Alytaus kraštas Atvažiuok! Pamatyk! Išbandyk! Aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas Aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas (projekto aut. V. Karieta), pastatytas Alytuje 2015 m. ant išlikusių buvusio geležinkelio tilto taurų, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Jo aukštis – 38,1 m, ilgis – 260 m. Oficialiai atidarytas 2016 m. birželio 4 d. Jis sujungė abiejų, miestą daliju- sio, Nemuno krantų dviračių takus. Greta tilto yra skulptūra „Obels žiedas“ (aut. V. Kančiauskas). XIX a. antroje pusėje stiprinant vakarines Rusijos imperijos (tuo metu Lietuva priklausė jos teritorijai) sienas, į Alytų, kaip III kla- sės tvirtovę, buvo nutiestas karinis geležinkelis. Šioje vietoje 1897- 1899 m. pastatytas novatoriškos gembinės konstrukcijos tiltas (pro- jekto aut. N. Beleliubskis), kurio aukštis – 33 m, ilgis – 240,5 m. Tilto važiuojamoji dalis buvo skirta traukinių ir vežimų eismui. Legenda apie Alytaus vardo kilmę Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 m., besitraukianti caro ka- riuomenė tiltą susprogdino. Alytų užėmę vokiečiai jo vietoje pastatė laikinąjį medinį karinį geležinkelio Kadaise gyveno kunigaikštis Alytupis, kuris pamilo vaidilutę Mirgrausėlę. Tuo metu tiltą. Jo aukštis buvo 35 m, ilgis – 294 m. Tiltas tarnavo iki 1926 m., vėliau – išardytas. vietos pilį užpuolė kryžiuočiai. Kovoje krito daug karių, Alytupis prasiveržė iš kryžiuočių Šiandieninį tiltą pamėgo ekstremalių pramogų entuziastai – nuo jo organizuojami visame pasaulyje apsupties, nujojo į Gabijos kalnelį, kur Mirgrausėlė kurstė šventąją ugnį, ją paslėpė ir populiarūs šuoliai su virvėmis (http://ropejumping.eu). Stovint ant tilto atsiveria nuostabi legendomis grįžo į kovą. Narsiai kovėsi, bet žuvo. Mirgrausėlė tai sužinojusi taip graudžiai verkė, apipinto Alytaus piliakalnio, datuojamo I tūkst. viduriu – XIV a., panorama. Šalia yra poilsio zona su pasivaikščiojimo takais, pavėsinėmis ir laužavietėmis. kad jos ašaros upeliu pradėjo tekėti į Nemuną. Upelį žyniai pavadino Alytupiu, o greta įsikūrusį miestą – Alytumi. Ir šiandien į Nemuną teka Mirgrausėlės ašarų upelis, o seni žmonės sako, kad iš to Dzūkiški skanumynai – bulvinės bandos, upelio atsigėrę dar nemylėję – įsimyli, o kas myli – pamilsta dar labiau. grikinė babka ir kiti Alytaus kraštas nuo seno garsėja gamtos grožiu, tyvuliuojančiais ežerais, srauniais Alytaus kraštas garsėja ne tik savo didinga praeitimi, tačiau ir dzūkiškais patiekalais. upeliais, savo nepakartojama istorija, kultūra, nuoširdžiais ir vaišingais žmonėmis. Čia gausu unikalių, vienintelių Lietuvoje gamtos, archeologijos, architektūros ir ur- Bulvinės bandos Punioje banistikos paminklų, apgaubtų įvairiausių legendų. Punios Panemunės dzūko pirkioje, kurioje atkuriama XIX a. pab. dzūkų gyvenimo aplinka, jūsų laukia autentiškas dzū- Čia puikiai praleisti laiką gali kiekvienas: mėgstantis aktyviai pramogauti, ramiai kiškų bulvinių bandų, razavų blynų kepimas bei advento ir poilsiauti, norintis papildyti žinių bagažą, išmokti dzūkiškų amatų ar kulinarijos gavėnios pasninkinių valgių ir papročių pristatymas. Bandos paslapčių ir skaniai bei sočiai pavalgyti. kepamos iš tarkuotų bulvių, kurios dedamos ant džiovintų Kodėl verta aplankyti šį kraštą priežasčių galima surasti labai daug, tačiau yra še- kopūstų lapų ir šaunamos į duonkepį. Jos valgomos su „da- ryciniu“, kuris gaminamas iš naminės varškės ir grietinėlės. šios, kurioms niekas neatsispirs. Razavi blynai kepami iš rupių miltų, kuriuos prieš kepimą senovinėmis girnomis susimala pirkios svečiai. Punios Dzūkiškos bulvinės bandos yra EDEN projekto „Lietuvos turizmo traukos vietovė 2015. Turizmas ir vietinė gastronomija“ nugalėtojų dešimtuke. Kauno g. 3, Punia, Alytaus r., tel. +370 611 45 791

2 3 Dzūkiški valgiai ir amatai Pivašiūnuose Gintarinė uoga – šaltalankis – ne tik maistas, bet ir vaistas! Pivašiūnų amatų centre svečiui bus suteikta galimybė pa- Ekologiškame šaltalankių ūkyje „Gintarinė uoga“ rengiamos edukaci- čiam suformuoti ir ką tik iškūrentoje duonkepėje išsikepti nės programos, kurių metu pasakojama, kuo šaltalankių uogos panašios savo ruginės duonos kepalėlį, sumušti sviestą dzūkiška „bui- į gintaro gabalėlius, kaip šaltalankių pagalba atjauninti organizmą, sti- kele“ ir čia pat jį skanauti. Norintiems pajusti dzūkišką sko- printi imunitetą ir išgydyti rimtus susirgimus. Užsiėmimų metu galima nį – pasiūlys bulvinių dzūkiškų bandų, grikinių babkų, pyra- ne tik paragauti, bet ir įsigyti sveikos, ekologiškos produkcijos: saldai- gų, pyragėlių, kūčiukų kepimą ir ragavimą. nių-guminukų, pyragų, keksiukų, giros, sulčių, uogienės, arbatos. Senųjų amatų mylėtojai taip pat neliks nuskriausti. Jie ga- Domantonių g. 17, Venciūnų k., Alovės sen., Alytaus r., lės pasimokyti medžio drožybos, puodžiaus amato, velti velti- tel. +370 626 44 522, http://gintarineuoga.lt nius, pinti įvairius dirbinius iš vytelių arba dzūkiškus kašikus (pintines), lieti žvakes, megzti raštuotas vilnones kojines ir pirštines. Močiutės pyragas Kančėnuose Suvenyrų parduotuvėlėje net įnoringiausias suras sau mielą rankų darbo daiktą. Kančėnų kaimo bendruomenės „Dėmesio centras“ eduka- Darbo laikas: antradienį-ketvirtadienį 9-18 val., penktadienį ir šeštadienį 9-15 val. ciniuose užsiėmimuose kepamas bulvių plokštainis, močiutės Trakų g. 33, Pivašiūnų k., Pivašiūnų sen., Alytaus r., tel. +370 699 94 982 pyragas, raugiama kmynų gira, natūraliomis, ekologiškomis medžiagomis mokoma marginti velykinius margučius, ve- Duonos kelias Alovėje liami įvairūs gaminiai iš vilnos ir atskleidžiamos keramikos Alovės amatų kiemelyje bendruomenės visuomeninė orga- paslaptys. nizacija „Susiedai“ besidomintiems Dzūkijos krašto praeitimi Mokyklos g. 6, Kančėnų k., Daugų sen., Alytaus r., siūlo teatralizuotą mokomąją pažintinę programą „Duonos tel. +370 698 40 768 kelias iki stalo“. Ji vyksta autentiškai atkurtoje XIX a. šio kraš- to valstiečio pirkios aplinkoje. Dalyviai patys susiformuoja už- minkytos duonos kepalėlius, išsikepa ir išsineša savo duonelę. Nuo grikių sėjos iki grikinės babkos Šiame amatų kiemelyje puoselėjamos ne tik duonos kepi- Grikiai pietų Lietuvos gyventojams nuo senų laikų buvo labai svarbūs. mo tradicijos, čia galima išmokti kepti ir dzūkiškas bulvines Užauginti nederlinguose Dzūkijos smėlynuose, jie buvo ne tik maistas, bandas, pinti iš vytelių, drožti iš medžio, iš vilnos velti velti- bet ir vaistas. Alytaus Kraštotyros muziejuje galima išmokti kepti grikinę nius ir lieti žvakes iš bičių vaško. babką, sužinoti grikių auginimo ir vaistingųjų savybių paslaptis. Mokyklos g. 5, Alovės k., Alovės sen., Alytaus r., Darbo laikas: antradienį-ketvirtadienį 9-17 val., penktadienį 9-16 val. tel. +370 678 34 109 Savanorių g. 6, , tel. +370 607 81 825, www.alytausmuziejus.lt

Bitininkystės edukaciniai užsiėmimai Kaimo turizmo sodyboje „Avilys“ vyksta bitininkystės edukaciniai užsiėmimai, kurių metu kopinė- Kilmingi burbuliukai jamas medus, liejamos žvakės, ragaujamas medaus pyragas, supažindinama su bitininkystės papročiais Ekskursijos-pažintinės programos po AB „Alita“ metu su- ir įrankiais, bičių produktais. žinosite, kaip gimsta putojantys vynai bei stiprieji gėrimai, Kaimo turizmo sodyba „Avilys“, Naujakurių g. 4, turėsite unikalią galimybę pamatyti skirtingus gamybos pro- Radžiūnų k., Alytaus sen., Alytaus r., tel.: +370 611 24 692, cesus, sužinosite apie putojančių vynų gamyboje naudojamų +370 611 24 693 vynuogių kilmę. Gėrimų degustacijos metu susipažinsite su kiekvieno degustuojamo gėrimo istorija, kilme, gamybos Žuvienė Dauguose technologija ir vartojimo tradicijomis. Didžiulio ežero apsupto Daugų miesto bendruomenės vi- Miškininkų g. 17, Alytus, tel. +370 682 68 967, www.alita.lt suomeninės organizacijos „Daugų kraštas“ amatų kiemelyje mokoma virti žuvienę, kepti grikinę babką, pinti iš vytelių, dekupažo ir piešimo ant šilko paslapčių. Vlado Mirono g. 2, , Alytaus r., tel. +370 682 51 780

4 5 Nuotykių parkas Seniausia saugoma „Tarzanija“ Lietuvos teritorija Parke, įsikūrusiame vaizdingame Nemuno Žuvinto biosferos rezervatas – seniausia saugo- krante, galima pramogauti 7 įvairaus sunkumo ma Lietuvos teritorija, įsteigta 1937 metais. 2011 trasose, įrengtose medžiuose (yra trasa ir mažy- m. Žuvinto biosferos rezervatas įtrauktas į Pasau- liams nuo 3 iki 7 metų), pajusti laisvą kritimą linį UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ Mirties skardyje, pasileisti lynu per Nemuną arba biosferos rezervatų tinklą. Biosferos rezervatas bandyti aplenkti vėją Pašėlusiuose kalneliuose, yra „Natura 2000“ teritorija, įrašytas į Pelkių bei plaustu plaukioti Nemune. Parko pasididžiavi- seklių vandenų (Ramsaro) konvencijos saugomų mas – vieninteliai Rytų Europoje šoninio slydimo teritorijų sąrašą. kartingai – „Drift kartai“. Parke rengiamos įvai- Rezervato lankytojų centre susipažinsite su šio rios edukacijos. Galima jodinėti žirgais ir poniais, rengti su jais rezervato gamtos vertybėmis, jų apsauga. Teleskopais ir žiūronais ga- foto sesijas. Yra tiras, mobili pirtis, picerija, didžioji ir mažosios lima stebėti paukščius nuo apžvalgos bokšto, šalia, Žuvinto ežero pa- pavėsinės, pobūvių ir konferencijų salė. Greta parko esančiame krantėje, yra mokomasis pažintinis takas su paukščių stebėjimo bokšte- „Dzūkijos dvare“ galima net tik pasivaišinti dzūkiškais patieka- liu. Moksleivių užsiėmimams įrengta gamtos klasė. lais, bet ir apsistoti nakvynei. Iš anksto susitarus tai galima daryti Kampelių g. 10, Aleknonių k., Simno sen., Alytaus r., ir savose palapinėse. tel. +370 315 49 540, www.zuvintas.lt Radžiūnų g. 33, Radžiūnų k., Alytaus sen., Alytaus r., tel. +370 671 80 500, www.tarzanija.lt, www.dzukijosdvaras.lt Tas skrydžio svaigulys... Baseinas, kuriame treniravosi olimpinė čempionė Neaprėpiama akimis Alytaus krašto panorama galima gėrėtis ir pa- kilus į orą. Rūta Meilutytė Alytaus aeroklubas siūlo akrobatinius skrydžius lėktuvu, apžvalgi- Alytaus sporto ir rekreacijos centras – vienintelis Lietuvoje dau- nius-pramoginius skrydžius lėktuvu ir sklandytuvu, rengia pilotų mo- giafunkcinis pramogų ir sporto kompleksas, kuriame po vienu kymus. stogu telpa ir sporto salių kompleksas, ir 50 m ilgio aštuonių ta- Miškininkų g. 3, Alytus, tel. +370 687 32 889, www.aeroalytus.lt kelių tarptautinius ir olimpinius reikalavimus atitinkantis basei- nas. Čia rengiamos įvairios tarptautinės plaukimo, penkiakovės, Alytaus krašto oro balionų klubai siūlo įspūdingus skrydžius. vandensvydžio varžybos, treniruojasi ne tik Alytaus, bet ir kitų šalių sportininkai, lankosi miesto gyventojai ir svečiai. Šalia basei- Oreivių klubas „Audenis“ no įrengtas modernus pirčių kompleksas. Kurį laiką šiame basei- Strielčių g. 30, Strielčių k., Punios sen., Alytaus r., ne treniravosi Lietuvos olimpinė čempionė Rūta tel. +370 677 79 918, www.ballooninggoods.lt Meilutytė. Greta yra sporto arena, kurioje telpa per 5 tūkst. žiūrovų. Sporto ir rekreacijos centrui Nemunaičio oreivių klubas taip pat priklauso miesto stadionas su atnaujinta Sodžiaus g. 9, Nemunaičio k., Alytaus sen., Aly- futbolo aikštės danga ir lengvosios atletikos take- taus r., tel. +370 650 56 489, www.orobalionai.lt liais, sporto salė bei modernūs teniso kortai. Naujoji g. 52, Alytus, tel. +370 315 37 622, Pocelonių oreivių klubas www.asrc.lt Mokyklos g. 11, Pocelonių k., Daugų sen., Alytaus r., tel. +370 615 70 543, www.oro-balionas.lt

