EKologija. 2009. vol. 55. No. 1. P. i–v © lietuvos mokslų akademija, 2009 © lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2009

Chronicle  Kronika

Biological diversity research and ecological education in Lithuania The 80th anniversary of Prof. Dr. Habil. Elena Šapokienė

A national conference “Biological diversity in Lithuania: sta- knowledge and everyday life. Prof. Elena Šapokienė success- tus, structure, ecology” dedicated to the 80th anniversary of fully realized the ideas of ecological education through lec- Elena Šapokienė, a professor of the Department of Biology, tureship, leading the environment association, supervising the took place in the Faculty of Natural Sciences, Vilnius Peda- environmental activity of students and pupils. The Professor’s gogical University. Prof. Dr. Habil. Elena Šapokienė is an orig- former students have been successfully engaged in pedagogi- inator of various environmental initiatives in Lithuania (de- cal, scientific or environmental activity in various institutions. velopment of the educational paths in nature, establishment Professor Elena Šapokienė feels well the pulse of the public of the nature study and environment protection schools, col- life and is always in the vortex of the most important events. lections of the protected plants, organization of events on en- Many educators, environmental specialists or scientists have vironment protection, etc.), the founder of the environmental been proud to call the Professor their Great Teacher. Therefore, clubs “Medumėlė” and “Viola”. the Professor’s colleagues and followers honoured the hero of Elena Šapokienė (Valskytė) was born on 16 May 1928 in the day by presenting their labour fruits in the conference. 36 Pužai village, Tauragė district. In 1950 she graduated from reports analysing issues of the prevalence and behaviour of Kelmė secondary school, in 1959 – from Vilnius Pedagogi- plants, and microorganisms in nature and anthropo- cal Institute. In 1951–1960 she worked as a teacher in various genic environment were introduced, importance of the sus- schools of Skaudvilė region. From 1961 until her retirement she tainable development education was stressed during the con- lectured in Vilnius Pedagogical Institute (currently – Vilnius ference. More than 60 speakers representing 26 educational, Pedagogical University) where she delivered courses on plant scientific and environmental institutions made their reports at anatomy and ecology and guided the environmental associa- the conference. The third volume of selected articles “Biologi- tion. She was a Habilitated Doctor in education science (1993), cal diversity in Lithuania: status, structure, ecology” (2008) was a professor (1994), a Habilitated Doctor in Daugavpils Peda- prepared and published for E. Šapokienė’s anniversary. Its 20 gogical University (Latvia). Prof. Elena Šapokienė’s ecological articles analyse the results of research on biological diversity education concept (1990) and her publications on ecological and issues of ecological education. Colleagues, friends and fol- education emphasize the perception of the environment in its lowers extend their sincere gratitude to the Professor for the entirety, life-long learning, integration of environmental issues creative and purposeful partnership, wishing her sound health into other subjects, the importance of the interface between and happy years.

