Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija Augalų genų bankas Vilniaus universiteto botanikos sodas Aleksandro Stulginskio universitetas

Stasė Dapkūnienė, Simas Gliožeris

SKIAUTERUČIŲ ( D. DON) MORFOLOGINIŲ DEKORATYVIŲJŲ SAVYBIŲ APIBŪDINIMO APRAŠAS

Akademija, 2015 UDK 582 Da-279

Recenzentai: Aleksandro Stulginskio universiteto doc. dr. Laimutė Štuopytė, Aleksandro Stulginskio universiteto doc. dr. Aurimas Krasauskas.

Dizainas ir maketas Raimondo Baltrėno

ISBN 978-609-8126-23-5 Turinys

Įvadas ...... 4 Skiauteručių (Lophospermum D. Don) morfologija ir sistematika ...... 4 Skiauteručių selekcija Lietuvoje ir pasaulyje...... 6 Skiauteručių kolekcijos įveisimas ir priežiūra ...... 7 Apibūdinimas...... 8 Augalų aprašai ...... 8 1. Vegetatyvinė augalo dalis ...... 8 2. Generatyvinė augalo dalis ...... 12 3. Pastabos...... 18 Bibliografija...... 20 Priedas...... 21 Įvadas

Tarptautinė biologinės įvairovės (BI) mokslinė organizacija yra įsipareigojusi plėtoti augalų genetinių išteklių saugojimą ir vartojimą. BI bendradarbiauja su kitomis organizacijomis, užsiimančiomis moksliniais tyrimais, mokymais taip pat mokslinių bei techninių konsultacijų ir informacijos teikimu. Augalo paso aprašas – pagrindinė informacija, reikalinga kolekcijos priežiūrai (įskaitant registraciją genų banke bei kitą identifikavimo informaciją). Šiuose aprašuose taip pat nurodomi parametrai, kurie turi būti įvertinti kolekcijos surinkimo metu. Apibūdinimo aprašai padeda lengvai ir greitai atskirti skirtingus fenotipus. Juose nurodomi požymiai, kurie lengvai matomi plika akimi ir vienodai pasireiškia įvairiomis aplinkos sąlygomis. Įvertinimo aprašų turinys priklauso nuo aplinkos. Aprašuose gali būti įvertintas ir derlius, atsparumas įvairiems aplinkos veiksniams. Pildant aprašus, rekomenduojama: a) matavimų vienetus rašyti tarptautinėje vienetų sistemoje SI. Siekiant patikslinti, kokie vienetai naudojami ir kaip tiksliai jie yra užrašomi, vienetai nurodomi laužtiniuose skliaustuose, iš karto po aprašo pavadinimo; b) įvertinant įvairių augalų (lapų, žiedų ir kt.) spalvą, turi būti naudojamasi viena standartine spalvų skale, kuri turi būti nurodoma. Dekoratyvinių augalų įvertinimui tinkamiausia yra Royal Horticultural Society Colour Chart (galima naudoti ir kitas); c) šalių pavadinimai pateikiami trijų raidžių trumpiniu, pagal Tarptautinės standartizacijos organizacijos – ISO sistemą, kurioje LTU – Lietuva (ISO 3166-1) ir kt. Aprašai turėtų būti vartojami tuomet, kai jie padeda kuratoriui prižiūrėti kolekcijas ir palaikyti ar kai tai naudinga augalų genetinių išteklių vartotojams. Skiauteručių morfologinių bei dekoratyvių savybių vertinimui paruoštų aprašų nėra ir tikimės, kad pristatomas „Skiauteručių (Lophospermum D. Don) morfologinių dekoratyviųjų savybių apibūdinimo aprašas“ padės atskirti skirtingus šių augalų fenotipus, lengvai matomus plika akimi ir vienodai pasireiškiančius įvairiomis aplinkos sąlygomis.

Skiauteručių (Lophospermum D. Don) morfologija ir sistematika

Skiauteručio (Lophospermum D. Don) gentis priskiriama magnolijūnų skyriui (Magnoliophyta), magnolijainių (Magnoliopsida) klasei, astražiedžių (Asteridae) poklasiui, gyslotinių () šeimai (anksčiau ji buvo priskiriama bervidiniams ()). Gentis pirmą kartą aprašyta 1826 metais škotų botaniko D.Dono. Iš pradžių jis aprašė 2 rūšis: Lophospermum scandens ir Lophospermum physalodes (pastaroji dabar vadinama Melasma physalodes). Skiauteručio gentyje daugiamečiai žoliniai, medėjančiais stiebais augalai, paplitę Meksikoje, Gvatemaloje. Užauga priklausomai nuo rūšies – 30 cm ar 300 (500) cm aukščio. Stiebai statūs, svyrantys arba laipiojantys. Lapai plaukuoti, dantyti. Žiedai pavieniai, lapų pažastyse, rožiniai, raudoni, balti bei purpuriniai. Vainikėlis netaisyklingas; jo vamzdelis išsipūtęs, atbraila trumpa, dvilūpė, su dviskilte viršutine lūpa ir triskilte apatine. Kai kurioms rūšims būdingi gumbai-kaudeksai. Įdomi kai kurių rūšių savybė – lapkočio, žiedkočio ar jauno ūglio geba surasti atramą ir prisitvirtinti. Jei arti nėra kito augalo ar šakelės skiauteručiai „susiriša patys save“. Labai gimininga su artimomis gentimis, ypač maurandijos ( Ortega), nuogrėdos ( Zucc. ex Otto & A. Dietr.), azarinos ( Mill.) – tai sukėlė sumaištį kai kurių rūšių pavadinimuose. Pagal The List pastaruoju metu genčiai yra priskiriamos tik 7 rūšys: Lophospermum breedlovei Elisens, Lophospermum chiapense Elisens, D.Don, Lophospermum purpurascens Elisens, Lophospermum purpusii (Brandegee) Rothm., Lophospermum scandens D.Don ir Lophospermum turneri Elisens. W. J. Elisens savo monografijoje „Monograph of theMaurandyinae (Scrophulariaceae-Antirrhinae)“ nuogrėdos (Rhodochiton) gentį buvo priskyręs skiauteručiams, tačiau patalpinęs atskiroje sekcijoje. Dar ankščiau skiauteručių gentis buvo priskirta maurandijoms ir todėl, dar ir šiandien moksliniai šių kelių genčių augalų vardai dažnai painiojami.