6 7 jaunimo aikštė. Prieškariu šioje vietoje plytėjo Rinkos ALYTAUS MIESTAS aikštė, kurioje šurmuliuodavo turgus. Didžiuma aikštę Alytus – didžiausias Pietų Lietuvos miestas. supusių XX a. pradžios prekybos ir gyvenamųjų namų Vaizdingais miškais, žaliuojančiomis kalvomis buvo nugriauti, 1987 m. pradėjus statyti dabartinį Ro- pasipuošusį Alytų juosia 16 km Nemuno kilpa. tušės pastatą, kuris baigtas 1989 m. Daugiau nei trečdalį miesto teritorijos užima ža- lieji plotai. Pirmojo Alytaus istorinėje aikštėje XVI a. buvo Rašytiniuose šaltiniuose Alytus pirmą kartą pastatyta pirmoji miesto rotušė. Tarpukariu kiekvieną paminėtas 1377 m. Manoma, kad Alytaus vardas savaitę joje vykdavo turgūs. Pasakojama, kad aikštė kilęs iš piliakalnio papėdėje tekančio upelio pava- prieš amžių buvo vadinama Kryžiaus aikšte, čia stovė- dinimo – Alytupis. 1581 m. birželio 15 d. Alytui jo medinis kryžius, sustodavo laidotuvių procesijos, jas buvo suteikta Magdeburgo (savivaldos) teisė ir pasitikdavo klebonas. herbas – balta rožė raudoname fone. Todėl šian- dien Alytus dar vadinamas baltosios rožės miestu. Senamiesčio skverą juosia Bažnyčios ir Alyvų Alytus žinomas kaip viena iš Lietuvos sportinio Tako gatvės. Prieš Antrąjį pasaulinį karą čia buvo gy- turizmo traukos vietovių. Kasmet mieste organi- venamieji, prekybininkų ir amatininkų namai, kurie zuojami įvairūs tarptautiniai sporto renginiai. Mėgstantieji aktyvų poilsį gali apsilankyti baseinuose ir subombarduoti per pirmą vokiečių lėktuvų antskry- saunose, sporto salėse ir klubuose, teniso kortuose, leistis į kelionę Nemunu baidarėmis ar plaustais, dį. Po karo namai nebuvo atstatyti, suformuota pasivažinėti kartingais ar dviračiais, žaisti biliardą, boulingą ar dažasvydį. aikštė. 2012 m. skveras buvo rekonstruotas. Naujai įrengtą margaspalvį fontaną papuošė rašytojo Jurgio Alytaus miesto savivaldybė, Rotušės a. 4, LT-62504 Alytus, tel. +370 315 55 111, www.alytus.lt Kunčino eilės.

Alytaus piliakalnis – šimtmečius menąs mies- to įkūrimo liudininkas, kurio papėdę šiandien puošia skulptūrų ekspozicija „Alytaus piliakalnio protėviai“. Greta įrengta poilsio zona su pavėsi- Rožynais garsėjantis Miesto sodas, įkurtas pačiame nėmis, laužavietėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis ir Alytaus centre, baigtas formuoti 1931 m. Iki šių dienų pasivaikščiojimo takais. išliko fontanas su baseinėliu, kuriame kadaise plaukio- jo auksinės žuvelės ir žydėjo lelijos. Fontaną buvo su- manyta įkurdinti parko centre, kad būtų tarsi saulutė, o visi nuo jo besidriekiantys takeliai – tarsi saulės spin- Piliakalnis datuojamas I tūkst. vid. – XIV a. Ant duliukai. Ne vieną priverčia nusišypsoti sode dūkstan- jo stovėjo medinė Alytaus pilis. čios voveraitės. Jame auga 55 medžių bei krūmų rūšys.

Radžiūnų piliakalnis yra Vidzgirio botaniniame Kurorto parkas įkurtas 1930 m. natūraliame pu- draustinyje. Jei tikėsime legendomis – piliakalnį su- šyne. Pasivaikščiojimo takais galima pasiekti Nemu- no senvagėje susiformavusius Didįjį ir Mažąjį Daili- dės ežerus. Čia įreng- tas paplū- pylė du broliai kunigaikščiai, kad galėtų apsiginti dimys, nuo priešų. mediniai Piliakalnis datuojamas I tūkst. vid. – II tūkst. pr. lieptai, Netoli piliakalnio įsikūręs nuotykių parkas „Tarza- dviračių nija“. takai, pavėsinės su laužavietėmis, treniruoklių aikštelės ir po- ilsio zonos. Rotušės aikšte 1990 m. pervadinta nuo 1954 m. Alytaus centre buvusi trikampė Kom- Jaunimo parkas įkurtas 1982 m., kurio savitumą pabrėžia

8 9 metalo plastikos skulptūrų kompozicija bei puošnūs Šv. Kazimiero bažnyčia gėlynai. Parke suformuotas ir įrengtas dviračių, pėsčiųjų Varėnos g. 24A, Alytus, tel. +370 315 51 019 takų tinklas, apšviesti takeliai, įrengtos dvi modernios vai- 1904 m. pašventinta kaip Pakrovskajos cerkvė, po Pirmojo pasaulinio kų žaidimo, riedlenčių-riedučių aikštelės, mankštų takas. karo cerkvė rekonstruota į bažnyčią. Sovietmečiu joje buvo druskos sandė- lis, vėliau – įsikūrė mašinų gamyklos klubas. Atgimimo laikotarpiu bažny- Likiškių parkas pradėtas sodinti 1994 m. Šalia par- čia grąžinta tikintiesiems. ko pastatytas pirmasis Lietuvoje paminklas 1979-1989 m. Afganistano kare žuvusiems lietuviams. Pagerbiant Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pa- šių žmonių atminimą greta pasodinta ąžuolų giraitė galbos bažnyčia „Kabulo ašara“. Jurgiškių g. 4, Alytus, tel. +370 315 25 552 Naujausia miesto bažnyčia, konsekruota 2001 m., Skandinavijos baž- Alytaus miesto teritorijoje driekiasi 452 ha Vidzgirio nyčioms būdingu eksterjeru. miškas – unikalus gamtos kampelis, kuriame veši plačiala- piai bei griovų ir šlaitų miškai, skroblynai, ąžuolynai, didelę Buvusi Alytaus miesto sinagoga botaninę vertę turintys retieji augalai, gyvena daug saugomų Kauno g. 9, Alytus gyvūnų rūšių. Didžioji miško dalis 1960 m. buvo paskelbta Pastatyta XX a. pradžioje, veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Pokario botaniniu draustiniu. Čia įrengti pažintiniai gamtiniai takai. metais joje buvo druskos sandėlis ir gamybinės patalpos. Vėliau – mėgin- ta įrengti elektrografijos cechą, tačiau miesto bendruomenė užprotestavo. Alytaus gy- Šiuo metu pastatas yra uždarytas. Prie sinagogos yra buvęs rabino namelis. nybinis įtvir- tinimas – I Šaulių namai fortas (Putinų S. Dariaus ir S. Girėno g. 10, Alytus g., Alytus). XIX a. pab. carinė Rusija, kuriai tuo metu 1938 m. baigti statyti modernūs, erdvūs Antano Juoza- priklausė dabartinės Lietuvos teritorija, ėmėsi stiprinti va- pavičiaus – pirmojo karininko, žuvusio nepriklausomybės karines savo sienas. Alytus buvo paskelbtas III klasės tvir- kovose, – vardo šaulių namai vadinti kurhauzu (tuo metu tove (vienintelė Lietuvoje): nutiesti plentai, geležinkelis, Alytus turėjo miesto kurorto statusą). Pirmame aukšte buvo pastatytos kareivinės. Pirmasis fortas pradėtas statyti 1887 įrengta didelė salė su scena, vestibiulis, valgykla bei veranda. m. Jis geriausiai išlikęs iki mūsų dienų, ketvirtasis fortas menkai išliko, antrasis ir trečiasis – sunaikinti. Veranda priklausė restoranui, kuriame vakarais grojo džia- Fortai buvo ne mūriniai, o supilti iš žemių, sutvirtinus akmenimis ir medžiu. zas. Antrame aukšte įsikūrė šaulių klubas, A. Juozapavičiui skirtas muziejus, rūsyje – mankštos salė. Sovietmečiu čia vei- Bažnyčios mieste ir rajone būna atidarytos mišių metu, kė kultūros na- kitu laiku dėl apsilankymo reikia tartis atskirai. mai. Atgavus nepriklausomybę, pastatas grąžintas Alytaus šaulių rink- Šv. Liudviko bažnyčia tinei. Panemuninkėlių g. 7, Alytus, tel. +370 682 68 176 Pirmą kartą bažnyčia pastatyta 1524 m. Jai sudegus, 1818 m. Žalioji gimnazija iškilo mūriniai klasicizmo stiliaus maldos namai. Tai pats seniau- S. Dariaus ir S. Girėno g. 27, Alytus sias pastatas Alytuje. Bažnyčios varpinėje skamba 1669 m. žymaus Pirmoji gimnazija Alytuje buvo įkurta 1919 m., tačiau varpų meistro Jono Delamarso nulietas varpas. tuomet dar netu- rėjo savo pastato. Šv. Angelų Sargų bažnyčia 1925 m. gimna- Savanorių g. 14, Alytus, tel. +370 315 52 238 zistai atvėrė šio, pastatyto iš buvusių carinių kareivinių, pastato Pastatyta 1830 m. vietoje XVII a. čia stovėjusios Šv. Onos ko- duris. Šiandien čia įsikūrusi dailiųjų amatų mokykla. Moky- plytėlės. Dabartinis bažnyčios interjeras neobarokinis, todėl spal- kloje rengiami edukaciniai užsiėmimai, veikia mokinių darbų vingas ir puošnus. Bažnyčios šventoriaus kapinėse palaidota daug parduotuvėlė. miestui ir Lietuvai nusipelniusių žmonių, vienas iš jų – Antanas Juozapavičius, pirmasis karininkas žuvęs nepriklausomybės kovo- Laisvės angelo paminklas (aut. A. Aleksandravičius) – tai se. pagarbos ir atminimo ženklas žuvusiems už Lietuvos nepri-

10 11 klausomybę. Paminklui teko atlaikyti kelis gamtos ir istorijos išbandy- Alytų okupavus vokiečiams, Vidzgirio miške, buvo šaudomi ir laidojami ben- mus: 1934 m. skulptūra subyrėjo trenkus žaibui (atstatyta po trejų metų), druose kapuose žydų tautybės žmonės. 1993 m. kovo 18 d., po rekonstrukci- o 6-ajame dešimtmetyje buvo nugriauta politiniais sumetimais. Šiandie- jos, Vidzgirio miške buvo atidengtas memorialas žydų aukoms atminti. nis Laisvės angelas Alytų papuošė 1991 m. Skulptorius J. Meškelevičius atkūrė skulptūrą, o skulptorius J. Blažaitis – paminklo bareljefus. Poeto Anzelmo Matučio medžio skulptūrų parkas. Greta vaikų poeto Anzelmo Matučio memorialinio muziejaus (Anzelmo Matučio g. 8, Alytus) Kurorto parke stovi memorialas „Nurimęs varpas“ (aut. S. Žirgulis, augančiame pušyne žaismingai pabirusios medinės skulptūros. Jas dovanojo 2007 m.), skirtas politiniams kaliniams ir tremtiniams, Dainavos apygar- nuo 2012 m. kas antri metai vykstančio tarptautinio medžio drožėjų simpo- dos partizanams, 1941 metų birželio 22-28 d. Lietuvos kariuomenės su- ziumo, vadinamo vis kito poeto eilėraščių rinkinio pavadinimu, dalyviai. kilėliams pagerbti.

