinių, sudarydamos gali- 2018). Bibliotekų kultūrinės veiklos srityje galima mybę dalyvauti edukacinėse ir kultūrinėse veiklose išskirti kelias aktualias kryptis: nacionalinės literatū- (Moisey, 2007). Teikdamos nemokamas paslaugas ros renginių organizavimas ir skaitymo skatinimas, ir prieigą prie šiuolaikinių technologijų, bibliotekos kraštotyros veikla ir vietos kultūros paveldo aktua- sudaro sąlygas pažinti kultūrą, dalyvauti viso gyve- lizavimas, etninės kultūros sklaida, istorinės atmin- nimo mokymosi procesuose, yra atviros ir savo kon- ties palaikymas ir ugdymas, meninės įvairovės sklai- cepcija priimtinos įvairioms socialinėms grupėms da bei vartotojų kūrybiškumo ir kūrybingumo skati- (Juchnevič, 2016). Būtent socialinis bibliotekos vai- nimas, daugiakultūriškumo plėtotė (Biveinis, 2018). dmuo apima visus anksčiau įvardytus vaidmenis ir Bendruomeninis vaidmuo suponuoja, jog bi- sujungia juos visumą – šiandieniniame pasaulyje biblioteka yra suvokiama kaip erdvė bendrauti, burtis blioteka yra atvira visiems žmonėms, gebanti paten- bendruomenei (Kijauskaitė, Alėbaitė, 2016). Biblio- kinti įvairių žmonių poreikius. Šiandieniame pasau- tekos veiklos veiksmingumas priklauso nuo biblio- lyje bibliotekos tampa orientuotos į mokymosi visą tekos bendradarbiavimo su bendruomenėmis, nevy- gyvenimą skatinimą, socialinės atskirties mažinimą, riausybinėmis organizacijomis, kultūros, profesio- mokslo potencialo stiprinimą ir inovacijų vystymą. naliojo ir mėgėjų meno organizacijomis, mokslo ins- Šie aspektai išskiria bibliotekas iš kitų viešųjų orga- titucijomis, rėmėjais ir kt. (Biveinis, 2018). Šiuolai- nizacijų – mokyklų, kultūros centrų, dienos centrų ir kiniuose bibliotekos konceptuose bibliotekos ir vi- kt., nes viešosios bibliotekos, turėdamos platų orga- suomenės ryšiai apibrėžiami kaip kintantys nuo bi- nizacijų tinklą, veikia net mažiausiuose miesteliuose bliotekininko kaip vienintelio galimo informacijos ir kaimuose, yra atviros įvairaus amžiaus ir skirtin- eksperto iki bibliotekos, kur informacija ir žinios ku- gų socialinių grupių žmonėms, jų teikiamos paslau- riamos kartu su vartotoju. Šiandieniniame pasaulyje gos yra visiškai nemokamos, o paslaugų spektras bibliotekos ir visuomenės sąveika apibūdinama taip varijuoja nuo tradicinių knygų išdavimo veiklų iki – visuomenė aktyviai dalyvauja kurdama informaci- mokymosi visą gyvenimą, kultūrinių bei informaci- ją ir ja dalindamasi, o bibliotekos dėmesys persike- nių renginių organizavimo, inovatyvių paslaugų kū- lia nuo rūpinimosi ištekliais prie vartotojų poreikių rimo. Bibliotekos prisideda prie informacinės, skai- realizavimo (Juchnevič, 2016). tmeninės ir socialinės atskirties mažinimo, suteikda- Bibliotekos vaidmenų kaitos kontekste išryš- mos prieigą prie informacijos šalinių, nemokamo in- kėja socialinis, arba bibliotekos kaip socialinių są- terneto, organizuodamos nemokamus renginius bei veikų erdvės, vaidmuo. Remiantis šia koncepcija bi- edukacines veiklas. Bibliotekose žmonės gali tiesio- blioteka suprantama kaip visiems atvira erdvė, ku- giai bendrauti tiek su bibliotekos darbuotojais, tiek rioje bendruomenės gali įgyvendinti savo sumany- tarpusavyje – bibliotekų patalpos yra viešos ir atvi- mus bendraujant, mokantis, leidžiant laisvalaikį, dir- ros įvairiems susibūrimams, laisvalaikio leidimui. bant ir kt. Tai lemia įvairių socialinių grupių, ypač Remiantis pastarųjų metų mokslininkų dar- stigmatizuotų ar patiriančių socialinę atskirtį, įsitrau- bais, visuomenės poreikių įtaka skirtingų bibliote- kimą į socialinį gyvenimą (Juchnevič, 2016). Biblio- kos vaidmenų formavimuisi ir bibliotekos, kaip so- tekos gali būti socialinio teisingumo vykdytojos, už- cialiai atsakingos ir įtraukios organizacijos, kūrimui vizualiai pateikiama 1 paveiksle.