4 Eilė molekulinių filogenetinių tyrimų rodo, kadMaurandyinae potribis, kuris pagal W.J.Elisens susideda iš 5 Šiaurės Amerikos genčių , Lophospermum, , Maurandya ir Rhodochiton sudaro monofiletinę grupę, giminingą senojo pasaulio cimbaliarijosCymbalaria ( ) ir azarina (Asarina) gentims. Gehebrehiwet ir kt. (2000) pasiūlė minėtas gentis priskirti Maurandyinae potribiui, 2013 metais Vargas ir kt. sudarė kladogramą. Kaip dekoratyvūs augalai tinkamos auginti yra tik 4 rūšys. Purpurinis skiauterutis (L. purpusii (Brandegee) Rothm.) – užauga iki 60 cm aukščio (1 pav.). Vegetacijos pradžioje ūgliai statūs, vėliau - svyrantys. Šios rūšies skiauteručiai išaugina gumbiškai sustorėjusias šaknis. Lapkočiai 15-65 mm ilgio, kartais susisukę. Lapalakštis 35-83 mm ilgio, 28- 80 mm pločio, plačiai širdiškas, pakraščiai nuo plačiai dantytų iki karbuotų. Lapalakščio viršūnė staigiai arba tolygiai nusmailėjanti. Žiedai protendriniai. Taurelės segmentai 16-22 mm ilgio, 8-11 mm pločio, nevienodo dydžio. Vainikėlis raudonai violetinės spalvos. Vainikėlio vamzdelis 38-42 mm ilgio; skiautės 7-10 mm ilgio, nevienodo dydžio. Mezginė plaukuota. Tinkami dauginti sėklomis bei vegetatyviai iš 10º C temperatūros patalpoje išlaikytų sodmenų. Laikomi per žiemą tamsoje, panašiai kaip jurginai ar begonijos. Geriausiai juos išlaikyti vazonuose su substratu kuriame augo.

1 pav. Purpurinis skiauterutis 2 pav. Rausvasis skiauterutis (Lophospermum purpusii) (Lophospermum erubescens)

3 pav. Karoklinis skiauterutis 4 pav. Skaisčiažiedis skiauterutis (Lophospermum scandens) (Lophospermum atrosanguineum)

Rausvasis skiauterutis (L. erubescens D.Don) - lapkočių pagalba laipiojantis daugiametis, išauginantis sustorėjusias virveliškas šaknis augalas (2 pav.). Užauga iki 300 cm aukščio. Stiebai medėjantys, šaknys gumbiškai sustorėjusios. Lapai trikampiški arba širdiški, pilkai žali, gelsvai žali, plaukuoti, dantyti, iki 7 cm ilgio. Lapkočiai 30-65 mm ilgio, susisukę. Lapalakštis 45-153 mm ilgio, 45-150 mm pločio, plačiai širdiškas. Žiedai plačiai vamzdiški, varpiški, balti arba tamsiai rožinės spalvos, iki 7 cm ilgio. Lietuvos sąlygomis tinkamiausia dauginti sėklomis. Sodmenis tinka 5 išsaugoti per žiemą šaltoje patalpoje. Sinonimai: Asarina erubescens (D.Don) Pennell; Maurandya erubescens (D.Don) A.Gray; Maurandya erubescens var. purpusii I.M.Johnst., Maurandya scandens var. erubescens (D.Don) Voss; Maurandya scandens var. spectabilis Voss. Karoklinis skiauterutis (L. scandens D. Don) –– užauga iki 30 cm aukščio, ūgliai kylantys, išauga iš medėjančio kaudekso (3 pav.). Lapkočiai 30-50 mm ilgio, kartais vyniojantys. Lapalakštis 30-110 mm ilgio, 16-54 mm pločio, siaurai širdiškas, pakraščiai siaurai karbuoti arba dantyti, viršūnės staigiai nusmailėjančios. Žiedkočiai 30-56 mm ilgio. Žiedai proteandriniai. Taurelė penkiaskiltė. Taurėlapiai 23-35 mm ilgio, pamate 7-10 mm pločio, nevienodo dydžio, viršutiniai trys ilgesni nei du apatiniai, žali, rečiau rausvi ar purpuriški, su liaukutėmis. Vainikėlio nugarelė rožiniai raudona iki raudonai violetinės, pilvelis – balkšvas. Vainikėlis netaisyklingas. Vainikėlio vamzdelis 42-47 mm ilgio, dvilūpis, lūpos nevienodo dydžio; apatinė 10-13 mm ilgio, viršutinė 14- 17 mm ilgio. Žioties raukšlėje liežuviški geltonos spalvos plaukeliai iki 1 mm aukščio. Mezgine neplaukuota. Sinonimai: Maurandya scandens (D. Don) A. Gray, non Maurandya scandens (Cav.) Pers.; Maurandya scandens var. glabrior Voss; Maurandya lophospermum L.H. Bailey; Asarina lophospermum (L.H.Bailey) Pennell; Maurandya erubescens var. glabrata I.M.Johnst.; Maurandya glabrata (I.M.Johnst.) Ramírez, nom. superfl. Skaisčiažiedis skiauterutis (L. atrosanguineus Zucc.) – užauga iki 300-500 cm aukščio (4 pav.). Lapkočiai 26-55 mm ilgio. Lapalakštis širdiškas, 26-50 cm ilgio, 21-43 mm pločio, pakraš- čiai negiliai karbuoti. Žiedkočiai 60-120 mm ilgio. Žiedai proterogininiai. Taurelės segmentai 25- 30 mm ilgio.Vainikėlis 40-45 mm ilgio, tamsiai rožinis arba purpurinis. Sinonimai: Lophospermum rhodochiton D. Don; Maurandya atrosanguinea (Zucc.) G.Nicholson; Rhodochiton volubile Zucc. ex Otto & A.Dietr.; Rhodochiton atrodsanguineum (Zucc.) Rothmaler.