Skulptūra „Žiedas“ (aut. T. K. Valaitis, 1982 m.). ALYTAUS RAJONAS Jaunimo parko metalo plastiko skulptūros. 1984 m. skulptorių gru- Alytaus rajonas, padalintas į 11 seniūnijų, įsikūręs gražioje Pietų Lietuvos teritorijoje. Čia tekanti pė, vadovaujama didžiausia šalies upė Nemunas skiria rajoną į dvi dalis, bei savo krantuose palieka plytėti didžiulius N. Nasvyčio ir miškų masyvus. Alytaus vyriau- Kaip administracinis vienetas, Alytaus rajonas įkurtas 1950 m. Tačiau tiek didesni, tiek mažesni siojo dailininko miestai, miesteliai ir kaimai savo istoriją skaičiuoja nuo senesnių laikų. Kai kurių praeitis siekia ne A. Stankevičiaus, vieną šimtmetį. sukūrė pirmąją Lietuvoje metalo plastikos skulptūrų kom- Alytaus rajonas didžiuojasi turtingu kultūros paveldu, tradiciniais renginiais ir amatais bei nuostabiu poziciją, savo ryškiomis spalvomis suteikiančią savitą veidą gamtovaizdžiu, tinkamu tiek ilsėtis, tiek keliauti. Čia tyvuliuoja daugiau nei 70 ežerų, plyti miškai, Jaunimo parkui. Parką puošia 8 lietuvių autorių sukurtos ir seniausia valstybės saugoma teritorija Lietuvoje – Žuvinto biosferos rezervatas, Dzūkijos nacionalinio 2 vėliau padovanotos užsienio autorių skulptūros. parko, Metelių ir Nemuno kilpų regioninių parkų dalys. Atvykę į šį kraštą rasite nuostabią gamtą, vaišingus žmones, senuosius amatus ir modernias verslo Skulptūra „Jaunystė“ įmones, tradicijas ir šiuolaikiškumą. (aut. Š. Šimulynas, 1992 m.). Alytaus rajono savivaldybė, Pulko g. 21, LT-62133 Alytus, tel. +370 315 55 530, www.arsa.lt Skulptūra „Patrimpas“ (aut. J. Meškelevičius, ALYTAUS SENIŪNIJA 1994 m.) vaizduoja senovės Alytaus seniūnija – priemiestinė Alytaus teritorija, kurioje aktyvios vietos bendruomenės, vyksta in- baltų dievą Patrimpą. tensyvus kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas. Dalį seniūnijos užima Nemuno kilpų regioninio parkas.

Paminklas mokytojui Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčia Kaziui Klimavičiui (aut. Nemuno g. 22, Rumbonių k., Alytaus sen., Alytaus r., A. Pivoriūnas, 1989 m.). tel. +370 315 25 552 Pastatyta 1795 m. Nedidelė medinė Paminklinis „Normandija-Nemunas“ bažnyčia yra liaudies architektūros for- (1981 m.) skirtas legendinės prancūzų eskadrilės, kuri An- mų, turi klasicizmo elementų, bebokš- trojo pasaulinio karo metu kilo į kilo į karines užduotis iš tė, stačiakampio plano, halinė, su šešių netoli esančio kolonų portiku. Ne vienas pastebi, jog ji aerodromo, tarsi nedidukė medinė Vilniaus arkika- atminimui. tedros kopija. Greta yra medinė varpinė.

Žydų me- Rumbonių kapinėse yra vienas išskirtinis paminklas – grafaitės Jadvygos Ko- morialas. An- revaitės kapo balto marmuro paminklas, paskelbtas respublikiniu dailės pa- trojo pasauli- minklu. Mirus dukrai grafas Varšuvoje užsakė sukurti paminklą žymiam lietuvių nio karo metu kilmės skulptoriui Pijui Velionskiui.

