GENEROLO JONO ÞEMAIÈIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA

VILNIAUS UNIVERSITETAS

Vytautas Lesèius

LIETUVOS KARIUOMENË NEPRIKLAUSOMYBËS KOVOSE 1918–1920

Monografija

VILNIUS 2004 UDK 355 (474.5) (091) Le 339

Knyga skiriama Lietuvos tûkstantmeèio vardui paminëti. Recenzavo Vilniaus universiteto docentai dr. Saulius Kaubrys ir dr. Algis Kasperavièius

Atsakingasis redaktorius plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis

Stilistë Eulialija Stankevièienë Schemas braižë Izolda Maciukaitë Maketavo Ramunë Lukðtienë Virðelio dailininkë Inga Dambrauskienë Virðelyje panaudotas Zigmo Petravièiaus paveikslo fragmentas

Doc. Vytauto Lesèiaus monografija „Lietuvos kariuomenë nepriklausomybës kovose 1918–1920 m. apsvarstyta, patvirtinta ir rekomenduota spausdinti Vilniaus universiteto Istorijos fakultetol tarybos posëdyje 2002 m. balandþio 12 d. (protokolo Nr. 6).

© Generolo Jono Žemaièio Lietuvos karo akademija © Vytautas Lesèius © Vilniaus universitetas

ISBN 9955-423-23-4 TURINYS

ÁVADAS ...... 7 Istoriografija ...... 8 Ðaltiniø apþvalga ...... 13 I dalis. LIETUVOS KARAS SU SOVIETØ RUSIJA (1919 01 05–1920 01 05) ...... 21 1. LIETUVIØ PASTANGOS ATGAUTAI KRAÐTO NEPRIKLAUSOMYBEI ÁTVIRTINTI ...... 22 2. LIETUVA SOVIETØ RUSIJOS PLANUOSE ...... 26 Lietuviø bolðevikø veikla Sovietø Rusijoje ...... 26 Politinis-karinis rengimasis okupuoti Lietuvà ...... 27 Laikinoji „revoliucinë Lietuvos vyriausybë” ir jos veikla karinëje srityje ...... 31 Sovietø Rusijos karinës intervencijos Lietuvoje pradžia ...... 34 3. VIETINËS KOVOS SU BOLÐEVIKAIS ...... 38 Lietuvos karinës pajëgos bolðevikø invazijos pradþioje ...... 38 Saksø savanoriai Lietuvoje ...... 40 Pirmieji susirëmimai su bolðevikais Këdainiø–Ðëtos–Jonavos–Kaiðiadoriø baruose ...... 41 Jiezno kautynës...... 47 Kautynës ties Alytumi ...... 52 Bendra karinë padëtis Alytaus–Kaiðiadoriø–Jonavos fronto baruose 1919 m. vasario mën. antrojoje pusëje – kovo mën ...... 61 Panevëþio atskirojo bataliono „ekspedicijos” ...... 62 Permainingos kovos su bolðevikais Panevëþio–Ukmergës fronto bare ...... 66 Kovos su bolševikais Žemaitijoje ...... 69 Joniðkëlio partizanø kovos su bolðevikais ...... 72 4. PIRMOSIOS PLANINGOS PUOLAMOSIOS OPERACIJOS ...... 79 Lietuviø mëginimas atsiimti Vilniø ...... 79 Ukmergës iðvadavimas ...... 90 5. LEMIAMØ KOVØ SU BOLÐEVIKAIS PRADÞIA ...... 96 Vadovavimo Lietuvos kariuomenei pertvarkymas ...... 96 Pasirengimas tolesnëms karinëms operacijoms ...... 98 Kurkliø kautynës ...... 100 Kovos dël Panevëþio ...... 108

3 Utenos uþëmimas ...... 118 Kupiðkio kautynës ...... 125 6. KARINIAI VEIKSMAI RYTØ AUKÐTAITIJOJE 1919 M. VIDURVASARÁ ...... 134 Bendra karinë padëtis ...... 134 Panevëþio rinktinës puolimas 1919 m. liepos 6–12 d...... 139 Ukmergës rinktinës kovos dël Salako ...... 146 7. BOLÐEVIKØ IÐVIJIMAS IÐ LIETUVOS ...... 150 Pasirengimas Zarasø karinei operacijai ...... 150 Zarasø karinës operacijos eiga ...... 154 Kaukoniø (Kalkûnø) kautynës ...... 170 8. LIETUVOS–SOVIETØ RUSIJOS 1920 M. LIEPOS 12 D. TAIKOS SUTARTIS ...... 175 II dalis. KOVOS SU BERMONTININKAIS LIETUVOJE (1919 07 26–1919 12 15) ...... 193 1. BERMONTININKØ ATSIRADIMAS LIETUVOJE IR JØ TIKSLAI ...... 194 Bermontiados užuomazga Vokietijoje ...... 194 Generolo von der Goltzo veikla ...... 196 Bermontiada Lietuvoje ...... 197 Plk. P. Virgolièiaus veikla Lietuvoje ...... 199 Avantiûristiniø jëgø planai ávykdyti Lietuvoje valstybiná perversmà...... 202 Santarvininkø pastangos iðkraustyti vokieèius ið Baltijos ðaliø ...... 203 Plk. P. Bermondto karinë politika ...... 204 Gen. W. Eberhardtas – bermontininkø interesø gynëjas ...... 207 2. LIETUVOS KARIUOMENËS TELKIMAS BERMONTININKØ FRONTE ...... 209 Lietuviø fronto prieð bermontininkus sudarymas ...... 209 Pirmieji stambesni susirëmimai su bermontininkais ...... 212 Santarvininkø pastangos evakuoti bermontininkus ið Lietuvos ...... 215 3. BERMONTININKØ KARINËS AVANTIÛROS LIKVIDAVIMAS ...... 219 Ðiaurës grupës veiksmai ...... 219 Pasirengimas Ðiauliø karinei operacijai...... 220 Radviliðkio kautynës ...... 223 Kitø kariniø daliniø veiksmai prieð bermontininkus ...... 227 Partizanø kovos su bermontininkais ...... 230 Šiauliø karinës operacijos sustabdymas ir bermontininkø evakuacija iš Lietuvos ...... 232 III dalis. KOVOS SU LENKAIS (1919 04 18–1920 12 01) ...... 241 1. LIETUVIؖLENKØ SANTYKIAI ...... 242

4 Lietuviø–lenkø santykiø problema iki Pirmojo pasaulinio karo ...... 242 Lietuviø–lenkø konflikto paaðtrëjimas Pirmojo pasaulinio karo metais ...... 243 Lenkijos ginkluotøjø pajëgø organizavimas...... 244 Kpt. A. Gurkos misija ...... 245 Vilniaus praradimas ...... 247 Dr. J. Šaulio misija Varšuvoje ...... 247 Lietuviø–lenkø ginèas Paryþiaus taikos konferencijoje ...... 248 2. LENKØ KARINIØ VEIKSMØ LIETUVOJE PRADÞIA ...... 249 Antrasis Vilniaus praradimas ...... 249 S. Staniševskio misija Kaune ...... 251 Tolesnis lenkø kariuomenës brovimasis á Lietuvos teritorijà. Demarkacinës linijos...... 252 3. POW SÀMOKSLAS LIETUVOJE ...... 259 Lenkijos planai sugriauti Lietuvos valstybæ iš vidaus ...... 259 L. Vasilevskio misija Kaune ...... 261 POW veikla Lietuvoje ...... 262 Peoviakø pasirengimas perversmui ...... 265 POW bandymas vykdyti perversmà ir jo nuslopinimas ...... 267 4. LIETUVIؖLENKØ KARINIAI SUSIRËMIMAI IKI 1920 M. VIDURIO ...... 270 Lietuviø ir lenkø karinis-politinis organizavimasis Pietø Suvalkijoje ...... 270 Kovos dël Seinø ...... 273 Ginkluoti susirëmimai su lenkais Ðirvintø kraðte ...... 278 Susirëmimai kituose lietuviø–lenkø fronto baruose ...... 281 Padëtis lietuviø–lenkø fronte 1920 m. pirmojoje pusëje ...... 282 Lietuvos kariuomenës perorganizavimas ...... 285 5. LENKØ UÞIMTØ LIETUVOS TERITORIJØ ATGAVIMAS 1920 M. VASARÀ ...... 288 Lenkø–rusø kariniø operacijø reikðmë Lietuvai ...... 288 Ðiaurës rytiniø Lietuvos teritorijø iðlaisvinimas ...... 289 Lenkø brigados nuginklavimas ir internavimas ...... 292 Bolševikai Vilniuje ...... 293 Sovietø Rusijos–Lietuvos konvencija dël Raudonosios armijos daliø iðvedimo ið Lietuvos teritorijos ...... 297 Vilniaus ir kitø Lietuvos teritorijø atgavimas ...... 298 Siekimas atgauti Gardinà ...... 300 Lenkø karo vadovybës delegacija Kaune ...... 303 6. LIETUVOS IR LENKIJOS KARINIS KONFLIKTAS 1920 M. RUDENÁ ...... 306 Augustavo operacija ...... 306 Kovos dël Seinø ...... 313 Derybos Kalvarijoje ...... 318 Seinø–Druskininkø katastrofa ...... 321 Kovos pietrytinëje Lietuvos dalyje ...... 330

5 Valdþios institucijø ir visuomenës reakcija dël lietuviø kariuomenës katastrofos lenkø fronte ...... 340 Suvalkø derybos ir sutartis ...... 344 7. ŽELIGOVSKIADA ...... 347 Gen. L. Želigovskio „maišto” parengimas ...... 347 Gen. L. Þeligovskio avantiûros pradþia ...... 351 Reakcija dël Vilniaus netekties ...... 357 Lietuvos ginkluotøjø pajëgø didinimas bei pergrupavimas ...... 359 Kovos su lenkais šiauriniame fronto bare ...... 361 Kovos su lenkais pietiniame fronto bare ...... 365 Pirmasis lenkø kavalerijos prasiverþimas. I pëst. divizijos ðtabo katastrofa...... 366 Antrasis lenkø kavalerijos prasiverþimas ...... 368 Lietuvos vyriausybës ir Tautø Sàjungos reagavimas á gen. L. Želigovskio „maištà” ...... 374 Padëtis gen. L. Þeligovskio kariuomenëje baigiamuoju kovø laikotarpiu ...... 377 Þeligovskininkø puolimas 1920 m. lapkrièio 17 d...... 378 Ðirvintø „stebuklas” ...... 382 VIII pëst. pulko I bataliono veiksmai 1920 m. lapkrièio 21 d ...... 388 Paskutinës kautynës ties Giedraièiais ...... 389 Lenkø kavalerijos brigados reidas ...... 394 Kovos su þeligovskininkais Musninkø ruoþe ...... 399 Karo paliaubø sutartis ...... 402 PABAIGOS ŽODIS ...... 421 ZUSAMMENFASSUNG (santrauka vokieèiø kalba) ...... 433 PRIEDAI ...... 448 ASMENVARDÞIØ RODYKLË ...... 479

6 ÁVADAS

Lietuviø tautos ilgalaikis siekimas atkurti savàjà valstybæ ir iðkovoti teisæ paèiai nustatyti jos politinæ ateitá baigiantis Pirmajam pasauliniam karui dël palankiai susiklosèiusiø tarptautiniø aplinkybiø buvo apvainikuotas sëkme. 1918 m. vasario 16 d. lietuviø tautos atstovai paskelbë atkuriamà nepriklausomà, demokratiniais pagrindais sutvarkytà Lietuvos valstybæ su sostine Vilniumi. Tø paèiø metø lapkrièio 11 d. patvirtinus pirmàjà prof. A. Voldemaro vadovaujamà vyriausybæ, visame kraðte prasidëjo valstybës institucijø kuriamasis darbas. Nepaisant labai neaiðkios valstybës ateities ir beveik kritiðkos karinës situacijos, valstybës administracinis organizavimas ir sëkmingas valstybës institucijø kûrimas visame kraðte vyko su dideliu entuziazmu. Ateities perspektyva këlë daugumos gyventojø pasitikëjimà savo jëgomis ir sugebëjimais bei þadino viltá, kad gyvenimas bus geresnis ir laisvesnis. Nepaisant tuometiniø didþiøjø pasaulio valstybiø pareiðkimø dël tautø laisvës ir teisës paèioms lemti savo politinæ ateitá, greit paaiðkëjo, jog tikrieji jø interesai gerokai skyrësi nuo skelbiamø ðûkiø. Pernelyg didelis Lietuvos diplomatø bei politiniø ir visuomenës veikëjø pasitikëjimas bûsimàja Taikos konferencija, kaip tautø ir valstybiø gyvenimo naujos eros pradininke, nepasiteisino. 1919 m. pradþioje prasidëjusi Paryþiaus taikos konferencija oficialiai Lietuvos delegacijos net nepripaþino. Lietuvos istoriniai kaimynai irgi nebuvo geranoriðkai nusiteikæ lietuviø tautos interesø atþvilgiu ir brandino planus jà pavergti. Grësmingai didëjanèio pavojaus ið sovietinës Rusijos ir imperialistinës Lenkijos akivaizdoje Lietuvos vyriausybiniuose sluoksniuose vis labiau imta suprasti, jog pasiprieðinti tegali tvirta ir gerai ginkluota sava kariuomenë. Kraðto apsaugos ministerijos 1918 m. lapkrièio 23 d. iðleistas pirmasis ásakymas kariuomenei organizuoti suteikë juridiná pagrindà pradëti ginkluotøjø pajëgø kûrimo darbà. Taèiau pirmajai Lietuvos vyriausybei per pusantro savo veiklos mënesio neparodþius didesnës iniciatyvos ir ginkluotosioms pajëgoms organizuoti pasirinkus kelià, kuris visiðkai nesiderino su to meto bûkle, ðioje srityje nedaug ir tebuvo padaryta. Tuo tarpu vokieèiams ruoðiantis palikti Vilniø, prie jo artinosi bolðevikai. Paèiame Vilniuje ir jo apylinkëse organizavosi lenkai. Padëtis darësi vis grësmingesnë. Ir tik 1918 m. gruodþio 26 d. pradëjus veikti naujai M. Sleþevièiaus vadovaujamai vyriausybei, svarbiausiu savo uþdaviniu uþsibrëþusiai suorganizuoti ginkluotàsias pajëgas ir iðkart paðaukusiai savanorius ginti tëvynës nuo bolðevikø invazijos, sparèiau buvo klojami kraðto gynybos pamatai.

7 Kariuomenës kûrimosi pradþia sutapo su trijø galingø prieðø – Sovietø Rusijos, o netrukus ir imperialistinës Lenkijos bei bermontininkø – ginkluotøjø pajëgø, siekusiø pavergti Lietuvà, verþimusi á jos þemes. Nors jëgos buvo ir nelygios, bet mûsø sparèiai auganti ir stiprëjanti, visos tautos aktyviai remiama kariuomenë sugebëjo iki 1920 m. pabaigos uþsitæsusiø laisvës kovø metu vienus grobikus sulaikyti, o kitus – po lemtingø mûðiø iðvyti ið Lietuvos. Tai buvo didelis visos lietuviø tautos jëgø iðbandymas, pareikalavæs daug aukø, taèiau apgynæs kraðto nepriklausomybæ ir ágalinæs ágyvendinti 1918 m. vasario 16 d. akte uþsibrëþtus uþdavinius. I s t o r i o g r a f i j a. Þiûrint ið laiko perspektyvos, 1918–1920 metai – neilgas laikotarpis. Taèiau ávykiø gausumu, sudëtingumu bei svarbumu jis pranoko iðtisà ankstesná ðimtmetá. Nepaprastai sunkios Nepriklausomybës kovos, kurias vedë mûsø besikurianti kariuomenë, buvo gyvas árodymas, jog lietuviø tauta turëjo pakankamai ryþto, valios ir sugebëjimo ne tik atsispirti gausiems ir gerai ginkluotiems bei aprûpintiems prieðams, bet ir gyventi savo atskirà, nepriklausomà gyvenimà, kurti graþius ateities planus ir juos sëkmingai realizuoti. Ðá laikotarpá mûsø savanoriai bei paðauktieji tëvynës ginti Lietuvos vyrai savo krauju áraðë á garbingà kraðto istorijà. Neatsitiktinai todël ir sunkiais sovietinës okupacijos metais jø þygiai ákvëpë lietuviø tautà atkakliai kovai prieð bolðevizmà, o vëliau, atgavus nepriklausomybæ, suteikë galimybæ pasisemti teigiamos patirties stiprinant Lietuvos valstybingumà, kuriant savo ginkluotàsias pajëgas, brandinant naujus ateities planus. 1918–1920 m. vykusios Nepriklausomybës kovos – vienas ið audringø, taèiau iki ðiol maþai nuðviestø kuriamos Lietuvos kariuomenës istorijos reiðkiniø. Atsiþvelgdamas á minëtos problemos aktualumà, ðios knygos autorius ir siekia pateikti skaitytojui kuo iðsamesná bei vientisesná visos Lietuvos kariuomenës dalyvavimo Nepriklausomybës kovose vaizdà. Pateikiamoje monografijoje bandoma apibûdinti atkurtos Lietuvos valstybës ir nedraugiðkai jos atþvilgiu nusiteikusiø tuometiniø kaimynø – Sovietø Rusijos, Lenkijos bei bermontininkø – savitarpio santykius, jø aðtrëjimà, laisvës kovø prieþastis, eigà, pobûdá bei pasekmes. Knygoje daug vietos skiriama tiek kraðto aukðèiausiosios karinës vadovybës, generalinio ðtabo, atskirø brigadø, divizijø, pulkø, batalionø, kuopø, bûriø, tiek ðauliø, partizanø grupiø, o atskirais atvejais – ir pavieniø kovotojø veiksmams, þygiams bei kovø epizodams aptarti. Ði knyga yra 1998 m. iðleistos monografijos „Lietuvos kariuomenë 1918–1920“1 tæsinys. Atsiþvelgdamas á tai, jog jos istoriografinëje dalyje jau buvo aptarti Lietuvos ginkluotøjø pajëgø kûrimà bei jø indëlá Nepriklausomybës kovø metu apibûdinantys leidiniai bei pateikta ðaltiniø apþvalga, tæsiamojo darbo autorius, nenorëdamas kartotis, apþvelgia tik tuos darbus ir ðaltinius, kurie savo turiniu, naujomis idëjomis bei apibendrinimais praturtino ðios problemos tyrimus ir anksèiau iðleistoje monografijoje nebuvo minimi. Reikia pasakyti, jog tarpukario Lietuvos istorikai, kariniai veikëjai ar plaèiosios visuomenës atstovai iðsamios, tuo metu nesunkiai prieinamais gausiais ðaltiniais paremtos Nepriklausomybës kovø istorijos parengti nesuskubo. Daugiausia buvo apsiribota didesnës ar maþesnës apimties bei mokslinës vertës straipsniø publikavimu karinëje spaudoje. Pirmieji tø straipsniø autoriai buvo tiesioginiai kovø su rusais bolðevikais dalyviai ar kariniø daliniø ðtabuose dirbæ karininkai. Ið jø visø pirma paminëtini J. Urbðys2 , Vyt. Steponaitis3 , S. Žukaitis4 , J. Vidugiris5 , K. Ališauskas6 ,

8 A. Vasiliauskas7 ir kt. Jø straipsniuose daþniausiai buvo apsiribojama kuriø nors kautyniø ar jø epizodø apraðymu, kartkartëmis pasiremiant atitinkamais dokumentais – brigadø, pulkø ar batalionø vadø operatyviniais ásakymais, praneðimais, telefonogramomis ir pan. Apie antrojo Lietuvos valstybës prieðo – bermontininkø – atsiradimà, tikslus bei veiklà mûsø kraðte ir kovas su jais didelá ir ádomø straipsná paskelbë Kraðto apsaugos ministerijos Generalinio ðtabo literatûros skyriaus virðininkas kpt. Vyt. Steponaitis, pateikdamas já kaip „medþiagà istorijai“8 . Ðá straipsná reikëtø vertinti kaip vienà ið pirmøjø rimtesniø moksliniø tyrinëjimø karine tematika, Nepriklausomybës kovoms vos pasibaigus. Gaila, kad jo autorius, pateikæs gausià ir vertingà medþiagà, daugeliu atvejø nenurodë ðaltiniø, kuriais buvo pasiremta minëtame darbe. Tarpukario Lietuvoje pasirodë keletas reikðmingø publikacijø ir apie lietuviø santykius su pietiniais kaimynais lenkais, peraugusius á ilgai uþsitæsusá ginkluotà konfliktà. Ið tokiø darbø visø pirma paminëtinas J. Urbðio straipsnis9 . Jame autorius, remdamasis konkreèiais faktais, átikinamai parodo, kaip, atkûrus nepriklausomà Lietuvos valstybæ, dël lenkø vykdytos imperialistinës politikos tiek Vilniaus, tiek visos Lietuvos atþvilgiu ir dël sàjungininkø ðaliðkumo susidarë labai paini tarpvalstybinë situacija, kurios neástengta iðspræsti nei uþsitæsusiose lietuviø–lenkø derybose, nei Tautø Sàjungoje, taigi buvo pereita prie aktyviø karo veiksmø. J. Rainio 1936 m. išleistoje knygoje „P.O.W. (Polska organizacja wojskowa) Lietuvoje“10 , pasirëmus gausia dokumentine medþiaga, visø pirma armijos teismo byla, nusakomi vienos ið keliø mûsø kraðte aktyviai veikusiø ir lenkø aukðèiausiosios vadovybës remtø slaptøjø kariniø organizacijø – POW – tikslai, uþdaviniai ir bandymas 1919 m. rugpjûèio mën. suduoti Lietuvos nepriklausomybei lemiamà smûgá. Apie ðios organizacijos prieðvalstybinæ veiklà savo knygelëje raðë ir M. Ðalèius11 . 1919–1920 metais Suvalkijoje vykusiø lietuviø–lenkø kovø eigà apraðë karininkas Tarasovas12 . Pasinaudojæs generalinio ðtabo ir kariuomenës daliø archyvais bei dalyviø atsiminimais, jis fragmentiðkai apibûdino pirmuosius ginkluotus susirëmimus bei lemtingas Gardino, Augustavo, Seinø ir Berþininkø–Druskininkø karines operacijas. Gilinantis á to meto lietuviø–lenkø santykius, susipaþinta ir su kai kuriais lenkø istorikø darbais. Reikia paþymëti, jog daugelis tarpukario lenkø autoriø publikacijø yra poleminio propagandinio pobûdþio. Jose tie santykiai buvo pavaizduojami su visomis þinomomis lenkø tendencijomis ir tam tikru istoriniø faktø iðkraipymu. Bandydami demagogiðkai árodinëti Vilniø esant antràja Lenkijos sostine, o Vilniaus kraðtà ir kai kurias kitas Lietuvos teritorijas – etninëmis lenkø þemëmis (!), jie visokiais bûdais stengësi pateisinti ðiø lietuviðkø teritorijø grobimo politikà. Apraðydami tuo metu vykusias lietuviø–lenkø kovas, jie paprastai sureikðmindavo savo laimëjimus, visaip menkindami ir niekindami Lietuvos ginkluotàsias pajëgas. Tokios tendencijos ypaè ryðkios B. Valigoros13 , M. Michnieviè-Hetmano14 ir kt. autoriø publikacijose. 1938 m. lenkø plk. J. Smolenskis, remdamasis gausia tiek lenkø archyvuose, tiek Lietuvoje paskelbta medþiaga, iðleido didelá (500 p.) ir iðsamø darbà apie 1920 m. rugsëjo mën. vykusias lenkø–lietuviø kovas Suvalkijoje15 . Lietuviø–lenkø kivirèo prieþastimi ir pradþia laikydamas 19 a. antrojoje pusëje prasidëjusá tautiná lietuviø sàjûdá16 , jis savo dviejø daliø knygoje gana tiksliai apibûdino tuometinæ lenkø bei

9 lietuviø karinæ padëtá, jø turëtas ginkluotàsias pajëgas, detaliai apraðydamas pirmuosius smulkius susirëmimus ir uþbaigdamas stambiomis karinëmis operacijomis bei 1920 m. spalio 7 d. pasiraðyta Suvalkø sutartimi. Nauju poþiûriu á ano meto Lietuvos–Lenkijos politinius-diplomatinius santykius iðsiskiria 1966 m. iðleista lenkø istoriko P. Losovskio monografija17 . Be to, kad joje pateikta daug naujos dokumentinës medþiagos, ypaè paþymëtinos autoriaus pastangos iðlikti objektyviam. Pavyzdþiui, skirtingai nuo daugelio kitø lenkø autoriø, P. Losovskis, remdamasis konkreèiais dokumentais, iðkëlë ðvieson J. Pilsudskio vadovaujamos Lenkijos darytas skriaudas Lietuvai. Knygoje svarstoma lietuviø–lenkø politinio ginèo kilmë, aptariami bandymai derybomis iðspræsti ginèytinus klausimus, slaptosios lenkø karinës organizacijos (POW) 1919 m. vasarà rengtas sukilimas, turëjæs nuðalinti Lietuvos vyriausybæ ir jos vietoje pastatyti kità, kuri bûtø nuvedusi Lietuvà á federacijà su Lenkija, pastarosios pastangos apsupti Lietuvà, mëginant á ðá planà átraukti Latvijà, lietuviø ir lenkø diplomatiniai bei kariniai veiksmai 1920 m. liepos–rugsëjo mën., taip pat atskleidþiama gen. L. Þeligovskio avantiûros esmë bei J. Pilsudskio vadovaujantis organizacinis vaidmuo. Stengdamasis iðlikti objektyvus, autorius kartais vis dëlto nuklysta á ðaliðkas pozicijas. Antai, pripaþindamas Seinø kraðto lietuviðkumà, jis pateisina demarkacinæ linijà, kurià nustatant Lenkijos pusëje pasiliko Seinø–Punsko apylinkiø lietuviai, ir kt. Po Antrojo pasaulinio karo bolðevikams vël okupavus Lietuvà, apie 1918–1920 metø ávykius joje pasirodë nemaþa broðiûrø, þurnalø bei laikraðèiø straipsniø. Visø juose raðiusiø autoriø tikslas buvo „árodyti“, kad plaèiosios lietuviø tautos masës visà laikà siekusios sovietinës santvarkos, o Nepriklausomybës laikotarpis (1918– 1940 m.) tebuvæs „burþuazinës diktatûros“ laikotarpis. 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybës deklaracijà stengtasi visiðkai ignoruoti. Lietuvos istorikai negalëjo atsiþadëti vienos dogmos, bûtent – kad istorinis procesas neiðvengiamai turás vesti visas tautas socializmo ir komunizmo kryptimi ir kad sovietinë sistema esanti geresnë ir tobulesnë uþ bet kurià kità sistemà. Vyraujant sovietinio patriotizmo tendencijai, kurio vardu buvo pridengtas rusiðkasis nacionalizmas, reikëjo árodinëti, jog didþioji rusø tauta visada buvusi teisinga ir kad kiekvienos kitos tautos kelias yra tik su didþiàja rusø tauta. Kiekvienas nukrypimas nuo to kelio reiðkë burþuazinio nacionalizmo puoselëjimà. O tai jau buvo didelis nusikaltimas. Ádomu paþymëti, kad patys lietuviai kurá laikà nepajëgë ar tiesiog nesiëmë raðyti tema, kaip lietuviø tauta kovojusi 1918–1919 m. uþ sovietinæ valdþià. Vienas ið pirmøjø autoriø, bandþiusiø „árodyti“, kaip Lietuvos „darbo þmonës“ kalbamuoju laikotarpiu tekovojæ uþ sovietø valdþià savo kraðte ir jos tetroðkæ, buvo rusas A. Andrejevas18 . Nors jo darbas parengtas visiškai nesusipažinus su Lietuvoje esama archyvine medžiaga bei kitais objektyviais šaltiniais ir jame pasikliauta vien propagandinës pakraipos komunistine literatûra bei spauda, istorikai J. Þiugþda ir D. Fainhauzas já nepagrástai iðliaupsino, pavadindami „ádomiu tyrinëjimu“, kuriame parodyta „Didþiosios spalio socialistinës revoliucijos milþiniðka reikðmë lietuviø tautos iðsivaduojamoje kovoje“19 . Vëlesniais sovietinës okupacijos metais spaudoje ðia tema pasirodë daugybë sovietø valdþios cenzûros perfiltruotø straipsniø20 bei dokumentø rinkiniø21 ,

10 monografijø22 , akademiniø leidiniø23 ir kt. darbø. Visus juos galima apibûdinti keliais sakiniais. Kaip taisyklë, ðie darbai buvo rengiami spaudai pagal bendrà Sovietø Sàjungai privalomà schemà, kuria remiantis, vieðumai galëjo bûti panaudojama tik tokia istorinë medþiaga, kuri tiesiogiai tarnavo Komunistø partijos interesø propagandai. Sovietams istorija ir toliau buvo priemonë jø imperialistiniams tikslams siekti. Su tokia sàmoninga atrankos tendencija 1958 m. buvo iðleistas Lietuvos TSR istorijos ðaltiniø III tomas, skirtas 1917–1919 m. ávykiams nuðviesti. Jame ðaltiniai atrinkti stebëtinai vienaðaliðkai. Beveik tà patá galime pasakyti ir apie 1961 m. iðleistà tø ðaltiniø IV tomà‘, apimantá 1919–1940 metus. Atiduodami duoklæ klasiø kovos istorijai, leidëjai ir ðá kartà tesiekë iðkelti „liaudies valià“ nuo 1917–1918 metø turëti savajame kraðte sovietinæ santvarkà. Taèiau jø teiginiai, jog anuo metu visa Lietuva buvusi apimta bolðevikinës revoliucijos sàjûdþio, ið pirðto iðlauþti. Gyventojø nuotaikos Lietuvoje daugiausia buvo kaip tik visai prieðingos. Nors ir neskaitlingi lietuviø savanoriø bûriai, taèiau, remiami plaèiausiøjø masiø, pajëgë apsiginti nuo bolðevikø invazijos. Autoriams, susipaþinusiems su to meto dokumentais, turëjo bûti þinoma, jog didþiausià tø savanoriø daugumà kaip tik ir sudarë vargingi beþemiai, maþaþemiai ir kiti varguoliai. Tai patvirtina ir vyriausybës vieðas, ásakmus paþadas aprûpinti savanorius þeme. Tas paþadas, nepriklausomybæ apgynus, buvo iðtesëtas. Be to, tuomet jau buvo sugráþæ ið Rusijos deðimtys tûkstanèiø pabëgëliø ir evakuotøjø, kurie ten pergyveno bolðevikø revoliucijà ir paragavo jø sukurtame „rojuje“ iškepto darbininkams „pyrago“. Todël nereikia në aiðkinti, kodël jie tapo patikimais ir labai átikinanèiais antibolðevikiniais propagandistais savo gimtajame kraðte. Visgi, neatsiþvelgdami á realià tikrovæ, kai kurie istorikai Raudonosios armijos durtuvø pagalba 1918–1919 m. atneðtà sovietø valdþià ir toliau demagogiðkai aiðkino „socialistinës revoliucijos“ ir net „pilietinio karo“ vyksmu Lietuvoje, lietuviø tautos ir jos kariuomenës pasiprieðinimà pavergëjams bolðevikams – kontrrevoliucija24 , o Vakarø valstybiø Lietuvai parduodamus ginklus, amunicijà, aprangà, keliolikos atvykusiø instruktoriø patarimus kariuomenës vadovybei – tø ðaliø vykdoma „intervencija“ ir pan.25 . Suprantama, kad tokiais ðiø autoriø teiginiais maþa kas patikëjo. Jø darbai visuomenëje pagarbos nesusilaukë. Daugelyje pokario istorikø darbø raðyta ir apie 1920 m. liepos 12 d. sudarytà Lietuvos–Sovietø Rusijos sutartá, kuria remiantis, Lietuvai buvo pripaþintas Vilnius ir Vilniaus kraðtas. J. Þiugþda, analizuodamas ðios sutarties pasiraðymo prieþastis, ypaè akcentavo Lietuvos liaudies masiø reikalavimus minëtà sutartá pasiraðyti26 . J. Jurginis, aptardamas tuometinius Lietuvos ir Sovietø Rusijos santykius, savo darbe siekë parodyti Lietuvos valdanèiøjø sluoksniø „reakcinæ pozicijà“ šios sutarties atžvilgiu27 . K. Navickas árodinëjo, kaip Vakarø valstybiø vadovai siekë sutrukdyti Lietuvos vyriausybei minëtà taikos sutartá su Sovietø Rusija pasiraðyti28 . R. Žepkaitë, pasiremdama archyvine medþiaga, visø pirma Lietuvos respublikos uþsienio reikalø ministerijos dokumentais bei kitais ðaltiniais, savo darbe29 aptarë Sovietø Rusijos pozicijà Vilniaus klausimu, nuðvietë paèià derybø eigà, ávertindama Vilniaus miesto ir viso Vilniaus kraðto gràþinimo Lietuvai reikðmæ. Paþymint teigiamas ðio darbo puses, visgi tenka konstatuoti, jog jo autorë atskirais atvejais neiðvengë vienpusiðkø vertinimø tuometinës Lietuvos vyriausybës atþvilgiu.

11 Sovietiniu laikotarpiu kovø su bermontininkais problema didesnio tyrinëtojø dëmesio nesusilaukë. Apie bermontininkø avantiûrà trumpai teuþsiminta Lietuvos TSR istorijos III tome30 . Nors 1919 m. vasarà bermontininkams ásiverþus á Lietuvà, neskaitlinga pastarosios kariuomenë dar tebekovojo su kitu stipriu prieðu – bolðevikais – prie Dauguvos upës krantø ir veikti dviem frontais jëgø neturëjo, autorius, neradæs reikalo objektyviai apibûdinti tuometinæ realià padëtá kraðte, leido sau vien apkaltinti „Lietuvos burþuazinæ valdþià“, kuri, atseit, tik „plaèiøjø visuomenës sluoksniø spaudþiama , ir, gelbëdama savo padëtá (?), ëmësi kariniø veiksmø prieð bermontininkus “31 . Pokario istorikai ið savo akiraèio neiðleido ir Lietuvos–Lenkijos santykiø problemos. J. Þiugþda32 , J. Jurginis33 , K. Navickas34 ir kiti, marksistiðkai vertindami atskirus to laikotarpio ávykius bei faktus, savo darbuose siekë parodyti jø ryðá su antisovietine Vakarø valstybiø politika ir visø pirma atskleisti Sovietø Sàjungos pozicijà tiek Vilniaus, tiek ir apskritai Lietuvos atþvilgiu. Istorikë R. Þepkaitë, pasiremdama archyvine medþiaga, dokumentø rinkiniais, periodine spauda bei kitø autoriø tyrinëjimais, savo monografijoje35 stengiasi paaiðkinti, kodël Lietuvos vadovybë neástengë nustatyti normaliø santykiø su Lenkija, parodyti kokia vieta tuose santykiuose teko Vilniaus politinës priklausomybës klausimui ir koká vaidmená tø santykiø raidoje vaidino didþiosios Vakarø valstybës. G. Kilikevièienës straipsnyje36 apþvelgta 1920 m. rudená Kalvarijoje bei Suvalkuose vykusiø Lietuvos ir Lenkijos derybø eiga bei pasekmës. Prieð propaganda persunktà sovietinæ istoriografijà, paremtà marksistine- leninine metodologija ir ðtampuotas jos tezes, itin kritiðkai pasisakë po Antrojo pasaulinio karo iðeivijoje atsidûræ lietuviø istorikai. Z. Ivinskis, aptardamas archyvine medþiaga ir gausiais atsiminimais paremtà B. Vaitkevièiaus stambø darbà, iðleistà „Spalio mënesio“ 50-ties metø jubiliejui paminëti, paþymëjo, jog jame tekalbama tik apie „s u v e r e n i n æ Tarybø Lietuvà“, o pagrindine laikinosios sovietø valdþios Lietuvoje þlugimo prieþastimi autorius telaikàs vadinamàsias „intervencijas“37 . Pasak Z. Ivinskio, „daugybë ðaltiniø parodo, jog komunistinë V. Mickevièiaus-Kapsuko vyriausybë nebuvo pasekmë „revoliucinio“ judëjimo Lietuvoje, bet ji buvo Lenino partijos parëdymu ásodinta“38 . Buvæs Lietuvos kariuomenës atsargos mjr. P. Gudelis, gyvas 1918–1919 m. ávykiø Lietuvoje liudininkas, kritiðkai iðtyræs paèius bolðevikø raðytinius ðaltinius, juos lygindamas su realiais faktais, taip pat susipaþinæs ir su kitø autoriø darbais, darydamas kritines logiðkas iðvadas, patvirtino teiginá, jog „bolðevikai Lietuvoje tada n e b u v o g i l i a i á l e i d æ ð a k n ø“ 39 . P. Gudelio darbas átikinamai árodo, jog lietuviø tauta ne tik ástengë pati apsiginti nuo savo tautinio valstybingumo prieðø, bet ir rado savyje jëgø sëkmingai atkurti nepriklausomà Lietuvà. Uþdavinio ávertinti Lietuvos kariuomenës vaidmená Nepriklausomybës kovø metu, apibûdinti karo veiksmø pobûdá, eigà ir nusakyti jø reikðmæ bei pasekmes, ëmësi visø pirma iðeivijoje atsidûræ karo istorikai. Vienas ið pirmøjø, siekusiø tikslo parengti vientisà tas kovas apraðantá darbà, buvo betarpiðkas jø dalyvis plk. ltn. K. Aliðauskas, jau tarpukario laikotarpiu aktyviai dalyvavæs karinëje spaudoje. Jo 1972 m. pasirodžiusiame darbe40 apraðomos 1919 m. vykusios Lietuvos kariuomenës kovos su bolðevikais bei bermontininkais. Ðis darbas parengtas pasiremiant ið dalies jau anksèiau skelbta medþiaga, papildþius jà literatûra uþsienio kalbomis bei atskirø

12 asmenø atsiminimais. Paþymint jo neabejotinà istorinæ vertæ, tenka pripaþinti, jog jame visgi maþokai paliestas anuometinis politinis ir visuomeninis kraðto gyvenimas, o neturëjimas galimybiø pasiremti archyvine medþiaga neleido autoriui argumentuoèiau apþvelgti atskirus kovø epizodus, ðtabø veiklà bei pateikti gilesnius vertinimus. Paþymëtina, jog K. Aliðauskas buvo ir daugelio straipsniø Bostone, JAV, leidþiamojoje Lietuviðkojoje enciklopedijoje41 bei karinëje spaudoje autorius. K. Ališausko pradëtà kovø dël Lietuvos nepriklausomybës tematikà pratæsë dr. A. Rukða, 1981–1982 m. Klivlende, JAV, iðleidæs du tomus apie kovas su lenkais42 . Dr. A. Rukðos darbe panaudota didelë tiek jo paties, tiek JAV Lietuviø Veteranø Sàjungos „Ramovë“ sudarytosios, gen. M. Rëklaièio vadovaujamos, ðiam veikalui leisti komisijos iniciatyva bei pastangomis sukaupta medþiaga. Minëtosios komisijos padedamas, autorius per VFR Valstybinæ Augsburgo bibliotekà ið Lietuvos ir jos kaimyniniø ðaliø bibliotekø sugebëjo iðgauti gana daug kovas su lenkais lieèianèios literatûros. Darbe taip pat pasiremta daugelio kovø dël Lietuvos nepriklausomybës dalyviø papildomomis þiniomis. Kartu tenka paþymëti, jog neretai, remdamasis kitø ðaliø, ypaè lenkø, ðaltiniais, autorius pernelyg pasiduoda jø átakai. O archyvinës medþiagos stoka neleido jam ásigilinti á daugelio svarbiø klausimø esmæ. Taèiau apskritai A. Rukðos darbas yra rimtas indëlis á Nepriklausomybës kovø istorijos pagrindiniø klausimø nuðvietimà ir nusipelno teigiamo vertinimo. Apie Lietuvos karà su Sovietø Rusija, bermontininkø avantiûros likvidavimà bei kariná konfliktà su Lenkija vertingø þiniø randame ir Pr. Èepëno 1986 m. Èikagoje iðleistos „Naujøjø laikø Lietuvos istorijos“ antrame tome43 . Lietuvai susigràþinus nepriklausomybæ, domëjimasis karo istorijos klausimais, tame tarpe ir 1918–1920 m. ávykiais Lietuvoje, pastebimai didëja. È. Laurinavièius, remdamasis archyvine medþiaga bei kitais ðaltiniais, naujai paþvelgë á Lietuvos – Sovietø Rusijos santykius ir 1992 m. iðleido darbà apie 1920 m. liepos 12 d. tarp ðiø ðaliø sudarytà taikos sutartá44 . Vertingø minèiø apie Lietuvos ir Latvijos santykius mûsø nagrinëjamu laikotarpiu ir kovas su bermontininkais randame Z. Butkaus monografijoje44a. G. Surgailis 1998 m. paskelbë straipsná apie lenkø mëginimà ávykdyti valstybës perversmà Lietuvoje 1919 metais ir jo likvidavimà45 .Keletas apþvalginio pobûdþio publikacijø apie Nepriklausomybës kovas pasirodë ir 1992 m. atkurtame Kraðto apsaugos ministerijos leidinyje „Karo archyvas“. Èia pateikiamos knygos autorius 1998 m. išleistoje knygoje46 , raðydamas apie kariuomenës daliø bei kariniø ástaigø kûrimàsi aptariamuoju laikotarpiu, trumpai apibûdino ir jø dalyvavimà Nepriklausomybës kovose. Tokia yra trumpai apþvelgta knygoje nagrinëjamos problemos istoriografija.

Ð a l t i n i ø a p þ v a l g a. Nagrinëjamos temos ðaltiniai skirstomi á dvi pagrindines grupes: 1) archyvinë medþiaga; 2) atsiminimai ir spauda. Lietuvos Respublikos aukðèiausiosios vadovybës rûpinimasis kraðto ginkluotosiomis pajëgomis bei Nepriklausomybës kovø eiga atsispindi Steigiamojo Seimo posëdþiø protokoluose47 bei „Laikinosios Vyriausybës þiniose“. Taèiau gausiausia ir vertingiausia dokumentinë medþiaga apie Nepriklausomybës kovas yra Lietuvos centriniame valstybës archyve (toliau – LCVA).

13 Visø pirma paminëtini tuometiniø Lietuvos vyriausybiø posëdþiø protokolai (f. 923), ið kuriø matyti to laikotarpio Ministrø kabinetø rûpinimasis santykiø su kaimyninëmis ðalimis gerinimu, diplomatinë veikla ginèytiniems klausimams tarp jø taikiu bûdu sureguliuoti bei panaudotos priemonës kraðto gynybai stiprinti. Minëtame archyve iðstudijuoti itin reikðmingi aptariamojo laikotarpio kraðto apsaugos ministro bei vyr. kariuomenës vado ásakymai. Ið jø turinio matyti, kaip Nepriklausomybës kovø prieð bolðevikus, bermontininkus bei lenkus metu buvo sudaromi atskiri frontai, perdislokuojamos karinës dalys, siunèiami pastiprinimai, skiriami, atleidþiami ar perkeliami kitoms vadovaujanèioms pareigoms karininkai, aprûpinama reikiama ginkluote, amunicija ir kt. Ypaè svarbûs ir informatyvûs yra kariuomenës generalinio ðtabo (f. 929) ir jo skyriø bei daliø dokumentai. Tai ávairaus turinio ásakymai, ið pulkø, brigadø, divizijø ar kitø daliniø surinkta ávairi medþiaga, telefonogramos, praneðimai, schemos, susiraðinëjimas su ðtabo skyriais, kariuomenës dalimis bei ástaigomis, ataskaitos, statistinës þinios, paties ðtabo bei atskirø kariniø daliø dienynai, reliacijos ir kt. Tuo atveju, kai sukaupta dokumentinë medþiaga dubliavosi ðtabe bei kuriame nors dalinyje, jà panaudojant prioritetas buvo skirtas kariuomenës ðtabo fonde esantiems ðaltiniams. Archyve smulkiai susipaþinta su visø pëstininkø kariniø daliø – I pëst. DLK Gedimino (f. 513), II pëst. DLK Algirdo (f. 514), III pëst. DLK Vytauto (f. 516), IV pëst. LK Mindaugo (f. 517), V pëst. DLK Kæstuèio (f. 518), VI pëst. Pilënø kunig. Margio (f. 519), VII pëst. Þemaièiø kunig. Butegeidþio (f. 520), VIII pëst. Kauno kunig. Vaidoto (f. 521), IX pëst. Lietuvos kunig. Vytenio (f. 522), X pëst. Marijampolës (f. 1322), XI pëst. Vilniaus (f. 1313), XII pëst. Kauno (f. 1331), I pëst. Savanoriø (f. 1325) ir I pasienio (f. 764) pulkø bei atsargos batalionø (f. 858), baltgudþiø kariniø daliø (f. 908), taip pat I (f. 509), II (f. 510), III (f. 511) ir IV (f. 1359) pëstininkø divizijø veikla bei indëliu Nepriklausomybës kovø metu. Ið ðiø daliø karinæ veiklà apibûdinanèiø dokumentø visø pirma paminëtini vadø ar virðininkø ásakymai, ávairûs praneðimai, raportai, telefonogramos, ðtabø dienynai, reliacijos ir kt. Darbe panaudota daugelio miestø ir apskrièiø karo komendantûrø ir jø kuopø, dalyvavusiø pagrindiniø ginkluotøjø pajëgø sudëtyje ar atskirais atvejais savarankiðkai veikusiø karo veiksmø zonoje, dokumentinë medþiaga. Ji padëjo geriau suprasti kovø eigà ávairiose Lietuvos vietose, o neretai ir vietiniø gyventojø nuotaikas bei teikiamà paramà jø metu. Nepriklausomybës kovø metu aktyviai dalyvavo ir kitø kariuomenës ginklø rûðiø – artilerijos, kavalerijos, aviacijos bei karo technikos dalys. Jø veiklà apibûdinanti dokumentinë medþiaga èia pateikiamame darbe taip pat rado atgarsá. O ið viso ðioje monografijoje pasiremta beveik 60-yje minëto archyvo fondø saugomais dokumentais. Ðià medþiagà papildë Lietuvos mokslø akademijos bibliotekos bei Lietuvos nacionalinës M. Maþvydo bibliotekos rankraðèiø skyriuose esantys ðaltiniai. Geriau ásigilinti á nagrinëjamà temà padëjo memuarinë literatûra. Pirmieji atsiminimø apie laisvës kovas straipsniai pasirodë laikraðèiuose „Kariðkiø þodis“ (nuo 1919 m.), „Ðeðëliai“, „Atspindžiai“, „Karys“ (nuo 1920 m.) ir kt. Daugelis jø buvo nedidelës apimties bei menkos mokslinës vertës. Daþniausiai tai buvo to ar kito asmens dalyvavimo kokiame nors susirëmime su prieðu apraðymai. Stambesnës ir

14 brandesnës publikacijos pasirodë literatûros skyriui pradëjus leisti tokius svarbius leidinius, kaip karo mokslø þurnalà „Mûsø þinynas“ (nuo 1921 m.), karo istorijos þurnalà „Karo archyvas“ (nuo 1925 m.), „Kardas“ (nuo 1925 m.), „Kariûnas“ (nuo 1932 m.) ir kt. Tokiø publikacijø ypaè pagausëjo minint pirmàjá, o po to ir antràjá Nepriklausomos Lietuvos deðimtmeèius. Ið reikðmingesniø darbø visø pirma reikia paminëti 1929 m. pasirodþiusià St. Butkaus redaguotà Lietuvos kariuomenës kûrëjø – savanoriø – knygà „Savanoris 1918–1920“48 . Joje patalpinta daugelio kariø atsiminimai apie tuo metu vykusias sunkias kovas dël kraðto nepriklausomybës. 1934 m. iðleista kovø su bermontininkais metu buvusio Ðiauliø miesto ir apskrities karo komendanto A. Bironto atsiminimø knyga „Bermontininkams Lietuvà uþpuolus“49 . Tuo metu didelë Lietuvos gyventojø dalis apie bermontininkus teþinojo tik tiek, jog jie buvæ Lietuvos prieðai ir, ties Radviliðkiu sumuðti, gráþo atgal á Vokietijà. A. Birontas savo knygoje ir aiðkina, kas tokie buvo tie bermontininkai, ið kur jie atsirado, kokie jø buvo tikslai Lietuvoje ir iðryðkina kraðtui grësusá didelá pavojø, galëjusá pasibaigti nepriklausomybës praradimu. Reikðmingi yra vokieèiø gen. mjr. D. Ðrioderio atsiminimai50 apie saksø savanoriø dalis Lietuvoje 1919 m. ir jø paramà besikurianèiai mûsø kariuomenei kovø su bolðevikais pradþioje. Paþymëtina, jog autorius juose daugeliu atvejø pernelyg iðpuèia tiek saksø savanoriø, tiek ir savo paties nuopelnus, taèiau jo darbe randame ir vertingø þiniø apie tuometinæ padëtá Lietuvoje. 1938 m. pasirodë buvusio Santarvininkø komisijos Baltijos kraðtuose pirmininko gen. A. Niesselio memuarai51 apie vokieèiø iðsikraustymà ið Baltijos kraðtø 1919 m. Nepaisant to, jog jø autorius ne visuomet buvo objektyvus Lietuvos vyriausybës ir jos karinës vadovybës atþvilgiu, spræsdamas bermontininkø iðkraustymo ið Lietuvos problemà, neretai pastariesiems nuolaidþiavo, taèiau, matydamas lietuviø tautos ir jos kariuomenës tvirtà pasiryþimà iðsaugoti savo nepriklausomybæ, atkakliai reiðkë sàjungininkø valià vokieèiams, reikalavo ið jø gerbti Lietuvos laisvæ ir nustatytu laiku ið jos iðvykti. Itin vertingi yra atsargos plk. J. Petruièio, nuo pradþios iki pabaigos aktyviai dalyvavusio Nepriklausomybës kovose, atsiminimai. Jø pirmasis tomas apie kovas su bolðevikais ir bermontininkais pasirodë 1934 m., o antrasis – apie kovas su lenkais – 1937 m.52 . Pats visà laikà dalyvavæs pirmosiose kovotojø eilëse, autorius turëjo progos be jokiø tarpininkø matyti mûsø jaunosios kariuomenës pirmuosius þingsnius, jos pasisekimus ir nesëkmes. Paþymëtina, jog pirmame atsiminimø tome pieðiamieji buvusiø kovø vaizdai kartais atrodo lyg atitrûkæ nuo besikurianèio nepriklausomo gyvenimo fono, kuriame visi tie apraðomieji ávykiai ið tikrøjø vyko. Tuo tarpu antrame tome, raðydamas apie 1920 m. kovas su lenkais, autorius jau pateikia bendrà fonà ir apibûdina svarbiausias karines operacijas, nesigailëdamas kritikos ir aukðèiausiajai karinei vadovybei uþ jos padarytas klaidas kovø su lenkais frontuose. J. Petruièio atsiminimai yra vertingas indëlis á karo istorijà. 1937 m. pasirodë ir þymaus ðvietëjo, aktyvaus Nepriklausomybës kovø dalyvio mjr. P. Rusecko sudarytas ir redaguotas rinkinys „Savanoriø þygiai“53 , skirtas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø sàjungos ákûrimo 10-èiui (1927 01 08) paminëti. Ið esmës ðiuo dvitomiu rinkiniu buvo siekiama ateinanèioms kartoms realiai

15 atspindëti savanoriø þygiø raidà ir áamþinti þuvusiuosius uþ Lietuvos nepriklausomybæ. Rinkinyje randama daug didelës dràsos, pasiryþimo, tikro karþygiðkumo paveikslø, sumaniai, apgalvotai ir gerai ávykdytø þygiø apraðymus, o ðalia jø ir kukliø pasakojimø, kaip savanoriai sàþiningai vykdë jiems patikëtas pareigas. Uþsitæsus sovietinei okupacijai ir nematant perspektyvos paèioje Lietuvoje parengti ir iðleisti veikalus apie Nepriklausomybës kovas, kaip jau minëjome, ðio darbo ëmësi iðeivijoje atsidûræ mûsø tautieèiai. Be anksèiau minëtø K. Aliðausko, dr. A. Rukðos ir Pr. Èepëno darbø ëmë rodytis ir memuariniai leidiniai. Vienas ið pirmøjø 1959 m. Èikagoje, JAV, savo atsiminimø knygà paskelbë Nepriklausomybës kovø laikotarpiu kurá laikà dirbæs kraðto apsaugos ministru ir Vyr. kariuomenës vadu plk. K. Þukas54 . Pateikæs atsiminimø pluoðtà apie tuometines nuotaikas Lietuvos visuomenëje bei kariuomenëje, jis bene daugiausia apsistojo apie santykius su lenkais ir vykusias su jais kovas. Savo atsiminimø knygoje plk. K. Þukas apkaltino tuometiná armijos vadà plk. ltn. K. Ladygà nesugebëjimu vadovauti ir nugalëti lenkus, II pëst. divizijos vadà plk. V. Grigaliûnà-Glovacká, V pëst. pulko vadà kpt. K. Ðkirpà, VI pëst. pulko vadà plk. ltn. J. Butkø bei kitø pulkø vadus uþ tariamà ásakymø nevykdymà, taèiau neprisiëmë sau, kaip buvusiam kraðto apsaugos ministrui ir Vyr. kariuomenës vadui, në menkiausios kaltës dël patirtø nesëkmiø Seinø–Augustavo ir kitose karinëse operacijose. Atsakydamas á jo adresu pareikðtus plk. K. Þuko kaltinimus dël vietiniø kovos padaliniø vadø kaltës uþ blogà jø vadovavimà kariuomenei ir uþ nepasisekimus Seinø bare, plk. K. Ðkirpa, aptariamuoju laikotarpiu vadovavæs V pëst. LDK Kæstuèio pulkui, 1971 m. keliuose Brukline, JAV, leidžiamo žurnalo „Karys“ numeriuose paskelbë savo atsiminimus ir minëtø ávykiø vertinimus55 . Juose plk. K. Ðkirpa, pateikdamas daugybæ konkreèios faktinës medþiagos, árodinëja, jog plk. K. Þukas, iðkraipydamas praeities faktus, net supainiodamas datas bei paèius ano laikotarpio kovos ávykius, savo knygoje priraðæs nebûtø, tiesiog „pasakiðkø dalykø“56 . Pasak plk. K. Ðkirpos, tuo metu, kai þymus karo istorijos tyrinëtojas plk.ltn. K. Aliðauskas viename ið savo straipsniø buvo paþymëjæs, jog V pëst. pulkas jam „pavestas pareigas atliko su kaupu“, buvæs ano meto Vyr. kariuomenës vadas plk. K. Þukas, praëjus nuo to laiko beveik 40 metø, vis dar to nematæs ir uþsispyrusiai niekinæs V pëst. pulkà ir jo vadà57 . Ádomius ir vertingus atsiminimus apie lietuviø–lenkø santykius ir kovas dël Vilniaus paraðë didis mûsø kraðto patriotas, visuomenës veikëjas ir mokslininkas Myk. Birþiðka58 . Pirmoji ðiø atsiminimø dalis Londone buvo iðleista 1960 m., o antroji – 1962 m. Ilgà laikà gyvenæs Vilniuje ir dirbæs didelá lietuvybës darbà, jis buvo visø didþiøjø politiniø ávykiø verpete, aktyviai juose dalyvavo, matë lenkø darytas skriaudas viso Vilniaus kraðto lietuviams bei jø siekius visos Lietuvos atþvilgiu ir visa tai vaizdþiai ir átikinamai parodë savo atsiminimø knygose. Apie Lietuvos konfliktà su Lenkija dël Vilniaus ir Suvalkø þemiø, þeligovskininkø avantiûrà ir jos likvidavimà atsiminimais dalijosi jau ne kartà minëtas K. Aliðauskas59 , A. Budreckis60 , dr. K. Graužinis61 ir kt. 1983 m. P. Gudelis Èikagoje iðleido Joniðkëlio apskrities partizanø atsiminimus62 . Ðiame leidinyje pateikta daug ádomios ir vertingos medþiagos apie

16 aktyvià ir gerai organizuotà partizanø veiklà minëtoje apskrityje ir uþ jos ribø laisvës kovø metu ir jø indëlá padedant átvirtinti nepriklausomybæ Lietuvoje. Reikia paþymëti, jog karinë ir kt. spauda buvo labai vertingas ðaltinis, padëjæs ásigilinti á nagrinëjamà temà. Be tarpukario Lietuvos gausios karinës spaudos itin teigiamai vertintina ir iðeivijoje ëjusi spauda. Ðiuo atþvilgiu iðskirtinas nuo 1950 m. Brukline, JAV, ilgà laikà leistas þurnalas „Karys“, nuo 1991 m. ir Lietuvoje atgaivintas mënesinis þurnalas tokiu pat pavadinimu, o porà metø anksèiau (1989 m.) Lietuvoje atkurtas istorinis tautinës minties þurnalas „Kardas“. Nors spaudoje esamos publikacijos daþniausiai ir labai trumpos, fragmentinës, apibûdina tik vienà ar kità epizodà, atskirà veikusá asmená ir pan., taèiau jos, kaip taisyklë, pagyvina „sausokà“ dokumentinæ medþiagà, padeda jà geriau suprasti, ásijausti á tuometinæ situacijà ir ágalina daryti atitinkamus apibendrinimus. Rengiant knygà spaudai, susidurta su kai kuriais sunkumais. Padëtá komplikavo ta aplinkybë, jog dël anuo metu pulkuose, divizijose ir net kariuomenës ðtabe buvusios netobulos raðtvedybos atskirais atvejais, raðant apie kariø skyrimus, atleidimus ar perkëlimus ávairioms pareigoms, nepavyko nustatyti kai kuriø asmenø inicialø. Prie apsunkinanèiø sàlygø priskirtina ir ta, jog Lietuvos kariuomenës vadovybë neturëjo gerø ir tiksliø þemëlapiø ir buvo priversta naudotis ikikariniais Rusijos armijos dokumentais, kuriuose buvo daugybë netikslumø, vietoviø pavadinimø iðkraipymø ir net pakeitimø. Nepilnai buvo iðspræstas ðis klausimas ir 1923 m. iðleidus statistiniø duomenø leidiná „Lietuvos apgyventos vietos“63 . Deja, ir ðiandien mes dar neturime smulkiø ir tiksliø þemëlapiø. Ne paslaptis, jog dël sovietiniais metais vykdytø administraciniø pertvarkymø bei vienkiemiø nukëlimo daugelio anuo metu buvusiø vietoviø iðvis neliko. Autorius nuoðirdþiai dëkoja Lietuvos centrinio valstybës archyvo, Vilniaus universiteto, Lietuvos nacionalinës M. Maþvydo ir Lietuvos mokslø akademijos bibliotekø darbuotojams, sudariusiems galimybæ susipaþinti su jø fonduose saugoma medþiaga, recenzentams doc. dr. Algiui Kasperavièiui ir doc. dr. Sauliui Kaubriui uþ vertingas pastabas bei pasiûlymus, o ypaè Kraðto apsaugos ministerijos bei Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademijos vadovybei uþ finansinæ bei moralinæ paramà, atsakingajam redaktoriui dr. Gintautui Surgailiui, taip pat visiems, prisidëjusiems prie ðio darbo rengimo spaudai.

17 1 V. Lesèius, Lietuvos kariuomenë 1918–1920, V., 1998. 2 J. Urbðys, Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos (schematinë mûsø kariuomenës kovos veiksmø apþvalga ið laikotarpio 1919 m. vasario mën. 1 d. – balandþio mën. 30 d.), Mûsø þinynas, t. 1, Nr. 2, K., 1921, p. 87–95; Panevëþio operacija (1919 m. geguþës mën. 17–23 d.), ten pat, Nr. 3, p. 92–105; Dar ið Panevëþio bataliono veikimo 1919 metais (Bolðevikø fronte nuo birþelio 1 d. ligi liepos 6 d.), Mûsø þinynas, t. 8, K., 1925, p. 482–496. 3 Vyt. Steponaitis, Paskutinës operacijos bolðevikø fronte, Mûsø þinynas, t. 1, Nr. 3, K., 1921, p. 106–125; Epizodas ið Panevëþio operacijos 1919 m., Mûsø þinynas, t. 8, Nr. 23, K., 1925, p. 285–286. 4 S. Þukaitis, Panevëþio atvadavimas ið bolðevikø 1919 m., Karo archyvas, t. 5, K., 1929, p. 198–222. 5 J. Vidugiris, Kupiðkio operacija 1919 m. geguþës 26–31 d., Karo archyvas, t. 6, K., 1935, p. 78–95. 6 K. Ališauskas, Pirmieji Nepriklausomybës kovø þygiai, Karys, K., 1939, Nr. 36, p. 1049–1051. 7 A. Vasiliauskas, Þasliø–Daugø operacija. 1919 m. balandþio 2–8 d., Karo archyvas, t. 12, K., 1940, p. 183– 211. 8 Kpt. Vyt. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje (Medžiaga istorijai), Mûsø þinynas, t. 1, K., 1921, Nr. 1, p. 76–98; Nr. 2, p. 50–77. 9 J. Urbšys, Medžiaga Vilniaus ginèo diplomatinei istorijai, Mûsø þinynas, t. 19, K., 1930, p. 257–272; t. 21, K., 1931, p. 265–294. 10 J. Rainys, POW (Polska organizacja wojskowa) Lietuvoje, K., 1936. 11 M. Šalèius, Lenkø sàmokslas Lietuvoje, Èikaga, 1921. 12 Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampolës grupës operacijos (1919–1920 m.), Karo archyvas, t. 3, K., 1926, p. 225– 257. 13 B. Valigora, Kaip gen. Þeligovskis uþëmë Vilniø, Mûsø þinynas, t. 21, K., 1931, p. 321–356. 14 M. Michnieviè-Hetman, Vilniaus kavalerijos brigados reidas Këdainiø kryptimi, Mûsø þinynas, t. 10, K., 1926, p. 48–58. 15 J. Smolenski, Walki Polsko-Litewskie na Suwalszczyznie we wrzesniu 1920 r., Warszawa, 1938. 16 Ten pat, p. 10. 17 P. Lossowski, Stosunki polsko-litewskie w latach 1918–1920, Warszawa, 1966. 18 À. M. Àíäðååâ, Áîðüáà ëèòîâñêîãî íàðîäà çà Ñîâåòñêóþ âëàñòü (1918–1919 ãã.), Ìîñêâà, 1954. 19 Âîïðîñû èñòîðèè, Ìîñêâà, 1955, ¹ 8, ñ. 168–171. 20 Revoliucinis judëjimas Lietuvoje, sud. R. Šarmaitis, V., 1957; Proletarinë revoliucija Lietuvoje, red. B. Vaitkevièius, V., 1960. 21 Lietuvos TSR istorijos šaltiniai, t. 3, vyr. red. J. Žiugžda, V., 1958; Lietuvos TSR istorijos šaltiniai (toliau – LIŠ), t. 4, red. J. Žiugžda, V., 1961; Áîðüáà çà ñîâåòñêóþ âëàñòü â Ëèòâå â 1918–1920 ãã., Âèëüíþñ, 1967. 22 B. Vaitkevièius, Socialistinë revoliucija Lietuvoje 1918–1919 metais, V., 1967; Ê. Íàâèöêàñ, Ëèòâà è Àíòàíòà, Âèëüíþñ, 1970. 23 Lietuvos TSR istorija, t. 3, vyr. red. J. Žiugžda, V., 1965; Lietuvos Komunistø partijos istorijos apybraiþa, t. 1, ats. red. R. Šarmaitis, V., 1971. 24 B. Vaitkevièius, Socialistinë revoliucija Lietuvoje 25 R. Šarmaitis, Amerikos – Anglijos imperialistø intervencija Lietuvoje 1918–1920, V., 1955; D. Fainhauzas, Lietuvos liaudies kova prieš amerikinius-angliškuosius interventus 1918–1919 metais, Vilniaus valstybinio universiteto mokslo darbai, t. 4, V., 1954, p. 84–109; Ê. Íàâèöêàñ, Ëèòâà è Àíòàíòà, Âèëüíþñ, 1970. 26 J. Þiugþda, Lietuvos darbo þmoniø kova prieð imperialistø siekimus paversti Lietuvà antitarybiniu placdarmu, Lietuvos TSR istorija, t. 3, V., 1965, p. 316–320. 27 J. Jurginis, Lietuvos TSR Mokslø akademijos þinynas, t. 6, V., 1950. 28 K. Navickas, Lietuviø tauta broliðkoje Tarybø Sàjungos tautø ðeimoje, V.,1958; Lenininës nacionalinës politikos istorinë reikðmë lietuviø tautai, V., 1960. 29 R. Þepkaitë, Lietuvos – Tarybø Rusijos taikos sutartis ir Vilniaus klausimas, Lietuvos TSR Mokslø akademijos darbai, Serija A, t. 2 (15), V., 1963, p. 107–120. 30 Lietuvos TSR istorija, t. 3, V., 1965, p. 100–104. 31 Ten pat, p. 103. 32 J. Žiugžda, Lietuviø ir rusø tautø santykiai istorinio vystymosi eigoje, K., 1964; Amerikos ir Anglijos imperialistai – pikèiausi lietuviø tautos prieðai, V., 1951. 33 J. Jurginis, Antantës imperialistø ir lietuviðkosios burþuazijos ryðiai, atplëðiant Vilniø nuo Lietuvos, Lietuvos TSR Mokslø akademijos þinynas, t. 6, V., 1950.

18 34 K. Navickas, Lenininës nacionalinës politikos istorinë reikðmë lietuviø tautai, V., 1960; TSRS vaidmuo, ginant Lietuvà nuo imperialistinës agresijos 1920–1940 metais, V., 1966. 35 R. Þepkaitë, Diplomatija imperializmo tarnyboje, V., 1980. 36 G. Kilikevièienë, Lietuvos ir Lenkijos derybos Kalvarijose ir Suvalkuose 1920 m., Lietuvos TSR Mokslø akademijos darbai, Serija A, t. 4 (61), V., 1977. 37 Ats. mjr. P. Gudelis, Bolðevikø valdþios atsiradimas Lietuvoje 1918–1919 metais jø paèiø dokumentø ðviesoje su prof. dr. Z. Ivinskio ávadu, Londonas, 1972, p. 14. 38 Ten pat, p. 15. 39 Ten pat. 40 K. Ališauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës 1918–1920, t. 1, Èikaga, 1972. 41 K. Aliðauskas, Nepriklausomybës karas, Lietuviø Enciklopedija (toliau – LE), t. 15, Bostonas, 1968, p. 94– 104. 42 Dr. A.. Rukša, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 2–3, Klivlendas, 1981–1982. 43 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija, t. 2, Èikaga, 1986. 44 È. Laurinavièius, Lietuvos – Sovietø Rusijos taikos sutartis, V., 1992. 44a Z. Butkus. Lietuvos ir Latvijos santykiai 1919–1929 metais. V., 1993. 45 G. Surgailis, Lenkø mëginimas ávykdyti valstybës perversmà Lietuvoje 1919 metais, Karo archyvas, t. 15, K., 1998, p. 106–116. 46 V. Lesèius, Lietuvos kariuomenë 1918–1920. V., 1998. 47 Steigiamojo Seimo 1920 m. posëdþiø protokolai, Steigiamojo Seimo darbai (toliau – SSD), Kaunas, Seimo Kanceliarija. 48 Savanoris 1918–1920, red. St. Butkus, K., 1929. 49 A. Birontas, Bermontininkams Lietuvà užpuolus, K., 1934. 50 Gen. mjr. D. Schröder, Die Sächsischen Freiwilligen-Truppen in Litauen 1919, Dresden, 1933 (vertë kpt. P. Jakðtas – Saksø savanoriø dalys Lietuvoje 1919 m., Karo archyvas, t. 6, K., 1935, p. 181–232). 51 Gen. A. Niesselis, Vokieèiø iðsikraustymas ið Baltijos kraðtø, K., 1938. 52 Ats. plk. J. Petruitis, Mûsø þygiai, t. 1, K., 1934; t. 2, K., 1937. 53 Savanoriø þygiai, sud. P. Ruseckas, t. 1–2, K., 1937. 54 K. Žukas, Þvilgsnis á praeitá, Èikaga, 1959. 55 Gen. ðt. plk. K. Ðkirpa, 5 pëstininkø DLK Kæstuèio pulko kovos ties Seinais 1920 metais, Karys, Bruklynas, 1971, Nr. 3, p. 74–80; Nr. 4, p. 109–116; Nr. 5, p. 155–163; Nr. 6, p. 198–200; Nr. 7, p. 219–225; Nr. 8, p. 253– 260. 56 Ten pat, Nr. 3, p. 74. 57 Ten pat, Nr. 8, p. 259–260. 58 M. Biržiška, Dël mûsø sostinës, d. 1, Londonas, 1960; d. 2, 1962. 59 K. Aliðauskas, Dar kartà dël Ðirvintø kautyniø, Karys, Bruklynas, 1966, Nr. 2; Siekiant atsiimti Vilniø, Karys, Bruklynas, 1966, Nr. 9; Þvilgsnis á lietuviø – lenkø karà 1920 metais, Karys, Bruklynas, 1970, Nr. 10; Želigovskiada, Karys, Bruklynas, 1971, Nr. 2; Istorinës pastabos, Karys, Bruklynas, 1974, Nr. 2. 60 A. Budreckis, Želigovskiada, 1920, Karys, Bruklynas, 1960, Nr. 8, p. 234–243. 61 Dr. K. Grauþinis, Lietuvos konfliktas su Lenkija dël Vilniaus ir Suvalkø þemiø, Rytø Lietuva, Èikaga, 1980, p. 447–484. 62 Joniðkëlio apskrities partizanø atsiminimai, sud. P. Gudelis, Èikaga, 1983. 63 Lietuvos apgyventos vietos, K., 1923.

19 I dalis

LIETUVOS KARAS SU SOVIETØ RUSIJA

(1919 01 05–1920 01 05) 1. LIETUVIØ PASTANGOS ATGAUTAI KRAÐTO NEPRIKLAUSOMYBEI ÁTVIRTINTI

Pirmasis pasaulinis karas atvërë dideles galimybes politiniams pokyèiams oku- pantø vokieèiø valdomoje Lietuvoje. 1916 m. kovo mën. Berne ávykusioje lietuviø konferencijoje, dalyvaujant atstovams ir ið vokieèiø okupuotos Lietuvos, pirmà kar- tà buvo iðkeltas Lietuvos valstybës nepriklausomybës reikalavimas1 . 1917 m. vasario mën. revoliucija Rusijoje suaktualino Lietuvos problemà. Tø metø pradþioje Petrograde sudarytoje Lietuviø tautos taryboje, susidedanèioje ið visø politiniø partijø atstovø, buvo nutarta, kad Lietuva yra etnografinis, kultûrinis, ekonominis bei politinis vienetas2 . Tø metø geguþës 27 d. – birþelio 3 d. Petrograde vykusiame Lietuviø seime, vëliau Rusijos tautø kongrese Kijeve (1917 m. rugsëjo 8– 16 d.) bei Lietuviø vyriausiosios tarybos atsiðaukime á pasaulio valstybes ir tautas (1918 m. vasario 1 d.) buvo pareikðtas lietuviø tautos noras sudaryti suverenià Lie- tuvos valstybæ3 . 1917 m. rugsëjo 18–22 d. vykusioje Vilniaus konferencijoje, iðrinkusioje Lietu- vos Tarybà, buvo uþsibrëþta siekti nepriklausomos, demokratiðkos, parlamento val- domos Lietuvos. Po sunkiø iðbandymø, ryþtingai ir savarankiðkai veikdama, ði Ta- ryba 1918 m. vasario 16 d. vienbalsiai priëmë ir paskelbë Lietuvos nepriklausomybës aktà4 . Taèiau Tarybai teko susidurti su grieþta vokieèiø karinës valdþios obstrukcija. Iki 1918 m. lapkrièio 9 d. revoliucijos Vokietijoje ir jos pralaimëjimo kare Taryba vedë nelygià kovà dël savarankiðkos vyriausybës sudarymo. Lietuvos Valstybës Ta- ryba, iki 1918 m. rudens su vokieèiø okupacine valdþia tæsdama sunkià dvikovà dël Lietuvos suvereniteto átvirtinimo, tuo metu dar neturëjo jokiø sàlygø kraðto apsau- gai kurti, nors ið rytø ir pietø sparèiai augo bolðevikø ir lenkø karinio ásiverþimo grësmë, o kraðto viduje siautëjo ginkluotos banditø gaujos. Vokietijos pralaimëjimas Vakaruose turëjo didelës reikðmës Lietuvai, nes tai turëjo pakeisti vokieèiø karine galia paremtà jëgø pusiausvyrà Rytuose. Visus metus tokiomis sàlygomis Lietuva laviravo, siekdama savo nepriklausomybës, ir ðtai dabar ta jëgø pusiausvyra sutriko, nors tikslas dar nepasiektas. Nepaisant visø konfliktø tarp vokieèiø ir lietuviø okupacijos metais, vokieèiai jiems buvo tarsi buferis prieð lenkus ir bolðevikus. Tai apsaugai susilpnëjus, Lietuvos Valstybës Taryba numatë net kariniø konfliktø su kaimynais perspektyvà. Tuo bûdu aktualëjo savo ginkluotø- jø pajëgø kûrimo problema. Taèiau 1918 m. lapkrièio 11 d. sudarytoji pirmoji Laiki- noji prof. A. Voldemaro vadovaujama vyriausybë, kurioje jos vadovas perëmë ir kraðto apsaugos ministro pareigas, nepakankamai ávertino tuometinæ grësmingà pa- dëtá Lietuvos kaimynystëje ir ginkluotosioms pajëgoms organizuoti pasirinko toká kelià, kuris visiðkai nesiderino su ano meto bûkle. Pernelyg optimistiðkai pasitikint bûsimàja Europos taikos konferencija ir vokieèiø kariuomenës galiomis laikinai ap- ginti Lietuvà ir jos sostinæ Vilniø, o per tà laikà neskubant suorganizuoti savas gin- kluotàsias pajëgas, buvo prarasta daug brangaus laiko. Gyvenimas parodë, jog to- kia vyriausybës pozicija buvo nevykusi ir Lietuvai labai brangiai kainavo.

22 Ir tik akivaizdþiai iðryðkëjus grësmei Lietuvai ið rytø ir pietø, Kraðto apsaugos ministerija 1918 m. lapkrièio 23 d. iðleido pirmàjá ásakymà kariuomenei organizuo- ti5 . Juo remiantis, buvo ásteigta kraðto apsaugos Taryba, á kurià áëjo plk. S. Chaleckis, papulk. St. Nastopka ir papulk. V. Nagevièius. Plk. J. Kubilius buvo paskirtas Ap- saugos ministerijos ðtabo virðininku, o plk. J. Galvydis-Bykauskas – steigiamo I pëst. pulko vadu6 . Keletas karininkø buvo paskirti vadovauti steigiamiesiems ministerijos skyriams. 1918 m. gruodþio 12 d. ðtabas parengë kariuomenës organizavimo pro- jektà, kuriame buvo numatyta organizuoti 25–30 tûkst. kariø korpusà, kurá turëjo sudaryti viena lietuviø divizija ir viena baltgudþiø brigada bei reikalinga kavaleri- ja7 . Pagal susitarimà lietuviø – baltgudþiø kariuomenës santykis turëjo bûti 2:18 . Dar gruodþio 1 d. Vilniuje buvo pradëtas formuoti I pëst. baltgudþiø pulkas, kurio vadu paskirtas plk. M. Lavrentjevas9 , o gruodþio 5 d. Kaune – plk. Pr. Liatuko va- dovaujamas II pëst. pulkas10 . Kariuomenës kûrimo procesas paspartëjo, taèiau plataus uþmojo negavo. Tam trukdë visa grupë prieþasèiø: pirma, kariuomenæ buvo numatyta organizuoti ne remiantis visuotine karo prievole, bet darant vyrø atrankà. Á jà galëjo bûti priimami tik vietos valdþios orga- nø ar patikimø asmenø rekomenduoti vyrai. O tam reikëjo daug laiko; antra, vokieèiø civilinë valdþia neteikë Lietuvos vyriausybei dar 1918 m. lap- krièio 24 d. paþadëtos pagalbos; treèia, nebuvo tinkamai parinktos karinës vadovybës, reikiamø kontaktø ir pasitikëjimo tarp valdþios ir karininkijos; ketvirta, tuo klausimu menkai buvo išvystyta propaganda oficialioje spaudoje ir, apskritai imant, labai stigo informacijos visuomenës sluoksniuose; penkta, Vilniaus kraðte, ypaè Vilniaus mieste, dalis gyventojø buvo nutautëjæ, veikiami prieðiðkos agitacijos ir á Lietuvos kariuomenæ stoti nenorëjo; šešta, itin neigiamas veiksnys buvo pinigø ir ginklø stoka. Taigi kurá laikà savanoriø skaièius augo pamaþu. Lietuvos laikinoji vyriausybë stovëjo tartum tuðèiame lauke. Lietuvos kariuomenës organizavimas vyko labai sun- kiomis vidaus ir tarptautinëmis sàlygomis. Kraðtas buvo karo nuniokotas, vieðpata- vo chaosas, visuomenë susiskaldþiusi á grupes, noriai klausë ávairiø revoliucingø agi- tatoriø. Bûsimojoje kovoje dël Lietuvos, kad ir kaip ten bûtø, Valstybës Taryba galëjo remtis tik Vokietija. Vokieèiø kariuomenei pralaimëjus vakaruose, Vokietijos vyriau- sybë, naujai ávertinusi savo pozicijà Lietuvos atþvilgiu, nusprendë remti jos nepri- klausomybæ, á naujai iðkilusià Lenkijos valstybæ þiûrëdama kaip á antràjà Prancûzijà ir nenorëdama, kad ji bûtø didelë ir stipri11 . 1918 m. lapkrièio 11 d. Kompjeno paskelbtø paliaubø tarp santarvininkø ir Vokietijos susitarime buvo numatyta, jog pastarosios kariuomenë kuriam laikui pa- siliks Lietuvoje ir gins jà nuo bolðevikø invazijos. Taèiau tuo metu nebuvo aiðku, kokio dydþio paramà pralaimëjusi karà Vokietija gali suteikti susidurianèiai su di- dþiulëmis problemomis besikurianèiai Lietuvos valstybei. Pasibaigus Rytuose karo veiksmams, geriausi vokieèiø daliniai buvo pasiøsti á Vakarø frontà. Likæ èia 1918 m. pabaigoje kareiviai buvo þemos moralës, dalá jø buvo apëmusios revoliucinës nuotaikos. Deðimtajai armijai, kuri buvo okupavusi Lietuvà, vadovavo gen. E. von

23 Falkenhaynas, kuris savo karines pajëgas buvo iðdëstæs Gomelio–Polocko linijoje. Ðià linijà turëjo ginti tiktai vokieèiø savanoriai. Taèiau ðie, turëjæ perimti frontà gruo- dþio mën., neatvyko, o vokieèiø daliniai traukësi, nepaisydami lietuviø ir Antantës protestø. Paskui vokieèius uþ kokiø 15–20 kilometrø ëjo Raudonosios armijos dali- niai. Praktiðkai vokieèiai negalëjo atsispirti bolðevikø puolimui. Jø daliniø karinis pajëgumas buvo nukritæs beveiki iki nulio ir, kai þadëtieji savanoriai gruodþio mën. neatvyko, teliko tik atsitraukti. Tuo metu prieðiðka Lietuvos savarankiðkumui bolðevikø bei lenkø veikla smar- kiai aktyvëjo. Prof. A. Voldemaro vadovaujama Lietuvos vyriausybë, bûdama izo- liuota nuo kraðto gyventojø (tebegaliojo okupantø leidimai vaþinëti geleþinkeliais, perþengti sienas ir pan.), civilinës vokieèiø valdþios ir karo meto ástatymø varþoma, nedaug tegalëjo ir tesugebëjo padaryti atkurdama Lietuvos valstybæ. Prieðiðkø Lie- tuvos valstybingumui jëgø stiprëjimas kraðto viduje rodë apskritai neilgai gyvavusio prof. A. Voldemaro ministrø kabineto silpnumà. 1918 m. gruodþio 14 d. vokieèiø karinë vadovybë pradëjo evakuoti savo ka- riuomenæ ið Vilniaus. Jos nutarimas evakuotis dël pajëgiø prieðintis daliniø stokos tarp miestieèiø sukëlë panikà ir smarkiai padidino Valstybës Tarybos nerimà bei rûpesèius. Vyriausybës vadovas prof. A. Voldemaras, finansø ministras M. Yèas gruodþio 20 d., o kità dienà – ir Valstybës Tarybos Prezidiumo pirmininkas A. Sme- tona iðvyko á Berlynà pretekstu iðrûpinti paskolà Lietuvai ir praðyti Vokietijos kari- nës pagalbos. Ministro pirmininko pareigas laikinai perëmë vidaus reikalø ministras V. Staðinskas, o Valstybës Tarybos Prezidiumo pirmininko – St. Šilingas12 . Darbas Apsaugos ðtabe pakriko ir sustojo. Gruodþio 22 d. kraðto apsaugos viceministras gen. K. Kondratavièius praneðë karininkams, jog vyriausybë nutarë persikelti á Kaunà, o Apsaugos ðtabas strateginiais sumetimais – á Gardinà. Jis leido armijos karininkams iðvykti namo ðv. Kalëdoms. Tie, kurie labai norëjo, vëliau galë- jo atvykti á Gardinà, o kiti galëjo elgtis kaip norëjo. Þodþiu sakant, vietoj mobilizaci- jos buvo paskelbta tikra demobilizacija. Lietuviai patriotai karininkai pasiprieðino ðiai keistai politikai ir ëmë „maiðtauti“. Jie reikalavo reorganizuoti tiek karinæ vado- vybæ, tiek vyriausybæ. Dël susidariusios sudëtingos padëties tarp ávairiø politiniø sroviø atstovø, ypaè tarp jaunøjø karininkø, vyko karðtos diskusijos. Svarstytas net ketinimas ávesti dik- tatûrà, taèiau nesurasta tinkamo vado13 . 1918 m. gruodþio 23 d. pirmasis ministrø kabinetas oficialiai atsistatydino. Gruodþio 26 d. sudaryta naujoji koalicinë M. Sle- þevièiaus vadovaujama vyriausybë oficialiai kaltino ankstesná prof. A. Voldemaro vadovaujamà ministrø kabinetà nesugebëjimu „sukelti ðalyje to darbo entuziazmo, kuris taip reikalingas gyvenamà valandà“14 . Skubiai buvo imtasi toliau organizuoti valstybiná aparatà ir kariuomenæ. 1918 m. gruodþio 29 d. Vilniuje buvo parengtas ir iðspausdintas atsiðaukimas keturiomis kalbomis (lietuviø, lenkø, baltarusiø ir þydø) „Á Lietuvos pilieèius“, kuriame ugningais þodþiais gyventojai buvo pakviesti gelbëti Lietuvos – stoti savanoriais á jos kariuomenæ ir ginti kraðtà nuo Sovietø Rusijos inva- zijos15 . Buvo pakeista kariuomenës vadovybë, visa Lietuva paskirstyta á 9 sritis, joms paskirti kariai apsaugos virðininkais, steigiamos miestø ir apskrièiø karo komendan- tûros. 1919 m. sausio 25 d. ásteigta karo mokykla karininkams rengti, formuojami

24 beveik visø ginklø rûðiø daliniai, skelbiamos karininkø, medikø ir kareiviø mobiliza- cijos, steigiami savanoriø telkimo punktai ir kt. Ðis darbas daugiausia vyko Kaune, á kurá, spaudþiant Raudonajai armijai ir pasitraukus ið Vilniaus vokieèiams, Valsty- bës Taryba su kitomis vyriausybinëmis organizacijomis bei karine vadovybe persikë- lë 1919 m. sausio 2 d. Sausio 5 d. vakare, po kovø su lenkø savanoriø daliniais, á Vilniø ásiverþë Raudonoji armija16 . Lietuvos padëtis buvo nepaprastai sunki. Bolðevikai tvirtinosi nemaþoje Lietu- vos dalyje ir visame kraðte plëtë agitaciná propagandiná darbà. Veikdami vieðai, jie steigë savo tarybas, leido ásakymus, skelbë mobilizacijà á Raudonàjà armijà, terori- zavo teisëtai iðrinktas ir veikusias savivaldybes. Bolðevikø agentai tiek vieðuose mi- tinguose, tiek savo spaudoje ðaukë gyventojus á kovà prieð tautinæ valdþià. Juos ak- tyviai tiek pinigais, tiek ginklais rëmë Sovietø Rusijos valdþia. Vokieèiai ir toliau valdë didelæ Lietuvos teritorijos dalá, rinko sau ið gyventojø mokesèius, naudojosi mûsø kraðto turtais bei susisiekimo priemonëmis ir tebekliudë Lietuvos Laikinajai vyriausybei tvarkyti kraðto reikalus, organizuoti mobilizacijà bei kariuomenæ, leis- dami Rusijos bolðevikams atvirai ir vieðai veikti Lietuvoje. Negalëdama toliau taikstytis su tokia padëtimi bei vokieèiø valdþios nepalan- kia, tiesiog prieðiðka Lietuvos valstybës atþvilgiu pozicija, M. Sleþevièiaus vadovau- jama vyriausybë 1919 m. sausio 11 d. ið jos pareikalavo: 1. kad vokieèiø valdþia tuojau atremtø ir paðalintø ið Lietuvos Sovietø Rusijos agentus ir Raudonàjà armijà; 2. kad vokieèiø valdþia visomis turimomis karinëmis pajëgomis gintø Lietuvos sienas tol, kol jos Laikinoji vyriausybë suorganizuosianti savàjà armijà; 3. kad vokieèiø valdþia, pasitraukdama ið kraðto, paliktø Laikinajai vyriausy- bei geleþinkelius, telegrafà, telefonà ir visa kita, kas reikalinga susisiekimui kraðte palaikyti – pakankamà skaièiø tvarkingø garveþiø, vagonø, telegrafo ir telefono apa- ratø ir visa tai saugotø tol, kol bus suorganizuota lietuviø valdþios apsauga; 4. kad vokieèiø valdþia uþdraustø savo valdininkams ið Lietuvos á Vokietijà gabenti ir pardavinëti atskiriems þmonëms Lietuvos turtà. Visas Lietuvos valstybës turtas turi bûti perduotas jos Laikinajai vyriausybei; 5. kad vokieèiø valdþia faktiðkai netrukdytø organizuoti armijà bei mobiliza- cijà ir suteiktø Lietuvos vyriausybei tam reikalingà nurodytà ginklø ir amunicijos kieká; 6. kad Lietuvos Laikinajai vyriausybei bûtø perduotos lëðos, surinktos ið kraðto gyventojø okupacijos metu ir nepanaudotos krašto valdymo reikalams17 . Tuo pat reikalu buvo pasiøsta nota ir santarvininkø vyriausybëms, kurioje Vo- kietija buvo kaltinama dël jos kariuomenës traukimosi ið Lietuvos, jos teritorijà be kovø perleidþiant Raudonajai armijai. M. Sleþevièiaus vyriausybei pavyko átikinti tiek Antantæ, tiek Vokietijos valdþià, kad pastarosios kariuomenë sulaikytø Raudo- nosios armijos brovimàsi á Lietuvà, kol ðios valdþia suorganizuos savas karines pajë- gas. Santarvininkø ginkluotøjø pajëgø virðininkas marðalas F. Fochas pagal Komp- jeno paliaubø susitarimo 12 paragrafà pasiuntë Vokietijai ultimatumà, reikalauda- mas ginti Gardino–Kauno–Jelgavos (Mintaujos) linijà ir ið viso sulaikyti bolðevikø þygiavimà á vakarus18 . 1919 m. sausio 28 d. apsilankæs Berlyne M. Sleþevièius drauge su Lietuvos

25 pasiuntiniu dr. J. Ðauliu pasiuntë Vokietijos vyriausybei bendrà akcijos planà prieð Sovietø Rusijos kariuomenæ. Lietuvoje visø buvusiø vokieèiø kariniø daliniø virði- ninku buvo paskirtas gen. V. Eberhardtas. Lietuvos karinës vadovybës santykiai su vokieèiø karine vadovybe tapo geranoriðkesni. 1919 m. kovo 1 d. M. Sleþevièiaus vyriausybë sudarë reikðmingà savitarpio pa- galbos sutartá ir su Latvija – nutarë derinti karo veiksmus prieð Raudonàjà armijà. Lietuva gavo teisæ áveþti per Liepojà neribotà kieká karinës medþiagos bei laikyti ðiame uoste savo kariná daliná jai apsaugoti. Savo ruoþtu Lietuva paskolino Latvijai 5 mln. markiø ið anksèiau gautos ið Vokietijos 100 mln. markiø paskolos19 (þr. 1 priedà). Ryþtingos M. Sleþevièiaus vyriausybës priemonës gerokai pakëlë smukusià vi- suomenës nuotaikà. Vos porà mënesiø teveikusi vyriausybë árodë, jog visa tauta la- bai entuziastingai remia savo valstybës organizavimà bei ryþtà kovoti su bolðevi- kais, siekusiais pavergti Lietuvà. . 2. LIETUVA SOVIETØ RUSIJOS PLANUOSE

L i e t u v i ø b o l ð e v i k ø v e i k l a S o v i e t ø R u s i j o j e. 1917 m. Vasario revoliucija uþklupo Pirmojo pasaulinio karo pradþioje á Rusijà pasitraukusius apie 300000 lietuviø. Carizmo vieðpatavimo sàlygomis beveik negalëjæ dalyvauti politi- nëje veikloje ir neturëjæ jokio vadovaujanèio politinio centro, po revoliucijos jie drauge su kitomis tautomis sukruto organizuotis: pradëjo leisti ávairiø pakraipø laikraðèius, steigë draugijas, komitetus, partijas. Daugelis jø iðgyveno dël kaizeriniø okupantø pavergtos Lietuvos ir kûrë jos iðlaisvinimo planus. 1917 m. vasario mën. kitø tautø pavyzdþiu Petrograde buvo sudaryta Lietu- viø tautos taryba, iðrinkusi Laikinàjá Lietuvos valdymo komitetà, turëjusá bûti lyg ir pradine laikinosios vyriausybës uþuomazga, kurios pirmoji funkcija bûtø buvusi val- dyti vokieèiø neokupuotos Lietuvos teritorijà. Bet Rusijos laikinoji vyriausybë vis delsë ir atsakymo á lietuviø memorandumus nedavë. Tø paèiø metø geguþës mën. ávairiø politiniø partijø iniciatyva suðauktame Lietuvos Seime jau nebesitenkinta vien autonomija Lietuvai, o reikalauta nepriklausomybës20 . 1917 m. rugsëjo 8–16 d. Ru- sijos tautø suvaþiavime Kijeve visø Rusijos tautø, taip pat ir Rusijos laikinosios vy- riausybës, atstovai pritarë Lietuvos nepriklausomybei, tuo reikalu priimdami atskirà rezoliucijà21 . Buvo kreiptasi á Rusijos laikinàjà vyriausybæ, kad ði pavestø Laikina- jam Lietuvos valdymo komitetui valdyti visas ið Lietuvos evakuotàsias ástaigas ir paremtø já atkuriant Lietuvà karui pasibaigus. Nors ið naujos Rusijos vyriausybës ir buvo gauta graþiø paþadø, bet lietuviø uþmojø nebuvo leista vykdyti22 . Iðsiplëtus tautiniam sàjûdþiui, lietuviai tuometinëje Rusijoje visiðkos suirutës ir chaoso sàlygomis sugebëjo ákurti didelæ kariø sàjungà, keturis atskirus pëstininkø batalionus, vienà kavalerijos divizionà ir keletà kitø smulkesniø kariniø formuoèiø. Buvo sudarytas projektas net atskirai visø kariuomenës ginklø rûðiø divizijai steigti. Deja, tos visos kilnios daugumos lietuviø pabëgëliø ir kariø Rusijoje pastangos dël ne nuo jø priklausiusiø aplinkybiø savo tiesioginio tikslo nepasiekë. Atsiradusios kliûtys jiems buvo neáveikiamos23 . 26 Ne paslaptis, jog dalá lietuviø pabëgëliø bei kariø Rusijoje tuo metu paveikë bolðevikø propaganda. Bolðevikai melagingais paþadais masino visas pavergtàsias tautas, tarp jø ir lietuvius, þadëdami joms visiðkà laisvæ ir net teisæ atsiskirti nuo Rusijos. Tuo tikslu ávairiø tautø kalbomis buvo pradëti leisti bolðevikiniai laikraðèiai. 1917 m. spalio mën. ávykdæ ginkluotà perversmà, bolðevikai tø paèiø metø lapkrièio 2 (15) d. paskelbë savo garsiàjà „Rusijos tautø teisiø deklaracijà“, kurioje buvo iðdëstyti sovietø valdþios nacionalinës politikos principai. Visoms nacijoms bu- vo paskelbta apsisprendimo teisë, áskaitant atsiskyrimà ir savarankiðkos valstybës sukûrimà24 . Ði deklaracija kiek vëliau dar buvo modifikuota ta prasme, kad tautø apsisprendimas vykdomas vadovaujant komunistø partijai. Tuo pat metu bolðevi- kai davë suprasti, jog jie neketina atsisakyti dalyvauti lemiant kitø tautø ateitá. Lietuvos atþvilgiu bolðevikai nedelsdami nustatë aiðkià savo platformà – tø paèiø metø gruodþio 21 d. prie Tautybiø reikalø komisariato jie sudarë V. Kapsuko- Mickevièiaus vadovaujamà Lietuvos reikalø komisariatà25 , kurio pagrindinis uþda- vinys buvo stiprinti tarybø valdþià Rusijoje, skleisti bolðevikines idëjas plaèiosioms lietuviø pabëgëliø masëms, rengti agitatorius ir, aprûpinus juos lëðomis bei specialia literatûra, siøsti á vokieèiø okupuotà kraðtà revoliucinei kovai plësti. Prasidëjo sistemingas lietuviø demokratiniø tautiniø ástaigø ir organizacijø Ru- sijoje ardymas ar jø perëmimas á bolðevikø rankas. Ðioje griaunamojoje veikloje ypaè iðsiskyrë lietuviai bolðevikai V. Kapsukas, Z. Angarietis, K. Giedrys, R. Rasikas, M. Sarpalius, J. Stašelis, J. Šepetys, V. Grybas ir kt.26 Bolðevikø partijos struktûroje lietu- viams buvo skirtos specialios sekcijos, kurias koordinavo Rusijos socialdemokratø darbininkø partijos (bolðevikø) centro biuras27 . 1918 m. sausio 28 d. bolðevikø spau- doje jau pasirodë teiginiø, jog, Lietuvos socialdemokratø (bolðevikø) atstovø nuo- mone, lietuviø tauta nenorinti iðsiskirti ið Sovietø Rusijos valstybës28 . Taèiau ilgai uþsitæsus dvipusëms rusø – vokieèiø deryboms dël paliaubø ir 1918 m. kovo 3 d. pasiraðius Bresto taikos sutartá, Sovietø Rusija buvo priversta atsisakyti Lietuvos teritorijos ir pasiþadëjo nesikiðti á Lietuvos vidaus reikalus. Be to, 1918 m. rugpjûèio 29 d. Sovietø Rusija savo valdþios dekretu anuliavo visas carinës Rusijos pasiraðytas Lenkijos ir Lietuvos padalijimo sutartis ir atsisakë savo teisiø á Lietuvos ir Lenkijos teritorijà29 . Nors Vokietijos vyriausybë 1918 m. kovo 23 d. ir buvo pripaþinusi Lietuvos nepriklausomybæ, bolðevikai, akivaizdþiai paþeisdami Bresto sutarties sàlygas, ir to- liau kiðosi á Lietuvos vidaus reikalus. Jie nuginklavo ir iðvaikë Rusijos kariuomenëje buvusius lietuviø karinius dalinius, mëginusius organizuotai gráþti namo, uþdraudë 1917 m. lapkrièio 15–18 d. ásteigtà ir Voroneþe veikusià Lietuviø vyriausiàjà tarybà Rusijoje, o jos spaustuvæ perëmë Lietuvos reikalø komisariatas30 . O 1918 m. balan- dþio mën. RSFSR tautybiø reikalø komisariatas jau ásakë savo skyriams skverbtis á vokieèiø okupuotas buvusios Rusijos imperijos teritorijas31 . Lietuvos reikalø komisa- riatas tam tikslui pradëjo rengti specialius agentus, nes tuo metu bolðevikø Lietuvoje dar nebuvo.

P o l i t i n i s-k a r i n i s r e n g i m a s i s o k u p u o t i L i e t u v à. Pasiraðius Bresto taikos sutartá, tûkstanèiai evakuotø Lietuvos gyventojø pradëjo gráþti á tëvy- næ. 1918 m. balandþio mën. á Vilniø atvyko ir pirmieji bolðevikai, atsiøsti ið Maskvos

27 lietuviø sekcijø biuro prie RKP (b) centro komiteto. Jie ir pradëjo organizuoti komu- nistø organizacijà Lietuvoje. Rusijos bolðevikai, jausdami tautiniø judëjimø jëgà pa- sienio zonose, naudojosi kiekviena proga átikinti tautas, kad jø siekimus geriausiai supras bolðevikai. Naudodamiesi proga parodyti joms „savo pagarbà ir dëmesá“, jie ir ligi tol RKP (b) sekcijoje veikusiems lietuviams bolðevikams 1918 m. rugpjûèio 14 d. Vilniuje kuriamà organizacijà skambumo dëlei leido pavadinti Lietuvos ir Baltarusijos komunistø partija32 . Ji nebuvo átakinga politinë jëga. Paties V. Kapsuko pripaþinimu, „toj steigiamoj L ir BKP „taryboj“ atspindëjo visas Lietuvos ir Vakarø Baltarusijos proletariato silpnumas, jo iðsiblaðkymas ir nepasitikëjimas savo jëgomis, taip pat labai þemas ideologinis jos kûrëjø lygis, menkas Markso ir Lenino mokslø paþinimas ir labai menkas dalyvavimas kasdieninëj darbininkø klesos ir darbo valstieèiø ko- voj“33 (kalba netaisyta – V. L). Tik po to, kai ið Rusijos su gráþtanèiais pabëgëliais parvyko daugiau bolðevikø, jø organizacijø ëmë kurtis ir kitose Lietuvos vietose. Iki Vokietijos þlugimo bolðevikai jau buvo padaræ vienà ið svarbiausiø darbø – organizavo partijà, per kurià bandë plësti savo átakà Lietuvoje. Bûdinga tai, jog jos branduolá sudarë ne lietuviø tautybës atstovai. Sovietø valdþia Rusijoje aktyviai veikusius lietuvius bolðevikus visaip rëmë: protegavo valdinëms tarnyboms gauti, skyrë gerus atlyginimus, aprûpino natûra. Sunkiais pilietinio karo Rusijoje metais lietuviai bolðevikai gyveno daug geriau uþ kitus pilieèius. Buvo pasirûpinta ir siunèiamø á Lietuvà nelegaliam agitaciniam-pro- pagandiniam bei organizaciniam darbui bolðevikø materialine padëtimi. Sovietø val- dþia pogrindþio organizacijai Lietuvoje buvo patvirtinusi tam tikrà etatø skaièiø ir numaèiusi specialias lëðas. Taèiau kokio dydþio atlyginimus gaudavo á Lietuvà siun- èiami partiniai darbuotojai, tiksliø þiniø neturime. Ið atskirø dokumentø galima spræs- ti, jog minëtam darbui Lietuvoje vykdyti skirtos lëðos buvo nemaþos. Pavyzdþiui, Pr. Eidukevièius tam tikslui ið sovietø valdþios buvo gavæs 53 tûkst. rubliø. V. Kapsukas 1918 m. gruodþio 2 d. su laiðku J. Sverdlovui buvo pasiuntæs á Maskvà „draugà“ 15 mln. rubliø parveþti34 . Lietuvos ir Baltarusijos KP Centro ko- miteto 1918 m. lapkrièio 17 d. laiðke RKP (b) lietuviø sekcijø biurui „Dël karinio- revoliucinio komiteto sudarymo ir veiklos Vilniuje“ praðyta 500 þmoniø daliniui vie- nam mënesiui iðlaikyti skirti daugiau kaip 200 tûkst. rubliø35 . Jeigu patikëtume so- vietiniø istorikø teiginiu, jog maþdaug 3 mënesius veikusiame bolðevikiniame Þe- maièiø pulke buvo apie 1000 gaunanèiø algas kareiviø36 , tai minëtu laikotarpiu jam galëjo bûti iðleista apie 1 mln. rubliø. Neatsitiktinai todël to Þemaièiø pulko organi- zatorius F. Þemaitis vëliau savo atsiminimuose gyrësi, jog Vilniuje buvo gavæs „di- delæ pinigø sumà stambiomis ostmarkiø kupiûromis organizacinëms iðlaidoms“37 . Be to, tuo metu Lietuvoje buvo kuriami ir kiti „pagalbiniai daliniai“, kuriems iðlaiky- ti buvo reikalingos didelës lëðos. Tokia pat Sovietø Rusijos iðlaikytinë buvo ir jos sudaryta Laikinoji revoliucinë Lietuvos darbininkø ir valstieèiø vyriausybë. Ið jos Daugpilyje 1918 m. gruodþio 18 d. (ten ji tuo metu rezidavo – V. L.) paskelbto protokolo dël vyriausybës aparato orga- nizavimo aiðkiai matyti, jog ji tik deklaravosi ðiuo vardu, o faktiðkai veikë eilinio RSFSR srities komiteto teisëmis. Protokole raðoma: „ ðiuo metu visas Laikinosios revoliucinës darbininkø ir valstieèiø vyriausybës darbas turi bûti panaðus á kitø Ru-

28 sijos Tarybø Socialistinës Respublikos kariniø revoliuciniø komitetø darbà. Pirmi- ninkas V. Mickevièius-Kapsukas. Uþ sekretoriø – Nevedomskis“38 . RSFSR Liaudies komisarø taryba ðiai „vyriausybei“ išlaikyti 1919 m. sausio 21 d. ið valstybës iþdo skyrë 100 mln. rubliø piniginæ paskolà39 . Nei jokiuose oficialiuo- se dokumentuose, nei sovietiniø istorikø darbuose neuþtinkame þiniø dël ðios pa- skolos suteikimo sàlygø ar jos gràþinimo tvarkos. Paþymëtina, jog V. Kapsuko vado- vaujamoje „vyriausybëje“ pradiniu laikotarpiu nebuvo nei finansø komisariato ar specialaus ðiems reikalams tvarkyti skyriaus, o tebuvo paskirti tik buhalteris ir kasi- ninkas40 . Nors 1918 m. vasarà ir rudená Lietuvoje veikë nemaþa bolðevikø agitatoriø, propagandistø, partinio darbo organizatoriø, kurie to meto sàlygomis buvo gerai materialiai aprûpinti, taèiau daugelyje kraðto vietoviø jie savo veiklos rezultatais pasigirti negalëjo. Dauguma Lietuvos gyventojø jø paþadais netikëjo. Tiesa, norëju- siø ásiteikti sovietø valdþiai ðá laikotarpá tyrinëjusiø istorikø darbuose visaip liaupsi- nama bolðevikø veikla, su skrupulingu atidumu pririnkta daugybë maþareikðmiø, o neretai ir neatitinkanèiø istorinës tikrovës faktø, iðpuèiant juos iki nepaprastos svar- bos politiniø ávykiø, siekiant árodyti „socialistinës revoliucijos“ pergalæ Lietuvoje. Ið tikrøjø jokios socialistinës revoliucijos Lietuvoje 1918–1919 metais nebuvo. Reikia tiesiai ir atvirai pasakyti, jog nemaþa dalis to laikotarpio kairiøjø paþiûrø veikëjø nebuvo proletariato diktatûros ðalininkai, veikæ idëjiniais tikslais. Kaip ne kartà tvirtino pats V. Kapsukas, retai kuris ið jø buvo susipaþinæs su K. Markso mokslu. O maþai prasilavinusieji, bemoksliai ir beturèiai, prisidëjæ prie bolðevikø, tik naudojosi proga pagerinti savo materialinæ padëtá. 1918 m. spalio 19–24 d. Maskvoje vykusioje vokieèiø okupuotø kraðtø komu- nistø partijø konferencijoje V. Kapsukas savo praneðime tvirtino, jog stipriø revoliu- ciniø organizacijø Lietuvoje niekuomet nebuvo ir dar nëra ir pritarë priimtai rezo- liucijai, kad sukilimai neturi bûti inspiruojami dirbtiniais blankistiniais sàmokslais, bet privalo ágauti masinës klasiø ginkluotos kovos pobûdá. Tad sukilimui Lietuvoje tinkamø sàlygø tada ir nebuvo41 . Visgi šios konferencijos eiga parodë, jog ankstesnë Sovietø Rusijos vyriausybës deklaracija dël tautø apsisprendimo buvo nulinës vertës, nes visi tautø reikalai buvo pavedami spræsti Rusijos bolðevikø partijai. Pastaroji naudojosi neginèijama teise ásakyti kitø tautø bolðevikø partijoms vykdyti jos generalinæ linijà. Antai vienam ið RKP (b) CK lyderiø J. Sverdlovui diriguojant, minëtø „tautø“ atstovai nepritarë ne- priklausomø tautiniø valstybiø kûrimui ir paskelbë ðûká „Tegyvuoja susijungimas su Sovietine Rusija“42 . Šioje konferencijoje jau atvirai kalbëta apie sovietiniø respub- likø steigimà Ukrainoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Suomijoje43 . Po Bresto taikos sutarties pasiraðymo Sovietø Rusija skubiai ëmësi organizuoti Raudonàjà armijà. Á jà buvo mobilizuojami ir Rusijos lietuviai, nes valdþia juos laikë Rusijos pilieèiais. Lietuvos pabëgëliø ir kariø átraukimu á Raudonàjà armijà rûpinosi rusø bolðevikø ákvëptas ir jø vadovaujamas lietuviø sekcijø centro biuras. Taèiau ðalininkø tarp lietuviø, ypaè kariø, bolðevikai nedaug teturëjo. Konkretes- niø duomenø ðiuo klausimu neuþtinkame ir lietuviø bolðevikø veiklà liaupsinanèiø so- vietiniø istorikø (R. Ðarmaièio, B. Vaitkevièiaus, P. Vitkausko ir kt.) darbuose ar doku- mentø rinkiniuose. Kai kuriø to meto ávykiø liudininkø teigimu, bolðevikus teparëmë

29 maþdaug 1 proc. Rusijoje buvusiø lietuviø44 . Absoliuti lietuviø pabëgëliø masë bolðeviz- mu nekvarðino sau galvø, o rûpinosi greièiau iðtrûkti ið bolðevikiðkojo pragaro, gráþti á tëvynæ. Pats V. Kapsukas pripaþino, jog Raudonojoje armijoje buvo tokiø, „kurie tik uþ kitø nugarø slapstësi, visokiais bûdais iðsisukinëjo nuo karo mûðio ir patylomis kitus kurstë, kad mestø kariavæ ir namon (Lietuvon) keliautø Jø agitacija rado geros dirvos ir pradëjo neðti nelemtà vaisiø Jie meta kovos laukà ir bëga Lietuvon“45 . Po tokio paties V. Kapsuko prisipaþinimo ir, be to, þinant, jog, pasiraðius Bres- to taikos sutartá, pagrindinë Rusijos kariuomenëje tarnavusiø lietuviø kariø masë sugráþo á tëvynæ, kelia rimtø abejoniø istoriko Pr. Èepëno teiginys, jog 1918 m. pa- baigoje Sovietø Rusijos armijoje galëjo bûti apie 9000 lietuviø kariø46 . Net sovietinis istorikas B. Vaitkevièius, savo monografijoje árodinëjæs „socialistinës revoliucijos“ vyksmà Lietuvoje, nurodo, jog ávairiuose Raudonosios armijos daliniuose dalyvavo tik apie 4000 lietuviø darbo þmoniø47 . Nors ir nesulaukdami gráþtanèiøjø á tëvynæ evakuotøjø lietuviø paramos, lie- tuviø komunistø sekcijø centro biuras ir Lietuvos reikalø komisariatas visokiais bû- dais stengësi prisidëti prie Raudonosios armijos kûrimo Rusijoje. Jø iniciatyva 1918 m. liepos 2 d. Maskvoje buvo pradëtas formuoti V Vilniaus ðauliø pulkas. O apskri- tai lietuviø komunistø darbui karinëje srityje organizuoti bei rûpintis kariniais reika- lais prie RKP (b) lietuviø sekcijø centro biuro buvo sudarytas karinis skyrius su R. Rasiku prieðakyje. 1918 m. lapkrièio 12 d. V pulko komisaras S. Mickevièius centro biuro posëdyje gyrësi, jog Sovietø Rusijos kariniams organams padedant pulkas ga- vo 30 kulkosvaidþiø, 2400 ðautuvø ir aprangos48 . Bolðevikø supratimu, ðis pulkas buvæs tikras „tautinis dalinys“, formuotas ið tuo metu Rusijoje buvusiø lietuviø bei Lietuvoje gimusiø „kitø tautybiø“ (!) asmenø. Kiek ðiame pulke buvo lietuviø ir kiek tø „kitø tautybiø“ asmenø – tokie duomenys niekur nepateikiami. Iðskyrus pulko vadovybæ, nepavyko nustatyti jame ir tikslaus lietuviø karininkø skaièiaus. Paþymëtina, jog vëliau, kovø su bolðevikais metu, keli ið jø paliko Raudonàjà armijà ir perëjo á tautinës kariuomenës dalinius, kur narsiai kovojo prieð bendrà prieðà. Visiðkai aiðku, jog ðio pulko pats vardas buvo naudotas grynai propagandos tikslais. Neatsitiktinai todël 1918 m. gruodþio 19 d. bolðevikø organizuoto mitingo Panevëþyje metu rezoliucijoje buvo atvirai pasakyta: „5-jo Vil- niaus pulko asmenyje sveikiname visà internacionalinæ Raudonàjà armijà“49 . Laikydamasi Bresto taikos sutarties su Sovietø Rusija sàlygø, vokieèiø kariuo- menë 1918 m. rudená pradëjo trauktis ið rusiðkøjø þemiø. Jai ákandin á Vakarus ëmë slinkti Raudonoji armija, prisilaikydama 10–15 kilometrø atstumo juostos tarp abie- jø kariuomeniø. Vokieèiai traukësi netvarkingai, palikdami bolðevikams nemaþa gin- klø ir karo medþiagos. Ávykus revoliucijai Vokietijoje, Sovietø Rusijos karo komisaras L. Trockis savo kalboje Voroneþe 1918 m. lapkrièio 18 d. pareiðkë, jog Raudonoji armija su sovietø vëliava þygiuos Vilniaus ir Rygos kryptimi. Iðlaisvintos Latvija, Lietuva, Estija, Len- kija ir Suomija taps jungtimi tarp Sovietø Rusijos ir Vokietijos bei Austrijos. Jo teigi- mu, Lietuva ir Lenkija vaidinsianèios svarbø vaidmená pasaulinëje revoliucijoje ir neturinèios bûti „kinø siena“ tarp Sovietø Rusijos ir Vokietijos50 . Sovietø Rusija, pamirðusi visus savo ankstesnius principinius pareiðkimus dël tautø apsisprendimo, iki 1918 m. lapkrièio 15 d. suformavo Vakarø Raudonàjà ar-

30 mijà, kurios 3 divizijas, tarp jø ir V Vilniaus ðauliø pulkà, tø paèiø metø gruodþio 7 d. pasiuntë á Vakarus, uþsibrëþusi savo agresyvius planus realizuoti karine jëga51 V. Le- ninas jau 1918 m. lapkrièio 29 d. painformavo sovietø karinæ vadovybæ, jog Maskvoje yra sudaromos apygardinës sovietø vyriausybës, kurios átvirtins sovietø valdþià vie- tose, kad Ukrainos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos ðovinistai turëtø vadinti Sovietø Ru- sijos kariuomenæ ne okupacine kariuomene, bet iðlaisvintoja52 . Po ðiø V. Lenino ir L. Trockio kalbø netrukus ir V. Kapsukas savo ankstesnæ nuostatà, jog Lietuvoje niekada nebuvo ir dabar nëra stipriø komunistiniø organi- zacijø, pakeitë á nuomonæ, kad ir Lietuvoje galinti ávykti socialistinë revoliucija. Besi- klostant tokioms aplinkybëms, ir lietuviø komunistø veikla pastebimai suaktyvëjo. Dar 1918 m. lapkrièio 10 d. Lietuvos ir Baltarusijos komunistø partijos CK posëdyje buvo iðrinktas laikinasis karinis-revoliucinis komitetas, kurio uþdavinys buvo vado- vauti revoliuciniam judëjimui vokieèiø okupuotose ðalyse. Buvo nutarta apginkluoti visus partijos narius, organizuoti kovinius vienetus, ásigyti ginklø ir steigti jø sandë- lius, apsirûpinti instruktoriais53 . Taèiau, nesulaukus vietiniø gyventojø reikiamos paramos, bolðevikams ðis dar- bas sunkiai ëjosi. Lapkrièio 15 d. partijos CK posëdyje buvo konstatuota, jog maþai tebuvo sutelkta ginkluotøjø pajëgø, beveik neásigyta ginklø, trûko karinius reikalus iðmananèiø þmoniø54 . Visgi bolðevikai toli siekianèiø planø neatsisakë. 1918 m. gruodþio 2 d. slapta atvykæs á Vilniø, V. Kapsukas laiðke á Maskvà J. Sverdlovui, prasilenkdamas su rea- lia padëtimi, raðë, jog darbininkø masës Lietuvoje esanèios komunistø pusëje, uþ- megzti ryðiai su spartakininkø vadovaujamais vokieèiø kareiviais, kuriø didelë dalis (apie 1000 þmoniø) su ginklais ateisianti á pagalbà ir padësianti nuginkluoti lenkø legionininkus bei nuversti Lietuvos Tarybà. Ið jø bûsianti suorganizuota „raudonoji milicija“55 . Lietuviai bolðevikai, siekdami ávykdyti Sovietø Rusijos valdþios jiems pavestà misijà, paskubomis steigë ávairius karinius komitetus, ginklavimosi ðtabus, kurie ta- èiau faktiðkai nieko neveikë. Jø veiksmuose matësi visiðka dezorganizacija, nesio- rientavimas kà ir kaip daryti. Nepavykus Lietuvoje sukelti sukilimo, jie bent ávairiais nutarimais stengësi áforminti ir pagrásti prieð Lietuvà rengiamà Sovietø Rusijos agre- sijà. L a i k i n oj i „r e v o l i u c i n ë L i e t u v o s v y r i a u s y b ë“ i r jos v e i k l a k a r i n ë j e s r i t y j e. Ið Sovietø Rusijos á Lietuvà pasiøstiems bolðevikø agentams ir agitatoriams nepavykus suorganizuoti „socialistinës revoliucijos“, J. Stalino pasiûlymu 1918 m. gruodþio mën. pradþioje buvo nutarta sudaryti Lietu- vai „revoliucinæ valdþià“. Tokia apygardinë V. Kapsuko vadovaujama „revoliuci- në Lietuvos vyriausybë“ buvo nulemta ir sudaryta Maskvoje. Kartu Sovietø Rusijo- je, kaip jau minëjome, buvo suformuota ir kariuomenë Lietuvai okupuoti. Tuo bûdu sovietiniø istorikø (J. Þiugþdos, B. Vaitkevièiaus, R. Ðarmaièio, K. Navicko ir kt.) aiðkinimai apie pirmàjà „socialistinæ revoliucijà“ Lietuvoje 1918–1919 m. neturi jokio realaus pagrindo. Be Sovietø Rusijos paramos (pinigø ir raudonar- mieèiø durtuvø) vietiniai bolðevikai Lietuvoje nebûtø ástengæ nieko nuveikti. Patys Lietuvos bolðevikø vadovai prisipaþino, jog tuo metu „CK daugiausia orientavosi ne á darbininkø ginklavimàsi, o á pagalbà ið Raudonosios armijos pusës. Ateis Raudo-

31 noji armija, – raðë jie, – ir atneð tikrà sovietø valdþià“56 . O Centro Komitetas teturëjo Rusijos komunistø partijos srities komiteto teises ir buvo visiðkai pavaldus Rusijos komunistø partijos Centro komitetui. Rusijos komunistai neslëpë savo vaidmens su- darant Lietuvos vyriausybæ. „Izvestijos“ tuo metu skelbë, jog „Sovietø Rusija nuë- jo maþiausio pasiprieðinimo keliu, ákurdama nepriklausomas Estijos, Lietuvos ir Lat- vijos sovietines respublikas“57 . Dël paèios komunistinës Lietuvos vyriausybës sudarymo datos yra ávairiø nuo- moniø, atsiradusiø dël sovietiniø autoriø migloto ðio klausimo aiðkinimo. Manoma, jog V. Kapsuko vadovaujama vyriausybë 1918 m. gruodþio 8 d. Vilniuje dar negalë- jo bûti sudaryta. Neturëdama vietoje jokios ginkluotos jëgos bei siekusios kitø tikslø smarkiai sulenkëjusios didþiosios visuomenës dalies paramos, kraðte tebeðeimininkau- jant vokieèiams, kuriantis ir stiprëjant lenkø legionams bei tautinei lietuviø valdþiai ir uþuomazginëms jø kariuomeniø formuotëms, ji tuo metu galimybiø veikti Vilniuje ne- turëjo. Bene patikimiausia iki ðiol yra Pr. Èepëno versija, jog „revoliucinë Lietuvos val- dþia“ su Maskvoje parengtu ir sovietø valdþios aprobuotu „Manifestu“ slinko kartu su prie Lietuvos artëjanèia Raudonàja armija. Ðià pozicijà patvirtina ir 1918 m. gruodþio 19 d. Maskvoje (o ne Vilniuje!) pirmà kartà rusø kalba „Izvestijose“ paskelbtas ir pats „Manifestas“.Vilniuje šis „dokumentas“ tepasirodë tik 1918 m. gruodþio 24 d. atskirais lapeliais. Galø gale negalime neatkreipti dëmesio ir á ðá reikðmingà faktà, jog V. Kapsuko vyriausybë atvyko á Vilniø tik 1919 m. sausio 7 d., iki tol rezidavusi Daugpilyje58 . „Manifestas“ skelbë, jog: 1. Lietuvoje panaikinama vokieèiø okupacinë val- dþia; 2. Panaikinta Lietuvos Valstybës Taryba su jos Ministrø Taryba; 3. Visa val- dþia pereina á Lietuvos darbininkø, beþemiø ir maþaþemiø atstovø tarybø rankas; 4. Visa dvarininkø, stambesniø ûkininkø, baþnyèiø ir vienuolynø þemë su gyvuoju ir negyvuoju inventoriumi nacionalizuojama; 5. Ragino „draugiðkai-broliðkai“ sutikti Raudonàjà armijà, stoti á jos eiles ir t.t.59 . Ðis bolðevikinës valdþios „Manifestas“ tebuvo priedanga maskuoti Sovietø Ru- sijos agresyviuosius tikslus ir Raudonosios armijos bei atsiøstøjø emisarø pagalba ásigalëti Lietuvoje. Tuo bûdu Lietuvos komunistinë vyriausybë buvo ákurta paruoðti kelià Raudonajai armijai. Ádomu paþymëti, jog pats tos vyriausybës vadovas V. Kap- sukas labai atvirai pripaþino, jog lietuviai bolðevikai niekada nesiekë Lietuvos nepri- klausomybës, nes joje jie nepajëgtø ávesti bolðevikø diktatûros. Tai galëjo padaryti tik Sovietø Rusija60 . Visaip stengdamiesi ásiteikti Sovietø Rusijos valdþiai, Lietuvos „revoliucinës vyriausybës“ vadovai, neturëdami lietuviø tautos ágaliojimø ir dar ne- ákëlæ kojos á jos teritorijà, paskelbë, jog Lietuva stos á Rusijos SFSR, tvarkysis tais paèiais pamatais ir „eis su ja ranka uþ rankos socialistinës revoliucijos keliu“61 . 1918 m. gruodþio mën. pradþioje sovietø valdþiai pergrupavus Vakarø armi- jà, prieð Lietuvà buvo sutelkta apie 18000 kariø, turëjusiø pakankamà kieká artileri- jos pabûklø, kulkosvaidþiø ir net lëktuvø. Be reguliariosios kariuomenës Rusijos val- dþia dar organizavo partizanus Lietuvos kariuomenës uþnugaryje, iðleidusi tam rei- kalui 2 mln. rubliø62 . Raudonajai armijai lëtai slenkant Vakarø kryptimi, LKP CK 1918 m. gruodþio 20 d. nutarë „tuojau praneðti Sovietø Rusijai , kad pasiøstø pagreitintu marðu rau- donarmieèius ant Vilniaus “63 . V. Kapsuko „revoliucinë valdþia“ aktyvino savo veiklà. 1918 m. gruodþio 15 d. buvo nutarta pradëti formuoti Kauno pulkà64 . Vietoj

32 karinio-revoliucinio komiteto, paleisto 1918 m. gruodþio 19 d. dël jo neveiklumo, buvo sudarytas ypatingasis karinis-partinis organas (štabas)65 . Susidarius Vilniuje átemptai padëèiai, ginkluotos kovos organizavimui dar bu- vo sudarytas trejetukas, á kuri áëjo P. Svotelis-Proletaras, K. Cichovskis ir R. Mileris. Jo veiklà Z. Angarietis taip apibûdino: „Pati trejukë, kaip ir CK dauguma, orienta- vosi ne á darbininkø ginklavimàsi, o á pagalbà ið raudonosios armijos pusës. Ateis raudonoji armija ir atneð tikrà sovietø valdþià“66 . Panaðios nuomonës ginklavimosi reikalu laikësi ir pats V. Kapsukas. Straips- nyje „Ginkluoto sukilimo klausimas“ jis raðë: „Ávairiuose CK dokumentuose ir nuta- rimuose kalbama apie tai, kad reikia ginkluotis, organizuoti ginkluotus bûrius – Rau- donàjà gvardijà Vienok reikia pasakyti, kad, neþiûrint viso to, vis tiek daugiau buvo pasitikima Sovietø Rusijos Raudonosios armijos atëjimu, negu savo jëgomis“67 . Ið viso to matyti, jog nei LKP CK, nei „revoliucinë vyriausybë“ nepajëgë pa- siekti apèiuopiamesniø rezultatø ginkluoto sukilimo organizavimo srityje. Paþymë- tina, jog bolðevikinë spauda nemaþai raðë ir apie spontaniðkà raudonarmieèiø bûriø steigimàsi ávairiose Lietuvos vietose. Tokius bûrius paprastai organizavo ið Rusijos atsiøstieji, savo sugebëjimais troðkusieji pasiþymëti, bolðevikai D. Budinas, F. Baltu- ðis-Þemaitis, J. Þiburkus, R. Rasikas ir kt. Nesigailëdami gausiø paþadø, mokëdami 3 kartus didesnius atlyginimus negu organizuojamoje Nepriklausomos Lietuvos ka- riuomenëje, jie atskirose kraðto vietovëse sugebëjo átraukti á tokius raudonarmieèiø bûrius nedidelá skaièiø vokieèiø okupacijos sàlygomis nuskurdusiø vyrø. Tiesa, daþ- nai tokie tikraisiais komunizmo siekiais sau galvø nekvarðinusieji vyrai, pasikeitus aplinkybëms, kaip atsirasdavo tokiuose bûriuose, taip ûmai ir ið jø iðnykdavo. To meto bolðevikinëje spaudoje, o vëliau ir sovietiniø istorikø darbuose nema- þai buvo raðoma ir apie „kerðytojø“, „miðko broliø“, lietuviø tautoje vadinamøjø „plenèikø“ gaujas ir jø veiklà Ðiaurës Lietuvoje. Jø plëðikiðkus veiksmus norëta pa- rodyti kaip sàmoningosios Lietuvos kaimo proletariato dalies sukilimo uþuomazgà, apgailestauta, jog tuo metu nebuvo imtasi reikiamø priemoniø toms gaujoms subur- ti ir vadovauti jø veiklai. Pats V. Kapsukas tuose plëðikavimuose ir uþmuðinëjimuo- se áþiûrëjo aiðkius klasiø kovos ir net revoliucinës veiklos elementus. Taèiau tuo metu visiems buvo gerai þinoma, jog Ðiauliø, Panevëþio, Joniðkëlio ir kitose apskrityse veikusias plëðikø gaujas sudarë ið vokieèiø nelaisvës pabëgusieji rusø belaisviai, prie kuriø ðliejosi ir ávairûs kiti kriminaliniai elementai. Ðio Ðiaurës Lietuvoje veikusio vadinamojo „sàjûdþio“ priežastis buvo labai paprasta. Per minëtø apskrièiø teritorijas ëjo trumpiausias kelias rusø belaisviams gráþti á Rusijà. Daþnai negalëdami pereiti frontà, jie minëtose apskrityse ilgiau uþtrukdavo, turëjo slapstytis ir plëðikavo. Ádomu paþymëti, jog, tapæs „revoliucinës vyriausybës“ vadovu, ir pats V. Kap- sukas nesiëmë jokiø priemoniø minëtuosius „kerðytojus“ panaudoti „revoliucijos“ tikslams. Jo raðtuose uþtinkame toká prisipaþinimà: „Bet kaslink apskritai raudono- sios gvardijos tvërimo ir ðaukimo prie ginklo Dvinske buvo nutarta to nedaryt Tas nutarimas buvo motyvuojamas tuo, kad raudongvardieèiai gali chuliganais pavirs- ti. Apskritai imant, tame pasirodë masinio sukilimo baimë ir aiðkiausia pasireiðkë nepasitikëjimas savo jëgomis ir proletarine revoliucija Lietuvoj ir laukimas iðliuosa- vimo ið raudonosios armijos pusës“68 (kalba netaisyta – V. L.). Ðtai kokia bolðevikø supratimu buvo „socialistinës revoliucijos“ Lietuvoje esmë.

33 S o v i e t ø R u s i j o s k a r i n ë s i n t e r v e n c i j o s L i e t u v o j e p r a d þ i a. Sovietø Rusijos karinës vadovybës suplanuotoje ofenzyvoje prieð Lietuvà 1918 m. gruodþio mën. pabaigoje dalyvavo Pskovo divizija ir ið XVII divizijos iðskir- tasis V Vilniaus pulkas, taip pat II Internacionalinë divizija. Pskovo divizijos uþda- vinys buvo, uþëmus Vilniø, prasiverþti pietine Lietuvos teritorijos dalimi ir paimti Kaunà, atkertant nuo Vokietijos tuo metu Lietuvoje buvusià vokieèiø kariuomenæ ir padarant jà bolðevikams nepavojinga. II Internacionalinë divizija, sudaryta ið 39, 41, 47 ir 60 pulkø, turëjo þygiuoti Panevëþio, Ðiauliø, Telðiø kryptimi ir uþimti liku- sià Lietuvos teritorijà. Ið viso prieð Lietuvà buvo nukreipta apie 20000 kovotojø su artilerija ir kitomis pagalbinëmis ginklø rûðimis69 . Vëliau ðios pajëgos buvo sustip- rintos gautais papildymais ið Sovietø Rusijos. 1918 m. gruodþio 10 d. uþëmæ Daugpilá, bolðevikai po poros dienø pasiekë ir Lietuvos teritorijà. Gruodþio 22 d. jie uþëmë Ðvenèionis, Vidþius ir Zarasus, gruodþio 23 d. – Utenà, gruodþio 27 d. – Rokiðká, 1919 m. sausio 5 d. – Vilniø, sausio 7 d. – Kavarskà, sausio 9 d. – Panevëþá, sausio 10 d. – Ukmergæ, Vievá, sausio 11 d. – Þaslius, sausio 15 d. – Ðiaulius, sausio 25 d. – Telðius. Bolðevikø uþgrobtos þemës sudarë apie 2/ Lietuvos teritorijos70 . 3 Nors minëtos bolðevikø divizijos dar nebuvo pilnai sukomplektuotos bei pa- kankamai kariðkai parengtos ir aprûpintos, jos, kaip minëjome, turëjo supamuoju manevru uþimti Kaunà ið ðiaurës ir pietø ir tuo bûdu sugriauti Lietuvos valstybës kuriamàjá darbà. Siekdami ðio tikslo, bolðevikai nesilaikë su Vokietijos vyriausybe 1919 m. sausio 18 d. pasiraðytos sutarties, kuria buvo nustatyta laikinoji demarkaci- jos linija, ëjusi pro Daugus, Stakliðkes ir 10 kilometrø á rytus nuo geleþinkelio linijos Kaiðiadorys–Jonava–Këdainiai71 (žr.1 schemà). Ði demarkacijos linija nebuvo deta- liai iðryðkinta, todël bolðevikai minëtos sutarties daþnai nesilaikë. Uþimtose Lietuvos srityse vietiniai bolðevikai raudonarmieèiø padedami kûrë revoliucinius komitetus, savàjà milicijà, periminëjo savo valdþion ámones, dvarus, rekvizavo maistà ir paðarà Raudonajai armijai. Beveik visose vietovëse, kurias tik uþimdavo Raudonoji armija, gyventojams buvo uþdedamos didelës kontribucijos. Pavyzdþiui, Utenos miesto gyventojams kontribucija siekë 200 tûkst.rubliø, Ðven- èionims – 250 tûkst., Ðiauliams – 200 tûkst., Panevëþiui – l mln. rubliø. Kaimo gy- ventojai turëjo mokëti kontribucijos po 10 rb pinigais ir po 8 pûdus grûdø nuo kiek- vienos deðimtinës þemës. Bolðevikai savo reikalams pinigø negailëjo. Antai valstie- èiui papraðius uþ parduodamà arklá 1000 rb, jie kartais mokëdavo net 1500 rb. Ne- sumokëjæ kontribucijos gyventojai buvo suiminëjami, sodinami á kalëjimus. Gyven- tojai bolðevikø labai nekentë, laukë ateinant lietuviø kariuomenës, sakydami, jog jai viskà atiduosià72 . Vokieèiø okupacijos nualinta Lietuva dabar turëjo maitinti alkanà Raudonàjà armijà ir kentëti ávairiausias rekvizicijas. Ið savo agentø gaudama nerimà kelianèiø þiniø apie Lietuvos tautinës vyriausybës sëkmingà veiklà Kaune, spartø savanoriø skaièiaus augimà, didelá visuomenës ryþtà at- kurti nepriklausomà Lietuvà, taip pat jai teikiamà paramà, visø pirma ginklais, „revoliuci- në valdþia“ bene daugiausia pastangø rodë karinëje srityje. Siekdama ágauti daugiau sa- varankiðkumo, Lietuvos „revoliucinë vyriausybë“ 1919 m. sausio 14 d. kreipësi á RSFSR revoliucinæ-karinæ tarybà, o po savaitës – á V. Leninà, L. Trocká ir J. Sverdlovà, kad ðie leistø

34 V. Kapsuko valdþiai steigti Lietuvoje karinius dalinius, nes mat Lietuvos Taryba jiems nuolat priekaiðtaujanti, jog kraðte esà tik rusø Raudonosios armijos daliniai. Lietuvos kari- nës tarybos pirmininku buvo siûlomas V. Kapsukas, o jos nariu – L. Morozovas73 .

1 schema Raudonosios armijos okupuotos sritys Lietuvoje 1919 m. vasario mënesio pradþioje 35 Taèiau Sovietø Rusijos valdþia ðio praðymo nepatenkino ir 1919 m. sausio 26 d. tik leido Pskovo divizijà pavadinti Lietuviø divizija. Ðioje divizijoje buvæ ðeði pulkai atitinkamai buvo pavadinti lietuviðkaisiais ðauliø pulkais. Ið Vakarø divizijos á Lietu- viø divizijà buvo perkeltas V Vilniaus pulkas ir pavadintas VII lietuviø ðauliø pulku. Lietuviø ðauliø divizijos vadu buvo paskirtas Olderogë, komisaru – Grigorjevas, o ðtabo virðininku – Makulovièius74 . Ðie daliniai pertvarkymai buvo ávykdyti grynai propagandiniais tikslais. Jie dar kartà átikinamai parodo, jog Sovietø Rusijos vadovybë visiðkai nesiskaitë su save laikiusia „savarankiška“ Lietuvos „revoliucine valdžia“, jautësi kaip uþgrobtame kraðte ir elgësi kaip norëjo. Ðio teiginio pagrástumà paryðkina ir Lietuviø divizijai vadovauti paskirtø asmenø pavardës. Ið lietuviø bolðevikø iniciatyva sukurtø kariniø daliniø iðskirtinas 1919 m. va- sario 14 d. pradëtas formuoti Þemaièiø pulkas, kurio vadu paskirtas F. Baltuðis- Þemaitis, padëjëju – A. Orlauskas, o komisaru – S. Grybas. Kaip jau buvo minëta, pulke buvo apie 1000 þmoniø. Pulkas buvo ásigijæs ðarvuotà traukiná, sudaræs kul- kosvaidininkø komandà ið 10 sunkiøjø kulkosvaidþiø75 . Á ðá pulkà buvo ástojæ vadi- namieji „miðko broliai“, rusø belaisviai, rusø sentikiai, vokieèiø kareiviai dezertyrai ir nemaþa asmenø su kriminaline praeitimi. Þemaièiø pulkas buvo átrauktas á Inter- nacionalinæ divizijà. Jis kovësi su vokieèiais bei lietuviø partizanais prie Luokës, kur buvo smarkiai sumuðtas ir netvarkingai pasitraukë ið kovos lauko. Dalis kareiviø iðbëgiojo, kiti perëjo tarnauti á lietuviø tautinæ kariuomenæ. Tik maþiems likuèiams pavyko pabëgti. 1919 m. balandþio 3 d. buvusio pulko dalinys – 98 þmonës – atvyko á Kupiðká. Ið likusiøjø kariø buvo sudarytas ir paliktas Pandëlio miestelyje maisto tiekimo bûrys. Taip nutrûko trumpai veikusio bolðevikø iðgarsinto Þemaièiø pulko veikla76 . Taigi lietuviø bolðevikø pastangos sukurti kraðte gausius, kovingus raudonar- mieèiø dalinius lauktø rezultatø neatneðë. Tada visos viltys buvo dedamos á rusø Raudonàjà armijà, kurios divizijos, 1919 m. sausio mën. pabaigoje dislokuotos pieti- nëje ir ðiaurinëje Lietuvos dalyse, nors dar nebuvo pakankamai kariðkai parengtos ir aprûpintos, neatsisakë pagrindinio joms keliamo uþdavinio. 1919 m. vasario mën. pradþioje jos pradëjo verþtis vakarø kryptimi. Lietuviø divizija turëjo uþimti ir ási- tvirtinti linijoje: Jurbarkas–Kaunas–Alytus. Bolðevikai tikëjosi, kad þygiuojant á va- karus Raudonàjà armijà aktyviai parems vietiniai raudonieji partizanai; svarbiau- siose vietose – Kaune, Këdainiuose ir Suvalkijoje – ávyks masiniai gyventojø sukili- mai prieð Lietuvos vyriausybæ, o vokieèiai neateis jai á pagalbà. Vasario 15 d. numa- èius uþimti Kaunà, kur buvo menkos, vokieèiø neremiamos, lietuviø karinës jëgos, tikëtasi sulaukti ir sukilusiø spartakininkø paramos77 . Minëta Lietuviø (Pskovo) divizija (6 pulkai, apie 8000 kariø) buvo suskirstyta á tris brigadas. Jos I brigada (I ir II ðauliø pulkai su kavalerijos eskadronu ir 4 lengvo- mis patrankomis) turëjo uþimti Këdainius, Jonavà ir pulti Kaunà ið ðiaurës rytø. III brigada (V ir VII ðauliø pulkai, remiami vietiniø partizanø ir 4 lengvø patrankø, bei V ðauliø bûrys su 2 patrankomis) turëjo uþimti Kaiðiadoriø geleþinkelio stotá ir pul- ti Kaunà pagal geleþinkelio linijà. VII ðauliø pulkas, persikëlæs per Nemunà ties Prienais, turëjo uþimti Mauruèiø ir Kazlø Rûdos geleþinkelio stotis ir apeiti Kaunà nuo Panemunës ir Aleksoto pusës. Ðá punktà turëjo dengti raitøjø partizanø rinkti-

36 në. II brigada (III ir IV ðauliø pulkai su 4 lengvomis patrankomis) turëjo uþimti Aly- tø ir þygiuoti toliau á Marijampolæ ir Vilkaviðká. Vilniaus rajone buvo paliktas VI rezervinis ðauliø pulkas78 (þr. 2 schemà). Ðià Lietuviø (Pskovo) divizijà deðinëje (á ðiauræ) rëmë Internacionalinë, o kairë- je (á pietus) – Vakarø divizijos. Dël þiemos sàlygomis buvusiø blogø, uþpustytø keliø pulkai lëtai judëjo á prieká ir patá puolimà pradëjo ne vienu metu. II ðauliø pulkas pradëjo þygá vasario 2 d. VII ðauliø pulkas, paties V. Kapsuko iðkilmingai iðlydëtas ið Vilniaus, vasario 7 d. uþëmë Aukðtadvará, o dar po poros dienø puolë Jieznà. III ir IV ðauliø pulkai vasario 12 d. patraukë Alytaus kryptimi79 . Tik pradëjusioms kurtis Lietuvos ginkluotosioms pajëgoms iðkilo mirtinas pavojus.

2 schema Bolðevikø vadovybës planas Kaunui ir Suvalkijai uþimti 37 Lietuvos kariuomenës pasiprieðinimo Raudonajai armijai simboline pradþia reikëtø laikyti 1918 m. gruodþio 30 d. I pëst. pulko vado karin. J. Galvydþio-Bykaus- ko paskyrimà visø Vilniaus srityje veikusiø kariuomenës daliø, turëjusiø ginti Vil- niaus miestà ir rytines Lietuvos sienas, vadu80 . Deja, tuo metu disponuojant menko- mis karinëmis pajëgomis, ðio ásakymo vykdyti galimybiø dar nebuvo. Antras konkretus atvejis buvo laikinai ëjusio Vilniaus miesto ir apskrities ko- mendanto pareigas karin. K. Ðkirpos ásakymas Naujosios Vilnios kryptimi, kur vyko kariniai veiksmai tarp lenkø savanoriø ir artëjanèiø prie Vilniaus Raudonosios ar- mijos daliniø, pasiøsti 1919 m. sausio 3 d. karin. A. Jakðto vadovaujamà 20 kareiviø þvalgybos bûrá padëèiai iðtirti. Ávertinæs realià padëtá vietoje bei raudonarmieèiø ka- riniø pajëgø mastà, karin. A. Jakðtas su savo bûriu buvo priverstas atsitraukti á Vil- niø ir su likusia komendantûros dalimi sausio 6 d. paskutinieji atvyko á Kaunà, kur sudarë formuojamos Kauno miesto ir apskrities komendantûros uþuomazgà ir pir- màjá branduolá81 .

3. VIETINËS KOVOS SU BOLÐEVIKAIS

L i e t u v o s k a r i n ë s p a j ë g o s b o l ð e v i k ø i n v a z i j o s p r a- d þ i o j e. 1919 m. vasario mën. pradþioje, bolðevikams toliau skverbiantis á Lietuvos teritorijos gilumà, padëtis tiek Kaune, tiek visame kraðte, buvo nerami ir átempta. Nebûdami uþtikrinti vien ginkluotos kovos sëkme, bolðevikai ëmësi ir plaèios propa- gandinës-agitacinës veiklos tiek visuomenëje, tiek organizuojamoje Lietuvos kariuo- menëje. Tuo tikslu jie Vilniuje suorganizavo specialius propagandininkø kursus, ku- riuos lankæ 53 klausytojai savanoriais turëjo bûti nukreipti kenkëjiðkam darbui á Lie- tuvos kariuomenæ82 . Bolðevikø agitatoriai prasiskverbdavo net á tolimiausius Lietuvos kampelius ir savo demagoginiais paþadais kaitino ir taip sudëtingà atmosferà visuomenëje. Kau- ne jiems buvo pavykæ net suorganizuoti slaptà ginkluotà bûrá. Bolðevikø agitacinë veikla neretai susilaukdavo pasisekimo tarp stojanèiøjø á Lietuvos kariuomenæ vyrø. Laikinai ëjæs I pëst. pulko vado pareigas Alytuje karin. K. Ladyga 1919 m. sausio 11 d. raðte Kraðto apsaugos ministerijos ðtabo virðininkui raðë, jog „pas kareivius yra palinkimas prie bolðevizmo. II kuopoje ið buvusiø rusø kariuomenës kareiviø buvo pradëta vesti bolðevikø agitacija, kuri turëjo pasiseki- mo 14 kareiviø nepasiraðë pasiþadëjimø tarnauti Nepriklausomai Lietuvai ir bu- vo ið pulko paðalinti“83 . Vasario mën. pirmomis dienomis ardomajam darbui tarp kariø plësti á Alytø buvo pasiøstas ið Petrogrado atvykusiø bolðevikuojanèiø lietuviø moksleiviø bûrys84 . Panaðiø atvejø buvo ir kitose steigiamose karinëse dalyse. Lietuvos karinë vadovybë prieð bolðevikø agitacijà ëmësi kontrpriemoniø. Jos nurodymu nuo 1919 m. pradþios spaudos biuras dideliais tiraþais pradëjo spaus- dinti ávairaus turinio atsiðaukimus á raudonarmieèius, kuriuose buvo aiðkinami tik- rieji Sovietø Rusijos tikslai Lietuvoje, raginama mesti ginklus, pasitraukti ið Raudo- nosios armijos ir kt. Minëti atsiðaukimai teigiamai veikë ir okupuotø Lietuvos vieto- 38 viø visuomenæ: këlë jos nuotaikà ir informavo apie tikràjà padëtá kraðte85 . Tokia priemonë ypaè plaèiai buvo naudojama vëliau iðsiplëtusiø kovø su bolðevikais metu. Minëtomis sàlygomis dirbant organizaciná darbà, Raudonosios armijos puolimo iðvakarëse 1919 m. vasario mën. pradþioje Lietuvos ginkluotàsias pajëgas sudarë: Alytuje – I pëst. pulkas (54 karininkai, 719 kareiviø, 4 kulkosvaidþiai, 308 ðau- tuvai)86 ; Kaune – II pëst. pulkas (55 karininkai, 1262 kareiviai, 420 ðautuvø)87 ; – husarø eskadronas (13 karininkø, 163 kareiviai, arkliø visiems raiteliams neuþteko)88 ; – I artilerijos baterija (100 savanoriø, 2 patrankos); – Kauno m. ir apskr. karo komendantûra (69 karininkai, 1060 kareiviø, 4 kul- kosvaidþiai, 1025 ðautuvai, 925 rankinës granatos)89 ; Gardine – I pëst. baltgudþiø pulkas (45 karininkai, 200 kareiviø, 40 ðautuvø)90 ; – baltgudþiø eskadronas (apie 50 raiteliø)91 ; Tauragëje – besikuriantis Þemaièiø batalionas, vadovaujamas liûdnai pagar- sëjusio avantiûristo J. Aukðtuolaièio, kuris netrukus buvo iðformuotas92 ; Këdainiuose – karininkø J. Variakojo ir J. Ðarausko vadovaujami Panevëþio ir Këdainiø srièiø apsaugos bûriai (apie 200 savanoriø)93 ; Miestuose ir apskrityse – besikurianèiø karo komendantûrø kuopos. Lietuvos savanoriø skaièius su ðiø komendantûrø daliniais siekë apie 4000– 4500 þmoniø. Taèiau ðios jëgos buvo iðskaidytos, menkai organizuotos, ginkluotë prasta: rusiðki ir vokiðki ðautuvai, keletas ávairiø sistemø kulkosvaidþiø. O ir tokiø ginklø labai trûko. Tuo metu bolðevikø agentai, perduodami þinias apie savo prieðà, skelbë, jog tuo metu Lietuvos ginkluotosiose pajëgose lietuviø buvæ apie 1000094 . Savanoriai dëvëjo nuosavus drabuþius, buvo prastai maitinami. Aprûpinimas ginklais ir kitais kariðkais reikmenimis ëjosi sunkiai ir smarkiai vëlavo. Taèiau ðiø pirmøjø lietuviø kariniø daliniø savanoriø nuotaika buvo pakili. Jie kiekviename þingsnyje jautë nuolatinæ vietiniø gyventojø paramà. Pastarieji bei savoji þvalgyba besikurianèioms kraðto ginkluotosioms pajëgoms teikë ir visokeriopà informacijà apie bolðevikus: jø daliniø dydá, judëjimo kryptis, dislokacijà, elgesá okupuotose vietovë- se, o kartais net ir vienu ar kitu bûdu iðaiðkintus prieðo sumanymus. Dël to prieðo veiksmai mûsø kariuomenei netikëtumø nekëlë. Tai buvo labai svarbus veiksnys. Pavyzdþiui, I pëst. pulkas, vos ásikûræs Alytuje, bolðevikams ið Vilniaus paju- dëjus ta kryptimi, jau iðtisai þvalgë platø Ðvobiðkiø–Domantoniø–Venciûnø–Uliðkiø barà ir saugojo ties Alytumi tiltus per Nemunà95 . Kariø pasiryþimas gelbëti tëvynæ buvo didelis. Tomis dienomis dar menkai ginkluoto bei organizuoto II pëst. pulko Kaune vadas karin. V. Grigaliûnas-Glovac- kis, informuodamas Lietuvos karinæ vadovybæ, raðë, kad „visi karininkai ir kareiviai trokðta noru greito susirëmimo su didþiumieèiais (bolðevikais – V. L.)“, teigdami, „nors kad ant ðventës 16 vasario Tëvynei padaryt paradà vietose, katros esà rankose didþiumieèiø“96 . Ruoðdamiesi kovoms su bolðevikais, daliniø vadai visø pirma praðë ið karinës vadovybës kuo greièiau ir geriau aprûpinti karius ginklais, amunicija, apranga ir kitais bûtiniausiais reikmenimis, kuriø tuo metu kariuomenei nepaprastai trûko.

39 S a k s ø s a v a n o r i a i L i e t u v o j e. Kaip jau minëjome, 1918 m. lapkrièio 11 d. paskelbtø paliaubø susitarime vienas ið santarvininkø reikalavimø Vokietijos vyriausybei buvo kurá laikà ginti Lietuvà nuo galimos bolðevikø invazijos. Vokieèiø karo vadovybë, tesëdama duotus paþadus, ið pradþiø bandë ið Lietuvoje buvusios pakrikusios X armijos tam reikalui verbuoti savanoriø dalinius, panaudojant vietoje turimà ginkluotæ, aprangà ir kt., o kariams þadant gerà atlyginimà ir sotø maistà. Taèiau minëtoje vokieèiø armijoje tebuvo likæ tik senyvo amþiaus vyrai, kurie nebe- norëjo pasilikti kariuomenëje ir verþësi namo á Vokietijà. Vadovybei sutikus, tø pat metø gruodþio mën. á Vokietijà buvo iðsiøsti savano- riø verbuotojai karininkai. Vokietijoje buvo ásteigta nemaþai savanoriø verbavimo biurø. Ypaè daug jø buvo Saksonijoje. Nuo ástojimo dienos vokieèiø savanoriams buvo mokama 30 markiø mënesinës algos ir 5 markës dienos priedo. Sutartys buvo sudaromos trims mënesiams. Pasilikusieji toliau tarnauti dar gaudavo 100 markiø vienkartinio priedo premijà97 . 1919 m. sausio mën. pradþioje á Kaunà atvyko pirmieji saksø savanoriai. Jie buvo surinkti ið bedarbiø ir savo paskirèiai beveik netiko. Todël didesnæ jø dalá teko gràþinti atgal. To mënesio pabaigoje visgi savanoriø skaièius pasiekë apie 4000 vy- rø98 . Jie buvo dislokuoti Alytuje, Jonavoje, Këdainiø–Baisogalos apylinkëse bei Kau- ne. O bolðevikø agentai teigë, jog tuomet Kaune ir jo apylinkëse buvo 20 batalionø vokieèiø po 1000 þmoniø kiekviename99 . Pirmaisiais saksø savanoriais ne visuomet buvo galima pasitikëti, nes tarp jø buvo simpatizuojanèiø bolðevikams ir juos remianèiø. Ne kartà (1919 m. sausio 31 d., vasario 4–6 d.) net laukta jø sukilimø prieð Lietuvos valdþià Kaune, Kaiðiadoryse ir kitose vietose100 . Kovø su bolðevikais metu saksø savanoriø sudëtis smarkiai iðsisi- jojo. Tie, kurie norëjo tik praturtëti ið karo tarnybos, atsidûræ kovos lauke, daþniau- siai pasitraukdavo ið kariuomenës. Tuo metu likusieji Lietuvoje labai dràsiai kovësi su bolðevikais. Ið pradþiø atvykstantieji saksø savanoriai buvo átraukti á 46-àjà saksø savano- riø divizijà, kuri buvo dislokuota Alytaus–Vilkaviðkio–Kaiðiadoriø–Kauno ruoþe. Vëliau Lietuvoje veikusios visos vokieèiø kariuomenës dalys buvo sujungtos á rezer- viná savanoriø korpusà, kurio vadu 1919 m. vasario 22 d. buvo paskirtas gen. ltn. V. Eberhardtas. 1919 m. kovo mën. pabaigoje 46-oji saksø divizija buvo pavadinta Pietø Lietu- vos saksø savanoriø brigada (vadas – gen. mjr. fon Ompteda). Jà sudarë trys pulkai – 18, 19 ir 20 (po du batalionus kiekviename), vienas atskirasis batalionas Raseiniuose, keturios artilerijos baterijos, vienas raiteliø eskadronas, viena pionieriø kuopa, ryðiø rinktinë, naikintuvø eskadrilë, auto rinktinë, veterinarinë ligoninë, kepykla ir lauko paðtas101 . Kovø su bolðevikais metu aktyviausiai pasiþymëjo mjr. V. Zeschau vadovau- jamas 18 pëst. saksø pulkas, ið pradþiø veikæs su Panevëþio atskiruoju batalionu (vadas – J. Variakojis), o vëliau su I pëst. pulku (vadas – V. Skorupskis). 19 pëst. savanoriø pulkas saugojo Kaunà nuo bolðevikø puolimø Jiezno–Þieþmariø– Kaiðiadoriø bare. Jam aktyviuose karo veiksmuose su bolðevikais dalyvauti neteko. 20 pëst. saksø savanoriø pulkas kurá laikà saugojo Gardinà, o balandþio mën. atvy- ko irgi á Kaiðiadoris. 1919 m. liepos mën. 19 ir 20 saksø pëst. pulkai iðvyko ið Lietu-

40 vos102 . 18 pëst. saksø pulkas dar dalyvavo su lietuviø karinëmis dalimis iðlaisvinant ið bolðevikø Utenà bei Kupiðká ir netrukus taip pat iðvyko ið Lietuvos. Vëliau keturi saksø savanoriø daliø karininkai buvo apdovanoti Vyèio kryþiaus ordinais103 . Atsi- liepimai apie saksø savanorius mûsø visuomenëje liko teigiami.

P i r m i e j i s u s i r ë m i m a i s u b o l ð e v i k a i s K ë d a i n i ø–Ð ë t o s– J o n a v o s-K a i ð i a d o r i ø b a r u o s e. Ið Rusijos atþygiavæ bolðevikø kariniai daliniai, 1918 m. gruodþio mën. paskutinëmis dienomis bei 1919 m. sausio mën. pra- dþioje uþëmæ didþiàjà Lietuvos teritorijos dalá, kurá laikà jokiø karo veiksmø nevykdë. Po sunkiomis þiemos sàlygomis ilgokai uþsitæsusio slinkimo á Vakarus, jie uþgrobtose þemëse kurá laikà ilsëjosi, telkë savanorius, rezervus, ginklus, mitingavo, steigë revo- liucinius komitetus ir ruoðësi likusios Lietuvos teritorijos dalies uþgrobimui. Reikia paþymëti, jog Lietuvà puolusiø abiejø bolðevikø grupiø veiksmai nebu- vo suderinti – jos ið pradþiø neturëjo bendros vadovybës. Prieðingu atveju bolðevi- kams greièiausiai bûtø pavykæ uþimti dar daugiau Lietuvos þemiø. Be to, ir pati bolðevikø karinë vadovybë nerodë reikiamo tokiais atvejais ryþtingumo. Kaip jau minëjome, bolðevikai neturëjo tiksliø þiniø apie lietuviø jëgas ir jø iðdëstymà, o, be to, savas pajëgas plaèiai iðsklaidë, todël lietuviø savanoriø daliø uþuomazgos jautësi pajëgios prieðintis tolesniam bolðevikø verþimuisi. 1918 m. gruodþio 29 d. paskirtas Panevëþio srities apsaugos virðininku karin. J. Variakojis104 , nuvykæs á paskyrimo vietà, energingai ëmësi organizuoti savanoriø bûrá. Taèiau jau 1919 m. sausio 2 d. nuo Subaèiaus ir Kupiðkio pusës Panevëþio link pradëjo verþtis bolðevikai, kurie kità dienà puolë miestà. Papraðius vokieèiø pagal- bos, ðie atsiuntë kareiviø bûrá su 3 kulkosvaidþiais. Taèiau sausio 4 d. vokieèiai dël neþinomø prieþasèiø pasitraukë. Mûsø savanoriai silpnomis jëgomis prieðintis bol- ðevikams neástengë ir taip pat turëjo trauktis. Paliekant miestà, lietuvius karius ið kampø ir langø apðaudë vietiniai bolðevikai lietuviai ir juos palaikiusieji žydai105 . 1919 m. sausio 9 d. bolðevikams uþëmus Panevëþá, karin. J. Variakojis su savo pagalbininkais karin. J. Mikoliûnu ir karin. K. Dragunevièiumi ir surinktu pirmøjø savanoriø bûriu, paliko miestà ir, þygiuodami per Ëriðkes, Ramygalà, Okainius, Ðëtà ir kitas vietoves, atvyko á Këdainius. Pakeliui prisijungus naujiems savanoriams, bû- ryje buvo apie 90 vyrø. Be to, ásigyta ginklø, veþimø, arkliø ir kitokio turto. Daugu- ma savanoriø buvo jauni, kariuomenëje dar netarnavæ vyrai, visiðkai nenusimanan- tieji apie karinius reikalus, bet tvirtai pasiryþæ ginti savo tëvynæ. Këdainiuose prasi- dëjo jø apmokymas106 . 1918 m. gruodþio 31 d. paskirtas Këdainiø srities apsaugos virðininku karin. J. Ðarauskas107 mieste jau buvo suorganizavæs savàjá savanoriø bûrá, kuriame buvo nemaþa moksleiviø ir keletas tarnavusiø Rusijos kariuomenëje puskarininkiø. Atvy- kus bûriui ið Panevëþio, Këdainiø miesto águla gerokai iðaugo, bet, trûkstant ginklø, ji dar negalëjo vykdyti rimtesniø susirëmimø su prieðu. Këdainiø kryptimi pamaþu slinko bolðevikø II ðauliø pulkas, savo gretose tu- rëjæs apie 900–1000 kovotojø, apginkluotas sunkiaisiais kulkosvaidþiais ir dviem leng- vaisiais artilerijos pabûklais. Taigi Këdainiø águlos kovotojai, palyginti su bolðevikø pajëgomis, sudarë maþdaug tik penktàjà jø dalá. Viena bolðevikø pulko rinktinë pa- siekë Ðëtà (apie 16 kilometrø á rytus nuo Këdainiø). Jos komisaras Këdainiuose bu-

41 vusiems lietuviø savanoriø bûriø vadams atsiuntë raðtiðkà ultimatumà, privertæs prieð tai Ðëtos baþnyèios klebonà patvirtinti já savo paraðu ir baþnyèios antspaudu, kuriame reikalavo savanorius iðsiskirstyti, o turimus ginklus ir kariðkà turtà atsiøsti jam á Jonavà. Neiðpildþius ðio ultimatumo, grasino visus suðaudysiàs. Taèiau, gavus ið savanoriø bûriø vadø neigiamà atsakymà, jam susidarë áspûdis, kad jø jëgos ne- áveikiamos ir jis su savo rinktine ið Ðëtos pasitraukë á Ukmergæ108 . Bolðevikams priartëjus prie Këdainiø, savanoriø bûriai, nesulaukdami ið Kau- no ginklø, sausio 14 d. pasitraukë á Kruopius (10 kilometrø nuo Këdainiø Kauno link), kur, ðiek tiek ásigijæ ginklø ir pasimokæ ðaudyti bei apsirengæ pirmàja mûsø kariuomenës uniforma (pilkos kepurës su geltonais lankeliais ir trispalviai trikam- piai ant kairiosios rankovës), sausio 21 d., pasijutæ stipresni, vël gráþo á Këdainius ir pasiryþo në þingsnio ið jø nesitraukti109 . Këdainiuose kareiviai gyveno kareivinëse, o bûriø ðtabai buvo ásikûræ Kognovickio namuose. Savanoriams didelæ paramà teikë Këdainiø valsèiaus komitetas ir vietiniai apylinkës gyventojai. Nuo to laiko nuo bolðevikø pusës jau buvo statomos lauko sargybos, o mieste likusieji savanoriai toliau rengësi svarbesnëms kovoms. Vasario mën. pirmomis dienomis á Ðëtà sugráþo ir bolðevikai, tik dabar jau di- desnëmis jëgomis. Vasario 1 d. jie uþpuolë á Aristavos dvarà paðarø rekvizavimo reikalu nuvykusius lietuviø kareivius, 6 ið jø paëmë á nelaisvæ ir iðsiveþë á Ðëtà. Vie- nam kareiviui pavyko iðsigelbëti, pasislëpus ðiene110 . Svarbiausioms savanoriø jëgoms Këdainiuose nuo netikëtø bolðevikø puolimø apsaugoti Kapliuose ir Kolupiuose buvo iðstatytos uþtvaros. Vasario 7 d. anksti rytà Këdainiø águla ið Kauno gavo ðautuvø, ðoviniø ir rankiniø granatø. Nors kulkosvai- dþiø águla dar neturëjo, bet visø savanoriø apginklavimas ðautuvais ir aprûpinimas ðoviniais pakëlë jø nuotaikà. Tà pat dienà bolðevikai prisiartino prie Ðilginëliuose buvusios lietuviø sargy- bos ir jà apðaudë. Visi jautë, jog bolðevikai netrukus pradës puolimà. Taip ir ávyko. Prasidëjo smarkus susiðaudymas. Turëdami didelæ jëgø persvarà, bolðevikai nustû- më lietuviø sargybas, iðmuðë Kolupiø kaime, prie vieðkelio ið Këdainiø á Ðëtà, buvu- sià Panevëþio srities apsaugos bûrio uþtvarà ir tæsë puolimà Këdainiø link. Iðgirdæ kulkosvaidþiø ir ðautuvø tarðkëjimà, karininkai J. Mikoliûnas ir K. Dragunevièius puolë á kareivines, skubiai surinko ten buvusius savanorius – apie 80 vyrø – ir, iðsi- skleidæ grandine á kairæ ir á deðinæ pagal vieðkelá Këdainiai–Ðëta, bandë ið bolðevikø atsiimti Kolupiø kaimà. Taiklia ðautuvø ugnimi pavyko prieðo puolimà sustabdyti. Tada bolðevikai atidengë smarkià kulkosvaidþiø ir artilerijos ugná. Daugelis savano- riø, dar negirdëjæ anksèiau artilerijos ðaudymo, nuo kiekvieno virð jø galvø prale- kianèio sviedinio gulë ir kasësi á sniegà. Bûriø vadams teko juos gerokai barti, kol ðie ásidràsino. Apie vidurdiená buvo papraðyta netoli Këdainiø ásikûrusiø vokieèiø pa- galbos. Ðie iðskyrë kulkosvaidá su 3 kareiviais. Taèiau juos iðtiko nesëkmë. Vokieèius, vaþiuojanèius su kulkosvaidþiu rogëmis ir nesilaikiusius jokiø atsargumo priemo- niø, smarkiai apðaudë bolðevikai. Vienas vokieèiø kareivis buvo nukautas, kitas sun- kiai suþeistas ir vienas liko gyvas. Lietuviai kariai bandë prie kulkosvaidþio priðliauþti, bet bolðevikai smarkia ugnimi kliudë tai padaryti. Mûsiðkiams teko apie 300 metrø atsitraukti ir uþimti tinkamesnæ pozicijà111 . Bolðevikai tà dienà ið savo patrankø á lietuviø pusæ paleido apie 170 sviediniø.

42 Jie dar kelis kartus puolë savanorius, bet pastarøjø taiklia ðautuvø ugnimi buvo su- laikyti112 . Tai buvo pirmasis Këdainiø águlos savanoriø kovos krikðtas. Bolðevikai, negalëdami slinkti á prieká ir paimti Këdainius, ëmë supti lietuviø kairájá sparnà ið pietø pusës. Èia jie perëjo geleþinkelio linijà ir nustûmë lauko sargy- bà nuo geleþinkelio tilto ties Eiguliø kaimu. Këdainiø águlai iðkilo rimtas pavojus. Tuomet á kovà ásitraukë visa karin. J. Ðarausko vadovaujama Këdainiø savanoriø bûrio atsarga. Prisidengæ nuo prieðo akiø tvoromis, slapstydamiesi Obelës upës pa- krantëse, lietuviai sulaikë puolantá prieðà ir privertë já gráþti á Eiguliø kaimà. Raudo- narmieèiai, matydami, jog jø artilerija lietuviø grandinëms didesnio poveikio neda- ro, jos ugná perkëlë á Këdainius. Sviediniai ëmë kristi á stoties rajonà bei priemiestá. Tarp gyventojø kilo panika. Vietiniai bolðevikai skleidë gandus, jog lietuviai jau su- muðti ir netrukus ateisià raudonarmieèiai. Reikëjo gyventojus nuraminti. Këdainiø srities apsaugos virðininkas karin. J. Ðarauskas paskelbë apgulos padëtá: sustabdë mieste gyventojø judëjimà, ásakë uþdaryti krautuves, namø duris bei langus. Gatvë- se patruliavo 6–7 raiti savanoriai, uþ ásakymo nevykdymà turëjæ teisæ pavartoti gin- klà. Tikslas buvo pasiektas, tvarka mieste ávesta113 . Beveik tuo metu nuo Gudþiûnø pusës á Këdainius atvyko vokieèiai su dviem patrankomis bei kulkosvaidþiais ir tuoj pradëjo ðaudyti á Vilainiø miðkà ir Kolupiø kaimo rajonà, kur buvo bolðevikø rezervas. Tarp raudonarmieèiø kilo panika ir jie pradëjo netvarkingai trauktis. Tuo pasinaudojæ lietuviai uþëmë Kolupiø kaimà, ta- èiau toliau verþtis neástengë. Negalëdami ásiverþti á Këdainius, raudonarmieèiai pradëjo slinkti á vakarus, no- rëdami apsupti lietuviø deðinájá sparnà, perkirsti kelià Këdainiai–Kaunas, nutraukti telefono linijà ir susisiekimà su Kaunu. Supratæs bolðevikø sumanymà, karin. J. Ða- rauskas á Paobeliø kaimà pasiuntë patyrusius ir narsius vyresnius karius V. Vainauskà ir P. Lukðá su 8 kareiviais, kurie, prieðui nematant, uþëjo á jø uþnugará ir, apðaudæ ðautuvø ugnimi bei apmëtæ granatomis, privertë pasitraukti ið Eiguliø kaimo ir trauk- tis á Juodkiðkio miðkà. Taip buvo susigràþintas Eiguliø kaimas, suþlugdytas pavojingas prieðo sumanymas ið pietø pusës uþimti Këdainius. Tai buvo palyginti didelis negau- saus lietuviø bûrio, kovojusio vien ðautuvø ugnimi bei granatomis, laimëjimas114 . Vasario 7 d. vakare ið Kauno á Këdainius krovininiais automobiliais atvyko vokieèiø kulkosvaidininkai, kurie buvo priskirti lietuviø bûriams. Këdainiø bûrys gavo vienà sunkøjá kulkosvaidá, 5 vokieèiø kulkosvaidininkus ir 25 rankines grana- tas. Buvo susitarta su vokieèiais dël bendro veiksmo prieð bolðevikus. Lietuviø padë- tis Këdainiø bare sustiprëjo. Naktá ið vasario 7 á 8 d. ið þvalgø suþinojus, jog bolðevikai traukiasi, vasario 8 d. anksti rytà 17 þmoniø sustiprinta þvalgyba, kurios virðininku buvo V. Vainauskas, o padëjëju – P. Lukðys, su vienu kulkosvaidþiu, 5 vokieèiø kulkosvaidininkais ir dviem raiteliais, susëdæ á dvejas roges, iðvyko Ðëtos link. Vykstant per Tauèiûnø kaimà, þval- gus netikëtai smarkia ugnimi pasitiko kuopos dydþio iðsiskleidusi bolðevikø grandinë, kuri mûsiðkius pradëjo supti. Netikëtos ugnies uþklupti, mûsiðkiai sumiðo. Vienas ki- tas jau bandë trauktis atgal, taèiau P. Lukðio sudrausti ir padràsinti, sugulë grandinën ir á bolðevikus atidengë atsakomàjà ðautuvø ugná. Vokieèiai irgi bandë bëgti. Tada V. Vainauskas, iðtraukæs kulkosvaidá ið rogiø, bandë ðaudyti, taèiau nemokëjo tinkamai naudotis ginklu. Tai pamatæs vienas vokieèiø kulkosvaidininkas gráþo atgal ir smarkia

43 jo ugnimi bolðevikø supimà sulaikë – jie pradëjo trauktis. Taèiau tuo metu pasipylë bolðevikø ugnis ið Tauèiûnø dvaro. Þvalgybai teko atsiðaudant trauktis. Èia vasario 8 d. rytà ir þuvo pirmoji Lietuvos kariuomenës kovø dël nepriklausomybës auka kauty- niø lauke – savanoris Povilas Lukðys115 , lietuviø visuomenëje iki ðiol minimas su dide- le pagarba (þr. 3 schemà). Vasario 8 d. kautynës su bolðevikais tæsësi iki vakaro. Lietuviø savanoriø bû- riai, remiami maþdaug 50 vokieèiø kareiviø, apëjo bolðevikø deðinájá sparnà ir smo- gë jiems lemtingà smûgá. Miðke, á ðiauræ nuo Kolupiø kaimo, buvo paimta á nelaisvæ 18 bolðevikø belaisviø. Bolðevikai buvo priversti atsitraukti á Ðëtà116 . Ðiø dviejø dienø mûðiuose lietuviai neteko 1 kareivio ir 2 arkliø, vokieèiai – taip pat 1 kareivio bei 2 arkliø, o 2 kovotojai buvo suþeisti. Vietiniø gyventojø teigi- mu, bolðevikø nuostoliai buvo gerokai didesni. Taèiau traukdamiesi bolðevikai savo nukautuosius ir suþeistuosius spëjo pasiimti su savimi117 . Tuo bûdu nedidelës lietuviø pajëgos, veikdamos nepaprastai nepalankiomis sàlygomis, ypaè trûkstant ginklø, parodë didelæ dràsà bei iðtvermæ ir sugebëjo ne tik

3 schema Këdainiø kautynës 1919 m. vasario 8 d. 44 atlaikyti keleriopai gausesnio prieðo spaudimà, bet ir apginti svarbø bolðevikø stra- teginiuose planuose numatytà uþimti centrà – Këdainius. Lietuviø Këdainiø águlos karinë vadovybë, susitarusi su vokieèiais, nusprendë vasario 10 d. pulti ir uþimti Ðëtà. Lietuviø kariai savanoriai, kuriø vadas buvo karin. J. Variakojis, buvo sumaiðyti su vokieèiø kariais: mûsø ðauliai, o vokieèiø – kulkos- vaidininkai. Visa rinktinë buvo padalyta á 3 grupes. Karin. J. Variakojo vadovauja- ma pirmoji grupë, sudariusi deðiniàjà vorà, turëjo per Pakðèiø kaimà iðeiti prie Þei- miø vieðkelio ir sukliudyti bolðevikams pasitraukti á Ukmergæ. Karin. K. Dragunevi- èiaus vadovaujama vidurinioji vora privalëjo pulti bolðevikus abipus kelio Þem. Kapliai–Ðëta. Kairioji, karin. J. Mikoliûno vadovaujama vora, veikdama á ðiaurës rytus nuo Þem. Kapliø kaimo, turëjo per Narbutiðkius pulti ðiauriná Petraièiø kaimo pakraðtá ir verþtis toliau á Ðëtà. Þygis buvo pradëtas anksti rytà abipusiu Ðëtos miestelio supimu. Þygiuojant buvo laikomasi nepaprastos tylos ir atsargumo. Bolðevikai buvo ásitvirtinæ vakarinë- je Ðëtos miestelio dalyje ir Petraièiø kaime. Artilerijai apðaudþius Ðëtos miestelio pa- kraðtá, 15 val. visos 3 rinktinës grupës pradëjo puolimà. Bolðevikai atkakliai gynësi smarkia ðautuvø ir kulkosvaidþiø ugnimi. Esant lygiai ir atvirai vietovei, taèiau blo- gam matomumui, lietuviø kariams atskirais atvejais teko ðliauþte verþtis á prieká. Pirmoji á Ðëtà ásiverþë karin. J. Mikoliûno vadovaujama grupë. Bolðevikai, pastebëjæ, jog yra supami, palikdami nukautuosius, suþeistuosius ir daug kariðko turto, ne- tvarkingai ëmë bëgti Ukmergës link, á Bukonis. Lietuviams atiteko kelios deðimtys ðautuvø, keliolika tûkstanèiø ðoviniø, daug rankiniø granatø, 18 lauko telefono apa- ratø, kabelio ir 3 raudonos vëliavos. Ginklus ir amunicijà pasiëmë lietuviai, o maistà ir paðarà – vokieèiai118 . Tuo bûdu buvo sutrukdytas bolðevikø planas uþimti Kaunà. Ðëtos kautynëse vasario 10 d. buvo sunkiai suþeistas savanoris A. Sereika, tapæs pirmuoju Lietuvos laisvës kovø invalidu (þr. 4 schemà). Këdainiø kautynës pasibaigë sëkmingai sumanaus vadovavimo, kariø pasiry- þimo ir drausmës dëka. Atgarsis apie jas plaèiai nuskambëjo po visà Lietuvà ir turë- jo neabejotinà poveiká tolesniems Lietuviø (Pskovo) divizijos ir ypaè jos II ðauliø pulko veiksmams. Neatsitiktinai todël 1919 m. vasario 18 d. kraðto apsaugos ministras Panevëþio apsaugos bûriui, narsiai kovojusiam ties Ðëta, pareiðkë padëkà119 . 1919 m. vasario mën. pradþioje nemaþà grësmæ Kaunui këlë ir bolðevikø ban- dymas aktyvinti savo veiksmus Jonavos kryptimi. Ðiame fronto bare buvo ásitvirtinæs bolðevikø II ðauliø pulkas, kurio pagrindinës jëgos dislokavosi Pagelaþiuose ir kituo- se aplinkiniuose kaimuose. Esant dar negausioms lietuviø kariuomenës dalims, Jonavà, kaip svarbià gele- þinkelio linijà, nuo bolðevikø gynë XIII vokieèiø savanoriø batalionas. Vasario 7 d. prasidëjus bolðevikø puolimui Këdainiø kryptimi, Jonavos baras buvo sustiprintas dar viena vokieèiø savanoriø kuopa. Plësdami puolimà á Këdainius, bolðevikai vasario 8 d. pradëjo karinius veiksmus ir Jonavos bare. Taèiau èia jie pasisekimo neturëjo, greit buvo atremti ir kuriam laikui vël gráþo á ankstesnæ buveinæ – Pagelaþius. Vietiniø gy- ventojø teigimu, ðiose apylinkëse jie nejautë þmoniø paramos, nuotaika buvo prasta. Jie patys tvirtino, jog Kauno uþimti neástengsià ir ið ðiø vietoviø greit pasitrauksià120 .

45 Vasario mën. pradþioje nemaþas pavojus Kaunui grësë ir Kaiðiadoriø– Þieþmariø bare. Ðá barà saugojo XVIII vokieèiø savanoriø batalionas. Taèiau nema- þa ðiø savanoriø dalis prijautë bolðevikams, atskirais atvejais net su jais bièiuliavosi. Artimiausiomis dienomis vokieèiai ruoðësi ið ðiø vietoviø pasitraukti. Prieð ðá batalionà veikë bolðevikø V ðauliø pulkas. Maþdaug 300 jo kariø buvo Þasliuose, viena kuopa Vievyje, o apie 60–70 jo kariø Semeliðkëse. Bolðevikus rëmë paèiuose Kaiðiadoryse greta Lietuvos vyriausybei pavaldaus apskrities komiteto vei- kæs bolðevikø revoliucinis komitetas, turëjæs 7 ginkluotus milicininkus ir plëtæs pro- pagandinæ-agitacinæ bei kitokià antivalstybinæ veiklà apskrityje. Bolðevikai tikëjosi greit ásitvirtinti Kaiðiadoryse ir þygiuoti á Kaunà. Taèiau vietiniai gyventojai minëto komiteto veikla nepasitikëjo ir apskritai bolðevikø nerëmë. Visgi Lietuvos vyriausybës interesams atstovaujanèio Kaiðiadoriø apskrities komiteto vadovybë, realiai ávertinusi sudëtingà padëtá tose vietovëse, 1919 m. vasa- rio 4 d. kreipësi á Kraðto apsaugos ministerijos ðtabo virðininkà, praðydama atsiøsti á Kaiðiadoris apie 100 pëstininkø bei 20 raiteliø, o á Þieþmarius – nors 20–30 karei- viø121 .

4 schema Ðëtos puolimas 1919 m. vasario 10 d. 46 Vasario 16 d. prie Þieþmariø bolðevikai susirëmë su vokieèiø savanoriais, ta- èiau karo veiksmai greit nutrûko ir nusistovëjo ankstesnë padëtis122 .

J i e z n o k a u t y n ë s. Gavusi ið savo þvalgø informacijà, jog nuo Þieþmariø iki Alytaus nebuvo nei lietuviø, nei vokieèiø daliniø, bolðevikø karinë vadovybë va- sario mën. pradþioje ryþosi imtis operatyviø veiksmø Kaunui ið pietø pusës uþimti ir tuo padaryti galà nepriklausomos Lietuvos atkûrimui. Be kitø kariniø pajëgø, tam tikslui realizuoti buvo numatytas „lietuviðkasis“ VII bolševikø pulkas. Jau vasario 4 d. prie Vilniaus apygardos teismo rûmø iðsirikiavusá pulkà, pasipuoðusá raudonomis vëliavomis, iðmargintomis ávairiais ðûkiais rusø bei lietuviø kalbomis, pasveikino ir palydëjo „burþujø“ muðti pats V. Mickevièius-Kapsukas. Grojant Internacionalà, pulkas iðþygiavo Lentvario kryptimi123 . Pulkui vadovavo rusas Lebedevas, jo padëjëjas buvo baltgudis A. Ruþanco- vas, o komisaras – lietuvis S. Mickevièius. Pulke buvo 3 batalionai, kuriø vadai buvo rusas, lenkas ir lietuvis. Ið aðtuoniø pulko ðauliø kuopø jø vadai tebuvo 2 ar 3 lietu- viai. Be to, pulke buvo 3 kulkosvaidininkø komandos su 14 sunkiøjø kulkosvaidþiø, po vienà ryðiø bei raitøjø þvalgø (apie 30 raiteliø) komandas ir daugybë gurguoliø veþimø. Pulkas artilerijos neturëjo. Ið viso jame buvo apie 900 kariø. Pulko sudëtis buvo labai miðri. I ir II batalionus sudarë Maskvoje mobilizuoti rusai ir Vilniaus kraðto lietuviai savanoriai, o III– beveik vieni lietuviai. Visose kuopose buvo þydø ið Daugpilio bei Vilniaus. Raitøjø þvalgø komandà sudarë rusø kazokai ir dalis lietu- viø. Dviejø kuopø pagrindà sudarë ávairiø srièiø specialistai, penktàjà – jûrininkai ir septintàjà – artileristai. Pastaroji laikinai buvo palikta Vilniuje124 . Po 3 dienø þygio pulkas, nesutikdamas jokio pasiprieðinimo, vasario 8 d. pa- siekë Stakliðkes, o vasario 9 d. jo priekiniai daliniai, susiðaudæ su lietuviø husarø þvalgø daliniu, uþëmë Jieznà125 . Lietuvos karinë vadovybë, turëdama þiniø apie bolðevikø planà Kaunui uþim- ti, jau vasario mën. pirmomis dienomis á Jiezno apylinkæ minëtus þvalgus buvo pa- siuntusi þvalgybai vykdyti. Vasario 3 d. Kraðto apsaugos ministerijos ðtabo virðinin- kas karin. Pr. Liatukas ásakë II pëst. pulko vadui Kaune karin. V. Grigaliûnui-Glo- vackiui pasiøsti á Prienus kareiviø bûrá tiltui per Nemunà saugoti126 . Be to, vasario 3–6 d. á Prienus, Pakuoná ir Rumðiðkes buvo pasiøstos lietuviø ginkluotos uþtvaros. Jos turëjo dvejopà tikslà: saugoti Kaunà nuo netikëto bolðevikø uþpuolimo bei uþ- kirsti kelià ið Vilniaus á Lietuvos gilumà plintanèiai agitacijai ir spekuliacijai. Atsi- þvelgiant á minëto baro svarbà ir pavojingumà, jam vadovauti ëmësi pats kraðto apsaugos viceministras karin. St. Zaskevièius127 . Dël to kariuomenës ðtabo virðininkas karin. Pr. Liatukas vasario 8 d. 15 val. 30 min. ásakë II pëst. pulko vadui karin. V. Grigaliûnui-Glovackiui tà paèià dienà iðsiøs- ti viceministro karin. St. Zaskevièiaus þinion á Prienus karin. J. Butkaus vadovauja- mà 200 ginkluotø kariø rinktinæ. Á jà parinkti þmonës turëjo bûti aprengti ðiltais rûbais, apauti gerais batais. Kiekvienam kareiviui nurodyta iðduoti á rankas po 100 ðoviniø, atsargai paimant dar ðoviniø veþimà128 . Pasiøsti daugiau kariø á Prienus nebuvo galimybiø, nes pats II pëst. pulkas tuo metu dar tik kûrësi. Jame tebuvo 55 karininkai, 8 karo valdininkai, 1262 kareiviai, 116 arkliø ir tik 420 ðautuvø su 23700 ðoviniø. Pulke neturëta në vieno kulkosvai-

47 dþio129 . Pulko vadovybei këlë nerimà ir tas faktas, jog paèiame Kaune buvo laukia- ma galimo vokieèiø spartakininkø sukilimo prieð Lietuvos valdþià, todël reikëjo bûti pasirengusiems bet kokiam pavojingam atvejui. Rinktinë kuopa greitai pasirengë þygiui ir tos pat dienos vakare iðvyko ið A. Panemunës. Be kuopos vado karin. J. Butkaus joje buvo dar 3 karininkai – Ciprisevi- èius, J. Cetuchinas ir J. Gataveckas. Atvykus á Prienus, jos vadovybëje ávyko permai- nø. Karin. J. Butkui susirgus ðiltine, karin. Ciprisevièius buvo paliktas Prienø ko- mendantu. Vadovavimà kuopai perëmë pats viceministras karin. St. Zaskevièius, kartu pasilikdamas ir ðio baro vado pareigas130 . Vasario 9 d. kuopa atvyko á Birðtonà. Raitøjø husarø bûrys þvalgydamas prieðà su juo susidûrë Jiezno miestelyje. Po trumpo susiðaudymo gausiø bolðevikø jëgø spaudþia- mi, raiteliai buvo priversti pasitraukti, taèiau sekimo nenutraukë. Þvalgams pavyko nu- statyti, jog pagrindinës bolðevikø jëgos stovëjo Liciðkënuose (3 kilometrus á rytus nuo Jiezno), o atskira jø rinktinë veikë Butrimoniø–Punios kryptimi131 . Vasario 10 d. ið þval- gø suþinojus, jog bolðevikø jëgos, iðblaðkytos Jiezne, Stakliðkëse ir Butrimonyse, buvo nutarta pulti tuos atskirus dalinius, neleidþiant jiems susijungti. Lietuviø turëtos jëgos buvo per maþos, todël karin. St. Zaskevièius pareikalavo ið Alytuje buvusio I pëst. pulko atsiøsti á Prienus vienà kuopà. Tà paèià dienà I pëst. pulko II kuopa (2 karininkai, 101 kareivis, kiekvienas ið jø turëjo po 150 ðoviniø132 ) á Prienus buvo pasiøsta133 . Vasario 10 d. anksti rytà karin. St. Zaskevièiaus vadovaujama rinktinë kuopa, mas- kuodamasi Verknës upelio krantais bei ten buvusiais atskirais miðkeliais, artëjo prie Jiezno. Priëjus Sekioniø kaimà, karin. St. Zaskevièius kuopà padalijo á du bûrius. I bûrys (vadas – karin. J. Cetuchinas) turëjo apeiti Jiezno miestelá ið vakarø pusës ir pulti bolðevikus ið spar- no, II bûrys turëjo pulti prieðà, esantá Jiezne, ið pietø, o raiteliø bûrys – ið rytø pusës, apei- damas Jiezno eþerà. Puolimas turëjo prasidëti tuo pat laiku ir greitai vykdomas134 . Tuo laiku Jiezno miestelio pakraðtyje buvo tik silpna bolðevikø IV kuopa (apie 100 ðauliø), kuriai vadovavo lietuvis karin. Auglys. Paèioje kautyniø pradþioje jis, nenorëdamas kariauti su savaisiais, perbëgo á lietuviø pusæ135 . Taèiau tuo pat metu iðdavikas karin. J. Cetuchinas savo vadovaujamà I lietuviø bûrá tiesiog nuvedë pas bolðevikus, liepdamas kariams neðaudyti, o vëliau tiesiog ásakydamas pasiduoti bol- ðevikams. Dauguma bûrio kareiviø, supratusiø iðdavystæ, pasitraukë atgal, bet dalis vis dëlto pateko á bolðevikø nelaisvæ136 . Rinktinës vadas karin. St. Zaskevièius, nesulaukdamas I bûrio paramos, su II bûriu bandë pulti Jieznà ið pietø pusës. Taèiau tuo metu Jieznà gynusiai silpstanèiai IV bolðevikø kuopai spëjo atvykti á pagalbà su kulkosvaidþiais jø V ir VI kuopos. Atidengus smarkià prieðo ugná, lietuviai buvo priversti trauktis, patirdami nemaþus nuostolius137 (þr.5 schemà). Kautynëse prie Jiezno vasario 10 d. þuvo 18 savanoriø: Antanas Deimantavi- èius, Feliksas Endziulaitis, Justinas Barðèiauskas, Juozas Stankevièius, Antanas Re- vinskas, Jonas Paulavièius, Alijoðius Pumeris, Izidorius Eimutis, Motiejus Katilius, Pijus Literskis, Kazys Lukðys, Mikas Blaþys ir dar 6 kariai, kuriø pavardës neþino- mos138 . Be to, 6 savanoriai buvo suþeisti, 33 pateko bolðevikø nelaisvën, o 14 dingo be þinios139 . Kuopoje teliko 120 vyrø140 . Suþeistieji ir belaisviai buvo iðsiøsti á Stakliðkes. Su jais bolðevikai labai þiauriai elgësi, norëjo visus suðaudyti. Nuo tokio þingsnio juos sulaikë bolðevikø kariuome-

48 nëje tarnavæs karin. St. Puzinas* 141 . Po to lietuviai belaisviai ir suþeistieji ið pradþiø buvo iðsiøsti á Aukðtadvará, o vëliau á Vilniø. Vasario 11 d. Jiezne buvusias bolðevikø pajëgas papildë VII ðauliø pulko vado padëjëjo karin. A. Ruþancovo vadovaujama „Jiezno ypatingoji rinktinë“, kurià sudarë trys kuopos su 4 kulkosvaidþiais. Taigi ið viso miestelyje buvo sutelktos penkios kuopos, kurios iðsidëstë tokia tvarka: IV ir VI kuopos saugojo vakariná ir pietiná miestelio pakrað- èius, V – ðiaurinæ jo dalá, II buvo Liciðkënø kaime. Jos uþdavinys buvo apsaugoti rinkti- nës uþnugará. I kuopa buvo rezerve miestelio kapiniø teritorijoje. Jiezno komendantu buvo paskirtas pulko I bataliono vadas karin. A. Jankauskas. Jo ásakymu miestelyje pa- skelbtame atsiðaukime buvo uþdrausta gyventojams vykti ið vienos vietovës á kità bolðe- vikø uþimtame rajone bei bûriuotis daugiau kaip trims asmenims vienoje vietoje142 . Tà paèià dienà á Prienus atvyko ið Alytaus I pëst. pulko karin. A. Þemaièio vadovaujama kuopa, husarø bûrys, o ðiek tiek vëliau – vokieèiø rinktinës dvi pësti- ninkø kuopos su sunkiaisiais kulkosvaidþiais, pionieriø skyrius ir 2 lengvosios pa-

5 schema Jiezno puolimas 1919 m. vasario 10 d.

* Vëliau karin. St. Puzinas pabëgo ið bolðevikø kariuomenës, tarnavo I kuopos vadu II pëst. pulke, pasiþymëjo kovose su bolðevikais bei bermontininkais, buvo apdovanotas Vyties kryþiumi – V.L. 49 trankos. Prienuose susirinkusiø lietuviø bei vokieèiø rinktiniø vadovybë susitarë dël vasario 13 d. numatyto bendro Jiezno puolimo plano. Jis buvo panaðus á vasario 10 d. planà, taèiau dabar jau turëta daugiau jëgø. Karin. St. Zaskevièiaus rinktinë ir karin. A. Þemaièio kuopa turëjo pulti bolðevikus Jiezne ið pietø vakarø – Sekioniø kaimo kryptimi. Vokieèiø rinktinë, þygiuodama pro Birðtonà, turëjo atakuoti bolðe- vikus nuo Jundeliðkiø kaimo pusës, lietuviø husarai, þvalgydami deðinájá sparnà, turëjo apeiti Jiezno eþerà ið rytø, o vokieèiø raitøjø þvalgø komanda – pulti Jieznà ið ðiaurës. Kad vokieèiai atskirtø lietuviø karius nuo bolðevikø, buvo atkreiptas dëme- sys á specialius þenklus – baltus keturkampius ant deðinës rankos aukðèiau rankovës bei lietuviðkas kepures. Karin. St. Zaskevièiaus vasario 12 d. 7 val. paskelbtoje dispo- zicijoje Jiezno atakai kità dienà ávykdyti kariams buvo paaiðkinta, jog tai turëtø bûti „galutinis mûðis, turim daug spëkø ir privalom bolðevikus visiðkai iðvaikyti“143 . Po poros valandø su ðiuo Jiezno puolimo planu buvo supaþindintas ir kraðto apsaugos ministras karin. M. Velykis144 (þr. 6 schemà). Antrasis Jiezno puolimas prasidëjo vasario 13 d. rytà. Esant ûkanotai dienai, lietuviø ir vokieèiø rinktinëms pavyko ið visø pusiø priartëti prie miestelio. Vokieèiø artilerijai apðaudþius Jiezno pakraðèius, pirmoji puolë karin. St. Zaskevièiaus vado- vaujama rinktinë. Tarp bolðevikø kilo panika, o miestelio gyventojai slëpësi mûri- niuose pastatuose – baþnyèioje bei ligoninëje. Vokieèiø þvalgams uþëmus 121 aukð- tumà ir ið ten kulkosvaidþiø ugnimi apðaudþius Stakliðkiø kryptimi besitraukianèius bolðevikus, pastarøjø eilës visiðkai pakriko. Bolðevikai buvo spaudþiami ið visø pu- siø. Jø komisarai ir daliniø vadai buvo bejëgiai ávesti nors ðiokià tokià tvarkà. Nepa- gelbëjo ir jø I bataliono vado karin. A. Jankausko bandymas ginklo pagalba sulaikyti bëganèiuosius. Ásitikinusi padëties beviltiðkumu, bolðevikø vadovybë (10–15 þmo- niø), susëdusi á porines roges ir ásidëjusi 4 kulkosvaidþius, patraukë Liciðkënø kaimo kryptimi. Vokieèiams nukovus abu arklius, teko viskà palikti ir toliau trauktis pës- tiems. Bëgantiems bolðevikams trumpam stabtelëjus Pikelionyse, pasirodë, jog ið vi- sos jø rinktinës – 600 su virðum þmoniø – buvo likæ tik apie 100. Tuo metu prie Pikelioniø miðko buvæs bolðevikø VII ðauliø pulko vadas karin. Lebedevas, suþinojæs apie Jiezno apsuptá ir pastebëjæs artëjanèius lietuviø raitelius, su savo þinioje turëto- mis pajëgomis pasitraukë á Stakliðkes. Dalis bolðevikø, nesustojæ Stakliðkëse, bëgo toliau, plûsdami vadovybæ, kad ji juos vestø á Vilniø, o ið ten – „traukiniais á Mask- và“. Jø neástengë nuraminti ir pats pulko komisaras S. Mickevièius. Sutemus Staklið- këse susirinkæ pulko likuèiai pasitraukë á Aukðtadvará145 . Jiezno kautynëse bolðevikai neteko 4 kulkosvaidþiø, apie 50 ðautuvø, 2 lauko virtuviø, daug aprangos ir kito kariðko turto bei Maskvoje lietuviø komunistø áteik- tos pulkui raudonos vëliavos, iðmargintos ávairiais ðûkiais lietuviø ir rusø kalbomis146 . Po nesëkmingø vasario 13 d. kautyniø bolðevikø VII ðauliø pulkas pradëjo irti. Nemaþai jame buvusiø lietuviø perëjo á tautinës kariuomenës pusæ, o mobilizuoti rusai bei baltgudþiai traukë namo. Praëjus porai mënesiø po ðiø kautyniø, pulke ið buvusiø 900 raudonarmieèiø beliko tik 385 kariai, skaièiuojant kartu su atsiøstais á frontà papildymais – dviem naujomis kuopomis147 . Jiezno kautynëse lietuviams ir vokieèiams buvo visos galimybës iðkovoti kur kas efektyvesnæ pergalæ. Taèiau vokieèiams atsisakius toliau persekioti bolðevi- kus, vieni lietuviai nepajëgë to padaryti. Tos pat dienos 12 val. viceministras ka-

50 6 schema Jiezno puolimas 1919 m. vasario 13 d. 51 rin. St. Zaskevièius raportavo kraðto apsaugos ministrui karin. M. Velykiui apie Jiez- no paëmimà, paþymëdamas, jog puolimo metu tebuvo suþeistas tik vienas kareivis, o uþmuðtø ir patekusiø nelaisvën nebuvo148 . Vasario 13 d. vakare Jiezno komen- dantu buvo paskirtas karin. H. Goštautas149 . Pirmojo Jiezno puolimo metu þuvusiø- jø lietuviø kariø lavonai buvo atkasti ir vasario 15 d. iðkilmingai palaidoti Jiezno miestelio kapinëse. Jiems vëliau Jiezno visuomenë pastatë graþø paminklà. Vasario 14–15 d. Petrovo rusø partizanø daliniai buvo iðvyti ið Punios ir Butri- moniø, kuriuos jie buvo uþëmæ prieð keletà dienø. Jiezno kautynës, kaip vienos ið pirmøjø, pakëlë tiek lietuviø visuomenës, tiek savanoriø kovinæ dvasià. Kautynëms pasibaigus, kraðto apsaugos ministras karin. M. Velykis ásakë iðtir- ti pirmojo Jiezno puolimo metu patirtos nesëkmës prieþastis. Dar vasario 13 d. II pëst. pulko vadas karin. V. Grigaliûnas-Glovackis pats nuvyko á Prienus ir, pasikal- bëjæs su karininkais, iðsiaiðkinæs puolimo organizavimo bei kitus klausimus, nustatë, jog be karin. J. Cetuchino iðdavystës rinktinës kuopoje bûta ir kai kuriø kitø negero- viø. Visø pirma joje buvo labai silpna karininkø sudëtis. Be to, karin. St. Zaskevièius, þinodamas, jog jam á pagalbà netrukus ið Alytaus turëjo ateiti I pëst. pulko kuopa bei vokieèiø rinktinë, galëjo jø palaukti ir iki tol turëtomis silpnomis pajëgomis puolimo nepradëti. Vasario 14 d. slaptame pareiðkime Kraðto apsaugos ministerijos ðtabo virði- ninkui II pëst. pulko vadas karin. V. Grigaliûnas-Glovackis dël patirtos nesëkmës kal- tino karin. St. Zaskevièiø ir teigë, jog „jei mes nenorim suvis praþudyt tø kareiviø, tai reikalinga skubiai atðaukti p. Viceministerá, katras turëdamas tik savo nuomonæ ir nieko neklausdamas, vien tik dël iðkëlimo savo vardo veda þmones ant praþûties ir savo nepasisekimu labai pakelia ûpà pas prieðà“150 (kalba netaisyta – V.L.). Kraðto apsaugos ministras karin. M. Velykis, susipaþinæs su tyrimo rezultatais bei minëto pareiðkimo turiniu, vasario 25 d. karin. St. Zaskevièiø atðaukë ið rinktinës kuopos vado pareigø ir kartu ásakë II pëst. pulko vadui karin. V. Grigaliûnui-Glo- vackiui ið pulko iðskirti vyresniuosius karininkus, kurie ateityje glaudþiai veiktø su vokieèiø vadovybe151 . Taèiau bolðevikai po patirto pralaimëjimo Jiezno daugiau nebepuolë.