1 pav. Visuomenės poreikių įtaka bibliotekos vaidmenų formavimuisi ir įtraukios bibliotekos kūrimui Šaltiniai: Juchnevič, 2016; Kijauskaitė, Alėbaitė, 2016; Biveinis, 2018 72 įvairių visuomenės grupių atstovams. Bibliotekos, kaip viešojo sektoriaus organi- Bibliotekų vaidmenų kaitos kontekste išryškė- zacijos, tikslas visų pirma yra visuomenės informa- ja bibliotekų poreikis tapti socialiai atsakingomis ir cinių, kultūrinių, edukacinių bei socialinių poreikių įtraukiomis organizacijomis. Iš visų viešųjų organi- tenkinimas. Šiame paveiksle pavaizduota, jog skir- zacijų, taip pat ir iš viešųjų bibliotekų, yra reikalauja- tingų visuomenės grupių, tokių kaip jaunimas, seny- ma atsakomybės už tai, kaip jų teikiamos paslaugos vo amžiaus žmonės, neįgalieji ir kt., poreikiai rei- prisideda prie visuomenės gerovės kūrimo (Racelis, kalauja ir bibliotekos vaidmenų kaitos. Šiandien pa- 2018). Viešoji organizacija, tarp jų ir viešoji biblio- grindinės bibliotekos funkcijos yra užtikrinti prieigą teka, turi dėti visas pastangas, kad įvykdytų savo so- prie informacijos šaltinių, vykdyti edukacines ir kul- cialines paslaugas visuomenei. Šiame kontekste iš- tūrines veiklas, į šias veiklas įtraukti bibliotekos ap- ryškėja organizacijų socialinės atsakomybės svarba tarnaujamos bendruomenės narius, įskaitant ir tuos, bei indėlis į visuomenės gerovę. Organizacijos so- kurie priklauso socialinės atskirties grupėms, nepai- cialinė atsakomybė ir įtrauktis yra sritys, ypač aktu- sant jų rasės, tautybės ar negalios. Šie vaidmenys alios viešosioms bibliotekoms. Bibliotekoms socia- sukuria prielaidą bibliotekos organizacinei kaitai ir linė atsakomybė ir įtrauktis visų pirma reiškia soci- skatina bibliotekos kaip įtraukios organizacijos for- alinių dalininkų poreikių patenkinimą. Pasak Race- mavimąsi. Tokia organizacija patenkina ne tik varto- lis (2018), bibliotekos socialinė atsakomybė apima tojų, bet ir visos visuomenės narių poreikius. Ši or- 4 lygmenis: pirmas lygmuo – tai atsakomybė už bi- ganizacinė bibliotekos kaita vyksta nuolat sąveikau- bliotekoje saugomus informacijos šaltinius, knygas; jant su visuomene, stengiantis patenkinti esamus bei antras lygmuo – tai atsakomybė už bibliotekoje dir- atliepti augančius naujus jos poreikius. Turėdamos bančius darbuotojus, trečias lygmuo – tai atsakomy- prieigą prie naujausių žinių ir informacijos, apsirū- bė už bibliotekos vartotojus ir ketvirtas lygmuo – tai pinusios naujomis technologijomis, bibliotekos nu- atsakomybė už tuos, kurie nėra vartotojai, tai atsako- mato būsimus visuomenės poreikius, kuriuos atlie- mybė už visuomenę plačiąja prasme. Viešosios bi- pia plėtodamos ir vykdydamos inovatyvių produktų bliotekos socialinės atsakomybės lygmenys vizua- bei paslaugų sklaidą, užtikrindamos jų prieinamumą liai pateikiami 2 paveiksle.