12 13 Kapinėse yra Lietuvos nepriklausomybės kovų savanorių Prie bažnyčios esančiose kapinėse yra Lietuvos partizanų kapas kapai. taip pat šiose kapinėse palaidotas Dainavos apygardos Adolfo Ra- manausko-Vanago kuopos būrio vadas Juozas Kazlauskas-Klevas. Rumbonių piliakalnio legenda porina, kad ant jo stovė- jusios pilies rūsiuose ėjo paslaptingi požeminiai urvai net po Poteronių piliakalnis vietinių gyventojų vadinamas Milžinų Nemunu. Jie vin- kalnu, įrengtas Alovės upelės dešiniojo kranto kyšulyje, Poteronių giavo keletą kilo- kaime. Legenda pasakoja, kad vidurnaktį piliakalnio viršūnėje pa- metrų ir jungėsi su sirodydavo baltais drabužiais vilkinti vaidilutė, kūrendavo ugnį, Punios pilimi. Ir verkdavo ir aimanuodavo. Gaidžiams pragydus – pranykdavo. Punios pilies 1336 Piliakalnis datuojamas I tūkst.-II tūkst. pr. m. kryžiuočiai ne- Alovės seniūnija, Jaunimo g. 1, Alovės k., Alovės sen., Alytaus r., tel. +370 315 43 272, būtų įveikę, jei nebūtų suradę šių požeminių kelių, kuriuos el. p. [email protected] parodė išdavikas, susigundęs siūlomais turtais. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pr. BUTRIMONIŲ SENIŪNIJA Punios šilas, apglėbtas 19 km ilgio Nemuno kilpos, pri- 1720 m. vadinami miesteliu, įsikūrusiu svarbių kelių iš Vilniaus į Alytų ir Punią san- klauso Nemuno kilpų regioniniam parkui. Tai vienas iš seniau- kryžoje. Kelių sankirtoje susiformavusi trikampė aikštė, kuri šiandien yra vienintelė tokia Lietuvoje, ir sių ir gražiausių Lietuvos miškų, kuriame auga aukščiausia Lie- kartu su miestelio centrinės dalies gatvių tinklu paskelbta Lietuvos urbanistikos paminklu. Jos atvaiz- tuvos pušis (43 m), storasis ąžuolas (kamieno apimtis 5,50 m), das puošia ir miestelio herbą. natūralia alėja išsirikiavę šimtamečiai, Lietuvos kunigaikščių ir istorinių įvykių vardais pavadinti, ąžuolai. Nemuno pakrantėje Butrimonių Švenčiausiojo Išganytojo bažnyčia yra geomorfologinis paminklas Panemuninkų skardis. Šilas – Margirio g. 22, Butrimonys, Alytaus r., tel. +370 611 54 406 patikima saugomų augalų ir gyvūnų rūšių buveinė. Čia galima Statybų kertinis akmuo buvo pašventintas 1906 m., ta- rasti skulptūrų parką „Žaltės slėnis“ – senojo, pagoniško tikė- čiau prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas sustabdė tolimes- jimo interpretaciją. nius darbus. Vienabokštė, masyvi bažnyčia baigta statyti 1926 m. Bažnyčia turi romantizmo stiliaus elementų. Joje Lietuvos partizanų „Dainavos“ apygardos štabo vadavietės bunkerio maketą Punios šile atkūrė yra vertingų XIX a. I p. tapybos ir liaudies dailės darbų. (1992 m. atstatytas, šiek tiek mažesnis už originalą) buvęs partizanas, po bunkerio susprogdinimo išlikęs gyvas, Juozas Petraška-Patrimpas. Bunkeris buvo įkurtas kalnelio šlaite, prie kurio tekėjo upe- Butrimonių žydų senosiose kapinėse buvo laidojama lis-šaltinėlis, kuris ir žiemą neužšaldavo, juo vyrai pasiekdavo į bunkerį. nuo XVIII a. iki 1941 m. Šiaurinėje kapinių dalyje yra at- 1947 m. enkavedistams apsupus apygardos štabo bunkerį, vadas Dominykas Jėčys-Ąžuolis ir 3 par- minimo paminklas holokausto aukoms (čia buvo nužudyta tizanai žuvo, dar 4 partizanai buvo apsvaiginti granatomis ir suimti gyvi. daugiau kaip 50 Butrimonių žydžių) su įrašais lietuvių ir hebrajų kalbomis. Paminklas pastatytas 1999 m. (aut. skulpt. Audrius Janušonis). Alytaus seniūnija, Užubalių g. 3, Miklusėnų k., Alytaus r., tel. +370 315 70 804, el. p. [email protected] Miestelio kapinėse yra partizanų žuvusių už Tėvynę 1944-1949 m. kapas ir Kmieliauskų šeimos antkapinis paminklas (aut. A. Kmieliauskas), kurie įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. ALOVĖS SENIŪNIJA Alovės seniūnija įsikūrusi šalia vaizdingo Alovės ežero. Šaltinių teigimu, 1690 m. Alovėje mirė Lie- Gerulių kaime dunkso Gerulių piliakalnis dar Zamkumi vadinamas. Jo rytinę dalį apardęs apkasas tuvos didysis kancleris Marcijonas Aleksandras Oginskis. ir dvi duobės, 1916-1917 m. vokiečių karininkų kasinėjimų 2008 m. Alovei buvo suteiktas herbas, kurio skydas perkirstas sidabrine juostele į mėlyną ir raudoną žymės. Piliakalnio šlaitai statūs, 12-13 m aukščio. laukus, viršutiniame vaizduojama auksinė Dievo Apvaizdos akis, apačioje – trys sidabriniai bezantai Piliakalnis datuojamas I tūkst. vid. – II tūkst. pr. (monetos). Šiose vietose yra rastas ne vienas lobis. Klydžionių kaime 1941 m. dviejose vietose buvo žudomi Alovės Švč. Trejybės medinė bažnyčia žydų tautybės žmonės. Jie palaidoti masinėse kapavietėse, ku- Alovėlės g. 28, Alovės k., Alovės sen., Alytaus r., rias skiria 600 m atstumas. Vienoje iš kapaviečių pastatytas tel. +370 315 43 234 paminklas. Pastatyta 1802 m., jai būdingi klasicizmo ir baroko bruo- Butrimonių seniūnija, Vytauto a. 31, Butrimonys, Alytaus r., žai. Šalia bažnyčios stovi medinė varpinė. tel. +370 315 61 486, el. p. [email protected] 14 15 DAUGŲ SENIŪNIJA Aukakalnis Doškonių kaime (3,5 km nuo Daugų). Iš trijų Daugai pirmą kartą paminėti 1384 m. Čia buvo Lietu- pusių į plokščią piramidę panašią kalvą juosia Daugų ežeras. Pa- vos kunigaikščių rezidencija. Kai kurie istorikai mano, kad gonybės laikais čia buvo aukojamos aukos. Archeologai aptiko Jogaila medžiodamas Dauguose susitiko su kryžiuočiais ir I tūkst. senovės gyvenvietės liekanų. Šiandien, gerai įsižiūrėjus į sudarė slaptą sutartį, kuria pasižadėjo neremti Kęstučio. kalno šlaitus, galima pamatyti smulkių pilies liekanų akmenėlių. Daugai – Alytaus krašto rekreacinė zona. Didžioji miesto dalis pasklidusi Didžiulio (Daugų) ežero pusiasalyje. Tai vie- Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę Meškučiuose. Jis nas didžiausių Dzūkijos ežerų, pamėgtas poilsiautojų, žvejų. sumanytas pastatyti 1928 m. vasario 16 d., minint Lietuvos Daugų istorinis centras – urbanistikos paminklas. nepriklausomybės 10-metį. Iniciatoriai buvo Meškučių šaulių būrys. Paminklas iškilmingai atidengtas ir pašventintas 1928 m. gegužės 18 d. 1956 m. vasario 16 d. Senojoje miestelio dalyje yra medžiais apaugęs Šventapetrio kalnelis – kadaise buvęs piliakalnis. du kaimo gyventojai netoli paminklo augančiame berže iškėlė Lietuvos trispalvę. Jie buvo susekti, Vėliau, kaip manoma, ant jo pastatyta pirmoji Daugų bažnyčia, dabar čia stovi medinis kryžius. suimti ir nuteisti kalėti. Apie 1960 m. paminklas slapta nugriautas ir užkastas. 1989 m. pavasarį kai- mo vyrai paminklo likučius su plokšte atkasė ir paminklą atstatė. Aptvėrė medine tvorele. Paminklas Dievo Apvaizdos bažnyčia atidengtas ir pašventintas 1989 m. gegužės 27 d. Maironio g. 6, Daugai, Alytaus r., tel. +370 687 19 717 Mūrinė trijų navų, bebokštė, turi gotikos, klasicizmo ir ba- Paminklas Lietuvos nepriklausomybės 20-mečiui pastatytas 1939 m. Doškonių k. gyventojų roko stilių bruožų, pastatyta 1858-1862 m. Greta bažnyčios A. Rūkštelio ir P. Sabaičio iniciatyva Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečiui paminėti. Sovietme- yra varpinė. čiu nebuvo nugriautas. Daugų seniūnija, S. Neries g. 3, Daugai, Alytaus r., tel. +370 315 69 100, el. p. [email protected] Senosios Daugų žydų kapinės veikė iki Antrojo pasaulinio Turizmo informacija, tel. +370 315 69 647 karo. Netaisyklingo ovalo formos ir 1,8 ha plotą užimančiose kapinėse stovi du paminklai. KROKIALAUKIO SENIŪNIJA Lietuvos partizanų kapas ir paminklas Daugų miestelio kapinėse. Jis yra prieš centrinių kapinių Vietovės atsiradimas siejamas su XVI a. įkurtu dvaru, kuriame buvo auginami žirgai Lietuvos kuni- vartus. 1990 m. čia buvo perkelta 24-ių partizanų, nužudytų pokario metu, palaikai. 1992 m. pa- gaikščiams. Žirgas pavaizduotas ir seniūnijos herbe. šventintas paminklas – ąžuolinis kryžius, abipus kurio yra ąžuolinės sienelės su partizanų pavardėmis, vardais, gimimo ir žuvimo metais. Daugų apylinkėse yra ir daugiau partizanų atminimą įamžinančių Krokialaukio Atsimainymo mūrinė bažnyčia vietų. Taip pat šiose kapinėse yra Lietuvos nepriklausomybės kovų savanorių kapai. Žuvinto g. 8, Krokialaukis, Alytaus r., tel. +370 315 68 244 Pastatyta 1872 m. Prabėgus dvidešimt septyneriems me- Daugų apylinkėse, Bukaučiškėse II, yra buvusio Vasario 16-osios tams ją konsekravo vyskupas Antanas Baranauskas. Bažnyčia Akto signataro, kunigo, ministro pirmininko, kariuomenės kapeliono dvibokštė, su žemesne stačiakampe apside ir prie jos esančio- Vlado Mirono dvaro XIX a. raudonų plytų romaninio stiliaus su mis zakristijomis, trimis altoriais. Krokialaukio Atsimainy- neogotikos elementais Bukaučiškių dvaro koplyčia-mauzoliejus. mo bažnyčios altoriai ir varpas yra įtraukti į Nekilnojamųjų Koplyčios rūsyje, šonuose, įrengtos nišos, kuriose buvo laidojami dva- kultūros vertybių registrą. rininkai. Išplėštos. Netoli koplyčios-mauzoliejaus yra buvusio dvaro vieta, su menkai iš- likusiomis sunykusio statinio detalėmis (siena, pamatai). Ūdrijos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia Koplyčios g. 22, Bukaučiškių k., Birutės g. 8, Ūdrijos k., Krokialaukio sen., Alytaus r., Daugų sen., Alytaus r., tel. +370 315 52 238 tel. +370 687 19 717 Pastatyta 1924 m. Tai tinkuoto mūro, turinti neorenesansinių bruožų, stačiakampio plano, bazilikinė, dvibokštė, su pusapskri- Žvirgždėnų pušis (Žvirgž- te apside bažnyčia. dėnų k., nuo Daugų 3 km). Pasakojama, jog prie šios pušies senovėje mėgo sėdėti elgetos ir prašyti išmaldos iš pravažiuo- Santaikos Kristaus Karaliaus bažnyčia jančiųjų. Numesti pinigėliai neretai tiesiog paskęsdavo kelio Santaikos g. 19, Santaikos k., Krokialaukio sen., Alytaus r., dulkėse, todėl jų galima rasti ir šiais laikais. Pušies kamienas tel. +370 315 47 139 yra 1 m skersmens ir 13 m aukščio. Žvirgždėnų pušis 1960 m. Pastatyta 1929 m., medinė, tradicinio gyvenamojo namo paskelbta gamtos paveldo objektu. formos, stačiakampio. Šventoriuje stovi medinė varpinė. 16 17 Dapkiškių dvaras Datuojamas I tūkst. vid. – II tūkst. pr. Nuo piliakalnio 350-450 m atstumu yra III-V a. pilkapynai. S. Konarskio g. 24, Dapkiškių k., Krokialaukio sen., Alytaus r. Ne vienas tyrinėjęs piliakalnį pastebėjo, jog jis greičiausiai buvo skirtas ne gynybos, o kulto reikmėms. 1808 m. kovo 5 d. šiame dvare gimė 1831 metų sukilimo dalyvis Simonas Konarskis. Sušaudytas 1839 m. vasario 27 d. Vilniuje. Šiuo metu dvaras privati nuosavybė. Kaukų ir Obelytės piliakalniai. Vienas šalia kito esantys piliakalniai – bendras kompleksas. Pagrindinis Kaukų pilia- Krokialaukio seniūnija, Vytauto g. 1, Krokialaukis, Alytaus r., tel. +370 315 68 381, kalnis, dar minimas Obelytės ir Obelytės-Pranevičių vardais, el. p. [email protected] įrengtas Peršėkės upelio kairiojo kranto vingyje, esančioje aukštumoje. MIROSLAVO SENIŪNIJA Į vakarus nuo Kaukų piliakalnio, Peršėkės dešiniojo kranto Šių vietovių gyventojai iki XIII a. buvo jotvingių gentys. Lietuvai kariaujant su Kryžiuočių ordinu aukštumos kampe, įrengtas kitas (dabar beveik sunaikintas) apylinkės dėl nuolatinių karo žygių tapo negyvenamos. Tik XVI a. vėl pradėjo kurtis gyventojai. Obelytės piliakalnis. Šis piliakalnis, dar minimas Zomkaus ir Nugaros vardais, buvo gana didelis. Miroslavo Švč. Trejybės bažnyčia Kaukų ir Obelytės piliakalnių kompleksas gyvavo nuo I tūkst. pr. iki XI a., kai buvo sunaikintas Vienuolyno g. 2A, Miroslavas, Alytaus r., tel. +370 687 56 093, greičiausiai per Kijevo Rusios kunigaikščių karinį žygį prieš jotvingių gentis. www.miroslavoparapija.lt 1763 m. Miroslave buvo pastatyta medinė bažnyčia ir mari- Papėčių piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje į šiaurę nuo jonų vienuolynas. 1835 m. bažnyčia sudegė. Pastatyta laikina, Metelių ežero. Datuojamas I tūkst. Nuo Papėčių piliakal- 1847 m. – nauja mūrinė bažnyčia ir vienuolyno rūmai. Vie- nio atsiveria vaizdas į didžiuosius Dzūkijos ežerus: Metelį, nuoliai marijonai įsteigė mokyklą. 1864 m. vienuolynas buvo Obeliją, Dusią. uždarytas. 1914 m., Pirmojo pasaulinio karo metu, atsitrauk- dami Rusijos kareiviai bažnyčią susprogdino. 1917 m. pareng- Olakalnis su ko- tas bažnyčios atstatymo projektas, o darbai pradėti 1918 m. plyčia – buvęs aukų Bažnyčia baigta statyti 1929 m. kalnas yra Bendrių kaime. Ant šio kal- Balkasodžio koplyčia. Pastatyta apie 1887 m. buvusio no stovinti balta koplyčia vaizduojama Miroslavo herbe. Kada dvaro kapinėse. Koplyčios viduje buvo altorius, langus puo- ji buvo pastatyta ir kas pastatė sunku atsakyti – ant keturių šė vitražai, ant sienų kabojo paveikslai, ant palangės stovėjo mūrų stulpų, užsibaigiančių mūro skliautais, buvo uždengtas Švč. Mergelės Marijos statula. Grindys buvo iš juodojo ir stogas, o viduje į žemę įkastas medinis kryžius. Pasakojama, baltojo metlacho plytelių. Po koplyčia įrengtas laidojimo kad pagonybės laikais čia buvo aukojamos įvairiausios aukos rūsys su cilindriniais skliautais. Po Antrojo pasaulinio karo dievams. pastatas buvo apleistas ir neprižiūrimas, vagiami koplyčios daiktai, niokojama, išplėšti laidojimo rūsiai. Žilvios piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Žilvios upe- lio kairiajame krante, Pupasodžio kaime. Dar vadinamas Kurnėnų mokyklos statinių kompleksas (mokykla ir vėjo Pupasodžio bei Tolkūnų vardais. jėgainė) Datuojamas I tūkst. vid. – II tūkst. pr. Draugystės g. 2, Kurnėnų k., Miroslavo sen., Alytaus r. Vienintelė iš Amerikos atplukdyta Lietuvos mokykla. Di- Raudonasis akmuo (sunkiai surandamas). Virš žemės džiuma statybinių medžiagų (net mokyklos langų stiklai) buvo paviršiaus esančios dalies) aukštis – 2,45 m, ilgis – 3,23 m, gabenamos iš Čikagos (JAV). Beveik visas mokyklos statybos plotis – 3,11 m; didžiausia horizontali apimtis – 10,15 m. išlaidas (skyrė 160 tūkst. litų) finansavo po studijų JAV apsi- Riedulys netaisyklingos formos, su nusmailėjusiu viršumi (ketera). gyvenęs kurnėniškis Laurynas Radziukynas. Pirmasis skambu- Raudonasis akmuo 1964 m. paskelbtas gamtos paminklu. tis čia nuskambėjo Riedulys pūpso Alytaus miškų urėdijos Sudvajų girininkijos, Balkasodžio 1936 m. Mokykla pušyno 44 kvartalo 15 sklype, Norūnų miške. veikė iki 2008 m., šiuo metu pastatas nenaudojamas. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Miroslavo apylinkių neaplenkė nei trėmimai į Sibirą, nei partizaninis judėjimas. Šiems įvykiams įamžinti Dirmiškių piliakalnis įrengtas miške netoli Dirmiškių Peršėkininkuose yra pastatytas paminklas šio kaimo stalinizmo represijų kaimo. Šlaitai statūs, iki 6 m aukščio. aukoms atminti (aut. Vl. Krušna).