K a u t y n ë s t i e s A l y t u m i. Siekdama realizuoti anksèiau minëtà planà uþimti Kaunà supamuoju manevru ið pietø pusës, bolðevikø armijos vadovybë 1919 m. pradþioje iðkart ëmë ruoðtis karinei operacijai Alytaus kryptimi. Ið patekusio á Lietuvos karinës vadovybës rankas 1919 m. vasario 6 d. slapto ásakymo Nr. 2 bolðevikø veikian- èiajai armijai matyti, jog ji planavo naktá ið vasario 8 á 9 d. kartu su sukilusiais darbinin- kais bei valstieèiais, aktyviai remiant Raudonosios armijos brigadai (III ir IV ðauliø pul- kams), pradëti visame pietø fronte bendrus greitus ir ryþtingus veiksmus. Kiekviename ið ðiø pulkø buvo maþdaug po 1000 kariø. Á deðinæ nuo III ðauliø pulko veikæs IV ðauliø pulkas vasario 8 d. turëjo iðvykti ið Butrimoniø miestelio, Punios rajone persikelti á kairájá Nemuno krantà ir vasario 9 d. rytà, apeidamas Alytø Kaniûkø kaimo rajone, atkirsti bet koká susisiekimà ir ryðius su Kaunu ir Suvalkais. III ðauliø pulkas, þygiuodamas pagal plentà Varëna–Alytus, turëjo uþimti Merkinæ ir Alytø. Uþimant nurodytas vietoves, ásakyta visomis priemonëmis siekti palauþti bet koká galimà lietuviø bei vokieèiø pasi- prieðinimà. Ðiai operacijai vadovavo III ðauliø pulko vadas Vasiukovas, jo padëjëjai Grin- kovas ir Belizoko bei politinis komisaras Vavilovas152 .

52 Krašto apsaugos ministerijos ðtabo vadovybë dar 1919 m. sausio 16 d. ásakë I pëst. pulko vadui vykdyti tolimas þvalgybas Vilniaus kryptimi iki pat sàlyèio su bol- ðevikø armijos daliniais. Buvo nurodyta turëti slaptus þvalgus Varënos ir Valkinin- kø geleþinkelio stotyse, taip pat susisiekti ir su slaptais þvalgais Vilniuje. Pulko þval- gyba turëjo visà gaunamà informacijà perduoti Kraðto apsaugos ministerijos ðtabui ir spartinti I pëst. pulko formavimo procesà153 . Ið Kraðto apsaugos ministerijos ðtabo, þvalgø bei vietiniø gyventojø gaudama informacijà apie bolðevikø planus artimiausiu metu uþimti Alytø bei duomenø apie jø kariuomenës dydá ir judëjimo kryptis, Alytuje besikurianèio lietuviø I pëst. pulko vadovybë rodë nemaþa pastangø miestui apginti. Taèiau tuo metu pulkui dar visko trûko: karininkø, kareiviø bei bûtiniausiø kariðkø reikmenø. Pulko vadovybë ne kar- tà kreipësi á Kraðto apsaugos ministerijos ðtabà paramos. Taèiau ðis daþniausiai at- sakydavæs, jog pats viso to neturás ir galësiàs paremti pulkà tik ateityje154 . Tuo metu I pëst. pulko vadu buvo plk. J. Galvydis-Bykauskas. 1919 m. sausio 25 d. já paskyrus Kaune steigiamos karo mokyklos virðininku155 , pulko vado parei- gas laikinai vykdë karin. A. Juozapavièius156 . Nors ir bûdamas jaunas, bet labai darbðtus, rûpestingas ir reiklus sau bei pavaldiniams, jis per trumpà laikà sugebëjo iðsikovoti pulke reikiamà autoritetà. Nuo 1919 m. sausio 9 d. karin. J. Èaplikas ëjo pulko ðtabo virðininko pareigas. 1919 m. vasario mën. pradþioje pulke tebuvo du batalionai: I batalionà (vadas karin. Ig. Musteikis) sudarë dvi kuopos ir kulkosvaidþiø kuopa, turëjusi 4 kulkosvai- dþius, ið kuriø 2 kautynëms netiko. II batalionà (vadas – karin. Pr. Tamaðauskas) sudarë trys kuopos. Kuopos irgi dar buvo iki galo nesukomplektuotos – kiekvienoje jø tik po 80– 90 kareiviø. Be to, pulke veikë karin. Z. Gerulaièio vadovaujama mokomoji kuopa (apie 30 savanoriø), ryðiø bûrys ir ûkio kuopa. Apginklavimas buvo menkas – rusiðki ðautu- vai, kuriems labai trûko ðoviniø. Pulkas buvo ásikûræs deðiniajame Nemuno krante157 . Pulko garbæ þemino ir tokie ydingi reiðkiniai, kaip kai kuriø karininkø girtuok- liavimas bei netinkamas elgesys su kareiviais158 . Uþsiëmimai su jais vyko neregulia- riai, nes, pulkui prieð bolðevikus saugojant labai platø barà, daugelis jø daþnai turë- jo eiti sargybon. Be to, ið vokieèiø atgavus labai apleistas kareivines ir, neturint lëðø remontui, daug neatidëliotinø darbø þiemos sàlygomis teko atlikti patiems karei- viams. Neþiûrint visø trûkumø ir sunkumø, kareiviø nuotaika buvo pakili. Be lietuviø I pëst. pulko Alytuje, kairiajame Nemuno krante buvusiose vadina- mosiose artilerijos kareivinëse, buvo ásikûrusi negausi vokieèiø águla – vienas sava- noriø batalionas ir husarø pulkas. Lietuviø pulko santykiai su vokieèiais buvo átempti, daþnai kildavo ávairiø nesusipratimø, vos neprivedusiø prie ginkluotø konfliktø, nes vokieèiø kareiviai savavaliavo ir skriausdavo vietinius gyventojus. Lietuviø karei- viams neretai tekdavo tuos gyventojus nuo vokieèiø plëðikavimø ginti. Visgi lietu- viams pavyko su vokieèiø vadovybe susitarti dël bendro veikimo ginant Alytø nuo laukiamo bolðevikø puolimo159 . I pëst. pulkas saugojo barà Ðvobiðkës–Domantonys–Venciûnai–Uliðkiai (á ry- tus nuo Alytaus) ir Padvariðkës–Norgeliðkës (á ðiaurës rytus nuo Alytaus). Vokieèiø saugoma linija buvo ði: Poteroniø geleþinkelio stotis–Alovë–Butrimiðkës. Be to, jie saugojo ir Merkinës–Perlojos kryptá160 . Turint negausias karines pajëgas, minëtà platø barà reikiamai apsaugoti buvo

53 neámanoma. I pëst. pulkas sargyboms galëjo iðskirti ne daugiau kaip dvi kuopas. Kariø uþtvaros saugojo tik svarbesnius kelius, o tarp jø buvæ keliø kilometrø ploèio tarpai buvo visiðkai nesaugomi. Tokia padëtimi naudojosi visokie bolðevikø siunèia- mi agentai, kurie Alytaus apylinkëse plëtë prieðiðkà antivalstybinæ propagandà, rin- ko þinias apie lietuviø ir vokieèiø karines pajëgas, jø dydá, sàveikà bei átemptus san- tykius ir visà informacijà perdavinëjo bolðevikams. Dël to 1919 m. vasario 13 d. Alytaus mieste ir apskrityje buvo ávesta karo padëtis161 . I pëst. pulko vadas karin. A. Juozapavièius dar 1919 m. vasario 10 d. informa- vo kraðto apsaugos ministrà karin. M. Velyká apie pavojingà padëtá Alytaus fronte ir priminë, jog ið Kauno ne tik nebuvo atsiøsta anksèiau þadëtø 200 kareiviø, bet dargi vasario 9 d. pulkas turëjæs pasiøsti viceministro karin. St. Zaskevièiaus þinion karin. A. Þemaièio vadovaujamà kuopà, tuo susilpnindamas paties Alytaus gynybà. Pul- ko vadas teigë, jog „iðëjus ið to keblaus padëjimo, reikalingi þmonës ir ginklai, kitaip gali bûti katastrofa“162 . Tuo metu pulkas, dar nesant suorganizuotos Alytuje milicijos, be savo tiesiogi- niø pareigø dar turëjo gaudyti apylinkëse plaèiai paplitusius ir siautëjanèius plëði- kus. Neigiamai reaguoti á vietiniø gyventojø praðymus ar maldavimus pulko vado- vybë negalëjo, nes ðie pulkà materialiai aktyviai rëmë. Artëjant bolðevikams prie Alytaus, 1919 m. vasario 10 d. bendriems kovos veiks- mams aptarti dar kartà susitiko I pëst. pulko ir vokieèiø vadovybës. Lietuviams atsto- vavo karin. A. Juozapavièius su 4 vyresniaisiais pulko karininkais, o vokieèiams – brigados generolas su ðtabo karininkais. Vokieèiø pateikta informacija apie bolðevikø skverbimàsi vakarø bei pietø kryptimis visiðkai atitiko I pëst. pulko þvalgø turimas þinias. Ið pradþiø iðkilo bendro vadovavimo sujungtoms lietuviø ir vokieèiø jëgoms klausimas. Atsiþvelgiant á tai, jog vokieèiø águlos Alytuje vadas buvo generolas, jie ir pasiûlë I pëst. pulkui prasidëjus kovoms pereiti vokieèiø brigados vado þinion. I pëst. pulko vadovybë teigë ið principo tokiam pasiûlymui neprieðtaraujanti, taèiau paþadë- jo konkreèiai á ðá klausimà atsakyti tik po konsultacijø su savo centrine karine vadovy- be. Be to, buvo tartasi dël gynimosi pozicijø pasirinkimo, tarpusavio ryðiø palaikymo bei vieni kitø parëmimo lemtingais kovø atvejais. Vokieèiai siûlë iðkart sudaryti gyni- mosi planà, kovos pozicijas pasirinkti vietoje ir jas tinkamai parengti. Jie pasiûlë kitos dienos rytà lietuviø atstovams atvykti á Uliðkiø kaimà. Taèiau I pëst. pulko vadovybë, nepasitikëdama vokieèiais ir laikydamasi atsargumo, to nepadarë. Ji telefonu vokieèiø vadovybës atsipraðë ir pareiðkë á numatytà susitikimo vietà negalësianti atvykti. I pëst. pulkas nutarë prieð bolðevikus savarankiðkai veikti163 . Ruoðiantis gynybai, I pëst. pulko vadovybei këlë dideliø rûpesèiø ginklø ir amu- nicijos stoka. Turëtiems ðautuvams trûko ðoviniø. Kraðto apsaugos ministerija, vë- luojant ginklø transportui ið Vokietijos, paþadëjo aprûpinti pulkà ðaudmenimis va- sario 12 d. Patikëjus ðiais paþadais, nutarta visø pirma apginkluoti II batalionà, o vëliau ir kitus dalinius. Kartu buvo numatytas ir to bataliono jëgø iðdëstymas fronte, su juo supaþindinti kuopø vadai ir jaunesnieji karininkai. Tà dienà didþiausias paruoðiamojo darbo krûvis teko V kuopos vadui karin. Vl. Skorupskiui ir VI kuopos vadui karin. V. Ðaudziui, nes jø vadovaujamos kuopos turëjo sustiprinti sargybø linijà. Rezerve buvo paliktos VII kuopa ir mokomoji komanda164 . Vasario 12 d. vakare Kraðto apsaugos ministerija atsiuntë pulkui 500 vokiðkø

54 ðautuvø ir kelias deðimtis tûkstanèiø ðoviniø. Pulko kariø nuotaika pakilo. Taèiau vos tik spëjus ðautuvus su ðoviniais suneðti á sandëlá, buvo gauta þinia, jog bolðevikai pradëjo puolimà. Pulko rezerve Alytuje likæ kareiviai iðkart buvo apginkluojami. Èia pat prie sandëlio jie buvo mokomi uþtaisyti ðautuvus. Iki tol dauguma savano- riø jau buvo ðiek tiek susipaþinæ su rusø sistemos ðautuvais, bet apie vokiðkus jie visiðkai nenusimanë, todël jiems elgtis su vokieèiø sistemos ðautuvais nesisekë. Pasi- rodë, kad vokiðki ðoviniai buvo netinkamose ðautuvams apkabose, o be apkabos nebuvo galima ðautuvà uþtaisyti iðsyk penkiais ðoviniais. Tai kareivius erzino165 . Perginkluotos ir naujai apginkluotos pulko kuopos iðvyko á paskyrimo vietas. Ið vokieèiø husarø pulko ðtabo telefonu buvo praneðta, jog bolðevikai pirmiau- sia puolë vokieèiø ir lietuviø lauko sargybas. Tuo metu telefono ryðá su frontu teturë- jo tik vokieèiai, todël þinias ið pafrontës lietuviai galëjo gauti tik ið jø ðtabo. Suþinota, jog bolðevikai 23 val. 30 min. nuo Daugø pusës pirmiausia puolë uþtvarà Nr. 1 (Ðvo- biðkiø km), o netrukus buvo puolamos uþtvaros Nr. 2 (Domantoniø k.), Nr. 3 (Ven- ciûnø k.) ir kitos. Ðiek tiek vëliau buvo praneðta, jog lietuviai, bolðevikams spau- dþiant, neatsilaikë ir buvo priversti palikti prieðui svarbø gynimosi punktà – aukðtu- mà Uliðkiø rajone. Vokieèiai primygtinai reikalavo sustiprinti ðá rajonà, nes jø kai- riajam sparnui iðkilusi apsupimo grësmë 166 (þr. 7 schemà). I pëst. pulko vadovybë, ávertinusi susidariusià padëtá, suprato, jog minëtam bû- riui reikëjo suteikti skubià paramà, taèiau neturint greitø susisiekimo priemoniø þie- mos sàlygomis áveikti nemaþà atstumà nebuvo jokiø galimybiø. Po to vokieèiai dar kelis kartus aliarmavo telefoniniu ryðiu dël silpno lietuviø pasiprieðinimo bolðevikams, primindami, jog susidariusi pavojinga padëtis ir bûtina susigràþinti aukðtumà á rytus nuo Uliðkiø. Neávykdþius ðios uþduoties, grasino pasitraukti ið savo pozicijø. Po to ryðys su vokieèiais nutrûko ir jie á lietuviø telefono skambuèius nebeatsiliepdavo167 . Pulko padëtis sunkëjo, darësi neaiðki, nes ið saviðkiø neturëta jokiø þiniø. Tik ið ðau- tuvø ir kulkosvaidþiø ðûviø artëjimo buvo galima spræsti, jog mûsiðkiai traukiasi ir Alytui gresia rimtas pavojus. Netrukus kareiviniø rajone pasirodæ atskiri ið lauko sargybø pasi- traukæ gynëjai patvirtino, jog bolðevikai didelëmis jëgomis puola lietuvius ir mûsiðkiai, negalëdami atsilaikyti, priversti trauktis. O vokieèiai dar anksèiau apleidæ savo pozicijas. Nutrûkus ryðiams su vokieèiais, kurie paliko savo barà, ir tik spëjamai þinoda- mas savo prieðakiniø smulkiø daliniø padëtá, pulko vadas karin. A. Juozapavièius ryþosi pats iðsiaiðkinti ávykiø vietoje susidariusià situacijà. Kariniø operacijø reika- lus pavedæs pulko ðtabo virðininkui karin. J. Èaplikui, jis drauge su I bataliono vadu karin. Ig. Musteikiu bei karininkais A. Svilu ir A. Povilaièiu, pasiëmæ keletà moko- mosios komandos kareiviø su vienu kulkosvaidþiu ir dar kelis raitelius, vasario 13 d. vidurnaktá iðvyko á kovø vietà. Pulko rezerve liko pusë V kuopos (65 kareiviai), VII kuopa (37 kareiviai) ir mokomoji komanda (32 kareiviai)168 . Karin. A. Juozapavièius, su savo bûreliu nuvykæs á Venciûnø kaimà, susitiko su I kuopos vadu karin. P. Geniu, ið kurio suþinojo, jog mûsø uþtvaros ið Ðvobiðkiø ir Domantoniø kaimø jau pasitraukusios. Pagausëjus karin. A. Juozapavièiaus bûriui iki 40 kariø, buvo nutarta uþeiti á bolðevikø uþnugará. Iðëjæs laukais á plentà Alytus– Varëna, bûrys pasuko Alytaus link. Prie Poteroniø kryþkelës já sustabdë bolðevikai. Kadangi naktis buvo labai tamsi, snigo, bolðevikai lietuviø neatpaþino ir palaikë savaisiais. Sugulæ ant plento, lietuviai bolðevikus apðaudë. Ðie sumiðo, taèiau greit

55 7 schema Kautynës ties Alytumi 1919 m. vasario 12 d. 56 susitvarkë ir pradëjo pulti. Turint nedaug ðoviniø ir sugedus kulkosvaidþiui, bûrys ëmë trauktis ir vasario 13 d. rytà gráþo á Alytø169 . Pulko ðtabo virðininkas karin. J. Èaplikas V kuopos karin. Pr. Èerniauskà su 10 kareiviø pasiuntë þvalgybon á Takniðkiø kaimà. Karin. V. Ðaudzis su VI kuopa iðvyko á deðinájá prieðakiniø daliniø sparnà, o karin. Vl. Skorupskis su V kuopos liku- èiais uþëmë gynimosi aukðtumà á rytus nuo kareiviniø. Pulko adjutantas karin. Vacl. Þadeika su vienu raiteliu deðiniajame sparne aiðkinosi vokieèiø buvimo vietà bei jø veiklà. 4 val. gráþæs á pulko ðtabà, jis painformavo, jog vokieèiai Kaniûkø kaime nuo bolðevikø visiðkai nesigynë ir ið savo kareiviniø pasitraukë Suvalkø kryptimi170 . I pëst. pulkas toliau kovësi vienas, supamas ið deðinës ir spaudþiamas ið prie- ðakio. Karin. V. Ðaudzio ir Vl. Skorupskio vadovaujamos V ir VI kuopos, vykdyda- mos joms skirtà uþdaviná, susitiko su stipriomis bolðevikø pajëgomis ir buvo privers- tos trauktis. Nepavyko ir karin. Z. Gerulaièio vadovaujamos mokomosios kuopos bandymas uþimti Kaniûkø plento tiltà per Nemunà ir sukliudyti bolðevikams pereiti á kairájá Nemuno krantà. Jam á pagalbà dar buvo pasiøsta VII kuopos 30 kareiviø, taèiau tai padëties nebeiðgelbëjo – bolðevikai ne tik uþëmë Kaniûkø ir geleþinkelio tiltus, bet prasiskverbë á Alytø nuo Suvalkijos pusës ir ëmë apðaudyti I pëst. pulko kareivines171 (þr.8 schemà). Padëtis vis labiau komplikavosi. Pulko jëgos buvo iðsklaidytos, rezervø nebe- buvo. O bolðevikai vis puolë. 6 val. ryto buvo ásakyta ûkio dalies virðininkui ir neri- kiuotës kuopos vadui visà pulko turtà veþti á Likiðkiø kaimà Simno kryptimi. Ðis ásakymas trauktis visø kuopø nepasiekë, nes nebuvo galimybiø joms tai praneðti. Tuo metu kuopos veikë savarankiðkai, nes bendro vadovavimo jau nebuvo. Stoko- jant veþimø bei arkliø, nebuvo galimybiø iðveþti ið Alytaus ir viso pulko turto. San- dëlyje buvo apie 300 tik kà gautø ðautuvø. Apie 7 val. ryto iš priešakinio baro su dvejomis kulkosvaidininkø rogëmis á kareivines gráþo pulko vadas karin. A. Juozapavièius. Suþinojæs tikrà padëtá fronte bei pulke, jis ásakë pakrauti ginklais abejas roges ir su keliais kareiviais, apðaudant bolðevikams bei vietos komunistams, dràsiai metësi per tiltà á Suvalkijos pusæ, tikë- damasis ten pasiekti savuosius. Jojant per Alytaus tiltà, karin. A. Juozapavièius apie 8 val. buvo bolðevikø nukautas. Jiems atiteko ir veþti ginklai. Taip nelygioje kovoje su gausiais prieðais þuvo pirmasis Lietuvos kariuomenës karininkas, I pëst. pulko vadas Antanas Juozapavièius172 (þr. 9 schemà). Prasidëjo chaotiðkas I pëst. pulko traukimasis. Likiðkiø kaimo kryptimi besi- traukianti pulko gurguolë bei dalis karininkø ir jaunø demoralizuotø kareiviø ke- liais ir laukais vyko toliau Simno kryptimi. Kai kurie jø ëjo drauge su savo vadais, o kiti su ginklais patraukë namø kryptimi. Apie 14 val. buvo Simne. Èia ávyko karinin- kø pasitarimas. Vietos komunistams nutraukus telefono ryðá, nebuvo galimybës su- sisiekti su Kaunu. Plito ávairûs gandai, jog Kaunas uþimtas sukilusiø bolðevikø, dalis Lietuvos valdþios suimta, o kita dalis iðbëgiojusi. Net tarp paèiø karininkø atsirado norinèiø skirstytis po namus. Visgi laikinai perëmusiam vadovavimà pulkui karin. J. Èaplikui173 pavyko átikinti, jog reikia pasiekti Marijampolæ, kur, suþinojus tikràjà padëtá, bus aiðku, kaip toliau elgtis. Pakeliui á Marijampolæ, Þaliosios miðke, besi- traukianèius karius ið pasalø uþpuolë vietos komunistai. Buvo nukautas karo valdi- ninkas P. Ruzgas, 5 kareiviai ir suþeistas karin. J. Sutkus. Sugauti uþpuolikai buvo

57 8 schema Kautynës ties Alytumi 1919 m. vasario 13 d. 58 9 schema I pëst. pulko pasitraukimas ið Alytaus 1919 m. vasario 13 d. 59 atiduoti karo lauko teismui. Vasario 15 d. á Marijampolæ susirinko 17 pulko karinin- kø, 9 karo valdininkai, 219 kareiviø su 167 ðautuvais, 1 kulkosvaidþiu, 6500 ðoviniø ir 52 arkliais174 . Ið jø tà paèià dienà buvo sudaryta I suvestinë kuopa, puskarininkiø mokykla, kulkosvaidininkø komanda ir ûkio kuopa175 . Tuo metu pulko kairiojo sparno daliniai, perëjæ per uþðalusá Nemunà, vasario 13 d. apie 20 val. pasiekë Balbieriðkio dvarà. Kità dienà atvyko á Prienus. Èia kariø skaièius gerokai padidëjo – susirinko apie 15 karininkø ir per 200 kareiviø. Vasario 15 d. jie buvo nukreipti á Jieznà ir apgyvendinti pas vietinius gyventojus. Kariuome- nës vadovybës ásakymu II bataliono vadas karin. Pr. Tamaðauskas vietoj karin. M. Goðtauto buvo paskirtas Jiezno komendantu, karin. Vl. Skorupskis – jo padëjëju, o karin. Ig. Musteikis – rinktinës vadu176 . Vasario 17 d. Jiezno komendantûros rinktinë persikëlë á Prienus, o pati ko- mendantûra buvo likviduota. Surinkus ið gyventojø reikiamà pastoèiø kieká, rinkti- në tos pat dienos vakare atvyko á Kaunà ir apsistojo A. Panemunëje. Vasario 14–15 d. naktá á Alytø sugráþæ vokieèiai su viena atvykusia I pëst. pul- ko kuopa puolë miestà ir bolðevikus ið jo iðvijo. Kautynëse ties Alytumi þuvo 1 kari- ninkas ir keletas kareiviø. Apie 20 kareiviø pateko bolðevikø nelaisvën177 . I pëst. pulkas ties Alytumi patyrë pralaimëjimà. Ðá ávyká skaudþiai iðgyveno ir ávairiai komentavo tiek karinë vadovybë bei patys kariai, tiek visuomenë. Pralaimë- jimo prieþasèiø buvo daug. Visø pirma menkai organizuotam, blogai aprûpintam ginklais bei kitais bûtiniausiais reikmenimis, neapmokytam, net ne visos sudëties pulkui teko susiremti su keliskart gausesnëmis prieðo pajëgomis. Be to, ið visos kari- nës operacijos eigos matyti, jog pulko vadovybë nebuvo gerai apgalvojusi ir paren- gusi nesëkmës atveju pasitraukimo ið Alytaus konkretaus ir detalaus operatyvinio plano. Neatsitiktinai todël pulkas ið kautyniø lauko traukësi padrikai, tiesiog chao- tiðkai, susiskaldæs dalimis á kelias kryptis. Neabejotina, jog visai karinei operacijai labai neigiamai atsiliepë techniniø priemoniø, ypaè telefono ryðio tarp ðtabo vado- vybës ir prieðakinëse pozicijose buvusiø daliniø, nebuvimas bei transporto stoka. Taèiau tuo metu dauguma iðgyvenusiø dël pulko nesëkmës bene labiausiai kaltino vokieèius, kad jie atseit iðdavikiðkai palikæ savo barà, apie tai lietuviams net nepra- neðæ, ir kad apskritai jø pozicija visos karinës operacijos metu neatitikusi bendros su lietuviais veikimo prieð bendrà prieðà – bolðevikus – idëjos. Manytume, jog vargu ar galima visà kaltæ dël minëtos pulko nesëkmës suversti vien vokieèiams. Pulko vadovybë gerai þinojo, jog ir Alytuje buvusioje vokieèiø águ- loje ne visi reikalai gerai klostësi: nebuvo ankstesnës jø kariuomenei bûdingos draus- mës, tvarkos bei vienybës, aktyviai veikë spartakininkai, neretai atvirai prijauèian- tys bolðevikams ir nenorintys kartais skaitytis net su savo vyresnybe. O su pastaràja pulko santykiai buvo neblogi. Negalima pamirðti ir to fakto, jog I pëst. pulkui ið Vilniaus persikëlus á Alytø, keletà kartø buvo uþkirstas kelias demoralizuotø vokie- èiø kareiviø savavaliavimui bei plëðikavimui mieste ir apylinkëse. Todël ið tam tikros dalies vokieèiø didelio palankumo vargu ar buvo galima ir tikëtis. Ði aplinkybë lei- dþia manyti, jog anksèiau minëtas jø pasitraukimas ið pozicijø, neperspëjus apie tai I pëst. pulko vadovybës, gana panaðus á dirbtiná taikos meto manevrà ir gal bût atliktas sutartinomis bolðevikø ir spartakininkø jëgomis lietuviams nubausti. Tam tikru mastu verèia nusistebëti ir ta aplinkybë, jog Lietuvos kariuomenës

60 vadovybë neskyrë didesnio dëmesio nepasisekimo ties Alytumi prieþastims nustaty- ti bei ávertinti, nors tai ir buvo vienas ið pirmøjø stambesniø lietuviø kariø susirëmi- mø su bolðevikais, jø akimis þiûrint, strategiðkai labai svarbiame Lietuvos rajone.

B e n d r a k a r i n ë p a d ë t i s A l y t a u s–K a i ð i a d o r i ø–J o n a v o s f r o n t o b a r u o s e 1919 m. v a s a r i o m ë n . a n t r o j o j e p u s ë j e – k o v o m ë n. Po Jiezno ir Alytaus kautyniø bolðevikai, nepasiekæ uþsibrëþto tikslo, ðiame fronto bare kurá laikà aprimo ir puolamøjø operacijø nevykdë. Jie laikë uþimtà barà: Daugai–Stakliðkës–Þasliai–Pagelaþiai–Bukonys. Ðis laikinas atokvëpis leido Lie- tuvos karinei vadovybei sparèiau organizuoti naujus karinius dalinius, juos ðiek tiek apmokyti ir rengtis bûsimoms kovoms. Vienas ið pirmaeiliø karinës vadovybës uþdaviniø buvo atkurti I pëst. pulkà ir kartu uþtikrinti pietinio Alytaus baro saugumà nuo bolðevikø. Nuo 1919 m. vasario 16 d. I pëst. pulko vado pareigas pradëjo vykdyti karin. V. Ramanauskas178 , o jo pagalbininku tà paèià dienà buvo paskirtas karin. K. Ladyga179 . Vasario 19 d. karin. Ig. Musteikio vadovaujamas pulko I batalionas sugráþo á Alytø ir iðkart iðstatë sargy- bas prieð bolðevikus Domantoniø–Venciûnø–Uliðkiø kaimø riboje. Èia jis toliau tvar- kësi, gynë miestà nuo ásiverþimø, rengësi didesnëms kovoms. Tuo bûdu pulkas kurá laikà toliau formavosi, pasidalijæs á dvi stovyklas – Alytuje ir Marijampolëje. I bataliono vadas karin. Ig. Musteikis su dviem pëstininkø kuopomis apsistojo pionieriø, o 2 karininkai su kulkosvaidþiais ir amunicijos sandëliu – artilerijos karei- vinëse. Apytikriais duomenimis, tuo metu Alytuje buvusias vokieèiø pajëgas sudarë apie 10 batalionø, turëjusiø 10–13 kulkosvaidþiø ir 18 patrankø. Bolðevikø du pul- kai buvo Varënoje ir vienas – Dauguose180 . Ðio bataliono organizacinæ veiklà apsunkino ta aplinkybë, jog tomis dienomis Alytuje nefunkcionavo jokios civilinës ástaigos. Spræstinø klausimø buvo labai daug, todël kraðto apsaugos ministro ásakymu Nr. 52, §1 nuo 1919 m. vasario 24 d. buvo pradëta formuoti Alytaus miesto ir apskrities komendantûra. Jos komendantu buvo paskirtas I pëst. pulko karin. A. Mikelënas181 . Netrukus á jà pradëjo rinktis pirmieji savanoriai. I batalionui tvarkytis darësi lengviau. Taèiau batalionui visà laikà teko bûti budriam, nes bolðevikai savo agresyviø uþmaèiø neatsisakë. Ið þvalgø suþinojus apie jø judëjimà Alytaus kryptimi, vokieèiø daliniai 1919 m. kovo 1 d. puolë bolðevikus ir uþëmë Daugus bei Bobriðkes. Bolðevi- kams pasitraukus á Varënà ir Valkininkus, vokieèiai toliau jø nepersekiojo ir gráþo á Alytø182 . Tuo metu I batalione tebuvo 12 karininkø, 4 karo valdininkai ir 234 karei- viai183 . Karin. Ig. Musteikis kovo 3 d. praneðë Kraðto apsaugos ministerijos ðtabo virðininkui, jog su tokiomis menkomis pajëgomis jis fronto neapginsiàs ir praðë arti- miausiu metu atsiøsti á Alytø bent 200 kareiviø, þadëdamas juos pats ið turimø at- sargø apginkluoti. Labai trûko kulkosvaidininkø, raiteliø þvalgø komandoms bei Balbieriškyje buvusiai atsargos bazei iki kuopos papildyti184 . Netrukus I pëst. pulkui sustiprinti imtasi dideliø organizaciniø priemoniø. Ka- rin. V. Ramanauskà perkëlus dirbti á ministerijos ðtabà, 1919 m. kovo 6 d. pulko vadu, turinèiu plaèius ágaliojimus, buvo patvirtintas karin. K. Ladyga185 . Jo pagalbi- ninku buvo paskirtas karin. Ig. Musteikis, kuris tapo ir Alytuje buvusiø kariuomenës

61 daliø virðininku186 . I bataliono vado pareigas ið jo perëmë karin. A. Þemaitis187 . Ka- rin. K. Žukas buvo paskirtas Marijampolëje pradëto formuoti pulko III bataliono vadu188 . 1919 m. kovo 8 d. buvo paskelbtas Alytaus m. ir apskr. komendanto karin. A. Mikelëno ásakymas visiems tarnavusiems I pëst. pulko kareiviams, savavaliðkai pasi- traukusiems ið jo kovø su bolðevikais metu, iki kovo 15 d. gráþti tæsti tarnybà. Nevyk- dantiems ðio ásakymo grasinta karo lauko teismu189 . Sutelktomis karinës vadovybës pastangomis, palyginti per neilgà laikotarpá, praëjusá po nesëkmës kautyniø ties Alytumi metu, pulko gyvenime ávyko teigiamø pokyèiø. 1919 m. kovo mën. pabaigoje jame jau buvo 50 karininkø, 19 karo valdi- ninkø ir 1073 kareiviai. Jis turëjo 14 kulkosvaidþiø, 478 ðautuvus, 132 revolverius, 84 135 ðovinius, 1551 granatà, 17 lauko telefono aparatø ir 188 arklius190 . Sustiprëjo ir Alytuje ásikûræs pulko I batalionas. Kovo 21 d. jo raitøjø þvalgø bûrys puolë Daugus, kur buvo ásitvirtinusi bolðevikø IV ðauliø pulko uþtvara (21 þmogus), ir po susiðaudymo miestelis buvo uþimtas. Á nelaisvæ paimtas bolðevikø kareivis papasakojo, jog raudonarmieèiø nuotaika kritusi, daugelis jø nenori kovoti prieð lietuvius ir linkæ bëgti ið fronto191 . Kaiðiadoriø ir Jonavos rajonuose tuo laiku buvo ramu. Prienuose, Jiezne, Pa- kuonyje, Rumðiðkëse ir Kaiðiadoryse stovëjo nedideli II pëst. pulko sargybø bûriai. Be to, ðá fronto barà saugojo ir saksø savanoriø daliniai, ásikûræ Kruonyje, Kaiðiado- ryse, Jonavoje. Jø pulko ðtabas buvo Þeimiuose. Tiek lietuviø, tiek bolðevikø frontas iðtisai uþimtas nebuvo, ir vieni, ir kiti saugojo tik svarbesnes kryptis, susitelkæ dides- nëse gyvenvietëse, todël protarpiuose patruliavo II pëst. pulko raitieji þvalgai bei husarai. Jie gaudë Kauno kryptimi bandanèius prasiskverbti bolðevikø agitatorius, ðnipus, aiðkinosi ið prieðo uþimtø teritorijø atvykstanèiø pabëgëliø reikalus, neretai gaudami ið jø vertingos informacijos apie bolðevikø veiklà. Be to, per ðá fronto barà á Lietuvos kariuomenës pusæ perbëgdavo vis daugiau Lietuviø (Pskovo) divizijoje tar- navusiø lietuviø karininkø bei kareiviø, pamaèiusiø bolðevikø valdþios neperspek- tyvumà, supratusiø padarytà klaidà ir pasiryþusiø jà atitaisyti tarnaujant tautinëje kariuomenëje.

P a n e v ë þ i o a t s k i r o j o b a t a l i o n o „e k s p e d i c i j o s“. Nors 1919 m. vasario mën. pirmojoje pusëje lietuviams pavyko sustabdyti bolðevikø puo- limà ties Këdainiais Kauno kryptimi ir net iðvyti juos ið Ðëtos, taèiau Lietuviø (Psko- vo) divizijos I, II ir VI ðauliø pulkai siekë ásitvirtinti Pagelaþiø–Panoteriø–Bukoniø, o Internacionalinës divizijos 30 ir 41 ðauliø pulkai – Siesikø–Pagiriø–Ramygalos– Krekenavos–Pociûnëliø–Baisogalos linijose, telkë naujas jëgas ir ruoðësi lemiamam puolimui. Prieð bolðevikus ðiame bare ir toliau veikë vokieèiø savanoriø remiami, karin. J. Ðarausko ir karin. J. Variakojo vadovaujami, Këdainiø ir Panevëþio srièiø apsaugos bûriai. Këdainiø srities apsaugos bûrys tebebuvo negausus ir didesnio pasiprieðini- mo bolðevikams parodyti negalëjo192 . Këdainiuose tebebuvæs karin. J. Variakojo va- dovaujamas Panevëþio srities apsaugos bûrys sparèiai telkë savanorius, juos skubiai mokë ðaudybos, sekimo, þvalgymo, patruliavimo bei kitø kariniø dalykø ir siuntë á frontà sargybø tarnybai. Bûrio vadovybë stengësi kuo greièiau apsirûpinti ginklais,

62 ðaudmenimis, apranga ir kitais bûtiniausiais reikmenimis. Pagal turëtus iðteklius ðá bûrá rëmë kariuomenës intendantûra ir ypaè vietiniai gyventojai. Sustiprëjæs bûrys pats ëmë puldinëti bolðevikus. Savanoriø vykdomi prieðo puo- limai buvo praminti „ekspedicijomis“. Ðiø „ekspedicijø“ tikslas buvo: pirma, nebe- duoti prieðui ramybës ir já demoralizuoti; antra, aktyviai veikdami, ágydavo pasitikëji- mà tarp vietos gyventojø ir dël to sulaukdavo daugiau savanoriø, kuriø daugelis at- vykdavo ið prieðo uþimtø srièiø. Tokiems puolimams bûdavo sudaromi nedideli raitø ir pësèiø savanoriø bûreliai, kurie, gerai iðþvalgius prieðo uþimtà vietovæ, netikëtai naktá pasirodydavo tai vienoje, tai kitoje vietoje, sukeldavo tarp prieðø panikà, pada- rydavo jam nuostoliø ir staiga vël pradingdavo. Ðiø „ekspedicijø“ metu neretai pa- vykdavo papildyti savo ginkluotæ ið prieðo atimtais kulkosvaidþiais, ðautuvais, ðovi- niais, arkliais, veþimais, ryðiø priemonëmis ir kitu turtu. Be to, jos padëdavo jaunus savanorius pratinti kautynëms. Didesnëms ekspedicijoms vadovaudavo karininkai, o maþesnëms – savanoriai, daugiausia moksleiviai, gerai þinojæ tà vietovæ193 . Panevëþio srities apsaugos bûrys, iðstatæs stiprias uþtvaras Ðëtoje, prie vieðke- lio Apytalaukis–Lanèiûnava ir Dotnuva, jau vasario 11–12 d. ávykdë pirmàsias „eks- pedicijas“ á Ramygalà ir Truskavà. Vadovaujant truskavieèiui savanoriui Jurgiui Gegþnai, 20 savanoriø bûrys, remiamas 3 raitø þvalgø, ið pradþiø suëmë Ramyga- los, o po to Truskavos bolðevikø komitetus. Nors bolðevikø sargybos ir spëjo pabëgti, buvo paimta keletas ðautuvø, 5 arkliai ir 2 telefono aparatai194 . Naktá ið vasario 17 á 18 d. Panevëþio gimnazijos moksleivio savanorio Povilo Babicko vadovaujamas bûrys, suëmæs Surviliðkio valsèiaus revoliuciná komitetà, uþ- puolë ir Krekenavos miestelá. Èia savanoriams aktyviai pasiprieðino ginkluoti vieti- niai bolðevikai, remiami raudonarmieèiø. Taèiau savanoriai dràsiai ásiverþë á mieste- lá, po smarkaus susiðaudymo suëmë keletà komiteto nariø. Buvo uþmuðti 2, suþeisti 5 bolðevikai, o 7 pateko á nelaisvæ. Kiti spëjo pabëgti. Puolant miestelá, þuvo pasiþy- mëjæs kovose savanoris Povilas Bièkus195 . Taèiau bolðevikai, papildæ savo karinius dalinius ir þinodami, kad lietuviø sa- vanoriø pajëgos nedidelës, 1919 m. vasario 20 d. uþëmë Ramygalà, Truskavà ir Kre- kenavà. Panevëþio srities apsaugos bûrio vadovybë nutarë þûtbût neleisti prieðui tose vietose ásitvirtinti. Bûrio vado karin. J. Variakojo ásakymu vasario 26 d. karin. K. Dragunevièiaus vadovaujama kuopa po smarkaus susiðaudymo iðvijo bolðevikus ið Truskavos ir joje bei Surviliðkyje iðstatë stiprias savanoriø uþtvaras á Këdainius ve- dantiems keliams apsaugoti. Reikðminga buvo ir naktá ið kovo 1 á 2 d. ávykdyta Pociûnëliø (apie 30 kilometrø á ðiauræ nuo Këdainiø) „ekspedicija“. Panevëþio srities apsaugos bûrio savanoriai, minëto karin. K. Dragunevièiaus vadovaujami, prieðo nepastebëti apsupo miestelá, kuriame bu- vo apie 60–70 raudonarmieèiø, ir pradëjo smarkiai ðaudyti. Taèiau bolðevikai lietuvius savanorius pasitiko nemaþiau smarkia 2 kulkosvaidþiø, árengtø kapinëse bei baþnyèios bokðte, ir ðautuvø ugnimi. Lietuviai iðsiskleidë á grandinæ ir verþësi á prieká, norëdami uþimti geresnes pozicijas. Pastebëjæ, jog yra supami, bolðevikai sumiðo ir netrukus panið- kai leidosi bëgti. Keliolika bolðevikø buvo uþmuðta, 3 paimti á nelaisvæ. Po kautyniø lietuviams atiteko 1 kulkosvaidis, daug ðaudmenø, 12 arkliø, taip pat nemaþas kiekis rûbø, maisto bei kariðkø reikmenø. Lietuviai savanoriai nuostoliø neturëjo196 . Tà pat dienà 25 raiteliø ir 10 pësèiøjø savanoriø bûrys surengë antràjà „ekspe-

63 dicijà“ á Pagirius (apie 30 kilometrø nuo Këdainiø). Nors miestelyje buvo stipri bol- ðevikø uþtvara su kulkosvaidþiais, taèiau po lietuviø energingo ir smarkaus puolimo jie buvo priversti bëgti. Uþëmus miestelá, jame buvo palikta stipri savanoriø uþtvara, o likusieji bûrio kariai gráþo á Këdainius. Tà pat dienà bolðevikai mëgino Pagirius atsiimti, taèiau netekæ 7 uþmuðtøjø, jie pasitraukë. Lietuviai nuostoliø neturëjo197 . Kovo 10 d. narsaus karin. J. Jurëno vadovaujami savanoriai netikëtai antrà kartà puolë Krekenavà. Bolðevikai neástengë atsispirti ir, patyræ dideliø nuostoliø, pasitraukë. Ið jø buvo paimta nemaþa karinio grobio. Á nelaisvæ pateko keli þymesni komisarai, paimti 7 ðautuvai, 1 revolveris, 1 arklys, 3 telefono aparatai198 . 1919 m. kovo mën. pradþioje vokieèiø vadovybë ásakë savo karinëms dalims uþ- imti Kauno–Ðiauliø–Liepojos geleþinkelio linijà. Tam tikslui turëjo bûti panaudotos ir Këdainiuose buvusios vokieèiø pajëgos: dvi pëstininkø kuopos, pusë kulkosvaidininkø kuopos, 10 raiteliø, keletas patrankø, ðarvuotas traukinys ir kai kurios specialios dalys. Susitarus su vokieèiø vadovybe ir prie jø pajëgø prijungus dar apie 100 lietuviø kariø, numatyta organizuoti þygá Ðiauliø kryptimi. Ðis þygis prasidëjo kovo 12 d. Po poros dienø buvo uþimtas Ðeduvos miestelis ir geleþinkelio stotis. Bolðevikai kurá laikà prieði- nosi, bet, neatlaikæ puolimo, greit buvo priversti trauktis Panevëþio kryptimi. Sàlytis su jais kuriam laikui nutrûko. Ðeduvoje ir Ðiauliuose buvo ásteigtos karo komendantûros, kurios pradëjo telkti savanorius ir padëjo ásitvirtinti vietos civilinei valdþiai199 . Ðiø sëkmingø „ekspedicijø“ metu smarkiai iðaugo tiek pats Panevëþio srities apsaugos bûrys, tiek jo autoritetas tarp gyventojø. Lietuvos vyriausybë, ávertindama Panevëþio srities apsaugos bûrio kovinius nuopelnus, leido jam nuo 1919 m. kovo 22 d. vadintis „Panevëþio atskiruoju batalionu“. Karin. J. Variakojis nuo tos dienos tapo to bataliono vadu200 . Panevëþio atskirojo bataliono dalys ir toliau buvo dislokuotos Këdainiuose, taèiau jø stiprios uþtvaros buvo pastatytos Truskavoje ir Surviliðkyje. Batalionas pa- laikë glaudø ryðá su Pagiriø partizanais, veikusiais jau nuo 1919 m. vasario mën. pabaigos. Jiems vadovavo karin. J. Reikala, o jo padëjëjai buvo Pov. Dëdelë ir virðila M. Raila. 1919 m. kovo mën. pabaigoje jø gretose jau buvo daugiau kaip 200 kovo- tojø, o Ðëtoje veikë net komendantûra. Kovo 22 d. karin. J. Reikalos vadovaujami partizanai, remiami Panevëþio atskirojo bataliono pëstininkø, raiteliø bei kulkosvai- dininkø, puolë Vadoklius, kur buvo sutelktos stambios bolðevikø pajëgos. Karin. J. Reikalos teigimu, ði didesnio masto „ekspedicija“ pradëta Vadokliø puolimu, sie- kiant „apsaugoti kairájá savo fronto sparnà“201 . Vadokliuose buvæs 220 raudonarmieèiø dalinys, ginkluotas ðautuvais bei 2 kul- kosvaidþiais, neatlaikæs lietuviø puolimo, ið miestelio skubiai pasitraukë, kar. J. Va- riakojo teigimu netekæs apie 50 uþmuðtø bei suþeistø. Lietuviø nuostoliai – 3 kariai þuvo, o 6 buvo suþeisti202 . Kovo 23 d. visos lietuviø pajëgos vël susirinko Pagiriuose, kur buvo padalytos á dvi dalis. Kità dienà pirmoji dalis per Kirkuèiø, Munduèiø ir Miliûnø kaimus, o antroji – per Bitinus patraukë á Lokinës dvarà, kur buvo stipri bolðevikø uþtvara. Apie 11 val. uþëmus ðá dvarà, grupë po valandos pasiekë Siesikus. Èia ji nesutiko jokio bolðevikø pasiprieðinimo. Kovo 25 d. po trumpø kautyniø buvo uþimtas Paso- dës palivarkas ir Tarakø kaimas. Kità dienà lietuviø vora sugráþo atgal á Pagirius bei Ðëtà. Operacijos metu ið bolðevikø buvo paimtas grobis: 2 kulkosvaidþiai, daugiau

64 kaip 5000 ðoviniø, 1 lauko virtuvë, 7 arkliai ir ávairiø medikamentø maþdaug uþ 3000 auksinø203 (þr. 10 schemà). Pagiriø partizanai turëjo savo vëliavà, paðventintà Ðëtos klebono kun. J. Tilvy- èio, kurios vienoje pusëje buvo Vytis ir raidës: „1 P.G.S.“ (Pirmas Pagiriø gynimo skyrius),o kitoje – Auðros vartø Marija su áraðu „Tavo apgynimo ðaukiamës“204 .

10 schema Pagiriø partizanø kovos su bolðevikais 1919 m. kovo 22–26 d. 65 P e r m a i n i n g o s k o v o s s u b o l ð e v i k a i s P a n e v ë þ i o–U k - m e r g ë s f r o n t o b a r e. 1919 m. kovo mën. pabaigoje dël sudëtingø gamtiniø sàlygø (lietingo pavasario, klampiø ir sunkiai iðbrendamø keliø, pelkëtø miðkø) la- bai pasunkëjo galimybës organizuoti kovà su bolðevikais Vidurio Lietuvos teritorijo- je. Nors ir trukdë nepalankios aplinkybës, Lietuvos karinës vadovybës planuose, ne- tolimoje ateityje numaèius iðvaduoti Vilniø, labai svarbus uþdavinys buvo uþimti vienà ið strateginiø centrø á ðiauræ nuo jo – Ukmergæ. Ðá uþdaviná ávykdyti vadovybë patikëjo karin. J. Variakojo vadovaujamam Panevëþio atskirajam batalionui. Tuo metu ðiame batalione jau buvo keturios ðauliø kuopos, kulkosvaidininkø ir mokomoji kuopos, ryðiø ir raitøjø þvalgø komandos. Bataliono karo veiksmams paremti á Këdainius buvo atsiøstas karin. V. Geigos vadovaujamos I baterijos artile- rijos bûrys (2 patrankos)205 . Sulaukus savøjø artileristø, panevëþieèiø nuotaika ir pasitikëjimas savo jëgomis dar pakilo. Tomis dienomis bolðevikai, patyræ daug nesëkmiø kovose tiek su miðriomis lietuviø–vokieèiø, tiek su vienø lietuviø karinëmis pajëgomis, pradëjo trauktis nuo Kauno–Ðiauliø–Liepojos geleþinkelio linijos. Toká skubotà jø traukimàsi tuo metu paspartino ir jø uþnugaryje pradëjæ organizuotis ir aktyviai veikti Panevëþio apskri- ties lietuviø partizanø bûreliai. Jie stengësi uþmegzti artimesnius ryðius su Panevë- þio atskiruoju batalionu ir vietiniams gyventojams skiepijo viltá, jog netrukus atei- sianti lietuviø kariuomenë. Stipriausi buvo ðie partizanø bûreliai: T. Vidugirio vado- vaujamas Palaukiø bûrelis veikë Karankiðkio–Gelaþiø, valstieèiø – Liepos ir Liko – Naujikø, Vilkapieviø ir Bernotø, o treèias bûrelis – Subaèiaus apylinkëse206 . Nesëkmingos kovos su lietuviais ir atskirø þmoniø propaganda bolðevikø ei- lëse didino nepasitikëjimà savo jëgomis, vadais ir ypaè komisarais. Panevëþio ir Kupiðkio águlø kareiviai net atsisakë jø klausyti ir buvo pasirengæ juos paðalinti, o patys gráþti á Rusijà. Ir tik ið Latvijos á Panevëþá atvykæs komunistø batalionas nu- slopino jø riauðes. Dël visø ðiø prieþasèiø bolðevikai, beveik niekieno nespaudþia- mi, 1919 m. kovo 19–24 d. pasitraukë ið Panevëþio Subaèiaus link. Lietuviø parti- zanø bûreliai veikë labai aktyviai ir, kur tik galëjo, uþpuldinëjo besitraukianèius raudonarmieèius207 . Bolðevikams skubiai apleidus Panevëþá, mieste 2–3 dienas nebuvo jokios gin- kluotos jëgos. Vietos gyventojai miesto apsaugai buvo suorganizavæ laikinàjà milici- jà. Karin. J. Variakojis, suþinojæs apie bolðevikø pasitraukimà ið Panevëþio, jam uþ- imti tuoj pasiuntë karin. K. Dragunevièiaus vadovaujamà 2,5 kuopø rinktinæ su 2 kulkosvaidþiais208 . Ði rinktinë, iðvykusi kovo 26 d. anksti rytà, þygiavo trumpiausiu keliu, beveik niekur nesustodama, nesutikdama jokio pasiprieðinimo, ir kità dienà atvyko á Panevëþá. Miesto ir apylinkiø gyventojai savo iðvaduotojus sutiko labai dþiaugsmingai. Kiekvienas jø laikë sava pareiga kuo nors jiems atsilyginti, áteikinëjo dovanas, kvietë pas save á sveèius ar kitokiu bûdu. Lietuvos katalikiø moterø draugi- ja savo valdybos vardu jai áteikë trispalvæ tautinæ vëliavà ir sveikinimo raðtà209 (þr. 11 schemà). Ið vietiniø gyventojø ir pasiøstø þvalgø buvo suþinota, jog bolðevikø prieðaki- nës dalys buvo 35–40 kilometrø atstumu nuo Panevëþio ir susitvarkiusios ruoðiasi gráþti atgal. Apie tai buvo praneðta bataliono vadui karin. J. Variakojui. Vykdydamas vadovybës uþdaviná, jis kovo 27 d. su gana susilpnintomis pajë-

66 11 schema Kovos su bolðevikais ties Panevëþiu ir Ukmerge 1919 m. kovo mënesio pabaigoje – balandþio mënesio pradþioje 67 gomis (dviem pëstininkø kuopomis, kulkosvaidininkø bûriu ir 2 patrankomis) per Ðëtà iðvyko Ukmergës kryptimi. Pasiekus Milaðiûnø kaimà, buvo suþinota, jog bol- ðevikø I, II ir VI pulkai tuo metu buvo iðsidëstæ Ukmergës apylinkëse. Jø prieðakinës pozicijos buvo Dovydiðkiø–Deltuvos–Mikailiðkiø linijoje, o artilerija – prie Deltuvos– Ukmergës vieðkelio210 . Lietuviø artilerijos bûriui uþëmus pozicijà Milaðiûnø kaime, kovo 28 d. anksti rytà prasidëjo kautynës. Dvi lietuviø kuopos stojo á nelygià kovà prieð tris gerai pa- siruoðusius gynybai prieðo pulkus. Sutikus galingà bolðevikø kulkosvaidþiø ir ypaè artilerijos ugná, lietuviø kariai sudrebëjo. Daugelis jø artilerijos ugnimi buvo apðau- dyti pirmà kartà, todël nesugebëjo prisitaikyti prie naujø kovos sàlygø. Lietuviø rink- tinës vadovybë suprato, jog tolesnë kova beprasmë ir nutarë trauktis. Prie Jonavos– Ukmergës plento buvæ vokieèiai lietuviams á pagalbà neatëjo. Paþymëtina, jog ðiø kautyniø metu, 15 val., á prieðo pusæ ið Milaðiûnø buvo iððautas pirmasis Nepriklau- somybës kovø metu artilerijos ðûvis. Pataikyta á Deltuvos klebonijos pastatà, kur tuo metu posëdþiavo bolðevikø ðtabas – kilo panika. Tai buvo ypatingas ðûvis – mûsø artilerijos ir jos I baterijos kautyniø debiutas. Ðio pirmojo sviedinio-ðrapnelio kevalas ástrigo klebonijos pastato sienoje. Vëliau, geguþës mën. iðvadavus Ukmergæ, ðis ne- sprogæs sviedinys buvo išimtas ir eksponuojamas Kauno karo muziejuje211 . O tuo metu lietuviø rinktinë nuo Ukmergës tvarkingai pasitraukë. Bukoniø– Tarakø–Siesikø ir Pagiriø linijoje buvo paliktos sargybø uþtvaros. Artilerijos bûrys apsistojo Ðëtoje212 . Ðá kartà Ukmergës puolimas nepasisekë. Kovø metu buvo 2 lietuviø kariai nukauti ir 2 suþeisti. Ið bolðevikø buvo paim- tas 1 kulkosvaidis, lauko virtuvë ir 12 belaisviø213 . Susitvarkæ ir sutelkæ didesnes pajëgas, bolðevikai balandþio 2 d. Panevëþio ir Ukmergës fronto bare pradëjo smarkø puolimà. Ukmergës kryptyje jie uþëmë Buko- nis, Siesikus, Pagirius, o netrukus ir Ðëtà. Taèiau balandþio 3 d. Ðëta buvo atsiimta. Ðiame ruoþe kautynës kuriam laikui aprimo214 . Tuo paèiu metu bolðevikai nuo Subaèiaus pusës tæsë puolamàjá þygá Panevëþio link. Gráþtanèius atgal bolðevikus bandë sulaikyti vietiniai lietuviø partizanø bûre- liai. Palaukiø partizanø bûrelis, padedant Naujikø partizanams, su bolðevikais susi- rëmë Tiltagaliø ir Butënø kaimø rajone ir privertë juos pasitraukti Akmeniø kaimo link. Bolðevikai ásitvirtino Gikûnø–Akmeniø–Subaèiaus linijoje215 . Dar kovo 31 d. gráþæs á Panevëþá, miesto gynybai ëmë vadovauti karin. J. Variako- jis. Balandþio 2 d. partizanams á pagalbà buvo pasiøstas narsaus bûrininko K. Samsono vadovaujamas kariø bûrys. Drauge su partizanais veikdami, kariai tà paèià dienà gele- þinkelio linijoje Panevëþys–Subaèius susidûrë su bolðevikø þvalgais. Susirëmimo metu þuvo partizanas Juozas Kaminskas ið Bernotø kaimo. Po to bûrys gynë nuo bolðevikø Karsakiðkio miestelá ir trumpam laikui sustabdë jø puolimà. Visgi vëliau, vengdamas bolðevikø apsupimo, bûrys buvo priverstas pasitraukti á Panevëþá. Su juo kartu pasitrau- kë ir Palaukiø bei Naujikø partizanø bûreliai – ið viso apie 40 þmoniø216 . Bolðevikams priëjus miestà, karin. J. Variakojis negausias bataliono pajëgas iðdëstë tokia tvarka: karin. V. Snarskio vadovaujama I kuopa turëjo ginti pozicijas miesto ðiaurës rytø pusëje, karin. J. Jurëno vadovaujama II kuopa – vakarinæ miesto dalá, o mokomoji kuopa buvo palikta mieste atsargoje. Kautynës ties Panevëþiu prasidëjo 1919 m. balandþio 3 d. apie 15 val. ir tæsësi

68 iki vidurnakèio. Iðauðus kitos dienos rytui, bolðevikai dviem voromis, artilerijos re- miami, pakartotinai puolë miestà. Á kovà prieð juos ásitraukë ir mokomoji kuopa. Bolðevikai, turëdami gausias pajëgas, pradëjo supti miestà. Lietuviø kuopos prieðo puolimo neatlaikë. Kovos su puolanèiais bolðevikais persikëlë á miesto gatves. Bata- lionas buvo priverstas trauktis. Pasitraukusios visos jo kuopos ið pradþiø susirinko prie Savitiðkio dvaro. Paaiðkëjo, jog nuostoliai nebuvo dideli – suþeisti keli savano- riai. Batalionas atsitraukë ið Panevëþio balandþio 4 d. 10 val. ir pro Ðeduvà–Baisogalà gráþo á Këdainius. Atsitraukdamas ið Panevëþio, batalionas padidëjo 300 savanoriø, tarp kuriø buvo karininkø ir puskarininkiø217 . Mûðiuose ties Panevëþiu buvo ásitikinta, jog prieðas nëra nenugalimas, tik reikia noro, tinkamo vadovavimo ir mokëjimo kautis. Noro turëjo visi, trûko tik mokëjimo. Todël, batalionui gráþus á Këdainius, pradëta sistemingai mokytis ir ruoðtis bûsimiesiems þygiams. Kartu batalionas, nenorëdamas leisti bolðevikams ásitvirtinti uþimtose vietose, siekdamas demoralizuoti jø eiles, skleisti nepasitikëjimà ir apsaugoti vietinius gyvento- jus nuo plëðimø bei teroro, ir toliau vykdë ekspedicinio pobûdþio puldinëjimus. Apie galutiná bolðevikø iðvijimà kol kas sunku buvo net manyti, nes savanoriø pasirengimas kovoms dar buvo menkas, trûko karininkø, ginklø, rûbø, maisto, arkliams paðaro. Dël maisto ir paðaro bataliono vadovybë didesniø problemø neturëjo, nes ðiuo reikalu daug padëjo vietos gyventojai. Didþiausià rûpestá këlë ginklø bei kitø kovoms reikalingø prie- moniø stoka. Aplûþæ ir surûdijæ ávairiø sistemø ðautuvai, kulkosvaidþiai bei ðoviniai nebuvo retenybë, bet ir tø paèiø labai daþnai pritrûkdavo. Nors reikiamos tvarkos tarp bolðevikø ir nebuvo, smarkiai ðlubavo drausmë, bet tai buvo daug kartø didesnë jëga, kuri daugiausia buvo sudaryta ið seniai tarnaujanèiø armijoje prityrusiø kariø, pakan- kamai aprûpintø kautynëms reikalingomis priemonëmis.

K o v o s s u b o l ð e v i k a i s Þ e m a i t i j o j e. 1918 m. lapkrièio mën. pradþioje Lietuvos Valstybës Tarybai paraginus visame kraðte sudaryti savivaldos organus, daugelyje Lietuvos, taip pat ir Þemaitijos, vietoviø gyventojai pradëjo or- ganizuoti parapijø, valsèiø bei apskrièiø komitetus, milicijà, apsaugos bûrius, telkti savanorius, o netrukus ir steigti miestø bei apskrièiø karo komendantûras. Antai 1919 m. sausio 5 d. paskirtas Kretingos srities apsaugos virðininku, karin. K. Vilimas per keletà dienø surinko 20 savanoriø bûrá, kuris sugebëjo palaikyti vietoje tvarkà ir uþtikrinti gyventojams ramybæ bei saugumà218 . Prasidëjo vieðas veikimas, kuris apë- më Maþeikiø, buvusià Sedos ir ið dalies Telðiø apskritis. Taèiau daugelis Þemaitijoje tik kà susikûrusiø savivaldybiø neturëjo jokios ap- saugos, o organizuojama milicija – ginklø. Artëjant Raudonajai armijai, dràsëjo vie- tos komunistai, kurie ëmë savavaliauti, jëga nuðalinti vietos savivaldybes ir steigti savo „revoliucinius komitetus“. 1918 m. pabaigoje Sedoje ásigalint bolðevikams, ka- rin. P. Plechavièius, gavæs ið pradþiø ið vietos gyventojø, o vëliau ið vokieèiø, ginklø, pradëjo organizuoti partizanø bûrius. Tiek partizanus, tiek sujungiamus bei apgin- kluojamus vietos milicininkus jis mokë rikiuotës, atlikdavo ðaudymo pratimus. Jø veikimo centras buvo Skuode. 1918 m. pabaigoje aktyviai kûrësi savivaldybës Ðiauliø apskrityje. Gruodþio 7 d. buvo iðrinkta apskrities taryba. Karin. J. Petruitis tapo apskrities milicijos vadu, o ka- rin. A. Þemaitis nuo 1919 m. sausio 1 d. – Ðiauliø srities apsaugos virðininku219 .

69 Taèiau Ðiauliuose aktyviai veikë ir vokieèiø spartakininkø remiami vietiniai bolðevikai. 1919 m. sausio 1 d. iðrinkæ miesto sovietø valdþià ir sudaræ revoliuciná komitetà, vietos bolðevikai ëmë ruoðtis ginkluotam sukilimui prieð vokieèius. Tuo metu Ðiauliuose vokieèiø buvo nedaug, todël bolðevikams pavyko juos nesunkiai nuginkluoti ir ásitvirtinti valdþioje. Sukilimo dalyviø grupë ir sudarë vadinamojo Þemaièiø pulko pradþià. Kadangi vietos gyventojai vokieèiais buvo labai nepaten- kinti, tai pulkas greitai augo ir netrukus jame buvo apie 1000 þmoniø220 . Á Þemaièiø pulkà stojo vadinamieji „miðko broliai“, kuriø vienas kitas buvo bendradarbiavæs su vokieèiø þandarmerija ir jai atsilygindavæs iðplëðtomis ið lietu- viø gyventojø gërybëmis, rusø belaisviai, rusø sentikiai, vokieèiø kareiviai dezerty- rai ir nemaþa asmenø su kriminaline praeitimi. Tai buvo gera proga visokiausiems neramiems elementams reabilituoti savo praeitá ir tapti Raudonosios armijos kariais bei gauti 300 auksinø algos, o Lietuvos kariuomenës savanoriai tegaudavo tik 100 auksinø á mënesá221 . Šiam pulkui vadovavo F. Žemaitis, jo pavaduotoju buvo A. Arlauskas, o politiniu komisaru – S. Grybas222 . Kovø su vokieèiais pradþioje Þemaièiø pulkui pavyko ið jø paimti net ðarvuo- tàjá traukiná, 4 sunkiuosius kulkosvaidþius, apie 100 ðautuvø, 2 automobilius ir kt. turto223 . 1919 m. pradþioje á Latvijos teritorijos gilumà ir ðiaurines Lietuvos sritis verþësi vadinamoji Latvijos bolðevikø armija, kurios kairiàjà grupæ sudarë Interna- cionalinë ðauliø divizija. Ðtai kaip ðios divizijos sudëtá ir vaidmená nusakë vienas ið pagrindiniø Raudonosios armijos karo vadø latvis J. Vacetis: „Internacionalinë divi- zija buvo priskirta á Latvijos armijà, kad sustiprintø jà techniðku atþvilgiu; kariðko- sios reikðmës ji neturëjo; be to, patsai pavadinimas „Internacionalinë“ visai neatiti- ko divizijos sudëties, nes ji buvo surinkta ið Maskvos águlos“224 . Taigi pavadinimas buvo parinktas grynai propagandiniais tikslais. Paties F. Baltuðio-Þemaièio vertinimu, ði divizija buvo „skubomis surinkta, vi- sai neparengta politiðku atþvilgiu, turëjo netinkamai parinktà kariðkàjà ir politiðkà vadovybæ ir nebuvo parengta kariauti Lietuvos sàlygose, nes èia tautinë problema buvo labai aðtri, átempta ir teisingas prie tautinio klausimo priëjimas reiðkë daugiau negu keletas virð esanèiø pulkø“225 . 1919 m. sausio mën. minëtoje divizijoje buvo apie 3000 kariø, 31 kulkosvaidis, 4 haubicos ir ávairios pagalbinës (ryðiø, pionieriø ir kt.) dalys. Divizijos uþdavinys buvo, puolant Telðiø–Palangos kryptimi, pasiekti Lietuvos pajûrá ir uþimti visà Þe- maitijà. Tuo norëta atkirsti kelià ið Vokietijos á Latvijà, kuriuo buvo siunèiamos ið savanoriø sudarytos vokieèiø dalys. Latvijos bolðevikø armijos vadas ásakë divizijai iðkeltà uþdaviná vykdyti nedelsiant ir operatyviai. Taèiau dël blogos organizacijos ir prasto vadovavimo divizija þygiavo labai lëtai, per dienà pasistumdama 8–10 km. Daugelyje Lietuvos vietoviø ji stoviniavo, nes uþsiiminëjo vietos lietuviø suorganizuotø savivaldybiø likvidavimu, revoliuci- niø komitetø organizavimu, aprûpinimu maistu bei paðaru. Tame puolime dalyva- vo tik 39 ir 41 ðauliø pulkai, o kiti tebeformuojami Rusijoje226 . 1919 m. sausio 15 d. divizija atvyko á Ðiaulius. Èia ji rado vietos bolðevikø jau sukurtà revoliuciná komitetà ir besiorganizuojantá Þemaièiø pulkà. Ðis pulkas perëjo Internacionalinës divizijos vado þinion ir buvo laikomas geriausiu pulku visoje divi- zijoje. Nuo Daugpilio iki Ðiauliø divizija visà kelià ëjo pësèiomis, todël joje labai

70 sumaþëjo þmoniø skaièius – kiekviename pulke liko ne daugiau kaip po 200–300 kautynëms tinkamø raudonarmieèiø227 . Þemaièiø pulkas þmoniø skaièiumi buvo gausiausias divizijoje. Taèiau rim- tiems uþdaviniams vykdyti jis irgi netiko. Tiesa, jis turëjo pakankamai ðautuvø ir kulkosvaidþiø, bet nebuvo artilerijos. Kavalerijos eskadrone tebuvo apie 20 raiteliø. Ðauliø kuopos buvo menkai parengtos. Labai trûko vadø. Ið viso tebuvo tik 2 ar 3 karininkai. Todël vadais buvo skiriami kareiviai arba puskarininkiai, buvæ Pirmojo pasaulinio karo dalyviai. O ir tø paèiø trûko. Kariniu atþvilgiu Þemaièiø pulkas buvo silpnas ir tegalëjo vesti tiktai partizaniná karà228 . 1919 m. sausio 23 d. Internacionalinë divizija buvo pavadinta Antràja latviø ðauliø divizija. Jà buvo numatyta padidinti iki 6 pulkø. Sausio mën. pabaigoje divi- zijos trys pulkai buvo pasiøsti á linijà Tirkðliai–Tryðkiai–Luokë–Ðaukënai–Kurtuvënai– Bubiai. 39 ðauliø pulkas buvo Tirkðliø–Tryðkiø bare, Þemaièiø pulko I batalionas – Luokës bare, to pulko II batalionas uþëmë likusá barà, o 41 pulkas buvo Panevëþio– Ðiauliø geleþinkelio linijoje229 . Vokieèiø kariuomenës dalims pasitraukus á Vokietijà, 1919 m. sausio mën. Þe- maitijoje buvo likæs tik vienas batalionas (kpt. Randowo rinktinë), kuris daugiausia saugojo kryptá Kelmë–Tauragë–Tilþë, o Sedos, Tirkðliø, Þidikø ir Maþeikiø apylin- këse veikë tik lietuviai partizanai, karin. P. Plechavièiaus vadovaujami. Vasario 2 d. latviø bolðevikø pulkui uþëmus Maþeikius ir Sedà, susidarë partizanø laikomas fron- tas, kuriame karin. P. Plechavièiui talkininkavo jo brolis karin. A. Plechavièius. Par- tizanai gynë susidariusià tuðtumà tarp kpt. Randowo rinktinës bei tarp silpnos Lie- tuvos rinktinës, kovojusios su bolðevikais prie Ventos upës230 . Bolðevikø artëjimas prie Rytprûsiø sienos sukëlë Vokietijos vyriausybës susirû- pinimà. Pradëta telkti vokieèiø savanorius. Savanoriø kuopos buvo pradëtos telkti vasario mën. pradþioje, o baigtos to pat mënesio pabaigoje. Buvo sudaryta vadina- moji Ðiauliø brigada (Brigade Schaulen), á kurià ásitraukë ir kpt. Randowo rinktinë. Operatyviniu poþiûriu ði brigada priklausë gen. R. Goltzui. Vokieèiams buvo ásaky- ta nustumti bolðevikus á ðiaurës rytus ir uþtikrinti laisvà naudojimàsi geleþinkeliu Liepoja–Maþeikiai–Radviliðkis–Këdainiai231 . Aktyvino savo veiklà ir karin. P. Plechavièiaus vadovaujami partizanai. Ið vie- tos gyventojø bei vokieèiø ávairiais bûdais papildæ ginklø atsargas, ásigijæ aprangà, Skuodo partizanai 1919 m. vasario 9 d. priëmë priesaikà, o vasario 16 d. ávyko jø paradas. Talkininkaujant vokieèiø batalionui su artilerijos baterija, jie vasario mën. pabaigoje ávykdyto puolimo metu uþëmë Sedà ir Maþeikius. Pasitraukusieji bolðevi- kai buvo persekiojami iki Kurðënø, o ðiaurëje – iki Latvijos sienos Laiþuvos–Þagarës kryptimi232 . Savo veiksmais partizanai stabdë bolðevikø verþimàsi gilyn á Þemaitijà tose vietose, kur vokieèiø kariuomenës daliniø nebuvo. Apsitvarkius partizanø ðtabas persikëlë á Sedà. Á Telðius ið Kauno atvyko stei- giamos miesto ir apskrities komendantûros bûrys, vadovaujamas komendanto ka- rin. B. Zaleskio233 . Komendantûra buvo ásteigta ir Maþeikiuose. Padëtis pagerëjo. Partizanø apsaugos bûriuose buvo apie 200 vyrø. Vietos milicijà sudarë maþdaug toks pat skaièius. 1919 m. vasario 27 d. vokieèiai pradëjo puolimà prie Luokës. Jame dalyvavo ir þemaièiø partizanai. Bolðevikø fronto uþnugaryje suaktyvino savo veiklà Joniðkëlio

71 partizanai. Luokës barà gynë Þemaièiø pulkas, o jo sparnuose veikë kiti bolðevikø pulkai. Vokieèiams pradëjus puolimà, bolðevikai panikoje pasitraukë. Neturëjusá spar- nuose apsaugos Þemaièiø pulkà vokieèiai apsupo ir smarkiai sumuðë. Netekæs apie 50 proc. savo sudëties, pulkas gráþo á Ðiaulius. Kautynëms jis jau buvo netinkamas234 . Kovo 2 d. prie Tirkðliø ir Maþeikiø, dalyvaujant þemaièiø partizanams, buvo sumuðtas ir bolðevikø 30 ðauliø pulkas. Vokieèiai puolimà tæsë, o bolðevikai, maþai tesiprieðindami, traukësi. Suþinojæs apie abiejø pulkø pralaimëjimà, 47 ðauliø pul- kas savavaliðkai paliko pozicijas ir taip pat susitelkë Ðiauliø rajone235 . Kovo 7 d. vokieèiai ið bolðevikø atëmë Kurðënus, kovo 11 d. – Ðiaulius, kovo 12 d. – Radviliðká, o kovo 14 d. lietuviø ir vokieèiø daliniai drauge uþëmë Ðeduvà236 . Uþëmus ðias vietoves, vokieèiai toliau bolðevikø nepersekiojo. Lietuvos frontà ðiau- rëje saugojo Joniðkëlio partizanai, o á pietus nuo jø – Panevëþio atskirasis batalionas.

J o n i ð k ë l i o p a r t i z a n ø k o v o s s u b o l ð e v i k a i s. 1918 m. ið Rusijos á Birþø ir Joniðkëlio apylinkes sugráþo bûrelis lietuviø karininkø ir nemaþas skaièius inteligentø, neabejingø Lietuvos ateièiai. Lietuvos laikinosios vyriausybës 1918 m. lapkrièio 11 d. atsiðaukimas dël savivaldos organø sudarymo kraðte jiems tapo aks- tinu kurti vietos apsaugà – milicijà. Pagal minëtà atsiðaukimà susikûræ valsèiø komi- tetai pirmiausia steigë valsèiø milicijà – ið 8–10 vyrø. 1918 m. lapkrièio 27 d. Linkuvos gimnazijos rûmuose ávyko Joniðkëlio apskr. vals- èiø atstovø suvaþiavimas, pavadintas „apskrities seimeliu“. Suvaþiavimas iðrinko ap- skrities komitetà, kurio pirmininku tapo M. Marma, o vicepirmininku – J. Navakas237 . Prasidëjo organizacinis darbas. Apskrities komitetas milicijos vadu paskyrë savo nará karin. A. Kazilevièiø, kuris vadovavo milicijai iki bolðevikø okupacijos 1919 m. sausio 22 d.238 . Apskrities Seimelis nustatë gyventojams mokëti mokesèius apskrities reikalams. Mokesèiai nebuvo dideli; pagal turimø iðtekliø dydá. Gyvento- jai mokëjo juos be pasiprieðinimo. Per mënesá ið vokieèiø buvo perimtas visas apskrities administravimas. Ginklø taèiau ið jø nebuvo gauta; perkant bei mainais buvo ásigyta keletas ðautuvø ir ðiek tiek ðoviniø. Bolðevikø kariuomenei artëjant prie Joniðkëlio, buvo nutarta, jog reikia visiems likti savo vietose ir slapta dirbti Lietuvos atkûrimo darbà. Tuometinis kraðto apsaugos ministras karin. M. Velykis pritarë projektui, jog Joniðkëlio apskrityje veikæ karininkai nevyktø á Kaunà, o vietoje toliau organizuotø slapta kariuomenæ ir partizanus239 . 1919 m. sausio mën. pradþioje vokieèiams ið Joniðkëlio pasitraukus á Ðiaulius, apskrities komitetas kurá laikà tvarkë visus reikalus. Sausio 22 d. apskritá uþplûdusi bolðevikø kariuomenë jëga ðalino rinktàjà valdþià ir tiek apskrityje, tiek valsèiuose steigë revoliucinius komitetus. Kai kuriø valsèiø partizanai pasiprieðino atëjusiems bolðevikams. Suþinojæs apie artëjanèius prieðus, Paðvitinio valsèiaus komitetas nutarë ginklu pasiprieðinti teroro bûdu ávedanèiai komunistinæ tvarkà bolðevikø kariuomenei. Valsèiaus komi- teto susirinkime ir gimë Paðvitinio partizanø bûrys. Ið aktyviausiø paminëtini bûrio vadas karin. Jonas Bartasevièius, jo brolis Mykolas, Juozas Marèënas, Stasys Jalo- veckas, Mykolas Liubauskas, Jonas Bekeris, Adolfas Mažukna, Aleksandras Vai- nauskas ir kt.240

72 Sausio mën. viduryje ðiame partizanø bûryje buvo apie 20 þmoniø. Bolðevikai á Paðvitiná verþësi nuo Þeimelio pusës, plëðdami vietos gyventojus ir atiminëdami ið jø paskutinius maisto iðteklius. Bûrio partizanai buvo ginkluoti rusiðkais bei vokið- kais ðautuvais, kiekvienas teturëjo po 16 ðoviniø. 9 partizanai, susëdæ á trejas roges, 1919 m. sausio 16 d. atvyko prie Rinkûnø dvaro, kur buvo apsistojæ apie 12 bolðevi- kø. Karin. J. Bartasevièiaus vadovaujami partizanai iðsiskleidë grandinën ir artëjo prie dvaro ið dviejø pusiø. Pastebëjæ partizanus, bolðevikai pradëjo ðaudyti. Partiza- nai ðaudë retai, neskubëdami ir laukë, kada pasiduos bolðevikai. Karin. J. Bartasevi- èius turëjo vienà rankinæ granatà, kurià, prislinkæs prie namo lango, metë á vidø. Taèiau granata nesprogo. Kautynës truko keletà valandø. Jø metu þuvo pirmasis partizanas kovoje dël Lietuvos laisvës – Aleksandras Vainauskas. Po ðiø kautyniø kità dienà atvyko 50 þmoniø bolðevikø baudþiamasis bûrys su 2 lengvaisiais kulkos- vaidþiais241 . Atvykus dideliam gerai apginkluotø bolðevikø bûriui, slaptame partizanø pa- sitarime buvo nutarta kurá laikà jiems ginklu nesiprieðinti, o toliau slaptai veikti, demoralizuoti tiek vietinius, tiek atvykstanèius bolðevikus, teikti partizanø centrui þinias apie jø veiklà, skaièiø, apsiginklavimà, o centro nurodymus skleisti tarp gy- ventojø242 . Nors bolðevikai 1919 m. sausio mën. antrojoje pusëje ir ásitvirtino visoje Jonið- këlio apskrityje, taèiau partizanai nenusiminë. Jie susisiekë su Lietuvos vyriausybe Kaune ir, jai pritarus, slaptai organizavo ginkluotas jëgas bolðevikø uþnugaryje. Slap- tai organizacijai vadovavo buvæs apskrities komiteto vicepirmininkas J. Navakas. Jo slaptam ðtabui priklausë karin. A. Kazilevièius, karin. A. Ðumskis ir dar keli kiti apskrities komiteto tarnautojai. Atsargumo sumetimais tada buvo organizuojamasi trejukëmis, t.y. kiekvienas organizacijos narys turëjo ryðiø tik su 3 nariais. Trejukës buvo iðplëstos po visus valsèius. Valsèiø slaptos organizacijos vadovybæ daþniausiai sudarë kariai, kaip antai: Joniðkëlyje – karin. A. Stapulionis, Puðalote – karin. A. Michelevièius, Vaðkuose – karin. P. Gudelis, Vabalninke – B. Sakalauskas. Taip pat daug veikë prieð bolðevikus Klovainiuose karys J. Ivanauskas, Linkuvoje – karys J. Lingë, Krinèine – P. Kazilionis ir kt.243 . Laikui bëgant, organizacija vis plëtësi. Norëdami daugiau pasitarnauti bendram tëvynës reikalui, karininkai ir inteli- gentai stengësi prisitaikyti prie pasikeitusiø sàlygø. Kai kurie, pakviesti talkininkauti komunistø revoliuciniams komitetams, sutikdavo eiti dirbti, kai kurie patys pasisiû- lydavo, stengdamiesi uþimti tarnybines vietas komitetuose ir milicijoje. Karininkai, kurie tapo milicijos virðininkais, stengësi uþverbuoti patikimus Lietuvos milicinin- kus. Slaptai besiorganizuojant, daug pastangø dëta partizanams apginkluoti. Dar vokieèiams pasitraukiant, daugelis valstieèiø ásigijo ginklø. Jie pirmiausia ir buvo átraukiami á partizanø eiles. Taip pat buvo organizuotas slaptas ginklø supirkinëji- mas turtingesniø valstieèiø paaukotais pinigais. Sumaniai veikiant Joniðkëlio partizanø organizacijø centrui ir jo skyriams vals- èiuose, pavyko pritraukti organizacijon labai daug susipratusio jaunimo, apsigin- kluoti ávairiais bûdais paimant ginklus ið bolðevikø, kartais juos net nuginkluojant; ið dalies demoralizuoti bolðevikø administracijà ir kariuomenæ platinant proklamaci- jas ir jiems nepalankius gandus; gintis nuo bolðevikø þiaurumo ir þadinti gyvento- jams greito iðsivadavimo ið okupacijos viltá.

73 Nelengvas tai buvo partizaninis darbas. Kai kurie partizanø organizacijos na- riai buvo bolðevikø átarti, suimti ir laikomi kalëjime. Suimtøjø likimu rûpinosi slapto- ji Joniðkëlio centro organizacijos valdyba. Vienus ið jø pasisekë paleisti, kitiems buvo sudarytos sàlygos pabëgti, treèiuosius pats likimas iðgelbëjo nuo mirties: veþant á Daugpilá, lietuviø aviacija sudauþë geleþinkelio bëgius ir, kilus sàmyðiui, suimtieji pabëgo ir pasislëpë pas vietos gyventojus. Bolðevikai nuolat didino rekvizicijas, atiminëjo ið valstieèiø maistà ir paðarà, suiminëjo vietos inteligentijà. Gyventojai bolðevikø veikla buvo labai nepatenkinti, këlë triukðmà. Maþdaug nuo 1919 m. kovo 1 d. prasidëjo vieðas aktyvus partizani- nis veikimas244 . 1919 m. kovo 10 d. vokieèiams puolant Ðiaulius ir lietuviams atvykus á Radvi- liðká ir Ðeduvà, Joniðkëlio partizanø veikla dar labiau suaktyvëjo. Karininkai ëmësi plaèios iniciatyvos, perëmë vadovavimà, valsèiuose susiorganizavo partizanø bû- riai ir valsèiai, vieni kitiems padëdami, iðsivaduodavo nuo komunistø. Revoliuciniai komitetai pabëgo drauge su paskubomis besitraukianèia Raudonàja armija. Partizanø veiklai teigiamai atsiliepë ta aplinkybë, jog 1919 m. kovo 17 d. buvo ásteigta Ðiauliø m. ir apskr. komendantûra, kurios vadovu buvo paskirtas karin. J. Motiejûnas-Valevièius, o ið II pëst. pulko á Ðiaulius buvo atsiøsta 150 kareiviø su 2 karininkais. Tà pat dienà buvo ásteigta ir Ðeduvos m. ir apskr. komendantûra. Jos komendantu buvo paskirtas karin. J. Ðulga. Prie ðios komendantûros buvo priskirtas 34 kariø bûrys245 . Atsirado ryðys tarp reguliariosios Lietuvos kariuomenës ir Ðiaurës Lietuvos partizanø. Bet visgi ir toliau daug administraciniø ir kariniø reikalø tekdavo spræsti vietoje. Dël ðio savarankiðkumo, plaèios iniciatyvos rodymo jø sritis buvo pavadinta „Joniðkëlio respublika“. Tai buvo vienas ið didþiausiø ir veikliausiø partizaninës ko- vos vienetø Nepriklausomybës kovø metu Lietuvoje. Bolðevikams pasitraukus á rytus, vokieèiai toliau Klovainiø–Þeimelio–Bauskës ribos neþygiavo. Tarp vokieèiø ir pasitraukusiø bolðevikø susidarë tuðtuma – niekie- no þemë, kurioje ir susitelkë Joniðkëlio partizanai savo apylinkëms ginti. Pirmieji susiorganizavo Puðaloto, Vaðkø, Pumpënø, Joniðkëlio, Pasvalio ir Saloèiø partizanø bûriai, vëliau Daujënø, Krinèino, Pakruojo ir Þeimelio. Dar vëliau partizanø bûriai buvo kiekviename valsèiuje. 1919 m. kovo 22 d. ið Ðiauliø á Joniðkëlá atvykusio sumuðto Þemaièiø pulko karius smarkiai paveikë vietos gyventojø noras kovoti dël savo kraðto laisvës, sava- rankiðkai tvarkytis, privertë susimàstyti dël praeities veiksmø ir apsispræsti, kaip pa- tiems toliau elgtis. Tà pat dienà þymi pulko kariø dalis partizanø vadovybës buvo suagituota ir sudëjo ginklus. Dalis jø iðsivaikðèiojo namo, dalis perëjo tarnauti á Lie- tuvos kariuomenæ ir vëliau narsiai kovësi su tais paèiais bolðevikais246 . Ið buvusio Þemaièiø pulko perimti ginklai buvo perduoti saviesiems partizanams, kuriø jiems iki tol labai trûko. Ir tik 98 kariai atþygiavo á Ukmergæ ir ásiliejo á vadinamàjà Lietu- viø (Pskovo) divizijà247 . Nuo 1919 m. kovo 22 d. slaptoji partizanø organizacija pradëjo veikti vieðai. J. Navakas, buvæs Joniðkëlio komiteto pirmininkas, perëmë á savo rankas visos apskri- ties vadovybæ, o karin. A. Kazilevièius nuo tos pat dienos ëmë vadovauti milicijai248 . Tà pat dienà apskrities gyventojams buvo paskelbtas atsiðaukimas, kuriame praneð-

74 ta apie raudonarmieèiø pasitraukimà, jø iðleistø ásakymø negaliojimà ir apie tai, jog visa valdþia gráþta á 1918 m. lapkrièio 27 d. iðrinkto apskrities komiteto rankas. Gy- ventojai buvo raginami atkurti ankstesnës sudëties demokratiniu bûdu iðrinktus vals- èiø komitetus ir á atkuriamàjá darbà átraukti visus kraðto gyventojus249 (þr. 2 priedà). Visoje Joniðkëlio apskrityje buvo paskelbta karo padëtis250 . Ðie paskelbti dokumentai visuomenëje susilaukë gyvo atgarsio. Apskrityje ir valsèiuose buvæ karininkai, mokytojai, inteligentai ir valstieèiai perëmë vadovavimà ir savo veiklos srityje rodë didelæ iniciatyvà. Tuose valsèiuose, kur partizanø dar nebuvo, J. Navakas pasirûpino juos tuojau suorganizuoti. Susidariusiems partizanø bûriams maitinti apskrities komitetas nustatë valstieèiams tam tikras rekvizicijos nor- mas, taip pat ásakë valsèiø komitetams iðskirti partizanams arklius ir veþimus. Raiti- ninkø partizanø reikalams laikinai buvo rekvizuoti apskrities gyventojø balnai. Par- tizanø vadams buvo aiðku, jog pasitraukusi bolðevikø kariuomenë susitvarkysianti ir suþinojusi, jog ðiame kraðte nëra jëgos, kuri galëtø jiems rimèiau pasiprieðinti, gráðianti atgal. Todël buvo skubama tvarkyti gynimosi nuo jø reikalus. Iðtyræs fronto padëtá, karin. A. Kazilevièius ásakë karin. J. Mickeliûnui surinkti geriau susiorganizavusius bei apsiginklavusius partizanø bûrius ir, ásitvirtinus Vabalninko–Unciðkiø linijoje, bolðevikus sulaikyti. Paaiðkëjus, jog reikia pertvarkyti vadovavimà partizanams, 1919 m. kovo 27 d. buvo ásakyta jø bûriams veikti, nusta- èius nuolatiná ryðá su Joniðkëlio apskrities karo komendantu251 . Kovo 30 d. partizanai nuginklavo Vabalninke, Pumpënuose ir Puðalote veiku- sià bolðevikø milicijà252 . Suþinojus, jog atsipeikëjæ bolðevikai gráþta atgal, 1919 m. balandþio 5 d. Joniðkëlyje ávyko veikianèiø partizanø bûriø vadø ir visø apskrities karininkø (apie 20 þmoniø) susirinkimas. Pirmininkaujant J. Navakui iðklausæ pra- neðimà, jog Joniðkëlio apskritis vël virsta karo lauku, karininkai nutarë: „ 1. Tverti Joniðkëlio apskrièio apsaugos bûrius ið savanoriø ir kuo plaèiau- siai skelbti visuomenei apie padëjimà Kraðto ir jam gresiantá pavojø. Savanoriai gauna atlyginimà. Ðaukiami pirmon eilën kareiviai. 2. Sudaryti Joniðkëlio apskrièio ðtabà ið karininkø, kurie imsis organizavimo apsaugos Joniðkëlio apskrièio. Ðtaban iðrinkti: A. Kazilevièius (11 balsø), A. Stapu- lionis (9), P. Gudelis (8) “253 (kalba netaisyta – V.L.). Visos Joniðkëlio apskrities ir buvusiøjø organizacijø prieðakyje pasiliko J. Na- vako vadovaujamas komitetas ir naujai sudarytas apsaugos ðtabas. Ðtabo karinin- kai tuojau pasiskirstë pareigomis: karin. A. Stapulionis – apsaugos ðtabo virðininku, karin. A. Kazilevièius – reikalø vedëju ir karin. P. Gudelis – nariu. Joniðkëlio ðtabo komendanto pareigos buvo pavestos karin. A. Kazakevièiui254 . Jiems apskrities ko- mitetas taip pat perleido civilinæ valdþià, o sau pasiliko tik partizanø aprûpinimà ir apskrities ûkio reikalus. Sëkmingesniam darbui apsaugos ðtabe buvo ásteigti reikalingiausi skyriai: 1. operatyvinis, 2. komplektavimo, 3. karo teismo su tardymo komisija, kuriai vadova- vo M. Alechnavièius, 4. ûkio ir maitinimo255 . Ið pradþiø buvo nutarta organizuoti 6 partizanø bûrius: Puðaloto – Nr. 1, Pa- svalio – Nr. 2, Vaðkø–Krinèino–Daujënø – Nr. 3, Joniðkëlio – Nr.4, Apsaugos ðtabo – Nr. 5 ir Linkuvos – Nr. 6256 . Faktiðkai bûriø susidarë daugiau. 1919 m. balandþio mën. pirmojoje pusëje apsaugos ðtabui priklausë ðie partizanø bûriai: 1) Puðaloto (45 parti-

75 zanai) – vadas karin. A. Michelevièius, 2) Pasvalio–Daujënø (35 partizanai) – vadas karin. J. Mickeliûnas ir psk. P. Traðkevièius, 3) Krinèino (20 partizanø) – vadas psk. Þitkevièius, 4) Saloèiø (30 partizanø) – vadas karin. S. Trimakas, 5) Vabalninko (32 partizanai) – vadas mokyt. B. Sakalauskas, 6) Vaðkø (40 partizanø) – vadas karin. P. Gudelis ir mokyt. K. Maldutis, 7) Birþø (20 partizanø) – vadas karin. Z. Ðilkarskis, 8) Joniðkëlio (35 partizanai) – apsaugos ðtabo þinioje, 9) Linkuvos (40 partizanø) – vadai K. Dineika ir karin. A. Ðumskis, 10) Þeimelio (20 partizanø) – vadas karin. J. Muceniekas. Ið partizanø 2/ buvo raitø, visi nuosavais arkliais, ir 1/ pësèiø, gin- 3 3 kluotø ávairiø sistemø ðautuvais. Be to, valsèiuose dar turëjo bûti parengta vadina- moji „garbës milicija“, kuri, reikalui esant, privalëjo ateiti á pagalbà apsaugos ðtabo vadovybei pareikalavus257 . Partizanø skaièius iðaugo iki 850, o su milicija – iki 1500 þmoniø258 . Persitvarkæ partizanai ëmë laikyti frontà nuo Bernatoniø kaimo (9 kilometrus nuo Panevëþio) iki Latvijos sienos, t.y. 60–70 kilometrø barà. Bolðevikai, keletà dienø pastovëjæ Rokiðkio–Obeliø apylinkëse, susitvarkë ir 1919 m. balandþio mën. pradþioje pradëjo puolimà ið naujo. Joniðkëlio apsaugos ðtabo organizuojamiems partizanø bûriams teko stoti á kovà ir bolðevikams prieðintis. Tuo metu Lietuvos ðiaurëje bei Latvijos teritorijoje veikë II latviø divizija, kurià sudarë 12-tas (buvæs 39), 14-tas (buvæs 41), 11-tas (buvæs 47), 17-tas (buvæs 60) ir 15- tas Latgalijos pulkai bei bolðevikø suorganizuoti Kupiðkio, Rokiðkio, Panevëþio bei Joniðkëlio lietuviø bûriai. Divizijos ðtabas buvo Kupiðkyje. Stambios bolðevikø jëgos balandþio 4 d. uþëmë Panevëþá ir patraukë Ðeduvos, o po to Këdainiø kryptimi259 . Kita bolðevikø grupë, kurià sudarë maþdaug dviejø pulkø pajëgos, puolë Va- balninko, Pasvalio, Joniðkëlio kryptimi. Partizanai tuo metu buvo uþëmæ Birþus ir Vabalninkà. Jiems vadovavo karininkai J. Astupënas, M. Gaidelis ir M. Jaðinskas. Birþø apskrityje buvo apie 60 partizanø260 . Taèiau gausioms bolðevikø jëgoms jie pasiprieðinti negalëjo, ir ðie balandþio 1 d. uþëmë Birþus. Karin. J. Astupëno vado- vaujami partizanai buvo priversti pasitraukti vakarø kryptimi261 . Netrukus bolðevikai puolë Vabalninkà. Partizanai kaudamiesi pasitraukë Dau- jënø, kiti Krinèino miesteliø link. Partizanams traukiantis nuo Vabalninko vakarø link, ið Panevëþio Pumpënø kryptimi puolë kitos bolðevikø dalys, grësusios partiza- nø sparnui ir sudariusios pavojø atkirsti juos nuo Joniðkëlio, kur buvo partizanø apsaugos ðtabas. Tuomet karin. A. Michelevièiaus vadovaujamas Puðaloto partiza- nø bûrys, pasikvietus talkon 20 vokieèiø kareiviø, balandþio 8 d. puolë Bernatoniø kaimà (7 kilometrai á ðiaurës vakarus nuo Panevëþio). Tarp partizanø tik penki buvo tarnavæ kariuomenëje, o likusiems tai buvo pirmas kovos krikðtas. Mûðis tæsësi 3 valandas. Vienas bolðevikø batalionas ið Bernatoniø kaimo buvo priverstas pasitrauk- ti. Ðiame mûðyje bolðevikai turëjo didelius nuostolius nukautais ir suþeistais. Be to, partizanai ið jø paëmë 1 sunkøjá kulkosvaidá, kuriø kiti bûriai tuo metu neturëjo. Partizanø 3 buvo suþeisti, o mokytojas K. Skvireckas pateko nelaisvën, ir já bolðevi- kai Panevëþyje suðaudë262 . Kitas susirëmimas su bolðevikais tà paèià dienà ávyko prie Unciðkiø kaimo (5 kilometrai á vakarus nuo Vabalninko). Nors stipresniø prieðo jëgø stumiami partiza- nai buvo priversti traukti á savo apskrities pasiená, bet bolðevikø sumanymas apsupti partizanø deðinájá sparnà nuo Panevëþio pusës buvo paralyþiuotas263 .

76 Visgi ligi balandžio 13 d. bolðevikai uþëmë Daujënus, Pumpënus, Pasvalá ir Krinèinà ir prisiartino prie Mûðos ir Lëvens upiø. Pavasará smarkiai patvinusios upës palengvino partizanø kovà su bolðevikais. Partizanai uþëmë frontà kairiuoju minë- tø upiø krantu ir neleido bolðevikams per jas persikelti. Upiø krantais frontas (60–70 kilometrø ilgio) iðsilaikë su maþomis pertraukomis beveik visà kovø laikà. Já partiza- nai su didelëmis pastangomis laikë prieð daug stipresná prieðà264 . Balandþio 12 d. Joniðkëlio apskrities apsaugos ðtabas persikëlë á Linkuvà. Atsi- traukæ á Linkuvos apylinkes, partizanai ðiek tiek pailsëjo ir persitvarkë. Padedant vokieèiams, jie naktá ið balandþio 13 á 14 d. atstûmë bolðevikus nuo Joniðkëlio ir Puðaloto265 . Balandþio 17 d. karin. A. Michelevièiaus vadovaujamas partizanø bû- rys kovojo su bolðevikais prie Puðaloto, o karin. S. Trimako – prie Saloèiø miestelio ir Ustukiø kaimo. Nors bolðevikai trumpam laikui ir buvo persikëlæ per Lëvens ir Mû- ðos upes, partizanai po atkaklaus mûðio privertë juos pasitraukti á minëtø upiø deði- niuosius krantus. Kità dienà bolðevikai vël mëgino prie Puðaloto realizuoti savo su- manymà, taèiau partizanai ir ðá kartà sustabdë jø puolimà266 . Balandþio 27 d. ties Saloèiais vietiniø partizanø bûrys, palaikomas vokieèiø artilerijos, persikëlë per Mû- ðos upæ, puolë 32-o bolðevikø ðauliø pulko dalis ir atëmë ið prieðo 4 kulkosvaidþius, 30 ðautuvø, 6 arklius ir kt. karo grobio267 . Bekovodami partizanai tobulino ir savo organizacijà. Balandþio 18 d. ávykæs antrasis karininkø susirinkimas nusprendë kolegialià vadovybæ – apsaugos ðtabà panaikinti ir fronto vadu iðrinko karin. K. Stapulioná. Buvæ valsèiø partizanø bûriai buvo suskirstyti á 4 kuopas. I kuopà sudarë Puðaloto ir Pumpënø bûriai, vadu pa- skirtas karin. A.Michelevièius. II kuopai, á kurià áëjo Vaðkø, Saloèiø ir Þeimelio bû- riai, vadovavo karin. P. Gudelis. Karin. Gerberio vadovaujamà III kuopà sudarë Joniðkëlio, Linkuvos, Pasvalio ir Krinèino bûriai. IV kuopà sudarë Vabalninko apy- linkiø partizanai. Jos vadas buvo B. Sakalauskas. Vëliau buvo ásteigta V atsargos kuopa, á kurià áëjo Klovainiø, Pakruojo, Paðvitinio ir Kriukø bûriai268 . Vëliau kuopø vadai keitësi. Kiekvienoje kuopoje galëjo bûti apie 100 þmoniø, ið kuriø 2/ pëstinin- 3 kai ir 1/ – raiteliai. 3 Frontas prieð bolðevikus buvo suskirstytas á 3 barus. Deðiniajame sparne Puða- loto barà gynë karin. A. Michelevièiaus vadovaujama I kuopa. Kartais jam á pagalbà bûdavo pasiunèiami Birþø, Linkuvos ir Krinèino bûriai. Vidurinysis – Joniðkëlio ba- ras buvo ginamas tiesioginiais fronto vado karin. A. Stapulionio nurodymais. Vado- vaujantys karininkai bûdavo keièiami. Èia kovojo III kuopa ir atsargos kuopos bû- riai. Kairiajame sparne visas Mûðos krantas nuo Ðimoniø iki Latvijos sienos buvo ginamas II kuopos. Jai ateidavo á pagalbà Pasvalio, Linkuvos ir Vabalninko bûriai. Kairiajam apsaugos barui vadovavo karin. P. Gudelis. Ði kuopa neretai derindavo savo veiksmus prieð bolðevikus su vokieèiø globojamu besiorganizuojanèiu Bauskës latviø batalionu. Deðiniajame sparne jokiø kaimynø nebuvo269 . 1919 m. balandþio mën. viduryje partizanams daugiausia teko kovoti su bol- ðevikais Saloèiø–Pasvalio–Puðaloto fronte. Trûkstant ávairiø kariniø reikmenø, par- tizanø ðtabas balandþio 21 d. kreipësi á Kraðto apsaugos ministerijos ðtabo virðinin- kà, praðydamas atsiøsti aprangos, 10 kulkosvaidþiø, 300 ðautuvø, 150 revolveriø, 30000 ðoviniø ir kt.270 1919 m. balandþio 26 d. buvo ásteigta Joniðkëlio miesto ir apskrities komen-

77 dantûra. Jos komendantu buvo paskirtas karin. P. Gudelis271 . Karin. Vl. Dumèius tapo prie komendantûros pradëtos formuoti kuopos vadu. Á ðià kuopà buvo nukrei- piami tiek vietiniai, tiek ið kitø vietoviø atsiunèiami kareiviai. Pirmasis savanoris, atvykæs balandþio 26 d., buvo Antanas Baltaragis272 . Komendantûra savo ruoþtu padëjo papildyti þmonëmis ir partizanø dalinius. Balandžio 30 d. bolðevikai, sutelkæ apie 3 ðauliø pulkus, remiami artilerijos, perëjo Lëvens ir Mûðos upes ir puolë Joniðkëlá. Partizanø apsaugos ðtabas ið Joniðkë- lio buvo priverstas pasitraukti. Buvo papraðyta vokieèiø pagalbos. Ðie atsiuntë vienà kuopà pëstininkø su kulkosvaidþiais ir artilerijos bûrá. Be to, buvo paðaukti ir atsar- giniai partizanai, kuriø buvo apie 700–800 vyrø. Geguþës 1 d. sutelktos jëgos pradë- jo bolðevikø puolimà. Ðie buvo ásitvirtinæ dvarininko Karpio mûriniuose pastatuose bei baþnyèios bokðte, kur iðsistatë kulkosvaidþius. Bolðevikai ið pradþiø atkakliai gy- nësi, taèiau po valandos, partizanams ir vokieèiams prislinkus prie dvaro mûriniø tvorø, ëmë bëgti. Uþëmæ Joniðkëlá, partizanai rado paliktus 6 kulkosvaidþius, 10 arkliø, 4 veþimus su ðoviniais ir daug kitokio grobio. Bëganèiø bolðevikø niekas ne- persekiojo, nes prasidëjo nesutarimai su vokieèiais, kurie norëjo visà grobá pasisa- vinti. Bolðevikai, pasitraukæ iki Pasvalio ir pamatæ, jog jø niekas nepersekioja, ásidrà- sino ir sustojo. O partizanai vël uþëmë savo senàsias pozicijas prie Mûðos–Lëvens upiø. Kovose ypaè pasiþymëjo Puðaloto ir Pakruojo partizanø bûriai273 . Minëtø upiø linijos bolðevikai buvo priversti laikytis iki 1919 m. geguþës 20 d. Jiems partizanø nugalëti nepavyko. Tuo metu Joniðkëlio partizanø vadovybei atsirado galimybë susisiekti ir sutar- tinai veikti su Lietuvos kariuomene. Ryðá su ja partizanai galëjo palaikyti per Ðiauliø miesto ir apskrities komendantûrà. Laikydami ilgiausià frontà prieð gausesná ir geriau ginkluotà prieðà, partizanai turëjo daug susirëmimø ir arðiø kovø. Jø metu þuvo 12, buvo suþeisti 7 ir pateko á nelaisvæ 11 partizanø. Taèiau indëlis á tëvynës iðvadavimà buvo akivaizdus – 1919 m. geguþës 26 d. ið bolðevikø buvo iðvaduota visa Joniðkëlio apskritis274 . Dar geguþës 14 d. Atskirosios brigados vadas karin. St. Nastopka paskyrë ka- rin. A. Stapulioná „Partizanø bataliono“ vadu. Jam buvo ásakyta perimti vadovavi- mà visoms buvusioms partizanø dalims Joniðkëlio apylinkëje ir organizuoti jas. Ge- guþës 19 d. batalionas buvo pavadintas „Atskiruoju partizanø mirties batalionu“, taèiau jo organizacinë struktûra liko ta pati. Pavadinimas, kaip ne visai vykæs, nebe- ilgai iðsilaikë. Jau kità dienà ásakymu Nr. 81 § 3 Lietuvos kariuomenei karin. A. Stapulionio vadovaujamus partizanø junginius nutarta pavadinti „Atskiruoju par- tizanø batalionu“. Jo vadu buvo paskirtas tas pats karin. A. Stapulionis275 . Partizanø organizacija buvo legalizuota. Jø veikimo laikotarpis baigësi. Parti- zanø batalionas palaipsniui tapo paprastu pëstininkø batalionu. 1919 m. birþelio 20 d. jis buvo pavadintas Joniðkëlio batalionu276 , neteko partizaniðko atspalvio ir tapo reguliariosios kariuomenës dalimi. Vëliau jis iðaugo á IX pëst. LK Vytenio pulkà.

78 4. PIRMOSIOS PLANINGOS PUOLAMOSIOS KARINËS OPERACIJOS

L i e t u v i ø m ë g i n i m a s a t s i i m t i V i l n i ø. Po nepavykusio puolimo uþimti Kaunà bei Gardinà, bolðevikø vadovybë 1919 m. vasario 24 d. ásakë Lietuviø (Pskovo) divizijai: a) ásitvirtinti linijoje: Panevëþys–Ðëta–Þasliai–Aukðtadvaris–Daugai– Marcinkonys; b) susidarius palankioms aplinkybëms, prieðakinëms ir þvalgomosioms divizijos dalims slinkti Tilþës–Kauno–Alytaus ir Merkinës kryptimis; c) pasirengti Vilniaus–Lentvario gynybai; d) ypatingà dëmesá skirti deðiniajam sparnui ir uþtikrinti Panevëþio rajone buvusios Latviø divizijos saugumà, palaikant su ja glaudþius ryðius277 . Kaip matyti, divizijai buvo iðkeltas jau nebe puolimo, kiek gynimosi uþdavi- nys. Faktiðkai divizija ið lëto traukësi atgal. Tuo metu bolðevikams prasidëjo nebesi- sekti ir kovose su lenkais – beveik visame fronte jie buvo priversti trauktis. Lenkai pradëjo juos spausti ir Vilniaus kryptimi. Jau 1919 m. vasario mën. viduryje Lietuvos vadovybei buvo þinoma, jog bolðe- vikø uþimtose srityse vyrauja netvarka: kariai demoralizuoti, nenori kariauti, maið- tauja, trûksta maisto bei kitø bûtiniausiø reikmenø, dalis vilnieèiø badauja, tarp jø siauèia ávairios ligos, gyventojai nepatenkinti bolðevikø ávesta tvarka, didelëmis rek- vizicijomis ir laukia lietuviø ar lenkø ateinant. Lietuvos civilinë valdþia bei karinë vadovybë negalëjo likti abejinga tokiai susi- dariusiai padëèiai. Kilo sumanymas pamëginti ið bolðevikø atsiimti Vilniø. Jau 1919 m. vasario 28 d. kraðto apsaugos ministras karin. M. Velykis ásakë karin. K. Ðkirpai, dar 1918 m. pabaigoje ëjusiam Vilniaus miesto komendanto pareigas ir gerai þinan- èiam bendrà tuometinæ padëtá mieste, parengti jo valdymo planà, iðlaisvinus sostinæ ið bolðevikø okupacijos. Karin. K. Ðkirpa, ir anksèiau kariuomenës vadovybei teikæs ávairiø siûlymø dël ginkluotøjø pajëgø organizavimo, visø pirma patarë atsiþvelgti á tai, jog, pirma, daugelis mieste gyvenusiø ávairiø tautybiø þmoniø buvo skirtingos politinës orientacijos ir siekë savøjø tikslø; antra, jame jau buvo gerokai ásitvirtinæ vietiniai bei ið Sovietø Rusijos atsiøsti bolðevikai bei visokie agentai. Jo nuomone, labai sunki miesto gyventojø materialinë padëtis, badas bei ligos pareikalautø ið nau- josios valdþios imtis energingø ir efektyviø priemoniø. Todël, karin. K. Ðkirpos nuo- mone, reikëtø skubiai susirûpinti bûsimojo valdþios aparato sudarymu Vilniuje: pa- rinkti tinkamus ástaigø vadovus, parengti aiðkias tø ástaigø veiklos instrukcijas, nu- brëþti jø funkcijas, ryðius su miesto gyventojais. Mieste buvo susidariusi kritiðka pa- dëtis gyventojø materialinio aprûpinimo bei sveikatos apsaugos srityje, todël buvo siûloma nedelsiant sudaryti maisto atsargas, numatyti efektyvià medicininæ pagal- bà. K. Ðkirpos nuomone, ðios priemonës iðkart pakeltø naujosios valdþios autoritetà miesto visuomenës akyse ir padëtø ágyti jos pasitikëjimà. Visiems svarbiausiems klau- simams spræsti siûlyta ið ávairiø ministerijø atstovø sudaryti specialià komisijà, ku- rioje karin. K. Ðkirpa arba dalyvautø, arba bent jau bûtø informuojamas apie numa- tytas priemones ir jø ágyvendinimo eigà. Gavæs ið minëtos komisijos bûtinà medþia- gà, karin. K. Ðkirpa imtøsi organizuoti karinius dalinius, kuriais pasiremdama Vil- niaus miesto valdþia galëtø vykdyti savo funkcijas.278 . 79 Karin. K. Ðkirpos nuomone, Vilniaus miesto saugumui uþtikrinti reikalingos tokios jëgos: du pëstininkø batalionai, du husarø eskadronai, kulkosvaidininkø ko- manda su 2 sunkiaisiais automobiliais, 300 karo policininkø, 50 raitø kariniø þanda- rø, viena lengvosios artilerijos baterija ir vienas ðarvuotas automobilis279 . Karin. K. Ðkirpa teigë, jog ðis kariuomenës kontingentas su kitomis ginkluotø- jø pajëgø dalimis turëtø dalyvauti Vilniaus miesto uþëmimo operacijoje. Be to, pro- jekto autorius siûlë, uþëmus Vilniø, iðkart jame paskelbti apgulties padëtá, nes mies- te ið pradþiø liktø nemaþa bolðevikø arba specialiai papirktø agentø, kurie stengtøsi visaip trukdyti miesto valdþios darbà. Apgulties padëtis, jo nuomone, turëtø trukti apie porà savaièiø, ir jos metu bûtø galima padaryti visa, kas reikalinga miestui iðvalyti nuo prieðiðkø elementø. Vëliau galëtø bûti paskelbta kuriam laikui karo pa- dëtis. Padëèiai mieste patikslinti karin. K. Ðkirpa dar siûlë pasiøsti specialius þval- gus280 . To meto sàlygomis tai buvo gana apgalvotas, konkretus ir detalus miesto, numatyto valdyti po jo iðlaisvinimo ið bolðevikø okupacijos, planas. Dar kovo mën. pradþioje kraðto vadovybæ pasiekë þinios apie lenkø jëgø kon- centravimà Gardino apylinkëse. Netrukus jø didelës, gerai ginkluotos kariuomenës dalys ëmë smarkiai pulti bolðevikus Rytø Lietuvoje ir stumti juos ið ðio kraðto. Pulda- mi bolðevikus, jie savo kariuomenës kairiuoju sparnu uþkliuvo uþ Lietuvos rytiniø etniniø sienø ir ëmë skverbtis á jos teritorijà Vilniaus kryptimi. 1919 m. vasario–kovo mën. lietuviø kariuomenë buvo skubiai organizuojama bei rengiama ir gerokai sustiprëjo. Buvo ásteigta naujø kariuomenës daliø, vyko re- guliarus jø apmokymas. Gauti ginklai ir apranga gerokai pakëlë karininkø bei karei- viø kovinæ dvasià. Pamaþu tobulëjo ir pati kariuomenës organizacija. Nors kariuomenës pajëgumas dar buvo nedidelis, Lietuvos vyriausybë, pasita- rusi su kariuomenës vadovybe, nutarë pasinaudoti patogiu momentu, pulti bolðevi- kus ir pirmieji atgauti sostinæ Vilniø. Ðiam uþdaviniui ávykdyti nutarta sudaryti at- skirà brigadà, kurios virðininku 1919 m. kovo 11 d. buvo paskirtas karin. St. Nastop- ka, o jos štabo viršininku – karin. B. Giedraitis281 . Pulti visu frontu lietuviai dar neturëjo pakankamai jëgø, nutarta sutelkti savo pajëgas dviejose vietose ir suduoti prieðui smûgá, nuo kurio jis turëtø trauktis. Tai buvo pirmoji organizuota puolamojo pobûdþio karinë operacija, kokiø anksèiau be- sikurianèioje kariuomenëje dar nebuvo. Vykdant kraðto apsaugos ministro karin. A. Merkio 1919 m. kovo 24 d. Vil- niaus grupei paskelbtà slaptà ásakymà Nr. 1, bolðevikø puolimui buvo sudarytos dvi rinktinës: deðinioji – pietinë ið Alytaus águlos ir kairioji – ðiaurinë ið Kauno águlos282 . Deðiniàjà rinktinæ sudarë I pëst. pulko keturios kuopos, raitøjø þvalgø koman- da (apie 30 raiteliø), 8 sunkieji kulkosvaidþiai ir karin. M. Peèiulionio vadovaujamas artilerijos bûrys (2 patrankos). Rinktinës vadas – karin. K. Ladyga. Jos uþdavinys buvo kovo 28 d. iðþygiuoti ið Alytaus, toliau pulti ir uþimti Daugus, Varënos bei Valkininkø miestelius, jø geleþinkelio stotis ir þygiuoti Vilniaus kryptimi283 . Kairiàjà rinktinæ sudarë II pëst. pulko I batalionas ir IX kuopa (apie 900 þmo- niø), Atskirasis batalionas (vadas – karin. K. Ðkirpa), kuriame buvo keturios kuopos, karo þandarø, kulkosvaidþiø, raitøjø þvalgø komandos (ið viso apie 500 þmoniø). Rinktinei dar buvo paskirtas karin. Pr. Uoginto vadovaujamas artilerijos bûrys (2 patrankos) ir II husarø eskadronas. Ið viso rinktinëje buvo apie 1400 kariø. Jai vado-

80 vavo II pëst. pulko I bataliono vadas karin. J. Butkus. Ði rinktinë turëjo iðvykti ið Kauno kovo 27 d. ir po poros dienø pulti prieðà plentu Þiežmariai–Vievis–Vilnius284 . Aviacijos daliai ásakyta stebëti judëjimà prieðo uþnugaryje, inþinerijos daliai, rinktinëms pasistûmëjus á prieká, – sutaisyti geleþinkelio linijà Kaiðiadorys–Lentvaris. Taèiau vienà rinktinæ nuo kitos skyrë daugiau kaip 50 kilometrø atstumas, todël susisiekimo dalies virðininkui ásakyta paskirti po vienà motociklà kiekvienai rinkti- nei ryðiui su brigados ðtabu palaikyti. Rinktiniø virðininkai turëjo tam tikrà skaièiø telefonistø pasiøsti á artimiausias telefono stotis – Alytø, Daugus, Þieþmarius ir Rum- ðiðkes, kad ið ten perduotø þinias Kraðto apsaugos ministerijos ðtabui285 . Kairioji rinktinë dël organizaciniø nesklandumø nurodytu laiku ið Kauno ið- vykti dar negalëjo, todël kovo 27 d. buvo ásakyta jai tai padaryti kovo 31 d., o deði- niajai rinktinei – iðvykti ið Alytaus balandþio 1 d. Buvo patikslinta, jog deðinioji rink- tinë, uþëmusi Valkininkus, turëjo þygiuoti Vilniaus kryptimi palei geleþinkelá Varëna– Lentvaris. Kiekvienas kareivis privalëjo turëti ne maþiau 350 ðoviniø: 90 su savimi ir 260 – rezerve. Vienam kulkosvaidþiui turëjo bûti skirta 4000 ðoviniø. Maistu ir paða- ru reikëjo apsirûpinti 6 dienoms. Deðiniajai rinktinei maisto bazë buvo numatyta Varënoje, o kairiajai – Þasliuose. Sanitarijos dalies virðininkas privalëjo pasirûpinti suþeistøjø ir susirgusiøjø kariø evakuacija286 . Tuo bûdu abiem rinktinëms uþdaviniai buvo keliami tie patys, tik ðiek tiek pakeistas jø vykdymo laikas. 1919 m. kovo mën. pabaigoje bolðevikai ðiame fronto bare buvo uþëmæ pozici- jà: Nedzingë–Daugai–Pivaðiûnai–Dusmenys–Onuðkis–Aukðtadvaris–Þasliai. Daugø–Varënos–Valkininkø kryptá á Vilniø saugojo Lietuviø (Pskovo) divizijos III ir IV ðauliø pulkai, o Trakø–Vilniaus kryptá – tos pat divizijos V, VI ir VII pulkø ðau- liai. Daugiausia bolðevikø jëgø buvo sutelkta prie á Vilniø einanèiø pagrindiniø ke- liø. Bolðevikø pajëgos buvo papildytos þmonëmis, ginklais ir ðaudmenimis, taèiau jø moralinë bûklë buvo menka. Abiejose lietuviø rinktinëse vyko paskutinieji pasiruoðimo bolðevikø puolimui darbai. Balandþio 2 d. prie Alytuje veikusio I pëst. pulko II bataliono prisijungë ið Marijampolës atvykæs pulko ðtabas su I batalionu, kurá sudarë 19 karininkø, 364 kareiviai, artilerijos baterija su 2 karininkais bei 79 kareiviai ir husarø eskadronas287 . Atskirosios brigados vadas karin. St. Nastopka 1919 m. balandþio 1 d. papil- domai nurodë I pëst. pulko vadui karin. K. Ladygai neapmokytus ir blogai apreng- tus bei aprûpintus kareivius palikti Alytuje, o su visais kitais balandþio 3 d. pradëti vykdyti Vilniaus grupei ásakymà Nr. 1, prieð tai iðsiuntus gerà þvalgybà Varënos– Valkininkø kryptimi288 . 1919 m. balandþio 3 d. apie 15 val. deðinioji rinktinë pradëjo þygá ið Alytaus Daugø kryptimi. Iki tos pat dienos vakaro ji uþëmë Pavartënø, Vieèiûnø, Pociloniø, Boguþiðkiø, Naujaplenèio, Ðvobiðkiø kaimus ir Boguþiðkiø dvarà. Prie Pociloniø kai- mo rinktinë buvo paskirstyta á dvi voras – pagrindinæ ir ðalutinæ. Ðalutinë vora (VII kuopa su 2 sunkiaisiais kulkosvaidþiais ir raitøjø þvalgø komanda – 20 þmoniø) turëjo þygiuoti pietø kryptimi á Arèiûnø kaimà. Èia þvalgai turëjo iðsiaiðkinti prieðo padëtá Biniûnø–Kazimieriðkiø kaimø apylinkëse, o VII kuopa, karin. M. Rëklaièio vadovaujama, – pulti Daugø eþero pietinæ pusæ ir toliau þygiuoti Geidukoniø kaimo kryptimi289 .

81 Rinktinës pagrindinë vora toliau puolë plentu Varënos kryptimi. Balandþio 4 d. 3 val. I ir II kuopos uþëmë á vakarus nuo Daugø buvusià aukðtumà 198. Artilerija iðsidëstë á vakarus nuo ðios aukðtumos palei plentà Alytus–Daugai, netoli Pociloniø kaimo. Á ðonus nuo pagrindinës voros pasiøsti þvalgai 4 val. netoli Daugø susiðaudë su bolðevikais. Tada artilerijos baterija atidengë ugná á ðiaurinæ Daugø miestelio dalá. Á pagalbà atvykusios dvi vokieèiø baterijos taip pat apðaudë bolðevikø pozicijas. Nors bolðevikai ir smarkiai prieðinosi, bet rinktinës I ir II kuopos, sutelkusios smarkià ug- ná, 6 val. 30 min. uþëmë Daugus. Bolðevikai skubiai pasitraukë. I kuopa áþengë á Daugus be nuostoliø, o II kuopoje vienas kareivis buvo uþmuðtas, o kitas suþeis- tas290 (þr. 12 schemà). Uþëmus Daugus, vora nuþygiavo Bobriðkiø kaimo kryptimi. I ir II kuopos, puldamos prieðà, po trumpo susiðaudymo uþëmë Doðkoniø ir Verikantoniø kaimus. Voros avangardinës dalys toliau þygiavo priekyje, ið paskos sekë vokieèiø, o uþ jø – lietuviø artilerijos baterijos. Paèioje pabaigoje þygiavo pulko rezervas (II bataliono dvi kuopos), iðsiuntæs á ðonus apsaugà. Prie Vëþioniø kaimo bolðevikai á þygiuojan- èià vorà pradëjo smarkiai ðaudyti ið kulkosvaidþiø ir ðautuvø. Voros priekyje þygia- vusios kuopos iðsiskleidë grandinën, o tuo metu vokieèiø artilerija apðaudë apka- suose ásitvirtinusius bolðevikus. Ðie buvo priversti su nuostoliais pasitraukti. Vokie- èiø karininkai automobiliuose árengtø kulkosvaidþiø ugnimi persekiojo bëgantá prie- ðà, o jø ákandin sparèiai verþësi á prieká lietuviø pëstininkai291 . Uþëmus Geidukoniø ir Kirklioniø kaimus, pastebëta bolðevikø gurguolë, ku- rios dalis nuo Bobriðkiø kaimo traukë á Valkininkus, o dalis – plentu á Varënà. Pësti- ninkams bei lietuviø ir vokieèiø artilerijai apðaudþius besitraukianèià prieðo gurguo- læ, voros prieðakinës dalys uþëmë Bobriðkiø–Valkininkø kelio tiltà, kuris buvo greitai sutaisytas, nes bolðevikai já buvo ðiek tiek apgadinæ. Netrukus II kuopa uþëmë Alek- sandravos ir Vazgirdoniø kaimus, o I kuopa – Bobriðkes. Uþëmus ðias vietoves, vo- kieèiai pareiðkë, jog toliau jie nebeþygiuosià, nes to daryti neleidþianti jø vadovybë, ir sugráþo á Alytø292 . Neturint þiniø ið ðalutinës voros (VII kuopos ir raitøjø þvalgø komandos), ið- vykusios ið Pavartënø kaimo bei Boguðiðkiø dvaro ir turëjusios þygiuoti á prieká palei pietinæ Daugø eþero pusæ per Rimënus, Padaugæ bei Gudþius Geidukoniø kaimo kryptimi, rinktinës vadas karin. K. Ladyga savo padëjëjà karin. Ig. Musteiká su II kuopa ir 2 kulkosvaidþiais paliko Vazgirdoniø kaime ir pasiuntë þvalgybà á Puodþiø kaimà. I kuopa uþëmë pozicijà prie Bobriðkiø–Varënos plento buvusiose aukðtumo- se 128 ir 131. Rinktinës rezervas apsistojo Bobriðkëse. Nors puolimas buvo sustabdytas, taèiau artilerijos baterija, uþëmusi pozicijà pamiðkëje prie plento á pietus nuo Bobriðkiø, apðaudë Varënoje buvusias bolðevikø stovyklas. Bolðevikai atsakë tuo paèiu. Apie 17 val. jø dalinys, remiamas artilerijos, ið Eþeriekø ir Druckûnø kaimø ëmë verþtis á prieká, grasindamas deðiniajam rinkti- nës ðonui. Rinktinë buvo priversta pasitraukti á vakarus nuo Bobriðkiø á aukðtumas 138 ir 140. Karin. Ig. Musteikiui buvo ásakyta su II kuopa pasitraukti ið Vazgirdoniø á Aleksandravos kaimà. Tolesnio rinktinës pasitraukimo atveju jis turëjo per Pavarë- nio kaimà pasiekti Pamusiø dvarà, pereiti per Varënës tiltà ir susijungti su pulku prie Vëþioniø kaimo. Atëjus vakarui, rinktinë apsistojo Geidukoniø–Kirklioniø kai- mø linijoje293 .

82 12 schema Daugø kautynës 1919 m. balandþio 3–5 d. 83 VII kuopa, visà laikà þygiavusi á prieká anksèiau nurodytomis vietovëmis, ties Padaugës kaimu susirëmë su bolðevikais, kurie á kuopà pradëjo smarkiai ðaudyti ið 2 kulkosvaidþiø. Besitraukdami bolðevikai atkakliai pasiprieðino ir ties Gudþiø kaimu, taèiau, neatlaikæ VII kuopos puolimo, pasitraukë. Uþëmusi minëtas vietoves, VII kuopa apie 22 val. atvyko á Geidukonis. Jos nuostoliai – 2 suþeisti kareiviai294 . Raitøjø þvalgø komanda, su bolðevikais susirëmusi ties Marcinavos vienkie- miu, o po to prie Bobriðkiø, susijungë su pulku apie 21 val. 50 min. Jos nuostoliai – 1 raitelis uþmuðtas ir 2 suþeisti. Karin. Ig. Musteikis su II kuopa, perëjæs per Varënës upës tiltà ties Pamusiø dvaru, susivienijo su pulku balandþio 5 d. 2 val. nakties. Kuopa nuostoliø neturëjo. Kadangi bolðevikai intensyviai apðaudë rinktinæ ið deði- niojo ir kairiojo ðonø ir, vietiniø gyventojø praneðimu, ruoðësi jà pulti, pulkas uþëmë geresnæ pozicijà Vëþioniø–Gudþiø kaimø linijoje295 . Balandþio 5 d. buvo skirta poilsiui, o 19 val. pulkas turëjo þygiuoti á prieká ir uþimti Bobriðkes. Taèiau 13 val. 22 min. ið kariuomenës vadovybës buvo gauta tele- fonograma karinæ operacijà sustabdyti. Buvo suþinota, jog bolðevikai, sutelkæ dides- nes jëgas, nuo Vaikantoniø ir Daðkoniø kaimø pusës grasina kairiajam voros spar- nui. Karin. K. Ladyga ásakë pulkui pasitraukti atgal. Ið kairiojo sparno puolantys bolðevikai, apðaudyti ðautuvø ir artilerijos ugnimi, iðbëgiojo. Pulkas pasitraukë tvar- kingai. 20 val. 50 min. jis buvo Dauguose ir pernakvojo Vieèiûnø–Pociloniø linijoje. Balandþio 6 d. 9 val. I pëst. pulkas sugráþo á Alytø296 . Èia jis toliau tvarkësi, mokësi, ruoðësi naujoms kovoms ir toliau tebeveikdamas Atskirosios brigados sudëtyje297 . Pagal kraðto apsaugos ministro Vilniaus grupei ásakymà Nr. 1 kairiosios (ðiauri- nës) rinktinës vadas karin. J. Butkus 1919 m. kovo 31 d. su rinktinës dalimi – II pëst. pulko I batalionu bei IX kuopa, artilerijos II baterijos I bûriu ir puse husarø eskadrono – ið Kauno iðþygiavo Vilniaus kryptimi. Ðias karines dalis Kaune karin. J. Butkus perë- më tik iðvykdamas á kautynes, todël nebuvo susipaþinæs nei su jau paskirtais karinin- kais, nei su bendra padëtimi minëtose dalyse. Tà paèià kovo 31 d. rinktinës dalis atvyko á Rumðiðkes, kur Atskirosios brigados vadas karin. St. Nastopka jai paskelbë naujà ásakymà. Pagal já á rinktinës sudëtá áeinàs Atskirasis batalionas turëjo likti Rum- ðiðkëse rezerve, o II pëst. pulko I batalionas, II baterijos bûrys ir I husarø eskadrono dalis balandþio 1 d. pasiekti Þieþmarius, ið kur kità dienà pradëti puolimà298 . Atvykusi á Þieþmariø rajonà, rinktinë ten rado vokieèiø kariuomenës daliná – 19 savanoriø batalionà, kuris saugojo vokieèiø ir bolðevikø tarpusavyje nustatytà linijà – Kaiðiadoriø–Þieþmariø barà. Vokieèiø pagalbos lietuviai nesitikëjo, nes tuo laiku vokieèiø kariuomenë, kaip minëjome, buvo demoralizuota ir uþsikrëtusi revo- liucine dvasia. Todël reikëjo pasikliauti vien savomis jëgomis. Nesant iðtisinio fronto, bolðevikai galëjo lietuviø kariuomenæ pulti ið sparnø. Tuo tikslu á Þaslius ir Aukðta- dvará buvo pasiøsti raiteliai. Rinktinës vadovybë neturëjo telefono ryðio nei su vienu daliniu. Nors ið ðtabo ir buvo atsiøsta telefonistø grupë, taèiau jie neturëjo nei vieno telefono aparato. Todël ryðá teko palaikyti tik per pasiuntinius. Bolðevikai buvo ásitvirtinæ Stroðiûnø–Pajautiðkiø–Guroniø–Þasliø geleþinkelio stoties ir Þasliø miestelio linijoje. Jø jëgos buvo kur kas didesnës negu lietuviø. Prieð lietuvius veikë bolðevikø Pskovo divizijos I, II ir VI ðauliø pulkai. Lietuviø rinktinës vadovybë manë, jog bolðevikai neþino apie rinktinës atvykimà á Þieþmarius, ir todël tikëjosi netikëtai prieðà uþpulti. Taèiau tikrovëje buvo kitaip – prieðai laukë puolimo299 .

84 Balandžio 2 d. auðtant II pëst. pulko I bataliono dalys pradëjo puolimà. Artile- rija jau nuo 7 val. ryto apðaudë prieðà. I kuopa turëjo uþimti Paltininkus, Guronis ir Þaslius; II kuopa – Pajautiðkes; III kuopa – Stroðiûnus, I ir II; IX kuopa – Strëvinin- kus, Dirgalonis ir Liutonis. Atskirojo bataliono I kuopa, husarø eskadronas ir þvalgø komanda buvo rezerve300 . I kuopa (vadas – karin. A. Sinkevièius), puldama prieðà minëta kryptimi, tikëjo- si bolðevikus uþklupti Tarpumiðkiø dvare, taèiau èia jø neradusi, miðku ir palauke þygiavo toliau. Iðauðus kuopa artëjo prie Paltininkø, kur buvo sutelktos stipresnës prieðo jëgos, o Guronyse buvo jo artilerija. Pati vietovë buvo labai patogi gintis, todël bolðevikø pozicijos buvo geros. Nors I kuopà rëmë karin. Pr. Uoginto vadovaujamas artilerijos bûrys, taèiau jos puolimà prieðas atrëmë stipria artilerijos, kulkosvaidþiø ir ðautuvø ugnimi. Dauguma I kuopos kareiviø kautynëse dalyvavo tik pirmà kartà, todël tokia stipri prieðo ugnis sukëlë sàmyðá. Teko kuopai pasitraukti á Tarpumiðkes301 . II kuopa (vadas – karin. K. Mackevièius) puolë Pajautiðkes. Jà irgi pasitiko stipri prieðo ugnis. Kuopai taip pat teko atsitraukti á Tarpumiðkes. Susiðaudymo metu buvo suþeistas vienas kuopos kareivis. Tuo bûdu I ir II kuopos savo uþdavinio neávykdë302 . III kuopa (vadas – karin. J. Kairionis) puolë Stroðiûnus, kur apsistojusi bolðevi- kø kuopa lietuviø puolimo nesitikëjo. Todël po trumpo susiðaudymo bolðevikai iðbë- giojo. Pirmieji ir antrieji Stroðiûnai ir buvo uþimti. Ið prieðo buvo paimta 1 kulkosvai- dis, 5 ðautuvai ir kt. turto303 . IX kuopa (vadas – karin. Marcinënas), ryþtingai puldama Strëvininkus, Dir- galonis ir Liutonis, po keleto valandø mûðio juos uþëmë, ásitvirtino, pastatydama 40 þmoniø uþtvorà. Husarø bûrys, pasiøstas apsaugoti kairájá rinktinës sparnà, prie Kurniðkiø dvaro iðvaikë ten buvusià negausià bolðevikø sargybà ir paëmë ið jos 2 ðautuvus, ðoviniø ir nemaþà pundà proklamacijø. Ties Kurniðkëmis palikæ sargybà, husarai irgi pasitraukë á Tarpumiðkes304 . Balandþio 2 d. puolimas nepavyko visø pirma todël, jog nebuvo suderinti kuo- pø veiksmai. O tai priklausë nuo aukðtesnës vadovybës veiklos. Ðio puolimo nauda buvo tik ta, jog buvo tiksliai suþinotas prieðo jëgø iðsidëstymas. Balandþio 2 d. nepa- sisekus ávykdyti numatyto uþdavinio, Atskirosios brigados vadas karin. St. Nastop- ka nutarë rinktinës rezervà pritraukti arèiau fronto. Esant labai blogam orui bei klampiems keliams, naktá ið balandþio 2 á 3 d. ið Rumðiðkiø á Þieþmarius atvyko Atskirasis batalionas. Èia ávykusiame brigados vado karin. St. Nastopkos ir batalio- nø vadø karin. J. Butkaus ir K. Ðkirpos pasitarime buvo nuspræsta balandþio 3 d. pakartoti puolimà. Jo uþdavinys buvo iðstumti bolðevikus ið Stroðiûnø–Þasliø linijos ir, susiklosèius palankioms sàlygoms, toliau pulti Vievio–Vilniaus kryptimi305 . Èia buvusioms pajëgoms sustiprinti karin. St. Nastopka ásakë II pëst. pulko I bataliono barà sumaþinti, deðiniajame sparne ið Dirgaloniø atitraukiant IX kuopà. Jà pakeitë Atskirojo bataliono kuopa. Be to, ið ðio bataliono dar buvo atsiøstas kul- kosvaidininkø bûrys ir raitøjø þvalgø komanda. Kitos trys Atskirojo bataliono kuo- pos turëjo pasilikti rezerve Þieþmariuose. Kartu buvo ásakyta sustiprinti þvalgybà Aukðtadvario, Kietaviðkiø ir Korkuèioniø kryptimi306 . Balandþio 3 d. rytà virð Þieþmariø pasirodë lietuviø lëktuvas, kuris, apsukæs keletà ratø apie mûsø kariuomenæ, numetë praneðimà apie prieðo jëgø iðsidëstymà. Mûsø aviacijos pasirodymas pakëlë kariø kovinæ dvasià.

85 Apie 15–16 val. II pëst. pulko I bataliono I ir II kuopos, iðsiskleidusios grandi- nëmis, pasipylë ið miðko, puldamos Paltininkø–Guroniø kryptimi. Purvas buvo tie- siog neiðbrendamas. Kai kur teko bristi per apsemtà pievà. Ábridus á vandená, bolðe- vikai apðaudë kulkosvaidþiø ugnimi nuo 150-os aukðtumos, á pietus nuo Guroniø. Grandinëms kartais teko gulti á vandená, taèiau jos nesitraukë, bet slinko pirmyn. Pradëjus smarkiai snigti, pasinaudojusios sniego priedanga, kuopos prisiartino prie prieðo apkasø ir apmëtë juos granatomis. Neatlaikæ puolimo bolðevikai pasitraukë. Uþëmæ aukðtumà, mûsiðkiai apðaudë jø pozicijas prie Þasliø geleþinkelio stoties307 . Bolðevikai vis dar laikësi Pajautiðkëse, bet, pajutæ smarkø lietuviø spaudimà, pasiuntë savo pasiuntinius á Þaslius, praðydami pagalbos. Taèiau jø pasiuntiniai pateko á lietuviø nelaisvæ. Ið rasto praneðimo, kurá pasiuntiniai siuntë savo vadovy- bei, suþinota, jog Pajautiðkëse yra 120 bolðevikø, kuriuos „baltieji“ smarkiai spau- dþia ir, nesulaukus paramos, teksià ið tos vietovës pasitraukti. Ði þinia lietuvius pa- dràsino. Karininkai A. Sinkevièius ir K. Mackevièius, palikæ dalá savo kuopø Guro- nyse, su trim bûriais ir 1 kulkosvaidþiu patraukë Pajautiðkiø kryptimi. Bolðevikai, pajutæ, jog yra supami, spruko á pietus nuo Pajautiðkiø kaimo buvusá miðkà. Kaimas buvo uþimtas be mûðio308 . Balandþio 4 d. auðtant rinktinës þvalgai buvo pasiøsti á Þasliø miestelá, o II pëst. pulko I bataliono I kuopa – á Þasliø geleþinkelio stotá. Bolðevikai, pastebëjæ lietuviø þvalgø artinimàsi, paleidæ keletà ðûviø, Þasliø miestelá skubiai paliko ir pasi- traukë Vievio kryptimi. Ta paèia kryptimi pasitraukë ir bolðevikai ið Þasliø geleþin- kelio stoties, palikæ veþimà sviediniø, telefono aparatà ir vienos kuopos raðtinæ su antspaudais ir dokumentø blankais309 . Nors bolðevikai ir buvo priversti pasitraukti ið jø uþimto rajono iki pat Vievio miestelio, bet jie nebuvo sumuðti. Todël kità dienà puolimo buvo atsisakyta ir rinkti- në ásitvirtino Stroðiûnø–Pajautiðkiø–Þasliø geleþinkelio stoties ir Þasliø miestelio li- nijoje. Rinktinë uþëmë ðià linijà tokia tvarka: II pëst. pulko I kuopa – uþ Þasliø sto- ties ir miestelio, II kuopa – uþ Pajautiðkiø, III kuopa – uþ Stroðiûnø, I ir IX kuopa – uþ Dirgaloniø ir Liutoniø kaimø. Kairëje I kuopa palaikë ryðá su vokieèiais, o deðinë- je su jais kontaktavo IX kuopa. Atskirojo bataliono IV kuopa ir þvalgø komanda buvo rezerve uþ II pëst. pulko I ir II kuopø, to pat bataliono II kuopa – uþ II pëst. pulko III kuopos Gurkliuose, o I ir III kuopos bei II husarø eskadronas liko rezerve Þieþmariuose. Artilerija buvo uþëmusi pozicijà prie Tarpumiðkiø palivarko. I husa- rø eskadronas, tiek kautyniø metu, tiek joms pasibaigus, atidþiai stebëjo prieðo veiks- mus Aukðtadvario apylinkëse310 . Po balandþio 3 d. pasisekusiø kautyniø rinktinë galëjo þygiuoti pirmyn ir pa- siekti Vievá. Taèiau ji nei kairëje, nei deðinëje neturëjo jà remianèiø kariniø pajëgø, todël verþtis á prieká buvo rizikinga, nes grësë pavojus ið abiejø sparnø bûti prieðo apsuptai ir sunaikintai. Atsiþvelgiant á tai, vyko tik mûsø þvalgø susirëmimai su bolðevikø sargybomis. Balandþio 5 d. II husarø eskadronas uþëmë Jageloniø kaimà, o balandþio 6 d. – Semeliðkes. Visø aukðèiau minëtø mûðiø metu ið prieðo buvo paimtas 1 kulkosvaidis, 3 lauko virtuvës, 4 dviraèiai-veþimai ðoviniams, 6 telefono aparatai, daug telefono kabelio, 2 veþimai, 4 arkliai ir apie 50 belaisviø. Netoli Vie- vio buvo paimtas intendantûros sandëlis, ið kurio pavyko viskà iðsiveþti. Mûsø nuos- toliai – 3 uþmuðti ir 25 suþeisti kareiviai311 .

86 Po ðiø kautyniø bolðevikai, suþinojæ, jog lietuviø jëgos ðiame bare yra daug men- kesnës ir, be to, vokieèiai jiems nepadeda, ruoðësi lietuvius pulti. Jau balandþio 6 d. lietuviai turëjo þiniø, jog Þasliø bare prieðas koncentruoja didesnes jëgas. Balandþio 7 d. vakare buvo pastebëtas jø intensyvus judëjimas. Rinktinë pasiruoðë gintis, budëji- mas pozicijose buvo sustiprintas, rezervinës kuopos áspëtos bûti pasiruoðusios. Balandþio 8 d. anksti rytà tirðtos prieðo grandinës pradëjo smarkø puolimà Þasliø– Stroðiûnø bare. Ðiuos du punktus skyrë tankus miðkas, iðraiþytas grioviø ir net kalnagûbriø, todël kautyniø metu tarp veikianèiø daliø buvo sunku palaikyti ryðá. Nors telefonø jau turëta, bet jie blogai veikë. Kautyniø metu Þieþmariø–Stroðiûnø telefono linija visiðkai nustojo veikusi, todël kuopø vadams teko veikti savarankiðkai ir reikðti daug iniciatyvos (þr. 13 schemà). Kairiajame sparne (Žasliai–Pajautiðkës) barà gynë II pëst. pulko I ir II kuopos ir Atskirojo bataliono þvalgø komanda (apie 30 vyrø) bei IV kuopa, kurioje buvo taip pat ne daugiau kaip 50 vyrø. Ðioms pajëgoms vadovavo karin. K. Ðkirpa. Bolðe- vikai ypaè smarkiai puolë Þasliø geleþinkelio stotá ir Talpûnus, o Pajautiðkes bandë apsupti miðku ið pietø pusës ir suduoti smûgá ið sparno. Taèiau II pëst. pulko II kuopa sulaikë prieðo puolimà ir privertë já trauktis atgal miðku á rytus. Karin. K. Ðkirpa, gavæs praneðimà, jog II pëst. pulko III kuopa, bolðevikø smarkiai spaudþia- ma ties Stroðiûnais, nepajëgia atsilaikyti, vos prasidëjus mûðiui pasiuntë jai á pagal- bà karin. A. Jakðto vadovaujamà Atskirojo bataliono II kuopà. Be to, þinodamas apie dar menkà ðio bataliono pasirengimà kovoms, karin. K. Ðkirpa ið turëto rezervo nukreipë á Stroðiûnus ir to paties bataliono IV kuopà. Prieðas buvo kontratakuotas ir durtuvø kautynëse priverstas pasitraukti á Mijaugoniø kaimà. Þvalgø komanda bu- vo pasiøsta ryðiui tarp Pajautiðkiø ir Stroðiûnø palaikyti312 . Bolševikai, panaudojæ smarkià artilerijos ir kulkosvaidþiø ugná, toliau didelë- mis jëgomis puolë karin. K. Ðkirpos vadovaujamà barà, ypaè jo kairájá sparnà. Já gynusi II pëst. pulko I kuopa, neatlaikiusi puolimo, apie 17 val. pasitraukë ið Þasliø stoties ir miestelio313 . Pasitraukus I kuopai, susidarë pavojus II kuopai, gynusiai Pajautiðkes, nes kai- rysis sparnas tapo atviras ir bolðevikai galëjo apeiti ið sparno. Kairiajam sparnui apsaugoti dar buvo nusiøstas II kuopos vienas bûrys, buvæs rezerve 150-oje aukðtu- moje, taèiau jis bendros padëties jau neiðgelbëjo. Apie susidariusià padëtá praneðus rinktinës vadui karin. J. Butkui, ðis ásakë atsitraukti á Þieþmarius. II kuopa per Tar- pumiðkiø dvarà apie 18 val. 30 min. atsitraukë á nurodytà vietà314 . Nepasisekus bolðevikø puolimui á Stroðiûnus, jie sutelkë artilerijos ir kulkosvai- dþiø ugná á Atskirojo bataliono II ir IV kuopø barà – kapines ir 115 aukðtumà. Dalis bolðevikø, atsidûræ kairiajame baro sparne, ið miðko áþambine ugnimi apðaudë abi kuopas. Tuo bûdu bolðevikai puolë frontu nuo Mijaugoniø kaimo ir ið sparno, t. y. ið miðko. Nors prieðo artilerijos sviediniai krisdavo maþdaug uþ vieno kilometro kuo- pø uþnugaryje, taèiau tarp menkà patyrimà turinèiø kariø jie këlë panikà. Todël á kairájá sparnà buvo pasiøsta sustiprinta þvalgyba, kuri privertë prieðà ið ðio sparno pasitraukti315 . Paèiame kautyniø ákarðtyje sugedo IV kuopos kulkosvaidis, o ir ðoviniø jau nedaug tebuvo likæ. Neprityræ kulkosvaidininkai ilgai nesugebëjo jo sutaisyti ir, tuo pasinaudojæ, bolðevikai dar atkakliau verþësi pirmyn. Tuo kritiðku momentu visgi

87 13 schema Þasliø kautynës 1919 m. balandþio 8 d. 88 pavyko kulkosvaidá sutaisyti ir besiartinantá prieðà apðaudyti smarkia ugnimi, kuri bolðevikams padarë daug nuostoliø. Buvo matyti, kaip bolðevikai, jau lipantys per lauke buvusià tvorà, krito nuo kulkosvaidþio ugnies. Daug jø buvo nukauta ir nuo kuopø kariø taikliø ðautuvø ðûviø. Nuolat buvo girdëti II kuopos vado karin. A. Jakðto raginimai: „Vyrai, tik taikykit, vyrai taikykit!“ Vietiniø gyventojø pasakojimu, bolðe- vikai ið to lauko iðsiveþë apie 80 nukautø ir suþeistø kareiviø. Jø puolimas buvo sustabdytas316 . Nesitikëdami ið prieðakio iðstumti lietuvius ið jø uþimtø pozicijø, bolðevikai miðku apëjo IV kuopos kairájá sparnà ir puolë ið ðono. Pastebëjus ðá jø manevrà, smarkia ugnimi buvo priversti pasitraukti Pajautiðkiø kryptimi. Taèiau apie 17 val. bolðevikai dar didesnëmis jëgomis bandë pakartoti savo manevrà. Suspietus artileri- jos ir kulkosvaidþiø ugná, bolðevikai visiðkai pakriko ir pasitraukë Mijaugoniø kaimo kryptimi. Temstant kautynës aprimo. Kautynëse ties Stroðiûnais ypaè pasiþymëjo ðie Atskirojo bataliono kariai: pus- karininkiai Petras Daunoras, Juozas Pocius, Juozas Èerniauskas, skyrininkas Domi- ninkas Narbutas, eiliniai Aleksas Bauðys, broliai Pranas ir Motiejus Kilikevièiai, Pra- nas Valkauskas, Andrius Makarevièius, Stasys Jakubauskas, Jonas Januðaitis, Petras Ðimkus, Juozas Vaièaitis, Jonas Plioplys, Stasys Karpavièius ir kt.317 Ásitikinus tolesnio puolimo prieð stambias bolðevikø pajëgas neperspektyvu- mu, balandþio 8 d. vakare buvo gautas rinktinës vado karin. J. Butkaus ásakymas visoms kuopoms atsitraukti iki Gurkliø kaimo318 . Po keletos dienø Atskirasis batalio- nas gráþo á Kaunà, o II pëst. pulko I batalionas prieð Þieþmarius uþëmë ðias pozici- jas: viena kuopa su 2 kulkosvaidþiais – ant aukðtumos prie kelio á Remizavà, kita kuopa su 2 kulkosvaidþiais – Gurkliø dvare, III kuopa su 1 kulkosvaidþiu –Turlavið- kiø kaime, artilerijos baterija – prie Cegelnës. Vokieèiø sargybos buvo iðdëstytos Þieþ- mariø miestelio pakraðèiuose prie kelio Remizavas–Vievis–Aukðtadvaris319 . Kovø su bolðevikais metu ðiame bare þuvo 4, suþeista 40 ir dingo be þinios 20 kareiviø320 . Balandþio 10 d. Þieþmariuose ávyko iðkilmingos þuvusiø kariø laidotu- vës, dalyvaujant didelei miniai aplinkiniø gyventojø. Jose taip pat dalyvavo Atskiro- sios brigados vadas karin. St. Nastopka su ðtabu ir daugybe kariø321 . Reaguodama á bendrà lietuviø puolimà prie Daugø ir Þasliø Vilniaus krypti- mi, Sovietø Rusijos vyriausybë priekaiðtavo Vokietijai, jog bolðevikø kariuomenës dalys buvo puolamos prisidengus vokieèiø kariniais daliniais ir tuo bûdu buvo pa- þeidþiama 1919 m. sausio 18 d. sutartimi tarp ðiø valstybiø nustatyta demarkacijos linija. Nors, kaip jau minëjome anksèiau, vokieèiai faktiðkai ðios linijos laikësi, o bol- ðevikai jà daþnai paþeidinëjo. Ðiuo atveju Vokietijos vyriausybë pageidavo, jog Lie- tuvos valdþia tinkamai iðspræstø ðá klausimà. Todël Lietuvos vadovybë ir nutarë sa- vo karinius dalinius atitraukti. Balandþio 9–10 d. Stroðiûnø–Pajautiðkiø–Þasliø mies- telio ir geleþinkelio stoties baras buvo perduotas vokieèiø apsaugai322 . Ávertinant Daugø–Þasliø kariniø operacijø prieð bolðevikus eigà ir rezultatus, reikia konstatuoti, jog: 1. Lietuvos kariuomenës vadovybë, turëdama ðiame bare nepalyginamai men- kesnes karines pajëgas (3 labai prastai parengtus batalionus prieð 5 bolðevikø pul- kus!), nutarë suduoti prieðui lemtingà smûgá, suskaldydama jas ið anksto á dvi nedi- deles skaièiumi, maþai paruoðtas kariniu atþvilgiu, prastai apginkluotas ir technið-

89 kai aprûpintas, atitolusias viena nuo kitos apie 60 kilometrø rinktines. Tokiomis sà- lygomis jos negalëjo ávykdyti uþdavinio – „pasistûmëti kiek galima pirmyn Vilniaus kryptimi“. 2. Vykstant kovoms nebuvo derinami veiksmai nei tarp abiejø rinktiniø, nei kiekvienos jø viduje. Jos net patá prieðo puolimà pradëjo skirtingu laiku. 3. Vertinant kautynes taktiniu poþiûriu, reikia paþymëti, jog kairiosios rinkti- nës vadas karin. J. Butkus net nedavë rinktinei ásakymo pulti. O deðiniosios rinktinës vadas karin. K. Ladyga, dar bûdamas Alytuje, maþdaug uþ 20 kilometrø nuo prieðo pozicijø, nors ir parengë bei paskelbë ásakymà, taèiau jame nebuvo atsiþvelgta á bol- ðevikø jëgø iðsidëstymà vietoje, nepateikta vietoviø specifika ir kt. 4. Paèiø kautyniø metu, keièiantis situacijai, abiejose rinktinëse nebuvo tinka- mai ávertintos tiek prieðo, tiek savo jëgø galimybës uþimtø pozicijø atþvilgiu, neieðkota silpnesniø prieðo vietø, kuriomis bûtø buvæ galima pasinaudoti pranaðumui ágyti. 5. Rinktiniø veiksmams labai neigiamai atsiliepë techniniø priemoniø, visø pirma ryðiø, nebuvimas. O be jø tinkamai vadovauti karinëms operacijoms buvo neámanoma. 6. Pats kairiosios rinktinës atsitraukimas nebuvo planingas: kai kurios kuopos traukësi tvarkingai, o kitos buvo paliktos likimo valiai ir tik dël prieðo neapdairumo nenukentëjo. 7. Lietuvos kariuomenës atsitraukimas ið fronto ir sàlyèio su bolðevikais neteki- mas turëjo neigiamø pasekmiø, kai lenkai 1919 m. balandþio 19–21 d. puolë Vilniø. Lietuviai ðioje kovoje negalëjo dalyvauti, ir bolðevikai, pasinaudojæ tokia padëtimi, laisvai pasitraukë ið fronto á ðiauræ Maiðiagalos kryptimi. Ir vis dëlto negalime neávertinti to fakto, jog nors ðiose kautynëse ir nepasisekë su- muðti prieðo ir bent jau pasistumti Vilniaus kryptimi, taèiau èia buvo galutinai sutrukdytos bolðevikø pastangos pro Alytø ir Kaiðiadoris þygiuoti á Kaunà ir uþimti visà Lietuvà.

U k m e r g ë s i ð v a d a v i m a s. 1919 m. balandþio 19–21 d. lenkø kariuomenei netikëtai uþëmus Vilniø, neiðvengiamai turëjo keistis Lietuvos karinës vadovybës pozici- ja. Labai susiaurëjus bolðevikø frontui, sumaþëjo ir prieð lietuvius veikusios jø jëgos. Ðiuo atveju Lietuvos padëtis lyg ir pagerëjo. Taèiau, toliau tæsiant sunkias kovas su bolðevi- kais, greit po graþiø paþadø priedanga ëmë ryðkëti tikrieji agresyvûs lenkø planai dël paties Lietuvos valstybingumo ir jos teritorijos vientisumo likvidavimo, kurie labai kom- plikavo padëtá visame kraðte, nepaprastai apsunkino tiek Lietuvos vyriausybës, tiek ka- rinës vadovybës tolesnæ veiklà. Suëjus á sàlytá su lenkø kariuomene, prasidëjo nuolatiniai lietuviø sargybø uþpuldinëjimai. Santykiai su lenkais sparèiai blogëjo. Pasikeitusiomis sàlygomis reikëjo imtis skubiø ir ryþtingø veiksmø – tuo metu turëtas kariuomenës dalis nukreipti ðiaurës rytø kryptimi, kad bûtø greièiau iðvary- tos ið Lietuvos teritorijos ten sukoncentruotos stambios bolðevikø pajëgos, neleidþiant jiems ten sustiprëti ir ásigalëti. Ðis didelis bolðevikø pavojus visur buvo jauèiamas ir numanomas. Todël Lietuvos karinë vadovybë, ávertindama kylantá pavojø ið bolðe- vikø uþimto Rytø Lietuvos kraðto, gyventojø maldaujama, garbingo ðûkio „geriau garbingai þûti, negu vergovën patekti“ skatinama, ryþosi prieð bolðevikus imtis pla- tesnio masto kariniø operacijø. 1919 m. balandþio 26 d. naujai kuriamo Kraðto apsaugos ministerijos genera- linio ðtabo virðininku buvo paskirtas buvusios carinës Rusijos armijos gen. mjr. Sil-

90 vestras Žukauskas323 . Nors ir 59 metø amþiaus, gen. S. Þukauskas buvo dar stiprus, energingas karininkas, ágijæs didelá profesionalaus karvedþio patyrimà. Dar 1887 m. baigæs Vilniaus karo mokyklà, apie 15 metø tarnavo karininku buvusios Vilniaus karo apygardos dalyse Lietuvoje. 1900 m. pakeltas á kapitonus. Dalyvavo rusø– japonø kare 1904–1905 m., po ðio karo baigë Rusijos karininkø ðaudymo mokyklà ir tarnavo Kijevo karinëje apygardoje. Pirmojo pasaulinio karo iðvakarëse jam buvo suteiktas pulkininko laipsnis, o ðiam karui prasidëjus vadovavo pulkui ir sëkmingai kovojo su vokieèiais prie Varðuvos, Dubysos, Radviliðkio ir kitose Lietuvos vietose. 1915 m. rudená buvo paskirtas brigados vadu ir pakeltas á generolus majorus. 1917 m. paskirtas I pëst. divizijos vadu, kurá laikà ëjo XIII korpuso vado pareigas. Kovø metu buvo ðeðis kartus suþeistas. Uþ narsumà ir pasiþymëjimà kautynëse gen. S. Þukauskas buvo apdovanotas visais rusø karo ordinais, kuriuos tik galëjo gauti jo laipsnio karininkai. Be to, uþ kautynes ties Ðiauliais 1915 m. apdovanotas ir aukso kardu. Ðiam prityrusiam karininkui 1919 m. pavasará ir buvo patikëta vadovauti besikurianèiam Kraðto apsaugos ministerijos generaliniam ðtabui324 . Ðtabe iðkart buvo nutarta pradëti ruoðtis didesnio masto operacijai. Tuo laiku bolðevikai Lietuvoje turëjo 18 pëst. pulkø, 3 atskirus batalionus, 5 atskiras specialios paskirties rinktines, keletà artilerijos baterijø ir kavalerijos pul- kø325 . Lietuviø besikurianèiose ginkluotosiose pajëgose atitinkamu laikotarpiu tebu- vo 440 karininkø, 127 karo valdininkai ir 10729 kareiviai326 . Realiai lietuviai galëjo surinkti iki 5000 kovotojø, nes likusieji dar buvo visiðkai neapmokyti, neapginkluoti, iðsklaidyti smulkiose uþuomazginëse karinëse formacijose. Tokiomis sàlygomis bol- ðevikus buvo galima pulti tik paskirose vietose. Planingai karinei operacijai vykdyti ir iðplësti pirmiausia nutarta uþimti Uk- mergës miestà. Ðá uþdaviná atlikti gen. S. Þukauskas pavedë karin. J. Variakojo va- dovaujamam Panevëþio atskirajam batalionui, kuris tuo metu jau buvo gerokai ið- augæs ir sustiprëjæs. 1919 m. geguþës 1 d. jame buvo: 1) ðtabo komanda, 2) ûkio dalis, 3) ryðiø komanda, 4) þvalgø komanda, 5) mokomoji kuopa, 6) kulkosvaidþiø komanda, 7) ðeðios rikiuotës kuopos ir 8) nerikiuotës kuopa. Ið viso batalione buvo 35 karininkai bei karo valdininkai ir 1314 kareiviø. Dauguma jø buvo savanoriai327 . Be to, batalionas turëjo V. Geigos vadovaujamà I baterijos bûrá. Tai jau buvo ne padriki partizanø bûriai, bet gerai organizuoti kariniai vienetai. Ukmergës iðvadavimo ið bolðevikø operacijà suplanavo karin. Maksimas Kat- chë, 1919 m. balandþio 16 d. paskirtas Panevëþio atskirojo bataliono instruktoriu- mi328 . Karin. M. Katchë gimë 1879 m. Joniðkyje, Ðiauliø apskr. Aukðtuosius karinius mokslus baigë Rusijoje. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, kur uþ pasiþymëji- mà kautynëse buvo apdovanotas carinës Rusijos armijoje labai vertintu ðv. Jurgio kryþiaus ordinu. Gráþæs á Lietuvà, iðkart stojo á jos kariuomenæ. Tiek Nepriklausomy- bës kovø metu, tiek taikos laikotarpiu gen. ltn. M. Katchë ëjo ávairias aukðtas parei- gas ginkluotosiose pajëgose. Turëjo daug aukðtø apdovanojimø329 . Planuojant mi- nëtà operacijà, be karin. M. Katchë ir bataliono vado karin. J. Variakojo, dalyvavo ir vokieèiø saksø 18 pulko vadas mjr. V. Zeschau. Prieita prie vieningos nuomonës, jog, norint pulti Ukmergæ, bûtinai reikëjo iðvyti bolðevikus ið Pagiriø, kuriuose ási- tvirtinæs prieðas këlë pavojø kairiajam bataliono sparnui. Tuo metu Panevëþio atski- rojo bataliono pajëgos buvo iðsidësèiusios Këdainiuose ir Ðëtoje330 .

91 Ðio bataliono vadovybës gautomis þiniomis, Pagiriuose buvo apie 400 bolðevi- kø, ginkluotø ðautuvais ir 4 kulkosvaidþiais. Buvo parengtas toks minëto miestelio puolimo planas: 1) karin. J. Reikala su bataliono I ir III kuopomis bei vokieèiø artilerijos bûriu turëjo uþimti pozicijas tie Aneliavos dvaru, prie vieðkelio Siesikai–Pagiriai; 2) karin. B. Kulvietis su II kuopa, lietuviø artilerijos bûriu ir viena vokieèiø patranka – uþimti pozicijas ties Leliûnø kaimu, prie vieðkelio Ðëta–Pagiriai;

14 schema Pagiriø uþëmimas 1919 m. balandþio 27 d. 92 3) karin. J. Nastopka su IV kuopa turëjo tà pat padaryti nuo Anciðkiø kaimo pusës; 4) virðila M. Raila su raitø þvalgø komanda – apeiti miestelá ir ties Vaivadiðkiø dvaru atkirsti atsitraukianèiam prieðui kelià. Pagiriø miestelis turëjo bûti ið visø pusiø apsuptas. Puolimà numatyta pradëti 1919 m. balandþio 27 d. 3 val. ryto331 (þr. 14 schemà). Puolimo iðvakarëse bataliono dalys apsistojo uþ 5 kilometrø nuo miestelio ir, ðiek tiek pailsëjusios, naktá prisiartino prie ið anksto numatytø pozicijø. Bolðevikai puo- limo nesitikëjo. Auðtant lietuviø þvalgai, pastebëjæ baþnyèios varpinës bokðte prieðo sargybinius, neiðkentæ paleido keletà ðûviø. Sujudæ bolðevikai greit atidengë smarkià kulkosvaidþiø ugná, pasipylë jø grandinës. Tada tuo paèiu atsakë lietuviø artilerija ir kulkosvaidþiai. Bolðevikai greit pakriko ir ëmë trauktis. Miestelis bataliono daliø buvo taip staigiai ir sumaniai apsuptas, jog retas kuris ið bolðevikø spëjo pasprukti. Atsi- traukdami jie kovos lauke paliko apie 50 uþmuðtø, o 32 pateko á nelaisvæ. Ið bolðevikø buvo paimti 3 kulkosvaidþiai, 47 ðautuvai, 40 granatø, 8000 ðoviniø, 2 dviraèiai ðovi- niams veþti, 16 kaspinø kulkosvaidþiams, 1 lauko virtuvë, 7 arkliai ir kito turto332 . Uþëmus Pagirius, Panevëþio atskirasis batalionas, palikæs priedangà (I kuopà – Krekenavoje, V ir dalá III-ios – Ramygaloje) kairiajam sparnui apsaugoti333 , ëmë telkti jëgas Ukmergei uþimti. Turimomis þiniomis, tuo metu Ukmergëje buvo ásitvir- tinusi bolðevikø Lietuviø (Pskovo) ðauliø divizijos I brigada (I, II ir VI ðauliø pulkai), kurioje buvo apie 3000 kovotojø ir kurià rëmë dvi artilerijos brigados ir keletas smul- kiø kavalerijos daliniø334 . Bolðevikai buvo iðsidëstæ dviem gynimosi linijomis: pirmo- ji, tolesnë nuo Ukmergës – Vepriai–Mankûnai–Kandiðkiai–Belazariðkiai–Siesikai; ant- roji, prie pat Ukmergës – Navikai–Laibiðkis–Deltuva–Mikailiðkiai. I bolðevikø pul- kas laikësi prie plento Jonava–Ukmergë, o II – prie vieðkelio Ðëta–Deltuva–Ukmergë. 1919 m. geguþës 1 d. vykusiame Panevëþio atskirojo bataliono ir vokieèiø sak- sø 18 pulko vadovybës pasitarime buvo galutinai parengtas Ukmergës puolimo pla- nas. Nutarta, jog ðalia negausiø Panevëþio atskirojo bataliono pajëgø puolime vy- raus vokieèiø saksø savanoriø daliniai, vadovaujami jø 18 pulko vado mjr. V. Ze- chau. Geguþës 2 d. visa puolanèioji bolðevikus lietuviø–vokieèiø kariuomenë buvo suskirstyta á 4 miðrias voras. Pirmoji, vien ið vokieèiø sudaryta vora, vadovaujama karin. Vinklerio, susitelkë Upninkuose. Antrojoje, karin. Ðionbergo vadovaujamoje voroje, be vokieèiø saksø dar dalyvavo dvi lietuviø kuopos. Ði vora turëjo pulti ið Gudþiûnø. Treèiojoje, ltn. Ulricho vadovaujamoje voroje, be vokieèiø saksø buvo lietuviø raiteliø bûrys. Ði vora susitelkë Mileigoniø dvare – Bukonyse. Ketvirtoji vo- ra, pagrindinë, kurià sudarë dvi vokieèiø saksø kuopos ir taip pat dvi lietuviø kuo- pos, remiamos kulkosvaidþiø bei lietuviø I baterijos bûrio, susirinko Pagiriuose. Ji turëjo pulti Siesikø, Atkoèiø, Deltuvos, Ukmergës kryptimi. Ðiai vorai vadovavo vo- kieèiø saksø karin. Sprangeris. Numatytoje ofenzyvoje turëjo dalyvauti dar lietuviø bei vokieèiø saksø aviacija (iki 10 lëktuvø), pionieriai ir dviratininkai335 . Puolimas prasidëjo geguþës 3 d., ðvintant. I vora ið Upninkø iðþygiavo 4 val., II vora ið netoli Jadvygavos dvaro buvusios kryþkelës – 6 val., III vora, pasidalijusi á dvi smulkesnes dalis, Mileigoniø dvarà ir Bukonis paliko 4 val. 30 min., o IV vora þygia- vo tokiu numatytu tempu, kad jau 9 val. galëtø uþimti Siesikus336 . 7 val. ryto lietuviø ir vokieèiø aviacija pradëjo þvalgyti oro linijà Ðirvintos– Taujënai–Þelva, visos karinës operacijos metu ypatingà dëmesá skirdama Ðirvintø– Taujënø bei Siesikø–Vepriø ruoþams. Karinës operacijos vado mjr. V. Zechau ásaky-

93 mu aviacija bombomis, rankinëmis granatomis bei kulkosvaidþiø ugnimi atakavo paste- bëtas prieðo pajëgas – pëstininkus, artilerijà ir kavalerijà. Ypaè smarkiai buvo apðaudo- ma Ukmergë. Tarp bolðevikø kilo panika ir jie pradëjo skubiai evakuotis ir trauktis. Apie prieðo traukimàsi praneðus karinës operacijos ðtabui, visos voros pradëjo sparèiai þy- giuoti pirmyn. I, II ir III voros bolðevikø pasiprieðinimo beveik nesutiko. Su ðiek tiek didesnëmis prieðo pajëgomis teko susidurti IV vorai ties Belazariðkiø kaimu bei Deltuva. Taèiau bolðevikai voroms prieðinosi ne savo padëèiai pagerinti, o tik norëdami prailginti savo evakuacijos laikà. 14 val. Ukmergë buvo uþimta. Pirmieji á Ukmergæ plentu atvyko vokieèiø sunkveþimiais lietuviø kuopos kariai, aplenkdami puolanèias kitas dalis ið kai- rës ir deðinës. Ukmergëje buvo rasta daug raudonø vëliavø, likusiø dar nuo geguþës 1 d. paminëjimo. Ukmergës miestas kovø metu nenukentëjo337 (þr. 15 schemà). Uþëmus Ukmergæ, þvalgai persekiojo bolðevikus uþ Vidiðkiø plentu Utenos kryp- timi. Taèiau ðiems sudeginus Radiðkio tiltà per Ðventàjà, persekiojimas nutrûko. Ukmergës karinë operacija pavyko labai gerai, nors ir buvo vykdoma itin su- dëtingomis sàlygomis: keletà dienø smarkiai lijus, daugelyje vietø keliai buvo tiesiog neiðbrendami, arkliai nepajëgdavo tempti patrankø. Uþëmus Ukmergæ, dalis lietu- viø bei vokieèiø saksø kariø apsistojo mieste, o kiti ásikûrë prie Ukmergës buvusiuose artimiausiuose kaimuose338 . Puolimo metu buvo paimta daugiau kaip 500 belaisviø, daug lengvø ginklø ir kitokio turto; taip pat buvo iðlaisvinta apie 50 lenkø kariø, kurie buvo paimti bolðe- vikø á nelaisvæ kautynëse prie Vilniaus. Pagal susitarimà su vokieèiais saksais, gin- klus pasiëmë lietuviai, o maistà – saksai. Lenkø belaisviai buvo perduoti lenkams339 . Geguþës 6 d. Panevëþio atskirojo bataliono viena kuopa su 2 kulkosvaidþiais ir 3 karininkais, remiama vokieèiø kariø bei artilerijos, iðvyko þvalgybon Taujënø–Ðapuvos– Kavarsko kryptimi. Tà paèià dienà Kavarskas buvo uþimtas. Neradus jame bolðevikø, þvalgyba gráþo á Ukmergæ340 . Panaði ekspedicija-þvalgyba buvo ávykdyta ir Lyduokiø miestelio kryptimi. Jame bolðevikø nebuvo. Sugauti 3 bolðevikø agentai341 . Uþëmus Ukmergæ ir joje ðiek tiek apsitvarkius, Panevëþio atskirojo bataliono vadas karin. J. Variakojis 1919 m. geguþës 7 d. ásakë mokomosios kuopos vadui karin. K. Dragunevièiui su kuopa vykti á Ðirvintas ir ten ásteigti karo komendantûrà. Vietiniø gyventojø aprûpinta maistu, kuopa tos pat dienos pavakary pasiekë Ðirvintas ir ásikû- rë mokyklos patalpose. Kuopa Ðirvintose jau rado lenkø ákurtà karo komendantûrà su keletu kareiviø. Lietuviai Ðirvintose taip pat ásteigë savàjà karo komendantûrà ir laukë savanoriø ateinant. Geguþës 10 d. ið vietiniø gyventojø buvo suþinota, jog kitos dienos rytà bolðevikai ið Giedraièiø rengiasi pulti Ðirvintas. Susitarus su lenkø águlos vadu plk. Juzefovièiumi, nutarta bolðevikams uþbëgti uþ akiø ir bendromis lietuviø–lenkø jëgomis pulti Giedraièius. Nutarta, jog geguþës 11 d. 3 val. lenkø kuopa su viena pa- tranka pulsianti Giedraièius ið Vilniaus pusës, o lietuviø kuopa su 20 lenkø kareiviø ir vienu jø karininkø – ið Marciniðkiø–Bekupës dvarø pusës. Pulti Giedraièius nutarta iðgirdus patrankos ðûvá. Pagal susitarimà lietuviai vakare iðþygiavo Giedraièiø krypti- mi, palikæ Ðirvintose dalá kareiviø bei naujø ástojusiø savanoriø. Auðtant kuopa pasie- kë Bekupës dvarà, ið kur ir pradëjo puolimà. Ið pradþiø susirëmë þvalgai, o iðgirdus patrankos ðûvá, smarkiai pradëjo pulti ir visa kuopa. Bolðevikai, pamatæ, jog yra supa- mi, ëmë netvarkingai trauktis: vieni – Molëtø, o kiti – Giedraièiø link. Lietuviai, iðvaikæ bolðevikus, nuvyko á Giedraièius, kur jau rado keletà lenkø þvalgø.

94 15 schema Ukmergës paëmimas 1919 m. geguþës 3 d. 95 Kautyniø metu lietuviai paëmë á nelaisvæ 19 bolðevikø, atëmë ið prieðo 1 kul- kosvaidá ir 11 ðautuvø. Tarp bolðevikø buvo ir uþmuðtø bei suþeistø. Lietuviai nuos- toliø neturëjo. Manoma, jog Giedraièiuose besitraukianèiø bolðevikø buvæ apie 1500 þmoniø. Lietuviø kuopa tà pat dienà gráþo á Ðirvintas342 . Bûnant Ukmergëje, didesniø susirëmimø su bolðevikais nebuvo. Geguþës 7 d. Atskirosios brigados vado karin. St. Nastopkos ásakymu Ukmergëje buvusioms Pa- nevëþio atskirojo bataliono dalims buvo nurodyta iki geguþës 13 d. pereiti á Ramy- galos, o Këdainiuose buvusioms dalims iki geguþës 12 d. – á Krekenavos rajonà343 . Vos pradëtas vykdyti ásakymas buvo pakoreguotas – batalionas turëjo uþimti ap- saugos linijà: Siesikai–Pagiriai–Truskava–Ramygala su rezervais Ðëtoje ir Truskavo- je. Ðëtos baro virðininku buvo paskirtas karin. J. Reikala, o Truskavos – karin. Juozas Vidugiris344 . Vokieèiø saksø 18 pëst. pulkas liko Ukmergëje.

5. LEMIAMØ KOVØ SU BOLÐEVIKAIS PRADÞIA

V a d o v a v i m o L i e t u v o s k a r i u o m e n e i p e r t v a r k y m a s. 1919 m. pavasará Lietuvos kariuomenës organizacinëje struktûroje pradëjo rastis naujø teigiamø poslinkiø. Paðauktø savanoriø jëgomis neástengus iðvaryti ið kraðto gausiø ir gerai gin- kluotø bolðevikø pajëgø, laisvose ir iðvaduotose ið prieðo teritorijose buvo skelbiami nau- jokø ðaukimai, o netrukus ir vyresnio amþiaus vyrø mobilizacija. Kariø skaièius sparèiai augo: steigësi nauji pulkai, atskiri batalionai, karo komendantûrø kuopos, ávairiø ginklø rûðiø daliniai ar bent jau smulkesnës, iðsisklaidþiusios po nemaþà Lietuvos teritorijos dalá, uþuomazginës karinës formuotës ir partizanø bei ðauliø bûriai. Po pirmøjø pergaliø (ypaè sëkmingai atlikus planingà Ukmergës paëmimo ka- rinæ operacijà) ruoðiantis bolðevikus iðvaryti ið Lietuvos, pribrendo reikalas pertvar- kyti ir vadovavimà kariuomenei. Kaip minëjome anksèiau, pirmosioms karinëms operacijoms ëmë vadovauti formuojamos Atskirosios brigados vadas karin. St. Nas- topka. Balandþio 1 d. ðià brigadà sudarë: I ir II pëstininkø pulkai, artilerijos pulkas, Panevëþio atskirasis batalionas, Atskirasis batalionas, inþinerijos batalionas, pionie- riø kuopa, aviacijos dalis, Kauno miesto ir apskrities komendantûra345 . Po Atskirosios brigados vadovybës suorganizuoto mëginimo 1919 m. balan- dþio mën. pradþioje uþimti Vilniø, deðiniosios pietinës ir kairiosios ðiaurinës rinkti- niø daliniai toliau saugojo jiems patikëtus barus nuo bolðevikø. Balandþio 19– 21 d. lenkams netikëtai uþëmus Vilniø, atskiros bolðevikø dalys pasitraukë á ðiauræ nuo Neries, o buvusios Aukðtadvaryje – á Lentvará. Pasikeitus aplinkybëms, Atskirosios brigados vadas karin. St. Nastopka ásakë abiem rinktinëms þygiuoti pirmyn. Alytaus rinktinë (vadas – karin. K. Ladyga), ku- rià sudarë I pëst. pulko batalionas, to pat pulko raiteliø eskadronas ir artilerijos ba- terijos bûrys, turëjo balandþio 27 d. ið Alytaus iðvykti Varënos kryptimi ir rytojaus dienà uþimti ðá miestelá, geleþinkelio stotá ir laukti tolesniø nurodymø. Þieþmariø rinktinë (vadas – karin. J. Butkus), kurià sudarë II pëst. pulko bata- lionas su artilerijos daliniu, turëjo balandþio 25 d. ið Rumðiðkiø persikelti á Þieþma- 96 rius. Jai á pagalbà ið Kauno á Þieþmarius turëjo atvykti ir Atskirasis batalionas bei artilerijos bûrys. Ðios rinktinës uþdavinys buvo þygiuoti plentu Þieþmariai–Vievis ir, uþëmus ðá miestelá, taip pat laukti tolesniø nurodymø346 . Þvalgams buvo ásakyta stebëti Þasliø apylinkes, prie Èiobiðkio buvusá tiltà per Nerá, taip pat persikëlimo vietà ties Kernave ir Aukðtadvario vietovæ. Inþinerijos batalionas turëjo sutvarkyti geleþinkelio ruoþà Þasliai–Vievis bei aprûpinti abi rink- tines telefonistais. Aviacijos dalies virðininkui buvo ásakyta parengti lëktuvus prieðo þvalgybai. Kiekvienas kareivis turëjo gauti ne maþiau kaip 350 ðoviniø (90 su savimi ir 260 – rezerve), o kiekvienam kulkosvaidþiui skirti po 4000 ðoviniø347 . Lenkams uþëmus Vilniø, Perlojos–Daugø–Pivaðiûnø–Aukðtadvario– Mijaugoniø–Neries upës fronte buvo 4 bolðevikø pulkai su artilerija ir nedideliais kavalerijos daliniais. Jie kovose prieð lenkus dël Vilniaus beveik nedalyvavo. Balan- dþio 26 d. prasidëjo jø atsitraukimas Vievio, o po to Maiðiagalos kryptimi. Vykdydama Atskirosios brigados vadovybës ásakymà, Alytaus rinktinë balan- dþio 30 d. uþëmë Varënos miestelá, o jos viena kuopa – geleþinkelio stotá, kur susitiko su lenkø kariuomenës daliniais348 . Taèiau minëtose vietovëse rinktinei ásitvirtinti ne- teko, nes geguþës 2 d. Generalinio ðtabo virðininko gen. S. Þukausko ásakymu ji, palikusi Varënoje nedidelá kareiviø bûrá, buvo atðaukta á Alytø, ið kur rytojaus dienà turëjo iðvykti á Kaunà349 . Likusius Varënoje lietuviø karius lenkai netrukus nugin- klavo ir miestelá uþëmë. Tuo metu Þieþmariø rinktinë balandþio 27 d. uþëmë Vievio miestelá ir geleþin- kelio stotá, o jos þvalgai, pasiekæ Rykantus ir Trakus, susitiko su lenkø kariuomene. Netrukus buvo uþimti Aukðtadvaris ir Semeliðkës. Geguþës mën. pradþioje Atskira- sis batalionas, II husarø eskadronas, raitøjø þvalgø komanda bei kulkosvaidþiø ko- manda iðsidëstë Auseniðkiø, Abromiðkiø kaimuose bei Steikûnø dvare, o II pëst. pulko I batalionas, raitøjø þvalgø komanda ir II artilerijos baterija – Miguèioniø, Sabaliðkiø, Kokleniðkiø, Stroðiûnø ir Mijaugoniø dvare. Rinktinei priskirti geleþin- kelininkai tuo metu susiaurino ir suremontavo geleþinkelio bëgius iki Vievio mieste- lio. Ðiame miestelyje Vilniaus atskirasis batalionas susitiko su atvykusiais lenkø ka- valerijos daliniais350 . Geguþës mën. pabaigoje Vilniaus atskirasis batalionas prieð lenkus saugojo platø barà – Jieznas–Semeliðkës–Vievis–Èiobiðkis, o II pëst. pulkas geguþës 23 d. iðvyko á frontà prie Panevëþio. Iðvytoms ið Vilniaus ir jo apylinkiø bolðevikø pajëgoms persikëlus per Nerá ir susikoncentravus ðiaurës rytø Lietuvoje, Alytaus ir Þieþmariø rinktiniø veiksmai minëtuose baruose laikinai nebeteko ankstesnës strateginës reikðmës. Ðiø rinktiniø veiksmais baigësi laikotarpis, kai svarbiausias kautyniø tikslas tebuvo sustabdyti prie- ðo verþimàsi á kraðto gilumà, organizuoti vienà kità „ekspedicijà“ siekiant iðvaduoti kokià nors vietovæ, atimti ið prieðo ginklø, já demoralizuoti, neleisti ásitvirtinti ir pan. Pasikeitusiomis aplinkybëmis planuodama stambesnes karines operacijas prieð bolðevikus ir uþsibrëþusi tikslà juos iðstumti ið Lietuvos teritorijos, kraðto vadovybë ið esmës pertvarkë vadovavimà Respublikos ginkluotosioms pajëgoms. 1919 m. gegu- þës 7 d. gen. S. Þukauskas buvo paskirtas vyriausiuoju kariuomenës vadu, laikinai vykdþiusiu ir Generalinio ðtabo virðininko pareigas351 . Vëliau, geguþës 29 d., Gene- ralinio ðtabo virðininku buvo paskirtas karin. M. Velykis352 . Geguþës 12 d. buvo reorganizuota ir pati Kraðto apsaugos ministerija. Ji buvo

97 smarkiai iðplësta. Teigiami pokyèiai ávyko ir Generaliniame ðtabe – jame buvo suda- ryti penki to laikotarpio uþdavinius atitinkantys skyriai su atskiromis dalimis353 . Šie pertvarkymai padëjo gerinti visø kariniø struktûrø darbà, jø veiklos koordinavimà. Jau anksèiau spëjæs susipaþinti su bendra padëtimi kraðto ginkluotosiose pajë- gose, ásitikinæs jø sparèiu augimu ir tvirtëjimu, gen. S. Þukauskas nutarë Alytuje, Kaune, Këdainiuose, Ukmergëje, Ðiauliuose ir kitose Lietuvos vietose iðmëtytas smul- kias kariuomenës dalis sukoncentruoti dviem kryptimis: 1. Ukmergë–Utena–Zarasai ir 2. Këdainiai–Panevëþys–Rokiðkis354 . Numatytam planui realizuoti buvo sudarytos dvi rinktinës, pavadintos Uk- mergës ir Panevëþio miestø vardais, kol vëliau ið jø buvo suformuotos brigados, o po to – divizijos. Ukmergës rinktinæ sudarë: I pëst. pulko du batalionai, IV baterijos bûrys (2 patrankos), saksø savanoriø vienas batalionas. Vëliau prisijungë Ukmergës ir Vil- niaus batalionai bei I husarø pulko pusantro eskadrono. Gen. S. Þukausko ásakymu I pëst. pulkas ið Alytaus á Ukmergæ turëjo atvykti geguþës 11–12 d. Ðios rinktinës vadu buvo paskirtas I pëst. pulko vadas karin. K. Ladyga355 . Panevëþio rinktinei priklausë: Panevëþio atskirasis batalionas, II pëst. pulko III batalionas ir lengvosios artilerijos I baterija (4 patrankos). Gen. S. Þukausko ása- kymu Panevëþio atskirasis batalionas geguþës 13 d. atvyko á Ramygalos–Krekenavos rajonà, o II pëst. pulkas tà pat dienà ið A. Panemunës geleþinkeliu persikëlë á Këdai- nius, ið kur netrukus pasiekë Ramygalà. Ðiai rinktinei vadovavo Panevëþio atskirojo bataliono vadas karin. J. Variakojis, o jo artimiausiu pagalbininku ir kariniø opera- cijø planuotoju bei rengëju buvo to bataliono instruktorius karin. M. Katchë356 .

P a s i r e n g i m a s t o l e s n ë m s k a r i n ë m s o p e r a c i j o m s. 1919 m. geguþës mën. viduryje bolðevikai prieð lietuviø kariuomenæ buvo uþëmæ pozicijas lini- joje: Þelva–Kazliðkiai–Berzgainiai–Valai–Valtûnai–Siesartis–Medynai–Kopûstëliai– Radiðkio dvaras–Svirnø dvaras–Ryklikai–Kavarskas–Repðënai–Traupis–Raguva– Barklainiai–Jotainiai–Uþkalniai–Ëriðkës–Rajûnai–Upytë–Tarnagala–Berèiûnai– Bernatonys–Paistrë–Pumpënai–Pasvalys–Saloèiai. Ðiame fronte jie turëjo dvi divizi- jas. Lietuviø (Pskovo) divizija (1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 17 pulkai) buvo uþëmusi barà nuo Þelvos iki Troðkûnø, o II latviø (Internacionalinë) divizija (14, 15, 17, 12 ir 31 pulkai) – nuo Panevëþio iki Saloèiø. Be ðiø pajëgø bolðevikai turëjo dar ávairios paskirties smulkesniø kariniø daliniø bei artilerijos baterijø ir kavalerijos bûriø. Maþa dalis Lietuviø (Pskovo) divizijos buvo nukreipta á pietus prieð lenkus357 . Tuo metu lietuviø kariuomenës dalys prieð bolðevikus buvo iðsidësèiusios lini- joje: Ðirvintos–Lyduokiai–Vidiðkës–Taujënai–Ramygala–Krekenava–Ðeduva– Puðalotas–Joniðkëlis–Saloèiai–pagal Mûðos ir Lëvens linijà iki Latvijos sienos. Lietu- viø kaimynai lenkai laikësi Giedraièiø–Dubingiø rajone. Pietuose jie buvo dar uþ- ëmæ ir Varënà–Vievá–Ðirvintas358 . Be lietuviø kariuomenës penkiø batalionø (vëliau atvyko dar du), dviejø bate- rijø ir pusantro eskadrono kavalerijos prieð bolðevikus dar talkininkavo vokieèiø saksø du batalionai (vëliau prisijungë treèias) ir artilerijos daliniai. Lietuvos ðiaurëje bolðe- vikams prieðinosi bendros vokieèiø ir latviø karinës dalys359 . Iki 1919 m. geguþës 13 d. vakaro sutelkus turëtus karinius dalinius nurodytose

98 vietose, vyriausiasis kariuomenës vadas gen. S. Þukauskas kità dienà paskelbë ben- drà slaptà kariniø operacijø ásakymà Nr. 2 : „Kad suþinojus prieðo jëgas ir jo vietà ir padaryti jo atsargoje stovinèioje ka- riuomenëje betvarkæ, ásakau: 1. Ukmergës kariuomenës virðininkui bendrai su vok. jëgomis pasiøsti kai ku- rias kariuomenës dalis Raguvos link ir, jei galima bûtø, partizanø bûriais uþpuldinë- dami prieðà ið uþpakalio, uþimti tà miestelá ir Troðkûnø km. 2. Panevëþio kariuomenës virðininkui bendrai su vok. jëgomis iðkeliauti Pane- vëþio link. Partizanø bûriais þygiuoti ið pietø ir ðiaurës Subaèiaus link su tikslu uþ- pulti smulkiausias prieðo dalis ir iðardyti gelþkelá tarp Panevëþio ir Subaèiaus. 3. Apie ðià uþduotá praneðti Ukm. ir Panev. rajonø vok. kariuom. dalims ir praðyti jø pagalbos. 4. Apie ðá veikimà praneðti Kauno vyriausiajai vadybai. 5. Partizanø bûriams pradëti veikti tuojau gavus ásakymà. 6. Panevëþio ir Ukm. kariuomenei bendrai susitarus atlikti uþduotá, bet ne vë- liau V. 17 d. 7. Skubotus praneðimus siuntinëti Vyr. vado ðtaban 11 val. ryto ir 16 val. po piet, o svarbius tuoj. 8. Aviacijos dalies viršininkui apie tai praneðta ir jam paliepta padëti kariuo- menei. Gen. Žukauskas“360 (kalba netaisyta – V.L.)

Kaip matyti, ðis ásakymas buvo pirmas lietuviø kariuomenës lauko ðtabo akty- vaus veikimo rezultatas, nors jame kelti uþdaviniai dar buvo grieþtai riboti ir nesun- kûs. Rinktiniø vadams buvo palikta visiðka laisvë ir galimybë veikti savo nuoþiûra. Vykdant minëtà gen. S. Þukausko ásakymà, Panevëþio ir Ukmergës rinktiniø vadams visø pirma reikëjo susitarti dël vokieèiø paramos ir savitarpio veiksmø koor- dinavimo. Taèiau dël laiko stokos, labai menkø to meto ryðiø priemoniø galimybiø bei buvusio nemaþo atstumo tarp Ukmergës ir Panevëþio rinktiniø (apie 40 km) tai padaryti buvo nelengva. Panevëþio rinktinës vadovybë (karin. J. Variakojis ir instruktorius karin. M. Katchë) pirmiausia pradëjo tartis dël bendro veikimo su Këdainiuose buvusiomis vokieèiø dalimis. Ðie ið pradþiø svyravo, konkretaus atsakymo nedavë, o vëliau atsi- sakë operacijoje dalyvauti, motyvuodami, jog negavæ tam leidimo ið vyriausiosios ka- rinës vadovybës Kaune. Geguþës 15 d. I pëst. pulko Ukmergëje bei Ðiauliø atskirojo bataliono vadams buvo pasiøsti raðtai, iðdëstant Panevëþio rinktinës planuojamus veiks- mus ir praðant praneðti, kaip Ukmergës rinktinë ir Ðiauliø kariuomenës dalys vykdy- sianèios gen. S. Þukausko ásakymà. Jau þinodamas Këdainiuose buvusiø vokieèiø nei- giamà pozicijà, Panevëþio rinktinës vadas praðë I pëst. pulko vadà karin. K. Ladygà iðsiaiðkinti, ar Ukmergëje buvæs vokieèiø 18 pëst. pulko vadas mjr. V. Zechau negalëtø Bukonyse buvusias vokieèiø dalis prijungti prie Panevëþio rinktinës deðiniosios voros, planavusios puolimà Kleboniðkiø–Jotainiø–Kartanø kryptimi361 . Taip besitariant ir susiraðinëjant, prabëgo geguþës 15 ir 16 d. I pëst. pulko vadas karin. K. Ladyga savo atsakyme raðtu praneðë, jog geriausia bûtø Panevëþio ir Ukmergës rinktiniø vadams kur nors susitikti ir drauge aptarti bendrà veikimo

99 planà362 . O Ðiauliø atskirojo bataliono vadas praneðë atsiøsiàs panevëþieèiams á pa- galbà vienà 100 kareiviø sudëties kuopà363 . Panevëþio rinktinës vadovybei nesugebëjus gauti vokieèiø saksø paramos, ini- ciatyvos ðioje srityje ëmësi pats vyriausiasis kariuomenës vadas gen. S. Þukauskas, kuris greit surado bendrà kalbà su vokieèiais ir suderino su jais bûsimuosius bendrus karinius veiksmus. Tuo metu vyriausiasis vokieèiø kariuomenës vadas Lietuvoje buvo gen. W. Eberhardtas, kurio bûstinë buvo Kaune. Jo ásakymu plk. D. Schroederis buvo priskirtas ryðininku prie Lietuvos kariuomenës generalinio ðtabo ir su gen. S. Þukaus- ku artimai bendradarbiavo364 . Taèiau 1919 m. geguþës mën. jau nebegaliojo 1919 m. sausio 18 d. sàlygomis sudaryta Vokietijos–Sovietø Rusijos nepuolimo sutartis, todël Lietuvoje buvæ keturi vokieèiø saksø batalionai su artilerijos, kavalerijos, pionieriø ir ryðiø daliniais buvo laisvi nuo bet kokiø ásipareigojimø bolðevikams ir sutiko vëliau atskirais atvejais bendradarbiauti ir padëti lietuviø kariuomenei. Laikotarpá nuo 1919 m. geguþës 14 d. iki 18 d. Ukmergës ir Panevëþio rinkti- nës panaudojo parengiamiesiems bûsimosios karinës operacijos darbams: organiza- vo tiekimà, rûpinosi ryðiø tarp atskirø kariniø daliniø bei centrinës vadovybës uþ- mezgimu ir palaikymu, kariuomenës sukoncentravimu numatytose vietose. Gegu- þës 17 d. vakare Ukmergës ir Panevëþio rinktinëms uþëmus pradines ribas, vyriau- siasis kariuomenës vadas gen. S. Þukauskas ásakë pradëti „sustiprintà þvalgybà“, o prieðui pradëjus trauktis – „pulti ir persekioti“365 . Nors bolðevikø jëgos buvo þymiai gausesnës ir geriau aprûpintos, karinë vadovybë tikëjo aukðta lietuviø kariø morale, sàmoningumu, vadø sumanumu ir sugebëjimu vadovauti abiem rinktinëms (þr. 16 schemà).

K u r k l i ø k a u t y n ë s. Perëmæs vadovavimà Ukmergës rinktinei ir gavæs vyriausiojo kariuomenës vado gen. S. Þukausko 1919 m. geguþës 14 d. slaptà ásakymà Lietuvos kariuomenei Nr. 2, karin. K. Ladyga visø pirma iðsiaiðkino bendrà padëtá jam pavestame bare. Ið pasiøstos þvalgybos ir vietiniø gyventojø buvo suþinota, jog rinkti- nës bare buvo iðsidësèiusios maþdaug tokios bolðevikø pajëgos: Balninkuose – 20, Þemaitkiemyje–Mediniuose – 500, Siesartyje – 20, Radiðkyje–Kopûstëliuose –iki 300 kariø su 2 patrankomis, Kavarske – 200, Anykðèiuose – iki 300 ir Traupyje – 20 prieðo kariø366 . Rinktinës vadas karin. K. Ladyga tuojau susisiekë su Ukmergëje buvusiu vo- kieèiø saksø 18 savanoriø pulko vadu mjr. V. Zechau ir su juo sudarë bendrà rinkti- nës puolimo planà. Jo pagrindu geguþës 17 d. rinktinei ir buvo paskelbtas operatyvi- nis ásakymas Nr. 6367 . Ið jo matyti, jog rinktinës vadas karin. K. Ladyga nutarë pa- keisti puolimo kryptá ir visø pirma uþimti Kurklius ir teritorijà tarp Ðventosios ir Virintos upiø. Kyla klausimas, kodël nebuvo vykdomas vyriausiojo kariuomenës va- do gen. S. Þukausko ásakymas pulti prieðà á ðiauræ nuo Ukmergës, t. y. Raguvos ir Troðkûnø kryptimi? Tikëtina, jog gen. S. Þukauskas, skelbdamas minëtà ásakymà, nebuvo pakan- kamai ávertinæs susidariusiø aplinkybiø. Tarp Ukmergës rinktinës ir Dubingiø bei Giedraièiø apylinkëse iðsidësèiusiø lenkø kariuomenës daliniø buvo apie 60 kilomet- rø ploèio nesaugomas ruoþas. Apie lenkø pajëgø dydá bei jø planus rinktinës vado- vybei nieko nebuvo þinoma. Todël vargu ar buvo galima tikëtis jø paramos.