Skiauteručių selekcija Lietuvoje ir pasaulyje

Kaip dekoratyvus augalas XIX a. pirmas pradėtas auginti rausvasis skiauterutis (L. erubescens). Apie šios rūšies dekoratyvumą 1836 m. J.Paxton rašė „labai puikus vijoklis, vertas auginti kiekvieno gėlių mėgėjo“. Tuo metu taip pat jau buvo auginamos ir kitos 2 rūšys: L. purpusii ir L. scandens. 1840 metais jau buvo žinomas pirmas tarprūšinis L. scandens x L. erubescens hibridas. Aleksandro Stulginskio universiteto (Lietuvos žemės ūkio akademija, Lietuvos žemės ūkio universitetas) Botanikos katedroje skiauteručiais susidomėta 1978 metais, kai buvo užmegzti ryšiai ir keičiamasi įvairių augalų sėklomis su pasaulio Botanikos sodais ir panašaus profilio įstaigomis. Pastaruoju metu pasauliniame augalų veislių sąraše (UPOV, PLUTO: Plant Variety Database) įregistruotos 22 Aleksandro Stulginskio universitete sukurtos tik vegetatyviai dauginamos skiauteručių veislės, skirtos vertikaliems paviršiams apželdinti, balkonams bei tinkamos auginti pakabinamuose vazonuose (5-8 pav.). Šias veisles sukūrė ASU mokslininkai S. Gliožeris ir A.S. Tamošiūnas. Beveik visos veislės yra įvairaus sudėtingumo tarprūšiniai hibridai (laikant, kad Lophospermum atrosanguineus yra Rhodochiton atrosanguineus, dauguma veislių yra tarpgentiniai hibridai). Japonų selekcininkai (Suntory Flowers Ltd.) 1999 m. sukūrė ir 2005 metais patentavo 'Sun- Asaro'. Šis hibridas gautas sukryžminus L. erubescens x L. scandens. Šios veislės komercinis pavadinimas yra Great Cascade Wine Red. 2009 metais patentuota nauja baltažiedė veislė - 'Sunasashiro', kurios komercinis pavadinimas - Lophos Summer Cream. 2013 metais patentuota nauja baltažiedė veislė - 'Sunasahowa' (Japonų sukurtos veislės klaidingai priskirtos azarinoms). Kanadoje tiriamos ir pasaulyje jau pradėtos auginti naujos japonų sukurtos veislės – 'Sunloshiro' ir 'Sunlorose', komercinis pavadinimas Lophos Compact White bei Lophos Compact Rose. (Šios japonų sukurtos veislės klaidingai priskirtos azarinos (Asarina Mill.) genčiai).