18 19 Miroslave, A. Žmuidzinavičiaus g. tarp 4 ir 6 namų, Klintinių tufų atodanga (sunkai surandama) yra Nemunaičio greta yra du paminklai: vienas skirtas pagerbti Dai- k., Nemunaičio sen., Nemuno upės slėnio dešiniajame krante, Su- navos apygardos partizanus, kitas – įamžina žuvusių dvajų girininkijoje. Šios atodangos vaizdingiausios ne tik Alytaus partizanų atminimą. rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Bendras atodangų ilgis yra 900 m, plotis 20-30 m, aukštis 1,2-10 m. Jose matyti sluoksniais išakėjęs Paminklas (stogastulpis) knygnešiui Kazimierui balsvas, pilkas, rudas klinčių tufas. 1987 m. atodanga paskelbta Stasiukynui (aut. Vl. Krušna) pastatytas jo gimtajame gamtos paminklu. kaime Peršėkininkuose. Didysis Dzūkijos Miroslavo seniūnija, Dainavos g. 7, Miroslavas, Alytaus r., akmuo pūpso Vangelonių kaimo pušyne. Tai didžiausias tel. +370 315 66 468, el. p. [email protected] riedulys Dzūkijoje ir devintas pagal dydį Lietuvoje. Akmuo yra netaisyklingos formos, vietomis padūlėjęs, sutrūkinė- jęs. Akmens ilgis – 7 m, plotis – 4,5 m, apimtis – 18 m. NEMUNAIČIO SENIŪNIJA 1964 m. akmuo paskelbtas gamtos paminklu. prieš daugelį amžių įsikūrė ant pušynuose skendinčio Nemuno kranto. Nemunaičio pilis minima 1384 m., nuo 1387 m. – miestelis. Šiandien Nemunaityje prie Nemuno yra įrengta Geisčiūnų k. palaukėje (4 rekreacinė zona, poilsiavietė su laužaviete ir apžvalgos aikštele. km iki Nemunaičio) auga se- noji kriaušė, kurios kamieno apimtis – 3,8 m, amžius siekia beveik 200 Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia metų. Prie jos prieš Antrąjį pasaulinį karą kaimo jaunimas rengdavo šo- Nemuno g. 25, Nemunaitis, Alytaus r., kių vakarus. 2016 m. nukentėjo nuo šiose apylinkėse sautėjusios vėtros. tel. +370 682 68 176 Greta jos auga kalninė guoba, kurios kamieno apimtis net 5,5 m, aukštis 1899-1904 m. klebono F. Baltuškos (palaidotas baž- – 24 m, o amžius – daugiau kaip 250 metų. Mūsų krašte tai tikras rekor- nyčios šventoriuje) rūpesčiu pagal inžinieriaus V. Mich- das, nes guobos gyvena iki 300 metų. nevičiaus projektą buvo pastatyta dabartinė mūrinė neo- Kriaušė ir guoba 1960 m. paskelbtos gotikinė, trinavė su aukštu bokštu ir šoniniais bokšteliais. gamtos paminklais. 1930 m. klebonas A. V. Želnia šventoriuje įrengė Lurdo grotą. Nemunaičio žydų senųjų kapinių dalis. Prieš įėjimą į kapinių teritori- Pranciškonų va- ją stovi akmens plokštė, kurios centre, juodo akmens fone, iškalta sarnamis „Čia ilsisi Nemunaičio žydų palaikai. Šventa ramybė jiems“. Prieš Vytauto g. 40, Ne- Antrąjį pasaulinį karą žydai sudarė nemažą dalį miestelio gyventojų. munaitis, Alytaus r. Nemunaičio seniūnija, Vytauto g. 44, Nemunaitis, Alytaus r., Vietos gyventojų vadinamas vienuolynu, pastatytas 1933 m. kaip tel. +370 315 41 971, el. p. [email protected] poilsio namai broliams pranciškonams. 1945 m. birželio 3-iosios naktį prie jo prisiekė 120 A. Ramanausko-Vanago vadovaujamų partizanų. PIVAŠIŪNŲ SENIŪNIJA Kryžius, stovintis netoli bažnyčios, iš betono išlietas 1934 metais. Rašytiniuose šaltiniuose Pivašiūnai minimi nuo XVII a. Žymus šis kraštas Švč. Mergelės Marijos Jį iškilmingai pašventino klebonas A. V. Želnia. Paminklą projektavo paveikslu. Per karus ir gaisrus nenukentėjęs, jis ėmė garsėti ir darbams vadovavo broliai V. ir J. Jarmalos, jiems talkino ir kiti pa- kaip stebuklingas ir XVII a. bažnytinės vyresnybės tokiu pri- rapijiečiai. Sovietmečiu kryžius nebuvo nugriautas. pažintas. Sakoma, jog stebuklinga galia ir amžiumi jis prilygsta Aušros vartų Madonos paveikslui. Pivašiūnai garsūs Žolinės 1939 m. mokytojo A. Saulevičiaus iniciatyva į Ne- atlaidais, kurie čia vyksta visą savaitę. munaitį buvo pakviestas žymus to meto skulptorius Netoli bažnyčios yra Pivašiūnų amatų centras. Greta Piva- V. Grybas. Jau po metų miestelį turėjo papuošti Pa- šiūnų, prie Ilgio ežero, įrengta poilsio zona ir paplūdimys. minklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia Tačiau pasikeitusi politinė santvarka pakeitė šiuos planus. Vietos bendruomenės iniciatyva 1989 m. ji Trakų g. 6, Pivašiūnai, Alytaus r., tel. +370 699 12 696, išlieta iš naujo ir atidengta 1990 m. vasario 16 d. www.pivasiunai.lt/parapija 20 21 Pastatyta 1825 m., medinė. Garsiausia Alytaus krašte ir vienintelė klasicistinio stiliaus Lietuvos baž- PUNIOS SENIŪNIJA nyčia, išlaikiusi ypatingą lotyniško kryžiaus struktūrą, kuriai būdinga išilginių tūrių ir kryžmos dina- Punia pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1382 m. Šią vietą buvo pamėgęs Vytautas Di- mika. Šalia stovi medinė varpinė, menininkės L. Belvertaitės 1945-1948 m. sukurta Švč. Mergelės dysis. Čia jis buvo įkūręs savo rezidenciją. Jei tikėsime flamandų keliautoju ir diplomatu, Burgundijos Marijos su kūdikėliu Jėzumi skulptūra. Bažnyčios viduje yra retai kur Lietuvoje aptinkamas apeinamas kunigaikščio patarėju Žilberu de Lanua (Guillebert de Lannoy), kuris 1412-1413 m. lankėsi LDK, altorius. Jame kabo stebuklingas Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Kardinolas Vincentas Sladkevičius jam norint susitikti su Vytautu Didžiuoju teko vykti į Punią. Čia didysis kunigaikštis per metus pra- 1988 m. vainikavo Pivašiūnų Mergelę su Kūdikiu popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis leisdavo po porą mėnesių. ir suteikė jai Nuliūdusiųjų Paguodos titulą. Priešais bažnyčią stovi varpinė, šalia šventoriaus - kapinės. Punioje prasideda Nemuno kilpų regioninis parkas. Kalvos apačioje, manoma, kad ten stovėjo ankstesnės Pivašiūnų bažnyčios, dabar - medinė tąšytų rąstų XIX a. pastatyta koplyčia. Pivašiūnų bažnyčia – vienas iš Jono Pauliaus II piligrimų kelio Lietuvoje Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia objektų (www.piligrimukelias.lt). Kauno g. 1, Punia, Alytaus r., tel. +370 315 68 680 Pastatyta 1863 m., turi baroko ir klasicizmo bruožų. Pirmoji Įkalnėje, šalia laiptų į Pivašiūnų bažnyčios šventorių, yra Rožinio džiaugsmingųjų slėpinių stotys bažnyčia Punioje pastatyta 1425 m. Pasakojama, kad ją statyti (aut. A. Judickas, 1988 m.). paliepęs Vytautas Didysis, todėl jo atminimas gerbiamas iki šių dienų – bažnyčioje greta Punios herbo kabo šio kunigaikščio Odinių (Odinčių) giminės koplyčia-mauzoliejus. Netoli portretas. Punios Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia įtraukta į Šv. bažnyčios, kitapus gatvės, senosiose kapinėse, kurios dabar jau Jokūbo kelią Lietuvoje. užstatytos namais, senosios bažnyčios vietoje XIX a. viduryje buvo pastatyta ši koplyčia-mauzoliejus. Šv. Jurgio bokšto formos mūrinė koplytėlė, skirta 1831 m. sukilimo dalyviams atminti. Manoma, jog šioje vietoje buvo pastatyta pirmoji Punios bažnyčia. Miestelį puošia 2006 m. per Žo- Punios piliakalnis yra vienas didžiausių linės atlaidus ati- ir gražiausių Lietuvoje. Stūkso jis Nemuno dengtas paminklas ir Punelės santakoje. Lietuvos Tarybos Archeologai, kruopščiai ištyrę piliakalnį, nariui, Vasario nustatė, kad XIII-XIV amžiuje ant jo stovė- 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarui kunigui jo pilis, kuri buvo sudeginta, XV amžiuje jos Alfonsui Petruliui, jis Pivašiūnų bažnyčioje klebonavo vietoje pastatyta nauja. Tačiau neprabėgus 1911-1927 m. nė amžiui sudegė ir ši, XVI amžiaus pabai- goje čia pastatyti nauji dideli rūmai. Vėliau jie tiesiog sunyko. Pivašiūnų piliakalnio legenda porina, kad ant šio piliakal- Nuo piliakalnio viršūnės atsiveria graži panorama: plati Nemuno juosta ir Punios nio senovėje buvusi šventykla ir tuomet jis nebuvęs toks aukš- šilas. tas. Čia žmonės eidavo melstis ir nešdavo kepurę žemių, taip ir supylė šį piliakalnį. Datuojamas I tūkst. Puiki piliakalnio Senosios Punios žydų kapinės yra greta Punelės upelės, leidžiantis keliu link Nemuno. panorama atsiveria juo grožintis nuo bažnyčios šventoriaus. Strielčių ir Valiūnų kaimuose yra atminimo ženklai pagerbiantys ir žymintys Lietuvos partizanų Lietuvos partizanų kovos ir žūties vieta Žemaitėlių k., kovos ir žūties vietas. Pivašiūnų sen., Alytaus r. Šioje vietoje, miško bunkeryje, iš- davus MGB agentams, 1949-03-07 kautynėse su MGB vi- Raižių mečetė daus kariuomenės 34-uoju šaulių pulku žuvo keturi Dainavos Vytauto g. 9, Raižių k., Punios sen., Alytaus r., apygardos Kazimieraičio rinktinės partizanai, tarp jų vadas V. tel. +370 686 56 801 Voveris-Žaibas. Netoli šios vietos yra Lietuvos partizano, Dainavos apygardos vado Benedikto Labė- Pastatyta 1889 m. ir vienintelė Lietuvoje veikė sovietme- no-Kariūno kovos ir žūties vieta. čiu. Statybų metu į ją buvo perkeltas sudegusios Bazorų Pivašiūnų seniūnija, Trakų g. 51, Pivašiūnai, Alytaus r., tel. +370 315 29 368, mečetės 1684 m. pagamintas minbaras (sakykla). Mečetė el.p. [email protected] medinė, stačiakampio plano, liaudies architektūros formų, ant dvišlaičio stogo yra nedidelis minareto bokštelis. Greta mečetės 2010 m. buvo pastatyti du saulės laikrodžiai. Vienas rodo vietos, kitas – Žalgirio mūšio lauko laiką. Tai vieninte- liai tokie laikrodžiai Lietuvoje. 22 23 Raižių apylinkėse yra keletas Valstybės saugomų senųjų to- SIMNO SENIŪNIJA torių kapinių. Simno miestas įsikūręs vaizdingoje vietovėje prie dviejų ežerų – Giluičio ir Simno. Tai viena anksčiau- siai Užnemunėje atsiradusių gyvenviečių. Gyvenimas šiose vietose suaktyvėjo XV a. pr. Čia buvo įkurtas Paminklas Vytautui Didžiajam Raižiuose. 2010 m. birže- Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras. 1520 m. miestelyje pastatyta renesansinio stiliaus bažnyčia. lio 26 d. netoli Raižių mečetės atidengtas paminklas Vytautui Istorinis Simno centras – urbanistikos paminklas. Mieste yra Didžiajam, minint 600-ąsias Žalgirio mūšio pergalės metines nemažai išlikusių XX a. pr. namų. (aut. J. Jagėla). Paminklas pagamintas iš granito, 5,2 m aukš- čio. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia Punios seniūnija, Kauno g. 3, Punia, Alytaus r., Kreivoji g. 3, , tel. +370 612 60 260 tel. +370 315 68 640, el. p. [email protected] Pastatyta 1520 m. ir yra labai reikšminga Lietuvos meno istori- jai. Tai vienintelė bazilikinė kryžminio plano renesansinė bažnyčia Lietuvoje ir seniausias Užnemunėje architektūrinis paminklas. RAITININKŲ SENIŪNIJA Raitininkų seniūniją, kurios centras – Makniūnai, juosia Nemuno kilpa. Pusę seniūnijos teritorijos Istorinėje Simno aikštėje stovi 2010 m. ati- užima Dzūkijos nacionalinis parkas. Seniūnijai priklauso 15 ežerų. Raitininkų vietovės minimos jau dengtas paminklas, skirtas po pasaulį išblaškytiems Simno krašto vaikams, parti- XVI a. zanams, žuvusiems, nukankintiems, sušaudytiems, ištremtiems (aut. A. Kmieliauskas). Paminklas – tai 3,80 m aukščio moters figūra simbolizuojanti sudėtingą Lietuvos pa- Ryliškių Šv. Monikos bažnyčia tirtį. Tai gali būti motina, sesuo, draugė, žmona. Nerimą dėl ateities papildo išsigandęs Bažnyčios g. 5A, Ryliškių k., Raitininkų sen., Alytaus r., tel. +370 315 43 234 vaikas, prigludęs prie moters kojų. Kunigas J. Čaplikas Ryliškiuose 1918 m. pastatė medinę koplyčią ir pradėjo laikyti pamaldas. 1924 m. buvo įsteigta parapija. 1932 m. pastatyta bažnyčia, 1953 m. sudeginta. Dabartinė pastatyta 1993 m. Simno kapinėse stovi du paminklai įamžinantys Lietuvos partizanų atminimą.