100 16 schema Bendra fronto padëtis 1919 m. geguþës 17 d. vakare 101 Ukmergës rinktinei puolant nurodyta Raguvos bei Troðkûnø kryptimi palei bol- ðevikø atramos punktus, deðiniajam jos sparnui galëjo iðkilti didelis pavojus. Tokiu atveju prieðui bûtø atsivërusi reali galimybë uþeiti á rinktinës uþnugará ir sukelti jai didelæ grësmæ. Norint to iðvengti, bûtø reikëjæ bare nuo Lyduokiø iki Kavarsko prieð bolðevikus palikti stiprià apsaugà ir tuo labai susilpninti ðiaurës kryptimi puolanèià likusià rinktinës dalá. Pagaliau net geriausio pasisekimo Troðkûnø rajone atveju nebû- tø sudarytos sàlygos juo pasinaudoti, neiðvijus bolðevikø ið sektoriaus tarp Ðventosios ir Virintos. Remdamasis gauta informacija apie prieðo jëgø dydá ir jø iðsidëstymà, vo- kieèiø saksø 18 savanoriø pulko vadas mjr. V. Zechau visiðkai pritarë rinktinës vado karin. K. Ladygos savarankiðkam sprendimui puolimo krypèiai pakeisti368 . Puolimui buvo sudarytos trys voros. Dešiniajai vorai vadovavo karin. K. La- dyga, o jo padëjëjas buvo saksø savanoriø 18 pulko karin. Ludovici. Vorà sudarë I pëst. pulko VI ir VII kuopos (vadai – karin. V. Ðaudzis ir karin. M. Rëklaitis), dvi vokieèiø saksø kuopos, ginkluotos 2 sunkiaisiais kulkosvaidþiais, IV baterijos bûrys (2 patrankos), vadovaujamas karin. M. Peèiulionio, du pionieriø bûriai ir 10 lietuviø raiteliø. Vidurinei vorai vadovavo vokieèiø saksø karin. Kriugeris. Jà sudarë daugiau- sia saksø savanoriø daliniai, ginkluoti 2 sunkiaisiais ir 2 lengvaisiais kulkosvaidþiais, artilerijos bûrys (2 patrankos) ir 2 minosvaidþiai. Á ðios voros sudëtá áëjo ir I pëst. pulko karin. Br. Bilmino vadovaujama VIII kuopa. Kairiajai vorai vadovavo mjr. V. Zechau. Jà sudarë I pëst. pulko I ir II kuopos (vadai – karin. P. Genys ir karin. A. Þemaitis), viena vokieèiø saksø kuopa, ginkluo- ta 3 sunkiaisiais ir 2 lengvaisiais kulkosvaidþiais, artilerijos bûrys (2 patrankos) ir du pionieriø bûriai. Be to, dar buvo sudaryta mjr. Riomerio vadovaujama pagalbinë vora, á kurià áëjo 10 lietuviø ir 6 vokieèiø saksø raiteliai, ginkluoti 1 sunkiuoju ir 2 lengvaisiais kulkosvaidþiais369 . Geguþës 17 d. vakare karin. K. Ladygos vadovaujama deðinioji vora susitelkë Lyduokiø dvare. Bolðevikai jos susigrupavimo nepastebëjo. Kità dienà auðtant vora, laikydamasi nepaprasto atsargumo, lëtai slinko Siesarties upës link, norëdama kiek galima giliau uþeiti á prieðo uþnugará. Persikëlimà per upæ komplikavo prie Valtûnø kaimo malûno buvæs siauras ir supuvæs tiltas. Pëstininkams su veþimais juo ðiaip taip pervaþiavus, patrankas turëjo pertempti patys kareiviai. Persikëlus per Siesar- ties upæ, vora iðvaikë Valtûnø kaime buvusius bolðevikus ir toliau puldama uþëmë Þemaitkiemá. Tik tada prie Ðventosios bei Siesarties upiø buvusiose pozicijose bolðe- vikai suþinojo apie deðiniosios voros pasirodymà jø uþnugaryje. Neturëdami þiniø apie jos dydá ir þygio kryptá, jie neþinojo kaip pasielgti, juo labiau, kad tuo paèiu metu pastebëjo ir vidurinës voros judëjimà ties Vidiðkëmis. Þemaitkiemyje deðinioji lietuviø vora buvo padalyta á dvi dalis. VI kuopa su 2 kulkosvaidþiais ir 10 raiteliø pasiøsta Alantos kryptimi. Puolami bolðevikai skubiai pasitraukë ið Valø, Kazliðkiø ir Balninkø. Likusioji voros dalis pasuko á ðiauræ, Ukmergës–Utenos plento link. Nuo Dejûnø kaimo pusës á þygiuojanèià vorà prieðas pradëjo smarkiai ðaudyti. Karin. K. Ladyga prieð minëtame kaime ásitvirtinusius bolðevikus pasiuntë karin. M. Rëklaièio vadovaujamà VII kuopà, remiamà artilerijos ugnimi. Taèiau ði kuopa, neatlaikiusi smarkaus prieðo atsiðaudymo, pakriko ir ëmë

102 trauktis. Tai pastebëjæs karin. K. Ladyga ásakë kuopai skubiai verþtis Ukmergës– Utenos plento link ir atkirsti prieðui atsitraukimo kelià. Bolðevikai jau buvo beprade- dà persekioti atsitraukianèià VII kuopà, taèiau, pastebëjæ, jog vora nieko nepaisyda- ma þygiuoja pirmyn, patys ëmë trauktis á ðiauræ. Tuo metu lietuviø vora, sparèiai þygiuodama á prieká, apie 9 val. perkirto plentà ties Buriais. Gelbëdamiesi bolðevikai, palikæ paplentëje nemaþai ginklø bei gurguolës, skubiai metësi nuo plento á ðiauræ. Ásitikinæ, jog deðinioji vora visame bare ásibrovusi á jø uþnugará, ir kitø lietuviø dali- niø spaudþiami ties Radiðkio dvaru bei Kavarsku, bolðevikai ëmë trauktis visu fron- tu Kurkliø kryptimi. Neatsisakydama sumanymo ir toliau atkirsti prieðui kelià atsi- traukti, deðinioji vora skubiai uþëmë aukðtumas á ðiauræ nuo Didþiakiemio kaimo. Gerai matydami prieðo pëstininkø, artilerijos ir kavalerijos traukimàsi pro Kurklius Anykðèiø ir Skiemoniø kryptimis, lietuviai apðaudë já smarkia ðautuvø, kulkosvai- dþiø ir artilerijos ugnimi. Bolðevikø kavalerija nuo artilerijos pabûklø ugnies metësi á visas puses. Palikæ suþeistus arklius, likusiais skubëjo iðsiveþti savuosius pabûklus. Viena jø patranka su arkliais áklimpo Virintos upës brastoje netoli Kurkliø370 . Ðiek tiek atsikvoðëjæ bolðevikai uþëmë pozicijas aukðtumose uþ Kurkliø mieste- lio ir bandë savàja ugnimi sustabdyti deðiniosios voros þygiavimà Virintos link. Ta- èiau sutelkus mûsø kulkosvaidþiø ir patrankø ugná á naujàjà prieðo pozicijà, bolðevi- kai liovësi ðaudæ. Apie 11 val. pastebëjæ ir kairiosios voros artëjimà prie Kurkliø, bolðevikai liovësi prieðinæsi ir pasitraukë toliau. Tada deðinioji vora perëjo Virintos upæ ir iðsiveþë ið jos áklimpusià bolðevikø paliktà patrankà. Tuo metu plentu nuo Ðventosios upës pusës á Didþiakiemá atvyko ir vidurinioji vora. Besitraukianèiam prieðui persekioti buvo suorganizuota grupë ið 10 raiteliø, apginkluota ið prieðo atimta patranka. Jai vadovavo karininkai K. Ladyga ir M. Pe- èiulionis. O iðvargusiai visai vorai buvo leista pailsëti371 . Atsitraukæ nuo Virintos upës, bolðevikai sustojo linijoje Janoniø dvaras– Makiliai–Pastorèiai. Gaudama tikslià vietos gyventojø informacijà apie bolðevikus, rinktinë ið patrankos apðaudë dar nespëjusá naujoje vietoje ásitvirtinti prieðà. Bolðe- vikai buvo priversti trauktis toliau. Kurá laikà jie uþsilaikë linijoje Ðaltiðkiai–Sirutiðkiai– Gyvatynë, taèiau, toliau apðaudomi, nesiprieðindami traukësi. Rinktinë pasiekë Mið- kiniðkiø vienkiemá. Gyventojai pasakojo, jog bolðevikai buvo labai iðvargæ ir ruoðësi pietauti, taèiau lietuviø artilerijos apðaudyti, iðvertë ið katilø pagamintà maistà ir alkani pasitraukë toliau. Traukdamiesi gyventojams skundësi, jog ðiose vietovëse negalima kovoti, nes vietiniai þmonës jø nepalaikà ir greit praneðà lietuviø dali- niams apie dislokacijos vietas, todël jie tuoj apðaudomi artilerijos ugnimi. Atëjus vakarui, rinktinë apðaudë Skiemonyse apsistojusá prieðà bei plentà Le- liûnø link. Po to rinktinë sugráþo á Didþiakiemá372 . Vidurinioji vora, vadovaujama vokieèiø saksø karin. Kriugerio, geguþës 18 d. auðtant jau buvo susitelkusi Vidiðkëse, ið kur sekë veiksmus prieðo, ásitvirtinusio uþ Ðventosios upës Siesarties–Mediniø–Radiðkio dvaro–Svirnø dvaro linijoje. Apie 6 val. voros raiteliai ties Ðventupio dvaru bandë persikelti per Ðventàjà (tiltas bolðevi- kø buvo sudegintas), taèiau prieðo kulkosvaidþiø ir artilerijos ugnimi buvo sustab- dyti. Sukoncentravus á Radiðkio dvarà atsakomàjà kulkosvaidþiø, artilerijos ir mi- nosvaidþiø ugná, vorai pasirinktoje vietoje ties Ðventupio dvaru visgi pavyko per upæ persikelti ir iðvystyti puolimà Kopûstëliø kaimo ir Radiðkio dvaro link. Apeina-

103 mi ið sparno, bolðevikai ilgiau prieðintis nebeástengë ir ëmë trauktis. Kartu dalis jø pajëgø nuo Ðalkavos dvaro bei Gedroniðkio kaimo pusës bandë þygiuojanèiai plentu Ukmergë–Utena vidurinei vorai uþeiti á uþnugará ir smogti netikëtà smûgá. Tuo me- tu I pëst. pulko ûkio kuopos vadas karin. L. Butkevièius, su grupe kareiviø ið Vidið- kiø vykdamas á pulkà vieðkeliu Anykðèiø link, privaþiavæs Svirnø dvarà, kitoje Ðven- tosios upës pusëje pastebëjo prieðo daliná, bandantá uþeiti vorai á uþpakalá, ir já ap- ðaudë. Plentu þygiavusi vidurinioji vora, iðgirdusi susiðaudymà ir supratusi Ðvento- sios pakrantëje esant bolðevikus, puolë juos ir paëmë á nelaisvæ. Po to vora tæsë þygá plentu, gaudydama atsilikusius nedidelius prieðo bûrius ir atimdama ið jø nemaþai ginklø bei gurguolës. Apie 12 val. vora pasiekë Didþiakiemio kaimà373 . Kairioji vora, vadovaujama mjr. V. Zechau, geguþës 17 d. atvyko á Taujënus, o po keleto valandø poilsio iðþygiavo Kavarsko link. Netoli miestelio bolðevikai vorà pastebëjo ir ið pietinio Kavarsko pakraðèio bei ið anapus Ðventosios smarkiai apðau- dë. Vora buvo priversta abipus vieðkelio uþimti pozicijas ir á Kavarskà ðaudyti ið visø rûðiø ginklø. Po kurio laiko prieðas atsiðaudyti ëmë silpniau ir pradëjo trauktis Anykð- èiø link. Kavarskas netrukus buvo uþimtas374 . Anykðèiø kryptimi besitraukiantys bolðevikai uþëmë pozicijas ant Bebrûnø kai- mo aukðtumø, o Kurkliø link pasukæ jø daliniai sustojo aukðtumose ties Kavarsku á rytus nuo Ðventosios. Kairiajai vorai ið miestelio leidþiantis prie Ðventosios, prieðas ið minëtø aukðtumø jà smarkiai apðaudë ðautuvø, kulkosvaidþiø ir artilerijos ugnimi. Vorai persikelti per Ðventàjà buvo sudaryta ugnies priedanga. Artilerijos pa- bûklai buvo pastatyti prie baþnyèios ðventoriaus, o kulkosvaidþiai – paèiame ðven- toriuje uþ mûrinës tvoros. II kuopos vadas karin. A. Þemaitis su vokieèiø kpt. Vin- kleriu pasileido Ðventosios pakrante ieðkoti tinkamos vietos ir reikiamø priemoniø persikelti per upæ. Buvo nutarta keltis per upæ uþ 250 m á pietus nuo vieðkelio Kavarskas–Kurkliai. Pasirodë, jog pasitraukdami bolðevikai visas valtis ir keltus bu- vo palikæ kitoje upës pusëje. Vienas vokieèiø kareivis perplaukë Ðventàjà ir atgabeno vienà valtá, o po to ja pasinaudojant buvo perplukdytos ir kitos. Prieð pradedant persikëlimà per upæ, prieðo pozicijos buvo smarkiai apðaudytos. Bolðevikø ugniai ëmus silpti, prasidëjo voros këlimasis á kità krantà su valtimis, ant arkliø, su gurguo- lëmis. Reikia paþymëti, jog persikëlimo per upæ metu bolðevikø artilerijos sviediniai gana taikliai krito á Ðventosios upës vandená, nors nuostoliø vorai nepadarë. Atski- roms voros dalims persikëlus á kità upës krantà ir apðaudþius prieðà jau ið upës rytinës pusës, bolðevikø ugnis greit nutilo. Persikëlimo metu daug veþimø áklimpo upës viduryje ir kareiviams teko gerokai papluðëti juos iðtempiant ið vandens á kran- tà (þr. 17 schemà). Persikëlus per Ðventàjà, kairioji vora þygiavo Kurkliø kryptimi. Karin. A. Þe- maitis su raitaisiais þvalgais buvo voros prieðakyje. Iðjojus ið Þvirblioniø kaimo, bu- vo pastebëta bolðevikø kuopa, þygiuojanti Jakûbavos dvaro link. Raiteliai uþ Þvir- blioniø kaimo trobesiø palikæ savo arklius, iðsiskleidë grandinën ir apðaudë prieðà. Bolðevikai ið pradþiø atsakë tuo paèiu. Taèiau, neþinodami kokios jëgos jiems pasto- jo kelià ir pastebëjæ Þvirblioniø link atþygiuojanèià vorà, karin. A. Þemaièiui suðu- kus pasiduoti pakluso ir metë ginklus. Nuo Þvirblioniø iki Kurkliø vora nebesutiko jokio bolðevikø pasiprieðinimo ir tik suiminëjo nuo plento besitraukianèius atskirus jø karius ar maþas grupeles.

104 17 schema Kurkliø kautynës 1919 m. geguþës 18 d. 105 Vora pasiekë Kurklius apie 11 val. Prie miestelio ji susitiko su karin. K. Lady- gos vadovaujama deðiniàja vora. Miestelio gyventojai iðvaduotojus sutiko su dideliu dþiaugsmu ir vaiðingai. Vokieèiai toliau Virintos upës nebeþygiavo. Kai kurios jø dalys, gaudydamos bolðevikø likuèius ir grobdamos turtà, nepasiekë net Didþiakiemio. Iki Virintos upës teatëjo vos vienas jø batalionas. Vokieèiams svarbiau buvo pasinaudoti grobiu negu iðnaudoti koviná pasisekimà. Pastebëjæ ið bolðevikø paimtà patrankà su arkliais, vokieèiai á jà ëmë reikðti savo pretenzijas. Juos palaikë ir kairiosios voros vadas mjr. V. Zechau375 . Tiktai karin. K. Ladygai ásikiðus ir paaiðkinus, jog patrankà ið bolðevikø atëmë lietuviai, ið kuriø ypaè pasiþymëjo VII kuopos virðila Juozas Kazlauskas bei eilinis Jurgis Malinauskas, smar- kia kulkosvaidþio ugnimi sutrikdæ prieðo pastangas jà iðsiveþti376 , ginèas buvo iðspræs- tas pastarøjø naudai. Karin. M. Peèiulionis ðià patrankà greit sutvarkë ir po valandos jà panaudojo prieð Skiemoniø link plentu atsitraukianèius bolðevikus. Karin. K. Lady- ga uþ vokieèiø saksø dalyvavimà kautynëse su bolðevikais mjr. V. Zechau pareiðkë padëkà. Vokieèiai, apie porà valandø pailsëjæ Didþiakiemyje, sugráþo á Ukmergæ377 . Likæ vieni, lietuviai prie Virintos uþëmë atramos punktus apsaugoti keliams, einantiems nuo Anykðèiø, Skiemoniø ir Alantos. Tik maþas dalinys toliau persekio- jo bolðevikus plentu Skiemoniø kryptimi378 . Karin. K. Ladyga, norëdamas palengvinti Panevëþio rinktinei uþimti ðá mies- tà, 1919 m. geguþës 19 d. nutarë pulti Anykðèius ir taip apsaugoti savo rinktinës kairájá sparnà nuo gresianèio pavojaus ið ðio miestelio pusës. Tuo paèiu metu karin. V. Ðaudzio vadovaujama kuopa turëjo uþimti Alantà ir uþ jos svarbiausiomis kryp- timis organizuoti atramos punktus. Karin. V. Skorupskis su savo grupe turëjo likti Didþiakiemio pozicijoje ir þvalgyti Skiemoniø apylinkes, o karin. A. Þemaièiui ása- kyta ginti pozicijas nuo galimo prieðo antpuolio Kurkliø apylinkëse. Ukmergës rink- tinës ðtabas buvo Didþiakiemyje379 . Rinktinës vadas karin. K. Ladyga, suformavæs vorà ið pusës kuopos pëstininkø, ginkluotø kulkosvaidþiais, 12 raiteliø ir karin. M. Peèiulionio iðplësto artilerijos bûrio (3 patrankø), geguþës 19 d. popietæ ið Kurkliø iðþygiavo vieðkeliu Anykðèiø link. Pri- siartinus prie miestelio, þvalgams pavyko nustatyti, jog bolðevikai buvo uþëmæ pozici- jas ant aukðtumø á rytus, pietus bei vakarus nuo Anykðèiø. Karin. M. Peèiulionis savo patrankas iðdëstë pamiðkëje prie vieðkelio Kurkliai–Anykðèiai. Pëstininkai þygiavo Anykðèiø kryptimi miðku, tarp vieðkelio Kurkliai–Anykðèiai bei Ðventosios upës. Kita jø grupë slinko aukðtuma á rytus nuo minëto vieðkelio. Pastebëjæ besiartinanèius lietuviø karius, bolðevikai visu frontu pradëjo smarkiai ðau- dyti. Tada karin. M. Peèiulionio artilerija pradëjo ðaudyti á ðiaurinëje miestelio daly- je buvusá tiltà per Ðventàjà, po to á patá miestelio centrà baþnyèios rajone, o vëliau perkëlë á pietinæ bei vakarinæ miestelio dalis. Apðaudant kapines, nutilo jose veikæ bolðevikø kulkosvaidþiai. Tuo pasinaudojæ lietuviø pëstininkai uþëmë kapines ir ver- þësi tolyn. Prieðo ugnis ëmë silpnëti ir pietinëje Anykðèiø pusëje. Artëjant vakarui, lietuviø pëstininkai, raiteliai ir raiti artileristai puolë Anykðèius ir juos uþëmë. Gy- ventojai dþiaugsmingai sutiko savuosius karius, o karin. M. Peèiulionis jiems lenkësi nuo arklio ir atsipraðinëjo, jog, to nenorëdamas, ið pabûklo pataikë á baþnyèios bokð- tà. Miestelio gyventojai vaiðino karius kuo tik galëdami.

106 Uþëmus Anykðèius, buvo pastatyta uþtvara tilto apsaugai prie kelio nuo Troð- kûnø pusës. Patrankos buvo iðstatytos uþ miestelio pusës kilometro atstumu Svëda- sø kryptimi380 . Karin. V. Ðaudzis su savo kuopa tà pat dienà uþëmë Alantà ir iðstatë uþtvaras Pakalniø kaimo bei Alantos dvaro kryptimi. Bolðevikai ásitvirtino á vakarus nuo Kaz- lø kaimo ir visà laikà apðaudë lietuvius. Karin. V. Skorupskio vora uþëmë Skiemoniø miestelá, kur rado daug bolðevikø palikto maisto bei arkliams paðaro. Rinktinës deðinëje buvæ lenkai irgi pasistûmëjo pirmyn ir apsistojo linijoje: Pavirinèiai–Ðvobiðkiai–Virintos eþ. Jie norëjo uþimti ir Alantà, taèiau joje radæ lietuviø karius savo sumanymo atsisakë381 . Rinktinës vadas karin. K. Ladyga, geguþës 20 d., dar neturëdamas þiniø apie Panevëþio rinktinës veiklà, nutarë atsiimti ið bolðevikø Andrioniðká. Suformavæs vorà, á kurià áëjo I pëst. kuopa su 2 kulkosvaidþiais ir karin. M. Peèiulionio vadovaujamas iðplëstas artilerijos bûrys bei grupë raiteliø, tà pat dienà iðvyko Andrioniðkio link. Be- þygiuojant buvo suþinota, jog bolðevikai apsistojæ 107 aukðtumoje, á ðiauræ nuo Pienio- niø kaimo ir á rytus nuo Vikoniø kaimo. Karin. P. Genio vadovaujama kuopa, remia- ma artilerijos, be atodairos puolë prieðà Vikoniø–Pienioniø kaimø linijoje. Po trumpo susiðaudymo bolðevikai ëmë trauktis Andrioniðkio link. Paaiðkëjo, jog tai buvo prieðo raiteliai su pëstininkais, kurie naktá planavo pulti Anykðèius ið pietvakariø pusës. Þy- giuodama pirmyn, vora temstant áþengë á miestelá. Á ðiauræ nuo Andrioniðkio prie upe- lio pastatytos patrankos apðaudë Ðimoniø–Vieðintø kelià, kuriuo traukësi bolðevikai. Saugumo sumetimais naktá patrankos buvo sugràþintos á Andrioniðká. Svarbesnëmis kryptimis á vakarus ir rytus nuo Andrioniðkio buvo iðstatytos sargybø uþtvaros382 . Geguþës 21 d. rytà Ukmergës rinktinës ðtabe buvo gauta þinia, jog Panevëþio rinktinë iðvadavo ið bolðevikø Panevëþio miestà. Karin. K. Ladyga, manydamas, jog Panevëþio rinktinë stums prieðà toliau á rytus, nutarë veikti savo bare Utenos kryp- timi ir perkelti artilerijà prie Utenos–Zarasø plento. Taèiau dar neiðvykus ið Andrio- niðkio suþinota, jog bolðevikai kasa apkasus ir stengiasi ásitvirtinti á pietus nuo Vie- ðintø palei Graðiø palivarkà ir Gyvatynës kaimà. Bolðevikai, manydami, jog lietuviai koncentruoja savo jëgas Izabelinos kaime ir ið ten ruoðiasi pulti Vieðintas, geguþës 21 d. tà kaimà apðaudë smarkia artilerijos ugnimi ir já padegë. Taèiau Izabelinoje tuo metu nebuvo nei vieno lietuvio kareivio. Prieð iðvykdama ið Andrioniðkio voros vadovybë nutarë minëtose vietose besi- tvirtinantiems bolðevikams suduoti dar vienà smûgá. Po smarkios artilerijos ugnies pëstininkai puolë prieðà ir ðis, neatlaikæs energingo spaudimo, paliko savo apkasus ir pasitraukë Vieðintø kryptimi. Mûsø pëstininkai, persekiodami bolðevikus, pasiekë Akmeniø dvarà. Karin. P. Gená su kulkosvaidþiais ginkluota I kuopa ir keletu raite- liø palikæ saugoti kelius nuo Vieðintø á Andrioniðká, karininkai K. Ladyga ir M. Pe- èiulionis su artilerija temstant gráþo á Anykðèius. Èia ðiek tiek pailsëjæ naktá pasiekë prie Utenos–Zarasø plento buvusá Miðkiniðkiø palivarkà, kur buvo apsistojæs karin. V. Skorupskio vadovaujamas I pëst. pulko batalionas383 . Geguþës 22 d. buvo nutarta pradëti puolimà Utenos kryptimi. Karin. V. Ðau- dzis su VI kuopa apie 3 val. pradëjæs þygá Pakalniø kaimo link sutiko atkaklø apka- suose ásitvirtinusiø bolðevikø pasiprieðinimà. Jø pëstininkus aktyviai rëmë artilerija. Tada viena kuopos dalis toliau puolë prieðà vieðkeliu, o kita ëmë supti já ið pietø pusës.

107 Pajutæ gresiantá pavojø bolðevikai pasitraukë, palikdami keletà ðautuvø su ðoviniais. Puldama bolðevikus, VI kuopa palaikë ryðá ir su lenkais, kurie verþësi á Ignapolio ir Noliðkiø dvarø rajonà. Nesutikusi didesnio pasiprieðinimo, kuopa uþëmë Pakal- nius, paëmusi á nelaisvæ apie 20 bolðevikø. Puldama toliau, ji uþëmë 212 aukðtumà. Èia lietuvius netikëtai pasitiko bolðevikø pëstininkø batalionas ir jø kavalerijos eskad- ronas, kuris ëmë supti kuopos deðinájá sparnà. Kuopai sunku buvo atsilaikyti prieð didesnes prieðo pajëgas ir ji buvo priversta trauktis. Teko patirti ir nesëkmiø – buvo suþeistas pats kuopos vadas karin. V. Ðaudzis. Bûdamas suþeistas, jis kurá laikà ir toliau vadovavo kuopai, tvarkingai jà iðvesdamas ið apsupties iki Pakalniø kaimo. Taèiau bolðevikai kuopà persekiojo toliau. Kautynëse þuvo bûrininkai Vincas Bruz- bartas, Kazys Raèkauskas ir skyrininkas Kazys Radzevièius. Atsitraukus ir uþëmus pozicijà prie Miðkiniø kaimo, vadovavimà kuopai perëmë karin. Juozas Plenta. Lenkai taip pat neatlaikë bolðevikø puolimo ir buvo priversti gráþti á ankstyves- nes pozicijas – Ðovelius. Bijodama apsupimo ið deðiniojo sparno, kuopa, netekusi santarvininko, atsitraukë iki Minduèiø, kur uþëmë pozicijà á ðiaurës vakarus nuo eþero. Bolðevikai toliau kuopos nebepersekiojo384 . Tà paèià geguþës 22 d. apie 16 val. Leliûnø link pradëjo þygá karin. K. Ladygos vadovaujama vora. Po trumpo susirëmimo bolðevikai buvo priversti palikti Klevë- nø, Buivydø ir Diktarø kaimus. Manydamas, jog prieðas toliau trauksis platesniu frontu, karin. K. Ladyga, pasiëmæs su savimi keletà kulkosvaidininkø su 2 kulkos- vaidþiais ir bûrelá raiteliø, veþimais ëmë skubiai vytis ið Diktarø kaimo besitraukian- èius bolðevikus. Juos besivejant, ið ðiaurës vakarø pusëje prie Smulkio kaimo buvusiø apkasø á lietuvius buvo netikëtai pradëta ðaudyti ið ðautuvø ir kulkosvaidþiø, ir jie suskubo gelbëtis. Jau buvo tamsu, ir lietuviai paplentës grioviais sugebëjo iððliauþti ið pavojingos zonos. Visgi 8 kareiviai buvo suþeisti ir paðauta didesnë dalis arkliø. Ankstyvà geguþës 23 d. rytà prie Diktarø kaimo netikëtai pasirodë prieðo ðar- vuotas automobilis. Mûsiðkiø bandymai já sustabdyti kulkosvaidþiø bei ðautuvø ugni- mi buvo nesëkmingi. Tuo metu patrankos keitë pozicijas ir ðarvuoèio apðaudyti nega- lëjo. Karin. K. Ladyga ásakë nutraukti ðarvuoèio apðaudymà ir per balas bëgti á pietus nuo Diktarø. Plentu trauktis nebuvo galima, nes, ðarvuoèiui vejantis, bûtø patirta daug aukø. Bëgant ið Diktarø, nespëta net su savimi pasiimti suþeistø kariø. Mûsø artilerija, likusi be priedangos, ðarvuoèiui artëjant turëjo apleisti pozicijas prie Klevënø. Apsi- stojusi ties Miðkiniðkiais, nusitaikë á Utenos–Zarasø plentà ir laukë ðarvuoèio pasiro- dant. Taèiau ðis, apðaudomas nuo Buivydø pusës, ties Klevënais sustojo ir gráþo atgal. Puolimas visame Ukmergës bare buvo sustabdytas. Suþinota, jog geguþës 22 d. aktyviø susirëmimø su bolðevikais metu Anykðèiø apylinkëse buvo suþeistas II kuopos vadas karin. A. Þemaitis. Tuo metu Andrioniðkio rajone karin. P. Genys su I kuopa toliau vykdë sustiprintà þvalgybà, visà laikà bûdamas artimame sàlytyje su bolševikais. Laikinai aprimus kovoms, bolðevikai uþëmë pozicijas linijoje: Pakalniai–Rubikiø eþ.–Debeikiai, o Ukmergës rinktinë – Alanta–Skiemonys–Anykðèiai linijoje385 .

K o v o s d ë l P a n e v ë þ i o. Vykdydama vyriausiojo kariuomenës vado gen. S. Þukausko 1919 m. geguþës 14 d. ásakymà Nr. 2, Panevëþio rinktinë po trijø dienø susikoncentravo Ramygalos ir Krekenavos rajonuose, o jos ðtabas – Mikalið- kio dvare (3 kilometrai á pietus nuo Ramygalos). Rinktinëje buvo Panevëþio atskira- sis batalionas (ðeðios kuopos ir raitøjø þvalgø komanda), II pëst. pulko III batalionas 108 (trys kuopos), kuriam vadovavo karin. J. Motiejûnas-Valevièius ir I baterija (4 patran- kos), karin. V. Geigos vadovaujama. Ðiaurës Lietuvoje puolimà rëmë karin. A. Stapu- lionio vadovaujamas Joniðkëlio partizanø batalionas, o Ðeduvos–Panevëþio geleþin- kelio linijà dengë vokieèiø saksø batalionas, kuris taèiau puolime nedalyvavo. Bolðevikø pajëgas sudarë 14 ir 15 ðauliø pëstininkø pulkai ir 6 latviø komunistø pulkas. Bolðevikai buvo uþëmæ linijà Raguva–Jotainiai–Barklainiai–Ëriðkës–Upytë386 . Geguþës 17 d. 18 val. á ðtabà Mikaliðkio dvare buvo suðaukti vorø ir baterijos vadai, kuriems buvo iðaiðkintas rytdienos veikimo planas ir paskelbtas faktiðkai vadovaujan- èio karinëms operacijoms Panevëþio rinktinës instruktoriaus plk. M. Katchë pareng- tas ásakymas Nr. 1* . Juo remiantis, Panevëþio rinktinë buvo suskirstyta á tris voras: 1. Deðinioji vora (vadas – karin. J. Vidugiris), kurià sudarë Panevëþio atskirojo bataliono III ir V kuopos, ginkluotos 4 kulkosvaidþiais, I baterijos 3 patrankos ir 10 raitøjø þvalgø, turëjo iki geguþës 18 d. 2 val. nakties uþimti Belazariðkiø dvarà ir Naujasodës rajonà, o po valandos pulti Jotainius. Juos uþëmusi, turëjo vykti Katinø kaimo link ir, nugalëjusi prieðà, ðá kaimà uþimti. 2. Vidurinioji vora (vadas – karin. J. Motiejûnas-Valevièius), á kurios sudëtá áëjo II pëst. pulko 2,5 kuopos, ginkluotos 3 kulkosvaidþiais, I baterijos viena patran- ka ir 10 raitøjø þvalgø, turëjo iki geguþës 18 d. 2 val. 30 min. netikëtai uþimti Rimaiðiø– Papiðkiø rajonà, o 4 val. pulti ir uþimti Uþkalniø kaimà ir pietinius Barklainius. 3. Kairioji vora (vadas – karin. J. Nastopka), kurià sudarë Panevëþio atskirojo bataliono I ir IV kuopos, ginkluotos 4 kulkosvaidþiais, ir 10 raitøjø þvalgø, turëjo iki geguþës 18 d. 2 val. nakties netikëtai uþimti Uþliauðiø kaimà ir pietiná Levaniðkiø dvarà, o 3 val. 30 min. pulti ir uþimti Ëriðkiø ir Rajûnø kaimus. 4. Bendrasis rezervas (vadas – karin. J. Reikala), á kurá áëjo Panevëþio atskirojo bataliono II ir VI kuopos, mokomoji kuopa, II pëst. pulko pusë kuopos, ginkluotos 4 kulkosvaidþiais ir 20 raitøjø þvalgø, iki geguþës 18 d. turëjo bûti: 2 val. – Ramygalo- je, o 4 val. – vykti á ðiauræ Ramygalos–Panevëþio vieðkeliu. Iki geguþës 18 d. 12 val. turëjo bûti uþimta linija: Katinai–pietiniai Barklainiai– Ëriðkës–Rajûnai. Visose vorose turëjo bûti rezervai savo sparnams apsaugoti, reikalauta vykdyti þval- gybà ir palaikyti ryðius tarp savæs bei su rinktinës ðtabu. Þvalgyba Vadokliø–Genetiniø– Raguvos kryptimi turëjo bûti vykdoma rinktinës ðtabo nurodymais. Pirmuosius terminuo- tus praneðimus rinktinës ðtabui reikëjo atsiøsti uþëmus iðeities ribà, o antruosius – 12 val. Maisto ir ðaudmenø sandëlis buvo Truskavoje, perriðimo punktas – Ramyga- loje. Suþeistieji veþimais turëjo bûti veþami á Këdainius, o ið ten traukiniu á Kaunà. Signalai: baltos raketos – „èia mûsø“, raudonos – „mes einame pirmyn“ arba „per- kelti ugná“, žalios – „reikalinga pagalba“. Pavaduotojai – karin. J. Variakojis ir ka- rin. J. Reikala. Ðá ásakymà pasiraðë plk. M. Katchë387 . Vos paskelbus ðá ásakymà ið vokieèiø saksø 18 pulko I bataliono vado kpt. Spran- gerio buvo gautas praneðimas, jog deðiniajame Panevëþio rinktinës sparne jo bata- lionas geguþës 19 d. 3 val. puls Raguvoje buvusius bolðevikus. Kpt. Sprangeris praðë supaþindinti já su planuojamais lietuviø kariniais veiksmais ir priskirti jo batalionui

* Karin. M. Katchë Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo rusø kariuomenëje, kur buvo ágijæs didelá kariná patyrimà. Tuo metu jis dar nemokëjo lietuviø kalbos, todël sutiko bûti tik Panevëþio atskirojo bataliono instruktoriumi ir planuoti karines operacijas bei vadovauti joms – V. L. 109 apie 30 lietuviø kavaleristø, apie 50–100 pëstininkø, kurie geguþës 18 d. turëjo at- vykti á Alunèio dvarà388 . Ði þinia Panevëþio rinktinës vadovybæ ðiek tiek nuramino. Kpt. Sprangeriui buvo praneðtas Panevëþio rinktinës veikimo planas ir papraðyta pagreitinti Ragu- vos puolimà. Taèiau kpt. Sprangeris to padaryti negalëjo, nes jam reikëjo atlikti toli- mà þygá ið Bukoniø rajono. Panevëþio rinktinë suplanuotos karinës operacijos atidë- ti geguþës 19 dienai irgi nebegalëjo (þr.18 schemà).

18 schema Panevëþio rinktinës jëgø sutelkimas 1919 m. geguþës 18 d. 110 Puolimas buvo pradëtas 1919 m. geguþës 18 d. auðtant. Rinktinës vadas ir ðtabas ið Mikaliðkiø dvaro persikëlë á Ramygalà. Deðiniosios voros vadas karin. J. Vidugiris, auðtant pasiuntæs vienà kuopà Naujasodës miðko pakraðèiu pulti Jotai- nius ið rytø pusës, su likusiomis dalimis þygiavo vieðkeliu to kaimo link. Prieð pradë- dama puolimà artilerija á prieðo pusæ paleido keletà artilerijos sviediniø. Po to, prisi- dengus kulkosvaidþiø ugnimi, voros daliniai energingai puolë Jotainius. Bolðevikai, netvarkingai atsiðaudydami, skubiai pasitraukë. Jotainiai, o netrukus ir Griniûnai, buvo uþimti. Nesutikusi atkaklesnio prieðo pasiprieðinimo, vora apie 12 val. uþëmë ir Katinø kaimà389 . Karin. J. Motiejûno-Valevièiaus vadovaujama vidurinioji vora geguþës 18 d. 3 val. pradëjo þygá Uþkalniø kaimo link. Netoli Ëriðkëliø pastebëjus prieðà ta kryp- timi buvo pasiøstas karin. E. Noreika su bûriu pëstininkø, ginkluotø vienu kulkos- vaidþiu. Pasirodë, jog, norint uþimti Ëriðkëlius, reikëjo pirma iðstumti bolðevikus ið Uþkalniø kaimo. Prieðui menkai ginantis ið pradþiø buvo uþimti Uþkalniai, o po to ir Ëriðkëliai. Puolimo metu buvo iðsiaiðkinta, jog bolðevikai buvo ásitvirtinæ Barklai- niuose, ið kuriø nemanë trauktis. Tada viduriniosios voros viena kuopa puolë prieðà ið rytø nuo Pumpliø kaimo, kita ið pietø pusës, o karin. E Noreika su savo bûriu dengë kairájá voros sparnà ir þygiavo Barklainiø link pamiðke ið vakarø pusës. Nors bolðevikai ið pradþiø ir smarkiai atsiðaudë ðautuvø ir kulkosvaidþiø ugnimi, taèiau, apðaudyti artilerija ir supami ið trijø pusiø, buvo priversti pasitraukti. Barklainiai buvo uþimti390 . Karin. J. Nastopka su kairiàja vora gautàjá uþdaviná taip pat pradëjo vykdyti geguþës 18 d. 3 val. Jo paties vadovaujama IV kuopa nuo Uþliauðiø kaimo puolë Ëriðkes ið ðiaurës vakarø pusës. Po trumpo atsiðaudymo bolðevikai Ëriðkes apleido. Uþëmusi ðià vietovæ, kuopa ið pietø pusës puolë Radikoniø dvarà, kuris po trumpos kovos taip pat buvo paimtas. Karin. V. Snarskio vadovaujama I kuopa nuo Uþliau- ðiø kaimo puolë Rajûnø kaimà. Taèiau èia ji sutiko stiprø, artilerijos ugnies remiamà bolðevikø pasiprieðinimà, perëjusá á prieðpuolá. Paëmæ iniciatyvà, bolðevikai nuo Ra- jûnø puolë Radikoniø dvarà ir Ëriðkiø kaimà. IV kuopa taip pat neatlaikë prieðo puolimo. Traukiantis nuo Radikoniø dvaro, þuvo ðios kuopos vadas karin. Jonas Nastopka, kuris, kaip minëjome, vadovavo ir kairiajai vorai391 . Netekusi vado, IV kuopa pakriko ir ið Ëriðkiø pasitraukë á Uþliauðiø kaimà. Pakrikusiai vorai ëmë va- dovauti II kuopos vadas karin. J. Jurënas, kuris sujungtomis ið rezervo II ir VI kuo- pomis tà paèià dienà vël puolë bolðevikus ir susigràþino Ëriðkiø kaimà bei Radikoniø dvarà392 . Po to vadovavimà kairiajai vorai perëmë karin. J. Reikala. Apskritai imant, geguþës 18 d. puolimas pasisekë. Buvo paimta nemaþa be- laisviø, atimta kulkosvaidþiø, ðautuvø, arkliø ir kt. turto. Bolðevikai buvo nustumti á linijà: Kabeliai–Oksai–Ðilaièiai–Dubuliø dv.–Rajûnai–Tarnagala. Mûsø kariuome- në laikë linijà: Katinai–Midþiûnai–Pumpliai–Barklainiai (piet.)–Uþkalniai–Ëriðkës– Radikoniø dv.–Levaniðkiø dv.393 (þr. 19 schemà). Panevëþio rinktinës vadovybë nutarë geguþës 19 d. auðtant tæsti puolimà, pa- skelbdama ásakymà Nr. 2. Deðinioji vora 3 val. turëjo pulti prieðà iðilgai kelio Katinai– Pajuodþiai ir 12 val. uþimti Pajuodþiø kaimà. Viduriniajai vorai ásakyta tuo paèiu metu pulti iðilgai kelio Barklainiai–Ðilagalio k. ir 12 val. uþimti Ðilagalá. Kairioji vora, sustiprinta viena pëstininkø kuopa, 5 val. 30 min. turëjo pulti Dubuliø dvarà bei

111 Rajûnus ir iki 12 val. uþimti ðias vietoves. Bendrasis rezervas (karin. J. Reikala) 6 val. turëjo apsistoti prie pietiniø Barklainiø. Rinktinës ðtabui iki geguþës 19 d. 4 val. rei- këjo bûti Ramygaloje, o po to vykti á ðiauræ keliu Ramygala–Panevëþys394 . Geguþës 19 d. 5 val. 30 min. rinktinës ðtabas gavo kairiosios voros praneðimà, jog Dubuliø dvaras, Mikaliðkiø ir Rajûnø kaimai uþimti. Kitos voros ðiek tiek vëlavo, bet 10 val. visos rinktinës dalys buvo Kabeliø–Oksø–Ðilaièiø–Upytës linijoje, bolðevi- kai kulkosvaidþiø ir artilerijos ugnies priedangoje skubotai traukësi Panevëþio link395 .

19 schema Panevëþio rinktinës padëtis 1919 m. geguþës 18 d. vakare 112 Panevëþio rinktinei nemaþai padëjo ir mûsø lakûnai, intensyviai bombarduodami Panevëþio–Kupiðkio geleþinkelio linijà, bei Joniðkëlio partizanø bataliono þvalgai, bolðevikø uþnugaryje nupjaustæ telefono ir telegrafo laidus ir tuo sutrikdæ jø ryðius. Bolðevikams traukiantis visu frontu, Panevëþio rinktinës vadas plk. M. Katchë geguþës 19 d. 12 val. visoms voroms ásakë uþbaigti pradëtà darbà – paimti Panevë- þio miestà. Deðinioji vora, puldama per Tautkûnus–Pakalniðkius á Karðinaukà ir toliau á ðiauræ, turëjo atkirsti kelius, einanèius ið Panevëþio á rytus. Viduriniajai vorai ásakyta per Ðilagalá, Pabalius atakuoti Panevëþá ið pietø pusës. Kairioji vora, þygiuo- dama per Zubiðkius, Molainius, turëjo atakuoti miestà ið pietvakariø pusës. Bendra- jam rezervui ásakyta per Kuèiø kaimà nuvykti á Oksus ir ten laukti tolesniø nurody- mø. Visa artilerija turëjo apðaudyti kelius, einanèius ið Panevëþio á rytus. Rinktinës ðtabas – prie kelio Joskildai–Šilagalis396 (þr. 20 schemà).

20 schema Panevëþio puolimas 1919 m. geguþës 19 d. 113 Paskelbus ðá ásakymà, rinktinës vadovybæ pasiekë þinia, jog vokieèiø saksø kpt. Sprangerio vadovaujama miðri lietuviø–vokieèiø rinktinë geguþës 19 d. 2 val. 15 min. uþëmë Raguvà ir ið ten pasiuntë þvalgybà Levaniðkio–Traupio kryptimi, palikdama platø (apie 40–45 kilometrø ploèio) atvirà deðinájá Panevëþio rinktinës sparnà, ke- liantá grësmæ lietuviø kariuomenës saugumui. Neatsiþvelgiant á tai, puolimas buvo tæsiamas. Deðinioji vora netrukus uþëmë Pajuodþius ir per miðkus þygiavo Karði- naukos link. Dël minëto atviro deðiniojo sparno artilerija buvo palikta Pajuodþiuose. Vidurinioji vora uþëmë Ðilagalio kaimà, o kairioji – Zubiðkiø ir Vaiðvilèiø kaimus. Bolðevikai skubiai bëgo ið Panevëþio, persekiojami smarkios mûsø artilerijos ugnies. Panevëþio rinktinës dalys geguþës 19 d. apie 17 val. uþëmë miestà. Bolðevikai pasi- traukë Subaèiaus link397 . Ðioje karinëje operacijoje daug padëjo mûsø aviacijos eskadrilë, kuri bombar- davo ir kulkosvaidþiø ugnimi apðaudë bolðevikus Panevëþyje ir geleþinkelio ruoþe Panevëþys–Kupiðkis geguþës 18 d. 7, o geguþës 19 d. – 5 kartus, savo jëga demora- lizuodama prieðà ir keldama panikà jo eilëse398 . Aktyviai veikë ir vietos partizanai. Be minëto prieðo ryðiø priemoniø gadini- mo, jie, traukiantis bolðevikams ið Panevëþio, uþ 7 kilometrø nuo miesto iðardë gele- þinkelá. Bolðevikai, á paskutinájá traukiná susikrovæ daug ið vietos gyventojø prisiplëð- to maisto ir kitokio turto, taip pat ryðiø priemoniø, ðaudmenø bei suimtø lietuviø, mûsø karo lëktuvø intensyviai persekiojami, didele sparta skubëjo á rytus. Nepaste- bëjæ iðardyto geleþinkelio, nuvirto nuo bëgiø ir liko mûsø pusëje. Atskubëjæ Panevë- þio rinktinës daliniai apsupo suduþusá traukiná ir suþeistiesiems, kuriø kartu su uþ- muðtaisiais buvo apie 250 þmoniø, suteikë reikiamà pagalbà399 . Bolðevikai nuo Subaèiaus pusës keletà kartø mëgino kitais traukiniais priva- þiuoti ir evakuoti suduþusio traukinio turtà, bet mûsø karo lëktuvai ir pëstininkai visas jø pastangas likvidavo400 . Lietuviams pavyko išvežti iš sudužusio traukinio apie 200 veþimø brangaus turto401 . Nors Panevëþio rinktinës kariuomenë po keliø dienø þygio ir dviejø dienø mû- ðio buvo labai iðvargusi, bet, turëdama maþai nuostoliø, o daug grobio, buvo gerai nusiteikusi. Vietiniai gyventojai karius sutiko labai nuoðirdþiai, dþiaugësi sulaukæ geresnio gyvenimo. Uþëmus Panevëþá, rinktinës ðtabas persikëlë á já ir 1919 m. geguþës 20 d. 4 val. paskelbë ásakymà Nr. 4 pergalei átvirtinti. Rinktinës kariuomenë buvo suskirstyta saugoti dviejø barø. Deðiniajam barui – Liûdynës dv.–Pakalniai–Kurganavos dv.– Karðinauka saugoti buvo paskirtos II pëst. pulko trys kuopos su 3 kulkosvaidþiais ir 3 raiti þvalgai. Vadu buvo paskirtas karin. J. Motiejûnas-Valevièius. Ðios pajëgos turëjo 11 val. susirinkti Velþio kaime. Kairiajam barui – Karðinauka–Katininë–Bernotai–Piniava saugoti paskirtos Panevëþio atskirojo bataliono trys kuopos su 6 kulkosvaidþiais ir 15 raitø þvalgø bûrys. Vadu paskirtas karin. J. Vidugiris. Bendràjá karin. J. Reikalos vadovaujamà rezervà sudarë Panevëþio atskirojo bataliono trys kuopos, mokomoji kuopa, 10 kulkosvaidþiø, 15 raitøjø þvalgø ir vie- na baterija (4 patrankos). Ðios pajëgos turëjo iki 12 val. susitelkti Panevëþio kareivi- nëse, o artilerija – Panevëþio Skaistkalnio priemiestyje402 . Tà pat dienà ðtabe buvo gautas vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko Lie-

114 tuvos kariuomenei slaptas ásakymas Nr. 3. Jame Panevëþio rinktinës vadui ásakyta ne- delsiant ásitvirtinti Panevëþyje ir, bolðevikø puolimo atveju, juos sulaikyti. Nurodyta nuo Panevëþio rytø kryptimi pasiøsti þvalgus bei partizanus iki pat sàlyèio su prieðu, o taip pat palaikyti tamprø ryðá su á ðiauræ ir á pietus nuo Panevëþio veikusiomis kariuomenës dalimis. Gen. S. Þukauskas Panevëþio rinktinei sustiprinti paþadëjo geguþës 22 d. at- siøsti geleþinkeliu II pëst. pulko II batalionà ir kartu praneðë, jog vokieèiø kariuomenës Ðiauliø brigados dalims ásakyta persikelti á Panevëþio–Pasvalio linijà403 . Tuo metu Panevëþio rinktinës padëtis buvo nelengva. Þuvus karin. J. Nastop- kai, o ties Pajuodþiais bolðevikams sunkiai suþeidus karin. L. Þukauskà bei keletui jø susirgus, labai stigo karininkø, visø pirma kuopø vadø. Be to, kariuomenës dalims stigo ðoviniø ðautuvams, sviediniø artilerijai ir ypaè þemëlapiø. Be to, pasitraukusie- ji bolðevikai per Lëvens upæ ties Piniava ir Pakalniðkiais buvo sudeginæ tiltus404 . Vos spëjus geguþës 20 d. iki pietø karin. J. Motiejûno-Valevièiaus ir karin. J. Vidugirio vadovaujamiems daliniams uþimti aukðèiau nurodytus barus ir juose ið- dëstyti uþtvaras, 14 val. bolðevikø karinës pajëgos kairiajame sparne mëgino nu- stumti lietuvius nuo Lëvens, o deðiniajame – uþimti Velþio kaimà. Taèiau ðie puoli- mai buvo atremti ir bolðevikai nuvyti Paistrio ir Karsakiðkio link405 . Geguþës 21 d. Panevëþio rinktinë dþiaugsmingai priëmë vyr. kariuomenës va- do gen. S. Þukausko pasveikinimà dël Panevëþio miesto paëmimo406 . Kariuomenë nuo 1919 m. geguþës 1 d. visà laikà buvo ar þygiuose, ar mûðiuose, todël rinktinës vadovybë nutarë jai skirti vienos dienos poilsá ir apsiriboti vien prieðo jëgø ir veiks- mø þvalgyba bei suduþusio traukinio turto kraustymu. Taèiau ir tà dienà kariams pailsëti nepavyko. Apie 12 val. bolðevikai geleþinke- liu priveþë naujø kariuomenës daliø, kurios, visu pajëgumu smogdamos, privertë rink- tinës deðiniojo baro pajëgas pasitraukti á Velþio–Vaivadëliø linijà. Bolðevikai uþëmë Liûdynës dvarà ir Pakalniø kaimà, kuriuos nuo 60-jo latviø bolðevikø pulko gynë ka- rin. A. Butkevièiaus vadovaujama II pëst. pulko III bataliono VII kuopa. Negalëdama atsilaikyti prieð gausias prieðo pajëgas, kuopa, atkakliai besigindama, pasitraukë á Ne- vëþio pozicijas. Kovø metu ji neteko keleto savanoriø, nemaþa buvo suþeista. Paskatintas sëkmës, 60 latviø bolðevikø pulkas puolë prie Velþio kaimo kairia- jame Nevëþio krante uþëmusias pozicijas VIII ir IX kuopas. Atkaklus mûðis tæsësi iki vëlyvo vakaro. Visgi naktá mûsø kuopos buvo priverstos pasitraukti. Bolðevikai smar- kiai atakavo ir kairájá, karin. J. Vidugirio vadovaujamà, apsaugos barà. Mûsiðkiams teko pasitraukti á Molainiø–Naujasodës linijà. Rezervas, karin. J. Reikalos vadovau- jamas, persikëlë á Ðilagalio kaimà407 (þr. 21 schemà). Panevëþio rinktinës ðtabas persikëlë á Ðilagalá. Èia geguþës 22 d. 8 val. Panevë- þio rinktinei buvo paskelbtas ásakymas Nr. 4. Visø daliniø vadams ásakyta imtis prie- moniø tvarkai palaikyti, kariø nuotaikai pakelti bei prieðui nuo Panevëþio miesto nublokðti. I baterija (4 patrankos), uþëmusi pozicijà vakariniame Panevëþio miesto pakraðtyje, turëjo 12 val. pradëti ðaudyti á Karûþiðkiø kaimà, palaipsniui perkelti jà á pietus ir ilgesniam laikui sutelkti á Velþio–Liûdynës dvaro rajonà. Po pusvalandþio vël perkelti jà á Karûþiðkius ir palaipsniui toliau á ðiauræ. Karin. J. Reikalos vadovaujamas bendras rezervas (Panevëþio atskirojo bata- liono V ir VI kuopos, mokomoji kuopa ir II pëst. pulko VIII kuopa su 6 kulkosvai- dþiais) turëjo 12 val. slapta atvykti á Pajuodþiø rajonà. 12 val. 30 min. ásakyta ryþtin-

115 gai pulti Dembuvkà–Liûdynës dvarà iki Pakalniø–Karûþiðkiø linijos. Visoms kitoms rinktinës dalims, prasidëjus kautynëms, visu frontu pereiti á puolimà. Rinktinës ðta- bas ið Ðilagalio persikëlë á Molainius408 . Taèiau ðie rinktinës vadovybës planai nebuvo realizuoti. Visø pirma ásakymo nesugebëjo ávykdyti I baterijos vadas karin. V. Geiga. Dël kai kuriø kariniø daliø vadø bei kariø menkos patirties apie 12 val., kai prieðo puolimas ëmë silpnëti ir jø

21 schema Panevëþio gynimas 1919 m. geguþës 21–22 d. 116 aktyvumas blëso, mûsø dalys uþuot pasinaudojusios palankiai besiklostanèia padëti- mi, ið Velþio–Vaivadëliø linijos pasitraukë á Lepðiø–Molainiø–Naujasodës linijà. Nei- giamai atsiliepë ir didelis kariuomenës nuovargis. Dël visø ðiø aplinkybiø ásakyme nurodytu laiku pereiti á kontratakà galimybiø nebuvo. Ji buvo atidëta geguþës 23 d. ir imta stiprintis minëtoje Lepðiø–Molainiø–Naujasodës linijoje409 . Panevëþio miestas buvo lyg ir neutralus – á já atvykdavo tai lietuviø, tai bolðe- vikø þvalgai. Tomis dienomis ðiaurinëse Lietuvos vietovëse labai suaktyvino savo veiklà Joniðkëlio atskirasis partizanø batalionas. Geguþës 22 d. bolðevikams ið pa- trankø apðaudþius ir sudeginus Paberþiø kaimà, ðio bataliono I kuopa suintensyvi- no puolimà Toliûnø–Puðaloto fronte, paimdama keletà ðautuvø ir du telefono apa- ratus. Kità dienà prieðas didelëmis pajëgomis puolë Saloèius ir privertë pasitraukti ten buvusá II kuopos bûrá. Bolðevikai persikëlë per Mûðos upæ su 6 patrankomis, apðaudë ir sudegino Kiemënø kaimà (36 kiemus). Taèiau tolesná bolðevikø verþimàsi partizanø batalionui pavyko sulaikyti. Tà pat dienà I kuopa uþpuolë Toliûnus. Kele- tas bolðevikø þuvo, o 5 buvo paimti nelaisvën. II kuopa tuo paèiu metu uþëmë Ðimo- nis ir Saloèius. Ið bolðevikø buvo atimti 4 kulkosvaidþiai, o 3 raudonarmieèiai pateko nelaisvën. Geguþës 24 d. bataliono þvalgai, pasiøsti á bolðevikø uþnugará, nupjaustë telefono laidus Pasvalio–Vabalninko–Daujënø–Krinèino linijoje, iðsiaiðkino prieðo pajëgø dydá Girsûdø apylinkëje ir uþpuolë já ið Þadeikiø miðko. Pagal sutartà signalà bataliono II kuopa, veikdama drauge su vokieèiais, puolë bolðevikus nuo Pasvalio pusës. Ðie, manydami, jog esà supami ið visø pusiø, paniðkai pabëgo ið Pasvalio. Tuo metu I kuopa uþëmë Pumpënus. Geguþës 25 d. partizanø jëgomis buvo uþimtas Krinèinas ir Daujënai410 . Bolðevikams buvo nesuprantami lietuviø kariuomenës veiksmai. Jie manë, jog mûsø vadovybë perdislokuoja karinius dalinius, norëdama bolðevikus apsupti ir su- naikinti. Ypaè daug nerimo jiems këlë Panevëþio rinktinës rezervas Pajuodþiuose. Todël geguþës naktá ið 22 á 23 d. VI latviø bolðevikø pulkas (600–800 raudonarmie- èiø) pasitraukë nuo Panevëþio ir artimesniø apylinkiø Subaèiaus kryptimi. Geguþës 24 d. ið Kauno á Panevëþá atvyko II pëst. pulko vadas plk. V. Grigaliûnas- Glovackis su likusiomis pulko dalimis. Plk. M. Katchei iðvykus atostogø, plk. V. Gri- galiûnas-Glovackis, kaip vyresnysis ir didesnës dalies vadas, vyr. kariuomenës va- do gen. S. Þukausko ásakymu laikinai buvo paskirtas Panevëþio rinktinës vadu. Karin. J. Variakojis liko Panevëþio atskirojo bataliono vadu411 . 1919 m. geguþës mën. ávykdytos sëkmingos Kurkliø–Panevëþio karinës opera- cijos atskleidë naujà reikðmingà nepriklausomybës kovø istorijos lapà. Nuo atskirø uþpuolimø, partizaninio pobûdþio veiksmø buvo pereita prie planingø, numaèiusiø iðvaduoti visà kraðtà, kariniø operacijø. Mûsø kariuomenë, veikdama Ukmergës– Daugpilio ir Këdainiø–Panevëþio–Subaèiaus kryptimis ið bolðevikø iðvadavo nema- þà Lietuvos teritorijos dalá. Nors Ukmergës ir Panevëþio rinktiniø jëgos buvo keletà kartø maþesnës negu bolðevikø ne tik þmoniø skaièiumi, bet ir ginkluote, vis dëlto jos árodë, kà gali padaryti negausi, neprityrusi, bet tvirto pasiryþimo bei dvasios, stiprios valios, aktyviai visos tautos uþjauèiama ir remiama kariuomenë. Vien va- duojant Panevëþio miestà ir jo apylinkes, buvo paimta nelaisvën per 400 bolðevikø, 2 patrankos, 16 kulkosvaidþiø, vienas kariðkas traukinys ir daug kito turto412 . Kurkliø–Panevëþio kariniø operacijø eiga rodo, jog jø metu liko nepasinaudo-

117 ta dar daugeliu galimybiø. Visø pirma, ðiø vienu metu vykusiø dviejø kariniø opera- cijø metu vietoje nebuvo bendro fronto vado, kuris bûtø derinæs abiejø rinktiniø veiksmus, atsiþvelgdamas á jø laimëjimus ir nesëkmes. Todël frontui vadovavo pats vyr. kariuomenës vadas gen. S. Þukauskas, kuris buvo Kaune ir, tuometinëmis sàly- gomis neturëdamas patikimo ryðio su rinktinëmis, negalëjo su jomis operatyviai kon- taktuoti, jausti kovø „pulsà“. Beveik nebuvo ryðiø ir tarp paèiø Ukmergës bei Pane- vëþio rinktiniø. Ukmergës rinktinës vadas karin. K. Ladyga apie Panevëþio paëmi- mà gavo praneðimà ið Generalinio ðtabo tik geguþës 21 d. rytà, o ðis miestas ið bolðe- vikø buvo atkovotas jau geguþës 19 d. pavakary. Kyla pagrástas klausimas, ar Panevëþio rinktinës vadas plk. M. Katchë po ge- guþës 21 d. bûtø taip pasyviai veikæs, jei bûtø þinojæs, jog Ukmergës rinktinës dali- nys tà dienà sëkmingai vijo bolðevikus nuo Andrioniðkio Vieðintø link ir galëjo at- kirsti bolðevikams atsitraukimà geleþinkeliu á rytus? To neþinodama, Panevëþio rink- tinës kariuomenë, uþuot ëmusis aktyviø veiksmø, pati atsitraukë atgal ir Panevëþys geguþës 21–22 d. jokiø kariniø pajëgø nebuvo uþimtas. Bolðevikai, pasitraukæ nuo Panevëþio á rytus apie 30 kilometrø ir pastebëjæ, jog jø niekas nepersekioja, o Uk- mergës rinktinë tuo metu puolimà geleþinkelio link taip pat sustabdë, nustojo trau- kæsi ir ëmë ruoðtis naujiems puolimams. Nepasinaudojimas sëkme, iniciatyvos ið savo rankø iðleidimas, abiejø rinkti- niø veiksmø nekoordinavimas rodo, jog tuometinis bendras vadovavimas kariuo- menei dar nebuvo reikiamo lygio. Taèiau, nepaisant minëtø trûkumø, Ukmergës ir Panevëþio rinktiniø kovas ir jø rezultatus reikia vertinti teigiamai. Pirmasis puolimo ðuolis buvo sëkmingai atliktas.

U t e n o s u þ ë m i m a s. Telkdama á bolðevikø frontà vis daugiau naujai suformuotø kariniø daliniø, Lietuvos karinë vadovybë ëmë ruoðtis naujam puoli- mui. Tomis dienomis bolðevikai buvo susitelkæ linijoje: Pakalniai–Leliûnai–Debeikiai– Svëdasai–Kupiðkis–Vabalninkas (þr. 22 schemà). 1919 m. geguþës 24 d. vyr. kariuomenës vadas gen. S. Þukauskas Panevëþio ir Ukmergës rinktinëms paskelbë ásakymà Nr. 5. Karin. St. Nastopkos vadovaujamai Panevëþio rinktinei ásakyta geguþës 28 d. auðtant pulti abipus geleþinkelio Panevëþys– Daugpilis, uþimant Subaèiø bei Kupiðká. Karin. K. Ladygos vadovaujamai Ukmer- gës rinktinei ásakyta þygiuoti pirmyn Ukmergës–Daugpilio plentu ir uþimti Utenà. Lietuvos ðiaurëje veikæs Joniðkëlio partizanø batalionas turëjo remti kariuomenës dalis, besiverþianèias Vabalninko–Bakðënø link. Ásakyme taip pat buvo numatytos uþduotys aviacijai, tiekimo, ryðiø, sanitarijos skyriams413 . Gavæs ðá gen. S. Þukausko ásakymà, Ukmergës rinktinës vadas karin. K. Lady- ga, susitaræs su vokieèiø saksø 18 pëst. pulko vadu mjr. V. Zechau, nutarë pulti Utenà trimis voromis. Deðiniàjà vorà sudarë I pëst. pulko du batalionai, raitøjø þvalgø komanda, du raiteliø eskadronai ir karin. M. Peèiulionio vadovaujama nevisos sudëties IV baterija (3 patrankos). Ðiai vorai vadovavo pats karin. K. Ladyga. Viduriniàjà vorà sudarë saksø savanoriø viena kuopa, artilerijos bûrys (2 patran- kos), du minosvaidþiai, dviratininkø bûrys ir lietuviø I pëst. pulko VIII kuopa. Ði saksø mjr. Kiolerio vadovaujama vora turëjo pulti bolðevikus pagal plentà Leliûnai–Utena.

118 22 schema Bendra fronto padëtis 1919 m. geguþës 25 d. 119 Kairiàjà vorà sudarë I pëst. pulko dvi kuopos su sunkiaisiais kulkosvaidþiais, saksø savanoriø batalionas (3 kuopos), artilerijos baterija, raiteliø bûrys ir du pionie- riø skyriai. Ði vora turëjo nuo Anykðèiø pulti prieðà Debeikiø–Vyþuonø–Utenos kryp- timi. Jai vadovavo saksø savanoriø 18 pëst. pulko vadas mjr. V. Zechau ir I pëst. pulko vado padëjëjas karin. Ig. Musteikis. Be to, saksø karin. Sprangerio vadovaujamas dalinys, veikiantis pagal atskirà ásakymà, turëjo uþimti Ðimoniø–Kupiðkio linijà ir apsaugoti Ukmergës rinktinës kai- rájá sparnà414 . Vokieèiø saksø daliniams vëluojant atvykti á nurodytas pozicijas, puolimas buvo pradëtas tik geguþës 31 d. Deðinioji, karin. K. Ladygos vadovaujama vora, iðvakarëse susikoncentravusi prie vieðkelio Alanta–Pakalniai–Utena, 6 val. pradëjo þygá. Pasiekus Motiejûnø kaimà, vora ið Þybeèiø kaimo pietvakarinëje dalyje buvu- siø aukðtumø buvo apðaudyta ðautuvø ir kulkosvaidþiø ugnimi. Á tai atsakius artile- rijos ugnimi ir pasiuntus vienà pëstininkø kuopà, bolðevikai pasitraukë Kaniûkø kaimo link. Ákandin pasiøstai þvalgybai pavyko nustatyti, jog prie Kaniûkø kaimo vyksta didelis prieðo jëgø judëjimas. Karin. K. Ladyga, manydamas, jog prieðas neap- sisprendæs, ar gintis, ar toliau trauktis, ásakë karin. M. Peèiulioniui ðá kaimà apðau- dyti smarkia artilerijos ugnimi. Pasiuntæs karin. P. Dundulá su pëstininkø daliniu supti Kaniûkus ið pietø pusës, pats su likusiais pëstininkais puolë bolðevikus vieðke- liu ið vakarø. Ið paskos, uþ 2 km, kaip atsarga, jojo raiteliai. Á lietuviø artilerijos ir puolanèiøjø pëstininkø veiksmus bolðevikai atsakë smar- kia ir taiklia visø ginklø rûðiø ugnimi. Lietuviø puolanèios grandinës buvo sulaiky- tos ir, neatlaikiusios spaudimo, ëmë trauktis. Bolðevikai, ið Kaniûkø kaimo perëjæ á kontrpuolimà, nuo Vitkûnø ir Ðaukiðkiø kaimø ëmë supti vorà ið deðinës pusës. Ne- paisant karininkø V. Skorupskio ir P. Dundulio pastangø sustabdyti pëstininkø trau- kimàsi ir atgræþti ginklus á prieðà, to nepavyko padaryti. Karin. K. Ladygai jojant pro grandines ir bandant sustabdyti pëstininkø atsitraukimà, ðie, laikydami ðautu- vus ant peèiø, spaudë gaidukus neva ðaudydami. Tuo bûdu, bolðevikams panaudo- jus tankià ir gana taiklià artilerijos ugná, pavyko palauþti jaunø III bataliono kariø, kuriø dauguma tokiose kautynëse dalyvavo tik pirmà kartà, dvasià. Prieðo pëstinin- kai puolë neryþtingai ir, mûsiðkiams parodþius ðiek tiek iðtvermës, buvo galimybë juos sulaikyti ir patiems pereiti á puolimà. Taèiau karin. M. Peèiulionio vadovauja- ma baterija taikliai apðaudë puolanèias prieðo grandines ið labai maþo atstumo. Mû- sø patrankos net du kartus buvo likusios pozicijoje be pëstininkø priedangos ir pate- kusios á bolðevikø ðautuvø ugná. Prieðo artilerijos ðaudymas, jo pëstininkø puolimas ir raiteliø supimas ið deði- nës pusës neigiamai paveikë ir kai kuriuos lietuviø karininkus. Iðskyrus karin. M. Peèiulionio artileristus, kurie nuoðirdþiai kovojo atsiðaudydami, pëstininkai visu bû- riu traukësi. Deðinëje voros pusëje buvæ lenkai taip pat kaþkur dingo, ir prieðo raiti- ninkai lengvai galëjo manevruoti ið deðinës pusës415 . Tik karin. K. Ladyga su I pëst. pulko raitøjø þvalgø komanda ir atsargoje bu- vusiu puse eskadrono raiteliø laikësi didvyriðkai ir sulaikë prieðo puolimà. Matyda- mas pakrikusià voros nuotaikà, karin. K. Ladyga leido karin. V. Skorupskiui su pës- tininkais ir artilerija, supama ið deðinës prieðo raiteliø, trauktis nuo Kazlø kaimo ir susitvarkyti.

120 Norëdamas sulaikyti prieðo puolimà, karin. K. Ladyga su raiteliais prieðui ne- matant uþ á rytus nuo Kazlø kaimo buvusio krûmokðniais apaugusio kalnelio palikæ arklius, prisileido arti þvalgybos neturëjusius persekiotojus ir juos netikëtai atakavo salvëmis. Bolðevikams tai buvo netikëtas dalykas: jie pakriko ir ëmë skubiai trauktis. O pëstininkais tapæ þvalgai ir raiteliai, puldami per kalnelius nuo ðiaurës vieðkelio pusës, apie kilometrà persekiojo besitraukiantá prieðà Alantos–Pakalniø vieðkeliu. Neturint þiniø apie voros deðiniajame sparne buvusius raitelius, nuo tolesnio perse- kiojimo buvo atsisakyta. Buvo tæsiama þvalgyba á pietus bei Pakalniø link416 . Karin. V. Skorupskis, neástengdamas susitvarkyti, su pëstininkais, raiteliais ir artilerija pasitraukë iki Rutënø kaimo. Bûrys pëstininkø, atsilikusiø nuo voros, pa- niðkai traukësi Didþiakiemio, o po to plentu – Ukmergës link. Bolðevikø raiteliai, lenkams pasitraukus, laisvai veikë voros deðinëje. Pro Ðvobið- kiø dvarà, Antalieðius, Trumponá, Migiðkius prasiverþæ vakarø kryptimi, atakavo ant vieðkelio prie Rutënø pastebëtas karin. V. Skorupskio voros dalis. Taèiau ðá bolðevikø raiteliø puolimà mûsiðkiai laiku pastebëjo. Karin. A. Povilaièiui á puolantá prieðà ati- dengus smarkià kulkosvaidþiø, o karin. M. Peèiulioniui taiklià artilerijos ugná, bolðevi- kø raiteliai pakriko ir metësi á ðonuose buvusias balas. Pasinaudojæs palankia padëti- mi, karin. V. Skorupskis, greitai pasiëmæs su savimi karin. A. Povilaitá su kulkosvai- dþiais ir karin. B. Paðkevièiø su bûriu pëstininkø bei þvalgais, vijosi pakrikusius bolðe- vikus ir neleido jiems iðsikrapðtyti ið pelkëtø vietø á sausumà. Á mûsiðkiø rankas pateko nemaþa arkliø, balnø ir kt. turto. Iðsigelbëjæ bolðevikai pasitraukë. Karin. V. Skorupskio voros nuotaika pakilo. Greit visi susitvarkë, pasuko atgal ir vakare atþygiavo á Laièius417 . Atsitraukianèius bolðevikø raitelius pastebëjo Alantos apylinkes þvalgiusieji mûsø raiteliai. Kurá laikà mûsiðkiai jø nekliudë. Bolðevikams vieðkeliu prijojus prie Virintos tilto, mûsiðkiø raiteliø uþtvoros nuo aukðtumos juos smarkiai apðaudë. Bolðevikø rai- teliai nuo vieðkelio metësi per Virintà á ðiaurës rytus. Bet èia juos salvëmis sutiko kitos mûsø raitininkø uþtvaros. Dar labiau pakrikæ bolðevikai metësi á ðonà ir vël áklimpo á rytus nuo Alantos buvusiose balose. Palikæ áklimpusius arklius, jie pësèiomis pasitrau- kë. Visgi, kurá laikà atsiðaudydami, bolðevikai ir mûsø kariams trukdë iðtraukti ið balø jø paliktus arklius. Ir tik atvykus karin. M. Peèiulioniui su viena patranka ir taiklia ugnimi apðaudþius prieðà, ðis buvo priverstas toliau atsitraukti418 . Norëdamas iðsiaiðkinti bendrà padëtá fronte, karin. K. Ladyga su raitininkais sekë besitraukiantá prieðà, susisiekë su vora ið deðinës ir stengësi uþmegzti ryðá su len- kais. Taèiau tà dienà to padaryti nepavyko. Susisiekus su mjr. Kiolerio vadovaujama vora, suþinota, jog jai pasistûmëti á prieká nepavyko. Iki vëlyvos nakties su savo raiti- ninkais persekiodamas bolðevikus karin. K. Ladyga pasiekë Skudutiðká, Kaniûkus. Birþelio 1 d. karin. K. Ladyga toliau persekiojo besitraukiantá prieðà tai ið pas- kos, tai ið ðono. Taip buvo pasiekti Krikliai, Deguliø dvaras, Vazgeliai. Karin. V. Skorupskio vadovaujamos pëstininkø, artilerijos ir raitininkø dalys toliau tvarkësi ir nakèiai perëjo á Kaniûkø rajonà (þr. 23 schemà). Birþelio 2 d. karin. K. Ladyga su raitininkais slinko paskui atsitraukiantá prieðà á rytus. Þygiuojant toliau Utenos–Kuktiðkiø vieðkeliu, bolðevikai visiðkai nebesiprie- ðino ir sparèiai traukësi. Karin. K. Ladyga dalá raitininkø pasiuntë Tauragnø krypti- mi, o pats su likusiais vyko á Utenà Pavieðiø, Kimënø, Kavynës keliu. Atvykæs á Ute-

121 23 schema Utenos paëmimas 1919 m. birþelio 2 d. 122 nà rado jau prieð pusvalandá atvykusias mjr. V. Zechau ir karin. Ig. Musteikio vado- vaujamos kairiosios voros dalis. Utenoje pailsëjæ ir susitvarkæ, vokieèiai saksai toliau bolðevikø nebepuolë ir sugráþo á Ukmergæ419 . Prieðui persekioti buvo suorganizuota karin. K. Ladygos vadovaujama vora, kuri þygiavo Daugailiø link. Apie 21 val. pasiekë Darþiniø kaimà, kur, ávykus trum- pam susiðaudymui, bolðevikai pasitraukë toliau. Tuo metu karin. Br. Bilminas su VIII kuopa ið Utenos buvo pasiøstas Tauragnø link. Nesutikæs prieðo, jis pasiekë Aliø kaimà, kur ir apsistojo. Karin. V. Skorupskis tà pat dienà atvyko á Pakalnius. Pasisekimo paskatintas, jis birþelio 3 d. su savo daliniais taip pat skubëjo á Utenà ir kuriam laikui apsistojo Vaikutënø dvare. Karin. P. Dundulis su IX kuopa buvo atskirtas nuo karin. V. Sko- rupskio voros ir per Gimþiðkius, Kaèiûnus þygiavo Tauragnø link. Karin. K. Ladyga, sudaræs vorà ið raitø þvalgø komandos, vieno husarø es- kadrono ir karin. M. Peèiulionio vadovautos baterijos, þygiuodamas Daugailiø link, suþinojo, jog bolðevikai apsistojo pozicijose prieð Daugailiø aukðtumas Dubiø– Indrajos eþerø linijoje. Temstant karin. M. Peèiulionis taiklia artilerijos ugnimi ap- ðaudë prieðo pozicijas prie Utenos–Daugpilio plento ir aukðtumas prie Pakryþës kai- mo ir po keliø salviø já puolë. Sumiðæ bolðevikai skubiai traukësi Daugailiø link. Tuo paèiu metu raitøjø þvalgø komanda, pasinaudodama tamsa, irgi prislin- ko prie bolðevikø pozicijø ir apðaudë juos salvëmis. Prieðo ugnis vis silpnëjo ir raitieji þvalgai su husarais netrukus uþëmë Daugailius ir slinko toliau paplente paskui besi- traukiantá prieðà420 . Karin. M. Peèiulionio baterija toliau vykti nebegalëjo, nes Indrajos eþero pieti- nëje pusëje plentas buvo uþverstas nukirstais medþiais bei ávairiu balastu. Naktá prie- ðas buvo persekiotas tik iki Ustronës vienkiemio. Prie Daugailiø apsaugai buvo pa- liktas kavalerijos eskadronas. Karin. M. Peèiulionis nakèiai su raitøjø þvalgø ko- manda gráþo á Vaikutënus421 . Karin. Br. Bilminas, su VIII kuopa birþelio 3 d. iðvykæs ið Aliø kaimo ir nesuti- kæs bolðevikø pasiprieðinimo, uþëmë Tauragnus, o birþelio 4 d. jau buvo Paberþëje. Tà pat dienà buvo iðsiaiðkinta, jog bolðevikai buvo uþëmæ pozicijà prieðais Ukmer- gës rinktinæ Legø–Segos–Dusetø–Juþintø–Balèio–Vergio–Verpusavo eþerø linijoje ir jo- je tvirtinosi. Panevëþio rinktinë tuo metu tebuvo pasiekusi tik Ðimoniø–Kupiðkio linijà, o deðinëje nebuvo þinoma lenkø pozicija, todël Ukmergës rinktinë nuo tolesnio puolimo susilaikë. I pëst. pulko III bataliono kuopos su kulkosvaidþiais uþëmë atramos punktus á pietryèius nuo Daugailiø ir uþdengë kelius nuo Salako pusës. I pëst. pulko II batalionas saugojo kelius nuo Daugailiø á Zarasus, o I batalionas – ið Antalieptës á Avilius. Kavale- rijos eskadronui buvo ásakyta saugoti voros kairájá sparnà Dusetø rajone. Dalis þvalgø komandos buvo priskirta prie III bataliono þvalgybai ir apsaugai dešiniajame voros sparne. Tuo bûdu birþelio 4 d. Ukmergës rinktinës apsaugos ir atramos punktai buvo Juknënø–Paberþës–Baibiø–Dauneikiø–Balèio dvaro–Ðadynø linijoje. Karin. M. Pe- èiulionis su IV baterija buvo Daugailiø rajone422 . Vidurinë, sakso Kiolerio vadovaujama vora geguþës 31 d. 9 val. pagal plentà pradëjo þygiuoti Leliûnø kryptimi. Pirmieji slinko dviratininkai, o paskui juos – kul- kosvaidininkø kuopa. Vora, be pasiprieðinimo uþëmusi Diktarø kaimà, pasiekë Smul- kio eþerà ir kaimà, kur sutiko atkaklø bolðevikø pasiprieðinimà. Á vorà ðaudydami

123 ðautuvø bei kulkosvaidþiø, o nuo Leliûnø pusës – ir artilerijos ugnimi bei pasiuntæ ðarvuotà automobilá, privertë mûsiðkius su nuostoliais atsitraukti. Bolðevikø pësti- ninkai persekiojo mûsø vorà iki Diktarø kaimo, o ðarvuotas automobilis apie kilo- metrà á vakarus nuo Klevënø kaimo. Prie ðio kaimo nedidelis mûsø kareiviø bûrys, pasislëpæs uþ kalnelio ir pralei- dæs á prieká prieðo ðarvuotà automobilá, uþbarikadavo plentà, uþversdamas já nu- pjautais pakelës medþiais. Gráþtanèiam atgal ðarvuoèiui ði kliûtis buvo neáveikiama ir jis turëjo sustoti. Mûsø kariai, apmëtæ já granatomis ir suþeidæ vairuotojà, ðarvuotá paëmë. Birþelio 2 d. susitvarkiusi vora tæsë þygá ir apie 12 val., nesutikdama prieðo, pasiekë Utenà423 . Kairioji, saksø mjr. V. Zechau ir karin. Ig. Musteikio vadovaujama, vora ge- guþës 31 d. 4 val. palikusi Anykðèiø apylinkes, pradëjo þygá nurodyta Debeikiø– Vyþuonø–Utenos kryptimi. Vorai ið kairës apsaugoti á Èekonis Svëdasø kryptimi buvo pasiøstas karin. P. Genys su II kuopa, kulkosvaidininkø bûriu bei keliais raite- liais. O voros deðinioji pusë buvo patikëta saugoti karin. A. Dþiuvei su III kuopa. Prie Debeikiø vora susidûrë su prieðo pëstininkais, kurie po trumpo susiðaudy- mo pasitraukë. Þygiuodama pirmyn, vora uþëmë Vyþuonas, kur apsistojo poilsio, ið èia vienas bûrys raiteliø su kulkosvaidþiais buvo pasiøstas á Sudeikius. Karin. A. Dþiu- vë, prie Rubikiø kaimo ir eþero neberadæs bolðevikø, taip pat nuvyko á Vyþuonas. Tæsdama þygá nuo Vyþuonø Utenos link, vora prie Kaliekiø kaimo sutiko at- kaklø bolðevikø pasiprieðinimà. Jie buvo apðaudyti artilerijos ugnimi. Atsakydami á tai, bolðevikai netikëtai atidengë ugná á vorà nuo Biliûnø kaimo pusës ir privertë mûsiðkius skubiai ásitvirtinti pakelës grioviuose bei bulviø vagose. Kaitaliojant artile- rijos ugná á Kaliekiø ir Biliûnø kaimus, bolðevikai buvo priversti trauktis. Kaliekiø kaimas buvo uþimtas. Persekiodami prieðà, mûsiðkiai pasiekë Atkoèiðkio, Kauliniðkio bei Pasaliø aukð- tumas, kurias bolðevikai atkakliai gynë. Gavæ pastiprinimà, jie perëjo á prieðpuolá ir privertë mûsø prieðakinius dalinius pasitraukti á Kaliekius, nesuspëjus net pasiimti suþeistøjø. Viena mûsø patranka, vaþiavusi padëti pëstininkams, áklimpo dumble. Nepaisant kareiviø pastangø ir vietiniø gyventojø paramos, jà teko palikti. Kareiviø nuotaika smuko, nuo tolesnio puolimo buvo atsisakyta. Kaliekiø kaimo apsaugai palikus vienà kuopà su sunkiaisiais kulkosvaidþiais, vora temstant pasitraukë á Vy- þuonas ir Vyþuonø dvarà. Birþelio 1 d. rytà karin. A. Dþiuvë su III kuopa buvo pasiøstas iðþvalgyti Sudeikiø–Talaikiø–Kuðneriûnø rajonà. Þvalgyba iðsiaiðkino, jog Uþpaliuose bolðe- vikø nebëra, ir kuopa gráþo á Vyþuonas. Birþelio 3–4 d. saugojo Utenà nuo ðiaurës pusës, o po to pro Sudeikius bei Daugailius nuvyko á Antalieptæ424 . Kairájá voros sparnà saugojæs karin. P. Genys su II kuopa ir kulkosvaidininkø bûriu geguþës 31 d. Èekoniø kaimo kryþkelëje atsiskyrë nuo voros ir pasuko Leliûnø (5 kilometrai á ðiaurës rytus nuo Èekoniø kaimo) kryptimi. Ðio kaimo pietinëje pusëje sutiko gerai ásitvirtinusius bolðevikus, kurie mûsiðkiams atkakliai pasiprieðino. Mû- siðkiams ëmus manevruoti 109 ir 114 aukðtumose ir apðaudþius prieðà kulkosvai- dþiais bei puolant pëstininkams, prieðas neatsilaikë ir pasitraukë Svëdasø link. Jau anksèiau susprogdinæ tiltà per Ðventàjà, bolðevikai patys turëjo bristi per upæ, ir kai kurie pateko á nelaisvæ. Vakare karin. P. Genio grupë apsistojo Mickûnuose.

124 Birþelio 3 d. karin. P. Genys su savo grupe, palaikydamas ryðá su II pëst. pulku ir nesutikdamas bolðevikø pasiprieðinimo, nuþygiavo á Svëdasus, o vakare pasiekë Uþpalius. Birþelio 5 d. grupë nuþygiavo á Antalieptæ425 . Utenos kovose mûsiðkiai paëmë 1 ðarvuotà automobilá, per 100 belaisviø, daug ðautuvø, ðoviniø ir kt. karo turto426 . Persekiojami Ukmergës rinktinës, bolðevikai 1919 m. birþelio mën. pirmomis dienomis visgi tvarkingai atsitraukë ir ásitvirtino Pûsliø–Vajasiðkio–Bruþø–Balèiø–Naujasodþio linijoje, kur stipriai laikësi. Ukmergës rinktinë, per daug iðsikiðusi á prieká, turëjo sustabdyti puolimà, kad iðlygintø frontà su kaimynine Panevëþio rinktine. Pastaroji nuo Ukmergës rinktinës buvo atsilikusi apie 20 km. Nuo Ukmergës rinktinës deðinëje pusëje buvæ lenkai taip pat buvo gerokai atsilikæ ir keletà dienø su jais neturëta jokio ryðio427 .

K u p i š k i o k a u t y n ë s. Lietuvos kariuomenei uþëmus Panevëþá, bolðevikø ðtabai, komisariatai su politrukais ir visokios „jaèeikos“ susitelkë Kupiðkyje ir sudarë gynimosi linijà prie ðio miesto abipus geleþinkelio. Kai kurios ið tø paskubomis árengtø pozicijø buvo labai geros: sunkiai prieinamos, didelis matomumas, labai platûs apðau- domieji plotai, buvo maþai prieigø. Vidurio Lietuvos aukðtumos su daugybe eþerø ir siaura defile sudarë patogià iðeities ribà ið rytinës á vidurinæ Aukðtaitijos dalá. Ðioje riboje bolðevikai ir nutarë apsistoti, kad patogiu momentu galëtø vël verþtis á Lietuvos gilumà. Lietuvos karinë vadovybë teisingai ávertino ðià padëtá ir nutarë neleisti ðioje vietoje bolðevikams ásitvirtinti. Gal dël to ði numatyta karinë operacija ir ágavo kai kurio skubotumo pobûdá. Jà galima pavadinti kova dël Vidurio Lietuvos aukðtumø. 1919 m. geguþës 24 d. vyr. kariuomenës vadas gen. S. Þukauskas ásakë Pane- vëþio rinktinei uþimti Subaèiø ir Kupiðká, pradedant puolimà geguþës 28 d. ir þy- giuojant abipus geleþinkelio Panevëþio–Rokiðkio linijos428 . Geguþës 24–25 d. Panevëþio rinktinës þvalgyba iðaiðkino, jog prieðas toliau traukiasi ir iki Subaèiaus miestelio jo jau nebëra. Panevëþio rinktinei vadovavæs II pëst. pulko vadas karin. V. Grigaliûnas-Glovackis nutarë uþimti ðià 12–14 kilometrø ploèio „laisvà“ þemæ. Tuo metu Panevëþio rinktinæ sudarë II pëst. pulko III batalionas, Panevëþio atskirasis batalionas, Ðiauliø atskirojo bataliono kuopa, artilerijos baterija. Ið viso rinktinëje buvo apie 1700 pëstininkø, 50 raitininkø ir 120 artileristø429 . Be to, jai á pagalbà ið Kaiðiadoriø apylinkiø turëjo atvykti karin. J. Butkaus vadovaujamas II pëst. pulko I batalionas, kuriam geguþës 26 d. ásakyta bûti Ramygaloje. Karin. V. Grigaliûnas-Glovackis geguþës 25 d. Panevëþio rinktinei ásakë ruoð- tis þygiui ir kità dienà uþimti Bajoriðkiø–Karsakiðkio linijà. Tuo tikslu rinktinë buvo padalinta á dvi voras. Deðinioji vora (II pëst. pulko III batalionas ir kulkosvaidþiø komanda), vado- vaujama karin. J. Motiejûno-Valevièiaus, turëjo iðvykti ið Velþio ir, þygiuodama per Mieþiðkius, Petrauskynæ, Kuzmiðká, uþimti Nibragalio–Bajoriðkiø kaimus. Kairioji vora (Panevëþio atskirasis batalionas ir artilerijos baterija), vadovau- jama karin. J. Reikalos, þygiuodama pagal Lëvens upæ, turëjo uþimti Karsakiðká. Ðiauliø atskirojo bataliono kuopos vienas bûrys turëjo uþimti Piniavà, o liku- sieji – Paliûniðká. Rinktinës ðtabas ið Panevëþio turëjo persikelti á Mieþiðkius430 .

125 Karin. V. Grigaliûnas-Glovackis naktá ið geguþës 25 á 26 d. susisiekë su vyr. kariuo- menës vado gen. S. Þukausko ásakymu á Raguvà atvykusio II pëst. pulko II bataliono vadu karin. J. Laurinaièiu ir ið Traupio á tà pat miestelá atvykusio saksø bataliono vadu kpt. Sprangeriu, ið kuriø suþinojo, jog ðiø dviejø batalionø rinktinei su artilerija ásakyta geguþës 26 d. uþimti Troðkûnø–Raguvëlës linijà. Gavæs tokià informacijà, karin. V. Gri- galiûnas-Glovackis geguþës 26 d. anksti rytà papildomai ásakë deðiniosios voros vadui karin. J. Motiejûnui-Valevièiui su savo pajëgomis uþimti Subaèiaus geleþinkelio stotá, o kairiosios voros vadui karin. J. Reikalai – Akmeniø–Þiliðkiø kaimø linijà431 . Karin. V. Grigaliûnas-Glovackis taip pat susisiekë ir su Joniðkëlio partizanø bataliono, veikusio ðiaurës Lietuvoje, vadovybe ir praðë jà prisidëti prie bendro žygio432 . Grupë partizanø tomis dienomis buvo uþëmusi Pumpënø–Pasvalio linijà, o kiti verþësi Birþø, Nemunëlio Radviliðkio kryptimi. Panevëþio rinktinës vadovybës surinktomis þiniomis, Kupiðkio apylinkëse to- mis dienomis galëjo bûti viena bolðevikø brigada, susidedanti ið trijø pëstininkø pul- kø (apie 1500 þmoniø), 4 patrankos, 12 kulkosvaidþiø433 . Geguþës 26 d. rytà karin. J. Motiejûno-Valevièiaus vadovaujama deðinioji vo- ra, þygiuodama per Mieþiðkius ir Nainiðkius, pasiekë Bajoriðkius ir juose apsistojo. Nesutikusi prieðo pasiprieðinimo, ji toliau tæsë þygá per Surviliðkius bei Ilèiûnus Su- baèiaus geleþinkelio stoties link. Netoli stoties vorai pasiprieðino prieðo þvalgai, ku- rie taèiau po trumpo susiðaudymo pasitraukë. Vora uþëmë Subaèiaus geleþinkelio stotá, kur jai atiteko 2 garveþiai, 60 vagonø, 3 kulkosvaidþiai, daug ðautuvø, ðoviniø ir kito karinio turto434 . Karin. J. Reikalos vadovaujama vora, þygiuodama per Karsakiðká ir Tiltaga- lius, iðsiaiðkino, jog bolðevikai ásitvirtinæ Akmeniø–Þiliðkiø–Bagdoniðkiø kaimø lini- joje. Tada viena kuopa puolë Akmenius, o kita – Þiliðkius. Kuopoms frontaliai puo- lant prieðà kulkosvaidþiø ir ðautuvø ugnies priedangoje, jis neatsilaikë ir atsitraukë. Prieðakinës saugos kuopos persekiojo bolðevikus iki Lukoniø kaimo435 . Tà pat dienà karin. J. Laurinaièio vadovaujamas II pëst. pulko II batalionas (dvi pëstininkø kuopos, viena kulkosvaidininkø kuopa su 8 kulkosvaidþiais), veik- damas iðvien su saksø savanoriø batalionu (dvi kuopos, 7 patrankos), ið Raguvos iðþygiavo Subaèiaus link. Ties Raguvëlës palivarku ir Þviliûnø kaimu nesunkiai ávei- kus prieðo þvalgø pasiprieðinimà, suþinota, jog Subaèiuje sutelktos didelës bolðevikø pajëgos, kurios ásitvirtinusios pietvakarinëje miestelio dalyje. Dël neaiðkios padëties deðinëje, Surdegio ir Troðkûnø kryptimis, ten buvo pa- siøstos dvi (viena lietuviø ir viena saksø) kuopos, kurios per Ilèiûnus ir Radutiðká puolë Subaèiø ið ðiaurës vakarø pusës. Likusios karin. J. Laurinaièio voros jëgos puo- lë prieðà Þviliûnø–Subaèiaus vieðkeliu. Èia á vorà pradëta ðaudyti ið ðautuvø ir kul- kosvaidþiø, iðstatytø gyvenamøjø namø languose ir baþnyèios bokðte. Ugniai nuslo- pinti á prieðo grandines pietinëje miestelio pusëje ir á patá jo centrà buvo ðaudoma ið 7 patrankø stipria artilerijos ugnimi. Nuo jos uþsiliepsnojo nemaþa miestelio pasta- tø, prieðo pasiprieðinimas ëmë silpti. Mûsø rinktinei dar netikëtai uþpuolus bolðevi- kus nuo Radutiðkio pusës, pastarieji pakriko ir ëmë trauktis. Apie 18 val. Subaèius buvo uþimtas. Po poros valandø nuo Akmeniø kaimo pusës á miestelá atvyko ir ka- rin. V. Grigaliûno-Glovackio vadovaujama II pëst. pulko vora. Iðstatæs apsaugà svar- besnëmis kryptimis, pulkas nakvojo Subaèiuje.

126 Troðkûnams uþimti geguþës 26 d. buvo pasiøsta karin. K. Ramanausko vado- vaujama V kuopa drauge su saksais. Ávykus smarkiam susiðaudymui, tà dienà mies- telio uþimti nepavyko. Naktá, mûsiðkiams nepastebëjus, prieðas ið miestelio pasitrau- kë. Geguþës 27 d. rytà mûsiðkiai be kautyniø Troðkûnus uþëmë436 . Ðiaurës Lietuvoje aktyviai veikë Joniðkëlio partizanø batalionas, kuris jau ge- guþës 25 d. uþëmë Pumpënø–Daujënø–Krinèino linijà, o geguþës 26 d. iðvadavo Birþus437 . Tuo bûdu geguþës 26 d. Panevëþio rinktinës kariuomenë ásitvirtino Troðkûnø–Surdegio–Subaèiaus–Akmeniø–Gelaþiø–Stumbriðkio linijoje438 . Vyr. kariuomenës vadas gen. S. Þukauskas, suþinojæs, jog Panevëþio rinktinë, be jo ásakymo uþëmusi Subaèiø, tolokai prasiverþë á prieká, perspëjo karin. V. Griga- liûnà-Glovacká, kad taip elgiantis galima lengvai patekti á prieðo spàstus439 . Ið telefonogramos turinio galima spræsti, jog kariuomenës Generalinis ðtabas ar nenagrinëjo gautø ið fronto praneðimø ir nebuvo susipaþinæs su padëtimi bolðevikø fron- te, ar tiesiog neturëjo kariniø þemëlapiø. Atsiþvelgdama á bendrà padëtá, Panevëþio rink- tinë, puldama ir uþimdama Subaèiø, padarë tai, kà ji turëjo padaryti, nes Ukmergës rinktinë, jau geguþës 21 d. uþëmusi Alantos–Skiemoniø–Anykðèiø–Andrioniðkio linijà, buvo gerokai prasiverþusi á prieká. Tuo bûdu Panevëþio rinktinë, geguþës 26 d. uþimda- ma Subaèiø, tik derino savo veiksmus su Ukmergës rinktine. Tiesa, tas derinimas vyko atsitiktinai, nes panevëþieèiai net neþinojo, jog Ukmergës rinktinë jau buvo uþëmusi nurodytas vietoves ir praðë vyr. kariuomenës vadà gen. S. Þukauskà ásakyti karin. K. Ladygai tai padaryti. Taigi, atsiþvelgus á bendrà situacijà, Subaèiaus uþëmimas Panevë- þio rinktinei tapo iðeities taðku Kupiðkio karinei operacijai ávykdyti. Nuo 1919 m. geguþës 27 d. saksø savanoriai pasitraukë ið Troðkûnø bei Suba- èiaus. Buvusi Raguvos rinktinë likvidavosi, lietuviams toliau teko kovoti vieniems. Tà pat geguþës 27 d. vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko ásakymu vado- vavimà Panevëþio rinktinei ið karin. V. Grigaliûno-Glovackio perëmë karin. St. Nas- topka, o jos ðtabo virðininku buvo paskirtas karin. K. Kleðèinskas. Karin. V. Griga- liûnas-Glovackis liko II pëst. pulko vadu440 . Naujojo Panevëþio rinktinës vado karin. St. Nastopkos geguþës 27 d. 22 val. Straèniø kaime paskelbtu ásakymu Nr. 6 turëjo bûti pradëtas Kupiðkio puolimas. Tam tikslui buvo sudarytos dvi voros. Deðinioji karin. V. Grigaliûno-Glovackio vadovaujama vora, kurià sudarë II pëst. pulko II ir III batalionai (be IV kuopos), Panevëþio atskirojo bataliono I, III ir VI kuopos bei artilerijos bûrys (2 patrankos), turëjo pulti abipus Subaèiaus–Kupiðkio geleþinkelio linijos. Puolimà pradëti 4 val. ryto. Kairiajai karin. J. Reikalos vadovaujamai vorai sudarytai ið Panevëþio atskiro- jo bataliono II ir V kuopø bei I baterijos vieno pabûklo, buvo ásakyta pulti Miliûnø, Oniûnø, Siauriø, Matkûnø, Vizgiûnø, Svideniø kryptimi ir kartu saugoti kairájá rink- tinës sparnà. Puolimà taip pat pradëti 4 val. Karin. J. Butkaus vadovaujamas II pëst. pulko I batalionas su 2 pabûklais turë- jo 6 val. ryto ið Raguvos per Limeikius, Raguvëlæ, Surdegá þygiuoti á Subaèiø, kur, rûpindamasis savo apsauga ið deðinës pusës, laukti naujo ásakymo. Panevëþio rinktinës vadovybë numatë apsistoti Subaèiaus geleþinkelio stotyje441 . Gavæs Panevëþio rinktinës vado ásakymà, II pëst. pulko vadas karin. V. Griga- liûnas-Glovackis savo vadovaujamas pajëgas taip pat suskirstë á dvi voras.

127 Deðiniàjà karin. J. Motiejûno-Valevièiaus vadovaujamà vorà sudarë II pëst. pulko II (be IV kuopos) ir III batalionai, artilerijos bûrys ir kulkosvaidininkø koman- da. Susitelkusi Subaèiuje, ði vora turëjo pulti Maþioniø, Maksvyèiø, Rudiliø, Ðalna- kandþiø, Kikoniø kryptimi ir, uþëmusi Stoveniðkiø stotelæ, iðstatyti sargybas Miro- belyje ir jo apylinkëse. Kairiajai karin. J. Vidugirio vadovaujamai vorai, kurià sudarë Panevëþio at- skirojo bataliono I, III ir VI kuopos, ásakyta pradëti puolimà 3 val. per Subaèiaus kaimà ir palivarkà Skverbø, Palëvenës dvaro, Radþiûnø, Karaliûnø, Noriûnø dva- ro, Kupiðkio kryptimi ruoþe tarp geleþinkelio ir Lëvens upës. Karo valdininkas. B. Draugelis su 10 raitøjø þvalgø turëjo saugoti deðinájá sparnà442 . Geguþës 28 d. 3 val. deðinioji karin. J. Motiejûno-Valevièiaus vadovaujama vora ið Subaèiaus pradëjo þygá. Be kliûèiø uþëmusi Maksvyèiø kaimà, suþinota, jog Rudiliuose ásitvirtinusios nemaþos bolðevikø pajëgos. Minëto kaimo kryptimi buvo pasiøstas karin. A. Zubrys su VI kuopa. Iðsiskleidusià grandinën kuopà prieðas uþ Maksvyèiø kaimo buvusioje pamiðkëje smarkiai apðaudë. Taèiau, parëmus kuopà kulkosvaidþiø ugnimi, bolðevikai po valandà trukusios kovos buvo priversti pasi- traukti. Kur kas atkakliau bolðevikai pasiprieðino kuopai ties Rudiliais. Sutelkæ smar- kià kulkosvaidþiø ir granatsvaidþiø ugná, jie privertë kuopà sustoti. Neturëdama artilerijos paramos, VI kuopa neatsilaikë ir buvo priversta trauktis. Bolðevikams pra- dëjus supti kuopà ið sparnø, ji sugráþo á Maksvyèius. Ties Rudiliø kaimu kovojanèiai VI kuopai pavakary á pagalbà skubëjo karin. J. Petruitis su savo kuopa. Taèiau atvy- kæs á vietà jis rado VI kuopà jau pasitraukusià. Tada abi kuopos sugráþo á Subaèiø. Visa karin. J. Motiejûno-Valevièiaus vadovaujama vora nevykdë puolimo, nes nu- statytu laiku neatvyko artilerijos bûrys su IX kuopa. Nepradëjus puolimo ir kairiajai karin. J. Vidugirio vadovaujamai vorai, be to, esant atviriems savosios voros sparnams, karin. J. Motiejûnas-Valevièius puolimà sustabdë ir uþimtoje riboje ëmë tvirtintis443 . Karin. J. Vidugiris, pavëluotai gavæs II pëst. pulko vado karin. V. Grigaliûno- Glovackio ásakymà, neástengë laiku sutelkti voros ir pradëjo þygá tik apie 11 val., esant vorai nesukomplektuotai. Nesutikusi bolðevikø pasiprieðinimo, vora uþëmë Radþiûnus ir iðsiskleidusi toliau þygiavo Karaliûnø kaimo link. Taèiau vos I kuopa ásiverþë á ðá kaimà, stambios bolðevikø pajëgos nuo Akmeniø kaimo pusës ávykdë prieðpuolá ir smogë á voros deðinájá sparnà. I kuopa prieðpuolio neatlaikë ir pakrikusi traukësi Radþiûnø link. Bolðevikams pradëjus ðaudyti artilerijos ir sunkiøjø kulkos- vaidþiø ugnimi voroje kilo suirutë. Neturëjo pasisekimo ir voros vado karin. J. Vidu- girio pastangos sustabdyti atsitraukimà. Ir tik ties Bajoriðkiø kaimu, prie geleþinke- lio pamiðkëje, pavyko bëganèiuosius sulaikyti, uþimti naujà pozicijà ir sulaikyti to- lesná prieðo puolimà. Bolðevikø prieðpuolio metu vora patyrë nemaþa nuostoliø, pra- rado dalá kulkosvaidþiø. Apie 20 val. á Radþiûnø kaimà atvyko II pëst. pulko viena kuopa, kuri pakei- të karin. J. Vidugirá ir uþëmë pozicijà á rytus nuo Bajoriðkiø kaimo. Karin. J. Vidu- giris su voros likuèiais pasitraukë á Palëvenës dvarà, kur tvarkë pakrikusià vorà444 (þr. 24 schemà). Kairioji karin. J. Reikalos vadovaujama rinktinës vora, nustatytu laiku pradë- jusi puolimà, greit uþëmë Matkûnø kaimà. Dël smarkaus prieðo atsiðaudymo prie

128 Vizgiûnø kaimo ji buvo sustabdyta ir, neturëdama ryðio su karin. J. Vidugirio vora bei þiniø apie bendrà fronto padëtá, toliau nebesiverþë. Apie 12 val. gavusi ásakymà atsitraukti atvyko á Þiliðkiø kaimà445 . Taigi geguþës 28 d. visoms trims Panevëþio rinktinës voroms uþimti Kupiðkio nepavyko. Joms skirtas vadovybës uþdavinys nebuvo ávykdytas. Tos pat dienos va- kare Panevëþio rinktinës dalys uþëmë pozicijas Subaèiaus–Subaèiaus geleþinkelio stoties–Akmeniø–Þiliðkiø linijoje446 .

24 schema Kupiðkio kautynës 1919 m. geguþës 28 d. 129 Panevëþio rinktinës nesëkmæ Kupiðkio karinëje operacijoje 1919 m. geguþës 28 d. lëmë daug prieþasèiø: daþna vadovybës kaita, jos nesugebëjimas ásigilinti á sparèiai besikeièianèias aplinkybes fronte ir priimti tinkamus sprendimus, skubotai ir netinkamai parengtas puolimas, prastas daliniø veiksmø koordinavimas, ryðiø priemoniø stoka, nepakankamas prieðo jëgø ávertinimas ir neturëjimas tiksliø þiniø apie jø iðdëstymà. Geguþës 29–30 d. Panevëþio rinktinës daliniai, stovëdami ir tvarkydamiesi uþim- tose pozicijose, ruoðësi naujam puolimui. Jo iðvakarëse karin. St. Nastopka su á Subaèiø atvykusiu saksø 18 pëst. bataliono vadu mjr. Sprangeriu nutarë bendromis jëgomis pulti Kupiðká. Puolimo idëja liko ta pati kaip ir geguþës 28 d. – pulti prieðà be apëjimo ið sparnø, stumiant já tik didesnëmis jëgomis. Prieð puolimà buvo nutarta sudaryti bendrà didelæ þvalgybà, kurià vykdë dvi II pëst. pulko kuopos ir dvi mjr. Sprangerio vadovauja- mo bataliono kuopos. Po atskirø susirëmimø su bolðevikais geguþës 30 d. buvo nustaty- ta, jog prieðas visu frontu traukësi. Buvo nutarta já persekioti447 . Panevëþio rinktinës vadas karin. St. Nastopka geguþës 30 d. 17 val. prieðui pulti sudarë tris voras: deðiniajai karin. V. Grigaliûno-Glovackio vadovaujamai vorai, kurià sudarë II pëst. pulko V, VII ir IX kuopos, 4 kulkosvaidþiai ir artilerijos bûrys (2 patrankos), geguþës 31 d. 4 val. ásakyta uþimti Ðimoniø–Butkûnø linijà, stengiantis nustatyti ryðá su Ukmergës rinktinës I pëst. pulku; vidurinioji karin. J. Butkaus vadovaujama vora, kurià sudarë II pëst. pulko II, IV ir VI kuopos, Panevëþio atskirojo bataliono viena kuopa, saksø savanoriø bata- liono trys kuopos, artilerijos bûrys (2 saksø patrankos) ir 2 minosvaidþiai, turëjo geguþës 31 d. 4 val. pulti Kupiðká palei geleþinkelio linijà; kairiajai mjr. Sprangerio vadovaujamai vorai, sudarytai ið saksø bataliono vie- nos kuopos su sunkiaisiais kulkosvaidþiais, Panevëþio atskirojo bataliono II, V ir VI kuopø, saksø artilerijos bûrio (2 patrankø) ir lietuviø artilerijos bûrio (2 patrankø), geguþës 31 d. 4 val. ásakyta pulti ið ðiaurës vakarø pusës ir, Kupiðká uþëmus, verþtis toliau Skapiðkio kryptimi. Karin. J. Kairiûno vadovaujamas rezervas (II pëst. pulko trys kuopos ir Pane- vëþio atskirojo bataliono 3 kuopos) turëjo geguþës 31 d. 3 val. 30 min. atvykti á Palë- venës miestelá. Puolimà turëjo remti aviacija. Jai ásakyta geguþës 31 d. 4 val. ryto pradëti þval- gyti kelius á ðiauræ, rytus bei pietus nuo Kupiðkio ir Kupiðkio–Daugpilio geleþinkelio linijà; prireikus bombarduoti prieðà ir apðaudyti já kulkosvaidþiø ugnimi. Rinktinës ðtabas geguþës 31 d. 4 val. turëjo persikelti á Palëvenæ448 . Geguþës 30 d. vakare Panevëþio rinktinës dalys ávykdë vado ásakymà ir uþëmë joms nurodytas iðeities ribas. Tuo metu Lietuvos ðiaurëje aktyviai veikë Joniðkëlio partizanø batalionas, ge- guþës 27 d. uþëmæs Vabalninkà. Kità dienà karin. A. Michelevièiaus vadovaujama partizanø vora su jos þinioje buvusio ðvedø plk. ltn. F. Arenbergerio* 20 raitøjø þvalgø bûriu atvyko á Subaèiø kontaktams su Panevëþio rinktinës karin. V. Grigaliû- no-Glovackio vadovaujama vora nustatyti. Ðis papraðë partizanus Kupiðkio puoli- mo sëkmës atveju pasistengti Rokiðkyje uþstoti kelià besitraukiantiems bolðevikams. Dar geguþës 26 d. Birþø partizanø bûriui, vadovaujamam F. Kairio, uþëmus

130 Birþus449 puolimas nenutrûko. Geguþës 29 d. Birþø partizanai drauge su vokieèiais uþëmë Papilá, o geguþës 30 d. – Kvetkus. Nuo tos dienos Joniðkëlio ir Birþø apskrièiø teritorijose nebebuvo nei vieno Raudonosios armijos kareivio. Su jais pabëgo ir dau- gelis bolðevikus rëmusiø vietiniø komunistø450 . Geguþës 29 d. Vabalninke ávykusio Joniðkëlio partizanø bataliono IV kuopos vado ir Vabalninko partizanø vado karin. B. Sakalausko bei Puðaloto partizanø vado karin. A. Michelevièiaus pasitarime su vokieèiais buvo atsiþvelgta á Panevëþio rinktinës vadovybës pageidavimà paremti Kupiðkio karinæ operacijà ir nutarta pulti Rokiðká. Tà paèià dienà jungtinë karin. A. Michelevièiaus vadovaujama partizanø ir vokieèiø vora uþëmë Pandëlá ir Panemuná. Pandëlio apylinkëse paimta 11 prieðo belaisviø, 4 arkliai ir keliolika ðautuvø, o Èedasø miestelyje – suimti 2 bolðevikø komisarai su stambia pinigø suma. Geguþës 30 d. buvo uþmegztas ryðys su Panevëþio rinktinës sudëtyje veikusia Ðiauliø bataliono kuopa. Tà paèià dienà partizanai, remiami sustiprinto vokieèiø eskadrono, prasiverþë pro bolðevikø sargybas ir geguþës 31 d. anksti rytà uþëmë Rokiðká. Ið Rokiðkio bolðevikai traukiniu pasitraukë Obeliø link451 (þr. 25 schemà).

25 schema Rokiðkio paëmimas 1919 m. geguþës 31 d. 131 Rokiðkio uþëmimas teigiamai atsiliepë Kupiðkio kautyniø eigai, nes miestas buvo bolðevikø uþnugaryje. Bijodami apsupimo bolðevikai naktá ið geguþës 30 á 31 d. skubiai pasitraukë ið Kupiðkio. Uþëmus ðá miestà, saksø daliniai daugiau kovose su bolðevikais nebedalyvavo. Pasitraukë ið Rokiðkio ir partizanams talkininkavusi vo- kieèiø raiteliø rinktinë. Geguþës 31 d. pavakary prie Rokiðkio priartëjo bolðevikø pëstininkø brigada su artilerija ir miestà uþëmë. Prisiplëðæ mieste daug turto, bolðe- vikai birþelio 1 d. vël pasitraukë Obeliø link. Gyventojai dþiaugsmingai sutiko savo iðvaduotojus – birþelio 1 d. á Rokiðká sugráþusius karin. A. Michelevièiaus vadovau- jamus partizanus. Uþëmus Kupiðká, stotyje buvo paimtas bolðevikø garveþys su keletu vagonø, daug telefono ir telegrafo aparatø. Kautynëse dël Kupiðkio mûsiðkiai neteko nukau- tø ir suþeistø 40 kariø, o 3 dingo be þinios452 . Kupiðkio paëmimas turëjo didelæ karinæ reikðmæ: pirma, tai strateginiu ir susi- siekimo atþvilgiu svarbus punktas, nes ðalia jo eina Panevëþio–Daugpilio geleþinke- lis; antra, miestas yra svarbiø kitø keliø kryþkelëje; treèia, jis tapo svarbia baze toles- nei veiklai; ketvirta, buvo likviduota grësmë paèiam Panevëþiui, likusiam tolokai nuo vykusiø kariniø operacijø. Kovoms dël Kupiðkio pasibaigus Panevëþio rinktinës daliniai pasistûmëjo á ry- tus iki linijos Salamiestis–Jutkonys–Kuosinai–Skuodiniai–Butkûnai–Ðimoniø miestelis– Baltupës malûnas453 . Ðiuose punktuose rinktinës dalys ásitvirtino ir siuntë þvalgybas. Nors Panevëþio rinktinei þygiuoti pirmyn kliûèiø ir nebuvo, taèiau ji keturias dienas – nuo geguþës 31 d. iki birþelio 4 d. liko stovëti minëtose pozicijose. Laukti direktyvø ið karinës vadovybës jai nebuvo jokio reikalo, nes operatyvinë kryptis bu- vo aiðki ir tik viena – verþtis á rytus palei geleþinkelá Daugpilio link. Ið ðiaurës jai pavojus negrësë, nes ten buvusios Joniðkëlio partizanø bataliono kuopos þygiavo á rytus, nesutikdamos didesniø kliûèiø. Jos buvo paþengusios apie 20 kilometrø toliau á prieká negu Panevëþio rinktinë. Per daug prasiverþti á prieká nebuvo pavojaus ir dël deðinëje buvusios Ukmergës rinktinës veiksmø. Ði rinktinë jau buvo uþëmusi pozici- jas uþ Daugailiø miestelio Dusetø–Verpusavo eþerø linijoje. Todël Panevëþio rinktinës uþsitæsusá sustojimà ties Kupiðkiu reikia vertinti tik kaip nepasinaudojimà susidariusiomis palankiomis aplinkybëmis prieðà sparèiau vyti ið Lietuvos. Be to, negalima pamirðti ir to fakto, jog ðios rinktinës pajëgos buvo kur kas didesnës negu Ukmergës rinktinës bare. Panevëþio rinktinë, þygiavusi á prieká, iki tol neturëjo stambesniø susirëmimø su prieðu, todël nebuvo kovø iðvarginta. Yra pagrindo manyti, jog jei ji bûtø þygiavusi lygiagreèiai su Ukmergës rinktine, bolðevi- kai vargu ar bûtø ástengæ ásitvirtinti Lodþio–Dusetø–Verpusavo eþerø linijoje. Neko- ordinuojant abiejø rinktiniø veiksmø, mûsø kariuomenei, turinèiai iniciatyvà ir gy- ventojø palaikomai, nepasisekë suduoti prieðui reikðmingesniø smûgiø ir buvo leista jam tvarkingai pasitraukti bei ásitvirtinti naujose pozicijose. Prieðui atsitraukus ir netekus su juo sàlyèio, Panevëþio rinktinës vadas karin. St. Nastopka tik birþelio 3 d. paskelbë ásakymà, kuriame nurodë karin. V. Grigaliû- nui-Glovackiui su II pëst. pulko ðeðiomis kuopomis ir artilerijos bûriu (2 patranko- mis) kità dienà þygiuoti Puzioniø, Geiminiø, Vatoniø kaimø link ir, pasirinkus tin- kamà pozicijà, joje ásitvirtinti. Karin. J. Butkui su II pëst. pulko trimis kuopomis ir artilerijos bûriu (2 patran-

132 komis) ásakyta pulti Bajorø kaimo–Skapiðkio miestelio rajonà, o karin. J. Variakojui su Panevëþio atskirojo bataliono ðeðiomis kuopomis, Ðiauliø bataliono viena kuopa ir artilerijos bûriu (2 patrankomis) pereiti á Alizavos rajonà ir ten ásitvirtinti. Prieðakinës rinktinës dalys turëjo ásitvirtinti Kamajø–Panemunio–Pandëlio– Kupreliðkiø linijoje. Puolimà ásakyta pradëti birþelio 4 d.454 Ðis ásakymas buvo ávykdytas. Rinktinës þvalgai birþelio 4 d. susidûrë su prieðu tik Kriaunø–Obeliø–Èedasø linijoje ir susirëmimø metu paëmë ið jø 1 kulkosvaidá, keletà arkliø bei 10 bolðevikø nelaisvën455 . Nuo ðios ribos bolðevikai pradëjo daugiau prieðintis ir gintis. Birþelio 6–10 d. rinktinë, tæsdama puolamàjá þygá rytø kryptimi, uþëmë Kriaunas, Obelius, Eglainës geleþinkelio stotá, Antazavæ, Aleksandravëlæ, Èedasus, Suvainiðká, Ak- nystà, Subatæ456 . Be to, birþelio 10 d., perþengus Latvijos sienà buvo uþimtos vietovës: Assern, Rubinen, Kaltenbraunen, Lingelkaln, Ilzen, Weissensee, Annenhof, Lustberg. Birþelio 11 d. Joniðkëlio partizanø bataliono dalys iðvijo bolðevikus á Kurðà ir apsistojo Nemunëlio Radviliðkyje, Gros Memelhofe, Verkðnioniuose, Kvetkuose. Ba- taliono ðtabas buvo Joniðkëlyje457 . Birþelio 10 d. Panevëþio rinktinë uþmezgë ryðius su latviø „Þaliosios Gvardi- jos“ partizanais, aprûpino juos ginklais bei ðoviniais. Nuo birþelio 11 d. prieðas ëmë ne tik prieðintis ir gintis, bet, sutelkæs dideles pajëgas, perëjo á kontrpuolimà. Tà dienà bolðevikai puolë Eglainës geleþinkelio stotá, birþelio 12 d. – Kukliø–Suvieko–Vienasëdþiø–Pupeikiø–Maniuliðkiø linijoje. Mûsø II pëst. pulko dalys buvo priverstos atsitraukti. Birþelio 13 d. po atkakliø kautyniø bolðevikams pavyko uþimti Lassenà ir Eglainæ458 . Panevëþio rinktinës vadas karin. St. Nastopka birþelio 15 d. ásakë mûsø ka- riuomenës daliniams atsitraukti á Sartø–Subatës–Asserno eþerø linijà, nurodyda- mas kiekvienam dalinio vadui jø uþimtinus barus. Karin. V. Grigaliûnui-Glovackiui su II pëst. pulku ásakyta atsitraukiant uþimti barà prie Sartø eþero buvusio Miliûnø kaimo, toliau palei upelá, jungiantá Sartø eþerà su prie Ratuokliðkio viensëdþio esan- èiu eþeru ir toliau prie Aplikiðkiø kaimo esanèiø eþerø iki Doriðkiø kaimo imtinai. Karin. J. Butkus su Marijampolës (buv. II pëst. pulko I) atskiruoju batalionu459 turëjo uþimti barà nuo Doriðkiø ir toliau pagal Junkûnø dvarà ir to paties pavadini- mo kaimà, Antaniðká, Burokiðká, Druèkus, Ignatiðká, Trumponis. Karin. J. Variakojui su Panevëþio atskiruoju batalionu ásakyta atsitraukti á ba- rà nuo Subatës eþero iki Varkavos. II pëst. pulkas su Marijampolës atskiruoju batalionu atsitraukë á nurodytas pozicijas birþelio 16 d., o Panevëþio atskirasis batalionas – birþelio 17 d.460 Perëjæ á kontrpuolimà, bolðevikai be pasigailëjimo naikino vietiniø gyventojø laukuose javus, darþus, plëðikavo, suiminëjo þmones. Raudonasis teroras pasiekë aukðèiausià laipsná. Ábauginti gyventojai, gresiant bolðevikø pavojui, palikinëjo savo sodybas ir su visa manta traukë á mûsø kariuomenës uþnugará. Bolševikai verþësi pirmyn Suvieko–Kukliø kryptimi ir abipus Eglainës geleþin- kelio. Po smarkios prieðo artilerijos ugnies mûsø rinktinës uþtvaras puolë gausios prieðo þvalgø grupës. Taèiau visi bolðevikø antpuoliai buvo atremti. Tuo laiku mûsø artilerija apðaudë Eglainæ ir Lassenà, kur buvo susitelkusios stambios prieðo pajëgos. Jø eilëse buvo daug

133 nukautø ir suþeistø. Nors bolðevikai keletà kartø atakavo Panevëþio rinktinës pozicijas Ðiloniø–Valputniø kaimø riboje, bet visais atvejais energingais mûsiðkiø daliø prieðpuo- liais buvo priversti atsitraukti. Savo puolimus jie plaèiu frontu kartojo birþelio 18–19 d., taèiau nesëkmingai. Birþelio 20 d. rytà prieðas didelëmis pajëgomis metësi á prieká Vinosëdþiø–Ðavoniø kryptimi, norëdamas uþimti svarbø punktà – Kamariðkio kaimà. Rinktinës prieðakinës dalys, stambiø prieðo jëgø spaudþiamos, pasitraukë Razalinavo–Aleksandravëlës–Bradesiø linijon, kur bolðevikø verþimasis buvo galuti- nai sulaikytas. Pagrindinës Panevëþio rinktinës dalys uþëmë stiprias eþerø pozicijas461 . Neástengæ palauþti Panevëþio rinktinës daliø pasiprieðinimo, bolðevikai pasi- traukë ir ásitvirtino linijoje Kukliai–Suviekas–Vaidminiai–Gudai–Kovenka–Eglainës geleþinkelio stotis–Kalnaberþiai–Bebrinë462 .

6. KARINIAI VEIKSMAI RYTØ AUKÐTAITIJOJE 1919 M. VIDURVASARÁ

B e n d r a k a r i n ë p a d ë t i s. 1919 m. birþelio mën. viduryje Lietuvos kariuomenës puolamieji veiksmai Rytø Aukðtaitijos Dusetø eþerø fronte sustojo. Sutelkæ nemaþas papildomas pajëgas, bolðevikai stengësi þûtbût iðsilaikyti aukðèiau minëtose pozicijose ir, susidarius palankioms aplinkybëms, pereiti á kontrpuolimà. Tuo metu prieð Ukmergës rinktinæ veikë 1, 2, 3, 17, 153 ir 154 bolðevikø pulkai, kuriø kiekviename buvo ne maþiau kaip 800 kariø, dvi artilerijos baterijos, nenustatytas kavalerijos skaièius463 . Prieð Panevëþio rinktinæ veikë 6, 15, 16, 18, 31, 32 ir 33 bolðevikø pulkai bei vadinamasis kinieèiø pulkas, du kavalerijos eskadronai, dvi artilerijos baterijos464 . Minëti pulkai sudarë IV ðauliø divizijà vietoj dar 1919 m. geguþës mën. likviduotø Lietuviø (Pskovo) ir Internacionalinës divizijø. Kai kuriuose ið minëtø pulkø dar buvo ir lietuviø bolðevikø likuèiø. Nors bolðevikai kiekybiðkai buvo pranaðesni, jø kariuomenë tuo metu iðgyveno sunkià maisto krizæ. Jø vadovybei viena ið opiausiø problemø buvo kaip iðmaitinti savo gausià kariuomenæ. Praradus apie pusmetá valdytas dideles Lietuvos teritorijas, kuriø gyventojai buvo apdëti didelëmis rekvizicijomis, ávairiomis prievolëmis, mokes- èiais bei baudomis, likusioji palyginti nedidelë okupuotø lietuviðkø þemiø dalis nebe- ástengë bolðevikø aprûpinti maistu. Teko spræsti dilemà: ar trauktis á rytus ir ten tvar- kyti suirusá transportà maistui pristatyti, ar bet kokia kaina verþtis pirmyn ir sëkmës atveju uþimtose Lietuvos teritorijose prasimaitinti. Bolðevikø komisarø pagrindinis sa- vajai kariuomenei keliamas ðûkis buvo: „Pirmyn, Ukmergëje mûsø laukia duona!“465 . Nelengva padëtis buvo ir Lietuvos kariuomenëje. 1919 m. birþelio mën. antro- joje pusëje bolðevikø fronte veikë tik aðtuoni pëstininkø batalionai, trys lengvosios artilerijos baterijos, du kavalerijos eskadronai. Ðias pajëgas kai kuriais atvejais pa- remdavo keli karo lëktuvai. Uþsitæsusiø kovø su bolðevikais metu Panevëþio ir Ukmergës rinktiniø gretos dël þuvusiøjø, suþeistø ir ligoniø smarkiai praretëjo. Nemaþa karininkø ir kareiviø buvo palikta naujai kuriamose karo komendantûrose. Pavyzdþiui, 1919 m. birþelio 19 d.

134 Panevëþio rinktinëje tebuvo likæ apie 1100 kareiviø. Labai trûko ir karininkø466 . Kariuomenës vadovybë itin sudëtingomis sàlygomis vykdë didelá organiza- ciná darbà padëèiai gerinti. Nuo 1919 m. vasario 27 d. iki birþelio mën. antrosios pusës buvo atlikti trys 1897–1898 m. gimusiø naujokø ðaukimai 20 apskrièiø – Marijampolës, Alytaus, Seinø, Vilkaviðkio, Ðakiø, Kauno, Raseiniø, Telðiø, Kretin- gos, Sedos, Këdainiø, Tauragës, Ðiauliø, Kurðënø, Joniðkëlio, Akmenës, Skaudvi- lës, Vëþaièiø, Ukmergës ir Panevëþio467 . Dël ðiø priemoniø bendras kariuomenës skaièius sparèiai augo, kûrësi nauji kariniai daliniai, bet dauguma kariø buvo dar beveik neapmokyti ir juos iðkart siøsti á frontà nebuvo galimybës. Panevëþio ir Ukmergës rinktinëms priartëjus prie Zarasø apskrities ribø, Du- setø, Salako ir kitø apylinkiø jauni vyrai, tëvynës meilës skatinami, vienas po kito perbëgdavo á lietuviø pusæ ir stodavo savanoriais á mûsø dalinius. Vien tik ið Dusetø valsèiaus ástojo 76 savanoriai468 . Tik komunistai ir bolðevikø ðnipai lietuviø nelaukë, nes þinojo, jog uþ savo negerus darbus gaus atitinkamà atpildà. Pakriaunio dvaras, kuriame ásikûrë karin. V. Grigaliûno-Glovackio vadovaujamo II pëst. pulko ðtabas, jiems këlë didelæ baimæ. Po daugelá apylinkiø sklido þinios, jog karo lauko teismas bolðevikø ðnipus ðaudo vietoje, o buvusius tarybø pareigûnus baudþia rykðtëmis, kiekvienam paskirdamas po 100 ir daugiau, iðdëstant dalimis savaitës laikotarpiu469 . Lietuvos kariuomenës tuometinæ padëtá fronte daþnai komplikuodavo ginklø ir ypaè ðoviniø stoka. 1919 m. birþelio mën. pabaigoje 10 000 kareiviø buvo apgin- kluoti vien vokiðkais ðautuvais, kiekvienam ið jø teiðskyrus ne daugiau kaip 20–30 ðoviniø. Buvo atsitikimø, kai vien dël ðoviniø stokos atskiri daliniai turëdavo pasi- traukti, perleisdami kovos iniciatyvà prieðui470 . Lietuvos karinë vadovybë praðë vokieèiø vadovybës artimiausiu metu skirti 5 mln. ðoviniø, paþymëdama, jog fronto uþnugaryje, atsargos dalyse stovi be jokios naudos 10000 pakankamai parengtø kareiviø, kuriuos bûtina pasiøsti á frontà ir tik ginklø stoka kliudo tai padaryti. Todël vokieèiø buvo praðoma dar 10 000 vokiðkø ðautuvø, 200 karabinø, 100 „Maksim“ sistemos kulkosvaidþiø ir kitokiø ginklø471 . Mûsø kariuomenei, uþëmusiai anksèiau bolðevikø nuniokotas vietoves, taip pat ëmë stigti maisto, aprangos, avalynës ir kitø bûtiniausiø reikmenø. 1919 m. birþelio mën. 11–18 d. ávykæs Panevëþio rinktinës atsitraukimas labai neigiamai paveikë tiek kariuomenæ, tiek vietinius gyventojus. Reikëjo imtis atsako- møjø priemoniø ir pamëginti árodyti, jog mûsø kariuomenë sunkiu momentu ne tik gali tvarkingai pasitraukti, bet ir sugeba muðti prieðà. Panevëþio bataliono instruk- torius karin. M. Katchë pasiûlë organizuoti vietinës reikðmës puolimà – didþiàjà þvalgybà. Joje turëjo dalyvauti keturios bataliono kuopos su 10 kulkosvaidþiø, arti- lerijos bûrys (2 patrankos) ir raitøjø þvalgø komanda. Rinktinës vadovybë ðá pasiû- lymà sutiko be entuziazmo, taèiau jo vykdymui ir neprieštaravo (þr. 26 schemà). Birþelio 20 d. prieðakinëse pozicijose buvusioms kuopoms buvo ásakyta prieð jø barus atlikti parengiamuosius þygius-þvalgybas. Jø metu reikëjo iðsiaiðkinti: 1) kur susitelkusios prieðo jëgos, 2) ar jos pasislinkusios pirmyn, ar tebëra seniau uþim- tose pozicijose, 3) kokios jëgos yra prieð bataliono frontà – rusø bolðevikø ar latviø komunistø, 4) ar prieð bataliono frontà buvusios prieðo jëgos didëja, 5) suþinoti ið vietiniø gyventojø, ar Dvietës–Mukanø–Koliðkiø–Lameniø linijoje árengtos spygliuotø vielø tvoros; o jeigu taip, tai ar jos iðtisinës, ar su tarpais472 .

135 26 schema Bendra fronto padëtis 1919 m. birþelio 15 d. 136 Be ðiø þvalgybø birþelio 21 d. 3 val. buvo iðsiøstas karin. V. Varðuko vadovau- jamas 14 raitø þvalgø bûrys, kuris, pasiekæs Bevernà, turëjo dviem grupelëmis þval- gyti prieðà anksèiau nurodytu marðrutu473 . Didþiajai þvalgybai vykdyti buvo paskirtos I, III, IV ir V kuopos. I kuopos va- das birþelio 21 d. 8 val. turëjo savo kuopà surinkti Asserne ir 12 val. bûti prie kryþ- kelës Ðula–Èernovka. Ði kuopa saugojo kairájá baro sparnà. Karin. J. Reikalos vado- vaujamos III, IV ir V kuopos bei baterijos bûrys birþelio 21 d. anksti rytà iðvyko ið Tomaðoniø. Su jomis kartu buvo ir bataliono instruktorius karin. M. Katchë – þval- gybos sumanytojas ir vykdytojas. Minëtos kuopos taip pat nuvyko á Ðulà–Èernovkà. Susirinkusi visa þvalgybos rinktinë buvo supaþindinta su birþelio 20 d. þvalgymo duomenimis, ið kuriø paaiðkëjo, jog bolðevikai laikësi Popës–Poreliðkiø–Liudvigavo– Stamanø–Koliðkiø–Dronkø–Kalvano–Mukanø–Dvietës linijoje. Kalvane ir Dronkuo- se buvo po 60–70 raudonarmieèiø, turëjusiø po 1–2 kulkosvaidþius474 . Karin. M. Katchë apie praëjusios dienos þvalgybos duomenis painformavo Panevëþio rinktinës vadà karin. St. Nastopkà ir papraðë, kad visos rinktinës dalys þvalgybai pasisekus tuojau visu frontu pradëtø ofenzyvà. Suðaukæs visus karinin- kus, karin. M. Katchë iðaiðkino jiems uþduotá – visoms dalims iðþygiuoti 18 val., nakties metu prisiartinti prie prieðo ir auðtant atakuoti linijà Dronkai–Kalvanas– Mukanai–Dvietë475 . Ðiam uþdaviniui iðspræsti visa þvalgø rinktinë buvo padalyta á 3 voras: deðinioji karin. M. Petrovo vadovaujama vora (1 kuopa su 3 kulkosvaidþiais) turëjo birþelio 22 d. 1 val. slapta atvykti Bebrinës–Ilûkstës vieðkeliu á Rubanek–Pupiniø rajonà ir 2 val. pradëti puolimà iðilgai Bebrinës–Ilûkstës vieðkelio; vidurinë karin. J. Reikalos vadovaujama vora (IV ir V kuopos su 4 kulkosvai- dþiais) – taip pat slapta atvykti nurodytu laiku á Spakiø–Piskûnø rajonà ir pulti prieðà iðilgai Spakiø–Piskûnø–Mukanø–Kalvano–Dronkø kelio: IV kuopa ið deði- nës, o V – ið to kelio kairës pusës; kairioji karin. J. Variakojo vadovaujama vora (III kuopa su 3 kulkosvaidþiais) turëjo naktá slapta prisiartinti prie Krapanø–Dvietës ir juos atakuoti. Uþëmus Dvie- tæ, deðiniuoju voros sparnu þygiuoti pietø kryptimi Liopa–Valpeter–Tumðanai– Miltinan, atidþiai þvalgantis á pietryèius. Artilerijai uþëmus pozicijà ties Pupiniais ásakyta lygiai 2 val. apðaudyti Dvietæ, Mukanus, Kalvanà, Dronkus. Raiteliø vienas bûrys turëjo þvalgyti Bebrinæ–Ilûkstæ, antras – Karoliðkiø, treèias – Liudvigavo ir ketvirtas – Baltarunkiø kryptimi476 . Gavusi ðá ásakymà, rinktinë pavakary apie 18 val. 30 min. ëmë skirstytis ir prie Bebrinës prisiartino jau gerokai sutemus. Birþelio 22 d. lygiai 2 val., ëmus brëkðti, artilerija paleido pirmà ðûvá. Voros, nejuèiomis prislinkusios prie prieðo, pradëjo puo- limà. Prieðas buvo staiga ir netikëtai uþpultas, sutriko ir ëmë trauktis. Kairioji vora (III kuopa) uþëmë Dvietæ ir atakuodama ásiverþë á prieðo uþnugará jo ginamoje Dronkø–Mukanø–Kalvanø linijoje. 4 val. 30 min. ðios vietovës buvo uþimtos. Apie 6 val. pradëta atakuoti Kankariø–Stamanø–Suriðkiø–Vilkupës–Kutnikø II (116 aukð- tuma) linijà. Tuo paèiu metu artilerija apðaudë Ilûkstæ. Apie 7 val. buvo uþimta minëta linija. Pagrindinës þvalgybos rinktinës jëgos atsidûrë Cegelnëje, o V kuopos bûrys uþëmë Ilûkstæ477 . Apie 12 val prieðas atsitokëjo ir, pamatæs, jog tai nëra generalinis puolimas, o

137 tik þvalgyba, ið Griunwaldo ir Ðlosbergo rajonø á savo deðinájá sparnà ëmë traukti rezervus. Apie 13 val. dalis bolðevikø rezervø bei kavalerija susirëmë su bataliono rinktinës dalimis. Prieðo pajëgos ëmë manevruoti, siekdamos atkirsti rinktinei atsi- traukimo kelià. Ið vakarø pusës buvo apðaudyta mûsø I kuopa. Ið pietø pusës mûsø artilerijos bûrá smarkiai apðaudë prieðo artilerija. Taèiau jos ðaudymas buvo netiks- lus ir sviediniai krito vis toliau ir toliau nuo mûsø artilerijos bûrio. O ðis, trumpà laikà patylëjæs, ëmë smarkiai apðaudyti bolðevikus. Taèiau bolðevikø rezervams smarkiau pradëjus atakuoti bataliono rinktinës dalis, padëtis rimtëjo. Bataliono vadovybei nebuvo þinoma, kà tuo metu veikë kitos Panevëþio rinktinës dalys. Tokiai padëèiai esant, bataliono vadovybë 14 val. 30 min. iðsiuntinëjo kuopoms nurodymus po truputá palaikant bolðevikø atakas trauktis at- gal Bebrinës link. Vakare apie 20 val. buvo gautas ir Panevëþio rinktinës vado karin. St. Nastopkos ásakymas atsitraukti á ankstesnes pozicijas. Bataliono rinktinës dalys á jas tvarkingai sugráþo birþelio 23 d.478 Žvalgybos tikslas buvo pasiektas. Bolševikams ir visiems buvo árodyta, jog mû- sø kariuomenë gali sumuðti prieðà. Puolant nedidelei bataliono rinktinei, bolðevikai buvo priversti palikti 9 kilometrø ilgio gynimosi linijà nuo Dvietës iki Ilûkstës ir tik ta aplinkybë, jog gretimi jø fronto barai kitø Panevëþio rinktinës daliø liko nepajudinti, leido prieðui surinkti reikiamas pajëgas ir sustabdyti þvalgø rinktinës puolimà. Ðio puolimo metu Panevëþio bataliono kairiajame sparne veikë latviø Aukð- kurþemës partizanø pulkas – keturios kuopos po 20–25 þmones kiekvienoje. Opera- tyviniu atþvilgiu jis buvo pavaldus Panevëþio batalionui. Tai buvo nedidelis, silpnas, panevëþieèiø ginklais ir ðaudmenimis remiamas dalinëlis, kuris minëtoje operacijoje svarbesnio vaidmens nesuvaidino. Jis buvo uþëmæs Sosnovkos–Kaltenbrunen linijà. Pulko štabas ir rezervas buvo Asserne479 . II pëst. pulkas tomis dienomis buvo uþëmæs pozicijas Kriaunø–Keleþeriø– Aleksandrëlës ruoþe. Tuo metu ið jo sudëties buvo iðskirtas I batalionas, tapæs savarankið- kas ir pavadintas Atskiruoju Marijampolës batalionu, todël jo vietoje buvo formuojamas kitas. Birþelio mën. antrojoje pusëje jame tebuvo apie 300 kariø480 . Á II pëst. pulkà daþniau- siai buvo siunèiami neapmokyti, blogai aprûpinti, dar nedalyvavæ kovose naujokai. 1919 m. birþelio 21 d. ið Kauno m. ir apskr. komendantûros atvykusi kuopa buvo apginkluota ávairiausiø rûðiø ðautuvais, teturëjo po 20 ðoviniø kiekvienam kareiviui, buvo blogai ap- rengta, be tinkamos avalynës, neturëjo nei vieno arklio, veþimo, nei virtuvës481 . Birþelio 21 d. á bolðevikø frontà atvykusi I atskiroji baltgudþiø pëstininkø kuopa (vadas – karin. M. Janickis) buvo átraukta á Panevëþio rinktinës sudëtá ir tapo pavaldi Atskirojo Marijampolës bataliono vadui. Jà sudarë 5 karininkai ir 128 kareiviai482 . Tuo bûdu Panevëþio bataliono rinktinës vykdyta didþioji þvalgyba sutapo su kitø daliø organizacine pertvarka ir nebuvo jø paremta. Taèiau ir vieno bataliono kariø parodyta iniciatyva, organizuotumas ir mokëjimas muðti prieðà áraðë ðaunø puslapá á Nepriklausomybës kovø istorijà. Minëtoje þvalgyboje pasiþymëjo karininkai Juozas Vidugiris, Juozas Urbðys, pus- kar. Slivka, eiliniai Tadas Puzinas, Povilas Navagruckis ir kt. Bolðevikø nuostoliai: apie 10 uþmuðtø ir, vietiniø gyventojø teigimu, daug suþeistø. Mûsø grobis: 26 belaisviai, 16 ðautuvø, keletas arkliø, 1 telefono aparatas. Rinkti daugiau trofëjø neuþteko nei laiko, nei þmoniø. Þvalgø rinktinës nuostoliai – 2 kareiviai suþeisti ir 2 dingo be þinios.

138 Po ðios þvalgybos birþelio 27 d. Panevëþio batalione apsilankë vyr. kariuome- nës vadas gen. S. Þukauskas, kuris apþiûrëjo visas kuopas ir pasiþymëjusius karius apdovanojo Vyties kryþiaus juostelëmis483 . Aptariamuoju laikotarpiu Ukmergës rinktinei, uþëmusiai pozicijà Gateliø– Paberþës–Baibiø–Zokoriø–Gaideliø–Narðënø–Sartø eþ. linijoje, teko ne kartà atremti bolðevikø, ásitvirtinusiø labai gerose pozicijose prie Bruþø ir Balèiø kaimø bei tarpe- þeriuose, puldinëjimus ir kartu vykdyti aktyvias þvalgybas. Tuo pat metu vyko tolesnis I pëst. pulko formavimo darbas, kuris buvo uþbaigtas liepos 3 d. Pulke buvo trys sukomplektuoti batalionai, kiekviename ið jø po tris kuopas484 . Liepos 2 d. Ukmergës rinktinæ papildë formuojama Ukmergës bataliono I kuo- pa (128 kareiviai), vadovaujama karin. S. Rekaðiaus. Ji uþëmë pozicijà Daugailiø– Salako rajone485 . Palyginti su Panevëþio rinktine, Ukmergës rinktinës pajëgos buvo kur kas men- kesnës. Jà tesudarë I pëst. pulkas, tik kà atvykusi Ukmergës bataliono I kuopa, karin. M. Peèiulionio vadovaujama IV baterija ir pusantro eskadrono husarø. Taèiau jos vadas karin. K. Ladyga vis nerimavo ir laukë karinës vadovybës ásakymo abiem rinktinëms bendromis jëgomis pulti prieðà. Jis priekaiðtavo kairëje pusëje nuo Uk- mergës rinktinës pozicijas uþëmusio II pëst. pulko vadui karin. V. Grigaliûnui-Glo- vackiui, kad, turëdama prieð save „tokias silpnas prieðo jëgas“, Panevëþio rinktinë galëtø „nedelsdama þygiuoti pirmyn ir apsaugoti kraðtà nuo plëðimo“, kartu paaið- kindamas, jog jis pradëti þygio negalás, nes prieð jo vadovaujamà rinktinæ sutelktos didelës prieðo jëgos, uþëmusios labai geras pozicijas486 .

P a n e v ë þ i o r i n k t i n ë s p u o l i m a s 1919 m. l i e p o s 6–12 d. Vyr. kariuomenës vadas gen. S. Þukaukas, norëdamas nustumti bolðevikus rytø krypti- mi, 1919 m. liepos 2 d. ásakë Panevëþio rinktinës prieðakinëms dalims uþimti Bebrinæ ir, kairiajame sparne veikiant pagrindinëms jëgoms, þygiuoti pirmyn. Puolimui de- ðiniajame sparne turëjo bûti sudaryta stipri rinktinë, kurios uþdavinys – ne vëliau kaip liepos 7 d. uþimti Suvieko miestelá. Tuo bûdu Panevëþio rinktinë turëjo uþimti Ilûkstæ, Dvietæ, prieiti prie Dauguvos upës krantø ir pasiekti bendrà Kaltenbruneno– Borovkos–Suvieko linijà. Panevëþio rinktinei pradëjus sëkmingà puolimà, Ukmergës rinktinës prieðaki- nës dalys turëjo uþimti Kukliø dvaro–Mukuliø–Vajasiðkio linijà. Panevëþio rinkti- nës ðtabas buvo atsakingas uþ þiniø perdavimà reikiamu laiku Generaliniam bei Ukmergës rinktinës ðtabams, taip pat uþ operatyvø karo aviacijos eskadrilës panau- dojimà puolimo metu487 . Panevëþio rinktinës vadas karin. St. Nastopka, vykdydamas vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko ásakymà pulti prieðà ið abiejø sparnø, liepos 5 d. savo kariuo- menës dalims iðkëlë ðiuos uþdavinius: karin. V. Grigaliûno-Glovackio vadovaujamoms pajëgoms (II pëst. pulkui su 7 kulkosvaidþiais, Joniðkëlio bataliono I kuopai su 2 kulkosvaidþiais ir III baterijos bû- riui (2 patrankos) liepos 6 d. sutemus susitelkti Aleksandravëlës rajone; karin. J. Butkui su Marijampolës bataliono trimis kuopomis ir II baterijos bûriu (2 patrankomis) tuo paèiu metu slapta susikoncentruoti miðke á pietus nuo Ðapeliø kaimo;

139 karin. J. Variakojui su Panevëþio bataliono ðeðiomis kuopomis, Ðiauliø bataliono kuopa ir vadinamàja plk. S. Bulak Balachovièiaus ðimtine488 , 19 kulkosvaidþiø ir I bate- rija (vadas – karin. V. Kapciukas, 4 patrankos) minëtu laiku susirinkti Lingelkalne; Aukðkurþemës latviø partizanø pulkas turëjo ásitvirtinti á ðiauræ nuo Bebrinës buvusiame miðke, o I atskira baltgudþiø kuopa buvo palikta bendrame rezerve Obe- liuose. Be to,buvo ásakyta liepos 6–7 d. á prieðo pusæ nepraleisti nei vieno þmogaus, o atvykstanèiuosius á mûsø pusæ nukreipti komendantûrø þinion. Liepos 7 d. rinktinës ðtabas turëjo persikelti á Obeliø geleþinkelio stotá489 . Pane- vëþio rinktinës dalims nustatytu laiku uþëmus pradines puolimo pozicijas, vadas karin. St. Nastopka ásakë liepos 7 d. 19 val. pradëti puolimà (þr. 27 schemà). Panevëþio batalionas, norëdamas pridengti savo pagrindiniø jëgø sukoncen- travimà Lingelkalne, liepos 7 d. I kuopà iðsiuntë á Bebrinæ. Apie 17 val. bolðevikai, buvæ Ilzës dv.–Neuhofo paliv.–Zauniðkiø–Putniø linijoje, pradëjo antpuolá Bebrinës kryptimi. I kuopa atsiðaudydama pamaþu ëmë trauktis ta paèia kryptimi. Jà perse- kiojo tirðtos raudonarmieèiø grandinës su daugeliu kulkosvaidþiø. Nenorint paro- dyti savo bataliono pagrindiniø jëgø, ypaè artilerijos, I kuopai teko ilgai laikytis pa- syvaus gynimosi taktikos. Taèiau kada ði kuopa beveik ið visø pusiø buvo apsupta ir atsidûrë kritiðkoje padëtyje, jai á pagalbà buvo pasiøsta mokomoji komanda, kuriai ásakyta pulti kairájá prieðo sparnà Ilzës dv.–Daugiðkiø paliv.–Padubiø kaimo link. Mokomosios komandos puolimas greit iðtiesino prieðo puslanká, nes, sustabdþius jo deðinájá sparnà, atsitraukë ir kairysis. Savo dràsiu ir smarkiu puolimu mokomoji ko- manda paëmë ið prieðo 1 kulkosvaidá ir 19 belaisviø. Nors bolðevikai apie 20 val. patrankø ugnimi apðaudë Bebrinæ, taèiau jø pëstininkai toliau nepasistûmëjo490 . Tos pat dienos vado ásakymu Panevëþio bataliono dalys turëjo pulti prieðà tri- mis voromis. Prieðas, puldamas Bebrinæ, kuriam laikui buvo pristabdæs viduriniosios ir kairiosios vorø puolimà, deðiniajai vorai buvo ásakyta já vakare pradëti. Ði vora ið savo senøjø pozicijø Subatës–Balteþerio linijoje puolë Liudvigavo paliv.–Geriðkiø–Lagovkos kryptimi. Apie 20 val. vora susidûrë su VI latviø komunistø pulko dalimis, gynusiomis Kaupiðkiø–Murovankos–Sitaus linijà. Po keliø nesëkmingø atakø, patyrusi nuostoliø, vora atsitraukë á Mikeliðkius. Susirëmimo su prieðu metu buvo suþeistas V kuopos vadas karin. L. Þukauskas, kuris, perriðus þaizdà, gráþo á rikiuotæ. Liepos 8 d. dešinioji vora, artilerijos remiama, nors sunkiai, bet sëkmingai þygiavo pirmyn ir apie 9 val. 30 min. uþëmë Murovankà. Latviai bolðevikai pasitraukë á Kaupiðkiø– Þagarës–Èamanø linijà. Ðioje linijoje kautynës tæsësi iki 16 val. Po to vora ásiverþë á prieðo pozicijas ir privertë já trauktis Liudvigavo palivarko link. Persekiodama prieðà iki Viksanø– Dagiþiø–Valeiðiø ir gerokai pavargusi, vora apsistojo nakvynei. Tuo metu mokomoji ko- manda, visà dienà talkinusi deðiniajai vorai, vakare prasimuðë á Vikðniø kaimà491 . Vidurinioji karin. J. Vidugirio vadovaujama vora, liepos 8 d. iðëjusi ið Lingel- kalno, 2 val. be mûðio uþëmë Bebrinæ ir toliau þygiavo Ilûkstës kryptimi. Remiama mûsø artilerijos, ji pakeliui áveikë atkaklø bolðevikø pasiprieðinimà ir 4 val. 30 min. uþëmë Zauniðkius. Apie 13 val. prieðas ið Varbiðkiø kaimo puolë deðinájá vidurinio- sios voros sparnà, bet buvo atmuðtas. Po atkakliø kautyniø apie 18 val. vora, artile- rijos remiama, uþëmë bolðevikø atkakliai ginamà Pupiniø–Greisikaln kalvø linijà. Kairioji vora su Aukðkurþemës partizanø pulku ir plk. S. Bulak Balachovi- èiaus rinktine iðtisà dienà be tikslo stumdësi Mukdano–Ketrano rajone ir jai skirto

140 uþdavinio – pulti Dvietæ – neávykdë, tuo parodydama visiðkà nesugebëjimà kautis. Norëdama pakelti jos kovingumà, bataliono vadovybë naktá ið liepos 8 á 9 d. á jos sudëtá ið bendrojo rezervo perkëlë Ðiauliø bataliono kuopà492 . Liepos 9 d. deðinioji vora po nedideliø kautyniø uþëmë Liudvigavo palivarkà, o apie 9 val. – Lagovkà. Bolðevikai skubiai atsitraukë á Tannenfeldo palivarkà ir ásitvirtino apkasuose. Gavus þinià, jog mûsø kariuomenës Marijampolës batalionas, veikæs deðiniajame sparne, uþëmë Eglainës geleþinkelio stotá, o II pëst. pulkas, veikæs deðiniau Panevëþio bataliono, – Naujojo Grünwaldo dvarà, vorai ásakyta smarkiai pulti Vilèanus ir toliau Ilûkstës apylinkes.

27 schema Panevëþio rinktinës puolimas 1919 m. liepos 6–12 d. 141 Vidurinioji vora, naudodamasi tirðtu rûku, liepos 9 d. 2 val. 20 min. toliau tæsë puolimà. Verþdamasi pirmyn, susidûrë su stipriomis prieðo pajëgomis, ginanèiomis Kankariø–Stamanø–Dronkiø–Tropiðkiø linijà. Aktyviai padedant artilerijai, 6 val. ji minëtà linijà uþëmë ir privertë bolðevikus trauktis Ilûkstës link. Besitraukdami jie uþëmë Ilûkstæ ir á ðiaurës vakarus nuo jos buvusias aukðtumas. 10 val. iðkviesta mû- sø artilerija smarkiai apðaudë prieðo uþimtas pozicijas. Bolðevikai, panaudojæ ðar- vuotà traukiná, minëtose aukðtumose smarkiai gynësi. Nors ir didelës buvo jø jëgos, taèiau voros puolimo sulaikyti jie neástengë. Apie 20 val., smarkios savo artilerijos ugnies dengiamas, prieðas pradëjo trauktis ir uþëmë tankiomis spygliuotomis vielo- mis apipintus apkasus Kazimieriðkiø dvaro–Mundës palivarko–Kazliðkiø– Tannenfeldo palivarko linijoje. Prieðakinëms dalims uþëmus Ilûkstæ ir Ðliosbergà, iðvargusi vora poilsiui apsistojo Dolnaja–Zegelnia linijoje. Kairioji vora, papildyta Ðiauliø bataliono kuopa, áveikusi silpnà raudonarmie- èiø þvalgø pasiprieðinimà, uþëmë Dvietæ. Ir á ðià menkà operacijà plk. S. Bulak Bala- chovièiaus rinktinë gudriai sugebëjo pavëluoti ir tik uþëmus Dvietæ ten atvyko. Dël voros vado nesumanumo tolimesnë uþduotis ir vël liko neávykdyta. Aukðkurþemës partizanø ir plk. Bulak Balachovièiaus dalys, pasilikusios apkasuose á pietus nuo Muntðës, pateko á stiprià prieðo artilerijos ugná, o Ðiauliø bataliono kuopa patraukë á pietus ne pagal Dauguvos krantà, o keliu ið Dvietës á Vygodkos palivarkà, kur visai nekviesta ir nelaukiama susivienijo su bataliono rezervu. Apie 17 val. Kazimieriðkiø dvaro rajone buvo pastebëtas prieðo jëgø susitelki- mas, kuris sudarë pavojø puolanèiosios vidurinës kolonos kairiajam sparnui. Po pus- valandþio ið bataliono rezervo á pagalbà buvo iðsiøsta I kuopa, kuriai ásakyta skubiai pasiekti Kviatkovinos–Leiðkiø rajonà ir ið ten atakuoti prieðo deðinájá sparnà. Prie I kuopos buvo prijungta ir ið Dvietës atvykusi Ðiauliø bataliono kuopa. Bolðevikai á jas apðaudë stipria kulkosvaidþiø ir ðautuvø ugnimi. Visai sutemus abi kuopos priðliau- þë prie spygliuotø vielø tvoros, kurios áveikti be specialiø techniniø priemoniø ne- ástengë. Neradusios spragø praeiti toliau, ten ir apsistojo493 . Liepos 10 d. anksti rytà deðinioji vora, vykdydama iðvakarëse gautà ásakymà, paliko Lagovkà ir þygiavo Tannenfeldo palivarko link. Prisiartinusi prie minëto punk- to, buvo sutikta smarkia ávairiø ginklø ugnimi. Mûðyje prieð bolðevikus dalyvavo drauge ir II pëst. pulko dalys. Susirëmimas su prieðu be ypatingø rezultatø tæsësi iðtisà dienà. Vakarop bolðevikai keletà kartø kontratakavo, bet buvo sëkmingai at- remti. Vidurinioji vora, pernakvojusi Dolnaja–Zegelnia linijoje, apie 5 val. pradëjo puolimà Ilûkstës–Tannenfeldo kryptimi ir, nugalëjusi visas kliûtis, pasiekë Tannenfeldo–Ilûkstës linijà, kur ásitvirtino nuo Pirmojo pasaulinio karo likusiuose senuose vokieèiø apkasuose. O bolðevikai buvo ásitvirtinæ senuose rusø kariuomenës apkasuose. Susiðaudymo su jais metu buvo suþeistas ëjæs 3 kuopos vado pareigas karin. Jelisejevas. Iðstumti bolðevikø ið senøjø rusø apkasø nepavyko, nes jie buvo aptverti spyg- liuotomis vielomis, o mûsiðkiai neturëjo priemoniø joms karpyti. Apie 14 val. po smarkios artilerijos ugnies prieðo pëstininkø dalys perëjo kontratakon ið pradþiø kairiajame sparne, o paskui visu frontu. Nuo 18 val. pradëjo veikti ir bolðevikø ðar- vuotas traukinys, taèiau visos prieðo kontratakos buvo atremtos. Ðaudant bolðevikø

142 artilerijai, buvo kontûzytas voros vadas karin. J. Vidugiris, taèiau ið kovos nepasi- traukë. Kairioji vora tos dienos kautynëse 2 val. uþëmë Kazimieriðkiø dvarà. Apie 9 val. bolðevikai, gavæ pastiprinimà, pradëjo kontratakà. Voros dalis, neatlaikiusi spau- dimo, ëmë trauktis. Tik dràsesnës II kuopos dalys su kuopos vadu sustojo Kviatkoðèiz- noje buvusiuose senuose vokieèiø apkasuose, kur susitvarkë ir, atëjus á pagalbà rezer- vui, bolðevikø puolimà atrëmë. Panevëþio batalionui, nors ir sunkiai, bet sëkmingai kaunantis visu frontu, apie 14 val. gauta þiniø, jog latviø bolðevikø rinktinë – apie 200 þmoniø su kulkosvaidþiais ir bombosvaidþiais – persikëlusi per Dauguvà ir iðvaikiusi „þaliuosius partizanus“, uþëmë Bebrinæ ir ëmë verþtis Ilûkstës link. Tuojau ið bendro rezervo buvo pasiøsta Ðiauliø bataliono kuopa uþkirsti prieðui kelià. Ðiaulieèiai susi- tiko su bolðevikais ties Bielajos kaimu. Susiðaudymas tæsësi iki 23 val. Daugiau rezer- vø neturëta. Be to, artilerijai ëmë trukti sviediniø. Susidarius tokioms aplinkybëms, be to, iðvargintas ilgø ir sunkiø kautyniø, batalionas apie 24 val. ëmë atitraukti la- biau iðsikiðusias savo dalis á kaimyninio Marijampolës bataliono linijà: 137 aukðtuma– Gekeliai–Plutiðkiai–Siviðkiai–Liudvigavas–Kaupiðkiai494 . Ðis atsitraukimas ávyko gry- nai taktiniais sumetimais, tvarkingai, prieðui nespaudþiant. Liepos 11 d. apie 17 val. bolðevikai pradëjo pulti deðinájá bataliono barà iðilgai Ilûkstës–Subatës kelio. Nustûmæ mûsø sargybà ir pralauþæ Marijampolës bataliono kairájá sparnà, jie puolë batalionà ið deðinës ir dargi uþnugario. Gavus þinià apie kaimyninio Marijampolës bataliono atsitraukimà, Panevëþio batalionas ilgiau laiky- tis ir laukti nebegalëjo – buvo ásakyta atsitraukti á Laðø, Kalnberzës–Kaupiðkiø linijà ir ten gintis. Taèiau naktá ið liepos 11 á 12 d. gavus Panevëþio rinktinës vado karin. St. Nastopkos ásakymà, batalionas atsitraukë á senàsias pozicijas eþerø linijoje495 . Panevëþio batalionas 1919 m. liepos 6–12 d. puolimo metu paëmë 2 kulkosvai- dþius, treèiojo kulkosvaidþio dalis (greièiausiai paslëpto), 20 ðautuvø ir 42 belais- vius. Patirti nuostoliai: 5 kariai nukauti, suþeisti 3 karininkai (vienas ið jø liko rikiuo- tëje) ir 42 kareiviai, kontûzytas 1 karininkas (liko rikiuotëje) ir 1 kareivis, dingo be þinios 13 kareiviø496 . Marijampolës batalionas, karin. J. Butkaus vadovaujamas, liepos 7 d. susikon- centravæs Antokrevno dvaro ir miðko rajone, apie 20 val. pradëjo þygá palei geleþin- kelá Eglainës stoties kryptimi. Beþygiuodamas susidûrë su prieðu, ásitvirtinusiu An- nenhofo dv.–Paberþës k.–Kamariðkiø dv. linijoje. Nors ir apðaudomi patrankø, kul- kosvaidþiø bei ðautuvø ugnimi, bolðevikai tvirtai laikësi uþimtose pozicijose ir ið jø nepasitraukë. Tuo metu Panevëþio bataliono dalims ðiek tiek pasitraukus atgal, tarp panevëþieèiø ir marijampolieèiø susidarë gana didelis tarpas, kuriuo prieðas buvo bepradedàs uþeiti á Marijampolës bataliono uþnugará. Prieðo sumanymui suþlugdy- ti á kairájá sparnà buvo permesta bataliono atsargos kuopa ir bolðevikø slinkimas buvo sustabdytas. Liepos 8 d. batalionui pakartojus puolimà, bolðevikai apie 16 val. ið uþimtø pozici- jø buvo priversti pasitraukti ir apsistojo antrojoje gynimosi linijoje Laðai–Eglainë– Razmatka. Ið èia jie smarkiai apðaudë bataliono dalis. Visgi liepos 9 d. 2 val. po atkakliø kautyniø bolðevikai ið minëtø pozicijø buvo iðstumti ir netvarkingai traukësi Ilûkstës link. Batalionas uþëmë Eglainës geleþinkelio stotá, Naujojo Grünwaldo dvarà, Laðus (Las- muþæ), Ðiodernà (Ðedoræ). Nebeturint rezervø, liepos 10 d. batalionui ið Panevëþio bata-

143 liono buvo sugràþinta baltgudþiø kuopa. Vakare bataliono dalys sustojo Ðarlotës (Ðarlo- tenhofo)–Senojo Grünwaldo–Naujojo Grünwaldo–Naujøjø Laðø linijoje. Liepos 11 d. didelës prieðo pajëgos su ðarvuotu traukiniu du kartus atakavo Ðarlotës–Marianovkos linijà, bet jo puolimai buvo atremti. Vakarop bataliono padë- tis ëmë blogëti. Rusø bolðevikø stiprios pajëgos puolë Marijampolës bataliono kairájá ir Panevëþio bataliono deðinájá sparnus. Prie Naujøjø Laðø buvusi baltgudþiø kuopa iðsibëgiojo. Tuo pasinaudodamas prieðas ásiverþë á Naujojo Grünwaldo dvarà, o ne- trukus jam pavyko prasiverþti ir á Ðedorës dvarà. Bataliono 3 kuopa sunkiomis sàly- gomis buvo priversta trauktis. Bolðevikai, pasiekæ Ðedorës dvarà, pradëjo supti Pa- nevëþio batalionà. Ðis, kaip minëjome, irgi ëmë trauktis. Marijampolës bataliono va- das karin. J. Butkus, matydamas sunkëjanèià padëtá, ásakë visoms kuopoms trauktis prie Borovkos, o pats su II kuopa ir baltgudþiø kuopos likuèiais uþëmë pozicijas ties Ðedorës dvaru ir Eglaine, kad palengvintø kitø kuopø atsitraukimà. Susirinkus vi- soms bataliono kuopoms, buvo gautas rinktinës vado ásakymas gráþti á senàsias po- zicijas Subatës apylinkëse. Marijampolës bataliono trofëjus – 5 belaisviai, 15 ðautu- vø, 10000 ðoviniø, 1 virtuvë su 2 arkliais, 1 telefono aparatas. Bataliono nuostoliai – uþmuðti, suþeisti ir dingo be þinios 58 kareiviai, 8 kilometrai telefono kabelio497 . Vykdydamas Panevëþio rinktinës vado karin. St. Nastopkos ásakymà, II pëst. pulkas, vadovaujamas karin. V. Grigaliûno-Glovackio, liepos 7 d. rytà iðþvalgæs prieðo pozicijas, vakare susikoncentravo Aleksandravëlës ir Manuliðkiø rajone. Budriai se- kant bolðevikø daliø judëjimà, karin. J. Laurinaitis su II batalionu apie 21 val. pradë- jo þygá per Paliûniðkius ir Balèiûniðkius Rauteneþeriø link. Uþ 1,5 kilometro nuo jo ið paskos tuo paèiu marðrutu sekë karin. J. Motiejûnas-Valevièius su III batalionu, o uþ jø rezerve buvo karin. J. Petruièio vadovaujamo bataliono dvi kuopos. Kairiajam kuopos sparnui apsaugoti Vaidminèiø kryptimi kaip atsarga buvo pasiøsta Puðalo- to partizanø vadinamoji mirties kuopa. Pasiekus Balèiûniðkius suþinota, jog Vaidminèiuose yra bolðevikai su artilerija, kuri labai netaikliai apðaudë þygiuojanèius mûsø karius. Prieð puolant Vaidmin- èius, karin. J. Laurinaitis nutarë su savo pajëgomis prislinkti miðku prie bolðevikø ir atimti ið jø patrankas. Karin. J. Laurinaièio vadovaujama kuopa, slinkdama miðku, susidûrë su pasiøsta á prieká savo bataliono VI kuopa. Neatpaþinusios viena kitos, jos susiðaudë. Tik po kurio laiko paþinus saviðkius ataka buvo sustabdyta. Kuopoms persitvarkant prieðas spëjo su patrankomis pabëgti. Suspëta tik suimti bolðevikø ko- misarà, paimti keletà arkliø bei gurguolës veþimø. Vël susijungæs II batalionas þygiavo 167 aukðtumos link. Bolðevikai batalionà pasitiko ðautuvø, kulkosvaidþiø ir artilerijos ugnimi. Jiems ið aukðtumos iðstumti karin. J. Laurinaitis pasiuntë karin. A. Zubrá su VI kuopa. Taèiau kuopa, puldama atvira vietove, prieðo ugnies buvo sustabdyta. Matydamas, jog kuopai nepavyks uþ- imti ðios aukðtumos, karin. J. Laurinaitis dalá kuopos pasiuntë apeiti aukðtumà mið- ku ið ðiaurës pusës. Mûsø kariams pradëjus supti bolðevikus, ðie pasitraukë498 . Liepos 8 d. 4 val. 30 min. II batalionas uþëmë 167 aukðtumà, o netrukus ir Rauteneþeriø dvarà. Èia atvykæs ir stabtelëjæs pulko rezervas pasuko Stelmuþës kryp- timi. Karin. J. Laurinaitis su II batalionu þygiuodamas toliau uþëmë Ðarlotës ir Seno- jo Grünwaldo dvarus. Iðstatæs apsaugà ir pasiuntæs þvalgybas á ðiauræ bei rytus, batalionas sustojo poilsiui.

144 Taèiau apie 12 val. II batalionà puolë 5 bolðevikø kuopos. Þvalgybai prieðà laiku pastebëjus, batalionas spëjo pasiruoðti já sutikti ir perëjo á kontrpuolimà. Neatlaikæ ryþtingø bataliono veiksmø, bolðevikai pakriko – dalis jø pasidavë nelaisvën, o kiti pasitraukë á miðkà. Neþinodamas savojo pulko III, taip pat gretimo Marijampolës ba- taliono veiksmø, karin. J. Laurinaitis nutarë pasilikti Senojo Grünwaldo dvare499 . Neþinodama tikros padëties fronte, liepos 9 d. auðtant nuo Daugpilio pusës á Senojo Grünwaldo dvarà atvyko bolðevikø gurguolë: 5 lauko virtuvës su karðtu mais- tu, 2 veþimai su duona bei tabaku ir 2 veþimai su apranga. Netrukus tuo paèiu keliu dar atvyko 2 veþimai su sviediniais patrankoms. Visas ðis turtas taikiu bûdu atiteko mûsiðkiams. Karin. J. Laurinaitis, nors ir neturëdamas þiniø apie padëtá ið deðinës pusës, ry- þosi, palikæs vienà kuopà Senojo Grünwaldo dvare, þygiuoti á Ðedoræ ir padëti Mari- jampolës batalionui susisiekti su ðio bataliono þvalgais. Ruoðiantis gráþti atgal, buvo gautas II pëst. pulko vado karin. V. Grigaliûno-Glovackio ásakymas II batalionui gráþti á Rauteneþeriø dvarà. Tos pat dienos vakare ðis ásakymas buvo ávykdytas500 . Karin. J. Motiejûnas-Valevièius su III batalionu liepos 7 d. uþëmë Pajadunkà, Þalynæ, Tiltinæ, Ðarlotæ, nesutikdamas atkaklesnio bolðevikø pasiprieðinimo. Atrodë, jog prieðas visomis kryptimis traukiasi. Taèiau pavakary jø stambios jëgos pradëjo puolimà Pajadunkos ir Meiriðkiø dvaro kryptimi. Bataliono jëgoms sustiprinti buvo pasiøsta I kuopa, turëjusi uþimti pozicijas tarp eþerø á rytus nuo Suvieko. Atkaklios kovos aprimo tik temstant. Liepos 8 d. bolðevikai tæsë puolimà minëta kryptimi. Juos aktyviai rëmë artile- rija. Ánirtingos kovos tæsësi visà dienà. Batalionas turëtas pozicijas atlaikë. Tos die- nos vakare á Rauteþerius atvykæs II pëst. pulko vadas karin. V. Grigaliûnas-Glovac- kis, supaþindinæs batalionø vadus su sudëtinga padëtimi fronte, ásakë visoms pulko dalims kovojant pamaþu trauktis á savo senàsias pozicijas Subatës–Sartø eþ. linijoje. Visos pulko dalys atsitraukimà á minëtà linijà uþbaigë liepos 12 d. be nuostoliø ir tvarkingai501 . Paskutinëmis karinës operacijos dienomis prieðo eilëse dalyvavo ne maþiau kaip 13 iki galo nesukomplektuotø pulkø: 1, 2, 4, 6, 8, 14, 15, 16, 11, 31, 32, 33 ir kt.502 Taip Panevëþio rinktinës 1919 m. liepos 6–12 d. puolimas pasibaigë pralai- mëjimu. Jo metu rinktinë patyrë nuostoliø: nukautø – 1 karininkas ir 27 kareiviai, suþeistø – 7 karininkai ir 217 kareiviø, dingusiø be þinios – 18 kareiviø. Rinktinë paëmë: 157 bolðevikø karius á nelaisvæ, karo grobio – 8 kulkosvaidþius, 300 ðautu- vø, 200 000 ðoviniø, 6 lauko virtuves, 38 arklius ir 15 veþimø503 . Pralaimëta prieðui dël daugelio prieþasèiø, bet svarbiausios ið jø buvo ðios: 1. Nepakankamas mûsø kariuomenës pajëgumas. 2. Silpna latviø kariniø pajëgø priedanga ið kairës. 3. Pasyvi Marijampolës bataliono pozicija karinës operacijos metu. 4. II pëst. pulko vado karin. V. Grigaliûno-Glovackio liepos 8 d. perdëta baimë dël tariamo bolðevikø puolimo nuo Ðteinensee pusës pavojaus, kurá jo vadovaujamo pulko III batalionas jau buvo likvidavæs, ir liguisti átarimai, kad bloga padëtis Mari- jampolës batalione ir tariamai atsirado bolðevikai pulko užnugaryje. Rinktinës ðtabas, suklaidintas tokiø perdëtø ir bauginanèiø þiniø, be to, liepos 9 d. II pëst. pulkui ëmus trauktis ið uþimtø pozicijø, buvo dezorganizuotas ir paskelbë

145 ásakymà atsitraukti á senas pozicijas. Jau II pëst. pulkui atsitraukus, bolðevikai galëjo laisvai veikti ir, liepos 10–11 d. sutraukæ rezervus, privertë rinktinæ paspartintai atsi- traukti. Rinktinës vadui nebeliko nieko kita kaip paskelbti toká ásakymà trauktis. Kartu paþymëtina, jog ði karinë operacija svarbiausià savo uþdavinio dalá ávykdë sëkmingai. Nors galutinis karinis tikslas dar nebuvo pasiektas, bet jo metu ágauta nemaþa kovinio patyrimo, paaiðkëjo, jog mûsø kariai jau buvo daugiau subrendæ ir geriau orientavosi strategijos ir taktikos reikaluose, sugebëjo sëkmingai kovoti su kur kas gausesniu ir visais atžvilgiais stipresniu priešu.

U k m e r g ë s r i n k t i n ë s k o v o s d ë l S a l a k Vyr.o. kariuomenës vadas gen. S. Þukauskas 1919 m. liepos 2 d. nurodæs Panevëþio rinktinei pradëti puolimà rytø kryptimi, kartu ásakë Ukmergës rinktinei uþimti Kukliø–Mukuliø (á pietus nuo Aviliø eþero)–Vajasiðkio linijà504 . 1919 m. liepos mën. pradþioje bolðevikai buvo ásitvirtinæ Aþubaliuose, Vajasið- kio baþnytkaimyje bei Pûsliø kaime ir nuo Gateliø kaimo pusës nuolat grasino atvi- ram Ukmergës rinktinës deðiniajam sparnui. Ukmergës rinktinës atramos punktai, pradedant nuo Utenos–Zarasø plento, tæsësi iki Paberþës–Juknënø kaimø. Toliau á deðinæ mûsiðkius saugojo tik raitoji þval- gyba. Lenkai buvo uþpakalyje, tarp Tauragnø ir Utenos eþerø. Prieðo pozicijos buvo gerai iðþvalgytos ir paruoðtas puolimo planas. Ukmergës rinktinës vadas karin. K. Ladyga nusprendë nustumti bolðevikus uþ Luodþio eþero, Salako eþerø bei Kiemioniø kaimo ir pavedë ðá uþdaviná ávykdyti neseniai suorganizuoto I pëst. pulko III batalionui (vadas – karin. J. Èaplikas), ku- riame buvo apie 400 kareiviø bei 10 karininkø, ir karin. M. Peèiulionio vadovauja- mos IV baterijos bûriui (2 patrankos). Karininkø Br. Bilmino ir P. Dundulio vadovaujamos kuopos turëjo uþeiti á prieðo uþnugará nuo Gateliø kaimo pusës ir pulti prieðà Salako kryptimi vieðkeliu Gateliai– Vajasiðkis–Salakas. Karin. M. Rëklaièio vadovaujama VII kuopa Paberþës rajone turëjo tik imituoti puolimà Vajasiðkio–Aðtrakalnio link. Artilerijai ásakyta apðaudyti Aðtrakalná505 . Bolðevikams nepastebint, VII kuopa buvo sutelkta Paberþës kaime, o VIII ir IX kuopos bei III kulkosvaidþiø kuopa (vadas – karin. S. Marcinkevièius) uþëmë pozici- jas Gateliø kaimo laukuose. Puolimas buvo pradëtas liepos 11 d. rytui auðtant. Ka- rin. M. Rëklaièio vadovaujama VII kuopa pradëjo imitaciná puolimà Vajasiðkio link ir tuo atkreipë Gateliuose bei Pûsliuose buvusio prieðo dëmesá. Vajasiðkis buvo ap- ðaudytas 2 sunkiøjø kulkosvaidþiø ugnimi. Tuo paèiu metu Aðtrakalná apðaudë mûsø artilerija. Pasinaudojusi prieðo sumiðimu, karin. P. Dundulio vadovaujama IX kuo- pa uþëjo prieðui á uþnugará ir netikëtai uþëmë Boreikiðkiø kaimà. Kuopos puolimà prieðas pastebëjo per vëlai, nespëjo susiorganizuoti ir buvo uþkluptas kai kuriems bolðevikams dar tebemiegant. Buvo paimta á nelaisvæ apie 20 raudonarmieèiø, kiti pasitraukë á Pûslius. Tuo paèiu metu IX kuopos grupë, vadovaujama karin. A. Treiderio, neleidusi prieðui susitvarkyti, miðku ið pietø pusës apëjo Pûsliø kaimà ir staiga já uþëmë. To- liau ði grupë puolë Vajasiðká tiesia kryptimi ið rytø, o kita, paties kuopos vado karin. P. Dundulio vadovaujama grupë, prisijungus prie jos VIII kuopos karin. Ðmidto

146 vadovaujamam bûriui, padariusi staigø apëjimà, puolë ðá átvirtintà prieðo mazgà nuo Aðtrakalnio kaimo pusës. IX kuopai puolant bolðevikus ðiaurës rytø kryptimi, karin. M. Rëklaièio vadovaujama VII kuopa atakavo Vajasiðkio baþnytkaimá ir Aþu- baliðkiø kaimà ið pietvakariø, t. y. nuo Paberþës kaimo pusës. Tuo metu karin. Br. Bilmino vadovaujama kuopa buvo rezerve506 . Bolðevikai skubiai traukësi. Nesuskubusieji to padaryti buvo paimti á nelaisvæ. Dauguma jø pasitraukë ðiauriniu Ligajo eþero krantu Salako link. Mëginusiems pra- smukti pietiniu to eþero krantu kelià uþkirto karin. P. Dundulis su savo daliniu. Atsitraukæs prieðas ásitvirtino á rytus nuo Trinkuðkiø kaimo. Skubiai persitvar- kiusi tolesniam puolimui, VII kuopa ëmë já persekioti Kiemioniø kryptimi, þygiuoda- ma ðiauriniu Ligajo eþero krantu. Karin. P. Dundulio grupë ir karin. St. Marcinkevi- èius su 2 kulkosvaidþiais buvo pasiøsti pietiniu Ligajo eþero krantu. Eþeras buvo labai siauras, ðiauriniame jo krante, ir palei 180 aukðtumà buvo pastebëtas nemaþas bolðe- vikø telkinys. Kaip vëliau buvo iðaiðkinta, ten vyko jø mitingas. Karin. St. Marcinkevi- èiaus ásakymu eþero pusiasalyje buvo pastatyti sunkieji kulkosvaidþiai, kuriø ugnis greitai iðsklaidë susilaikiusá prieðà. Apðaudþius prieðà ið ðono, IX ir VIII kuopø dalys puolë jo apkasus ir sëkmingai já iðmuðë. Puolimo metu atvykæs vyr. kariuomenës va- das gen. S. Þukauskas stebëjo puolimo eigà ir patarinëjo vadams bei kareiviams507 . Tuo metu VII kuopa, puldama prieðà ðiauriniu Ligajo eþero krantu, uþëmë Kiemioniø kaimà ir ásitvirtino prie jo buvusiame Salako ir Ligajo tarpeþeryje, kur pasiliko ilgesniam laikui. Sumuðti bolðevikai traukësi Salako link. Karin. P. Dundulio vadovaujama grupë, þygiuodama pirmyn iðvijo rusus bol- ðevikus ið Avinuostos ir Èepeliðkiø kaimø. Persekiodama toliau prieðà, nuvijo já ir ið 153 aukðtumos. Ið paskos þygiuojanti IX kuopa ir VIII kuopos bûrys nakèiai apsisto- jo Avinuostos kaimo apylinkëse. Á ðá kaimà atveþta viena patranka vakare apðaudë Salakà, o nakèiai buvo gràþinta á Aðtrakalná, kur buvo atgabenta ir antroji508 . III bataliono vado karin. J. Èapliko suðauktame vadø pasitarime buvo apsvars- tyta bûsimojo puolimo eiga. Pulti buvo nutarta liepos 12 d. auðtant. Jau þygiuojant buvo iðsiaiðkinta, jog prieðas mûsø puolimui ið vakarø pusës yra pasirengæs, o vieto- vë prie Salako atvira, lygi ir atviru lauku já pulti neámanoma, todël pulko vadas karin. K. Ladyga pasiûlë batalionui apeiti miestelá miðku ir pulti bolðevikus ið pietø pusës, kur sàlygos tam buvo nepalyginamai geresnës (þr. 28 schemà). Liepos 12 d. anksti rytà á vakarus nuo Salako buvo palikta maþa priedanga, o svarbiausias puolimas buvo vykdomas apeinant miestelá ið pietø pusës. Prieð tai mû- sø patrankos apie pusvalandá smarkiai apðaudë prieðo apkasus á vakarus nuo Sala- ko ir pietiniame miestelio pakraðtyje. IX kuopos grandinëms puolant miestelá, bolðe- vikai bandë ásitvirtinti kalnelyje, ið kur galëjo labai kliudyti prieiti prie Salako. Tai pastebëjæs karin. St. Marcinkevièius pagriebë kulkosvaidá ir su 2 kareiviais, nepaisy- damas smarkios prieðo ugnies, nuo minëto kalnelio á bolðevikus pradëjo ðaudyti taiklia ugnimi ir sustabdë artëjanèià prieðo grandinæ. Tuo pasinaudojusi IX kuopa verþliai puolë ir privertë prieðà pasitraukti á ðiauræ nuo Salako.509 . Miestelyje kuopai atiteko 1 kulkosvaidis, paimta nelaisvën 1 karininkas ir apie 15 belaisviø510 . VIII kuopa, vadovaujama karin. Br. Bilmino, persekiojo prieðà toliau iki Sama- vos eþ. rytinës pakrantës, kur pavijo ir apðaudë jo besitraukianèià baterijà. Vakare kuopa uþëmë pozicijà á ðiauræ nuo Rusteikiø miestelio.

147 28 schema Salako paëmimas 1919 m. liepos 11–12 d. 148 IX kuopa, uþëmusi Salakà ir tikëdamasi susilaukti prieðo antpuolio, liepos 13 d. tvirtinosi linijoje nuo Luodþio eþ., palei miestelio baþnyèios ðventoriø, 189 aukðtumà iki Kiemioniø kaimo ir þvalgë. Padedant vietos gyventojams, buvo kasami apkasai. Apylinkës gyventojai noriai padëjo kuopai árengti ávairius átvirtinimus ir apie prieðà, jo gautà pastiprinimà bei judëjimà teikë tikslias þinias. Liepos 14 d. 7 val. bolðevikai, susitelkæ apie vienà pëstininkø pulkà, remiami ávairaus kalibro artilerijos, ið ðiaurëje buvusio miðko pradëjo nepaprastai atkaklø Salako puolimà. Daugiausia buvo apðaudomas ðventorius ir apkasai tarp Salako ir 189 aukðtumos. Mûsiðkiai nuo tirðtø prieðo pëstininkø grandiniø gynësi visø ginklø ugnimi, o jiems priartëjus – ir ðautuvinëmis granatomis. Ðventoriø, á kurá prieðas labiausiai skverbësi, tepasiekë 5 þmonës, o iðblaðkyti likuèiai pasitraukë á miðkà. Po poros valandø trukusio artilerijos apðaudymo bolðevikai vël puolë, taèiau ðá kartà apkasus tarp Salako ir 189 aukðtumos. Mûsø artilerija, gerai pasirengusi, turë- jo galimybæ apðaudyti prieðà tiesiuoju taikymu. Dël smarkaus lietaus ir purvo mûsø kulkosvaidþiai ne kartà buvo uþsiterðæ ir protarpiais neveikë. Visgi ir ðá kartà bolðe- vikai pasiprieðinimo neáveikë ir pakrikæ pasitraukë atgal á miðkà. Tokius atkaklius puolimus artilerijos ir kulkosvaidþiø priedangoje prieðas kartojo dar kelis kartus, bet nesëkmingai. Paskutiná 6 kartà bolðevikai puolë apie 19 val., tikëdamiesi jog mûsiðkiai, visà dienà lietaus ir puolimø iðvarginti, nebeatsilaikys. Taèiau ir jø puolanèiosios grandi- nës nebebuvo tokios ryþtingos, veikë lyg stumiamos. Mûsø jëgos buvo papildytos Ukmergës bataliono II kuopa, iðvalyti kulkosvaidþiai gerai veikë. Mûsiðkiams pradë- jus smarkiai ðaudyti bolðevikai visiðkai pakriko, iðsibëgiojo ir daugiau nebepuolë. Salako paëmimas sustiprino Ukmergës rinktinës frontà. Lenkams ið pietø pri- siartinus prie Luodžio ežero, frontas tapo ištisinis. Salako paëmimas taktiniu poþiûriu yra laikomas viena ið graþiausiø mûsø ka- riuomenës operacijø. Sulaikydama prieðo verþimàsi pro Salakà, mûsø kariuomenë pademonstravo didelæ moralinæ persvarà. Gintasi nuo gausiø bolðevikø pajëgø labai iðtvermingai ir atkakliai. Kautynëse ypaè pasiþymëjo karininkai M. Peèiulionis, P. Dundulis, St. Marcinkevièius ir daugelis kariø. Nors mûsø apkasai puolimo bare prieðo artilerijos ir buvo visai suardyti, bet vieningas kariø veikimas, pasitikëjimas vienø kitais su- gniuþdë prieðo pastangas511 . Pulko vadovybës sudarytame þuvusiøjø sàraðe paminëtos 3 pavardës: eiliniai kareiviai J. Martinonis, P. Bobinas ir A. Savukas. Kartu teigiama, jog nukautø prieðø buvæ nemaþai512 .

149 7. BOLÐEVIKØ IŠVIJIMAS IŠ LIETUVOS

P a s i r e n g i m a s Z a r a s ø k a r i n e i o p e r a c i j a i. Po nepasisekusio 1919 m. liepos 6–12 d. Panevëþio rinktinës puolimo bolðevikø fronte, mûsø kariuo- menë sustojo Salako–Dusetø–Subatës eþerø linijoje. Reikëjo leisti jai pailsëti, susi- tvarkyti, sutelkti visas turimas pajëgas bei iðteklius ir pasirengti lemiamoms kovoms, kad bolðevikai bûtø galutinai iðvyti ið Lietuvos. Nepaisant laikino atsitraukimo á minëtas pozicijas, prasto apginklavimo bei aprûpinimo, kai kuriose kariuomenës dalyse sparèiai iðplitusios ligos – dizenterijos, praretinusios kovotojø eiles, jø moralë buvo aukðta. Bolðevikø skleidþiama propa- ganda jiems neturëjo jokio poveikio. Kareiviai þinojo ir turëjo aiðkø tikslà – kovoja- ma dël Nepriklausomos Lietuvos. Minëtose vietovëse dauguma gyventojø buvo lietuviai, kurie, nors ir bolðevikø alinami, plëðiami ir visaip skriaudþiami, stengësi padëti savajai kariuomenei, kuo begalëdami jà rëmë. Daug vietinio jaunimo, nepaisydami bolðevikø gàsdinimø ir persekiojimo, stojo savanoriais á mûsø kariuomenës veikianèias dalis. Nemaþa jø pafrontëje buvo ginkluoti ir ypaè padëdavo þvalgams. Dusetø apylinkëse veikë ge- rai ginkluotas partizanø bûrys „Þalioji gvardija“, kuris pasiþymëjo kovose su plëði- kaujanèiais raudonarmieèiais513 . Lietuvos kariuomenës daliniams kovoti su bolðevikais padëjo ne tik jaunimas, bet ir moterys, kurios, nuëjusios á bolðevikø pusæ ir surinkusios reikalingas þinias, po to jas perduodavo lietuviams. Ypaè paþymëtinos dvi seserys ûkininkaitës Anelë ir Kostë Juozënaitës ið Pakunigës vienkiemio Antalieptës valsèiaus. Jos ne tik surinko þinias apie bolðevikus, bet ir sugebëjo iðgelbëti sunkøjá kulkosvaidá, kurá buvo paliku- si II pëst. pulko III kuopa, apsupta bolðevikø ir priversta skubiai trauktis. Kulkosvai- dis buvo paliktas jø tëvø sodelyje. Jos já uþklojo medþiø ðakomis ir naktá, praëjusios pro bolðevikø apsaugà, já nuneðë á lietuviø pusæ ir gràþino III kuopai. Pasibaigus Nepriklausomybës kovoms, abi seserys buvo apdovanotos I laipsnio Vyèio kryþiaus su kardais ordinu514 . Kad kulkosvaidþiai tuo metu buvo ypaè branginami, matyti ið to, jog II pëst. pulko vadas karin. V. Grigaliûnas-Glovackis, reaguodamas dël jo palikimo prieðui, kpt. Edv. Noreikà net norëjo atiduoti karo lauko teismui515 . Vietiniai rusø kolonistai sentikiai, kuriø tose vietovëse buvo nemaþa, laikësi neutraliai ar net lojaliai. Dalis sulenkëjusiø lietuviø irgi prijautë Lietuvos kariuome- nei, nes lenkai tuo metu taip pat kovojo su bolðevikais. Tarp lietuviø ir bolðevikø pozicijø buvo 3–4 kilometrø tarpas, vadinamoji „nie- kieno þemë“. Joje patruliuodavo tiek lietuviø, tiek prieðo þvalgai. Ávykdavo daug tiek smulkiø, tiek stambesnio masto ginkluotø susirëmimø, ið abiejø pusiø pareikala- vusiø aukø, bet neturëjusiø didesniø pasekmiø vienai ar kitai kovojanèiai pusei. Bol- ðevikams pajudëjus mûsø sargybø link, vietos gyventojai apie tai tuojau painfor- muodavo savuosius. Mûsø daliniai taip pat daþnai organizuodavo þvalgomojo po- bûdþio „ekspedicijas“.