6 5 pav. ˊValdas Adamkusˊ 6 pav. ˊDuchess of Cambridgeˊ

7 pav.ˊElzbietaˊ 8 pav. ˊAudronėˊ

Skiauteručių kolekcijos įveisimas ir priežiūra

Rūšiniai skiauteručiai, reikalingi veislių kūrimui bei palyginamiesiems tyrimams dažniausiai dauginami sėklomis, tačiau ne visos dekoratyviomis savybėmis pasižyminčios rūšys vienodai gausiai mezga sėklas. Ypač jų gausiai subrandina rausvasis skiauterutis (L. erubescens), panašiai jų surenkama ir iš purpurinio (L. purpusii). Menkiausiai sėklų užmezga karoklinis skiauterutis (L. scandens). Sėklos dažniausiai sėjamos pavasarį, tačiau norint ankščiau turėti žydinčių augalų jas būtina sėti vėlai rudenį (lapkričio mėn.). Esant 18-20° C sėklos sudygsta per 1-2 savaites, nors kartais jos sudygsta tik per mėnesį. Daigai pikuojami pasirodžius pirmiesiems lapeliams. Į pastovią vietą sodinami ar sustatomi vazonuose jiems išaugus iki 20-30 cm aukščio. Ūgliams lipti būtina įtaisyti atramas. Rūšinių skiauteručių sodmenis galima per žiemą išlaikyti vėsioje patalpoje, ir, kaip tik vegetatyviai dauginamas veisles, po ramybės periodo pradėti dauginti. Dauginamų sėklomis veislinių skiauteručių nėra. Tiek Lietuvoje (ASU), tiek užsienyje (Japonija) sukurtos skiauteručių veislės yra dauginamos tik vegetatyviai. Skiauteručius pradėti dauginti galima jau vasario mėn. Pradedami laistyti motiniai augalai per mėnesį suformuoja dauginimui tinkamus ūglius. Prieš ūglių skynimą motininiai augalai profilaktiškai apdorojami prieš ligas ir kenkėjus. Ūgliai pjaunami aštriu peiliu, prie motininio augalo paliekant 1-2 lapus. Ūglys pjaunamas žemiau lapo prisegimo vietos ir apatinis lapas pašalinamas. Anksti įšaknijant, ūgliai pjaunami 7-8 cm ilgio, o vėliau 5-6 cm. Įšaknydinimui skirto auginio apatinė dalis neturi būti nei per daug minkšta, nei per daug kieta. Auginiams įšaknyti į daigyklas pripilama durpių ir perlito mišinio (1:1), substratas išlyginamas ir sudrėkinamas. Į jį ūgliai smeigiami ne giliau kaip 1,5 cm. Įšaknydinimui geriausiai naudoti 24 akučių daigyklas. Naudojant 80 akučių daigyklas ūgliai gali

7 pradėti pūti. Susmaigstyti auginiai nelaistomi ir uždengiami polietileno plėvele. Skiauteručių ūgliai geriausiai įsišaknija esant 18-22°C temperatūrai. Per 10-14 dienų pasirodo šaknelės. Pirmas dvi savaites polietileno plėvelė nuo besišaknijančių auginių nenuimama, vėliau pradedama vėdinti. Po mėnesio skiauteručių ūgliai būna visiškai įsišakniję. Daigai išsodinami į aukštus 4 l talpos arba į pakabinamus vazonus ir priklausomai nuo veislės savybių išdėstomi ant šiltnamio grindų 30x40 cm ar 50x60 cm atstumais. Po pasodinimo galima pinciruoti viršūnes, tačiau auginant veislių kolekciją šiltnamyje nėra tikslinga, nes po pinciravimo dauguma veislių labai gausiai šakojasi. Skiauteručiai mėgsta drėgną substratą, gerai auga purioje, lengvoje ir derlingoje žemėje. Jų auginimui geriausiai tinka durpių ir perlito mišinys. Substrato pH turi būti 6,0-6,5. Vasarą augalai šiltnamyje reguliariai laistomi ir kas savaitę tręšiami. Skiauteručių veislės išaugina daug žalios masės. Sudarius atitinkamas apšvitos sąlygas, žydinčių skiauteručių galima turėti ištisus metus. Po žydėjimo periodo rudenį apgenėtus augalus per žiemą galima išlaikyti nelabai šiltoje šviesioje patalpoje arba, esant sąlygoms, auginti per žiemą juos papildomai apšviečiant. Aleksandro Stulginskio universiteto JTC centro šiltnamyje kolekcinių skiauteručių veislės yra lietinamos ir tręšiamos lašeliniu būdu. Į substratą yra įterpiama lėtai veikiančių trąšų – Osmocote.

Apibūdinimas

Augalų aprašai

Apibūdinimo aprašai (Characterization descriptors) padeda lengvai ir greitai atskirti skirtingus fenotipus. Juose nurodomi požymiai, kurie lengvai matomi plika akimi ir vienodai pasireiškia įvairiomis aplinkos sąlygomis. Leidinyje pristatomas „Skiauteručių (Lophospermum D.Don) morfologinių ir dekoratyviųjų savybių apibūdinimo aprašas“ paruoštas pagal tarptautinės Biologinės įvairovės (Bioversity International) mokslinės organizacijos ir Tarptautinės naujų veislių apsaugos sąjungos (Union pour la Protection des Obtentions Végetales, UPOV), reikalavimus. Pildant aprašus, rekomenduojama: a) matavimų vienetus rašyti tarptautinėje vienetų sistemoje SI (Systeme International d’Unites). Siekiant patikslinti, kokie vienetai naudojami ir kaip tiksliai jie yra užrašomi, vienetai nurodomi laužtiniuose skliaustuose, iš karto po aprašo dalies pavadinimo; b) įvertinant augalų spalvą, turi būti naudojamasi vienu standartiniu spalvų įvertinimo katalogu, kuris turi būti nurodomas (Royal Horticultural Society Colour Chart, Methuen Handbook of Colour ar Munsell Color Chart for Plant Tissues); c) šalių pavadinimai pateikiami trijų raidžių trumpiniu, pagal Tarptautinės standartizacijos organizacijos – ISO (International Standart Codes for the representation of names of countries) sistemą, kurioje LTU – Lietuva (ISO 3166-1). Skiauteručių stebėjimai atliekami augalams visiškai išsivysčius, žydėjimo pradžioje, įvertinant ne mažiau 10 augalų ar jų dalių. Aprašomas augalas turi būti sveikas, neapgenėtas. Analizuojama viršūninė ir vidurinė jų stiebo dalis. Spalva nustatoma pirmoje dienos pusėje ir nesant tiesioginiam saulės apšvietimui.