Biologinės įvairovės tyrimai ir aplinkosauginis švietimas Lietuvoje Prof. habil. dr. Elenos Šapokienės 80-metį minint

Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Gamtos mokslų Prof. habil. dr. Elena Šapokienė yra daugelio aplinkosauginio fakultete (GMF) 2008 m. lapkričio 27 d. įvyko nacionalinė švietimo iniciatyvų Lietuvoje pradininkė, bendram aplinko- konferencija „Lietuvos biologinė įvairovė: būklė, struktū- sauginiam darbui sutelkė moksleivius, studentus, pedagogus ra, apsauga“. Konferencija, tapusi tradicine, nuo 1995 m. ir mokslininkus. organizuojama kas antri metai. Šiais metais įvykusi kon- Elena Šapokienė (Valskytė) gimė 1928 m. gruodžio 16 d. ferencija jau yra 8-oji, tačiau ji išskirtinė – skirta Botani- Tauragės apskr. Pužų k. 1950 m. baigė Kelmės viduri- kos katedros prof. Elenos Šapokienės 80-mečio jubiliejui. nę mokyklą, 1959 metais – Vilniaus pedagoginį institutą. ii Chronicle • Kronika

1 pav. Prof. habil. dr. E. Šapokienė su VPU Rektoriumi akad. A. Gaižučiu ir Utenos apskrities viršininke dr. A. Kaušyliene 8-ojoje nacionalinėje konferencijoje „Lietuvos biologinė įvairovė: būklė, struktūra, apsauga“, skirtoje prof. E. Šapokienės 80-mečio jubiliejui

1951–1960 m. mokytojavo Skaudvilės krašto mokyklose. Nuo Konferencijos kuratorė VPU GMF doc. dr. O. Motiejūnaitė 1961 m. iki pensijos dėstė Vilniaus pedagoginiame institute pasveikino konferencijos dalyvius, visų konferencijos dalyvių (dabar VPU) augalų anatomijos ir gamtos apsaugos kursus, vardu pasveikino prof. E. Šapokienę garbingo jubiliejaus pro- vadovavo gamtos apsaugos draugijai. 1963–1966 m. mokė- ga ir paaiškino, kad konferencijoje pranešimus skaitys profe- si Leningrado A. Gerceno valstybinio instituto aspirantūroje. sorės mokiniai ir kolegos, juk pedagogui didžiausias jo darbų Habilituota edukologijos mokslų daktarė (1993), profesorė įvertinimas, džiaugsmas – mokinių pasiekimai. Į konferenci- (1994), Daugpilio pedagoginio universiteto (Latvija) habili- jos atidarymą atvyko daug garbingų svečių: VPU Rektorius tuota daktarė. Aplinkosauginio darbo rezultatus apibendrino akad. A. Gaižutis, Utenos apskrities viršininkė dr. A. Kaušylie- leidiniuose: „Gamtos struktūra ir funkcionavimas“ (1980), nė, Utenos apskrities viršininko administracijos Tarptautinio „Mokomieji ekologiniai takai“ (1986), „Gamtos apsaugos fa- bendradarbiavimo ir ryšių su visuomene skyriaus vedėjas kultatyvo metodika“ (1987), „Gamtosaugos vakarai ir šventės R. Trimonis, atstovė spaudai L. Kaminskienė, Utenos savival- mokyklose“ (1988), „Ekologinio ugdymo sūkuriuose“ (1998) dybės administracijos švietimo, sporto ir turizmo skyriaus ir kituose. Prof. E. Šapokienė aplinkosauginio švietimo tikslus vyr. specialistas J. Paukštė, Utenos rajono savivaldybės kultū- sėkmingai įgyvendino praktikoje, dirbdama dėstyta, vadovau- ros skyriaus vyr. specialistė Z. Mackevičienė, ŠMM Pagrindi- dama gamtos apsaugos draugijai, studentų ir moksleivių aplin- nio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyr. specialistė J. Nemanie- kotyrinei veiklai. Profesorės mokiniai sėkmingai dirba peda- nė, VPU Sporto ir sveikatos fakulteto dekanas prof. A. Vilkas, goginį, mokslinį ar gamtosauginį darbą įvairiose institucijose. VPU GMF dekanas doc. B. Šalkus ir kt. Profesorės įkurti respublikinis aplinkotyros klubas „Me- VPU Rektorius akad. A. Gaižutis pasveikino konferen- dumėlė“ ir Utenos tarpmokyklinis aplinkotyros klubas „Vio- cijos dalyvius ir palinkėjo visiems kūrybingo darbo, akcen- la“ savo veikla siekia pažinti bei tausoti gamtos ir kultūros tuodamas, kad gamtos tyrimų rezultatų aptarimas, aplinko- paveldo vertybes, formuoti aplinkai palankią gyvenseną, tę- saugos problemų nagrinėjimas ir aplinkos būklės gerinimo sia profesorės vykdomą aplinkosauginio švietimo idėjų plė- priemonių plėtra yra nepaprastai aktualūs mūsų visuomenės trą mūsų šalyje, įgyvendina mokymosi visą gyvenimą prin- raidai ir todėl tokio pobūdžio konferencijos labai sveikin- cipą. Už aplinkosauginio švietimo sistemos plėtojimą, naujus tinos, nes gamta yra tobulesnė, galingesnė ir didingesnė už darbo metodus visų pakopų mokymo įstaigose prof. E. Šapo- žmogaus sukurtą aplinką, gamtininkų darbai itin reikšmingi, kienė 1996 m. apdovanota Aplinkos apsaugos ministerijos nes jie įvairiais būdais padeda atstatyti pažeistą pusiausvy- premija, kuri vėliau buvo pavadinta Č. Kudabos premija. rą gamtoje, pabrėždamas pagarbos ir meilės gamtai ugdymo Taigi profesorė yra pirmoji šios premijos laureatė. Švietimo būtinumą, kad jauną sielą reikia atgręžti į gamtos pasaulį, ku- ir mokslo ministerijos premijomis profesorės aplinkosaugi- riame jis gali įskaityti daugybę ženklų bei simbolių, susijusių nis darbas įvertintas 1990 ir 1996 m., 1997-aisiais pareikšta su tobulumu, harmonija, begaline dinamika ir daugeliu kitų LR Prezidento padėka. dalykų. Rektorius pasidžiaugė prof. E. Šapokienės aplinko- Chronicle • Kronika iii saugos švietimo veiklos rezultatais, jos aktyviu dalyvavimu EŠ srityje būdai, įvairių sričių pedagogų bendradarbiavimo tautos gyvenime, kad toks profesionalus, dvasiškai stiprus, EŠ veikloje skatinimas, būtinumas siekti, kad EŠ apimtų vi- žavus, puikus žmogus kaip profesorė ilgą laiką vadovavo sas mokymo pakopas. Pagrindines EŠ koncepcijos nuostatas gamtos apsaugos draugijai ir tiek daug nuveikė Pedagoginio profesorė įgyvendino VPU vadovaudama gamtos apsaugos universiteto labui, padėkojo profesorei už atliktus darbus ir draugijai, kuri aktyviai dirbo gamtos apsaugos idėjų sklaidos palinkėjo jai sveikatos, puikios nuotaikos, nepamiršti Peda- darbą, siekė ne tik perteikti žinias, bet ir ugdyti praktinio goginio universiteto. darbo gamtoje įgūdžius. Užsiėmimų metu buvo diskutuo- Utenos apskrities viršininkė dr. A. Kaušylienė palinkėjo jama, ieškoma problemų sprendimo būdų, apibendrinami prof. E. Šapokienei niekada nenuleisti rankų, dalijančių švie- veiklos rezultatai išryškinant jos stiprybes ir silpnybes. Žais- są, žinias ir patirtį, būti dvasios milžinu, kuris surūdijusią mingais metodais atrandama mokymosi nauda ir žavesys. laimės pasagą visada priverčia spindėti, ir už indėlį Lietuvos Šios draugijos narių veiklos kryptys buvo labai įvairios ir švietimui, mokslui, kultūrai ir gamtos apsaugai įteikė Garbės kiekvienas galėjo pasirinkti mėgiamą veiklos sritį: mokslo ženklą. Tai jau devintas apdovanojimas, įteikiamas Utenos tiriamasis darbas, kolekcionavimas ar įvairių renginių (va- apskritį savo darbais Lietuvoje ir užsienyje garsinančiai as- karonių, viktorinų, ekskursijų, paskaitų, parodų ir kt.) orga- menybei. nizavimas ir aktyvus dalyvavimas juose. Gamtos apsaugos Prof. E. Šapokienę ir konferencijos dalyvius sveikino ma- draugijos narių veiklai būdinga partnerystė ir bendradar- žieji gamtos mylėtojai „Lutučiukai“, kiti svečiai, kolegos