150 Tokie þvalgomieji veiksmai ir daþni susirëmimai tæsësi beveik porà mënesiø ir labai visiems ákyrëjo. Pafrontës gyventojai, susitikdami su mûsø kariais, tiesiog mal- davo greièiau pulti ir iðvyti bolðevikus ið Lietuvos. Lietuvos vyriausioji karinë vadovybë, ruoðdama lemiamà bolðevikø puolimà, Ukmergës ir Panevëþio rinktiniø vadams pateikë 1919 m. rugpjûèio mën. pradþioje numatytos vykdyti karinës operacijos projektà, kurá ðie vietose turëjo detaliai ap- svarstyti ir pateikti savus pasiûlymus jam patobulinti. Bolðevikus buvo numatyta pulti drauge su lenkais visu frontu. Ukmergës rinktinës vadas karin. K. Ladyga po pasitarimo su deðiniajame sparne buvusios lenkø brigados vadovybës atstovu pasiûlë vyr. kariuomenës vadui pulti bolðevikus plaèiu frontu ir atsisakyti lenkø, giliai ásibrovusiø á Lietuvos teritorijà ir siekianèiø uþimti naujus jos plotus, paramos bûsimojoje Zarasø operacijoje516 . Ka- rin. M. Katchë taip pat siûlë pereiti nuo pasyviø prie aktyviø veiksmø ir tai daryti ne atskiromis rinktinëmis, o visu frontu517 . Panevëþio rinktinës vadas karin. St. Nastopka, atsiþvelgdamas á 1919 m. lie- pos 6–12 d. puolimo nesëkmes, abejojo kairiojo sparno saugumu, siûlë tartis su lat- viø karine vadovybe dël bendrø veiksmø prieð bolðevikus ir laikësi nuomonës, jog Panevëþio rinktinë galës sëkmingai dalyvauti puolamosiose operacijose tik karius reikiamai aprûpinus, visø pirma juos tinkamai aprengus ir apavus. Visø vadø pasiûlymuose buvo pageidaujama karinæ operacijà pradëti tik ta- da, kai jai bus gerai pasiruoðta – ypaè apsirûpinus technikos priemonëmis518 . Karinë vadovybë, suþinojusi fronto daliø vadø nuomonæ, ëmësi organizaciniø bei kitø priemoniø puolimui pasirengti. Vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko 1919 m. liepos 18 d. ásakymu veikianèioji Lietuvos kariuomenë buvo suskirstyta á dvi brigadas. I brigadà sudarë I ir III pëst. pulkai, Kauno, Ukmergës ir Vilniaus batalio- nai. Ðios brigados vadu buvo paskirtas karin. Pr. Liatukas. Á II brigadà áëjo II pëst. pulkas, Panevëþio, Marijampolës, Ðiauliø ir Joniðkëlio batalionai. Brigados vadu ta- po karin. St. Nastopka519 . Pasiruošimo puolimui laikotarpiu I ir II brigados buvo papildytos naujomis jëgomis. Á fronte veikusius karinius dalinius nukreipta dauguma pirmàjà karo mo- kyklos laidà baigusiø jaunøjø karininkø520 . Liepos 30 d. á Dusetø rajonà atvyko ka- rin. K. Ðkirpos vadovaujamas Vilniaus batalionas, o rugpjûèio mën. pradþioje á Sa- lako rajonà – karin. J. Kubilius su Ukmergës batalionu. I brigados þinion buvo pri- skirta ir III baterija (vadas – karin. J. Kulitanas). Brigados pajëgos gerokai sustiprëjo. II brigados sudëtis padidëjo neþymiai. Jos kairiajame sparne veikë nedidelis Aukðkurþemës partizanø dalinys, o tikëtosios didesnës latviø kariuomenës paramos nebuvo sulaukta. Vyr. kariuomenës vadas gen. S. Þukauskas, suþinojæs apie lenkø vadovybës rugpjûèio mën. viduryje planuojamà puolimà Daugpilio kryptimi, 1919 m. rugpjû- èio 9 d. ásakë I ir II brigadoms ðá lenkø þygá palaikyti: visu frontu organizuoti sustip- rintà þvalgybà, pulti prieðo prieðakines dalis, uþimti svarbiausius jo pirmutinës lini- jos punktus. Visos atsargos dalys turëjo bûti visiðkai parengtos, nes buvo tikimasi, jog á lenkø puolimà bolðevikai atsakys prieðpuoliais ir mûsø frontuose. I brigadai buvo ásakyta parengti detalø þygio á Zarasus planà, laikant já di- dþiausioje paslaptyje. II brigados vadas buvo ápareigotas artilerijos bûrá iðsiøsti á Du-

151 setas I brigados vado þinion ir palaikyti nuolatiná ryðá su ðiaurëje buvusiais latviø kariniais daliniais521 . Netrukus abiems brigadoms ðis ásakymas buvo papildytas ir patikslintas. Len- kams pradëjus puolimà, II brigada turëjo vienà stiprià vorà per Kuklius, Imbradà ir Tumuliðká iðsiøsti Zarasø kryptimi, o kita vora, þygiuodama per Suviekà, Gribovkà, Steinensee, privalëjo paremti pagrindinës voros kairájá sparnà. I brigadai ásakyta ið- siøsti stiprià vorà per Avilius, Mukuliø dvarà á Zarasus, apeinant ið ðiaurës Ausios eþerà. Vorø pagrindinis uþdavinys – uþimti Zarasus522 . Pagrindinë jëga I brigadoje buvo I pëst. pulkas, kuriame lemiamø kovø su bolðevikais iðvakarëse buvo 52 kari- ninkai, 15 karo valdininkø, 3 gydytojai, 1 karo kapelionas bei 1733 kareiviai523 . Taèiau gen. S. Þukauskui paþadëtu laiku lenkai puolimo nevykdë ir já atidëjo rugpjûèio mën. pabaigai. Dël to ir lietuviø kariuomenës vadovybei teko keisti savo parengtà planà. Po 1919 m. birþelio–liepos mën. kovø lietuviø kariuomenei ilgokam laiko tar- pui sustojus minëtoje Aukðtaitijos eþerø linijoje bolðevikø kariuomenë atsikvëpë ir buvo reorganizuota. Ið buvusiø 18 pëst. pulkø buvo sudaryti 6 sukomplektuotos sudëties pëstininkø pulkai, 3 vadinamieji komunistiniai batalionai ir paliktos 3 spe- cialios paskirties rinktinës, jas gerokai papildþius naujomis jëgomis. Artilerijà bolðe- vikai turëjo gerà ir gausià. Daugpilio kryptis, bolðevikams turëjusi strateginæ reikð- mæ, buvo jø ypaè saugoma ir ginama524 . Taèiau bolðevikø bendra padëtis lietuviø fronte buvo prasta – jie buvo privers- ti pereiti á gynimàsi ir labai jautriai reaguodavo á mûsø kariuomenës veiksmus. Á kiekvienos pasirodþiusios lietuviø þvalgybos veiksmus bûdavo atsakoma smarkia ávairiø rûðiø ginklø ugnimi. Atsitraukdami bolðevikai atsirëmë á Pirmojo pasaulinio karo metu paliktas ca- rinës Rusijos kariuomenës pozicijas, kurios, be techniniø árengimø, buvo labai tinka- mos gynybai ir dël savo gamtinës padëties. Patys Rytø Aukðtaitijos eþerai sudarë stiprià gynimosi linijà. Gindamiesi nuo lietuviø puldinëjimø, bolðevikai daugelyje vietø dar apsikasë tikrojo profilio apkasais, apsitvërë spygliuotomis vielomis bei árengë kitus átvirtinimus. Norëdami papildyti savo karinius dalinius þmonëmis, jie 1919 m. liepos 2 d. dar tebeuþimtose Lietuvos teritorijose ásakë visiems vyrams nuo 17 iki 50 metø am- þiaus stoti á bolðevikø kariuomenæ. Vengiantys karo tarnybos vyrai buvo smarkiai baudþiami. Neatvykus ðaukiamiesiems, turëjo uþ tai atsakyti jø ðeimos nariai – visø pirma tëvai arba broliai525 . Neturëdama kuo maitinti savo kariuomenës, bolðevikø valdþia atiminëjo ið gyventojø grûdus, palikdama visai ðeimai tik po 10–15 pûdø rugiø. 1919 m. vasarà anksti buvo nukastos gyventojø bulvës ir pristatomos á Daugpilá. Apskritai 1919 m. tame kraðte nedaug tebuvo pasëta javø. Daugelis gyventojø teturëjo tik po vienà karvæ. Neretai ir paskutinës ið jø bûdavo atimamos. Arkliø taip pat buvo maþa ir þmonës neturëjo kuo laukø dirbti526 . Buvo ir kitos prieþasèiø, vertusiø raudonarmieèius, ypaè jø komisarus, nervin- tis ir tvirtinti savo pozicijas. Tai visø pirma vidinë dezorganizacija tarp jø paèiø. Kilo neramumø jø uþnugaryje ir apskritai visoje Rusijoje. Vis daþniau pasikartoda- vo organizuoti sukilimai, kuriuos ne visuomet pasisekdavo greitai numalðinti. Nere-

152 tai patys raudonarmieèiai pereidavo sukilëliø pusën. Itin didelis subruzdimas rau- donarmieèiø eilëse ávyko 1919 m. rugpjûèio 7 d., kai per Dauguvà buvo susprogdin- tas Pohuliankos tiltas527 . Mobilizuoti rusø kareiviai, nematydami karo tikslo, daþnai atsisakydavo þy- giuoti pirmyn prieð lietuvius. Fronto vadovybë daugiausia galëjo pasitikëti tik ko- munistinëmis dalimis, taèiau vien jø aiðkiai nepakako surengti aktyviai ofenzyvai visu frontu. Þinodama, kad prieðo padëtis tokia nestipri, kad jis nepasitiki savo jëgomis, lietuviø vyriausioji karinë vadovybë ásakinëjo I ir II brigadoms energingai spausti visas bolðevikø sargybas ir, pastebëjus jø traukimàsi, energingai juos persekioti ir iðvyti ið Lietuvos. Nuo kovø su bolðevikais pradþios iki 1919 m. rugpjûèio 1 d. á nelaisvæ buvo paimta 29 karininkai ir 1477 rusø bolðevikø kareiviai528 . I ir II brigadø dalims pasirengus puolimui, vyr. kariuomenës vadas gen. S. Þukauskas 1919 m. rugpjûèio 22 d. telefonograma Nr. 101 ásakë nuo rugpjûèio 23 d. visu frontu pradëti puolimà ir uþimti Daugpilá. II brigados uþduotis – Kazimieriðkio dvaro–Pohuliankos rajone persikelti per Dauguvos upæ ir uþimti Daugpilio tvirtovæ. I brigadai ásakyta uþimti Kalkûnës stotá, Dauguvos vakariniame krante buvusius átvirtinimus bei priemiestá, o, persikëlus per Dauguvà, – ir Daugpilio prekiø bei gele- þinkelio stotis529 . Puolimo iðvakarëse bolðevikai, ásitvirtinæ tarpeþeriuose ir aukðtumose, prieð I lietuviø brigadà buvo uþëmæ Þagarinës–Bruþø–Aviliø linijà. Jø pajëgas sudarë XV armijos IV ðauliø divizijos I brigada, kurià sudarë 28, 30 ir 35 pulkai, o rezerve Zarasuose – 29 pulkas. Ðias pajëgas rëmë trys baterijos, du kavalerijos eskadronai ir XI oro eskadrilë. Karinës operacijos iðvakarëse prieðas savo frontà prieð lietuviø I brigadà buvo paskirstæs á du barus: pirmàjá – nuo Aviliø iki Tiltiðkiø iðimtinai su ðtabu Blyniðkiø kaime, prie Auslo eþero ir antràjá – nuo Tiltiðkiø iki Antalgës, su ðtabu Santupiuose530 . Mûsø I brigados vadui karin. Pr. Liatukui prieð karinës operacijos pradþià iðvykus atostogø, jai vël ëmë vadovauti karin. K. Ladyga, gerai þinojæs vietos sàly- gas. Jis 1919 m. rugpjûèio 23 d. ásakymu brigados dalis suskirstë á 3 voras. Kairiajai karin. K. Ðkirpos vadovaujamai vorai (Vilniaus atskirasis batalionas, III baterijos bûrys), laikiusiai Volungës, Ðaltmalkiø–Lungeliø–Voversiø–Morkûnø–Vainiûnø po- zicijà, buvo ásakyta pulti Mukuliø dvaro, Mediniø, Sniegiðkiø, Ðtadviliø, Auslo eþe- ro ðiauriniu krantu Jaunaikiø, Krasnos kryptimi ir, ásitvirtinus Kumpiðkiø–Laukesos tarpeþeryje, laukti tolesniø nurodymø, palaikant þygio metu ryðá su II brigados II pëst. pulku. Viduriniajai karin. V. Skorupskio vadovaujamai vorai (I pëst. pulko du bata- lionai, pusë eskadrono husarø, IV baterijos bûrys), laikiusios Drobø–Murliðkiø– Doveikiø–Purviðkiø–Lundiðkës pozicijà, ásakyta pulti Deguèiø–Zarasø kryptimi ir prie Laukesos upës tarp Smëlynës ir Kurcumo dvaro susilaikyti ir laukti tolesniø nurodymø. Deðinioji karin. J. Kubiliaus vadovaujama vora (Ukmergës atskirasis batalio- nas, pusë eskadrono husarø, IV baterijos bûrys) laikë uþëmusi pozicijà Aukðtakalnis– Salakas–Kiemionys. Ji turëjo pulti Rusteikiø, Kopûstynës kryptimi ir ásitvirtinti Ilgio– Vaisenio tarpeþeryje. Þygio metu ásakyta palaikyti ryðá su lenkais. Lenkams nutrau-

153 kus puolimà, o bolðevikams nepasitraukus ið Smalvø, vora turëjo uþimti pozicijà á rytus tarp Sventës ir Vaisenio eþerø. I brigados rezervas – I pëst. pulko vienas batalionas ir pusë eskadrono husarø – buvo Mikalajûnø kaimo rajone, o ðtabas – Daugailiuose531 . Prieð lietuviø II brigadà veikë bolðevikø IV ðauliø divizijos kita brigada, kurià sudarë 31, 32, 36 pulkai, VI latviø bolðevikø pulkas, ypatingosios paskirties komu- nistinis batalionas ir Daugpilyje buvæ du ðarvuoti traukiniai532 . Su ðiomis jëgomis, be to, nenustatytu artilerijos kiekiu, bolðevikai buvo ásitvirtinæ Bebrinës–Eglainës–Suvieko linijoje533 . Prieš bolševikus veikusios lietuviø II brigados vadas karin. St. Nastopka 1919 m. rugpjûèio 23 d. ásakë jam pavaldþioms kariuomenës dalims iðsiøsti á þvalgybà sustiprintas karininkø vadovaujamas þvalgø grupes su kulkosvaidþiais: 1. Panevëþio batalionas su I baterija, uþëmæs Subatës–Balteþerio dvaro pozici- jà, turëjo trimis þvalgø grupëmis þvalgyti Bebrinës, Murovankos kryptimi. 2. Marijampolës bataliono dvi þvalgø grupës – Lasmuþës (Lasseno), Razmat- kos kryptimi. 3. II pëst. pulko trys grupës – Kovenkos, Gudø, Vaidminiø kryptimi. Joniškëlio batalionas buvo armijos rezervas Obeliuose. Þvalgams ásakyta sueiti á tiesioginá sàlytá su prieðu ir, jam pradëjus trauktis, uþimti nurodytus punktus. Vi- soms brigados dalims nurodyta bûti visiðkai pasiruoðusioms bet kuriuo metu pa- skelbtam puolimui ir veikti energingai534 . Ið visø sugráþusiø þvalgø grupiø suþinota, jog prieðas, uþëmæs pozicijas ir su- stiprinæs savo sargybas, laukë lietuviø puolimo. Todël, ruoðiantis karinei operacijai, buvo sustiprintos ir lietuviø pozicijos, apsirûpinta ðoviniais, sukauptos maisto atsar- gos, sutvarkytas tiekimas.

Z a r a s ø k a r i n ë s o p e r a c i j o s e i g a. 1919 m. rugpjûèio 24 d., vadovaujant vyr. kariuomenës vadui gen. S. Þukauskui, buvo pradëtas bolðevikø puolimas. Já pradëjo I brigada, kurios svarbiausias uþdavinys buvo palauþti Galminiø– Bruþø–Naujasodës prieðo linijà, kuri buvo itin stipriai árengta. Jau anksèiau du kar- tus tai mëginta padaryti, bet be rezultatø. Puolimas buvo pradëtas naktá ið rugpjûèio 23 á 24 d. trimis voromis. Viduryje veikë I pëst. pulkas, deðinëje – Ukmergës batalio- nas, o kairëje – Vilniaus batalionas. Visame bare buvo vykdoma intensyvi þvalgyba. Karin. J. Kubiliaus vadovaujamo Ukmergës bataliono I ir III kuopos 3 val. nak- ties puolë Tiltiðkiø–Bikënø, o II ir IV kuopos – Sorokiðkës–Navikø–Giteniðkiø krypti- mi. I ir III kuopos narsiai þygiavo pirmyn nepaisydamos smarkios prieðo ugnies, rugpjûèio 24 d. iðmuðë já ið apkasø ir uþëmë Èigoniðkiø–Birþûnø–Neèeskø–Bikënø– Tiltiðkiø–Kiðkeliø kaimø linijà. Atsitraukæ bolðevikai uþëmë pozicijas pagal Ðvento- sios krantà Asavo–Ðiurpeliø tarpeþeryje. II ir IV kuopos uþëmë Baliniø kaimà ir, sutikusios stiprø prieðo pasiprieðinimà ið Sorokiðkës–Drobiðkiø kaimø, sustojo ir ap- sikasë535 . Rugpjûèio 25 d. Ukmergës bataliono I ir III kuopos, þygiuodamos pirmyn, smar- kiai susirëmë su prieðu, ásitvirtinusiu Girviðkiø kaime. Taèiau ðiø kuopø puolimà parëmus karin. M. Peèiulionio vadovaujamai baterijai, bolðevikai buvo priversti ap- kasus ir kitus átvirtinimus palikti. Ungoriðkiø ir Girviðkiø kaimai buvo uþimti.

154 Tuo metu bataliono II ir IV kuopa atakavo Sorokiðkes ir Drobiðkes. Èia ásitvir- tinusiems bolðevikams atkakliai pasiprieðinus ataka nepasisekë ir teko atsitraukti á ankstesnes pozicijas. Tuo pasinaudojæ bolðevikai perëjo á atakà, bet po arðiø kauty- niø buvo atblokðti. Kovos uþsitæsë. Visgi II kuopa, parodþiusi didelá ryþtà ir atkaklu- mà, Drobiðkes uþëmë. Jai á pagalbà atëjo III kuopos bûrys, pasiøstas uþeiti prieðui ið ðono ir já atakuoti. Tuo paèiu metu IV kuopos bûrys apëjo Sorokiðkes ir Þagarinæ ið pietø pusës. Nors bolðevikai savo pozicijas buvo sustiprinæ spygliuotø vielø tvoromis bei blindaþais, taèiau IV kuopai puolant ið prieðakio, o II kuopai – ið deðiniojo spar- no, jie neatsilaikë ir buvo priversti pasitraukti á miðkus Tuniðkiø link. IV kuopos bûrys, apëjæs prieðà ið pietø pusës, iðvijo já ið Þagarinës. Bataliono III kuopa, ásiverþusi á Samavo ir Drobiðkiø tarpeþerá, buvo smarkiai apðaudyta netolimame miðke buvusiø bolðevikø. Taèiau po dviejø atkakliø puolimø jie buvo priversti miðkà palikti ir vakare kuopa uþëmë Èernabrado ir Tuniðkiø kaimus. Tà paèià dienà bataliono I kuopa sugebëjo iðstumti prieðà ið Vilkinës ir Pagran- dø kaimø, o vëliau dar uþëmë Tarkiðkiø, Pajuodalankiø ir Samavo kaimus536 . Rugpjûèio 26 d. Ukmergës batalionas sëkmingai tæsë puolimà. I, II ir III kuo- pos uþëmë Rusteikiø ir Kopûstynës kaimus, uþvaldë svarbias kalvas ir nuvijo prieðà Smalvø link. Persekiodamos já toliau ir neleisdamos atsipeikëti, kuopos puolë bolðe- vikus Smalvø–Ðaplauèiznos–Raminavos dv. linijoje ir uþëmë minëtas vietoves. Ðá kartà IV kuopa buvo palikta saugoti deðinájá bataliono sparnà, nes netoli buvæ lenkai nerodë iniciatyvos pulti bolðevikus. Rugpjûèio 27 d. Ukmergës bataliono ðtabas ið Rusteikiø persikëlë á Smalvø mies- telá. Èia buvo gautas I brigados vado ásakymas verþtis pirmyn palei Turmanto geleþin- kelá ir uþimti Turmanto stotá. Tà paèià dienà I, II ir IV kuopos tæsë puolimà, palikda- mos atsargoje III kuopà. Taèiau paaiðkëjus, jog pagal geleþinkelá bolðevikai gerai ási- tvirtinæ ir ðaudo ið kulkosvaidþiø, artilerijos bei ðarvuoèiø, III kuopa taip pat ásiliejo á pirmàsias kovotojø eiles ir verþësi pirmyn. Bolðevikai ypaè atkakliai prieðinosi Dulciðkiø– Gerveliðkës linijoje. Taèiau visos keturios bataliono kuopos atkakliai puolë prieðà ir po smarkiø kautyniø, netekusios keleto suþeistø ir kontûzytø kareiviø, iðmuðë já ið minëtø pozicijø ir uþëmë Dulciðkiø, Gerveliðkiø, Kimbartiðkiø kaimus bei Lipniðkiø dvarà. II ir IV kuopoms ðiose vietovëse apsistojus, I ir III kuopos ir kairëje buvæs I pëst. pulkas toliau þygiavo palei geleþinkelá Turmanto stoties link ir vakare apie 20 val. drauge su minëto pulko I batalionu uþëmë stotá ir senus vokieèiø apkasus. Rugpjûèio 28 d. bataliono II kuopa buvo palikta Turmanto stoties komendan- to þinioje, o kitos kuopos rugpjûèio 29 d. kovojo su atkakliai besiprieðinanèiais bolðe- vikais, ásitvirtinusiais senuosiuose rusø apkasuose palei Gerveliðkes. Tà pat dienà lenkø pajëgos apëjo prieðo kairájá sparnà ir uþëmë Gerveliðkes. Ukmergës batalionas liko lenkø uþnugaryje. Susidarius tokiai padëèiai, I brigados vadas ásakë jam persi- grupuoti uþ I pëst. pulko deðiniojo sparno. Prieðais buvo neperþengiama pelkë, to- dël batalionas apëjo jà per Kðèavà ir paskutinëmis rugpjûèio dienomis saugojo barà tarp Ustos eþero ir Laukesos dvaro, o vëliau uþëmë pozicijà tarp Didrichsteno ir Kalkûnø537 . I pëst. pulkas pradëjo puolimà naktá ið rugpjûèio 23 á 24 d. pagal plentà Zara- sø kryptimi, kad pëstininkai, pasinaudodami tamsa, galëtø lengviau pralauþti pa- garsëjusià atsparumu bolðevikø „Bruþø pozicijà“. Pasisekimo tikëtasi sulaukti Juozapa-

155 vos dvaro–Jûþintø eþero bare. Puolimà vykdë I pëst. pulko I ir II batalionai. Taèiau lietuviø nakties antpuoliai pasisekimo neturëjo. Prieðas laiku pastebëjo I bataliono ma- nevrà ir puolimà atrëmë. Kaip vëliau paaiðkëjo, ðio bataliono karininkai nebuvo pakan- kamai iðstudijavæ prieðo pozicijø ir tamsoje negalëjo kryptingai pulti. Ðis puolimas buvo nuostolingas: I ir III kuopos priverstos pasitraukti, 15 kareiviø buvo nukauta, suþeista ar dingo be þinios, o atakos metu prie Balèiø dvaro þuvo karin. Jurgis Sideravièius538 . Nepavykus pralauþti fronto Juozapavos dvaro–Jûþintø bare, I brigados vadas karin. K. Ladyga ásakë II batalionui, remiant artilerijai, pulti bolðevikus Deguèiø plentu Zarasø kryptimi. Prieðas, visà naktá varginamas, ypaè IV bei VI kuopø ir artilerijos prie Galminiø kaimo, spaudimo neiðlaikë ir, apmëtytas ðautuvinëmis bei rankinëmis granatomis, po gana stipraus smûgio pasitraukë. Tuo bûdu pavyko pra- lauþti prieðo pozicijas skaudþiausioje jam vietoje. Sëkmei átvirtinti karin. K. Ladyga ásakë puolanèiuosius sustiprinti rezerviniu III batalionu, kuris tuo metu buvo II bataliono uþnugaryje. Puolimas vyko sëkmin- gai ir apie 10 val. Deguèiai buvo uþimti539 (þr. 29 schemà).

29 schema Bruþø pozicijos pralauþimas ir puolimo vystymas 1919 m. rugpjûèio 24–26 d. 156 Tos pat dienos vidurdiená mûsø artilerijai smarkiai apðaudþius Raisteniðkius, plentà bei Liminiø kaimà, pëstininkai tæsë puolimà ir uþëmë minëtas vietoves. Pava- kary pulko dalys, persekiodamos prieðà, pasiekë Kumpuolio–Viliuðiðkiø linijà, kur ir ásitvirtino540 . Taigi mûsø kareiviø patvarumu, jaunø karininkø sumanumu ir ypaè I briga- dos vado karin. K. Ladygos mokëjimu kovos lauke manevruoti voromis, sugebëjimu áþvelgti silpnàsias prieðo puses, ði, kaip ir kitos ankstesnës kliûtys, buvo nugalëtos. Lietuviams pasisekë pralauþti tà viduriná ir tvirèiausià prieðo pozicijos barà, kas jau savaime sudarë gerà ofenzyvos pradþià, pakëlë jaunø kovotojø ûpà ir tuo laidavo tolesnes pergales. Rugpjûèio 25 d. ankstyvà rytà I pëst. pulkas puolimà tæsë toliau. Bolðevikai atkakliai stengësi laikytis prie plento ið pradþiø Liminëlio, o vëliau Pagirðës–Asavo eþ. pozicijose, taèiau mûsø pulkas, smogdamas pagrindiná smûgá prieðui plento kryp- timi, sparèiai verþësi Zarasø miesto link. Supami ið deðinës ir kairës, puolami ið prie- kio, bolðevikai dëjo visas pastangas atsilaikyti, taèiau galop buvo priversti palikti palankias gamtines pozicijas. Palikus I batalionà ir II bataliono IV ir VI kuopas rezerve Deguèiuose, pulko III batalionas þygiavo pagal plentà Zarasø kryptimi ir supo prieðà, spausdamas já ið deði- nës ir kairës. Apie 8 val. bolðevikai nuo Liminëlio bandë ávykdyti prieðpuolá ir privertë VIII kuopà ðiek tiek atsitraukti nuo Palðinio eþero. Taèiau kuopa greitai susitvarkë ir, artilerijos remiama, po smarkiø kautyniø prieðà ið Liminëlio kaimo iðvijo. Atsitrauk- dami bolðevikai ðiame kaime paliko 28 nukautus ir suþeistus savo karius541 . Po valandos prieðas bandë susigràþinti Liminëlio kaimà, bet ir toliau lietuviø supamas ið deðinës ir spaudþiamas ið priekio buvo priverstas atsitraukti ir kuriam laikui sustojo átvirtintoje Pagirðës–Asavitø–Ðunelës kaimø linijoje542 . V kuopa, kovojusi su bolðevikais Asavitø–Ðunelës linijoje, uþëmë prie Nudûnø kaimo buvusià 185 aukðtumà ir, suëjusi á kontaktà su Vilniaus batalionu, iðvadavo Girsiø ir Minaukos kaimus. Prieðas, palikæs apkasus, sustojo Asavitø–Ramonø linijoje. Prie I pëst. pulko priskirta IV baterija (vadas – karin. M. Peèiulionis) 12 val. smarkiai apðaudë prie Ðunelës kaimo buvusius bolðevikø apkasus, paleidusi á juos apie 150 sviediniø. Bolðevikai taip pat smarkiai atsiðaudë patrankø, kulkosvaidþiø bei ðautuvø ugnimi. Taèiau IX kuopai prisiartinus prie prieðo apkasø ir apsvaidþius já granatomis, bolðevikai neatsilaikë ir paliko prie Asavitø turëtas aukðtumas, o apie 15 val. apleido ir Asavitus. Ðunelëje apsistojusi IV baterija paleido keletà ðûviø ir á Zarasus543 (þr. 30 schemà). I pëst. pulko III batalionas ir V kuopa tæsë þygá: V kuopa þygiavo á Ramoniðká, IX kuopa su karininkais P. Dunduliu ir S. Marcinkevièiumi – plentu Zarasø link, VIII kuopa veikë á deðinæ nuo plento, VII kuopa – nuo Babrinëlio, o IV kuopa verþësi á Tetervus, Gulbinæ, Apkartus. Nuo Asavitø pusës pasirodþius I pëst. pulko raite- liams, V kuopa, Vilniaus bataliono III kuopa ir mokomosios komandos dalis tuojau susisiekë su jais ir Auslo eþ. pietiniu krantu pirmieji áþengë á Zarasus. Bolðevikai sustojo aukðtumose uþ Zarasø. I pëst. pulko IX kuopa, 17 val. ásiverþusi á Zarasus, nustûmë ið ðiø aukðtumø toliau á rytus nuo miesto kur kas gausesná prieðà ir, ið deðinës pusës remiama karin. A. Ðilerio vadovaujamø husarø, 20 val. 30 min. pasie- kë Smëlynæ, kurià ir uþëmë544 .

157 Nors Zarasø miesto gyventojø sudëtis buvo miðri (sulenkëjæ lietuviai, þydai ir rusai), taèiau jie laukë lietuviø kariø ateinant. Badas, ávairios ligos, netvarka, baimë ir bolðevikø teroras visiems buvo smarkiai ákyrëjæ. Lietuviø kariuomenës daliniams atakuojant Zarasus, gyventojai iðsislapstë, bijodami, jog traukdamiesi ið miesto vie-

30 schema Zarasø uþëmimas 1919 m. rugpjûèio 25 d. 158 tos komunistai ir raudonarmieèiai ið kerðto galëjo daug jø iðþudyti. Ásitikinæ, jog bolðevi- kø mieste jau nebëra, jie pasitiko lietuviø karius su gëlëmis, mëtydami jas po kariø kojo- mis. Didi lietuviø tautos patriotë Ona Balbatienë, kartu su dr. D. Bukantu bei kitais lietuviais kovojusi Zarasø kraðte dël lietuvybës, pareiðkë: „Mes neþinojome ið dþiaugs- mo kà ir bedaryti, pamatæ pirmà kartà gyvenime lietuvá kará. Tai buvo, atrodo, sapnas, o ne tikrovë. Lietuva këlësi, tapo laisva, nepriklausoma. Ið dþiaugsmo tik verkëme“545 . Atgarsiai apie Zarasø paëmimà ir bolðevikø fronto pralauþimà plaèiai paplito po visà Lietuvà. Kariuomenës nuotaika pakilo. Kiekvienas fronto karys toliau dirbo, kovojo, kad pasiektas rezultatas bûtø kaip galint geriau panaudotas. Pradëjus Zarasø karinæ operacijà, karin. K. Ðkirpos vadovaujamas Vilniaus batalionas, prie kurio buvo priskirtas vienas lengvosios artilerijos bûrys, ið kairës palaikydamas ryðius su II pëst. pulku, o ið deðinës – I pëst. pulku, turëjo pulti Muku- liø dvaro, Mediniø, Sniegiðkiø, Ðtadviliø, Auslo eþ. ðiauriniu krantu, Jaunaikø kai- mo kryptimi. Svarbiausias bataliono uþdavinys buvo uþimti prieðo pagrindinæ, ge- rai saugomà sparnuose pozicijà – Maþvilius546 . Tuo tikslu bataliono III kuopa, vadovaujama karin. V. Bagdonavièiaus, rug- pjûèio 24 d. rytà ðautuvø granatomis iðmuðë bolðevikus, ásitvirtinusius tarp Vencavo eþero ðiaurinio kranto ir Krioviniø kaimo, o 13 val. po smarkaus mûðio uþëmë Maþ- vilius. Toliau persekiodamas prieðà, batalionas iðvijo já ið Rapkiðkës kaimo ir, pasie- kæs jo gerai átvirtintas pozicijas prie Nudûnø kaimo bei Mukuliø dvaro, nakèiai ási- tvirtino Auslo–Izito tarpeþeryje547 . Rugpjûèio 25 d. 8 val. ryto Vilniaus batalionas tæsë puolimà. Artilerijos bûriui ið Gudeliø kaimo apðaudþius Nudûnus, prieðas iðsibëgiojo. Sutraukæs prie Mukuliø dvaro rezervus, batalionas, remiamas artilerijos bei kulkosvaidþiø ugnies, puolë bol- ðevikus, ásitvirtinusius siaurame Aviliø ir Auslo tarpeþeryje. Neatlaikæs mûsø puoli- mo, prieðas bandë uþsilaikyti prie Sniegiðkiø, bet, bataliono pajëgø smarkiai spau- dþiamas, buvo priverstas toliau trauktis Zarasø link. Sumuðus bolðevikus ties Muku- liais, kairiajam sparnui apsaugoti bataliono vadas karin. K. Ðkirpa pasiuntë raitøjø þvalgø bûrá Aviliø–Polistlino dvarø link, o mokomosios kuopos bûrá – Mediniø, Ko- valiðkiø, Juodiðkio kryptimi. 12 val. batalionas pasiekë Ðtadvilius ir Dubkûnus. Tuo metu karin. V. Bagdonavièiaus vadovaujama III kuopa ir mokomosios kuopos bûrys buvo pasiøstas á prieðo uþnugará uþimti Gruðtø ir Juodalankiø kaimus ir apðaudyti plentu Zarasø link besitraukiantá prieðà. Minëtos dalys savo uþdaviná gerai atliko. Apðaudþius besitraukianèius bolðevikus kulkosvaidþiø ir ðautuvø ugnimi, jø gurguo- lëje ir atsargos dalyse kilo sàmyðis. Prieðo dalys, bijodamos apsupimo, iðbëgiojo ir sku- biai pasitraukë uþ Auslo eþero ir ásitvirtino 177, 181 ir 185 aukðtumose. Bolðevikai jose buvo gerai ásitvirtinæ, batalionas, susisiekæs su I pëst. pulko V kuopa, vakariniu Zarasø eþero krantu puolë Jaunaikø kryptimi ir uþëmë Zarasus. Bataliono II kuopa, apëjusi Polistlino dvarà, puolë bolðevikus ið ðono ir iðstûmë juos ið minëtø aukðtumø. Nakèiai Vilniaus batalionas ásitvirtino Laukesos–Kumpiniðkiø tarpeþeryje, pasiuntæs raitøjø þvalgø sargybà á Juozapavos dvarà ir iðstatæs atskirà uþtvarà548 . Po 1919 m. rugpjûèio 24–25 d. sëkmingø kovø I brigada uþëmë ribà Þagarinë– Tuniðkiai–Pajuodalankiai–Samaniai–Vaisenio eþ.–Ilgio eþ.–Smëlynë–Laukesos eþ.– Kumpiniðkiø eþ. Prieðas laikësi linijoje Kukliai–Imbradas–Kopûstynë–Rusteikiai– Bukiðkiai549 .

159 Pralauþusi bolðevikø frontà, I brigada pasistûmëjo á prieká apie 30 km. Briga- dos puolimo nepalaikë nei deðinëje buvæ lenkai, nei kairëje – II brigada. Ir vieni, ir kiti laikësi savo senø pozicijø. Kaimynø nepalaikomas I brigados laimëjimas galëjo tapti pralaimëjimu. Tolesniam pasisekimui uþtikrinti reikëjo patraukti pirmyn spar- nuose buvusià II brigadà bei lenkø karinius dalinius. Todël I brigados vadas karin. K. Ladyga, áþvelgdamas kylantá pavojø tarp I brigados kairiojo sparno ir II brigados deðiniojo sparno bei matydamas lenkø daliniø neveiklumà jo vadovaujamos briga- dos deðiniajame sparne, grieþtai reikalavo ið kariuomenës vadovybës ir kaimynø iðnaudoti dviejø puolimo dienø metu pasiektà pasisekimà. Pirmøjø kautyniø dienø rezultatai I brigados vadovybæ tenkino. Brigados fron- tas, palyginti su ankstesne padëtimi, dvigubai sutrumpëjo. Tai ágalino jos jëgas su- telkti á stambesnius karinius vienetus – voras ar rinktines ir iðstumti prieðà ið gerai átvirtintø pozicijø bei atkakliai ginamø atramos punktø. 1919 m. rugpjûèio 26 d. 2 val. 35 min. I brigados vadas karin. K. Ladyga gavo ið vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko telefonogramà Nr. 108, ið kurios suþino- jo, jog ir II brigadai ásakyta pradëti puolimà. Ðá puolimà turëjo palaikyti I brigados kairysis sparnas. Deðiniajam I brigados sparnui ásakyta þygiuoti pirmyn tik tuo at- veju, jeigu Dûkðto ruoþe puolimà pradëtø ir lenkai550 . Gavæs vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko ásakymà dël tolesniø I briga- dos kovos veiksmø, karin. K. Ladyga rugpjûèio 26 d. numatë tæsti puolimà sparnuo- se, nes ðie, ypaè deðinysis, buvo atsilikæ. Karin. J. Kubiliaus vadovaujamam Ukmer- gës batalionui ásakyta verþtis pirmyn ir uþimti teritorijà tarp Smalvø eþ. ir Ramina- vos dv. Jam á pagalbà turëjo ateiti I pëst. pulko I batalionas, spausdamas prieðà nuo Bakmatø kaimo pusës. Tuo metu karin. K. Ðkirpos vadovaujamam Vilniaus batalio- nui ásakyta uþimti Ilzës–Sventës tarpeþerá ir, atlikus minëtas uþduotis, tæsti bendrà puolimà Daugpilio link551 (þr. 31 schemà). 4 val. 55 min. I pëst. pulko I batalionas puolë Ðauliø kaime ir jo apylinkëse gerai ásitvirtinusá prieðà, já iðmuðë ir, susivienijæs su Ukmergës batalionu, uþëmë An- taniðkio ir Bukiðkiø kaimus. Karin. M. Peèiulionio vadovaujamos baterijos bûrys per- sikëlë á Rusteikius. Pavakary Ukmergës batalionas, remiamas I pëst. pulko I batalio- no ir husarø, atakavo ir uþëmë Smalvas, Mugliðkes, Luponius ir Raminavo dvarà. Uþëmæs ðiuos svarbius punktus, batalionas ásitvirtino teritorijoje tarp Smalvø eþ. ir Raminavo dv. Tuo metu Vilniaus batalionas rugpjûèio 26 d. 9 val. puolë prieðà, ásitvirtinusá tarp Ilzës ir Sventës eþerø senuosiuose rusø apkasuose. Apeidamas Kumpuolio eþ., batalionas 12 val. pasiekë Tabaro vienkiemá, kur sutiko atkaklø bolðevikø pasiprieði- nimà. Po tris valandas trukusiø kautyniø, panaudojus patrankø bei kulkosvaidþiø ugná, prieðas buvo priverstas apleisti minëtà vienkiemá bei Maliniðkës ir Kalniðkiø kaimus. Tuo bûdu rugpjûèio 26 d. po atkakliø mûðiø I brigadai pavyko ásitvirtinti Ilzës– Medumo–Smalvø–Ilgio–Laukesos eþerø, Raminavos–Ilzës dvarø, Didþiøjø Samaniø– Smëlynës kaimø teritorijoje552 . I brigadai uþëmus Zarasus ir toliau sëkmingai vykdant puolamàsias operaci- jas Daugpilio kryptimi, II brigados dalys buvo susitelkusios ðiuose punktuose: II pëst. pulkas – Aleksandravëlëje, Marijampolës batalionas ir Atskiroji baltgudþiø kuopa –

160 31 schema Smalvø uþëmimas I brigados veiksmai 1919 m. rugpjûèio 26 d. 161 Ðapeliuose, Panevëþio atskirasis batalionas – Subatës apylinkëse, o Joniðkëlio atski- rasis batalionas – Obeliuose, armijos rezerve553 . Dar rugpjûèio 25 d., þinant apie sëkmingà I brigados puolimà ir galimà Zara- sø uþëmimà, buvo ásakyta II pëst. pulkui sudaryti dviejø kuopø rinktinæ, kuri turëjo pridengti I brigados kairájá sparnà ir uþimti tarp Aviliø ir Èièirio eþerø esantá Kukliø kaimà. Ðià rinktinæ sudarë I ir VIII kuopos, jai vadovavo karin. E. Noreika. Rinktinë- je buvo keletas karininkø ir daug savanoriø, kilusiø ið Kukliø apylinkiø. Tos pat dienos 13 val. karin. E. Noreikos vadovaujama rinktinë, pradëjusi þy- gá, nepastebëta prislinko prie Kukliø kaimo, kuriame bolðevikai buvo gerai ásitvirti- næ. Vakare, bolðevikams vakarieniaujant, rinktinë netikëtai atakavo prieðà, uþëmë Kuklius, paimdama belaisviø ir nemaþa grobio. Toliau tæsdama sëkmingai pradëtà operacijà, rinktinë naktá uþëmë Imbradà. Trumpai pailsëjusi, rinktinë puolë Raudi- nës kryptimi, veikdama bolðevikø uþnugaryje ir, sutikusi nedideliø prieðo grupeliø pasiprieðinimà, uþëmë Stelmuþæ, kurios apsaugà perdavë husarams554 . Vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko ásakymu II brigada turëjo pulti ir uþimti Subatës–Borovkos–Suvieko linijà. Ðiai uþduoèiai ávykdyti II brigados vado karin. St. Nastopkos 1919 m. rugpjûèio 25 d. 14 val. ásakymu Nr. 37a, karin. J. Lau- rinaièio vadovaujamas II pëst. pulkas (pulko vadas karin. V. Grigaliûnas-Glovackis tuo metu atostogavo – V. L.) su artilerijos bûriu kità dienà turëjo pradëti puolimà ið Aleksandravëlës Gudø kaimo bei Raudinës dvaro kryptimi; karin. J. Butkaus vado- vaujamas Marijampolës batalionas, baltgudþiø kuopa ir artilerijos bûrys ið Ðapeliø – Kamariðkiø, Hohenbergo, Ðedorës, Grünwaldo dvarø kryptimi; karin. J. Variakojo vadovaujamas Panevëþio batalionas ið Subatës apylinkiø – Lasmuþës, Weissensee dvaro, Mikeliðkiø, Kaupiðkiø kaimø kryptimi. Visos karinës dalys turëjo pradëti puo- limà 3 val. Karin. A. Jakaièio vadovaujamas Joniðkëlio batalionas su artilerijos bûriu buvo paliktas rezerve, Ðapeliuose555 . II brigados dalys puolimà pradëjo numatytu laiku. II pëst. pulkas veikë dviem voromis. Deðiniajai vorai, kurià sudarë III bataliono VII ir IX kuopos, vadovavo ka- rin. A. Butkevièius. Ði vora puolë bolðevikus Vaidminiø, Raudinës kryptimi. 7 val. 30 min., prieðui maþai tepasiprieðinus, Vaidminiai buvo uþimti. Taèiau apie 9 val. puo- lant Raudinës dvarà bolðevikai atkakliai pasiprieðino, sutraukë dideles pajëgas, ypaè 167 aukðtumoje. Puolimas nepavyko. Jo metu þuvo 1 karininkas (IX kuopos vadas A. Sinickis), 1 puskarininkis ir 2 kareiviai. 6 kareiviai buvo suþeisti. Batalionui teko sustoti Gaidiðkiø vienkiemyje ir papraðyti artilerijos paramos. Kairioji karin. K. Ramanausko vadovaujama vora, kurià sudarë II bataliono IV, V, VI ir II kulkosvaidþiø kuopos, nesutikusios atkaklesnio pasiprieðinimo, puolë Savënø, Gudø ir Baltrukø kaimø kryptimi. Nesunkiai uþëmus Savënus, tik po at- kaklaus susirëmimo pavyko iðstumti bolðevikus ið Gudø kaimo. Kuopoms ruoðiantis padëti III batalionui uþimti Raudinës dvarà, suþinota, jog kairëje buvæs Marijampo- lës batalionas, neatlaikæs bolðevikø kontrpuolimo, pasitraukë á Kamariðkiø–Samaniø linijà, tuo atidengdamas prieðui kairájá sparnà. Bolðevikai, pasinaudodami sëkme, puolë ir prie Gudø kaimo buvusià VI kuopà, kuri buvo priversta ðiek tiek atsitraukti, bet Gudø kaimo bolðevikams neatidavë. Prieð bolðevikus nukreipus karin. K. Butle- rio vadovaujamà rezervinæ kuopà, prieðo puolimas buvo sustabdytas. Tuo paèiu metu Marijampolës batalionas susitvarkë, ásitvirtino aukðtumoje ir tæsë su bolðevi-

162 kais smarkià ugnies dvikovà. Padëtá ëmë komplikuoti ta aplinkybë, jog II batalionà rëmæs artilerijos bûrys pritrûko sviediniø, o be jo paramos maþëjo galimybë uþimti Raudinës dvarà. Neþiûrint sudëtingos padëties, pulko vadas karin. J. Laurinaitis III batalionui á pagalbà pasiuntë rezerve turëtas II ir III kuopas ir ásakë pakartoti Raudi- nës dvaro puolimà. Tuo paèiu metu ið uþnugario bolðevikus puolë karin. E. Noreikos dviejø kuopø rinktinë. Apie 16 val. buvo uþimta 167 aukðtuma, o netrukus ir Raudi- nës dvaras. Bolðevikai pasitraukë556 (þr. 32 schemà). Karin. J. Butkaus vadovaujamas Marijampolës batalionas ir Atskiroji baltgu- dþiø kuopa tos pat dienos 3 val. pradëjo þygá Kamariðkiø dvaro kryptimi ir apie 9 val.

32 schema Raudinës uþëmimas 1919 m. rugpjûèio 26 d. 163 uþëmë Juodiðkio viensëdá, Kamariðkiø dvarà, Paberþæ ir Kovenkos vienkiemá. Bata- lionui bandant uþimti Hohenbergo dvarà, bolðevikø pulkas smarkiai kontratakavo ir privertë marijampolieèius trauktis, iðsklaidydamas apie treèdalá bataliono karei- viø. Bolðevikø kontratakà rëmë stipri artilerijos ugnis. Kaip minëjome anksèiau, prieðo veiksmai këlë pavojø ir II pëst. pulko II bataliono kairiajam sparnui. II brigados ðta- bas, gavæs apie tai praneðimà, padëèiai gelbëti ið rezervo skubiai permetë Joniðkëlio bataliono kuopà iðilgai geleþinkelio á Annenhofo dvarà marijampolieèiø kairiajam sparnui apsaugoti. Marijampolës batalionui ásakyta þûtbût iðsilaikyti aukðtumose á rytus nuo Kamariðkiø dvaro. Po keletà valandø trûkusios smarkios kovos bolðevikø puolimas buvo sustabdytas. Vakare batalionas atsiëmë laikinai prarastas pozicijas ir jose ásitvirtino. Taèiau turëta ir nemaþø nuostoliø557 . Ruoðiantis puolimui, II brigados kairiajame sparne veikiantis karin. J. Varia- kojo vadovaujamas Panevëþio batalionas buvo suskirstytas á dvi voras, kurios susi- koncentravo dviejose vietose. Deðiniàjà vorà sudarë III, IV, V ir mokomoji kuopos su I baterijos trimis patrankomis, kuri susitelkë Subatëje. Kairioji vora, sudaryta ið I ir II kuopø bei I baterijos vienos patrankos, susikoncentravo Vaitiðkiuose. Ðiai vorai bu- vo ásakyta saugoti kairájá bataliono sparnà. Tas kairiojo sparno saugojimas sunkino visos voros bûklæ ir þygiavimà pirmyn, nes atstumas tarp bataliono kairiojo sparno ir latviø kariuomenës deðiniojo sparno buvo apie 15 km. Latviø jëgos buvo silpnos, labai iðskaidytos ir laikësi pasyvaus gynimosi taktikos. Tik griebdamasis grieþtø prie- moniø ir iniciatyvos, batalionas sugebëjo apsaugoti savo daliø kairájá sparnà ir þy- giuoti pirmyn. Deðinioji vora, susikoncentravusi Subatëje, pradëjo þygiuoti pirmyn rugpjûèio 26 d. 3 val. ir apie 7 val. pradëjo atakuoti Annenhofo dvarà. Èia ávairiø ginklø rûðiø ugnimi smarkiai pasiprieðino latviø komunistø batalionas. Vorai su nuostoliais teko atsitraukti. Sustiprinta ið rezervo ji vël prisiartino prie Annenhofo ir Weissensee dvarø. Mûsø artilerija negalëjo prieðo uþimamø vietoviø tinkamai apðaudyti, kadangi jos buvo þemumose, uþdengtos miðkais, nematomos. Ir tiktai vakare, baterijos vadui pasiekus mûsø pëstininkø grandiniø linijà, pavyko suduoti prieðui veiksmingø smû- giø. Voros dalims uþëmus Zerakiðká, Filipovo vienkiemá ir Raguliðkius, imta grasinti Weissensee dvaro uþnugariui. Bolðevikai pakriko ir ëmë trauktis. Taèiau, artëjant nakèiai, vorai buvo ásakyta pasitraukti á Lowiedeno dvarà558 . Panevëþio bataliono kairioji vora rugpjûèio 26 d. 2 val., palikusi Vaitiðkius, pra- dëjo puolimà Mikeliðkiø ir Putriðkiø palivarko kryptimi. Iðvaikiusi kelyje sutiktus prie- ðo þvalgus, uþëmë Putriðkes. Èia 11 val. vorai buvo ásakyta atakuoti Antiðkius ir Kau- piðkius, kad tuo atitrauktø prieðo rezervus nuo Weissensee dvaro. Kuopos puolë prie- ðà, neatsiþvelgdamos á smarkià ugná ið prieðakio. Netrukus á jas pradëta ðaudyti ið kulkosvaidþiø ir ið kairiojo sparno pusës. Vora atsiðaudydama skubiai pasitraukë at- gal ir, prieðo persekiojama, apsistojo Putriðkiø vienkiemio linijoje559 . Suþinota, jog vyks- tant operacijoms su bolðevikais, latviø kariuomenës dalys stovëjo vietoje ir neparodë jokios kovinës iniciatyvos. Dël tokio jø neveiksmingumo bolðevikams ir buvo susida- riusi palanki padëtis grasinti Panevëþio batalionui nuo Bebrinës pusës. I brigados vadas karin. K. Ladyga, 1919 m. rugpjûèio 27 d. rytà suþinojæs, jog II pëst. pulkas uþëmë Raudinës dvarà, o lenkai dviem voromis pradëjo þygiuoti á prieká abipus Drûkðiø eþero Turmanto krytimi, ásakë Ukmergës batalionui, palikus

164 Smalvose komendantûrà, tæsti puolimà Turmanto kryptimi ir uþimti pozicijà tarp Kumpuoèiø ir Kimbariðkiø eþerø. Ukmergës bataliono I kuopa, karin. S. Rekaðiaus vadovaujama, prie Naujøjø Smalvø dvaro sutiko atkaklø bolðevikø pasiprieðinimà. Parëmus kuopos puolimà karin. M. Peèiulionio artilerijos bûriui, prieðas neatsilaikë ir pasitraukë. Nakèiai kuo- pa ásitvirtino pozicijoje tarp geleþinkelio ir Kumpuoèiø eþero. Karin. J. Kairionio vadovaujama IV kuopa ið Smalvø þygiavo Subatiðkiø kaimo link. Prie to kaimo ásitvirtinæ bolðevikai kuopai taip pat smarkiai pasiprieðino. Teko pasikviesti ið rezervo karin. S. Leono vadovaujamà III kuopà. Po atkakliø abiejø kuo- pø veiksmø, parëmus artilerijai, prieðas taip pat buvo priverstas pasitraukti. Toliau IV kuopa be didesnio bolðevikø pasiprieðinimo uþëmë Vaðkiðkiø, Kamariðkiø, Gudiðkiø bei Bagdoniðkiø kaimus, o nakèiai ásitvirtino pozicijoje prie Kimbariðkiø dvaro. Tuo metu nuo IV kuopos atsiskyrusi III kuopa pagal geleþinkelá þygiavo á Tur- mantà. Beþygiuodama ji susidûrë su prieðo ðarvuotu traukiniu, kuris apðaudë kuo- pà artilerijos ugnimi. Tik parëmus karin. Br. Paðkevièiaus vadovaujamam artilerijos bûriui, taikliai ðaudþiusiam á ðarvuotà traukiná, kuopa ástengë tæsti puolimà. Kuopai uþëmus aukðtumas prie Gerveliðkës kaimo, jai ið uþnugario pasirodë lenkai, kuriuos paveikë lietuviø laimëjimai ir jie kairiajame sparne pradëjo daryti tam tikrus savo jëgø pergrupavimus. Lenkai visà laikà stengësi pasinaudoti susidariusia padëtimi, kuo maþiau ásivelti á kautynes, bûti stebëtojais, taèiau uþimti kuo daugiau lietuviðkø þemiø, o ðiuo atveju – Turmantà. III kuopos vadas karin. S. Leonas, stebëdamas toká kaimynystëje veikusiø lenkø elgesá, pareikalavo, kad jie arba þygiuotø pirm lietuviø deðinëje, arba bûtø uþ jø ir nesikiðtø á lietuviø veiksmus. Lenkø kuopa pasiliko uþ lietuviø. III kuopa po kautyniø su prieðo ðarvuotu traukiniu 20 val. pasiekë Turman- to geleþinkelio stotá. Rugpjûèio 28 d. rytà á Turmantà atþygiavo ir dvi lenkø kuopos. Visu frontu lenkø puolimo nebuvo560 . I pëst. pulko pagrindinës dalys, þygiuodamos abipus Zarasø–Daugpilio plen- to Medumo link, negalëjo prasiverþti pro likusá nuo Pirmojo pasaulinio karo átvirti- nimø ruoþà ir buvo priverstos sustoti. Tada buvo nutarta veikti sparnuose. Karin. A. Svilo vadovaujamos I ir II kuopos þygiavo Turmanto kryptimi. Apëjimu ið ðiau- rës iðstûmusios bolðevikø daliná ið Bartkiðkiø, neiðleido iniciatyvos ir vakare áþengë á Turmanto geleþinkelio stotá. I pëst. pulko II bataliono kuopos sutiko atkaklø bolðevikø pasiprieðinimà ties Smalvieèiø dvaru, 141 aukðtuma ir Vanagëliðkiais. Taèiau apðaudþius kulkosvaidþiø ugnimi ir apmëèius granatomis, prieðas buvo priverstas pasitraukti. Apie 14 val. Se- nieji Dvariðkiai, Vanagëliðkiai ir Mateikiðkiai buvo uþimti ir priartëta prie Kðèavos. Vilniaus atskirasis batalionas rugpjûèio 27 d. bandë uþimti bolðevikø pozicijas tarp Ilzës ir Sventës eþerø, taèiau prieðas atkakliai gynësi ir batalionas pasiliko vietoje561 . Po 1919 m. rugpjûèio 27 d. mûðiø I brigados deðinysis sparnas pasistûmëjo á prieká ir uþëmë linijà Kimbariðkiø dv.–Turmanto geleþinkelio stotis–Mateikiðkiai– Senieji Dvariðkiai–Ðvilpiðkiai562 . Tos pat dienos vakare I brigados vadas karin. K. Ladyga gavo vyr. kariuome- nës vado gen. S. Þukausko ásakymà ásitvirtinti uþimtose pozicijose, uþimti teritorijà tarp Ilzës ir Sventës eþerø, deðiniajam sparnui laikantis prie geleþinkelio, taèiau jo- kiu bûdu neiti á rytus. Ðio sparno apsaugai nurodyta turëti stiprø rezervà563 .

165 Rugpjûèio 28 d. rytà vyriausioji karinë vadovybë ásakë I brigadai uþimti Gatënø–Turþekø–Dëmeno tarpeþerius, lenkø kariuomenës dalinius laikant savo de- ðiniajame sparne, kad nesimaiðytø. Vilniaus batalionas tà dienà ðiek tiek pasistûmëjo á prieká, uþëmë dalá senøjø rusø apkasø, taèiau stambiø prieðo jëgø buvo sulaikytas. I pëst. pulkas bandë verþtis á prieká, bet, prieðo lengvosios bei sunkiosios artilerijos ir ðarvuoto traukinio apðau- dytas, po keleto valandø trûkusio mûðio neástengë uþimti jo átvirtinimø ir sustojo senose pozicijose. Vilniaus batalionas pakartojo savo antpuolius, bandë uþimti Ilzës– Sventës tarpeþerá, taèiau pasisekimo taip pat nesulaukë564 . Tuo metu prieð II brigados dalis veikæ bolðevikai, praradæ Raudinës–Kovenkos pozicijas, tvirtinosi Ðarlotës dvaro–143 aukðtumos–Kozlovkos–211 aukðtumos lini- joje. Norëdamas tai sukliudyti II brigados vadas karin. St. Nastopka ásakë II pëst. pulkui uþimti Ðarlotës dvaro–Papliðkiø ribà, o Marijampolës ir Panevëþio batalio- nams tæsti puolimà anksèiau nurodytomis kryptimis. II pëst. pulko batalionai pradëjo puolimà rugpjûèio 27 d. 10–11 val. Karin. A. Butkevièiaus vadovaujamas III pëst. batalionas, nesunkiai uþëmæs Antuðo ir Blyniðkiø gyvenvietes, nepriëjæs prie Marianovkos sutiko atkaklø prieðo, panau- dojusio smarkià artilerijos, kulkosvaidþiø ir ðautuvø ugná, pasiprieðinimà. Batalio- nui kelias á Grendzæ buvo uþtvertas, teko puolimà sustabdyti. Pasislëpus krûmuo- se laukta nakties. Temstant buvo pasiruoðta þygiui, o vidurnaktá batalionas atvyko á Grendzës dvarà ir patylomis já uþëmë nepaleidus në vieno ðûvio. Á nelaisvæ buvo paimti 46 raudonarmieèiai565 . Rugpjûèio 28 d. auðtant III bataliono vadas karin. A. Butkevièius pasiuntë I kuopà ið Grendzës dvaro Ðarlotës dvaro kryptimi. Nutrûkus ryðiams su II pëst. pul- ko vadu karin. J. Laurinaièiu, karin. A. Butkevièius turëjo veikti savarankiðkai. Þval- gams praneðus, jog netoli yra bolðevikø uþtvara, buvo pasiøstas karin. E. Noreika su dalimis, kurios uþtvarà likvidavo ir paëmë á nelaisvæ 42 kareivius. Iðauðus I ir VII kuopos, karininkø St. Puzino ir Valterio vadovaujamos, puolë Ðarlotës dvarà ið va- karø pusës ir já uþëmë. Prieðas visu pulko baru pasitraukë. Ryðiai su pulko vadovybe vël buvo uþmegzti. Pulko vadas karin. J. Laurinaitis ásakë persekioti bolðevikus ir neleisti jiems susitvarkyti. III batalionas toliau puolë 197 aukðtumà, Ðiðkovo gyvenvietæ, Naujo- sios Sventës dvarà. Ðios vietovës buvo uþimtos be bolðevikø pasiprieðinimo. Karin. K. Ramanausko vadovaujamas II batalionas, kuriam buvo pavesta uþ- imti Steinburgo dvaro–Papliðkiø kaimo linijà, slinkdamas pirmyn vaikë smulkius prieðo dalinëlius. Bolðevikams maþai tesiprieðinant buvo uþimtas Steinburgo dva- ras, o apie 9 val., sutartinai veikiant su Marijampolës batalionu, po sunkiø kautyniø – ir Papliðkiø kaimas. Rugpjûèio 28 d. II batalionas ið Papliðkiø þygiavo toliau ir po sëkmingø kauty- niø uþëmë Senojo Grünwaldo dvarà. Pasiuntæs þvalgybas Naujosios Sventës dvaro kryptimi, iðstatë apsaugà Ginaukos kaimo riboje ir sustojo nakvynei uþimtuose punk- tuose566 . Persitvarkæs karin. J. Butkaus vadovaujamas Marijampolës batalionas rugpjû- èio 27 d. puolë bolðevikus ir uþëmë Hohenbergo dvarà. Prie Ðedorës dvaro sutikæs atkaklø prieðo pasiprieðinimà, buvo priverstas sustoti ir geriau pasirengti rytdienos

166 kovoms. Rugpjûèio 28 d. anksti rytà tæsë puolimà, savo veiksmus derindamas su II pëst. pulko II batalionu. Po atkaklaus susirëmimo su prieðu bataliono kuopa uþëmë Ðedorës dvarà. Kairiajame bataliono sparne veikusi baltgudþiø kuopa smarkiai susi- rëmë su bolðevikais prie Susekliø kaimo. Þuvo pats kuopos vadas karin. J. Plisko567 . Nepaisant ðios nesëkmës, baltgudþiø kuopa Suseklius uþëmë. Persekiodamas prie- ðà, Marijampolës batalionas tà paèià dienà uþëmë Naujojo Grünwaldo dvarà. Panevëþio batalionas naktá ið rugpjûèio 26 á 27 d. atsitraukë á Loviedeno dv.– Ðauliø k. linijà, ið kur ávairiomis kryptimis pasiuntë kelis karininkø vadovaujamus þvalgomuosius bûrius. Ðie iðaiðkino, jog prieðas apleido Annenhofo dv.–Raguliðkiø– Kaupiðkiø kaimø linijà. Iki 24 val. batalionas be mûðio uþëmë Weissensee dv.– Putriðkiø–Mikeliðkiø kaimø pozicijas ir pasiuntë þvalgybas prieðo link. Rugpjûèio 28 d. rytà batalionas puolë prieðà Lagankos–Sofienhofo–Kaupiðkiø kryptimi. Bataliono deðinioji vora, susidûrusi su prieðu, parbloðkë já Popës–Sofienhofo vienkiemio fronte ir iki 14 val. uþëmë minëtas vietoves bei Lagankà. Vorai iðkelta uþduotis buvo sëkmingai ávykdyta. Vorai priskirta artilerija sëkmingai apðaudë prieðo gurguolæ ir kariuomenæ, bëganèià per Lagankà. 18 val. vora po sunkaus mûðio uþ- ëmë Gegeliø–Geriðkiø frontà568 . Bataliono kairioji vora, puldama Kaupiðkius, sutiko atkaklø bolðevikø pasi- prieðinimà ir buvo priversta sustoti. Du rezerviniai pabûklai, iðsirinkæ tinkamà pozi- cijà, smarkiai apðaudë Kaupiðkius, Murovankà ir Briediðkius. 14 val. buvo uþimti Kaupiðkiai, o 15 val. po sunkaus mûðio –ir Murovanka. Gavus papildymà ið rezer- vo, batalionas persekiojo prieðà iki Vikðniø–Ðiviðkiø gyvenvieèiø. Abi voros iðsiuntë þvalgybas iki susidûrimo su prieðu. Þvalgams praneðus, jog Ilûkstëje susirinko stambios prieðo pajëgos ir gurguolë, artilerija apðaudë miestelá. Ið vietiniø gyventojø suþinota, jog mûsø artilerijos ugnis buvo taikli. Bolðevikai ið mies- telio iðsiveþë apie 27 uþmuðtus ir 70 suþeistø raudonarmieèiø569 . Rugpjûèio 28 d. bolðevikams, ásitvirtinusiems senuosiuose rusø apkasuose ir atkakliai besiprieðinant I brigadai, II brigada jau buvo pralauþusi bolðevikø átvirtini- mus ir, uþëmusi keletà svarbiø gyvenvieèiø, privertë prieðà trauktis á deðinájá Daugu- vos upës krantà. Susidarius palankiai padëèiai, vyr. kariuomenës vadas gen. S. Þu- kauskas ásakë II brigadai pulti ir toliau persekioti prieðà, nustumti já uþ Dauguvos ir taip priversti pasitraukti ið I brigados bare buvusiø senøjø rusø apkasø570 . II brigados vadas karin. St. Nastopka, vykdydamas ðá paliepimà, ásakë karin. J. Laurinaièio vadovaujamam II pëst. pulkui su III batalionu uþimti Naujosios Sven- tës dvarà, o su II batalionu – prie Ðilupkos upelio buvusá vandens malûnà. Ið ten viena kuopa turëjo uþimti Rubaniðkiø vienkiemá, o kita – Guznos kaimà. Rezerve buvæs karin. J. Motiejûno-Valevièiaus vadovaujamas I batalionas turëjo pereiti á Ðilupkà571 . Rugpjûèio 29 d. rytà visi trys batalionai pradëjo vykdyti numatytà uþdaviná. Karin. A. Butkevièiaus vadovaujamas III batalionas be kautyniø uþëmë Naujosios Sventës dvarà. Taèiau bataliono kuopoms uþimant Lugovkajos, Katiliø bei Burokið- kiø barus, bolðevikai didelëmis jëgomis apie 9 val. ið Rubakiðkiø, Buntiðkiø pusës smogë III batalionui á kairájá sparnà, privertë apleisti Naujosios Sventës dvarà ir pa- sitraukti á Svistopolës rajonà. Pulko vadas karin. J. Laurinaitis bolðevikø puolimui sustabdyti ið II bataliono permetë pagalbon dvi rezervines kuopas, kurios, pasinau- dodamos miðko priedanga, turëjo suduoti bolðevikams smûgá á sparnà ið ðiaurës á

167 Naujosios Sventës dvarà. Susitvarkæs III batalionas, remiamas artilerijos, sustabdë bolðevikø atakà ir pats perëjo á puolimà, verþdamasis Svistopolës, Logovajos krypti- mi. Bolðevikai, spaudþiami ið vakarø ir ðiaurës, pasitraukë. Naujosios Sventës dva- ras vël buvo uþimtas572 . Karin. K. Ramanausko vadovaujamas II batalionas, sustiprintas rezervinio ba- taliono viena kuopa, palaikydamas ryðá su Marijampolës batalionu, be kautyniø uþ- ëmë Ginaukà, Gorbunovkà, Ðilupkos kaimà bei vandes malûnà, susidurdamas su smulkiais prieðo daliniais. Uþëmus minëtas vietoves, tolesnis pulko puolimas buvo sustabdytas. Naktá visas II pëst. pulkas, iðskyrus III kuopà, buvusià Rubaniðkiø kai- mo apylinkëse, ir IV kuopà, apsistojusià Gorovaja vietovëje, pasiliko Naujosios Sven- tës dvaro rajone573 . Rugpjûèio 29 d. karin. J. Butkaus vadovaujamas Marijampolës batalionas, su- stiprintas viena Joniðkëlio bataliono rezervine kuopa, ið Naujojo Grünwaldo dvaro stûmë prieðà Ilûkstës miestelio kryptimi ir apie 9 val. 30 min. já uþëmë. Prie Guznos kaimo bolðevikai batalionui atkakliai pasiprieðino, norëdami apsaugoti tiltà per Dau- guvà. Kova su apkasuose ásitvirtinusiu prieðu buvo sunki ir uþsitæsë iki vakaro. Ir tik po smarkaus artilerijos apðaudymo, kai kuopos verþësi pirmyn dengdamosi savo kulkosvaidþiø ugnimi, bolðevikai paliko apkasus, traukdamiesi á deðinájá Dauguvos krantà per tiltà bei laiveliais, patirdami daug nuostoliø. Besitraukdami bolðevikai tiltà per Dauguvà padegë574 . Panevëþio batalionui tà dienà buvo ásakyta nublokðti prieðà uþ Dauguvos Ilûkstës–Dvietës bare. Bataliono kairiajame sparne veikusios latviø karinës dalys anks- ti rytà uþëmë bolðevikø paliktà Bebrinæ ir pasiþadëjo uþimti Dvietæ tik vakare, kai mûsø kariuomenë jau buvo priëjusi prie Dauguvos ir privertë bolðevikus bëgti ið miestelio. Latviø suvëlavimas leido prieðui pasitraukti á ðiauræ. Kità dienà latviø pa- jëgos miðke á ðiauræ nuo Dvietës atrado pasitraukusiø bolðevikø paliktus 6 kulkos- vaidþius ir daug gurguolës veþimø575 . Panevëþio bataliono penkios kuopos drauge su Joniðkëlio bataliono þvalgais, veikdamos 3 voromis, 5 val. ryto pradëjo puolimà Liudvigavo–Tamaniø linijoje ir netrukus uþëmë Ilûkstæ. Apie 13 val. buvo uþimta Guznos–Vilkupiø linija, o 18 val. prieðakinës kuopos pasiekë Dauguvos krantus Kazimieriðkiø dvaro–Dvietës upës bare ir iðstatë pakrantëje bendros apsaugos sargybas576 . Tà dienà II brigados dalys paëmë á nelaisvæ apie 250 belaisviø. Vakare karin. St. Nastopka telefonograma Nr. 97a praneðë vyr. kariuomenës vadui gen. S. Þukauskui bei Generaliniam ðtabui, jog jo vadovaujama II brigada nubloðkë bolðevikus uþ Dauguvos linijoje nuo Rubaniðkiø iki Glandono ir karþygiðkai tæsia puolamàsias operacijas577 . Minëtose kautynëse ypaè pasiþymëjo karininkai J. Laurinaitis, J. Variakojis, J. Butkus, M. Katchë ir kt. Ið kariniø daliø paþymëtinos II pëst. pulko, Panevëþio ir Joniðkëlio batalionø pergalës. Ðios karinës dalys, prirëmusios bolðevikus prie Daugu- vos kranto ar nubloðkusios uþ jo, galutinai ásitvirtino Ilûkstës–Sventës linijoje578 . Rugpjûèio 29–30 d. II brigados dalys jau buvo iðsilygiavusios su I brigados dalimis, o lenkø pajëgos pasiekë Turmantà. Susidarius palankesnei padëèiai, karin. K. Ladyga ásakë I brigados dalims visu frontu tæsti puolimà. Bolðevikai buvo ásitvirti- næ senuosiuose rusø apkasuose, kurie buvo keliomis eilëmis apipinti spygliuota vie- la. Iðstumti prieðà ið ðiø apkasø buvo nelengva. Buvo sumanyta suduoti prieðui svar-

168 biausià smûgá palei Zarasø–Daugpilio plentà. I pëst. pulko I batalionui pasisekë pra- siskverbti pro prieðo apkasus á jo uþnugará Kriviðkiø dvaro rajone. Ðis manevras privertë bolðevikus nedideliame bare atsitraukti. Tuomet karin. K. Ladyga pasinau- dojo palankia proga ir á silpnàjà prieðo vietà nukreipë pulko II batalionà. Dabar abu pulko batalionai vystë puolimà Birkinëliø dvaro link. Bolðevikai buvo priversti trauktis ir palikti minëtuosius apkasus, kuriø paëmimas be manevro bûtø pareikalavæs daug aukø. Maþdaug tuo pat metu Vilniaus batalionas prasiverþë tarp Svetmuiþës ir Ilzës eþerø. Tuo bûdu artëjant prie Daugpilio mûsø frontas siaurëjo ir kariuomenës dalys vis arèiau glaudësi viena prie kitos579 . Nenorëdami nuo lietuviø atsilikti, lenkai irgi þygiavo deðinëje geleþinkelio Dûkðtas–Turmantas linijos. Jie kaip ámanydami stengësi uþeiti lietuviø karinëms da- lims á prieká, norëdami pirmieji uþimti Kaukonis (Kalkûnus). Taèiau I brigados deði- nioji vora jiems to daryti neleido. Rugpjûèio 29 d. vakare vyr. kariuomenës vadas gen. S. Þukauskas ásakë I bri- gadai energingai persekioti besitraukianèius bolðevikus ir uþimti linijà nuo Ustaukos eþ. iki Dauguvos, o II brigadai – persekioti juos iki Daugpilio priemiesèio Gryvos ir uþimti Dauguvos krantus nuo Osinaukos kaimo iki Kazimieriðkiø dvaro imtinai580 . Rugpjûèio 30 d. anksti rytà prasidëjo bendras I brigados puolimas. Jo tikslas – þygiuoti pirmyn á rytus nuo geleþinkelio ir kairiuoju sparnu uþimti Daugpilá. I pëst. pulko I ir II batalionai turëjo sukti frontà á rytus ir uþimti pozicijà á ðiauræ nuo Ustau- kos eþ. Ukmergës batalionui ásakyta vykti I pëst. pulko uþnugaryje, III batalionui – deðiniàja, o Vilniaus batalionui – kairiàja plento Zarasai–Daugpilis puse. Prieðas stengësi iðsilaikyti Laukesos–Birkinëliø–Slabadkos–Gutazavièiø linijo- je, bet apie 9 val. 30 min. ið jos buvo iðmuðtas ir sustojo Vitebskos–Bajoriðkiø– Kaukoniø (Kalkûnø) dvaro linijoje. Karin. J. Kibirkðèio vadovaujami artileristai 11 val. ið patrankos nuo Þvirbliðkiø kai- mo apðaudë Kaukoniø (Kalkûnø) stotá ir dvarà bei geleþiná tiltà per Dauguvà, kur buvo pasirodæs prieðo ðarvuotas traukinys. Tuo metu ið Podlipninkø per Kðèavà á Birkinëlius skubëjo pagalbon karin. M. Peèiulionis su trimis patrankomis, taèiau dël sunkiø kelio sàly- gø vëlavo. Apie 12 val. bolðevikai buvo iðstumti ið Kaukoniø (Kalkûnø) geleþinkelio stoties ir atsitraukë á Gryvà, apleisdami turëtà Vitebskos–Bajoriðkiø–Neuhofo palivarko linijà. Kaukoniø (Kalkûnø) stotyje buvo paimta nemaþa vagonø ir kitokio kariðko turto581 . Kovø dël Kaukoniø (Kalkûnø) geleþinkelio stoties metu buvo suþeistas l. e. I pëst. pulko vado p. karin. Vl. Skorupskis. Pulkui laikinai ëmësi vadovauti ka- rin. J. Èaplikas. Ukmergës batalionui ásakyta uþimti pozicijà Ustaukos eþ.–Lau- kesos dv.–Kaukoniø (Kalkûnø) linijoje. Vilniaus batalionui 15 val. buvo ásakyta uþimti Gryvà ir, atsiradus galimybei, – áþengti á Daugpilá. Ðio bataliono II kuopa turëjo uþimti pozicijà nuo geleþinkelio tilto per Dauguvà iki Gryvos miestelio vidu- rio, o mokomoji komanda – pozicijà prieð mediná tiltà per Dauguvos upæ. Taèiau II kuopa neávykdë jai patikëto uþdavinio ir apie tai niekam nepraneðë. Bolðevikai, tuo pasinaudojæ, ið trijø pusiø puolë mokomàjà komandà ir jà smarkiai sumuðë. II pëst. pulko VIII kuopa, pasiøsta á Gryvà padëti I brigadai, þygiavo pirmyn nepasiuntus þvalgybos ir, prieðo þvalgams netikëtai jà apðaudþius, iðsibëgiojo. Vil- niaus bataliono III kuopa, buvusi rezerve Kaukoniø (Kalkûnø) dvare, pamaèiusi bëganèiuosius, pasekë jø pëdomis. Kilo tam tikra panika.

169 Taèiau I pëst. pulkas ir Ukmergës batalionas nepalûþo. II pëst. pulko VIII kuopa bei 17 val. atsiøsta I brigados þinion ir I kuopa, buvo sustabdytos ir suguldytos prie Kaukoniø (Kalkûnø)–Neuhofo dvaro vieðkelio. Tuo paèiu metu visas II pëst. pulkas pasitraukë á deðinæ ir uþëmë pozicijà Nichnovkos–Vitebskos–Romaniðkiø–Neuhofo linijoje, kur perëjo I brigados þinion. Brigados ðtabas persikëlë á Malinovkà, nes Kau- koniø (Kalkûnø) dvarà prieðas smarkiai apðaudë patrankø bei ðautuvø ugnimi. Po rugpjûèio 30 d. mûðiø I brigada ásitvirtino Ustaukos eþ.–Laukesos–Didrichsteno dv.–Kaukoniø (Kalkûnø) geleþinkelio stoties–Neuhofo dv. linijoje, o prieðas uþsilaikë Gryvos–Liginiðkiø dv.–Judaukos–Senojo forto prie geleþinkelio tilto linijoje582 . II brigados vadas karin. St. Nastopka rugpjûèio 30 d. ásakë Marijampolës ir Panevëþio batalionams ginti Dauguvos upæ Dvietës–Rybakovo bare, neleidþiant prie- ðui persikelti á kairájá jos krantà, o II pëst. pulkui tæsti puolimà Kryþovkos–Dauguvos geleþinkelio tilto link583 . Vykdydamas ðá ásakymà, II pëst. pulkas tos dienos ankstyvà rytà uþëmë Nich- novkos palivarkà ir Kutnikus. Pagrindines jëgas nukreipus Romaniðkiø link, auð- tant taip pat buvo uþimti ir Litovskajos, Kryþovkos bei Vitebskos kaimai. Bolðevikai greit traukësi Daugpilio link, kur iðsisklaidë prie tilto buvusiuose átvirtinimuose. II pëst. pulko prisijungimas prie I brigados kairiojo sparno smarkiai suvarþë prieðo veiksmus ir trukdë jam aktyviau reikðtis. Apskritai paskutiniøjø kariniø ope- racijø metu II brigados veiksmai buvo darnûs, gerai suderinti su artilerijos veiksmais (þr. 33 schemà). 1919 m. rugpjûèio 30 d. ministras pirmininkas M. Sleþevièius pasveikino vyr. kariuomenës vadà gen. S. Þukauskà bei visus Dauguvos fronto karininkus ir karei- vius, iðvijusius bolðevikus ið Lietuvos þemës ir laimëjusius didelæ pergalæ584 . Rugpjûèio 31 d. prieðas, pritraukæs naujø jëgø, vykdë smarkius kontrantpuo- lius, kurie taèiau pasisekimo neturëjo. Lietuvos kariuomenës pastangos uþimti Daug- pilio priemiestá Gryvà taip pat buvo bevaisës. Taèiau, kaip tuo metu paþymëjo vyr. kariuomenës vadas gen. S. Þukauskas, „dëka protingø kariuomenës daliø vadø veiks- mø, pëstininkø bei kavalerijos didvyriðkumo ir pasiryþimo bei artilerijos puikios pa- ramos per tas kelias paskutiniàsias dienas buvo pasiektas toks laimëjimas, kuris at- rodë tiesiog neámanomas“585 .

K a u k o n i ø (K a l k û n ø) k a u t y në s. 1919 m. rugpjûèio 30 d. Vilniaus batalionui uþëmus Kaukonis (Kalkûnus), lenkai, visà laikà ëjæ paskui lietuviø ka- riuomenës dalinius, miestelyje netikëtai uþëmë pozicijas, buvusias apie 50 metrø prieð lietuviø uþimtus punktus. Netrukus jie ëmë reikalauti, kad lietuviai atitrauktø savo ginklus, nukreiptus á lenkø uþnugará. Lenkø reikalavimams aptarti I brigados ðtabe Malinovkos vienkiemyje ávyko karin. K. Ladygos ir lenkø brigados vado pasi- tarimas. Lenkø brigados vadovybë reikalavo pasiaiðkinti, kodël jø uþnugaryje yra lietuviø karinës pajëgos. Nors karin. K. Ladyga iðsamiai nuðvietë iki tol vykusias lietuviø–bolðevikø kovas ir paaiðkino, kad lietuviai pirmieji uþëmë Kaukonis (Kal- kûnus) bei kitas pozicijas, o vëliau atvykæ lenkai jau kovoms pasibaigus uþlindo á prieká, jø brigados vado tai nepatenkino ir jis toliau reikalavo lietuviø pasitraukti. Karin. K. Ladyga pareiðkë, jog reikia visiems skaitytis su realia ávykiø eiga. Tai len- kus dar labiau ápykino586 .

170 33 schema 1919 m. rugpjûèio 29–30 d. puolimas 171 Tuo metu bolðevikai naktá ið rugpjûèio 31 á rugsëjo 1 d. prietiltin á kairájá Dau- guvos upës krantà atkëlë apie dvi brigadas raudonarmieèiø ir tuo sustiprino ten jau buvusià divizijà 12–15 kilometrø ruoþe. Apie vidurdiená bolðevikø artilerija atiden- gë smarkià ugná á lietuviø bei lenkø pozicijas. Po ðio artilerijos parengimo pavakary stiprios bolðevikø pajëgos atakavo lenkø pozicijø ruoþà nuo Judaukos iki Zarasø– Daugpilio plento ir iðblaðkë lenkø batalionà, buvusá lietuviø pozicijø prieðakyje prie Kaukoniø (Kalkûnø) dvaro. Lenkai bëgo, palikdami net savo kulkosvaidþius. Dide- lës bolðevikø masës artëjo prie I pëst. pulko kairiojo sparno, Vilniaus bataliono III kuopos ir grenadieriø komandos pozicijø. Bolðevikø masë álindo á trikampá tarp II pëst. pulko I ir III batalionø pozicijø. Mûsø kariai prisileido bolðevikus labai arti ir netikëtai paleido á juos kryþminæ kulkosvaidþiø ir ðautuvø ugná. Kilus tarp bolðevikø panikai, lietuviai staigiai kontratakavo. Bolðevikai leidosi bëgti. Kontratakoje dalyvavo Vilniaus bataliono III kuopa ir grenadieriø komanda, vadovaujamos karin. V. Bagdonavièiaus, II pëst. pulko III batalionas, vadovaujamas karin. A. Butkevièiaus, ir I bataliono du-trys bûriai. Lietuviai bolðevikus vijosi iki pat Dauguvos upës geleþinkelio tilto. Saulei nusileidus, mûsiðkiai gráþo atgal ir toliau sau- gojo frontà. Ðios kontratakos metu ypatingu sumanumu ir dràsa pasiþymëjo karinin- kai V. Bagdonavièius ir E. Noreika, virðila A. Labutis, skyrininkas K. Paliðkis ir kt.587 Ypaè paþymëtinas artilerijos IV baterijos vado karin. M. Peèiulionio vaidmuo kovø su bolðevikais metu. Ukmergës bataliono vadas karin. J. Kubilius apie karin. M. Peèiulio- ná, kuris kariniø operacijø metu buvo jo þinioje, taip atsiliepë: „Savo nepaprastai taik- liu ðaudymu jis labai palaikë bataliono kareiviø ûpà. Niekuomet netekdavo në praðyti padëti ten arba ten. Visuomet bûdamas pirmose eilëse, jis puikiai þinojo viso bataliono baro padëtá, ir jo baterijos sviediniai krito ten, kur tuo metu buvo reikalingiausi. Prieðui pasitraukiant, jis jodavo tarp mûsø grandiniø ir atsitraukianèio prieðo; vos priešas kur ruošdavosi apsistoti, ten jau krito 4-os baterijos sviediniai“588 . Anksèiau minëtas bolðevikø puolimas ir jo metu lenkø patirta nesëkmë nu- traukë lenkø brigados vado ir karin. K. Ladygos ginèà. Kità dienà lenkø brigados vadas, suþinojæs, jog bolðevikø puolimo metu lenkø prarasti ginklai yra lietuviø ran- kose, pasikvietæs karin. K. Ladygà á netoli Laukesø dvaro traukinyje ásikûrusá savo ðtabà uþ visus nesklandumus atsipraðë. Prarasti ginklai lenkams buvo gràþinti. Po to kurá laikà santykiai su lenkais buvo normalûs, nors buvo aiðki lenkø tendencija paveldëti Kaukonis (Kalkûnus) ir Turmantà589 . Po sëkmingos Zarasø karinës operacijos lietuviø kariuomenë priartëjo prie Dau- guvos. Tolesnës kovos su bolðevikais neteko buvusio manevrinio pobûdþio ir virto pozicinëmis. Svarbi ir sunkiai áveikiama gamtinë kliûtis – Dauguva – privertë abi kovojanèias puses ilgam laikui sustoti vietoje, tvirtinti gynimosi punktus. Toliau ko- va buvo tæsiama artilerijos ir kulkosvaidþiø ugnimi ið abiejø Dauguvos krantø, ir abi pusës patyrë nemaþø nuostoliø. Zarasø karinei operacijai pasibaigus, II brigada nuo 1919 m. rugpjûèio 25 d. iki rugsëjo 6 d. turëjo tokiø nuostoliø: þuvo 2 karininkai ir 20 kareiviø, suþeisti 6 karininkai ir 115 kareiviø, be þinios dingo 17 kareiviø. Nelaisvën paimta bolðevikø 9 karininkai ir 505 kareiviai; karo grobio – 3 kul- kosvaidþiai, 1 bombosvaidis, 14 arkliø, 1 lauko virtuvë, daug ðautuvø, ðoviniø, svie- diniø, telefono aparatø ir laidø, granatø ir kitokio kariðko turto590 .

172 Tuo paèiu metu I brigados I pëst. pulke þuvo 1 karininkas, 12 kareiviø, o 9 dingo be þinios. Nemaþai nuostoliø turëjo ir Vilniaus bei Ukmergës batalionai591 . 1919 m. gruodþio 1 d. belaisviø stovyklose ið viso buvo 23 bolðevikø karininkai ir 1750 kareiviø592 . Iki kovø su bolðevikais pabaigos (rugsëjo mën. pradþios) ið jø paimti 3 garveþiai ir 25 vagonai593 . Kartu paþymëtina, jog bolðevikø padaryti nuos- toliai Lietuvai 1919 m. siekë apie 1 755 500 000 auksinø594 . Nustûmus bolðevikus uþ Dauguvos, I pëst. pulkas iki 1919 m. spalio 6 d. sau- gojo demarkacinæ linijà nuo Jiezno iki Zarasø, o II pëst. pulko I batalionas – nuo Nichnovkos iki Kaukoniø (Kalkûnø) iðimtinai, o III batalionas buvo atkeltas á Zara- sus. Vilniaus batalionas buvo perkeltas á Kaiðiadoris, kuriems grësë lenkø pavojus. Á jø vietà atvyko karin. A. Jakaièio vadovaujamas IX pëst. pulkas (buv. Joniðkëlio ba- talionas). Taip pasibaigë Zarasø karinë operacija, suteikusi Lietuvos kariuomenei garbæ ir didá laimëjimà. Tai buvo sunki kova dël laisvës, nes prieðo jëgos buvo deðimterio- pai stipresnës ir geriau ginkluotos. Bet mûsø savanoriø dràsa, sumanumas ir ryþtas padëjo tà kovà laimëti. Jai pasibaigus, ðiaurës rytø Lietuva buvo iðvaduota ið bolðevi- kø jungo. Lietuvos Nepriklausomybës kovø pirmasis etapas baigësi. Visa Lietuva dþiaugësi vienu paðalintu pavojumi. Nors frontas su bolðevikais tæsësi iki 1920 m. sausio mën. pradþios, taèiau nebebuvo toks pavojingas ir karinë vadovybë galëjo kariuomenës dalá, kaip minëjome, atitraukti ir nukreipti á kitas Lietuvai pavojingas vietas. Lietuvos kariuomenës ir jos vadovybës pergalæ prieð bolðevikus aukðtai áverti- no vyriausybë. Valstybës prezidentas A. Smetona 1919 m. rugsëjo 13 d. pasveikino vyr. kariuomenës vadà gen. S. Þukauskà bei visas ginkluotàsias pajëgas su iðkovota didele pergale ir karðtai padëkojo uþ Tëvynës iðvadavimà ið bolðevikø jungo595 (þr. 3 priedà). Daugelio karininkø ir kareiviø þygiai buvo ávertinti aukðtais valstybës apdo- vanojimais. Teigiamai vertinant visos Zarasø karinës operacijos eigà, paþymëtina, jog jos metu lietuviø kariuomenë galëjo tikëtis didesnio pasisekimo, jeigu bolðevikø fronte veikusios I ir II brigados bûtø veikusios ryþtingiau ir vieningiau. Taèiau kaip tik to veiksmø suderinamumo beveik ir nebuvo. Svarbiausia prieþastis – prieð bolðevikø frontà neturëta bendros vadovybës. Paþymint neákainojamà vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko vaidmená visø pagrindiniø kovø su bolðevikais metu reikia konstatuoti, jog jis kariuomenei ir jos veiksmams vadovavo daugiausia bûdamas Kaune ir tik atskirais atvejais – fron- te. Þinant, koks prastas telefono ir telegrafo tinklas Lietuvoje apskritai, koks þemas ryðiø techninis lygis daugelyje kariuomenës daliø, beveik nesant kitø operatyvaus veikimo susisiekimo priemoniø, vargu ar galima teigti, jog tas vadovavimas visuo- met buvo operatyvus ir pakankamo lygio nuolat besikeièiant situacijai fronte. Vyr. kariuomenës vadas gen. S. Þukauskas, ásakæs 1919 m. rugpjûèio 24 d. pradëti lemiamà Zarasø operacijà Lietuvai galutinai iðvaduoti, pats á frontà kaþko- dël neatvyko ir todël tikros padëties jame neþinojo. Matyti todël ir aiðkaus, konkre- taus ásakymo abiem brigadoms parengta nebuvo. O paskelbtame ásakyme buvo nuro- dyta tik þvalgyti prieðà ir pradëti puolimà tik pastebëjus jo traukimàsi. Todël, vykdy- dama ðá ásakymà, karin. St. Nastopkos vadovaujama II brigada rugpjûèio 23–24 d. tik

173 vykdë þvalgybà ir, nepastebëjusi prieðo traukimosi, stovëjo vietoje ir daugiau nieko nedarë. Karin. K. Ladygos vadovaujamai I brigadai rugpjûèio 24 d. pradëjus puolimà, II brigada jokios iniciatyvos jà paremti neparodë, juo labiau kad vyriausioji kariuo- menës vadovybë nebuvo ásakiusi jai to daryti. Veikdama viena I brigada, kaip jau minëjome, rugpjûèio 25 d. uþëmë Zarasus ir sugebëjo pasistûmëti apie 33 kilomet- rus á rytus. Taèiau, nesuderinus veiksmø tarp abiejø brigadø, ukmergiðkiø pasisekimas labai greitai galëjo pavirsti nesëkme. Operatyviø direktyvø ið vadovybës Kaune vis nebuvo. Ir tik kai I brigados ðtabas, ávertinæs brigadai kylantá pavojø, rugpjûèio 25 d. grieþtai pareikalavo ið kariuomenës vadovybës bei kaimynø padëti iðnaudoti pasise- kimà, gen. S. Þukauskas ásakë II brigadai pradëti puolimà. Kad karinë vadovybë neþinojo tikros padëties fronte, rodo ir toks faktas, jog gen. S. Þukauskas, ásakæs II brigadai pradëti puolimà, kartu nurodë I brigadai ne- perþengti á rytus einanèio geleþinkelio Vilnius–Kaukonys (Kalkûnai) linijos. Taèiau I brigada ðio ásakymo vykdyti jau negalëjo, nes jai rugpjûèio 24–25 d. þygiuojant pir- myn kaimynai lenkai ið deðinës stovëjo vietoje ir smarkiai atsiliko. I brigados deðiny- sis sparnas tapo visiðkai atviras ir këlë jai pavojø. Padëèiai sustiprinti I brigada savo deðiniuoju sparnu privalëjo perþengti minëto geleþinkelio linijà ir prisiðlieti prie Drûk- ðiø eþero. Tai ávykdþius I brigados sparnas rytuose buvo pridengtas 12 kilometrø ploèio eþero vandens kliûtimi. Neturintis pagrindo buvo ir ið Kauno vadovybës po rugpjûèio 25 d. I brigadai paskelbtas ásakymas veikti tik savo kairiuoju sparnu, deðinájá sustabdant vietoje. Ap- linkybiø verèiama I brigada buvo priversta kaip tik veikti atvirkðèiai, t. y. deðiniuoju sparnu, kairájá pristabdant vietoje. Ir tik paskutinëmis Zarasø operacijos dienomis á frontà atvykus paèiam vyr. kariuomenës vadui gen. S. Þukauskui, vadovavimas sukonkretëjo ir atskiri kariuo- menës daliø veiksmai fronte buvo tinkamai derinami. Aukðèiau paskelbti teiginiai leidþia daryti iðvadà, jog jei operacija bûtø buvusi pradëta vienu metu ir vykusi visu frontu, visa kariuomenë veikusi vieningai ir ryþ- tingai, prieðui bûtø buvæs suduotas didesnis smûgis ir padaryti didesni nuostoliai. O dabar vyko tik prieðo stûmimas atgal ir jis atsitraukë gana tvarkingai, nepatyræs didesniø nuostoliø, o atskirais atvejais dargi sugebëdamas pereiti á kontrpuolimà, kaip, pavyzdþiui, II brigados bare. 1919 m. rugsëjo mën. pabaigoje latviø kariuomenë, susitarusi su lenkais, ben- dromis jëgomis puolë bolðevikus ir uþëmë prie Daugpilio buvusias gyvenvietes, tarp jø priemiestá Gryvà ir senàjá fortà prie geleþinkelio tilto. 1920 m. sausio mën. pradþioje bolðevikai buvo iðstumti ir ið Daugpilio. Netrukus buvo iðvaduota visa Latvija. Lietuvos kariuomenë ðiose operacijose nedalyvavo. Ji nebeteko sàlyèio su bol- ðevikais, kurie Lietuvai jau nebegrësë.

174 8. LIETUVOS–SOVIETØ RUSIJOS 1920 M. LIEPOS 12 D. TAIKOS SUTARTIS

Ginklo jëga neástengusi uþvaldyti Baltijos valstybiø, Sovietø Rusijos vyriausy- bë ðioms ðalims pati ëmë siûlyti taikos derybas. 1919 m. rugpjûèio 31 d. ji pasiuntë notà Estijos vyriausybei, o tø paèiø metø rugsëjo 11 d. tokià notà gavo ir Lietuvos vyriausybë596 . Vadinasi, taikos derybø pasiûlymu Sovietø Rusija pripaþino Lietuvà de facto ir savaime oficialiai nustojo egzistavusi Lietuvos – Baltarusijos SSR597 . Taikà deklaruojanèiø pasiûlymø ið sovietinës vyriausybës pusës buvo daroma daug. Taèiau Lietuvos uþsienio reikalø ministras A. Voldemaras, bûdamas iðtikimas savo linijai, tik 1920 m. kovo 31 d. atsakë á Sovietø Rusijos uþsienio reikalø liaudies komisaro G. Èièerino notà. Tai ávyko po to, kai estai 1920 m. vasario 2 d. Tartu mieste sudarë su Sovietø Rusija taikos sutartá, kai norà pradëti derybas su bolðevikø valdþia pareiðkë Suomija (kovo 25 d.), Latvija (kovo 26 d.) bei Lenkija (kovo 27 d.). Savo notoje A. Voldemaras priminë, jog Lietuva griebësi ginklo prieð bolðevikus tik siekdama apginti savo nepriklausomybæ, bet ne tikslu uþgrobti Rusijos teritorijà, ir reikalavo, kad Sovietø Rusija ið anksto pripaþintø Lietuvos nepriklausomybæ etno- grafinëse sienose – buvusiose Vilniaus, Kauno, Gardino ir Suvalkø gubernijose598 . Tø metø balandþio 3 d. Sovietø Rusijos uþsienio reikalø liaudies komisaras G. Èièerinas radiotelegramoje A. Voldemarui teigë, jog Sovietø Rusijos vyriausybë visuomet yra iðtikima tautø apsisprendimo principui, ðiuo atþvilgiu nedaro jokios ið- imties lietuviø tautai, sutinka laikytis etnografinio principo kaip pagrindo, Lietuvos valstybës sienoms nustatyti ir pasiûlë balandþio 15 d. pradëti derybas Maskvoje599 . Prof. A. Voldemaras tos paèios dienos telegramoje G. Èièerinui praðë patiks- linti ar Rusija pripaþásta Lietuvai Vilniaus bei Gardino miestus ir praðë, kad ið anks- to Lietuva bûtø pripaþinta nepriklausoma valstybe600 . Atsakydama á ðià telegramà, Sovietø Rusijos vyriausybë pareiðkë pripaþástanti Lietuvos nepriklausomybæ ir paþadëjo, kad ðis politinis aktas reikiamai juridiðkai atsispindës tarp Rusijos ir Lietuvos sudarytoje sutartyje601 . Sovietø Rusijos–Lietuvos taikos derybos prasidëjo 1920 m. geguþës 7 d. Mask- voje. Lietuvos delegacijai vadovavo T. Naruðevièius, o nariais buvo P. Klimas, S. Rozenbaumas, J. Vailokaitis ir V. Raèkauskas. Rusijos delegacijos pirmininku bu- vo paskirtas A. Joffë, nariais – J. Marchlevskis ir L. Obolenskis602 . Derybø pradþioje abi delegacijos pritarë tokio turinio V. Lenino suformuluotos taikos sutarties áþangai: „Remdamiesi Rusijos Federatyvinës Socialistinës Tarybø Res- publikos paskelbtàja visø tautø teise laisvai apsispræsti ligi joms visiðkai atsiskiriant nuo valstybës, kurios sudëtyje jos yra, Rusija be atodairø pripaþásta Lietuvos valstybës savarankiðkumà ir nepriklausomybæ su visomis ið tokio pripaþinimo einanèiomis juri- dinëmis sëkmëmis ir gera valia visiems amþiams atsisako nuo visø Rusijos suverenite- to teisiø, kuriø ji yra turëjusi lietuviø tautos ir jos teritorijos atþvilgiu“603 . Nors derybos su Sovietø Rusija vyko nelengvai604 , jos baigësi 1920 m. liepos 12 d. pasiraðytàja taikos sutartimi Lietuvai priimtomis sàlygomis. Joje buvo daug Lietuvai nau- dingø straipsniø605 .

175 Pirmuoju ið jø Rusija pripaþino Lietuvos valstybës savarankiðkumà ir nepri- klausomybæ su visomis ið to einanèiomis teisinëmis pasekmëmis ir visiems laikams atsisakë nuo visø Rusijos suvereniniø teisiø á lietuviø tautà ir jos teritorijà. Antruoju straipsniu buvo smulkiai nusakyta Lietuvos siena su Sovietø Rusija, kuri atitiko to meto lietuviø etnografinës Lietuvos siekius. Ðis sutarties straipsnis sutvirtino tarp- tautinæ Lietuvos padëtá ir padràsino lietuvius uþiminëti bolðevikø spaudþiamø len- kø apleidþiamà Lietuvos teritorijà ne tik ligi Antantës anksèiau nustatytø demarka- cijos linijø, bet ir uþ jø. Pasiraðytàja taikos sutartimi Sovietø Rusija pasiþadëjo sugràþinti karo metu iðveþtus ið Lietuvos medþiaginius ir kultûrinius turtus – archyvus, aktø knygas, in- dëlius ir kapitalus. Taip pat Sovietø Rusija atpalaidavo Lietuvà nuo Rusijos valstybi- niø skolø, o karo nuostoliams atlyginti paskyrë 100 000 ha miðko ir 3 mln. aukso rubliø606 . Derybø metu sudaryta speciali komisija ávertino carinës Rusijos ir Sovietø Ru- sijos valdžios padarytus Lietuvai nuostolius607 . Taèiau Sovietø Rusija ne visus pasiþadëjimus ávykdë. Nebuvo sumokëti Rusi- jos bankuose buvæ Lietuvos gyventojø indëliai (13 mln. aukso rubliø), neleista iðsi- kirsti minëto 100 000 ha miðko, negràþinti sutartimis pripažintieji archyvai, knygos, dokumentai. Taikos derybø metu 1920 m. birþelio 30 d. taip pat Maskvoje buvo pasiraðyta su Sovietø Rusija sutartis dël Pirmojo pasaulinio karo metu pasitraukusiø á Rusijà lietuviø gràþinimo. Sutartis lietë tuos ið Lietuvos kilusius asmenis, kurie 1914–1917 metø pasaulinio karo laiku patys apleido prieðininko uþimtas arba ketintas uþimti sritis, arba kurie buvo iðtremti ið tø srièiø Rusijos karo arba civilinës valdþios ásaky- mu. Taèiau ði taisyklë nebuvo taikoma tarnavusiems Lietuvoje caro valdžios valdi- ninkams rusams608 . Ði sutartis tai buvo: pirma, Lietuvos nepriklausomybës pripaþinimo aktas, an- tra, ji padëjo juridiná pagrindà santykiams su Sovietø Rusija, suteikdama mûsø val- dþiai teisæ reikalauti tà sutartá vykdyti. Santykiø su Sovietø Rusija normalizavimas Lietuvai buvo svarbi politinë atra- ma ginantis nuo Lenkijos. 1920 m. liepos 12 d. Maskvoje pasiraðytoji taikos sutartis tada buvo laikoma (jau vien dël fakto, kad Lietuvai buvo pripaþintas Vilnius su gana plaèia þemës juosta rytuose) viena ið reikðmingiausiø sutarèiø. Tada dar nebu- vo jokio supratimo, kuo baigsis kaip tik liepos mën. prasidëjusi didþioji M. Tucha- èevskio ofenzyva prieð Lenkijà. Niekas neþinojo, kokias sienas su Rusija sau iðsiko- vos lenkai. Tuo bûdu minëta sutartis panaikino daugiau kaip metus trukusià Lietu- vos teritorijos valdymo padëtá. Minëta sutartis buvo ratifikuota Steigiamojo Seimo I sesijos 36-ajame posëdyje 1920 m. rugpjûèio 6 d.609 (þr. 4 priedà).

176 1 Dr. J. Purickis, Lietuviø veikimas Ðveicarijoje Didþiojo karo metu, Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis, K., 1990, p. 45–46. 2 V. Lesèius, Lietuviø kariø tautinis sàjûdis Rusijoje 1917–1919 metais, V., 1992, p. 8. 3 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 67–68, 74, 76. 4 Lietuvos Valstybës Tarybos protokolai 1917–1918, V., 1991, p. 208. 5 1918 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 1. 6 Ten pat. 7 LCVA, f. 384, ap. 2, b. 10, l. 8; V. Steponaitis, Pirmieji projektai, Karo archyvas, t. 3, K., 1926, p. 61–63. 8 Rikiuotës skyriaus virðininko karin. M. Velykio slaptas praneðimas dël armijos formavimo, LCVA, f. 929, ap. 4, b. 74, l. 123. 9 1918 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 5. 10 Ten pat. 11 A. E. Senn, Lietuvos valstybës atkûrimas 1918–1920, V., 1992, p. 39–40. 12 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 300. 13 J. M. Laurinaitis, Kariuomenë, Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis, K., 1990, p. 164; Mykolas Sleþevièius, red. A. Rûkas, Èikaga, 1954, p. 78. 14 Vyriausybës þinios, Nr. 1, 1918 12 29. 15 1918 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 38, l. 7. 16 Kaip bolðevikai uþëmë Vilniø, Lietuva, 1919 01 14. 17 Ministro Pirmininko M. Sleþevièiaus 1919 m. sausio 11 d. raðtas Vokietijos pasiuntiniui p. Verdu de Vernois, Laikinosios vyriausybës þinios, K., Nr. 2–3, 1919 01 16, p. 2–3. 18 B. Vaitkevièius, Socialistinë revoliucija Lietuvoje , p. 566–567. 19 D. Micuta, Lietuvos finansai 1918–1928 m., Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis, K., 1990, p. 178; Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 347–348. Visà sutarties su Latvija tekstà dël naudojimosi Liepojos uostu þr. 1 priede. 20 Pirmojo organizuoto Rusø Armijos Lietuviø karininkø suvaþiavimo posëdþiø (1917.V.25–29 d.) nutarimai ir medþiaga, Petrapilis, 1917. 21 Vaižgantas (J. Tumas), Tiesiant kelià Lietuvos nepriklausomybei 1916–1917 m., 1919, p. 36. 22 V. Lesèius, Lietuviø kariø tautinis sàjûdis Rusijoje , p. 12. 23 Plaèiau þr. ten pat. 24 LIŠ, t. 3, V., 1958, p. 26–27. 25 Ten pat, p. 29. 26 Lietuvos komunistø partijos istorijos apybraiþa, t. 1, V., 1971, p. 333–334, 336. 27 À. M. Àíäðååâ, Áîðüáà ëèòîâñêîãî íàðîäà , c. 26–27. 28 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 311–312. 29 Ten pat, p. 314. 30 V. Lesèius, Lietuviø kariø tautinis sàjûdis Rusijoje , p. 41, 64–65, 70, 76, 93–94. 31 A. E. Senn, Lietuvos valstybës atkûrimas , p. 32. 32 Lietuvos komunistø partijos istorijos apybraiþa , p. 363. 33 V. Kapsukas-Mickevièius, Pirmoji Lietuvos Proletarinë Revoliucija ir Sovietø valdþia, Èikaga, 1934, p. 92. 34 Áîðüáà çà ñîâåòñêóþ âëàñòü , c. 37–38. 35 Ten pat, p. 36. 36 B. Vaitkevièius, Socialistinë revoliucija Lietuvoje , p. 582; F. Žemaitis, Lietuviškojo tarybinio pulko formavimas Šiauliuose 1918–1919 metais, Revoliucinis judëjimas Lietuvoje, V., 1957, p. 228. 37 Ten pat, p. 224. 38 Áîðüáà çà ñîâåòñêóþ âëàñòü , c. 53–54. 39 Ten pat, p. 110. 40 Ten pat, p. 54. 41 Ten pat, p. 32–33. 42 B. Vaitkevièius, Socialistinë revoliucija Lietuvoje , p. 316–319. 43 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 312. 44 P. Gudelis, Bolðevikø valdþios atsiradimas Lietuvoje , p. 25. 45 V. Kapsukas-Mickevièius, Garbë þuvusiems, gëda dezertyrams, Raštai, t. 7, V., 1964, p. 400–401. 46 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 317.

177 47 B. Vaitkevièius, Socialistinë revoliucija Lietuvoje , p. 243; 1988 m. iðleistoje knygoje „Pirmoji darbininkø ir valstieèiø valdþia Lietuvoje” autorius jau nurodo, jog Raudonojoje armiojoje buvo 5000 Lietuvos vyrø, p. 9. 48 Ten pat, p. 343–344. 49 Áîðüáà çà ñîâåòñêóþ âëàñòü , c. 54–55, 390. 50 Ë. Òðîöêèé, Êàê âîîðóæàëàñü ðåâîëþöèÿ, ò. 1, 1923, ñ. 394. 51 A. E. Senn, Lietuvos valstybës atkûrimas , p. 45; Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 315. 52 Ê. Íàâèöêàñ, Ëèòâà è Àíòàíòà , ñ. 27–28. 53 Áîðüáà çà ñîâåòñêóþ âëàñòü , c. 35. 54 Ten pat, p. 35–36. 55 Ten pat, p. 37–38. 56 V. Kapsukas-Mickevièius, Pirmoji Lietuvos Proletarinë Revoliucija , p. 148. 57 Èçâåñòèÿ, 25 äåêàáðÿ 1918 ã. 58 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 321, 324. 59 LIŠ, t. 3, V., 1958, p. 106–107. 60 V. Kapsukas-Mickevièius, Pirmoji Lietuvos Proletarinë Revoliucija , p. 102. 61 B. Vaitkevièius, Socialistinë revoliucija Lietuvoje , p. 387. 62 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 319. 63 B. Vaitkevièius, Socialistinë revoliucija Lietuvoje , p. 403. 64 Áîðüáà çà ñîâåòñêóþ âëàñòü , c. 62–63. 65 B. Vaitkevièius, Socialistinë revoliucija Lietuvoje , p. 404. 66 V. Kapsukas, Raštai, t. 1, p. 148. 67 V. Kapsukas-Mickevièius, Pirmoji Lietuvos Proletarinë Revoliucija , p. 107. 68 V. Kapsukas, Raštai, t. 1, p. 129. 69 Lietuviø enciklopedija (toliau –LE), t. 15, Bostonas, 1968, p. 94. 70 K. Ališauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 79–82. 71 LE, t. 15, Bostonas, 1968, p. 95. 72 Lietuva, 1919 02 02; Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 324–325. 73 À. Àíäðååâ, Ê èñòîðèè áîðüáû ëèòîâñêîãî íàðîäà çà Ñîâåòñêóþ âëàñòü â 1918–1919 ã.ã., Êðàñíûé àðõèâ, 1940, ¹ 5 (102), ñ. 21. 74 Áîðüáà çà ñîâåòñêóþ âëàñòü , c. 119–120. 75 F. Þemaitis, Lietuviðkojo tarybinio pulko formavimasis Ðiauliuose 1918–1919 metais (ið atsiminimø), Revoliucinis judëjimas Lietuvoje, V., 1957, p. 228. 76 P. Gudelis, Bolðevikø valdþios atsiradimas Lietuvoje , p. 64. 77 Ið raudonojo komandieriaus þygiø uþraðø, Karys, K., 1922, Nr. 8, p. 90–91. 78 K. Aliðauskas, Pirmieji Nepriklausomybës kovø þygiai, Mûsø þinynas, K., 1939, Nr. 2, p. 192. 79 Ten pat, p. 193. 80 1918 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 10. 81 Kaip bolðevikai uþëmë Lietuvà, Lietuva, 1919 01 14; 1919 m. ásakymai Kauno miesto ir apskrities komendantûrai, LCVA, f. 1126, ap. 4, b. 206, l. 12–14. 82 KAM þvalgø dalies virðininko J. Þilinsko 1919 02 04 slaptas raðtas pulkø vadams, LCVA, f. 514, ap. 1, b. 16, l. 29. 83 L. e. I pëst. pulko vado p. karin. K. Ladygos 1919 01 11 raðtas KAM ðtabo virðininkui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 2. 84 KAM rikiuotës skyriaus virðininko karin. E. Adamkavièiaus 1919 02 05 slaptas praneðimas pulkø vadams, LCVA, f. 514, ap. 1, b. 16, l. 39. 85 Lietuvos spaudos biuro vedëjo P. Karvelio 1919 01 24 raðtas Kraðto apsaugos ministerijos ðtabui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 345, l. 1. 86 I pëst. pulko þinios 1919 m. vasario 11 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 45, l. 44. 87 Þinios apie II pëst. pulkà 1919 m. vasario 7 d., LCVA, f. 514, ap. 1, b. 16, l. 32. 88 Ltn Cininas. I gusarø DLE Januðo Radvilos pulkas, Karys, K., 1939, Nr. 35, p. 1012. 89 Kauno m. ir apskr. komendantûros þinios 1919 m. vasario 10 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 45, l. 40. 90 Þinios apie I pëst. baltgudþiø pulkà 1919 m. vasario 23 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 45, l. 71. 91 Kpt. Kraunaitis, Mûsø kavalerijos organizavimas ir jos veikimas pirmame nepriklausomybës deðimtmetyje, Mûsø þinynas, t. 15, K., 1928, p. 352. 178 92 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 25; Kariuomenës daliø ir ástaigø kronika, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 534, l. 139. 93 K. Aliðauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 126. 94 Trumpa Nepriklausomybës karo veiksmø apþvalga, Karys, K., 1938, Nr. 6–7, p. 184. 95 Ið l. ë. I pëst. pulko vado p. karin. K. Ladygos 1919 m. sausio 24 d. pareiðkimo Nr. 108 Kraðto apsaugos ministrui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 35, l. 7. 96 Ið II pëst. pulko vado karin. V. Grigaliûno-Glovackio 1919 m. sausio 30 d. slapto pareiðkimo Kraðto apsaugos ministerijos ðtabo virðininkui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 355, l. 14. 97 Saksø savanoriø dalys Lietuvoje 1919 m., vertë P. Jakðtas, Karo archyvas, t. 6, K., 1935, p. 184. 98 Ten pat, p. 186. 99 Trumpa Nepriklausomybës karo veiksmø apþvalga, Karys, K., 1938, Nr. 6–7, p. 184. 100 Kraðto apsaugos ministro karin. M. Velykio 1919 m. sausio 31 d. raðtas II pëst. pulko vadui, LCVA, f. 514, ap. 1, b. 16, l. 25; Krašto apsaugos ministerijos ðtabo virðininko karin. Pr. Liatuko 1919 m. vasario 4 d. raðtas II pëst. pulko vadui, ten pat, l. 21, 31. 101 Saksø savanoriø dalys , p. 189–190. 102 Ten pat, p. 194 103 K. Aliðauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 257. 104 1918 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 9. 105 Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos ir Panevëþio grupës veikimas 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 3. 106 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 4–5. 107 1918 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 11. 108 Këdainiø savanoris. Pirmosios mûsø kautynës dël Nepriklausomybës, Karys, K., 1929, Nr. 5, p. 71 109 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko istorijos konspektas už 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 5. 110 Ten pat. 111 Pirmasis Panevëþio bûrio savanoriø krikðtas, 4 p. LK Mindaugo pulko 15 metø sukaktis. Kartinis „Kario” priedas. 112 Këdainiø savanoris. Pirmosios mûsø kautynës , p. 72. 113 Ten pat. 114 Ten pat, p. 73. 115 Mjr. K. Aliðauskas, Pirmieji Nepriklausomybës kovø þygiai, Karys, K., 1939, Nr. 6, p. 173. 116 Këdainiø savanoris. Pirmosios mûsø kautynës , p. 73. 117 1919 m. vasario 10 d. informacija spaudai Nr. 917, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 12. 118 Spaudos biuro 1919 m. vasario 12 d. pranešimas Nr. 915, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 10; Këdainiø savanoris. Pirmosios mûsø kautynës , p. 73. 119 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 33. 120 LCVA, f. 929, ap. 3, b. 35, l. 10. 121 Kaiðiadoriø apskr. komiteto pirmininko K. Morkûno 1919 m. vasario 4 d. praneðimas KAM ðtabo virðininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 35, l. 13–14. 122 LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 4. 123 Jieznas. 1919 m. vasario 9–11d. (Iš raudonojo komandieriaus þygiø uþraðø), Karys, K., 1922, Nr. 8, p. 91. 124 Ten pat. 125 Ten pat. 126 KAM ðtabo virðininko karin. P. Liatuko 1919 02 01 ásakymas Nr. 772 2 pëst. pulko vadui karin. P. Grigaliûnui-Glovackiui, LCVA, f. 514, ap. 1, b. 16, l. 26. 127 Lietuvos kariuomenës kûrimosi ir pirmosios mûsø kariuomenës operacijos 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 30. 128 KAM ðtabo virðininko karin. P. Liatuko 1919 02 08 slaptas ásakymas II pëst. pulko vadui karin. P. Grigaliûnui-Glovackiui, LCVA, f. 514, ap. 1, b. 16, l. 4. 129 II pëst. pulko žinios 1919 m. vasario 7 d., LCVA, f. 514, ap. 1, b. 16, l. 32. 130 Mjr. K. Aliðauskas, Pirmieji Nepriklausomybës kovø þygiai , p. 174. 131 K. Aliðauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 136.

179 132 I bataliono vado karin. I. Musteikio 1919 02 10 slaptas raðtas Nr. 98 I pëst. pulko vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 90, l. 29. 133 Ið l. ë. I pëst. pulko vado karin. A. Juozapavièiaus 1919 02 10 slapto pareiðkimo Nr. 10 Kraðto apsaugos ministrui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 36. 134 Lietuvos kariuomenës kûrimosi ir pirmosios mûsø kariuomenës operacijos 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 30. 135 Jieznas. 1919 m. vasario 9–11d. (Ið raudonojo komandieriaus þygiø uþraðø), Karys, K., 1922, Nr. 8, p. 91. 136 Ten pat. 137 Ten pat, p. 91–92. 138 Mjr. K. Ališauskas, Pirmieji Nepriklausomybës kovø þygiai , p. 175. 139 K. Aliðauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 139. 140 LE, t. 9, Bostonas, 1956, p. 409. 141 Jieznas. 1919 m. vasario 9–11d. (Ið raudonojo komandieriaus þygiø uþraðø), Karys, K., 1922, Nr. 8, p. 92. 142 Ten pat. 143 KAM viceministro karin. St. Zaskevièiaus dispozicija Jiezno atakai 1919 m. vasario 13 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 140–141. 144 KAM viceministro karin. St. Zaskevièiaus 1919 m. vasario 12 d. praneðimas Nr. 23 Kraðto apsaugos ministrui karin. M. Velykiui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 150. 145 Jieznas. 1919 m. vasario 9–11d. (Ið raudonojo komandieriaus þygiø uþraðø), Karys, K., 1922, Nr. 12, p. 138–139; Nr. 13, p. 151. 146 LE, t. 9, Bostonas, 1956, p. 409. 147 Jieznas. 1919 m. vasario 9–11d. (Iš raudonojo komandieriaus þygiø uþraðø), Karys, K., 1922, Nr. 12, p. 152. 148 Kraðto apsaugos viceministro karin. St. Zaskevièiaus 1919 02 13 raportas Kraðto apsaugos ministrui karin. M. Velykiui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 130. 149 Karin. H. Goštauto 1919 m. vasario 14 d. raportas Nr. 4 vyriausiajam vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 123. 150 II pëst. pulko vado karin. V. Grigaliûno-Glovackio 1919 m. vasario 14 d. slaptas pareiðkimas Nr. 35 KAM ðtabo virðininkui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 355, l. 25. 151 Ten pat. 152 1919 m. vasario 6 d. slaptas ásakymas Nr. 2 bolðevikø veikianèiajai armijai (operatyvinë dalis), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 25, l. 10–11. 153 KAM ðtabo virðininko karin. Pr. Liatuko 1919 01 16 slaptas raðtas Nr. 1 I pëst. pulko vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 90, l. 3. 154 L. ë. I pëst. pulko vado p. karin. K. Ladygos 1919 01 10 raðtas Nr. 25 KAM ðtabo virðininkui, LCVA, f. 384, ap. 2, b. 61, l. 8; Karin. K. Ladygos raštas 1919 01 15 raštas Nr. 81 KAM štabo viršininkui, LCVA, f. 384, ap. 2, b. 61, l. 17; KAM štabo virðininko 1919 01 13 praneðimas I pëst. pulko vadui Nr. 135 ir 1919 01 18 atsakymas pulko vadui, ten pat, l. 8, 17. 155 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 20. 156 Ten pat, l. 28. 157 Dël bendros padëties I pëst. pulke 1919 m. pradžioje, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 12–15. 158 Karin. A. Juozapavièiaus slaptas pareiðkimas KAM ðtabo virðininkui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 40. 159 Ats. gen. Pr. Tamaðauskas. Mano tarnyba pirmame pëst. pulke, Karo archyvas, t. 7, K., 1936, p. 344–348. 160 I pëst. pulko vado 1919 02 12 slaptas praneðimas Kraðto apsaugos viceministrui ir ðtabo virðininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 90, l. 34; majoras J. Èaplikas, Pirmi Lietuvos kariuomenës kûrimo þingsniai (1 p. DLK Gedimino pulko istorijos bruoþai), Mûsø þinynas, t. 1, K., 1921, Nr. 2, p. 83. 161 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 30. 162 L. ë. I pëst. pulko vado p. karin. A. Juozapavièiaus 1919 02 10 slaptas pareiðkimas Nr. 10 Kraðto apsaugos ministrui karin. M. Velykiui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 36. 163 Ats. gen. Pr. Tamaðauskas. Mano tarnyba pirmame pëst. pulke , p. 349–350. 164 Ten pat. 165 Maj. J. Èaplikas, Pirmi Lietuvos kariuomenës kûrimo þingsniai , p. 83. 166 I pëst. pulko mûðio su rusais á rytø ir pietø puses nuo Alytaus 1919 02 12–13 reliacija, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 44. 167 Ats. gen. Pr. Tamaðauskas. Mano tarnyba pirmame pëst. pulke , p. 350. 180 168 I pëst. pulko mûðio su rusais á rytø ir pietø puses nuo Alytaus 1919 02 12–13 reliacija, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 44. 169 Ten pat. 170 Ten pat. 171 Maj. J. Èaplikas, Pirmi Lietuvos kariuomenës kûrimo þingsniai , p. 85. 172 I pëst. pulko mûðio su rusais á rytø ir pietø puses nuo Alytaus 1919 02 12–13 reliacija, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 45; Lietuvos kariuomenës kûrimosi ir pirmosios mûsø kariuomenës operacijos 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 31. 173 1919 m. ásakymai I pëst. pulkui, LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 70. 174 Maj. J. Èaplikas, Pirmi Lietuvos kariuomenës kûrimo þingsniai , p. 86; I pëst. pulko stovis Marijampolëje 1919 m. vasario 15 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 45, l. 50. 175 I pëst. pulko ðtabo virðininko karin. J. Èapliko 1919 02 15 slaptas pareiðkimas Nr. 160 Kraðto apsaugos ministrui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 39. 176 I pëst. pulko karin. Pr. Tamaðausko 1919 02 15 pareiðkimas Nr. 18 Vyr. kariuomenës vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 111; ats. gen. Pr. Tamaðauskas. Mano tarnyba pirmame pëst. pulke , p. 353–354. 177 K. Aliðauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 153. 178 1919 m. ásakymai Krašto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 36. 179 1919 m. ásakymai I pëst. pulkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 11, l. 35. 180 I bataliono vado karin. Ig. Musteikio 1919 02 26 slaptas praneðimas I pëst. pulko vadui karin. V. Ramanauskui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 35, l. 23. 181 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 52. 182 I bataliono vado karin. Ig. Musteikio 1919 03 01 slaptas praneðimas Nr. 3 I pëst. pulko vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 35, l. 25. 183 I bataliono žinios 1919 03 03, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 42. 184 I pëst. pulko I bataliono vado karin. Ig. Musteikio 1919 03 03 slaptas praneðimas Nr. 4 KAM ðtabo virðininkui, ten pat, l. 41. 185 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 44. 186 Kraðto apsaugos viceministro karin. S. Zaskevièiaus 1919 03 06 telefonograma Nr. 15 I pëst. pulko vadui karin. K. Ladygai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 91, l. 13. 187 1919 m. ásakymai I pëst. pulkui, LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 102–103. 188 Ten pat, l. 144. 189 Alytaus m. ir apskr. komendanto karin. A. Mikelëno ásakymas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 90, l. 130. 190 I pëst. pulko þinios 1919 m. kovo 20 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 45, l. 137. 191 I pëst. pulko vado pagalbininko karin. Ig. Musteikio 1919 03 22 telefonograma Nr. 36 KAM štabo viršininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 91, l. 15. 192 Këdainiø srities apsaugos virðininko karin. J. Ðarausko 1919 02 21 praneðimas KAM ðtabo virðininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 35, l. 22. 193 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 6; K. Ališauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 155. 194 K. Kubilius, Taip pradëjome kovas, Karo archyvas, t. 9, K., 1938, p. 230. 195 1919 02 19 informacija Nr. 1074 spaudos biurui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 3. 196 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 6. 197 Ten pat. 198 1919 03 11 informacija Nr. 1328 spaudos biurui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 22; Kpt. J. Urbðys, Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos (schematinë mûsø kariuomenës kovos veiksmø apþvalga ið laikotarpio 1919 m. vasario mën. 1 d.–balandþio mën. 30 d.), Mûsø þinynas, t. 1, K., 1921, p. 91. 199 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 11; Kpt. J. Urbðys, Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos..., p. 91. 200 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 58. 201 Kpt. J. Urbðys, Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos..., p. 92. 202 Panevëþio atskirojo bataliono vado karin. J. Variakojo 1919 03 23 praneðimas KAM ðtabo virðininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 35, l. 30. 203 Kpt. J. Urbðys, Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos..., p. 92. 204 LE, t. 21, Bostonas, 1960, p. 344. 181 205 Artilerijos pulko I baterijos 1919 m. karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 126, l. 3. 206 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 7. 207 Ten pat. 208 Kpt. J. Urbšys, Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos..., p. 93. 209 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 7–8. 210 Þiniø dalies praneðimas, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 345, l. 4. 211 Panevëþio atskirojo bataliono vado karin. J. Variakojo 1919 03 30 slaptas raportas KAM štabo viršininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 15, l. 38; Artilerijos pulko I baterijos 1919 m. karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 126, l. 3. 212 Art. kpt. Šipelis, Artilerijos gyvenimo pirmas dešimtmetis, Mûsø þinynas, t. 15, K., 1928, p. 265. 213 Kpt. J. Urbðys, Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos..., p. 93. 214 Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 3–4. 215 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 8 216 Ten pat. 217 Panevëþio atskirojo bataliono vado karin. J. Variakojo 1919 04 07 raportas KAM ðtabo virðininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 35, l. 2–3. 218 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 12; Kretingos srities apsaugos viršininko karin. K. Vilimo 1919 01 28 pranešimas Nr. 39 KAM štabo viršininkui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 12, l. 30. 219 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 11. 220 F. Baltušis-Žemaitis, Karas su bolševikais Lietuvoje 1919 m., Mûsø þinynas, t. 17, K., 1929, p. 285. 221 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø istorija , p. 345–346. 222 F. Þemaitis, Lietuviðkojo tarybinio pulko formavimas Ðiauliuose 1918–1919 metais (Ið atsiminimø), Revoliucinis judëjimas Lietuvoje, V., 1957, p. 225. 223 B. Vaitkevièius, Socialistinë revoliucija Lietuvoje , p. 420–421. 224 F. Baltušis-Žemaitis, Karas su bolševikais , p. 283. 225 Ten pat. 226 Ten pat. 227 Ten pat, p. 285. 228 F. Žemaitis, Lietuviškojo tarybinio pulko formavimas , p. 228. 229 F. Baltušis-Žemaitis, Karas su bolševikais , p. 285. 230 LE, t. 22, Bostonas, 1960, p. 41. 231 K. Aliðauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 169–170. 232 LE, t. 22, Bostonas, 1960, p. 41. 233 1919 m. ásakymas Telðiø m. ir apskr. komendantûrai, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 246, l. 1. 234 F. Baltušis-Žemaitis, Karas su bolševikais , p. 286. 235 Ten pat. 236 1919 03 16 pranešimas Nr. 1427 spaudos biurui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 23. 237 Ats. mjr. P. Gudelis, Lietuvos vasaros rytuose 1919 m., Karo archyvas, t. 5, K., 1929, p. 224. 238 Ats. mjr. P. Gudelis, Joniðkëlio apskrities milicija – 9 pëst. pulko uþuomazga, Karys, K., 1939, Nr. 34, p. 982. 239 Ats. mjr. P. Gudelis, Vasaros rytø partizanø kovos su bolðevikais, Karys, K., 1935, Nr. 39, p. 910. 240 Ats. ltn. J. Bartasevièius, Paðvitinio partizanai, Karo archyvas, t. 8, K., 1937, p. 267–268. 241 K. Ambroziejus, Pirmosios Paðvitinio partizanø kautynës su bolðevikais, Karys, K., 1936, Nr. 2, p. 37– 38. 242 Ats. ltn. J. Bartasevièius, Paðvitinio partizanai , p. 270. 243 Ats. mjr. P. Gudelis, Vasaros rytø partizanø kovos su bolðevikais , p. 910. 244 Trumpos þinios apie 9 pëst. Liet. kunig. Vytenio pulko tvërimà ir vystymàsi nuo 1919 m. iki 1923 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 123, l. 118. 245 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 52. 246 J. Navakas, Lietuvai besikeliant. Ið 1918–1919 metø uþraðø ir atsiminimø ir ið Lietuvos vasaros rytø partizanø veikimo, K., 1928, p. 61–66. 182 247 B. Vaitkevièius, Didvyriðkø kovø puslapiai, Pergalë, 1967, Nr. 11, p. 97. 248 Ats. mjr. P. Gudelis, Joniðkëlio apskrities milicija , p. 982. 249 J. Navakas, Lietuvai besikeliant , p. 68–69. 250 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 78. 251 K. Aliðauskas, Joniðkëlio partizanai laisvës kovø metu, Karys, Bruklynas, 1966, Nr. 7, p. 195. 252 Plk. ltn. A. Kazilevièius, 9 pëst. L. K. Vytenio pulko uþuomazga, Karys, K., 1929, Nr. 37, p. 612. 253 Kpt. V. Skibarka, 9 pëst. L. K. Vytenio pulkas, Savanoris 1918–1920, red. S. Butkus, K., 1929, p. 126–127. 254 9 pëst. Liet. kunig. Vytenio pulko uþuomazga, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 123, l. 3. 255 K. Aliðauskas, Joniðkëlio partizanai laisvës kovø metu , p. 195–196. 256 Ats. mjr. P. Gudelis, Lietuvos vasaros rytuose 1919 m. , p. 238. 257 9 pëst. Liet. kunig. Vytenio pulko uþuomazga, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 123, l. 3. 258 V. Statkus, Lietuvos ginkluotosios pajëgos 1918–1940 m., Èikaga, 1986, p. 52. 259 K. Aliðauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 180–181. 260 J. Gasiûnas, Birþø partizanai (Atsiminimø pluoðtas), Karo archyvas, t. 10, K., 1938, p. 286. 261 Kpt. J. Astupënas, Birþø apskrities savanoriø partizanø apsauga, Karo archyvas, t. 8, K., 1937, p. 275. 262 9 pëst. Liet. kunig. Vytenio pulko uþuomazga, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 123, l. 4; V. S. Pušaloto partizanai, Kariðkiø þodis, K., 1919 05 29. 263 Ten pat, l. 4. 264 Ats. mjr. P. Gudelis, Joniðkëlio apskrities milicija , p. 983. 265 Ats. mjr. P. Gudelis, Lietuvos vasaros rytuose 1919 m. , p. 240. 266 D. Trimakas, Pakurðës partizanai, Savanoris 1918–1928. K., 1929. 267 9 pëst. Liet. kunig. Vytenio pulko užuomazga, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 123, l. 4. 268 Ats. mjr. P. Gudelis, Joniðkëlio apskrities milicija , p. 982. 269 Ten pat. 270 Joniðkëlio apskr. apsaugos ðtabo 1919 04 21 raðtas Nr. 122 KAM ðtabo virðininkui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 12, l. 4. 271 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 79. 272 1919 m. ásakymai Joniðkëlio m. ir apskr. komendantûrai, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 120, l. 1, 3. 273 Adm. kpt. Marèënas, 9 pëst. pulko pirmtakûnø kovos þygiai, Karys, K., 1939, Nr. 34, p. 986. 274 Ats. mjr. P. Gudelis, Joniðkëlio apskrities milicija , p. 984. 275 1919 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 85. 276 9 pëst. Liet. kunig. Vytenio pulko uþuomazga, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 123, l. 5. 277 F. Baltušis-Žemaitis, Karas su bolševikais , p. 287. 278 Karin. K. Škirpos 1919 m. vasario 28 d. slaptas pareiškimas Nr. 8 Krašto apsaugos ministrui, LCVA, f. 923, ap. 1, b. 149, l. 216. 279 Ten pat, l. 217. 280 Ten pat. 281 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 47. 282 Atskiros brigados ir II pëst. divizijos ðtabo karo dienynas (1919 03 11–1919 12 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 2–3. 283 Kraðto apsaugos ministro karin. A. Merkio slaptas ásakymas Nr. 1 Vilniaus grupei, LCVA, f. 1, ap. 1, b. 15, l. 42–43. 284 Ten pat; A. V. Kautynës ties Þasliais ir Stroðiûnais, Karys, K., 1939, Nr. 14, p. 441. 285 Atskiros brigados ir II pëst. divizijos ðtabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 3. 286 1919 m. kovo 27 d. ásakymas Nr. 2 Vilniaus grupei, LCVA, f. 1, ap. 1, b. 15, l. 41. 287 1919 m. ásakymai I pëst. pulkui, LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 150. 288 Atskiros brigados vado karin. St. Nastopkos 1919 04 01 praneðimas Nr. 19 I pëst. pulko vadui karin. K. Ladygai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 90, l. 60. 289 I pëst. pulko veikimo prieð didþiumieèius linkui Daugø, Bobriðkiø, Varënos ir Valkininkø 1919 m. balandþio 4–5 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 3, l. 109. 290 Ten pat. 291 Lietuvos kariuomenës kûrimosi ir pirmosios mûsø kariuomenës operacijos 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 32. 292 I pëst. pulko veikimo prieð didþiumieèius , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 109. 293 I pëst. pulko veikimo prieð didþiumieèius , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 3, l. 109. 183 294 Ten pat, l. 109–110. 295 Ten pat, l. 110. 296 Ten pat. 297 LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 58. 298 A. Vasiliauskas, Þasliø–Daugø operacija 1919 m. balandþio 2–7 d., Karo archyvas, t. 2, K., 1940, p. 190. 299 K. Aliðauskas, Siekiame atsiimti Vilniø, Karys, Bruklynas, 1966, Nr. 9, p. 260; Atskiros brigados ir II pëst. divizijos štabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 6. 300 Kairiosios voros mûðiø Þieþmariø–Vievio rajone reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 50. 301 Atskiros brigados ir II pëst. divizijos ðtabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 6. 302 Ten pat, l. 7. 303 A. Vasiliauskas, Þasliø–Daugø operacija , p. 193. 304 Ten pat. 305 K. Aliðauskas, Siekiame atsiimti Vilniø , p. 260. 306 A. Vasiliauskas, Þasliø–Daugø operacija , p. 194. 307 Ten pat, p. 195. 308 Kairiosios voros mûðiø Þieþmariø–Vievio rajone reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 50. 309 Atskiros brigados ir II pëst. divizijos ðtabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 7. 310 Kairiosios voros mûðiø Þieþmariø–Vievio rajone reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 50. 311 Atskiros brigados ir II pëst. divizijos štabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 8. 312 Kairiosios rinktinës vado karin. J. Butkaus 1919 m. balandþio 9 d. praneðimas Atskiros brigados vadui karin. St. Nastopkai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 80, l. 5. 313 Ten pat, l. 6. 314 Ten pat, l. 7. 315 A. Vasiliauskas, Þasliø–Daugø operacija , p. 200. 316 A. V. Kautynës ties Þasliais ir Stroðiûnais , p. 442. 317 Atskirojo bataliono kariai, 1919 m. balandþio 8 d. pasiþymëjæ mûðiuose su bolðevikais ties Stroðiûnais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 112, l. 9–10, 14. 318 Atskiros brigados ir II pëst. divizijos ðtabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 8–9. 319 Kairiosios rinktinës vado karin. J. Butkaus 1919 m. balandþio 9 d. praneðimas Atskiros brigados vadui karin. St. Nastopkai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 80, l. 7–8. 320 Ten pat. 321 Atskiros brigados ir II pëst. divizijos ðtabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 9. 322 K. Aliðauskas, Siekiame atsiimti Vilniø , p. 261. 323 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 79. 324 Didingas generolo Žukausko gyvenimo kelias, Karys, K., 1937, Nr. 49, p. 1409–1410. 325 K. Aliðauskas, Lietuvos kariuomenë (Istorinë apþvalga), Karys, Bruklynas, 1958, Nr. 9, p. 280. 326 Valstybës kontrolës 1919 m. geguþës 3 d. slaptos þinios apie lietuviø kariø skaièiø, LCVA, f. 1, ap. 1, b. 15, l. 37. 327 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 9. 328 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 69. 329 Brëkðtas, Generolui Katche mirus, Karys, K., 1933, Nr. 25, p. 511. 330 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 9; kpt. J. Urbðys, Panevëþio operacija (1919 m. geguþës mën. 17–23 d. d.), Mûsø þinynas, t. 1, K., 1921, p. 93. 331 B. Kulvietis, Pagiriø ir Ukmergës paëmimas, Savanoriø þygiai, t. 1, V., 1991, p. 149–150. 332 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 9–10. 333 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas 1919 05 01–12 31, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 2. 334 B. Vaitkevièius, Didvyriðkø kovø puslapiai, Pergalë, K., 1967, Nr. 11, p. 97. 335 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas 1919 05 01–12 31, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 2. 336 Ten pat.

184 337 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 10. 338 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas 1919 05 01–12 31, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 2. 339 K. Aliðauskas, Ukmergës operacija, Karys, Bruklynas, 1965, Nr. 7, p. 198–199. 340 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas 1919 05 01–12 31, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 3. 341 Ten pat. 342 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 10–11. 343 1919 m. ásakymai Atskirai brigadai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 14, l. 3. 344 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 11. 345 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 58; Atskiros brigados ir 2 pëst. divizijos ðtabo karo dienynas (1919 03 11–1919 12 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 1. 346 1919 m. slapti ásakymai Atskirai brigadai, LCVA, f. 929, ap. 4, b. 4, l. 16. 347 Ten pat. 348 Atskiros brigados ir 2 pëst. divizijos štabo karo dienynas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 11. 349 Ten pat, l. 11–12. 350 Ten pat. 351 Kariuomenës daliø ir ástaigø kronika, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 534, l. 5. 352 1919 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 104. 353 Ten pat, l. 88. 354 Kpt. J. Urbðys, Panevëþio operacija (1919 m. geguþës mën. 17–23 d. d.), Mûsø þinynas, t. 1, K., 1921, p. 92. 355 1919 m. geguþës 6 d. slaptas ásakymas brigadai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 74, l. 1. 356 Generalinio štabo viršininko gen. S. Žukausko slaptas ásakymas brigadai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 74, l. 1; 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas 1919 05 01–12 31, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 3. 357 Karo veiksmai su rusais bolševikais 1919 m. nuo geguþës 18 iki 24 d., LCVA, f. 384, ap. 1, b. 346, l. 1. 358 Ten pat. 359 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 11–12; Karo veiksmai su rusais bolðevikais 1919 m. nuo geguþës 18 iki 24 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 1. 360 Gen. Þukausko 1919 m. geguþës 14 d. slaptas ásakymas Nr. 2 Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 74, l. 24. 361 Kpt. J. Urbðys, Panevëþio operacija , p. 94. 362 Ten pat. 363 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 4. 364 Kpt. P. Jakðtas, Saksø savanoriø dalys Lietuvoje 1919 m., Karo archyvas, t. 6, K., 1935, p. 202. 365 K. Aliðauskas, Lietuvos kariuomenë (Istorinë apþvalga), Karys, Bruklynas, 1958, Nr. 9, p. 281. 366 Karo veiksmai su rusais bolðevikais 1919 m. nuo geguþës 18 iki 24 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 1. 367 Ten pat, l. 3. 368 Ten pat, l. 8. 369 Ten pat, l. 3. 370 Ten pat, l. 9–10. 371 Ten pat, l. 11–12. 372 Ten pat. 373 Ten pat, l. 13–14. 374 Ten pat. 375 Ten pat, l. 15–16. 376 I pëst. pulko narsuoliai, LCVA, f. 513, ap. 1, b. 16, l. 2–3. 377 Karo veiksmai su rusais bolðevikais 1919 m. nuo geguþës 18 iki 24 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 15–16. 378 Ten pat. 379 Ten pat, l. 17. 185 380 Ten pat, l. 18. 381 Ten pat, l. 19. 382 Ten pat, l. 20–21. 383 Ten pat, l. 22. 384 Ten pat, l. 23–24. 385 Ten pat, l. 24–27. 386 Kpt. J. Urbðys, Panevëþio operacija , p. 94. 387 1919 m. geguþës 17 d. slaptas ásakymas Nr. 1 Panevëþio rinktinei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 59–60. 388 Kpt. J. Urbðys, Panevëþio operacija , p. 96. 389 Panevëþio rinktinës veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 28. 390 Ten pat, l. 29. 391 Vyr. ltn. S. Þukaitis, Ið mûs nepriklausomybës karþygiø, Karys, K., 1929, Nr. 26, p. 439. 392 Panevëþio rinktinës veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 30. 393 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 12–13. 394 1919 m. ásakymai Panevëþio rinktinei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 62–63. 395 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 13. 396 1919 m. slapti ásakymai Panevëþio rinktinei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 64. 397 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 13; Kpt. J. Urbðys, Panevëþio operacija , p. 100–101. 398 Aviacijos dalies vado 1919 05 22 raportas Vyr. kariuomenës vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 25, l. 20. 399 Aviacijos dalies vado 1919 05 22 raportas Vyr. kariuomenës vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 25, l. 25. 400 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 14. 401 Karin. K. Kleðèinskas, Mûsø armijos veikimo apþvalga (1919 05 17–24 d.), Kariðkiø þodis, K., 1919, Nr. 2, p. 9. 402 1919 m. slapti ásakymai Panevëþio rinktinei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 65–66. 403 Vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko slapti ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 32, l. 5. 404 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 5. 405 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 14. 406 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 5. 407 Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos ir Panevëþio grupës veikimas 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 4. 408 1919 m. slapti ásakymai Panevëþio rinktinei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 67. 409 Kpt. J. Urbðys, Panevëþio operacija , p. 103. 410 Joniðkëlio atskirojo partizanø mirties bataliono vado karin. A. Stapulionio 1919 m. geguþës 26 d. praneðimas Atskiros brigados vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 51. 411 Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos ir Panevëþio grupës veikimas 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 5. 412 Vyr. ltn. S. Þukaitis, Panevëþio atvadavimas ið bolðevikø 1919 m., Karo archyvas, t. 5, K., 1929, p. 221–222. 413 Vyr. kariuomenës vado slapti ásakymai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 74, l. 25. 414 Ukmergës rinktinës veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 45–46. 415 Ukmergës rinktinës deðiniosios voros veiksmai, ten pat, l. 47. 416 Ten pat, l. 48. 417 Ten pat, l. 48–49. 418 Ten pat. 419 Ten pat, l. 49–50. 420 Ten pat, l. 51. 421 Ten pat. 422 Ten pat, l. 52. 423 Ten pat. 186 424 Ten pat, l. 53–55. 425 Ten pat, l. 56. 426 Karin. S-las, Mûsø armijos veikimo apþvalga (1919 05 25–06 07), Kariðkiø þodis, Nr. 4, K., 1919 06 12, p. 25. 427 Ukmergës rinktinës veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 60. 428 Vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko slapti ásakymai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 74, l. 25. 429 K. Aliðauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 245. 430 Panevëþio rinktinës veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 61–62. 431 K. Ališauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 246–247. 432 Panevëþio rinktinës veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 63. 433 Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos ir Panevëþio grupës veikimas 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 5. 434 Panevëþio rinktinës veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 65; Karin. S-las, Mûsø armijos veikimo apþvalga (1919 05 25–06 07), Kariðkiø þodis, Nr. 4, K., 1919 06 12, p. 25. 435 Panevëþio rinktinës veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 66. 436 Ten pat, l. 63–64. 437 Ten pat, l. 67. 438 Ten pat, l. 68–69. 439 Generalinio ðtabo 1919 m. geguþës 26 d. telefonograma Nr. 270 II pëst. pulko vadui karin. V. Grigaliûnui- Glovackiui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 70. 440 Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos ir Panevëþio grupës veikimas 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 6. 441 1919 m. ásakymai Panevëþio rinktinei, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 70–71. 442 Pastabos dël Panevëþio rinktinës veiksmø nuo 1919 m. geguþës 24 iki 27 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 72. 443 Panevëþio rinktinës veiksmai 1919 m. geguþës 28 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 73–74. 444 Ten pat, l. 75–76. 445 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 7. 446 Ten pat. 447 Panevëþio rinktinës veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 78. 448 1919 m. ásakymai Panevëþio rinktinei, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 79–80. 449 J. Gasiûnas, Birþø partizanai (Atsiminimø pluoðtas), Karo archyvas, t. 10, K., 1938, p. 285. 450 Ats. mjr. P. Gudelis, Lietuvos vasaros rytuose 1919 m., Karo archyvas, t. 5, K., 1929, p. 253. 451 Karin. A. Michelevièiaus partizanø voros veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 78. 452 Trumpa santrauka apie lietuviø kariuomenës atvadavimà ið bolðevikø Kupiðkio miestelio, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 53, l. 126. 453 Ten pat. 454 1919 m. ásakymai Panevëþio rinktinei, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 82. 455 Mûsø kariuomenës bei kraðto gynimo organizavimo ir kovø dël Lietuvos nepriklausomybës svarbesnieji ávykiai prieð 10 metø, Karys, K., 1929, Nr. 2, p. 350. 456 Ten pat, p. 366. 457 Ten pat. 458 Panevëþio rinktinës veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 89. 459 Tokiu vardu jis buvo pavadintas 1919 m. birþelio 15 d. – þr. 1919 m. ásakymai Atskirajam Marijampolës batalionui, LCVA, f. 519, ap. 1, b. 4, l. 1–2. 460 Panevëþio rinktinës veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 90. 461 Karin. S-las, Mûsø armijos veikimo apþvalga (1919 06 15–06 23), Kariðkiø þodis, Nr. 6, K., 1919 06 26, p. 41. 462 K. Aliðauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 256. 463 I pëst. pulko vado karin. K. Ladygos 1919 06 29 telefonograma Nr. 144 II pëst. pulko vadui karin. V. Grigaliûnui-Glovackiui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 98, l. 4. 464 Karin. S-las, Mûsø armijos veikimo apþvalga (1919 06 15–06 23), Kariðkiø þodis, Nr. 6, K., 1919 06 26, p. 41. 465 Karin. S-las, Mûsø armijos veikimo apþvalga (1919 06 24–07 01), Kariðkiø þodis, Nr. 7, K., 1919 07 03, p. 49. 466 Panevëþio rinktinës vado karin. St. Nastopkos 1919 06 19 slaptas praneðimas Nr. 232 Vyr. kariuomenës vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 56, l. 8.

187 467 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 39, 56, 80, 102. 468 P. Matekûnas, Nepriklausomybës kovos Zarasø apskrities ribose, Karys, Bruklynas, 1969, Nr. 2, p. 35. 469 Ten pat. 470 Krašto apsaugos ministerijos 1919 06 23 slaptas raðtas Nr. 1060/ Art. vokieèiø karinei vadovybei, LCVA, f. 1, ap. 1, b. 44, l. 47. 471 Ten pat. 472 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 17. 473 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 11. 474 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 18. 475 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 11. 476 Ats. kpt. J. Urbðys, Dar ið Panevëþio bataliono veikimo 1919 metais (Bolðevikø fronte nuo birþelio 1 d. iki liepos 6 d.), Mûsø þinynas, t. 24, K., 1925, p. 491–492. 477 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 12. 478 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 19. 479 Atskiros brigados ir II pëst. divizijos ðtabo karo dienynas (1919 03 11–1919 12 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 19. 480 Plk. ltn. V. Vitkauskas, Mûsø pëstininkai, Mûsø þinynas, t. 15, K., 1928, p. 253. 481 Panevëþio rinktinës vado karin. St. Nastopkos 1919 06 21 slaptas praneðimas Vyr. kariuomenës vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 8, l. 11. 482 1 atskiros pëstininkø baltgudþiø kuopos asmeninë sudëtis 1919 04 12–10 17, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 149, l. 16. 483 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 19. 484 1919 m. ásakymai I pëst. pulkui, LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 253–254. 485 Pusk. L. Griðkevièius, Dràsa, iðtvermë ir tëvynës meilë tevadovauja mums, Karys, K., 1937, Nr. 29, p. 795. 486 I pëst. pulko vado karin. K. Ladygos 1919 m. birþelio 29 d. telefonograma Nr. 144 II pëst. pulko vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 98, l. 4. 487 Vyr. kariuomenës vado 1919 m. operatyviniai ásakymai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 32, l. 13. 488 Ði baltøjø rusø ðimtinë 1919 m. liepos 2 d. atvyko á Panevëþio batalionà, iðsireklamavusi tariamais praeities þygiais. Taèiau liepos 6–12 d. karinëje operacijoje prieð bolðevikus ji ne tik kad niekuo nepasiþymëjo, bet elgësi nedrausmingai, ëmë plëðti vietinius gyventojus. 1919 m. liepos 27 d. Vyr. kariuomenës vadas gen. S. Þukauskas, gavæs karin. M. Katche raportà apie jos veiklà, ásakë ðiai ðimtinei „praneðti, kad jie mums nereikalingi ir tegul stos ant tarnystës pas latvius. Ant mûsø þemës jø nelaikyti ir neerzinti gyventojø ”, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 56, l. 14. 489 Mûsø kariuomenës veiksmai 1919 m. liepos 7–11 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 109–110. 490 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 15; Panevëþio bataliono veikimo apraðymas (1919 m. liepos 6–12 d.), Mûsø þinynas, t. 2, K., 1922, p. 94. 491 Panevëþio bataliono veiksmø 1919 m. liepos 6–12 d. apraðymas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 171–172. 492 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 16. 493 Ðiaurës fronto operacijos (1919 07 06–07 12), Kariðkiø þodis, Nr. 19, K., 1919 09 25, p. 150. 494 Mûsø kariuomenës veiksmai 1919 m. liepos 7–11 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 121–122. 495 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 18. 496 Panevëþio bataliono veiksmø 1919 m. liepos 6–12 d. apraðymas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 175. 497 Marijampolës bataliono mûðiø 1919 m. liepos 6–11 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 23–25. 498 II pëst. pulko veikimo 1919 m. liepos 7 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 151. 499 II pëst. pulko veikimo 1919 m. liepos 8 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 152–153. 188 500 II pëst. pulko II bataliono veiksmai 1919 m. liepos 9 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 113. 501 II pëst. pulko III bataliono veiksmai 1919 m. liepos 7–9 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 14–15; II pëst. pulko veikimo 1919 m. liepos 11–12 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 156–158. 502 Karin. S-las, Mûsø armijos veikimo apþvalga (1919 07–14), Kariðkiø þodis, Nr. 9, K., 1919 07 17, p. 67. 503 Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos ir Panevëþio grupës veikimas 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 17. 504 Vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko 1919 m. operatyviniai ásakymai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 32, l. 13. 505 Kautynës prie Salako, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 100. 506 Ten pat, l. 101. 507 K. Aliðauskas, Salako paëmimas, Karys, Bruklinas, 1965, Nr. 1, p. 5. 508 K. Salako paëmimas ir gynimas 1919 m., Karys, K., 1938, Nr. 34, p. 947. 509 Kautynës prie Salako, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 102. 510 K. Salako paëmimas ir gynimas 1919 m., Karys, K., 1938, Nr. 34, p. 948. 511 Kautynës prie Salako, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 104–106. 512 K. Salako paëmimas ir gynimas 1919 m., Karys, K., 1938, Nr. 34, p. 948. 513 Lietuviø spaudos biuro 1919 m. rugpjûèio 30 d. praneðimas, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 285. 514 P. Matekûnas, Nepriklausomybës kovos , p. 38. 515 Ten pat, p. 39. 516 Kpt. V. Steponaitis, Paskutinës operacijos bolðevikø fronte, Mûsø þinynas, t. 1, K., 1921, p. 106. 517 Zarasø operacija, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 126. 518 Kpt. V. Steponaitis, Paskutinës operacijos , p. 7–8. 519 Vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko 1919 m. slapti ásakymai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 11, l. 5. 520 1919 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 117–118. 521 Vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko 1919 m. operatyviniai ásakymai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 74, l. 27. 522 Ten pat, l. 28. 523 I pëst. pulko sudëtis 1919 m. rugpjûèio 24 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 66, l. 9. 524 Mjr. K. Aliðauskas, Zarasø kautynës, Karys, K., 1939, Nr. 36, p. 1049. 525 Lietuviø spaudos biuro 1919 m. rugpjûèio 2 d. praneðimas, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 243. 526 Lietuviø spaudos biuro 1919 m. rugpjûèio 30 d. praneðimas, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 285. 527 Eþerënø operacijos, Kariðkiø þodis, K., 1920 m. sausio 15 d., Nr. 3, p. 18. 528 Belaisviø stovis Lietuvoje 1919 m. rugpjûèio 1 d., LCVA, f. 1, ap. 1, b. 87, l. 25. 529 Zarasø operacijos (1919 08 24–08 30), LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 126. 530 Ukmergës grupës mûðiø 1919 08 23–08 31 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 87a. 531 1919 m. ásakymai Ukmergës grupei, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 127; Ukmergës grupës mûðiø 1919 08 23–08 31 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 88–89. 532 Kpt. V. Steponaitis, Paskutinës operacijos , p. 109. 533 Zarasø operacijos (1919 08 24–08 30), LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 128. 534 1919 m. ásakymai II brigadai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 128. 535 Ukmergës bataliono dalyvavimas mûðiuose 1919 m. rugpjûèio 23 – rugsëjo 11 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 48. 536 Ten pat. 537 Ten pat, l. 48–49. 538 Pastabos dël Ukmergës rinktinës veiksmø, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 169. Karþygys karin. J. Sideravièius – vienas ið Kauno Karo mokyklos pirmosios laidos auklëtiniø. Baigæs minëtà mokyklà ir 1919 m. rugpjûèio mën. atvykæs á pozicijas, buvo priskirtas prie I pëst. pulko I bataliono. Jo kuopai buvo pavesta ties Bruþø kaimu ginti labai svarbià pozicijà. Patys Bruþai dël gamtiniø sàlygø ir Pirmojo pasaulinio karo metu atliktø átvirtinimø ið priekio buvo laikomi neprieinami – juos buvo galima paimti tik apëjus prieðà ið ðonø. Kol kitos lietuviø kariuomenës dalys rietë bolðevikus ið ðonø, karin. J. Sideravièius susidûrë su daug kartø gausesniu prieðu, ir uþvirë kova. Bolðevikai vienu metu apsupo karin. J. Sideravièiaus kuopà ið trijø pusiø, pradëjæ smarkiai ðaudyti. Greit á rankà buvo suþeistas pats karin. J. Sideravièius ir keletas kareiviø. Sutrikusi kuopa norëjo trauktis atgal, bet jos vadas karin. J. Sideravièius, þinodamas ðios pozicijos atlaikymo svarbà, varvant kraujui suriko: „Draugai! Apsikaskime! Geriau visi mirsim, bet nebëgsim!” Kareiviai, kuriems didelá áspûdá padarë jø vado narsumas, vienu metu apsikasë ir pradëjo gintis. Karin. J. Sideravièius stovëjo kairiajame sparne ir komanduodamas visà laikà juos dràsino. Netrukus kita kulka pataikë jam á kojà. Karin. J. Sideravièius pargriuvo, bet 189 pasikëlæs suðuko: „Draugai, geriau visi mirkim, bet nepasiduosim ir nebëgsim!” Ir kareiviai nebëgo, bet laikësi daugiau kaip valandà. Kadangi bolðevikai uþëjo ir ið uþpakalio ir prisitraukë arèiau kulkosvaidá, karin. J. Sideravièius suplëðë þemëlapá, sudauþë á akmená binoklá ir suriko: „Draugai, geriau visi mirsim, bet nebëgsim ir nepasiduosim!” Nebegalëdamas stovëti, jis pasiekë nukautojo kareivio ðautuvà ir ëmë ðaudyti á prieðà. Vienas kareivis já norëjo iðneðti ið ugnies lauko, bet karin. J. Sideravièius pasiprieðino ir tik leido á prieðà ðûvá po ðûvio. – Sdavaites, burþuiskije sinki! Sdavaites! – ðaukë ið visø pusiø kaskart artindamiesi bolðevikai. – Sdavaisia, panok! – ðaukë karin. J. Sideravièiui ir kulkosvaidininkas, apiberdamas já kulkomis. – Draugai, geriau visi mirsim, bet nebëgsim ir nepasiduosim! – á jø ðauksmà atsakë karin. J. Sideravièius ir norëjo mesti granatà, bet tàsyk buvo pervertas keleto kulkø. Kritus vadui, likæ kareiviai nebeiðtvërë ir pasitraukë. Kai bolðevikai ið Bruþø kaimo buvo iðmuðti, Vienogiðkiø dvare buvo rastas karin. J. Sideravièiaus nuogas lavonas – bolðevikai nurengë jam net marðkinius, o pasiþymëjimo þvaigþdutes pasityèiodami susagstë á jo nuogà krûtinæ. Vëliau I pëst. pulke daþnai teko girdëti tokius kariø þodþius: „Jis laikësi, kaip karin. J. Sideravièius”, „Jis narsus kaip karin. J. Sideravièius”, „Bene buvo jis karin. J. Sideravièiaus kuopoj?”, Lietuva, 1919 09 19, Nr. 205. 539 Ten pat. 540 Eþerënø operacijos, Kariðkiø þodis, K., 1920 01 22, Nr. 4, p. 30. 541 Kpt. V. Steponaitis, Paskutinës operacijos , p. 112–113. 542 Ukmergës grupës mûðiø 1919 08 23–08 31 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 91. 543 Ten pat, l. 92. 544 Ten pat, l. 93. 545 P. Matekûnas, Nepriklausomybës kovos Zarasø apskrities ribose, Karys, Bruklynas, 1969, Nr. 2, p. 40. 546 Ukmergës grupës Vilniaus bataliono mûðiø 1919 08 23–09 09 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 17. 547 Ukmergës grupës mûðiø 1919 08 23–08 31 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 90. 548 Vilniaus bataliono mûðiø 1919 08 23–09 09 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 18–19. 549 Eþerënø operacijos, Kariðkiø þodis, K., 1920 01 22, Nr. 4, p. 31. 550 Ukmergës grupës mûðiø 1919 08 23–08 31 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 94. 551 Ten pat. 552 Ten pat, l. 94–95. 553 Panevëþio rinktinës veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 155. 554 Ten pat, l. 157. 555 1919 m. ásakymai Panevëþio grupei, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 156. 556 Panevëþio rinktinës veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 157–158. 557 Ten pat. 558 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 26–27. 559 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 24. 560 Ukmergës bataliono veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 145. 561 Ukmergës grupës mûðiø 1919 08 23–08 31 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 95–96. 562 Eþerënø operacijos, Kariðkiø þodis, K., 1920 01 29, Nr. 5, p. 37. 563 Ukmergës grupës mûðiø 1919 08 23–08 31 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 95–96. 564 Ukmergës rinktinës veiksmai 1919 m. rugpjûèio 28 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 147–148. 565 Panevëþio rinktinës veiksmai 1919 m. rugpjûèio 27 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 161. 566 Ten pat, l. 162. 567 I atskiros pëst. baltgudþiø kuopos karo veiksmø 1919 m. rugpjûèio 1–31 d. þurnalas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 149, l. 55, 63. 568 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 27. 569 Ten pat, l. 28. 570 Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 19–20. 571 Atskiros brigados ir II pëst. divizijos ðtabo karo dienynas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 35. 572 Ukmergës rinktinës veiksmai 1919 m. rugpjûèio 29 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 164. 573 Ten pat, l. 165. 190 574 Ten pat. 575 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 28. 576 Ten pat. 577 Atskiros brigados ir II pëst. divizijos štabo karo dienynas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 37. 578 Kariðkiø þodis, K., 1919 09 04, Nr. 16, p. 126. 579 Ukmergës rinktinës veiksmai 1919 m. rugpjûèio 29 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 169. 580 Ukmergës grupës mûðiø 1919 08 23–08 31 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 98. 581 Ten pat, l. 99. 582 Ten pat, l. 100. 583 Panevëþio rinktinës veiksmai 1919 m. rugpjûèio 30 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 167. 584 Lietuvos Respublikos ministro pirmininko M. Sleþevièiaus 1919 08 30 telefonograma Nr. 1261 Vyr. kariuomenës vadui, LCVA, f. 929, ap. 1, b. 2, l. 139. 585 Vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko praneðimas apie kovas su bolðevikais 1919 m. rugpjûèio 25– 31 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 1–2. 586 Zarasø operacija 1919 08 24–08 30, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 174. 587 K. Aliðauskas, Kalkûnø kautynës, Karys, Bruklinas, 1967, Nr. 9, p. 258. 588 Pastabos dël Ukmergës rinktinës veiksmø, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 170. 589 Ten pat, l. 174. 590 Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 20. 591 K. Aliðauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 316. 592 Bolðevikø belaisviø skaièius 1919 m. gruodþio 1 d., LCVA, f. 1, ap. 1, b. 49, l. 55–56. 593 Iki 1919 m. rugsëjo mën. pradþios ið bolðevikø paimtas grobis, LCVA, f. 929, ap. 9, b. 5, l. 2. 594 Bolðevikø padaryti nuostoliai Lietuvai 1919 m., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 60, l. 184. 595 Lietuvos Respublikos Prezidento A. Smetonos 1919 m. rugsëjo 13 d. sveikinimas Vyr. kariuomenës vadui gen. S. Þukauskui, LCVA, f. 929, ap. 1, b. 2, l. 141. 596 Äîêóìåíòû âíåøíåé ïîëèòèêè ÑÑÑÐ, Ìîñêâà, ò. 2, ñ. 242, 244–245. 597 P. Vitkauskas, Lietuvos Tarybø respublikos sukûrimas 1918–1919 metais, V., 1978, p. 214. 598 Lietuvos uþsienio reikalø ministro prof. A. Voldemaro 1920 m. kovo 31 d. telegrama Sovietø Rusijos uþsienio reikalø komisarui apie tai, kad Lietuvos vyriausybë sutinka pradëti taikos derybas, LIŠ, t. 4, V., 1961, p. 48. 599 Rusijos uþsienio reikalø liaudies komisaro G. Èièerino 1920 m. balandþio 3 d. radiotelegrama Lietuvos uþsienio reikalø ministrui dël taikos derybø, ten pat. 600 Prof. A. Voldemaro 1920 m. balandþio 3 d. telegrama Sovietø Rusijos uþsienio reikalø komisarui apie Lietuvos vyriausybës keliamas taikos deryboms pradëti sàlygas, ten pat, p. 48–49. 601 Sovietø Rusijos uþsienio reikalø liaudies komisaro G. Èièerino 1920 m. balandþio 5 d. radiotelegrama Lietuvos uþsienio reikalø ministrui apie sovietinës vyriausybës sutikimà laikytis etnografinio principo, sprendþiant Lietuvos sienø klausimà, ten pat, p. 49. 602 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Sovietø Rusijos taikos sutartis, ten pat, p. 67. 603 Ten pat. 604 Plaèiau þr. R. Þepkaitë, Lietuvos–Tarybø Rusijos taikos sutartis ir Vilniaus klausimas, Lietuvos TSR Mokslø akademijos darbai, A serija, t. 2 (15), V., 1963, p. 107–120; È. Laurinavièius, Lietuvos–Sovietø Rusijos taikos sutartis, V., 1992. 605 Taikos sutartis su Rusija, Lietuvos sutartys su svetimomis valstybëmis, t. 1, K., 1930, p. 30–45. 606 Ten pat, p. 37–42. 607 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 357–358. 608 1920 m. birželio 30 d. Lietuvos ir Sovietø Rusijos sutartis dël Pirmojo pasaulinio karo metu pasitraukusiø á Rusijà lietuviø gràþinimo, LIŠ, t. 4, V., 1961, p. 64–67. 609 Steigiamojo Seimo darbai (SSD). 1920 m. rugpjûèio 6 d. I sesijos 36 posëdis.

191 Lietuvos – Sovietø Rusijos 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartimi patvirtintos Lietuvos Respublikos ribos Lietuvos – Sovietø Rusijos 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartimi patvirtintos Lietuvos Respublikos ribos II dalis

KOVOS SU BERMONTININKAIS LIETUVOJE

(1919 07 26–1920 12 15) 1. BERMONTININKØ ATSIRADIMAS LIETUVOJE IR JØ TIKSLAI

B e r m o n t i a d o s u þ u o m a z g a V o k i e t i j o j e. Pralaimëjusi Pirmàjá pasauliná karà ir su santarvininkais pasiraðiusi Kompjeno paliaubø sutartá, Vokieti- ja ir toliau nenorëjo atsisakyti savo ekspansiniø tikslø Rytuose, visø pirma Baltijos ðalyse. Minëta sutartimi Vokietija buvo ápareigota su savo kariuomene kurá laikà nepasitraukti ið ðiø ðaliø ir ginti jas nuo bolðevikø invazijos. Baltijos ðaliø vyriausybiø praðoma, Vokietija 1918 m. pab. – 1919 m. pradþ. demoralizuotus, karo iðvargintus, neretai pasidavusius bolðevikø átakai karius ið- siuntë á tëvynæ, o á jø vietà organizavo savanoriø dalinius, pasivadinusius ávairiais vardais: Vokieèiø legionas, Savanoriø korpusas, Geleþinë divizija ir pan. Tuo paèiu metu Rusijoje veikë baltøjø, kovojusiø su bolðevizmu, sàjûdis. Tarp baltøjø rusø buvo tiek santarvininkø (Anglijos ir Prancûzijos), tiek provokiðkosios orientacijos þmoniø. Vieni jø veikë pirmøjø, kiti – antrøjø remiami. Ðiuo atveju vo- kieèiø ir baltøjø rusø interesai Baltijos ðalyse susipynë: vieni kitus norëjo panaudoti savo tikslams ágyvendinti: vokieèiai, rusams padedant, minëtuose kraðtuose ásitvir- tinti, o rusai, vokieèiø remiami, nugalëti bolðevikus ir susigràþinti Baltijos pajûrá su svarbiais uostais. Tuo metu Vokietijoje dar buvo pasilikæ keli ðimtai tûkstanèiø rusø belaisviø, todël baltieji karininkai bei emigrantai ið jø planavo organizuoti savanoriø dalinius. Be to, á Vokietijà buvo atvykæ daug rusø pabëgëliø: buvusiø aukðtø valdi- ninkø, aristokratø, besitraukianèiø nuo bolðevikø teroro. Vokietijoje rusø emigrantø politikai sudarë rusø gen. V. Biskupskio vadovaujamà Vakarø Rusijos vyriausybæ Berlyne, kurià rëmë baltøjø rusø gen. N. Judenièas, plk. P. Bermondtas-Avalovas ir Rusijos bei Vokietijos nacionalistai. Provokiðkos orientacijos rusø monarchistinës vi- suomenës dalis nutarë ieðkoti uþtarimo Vokietijoje ir su jos pagalba gràþinti Rusijoje senàjà tvarkà. Ðià idëjà palaikë ir Ober-osto vyriausiasis vadas princas Leopoldas Bavarietis, jo ðtabo virðininkas gen. Maksas Hofmanas ir kt. aukðtieji Vokietijos ar- mijos vadovai. Tuoj buvo uþmegzti kontaktai su vokieèiø nelaisvëje buvusiais rusø generolais ir ðiaip karininkais, atsiklausta Rusijos pietuose besikurianèios antibolðe- vikinës kariuomenës vadovybës nuomonës, turint tikslà iðgauti sutikimà steigti Vo- kietijoje ið rusø belaisviø tautinæ armijà. Vienas ið pirmøjø vokieèiø bandymø veikiant ðia kryptimi, buvo sukurti va- dinamàjà rusø Ðiaurës armijà. Pirmasis rusø ir vokieèiø bendras pasitarimas ávyko Pskove 1918 m. spalio 18 d. Ðios armijos vadu buvo numatytas Kijeve gyvenæs gen. K. Kelleris, taèiau netrukus ëmësi vadovauti rusø gen. N. Judenièas. Vokieèiai buvo pasiþadëjæ Ðiaurës armijà viskuo gerai aprûpinti. Taèiau gen. N. Judenièas daugiau orientavosi á santarvininkø pusæ, gaudamas ið jø didelæ materialinæ karinæ paramà1 . Visgi vokieèiø iðtiesta pagalbos ranka daugeliui baltøjø rusø karininkø bei veikëjø buvo priimtina. Abipusiu susitarimu buvo nutarta tautinæ rusø kariuomenæ kurti tokiomis sàlygomis: 1. Rusø savanoriø kariuomenë turëjo bûti organizuojama, gavus Vokietijos kaizerio valdþios sutikimà.

194 2. Jos kûrimosi vieta – vokieèiø kariuomenës uþimtos Rusijos imperijos dalys, eventualiai – Daugpilio, Vilniaus–Valko–Volmaro–Verdeno apylinkës. 3. Kariuomenë kuriama, priþiûrint ir apsaugant okupacinei vokieèiø admi- nistracijai. 4. Á jà turëjo bûti priimami tiek buvæ rusø karininkai bei savanoriai, tiek vokie- èiø nelaisvëje dar buvæ rusø kariai. 5. Ðios kariuomenës vadu turëjo bûti parinktas autoritetingas, prityræs rusø generolas, besinaudojàs diktatoriaus teisëmis. 6. Reikalingas armijai lëðas paskolos forma turëjo skirti vokieèiø valdþia. 7. Ginklai, apranga, amunicija, maistas turëjo bûti tiekiami ið vokieèiø inten- dantûros sandëliø. 8. Prieð pradedant kurti ðià kariuomenæ, viename ið miestø turëjo bûti suðauk- tas rusø monarchistø kongresas, turëjæs ið savo tarpo iðrinkti laikinàjà vyriausybæ. 9. Sukurtoji kariuomenë turëjo prisiekti teisëtam Rusijos carui. 10. Kariuomenei keliami uþdaviniai: a) þygiuoti á Petrogradà ir iðvaikyti bolðe- vikus, b) remti teisëtà valdþià, c) sugràþinti tvarkà visoje Rusijoje. 11. Visi politiniai klausimai minëtame kongrese turëjo bûti kiek galint iðaiðkin- ti ir iðrinktosios vyriausybës patvirtinti. 12. Vokieèiø kariuomenë kovose su bolðevikais neturëjo dalyvauti. Ji turëjo lygiuotis rusø kariuomenës uþnugaryje, saugoti tvarkà ir skirti jai didesnæ reikðmæ2 . Dël ðiø parengtø sàlygø buvo atsiklausta rusø gvardijos karininkø organizaci- jos, rusø monarchistø partijos vadovo Markovo ir gen. N. Judenièo nuomonës. Vo- kieèiø rytø fronto vadovybë, sutikdama su aukðèiau minëtomis sàlygomis ir bûda- ma pasirengusi padëti tà kariuomenæ kurti, norëjo tik gauti rusø monarchistø kon- greso pritarimà. Nepavykus toká kongresà suðaukti Pskove, bandyta tai padaryti Kijeve, kaip pagrindiniame tuometiniame rusø monarchistø veiklos centre. Taèiau kita rusø monarchistø dalis buvo nusistaèiusi prieð vokieèius ir tikëjosi restauruoti Rusijoje buvusià valdþià su Antantës ðaliø pagalba, todël neávyko ir vokieèiø taip norimas rusø monarchistø kongresas Kijeve. Rusø karininkø grupei pritarus, vokieèiø rytø fronto vadovybë paskelbë ásaky- mà kurti Pskove rusø savanoriø kariuomenæ, paskirdama tam reikalui 150 mln. mar- kiø pinigais, 50-èiai tûkstanèiø kareiviø ginklø, drabuþiø ir amunicijos, 500 kulkos- vaidþiø, 36 lengvàsias patrankas, 24 sunkiuosius artilerijos pabûklus, visà vienam korpusui reikalingà kariðkà medþiagà ir aviacijà3 . Šiai kuriamai kariuomenei kurá laikà vadovavo gen. Vandamas, o vëliau gen. N. Judenièas. Pastarasis daugiau orientavosi á santarvininkø pusæ, gaudamas ið jø didelæ materialinæ karinæ paramà. Nepaisant to, minëto korpuso kûrimui paspartin- ti, kur tik galima, buvo steigiami savanoriø priëmimo bûriai. Tam tikras skaièius karininkø iðsiøsta á Vilniø, Kaunà, Gardinà ir kt. vietoves raginti þmones gelbëti Rusijà. Þvilgsnis nukrypo ir á paèià Vokietijà, kur buvo ðimtai tûkstanèiø rusø belais- viø. Taèiau iðvargæ ir iðbadëjæ rusø kareiviai, svajodami kaip galima greièiau gráþti á tëvynæ, ne tik vokieèiø, bet ir savo karininkø siûlymais maþai betikëjo. Vietoj numatytø 50 000 kareiviø 1918 m. rugsëjo mën. pabaigoje pavyko su- rinkti vos 3500 savanoriø ir sudaryti 3 pëstininkø pulkus po 500 vyrø kiekviename,

195 kelias lengvosios lauko artilerijos baterijas, kelias rinktines partizanø ir ðiek tiek ka- valerijos4 . Tada vokieèiai savo þvilgsná atkreipë á 1918 m. pabaigoje ið Ukrainos á Vokieti- jà atvykusá buvusá carinës armijos plk. P. Bermondtà-Avalovà, kuris èia pradëjo ak- tyviau reikðtis, buvo prisidëjæs prie Ðiaurës armijos formavimo ir linko á vokieèiø pusæ. 1919 m. vasario 8 d. Zalzvedelyje jis pradëjo organizuoti raitøjø kulkosvaidi- ninkø rinktinæ Nr. 1, kurioje su ðtabu turëjo bûti 522 þmonës. Vokieèiams remiant, plk. P. Bermondto rinktinë pradëjo plëstis, formavosi naujos dalys. Vienos tokios rinktinës vadas buvo rusø þandarmerijos plk. P. Virgolièius, vëliau savo daliniams pasirinkæs bazes Lietuvoje. Pralaimëjusi karà Vokietija, palankiai vertino plk. P. Bermondtà ir jo organi- zuojamà kariuomenæ, tikëdamasi ateityje ið jos politinës bei ekonominës naudos Bal- tijos ðalyse. Po kurio laiko ir vokieèiø kariuomenës dalys, paliktos tose ðalyse sulaiky- ti bolðevikø verþimàsi á Vakarus, ásiliejo á P. Bermondto armijà, sudarydamos jos rimèiausià jëgà.

G e n e r o l o v o n d e r G o l t z o v e i k l a. 1919 m. sausio mën. pabaigoje Vokietijos karinë vadovybë gen. R. von der Goltzà paskyrë visø Baltijos ðalyse buvu- siø negausiø ir silpnø vokieèiø kariuomenës daliniø vadu. Taèiau ðis per trumpà laikà sugebëjo priverbuoti savanoriø ir sudaryti stiprias karines pajëgas – vadina- màjá VI rezervo (atsargos) korpusà, kuriame 1919 m. balandþio mën. jau buvo apie 73 000 vokieèiø kariø. Gen. R. Goltzas, kviesdamas savanorius á savo dalinius Balti- jos ðalyse, þadëjo jiems sudaryti geras ásikûrimo sàlygas. Ið pradþiø jiems buvo mo- kama po 6, o vëliau – po 11 markiø per dienà, karininkai gaudavo papildomà atly- ginimà dar ir uþ pareigas – ligi 42, o kariuomenës daliø vadai – ligi 100 markiø per dienà. Todël vokieèiø savanoriø netrûko5 . Su ðiomis pajëgomis jis sëkmingai kariavo su bolðevikais ir kovo 5 d. uþëmë Maþeikius, kovo 10 d. – Ðiaulius, o po to nemaþa Latvijos miestø, tuo suardydamas Raudonosios armijos planus ásitvirtinti ðiuose krað- tuose. Gen. R. Goltzas Vokietijos prieðais laikë ne tik Raudonàjà armijà, Latvijos ir Lietuvos vyriausybes, bet ir visus santarvininkus6 . Gen. R. Goltzo vadovaujami kariniai daliniai Lietuvoje pasiþymëjo þiaurumu: plëðikavo, naikino svetimà turtà, uþ menkiausià nepaklusnumà þudë vietinius gy- ventojus. Mjr. J. Bischofo vadovaujama Geleþinë divizija, kovo 10 d. uþëmusi Þaga- ræ, be teismo suðaudë 3 lietuviø milicininkus ir 2 civilius, átardama juos simpatijomis bolðevikams. Tà paèià dienà vokieèiø artilerija apðaudë Ðiaulius, nors þinojo, jog bolðevikai ið jø jau buvo pasitraukæ, o ásibrovæ á miestà, nuðovë 3 valstieèius7 . Taèiau gen. R. Goltzo planams ásitvirtinti minëtuose kraðtuose pasiprieðino Baltijos valstybës bei santarvininkai. Þinodami tikruosius vokieèiø tikslus, santarvi- ninkai pareikalavo, kad gen. R. Goltzo vadovaujamas VI atsargos (rezervo) korpu- sas iki 1919 m. rugpjûèio 20 d. iðsikraustytø ið Baltijos ðaliø. Taèiau gen. R. Goltzas, savosios vyriausybës palaikomas, kurá laikà nekreipë dëmesio á santarvininkø ka- riuomenës vado marðalo F. Focho reikalavimus, visokiais pretekstais iðsisukinëjo ir evakuotis delsë. Ir tik santarvininkams rugsëjo 26 d. pagrasinus Vokietijai kreditø nutraukimu, blokada, ekonominëmis represijomis bei tuo, kad bus sulaikytas vokie- èiø belaisviø gràþinimas, gen. R. Goltzas spalio 13 d. gavo ið Vokietijos vyriausybës

196 grieþtà ásakymà paskubinti korpuso evakuacijà. Atskiru atsiðaukimu á vokieèiø ka- rius Baltijos ðalyse vyriausybë paragino juos gráþti á Vokietijà. Taèiau tik nedaugelis gen. R. Goltzo kariuomenës daliø paklausë ðio atsiðaukimo. Dauguma jø perëjo tar- nauti plk. P. Bermondto þinion ir liko nepriklausomi nuo Vokietijos vyriausybës. 1919 m. spalio 12 d. vietoj gen. R. Goltzo VI korpuso vadu buvo paskirtas lietuviams gerai paþástamas gen. W. Eberhardtas. Nors pagal susitarimà vokieèiø evakuacija turëjo baigtis iki lapkrièio 14 d., gen. W. Eberhardtas jà atidëliojo, sàmo- ningai vilkino, bandë tarpininkauti tarp Lietuvos vyriausybës ir plk. P. Bermondto, kad bûtø pratæstas bermontininkø buvimas Lietuvoje.

B e r m o n t i a d a L i e t u v o j e. Dar Vokietijoje pradëjæs verbuoti rusø savanorius, plk. P. Bermondtas 1919 m. birþelio 12 d. drauge su savo ðtabu ir 300 rusø kareiviø atvyko á Mintaujà. Èia jis pasiskelbë organizuojàs II rusø savanoriø korpusà kovai su bolðevikais. Taèiau, bûdamas Latvijoje, plk. P. Bermondtas rûpi- nosi ne tiek kova su bolðevikais, kiek vokieèiø politiniais planais Baltijos ðalyse, kuriø pagrindinis vykdytojas buvo gen. R. Goltzas. Su juo plk. P. Bermondtas ir sudarë planà organizuoti bendrà rusø–vokieèiø kariuomenæ nedalomai monarchinei Rusi- jai atkurti. Apie plk. P. Bermondtà ir jo veiklà Baltijos ðalyse raðyta nemaþai. Taèiau dau- guma raðiusiøjø já apibûdino kaip tipingà carinës Rusijos kavalerijos karininkà, iðdi- dø garbëtroðkà, surusëjusá vokietá, perëjûnà ir apsiðaukëlá pulkininkà. Iki 1904 m. rusø–japonø karo jis buvo Vladivostoke dragûnø pulko kapelmeisteriu, Pirmojo pa- saulinio karo metu – 31 korpuso vado gen. Miðèenkos asmeniniu adjutantu. 1918 m. P. Bermondtas vokieèiø buvo paskirtas Rovno miesto (Ukrainoje) komendantu, kur su nepasitikëjimu þiûrëjo á besikuriantá lietuviø batalionà ir galiausiai pareikalavo já nuginkluoti8 . Neaiðkiomis aplinkybëmis apsiðaukæs pulkininku ir rodæs iniciatyvà vël sujungti Ukrainà su Rusija, jis petliûrininkø buvo areðtuotas, taèiau vokieèiø tarpininkaujamas, paleistas. Nepasiþymëjusiam nei kariniais, nei politiniais sugebë- jimais P. Bermondtui buvo leista vykti á Zalzvedelio stovyklà Vokietijoje, kur kaip minëjome, jis ir pradëjo organizuoti raitøjø kulkosvaidþiø rinktinæ. Ásigijæs vokieèiø palankumà, jis ir atsidûrë Mintaujoje, kaip II rusø savanoriø korpuso kovai su bolðe- vikais organizatorius. Nuo 1919 m. geguþës mën. á plk. P. Bermondto dalinius ið Vokietijos per Lietu- và á Kurðà pradëjo plaukti suverbuotø rusø belaisviø ir vokieèiø kareiviø eðelonai. Mintaujoje telkiama plk. P. Bermondto kariuomenë buvo vadinama Vakarø Rusijos savanoriø rusø grafo gen. K. Kellerio vardo korpusu. Plk. P. Bermondtas vieðai skel- bë turás admirolo A. Kolèako paskyrimà vadovauti rusø kariniams daliniams Balti- jos ðalyse, taèiau faktiðkai vykdë tik gen. R. Goltzo nurodymus. Vokieèiø valdþia ðià organizuojamà kariuomenæ visaip rëmë: iki 1919 m. rug- sëjo mën. pabaigos mokëjo algas, aprûpino ginklais, amunicija bei transportu, trau- kiniais veþë á paskyrimo vietas, palydint karo orkestrams, grojant carinës Rusijos himnams ir pan.9 Atvykusi á Baltijos ðalis, ði kariuomenë ið vietiniø valstieèiø ëmë negailestingai rekvizuoti gyvulius bei þemës ûkio produktus, plëðikauti. Vëliau, komplikuojantis plk. P. Bermondto politinei padëèiai, Vokietijos vy- riausybë jo armijos finansavimo nebegalëjo toliau tæsti. O kariuomenei pinigai buvo

197 reikalingi. Tada vadinamoji Vakarø Rusijos vyriausybë Berlyne bermontininkams iðspausdino popierines markes. Nors ðios markës nebuvo padengtos, plk. P. Ber- mondtas tikëjosi, jog jos ágis pasitikëjimo uþgrobtuose kraðtuose. Jis aiðkino, jog ðiø pinigø vertë garantuota visu armijos turimu turtu. gen. R. Goltzas teigë, kad Baltijos ðalyse visi turtai ir toliau priklausà Rusijai, todël ir naujø pinigø vertë garantuojama ðiais Rusijos valstybës turtais10 . Minëtø pinigø vienoje pusëje buvo atspausdintas rusiðkas, o kitoje – vokiðkas áraðas: „ðie kasos liudijimai, kuriø apmokëjimas laiduotas rusø vakarø savanoriø armijos karo turtu, turi apyvartos teisæ rusø vakarø armijos uþimtoje teritorijoje kaip teisëtas mokëjimo þenklas ir 1920 m. sausio 1 d. pradedant savanoriø vakarø armi- jos taupomai-skolinamose kasose turi bûti keièiami á markes arba á vienos vertës rusø pinigø þenklus. Ðiø kasos liudijimø padirbimas bus persekiojamas baudþia- muoju bûdu“11 (kalba netaisyta – V.L.). Nepaisant átikinëjimø bei grasinimø, Baltijos ðaliø gyventojai tø pinigø neno- rëjo imti, pravardþiuodami juos „avalovkomis“, P. Bermondto „mëðlu“ ir pan. Plk. P. Bermondto kariniø daliniø atsiradimas ir jø glaudus bendradarbiavi- mas su vokieèiø VI rezervo korpuso vadu gen. R. Goltzu Baltijos ðalims këlë didelá nerimà. Lietuviams P. Bermondtas atrodë pavojingesnis negu vokieèiai, nes atvirai nepalaikë Baltijos valstybiø nepriklausomybës ir nerodë jokio noro tartis su jomis ginèytinais klausimais. 1919 m. vasarà tarp lietuviø valdþios ir plk. P. Bermondto kariuomenës atskirø daliniø ëmë bræsti karinis konfliktas, kuriam pradþià padarë tø metø birþelio 20 d. ávykiai Ðiauliuose. Dar 1919 m. kovo 10 d. vokieèiams iðvijus bolðevikus ið Ðiauliø, mieste buvo palikta jø águla, priklausiusi vadinamos „Ðiauliø brigados“ ðtabui. Ðiauliuose dar bu- vo ir vokieèiø karo komendantûra. Nedrausminga vokieèiø Ðiauliø águla, kurioje buvo subolðevikëjusiø spartakininkø, siekë tvirtai valdyti ðá strategiðkai svarbø geleþinkelio mazgà ir nebaudþiamai savavaliauti uþimtose Lietuvos teritorijose. Vokieèiai nenorë- jo dalytis valdþia su lietuviø kariuomenës águla, kurià sudarë karin. A. Bironto vado- vaujama Ðiauliø miesto ir apskrities karo komendantûra12 bei karin. J. Gaudeðiaus vadovaujamas atskirasis batalionas. Miesto centre ásikûrusioje komendantûros kuo- poje buvo apie 200 ðautuvais ir kulkosvaidþiais ginkluotø vyrø, o priemiestyje, odø fabriko medinëse patalpose apsistojusiame batalione, – apie 700 su virðum vyrø13 . Daugumà jø sudarë menkai ginkluoti ir maþai teapmokyti savanoriai. 1919 m. birželio 20 d. iš vieno vokieèiø karininko buvo gauta þinia, jog jø kareiviai pulsià lietuviø águlà. Karin. A. Bironto vadovaujama komendantûra sku- biai pasirengë atremti puolimà, apie tai praneðdama ir bataliono vadui. Taèiau ba- taliono vadovybë, daþnai gaudama panaðius áspëjimus, neatkreipë á praneðimà rim- to dëmesio, reagavo aplaidþiai ir todël gynimuisi nepasirengë14 . Naktá ið birþelio 20 á 21 d. vokieèiai pirmiausia uþpuolë miesto kalëjimà ir ap- ginklavo apie 50 ið jo paleistø kaliniø. Po poros valandø kautyniø uþëmë bataliono kareivines ir privertë nepasirengusius kovai jo karius pasiduoti, prieð tai dar suim- dami savo butuose buvusius karininkus. Prieð kareivinëse buvusius karius buvo pa- naudotos granatos, kulkosvaidþiai, net ðarvuotas traukinys su 1 patranka, ið kurios buvo paleisti 6 sviediniai. Tik dalis bataliono kareiviø su karin. J. Milaðiumi spëjo pasitraukti ið kareiviniø ir, iðsiskleidæ á grandinæ, 6 valandas narsiai kovojo su vokie-

198 èiais. Taèiau ið 3 pusiø apsupti, buvo priversti visgi pasiduoti15 . Visus suimtuosius bataliono karius vokieèiai nusivedë prie savo komendantûros, ásakydami jiems dai- nuoti lietuviðkas dainas. Ðiek tiek palaikæ, ásakë visiems skirstytis namo, o patys nunio- kojo kareivines, pasiimdami rûbus, patalynæ, maistà, arklius ir kt. Plëðë visà dienà. Tà naktá lietuviai ið viso turëjo nuostoliø: 13 uþmuðtø, 17 suþeistø. Komendan- tûroje 1 kareivis buvo uþmuðtas, o 1 – suþeistas. Ne maþiau krito ir vokieèiø. Mate- rialiniø nuostoliø buvo padaryta uþ 1 742 247 markes16 . Ðiauliø miesto visuomenë, reaguodama á vokieèiø savavaliavimà, iðrinko ko- misijà protesto raðtui parengti. Jame bendrais bruoþais buvo iðdëstyti Ðiauliuose bei apylinkëje vokieèiø padaryti nusikaltimai – uþpuolimai, þudynës, valstieèiø plëði- mai ir pareikalauta, kad vokieèiai iðvyktø ið miesto ir apleistø Lietuvà. Raðtà pasi- raðë komendantas karin. A. Birontas, miesto valdybos pirmininkas J. Orlauskas, Ðiauliø baþnyèios dekanas klebonas J. Jasinskas, visuomenës veikëjai K. Venslaus- kas, A. Vosylius, A. Bielinis, J. Murka, J. Grinius ir kt. Ðis raðtas buvo áteiktas vokie- èiø Ðiauliø brigados vadui, vokieèiø karo komendantui, vokieèiø vyriausybës at- stovui dr. Knopfeliui ir pasiøstas Lietuvos vyriausybei, Paryþiaus taikos konferen- cijai, Lietuvos ir pasaulio spaudai. Ið Paryþiaus á Ðiaulius atvykusi 5 asmenø komi- sija, susipaþinusi su padëtimi vietoje, pripaþino, kad vietos sàlygos labai sunkios, ir paþadëjo pagreitinti vokieèiø evakuacijà17 . Ðá ávyká tyrë tiek vokieèiø, tiek lietuviø karo vadovybë. Vokieèiø brigados va- dovai aiðkinosi, jog incidentà sukëlë maiðtaujantys spartakininkai ir brigados ðtabas dël minëto ávykio niekuo dëtas. Lietuvos vyriausybë tuo metu maþai tegalëjo vokie- èius paveikti, nes kai kuriose kitose kraðto vietose vokieèiø saksø savanoriø daliniai padëjo lietuviams kovoti su bolðevikais. Krašto apsaugos ministras karin. A. Merkys, remdamasis anglø karinës misijos praneðimu, tuo metu painformavo vyr. kariuomenës vadà gen. S. Þukauskà, jog arti- miausiu metu Ðiauliø kraðte gali pasirodyti plk. P. Bermondto kariniai daliniai, jø ka- rininkus ir kareivius apibûdindamas kaip „gaujà plëðikø ir banditø, su kuriais reikia elgtis kaip su plëðikais ir banditais, atiduodant juos kiekvienà syká karo teisman“18 .

P l k. P. V i r g o l i è i a u s v e i k l a L i e t u v o j e. Kraðto apsaugos ministro karin. A. Merkio þodþiai pasitvirtino. 1919 m. liepos 26 d. á Kurðënus atvyko pirmu- tinis bermontininkø bûrys, kuris tuojau pradëjo rekvizuoti butus, prievarta uþëmë pradþios mokyklà, ðvietimo komiteto patalpas. Jiems talkininkavo Kurðënuose buvæ vokieèiø þandarai (karo policija). Po keliø dienø atvyko plk. P. Virgolièiaus rinktinë, o vëliau ir daugiau bermontininkø daliniø. Plk. P. Virgolièiaus rinktinæ sudarë daugiausia buvæ rusø belaisviai ir nedidelis skaièius vokieèiø kariø – ið viso apie 2600–3000 kariø. Lietuvos kariuomenë tuo me- tu vykdë lemiamas kovas su bolðevikais Dauguvos fronte, todël neturëta jëgø sukliu- dyti bermontininkams stiprintis Kurðënuose. O plk. P. Virgolièius nedelsë. Jis tuoj paskelbë Kurðënuose karo padëtá bei atsiðaukimà á gyventojus, ásakydamas klausyti jo valdþios ir vykdyti jo ásakymus. Nepaklusniesiems grasino net mirties bausme19 . Kurðënuose bermontininkai ásteigë savanoriø verbavimo á savo rinktinæ biurà, sudarydami jiems geras sàlygas: eiliniam kareiviui uþ vienà tarnybos parà mokëjo 11 auksinø. O dar 9 auksinus skyrë ávairioms smulkmenoms – tabakui, degtukams ir

199 kt. Á jø kariuomenæ daugiausia stojo rusai, vokieèiai, bet atsirado ir lietuviø iðdavi- kø20 . Suvilioti geromis sàlygomis bermontininkø rinktinëje, pas juos vien ið Ðiauliø bataliono perëjo 30 lietuviø kariø21 . Ðiauliø m. ir apskr. karo komendantas karin. A. Birontas, reaguodamas á ne- teisëtus ásiverþëliø veiksmus, 1919 m. rugpjûèio 6 d. iðleido atsiðaukimà á gyvento- jus, ragindamas neturëti nieko bendro su atëjûnais22 (plaèiau þr. 5 priedà). Lietuvos vyriausybei pareiðkus protestà dël bermontininkø ásiverþimo á kraðto teritorijà ir savavaliavimo, plk. P. Virgolièiaus ágaliotinis gen. M. Bogdanovas, 1919 m. rugpjûèio 7 d. atvykæs á Kaunà, praneðë, jog plk. P. Virgolièiaus rinktinë pasirin- ko buveinæ Kurðënuose gen. R. Goltzo ásakymu. Gen. M. Bogdanovas plk. P. Virgo- lièiaus vardu papraðë Lietuvos valdþios leisti netrukdomai Lietuvos teritorijoje for- muoti II rusø savanoriø korpusà vadovaujantis „demokratiðkumo“ ðûkiu23 . Ið pokalbiø su gen. M. Bogdanovu paaiðkëjo, jog plk. P. Virgolièius yra paval- dus gen. R. Goltzui, veikia sutartinai su juo bei plk. P. Bermondtu ir Lietuvoje for- muoja toká pat korpusà, kaip plk. P. Bermondtas Latvijoje. Nors Lietuvos vyriausybë pareikalavo bermontininkø iðsikraustyti, ðie to rei- kalavimo nevykdë ir Kurðënuose sparèiai tæsë korpuso organizavimo darbà. 1919 m. rugsëjo mën. pabaigoje Ðiauliø kraðte apytikriais duomenimis jau buvo sutelkta 19 103 kariai, tarp kuriø 3830 rusø (130 karininkø ir 3 700 kareiviø) ir 15 273 vokie- èiai (408 karininkai bei 14 865 kareiviai). Rinktinëje buvo 2 ðarvuoti traukiniai, gin- kluoti 4 patrankomis ir 8 kulkosvaidþiais, 3 artilerijos dalys (24 lengvosios ir 30 sun- kiøjø haubicø bei 150 lengvøjø ir 18 sunkiøjø patrankø), 30 kulkosvaidininkø kuo- pø (3300 kulkosvaidþiø), aviacijos (20 lëktuvø) ir automobiliø (20 sunkveþimiø ir 14 keleiviniø autobusø) skyriai, 3 minosvaidþiø kuopos (280 vienetø), kavalerijos dalys su lauko þandarmerija, 2 pionieriø bûriai, lauko telegrafo pulkas, 4 radijo stotys, apie 300 veþimø ir 800 arkliø ir kt.24 Kaip matyti, plk. P. Virgolièiaus rinktinëje dominavo vokieèiai, o rusø tauty- bës kariai tesudarë apie 20,4 proc. Jø karinëje vadovybëje tebebuvo daug karininkø – Vokietijos aneksinës politikos ðalininkø, suinteresuotø ágauti átakos ir ásitvirtinti Baltijos ðalyse. Siekdami savø tikslø, jie vykdë dviveidiðkà politikà ir savo sàjungi- ninkø – rusø monarchistø atþvilgiu, su jø pagalba planuodami atnaujinti Vokietijà, sëkmës atveju prijungiant prie jos Baltijos ðalis25 (plaèiau þr. 6 priedà). Susitvarkiusi ir sustiprëjusi plk. P. Virgolièiaus rinktinë 1919 m. spalio 5 d. ið Kurðënø persikëlë á Ðiaulius. Èia buvæs miesto ir apskrities komendantûros negau- sus lietuviø dalinys bermontininkams neástengë pasiprieðinti. Išvykdamas á Ðiaulius, plk. P. Virgolièius paskelbë atsiðaukimà, kuriame skel- bë, jog lietuviai ir rusai esà vienos motinos vaikai, teigë, jog „Gudø (suprask – rusø – V. L.) valdþia visuomet linkëjo Lietuvai gero ir ið senøjø laikø ðiam kraðtui davë tvarkà ir kitø teisingø pasparèiø,“, ir þadëjo, kad „ant ateinanèio laiko Gudija (su- prask – Rusija – V. L.) be abejojimo dovanos ðiam kraðtui didelæ savivaldà ir autono- mijos provà“26 (kalba netaisyta – V. L.). Spalio 11 d. raðtu Lietuvos vyriausybei plk. P. Virgolièius teigë, jog ið Kurðënø atvyko á Ðiaulius „susijungti su gen. N. Judeni- èiaus rusø kariuomene, veikianèia prieð bolðevikus“27 . Tai buvo veidmainiðkas tvirtinimas, nes, viena, jokiø bolðevikø tuo metu Ðiau- liuose nebuvo; antra, lietuviø fronte neveikë jokia gen. N. Judenièiaus armijos rusø

200 dalis ir, treèia, norëdamas susijungti su gen. N. Judenièiaus kariuomene, plk. P. Vir- golièius bûtø turëjæs pasukti prieðinga, t. y. ðiaurës, kryptimi. Iki plk. P. Virgolièiaus rinktinës atvykimo Ðiauliuose ir jø apylinkëse dar buvo uþsilikæs vokieèiø savanoriø korpusas (Freikorps), kuriam vadovavo plk. ltn. K. Die- bitschas, kartu ëjæs vokieèiø águlos mieste virðininko pareigas, pavaldus gen. R. Golt- zui, o kartu plk. P. Bermondtui. Reikia paþymëti, jog Pirmojo pasaulinio karo metu Ðiauliai buvo labai nukentëjæ, ir mieste labai trûko patalpø. Ruoðdamasis ákurdinti bermontininkus mieste, plk. ltn. K. Diebitschas numatë lietuviø komendantûros uþ- imamas patalpas panaudoti bermontininkø ligoninei. Komendantui A. Birontui su tuo nesutikus ir nutarus pasiprieðinti ginkluota jëga, plk. ltn. K. Diebitschas nu- sprendë tam reikalui uþimti gimnazijos rûmus. Gimnazijos rûmø uþëmimas vyko gan tragiðkomis aplinkybëmis ir vokieèiams bûdingu þiaurumu. Rugsëjo 30 d. rytà mokiniai, neþinodami, kad gimnazija vokie- èiø uþimta, rinkosi á jà. Vokieèiø sargybiniui jø á vidø neleidus, suëjo per uþpakali- nes duris. Netrukus atvykæs vokieèiø þandarø virðininkas rotmistras von Platenas su keliais ginkluotais kareiviais pradëjo mokinius stumdyti ir varyti lauk. Taèiau mokiniai, giedodami himnà, nesijudino ið vietos. Netrukus buvo atvesti bolðevikø belaisviai, kuriems ásakyta mokinius iðmesti ið patalpø. Ðiems nieko nedarant, pats rotmistras von Platenas ëmë muðti mokinius. Mokytojams juos uþstojus ir kilus di- deliam triukðmui jis pasiðalino. Po kurio laiko, gráþæs su 20 kareiviø, ëmë muðti mo- kytojus ir mokinius. Þiauriai sumuðæ 3 mokytojus ir 27 mokinius, vokieèiai gimnazi- jos rûmus uþëmë28 . Atvykæ á Ðiaulius, bermontininkai jautësi lyg jø nukariautame kraðte. Nesutikæ stipresnio lietuviø sargybø pasiprieðinimo, jie tuoj pat uþëmë Ðilënø ir Radviliðkio geleþinkelio stotis, o po keliø dienø – Birþus ir Nemunëlio Radviliðká. Nepatenkinti karin. A. Bironto vadovaujamos Ðiauliø m. ir apskr. karo komendantûros veikla, bermontininkai spalio 9 d. ankstyvà rytà nelauktai uþpuolë Lietuvos kariuomenës dalinius mieste, nuginklavo ir apiplëðë kareivius ir kareivines, likvidavo lietuviø ko- mendantûrà, iðplëðë paðtà, iþdinæ, intendantûrà, iðniekino Lietuvos tautinæ vëliavà, panaikino valdþios ir savivaldybës ástaigas, ásakë jose vartoti tik rusø ar vokieèiø kalbas ir paskelbë, jog Lietuva yra rusø kraðtas29 . Po ðiø ávykiø, pagrobæs visà valdþià Ðiauliuose, plk. P. Virgolièius raðte Lietu- vos vyriausybei teisinosi, jog lietuviai iðprovokavæ minëtà incidentà, suþeidæ jo vienà karininkà ir ðeðis kareivius ir todël jis ásakæs lietuvius nuginkluoti, pridurdamas, jog ásteigæs specialià komisijà ávykiams iðtirti30 . Lietuvos vyriausybë á kokias nors derybas su bermontininkais nesileido, bet paskubomis ëmë telkti karinius dalinius jiems ið kraðto iðvaryti. Buvusioji Ðiauliø karo komendantûra buvo evakuota á Kaunà. Prie jos laikinai buvo priskirtos Telðiø, Sedos, Kretingos ir Tauragës komendantûrø kuopos. Visø ðiø pajëgø vadu buvo paskirtas karin. A. Birontas31 . Ðiauliuose ásitvirtinæs plk. P. Virgolièius pagal gen. R. Goltzo su plk. P. Ber- mondtu 1919 m. rugsëjo 21 d. sudarytà susitarimà ne tik vadovavo II vakarø sava- noriø korpusui, bet ir tapo visø Lietuvoje buvusiø rusø–vokieèiø savanoriø kariuo- menës daliø virðininku. Nesiskaitydamas su Lietuvos valdþia, jis savo daliniams lei- do vykdyti Lietuvoje þiaurias rekvizicijas, nuginkluoti lietuviø sargybas, plëðikauti

201 ir t.t. Ásigalëdami bermontininkai pradëjo palaipsniui lietuviø kariuomenës dalinius stumti nuo svarbiø strateginiø keliø á rytus, kad uþtikrintø sau visiðkà uþnugario saugumà. Pagrindines savo pajëgas bermontininkai sutelkë ðiaurës Lietuvoje, Salo- èiø, Joniðkëlio, Radviliðkio, Lyduvënø ir Raseiniø apylinkëse bei Ðiauliuose ir prie Radviliðkio. Ðiaurëje jie pasiekë Kupreliðká (20 km nuo Birþø), o pietuose spalio 31 d. – Jurbarkà. Nuo Nemuno prie Jurbarko iki sienos su Latvija jie iðstatë daugybæ sar- gybø. Nors vietiniai gyventojai skundësi þiauriu bermontininkø elgesiu, negausios lietuviø karo komendantûros daþnai nebuvo pajëgios juos apginti nuo plëðikø. Ber- montininkai puldinëjo Raseiniø, Tauragës, Maþeikiø bei Telðiø komendantûras, ne- retai jas nuginkluodavo ar priversdavo pasitraukti á kitas vietoves. Padëtis nepasi- keitë ir gen. von R. Goltzà 1919 m. spalio 12 d. pakeitus gen. W. Eberhardtu. Pasta- rasis nepadarë jokiø pakeitimø nei R. Goltzo parengtuose operacijø planuose, nei jo politikoje. O pagal gen. R. Goltzo anksèiau parengtà planà pagrindinis smûgis buvo nukreiptas Rytø kryptimi prieð latvius, o ðalutinis – prieð lietuvius. Antruoju atveju reikëjo uþtikrinti su Vokietija siejanèiø keliø apsaugà ir uþimti strateginius centrus, svarbius realizuojant ateities planus. Plk. P. Bermondto pagrindinës jëgos turëjo smogti Rygai, o plk. P. Virgolièius, veikdamas prieš lietuvius, – veržtis Radviliškio kryptimi.