2 pav. Bibliotekos socialinės atsakomybės lygmenys

Šaltinis: Racelis, 2018 biblioteka, kuri rūpinasi savo darbuotojų gerove, Remiantis šiuo požiūriu, bibliotekos turėtų kompetencijų tobulinimu, vartotojų poreikių ten- prisiimti atsakomybę už socialinės gerovės kūrimą kinimu, telkia bendruomenę, į savo veiklas įtrauk- per teikiamas paslaugas, užtikrinant jų prieinamu- dama skirtingus žmones. Tokia biblioteka kuria pri- mą, nes būtent paslaugų prieinamumo užtikrinimas dėtinę vertę visuomenei, prisidėdama prie socialinio yra vienas pagrindinių įtraukios bibliotekos veiklos teisingumo vykdymo, skatindama socialinės atskir- principų. Apibendrinant 2 paveiksle pateikiamą in- ties grupėms priklausančių asmenų įtrauktį. Svar- formaciją galima teigti, kad įtrauki biblioteka – tai bu paminėti, jog įtraukios bibliotekos koncepcija iš tokia biblioteka, kurios paslaugos yra prieinamos esmės atliepia pagrindinius įtraukios organizacijos visų visuomenės socialinių grupių atstovams, tai bruožus – įtraukioje bibliotekoje dėmesys skiriamas visų socialinių visuomenės grupių poreikių tenki- 73 nimui, darbuotojų kompetencijų tobulinimui, įtrau- užtikrintas šių paslaugų prieinamumas įgalina bibli- kių bibliotekų veikla atitinka šalies ir pasaulio teisi- otekas tapti bendruomenės centrais – vietomis, kur nių dokumentų nuostatas lygių galimybių ir prieina- žmonės renkasi mokytis, tobulėti, dalyvauti rengi- mumo užtikrinimo srityse, įtraukties didinimui skir- niuose, praleisti laisvalaikį. Teikdamos nemokamas tos veiklos yra numatytos pagrindiniuose bibliote- ir visiems prieinamas paslaugas, bibliotekos gali pa- kos strateginiuose ir veiklos dokumentuose bei nuo- siekti net labiausiai pažeidžiamas visuomenės gru- sekliai ir sistemingai įgyvendinamos. Įtrauki biblio- pes. Įtrauki biblioteka kuria pridėtinę vertę visuo- teka bendradarbiauja su įvairiomis organizacijomis, menei – per jos veiklas ugdomas visuomenės skai- vietos, kurioje veikia, bendruomenėmis, viešina in- tmeninis ir informacinis raštingumas, didėja jauni- formaciją apie savo paslaugas socialinę atskirtį pa- mo, negalią turinčių, senyvo amžiaus asmenų užim- tiriančioms visuomenės grupėms. Įtrauki biblioteka tumas, mažinama socialinė atskirtis. nuolat stebi, vertina ir tobulina savo veiklą, planuo- ja ir įgyvendina pokyčius, susijusius su įtraukties di- Išvados dinimu bei paslaugų socialinę atskirtį patiriančioms Atlikus teorinių šaltinių ir mokslinės literatū- visuomenės grupėms tobulinimu. ros analizę galima teigti, kad socialinės atsakomybės Tačiau įtraukios bibliotekos koncepcijoje, ir įtraukties aspektai šiandieniame viešųjų organiza- skirtingai nuo kitų įtraukių viešųjų organizacijų, cijų, tarp jų ir viešųjų bibliotekų, veiklos konteks- ypač išryškėja ne vien poreikis atliepti socialinių date įgyja ypatingą svarbą. Socialinė atsakomybė yra lininkų poreikius (tai būdinga visoms įtraukioms or- neatsiejama nuo organizacijų atsakomybės visuome- ganizacijoms), bet itin didelė socialinių dalininkų nei, o visuomenės poreikių tenkinimas yra esminis įvairovė ir ne visada lengvai prognozuojami jų po- viešųjų organizacijų tikslas. Organizacinė socialinė reikiai. Paslaugų gavėjai apima visų amžiaus gru- atsakomybė sąlygoja ir įtraukios organizacijos sąvo- pių ir skirtingų socialinių grupių asmenis – prade- kos plėtimąsi viešajame sektoriuje – viešosiose or- dant vaikais ir baigiant senyvo amžiaus žmonėmis. ganizacijose nuo rūpinimosi darbuotojų įtrauktimi Viešosiose bibliotekose lankosi moksleiviai, studen- pereinama ir prie rūpinimosi visuomenės narių ge- tai, dirbantys asmenys, bedarbiai, pensinio amžiaus, rove ir ypač tų, kurie patiria socialinę atskirtį. Orga- įvairių negalių turintys žmonės ir kt. Kita vertus, nizacinė įtrauktis suteikia galimybę dalyvauti ir gau- dirbdamos tinkluose su gyvenamoje vietoje esančio- ti organizacijos paslaugas visiems nepaisant skirtu- mis kitomis formaliomis ir neformaliomis organiza- mų, ji įgalina visus žmones jaustis įvertintais ir pri- cijomis, kurių dalis suinteresuota gyventojų įtrauki- imtais. Svarbu paminėti, jog įtrauktis yra labiau pro- mu į mokymąsi, užimtumą ir pan., bibliotekos gali cesas, o ne būsena, reikalaujantis nuolatinių poky- nuolat plėsti savo partnerių tinklą, gali įtraukti juos čių organizacijose ir gebėjimo juos efektyviai val- į aktyvias veiklas. dyti. Įtraukios organizacijos kūrimas yra siejamas su Kitas aspektas – dirbdama su didele klientų ir institucinės kultūros kūrimu, kurioje tenkinami visų partnerių įvairove, įtrauki biblioteka turi nuolat rū- socialinių dalininkų bei visuomenės plačiąja prasme pintis savo paslaugų kokybe, jų įvairove, prieinamu- poreikiai. mu ir darbuotojų kompetencijų tobulinimu, nes bi- Būdamos viešojo sektoriaus organizacijos, bibliotekose darbuotų kompetencijos yra vienas pa- bliotekos šiandien susiduria su nuolatiniais poky- grindinių faktorių, padedančių užtikrinti teikiamų čiais. Jas veikia naujos technologijos, inovacijos ir paslaugų kokybę, kartu ir klientų įtrauktį. Biblio- besikeičiantys visuomenės poreikiai – bibliotekos tekos paslaugų spektras apima tradicines knygų iš- tampa bendruomenės centrais, kuriuose vyksta in- davimo veiklas, informacinių ir kultūrinių renginių formacinės, kultūrinės bei mokymosi visą gyvenimą organizavimą, skaitymo skatinimo iniciatyvas, mo- veiklos. Šie pokyčiai sąlygoja ir bibliotekų vaidme- kymosi visą gyvenimą veiklų plėtojimą, skaitmeni- nų kaitą – nuo tradicinių knygų saugojimo ir išdavi- nio ir informacinio raštingumo ugdymą, nemokamos mo vietų jos tampa socialinio teisingumo vykdyto- prieigos prie informacijos šaltinių, interneto suteiki- jomis. Atliepdamos pagrindinius savo vaidmenis – mą. Šios paslaugos, užtikrinus jų prieinamumą ir ati- informacinį, edukacinį- kultūrinį, bendruomeninį ir tiktį skirtingų visuomenės grupių poreikiams, gali socialinį – bibliotekos tampa orientuotos į mokymo- reikšmingai prisidėti prie socialinės atskirties maži- si visą gyvenimą skatinimą, mokslo potencialo sti- nimo. Būtent viešosios bibliotekos gali būti socia- prinimą, inovacijų vystymą bei socialinės atskirties linio teisingumo vykdytojos, užtikrindamos visiems mažinimą. Bibliotekos vaidmenų kaitos kontekste be išimties visuomenės nariams prieigą prie infor- ypač išryškėja socialinis bibliotekos vaidmuo. Šis macijos šaltinių, sudarydamos galimybę dalyvau- vaidmuo apima visus bibliotekos vaidmenis ir su- ti edukacinėse ir kultūrinėse veiklose, renginiuose. jungia juos į visumą – šiandieniniame pasaulyje bi- Išplėtotas tinklas, nemokamų paslaugų įvairovė bei blioteka yra atvira visiems be išimties žmonėms, ge-