ir biavimas – bendrai veiklai suburiami dėstytojai ir studentai, mokiniai. dažnai bendradarbiauti kviečiami įvairių sričių specialistai. Konferencijoje prof. E. Šapokienės ekologinio švietimo Studentams, aktyviems draugijos nariams, būsimiesiems veiklą ir jos sąsajas su visuomenės darnaus vystymosi švie- pedagogams EŠ veikla padėjo išsiugdyti aplinkai palankias timo nuostatomis aptarė „Medumėlės“ klubo pirmininkė, nuostatas, paskatino po studijų tolesnį savo gyvenimą susieti VPU GMF doc. dr. O. Motiejūnaitė. Prof. E. Šapokienės Eko- su gamtos tyrimais, jos apsauga. loginio švietimo koncepcijoje (1990, toliau – EŠ) akcentuo- Prof. E. Šapokienės aplinkos apsaugos, ekologinio švieti- jama visuminio aplinkos suvokimo, mokymosi visą gyve- mo veikloje galima išskirti pagrindines kryptis: nimą, EŠ integravimo į įvairius dalykus, žinių ir kasdienio 1. Gamtos apsaugos paskaitų skaitymas, mokomoji veikla. gyvenimo sąsajų svarba. Nurodoma, kad EŠ būdingas kom- 2. Programų, metodinės medžiagos mokiniams, studen- pleksiškumas ir jo įgyvendinimui būtinos įvairios EŠ darbo tams ir pedagogams rengimas. formos: tarpdalykinės pamokos ir paskaitos, imitaciniai 3. Gamtos apsaugos draugijų, būrelių, klubų veikla. žaidimai, mokomieji ekologiniai takai, kompleksinės eks- 4. Gamtos pažinimo ir apsaugos mokyklų steigimas. kursijos, šventės ir vakarai, modeliavimas, kompiuterizacija, 5. Mokslo tiriamasis darbas. ekologinės stovyklos, regioniniai gamtos tyrimo centrai ir kt. 6. Augalų kolekcijų kūrimas. Koncepcijoje nurodoma pedagogų kvalifikacijos tobulinimo 7. Gamtos apsaugos konferencijų organizavimas. 8. Moksleivių, jaunųjų mokslininkų konkursų rengimas. 9. Pažintinių mokomųjų takų gamtoje kūrimas. 10. Gamtos apsaugos renginiai (olim- piados, seminarai-praktikumai, parodos, viktorinos, ekskursijos, ekspedicijos, va- karonės ir kt.). Viena aktyviausių gamtos apsaugos grupių buvo retųjų augalų sekcija, kurios nariai kūrė saugomų augalų kolekciją, at- liko augalų biologijos, fenologijos tyrimus, ieškojo retųjų augalų augaviečių, skaitė pranešimus konferencijose, kūrė ekolo- ginių takų gamtoje projektus. Vėliau šios sekcijos veikla išaugo į šiuo metu Lietuvo- je žinomą respublikinį aplinkotyros klubą „Medumėlė“, kurios nariai aktyviai dirba gamtosauginį darbą savo gyvenamosio- se vietose bei periodiškai kartu tobulina 2 pav. Utenos apskr. viršininkė dr. A. Kaušylienė įteikia prof. E. Šapokienei Garbės ženklą. Tai jau aplinkos pažinimo mokėjimus ir gebėji- devintas apdovanojimas, įteikiamas Utenos apskritį savo darbais Lietuvoje ir užsienyje garsinančiai mus. Tai puikus mokymosi visą gyvenimą asmenybei principo įgyvendinimo, skirtingų kartų iv Chronicle • Kronika

žmonių bendradarbiavimo pažįstant gamtą, aplinkos apsau- studentai, būsimieji biologai, dažnai atvyksta ekskursijos iš gos veiklos tęstinumo pabaigus studijas pavyzdys. visos Lietuvos ir užsienio šalių (lankėsi svečiai iš Vokietijos, Remiantis konceptualių dokumentų analize bei prof. E. Ša­ Amerikos, Suomijos, Anglijos, Australijos, netgi iš Japonijos). pokienės ir jos mokinių aplinkosauginėmis nuostatomis, priei- Botanikos daržas suskirstytas į keletą skyrių: laukinių augalų nama prie išvados, kad ekologinio švietimo koncepcijos ir sistematinę kolekciją (apie 1000 rūšių), svogūninių gėlių ko- profesorės gamtosauginės veiklos kryptys adekvačios darnaus lekciją (apie 1300 rūšių bei