A v a n t i û r i s t i n i ø j ë g ø p l a n a i á v y k d y t i L i e t u v o je v a l s t y b i n á p e r v e r s m à. Kaip jau minëjome ðio darbo pradþioje, kaimyninës valstybës nebuvo geranoriðkai nusiteikusios besikurianèios Lietu- vos valstybës atþvilgiu ir brandino agresyvius planus. Viena ið tokiø buvo Len- kija. Jos vadovui J. Pilsudskiui artimø politiniø veikëjø grupë ëmësi organizuo- ti Lietuvoje gyvenusiø lenkø ginkluotà sukilimà. Jo smogiamàjà jëgà turëjo su- daryti slapta lenkø karinë organizacija (POW – Polska organizacja wojsko- wa). 1919 m. rugpjûèio mën. pabaigoje ðis vadinamøjø peoviakø sukilimas bu- vo iðaiðkintas. Tai buvo skaudus smûgis Lenkijos virðûniø federacinei politikai. Plaèiau apie tai kalbama ðios knygos III dalyje. Gen. R. Goltzo teigimu, lenkai sunkiø Lietuvai su bolðevikais bei bermontinin- kais vykusiø kovø metu su pastaraisiais tarësi dël Lietuvos padalijimo tarp Rusijos (suprask – monarchinës – V. L.) ir Lenkijos. Bermontininkø atstovas kunig. P. Kropot- kinas (buvæs Rygos gubernatorius) tuo klausimu net vaþinëjæs á Varðuvà ir taræsis su lenkais, kurie atseit neprieðtaravæ, kad bermontininkai uþimtø Lietuvà iki Kauno32 . M. Sleþevièiaus sudarytoji Lietuvos vyriausybë nepatiko ne tik Lietuvos lenkø dvarininkams, rusø monarchistø lyderiams, bet ir kurá laikà buvusiam labai pozity- viam lietuviø politikos veikëjui uþsienyje, o vëliau dël áþeistos ambicijos ir garbës troðkimo atsidûrusiam Lietuvos prieðø gretose, dr. J. Gabriui ir jo bendrininkui, vo- kieèiø agentui baronui Fr. Roppui. Vakarø Rusijos vyriausybës Berlyne vadovas ru- sø gen. V. Biskupskis ir pasiûlë dr. J. Gabriui ir baronui Fr. Roppui susitarti nuversti Lietuvos vyriausybæ. Jo nuomone, dr. J. Gabrys bûtø tapæs ministru pirmininku, o Fr. Roppas – finansø ministru. Pastarieji tikëjosi ávykdyti Kaune perversmà ir nu- versti „probolðevikinæ“ M. Sleþevièiaus vyriausybæ, pasiremdami vokieèiø Savano- riø korpuso Lietuvoje vado mjr. C. Brandiso kariuomene. Perversmo metu tikëtasi ir dvarininko Wildemanno kariø grupës, mjr. J. Bischofo Geleþinës divizijos ir Vokie- èiø legiono paramos. Gen. V. Biskupskis buvo ásitikinæs, kad atëjusi á valdþià minëta

202 politinë grupuotë leisianti Lietuvoje organizuoti plk. P. Bermondto dalinius, kurie drauge su pertvarkyta Lietuvos kariuomene pulsianti bolðevikus. Iðvadavus Rusijà ið bolðevikø valdþios, Lietuva turëjusi palikti federacijoje su Rusija33 . 1919 m. rugsëjo 10 d. mjr. C. Brandiso vadovaujamas vokieèiø savanoriø korpusas pradëjo þygá á Kaunà. Suþinojæs tai, gen. R. Goltzas ðá þygá sustabdë ir áspëjo vokieèiø kariniø daliø virðininkus susilaikyti nuo neapgalvotø þygiø. Matyt, gen. R. Goltzas palaikë ryðius su Vokietijos vyriausybe, kuri nenorëjo prolenkiðkos orientacijos Lietuvos vyriausybës, artimai bendraujanèios su Lenkija. 1919 m. spalio 1 d. apie rengtà perversmà Lietuvoje suþinojo santarvininkø vyriausybës. Ði þinia netrukus buvo praneðta Aukðèiausiajai santarvininkø tarybai, paþymint, jog vokieèiø ir rusø kariuomenës vadovybë komplikuoja padëtá Baltijos ðalyse ir kad tik jø kariuomenës evakuacija galëtø jà ið esmës pakeisti34 .

S a n t a r v i n i n k ø p a s t a n g o s i ð k r a u s t y t i v o k i e è i u s i ð B a l t i j o s ð a l i ø. Minëto perversmo mëginimas ir Lietuvos vyriausybës grieþta pozicija paskatino santarvininkus susirûpinti greièiau iðkraustyti vokieèiø ir rusø savanoriø kariuomenæ ið Baltijos ðaliø. Reikia paþymëti, jog ir po revoliucijos, jau naujomis aplinkybëmis, Vokietijos karinë vadovybë nenorëjo atsisakyti ankstesnio aneksinës politikos kurso Baltijos ðalyse, delsë evakuoti ið jø savo dalinius ir laukë patogiø sàlygø savo puoselëjamiems tikslams pasiekti. Vokietijos vyriausybë aiðkinosi, kad Baltijos ðalyse esanèios ka- riuomenës dalys atsisakë jos klausyti. Dar 1919 m. birþelio 18 d. buvo pasiøsta pirmoji santarvininkø kariuomenës virðininko marðalo F. Focho nota Vokietijos vyriausybei – evakuoti ið Baltijos valsty- biø vokieèiø kariuomenæ. Ypaè Anglija buvo suinteresuota, kad Baltijos valstybës nepatektø Vokietijos átakon. Pirmojo F. Focho reikalavimo neávykdþius, rugpjûèio 1 ir 24 d. jau buvo siunèiami ultimatumai ir grasinimai. Taèiau gen. R. Goltzas á ðiuos reikalavimus maþai tekreipë dëmesio ir visokiais pretekstais delsë evakuacijà35 . Tuomet Aukðèiausioji santarvininkø taryba rugsëjo 15 d. ágaliojo marðalà F. Fochà dar kartà pareikalauti ið vokieèiø atitraukti kariuomenæ á savo kraðtà. Vo- kietijai buvo pagrasinta kreditø nutraukimu, blokada ir ekonominëmis represijomis, o prancûzai pareiðkë sulaikysià vokieèiø belaisviø gràþinimà. Sureagavusi á ðiuos grasinimus, Vokietijos vyriausybë rugsëjo 26 d. ásakë gen. R. Goltzui su savo dali- niais gráþti á Vokietijà. Ðiam ir toliau delsiant ápareigojimà vykdyti, vyriausybë spalio 3 d. ásakymà pakartojo. Bet tik nedaugelis gen. R. Goltzui pavaldþiø kariuomenës daliniø paklausë minëtø vyriausybës ásakymø-atsiðaukimø. Dauguma jø perëjo plk. P. Bermondto þinion ir liko nepriklausomi nuo Vokietijos vyriausybës. 1919 m. spalio 6 d. plk. P. Bermondtas sudarë „Centrinæ Vakarø Rusijos tary- bà“ Lietuvos ir Latvijos uþimtiems plotams valdyti. Jos pirmininku tapo kunig. Vol- konskis, o laikinai já pavadavo buvæs Vilniaus gubernatorius grafas K. Pahlenas. Ði taryba rezidavo Mintaujoje greta plk. P. Bermondto ðtabo36 . Plk. P. Bermondto ir gen. R. Goltzo paveikti vokieèiø kariniø daliniø vadai bei vyresnieji karininkai, siekdami aneksiniø tikslø bei pasipelnyti Baltijos ðalyse, á karo nualintà ir badaujanèià Vokietijà gráþti nenorëjo. Todël 1919 m. spalio 6 d. tarp vokieèiø Geleþinës divizijos, grafo K. Kellerio vardo ir plk. P. Virgolièiaus korpusø ir

203 kitø vokieèiø legionø, ið vienos pusës, ir Vakarø Rusijos armijos vyriausiojo vado – ið kitos, buvo sudaryta bendrø veiksmø sutartis37 . Vokieèiø savanoriø pozicija nepaklusti savo vyriausybei ir pasilikti Baltijos šalyse aiškiai išsakyta laivyno kapitono Siewerto 1919 m. spalio 10 d. atsišaukime „laivyno kareiviams“38 (þr. 7 priedà). Jame kaltinama Vokietijos vyriausybë uþ tariamà nesi- rûpinimà Baltijos ðalyse esanèiø savo kariø likimu, raginama jos neklausyti, elgtis savarankiðkai ir, bûnant tose svetimose þemëse, „kurti savo tëvynei naujà ateitá“, pranaðaujama, jog „ateis laikas, kada Vokietijoje jiems, atsiklaupus ant keliø, bus dëkojama uþ tose ðalyse (suprask – Latvijoje ir Lietuvoje – V. L.) patirtas kanèias“39 . Minëtosios spalio 6 d. tarp vokieèiø savanoriø ir Vakarø Rusijos vadovybës sudarytosios sutarties prieduose buvo skirti geri, pastovûs atlyginimai ir aprûpini- mas þeme pasilikusiems Baltijos ðalyse vokieèiø kariams, visam aptarnaujanèiam personalui, nukentëjusiems dël karo, suþeistiesiems bei jø Vokietijoje likusiems na- miðkiams40 (plaèiau þr. 8 priedà). Daugelis vokieèiø kariø, suviliotø ðiais paþadais, atsisakë gráþti á Vokietijà ir pasiliko tarnauti plk. P. Bermondto daliniuose. Evakuacijai pasibaigus, Baltijos ðaly- se pasiliko ðios jø karinës dalys: 1) Geleþinë divizija, 2) Baltijos kraðto grupës ðtabas su ðauliø ðtabu, II batalionu ir ávairûs vadinamieji laisvieji korpusai, 3) P. Plehvës grupës ðtabas su Kurðo skyriaus II rezervo pulku, I gvardijos lauko artilerijos pulku, gvardijos pëstininkø pulko II artilerijos baterija, ávairûs kavalerijos skyriai ir þiniø formacijos, 4) ávairios aviacijos formacijos grupës, 5) Rossbacho dalys41 . Tokiam kariø skaièiui bûtø neuþtekæ vien Latvijos þemës. Plk. P. Bermondtas ir á Lietuvà þiûrëjo kaip sudedamàjà Rusijos valstybës dalá, todël galima suprasti, koks pavojus grësë mûsø valstybei. 1919 m. spalio 12 d. gen. R. Goltzà pakeitæs gen. W. Eberhardtas irgi neskubë- jo, siûlë derybas ir stengësi evakuacijà ne paskubinti, bet uždelsti42 . Po poros dienø Vokietijos vyriausybë uþdraudë vokieèiø kariams pereiti rusø tarnybon. Taèiau ir vël á tai nebuvo atsiþvelgta. Ásakymas vokieèiø kariuomenës evakuacijà baigti iki lapkrièio 14 d. nebuvo vykdomas.

P l k. P. B e r m o n d t o k a r i n ë p o l i t i k a. Susiklosèius anksèiau minëtoms aplinkybëms, 1919 m. spalio mën. pradþioje Baltijos ðalyse plk. P. Ber- mondtui buvo pavaldþios ðios kariuomenës dalys: 1. Savanoriø grafo K. Kellerio vardo korpusas, vadovaujamas rusø gvardijos plk. Potockio (10 000 þmoniø, 12 lengvøjø, 4 sunkiosios patrankos, 100 kulkosvai- dþiø, 12 minosvaidþiø ir 12 lëktuvø), 2. Mjr. J. Bischofo vadovaujama Geleþinë divizija (apie 18 000 þmoniø), 3. Jûrø kpt. Sieverto vadovaujamas Vokieèiø legionas (apie 12 000 þmoniø, 43 lengvosios patrankos, 321 kulkosvaidis). Visos ðios karinës dalys buvo sukoncentruotos Mintaujos rajone ir nukreiptos prieð latvius. Kita stipri bermontininkø grupë buvo Lietuvos teritorijoje Ðiauliø–Kurðënø apy- linkëse. Mintaujos grupei puolant Rygà, Ðiauliø–Kurðënø grupë rengësi uþimti Panevëþio–Obeliø–Eglainës geleþinkelio linijà, o pasisekimo atveju – ir Ðiauliø– Kauno–Virbalio linijà, trumpai tariant, visà Lietuvà.

204 Ðios Ðiauliø–Kurðënø grupës sudëtis buvo tokia: 1. Rusø þandarø plk. P.Virgolièiaus vadovaujamas II savanoriø korpusas (apie 5000 þmoniø), 2. Vokieèiø kariuomenës plk. ltn. V. Diebitscho vadovaujamas korpusas, kurio ðtabas buvo ásikûræs Ðiauliuose. Korpuse buvo apie 3000 þmoniø, atitinkamas skai- èius kulkosvaidþiø, minosvaidþiø ir artilerijos, 3. Atskiroji P. Plehvës grupë (apie 3000 þmoniø). Be to, bermontininkams priklausë 3 ðarvuotieji traukiniai, 10 ðarvuotøjø auto- mobiliø ir upës Aa laivynas. Ið viso plk. P. Bermondto kariuomenëje buvo apie 52 tûkst. þmoniø, ið kuriø apie 40 tûkst. vokieèiø, o kiti – buvæ rusø karo belaisviai. Turëta 600 kulkosvaidþiø, 60 minosvaidþiø, 27 lëktuvai, 100 patrankø, kelios radijo stotys ir daug kitos technikos. Ði kariuomenë buvo gerai aprengta ir labai gerai gin- kluota. Jai nieko netrûko43 . Ta kariuomenë ir toliau ið Vokietijos buvo papildoma. Ëmæs vadovauti stambioms ginkluotosioms pajëgoms, plk. P. Bermondtas dar labiau iðpuiko, darësi nesukalbamas. Jis skelbësi einàs kariauti su bolðevikais ir esàs pavaldus tik adm. A. Kolèakui ir gen. A. Denikinui. Kada gen. N. Judenièius, pradë- jæs Petrogrado puolimà, pakvietë plk. P. Bermondtà atvykti jam á pagalbà, ðis nepa- kluso ir atsisakë tai daryti. Nebeturëdamas kuo pateisinti evakuacijos ið Baltijos ðaliø reikalavimø boikotavimo, plk. P. Bermondtas su savo kariauna ryþosi imtis kraðtuti- niø priemoniø ðioms ðalims uþkariauti. 1919 m. spalio 9 d. jo vadovaujami daliniai pradëjo Rygos puolimà, o plk. P. Virgolièiaus daliniams buvo ásakyta pulti Lietuvà Ðiauliø–Radviliðkio ruoþe. Plk. P. Bermondtas, pasiøsdamas prieð Rygà savo karinius dalinius, tuo paèiu gen. N. Judenièiui pasiøstoje telegramoje veidmainiðkai tvirtino: „Ðiandien latviø ir estø kariuomenë perþengë demarkacijos linijà ir puolë mane; jie privertë mane prie- ðintis. Norëdamas bûti tikru dël savo pozicijø, að paëmiau Dauguvos linijà ir þy- giuoju susijungti su Jûsø kariuomene“44 . Á ðià melagingo turinio telegramà gen. N. Judenièius plk. P. Bermondtui spalio 11 d. taip pat telegrama atsakë tokiais þodþiais: „Jûs neávykdëte në vieno mano ásakymo dël jûsø kariuomenës persikëlimo á Narvos frontà ir, turimomis þiniomis, be mano leidimo pradëjote karinius veiksmus prieð latviø kariuomenæ. Skelbiu Jus të- vynës iðdaviku ir iðbraukiu ið Ðiaurës vakarø armijos sudëties. Jûsø vadovaujamai kariuomenei – rusø karininkams ir savanoriams, pasilikusiems iðtikimiems savo pa- reigai, – ásakau nedelsiant paklusti vyresniojo karininko komandai, kuris, padeda- mas anglø misijos atstovo, turi imtis visø priemoniø, kad jie jûrø keliu netrukdomai bûtø iðsiøsti susijungti su Ðiaurës frontu“45 . Á bermontininkø daliniuose buvusius rusø karininkus ir kareivius atsiðaukimu vykti á Narvos frontà ir padëti gen. N. Judenièiui kovoti prieð bolðevikus 1919 m. spalio 12 d. kreipësi ir Rusijos ðiaurës vakarø srities vyriausybë. Ji irgi pasmerkë plk. P. Bermondto iðdavystæ ir ragino rusø karius ginti savo tëvynæ Rusijà nuo bolðevikø savivalës46 (plaèiau þr. 9 priedà). Ar rusø kariai reagavo á minëtus gen. N. Judenièiaus ir Rusijos ðiaurës vakarø srities vyriausybës atsiðaukimus vykti á Narvos frontà, þiniø nëra. Aiðku viena – plk. P. Bermondtas su savo ðalininkais agresyviø tikslø Baltijos ðaliø atþvilgiu ir po to neatsisakë. Naktá ið spalio mën. 13 á 14 d. bermontininkai puolë lietuviø sargybas

205 prie Linkaièiø geleþinkelio stoties ir jas nuginklavo. Kità dienà jie susirëmë su lietu- viø sargybomis prie Ðiaulënø, Ðiaulaièiø ir Daugëlaièiø. Spalio 16 d. bermontininkai uþëmë uþ 7 km nuo Radviliðkio esantá Kraukënø kaimà. Tà pat dienà, puldami stam- biomis pajëgomis, jie uþëmë Nemunëlio Radviliðká, Birþus, Radviliðkio stotá ir dau- gybæ kitø maþesniø vietoviø. Atkaklesnis susirëmimas su bermontininkais ávyko Lin- kuvoje47 , kur buvo iðsklaidytas ir iðvytas jø 17 husarø bûrys48 . Bermontininkus ypaè erzino lietuviø komendantûrø veikla, nes ðios neretai sukliudydavo jiems laisvai plëðikauti ir likti nenubaustiems. 1919 m. spalio 24 d. jie uþpuolë ir nuginklavo Kretingos m. ir apskr. komendantûrà, atimdami ir maisto produktus, ûkio árankius, patalynæ, aprangà ir kt. turtà49 . Tomis dienomis daug bermontininkø buvo ásikûræ Raseiniø apskrityje. Jie plë- ðë vietos gyventojus, vadindami tai rekvizicijomis, uþpuldinëjo lietuviø komendan- tûros kareivius. Spalio 21 d. ið Ðilinës á Raseinius buvo siunèiamas lietuviø ginklø transportas, kurá lydëjo komendantûros kuopos vadas karin. V. Rimavièius su bûriu raiteliø. Priartëjus prie Ðimkaièiø, kur buvo daug bermontininkø, á lietuvius pradëta ðaudyti. Lietuviø raiteliai juos puolë ir, padedant vietos gyventojams, 6 vokieèius nukovë. Apie ðá ávyká buvo praneðta bermontininkø vadovybei. Ði atsakë, jog irgi bûtø panaðiai pasielgusi, jeigu kareiviai bûtø ið tikrøjø plëðikavæ50 . Taèiau bermontininkai ryþosi atkerðyti. Jie suintensyvino plëðimus Ðimkaièiuose, Ðilinëje, Erþvilke ir Jurbarko apylinkëse. Spalio 25 d. ásiverþæ á Jurbarkà, pagrobë ið miesto valdybos 2000 auksinø tariamai uþmuðtø vokieèiø kareiviø laidotuvëms or- ganizuoti. Netrukus tie patys kareiviai iðreikalavo ið gyventojø dar 2000 auksinø patirtiems nuostoliams padengti, bandydami árodinëti, jog lietuviai juos apiplëðæ (!). Pasitraukdami ið Jurbarko, bermontininkai iðsiveþë su savimi Raseiniø miestui ir Jur- barko majoratui priklausiusius baldus51 . Spalio 31 d. maþdaug 200 bermontininkø dalinys vël ásiverþë á Jurbarkà, iðplë- ðë muitinæ, paimdami 3000 auksinø, Suëmimo komitetà, nuginklavo milicijà, api- plëðë parduotuves, ið ûkininkø rekvizavo arklius, þiauriai elgësi su miestelio gyven- tojais52 . Nepamirðdami 6 bermontininkø netekties ties Ðimkaièiais ir siekdami uþ tai atkerðyti, keli ðimtai vokieèiø spalio 25 d. atvyko á Raseinius. Uþëmæ miestà, visur iðstatë savo sargybas, ieðkodami komendanto kpt. V. Vitkausko. Jo neradæ, suëmë kuopos vadà ltn. V. Rimavièiø ir já iðsivedë. Dauguma komendantûros kuopos ka- reiviø buvo naujokai, dar neágudæ kautis ir, pasinaudojæ nakties tamsa, ið Raseiniø pasitraukë á Girkalná, o vëliau á Betygalà. Palikdami miestà, vokieèiai padarë daug kratø privaèiuose lietuviø kareiviø butuose53 . Lietuvos vyriausybës atstovai spalio 30 d. pareikalavo ið bermontininkø ltn. V. Rimavièiø paleisti. Vokieèiai ið pradþiø þadëjo tai padaryti, taèiau to paþado neiðte- sëjo. Vëliau jie per savo atstovybæ praneðë, jog ltn. V. Rimavièius buvo nuðautas, „mëginant jam pabëgti“54 . Tai buvo keršto aktas. 1919 m. spalio 30 d. bermontininkai uþpuolë ir nuginklavo Tauragës m. ir apskr. komendantûrà, kartu likviduodami ir kitas valdþios ástaigas55 . Ne kartà nuo bermontininkø teko gintis ir karin. P. Plechavièiaus vadovauja- miems Maþeikiø m. ir apskr. komendantûros kariams. Gerai suvokdamas realià grës- mæ, karin. P. Plechavièius 1919 m. spalio 30 d. specialiu ásakymu á komendantûros

206 kareivius kreipësi tokiais þodþiais: „Kareiviai Maþeikiø komendantûros! Atminkite mûsø kovas, kurias mes laimëjome su mûsø prieðais sausio ir kitø mënesiø. Nenusi- minkit ir atminkit, kad neþûsite, kol að su jumis. Muðome prieðà, kada jis buvo ðimtà kartø stipresnis uþ mus, ir dabar sumuðime tas bandas, kurios nori pasmaugti mûsø Tëvynæ!“56 . Komendantûros kareiviai átemptai budëjo, bûdami pasiruoðæ bet kuriuo metu atremti bermontininkø puolimà. Lapkrièio 1 d. karin. P. Plechavièiø perkëlus tarnauti á V pëst. pulkà, Maþeikiø komendantu buvo paskirtas karin. J. Ðlepetys57 . Dël nuolatiniø bermontininkø puldinëjimø komendantûra lapkrièio 4 d. buvo pri- versta persikelti á Sedà58 .

G e n. W. E b e r h a r d t a s – b e r m o n t i n i n k ø i n t e r e s ø g y n ë- j a s. Kaip jau minëjome, gen. R. Goltzà pakeitæs gen. W. Eberhardtas neuþëmë aktyvios pozicijos vokieèiø evakuacijai ið Baltijos ðaliø paspartinti. Apsistojæs Satkû- nø dvare (5 km á ðiauræ nuo Joniðkio) ir susipaþinæs su padëtimi Baltijos ðalyse, jis ásitikino, jog dalis vokieèiø daliniø pakluso Vokietijos valdþiai, o dalis klausë tik plk. P. Bermondto. Gavæs Vokietijos vyriausybës ágaliojimà iki lapkrièio 14 d. uþbaigti vokieèiø kariuomenës evakuacijà, jis ið pradþiø uþëmë tik tarpininko vaidmená tarp bermontininkø ir Lietuvos vadovybës, bandydamas likviduoti nesutarimus, jo teigi- mu, tarp rusø kariuomenës ir Kauno vyriausybës. Kurá laikà tarp jo ir Lietuvos va- dovybës vyko tik formalus susiraðinëjimas per atstovus-pasiuntinius. Tik pradëjæs vykdyti savo pareigas, gen. W. Eberhardtas spalio 13 d. per savo atstovà, generalinio ðtabo kpt. Èunkæ, kreipdamasis á Lietuvos vyr. kariuomenës va- dà gen. ltn. Pr. Liatukà ir pabrëþdamas, jog ið gen. R. Goltzo perëmæs vadovavimà VI atsargos korpusui, paþymëjo, jog kaip ir anksèiau, dar bûdamas Kaune, taip ir dabar stengsis palaikyti gerus santykius su Lietuvos vyriausybe ir imsis visø galimø priemoniø likviduoti nesutarimams tarp rusø kariuomenës ir Kauno vyriausybës. Jis teigë nenorás, jog tarp Lietuvos ir rusø kariuomenës daliø ávyktø ginkluotas konflik- tas tuo metu, kada gràþinamai á tëvynæ Vokietijos kariuomenei reikalingi geleþinke- liai, todël jo pareiga yra juos apsaugoti59 . Iš šio pranešimo turinio matyti, jog gen. W. Eberhardtas daugiausia rûpinosi tuo, kaip iðspræsti ginèà tarp bermontininkø ir Lietuvos vyriausybës ir pratæsti vokie- èiø buvimà Lietuvoje. Tuo metu Linkaièiø–Baisogalos ir Linkaièiø–Panevëþio gele- þinkeliø trikampyje buvo susidariusi sudëtinga padëtis. Ðis trikampis turëjo didelæ strateginæ reikðmæ, nes siejo centrà (Kaunà) su Dauguvos frontu. Per já á ðá frontà buvo siunèiami mûsø kariuomenei maistas ir ginklai. Nors Radviliðkyje ir veikë lie- tuviø geleþinkelio stoties komendantûra, taèiau vokieèiai ir prie jø prisiðliejæ ber- montininkai èia jautësi visagaliai, nesiskaitë su mûsø valdþia ir elgësi su ja kaip no- rëjo. Nebuvo jokiø garantijø, jog jie nesiverð Ðiauliø–Kauno geleþinkeliu á mûsø karðto gilumà ir nepuls laikinosios sostinës. Todël tà paèià spalio 13 d. vyr. kariuomenës vadas gen. ltn. Pr. Liatukas raðtu kreipësi á gen. W. Eberhardtà, nurodydamas jog iki spalio 15 d. bûtø ið Radviliðkio geleþinkelio stoties atitraukta vokieèiø reguliariosios kariuomenës dalis ir minëta stotis perduota Lietuvos geleþinkeliø valdybai, pridur- damas, jog, „pavartojus ginklà prieð kolèakininkø (bermontininkø) bandas, kurios kliudo traukiniams vaikðèioti tarp Kauno ir bolðevikø fronto, gali nukentëti vo- kieèiø reguliari kariuomenë ir tuo sukelti negeistinus konfliktus“60 .

207 Á ðá vyr. kariuomenës vado gen. ltn. Pr. Liatuko kreipimàsi gen. W. Eberhard- tas spalio 15 d. per Vokietijos generaliná ágaliotiná kpt. Èunkæ Kaune atsakë neigia- mai, kartu gindamas bermontininkus tokiais þodþiais: „Radviliškio gelžkelio punktas reikalingas man (suprask – gen. W. Eberhard- tui – V. L.), kad galëèiau ávykdyti ásakymà mano valdþios dëlei evakuacijos. Perduo- tas jis bus tik uþbaigus evakuacijà. Kolèakininkø bandø rajonuose, kurie uþimti vo- kieèiø kariuomenës, nëra, bet yra tik kariuomenës dalys Rusø vakarø valdþios, ku- rios, kaip Lietuvos valdþiai þinoma, buvo organizuotos Vokietijos kariuomenës vy- riausybës dël kovos su bolðevikais ir kurioms sulig nurodymo Antantës paskirta uþ- imti dalá bolðevikø fronto palei Dvinskà. Að matau, kad visa lietuviø kariuomenë, apleidus bolðevikø frontà, traukiama ið Ðeduvos ir Baisogalos rajono prieð vokieèiø atsitraukimo linijà Uþ tai praðau tuojau patraukti lietuviø kariuomenæ ið Ðeduvos ir Baisogalos rajono iki 17 d. ðio mënesio, nes paðalinimui ðio pavojaus turësiu padaryti visus reikalingus þygius, sulaikant atsitraukimà vokieèiø kariuomenës. Pas. W. Eberhardt Su originalu sutinka: pas. Tschunke Gen. št. Hauptmanas“61 . (Kalba netaisyta – V.L.) Iš šio dokumento aiškiai matyti, jog gen. W. Eberhardtas, skirtingai negu jo pirmtakas gen. R. Goltzas, pripaþino, jog ne kas kitas, o vokieèiai buvo rusø kariniø formuoèiø Baltijos ðalyse organizatoriai, palaikë glaudþius ryðius su vadinamàja Va- karø Rusijos valdþia ir vykdë anksèiau tarp gen. R. Goltzo ir plk. P. Bermondto sudarytus planus. Suþinojæs, jog vokieèiø valdþia ágaliojusi gen. W. Eberhardtà vien tik evakuoti ið Lietuvos savàjà kariuomenæ, vyr. kariuomenës vadas gen. ltn. Pr. Liatukas pripa- þino, jog Radviliðkio geleþinkelio stotis tam tikslui gali bûti tikrai reikalinga ir garan- tavo vokieèiø kariuomenës evakuacijos metu jos neatakuosiàs. Buvo pridurta, jog ði evakuacija turëtø bûti greitai pradëta ir veikiai uþbaigta. Paþymëta, jog Lietuvos kariuomenë jau uþimtose pozicijose ir toliau bus laikoma, nes jos lietuviams lygiai taip reikalingos, kaip ir Radviliðkio geleþinkelio stotis vokieèiams jø evakuacijos me- tu, kadangi Lietuvos kariuomenës tikslas yra apginti kraðtà nuo bermontininkø62 . Toks Lietuvos karinës vadovybës paaiðkinimas gen. W. Eberhardto netenkino. Spalio 18 d. telegramoje Lietuvos vyriausybei jis praneðë, jog vokieèiø VI atsargos korpuso uþnugaryje esanèiuose Lietuvos rajonuose pagal geleþinkelio linijas toliau telkiama lietuviø kariuomenë, o netoli Lyduvënø bei Raseiniø buvo uþpultos vokie- èiø sargybos. Gen. W. Eberhardtas pabrëþë, jog tokios Lietuvos vyriausybës priemo- nës gali labai komplikuoti padëtá ir leido suprasti, jog pavojaus atveju panaudosiàs visas turimas priemones vokieèiø kariuomenei apsaugoti. Baigdamas pridûrë, jog kraðtutiniø priemoniø prieð lietuvius nenorëtø imtis ir tikisi per keletà dienø ðá klau- simà Lietuvai palankiu bûdu iðspræsti63 . Bermontininkai, gen. W. Eberhardto asmenyje matydami savo interesø gynë- jà, vis agresyvëjo, jø rekvizicijos virto tikru gyventojø plëðimu. Lietuviø nedideliems kariniams daliniams bandant uþstoti vietos gyventojus bei apsaugoti jø turtà ir tei-

208 ses, o atskirais atvejais susiðaudant su bermontininkais bei juos persekiojant, gen. W. Eberhardto tonas aðtrëjo. Spalio 19 d. telegramoje, paþymëdamas, jog lietuviø kariuomenë, uþimdama vis naujas teritorijas, sudaro grësmæ vokieèiø uþnugario bei susisiekimo linijoms, pareikalavo, jog lietuviø valdþia tuojau atitrauktø savo kariuo- menæ atgal á rytus nuo Grinkiðkio–Pavartyèiø–Rozalimo ir Klovainiø linijos, prieðin- gu atveju grasindamas imtis „reikalingø þygiø bei pastangø savo norui iðpildyti“64 . Þinodamas Lietuvos vadovybës aiðkiai iðreikðtà neigiamà nusistatymà bermon- tininkø kariuomenës atþvilgiu ir siekius artimiausiu metu iðvyti jà ið viso kraðto, plk. P. Bermondtas, tarsi bandydamas pasiaiðkinti ir ieðkodamas uþtarimo, spalio 16 d. ið savo stovyklos Mintaujoje pasiuntë raðtà á Kaunà Lietuvos vyriausybei ir Uþsienio reikalø ministerijai. Ðiame raðte jis veidmainiðkai teigë laiduojàs Lietuvos vyriausy- bei, jog jo vienintelis tikslas yra kova su bolðevikais, o Lietuvos valstybei sukliudyti laisvai plëtotis jis neturás jokio noro. Plk. P. Bermondto teigimu, jis ir jo Centro val- dymo taryba pripaþástanti prezidento V. Vilsono paskelbtuosius principus ir visiðkà Lietuvos gyventojø suverenitetà patiems spræsti savo likimà. Jo vienintelis troðkimas – sudaryti sàjungà su Lietuva prieð bendrà prieðà – bolðevikus65 . Lietuvos vyriausybë, gerai þinodama tikruosius plk. P. Bermondto tikslus Balti- jos ðalyse, á ðá jo raðtà nieko neatsakë. Kartu á gen. W. Eberhardto spalio 18 d. telegra- mà buvo praneðta, jog Lietuvoje tebesanti ir vis dar ne evakuojama vokieèiø kariuo- menë daþnai drauge su bermontininkais dalyvauja bendrose prieð lietuvius operacijo- se ir todël labai sunku jà atskirti nuo plk. P. Bermondto pajëgø, kuriø daugumà suda- ro taip pat vokieèiai. Lietuvos karinës vadovybës nuomone, galimas dalykas, jog per apsirikimà ties Lyduvënais ir Raseiniais galëjo bûti uþpultas vokieèiø bûrys. Siekdama ateityje iðvengti tokiø nesusipratimø, ji paragino gen. W. Eberhardtà paspartinti vo- kieèiø kariuomenës evakuacijà ið Lietuvos, pabrëþdama, jog ginkluoto konflikto atve- ju net grieþèiausiais ásakymais neástengsianti nuslopinti vietos gyventojø bei kariø pa- sipiktinimo ir ánirðio bermontininkø elgesiu ir veiksmais kraðte66 .

2. LIETUVOS KARIUOMENËS TELKIMAS BERMONTININKØ FRONTE

L i e t u v i ø f r o n t o p r i e ð b e r m o n t i n i n k u s s u d a r y m a s. 1919 m. rudená Lietuvos karinë padëtis buvo labai sunki. Teko laikyti frontà prieð 3 prieðus – bolðevikus, lenkus ir bermontininkus. Nors nustûmus bolðevikus uþ Dau- guvos, jø pajëgos ðiame fronte didesnio pavojaus Lietuvai jau nebekëlë, taèiau atski- ri, pasikartojantys iðpuoliai reikalavo neprarasti budrumo. Atsiþvelgdama á tai, Lie- tuvos karinë vadovybë ðiam fronto ruoþui apsaugoti nutarë palikti III pëst. pulkà, Joniðkëlio ir Ukmergës atskiruosius batalionus bei atskirà baltgudþiø kuopà. Itin didelæ grësmæ Lietuvos valstybingumui këlë lenkai, kuriø pajëgos iki 1919 m. spalio mën. vidurio buvo uþëmusios didelæ mûsø valstybës teritorijos dalá. Plaèiau apie santykius su jais ir vykusias kovas kalbama treèiojoje knygos dalyje. Labai pablogëjo kraðto finansinë padëtis. Kariuomenë ir valstybës tarnautojai

209 keturis mënesius negavo algø. Konfliktuojant su bermontininkais, kuriø daugumà sudarë vokieèiai, laikinai paðlijo santykiai su Vokietija. O savos valiutos Lietuva tuo metu dar neturëjo. Kraðte ëmë trukti ávairiø prekiø. Dar 1919 m. vasarà á kariuomenæ buvo paðaukta daug vyrø. Juos reikëjo ne tik apmokyti, bet ir aprûpinti ginklais bei kitais bûtiniausiais reikmenimis. Nauji ka- riuomenës daliniai buvo formuojami sunkiø kovø su bolðevikais ákarðtyje, kada rei- këjo átempti visas kraðto jëgas. Nepaisant dideliø sunkumø, Lietuvos vyriausybei 1919 m. vasarà ir rudená pavyko uþsienyje nupirkti nemaþa kariðkø reikmenø, apie 30 000 kariniø drabuþiø komplektø, aprûpinti kariuomenæ naujomis amerikietiðkomis uniformomis bei ava- lyne, gerokai pakeisti bendrà kariuomenës iðvaizdà ir tuo pakelti kariø nuotaikà. Kaip jau minëjome, iki lietuviø kariuomenës jëgø sutelkimo ir fronto prieð ber- montininkus sudarymo su jais kovojo tik negausios karo komendantûrø kuopos ir vietos policija. Buvo tikimasi, jog vokieèiams iðsikrausèius bermontininkai savaime likviduosis ir iðvyks ið Lietuvos, juo labiau kad gen. N. Judenièius plk. P. Bermondtà ir plk. P. Virgolièiø buvo paskelbæs iðdavikais, o Vokietijos vyriausybë, santarvinin- kø spiriama, ásipareigojo bermontininkø neberemti ir vokieèiø dalinius sugràþinti namo. Taèiau to neávyko. Bermontininkai elgësi Lietuvos teritorijoje kaip uþgrobtame kraðte, jø veiksmai áþûlëjo. Jie nepripaþino Lietuvos nepriklausomybës, laukë progos uþgrobti visà kraðtà, kurá laikë neatskiriama Rusijos dalimi. Nuo 1919 m. spalio mën. vidurio daþnëjo susirëmimai su jais ávairiose Lietuvos vietovëse. Lietuvos vyriausybë bermontininkus laikë dideliu pavojumi nepriklausomybei, spalio 9 d. paskelbë karo padëtá visame kraðte67 , o spalio 16 d. nusprendë jëga iðvaryti juos ið Lietuvos. Tuo tikslu kariuomenës vadovybë pradëjo atitraukti kariuomenës dalis ið Dauguvos fronto ir telkti prieð bermontininkus. Ruoðiantis lemiamoms kovoms, buvo pakeista ir karinë vadovybë. Gen. S. Þu- kauskà atleidus ið vyr. kariuomenës vado pareigø, plk. Pr. Liatukas buvo pakeltas generolu leitenantu 68 ir spalio 7 d. paskirtas vyr. kariuomenës vadu, kartu einant Kraðto apsaugos ministerijos valdytojo pareigas69 . Spalio 12 d. Vyr. kariuomenës vadas gen. ltn. Pr. Liatukas I brigados vadà plk. ltn. K. Ladygà paskyrë fronto prieð bermontininkus vadu70 . Ðis savo bûstinæ pasirinko Baisogaloje. Dar spalio 5 d. buvusio vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko ásakymu Pa- nevëþio atskirasis batalionas apleido bolðevikø frontà ir iðvyko á Panevëþá, o po 10 dienø jau buvo bermontininkø fronte, kur ið pradþiø uþëmë gynimosi linijà ties Klo- vainiais ir Rozalimu, o spalio 18 d. – Pakruojo–Kulyèiø–Dirveliø–Paeþeriø bare. Ba- rui iðlyginti ir padëèiai sustiprinti spalio 21 d. batalionas atsitraukë kiek atgal ir uþ- ëmë Klovainiø–Muniûnø–Rozalimo–Maldþiûnø–Ðileikonio–Alksnupës linijà. Jo ðta- bas buvo Stûriðkiuose71 . Spalio 10 d. ið Kauno á Baisogalà atvyko karin. Edv. Adamkavièiaus vadovau- jamas Kauno atskirasis batalionas. Jis uþëmë Linkaièiø–Þinënø–Daugëlaièiø– Ðiaulënø ligi Tyruliø balø linijà. Bataliono ðtabas ir ligoninë ásikûrë Jasaièiø km., o ûkio dalis – Daujoèiø km.72 Spalio 15 d. bataliono I kuopos þvalgai pirmà kartà susirëmë su bermontininkais Daugëlaièiø dvare. Susiðaudymo metu þuvo skyrinin- kas jaun. pusk. G. Sakalauskas ir eil. J. Jaraminas. Tai pirmosios bataliono aukos73 .

210 Spalio 11 d. iš Kaišiadoriø atvyko karin. K. Ðkirpos vadovaujamas Vilniaus batalionas, kuris uþëmë barà Paltynai–Þaiginys iki Dubysos upës. Tomis dienomis ið Zarasø á Panevëþá buvo perkeltas ir II pëst. pulkas. Èia jis apie porà savaièiø tvarkësi ir ruoðësi kovoms su bermontininkais. Spalio mën. pabai- goje pulkas batalionais persikëlë á Ðeduvà, kur uþëmë barà ir vykdë þvalgybà. Lap- krièio 1 d. pulkas buvo papildytas 350 naujokø, atvykusiø ið Kauno, kurie buvo iðskirstyti po kuopas74 . Sutelkus daugiau jëgø, smarkiai susiaurëjo Ðeduvoje ásikûrusio Marijampolës bataliono iki tol saugotas labai platus baras. Vyr. kariuomenës vado ásakymu ðis batalionas nuo spalio mën. pradþios saugojo Radviliðkio geleþinkelio stotá ir stebëjo bermontininkø kariuomenës veiksmus. Jam privalëjo teikti smulkiausià informacijà Pasvalio, Ðiauliø, Këdainiø ir Raseiniø komendantai75 . 1919 m. spalio 16 d. fronto vadas plk. ltn. K. Ladyga prieð bermontininkus jau sudarë apsaugos linijà, kuri, tiesa, dar nebuvo iðtisa. Kpt. J. Vëgëlio vadovaujamas Pasvalio batalionas (3 kuopos ir 5 komandos, ið viso apie 1000 kariø, daugiausia savanoriø) dengë fronto deðinájá sparnà ir ið Pasvalio þvalgomomis rinktinëmis veikë Birþø, Saloèiø, Paðvitinio kryptimis76 . Kpt. J. Variakojo vadovaujamas Panevëþio batalionas, kurá irgi beveik iðtisai sudarë kariai savanoriai, saugojo Klovainiø–Rozalimo barà. Nuo lapkrièio 1 d. jis buvo pavadintas IV pëst. pulku77 , kuriame tuo metu buvo 41 karininkas, 9 karo valdininkai, 1 gydytojas, 1 kapelionas ir 1767 kareiviai. Pulkas buvo ginkluotas 21 kulkosvaidþiu, 1163 ðautuvais bei 550 granatø, turëjo 224 arklius78 . Pavartyèiø–Paeþeriø–Velþio–Linkaièiø barà saugojo plk. ltn. J. Butkaus vado- vaujamas Marijampolës atskirasis batalionas. 1919 m. rugsëjo mën. pabaigoje jame buvo 31 karininkas ir 705 kareiviai. Jis buvo ginkluotas 16 kulkosvaidþiø, 807 ðautu- vais ir 409 granatomis79 . Lapkrièio 20 d. ðis batalionas buvo pavadintas VI pëst. pulku80 . Varnioniø–Daugëlaièiø–Ðiaulënø barà gynë plk. ltn. Edv. Adamkavièiaus va- dovaujamas Kauno atskirasis batalionas, kuriame 1919 m. lapkrièio 24 d. buvo 30 karininkø ir 791 kareivis. Batalionas buvo ginkluotas 8 kulkosvaidþiais, 905 ðautu- vais ir 2856 granatomis81 . Gruodþio 1 d. jis buvo performuotas á VII pëst. pulkà82 . Kpt. K. Ðkirpos vadovaujamam Vilniaus batalionui buvo ásakyta saugoti Paltynø–Þaiginio barà iki Dubysos upës. Ðiame batalione 1919 m. lapkrièio 15 d. buvo 31 karininkas ir 1029 kareiviai. Jis buvo ginkluotas 11 kulkosvaidþiø, 1122 ðautuvais ir 3198 granatomis83 . Lapkrièio 10 d. batalionas buvo performuotas á V pëst. pulkà84 . Karin. A. Bironto vadovaujama 6 Þemaitijos komendantûrø rinktinë saugojo Kauno–Seredþiaus–Jurbarko kryptá. Be to, bermontininkø fronte veikë I husarø pul- ko I ir II bei pusë III eskadrono – ið viso 12 karininkø ir 222 raiteliai85 . Á bermontinin- kø frontà karinë vadovybë nukreipë III, IV ir V artilerijos baterijas, rezerve dar turë- dama plk. V. Grigaliûno-Glovackio vadovaujamà II pëst. pulkà, kuriame lapkrièio 21 d. buvo 51 karininkas ir 2192 kareiviai, ginkluoti 17 kulkosvaidþiø, 1782 ðautu- vais ir 1700 granatø86 . Spalio 28 d. á Baisogalà atvyko ir I pëst. pulkas, kuriame tuo metu buvo 56 karininkai, 3 gydytojai, 13 karo valdininkø ir 2585 kareiviai. Pulkas buvo apginkluotas 30 kulkosvaidþiø, 1735 ðautuvais, 16 revolveriø, turëjo apie 350

211 tûkst. ðoviniø, 775 rankines granatas, 1060 durtuvø, 1 automobilá, 7 motociklus, 41 telefono aparatà ir 18 km telefono kabelio, 338 arklius87 . Bermontininkams uþëmus Radviliðkio stotá ir nutrûkus geleþinkeliø susisieki- mui tarp Kauno ir bolðevikø fronte buvusios kariuomenës, lietuviø pajëgos á ber- montininkø frontà buvo telkiamos lëtai ir sunkiai, daugiausia pastoèiø bûdu, todël tai uþsitæsë beveik visà spalio mënesá. Ið viso bermontininkams buvo prieðprieðinta apie 11500–12000 kariø. Minëtø kariø branduolá sudarë savanoriai, jau ágijæ nemaþà patirtá kovø su bolðevikais me- tu, bei neseniai mobilizuoti naujokai, dar menkai paruoðti kovoms su gerai apgin- kluotomis bermontininkø pajëgomis. Taèiau jie papildë atskirus batalionus ir sudarë naujus pulkus, tuo didindami ir stiprindami Lietuvos karines pajëgas. 1919 m. spalio mën. viduryje bermontininkai laikësi riboje: Kriukai–Paðvitinys– Lygumai–Ðiauliai–Radviliðkis–Tytuvënai–Viduklë–Raseiniai–Ðimkaièiai–Erþvilkas– Jurbarkas88 .

P i r m i e j i s t a m b e s n i s u s i r ë m i m a i s u b e r m o n t i n i n - k a i s. Lietuviams sutelkus daugiau kariuomenës á bermontininkø frontà, susirëmi- mai su jais vis stiprëjo. Spalio 19 d. bermontininkø bûrys (apie 200 þmoniø) su 4 patrankomis uþëmë Þeimelio miestelá89 . Tà pat dienà Radviliðkio geleþinkelio stotyje jie sulaikë ir iðkratë pravaþiuojantá lietuviø traukiná. Naktá ið spalio 19 á 20 d. jie sulaikë kità traukiná, vykstantá á Panevëþá, ir, teigdami, jog èia jie esà ðeimininkai, atkabino garveþá. Tiesa, vëliau garveþys buvo gràþintas ir traukinys vëluodamas iðvyko á Panevëþá90 . Netrukus á Radviliðkio stotá atvyko bermontininkø ðarvuotas traukinys, kuris didelëmis pajëgomis puolë abipus geleþinkelio Radviliðkis–Linkaièiai iðsidësèiusius Marijampolës bataliono karius. Netikëtai uþpulti mûsø kariai buvo priversti ið Pae- þeriø, Linkaièiø, Þinënø bei Varnioniø atsitraukti. Kautynëse þuvo 2 bataliono ka- reiviai, o 13 dingo be þinios. 2 karininkai ir 6 kareiviai buvo suþeisti. Bermontininkai turëjo daugiau aukø, nes á atakà ëjo bûdami girti91 . Suþinojæs apie ðiuos ávykius, gen. W. Eberhardtas spalio 20 d. telegrama V. O. Nr. 882 pareikalavo, kad lietuviø valdþia tuojau pat atitrauktø savo pajëgas uþ anks- èiau jo nurodytos linijos, o, to neávykdþius, grasino kità dienà „pastumti savo ka- riuomenæ taip toli, kaip tai reikalauja geleþinkelio linijos apsauga“, pridurdamas, jog „visa kaltë uþ kraujo praliejimà tenka lietuviø valdþiai“92 . Á ðià gen. W. Eberhardto ultimatyvinio turinio telegramà vyr. kariuomenës va- das gen. ltn. Pr. Liatukas tos pat dienos 19 val. telegrama Nr. 4005 atsakë tokiais þodþiais: „Að turiu dar syká pakartoti, kad lietuviø kariuomenë jokiu bûdu atsitraukian- èios vokieèiø kariuomenës neuþpuls. Lietuviø kariuomenës uþdavinys yra apginti kraðtà ir palaikyti susisiekimà su bolðevikø frontu, kuris naktá ið 19–20. X. buvo per- trauktas. Tam uþtikrinti að daviau mano kariuomenei ásakymà pasitraukti iki linijos Klovainiai–Rozalimas–Maldþiûnai–Uþuoþeriai–Karèiamos–Varnioniai–Maþuoliai– Dauþnagiai–Liaubarai“93 . Lietuvos kariniai daliniai tuojau buvo atitraukti á nurodytà linijà. Taèiau vo- kieèiø ir bermontininkø tai netenkino. Spalio 21 d. 6 val. ryto Marijampolës batalio-

212 no vadovybë gavo þinià, jog vokieèiai rengiasi pulti bataliono ginamà barà. 8 val. atvykæ vokieèiø atstovai pareikalavo bataliono atsitraukti á Pavartyèiø–Puipiø linijà, teigdami, jog ði linija nustatyta abipusiu lietuviø ir vokieèiø vadovybës susitarimu. Bataliono vadovybë, pareiðkusi, jog lietuviø kariai yra ten, kur jiems ásakyta, pasiûlë vokieèiø atstovams tuojau pasiðalinti. Netrukus vokieèiai visu frontu perëjo á ant- puolá, pasiøsdami á Linkaièiø stotá ðarvuotà traukiná. Marijampolës batalionas gynë maþdaug 8 km barà. 200 kovotojø miðkingoje vietoje atkakliai laikësi prieð vokie- èius. Taèiau vokieèiø kavalerija, pasinaudodama miðkais ir tarp Marijampolës bata- liono deðiniojo sparno bei Panevëþio bataliono kairiojo buvusiu neginamu 4 km plo- èio tarpu, uþëjo á II kuopos uþnugará ir pradëjo ðaudyti ðautuvø, kulkosvaidþiø, minosvaidþiø ir artilerijos ugnimi. Padëti II kuopai rezervo neturëta. Atsargos ið viso tebuvo du pëstininkø bûriai, kurie pridengë artilerijà. Apsupta ið visø pusiø, II kuopa visgi savo jëgomis iðsiverþë ið apsupties ir 17 val. pasitraukë á Pavartyèius94 . Bataliono III kuopa, patekusi irgi á apsuptá, ið jos taip pat prasiverþë, atsitrau- kë á Kurklius, o vëliau uþëmë Pavartyèiø–Puipiø pozicijà. Vokieèiø ðarvuotam trau- kiniui prasimuðti á gilesná uþnugará sukliudë bataliono mokomoji komanda. Nors ir bûdama negausi, ji karþygiðkai atrëmë visus ðarvuoto traukinio antpuolius, padary- dama vokieèiams dideliø nuostoliø. Tik atkakliai prieðinantis mokomajai komandai kitos kuopos galëjo tvarkingai atsitraukti, uþimti numatytas pozicijas ir jose ásitvir- tinti. Tai buvo padaryta 19 val., gavus ið vadovybës ásakymà (þr. 34 schemà). Vokieèiai bandë verþtis toliau, bet buvo atremti. Naktis ið spalio 21 á 22 d. praëjo ramiai. Spalio 22 d. vokieèiai vël pasiuntë ðarvuotà traukiná ir uþëmë Gimbo- galà. Taèiau, toliau lietuviams atkakliai prieðinantis, ið jos pasitraukë. I kuopos ir mokomosios komandos padëtis tebebuvo labai sunki, nes prieðas buvo uþnugaryje, o jo ðarvuoti traukiniai apðaudydavo ið visø pusiø. Visgi pozicijose buvo atsilaikyta, vokieèiai ið Gimbogalos iðvaryti. Po to prieðas aprimo. Vokieèiai prie Linkaièiø ir Velþio, kur stovëjo Marijampolës bataliono III kuo- pa, patyrë dideliø nuostoliø. Ið lietuviø pusës 6 kariai buvo suþeisti, o 3 karininkai ir 15 kareiviø apsupties metu pateko nelaisvën95 . Plk. ltn. Edv. Adamkavièiaus vadovaujamas Kauno batalionas fronto vado plk. ltn. K. Ladygos ásakymu iki spalio 21 d. 10 val. turëjo atsitraukti ir uþimti linijà: II kuopa – Linkaièiai iðimtinai–Þinënai–Varnioniai imtinai; I kuopa – Varnioniai iðimtinai – Daujoèiai imtinai; III kuopa – Daujoèiai iðimtinai–Paltynai iðimtinai. Spalio 21 d. 6 val. ryto kuopos ir pradëjo persigrupuoti. Varnionyse buvusiai IV kuopai, atvykus á ðá kaimà II kuopai, buvo ásakyta bûti atsargoje ir apsistoti Daujoèiuose. II kuopos vienas bûrys su karininku buvo paliktas Þinënuose ginti Linkaièiø–Þinënø barà. Kiti du bûriai su kuopos vadu turëjo uþimti Varnionis. Jie su kulkosvaidþiu 11 val. jau buvo vietoje, iðstatë sargybas ir pasiuntë þvalgus Daugëlaièiø link. Kuopa prieðo nelaukë, nes buvo praneðta, jog lietuviai atsitraukia ne padidëjus vokieèiø pajëgoms, o jiems reikalaujant nekliudomiems ramiai atsitraukti á Vokietijà. Todël neturintys uþsiëmimo kareiviai iðsiskirstë á trobas pietauti, o IV kuopa apleido Var- nionis ir þygiavo á Dvarèiø km.96 Apie 11 val. 30 min. vokieèiai, pasinaudojæ lietuviø atsitraukimu, kuopoms nespëjus galutinai uþimti savo barø ir iðsiøsti þvalgybø, nuo Nirtaièiø ir Daukuèiø kaimø pusës perëjæ miðkais, nelauktai uþpuolë uþimanèius Varnioniø kaimà mûsø

213 34 schema Linkaièiø kautynës 1919 m. spalio 20–22 d. 214 karius ir pradëjo á juos ðaudyti. II kuopa, pirmà syká patekusi á mûðá ir netikëtai ið uþnugario uþpulta, negalëjo ir nesuspëjo reikiamai pasiruoðti. Kuopos vadas vyr. ltn. A. Pridotkas suspëjo surinkti tik nedidelá kareiviø bûrá ir pradëjo gintis, bet grei- tai buvo suþeistas. Negalëdama sulaikyti vokieèiø, atsiðaudydama kuopa pradëjo trauktis á miðkà. Kulkosvaidininkai, neturëdami kaime geros apðaudymo pozicijos, taip pat negalëjo ilgai gintis. Apsupti vokieèiø, jie negalëjo iðneðti kulkosvaidþiø ir, iðëmæ ið jø spynas, su kuopa taip pat pasitraukë á miðkà. Ryðys su bataliono ðtabu jau mûðio pradþioje buvo pertrauktas, ir bataliono vadas karin. Edv. Adamkavièius jokiø þiniø apie prieðà neturëjo. Su kitomis kuopomis telefono ryðio irgi nebuvo. Raitelis, pasiøstas á Varnionis suþinoti, gráþo pësèias, nes jojant ið miðko á Varnionis vokieèiai nuðovë jo arklá97 . Þinënuose buvæs kuopos II bûrys pasitraukë miðku á Daukuèius, kur susijungë su savo kuopa ir èia uþëmë pozicijà. Neturëta jokio ryðio su deðinëje buvusiu Marijam- polës batalionu, todël vakare buvo pasiøstas 4 raiteliø bûrelis Mieþaièiø–Nekraðiûnø link. Dar 4 raiteliai buvo pasiøsti iðardyti geleþinkelá. Naktá ties Daujoèiø kaimu pasi- rodæ vokieèiø þvalgai apðaudë bataliono þvalgybà ir suþeidë 2 kareivius. Kadangi bataliono uþimama pozicija riboje Daukuèiai–Maþuoliai–Sakteliai– Paltynai buvo miðkinga, pelkëta ir netiko gynybai, fronto vadas karin. K. Ladyga ásakë batalionui pasitraukti ir uþimti linijà: Gimbogala–Liaudiðkiai–Juodupiai– Pliuðkiai. Tai buvo padaryta spalio 22 d. 6 val. Batalionas turëjo nuostoliø: 2 karei- viai uþmuðti, 2 karininkai ir 6 kareiviai sužeisti, o 13 dingo be žinios98 . Tà dienà apie 12 val. ið Radviliðkio atvykæs bermontininkø ðarvuotas trauki- nys prisiartino prie Baisogalos, apðaudë ið kulkosvaidþiø ir gráþo atgal. 18 val. jis vël pasirodë 3 km atstumu nuo miestelio. Vokieèiai apðaudë Bagdonø dvarà, kur stovë- jo mûsø artilerija, o ið kulkosvaidþiø – Gaukainiø km. ir kitas vietoves. Apðaudytas mûsø artilerijos, traukinys buvo priverstas greitai gráþti atgal. Bataliono vadas ka- rin. Edv. Adamkavièius ásakë IV kuopai iðardyti geleþinkelá, kad ðarvuotas trauki- nys daugiau nekeltø pavojaus mûsø pozicijoms. Tai ir buvo padaryta99 .

S a n t a r v i n i n k ø p a s t a n g o s e v a k u o t i b e r m o n t i n i n k u s i ð L i e t u v o s. Bermontininkams pradëjus mûsø kariuomenës puolimà, ásikiðo Kaune reziduojantys santarvininkø kariniø misijø atstovai. Dar 1919 m. vasario mën. á Kaunà buvo atvykæs Generalinio ðtabo plk. R. Rowan Robinsonas, o Rygoje rezidavo visø Baltijos kraðtø santarvininkø kariniø misijø virðininkas gen. A. Bur- tas. Nuo 1919 m. kovo 19 d. Lietuvoje veikë ir Prancûzijos karinë misija, kuriai va- dovavo plk. ltn. C. Reboulis. Santarvininkø kariniø misijø atstovai Baltijos ðalyse buvo objektyvûs stebëtojai ir patys vietoje matydavo tikràjà politinæ, ekonominæ bei karinæ padëtá, o jø teisinga informacija palankiau nuteikdavo Taikos konferencijos delegacijas Baltijos tautø atþvilgiu. 1919 m. spalio 20 d. vokieèiams uþpuolus lietuvius, santarvininkø misijø at- stovai – anglø gen. ðt. plk. R. Rowan Robinsonas ir prancûzø plk. ltn. C. Reboulis – jau kità dienà pasiuntë gen. W. Eberhardtui tokio turinio telegramà: „ susipaþinæ su telegrama Nr. 4005, kurià Jums per pasiuntiná kpt. Èunkæ pasiuntë gen. Pr. Liatukas, konstatuojame, jog ji visiðkai uþtikrina Jûsø atsitraukimo linijos saugumà, nes:

215 1) jø (lietuviø – V. L.) kariuomenë yra uþ 10 km á pietryèius nuo Jûsø atsitrau- kimo linijos. 2) jai ásakyta Jûsø ne atakuoti. Todël mes Jums paskelbiame, jog bet koks vokieèiø kariuomenës puolimas á pietus nuo linijos, nurodytos telegramoje Nr. 4005, bus mûsø vertinamas ið Jûsø pusës kaip agresyvus veiksmas, niekuo nepateisinama provokacija, kurios tikslas – atitolinti Vokietijos kariuomenës iðsikraustymà. Mes praneðame, jog visa atsakomybë uþ tolesnius veiksmus teks Jums. Mes nedelsdami pranešime savo vyriausybëms apie susidariusià padëtá, taip pat ir mûsø sprendimà, be to, apie viskà informuosime Vokietijos vyriausybæ.

Papulkininkis C. Reboulis Gen. št. plk. R. Rovan Robinsonas“100 . Taèiau ir po ðio santarvininkø kariniø misijø áspëjimo vokieèiai savo puldinëji- mø abipus Radviliðkio–Linkaièiø geleþinkelio linijos nesustabdë. Gen. W. Eberhard- tas 1919 m. spalio 21 ir spalio 22 d. telegramose Nr. Nr. 895 ir 898 gen. ltn. Pr. Liatukui, nors formaliai ir tvirtino nenorás vokieèiø kariuomenës Lietuvoje ilgiau uþlaikyti bei konfliktuoti su jos kariuomene, taèiau kartu reikalavo nustatyti neutra- lià zonà, á kurià áeitø aukðèiau minëtas Lietuvos strateginiams interesams labai reikð- mingas geleþinkelio trikampis Vielèiai–Nikraðiûnai–Maþaièiai101 . Lietuvos vyr. kariuomenës vadas gen. ltn. Pr. Liatukas, susipaþinæs su gen. W. Eberhardto telegramose iðkeltais siûlymais, pareiðkë, jog jie praktiðkai neávyk- domi. Palikus vokieèiø pusëje Linkaièius, susidarytø áspûdis, jog jie, vokieèiai, lyg veikià bendrai su bolðevikais, kadangi pastarøjø fronte esanti Lietuvos kariuomenë bûtø atkirsta nuo Kauno. Todël gen. ltn. Pr. Liatukas ir toliau laikësi nuomonës, iðdëstytos gen. W. Eberhardtui spalio 20 d. telegramoje Nr. 4005, jog neutrali zona turëtø bûti nustatyta tarp Ðilënø ir Linkaièiø102 . Spalio 23 d. telegramoje Nr. 4042 gen. W. Eberhardtui vyr. kariuomenës vadas gen. ltn. Pr. Liatukas dar kartà patvir- tino, jog geleþinkelio trikampis ties Linkaièiais Lietuvos kariuomenei yra nepapras- tai reikalingas, turi likti jos þinioje ir jokiu bûdu negali atsidurti neutralioje zonoje. Jis pridûrë, jog reikalavimas Lietuvos kariuomenei pasitraukti ið Linkaièiø priverèia manyti, jog vokieèiø vadovybë sàmoningai norinti apsunkinti lietuviams frontà prieð bolðevikus103 . Uþsitæsus polemikai bei nepagrástiems vokieèiø vadovybës priekaiðtams ir pre- tenzijoms, gen. ltn. Pr. Liatukas spalio 24 d. kategoriðkai pareiðkë gen. W. Eberhard- tui, jog pats jo vadovaujamos kariuomenës buvimas Lietuvoje, organizavimas jos teritorijoje þalingø Lietuvai plk. P. Bermondto tipo armijø, kuriose apie 90 proc. yra vokieèiai, nekontroliuojamas maisto produktø bei kitokio turto iðveþimas ið Lietuvos geleþinkeliu Ðiauliai–Tilþë prieðtarauja tarptautinei teisei ir yra betikslis104 . Taèiau gen. W. Eberhardtas ir toliau bandë mûsø karinës vadovybës kantrybæ, spalio 26 d. telegramoje Nr. 925 jai tvirtindamas, jog plk. P. Bermondto kariuomenë nëra Lietuvos prieðas ir pasirengusi su Lietuva sudaryti bet kokius reikalingus susi- tarimus, kurie ágalintø bendrai kovoti prieð Sovietø Rusijà. Jis dëjosi nesuprantàs, kodël Lietuva norinti pradëti karà, kuris „gali bûti pavojingas jos nepriklausomy- bei“105 . Susiklostë savotiðka padëtis. Gen. W. Eberhardtas vokieèiø valdþios buvo

216 atsiøstas ne tik likusiai kariuomenei ið Lietuvos evakuoti, bet ir paèiai evakuacijai pagreitinti. Jo susiraðinëjimas tuo klausimu su Lietuvos vadovybe ir apskritai visa jo vykdoma diplomatija buvo daroma tik tam, kad evakuacijà uþtæstø ilgesniam lai- kui. Dar daugiau: buvo proteguojamos tos vokieèiø kariuomenës dalys, kurios, ne- klausydamos savo valdþios ásakymø, perëjo Lietuvos sienas ir aiðkiai linko plk. P. Bermondto pusën. Visgi santarvininkø kariniø misijø atstovø spaudþiamas gen. W. Eberhardtas sutiko pradëti paliaubø derybas dël vokieèiø daliniø evakuacijos ið Lietuvos ir neut- ralios linijos tarp lietuviø ir bermontininkø nustatymo ðiai evakuacijai palengvinti. Derybos vyko 1919 m. spalio 30 d. Ðiauliuose. Lietuvos vyriausybei atstovavo kraðto apsaugos ministro padëjëjas mjr. A. Merkys, Generalinio ðtabo plk. K. Kleðèinskas, mjr. E. Balbachas ir Uþsienio reikalø ministerijos ágaliotinis T. Petkevièius, o vokieèiø pusei – generalinis ágaliotinis Kaune Wolfas, Generalinio ðtabo kapitonai von Jago- vas, von Bigelebenas ir von Makenzenas. Jø metu buvo apsvarstyta 10 klausimø, ið kuriø svarbiausi buvo ðie: 1 – vokieèiø kariuomenës evakuacija ið Lietuvos, 2 – neut- ralios linijos tarp lietuviø ir bermontininkø nustatymas ir 3 – þudyniø Ðimkaièiuose spalio 26 d. iðtyrimas106 . Pasitarimo metu buvo nutarta, jog vokieèiai uþbaigsià savo kariuomenës eva- kuacijà ið Lietuvos iki 1919 m. lapkrièio 14 d. Vokieèiø kariuomenës evakuacijai ið Lietuvos palengvinti buvo nustatyta neutrali linija, kurios jie turëjo laikytis: Latvelið- kiø dv. (10 km á rytus nuo Joniðkio)–Rimdþiûnø–Minelgø–Lygumø–Staèiûnø– Aukðtelkø–Vingeliðkiø–Jaugëlø–Daugëlaièiø–Ðiaulënø–Ðiluvos–Dumsiðkiø (2 km á ðiaurës vakarus nuo Raseiniø)–Erþvilko–Sakalinës vietovës. Tuo bûdu vokieèiai ga- lëjo naudotis Jaugëlaièiø–Ðiaulënø keliu. Visos minëtos vietovës liko vokieèiø pusëje. Lietuviai turëjo laikytis linijos: Kriukai–Paðvitinys–Vilûnaièiai–Vismontai– Uþuoþeriai–Sadûnai–Karèemos–Ilguoèiai–Þinënai–Varnionys–Daujoèiai–Kunigið- kiai–Þaiginys–Dvareliðkiai (3 km á pietryèius nuo Raseiniø)–Berþynë (10 km á ðiau- rës vakarus nuo Smalininkø). Visos ðios vietovës liko lietuviø pusëje. Ðiø linijø turëjo bûti laikomasi nuo 1919 m. lapkrièio 2 d. 8 val. ryto107 . Ðimkaièiuose ávykusioms þudynëms iðaiðkinti buvo numatyta sudaryti miðrià komisijà ið 2 vokieèiø ir 2 lietuviø karininkø ar karo valdininkø. Ði komisija iðaiðkintus kaltininkus turëjo perduoti Lietuvos valdþiai108 (pilnà sutarties tekstà þr. 10 priede). Dar 1919 m. spalio 28 d. santarvininkai sudarë tarptautinæ Karinæ kontrolës komisijà, kurios pirmininku buvo patvirtintas prancûzø gen. A. Niesselis. Á minëtà komisijà áëjo dar anglø gen. H. Turneris, JAV atstovas gen. S. Cheney, italø atstovas gen. Mariettis ir japonø gen. G. Takeda109 . Ði komisija, gavusi ið Prancûzijos vyriau- sybës vadovo G. Clemenceau instrukcijas, lapkrièio 15 d. atvyko á Kaunà, kur su ministru pirmininku E. Galvanausku aptarë padëtá Lietuvoje110 . Lietuvos vyriausy- bë prie ðios komisijos paskyrë savo ágaliotinius: advokatà K. Ðalkauskà (vyriausiuoju ágaliotiniu), nuo Kraðto apsaugos ministerijos – gen. S. Þukauskà, nuo Vidaus reikalø ministerijos – E. Misevièiø, nuo geleþinkeliø þinybos – inþ. A. Macijauskà. Ðie pareigû- nai turëjo iðlaisvintoje ið bermontininkø teritorijoje steigti savivaldybes bei kitas val- dþios ástaigas, periminëti turtà, palaikyti ryðá su gen. H. A. Niesselio misijos atsto- vais111 . Taèiau bermontininkai visaip kliudë Lietuvos ágaliotiniø bei gen. H. A. Niesse- lio komisijos darbui, daþnai juos áþeidinëjo ir duotø paþadø nevykdë. Neutra-

217 li linija buvo sudaryta tik vidurio ir pietiniame fronto bare. Ðiaurës bare bermonti- ninkai nesitraukë á sutartà linijà, sutarties nesilaikë ir nuolat susiremdavo su Pasva- lio komendantûros bataliono dalimis. Santarvininkø spaudþiama, Vokietijos vyriausybë 1919 m. lapkrièio 2 d. laik- raðtyje „Berliner Tageblatt“ paskelbë atsiðaukimà á Baltijos pajûryje buvusius vokie- èiø karius, jog kiekvienas ið jø, iki lapkrièio 11 d. negráþæs á tëvynæ, bus paskelbtas dezertyru ir praras Vokietijos pilieèio teises112 (plaèiau þr. 11 priedà). Lapkrièio 14 d. baigësi paskirtas laikas, kuriuo vokieèiai, sutarties laikydamie- si, turëjo palikti Lietuvà. Pagal minëtà susitarimà paskutinis vokieèiø dalinys, pa- klausæs Vokietijos vyriausybës ásakymui, buvo plk. K. Diebitscho vadovaujamas kor- pusas, kuris 1919 m. lapkrièio 15 d. pasitraukë ið Lietuvos. Visos kitos pasilikusios Lietuvoje karinës dalys buvo laikomos ne vokieèiø kariuomene ir uþ jø veiklà Vokie- tijos vyriausybë neatsakë. O pasilikusiøjø Lietuvoje buvo gana daug: Geleþinë divi- zija, C. Brandiso savanoriø korpusas, Rossbacho rinktinë, Vokieèiø legionas, P. Pleh- vës grupës ðtabas su atskiromis dalimis ir kt. Kartu ið Rytprûsiø á plk. P. Bermondto armijà atvyko daugiau vokieèiø ir rusø kariø, kurie buvo átraukti á rusø ar vokieèiø dalinius. Taèiau plk. P. Bermondto vadovaujamai kariuomenei Latvijoje nesisekë. Paty- ræs vienà po kito pralaimëjimus Latvijoje, tà paèià lapkrièio 15 d. plk. P. Bermondtas su visais savo daliniais perëjo gen. W. Eberhardto globon. Nuo to laiko gen. H. A. Niesselio komisija pradëjo rûpintis ir bermontininkø evakuacija ið Baltijos ðaliø113 . Taèiau daugelyje vietø bermontininkai nesitraukë á spalio 30 d. sutartimi nu- statytà neutralià zonà, todël Lietuvos vyriausybë paskelbë, jog likusieji kraðte vokie- èiai laikomi dezertyrais, turi bûti nuginkluoti ir iðsiøsti á Vokietijà. Be to, lapkrièio 18 d. vyriausybë dar paskelbë, jog Lietuvos pilieèiai, ástojæ á plk. Bermondto ar plk. p. Virgolièiaus ginkluotus bûrius, ligi lapkrièio 30 d. privalo juos apleisti. Nevykdan- èius ðio ásakymo grasinta bausti kaip valstybës iðdavikus114 . Nepasisekimai kovojant su latviais, politinis gen. H. A. Niesselio spaudimas ir lietuviø kariuomenës telkimas prie Ðeduvos ir Baisogalos privertë plk. P. Bermondtà uþimti laviravimo pozicijà. Lapkrièio 18 d. á Baisogaloje ásikûrusá lietuviø kariuome- nës brigados ðtabà atvyko vokieèiø karininkai su gen. W. Eberhardto ágaliojimais tartis dël sutarties atnaujinimo ir demarkacijos linijos nustatymo. Komisija turëjo iðsiaiðkinti bermontininkø ir lietuviø santykius vokieèiams ið Lietuvos iðsikrausèius. Kadangi Lietuva kariaujanti su bolðevikais, jai buvo siûloma bendradarbiauti su va- dinamàja Vakarø Rusijos, t. y. plk. P. Bermondto, armija, kuri turëjo uþimti atitin- kamà vietà fronte prieð bolðevikus. Bermontininkø siûlymu, Lietuva turëjo leisti jiems naudotis geleþinkeliu Ðiauliai–Panevëþys–Daugpilis115 . Taèiau Lietuvos vyriausybë su bermontininkais á derybas nesileido ir reikalavo, kad ðie kuo greièiausiai iðsikraus- tytø ið Lietuvos116 . Bermontininkai, nesiskaitydami su ðiais reikalavimais, 1919 m. lapkrièio mën. antrojoje pusëje pradëjo sistemingai puldinëti á pietvakarius ir ðiaurës rytus nuo Rad- viliðkio neutralioje zonoje buvusius kaimus, kuriø Lietuvos kariuomenë, pasitrau- kus vokieèiams, dar nebuvo spëjusi uþimti. Susirëmimai ëmë ágauti sistemingø pul- dinëjimø pobûdá.

218 3. BERMONTININKØ KARINËS AVANTIÛROS LIKVIDAVIMAS

Ð i a u r ë s g r u p ë s v e i k s m a i. 1919 m. vasarà vakarinëje Pasvalio apskrities dalyje – Joniðkëlio, Þeimelio, Vaðkø, Saloèiø, Pakruojo ir kituose valsèiuo- se – ðeimininkavo vokieèiø gen. Goltzo vadovaujamos kariuomenës dalys. Ið vietos gyventojø prievarta buvo atimamas maistas, paðaras, gyvuliai ir kt. 1919 m. rugpjû- èio mën. pirmomis dienomis ðiame kraðte pasirodë ir pirmieji bermontininkø bûriai, kurie toliau plëðë ir niokojo gyventojus, uþ maþiausià nepaklusnumà degino kai- mus, rekvizavo arklius ir pan. Saloèiuose kuriam laikui apsistojo Lietuvos dvarinin- ko barono Vildemano batalionas, kuriame buvo apie 300 bermontininkø. Baronas Vildemanas su savo bendraminèiais baronais K. Bistramu, Garinu, F. Roppu ir kitais dvarininkais vedë agitacijà prieð Lietuvos vyriausybæ, visaip trukdë vietiniø valdþios organø darbui, nors imtis praktiniø veiksmø prieð juos nesiryþo117 . Pareikalavus palikti apskrities teritorijà, baronas Vildemanas po savaitës su batalionu iðsikraustë ir atsidûrë Kurðo pasienyje. Tuo metu kpt. J. Vëgëlio vadovaujamos Pasvalio m. ir apskr. komendantûros pajëgos iðaugo iki bataliono. Jos kartu su apskrityje veiku- siais vietiniais partizanais sudarë vadinamàjà Ðiaurës grupæ. 1919 m. spalio 9 d. bermontininkø bûrys pasirodë prie Pasvalio ir, pakeliui plëðdamas vietos gyventojus, stengësi prasimuðti á rytus, prie Dauguvos krantø. Vie- tos milicijos bûrys, sustiprintas savanoriais, puolë bermontininkus ties Kupreliðkio miesteliu. Taèiau bermontininkai kaþkieno buvo perspëti ir pasitiko savanorius smar- kia kulkosvaidþiø ugnimi. Jiems pavyko laimëti kautynes ir paimti á nelaisvæ 7 lietu- viø partizanus bei Pasvalio apskrities virðininkà. Bermontininkams pasukus Latvi- jos link, buvo susitarta su latviais ir ties Aþës miesteliu prieðas buvo smarkiai su- muštas, belaisviai išvaduoti, paimta nemažai grobio118 . Spalio mën. viduryje stambios bermontininkø pajëgos ëmë verþtis ið ðiaurës. Jos uþëmë nemaþà Pasvalio apskrities dalá ir ásitvirtino linijoje Paðvitinys–Lauksodþiai– Kiburiai–Saloèiai–Smilgiai–Birþai–Parovëja. Karinë vadovybë ásakë Pasvalio komen- dantui kpt. J. Vëgëliui sustabdyti bermontininkø verþimàsi Kupiðkio ir Panevëþio link. Komendantûros daliniai energingais veiksmais sustabdë prieðo verþimàsi nu- rodytomis kryptimis, spalio 20 d. iðvydami já ið Birþø, o Saloèiuose nuginkluodami vokieèiø þandarus119 . Spalio 27–30 d. Pasvalio komendantûros daliniai plëðikaujantiems bermon- tininkams sudavë smûgius Saloèiø apylinkëse, Pabirþës miestelyje bei Steigviliø kai- me ir iðvijo juos Bauskës kryptimi. Lapkrièio 1 d. didelis bermontininkø bûrys uþëmë Birþus. Prieð ásiverþdami á miestà jie suardë telefono linijas ir smarkiai apiplëðë gy- ventojus. Ið Saloèiø miestelio pasiøsta komendantûros rinktinë sudavë bermontinin- kams keletà smûgiø ir dalá jø iðstûmë Ðembergo, o kitus – Parovëjo link120 . Panaðaus pobûdþio permainingai vykusiø susirëmimø su prieðu buvo gana daug. Lapkrièio 10 d. 6 val. ryto didelis Geleþinës divizijos bermontininkø bûrys vël uþëmë Birþus. Savavaliaujantys bermontininkai sunaikino centrinæ telefono stotá,

219 iðplëðë paðtà ir, suëmæ 5 milicininkus, traukë Ðembergo link. Suþinojæ apie tai, sava- noriai prie Rinkuðkiø kaimo prieðà netikëtai atakavo, iðsklaidë á atskiras dalis, iðva- davo milicininkus, o 7 bermontininkus paëmë nelaisvën121 . Ðiaurës grupë nebuvo tokia pajëgi, kad galëtø visada apginti frontà, kuris su- darë apie 60 km. Dël ðios prieþasties kautyniø metu vienas ar kitas miestelis daþnai pereidavo ið rankø á rankas, padarant vietos gyventojams daug nuostoliø. Neretai prieð bermontininkus bûdavo panaudojamos suvienytos lietuviø ir latviø pajëgos. Pa- vyzdþiui, vienas ið tokiø bendrø puolimø ávyko lapkrièio 12 d. rytà, kai latviai puolë bermontininkus ið ðiaurës ir ðiaurës rytø, o lietuviai ið pietø – Bauskës link, norëdami prieðà apsupti ir sunaikinti. Kautynës ávyko ties Saloèiais. 150 bermontininkø bûrys, ginkluotas 6 kulkosvaidþiais, dar lapkrièio 8 d. buvo ásitvirtinæs mûriniame klebonijos pastate. Nors bermontininkai ir atkakliai prieðinosi, lietuviai su latviais abipusiu mies- telio supimu sugebëjo ásiverþti á Saloèius ir privertë prieðà pasiduoti. 138 bermontinin- kai buvo paimti á nelaisvæ. Á pasvalieèiø rankas pateko 4 sunkieji kulkosvaidþiai, 74 ðautuvai, apie 20000 ðoviniø, 274 granatos, 9 arkliai, 7 veþimai ir daug kitos amunici- jos. Kautynëse ypaè pasiþymëjo Pasvalio bataliono I kuopos savanoriai122 . Lapkrièio 18 d. pailsëjæ ir susitvarkæ pasvalieèiai su latviais toliau tæsë puolimà ir ties Grenstelës dvaru pasiekë Latvijos sienà. Bermontininkams pasitraukus á vaka- rus, latviai uþëmë Bauskæ. Lapkrièio 19 d. bendromis lietuviø ir latviø jëgomis buvo iðvaduotas Þeimelis, kur prieðas neteko 17 nukautø. Pasvalieèiams atiteko 2 kulkos- vaidþiai, 13 ðautuvø, 15 kaspinø kulkosvaidþiams ir kt.123 Tuo bûdu pasvalieèiai iki lemiamos Ðiauliø operacijos sugebëjo iðstumti ber- montininkus ið Nemunëlio Radviliðkio, Mûro Panemunës, Smilgiø ir kitø vietoviø á ðiauræ nuo Birþø–Saloèiø linijos124 .

P a s i r e n g i m a s Ð i a u l i ø k a r i n e i o p e r a c i j a i. 1919 m. lapkrièio mën. antrojoje pusëje bermontininkai puldinëjo lietuviø kariuomenës pozicijas ir kitose vietose. Radviliðkis tapo didþiausiu bermontininkø organizaciniu centru. Á já jie sutraukë labai daug kariuomenës. Ið jo ir vykdë puldinëjimus maþesnëmis grupë- mis. Siekdama apsaugoti vietos gyventojus bei jø turtà, mûsø kariuomenë kai ku- riuose neutralios zonos kaimuose iðstatë sargybas bei uþtvaras. Taèiau ðios priemo- nës maþa tepadëjo. Kerðydami bermontininkai lapkrièio 20 d. pradëjo stambokà puolimà Varnioniø–Þarënø–Ilgaièiø ruoþe, panaudodami artilerijà, bombosvaidþius ir kul- kosvaidþius. Taèiau lietuviams atkakliai pasiprieðinus, prieðas buvo priverstas pa- likti Nortaièiø ir Daugëlaièiø kaimus, o atskubëjus pastiprinimui durtuvø kautynëse prieðas atsitraukë á pirmines pozicijas. Naktá ið lapkrièio á 21 d. bermontininkai vykdë sustiprintà þvalgybà nuo Ðiau- lënø pusës, o nuo Tyruliø balø bandë pulti mûsø pozicijas. Ðie sistemingai vykdomi puldinëjimai rodë, jog bermontininkai þûtbût norëjo uþimti geleþinkelio ruoþà á piet- ryèius nuo Radviliðkio ir atkirsti susisiekimà su bolðevikø fronte veikusia mûsø ka- riuomene. Lietuviø kariuomenës vadovybë lemiamà bermontininkø puolimà jau buvo numaèiusi pradëti lapkrièio 16 d.125 Taèiau ji turëjo skaitytis su gen. H. A. Niesselio vadovaujama santarvininkø misija, kuri nuolat grasindavo kariuomenës vadovy-

220 bei, jog puolimo atveju bermontininkams á pagalbà ið Vokietijos galinti atvykti vo- kieèiø reguliarioji kariuomenë. Todël fronto vadas plk. ltn. K. Ladyga kurá laikà tu- rëjo apsiriboti daugiau gynybinio pobûdþio kontrpuolimais ir laukti vadovybës ása- kymo pradëti stambià planingà karinæ operacijà. Lapkrièio mën. viduryje bermontininkø kariniai daliniai buvo iðsidëstæ riboje: Suostas–Saloèiai–Þeimelis–Kriukai–Paðvitinys–Lygumai–Staèiûnai–Aukðtelkai–Kau- liniai–Radviliðkis–Jaugëlaièiai–Ðiaulënai–Tytuvënai–Ðiluva–Lyduvënai–Viduklë– Jurbarkas. Bermontininkø pajëgose buvo apie 40000 kariø, kurie daugiausia dislo- kavosi Mintaujos, Joniðkio ir Ðiauliø apylinkëse126 . Krašto apsaugos ministerijos operatyvinio skyriaus tuometiniais duomenimis Lietuvoje bermontininkø skaièius virðijo 15 000. Jø pagrindiniai amunicijos sandëliai buvo Ðiauliuose ir Þeimelyje, o ginklø – Gubernijoje, Joniðkyje ir Ðiauliuose127 . Bermontininkø puldinëjimams ákyrëjus, fronto vadas plk. ltn. K. Ladyga 1919 m. lapkrièio 18 d. suðaukë daliø vadus á savo ðtabà Baisogaloje, supaþindino juos su esama padëtimi ir, prisiëmæs sau visà atsakomybæ, be vyriausybës þinios, ásakë pradëti puoli- mà. Jam pavaldþias karines dalis plk. ltn. K. Ladyga suskirstë á 3 voras ir 4 grupes (žr. 35 schemà). Kpt. K. Ðkirpos vadovaujamà I vorà sudarë V pëst. pulkas, IV baterijos bûrys, II husarø eskadrono bûrys, 5 geleþinkelio sprogdintojai ir 25 pionieriai. Vora turëjo susitelkti Mënaièiø kaime ir pulti Paltynø, Diktariðkiø, Ðiaulënø, Ðiaulaièiø bei Kiau- noriø kryptimi. Nuo Kiaunoriø turëjo pasukti á ðiaurës vakarus per Paðiauðæ ir Pa- dupysá. Sustojus prie Kurtuvënø ir Ventos kanalo abipus Ðiauliø–Kelmës plento, uþkirsti prieðui kelius ið ðiaurës bei vakarø ir budriai þvalgyti. Plk. V. Grigaliûno-Glovackio vadovaujama II vora (II pëst. pulkas, III baterijos bûrys, II husarø eskadrono bûrys, 5 geleþinkelio sprogdintojai ir 25 pionieriai) turëjo susitelkti Virduliuose ir, puolant Graþioniø, Birjoèiø, Ðniuraièiø bei Gudeliø krypti- mi, uþimti Ðiaulius. Jai nurodyta sustiprintai þvalgyti kairiàjà geleþinkelio Radviliðkis– Ðiauliai pusæ. Skiriamoji linija su IV pëst. pulku: Maþaièiai–Gendviliai–Noruðaièiai– Doèkiai–Siubaièiai–Þeimiai. Uþëmus Ðiaulius, sustoti Ðapnagiø–Sutkûnø–Talioèiø riboje ir saugoti kelius ið ðiaurës vakarø pusës, laukiant tolesniø nurodymø. III vora, kpt. J. Variakojo vadovaujama (IV pëst. pulkas, III baterijos bûrys, I husarø eskadrono bûrys, 5 geleþinkelio sprogdintojai ir 25 pionieriai), ið susitelkimo vietos Derveliuose, stumdama prieðà, þygiuoja Kauksnujø–Kutaièiø–Staèiûnø– Deguèiø–Sereikiø–Naisiø–Gibaièiø kryptimi. Sustojusi Meðkuièiø–Noreikiø– Gavënaièiø linijoje, vora uþkerta Joniðkio–Ðiauliø kelià ir þvalgo ðiaurës rytø kryptimi. Mjr. Vl. Skorupskio vadovaujama grupë, kurià sudarë I pëst. pulkas, IV bate- rijos bûrys, I husarø eskadrono du bûriai, 5 geleþinkelio sprogdintojai ir 25 pionie- riai, bûdama rezerve, turëjo uþimti pozicijas Prastavoniuose, Þinënuose, Kirjanove, Ilgaièiuose. Iki puolimo pradþios turëjo ginti Ilgaièiø–Þinënø–Varnioniø–Daukuèiø linijà, o prieðui pasitraukus per Radviliðká þygiuoti Ðiauliø link. Kpt. J. Vëgëlio vadovaujama Pasvalio komendantûros grupë (komendantûros kuopos ir vietiniai ðauliai) turëjo pagal galimybes vyti bermontininkus á ðiauræ ir uþimti Kurðo pasienyje Bauskës–Saloèiø ir Bauskës–Vaðkø kelius. Raseiniø komendantûros grupë (kuopos ir vietiniai ðauliai) turëjo vyti bermon- tininkus á vakarus ir apsaugoti kelius nuo vakarø ir pietø pusës.

221 35 schema Ðiauliø operacijos planas 222 Plk. ltn. Edv. Adamkavièiaus vadovaujamai grupei (Kauno atskirasis ir bata- lionas, V baterijos bûrys, II husarø eskadrono bûrys) ásakyta uþimti Tauragæ ir toliau gintis ið pietø ir ðiaurës abipus geleþinkelio Tauragë–Tilþë, palaikant ryðius su kai- myninëmis dalimis. Vietos šauliams-partizanams nurodyta kiek galint kenkti priešo užnugariui, ardant kelius, tiltus bei ryšius, apšaudant jo gurguoles ir kt.128 Ðiame ásakyme dar nebuvo nurodyta konkreti bermontininkø puolimo data. Daliø vadai turëjo galimybæ pasvarstyti ir pasiruoðti, kaip geriau jiems iðkeltus uþ- davinius ávykdyti. 1919 m. lapkrièio 20 d. fronto vadas plk. ltn. K. Ladyga jam pavaldþioms kari- nëms dalims paskelbë ásakymà Nr. 8/S, kuriame ásakë pradëti puolimà lapkrièio 21 d. tokiu apskaièiavimu, jog tik pradëjus auðti kpt. K. Ðkirpos vadovaujama grupë bûtø Ðiaulënø, plk. V. Grigaliûno-Glovackio – Radviliðkio, kpt. J. Variakojis su grupe – Staèiûnø– Sereikiø, mjr. Vl. Skorupskis su dviem batalionais ir V baterijos bûriu – Prastavoniø– Ðeduvos rajonuose, o vienas batalionas ir IV baterijos bûrys uþimtø pozicijas Ilguoèiø, Þinënø bei Varnioniø vietovëse ir þvalgytø Patkûnø ir Spièiø apylinkes. Pasvalio ir Ra- seiniø komendantûros turëjo slaptà operatyviná ásakymà Nr. 7/S pradëti vykdyti lapkri- èio 21 d. 1 val. Plk. ltn. Edv. Adamkavièiaus vadovaujama grupë turëjo bûti pasiruoðusi lapkrièio 20 d. vakare ir kitos dienos rytà uþimti uþduoèiai vykdyti patogius punktus129 .

R a d v i l i ð k i o k a u t y n ë s. Bendras puolimas prasidëjo 1919 m. lapkrièio 21 d. 3 val. ryto plk. ltn. K. Ladygai vadovaujant. Operacija buvo vykdoma abipu- siðkai (ið ðiaurës ir pietø) Ðiauliø miesto supimu, kartu puolant Radviliðkio–Ðiauliø kryptimi (þr. 36schemà). Norint sëkmingai ávykdyti ðià operacijà, pirmiausia reikëjo uþimti Radviliðká, kuriame buvo ásitvirtinæ apie 800 labai gerai apsiginklavusiø bermontininkø, turëju- siø apie 10–12 patrankø, daugybæ kulkosvaidþiø, minosvaidþiø ir bombosvaidþiø130 . Ðá uþdaviná atlikti buvo patikëta plk. V. Grigaliûno-Glovackio vadovaujamam II pëst. pulkui, ágijusiam nemaþà koviná patyrimà kovø su bolðevikais metu Dauguvos fron- te. Ðiame pulke tomis dienomis buvo 39 karininkai, 2 gydytojai, 10 karo valdininkø ir 2192 kareiviai. Pulkas buvo ginkluotas 17 kulkosvaidþiø, 1782 ðautuvais, 1700 granatø ir kt.131 Lapkrièio 1 d. pulkas buvo papildytas 350 naujokø, atvykusiø ið Kauno, kurie buvo iðskirstyti po kuopas. Pulke buvo 3 batalionai, kiekviename jø – po 3 rikiuotës ir 1 kulkosvaidþiø kuopà. Pulkui buvo priskirtas III baterijos bûrys. Lapkrièio 2 d. baigta formuoti mokomoji kuopa, tuomet vadinama puskarininkiø mokykla. Be to, dar buvo 40 raitø þvalgø komanda132 . Kovotojø skaièiumi II pëst. pulkas buvo pranaðesnis uþ bermontininkø pajëgas Radviliðkyje, taèiau ginkluotës atþvilgiu smarkiai nuo jø atsiliko. II pëst. pulkas puolimà pradëjo 21 d. 3 val. ryto trimis voromis, kiekvienoje po vienà batalionà. Pulko vadas plk. V. Grigaliûnas-Glovackis tikëjosi, jog bermonti- ninkai greit pasitrauksià, todël Radviliðkiui uþimti paskyrë mjr. J. Motiejûno-Valevi- èiaus vadovaujamà batalionà – kaip silpniausià, nes jame buvo daug jaunø, dar tinkamai neapmokytø kareiviø. Ðis batalionas, uþëmæs Radviliðká, turëjo per Man- kiðkius, Ðilënus þygiuoti á Ðiaulius ir ten apsistoti. Stipresni batalionai buvo nukreipti Ðiauliams uþimti.

223 Mjr. J. Motiejûno-Valevièiaus vadovaujamas I batalionas puolë Radviliðká nuo Karèemø kaimo tiesia atvira vietove pagal vieðkelá ir geleþinkelá, nedarydamas di- desniø apëjimø manevro. Puolimo pradþioje, naktá, ltn. S. Oþeliui su kareiviø bûriu pavyko ásibrauti á Radviliðká, taèiau uþnugaryje buvæ daliniai laiku neatvyko pagal- bon. Bermontininkai, kuriø daugumà sudarë vokieèiai, tai pastebëjæ tuoj puolë ltn.

36 schema Radviliðkio kautynës 1919 m. lapkrièio 21–22 d. 224 S. Oþelio bûrá, iðstûmë já ið Radviliðkio ir sudarë apie já gynimosi þiedà. Jø ugniavie- tës daugiausia buvo árengtos ávairiuose mûriniuose pastatuose. Ðiame susirëmime ltn. S. Oþelis buvo sunkiai suþeistas ir netrukus nuo þaizdø mirë. Ði pirmoji nesëkmë neigiamai paveikë visà kuopà, kuri iki pat vakaro nerodë jokio aktyvumo. Nepasise- kë ir kitoms I bataliono kuopoms. II kuopa, pradëjusi Radviliðkio puolimà, irgi buvo priversta pasitraukti á Vingeliðkio kaimà. Puolimà pradëjusi I kuopa uþëmë staèiati- kiø kapines, taèiau, sutikusi smarkià prieðo ugná, pasitraukë Karèemø link. Kauty- niø metu ltn. P. Urbakonis þuvo, o kuopos vadas kpt. St. Puzinas buvo suþeistas133 . Pirmajam puolimui nepavykus, pakartotinai pulta toliau, bet be didesnio pasi- sekimo. Batalionas turëjo nuostoliø: 2 karininkai (ltn. S. Oþelis ir ltn. P. Urbakonis) nukauti, 3 karininkai (bataliono vadas mjr. J. Motiejûnas-Valevièius, I kuopos vadas kpt. St. Puzinas ir kulkosvaidþiø kuopos vadas ltn. K. Matulaitis) ir apie 30 kareiviø suþeista, o 14 kareiviø nukauta134 . Tà paèià dienà II batalionas (vadas – mjr. K. Ramanauskas), ið vakarø pusës apëjæs Radviliðká, nesutikdamas prieðo, per Kaulinius, Þironus, Kutiðkius ir Mankið- kius pasiekë Ðilënø kaimà. Neþinodamas tikros padëties ties Radviliðkiu, bataliono vadas mjr. K. Ramanauskas tolesná þygiavimà sustabdë. Kpt. J. Petruièio vadovau- jamas III batalionas ið Sadûnø kaimo, þygiuodamas per Birjoèius, Gudelius, priëjo Aleksandrijos kaimà ir Kairiø baþnytkaimá, kur, susidûræs su prieðu, sustojo135 . Nors II pëst. pulko karininkai bei kareiviai degë noru kuo greièiau iðvyti ber- montininkus ið Radviliðkio, lapkrièio 21 d. jiems tai padaryti nepavyko. Tam sukliu- dë daug prieþasèiø: a) nemokëjimas veikti nakties metu, b) kariø pakrikimas nete- kus savo vadø, kaip tai atsitiko I kuopoje, c) nesugebëjimas manevruoti kovos lauke, d) puolimo metu menkas veiksmø suderinamumas, e) silpni ryðiai tarp atskirø daliø ir kt. Dël minëtø prieþasèiø batalionui teko patirti nemaþø nuostoliø – tiek aukø skaièiumi, tiek moraliniu poþiûriu. Lapkrièio 21 d. vakare fronto vadui plk. ltn. K. Ladygai tapo aiðku, jog II pëst. pulkas nebepajëgs paimti Radviliðkio. Aplinkybës reikalavo skubiai veikti, nes ið Ðiau- liø bermontininkai pajudëjo Radviliðkio kryptimi ir tos pat dienos vakare puolë II pëst. pulko III batalionà. Fronto vadas plk. ltn. K. Ladyga nieko nelaukdamas ásakë rezerve buvusiam I pëst. pulko vadui mjr. Vl. Skorupskiui padëti II pëst. pulkui uþimti Radviliðká. Mjr. Vl. Skorupskis, vykdydamas fronto vado ásakymà, II pëst. pulkui á pagalbà pasiuntë II ir III batalionus, vadovaujamus savo padëjëjo mjr. V. Ðaudzio. Ðiam su II pëst. pulko vadu plk. V. Grigaliûnu-Glovackiu aptarus susida- riusià padëtá, buvo nutarta lapkrièio 22 d. 7 val. atakuoti ið visø pusiø apsuptà prie- ðà Radviliðkyje. Mjr. V. Ðaudzio vadovaujama rinktinë gavo uþdaviná pulti Radvilið- ká ið pietø ir rytø, o II pëst. pulkas – ið ðiaurës ir rytø136 . Radviliðkio puolimas prasidëjo numatytu laiku. Ðá kartà puolime dalyvavo kur kas stipresnës jëgos: I pëst. pulko III batalionas ir dalis I bataliono, didelá kariø pasi- tikëjimà turëjusio kpt. M. Peèiulionio vadovaujama IV baterija, II pëst. pulko I bata- lionas, mokomoji kuopa ir III baterijos bûrys. Artëjant prie Radviliðkio, prieðas paleido stiprià patrankø, minosvaidþiø ir sun- kiøjø kulkosvaidþiø ugná, ypaè smarkiai ðaudydamas ið mûrinio malûno. Kpt. M. Peèiulionio baterija taiklia ugnimi nutildë prieðo kulkosvaidþius malûne, atakuoda- ma VII kuopa já uþëmë, paimdama ið prieðo 4 kulkosvaidþius, ir pasiekë priemiestá.

225 Taèiau savøjø jëgø nepalaikoma nei ið deðinës, nei ið kairës, uþëjus rûkui, buvo pri- versta su nuostoliais atsitraukti á Ilguoèiø kaimà. Malûnas vël atiteko bermontinin- kams137 . Pasitarus I pëst. pulko vadovybei, nutarta puolimà pakartoti. 11 val. vietoj nu- vargusios VII kuopos buvo pasiøsta IX, o jos ákandin – VII kuopa. Prieðas vël pradëjo ðaudyti smarkia artilerijos, kulkosvaidþiø, minosvaidþiø ir bombosvaidþiø ugnimi. Pa- tyrusi dideliø nuostoliø, III kuopa pasistûmëjo puskilometrá prie Radviliðkio ið kairës pusës, o IX ir VII kuopos pasiekë á pietus nuo miestelio buvusá miðkelá, kur ásitvirtino. Uþ jø laikësi to pat pulko III kuopa. Puolime dalyvavusi VIII kuopa pasiekë Radvilið- kio kapines, taèiau, smarkiai prieðo apðaudyta, su dideliais nuostoliais pasitraukë á Vingeliðká. Dienos metu toliau atakuoti smarkiai ðaudantá prieðà nebuvo galimybiø, todël nutarta laikinai puolimà sustabdyti, bet nesitraukiant ið vietos138 . Susitvarkiusios ir ðiek tiek pailsëjusios IX ir VII kuopos vël prisiartino prie malû- no ir já uþëmë. Tuo paèiu metu temstant prie Radviliðkio priartëjo ir III kuopa, kuri ásiverþë á miestelá ið vakarø pusës. Toliau atakuodamos ir smarkiai puldamos miestelá pasiekë ir IX bei VII kuopos. Neatlaikæ puolimo bermontininkai ëmë trauktis: vieni iðvaþiavo traukiniu, kiti traukësi vieðkeliu Ðiauliø kryptimi, paskutinieji bëgte bëgo139 . Uþëmus Radviliðká, ið Ðiauliø pro Ðilënus ðarvuotu traukiniu atvyko gen. H. A. Niesselio vadovaujama karinë misija, kuri pareikalavo karo veiksmus sustabdyti ir pasitraukti á pradines pozicijas, kad bermontininkai galëtø nekliudomi ið Lietuvos iðvykti. Gen. H. A. Niesselio reikalavimai buvo vykdomi. Lapkrièio 22–23 naktá lie- tuviai pradëjo trauktis. Ið Radviliðkio besitraukià bermontininkai vieðkeliu pro Man- kiðkius, Ðilënus buvo praleisti be kliûèiø. Radviliðkio kautyniø metu I pëst. pulkas neteko 11 kareiviø uþmuðtø ir apie 30 suþeistø140 . Uþëmus miestelá, I pëst. pulko III batalionas buvo atitrauktas rezervan á Karèemø kaimà, I batalionas liko rezerve Radviliðkyje, o II batalionas, iðvijæs prieðà ið Mankiðkiø, uþëmë pozicijà Kutiðkiø–Mankiðkiø–Janavièiø linijoje141 . Lapkrièio 24 d. rytà I ir II pëst. pulkai sugráþo á savo senas pozicijas. Þuvæ I pëst. pulko kariai buvo palaidoti Baisogalos, o II pëst. pulko – Ðeduvos kapinëse. Radviliðkio kautynëse narsumu ir sumaniu vadovavimu pasiþymëjo: I pëst. pulke – mjr. Vl. Skorupskis, mjr. V. Ðaudzis, kpt. M. Peèiulionis, kpt. K. Sprangaus- kas, kpt. S. Marcinkevièius, kpt. A. Ðmitas, vyr. ltn. N. Zabulionis, vyr. ltn. P. Norkû- nas, vyr. ltn. A. Ambraziejus, ltn. A. Treideris, virðila J. Kazlauskas, vyr. pusk. B. Laurinaitis ir kt.; II pëst. pulke – mjr. J. Motiejûnas-Valevièius, kpt. J. Petruitis, kpt. J. Samasenka, ltn. S. Oþelis, ltn. P. Urbakonis, gyd. A. Petraitis, pusk. P. Kondradruc- kis, artilerijos karininkai Vyt. Landsbergis ir J. Giedraitis bei daug kareiviø142 . Kautyniø su I pëst. pulku metu bermontininkai patyrë tokiø nuostoliø: 11 jø buvo nukauta, 30 suþeista, o 24 pateko nelaisvën. Kovojant su II pëst. pulku buvo nukauta 200, suþeista 400 ir paimta á nelaisvæ 117 prieðo kariø143 . Bëgdami ið Radviliðkio bermontininkai paliko mums didelá karo grobá: 7 lauko patrankas, 1 haubicà, 2 zenitines patrankas, apie 100 kulkosvaidþiø, 10 minosvai- dþiø, 4 bombosvaidþius, apie 50000 artilerijos sviediniø, 30 lëktuvø, apie 50 000 lëktuvø bombø, 14 lëktuvø sparnø, 21 lëktuvø motorà, 50 propeleriø, 8 automobi- lius, 5 lauko virtuves, 13 veþimø, 32 arklius, 1 garveþá su vagonu, 10 lauko telefono aparatø ir daug kabelio, daugybæ ðoviniø ðautuvams ir kulkosvaidþiams, raketø ir

226 kitokio karinio turto144 . Visas karo grobis lapkrièio 23 d. rytà specialiu traukiniu ið Radviliðkio buvo iðveþtas. Darbas buvo atliktas per vienà dienà. Prie to beveik ne- kvieèiami prisidëjo vietos ir apylinkiø gyventojai, kurie padëjo kariuomenei. Kiti net ið tolimø vietoviø atvyko su pastotëmis. Kovø uþ Lietuvos nepriklausomybæ istorijoje Radviliðkio vardas áraðytas auk- so raidëmis, nes jo paëmimas ir plk. P. Bermondto grupiø nugalëjimas Lietuvos ne- priklausomybei turëjo milþiniðkos reikðmës. Patys bermontininkai stebëjosi Lietuvos kariuomenës narsumu, teigë, jog lietuviai kovojo geriau uþ kazokus145 .

K i t ø k a r i n i ø d a l i n i ø v e i k s m a i p r i e ð b e r m o n t i n i n k uFronto s. vado plk. ltn. K. Ladygos ásakymà dël bermontininkø puolimo pradþios IV pëst. pulko vadovybë gavo lapkrièio 20 d. 17 val. 40 min., o kitos dienos ankstyvà rytà pulko dalys jau turëjo bûti Staèiûnø–Sereikiø rajone. Pagrindinis pulko uþdavinys buvo uþimti Meðkuièius, perkirsti susisiekimo su Mintauja kelius ir tuo sudaryti grësmæ Ðiau- liuose buvusiems bermontininkams. Tuo metu tiksliø þiniø apie prieðà neturëta, bet buvo spëjama, jog jis uþima pozicijas kur nors netoli Ðiauliø–Joniðkio geležin- kelio linijos. III batalionas (vadas – kpt. V. Petrauskas) buvo uþëmæs pozicijà Maldþiûnø– Paeþeriø riboje (á vakarus nuo Rozalimo), II batalionas (vadas – kpt. J. Andraðiûnas) buvo rezerve, o I batalionas (vadas – kpt. J. Vidugiris) saugojo Sturiðkiø–Gikoniø– Planciðkiø linijà146 . Gautam uþdaviniui vykdyti pulko vadas kpt. J. Variakojis sudarë 2 voras. Kpt. J. Vidugirio vadovaujama deðinioji vora (I batalionas – I, II ir V kuopos) ið Sturiðkiø þygiavo á Draumënus, kuriuos pasiekë 4 val. 30 min. Ið Draumënø vora toliau þygia- vo per Kauksnujus, Kutaièius, Staèiûnus, Deguèiø dvarà, Sereikius, Naisiø dvarà ir, niekur prieðo nesutikusi, atvyko á Gibaièius. Artilerijà (vyr. ltn. P. Doèkaus vadovau- jamà III baterijos bûrá) paliko Naisiø dvare. 14 val. 50 min. nuo Joniðkio pusës á Meðkuièius atvyko didelis bermontininkø eðelonas. Iðlipæ ið traukinio, prieðo karei- viai su kulkosvaidþiais puolë voros deðiniajame sparne buvusià V kuopà. Ði atkak- liai gynësi, antpuolá atmuðë, taèiau kautyniø metu neteko kuopos vado karin. K. Hofmano, kuris buvo mirtinai suþeistas. Be to, 6 kareiviai buvo uþmuðti ir 8 suþeisti. Dël didelio nuovargio (tà dienà per vëtrà ir ðaltá buvo nuþygiuota daugiau kaip 40 km) vora puolimo tæsti nebegalëjo ir naktá pasiliko Gibaièiø–Norkûnø bare, iðstaèiu- si prieðakyje apsaugà. Prieðas pasiliko Meðkuièiø miestelyje ir stotyje. Naktis praëjo ramiai147 . Kpt. J. Andraðiûno vadovaujama kairioji vora (III batalionas – IV, VI ir IX kuopos) susikoncentravo Vismantø rajone. Vëluojant deðiniajai vorai, ji ið Vismantø iðvyko 4 val. 30 min. ir, þygiuodama per Jasvilaièius, Barvainius, Beniulius, Tilius, Miðeikius, 14 val. pasiekë Jurgaièius, kur buvo apsistojæ 6 vokieèiø þandarai. 4 ið jø buvo iðjojæ á Ðiaulius, o likusieji 2 buvo paimti á nelaisvæ. Paimtas èia dar 1 arklys ir 3 balnai. Ið Jurgaièiø á Gavënaièiø dvarà pasiøsti þvalgai pastebëjo ateinanèià prieðo vorà, kurià IV kuopa atakavo ir iðblaðkë. Á nelaisvæ pateko 2 bermontininkø karinin- kai, keletas jø kareiviø þuvo, paimta lauko virtuvë, 3 veþimai su maistu ir 8 arkliai. Kairioji vora nuostoliø neturëjo. Naktá ji praleido Jurgaièiuose, iðsiuntusi á prieká reikalingà apsaugà bei keliose vietose iðardydama geleþinkelá.

227 Tos dienos popietæ pulko rezervas (III, VII ir VIII kuopos) ir ðtabas atvyko á Sereikius. Pulko vadovybë, suþinojusi, jog lapkrièio 21 d. nebuvo uþimtas nei Radvi- liðkis, nei Ðiauliai, nesiryþo prasiverþti á brigados vado ásakymu nurodytà Meðkuièiø– Gavënaièiø dvaro linijà, ávertindama tai pavojingu ir beprasmiu dalyku. Todël, bri- gados vadui leidus, IV pëst. pulkas apsistojo Gibaièiø–Norkûnø–Jurgaièiø linijoje. Èia buvo sukoncentruotas iki tol rezerve buvæs III batalionas. Dar tebesitvarkant pulko dalims, apie 10 val. nuo Joniðkio pusës atvyko prieðo kariuomenës eðelonas, kuris, susiðaudæs su mûsø kariuomene ties Gibaièiais, Norkûnais bei Jurgaièiais, pa- siekë Domantus. Toliau ðarvuotas traukinys vykti negalëjo, nes geleþinkelis tarp Do- mantø ir Kebliø mûsiðkiø buvo iðardytas. Atgal gráþti jis taip pat negalëjo, nes mûsø kuopos uþstojo jam kelià. Ávyko átemptos kautynës, kurios tæsësi apie tris valandas. Ið mûsø pusës visà laikà dalyvavo 3 kuopos su 6 kulkosvaidþiais. Artilerija pëstinin- kams maþai kà tepadëjo dël tirðto rûko ir blogo matomumo, o, be to, ji buvo labiau- siai pasirengusi apðaudyti Meðkuièiø rajonà148 . Ið prieðo pusës iðsyk veikë 2, o paskui buvo iki 4 kuopø, turinèiø daug kulkos- vaidþiø, bombosvaidþiø, artilerijos. Bermontininkai kelis sykius tirðtomis grandinë- mis ëjo atakon, bet visos jos buvo su dideliais nuostoliais jiems atremtos. Atmuðusios atakas, mûsø kuopos paèios perëjo kontratakon, priversdamos prieðà paniðkai bëg- ti. Matydami, jog nebeástengs iðveþti eðelono, bermontininkai já sudegino. Meðkui- èiai buvo uþimti. Sumuðti bermontininkai, traukdamiesi atgal, paliko uþmuðtus ir net suþeistus. Kautynëse dalyvavusios mûsø kuopos paëmë nelaisvën 19 bermonti- ninkø kariø, 12 arkliø, 7 kariðkus veþimus, 3 lauko virtuves, 1 bombosvaidá, 1 komu- tatoriø, 13 telefono aparatø ir kitokio kariðko turto. IV pëst. pulkas neteko 1 karinin- ko, 10 uþmuðtø ir 9 suþeistø kareiviø149 . 1919 m. lapkrièio 22 d. pavakary buvo gautas fronto vado plk. ltn. K. Ladygos ásakymas atsitraukti á Rozalimo–Maldþiûnø–Paeþeriø linijà, kurá pulkas turëjo ávyk- dyti iki lapkrièio 24 d. 16 val. Ásakymas nurodytu laiku buvo ávykdytas150 . Kautynëms pasibaigus, buvo suþinota, jog lapkrièio 22 d. traukiniu pro Með- kuièius pravaþiavo ir pats plk. P. Bermondtas su savo ðtabu. Neprivaþiavus Ðiauliø, traukinys lietuviø buvo apðaudytas. Traukinyje kilusi suirutë, kurios metu kiekvie- nas komandavæs ir veikæs savaip. Plk. P. Bermondtas iðsigandæs sëdëjo kupë ir nieko nedaræs, kol traukinys iðvykæs ið ðaudymo srities151 .

Buvæs Vilniaus batalionas, 1919 m. lapkrièio 10 d. performuotas á V pëst. pulkà (vadas – kpt. K. Ðkirpa)152 , fronto vado plk. ltn. K. Ladygos ásakymu lapkrièio 21 d. anksti rytà turëjo pulti bermontininkus Paltynø, Diktariðkiø, Ðiaulënø, Ðiaulaièiø kryptimi, uþimti Padupysá ir ten perkirsti Ðiauliø–Kelmës plentà, kad uþstotø kelius bermontininkams ið ðiaurës ir vakarø. Pulkas puolë 3 voromis, kurios prieð tai buvo susitelkusios Pamiðkalniø ir Ban- ziðkiø apylinkëse. I vorai vadovavo kpt. V. Bagdonavièius, II – vyr. ltn. P. Grigas, o III – kpt. V. Gabrënas. Lapkrièio 21 d. ankstyvà rytà buvæs didelis sniegas ir migla leido pulko grandinëms prieiti nepastebëtoms arti prieðo pozicijø. Netikëtai uþpul- tas prieðas sutriko ir be didesnio pasiprieðinimo apleido Liepiðkius ir Birietiðkius. Kairiajame pulko sparne – Mûrø dvare, Ðiaulaièiuose, Vaitkaièiuose, Sidoruose prie- ðas mëgino atsilaikyti, bet jam nepavyko ir, palikæs apie 20 belaisviø, keletà suþeistø

228 ir uþmuðtø bei 1 kulkosvaidá, buvo priverstas pasitraukti. Kuopos apie 11 val. uþ- ëmë joms paskirtus barus ir suardë geleþinkelio linijà prie Aukðtiðkiø kaimo ir Pilve- liø stoties. Prieðas pasitraukë Paleèkiø ir Pagryþuvio link. Naktá ið lapkrièio 21 á 22 d. ir anksti rytà prieðas mëgino pulti pulko kairájá sparnà ties Aukðtiðkiø kaimu, bet abu kartus su nuostoliais buvo atmuðtas ir paliko keletà belaisviø bei 1 kulkosvaidá153 . Lapkrièio 22 d. anksti rytà þvalgybai iðaiðkinus, jog bermontininkai ið Spièiø ir Daujoèiø traukiasi Ðiauliø link, pulkas tæsë þygá ir 13 val. uþëmë Padubysá. Iðsiøsta Ðiauliø link þvalgyba, gráþusi apie 22 val., praneðë, jog iki pat Ðiauliø nëra nei vieno prieðo kareivio ar jo uþtvoros. Matyt, bermontininkai nuo tos pusës nesitikëjo jokio mûsø kariuomenës antpuolio. Lapkrièio 23 d. 9 val. pulkas gavo fronto vado ásakymà atsitraukti uþ demar- kacinës linijos ir uþimti iki lapkrièio 21 d. turëtas pozicijas. Lapkrièio 24 d. ðis ásaky- mas buvo ávykdytas. Kovø su bermontininkais metu pulko nuostoliai buvo maþi. Paimta nelaisvën apie 40 prieðo kareiviø ir 1 karininkas, 2 kulkosvaidþiai, 18 ðautuvø, 4 telefono apa- ratai, 10 km kabelio ir ðoviniø ðautuvams bei kulkosvaidþiams154 . Plk. ltn. Edv. Adamkavièiaus vadovaujamai grupei buvo nurodyta iki lapkri- èio 20 d. uþimti Tauragæ ir uþkirsti prieðo pasitraukimà Tauragës–Tilþës kryptimi, palaikant ryðius su kaimyninëmis dalimis. Nurodytà dienà grupës dalims áþengiant á Tauragæ, 20 bermontininkø bûrys, pasislëpæs mûriniame milicijos pastate, á lietuviø karius atidengë smarkià ugná, apmëtë granatomis. Lietuviø kariø metamos granatos atsimuðdavo á langø rëmus ir reikiamo efekto nedavë. Ir tik ltn. Balèiûnui ámetus vienà granatà á antrà aukðtà, kur buvo ásitvirtinæ bermontininkai, pastarieji pasida- vë nelaisvën155 . Lapkrièio 21 d. á Tauragæ ið Tilþës atvykæs Antantës misijos pirmininkas, pran- cûzø armijos gen. H. A. Niesselis pareikalavo paleisti á nelaisvæ paimtus vokieèius, o batalionui be Tauragës miesto neuþiminëti jokiø kaimø ir nekliudyti vokieèiø evaku- acijai. Batalionas ðá reikalavimà ávykdë. Lapkrièio 23 d. gen. H. A. Niesselis pareika- lavo apleisti Tauragæ ir iðeiti ið vokieèiø zonos. Batalionas patraukë Erþvilko link ir po poros dienø apsistojo Jurbarke156 . Kiek daugiau susirëmimø su bermontininkais Ðiauliø operacijos metu turëjo Raseiniø komendantûra, gynusi kairájá sparnà. Ji sustiprino sargybas prie svarbes- niø keliø á Raseinius, þvalgë Viduklës, Kelmës, Ðiluvos ir Grinkiðkio kryptimis157 . Deðiniajame sparne veikë Pasvalio komendantûros grupë. Ji turëjo bûti ypaè budri, rodyti daug iniciatyvos, nes ribojosi su Kurðu, kur aktyviai veikë vokieèiai, o vëliau bermontininkai. Todël Pasvalio karo komendantûrai buvo ásakyta kiek galint vyti bermontininkus á ðiauræ bei vakarus ir uþstoti kelius Kurðo pasienyje Saloèiai– Bauskë ir Vaðkai–Bauskë. Bendrai veikdami su latviais, komendantûros daliniai lap- krièio 20 d. uþëmë Þeimelá, paimdami ið prieðo 2 kulkosvaidþius, 13 ðautuvø, arkliø, veþimø ir kitokio turto. Po poros dienø Pasvalio rinktinë, puldama Joniðkio kryptimi, susidûrë su stip- riomis bermontininkø pajëgomis. Po atkakliø kautyniø buvo uþimti Buèiûnai, Babð- tai, Rimdþiûnai, Domanèiai, Minkûnai, o lapkrièio 23 d., padedant latviams, atiteko ir Kriukai. Nors santarvininkø misijos atstovai praðë sulaikyti puolimus á rytus nuo Paðvitinio, Pasvalio rinktinë lapkrièio 27 d. uþëmë Joniðká ir plaèiu frontu þvalgë

229 Gruzdþiø ir Þagarës kryptimi. Joniðkyje ið bermontininkø buvo atimti 6 arkliai, 1 sanita- rinis veþimas, 13 ðautuvø, 1 sunkusis „Maksim“ sistemos kulkosvaidis, 1 rankinis kul- kosvaidis, 15 pilnø juostø kulkosvaidþiams, 30 rankiniø granatø ir kt. kariðko turto158 . Tuo kovos veiksmai su bermontininkais ðiaurëje ir baigësi.

P a r t i z a n ø k o v o s s u b e r m o n t i n i n k a i s. Vykdant Ðiauliø karinæ operacijà, nemaþà vaidmená atliko ir partizanai, veikæ prieðo uþnugaryje. Ið pradþiø atsitiktiniai, silpni ir negausûs bûriai ilgainiui iðaugo á plaèià organizacijà, bermontinin- kams padariusià nemaþa nuostoliø. Vien Ðiaurës grupës veikimo teritorijoje 1919 m. rudená buvo apie 30 partizanø bûriø159 , kurie ið pradþiø veikë drauge su Pasvalio batalionu, o vëliau sustiprëjæ nepabûgdavo ir vieni stoti á kautynes su bermontinin- kais. Vadais tapdavo sumanesnieji ir dràsesnieji partizanai, daþniausiai mokytojai. Gerai þinodami gimtàsias vietoves, mylëdami savo kraðtà, norëdami pasiþymëti sa- vo artimøjø akyse, jie daþnai ryþdavosi „verèiau galvà padëti uþ savo gimtojo krað- to laisvæ, negu kraugeriams vokieèiams vergauti“. 1919 m. lapkrièio mën. viduryje Ðiauliuose buvo ásteigtas Laikinasis partizanø ðtabas, kurá sudarë K. Bielinis, V. Poþëla, R. Skipitis, Z. Lukauskaitë (Jasaitienë), Ig. Augustinavièius, J. Aviþonis, A. Maèiûnas, P. Dundulis ir P. Januðaitis160 . Sudarius ðtabà, partizanø veikla labai suaktyvëjo. Jø bûriai veikë Briduose, Gruzdþiuose, Keb- liuose, Kurtuvënuose, Kuþiuose, Lygumuose, Papilëje, Sauginiuose, Staèiûnuose, Sut- kûnuose, Ðakynoje, Ðaukënuose, Ðiauliuose, Ðiupyliuose, Tolioèiuose, Tyruliuose, Vi- joliuose, Vinkðnënuose ir kitur161 . Þodþiu, jø buvo beveik kiekviename Ðiauliø krað- to kaime. Partizanai buvo ginkluoti ðautuvais, rankinëmis granatomis, turëjo kul- kosvaidþiø ir net bombosvaidþiø. Paminëtini ðie þymesni partizanai bei jø rëmëjai: Feliksas Ðemeta su broliais Ipolitu ir Aleksandru, ásteigæ garsø Kuþiø bûrá, ginklais aprûpindavæ net Telðiø ko- mendantûrà ir Joniðkëlio batalionà; mokytojas St. Kelpðas, organizavæs partizanus Lygumuose, Gruzdþiuose, Kebliuose, Smilgiuose; K. Klupðauskas – Kurtuvënuose, Ðaukënuose; Vytautas Augustauskas – Lygumuose; mokytojai – V. Staugaitis, Bart- kevièius, Indrulis, L. Stankytë; kunigai – K. Gedvilas, J. Jasienskis ir kt. Partizanø uþdavinys buvo organizuoti paèiø gyventojø gynimàsi nuo bermon- tininkø ir, derinant savo veiksmus su arèiausiai buvusiomis reguliariosios kariuome- nës dalimis, vyti juos ið Lietuvos. Kariuomenës ðtabas ryðiams su partizanais palai- kyti bei kariniam darbui vykdyti buvo paskyræs karininkus J. Rymeiká ir Alf. Ðklëriø. Tuo bûdu visoje partizanø ir ðauliø veikloje buvo siekiama planingo vadovavimo. Buvo leidþiamas hektografu ðauliø organas „Partizanas“. Ið svarbesniø kovos veiksmø galima paþymëti ðiuos: Lapkrièio 15 d. partizanai uþpuolë á Pamûðio dvarà atvykusius bermontinin- kus ir juos iðvijo. Susirëmimo metu 1 vokietis buvo suþeistas, atimti 6 arkliai bei 8 ðautuvai. Lapkrièio 19 d. vokieèiai atvaþiavo pasiplëðti á Naisiø dvarà. Partizanai taip pat juos iðvijo, atëmë prisiplëðtà grobá bei 10 arkliø ir juos gràþino nukentëju- siems gyventojams. Tà paèià dienà partizanai uþpuolë vokieèius, atvykusius á Ama- lius kirsti miðko. 1 vokietis buvo suþeistas, o 3 paimti á nelaisvæ, jø tarpe 1 karininkas. Partizanams atiteko 6 arkliai ir 4 ðautuvai. Naktá vokieèiai buvo uþpulti Kuþiuose: 2 nukauti ir 1 suþeistas162 .

230 Lapkrièio 21 d. naktá partizanai atkirto bermontininkams susisiekimà tarp Ðiau- liø ir Viekðniø, Papilës, Joniðkio ir Mintaujos, nutraukdami telefono bei telegrafo ryðá, o vietomis suardydami ir tiltus. Ties Bridais ir Papile jie iðardë metalinius tiltus, tuo sulaikydami vokieèiø traukiniø judëjimà. Partizanø uþtvora atmuðë atgal á Ðiau- lius vokieèius, bandþiusius bëgti Joniðkio ir Kurðënø link163 . Ðiauliø karinës operacijos iðvakarëse Laikinasis partizanø ðtabas, norëdamas padëti reguliariajai kariuomenei, organizavo þvalgybà bermontininkø pajëgoms Ðiau- liuose ir jø apylinkëse nustatyti. Þvalgyba vyko dienà ir naktá, joje dalyvavo apie 20 þmoniø. Ypaè daug dëmesio buvo kreipiama á geleþinkelio stotá ir plentus. Miestas buvo padalytas á keturis rajonus, kuriuose þvalgai stebëjo kareivius, karininkø ir kareiviø butus, ðtabus, artilerijos bûklæ, kariuomenës daliø judëjimà ir kt. Þvalgai nustatë prieðo pajëgø dydá Zokniuose, Ginkûnuose, Gubernijoje, Pakartuviuose, Þa- linkiuose. Visa informacija buvo sutelkta „praneðimo vietoje“ ir perduota ðtabui. Jau lapkrièio 19 d. uþdavinys buvo ávykdytas iki smulkmenø ir sudaryti svarbesniø vietoviø planai164 . Lapkrièio 22 d. naktá mûsø kariuomenei ties Domantais susikovus su nuo Jo- niðkio pusës traukiniais atvykusiais vokieèiø kariais, partizanai ið kitos pusës apðau- dë prieðà, gindami nuo jo Kebliø ir Bridø kaimus. Tuo paèiu metu kilus didelei vo- kieèiø panikai dël iðvykimo ið Ðiauliø, jø vadovybë nutarë kapituliuoti, bandydama tartis su partizanø vadais, kad ðie duotø jai 2 dienas iðsikraustyti, aprûpintø reikia- mu skaièiumi garveþiø ir vagonø, savo ruoþtu þadëdama palikti lietuviams savo artilerijà bei sandëlius165 . Pavieniø susirëmimø su bermontininkais buvo ðimtai. Partizanams buvo pa- vesta saugoti reguliariosios kariuomenës sparnus. Kairiajame bermontininkø fronto sparne partizanams-ðauliams vadovavo Ðauliø sàjungos centras, ásteigdamas ðtabà Raseiniuose. Ðio ðtabo uþdavinys buvo apsaugoti kairájá kariuomenës sparnà nuo Ðiluvos ir deðiniàjà Dubysos pusæ: atkirsti geleþinkelio ruoþà Tauragë–Radviliðkis, saugoti metaliná Dubysos tiltà, o prireikus já sugadinti; atkirsti vieðkelá Tauragë– Ðiauliai; palaikyti ryðius su Telðiais ir Þalpiø kaimo partizanø bûriu; spausti prieðà á deðinájá sparnà; agituoti gyventojus bermontininkø uþimtose vietose ir ardyti susisie- kimo priemones; bermontininkams ið Smalininkø per Erþvilkà veþant kariðkà me- dþiagà, juos pulti; visada veikti susitarus su artimiausiomis kariuomenës dalimis. Tauragës ðauliø-partizanø skyriui ásakyta steigti ginkluotus bûrius Skaudvilëje, Kra- þiuose ir kitur, saugoti geleþinkelá ir vieðkelá Tilþë–Ðiauliai, o prireikus já suardyti; remti Þalpiø ðaulius; susisiekti su Jurbarku; puldinëti bermontininkø traukinius. Kre- tingos skyriui – organizuoti partizanø bûrius, ardyti geleþinkelius ir tiltus, uþpuldi- nëti prieðus, vykstanèius ið Klaipëdos, ardyti kelius ir tiltus Kretinga–Telðiai, prane- ðinëti apie prieðo judëjimà, susisiekti su Telðiais ir pagal galimybæ su Taurage. Ma- þeikiø ðauliø skyriui – atkirsti geleþinkelá Grobinas–Ðiauliai ir Radviliðkis–Mintauja; susisiekti su Telðiais; Papilëje ásteigti bûrá. Buvo ásteigtas savas paðtas, nes tuomet buvo labai nesaugu, niekuo nebuvo galima pasitikëti166 . Raseiniø miestas tapo Jurbarko–Raseiniø–Tauragës srities centru. Jis buvo va- dinamas ir ðtabu. Jo vadas buvo karin. Juozas Rymeikis. Lapkrièio mën. viduryje ðauliø Centro valdyba pradëjo organizuoti „partizanø skrajojanèius bûrius“. Toks bûrys veikë ir Raseiniuose. Pats „skrajojanèio bûrio“ buvimo faktas veikë teigiamai –

231 já pamatæ bermontininkai daþnai palikdavo prisiplëðtà turtà ir pasiðalindavo. Be to, Raseiniø, Jurbarko ir Tauragës partizanai nemaþai nusipelnë þvalgydami, nutrauk- dami bermontininkø ryðá (telefono ir telegrafo linijas), uþpuldinëdami negausias prieðo águlas ir kt.167 Apytikrëmis þiniomis, nuo partizanø kulkø bermontininkai neteko 10 karininkø, 137 kareiviø ir 35 arkliø bei daug ávairaus kariðko turto. Partizanø nuos- toliai: 13 uþmuðtø ir keliasdeðimt suþeistø168 . Pasibaigus kovoms su bermontininkais, partizanai iki 1919 m. pabaigos gin- kluoti saugojo savo namus nuo galimo jø ásiverþimo. Vëliau Kraðto apsaugos minis- terijos Generalinio ðtabo ásakymu ginklus leidus turëti tik Lietuvos ðauliø sàjungos nariams, daugelis partizanø stojo á ðià organizacijà.

Ð i a u l i ø k a r i n ë s o p e r a c i j o s s u s t a b d y m a s i r b e r m o n- t i n i n k ø e v a k u a c i j a i ð L i e t u v o s. Sëkmingai pradëta ir vystoma Ðiauliø karinë operacija, kurioje per dvi dienas bermontininkams buvo suduoti smarkûs smû- giai, turëjo netikëtai sustoti. Pralaimëjæ Radviliðkio kautynes, bermontininkø vadai pradëjo derybas su santarvininkø karine kontrolës komisija, praðydami sudaryti sau- gias sàlygas pasitraukti á Vokietijà. Lapkrièio 22 d. apie 20 val. ið Ðiauliø á Radviliðká ðarvuotu traukiniu atvykæs prancûzø gen. H. A. Niesselis pareikalavo sustabdyti karo veiksmus ir pasitraukti uþ demarkacijos linijos, nustatytos spalio 30 d., kad nesustab- dþius plk. P. Bermondto kariuomenës pradëtos evakuacijos ið Lietuvos ir nedavus vo- kieèiams progos pasiøsti á Lietuvà sutelktos pasienyje jø kariuomenës169 . Fronto vadas plk. ltn. K. Ladyga, ið vyriausybës ir karinës vadovybës negaudamas jokiø nurodymø ir, nenorëdamas áþeisti gen. H. A. Niesselio, kaip santarvininkø vyriausiojo atstovo, 1919 m. lapkrièio 23 d. ásakë kariuomenës dalims sustabdyti kovas ir pasitraukti á lapkrièio 20 d. uþimtas ribas170 . Jis praðë gen. H. A. Niesselá Radviliðká palikti lietu- viams, taèiau ðis nesutiko. Lapkrièio 24 d. anksti rytà lietuviø kariuomenë jau buvo senose pozicijose, o vokieèiø kariuomenë pradëjo atsitraukimà ið Lietuvos. Vyr. kariuomenës vadas gen. ltn. Pr. Liatukas tik 1919 m. lapkrièio 25 d. ásakë I brigados vadui plk. ltn. K. Ladygai sustabdyti bermontininkø puolimà, praneðda- mas gen. H. A. Niesselio paþadà, jog vokieèiø kariuomenë iðsikraustysianti ið Lietu- vos iki gruodþio 13 d., bus iðspræstas Radviliðkio klausimas, o bermontininkø sandë- liai su ginklais bus palikti Lietuvos valdþiai171 . Kaip vëliau paaiðkëjo, vokieèiai Lie- tuvos pasienyje turëjo nedaug kariuomenës ir ásiverþti á jà nesikësino. Ðá spaudimà lietuviø karinei vadovybei gen. H. A. Niesselis naudojo kaip priemonæ karo veiks- mams sustabdyti. Vokieèiø evakuacijos eigai kontroliuoti Radviliðkyje buvo ásteigta miðri kontro- lës komisija, á kurià buvo paskirti ir Lietuvos valdþios atstovai. Ið lietuviø pusës vy- riausiuoju ágaliotiniu á ðià komisijà buvo paskirtas advokatas K. Ðalkauskas, karo atstovu – gen. S. Þukauskas, atstovu geleþinkeliø þinybos reikalams – inþ. Macijaus- kas ir vidaus reikalø ministerijos atstovas E. Misevièius172 . Remiantis miðrios kon- trolës komisijos sprendimais, Lietuvos valdþios atstovø uþdavinys buvo ir periminë- ti ið besitraukianèiø vokieèiø iki tol jø uþimtas vietoves. Lietuvos valdþia miðriai kontrolës komisijai iðkëlë ðiuos reikalavimus: kad vokieèiai paliktø Lietuvoje visus amunicijos sandëlius, ginklus, karinæ me- dþiagà, geleþinkeliø riedmenis ir kt.;

232 kad bûtø nustatytas konkretus bermontininkø evakuavimo ið Lietuvos terminas; kad vokieèiø evakuacijà priþiûrëtø ir kontroliuotø mûsø valdþios atstovai. Daugeliui to meto Lietuvos þmoniø buvo nesuprantama, kodël lietuviø ka- riuomenë, pasiekusi svariø pergaliø ir galëdama iðvyti bermontininkus bei iðkovoti galutinæ pergalæ, nutraukë karo veiksmus ir atsitraukë á spalio 30 d. pozicijas. Jie kaltino ðio fronto vadà plk. ltn. K. Ladygà ir kitus vadus dël tokio neapgalvoto ásaky- mo. Reaguodamas á ðiuos kaltinimus, plk. ltn. K. Ladyga lapkrièio 24 d. telefonogra- moje aiðkinosi kraðto apsaugos ministrui ir vyr. kariuomenës vadui gen. ltn. Pr. Lia- tukui, jog jis negalëjæs atmesti santarvininkø misijos reikalavimo ir turëjæs sutikti sustabdyti karo veiksmus, pabrëþdamas, jog antrà kartà pulti Radviliðká jis sutiktø tik tuomet, jeigu jam toks ásakymas bûtø patvirtintas valstybës prezidento ir minist- rø kabineto paraðais173 . Lietuviø kariuomenei pasitraukus á senas pozicijas, bermontininkø uþimtoje teritorijoje likæ gyventojai nepaprastai nusiminë, bijodami vokieèiø kerðto. Jie raðë skundus fronto vadui plk. ltn. K. Ladygai, Lietuvos vyriausybei bei gen. H. A. Nies- selio vadovaujamai komisijai, reikalaudami, kad bermontininkai kuo greièiau bûtø evakuoti ið Lietuvos. Jie taip pat reikalavo sugràþinti lietuviams valdþios ástaigas su visu turtu ir nekliudyti jø veiklai, paleisti politinius kalinius, ákaitus, suimtus valsty- bës ástaigø tarnautojus, palikti kraðte visà bermontininkø armijos turtà, ginklus, at- lyginti gyventojams padarytus nuostolius, vokieèiø evakuacijà ávykdyti per 3 die- nas, nubausti vietos gyventojams nusikaltusius vokieèius – bermontininkus ir kt.174 Aukðèiausioji santarvininkø taryba Paryþiuje suteikë gen. H. A. Niesselio va- dovaujamai komisijai didelius ágaliojimus vokieèiams ið Baltijos ðaliø, tarp jø ir Lie- tuvos, iðkraustyti glaudþiai bendradarbiaujant su Lietuvos valdþia. Tuo remdama- sis gen. H. A. Niesselis ir átikinëjo fronto vadà plk. ltn. K. Ladygà bei á já besikreipian- èius asmenis, jog bermontininkai pasitrauks ið Lietuvos per 6 dienas. Taèiau ðis jo paþadas buvo nerealus. Vietoj paþadëtø 6 dienø bermontininkø kraustymasis uþtruko apie 3 savaites. Pasitraukimui vadovavo vokieèiø gen. W. Eber- hardtas. 1919 m. lapkrièio 26 d. pirmasis vokieèiø traukinys iðgabeno 600 kariø. Traukdamiesi ið Lietuvos, bermontininkai kà galëjo, tà grobë. Jie plëðë ne tik kaimus, bet ir dvarus, miestus, baþnyèias, valdþios ástaigas. Kai kuriuos kaimus vienas po kito niokojo deðimtys plëðikø bûriø, atimdami viskà, suiminëdami þmones ir neretai juos suðaudydami. Santarvininkø komisijos nurodymø trauktis ties geleþinkeliais jie nevykdë ir pasirinkdavo maþesnius kelius, kur jø niekas negalëtø kontroliuoti. To- dël ðimtai veþimø su prisiplëðtu turtu ávairiais keliais traukë Prûsijos link. Vien tik apie Ðiaulius bermontininkai nuþudë 33 þmones, 124 suþeidë, sudegino 171 namà, ið gyventojø atëmë 1328 arklius, 1644 kiaules, 1 252 569 markes ir daugybæ kitokiø daiktø. Radviliðkio valsèiaus Nemunëlio gyventojams bermontininkai padarë nuos- toliø uþ 154181 auksinà175 , o visa Lietuva patyrë nuostoliø uþ 99 mln. auksinø176 . Santarvininkø misija nepajëgë tø veiksmø sukontroliuoti. Neretai buvo grasi- nama ir patiems komisijos nariams. Pavyzdþiui, gruodþio 9 d. naktá bermontininkai net metë granatà po traukiniu, kuriame gyveno komisijos atstovai. Evakuacijai vykstant, Vokietijos valdþios organai visaip jai trukdë, santarvi- ninkø komisijai teikë melagingas þinias, neretai lauþë savo paþadus, á santarvininkø ásakymus þiûrëdami pro pirðtus. Besitraukdami vokieèiai Gubernijos dvare ir Ðiau-

233 liuose iðsprogdino didelius ðaudmenø sandëlius, nenorëdami atiduoti ginklø ir amu- nicijos lietuviams. Viename ginklø sandëlyje vokieèiø legiono vado ásakymu buvo nudauþytos ten buvusiø 6000 ðautuvø buoþës. Lietuviai buvo nepatenkinti santarvininkø komisijos darbu, jie jautë, kad ko- misija be prieþasties juos varþë ir leido vokieèiams iðgabenti daugybæ vertingø me- dþiagø. Matydama kraðto gyventojams daromas nuoskaudas, Lietuvos kariuomenë buvo priversta vël þygiuoti pirmyn, uþbaigti pradëtà darbà ir greièiau iðvaduoti Þe- maitijà ið bermontininkø jungo. Brigados vadas plk. ltn. K. Ladyga persekioti besi- traukianèius bermontininkus ásakë daugiausia ið savanoriø sudarytiems I, II ir V pëst. pulkams177 . I pëst. pulkas, dar gruodþio 7 d. rytà uþëmæs Ðiaulius178 , þygiuodamas per Kelmæ, Tauragæ ir kt. vietoves, iðvalë Þemaitijà nuo prieðø ir visu pasieniu uþëmë sargybà179 . II pëst. pulkas, lapkrièio 27 d. apleidæs Ðeduvos rajonà, per Rozalimà, Klo- vainius, Linkuvà ir Paðvitiná atvyko á Joniðká, kur, uþmezgæs ryðius su gretimomis lat- viø kariuomenës dalimis, drauge veikë Akmenës, Þagarës ir kituose rajonuose. Gruo- dþio 6 d. iðvyko ið Joniðkio ir batalionais þygiavo per Þemaitijà, stumdamas atskirose vietovëse uþsilikusius bermontininkus. I batalionas per Þagaræ, Viekðnius, Maþeikius, Tirkðlius ir Sedà gruodþio 16 d. atvyko á Kretingà. II batalionas per Meðkuièius, Kurðë- nus, Telðius ir Plungæ gruodþio 16 d. atvyko á Jokûbavo dvarà, o III batalionas per Ðakynà, Papilæ, Telðius, Plungæ, Veivirþënus, Vëþaièius gruodþio 17 d. atvyko á Gargþ- dus. Aukðèiau nurodytose vietose pulkas iðbuvo iki gruodþio 31 d.180 V pëst. pulkas, dar gruodþio 8 d. pradëjæs persekioti besitraukianèius bermon- tininkus, po poros dienø uþëmë Kelmës miestelá181 , o iki gruodþio 16 d. – Kraþius, Kaltinënus, Ðilalæ, Kvëdarnà bei Ðvëkðnà ir pasiekë buvusià Rusijos–Vokietijos sie- nà. Gruodþio 29 d. persikëlë á Kretingà ir uþëmë barà nuo Gargþdø iki Palangos. Nuo 1920 m. sausio 11 d. ðis baras buvo pratæstas iki Jurbarko182 . Dar 1919 m. gruodþio 18 d. 8 val. fronto vadas plk. ltn. K. Ladyga pasiuntë vyr. kariuomenës vadui gen. ltn. Pr. Liatukui tokio turinio telefonogramà Nr. 599: „Praneðu, kad nuo ðio mën. 15 d. vokieèiø ðiapus rubeþiaus nebëra. Pavestos dalys, sulig mano operatyvinio ásakymo Nr. 11/S pasiekë visose vietose rubeþiø ir sulig operatyvinio ásakymo Nr. 12/S sutvarkë gynimo barà. Plk. ltn. K. Ladyga“183 . (kalba netaisyta – V. L.) Vyr. kariuomenës vado gen. ltn. Pr. Liatuko ásakymu 1919 m. gruodþio 24 d. buvo paleista ið nelaisvës 60 bermontininkø, neátariamø nusikaltimais Lietuvai. Mû- sø kraðte dar kurá laikà liko 45 vokieèiø belaisviai, ið kuriø 21 gydësi ligoninëse, o 24 buvo kalëjime184 . Ádomu paþymëti, kad, traukdamiesi ið Lietuvos, bermontininkai tikëjo, jog jø misija Baltijos ðalyse dar nepasibaigusi. Jø siekius ðiose ðalyse labai átikinamai paro- do vieno ið jø kariniø vadovø mjr. Rossbacho kalba, pasakyta gruodþio 13 d. 11 val. prieð pat iðvykimà ið Tauragës: „Tie geri laikai, kada mes buvom Lietuvoje ir Kurðe, jau praëjo. Mes dabar gráþtame á Vokietijà ir kas mus ten laukia, mes neþinom. Kol kas stovësime Rytø Prûsuose. Mûsø Noskës valdþia, turbût mums neásitikëdama, mus nuginkluos. Nos- kës valdþia, tai ta valdþia, kuri kelia savo nosá ir vadina save valdþia. Ji vykdo tai, kà ásako Antantë, o Antantë tai mûsø neprietelis. Pavasary, galbût, bus mums kitas

234 uþdavinys. Koks, apie tai pasakyti negalima. Mes dabar savo politikà vesime slaptai, kad mûsø prieðai neþinotø kà mes darom. Draugai, visuomet atminkit, jog esat vo- kieèiai, vokieèiø kareiviai! Linkëjimai mûsø Faterlandui! Hurra!“185 (kalba netaisyta – V. L.)

Taèiau ðiems agresyviems planams nebuvo lemta iðsipildyti – bermontininkø avantiûra Lietuvoje buvo galutinai likviduota. Jos likvidavimas sugriovë vokieèiø planus kolonizuoti Lietuvà. Dar 1919 m. lapkrièio 24 d. Vokietijos vyriausybë buvo pasiþadëjusi santarvi- ninkø komisijai ir Lietuvos vyriausybei perduoti mûsø kraðte buvusià karo medþia- gà, taèiau su sàlyga, jei vokieèiø kariuomenei nebus trukdoma evakuotis. Ðá pasiþa- dëjimà pasiraðë gen. W. Eberhardtas ir vokieèiø komisijos pirmininkas viceadmiro- las A. Hopmanas186 . Taèiau vokieèiai Lietuvos kraðtui padarë daug nuostoliø, todël jiems atlyginti Vokietijos vyriausybei buvo áteiktos dvi notos: dël geleþinkelio ried- menø ir dël karo medþiagos. Buvo reikalauta perduoti Lietuvai 58 garveþius, 106 keleivinius vagonus, 776 prekinius vagonus ir reikiamà atsarginiø daliø kieká187 . Vo- kieèiø valdþia Lietuvai perdavë 7671 ðautuvà, 355 kulkosvaidþius, 59 patrankas, apie 17 mln. ðoviniø ðautuvams ir kulkosvaidþiams. Jø vertë siekë apie 147 mln. tuometinës Vokietijos markiø188 . Taigi pergalæ prieð bermontininkus iðkovojo jauna, dar tebesikurianti Lietuvos kariuomenë, apie kurià teigiamai atsiliepë ir ávertino daugelis to meto ávykius Lietu- voje stebëjusiø uþsienieèiø – prancûzø, anglø ir kt. Jø teigimu, Lietuvos kareiviai buvæ jauni, stambûs, fiziðkai sveiki vyrai, kuriø daugumà sudarë savanoriai, pasiry- þæ krauju apginti kraðto laisvæ ir nepabûgæ daug pajëgesniø ir galingesniø prieðø.

235 1 Bermontiada, Lietuviškoji enciklopedija, t. 3, K., 1934, p. 1. 2 A. Birontas, Bermontininkams Lietuvà uþpuolus, K., 1934, p. 14–15. 3 Ten pat, p. 17; Bermontiada , p.1. 4 A. Birontas, Bermontininkams Lietuvà uþpuolus, p. 18. 5 K. Ališauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 347. 6 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 524. 7 P. Maþylis, 1918–1919 metai Þagarës apylinkëje, Karo archyvas, t. 7, K., 1936, p. 366; K. Bielinis, Gana to jungo, Niujorkas, 1971, p. 361. 8 V. Lesèius, Lietuvos kariuomenë 1918–1920, V., 1998, p. 42–43. 9 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 531. 10 K. Ališauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 348. 11 Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje, Mûsø þinynas, t. 1, K., 1921, p. 81. 12 Karin. A. Birontas vadovavo Ðiauliø m. ir apskr. karo komendantûrai nuo 1919 m. balandþio 17 d., LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 76. 13 Ðiauliø atskirojo bataliono sudëtis 1919 m. birþelio mën. pabaigoje – liepos mën. pradþioje: 20 karininkø, 3 karo valdininkai, 1 gydytojas, 710 kareiviø. Ginkluotë: 6 kulkosvaidþiai, 640 ðautuvø, 15 revolveriø, 3800 granatø, apie 86440 ðoviniø ir kt., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 78, l. 52. 14 K. Ališauskas, Bermontininkø ásivieðpatavimas Ðiauliuose ir ðiaurës Lietuvoje, Karys, Bruklinas, 1968, Nr. 9, p. 276–277. 15 Ðiauliø komendantûros nuginklavimas 1919 m. birþelio 21 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 351, l. 1. 16 Ten pat, l. 2–3. 17 K. Ališauskas, Bermontininkø ásivieðpatavimas Ðiauliuose ir ðiaurës Lietuvoje , p. 277. 18 KAM karin. A. Merkio 1919 07 21 praneðimas Nr. 3227 Vyr. kariuomenës vadui gen. S. Þukauskui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 20, l. 8. 19 Ðiauliø m. ir apskr. komendanto karin. A. Bironto 1919 m. rugpjûèio 7 d. praneðimas Nr. 1133 Generalinio ðtabo virðininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 3, l. 11. 20 Lietuviø spaudos buiro 1919 m. rugpjûèio 7 d. praneðimas, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 239. 21 Ðiauliø m. ir apskr. komendanto karin. A. Bironto 1919 m. rugpjûèio 7 d. praneðimas Nr. 1133 Generalinio ðtabo virðininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 3, l. 11. 22 Ðiauliø m. ir apskr. komendanto karin. A. Bironto 1919 m. rugpjûèio 6 d. atsiðaukimas „Lietuvos pilieèiai!!!”, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 3, l. 9. 23 Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje , p. 82. 24 Ðiauliø rajone iðdëstytos plk. Virgolièiaus rinktinës daliø apytikrë sudëtis 1919 m. rugsëjo 27 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 25, l. 3–4. 25 Vokieèiø generalinio ðtabo kpt. Kromzendorfo atsiðaukimas ir ásakymas visiems Vokietijos kariuomenës daliniams Lietuvoje ir Latvijoje, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 17, l. 26. 26 II rusø savanoriø korpo vado atsiðaukimas „Visiems pilieèiams uþimtame mano kariuomenës apskrityj”, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 17, l. 27. 27 Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje , p. 90. 28 K. Aliðauskas, Bermontininkø ásivieðpatavimas Ðiauliuose ir ðiaurës Lietuvoje , p. 279. 29 LCVA, f. 836, ap. 1, b. 2, l. 53. 30 Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje , p. 89. 31 1919 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 201. 32 R. Golz, Meine Sendung in Finland und im Baltikum, Leipzig, 1920, p. 254. 33 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 542. 34 Ten pat. 35 Ten pat, p. 544. 36 K. Ališauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 350–351. 37 Dokumentai ir faktai. Rusø vokieèiø kësinimaisi pagrobti mûsø þemæ, Kariðkiø þodis, K., 1919 12 04, Nr. 29, p. 224. 38 Vokieèiø laivyno kapitono Siewerto 1919 m. spalio 10 d. atsiðaukimas laivyno kareiviams, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 17, l. 13. 39 Ten pat. 40 1919 m. spalio 6 d. sutarties tarp vokieèiø savanoriø legionø ir Vak. Rusijos vadovybës priedai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 39, l. 365–367. 236 41 Dokumentai ir faktai , Kariðkiø þodis, K., 1919 12 04, Nr. 29, p. 226. 42 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 548. 43 A. Birontas, Bermontininkams Lietuvà uþpuolus , p. 88–92. 44 Ten pat, p. 84. 45 Gen. N. Judenièiaus 1919 m. spalio 11 d. telegrama plk. P. Bermondtui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 195. 46 Rusijos Ðiaurës-Vakarø srities vyriausybës 1919 m. spalio 12 d. atsiðaukimas á Bermondto rinktinës rusø karininkus ir kareivius, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 196. 47 Dël vokieèiø, bolðevikø, bermontininkø ir lenkø okupacijø eigos Lietuvoje (1914–1920 m.) (sustatyta Generaliam ðtabe), Mûsø þinynas, t. 3, K., 1922, p. 370. 48 Kolèakininkø frontas 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 3. 49 1919 m. ásakymai Kretingos m. ir apskr. komendantûrai, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 109, l. 82–83. 50 Vyt. Steponaitis, Karininko Rimavièiaus nuþudymo byla, Karo archyvas, t. 3, K., 1926, p. 78. 51 Jurbarko m. valdybos 1919 10 25 praneðimas Nr. 448 Vidaus reikalø ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 74. 52 Dël bermontininkø veiksmø Jurbarke 1919 m. spalio 31 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 25, l. 318. 53 Raseiniø m. ir apskr. komendanto pranešimas KAM Generalinio štabo viršininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 39, l. 150. 54 Vyt. Steponaitis, Karininko Rimavièiaus nuþudymo byla , p. 80–81. 55 Mûsø kariuomenës bei kraðto gynimo organizavimo ir kovø dël Lietuvos nepriklausomybës svarbieji ávykiai prieð 10 metø, Karys, K., 1929, Nr. 43, p. 710. 56 1919 m. ásakymai Maþeikiø m. ir apskr. komendantûrai, LCVA, f. 503, ap. 2, b. 34, l. 78. 57 1919 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 242. 58 Mûsø kariuomenës bei krašto gynimo organizavimo , p. 710. 59 Gen. W. Eberhardto 1919 m. spalio 13 d. praneðimas Nr. 845 Vyr. kariuomenës vadui gen. Pr. Liatukui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 3. 60 Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje , p. 93. 61 Gen. W. Eberhardto 1919 10 15 atsakymas Nr. 855 Vyr. kariuomenës vadui gen. Pr. Liatukui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 13. 62 Vyr. kariuomenës vado gen. Pr. Liatuko 1919 m. spalio mën. (diena nenurodyta) telegrama Nr. 3976 gen. W. Eberhardtui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 9. 63 Gen. W. Eberhardto 1919 10 18 telegrama Nr. 873 Vyr. kariuomenës vadui gen. Pr. Liatukui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 18, l. 18. 64 Gen. W. Eberhardto 1919 10 19 telegrama Nr. 1a.1400.19 Vyr. kariuomenës vadui gen. Pr. Liatukui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 23. 65 Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje , p. 95. 66 Vyr. kariuomenës vado gen. Pr. Liatuko 1919 10 20 telegrama Nr. 4004 gen. W. Eberhardtui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 18, l. 4. 67 1919 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 185. 68 Ten pat, l. 182. 69 Ten pat, l. 184. 70 Mûsø kariuomenës bei kraðto gynimo organizavimo , p. 662. 71 IV pëst. LK Mindaugo pulko karo veiksmø þurnalas 1919 m. geguþës 1 – gruodþio 31 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 105, l. 30–32. 72 VII pëst. Þemaièiø kunig. Butegeidþio pulko dienynas nuo 1919 m. liepos 1 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 3–5. 73 J. ltn. Ðniuolis, VII pëst. Þemaièiø kunig. Butegeidþio pulko istorinë apþvalga, Karys, 1939, Nr. 26, p. 764. 74 Kpt. K. Aliðauskas, II pëst. DLK Algirdo pulko trumpa istoriška apžvalga, Karys, 1928, Nr. 26, p. 527–528. 75 Vyr. kariuomenës vado 1919 m. operatyviniai ásakymai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 74, l. 44. 76 Kpt. J. Vëgëlis, Ðiaurës grupës veiksmai kare su bermontininkais, Karo archyvas, t. 2, K., 1925, p. 206–208. 77 1919 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 215–216. 78 IV pëst. pulko sudëtis 1919 m. lapkrièio 13 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 47; ap. 4, b. 49, l. 15. 79 LCVA, f. 929, ap. 4, b. 49, l. 1. 80 1919 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 224. 81 LCVA, f. 929, ap. 4, b. 66, l. 116. 82 1919 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 242–243. 237 83 LCVA, f. 929, ap. 4, b. 66, l. 71. 84 1919 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 224. 85 LCVA, f. 929, ap. 3, b. 8, l. 203. 86 II pëst. pulko sudëtis 1919 m. lapkrièio 13–21 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 69, l. 45–46; ap. 4, b. 46, l. 68–69. 87 LCVA, f. 929, ap. 4, b. 66, l. 29–30. 88 K. Ališauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 368. 89 Mûsø kariuomenës bei kraðto gynimo organizavimo , p. 678. 90 Bermontininkø fronto vado karin. K. Ladygos 1919 10 19 telefonograma Nr. 168 Vyr. kariuomenës vadui gen. Pr. Liatukui, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 8, l. 326. 91 Mûsø kariuomenës bei kraðto gynimo organizavimo , p. 678. 92 Gen. W. Eberhardto 1919 10 20 telegrama V. O. Nr. 882 Vyr. kariuomenës vadui gen. Pr. Liatukui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 16. 93 Vyr. kariuomenës vado gen. Pr. Liatuko 1919 10 20 telegrama Nr. 4005 gen. W. Eberhardtui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 20. 94 Marijampolës bataliono mûðio 1919 m. spalio 21–22 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 27. 95 Ten pat, l. 27–28. 96 Kauno bataliono mûðio 1919 m. spalio 21 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 46. 97 Ten pat. 98 Ten pat, l. 47. 99 VII pëst. Þemaièiø kunig. Butegeidþio pulko dienynas nuo 1919 m. liepos 1 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 49, l. 9–10. 100 Santarvës misijø atstovø papulk. C. Reboul’io ir gen. ðt. plk. R. Rovan Robinsono 1919 10 21 telegrama Nr. 88/M gen. W. Eberhardtui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 33. 101 Gen. W. Eberhardto 1919 m. spalio 21 d. ir spalio 22 d. telegramos Nr. Nr. 895 ir 898 Vyr. kariuomenës vadui gen. Pr. Liatukui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 31, 38. 102 Vyr. kariuomenës vado gen. Pr. Liatuko 1919 10 22 telegrama Nr. 4035 gen. W. Eberhardtui, ten pat, l. 27. 103 Vyr. kariuomenës vado gen. Pr. Liatuko 1919 10 23 telegrama Nr. 4042 gen. W. Eberhardtui, ten pat, l. 35. 104 Gen. Pr. Liatuko 1919 10 24 telegrama Nr. 4060 gen. W. Eberhardtui, ten pat, l. 41. 105 Gen. W. Eberhardto 1919 10 26 telefonograma Nr. 925 Lietuvos krašto apsaugos ministrui, ten pat, l. 64. 106 1919 m. spalio 30 d. sutartis tarp lietuviø valdþios atstovø ir vokieèiø generalinio ágaliotinio Kaune Wolfo, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 18, l. 33; f. 384, ap. 3, b. 352, l. 103. 107 Ten pat. 108 Ten pat. 109 Gen. A. Niessel’is, Vokieèiø iðsikraustymas ið Baltijos kraðtø, K., 1938, p. 22. 110 Ê. Íàâèöêàñ, Ëèòâà è Àíòàíòà , ñ. 110–111. 111 Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje , p. 70–71. 112 Vokieèiø vyriausybës atsiðaukimas á Baltijos pajûry esanèià vokieèiø kariuomenæ, 1919 m. lapkrièio 2 d. patalpintas laikraðèio „Berliner Tageblatt” Nr. 520, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 162–163. 113 Gen. A. Niesselio vadovaujamos komisijos 1919 11 15 raštas Lietuvos Respublikos Prezidentui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 18, l. 42b. 114 1919 m. lapkrièio 18 d. Ástatymas apie Lietuvos pilieèius, ástojusius á Bermondto ir Virgolièiaus ginkluotus bûrius, Laikinosios vyriausybës þinios, K., 1919 11 24, Nr. 15, p. 3. 115 Fronto vado karin. K. Ladygos 1919 11 18 telefonograma Nr. 348 Vyr. kariuomenës vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 18, l. 48. 116 Vyr. kariuomenës vado gen. Pr. Liatuko 1919 11 19 telefonograma Nr. 385 I brigados vadui, ten pat, l. 50. 117 Pasvalio apskr. virðininko 1919 11 10 praneðimas Vidaus reikalø ministerijai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 39, l. 266. 118 Paþymëtini ávykiai prieð 10 metø, Karys, K., 1929, Nr. 26, p. 642. 119 Ðiaurës baras (1919. X–XI mën.), Kariðkiø þodis, K., 1920 03 11, Nr. 11 (43), p. 92. 120 Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje , p. 63. 121 Ðiaurës baras (1919. X–XI mën.), Kariðkiø þodis, K., 1920 03 11, Nr. 11 (43), p. 92. 238 122 Kpt. J. Vëgëlio 1919 11 12 telefonograma KAM operatyvinio skyriaus virðininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 39, l. 200. 123 Kpt. Vëgëlis, Ðiaurës grupës veiksmai kare su bermontininkais, Karo archyvas, t. 2, K., 1925, p. 211. 124 Ðiaurës baras (1919. X–XI mën.), Kariðkiø þodis, K., 1920 03 11, Nr. 11 (43), p. 91–92. 125 Vyr. kariuomenës vado gen. Pr. Liatuko 1919 11 16 telefonograma Nr. 361 I brigados vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 18, l. 44. 126 Plk. ltn. K. Ladygos 1919 11 18 slaptas operatyvinis ásakymas Nr. 7/S brigados dalims, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 87, l. 56. 127 KAM operatyvinio skyriaus 1919 11 12 žinios apie bermontininkus, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 39, l. 211–212. 128 Plk. ltn. K. Ladygos 1919 11 18 slaptas operatyvinis ásakymas Nr. 7/S brigados dalims, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 87, l. 56–57. 129 Plk. ltn. K. Ladygos 1919 11 20 ásakymas Nr. 8/S pavestoms dalims, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 87, l. 62. 130 Ltn. Dulkë, Bermontininkai ir Radviliðkio kautynës, Karys, K., 1938, Nr. 34, p. 949. 131 II pëst. pulko sudëtis 1919 m. lapkrièio 13–21 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 69, l. 45–46; ap. 4, b. 46, l. 68–69. 132 Kpt. K. Ališauskas, II pëst. DLK Algirdo pulko trumpa istoriðka apþvalga , p. 527–528. 133 LCVA, f. 514, ap. 1, b. 18, l. 2. 134 K. Ališauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 402. 135 Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje , p. 55. 136 Ltn. Dulkë, Bermontininkai ir Radviliðkio kautynës , p. 949. 137 I pëst. pulko 1919 m. lapkrièio 21–22 d. vykusiø mûðiø reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 126. 138 Ten pat, l. 126–127. 139 Ten pat. 140 Ltn. Dulkë, Bermontininkai ir Radviliðkio kautynës , p. 952. 141 I pëst. pulko 1919 m. lapkrièio 21–22 d. vykusiø mûðiø reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 127. 142 Plk. ltn. K. Ladygos 1919 m. lapkrièio 25 d. praneðimas Vyr. kariuomenës vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 39, l. 284 ir 283. 143 Ten pat. 144 1919 m. lapkrièio 18–25 d. mûðiø su bermontininkais slapta operatyvinë santrauka, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 30, l. 87–88. 145 LCVA, f. 929, ap. 3, b. 39, l. 284. 146 IV pëst. pulko veikimo laikotarpyje nuo 1919 XI 20 iki XI 23 apraðymas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 9. 147 Ten pat. 148 Ten pat, l. 9–10. 149 Ten pat, l. 10. 150 IV pëst. pulko vado kpt. J. Variakojo 1919 m. lapkrièio 23 d. slaptas ásakymas pulkui Nr. 51, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 11. 151 A. Birontas, Bermontininkams Lietuvà uþpuolus, p. 239–241. 152 1919 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 224. 153 Plk. ltn. K. Ladygos 1919 m. lapkrièio 25 d. praneðimas Vyr. kariuomenës vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 39, l. 283. 154 V pëst. pulko mûðiø su prieðu 1919 m. lapkrièio 20–26 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 135–137. 155 VII pëst. Þemaièiø kunig. Butegeidþio pulko dienynas nuo 1919 m. liepos 1 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 49, l. 12–13. 156 1919 m. ásakymai Kauno batalionui, LCVA, f. 520, ap. 1, b. 6, l. 17. 157 1919 m. ásakymai Raseiniø m. ir apskr. komendantûrai, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 125, l. 65–67. 158 1919 m. ásakymai Pasvalio m. ir apskr. komendantûrai, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 120, l. 128. 159 Kpt. Vëgëlis, Ðiaurës grupës veiksmai kare su bermontininkais , p. 216. 160 J. Matusas, Ðauliø Sàjungos istorija, K., 1939, p. 24 ir 27. 161 Ten pat, p. 30. 162 Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje , p. 65. 163 Ten pat, p. 66. 164 Vyt. Steponaitis, Ðiauliø rajono partizanai, Karo archyvas, t. 2, K., 1925, p. 222–223. 165 Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje , p. 66. 166 Dr. J. Matusas, Partizanø kovos su bermontininkais, Karo archyvas, t. 11, K., 1939, p. 292. 167 Ten pat, p. 293–294. 239 168 J. Matusas, Ðauliø Sàjungos istorija, p. 36. 169 Plk. ltn. K. Ladygos 1919 m. lapkrièio 25 d. praneðimas Vyr. kariuomenës vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 39, l. 284. 170 Plk. ltn. K. Ladygos 1919 m. lapkrièio 23 d. ásakymas Nr. 9/S pavaldþioms karinëms dalims, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 87, l. 64. 171 Vyr. kariuomenës vado gen. ltn. Pr. Liatuko 1919 m. lapkrièio 25 d. ásakymas Nr. 415 I brigados vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 18, l. 65. 172 Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje , p. 70–71. 173 A. Birontas, Bermontininkams Lietuvà uþpuolus, p. 241–243. 174 Ið Ðiauliø m. ir apskr. valdþios ástaigø ir visuomenës ágaliotiniø 1919 m. lapkrièio 26 d. reikalavimø Alijantø komisijai Ðiauliuose, Karo archyvas, t. 2, K., 1925, p. 227–228. 175 LCVA, f. 384, ap. 3, b. 58, l. 12–13. 176 Mjr. A. Merkio 1920 m. vasario 6 d. telefonograma uþsienio reikalø ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 17, l. 34. 177 Fronto vado plk. ltn. K. Ladygos 1919 m. gruodþio 10 d. ásakymas Nr. 11/S pavaldþioms karinëms dalims, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 11, l. 56–57. 178 I pëst. pulko III bataliono vado mjr. Br. Bilmino telefonograma Nr. 52 pulko vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 91, l. 108. 179 1919 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 251. 180 II pëst. DLK Algirdo pulko svarbesniø ávykiø chronologija, LCVA, f. 514, ap. 1, b. 18, l. 26–27. 181 V pëst. pulko vado kpt. K. Ðkirpos 1919 m. gruodþio 10 d. telefonograma Nr. 65 I pëst. pulko vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 91, l. 122. 182 K. Sabalys, Trumpa mûsø kariuomenës 15 metø gyvavimo apþvalga, Mokslø Akademijos Centrinës Bibliotekos Rankraðèiø skyrius (toliau – MACB RS), f. 205–231, l. 6. 183 Plk. ltn. K. Ladygos 1919 m. gruodžio 18 d. 8 val. telefonograma Nr. 599 Vyr. kariuomenës vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 134. 184 Vyr. kariuomenës vado gen. ltn. Pr. Liatuko 1919 m. gruodþio 24 d. ásakymas Tiekimo virðininkui, LCVA, f. 1, ap. 1, b. 89, l. 2, 4, 6. 185 Vokieèiø karinio dalinio vado mjr. Rossbacho kalba, pasakyta iðvykstantiems ið Lietuvos bermontininkams Tauragëje 1919 m. gruodþio 13 d. 11 val., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 39, l. 383. 186 Gen. A. Niessel’is, Vokieèiø iðsikraustymas ið Baltijos kraðtø, p. 128–129. 187 K. Ališauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 428. 188 Mûsø þinynas, t. 4, Nr. 11–12, K., 1923, p. 766–768.

240 III dalis

KOVOS SU LENKAIS

(1919 04 18–1920 12 01)

241 1. LIETUVIؖLENKØ SANTYKIAI

L i e t u v i ø–l e n k ø s a n t y k i ø p r o b l e m a i k i P i r m o j o p a - s a u l i n i o k a r o. XIII a. susikûrusi Lietuvos valstybë, 1569 metø Liublino unija savo politiná likimà susiejusi su Lenkijos Karalyste, iki Rusijos invazijos 1772–1795 m. iðlaikë aiðkias valstybingumo formas. Dar XIX a. pabaigoje nenustota „Lietuva“ vadinti visà LDK teritorijà, turint omenyje 1772 m. sienas. Tik pabrëþiant jos skirtu- mà nuo etninës Lietuvos bûdavo sakoma „istorinë Lietuva“. Besiformuojant lietuviø–lenkø tautiniams santykiams, vienu aktualiausiu klau- simø tapo skirtingos sàvokø „tauta“ ir „tautinë priklausomybë“ interpretacijos. Skir- tingai nuo lenkø, lietuviai nuo XIX a. pabaigos tautinës priklausomybës apibrëþimui teikë didelá vaidmená. Suprasdami savo tautai gresiantá asimiliacijos pavojø, jie siekë atnaujinti lietuviðkumo rëmus, suteikti jiems modernià tautinæ prasmæ, atkakliai tvir- tindami, jog tautybæ lemia kilmë. Laikydamiesi tokios pozicijos, lietuviai ëmë reikðti savo teritorines pretenzijas ir skelbti etnografinës Lietuvos atkûrimo programà. Lietuviø tautinio atgimimo procesai prasidëjo jau XIX a. pradþioje, kai imta giliau suvokti etniná-kultûriná lietuviø atskirumà. Lietuviø siekimuose tautiniai-kul- tûriniai tikslai susidûrë su kova prieð nelietuviðkojo – daþniausiai lenkiðkojo – veiks- nio vyravimà gyvenime. Atgimstanti lietuviø tauta sàmoningai siekë nutraukti ry- ðius su tradicijomis, pagal kurias lietuviø tautos likimas buvo svarstomas vien per Lenkijos átakos prizmæ. Lietuviai vis atkakliau reikalavo, kad lenkai juos pripaþintø atskira, savarankiðka tauta. Tiesa, tuo metu dar nebuvo kalbama apie visiðkai nepri- klausomo valstybinio bûvio reikalavimà. Lietuviø visuomenë ir jos politinë mintis buvo subrendusi tiek, kad suvoktø save kaip atskirà etnopolitinæ bendrijà, bet dar ne tiek, kad formuluotø nepriklausomos valstybës koncepcijà1 . Lenkai tematë tik siekusios susilieti su jais bajoriðkosios Lietuvos evoliucijà, nepajëgdami ir nenorëdami áþiûrëti ir prieðinga kryptimi – tautinio lietuviø atskiru- mo link – vykusios raidos. Lietuviø tautos atgimimas jiems atrodë istorinë iðdavystë, pamiðëliø ir kurstytojø sukeltas provincijos separatistø sàjûdis. XX a. pradžioje á politinæ arenà iðeinant demokratinei lietuviø inteligentijai, aktyviau buvo formuluojami programiniai nepriklausomybës postulatai. 1902 m. Lietuviø demokratø partija savo programoje áraðë, jog „laisva ir nepriklausanti ki- toms tautoms Lietuva – tai tolimas siekis mûsø Lietuviø demokratø partijos“2 . 1905 m. toliau deklaruojant lietuviø politinius siekius ir realiai ávertinant ne- priklausomos valstybës siekimo bûdus, buvo iðkeltas Lietuvos politinës autonomijos planas. Tø metø rudená Didþiajame Vilniaus seime priimti nutarimai nuþymëjo naujà lietuviø judëjimo ir pradinës nepriklausomos Lietuvos valstybës idëjos brandos peri- odà. Taèiau tai nebuvo galutinë lietuviø politiniø reikalavimø riba. Politinë autono- mija Rusijos sudëtyje buvo suprantama kaip tarpinë stadija maksimaliems lietuviø nepriklausomybës tikslams pasiekti3 . Taèiau teritoriniai lietuviø tautos siekiai ilgai dar nebuvo bent kiek tiksliau nusakomi. Minëtame Lietuviø demokratø partijos programos projekte 1902 m. te-

242 pareikðtas siekimas iðgauti „visiðkà Lietuvos autonomijà etnografinëse ribose“4 , vi- sai nieko nepasakius, kokios turëtø bûti tos „etnografinës ribos“. Didþiojo Vilniaus seimo, posëdþiavusio 1905 m. lapkrièio 21–22 d., nutarime reikalauta, jog „autono- miðka Lietuva turi bûti sudëta ið dabartinës etnografiðkosios Lietuvos kaip branduo- lio ir tø pakraðèiø, kurie dëlei ekonomiðkø, kultûriðkø, tautiðkø arba kitø prieþasèiø traukia prie to branduolio ir kuriø gyventojai prie jo priklausyti panorës Suvalkø gubernijos lietuviai turi bûti priskirti prie autonomiškosios Lietuvos“5 . Kaip matyti, ir èia teritorijos nusakymas dar nebuvo visiðkai aiðkus. Kur kas aiðkiau bûsimàjà Lietuvos teritorijà aptarë 1906 m. rudená ávykusi Lietuvos socialdemokratø partijos (LSDP) konferencija, nurodydama joje „Kauno gub., lietuviø gyvenamà Suvalkø gub. dalá (Naumiesèio, Vilkaviðkio, Senapilës pa- vietus, dalá Kalvarijos ir Seinø pavietø), Vilniaus gub. be Dysnos ir Vileikos pavietø, Gardino gub. Klausimas apie tai, ar á tà plotà turi áeiti Bielskas, Baltstogë ir Lietuvos Brasta su apylinkëmis, palieka tuo tarpu neiðspræstas“6 . Tuometiniams lenkø politikams etnografinës Lenkijos sienos atrodë visai ne- priimtinos, netenkinanèios jø tautos siekimø. Jie pretendavo á buvusios LDK þemes, neiðskiriant nei tikrosios Lietuvos plotø.

L i e t u v i ø–l e n k ø k o n f l i k t o p a a ð t r ë j i m a s P i r m o j o p a - s a u l i n i o k a r o m e t a i s. Pirmojo pasaulinio karo metais bûsimøjø Lietuvos ir Lenkijos valstybiø santykiø klausimas tapo dar opesnis. Karo pradþioje vyriausia- jam Rusijos kariuomenës vadui didþiajam kunigaikðèiui Nikolajui Nikolajevièiui pa- þadëjus lenkams autonomijà, lietuviø visuomenës veikëjai sunerimo, baimindamiesi 1772 m. sienø restauravimo. 1916 m. birþelio 10 d. grupë lietuviø politiniø veikëjø (J. Basanavièius, S. Kairys, A. Janulaitis, A. Stulginskis, A. Smetona, M. Birþiðka, P. Klimas ir kt.) vokieèiø vyriausiajam karo vadui rytuose áteiktame memorandume gana aiðkiai iðreiðkë lietuviø tautos sieká bûti prieð Lietuvos priklausymà Lenkijai7 . Visgi tolesnë ávykiø raida lenkams buvo labiau palanki. 1916 m. lapkrièio 5 d. Vokietijos bei Austrijos ir Vengrijos imperatoriai, tikëdamiesi skubotai suorganizuo- ti lenkø kariuomenæ ir jà panaudoti karui su Rusija, paskelbë Lenkijà nepriklauso- ma valstybe, tikriau tariant, pripaþino jos savarankiðkumà8 . Ðis aktas tapo svarbiu lenkø reikalo impulsu. Lenkø klausimas ágavo tarptautiná pobûdá ir suaktyvino jø visuomenæ visose okupuotose teritorijose. Lenkai tuoj pradëjo organizuoti savo ad- ministracijà, 1917 m. ákurdami laikinàjà valstybës Tarybà su ástatymø leidþiamàja galia bei Regentø tarybà. Savo ruoþtu po Vasario revoliucijos ir Rusijos laikinoji vyriausybë, norëdama len- kø visuomenæ patraukti á savo pusæ, 1917 m. kovo 30 d. pripaþino vokieèiø okupuotos Lenkijos nepriklausomybæ. Taigi lenkams gana anksti atsivërë palankios galimybës or- ganizuotis ir turëti savàjà valdþià. Kurdami valstybæ, jie tuojau prisiminë istorines jos sienas, siekdami atgaivinti Lenkijos–Lietuvos unijà arba jëga prisijungti Lietuvà prie Len- kijos. Ðiems sumanymams pritarë dalis sulenkëjusios Lietuvos bajorijos. O sumanymø bûta ávairiø. Paskelbus Lenkijà nepriklausoma valstybe, lenkø visuomenës susirinkimas Varðuvoje priëmë ir pasiuntë Vokietijos kaizeriui Vilhel- mui II atitinkamà rezoliucijà, kurioje iðreiðkë rûpestá ir „antrosios Lenkijos sosti- nës“ – Vilniaus – iðlaisvinimu, kuris lenko ðirdþiai esàs toks pat brangus kaip ir

243 Varðuva. Ðia proga Lenkijos valdþia gavo ir ið Lietuvos lenkø nemaþa peticijø, adre- sø bei deklaracijø, kuriose praðoma Lietuvà átraukti á Lenkijos valstybæ9 . Tuo metu ne tik Lenkijos Valstybës Taryba, bet ir visos Lenkijos politinës par- tijos pageidavo unijos su Lietuva. Tautinis lietuviø atgimimas ir lietuviðkasis separa- tizmas lenkams atrodë niekuo nepateisinama senø, tiesiog ðventomis tapusiø, unijos tradicijø iðdavystë. Lenkai negalëjo patikëti, kad lietuviai neturi në maþiausio noro atnaujinti Lenkijos–Lietuvos unijà, todël dël Lietuvos Tarybos iðrinkimo 1917 m. ir jos vykdytos separatistinës politikos visø pirma kaltino vokieèius. Lietuvos atþvilgiu lenkai turëjo kelias skirtingas programas. Tuometinës Len- kijos gyvenime reikðmingiausios buvo dvi politinës grupuotës – sutrumpintu ende- kø vardu vadinamieji tautiniai demokratai (lenk. narodowa demokracja) ir J. Pilsud- skio autokratiškai vadovaujama vadinamoji „Belvederio stovykla“. Romano Dmov- skio vadovaujami endekai, arba aneksionistai, siekë á rytus nuo etnografinës Lenki- jos esanèias þemes besàlygiðkai inkorporuoti á Lenkijos valstybæ, o J. Pilsudskis su savo ðalininkais svajojo atkurti Lenkijos vadovaujamà ir lenkø tautos interesams tarnaujanèià Lietuvos Didþiàjà Kunigaikðtystæ ir jà sujungti su Lenkija10 . Tuo bûdu tuometinëje lenkø politikoje rytiniø þemiø prijungimo prie Lenkijos atþvilgiu vyravo dvi pagrindinës koncepcijos: tiesioginis prijungimas, arba inkorporacija, ir netiesio- ginis, maskuoto pavidalo prijungimo bûdas – federacija. 1918 m. lapkrièio 11 d. sudarius pirmàjà Nepriklausomos Lietuvos vyriausy- bæ, kuri pradëjo organizuoti savàsias ginkluotàsias pajëgas ir ið karinës vokieèiø val- dþios periminëti kraðto administracijà, Lenkija tegalëjo uþgrobti Lietuvà tik jëga. Taèiau tø jëgø tuo metu ir paèiai Lenkijai dar labai trûko. Vëliau, Lietuvai ásiliejus á pasaulio valstybiø gretas, atvirai stoti prieð jà buvo nepatogu. Todël nuo to laiko lenkø valdþia skelbësi turinti su Lietuva tik teritoriniø ginèø, o jos nepriklausomybei nesanti prieðinga. Taèiau pripaþinti Lietuvà nepriklausoma valstybe vis dëlto toliau atsisakinëjo ir slapta planavo „spræsdama teritorinius ginèus“ anksèiau ar vëliau jà pajungti. Trumpai tariant, nuo pat Lenkijos nepriklausomybës pradþios lenkø poli- tika Lietuvos atþvilgiu buvo aneksionistinë.

L e n k i j o s g i n k l u o t ø j ø p a j ë g ø o r g a n i z a v i m a s. Jau XX a. pradþioje jaunojoje lenkø kartoje brendo nusistatymas, jog reikia vël pradëti ginklu kovoti dël Lenkijos nepriklausomybës. Ðiam jaunimui ëmë vadovauti sulenkëjusios Lietuvos bajorijos atstovas, bûsimosios nepriklausomos Lenkijos valstybës vadovas J. Pilsudskis. Taèiau realios galimybës realizuoti ðiuos sumanymus susidarë tik Pirmojo pa- saulinio karo metu, o ypaè jo pabaigoje. Tautinë lenkø kariuomenë pradëta organi- zuoti 1918 m. lapkrièio pradþioje. Tø metø lapkrièio 12 d. J. Pilsudskiui tapus valsty- bës vadovu ir vyriausiuoju kariuomenës vadu, lenkø karines pajëgas sudarë 24 pës- tininkø batalionai, trys raitininkø eskadronai ir penkios baterijos. Kariuomenë spar- èiai augo. Dr. A. Rukðos duomenimis, 1919 m. sausio mën. viduryje joje jau buvo apie 110 000, balandþio mën. – 200 000, tø metø pabaigoje – apie 600 000, o 1920 m. rudená – 1 000 000 vyrø11 . Su ðia sàjungininkams, ypaè prancûzams, padedant ir remiant iðugdyta lenkø kariuomene teko grumtis ir jaunai, negausiai, besikurianèiai Lietuvos kariuomenei.

244 Brandindami savo planus, lenkai ir Lietuvoje ëmë steigti ávairias kariðkos pa- kraipos sàjungas bei organizacijas. 1918 m. rugsëjo 10 d. Vilniuje kpt. S. Bobiatyns- kio iniciatyva buvo ásteigta „Vilniaus miesto lenkø kariø sàjunga“ („Zwiàzek Wojsko- wych Polakow miasta Wilna“ – Z. W. P. M. W.). Spalio mën. pabaigoje joje jau buvo 130 karininkø ir daugiau kaip 500 kareiviø12 . Daugiausia á jà stojo ið Rusijos gráþæ kariai, tarnavæ ten lenkø legionuose. Minëta sàjunga netrukus pasiskelbë nuolatine lenkø atstovybe Lietuvoje. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir Vokietijoje ávykus revoliucijai, len- kø veikla Vilniaus kraðte pastebimai suaktyvëjo. Vokieèiai, nebegalëdami patys Vil- niaus apginti, leido lenkams jame laisvai veikti. 1918 m. lapkrièio 20 d. Vilniuje buvo ásteigta Lietuvos ir Gudijos kraðto savigyna, o gruodþio 8 d. gen. V. Vejtko paskirtas visø jos daliniø vadu. Pradëta formuoti tos savigynos brigada. Ðiuos dalinius rëmë Vilniaus ir jo apylinkiø pasiturintys lenkø dvarininkai, apsidëdami mokesèiais, bei Varðuvos vadinamasis Rytø þemiø komitetas, kuriam Lenkijos vyriausybë 1918 m. gruodþio 12 d. skyrë 20 mln. markiø savigynos daliniams Lietuvoje organizuoti13 . 1918 m. gruodþio 27 d. buvo pradëtas formuoti rotmistro J. Dombrovskio va- dovaujamas I ulonø pulkas, á kurá, daugiausia su savo arkliais, stojo Vilniaus, Aðme- nos, Lydos ir Ðvenèioniø sulenkëjæ bajorai (ðlëktos, dvarininkai). Gruodþio 31 d. ðia- me pulke buvo 25 karininkai, 220 ulonø ir 4 kulkosvaidþiai. Leidþiamas laikraðtis „Ojczyzna“ („Tëvynë“) stengësi þadinti lenkø patriotinius jausmus14 . Gruodþio 29 d. J. Pilsudskio nurodymu „Lietuvos ir Gudijos kraðto savigynos“ vietoje buvo sudaryta „Lietuvos ir Gudijos generalinë apygarda“, kurios vadu liko gen. V. Vejtko. Vilniaus miesto komendantu buvo paskirtas gen. A. Mokrzeckis. Nuo to laiko besikuriantiems lenkø daliniams karinës veiklos kryptá nubrëþë Lenki- jos kariuomenës vyriausiasis ðtabas15 . Beveik tuo pat metu atvirai (tiesa, ne Lietuvos teritorijoje) buvo organizuoja- ma ir vadinamoji „Lietuviø–gudø divizija“, kurios tikslas irgi buvo karinëmis jëgo- mis uþgrobti Lietuvos teritorijà. 1918 m. gruodþio 9 d. J. Pilsudskis gen. V. Ivaðkevi- èiø paskyrë ðios divizijos vadu. Divizijà sudarë 3 brigados. Nemaþà ðios divizijos dalá sudarë rytuose savo dvarø netekæ savininkai, o kareiviø masæ – smulkieji bajo- rai. Visgi divizijoje dominavo kariai ið paèios etninës Lenkijos, pirmà kartà savo gyvenime iðvydæ tuos „lietuviø–gudø“ pakraðèius, kuriuos jie vëliau turëjo „vaduo- ti“ ið lietuviø16 .

K p t. A. G u r k o s m i s i j a. 1918 m. pabaigoje Vilniuje veikë kelios valdþios: prof. A. Voldemaro vadovaujama Lietuvos vyriausybë, bolðevikai, laukiantys Raudonosios armijos ateinant, ið Varðuvos direktyvas gaunanti lenkø kariuomenë ir besiruoðianti pasitraukti ið miesto vokieèiø okupacinë valdþia. Iðskyrus pastaràjà, kitos trys valdþios siekë sustiprinti savo átakà Vilniuje ir visame kraðte. Kaip jau minëjome, Lenkijos valdþios pirmaeilis uþdavinys buvo uþimti Vil- niø, o po to ir visà Lietuvà prijungti prie Lenkijos. Tuo tikslu lenkams buvo svarbu iðgauti ið vokieèiø oficialø jø kariniø daliniø buvimo Vilniuje pripaþinimà, taip pat gauti paramà ginklais, amunicija ir kt. Lenkai rengë ir teikë vokieèiams ávairius susi- tarimø projektus, taèiau derybos uþsitæsë. Vokieèiø atsitraukimas komplikavo Vilniaus gynybà nuo besiartinanèiø bol-

245 ðevikø. Todël lenkai kreipësi á Antantæ, kad ji priverstø vokieèius atiduoti lenkø ka- riuomenei Rytø frontà. Ir toliau tæsësi tiesioginës lenkø derybos su vokieèiais. 1918 m. gruodþio mën. viduryje lenkai delegavo á Kaunà kpt. A. Gurkà, pavesdami jam tartis su vokieèiø vadovybe dël pagalbos organizuojant Vilniaus gynimà nuo paskui besi- traukianèià vokieèiø kariuomenæ atslenkanèios Raudonosios armijos. Vadinasi, su Vilniuje veikianèia Lietuvos vyriausybe Lenkija skaitytis nenorëjo ir jà visiðkai igno- ravo. Ji norëjo pasinaudoti ta kritiðka padëtimi, kada Lietuvos vyriausybë savo dis- pozicijoje dar neturëjo beveik jokios ginkluotos jëgos. A. Voldemaro vyriausybæ vo- kieèiai laikë teisëta, jie gruodþio 19 d. kpt. A. Gurkà ir nukreipë pas Lietuvos vyriau- sybës vadovà. Pokalbio tarp kpt. A. Gurkos ir A. Voldemaro bei Valstybës Tarybos prezidiumo nario St. Ðilingo metu Lietuvos vyriausybës vadovas pareiðkë, jog Lietu- vos valstybë mielai priimtø broliðkà Lenkijos paramà ir kad bendra politinë padëtis verèia Lietuvos vyriausybæ iðsiaiðkinti abiejø gretimø valstybiø santykius. Jis pagei- davo minëtus klausimus spræsti apskritai17. Gruodþio 23 d. kpt. A. Gurka pasiraðë preliminarinæ sutartá su vokieèiø karine vadovybe dël Lenkijos kariniø daliniø per- gabenimo á Vilniø Lapø–Baltstogës–Gardino–Lentvario geleþinkelio linija, iðvykus ið Vilniaus vokieèiø kariuomenei* . Nors kpt. A. Gurka neturëjo ágaliojimø derëtis dël kokio nors susitarimo, Lenkijos vyriausybë paskelbë, jog sudaryta konkreti su- tartis, kad lenkai gintø Lietuvà18. 1918 m. gruodþio 23 d. kpt. A. Gurka, jau kaip oficialus Lenkijos ágaliotinis, vël kreipësi á lietuvius, taèiau jø vadovybë, padëkojusi uþ siûlomà pagalbà, pareiðkë, jog jà galëtø priimti tik su sàlyga, jei Lenkijos vyriausybë tuojau pripaþintø savaran- kiðkà Lietuvos valstybæ su sostine Vilniuje19. Á ðá pareiðkimà lenkø valdþios atsakymo nebuvo gauta. Gruodþio 29 d. Lietuvos vyriausybës posëdyje deleguojamam á Berlynà A. Janu- laièiui nurodyta uþprotestuoti lenkø leidþiamus gandus, kad prof. A. Voldemaras bu- vo sutikæs su lenkø vyriausybës pasiûlymu ávesti Lietuvon lenkø legionus, o kraðto apsaugos ministrui karin. M. Velykiui – praneðti Vilniaus lenkø legionininkams, kad jie galá dalyvauti kraðto apsaugoj kaip Lietuvos kariuomenës dalys20. Vilniaus komen- dantûra paskelbë reikðmingà atsiðaukimà „Vilniaus pilieèiams“, kuriame pakvietë Vil- niaus ir jo apylinkiø ávairiø tautybiø gyventojus stoti á savanoriø pulkus. Per savaitæ susirinko apie 500 vyrø, tarp jø 20 karininkø bei karo valdininkø21. Gruodþio 30 d. M. Sleþevièiaus vyriausybës paskirta vidaus reikalø ministro J. Vileiðio vadovaujama delegacija dar bandë derëtis su lenkø politikais, atstovavu- siais Lietuvos lenkams, tikëdamasi gauti jø paramà. Lietuvos vyriausybës atstovai buvo M. Sleþevièius, J. Vileiðis ir M. Birþiðka, o Vilniaus lenkø atstovais – V. Abro- mavièius, Jonas Pilsudskis, L. Chominskis ir Z. Jundzilas. Derybø tikslas buvo Vil- niaus ir ið viso Lietuvos lenkø bendradarbiavimas su lietuviais, kvieèiant juos daly- vauti Lietuvos vyriausybëje ir drauge organizuoti gynybà prieð gresiantá bolðevikø pavojø. Lietuviai savo poþiûrá formulavo taip: nepriklausomybë su sostine Vilniumi, o santykius su Lenkija nustatys Lietuvos Steigiamasis Seimas. Lenkai tokià sàlygà sutiko priimti, jeigu Lietuva sutiktø sueiti á unijà su Lenkija. Taigi Lietuvos reikalavi- mai dël Vilniaus nebuvo priimti22. Kaip matyti, Lenkijos valdþia siekë Lietuvoje visai ko kito, o ne bendradarbia- vimo su Lietuvos vyriausybe. Tomis dienomis Lenkijos ministras pirmininkas J. Mo-

246 raèevskis pritarë sumanymui ginkluota jëga uþimti Lietuvos teritorijà ir ten organi- zuoti valdþios organus, o Lenkijoje sudaryta Laikinoji Lietuvos valdymo komisija jau skyrë komisarus visai etnografinei Lietuvai valdyti.