1. Vegetatyvinė augalo dalis

1.1. Gyvenimo forma

1. Krūmokšnis; 2. Liana. 1.2. Augalo aukštis [cm]

1. Žemas (iki 50,0); 2. Vidutinis (50,1-100,0); 3. Aukštas (100,1-200,0); 4. Labai aukštas (200,1-500,0). 8 1.3. Jaunų ūglių spalva

1. Žalia; 2. Nuspalvinta antocianu.

1.4. Lapalakščio krašto pobūdis (9 pav.)

1. Lygus; 2. Dantytas; 3. Pjūkliškas; 4. Vingiuotas; 5. Kitoks (pažymėti pastabų lauke 3.0).

1 2 3 4 9 pav. Lapalakščio krašto pobūdis: 1˗lygus, 2˗dantytas, 3˗pjūkliškas, 4˗vingiuotas.

1.5. Lapalakščio viršūnės pobūdis (10 pav.)

1. Tolygiai nusmailėjanti; 2. Aštriai nusmailėjanti; 3. Staigiai nusmailėjanti; 4. Labai staigiai nusmailėjanti; 5. Buka; 6. Kitokia (pažymėti pastabų lauke 3.0).

1 2 3 4 5 10 pav. Lapalakščio viršūnės pobūdis: 1˗ tolygiai nusmailėjanti, 2 ˗ aštriai nusmailėjanti, 3˗ staigiai nusmailėjanti, 4˗labai staigiai nusmailėjanti, 5˗ buka.

9 1.6. Lapalakščio pagrindo pobūdis (11 pav.)

1. Strėliškas; 2. Širdiškas; 3. Apvalus; 4. Nukirstas.

1 2 3 4 11 pav. Lapalakščio pagrindo pobūdis:1˗ strėliškas, 2˗ širdiškas, 3˗ apvalus, 4˗ nukirstas.

1.7. Lapalakščio plotis [cm] (12 pav.)

1. 3,0-3,5; 2. 3,6-7,5; 3. 7,6-12,5; 4. Daugiau 12,5.

Lapalakščio ilgis (cm)

Lapkočio ilgis (cm)

Lapalakščio plotis (cm) 12 pav. Lapo matmenys.

1.8. Lapalakščio ilgis [cm] (12 pav.)

1. Iki 4,0; 2. 4,1-6,0; 3. 6,1-8,0; 4. Daugiau nei 8,0.

10 1.9. Lapkočio ilgis [cm] (12 pav.)

1. Iki 1,0; 2. 1,1-3,0; 3. 3,1-5,0; 4. Daugiau 5,0.

1.10. Lapkočio storis [mm]

1. Iki 2. 2. Daugiau 2.

1.11. Lapalakščio paviršiaus šiurkštumo pobūdis

1. Švelnus; 2. Šiurkštokas; 3. Šiurkštus; 4. Labai šiurkštus

1.12. Lapalakščio margumas (13 pav.)

1. Vienspalvis; 2. Margas.

1 2 13 pav. Lapalakščio margumas: 1˗vienspalvis, 2˗margas.

1.13. Lapalakščio viršutinės pusės spalva

1. Šviesiai žalia; 2. Žalia; 3. Gelsvai žalia; 4. Pilkai žalia; 5. Melsvai žalia; 6. Tamsiai žalia; 7. Purpuriškai žalia; 8. Kitokia (pažymėti pastabų lauke 3.0). 11 1.14. Lapalakščio apatinės pusės spalva

1. Šviesiai žalia; 2. Pilkai žalia; 3. Melsvai žalia; 4. Purpuriškai žalia; 5. Purpurinė; 6. Kitokia (pažymėti pastabų lauke 3.0).

2. Generatyvinė augalo dalis

2.1 Žiedo erdvinė padėtis (14 pav.)

1. Horizontalus; 2. Pusiau horizontalus; 3. Pusiau nusviręs; 4. Nusviręs; 5. Nukreiptas į viršų.

1 2 14 pav. Žiedo erdvinė padėtis: 1-nukreiptas į viršų, 2- horizontalus.

2.2. Žiedkočio forma

1. Tiesi; 2. Sulinkusi; 3. Susisukusi; 4. Kitokia (pažymėti pastabų lauke 3.0.)

2.3. Žiedkočio ilgis [cm]

1. Iki 4,0; 2. 4,1-6,0; 3. 6,1-8,0; 4. 8,1-10,0; 5. Daugiau 10. 12 2.4. Žiedkočio storis [mm]

1. Iki 2,0; 2. 2,1-3,0; 3. 3,1-4,0; 4. 4,1 ir daugiau.

2.5. Žiedkočio plaukuotumas

1. Plaukuotas; 2. Be plaukelių.

2.6. Žiedkočio spalva

1. Šviesiai žalia; 2. Žalia; 3. Purpuriškai žalia.

2.7. Žiedsosčio forma (15 pav.)

1. Iškili; 2. Plokščia; 3. Įdubusi.

1 2 3 15 pav. Žiedsosčio forma: 1˗ iškili, 2˗plokščia, 3˗įdubusi.

2.8. Taurėlapių forma

1. Kiaušiniška; 2. Rombiška; 3. Atvirkščiai kiaušiniška; 4. Pailgai kiaušiniška; 5. Plačiai kiaušiniška; 6. Apskrita; 7. Lancetiška; 8. Kitokia (pažymėti pastabų lauke 3.0).