veislių), vaisinių-uoginių augalų vystymosi švietimo idėjoms, tačiau skiriasi jų formuluotės, pri- kolekciją, kurioje auginama apie 100 rečiau auginamų vaisi- oritetai, apimtis. Prof. E. Šapokienė puikiai jaučia visuomenės nių-uoginių augalų rūšių ir veislių, pradedama rinkti liaudies gyvenimo pulsą ir visada yra svarbiausių įvykių sūkuryje. selekcijos senovinių veislių pomologinė kolekcija. Botanikos VPU doc. dr. G. Kmitienė supažindino su Lietuvoje vyk- darže įrengtos kompaktiškos, originalios paparčių ir samanų domais augalų anatomijos tyrimais, aptarė šio mokslo pers- kolekcijos, gėlių laikrodis, genetikos skyrius, kuriame surink- pektyvas Lietuvoje. Pranešime priminė profesorės su studen- ta apie 100 margalapių, netipiškos spalvos žiedais žydinčių, tais atliekamus Lietuvos saugomų augalų auginimo kultūroje, parazitinių bei pusiau parazitinių augalų rūšių, yra vandens jų biologijos ir anatomijos tyrimus. ir pelkių augalų kolekcijos. Botanikos daržas – atversta žalioji Apie edukacinės ir rekreacinės veiklos organizavimo knyga įvairaus amžiaus žmonėms. Lie­tuvos regioniniuose parkuose pasiekimus, problemas ir K. Obelevičius (VDU Kauno botanikos sodas) pristatė su- pers­pektyvas, gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsau- rastą vienintelę Lietuvoje augalų bendriją su gana gausiai joje gą konferencijos dalyvius supažindino Varnių RP direktorė augančia Hydrocotyle vulgaris rūšimi. Hydrocotyle vulgaris I. Zimblienė ir Verkių bei Pavilnių RP direktorė V. Petiukonie- augavietė rasta Kaišiadorių rajone, Karčiupio miško pievoje. nė. Pranešėjos akcentavo, kad prof. E. Šapokienės parengtos Augalų bendrija su Hydrocotyle vulgaris yra svarbi gamto- takų gamtoje kūrimo, aplinkosaugos renginių organizavimo sauginiu požiūriu, todėl teritoriją autorius rekomendavo kuo metodikos yra aktualios ir taikomos aplinkosaugos švieti- skubiau įtraukti į saugomų teritorijų sąrašą. Broliai Sigutis ir mo darbe, padėkojo profesorei už išugdytus gamtosauginio Kęstutis Obelevičiai yra prof. E. Šapokienės mokiniai ir jos darbo įgūdžius ir suformuotas aplinkai palankias nuostatas, darbų tęsėjai. Pranešimuose jie akcentavo profesorės vyk- kūrybingą ir turiningą bendradarbiavimą. domo aplinkosauginio švietimo svarbą asmenybės ugdymui Anykščių regiono aplinkosaugines problemas, biologi- siekiant aplinkai palankios gyvensenos formavimo, visumi- nės įvairovės apsaugos organizavimo klausimus, silpnybes, nio požiūrio į aplinkoje vykstančius procesus, atsakomybės galimybes ir vykdomus projektus aplinkos būklei gerinti už savo veiksmus suvokimo. pristatė Anykščių savivaldybės meras, mokytojas-ekspertas, Dr. A. Paškevičius (Botanikos institutas) pranešime „Mie- „Medumėlės“ klubo tarybos narys S. Obelevičius, kuris pa- lės ir mieliagrybiai žmogų supančioje aplinkoje“ konstatavo, brėžė prof. E. Šapokienės pradėto Lietuvos saugomų augalų kad žmogų supančioje aplinkoje dažniausiai identifikuoja- kolekcijų kūrimo darbo svarbą ir tęstinumo būtinumą. Prie mos patogeninės mielių rūšys, kurios priklauso Candida, mokyklos S. Obelevičiaus įkurtas Traupio botanikos daržas Geotrichum, Rhodotorula gentims. Išaiškinta, kad augalinės (1989 m.) garsina mokyklą ir visą Traupį ne tik Lietuvo- kilmės substratus ir dirvožemį kolonizuoja įvairių sistematinių je, bet ir pasaulyje: čia mokosi moksleiviai, praktiką atlieka grupių mielės. Vykdant tyrimus pranešėjas nuo šių substratų