V i l n i a u s p r a r a d i m a s. 1918 m. gruodþio mën. paskutinëmis dienomis padëtis Vilniuje darësi vis sudëtingesnë: vokieèiai ruoðësi palikti miestà, prie kurio artëjo Raudonoji armija. Kaip jau minëjome, Lietuvos vyriausybë, dar nespëjusi suor- ganizuoti pakankamos ginkluotos jëgos, 1919 m. sausio 2 d. persikëlë á Kaunà. Dalis vyriausybës nariø – ðvietimo ministras M. Birþiðka, l. e. uþsienio reikalø ministro p. A. Janulaitis ir þydø reikalø ministras J. Vygodskis – atsisakë palikti miestà. M. Bir- þiðka buvo paliktas Vilniuje Tarybos ágaliotiniu. Vilniuje buvo paliktas ir miesto ko- mendantûros kariø bûrys. Varðuvos remiama naujoji lenkø kariniø daliniø vadovybë, suorganizavusi Vil- niaus srities civilinæ ir karinæ administracijà, elgësi taip, lyg miestas jau visam laikui priklausytø Lenkijai. Sausio 2 d. lenkai perëmë ið vokieèiø Vilniaus valdymà ir orga- nizavo jame lenkiðkà milicijà, þandarmerijà, þvalgybos biurà, skelbë karo padëtá, atsiðaukimais ragino gyventojus laikytis tvarkos bei ramybës ir atiduoti ginklus. Tà paèià dienà, panaudojæ ginkluotà jëgà, jie likvidavo pavojingiausià savo konkuren- tà – bolðevikinæ Darbininkø tarybà Varnø gatvëje. Vilniaus praradimas visiems gyventojams padarë didelá áspûdá. Lenkiðkoji gy- ventojø dalis tai sutiko entuziastingai, o lietuvius miesto atidavimas lenkams sujau- dino labiau negu bolðevikø okupacija. Lietuvos vyriausybë protestavo prieð tokius lenkø veiksmus. Jos generalinis ágaliotinis ðvietimo ministras M. Birþiðka 1919 m. sausio 2 d. gen. V. Vejtko pareiðkë oficialø protestà23 (protesto turiná þr. 12 priede). Sausio 4 d. Lietuvos vyriausybës á Varðuvà pasiøstoje notoje protestuota prieð lenkø komisarø paskyrimà Lietuvos teritorijoje. Vilniuje lenkai šeimininkavo neilgai. Jau sausio 2 d. sužinota, jog prie Vilniaus ið trijø pusiø artëja Raudonosios armijos daliniai. Naktá ið sausio 2 á 3 d. lenkai á Naujàjà Vilnià pasiuntë karin. J. Dombrovskio vadovaujamà jungtiná raiteliø ir pës- tininkø daliná, kuris, trumpai tepasiprieðinæs gausioms bolðevikø pajëgoms, buvo priverstas trauktis. Sausio 5 d. bolðevikai uþëmë Vilniø. Lenkai, patyræ dideliø mate- rialiniø nuostoliø, miestà paliko. Dr. J. Ð a u l i o m i s i j a V a r ð u v o j e. Reaguodami á Lietuvos vyriausybës 1919 m. sausio 4 d. notà, lenkai vasario 12 d. atsakyme paskelbë pripa- þástà lietuviø tautai apsisprendimo teisæ, taèiau nesutinkà su lietuviø teritoriniais reikalavimais. Jie teigë, jog Lietuvos–Lenkijos sienos turi bûti nustatytos remiantis laisva ginèytinø teritorijø gyventojø valia, pabrëþdami, jog sienø klausimas nesuda- ràs „jokios kliûties vardan visos grupës bendrø interesø jau dabar uþmegzti nuoðir- dþius santykius tarp abiejø tautø vyriausybiø “24 . Nors ði lenkø vyriausybës nota buvo gana neaiðki ir teikë maþa vilèiø susitarti abiem pusëms, Lietuvos vyriausybës vadovas M. Sleþevièius balandþio 16 d. patvir- tino delegacijà derëtis su lenkø valdþia dël savitarpio abiejø valstybiø pripaþinimo, diplomatiniø bei ûkiniø santykiø uþmezgimo ir karinës akcijos prieð bolðevikus su- derinimo. Delegacijai pirmininkavo labai svarbi figûra Lietuvos uþsienio tarnyboje – dr. J. Ðaulys. Á jà áëjo dar uþsienio reikalø ministerijos atstovas Vl. Daumantas, karo

247 ataðë karin. M. Velykis ir baltgudþiø I pëst. pulko vadas plk. K. Jezovitovas. Delega- cija á Varðuvà atvyko nepalankiu laiku – balandþio 18 d. – lenkø ásiverþimo á Vilniø iðvakarëse25 . Paþymëtina, kad tai buvo pirmas oficialus abiejø vyriausybiø ágalioti- niø susitikimas. Nesant Varðuvoje valstybës vadovø J. Pilsudskio ir I. Paderevskio, dr. J. Ðaulio delegacija tarësi su uþsienio reikalø ministro pavaduotoju V. Vrublevskiu bei Seimo uþsienio reikalø komisijos pirmininku S. Grabskiu. Dr. J. Ðaulys reikalavo Lietuvos valstybës pripaþinimo su sostine Vilniumi, taèiau lenkø atstovai tvirtino, jog Vilnius bûtinai turi priklausyti Lenkijai, mat rytinës þemës esanèios neatskiriama Lenkijos valstybës dalis. Atlikus paruoðiamuosius darbus oficialiam pasikeitimui notomis, su- sitikimas baigësi26 . 1919 m. balandþio 25 d. raðte Lenkijos uþsienio reikalø ministerijai dr. J. Ðau- lys kaip minimalià sàlygà tolesnëms deryboms tæsti reikalavo pripaþinti Lietuvos nepriklausomybæ su sostine Vilniumi ir praðë á savo siûlymà atsakyti raðtu. Nesulau- kæs atsakymo, jis geguþës 2 d. pasiuntë raginamàjá raðtà ir pareiðkë, jog nesulaukæs atsakymo iki geguþës 7 d. lenkø vadovø elgesá laikysiàs neigiamo nusistatymo þen- klu. Lenkijos uþsienio reikalø ministro pavaduotojas V. Vrublevskis visaip ramino dr. J. Ðaulá ir praðë sulaukti gráþtanèio ið Paryþiaus vyriausybës vadovo I. Paderev- skio27 . Ðis priëmë dr. J. Ðaulá pasikalbëti geguþës 13 d. I. Paderevskis teigë, jog sienø klausimu lietuviai gali tikëtis nuolaidø, taèiau pagrindinis Lenkijos reikalavimas esàs federacija, pagal kurià Lietuva turëtø bendrà su Lenkija uþsienio politikà, kariuo- menës vadovybæ, geleþinkelius, paðtà ir iþdà28 . Siekdami laimëti laiko, lenkai vilkino derybas, stengdamiesi parodyti Antan- tës ðalims, jog derybø metu daroma tam tikra paþanga. Taip elgdamiesi, jie ruoðë dirvà kitiems politiniams ëjimams. Dël to Lietuvos vyriausybës vadovas M. Sleþevi- èius geguþës 16 d. oficialiame laiðke nurodë dr. J. Ðauliui reikalauti ið lenkø aiðkaus atsakymo, pabrëþdamas, jog delsimas tik kenkia Lietuvos reikalui29 . Dr. J. Ðaulio misijos rezultatai buvo labai menki. Tarp abiejø valstybiø nepavy- ko net uþmegzti diplomatiniø santykiø. Geguþës 23 d. dr. J. Ðaulys, áteikæs Lenkijos premjerui I. Paderevskiui protestà dël Vilniaus okupavimo ir pareikalavæs lenkø ka- riuomenës ið Vilniaus pasitraukti, iðvyko ið Varðuvos.

L i e t u v i ø–l e n k ø g i n è a s P a r y þ i a u s t a i k o s k o n f e r e n - c i j o j e. Vykstant Pirmajam pasauliniam karui, daugelio valstybiø politikai manë ir laukë, kad, jam pasibaigus bûsimoji taika bus nuolatinë ir teisinga. Todël ir 1917 m. geguþës 26 d. Petrograde vykusiame Lietuviø seime daug vilèiø buvo dëta bûsima- jam tarptautiniam taikos kongresui, á kurá turëjo bûti „kvieèiami lygiomis teisëmis su kitø valstybiø atstovais ir lietuviø tautos atstovai“30 . Maþø tautø, tarp jø ir lietuviø, atstovai tikëjo bûsimojo taikos kongreso, vëliau vadinamo konferencija, magiðka ga- lia – kad jis bûsiàs tautø ir valstybiø naujos eros pradininkas31 . Taikos konferencija oficialiai pradëjo darbà Paryþiuje, Versalyje, 1919 m. sau- sio 18 d. ir truko 6 mënesius. Konferencijos darbas vyko 58 ávairiose komisijose. Nuo pat pradþios joje veikë speciali Lenkø reikalø komisija, o geguþës 15 d. buvo sudary- ta Baltø komisija32 . Versalio taikos konferencijos metu buvo daug ir ávairiø pasiûly- mø ir dël Baltijos bei Lenkijos valstybiø. Daþnai Lietuvos nepriklausomybë buvo

248 varþoma jos federacijos su Lenkija. Minëtoje konferencijoje Lenkijos interesams at- stovavo þymus endekø vadas R. Dmovskis, tvirtinæs, jog lietuviams dar nepavykæ sudaryti tautos ir todël negalima kalbëti apie Lietuvos valstybæ. Jo siûlymu Lietuvai galima pripaþinti tik autonomijà ir ji turinti bûti sujungta su Lenkija kaip unijinë valstybë33 . Nors Lietuva nebuvo pakviesta dalyvauti Taikos konferencijoje, bet Lietuvos Vals- tybës Tarybos Prezidiumas 1918 m. gruodþio 18 d. oficialiai paskyrë prof. A. Volde- marà delegacijos pirmininku. Delegacijà sudarë: sekretorius P. Klimas, nariai – E. Galvanauskas, M. Yèas, T. Naruðevièius, S. Rozenbaumas ir D. Semaðka. Laikui bë- gant delegacijos sudëtis keletà kartø keitësi. Nors Lietuvos delegacija taip pat ir dël lenkø pastangø ir politiniø intrigø nebuvo pripaþinta teisëta, taèiau ji palaikë nuola- tiná kontaktà su konferencija, buvo priimami ir svarstomi ávairûs memorandumai, notos bei pareiðkimai. Lietuviø delegacija Paryþiuje turëjo ávykdyti tris pagrindinius uþdavinius: iðsi- rûpinti, kad jai bûtø leista atstovauti Lietuvai konferencijoje, iðgauti Lietuvos nepri- klausomybës pripaþinimà su sienomis, kurias nustatë patys lietuviai, ir gauti pagal- bà kovai su bolðevikø agresija. Taèiau didþiausià kliûtá Lietuvos valstybei ir lietuviø delegacijai Paryþiaus taikos konferencijoje sudarë lenkai. 1919 m. geguþës mën. pra- dþioje jie taikos komisijos pirmininkui áteikë memorandumà, kuriame árodinëjo, jog, iðskyrus Kauno gubernijà ir ðiaurinæ Suvalkø gubernijos dalá, lietuviø delegacijos reikalautuose Lietuvos plotuose lietuviai negyvenà. Jie teigë, jog Lietuvos Valstybës Taryba esanti vokieèiø padaras, neatstovauja gyventojø valiai, o vokieèiai ðeiminin- kauja Lietuvoje kaip savame kraðte34 . Lenkai prieð lietuvius varë plaèià propagan- dà, pasitelkdami á pagalbà specialià spaudos tarnybà, atskirus leidinius ir kt. Taigi Paryþiaus taikos konferencijoje Lietuvos klausimas nebuvo spræstas.

2. LENKØ KARINIØ VEIKSMØ LIETUVOJE PRADÞIA

A n t r a s i s V i l n i a u s p r a r a d i m a s. Po nepavykusio bandymo ásitvirtinti Vilniuje 1919 m. sausio mën. pradþioje, lenkai niekad neatsisakë idëjos pakartoti karinæ akcijà, laukë tinkamos progos ir átemptai ruoðësi. J. Pilsudskio ðali- ninkai aptarinëjo ir Vilniaus kraðto organizacijos pagrindus. 1919 m. kovo mën. pabaigoje – balandþio mën. pradþioje lenkø kariuomenës pagrindinës pajëgos kovojo su ukrainieèiais Lvovo rajone. Tuo metu bolðevikø jëgos Lietuvoje buvo iðsidësèiusios taip, kad tarp Vilniaus ir Lydos rajonuose veikusiø jø divizijø buvo susidariusi didelë tuðtuma – spraga, kurioje atsidûrë svarbûs á Vilniø vedantys keliai. Lenkø kariuomenës vadovybë, rengdama Vilniaus uþëmimo planà, ir nutarë pasinaudoti tà spraga Marcinkoniø–Vilniaus–Lydos trikampyje. Iniciatyvos pulti Vilniø ëmësi pats J. Pilsudskis, þiûrëdamas á Vilniø ir drauge á Lietuvà kaip á savo tikrà tëviðkæ. Skubëti þygiuoti á Vilniø J. Pilsudská vertë daugiau- sia baimë, kad lietuviai neuþbëgtø jam uþ akiø. Kaip minëjome anksèiau, lietuviai 1919 m. balandþio mën. pradþioje pradëjo pulti bolðevikus Vilniaus kryptimi.

249 Þinodamas, jog ðis lenkø þygis á Vilniø Vakarø didþiøjø valstybiø bus supras- tas kaip aneksija, J. Pilsudskis, bûdamas realistas, artëjant Taikos konferencijos Pa- ryþiuje posëdþiui, ryþosi panaudoti „ávykusiø faktø“ politikos metodà. Nors tuo metu Ukrainoje kovojæ lenkai buvo patekæ á labai kritiðkà padëtá, J. Pilsudskis tikëjo, kad gen. V. Ivaðkevièiaus vadovaujamos lenkø kariuomenës dalys atlaikys ukrainieèiø puolimà, o jis „ájosiàs á Vilniø pro Auðros Vartus ant balto žirgo“35 . Ruoðdama Vilniaus puolimo planà, lenkø kariuomenës vadovybë nusprendë sutelkti á vakarus nuo Lydos kavalerijos ir pëstininkø rinktines, kurios, aplenkdamos Lydà ið ðiaurës-vakarø pusës, turëjo iðeiti á Vilniaus–Lydos kelià ir juo forsuotu þy- giu pulti Vilniø ið pietø bei rytø pusiø. Numatyta áþengti á Vilniø per 3–4 dienas. Þygá turëjo pradëti kavalerija, o jà paremti – pëstininkai. Kita lenkø grupë su stipria artilerija turëjo uþimti Lydà. Kad bolðevikø jëgos, veikianèios á pietus nuo Nemuno, neateitø pagalbon Lydos rajone veikianèioms jø jëgoms, lenkai turëjo pulti visu frontu nuo Baranovièiø iki Pripetës upës. Skidliaus rajone sutelkta plk. Frëjaus vadovauja- ma speciali grupë turëjo dengti lenkø karines operacijas nuo galimø netikëtumø ið vokieèiø kariuomenës daliø, buvusiø Gardino apylinkëse. Lenkø kariuomenës dalys turëjo bûti sutelktos ir paruoðtos kariniams veiksmams iki balandþio 15 d.36 Numatytas Vilniaus puolimas buvo pirmoji didesnio masto lenkø kariuome- nës operacija prieð bolðevikus, turinti didelæ politinæ svarbà. Todël jai vadovavo pats J. Pilsudskis. Balandþio 16 d. plk.. Lasockio grupë puolë Lydà. Tuo pat metu plk.. Vl. Beli- nos-Praþmovskio vadovaujama kavalerijos grupë su artilerija, aplenkdama Lydà ið ðiaurës vakarø, pradëjo þygá Lydos–Vilniaus vieðkelio link, o jai ið paskos sekë gen. E. Smigly-Rydzo vadovaujama pëstininkø grupë. Bolðevikams atkakliai pasiprieði- nus, Lyda buvo paimta tik balandþio 17 d. Sunkumø patyrë ir Vilniaus kryptimi þygiavusios lenkø kariuomenës dalys. Þygá apsunkino blogi keliai, ëmë trûkti maisto bei paðaro. Sunku buvo palaikyti ryðá tarp atskirø kariuomenës daliø. Balandþio 18 d. kavalerijos grupë susitelkë Turgeliø–Paulovo rajone, o pëstininkø grupës prieðakiniai daliniai pasiekë Benekainiø apylinkæ. Ðiose vietovëse bolðevikai nerodë jokio pasi- prieðinimo. Balandþio 19 d. auðtant lenkø kavalerijos daliniai, bolðevikø visai nepastebëti, priartëjo prie Vilniaus ir staiga uþëmë geleþinkelio stotá ir didesnæ miesto dalá. Bolðe- vikus apëmë visiðka panika. Jie tiesiog nesusigaudë susidariusioje situacijoje. Bolðe- vikams pavyko atsispirti lenkams tik ðiaurinëje ir vakarinëje Vilniaus dalyje. Visgi po kurio laiko bolðevikai atsipeikëjo, persitvarkë ir kai kuriose vietose ëmë spausti lenkus atgal. Lenkø kavalerijos, iðsklaidytos miesto gatvëse, neágudusios kautis mieste, bûklë tapo kritiðka. Jai á pagalbà specialiai traukiniu buvo atsiøsti á Vilniø pëstinin- kai. Atvykus gen. E. Smigly-Rydzui su likusiomis dalimis bei artilerija, lenkai balan- dþio 21 d., apie vidurdiená, galutinai miestà uþëmë. Gen. A. Mokrzeckio vadovauja- ma grupë puolë Naugardukà ir Baranovièius ir juos taip pat uþëmë37 . Dël kariø nuovargio nuo tolesnio puolimo buvo atsisakyta. Gen. E. Smigly- Rydzo vadovaujama grupë sustojo Trakø–Rykantø–Maiðiagalos–Nemenèinës–Bez- doniø–Naujosios Vilnios linijoje, plk.. Lasockio – Bogdanovo–Alðënø linijoje, o gen. A. Mokrzeckio grupë uþëmë buvusius Pirmojo pasaulinio karo vokieèiø apkasus á rytus nuo Baranovièiø ir toliau iki Nemuno38 .

250 Vilniaus netekimas bolševikams buvo didelis smûgis kariniu ir politiniu poþiû- riu. Balandþio mën. pabaigoje, sutelkæ jëgas pusraèiu apie Vilniø, jie nutarë koncen- triðkai pulti miestà ir já atsiimti. Gen. E. Smigly-Rydzas, suþinojæs bolðevikø planus, nusprendë neleisti atskiroms jø kariuomenës grupëms susijungti ir sumuðti jas atski- rai. Pirmiausia jis puolë Pabradës grupæ, jà sumuðë ir nubloðkë Ðvenèioniø kryptimi. Pergrupavæs savo pajëgas, vëliau puolë Salø–Aðmenos bolðevikø grupæ, artëjusià prie Vilniaus, ir nubloðkë jà á rytus. Po to smogë nuo Ðirvintø besiartinanèiai grupei, jà sumuðë ir nubloðkë ðiaurës vakarø kryptimi. Iki geguþës 1 d. keliamas pavojus buvo paðalintas. Persekiodami bolðevikus, lenkai pasiekë Maiðiagalos–Giedraièiø–Pabradës–Lin- kmenø–Ignalinos–Adutiðkio–Smurgainiø–Naruèio eþ. ribà. Baras á ðiauræ nuo Ba- ranovièiø buvo pavadintas lietuviø–baltgudþiø frontu. Jo vadu buvo paskirtas gen. S. Ðeptickis39 . Tuo bûdu lenkø karinës dalys uþëmë nemaþà Lietuvos teritorijos dalá, visiðkai nederindamos karo veiksmø su Lietuvos kariuomenës veiksmais, toliau plë- të savo nukariavimus, neatsiþvelgë á Lietuvos interesus. Tarp Lenkijos ir Lietuvos valstybiø susiklostë nepaskelbta karo padëtis. Lietuviai teigë, kad lenkai yra oku- pantai, ásitvirtinæ Lietuvos teritorijoje be Lietuvos vyriausybës sutikimo. Lenkø ávykdytas Vilniaus uþëmimas sukrëtë lietuviø visuomenæ. M. Sleþevi- èiaus vyriausybës oponentai smerkë já uþ nesugebëjimà pirmiems paimti Vilniø. Ba- landþio 24 d. laiðke Lietuvos atstovui Berlyne J. Purickiui M. Sleþevièius raðë: „Su- kelk visus ant kojø, Vilnius turi bûti mûsø. Negalima jo palikti lenkams“40 . Protestà dël Vilniaus uþëmimo pareiðkë ir J. Ðaulys Varðuvoje41 . Pasipylë protestai ir skundai tarptautinëse institucijose. Ið valdþios ir visuome- nës atstovø (A. Smetonos, M. Sleþevièiaus, þemaièiø vyskupo P. Karevièiaus ir kt.) sudarytas Lietuvos gynimo komitetas iðleido atsiðaukimà á Lietuvos pilieèius, kuria- me grieþtai pareikðta nuomonë Vilniaus klausimu: „Jokio susitarimo su lenkø vy- riausybe nëra ir negali bûti tol, kol Lenkija pripaþins Lietuvà natûraliose jos sienose, kol lenkai gràþins mums Vilniø“42 .

S. S t a n i ð e v s k i o m i s i j a K a u n e. Ásitikinusi lenkø siekimais ginèytinus teritorinius klausimus tarpusavyje spræsti ið jëgos pozicijø, Lietuvos vy- riausybë priëjo prie iðvados, jog jai geriau kreiptis á Taikos konferencijà. Tokia lietu- viø pozicija lenkams buvo neparanki. Jie norëjo iðvengti bet kokio Vakarø valstybiø kiðimosi á ðiuos reikalus, nes tai galëjo susilpninti jø pozicijas tarptautiniu mastu. Todël lenkai atkakliai siekë derybø su Lietuva, visø pirma tikëdamiesi, jog tarp lietu- viø rasis unijai pritarianèiø asmenø. Tuo tikslu buvo nutarta pasiøsti á Kaunà uþsienio reikalø ministro pavaduoto- jo S. Staniðevskio vadovaujamà delegacijà, á kurios sudëtá dar áëjo sekretorius V. Pðesmickis, karinis ekspertas mjr. M. Mackevièius ir karo ataðë ltn. M. Hurèinas. Geguþës 28 d. atvykusi á Kaunà, delegacija jau kità dienà tarësi su Lietuvos ministru pirmininku M. Sleþevièiumi. Ðis lenkø delegacijà priëmë gan ðaltai, atsisakydamas kalbëti lenkiðkai. Derybos buvo pradëtos pasikvietus vertëjà, kuris vertë ið lietuviø kalbos á prancûzø, nors, kaip vëliau pasirodë, M. Sleþevièius puikiausiai mokëjo lenkiðkai, o S. Staniðevskis – lietuviðkai. Derybø pradþioje M. Sleþevièius apkaltino lenkus suþlugdþiusius derybas su

251 J. Ðaulio vadovaujama delegacija ir pareikalavo, kad Lenkija pripaþintø Lietuvos nepriklausomybæ, iðvestø savo kariuomenæ ið visø ginèijamø teritorijø ir pripaþintø civilinæ lietuviø administracijà. Á toká M. Sleþevièiaus kaltinimà S. Staniðevskis pa- reiðkë, jog jo buvimas Kaune yra pakankamas lenkø noro uþmegzti santykius tarp ðiø dviejø valstybiø árodymas. Jis teigë, kad niekad nebuvæ kalbos dël Lenkijos atsi- sakymo pripaþinti lietuviø teisæ á nepriklausomybæ ir kad vykstanèios derybos turi nustatyti formalaus pripaþinimo detales. Toliau S. Staniðevskis papraðë detaliau ið- dëstyti lietuviø planus, kaip jie galvoja valdyti ginèijamas teritorijas, ir pateikti ga- rantijas, kad jø savo interesams nepanaudos vokieèiø karinës pajëgos43 . Savo pra- neðime Lenkijos uþsienio reikalø ministerijai apie áspûdþius Lietuvoje jis paþymëjo, jog sunku bûsià surasti bendrà platformà su „dabartine Lietuvos vyriausybe, kuri yra provokiðka ir nepopuliari net tarp paèiø lietuviø “44 . 1919 m. birželio 2 d. S. Staniðevskis ið savo vyriausybës gavo papildomus nurody- mus reikalauti ið lietuviø tiksliau nusakyti jø teritorinius reikalavimus, tirti padëtá vietoje ir plësti akcijà prieð lenkams nepalankias nuotaikas. Birþelio 7 d. ávykusio pasitarimo su M. Sleþevièiumi metu S. Staniðevskis bandë áteigti, jog lenkai rimtai þiûri á lietuviø reika- lavimus perleisti jiems civilinæ administracijà lenkø uþimtose teritorijose, siekdamas kaip galima ilgiau vilkinti derybas Kaune ir ávykdyti jo delegacijai pavestus uþdavinius. M. Sleþevièius 1919 m. birþelio 11 d. lenkams áteiktoje notoje dar kartà reikala- vo nepriklausomybës pripaþinimo su visomis teritorijomis, á kurias Lietuva preten- davo, ir administracinës valdþios Vilniuje ir Vilniaus kraðte perdavimo á jos vyriau- sybës rankas. Gavæs ðià notà, S. Staniðevskis iðvyko á Varðuvà, nusprendæs, jog jo misija padarë viskà, kà galëjo45 . 1919 m. birþelio 24 d. buvo gautas Lenkijos uþsienio reikalø ministerijos oficia- lus atsakymas á M. Sleþevièiaus notà. Jame lenkai paþymëjo ne kartà pareiðkæ norà palaikyti draugiðkus santykius su lietuviais, taèiau visgi atsisakë pripaþinti Lietuvos valstybæ dël tariamai tebetrunkanèios vokieèiø okupacijos. Remdamiesi ðiuo faktu, lenkai atmetë lietuviø reikalavimà ávesti savo civilinæ valdþià lenkø okupuotoje teri- torijoje ir pabrëþë, kad lietuviams galinèios bûti perduotos tiktai tos teritorijos, kuriø gyventojai pareikðtø norà bûti Lietuvos valstybës dalimi. Nota baigiama pareiðki- mu, kad gyventojai patys nuspræs, kokia turës bûti jø ateitis46 . Taigi Lenkijos vadovybë ne tik nenorëjo ir toliau pripaþinti Lietuvos nepri- klausomybës, jos vyriausybës, bet iðdráso atvirai kiðtis á Lietuvos vidaus reikalus, ne- kalbant apie tai, jog tuo metu Lenkija jau buvo uþëmusi didelæ Lietuvos þemiø dalá su Vilniumi. Lenkijos vyriausybë kovodama prieð Lietuvà stengësi átikinti Antantës ðalis, neva Lietuva esanti vokieèiø valdþios darinys ir todël tik Lenkija esanti vienin- telë tvirtovë rytuose prieð germanizmà ir bolðevizmà.

T o l e s n i s l e n k ø k a r i u o m e n ë s b r o v i m a s i s á L i e t u v o s t e r i t o r i j à . D e m a r k a c i n ë s l i n i j o s. Lenkams uþëmus Vilniø ir kitas lietuviðkàsias þemes, Lietuvos karinë padëtis pasikeitë. Nors frontas prieð bolðevikus smarkiai susiaurëjo, taèiau atsirado naujas frontas prieð lenkus. Pirmas susidûrimas su jais ávyko 1919 m. balandþio 26 d. Vievyje. Taèiau tuomet kraujo praliejimo dar pavyko iðvengti. Geguþës 7 d. lenkai uþëmë Ðirvintø miestelá. Kità dienà lenkai uþ- puolë prie Vievio miestelio buvusias lietuviø sargybas47 .

252 Balandþio 27 d. lenkai, pasitraukus vokieèiams ið Gardino, paskubëjo uþimti ðá miestà48 . Tomis dienomis Gardine lankæsis Lietuvos vyriausybës vyriausiasis ágalio- tinis A. Þilinskas, susipaþinæs su realia padëtimi vietoje, savo vyriausybës vardu lenkø atstovui papulk. A. Nienevskiui áteikë oficialø protestà dël dalies Lietuvos teri- torijos okupavimo49 . Nereaguodami á tai, lenkai ëmësi ávairiø provokacijø Gardine Lietuvos karinei vadovybei pavaldaus I pëst. baltgudþiø pulko atþvilgiu, kad galiausiai 1919 m. bir- þelio 12 d. paskelbë já iðformuotu50 . Ir toliau buvo sistemingai puldinëjamos lietuviø sargybos. Nors uþimamose lietuviø þemëse lenkø kariuomenë skelbësi esanti tautø va- duotoja ir reklamavosi garbingu legionininkø vardu, taèiau ið tikrøjø jai ðie idëjiniai dalykai maþai rûpëjo. Jos daugumà sudarë Vilniaus ir Suvalkø kraðtø, Baltgudijos ir Lenkijos miestelënai ir kaimieèiai, stojæ kariuomenën lenkø kunigø bei dvarininkø paraginti, nedarbo ir bado verèiami, tikëdamiesi pasipelnyti ir pan. Ðtai kaip tà ka- riuomenæ apibûdino tuo metu Vilniuje gyvenæs þymus lietuviø visuomenës veikëjas M. Birþiðka: „Þiaurumas, plëðikiðkumas, kryþiuotiðkas patvirkusio ginkluoèio nusi- statymas beginkliø atþvilgiu, tamsiausio „lenko“ paþiûra á visa, kas nelenkiðka – ðtai savybës, kuriomis mums paprastai reiðkësi lenkø kariai Net ðviesesni karinin- kai santykiuose su mumis vis dëlto per daug nesivarþë“51 . Lenkø kariai uþgrobtose lietuviðkose þemëse vykdë masines kratas, ëmë rekvi- zicijas, plëðikavo, visaip engë gyventojus. Daþni buvo atvejai, kai gyventojui gatvëje garsiai lietuviðkai prakalbëjus jis iðkart bûdavo suimamas, palaikomas lenkø prieðu, jo namuose atliekamos kratos tariamai ieðkant ginklø, atimamas ar pavagiamas ver- tingesnis turtas. Atimdami ið gyventojø vertingesnius daiktus, lenkai tvirtindavo, jog jie pirkti ið vokieèiø, todël bûtina juos paimti. Pasisavindami gyventojø pinigus, motyvuodavo, jog jie yra bolðevikø ir pan.52 Vilniuje lenkai stengësi iðnaikinti visa tai, kas jiems atrodë nelenkiðka: perse- kiojo lietuviø visuomenës veikëjus, uþdarë ávairias kultûros ástaigas. Birþelio 5 d. apiplëðë lietuviø vaikø prieglaudà, pasisavino jai priklausiusius arklius, veþimus ir kitus daiktus. Beplëðdami tyèiojosi ið vaikø dël jø vartojamos lietuviø kalbos. Ypaè daug skriaudø ið lenkø patyrë Marcinkoniø, Molëtø, Giedraièiø ir kituose mieste- liuose bei jø apylinkëse gyvenæ lietuviai. Masiðkai suiminëjant gyventojus, kalëjimai buvo prikimðti þmoniø. Geguþës 17 d. tik viename Vilniaus Lukiðkiø kalëjime buvo uþdaryti 1338 tokie „nusikaltë- liai“53 . O kiek buvo kankinama dar kituose kalëjimuose! Apie lenkø elgesá tuometinis Laikinojo Vilniaus lietuviø komiteto pirmininkas M. Birþiðka vëliau taip raðë: „Kratos ir suëmimai paprastai buvo ávairinami, nera- dus ginklo, pinigø ir brangenybiø atëmimu, nekartà keiksminiu, buoþiniu ar kumð- tiniu pagyvinimu. Retas kuris Vilniaus lietuvis bus kratos iðvengæs ir nedaugelis ne- gavæ materialiniai nukentëti!“54 (kalba netaisyta – V. L.). 1919 m. birþelio 6 d. ties Ðvenèionimis ávykusiame slaptame lietuviø suvaþia- vime dalyvavæ Aðmenos, Giedraièiø, Molëtø, Inturkës, Kaltanënø, Trakø, Tvereèiaus, Daugëliðkio, Palûðës, Vidþiø, Drûkðiø, Gaidës, Rimðës, Smalvø ir Dûkðto atstovai pateikë daugybæ pavyzdþiø, kaip lenkai persekiojo lietuvius: plëðikavo, fiziðkai kan- kino, kiðo á kalëjimus, prievartavo moteris, 2 kartus per savaitæ varë prievartiniams

253 darbams á lenkø dvarus, draudë lietuviðkai kalbëti ir kt. Suvaþiavimo dalyviai nutarë pareikalauti ið Lietuvos vyriausybës ginklø, kad patys iðvarytø lenkus ið savo kraðto55 . Lenkø kariuomenës savivalës bei Vilniaus kraðto þmoniø persekiojimo faktus patvirtina ir lenkø ðaltiniai56 . Vykstant kovoms su bolðevikais, dar besiorganizuojanèiai ir nesustiprëjusiai Lietuvos kariuomenei atremti ðá naujà stiprø prieðà – lenkus – buvo sunku. Lietuvos vyriausybë, kreipdamasi á Antantës valstybes, dël minëtø lenkø veiksmø reiðkë tik protestus. Ji per Paryþiaus delegacijà praðë santarvininkø paveikti lenkus, kad ðie sustabdytø tolesnæ invazijà ir nustatytø provizorinæ demarkacijos linijà tarp Lietu- vos ir Lenkijos kariuomeniø. Karo veiksmams tarp Lietuvos ir Lenkijos iðvengti vadinamoji Keturiø didþiø- jø taryba ir nutarë nutiesti tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomeniø laikinà demarkaci- jos linijà, kuri Lietuvos vyriausybei buvo notifikuota 1919 m. birþelio 18 d. prancûzø karinës misijos pirmininko plk. ltn. C. K. Reboulio raðtu. Plk. ltn. C. K. Reboulis jame pareiðkë, jog ði demarkacijos linija reiðkia tik laikinà karinæ okupacijà militariniais ir policiniais tikslais ir jokiu bûdu neturi pakenkti ateities politiniams sprendimams. Ði pirmoji demarkacijos linija turëjo eiti nuo Lyko iki Augustavo (Augustavas lenkams), Augustavo perkasu iki Sopockino, toliau per Pervalkà, Ratnyèià, á pietus nuo Varë- nos, toliau lygiagreèiai su geleþinkeliu Varëna–Vilnius–Daugpilis per 5 km nuo jo á vakarus iki Kazaèiznos. Á ðiauræ nuo Kazaèiznos demarkacijos linijà per 2–3 dienas turëjo vietoje nustatyti Antantës kariniø misijø atstovai57 . Lietuvos vyriausybës vadovas M. Sleþevièius birþelio 23 d. raðte plk. ltn. C. K. Rebouliui padëkojo uþ demarkacijos linijos nustatymà, kartu apgailestaudamas, jog jà nustatant nedalyvavo nei vienas lietuviø atstovas. Be to, jis praðë, kad ginèijamo- se teritorijose nebûtø lenkø civilinës administracijos58 . Ði demarkacijos linija nei lietuviø, nei lenkø netenkino. Pastarieji ja buvo ne- patenkinti todël, kad kai kuriose deðinës Nemuno pusës vietose turëjo atsitraukti iki 30–35 km, kad atsidurtø per 5 km nuo geleþinkelio Gardinas–Vilnius–Daugpilis li- nijos. Lenkø vadovybë trauktis á ðià linijà net negalvojo. Pirmosios demarkacijos linijos nustatymas lietuviams visgi buvo ðioks toks lai- mëjimas. Tai buvo, pirma, dar vienas þingsnis link Lietuvos valstybës pripaþinimo ir nelaikymo jos vokieèiø dariniu ir, antra, bent formaliai varþë lenkø brovimàsi á Lie- tuvos teritorijà. Taèiau tokia padëtis tæsësi neilgai. Vokieèiams traukiantis ið Lietuvos, lenkai, pasikliaudami savo karinës jëgos persvara, stengësi iðnaudoti kiekvienà pasitaikiu- sià progà brautis gilyn á Lietuvà. Jau liepos 4 d. ið Vilniaus atvykæs lenkø Generalinio ðtabo karininkas grieþtai pareikalavo per 24 valandas atitraukti ið Vievio miestelio ir stoties lietuviø sargybas. Netrukus lenkø prieðakinës dalys ëmë þygiuoti Jiezno–Þieþ- mariø–Vievio–Kazokiðkiø link. Sunki kova tæsësi neilgai. Lietuviø þvalgai, puolami daug gausesniø prieðo pajëgø, buvo priversti trauktis59 . Lietuviø sargybø ir uþtvarø puldinëjimai iðplito maþdaug 100 km ruoþe ir siekë 20–30 km gilumon. Tuo metu fronto barà nuo Neries upës iki Varënos mieste- lio (daugiau kaip 50 km) vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko ásakymu gynë karin. K. Ðkirpos vadovaujamas Atskirasis batalionas. Jo jëgos buvo menkos – minë- tame bare tebuvo dvi kuopos su kulkosvaidþiais ir 19 raiteliø þvalgø komanda. Ka-

254 rin. K. Ðkirpa liepos 5 d. informavo Atskirosios brigados vadà apie lenkø papildomø kariniø jëgø telkimà ir rengimàsi puolimui. Realiai ávertindamas gresiantá pavojø, ka- rin. K. Ðkirpa praðë leisti jam prieð lenkus minëtame bare sutelkti visas bataliono jëgas, taèiau jam buvo ásakyta dalá jëgø nukreipti Kauno águlos sargyboms sustiprinti60 . Lenkai toliau puolë Daugø–Jiezno–Kaiðiadoriø kryptimi. Vyr. kariuomenës vadas gen. S. Þukauskas 1919 m. liepos 7 d. 17 val. lenkø gen. S. Ðeptickiui pasiøsto- je telefonogramoje, atkreipdamas jo dëmesá á ðá faktà, perspëjo, kad, „jeigu lenkø kariuomenë nebus atgal atðaukta, jis bus priverstas prieðintis ginkluota jëga“61 .

37 schema 1919 m. birþelio 18 d. demarkacinë linija 255 Taèiau, kaip minëjome, ta „ginkluota jëga“ buvo labai menka ir lenkams pa- vyko uþimti Þieþmarius, Stakliðkes, Butrimonis ir Daugus. Á Lietuvos protestà san- tarvininkai atsakë, jog jie pavedæ marðalui F. Fochui paveikti lenkus, kad ðie ati- trauktø savo kariuomenæ á pietus nuo demarkacijos linijos. Nepaisant marðalo F. Focho formalaus liepos 11 d. ásakymo, lenkai nepaklausë, pareikðdami, jog patys nustatysià tokià demarkacijos linijà, kuri bus jiems tinkama62 . Liepos 12 d. lietuviai vël skundësi Antantës vyriausiajai tarybai, kad lenkai ir toliau paþeidinëja demarkacijos linijà, atkreipdami Antantës valstybiø dëmesá á su- sidariusios padëties rimtumà63 . Taèiau aktyviai veikë ir lenkø diplomatai. Jie siekë, pirma, kad Antantë jiems pripaþintø deðinëje Nemuno pusëje naujai uþimtà Lietu- vos teritorijà ir, antra, stengësi pakeisti savo naudai ir pietø Suvalkijoje lenkams nepalankià, vokieèiø dar okupuojamà demarkacijos linijà. Pagal lenkø siûlomà pro- jektà naujoji linija turëjo eiti nuo Rytprûsiø sienos iðilgai buvusios Suvalkø apskrities ðiaurinio pakraðèio iki Berþininkø, toliau á rytus pro Lazdijus ir Seirijus iki Nemuno, nuo ten þemyn iki Alytaus, ið ten pagal Pilsudskio ápirðtà linijà64 . Siekdami ðiø tiks- lø, lenkai iðvystë plaèià veiklà, stengdamiesi palenkti savo pusën tiek Antantæ, tiek marðalà F. Fochà. Tai padaryti jiems pavyko. Liepos 18 d., ir vël lietuviams nedaly- vaujant, buvo nubrëþta nauja laikina linija, kuri nuþymëjo jau 12 km atstumo ruoþà á vakarus nuo geleþinkelio linijos Gardinas–Vilnius–Daugpilis65 . Nors lenkai toliau plëtë puolamuosius veiksmus, 1919 m. liepos 19 d. gausi jø kariuomenës rinktinë netikëtai uþpuolë Alantos miestelá. Vietos valdþia buvo suim- ta, milicija nuginkluota, be pasigailëjimo imta plëðti vietos gyventojus. Bolðevikø fronte buvusi lietuviø kariuomenës vadovybë tuojau ið atsarginiø daliø suorganizavo ka- riø bûrá, kuris sumuðë lenkus, iðvijo ið miestelio ir, kar. K. Ðkirpos teigimu, paëmë á nelaisvæ 24 belaisvius. Klastingi lenkø puldinëjimai ið pasalø ðiose apylinkëse ku- riam laikui liovësi66 . Liepos 23–24 d. lenkai plaèiu frontu pradëjo puolimà Alytaus link, stumdami á vakarus negausias lietuviø uþtvaras bei sargybas. Pirmiausia jø nemaþos pajëgos pasirodë Merkinës apylinkëse. Nors pagal 1919 m. birþelio 18 d. demarkacijos linijà Merkinë buvo palikta Lietuvai, taèiau lenkai, siekdami grobikiðkø tikslø ir kvieèiami bei remiami vietiniø lenkø dvarininkø, aplinkiniuose kaimuose ir tarp lietuviø kariø platino atsiðaukimus, kuriuose demagogiðkai tvirtino atëjæ vaduoti Lietuvos, kurià ðalies ministrai pasiryþæ parduoti vokieèiams, ir pan.67 Vokieèiams traukiantis ið Merkinës, Alytaus m. ir apskr. komendantas karin. B. Naujanis-Ðalkauskas, trûkstant karininkø, miesteliui ginti paskyrë net netarna- vusá kariuomenëje laisvai samdomà karo valdininkà Br. Balèiûnà su 20 neapmokytø naujokø. Suþinojus, jog liepos 23 d. vëlyvà naktá lenkai ið netoli esanèio Gudakiemio kaimo ruoðiasi pulti Merkinæ, buvo nutarta organizuoti prieðpuolá. Lenkams tebe- miegant lietuviø bûrys staigiu netikëtu manevru apsupo kaimà ir nuginklavo net nespëjusius pasiprieðinti 30 lenkø raiteliø. Buvo paimtas karo grobis – 30 ðautuvø, 2500 ðoviniø, 27 arkliai, 30 balnø. Lenkø belaisviai buvo paleisti, nes neturëta kur juos patalpinti. Karo grobis buvo iðsiøstas á Seirijus, o kariai, laukdami lenkø puoli- mo, Merkinëje nutarë gintis. Liepos 24–25 d. naktá stambios lenkø pajëgos – per 600 kariø – uþëmë Merkinæ, o po to ir Seirijø miestelá. Èia bûdami jie toliau koncentravo savo pajëgas ir ruoðësi þygiui á Alytø68 , bandydami supti Kaunà ið pietø pusës.

256 Reaguodama á tokius lenkø veiksmus, Lietuvos vyriausybë liepos 24 d. vël pa- siskundë Vyriausiajai tarybai, kad lenkai ne tik nerodo jokiø atsitraukimo poþymiø, bet, prieðingai, puola toliau. 1919 m. liepos 26 d. santarvininkø ginkluotøjø pajëgø vadas marðalas F. Fochas, atvykæs á Paryþiø, supaþindino Vyriausiàjà tarybà su lenkø ávykdytais birþelio 18 dienos demarkacijos linijos paþeidimais. Remdamasis liepos 18 dienos laikinàja linija ir Lenkø reikalø komisijos balandþio 22 dienos rekomendacijomis, jis pasiûlë naujà linijà. Svar- biausias pakeitimas joje – Suvalkø ir Seinø apskrièiø priskyrimas lenkams69 . Vyriausioji taryba F. Focho pasiûlymui pritarë. Taip buvo priimta vadinamoji F. Focho demarkacijos linija, apie kurià plk. ltn. C. K. Reboulis tik rugpjûèio 3 d. praneðë Lietuvos vyriausybei, paþymëdamas, kad ji neturës átakos nustatant ateityje Lietuvos– Lenkijos sienà, nes dël to Taikos konferencija priimsianti atskirà sprendimà70 . F. Focho linija ëjo nuo Rytprûsiø á pietus nuo Viðtyèio, toliau á ðiauræ nuo Vyþai- nio, lietuviø pusëje palikdama Liubavà, toliau á ðiauræ nuo Punsko, ðiauriniu Galadu- so eþero kraðtu, á rytus nuo Berþininkø ligi Marichos upës, toliau ja iki Igorkos upelio, ðiuo upeliu iki Nemuno, toliau 12 km á vakarus nuo geleþinkelio linijos Gardinas– Vilnius–Daugpilis71 . Ði demarkacijos linija iðsilaikë iki 1920 m. liepos mën., kai puo- lanèioji bolðevikø kariuomenë privertë lenkus trauktis ir apleisti Vilniø (þr. 38 schemà). Lietuviai protestavo dël Suvalkø ir Seinø priskyrimo lenkams, taèiau jø protestai nieko nedavë. Lenkams situacija Paryþiuje buvo kur kas palankesnë, todël jie nesilaikë minëtø demarkacijos linijø, skverbësi toliau á Lietuvos teritorijà ir plëðë kraðtà. Siekdami iðvengti atsakomybës uþ savo agresyvius veiksmus ir suversti kaltæ kitiems, lenkai visaip stengësi apmulkinti á lietuviø–lenkø frontà atvykstanèius prancûzø ir anglø kariniø mi- sijø narius. Savotiðkai ádomi buvo jø argumentacija. Antai paklausus kieno ásakymu lenkø armija verþësi á Lietuvà, Vilniaus lenkø vadovai tikino vykdæ Varðuvos vyriausy- bës ásakymus, o pastaroji aiðkino, jog tai daræ vietiniai lenkø daliniai be vyriausybës þinios, „per nesusipratimà ávykdæ eilæ nemaloniø iðpuoliø, be kuriø, atseit, pasienio sar- gyba neapsieina“. Toliau aiðkinantis ir vieni, ir kiti nurodë, kad ið tikrøjø lenkø–lietuviø „nesusipratimas“ – tai vaisius tamsiø jëgø, kurios provokacijos tikslu vyriausiosios val- dþios vardu ásakë Lietuvos pasienyje buvusiems daliniams þygiuoti pirmyn72 . Antantës ðaliø misijø atstovø spaudþiama, lenkø armijos Lietuvoje I divizi- jos vadovybë, neva norëdama nutraukti karo veiksmus, 1919 m. liepos 26 d. Lietu- vos kariuomenës Generaliniam ðtabui atsiuntë paliaubø sutarties projektà-pasiûly- mà, kuriame iðkëlë keturis reikalavimus: 1. Lenkø divizijà ir Lietuvos karines dalis skirianèios fronto linijos negali uþim- ti jokios kitos kariuomenës dalys. 2. Fronto linija laikytina ši lenkø kariuomenës uþimta linija: Merkinë–Butri- monys–Stakliðkës–Uþuguostis–Þidiðkës–Bendrai–Jagielonys–Vievis–Kazokiðkës– Musninkai–Ðirvintos–Giedraièiai–Skudutiðkis–Pakalniai–Tauragnai–Varniðkiai–Ka- zaèizna–Dûkðtas–Rimðë–Vidþiai (visi ðie punktai lenkø pusëje). 3. Ði sutartis yra laikina ir galios tol, kol I divizijos vadovybë negaus galutinio nurodymo ið Lenkijos kariuomenës vyriausiojo vado. 4. Lietuvos kariuomenei perþengus ðià linijà, sutartis laikoma sulauþyta73 . Lietuvos kariuomenës Generalinis ðtabas, gavæs ðá lenkø paliaubø pasiûlymà, kità dienà jiems praneðë sutinkàs neperþengti sutarties antrajame punkte nurodytos

257 linijos iki savo valdþios galimo nurodymo ir nevykdyti fronte jokiø pakeitimø. Tiltas per Nemunà ties Merkine turëjo likti lietuviø pusëje74 . Taèiau netrukus lenkø vadovybë sulauþë ir ðá pasiþadëjimà. Liepos 29 d. lenkø bûrys ëmë verþtis Jiezno link, taèiau ties Kaðoniø dvaru sutikæs atkaklø lietuviø pasi- prieðinimà buvo priverstas pasitraukti. Liepos 31 d. lenkai atakavo Dembino dvarà bei Pakalniðkiø ir Pasiekiø kaimus. Po atkaklios kovos jie buvo atstumti. Rugpjûèio 2 d. stiprios lenkø pajëgos ásiverþë 15 km á Lietuvos teritorijà ir uþëmë Kalviø miestelá75 .

38 schema Marðalo F.Focho 1919 m. liepos. 26 d. nustatytoji demarkacinë linija 258 Tuo bûdu lenkai ne tik nevykdë savo duotø pasiþadëjimø, bet ir, pasinaudodami karinës jëgos pranaðumu, uþiminëjo vis naujas vietoves, ákurdindami jose sustiprintas águlas. Antai 1919 m. rugpjûèio mën. pradþioje Butrimonyse ásitvirtino 40 gerai ginkluo- tø pëstininkø, Stakliðkëse – taip pat 40, Dauguose – 200 kariø. Varënoje buvo viena pëstininkø kuopa, Merkinëje – vienas raiteliø eskadronas ir 40 pëstininkø, ir t. t.76

3. POW SÀMOKSLAS LIETUVOJE

L e n k i jos p l a n a i s u g r i a u t i L i e t u v o s v a l s t y b æ i ð v i d a u s. Vilniaus miesto ir didelës Rytø Lietuvos teritorijos dalies uþgrobimu lenkai nesitenkino. Verþdamiesi toliau Kauno kryptimi, jie atkakliai siekë ágyvendinti savo politiná tikslà – pajungti Lenkijai visà Lietuvà. Taèiau atkaklus besikurianèios Lietuvos kariuomenës pa- siprieðinimas ëmë trukdyti jø planams. Tiesa, turëdama ryðkià ginkluotøjø pajëgø persvarà, Lenkija galëjo atvirai pulti Lietuvà ir bandyti jà okupuoti. Taèiau tokiam þingsniui ji nesiryþo dël ðiø prieþasèiø: 1. Po Pirmojo pasaulinio karo buvo plaèiai paplitæ laisvo tautø apsisprendimo principai ir bent formaliai stengtasi jø laikytis ir nepaþeisti. 2. Lietuva, kaip ir Lenkija, kovojo prieð bendrà prieðà – bolðevikus, taigi, noro- mis nenoromis lyg ir buvo jos „talkininkë“. 3. Atvirai uþpuldama Lietuvà, Lenkija bûtø nuteikusi prieð save daugelá pa- saulio valstybiø, ypaè Antantës ðalis, nuo kuriø buvo labai priklausoma. 4. Tuo metu vykdydama stambias kovines operacijas Ukrainoje, Lenkija bijojo dar labiau iðsklaidyti ir susilpninti savo karines pajëgas. 5. Pats Lenkijos vadovas J. Pilsudskis visada laikësi nuomonës, jog paèioje Lie- tuvoje jam pasiseks rasti ðalininkø, kurie pritars ir parems jo idëjà savo jëgomis at- kurti lenkø globojamà ir vadovaujamà Lietuvos Didþiàjà Kunigaikðtystæ. Dël minëtø prieþasèiø atsisakæ atviros karinës Lietuvos okupacijos, lenkø poli- tikai ir kariniai veikëjai subrandino planà sugriauti mûsø valstybæ ið vidaus. Jø pir- maeilis uþdavinys buvo diskredituoti vadovaujanèius Lietuvos valstybës organus – Valstybës Tarybà bei Laikinàjà vyriausybæ – ir átikinti pasaulá, jog lietuviø tauta pati norinti susijungti su lenkais. Tam tikslui visas dëmesys buvo nukreiptas propagan- dai uþ Lietuvos prijungimà prie Lenkijos, uþ vadinamàjà unijà, be pertraukos bru- kamai dar nuo vokieèiø okupacijos pradþios. Á ðá darbà aktyviai ásitraukë visa lenkø spauda bei dauguma jø organizacijø, ið kuriø ypaè paþymëtina „Pakraðèiø sargy- ba“ („Straý Kresowa“). Jø pastangomis Lietuva buvo uþ versta tiek lenkiðkomis, tiek lietuviðkomis proklamacijomis bei atsiðaukimais, kurie per agentus ið Vilniaus buvo siunèiami á nepriklausomos Lietuvos pusæ. Antai viename lietuviø kalba iðspausdintame atsiðaukime „Kareiviai lietuviai“ buvo teigiama, kad Lietuvos vyriausybë yra vokieèiø sudaryta, kad nepriklausoma Lietuvos valstybë neatsilaikys, todël lietuviai turá dëtis su lenkais ir drauge su jais kurti nepriklausomà Lietuvà. Atsiðaukimo pabaigoje kareiviai raginami sukilti prieð savo vadus, nuversti vyriausybæ, o savo vadu paskelbti Lietuvos sûnø Juozapà Pil-

259 sudská77 . Kitame atsiðaukime „Broliai sodieèiai ir darbininkai!“ puolama Lietuvos Taryba, neva ji tvirtinanti, jog Pilsudskis Vilniø uþëmæs prievarta, ir aiðkinama, kad jungtinë Lietuvos–Lenkijos valstybë nebus ponø valdoma, bet jà valdysià tautø at- stovai, kurie visus beþemius ir maþaþemius aprûpinsià þeme, amatininkus – dirbtu- vëmis, darbininkus – darbu, ir Dievo vardu siûloma baigti savitarpio ginèus78 . Lenkø ideologø Lietuvoje skleidþiamos proklamacijos daugiausia buvo nukreip- tos prieð vadinamàjà „provokiðkà“ M. Sleþevièiaus ir A. Smetonos politikà. Vokie- èiø kariniø daliniø buvimas Ðiaurës Vakarø Lietuvoje buvo pateikiamas kaip árody- mas, jog Lietuvos Valstybës Taryba yra vokieèiø árankis ir kad lenkø vyriausybës pareiga esanti apsaugoti lenkus Lietuvoje. „Pakraðèiø sargybos“ organizacijos Kauno apygardëlës komendantas tiems tikslams ágyvendinti pasitelkë ne tik atskirus asmenis, privaèias draugijas, bet ir len- kø visuomenines organizacijas, ypaè daug dëmesio skirdamas Kauno lenkø komite- to veiklai iðplësti. Gavæs plaèius ágaliojimus, minëtas komitetas netrukus priëmë toli siekiantá nutarimà (kalba netaisyta – V. L.): „1. reikðmingos istorinës valandos akivaizdoje reikalauti, kad visi Lietuvos lenkø sluoksniai ir draugijos pasiduotø savo veikime lenkø komitetui Kaune ir prisiøstø á já savo atstovø. 2. ðauktis á visà visuomenæ ir jos susibûrimus, kad, dëlei didelës atsakomybës prieð istorijà, ji parodytø tomis sunkiomis valandomis savo darbe ir atsispyrime kuo didþiausios energijos, ir 3. pavesti prezidiumui, kad jis neatidëliojant darytø þygiø lenkø komitetà Kau- nijoje kuo greièiausia legalizuoti“79 . Taigi Kauno lenkø komitetas tapo vienu ið pagrindiniø árankiø Lenkijos val- dþiai, siekianèiai sutrukdyti Lietuvos valstybës pripaþinimà pasaulyje. Kaip matyti ið 1919 m. kovo mën. Varðuvoje paraðyto referato „Etnografinës Lietuvos galimybës Europos nuolatinës taikos klausime“, pasaulio valstybëms buvo stengiamasi árodyti, jog lietuviai neturá jokiø sàlygø savo valstybei sukurti ir germanizacijai ar rusifikaci- jai atsispirti. Buvo praðoma, kad Taikos konferencija Paryþiuje, spræsdama Lietuvos nepriklausomybës klausimà, pripaþintø lietuviø tautà kaip individà, pabudusá ið le- targo, ir jà apsaugotø globa (suprask – lenkø – V. L.), kuri garantuotø, kad ði tauta bus apsaugota nuo prieðø, pasiryþusiø jà iðnaikinti. Toliau buvo teigiama, jog etno- grafinei Lietuvai negalima suteikti nepriklausomybës, nes ji neturinti pakankamai jëgø jai iðsaugoti. Kad Lietuva nepakliûtø á Vokietijos ar Rusijos rankas, Rytø Euro- poje vienintelë Lenkijos valstybë turinti jà globoti, atsiþvelgdama á praeityje buvu- sius ir dabar esamus istorinius, kultûrinius bei gamtinius ryðius80 . Prisidengusi Kauno lenkø komiteto vardu, Kauno apygardëlës komendantûra parengë memorandumà, kurá áteikë Kaune buvusiai Antantës ðaliø misijai. Jame tariamasis lenkø komitetas visaip kaltino Lietuvos valdþià, persekiojanèià lenkus, ir visø Lietuvoje gyvenanèiø lenkø vardu praðë santarvininkus prijungti prie Lenkijos lenkø miestà Kaunà ir þemes iki Dubysos upës, kurios taip pat daugiausia lenkø apgyvendintos81 . Panaðaus turinio „skundai“ buvo áteikti JAV karinës ir politinës misijos vado- vui, penkiø valstybiø Aukðèiausiajai Tarybai Versalyje, popieþiaus nuncijui Lenki- joje, Lenkijos valdþiai, ávairioms lenkø politinëms organizacijoms ir kt. Visuose juo-

260 se buvo praðoma „apsaugoti“ lenkus nuo Lietuvos „vokiðkosios“ valdþios ir pri- jungti Lietuvà prie Lenkijos82 . Lenkø vyriausybës vadovai, gerai suprasdami, kad tik ginkluotu perversmu galima paimti Lietuvos valdþià á savo rankas, jau 1919 m. liepos mën. viduryje pra- dëjo svarstyti sukilimo parengimo klausimà. Vienas ið vadovaujanèiø „Pakraðèiø sargybos“ ir Rytø Þemiø civilinës valdybos veikëjø M. Sviechovskis parengë slaptà 1919 m. liepos 31 d. memorandumà, kuriame reikalavo, kad, atsiþvelgiant á Lietu- vos vyriausybës paþadëtus seimo rinkimus (lenkø politikai ypaè baiminosi ðio Lietu- vos Steigiamojo Seimo suðaukimo, nes po to bûtø buvæ sunku klaidinti pasaulá, kad nepriklausomos Lietuvos gyventojø dauguma norinti dëtis su Lenkija – V. L.), kuo skubiau bûtø iðplësta politinë ir karinë veikla „vykdyti valstybiná perversmà ir gin- kluotà revoliucijà Lietuvoje“83 . Rytø þemiø komisaro ágaliotinis Varðuvoje M. Kos- sakovskis 1919 m. liepos 18 d. savo dienoraðtyje áraðë: „Kauno Lietuvoje ávyks suki- limas prieð „Tarybà“. Sukilëliai pakvies lenkus Bus ávykæs faktas ir jeigu tatai pa- siseks, Gordijaus mazgas bus bemaž atmegztas“84 . 1919 m. birþelio 28 d. Vokietijai Versalyje pasiraðius taikos sutartá su santarvi- ninkais, lenkams iðnyko vokieèiø pavojus. Lenkijos padëtis pagerëjo. Be to, ji baigë daugiau kaip pusmetá uþsitæsusá sunkø karà su ukrainieèiais. Lietuvos padëtis pa- stebimai pablogëjo. Pasitraukus ið Lietuvos saksø savanoriams, lietuviams vieniems teko tæsti sunkias kovas su bolðevikais Dauguvos fronte. Á Lietuvos ðiaurës vakarines teritorijas ëmë brautis bermontininkai. Pasunkëjo ir Lietuvos vidaus padëtis.

L. V a s i l e v s k i o m i s i j a K a u n e. Ðiame nenutrûkstamø prieðtaravimø fone lenkø vyriausybë vël nutarë pamëginti sudaryti sutartá su Lietuva. J. Pilsudskis neatsisakë minties vienu ar kitu bûdu iðspræsti painø Lietuvos–Lenkijos federacijos klausimà. 1919 m. liepos 31 d. su savo artimu bendradarbiu, þymiu to meto Lenkijos politiniu veikëju L. Vasilevskiu atvykæs á Vilniø, tarësi ne tik su lenkø politikais, bet ir su Lietuvos dvarininkais, kuriø vienà – Taujënø dvarininkà kunigaikðtá Konstantinà Radvilà, kaip vietos lenkø reikalø þinovà, net paskyrë savo patarëju85 . Rugpjûèio 3 d. L. Vasilevskis, aprûpintas smulkiomis instrukcijomis, su mjr. T. Kasprzyckiu buvo pasiøstas á Kaunà derëtis dël lietuviø–lenkø santykiø sunormini- mo. Èia L. Vasilevskis pasiûlë Lietuvos vyriausybei abiejose Lietuvos dalyse (nepri- klausomoje ir lenkø uþimtoje) surengti atskirus seimo rinkimus. Taip iðrinkti seimo atstovai turëtø susirinkti Vilniuje á bendrà asamblëjà, kuri nustatytø teisiná ir politiná Lietuvos statusà ir apibrëþtø jos santykius su Lenkija. Jis siûlë Lietuvai ásilieti á vals- tybiø federacijà, kuri tæstøsi nuo Baltijos iki Juodosios jûrø86 . M. Sleþevièiaus vyriausybë kategoriðkai atmetë pasiûlymà rengti plebiscità et- nografinëje Lietuvoje, kol ten bus lenkø kariuomenë, reikalavo pripaþinti nepriklau- somà Lietuvà su sostine Vilniumi ir paðalinti lenkø administracijà ið Lietuvos terito- rijos. Vartodami sàvokà „etnografinë Lietuva“, lietuviai turëjo omenyje Kauno, Su- valkø (á ðiauræ nuo Augustavo), Vilniaus (su nedidelëmis iðimtimis) ir Gardino (á ðiauræ nuo Nemuno) gubernijas87 . L. Vasilevskio misija nepasisekë. Ðios delegacijos nariams rûpëjo ne tiek dery- bos su Lietuvos vyriausybe, kiek daugiau iðtirti POW organizacijos veiklà ir jos gali- mybes ávykdyti Lietuvoje perversmà. L. Vasilevskiui derantis su M. Sleþevièiumi,

261 mjr. T. Kasprzyckis inspektavo POW veiklà Lietuvoje ir jos pasirengimà tarnauti Lenkijos interesams bei kalbëjosi su Lietuvos kariuomenës vadu gen. S. Þukausku ir kitais veikëjais, norëdamas suþinoti jø poþiûrá federacijos reikalu88 . Nepavykus L. Vasilevskio misijai ir paaiðkëjus, kad lietuviø visuomenëje nebu- vo palankiø politiniø grupiø lenkø propaguojamoms idëjoms paremti, Lenkijos va- dovybë nusprendë su Lietuvos lenkø pagalba ir jø vardu (vëliau átraukiant Lenkijos kariuomenæ) ávykdyti Lietuvoje politiná perversmà, sudaryti joje Lenkijai palankià vyriausybæ ir federacijos ryðiais sujungti Lietuvà su Lenkija.

P O W v e i k l a L i e t u v o j e. Dar prieð Pirmàjá pasauliná karà J. Pilsudskis Austrijoje sukûrë slaptà karinæ organizacijà, pavadintà „Polska Organizacja Woj- skowa“, sutrumpintai – POW. Ðios didelæ politinæ reikðmæ turinèios organizacijos pagrindinis siekis buvo „Wszechpolska od morza do morza!“ („Lenkija nuo jûros iki jûros!“). Kurá laikà negalëdama atvirai veikti, ji buvo prisidengusi ávairiø sporto, skautø, kultûros ar ðalpos sàjungø bei draugijø vardu, kuriose slapta buvo auklëja- mos ir formuojamos bûsimos lenkø karinës pajëgos. Ástojimas á POW ir veikla joje buvo laikoma kiekvieno jauno lenko šventa pareiga89 . Kiekvienas stojantysis á ðià organizacijà turëjo prisiekti tokias þodþiais: „Visiðkai susipaþinæs su POW tikslais ir organizacijos pagrindais. Ástodamas á jos eiles, duodu iðkilmingà garbës þodá, iðkilmingà priesaikà Dievui, jog organizacijos valdþiai be ato- dairos paklusiu, niekam neiðduosiu man patikëtø paslapèiø apie sudëtá ir darbus, o visas savo pastangas skirsiu tam, kad dël suvienytos ir nepriklausomos tëvynës Lenki- jos savo kraujà ir gyvybæ paaukoèiau. Ir apskritai elgsiuos taip, kad galëèiau gyventi ir mirti kaip tikras lenkø kareivis. Taip man, Vieðpatie Dieve, padëki“90 . Pirmieji peoviakai Lietuvoje atsirado 1915 m. Tais metais tos organizacijos Trakø apskr. komendantu buvo paskirtas V. Stanievièius. Jis buvo ápareigotas Lietuvoje steigti POW skyrius. Taèiau vokieèiø okupacinei administracijai neleidus veikti ðiai organizacijai, jam teko ið politinio darbo pasitraukti. POW veikë tik Vilniuje91 . Jai ið esmës vadovavo lenkø kariðkiai. 1919 m. sausio 5 d. lenkams pasitraukus ir bolðevi- kams uþëmus Vilniø, POW veikla Lietuvoje laikinai apmirë. Taèiau jau kovo mën. lenkø karinës vadovybës ásakymu ið Varðuvos organizacijos veikla buvo atgaivinta ir suaktyvinta. Ðá kartà jos tikslas buvo jau nebe verbuoti vyrus lenkø kariuomenei, bet organizuoti sukilimà Lietuvos valdþiai nuversti ir uþimti visà kraðtà. POW vado- vybë sukilimo bûtinumà grindë tokiais samprotavimais: 1. Lietuviai neturi pakankamai inteligentø, todël Lietuva negali bûti nepri- klausoma, ji tegali bûti valdoma kurio nors kaimyno. 2. Lietuva nëra atspari germanizacijai. 3. Lietuvos politiniame gyvenime lenkai vaidina svarbiausià vaidmená, todël tik Lenkijai priklausanti teisë Lietuvà valdyti. 4. Rusai esà stengiasi restauruoti savo valdþià Lietuvoje, to paties siekianti ir Vokietija, todël ir Lenkijai gresiàs didelis pavojus92 . Paèiame Kaune POW ásisteigë dar 1918 m. pabaigoje. Ið pradþiø èia veikë tik ðios organizacijos konspiracinis punktas, rûpinæsis slaptai per sienà pervesti sava- norius á lenkø kariuomenæ. 1918 m. gruodþio 17 d. ðá punktà sudarë 12 nuolatiniø POW nariø93 .

262 Pirmuoju lenkø Generalinio ðtabo á Lietuvà atsiøstu darbuotoju buvo poruèi- kas Orlovskis. Þvalgybai susekus, jis 1919 m. kovo 18 d. buvo suimtas. Taèiau jam pavyko pabëgti. Tada lenkø kariuomenës Generalinis ðtabas kovo 14 d. ið Varðuvos á Kaunà pasiuntë paporuèiká slapyvardþiu Sekunda su 2 kurjerëmis. Gavæs ið Pa- kraðèiø gynimo komendantûros informacinio biuro 4000 markiø avansà, jis kovo 21 d. atvyko á Kaunà. Ádomu paþymëti, jog paporuèikiui Sekundai buvo paskirta 1000 markiø paðalpa, 700 markiø alga ir 400 markiø priedas. Kurjerëms buvo nustatyta 500 markiø alga, 25 markiø dienpinigiai ir 15 markiø per dienà priedas94 . Paporuèikis Sekunda Kaune veikë Pakraðèiø gynimo vadovybës (Dowodztwo Obrony Kresow – DOK) vardu iki 1919 m. balandþio 7 d. Tà dienà jis gavo Suvalkø þemës Pakraðèiø gynimo vadovybës vado, lenkø kariuomenës Generalinio ðtabo po- ruèiko A. Beniovskio ásakymà, kad, remiantis Lenkijos kariuomenës Generalinio ðta- bo 1919 m. kovo 29 d. ásakymo 5 punktu, visi ið Pakraðèiø gynimo komendantûros á paporuèikio Sekundos vadovaujamà apygardà siunèiami þmonës pereina á visiðkà jo priklausomybæ. Toliau poruèikas A. Beniovskis ásakyme pabrëþë, jog visas Kauno krað- tas (Kowiensczyzna) yra jo (suprask – A. Beniovskio) vadovaujama apygarda, o pa- poruèikis Sekunda, kaip Kauno apygardëlës laikinas vadas, ápareigojamas organizuoti Pakraðèiø gynimà95 . Nuo to laiko Pakraðèiø gynimo komendantûros informacinis biu- ras buvo pavadintas Pakraðèiø gynimo vadovybës Kauno apygardële. Paporuèikis Sekunda minëtas pareigas ëjo neilgai. Atðauktas á Volkovyskà, jis 1919 m. balandþio 19 d. vadovavimà Kauno apygardëlei perdavë Kauno lenkø gim- nazijos mokytojui, buvusiam rusø kariuomenës paporuèikiui R. Kavalecui, prisi- dengusiam Adomo Juzviko slapyvardžiu96 . Pastarojo teigimu, jis savo veiklai Lietu- voje radæs blogà dirvà. Dauguma lenkø inteligentø buvo iðvykæ ið Lietuvos. Likusie- ji, kuriø tebuvo maþa saujelë, koketavo su lietuviø valdþia, buvo lenkams neiðtikimi ir nesiryþo su ginklu rankose kovoti prieð lietuvius. Minëta lenkø saujelë laukë atei- nant lenkø kariuomenës ir tik tada þadëjo jai padëti97 . Visgi paporuèikis Sekunda per neilgà darbo laikotarpá (nuo kovo 21 d. iki ba- landþio 12 d.) sugebëjo suburti organizacijos branduolá ir á Lietuvos kraðto apsau- gos, susisiekimo, valstybës turtø ir maitinimo ministerijas, karo teismà, Kauno mies- to valdybà, Kauno geleþinkelio stotá ir kitas vietas nukreipti savus þmones. Be to, jam pavyko Kaune sudaryti 4 darbo grupes: þvalgybos, politikos, verbavimo bei fi- nansø, ir suorganizuoti R. Kavaleco vadovaujamà greitàjá bûrá98 . Savo darbui lëðas gavo ið savo vadovybës bei vietiniø lenkø dvarininkø. Perëmæs vadovavimà Kauno apygardëlei, R. Kavalecas dar iki balandþio 27 d. sudarë ið 7 þmoniø, Lietuvos kariuomenëje tarnavusiø lenkø karininkø, organizaci- jos branduolá. Ðios organizacijos tikslas buvo þvalgyti Lietuvos kariuomenæ, átikinti jos karininkus tarnauti lenkø armijoje, stiprinti komendanto autoritetà. Be to, buvo ákurta keletas kitø organizacijø. Pavyzdþiui, organizacija „Sokol“, susidedanti ið 10 þmoniø, turëjo uþdaviná parengti dirvà greitojo bûrio organizavimui; skautø orga- nizacija – 17 þmoniø – turëjo vykdyti mieste þvalgybà; organizacijos, palaikanèios ryðius su lenkø komitetu Kaune ir su vietos lenkø spauda („Ziemia Kowienska“), tikslas buvo formuoti visuomenëje Lietuvos su Lenkija unijos sudarymo reikalingu- mo opinijà ir t. t.99 1919 m. geguþës mën. pradþioje Kaune suorganizuota POW buvo atskirta

263 nuo Suvalkø apygardos, tapo savarankiðka ir perëjo Vilniaus lenkø karinës þvalgy- bos poskyrio virðininko M. Koscialkovskio (slapyvardþiu „Orvidas“) þinion. Kauno apygarda turëjo tris apskritis: Kauno, Ðiauliø bei Raseiniø, ir apie 100 nariø. Netru- kus apygarda buvo iðplësta á 13 apskrièiø ir lyg voratinkliu apraizgë visà nepriklauso- mos Lietuvos teritorijà, iðskyrus pafrontæ. Apygardai vadovavo karinë vadovybë – „Komanda“ („Komenda Okrægu“), kurià sudarë ðie skyriai: organizacinis – komen- dantas Stanislovas Niekraðas, þvalgybos – komendantas Jonas Niekraðas, ryðiø – ko- mendantas Jonas Piotrovièius, politinis – komendantas Kazimieras Blaþevièius, kari- nis – komendantas Jonas Kudzevièius. Be to, á vadovybæ dar áëjo instruktoriai ir kurjeriai svarbiems pavedimams vykdyti. Liepos mën. pabaigoje apygarda turëjo 226 narius100 . Lietuviø–lenkø pafrontëje veikë Panemunës ðauliø organizacija (Organizacja Strelcow Nadniemenskich – OSN), kuri dël savo skirtingo veiklos pobûdþio buvo iðskirta ið POW. Ji buvo tiesiogiai susieta su fronte esanèia reguliariàja kariuomene ir vykdë artimà diversijà, bûdama slapta tik nepriklausomos Lietuvos pusëje. Ði orga- nizacija buvo pavaldi tiesiog II skyriaus Vilniaus poskyrio virðininkui A. Koscialkov- skiui. Jà sudarë 3 apygardos: Suvalkø, Trakø ir Maiðiagalos. Nors tø „ðèelsø“ len- kams ir nepasisekë daug surinkti, bet jie vis dëlto kai kur pasirodë: padëjo lenkams uþimti Ðirvintas, dalyvavo Seinø sukilime, uþpuldinëjo lietuviø sargybinius, rinko þinias apie Lietuvos kariuomenæ101 . Be anksèiau minëtø, nepriklausomoje Lietuvoje dar veikë viena slapta lenkø organizacija – „Pakraðèiø sargybos draugija“ („Towarzystwo Stražy Kresowej“). Ji daugiausia rûpinosi perversmui palankiai nuteikti nepriklausomoje Lietuvoje vei- kusias lenkø organizacijas. R. Kavaleco vadovaujama POW Kauno apygardos komanda plëtë veiklà. Tos organizacijos centro ryðiø komendantas J. Piotrovièius 1919 m. birþelio 13 d. sudarë vadinamøjø „obvodø“ ir ryðiø etapø tinklo schemà. Jiems organizuoti á Raseinius, Bab- tus, Vandþiogalà, Vilkijà, Jonavà, Këdainius, Ðiaulius, Panevëþá, Ukmergæ, Rumðiðkes, Bartkûnus, Kruoná, Jieznà, Alytø, Stakliðkes ir Butrimonis buvo pasiøsti instruktoriai, kurie èia verbavo þmones, rinko þinias, smulkiai apraðë á Vilniø einanèius kelius ir kt.102 Apygardos komendantas rezidavo Kaune, ir ðis miestas tapo viso rengiamo sàmokslo centru. Visi srièiø komendantai privalëjo jam siøsti raportus apie svarbes- nius politinius ir karinius ávykius savo srityje, o apygardos komendantas visa tai praneðinëjo vyriausiajai vadovybei Lydoje, Vilniuje ar net Varðuvoje. Raportus ið srièiø komendantûrø á apygardà ir ið ðios á Vilniø pristatydavo specialûs kurjeriai, tarp kuriø buvo daug moterø. Raportai daugiausia buvo raðomi lenkø kalba, tik vietoviø pavadinimai ir þmoniø pavardës buvo þymimos tam tikrais ðifrais. Raportai buvo politinio ir þvalgybinio pobûdþio. Pirmuosiuose sàmokslininkai apraðinëjo politinæ padëtá nepriklausomoje Lietuvoje, þmoniø nuotaikas ir jø santy- kius su valdþia, lietuviø ir vokieèiø kariuomeniø bei administracijos santykius, ávai- riausius ávykius, visuomenës veikëjø ir valdþios nariø savybes, jø paþiûras, nusistaty- mà lenkø atþvilgiu ir kt. Kariniuose raportuose kalbama apie lietuviø ir vokieèiø ka- riuomeniø dydá, dislokacijos vietas, apginklavimà, organizacijà, judëjimà, amunicijà, sargybos, sandëliø vietas, susisiekimo priemones – telegrafà, telefonà, tiltus ir t. t. Or- ganizacija taip uoliai rinko ávairià informacijà apie lietuviø karinæ ir politinæ padëtá,

264 kad jai visokiø paslapèiø buvo þinoma daugiau negu patiems lietuviams. Ji puikiau- siai iðmanë apie lietuviø civilinæ valdþià, þinojo net tokias smulkmenas, kaip, pavyz- dþiui, vienø ministrø santykius su kitais, jø adresus, poþiûrá á tà ar kità dalykà. Á sritis siunèiami instruktoriai teikë ávairius nurodymus dël tolesnës veiklos, veþiojo atsiðaukimus lenkø ir lietuviø kalba, priþiûrëjo srièiø komendantø veiklà, tikrino jø raportus ir t. t. Prie srièiø komendantûrø buvo tam tikri etapo komendan- tai, pas kuriuos buvo galima apsistoti, gauti nakvynæ ar atitinkamà informacijà ávai- riais klausimais. Lëðas visos organizacijos veiklai bei ginklais apsirûpinti skyrë vy- riausioji POW vadovybë Vilniuje. POW nariai daugiausia buvo Lietuvos dvarininkai, miestieèiai ir kiti sulenkëjæ gyventojai. Organizacija dëjo daug pastangø átraukti á savo gretas kuo daugiau pa- èiø lietuviø ar net Maþosios Lietuvos „lietuvninkø“. POW sàmokslininkams labiausiai rûpëjo iðplësti savo átakà Lietuvos kariuo- menëje. Kaip jau minëjome, mjr. T. Kasprzyckis, 1919 m. rugpjûèio mën. pradþioje lankydamasis Kaune, uþmezgë ryðius netgi su Lietuvos vyr. kariuomenës vadu gen. S. Þukausku. Lenkø istoriko P. Losovskio teigimu, pokalbio tarp mjr. T. Kasprzyckio su gen. S. Þukausku metu pastarasis pasisakæs jauèiàsis lenku ir vadovaujàs Lietu- vos kariuomenei tik tam, kad bûtø pasieka taika su Lenkija103 . Kai kurie R. Kavaleco bendradarbiai jau tarnavo karininkais Lietuvos kariuo- menëje: K. Piotrovièius – Generalinio ðtabo inþinerijos skyriuje, L. Kiraðevièius – arti- lerijos skyriuje, V. Kudzevièius – automobiliø instruktoriumi. Jis buvo uþmezgæs ry- ðius su buvusiu vokieèiø valdininku, vëliau formavusiu Lietuvoje þemaièiø batalionà, avantiûristu, paðalintu ið Lietuvos kariuomenës Jurgiu Aukðtuolaièiu, sutikusiu ben- dradarbiauti akcijoje, nukreiptoje prieð M. Sleþevièiaus vyriausybæ, o po to sutikusio dalyvauti naujojo kabineto veikloje104 . 1919 m. rugpjûèio 8 d. Vilniaus lenkø II sky- riaus virðininkas kpt. M. Koscialkovskis slaptai tarësi su Lietuvos kariuomenës lenkø karininkø grupe netoli demarkacijos linijos Musninkuose. Èia buvo aptartas perver- smo Lietuvoje klausimas, numatant ávesti joje gen. S. Þukausko diktatûrà105 . Siekdami savo tikslø, perversmo organizatoriai savo ðalininkø matë visur – ne tik ten, kur jø buvo, bet net ir ten, kur jø ið viso negalëjo bûti. Pavyzdþiui, lenkø teigimas, jog Lietuvos kariuomenëje lenkai karininkai sudarë net apie 60 proc. visø karininkø, visiðkai neatitiko realios padëties. Paþymëtina ir tai, jog perversmui uþ- verbuotieji Lietuvos karininkai savo pusëje neturëjo „në vieno kareivio“106 . Taigi ið pastarøjø realios paramos ir nesusilaukta.

P e o v i a k ø p a s i r e n g i m a s p e r v e r s m u i. 1919 m. rugpjûèio 20– 22 d. L. Vasilevskis drauge su pagalbininkais T. Kasprzyckiu ir V. Slaveku turëjo kele- tà pasitarimø su perversmo idëjà rëmusiais lietuviais – J. Aukðtuolaièiu ir S. Narutavi- èiumi. Su jais buvo apsvarstytas ið Varðuvos atveþtas perversmo vykdymo planas ir nutarta paðalinti Valstybës Tarybà bei nuversti Lietuvos vyriausybæ. Perversmas turë- jo vykti naktá ið rugpjûèio 28 á 29 d. Lietuvos vyriausybës pirmininku turëjo tapti S. Narutavièius, kariniu diktatoriumi – S. Þukauskas, vicediktatoriumi – J. Aukðtuolai- tis. Bûsimajame ministrø kabinete propagandos sumetimais buvo numatytos vietos M. Birþiðkai, J. Vileiðiui, St. Kairiui, J. Tûbeliui, A. Janulaièiui, A. Þilinskui, nors su jais net nebuvo tuo reikalu tartasi107 .

265 L. Vasilevskis perversmui vykdyti J. Aukðtuolaièiui davë 800 tûkst. markiø, þadëdamas artimiausiomis dienomis dar 300 tûkst. markiø, o vëliau –suteikti 8 mln. markiø paskolà naujajai vyriausybei. Be to, L. Vasilevskis laidavo, jog perversmà parems Lenkijos karinës pajëgos ir Lietuvos lenkø organizacijos. Po ðiø pasitarimø J. Aukðtuolaitis ir S. Narutavièius iðvyko á Varðuvà derinti perversmo detaliø su J. Pil- sudskiu ir gauti jo palaiminimà108 . Norëdami iðsiaiðkinti tikràjà pasirengimo perversmui padëtá, L. Vasilevskis pa- siuntë á Kaunà Vilniaus lenkø þvalgybos virðininkà M. Koscialkovská. Èia paaiðkëjo, jog perversmui prastai pasiruoðta, pati POW maþai pajëgi, o J. Aukðtuolaitis nebuvo suorganizavæs jokiø kariniø pajëgø perversmui talkinti. Nepaisant menko ðios orga- nizacijos pajëgumo, Kauno apygardos vadovybë ásakë jai neatidëliojant pasirengti perversmui: prisipirkti ginklø ir amunicijos, vietines komandas ir skyrius pertvarky- ti á kovos bûrius ir parengti organizacijos narius netrukus stoti á kovà109 . Šiame apygardos vadovybës ásakyme buvo nusakytas politinis POW veiklos tikslas: „1. Nepriklausoma Lietuva, galinga, nuoðirdþiai demokratinë, savo noru su Lenkija sujungta didþiausio vidaus savarankiðkumo pagrindu. 2. Lietuvoje gyve- nanèiø lenkø laikymas bendrais kraðto ðeimininkais ir pripaþinimas lenkø kalbai Lietuvoje tø paèiø teisiø, kuriomis naudojasi lietuviø kalba“110 . Lietuvos lenkai sujudo. Dvarininkai „banketø“, sveèiavimosi pas „gimines“ ir ki- tais pretekstais ið okupuoto Vilniaus kraðto vaþinëjo á nepriklausomà Lietuvà ir aptari- nëjo pasiruoðimo bûsimajam perversmui reikalus. Po Lietuvos kaimus vaikðèiojo átartini „elgetos“, „meistrai“, „pirkliai“ ir t. t., kurie gyventojams pasakojo, jog „anoje pusëje“ lenkai su jais labai gerai elgiasi, myli þmones, priveþæ visokiø prekiø, kad nebeilgai reikës kentëti – tuoj ateisianti geresnë valdþia „ið Vilniaus“ ir t. t. Apie Lietuvos kariuomenæ, tarnautojus ir þymesnius veikëjus buvo skleidþiamos ávairiausios paskalos. Daugeliui tuo metu Lietuvos kariuomenëje tarnavusiøjø tapo nesuprantama ir jos Generalinio ðtabo vykdoma karininkø paskirstymo politika. Á arèiau lenkø fronto buvusius dalinius buvo nukreipiami atvirai pastariesiems simpatizavæ karininkai, o patriotiðkai nusiteikæ lietuviai buvo siunèiami á uþkampius arba á bolðevikø frontà. Prie demarkacijos linijos toliau tæsësi nuolatiniai lietuviø kariø susirëmimai su len- kais. Pastarieji þingsnis po þingsnio stûmësi Kauno kryptimi. Taèiau artëjant nustatytai perversmo dienai, Kauno apygardos virðininkas R. Kavalecas savo vadovybei Vilniuje siuntinëjo vis beviltiðkesnius praneðimus, akcen- tuodamas, jog sàmokslo dalyviai neturi savo pusëje dar „në vieno kareivio“. Jis reika- lavo, kad per 20 valandø nuo sukilimo pradþios bûtø atsiøsti pagalbon lenkø kariuo- menës daliniai, uþimta Kauno–Vilniaus geleþinkelio linija, POW XII apskritis Kaiðia- doryse sustiprinta ðimtu OSN vyrø, o uþ 3 km á rytus nuo Kauno sutelktas þadëtasis rezervinis 1000 Panemunës ðauliø batalionas. Rugpjûèio 25 d. R. Kavalecas praneðë, jog tuo metu nëra jokios galimybës sudaryti lenkams palankià lietuviø vyriausybæ, nes, lenkams uþëmus Seinus, ðio uþdavinio ávykdymas labai pasunkëjæs111 . Rugpjûèio 25 d. gráþus ið Varðuvos J. Aukðtuolaièiui su S. Narutavièiumi, to- liau vyko derybos su L. Vasilevskiu. Pastarasis buvo painformuotas, jog J. Pilsudskis galutinai patvirtinæs sukilimo planà. Reikia paþymëti, jog visi ðie pasitarimai ir sà- mokslo planai nebuvo paremti realiu pagrindu. Kaip raðë þymus lenkø istorikas P. Losovskis, „visas ðios padëties komiðkumas buvo tas, jog tiek Vilniuje, tiek Varðuvo-

266 je buvo kalbama rimtai ir planuojama su þmonëmis, kurie ið tikrøjø niekam, iðsky- rus siaurà ratelá asmenø, Lietuvoje neatstovavo. Buvo deramasi su jais, tiesà sakant, dël to, kad tik jie tokiais reikalais tenorëjo kalbëti“112 . Kita vertus, 1919 m. rugpjûèio mën. pabaigoje perversmininkams padëtis Kaune buvo palanki. Tomis dienomis pagrindiniai Lietuvos kariuomenës daliniai Daugu- vos fronte prieð bolðevikus vykdë didelæ karinæ Zarasø operacijà, todël Kaune buvo likæ tik Kauno komendantûros dalys, karo mokykla ir atskiros tarnybos. Lenkø ka- riuomenës prieðakinës dalys nuo Kauno tebuvo uþ 45–50 km. Momentas buvo pato- gus ir POW vadovybë rizikavo sukilti. Sukilimo iðvakarëse POW Kauno apygardos þvalgybos skyriaus komendantas J. Niekraðas (Jelskis) ant Kauno miesto ir apylinkës planø sutartiniais þenklais ir skaitmenimis paþymëjo kariuomenës daliø, karinës ir civilinës valdþios ástaigø bu- veines ir jø apsaugos sargybø vietas. Tø planø prieduose buvo paþymëta sargybø sudëtis ir dydis, kiekvienos karinës dalies pavadinimas, karininkø, kareiviø, arkliø, automobiliø, motociklø, ginklø ir ðoviniø skaièius, kai kuriø karininkø pavardës ir apibûdinimas. Be to, ranka buvo padarytos dvi topografinës Þaliakalnio nuotrau- kos, kuriose paþymëtos kariuomenës daliø buveinës, ginklø sandëliai, smulkiausi ðtabai, kuopos, pastatai113 . Minëtas J. Niekraðas buvo sudaræs ir perversmo iðvakarëse suimtinø bei pavo- jingø asmenø sàraðus. Turëjo bûti suimti: ministras pirmininkas M. Sleþevièius, mi- nistrai J. Vileiðis, J. Tûbelis, St. Kairys, P. Leonas, L. Noreika, J. Ðimkus, A. Stulgins- kis ir reikalø vedëjas T. Petkevièius, be to, tokie þymûs lietuviø veikëjai, kaip Valsty- bës Tarybos narys D. Malinauskas, antilenkiðkø atsiðaukimø inspiratorius, vysk. P. Karevièiaus padëjëjas kun. K. Olðauskas, kontrþvalgybos virðininkas V. Sizychas, jo padëjëjas Orþechovskis bei instruktorius Ðteiglicas ir Vokietijos atstovas Lietuvoje E. Zimmerle114 .

P O W b a n d y m a s s u r e n g t i p e r v e r s m à i r j o n u s l o p i n i m a s. Pagal iðankstiná planà, likus 24 valandoms iki perversmo pradþios, turëjo bûti nutrauktas telegrafo susisiekimas tarp Kauno ir provincijos, visø pirma su fronte buvusiais kariuome- nës daliniais. Taèiau dël kaþkokiø sumetimø perversmas buvo nukeltas á rugsëjo 1 d. 1919 m. rugpjûèio 27 d. ministras pirmininkas M. Sleþevièius priëmë Kauno miesto tarybos lenkø frakcijos delegacijà. Jos nariai teiravosi M. Sleþevièiaus, ar jis þinàs, kad lenkai slaptai rengia perversmà. M. Sleþevièius jiems atsakæs, jog jam yra þinoma tik apie POW rengiamà sukilimà Lietuvoje. Jis pasiûlë lenkø delegacijos na- riams èia pat jo kabinete pasiraðyti atsiðaukimà á Lietuvos lenkus ir taip sulaikyti lenkø visuomenæ nuo katastrofiðkø padariniø. Taèiau lenkø atstovai siûlomo atsi- ðaukimo nepasiraðë115 . Neþinia, ar ásakymas atidëti perversmo datà nepasiekë POW daliniø, ar gaiva- liðkos akcijos nebepavyko sustabdyti – kai kurios POW apskritys pradëjo planà vyk- dyti rugpjûèio 28 d. naktá. Netoli Kauno kai kuriose vietovëse buvo nupjaustyti te- legrafo stulpai, kai kur nukarpytos telegrafo vielos, iðardyti geleþinkelio bëgiai. Vilniaus lenkø vadovybës ásakymà sustabdyti ir atidëti perversmà Lietuvos þvalgyba perëmë ir iððifravo. Lietuvos karinis þvalgybos skyrius sekë POW veiklà, turëjo þiniø, kad ruoðiamas perversmas, taèiau tiksliai nebuvo þinoma nei kas POW

267 vadovybë, nei kada sukilimo pradþia. Todël vyriausybë, kariuomenës daliø vadai Kauno águloje ir Lietuvos ðauliø sàjunga sustiprino budrumà. Net departamentø direktoriai, ministrø padëjëjai ir kiti aukðtieji valdininkai su ðautuvais ant peèiø rin- kosi gintis nuo peoviakø. Visur buvo iðstatytos sustiprintos ðauliø ir kariuomenës sargybos, uoliai sekami átartini asmenys, vieðai pritariantieji lenkø veiksmams116 . Apie telegrafo susisiekimo nutraukimà ir ruoðiamà sàmokslà rugpjûèio 28 d. apie 10 val. ryto buvo praneðta tada posëdþiavusiam ministrø kabinetui, taèiau ðis á tai neatkreipë reikiamo dëmesio ir nesiëmë konkreèiø priemoniø sàmokslui uþkirsti. Apie tai suþinojæ kai kurie Generalinio ðtabo karininkai, slaptai susirinkæ literatûros skyriuje, nutarë savo valia suimti sàmokslininkus. Taigi lyg ir buvo suorganizuotas sàmokslas prieð sàmokslà. Ðis lietuviø sàmokslininkø þingsnis visø pirma buvo pa- vojingas jiems patiems, nes Generaliniame ðtabe, kaip buvo spëjama, buvo aukðtas pareigas uþëmæ lenkø sàmokslininkai. Susekæ prieð juos organizuotà sàmokslà, jie pirmiausia bûtø suëmæ visus savo prieðus. Todël buvo veikiama labai atsargiai, apie tai þinant kraðto apsaugos ministrui karin. P. Þadeikiui. Á sàmokslà buvo átraukti ir Kaune stovëjusiø kariniø daliø vadai. Sàmokslui ið dalies pritarë ir ministras pirmi- ninkas M. Sleþevièius, kuris taèiau áspëjo, kad sàmokslui nepasisekus ir lenkø sà- mokslininkø kaltës neárodþius lietuviai sàmokslininkai dël savo veiksmø gali savo galvomis atsakyti, nes jie kelia rankà prieð savo tiesioginius virðininkus, o uþ tai karo metu labai grieþtai baudþiama117 . Lietuviai sàmokslininkai nutarë naktá ið rugpjûèio 28 á 29 d. suimti átartinus lenkus ar lenkuojanèius. Buvo sudarytas átariamø lenkø sàmokslininkø sàraðas, pa- darytos kratos ir ávykdyti suëmimai. Pirmiausia buvo suimtas Generalinio ðtabo ri- kiuotës skyriaus virðininkas karin. L. Vaitiekûnas, kuris buvo laikomas vienu pavo- jingiausiø lenkø sàmokslininkø ir kurio lietuviai sàmokslininkai daugiausia bijojo. Taèiau tardymas jokios karin. L. Vaitiekûno kaltës neárodë ir jis po kurio laiko buvo ið kalëjimo paleistas, o kartu atleistas ir ið kariuomenës. Tà naktá buvo suimta kelias- deðimt asmenø, ið jø 23 karininkai, beveik vien lenkai. Tarp jø buvo ir keletas þy- miausiø POW vadø –K. Blaþevièius, J. Kudzevièius, V. Kudzevièius, S. Niekraðas, M. Sipovièius. Dar neturint tiksliø þiniø paprastai buvo suimami þinomesni lenkø veikëjai118 . Drauge su lenkais karininkais buvo areštuotas ir J. Aukštuolaitis, bet pas já nebuvo rasta nei ið L. Vasilevskio gautøjø pinigø, nei „naujosios vyriausybës“ atsi- ðaukimø. Jis buvo kalintas iki 10 savaièiø, t. y. iki 1919 m. lapkrièio 15 d. Lenkø sàmokslui tirti bei suimtiesiems tardyti buvo sudaryta Ypatingoji tardy- mo komisija, kurios pirmininku buvo paskirtas teisininkas karin. J. Landsbergis, o nariais – K. Ðalkauskas, P. Ruseckas ir kt. Lietuviø „sàmoksle“ dalyvavo apie 18 karininkø: J. Byla (iniciatorius), P. Ruseckas (organizatorius), K. Svilas (treèias ið eilës sàmokslininkas), A. Ðumskis (ketvirtas), P. Kaunas, V. Gavelis, J. Elisonas, Kau- no m. ir apskr. komendantas J. Mikuckis, V. Kurkauskas, Kauno águlos virðininkas J. Galvydis-Bykauskas, L. Gira ir kt.119 Rugpjûèio 29 d. valdþia paskelbë Kaune apsiausties bûklæ. Buvo iðleistas grieþ- tas ásakymas grasinant mirties bausme atiduoti ginklus. Kità dienà suimtøjø jau bu- vo 200. Ðiai akcijai vadovavo þvalgybos skyriaus virðininkas L. Gira. Generalinio ðtabo virðininkas karin. M. Velykis, tà paèià dienà painformavæs I brigados vadà karin. Pr. Liatukà apie Kaune veikianèià karinæ organizacijà, rengusià sukilimà prieð

268 Lietuvos valdþià, ir supaþindinæs su padëtimi kraðte ir kariuomenëje, ásakë bûti pa- siruoðusiam uþkirsti kelià galimoms lenkø akcijoms bei jø agitatoriø veiklai120 . Greit susidarë nepakenèiama padëtis. Suimtieji ëmë grieþtai protestuoti, raðë skundus ir reikalavo arba pateikti kaltinimus, arba paleisti. Vyriausybë sunerimo, net buvo linkusi suimtuosius paleisti. Tardymo komisija, neturëdama juridinio pa- grindo, t. y. nesant kaltinimo duomenø, apie 30 þmoniø paleido. Atsirado þmoniø, kurie uþstodami lenkus ëmë kaltinti þvalgybos virðininkà L. Girà bei visus jo padëjë- jus nekaltø þmoniø kankinimu. Lietuvos vyriausybës akcija lenkams buvo visiðkai nelaukta. Netikëtai jiems buvo suduotas smarkus smûgis, taèiau POW organizacija ið pagrindø nebuvo likvi- duota. Pagrindinis vadovas R. Kavalecas ir jo artimiausias bendradarbis, þvalgybos skyriaus komendantas J. Niekraðas buvo laisvi. Á suimtøjø vietà buvo paskirti pava- duotojai. Provincijos POW apskritys beveik nenukentëjo. Lenkø sukilëliø ðtabas gal- vojo, kad Lietuvos vyriausybës ávykdyti areðtai yra atsitiktiniai, neplaniniai, nes sau- gumo organai dar neturëjo POW nariø sàraðo. Naujas POW politinio skyriaus ko- mendantas Klemensevièius savo rugpjûèio 30 d. raporte R. Kavalecui raðë: „Suëmi- mai buvo chaotiðko pobûdþio; nebuvo b û t i n a i aptinkami kokie nors pëdsakai, bet buvo tiesiog suiminëjama ið lenkø inteligentijos tarpo“121 . 1919 m. rugsëjo 17 d. Vilniaus lenkø saugumo virðininkas kpt. M. Koscialkov- skis vël ásakë Lietuvos POW rengtis naujam perversmui. Ásakyme buvo nurodyta lai- kantis grieþèiausios konspiracijos surinkti kuo daugiau jëgø. Jas sutelkus, uþimti Kau- nà ir iðsilaikyti jame bent 5 valandas, kol atvyks reguliariosios lenkø kariuomenës da- liniai. Uþëmus Kaunà, pakviesti diktatoriø, sudaryti laikinàjà valdþià ir paskelbti ma- nifestà, kuriame átikinamai paaiðkinti, kodël buvo nuversta Lietuvos valdþia. Kaunà turëjo uþimti J. Aukðtuolaièio ir jo „vienminèiø lietuviø“ dalinys, kad niekam nekiltø átarimas, jog tai lenkø darbas. Lenkø kariuomenë turëjo ateiti á pagalbà tik bûtiniausiu atveju. Uþëmus Kaunà, suimti visus Lietuvos valdþios atstovus bei vokieèiø patarëjus ir patalpinti á kalëjimà. Ði akcija turëjo bûti ávykdyta 1919 m. rugsëjo mën.122 Taèiau ðiø planø peoviakams realizuoti nepavyko –sumaiðë netikëti ávykiai Vilniuje. O jie taip susiklostë. Vilniuje M. Birþiðkos leidþiamame laikraðtyje „Glos Litwy“ atsakingàja redaktore dirbusi A. Èarneckaitë (vëliau – dr. A. Birutavièienë- Birutienë), susipaþinusi su lenkø saugumo virðininko kpt. M. Koscialkovskio padëjë- ju pusk. P. Vrubliausku, sugebëjo já átikinti, jog lietuviui nedera iðduoti savo tautos interesus ir bûtina atitaisyti Lietuvai padarytà þalà – suteikti þiniø apie lenkø ren- giamà antràjá perversmà. 1919 m. rugsëjo 20 d. kpt. M. Koscialkovskiui iðvykus á Varðuvà, P. Vrubliauskas, M. Birþiðkos pavadintas Daukantu, iðëmë ið nedegamo- sios spintos visus POW organizacijos veiklos slaptus raðtus ir perdavë patikëtinei M. Kubiliûtei (Elzei), o pats kità dienà pabëgo á Kaunà. M. Kubiliûtë minëtus slaptus POW dokumentus, P. Vrubliausko dienoraðtá ir kitus raðtus áteikë tuo metu á Vilniø su dviem anglø karininkais atvykusiam uþsienio reikalø ministrui prof. A. Volde- marui. Ðis savo ruoþtu painformavo minëtus anglø karininkus, kad Lietuvoje POW ruoðiamo lenkø sàmokslo inspiratorius yra pats J. Pilsudskis123 . Tos paèios rugsëjo 21 d. vakare, kai P. Vrubliauskas-Daukantas atvyko á Kau- nà, komendantûros mokomosios kuopos vadas vyr. ltn. J. Bobelis su 230 kareiviø nuvyko kratos daryti pas Jonà Niekraðà, gyvenantá Kalnø g. (vëliau Putvinskio g.),

269 kur P. Vrubliausko-Daukanto þiniomis buvo paslëptas POW archyvas. Mokomosios kuopos kariai, iðsirikiavæ vienon eilën, durtuvais badydami kiekvienà darþo þemës pëdà, trijose vietose aptiko paslëptus POW organizacijos dokumentus. Buvo rasti ir iðsamûs ðios organizacijos nariø ir rëmëjø sàraðai. P. Vrubliauskui pateikus ir ðifrà, iðryðkëjo visa POW organizacijos Lietuvoje sudëtis ir veikla124 . Prieð numatytà antrojo sukilimo datà lenkai pradëjo koncentruoti savo kari- nius dalinius apie Butrimonis, Vievio apylinkëje, o Panemunës ðauliø batalionas Tra- kuose laukë ásakymo uþimti Alytø125 . Iððifravus slaptuosius dokumentus, ðalia kitø OPW pareigûnø, rugsëjo 23 d. buvo suimti R. Kavalecas ir J. Niekraðas bei kiti vadai. Teismo atsakomybën buvo patraukta 117 asmenø. Byla buvo nagrinëjama armijos teisme 1920 m. gruodþio 11–24 d. Kaune. Ið teisiamøjø 6 sukilimo vadai buvo nuteisti sunkiøjø darbø kalëji- mo iki gyvos galvos, 9 – nuo 6 iki 15 metø, 7 – nuo 1,5 iki 4 metø, 6 – paprasto kalëjimo nuo 1,5 iki 5 metø, 17 – nuo 8 mën. iki metø, 15 – iðteisinta. 1928 m. jau nebebuvo likæ nei vieno nuteisto POW nario kalëjime: vieni ið jø buvo atlikæ bausmæ, kiti iðkeisti su lenkais uþ vilnieèius, tik J. Niekraðas mirë kalëjime. Po nepavykusio sukilimo POW nustojo veikusi Lietuvoje126 . Po nepasisekusio sukilimo Lenkijos spauda pradëjo melagingà antilietuviðkà propagandà, ypaè planingai raðydama apie lenkø persekiojimà Lietuvoje. Taèiau beveik visà laikà ji nutylëdavo tø ávykiø prieþastis ir visai neuþsimindavo apie reng- tà POW sukilimà Lietuvoje. Po visø ðiø ávykiø Lietuvos visuomenëje ásigalëjo nuomonë, kad didþiausias Lietuvos nepriklausomybës prieðas yra Lietuvos lenkai dvarininkai bei Lenkijos valdžia, kurie buvo laikomi pavojingesniais net už bolševikus.

4. LIETUVIؖLENKØ KARINIAI SUSIRËMIMAI IKI 1920 M. VIDURIO

L i e t u v i ø i r l e n k ø k a r i n i s-p o l i t i n i s o r g a n i z a v i m a s i s P i e t ø S u v a l k i j o j e. Nepasisekus lenkams sugriauti Lietuvos valstybës ið vidaus, tarp jø nestigo balsø, reikalavusiø okupuoti Lietuvà atviru karu. Vilniuje buvo surengta nemaþa mitingø, kur buvo siûloma neatidëliojant uþimti Kaunà. Pa- naðius reikalavimus ypaè reiðkë ir Lietuvos lenkø dvarininkai. Taèiau Lenkijos vyriausybë vis dëlto atviru karu okupuoti Lietuvà nesiryþo. Norëdama priversti Lietuvos vyriausybæ nusileisti, Lenkija numatë dar labiau su- stiprinti Lietuvos apsupties ir izoliavimo politikà. Vienas ið svarbiausiø ðios politikos komponentø buvo tolesnis nuolatinis lenkø kariuomenës brovimasis á Lietuvos teri- torijos gilumà. Kasdieniniai reiðkiniai buvo lietuviø sargybø, uþtvarø puldinëjimai, gyventojø plëðimai ir kitos jiems daromos skriaudos. Jau nuo 19 a. vidurio Pietø Suvalkijoje, visø pirma Seinuose, brendo lietuviø tautinio atgimimo procesas. Prieð Pirmàjá pasauliná karà ðis miestas po Vilniaus ir Kauno tapo treèiuoju þymiu atgimusios Lietuvos kultûros centru.

270 1918 m. pabaigoje lietuviai susirûpino ðio kraðto likimu, nes, pralaimëjæ karà, vokieèiai turëjo ið jo iðsikraustyti. Tø metø lapkrièio 17 d. buvo iðrinkti Kapèiamies- èio ir Kuèiûnø lietuviø komitetai, o ðiek tiek vëliau ir kiti. Gruodþio 10 d. iðrinktas Seinø apskrities komitetas, pradëta organizuoti milicija, ásigyta ginklø. Milicijai sto- jo vadovauti buvæ rusø kariuomenës karininkai –S. Asevièius, J. Giedraitis ir kt.127 Suskato organizuotis ir vietos lenkai. Jau 1919 m. sausio mën. pradþioje gauta þinia, jog peoviakai rengiasi atvykti ið Suvalkø bei Augustavo, nuginkluoti lietuviø milicijà ir uþimti Seinus. Trijø karaliø ðventës metu lietuviai savanoriai susirëmë su negausiais vietos peoviakais ir juos ið miesto iðvijo128 . Artimiausiame kariuomenës centre – Alytuje – tuo metu besiformuojàs I pëst. pulkas paramos Seinams suteikti dar negalëjo, nes jam paèiam grësë bolðevikø pa- vojus, todël sumanyta organizuoti karo komendantûrà. 1919 m. sausio 9 d. karin. S. Asevièius buvo paskirtas I rûðies Seinø m. ir apskr. komendantu129 . Tà paèià dienà karin. Kalinauskas tapo kuriamos kuopos, kurioje buvo 126 kareiviai, vadu130 . Sau- sio mën. antrojoje pusëje jau veikë komendantûros dvi kuopos, kurias sudarë sava- noriai kareiviai. Be milicijos ir kareiviø savanoriø, Seinø kraðte ëmë rastis ir partizanø. Pirmàjá partizanø daliná (60 vyrø) dar 1918 m. pabaigoje suorganizavo Kuèiûnø klebonas kun. J. Galeckas, o kità bûrá – vikaras kun. J. Juozaitis. Ðie kunigai buvo labiausiai pasiþymëjæ kovose su lenkais lietuviø partizanø vadai131 . Sumanûs Seinø apskr. lietuviø partizanø bûriø steigëjai buvo Veisiejø valsè. Ðadþiûnø k. mokytojas J. Ramanauskas, Seinø, Su- valkø ir Augustavo apskr. Ðvietimo ministerijos ágaliotinis J. Dereðkevièius132 . Suintensyvëjus lenkø puldinëjimams bei plëðikavimams, 1919 m. vasario 10 d. Seinø mieste ir apskrityje buvo paskelbta karo padëtis133 . Tokiomis sàlygomis ko- mendantûrai buvo papildomai skirta 2 kulkosvaidþiai, 100 ðautuvø, 5 revolveriai, 5000 ðoviniø, 60000 markiø ir kt.134 Geguþës mën. pradþioje Seinø komendantûroje buvo 2 kuopos, kulkosvaidi- ninkø ir raiteliø komandos. Jose buvo 6 karininkai, 2 karo valdininkai, 130 apmoky- tø ir 166 neapmokyti kareiviai. Komendantûra turëjo 2 kulkosvaidþius, 297 ðautu- vus, 211 granatø, 10 revolveriø, 15670 ðoviniø ir kt.135 Ðiame kraðte aktyvino veiklà ir lenkai. Remiami turtingø vietiniø dvarininkø bei Varðuvos valdþios, jie ásigijo ginklø ir kitø reikalingø kariniø reikmenø. 1919 m. sausio mën. pirmojoje pusëje vyriausiasis Lenkijos POW komendantas A. Kocas karin. A. Rudnická paskyrë Suvalkø ir Kauno POW apygardos vadovu. A. Kocas aprûpino A. Rudnická lëðomis, instrukcijomis, slaptais leidiniais, instruktoriais. Padirbëjæs pusan- tro mënesio, A. Rudnickis gyrësi Suvalkø apygardoje suorganizavæs 1200 su virðum partizanø136 . Tai buvo pagyrûniðki þodþiai ir iðpûsti skaièiai. Paþymëtina, jog jis len- kiðkomis skelbë ne tik Seirijø, Lazdijø, Kalvarijos, bet ir Simno apylinkes. Vienaip ar kitaip vertinant, tuometiniam Seinø m. ir apskr. komendantui ka- rin. S. Asevièiui teko skaitytis su minëta lenkø dvarininkø ir peoviakø jëga. Lietu- viø–gudø divizijos vadas gen. S. Ðeptickis 1919 m. kovo 12 d. pareikalavo ið A. Rud- nickio savo pajëgomis: 1) dengti ðios divizijos kairájá sparnà, 2) þvalgyti net iki Vil- niaus ir 3) prisiøsti jam kuo daugiau naujokø137 . Patekæs á vokieèiø policijos akiratá ir jos ieðkomas, A. Rudnickis persikëlë á Ryt- prûsius, kur organizavo POW ir ið ten vadovavo Suvalkø POW apygardai. Jo pava-

271 duotoju Suvalkuose tapo jaun. ltn. V. Zavadskis. Nuo 1919 m. geguþës 8 d. Suval- kuose pradëtas leisti savaitraðtis „Ziemia Suwalska“, kurio paskirtis buvo lemiamai paveikti dar negalutinai iðspræstà politiná Pietø Suvalkijos likimà Lenkijos naudai. 1919 m. geguþës mën. pabaigoje – birþelio mën. lietuviø–lenkø santykiai, kaip minëjome anksèiau, tapo dar labiau átempti, nes, artëjant vokieèiø iðsikraustymo ið Suvalkijos terminui, turëjo bûti sprendþiamas klausimas, kam atiteks ðis kraðtas – lietuviams ar lenkams. Vokieèiø administracija 1918 m. pabaigoje – 1919 m. pra- dþioje, nors jau ir buvo pripaþinusi Lietuvos Tarybà, labiau linko palaikyti Lietuvos lenkus. Taèiau, Lenkijos valstybei Vokietijos atþvilgiu uþëmus prieðiðkà pozicijà ir blogëjant lenkø–vokieèiø santykiams, vokieèiø administracija pakeitë savo pozicijà lietuviø naudai. Lietuviø politinæ padëtá Pietø Suvalkijoje pagerino ir ta aplinkybë, jog pagal 1919 m. birþelio 18 d. nustatytàjà demarkacijos linijà lietuviø pusëje buvo palikta beveik visa Suvalkija, iðskyrus pietinæ Augustavo apskrities dalá su paèiu Augustavu. Pasinaudojusi palankiomis aplinkybëmis, Lietuvos karinë vadovybë 1919 m. birþelio 1 d. ásteigë Suvalkø m. ir apskr. komendantûrà. Jos vadu buvo paskirtas karin. J. Perekðlis138 . Pradëti telkti kareiviai. Birþelio 15 d. ið Seinø á Suvalkø komendan- tûrà buvo perkelti 73 kareiviai, birþelio 21 d. ið Marijampolës atvyko karin. A. Mikelënas su 80 I pëst. pulko III bataliono kareiviø139 . Taèiau padëtis Suvalkuose buvo irgi sudëtinga. Daug sulenkëjusiø vietos gy- ventojø, kurstomi peoviakø, buvo aiðkiai prieðiðkai nusiteikæ lietuviðkosios administ- racijos ir formuojamos lietuviø komendantûros atþvilgiu. Dauguma oficialiø civili- niø ástaigø buvo jø rankose. Komendanto karin. J. Perekðlio teigimu, norint Suvalkø mieste bei apskrityje ávesti savàjà tvarkà, reikëjo turëti bent 10 karininkø ir 500 ka- reiviø, skaièiuojant po 30 þmoniø kiekvienam valsèiui140 . 1919 m. liepos mën. pradþioje vokieèiai ëmë apleisti pietinæ Lietuvos teritorijà. Iki liepos 12 d. jie turëjo palikti teritorijà á pietus nuo linijos Augustavas–Èiorny Brody–Kalvarija–Pilviðkiai–Ðakiai. Jø paliktose vietose turëjo ásitvirtinti Lietuvos ka- riuomenë. Suvalkø komendantûros uþdavinys buvo uþimti linijà nuo Èiorny Brody vakarø kryptimi iki Vokietijos sienos. Nurodytai teritorijai uþimti Suvalkø komen- dantûrai buvo paþadëta kariuomenës vadovybës parama141 . Kaip didesnë kariuo- menës dalis Suvalkijoje, Marijampolëje buvo formuojamas karin. K. Þuko vadovau- jamas I atsargos batalionas, ið kurio 1919 m. liepos 8 d. buvo atsiøsti 58 kareiviai, o kità dienà ið Kauno II atsargos bataliono – 2 karininkai ir 109 kareiviai. Liepos 11 d. ið Kraðto apsaugos ministerijos tiekimo skyriaus gauta 59500 auksinø142 . Komendantûra gerokai sustiprëjo. Joje buvo 5 karininkai, 2 karo valdininkai ir 338 kareiviai. Ji turëjo 8 arklius, 290 ðautuvø, 18 500 ðoviniø, granatø ir kt.143 Taèiau ðiø jëgø toli graþu dar nepakako. Gerai þinodamas realià padëtá vietoje, komendantas karin. J. Perekðlis liepos 26 d. pakartotinai kreipësi á karinæ vadovybæ, praðydamas artimiausiu metu atsiøsti bent batalionà kareiviø demarkacijos linijai sustiprinti144 . Taèiau Lietuvos karinë vadovybë ðiø komendantûros pageidavimø neávykdë. Seinø m. ir apskr. komendantûrai, birþelio mën. pabaigoje vokieèiams trau- kiantis ið Gardino, teko uþimti linijà Druskininkai–Nemunas–Augustavo kanalas– Miklaðuvka. Tuo metu komendantûroje tebuvo viena pëstininkø kuopa ir pusë ka- valerijos eskadrono145 .

272 Kaip jau minëjome, lenkams pavykus paveikti prancûzø marðalà F. Fochà, 1919 m. liepos 18 d. buvo nustatyta nauja, jiems palanki demarkacijos linija, kurià pakore- gavusi Vyriausioji Taryba liepos 26 d. priëmë. Ja remiantis, Suvalkø ir Seinø apskritys buvo priskirtos lenkams. Taip lenkams atiteko ne tik miðrûs plotai, kur galëjo bûti ir jø tautieèiø dauguma, bet ir vienas paèiø þymiausiø lietuvybës centrø – Seinai. Tada Lenkijai priskirtajai Seinø daliai prigijo Suvalkø trikampio terminas. Lenkai ir tuo nesitenkino. Jiems rûpëjo okupuoti visà Lietuvà ar bent atplëðti nuo jos dar daugiau þemiø uþ F. Focho linijos. Rugpjûèio 12 d. jie Suvalkuose suor- ganizavo Suvalkijos lenkø suvaþiavimà, kuriame dalyvavo dvarininkai ne tik ið pie- tinës Suvalkijos, bet ir ið Kalvarijos, Vilkaviðkio ir Marijampolës apskrièiø. Suvaþia- vimo rezoliucijoje buvo pareikðta, kad naujoji F. Focho demarkacijos linija netenki- na lenkø interesø, kad lietuviø valdþios priespauda galinti sukelti lenkø gyventojø sukilimà ir kad „lenkø kariuomenei uþëmus Lietuvà, galima bus iðspræsti painià len- kø–lietuviø problemà“146 . Siekdami ðio tikslo, po minëto suvaþiavimo lenkai dar labiau sustiprino propa- gandà prieð Lietuvà bei pasirengimà karo veiksmams.

K o v o s d ë l S e i n ø. 1919 m. rugpjûèio 10 d. vokieèiai pasitraukë ið Seinø, o rugpjûèio 22 d. paliko ir Suvalkus. Nubrëþus vadinamàjà F. Focho demarkacijos linijà, dar rugpjûèio 7 d. ið Suvalkø pasitraukë ir lietuviø komendantûra bei milicija. Ðio miesto kryptimi ëmë slinkti gen. Falevièiaus vadovaujama lenkø brigada. Susi- klosèius tokiai padëèiai, Suvalkø m. ir apskr. komendantûra buvo likviduota147 . Viena jos kuopa, karin. Bardausko vadovaujama, buvo perduota Seinø komendantûros þinion ir turëjo saugoti Juodosios Anèios upës dalá nuo Tartoko iki Pronckø imtinai, karin. V. Giedrio kuopa – linijà: Kalietnikas–Ðemento eþ.–Vokietijos pasienis. Seinø komendantûros kuopai nurodyta uþimti barà á rytus nuo Juodosios Anèios tæsiniu ir perkasu iki Nemuno, o pusei baltgudþiø kavalerijos eskadrono – tarpà Nemunu þemyn iki Druskininkø148 . Nuo rugpjûèio 10 d. Seinø komendantûros dvi pëstininkø kuopos (iki 260 ka- riø) ir pusë kavalerijos eskadrono (70 raitininkø) gynë labai didelæ linijà: Tartokas– Juodoji Anèia–Pronckai–Miklaðuvka–perkasas–Nemunas–Druskininkai. Paèiuose Seinuose tebuvo palikta vos 30 þmoniø, ið kuriø tik 10 ëjo águlos tarnybà, o kiti buvo raðtininkai ir gurguolininkai. Negausios milicijos pajëgos buvo iðmëtytos po visà Sei- nø apskritá149 . Suþinojæ, kad Santarvës valstybës tarp Lietuvos ir Lenkijos nustatë naujà de- markacijos linijà ir lenkams atidavë vos ne visà Seinø apskritá, ðio kraðto þmonës labai sujudo, ryþosi visomis jëgomis gintis nuo prieðø. Rugpjûèio 20 d. á Seinus atvy- ko ministrø kabineto pirmininkas M. Sleþevièius. Mieste susirinkusi tûkstantinë mi- nia, iðklausiusi patriotinæ M. Sleþevièiaus kalbà, skandavo „nepasiduosianti lenkams, neleisianti pavergti gimtojo kraðto, nors reikëtø nustoti viso turto ar atiduoti gyvybæ, pasiþadëjo visi kaip vienas stoti á kovà, o nesëkmës atveju – sudeginti savo namus, kad neatitektø prieðui“150 . Suvalkø POW vadovybë, vykdydama rugpjûèio 12 d. Suvalkijos dvarininkø suvaþiavimo deklaracijà, nutarë to mënesio naktá ið 22 á 23 d. sukilti prieð lietuvius, iðstumti juos uþ demarkacijos linijos, o po to uþimti sritá iki pat Simno. Sukilëliams

273 turëjo padëti ginklais ir amunicija reguliarioji lenkø kariuomenë. Per pirmàjà naktá buvo numatyta uþimti Seirijus, Lazdijus, Didþiulius, eþerø linijà tarp Gibø ir Þelvos, Kapèiamiestá, Ðadþiûnus, o rugpjûèio 24 d. auðtant – Seinus, Krasnapolá. Sukilëliø partizanø bûrius sudarë sulenkëjæ, tautiðkai nesusipratæ, lenkø su- kurstyti dvarø darbininkai ir smulkûs ûkininkai, negalëjæ pragyventi ið savo þemës ir dirbæ dvaruose. Tikri lenkai buvo tik dvarininkai ir dalis kunigø. Sukilëliams vado- vavo reguliariosios lenkø kariuomenës karininkai. Rugpjûèio 22 d. prieð auðtant di- delis lenkø partizanø bûrys uþpuolë lietuviø sargybas Tartoke, Rusø Budoje, Stu- dþiûnuose, Pronckuose, kurioms vadovavo iðdavikas karin. Bardauskas. Jis tuo me- tu buvo prie uþtvaros Tartoko kaime, kur buvo ir lenkø partizanø organizacijos centras bei ðtabas. Ið karin. Bardausko lenkø partizanai gaudavo visas þinias apie lietuviø kariuomenës iðdëstymà151 . Tos pat dienos pavakary karin. Bardauskas nuginklavo prie jo buvusios kuo- pos dalá ir lenkø partizanams áteikë melagingà praneðimà, kurá ðie turëjo perduoti Pronckuose su uþtvara stovëjusiam lietuviø kuopos virðilai: „Veršila! Seinai ir vysas sargybos lankai paimi, muni sumuša, ir mes paimti. Be šaudyma atitokite, iškada kraui liti. Cenai vysa kopa lanku. Bardauskas“152 (kalba netaisyta – V. L.). Visi jo vadovaujamos kuopos kareiviai buvo nuginkluoti, paimti nelaisvën, o vëliau uþdaryti á Seinø kalëjimà. Karin. Bardauskas, susivienijæs su lenkais, apsivil- ko jø uniformà ir ëmësi vadovauti lenkø partizanams153 . Á nelaisvæ pateko ir karin. J. Galvydis (vëliau þinomas kultûros veikëjas, Vilniaus universiteto docentas –V. L.). Rugpjûèio 22 d. lenkø partizanai (apie 300 þmoniø, ginkluoti 2 kulkosvaidþiais), susitelkæ Ðumavos kaime (4–5 km á pietvakarius nuo Seinø), puolë Seinus, bet buvo atremti. Miesto águla (25 pëstininkai, 6 raiteliai, 17 milicininkø su vienu kulkosvai- dþiu), vadovaujama komendanto karin. S. Asevièiaus, iðsiuntë þvalgybà Ðumavos ir Lopuchovo kaimø link. Karin. S. Asevièius, perdaug pasitikëdamas savo jëgomis, neskubëjo imtis veiksmingesniø gynimosi priemoniø ir ið karinës vadovybës net ne- pareikalavo paramos154 . Atsipeikëjæ po pirmojo nesëkmingo puolimo tariamieji lenkø partizanai, gavæ ið legionininkø paramos, rugpjûèio 23 d. 4 val. ryto antrà kartà puolë Seinus. Atkaklus mûðis tæsësi iki 6 valandø. Karin. S. Asevièius, pamatæs, kad tirðtos lenkø partizanø eilës ið pietø ir ðiaurës supa miestà, su savo bûriu tvarkingai pasitraukë Lazdijø link. Ðiame mûðyje lenkai patyrë daug nuostoliø. Lietuviø pusëje buvo 4 suþeisti155 . Besitraukdama á Lazdijus, Seinø komendantûra suþinojo, jog ir ðis miestas sukilu- siø peoviakø jau uþimtas, lietuviø milicija nuginkluota, o svarbesni darbuotojai bei vei- këjai suimti. Karin. S. Asevièiaus vadovaujamos komendantûros kariai puolë „sukilë- lius“ ir, remiami lietuviø partizanø, po dviejø valandø kovos juos ið Lazdijø iðvaikë156 . Susiklosèius kritiðkai situacijai, rugpjûèio 24 d. Generalinio ðtabo virðininko ásaky- mu vadovauti lenkø fronte Suvalkijoje buvusioms lietuviø kariuomenës dalims buvo paskirtas Marijampolëje dislokuoto I atsargos bataliono vadas karin. K. Þukas. Tà paèià dienà jo ásakymu Seinø komendantûros þinion ið Marijampolës á Lazdijus buvo atsiøsta minëto bataliono I kuopa (2 karininkai ir 120 kareiviø), o ið Alytaus – 30 komendantûros kareiviø su 1 karininku. Karin. S Asevièiui buvo ásakyta uþimti Seinus157 .

274 Ðis rugpjûèio 25 d. 7 val. ryto su 150 kareiviø staigiai ir lenkams netikëtai ið ðiaurës vakarø pusës uþpuolë Seinus. Nors lenkai atkakliai prieðinosi, po pusës valan- dos miestas buvo uþimtas. 127 kareiviai ir milicininkai, tarp jø ir karin. Bardausko nuginkluoti kuopos kareiviai su karin. J. Galvydþiu bei daug lietuviø veikëjø buvo iðlaisvinti ið kalëjimo. Mieste buvo nukauti 3 lenkø karininkai, tarp jø ir Seinø lenkø komendantas bei 45 partizanai ir kareiviai. Ið lietuviø pusës suþeisti 8 kareiviai158 . Karin. S. Asevièius, áëjæs á komendantûrà, rado skambantá telefonà. Atsiliepæs ir supratæs, jog skambina pats Suvalkø águlos virðininkas, prisistatë esàs Seinø lenkø komendantas. Paklaustas kas naujo Seinuose, lenkiðkai atsakë, jog mieste ramu ir apie lietuvius nieko negirdëti. Suvalkø águlos virðininkas pasakë, kad jei lietuviai pultø Sei- nus, jam apie tai kuo greièiausiai praneðti ir jis atsiøsiàs á pagalbà kariuomenæ. Lenkai, ið Seinø pasitraukæ á Ðumavà ir Konstantinovkà, gavo pastiprinimà, tvarkësi ir ruoðësi naujam puolimui. Ið pasiøstos þvalgybos suþinojæs, jog jø jëgos didelës (apie 700 þmoniø), karin. S. Asevièius ásitikino neástengsiàs sukilëliø atremti ir skubiai organizavo viso Seinuose buvusio komendantûros turto bei ið lenkø paim- to grobio (8 arkliai, 2 valdiðki veþimai, 1 lauko virtuvë ir 7 telefonai) iðveþimà á Laz- dijus. 13 val. gausiø lenkø pajëgø ið visø pusiø spaudþiami, lietuviai paliko Seinus ir gráþo á Lazdijus159 . Rugpjûèio 26 d. Lazdijuose ávyko didelis mitingas, kuriame dalyvavo apie 4000 þmoniø ið Lazdijø, Ðventeþerio, Rudaminos, Kuèiûnø, Seinø ir kitø parapijø. Jo da- lyviai iðreiðkë didelá pasipiktinimà Suvalkus bei Seinus uþëmusiais lenkais ir jiems pataikaujanèiomis Antantës ðalimis. Mitingo dalyviai priëmë protesto rezoliucijà, kuri buvo áteikta ministrø kabineto pirmininkui. Kai kurie þmonës á mitingà atvyko su ðautuvais ir maiðeliuose neðini ðoviniai, kiti beginkliai. Dauguma jø praðë duoti ginklø, kad galëtø eiti ginti tëvynës. Po mitingo kun. J. Juozaitis suorganizavo apie 200 partizanø, kurie, gavæ ginklø, pasiþadëjo kovoti prieð lenkus. Ypaè pasiþymëjo Kuèiûnø parapijos vyrai160 . Rugpjûèio 27 d. lenkø fronto vado karin. K. Þuko ásakymu ið Marijampolës á Lazdijus buvo pasiøsti 98 Kauno bataliono kareiviai su 1 karininku ir 2 kulkosvai- dþiais, 80 atsargos bataliono naujokø su 1 karininku ir 3 kulkosvaidþiais bei 2 pa- trankomis. Be to, á Lazdijus ir Punskà partizanams buvo iðsiøsta 400 ðautuvø161 . Stiprindamas lietuviø kariniø pajëgø padëtá lenkø fronte Suvalkijoje, karin. M. Velykio vadovaujamas Generalinis ðtabas nurodë karin. K. Þukui atsiimti ið len- kø Seinus. Vykdydamas ðá nurodymà, fronto vadas karin. K. Þukas ásakë Seinø ko- mendantui karin. S. Asevièiui ðià uþduotá ávykdyti iki rugpjûèio 28 d. 12 val. Dviejo- se vietose buvo suorganizuoti partizanai: Lazdijuose 200 þmoniø bûriui vadovavo kun. J. Juozaitis, o Punske 60 partizanø ir 30 kareiviø savanoriø – ið Marijampolës komendantûros atvykæs karin. J. Kalëda162 . Tuo bûdu lietuviø grupæ sudarë: karin. S. Asevièiaus vadovaujama kuopa (180 kareiviø), karin. A. Kemeþio – 120 ir karin. J. Galvydþio – 127 kareiviai, be to, kun. J. Juozaièio vadovaujami 200 partizanø ir 2 patrankos. Lenkø pajëgas sudarë 41 pëst. pulko dvi kuopos su 6 sunkiaisiais kulkosvaidþiais ir A. Rudnickio vadovauja- mas batalionas – apie 500 „sukilëliø“ su 2 sunkiaisiais kulkosvaidþiais163 . Rugpjûèio 28 d. 6 val. ryto karin. A. Kemeþis su savo kuopa, uþëmæs miesto pakraðtyje buvusius lenkø apkasus, puolë Seinus nuo kapiniø ið ðiaurës vakarø pu-

275 sës, taèiau greit buvo priverstas atsitraukti á kapines. Artilerijai pradëjus ðaudyti ir padegus keletà miesto namø, lietuviai atakavo miestà ir uþëmë visà rytinæ jo dalá iki Maros upës. Taèiau, supami gausesniø prieðo pajëgø ir apðaudomi kulkosvaidþiø ugnimi ið namø ir langø, apie 13 val. buvo priversti ið miesto pasitraukti. Kun. J. Juozaièio partizanai puolime nedalyvavo (buvo paskubomis organizuoti, visai ne- apmokyti ir neturëjo prityrusio vado) ir, visà laikà netvarkingai ðaudydami savo kariø uþnugaryje, jokios naudos neatneðë. Karin. J. Galvydþio kuopa saugojo Gibø– Seinø kelià ir mûðyje beveik nedalyvavo. Visgi miesto pakraðèiuose kautynës tæsësi iki vakaro. Ásakius fronto vadui karin. K. Þukui, karin. S. Asevièiaus vadovaujamos pajëgos naktá uþëmë linijà Kleiviniai–Þagariai–Agradnykai–Veisiejai164 . Ið viso mûðyje dël Seinø rugpjûèio 28 d. lietuviø pusëje dalyvavo 350 kareiviai, 2 patrankos ir 4 kulkosvaidþiai, o ið lenkø pusës apie 800 legionininkø su 8 kulkos- vaidþiais. Lietuviø nuostoliai: 5 nukauti, 23 suþeisti ir 4 dingo be þinios. Ið lenkø pusës tikslûs nuostoliai neþinomi, taèiau, privaèiø ðaltiniø teigimu, jie siekë apie 50 uþmuðtø ir suþeistø kariø165 . Ádomu paþymëti, kad karin. A. Kemeþis Seinuose ið lenkø paëmë jø vëliavà su uþraðu „Boþe zbaw Polskæ“ („Dieve, gelbëk Lenkijà“), o karin. S. Asevièius – Lon- done iðleistà didelá sieniná þemëlapá, kuriame Lenkija buvo pavaizduota „nuo jûros iki jûros“. Tame þemëlapyje Lenkija apima visà Lietuvà ir Latvijà iki Dauguvos166 . Rugpjûèio 27 d. lenkø fronto vadas karin. K. Þukas dël laikinosios demarkaci- jos linijos telefonu tarësi su Suvalkuose buvusios lenkø brigados vadu gen. Falevièiu- mi. Lenkai siûlë be pasiprieðinimo atitraukti lietuviø kariuomenæ á F. Focho nustaty- tà demarkacijos linijà. Po 3 dienø Lietuvos karinë vadovybë praneðë lenkø vyriausybei esanti grieþtai nusistaèiusi prieð ðá siûlymà ir uþimtos linijos be pasiprieðinimo neaplei- sianti. Rugpjûèio 31 d. ið Suvalkø á Cipliðkius atvykæ anglø plk. R. Vordas (Wardt) ir Lietuvos kraðto apsaugos ministerijos atstovas praneðë susitaræ su lenkø karine vadovy- be Suvalkuose sustabdyti karo veiksmus nuo Vokietijos sienos iki Nemuno iki rugsëjo 2 d. 22 val. Abiejø pusiø kariuomenës turëjo likti rugpjûèio 30 d. uþimtose vietose167 . 1919 m. rugsëjo 1 d. Lietuvos kariuomenë Suvalkijoje buvo uþëmusi linijà: Kramnikas–Klaipëdëliai–Sidalaukiai–Ðuriai–Kalietnikas–Kleiviniai–Þagariai–Agrad- ninkai–Veisiejai–Seirijai, kuri tæsësi apie 90 km. Joje buvo 17 karininkø, apie 700 kareiviø, 25 raiteliai, 10 kulkosvaidþiø, 2 patrankos ir kt. Nuo Vokietijos sienos iki Kalietniko miestelio sargybos buvo tankiau iðdëstytos, nors kariø skaièius jose buvo maþesnis. Gi Seinø komendantûros bare (nuo Kleiviniø iki Leipûnø) sargybos buvo retesnës, taèiau stipresnës, nes èia grësë didesnis lenkø partizanø pavojus. Atsargos turëta 160 kareiviø: Lazdijuose – 100 ir Smalënuose – 60. Ryðiams palaikyti ir þval- gybai vykdyti labai trûko raiteliø. Kareiviø nuotaika labai nevienoda: kai kurie labai dràsûs, o kai kurie, net nepamatæ lenkø, galëjo dezertyruoti. Apskritai kariai buvo menkai apmokyti ir per daug jais pasitikëti nebuvo galima 168 . Karin. K. Þuko nuomone, karo su lenkais atveju ði grupë savo jëgomis negalë- tø atlaikyti prieðo ir frontui apsaugoti reikëtø bent 3000 pëstininkø, 200 raiteliø, ne maþiau kaip 4 patrankø, kuo daugiau kulkosvaidþiø bei telefono aparatø. Lenkai linijoje nuo Suvalkø–Kalvarijos plento iki Seinø turëjo dislokavæ du pëstininkø pulkus su dideliu skaièiumi kulkosvaidþiø. Tarp jø partizanø buvo daug karininkø ir kareiviø, kurie kariuomenei teikë didelæ paramà169 .

276 Rugsëjo 5 d. karin. K. Þukas ið Generalinio ðtabo gavo oficialø ágaliojimà tartis su lenkø karine vadovybe Suvalkuose dël demarkacijos linijos. Kartu buvo atsiøsta ir F. Focho nustatytos demarkacijos linijos schema. Tos pat dienos 17 val. karin. K. Þukas ir já lydintys karininkai Èernovkø kaime prie Kalvarijos–Suvalkø plento susi- tiko su lenkø delegacija, kuriai vadovavo 41 pëst. pulko vadas mjr. Mickevièius. Buvo galutinai susitarta dël marðalo F. Focho nustatytos demarkacijos linijos ir nu- spræsta jà uþimti iki rugsëjo 7 d. 6 val.170 Rugsëjo 6 d. mûsø kariuomenë atsitraukë ir uþëmë F. Focho demarkacijos lini- jà. Ið lietuviø pusës jà uþëmë I atsargos batalionas, vëliau tapæs X pëst. pulku. Jo þinion perëjo Seinø ir Vilkaviðkio miestø ir apskrièiø komendantûrø kuopos. Ið len- kø pusës minëtà linijà uþëmë 41 pëst. Suvalkø pulkas171 . Uþëmæ demarkacijos linijà, lenkai nesiliovë ir toliau puldinëjæ lietuviø sargy- bas. Vienas ið stambesniø susirëmimø ávyko 1919 m. spalio 12 d., kada lenkai, iðstû- mæ lietuviø prieðakines sargybas ið pastariesiems priklausiusio Kadiðo, sutelkë ne- maþas pajëgas ir planavo uþimti Kapèiamiestá. Lietuviø þvalgybai tai suþinojus, Kap- èiamiestyje buvusios kuopos vadas karin. A. Kemeþis su savo kariais naktá netikëtai uþpuolë Kadiðe girtuokliaujanèius lenkus ir juos ið miestelio iðvijo. Lenkai, paniðkai bëgdami, paliko 23 lavonus. Buvo paimta daug grobio ir visas lenkø bataliono ðtabo turtas. Vertingiausias grobis buvo lenkø pulko vado ásakymas minëtam batalionui kità naktá surengti skerdynes karin. A. Kemeþio kuopai Kapèiamiestyje172 . Po ðio incidento þymesniø susidûrimø su lenkais kurá laikà nebuvo, nors smulkûs, ið pasa- lø atliekami puldinëjimai nesiliovë visà laikà. 1919 m. gruodþio 8 d. Aukðèiausioji santarvininkø taryba Paryþiuje patvirti- no deklaracijà apie laikinas Lenkijos rytines sienas, t. y. vadinamàjà Curzono (Ker- zono) linijà pagal Didþiosios Britanijos uþsienio reikalø ministro lordo George Nat- hanill Curzono pavardæ. Kaip minëjome anksèiau, ankstesnës demarkacijos linijos turëjo grynai karinæ reikðmæ – siekta iðvengti kovø tarp lietuviø ir lenkø kariuome- niø, kariaujanèiø su bendru prieðu – bolðevikais, ir jas nustatant ásakmiai buvo pa- brëþiama, kad jos negalësianèios turëti jokios reikðmës nustatant sienas, o Curzono linija jau turëjo visai kitokià prasmæ ir reikðmæ. Ji pripaþino Lenkijos vyriausybei teises organizuoti reguliariàjà administracijà buvusiose Rusijos imperijos teritorijo- se. Curzono linija atskyrë Gardinà nuo Lenkijos, bet lenkø pusëje paliko Seinus, Punskà ir kitas lietuviø gyvenamas vietas. Ðiaip jau linijà tenka laikyti Lietuvai pa- lankia, nes Vilniaus kraðtas buvo paliekamas Lietuvai, nors ji buvo nustatyta be Lietuvos vyriausybës þinios ir Lietuvai net nebuvo praneðta. Lietuva apie tà linijà oficialiai suþinojo tik 1920 m. rugsëjo mën.173 Curzono linija Suvalkijoje ëjo nuo Lietuvos valstybës sienos su Vokietija ties Bakðiðkiais (Viðtyèio eþero pietinis kraðtas)–administracine Suvalkø–Vilkaviðkio ap- skrièiø siena á pietø rytus iki Suvalkø apskrities ðiaurinio kyðulio pietinio punkto (apie 7 km á ðiaurës vakarus nuo Punsko), ið ten iki Galadusio eþero ðiaurës vakarø kranto punktais: Duðnica–Kuèiûnai–Berþininkai–Maricha–Igorka–Nemunas. Paþy- mëtina, kad Suvalkijoje ði linija nedaug tesiskyrë nuo F. Focho demarkacijos linijos. Be to, Suvalkijoje ji nebuvo uþimta, nes lenkø kariuomenei visame bare reikëjo pasi- traukti apie 6 km, bet ji to nepadarë. Seinø, þymiausio Suvalkijos lietuviø tautinës kultûros centro, netekimas sukëlë

277 tautoje didelá nusivylimà ir stiprià reakcijà. 1919 m. rugsëjo mën. atskirø Lietuvos ka- riuomenës daliø (II pëst. pulko, Marijampolës bataliono II baterijos ir kt.174 ) kariai, pik- tindamiesi agresyviais prieðo veiksmais Suvalkijoje, organizavo susirinkimus ir praðësi siunèiami á lenkø frontà, norëdami ginklu apginti to kraðto skriaudþiamus gyventojus. Daugelyje Lietuvos vietø vyko gyventojø mitingai, kuriuose buvo smerkiami lenkø veiksmai, tûkstanèiø þmoniø pasiraðytos rezoliucijos siunèiamos á Kaunà kraðto valdþiai ir kt. Antai praëjus maþdaug metams nuo minëtø ávykiø, grupë Lietuvos visuomenës veikëjø pateikë Steigiamajam Seimui paklausimà dël Seinø praradimo. Kartu buvo pareikalauta paðalinti ið pareigø buvusá Seinø m. ir apskr. karo komen- dantà karin. S. Asevièiø, patraukiant já atsakomybën uþ Seinø atidavimà lenkams. Á ðá paklausimà atsakæs tuometinis kraðto apsaugos ministras karin. A. Merkys aiðki- no, jog tuo metu pagrindinëms lietuviø kariuomenëms dalims kovojant su bolðevi- kais Dauguvos fronte lenkai, pasinaudojæ jiems palankia padëtimi, prie Seinø su- traukë dideles karines pajëgas, prieð kurias vos ne vos surinktos 2 lietuviø kuopos (apie 200 þmoniø) neástengusios atsilaikyti, juo labiau kad vienos ið jø vadas karin. Bardauskas iðdavæs saviðkius, pabëgdamas pas lenkus. Karin. A. Merkys kaltino buvusá ministrà pirmininkà M. Sleþevièiø, kuris, labai mëgdavæs kiðtis á kariuomenës reikalus ir pavojaus iðvakarëse raminæs vietinius Seinø kraðto gyventojus, jog mies- tas nebus atiduotas prieðui, lemiamu atveju paramos nesuteikë175 . Lenkai, uþëmæ Seinø kraðtà, apdëjo gyventojus didelëmis kontribucijomis. Antai Punsko miestelio gyventojai, kuriø daugumà sudarë lietuviai, turëjo sumokëti 6000, o to pavadinimo valsèius – 40 000 rubliø dydþio kontribucijà176 . Represijos palietë daug asmenø – mokytojus, visuomenës veikëjus, mokinius. Net ir Seinø diecezijos vysk. A. Karosui buvo paskirtas namø areðtas, o vëliau jis buvo priverstas pasitraukti á nepriklausomà Lietuvà. 1919 m. rugsëjo 2 d. lenkø ka- riuomenës dalinys ir policija apsupo Seinø kunigø seminarijà, dauguma lietuviø profesoriø bei dëstytojø buvo ákalinti, kai kurie iðvaryti á Lietuvà. Lenkai niokojo lietuviðkas ástaigas, uþdarinëjo lietuviðkas organizacijas ir mokyklas, kaip antai: „Þi- burio“ draugijà (500 nariø), „Pavasario“ kuopà (215), Blaivybës draugijà (300), ðv. Zitos draugijà (93), Dailës draugijà „Lyrà“ (30), Lietuviø katalikiø moterø sàjungà (20), „Artojo“ kooperatyvà (120) – ið viso 9 draugijas, apimanèias 1300 nariø. Jie taip pat uþdarë lietuviø berniukø ir mergaièiø gimnazijas (223 mokiniai), pradþios mokyklà (75 vaikai), visas laikraðèiø redakcijas, spaustuvæ, skaityklà, ið lietuviø vai- kø prieglaudos (40 vaikø) atëmë turtà ir perdavë lenkiðkai prieglaudai, uþdraudë gatvëse lietuviðkai kalbëti. 1919 m. rugsëjo mën. sudegino lietuviø mokyklø ir ben- drabuèio knygynëliø knygas. Teroro banga palietë visas Seinø apskrities vietoves177 . Taigi Seinø kraðto lietuviams ne tik buvo uþkirstas kelias toliau ugdyti savo tautinæ kultûrà, bet brutaliai suþlugdyta ir visa tai, kà jie ligi tol, nepaisydami sveti- møjø priespaudos, buvo ástengæ suorganizuoti.

G i n k l u o t i s u s i r ë m i m a i su l e n k a i s Ð i r v i n t ø k r a ð t e. Kaip jau minëjome, 1919 m. geguþës 3 d. Panevëþio batalionui iðlaisvinus ið bolðevikø Ukmergæ, karin. K. Dragunevièius su kariø kuopa buvo pasiøstas á Ðirvintas to mies- to ir apskrities karo komendantûrai ásteigti. Nesutikusi atkaklesnio bolðevikø pasi- prieðinimo, kuopa geguþës 7 d. uþëmë Ðirvintas, kur jau rado ásikûrusià lenkø ko-

278 mendantûrà su keletu kareiviø. Ið pradþiø santykiai su lenkais buvo draugiðki. Susi- tarusi su jais, kuopa geguþës 11 d. puolë bolðevikus Giedraièiuose ir juos ið ten iðvijo. Po to Ðirvintose likæs karin. A. Poðiûnas su keliais kareiviais pasiskelbë vietos komen- dantu ir pradëjo rinkti savanorius komendantûros kuopai. Geguþës mën. pabaigoje joje buvo apie 30 ið Gelvonø, Musninkø ir Ðeðuoliø valsèiø savanoriais ásiraðiusiø jaunuoliø, ið sulenkëjusiø Ðirvintø miestelio ir vals- èiaus gyventojø tarpo á komendantûrà nestojo nei vienas. Tuo metu pastarieji buvo aiðkiai prieðiðkai nusiteikæ lietuviø valdþios atþvilgiu. Besikurianèios komendantûros kariams visko trûko: ginklø, amunicijos, lëðø. Tarp savanoriø nebuvo nei vieno, mokëjusio vesti karinæ mankðtà. Padëtis ðiek tiek pasikeitë, birþelio 1 d. á komendantûrà savanoriu ástojus buvusios rusø kariuomenës vyr. pusk. A. Uþpaliui, o liepos 4 d. – septyniolikameèiui savanoriui A. Maèiuikai (vëliau tapusiam aviacijos pulkininku – V. L.), kuris, bûdamas skautu, ðiek tiek nusi- manë apie karines pamokas ir þinojo lietuviðkas komandas178 . Karinë vadovybë karin. A. Poðiûnà oficialiai Ðirvintø miesto ir apskrities ko- mendantu paskyrë tik 1919 m. liepos 15 d.179 To mënesio pabaigoje komendantûro- je tebuvo 1 karininkas ir 59 kareiviai, teturëjæ 24 ðautuvus180 . Ðirvintose buvo áreng- ta lietuviø paðto agentûra ir þemës ûkio bei valstybës turtø ágaliotinio ástaiga. Buvo sukurtas ir komitetas, taèiau jo veikla buvo nepastebima. Karin. K. Dragunevièiui su kuopa iðvykus ið Ðirvintø, ten atvyko lenkø pësti- ninkø dalinys (70 kareiviø) su karininku ir 2 kulkosvaidþiais. Lenkams pradëjus savavaliauti ir skriausti apylinkiø gyventojus, Musninkø ir Ðeðuoliø vieðkelis buvo nustatytas skiriamàja linija, uþ kurios lenkai pasiþadëjo nesibrauti. Taèiau jie savo paþado nesilaikë ir vis labiau áþûlëjo; iðplëtë agitacijà prieð lietuvius, organizavo savo „Panemunës ðaulius“ („Strzelcy nadniemenscy“), átikinëjo gyventojus, kad arti- miausiu metu ateisià vokieèiø þandarai ir tada labai pasunkësiàs þmoniø gyveni- mas. Atseit tik lenkø valdþia galinti iðgelbëti kraðto gyventojus, o lietuviø komen- dantûra ið Ðirvintø turinti dingti181 . Komplikuojantis padëèiai, komendantas karin. A. Poðiûnas praneðë Kraðto apsaugos ministerijai apie lenkø varomà agitacijà, taèiau jokios paramos ið jos Ge- neralinio ðtabo nesulaukë. Kai kuriø ðaltiniø duomenimis, tuometinis ðtabo rikiuotës skyriaus virðininkas karin. L. Vaitiekûnas neva dalyvavæs POW veikloje, todël ko- kios nors paramos ir nebuvo galima tikëtis182 (paþymëtina, kad vëliau vykusiame armijos teisme jo kaltë nebuvo árodyta – V. L.). 1919 m. rugpjûèio 7 d. karin. A. Poðiûnà perkëlus á komendantûros kuopà, Ðirvintø m. ir apskr. komendantu buvo paskirtas iki tol Pasvalio komendantûrai vadovavæs karin. P. Gudelis183 . Karinë vadovybë jam leido Ðirvintø komendantûrà toliau formuoti Pasvalyje ir kuo galëdama jo pastangas rëmë. Komendantûra per mënesá buvo suorganizuota ir iðþygiavo á Ðirvintas. Ði aplinkybë sustiprino lenkø budrumà ir jie á Ðirvintas atsiuntë daugiau savo gerai ginkluotø ir apmokytø karei- viø. O labai menkai ginkluotø ir silpnai apmokytø lietuviø kariø Ðirvintose tuo metu tebuvo apie 70. Susidarë didelë jëgø disproporcija, kuri nieko gera nelëmë. Bandydamas gelbëti padëtá, Ukmergës m. ir apskr. komendantas karin. K. Vili- mas 1919 m. rugsëjo 1 d. á Ðirvintas pasiuntë 100 kareiviø kuopà184 su kulkosvaidinin- kø skyriumi, kuri, pasiekusi Viesus, turëjo sustoti. Mat Ðirvintose pasklidus þiniai, jog

279 lenkai rengiasi nuginkluoti to miesto komendantûrà, karin. A. Poðiûnas ásakë surinkti visus beginklius jos karius ir iðsiøsti juos á Gelvonø miestelá. Paliko Ðirvintas ir likusieji komendantûros kariai. Ji miðkais nuþygiavo ligi Viesø tilto, o po to pasiekë Ðauliø kaimà, kur ir apsistojo. Atvykus á pagalbà kuopai ið Ukmergës, buvo galvota uþpulti lenkus Ðirvintose. Taèiau to sumanymo buvo atsisakyta, nes lenkams galëjo ateiti á pagalbà Musninkuose bei Maiðiagaloje buvusios stambios lenkø pajëgos. Prie Viesø tilto per Ðirvintà pastaèius sustiprintà sargybà (21 kareivá su kulkos- vaidþiu) prieð laukiamà lenkø (300 kareiviø su kulkosvaidþiais) uþpuolimà, likusieji komendantûros kariai su ið Ukmergës atvykusia kuopa apsistojo Gelvonø miestely- je, kur laukë atvykstanèio karin. P. Gudelio su komendantûra iš Pasvalio185 . Gelvonuose komendantûra iðsilaikë neilgai. Rugsëjo 19 d. naktá didelës lenkø pajëgos puolë Ðeðuolius, Viesus, Bagaslaviðká. Ið trijø pusiø buvo puolamas Gelvonø miestelis. Iðkilus pavojui, lietuviø kuopos buvo suskirstytos gynybai á 3 grupes. Pir- moji uþëmë frontà nuo ðiaurës vakarø prieð Gelvonø dvarà, antroji – nuo vakarø á pietus, o treèioji – nuo rytø á pietus. Nepaisant atkaklaus prieðinimosi, visos grupës gausiø prieðo jëgø sulaikyti neástengë. Lenkai ruoðësi pulti durtuvais, lietuviø ðautu- vai buvo be durtuvø, neturëta ir granatø. Teko trauktis vieninteliu likusiu laisvu keliu á ðiaurës rytus per klampø Ðiaukðtës raistà Þieveliðkiø kaimo link. Beklampo- dama per raistà, grandinë labai iðsiblaðkë. Karin. A. Poðiûnas su 9 kareiviais atsidû- rë Vepriuose, o kiti traukësi Ukmergës kryptimi su raiste rastuoju saviðkiø paliktu sunkiuoju „Maksimo“ kulkosvaidþiu. Apie 30 pirmos ir antros grupës kareiviø drauge su savo vadais pateko á lenkø nelaisvæ186 . Kità dienà apie 12 val. Ðirvintø komendantûra susirinko Ukmergëje. Pade- dant Ukmergës komendantui karin. K. Vilimui, ðirvintiðkiai buvo aprûpinti pastotë- mis ir nuveþti á Veprius. Èia jie prisijungë prie karin. A. Poðiûno vadovaujamo kariø bûrelio, ëjusio sargybà ant Ðventosios upës tilto ties Slabados kaimu, o vëliau uþëmë barà palei minëtà upæ nuo Neries iki Ðeðuoliø. Tomis dienomis á Veprius ið Pasvalio atþygiavo ir karin. P. Gudelis su savo organizuota Ðirvintø komendantûra. Jai buvo pavesta administruoti lenkø dar ne- uþimtus Ðirvintø apskrities Gelvonø ir Pabaisko valsèius bei Ukmergës apskrities Vepriø valsèiø. Bûdama Vepriuose, Ðirvintø komendantûra daugiausia ir ëjo sargy- bas palei Ðventosios upæ ir saugojo nuo lenkø prasiverþimø kairiajame upës krante esanèius kaimus. Be to, komendantûros þvalgai sekë lenkø veiklà jø uþimtoje Ðirvin- tø apskrities dalyje ir þinias reguliariai praneðinëjo Generaliniam ðtabui. Lenkai daþnai didelëmis jëgomis atvykdavo prie Vepriø tilto, norëdami já per- eiti, bet komendantûros kariø ðautuvø ir kulkosvaidþiø ugnimi visuomet bûdavo atremiami. Vepriai lenkams buvo labai reikalingi, siekiant sudaryti grësmæ Ukmer- gës–Kauno plentui, kaip strategiðkai svarbiai lietuviø susisiekimo arterijai. Paminë- tinas vienas ið tokiø lenkø bandymø uþimti Veprius ávyko 1919 m. spalio mën. naktá, kada jie gana didelëmis pajëgomis (trys pëstininkø kuopos ir vienas raitininkø bû- rys) uþpuolë Slabados sargybà, kurià gynë nedidelis lietuviø bûrelis. Uþspringus gynëjø kulkosvaidþiui, iðkilo mirtinas pavojus. Tirðtai lenkø grandinei puolant ir ðaukiant „Hura!“, lietuviø bûrininkui visgi pavyko kulkosvaidá sutvarkyti ir nukreipti jo ugná á puolanèiøjø masæ. Gynëjams á pagalbà dar atvykus raitøjø bûreliui, lenkø ataka buvo sugniuþdyta ir jie patyrë dideliø nuostoliø – po kautyniø iðsiveþdami

280 daug suþeistø ir kelis nukautus. Vëliau jie ðios sargybos pulti nebedráso – tik kartais priartëdavo prie jos, paleisdavo kelis ðûvius ir greit pasitraukdavo. Panaðiai jiems atsakydavo ir lietuviø þvalgai187 .

S u s i r ë m i m a i k i t u o s e l i e t u v i ø–l e n k ø f r o n t o b a r u o s e. 1919 m. rudená pagrindinëms Lietuvos kariuomenës dalims kovojant su bermonti- ninkais, o kai kurioms tebeginant Dauguvos frontà nuo bolðevikø, lenkai verþtis á Lietuvos teritorijos gilumà nesiliovë. Jø daliniai, naudodamiesi sunkia mûsø kraðto padëtimi, sistemingai puldinëjo Alytaus, Trakø, Ðirvintø, Ukmergës, Utenos ir Za- rasø apskrièiø vietoves, kurias nuo prieðo tegalëjo ginti tik negausios vietiniø karo komendantûrø kuopos. Antai rugsëjo 19 d., sutelkæ daugiau kaip 1000 kariø, lenkai plaèiu Balninkø– Ðirvintø–Èiobiðkio frontu ëmë slinkti Ukmergës link, stengdamiesi jà apsupti ið visø pusiø. Lenkai atvirai gyrësi, kad uþëmæ Ukmergæ, aplenkdami Kaiðiadoris, pro Jo- navà uþimsià Kaunà. Taèiau rugsëjo 25 d. lenkø puolimas netoli Ukmergës buvo sustabdytas. Prieðas neteko 1 karininko ir 9 kareiviø. 3 kariai buvo suþeisti, o 2 pate- ko lietuviø nelaisvën188 . Kita lenkø grupë tuo metu aktyvino veiklà Utenos apylinkëse. Jie uþëmë vos uþ 2 km á pietryèius nuo Zarasø–Kauno plento esantá Skiemoniø miestelá, o þvalgai net pasirodë paèiame Utenos mieste. Rugsëjo 30 d. naktá mûsø rinktinei pavyko iðmuðti lenkus ið Skiemoniø miestelio bei Antaukðèiø kaimo189 . Spalio 1 d. lenkø dalinys, persikëlæs per Neries upæ, uþëmë Geguþinës miestelá, netoli kurio po poros dienø susirëmë su mûsø sargybomis. Vievio rajone lenkai du kartus puolë lietuviø sargybas Kazokiðkiø–Juodeliø–Jurzdikos bare, priversdami jas ið Zaboþës ir Streipûnø pasitraukti. Vëliau lietuviams pavyko granatomis lenkus ið ðiø vietoviø iðvyti. Spalio 5 d. lenkai uþëmë Salako miestelá, kur paëmë nelaisvën 10 husarø bei nuginklavo policijà. Ties Salako miesteliu jie savavaliðkai uþëmë Jakiðkiø, Sabaliaukos kaimus ir ásiskverbë iki Noriûnø–Vyþeliø–Gateliø linijos, plëðikavo De- guèiø, Daugailiø ir kitose apylinkëse. Tauragnø–Kuktiðkiø–Pakalniø linijoje lenkai sutelkë du pëstininkø pulkus. Spalio 13 d. 200 lenkø kariø uþpuolë lietuviø sargybà Kuèiûnø baþnytkaimyje. Uþpuolimas, aktyviai padedant vietos gyventojams, buvo atremtas190 . Pafrontëje lenkai laikësi atviro lietuviø sargybø bei rinktiniø puldinëjimo arba provokacijø, sukelianèiø mûsø kariø pasiprieðinimà, taktikos. Jie vykdë dideles maisto ir gyvuliø rekvizicijas, atskirose vietose praktikavo naujokø ðaukimus, suiminëjo vie- tinës valdþios atstovus, kiðdavosi á dvarø, kuriø savininkai jiems artimi ir patikimi, valdymo reikalus. Ávairaus dydþio lenkø daliniai buvo ásikûræ Merkinëje, Alovëje, Butrimonyse, Stakliðkëse, Uþuguostyje, Kietaviðkëse, Vievyje, Kazokiðkiuose, Ker- navëje, Musninkuose, Èiobiðkyje, Gelvonuose, Bagaslaviškyje, Šešuoliuose, Balnin- kuose, Alantoje, Pakalniuose, Skudutiškyje, Tauragnuose, Smalvose, Turmante191 . Lenkø puldinëjimø metu karinës vadovybës ásakymu buvo laikomasi tokios taktikos. Kadangi lenkai ið minëtø stambesniø vietoviø verþësi á mûsø kraðto gilumà daþniausiai atskirais nedideliais bûriais, lietuviai netoli jø buvusiuose svarbesniuose punktuose ásitvirtindavo kuopomis, iðstatydami uþtvaras. Lenkø bûriui uþëmus vie- nà ar kità vietovæ, ið pradþiø paprastai buvo protestuojama ir reikalaujama ið jos

281 pasitraukti. Neávykdþius tokio reikalavimo, ásiverþëliai turëdavo bûti suimami. Ne- pavykus to padaryti, iðkvieèiamos rezervo pajëgos ir prieðas iðvejamas192 . Apytikriais duomenimis, 1919 m. pabaigoje Lietuvos teritorijoje nuo Suvalkø iki Daugpilio buvo apie 12740 lenkø pëstininkø ir 395 raiteliai. Jie turëjo 169 kulkos- vaidþius, 35 patrankas ir minosvaidþius, 1 ðarvuotà automobilá, 10 tankø ir 1 ðar- vuotà traukiná193 .

P a d ë t i s l i e t u v i ø–l e n k ø f r o n t e 1920 m. p i r m o j o j e p u s ë j e. 1920 m. pradþioje lenkai ties demarkacijos linija pradëjo telkti naujas ir pergrupuoti anksèiau buvusias karines dalis. Á kai kuriuos Ðirvintø apskrities kaimus buvo sutelkta po 300 lenkø kariø. Netoli Stakliðkiø buvo dislokuota apie 1000 kariø. Ukmergës krypti- mi buvo perkeliami pëstininkai, kavalerija bei artilerija. Kai kuriose vietose pasirodë jø tankø bei ðarvuotø traukiniø, sutelkta daugybë pabûklø, kulkosvaidþiø ir kt.194 Ypaè intensyvëjo veiksmai Alytaus, Kaiðiadoriø bei Ukmergës kryptimis195 . Lenkø karinës pajëgos Lietuvoje smarkiai iðaugo. 1920 m. sausio 25 d. jose buvo apie 37 000 pëstininkø, 760 raiteliø, 38 pabûklai, 205 kulkosvaidþiai, 19 bom- bosvaidþiø, 15 tankø bei 5 ðarvuoti traukiniai196 . Po poros savaièiø (vasario 7 d. Lietuvos kariuomenës Generalinio ðtabo duomenimis) jos padidëjo iki 45000 pësti- ninkø, 50 pabûklø, 300 kulkosvaidþiø, 18 tankø ir keliø ðarvuotø traukiniø, neskai- tant dviejø divizijø, dislokuotø prie Daugpilio, ir dviejø divizijø Ðvenèioniø apylin- këse, kurios buvo laikomos rezerve galimo susidûrimo su bolðevikais atveju ir kurias bet kuriuo metu buvo galima nukreipti prieð lietuvius197 . Lietuvos kariuomenë (apie 12 000 kariø) buvo iðmëtyta maþdaug po visà len- kø frontà, kuris nuo Daugpilio iki Suvalkø tæsësi apie 400 km. Iðilgai ðio fronto netu- rint geleþinkelio (jis buvo lenkø rankose!) prieðo puolimo atveju skubiai permesti atitinkamas kariuomenës dalis á paskirties vietas praktiniø galimybiø nebuvo. Nors oficialiai Lenkija karo Lietuvai ir nebuvo paskelbusi, taèiau átampa tarp ðiø dviejø valstybiø nuolat didëjo, frontas veikë, kariniai susidûrimai kartojosi. Ka- riuomenës Generalinis ðtabas, ávertindamas padëties sudëtingumà ir gresiantá pavo- jø Lietuvos valstybingumui, sausio 28 d. pasiûlë Kraðto apsaugos ministerijos vado- vybei imtis ðiø priemoniø: 1. Neatidëliojant pasiøsti specialià komisijà á Antantës aukðèiausiàjà tarybà ir ið jos iðgauti konkretø atsakymà, ar ji pasirengusi iðspræsti Lietuvos–Lenkijos nesu- tarimus; jeigu taip, tai kokia forma ir kada tai padarysianti, 2. Ðiai Tarybai atsisakius minëtus klausimus spræsti, patiems imtis iniciatyvos tai padaryti (Lenkijos–Lietuvos konferencijoje), turint omenyje vien naudà valsty- bei, o ne ðovinistiniø siekiø patenkinimà, 3. Jeigu ir tokiu bûdu nepavyktø tikslo pasiekti, beliktø griebtis karo jëgos. Taèiau reikia prisiminti, jog viena Lietuva su turimomis pajëgomis karo nelaimë- sianti. Todël reikia ieðkoti sàjungininkø, þinoma, tarp lenkø prieðø. Tokie sàjungi- ninkai galëtø bûti arba bolðevikinë Rusija, arba Vokietija, arba abi kartu. Vienos Lietuvos kova su lenkais prilygtø saviþudybei198 . Be to, buvo pasiûlyta padidinti kariuomenës skaièiø, stiprinti joje drausmæ, gerinti jos apmokymà, sumaniai tvarkyti ûká. Kariuomenæ rekomenduota patalpinti tuose rajonuose, kuriems grësë didþiausias lenkø pavojus. Didþiausia grësmë buvo

282 iðkilusi Kaunui, todël siûlyta kariuomenæ iðdëstyti tiek paèiame Kaune, tiek jo apy- linkëse, demarkacijos linijà bei sienos su Vokietija apsaugà paliekant komendantû- roms, milicijai, ðauliø kuopoms ir pasienio sargybai. Iðsiaiðkinus padëtá bolðevikø fronte, laikinai ten palikti brigadà, sukoncentravus jà á „kumðèius“. Likusià kariuo- menæ siûlyta laikyti Ukmergëje, Kaiðiadoryse, Alytuje ir Kaune. Buvo pabrëþta, jog tuometinis kariuomenës paskirstymas neuþtikrino nei apsigynimo nuo priešo, nei žygiavimo pirmyn199 . Lietuvos kariuomenës vadovybë minëtus lenkø veiksmus siejo su jø sumany- mu pulti Kaunà ir ëmësi priemoniø miesto gynybai organizuoti. Vyr. kariuomenës vadas gen. ltn. Pr. Liatukas 1920 m. vasario 7 d. brigadø vadams paskelbë labai svarbià slaptà direktyvà Nr. 1, kurios uþdavinys buvo: 1) atitinkamai suorientuoti aukðtesniøjø kariniø virðininkø veiklà lenkø uþpuolimo atveju, 2) pateikti vadovy- bës idëjas kilus karui su Lenkija, 3) sudaryti galimybæ aukðtesniesiems virðininkams patiems apgalvoti ir numatyti jø daliniø veikimo planus, 4) ið anksto nustatyti uþ- duotis uþnugario ástaigoms, aprûpinant armijà reikalingais intendantûros, artileri- jos, inþinerijos ir sanitarijos pagalbos dalykais, 5) atsiþvelgiant á tai, kad atskiros karinës dalys buvo dislokuotos toli viena nuo kitos, blogai veikë telegrafo ir telefono ryðys, trûko traukiniø, supaþindinti karinius virðininkus su svarbiausiais duomeni- mis, idant, reikalui iðkilus, pastarieji galëtø parodyti reikiamà iniciatyvà200 . Tikëtasi, jog lenkø puolimo pagrindiniu objektu taps Kaunas ir svarbiausios karinës operacijos vyks iðilgai geleþinkeliø: Varëna–Alytus–Simnas, Vilnius–Kau- nas, Ðvenèionys–Utena–Anykðèiai–Panevëþys, antraeilës svarbos – pagal geleþin- kelius Suvalkai–Simnas ir Èiornyj Brod–Eglaitë, stengiantis perkirsti lietuviø iðblað- kytà frontà, suskaldyti kariuomenës grupes ir jas sumuðti atskiromis dalimis. Vyr. kariuomenës vado gen. ltn. Pr. Liatuko nuomone 1) lenkams puolant ne- didelëmis pajëgomis, bûtina juos atmuðti, 2) smarkaus puolimo atveju atskiroms kariuomenës dalims stengtis iðvengti pralaimëjimo, armijà sukoncentruoti Kauno rajone ir patiems pereiti á puolimà. Nepasisekus laiku nurodytoje vietoje armijos sukoncentruoti ir Kaunà apginti, pereiti á kità rajonà ir ten jà sutelkti201 . Puolant lenkams didelëmis jëgomis ir, nesulaukus ið vyr. kariuomenës vado ypatingø nurodymø, kariuomenë turëjo: 1. III brigada (III, VI ir IX pëst. pulkai bei baltgudþiø batalionas, vadas – gen. ltn. J. Galvydis-Bykauskas) – ið Dauguvos fronto vykti á Kaunà trumpiausiu keliu arba plentu Zarasai–Ukmergë–Kaunas, nepamirðtant kairiajam sparnui gresianèio lenkø pavojaus, arba pagal geleþinkelá Eglaitë–Panevëþys–Kaunas. 2. II brigada (II, V ir VIII pëst. pulkai, vadas – gen. ltn. M. Katche) – sugrupuo- ti savo jëgas Kaune, vykstant á já ið Ðiauliø apylinkiø plentais, lauko keliais ir geleþin- keliu. 3. I brigada (I, IV ir VII pëst. pulkai, vadas – plk. ltn. K. Ladyga) – atkakliai gindamasi ið Kaiðiadoriø apylinkiø irgi trauktis á Kaunà. 4. Komendantûrø kuopos – áeiti á ten buvusiø kariniø daliø sudëtá ir veikti pagal pastarøjø virðininkø nurodymus; 5. Traukiantis mûsø kariuomenei, turëjo bûti organizuojami partizanø bûriai, kuriø uþdavinys – likti vietoje ir veikti prieðo uþnugaryje, gadinant kelius, susisieki- mo priemones ir kt.

283 6. Kariuomenës dalys nuolatos ir ávairiais bûdais turëjo palaikyti ryðá su Gene- raliniu ðtabu Kaune, apibûdindamos bendrà padëtá ir nurodydamos savo dislokaci- jos vietas. Aukðtesnieji kariniai virðininkai þemesniøjø daliø vadus su ðiuo galimø veiks- mø planu turëjo supaþindinti tiktai tiek, kiek tai buvo reikalinga. Gavæ ðià direkty- và,, jie turëjo pateikti vyr. kariuomenës vadui savo sumanymus ir pasiûlymus. Ði direktyva, kaip valstybinës reikðmës dokumentas, turëjo bûti laikoma didþiausioje paslaptyje. Uþ jos turinio vieðà paskelbimà atsakingi asmenys turëjo atsakyti prieð tëvynæ ir ástatymus202 . Lietuvos kariuomenei 1920 m. vasario 22–23 d. numalðinus komunistø vado- vaujamà maiðtà Aukðtojoje Panemunëje, atkrito plaèiai iki tol skelbtas propagandi- nis lenkø argumentas, jog Lietuvos Valstybës Taryba ir vyriausybë esanèios probol- ðevikinës. Lenkø uþmojis þygiuoti á Kaunà tapo ne toks aktualus. Jø dëmesys nukry- po á rytus, kur puoselëta realizuoti savo grandiozinius ekspansinius planus. Visgi ir po to ginkluotø susirëmimø su lenkais nebuvo iðvengta. Bene svarbiau- sias ðio laikotarpio ávykis buvo 1920 m. kovo 14 d. lenkø pradëtas puolimas Kalkû- nø–Turmanto ruoþe. Iki ðio puolimo minëtame ruoþe demarkacijos linija ëjo pagal geleþinkelio linijà. Jai priþiûrëti gen. ltn. J. Galvydþio-Bykausko vadovaujamos gru- pës dalys laikë ðiuos punktus: Bartkiðkiai, Turmanto geleþinkelio stotis, Kampuo- èiai, Matilgopas, Pakrapiðkiai, Luganka, Birkinëliai. Turmanto geleþinkelio stotyje stovëjo lietuviø ir lenkø dalys. Lietuviø buvimas ðioje stotyje erzino lenkus, kuriø dvi pëstininkø kuopos su ðeðiø patrankø baterija puolë prieðakines lietuviø sargybas ir uþëmë jø ginamà Pakrapiðkiø–Kampuoèiø–Bartkiðkiø kaimø linijà. Kità dienà po atkaklios kovos lietuviams pavyko ið nemaþos dalies minëtø vietoviø lenkus iðstum- ti. Kovo 16 d. lenkai, remiami ðarvuoto traukinio, apginkluoto 3 patrankomis ir 22 kulkosvaidþiais, visu ruoþu perëjo á antpuolá ir pastûmëjo lietuviø dalis atgal. Lietu- viai, gavæ artilerijos paspirties, lenkus sulaikë Sarevièiø–Paliepiø–Pûþos–Kampuo- èiø linijoje uþ 2 km nuo Turmanto. Visgi lenkams pavyko ásiskverbti á lietuviø pusæ 4–5 km juostoje. Kovø metu nelaisvën pateko 1 lenkø karininkas ir 27 kareiviai, paimti 2 kulkosvaidþiai. Keletas lenkø buvo nukauta203 . Lietuviams reikalaujant, kovo 17 d. á Kalkûnus atvyko ið anglø ir prancûzø misijø atstovø ir vieno lietuviø karininko sudaryta komisija, kuri grieþtai pareikala- vo lenkø puolimà sustabdyti, vienbalsiai pripaþinusi ðá lenkø þingsná nepateisinamu taikos meto padëties lauþymu. Lenkai, su tuo nesutikdami, kovo 20 d. uþëmë Smal- vø dvarà. Po to sekë lenkø susiðaudymai su lietuviø sargybomis prie Smalvos ir Dau- gailiø (kovo 21 d.), ties Lyduokiø miesteliu (kovo 22 d.), ties Pabaisku (kovo 24 d.), prie Antakalnio dvaro (kovo 25 d.), á ðiauræ nuo Alekniðkiø (kovo 27 d.) ir kt. Visose ðiose vietose lenkø puolimai buvo atremti204 . Visa tai këlë grësmæ Lietuvai, todël vyriausybë kreipësi á anglø misijà, praðyda- ma tarpininkauti. Misijos atstovas Kaune plk. H. Robinsonas drauge su gen. Carton de Wiartu Varðuvoje kreipësi á J. Pilsudská, kad ðis atsisakytø revanðo Lietuvoje. Ðis sutiko tai padaryti tuo atveju, jei lietuviai susilaikytø nuo bet kokios agresijos. O jei uþpultø lietuviai, Didþioji Britanija paþadëjo pateisinti bet kokià su tuo susijusià revanðistinæ lenkø akcijà. Nuo to laiko lietuviai su lenkais elgësi labai atsargiai. Lie- tuviø daliniams buvo ásakyta „laikytis didelio takto saugant demarkacijos linijà, kad

284 bûtø iðvengta naujos lenkø provokacijos“205 . Visgi šis klausimas dar buvo svarstomas ir Paryþiuje. Britø ambasadorius lor- das Derby ambasadoriø konferencijai pasiûlë lenkus áspëti, kad jie toliau nesibrautø á Lietuvà. Joje balandþio 1 d. buvo nutarta praneðti lenkams per prancûzø misijà Varðuvoje, jog sàjungininkai nepakæs, kad lenkai paþeidinëtø demarkacijos linijas. Balandþio 3 d. ðis nutarimas buvo áteiktas lenkø vyriausybei206 . 1920 m. balandþio mën. lenkams pradëjus ofenzyvà prieð bolðevikus, pagrin- dinës jø jëgos ir pastangos tapo nukreiptos á pastarøjø frontà. Lenkai á ðá frontà per Vilniø siuntë ávairias savo kariuomenës dalis. Taip ëmë maþëti lenkø kariø skaièius Lietuvos pafrontëje. Ið èia sveiki pulkai buvo iðkeliami, o atsiunèiami nukentëjæ kovø su bolðevikais metu. Tuo bûdu bendras lenkø kariuomenës skaièius lietuviø fronte sumaþëjo iki 7–8 tûkst. kariø207 . Sumaþëjo ir Vilniuje buvæ lenkø kariuomenës re- zervai. Pavyzdþiui, Vilniaus águloje sargybas buvo priverstas eiti net lenkø moterø batalionas. Siekdami apsisaugoti nuo lietuviø, lenkai atskirose fronto vietose ëmë kasti apkasus ir árenginëjo spygliuotø vielø uþtvaras. Taèiau ir tuo metu lenkø provokacijos pagal demarkacijos linijà nesiliovë. Antai balandþio 13 d. jie uþpuolë lietuviø sargybas netoli Druskininkø, balandþio 16 d. – Ðaliðkiuose ir Savelinuose, balandþio 18–19 d. – prie Èiobiðkio, balandþio 22 d. – prie Þieþmariø, balandþio 23 d. – netoli Ukmergës esanèiame Jankûnø kaime. Geguþës 2 d. apie 100 lenkø su 2 kulkosvaidþiais uþpuolë Skiemonis ir juos smarkiai apðaudë. Ge- guþës 7 d. panaðûs ávykiai pasikartojo ties Vepriais208 . Panaðaus pobûdþio lenkø provokacijos tæsësi iki 1920 m. liepos mën. pradþios. Verþdamiesi á Lietuvos teritori- jos gilumà, lenkai iki tø metø liepos 1 d. sugebëjo maþdaug 180 km bare uþgrobti apie 30 km ploèio juostà uþ nustatytosios linijos.

L i e t u v o s k a r i u o m e n ë s p e r o r g a n i z a v i m a s. Nepaisant tolesnës átemptos padëties lenkø fronte, 1920 metø pirmasis pusmetis buvo Lietuvos kariuo- menës sàlygiðko atokvëpio laikotarpis. Jo metu ginkluotosios pajëgos buvo geriau apginkluotos, aprengtos, apmokytos statutø ir rikiuotës, taèiau dar per maþai pa- rengtos karo veiksmams. Nors su kaimynais, ypaè lenkais, dar buvo neiðspræsta daug opiø klausimø, valdþios virðûnës buvo nepagrástai ásitikinusios sàjungininkø paþa- dais, jog lenkai daugiau Lietuvos nebepulsià ir todël ðiuo laikotarpiu kariuomenë buvo ne didinama, o, norint kraðto per daug ekonomiðkai neapsunkinti, net maþi- nama. 1920 m. liepos 1 d. joje tebuvo 957 karininkai, 347 karo valdininkai, 68 karo gydytojai ir 24 194 kareiviai209 . Lietuvos kariuomenës vadovybei ið kai kuriø ðaltiniø buvo þinoma, jog maþ- daug 1920 m. liepos mën. didelës bolðevikø kariuomenës jëgos pulsianèios lenkus ir stumsianèios juos á vakarus. Þinodama tai vadovybë, norëdama ið lenkø atsiimti Lietuvai priklausiusias þemes, turëjo savo kariuomenæ padidinti bent iki 40 000 ka- riø, kurie bûtø ástengæ uþimti visà savo teritorijà ir jà apsaugoti. Taèiau tai nebuvo padaryta. To meto aktyvaus ávykiø dalyvio, kario, visuome- nës veikëjo ir þurnalisto mjr. P. Rusecko, gerai þinanèio gyventojø bei kariuomenës nuotaikas ir padëtá valstybëje, nuomone, „virðûnëse tuomet sëdëjo daug þmoniø, ku- rie iki Lietuvos nepriklausomybës ne Lietuvoje gyveno ir Lietuvos reikalais nesirûpino, ar ðiaip þmonës, kuriems Lietuvos reikalai maþai terûpëjo ir jie jos nemylëjo. Jie Lietu-

285 von sugarmëjo, tik svetur ðiltø vietø netekæ ar neradæ, todël savo dvasia jie su Lietuvos reikalais nebuvo sutapæ, jos gyvø reikalø neatjautë ir tinkamai nesuprato“210 . Anot to paties P. Rusecko, „kai kuriø karininkø tarpe kariuomenës silpnumas këlë nerimà, nes sveikas protas rodë, jog sàskaitoms su kaimynais dar nepasibaigus, kariuomenæ reikia tik didinti ir stiprinti. Bet jø nerimas „virðûnëse“ ir þinomas nebu- vo. Galiausiai virðûnës tikslà pasiekë: buvo sutaupyta pinigø, bet, kaip vëliau pama- tysime, prarastas Vilnius, Eglaitë, Breslauja, Lyda, Gardinas, Seinai ir kitos sritys“211 . Tiesa, 1920 m. pirmojoje pusëje kariuomenëje kai kurie organizaciniai per- tvarkymai buvo ávykdyti. Sausio 13 d. veikianèioji kariuomenë buvo suskirstyta á 3 brigadas: I brigada: I pëst. DLK Gedimino pulkas IV pëst. Lietuvos karaliaus Mindaugo pulkas VII pëst. Þemaièiø kunigaikðèio Butigeidþio pulkas II brigada: II pëst. DLK Algirdo pulkas V pëst. (vëliau – DLK Kæstuèio) pulkas VIII pëst. (vëliau – Kauno kunigaikðèio Vaidoto) pulkas III brigada: III pëst. (vëliau – LDK Vytauto) pulkas VI pëst. kunigaikðèio Margio pulkas IX pëst. (vëliau – Lietuvos kunigaikðèio Vytenio) pulkas Baltgudþiø batalionas212 . 1920 m. vasario 10 d. ðios 3 brigados buvo performuotos á atitinkamo numerio divi- zijas. Brigadø vadai ëmë vadintis divizijø vadais, o brigadø ðtabai – divizijø ðtabais. Nuo tos pat dienos buvo pradëti dar formuoti III atsargos batalionas ir I pasienio pulkas213 . Vasario mën. pabaigoje Lietuvos kariuomenëje buvo apie 27 000 vyrø. Ðis skai- èius tolydþio buvo maþinamas. Ádomu paþymëti, kad tai daryti siûlë ir kai kurios Kaune ásikûrusios uþsienio ðaliø karinës misijos. Antai anglø karinës misijos plk. H. Robinsonas vasario 20 d. respublikos Prezidentui A. Smetonai adresuotame laiðke teigë, jog „Lietuvos labui bûtø iðmintinga sumaþinti kariuomenæ iki stabilaus skai- èiaus – 15 000 þmoniø“214 . Savo poþiûrá jis grindë tokiais samprotavimais: 1. Laikantis tuometinës kariuomenës formavimo tvarkos, jos skaièius galëtø iðaugti iki 40 000 þmoniø, o tai labai apsunkintø bendrà padëtá kraðto ûkyje. 2. Jau esant kariuomenëje 27 000 vyrø, sudëtinga jà aprûpinti bûtiniausiais reikmenimis – maistu, apranga ir kt. Ilgà laikà prislëgti sunkiø, priverstiniø rekvizi- cijø valstieèiai þiûri á tai prieðiðkai. 3. Kariuomenei maþinti palanki ir politinë padëtis, nes nebeveikë bolðevikø fron- tas, praëjæs vokieèiø pavojus. O lenkai, turëdami didelæ armijà ir norëdami uþgrobti Kaunà, tai galëtø padaryti bet kuriuo atveju – ar Lietuvos bûtø 15 000, ar 30 000, ar dar daugiau vyrø215 . Plk. H. Robinsono nuomone, lenkai greièiausiai lietuviø nepulsià, nes jø pa- grindinis þvilgsnis nukreiptas á Rytus. O maþa lietuviø kariuomenë visais atþvilgiais galëtø bûti pavyzdinga216 . Uþbëgant ávykiams á prieká, reikia paþymëti, jog ðie plk. H. Robinsono teiginiai neiðsipildë. Apmaudu, jog bûtinybë didinti Lietuvos kariuomenæ buvo suprasta tik 1920 m. antrojoje pusëje po skaudþiø pralaimëjimø kovø su lenkais metu. Jos augi- mà tuo metu iliustruoja 1 lentelës duomenys217 . 286 1 lentelë

Lietuvos kariuomenës skaièiaus augimas 1920 m. antrojoje pusëje

(LO  'DWD 3DUHLJRV 1U  P P P OLHSRVG UXJV MRG JUXRGåLR G  .DULQLQNDL     .DURYDOGLQLQNDL     *\G\WRMDL     .DUHLYLDL     ,ãYLVRNDUL     

Ið lentelës matyti, jog 1920 m. vasarà, lemiamø kovø su lenkais iðvakarëse, Lietuvos kariuomenëje tebuvo 25 500–27 557 vyrai, ir tik metø pabaigoje, t. y. pa- èioms Nepriklausomybës kovoms pasibaigus, jø buvo apie 44 000 vyrø. Nepakanka- mas valdþios virðûniø rûpinimasis opiausiais valstybës reikalais bei finansiniai-eko- nominiai sunkumai neleido padidinti kariuomenës skaièiaus ligi to momento reika- lauto kiekio. 1920 m. pabaigoje pagal patvirtintus etatus Lietuvos kariuomenëje trû- ko 778 karininkø, 447 karo valdininkø, 17 735 kareiviø, 5946 arkliø ir kt.218 Tai buvo didelis trûkumas, neigiamai atsiliepæs Nepriklausomybës kovø metu. Aptariamu laikotarpiu ávyko ir kai kuriø kitø organizaciniø pertvarkymø. Nu- malðinus 1920 m. vasario 22–23 d. prieðvalstybiná kareiviø maiðtà Aukðtojoje Pane- munëje, pasikeitë aukðtoji karinë vadovybë. Atsistatydinus gen. ltn. Pr. Liatukui, nau- juoju kraðto apsaugos ministru buvo patvirtintas mjr. A. Merkys, o vyr. kariuomenës vadu – gen. S. Þukauskas219 . Pradëjæs eiti savo pareigas, gen. S. Þukauskas vasario 25 d. kreipësi á Lietuvos kariuomenæ, kviesdamas jà laikytis rimties, drausmës, imtis dar- bo, suprasti, jog mûsø tëvynës prieðai nori sukelti tarp kariø bruzdëjimus, ginkluotus susirëmimus, nepasiduoti siunèiamø ávairiø agentø provokacijoms ir kt.220

287 5. LENKØ UÞIMTØ LIETUVOS TERITORIJØ ATGAVIMAS1920 M. VASARÀ

L e n k ø–r u s ø k a r i n i ø o p e r a c i j ø r e i k ð m ë L i e t u v a i. Dar 1918 m. lapkrièio 1 d. lenkø armija ëmë verþtis á Rytø Galicijos þemes. Po atkakliø kovø su ukrai- nieèiais jai iki 1919 m. liepos mën. vidurio pavyko pasiekti Zbruèo upæ. Raudonoji armija, veikdama ið rytø pusës, iðstûmë ukrainieèiø nacionalistus ið Volynijos bei Podolës ir suëjo á kariná sàlytá su lenkø kariuomene. Prasidëjo jø susirëmimai. Iðsiplëtusiø kovø su Rusija metu Lenkijos armijoje buvo arti 1 000 000 kariø. 1919 m. rudená Sovietø Rusija pasiûlë Lenkijai sudaryti taikos sutartá, taèiau lenkai, rytuose jau uþëmæ didelius plotus, su bolðevikais derëtis nenorëjo, nes suprato, kad ðie, susidorojæ su N. Judenièo, A. Denikino bei A. Kolèako armijomis, vëliau galëtø visas savo jëgas mesti prieð Lenkijà. Be to, negalima pamirðti ir to svarbaus fakto, jog Lenkijos valstybës vadovas J. Pilsudskis nebuvo linkæs atsisakyti planø visas buvu- sios Lenkijos–Lietuvos þemes, tarp jø ir Ukrainà, suvienyti ir pajungti Lenkijai. Deryboms nesisekant, abi pusës ruoðësi karinëms operacijoms. Pilsudskis savo tiks- lams pasirinko Ukrainà, o bolðevikai rengësi didelei ofenzyvai prieð lenkus ðiauriniame fron- te – 1920 m. pavasará permetë á já nuo kovø su „baltaisiais“ atpalaiduotas karines pajëgas. 1920 m. balandþio 25 d. lenkø armijos netikëtai uþpuolë bolðevikus Volynijoje bei Podolëje ir po keleto sëkmingø operacijø geguþës 7 d. uþëmë Kijevà ir visà deðiniakrantæ Ukrainà. Taèiau geguþës mën. pabaigoje raudonarmieèiams pavyko lenkus ið Kijevo iðstumti. Liepos mën. pradþioje vienas ið bolðevikø karvedþiø M. Tuchaèevskis prieð lenkus pradëjo stambià ofenzyvà ðiaurës fronte. Po keliø dienø jie prie Antos ir Bere- zinos upiø pralauþë kairájá lenkø kariuomenës sparnà, priversdami trauktis visà len- kø frontà. Rusø spaudimas ðiame fronte tolydþio stiprëjo. Jiems atsivërë laisvas ke- lias á Vilniø. Didëjanèio pavojaus akivaizdoje maþdaug 450 km ilgio lietuviø–lenkø de- markacijos linijoje buvusi lenkø gen. A. Boruðèako vadovaujama II lietuviø–gudø divi- zija sparèiai traukësi, bandydama Ðvenèionyse dar sudaryti Vilniaus gynimo rezervà. Dël nesëkmiø bolðevikø fronte dar nuo 1920 m. birþelio mën. vidurio lenkø poli- tika Lietuvos atþvilgiu ëmë pastebimai keistis. Tomis dienomis lankæsis Kaune Seimo narys lenkø diplomatas V. Kameneckis, lydimas socialistø partijos (PPS) veikëjo M. Niedzialkovskio, bandë ið Lietuvos vyriausybës iðgauti aiðkø pareiðkimà, jog, Lenkijai kariaujant su Sovietø Rusija, Lietuva oficialiai pasiskelbtø esanti neutrali221 . Minëtos lenkø pastangos liko be rezultato – jie paþado dël Lietuvos neutralu- mo negavo. Ypaè grieþtai reikalavo keisti lenkø politikos kryptá Lenkijos kariuomenës Ge- neralinio ðtabo virðininkas gen. St. Halleris, teigdamas, jog grësmingà Lenkijai va- landà santykiø su Lietuva sunormavimas bûtø labai reikðmingas ðaliai. Bet Lenkijos vyriausybë gen. St. Hallerio áspëjimo nepaisë222 . Taèiau bolðevikams visu frontu pradëjus puolimà prieð lenkus ir já sëkmingai tæsiant, Lenkijos uþsienio reikalø ministras E. Sapieha 1920 m. liepos 4 d. savo vy- riausybës vardu pripaþino Lietuvà d e f a c t o, nors notoje tarp abiejø valstybiø buvusiø teritoriniø ginèø net nepaminëjo223 .