13 2.9. Taurėlapių viršūnės pobūdis

1. Aštriai nusmailėjantis; 2. Staigiai nusmailėjantis; 3. Tolygiai nusmailėjantis; 4. Bukas; 5. Įkirptas; 6. Kitoks (pažymėti pastabų lauke 3.0).

2.10. Taurėlapių pakraščio pobūdis

1. Banguotas; 2. Lygus; 3. Dantytas; 4. Banguotai dantytas; 5. Ties taurėlapio pagrindu užsirietę į išorę; 6. Ties taurėlapio pagrindu ir viršūne užsirietę į išorę; 7. Per visą taurėlapio ilgį užsirietę į išorę; 8. Ties taurėlapio viduriu užsirietę į vidų; 9. Kitoks (pažymėti pastabų lauke 3.0).

2.11. Taurėlapių plotis (cm)

1. Iki 1,0; 2. 1,1-1,5; 3. Daugiau 1,5.

2.12. Taurėlapių ilgis [cm]

1. Iki 2,0; 2. 2,1-2,5; 3. 2,6-3,0; 4. Kitoks (pažymėti pastabų lauke 3.0).

2.13. Pagrindinės spalvos pasiskirstymo taurėlapio viršutinėje dalyje pobūdis

1. Vienodas per visą taurėlapį; 2. Šviesėja vidurio link; 3. Šviesėja pakraščio link; 4. Tamsėja pakraščio link; 5. Tamsėja vidurio link.

2.14. Taurėlapių spalva

1. Šviesiai žalia; 2. Tamsiai žalia; 3. Purpuriškai žalia; 4. Purpurinė. 14 2.15. Vainikėlio forma

1. Vamzdiška; 2. Vamzdiškai varpiška; 3. Varpiška.

2.16. Vainikėlio vamzdelio ilgis [cm] (16 pav.)

1. Trumpas (iki 2,0); 2. Ilgas (2,1-4,0); 3. Labai ilgas (4,1-6,0).

1 2 3 16 pav. Vainikėlio vamzdelio ilgis:1-trumpas, 2-ilgas, 3- labai ilgas.

2.17. Vainikėlio pagrindinė spalva

1. Balta; 2. Žalsva; 3. Kreminė; 4. Rožinė; 5. Alyvinė; 6. Raudona; 7. Avietinė; 8. Purpurinė; 9. Violetinė.

2.18. Vainikėlio vamzdelio plaukuotumas

1. Neplaukuotas; 2. Menkai plaukuotas; 3. Gausiai plaukuotas.

2.19. Viršutinės lūpos plotis [cm]

1. Iki 2,5; 2. 2,6-3,0; 3. 3,1-3,5.

15 2.20. Apatinės lūpos plotis [cm]

1. Iki 3,0; 2. 3,1-3,5; 3. 3,6- 4,0; 4. 4,1-4,5; 5. 4,6-5,0.

2.21. Viršutinės lūpos skilčių pobūdis

1. Laisvos; 2. Liečiasi; 3. Persidengia.

2.22. Apatinės lūpos skilčių pobūdis (17 pav.)

1. Laisvos; 2. Liečiasi; 3. Persidengia.

1 2 3 17 pav. Apatinių skilčių pobūdis: 1˗laisvos, 2˗liečiasi, 3˗persidengia.

2.23. Žioties spalva

1. Balta; 2. Rožinė; 3. Purpurinė.

2.24. Žioties dėmėtumas (18 pav.)

1. Nedėmėta; 2. Menkai dėmėta; 3. Gausiai dėmėta.

16 1 2 3 18 pav. Žioties dėmėtumas: 1˗ nedėmėta, 2˗ menkai dėmėta , 3˗ gausiai dėmėta.

2.25. Žioties išaugų pobūdis (19 pav.)

1. Neryškios; 2. Ryškios; 3. Labai ryškios.

1 2 3 19 pav. Žioties išaugų pobūdis: 1˗ neryškios, 2˗ ryškios, 3˗ labai ryškios.

2.26. Žioties išaugų spalva

1. Geltona; 2. Oranžinė; 3. Rusva.

2.27. Piestelės purkos padėtis

1. Tarp kuokelių; 2. Virš kuokelių; 3. Žemiau kuokelių.

2.28. Mezginės plaukuotumas

1. Be plaukelių; 2. Menkai plaukuota; 3. Gausiai plaukuota.

17 3. Pastabos ......

18 ......