74 banti patenkinti įvairių žmonių poreikius. Viešosios Literatūra bibliotekos turi platų organizacijų tinklą, yra atvi- 1. Amaro De Matos, J., Clegg, S. R. (2013). Sustainabil- ros skirtingo amžiaus ir skirtingų socialinių grupių ity and Organizational Change. Journal of Change žmonėms, jų teikiamos paslaugos yra nemokamos, o Management, 13 (4), 382–386. paslaugų spektras yra labai įvairus ir apima tradici- 2. Anderson, M. D. (2017). Ten Characteristics of an In- nes knygų išdavimo veiklas, mokymosi visą gyveni- clusive Organization. Prieiga internete: https://www. mą, kultūrinių bei informacinių renginių organizavi- mdanderson.org/content/dam/mdanderson/documents/about-md-anderson/careers/diversity-and-in- mą ir inovatyvių paslaugų kūrimą – būtent šie bruo- clusion/ten-characteristics-of-an-inclusive-organiza- žai sukuria prielaidas socialiai atsakingos ir įtraukios tion.pdf. bibliotekos kūrimuisi. 3. Arimavičiūtė, M. (2005). Viešojo sektoriaus institu- Bibliotekų vaidmenų kaita ir nuolatinis siekis cijų strateginis valdymas: vadovėlis. Vilnius: Myko- atliepti bei patenkinti nuolat augančius ir kintančius lo Romerio universiteto Leidybos centras. skirtingų visuomenės grupių poreikius nulemia po- 4. Biveinis, P. (2018). Kultūros funkcijos ir jų realiza- reikį joms tapti socialiai atsakingomis ir įtraukio- vimas savivaldybių viešųjų bibliotekų veikloje. Šian- mis organizacijomis. Iš visų viešųjų organizacijų, dien aktualu, 58 (1), 58–106. taip pat ir iš viešųjų bibliotekų, yra reikalaujama at- 5. Butt, F. S., Nawab, S., Zahid, M. (2018). Organiza- sakomybės už visuomenės gerovę ir socialinių pas- tional Factors and Individual Effectiveness: Moderat- laugų visuomenei vykdymo. Tai skatina bibliotekas ing Role of Change Management. Journal of Psycho- keistis bei tapti įtraukiomis organizacijomis. Įgyven- logical Research, 33 (1), 75–100. dinusios ir efektyviai valdydamos pokyčių procesą, 6. Carrillo, E., Gregory, G. M. (2019). Change man- bibliotekos gali tapti socialiai įtraukiomis – tokio- agement in extremis: A case study. Journal of Access mis bibliotekomis, kurių paslaugos yra prieinamos Services, 16 (1), 21–33. 7. Chaputula, A. H., Mapulanga, P. M. (2017). Provi- visų skirtingų visuomenės socialinių grupių atsto- sion of Library Services to People with Disabilities vams, kurios rūpinasi savo darbuotojų gerove, varto- in Malawi. South African Journal of Library and In- tojų poreikių tenkinimu, telkia bendruomenę, į savo formation Science, 82 (2), 1–10. veiklas įtraukdamos skirtingus žmones. Įtraukios bi- 8. Clarke, A. (2012). The Potential of the Human Rights- bliotekos koncepcijoje, skirtingai nuo kitų įtraukių Based Approach for the Evolution of the United Na- viešųjų organizacijų, ypač išryškėja ne tik poreikis tions as a System. Hum Rights Rev, 13, 225–248. atliepti socialinių dalininkų poreikius, bet ir labai di- 9. Duobinienė, G., Tautkevičienė, G. (2002). Akade- delė socialinių dalininkų įvairovė. Bibliotekos pas- minė biblioteka besimokančioje visuomenėje: moky- laugų gavėjai apima visų amžiaus grupių ir skirtin- mosi aplinkos raiška KTU bibliotekoje. Informacijos gų socialinių grupių asmenis – nuo vaikų iki senjorų. mokslai, 20, 193–201. Būdamos bendruomenių, kuriose veikia, centrai, bi- 10. Düren, P., Goldstein, S., Landøy, A., Repanovici, A., bliotekos gali plėtoti partnerystės tinklus su kitomis Saarti, J. (2019). Effects of the New Public Manage- organizacijomis, užsiimančiomis gyventojų švieti- ment (NPM) and Austerity in European Public and mo bei užimtumo veiklų vykdymu. Didelė paslaugų Academic Libraries. Journal of Library Administra- gavėjų bei partnerių įvairovė įpareigoja įtraukias bi- tion, 59 (3), 342–357. 11. Gaskin, J. (2015). On the Potential for Psychological bliotekas nuolat rūpintis savo paslaugų kokybe, įvai- Researchers and Psychologists to Promote the Social rove, prieinamumu ir darbuotojų kompetencijų tobu- Inclusion of People with Disability: A Review Cad- linimu, nes darbuotų kompetencijos yra vienas pa- eyrn. Australian Psychological Society, 50 (6), 445– grindinių faktorių, padedančių užtikrinti teikiamų 454. paslaugų kokybę, kartu ir klientų įtrauktį. Šie bruo- 12. Global Sustainable Development Report (2016). žai išskiria bibliotekas iš kitų viešųjų organizacijų, Prieiga internete: https://sustainabledevelopment. nes viešosios bibliotekos, būdamos bendruomenės un.org/content/documents/2328Global%20Sustain- centrai, turėdamos platų įstaigų tinklą bei paslaugų able%20development%20report%202016%20(fi- spektrą, kompetentingus darbuotojus ir prieigą prie nal).pdf. naujausių žinių bei informacijos, gali užtikrinti vi- 13. Irwin, B., Silk, K. (2019). Changing Stakeholder Ex- siems be išimties žmonėms lygias galimybes gauti pectations of Library Value. Public Library Quarter- kultūrines, informacines, mokymosi visą gyvenimą ly, 38 (3), 320–330. paslaugas, užsiimti savišvieta, lankytis renginiuose, 14. Janavičienė, D. (2011). Kaimo vietovių bibliotekos turiningai praleisti laisvalaikį. Tokiu būdu įtrauki bi- reikšmė bendruomenėje. Kaimo raidos kryptys žinių blioteka kuria pridėtinę vertę visuomenei ir priside- visuomenėje, 2, 105–116. 15. Jantz, R. (2012). Innovation in Academic Libraries: da prie socialinio teisingumo vykdymo. An Analysis of University Librarians’ Perspectives. Library & Information Science Research, 34, 3–12.