288 Lietuvos vyriausybë, ðio lenkø diplomatinio þingsnio nelaikydama ypatingu geros valios pasireiðkimu, tik liepos 24 d. padëkojo Lenkijai uþ pripaþinimà de facto ir norà sueiti á draugiškus santykius224 . Abiejø pateiktø notø turinys rodë, jog Lietuvos–Lenkijos santykiuose nieko ypaè nauja neávyko. Ðiø ðaliø politinis nusistatymas tebebuvo tas pats. Lenkija nesu- tiko uþleisti Vilniaus Lietuvai, o Lietuva neparodë noro iðsiþadëti savo sostinës. To- dël praktiðkai lenkø nota neturëjo beveik jokios reikðmës. Tolesni lenkø kariuomenës pralaimëjimai bolðevikø fronte suteikë lietuviams viltá atgauti savo sostinæ Vilniø bei jo sritá ir jie tam ruoðësi. Lenkams bolðevikø fronte pralaimint, Lenkijos vyriausybës vadovas V. Grabs- kis 1920 m. liepos 9 d. iðvyko á Belgijos miestà Spa, kur tuo metu posëdþiavo Antan- tës valstybiø atstovai, praðyti karinës pagalbos. Ðá kartà santarvininkai, prieð þadë- dami lenkams eilinæ pagalbà, smarkiai kritikavo juos uþ ginèus su Lietuva, dalies jos teritorijos uþgrobimà, reikalavo nedelsiant pasitraukti ið Vilniaus ir já gràþinti Lietu- vai, netrukdant pastarosios kariuomenei áþengti á miestà225 . Santarvininkams reikalaujant, Lenkijos ministras pirmininkas V. Grabskis lie- pos 10 d. nedelsdamas pasiraðë protokolà perleisti Lietuvai Vilniø ir jo apylinkes pagal 1919 m. gruodþio 8 d. santarvininkø nustatytàjà vadinamà G. Curzono linijà. Taigi Lenkija tada sutiko, kad santarvininkai iðspræstø Lietuvos–Lenkijos sienø klausimà226 . Spa sutartis buvo skaudus lenkø diplomatijos pralaimëjimas. Tai pripaþino ir lenkø istorikai P. Losovskis227 ir M. Novak-Kielbikowa228 . Minëtas Lenkijos pralai- mëjimas Spa ir po to – liepos 12 d. Sovietø Rusijos–Lietuvos taikos sutartis, pripaþi- nusi Vilniø ir jo kraðtà Lietuvai, buvo galutinai uþkirtusi Lenkijai kelià diplomatiniu bûdu laimëti Vilniø. Nepatenkinti tokia ávykiø eiga, lenkø kariniai veikëjai, vis dar tikëdamiesi sulaikyti Raudonosios armijos puolimà, perleisti Vilniø lietuviams ne- planavo ir neskubëjo, tuo klausimu vël siûlydami Lenkijos–Lietuvos tiesiogines de- rybas229 . Ð i a u r ë s r y t i n i ø L i e t u v o s t e r i t o r i j ø i ð l a i s v i n i m a s. Bolðevikams spaudþiant, liepos 6 d. 4 val. lenkai buvo priversti palikti Daugpilio miestà bei tvirtovæ ir prasidëjo jø traukimasis ið Lietuvos teritorijos. Kità dienà Lietu- vos karinë vadovybë, siekdama su bolðevikais iðvengti kruvinø susidûrimø, ásakë daliniø vadams, susitikus su bolðevikais, paskirti karininkus parlamentarus ir uþim- ti lenkø paliekamas vietoves iki linijos Laukesa–Temenas–Torþekas–Drûkðiai. Pir- mieji demarkacijos linijà perþengë IX pëst. pulko daliniai, stovëjæ gen. ltn. J. Galvy- dþio-Bykausko vadovaujamos III divizijos kairiajame sparne. Tà paèià dienà jie uþ- ëmë geleþinkelio linijà nuo Kaukoniø (Kalkûnø) iki Smalvø eþero, Turmante paim- dami nelaisvën keletà nuo savo daliniø atsilikusiø lenkø kareiviø bei du traukinio vagonus. Latviai uþëmë Kaukoniø (Kalkûnø) geleþinkelio stotá. Jø divizija apsistojo Kimbariðkës apylinkëje230 . Lietuvos kariuomenë liepos 9 d. uþëmë Dûkðtà, Tauragnus, Kuktiðkes, Skudu- tiðká ir Alantà. Þagarynës–Dûkðto rajone á nelaisvæ buvo paimti 7 lenkø kariai su kulkosvaidþiu. Dûkðto geleþinkelio stotá uþëmus bolðevikams, á Daugpilá buvo pa- siøsta lietuviø delegacija tartis dël neutralios zonos tarp lietuviø ir latviø kariuome- niø nustatymo. Kpt. A. Kerbelio vadovaujamas VII pëst. pulko II batalionas, þy- giuodamas pirmyn, uþëmë Ðiupienius, Ðeðuolëliø dvarà, Ðirvintas, Musninkus ir Ka-

289 zitiðká. Liepos 11 d. buvo uþimta Kernavë, Molëtai, Inturkë, Dubingiai, Giedraièiai, Paberþë ir Jauniûnai. Tvarkingai iðsirikiavæs, su orkestru prieðakyje VII pëst. pulkas Ðirvintose vietiniø gyventojø buvo palankiai sutiktas. Pulko vadui plk. ltn. Edv. Adam- kavièiui buvo áteiktas graþiai iðpieðtas adresas „Lietuvos gynëjams“231 . Ðiaurës bare Lietuvos kariuomenë pasistûmëjo nuo Laukesos miestelio. Buvo pa- reikalauta, kad lenkai atsitrauktø ið Vievio iki F. Focho nustatytos demarkacijos linijos. Lenkijos vyriausybë perleisti Vilniø Lietuvai vis dar delsë. Tik liepos 9 d. bolðe- vikams uþëmus Ðvenèionis ir kilus rimtam pavojui paèiam Vilniui, Lenkijos karinës vadovybës ágaliotinis plk. Rylskis praneðë bolðevikø fronto lenkø karinei vadovybei, jog nebelieka nieko kita daryti, kaip atiduoti ðá miestà lietuviams. V. Grabskio susita- rimo su sàjungininkais ir Vilniaus perleidimo lietuviams klausimas liepos 13 d. dar buvo svarstomas J. Pilsudskio vadovaujamoje Lenkijos valstybës gynybos taryboje. Neradus geresnës iðeities, buvo nutarta Vilniø perduoti lietuviams. Kità dienà tai buvo praneðta lenkø ðiaurës vakarø fronto vadui gen. S. Ðeptickiui. Tà paèià dienà ðis ásakymas buvo gautas ir Vilniuje232 . Ðie ávykiai sutapo su tomis dienomis pasira- ðyta Lietuvos–Sovietø Rusijos taikos sutartimi. Lenkams pralaimint ir traukiantis, ryðkëjo galimybës atgauti ne tik Vilniø, bet ir visà jo sritá. Dël to tik kà paskirtas Lietuvos armijos vadu gen. ltn. St. Nastopka 1920 m. liepos 12 d. iðleido slaptà operatyviná ásakymà armijai Nr. 1, kuriame pa- skelbë, jog „atëjo laikas iðlaisvinti mûsø tëvynæ nuo svetimtauèiø – uþgrobikø ir grà- þinti savo senàjà sostinæ Vilniø“233 . Armijai buvo ásakyta neatidëliojamai ir kategoriðkai pasiûlyti lenkams apleisti uþgrobtà Lietuvos teritorijà ir pasitraukti iki F. Focho linijos. Lietuvos kariuomenës daliniai turëjo sekti paskui besitraukianèius lenkus ir uþimti Vilniø prieð á já áþen- giant bolðevikams. Plk. ltn. K. Ladygos vadovaujama grupë (I, VII ir VIII pëst. pulkai, I, IV, ir VI baterijos, I raiteliø pulko 1,5 eskadrono ir 3 ðarvuoti automobiliai – ið viso 9 batalio- nai, 12 patrankø ir minëtos kitos dalys) pirmiausia turëjo uþimti linijà: Merkinë– Druckûnai–Ganusiðkiai–Daugirdiðkiai–Rykantai–Bukiðkis–Aþulaukë–Suþionys–La- kaja. Tolesnë uþduotis – gavus tam tikrà ásakymà, uþimti Vilniø. Tuo atveju, jeigu grëstø pavojus, jog Vilniø uþimtø bolðevikai, grupës vadui suteikta teisë uþimti miestà savo iniciatyva, nelaukiant ásakymo. Ðarvuoti automobiliai turëjo bûti atveþti gele- þinkeliu arèiau Vilniaus, pasinaudojant Vilniaus komendantûros traukiniais. Mjr. Ig. Musteikio vadovaujamai Daugpilio grupei (III, VI ir IX pëst. pulkai, Atskiroji baltgudþiø kuopa, II ir III baterijos, geleþinkelininkø kuopos bûrys, I raite- liø pulko pusë eskadrono – ið viso 8 batalionai ir kitos minëtos dalys) ásakyta palikti maþesnes jëgas Subatës–Lasseno dv.–Kazimieriðkiø dv.–pagal Kalkûnø–Laukesos dv. iki Drûkðiø eþ. linijai saugoti ir stengtis uþimti linijà: Drûkðiø eþ.–Vidþiai–Ðven- èionys iki susisiekimo su Vilniaus grupës kairiuoju sparnu. Karin. J. Motiejûno-Valevièiaus vadovaujamai grupei (I atsargos batalionas ir V kuopa) nurodyta stovëti vietoje ir atidþiai stebëti lenkø veikimà. Ðià grupæ nuo Vilniaus grupës skyrë Balbieriðkio–Nemunaièio–Merkinës–Marcinkoniø linija. Mi- nëti punktai priklausë Vilniaus grupei. O pastaràjà nuo Daugpilio grupës skyrë ði linija: Molëtai–Baltøjø Lakajø eþ.–Lentupis. Ðie punktai priklausë Daugpilio grupei. Armijos rezervo virðininku paskirtam mjr. J. Laurinaièiui, l. e. II pëst. divizijos

290 vado p. (II, IV ir V pëst. pulkai ir V, VII bei IX lengvosios baterijos ir haubicø bateri- ja) ásakyta likti uþimtose vietose (ðtabas – Jonavoje) ir bûti visiðkai pasiruoðusiems þygiui. Visoms dalims, þygiuojanèioms pirmyn, ásakyta vengti susidûrimø su bolðe- vikais, o ðiems uþpuolus – energingai gintis234 . Liepos 12 d. Vilniaus miesto ir apskrities komendantu paskirtas kpt. Vl. Kur- kauskas235 jau kità dienà su jam pavaldþiomis karinëmis dalimis turëjo ið Kauno traukiniu iðvykti Vilniaus link236 . Lietuvos kariuomenës dalys liepos 13 d. uþëmë geleþinkelio linijà su Ignalinos stotimi, Kaltinënus, Maiðiagalà ir Pabradæ237 . Siekiant uþimti Vilniø anksèiau uþ bolðevikus, tos pat dienos 19 val. ið Kauno Vievio link buvo iðsiøstas pirmas eðelonas su tik kà sudarytos Vilniaus m. ir apskr. komendantûros daliniais bei 3 ðarvuoèiais, o netrukus ir antras – su V pëst. DLK Kæstuèio pulko batalionu. Liepos 14 d. pavakary atvykus á Vievio stotá, buvo per- tvarkytas traukinio sàstatas, 16 val. 30 min. pirmas eðelonas, o po pusvalandþio ir antras pajudëjo Vilniaus link. Pavaþiavus 6 km nuo Vievio, tarp Kazimieriðkiø kai- mo ir Joteliûnø dvaro traukiná netikëtai uþpuolë lenkø reguliariosios kariuomenës daliniai, dar neturëjæ ásakymo nekliudomai praleisti Lietuvos kariuomenæ á Vilniø. Pamatæ, jog lietuviø nedidelës jëgos, lenkai pradëjo smarkiai ðaudyti ir norëjo trau- kiná apsupti. Lietuviai spëjo ið traukinio iððokti ir iðsisklaidyti. Kuopoms susitvar- kius, buvo atidengta ðautuvø ir kulkosvaidþiø ugnis, lenkø jëgos iðblaðkytos ir pri- verstos trauktis. Kautynës uþtruko apie 4 valandas. Sutemus batalionas, neþinoda- mas, ar prieðas sumuðtas ar pasitraukë, visà naktá iðstovëjo kautyniø lauke. Rytà kovos lauke buvo rasta daug nukautø ir suþeistø lenkø kareiviø. Vien II kuopos bare buvo per 100 uþmuðtø ir daugiau kaip dukart tiek suþeistø. Ðiose kautynëse ypatin- ga narsa pasiþymëjo kpt. K. Remeza, virðila E. Lesingas, grandinis F. Daugëla ir eil. J. Starkus. Prieðai nukovë 1 bataliono kareivá ir suþeidë 2 karininkus bei 9 karei- vius238 . Kazimieriðkiø kautynës dar kartà parodë, jog þodþiais Vilniaus atidavimas lietuviams, o kariniu smûgiu to atidavimo sutrukdymas buvo lietuviðkosios J. Pil- sudskio vestos federalinës politikos ilgos ankstesniø ir vëlesniø dvilypiø veiksmø gran- dinës tik viena ryðki grandis. Ji dar labiau pagilino lietuviø tautos ásitikinimà, jog tuometine lenkø politika negalima pasitikëti. Taigi, nepaisant sëkmingos Kazimieriðkiø kautyniø su lenkais baigties, lietu- viø kariuomenës þygiavimas á Vilniø kuriam laikui sutrikdomas. G. Gajaus vado- vaujamas bolðevikø III korpusas, þaibiðku greièiu verþdamasis pirmyn, liepos 14 d. popietæ uþëmë miestà ir aplenkë lietuvius, kuriø VII pëst. pulko ltn. Juozo Èerniaus vadovaujama VII kuopa su husarø bûriu áþengë á Vilniø liepos 15 d. apie 14 val. Tuo ji atliko svarbø uþdaviná – uþfiksavo Lietuvos kariuomenës áþengimà á savo sostinæ. Netrukus tà paèià dienà pro Rykantus á Vilniø atvyko ir I pëst. divizijos vadas plk. ltn. K. Ladyga drauge su Vilniaus m. ir apskr. komendantûrai skirtais daliniais. Visø tautø Vilniaus gyventojai juos dþiaugsmingai sutiko. Miestas pasipuoðë lietu- viø tautinëmis vëliavomis239 . Kadangi jau galiojo liepos 12 d. pasiraðyta Lietuvos ir Sovietø Rusijos taikos sutartis, pripaþinusi Vilniø Lietuvai, Raudonoji armija nesi- prieðino lietuviø kariuomenës daliniø áþygiavimui á miestà. Á Vilniø atvykusios Lietuvos kariuomenës dalys greit ið jo pasitraukë, nes norë-

291 ta iðvengti nesusipratimø su bolðevikais dël jø varytos propagandos tarp lietuviø kariø. Vilniaus miesto valdymas iki rugpjûèio 26 d. faktiðkai buvo rusø bolðevikø þinioje. Jame tebuvo likusi tik lietuviø Vilniaus komendantûra, kuri budriai sekë, kad bolðevikai neterorizuotø vietos gyventojø. Taktiðkas ir energingas Vilniaus miesto komendantas kpt. Vl. Kurkauskas tuo sudëtingu laikotarpiu daug gero padarë vie- tos gyventojams240 . Dar liepos 16 d. Vilniaus atgavimo proga Kaune ávyko didelë manifestacija. Steigiamojo Seimo nariai kun. M. Krupavièius, V. Poþëla, kun. J. Tumas ir kt. sakë karðtas kalbas. Þmoniø minia nuo Steigiamojo Seimo rûmø patraukë prie preziden- tûros, ministrø kabineto, Kraðto apsaugos ministerijos, prancûzø ir anglø misijø. Visur buvo sakomos kalbos, giedami himnai. Ypaè áspûdinga buvo prie anglø misi- jos, kur kun. J. Tumas pasakë labai jausmingà kalbà, dëkodamas anglams uþ jø palankumà Lietuvai. Orkestras sugrojo anglø ir Lietuvos himnus, minia ðaukë „Va- lio Anglija!“ Anglø misijos vardu minià sveikino plk. R. B. Vard’as241 .

L e n k ø b r i g a d o s n u g i n k l a v i m a s i r i n t e r n a v i m a s. Raudonoji armija, uþimdama Vilniø, uþkirto kelià kai kuriems lenkø daliniams tvar- kingai pasitraukti. Vienas ið tokiø buvo lenkø plk. S. Paslavskio vadovaujama IV brigada, liepos 14 d. buvusi tik uþ keliø kilometrø á ðiauræ nuo Vilniaus. Reikia paþymëti, jog tiek lietuviø, tiek lenkø karinëje literatûroje apie ðios briga- dos tolesná likimà pateikiama nemaþa prieðtaringø teiginiø. Vienur tvirtinama, jog ji buvo nuginkluota Maiðiagalos apylinkëse, kitur – apie Kaiðiadoris ar Kruoná. Be to, kalbant apie brigados dydá bei ginkluotæ, taip pat pateikiami labai skirtingi skaièiai. Aišku tai, jog liepos 14 d. suþinojæs, jog Vilnius jau bolðevikø uþimtas ir nebe- galima eiti pietø ir pietryèiø kryptimi, plk. S. Paslavskis ásakë brigadai susitelkti prie Vilniaus–Maiðiagalos vieðkelio Bondariø apylinkëje. Supratæs, jog prisijungti prie kitø lenkø daliniø galimybës nëra, jis paliko brigadà vadovauti savo pavaduotojui papulk. Modelskiui, o pats nuvyko ið pradþiø á Maiðiagalà, o po to á Vievá tartis su lietuviø valdþios atstovais dël pasidavimo sàlygø. Liepos 15 d. Vievyje pasiraðyta kapituliacijos sutartis, kuria remiantis lenkø kariai turëjæ sudëti ginklus ir vykti á lietu- viø stovyklas. Papulk. Modelskio aiðkinimu, jo vedamà pagrindinæ vorà prie Geiðiðkiø baþnytkaimio, netoli Neries upës, uþpuolæ bolðevikai. Lietuviø konvojui pabëgus, bri- gados daliniai susirëmë su bolðevikais ir juos atmuðë. Tuo bûdu brigados padëtis pasi- keitusi, sutartis su lietuviais atseit nebetekusi teisinës galios. Visgi papulk. Modelskio daliniai dvi dienas þygiavæ Lietuvos teritorija, toliau ieðkojæ lietuviø daliniø, kuriems galëtø pasiduoti, ir liepos 18 d. juos suradæ Þieþmariø apylinkëje242 . Kelia abejoniø teiginys, jog brigadà ties Geiðiðkëmis uþpuolæ bolðevikai. Ði vie- tovë buvo jau lietuviø kariuomenës uþnugaryje ir bolðevikams þygiuoti á Lietuvos gilumà tuo metu nebuvo prasmës. Galima manyti, jog lenkai, lydimi negausaus lie- tuviø konvojaus, nutarë juo atsikratyti ir bandyti prasiverþti prie savøjø. Tokià prie- laidà patvirtina ta aplinkybë, jog lenkø brigada, perëjusi á Neries kairájá krantà, buvo Vievio apylinkëje, ið kur, perëjusi Kaiðiadoriø–Kauno geleþinkelio linijà, pasuko á vakarus. Þygiavo sparèiai, naktimis per miðkus, vengë didesniø keliø ir gyvenvieèiø. Apëjusi Kaiðiadoris ið ðiaurës vakarø pusës, pasuko á pietus, Kruonio link, vengda- ma susitikti su didesnëmis lietuviø kariuomenës jëgomis. Tuo metu lietuviø kariuo-

292 menës dalys buvo nuþygiavusios Vilniaus link ir lenkø brigada atsidûrë tolimame mûsø kariuomenës uþnugaryje. Labai skiriasi ir ávairiø autoriø nuomonës dël minëtos brigados sudëties ir ka- riø skaièiaus joje. Antai karin. J. Petruièio tvirtinimu, joje buvo apie 3000–3500 vy- rø243 , K. Aliðausko teigimu – apie 60 karininkø ir 800–900 kareiviø, o P. Þilys mini 3500 kariø244 . Dr. A. Rukða ásitikinæs, jog arèiausia tikrovës bus lenkø papulk. Mo- delskio pateiktas internuotøjø skaièius – apie 2000245 . II pëst. DLK Algirdo pulko vadovybë þinojo, jog lenkø brigada yra mûsø ka- riuomenës uþnugaryje. Armijos vadas gen. ltn. St. Nastopka 1920 m. liepos 16 d. II divizijos vadui gen. ltn. M. Katche pasiøstoje telefonogramoje Nr. 666 praneðë, jog ið Þasliø á Kaiðiadoris þygiuoja internuota lenkø brigada, Vievio rajono miðkuose nemaþa ginkluotø lenkø grupiø. Jis ásakë tuojau vienà batalionà pasiøsti á Vievá, o kitus du – á Kaiðiadoris ir lenkus nuginkluoti246 . Buvo ásakyta II pëst. pulko raitøjø þvalgø komandai sekti brigados judëjimà. Ne- susekë, ieðkojo á rytus nuo Kaiðiadoriø ir Þieþmariø, o brigada apëjo Kaiðiadoris ið vaka- rø pusës. Brigada buvo pastebëta, kuomet pasuko á pietus Kruonio link ir perëjo geleþin- kelio kelià Kaiðiadorys–Kaunas. Ankstyvà liepos 18 d. rytà II pëst. pulko III bataliono vadui kpt. J. Petruièiui buvo ásakyta brigadà pasivyti, jà nuginkluoti ir internuoti247 . Gavæs ásakymà, kpt. J. Petruitis nurodë kpt. E. Noreikai surinkti visas Gudie- nos kaimo, kur stovëjo batalionas, pastotes bei visà savàjà gurguolæ ir, gerai apsigin- klavus, vytis lenkø brigadà. Pakeliui Þieþmariuose dar buvo paimta mokomoji kuo- pa. Poilsiaujanti lenkø brigada buvo aptikta prie Vekoniø kaimo, 3 km nuo Kruonio, ir apsupta. Pasiduoti brigada nenorëjo, bet, paaiðkinus aplinkybes, kad bolðevikai jau prie Gardino ir t. t., ji sutiko sudëti ginklus. Buvo nuginkluoti 54 karininkai, 1050 kareiviø, paimtos 8 patrankos, 190 arkliø, daug kulkosvaidþiø, ypaè lengvøjø, 51 veþimas, 9 virtuvës ir kito turto248 . Iš šios vietos brigada buvo nuvesta á Kaiðiadoris, pasodinta á traukiná, nuveþta á Kaunà ir perduota Kauno miesto karo komendantui. Ðá uþdaviná atliko II pëst. pulko VII kuopa, vadovaujama ltn. A. Butkevièiaus. Ginklai buvo perduoti kpt. E. Noreikai, kuris juos nugabeno á Kaiðiadoris. Artilerijà ir gurguolæ á Kaiðiadoris nuga- beno kpt. J. Banys249 . Kaiðiadoriø karo komendanto sudarytos komisijos apskaièia- vimu, traukdamasi lenkø kariuomenë padarë nuostoliø uþ 153547 auksinus250 . Lenkø internuoti kariai vëliau ið Kauno buvo perkelti á Vilkaviðkio kareivines, kur jø buvo per 2000. Jie ten buvo laikomi gan laisvai, leista iðeiti ið kareiviniø, jautë- si gerai. Suþinojæ, kad rugpjûèio 17–20 d. M. Tuchaèevskio armijos buvo sumuðtos prie Vyslos, ëmë bëgti pas savuosius. Apsauga buvo menka, nors vëliau, ávykus kon- fliktui su lenkais prie Seinø, ji buvo sustiprinta251 .

B o l ð e v i k a i V i l n i u j e. Kaip jau minëjome, 1920 m. liepos 14 d. bolðevikø III korpuso, vadovaujamo G. Gajaus, spaudimas buvo toks ûmus, jog lenkø karinë vadovybë turëjo Vilniø apleisti, nespëjusi iðtuðtinti dideliø savo sandëliø. Plëðdami ir degindami dvarus bei kaimus, bolðevikai áþengë á Vilniø. Èia jie plëðë viskà, kas, jø nuomone, buvo burþujiðka. Kurá laikà bolðevikai liovësi lenkus vyti ir ðie galëjo tvar- kingai per Gardinà trauktis Varðuvos kryptimi. Tik vyriausiajai bolðevikø vadovybei grieþtai ásakius, po keliø dienø lenkø persekiojimas buvo tæsiamas toliau.

293 Atsitraukdami lenkai sunaikino geleþinkeliø tiltus, todël bolðevikø IV armijos ðtabas, buvæs Polocke, tik rugpjûèio 6 d. atvyko á Vilniø. Jis ásikûrë buvusio apygar- dos teismo rûmuose Jurgio prospekte. Ðtabo darbuotojai buvo apgyvendinti praban- giuose pasitraukusios ið Vilniaus lenkø inteligentijos butuose. Ypaè daug tokiø tuð- èiø butø, paliktø priþiûrëti tarnams, buvo Antakalnyje. Lietuvos valdþios suverenitetui palaikyti sostinëje palikta komendantûra, tu- rëjusi dvi pëstininkø kuopas, ðiuo atþvilgiu maþa kà tegalëjo nuveikti. Be komen- dantûros, Vilniuje dar savarankiðkai funkcionavo lietuviø paðtas, kuris ið Kauno ir atgal buvo veþiojamas automobiliais su lietuviø kareiviø sargyba. Ásikûrusi Vilniuje, sovietø valdþia su Lietuvos vadovybe visiðkai nesiskaitë. Á miestà atvyko daugybë ávairiø ástaigø darbuotojø, armijos ir divizijos politiniai ir vykdomieji skyriai ir kt. Prasidëjo sistemingas ir organizuotas prekybos ir pramonës plëðimas. Bent ðiek tiek vertingesni daiktai buvo nacionalizuojami sovietø valdþios naudai. Traukiniø eðelonai buvo siunèiami á Maskvà su dirbtuviø ir fabrikø maðino- mis, ávairiomis medþiagomis, privaèiø parduotuviø turtu, spaustuviø áranga. Ypaè nukentëjo þinomas Durunèos tabako fabrikas. Tarp paèiø bolðevikø prasidëjo nesutarimai: vieni reikalavo traukinius panau- doti kariuomenei á Gardinà, Baltstogæ bei kitas vietoves perveþti, o ávairûs vykdomø- jø komitetø bei „èëka“ agentai reikalavo traukiniø prisiplëðtam turtui Maskvos kryp- timi gabenti. Geleþinkelio stotyje susikaupë daug turto, kilo sàmyðis. Raudonoji armija Vilniuje ir jo kraðte elgësi kaip okupacinë kariuomenë ir ëmësi vykdyti okupacinës valdþios politinius siekimus. Nors Vilnius jau priklausë Lietuvai, sovietø valdþia jame sudarë revoliuciná komitetà, kurio pirmininku buvo paskirtas su Vilniaus miestu nieko bendra neturëjæs, seniai palikæs Lietuvà ir gyvenæs Maskvoje tipið- kas mitingø oratorius bolðevikas R. Muklevièius, o nariais – Z. Angarietis ir K. Cichov- skis. Buvo taip pat sudaryti Ðvenèioniø ir Trakø apskrièiø revoliuciniai komitetai252 . Vilniaus revoliucinis komitetas, ásikûræs Jurgio prosp. Nr. 13, siekë ávesti kon- trolæ pramonës ámonëse ir prekybos ástaigose, numatë iðrinkti darbininkø komitetus, kurie turëjo perimti dvarø valdymà. Politiniam darbui rytø Lietuvoje vykdyti buvo atsiøsta komunistø grupë –CK nariai Z. Angarietis, K. Cichovskis, R. Muklevièius, J. Olskis ir K. Giedrys. Komunistai net pradëjo leisti savo laikraðèius, kuriuose ragino gyventojus ruoðtis ginkluotam sukilimui253 . Kartu jie liepos 22 d. uþdarë laikraðtá „Nepriklausoma Lietuva“, o liepos 25 d. – ëjusá lietuviðkos pakraipos laikraðtá lenkø kalba – „Echo Litwy“254 . Lietuviø valdþia, matydama bolðevikø savavaliavimus, plëðimus, protestavo dël prieðiðkos jø veiklos, pasiremdama pasiraðyta taikos sutartimi su Lietuva. Lietu- vos atstovams nurodþius revoliuciniam komitetui, jog Vilnius Raudonosios armijos uþimtas laikinai ir raudonarmieèiai turësià já palikti, nedviprasmiðkai buvo pareikð- ta, jog jei panaðûs bandymai pasikartos, kaltininkai bus pasiøsti á kalëjimà, o jokios lietuviø valdþios nëra ir revoliucijos komitetai jos visai neþino255 . Siekdama iðvengti nesusipratimø tarp lietuviø ir bolðevikø kariuomeniø, Lie- tuvos karinë vadovybë liepos 19 d. sudarë komisijà ið gen. ltn. M. Katchës, mjr. J. Bylos, kpt. A. Zubrio ir kpt. P. Rusecko, kuri liepos 22 d. Vilniuje su rusø atstovais nustatë tarp jø laikinà skiriamàjà linijà: Ðèepkos–Goduciðkiai–Goduciðkiø traktas– Ðvenèionys–Ðvenèionëliai–Trakai–Varëna–Gardinas–Sydras, visus ðiuos iðvardytus

294 punktus priskiriant rusø armijai. Ði linija buvo nustatyta vadovaujantis rusø armi- jos Generalinio ðtabo 1912 m. liepos 12 d. þemëlapiu. Lietuvos karinë vadovybë savo kariuomenës dislokavimà uþ skiriamosios linijos numatë pradëti nedelsdama ir uþ- baigti iki liepos 26 d. Lietuviø karo komendantûra turëjo Vilniuje pasilikti. Be abiejø pusiø kariuomeniø vadovybiø leidimo skiriamosios linijos negalëjo pereiti nei kari- niai daliniai, nei pavieniai asmenys. Aukðèiau iðvardytos priemonës buvo pripaþin- tos laikinomis ir turëjo galioti iki atskiro abiejø vyriausybiø susitarimo256 . Liepos 25 d. apie ðià nustatytà laikinàjà skiriamàjà linijà buvo praneðta raðtu ir bolðevikø kariuomenës grupës vadui Ðvenèionyse257 . Taèiau bolðevikai ir toliau nebuvo visiðkai lojalûs okupuotame Lietuvos kraðte. Jø „èrezvyèaika“ aktyviai veikë uþimtose apylinkëse. Buvo gaunama þiniø apie lie- tuviø veikëjø (kunigø, mokytojø ir kt.) areðtus, organizuojamus naujus revoliuci- nius komitetus. Lietuviðkos iðkabos buvo keièiamos rusiðkomis. Uþimtoje teritorijoje bolðevikai paskelbë ir pradëjo vykdyti karininkø, karo valdininkø, paðto ir telegrafo darbuotojø mobilizacijà. Á lietuviø kariuomenæ buvo siunèiama daug agitatoriø, pla- tinama agitacinë bolðevikinë literatûra, skleidþiami gandai ir ávairios paskalos apie lietuviø valdþià ir tvarkà. Mûsø kariuomenës daliniø vadai turëjo dëti daug pastan- gø bolðevikiniø idëjø skleidimui sulaikyti258 . Armijos vadas gen. ltn. St. Nastopka liepos 23 d. ásakymu Nr. 2 daliniø va- dams nurodë taip iðdëstyti mûsø kariuomenæ, kad ji ástengtø apsaugoti anksèiau minëtà linijà, neleistø per jà perþengti rusø kariuomenei ir uþkirstø kelià bolðevikø idëjoms plisti. Kariuomenë tvirtesnëmis grupëmis turëjo bûti sutraukta ant svarbes- niø krypèiø ir keliø, ið kur uþtvaromis ir þvalgø bûreliais laikytø savo rankose plotà pagal skiriamàjà linijà. Mjr. J. Motiejûno–Valevièiaus vadovaujama Marijampolës grupë (I atsargos batalionas – 5 kuopos, V baterija – 4 patrankos ir II eskadronas) svarbiausias pajë- gas turëjo sutelkti Lazdijuose ir saugoti linijà: Balèiai–Viþainis–Ðipliðkë–Seinø eþ.–Kuk- liai–Bûdvietis–Maros upë–Juodoji Anèia–Nemuno upe iki Druskininkø. Ðtabas – Ma- rijampolëje. Plk. ltn. K. Ladygos vadovaujama grupë (I, VII ir VIII pëst. pulkai, I, IV ir VI baterijos, I ir IV eskadronai ir 2 ðarvuoti automobiliai) svarbiausias pajëgas turëjo iðdëstyti Dauguose, Vievyje ir Paberþëje ir saugoti skiriamàjà linijà nuo Druskininkø iki Dedelunkos (netoli Pabradës). Grupës ðtabas – Kaune. Mjr. Ig. Musteikio vadovaujama grupë (III, VI ir IX pëst. pulkai, II ir III bateri- jos, IX eskadronas) ásakyta kuo maþiau pajëgø palikti saugoti linijai: Subatë–Lasse- no dv.–Kazimieriðkiø dv.–pagal Kalkûnus–Laukesos dv.–eþerø linija iki Drûkðiø eþ. imtinai. Svarbiausios pajëgos turëjo bûti sutelktos 3 grupëse: Labanore, Daugëliðky- je ir Drûkðiuose ir saugoti linijà nuo Dedelunkos imtinai–Ðvenèionëliai–Kalniðkiai– Mielagënai–Breslauja ir toliau iki susisiekimo su latviais. Toliau iki valstybës ribø, nustatytø taikos sutartimi. Grupës ðtabas – Dûkðte. Mjr. J. Laurinaièio vadovaujamos armijos rezervo dalys (II, IV, V ir VI pëst. pulkai, VII ir IX bei haubicø baterijos, raiteliø pulko mokomoji komanda ir 3 ðarvuo- ti automobiliai turëjo bûti sutelkti Kauno, Kaiðiadoriø ir Jonavos rajonuose. Rezervo ðtabas – Kaiðiadoryse. Buvo ásakyta netikëtai ar per klaidà per skiriamàjà linijà perëjusias karines

295 dalis ir svetimø armijø karius tuojau gràþinti atgal. Nepaklusniuosius – nuginkluoti ir internuoti. Lietuviø pusëje nuo skiriamosios linijos padariusius nusikalstamuosius darbus teisti pagal karo lauko teismo ástatus. Ðio ásakymo ávykdymo galutinis terminas – liepos 26 d.259 Taèiau karinës vadovybës ásakymuose grupëms (divizijoms) keliami reikalavi- mai buvo sunkiai ávykdomi, nes, vaduojant ið lenkø naujas teritorijas ir ilgëjant valsty- bës sienai, teko ne tik tas teritorijas uþimti ir iðlaikyti, bet ir bûti visiðkai pasiruoðusioms stoti á kovà galimiems prieðo puolimams atremti. O juk divizijø sudëtis liko ta pati. Antai 1920 m. liepos 25 d. ásakymu Nr. 10 III pëst. divizijai (Eþerënø grupës kariuomenei) buvo pavesta uþimti ir saugoti maþdaug 230 km ilgio frontà, vadina- màjà skiriamàjà linijà. Ðià uþduotá turëjo atlikti 19 kuopø, ið kuriø 5 dar buvo palik- tos batalionø ir pulkø rezervuose. Taigi frontui teliko 14 kuopø. Vidutiniðkai viena kuopa turëjo saugoti maþdaug 20 km ploèio frontà. Divizija didesniø rezervø netu- rëjo, todël jos aktyvumas tuomet buvo maþas – uþpuolus rimtam prieðui pasekmës bûtø liûdnos260 . Lietuvos vadovybë (tiek politinë, tiek karinë), nepaisydama pasiraðytos taikos sutarties su Sovietø Rusijos vyriausybe, minëtø atsargumo priemoniø ëmësi aiðkiai matydama pastarosios vykdomà dviveidiðkà politikà, siekimà sugriauti Lietuvos vals- tybæ ið vidaus ir jà okupuoti. 1920 m. vasarà Lietuvos komunistø partija atvirai iðkë- lë ginkluoto sukilimo ðûká ir kvietë kraðto darbininkus, kaimo varguomenæ, eilinius kareivius imtis ginklo ir ávesti Lietuvoje sovietinæ santvarkà261 . Á Vilniø persikëlë Lietuvos komunistø partijos CK su V. Mickevièiumi-Kapsu- ku ir Z. Aleksa-Angarieèiu prieðakyje ir pradëjo tiesiogiai ruoðti sukilimà. „Partinës organizacijos, – raðoma Lietuvos TSR istorijoje, – sudarinëjo revoliucinius komite- tus, organizavo ginkluotus kovos bûrius, kurie turëjo likviduoti vietinius burþuazi- nës valdþios organus, policijà“262 . Sukilimui vadovauti ir jam vykdyti Rusija pati siuntë á Lietuvà kariðkai parengtus komunistus instruktorius. Ruoðdami sukilimà, kuris buvo numatytas 1920 m. rugpjûèio mënesá, darbavosi deðimtys ir ðimtai po- grindininkø. Labai energingai buvo varoma bolðevikinë propaganda tarp lietuviø kariø. Vilniaus karinis revoliucinis komitetas, 1920 m. liepos 28 d. svarstæs padëtá mieste, slaptu aplinkraðèiu supaþindino sudarytos miesto Tarybos darbo skyriø, jog lietuviø civilinë valdþia Vilniaus gyventojams negalinti iðleisti jokiø privalomøjø nu- tarimø ar ásakymø. Lietuviø karo komendantûros ávairûs aplinkraðèiai bei ásakymai taip pat paskelbti negaliojanèiais263 . L. e. Vilniaus m. ir apskr. karo komendanto p. ltn. Vl. Petronaitis liepos 30 d. skubiai informavo vyr. kariuomenës vadà plk. ltn. K. Þukà, jog á Vilniø suvaþiavæ visi þymesnieji komunistai iðrinko komisarø komitetà, kuris artimiausiu metu turësi- às iðleisti manifestà dël „raudonosios Lietuvos paskelbimo ir valdþios Vilniuje bei visoje Lietuvoje perdavimo á jo rankas. Iðkilus grësmei bûti internuotiems ar areðtuo- tiems 230-èiai komendantûros kariø, komendantas praðë nurodyti, ar reikia juos iðvesti uþ skiriamosios linijos“264 . Taèiau komunistø siekius iðsprogdinti Lietuvos valstybæ ið vidaus sugriovë skau- dus Raudonosios armijos pralaimëjimas prie Varðuvos.

296 S o v i e t ø R u s i j o s–L i e t u v o s k o n v e n c i j a d ë l R a u d o n o s i o s a r m i j o s d a l i ø i ð v e d i m o i ð L i e t u v o s t e r i t o r i j o s. Lietuvos karinë ir politinë vadovybë, remdamasi Maskvos sutartimi, ragino Raudonosios armijos vadovus paspartinti kariuomenës daliø evakuacijà. Pastarieji, pateikdami ávairiau- sius argumentus, to daryti neskubëjo. Liepos 27 d. bolðevikø IV armijos vadovybë per Vilniaus m. ir apskr. komendantà Lietuvos vyr. kariuomenës vadui plk. ltn. K. Þukui iðkëlë ðiuos reikalavimus: 1. Dël blogø keliø, esanèiø pagal geleþinkelá Gardino kryptimi, iðspræsti kari- nes medþiagas transportuoti keliu per Varënà–Merkinæ–Marcinkonis ir Hoþà. 2. Iðskirti garveþá ir vagonus geleþinkelio linijoje Lentvaris–Gardinas iki to lai- ko, kol bus suremontuotas tiltas per Vokës upæ. 3. Leisti tranzitu Kaunas–Vilnius pervežti karinius krovinius, perkamus per Kauno prekybos ástaigas bei ámones. 4. Minëtiems klausimams iðspræsti iðskirti kompetentingus asmenis bei paskirti vietà, kur juos bûtø galima aptarti ne vëliau kaip iki liepos 27 d. nakties. Rusø armi- jos vadovybës atstovai sutiko net atvykti á Kaunà265 . Lietuvos armijos vadas gen. ltn. St. Nastopka liepos 28 d. praneðë IV rusø armijos vadui, jog Lietuvos valdþia negalinti perkelti skiriamosios linijos ir leisti nau- dotis Varënos–Merkinës–Hoþos keliu, nes ðá klausimà tegali iðspræsti Sovietø Rusijos ir Lietuvos aukðèiausios valdþios. Neigiamai buvo atsakyta ir á kitus reikalavimus266 . Liepos 29 d. 5 val. ryto Vilniaus m. ir apskr. komendantas praneðë mûsø val- dþiai, jog rusai be lietuviø sutikimo kariniams kroviniams perveþti jau naudojasi keliu per Varënà–Merkinæ–Hoþà. Ðiek tiek vëliau papildomai painformavo, jog rusø karinë vadovybë praðo Lietuvos vyriausybës, kaip draugiðkos Rusijai respublikos valdþios, skirti 1 garveþá ir vagonus geleþinkelio linijoje Lentvaris–Gardinas. Teigia- mai sprendþiant ðá klausimà, þadëjo panaikinti mirties bausmæ pasmerktam suðau- dyti Lietuvos pilieèiui grafui Stanislovui Tiðkevièiui, prieðingu atveju grasino já su- ðaudyti267 . Nors lietuviø valdþia rusams garveþio ir vagonø neskyrë, bet ðie mirties bausmæ grafui Stanislovui Tiðkevièiui draugiðkumo vardan pakeitë iðtrëmimu á kon- centracijos stovyklà268 . Lietuviø delegacijos derybos su bolðevikø IV armijos vadovybe dël Vilniaus evakavimo uþsitæsë. Ir tik 1920 m. rugpjûèio6 d. Kaune buvo sudaryta konvencija tarp rusø karinës vadovybës ir Lietuvos vadovybës dël evakavimo ið Lietuvos terito- rijos, uþimtos rusø kariuomenës pagal 1920 m. liepos 12 d. sutartá. Rusijos vardu jà pasiraðë IV armijos Revoliucinës karinës tarybos narys I. Meþlaukis, o Lietuvos var- du – kraðto apsaugos ministras plk. ltn. K. Žukas269 . Rusø kariuomenë evakavimà ið uþimtos teritorijos turëjo pradëti tuoj po konvencijos pasiraðymo. Buvo nutarta visà Raudonosios armijos uþimtà Lietuvos teritorijà suskirstyti á tris zonas: 1. ðiaurinë – su Ðvenèioniø miestu, 2. vidurinë – su Vilniaus miestu ir 3. pietinë – su Lydos ir Gardino miestais. Á ðiaurinæ zonà áëjo Pastoviø, Ðvenèionëliø ir Pabradës, á vidurinæ – Vilniaus, Varënos, Indrupës ir Jaðiûnø geleþinkelio stotys. Pietinë zona apëmë visà kità teritorijà. Iki rugsëjo 1 d. buvo sutarta evakuoti ið pirmøjø dviejø zonø, o ið treèiosios– pietinës – turëjo bûti evakuojama atsiþvelgiant dar á ten tebevykstantá rusø–lenkø karà270 (visà konvencijos tekstà þr. 13 priede). Pasiraðius ðià konvencijà, buvo sudaryta evakuacinë lietuviø ir rusø komisija,

297 veikusi Vilniuje nuo 1920 m. rugpjûèio 8 iki 27 d. Sovietø Rusijà joje atstovavo M. Rafesas, Pr. Mickevièius-Paprûsis ir Lagofetas. Lietuviø atstovai komisijoje buvo Vilniaus m. ir apskr. komendantas kpt. V. Kurkauskas, Ig. Jonynas ir Z. Þemaitis, be to, juriskonsulto teisëmis, – advokatas T. Vrublevskis271 . Derybos evakuacinëje komisijoje buvo labai sunkios. Tiesiog tai buvo atkakli kova su komunistais ir jø vadovu M. Rafesu, kurie bemaþ visa Vilniuje laikë karo grobiu, reikalingu Raudonosios armijos veiksmams pateisinti. Èia lietuviams ypaè naudingas buvo advokatas T. Vrublevskis – geras Vilniaus miesto reikalø ir vietos þmoniø þinovas272 . Pirmajame komisijos posëdyje lietuviø atstovai pareikalavo tuoj perduoti Lietuvos valdþiai ðvietimo ir labdaros ástaigas, ligonines, leisti organizuoti milicijà. Ðiems reikala- vimams komunistai neprieðtaravo, iðskyrus tai, jog nesutiko pavesti lietuviø milicijai Vil- niaus miesto ir apskrities apsaugos, neleido lietuviams sudaryti savos Vilniaus miesto administracijos. Vyko smarkûs ginèai, kà laikyti kariniu turtu, kà – karo grobiu ir t. t. Antrajame komisijos posëdyje buvo pareikalauta sustabdyti bolðevikø atsiðau- kimø spausdinimà Lietuviø mokslo draugijos konfiskuotu popieriumi, nes tai paþei- dë 1920 m. liepos 12 d. sutarties 4 paragrafà. Posëdþiuose dideliø ginèø sukëlë bolðe- vikø vykdomos turto rekvizicijos ir karo grobio iðveþimas, privataus turto sekvestra- vimas, protestuota dël kësinimosi iðveþti Vilniaus kultûros turtus, Lietuvos pilieèiø areðtø, kariø mobilizacijos ir kt. 1920 m. rugpjûèio 21 d. kraðto apsaugos ministras plk. ltn. K. Þukas bolðevikø karinei vadovybei áteikë ultimatyvø protesto raðtà, kuriame kaltino jà dël prieðiðkø Lietuvos valstybës atþvilgiu veiksmø ir pagrasino imtis priemoniø apsaugoti savo teritorijoje Lietuvos pilieèiø laisvæ ir teises273 . Á ðá plk. ltn. K. Þuko ultimatumà Sovietø Rusijos kraðto apsaugos komisaras L. Trockis atsakë telegrama, jog Sovietø Rusija mokanti laikytis savo paþadø ir eva- kuosianti ið Lietuvos savo kariuomenæ. Tai buvo padaryta 1920 m. rugpjûèio 26 d.274

V i l n i a u s i r k i t ø L i e t u v o s t e r i t o r i j ø a t g a v i m a s. Rusø– lenkø kovø metu abi ðalys siekë patraukti savo pusën Lietuvà. Pastarosios politikai abiem atvejais suprato valstybei gresiantá pavojø, todël nutarë laikytis neutraliai – vengti kariniø susirëmimø tiek su viena, tiek su kita kariaujanèia ðalimi. To meto sàlygomis tai daryti nebuvo lengva. Raudonajai armijai uþëmus Vilniø ir po keleto dienø tæsiant puolimà pietø bei á vakarus nuo Augustavo kryptimi, lenkai, bijodami apsupties, pradëjo be kovø trauktis ir ið pietinës Suvalkijos dalies. Liepos 19 d. bolðe- vikai uþëmë Gardinà ir tæsë puolimà Baltstogës kryptimi. Tuo bûdu iki tol buvæs lietuviø–lenkø frontas labai sutrumpëjo. Karinës vado- vybës ásakymu mjr. J. Motiejûno-Valevièiaus vadovaujamos Marijampolës grupës dalys buvo koncentruojamos þygiams á lenkø apleidþiamas vietoves. Dar liepos 17 d. lietuviai ties Merkine nuginklavo dvi lenkø kuopas ir uþëmë Druskininkus bei Ratnyèià275 . Lenkø apleistose vietose pasiliko tik jø partizanai. Liepos 19 d. Marijampolës grupës dalys visu frontu pradëjo þygiuoti pirmyn, stumdamos tuos vietinius lenkø partizanus ir tos dienos vakare uþëmë Viðtytá, Viþainá, Liubavà, Punskà, Seinus ir Gibus. Iki liepos 29 d. lenkø kariuomenë ið Suvalkø rajono buvo visiðkai atitraukta276 .

298 Pasitraukus lenkams, ið Suvalkø á Marijampolës grupës vadovybæ ëmë kreiptis ávairios pakraipos vietiniø gyventojø grupës, praðydamos kuo greièiau uþimti mies- tà, nes, nelikus jokios valdþios, jame kilo netvarka. Todël tos dienos vakare raiteliø pulko II eskadronas uþëmë miestà, kuriame vietiniø gyventojø buvo su dþiaugsmu sutiktas277 . Lietuviø valdþia vietiniams gyventojams paskelbë, jog Suvalkø kraðte bus pa- liktos plaèios savivaldos teisës. Tik miesto rotuðëje buvo iðkabinta lietuviø tautinë vëliava. Uþëmus Suvalkus, visu frontu pietø link ëmë þygiuoti Marijampolës grupës pëstininkø dalys, kurios rugpjûèio 1 d. uþëmë linijà: Raèkos–Plotièinas–Vygriø eþ.– Juodosios Anèios upë iki Aukðtatilèio (Wysoki Most)–Gibai–Bûdvietis278 . Tà paèià dienà uþëmus Augustavo kanalo linijà, to miesto stotyje buvo paimtas 1 garveþys su 8 vagonais ir atgabentas á Suvalkus. Rugpjûèio 8 d. buvo uþimtas ir visas Augustavo miestas279 . Rugpjûèio 1 d. Marijampolës grupës sudëtyje buvæs I atsargos batalionas buvo performuotas á pulkà ir pavadintas X pëst. pulku. Jo vadu tapo mjr. J. Motiejûnas- Valevièius280 . Rugpjûèio 12 d. Lietuvos kariuomenë pietuose buvo uþëmusi ðià lini- jà: Grabovas–Necko eþ. ðiaurinis krantas–Augustavo kanalo sistema–Sapochinas– Simuchovas–Varëna (visi minëti punktai, iðskyrus Varënà, priklausë Lietuvai) ir to- liau pagal rugpjûèio 6 d. konvencijà281 . Rugpjûèio 14 d. buvo ásteigta Suvalkø m. ir apskr. komendantûra. Komendantu tapo paskirtas kpt. K. Skuèas282 . 1920 m. liepos mën. antrojoje pusëje ir rugpjûèio mën. lietuviø kariuomenë taip pat uþëmë dar nemaþà vietoviø ðiaurës rytø Lietuvoje: liepos 21 d. – Breslaujà ir Apsà, 22 d. – Lentupá, Kliuðèionis, Baltuosius vandenis, Svierionëlius, 23 d. – Tvere- èiø, 28 d. – Kazënus, rugpjûèio9 d. – Ðvenèionëlius, Ðvenèionis ir Adutiðká. Rugpjû- èio 25 d. buvo uþimta Varënos–Marcinkoniø–Valkininkø geleþinkelio linija, Senieji Trakai, Lentvaris, Naujoji Vilnia ir priartëta prie pat Vilniaus283 . 1920 m. rugpjûèio 10 d. belaisviø stovyklose buvo internuota 103 lenkø kari- ninkai ir 3520 kareiviø. Faktiðkai jie buvo laikomi karo belaisviais284 . Tø metø liepos 27 – rugpjûèio 8 d. veikusios specialios komisijos apskaièiavimu, ið lenkø paimta karo grobio vertë siekë apie 887 558 auksinus. Ðá grobá sudarë ið jø paimtos patran- kos, kulkosvaidþiai, ðautuvai, revolveriai, dviraèiai kulkosvaidþiams, dëþës ðoviniams, veþimai, virtuvës, optikos prietaisai, balnai, kabelis, brezentas ir kt. Minëtà grobá surinko lietuviø kariuomenës dalys. Paþymëtina, jog jis ypatingos vertës neturëjo285 . Lietuvos karinë vadovybë, suþinojusi, jog bolðevikø kariuomenë prie Varðuvos patyrë nesëkmæ ir stumiama atgal, pareikalavo, kad raudonarmieèiai greièiau trauk- tøsi ið Lietuvai pripaþintos teritorijos, visø pirma ið Vilniaus. Kraustymuisi ið miesto buvo nustatytas 3 dienø terminas286 . Vilniø buvo ásakyta uþimti IV, VII ir VIII pëst. pulkams, I ir VI baterijoms bei ðarvuoèiams „Arui“ ir „Ðarûnui“. Gavæs ásakymà, IV pëst. Lietuvos karaliaus Mindaugo pulkas, vadovaujamas kpt. J. Variakojo, ið Vievio per Rykantus áþengë á Vilniø rugpjûèio 26 d.287 VII pëst. Þemaièiø kunig. Butigeidþio pulko vadui plk. ltn. Edv. Adamkavièiui dar rugpjûèio 22 d. buvo ásakyta grupuoti pulkà Bezdoniø–Petrovkos rajone, deðiniuoju sparnu þygiuoti Vilniaus link, laikantis Neries upës, ir supti miestà kairiuoju sparnu. Rug- pjûèio 26 d. visas pulkas áþengë á Vilniø. Vietiniø gyventojø dþiaugsmas buvo neap-

299 sakomas: pulko vadas ir karininkai apdovanoti gëlëmis, Pilies kalno bokðtas pasi- puoðë lietuviðka tautine vëliava288 . VIII pëst. pulkas (vadas – mjr. J. Èaplikas) buvo armijos rezerve ir stovëjo Jonavoje. Rugpjûèio 24 d. jis geleþinkeliu buvo perkeltas á Lentvará, o po poros dienø pasiekë Vilniø ir apsistojo buvusiose Ignatjevo kareivinëse289 . I baterija, vadovaujama kpt. V. Griganavièiaus, rugpjûèio 25 d. iðvyko ið Ar- nioniø dvaro (á ðiauræ nuo Pabradës) ir kità dienà, prieð áeidama á miestà, saliutavo 21 artilerijos ðûviu. VI baterija (vadas – vyr. ltn. G. Ðmidtas) ið Ausieniðkiø (Vievio raj.) á Vilniø taip pat atvyko rugpjûèio 26 d.290 . Tà paèià dienà Vilniø pasiekë ir ðarvuoèiai „Aras“ bei „Ðarûnas“, iki to laiko buvæ Vievyje. Vilniaus atgavimo proga kraðto apsaugos ministras, l. e. vyr. kariuomenës va- do pareigas plk. ltn. K. Þukas Lietuvos kariuomenei, iðvadavusiai senàjà sostinæ, iðreiðkë padëkà291 (þr. 14 priedà).

S i e k i m a s a t g a u t i G a r d i n à. 1920 m. rugpjûèio mën. pabaigoje po patirto pralaimëjimo prie Vyslos bolðevikams skubiai traukiantis ir frontui artëjant prie Lietuvos sienø, kraðto vadovybei iðkilo nauji, sudëtingi uþdaviniai. Iki to laiko buvo svarbiausia atkurti valstybës sienas, paðalinant bolðevikus ið jos teritorijos, o dabar, ið esmës keièiantis padëèiai, reikëjo pasiruoðti spræsti tuos naujus uþdavinius. Visø pirma buvo reikalinga stipri, vieninga kariuomenës vadovybë. Tuo metu kariuomenëje neturëta nei vieno kvalifikuoto Generalinio ðtabo ka- rininko arba bent jau iðmananèio ðá darbà ir turinèio pakankamà staþà. Tiesa, ka- riuomenëje buvo daug narsiø, prityrusiø karininkø, kurie galëjo vadovauti maþiems koviniams vienetams – kuopoms, batalionams ir gal net pulkams. Taèiau surasti vadà divizijai buvo labai sunku. Dël caro valdþios vykdytos ankstesnës politikos Pirmojo pasaulinio karo metais niekam ið lietuviø, ypaè katalikø, nebuvo leidþiama vadovauti stambesniam nei kuopa koviniam vienetui. Jei kada nors vienam kitam ir patikëdavo vadovauti batalionui, tai tik laikinai, kà nors pavaduojant. Kai kuriems ið tokiø á Lietuvà gráþusiø ir tarnavusiø savojoje kariuomenëje karininkø teoriniø þiniø bei iðsilavinimo pakako, taèiau, neturint patyrimo bei staþo, dirbti atsakingà darbà buvo labai sunku, o kartais net ir pavojinga. Taèiau sparèiai besikeièianèios aplinkybës reikalavo operatyviai dirbti. Dar Vil- niaus atgavimo ið bolðevikø iðvakarëse Lietuvos kariuomenës vadovybëje buvo ávyk- dyti reikðmingi organizaciniai pertvarkymai. Kraðto apsaugos ministro ir ëjusio vyr. kariuomenës vado pareigas plk. ltn. K. Þuko iniciatyva 1920 m. rugpjûèio 23 d. ið armijos vado pareigø buvo atleistas ir paskirtas I pëst. divizijos vadu gen. ltn. St. Nastopka292 . Nors ðis karininkas Nepriklausomybës kovø metu bei vëliau uþëmë nemaþa atsakingø postø Lietuvos kariuomenëje, plk. ltn. K. Þukas ir po daugelio metø savo atsiminimuose apie já taip raðë: „Skystas. Jokio sumanumo, jokios energi- jos, jokiø idëjø ar iniciatyvos darbas stovëjo vietoje“293 . Tà pat rugpjûèio 23 d. ëjæs I pëst. divizijos vado pareigas plk. ltn. K. Ladyga, jau pasiþymëjæs kovose su bolðevikais ir bermontininkais, tapo kraðto apsaugos mi- nistro pirmuoju padëjëju rikiuotës srityje (vadinamuoju „armijos vadu“). Ëjæs II pëst. divizijos vado pareigas rusø kilmës plk. K. Kleðèinskas, vienintelis baigæs karo aka- demijà ir jau ëjæs divizijos ðtabo virðininko pareigas Pirmojo pasaulinio karo metu,

300 buvo paskirtas Generalinio ðtabo virðininku. Vietoj jo II pëst. divizijai ëmë vadovauti plk. V. Grigaliûnas-Glovackis. Iki to laiko vadovavæs Generaliniam ðtabui gen. ltn. M. Katchë buvo paskirtas (rugsëjo 21 d.) ypatingøjø reikalø generolu prie vyr. ka- riuomenës vado294 . Apie ðá karininkà plk. ltn. K. Þukas vëliau sakë, jog jis kaip karo specialistas buvo gerai vertinamas, taèiau buvo „neabejotinas alkoholikas“295 . Pakeista buvo ir X pëst. pulko vadovybë. Mjr. J. Motiejûnà paskyrus dirbti á Kraðto apsaugos ministerijà, X pëst. pulkui ëmë vadovauti mjr. A. Jakaitis296 . Bolðevikams skubiai traukiantis ir jø XV armijai Augustavo rajone pareiðkus norà pasiduoti lietuviø kariuomenei, tik kà paskirtas armijos vadu plk. ltn. K. Lady- ga ásakë Marijampolës grupës vadui ant svarbesniøjø keliø, kaip Hoþa (Aðiuþa)– Sopockinas–Rygolis–Vlaska–Studenica–Mazurkos–Grabavas sustiprinti sargybas ir jokiu bûdu nepraleisti nei bolðevikø, nei lenkø kariuomeniø297 . Kità dienà ðis ásaky- mas buvo pakartotas I pëst. divizijos vadui298 . Tà pat rugpjûèio 24 d. I, II ir III divizijø vadams buvo ásakyta baigti uþimti Lietuvos teritorijà, vengiant ginkluotø susirëmimø su bolðevikais ir grieþtai reikalau- jant juos iðeiti ið mûsø teritorijos. I divizijai nurodyta iðkart uþimti antràjà skiriamo- sios linijos zonà, nurodytà rugpjûèio 6 d. konvencijoje su bolðevikais. II ir III divizi- jos kurá laikà turëjo pasilikti savo vietose299 . Tuo metu plk. V. Grigaliûno-Glovackio vadovaujamà grupæ sudarë II ir X pëst. pulkai bei VI pëst. pulko I batalionas, taip pat V ir IX baterijos bei II husarø eskadro- nas. Grupës ðtabas buvo Seinuose300 . Vëliau grupæ papildë visa II divizija – V ir VIII pëst. pulkai. Grupë buvo papildoma tuo tikslu, kad, bolðevikams pasitraukus, ástengtø uþimti Gardinà. Pradëjæs vadovauti Marijampolës grupei, plk. V. Grigaliûnas-Glovackis jai pa- skelbë keletà ásakymø. Apie planus uþvaldyti Gardinà liudija tokio turinio ásakymo iðtrauka (kalba netaisyta – V. L.): Operatyvinis, slaptas Marijampolës grupei Ásakymas 13 Nr. Rugpjûèio25 d. 1920 m. Seinai

– Mûsø grupei paliepta pasiekti ir apsaugoti linijà: Grabovo–Augustow– Lipsk–Grodno–Skidel. Visi ðitie punktai imtinai. Santykiai mûsø su bolðevikais besitraukianèiais ir lenkais – neutralûs, t. y. mes privalom jø neleisti ant mûsø teritorijos. Visus perëjûnus nuginkluoti, iðvengus ginkluoto susirëmimo, bet turi bûtina apsauga pavesto baro, nuo kurio pasitraukti negali bûti nei minties. Iki atvykimo 2 pulko barà dalinu nuo Grabovo per Augustavà, Krasnybor, Lipsk imtinai ir nuo Gardino iðimtinai iki Skidel imtinai – 10 pulkui, nuo Lipsko išimtinai iki Gardino imtinai – 6 pulko pirmam batalionui—-

Marijampolës grupës vadas Pulk. Grigaliûnas-Glovackis“301 .

301 Ðis ásakymas ið tiesø buvo slaptas, bet ne operatyvinis. Vienas X pëst. pulkas su VI pëst. pulko batalionu negalëjo uþimti 120 km ilgio barà. Neturint jëgø, maþos jëgos turëjo bûti labiau koncentruojamos, o neuþimamuose baruose reikëjo organi- zuoti þvalgybas. Ið ásakymo turinio matyti, jog kariuomenës vadovybë labiausiai no- rëjo uþimti Gardinà. Tomis dienomis á kairæ nuo Marijampolës grupës bare prieð bolðevikus á rytus nuo geleþinkelio Vilnius–Gardinas stovëjo gen. ltn. St. Nastopkos vadovaujama I pëst. divizija, o á kairæ nuo jos ligi Latvijos sienos barà saugojo mjr. Ig. Musteikio vadovaujama III pëst. divizija. Á Marijampolës grupës sudëtá átrauktas II pëst. pulkas rugpjûèio 24 d. ið Kaiðia- doriø iðvyko á lenkø frontà ir po poros dienø atvyko á Seirijus. Áþengiant á miestelá, pulkà pasitiko didelë minia vietiniø gyventojø, kurie sveikino savàjà kariuomenæ, nes seirijiðkiai tiek daug lietuviø kariø dar nebuvo matæ. Toks ðiltas sutikimas labai pakëlë II pëst. pulko kariø nuotaikà302 . Karin. J. Petruièio vadovaujamas ðio pulko III batalionas buvo pasiøstas á Kaunà águlos tarnybai, o ið Maþeikiø atvyko ltn. J. Andriûno vadovaujama IX kuopa. O kpt. A. Butkevièius su VII kuopa buvo pasiøs- tas á Vilkaviðká belaisviams saugoti. Rugpjûèio 26 d. armijos vadas plk. ltn. K. Ladyga ásakë kpt. J. Petruièiui su savo batalionu ið Kauno vykti á Gardinà, sudaryti to miesto águlà ir uþimti daugiau kaip 30 km pozicijà nuo Laðiðinës (Lososnos) upës ties Kuznicos miesteliu, toliau Indûros upeliu iki Svisloèiaus átakos á Nemunà ir deðiniuoju krantu iki Ruþanovcø – sienos tarp Lietuvos ir Sovietø Rusijos303 . Dël techniniø nesklandumø geleþinkelyje kpt. J. Petruitis ið Kauno iðvyko tik rugpjûèio 27 d. Pasiekus Marcinkonis, traukinys buvo priverstas sustoti, nes kelià buvo uþvertæ susidûræ du bolðevikø traukiniai. Pa- rieèæ batalionui teko pasiekti pësèiomis. Èia ðiek tiek pailsëjus ir rengiantis tolesniam þygiui, vakare buvo gautas ið Seinø grupës vado ásakymas Nr. 14. Ið jo paaiðkëjo, jog lenkø reguliarioji kariuomenë jau buvo uþ 35 km á pietvakarius nuo Gardino, kur vyko mûðiai su bolðevikais. Lenkø raiteliø grupës pasirodë ties Raigardu. Gardine ir á rytus nuo jo buvo dar nemaþos bolðevikø kariuomenës pajëgos – IV ir XV armijø demoralizuotos dalys. Augustavo rajono miðkuose iðsisklaidþiusios XV armijos da- lys, sugebëjusios iðvengti lenkø smûgiø, susitikusios su lietuviais, pasitraukdavo á rytus prie savøjø. Daþniausiai tai buvo maþi, vadø vedami dalinëliai. Kiti nepaklus- davo ir stengësi lietuviø sargybas apeiti. Tokie buvo nuginkluojami ir internuojami. Jiems buvo nesvarbu, kur eiti, kad tik ne á frontà kariauti. Pasitaikydavo asmenø, kurie stengësi pasprukti á vakarus. Jiems bolðevizmas buvo tiek ákyrëjæs, jog maldau- davo negràþinti jø atgal. Ádomu, kad raudonarmieèiai latviai, susitikæ su lietuviais, smeigdavo ðautuvus á þemæ ir juos uþlauþdavo, nusidraskydavo rusiðkus þenklus, sutrypdavo, sakyda- mi: „Esu latvis ir þygiuoju á Latvijà“304 . Tokie bûdavo paleidþiami be palydovø. Daug raudonarmieèiø pabëgo á Rytprûsius. Ten pateko ir rusø kavalerijos kor- pusas drauge su savo vadu G. Gajumi. Rytprûsiuose internuoti bolðevikø kariai bu- vo menkai saugomi, bëgdavo ið ten grupelëmis po 5–7 asmenis. Paëmæ ið ûkininkø veþimus, priversdavo veþti á rytus. Kai kurie ið jø buvo ginkluoti revolveriais. Lietu- vos siena su Rytprûsiais buvo prastai saugoma, todël bëgliai jà lengvai pereidavo. Pakelëje jie buvo gaudomi policijos bei kariuomenës ir siunèiami á Kaune buvusià

302 belaisviø stovyklà. Ðis rusø kariø per Lietuvà bëgimas nebuvo masinis. Jø buvo sulai- kyta apie 200 asmenø305 . Karinës vadovybës ásakymu pietinëms valstybës sienoms ginti tarp Marijam- polës ir Vilniaus grupiø buvo nustatyta skiriamoji linija: kairëje – Ratnyèia–Parieèë– Eþeronys–Skidlius–Rusinovce–Kniazevce, deðinëje – vokieèiø siena ties Grabavu. Ma- rijampolës grupë turëjo uþimti linijà: Grabavas–Augustavas–Ðtabinas–Raudonðilis (Krasnybor)–Lipskas–Gardinas–Skidlius306 . Grupës vadas plk. V. Grigaliûnas-Glovackis ásakë mjr. A. Jakaièiui (X pëst. pulko du batalionai ir V baterija) uþimti barà Grabavas–Augustavas–Ðtabinas–Lips- kas imtinai, pasiekti valstybinæ sienà su baltgudþiais, nustatytà 1920 m. liepos 12 d. sutartimi, atkreipiant ypatingà dëmesá á Dambravà, kaip keliø mazgà. Kpt. K. Mackevièiaus vadovaujamas VI pëst. pulko I batalionas turëjo uþimti barà nuo Lipsko iðimtinai iki Gardino imtinai ir, pagal galimybæ, pasiekti valstybës sienà ties Ciuprinovu. Mjr. J. Laurinaièiui su II pëst. pulko I batalionu ásakyta rugpjûèio 27 d. apsisto- ti Kapèiamiestyje, o kità dienà – Sopockine, iðsiuntus apsaugà tiltui ties Hoþa (Aðiu- þa) per Nemunà, palaikyti ryðius su VI pëst. pulko I batalionu ir, sekant paskui já, esant maþiausiai progai uþimti Gardinà ir sudaryti jame karinæ águlà. Kpt. J. Petruièiui, iðlipus ið traukinio ties Parieèe, su II pëst. pulko III batalionu þygiuoti tarp geleþinkelio Gardinas–Vilnius ir Parieèë–Eþeronys–Skidlius–Rusinowcy linijà. Uþëmus Eþeronis, pasiekti Gardino linijà iðimtinai–Skidliaus linijà imtinai ir iðstatyti sargybas prie Lietuvos valstybës sienos tarp Ciuprinovo iðimtinai, Luðo, In- duros, kairiuoju Svisloèiaus upelio krantu, deðiniuoju Nemuno krantu iki Ruþanov- cø. Nuo Gardino–Skidliaus linijos pereiti á prieká tik lietuviams uþëmus Gardinà. Mjr. K. Ramanauskui su II pëst. pulko II batalionu ir þvalgø komanda bûti grupës atsargoje Seinø rajone ne vëliau rugpjûèio 27 d. 20 val. Ltn. Labutis su husarø I eskadronu turëjo iðgaudyti miðkuose tarp Augustavo ir Gardino iðsisklaidþiusias bolðevikø grupes. III lauko ligoninë turëjo persikelti á Seinus ne vëliau kaip rugpjûèio 29 d. Ryðiø virðininkui ásakyta sutvarkyti telefono ryðá su Suvalkais, Kapèiamiesèiu, Sopockinu, Augustavu ir grupës vadu. Intendantui – maistu aprûpinti grupæ, sudarant sandë- lius Suvalkuose, Seinuose, Parieèëje; artilerijos sandëliai ir bazë – Marijampolëje. Grupës ðtabas – Seinuose307 . Ðis ásakymas jau buvo kur kas tikslesnis. Pagrindinis siekiamas tikslas – kuo greièiau uþimti Gardinà ir pasiekti taikos sutartimi su rusais nustatytà valstybës sie- nà. Mjr. J. Petruièio teigimu, „mes tada nors ir turëjom pakankamai ginkluotø pajë- gø, kad galëtume pasakyti, jog esame neutralûs arba kariausime, taèiau, kaip matyti ið mûsø operatyviniø ásakymø, mûsø tos paèios pajëgos taip buvo iðmëtytos, iðsklai- dytos, kad visiðkai nustojo bet kurios kariðkos vertës “308 . Suþinojus, jog Gardine ir Eþeronyse dar tebestovi bolðevikø kariuomenë, kpt. J. Petruièio vadovaujamas II pëst. pulko III batalionas turëjo likti Parieèëje.

L e n k ø k a r o v a d o v y b ë s d e l e g a c i j a K a u n e. Rygoje vykusioje Baltijos valstybiø konferencijoje lenkø delegacija 1920 m. rugpjûèio 23 d. pareiðkë norinti draugiðkai spræsti visus ginèus tarp Lenkijos ir Lietuvos, jei pastarosios vy-

303 riausybë pareikð nesanti susieta jokia sutartimi, nukreipta prieð Lenkijà, ir jei atsisa- kys persekioti lenkø tautybës Lietuvos pilieèius. Lietuvos delegacija savo ruoþtu pa- þymëjo, jog ji pritaria idëjai sudaryti konvencijà nepriklausomybei apsaugoti su vi- somis valstybëmis, jau pasiraðiusiomis taikos sutartá su Rusija, taip pat ir su Lenkija, kai ji taikiai iðspræs ginèus su Lietuva ir pasiraðys taikos sutartá su Rusija309 . Derybø pasisekimo ypaè norëjo santarvininkø misijos Lietuvoje pirmininkas K. Reboul’is, siekæs lietuviø–lenkø konfliktà likviduoti geruoju ir sudaryti susitarimà, leidþiantá lenkø kariuomenei þygiuoti per Lietuvà ir persekioti bolðevikø kariuomenæ. 1920 m. rugpjûèio 26 d. á Kaunà atvyko lenkø speciali delegacija, kurià sudarë du neaukðto rango karininkai: plk. M. Mackievièius (kilmës ið Dzûkijos) ir II sky- riaus referentas lietuviø reikalams kpt. A. Romeris. Su ja derëjosi kraðto apsaugos ministras plk. ltn. K. Þukas, armijos vadas plk. ltn. K. Ladyga ir Generalinio ðtabo virðininkas plk. K. Kleðèinskis310 . Pirmas posëdis ávyko rugpjûèio 27 d. Generalinio ðtabo virðininko plk. K. Kleð- èinsko kabinete. Neturëdama ágaliojimø derëtis politiniais klausimais, lenkø delega- cija galëjo aiðkintis tik lietuviø ir lenkø karinës konvencijos sudarymo ir lietuviø dalyvavimo kare su Sovietø Rusija klausimais. Ið lenkø karinës misijos keltø uþdavi- niø iðskirtini keturi pagrindiniai ðie: 1) iðreikalauti ið Lietuvos vyriausybës bei kari- nës vadovybës laisvæ Lenkijos kariniø daliniø judëjimui per Vilniaus ir Gardino kraðtà, pripaþintà Lietuvai liepos 12 d. sutartimi, gauti savo dispozicijon geleþinkelá Gardi- nas–Lyda–Molodeènas; 2) garantuoti Lenkijos kariuomenës kairiojo sparno saugu- mà, iðdësèius prie aukðèiau minëto geleþinkelio tris lietuviø kariuomenës divizijas; 3) Lietuvos kariuomenei nedelsiant pasitraukti ið Suvalkø kraðto ligi gruodþio 8 d. linijos ir netrukdyti Lenkijos kariniams daliniams judëti Gardino link; 4) Lietuvai ir toliau laikytis neutraliteto, jos kariuomenë privalo atiduoti Lenkijos þiniai geleþinke- lá Gardinas–Vilnius–Daugpilis ir uþleisti Vilniø karo veiksmams311 . Taèiau plk. ltn. K. Þukas árodinëjo, jog, prieð sudarant karinæ konvencijà, visø pirma bûtina nustatyti abiejø valstybiø aiðkias sienas, kurias po karo respektuotø ir Lenkija, nes lenkai jau ne kartà paþeidë santarvininkø nustatytà demarkacijos lini- jà. O lenkø delegacija tvirtino, kad teritorinius ginèus Lenkija pasirengusi iðspræsti taikiu bûdu, prisilaikydama demokratiniø principø, ir kartu pabrëþë, jog, atsiþvelg- dama á gyventojus norus, su Maskvos taikos sutartyje numatytomis Lietuvos sieno- mis Lenkija negalësianti sutikti312 . Nesant galimybiø spræsti teritorinius klausimus, savaime atkrito ir derybos dël karinës konvencijos sudarymo, nes Lietuva nebuvo suinteresuota vël kariauti su So- vietø Rusija. Lenkø delegacijai buvo aiðkiai pasakyta, jog negali bûti ir kalbos dël lenkø kariuomenës þygiavimo Lietuvos teritorija ir kad Lietuvos kariuomenë pasi- liksianti pietuose nuo Augustavo kanalo ligi bus normalizuoti lietuviø–lenkø santy- kiai. Nebuvo susitarta ir dël Lietuvoje internuotos plk. S. V. Paslavskio vadovauja- mos lenkø brigados paleidimo, nes tai bûtø nesuderinama su Sovietø Rusijos ir Lie- tuvos taikos sutartimi313 . Minëtoms deryboms Kaune tebevykstant, lenkø II armijos vadovybë rugpjû- èio 27 d. iðleido operatyviná ásakymà, kuriame buvo pabrëþta, jog iki bolðevikø ofen- zyvos lenkø valdyti plotai ir toliau priklauso Lenkijai. Lietuviams „lenkiðkø“ plotø neapleidþiant geruoju, reikia visu grieþtumu tuos jø dalinius nuginkluoti314 . Taigi

304 ásakyme atskleistas tikras karinës operacijos tikslas – priversti lietuvius pasitraukti ið Augustavo, Suvalkø, Seinø, Druskininkø ir kt. vietoviø. Karinei operacijai ávykdyti, t. y. Suvalkijai uþimti, ið pradþiø buvo skirtos ne- didelës lenkø jëgos: 85 karininkai, 900 pëstininkø, 1500 raiteliø, 81 kulkosvaidis, 19 artilerijos pabûklø, 1 ðarvuotis, 274 veþimai315 . Tuo metu lietuviø Marijampolës gru- pëje, nuo Vokietijos sienos iki Gardino buvo sutelkta: X pëst. pulko du batalionai, VI pëst. pulko vienas batalionas, II pëst. pulko du batalionai, viena baterija (4 patran- kos) ir vienas eskadronas316 . Lietuviø sutelktos Suvalkijoje pëstininkø jëgos 2 kartus virðijo lenkiðkàsias, taèiau lietuviai negalëjo lygintis su gausia ir gerai aprûpinta len- kø kavalerija. Rugpjûèio 28 d. lenkø II armijos I pëst. pulkas, tebevykstant lietuviø–lenkø deryboms Kaune, iðvaikë lietuviø sargybø uþtvaras ties Augustavu, uþëmë miestà, o ten buvusià X pëst. pulko kuopà (3 karininkus ir 90 kareiviø) nuginklavo ir interna- vo317 . Augustavo uþëmimas Lietuvos karinei vadovybei buvo visiðkai netikëtas, nes Antantës atstovai buvo uþtikrinæ Generaliná ðtabà, jog lenkai nepulsià, nes buvo gavæ grieþtà Antantës notà, kad neitø ten, kur yra lietuviø kariuomenë. Rugpjûèio 30 d. lenkai pradëjo pulti visà Marijampolës grupës barà. Lietuvos– Lenkijos derybos Kaune nutrûko. Minëti ávykiai dar kartà parodë, jog lenkø delega- cija ir jø atsakingø politikø patikinimai, jog Lenkija pasirengusi teritorinius ginèus su Lietuva spræsti taikiu bûdu, buvo eilinë klastotë. Paþymëtina ir tai, jog pastarieji lenkø siûlymai lietuviams buvo visiðkai nerealûs ir ið viso nebuvo atsiþvelgiama á Lietuvos politinæ padëtá. Nutrûkus deryboms Kaune, prasidëjo pasikeitimai notomis. Lenkai Tautø Sà- jungoje kaltino lietuvius paþeidus neutralitetà ir demarkacijos linijà. Lietuvos uþsie- nio reikalø ministras J. Purickis aiðkino, jog tarp valstybiø nesant nustatytø sienø negali bûti ir neutralumo paþeidimo318 . Karo veiksmai tæsësi: rugpjûèio 30 d. ið Kauno á Augustavà atvyko Antantës kari- nës misijos atstovas prancûzø plk. Pijaulis iðtirti lenkø kariuomenës Augustavo uþëmi- mo prieþasties ir paleisti internuotà lietuviø Augustavo águlà. Kartu su juo vyko lietuviø X pëst. pulko vadas mjr. A. Jakaitis. Ties Ðèebrais jie sutiko lenkø kavalerijos pulkà su baterija, kuris, tarp Nëtos ir Baltojo eþerø sumuðæs lietuviø uþtvarà, þygiavo Suvalkø link. Paklausus lenkø pulko vadà, kuo remdamasis eina á Lietuvos teritorijà, ðis mjr. A. Jakaièiui paðiepianèiai atsakë, jog turás vykdyti savo vadovybës ásakymà uþimti Suval- kus. Suþinota, jog kitas kavalerijos pulkas su baterija þygiuoja Seinø kryptimi319 . Pokalbio su lenkø I divizijos vadu papulk. A. Nienievskiu Augustave metu ðis ultimatumo forma pareikalavo, kad lietuviai iki kitos dienos pasitrauktø ið Suvalkø ir Seinø. Visgi internuota X pëst. pulko kuopa buvo paleista320 . Tuo paèiu metu lenkai puolë lietuviø sargybas Ðtabine, Dambravoje ir Lipske. Pasiprieðinimo lenkams ties Studnièna ir Dambrava metu 2 lietuviø kariai þuvo, 2 buvo suþeisti, 15 pateko nelaisvën, netekta 1 kulkosvaidþio. X pëst. pulko III ir V kuopos buvo iðsklaidytos, IV atsitraukë Suvalkø link, I visai neatvyko, o II buvo sulaikyta Suvalkuose. II raiteliø eskadronas paklydo Suvalkø miðkuose. Vakare len- kai buvo uþ 1,5 km nuo Suvalkø. Kita jø grupë prisiartino prie Fronckø. Divizijos vadas plk. V. Grigaliûnas-Glovackis ásakë águlai ið Suvalkø evakuotis á Kalvarijà, o ið Seinø – á Lazdijus. Pasitraukë visos ástaigos, buvo iðveþtas visas kari-

305 nis turtas, iðskyrus Suvalkø stotyje paliktus 7 vagonus. Divizijos ðtabas persikëlë á Seirijus. Seinams ginti ið Sopockino buvo perkeltas II pëst. pulko batalionas, to paties pulko mokomoji komanda pasiøsta uþimti Gibus ir Krasnapolá. Ið Parieèës buvo ið- kviestas VIII pëst. pulkas ir haubicø baterija, kuriems buvo ásakyta vykstant per Druskininkus pasiekti Kapèiamiestá ne vëliau kaip rugpjûèio 31 d. 20 val. Tuo metu tarp Gardine buvusiø bolðevikø kilo panika. Bëgdami nuo lenkø, jie ásiverþë á Lietuvos teritorijà, reikalaudami apsaugos palydëjimui. Dël vietiniø gy- ventojø plëðimo Lipske ir sumanymo uþpulti ten buvusià lietuviø uþtvarà, ði, teturë- dama 1 karininkà ir 15 kareiviø, nuginklavo 498 bolðevikø kariø pulkà. Ginklai ir kitas kariðkas turtas buvo nusiøsti Alytaus m. ir apskr. komendantûros þinion, o kariai iðtremti uþ Lietuvos teritorijos ribø321 . Rugpjûèio 31 d. 6 val. ryto viena lenkø vora uþëmë Suvalkus ir pasistûmëjo 3– 5 km Kalvarijos link. Lenkø kariai ëmë koordinuoti vietiniø partizanø veiklà, ëmësi jiems vadovauti sudarydami pëstininkø grupes. Tokiø partizanø susiorganizavo per 200. Kita lenkø vora apie 14 val. uþëmë Seinus. Ties Gibais lenkams pasiprieðino II pëst. pulko mokomoji komanda. To pulko vadas mjr. J. Laurinaitis, neþinodamas santykiø su lenkais bûklës– ar karas, ar taika, ar prieðintis, ar ne, jiems prisiartinus prie Gibø po trumpo susirëmimo ásakë pasitraukti á Berþininkus322 . Kartu su lenkais á Seinus atvykæs prancûzø karinës misijos vadovas gen. Mon- vilas telefono pokalbio metu Lietuvos kariuomenës Generalinio ðtabo virðininkui pa- reiðkë, jog susidariusi padëtis lenkø–bolðevikø fronte reikalauja ið lietuviø anksèiau ar vëliau leisti lenkams pasiekti demarkacijos linijà323 . Po ðiø ávykiø Lietuvos karinë vadovybë ásitikino, kad karas su lenkais, kurá jie ið anksto buvo numatæ ir jam ruoðësi, neiðvengiamas, kad mûsø karinë vadovybë, per daug pasitikëdama Antantës uþtikrinimais, buvo visiðkai nepasirengusi lenkø puolimà atremti. Per ðias kovas Marijampolës grupë turëjo nuostoliø:5 nukauti, 12 suþeistø ir apie 50 kariø pateko á nelaisvæ. Turto nuostoliø irgi buvo nemaža. Be to, ir kariai, skubiai žygiuodami atgal per miškus, labai pavargo, demoralizavosi324 . Iðsklaidytos Marijampolës grupës dalys pasitraukë á linijà: Viþainis–Cipliðkës–Þagariai–Berþi- ninkai–Rudauka–Golynka325 . Gardino operacija savo tikslo nepasiekë. Apginti Suvalkijai ir uþimti Gardinui negausiai Marijampolës grupei buvo per sunkus uþdavinys.

6. LIETUVOS IR LENKIJOS KARINIS KONFLIKTAS 1920 M. RUDENÁ

A u g u s t a v o o p e r a c i j a. Nepaisant aukðèiau minëtø nesëkmiø, karinei vadovybei buvo ásakyta visomis iðgalëmis ginti valstybæ nuo lenkø puolimø. Iðstum- dami jëga lietuvius ið pietinës Suvalkijos lenkai sulauþë neutralitetà, todël lietuviai nutarë taip pat nesiskaityti su neutralitetu ir þygiuoti á Seinus ir á Suvalkø trikampá. Kun. M. Krupavièiaus ir kitø veikëjø suðauktame „Maþajame seime“ krað- to apsaugos ministras, vyr. kariuomenës vadas plk. ltn. K. Þukas ir armijos vadas

306 plk. ltn. K. Ladyga turëjo apibûdinti karinæ padëtá, pateikti savo samprotavimus ir gauti jo pritarimà. Plk. ltn. K. Þuko nuomone, reikëjo ásitvirtinti F. Focho linijoje ir nuo jos nei pirmyn, nei atgal nesitraukti. Visiðkai kitokios nuomonës laikësi plk. ltn. K. Ladyga. Jo galva, atëjæs tinkamiausias laikas atsiskaityti su savo istoriniu prieðu, tuojau uþimti visas etnografines sritis ir net daugiau. Jo kalba rëmësi ðûkiu: „Dabar ar niekados“. Paklaustas, ar atlaikysime lenkø puolimà vëliau, plk. ltn. K. Ladyga pasakë: „Kai paleisime kelis ðûvius, lenkø viðtos iðsisklaidys“. „Maþasis Seimas“ pri- tarë tokiai karðtai, patriotiðkai, átikinanèiai armijos vado plk. ltn. K. Ladygos kal- bai326 . Kelia nuostabà ta aplinkybë, kad abu aukðèiausieji to meto kariuomenës va- dai, eidami á Seimo posëdá, net nebuvo suderinæ savo nuomoniø ir neturëjo aiðkaus tuometinës karinës padëties supratimo bei ávertinimo. Politinis Augustavo operacijos tikslas buvo atgauti Lietuvai pietinæ Suvalkijà. Priemonë tam tikslui pasiekti buvo plk. ltn. K. Ladygos sugalvotas manevras apeiti ið kairës á Suvalkijà ásibrovusià lenkø kariuomenæ ir, jà sunaikinus, uþimti patogià dël gamtos kliûèiø gintis linijà Gardinas–Lipskas–Augustavas. Minëtø vietoviø di- delæ teritorijos dalá sudarë dideli, tankûs, vietomis pelkëti ir klampûs miðkai. Per juos ëjæ maþi keliai tiko tik pëstininkams þygiuoti. Minëtoje teritorijoje buvo daug eþerø, balø ir pelkiø. Tarpeþeriai sudarë gana patogias pozicijas, kur ásitvirtinus galima gerai gintis. Ið ðonø turimi eþerai neleido prieðui panaudoti sparninio manevro – jis galëjo pulti tik ið priekio. Karinës vadovybës nurodymu á ðá barà paskubomis buvo telkiama daugiau jëgø – visa II pëst. divizija. Taèiau jos bûklë Suvalkijoje buvo apgailëtina. X pëst. pulkas, trankæsis miðkais ir be keliø Ðtabino–Lipsko–Gardino iki Viþainio–Ciplið- kiø–Berþininkø linijos, buvo patyræs nuostoliø, iðvargæs ir demoralizuotas. Kuopos buvo iðmëtytos, laikë plaèius, 15–20 km barus. Kariø nuotaika buvo puolusi, draus- më paðlijusi. II pëst. pulkas ið Vilniaus kraðto keletà dienø þygiavo á Gardinà, po to á Berþininkus, irgi buvo pervargæs. Atkeltame V pëst. pulke buvo daug neapmokytø naujokø. Þygiuojant ið Alytaus á Berþininkus, pulkas irgi turëjo daug pavargusiø, nutrintomis kojomis kariø. VIII pëst. pulkas irgi buvo iðeikvojæs savo energijà, kautis netiko. VI pëst. pulkas, þygiavæs po 30 km per dienà, taip pat buvo pavargæs. Þo- dþiu, visiems reikëjo poilsio. Ligi 1920 m. rugsëjo 1 d. á Marijampolës grupæ Suvalkø kraðte buvo sutelkta 11 batalionø, turëjusiø apie 7000 kariø, apie 100 kulkosvaidþiø, 3 baterijas (12 patrankø) ir 1 raitininkø eskadronà327 . Ið viso tà dienà Lietuvos gin- kluotosiose pajëgose buvo 961 karininkas, 347 karo valdininkai, 90 gydytojø, 26 159 kareiviai. Pagal etatus kariuomenëje trûko 393 karininkø, 369 karo valdininkø, 7412 kareiviø328 . 1920 m. rugsëjo 1 d. Marijampolës grupei buvo paskelbtas ásakymas Nr. 15, kuriame nurodyta „atmesti ið Lietuvos ribø ásiverþusias iðdavikiðkai su pagalba pran- cûzø karo misijos lenkø kariuomenës dalis“329 . Mjr. A. Jakaièio vadovaujamai vorai (X pëst. pulko du batalionai, I raiteliø pulko vienas eskadronas ir V baterija) ásakyta laikyti lenkus uþimamose teritorijose ir, pastebëjus jø traukimàsi, smarkiai juos per- sekioti Suvalkø link ir pasistengti uþimti barà Suvalkai–Raèkos, kur susisiekti su VIII pëst. pulku. Mjr. K. Ramanauskui su II pëst. pulko vienu batalionu ásitvirtinti uþimamose vietose, sudarius stiprià keliø Seinai–Lazdijai, Seinai–Seirijai–Kapèiamiestis apsau-

307 gà. Rugsëjo 2 d. 1 val. ði grupë turëjo pereiti á antpuolá. Uþëmus Seinus ir Gibus, ji turëjo stumti prieðà toliau Suvalkø link ir ten sueiti á kontaktà su X pëst. pulku. Mjr. J. Èaplikas su VIII pëst. Pulko trimis batalionais, II pëst. pulko vienu bata- lionu, VI pëst. pulko vienu batalionu, II pëst. pulko þvalgø komanda, IX baterija ir I haubicø baterija iki rugsëjo 1 d. 20 val. turëjo susikoncentruoti Sopockine, patraukti ið Aðiuþos (Hoþos) II pëst. pulko batalionà, iðstatyti sargybas ant plento Gardinas–Au- gustavas, pradëti þygá Augustavo link ir rugsëjo 2 d. 19 val. bûti ties Sajeneku ir tarp Saino eþero. Po to uþimti tarpeklius ir toliau þygiuoti Raèkø link. Pasiekus Vokietijos sienà, atkirsti Suvalkø, Seinø ir Augustavo ruoþe esamà visà lenkø kariuomenæ, jà apsupti ir suimti. Po to uþimti Augustavo–Baltojo (Bialo) eþ.–Studeniènos–Èiorny Brod– Gorèica ir Razondavø linijà imtinai ir ásitvirtinti visuose tarpeþeriuose. Þygio ir veiki- mo metu turëti omeny sparnø apsaugà, nes ið abiejø pusiø buvo prieðas. Svarbu pirmiausia uþimti Sopockinà, Lipskà, Raudonðilá (Krasny Bor), Ðtabi- nà ir iðlaisvinti linijà iki Bobro upës ir ásitvirtinti tarpeþeresiuose. Esant Augustavo rajone, turëti galvoje vietiniø gyventojø nepalankumà ir POW organizacijos aktyvià veiklà. Kpt. J. Petruièiui su vienu II pëst. pulko batalionu uþimti Aðiuþà (Hoþà) ir apsaugoti tiltà per Nemuno upæ, sudarius atramos linijà anapus Nemuno nuo Aðiu- þos iki Grandièiø imtinai. Kpt. K. Ðkirpa su trimis V pëst. pulko batalionais ir VII baterija turëjo iki rug- sëjo 1 d. 21 val. susikoncentruoti Seirijø rajone ir bûti grupës atsarga, pasiruoðusi þygiui330 . Ðiame ásakyme veiksmø sumanymas buvo nepaprastai dràsus. Jame buvo nu- matyta lenkus tiesiog sutriuðkinti. Taèiau nebuvo reikiamai ávertinta ta aplinkybë, jog lietuviø jëgos jam ávykdyti buvo per menkos. Kai kuriø daliø vadai tai suprato ir buvo ásitikinæ, kad Marijampolës grupës pajëgos buvo per maþos energingam prieð- puoliui atlikti ir kad jø bûtø pakakæ nebent mûsø kariuomenës uþfrontei apsaugoti nuo miðkuose siautusiø partizanø. Taèiau ðio ásakymo neteko vykdyti. Apie 17 val. á divizijos ðtabà atvyko armi- jos vadas plk. ltn. K. Ladyga su savo ðtabu ir, susipaþinæs su minëtu ásakymu, já gerokai pakoregavo. Pagal naujàjá ásakymà Nr. 16, mjr. K. Ramanausko vorai buvo pakeista þygiavimo kryptis: vietoj Seinø–Suvalkø nurodyta Seinø–Augustavo kryp- tis. Artilerijos sandëlis ið Alytaus geleþinkelio stoties numatytas perkelti á patá mies- tà, perriðimo bûrys – ið Seirijø á Berþininkus. Ligoninë ið Seirijø perkeliama á Mari- jampolæ, maisto bazë vietoj Alytaus ir Lazdijø numatyta Berþininkuose. Kariuome- nës daliø puolimà turëjo paremti aviacija, apmëtydama prieðà bombomis331 . Ðis ásakymas buvo aiðkiau suformuluotas, taèiau maþiau realus negu pirmasis. Mjr. J. Èapliko vora turëjo þygiuoti nebe Lipsko kryptimi ir paskui tiesiai per Augus- tavà á Raèkas, bet ið karto pasukti daug kairiau pagal Nemunà pro pat Gardino fortus, uþeidama bolðevikams uþ akiø Kuznicos kryptimi, ir nuo Laðiðinës (Losos- nos) upës, remdamasi savo kairiuoju sparnu iðtisa upiø eile, pasisukti staèiu kampu á deðinæ ir èia plentu Gardinas–Augustavas þygiuoti per Lipskà, Augustavà tiesiai á Raèkas. Dabar jos marðas bus nebe 70, bet apie 100 km. Karinë vadovybë iðleido ið galvos, kad mûsø kariuomenë buvo suvargusi. Ne- paisant to, rugsëjo 2 d. Marijampolës grupës voros pradëjo puolimà. Deðinioji vora

308 (vadas – mjr. A. Jakaitis – X pëst. pulko du batalionai, V baterija ir raiteliø eskadronas) pradëjo þygiuoti 5 val. ryto. Ið pradþiø puolimà vykdë dviem grupëmis, vëliau turëjo skirti ir treèiàjà, nes lenkø raiteliai nuolatos puldinëjo deðinájá sparnà ið vakarø pusës. Kairioji grupë þygiavo á deðinæ nuo plento Kalvarija–Suvalkai, vieðkeliu ið Rutkos per Gulbiniðkes Bakalariavos kryptimi. Kita grupë ëjo á kairæ nuo plento ir turëjo þygiuoti per Eglinæ Tartako kryptimi. Treèioji grupë buvo persiøsta á Viþainá, o jos vieton pa- siøstas pulko rezervas. Stipresni susirëmimai ávyko ties Èervonka ir Dubrovka. Lenkai ásitvirtino Jeleniavo ir Þubrino linijoje ir naktá ið Kalietniko pasitraukë332 . Vidurinë grupë (vadas – mjr. K. Ramanauskas – II pëst. pulko II batalionas, V pëst. pulko II batalionas ir artilerijos bûrys) iðþygiavo ið Berþininkø 11 val. dviem grupëmis. Kpt. V. Bagdonavièius su V pëst. pulko II batalionu turëjo uþimti Seinus, o II pëst. pulko II batalionas – Gibus ir þygiuoti Serskilo kryptimi. Apie 15 val. II pëst. pulko II batalionas po nedidelio lenkø uþtvaros pasiprieðinimo uþëmë Gibus, o apie 18 val. – V pëst. pulko II batalionas iðstûmë ið Seinø lenkø 16 ulonø pulko du raiteliø eskadronus ir uþëmë miestà. Apie 20 val. buvo uþimtas ir Krasnopolis333 . Kairioji vora (vadas – mjr. J. Èaplikas – VIII pëst. pulko trys batalionai, II pëst. pulko I batalionas, VI pëst. pulko I batalionas, IX baterija, I haubicø baterija ir II pëst. pulko þvalgø komanda) ið Sopockino iðvyko 5 val. Jai buvo ásakyta, pridengus savo kairájá sparnà, pro Lipskà pulti Augustavà ir já uþimti. Pasiekus Golynkà, II pëst. pulko I batalionas buvo pasiøstas á Lipskà saugoti tiltà per Bobrà, kad lenkai, puldami nuo Dambravos, neuþpultø mûsø daliø ið uþnugario. Tokiu pat tikslu VI pëst. pulko I batalionas buvo pasiøstas á Ðtabinà. Apie 17 val. voros dalys uþëmë Lipskà ir Rigalaukius334 . Rugsëjo 2 d. kovos su lenkais parodë, kad vorø virðininkai prastai iðmanë tak- tikos elementus, nemokëjo suderinti pëstininkø ir artilerijos veiklos. Todël jiems bu- vo duoti atitinkami nurodymai. Dël didelio kariø nuovargio operacija vyko ne tokiu tempu, kokio reikalavo einamasis momentas335 . Rugsëjo 3 d. deðinioji mjr. A. Jakaièio vadovaujama vora buvo pasidalijusi á tris grupes, ið kuriø viena þygiavo Viþainio kryptimi, kur buvo pasirodæ lenkø raite- liai. Vidurinë grupë kovësi ties Þubrinu. Apie vidudiená ties Jeleniavu ji lenkø raite- liø buvo apsupta ir, patyrusi nemaþø nuostoliø, turëjo atsitraukti á Èervonkà–Ðiplið- kes. Vakare padëtis buvo atitaisyta ir vora uþëmë Viþainio–Èervonkos–Kalietniko linijà. Vidurinë mjr. K. Ramanausko vadovaujama vora, palikusi sparno priedangai vienà kuopà Krasnopolyje, tæsë þygá Augustavo link ir pasiekë Vygriø–Perto tarpe- þerá. V pëst. pulko II batalionas per Raudonkryþæ, Aukðtiltá, Tabalavà þygiavo Ðèeb- ros link. Kita voros grupë – II pëst. pulko II batalionas – þygiavo per Fronckus ir Skerskilà (Siersko Miðkà) Augustavo kryptimi. Pasiekus Skerskilà, grupë tris valan- das kovojo su lenkø pëstininkais. Naktá voros dalys ásitvirtino Nëtos–Baltojo–Stu- dþiûnø eþerø linijoje, prie Augustavo. Dvi voros kuopos buvo pasiøstos atgal pro Ðèebrus Suvalkø kryptimi336 . Mjr. J. Èapliko vadovaujama kairioji vora rugsëjo 3 d. tæsë puolimà. VI pëst. pulko I batalionas, pasiøstas uþimti Ðtabinà, 14 val. uþëmë Jastèembnà. Palikæs vie- nà kuopà saugoti Bebro tiltà, þygiavo toliau. VIII pëst. pulko du batalionai, þygiuo- dami plentu Gardinas–Augustavas, uþëmë Gruðkius ir 128 aukðtumà. Vakare voros

309 dalys laimingai pasiekë Ðtabinà ir Saino eþerà, prisiartino prie Augustavo. Buvo uþimti Augustavo tarpeþeriai, kurie lyg jungë visus plentus, einanèius ið Augustavo á Suvalkijà. Tik Suvalkai dar buvo lenkø rankose, nes X pëst. pulkas niekaip negalëjo prasimuðti toliau Èernovkos–Kalietniko linijos, nuo kurios iki Suvalkø buvo likæ dar apie 10 km337 (þr. 39 schemà). Marijampolës grupës vadovybë jau dþiaugësi, kad Augustavo operacija be- veik laimëta. Taèiau ji nereagavo á tà aplinkybæ, jog, þygiuodama per Augustavo miðkus ir saugodama uþfrontæ pati grupë gerokai sutirpo, nes visur reikëjo palikti kariuomenës dalis Bobro upës tiltø apsaugai ir rezervo. Taip pat nebuvo jokiø ryðiø nei su grupës ðtabu, nei tarp veikianèiø daliø. Todël grupës dalims, kurios nors ir

39 schema Lietuviø puolimas 1920 m. rugsëjo 2–5 d. 310 netoli stovëjo viena nuo kitos, teko veikti savarankiðkai. Ryðiø trûkumas ir tai, kad nebuvo bendro vadovavimo voroms, smarkiai pakenkë tolesnei operacijos eigai. Ope- ratyvinis ásakymas liko neávykdytas, lenkø apsupti nepavyko. Rugsëjo 4 d. Marijampolës grupës vadas, matydamas, jog Suvalkø ir Augusta- vo nepavyko greitai uþimti, ásakë kpt. K. Ðkirpai ið atsargoje buvusiø dviejø batalio- nø vienà pasiøsti per Krasnopolá pulti ir uþimti Suvalkus. Batalionas, vykdydamas puolimà, priëjo Vygriø ir Perto tarpeþerá, kur ið anksto apsikasæ lenkai jiems stipriai pasiprieðino, ir buvo priverstas sustoti. Lietuviams pradëjus puolimà, lenkai ðiame bare turëjo: du pëstininkø batalionus ir du raiteliø pulkus Suvalkuose, vienà raiteliø pulkà Seinuose, du raiteliø pulkus ir vienà pëstininkø batalionà Augustavo–Lipsko rajone. Apie tai lietuviø karo vadovybë turëjo þiniø. Puolimà pradëjus, á ðá barà atvyko dar vienas lenkø raiteliø pulkas ir vienas pëstininkø batalionas Augustavo– Lipsko rajonan. Apie ðiø jëgø atvykimà lietuviø karo vadovybë þiniø neturëjo338 . Mjr. A. Jakaièio vora tos dienos 7 val. po keleto smarkiø kautyniø pasiekë Gulbiniðkiø–Èervonkø–Kalietniko linijà. Ties Gulbiniðkëmis lenkai, remiami partiza- nø, atkakliai pasiprieðino ir lietuviai iki 15 val. nieko negalëjo padaryti. Apie 15 val. lenkø raiteliø eskadronas, ties Rudka uþjojæs á voros uþnugará, iðvaikë jos gurguolæ, o po to puolë ir grupës uþnugará, kovojusá ties Gulbiniðkëmis, ir privertë jà pasitraukti. Kita voros grupë, kovojusi ties Èervonka ir Kalietniku, pasirodþius lenkams ið deði- niojo sparno, taip pat turëjo pasitraukti á naktá turëtà pozicijà. Tuo metu mjr. K. Ramanausko vora ið pat ryto pradëjo artilerijos ugnimi ap- ðaudyti Augustavà. Taèiau pasirodë, kad lenkai jau naktá ruoðësi lietuviø puolimà atremti ir buvo ásitvirtinæ netoli lietuviø sargybø linijos. Jie taip pat atrëmë ir kitos grupës puolimà ties Ðèebra. Tuo paèiu metu Serskilo linkui, kur buvo lietuviø voros rezervas ir gurguolë, pasigirdo ðaudymas. Atbëgæ ið Serskilo keli lietuviø raiteliai praneðë, kad lenkai ið Suvalkø pusës uþpuolë Serskilà ir já uþëmë, paimdami nelais- vën rezervus, suimdami gurguolæ ir suðaudydami voros vadà mjr. K. Ramanauskà. Lenkams atiteko didelis grobis, o 3 karininkai ir apie 70 kareiviø pateko á nelaisvæ. Be to, lenkø pëstininkai, stiprios artilerijos remiami, pradëjo smarkiai atakuoti Netës, Baltojo ir Studeniènos tarpeþerius, o ið deðiniojo sparno ties Ðèebra pasiuntë raitelius. Pavakary uþëmæ Serskilà, lenkø raiteliai ið uþnugario puolë II pëst. pulko II batalionà. Ðis puolimo neatlaikë ir iðsiblaðkë po miðkus339 . Likusios voros dalys ne- beþinojo kà daryti. Ryðiø nei su gretimomis voromis, nei tarp savos voros daliø ne- buvo. V pëst. pulko II bataliono vadas kpt. V. Bagdonavièius, su savo grupe kovojæs Netos–Baltojo eþerø–Ðèebros linijoje, suþinojæs apie gretimos voros iðblaðkymà ir ne- norëdamas patekti á apsuptá, savo atsakomybe pasitraukë á Tabalavà. Lenkai nepaste- bëjo ðio atsitraukimo ir smarkiai atakavo visiðkai tuðèià vietà. Vidurinë vora, netekusi savo vado mjr. K. Ramanausko, buvo iðblaðkyta ir kautynëms visiðkai nebetiko. Mjr. J. Èapliko vadovaujama vora 7 val. pradëjo puolimà Sajeneko ir Saino tarpeþeryje. Iðgirdusi Augustavo bombardavimà, vora spëjo, jog tai puola gretimos voros ir pradëjo energingai veikti. Norint lengviau paimti tarpeþerá, buvo pasiøsta viena kuopa pro Sajenekà uþeiti lenkams á sparnà. Taèiau ði kuopa sutiko lenkø dalá, kuri, matyt, pati norëjo uþeiti á lietuviø sparnà. Tarp jø ávyko smarkus susirëmimas, kurio metu abi kuopos sugebëjo apsaugoti savo daliø sparnus.

311 Vykstant smarkioms kovoms prie Augustavo, kitos lenkø dalys, puldamos nuo Dambravos pusës, atakavo Bebro tiltà ir uþëmë Jastèembnà. Tiltà saugojusi lietuviø uþtvara buvo sumuðta. Ðtabinà uþëmusi lietuviø grupë tapo atkirsta nuo pagrindi- nës voros. Tuo metu lenkai toliau puolë Gruðkius – vienintelá atsitraukimo kelià ties Augustavu kovojusiai mjr. J. Èapliko voros grupei. Siekdamas likviduoti gresiantá apsupimo pavojø, mjr. J. Èaplikas visà turëtà rezervà nukreipë Jastèembnos mieste- liui atsiimti. Keletà valandø uþsitæsusiø kautyniø metu minëtas miestelis ëjo ið rankø á rankas, kol galiausiai jame ásitvirtino lenkai. Visgi lietuviø grupës rezervas ástengë ásitvirtinti rytø pusëje ir lenkai uþimti Gruðkiø neástengë. Mjr. J. Èaplikas ásitikinæs lenkø pajëgø pranaðumu ir, neturëdamas ryðiø su kaimynais bei neþinodamas tik- ros bendros padëties, pasitraukë á Gruðkiø–Lipsko linijà. Ðiø kautyniø metu abi pu- sës patyrë daug nuostoliø340 . Marijampolës grupës ðtabas, rugsëjo 5 d. dar neturëdamas þiniø apie mjr. K. Ramanausko þuvimà ir vidurinës voros iðblaðkymà, 6 val. ásakë kpt. K. Ðkirpai su grupës rezervu pulti Suvalkus plentu Krasnopolis–Suvalkai. Pasiøstas bûrys priver- të lenkus atsitraukti Tartako link. Ðie traukdamiesi ásitvirtino Pertos ir Vygriø tarpe- þeryje, kur tapo neprieinami. O apeiti didþiulius eþerus neturëta jëgø. Mûðiuose dël minëto tarpeþerio dalyvavo pats armijos vadas plk. ltn. K. Ladyga. Tuo metu mjr. A. Jakaièio vadovaujama vora visà dienà puolë prieðà ir pasie- kë Rudkos–Baltadumbliø linijà. Taèiau iðmuðti stipriø lenkø pajëgø ið Viþainio mies- telio nepavyko. Iðblaðkytos vidurinës voros dalys, þuvus vadui mjr. K. Ramanauskui, tà dienà rinkosi Seinuose ir Gibuose341 . Didëjant lenkø karinës agresijos pavojui, Generalinio ðtabo virðininkas plk. K. Kleðèinskas dar rugsëjo 3 d. kreipësi á vyr. kariuomenës vadà plk. ltn. K. Þukà, pa- brëþdamas jam momento svarbà – lenkai telkià naujas stambias karines pajëgas Marijampolës grupës bare. Jis reikalavo padaryti viskà, kas ámanoma, ir lietuviø ginkluotosioms pajëgoms sustiprinti. Tam nurodë ir vienintelá galimà bûdà – pa- skelbti atsiðaukimà á visus Lietuvos gyventojus, galinèius naudoti ginklà, ir pakviesti juos stoti á Lietuvos kariuomenës gretas342 . Taèiau lenkai nesiliovë skelbæ pasauliui provokacines þinias. Varðuvos radijas praneðinëjo, kad lietuviø kariuomenë, bolðevikø padedama, puolanti lenkus ir lietu- viø kariuomenës uþnugaryje koncentruojamos bolðevikø pajëgos343 . Lietuviø kariuomenei nepasisekus atsiimti Augustavà ir Suvalkus, armijos va- das plk. ltn. K. Ladyga rugsëjo 5 d. Marijampolës grupei paskelbë tokio turinio ása- kymà: „Susiklosèius tokiai padëèiai, jûsø grupei susilaikyti nuo þygiavimo ir pereiti prie gynimosi ant ðiø punktø linijos: Rygalaukis–Lipskas–Bagoèiai–Rudanka–Juo- doji Anèia–Vygriø eþ.–Pertës eþ.–Kalietnikas–Nauji Grauþiai–Liepinë–Fornetka–Vi- þainio eþ.–Viðtyèio eþ., prie gynimo ðios linijos pereiti tuojau“344 . Nepasisekusios Augustavo operacijos metu lietuviai neteko: nukautø – 2 kari- ninkø ir 21 kareivio, suþeistø – 2 karininkø ir 37 kareiviø, patekusiø á nelaisvæ – 2 karininkø ir 163 kareiviø345 . Ði operacija nepasisekë tiek dël bendrø mûsø to meto kariuomenës trûkumø (jos sumaþinimo 1920 m. pradþioje, daþnos aukðèiausiosios karinës vadovybës kai- tos, aukðto rango profesionaliø karininkø ir kavalerijos trûkumo) ir ypaè dël netin-

312 kamo tos operacijos vykdymo (nepakankamo pasiruoðimo, lenkø karinio pajëgumo neávertinimo, Marijampolës grupës iðskaidymo á daugelá maþø grupiø, jø veiksmø nesuderinamumo, ne laiku panaudotos artilerijos, prasto ryðiø palaikymo tiek su grupës vadovybe, tiek tarp atskirø grupiø, didelës dalies vietiniø gyventojø prieðiðko nusistatymo ir kt.). Armijos vado plk. ltn. K. Ladygos rugsëjo 5 d. ásakymas „susilaikyti nuo þy- giavimo ir pereiti á gynimàsi“ buvo labai naudingas lenkø plk. A. Nienievskio vado- vaujamai operacijos grupuotei, nes tuo lietuviø puolamoji iniciatyva buvo perleista lenkams, o kai lietuviø pulkai tapo nebeveiklûs, iðdriekus jø batalionus ilgais gyni- mosi sektoriais, daþnai su neginamais tarp jø tarpais; lenkø kavalerija galëjo lengvai prasiverþti pro tuos tarpus ir pulti mûsø pëstininkø batalionus bei kuopas, supdama juos ið sparnø ir kartais puldama net ið uþnugario.

K o v o s d ë l S e i n ø. Nors Augustavo operacija baigësi nesëkmingai, kovos su lenkais nesiliovë. Nustûmæ lietuvius nuo Augustavo ir Suvalkø á Juodosios Anèios linijà, kurioje mûsø kariuomenë stengësi pereiti á gynimàsi, lenkai stengësi þûtbût pasiekti demarkacijos linijà. Susidarius tokiai padëèiai, Marijampolës grupës vadas plk. V. Grigaliûnas- Glovackis 1920 m. rugsëjo 6 d. ásakyme Nr. 17 nurodë kariuomenës dalims „perëjus á apsigynimà sulaikyti visomis pastangomis lenkø verþimàsi á Lietuvà, kad veltui nebûtø atiduota nei þingsnio Lietuvos þemës“346 . Grupës dalims buvo ásakyta uþ- imti ðias gynybines pozicijas: a) mjr. A. Jakaièiui (X pëst. pulko du batalionai, V baterija ir I raiteliø pulko vienas eskadronas) – siena su Vokietija–Viðtyèio eþ.–Viþainis–Fornetka–Naujieji Graužiai–Kalietninkas išimtinai; b) kpt. K. Ðkirpai (V pëst. pulko trys batalionai, VII baterija ir ðarvuoèiai „Ða- rûnas“ ir „Aras“) – Kalietninkas imtinai–Pertos ir Vygriø eþ.–Juodoji Anèia ir ta upe iki Fronckø – ið viso daugiau kaip 20 km; c) mjr. J. Èaplikui (VIII pëst. pulko trys batalionai; haubicø baterija) – Augusta- vo kanalo ir Juodosios Anèios linija iki Rudavos – toliau Rudava–Lipskas iðimtinai; d) mjr. J. Laurinaièiui (II pëst. pulko trys batalionai, IX baterija) – Lipskas– Rygalaukis imtinai. Grupës vadas minëtoms dalims ásakë organizuoti aktyvià gynybà, ðauliø ir partizanø bûrius kariuomenei paremti347 . Ðis ásakymas nebuvo gerai apgalvotas: perëjus á gynimàsi ir iniciatyvà perlei- dus prieðui, grupës dalims barai buvo paskirstyti neatsiþvelgus nei á vietos sàlygas, nei á turimø pajëgø dydá, nebuvo sudaryti rezervai, nenustatyti atramos punktai. Taip suskirsèius grupës dalis, buvo sudëtinga atsispirti rimtesnëms prieðo jëgoms. Ties armijos vado plk. ltn. K. Ladygos aukðèiau nurodyta linija ið lenkø pusës veikë vadinamoji operatyvinë plk. A. Nienievskio vadovaujama kavalerijos grupë. Ji buvo sudaryta ið 8–9 raiteliø pulkø ir 41 Suvalkø pëst. pulko su artilerija. Ðiai grupei lenkø vadovybë buvo iðkëlusi uþdaviná atplëðti Suvalkijà nuo Lietuvos, uþgrobti Au- gustavà, Suvalkus ir Seinus ir pridengti didesniø lenkø kariniø jëgø sutelkimà mið- kuose abipus Augustavo kanalo ir á ðiauræ, supant bolðevikø deðinájá sparnà per Lie- tuvos teritorijà.

313 Plk. A. Nienievskis savo padalinius sugrupavo á dvi taktiniu poþiûriu laikinas brigadas. Vienai ið jø vadovavo mjr. T. Bystramas, o kitai – mjr. Piaseckis. Mjr. T. Bystramo brigados pulkai buvo sutelkti miðkuose uþ Juodosios Anèios ir á kairæ nuo Augustavo–Seinø plento. Mjr. Piaseckio brigados pulkai veikë plaèiame sektoriuje á ðiaurës vakarus, ðiauræ ir ðiaurës rytus nuo Suvalkø. Lenkø kavalerijos pajëgos buvo gausios348 . Prieð minëtame ðimtakilometriniame fronte nuo Viðtyèio eþ. prie Rytprûsiø sie- nos iki Lipsko uþ Augustavo miðkø iðbarstytas lietuviø pajëgas plk. A. Nienievskio rinktinës brigadø vadams nebuvo sunku tvarkyti, nes, iðnaudodami raiteliø paslan- kumà, galëjo beveik laisvai ðeimininkauti didþiuliuose Augustavo srities miðkuose: ne- pastebimai ir greitai sutelkti didesná eskadronø skaièiø vienam ar kitam sumanytam puolimui ávykdyti arba organizuoti rimtesná pasiprieðinimà, o po to greitai atsitraukti. Atsitraukæ á miðkus, jie galëjo skubiai ir nekliudomai persiorganizuoti, kad vël pultø lietuviø jëgas, supdami jas ið sparnø arba paskirus jø net visai apsupdami. Minëtomis dienomis lenkø karinë vadovybë nurodë plk. A. Nienievskio opera- tyvinei grupei bûtinai uþimti Seinus, nors lietuviai siekë þûtbût ðá lietuvybës centrà nuo lenkø apginti. Seinai viliojo lenkus ir strateginiais motyvais. Ties Seinais susiëjo keli karinës svarbos plentai, nutiesti dar carinei valdþiai Lietuvoje vieðpataujant. Lenkø karinë vadovybë, nesiskaitydama su Lietuvos valdþia, buvo numaèiusi pasi- naudoti padëtimi supdama Raudonosios armijos deðinájá sparnà, prisidengdama Au- gustavo miðkais, kad staigiai prasiverþtø prie Druskininkø tilto per Nemunà. Rugsëjo 7 d. vienas lenkø batalionas puolë V pëst. pulko uþtvarà Fronckuose. Pradëjæ smarkiai ðaudyti ið kulkosvaidþiø ir ðautuvø, jie siekë iðmuðti VIII kuopà ið jos pozicijø. Ðis pirmas lenkø pasikësinimas buvo atremtas. Vëliau, puldami stam- besnëmis pajëgomis, lenkai minëtà kuopà apsupo. Nors desperatiðkoje kovoje jai ir pavyko iðslysti, bet nuostoliai buvo skaudûs – netekta 18 kariø. Nepaisant III bata- liono vyriðkos laikysenos ir jo vado kpt. P. Plechavièiaus sugebëjimo palaikyti kovos drausmæ, lenkams pavyko nustumti to bataliono kuopas nuo Anèios pozicijos ir jas vienà po kitos priversti atsitraukti á linijà Pamariø eþ.–Eretai–Versniai–Baltasis upe- lis–Pagarþëliai–Maþieji eþerai. Apskritai paëmus, rugsëjo 7 d. lenkai ávykdë grupæ didesniø ar maþesniø puo- lamøjø veiksmø visame V pëst. pulko bare, priversdami jo padalinius, ypaè III bata- liono kuopas, pasitraukti nuo Anèios krantø. Tos dienos kautyniø ávykiai konkreèiai parodë, jog lenkai labiausiai puolë V pëst. pulko kairájá sparnà, tuo iðsiduodami, jog jiems ypaè rûpëjo kuo greièiau ásiverþti á Seinus per Gibus349 . Nepaisant blogos padëties, á kurià buvo patekæs V pëst. pulkas, II pëst. divizi- jos vadas plk. V. Grigaliûnas-Glovackis ásakë rugsëjo 8 d. ávykdyti prieðpuolá ir atsi- imti ið lenkø vakarykðèias savo pozicijas – Fronckus ir Juodosios Anèios linijà. V pëst. pulkui pavyko pasiekti Fronckus ir Bûdà, bet prieðo ið ten iðmuðti nepavyko, nes lenkai, turëdami dideles pajëgas, ne tik neuþleido uþimtø pozicijø, bet ir patys pradëjo pulti dviem kryptimis. Viena jø grupë puolë Fronckø–Gibø–Berþininkø, o kita – Tartako–Krasnopolio–Seinø kryptimi. Rugsëjo 9 d. jie uþëmë Seinus, Gibus, Kalietninkà350 . Pagrindinë V pëst. pulko pasitraukimo prieþastis buvo iðtisa apsupimo pavojø ir baimës grandinë. Dël I bataliono pasitraukimo III batalionui atsirado rimtas pavojus

314 bûti apsuptam ið deðiniojo, apnuoginto sparno. Uþ kairiojo III bataliono sparno buvo miðkai ir tos baro dalies VIII pëst. pulkas nebuvo uþëmæs, todël prisibijota, kad lenkai gali supti III batalionà ir ið kairiojo sparno. Taip tad visø ðiø supimo grësmiø veikia- mas, V pëst. pulkas ir traukësi, uþleisdamas be kautyniø Krasnopolá ir Seinus351 . Stengdamasis atitraukti pulkà ið apsupimo pavojaus, V pëst. pulko vadas kpt. K. Ðkirpa ásakë atsitraukti ir ginti pozicijà Pulkotai–Pockûnai–Dvarèiðkiai–Dubai– Berþininkai. Pulko pasitraukimas á ðià pozicijà, apskritai paëmus, praëjo be staigme- nø ið prieðo pusës. Tik rugsëjo 9 d. vakarop vienam lenkø pëstininkø daliniui buvo pavykæ uþimti Pockûnus, kur I batalionas buvo pastatæs uþtvarà savo atsitraukimui pridengti. Pritraukus rezervà, tas lenkø dalinys ið Pockûnø buvo iðstumtas. 1920 m. rugsëjo 9 d. armijos vado plk. ltn. K. Ladygos slaptu operatyviniu ásakymu Nr. 5 mjr. Ig. Musteikio vadovaujama III pëst. divizija (III ir VI pëst. pulkai, Atskiroji baltgudþiø kuopa, II ir III baterijos bei II raiteliø eskadronas) – ið viso 164 karininkai ir 5615 kareiviø buvo perkelta kovoms su lenkais ir uþëmë pozicijà nuo Rytprûsiø sienos ir Viðtyèio eþ. iki Þagariø352 . Tuo metu II pëst. divizijai (vadas – plk. V. Grigaliûnas-Glovackis – II, V ir VIII pëst. pulkai, VII ir IX baterijos, I haubicø baterija, III raiteliø eskadronas) ásakyta saugoti barà nuo Þagariø (deðinëje) iki Gar- dino (kairëje). Buvæs fronte X pëst. pulkas su V baterija ir dviem ðarvuotais automo- biliais susikoncentravo Alytuje353 . Didesni lenkø puolimai vyko rugsëjo 10 d. Berþininkø ir Pockûnø kryptimis. Ties Berþininkais V pëst. pulko II batalionas, vadovaujamas kpt. V. Bagdonavièiaus, lenkø puolimà veikiai atmuðë. Kitokia padëtis susidarë I bataliono (vadas – kpt. P. Gabrënas) bare. Èia lenkø batalionui, remiamam stipresne artilerijos ugnimi, pavyko atstumti lietuviø uþtvarà, ið naujo uþimti Pockûnus, o I bataliono deðinájá sparnà nustumti á rytus uþ Berþininkø dvaro354 . Tà pat dienà Þelvos rajone vyko atkaklûs VIII pëst. pulko susirëmimai su len- kais. Spaudþiant prieðui, pulkas buvo priverstas pakeisti deðinájá barà ir uþimti Vei- siejø–Poviesnikio–Ivaðkiø–Stolø tarpeþerius355 . Rugsëjo 10 d. pavakary V pëst. pulkas gavo II pëst. divizijos vado plk. V. Gri- galiûno-Glovackio ásakymà atsitraukti á Kavalkiø–Klepoèiø–Rudziðkiø linijà, o VII pëst. pulkas – á Stolø–Ivaðkiø barà ir Veisiejø–Paveisininkø tarpeþerá, toliau nuo Augustavo miðkø srities, kur buvo susikoncentravusios gausios lenkø kariuomenës dalys356 . Lenkø prasiverþimas á Seinus sukëlë audrà nepasitenkinimo visuomenëje ir priekaiðtø karinei vadovybei Steigiamajame Seime. Kraðto apsaugos ministras, vyr. kariuomenës vadas plk. ltn. K. Þukas, norëdamas pasiteisinti ir suversti kaltæ uþ nepasisekimus fronte kitiems, rugsëjo 10 d. vakare su Seimo nariais – krikðèioniu demokratu dr. E. Draugeliu, socialdemokratu S. Digriu ir liaudininku P. Rusecku atvyko á II pëst. divizijos ðtabà Seirijuose. Komisija taip pat aplankë V ir VIII pëst. pulkus. Naktá ið rugsëjo 10 á 11 d., kai V pëst. pulko batalionai ir kuopos jau buvo pusiaukelëje á naujà gynimosi linijà ir vietomis jà jau buvo pasiekæ, ið plk. V. Griga- liûno-Glovackio gautas visiðkai prieðingo turinio ásakymas – viskà gràþinti atgal bei uþimti kità pozicijà linijoje Briniukai–Pazapsys–Kalendiðkiai–Kuèiûnai, apie 4 km á vakarus. Toks pulko padaliniø varinëjimas naktá ið vienos pozicijos á kità, po jau prieð tai atliktø þygiø, labai vargino kareivius. Taèiau ðis ásakymas jau buvo kraðto

315 apsaugos ministro, vyr. kariuomenës vado plk. ltn. K. Þuko diktuotas, o II pëst. divizijos vadas plk. V. Grigaliûnas-Glovackis já tik vykdë. V pëst. pulko vadas kpt. K. Ðkirpa, gavæs minëtà ásakymà, nusprendë naujà pozicijà ginti dviem batalionais, o III, vadovaujamà kpt. P. Plechavièiaus, kaip la- biausiai fiziðkai nuvargusá nuo kovø ir þygiø, palikti rezerve Klepoèiø rajone. Vie- nas ðarvuotis buvo priskirtas I, o kitas – II batalionui. VII baterija buvo iðdëstyta krûmynuose á pietvakarius nuo Klepoèiø357 . Gráþæs á pulko ðtabà, kpt. K. Ðkirpa papasakojo komisijos nariams apie batalio- nø bei kitø daliø iðdëstymà ir, plk. ltn. K. Þuko papraðytas, parodë jam duotàjá pul- kui ásakymà. Ðis tarstelëjo, jog ásakymas geras ir davë já paskaityti Seimo nariams. Ðie pareiðkë, jog neprivalà á tokius reikalus kiðtis. Po ðio pokalbio Seimo nariai su plk. ltn. K. Þuku nuëjo á atskirà kambará pasitarti. Vëliau plk. ltn. K. Þukas paklausë kpt. K. Ðkirpos, ar ðis nenorëtø paimti kiek atostogø ir pailsëti. Kpt. K. Ðkirpa, supratæs kà toks pasiûlymas reiðkia, taip atsakæs plk. ltn. K. Þukui: „Kol pulkas, kurio vadas að esu, tebevykdo kautynes, atostogø imti negaliu, nes tai prilygtø pabëgimui ið karo lauko. Jei laikote mane nebetinkamu pulko vado pareigoms, tai turite teisæ mane ið tø pareigø paðalinti. Tik teikitës, Pone Ministeri, raðtu man konkreèiai nurodyti uþ koká nusikaltimà ar nedovanotinà klaidà esu ið pulko vado pareigø paðalinamas“358 . Po šio incidento kpt. K. Škirpa visgi kuriam laikui dar buvo paliktas vadovauti V pëst. pulkui. Tuo metu aukðtesnëje karinëje vadovybëje ávyko kai kuriø permainø, 1920 m. rugsëjo 11 d. buvo ásteigtas laikinas lenkø fronto ðtabas. Jo vadu taip pat laikinai buvo paskirtas gen. ltn. M. Katchë. Ðio ðtabo virðininku tapo latvis plk. ltn. Ozo- lis, adjutantu – vyr. ltn. J. Urbðys, ryðiø komandos virðininku – ltn. V. Matulionis359 . Ðis ðtabas turëjo sutelkti ir suvienyti visø ðiame fronte veikusiø kariniø daliø (II ir III divizijø) veiklà. Tos pat dienos vëlyvà vakarà ðtabas atvyko á Seirijus, kur ið Marijampolës grupës vado plk. V. Grigaliûno-Glovackio perëmë vadovavimà fron- tui. Kità dienà á frontà eðelonais atvyko VI pëst. pulko du batalionai su vadu plk. ltn. J. Butkumi prieðakyje. Pulkas uþëmë barà Smalënai–Galadusio ež. išimtinai360 . Lenkams koncentruojant savo jëgas Suvalkø ir Lipsko rajonuose, naujojo va- do gen. ltn. M. Katchës rugsëjo 12 d. ásakymu lietuviø pajëgos taip iðsidëstë: III pëst. divizija (vadas – mjr. Ig. Musteikis): III ir VI pëst. pulkai, II ir III bate- rijos, du raiteliø eskadronai uþëmë barà prieð lenkus nuo Rytprûsiø sienos–Viðtyèio eþ.–Viþainis–Liepinë–Smalënai–Þagariai; II pëst. divizija (vadas – plk. V. Grigaliûnas-Glovackis): II, V ir VIII pëst. pul- kai, VII ir IX baterijos, haubicø baterija – barà prieð lenkus Þagariai–Þelva–Maros upë–Augustavo kanalas iki Nemuno; grupës rezervas – X pëst. pulko du batalionai – sukoncentruoti Kalvarijoje, o II pëst. pulko I batalionas, VI pëst. pulko I batalionas, V baterija ir du ðarvuoti auto- mobiliai – Seirijuose. Fronto ðtabas ásikûrë Simne361 . Gen. ltn. M. Katchë siekë ásitvirtinti minëtoje fronto linijoje, norëdamas, kad bûsimosiose derybose su lenkais lietuviai savo rankose turëtø tvirtà „kozirá“. Be to, aktyviai veikti skatino ir tai, kad já tà paèià dienà pasiekë þinia, jog Lietuvos uþsienio reikalø ministras dr. J. Purickis pasiuntæs lenkø vadovybei notà, kurioje siûlë abiems kariaujanèioms pusëms rugsëjo 13 d. 12 val. sustabdyti aktyvius karo veiksmus. Ðios

316 prieþastys vertë gen. ltn. M. Katchæ iki minëto termino realizuoti uþsibrëþtà tikslà – „pagerinti pozicijas“362 . Ið tikrøjø tai buvo ne „pozicijø pagerinimas“, bet noras prieiti maþdaug prie lietuviðkøjø plotø etnografinës ribos, o ten sustoti ir gintis. Seinams atsiimti buvo likæs labai trumpas terminas, todël II pëst. divizijos va- das plk. V. Grigaliûnas-Glovackis tos pat dienos rytà buvo nurodæs V pëst. pulkui vykdyti þvalgybà ir priartëti prie prieðo, siekiant vël uþimti Berþininkø–Stabingio linijà, ið kurios to paties plk. V. Grigaliûno-Glovackio ásakymu jis buvo naktá ið rug- sëjo 10 á 11 d. atitrauktas toliau á rytus. Vykdydamas ðá nurodymà, V pëst. pulkas apie 15 val. su I ir II batalionais apie 18 val. pasiekë Þelvos–Stabingio linijà ir uþëmë Kreivinèiø tarpeþerá. Tai buvo iðeities pozicija vystyti puolimà Seinø link363 . Vystantis ðiems ávykiams, vakare plk. V. Grigaliûnas-Glovackis ásakë kpt. K. Ðkirpai su 3 batalionais, VII baterija, 2 ðarvuotais automobiliais iki rugsëjo 13 d. 12 val. uþimti Seinus ir ásitvirtinti Ðeipiðkës–Baltojo–Dimitravo tarpeþeryje iki Baltupiø imtinai. Mjr. J. Èaplikui ásakyta su VIII pëst. pulko 3 batalionais, V baterija iki to pat laiko uþimti Gibus ir ásitvirtinti linijoje Baltupiai–Versniø eþ.–Gibai–Maros upë–Au- gustavo perkasas iki Nemuno. Be to, pulkui papildomai buvo priskirta IX lauko ir I haubicø baterijos. Susidarë artilerijos grupë364 . Pasiøstas pirmyn pëstininkø þvalgybines grandines rugsëjo 13 d. auðtant len- kai pasitiko ið ávairiø vietø ðautuvø ir kulkosvaidþiø ugnimi. Á jas ir buvo nukreipta mûsø artilerijos ir sunkiøjø kulkosvaidþiø ugnis. Apie 6 val. I bataliono III kuopai pavyko prasiverþti iki Zaleskiø kaimo ir já uþimti, apeinant ið ðiaurës lenkø uþtvarà, besiginanèià Pockûnuose. Tai buvo signalas visam pulkui pereiti á puolimà. Po va- landos lenkø uþtvara ties Pockûnais buvo sumuðta, jos likuèiai pabëgo á Seinus. I batalionas ëmë ið ðiaurës pusës supti Seinus. Buvo áveiktas ir stiprus lenkø pasiprie- ðinimas á pietryèius nuo Seinø, ties Paseiniø kaimu. Ði vietovë taip pat buvo uþimta. Paðalinus ðià kliûtá, buvo pasiøsti ðarvuoèiai ir III batalionas Seinams uþimti. Ðiems ásiverþus á miestà, lenkø raiteliai, artilerijos baterija ir pëstininkø daliniai apimti pa- nikos paliko miestà. Apie 10 val. V pëst. pulkas Seinus uþëmë. Uþëmus miestà norë- ta dar pasistûmëti á vakarus uþimti Seinø priedangos pozicijà tarpeþeriuose á vaka- rus ir á pietvakarius nuo ðio miesto. Deja, to padaryti nepavyko, nes toje pozicijoje lenkai buvo ásitvirtinæ365 . Svarbiausia ðio nepasisekimo prieþastis buvo ta, jog mjr. J. Èapliko vadovaujamas VIII pëst. pulkas, gavæs keliomis valandomis vëliau ásakymà pulti, já pradëjo vykdyti tik apie 12 val. ir nebuvo laiku iðëjæs á jam nurodytà Gibø– Baltojo eþ. barà. Tarp V pëst. pulko kairiojo ir VIII pëst. pulko deðiniojo sparno buvo susidaræs ties Gibais tuðèias platus tarpas, kurá lenkai ne tik iðnaudojo tolesniam pasiprieðinimui, bet ir prieðpuoliams. VIII pëst. pulkas Gibø puolimà vykdë lëtai. Rugsëjo 13 d. pulko daliniai ðá miestelá puolë du kartus, bet nesëkmingai. Dël ties Gibais susidariusios padëties tos dienos vëlyvà vakarà á V pëst. pulko ðtabà atvykæs fronto vadas gen. ltn. M. Katchë leido panaudoti rezerviná batalionà ir ásakë kpt. K. Ðkirpai ir mjr. J. Èaplikui þûtbût Gibus uþimti. VIII pëst. pulkas Gibø link pasiuntë þvalgybà, kuri miðke paklydo ir iðëjo ant Fronckø–Gibø plento. Sutikusi prieðo artilerijos priedangà, jà sumuðë ir nuvijo Gibø link. Lenkai, manydami, kad lietuviø dalys uþëjo jiems á uþnugará, va- kare ið Gibø pasitraukë366 . Rugsëjo 14 d. anksti rytà V pëst. pulkui priskirta artilerija pradëjo smarkiai

317 ðaudyti á Gibus. Po valandos ið Gibø atbëgæ þmonës praneðë, jog lenkai jau vakar vakare ið Gibø pasitraukæ. Apie 5 val. VIII pëst. pulkas uþëmë Gibus, o netrukus ir Danilevièius367 . Tos pat dienos 8 val. fronto vadas gen. ltn. M. Katchë Seirijuose iðleido ásaky- mà Nr. 2, kurio pradþia taip skambëjo: „Sveikinu pavesto man fronto kariuomenæ su vakarykðèios dienos ir praëjusios nakties pasisekimais ávykusiais, aèiû parody- tiems daugumos mûsø daliø karþygingumui ir kietumui. Vienkart negaliu nepaþy- mëti neleistinø lëtumo ir negrieþtumo kai kuriø daliø veikime, pasiekiant nurodytø uþdaviniø. Visus ypatingai atsiþymëjusius tuojau pristatyti dovanoms. Apie dalei- dþiusius gi negrieþtumà ir lëtumà veiksme bus divizijos vadams ásakyta padaryti tardymus ir patraukti atsakomybën“368 (kalba netaisyta – V. L.). Gen. ltn. M. Katchë po minëtos sëkmës ásakë III pëst. divizijai sutvirtinti ir atkakliai ginti uþimamà linijà: Leðkinèiai–Rogoþënai–Bandziðkiai–Lizdeikiai–Fornet- ka–Oðanka–Senieji Grauþiai–Smalënai–Kleiviai–eþerø linija á pietus nuo Kleiviø iki Dmitravo eþ. imtinai; II pëst. divizijai – ásitvirtinti ir ginti linijà: Dmitravo eþ. iðimtinai–Baltasis eþ.– Hereto eþ.–Þelvos eþ.–Maros upë–Augustavo kanalas iki Nemuno. Atsiþvelgdamas á prasidësianèias Kalvarijoje derybas su lenkais, gen. ltn. M. Katchë, be to, nurodë „sustabdyti visus ið mûsø pusës kovos veiksmus, iðskyrus prie- ðo tëmijimà“, o „visokius ginkluotus lenkø iðsiðokimus prieð mus ginklu likviduo- ti“369 (kalba netaisyta – V. L.). Savo ruoþtu II pëst. divizijos vadas plk. V. Grigaliûnas-Glovackis beveik paþo- dþiui pakartojo ðá ásakymà jam pavaldþioms karinëms dalims. Minëtuose aukðtesnio- sios karinës vadovybës ásakymuose pagrasinimà tardymais atskirø daliø vadai áverti- no kaip neleistinà karinininkø, tikrøjø kovø vykdytojø, kovojusiø ið tyro patriotizmo, terorizavimà, kaip netaktà. Daliø vadams, sugretinus du ásakymø teiginius, „sutvir- tinti ir atkakliai ginti uþimamà teritorijà“ ir „sustabdyti kovos veiksmus, iðskyrus prie- ðo tëmijimà“, tapo nebeaiðku, kaip reikia elgtis370 . Paþymëtina, jog karininkai taip nesiþavëjo pasiektais laimëjimais kovø su lenkais metu, kaip fronto ir divizijos vado- vybë, nes kariuomenë buvo labai iðbarstyta po visà frontà, be didesniø atsparos punk- tø ir rezervø. Sunkiai galima buvo stebëti prieðà, nes uþdrausta þvalgyti jo uþimtoje teritorijoje, trûko lëðø siuntinëti slaptus agentus, organizuoti sekliø tinklà ir kt. Jø nuo- mone, jeigu jau kà reikëjo traukti atsakomybën, tai ne daliø vadus, o tiems vadams davinëjusià pavëluotus ásakymus aukðtesnæ karinæ vadovybæ371 . 1920 m. rugsëjo 14 d. kovos veiksmai ið abiejø kovojanèiø pusiø buvo sustab- dyti. Fronto ðtabas persikëlë á Simnà.

D e r y b o s K a l v a r i j o j e. 1920 m. rugsëjo mënesio lietuviø–lenkø kovas dël pietinës Suvalkijos lydëjo ir diplomatinë kova. Abi ðalys be kreipimosi á Tautø Sàjungà keitësi notomis ir bandë derëtis. Lietuvos uþsienio reikalø ministras dr. J. Purickis, atsakydamas á Lenkijos uþsienio reikalø ministro E. Sapiehos 1920 m. rugpjûèio 31 d. notà, reikalaujanèià, kad lietuviø kariuomenë Suvalkijoje atsitrauktø uþ F. Focho linijos, ir siûlanèià pradëti tiesiogiai de- rëtis, rugsëjo 6 d. telegrama pareiðkë lenkø vadovybei, kad uþimtà teritorijà laiko pri- klausanèia Lietuvai ir jos uþleidimas Lenkijos kariuomenei reikðtø neutraliteto Sovietø

318 Rusijos atþvilgiu lauþymà. Dël 1919 m. gruodþio 8 d. linijos buvo aiðkinama, kad ji buvusi nustatyta be Lietuvos vyriausybës þinios bei sutikimo ir yra jai neþinoma. Ginèijamiems klausimams sureguliuoti Lietuvos vyriausybë pasiûlë ðalims su- sitikti Marijampolëje372 . Lenkijos vyriausybë sutiko derybas pradëti, rugsëjo 8 d. Valstybës gynybos tarybos posëdyje nutarusi pateikti Lietuvai ypaè grieþtus reikala- vimus, kuriø ði negalëtø priimti. Atsakydamas á dr. J. Purickio aukðèiau minëtà no- tà, E. Sapieha rugsëjo 9 d. pirmiausia pakartojo senus priekaiðtus dël tariamo neut- raliteto sulauþymo Lenkijos atþvilgiu, grásdama ðá priekaiðtà tariamu ið Prûsø einan- èiø bolðevikø kariuomenës daliø praleidinëjimu ir lietuviø bendradarbiavimu su bol- ðevikø kariuomene. Notoje buvo teigiama: „Lenkijos vyriausybë, pastatyta tuo bûdu á blogà padëtá savo prieðininko atþvilgiu, yra priversta kovoti su juo be jokio atsiþvel- gimo á teritorijà, kurioje jis randasi“373 (kalba netaisyta – V. L.). Toliau savo notoje E. Sapieha pareiðkë sutinkàs derëtis, iðkeldamas dvi sàly- gas: 1) nebus deramasi dël demarkacijos linijos nustatymo, nes ta linija esanti 1919 m. gruodþio 8 d. Aukðèiausiosios Tarybos nustatyta, 2) Lietuva privalanti laikytis visiðko neutraliteto kare su Sovietø Rusija. Deryboms E. Sapieha pasiûlë Kalvarijà, kuri buvo arèiau demarkacijos linijos. Notos pabaigoje E. Sapieha pakartojo Lenki- jos vyriausybës protestà dël tariamo lietuviø ásibrovimo á Lenkijos teritorijà374 . Lietuvos uþsienio reikalø ministras dr. J. Purickis savo rugsëjo 12 d. atsakyme atmetë visus lenkø kaltinimus, bet sutiko derëtis su lenkais Kalvarijoje, praneðda- mas, jog lietuviø atstovai ten atvyks rugsëjo 12 d. ir kad Lietuvos karinë vadovybë ásakë nutraukti karo veiksmus rugsëjo 13 d. 12 val.375 Bet Lietuvos kariuomenës vadovybë tada, kaip minëjome, dar nutarë pagerinti fronto padëtá – puolë lenkus ir vël uþëmë Seinus, Gibus ir priartëjo prie Augustavo kanalo, faktiðkai karo veiksmus nutraukdama rugsëjo 14 d. 16 val. Ði aplinkybë apsunkino derybø pradþià. Kalvarijos derybos prasidëjo tik 1920 m. rugsëjo 16 d. Lietuvos delegacijoje dalyvavo Kraðto apsaugos ministerijos atstovai – gen. ltn. M. Katchë, mjr. A. Jakai- tis, kpt. A. Zubrys, uþsienio reikalø ministerijai atstovavo B. Balutis ir Steigiamajam Seimui – V. Èarneckis376 . Iš lenkø pusës jose dalyvavo plk. M. Mackevièius, jau dukart dalyvavæs Kauno derybose, uþsienio ministerijos valdininkas J. Lukasevièius, kpt. A. Romeris, M. Arciðevskis ir ltn. L. Bulovskis377 . Lenkijos vyriausybë, sutikusi pradëti derybas, nebuvo jomis suinteresuota. Ka- rinei sëkmei pakrypus á Lenkijos pusæ, jos vadovybë norëjo turëti veiksmø laisvæ ir neásipareigoti jokiomis sutartimis su Lietuva. 1920 m. rugsëjo 16 d. ávyko pirmasis posëdis, kurá atidarë gen. ltn. M. Katchë. Pasitarimai prasidëjo abipusiais kaltinimais. Lenkø delegacijos tonas buvo aiðkiai iðdi- dus ir netaikingas. J. Lukasevièius ið pradþiø pabrëþë, kad Lenkijos vyriausybë siekë ir tebesiekia visus ginèus su Lietuva sutvarkyti dviems vyriausybëms abipusiðkai tiesiog susitariant. Delegacijos vardu jis pareiðkë pasitenkinimà, kad Lietuvos vyriausybë, atsa- kydama á E. Sapiehos rugsëjo 9 d. notà, priëmë jos principus kaip derybø bazæ. Jo tvirti- nimu, lietuviai blogà valià parodæ tuo, kad karo veiksmus sustabdæ daug vëliau, negu dr. J. Purickis buvo þadëjæs. Lietuva buvo kaltinama: a) Raudonosios armijos praleidimu per Lietuvos teritorijà, b) Lenkijos teritorijos okupacija, c) laisvu Raudonosios armijos praleidimu ið Rytprûsiø á naujus koncentracijos punktus ir d) tiesioginiais kontaktais su Raudonàja armija. Seinø uþëmimas ir ataka á pietvakarius nuo jø esàs dar vienas lietu-

319 viø neutralumo paþeidimo Lenkijos ir Sovietø Rusijos kare árodymas. Lenkai pareikala- vo iðvesti Lietuvos kariuomenæ uþ F. Focho nustatytos linijos ir palikti plotus, priklau- sanèius Lenkijai Antantës Aukðèiausiosios Tarybos 1919 m. gruodþio 8 d. nutarimu378 . Rugsëjo 17 d. Lietuvos delegacijos vardu kalbëjæs B. Balutis atmetë visus kalti- nimus, kurie lietë Lietuvos ir Raudonosios armijos bet koká bendradarbiavimà kare prieð Lenkijà, kaip nepagrástus. Seinø uþëmimas ir karo veiksmai á pietvakarius nuo jø buvæ atsakomasis kontrpuolimas dël Lenkijos kariuomenës veiksmø Smalënuose ir jø rajone. Visi susidûrimai, ávykæ rugsëjo mën., buvo rugpjûèio mën. pabaigoje pradëto Lenkijos puolimo pietø Suvalkijoje prieð Lietuvos kariuomenæ pasekmë379 . Dël lenkø delegacijos reikalavimo atitraukti lietuviø kariuomenæ uþ F. Focho 1919 m. birþelio 18 d. nustatytos linijos B. Balutis pareiðkë, jog ði linija buvo nutiesta laikinai, vykstant karo veiksmams tarp Lenkijos ir Sovietø Rusijos á rytus ir á ðiauræ nuo Vilniaus. Vëliau ðio fronto jau nebebuvo, padëtis pasikeitusi ir ði linija Raudo- nosios armijos puolimo metu lenkø kariuomenei buvo uþleista be jokio lietuviø ka- riuomenës spaudimo. Didesnë ðios linijos dalis nuo Dauguvos iki Nemuno þemiau Merkinës jau nebeturëjo reikðmës ir á jos atnaujinimà Lenkijos delegacija nepreten- davo. Susidarius naujoms aplinkybëms, Lietuvos delegacija siûlë perþiûrëti ir likusià F. Focho linijos dalá Suvalkijoje. Be to, pareiðkime buvo pridurta, jog lenkø kariuo- menë F. Focho linijos niekada nesilaikë. Dël 1919 m. gruodþio 8 d. nustatytos linijos buvo pareikðta, jog nei ðis sàjungi- ninkø Aukðèiausiosios Tarybos nutarimas, nei juo nustatytos rytinës Lenkijos ribos Lietuvos vyriausybei nebuvo praneštos ir nežinomos380 . Vëliau, rugsëjo 18 d., susipaþinusi su 1919 m. gruodþio 8 d. tekstu, Lietuvos delegacija pareiðkë, kad Aukðèiausiosios Tarybos nustatytoji linija jokiu bûdu negali bûti imama kaip pagrindas sienai tarp Lietuvos ir Lenkijos nustatyti, nes tai tik laiki- nas atskyrimas lenkams administruoti pavestos teritorijos, dël kurios lietuviai rezer- vuoja sau teisæ kur reikiant kreiptis, kad bûtø respektuojamos Lietuvos teisës. Pa- reiðkime buvo pabrëþta, kad Lietuva, trokðdama geruoju ir taikingai iðspræsti ginèus su Lenkija, antra vertus, Lenkijos grasinama karu, sutinka atitraukti savo kariuome- næ uþ gruodþio 8 d. linijos, taèiau su sàlyga, jeigu ir lenkai tuo paèiu metu atitrauk- sià á savo pusæ tiek, kiek teks lietuviams trauktis á savàjà381 . Ðiø siûlymø Lenkijos delegacija nepriëmë, pareikðdama negalinti „laikyti pa- tenkinamu“ gautàjá ið lietuviø atsakymà ir nemananti, jog galima bûtø tæsti derybas. Praneðusi, kad paliaubos ið lenkø pusës nebûsianèios nutrauktos anksèiau kaip rug- sëjo 19 d. 6 val. ryto, išvyko iš Kalvarijos382 . Vykstant deryboms Kalvarijoje, Lietuvos ir Lenkijos konfliktas rugsëjo 16 d. buvo svarstomas ir Tautø Sàjungos Taryboje. Rugsëjo 20 d. priimtoje rezoliucijoje Lietuva buvo ápareigota laikytis gruodþio 8 d. linijos, o Lenkija – nepaþeisti Lietuvos teritorijos neutralumo á rytus nuo tos linijos, su sàlyga, jei neutralumo laikysis ir Sovietø Rusija. Tà paèià dienà Tautø Sàjungos Taryba sudarë specialià komisijà, kuri turëjo vietoje stebëti Lietuvos ir Lenkijos ásipareigojimus ir karo ávykius383 . 1920 m. rugsëjo 20 d. rezoliucija buvo labai nepalanki Lenkijos karinei vado- vybei, kuri dar rugsëjo 10 d. buvo nutarusi permesti karines pajëgas ið Pietø Suvalki- jos per Lietuvos teritorijà Seinø–Druskininkø arba Seinø–Marcinkoniø ruoþu á Rau- donosios armijos uþnugará Gardino rajone384 .

320 Lietuvos vyriausybei rugsëjo 21 d. sutikus su ðiuo Tautø Sàjungos Tarybos nutarimu, E. Sapieha tos dienos telegramoje Tautø Sàjungai vël apkaltino Lietuvà neutralumo lauþymu, Lietuvos ir Raudonosios armijos daliniø buvimu á rytus nuo demarkacijos linijos ir kt.385 Notoje buvo sakoma: „Lenkijos vyriausybë yra privers- ta rezervuoti sau teisæ imtis visø kariniø priemoniø, kurios jai atrodys bûtinos savo saugumui garantuoti, kol Tautø Sàjungos numatyta komisija neutralitetui kontro- liuoti nebus pradëjusi eiti savo pareigø“386 . Taigi iki atvykstant Tautø Sàjungos kon- trolës komisijai Lenkijos valdþia pasiliko veikimo laisvæ.

S e i n ø–D r u s k i n i n k ø k a t a s t r o f a. Vykstant lenkø–lietuviø deryboms Kalvarijoje, fronto vadas gen. ltn. M. Katchë Seinuose suðaukë vadø pasitarimà, kuria- me jiems atskleidë pagrindines gaires, kaip fronto vadovybë numato organizuoti pasi- prieðinimà ir kad pulkai paliekami iðdriekti ilguose pasyvaus gynimosi baruose nuo Við- tyèio eþero iki Nemuno, neturint jokiø stambesniø fronto rezervø aktyviems prieðpuo- liams. Daliø vadai smarkiai suabejojo dël gen. ltn. M. Katchës suplanuotos taktikos tin- kamumo. Tokià taktikà kritikavo III divizijos vadas mjr. Ig. Musteikis, X pëst. pulko vadas mjr. A. Jakaitis, VIII pëst. pulko vadas mjr. J. Èaplikas, II pëst. pulko vadas mjr. J. Laurinaitis ir kt. Jie árodinëjo, jog bûtø perdaug rizikinga iðbarstyti mûsø jëgas, jau ir taip nepakankamas, ilgame fronte ir kad tokiu jø iðdriekimu tik bûtø palengvinta prie- ðui visur, kur tik panorëtø, pralauþti frontà ir sumuðti mûsø pulkus pavieniui387 . Pulkø vadai dar ryþtingiau pasisakë prieð fronto vado nusistatymà atimti arti- lerijos baterijas ið pulkø ir jas subordinuoti specialiam artilerijos virðininkui, kuris bûtø ápareigotas teikti paramà visur, kur tik ji bûtø reikalinga. Toká artilerijos nau- dojimo metodà praktikavo prancûzai poziciniame kare, taèiau ano meto Lietuvai manevriniame kare jis netiko. Artilerijos panaudojimo sëkmë priklausë nuo ryðiø: artilerijos su pëstininkais, tarp paèiø baterijø, baterijø su bendruoju artilerijos virði- ninku. To neturëta, todël bûta aiðkios rizikos kovos metu ne tik nesusilaukti sutelk- tos artilerijos ugnies, bet ir ið viso bet kokios paramos388 . Fronto vadas gen. ltn. M. Katchë, suþinojæs pasitarimo dalyviø nuomonæ, 1920 m. rugsëjo 19 d. Simne paskelbë operatyviná ásakymà Nr. 4 lenkø fronto kariuomenei. Ið jo turinio matyti, jog fronto vadas priëmë toká sprendimà, koks jam atrodë tinkamiau- sias, tuo prisiimdamas pagrindinæ atsakomybæ uþ bûsimas pasekmes. Minëto ásaky- mo pagrindiniai punktai buvo ðie (kalba netaisyta – V. L.): „1. Iðkëlusi nepriimtinà reikalavimà atitraukti mûsø kariuomenæ ant Foðo de- markacijos linijos, lenkø delegacija vakar vakare iðvyko ið Lietuvos. Yra ðiokia tokia viltis taikiu bûdu iðspræsti ginèijamus klausimus, vis dëlto mes privalom bûti visiðkai pasirengæ grieþtai kiekvienà prieðo pasikësinimà atremti. Tuo paèiu laiku mes ið sa- vo pusës privalome daryti viskà, kad nedavus konfliktui prieþasties. 2. Dëlei aukðèiau iðdëstyto, að nusprendþiau pereiti prie gynimosi veikimo bû- do, iðrinkæs ðiam tikslui tokias dvi gynimosi linijas: Pirmoji gynimosi linija: Leðkinèiai–Bondziðkiai–Jalavo–Preimos tarpeþeris–Se- nieji Grauþiai–Bokðø ir Seivø tarpeþeris–Rajðtokiemie, eþerø linija á pietus nuo Ðei- piðkiø– Baltasis–Hereto ir Pamarës eþerai–Þelva–Marychos upë–Augustavo kana- las ir toliau Nemunu iki Grandièiø; Antroji gynimosi linija: pietø krantas Viðtyèio eþ.–Viþainis–Olðanka–Makovð–

321 Vingrënai–Kamionka–Pavaiponiai–Burokai–Kibarty–Galadusio eþ.–Þagariai–Berþi- ninkai–Þelva ir toliau sulig pirmosios gynimosi linijos, ið kurios, tik daug didesnëms prieðo jëgoms spaudþiant, atitraukti á linijà Kreèiø–Kavoliø–Kapèiamiesèio–Baltoji Anèia ir vëliau upe Nemuno iki Grandièiø. Abi gynimosi linijos apjuosia savimi antrà gynimosi sritá, dëlei kurios ir eina kova. 4. Pirmojoje linijoje kariuomenei priimti prieðo antpuolá tikslu priversti já iðsitiesti ir parodyti savo jëgas, tikslus ir svarbiausio puolimo kryptá. Negalint susilai- kyti pirmoje linijoje, kariuomenei atsitraukti á antràjà, bet ne kitoniðkai, kaip gavus atitinkamà divizijos vado ásakymà“389 . Vykdydami ðá fronto vado ásakymà, atitinkamus ásakymus skelbë ir II bei III divizijø vadai. Ásakymuose skrupulingai buvo laikomasi per pasauliná karà prakti- kuotos atgyvenusios linijinës taktikos. Juose numatytas jëgø iðsklaidymas nepropor- cingai jø dydþiui ilgame fronte labai silpnino tø jëgø atsparumà. Buvæs II pëst. pulko III bataliono vadas kpt. J. Petruitis apie tokià pasenusià, praþûtingà taktikà, sukëlusià pulkø vadø ir fronto karininkø pagrástà kritikà, vëliau taip raðë: „Ir be to mûsø eiliniø kariø ûpas buvo nepakenèiamai bjaurus, bet kai perskaitëm ðá paskutiná gynimosi ásakymà, galutinai rankas nuleidom. Nejaugi, taip manëm, mûsø vadai iki ðiol dar nieko neiðmoko ir nesuprato, kad taip iðdëstytomis jëgomis net nuo vieno prieðo pulko neatsiginsime. Tuðti posakiai, kad „nieku bûdu nevartoti rezervø skyliø kaiðiojimui“ Kaip rezervus vartoti, nurodo pats reikalas, ir dël to ið anksto numatyti ne visada galima“390 . Be kritikos, rikiuotës vadai teikë ir pozityviø pasiûlymø, kaip turëjo bûti su- grupuotos mûsø jëgos. Minëtas J. Petruitis savo prisiminimuose toliau raðo, jog „ne- buvo jokios abejonës, kad jie (lenkai – V. L.) žygiuos per Seinus ir Druskininkus bolševikams á sparnà. Á mûsø teritorijà toliau Veisiejø jie nesibraus, nes taktikos at- þvilgiu tuomet jiems nebuvo dar jokio tikslo taip daryti“391 . Taèiau fronto vadas gen. ltn. M. Katchë buvo kurèias bet kokiems átikinëji- mams ið apaèios. Prieðingai, jis raðtu pareiðkë II pëst. pulko vadui mjr. J. Laurinai- èiui, neva visos blogybës iðplaukianèios ið to, kad daliø vadai kritikuoja savo virði- ninkø ásakymus ir kad jø deramai nepildo. Tame raðte mjr. J. Laurinaitis buvo áspë- tas, jog jei ir ateityje kritikavimai pasikartos, tai tie, kas tuo uþsiima, bûsià be pasi- gailëjimo atiduodami teismui392 . Rugsëjo 19 d. lenkø fronto kariuomenë buvo iðdëstyta tokiu bûdu: III pëst. divizija – nuo Rytprûsiø sienos iki Kleivø eþero. Divizijos vadas mjr. Ig. Musteikis su ðtabu apsi- stojo Kalvarijoje. X pëst. pulkà pakeitë III pëst. pulkas (vadas – mjr. I. Gricius). VI pëst. pulkas uþëmë Seivø ir Kleivø tarpeþerá. Pulko vadas plk. ltn. J. Butkus apsistojo Vidugi- riuose. II pëst. divizija (vadas – plk. V. Grigaliûnas-Glovackis) – nuo Kleivø eþero iki Nemuno. II pëst. pulkas (du batalionai) uþëmë Kleivø k. iki Gibø. Pulko vadas mjr. J. Laurinaitis su ðtabu apsistojo Seinuose. VIII pëst. pulkas (trys batalionai) uþëmë Gibø– Pamariø eþ.–Þelvos–Bûdvieèiø–Maros upelio–Augustavo kanalo–Nemuno linijà. Pul- ko vadas mjr. J. Èaplikas su ðtabu buvo Kapèiamiestyje. Deðiniajame Nemuno krante, Aðiuþoje (Hoþoje), stovëjo II pëst. pulko batalionas ir saugojo perëjimus per Nemunà. Ðá batalionà turëjo pakeisti VII pëst. pulkas, bet nesuskubo atvykti. Rezervà sudarë V pëst. pulkas (vadas – kpt. K. Ðkirpa), buvæs Berþininkø – Pockûnø rajone. Jëgø dauguma buvo sutelkta Seinø apylinkës ruoþe. III ir VIII pëst. pulkai uþ-

322 ëmë labai plaèius barus, tuo metu II ir VI pëst. pulkai gavo siauresnius-maþesnius. Pulkø vadai buvo grieþtai áspëti gintis pirmojoje linijoje, á antràjà pasitraukti tik ga- vus divizijos vado ásakymà. Taigi buvo suvarþyta pulkø vadø laisvë pasitraukti ir prireikus manevruoti. Kariuomenës vadovybë (vyr. kariuomenës vadas plk. ltn. K. Þukas, armijos vadas plk. ltn. K. Ladyga, fronto vadas gen. ltn. M. Katchë ir II pëst. divizijos vadas plk. V. Grigaliûnas-Glovackis) tikëjosi ir buvo pasiryþæ þûtbût ðiose pozicijose iðsilaikyti. Tuo metu lenkai jau nuo 1920 m. rugsëjo mën. pradþios labai aktyvino propa- gandinæ veiklà prieð Lietuvà Vakarø Europos valstybëse. Jie skleidë daug pramany- tø gandø, kad, girdi, lietuviai bendraujà su bolðevikais prieð lenkus, nors ið tikrøjø jokio bendradarbiavimo nebuvo. Tuo metu pirmaeilis lenkø uþdavinys buvo uþimti Gardinà, kur buvo gana didelës raudonarmieèiø pajëgos. Ið lenkø Generalinio ðtabo virðininko gen. T. Rozvadovskio paruoðtø keleto puolimo planø buvo pasirinktas toks: sutelkti pajëgas Augustavo miðkuose, nublokðti lietuvius á ðiauræ, ties Druski- ninkais (prireikus ir ties Merkine) pereiti Nemunà, uþëjus á bolðevikø sparnà, pri- versti juos pasitraukti ið Gardino, smogiant prieðui bendràja Druskininkø, Marcin- koniø, Rodûnës, Þirmûnø, Lydos kryptimi. Ðiam planui pritarë pats J. Pilsudskis. Vadinamosiose Nemuno kautynëse pagrindinis vaidmuo buvo skirtas II ir IV armi- joms. II armijos vadas gen. E. Smigly-Rydzas, vykdydamas rugsëjo 19 d. J. Pilsud- skio ásakymà, baigë pergrupuoti tos armijos jëgas ir jas visiðkai parengti lietuviø uþpuolimui ties Seinais ir Kapèiamiesèiu. Pergrupavimas buvo vykdomas kuo slap- èiausiai, kad nepaaiðkëtø veikimo planas ir jo pradþios terminas. Lenkø II armija buvo paskirstyta á dvi grupes. Pirmàjà (sparninæ, smogiamàjà) grupæ sudarë: I pëst. legionø divizija (4 pëst. pulkai), I (XIX) lietuviø–gudø divizija (3 pëst. pulkai), XVII pëst. divizija (4 pëst. pulkai), II raiteliø brigada (3 raiteliø pul- kai), IV raiteliø brigada (4 raiteliø pulkai). Ið viso joje buvo 33 pëst. batalionai, 39 raiteliø eskadronai, 33 baterijos ir 375 kulkosvaidþiai. Antràjà fronto grupæ sudarë: III pëst. legionø divizija, kalnø divizija ir savanoriø divizija. Ði grupë buvo nukreip- ta prieð Gardinà. Rezerve, Augustavo apylinkëse, buvo palikta II pëst. legionø divi- zija ir atskira brigada393 . Lietuviai ðiame fronto ruoþe ið viso teturëjo 17 pëst. batalionø, 3 raiteliø eskad- ronus, 6 baterijas, 144 kulkosvaidþius ir 2 autoðarvuoèius394 . Lietuviø puolimui buvo skirta pirmoji stipresnë sparninë grupë. Ásakymà uþ- imti iðeities ribà puolimui Augustavo miðkuose gavo rugsëjo 19 d., o uþimti jà buvo ásakyta iki rugsëjo 21 d. ryto. Anksèiau ðiame bare veikæ lenkø raiteliai dabar buvo pakeisti pëstininkais. Lenkø kariuomenei buvo ásakyta pradëti puolimà rugsëjo 22 d. 10 val. ryto. Seinus, Berþininkus ir Kapèiamiestá ásakyta uþimti ir lietuvius nu- stumti á ðiauræ ne vëliau kaip iki rugsëjo 22 d. sutemø. Seinus ir Berþininkus buvo pavesta uþimti I pëst. legionø divizijai, o Kapèiamiestá – IV raiteliø brigadai. I pëst. legionø divizijà sudarë dvi brigados. I brigada (I ir V pëst. pulkai puolimui susitelkë Augustavo miðke, á pietvakarius nuo Þelvos, ir Bûdvieèiø kaime, prie Gibø– Augustavo plento). III brigada (VI ir 41 pëst. pulkai) susitelkë Krasnopolyje ir á ðiauræ nuo jo. Lenkø karo vadovybë ásakë puolant patruliø nesiøsti, kad lietuviams bûtø didesnis netikëtumas. Lenkø Generalinis ðtabas nesvarstë klausimo, ar lietuviai atsilai- kysià, jiems tik rûpëjo klausimas, kiek laiko uþims lietuviø pajëgø likvidavimas.

323 Lietuvos kariuomenës vadovybë apie lenkø rengimàsi puolimui ir jø pajëgø sutelkimà Augustavo miðkuose turëjo tik apytikriø þiniø. Tas þinias jai suteikë þval- gyba bei pabëgæ lenkø kariai. Todël aukðèiau minëtuose vadovybës ásakymuose vis buvo pabrëþiama, jog yra vilties ginèijamus klausimus iðspræsti taikiu bûdu, nors kartu ir áspëjama bûti pasirengusiems atremti bet koká prieðo pasikësinimà. Lietuviø kariuomenë, uþëmusi gynimosi linijà, tvirtino savo pozicijas ir kasë apkasus. Lietu- viø kariuomenës uþimtos gynimosi linijos tvarkymas netiko to laiko kautynëms. Sie- kimas laikyti iðtiestà fronto linijà vedë prie didelio fronto iðtæsimo. Fronto linija buvo perdaug ilga, kad bûtø buvæ galima tinkamai jà apstatyti negausiomis mûsø kariuo- menës jëgomis. Menka buvo tuo laiku ir lietuviø þvalgybos veikla. 1920 m. rugsëjo 22 d. 10 val. staiga ir didelëmis jëgomis lenkai pradëjo puoli- mà. Tose vietose, kuriose norëjo prasilauþti pro mûsø frontà, lenkø karo vadovybë sugebëjo sutelkti 4–5 kartus didesnes jëgas, negu ten buvo lietuviø. Puolama buvo lietuviø II pëst. divizija. III pëst. divizijos bare, abipus Kalvarijos–Suvalkø plento, buvo ramu. Kapèiamiesèio kryptimi, kur stovëjo VIII pëst. pulko ðtabas, I lenkø bri- gada, miðkais priartëjusi prie mûsø pozicijø, staigiai ir stipriai puolë Þelvà ir Bûdvie- èiø k. Ten buvo VIII pëst. pulko II bataliono IV ir V kuopos. VIII pëst. pulkas, kaip minëjome, buvo uþëmæs ilgà barà nuo Baltupës iki Nemuno. Ðio pulko VI kuopos du bûriai buvo prie pulko vado mjr. J. Èapliko atsargoje, o dar vienas ðios kuopos bûrys su sunkiuoju kulkosvaidþiu saugojo Druskininkø tiltà395 (þr. 40 schemà). VIII pëst. pulko I batalionas (l. e. vado p. karin. P. Bytautas), stovëjæs deðinia- jame pulko sparne, gynë pozicijà abipus Gibø kaimo, tarp ten esanèiø eþerø. Bata- lione tebuvo I ir III kuopos, nes antroji buvo priskirta prie II bataliono. Ðio bataliono (vadas – kpt. B. Pulkauninkas) IV kuopa (vadas – ltn. J. Kairionis) buvo ásitvirtinusi Þelvos kaime ir jo apylinkëje, V kuopa – prie Bûdvieèiø kaimo, kairiajame Maros krante, o priskirta II kuopa – atsargoje miðke prie eþerëlio netoli Berþininkø–Kap- èiamiesèio plento. Ltn. J. Kairionio vadovaujamos IV kuopos barà puolë lenkø keturiø kuopø bata- lionas, jo raitøjø þvalgø bûrys, remiami vienos lauko baterijos. Lenkai greitai uþëmë Þelvà bei Gibus ir, nors lietuviai ir atkakliai prieðinosi, privertë juos trauktis Berþinin- kø ir Seinø link. IV ir V kuopos buvo iðblaðkytos. Apie vidurdiená lenkai perëjo Maros upæ ir turëjo laisvà kelià vykdyti tolesniems veiksmams. Staigiam lenkø puolimui talki- no geros prieigos prie lietuviø pozicijø ið Augustavo miðkø. Perëjæ upæ, lenkø raiteliø eskadronai nuþygiavo Kuodþiø k. link. Traukdamiesi lietuviai smarkiai apðaudë len- kø raitelius ðautuvø ir kulkosvaidþiø ugnimi. Visgi apie 14 val. 20 min. lenkai Kuo- dþius uþëmë. Prasiverþæ per Maros upæ VIII pëst. pulko III bataliono (vadas – vyr. ltn. A. Janavièius) uþimtame bare, jie uþëjo á uþnugará ltn. J. Jankaus vadovaujamai VIII kuopai, jà iðvaikë, paimdami nelaisvën patá kuopos vadà ir 16 kareiviø396 . Tuo laiku telefono ryðys su pulko vadu mjr. J. Èapliku ir kuopomis nutrûko. Apie aukðèiau minëtus ávykius nieko neþinojo nei mjr. J. Èaplikas, nei kaimynystëje dislokuoto II pëst. pulko vadas mjr. J. Laurinaitis. Apie lenkø prasiverþimà jiems ir II pëst. divizijos vadui plk. V. Grigaliûnui-Glovackiui praneðë V pëst. pulko vadas kpt. K. Ðkirpa, kurio vadovaujamas pulkas buvo II pëst. divizijos atsargoje. Pats kpt. K. Ðkirpa su ðtabu ir II batalionu buvo Berþininkuose, pulko gurguolë – Klepoèiø rajo- ne, o I ir III batalionai kasë apkasus Þagariø, Pockûnø, Olðankos ir Pulkotø ruoþe.

324 I lenkø brigada (penki pëstininkø batalionai, vienas raiteliø eskadronas ir vie- nas artilerijos divizionas), uþëmusi Þelvà, puolë Berþininkus, kur, kaip jau minëjo- me, stovëjo lietuviø V pëst. pulkas. II pëst. divizijos vadas plk. V. Grigaliûnas-Glo- vackis, manydamas, jog tai vietinio pobûdþio lenkø puolimas, ásakë kpt. K. Ðkirpai „likviduoti nepasisekimà prie Þelvos“ ir uþimti turëtas pozicijas397 . Kpt. K. Ðkirpa ásakë kpt. L. Garbaliauskui su I batalionu ið Olðankos þygiuoti Berþalaukio kryptimi, uþimti Þelvà ir gelbëti sunkià kaimyninio II pëst. pulko padë- tá. Kpt. V. Bagdonavièius su viena II bataliono kuopa turëjo pulti deðiniau Berþinin- kø–Kapèiamiesèio, supant Þelvà ið ðiaurës rytø, o su VI kuopa – ið Dubiø pro Kunio ir Lempio tarpeþerá. Kpt. P. Plechavièius su III batalionu liko pulko rezerve Dvarcið- kiø rajone, pasirengæs uþimti ir ginti dviem kuopomis Pulkotø aukðtumas398 .

40 schema Lenkø puolimas 1920 m. rugsëjo 22 d. 325 Pulkas tada neturëjo jokiø pagalbiniø daliø. Pulko raitøjø þvalgø komanda – apie 30 raiteliø – buvo iðskirstyta á batalionus ir kuopas ryðiams palaikyti. Apie ðiuos pertvarkymus kpt. K. Ðkirpa informavo II pëst. pulko vadà mjr. J. Laurinaitá, kuris taktiniu poþiûriu buvo labiausiai suinteresuotas kaimyninio V pëst. pulko veiksmais. Gavæs minëtà informacijà, mjr. J. Laurinaitis suabejojo, ar dar bûtø galima pataisyti padëtá, nes lenkai jau uþëmæ Gibus ir keliose vietose puolë II pëst. pulko uþtvaras eþerø linijoje á vakarus ir á pietvakarius nuo Seinø ir ar bepavyksià prieð lenkus atsi- laikyti399 . Kpt. K. Ðkirpai apie priimtà kovos sprendimà praneðti kito kaimyninio pulko vadui mjr. J. Èaplikui nepavyko, nes telefono ryðys jau nebeveikë400 . V pëst. pulko batalionai pradëjo vykdyti jiems iðkeltus uþdavinius. Taèiau I7 batalionas spëjo ateiti tik iki Basiø ir uþëmë pozicijà prie pat Berþininkø, nes lenkai jau ir Dubius buvo uþëmæ. Netrukus jie ëmë atakuoti ir I batalionà. Pirmieji lenkø puolimai buvo atremti. Tada lenkai, turëdami didesnes pajëgas, pradëjo vykdyti abipusá V pëst. pulko sparnø supimà. Vyko smarki kova, viena ið didþiausiø ðiose operacijose. Vien lenkø I legionø pulko þuvo 3 kuopø vadai. Á kovà buvo átrauktas visas V pëst. pulkas. Visgi Berþininkus pavyko lenkams apsupti ir apie 14 val. uþim- ti. Pulko I batalionas, ið visø pusiø supamas, turëjo pasitraukti á Olðankà ir uþimti ten iðkastus savo apkasus. Dubius atkakliai gynusi pulko VI kuopa patyrë skaudþiø nuostoliø. Kovos didvyrio mirtimi èia þuvo Lietuvos karo mokyklos auklëtinis ltn. Petras Saldukas, su kareiviø bûriu ties Dubiais kelis sykius atmuðæs dideles lenkø pajëgas ir kurá laikà pristabdæs jø verþimàsi ir leidæs pulko ðtabui ir kitoms dalims suspëti pasitraukti ið Berþininkø á naujas pozicijas ir ginti kelius, einanèius á Lazdijus ir Seirijus401 . Uþëmæ Berþininkus ir nustûmæ sutiktas mûsø dalis, lenkai puolë Seinø krypti- mi. V pëst. pulko rezervas – III batalionas (vadas – kpt. P. Plechavièius) – buvo pasiøstas link Pulkotø, kur, ásitvirtinæs 145 ir 149 aukðtumose, bandë sulaikyti ið Berþininkø puolanèius lenkus. Batalionas iki 17 val. ðiose aukðtumose atlaikë kelis kartus stipresnio prieðo puolimus. Didelæ paramà V pëst. pulkui suteikë atvykusi pagalbon kpt. A. Ðklëriaus vadovaujama artilerijos VII baterija bei ðarvuotis „Aras“ (komendantas – ltn. J. Jakulis), padaræ lenkams daug nuostoliø. Taèiau gausios lenkø pajëgos V pëst. pulkà energingai puolë toliau visu fron- tu. Nebegalint kuo nors padëti II pëst. pulkui, V pëst. pulkui nebeliko prasmës at- kakliai laikytis Pulkotø aukðtumose. Siekdamas apsaugoti pulkà nuo galimo apsupi- mo, kpt. K. Ðkirpa nusprendë pavakary atsiplëðti nuo prieðo ir pulkà, dengiamà abiejø ðarvuoèiø (neseniai buvo atvykæs ðarvuotis „Ðarûnas“ – komendantas ltn. V. Asevièius) ir artilerijos ugnies, atitraukti á kità pozicijà. Visi trys batalionai kautyniø tvarka atsitraukë á Duðnicos–Kalviðkiø–Kuèiûnø linijà gintis, pridengdami Seirijus ir Lazdijus nuo tolesnio lenkø puolimo402 . Kovos veiksmø metu V pëst. pulkas patyrë nemaþø nuostoliø: 1 karininkas ir apie 20 kareiviø þuvo, keliasdeðimt buvo suþeista, 130 kariø pateko lenkø nelais- vën403 . Ðià nesëkmæ galima paaiðkinti tuo, kad, vykdant stabdomàsias kautynes, kovotojø grandinëms teleidþiama atsilaisvinti nuo puolanèio prieðo tik já arti prisilei- dus. Tatai bûna susijæ su rizika arba patekti á nelaisvæ, arba þûti nuo prieðo. Rugsëjo 22 d. lenkø puolimo pradþioje II pëst. pulkas (vadas – mjr. J. Laurinai- tis) buvo uþëmæs barà uþ Seinø nuo Kleivø eþ. ðiaurëje iki Baltupës pietuose imtinai.

326 Pulko vado þinioje buvo I ir II batalionai. III batalionas tuo metu buvo paliktas Aðiu- þoje (Hoþoje), II pëst. divizijos vado þinioje. I batalionas buvo uþëmæs ruoþà á deðinæ nuo VIII pëst. pulko I bataliono – nuo Baltupës ðiaurës link. Jo III kuopa buvo rezer- ve Posejankos kaime. II bataliono dvi kuopos (IV ir V) buvo á deðinæ nuo I bataliono. VI kuopa buvo rezerve Seinuose. Èia buvo ir pulko ðtabas. Pulko vado þinioje buvo dar I haubicø baterija Konstantinaukos–Posejankos rajone, VII baterija – ties Kon- stantinauka–Mara ir IX baterija – Seinø–Lumbiø rajone404 . Kovø pradþioje II pëst. pulkas lenkø nebuvo puolamas. Pulko vadas mjr. J. Laurinaitis, apie 12 val. gavæs þinià ið V pëst. pulko vado kpt. K. Ðkirpos, jog, ne- patikrintomis þiniomis, lenkai uþëmæ Þelvà, taip pat I haubicø baterijos vado kpt. P. Gudelio praneðimà, jog lenkø kolona þygiuoja Gibø kryptimi, ásakë jà apðaudyti. Tuo bûdu prasidëjo mûðis pulko kairiajame sparne. I kuopos vadui, palaikiusiam ryðá su VIII pëst. pulku, ásakyta atkreipti dëmesá á savo barà. Tuo metu VIII pëst. pulko I kuopa, buvusi Gibuose, nieko nepraneðusi atsitraukë ir lenkai, uþëmæ Gibus, pradëjo supti II pëst. pulko I bataliono kairájá sparnà – Baltupá. Jiems apsupus Baltupyje buvusá vienà bûrá, pulko vadas kpt. J. Laurinaitis ásakë I kuopai trauktis Seinø link. Siekda- mas likviduoti lenkø prasiverþimà, ásakë III kuopai uþimti barà nuo Posejankos iki Bokðø, kur, susisiekus su V pëst. pulko batalionu, turëjo drauge þygiuoti á Gibus. Ta- èiau V pëst. pulkas ne tik neatakavo lenkø nurodyta kryptimi, bet, kaip minëjome, pasitraukë ið Berþininkø, neástengæs perspëti apie tai II pëst. pulko vado405 . Uþëmæ Berþininkus, lenkai vienà kolonà pasiuntë á Pulkotus ir Ðtabinà, siekda- mi atkirsti kelià V pëst. pulkui, atsitraukusiam link Pockûnø, o kità kolonà – á Seinus. Pastaroji apsupo III kuopà, kovojusià su lenkø kolona, þygiavusià keliu Gibai–Seinai. Tuo pat metu pulko vadas mjr. J. Laurinaitis gavo ið II bataliono vado þinià, kad lenkai uþpuolë deðiniajame sparne buvusià IV kuopà. Pozicijai sustiprinti buvo pasiøsta VI kuopa. Lenkø puolimas buvo atremtas. II pëst. pulkas, supamas ið kairës ir turëdamas laisvà kelià atsitraukti Þagariø–Kalvarijos ir kità kelià – Seinai–Bubeliai–Burbiðkës– Lazdijai link, sukdamas kairájá sparnà, traukësi kovodamas deðinën. Mjr. J. Laurinai- tis, nematydamas pavojaus ið deðinës, ásakë gurguolei ið Seinø pereiti á Þagarius ir ten laukti tolesniø nurodymø. Toliau lenkdamas kairájá sparnà, pulkas pamaþu traukësi á Seinus, kur susikoncentravæs manë atsitraukti á Þagarius. Taèiau kovø su lenkais metu nutrûko ryðys su visomis dalimis bei II pëst. divizijos ðtabu. Teko veikti savarankiðkai. Visà laikà vyko mûðiai kairiajame sparne, todël buvo manoma, jog lenkai puolë Þel- và–Gibus, norëdami uþimti Kapèiamiestá ir per Sopockinà þygiuoti á Aðiuþà (Hoþà). Taèiau lenkai tuo paèiu metu atakavo VI pëst. pulkà, kuris buvo priverstas pasitrauk- ti, taip pat nespëjæs perspëti II pëst. pulko vado. Lenkai metë prieð lietuvius kavalerijos pulkà bei pëstininkø pulkà. Kavalerija tuoj uþëmë Þagarius ir atkirto atsitraukimo kelià, o pëstininkai apsupo pulko deðiná- já sparnà, paimdami IV ir VI kuopas nelaisvën. Bûdamas apsuptas ið visø pusiø, pulko vadas mjr. J. Laurinaitis liko Seinuose, laukdamas kol juose susirinks paskuti- niosios dalys, su kuriomis galvojo atsitraukti á Þagarius, visai neþinodamas, jog len- kai juos jau buvo uþëmæ apie 12 val. Þygiuojant su I ir II batalionø likuèiais Þagariø link, ið raitøjø þvalgø suþinota, jog minëta vietovë lenkø jau uþimta. Tuomet pulkas pasuko Galadusio paeþere, tikëdamasis iðeiti á Smalënø–Lazdijø vieðkelá. Bet èia su- tiko visà lenkø I legionø divizijà ir po trumpo mûðio buvo priverstas pasiduoti.

327 Á nelaisvæ pateko II pëst. pulko vadas mjr. J. Laurinaitis su pulko ðtabu, I ir II batalionais, þvalgø ir ryðiø komandomis ir II pëst. divizijos 1,5 baterijos (6 pabûk- lais). Mjr. J. Laurinaièio teigimu, puldami deðinájá II pëst. pulko sparnà ir lenkai pa- tyrë nemaþø nuostoliø. Tame mûðyje ypaè pasiþymëjo pulko IV ir VI kuopos406 . Lenkø karo istoriko J. Smolenskio teigimu, lenkø paimtà grobá sudarë: 12 pa- bûklø, ið jø 3 sunkieji, 26 kulkosvaidþiai, apie 35 karininkai, tarp jø vienas pulko vadas (mjr. J. Laurinaitis) ir vienas artilerijos grupës vadas, daugiau kaip 1700 be- laisviø, keletas virtuviø, kelios deðimtys arkliø, daug amunicijos, ðautuvø, veþimø ir karo medþiagos. Be to, lietuviai turëjo dideliø nuostoliø – uþmuðtø ir suþeistø407 . Veikiausiai ðie skaièiai daugiau ar maþiau perdëti, taèiau reikia pripaþinti, jog II pëst. pulkà iðtiko tikra tragedija. Rugsëjo 22 d. apie 13–14 val. lenkai puolë ir lietuviø III pëst. divizijos sudëtyje buvusio VI pëst. pulko (vadas – plk. ltn. J. Butkus) ginamà barà. Ðis pulkas buvo iðsidëstæs Bokðø–Klevø tarpeþeris–Raistakiemis–Þvikeliai–Ðeipiðkio–Klevø tarpeþe- ris linijoje. I bataliono baras – pietinis Þvikeliø pakraðtys–Paleliai, II bataliono – nuo Ðeðtokø–Suvalkø geleþinkelio iki Raistakiemio. III batalionas buvo rezerve Didþiuliø rajone. Pulko ðtabas – ðiauriniame Vidugiriø kampe prie kelio Vaitakiemis–Lazdijai. Pulkà rëmë III baterija (vadas – karin. J. Kulitanas)408 . Lietuviø VI pëst. pulkà puolë lenkø III pëst. brigados VI pëst. legionø pulkas. Buvæs Vilkapëdþiø kaime ir á vakarus nuo jo lietuviø pulko vienas batalionas po trumpø kautyniø buvo priverstas pasitraukti á ðiauræ. Ið Seinø prie Vidugiriø k. at- vyko dar vienas VI pëst. pulko batalionas, kuris smogë lenkams, privertë juos pasi- traukti ir sustojo. Taip pasirengusios abi pusës iðstovëjo iki tos dienos vakaro. Po to dauguma lenkø III brigados daliø nuo Vilkapëdþiø pasuko á rytus Þagariø ir Seinø kryptimi á II pëst. pulko uþnugará409 . Lenkø kavalerija laisvai prajodavo pro tuðèius tarpus. Ryðiai tarp atskirø lie- tuviø kariniø daliø pairo, gintis tapo labai sunku. Prasiveržus lenkams per Kuodþius ir iðblaðkius VIII pëst. pulko I ir II batalio- nus, jiems atsivërë atviras kelias á Kapèiamiestá. Mjr. M. Piaseckio vadovaujama len- kø IV raiteliø brigada rugsëjo 22 d. po pietø tæsë þygá Kapèiamiesèio kryptimi. Ið pradþiø lenkai puolë dviem voromis, o vëliau pasiskirstë á keletà smulkesniø. Siek- damas sumuðti lietuviø dalis ir paimti kuo daugiau belaisviø, mjr. M. Piaseckis nu- sprendë taip pulti, kad Kapèiamiestis bûtø apsuptas ir kad kelias lietuviams trauktis á Leipalingá ðiaurës rytø link bûtø atkirstas. Uþëmus Kuodþius, puolimà tæsë lenkø 16 ulonø pulkas ir trys VII ulonø pulko eskadronai. Rugsëjo 22 d. popietæ Kapèiamiestyje stovëjo VIII pëst. pulko ðtabas, rezervas, kurá tesudarë tik vyr. ltn. M. Kalmantavièiaus vadovaujamos VI kuopos du bûriai (treèiasis buvo pasiøstas saugoti Druskininkø tiltà), po susirëmimø su lenkais pasi- traukæs III batalionas (vadas – vyr. ltn. A. Janavièius) ir pulkui priskirta V baterija (vadas – vyr. ltn. P. Traðkevièius). III bataliono ðtabas buvo Pðetokuose. Gausios lenkø pajëgos greit uþëmë Pðetokus, o apie 19 val. Þmirkliø k., esantá 2 km á pietus nuo Kapèiamiesèio. VIII pëst. pulko II batalionas tuo metu dar laikësi Koknos–Koviðkiø eþerø linijoje. Mjr. J. Èaplikas, norëdamas atremti smarkø prieðo puolimà ir bijodamas, kad lenkai netikëtai neapsuptø Kapèiamiesèio, su jame buvu- siomis pajëgomis pasitraukë á Janèiulius, uþ pusës kilometro nuo miestelio Leipûnø

328 plentu. Apie 20 val. lenkø voros, pralauþusios II pëst. pulko barà ties Seinais, smogë VIII pëst. pulko II batalionui á sparnà ir ðis buvo priverstas pasitraukti tarp eþerø Veisëjø kryptimi. Apie 22 val. Kapèiamiestis ir Janèiuliai lenkø buvo uþimti. Ties Janèiuliø kaimu buvo netikëtai uþkluptas á uþnugará prasiverþusios lenkø kavaleri- jos ir smarkiai nukentëjo V baterijos bûrys. Kautynëse þuvo baterijos bûrio vadas ltn. J. Stepulionis, o jos vadas vyr. ltn. P. Traðkevièius su 43 kareiviais pateko á nelais- væ. Netekta 62 arkliø ir daug kariðko turto: 4 patrankø, 13 gurguoliø410 . VI kuopai, pasiøstai apsuptoms pulko dalims praskinti kelià, teko iki 24 val. atkakliai kovoti su lenkais. Pasibaigus ðoviniams, kuopa iðsiskirstë po miðkus bûreliais, kad lengviau galëtø iðsiverþti ið apsupimo. Likusiø daliø nebebuvo galima surinkti, todël pulko vadas mjr. J. Èaplikas pasiûlë karininkams iðsiskirstyti ir eiti kur kas nori. Pats pulko vadas su savo padëjëju mjr. P. Jurgaièiu ir III bataliono vadu vyr. ltn. A. Janavièiumi metësi á kairæ – Baltosios Anèios kryptimi, o mjr. A. Liutermoza su pulko adjutantu vyr. ltn. J. Namiku – raiti tarpeþeriu per pelkæ ir kità dienà pasiekë Seirijus. Mjr. J. Èaplikui su ðtabu pavyko prasiskverbti iki Valentø kaimo, taèiau èia atsitiktinai uþklydæs lenkø eskadrono bûrys paëmë pulko vadovybæ á nelaisvæ. Ope- racijø su lenkais metu nuo 1920 m. rugsëjo 1 d. iki spalio 1 d. dingo be þinios, pateko nelaisvën ir buvo nukauti 534 ðio pulko kariai411 . Nuo rugsëjo 27 d. laikinai vado- vauti pulkui ëmë mjr. A. Liutermoza412 . Rugsëjo 23 d. stambios lenkø pajëgos skubëjo uþimti tiltà per Nemunà prie Druskininkø. Norëta kuo skubiau persikelti á rytinæ Nemuno pusæ ir sukelti grësmæ Gardine tebebuvusiems bolðevikams. Druskininkø tiltà turëjo ginti VIII pëst. pulko VII kuopa ir II pëst. pulko III batalionas. Prie VII kuopos buvo priskirtas III kulkosvaidþiø kuopos ltn. A. Rukða su dviem sunkiaisiais vokieèiø „Maxim“ sistemos kulkosvaidþiais. Taèiau dël atsitikti- nai susidariusiø aplinkybiø ir ið dalies dël netinkamo vadovavimo tie daliniai ðio uþdavinio nevykdë. Neturëjæs savybiø, kurios keltø kareiviø pasitikëjimà, VIII pëst. pulko VII kuopos vadas vyr. ltn. Grigaliûnas, nutrûkus ryðiams su III bataliono va- dovybe, lûkuriavo Paliepiuose (10 km á pietryèius nuo Druskininkø tilto), prie kuriø ið visø pusiø artëjo lenkø kavalerija, nors galëjo persikelti su kuopa per Nemunà ir atlikti svarbø uþdaviná. Rugsëjo 23 d. apie 9 val. 30 min. ltn. A. Rukðos iniciatyva, apðaudant lenkams, buvo pasirûpinta pastotëmis ir pasiektas Nemuno tiltas, kurá saugojo nedidelis lietuviø bûrys, turëjæs vienà sunkøjá kulkosvaidá. Netrukus prasi- dëjo smarkus susiðaudymas su lenkais, kuris tæsësi apie 5 valandas. Apie 16 val. tilto gynëjai ëmë trauktis per Druskininkus Ratnyèios link, kur buvo lenkø apsupti ir pateko jø nelaisvën413 . Rugsëjo 23 d. lenkø divizijos, perëjusios Druskininkø tiltà, nuþygiavo Marcin- koniø link414 . Lenkai, nustûmæ mûsø kariuomenæ á ðiauræ ir Suvalkijoje palikæ 17 Poznanës divizijà, laikinai liovësi persekioti mûsø kariuomenës dalis Suvalkijoje. Po to kairëje Nemuno pusëje vyko tik nedideli susidûrimai su lenkais. Lietuvos kariuomenë uþëmë Viðtyèio eþero–Viþainio–Rutkos–Baltadumbliø– Liepinës–Smalënø–Vilkapëdþiø–Duðnicos–Kalviðkiø–Kuèiûnø–Veisiejø–Seirijø eþ.– Nemuno linijà415 . Tuo ir pasibaigë kautynës su lenkais Sûduvoje, prasidëjusios rug- sëjo 2 d. ir katastrofiðkai pasibaigusios rugsëjo 22 d.

329 Seinø–Druskinininkø karinës operacijos metu daugiausia nukentëjo II pëst. divizija. Nuostolius patyrë ðios karinës dalys: II pëst. pulko vienas batalionas þuvo, o kiti buvo iðblaðkyti; iðblaðkytos atskiros V pëst. pulko dalys, beveik visas VIII pëst. pulkas. Lenkø nelaisvën pateko 2,5 baterijos: I haubicø baterija (vadas – kpt. P. Gudelis), V lauko baterija (vadas – vyr. ltn. P. Traðkevièius) ir IX lauko baterijos (vadas – vyr. ltn. A. Gailius) bûrys. Ið viso netekta 10 pabûklø416 . Ið lietuviø kovoto- jø 2 karininkai ir 32 kareiviai buvo nukauti, 5 karininkai ir 98 kareiviai suþeisti, o 38 karininkai ir 1996 kareiviai pateko nelaisvën417 . Be to, lenkai paëmë daug kulkosvaidþiø, ðautuvø, arkliø ir veþimø. Ið apsupi- mo paspruko tik vyr. ltn. A. Ðklëriaus vadovaujama VII lauko baterija, kuri, kaip minëjome anksèiau, prisijungë prie V pëst. pulko ir vëliau já gerai rëmë kautynëse prie Berþininkø. Lietuviø kariuomenë Seinø–Druskininkø operacijoje toká skaudø pralaimëji- mà patyrë dël daugelio prieþasèiø. Visø pirma ji visame lenkø fronte laikësi tik pasy- vios gynybinës taktikos, buvo iðskaidyta ilgoje linijoje maþais dalinëliais, prastai vei- kë þvalgyba bei ryðiai, kariams stigo karinio patyrimo. Kovø eigai ypaè neigiamai atsiliepë nevykæs vadovavimas, neefektyviai veikusios artilerijos dalys, nemokëjimas vykdyti nakties veiksmø, menkas kavalerijos pajëgumas ir kt.

K o v o s p i e t r y t i n ë j e L i e t u v o s d a l y j e. Seinø operacijos metu deðinëje Nemuno pusëje Aðiuþoje (Hoþoje), uþ 12 km á ðiauræ nuo Gardino, tebuvo mjr. J. Petruièio vadovaujamas II pëst. pulko III batalionas. Jo uþdavinys buvo sau- goti Aðiuþos (Hoþos) tiltà, stebëti bolðevikø veiksmus ir, jiems traukiantis ið Gardino, tuojau uþimti miestà ir abu jo tiltus per Nemunà. Komplikuojantis padëèiai lenkø fronte, naktá ið rugsëjo 21 á 22 d. kariuomenës vadovybë ásakë Vilniuje stovëjusio VII pëst. pulko vadui plk. ltn. E. Adamkavièiui uþimti Gardinà. Prie ðio pulko buvo priskirta ir kpt. V. Griganavièiaus vadovaujama I baterija418 . I pëst. divizijos vado gen. ltn. St. Nastopkos rugsëjo 22 d. ásakymu VII pëst. pulkas turëjo eðelonais vykti Gardino link ir uþimti barà nuo Augustavo bei Nemu- no kanalo ið deðinës Eþeroniø (Oziorø) link ið kairës imtinai. Bolðevikams apleidþiant Gardinà ir Sopockinà, tuojau uþimti juos bei pozicijas palei Nemunà ir neleisti len- kams per já persikelti419 . Pulko vadui plk. ltn. E. Adamkavièiui kuriam laikui pasilikus Varënoje, uþimti Gardinà su pulko dalimis buvo pasiøstas jo padëjëjas mjr. Vl. Rëklaitis. Tà paèià rugsë- jo 22 d. pulkas atskirais eðelonais iðvyko á Gardino rajonà: III batalionas (vadas – kpt. V. Vitkauskas) – á Aðiuþà (Oþæ, Hoþà), kur turëjo uþimti Nemuno krantus nuo Grandþiø (Grandièi) k. iki Augustavo kanalo ir ten pakeisti nuo rugsëjo 2 d. buvusá II pëst. pulko III batalionà; II batalionas (IV ir V kuopos – vadas mjr. A. Kerbelis) – á Merkinæ, o I batalionas (vadas – mjr. Vl. Rëklaitis) – uþimti Eþeroniø–Grandþiø barà420 . Trûkstant vagonø, krovimasis uþtruko gana ilgai, ir III batalionas atvyko á Pa- rieèæ tik rugsëjo 23 d. apie 2 val. Po poros valandø miestelá pasiekë ir I batalionas su pulko vado padëjëju mjr. Vl. Rëklaièiu. 1920 m. rugsëjo 23 d. rytà deðinëje Nemuno pusëje Lietuvos kariuomenës da- lys buvo taip iðsidësèiusios: á rytus nuo VII pëst. pulko buvo I pëst. pulkas (vadas – mjr. Vl. Skorupskis), Vilniuje tuo metu stovëjo IV pëst. pulkas (vadas – kpt. J. Varia-

330 kojis), o paèiuose rytuose – IX pëst. pulkas (vadas – mjr. A. Paðkovièius). Kitos ka- riuomenës dalys tebebuvo Suvalkijoje. Tuo metu Lietuvos kariuomenëje tebuvo tik 90 rikiuotës kuopø, o prieð jas stovëjo 214 lenkø kuopø421 . Mjr. Vl. Rëklaitis, suþinojæs, jog Druskininkø tiltà per Nemunà gina tik vienas VIII pëst. pulko bûrys, neturintis ryðiø su bet kokia savo divizijos dalimi, ir kad Kap- èiamiestis bei Leipûnai jau lenkø uþimti, ásakë minëto pulko bûrio karininkui ginti tiltà tol, kol atvyks II pëst. pulko III batalionas. Nesant galimybiø tiltà apginti, nuro- dë já sudeginti, prieð tai apsirûpinant tam reikiamomis medþiagomis422 . Iðsiuntæs kpt. V. Vitkauskà su III batalionu á Aðiuþà (Hoþà), mjr. Vl. Rëklaitis supaþindino mjr. J. Petruitá su padëtimi Druskininkuose ir ásakë jam vykti ten ir uþimti gynimo barà bei tiltà per Nemunà. VII pëst. pulko I batalionas buvo paliktas Parieèës stotyje tol, kol paaiðkës padëtis ties Druskininkais, pasiuntus ten ltn. J. Ma- telá su 2 raiteliais. Apie 12 val. 30 min. minëtas karininkas telefonu ið Druskininkø painformavo mjr. Vl. Rëklaitá, jog pasiøsti ið uþtvaros VIII pëst. pulko þvalgai susi- ðaudë su þygiuojanèiais á miestelá lenkais423 . Mjr. J. Petruitis, nesulaukæs kpt. V. Vitkausko Aðiuþoje (Hoþoje), paliko mies- telyje IX kuopos vadà vyr. ltn. J. Andriûnà, o pats su VIII kuopa, vienu sunkiøjø kulkosvaidþiø bûriu ir bataliono veþimais iðvyko á Druskininkus. Priartëjus prie Drus- kininkø ir iðgirdus smarkø artilerijos, kulkosvaidþiø ir ðautuvø ðaudymà, mjr. J. Pet- ruitis pasiuntë kpt. E. Noreikà su VIII kuopa padëti ginti tiltà per Nemunà. Tuo metu prie Druskininkø artëjo ir vyr. ltn. J. Andriûno vadovaujama IX kuopa, kuri stojo á atkaklià kovà su jà supanèiais lenkais. Taèiau atsilaikyti prieð gausias prieðo pajëgas nepavyko – apsupta kuopa pateko á lenkø nelaisvæ. Pats mjr. J. Petruitis vos spëjo iðsigelbëti ir, gráþæs á Parieèës stotá, praneðë apie nesëkmæ Druskininkuose ir atkaklø lenkø jëgø verþimàsi Parieèës link. Ëjæs VII pëst. pulko I bataliono vado pareigas kpt. I. Gaiþauskas, surinkæs ir iðrikiavæs likusias kuopas, jas stipriai apgin- klavæs, uþëmë pozicijà abipus plento Parieèë–Druskininkai ties Èernuchos vienkie- miu. Artilerijos I baterija ásitvirtino 128 ir 115 aukðtumose. Vakare Druskininkø link buvo pasiøsti þvalgai, kurie susiðaudë su lenkais ties Jaskelevièiø kaimu. Mjr. Vl. Rëklaièiui ið susidariusios padëties tapo aiðku, jog lenkai Sopockino– Kapèiamiesèio rajone sukoncentruotas nemaþas pajëgas metë á Druskininkus, norë- dami apsupti Gardinà, ir I batalionas, atsidûræs uþ 50 km nuo savo linijos (baras Varënoje), prieðo jëgø sulaikyti negalësiàs. Todël tos pat dienos vakare, apie 21 val., ásakë III bataliono vadui kpt. V. Vitkauskui trauktis á Parieèæ, pats su I batalionu ir I baterija laikydamasis uþimtoje pozicijoje, kol III batalionas pasitrauksiàs ið Aðiuþos (Hoþos)424 . Rugsëjo 24 d. auðtant lenkai pradëjo smarkø puolimà. Jø jëgos sparèiai didëjo. Ið pradþiø pasirodþiusius raitelius pakeitë pëstininkai, po to prieð lietuviø karius buvo panaudoti bombosvaidþiai ir minosvaidþiai. Uþvirë smarkus mûðis. Atkaklius lenkø puolimus atrëmë gerai suderinta lietuviø ugnis. Lenkø ðarvuotas automobilis, negalëdamas pervaþiuoti ties Èernuchos vienkiemiu buvusio tilto, turëjo pasitraukti nuo lietuviø artilerijos ugnies. Apie 10 val. mjr. J. Petruitis, su savo bataliono likuèiais ir dalimi gurguo- lës vykdamas á Marcinkonis, ant geleþinkelio susitiko su lenkø raiteliais. Gavæs ðià þinià, mjr. Vl. Rëklaitis traukiniu pasiuntë I kulkosvaidþiø kuopos vadà vyr.