19 Bibliografija

BIOVERSITY INTERNATIONAL. Developing crop descriptor lists. Guidelines for developers. Bioversity Technical Bulletin. 2007, 13. Rome, Italy, 71 p. CHRISTENHUSZ, M. J. M. Nomenclatural corrections in Mesoamerican Plantaginaceae and a new species of Tetranema from Honduras. Phytotaxa, 2010, 14: 56–60. CULLEN, J., KNEES, S. G., CUBEY, H.S. eds. The European Garden Flora, Flowering 2, Cambridge University Press, 2011, 314–315. DAGYS, J. Augalų anatomija ir morfologija. Vilnius: Mokslas, 1985. 346 p. ELISENS, W. J. Patterns of Crossability and Interfertility in Subtribe Maurandyinae (Scrophulariaceae-). Systematic Botany, Vol. 14, No. 3 (Jul. - Sep., 1989), 304-315. ELISENS, W. J. Monograph of the Maurandyinae (Scrophulariaceae-Antirrhineae). Syst. Bot. Monogr. 5. 1985, 97 p. ELISENS, W. J. Pollen morphology and systematic relationships among New World species of the tribe Antirrhineae (Scrophulariaceae). Amer. J. Bot. 1986, 73: 1298–1311. ELISENS, W. J., FREEMAN, C. E. Floral nectar sugar composition and pollinator type among new world genera in tribe Antirrhineae (Scrophulariaceae). American Journal of Botany,1988,75, 971-978. ELISENS, W. J., TOMB, A. S. Seed morphology in New World Antirrhineae (Scrophulariaceae): systematic and phylogenetic implications. Plant Syst. Evol.1983, 142: 23–47. GHEBREHIWET, M., BREMER, B., THULIN, M. Phylogeny of the tribe Antirrhineae (Scrophulariaceae) based on morphological and ndhF sequence data. Plant Systematics and Evolution, 2000, 220: 223–239. GLIOZERIS, S. , TAMOSIUNAS A. Chromosome doubling of creeping gloxinia in vitro. Breeding for beauty. Book of abstracts. Sanremo, Italy, 2006, 32. GLIOŽERIS, S.VENSKUTONIENĖ, E., TAMOŠIŪNAS, A., ŠTUOPYTĖ, L. Somatic embryogenesis of Asarina erubescens (A.Gray) Pennel. Biologija, 2006, 4, 92-95. LARIOS, I.M, HERNANDEZ, H.M.H. Los generos de Scrophulariaceae en Oaxaca, . Anales Inst. Bioi. Univ. Nac. Auton. Mexico, Ser. Bot. 1992, 63 (1): 31 p. LOPHOSPERMUM. [prieiga per internetą: http://www.theplantlist. org/tpl1.1/ search?q=lophospermum, žiūrėta 2014.07.12]. PAXTON, J. Select List of Ornamental Creepers. Paxton’s Magazine of Botany, and Register of Flowering Plants, 1836, 2: 33–37. VARGAS, P., ROSSELLÓ, J. A., OYAMA, R., GÜEMES, J. Molecular evidence for naturalness of genera in the tribe Antirrhineae (Scrophulariaceae) and three independent evolutionary lineages from the New World and the Old. Plant Syst. Evol., 2004, 249: 151–172.

20 Priedas

Skiauteručio pavadinimas......

Vertinamo Vertinamo parametro turinys Vertinamo Vertinamo parametro turinys parametro parametro numeris numeris

Vegetatyvinė augalo dalis

1.1. Gyvenimo forma 1.2. Augalo aukštis [cm] 1. Krūmokšnis; 1. Žemas (iki 50,0); 2. Liana. 2. Vidutinis (50,1-100,0); 3. Aukštas (100,1-200,0); 4. Labai aukštas (200,1-500,0). 1.3. Jaunų ūglių spalva 1.4. Lapalakščio krašto pobūdis 1. Žalia; 1. Lygus; 2. Nuspalvinta antocianu. 2. Dantytas; 3. Pjūkliškas; 4. Vingiuotas; 5. Kitoks (pažymėti pastabų lauke 3.0). 1.5. Lapalakščio viršūnės 1.6. Lapalakščio pagrindo pobūdis 1. Tolygiai nusmailėjanti; 1. Strėliškas; 2. Aštriai nusmailėjanti; 2. Širdiškas; 3. Staigiai nusmailėjanti; 3. Apvalus; 4. Labai staigiai nusmailėjanti; 4. Nukirstas. 5. Buka; 6. Kitokia (pažymėti pastabų lauke 3.0). 1.7. Lapalakščio plotis [cm] 1.8. Lapalakščio ilgis [cm] 1. 3,0-3,5; 1. Iki 4,0; 2. 3,6-7,5; 2. 4,1-6,0; 3. 7,6-12,5; 3. 6,1-8,0; 4. Daugiau 12,5. 4. 8,1-10 ir daugiau. 1.9. Lapkočio ilgis[cm] 1.10. Lapkočio storis [mm] 1. Iki 1,0; 1. Iki 2. 2. 1,1-3,0; 2. Daugiau 2. 3. 3,1-5,0; 4. Daugiau 5. 1.11. Lapalakščio paviršiaus šiurkštumo 1.12. Lapalakščio margumas pobūdis 1. Švelnus; 1. Vienspalvis; 2. Šiurkštokas; 2. Margas. 3. Šiurkštus; 4. Labai šiurkštus.

21 1.13. Lapalakščio viršutinės pusės spalva 1.14. Lapalakščio apatinės pusės spalva 1. Šviesiai žalia; 1. Šviesiai žalia; 2. Žalia; 2. Pilkai žalia; 3. Gelsvai žalia; 3. Melsvai žalia; 4. Pilkai žalia; 4. Purpuriškai žalia; 5. Melsvai žalia; 5. Purpurinė; 6. Tamsiai žalia; 6. Kitokia (pažymėti pastabų lauke 3.0). 7. Purpuriškai žalia; 8. Kitokia (pažymėti pastabų lauke 3.0).