75 16. Juchnevič, L. (2016). Šiuolaikiniai bibliotekos kon- 30. Mory, L., Wirtz, B. W., Göttel, V. (2016). Factors of ceptai tinklaveikos visuomenėje: kontekstas ir požiū- internal corporate social responsibility and the ef- riai. Informacijos mokslai, 74, 95–114. fect on organizational commitment. The Internation- 17. Kaeding, J., Velasquez, D. L., Price, D. (2017). Pub- al Journal of Human Resource Management, 27 (13), lic Libraries and Access for Children with Disabili- 1393–1425. ties and Their Families: A Proposed Inclusive Library 31. Lloyd, P. (2019). The Public Library as a Protective Model. Journal of the Australian Library and Infor- Factor: An Introduction to Library Social Work. Pub- mation Association, 66 (2), 96–115. lic Library Quarterly. 38 (1), 1–14. 18. Kijauskaitė, G., Alėbaitė, I. (2016). Projekto „Biblio- 32. Pečeliūnaitė, A. (2018). Bibliotekų veiklos ir ben- tekos pažangai 2“ dalyvių tyrimas. Prieiga internete: druomenės narių gyvenimo kokybės sąsajos: nepri- http://3erdve.lt/media/public/Tyrimai_2016/bp2_ko- klausomas Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų tyri- kyb_projektu_dalyviai_v2.pdf. mas. Kultūra ir visuomenė, 9 (2), 61–87. 19. King, B. J. (2017). Unleashing the Power of Inclu- 33. Pereyaslavska, K., Abba, C. (2015). Don’t Be a Ref- sion. Attracting and Engaging the Evolving Work- erence “Tool”: How to Use Internal Marketing to force. Deloitte Development LLC. Prieiga internete: Build Staff Competencies in the Age of Inclusive Li- https://www2.deloitte.com/content/dam/Deloitte/us/ braries. Reference & User Services Quarterly, 55(2), 102–108. Documents/about-deloitte/us-about-deloitte-unleash- 34. Petraitytė, S. (2013). Lietuvos akademinių bibliote- ing-power-of-inclusion.pdf. kų vaidmenų konstravimas (diskurso analizė): dakta- 20. Kinsella, W. (2018). Organising Inclusive Schools. ro disertacija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. International Journal of Inclusive Education (p. 35. Racelis, A. (2018). Library Services for the Poor: 1–17). doi: 10.1080/13603116.2018.1516820. Theoretical Framework for Library Social Responsi- 21. Koller, D., Le Pouesard, M., Rummens, J. A. (2018). bility. Pedagogical Research, 3 (2), 1–9. Prieiga in- Defining Social Inclusion for Children with Disabil- ternete: https://doi.org/10.20897/pr/90831. ities: A Critical Literature Review. Children & soci- 36. Sanchez-Rodriguez, N. A., Lo Giudice, J. (2018). ety, 32, 1–13. Building Bridges: Fostering Dynamic Partnerships 22. Koo, Y., Cooper, R. (2016). What Drives Social- between the Library Department and Office of Stu- ly Responsible Design in Organizations?: Empirical dent Disability Services in Higher Education. Jour- Evidence from South Korea. The Design Journal, 19 nal of Access Services, 15 (4), 142–160. (6), 879–901. 37. Shore, M. L., Randel, A. E., Chung, B. G., 23. Lamanauskienė, G. (2006). Akademinė biblioteka Dean, M. A., Ehrhart, K. H., Singh, G. (2011). Inclu- studijų procese. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidy- sion and Diversity in Work Groups: A Review and kla. Model for Future Research. Journal of Management, 24. Manzoora, M., Vimarlund, V. (2017). E-Services 37 (4), 1262–1289. for the Social Inclusion of People with Disabilities: 38. Strover, S. (2019). Public Libraries and 21st Century A Literature Review. Technology and Disability, 29 Digital Equity Goals. Communication Research and (15), 15–33. Practice, 5(2), 188–205. 25. Mažeikienė, N., Liukinevičienė, L., Šaparnienė, D., 39. Thakhathi, A., Le Roux, C., Davis, A. (2019). Sus- Lukšytė, J., Paulauskas, S., Glosienė, A., Rudžionie- tainability Leaders’ Influencing Strategies for Insti- nė, J., Mozūraitė, V. (2008). Informacinių gebėjimų tutionalising Organisational Change towards Corpo- ugdymas. Šiauliai:Į Šiaulių universiteto leidykla. rate Sustainability: A Strategy-as-Practice Perspec- 26. McCrary, L. K. (2017). Care, Communities, and the tive. Journal of Change Management (p. 1–20). doi: Social Inclusion of Persons with Disabilities. Jour- 10.1080/14697017.2019.1578985. nal of Literary & Cultural Disability Studies, 11(3), 40. Thompson, S. (2017). Defining and Measuring ‘In- 285–300. clusion’ Within an Organisation. K4D Helpdesk Re- 27. Mežinska, I., Lapiņa, I., Mazais, J. (2015). Integrated port. Brighton, UK. Institute of Development Studies. Management Systems towards Sustainable and So- Prieiga internete: https://assets.publishing.service. cially Responsible Organization. Total Quality Man- gov.uk/media/5bace6fb40f0b62dd732c49f/123_-_ agement & Business Excellence, 26 (5-6), 469–481. Defining_and_measuring_inclusion_within_an_or- 28. Moisey, S. D. (2007). The Inclusive Libraries Initia- ganisati.pdf. tive: Enhancing the access of persons with develop- 41. Valaitytė, A. (2018). Edukacinė veikla bibliotekoje = mental disabilities to information and communica- edukaciniai renginiai? Šiandien aktualu, 58 (1), 173– tion technology. The Developmental Disabilities Bul- 181. letin, 35 (1-2), 56–71. 42. Vohra, N., Chari, V. (2015). Inclusive Workplaces: 29. Moore, J., Hanson, R., Everon, M., Kraemer, L. Lessons from Theory and Practice. The Journal for (2017). Fully Integrated Inclusive Organization: Be- Decision Makers, 40 (3), 324–362. 43. Zakarevičius, P. (2012). Modernios organizacijos yond Accommodations. Academy of Management bruožai. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai, Proceedings. 2015 (1), 1–38. doi: 10.5465/AMBPP. 64, 135–145. 2015.15503.