Kryžių ansamblis Klepočių kaimo tragedijai atminti pa- Simno sinagoga statytas 1990 m., truputį vėliau dar du. 1944 m. Šv. Kalėdų Vytauto g. 34, Simnas, Alytaus r. išvakarėse, siekiant įbauginti ir palaužti gyventojų pasipriešini- Pastatyta XX a. pr. Jos dešinėje pusėje, an- mą sovietinei okupacijai Alytaus apskrityje, beveik visą kaimą trame aukšte buvo žydų mokykla, o patalpa sunaikino NKVD kariuomenės baudžiamieji daliniai. Sudegi- maldai su altoriumi buvo įrengta kairėje pusėje taip, kad besi- no 21 sodybą (iš čia buvusių 32), sušaudė ar gyvus sudeginto meldžiantys visada būtų veidu atsisukę į pagrindinę Šventyklą 12 šio kaimo gyventojų. Jeruzalėje. Po Antrojo pasaulinio karo sinagogoje veikė kultū- ros namai, sporto salė. Neveikianti. Klepočių kaime, netoli Lizdų ežero yra paminklas, pagerbiantis Lietu- Paminklas sušaudytiems žydams Pošnelės miške. Antrojo pasaulinio karo metu, 1941 m. rugsėjo vos partizanų 1947 m. kovos ir žūties vietą. 12 d., šiame miške vokiečiai sušaudė 414 žydų tautybės moterų, vyrų, senelių ir vaikų. 1965 m. pager- biant šių žmonių atminimą buvo pastatytas paminklas (aut. V. Krušna). Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę Ryliškiuose pastatytas 1930 m. vietos šaulių iniciatyva. Bambininkų piliakalnis dar minimas Ąžuolinių, Ąžuolų Paminklas buvo pastatytas šalia bažnyčios, kuri praėjusio amžiaus viduryje Rago, Dambavaragio pavadinimais. Stūkso Bambenos kai- buvo sudeginta. Tuo laikotarpiu sunaikinta ir paminklo cokolyje įrašyta dedi- riajame krante. Piliakalnio aikštelė ovali, joje yra kultūrinis kacija žuvusiems. 1989 m. vasarą paminklą atnaujino tautinės bendrijos „At- sluoksnis, rasta lipdytos ir žiestos keramikos. Vietomis šlaitai mintis“ nariai. siekia 6-7 m aukščio. Datuojamas I tūkst. vid. – II tūkst. pr. Pora kilometrų nuo Simno nutolusiame Mergalaukyje vie- Piliakalnio piliakalnis įrengtas atskiroje Piliakalnio kaimo kalvoje, labai noje ant kaimo kalvelių yra Pirmojo pasaulinio karo vokie- apardytas ariant ir aikštelėje buvusio trianguliacijos bokšto. Datuojamas I čių karių kapinės, o pačiame jų centre – leitenanto Ernsto Vurchės (Ernst Wurche) kapas. Šis karys tūkst. buvo žymaus vokiečių rašytojo ir poeto Valterio Flekso (Walter Flex) draugas ir tapo jo romano „Kla- Raitininkų seniūnija, Mokyklos g. 28, Makniūnų k., Raitininkų sen., Alytaus r., tel. +370 315 46 989, joklis tarp dviejų pasaulių“ pagrindinio herojaus prototipu. Svarbiausias knygos veiksmas vyksta Simne el. p. [email protected] ir jo apylinkėse. Knyga yra išversta į latvių, švedų, prancūzų ir italų kalbas. Simno seniūnija, Vytauto g. 26, Simnas, Alytaus r., tel. +370 315 60 757, el. p. [email protected] 24 25 Rajone Asociacija „Panemunės dzūkai“ siūlo ekskursi- Alytaus teatras MUZIEJAI IR GALERIJOS jas dviračiais, pasivaikščiojimus su šiaurietiškomis Rotušės a. 2, Alytus, tel. +370 626 40 082, Vykstant rekomenduojame pasitikslinti Daugų kalvės ekspozicijų salė lazdomis. www.alytausteatras.lt muziejų darbo laiką. Ežero g. 5, Daugai, Alytaus r., tel. +370 687 31 328 Kauno g. 3, Punia, Alytaus r., tel. +370 687 99 294 Anzelmo Matučio memorialinis muziejus Mieste Butrimonių gimnazijos etnografinis muziejus A. Matučio g. 8, Alytus, tel. +370 315 53 172, Draugystės g. 1, Butrimonys, Alytaus r., Alytaus kraštotyros muziejus www.alytausmuziejus.lt/matutis tel. +370 315 61 386 Savanorių g. 6, Alytus, tel. +370 315 51 990 Antano Jonyno memorialinio muziejus www.alytausmuziejus.lt Punios girininkijos miško muziejus Liškiavos g. 17, Alytus, tel. +370 315 52 151, Nemuno g. 82, Punios girininkija, Panemuninkų k., www.alytausmuziejus.lt/jonynas Alytaus sen., Alytaus r., tel. +370 687 20 859 Alytaus dailiųjų amatų mokykla Dailininko Antano Žmuidzinavičiaus tėviškė Ekskursijos Dauguose ir apylinkėse S.Dariaus ir S.Girėno g. 27, Alytus, Balkūnų k., Miroslavo sen., Alytaus r., Tel.: +370 315 69 595, +370 600 82 372, tel. +370 315 51 032, www.amatai.lt tel. +370 315 60 380 +370 618 54 359, +370 610 12 990 Lėlių teatro „Aitvaras“ Kraštotyrinė etnografinė ekspozicija „Punia Ekskursijos po Punios girininkijos miško Rotušės a. 2, Alytus, tel. +370 698 13 264, amžių bėgyje“ muziejų ir Punios šilą www.leliuteatrasaitvaras.lt Alytaus r. Punios mokykla-daugiafunkcis centras, Nemuno g. 82, Punios girininkija, Panemuninkų k., Rajone Vaikų poeto Anzelmo Matučio memorialinis Kauno g. 3, Punia, Alytaus r., tel. +370 611 45 791 Alytaus sen., Alytaus r., tel. +370 687 20 859 muziejus Alovės visuomeninė bendruomenė „Susiedai“ Dailės galerija „Dainos galerija“ A. Matučio g. 8, Alytus, tel. +370 315 53 172, Ekskursijos Algimanto Žemaičio gėlininkystės Mokyklos g. 5, Alovės k., Alovės sen., Alytaus r., Vilniaus g. 1, Butrimonys, Alytaus r., www.alytausmuziejus.lt/matutis ūkyje tel. +370 678 34 109 tel. +370 625 34 123 Vilniaus g. 10, Punios k., Punios sen., Alytaus r., Poeto Antano Jonyno memorialinis muziejus tel. +370 686 84 314, www.puniosgeles.lt Amatų kiemelis „Daugų kraštas“ Liškiavos g. 17, Alytus, tel. +370 315 52 151, EKSKURSIJOS Vlado Mirono g. 2, Daugai, Alytaus r., www.alytausmuziejus.lt/jonynas tel. +370 682 51 780 Ekskursijas ir žygius po Alytaus miestą bei Alytaus kraštotyros muziejaus archeologinė apylinkes galite užsisakyti Alytaus turizmo infor- Bitininkystės edukaciniai užsiėmimai ekspozicija macijos centre. Kaimo turizmo sodyba „Avilys“, Naujakurių g. 4, Ra- Jiezno g. 2, Alytus, tel. +370 607 81 776 S. Dariaus ir S. Girėno g. 1, Alytus, džiūnų k., Alytaus sen., Alytaus r., tel.: +370 611 24 692, tel.: +370 315 52 010, +370 687 07 703, +370 611 24 693 www.alytus-tourism.lt Ekologiškas šaltalankių ūkis „Gintarinė uoga“ Domantonių g. 17, Venciūnų k., Alovės sen., Alytaus r., Ekskursijos Nemunaityje ir apylinkėse tel. +370 626 44 522, http://gintarineuoga.lt Tel. +370 686 87 195 Kančėnų bendruomenė Ekskursijos Punioje Mokyklos g. 6, Kančėnų k., Daugų sen., Alytaus r., Tel. +370 687 99 294, +370 315 68 683, tel. +370 698 40 768 +370 614 56 686 Pivašiūnų amatų centras Loretos galerija Ekskursijos Raižių mečetėje ir šimtalapio Trakų g. 33, Pivašiūnai, Alytaus r., Jaunimo g. 20, Alytus, tel. +370 656 06 705 Asociacija „Olita_Orany“ organizuoja žygius degustacija tel. +370 699 94 982 Naujoji g. 48A, Alytus, tel. +370 699 65 708 pėsčiomis ir dviračiais. Tel. +370 686 56 801 Punios Panemunės dzūko pirkia Rotušės a. 16, Alytus, tel.: +370 604 91 231, Kauno g. 3, Punia, Alytaus r., tel. +370 611 45 791 Vingio galerija +370 686 16 842, http://olitaorany.wixsite.com/tours Ežerėlio g. 24, Alytus, tel. +370 686 70 692 EDUKACINĖS PROGRAMOS Pažintinė programa-ekskursija po AB „Alita“ Mieste Galerija „22 laipteliai“ ir jos gaminamos produkcijos degustacija S. Dariaus ir S. Girėno g. 7 Alytus, Miškininkų g. 17, Alytus, tel +370 682 68 967, Alytaus kraštotyros muziejus veda archeologi- tel. +370 698 07 496 www.alita.lt jos, istorijos ir etnografijos temomis edukacinius užsiėmimus. Meno dirbinių salonas „Dzyvai“ Žygiai su Alytaus šiaurietiško ėjimo klubu S. Dariaus ir S. Girėno g. 3, Alytus, Savanorių g. 6, Alytus, tel.: +370 315 73 505, Tel.: +370 698 36 167, +370 698 25 069 +370 607 81 825, www.alytausmuziejus.lt tel. +370 315 73 591 26 27 Indėniška edukacinė programa. Programa akty- Šratasvydis. Žaidimas, kurio metu imituojami viems ir žingeidiems, apie abiejų Amerikos konti- DVIRAČIŲ NUOMA IR kariniai veiksmai. PRAMOGINĖ ŽVEJYBA nentų indėnų kultūrą, regionus, buitį, tradicijas. Tolkūnų k., Miroslavo sen., Alytaus r., Sparnuotų husarų karinio klubo ekspozicija. REMONTAS tel. +370 622 84 238, https://ffairsoft.weebly.com Gardino g.11, Meškasalio k., Raitininkų sen., Alytaus r., Mieste tel. +370 616 14 142 VIRTUALIOS REALYBĖS Dviračių remontas Sudvajų g. 37, Alytus, tel. +370 686 53 490 www.dviraciuremontas.lt KAMBARYS