Generatyvinė augalo dalis

2.1. Žiedo erdvinė padėtis 2.2. Žiedkočio forma 1. Horizontalus; 1. Tiesi; 2. Pusiau horizontalus; 2. Sulinkusi; 3. Pusiau nusviręs; 3. Susisukusi; 4. Nusviręs; 4. Kitokia (pažymėti pastabų lauke 3.0). 5. Nukreiptas į viršų. 2.3. Žiedkočio ilgis [cm] 2.4. Žiedkočio storis [mm] 1. Iki 4 ; 1. Iki 2; 2. 4,1-6; 2. 3; 3. 6,1-8; 3. 4 ir daugiau. 4. 8,1-10; 5. Daugiau 10. 2.5. Žiedkočio plaukuotumas 2.6. Žiedkočio spalva 1. Plaukuotas; 1. Šviesiai žalia; 2. Be plaukelių. 2. Žalia; 3. Purpuriškai žalia. 2.7. Žiedsosčio forma 2.8. Taurėlapių forma 1. Iškili; 1. Kiaušiniška; 2. Plokščia; 2. Rombiška; 3. Įdubusi. 3. Atvirkščiai kiaušiniška; 4. Pailgai kiaušiniška; 5. Plačiai kiaušiniška; 6. Apskrita; 7. Lancetiška; 8. Kitokia (pažymėti pastabų lauke 3.0). 2.9. Taurėlapių viršūnės 2.10. Taurėlapių pakraščio pobūdis 1. Aštriai nusmailėjantis; 1. Banguotas; 2. Staigiai nusmailėjantis; 2. Lygus; 3. Tolygiai nusmailėjantis; 3. Dantytas; 4. Bukas; 4. Banguotai dantytas; 5. Įkirptas; 5. Ties taurėlapio pagrindu užsirietę į išorę; 6. Kitoks (pažymėti pastabų lauke 3.0). 6. Ties taurėlapio pagrindu ir viršūne užsirietę į išorę; 7. Per visą taurėlapio ilgį užsirietę į išorę; 8. Ties taurėlapio viduriu užsirietę į vidų;

22 2.11. Taurėlapių plotis (cm) 2.12. Taurėlapių ilgis [cm] 1. Iki 1,0; 1. Iki 2; 2. 1,1-1,5; 2. 2,1-2,5; 3. Daugiau 1,5. 3. 2,6-3,0. 4. Kitoks (pažymėti pastabų lauke 3.0). 2.13. Pagrindinės spalvos 2.14. Taurėlapių spalva 1. Vienodas per visą taurėlapį; 1. Šviesiai žalia; 2. Šviesėja vidurio link; 2. Tamsiai žalia; 3. Šviesėja pakraščio link; 3. Purpuriškai žalia; 4. Tamsėja pakraščio link; 4. Purpurinė. 5. Tamsėja vidurio link. 2.15. Vainikėlio forma 2.16. Vainikėlio vamzdelio ilgis [cm] 1. Vamzdiška; 1. Trumpas (iki 2,0); 2. Vamzdiškai varpiška; 2. Ilgas (2,1-4,0); 3. Varpiška. 3. Labai ilgas (4,1-6,0). 2.17. Vainikėlio pagrindinė spalva 2.18. Vainikėlio vamzdelio plaukuotumas 1. Balta; 1. Neplaukuotas; 2. Žalsva; 2. Menkai plaukuotas; 3. Kreminė; 3. Gausiai plaukuotas. 4. Rožinė; 5. Alyvinė; 6. Raudona; 7. Avietinė; 8. Purpurinė; 9. Violetinė. 2.19. Viršutinės lūpos plotis [cm] 2.20. Apatinės lūpos plotis [cm] 1. Iki 2,5; 1. Iki 3,0; 2. 2,6-3,0; 2. 3,1-3,5; 3. 3,1-3,5. 3. 3,6-4,0; 4. 4,1-4,5; 5. 4,6-5,0. 2.21. Viršutinės lūpos skilčių 2.22. Apatinės lūpos skilčių pobūdis 1. Laisvos; 1. Laisvos; 2. Liečiasi; 2. Liečiasi; 3. Persidengia. 3. Persidengia. 2.23. Žioties spalva 2.24. Žioties dėmėtumas 1. Balta 1. Nedėmėta; 2. Rožinė 2. Menkai dėmėta; 3. Purpurinė 3. Gausiai dėmėta. 2.25. Žioties išaugų pobūdis 2.26. Žioties išaugų spalva 1. Neryškios; 1. Geltona; 2. Ryškios; 2. Oranžinė; 3. Labai ryškios. 3. Rusva. 2.27. Piestelės purkos padėtis 2.28. Mezginės plaukuotumas 1. Tarp kuokelių; 1. Be plaukelių; 2. Virš kuokelių; 2. Menkai plaukuota; 3. Žemiau kuokelių. 3. Gausiai plaukuota.

23 Dapkūnienė Stasė, Simas Gliožeris Da-279 Skiauteručių (Lophospermum D. Don) morfologinių ir dekoratyviųjų savybių apibūdinimo aprašas [metodinė priemonė] Kėdainiai: leidykla Spaudvita, 2015-24 p.: iliustr.

ISBN 978-609-8126-23-5

Leidinys, kaip metodinė priemonė, skiriamas agronominio ir biologinio profilio studentams, želdynų specialistams, dekoratyvių augalų selekcininkams ir kitiems skiauteručių morfologinių ir dekoratyvių savybių apibūdinimui.

UDK 582

Skiauteručių (Lophospermum D. Don) morfologinių ir dekoratyviųjų savybių apibūdinimo aprašas

Leidinį spausdino: UAB “Spaudvita”, tel. (8 347) 60 711 Užs. Nr. 308. Tiražas 100 egz.