76 Kulikauskienė, K.

The Concept of Socially Inclusive Library in Changing Society

Summary

In today’s world, organizations face constant and in the scientific literature: informational, educational- various changes, such as new technologies, new markets, cultural, communal and social role. In the context of changing legal and regulatory frameworks, internal changing library roles, the need for the library to become organizational changes, and changes in customer’s a socially responsible and inclusive organization is needs (Butt, Nawab, Zahid 2018). As public sector emphasized. All public organizations, including public organizations, public libraries also face changes and libraries, are required to be accountable for how their the need for change. Modern society expects libraries services contribute to the well-being of society (Racelis, to have access to information, to offer cultural and 2018). Applying the analytical content analysis of lifelong learning activities, and to contribute in reducing theoretical sources, the concept of the inclusive library is informational, digital and social exclusion. In order defined – the inclusive library is accessible to all members to meet the changing needs of society, public libraries of different social groups in society, inclusive library are expanding their roles from book supply places to cares for its employees, develops their competencies, community centers, offering lifelong learning activities, meets customer’s needs, and involves all members of the free access to information resources, cultural and community it serves. The concept of inclusive library, information events as well as leisure and spaces for social unlike other inclusive public organizations, emphasizes interaction. Therefore, defining the concept of an inclusive not only the need to respond to the needs of stakeholders library can, on the one hand, broaden the concept of an (which is common to all inclusive organizations), but also inclusive organization and, on the other hand, contribute emphasizes a wide variety of stakeholders and their needs to improving the quality of library services in order that are not always easily predicted. Library customers to reduce social exclusion in communities and society include people of all ages and social backgrounds, in general. Applying the analytical content analysis of from children to older people. In addition, libraries can theoretical sources and scientific literature on the main constantly expand their partner network and engage features of an inclusive organization, the article aims to them in activities by collaborating with other formal define the essential features of a socially inclusive library and informal organizations of the community, that are as a public organization and to analyse the concept of an interested in engaging people in learning, employment, inclusive library. etc. Another important aspect is that the inclusive One of the main goals of organizational change library must constantly focus on the quality, diversity, today is to achieve social responsibility and maximize accessibility and competencies of its staff, as library staff sustainability. Social responsibility in organizations competencies are essential in ensuring quality of library means meeting the needs of stakeholders and the services. sustainable development of the organization (Mory et To sum up, it is important to mention, that the al. 2016). In the context of social responsibility, the changing roles of libraries and the constant desire to concept of organizational inclusion emerges. An inclusive respond to and meet the needs of different groups of organization is a modern organization. Such organization society members, determine the need for libraries to is based on its internal resources and must constantly become socially responsible and inclusive organizations. increase its potential, improve all activities, develop plans All public organizations, as well as public libraries, are to achieve these activities, in other words, it must evolve required to take responsibility for the public good and the and be a constantly developing organization (Zakarevicius, delivery of social services to the public. This encourages 2012). The analysis of the scientific literature suggests, libraries to change and to become inclusive organizations that the definition of inclusive organization in the context themselves. By implementing and effectively managing of public organizations is widening – from focusing on the process of change, libraries can become socially employee inclusion to a concern for the well-being of inclusive – libraries whose services are accessible to all society in general, especially for those, experiencing members of all different social groups in society, which social exclusion. care about the well-being of their employees, meet a Today, being public sector organizations, libraries customer’s needs, and engage community and serve are in the state of constant change. Libraries are influenced various people. These features distinguish libraries by innovations which require changes in their activities from other public organizations. Public libraries, being (Carrillo, Gregory, 2019). At the same time, society’s community centers, can provide equal access to cultural, expectations for libraries are changing – libraries are informational, lifelong learning activities, self-education becoming community centers, creating and sharing events, and meaningful leisure activities for all people. knowledge, and at the same time carrying out traditional In this way, the inclusive library creates extra value for bookkeeping and publishing activities (Irwin, Silk, 2019). society and contributes to social justice. Public libraries The following roles of the public libraries are offered can act as social justice executors, providing all members

77 of the society with access to resources of information, where people gather to learn, participate in events, and enabling them to participate in educational and cultural spend their free time. activities and events. The extensive network, the variety Keywords: inclusive organization, changing of free services and the availability of these services library roles, satisfaction of society needs. enable libraries to become community centers – places .

78 INFORMACIJA APIE AUTORIUS / INFORMATION ABOUT AUTHORS

Autoriaus vardas, pavardė: Lina Bivainienė Author’s name, surname: Lina Bivainienė Mokslo laipsnis ir vardas: vadybos krypties doktorantė Academic degree and name: PhD student in Darbo vieta ir pozicija: Vilniaus kolegija, Reklamos ir Management komunikacijos katedros lektorė Workplace and position: Vilnius College, Lecturer Mokslinių interesų sritys: miesto prekės ženklas, of Department of Advertising and Communication marketingas Research interests: city branding, marketing

Autoriaus vardas, pavardė: Teodoras Tamošiūnas Author’s name, surname: Teodoras Tamošiūnas Mokslo laipsnis ir vardas: socialinių mokslų daktaras Academic degree and name: Doctor of Social Sciences Darbo vieta ir pozicija: Šiaulių universiteto Regionų Workplace and position: plėtros instituto profesorius Šiauliai University, Professor of Regional Development Mokslinių interesų sritys: strateginis organizacijų Institute valdymas, regionų plėtros valdymas Research interests: strategic organization management, regional development management

Autoriaus vardas, pavardė: Craig S Maher Mokslo Author’s name, surname: Craig S Maher laipsnis ir vardas: mokslų daktaras, profesorius Academic degree and name: PhD, Professor Darbo vieta ir pozicija: Nebraskos universiteto Workplace and position: Professor and Director Omahoje Viešojo administravimo mokyklos profesorius of School of Public Administration, ir direktorius University of Nebraska at Omaha Autoriaus mokslinių interesų sritys: fiskalinis Research interests: fiscal federalism, public budgeting federalizmas, valstybės biudžeto sudarymas

Autoriaus vardas, pavardė: Mahbubul Majumder Author’s name, surname: Mahbubul Majumder Mokslo laipsnis ir vardas: statistikos mokslų daktaras, Academic degree and name: PhD of statistics, docentas Associate Professor Darbo vieta ir pozicija: Nebraskos universiteto Workplace and position: Assistant Professor, Omahoje Matematikos katedros docentas Department of Mathematics, University of Nebraska at Autoriaus mokslinių interesų sritys: tiriamųjų Omaha duomenų analizė, statistinis modeliavimas Research interests: exploratory data analysis, statistical modelling