Dviračių nuoma „Dropbyke“ (mobili programa) VRroom DidelėsŽuvys.lt http://dropbyke.com Ugniagesių g. 1, Alytus, tel. +370 683 22 292, Margirio g. 12, Punios k., Punios sen., Alytaus r., Rajone www.vrroom.lt tel. +370 685 75 778, www.dideleszuvys.lt Asociacija „Panemunės dzūkai“ siūlo pramo- UAB „Daugų žuvis“ PRAMOGOS SU ŽIRGAIS Dusmenų g. 59, Skabeikių k., Daugų sen. Alytaus r., ginius pasivažinėjimus paprastais ir elektriniais tel. +370 671 53 633, www.dauguzuvis.lt AKTYVUS POILSIS IR dviračiais numatytu maršrutu. PRAMOGOS Kauno g. 3, Punia, Alytaus r., tel. +370 687 99 294 MEDŽIOKLĖS Greitojo dviračių nusileidimo nuo kalno Alytaus sporto ir rekreacijos centras – sporto (downhill) trasa „Bunda kalvos“. Ši trasa ORGANIZAVIMAS salių kompleksas, 50 m ilgio aštuonių takelių ba- vienintelė Pietų Lietuvoje, skirta treniruotis seinas, 5 tūkst. vietų sporto arena. profesionaliems greitojo dviračių nusileidimo VšĮ „Alytaus miškų urėdija“ Medelyno g. 33, Alytus, tel. +370 315 52 902 Naujoji g. 52, Alytus, tel. +370 315 37 622, nuo kalno sportininkams ir mėgėjams. www.asrc.lt Punios šilas, Bundorių k., Alytaus sen., Alytaus r., Miesto stadionas, sporto salė, teniso kortai tel. +370 662 00 192 ŠUOLIAI SU VIRVE Birutės g. 5, Alytus, tel.: +370 672 29 373, Revų žirgynas Tel. +370 670 15 913, http://ropejumping.eu +370 672 29 479, www.asrc.lt Revų g. 1, Revų k., Alytaus sen., Alytaus r., tel. +370 688 86 260, www.zirgupramogos.irmas.lt Jodinėjimas žirgais ir poniais Nuotykių parkas „Tarzanija“, Radžiūnų g. 33, Radžiūnų k., Alytaus sen., Alytaus r., tel. +370 671 80 500, www.tarzanija.lt Ruminos žirgai Juočiškių k., Pivašiūnų sen., Alytaus r., tel. +370 684 41 512 VALČIŲ, PLAUSTŲ IR Uždari teniso kortai ŠAUDYMAS IŠ LANKO Pramonės g. 6, Alytus, tel. +370 698 24 705 Asociacija „Panemunės dzūkai“ siūlo pasivaži- BAIDARIŲ NUOMA Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto Lankininkų klubas „Žaliasis lankas“ nėjimus karieta ir vežimu. centre yra 25 m baseinas, povandeninės srovės, Tel. +370 620 54 145, www.zaliasislankas.lt Kauno g. 3, Punia, Alytaus r., tel. +370 687 99 294 Aleksas ir Liudmila Bagdanavičiai sauna, sporto bei treniruoklių salės. Čia galima DAŽASVYDIS, ŠAUDYMAS, Tel. +370 698 80 611 gauti profesionalių medikų konsultacijas ir visas KARTINGAI „Dzūkijos vandenis“ sveikatinimo procedūras. Uždaras kartodromas Tel. +370 686 02 052 Pramonės g. 9, Alytus, tel. +370 315 77 440, ŠRATASVYDIS Pramonės g. 21, Alytus, tel. +370 687 11751 G. Tacionis www.amrc.lt „LT Imperator“ Drift kartai. Vieninteliai Rytų Europoje šoninio Tel. +370 687 58 089 Nuotykių parke „Tarzanija“ yra skirtingo su- Tel. +370 687 30 307, http://imperator.lt slydimo Go kartingai. Irklavimo klubas „Srautas“ dėtingumo trasos suaugusiems ir vaikams, pašėlę Dažasvydis, šratasvydis, zorbingas, zorbolas Nuotykių parkas „Tarzanija“, Radžiūnų g. 33, Tel. +370 616 46 618 kalneliai, skrydis per Nemuną ir kitos pramogos. Rytmečio g. 4, Butkūnų k., Alytaus sen., Alytaus r., Radžiūnų k., Alytaus sen., Alytaus r., Radžiūnų g. 33, Radžiūnų k., Alytaus sen., Alytaus r., tel. +370 629 10 146, http://exzone.mozello.lt tel. +370 671 80 500, www.tarzanija.lt S. Guzevičius tel. +370 671 80 500, www.tarzanija.lt Tel. +370 611 30 305 28 29 Plaukimas ežeriniu luotu Daugų ežere „Vaidila“*** Miroslavo Švč. Trejybės parapijos nakvynės namai Sodyba „Sauliaus vila“ Tel. +370 610 12 990 Rotušės a. 12, Alytus, tel. +370 315 56 188, www.vaidila.lt Vienuolyno g. 2A, Miroslavas, Alytaus r., • Prie tvenkinio tel.: +370 315 66 399, +370 687 56 093, • Bendras vietų skaičius – 50 „Dzūkija“** www.miroslavoparapija.lt • Pobūvių salė – 50 vietų Pulko g. 14, Alytus, tel. +370 315 52 002, Nakvynė Miroslave • Kambarių skaičius – 8 www.hoteldzukija.lt Dainavos g. 7, Miroslavas, Alytaus r., • Pastatų skaičius – 3 „Odė“** tel. +370 600 28 262, http://nakvyne.ddns.net Nemuno g. 2, Kriaunių k., Alytaus sen., Alytaus r., Naujoji g. 8C, Alytus, tel. +370 315 32 929, www.ode.lt VO „Punios ainiai“ nakvynės paslaugos tel. +370 699 09 963 , www.facebook.com/SAULIAUSVILA Kauno g. 3, Punia, Alytaus r., tel. +370 683 68 872 „Šolena“** Alovės seniūnija Kambarių nuoma „Vigiris“ Rato g. 7A, Alytus, tel.: +370 315 21 044, Turgaus a. 3, Daugai, Alytaus r., tel. +370 650 54 210 Genutės sodyba Pramoginis plaukimas plaustu Daugų ežere +370 682 49 202, www.solena.lt • Prie Alovės ežero Poilsio bazė „Giluitis“ Tel. +370 612 74 072, http://plaustas.webs.com Svečių namai „Linas“*** • Bendras vietų skaičius – 80 Giluičio g. 13, Giluičio k., Simno sen., Alytaus r., • Pobūvių salė – 100 vietų Senoji g. 2, Alytus, tel. +370 682 65 950, Plaukimas pramoginiu laivu Daugų ežere tel.: +370 315 60 232, +370 687 90 413 • Kambarių skaičius – 8 www.motelislinas.lt Tel. +370 685 55 925 Poilsio namai „Daugų sala“ • Pastatų skaičius – 1 Svečių namai „Gilės“** Maironio g. 85, Salos k., Daugų sen., Alytaus r., Ežero g. 3, Alovės k., Alovės sen., Alytaus r., Plaukiojimai pontoniniu pramoginiu plaustu Gilių g. 9, Alytus, tel.: +370 698 76 294, +370 686 21 279 tel. +370 687 39 416, www.daugusala.lt tel. +370 610 44 650, www.genutes-sodyba.lt Nemune Nuotykių parkas „Tarzanija“, Radžiūnų g. 33, NAKVYNĖS PASLAUGOS KAIMO TURIZMO SODYBOS Sodyba „Žygutis“ Radžiūnų k., Alytaus sen., Alytaus r., Alytaus seniūnija • Netoli Ilgio ežero tel. +370 671 80 500, www.tarzanija.lt Nakvynė ir pusryčiai • Bendras vietų skaičius – 54 Suvalkų g. 53, Alytus, tel. +370 601 05 393 Sodyba „Avilys“ • Pobūvių salė – 80 vietų, pirties namelyje 20 vietų Alytaus sporto ir rekreacijos centras • Prie Nemuno ir nuotykių parko „Tarzanija“ • Kambarių skaičius – 6 • Pastatų skaičius – 2 Birutės g. 5, Alytus +370 672 29 373, www.asrc.lt • Bendras vietų skaičius – 10 • Pobūvių salė – 25 vietų Daugų g. 2, Davainiškių k., Alovės sen., Alytaus r., Apartamentų nuoma „Alytus Guesthouse“ • Kambarių skaičius – 4 tel. +370 693 12 345, www.zygutis.lt Vilniaus g. 18, Alytus, tel. +370 686 56 947, • Pastatų skaičius – 1 Naujakurių g. 6, Radžiūnų k., Alytaus sen., Alytaus r., Daugų seniūnija https://sites.google.com/site/alytusguesthouse tel.: +370 611 24 692, +370 611 24 693 KAMBARIŲ NUOMA Sodyba „Daug gėlių“ Turizmo klubas „Dzūkijos vingis“ Sodyba „Butrimiškių ranča“ • Prie Daugų ežero Tel. +370 650 26 788, www.dzukijosvingis.lt Mieste • Netoli Kavalio ežero • Bendras vietų skaičius – 34. Kambarių skaičius – 18 Alytaus kolegijos bendrabutis • Bendras vietų skaičius – 30 • Pastatų skaičius – 4 Vikingų laivo nuoma • Pobūvių salė – 40 vietų Ežero g. 11, Dvarčėnų k., Daugų sen., Alytaus r., Studentų g. 14, Alytus, tel. +370 676 41 033 Daugų irklavimo bazė, Kalvų g. 15, Salos k., Daugų • Kambarių skaičius – 2 tel.: +370 687 98 797, +370 626 44 848, sen., Alytaus r., tel. +370 670 63 878 Alytaus profesinio rengimo centro bendrabutis • Pastatų skaičius – 1 https://www.facebook.com/dauggeliu/ A. Jonyno g. 12, Alytus, tel. +370 616 34 953 Ūdrijos kelias 27, Butrimiškių k., Alytaus sen., Alytaus r., NAKTINIAI KLUBAI tel. +370 699 42 929, www.butrimiskiuranca.lt Doškonių sodyba Rajone • Prie Daugų ežero Sodyba „Dzūkijos dvaras“ „Bari“ • Bendras vietų skaičius – 30 Nakvynė ir pusryčiai „Moteliukas“ • Prie Nemuno, šalia nuotykių parko „Tarzanija“ Naujoji g. 50, Alytus, tel. +370 670 70 064 Domantonių g. 17, Venciūnų k., Alovės sen., Alytaus r., • Bendras vietų skaičius – 48 • Pobūvių salė – 30 tel. +370 626 44 522, http://gintarineuoga.lt • Kambarių skaičius – 12 „Domino“ • Pobūvių salė – 32, 50 ir 100 vietų Daugų irklavimo bazė • Kambarių skaičius – 12 • Pastatų skaičius – 3 Pramonės g. 1B, Alytus, tel. +370 652 41 444 • Pastatų skaičius – 2 Alkakalnio g. 9, Doškonių k., Daugų sen., Alytaus r., Kalvų g. 15, Salos k., Daugų sen., Alytaus r., Tarzanijos g. 1, Radžiūnų k., Alytaus sen., Alytaus r., tel. +370 616 04 152, www.doskoniusodyba.lt „Vino Tappo Lounge“ tel.: +370 614 53 715, +370 670 63 878 Ugniagesių g. 8, Alytus, tel. +370 699 99 959 tel. +370 647 77 506, www.dzukijosdvaras.lt Daugų technologijos ir verslo mokyklos bendrabutis Sodyba „Dvarčėnų dvaras“ Jaunystės g. 2, Daugai, Alytaus r., Sodyba “Saulakalnis” • Prie Suvingio ir Daugų ežerų APGYVENDINIMAS tel.: +370 315 72 790, +370 655 14 523 • Prie Nemuno • Bendras vietų skaičius – 78 • Bendras vietų skaičius – 15 Daugų Vlado Mirono gimnazijos bendrabutis • Pobūvių salė – 3 salės iki 500 vietų VIEŠBUČIAI • Pobūvių salė – 50 vietų • Kambarių skaičius – 24 (priimamos tik grupės) • Kambarių skaičius – 5 • Pastatų skaičius – 1 „Senas namas“*** Vlado Mirono g. 6, Daugai, Alytaus r., • Pastatų skaičius – 1 Suvingio g. 5, Dvarčėnų k., Daugų sen., Alytaus r., Užuolankos g. 24, Alytus, tel. +370 315 53 489, tel.: +370 686 90 732, +370 659 54 502 Praniūnų g. 5, Praniūnų k., Alytaus sen., Alytaus r., www.senasnamas.lt tel. +370 672 29 982, www.saulakalnis.lt tel. +370 698 36 777, www.dvarcenudvaras.lt 30 31 Sodyba „Dvarčėnų ežero krantas“ Nemunaičio seniūnija Punios seniūnija Stasio Slavinsko sodyba • Prie Daugų ežero • Prie Gailinto ežero • Bendras vietų skaičius – 14 „Girinio sodyba“ Sodyba „Ymilsa“ • Bendras vietų skaičius – 100 • Kambarių skaičius – 3 • Prie tvenkinio, šalia Nemuno • Prie tvenkinio • Pobūvių salė – 100 vietų • Pastatų skaičius – 3 • Bendras vietų skaičius – 21 • Bendras vietų skaičius – 36 • Kambarių skaičius – 17 Ežero g. 26A, Dvarčėnų k., Daugų sen., Alytaus r., • Pobūvių salė – 40 • Pobūvių salė – 50 vietų • Pastatų skaičius – 3 tel. +370 611 15 309 • Kambarių skaičius – 4 • Kambarių skaičius – 9 Piliakalnio g. 12, Piliakalnio k., Raitininkų sen., • Pastatų skaičius – 1 • Pastatų skaičius – 3 Alytaus r., tel. +370 685 12 255 Sodyba „Pas gandrus“ Sudvajų g. 1, Sudvajų k., Nemunaičio sen., Alytaus r., Vytauto g. 5, Raižių k., Punios sen., Alytaus r., • Prie Daugų ežero tel. +370 614 79 002, www.facebook.com/Giriniosodyba tel. +370 615 83 167, www.ymilsa.lt Viliaus Vaicekausko sodyba • Bendras vietų skaičius – 24 Sodyba „Po Uosiu“ Raitininkų seniūnija • Prie Gailinto ežero • Pobūvių salė: 2 salės 15 ir 40 vietų • Prie tvenkinio, šalia Nemuno • Bendras vietų skaičius – 36 • Kambarių skaičius – 11 • Bendras vietų skaičius – 30 Sodyba „Genutės ranča“ • Pobūvių salė – 70 vietų • Pastatų skaičius – 3 • Pobūvių salė – 30 vietų • Prie Ilgio ežero • Kambarių skaičius – 10 Gandrų g. 7, Salos k., Daugų sen., Alytaus r., • Kambarių skaičius – 8 • Bendras vietų skaičius – 60 • Pastatų skaičius – 2 tel. +370 611 79 938, www.pasgandrus.lt • Pastatų skaičius – 1 • Pobūvių salė – 70 vietų Gailinto g. 10, Galintėnų k., Raitininkų sen., „Šiaudinė sodyba“ Kalnėnų g. 28, Kalnėnų k., Nemunaičio sen., • Kambarių skaičius – 15 Alytaus r., tel. +370 685 56 650 • Prie Svetaus ežero Alytaus r., tel. +370 614 21 035, • Pastatų skaičius – 3 Gardino g. 22, Meškasalio k., Raitininkų sen., Simno seniūnija • Bendras vietų skaičius – 22 www.facebook.com/sodyba.pouosiu Alytaus r., tel. +370 686 87 259, www.genute.lt Sodyba „Burlingė“ • Pobūvių salė – 60 vietų Ramunės sodyba • Prie Dusios ežero • Kambarių skaičius – 3 • Prie tvekninio Sodyba „Pas Algirdą“ • Bendras vietų skaičius – 20 • Pastatų skaičius – 1 • Bendras vietų skaičius – 70 • Prie Gailinto ežero • Pobūvių salė – 20 vietų Dusmenų g. 27A, Kančėnų k., Daugų sen., Alytaus r., • Pobūvių salė – 25 ir 40 vietų • Bendras vietų skaičius – 84 • Kambarių skaičius – 6 tel.: +370 657 68 007, +370 614 41 247, • Kambarių skaičius – 6 • Pobūvių salė – 90 vietų • Pastatų skaičius – 2 www.siaudinesodyba.lt • Pastatų skaičius – 3 • Kambarių skaičius – 14 • Pastatų skaičius – 5 Kaštonų g. 115, Metelytės k., Simno sen., Alytaus r., Vaidos sodyba Žalioji g. 7, Einorų k., Nemunaičio sen., Alytaus r., Piliakalnio g. 18, Piliakalnio k., Raitininkų sen., tel. +370 672 92 667, www.burlinge.lt • Prie Suvingio ežero tel. +370 671 76 024, https://www.facebook.com/Ramu- Alytaus r., tel. +370 686 87 259, www.genute.lt • Bendras vietų skaičius – 18 nes-sodyba-dideliems-ir-maziems-1796793783929696/ Sodyba „Giluitis“ • Kambarių skaičius – 4 Pivašiūnų seniūnja Sodyba „Pas Robertą“ • Prie Giluičio ežero • Pastatų skaičius – 4 nameliai • Prie Gailinto ežero • Bendras vietų skaičius – 13 Suvingio g. 9A, Dvarčėnų k., Daugų sen., Alytaus r., Kupinų sodyba • Bendras vietų skaičius – 60 • Pobūvių salė – 15 vietų tel. +370 615 14 994, www.vaidossodyba.lt • Prie tvenkinio • Pobūvių salė – 60 vietų • Kambarių skaičius – 6 Miroslavo seniūnija • Bendras vietų skaičius – 70 • Kambarių skaičius – 7 • Pastatų skaičius – 1 • Pobūvių salė – 2 salės 50 ir 80 vietų • Pastatų skaičius – 2 Giluičio g. 13A, Giluičių k., Simno sen., Alytaus r., • Kambarių skaičius – 30 Piliakalnio g. 4, Piliakalnio k., Raitininkų sen., Sodyba „Atesys“ tel.: +370 616 46 956, +370 611 54 200, www.giluitis.lt • Pastatų skaičius – 4 Alytaus r., tel. +370 614 28 857 • Prie Atesio ežero Mikalavo g. 13, Mikalavo k., Pivašiūnų sen., Metelytės sodyba • Bendras vietų skaičius – 70 Alytaus r., tel. +370 699 28 907, www.kupinusodyba.lt Radzevičių sodyba • Prie Dusios ežero • Pobūvių salė – 100 vietų • Tarp Gailinto ir Galintėnų ežerų Sodyba „Meilės laiptai“ • Bendras vietų skaičius – 8 • Kambarių skaičius – 19 • Bendras vietų skaičius – 11 • Pobūvių salė – 24 vietų • Pastatų skaičius – 1 • Bendras vietų skaičius – 50 • Pobūvių salė – 25 vietų • Pobūvių salė – 80 vietų • Kambarių skaičius – 2 Ežero g. 15, Atesninkų k., Miroslavo sen., Alytaus r., • Kambarių skaičius – 4 • Kambarių skaičius – 9 • Pastatų skaičius – 1 • Pastatų skaičius – 1 tel.: +370 616 46 956, +370 611 54 200, www.atesys.lt • Pastatų skaičius – 1 Ežerų g. 1, Galintėnų k., Raitininkų sen., Alytaus r., Kaštonų g. 115, Metelytės k., Simno sen., Alytaus r., Draugystės kelias 26, Tabalenkos, k., Pivašiūnų sen., Aly- Sodyba „Vila Adrija“ tel. +370 612 95 687 tel. +370 610 33 445 taus r., tel. +370 687 72 630, www.meileslaiptai.ucoz.com • Prie tvenkinio Remeikių sodyba „Simno sodyba“ • Bendras vietų skaičius – 100 Viktorijos sodyba • Prie Gailinto ežero • Prie tvenkinio, netoli Giluičio ežero • Pobūvių salė – 120 vietų • Prie tvenkinio • Bendras vietų skaičius – 26 • Bendras vietų skaičius – 40 • Kambarių skaičius – 15 • Bendras vietų skaičius – 80 • Pobūvių salės: name – 20, pavėsinėje 50 vietų • Pobūvių salė – 70 vietų • Pastatų skaičius – 4 • Pobūvių salė – 100 vietų • Kambarių skaičius – 3 • Kambarių skaičius – 2 Nemuno g. 12, Tolkūnų k., Miroslovo sen., Alytaus • Kambarių skaičius –13 • Pastatų skaičius – 3 • Pastatų skaičius – 2 • Pastatų skaičius – 1 r., tel. +370 608 60 770, https://www.facebook.com/ Trakų kelias 35, Skraičionių k., Pivašiūnų sen., Gailinto g. 6, Galintėnų k., Raitininkų sen., K. Vanagėlio g. 52, Simnas, Alytaus r., Vila-Adrija-448540208502640/ Alytaus r., tel.: +370 618 54 228, +370 698 34 659, Alytaus r., tel. +370 650 26 788, tel. +370 676 58 758, http://simnosodyba.lt www.viktorijossodyba.lt www.dzukijosvingis.lt/lt/kaimo-turizmas 32 33 į Vinių, Turizmo informacijos centras Kauną, Nemuno kilpų Birštoną regioninis parkas Geruliai Piliakalniai: 1. Bambininkų 15. Atesninkų Nem Punios 9 2. Kaukų 16. Bazorų šilas unas 3. Papėčių 17. Daugų į Kauną Punia Butrimonys 4. Žilvios 18. Einoronių 5 5. Radžiūnų 19. Giluičių 8 43 8, 9 23 6. Alytaus 20. Krištapiškių 7. Rumbonių 21. Kružiūnų Raižiai 8. Punios 22. Laukininkų Žuvinto 7 Pivašiūnai Rumbonys biosferos į Vilnių 9. Gerulių 23. Margaravos as 32 rezervatas 7 10. Pivašiūnų 24. Nemunaičio uvint 31 21 10 11. Poteronių 25. Obelijos ež. Ž 28 7 10 12. Dirmiškių 26. Obelytės 18 13. Piliakalnio 27. Pociūniškių Ąžuoliniai 16 Kriokialaukis Ūdrija 14. Aniškio 28. Zaramciškių 1 27 14 1-10 4 į Marijampolę 37 ež. Simno Luksnėnai 26 Apgyvendinimas: ež. Giluitis 3 Santaika 6 1. „Senas namas“*** Venciūnai 1, 2, 3 30 2. „Vaidila“*** 2 6 Kančėnai Peršėkininkai 33 3. „Dzūkija“** į Kalvariją 19 Simnas 1 2, 26 5 4. „Odė“** Nuotykių parkas Daugai 39, į Varėną, 5. „Šolena“** TARZANIJA ež.40 Daugų36 15 11 24 23, Vilnių 6. Svečių namai „Linas“*** Metelių Miroslavas 8, 9 29 25 regioninis Talokiai Alovė 21 7. Svečių namai „Gilės“** 41, 17 38 parkas 20 8. Aprtamenų nuoma „Alytus Guesthouse“ 4, 5 42 9. Nakvynė ir pusryčiai Suvalkų g. 44 11 22 e 6 35 10. Nakvynė Sporto ir rekreacijos centre Papėčiai ž