3 pav. Konferencijoje „Lietuvos biologinė įvairovė: būklė, struktūra, apsauga“, skirtoje prof. E. Šapo­ kienės­ 80-mečio jubiliejui, pranešimus skaitė profesorės kolegos ir mokiniai. Pranešimą skaito Varnių­ regioninio parko direktorė I. Zimblienė, konferencijos kuratorė – VPU Botanikos­ katedros doc. dr. Ona Mo­ tiejūnaitė. Buvo surengta prof. E. Šapokienės gamtosauginės veiklos nuotraukų paroda Chronicle • Kronika v išskyrė ir identifikavo 30 rūšių mielių, kurios priklausė Can- ciella ir E. bedellella rūšių grupių rūšys, toliau vykdant tyri- dida, Geotrichum, Rhodotorula, Rhodosporidium, Lipomyces, mus Lietuvoje dar galima tikėtis nedidelio E. triseriatella ir Saccharomyces, Debaryomyces ir Metschikowia gentims. Tyri- E. bifasciella rūšių grupių apimties padidėjimo. mų rezultatai parodė, kad išskirtos mielės pasižymi plačiu an- Įspūdingą pranešimą apie Kosta Rikos (Centrinė Ame- glies šaltinių asimiliacijos ir fermentacijos spektru, tai leidžia rika) biologinę įvairovę, pateikiant kai kuriuos reikšmin- jiems nesunkiai prisitaikyti prie įvairios kilmės substratų. giausius pavyzdžius apie regione aptiktų augalų ir įvairių Konferencijoje savo atliktų tyrimų rezultatus plačiai pri- gyvūnų (žinduolių, paukščių, roplių, varliagyvių, vabzdžių) statė pastaraisiais metais itin sėkmingai dirbę entomologai: rūšių skaičių parengė prof. habil. dr. R. Stonis (VPU) ir išaiškino naujas vabzdžių rūšis, surado daug naujų jų radim- dr. D. R. Davis (Smithsonian Institution, Washington, USA). viečių. Naujais duomenimis papildytas Čepkelių gamtinio Deja, mokslininkams teko išvykti į Meksiką, todėl pranešimą rezervato mažųjų gaubtagalvių () taksonominis pagal parengtą medžiagą įdomiai perskaitė biologijos speci- sąrašas: iš Čepkelių rezervate išaiškintų 37 mažųjų gaubtagal- alybės magistrantės A. Navickaitė ir K. Špakovskaja. Šis atve- vių rūšių, rasta naujų – 10 (E. Anisimov, prof. habil. dr. R. Sto- jis – puikus dėstytojų ir studentų bendradarbiavimo pavyz- nis). Vilniaus universiteto Ekologijos instituto mokslininkai dys. Pranešime buvo naujai interpretuojami entomologinių dr. P. Ivinskis, dr. J. Rimšaitė, A. Meržijevskis pristatė Purvi- tyrimų, kuriuos Neotropinės srities šalyse atliko tarptautinė niškių telmologinio draustinio vabalų (Coleoptera) įvairovės mokslininkų grupė, duomenys: Kosta Rikoje išaiškintos 24 tyrimus: 2007 m. draustinyje buvo surinkta 1498 vabalai, pri- baltųjų gaubtagalvių (Insecta, , Opostegidae) klausantys 96 rūšims ir 15 šeimų. Purvyno ežere sugauti 308, rūšys, iš kurių 22 – naujos mokslui. Daugiau nei pusė visų priklausantys 2 vabalų šeimoms ir 16 rūšių. Purviniškio tel- Kosta Rikoje registruotų gaubtagalvių rūšių (13) šiuo metu mologiniame draustinyje daugumą rastų vabalų rūšių sudarė yra žinomos tik iš Centrinės Amerikos (iš jų 12 – vien iš žygių (40), dusių (19) ir trumpasparnių (11) šeimų atstovai. Kosta Rikos). Likusios rūšys gali būti suskirstytos dar į kitas VPU doc. dr. A. Diškus su bendraautoriais (A. Navickaitė, 3 chorologines grupes: 1) rūšys, kurių arealai driekiasi nuo K. Lensbergaitė) pristatė naujus duomenis apie Vilkaviškio Centrinės Amerikos iki Pietų Amerikos (7 rūšys); 2) rūšys, rajono Nepticulidae fauną ir trofinius ryšius. Šie mokslinin- kurių arealai driekiasi nuo Centrinės Amerikos iki Karibų kai 2004–2006 m. tyrimais išaiškino 4 naujas gentis, kurioms salų (2 rūšys); 3) rūšys, kurioms būdingi arealai