Autoriaus vardas, pavardė: Wei-Jie Liao Author’s name, surname: Wei-Jie Liao Mokslo laipsnis ir vardas: doktorantas Academic degree and name: Doctoral Student Darbo vieta ir pozicija: Nebraskos universiteto Workplace and position: Doctoral Student, Omahoje Viešojo administravimo mokyklos doktorantas School of Public Administration, Autoriaus mokslinių interesų sritys: biudžetas ir University of Nebraska at Omaha finansai Research interests: budget and finance

Autoriaus vardas, pavardė: Yansi Liao Author’s name, surname: Yansi Liao Mokslo laipsnis ir vardas: matematikos magistrantė Academic degree and name: Master of Science in Darbo vieta ir pozicija: Nebraskos universiteto Mathematics Student Omahoje Matematikos katedros magistrantė Workplace and position: Graduate Student, Autoriaus mokslinių interesų sritys: duomenų mokslas Department of Mathematics, University of Nebraska at Omaha Research interests: data science

Autoriaus vardas, pavardė: Danguolė Šavareikienė Author’s name, surname: Danguolė Šavareikienė Mokslo laipsnis ir vardas: Socialinių mokslų daktarė Academic degree and name: Doctor of Social Sciences Darbo vieta ir pareigos: Šiaulių universitetas, Regionų Workplace and position: Šiauliai University, Institute plėtros institutas, lektorė. of Regional Development, lector Autoriaus mokslinių interesų sritys: organizacijų Research interests: development of organizations, vystymasis ir žmogiškųjų išteklių valdymas human resource management

79 Autoriaus vardas, pavardė: Karolis Kaklys Author’s name, surname: Karolis Kaklys Mokslo laipsnis ir vardas: teisės mokslų doktorantas Academic degree and name: doctoral student of law at Turibos universitete, Ryga, Latvija Turiba University, Riga, Latvia Darbo vieta ir pozicija: Druskininkų savivaldybės Workplace and position: member of the Druskininkai tarybos narys, Kazimiero Simonavičiaus universiteto municipal council; Kazimieras Simonavičius University, Teisės fakulteto lektorius, Advokato R. Bradūno kontora, Faculty of Law, lecturer; Advocate‘s R. Bradūnas office, advokato padėjėjas associate advocate Autoriaus mokslinių interesų sritys: vietos savivalda Research interests: self-government

Autoriaus vardas, pavardė: Laima Liukinevičienė Author’s name, surname: Laima Liukinevičienė Mokslo laipsnis ir vardas: humanitarinių mokslų Academic degree and name: Doctor of Philology, daktarė, docentė Associate Professor Darbo vieta ir pareigos: Šiaulių universitetas, Regionų Workplace and position: Siauliai University, Institute plėtros institutas, profesorė of Regional Development, Professor Autoriaus mokslinių interesų sritys: veiklos kokybės Research interests: quality management in an vadyba viešajame sektoriuje, lyderystė viešojo sektoriaus organization of public sector, leadership in an organizacijoje, pokyčių valdymas ir lyderystė organization of public sector, change management and leadership

Autoriaus vardas, pavardė: Vaida Paulauskienė Author’s name, surname: Vaida Paulauskienė Mokslo laipsnis ir vardas: viešojo administravimo Academic degree and name: Master Degree of Public magistrė Administration Darbo vieta ir pareigos: Mažeikių r. Tirkšlių vaikų Workplace and position: Mažeikiai district, Tirkšliai darželis, direktorė kindergarten, director Autoriaus mokslinių interesų sritys: socialiniai Research interests: social research, managing tyrimai, vadovavimas viešojo sektoriaus institucijai institution of public sector

Autoriaus vardas, pavardė: Kristina Kulikauskienė Author’s name, surname: Kristina Kulikauskienė Mokslo laipsnis ir vardas: Šiaulių universiteto Viešojo Academic degree and name: Šiauliai university Public valdymo magistrantūros II kurso studentė Management master’s study programme, II course Darbo vieta ir pareigos: Šiaulių apskrities Povilo student Višinskio viešosios bibliotekos vyr. specialistė tyrimams Workplace and position: Šiauliai District Povilas Autoriaus mokslinių interesų sritys: pokyčių valdymas Višinskis Public Library, researcher bei įgyvendinimas viešojo sektoriaus organizacijose, Research interests: change management and viešojo sektoriaus organizacijų veiklos tobulinimas implementation in public sector organizations, improvement of public sector organization’s services

80 SOCIALINIAI TYRIMAI SOCIAL RESEARCH 2019, Vol. 42 (1)

Linguistic Editors: Solveiga Sušinskienė (English), Algirdas Malakauskas (Lithuanian). Design Laura Vilkanauskienė

15-11-2019. Publishing in Quires 10,13. Published by Šiauliai University, P. Višinskio str. 38, LT-76352 Šiauliai, Lithuania.