. 24

Obelija

O

ež. Met 3 b 4 ež. D e 25 34

l

i Pupasodis

j Nemunaitis Kaimo turizmo sodybos: a 27 usia elys 28 19 1. „Atesys“ 25. Daugų irklavimo bazė 12 18 2. „Giluitis“ 26. Kupinų sodyba 13 22 12, 13, 14 3. „Simno sodyba“ 27. Viktorijos sodyba 15, 16, 17 4. „Burlingė“ 28. „Meilės laiptai“ 5. „Metelytė“ 29. „Dvarčėnų ežero krantas“ Noragėliai Makniūnai 6. „Vila Adrija“ 30. „Šiaudinė sodyba“ 20 7. „Sauliaus vila“ 31. „Saulakalnis“ unas Ryliškiai 8. „Avilys“ 32. „Ymilsa“

Nem 9. „Dzūkijos dvaras“ 33. Nakvynė ir pusryčiai „Moteliukas“ į Lazdijus į Leipalingį, 10. Butrimiškių ranča 34. Ramunės sodyba Druskininkus Dzūkijos 11. „Po uosiu“ 35. „Daug gėlių“ nacionalinis parkas į Merkinę, 12. Remeikių sodyba 36. Doškonių sodyba Druskininkus 13. V. Vaicekausko sodyba 37. Poilsio bazė „Giluitis“ 14. Radzevičių sodyba 38. Poilsio namai „Daugų sala“ Bažnyčios Muziejai, ekspozicijos, galerijos 15. „Pas Algirdą“ 39. Daugų technologijos ir verslo 1. Alytaus kraštotyros muziejus 16. „Pas Robertą“ mokyklos bendrabutis Maitinimo įstaigos 2. Anzelmo Matučio memorialinis muziejus 17. S. Slavinsko sodyba 40. Daugų Vlado Mirono gimnazijos 3. Antano Jonyno memorialinis muziejus Paplūdimiai 18. „Žygutis“ bendrabutis 4. Alytaus kraštotyros muziejaus archeologinė ekspozicija 19. Genutės ranča 41. Miroslavo Švč. Trejybės parapijos 5. Kraštotyrinė etnogranė ekspozicija „Punia amžių bėgyje“ Amatų centrai ir kiemeliai 20. Genutės sodyba nakvynės namai 6. Dailininko Antano Žmuidzinavičiaus tėviškė 21. Vaidos sodyba 42. Nakvynė Miroslave 7. Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centras 22. Dvarčėnų dvaras 43. VO „Punios ainiai“ nakvynės 8. Dailės galerija „Dainos galerija“ 23. „Pas gandrus“ paslaugos 9. Butrimonių gimnazijos etnogranis muziejus 24. „Vigiris“ 44. „Girinio sodyba“ 34 35 Naudinga informacija Alytaus miesto ir rajono kodas – (8 315) Tarptautinis kodas – +370 315 Informacija telefonu – 118, 1588 Pagalbos telefonas – 112 Techninė pagalba kelyje – 1888 Policija Autobusų stotis Jotvingių g. 8, Alytus Naujoji g. 17L, Alytus Tel.: 112, +370 315 55 600 Tel. +370 315 52 333

Ligoninė Centrinis paštas Ligoninės g. 12, Alytus Pulko g. 12, Alytus Tel. +370 315 56 380 Tel. +370 700 55 400

Latvija

Kaunas Rusija Vilnius Baltarusija

Alytus

Lenkija

Alytaus turizmo informacijos centras S. Dariaus ir S. Girėno g. 1, LT-62137, Alytus Tel.: +370 315 52 010, +370 687 07 703 [email protected] www.alytus-tourism.lt

Nuotraukų autoriai: R. Avižienis, J. Baranowski, Z. Baubonis, D. Belenihin, G. Bernatavičius, Z. Bulgakovas, E. Dovydėnas, E. I. Fedaravičiūtė, V. Kuchalskis, A. Lisinas, B. Malaškevičiūtė, T. Parcej, A. Pranaitis, A. Purvinytė, Ž. Sinkevičius, V. Skendelis, Z. Stankevičienė, J. Struckienė, K. Sūnaitienė, M. Šematulskis, Z. Šilinskas, G. Tamošiūnienė, L. Valentaitė-Gudzinevičienė, Alytaus m. sav. administracijos, Alytaus r. sav. administracijos, Alytaus TIC, Daugų, Kančėnų, Pivašiūnų amatų kiemelių archyvų nuotraukos.