visame Neo- priskiriamos 38 mažųjų gaubtagalvių rūšys iš Lietuvoje žino- tropiniame regione (2 rūšys). Remiantis Kosta Rikoje aptik- mų 73 rūšių. Identifikuotos rūšys trofiniais ryšiais yra susiju- tų baltųjų gaubtagalvių rūšių geografinio paplitimo analize, sios su 8 mitybinių augalų šeimomis. Akmenės rajone pirmą išskirtos 4 chorologinės Opostegidae grupės; vyrauja rūšys, kartą buvo išaiškintos 34 mažųjų gaubtagalvių (Nepticulidae) kurios šiuo metu žinomos kaip Kosta Rikos endemai (50 % rūšys, priklausančios , Ectoedemia ir Fomoria gen- šalies faunos). tims, iš jų 5 yra Lietuvoje labai retos mažųjų gaubtagalvių Įvairių Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslinin- rūšys. Nustatyti aptiktų rūšių mitybiniai ryšiai bei išskirtos kai, mokyklų mokytojai, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro mitybinių augalų šeimos, su kuriomis trofiškai susiję dau- atstovai apibendrino bendradarbiavimo su prof. E. Šapokiene giausiai Nepticulidae rūšių. Išaiškinti 6 nauji Lietuvos Nep- rezultatus, akcentavo jos iniciatyva vykdomas aplinkosauginės ticulidae rūšims būdingi mitybiniai augalai: Salix alba L. veiklos kryptis. Ne vienas Lietuvos pedagogas, gamtos apsau- (Stigmella nivenburgensis, S. salicis, S. obliquella); Pyrus gos specialistas ar mokslininkas didžiuodamasis profesorę communis L. (Stigmella oxyacanthella); Prunus sp. (Stigmel- vadina savo Didžiąja Mokytoja. Taigi konferencijoje profesorės la oxyacanthella); Pall. (Stigmella lemniscella); kolegos ir mokiniai pagerbė Jubiliatę pristatydami savo dar- Fragaria vesca L. (Stigmella splendidissimella); Betula humilis bų rezultatus. Konferencijoje buvo pristatyti 36 pranešimai, Schrank (Stigmella betulicola). B. Paulavičiūtė (VDU) pristatė kuriuose nagrinėjami augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų pa- naujus duomenis apie 24 Elachistidae drugių rūšių papliti- plitimo, funkcionavimo gamtoje ir antropogeninėje aplinkoje mą: Akmenės, Kaišiadorių, Kauno, Šakių, Tauragės, Varėnos, klausimai, akcentuojama darnaus vystymosi švietimo reikšmė. Vilniaus rajonuose ir Kuršių nerijoje, kuriuose nustatyta 13 Konferencijai pranešimus parengė 60 pranešėjų, atstovaujan- retų Elachistidae šeimos drugių rūšių. Iš jų 4 rūšys Perittia čių 26 mokslo, mokymo, aplinkos apsaugos institucijoms. herrichiella, Elachista exactella, E. kilmunella, E. serricornis Parengtas ir išleistas prof. E. Šapokienės jubiliejui skirtas yra labai retos Lietuvos teritorijoje. Autorė, apibendrinusi ty- mokslinių straipsnių rinkinys „Lietuvos biologinė įvairovė: rimų duomenis, nurodė, kad išaiškinta 15 naujų radimviečių būklė, struktūra, apsauga“ (2008. T. III), kuriame Lietuvos Lietuvoje 7 retoms Elachistidae šeimos drugių rūšims: Perit- biologinės įvairovės tyrimų rezultatai, aplinkosauginio švie- tia herrichiella, Elachista anserinella, E. distigmatella, E. hu- timo klausimai nagrinėjami 20 straipsnių. milis, E. pomerana, E. subnigrella, E. utonella. Prof. V. Sruoga Kolegos, bičiuliai, mokiniai taria nuoširdų ačiū Profeso- (VPU) pranešime akcentavo, kad nors Lietuvos mažųjų žoli- rei už kūrybingą ir turiningą partnerystę, linki sveikatos ir nukų faunos taksonominė sudėtis artima europinės faunos ilgiausių metų. sudėčiai, tačiau išsiskiria Elachista genties Elachista pogentės Ona Motiejūnaitė vyravimu, Lietuvos mažųjų žolinukų faunoje vyrauja E. bifas- Vilniaus pedagoginis universitetas