331 ltn. D. Katasonovà patikrinti padëtá vietoje ir, iðvaikius lenkus, iðstatyti uþtvaras su kulkosvaidþiais Margioniø rajone, o traukiná pasiøsti á Marcinkonis. 11 val. vyr. ltn. D. Katasonovas praneðë, jog ties Margioniø kaimu susprogdintas 20 m geleþinkelio ruoþas. Neturint atsarginiø bëgiø bei árankiø, jo suremontuoti nepavyko ir trauki- nys buvo priverstas sugráþti á Parieèæ. Èia suþinota, jog lenkai uþëmë Marcinkoniø stotá425 . Mjr. Vl. Rëklaitis, matydamas keliskart gausesnio prieðo pranaðumà, ásakë I ir III batalionams trauktis. I batalionas kovodamas traukësi Naujosios Rûdos–Naujad- vario–Rodûnios kryptimi, kur tikëjosi rasti I pëst. pulko dalis. 12 val. liovësi veikusi I baterija. Prieð atsitraukiant buvo ásakyta pirmiausia atitraukti sunkiuosius kulkos- vaidþius. Kadangi vyko smarkus mûðis, buvo ginamas platus baras ir lenkai buvo prislinkæ labai arti, sunku buvo pagauti momentà nematomai nutraukti kulkosvai- dþiø ugná ir pradëti trauktis. Ypaè sunki buvo II kuopos kairiojo sparno, supamo lenkø, padëtis. Apie 17 val. III kuopa palei plentà atsitraukë iki geleþinkelio. Kai pradëjo trauktis II kuopa, lenkai jà puolë ið dviejø pusiø. Jø raiteliai tuo momentu atakavo Parieèës miestelá ir stotá, kur buvo mjr. Vl. Rëklaitis su I kuopos I bûriu. Taèiau atsitraukusi prie geleþinkelio III kuopa kulkosvaidþiø ugnimi iðsklaidë lenkø raiteliø vorà, o po to ir miestelá bei stotá puolanèius lenkø raitelius. Visgi naktá á rug- sëjo 25 d. lenkai Parieèæ uþëmë. I batalionui traukiantis toliau Staraja Ruda link, lenkø eskadronas uþstojo ke- lià á kaimà ir atakavo I kuopà, taèiau buvo atmuðti ir iðsisklaidë po miðkà. Tolesná lenkø raiteliø puolimà paralyþiavo I kuopos ugnis bei atëjæs vakaras. Lenkai liovësi persekiojæ426 . Rugsëjo 25 d. 8 val. ryto I ir III kuopos bei atskiri II kuopos kariai pasiekë Novyj Dvorà, ið kur 12 val. patraukë Rodûnios link. Traukiantis suþinota, jog I pëst. pulko dalys ið ten pasitraukusios, lenkai Rodûnæ uþëmæ ir jø didelës pajëgos þygiuo- ja á Lydà. Vakare Uþubalio kaime susirinko I bataliono dalys. Kadangi ið visø pusiø artëjo lenkai, nakèiai aplink Uþubalio dvarà, kur buvo apsistojusios I bataliono kuo- pos ir gurguolë, buvo iðstatytos sargybos su kulkosvaidþiais. Vakare bataliono vadas mjr. Vl. Rëklaitis surinko karininkus susidariusiai padëèiai iðsiaiðkinti ir dël tolesniø þygiø pasitarti. Paaiðkëjo, jog po paskutiniøjø dienø mûðiø su lenkais kareiviai labai iðvargæ, jø nuotaika kritusi ir nëra vilèiø prasimuðti pas savuosius. Mjr. Vl. Rëklaitis, verèiamas susidariusiø aplinkybiø ir siekdamas iðsaugoti gyvàjà jëgà, reikalingà bû- simøjø kovø su lenkais metu, ásakë palikti veþimus, sugadinti ir uþkasti kulkosvai- dþius, iðsiskirstyti maþomis grupëmis ir miðkais stengtis prasiverþti savøjø link, nes visi keliai buvo lenkø uþimti. Bataliono vadas su kpt. P. Tarasenka ir ltn. J. Mateliu paskutinieji apleido Uþubalio dvarà427 . Didesnioji bataliono dalis (apie 250 þmo- niø) nuvyko á Lydà. Ten bolðevikai juos nuginklavo. Tuo bûdu siekis uþimti Gardinà baigësi VII pëst. pulko katastrofa. Nesëkmës prieþastys buvo tokios pat kaip ir Suvalkijoje. Kelia nusistebëjimà tik ta aplinkybë, jog Lietuvos karinë vadovybë rengësi uþimti Gardinà, neturëdama jokiø galimybiø tai ávykdyti. Visø pirma ji disponavo labai menkomis karinëmis pajëgomis; antra, bolðevikai, siekdami savo tikslø, ðios tvirtovës atiduoti lietuviams nenorëjo, ir, treèia, tikëtis palankios lenkø pozicijos Gardino atþvilgiu, patyrus katastrofà ties Seinais ir þinant jø agresyvius tikslus, buvo visiðkai nerealu. Tuometinë Lietuvos vadovybë

332 turëjo imtis efektyviø priemoniø apsaugoti kraðto teritorijà nuo lenkø ásiverþimo, visomis turimomis pajëgomis sukliudyti jiems persikelti per Nemunà ar bent ilgiau juos sulaikyti itin strategiðkai svarbioje gynimosi poþiûriu Nemuno linijoje, disloka- vus Druskininkuose stiprià nuolatinæ águlà. Taèiau to nebuvo padaryta. Kelia nuo- stabà ir tai, jog VII pëst. pulkas buvo pasiøstas á Gardinà naktá ið rugsëjo 22 á 23 d., kai lenkai Suvalkijoje jau buvo sumuðæ visas ten buvusias lietuviø kariuomenës da- lis. Nors VII pëst. pulkas prie Parieèës ir narsiai kovësi, taèiau ðios kovos, pareikala- vusios nemaþa nereikalingø nuostoliø, jau buvo beprasmës,. Kaip minëjome, VII pëst. pulko III batalionas, kpt. V. Vitkausko vadovauja- mas, rugsëjo 23 d. atvykæs á Aðiuþà (Hoþà), paskubomis ið II pëst. pulko III bataliono perëmë barà tarp Grandièiø ir Juodosios Anèios ir siekë greièiau susijungti su I bata- lionu bei kitomis dalimis. Batalione buvo apie 500 kareiviø ir tik 5 karininkai. Penkiø karininkø buvo maþa tokiam daliniui ir vadovauti buvo labai sunku. Batalione ne- turëta nei vieno telefono, nes ryðiø komanda nesuspëjo apsirûpinti reikalingomis batalionui ryðiø priemonëmis428 . Batalionas tapo toli iðsikiðusia salele, kuriai dau- giau nieko nebebuvo likæ kaip tik trauktis ir bandyti gráþti á pulkà, kurio II batalionas buvo likæs Vilniuje. Taèiau trauktis buvo sunku. Pirma, lenkø kavalerija verþësi atskirti bolðevikus nuo Lietuvos. Lenkai savo smûgá kreipë Gardino–Lydos–Molodeèno–Vileikos kryp- timi. Jø kavalerija rietë visà ðá sparnà ir bloðkë lietuvius, ásimaiðiusius tarp bolðevikø, gilyn á Rusijà, vis labiau atskirdama nuo Lietuvos. Lenkai susidariusá plyðá tarp Lie- tuvos ir Rusijos vis plëtë. III batalionas, jusdamas didëjantá lenkø kavalerijos spaudi- mà ir aiðkëjantá sparno supimà, ryþosi lenkø puolimo iðvengti, juos apeiti ir vël pa- siekti Lietuvos þemæ, kartu atsiplëðdama nuo bolðevikø. Tikëtasi, kad sumanymas pavyks, nes ir lenkai laikui bëgant pavargo, nebebuvo tokie greiti kaip anksèiau. III batalionui traukimasis vyko sunkiai ir dël maisto kariams bei paðaro arkliams stokos. Jo vadas kpt. V. Vitkauskas susirinko su kuopø vadais aptarti tolesnio veikimo planus ir iðspræsti svarbiø maisto atsargø papildymo klausimø. Ûkio virðininku buvo paskirtas ltn. J. Stepelis. Jis turëjo apylinkëse kaip nors surinkti maisto produktø, kad nors ðiek tiek pavalgydintø þmones. Nors apylinkës jau ne syká buvo nusiaubtos, jis sudarë maitinimo komandà, kuri rinko viskà kas valgoma ir bet koká paðarà. Karei- viams buvo leista, uþtikus pakelëse bulviø, imti á kiðenes tiek, kiek kas gali. Visø bûklë buvo be galo sunki. Ypaè kentëjo suþeistieji ir ligoniai. Iðalkæ sovietø kariai atëmë ið gyventojø viskà: maistà, paðarà, arklius, galvijus, patalynæ, drabuþius. Iðsigandæ gy- ventojai iðbëgiojo á miðkus ir pelkes. Iðtisi kaimai buvo tuðti ir apleisti. Vietos gyvento- jai, kurie buvo gráþæ ið slëptuviø, lietuviams buvo palankûs, stengësi padëti, bet jie patys nieko neturëjo. Dauguma jø kalbëjo gryna lietuviø kalba. Ðalia lietuviø traukësi raudonarmieèiai. Tai jau nebebuvo kariuomenës dali- niai, bet tik atskiros padrikos grupës, grupelës ar pavieniai kariai. Taèiau lietuviø batalionas buvo tvarkingas, drausmingas ir vieningas. Bolðevikai nevengë ir agitaci- jos bei kurstymø, taèiau lietuviø kariai á visa tai nekreipë jokio dëmesio429 . Pasiekus Eþeronis, padëtis lyg ir palengvëjo. Netoli Naujadvario sustota pail- sëti, iðstatytos stiprios sargybos. Vos spëjus sumigti, uþpuolë lenkø raiteliai. Ávyko smarkus susiðaudymas. Teko þygiuoti toliau. Þygiuoti tarp bolðevikø buvo sunku. Rugsëjo 26 d. batalionas pasuko Lydos kryptimi. Suþinota, jog lenkai yra toli nuëjæ

333 pirmyn. Toliau batalionui þygiuoti buvo dar sunkiau: dauguma tiltø buvo sudeginti, mûsø kareiviai susimaiðë su bolðevikø kareiviais – nelengva buvo net juos atskirti. Trûkstant paðaro, pradëjo sirgti arkliai ir nebegalëjo toliau veþti virtuviø ir gurguo- liø. Reikëjo lengvinti veþimus arba imtis kitø priemoniø. Pagaliau susivokta ir imta mûsø arklius keisti á paliktus bolðevikø. Tai buvo labai gera iðeitis, nes tie kuinai jau buvo pailsëjæ ir galëjo vël veþti, o naktá niekas nematë, kas kur kà daro430 . Didëjo pavojus ir ið bolðevikø pusës. Artëjant prie Lydos, daþniau buvo girdëti bolðevikø komisarø agitacinës kalbos, kad lietuviai susitaræ su lenkais ir paleidæ pas- taruosius bolðevikams á sparnà. Kai kur buvo suiminëjami mûsø kariai, kaip tariami dezertyrai. Kpt. V. Vitkauskas, suþinojæs, jog viename kaime yra suimtø mûsø ka- reiviø, pasiuntë ten ltn. J. Èerniø, kad jis pareikalautø juos paleisti. Taèiau bolðevi- kai buvo sulaikæ ir já patá ir tik po ilgokø derybø paleido431 . Rugsëjo 27 d. pavakary batalionas prisiartino prie Lydos. Likus 2 km iki ðio miesto, bataliono vadas kpt. V. Vitkauskas buvo iðkviestas pas bolðevikø armijos vadà. Jo laukiamajame kpt. V. Vitkauskas sutiko II pëst. pulko III bataliono vadà mjr. J. Petruitá, ið kurio suþinojo, jog Lydoje yra apie 400 VII pëst. pulko I bataliono ir kitø pulkø kareiviø. Pasirodo, kad bolðevikai siûlo jiems susijungti atskirà dalá, ketina palikti pas save ir duoti uþdaviná. I bataliono visos kuopos, iðskyrus kulkos- vaidininkus, èia atbëgusios be karininkø, gerokai suagituotos, pakrikusios432 . Áëjusiam kpt. V. Vitkauskui á kabinetà armijos vadas pirmiausia prikiðo, kad jo batalionas esàs pakrikæs ir demoralizuotas. Á tai kpt. V. Vitkauskas atsakë, kad jo batalionas yra tik pavargæs, bet visai ne pakrikæs ir ne demoralizuotas ir kad galás net tuojau kautis. Jis pridûrë, jog èia anksèiau atvykæs I batalionas yra nukentëjæs kautynëse, likæs be karininkø, be jokio aprûpinimo, todël ir negali bûti tvarkingas. Po ilgø ginèø kpt. V. Vitkauskui pavyko pasiekti, kad buvo ne tik iðlaisvinti karei- viai, bet ir atgauti jø ginklai, bataliono ir I baterijos arkliai. Buvo ásakyta lietuviams per 2 val. miestà palikti433 . Tuo bûdu Lydoje þygio rinktinë padidëjo. Taèiau apsu- pimo pavojus në kiek nesumaþëjo, nes kairëje lenkø buvo uþimta teritorija dar toli á prieká. Lietuviø rinktinë Lydà paliko apie 22 val. Padidëjus þmoniø skaièiui, vadovy- bei reikëjo dëti daug pastangø þygio tvarkai palaikyti. I batalionas, neturëjæs savo virðininkø, buvo smarkiai demoralizuotas, prisiklausæs visokiø kalbø, jame ëmë trûkti tvarkos. Kpt. V. Vitkausko ásakymu rugsëjo 28 d. rytà buvo iðrikiuoti abu batalionai bei II pëst. pulko kuopa su kitø daliø atskirais kareiviais. Paaiðkinæs sunkias aplinky- bes ir savo uþdaviná, kpt. V. Vitkauskas paskelbë esàs visos jungtinës dalies vadas diktatoriaus teisëmis, pabrëþdamas, kad jo ásakymai privalomi visiems be jokiø iðim- èiø ir uþ prasiþengimus, plëðimus bei kurstymà prieð virðininkus ir valstybæ bausiàs net mirties bausme. Jo kalba visus paveikë – toliau batalionai þygiavo pavyzdinga tvarka434 . Po to batalionai per Lipniðkes, Subatninkus, Trobas atvyko á Bagdonavà. Beei- nant spëta pralenkti lenkus ir suþinota, jog kelias á Aðmenà laisvas. Nors kariai buvo taip pavargæ, jog bent kiek sustojus griûdavo þemën ir miegodavo kaip negyvi, pas- kutinioji laisvës troðkimo viltis juos taip paveikë, jog 11 km kelià nuo Bagdonavo nuëjo per nepilnas 2 valandas435 . Rugsëjo 30 d. rinktinë atvyko á Aðmenà. Ið vieno vietos gyventojo lietuvio buvo

334 suþinota, jog Vilniaus link, netoli Aðmenos, tikrai yra lietuviø sargybos. Aðmenoje truputá pailsëta. Visi buvo be galo alkani ir tikëjosi gauti nors ðiek tiek uþvalgyti. Deja, kaip visur, taip ir èia nieko nebuvo. Teko tenkintis kasdiene bulviene. Þygiuota Vilniaus kryptimi. Uþ kokiø 6–7 km buvo sutikti pirmi lietuviai kareiviai. Tai buvo IV pëst. pulko sargyba. Suþinota, kad tiek Kauno, tiek Vilniaus lenkai dar nebuvo uþëmæ. Visø nuotaika pakilo. Pasiekus Gudagojo stotá, apie sugráþimà buvo praneð- ta á Vilniø ir pareikalauta eðelono. Spalio 1 d. rytà eðelonas atvyko. Prieð iðvykstant visos 9 kuopos buvo graþiai iðrikiuotos ir kpt. V. Vitkauskas pasveikino juos pabaigus sunkø ir varginantá þygá, pareiðkë padëkà uþ iðtvermæ ir palinkëjo ateityje garbingai atlikti bûsimuosius þy- gius. Po to kariai sugiedojo valstybës himnà ir suðuko „Valio!“ Ið ðio varginanèio, átempto ir nepaprasto þygio gráþo 10 karininkø ir 750 kareiviø. Per 7 dienas nueita 310 km, t. y. kiekvienà dienà po 44 km436 . Tai vienintelis ávykis tuometinëje lietuviø kariuomenëje, kai atskira dalis ðitaip ilgai iðbuvo atitrûkusi nuo savo pagrindiniø pajëgø. Beje, ji ne tik nieko neprarado, bet dar daug kareiviø ið nelaisvës iðvadavo ir tvarkingai su visu turtu gráþo. Ðis þygis buvo „Kautyniø krikðtynos“ ir tai buvo jauèiama vëliau, ginant Vilniaus–Ðirvintø plentà437 . Lenkø þygis iki Lydos vyko be didesniø kliûèiø. Gardino miestas buvo lenkø supamas ðiaurëje ir pietuose. Ið Gardino bolðevikø Raudonoji armija pasitraukë rug- sëjo 26 d. be didesnio pasiprieðinimo. Lenkai Gardinà uþëmë rugsëjo 27 d., o Lydà – naktá ið rugsëjo 28 á 29 d., po gan sunkiø ir nuostolingø kautyniø. Kautynës vyko rugsëjo 27–28 d. Po jø bolðevikai traukësi á rytus, rodydami vis maþesná pasiprieðini- mà. Lenkø ofenzyva pavyko. Rygoje vykstanèiose taikos derybose tarp Lenkijos ir Sovietø Rusijos delegatø bolðevikai darë nuolaidà, rodë palinkimà susitarti. Lenkijos kariuomenës pergalë karo lauke paveikë ir derybø eigà. Ádomu paþymëti, kad, vykstant Rygoje deryboms, Lenkijos vyriausybë su savo delegacija Rygoje palaikë ryðá (telefonu ir telegrafu) per Lietuvà nekliudoma. Pravaþiuodavo ir pavieniai asmenys – kurjeriai, lydimi Lietu- vos vyriausybës skirtø pareigûnø, kariø arba civiliø438 . Kaip minëjome anksèiau, VII pëst. pulko II batalionas, vadovaujamas mjr. A. Ker- belio, Seinø–Druskininkø operacijos metu buvo dislokuotas Varënoje. Lenkø karinës vadovybës planuose þygiavimo iðilgai aðies Gardinas–Vilnius pagrindinis tikslas buvo uþimti Varënos geleþinkelio stotá, norint sukliudyti lietuviams permesti kariuomenës da- lis ið Suvalkø kraðto prie Vilniaus. Supdami bolðevikø kairájá sparnà pro Druskinin- kus Rodûnios–Lydos kryptimi, lenkai privertë VII pëst. pulkà skubiai trauktis ið Ro- dûnios rajono á Valkininkø rajonà. Kaudamiesi su bolðevikais Gardino–Lydos rajo- ne, lenkai kelias dienas lietuvius paliko ramybëje, jei neminëtume likvidavimo lietu- viø daliø, pasipainiojusiø lenkø IV raiteliø brigadai Druskininkø–Parieèës rajone ir I pëst. pulko I kuopos iðvijimo ið Noèios. Tuo metu I pëst. pulkas, vadovaujamas mjr. Vl. Skorupskio, buvo iðdëstytas Eiðiðkiø–Rodûnios–Vosyliðkiø rajone frontu á rytus. Á kairæ nuo jo buvo IV pëst. pul- kas (vadas – kpt. J. Variakojis), o deðinëje – VII pëst. pulko II batalionas (vadas – mjr. A. Kerbelis). Pastarasis buvo dislokuotas Varënoje. VII pëst. pulko vado plk. ltn. E. Adamkavièiaus ásakymu rugsëjo 24 d. II bata-

335 liono IV ir V kuopos (VI-a buvo palikta prie pulko ðtabo tiesioginëje vado þinioje) þygio tvarka iðvyko ið Varënos geleþinkelio stoties Merkinës link. Apie 17 val. V kuopa uþëmë Merkinæ, tiltà per Nemunà ir pasiuntë þvalgus á Liðkiavà, Leipûnus bei Þivulciðkius. Tuo paèiu laiku IV kuopa uþëmë plento tiltà per Merká, Bingelius, Laukininkus ir Puvoèius. Uþimant minëtus punktus, nesutikta jokio lenkø pasiprie- ðinimo, iðskyrus susirëmimà su jais ties Puvoèiais. Èia suþinota, jog Marcinkonyse ásikûrusios didelës lenkø pajëgos – pëstininkai, raiteliai ir artilerija439 . Rugsëjo 25 d. II batalionà papildë ið Seirijø atsiøstas III eskadrono 30 raiteliø bûrys. 11 val. IV kuopos vadas vyr. ltn. V. Statkus ant tilto per Merká sugebëjo asme- niðkai vienas sulaikyti 11 lenkø veþimø su ðienu, aviþomis bei bulvëmis ir paimti nelaisvën 2 lenkø kareivius. Kità dienà batalionas uþëmë barà nuo Þivulciðkiø iðim- tinai iki Puvoèiø imtinai. Tà paèià dienà VII pëst. pulko vadas buvo paskirtas Varë- nos grupës vadu440 . Visà rugsëjo 27 d. vyko þvalgø susiðaudymai su lenkais. Marcinkoniø rajone tuo metu buvo lenkø 4 pëst. pulkai (apie 5800 kovotojø) su 125 kulkosvaidþiais. Manoma, kad prie kiekvieno ið jø buvo po vienà eskadronà. Turëta artilerijos. O lietuviø I pëst. pulke tebuvo apie 2000 kareiviø su 30 kulkosvai- dþiø, vienas raiteliø eskadronas ir viena baterija441 . Lenkø kavalerijai þygiuojant Rodûnios kryptimi, I pëst. pulko vadas mjr. Vl. Skorupskis nebelaukë nurodymø ið virðaus, bet pats nusprendë, kà turi daryti. Tuoj su pulku atsitraukë á Noèios–Rudnios–Ûlos upelio ribà. Pirmuosius lenkø puolimus rugsëjo 30 d. ir spalio 1 d. I pëst. pulkas atrëmë, bet, lenkams sutelkus daugiau jëgø, buvo priverstas pasitraukti iki Mergeþeris–Dereþnyèios upelis–Perloja ribos ir vël sustojo gintis. Grësë pavojus Varënos geleþinkelio stoèiai442 . Rugsëjo 28 d. uþëmæ Lydà, lenkai jau kità dienà ið Marcinkoniø rajono pradë- jo puolimà Varënos kryptimi. Pirmiausia jø raiteliai uþpuolë Zervynø uþtvarà ir jà iðvaikë. Po to puolë Þiûratiðkiø kaimà ir nutraukë I pëst. pulko ryðá su VII pëst. pulko II batalionu. Nors lietuviø uþtvaros gynësi Glëbo eþero iðimtinai–Merkio upës– Mergeþerio–geleþinkelio linijoje ir net darë prieðpuolius. Lenkai puolë dviem bata- lionais: vienas – Perlojos, kitas –Varënos kryptimi443 . Pagal Lietuvos vadovybës susitarimà su lenkais, 1920 m. rugsëjo 29 d. 12 val. turëjo prasidëti paliaubos. Vyr. kariuomenës vadas plk. ltn. K. Þukas ásakë I, II ir III divizijø vadams nutraukti karo veiksmus444 . Taèiau greit paaiðkëjo, jog tai buvo eilinë lenkø vadovybës apgaulë. Pasinaudodami lietuviø ginkluotø veiksmø sustab- dymu, lenkai tuo metu daugelyje vietø sustiprino savo pozicijas ir tæsë puolimà. Vëliau jie praneðë, kad rugsëjo 29 d. tarp 16 ir 18 val. jie sustabdo ginkluotus veiks- mus tik Kalvarijos–Suvalkø plento rajone. Tai reiðkë, jog kitose vietose karinës ope- racijos tæsiamos445 . Reikia paþymëti, jog armijos vado plk. ltn. K. Ladygos ásakymu minëtose vie- tovëse I pëst. pulkui dar nuo rugsëjo 25 d. talkino ðarvuotas traukinys „Gediminas“. Tà dienà jis vykdë þvalgybà kelio ruoþe Gardino link. Dvyliktame kilometre nuo Varënos stoties jis privaþiavo lenkø susprogdintà tiltà per Ûlos upæ. Padedant gele- þinkelininkams ir vietos gyventojams, tiltas buvo sutaisytas ir traukinys pajudëjo á Marcinkonis. Neprivaþiavus 2 km iki Marcinkoniø stoties, pastebëta didelë lenkø gurguolë, vykstanti per geleþinkelá á rytus. Prieðui pradëjus ðaudyti ið ðautuvø, ðar- vuotas traukinys atidengë á gurguolæ ugná ið patrankø ir kulkosvaidþiø. Per kelias

336 minutes gurguolë buvo sumuðta ir iðblaðkyta po laukus. Traukiná tuojau apðaudë ties Marcinkoniø miesteliu stovëjusi lenkø artilerija ið 4 patrankø ir ðautuvø. Ðar- vuotas traukinys, bûdamas giliai ásibrovæs á prieðo pusæ ir be apsaugos, turëjo gráþti atgal á Varënos stotá. Ði þvalgyba iðaiðkino, jog lenkai buvo stipriai ásitvirtinæ Marcin- koniø miestelyje446 . Uþ pasiþymëjimà mûðyje ties Marcinkonimis rugsëjo 25 d. 3 ðarvuoto trauki- nio kareiviai buvo paaukðtinti á jaun. puskarininkius, o 4 – á grandinius447 . Rugsëjo 29 d. lenkams uþëmus Zervynø bei Manèiagirës kaimus, ðarvuotam traukiniui buvo ásakyta padëti I pëst. pulkui atmuðti prieðà448 . Traukinio artilerijai vadovavo vyr. ltn. J. Rimeikis, o kulkosvaidininkams – ltn. K. Paðys. Su I pëst. pulko 1 karininku ir 30 kareiviø ðarvuotas traukinys spalio 1 d., tik praðvitus, prisiartino prie Zervynø kaimo ir sustojo 2 km atstumu. Á abu kaimus pasiøsti þvalgai praneðë, jog kaimai lenkø uþimti ir stipriai saugomi. Ðarvuotas traukinys greitai prisiartino prie kaimo ir pradëjo á já bei apylinkes ðaudyti ið patrankø ir kulkosvaidþiø. Ið pra- dþiø ir lenkai atsakë stipria ugnimi, bet greit buvo priversti nutilti ir pasitraukti ið Zervynø. O pëstininkai (beveik pusë jø naujokai) nëjo á kaimà, o tik ðaudë á bëgan- èius lenkus ið miðko. Tuomet ðarvuoto traukinio vadas karin. J. Kraucevièius pribëgo prie pëstininkø ir energingai ëmësi vesti juos pirmyn. Kaimas buvo uþimtas. Keletas lenkø buvo paimta á nelaisvæ, o 10 uþmuðta. Dël þmoniø stygiaus prieðas toliau ne- buvo persekiojamas. Tuo metu atsipeikëjæ lenkai pradëjo telktis ir ið aukðtumø uþ kaimo atidengë á traukiná ðautuvø ugná. Ðarvuoto traukinio ugnimi jie buvo iðsklai- dyti. Po to traukinys pagal þemëlapá apðaudë toliau nuo geleþinkelio esantá Manèia- girës kaimà. Ið jo iðmuðti lenkø nepavyko, nes kaimà dengë miðkas, kuris trukdë ðarvuotam traukiniui veikti. Paleidus visus turëtus artilerijos sviedinius (apie 100), ðarvuotas traukinys gráþo á Varënà449 . Tà pat spalio 1 d. pasisekë lenkus pastûmëti atgal ir kitose vietose. I pëst. pulko IV kuopa su 2 kulkosvaidþiais uþëmë Þiûratiðkes. VI kuopa Mergeþeryje ypaè sau- gojo geleþinkelá ir siuntinëjo þvalgus iki Zervynø pusstotës. Pulko ðtabas ið Valkinin- kø stoties persikëlë á Varënos stotá. Vakare lenkai ëmë supti nuo Manèiagirës IV kuopà. Jai á pagalbà atvyko mjr. V. Ðaudzis su husarø daliniu ir artilerijos bûriu. Naktá IV kuopa pasitraukë á Perlojà, VI kuopa (vadas – kpt. J. Plenta) uþëmë pozici- jà su 2 kulkosvaidþiais prie geleþinkelio bûdelës uþ 1,5 km nuo Varënos stoties, vie- nas bûrys buvo pasiøstas á Zervynø pusstotæ, I kuopa uþëmë barà palei Dereþnyèios upæ iki Perlojos450 . Spalio 2 d. lenkai puolë geleþinkeliu ir vël uþëmë Zervynø k., bet, pamatæ artë- jantá ðarvuotà traukiná „Gediminas“, pasitraukë451 . Norëdamas apsisaugoti nuo netikëto prieðo uþpuolimo nakties metu, ðarvuoto traukinio vadas karin. J. Kraucevièius norëjo já perstumti á Valkininkø geleþinkelio stotá, bet I pëst. pulko vadas mjr. Vl. Skorupskis tam pasiprieðino ir praðë traukiná palikti Varënoje dël moralinës pëstininkø paspirties. Traukinys buvo paliktas. Ap- saugos linija buvo iðstatyta per 3 km nuo Varënos stoties. Spalio 3 d. rytà lenkai puolë iðilgai geleþinkelio. Ásakæs bazei su dviem artilerijos platformomis kuo grei- èiausiai vykti á Valkininkø stotá, o koviniam sàstatui rengtis mûðiui, karin. J. Krauce- vièius aiðkinosi padëtá. Ryðys su Mergeþeriø kaime (3 km nuo Varënos stoties) buvu- siais pëstininkais buvo nutrauktas. Greit pasirodë lenkø raiteliai, o netrukus ir jø

337 pëstininkø grandinës. Á traukiná ir á stotá pradëta ðaudyti smarkia kulkosvaidþiø ir ðautuvø ugnimi. Lenkai ëmë traukiná supti ið visø pusiø. Ðis atsiðaudydamas pradë- jo trauktis á Valkininkø stotá, iðvaþiuodamas ið stoties á pagrindiná kelià. Ið naujos vietos buvo ðaudoma ið kulkosvaidþiø á abi puses, nes lenkai apsupo Varënos stotá ir atsuko á ðarvuotà traukiná visà ugná. Ðis, besitraukdamas atgal, privaþiavo vagonø uþverstà kelià. Nei pirmyn, nei atgal traukinys vaþiuoti nebegalëjo, nes buvo suga- dintas garveþys. Tuomet traukinio vadas karin. J. Kraucevièius ásakë kiek ámanoma sugadinti kulkosvaidþiø bei patrankø ir palikti traukiná. Palaikomi kulkosvaidþiø ugnies ið uþpakalinio vagono, kuriame buvo likæs ltn. A. Vileniðkis su 3 kulkosvaidi- ninkais kareiviais, þmonës pavieniui ðoko ið vagonø á griová ir bëgo uþ pylimo. Prieðo ugnis kaskart stiprëjo, o mûsø silpnëjo. Lenkai artëjo prie traukinio. Vienà ið jø nu- ðovë mûsø karininkas ið revolverio. Prisidengdama krûmais ir miðku, komanda, il- gai prieðo ugnies persekiojama, pagaliau pasitraukë. Vëlai vakare, netikëtai likæs gyvas, gráþo ltn. A. Vileniðkis ir keletas kareiviø. Buvo uþmuðti 2 kulkosvaidininkai ir 3 kareiviai. Vienas ið vëlai sugráþusiø kareiviø buvo suþeistas. Daugeliui kareiviø buvo perðautos kepurës, milinës ir mundurai452 . Lenkams liko pusiau ðarvuotas garveþys, 2 pusiau ðarvuoti kulkosvaidþiø va- gonai, viena ðarvuota artilerijos platforma su 2 patrankomis: viena – vokiðka tolia- ðaudë, antra – vokiðka sena ir blogai ðaudanti, 16 vokiðkø „Maxim“ sistemos kulkos- vaidþiø, apie 60 sviediniø, 158 kulkosvaidþiø dëþës su 10 000 ðoviniø, 7 ðautuvai, 4 telefono aparatai, 5 km telefono kabelio ir 1 paprasta platforma su geleþinkelio áran- kiais453 . Tai buvo dideli mûsø kariuomenës nuostoliai. Apie 12 val. likusieji águlos kariai gráþo á Valkininkus, kur buvo apsistojusi bazë ir viena platforma su 2 patrankomis ant besisukanèiø Korða sistemos prietaisø. Su ja tuojau iðvyko á mûðá ir iki nakties apðaudë prieðà, einantá nuo Varënos stoties iðilgai geleþinkelio454 . Tos dienos (spalio 3 d.) anksti rytà I pëst. pulkas buvo taip iðsidëstæs: IV kuopa uþëmë barà Paûliai iðimtinai–Perloja, pagal Merkio upæ; I kuopa kairiau pagal De- reþnyèios upæ iki aukðtumos 118, VI kuopa – Mergeþeris–geleþinkelis, V kuopos bûrys – Palkabeliai, o nuo jø iki Barèiø – raitininkø bûrys. Nuo Barèiø iðimtinai per Vydenius–Þagarus – II kuopa. Toliau iki Pulstokø – III batalionas su artilerijos bû- riu. Kitas artilerijos bûrys buvo Perlojoje. Rezerve – V kuopos du bûriai, saugojusieji ðarvuotà traukiná, ir III kuopa – Gireþeryje455 . Stoties kryptimi iðgirdæs ðaudymà, mjr. P. Genys su I ir III kuopomis bei IV baterijos bûriu vyko á pagalbà, bet pavëlavo. Pakeliui sutiko mjr. V. Ðaudzá, kuris praneðë, jog Varënos geleþinkelio stotis jau uþimta, þmonës iðblaðkyti. Tada mjr. V. Ðaudzis su I ir III kuopomis uþëmë pozicijà palei Merká ir ilgai gynë Varënos mieste- lá. Artilerija apðaudë stotá. Tik pritrûkus ðoviniø (paklydo ðoviniø veþimas), pasi- traukë Bobriðkiø link. Perlojà lenkai puolë ðiek tiek vëliau. Èia buvo tik kpt. P. Dundulio vadovauja- ma IV kuopa ir Perlojos partizanai. Nors lietuviai atkakliai gynësi ir net perëjo á durtuvø kautynes, taèiau, gausiø prieðo jëgø ið visø pusiø supami, turëjo pasitraukti á Daugus. II kuopos ir III bataliono baro lenkai nepuolë, taèiau dël bendros padëties ir ðie daliniai pasitraukë á Valkininkø stoties rajonà. Vakare I pëst. pulkas uþëmë barà: Bobriðkës–Vazgirdonys–Jokënai–Pamerkys456 .

338 VII pëst. pulko II batalionas tomis dienomis aktyviai kovojo su lenkais Merkio, Mardasavo, Puvoèiø, Gudakiemio apylinkëse, ne kartà suduodamas jiems skaudþiø smûgiø457 . Komplikuojantis karinei padëèiai pietryèiø Lietuvoje, ávyko reikðmingø orga- nizaciniø pokyèiø mûsø karinëje vadovybëje. 1920 m. spalio 1 d. armijos vadà plk. ltn. K. Ladygà ðiose pareigose pakeitë gen. S. Þukauskas458 . Lenkø puolimui sustab- dyti á pagalbà I pëst. pulkui ir VII pëst. pulko II batalionui ásakyta ið Suvalkijos pasy- vaus baro perkelti á deðinájá Nemuno krantà aktyvøjá barà – III pëst. divizijos III ir VI pulkus. Gen. S. Þukausko spalio 3 d. ásakymu III divizijai buvo iðkeltas uþdavinys ne tik iðvyti prieðà ið Varënos stoties bei miestelio, bet ir nustumti já á pietus nuo Ûlos upës459 . III pëst. divizijos vadas mjr. Ig. Musteikis ðá uþdaviná atlikti pavedë III pëst. pulko vadui mjr. I. Griciui su dviem batalionais ir baterijos bûriu. Merkinës rajone buvæs batalionas turëjo pulti lenkus ið sparno Perlojos kryptimi. VI pëst. pulkas (va- das – plk. ltn. J. Butkus) su dviem batalionais ir III baterija (vadas – karin. J. Kulita- nas) turëjo artimiausiais keliais þygiuoti Perlojos link, pridengti savo deðinájá sparnà stipria uþdanga ir, susisiekæs su III pëst. pulko trimis batalionais, nuþygiavusiais Merkinës link, taip pat pulti Perlojà ir, sumuðus prieðà, padëti já nustumti uþ Ûlos upës. VII pëst. pulko II batalionas nesëkmës atveju turëjo uþimti barà nuo Ilgio eþe- ro iki Maksimoniø kaimo pagal Nemunà460 . Mjr. Ig. Musteikis taip pat kreipësi á armijos vadà gen. S. Þukauskà, praðydamas, kad puolimà paremtø Valkininkø ra- jone buvusios karinës dalys, o aviacija bombarduotø prieðo telkinius Varënos mies- telyje ir geleþinkelio stotyje461 . Puolimas prasidëjo nustatytu laiku – spalio 4 d. 5 val. Puolamøjø daliø voros pradëjo atakuoti Varënà, Nedzingæ ir Merkinæ. Atkakliame mûðyje apie 9 val. buvo uþimta Varëna, o atskiros dalys pasistûmëjo geleþinkelio stoties link. Taèiau stiprios lenkø pajëgos, remiamos ðarvuoto traukinio, apie 13 val. privertë lietuviø dalis atsi- traukti. Puolant Perlojos kryptimi, buvo uþimta Nedzingë, lenkai iðmuðti ið Vartivala- kiø, uþimtos Perlojos kapinaitës ir vandens malûnas ant Nedzingës upelio. Lietuviø grandinës kelis kartus puolë Perlojà. Smarkus mûðis tæsësi iki 14 val. 30 min. Lenkai pereidavo á kontrantpuolá, bet su nuostoliais bûdavo priversti gráþti á apkasus. Nuo 15 val. lietuviø puolimas buvo sustabdytas, tik iki vakaro dar paðaudoma lëta artilerijos ir ðautuvø ugnimi. Tarp lietuviø buvo nukautø ir suþeistø. Puolimo metu þuvo III pëst. pulko II bataliono vadas vyr. ltn. T. Ðostakas ir I kulkosvaidþiø kuopos vadas vyr. ltn. V. Adomonis. Dideli lenkø nuostoliai, paimta jø kariø nelaisvën462 . VII pëst. pulko II batalionas uþëmë Merkinæ, sumuðdamas lenkø daliná prie tilto per Merkio upæ, bei Bingeliø kaimà463 . Puolimo metu aktyviai reiðkësi mûsø aviacija. Spalio 4 d. á Varënos geleþinke- lio stotá buvo pasiøsti 5 lëktuvai sunaikinti prarastam lietuviø traukiniui, kurá lenkai galëjo panaudoti prieð lietuviø kariuomenæ. Taèiau ðio traukinio sunaikinti nepavy- ko, nes lenkai spëjo já ið Varënos atitraukti ir paslëpti Vilniaus tunelyje. Neradæ trau- kinio, lëktuvai bombardavo Varënos geleþinkelio stoties rajonà. Puolimo metu ltn. J. Kumpis buvo suþeistas á galvà ir kartu su þvalgu ltn. J. Pranckevièiumi pateko á lenkø nelaisvæ. Ltn. J. Kumpis spalio 10 d. mirë. Vëliau abu lakûnai buvo apdovano- ti Vyèio kryþiaus ordinu464 . Spalio 4 d. vakare mûsø kariuomenës dalys uþëmë gynimosi linijà nuo Merki-

339 nës imtinai per ðiuos punktus: Mergeþeris–aukðtumos á rytus nuo Gudakiemio–Bu- rokaraistis–Vartivalakiai–aukðtumos 137 ir 138–Eþeriekai–Bobriðkës–Barteliai465 . Spalio 5 d. kovos Perlojos–Varënos rajone atslûgo. Lenkai didesnëmis jëgomis puolë tik VI pëst. pulko barà, apðaudydami artilerijos ugnimi Vartivalakiø kaimà bei vandens malûnà, kur buvo pagrindinë jø puolimo kryptis. Lenkø pajëgos priver- të vakariniame Nedzingës upelio krante iðsidësèiusius du V kuopos bûrius ir vienà VI kuopos bûrá pasitraukti, taèiau, patekæ á vandens malûno aukðtumas uþëmusios II kuopos ugná, turëjo bëgti atgal466 . Apie 17 val. lenkø ðarvuotas automobilis ið bombosvaidþiø smarkiai apðaudë VII pëst. pulko II bataliono pozicijas prie tilto per Merká. Dvi lenkø kuopos sugebëjo miðkais prasiverþti pro bataliono IV kuopos tarpus, prisiartino prie Merkinës, bet, sutiktos V kuopos ugnimi ir padedant IV kuopai ið uþnugario, buvo iðsklaidytos ir netvarkingai pasitraukë467 . Vykstanèiomis atviromis lietuviø ir lenkø kovomis susirûpino Antantës valsty- bës ir Tautø Sàjunga. Spalio 4 d. vakare á Suvalkus atvyko Tautø Sàjungos kontrolës komisija. Pradëdama darbà, ji pirmiausia pareikalavo kad bûtø sustabdyti ginklai Varënos rajone. Buvo nutarta paskelbti paliaubas ir jas pradëti vykdyti spalio 6 d. 10 val.468 Taip nutrûko kovos dël Varënos geleþinkelio mazgo, pasibaigusios dar viena didele lietuviø nesëkme. Ði nesëkmë visø pirma buvo patirta dël atskirø kariuomenës daliø (VI pëst. pulko, III baterijos ir kt.) neryþtingumo kariniø operacijø metu, prasto jø veiksmø koordinavimo bei lenkø jëgø persvaros.

V a l d þ i o s i n s t i t u c i j ø i r v i s u o m e n ë s r e a k c i j a d ë l l i e- t u v i ø k a r i u o m e n ë s k a t a s t r o f o s l e n k ø f r o n t e. Po Seinø– Druskininkø katastrofos vadovybëje prasidëjo nesutarimai ir kaltininkø paieðkos. Visø pirma uþsienio reikalø ministras dr. J. Purickis priekaiðtavo kraðto apsaugos ministrui plk. ltn. K. Þukui, skatinusiam pulti Seinus, kai su lenkais buvo susitarta toliau tæsti derybas ir buvo sudarytos paliaubos. Pastarasis, kaip vyriausiasis kariuo- menës vadas, savo ruoþtu kaltino armijos vadà plk. ltn. K. Ladygà nesugebëjimu vadovauti ir lenkus nugalëti. Ðis plk. ltn. K. Þukui atsakæs tuo paèiu – vyriausiasis kariuomenës vadas neleidæs visø turëtø kariniø pajëgø panaudoti taip, kaip jam atrodë tinkamiausia. Ðis nesutarimas baigësi tuo, kad, kaip minëjome anksèiau, plk. ltn. K. Ladyga 1920 m. spalio 1 d. buvo atleistas ið armijos vado pareigø. Dar savaitæ anksèiau II pëst. divizijos vadà plk. V. Grigaliûnà-Glovacká pakeitë gen. ltn. M. Kat- chë. Visi tie tarpusavio ginèai ir kaltininkø ieðkojimas vyko patylomis – nevieðai. Nors iš Seinø–Druskininkø operacijoje veikusiø pulkø V pëst. pulkas, dauge- lio specialistø nuomone, puikiausiai atliko savo kovos uþdaviná, sumaniausiai ir at- kakliausiai gynësi, plk. V. Grigaliûnas-Glovackis ir lenkø fronto vadas gen. ltn. M. Katchë savo ruoþtu svarbiausiu kaltininku dël II pëst. divizijos nepasisekimo laikë V pëst. pulko vadà kpt. K. Ðkirpà469 , kuris buvo atleistas ið minëtø pareigø. Kitø pulkø bei padaliniø vadai taip pat buvo kaltinami tariamu ásakymø nevykdymu, jø kriti- kavimu, bailumu ir t. t. Kaip vëliau raðë ats. plk. J. Petruitis, buvæs Marijampolës grupës vadas plk. V. Grigaliûnas-Glovackis kovø su lenkais metu karininkus taip apibûdino: „Dalies vadø savo virðininkø ásakymø kritika, nenoras kovoti, tëvynës

340 meilës trûkumas, nenoras eiti á Augustavo miðkus, visiðkas nenoras suprasti politi- kos reikalavimus ir t. t.“ buvæs daþnas reiðkinys470 . Kai kuriø daliø karininkai tokiu aukðtosios karinës vadovybës vertinimu jau- tësi áþeisti. Manytume, jog pagrástai. Ir ðtai kodël. Karininkai piktinosi ir kritikavo savo vadovybæ visø pirma todël, kad jos keliami reikalavimai nebuvo grindþiami realia karine jëga. Jø nuomone, karinë vadovybë, uþuot tam tikroje vietoje sutelkusi savo jëgas, kurios reikiamu momentu bûtø stipresnës uþ prieðo, jas iðbarstydavo po visus frontus batalionais, kuopomis, bûriais ir vos ne atskirais þmonëmis, neásten- gianèiais ávykdyti iðkeltø uþduoèiø. Daþnai karius vargino ávairûs nereikalingi veiks- mai, neapgalvoti, keisti manevrai ir þygiai, jø kaitaliojimas. Viena ið neigiamybiø kariuomenës ðtabuose buvo ta, kad daugelyje jø dirbo nekvalifikuoti þmonës, kurie nesugebëdavo vadø idëjø tiksliai iðdëstyti ir aiðkiai suformuluoti ásakymuose dali- niams. Neretai pasitaikydavo, kad tuos neapgalvotus ásakymus pradëjus vykdyti greit reikëdavo juos pakeisti ar atðaukti. Taigi vieno ar kito dalinio jau atliktas þygis ar veiksmas pasirodydavo esàs nereikalingas. Be to, neretai ðtabai neapskaièiuoda- vo atstumø tarp vietoviø, kurias daliniai turëdavo tam tikrà dienà pasiekti, ir ka- riams tekdavo kartais þygiuoti po 60–70 km á dienà. Po tokiø „þygiø“ vargu ar dar buvo galima ið kariø ko nors tikëtis susirëmimø su prieðu metu. Ðtai tokius ásakymus kaip tik ir kritikavo visø pirma patriotiðkai nusiteikæ karininkai, neabejingi tëvynës likimui. Savo atsidavimà jie jau buvo árodæ ankstesniø kovø su bolðevikais bei ber- montininkais metu – ávertinti aukðèiausiais Tëvynës apdovanojimais (mjr. J. Èapli- kas, mjr. J. Laurinaitis, mjr. J. Petruitis, kpt. K. Ðkirpa ir kt.). Taigi aukðtosios karinës vadovybës kaltinimai daliø vadams neturi rimtesnio pagrindo. Svarbiausia kariuomenës pralaimëjimo Suvalkijoje ir pietrytinëje Lietu- vos dalyje prieþastis buvo kvalifikuotos, prityrusios, sugebanèios vadovauti stam- biems kariniams daliniams vadovybës stygius. Vienintelis aukðtos kvalifikacijos ga- bus lietuvis generolas tebuvo Silvestras Þukauskas, kuris taèiau dël nepakankamo tautinio susipratimo ne kartà buvo tapæs karininkø aðtrios kritikos objektu, kelis kar- tus turëjæs dël to pasitraukti ið vadovaujanèiø pareigø. Tiesa, tuometinëje aukðtojoje karinëje vadovybëje buvo dar keletas karininkø, kurie Nepriklausomybës kovø metu uþ vienokius ar kitokius nuopelnus jau buvo pa- kelti á generolus. Kadangi jie carinëje Rusijoje tebuvo baigæ karo mokyklas, pakanka- mo pasiruoðimo vadovauti ðtabams ar stambiems kariniams vienetams neturëjo. Pats kraðto apsaugos ministras, kartu ëjæs ir vyr. kariuomenës vado pareigas, plk. ltn. K. Þukas 1910 m. tebuvo baigæs Vilniaus karo mokyklà ir carinëje kariuomenëje tarnavo ryðiø komandos, o vëliau – divizijos ryðiø viršininku471 . Todël negalima dël visø ne- sëkmiø lenkø fronte kaltinti tik tuometinæ vyriausybæ bei karinæ vadovybæ. Kaip vëliau taikliai apibûdino susidariusià situacijà fronte plk. J. Petruitis, „ Argi galima þmogø kaltinti dël to, kad jis neturi tos Dievo dovanos, kurià kiti turi, kad jam trûksta smege- nø? Negalima þmogaus kaltinti, kad jis neturi to patyrimo, kurio kiti turi, o tada paty- rusiø þmoniø kaip tik neturëjom. Dirbom, kaip galëjom ir kaip mokëjome. Visi norë- jom, kad bûtø geriau. Blogos valios neturëjom, nenorëjom Tëvynei pakenkti. Samdë- mës ir instruktorius, kuriems uþ tai brangiai mokëjom, Latvijai net Ilukðto kraðtu“472 . Lietuvos kariuomenës pralaimëjimo prieþastis bandë aiðkintis ir Steigiamasis Seimas. Einàs Respublikos Prezidento pareigas Steigiamojo Seimo pirmininkas

341 A. Stulginskis, suþinojæs apie nepasisekimà Seinø–Druskininkø kautynëse ir patir- tus nuostolius, tris dienas ir naktis negalëjo miegoti, valgyti bei gerti. Taip buvo susi- jaudinæs ir susirûpinæs ðis didis Lietuvos patriotas473 . Seinø–Druskininkø katastrofa labai sujaudino ir neigiamai paveikë Lietuvos visuomenæ bei fronto kovos ávykiø neþinanèius Steigiamojo Seimo narius. Seimo na- riui M. Sleþevièiui pasiûlius, Steigiamasis Seimas rugsëjo 25 d. ðiam klausimui ap- svarstyti suðaukë nepaprastàjá posëdá. Jame kalbëjo 16 Seimo nariø. Buvo aptarta politinë ir karinë Lietuvos padëtis ir, vykstant aðtrioms bei karðtoms diskusijoms, pasisakyta visomis jëgomis prieðintis lenkø invazijai. Paskelbtame nutarime pritarta vyriausybës priemonëms kraðtui apginti, pareikðtas pasitikëjimas paèia vyriausybe ir nutarta kreiptis á Lietuvos pilieèius atitinkamo turinio atsiðaukimu474 . Jame tautai buvo aiðkinami agresyvûs lenkø këslai Lietuvos atþvilgiu ir gyventojai kvieèiami Të- vynæ ginti bei visomis iðgalëmis savàjà kariuomenæ paremti475 (þr. 15 priedà). Steigiamojo Seimo Prezidiumas susidomëjo ir padëtimi paèioje kariuomenëje. Rugsëjo 26 d. Seniûnø sueigoje, svarstant paskutiniøjø dienø ávykius fronte, buvo ak- centuota, jog visos lietuviø kariuomenës dalys „buvo uþpultos netikëtai“, nes neturëta tinkamos savos þvalgybos. Seniûnø sueiga praðë Ministrà Pirmininkà dr. K. Griniø atkreipti á tai kraðto apsaugos ministro plk. ltn. K. Þuko dëmesá, kad „tokiam discipli- nos ir lauko taktikos reikalavimui nusikaltæ asmenys bûtø griežtai baudžiami“476 . Tëvynës gynimo nuo lenkø reikalais labai rûpinosi Lietuvos gynimo komitetas. Tuo metu apie 60 ið ávairiø Lietuvos vietoviø pasitraukusiø sulenkëjusiø dvarininkø tarnavo lenkø kariuomenëje, o dauguma likusiøjø kraðte buvo nusistatæ prieð Lietu- vos nepriklausomybæ, darbavosi svetimos valstybës naudai, jà visokeriopai rëmë. Matydamas tokià padëtá kraðte, Lietuvos gynimo komitetas 1920 m. spalio 1 d. pa- siûlë kraðto apsaugos ministrui plk. ltn. K. Þukui ásakyti miestø ir apskrièiø karo komendantams atidþiai sekti tokiø dvarininkø veiklà, átariamuosius suiminëti, pa- traukti baudþiamojon atsakomybën, neleisti iðvykti ið dvarø. Buvo pasiûlyta, galio- jant karo padëèiai, uþdrausti bet kokius jø susirinkimus ir leisti ðauliams, partiza- nams bei Lietuvos gynimo komitetui padëti kontroliuoti padëtá477 . Beveik tuo pat metu buvo sukurtas Lietuvos moterø komitetas Tëvynei ginti. Jo tikslas buvo rûpintis ðiltø drabuþiø, apavo ir maisto rinkimu bei pasiuntimu á frontà, suþeistaisiais ir kt.478 Reaguodamas á didëjantá pavojø kraðtui bei aukðèiau minëtø institucijø pasta- bas ir pasiûlymus, kraðto apsaugos ministras plk. ltn. K. Þukas savo ruoþtu 1920 m. spalio 2 d. vienu atsiðaukimu kreipësi á Lietuvos vyrus, kviesdamas stoti savanoriais kariuomenën, ir vyriausybës vardu þadëdamas juos ir jø ðeimas aprûpinti þeme479 , o kitu – á mokyklinæ jaunuomenæ, ragindamas jà stoti á karo mokyklà ir tuo papildyti mûsø laisvës kovotojø eiles480 . Visuomenë sujudo. 1920 m. gruodþio mën. „Maþajame Seime“ kilo sumanymas ir buvo parengtas ástatymo projektas sudaryti tardymo komisijà Suvalkø fronto 1920 m. rugpjûèio– rugsëjo mënesiø ávykiams iðtirti. Ðis projektas ið pradþiø apie 2,5 mën. buvo svarsto- mas Steigiamojo Seimo Teisiø komisijoje, o 1921 m. geguþës 13 d. jo svarstymas buvo perkeltas á Seimà. Svarstymo metu paaiðkëjo, jog minëti ávykiai Suvalkø fronte – tai ne atskiras atsitikimas ar vienkartinis nepasisekimas, o glaudþiai susijæ su visa tuometi- ne „kariuomenës organizacija, jos netikslumais platesnëse apibrëþose ir todël, siû-

342 lant padaryti tardymà Suvalkø fronto 20 metø atsitikimams, greièiausia teks paliesti ir kitas kraðto gynimo sritis“481 (kalba netaisyta – V. L.). Kraðto apsaugos ministro prof. J. Ðimkaus nuomone, apie ávykius fronte Lietu- vos visuomenë turëjo gauti iðsamià informacijà. Taèiau tie klausimai kariuomenei buvo labai svarbûs, o daugelis kariðkiø tebetarnavo jos gretose, todël plaèiai pa- skleisti þinias, kurios lengvai patektø ir prieðams, buvo negeistina. Jo pasiûlymu Sei- mas nutarë toliau ðá klausimà svarstyti uþ uþdarø durø482 . Ástatymà Suvalkø fronto atsitikimø tardymo komisijai sudaryti Steigiamasis Seimas priëmë 1921 m. birþelio mën. 22 d., o tø metø liepos 16 d. savo paraðais já patvirtino e. Respublikos Prezidento pareigas Steigiamojo Seimo pirmininkas A. Stul- ginskis ir ministras pirmininkas dr. K. Grinius. Juo remiantis, ið Steigiamojo Seimo nariø buvo sudaryta trijø asmenø komisija, kuriai buvo suteikti platûs ágaliojimai. Uþ savo veiklà ji buvo atsakinga tik Steigiamajam Seimui483 (plaèiau þr. 16 priedà). Komisija buvo tokios sudëties: pirmininkas – dr. J. Buzelis, sekretorius – Seimo atsto- vas Tumënas ir narys – Vl. Poþela484 . Visø kariuomenës daliø bei ástaigø virðininkai minëtos komisijos nariams privalëjo teikti visokià reikalingà pagalbà485 . Ši tardymo komisija buvo parengusi tokio turinio veikimo planà (kalba netai- syta – V. L.). „1. Iðaiðkinti: kokioj padëty buvo mûsø kariuomenë, kuomet bolðevikai atstû- më lenkus uþ Gardino (detaliai!). 2. Koks abelnai buvo nustatytas planas ðalies gynimui, jei lenkai priverstø bol- ðevikus trauktis atgal ir kësintøsi okupuoti mûsø teritorijos dalis. 3. Kaip veikë karo þvalgyba. 4. Kokiø priemoniø ëmësi mûsø karo vadovybë, kai bolðevikai buvo lenkø at- stumti iki Gardino. 5. Organizavimas ir pravedimas mûsø kontrantpuolio ant Augustavo–Suval- kø pradþioje 1920 m. rugsëjo mën. Prieþastis jo nepasisekimo. 6. Ar pasikeitë mûsø karo vadovybës kraðtui ginti planas, kai mûsø kariuome- nei nepavyko gràþinti Augustavo kanalo sistemà, kai mûsø pulkai buvo lenkais at- stumti ant ilgos linijos: Vokietijos siena–Seinai–Sopockynë. 7. Lenkø gausios kariuomenës sugrupavimas Augustave ir naujas uþpuolimas IX. 22 d. Ar mûsø vadovybei buvo þinoma apie tai ir kokiu priemoniø buvo imtasi atsargumo dëlei. 8. Prieþastis mûsø nepasisekimo ties Seinais ir Kapèiamiesèiu IX. 22 d. ir mûsø nuostoliai. 9. Koks buvo nustatytas kraðto gynimo planas, kai lenkai sumuðë mûsø ka- riuomenæ pas Seinus–Kapèiamiestá, perëjo Nemunà ir nebebuvo vilties, kad bolðevi- kai atsiturës lenkø puolimui. 10. Likvidacija mûsø fronto Suvalkijoje“486 . Kaip matyti, ðis tardymo komisijos parengtas planas buvo gana konkretus ir detalus, reikalaujàs ið kariuomenës vadovybës gilaus ir iðsamaus atsakymo á svar- biausius Lietuvos ginkluotøjø pajëgø nesëkmës lenkø fronte klausimus. Taèiau kaip ðis planas buvo vykdomas, deja, medþiagos surasti nepavyko. Neteko uþtikti duo- menø, jog dël minëtø 1920 m. rugsëjo mën. pralaimëjimø kas nors bûtø buvæs pripa- þintas kaltu ir nubaustas.

343 S u v a l k ø d e r y b o s i r s u t a r t i s. 1920 m. rugsëjo mën. pabaigoje lygiagreèiai su Suvalkijoje vykusiais lietuviø–lenkø karo veiksmais, tarp abiejø vals- tybiø tebesitæsë ir diplomatinë kova. Prasidëjus Lenkijos kariuomenës puolimui, tà paèià rugsëjo 22 d. Lietuvos vyriausybë gavo Lenkijos uþsienio reikalø ministro E. Sapiehos notà, kurioje dar kartà Lietuva kaltinama bendradarbiavimu su Raudonà- ja armija, jos telkimosi dengimu. Dël to Lenkijos vyriausybë nusprendusi imtis grieþ- tø priemoniø, pasilikdama sau visiðkà veikimo laisvæ487 . Taigi Lenkija ir toliau nau- dojosi ávykusiais faktais, o jos diplomatija stengësi tai pateisinti. Rugsëjo 24 d. Lietuvos atstovas Londone grafas Alfredas Tiðkevièius painfor- mavo Tautø Sàjungos sekretoriatà, kad ta E. Sapiehos telegrama „turi bûti laikoma karo paskelbimu“ ir tà paèià dienà papraðë Tautø Sàjungà „tuojau imtis intervenci- jos, kad sulaikytø Lenkijos naujus agresyvius veiksmus“488 . Netrukus Lenkijos ir Lietuvos byla buvo svarstoma Tautø Sàjungos sesijoje Paryþiuje. Rugsëjo 26 d. Tautø Sàjunga priëmë rezoliucijà, skatinanèià nutraukti abipuses kovas ir laikytis Curzono nustatytos demarkacijos linijos. Toje sesijoje taip pat buvo sudaryta tarptautinë karinë kontrolës komisija karo ávykiams stebëti. Jà sudarë Prancûzijos atstovas plk. A. Chardigny – pirmininkas ir nariai – Ispanijos atstovai U. Sala ir Hercë, Japonijos – Janamakis, Italijos – Bergera ir Anglijos – G. Keenanas489 . Rugsëjo 27 d. grafas A. Tiðkevièius, nuvykæs pas Tautø Sàjungos sekretoriø S. E. Drummondà ir iðdëstæs jam visà padëtá, primygtinai praðë Tautø Sàjungà imtis neatidëliotinø priemoniø uþkirsti kelià lenkø verþimuisi á Lietuvos teritori- jos gilumà. Jis áspëjo generaliná sekretoriø, kad Lenkija siekianti uþimti Vilniø ir sudarysianti tuo naujà „ávykusá faktà“ prieð prasidedant dviejø ðaliø deryboms. Taèiau ir ðá kartà, nepaisydama klausimo svarbos, Tautø Sàjunga jokiø priemo- niø nesiëmë490 . Lenkijos kariuomenës veiksmai visgi lëmë tiek Tautø Sàjungos, tiek kitø vals- tybiø nepalankià nuomonæ apie Lenkijà. Lenkijos uþsienio reikalø ministras E. Sa- pieha, siekdamas suðvelninti padëtá ir atsiþvelgdamas á rugsëjo 20 d. Antantës Aukð- èiausiosios Tarybos rezoliucijos rekomendacijas, pasiûlë derybas Suvalkuose. Lietuvos vyriausybë, matydama Lenkijos karo jëgos grësmæ ir nesitikëdama ið Tautø Sàjungos Tarybos skubiø energingø veiksmø, sutiko derybas Suvalkuose pra- dëti, siekdama sustabdyti karo veiksmus tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomeniø bei nustatyti demarkacijos linijà491 . Delegacijos turëjo susitikti rugsëjo 29 d. vakare Suvalkuose. Taèiau lenkai, pa- siûlæ derybas, pradëjo dar smarkesná lietuviø kariuomenës puolimà. Lietuviai pasiû- lë sustabdyti karo veiksmus ið abiejø pusiø rugsëjo 29 d. 12 val. Lenkai betgi atsisakë tai padaryti ir sutiko sustabdyti dviem valandoms karo veiksmus tik Kalvarijos plen- to rajone, kad suteiktø lietuviø delegacijai laisvà kelià á Suvalkus. Nepadëjo ir Lietu- vos vyriausybës priminimas Tautø Sàjungos Tarybai jos rugsëjo 20 d. rezoliucijà, pagal kurià karo veiksmai ið abiejø pusiø turëjo bûti ið viso sustabdyti492 . Á Suvalkus delegacijos suvaþiavo rugsëjo 29 d., o derybos prasidëjo rugsëjo 30 d. Abiejø ðaliø delegacijø pirmininkai buvo kariðkiai: lietuviø – gen. ltn. M. Katchë, o lenkø – plk. M. Mackevièius, kilimo ið Lietuvos – nuo Ûdrijos ir gerai kalbàs lietuviðkai, bet labai lietuviø nemëgstàs. Lietuvos delegacijos nariai buvo M. Birþiðka, uþsienio rei-

344 kalø departamento direktorius B. Balutis, mjr. A. Ðumskis ir diplomatas V. Èarneckis, o lenkø – uþsienio reikalø ministerijos atstovas J. Lukasevièius, mjr. A. Romeris ir V. Przes- myckis. Derybos vyko rusø kalba Suvalkø teismo salëje. Derybose pirmininkai maþai reiðkësi, jas vedë visi kiti delegatai. Jø eigà sekë Vakarø sàjungininkø atstovai-kari- ninkai – anglas, italas ir amerikietis. Á derybø eigà jie nesikiðo. Didelæ átakà deryboms turëjo Tautø Sàjungos kontrolës komisijos pirmininkas plk. A. Chardigny, prancû- zas, gerai mokàs kalbëti rusiðkai. Pirmajame posëdyje lietuviø delegacija pareikalavo sustabdyti karo veiksmus iðtisai, kur tik susiduria Lietuvos–Lenkijos kariuomenës. Lenkijos atstovai su tuo ne- sutiko. Lietuvos atstovams pareiðkus, kad tokiu atveju nëra kà veikti, lenkai sutiko sustabdyti karo veiksmus tik Suvalkijoje, t. y. nuo Rytprûsiø sienos pagal demarka- cijos linijà iki Nemuno. Taèiau rytiniame Nemuno krante jie atsisakë tai padaryti. Lenkijos delegacija pareiðkë, kad pagrindinës Lietuvos ir Lenkijos konfliktø prieþastys tos, jog, pirma, Lietuvos kariuomenë buvo uþëmusi Lenkijos teritorijà ir, antra, Lietuva nesilaikë neutralumo Lenkijos ir Sovietø Rusijos kare. Taèiau, palan- kiai iðsprendus demarkacijos linijos klausimà Suvalkijoje, nebûsià kliûèiø likviduoti ir karinius ginèus. Spalio 1 d. posëdyje lenkai pareiðkë, kad jie nepripaþásta 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Sovietø Rusijos taikos sutarties sudarymo, kuri esà sudaryta neatsiþvel- gus á Lenkijos teises ir interesus ir be Lenkijos þinios. Lenkø delegacija áspëjo lietu- vius, kad lenkø kariuomenë „strateginiais sumetimais“ deðinëje Nemuno pusëje uþims Merkinës–Varënos–Bastûnø linijà ir pareikalavo, kad Lietuvos kariuomenë ið ten atsitrauktø. Be to, Lenkijos delegacija pageidavo, kad Lietuvos vyriausybë leistø pa- sinaudoti karo reikalams Suvalkø–Simno–Alytaus–Varënos geleþinkeliu493 . Gavusi vyriausybës instrukcijà nustatyti Vilniaus kraðte demarkacijos linijà ir nesutikti leisti lenkams naudotis Suvalkø–Simno–Alytaus geleþinkeliu, Lietuvos de- legacija pasiûlë nustatyti tokià demarkacijos linijà: pietø Suvalkijoje nuo Vokietijos sienos 1919 m. gruodþio 8 d. linija iki Nemuno, toliau ðiaurëje nuo Marcinkoniø geleþinkelio stoties per Ûlos upës geleþinkelio tiltà, per Bastûnø stotá, Dieveniðkes, Grauþiðkius, Aðmenà iki Iþos. Tokiu atveju Lietuvos pusëje turëjo likti Varënos stotis bei plati teritorijos juosta apie Vilniø. Be to, Lietuvos delegacija numatë klauzulæ, jog, Lenkijai sudarius paliaubas ar taikà su Sovietø Rusija, Lenkijos kariuomenë tuo- jau pasitrauksianti ið Lietuvos uþ Nemuno ir nustatytø Lietuvos su Sovietø Rusija sienø494 . Lenkijos delegacijai buvo nurodyta derybas vilkinti ir, remiantis Lenkijos ka- riuomenës strateginiais sumetimais, reikalauti Varënos ir nesutikti su demarkacijos linija á rytus nuo Bastûnø. Tæsiant derybas spalio 4 d., ginèas tarp abiejø delegacijø dël Varënos geleþinkelio stoties paaðtrëjo. Lietuvos vadovybë aiðkiai suprato gre- siantá pavojø Vilniui, lenkams persikëlus per Nemunà ir þygiuojant toliau Lydos link. Tuo metu diduma Lietuvos kariuomenës tebebuvo Suvalkijoje ir Varënos gele- þinkelio mazgas bûtø nepaprastai svarbus perkeliant kariuomenæ ið Suvalkijos Vil- niaus gynybai sustiprinti. Lenkijos karinë vadovybë suprato lietuviø planus ir nesu- tiko per Varënà praleisti traukiniø su Lietuvos kariuomene. Tuo bûdu lietuviams atsiimti Varënos geleþinkelio stoties nepavyko.

345 Suvalkø konferencijà ið aklavietës iðgelbëjo tik tà paèià spalio 4 d. á Suvalkus atvy- kusi plk. A. Chardigny vadovaujama Tautø Sàjungos kontrolës komisija, kuri tolesniø derybø iniciatyvà perëmë á savo rankas. Tatai ávyko prieð aiðkø J. Pilsudskio nenorà. Tautø Sàjungos kontrolës komisija, pasitarusi su Lietuvos delegacija, 1920 m. spalio 5 d. 20 val. 30 min. Suvalkuose priëmë toká sprendimà (kalba netaisyta – V. L.): „Tautø Sàjungos kontrolës komisija ponams lenkø ir lietuviø delegacijø pirmi- ninkams Suvalkai Tautø Sàjungos kontrolës komisija pirmame jos posëdyje X. 5 d. priëmë tokius nutarimus, kurie yra tiesioginiai ir tuo pat laiku praneðti lietuviø ir lenkø valdþioms ðia telegrama: 1. Laikinoji demarkacijos linija tarp Lietuvos ir Lenkijos nusistatys tokia: a) 1919 m. gruodþio 8 d. linija nuo vokieèiø sienos iki átakos Igorkos Nemunan, b) Nemuno srove nuo minëtos átakos iki Uciechos, 10 km á pietus nuo Merkinës. 2. Norëdamos incidentø kariuomenëje, lenkø ir lietuviø valdþios privalo evakuoti savo karo jëgas 6 km zonoje á vienà ir kità pusæ nuo virð minëtos demarkacijos linijos. Lietuviø ir lenkø kariuomenës atitraukimas á naujas pozicijas privalo bûti užbaigtas spalio 9 d. 12 val. Vietose, kur lietuviø ir lenkø kariuomenës turi praeiti pirmyn, þygiavimà pra- dëti po 12 valandos. 3. Kliûtys, galinèios iðkilti nustatant ne kuriuos ðios linijos punktus, bus regu- liuojamos komisijos vietoje. 4. Kad sustabdžius prieðininkø veikimà Varënos apylinkëse, kolei tam rajone nebus nustatyta demarkacijos zona, kontrolës komisija turi garbës praðyti abiejø valdþiø duoti savo kariuomenëms, veikianèioms ðitoje apylinkëje, ásakymà, kad ne- bûtø pereinama dabar uþimamoji prieðakinëmis sargybomis linija arba tuojau su- stabdyti kiekvienà pradedamà prieðingà veiksmà. Komisija iðvyks spalio 7 d. á Varënà, kad vietoje duotø reikalingus prieðø veiki- mo sustabdyti ásakymus. Komisija praðo abiejø valdþiø skubiai praneðti telegrama apie esamus § 4 nu- rodymus daliø vadams Varënos rajone“495 . Kadangi lenkai faktiðkai jau buvo uþëmæ Varënos geleþinkelio stotá ir Tautø Sàjungos kontrolës komisija, matydama, kad lenkø vis tiek negalës priversti jos per- leisti lietuviams, taip pat jà pripaþino lenkams, tai lietuviams nieko kita ir nebebuvo likæ, kaip tik sutikti su minëtu komisijos sprendimu. Tolesnëse derybose Tautø Sàjungos kontrolës komisija tiesiogiai nedalyvavo, nors jos átaka buvo jauèiama. Buvo ginèijamasi dël tolesnio demarkacijos linijos pra- tæsimo. Lenkai atsisakë pratæsti jà á rytus nuo Bastûnø, motyvuodami buvimu ten Raudonosios armijos. Jie pasiûlë, kad tas klausimas bûtø svarstomas abipusëse lietu- viø–lenkø derybose Rygoje. Spalio 7 d. Tautø Sàjungos kontrolës komisijai iðvykus á Varënà vietoje iðtirti padëtá, derybos Suvalkuose buvo tæsiamos ir tà paèià dienà 24 val. buvo pasiraðyta sutartis. Tai buvo tik karo veiksmø paliaubos. Nustatyta tik nauja demarkacijos linija tarp lietuviø ir lenkø kariuomeniø, neiðsprendþiant susitarianèiøjø ðaliø teritoriniø teisiø klausimo. Ði linija Suvalkø kraðte ëjo pagal Aukðèiausiosios Tarybos 1919 m.

346 gruodþio 8 d. nustatytà linijà nuo Rytprûsiø sienos iki tos vietos, kur Juodoji Anèia áteka á Nemunà, toliau Nemunu iki Gravës upelio, Gravës upeliu iki Merkinës–Rat- nyèios; toliau tiesia linija iki tos vietos, kur Skroblio upelis suteka su Merkiu, toliau Merkiu, Dereþnyèia iki Bastûnø stoties palei Vilniaus–Lydos geleþinkelá. Varënos ir Bastûnø stotys buvo paliktos lenkø pusëje. Sutartimi abi pusës pasiþadëjo nutraukti karo veiksmus palei visà nustatytà demarkacijos linijà. Á rytus nuo Bastûnø turëjo bûti nutraukti karo veiksmai ir pra- tæsta demarkacijos linija specialiu susitarimu, kai tik ið tos vietos pasitrauks sovietø kariuomenë. Jei nepavyktø to susitarimo pasiekti, tai susitarianèios ðalys pasiliko sau teisæ kreiptis Tautø Sàjungon. Sutartimi numatomas lietuviø traukiniø praleidimas per Varënos stotá ir pasi- keitimas karo belaisviais. Suvalkø sutartis turëjo ásigalioti vidurdiená, spalio 10 d., ið- skiriant „jau sutartà karo veiksmø sustabdymà“, ir turëjo pasilikti galioti „iki visi gin- èytini klausimai tarp lietuviø ir lenkø bus galutinai iðspræsti“496 (plaèiau þr. 17 priedà). Taigi Suvalkø derybos formaliu atþvilgiu buvo ne politinio, bet karinio pobû- dþio. Jose buvo nustatytos ne valstybinës sienos, bet tik skiriamoji linija, kuri lietu- vius turëjo apdrausti nuo lenkø verþimosi á Lietuvos teritorijà. Vis dëlto svarbiausias derybø objektas buvo politinis, susijæs su Vilniaus likimu, nors apie Vilniø derybose ir nebuvo kalbama. Kartu paþymëtina, jog Suvalkø sutartis Lenkijà ið esmës nedaug teápareigojo. Pati nustatyta demarkacijos linija buvo Lengvai apeinama ið rytø. Visgi ði sutartis turëjo praktinæ ir ypaè moralinæ reikðmæ. Netrukus po jos pasi- raðymo ávykdytà Vilniaus uþgrobimà Lietuvos vyriausybë galëjo kvalifikuoti kaip ðiurkðtø Suvalkø sutarties sulauþymà bei remtis ja tolesniuose santykiuose ne tik su Lenkija, sprendþiant teritorinius klausimus, bet ir tarptautinëse instancijose.

7. ŽELIGOVSKIADA

G e n. L. Þ e l i g o v s k i o „m a i ð t o“ p a r e n g i m a s. Gen. L. Þeligovskio „maiðtas“ ið esmës buvo ne koks nors visai nelauktas ávykis, o nuosekliai vykdytas J. Pilsudskio politikos tæsimas. Bûdamas tikras politinio nusistatymo „gente Litua- nus, natione Polonus“ („kilme lietuvis, tautybe lenkas“) atstovas, J. Pilsudskis nie- kad neatsisakë minties atskirti nuo grynai lietuviðkos etnografinës Lietuvos Vilniø su jo miðriai kalbanèiu kraðtu ir sudaryti ið jo lenkiðkàjá federacinës Lietuvos kanto- nà. Jo didþiausias politinis troškimas buvo Lietuvos–Lenkijos unija. Numatydamas, kad kils diplomatiniø sunkumø Vilniui uþimti, J. Pilsudskis sugalvojo savo agresyvius veiksmus remti tariama gyventojø valia. Ið anksto ruoð- damasis tai tariamai Lenkijos „pakraðèiø“ gyventojø valiai árodyti, jis, kaip minëjo- me anksèiau, ëmë organizuoti vadinamàjà lietuviø–gudø divizijà. Pagrindinis ðios divizijos uþdavinys buvo kovoti su Lietuva, o svarbiausia – uþimti Vilniø, kurá J. Pilsudskis vadino „brangiu, mylimu Vilnium“, „mielu miestu“497 . Lietuviø–gudø divizija buvo suformuota dar 1918 m. gruodþio mën. pabaigo- je. Jà sudarë 9 pëstininkø pulkai – Vilniaus, Kauno, Suvalkø, Gardino, Naugarduko,

347 Minsko, Baltstogës, Lydos ir Slucko; 4 kavalerijos pulkai – Uþnemunës, II Vilniaus, III lietuviø ir totoriø raiteliø (Tatarska jazda). Ði divizija turëjo bûti aprûpinta artile- rija, pionieriais, pagalbiniais ginklais ir tarnybomis. Jos vadu buvo paskirtas gen. V. Ivaðkevièius. Dauguma divizijos kareiviø buvo ið Galicijos, Poznanës ir Varðuvos, taèiau nemaþa ir sulenkëjusiø lietuviø, gudø ir Vilniaus kraðto totoriø. Ðie sulenkëjæ vilnieèiai suteikë divizijai lietuviø–gudø atspalvá498 . J. Pilsudskis ðià divizijà atitraukdavo nuo Lietuvos pasienio tik labai didelio reikalo spiriamas, kaip, pavyzdþiui, bolðevikø vykdyto didelio puolimo Varðuvos kryptimi metu. Krizei praëjus ir planuojant Vilniaus okupavimà, minëta divizija vël buvo pasiøsta arèiau Lietuvos. Marðalas J. Pilsudskis okupuoti Vilniø tariamai sukilusiais to kraðto kilmës da- liniais numatë dar 1920 m. rugsëjo mën. vidury. To mënesio 20 d. á vyriausiàjà bûs- tinæ Baltstogëje buvo iðkviestas kilimo ið Vilniaus kraðto gen. L. Þeligovskis. M. Bir- þiðkos teigimu, „Þeligovskis nebuvo pirmas, á kurá Pilsudskis kreipësi pasiûlydamas prieð já „sukilti“. Taèiau pirmieji generolai, kurie gavo toká pasiûlymà, vienas po kito atsisakë, nesutikdami prisiimti negarbingo kariui þygio – dirbtinio karinës sutarties lauþymo. Kai tas pats buvo pasiûlyta Þeligovskiui, ðis ið viso nesusivokë kas èia da- rosi, kam ir prieð kà jis turi „sukilti“, jei su lietuviais jau susitarta, ir be Pilsudskio ásakymo nesutiko prieð lietuvius þygiuoti. Tuomet Pilsudskis, kaip vyriausiasis va- das, pareiðkë jam tai ásakàs atlikti, ir ðis tepasakæs „Rozkaz“ (Klausau!) iðëjo jau kitø parengtam þygiui vadovauti. Jam iðëjus, Pilsudskis ciniðkai apie Þeligovská drau- gams pastebëjo: „Maniau, jog turiu reikalà su þmogum (myúlalem, êe to czlowiek), o èia d wolowa“ (jautinë ). Ir tikrai, nuo to meto garbingà kará pakeitë pamintos garbës politikas – pseudosukilimo iškamšinis vadas“499 . 1920 m. spalio 1–2 d., vadovaujant J. Pilsudskiui, vyko „maiðto“ vadø pasitarimai jo specialiame traukinyje Gardine ir Lydoje. Pasitarimø metu buvo priimtas savanoriø divizijos virðininko plk. A. Koco parengtas operacijø planas Vilniui okupuoti500 . Spalio 2 d. J. Pilsudskis atliko I lietuviø–gudø divizijos apþiûrà ir pasiþymëju- sius karius apdovanojo kryþiumi „Virtuti Militari“. Prieð iðvykstant ið Lydos jis pasi- tarimo klebonijoje su buvusiu minëtos divizijos vadu gen. Rzondkovskiu ir ðtabo virðininku kpt. Perkovièiumi metu ásakë, kad divizija turësianti uþimti Vilniø, kartu pastebëdamas, jog nei dabar, nei paskiau negausianti tam ásakymo. Be to, J. Pilsud- skis pabrëþë, jog uþdaviná reikia atlikti taip, kad I Vilniaus pulkas pirmas ásiverþtø á miestà. Prieð tai turëjo bûti uþimta Varënos geleþinkelio stotis ir nutrauktas Kauno susisiekimas su Vilniumi501 . Spalio 5 d. buvo sudaryta gen. W. Sikorskio vadovaujama III armija, kuri kar- tu su II armija, veikdamos „supamuoju vainiku“, turëjo remti gen. L. Þeligovskio veiksmus ið rytø ir vakarø pusiø502 . Lietuvos Generalinio ðtabo þvalgybos skyriaus apytikriais duomenimis, mûsø fronte 1920 m. spalio 5–16 d. veikë tokios lenkø pajëgos: I lietuviø–gudø divizija – iki 4000 þmoniø II lietuviø–gudø divizija – iki 4000 þmoniø I ir II Varðuvos divizijos – iki 9500 þmoniø XVII Poznanës divizija – iki 7200 þmoniø Ið viso – iki 24700 þmoniø

348 Prie ðiø divizijø buvo iki 550 kulkosvaidþiø ir 141 pabûklas. Kariuomenës skaièius Vilniaus–Baranovièiø rajone siekë iki 45 000 þmoniø503 . Pagal lenkø ðaltiná, gen. L. Þeligovskis savo þinioje turëjo apie 14 000 kareiviø. Já dengusioje gen. W. Sikorskio vadovaujamoje armijoje buvo per 50 000, o II armijo- je – 15 000 kariø. Ið viso tos jëgos sudariusios 80 000 kariø ir kone 4 kartus virðijo visos Lietuvos kariuomenës skaièiø504 . Tomis dienomis Lietuvos kariuomenë buvo taip iðsidësèiusi: X pëst. pulkas sau- gojo barà nuo Rytprûsiø sienos ir plentà ið Kalvarijos á Suvalkus. Ðtabas buvo Kalva- rijoje. Pulkui vadovavo mjr. A. Jakaitis. V pëst. pulkas saugojo barà abipus Galaduso eþero, ðtabas buvo Lazdijuose. Kpt. K. Ðkirpai perëjus dirbti á Steigiamàjá Seimà, pulkui nuo 1920 m. rugsëjo 23 d. laikinai vadovavo kpt. A. Zubrys505 . VIII pëst. pulkas saugojo barà nuo Ðlavantø iki Nemuno, ðtabas buvo ásikûræs prie Seirijø. Mjr. J. Èaplikui 1920 m. rugsëjo 22 d. patekus á lenkø nelaisvæ, laikinai pulko vadu buvo paskirtas mjr. A. Liutermoza506 . Rezerve buvo II pëst. pulkas, ið Alytaus perkeltas á Krosnà. Mjr. J. Laurinaièiui rugsëjo 22 d. patekus á lenkø nelaisvæ, pulko vado pareigas nuo tos dienos iki spalio 1 d. ëjo mokomojo bataliono ‘majoras K. Valeiðo, o nuo spalio 1 d. – mjr. J. Petruitis507 . Baro nuo Rytprûsiø sienos iki Nemuno vadu tebebuvo gen. ltn. M. Katchë, ðtabas – Simne. Á rytus nuo Nemuno: VI pëst. pulkas buvo Nedzingëje, nukreiptas Perlojos kryptimi. Jam tebevadovavo plk. ltn. J. Butkus. I pëst. pulkas (vadas – mjr. Vl. Sko- rupskis) buvo iðsidëstæs á ðiauræ nuo Varënos. Ðiam fronto barui vadovavo III pëst. divizijos vadas mjr. Ig. Musteikis. Vadavietë buvo Alytuje. Vilniuje buvo gen. ltn. St. Nastopkos vadovaujamos I pëst. divizijos ðtabas. Divizija susidëjo ið IV, VII ir IX pëst. pulkø. VII pëst. pulkas po nesëkmës prie Druskininkø ir Parieèës rinkosi Vilniuje. Plk. ltn. E. Adamkavièiø 1920 m. rugsëjo 14 d. laikinai paskyrus I pëst. divizijos vadu, pulko vadovavimà laikinai perëmë mjr. Vl. Rëklaitis508 . IV pëst. pulkas (vadas – kpt. J. Variakojis) stovëjo ir saugojo barà priekyje gen. L. Þeligovskio rinktinës. Pagrindinë pozicija: Jaðiûnai–Rûdninkai, prie Merkio upës. Sargybos stovëjo Stasylø–Ðalèininkëliø–Tabariðkiø rajone. IX pëst. pulkas (vadas – mjr. A. Paðkovièius) buvo labai plaèiai iðsisklaidæs. Vienas batalionas stovëjo Vilniuje, kitas saugojo barà nuo lenkø drauge su IV pëst. pulku, o dar vienas veikë Ðvenèioniø apylinkëje. Raiteliø pulkas (vadas – kpt. A. Ðileris) veikë paskirais eskadronais. Ið viso buvo 4 eskadronai. Spalio mën. buvo stengiamasi pulkà sutelkti Vilniaus apylinkë- se509 . Vilniuje tuo metu dar buvo Vilniaus komendantûros batalionas ir 1920 m. rugpjûèio 26 d. ið Kauno atkelta karo mokykla (III laida). Artilerijos turëta maþai. Ið buvusiø 10 baterijø (40 pabûklø) per 1920 m. rug- sëjo mën. karo veiksmus netekta 3,5 baterijø, ið viso 14 pabûklø. Spalio mën. pra- dþioje Vilniuje buvo VI ir X baterijos. Baterijos buvo skaldomos ir paskirstomos pul- kams bûriais. Lietuvos kariuomenës iðdëstymas Vilniui ginti buvo labai neparankus. Jà su- telkti Vilniui ginti trumpu laiku buvo neámanoma. Sudëtingà padëtá tuometinëje

349 Lietuvos kariuomenëje tiksliai apibûdina kraðto apsaugos ministro, vyr. kariuome- nës vado plk. ltn. K. Þuko þodþiai, pasakyti Uþsienio reikalø ministerijos Politikos departamento direktoriui B. K. Baluèiui: „ blogi dalykai, ir noriu atvirai su Tamsta pasikalbëti. Nebegaliu toliau neðti atsakomybës. Kariuomenës beveik neturime, nëra net fronto. Po keliø nepavykusiø mûðiø su lenkais kariuomenë, galima sakyti, pakri- ko. Bent að negaliu tvarkos palaikyti. Neástengiu. Reikia skubiai skirti kità apsaugos ministrà arba vyriausiàjá kariuomenës vadà. Kitaip mes prapuolæ. Að sutinku bet kokias pareigas eiti – karininko, net eilinio kareivio. Ðiandien einu tai praneðti mi- nistrø kabinetui ir praðau man padëti“510 . Tuo bûdu sàlygos gen. L. Þeligovskio avantiûrai vykdyti buvo palankios. Len- kø su bolðevikais frontas slinko vis toliau nuo Vilniaus á rytus. Lenkø derybos su bolðevikais vyko sëkmingai. Atsirado pakankamai daug laisvø ginkluotø pajëgø, kurias buvo galima nukreipti prieð lietuvius. Gen. L. Þeligovskis ið jam skirtø daliø sudarë dvi pëstininkø brigadas Varanavo–Benekainiø apylinkëje ir vienà miðrià mjr. M. Koscialkovskio vadovaujamà rinktinæ Eiðiðkiø apylinkëje. Þygio iðvakarëse gen. L. Þeligovskio þinioje buvo 16 pëstininkø batalionø, 5 kavalerijos eskadronai, 36 lauko patrankos, 8 sunkios patrankos, 139 kulkosvaidþiai ir keletas ðarvuoèiø511 . Nors Tautø Sàjungos kontrolës komisijos Suvalkuose pasiûlymu abiejø pusiø karo veiksmai spalio 5 d. buvo sustabdyti, lenkai vis ðaudë ir puolë Varënos apylin- këje kai kurias mûsø pusëje esanèias gyvenvietes, Biekðiø ir Barteliø kaimus. Spalio 6 d. lenkai didelëmis jëgomis puolë mûsø sargybas á rytus nuo Eiðiðkiø ir tarp geleþinkelio linijø Vilnius–Lyda ir Vilnius–Molodeènas. Mûsø sargybos buvo priverstos pasitraukti. Lenkai atskirose vietose perëjo Ðalèios upelá ir uþëmë Butri- monis, Gerviðkes, Benekainius ir Kauleliðkes512 . Ðiuo maþu puolimu gen. L. Þeligovskis pasistengë uþimti iðeities ribà tikrajam puolimui, t. y. prieiti kiek galima arèiau, kad paskui, puolant vienu ðuoliu, greitai uþimtø Vilniaus miestà. Tad gen. L. Þeligovskio karo veiksmø pradþia reikia laikyti spalio 6 d., o ne spalio 8 dienà. Lietuvos kariuomenës vadovybë þinojo, kad lenkai yra sutelkæ gan dideles jë- gas Varanavo–Benekainiø apylinkëje, taèiau nieko nedarë ir ðio baro, kuris buvo menkai pridengtas, nesustiprino. Reikia manyti, kad to nepadarë dël ðiø prieþasèiø: pirma, turëta maþa jëgø ir, antra, buvo tikëtasi, jog derybos Suvalkuose baigsis nuo- latine taika. Tuo metu gen. L. Þeligovskis spalio 7 d. Eiðiðkëse tarësi su savo grupës karo daliniø vadais, iðaiðkino jiems „maiðto“ tikslà ir pareiðkë, jog jo vadovaujamai divi- zijai reikës nutraukti visus ryðius su Lenkijos karo vadovybe ir jokiø jos ásakymø neklausyti. Jis pridûrë, jog dabar duodama laisvai apsispræsti, kas nori ar nenori prisidëti prie ðios akcijos. Pasitarime paaiðkëjo, jog ne visi daliø karininkai patikëjo, jog ruoðiamas „maiðtas“ yra Lenkijai reikalingas bei tikslingas. Rengiamo „maiðto“ reikalingumu suabejojo ne tik þemesniojo rango karininkai – net pats divizijos va- das gen. Rzondkovskis nusiskundë, kad po 30 metø iðtikimos karo tarnybos dabar jis turás dalyvauti „maiðte“ ir tariamai neklausyti Lenkijos vyriausiosios karinës va- dovybës. Apskritai karininkø nusiteikimas buvo blogesnis negu eiliniø kareiviø513 . Kareiviams buvo pasakyta, kad jie eis muðti lietuviø, kitaip tariant, atsiimti ið jø Vilniaus. Be to, kareiviams ta akcija nebuvo vadinama „maiðtu“.

350 Turëdami þiniø apie gen. L. Þeligovskio rengiamà þygá á Vilniø, santarvininkø misijø atstovai – anglas Pargiteris ir prancûzas kpt. Puyollo – dar spalio 6 d. nuvyko á Varanavà ir bandë gen. L. Þeligovská nuo to þygio sulaikyti. Tokios pat misijos ëmësi ir Tautø Sàjungos karinës kontrolës komisijos nariai, vadovaujami plk. A. Char- digny, taèiau jø pastangos buvo bevaisës514 . 1920 m. spalio 7 d. 20 val. gen. L. Þeligovskis iðleido operatyviná ásakymà, kad viskas turi bûti parengta þygiui iki spalio 8 d. 6 val. ryto. Suþinojæ apie þygá, kai kurie karininkai, ypaè artileristai, pareiðkë, jog jie nenorá bûti „maiðtininkai“. Nepa- sitenkinimas buvo stiprus, ir gen. L. Þeligovskis turëjo apie tai praneðti J. Pilsudskiui. J. Pilsudskis á ðá reikalà tiesiogiai kiðtis nenorëjo, tad pavedë gen. V. Sikorskiui. Naktá ið spalio 7 á 8 d. gen. V. Sikorskis atvyko á Varanavà ir paaiðkino, kad tai yra politinis manevras, daromas su vyriausiojo karo vado žinia ir kad tai reikia atlikti515 . Kari- ninkai nurimo ir gen. L. Þeligovskis ásakë operatyviná ásakymà vykdyti. Spalio 9 d. gen. L. Þeligovskio karinës grupës ðtabo virðininkas plk. L. Bobickis „slaptai“ á rankas karo vadovybei atsiuntë praneðimà, kuriame gen. L. Þeligovskis taip aiðkino: „Apsvarstæs, kad su Kauno vyriausybe sudarytø paliaubø linijomis mus, Vilniaus, Gardino ir Lydos kraðtø gyventojus, mûsø kraðtà, kartu su lenkiðku Vil- nium, jau ið anksto ir mûsø nenaudai, priskiria lietuviams, nutariau su ginklu ran- koje ginti mano Tëvynës gyventojø apsisprendimo teisæ ir paëmiau vyriausiàjà va- dovybæ kareiviø, kilusiø ið tø þemiø. Negalëdamas veikti prieð savo sàþinæ ir pilietiðkus jausmus, su pasigailëjimu atsisakiau nuo tarnybos pareigø ir vadovavimo grupei. Drausmëje iðauklëti ir Tëvynës idëjai iðtikimi man priklausà vadai ir kariuo- menë klauso mano ásakymø, o likusioms dalims praðau duoti tiesioginius ásakymus.

X. 8 Generolas Želigovskis“516

Naktá ið spalio 7 á 8 d. savo ásakymus iðleido ir atskirø daliø vadai.

G e n. L. Þ e l i g o v s k i o a v a n t i û r o s p r a d þ i a. 1920 m. spalio 8 d. 6 val. I lietuviø–gudø divizijos abi brigados pradëjo þygá. I brigada þygiavo Lydos keliu pro Sliþiûnus Parudaminio, o II – dviem voromis pro Ðalèininkus ir Ðalèininkëlius ðiau- rës kryptimi. 7 val. 30 min. mjr. Z. Koscialkovskio grupë iðþygiavo Rûdninkø kryptimi. Lenkai daugiausia puolë IV pëst. pulko dalis, uþëmusias Rûdninkø–Sliþiûnø– Jaðiûnø–Vidnopolio linijà. 8 val. dvi lenkø kuopos, iðstûmusios mûsø sargybas ið Smoliankos, puolë pulko uþtvaras ties Maþosiomis Salomis. Uþtvara atkakliai gynë- si iki 9 val., taèiau, turëdami deðimteriopai gausesnes jëgas, lenkai jà apëjo ið abiejø pusiø ir privertë atsitraukti. Lenkø kavalerija, pasinaudojusi niekieno neuþimtu dideliu tarpu tarp I ir IV pëst. pulkø, ið deðinës pusës miðkais apëjo lietuviø gina- mas pozicijas ir uþëmë kelià tarp Maþøjø Salø ir Gudeliø. Lenkai deðinëje pusëje buvo giliai ásibrovæ, todël I kuopai buvo ásakyta uþimti Jundziliðkiø–Èiaukðliø– Salininkø linijà. 10 val. stiprios lenkø pajëgos puolë antràjà gynimosi linijà ties Sliþiûnais. Kadangi I kuopos deðinysis sparnas per 10 km liko lenkø uþnugaryje ir ið visø pusiø buvo jø apsuptas, ásakyta kovojant trauktis Jaðiûnø link ir, perëjus antràjà gynimosi linijà, apsistoti rezerve Zakariðkëse. Atskiroms I kuopos sargy-

351 boms teko prasimuðti pro tirðtas lenkø grandines, bandþiusias uþkirsti joms kelià. III kuopa kurá laikà atkakliai kovojo ties Vidnopoliu, taèiau, patyrusi didelius nuos- tolius, turëjo pasitraukti517 . Pasitraukus I batalionui, lenkai smarkiai puolë II-já. Supdami ið dviejø pusiø, jie sumuðë ið Jaðiûnø pasiøstà þvalgybà, o po to puolë Sliþiûnus. Kurá laikà jiems labai atkakliai prieðinosi VI kuopa. Taèiau ir ðá kartà, panaudodami supamàjá manevrà, lenkai privertë VI kuopà atsitraukti á Papiðkiø–Tereðiðkiø linijà. V kuopa Sliþiûnø– Jaðiûnø linijoje iðsilaikë iki 17 val., atmuðdama kelias stipraus prieðo atakas. Lenkams supant ið deðinës ir ties Keidþiø dvaru uþëmus atsitraukimo kelià, traukësi Keidþiø kaimo link. Prieðui uþpuolus ið uþnugario vado sumanumo dëka kuopa prasiverþë pro prieðo grandines, perëjo á kontrpuolimà ir uþëmë Keidþiø dvarà. Prasimuðant pro lenkus, buvo daug uþmuðtø bei suþeistø ir netekta 4 kulkosvaidþiø (þr. 41 schemà). Atsitraukus II batalionui, buvo ásakyta tà pat padaryti ir I-jam. Visos IV pëst. pulko kuopos buvo labai iðsklaidytos, todël ásakyta I batalionui susikoncentruoti Ka- tiliuose, o II-jam – Tatarkoje. Laikinai barà uþëmë raiteliø II eskadronas, o deðinëje – IX pëst. pulko batalionas. Spalio 9 d. rytà IV pëst. pulko batalionai uþëmë linijà Pauluva–Naujasodis518 . Spalio 9 d. 10 val. lenkai puolë Rûkainiø rajone, bet èia juos IV pëst. pulkas atmuðë. Sukoncentravæs jëgas, prieðas puolë Jermoliðkio kryptimi ir ið dviejø pusiø ëmë pulkà supti. Pulko vado ásakymu II batalionui nurodyta trauktis Vileikos kryp- timi, o, nesant galimybiø ten iðsilaikyti, per Nemenèinæ ir Maiðiagalà pasitraukti á Sudervæ. I batalionui ásakyta atsitraukti, uþimti prie Kotlovkos esanèià 225 aukðtu- mà ir ten gintis. Atsitraukus IX pëst. pulkui, ir I batalionui trauktis Vilniaus link519 . Gen. L. Þeligovskio puolimas lietuviams buvo didelë staigmena. Spalio 1 d. perëmæs vadovavimà armijai, gen. S. Þukauskas rado jà tokios padëties, kad trum- pu laiku negalëjo sutelkti didesniø jëgø Vilniui ginti. Panaudojo tik Vilniaus apylin- këse buvusius IV, VII ir IX pëst. pulkus, kurie buvo nesukomplektuoti. Ið viso ten tuo metu buvo 7 pëstininkø batalionai, dvi lauko artilerijos baterijos ir trys kavalerijos eskadronai. Pozicija prie Rûdninkø, Jaðiûnø ir Turgeliø, pagal Merkio upæ – 25 kilo- metrai á pietus nuo Vilniaus miesto, buvo uþimta maþomis jëgomis. Prasidëjus lenkø puolimui, gen. S. Þukausko ásakymu IV pëst. pulko vadas kpt. J. Variakojis pasku- bomis geleþinkeliu pasiuntë dar vienà batalionà á ðá gynimosi barà. Tuo bûdu prie Merkio upës pozicijoje Vilniø gynë IV pëst. pulko du batalionai, IX pëst. pulko vie- nas batalionas, I raiteliø eskadronas ir I lauko baterija520 . Armijos vadas gen. S. Þukauskas, suþinojæs, jog lenkai pradëjo Jaðiûnø stoties bei teritorijos á vakarus ir á rytus nuo geleþinkelio linijos Vilnius–Lyda puolimà, spa- lio 8 d. nusprendë Vilniø ginti. Nesitikëdamas, kad prie Merkio pavyks lenkus sulai- kyti, jis uþ 10–12 km nuo Vilniaus miesto pagal Vokës upelá sudarë antràjà gynimosi linijà Baltoji Vokë–Barkiðkës–Darþininkai–Grigaièiai ir ásakë I pëst. divizijos vadui gen. ltn. St. Nastopkai uþimti ðià pozicijà. Be to, jam buvo nurodyta turëti stiprià atsargà. Tuo atveju, jei lenkai pultø toliau, IV pëst. pulkas turëjo trauktis iðilgai gele- þinkelio Lyda–Vilnius. VII pëst. pulko batalionui ásakyta saugoti Vokës tiltà ant 164 aukðtumos. Vilniuje I pëst. divizijos vado þinioje turëjo likti VII pëst. pulko 1,5 bata- liono, IV ir IX pëst. pulkø naujokai ir I raiteliø eskadronas. Be to, vienas raiteliø eskadronas buvo pasiøstas á Nemëþá–Medininkus, o kitas – á Jaðiûnus521 .

352 Taèiau, gavæs iðsamesnæ informacijà apie prieðo pajëgas bei puolimo kryptis ir supratæs, jog lenkø uþmojai neapsiriboja vien Vilniaus miesto uþëmimu, gen. S. Þu- kauskas minëtà sprendimà ginti Vilniø pakeitë. Tos pat dienos 19 val. jis I ir III pëst. divizijø vadams paskelbë naujà ásakymà, kuriame nurodë ið Vilniaus pasitraukti. I pëst. divizija (IV, VII ir IX pëst. pulkai, VI ir X baterija bei trys raiteliø eskadronai) turëjo trauktis per Nerá á ðiauræ ir uþimti linijà Vokës intakas–Papiðkës–Raþkaþiai– Bukiðkës–Didþioji Rieðë (10–12 km nuo Vilniaus). III pëst. divizijai (I, III, V ir VI pëst. pulkai, VII pëst. pulko I batalionas, ðarvuo-

41 schema Gen. L. Þeligovskio puolimas 1920 m. spalio 8–9 d. 353 tas traukinys, II ir III baterijos, II haubicø baterija ir IX baterijos bûrys) ásakyta imti ir gintis linijoje Vokë–Ligainë–Jurgelionys–Valkininkai. Jeigu prieðas toliau pultø ir nebûtø galima laikytis, gen. ltn. St. Nastopkos va- dovaujamai I pëst. divizijai trauktis keliu Maiðiagala–Ðirvintos, o mjr. Ig. Musteikio III pëst. divizijai – tarp geleþinkeliø Vilnius–Kaunas ir Varëna–Alytus. Generaliniam ðtabui buvo ásakyta ið Vilniaus persikelti á Kaunà522 . II pëst. di- vizijai (vadas – gen. ltn. M. Katche) nebuvo duotas uždavinys, nes ji tebebuvo dislo- kuota Suvalkijoje, kur tuo metu frontas su lenkais buvo pasyvus. Spalio 8 d. gen. S. Þukausko suplanuotà gynimosi linijà ruoþe Rûdninkai– Jaðiûnai–Turgeliai gynë kpt. J. Vidugirio vadovaujamas IV pëst. pulko I batalionas. Ðá ruoþà ir puolë lenkø sutelktos I lietuviø–gudø divizijos dvi brigados, mjr. Z. M. Koscialkovskio vadovaujama grupë ir raiteliai. Lietuviø batalionas prieð ðias lenkø pajëgas buvo uþëmæs gerà pozicijà deðiniajame Merkio upës krante ir tvirtai laikësi, laukdamas atvykstanèio á pagalbà kpt. J. Andraðiûno vadovaujamo II bataliono. Atvykusio kpt. J. Andraðiûno þinioje, be minëto bataliono, buvo dar III bataliono kuopa ir visø trijø batalionø kulkosvaidþiø kuopos. Á kairæ (á rytus) nuo II bataliono buvo iðsidëstæs I batalionas, o deðinëje pozicijà buvo uþëmæs vienas IX pëst. pulko batalionas, su kuriuo ryðys buvo sunkiai palaikomas. Pirmàjá lenkø puolimà lietuviø pajëgos sëkmingai atlaikë ir privertë juos su nuos- toliais pasitraukti. Taèiau lenkams pradëjus smarkiai ðaudyti artilerijos ugnimi ir me- tus stiprias pëstininkø jëgas, II bataliono vadas kpt. J. Andraðiûnas nusprendë pasi- traukti á miðkus, nes tuo metu nei ið deðinës, nei ið kairës pusës lietuviø nebuvo523 . II batalionas traukësi Ðalèininkø–Jaðiûnø–Nemenèinës–Sudervës kryptimi, o I batalionas – á Vilniø. Tà pat dienà á Pagiriø–Juodðiliø–Solomiankos–Kinolaukos– Kotlovkos barà atvyko IX pëst. pulko operatyvinis ðtabas su I ir II batalionais (624 þmonëmis, tarp jø ir nerikiuotës kareiviais) pridengti Vilniaus evakuacijà524 . Tikëta- si susilaukti ir IV pëst. pulko paramos. Spalio 8 d. vakare I pëst. divizijos vadas gen. ltn. St. Nastopka, painformavæs, jog lenkai tæsia Vilniaus puolimà, savo daliø vadams ásakë toliau traukis, kartu praneðda- mas, jog Vilniø teksià apleisti525 . Ið ásakymo turinio matyti, kad mûsø kariuomenës ðta- bai buvo jau visiðkai supasavæ ir nebedarë jokios átakos tolesnei kautyniø eigai. Lenkø pajëgos, pernakvojusios Parudaminio–Papiðkës riboje, spalio 9 d. apie 7 val. 40 min. pradëjo puolimà Pagiriø–Juodðiliø–Solomiankos rajone. Kelis kartus jø puolimai buvo atmuðti. Sukoncentravæ savo pajëgas Tatarkos–Rudaminos rajo- ne, remiami dviejø ðarvuotø automobiliø, jie tæsë atkaklius puolimus, bet ir vël buvo atmuðti. Turëdami jëgø persvarà ir matydami, kad puldami ið fronto nieko nepada- rysià bei þinodami, jog lietuviø sparnai atviri, pradëjo supti ið deðinës nuo Kauno geleþinkelio linijos ir ið kairës – nuo Ogrodnikø–Nemëþio, priversdami lietuvius trauk- tis. Prieðui atkakliau pasiprieðinti kurá laikà ástengë tik IX pëst. pulko I batalionas ties Puikiø kaimu526 . Po pietø lenkø I lietuviø–gudø divizijos bei mjr. Z. M. Koscialkovskio dalys prislinko prie Vilniaus. 14 val. Lydos vieðkeliu atvyko prancûzø plk. K. Reboul’io adjutantas ir norëjo lenkø vadovybei pasiûlyti, kad gen. L. Þeligovskis susilaikytø þygiavæs, o Vilnius taptø laisvu miestu. Gen. L. Þeligovskis su tuo nesutiko527 . IX pëst. pulko vadovybë nutarë palikti Vilniø pro Auðros vartus, Katedros

354 aikðtæ ir Þaliàjá tiltà ir iðeiti á Maiðiagalos–Ðirvintø plentà. Paskutinysis þygiavo kpt. Vl. Girðtauto vadovaujamas I batalionas. Kariuomenës traukimàsi ið Vilniaus ir til- tus per Nerá saugojo du ðarvuoti automobiliai – „Perkûnas“ ir „Pragaras“. Lietuvos kariuomenës daliniai spalio 9 d. ið Vilniaus traukësi tokia tvarka: 6 val. ryto iðþygiavo karo mokykla su iðsiøstais priekiniais ir galiniais patruliais. Prie- kyje iðjojo mokyklos virðininkas mjr. P. Tvaronas ant margo þirgo. Karo mokykla pasitraukë Maiðiagalos link528 . 7 val. 30 min. iš Vilniaus á Kaunà traukiniu iðvyko kariuomenës Generalinis ðtabas, o apie 11 val. – ir kraðto apsaugos ministras plk. ltn. K. Þukas su armijos vadu gen. S. Þukausku bei ðtabo likuèiais529 . Nuvykus á Kaunà, armijos vadas gen. S. Þukauskas ásakë I pëst. divizijos vadui gen. ltn. St. Nastopkai uþimti geleþinkelio linijà Vilnius–Daugpilis ir sustabdyti lenkø þygiavimà530 . Mûsø kariuomenës traukimàsi ið Vilniaus tam tikru mastu komplikavo lenkø partizanai, kurie apðaudë lietuvius ties geleþinkelio tiltu, Katedros aikðtëje bei perei- nant Þaliàjá tiltà. Pasitraukimo ið miesto metu vien IX pëst. pulkas neteko 1 karinin- ko ir apie 100 kareiviø (daugelis ið jø dezertyravo), 6 kulkosvaidþiø, 4 telefono apa- ratø, 35 km kabelio, keleto arkliø ir kt. Pulko abiejuose batalionuose teliko 433 karei- viai531 . 9 val. buvo nuimtos visos miesto águlos sargybos. III pëst. divizijos ðtabas per- sikëlë á Lentvará. Jos dalys uþëmë linijà Vokës upë–Valkininkai532 . Apie 11 val. ið miesto ëmë trauktis I pëst. divizijos dalys. Jos pasitraukë Maiðiagalos link. VII pëst. pulkas apsistojo Bukiðkio dvare, kur uþëmë barà nuo Raþkaþiø iki Bajorø kaimo. I pëst. divizijos ðtabas ásikûrë Chalino dvarelyje533 . Vilniaus evakuacija praëjo gana sklandþiai. Didelæ turto dalá pavyko iðgabenti traukiniais. Èia daug energijos ir sumanumo parodë geleþinkeliø karo virðininkas mjr. A. Birontas, kuris savo veikloje vadovavosi Ypatingaisiais valstybës apsaugos ástatais. Kità dalá teko gabenti veþimais per Ðirvintas, bet visgi dalis turto ir valdinin- kø su savo manta pasiliko Vilniuje. Tarpininkaujant anglø karinës misijos atstovui plk. R. B. Wardui ir jie buvo iðgabenti. Visgi, anot buvusio kraðto apsaugos ministro plk. ltn. K. Þuko, „mûsø nuostoliai ir materialiai, ir moraliai buvo dideli“534 . Visos lietuviø valdþios ástaigos, prieð porà savaièiø atvykusios á Vilniø, dabar turëjo pasi- traukti, palikdamos daugybæ inventoriaus. Spalio 9 d. popietæ Vilniø apleido lietuviø kariuomenës ariergardas. Su lietu- viais pasitraukë daug vietos þydø, nes jiems anksèiau teko iðgyventi lenkø iðsiðoki- mus. Tuomet daug þydø, tapdami benamiais ir beturèiais, stojo savanoriais á lietu- viø kariuomenæ. Prieð iðvykdamas ið Vilniaus I pëst. divizijos vadas gen. ltn. St. Nastopka pain- formavo Lietuvos vyriausybës ágaliotiná Ig. Jonynà apie kariuomenës daliø pasitrau- kimà ið Vilniaus. Ig. Jonynui buvo ásakyta perduoti Vilniaus valdþià santarvininkø kariniø misijø atstovams, kurie prancûzø plk. K. Reboul’á paskyrë laikinuoju Vil- niaus gubernatoriumi, o anglø plk. R. B. Wardà – jo padëjëju535 (Lietuvos vyriausy- bës ágaliotinio Vilniuje Ig. Jonyno 1920 m. spalio 17 d. praneðimà spaudai, kaip gen. L. Þeligovskio vadovaujama Lenkijos kariuomenë uþgrobë Vilniø, þr. 18 priede). Apie 15 val. lenkø kariuomenës priekinës dalys priëjo prie miesto ir netrukus já uþëmë. Gen. L. Þeligovskis iðkilmingai paskelbë laikinosios „Vidurinës Lietuvos“ (Lit-

355 wa Srodkowa) vyriausybës sudarymà, kurios vadovu tapo lenkø nacionalistas V. Abromavièius. Vilniui sustiprinti plk. Rybickis buvo paskirtas komendantu, o mjr. S. Bobiatinskis – miesto vadu536 . Dël tarptautinës padëties Vilnius negalëjo bûti atvirai inkorporuotas á Lenkijos sudëtá, todël reikëjo tam tikros formos fakto esmei pridengti. Todël gen. L. Þeligov- skis, uþgrobæs Vilniø, ëmësi kurti tariamai savarankiðkà valstybæ – tartum vietiniø gyventojø valios iðdavà. Ta „valstybë“ ir buvo pavadinta Vidurine Lietuva. Ðis pa- vadinimas susijæs su J. Pilsudskio ðalininkø federalistø planais sudaryti istorinæ Lie- tuvà ið trijø daliø pagal nacionalinæ gyventojø sudëtá: vakarinæ (lietuviðkà) su centru Kaune, vidurinæ (lenkiðkà) su centru Vilniuje ir rytinæ (baltarusiðkà) su centru Mins- ke. Vidurinës Lietuvos teritorija apëmë Vilniaus, Ðvenèioniø, dalá Trakø, Aðmenos apskritis537 . Gen. L. Þeligovskis su savo „vyriausybe“ pasiraðë deklaracijà, kuri atmetë Lie- tuvos–Sovietø Rusijos 1920 m. liepos 12 d. sutartá ir kuri pareikalavo apsisprendimo teisës. Apie minëtà deklaracijà lenkø radijas paskelbë ðá praneðimà: „Gen. Þeligovskis, stovëjæs prieðakyje kariuomenës, susidedanèios ið Vidurinës Lietuvos pilieèiø, kuri sutartimi tarp Kauno valdþios ir Sovietø 1920 m. liepos 12 d. buvo atiduota Lietuvos valstybei, susitaræs su kraðto organizacijomis ir politinëmis partijomis, paskyrë laikinàjà vykdomosios valdþios komisijà Vidurinës Lietuvos terito- rijoje. Ði komisija nepripaþásta Kauno valdþios, kuri yra sudaryta be Vidurinës Lietu- vos pilieèiø, tarp kuriø lietuviai sudaro tik maþà procentà. Laikinoji komisija laiduoja gyventojams laisvà apsisprendimà, artimiausiu laiku Vilniuje ðaukia Seimà, suside- dantá ið kraðto atstovø, rinktø visuotiniu balsavimu. Ávykdyti tai pareigai reikia, kad Kauno karo ir civilinë valdþia tuoj apleistø jos uþimtà teritorijà, ið kurios lenkai, bolðevikø spaudþiami, turëjo pasitraukti“538 . Spalio 9 d. vakare lenkø ðiaurës fronto vadas gen. V. Sikorskis praneðë spau- dai, girdi, gen. L. Þeligovskis buvo priverstas iðpildyti savo kariø reikalavimà uþimti „lenkiðkà“ Vilniø539 . Ið viso to matome, kaip gen. L. Þeligovskis, pamynæs po kojomis 1920 m. spalio 7 d. sutartá, po poros dienø uþgrobë Vilniø. Jis ne tik sulauþë abiejø pusiø – lenkø ir lietuviø – pasiraðytà sutartá, kuria remiantis Vilnius buvo paliktas Lietuvai, bet ir lordo Curzono sukurtàjà linijà, kuri lenkø buvo priimta ir pasiraðyta 1920 m. liepos 11 d. O ðià sutartá santarvininkø vardu buvo pasiraðæ anglø, italø, prancûzø ir japo- nø atstovai. Svarbiausias gen. L. Þeligovskio „maiðto“ kaltininkas buvo pats marðalas J. Pilsudskis, kuris dar 1923 m., kalbëdamas miesto teatre Vilniuje, vieðai prisipaþino, kad gen. L. Þeligovskis veikæs pagal jo duotàjá ásakymà ir instrukcijà. Jis ir spaudos konferencijoje tø pat metø rugpjûèio mën. patvirtino, jog gen. L. Þeligovskis pagal jo ásakymà turëjæs vykdyti „fait accompli“ – ávykusiø faktø padëtá540 . Ðiandien niekam nekelia abejoniø, jog gen. L. Þeligovskis vykdë paties J. Pil- sudskio ásakymus, kad vadinamojoje lietuviø–gudø divizijoje nei lietuviø, nei gudø beveik nebuvo, todël jiems tikrai nebuvo reikalo „gráþti“ á Vilniø. Vëliau tam tikra lenkø veikëjø dalis laikësi nuomonës, jog Suvalkø sutartis buvusi didþiausia jø klaida. Atseit tada lenkai jau visai buvo sumuðæ bolðevikus ir niekuomet nebûtø pasiraðæ tos sutarties, jei ne Tautø Sàjungos ir didþiøjø valstybiø

356 spaudimas. Tas spaudimas, neva buvæs toks didelis, jog lenkai negalëjæ prieð já atsi- spirti. Antra vertus, nenorëdami atsisakyti Vilniaus ir anksèiau jø okupacijoje buvu- siø lietuviðkøjø þemiø, lenkai pasirinko apgavystës kelià541 . Spalio 9 d., vos atvykæs á Vilniø, gen. L. Þeligovskis buvo pakviestas pas miesto gubernatoriø plk. K. Reboul’á. Su juo susitikæ santarvininkø misijø atstovai prie- kaiðtavo gen. L. Þeligovskiui, kuria teise remiantis jis uþëmæs Vilniø, nes Lenkija esanti pasiraðiusi su Lietuva Suvalkø sutartá. Á tai gen. L. Þeligovskis atsakë, kad Vilniuje atsiradæs todël, jog norëjæs sudaryti sàlygas patiems Vilniaus gyventojams laisvai iðspræsti savo politiná likimà. Plk. K. Reboul’is pasiûlë gen. L. Þeligovskiui Vilniø palikti laisvu miestu, bet pastarasis su tuo nesutiko. Ásiplieskus abipusiams priekaiðtams bei pasipylus replikoms, gen. L. Þeligovskis pareikalavo, kad spalio 10 d. 12 val. santarvininkø misijos apleistø Vilniø. Drauge su protestu misijø at- stovai pareiðkë gen. L. Þeligovskiui, jog jie yra priversti nusilenkti jëgai ir iðvykti ið Vilniaus542 .

R e a k c i j a d ë l V i l n i a u s n e t e k t i e s. Þinia apie Vilniaus praradimà labai blogai paveikë ir kariuomenæ, ir visos tautos dvasià. Nuomoniø bûta ávairiø. Vienas ið pirmøjø, kritikavusiø Lietuvos karinæ vadovybæ dël Vilniaus praradimo, buvo uþsienio reikalø ministras dr. J. Purickis. Jo nuomone, Lietuvos kariuomenë buvo pernelyg iðmëtyta po ilgà frontà ir todël negalëjo parodyti rimto pasiprieðini- mo. Karinës vadovybës padaryta didelë klaida ta, kad ji nepasirûpino tinkamai pri- dengti Vilniø. Nors, dr. J. Purickio teigimu, apginti Vilniø gal ir nebuvo galimybiø, taèiau labai negraþu buvo prieð visà pasaulá, kad Lietuva atidavë savo sostinæ prie- ðui beveik be pasiprieðinimo543 . Praëjus 17 metø po Vilniaus praradimo, buvusio 1920 m. Generalinio ðtabo (virðininkas – plk. K. Kleðèinskas) ir ypaè armijos vado gen. S. Þukausko veiksmus kovø dël Vilniaus metu labai grieþtai vertino plk. J. Petruitis. Visø pirma jis kritikavo gen. S. Þukausko 1920 m. spalio 8 d. paskelbtus ásakymus, ið kuriø pirmajame buvo nuspræsta ginti Vilniø, taèiau nesiimta tinkamø gynimo priemoniø, o tos pat dienos antrajame jau nurodyta pavaldþioms karinëms dalims ið miesto pasitraukti. Plk. J. Petruièio nuomone, jeigu ne ðie ásakymai, IV ir IX pëst. pulkai, gavæ nors ðiokià tokià paramà, kurá laikà galëjæ Vilniø ginti ir gal net apginti. Jis teigë, jog Vilnius, nors ir ne tvirtovë, bet buvo mûsø sostinë, o sostiniø niekas taip lengvai neatiduoda, nes tai labai stipri moralinë jëga544 . Plk. J. Petruitis kaltino Generaliná ðtabà, kad ðis nebeþinojæs kà daryti, skelbë vienà paskui kità keistus ásakymus, neturëjo parengæs rezervø, kuriuos lemiamu mo- mentu bûtø buvæ galima panaudoti, uþmirðo turás ðarvuotà traukiná, kuris Vilniaus gynyboje galëjo bûti labai veiksmingas, nepanaudojo gynybai tokiø svarbiø natûra- liø gamtiniø kliûèiø, kaip Neries upës, kalvotos miesto apylinkës ir kt. Ilgiau sulai- kius lenkus prie miesto, plk. J. Petruièio manymu, pagal Suvalkø sutartá bûtø buvæ galima reikalauti, kad Tautø Sàjunga pradëtà gen. L. Þeligovskio avantiûrà tuojau nutrauktø. Taèiau padaryta visiðkai prieðingai ir ásakyta trauktis „Maiðiagalos kryp- timi“, net nenurodþius, kurioje vietoje galø gale reikës sustoti545 . Panaðios nuomonës dël netinkamos Vilniaus gynybos laikësi ir to meto karo mokyklos kariûnas, o vëliau plk. V. Ðliogeris. Jis teigë, jog Lietuvos karinei vadovybei

357 trûko ryþto ir operatyvumo telkiant kariuomenës dalis miesto gynybai, o vëlesni jos paaiðkinimai bei pasiteisinimai dël Vilniaus praradimo 1920 m. spalio 9 d. nepakan- kamai pagrásti546 . Visiðkai kitaip Vilniaus gynimo klausimà aiðkino buvæs kraðto apsaugos mi- nistras ir vyr. kariuomenës vadas plk. ltn. K. Þukas. Praëjus 38 metams po ðiø ávy- kiø, savo atsiminimø knygoje „Þvilgsnis á praeitᓠjis teigë, jog „turint dideliame plote iðmëtytas dvi silpnas divizijas, o rezerve tik karo mokyklà ir Vilniaus komen- dantûrà, ginti Vilniø buvo beviltiðka ir beprasmiðka“, nes tai bûtø pareikalavæ daug aukø. Jo þodþiais tariant, „vëlesni priekaiðtai gen. Þukauskui, o kartu ir man dël „per lengvo“ Vilniaus atidavimo nedaug teturëjo pagrindo“, pridurdamas, jog tu- rint prie Vilniaus tik vienà skystà I divizijà, vesti „generaliná mûðᓠsavo sostinei apginti bûtø buvæ neámanoma“, nes „toks pasiprieðinimas bûtø buvæs desperatiðkas ir beviltiðkas þingsnis“. Plk. ltn. K. Þuko nuomone, didelá pavojø këlë gen. L. Þeli- govskio þinioje turëtos buvusios dvi kavalerijos brigados, kurios, Vilniaus gynimo atveju, „galëjo apeiti mûsø besiprieðinanèià kariuomenæ ar ið deðinës, ar ið kairës ir atkirsti mums atsitraukimo kelià , kada savo kavalerijos, galima sakyti, beveik ne- turëta“547 . Tokiam to laikotarpio ávykiø ávertinimui pritarë ir vienas ið þymiausiø mûsø karo istorikø plk. ltn. K. Aliðauskas548 . Norint realiai ávertinti tuometinæ situacijà ir jos tolesnes pasekmes, reikia at- kreipti dëmesá á daugelá aplinkybiø. Visø pirma palyginkime abiejø kovojusiø pusiø kariná pajëgumà. Lenkø gen. L. Þeligovskio vadovaujamoje grupëje buvo 64 pësti- ninkø kuopos, 936 raiteliai, turëta 139 kulkosvaidþiai bei 44 pabûklai. Ðios grupës veiksmus bet kuriuo atveju galëjo paremti netoli dislokuotø II ir III lenkø armijø daliniai549 . Ðtai kodël gen. L. Þeligovskis elgësi taip áþûliai. O lietuviø Vilniaus águloje tebuvo 23,5 kuopos pëstininkø (ið jø 3-jose neapmo- kyti naujokai), apie 300 raiteliø, 78 kulkosvaidþiai ir tik 8 patrankos. Tuo bûdu lietu- viø karinës pajëgos buvo maþiausia 3 kartus silpnesnës uþ lenkø. Disponuodamas tokiomis menkomis karinëmis pajëgomis, spalio 1 d. tapæs ar- mijos vadu gen. S. Þukauskas stengësi lenkus tik ðiek tiek prilaikyti, kad bûtø paleng- vinta Vilniaus miesto evakuacija. Ðiuo atveju, manytume, reikiamo vaidmens neatliko nuo 1920 m. rugpjûèio 23 d. plk. K. Kleðèinsko vadovaujamas mûsø kariuomenës Generalinis ðtabas, kuris nepasimokë ir nepadarë reikiamø iðvadø ið neseniai patirtos Augustavo–Seinø–Druskininkø katastrofos. Ir toliau prastai veikë lietuviø þvalgyba. Ðtabas neturëjo tiksliø duomenø apie lenkø pajëgas, o pastarieji apie lietuviø kariuo- menæ turëjo tiksliausià informacijà. Mûsø ðtabas tebesilaikë atgyvenusios pozicinio karo taktikos, o judri prieðo kavalerija beveik visada uþeidavo lietuviams ið sparnø ir priversdavo juos trauktis, daþnai patiriant nemaþus nuostolius. Ne paslaptis, kad Vilniaus águlos padëtá mieste ir apylinkëse gerokai apsunki- no aktyviai veikusios slaptos lenkø organizacijos, vykdþiusios kenksmingà veiklà ir net rengusios sukilimà prieð lietuvius, apðaudþiusios juos pasitraukimo ið miesto metu. Negalima sutikti su kai kuriø mûsø kariuomenës karininkø teigimu, jog gen. L. Þeligovskio puolimas lietuviams buvusi didelë staigmena. Tai, kad Lenkija siekë uþgrobti Vilniø, Lietuvos diplomatams, valstybës ir kariniams veikëjams jau seniai buvo þinoma. Ðá lenkø siekimà uþgrobti Vilniø ir jo kraðtà patvirtino ir jø kariuome-

358 nës veiksmai 1920 m. rugsëjo mën. pabaigoje – spalio mën. pirmomis dienomis, ypaè kai buvo uþimta strateginiu atþvilgiu labai svarbi Varënos geleþinkelio stotis, atkir- tusi nuo Vilniaus Suvalkijoje buvusias mûsø kariuomenës dalis. Ðie ávykiai ryðkiai rodo mûsø kariuomenës Generalinio ðtabo nesugebëjimà pasinaudoti visomis gali- momis gynimosi priemonëmis, jo nepakankamà rûpestingumà ar tiesiog pasidavi- mà panikai.

L i e t u v o s g i n k l u o t ø j ø p a j ë g ø d i d i n i m a s b e i p e r g r u– p a v i m a s. Gen. L. Þeligovskiui uþgrobus Vilniø ir toliau verþiantis á Lietuvos teritorijà, kraðtas sujudo. Visuose miestuose ir miesteliuose vyko didelës protesto demonstracijos, gyventojai reiðkë pasitikëjimà savo vyriausybe ir pasiruoðimà gin- klu atremti prieðo uþmaèias. Daugelyje vietø kûrësi ðauliø bûriai, á kuriuos stojo beveik visi inteligentai, mokytojai, vyresniøjø klasiø mokiniai. Vyko kraðto valymas nuo ðnipø ir lenkø agentø550 . Á Lietuvos gynimo komitetà ið visø Lietuvos kampeliø plaukë aukos. Moterø komitetas á ypatingà globà perëmë suþeistuosius karius. Pasiryþimas ginti kraðtà, jo garbæ buvo visuotinis551 . Buvo susirûpinta ir paèios kariuomenës didinimu. Dar 1920 m. rugpjûèio 13 d. Steigiamasis Seimas pakoregavo naujokø ðaukimo ástatymà, kuriuo remiantis á ka- riuomenæ buvo paðaukti visi vyrai, Lietuvos pilieèiai, gimæ 1894–1895 ir 1901 me- tais552 . Iki 1920 m. pabaigos tespëta paðaukti 7583 naujokus, ið kuriø priimti 1822553 . Tø pat metø spalio 15 d. Steigiamojo Seimo nutarimu buvo paskelbta visø rikiuotës ir nerikiuotës puskarininkiø, tarnavusiø ir Lietuvos, ir kitø ðaliø armijose, gimusiø 1885–1900 metais, mobilizacija554 . Taèiau mobilizacija uþsitæsë. Iki metø pabaigos á kariuomenæ buvo paimta 1180 puskarininkiø555 . 1920 m. spalio 20 d. Steigiamasis Seimas priëmë 1892, 1893 ir 1901 metais gimu- siø pilieèiø, baigusiø ne maþiau nei 4 klases (gimnazijø, miesto ir kitø mokyklø), ðau- kimo ir mobilizacijos ástatymà. Juo remiantis, turëjo atlikti karo prievolæ ir visi tie, kurie buvo atleisti nuo jos pagal Laikinosios vyriausybës 1919 m. geguþës 26 d. ástaty- mà. Spalio 20 d. ástatymas nebuvo taikomas dvasiniø seminarijø auklëtiniams, mati- ninkø kursø mokiniams ir uþsienio aukðtøjø mokyklø studentams nuo penkto semest- ro, faktiðkai tebesimokantiems556 . Ðio ástatymo 1920 m. nesuspëta ágyvendinti. Ðaukiant naujokus á kariuomenæ, ávyko nesusipratimø. Vyriausybë ir Steigia- masis Seimas gavo skundø, kad gydytojai atleidþia nuo karo tarnybos sveikus vy- rus. Nors tai buvo melas, bet kai kurie vyriausybës pareigûnai tuo patikëjo. Tas labai supykino gydytojus patriotus ir jie pradëjo imti visus á kariuomenæ, kurie tik buvo paðaukti. Taip kariuomenës dalys gavo nemaþai nesveikø vyrø, su kuriais neþinojo kà daryti. Ligoti vyrai apsunkindavo kariuomenës dalis, ypaè þygio metu. Ðis reika- las buvo sutvarkytas tik kovoms su lenkais pasibaigus. Nesveiki vyrai buvo atleisti. Tø metø spalio mën. buvo steigiamos naujos kariuomenës dalys. Kavalerijos turëta maþai, vos vienas pulkas, o saugoti teko ilgà frontà, todël, norint sëkmingai kovoti prieð lenkus, reikëjo turëti daugiau ðios judrios ginklø rûðies. Plintant visuo- menëje karingoms nuotaikoms, Steigiamojo Seimo atstovo kpt. L. Natkevièiaus ini- ciatyva pradëta organizuoti savanoriø raiteliø ðimtines, pavadinant jas „Geleþinio vilko“ ðimtinëmis. Ðiuo pavadinimu norëta iðreikðti Lietuvos nepriklausomybës idë-

359 jà su sostine Vilniumi, tuo stiprinant raiteliø dvasià jø bûsimose kovose. I atskiros raiteliø ðimtinës vadu buvo paskirtas jos iniciatorius Steigiamojo Seimo narys kpt. L. Natkevièius557 . 1920 m. spalio mën. po visà Lietuvà buvo platinama daug atsiðaukimø á kraðto jaunuomenæ, kvieèiant stoti savanoriais á „Geleþinio vilko“ ðimtines. Ðie atsiðauki- mai susilaukë didelio jaunuomenës pritarimo. Savanoriai pradëjo rinktis ið visø Lie- tuvos kampø. Daugelis jø stojo su savo þirgais ir apsiginklavæ. Ástojo keletas Steigia- mojo Seimo nariø, inteligentø, visuomenës veikëjø. Prie „Geleþinio vilko“ ðimtiniø kûrimo nemaþai prisidëjo ir menininkai. Dailininkai pieðë ávairius plakatus, raðyto- jai raðë atsiðaukimus, kompozitoriai kûrë marðus. Antai „Geleþinio vilko“ marðas labai paplito visose kariuomenës dalyse. Lapkrièio 1 d. ðimtinë buvo performuota á raiteliø pulkà, pavadintà III raiteliø „Geleþinio Vilko“ pulku. Jo vadu buvo paskirtas plk. J. Litvinas558 . 1920 m. spalio 30 d. pradëtas kurti II raiteliø pulkas. Jo vadu buvo paskirtas plk. Pr. Jackevièius559 . Spalio 14 d. A. Panemunëje buvo ásteigtas XI pëst. pulkas. Jo branduolá sudarë Vilniaus m. ir apskr. bei Vilniaus stoties ir ruoþo komendantûrø kareiviai, todël nuo pat pirmos dienos pulkas ir buvo pavadintas XI pëst. Vilniaus pulku. Jo vadu paskir- tas mjr. J. Skorulis560 . Tà pat dienà Vilkaviðkyje buvo pradëtas formuoti XII pëst. pulkas. Jo bran- duolá sudarë Suvalkø m. ir apskr. Eglaitës, Kauno, Panevëþio, Ðiauliø ir Maþeikiø stoèiø ruoþø komendantûrø kareiviai. Nuo tos dienos pulkas buvo pavadintas XII pëst. Kauno pulku. Jo vadu buvo paskirtas mjr. V. Šaudzis561 . Pora dienø anksèiau, t. y. spalio 12 d. Kaune, A. Panemunëje, buvo ásteigtas I pëst. savanoriø pulkas. Jo vadu buvo paskirtas Steigiamojo Seimo narys kpt. K. Ðkir- pa. Kraðto apsaugos ministerijos skyriai, kariuomenës daliø vadai ir karo komen- dantai buvo ápareigoti teikti kpt. K. Ðkirpai visokeriopà pagalbà562 . Nuo 1920 m. spalio 14 d. buvo pradëta formuoti IV pëst. divizija. Jos vadu buvo paskirtas plk. ltn. K. Ladyga. Á ðios divizijos sudëtá áëjo X, XI ir XII pëst. pulkai563 . Lygiagreèiai buvo didinama artilerija steigiant baterijas ir sustiprinti karo tech- nikos daliniai – priemonëmis ir þmonëmis. Visa tai buvo daroma, deja, pavëluotai, kai Vilnius buvo jau prarastas. Iki galo susiformuoti naujos kariuomenës dalys nebesuspëjo. Taèiau reikðmës jos turëjo, nes jø steigimas atsiliepë kovø eigai fronte su lenkais. Jø vaidmuo bûtø kur kas didesnis, jeigu tai bûtø pora mënesiø anksèiau padaryta. Uþëmæs Vilniø, gen. L. Þeligovskis nesustojo. Jis stengësi iðplësti „Vidurinës Lietuvos“ teritorijos plotà, o jeigu pavyktø – tai uþimti ir visà Lietuvà. Jis ið Lenkijos sulaukë paramos, naujø daliniø – ypaè daug kavalerijos. Gen. L. Þeligovskio nuomone, lietuviø pajëgos buvo negausios, prastai ginkluo- tos ir iðsklaidytos kuopomis ilgame keliø ðimtø kilometrø fronte, negalësianèios jam rimtai pasiprieðinti. Be to, lietuviø kariuomenë, sukoncentruota pietuose, negalëjo sku- biai traukiniais persikelti á ðiauræ, nes Varënos geleþinkelio stotis jau buvo lenkø ran- kose. Tarp Vilniaus ir Kauno tebuvo keli lietuviø ðauliø bei partizanø daliniai. Gen. L. Þeligovskio kariuomenëje kilo naujas ðûkis: „do Kowna“ (á Kaunà). Jud- rûs lenkø kavalerijos daliniai verþësi tolyn – á ðiauræ ir á vakarus. Spalio 10 d. lenkai

360 uþëmë Ðvenèionis. Pabradë buvo jau anksèiau uþimta. Spalio 11 d. jø rankose atsi- dûrë Nemenèinë. Tà pat dienà ávyko susirëmimai su lenkais prie Ðvenèionëliø, ta- èiau lietuviai atsigynë ir juose iðsilaikë564 . Spalio 12 d. ávyko dar viena nemaloni staigmena. Latviø kariuomenës dalys, pasinaudojusios lietuviø karo su lenkais sunkumais ir tuo, kad Ilukðtos kraðte beveik nebuvo jokios mûsø ginkluotos jëgos, uþëmë ðá miestelá, Eglainës geleþinkelio stotá, neleisdamos net turto pasiimti, ir, perëjusios tas ribas, net priëjo per 1 kilometrà nuo Zarasø. Jie kësinosi uþimti ir Zarasus. Lietuvos vyriausybë protestavo, bet kà nors daugiau daryti nebuvo pajëgi. Uþimto kraðto gyventojø daugumà sudarë lietuviai, latviø ten gyveno labai maþai. Sutikti latvá gyventojà tuo metu toje apylinkëje buvo didelë retenybë. Kaip vëliau raðë plk. J. Petruitis, „Ilukðtos kraðtas mums brangiai kainavo. Ðiame kraðte mes nemaþa aukø palikom, nemaþa kraujo iðliejom 1919 m., iki pasiekëm Dauguvos krantus. Latviai nei pirðto nepridëjo ðiam graþiam kraðtui iðvaduoti. Nebent tuo jie galëtø pasigirti, kad 6-tas latviø komunistø pulkas labai narsiai prieð mus kariavo“565 . Tolesniø kovø su þeligovskininkais metu susidarë du lietuviø–lenkø fronto barai. Vienas á ðiauræ nuo Neries upës, jos deðiniajame krante. Ðiam ðiauriniam barui vadova- vo I pëst. divizijos vadas gen. ltn. St. Nastopka. Jo vadavietë kilnojosi pagal kelià Vil- nius–Maiðiagala–Ðirvintos–Ukmergë. Kairëje ðiai divizijai priklausë baras nuo Neries upës iki susitikimo su latviais Zarasø apylinkëse. Antrasis, pietinis baras, buvo á pietus nuo Neries, kairiajame upës krante. Jam vadovavo III pëst. divizijos vadas mjr. Ig. Mus- teikis. Jo vadavietë persikëlë ið Alytaus á Kaiðiadoris. Èia III pëst. divizijos vadavietë prastovëjo ilgà laikà. Ðiai divizijai priklausë baras nuo Neries upës á pietus, per Valkinin- kus, Varënà, Merkio upe iki Nemuno. Tuo bûdu skiriamoji linija buvo Neries vaga. II pëst. divizijos baras Suvalkijoje, kaip minëjome, kurá laikà buvo pasyvus. Anks- èiau sutarus dël 12 kilometrø neutralios zonos, èia buvo ramu. Minëtame bare buvu- sios II divizijos kariuomenës dalys buvo perkeliamos á aktyvø frontà – vienos pirmo- sios, o kitos – treèiosios divizijos vadø valdþion. Spalio 6–9 d. V pëst. pulkas buvo perkeltas á Valkininkus, o spalio 12 d. jau kovojo su lenkais Vievio apylinkëse566 . Spa- lio 16 d. á Vievio rajonà atvyko X pëst. Marijampolës pulkas567 . Ðie abu pulkai perëjo III pëst. divizijos vado mjr. Ig. Musteikio valdþion. Spalio 4–29 d. II pëst. DLK Algirdo pulkas buvo perkeltas á Ukmergës barà I pëst. divizijos vado valdþion568 . Lapkrièio 17–19 d. á ðá barà buvo perkeltas ir VIII pëst. Kauno kunigaikðèio Vaidoto pulkas569 . II pëst. divizijos ðtabas ir vadas gen. ltn. J. Galvydis-Bykauskas spalio 28 d. iðvyko ið Simno ir po poros dienø atvyko á Kaunà, kur ásikûrë Þaliakalnyje. Kovose su þeligovskininkais, iðskyrus I pëst. divizijai perduotà II pëst. pulkà, II pëst. divizija nedalyvavo570 . Pergrupavus Lietuvos kariuomenës dalis, 1920 m. lapkrièio mën. I pëst. divizijà sudarë II, IV, VII, VIII ir IX, o III pëst. divizijà – I, III, V, VI ir X pëst. pulkai. Rezerve buvo Kaune stovëjusi plk. ltn. K. Ladygos vadovaujama IV pëst. divizija, kurià sudarë XI, XII ir I pëst. savanoriø pulkai, taip pat II bei III kavalerijos pulkai571 .

K o v o s s u l e n k a i s š i a u r i n i a m e f r o n t o b a r e. Kaip jau minëjome, ið Vilniaus pasitraukæs VII pëst. pulkas spalio 10 d. uþëmë barà nuo Raþ- kaþiø iki Bajorø. Deðinëje nuo jo iðsidëstë IV pëst. pulkas, sustojæs linijoje Zujûnai–

361 Papiðkiai–Ðilënai, kurio ðtabas buvo Sudervëje. Á kairæ nuo VII pëst. pulko buvo IX pëst. pulkas, apsistojæs prie Rieðës. Jau tà paèià dienà Fabijoniðkiø kaimo rajone buvo pastebëtas lenkø jëgø grupavimas ir judëjimas Aviþieniø kaimo link. Vakare VII kuopos bare pasirodë lenkø þvalgai, taèiau, mûsø kariø apðaudyti, pabëgo. IX pëst. pulko II kuopa, lenkø spaudþiama, pasitraukë á Liudþiniðkius572 . Spalio 11–12 d. visuose baruose lenkai prieð lietuviø linijà telkë savo jëgas. Spalio 13 d. 8 val. ryto maþdaug 1,5 kuopos jëgomis prasidëjo jø puolimas. Lenkø artilerija apðaudë Uþubaliø kaime buvusá III bataliono ðtabà, o plentu artëjo du len- kø ðarvuoti automobiliai. Taèiau panaudoti prieð juos artilerijos galimybiø nebuvo, nes grësë pavojus, jog, prasiverþæ pro IX pëst. pulko deðinájá sparnà, lenkai galëjo perkirsti jai atsitraukimo kelià. Be to, neturëta ir ðarvamuðiø kulkø. Visgi lenkø ðar- vuotuosius automobilius pavyko sulaikyti – tam padëjo iðvakarëse perkastas plentas ir ant jo uþverstas medis. Itin sunkioje padëtyje buvo atsidûrusi kpt. T. Balno vado- vaujama VIII kuopa, kurios deðiniajam sparnui grësë prieðo ðarvuoèiai. Prieð lenkus atsilaikyta iki 12 val. Po to ëmë pulti trys naujos lenkø kuopos, remiamos artilerijos baterijos, kuri, tiesiai taikydama, apðaudë VIII ir IX kuopø barà ir padegë Bukiðkiø dvarà. Apie 4,5 lenkø pëstininkø kuopø tirðta grandine atakavo VIII kuopà, o pervaþiavæ plento perkasà jø ðarvuoèiai apðaudë ið sparno. Apie 13 val. daug stipresnio prieðo spaudþiamos VIII ir IX kuopos atsitraukë á Aukðtøjø Rusokø pozicijà. VII kuopai buvo ásakyta trauktis Magazinëlio dvaro link. Á pagalbà atëjo I ir III kuopø 70 kariø bûrys. Taèiau, neturint kuo sulaikyti be pertraukos atakuojanèiø lenkø ðarvuoèiø, po 2 valandø gynimosi buvo atsitraukta ið Aukðtøjø Rusokø pozicijos ir apie 17 val. ásitvirtinta Skauduliðkiø–Pavidokø dva- ro–Lauriniðkiø linijoje. Kuopos patyrë didelius nuostolius. Perëjæs kpt. V. Vitkausko þinion, I batalionas uþëmë barà Lauriniðkiai–Vabaliai imtinai, o III batalionas – Va- baliai iðimtinai–Skauduliðkiai imtinai. Pulko ðtabas apsistojo Maiðiagaloje, o I divizi- jos ðtabas – Juodeliø kaime, netoli Ðirvintø573 . Spalio 14 d. vyko dviejø pusiø þvalgybø susiðaudymai. Apie 13 val. lenkai pradëjo spausti I bataliono deðinájá sparnà. Jam á pagalbà buvo pasiøsta IV pëst. pulko VI kuopa ir vyr. ltn. G. Ðmidto vadovaujama VI baterija. Lenkø eskadronui prasiverþus pro VII ir IV pëst. pulkø tarpà, I, o netrukus ir III kuopos neatlaikë jø spaudimo. Lenkai prasiverþë pro Lauriniðkius ir kilo grësmë, kad puls uþnugará. Siekdami to iðvengti, lietuviai atsitraukë ir uþëmë barà Sanguniðkiai–Karvys imti- nai. Lenkams pavyko uþimti Pavidokus, Masiûnus, Vabaliðkius, Lauriniðkius574 . Siekdama pakelti prislëgtà kariø nuotaikà, VII pëst. pulko vadovybë nusprendë parodyti lenkams, kad ir lietuviai mokà prieðà muðti. Spalio 15 d. buvo gautas ásaky- mas pulti ir uþimti linijà Skauduliðkiai–Pavidokai–Eþeraièiai–Ðvenèioniðkiai–Stakinið- kiai–Babrikauðèizna. Kpt. V. Vitkausko þiniai buvo priskirtos ðios jëgos: I batalionas: I kuopa – 40, II kuopa – 23, III kuopa – 30 kariø; III batalionas: VII kuopa – 67, VIII kuopa – 18, IX kuopa – 40 kariø. Ðioms pajëgoms buvo priskirti 5 kulkosvaidþiai ir ðarvuotas automobilis, IV pëst. pulko kuopa (60 kariø) ir VI baterija575 . Prieð pradëdama puolimà, VI baterija apðaudë Kryþiokø–Vabaliø rajonà, kur buvo susektos stiprios lenkø jëgos. I batalionas su IV pulko kuopa turëjo uþimti Glad- kiðkius, Stakiniðkius ir Babrikauðèiznà, VII kuopa ir ltn. S. Gerdvilio vadovaujamas ðarvuotas automobilis – Pavidokus, o IX kuopa – Skauduliðkius.

362 Pradëjus puolimà, ëmë veikti lenkø artilerija. Stipresnës prieðo jëgos buvo su- tiktos Misiûnø kaime, taèiau greita lietuviø ataka juos ið ten iðmuðë. Tirðta lenkø grandinë gynë pozicijà ties Pavidokø kaimu, bet, lietuviams toliau smarkiai atakuo- jant, jie buvo priversti pasitraukti á Pavidokø dvarà. Prieð pat dvarà plentas buvo uþverstas dideliu medþiu. Ið dvaro ðaudë 3 lenkø kulkosvaidþiai. Pavidokø dvaro– Eþeraièiø linijà buvo uþëmusios tirðtos lenkø grandinës. Nepaisydami to, lietuviai smarkiai verþësi á dvarà ir spëjo ðarvuoèiui atlaisvinti kelià. Pirmà kartà suðukus „Valio!“, lietuviø grandinë, ðarvuoèio palaikoma, ásiverþë á dvarà, o po antros ko- mandos, puolant dar smarkiau, lenkø kulkosvaidþiai nutilo. Dalis lenkø iðsisklaidë po gretimà miðkelá, kiti atsitraukë toliau. Pavidokø dvaras buvo uþimtas. Tuomet labai taikliai ëmë ðaudyti lenkø artilerija, taèiau daug jø sviediniø nesprogo, o ir sprogusieji lietuviø grandinei didesniø nuostoliø nepadarë. Todël kariø nuotaika buvo gera ir jie, toliau atakuodami, uþëmë Kurilinkos ir Laidogalio kaimus. Lenkai, apimti panikos ir apðaudomi smarkia kulkosvaidþiø ugnimi, netvarkingai iðsisklai- dë Magazinëlio link. Netoli ðio kaimo esanèiose aukðtumose jie dar bandë gintis, taèiau netrukus, nebelaukdami naujos lietuviø atakos, pasileido Bendoriø kaimo link. Lietuviø þvalgybos ir vietiniø gyventojø teigimu, lenkø artilerija buvo atsitraukusi net uþ Fabijoniðkiø, o pëstininkai – uþ Bukiðkio bei Bajorø kaimø. Naktá lietuviø karinës dalys ásitvirtino linijoje: Skauduliðkiai–Pavidokai–Eþeraièiai–Gladkiðkiai–Sta- kiniðkiai ir Babrikauðèizna576 . Apklausinëjus nelaisvën paimtus lenkø kareivius paaiðkëjo, jog daugelis jø buvo atsiøsti ið buvusiø lenkiðkøjø gubernijø. Naktá ið spalio 15 á 16 d. veikusiai lietuviø þvalgybai iðsiaiðkinus, jog lenkø pajëgos buvo ásitvirtinusios Chalino–Lauriniðkiø linijoje, kpt. V. Vitkauskas gavo ásakymà pradëti puolimà ir uþimti pozicijà Aukðtieji Rusokai–Þemieji Rusokai. Ðis savo ruoþtu ásakë VI baterijai apðaudyti abejus Rusokus, po to Bendorius, deðinëje buvusias aukðtumas, o po pertraukos perkelti ugná á Fabijoniðkes ir toliau, sudarant lengvesnes sàlygas mûsø puolantiems pëstininkams. Kpt. Þilinskas su I batalionu ir IV pëst. pulko VI kuopa turëjo uþimti ir ásitvirtinti Puciuniðkiø–Izabelino linijoje, o VIII kuopa, puldama ið Eþeraièiø, uþimti Chalino dvarà, o po to Bûdà; VII kuopa su ðarvuotu automobiliu turëjo pulti plentu Chalinà, po to Magazinëlá ir ásitvirtinti Aukð- tuosiuose Rusokuose. IX kuopai ásakyta uþimti Gudelius ir 186 aukðtumà577 . Besiartinanèius prie Chalino dvaro lietuvius ið pradþiø pasitiko ðautuvø, o ne- trukus – ir kulkosvaidþiø ugnis. Likus 120–150 metrø iki dvaro, kpt. V. Vitkauskas ásakë grandinei smarkiai apðaudyti dvarà ið priekio, o ðarvuoèiui – ið ðono. Davus komandà „Pirmyn – atakon!“, buvo suþeistas kpt. V. Vitkauskas. Susidarë kritiðka padëtis, nes VII kuopoje tebuvo tik vienas karininkas – kuopos vadas vyr. ltn. J. Èer- nius. Bûdamas suþeistas, kpt. V. Vitkauskas dar suðuko „Valio!“ ir kuopa metësi pir- myn. Labai aktyviai veikë lietuviø kulkosvaidþiai ir ðautuvai bei ðaudë artilerija. Buvo prieita jau iki durtuvø kautyniø. Pagaliau VII kuopa graþiai pralauþë kairëje barà ir pradëjo supti prieðà. Lenkai visiðkai pakriko ir paniðkai ëmë bëgti. Á nelaisvæ buvo paimta 20 jø kareiviø. Chalino dvaras buvo paimtas. Tomis kautynëmis ábauginti len- kai jau buvo pradëjæ net evakuotis ið Vilniaus. Sëkmingai laimëjæs mûðá, VII pëst. pul- kas vël atsitraukë á savo senas pozicijas, nes to reikalavo bendra fronto padëtis578 . 1920 m. spalio 15–16 d. VII pëst. pulko kovos su lenkais parodë, jog, gerai

363 pasiruoðus puolimui ir energingai atakuojant, galima ne tik stipresná prieðà sulaiky- ti, bet ir já nugalëti. VII pëst. pulkas, kaip minëjome, buvo uþëmæs barà pagal strate- giðkai svarbø plentà Vilnius–Ðirvintos–Ukmergë, todël jam ir teko atlaikyti didelá spaudimà kovø su þeligovskininkais metu. I pëst. divizijos deðinájá sparnà gynë IV pëst. pulkas. Lenkams uþëmus Vilniø, ðis pulkas spalio 13 d. uþëmë barà Vaièiûniðkiai imtinai–Raþkaþiai iðimtinai. Tos dienos rytà lenkai uþpuolë Plocieniðkiø kaimo apylinkëse buvusias pulko sargybas ir privertë jas pasitraukti. Pasiuntus stipresnes pajëgas, lenkai ið ðio kaimo buvo iðvyti. Tuo paèiu metu kitos lenkø dalys puolë Balandiðkius, Gelaþius ir Papiðkius. Mûðis tæsësi apie 3 valandas. 13 val. lenkai ið kairës pusës apëjo ties Balandiðkiais buvusias lietuviø sargybas ir ið uþnugario jas apðaudë. Mûsiðkiai to visiðkai nesitikëjo, nes Raþkaþiuose stovëjo gretimo VII pëst. pulko sargybos. Teko pasitraukti. Tik vëliau paaiðkëjo, jog VII pëst. pulkas, tàdien neatlaikæs lenkø puolimo, pasitraukë, apie tai nepraneðæs IV pëst. pulkui ir tuo leidæs lenkams apeiti jo sargybas. Stumdami toliau VII pëst. pulkà, lenkai giliau skverbësi á IV pëst. pulko kairájá sparnà. Kadangi ðis sparnas liko visai atidengtas, nebuvo ryðio su VII pëst. pulku, o uþnugary pasirodë lenkai, buvo ásakyta pulkui atsitraukti ir uþimti Ðilënø–Laièiø–Sudervës linijà. Èia pulkas iðsilaikë iki 18 val. 30 min. Sutemus lenkø 3 eskadronai netoli Laièiø prasi- skverbë pro miðkus ir atsirado pulko uþnugary. Padëtis tapo grësminga. Atmuðæs lenkø antpuolá, pulkas pasitraukë ir uþëmë Ringalkos–Nedvediðkiø linijà579 . Spalio 15 d. dvi lenkø kuopos, vedamos vietiniø partizanø, miðkais prislinko prie pat Levidanø ir Nedvediðkiø kaimuose buvusiø pulko sargybø ir jas netikëtai uþpuolë. Taèiau pulko sargybos, budriai sekusios prieðà, lenkø atakà atmuðë. Nors kai kur lenkai buvo prisiartinæ iki 25 metrø, po 2 valandø smarkaus mûðio jie su nuostoliais buvo priversti atsitraukti. Norint geriau iðtirti prieðo jëgas, kità dienà mjr. Br. Bilminui buvo ásakyta ávyk- dyti sustiprintà þvalgybà. Buvo sudaryta nedidelë rinktinë, á kurià áëjo VIII kuopos du bûriai naujokø, du IX kuopos bûriai ir IV kuopos bûrys. Ðis bûrys, vadovaujamas energingo ir dràsaus karin. A. Þukausko, iðmuðë lenkø uþtvarà ið Budø kaimo, po to uþpuolë juos Padvarënø kaime ir po trumpo, bet smarkaus mûðio juos ið ten iðvijo. Vëliau puolë Berezovkos kaimà, kur lenkams ið rezervo buvo atsiøsta parama, smar- kiai atakavo ir iðmuðë. Uþëmæs Berezovkà, bûrys puolë Mikaliðkius, kur buvo sutelk- tos nemaþos prieðo jëgos. Netikëtai uþpulti, lenkai buvo priversti pasitraukti. Ver- þiantis tolyn, bûrá pasitiko miðke apsikasæ ir pasirengæ mûðiui lenkai, kuriuos palai- kë artilerijos ugnis. Kadangi bûrys pritrûko ðoviniø, o uþduotis ið esmës jau buvo ávykdyta, mûsiðkiai ëmë tvarkingai trauktis. VIII ir IX kuopø þvalgybos, nustûmu- sios kelias lenkø sargybas, priëjo iki Sudervës. Èia gausios lenkø jëgos perëjo á kontr- puolimà. Ávyko smarkus susirëmimas. Spaudþiami 4 kartus stipresnio prieðo, mûsið- kiai atsitraukë ir gráþo atgal, taip pat ávykdæ savo uþduotá. Tà dienà pulkas neteko 20 suþeistø ir uþmuðtø. Tarp jø buvo mirtinai suþeistas ir pateko lenkø nelaisvën VIII kuopos vadas ltn. J. Bauðys580 . I pëst. divizijos kairájá sparnà gynë mjr. A. Paðkovièiaus vadovaujamas IX pëst. pulkas, iðsidëstæs Rieðës rajone, VII pëst. pulko linijoje. Kairysis ðios divizijos baras buvo nusidriekæs per Ðvenèionis toli á rytus net ligi sienos su rusais, kurá saugojo tik IX pëst. pulko III batalionas, veikæs Salako rajone. Iðsklaidytas dideliuose plotuose,

364 jis negalëjo bent kiek rimèiau pasiprieðinti Ðvenèioniø bei Lentupio rajonuose veiku- siai stipriai lenkø III legionø divizijai. Pasinaudodami savo jëgø persvara, lenkai be kovø uþëmë didelius Lietuvos teritorijos plotus á rytus nuo Vilniaus581 . K o v o s s u l e n k a i s p i e t i n i a m e f r o n t o b a r e. Þeligovskininkams uþëmus Vilniø, mûsø III pëst. divizija kairiajame Neries krante uþëmë ðià pozicijà: III pëst. pulkas – Paneriai–Panerëliai–Krosna ir Lukos eþ. imtinai; I pëst. pulkas – nuo Lukos eþ. per Trakus, Rûdiðkiø geleþinkelio stotá iki Valkininkø miestelio – ið viso apie 32 km ilgio barà. VI pëst. pulkas ið Merkinës–Valkininkø fronto buvo per- keltas á Aukðtadvará. Divizijos ðtabas ið Lentvario persikëlë á Kaiðiadoris582 . Jau spalio 10 d. gausios lenkø pajëgos puolë ir uþëmë Rûdiðkiø geleþinkelio stotá ir miestelá, o spalio 13 d. – Lentvario geleþinkelio stotá. Tuo bûdu jø rankose atsidûrë geleþinkelio ruoþas Lentvaris–Rûdiðkës. Spalio 15 d. lenkai mûsø III pëst. divizijos bare tæsë puolimà beveik visu frontu. Po smarkiø kautyniø jiems III pëst. pulko bare pavyko uþimti Rykantus. Lenkø sëkmæ ið dalies lëmë ta aplinkybë, jog divizijoje dar nebuvo sutvarkyti ryðiai, o baterijos nebuvo uþëmusios koviniø pozici- jø583 . I pëst. pulkas buvo priverstas pasitraukti á Akmenos–Margiø–Drabuþiukø eþe- rø linijà. Gavæs þiniø apie lenkø jëgø telkimà Rykantø rajone ir galimà puolimà iðilgai geleþinkelio Vievio kryptimi, III pëst. divizijos vadas mjr. Ig. Musteikis nutarë lenkø spaudimà neutralizuoti ir spalio 16 d. pereiti á antpuolá584 . III pëst. pulkas, remia- mas trimis lauko ir viena haubicø baterijomis, turëjo susigràþinti anksèiau turëtas pozicijas – Rykantus, Trakus ir Rûdiðkes585 . Spalio 16 d. auštant visu frontu prasidëjo mûðis. Mjr. Vl. Skorupskio vadovau- jamo I pëst. pulko dalys Olsokø–Margiø eþerø linijoje puolë 205-já lenkø pulkà. Po atkakliø kautyniø lenkams pavyko lietuviø puolimà atremti. I pëst. pulkas liko seno- siose pozicijose586 . Mjr. I. Griciaus vadovaujamas III pëst. pulkas puolimà pradëjo trimis batalio- nais. 6 val. artilerijai atidengus smarkià ugná, II bataliono V ir VI kuopos miðkingo- mis Neries pakrantëmis, o po to plentu, geleþinkeliu ir miðku á rytus nuo jo, atakavo 162 aukðtumà ir Rykantus ið ðiaurës ir rytø pusës. I batalionas verþësi 176 aukðtu- mos kryptimi ir siekë uþimti Rykantus ið pietø pusës. III bataliono uþdavinys buvo ginti uþimamas vietoves ir palengvinti I ir II batalionø puolimà. Artilerijos baterijos, smarkia ugnimi apðaudþiusios miðkà prie Daubiø, Alðinkos ir Panerëliø kaimø, vë- liau jà sutelkë á Balèiûnø ir Rykantø kaimus. Perkëlus jos ugná dar toliau á prieká, pëstininkø dalys, nesutikusios didesnio lenkø pasiprieðinimo, uþëmë aukðtumà 162 ir Balèiûnø kaimà. Lenkai puolë eþerø 150–157 defile buvusià VII kuopà. Jos dalis, neatlaikiusi puolimo, iðsibëgiojo. Tuo pasinaudojæ, lenkai uþëmë Krosnos kaimà587 . Lenkø verþimuisi sustabdyti ir III kuopos, skirtos Rykantams atakuoti, spar- nui apsaugoti, buvo mestos dvi likusios I bataliono kuopos. Uþvirë atkaklus mûðis, kuris be pertraukos tæsësi iki 16 val. Prieðo verþimasis buvo sulaikytas, taèiau jam pasisekë ir pulko III kuopos þygiavimà pirmyn sustabdyti. Lenkai, á Rykantus sutraukæ daugiau jëgø, pradëjo smarkiai spausti II batalio- no kuopas, kurios, vadovaujamos vyr. ltn. Rûkðto, ltn. J. Kuncaièio ir kitø karininkø, tvirtai laikësi savo pozicijose. Ir tiktai prieðui sutelkus daug artilerijos, ðarvuotà trau- kiná bei ðarvuotus automobilius, mûsiðkiams teko atsitraukti.

365 Pagrindinës III pëst. pulko nesëkmës prieþastys buvo ðios: dauguma kareiviø buvo jauni, maþai dalyvavæ kovose, labai bijojo artilerijos, ypaè ðrapneliø, ugnies, dël menkiau- sios prieþasties traukdavosi ir negráþdavo á kuopas kol nepasibaigs mûðis. Pavyzdþiui, laikinai ëjæs karininko pareigas Loiba ties Rykantais su visu bûriu pasitraukë ið kovos lau- ko, sukeldamas ir kitø kareiviø panikà, dël kurios teko operacijà galutinai nutraukti588 . Apie 14 val. II pëst. divizijos vadas mjr. Ig. Musteikis ásakë pulkui pakartoti Rykantø puolimà. Taèiau ðá ásakymà ávykdyti galimybiø nebuvo. I batalionas tuo metu dar kovojo su lenkais ties Cukliðkiø kaimu, III bataliono dalys buvo pakriku- sios, II bataliono kuopø kariø, dalyvavusiø mûðyje, nuotaika irgi buvo prislëgta, todël pasisekimo nebuvo galima tikëtis. Ryðium su tuo III pëst. divizijos vadas mjr. Ig. Musteikis savo ankstesná ásakymà atðaukë ir nurodë pulkui susitvarkyti ir ásitvir- tinti Alðinkos ir Daubiø linijoje589 . Spalio 15–16 d. kovø ties Rykantais metu III pëst. pulke 3 kareiviai þuvo, 1 karininkas ir 43 kareiviai suþeisti, prieðo nelaisvën pateko 1 kareivis, dingo be þinios 46 kareiviai590 . Spalio 19 d. lenkai ið Trakø pusës puolë III pëst. pulkà, bet buvo atmuðti. Nuo spalio 20 d. divizijai buvo ásakyta pereiti prie gynimosi taktikos. Buvo stiprinamos ne tiek prieðakinës, kiek antroji linija, kurioje, iðtikus reikalui, galima bûtø visomis jëgomis suduoti puolanèiam prieðui didesná smûgá591 . Spalio 26 ir 29 d. lenkai organizavo puolimus prieð V pëst. pulkà, bet buvo su nuostoliais atmuðti. Prieð III pëst. divizijos barà kovësi lenkø I lietuviø–gudø ir I Varðuvos savanoriø divizijø dalys592 . Nuolatiniai þvalgø susirëmimai ir vietinës reikð- mës mûðiai divizijos bare vyko iki 1920 m. lapkrièio mën. pabaigos.

P i r m a s i s l e n k ø k a v a l e r i j o s p r a s i v e r þ i m a s. I p ë s t. d i v i z i j o s ð t a b o k a t a s t r o f a. 1920 m. spalio 17 d. lenkai pradëjo smarkø puolimà visame lietuviø I pëst. divizijos ginamame bare pagal kelius Vilnius–Ðirvin- tos ir Vilnius–Giedraièiai. Prieð tai jie uþëmë Ðvenèionëlius, priversdami ten buvu- sias maþas IX pëst. pulko pajëgas pasitraukti á Palûðës–Kaltanënø ribà. Reikia paþymëti, kad èia labai aktyviai ir narsiai veikë mûsø lakûnai. Visø gráþusiø á bazæ lëktuvø sparnai buvo kulkomis iðvarpyti593 . Atkakliausios kovos vyko Sudervës–Pikeliðkiø ruoþe. Pralauþti frontà lenkams niekur nepavyko, nes ten buvusios I pëst. divizijos dalys – IV, VII ir IX pëst. pulkai – atkakliai gynësi. Kartais jie vykdydavo prieðpuolius. Negalëdami atsilaikyti vienoje pozicijoje, pasitraukdavo á kità vos keletà kilometrø ir vël sustodavo gintis. Lenkø vadovybë, negalëdama pralauþti mûsø fronto tiesiu puolimu, sugalvo- jo manevrà. Turëdama daug kavalerijos ir kontroliuodama perëjimus per Neries upæ prie Nemenèinës ir Pabradës, ji ðiose apylinkëse sutelkë kavalerijos brigadà, ku- riai buvo iðkeltas uþdavinys sutrukdyti lietuviø jëgø telkimà ir sudaryti pavojø kai- riajam lietuviø fronto sparnui. Ðiai lenkø kavalerijos brigadai vadovavo Lietuvos dvarininkas plk. ltn. M. Butkevièius. Spalio 18 d. lenkø brigada, persikëlusi per Nerá, nuþygiavo vakarø kryptimi á Rieðæ, pakeliui ðalindama sutinkamas nedideles lietuviø sargybas. Lenkams atkak- liau buvo pasiprieðinta Rieðës–Raudondvario rajone bei ties Pikeliðkiø kaimu ir dva- ru. Per ðiuos abu antpuolius lenkai neteko 5 nukautø ir suþeistø594 .

366 Lenkai savo plano apeiti kairájá lietuviø sparnà neatsisakë. Ið vietiniø sulenkëjusiø gyventojø jiems pavyko gauti vertingø þiniø apie Lietuvos kariuomenës iðdëstymà, taip pat ir jø ðtabø apsistojimà Kieliø ir Juodeliø kaimuose. Spalio 21 d. lenkai smogë á mûsø I pëst. divizijos uþnugará ir pasiekë Giedraièiø bei Ðirvintø apylinkes. Viena kavalerijos dalis ásiverþë á Kieliø kaimà, kur paëmë á nelaisvæ III artilerijos diviziono vadà mjr. V. Kapciukà, ojo ðtabe radodaug vertingos karinës informacinës medþiagos595 . Dar didesnë nesëkmë lietuviø karinæ vadovybæ iðtiko Juodeliø kaime, kur buvo ásikûræs gen. ltn. St. Nastopkos vadovaujamas I pëst. divizijos ðtabas. Tà paèià dienà lenkai, netikëtai já uþklupæ, paëmë á nelaisvæ gen. ltn. St. Nastopkà, radijo stoties virðininkà kpt. V. Petraitá, ryðiø komandos virðininkà ltn. S. Petkelá, intendanto raðt- vedá karo valdininkà B. Giedrà, veterinarijos gyd. S. Krasauskà ir 64 komendanto komandos puskarininkius bei kareivius. Be to, lenkams atiteko automobilis, 35 ar- kliai su pakinktais, gurguolë, maisto atsargos, 3 motociklai ir kt.596 Ðtabo virðininkui vyr. ltn. V. Lanskoronskiui su bûriu karininkø, puskarininkiø bei eiliniø pavyko pa- bëgti. Nuo spalio 22 d. armijos vado ásakymu (telefonograma Nr. 1367) I pëst. divi- zijai ëmë laikinai vadovauti VII pëst. pulko vadas plk. ltn. E. Adamkavièius. Vado- vavimà minëtam pulkui laikinai perëmë mjr. Vl. Rëklaitis597 . Vyr. kariuomenës vado plk. ltn. K. Þuko ásakymu I pëst. divizijos ðtabo katast- rofos Juodeliø kaime prieþastis tyrë armijos inspektorius gen. ltn. V. Ramanauskas. Iðtardæs ðiame fronto bare veikusiø atskirø daliø vadus, iðsiaiðkinæs jø veiksmus ir susipaþinæs su ðtabø dokumentais (ásakymais, telefonogramomis, lauko knygutëmis ir kt.), jis pareiðkime Nr. 282 vyr. kariuomenës vadui plk. ltn. K. Þukui laikë „savo pareiga praneðti apie ypaè vaizdþiai ir nenuginèijamai nepakenèiamà poþiûrá á savo uþduotá ir beprasmius veikimus atskirø daliø su savo vadais“598 . Minëtame pareiðkime armijos inspektorius gen. ltn. V. Ramanauskas padarë tokia iðvadas: 1. Dël minëtos katastrofos kalèiausias buvo pats divizijos ðtabas, labai aplai- dþiai ëjæs savo pareigas ir neávertinæs buvusios padëties. Paskirtoms uþimti atitinka- mus fronto barus kariuomenës dalims nebuvo tinkamai nurodyta, kaip jos turëtø veikti besikeièiant aplinkybëms, kokia tarpusavio ryðiø palaikymo tvarka bei atsako- mybë. Dël to kariuomenës dalys, suþinojusios apie lenkø kavalerijos prasiskverbimà pro mûsø barà, savavaliðkai keitë savo pozicijas, traukësi tai atgal, tai á ðalá, o apkal- tintos dël tokiø veiksmø vertë kaltæ viena ant kitos. Uþuot, kad kairájá platø baro sparnà bûtø gynæs pats IX pëst. pulkas, ði uþduotis buvo paskirta IV raiteliø eskad- ronui, kuris nebuvo pajëgus tai padaryti. Pats divizijos ðtabas ne tik neturëjo parink- tos pozicijos, nestatë sargybø, nesiuntinëjo þvalgø. Todël lenkø raiteliø pasirodymas jam buvo netikëtas. Ðtabo nariai, supratæ esà prieðo apsupti, uþuot gynæsi, slapstësi kaip ámanydami, o kiti iðkart pasidavë lenkams. 2. IV raiteliø eskadrono vadas mjr. M. Glinskis, gavæs praneðimà, jog lenkai joja Glintiðkiø kaimo link, pasiuntë 8 savo raitelius iðsiaiðkinti, ar tai tikrai lenkai ir kokios jø jëgos. Suþinojæs, jog ten yra 3 lenkø eskadronai ir, prieðui net nepuolant, savàjá eskadronà iðskleidë grandinën ir ëmë trauktis atgal Kauðiadalos kaimo link, visiðkai iðleisdamas já ið savo akiø. Gen. ltn. V. Ramanausko teigimu, „toks mjr. M. Glinskio, kaip eskadrono vado, elgesys buvo maþa sakyti nepakenèiamas, bet didis prasiþengimas“.

367 3. IX pëst. pulko vadas mjr. A. Paðkovièius, ið I pëst. divizijos ðtabo negavæs nurodymo, kaip pasielgti tokiu atveju, kai pro kairájá baro sparnà laisvai þygiuoja len- kø eskadronai, veikë savarankiðkai Taèiau tas jo veiksmas buvo beprasmis. Þinoda- mas lenkø pajëgø þygiavimo kryptá ir tai, jog jos pulkui nëra labai pavojingos, uþuot uþdengæs apleistà, silpnà baro dalá ir sukliudæs prasiverþusiems eskadronams laisvai gráþti atgal, su savo pulku vis traukësi: ið pradþiø atsidûrë VII pëst. pulko uþnugaryje, po to jo deðiniajame sparne, o galiausiai net persikëlë á kairájá Neries krantà. VII ir IV pëst. pulkø veiksmuose, iðskyrus silpnokus ryðius, gen. ltn. V. Rama- nauskas nieko blogo neáþiûrëjo. Ðie pulkai tuo metu veikë dràsiai ir sutartinai599 . Ðis lenkø kavalerijos manevras privertë I pëst. divizijos dalis pasitraukti á Ker- navës–Musninkø–Ðirvintø–Giedraièiø linijà. Perëmæs vadovavimà I pëst. divizijai, plk. ltn. E. Adamkavièius vadavietæ perkëlë á Ukmergæ. Lenkai, spalio 22 d. abiejø paimtø nelaisvën lietuviø ðtabø vadovybæ su grobiu nugabenæ á Vilniø, gráþo á Rieðës–Verkiø rajonà, o vëliau á pietus nuo Paberþës. Lie- tuviams pasitraukus, spalio 23 d. lenkai uþëmë Maiðiagalà ir Paberþæ, taigi padidino savo teritorijas.

A n t r a s i s l e n k ø k a v a l e r i j o s p r a s i v e r þ i m a s. Gen. L. Þeligovskio kariuomenës vadovybë, norëdama sutrukdyti lietuviø kariuo- menës telkimà trikampyje Ðirvintos–Musninkai–Þelva ir galutinai uþtikrinti tiek pa- ties Vilniaus miesto, tiek jame buvusiø atsargø saugumà, ryþosi pasiøsti savo pajë- gas dar giliau á Lietuvos teritorijà Þelvos kryptimi. Tam reikalui nutarta panaudoti Paberþës apylinkëse besiilsintá 13 ulonø pulkà. Po spalio 21 d. I pëst. divizijos ðtabà iðtikusios katastrofos divizijos ginamame fronto bare susidarius sudëtingai padëèiai, VII pëst. pulkas pasitraukë apie 20 km ir uþëmë pozicijà abipus Ðirvintø–Vilniaus plento, 3 km prieð Ðirvintø mietelá. Spalio 23 d. á pulkà atvyko 379 naujokai, kurie papildë praretëjusias kuopas ir komandas600 . Sužinojus, jog lenkai telkia didesnes savo pajëgas prieð kairájá mûsø sparnà Ðvenèionëliø–Dûkðto rajonuose, kità dienà I pëst. divizijos vado plk. ltn. E. Adam- kavièiaus ásakymu VII pëst. pulko vadui mjr. Vl. Rëklaièiui su VI baterija pavesta saugoti barà nuo Sketeriø iki Romaðkoniø kaimo. Gráþusiam ið Vievio apylinkiø IX pëst. pulkui su baltgudþiø ir Panevëþio atsargos kuopomis nurodyta ginti barà nuo Romaðkoniø kaimo iki sienos su latviais. Ðio pulko þinion buvo paskirtas IV raiteliø eskadronas. Kartu su IX pëst. pulku parvyko ir VII pëst. pulko VII kuopa, kuri apsi- stojo Ðirvintose. IV pëst. pulkas su X baterija ir I eskadrono bûriu saugojo barà iki Sketeriø kaimo. Daliø vadams ásakyta palaikyti nuolatiná ryðá su divizijos ðtabu ir savo dalimis fronte601 . Spalio 25 d. apie 9 val. ties Alioniø dvaru pasirodë lenkø raitøjø þvalgø bûrys. Susidûræs su mûsø þvalgais, jis iðsisklaidë miðke. Rytojaus dienà lenkai didelëmis pajë- gomis puolë IV, VII ir IX pëst. pulkus baruose Ukmergës kryptimi. Tos dienos 11 val. lenkø dalys mûsø IV pëst. pulko bare verþësi á Sketeriø, Puoriø kaimus, siekë uþvaldy- ti svarbià 115 aukðtumà. Sketeriø kaimà jiems pavyko laikinai uþimti, taèiau suvie- nytomis IV pëst. pulko ir VII pëst. pulko V kuopos pajëgomis jis buvo susigràþintas. Padedant VI baterijai, lenkai buvo atmuðti ir nuo Puoriø kaimo bei minëtos 115 aukðtumos. Apie 17 val. lenkai pradëjo Alioniø kaimo ir dvaro puolimà. IX pëst.

368 pulko IV kuopa, neatlaikiusi prieðo puolimo, turëjo atsitraukti. Romaðkoniø ir Pagi- riø kaimus bei Ðeðuolëliø dvarà puolanèius lenkus atmuðë VII pëst. pulko II ir IV kuopos bei IV raiteliø eskadronas. Sustiprinta I ir II batalionø kuopø þvalgyba iðvijo lenkus ið Alioniø dvaro. Lenkø artilerija, norëdama sukelti panikà mûsø uþnugaryje, sprogstamaisiais sviediniais bandë padegti Kieliø kaimà, taèiau to padaryti jiems nepasisekë. Spalio 26 d. lenkø 13 ulonø pulkas, sustiprintas kitomis dalimis, pradëjo þy- giuoti ið Paberþës apylinkiø ir kità dienà, apëjæs mûsø I pëst. divizijos kairájá sparnà ir, nustumdamas ten buvusias nedideles dalis, pralauþë frontà tarp Ðirvintø ir Du- bingiø ir uþëmë Giedraièius, Þelvà, Dubingius, Videniðká, Lyduokius. Grësë pavojus Ukmergei. Vyko atkaklios kovos. Tà paèià dienà buvo gautas I pëst. divizijos vado plk. ltn. E. Adamkavièiaus ásakymas atsitraukti prie linijos Ramoniðkiai–Musninkai–Alionys–Ðeðuolës upë602 . Norëdamas sulaikyti tolesná lenkø verþimàsi, divizijos vadas iðkvietë ið Ðirvintø rajo- no II pëst. pulko III batalionà, vadovaujamà vyr. ltn. T. Balno, ir ásakë jam veikti kaip atskirai grupei, skubiai vykti á Þelvos rajonà, uþimti ðá miestelá ir vyti lenkus Giedraièiø kryptimi. Be to, prieð ðiame rajone veikusius lenkus dar buvo nukreiptas vienas IX pëst. pulko batalionas ir turinèio atvykti ið Ukmergës II pëst. pulko III batalionas, vadovaujamas kpt. E. Noreikos. Pirmuoju spalio 29 d. auðtant á Þelvos rajonà atvyko VII pëst. pulko III batalionas. Taèiau Þelvoje lenkø nebuvo – jie dar iðvakarëse buvo ið jos pasitraukæ ir nakvojo aplinkiniuose kaimuose. Tuomet viena kuopa buvo pasiøsta Giedraièiø link, kuri Bikoniø kaime uþklupo poilsiaujantá len- kø 13 ulonø pulko eskadronà. Durtuvø ataka kaimas buvo paimtas. Á nelaisvæ pate- ko 7 lenkø kareiviai ir paimta 70 arkliø. Gurguolës ir kito turto nespëta paimti, nes lenkai, pastebëjæ nedideles lietuviø jëgas, pakvietë netoli buvusius kitus du eskadro- nus ir ëmë supti ið kairës ir deðinës. Kadangi ið minëtø pusiø savøjø jëgø nebuvo, teko trauktis Þelvos link. Batalionas apsistojo Paðkoniø kaime, per 3 km nuo Þelvos miestelio, kur uþëmë visus tiltus ir kelius, vedanèius á Ukmergæ. O lenkai tà paèià dienà vël uþëmë Þelvà ir joje apsistojo603 . Spalio 29 d. vakare á Þelvos rajonà atvyko II pëst. pulko III batalionas, vado- vaujamas kpt. E. Noreikos, kuris apsistojo Butkûnø kaime. Kpt. E. Noreika, dar bû- damas Ukmergëje, ið divizijos vado gavo ásakymà susisiekti su VII ir IX pëst. pulkø batalionais ir bendrai vyti prieðà Giedraièiø link. Naktá ið spalio 29 á 30 d. batalionai tarp savæs uþmezgë ryðá. Spalio 30 d. praëjo ramiai, vyko tik þvalganèiø daliø susirë- mimai. Mûsø ir prieðo jëgø santykis taip atrodë: lietuviø pusëje buvo trys batalionai, bet visi nepilni. VII pëst. pulko batalione tebuvo tik VIII ir IX kuopos – apie 180–200 kovotojø. II pëst. pulko III batalione taip pat buvo ne daugiau kaip 200 kovotojø, nes jis buvo sunkiai nukentëjæs kautynëse ties Seinais. IX pëst. pulko batalione irgi buvo ne daugiau kaip 200 kovotojø. Savosios artilerijos neturëta. Prieð ðias lietuviø jëgas veikë visas lenkø 201 pëst. pulkas, remiamas artilerijos, ir 13 ulonø pulkas, kuris buvo ðiek tiek nuvargæs604 . Spalio 30 d. ávyko mûsø batalionø vadø pasitarimas dël bendro veikimo prieð lenkus. Susitarta, kad puolimo Giedraièiø kryptimi metu II pëst. pulko III batalio- nas puls ið Butkûnø kaimo per Mateikiðkius, Dvarekðlius, Karaliðkius Pusnës krypti-

369 mi; VII pëst. pulko III batalionas ið Paðkoniø kaimo per Þelvà – Pusnës kryptimi; IX pëst. pulko batalionas ið Ðeðuoliø miestelio – Ðiupieniø–Dûdënø kryptimi. Visi batalionai tu- rëjo sueiti á Pusnës kaimà tartis dël tolesnio puolimo. Puolimà numatyta pradëti spalio 30 d. 20 val.605 Tai buvo sveika ir to momento aplinkybiø diktuojama iniciatyva. Ið þvalgø buvo suþinota, jog du lenkø eskadronai apsistojæ Þelvoje ir ant keliø Þelva–Lyduokiai iðstatæ savo uþtvaras. Mateikiðkiø ir Dvareliðkiø rajone stovëjo 201 lenkø pëst. pulkas. Lenkai pastebëjo mûsø kariuomenës grupavimàsi ir, spëdami mus pulsiant, taip pat pergrupavo savo jëgas. Dalis 201 pëst. pulko patraukë á Dû- dënø rajonà, o 13 ulonø pulkà sugrupavo Bastûnø, Sauginiø, Pusnës kaimø rajone. Tos pat dienos 20 val. kpt. E. Noreikos vadovaujamas batalionas kautyniø tvarka priëjo Mateikiðkiø kaimà, bet lenkø nebesutiko – jie jau buvo pasitraukæ. Iðstovëjæs jame keletà valandø, batalionas spalio 31 d. 4 val. per Dvareliðkius, Karaliðkius patraukë Pusnës kaimo kryptimi. Prieðakyje kautyniø tvarka ëjo VII kuopa, vadovaujama vyr. ltn. A. Butkevièiaus, o uþ pusës kilometro uþnugaryje su bataliono vadu kpt. E. Noreika – VIII ir IX kuopos. Auðtant batalionas ties Lelikoniø dvaru sutiko raituosius lenkø þvalgus. Juos iðvaikius, gautas praneði- mas, jog lenkø 2–3 eskadronø dydþio pajëgos per Sauginius skubiai vyksta á Pus- nës kaimà. Kpt. E. Noreika ásakë VII kuopos vadui vyr. ltn. A. Butkevièiui pulti Pusnës kaimà ið ðiaurës pusës, o IX kuopai – frontu ið vakarø pusës. VIII kuopa buvo palikta bataliono atsargoje. Tiek lenkai, tiek lietuviai skubëjo uþimti á ðiau- ræ nuo Pusnës kaimo esanèià 153 aukðtumà. Pirmasis atbëgo VII kuopos bûrys, o tuoj pat ir lenkai. Laukta susirëmimø durtuvais, taèiau lenkai pasitraukë. VII kuopa ëmë juos persekioti. Deðinëje Pusnës kaimà puolë vyr. ltn. J. Andriûno vadovaujama IX kuopa. Su ðia kuopa ëjo ir ltn. A. Ðova, ëjæs III kulkosvaidþiø kuopos vado pareigas. Nelaukdamas ásakymo, su bûriu IX kuopos kareiviø ir kulkosvaidþiais, ties Pusnës kaimu paskubomis uþëjo lenkø sparnan, vykusiai iðstatë kulkosvaidþius ir pradëjo smarkiai ðaudyti606 . Tuo metu vyr. ltn. J. An- driûnas atakavo kaimà ið fronto. Susirëmimas vyko prie pat Pusnës kaimo saulei tekant, spalio 31 d., ir truko ne ilgiau kaip valandà. Lenkai traukësi nuo vienos kalvos prie kitos, nenorëdami jø uþleisti mûsiðkiams. Ties Seirûnø dvaru lenkai, sulaukæ pëstininkø paramos, atsipeikëjo ir apsistojo kalnø viensëdyje, Karklynës ir Seirûnø dvaruose, ant 184 aukðtumos 184607 . Kaip buvo sutarta, VII pëst. pulko III batalionas, vadovaujamas vyr. ltn. T. Balno, spalio 30 d. 20 val. iðvyko ið Paðkoniø kaimo ir apie 22 val. uþëmë Skalø kaimà. Suþinojæs, jog Þelvoje lenkø nebëra, batalionas, águdæs nakties veiksmuose, uþëmë ðá miestelá ir toliau þygiavo Giedraièiø kryptimi. Priëjæs Laumenø kaimà, su- tiko lenkø sargybas, kurias iðvaikë, po to uþpuolë prieðo uþtvarà ir netrukus kaimà uþëmë. Neleisdamas lenkams susikoncentruoti, bataliono vadas vyr. ltn. T. Balnas ásakë forsuotu marðu eiti pirmyn ir atakuoti Bastûnø kaimà, kuriame buvo apsistojæ du lenkø eskadronai su 2 kulkosvaidþiais. Po pusvalandá trukusiø kautyniø kaimas buvo apsuptas, lenkai iðsibëgiojo, palikdami savo arklius ir gurguolæ. Lenkai, pajutæ nedideles mûsø jëgas, susitvarkë, perëjo á kontrpuolimà ir ëmë batalionà supti. Ne- sulaukdamas II pëst. pulko bataliono, kuris tuo metu dar buvo Mateikiðkiø ir Dvare- liðkiø kaimuose, vyr. ltn. T. Balnas su savo batalionu buvo priverstas trauktis. Len- kams atkirtus atsitraukimo kelius, batalionas paliko jiems visà grobá, prasimuðë per

370 apsuptá ir apsistojo Bikoniø kaime, laukdamas kol iðauð. Spalio 31 d. apie 12 val. batalionas, gavæs praneðimà ið kpt. E. Noreikos, iðvyko Giedraièiø kryptimi608 . Spalio 31 d. apie 7 val. pradëjo puolimà ir IX pëst. pulko dvi kuopos. Pradëju- sios þygá ið Ðeðuoliø rajono Dûdënø kaimo kryptimi, jos apie 12 val. atvyko á Dûdë- nø–Ðiupieniø kaimø rajonà, kur susitiko su II pëst. pulko batalionu, vadovaujamu kpt. E. Noreikos. Lenkai buvo ásitvirtinæ labai patogiose Bekupës dvaro pozicijose. Ásitikinus, jog frontiniais veiksmais bus sunku juos ið minëtø pozicijø iðmuðti, nutar- ta smogti á sparnà. Norëdama apeiti minëtà dvarà, IV kuopa atakavo lenkus Dûdë- nø kaime ir já uþëmë, paimdama keletà belaisviø. IV kuopai apsupus lenkus ið kai- riojo sparno, o II pëst. pulko dalims puolus ið prieðakio, Bekupës pozicijos buvo grei- tai uþimtos. Lenkai pasitraukë Giedraièiø link. Laimëjus ðias kautynes, nepaprastai pakilo kariø nuotaika609 . Kpt. E. Noreika nutarë toliau tæsti puolimà. IX kuopai buvo ásakyta pulti pagal vieðkelá, Seirûnø dvarà, 154 aukðtumà, Bekupës dvarà Giedraièiø kryptimi, o VII kuopai, buvusiai á kairæ nuo IX – pagal Kalnø viensëdá, Juozapavos ir Martiniðkiø dvarus. Puolanèius lietuvius lenkai pasitiko smarkia artilerijos ugnimi. Mûsiðkiai arti- lerijos neturëjo, stokojo kulkosvaidþiø, trûko ir parengtø kulkosvaidininkø. Pergalæ buvo galima pasiekti tik staigiais puolimais, greitais judesiais. Tai lietuviai gerai su- prato. Kpt. E. Noreikos vadovaujamas batalionas apie 12–13 val. pradëjo puolimà Giedraièiø kryptimi. IX kuopa, pasiøsta ið Ðiupieniø, ties Seirûnais uþëmë 184 aukð- tumà. Puolime dalyvavusi VII kuopa po atkaklaus mûðio uþëmë Kalnø viensëdá ir Karklynës dvarà, priversdama lenkus pasitraukti á Marcinkoniðkius ir Zanënus. Ne- trukus buvo uþimtas Padvaroniø kaimas, Juozapavos ir Bekupës dvarai. Ið abiejø pusiø spaudþiami, lenkai traukësi Giedraièiø link610 . Uþëmusios aukðèiau minëtas vietoves, mûsø dalys, iðsiuntusios þvalgybà, su- stojo susitvarkyti, nebelaukdamos lenkø puolimo. Taèiau ðie, persigrupavæ Giedrai- èiø miestelyje, apie 17 val. vël pradëjo puolimà. 13 ulonø pulkas atakavo Bekupës dvarà ið deðinës nuo miðko, o 201 pëst. pulkas – ið kairës nuo Jaurø kaimo. Lenkams pradëjus pulti, kpt. E. Noreika vyr. ltn. J. Andriûno vadovaujamà IX kuopà ið Beku- pës dvaro pasiuntë Karklynës dvaro bei Jaurø kaimo kryptimi. Kuopa þygiavo tan- kine rikiuote. Vyr. ltn. J. Andriûnas atvedë kuopà prie miðkelio ties Juozapavos dvaru. Len- kams netikëtai á kuopà paleidus keletà ðûviø, keli kareiviai buvo nukauti ir suþeisti. Kuopa sumiðo. Vyr. ltn. J. Andriûnas parodë nepaprastà savo valios stiprumà. Stip- rus jo balsas atkûrë tvarkà kuopoje, ji pasuko prieðo link ir pradëjo pulti. Lenkai ðaudë nervingai, nepataikydami. Dalis lenkø, pamatæ blizganèius lietuviø durtu- vus, pradëjo bëgti. Mûsiðkiams buvo vilties kautynes laimëti. Atakos metu vyr. ltn. J. Andriûnas atsidûrë prieð lenkø karininkà ir buvo beimàs pistoletà ðauti. Deja, neþinomo lenko kulka mirtinai pakirto vyr. ltn. J. Andriûnà. Kuopa vël sumiðo. Paleidusi keletà granatø á lenkus, ji leidosi bëgti. Ðá kartà jau nebebuvo kam kuopos tvarkyti. Kiek vëliau iðsibëgiojusià kuopà surinko vyr. pusk. Kasperaitis. Kpt. E. Noreikos ásakymu IX kuopa uþëmë pozicijas ties Kalnø viensëdþiu611 . Lenkams iðstûmus ir Bekupës dvare buvusià IX pëst. pulko kuopà, II pëst. pul-

371 ko VII kuopa buvo suremta ið abiejø pusiø. Prasidëjo jos naikinimas. Kpt. E. Norei- ka, tai matydamas, operatyviai suorganizavo besitraukiantiems kuopos kovotojams paspirtá, aukðtumoje prie Kalnø viensëdþio iðstatæs sunkiuosius kulkosvaidþius, ku- riø ugnis sudarë galimybæ ið abiejø pusiø puolamiems VII kuopos kariams pasitraukti. II pëst. pulko III batalionas turëjo þymiø nuostoliø: þuvo IX kuopos vadas vyr. ltn. J. Andriûnas, buvo suþeistas III kulkosvaidþiø kuopos vadas ltn. A. Ðova. Be to, 10 kareiviø buvo uþmuðta, 26 suþeisti, 1 pateko nelaisvën, 6 dingo be þinios612 . Lenkai taip pat patyrë daug nuostoliø: þuvo jø brigados vadas ir 6 karininkai. Þuvusiøjø prieðo kariø tikslaus skaièiaus iðaiðkinti nebuvo galima, nes dauguma buvo iðveþti ið kovos lauko. Gauta þiniø, kad prieðo dalys, veikusios ðiame bare, buvo visiðkai iðvestos ið rikiuotës. Mûðiuose savo narsumu bei sumanumu ypaè pasiþymëjo II pëst. pulko III ba- taliono vadas kpt. E Noreika, kuris nesuprato komandos „atgal!“, o tik þinojo ko- mandà „pirmyn!“ ir „pirmyn!“ Kovose pasiþymëjo ir þuvæs IX kuopos vadas vyr. ltn. J. Andriûnas, kuriam nesvarbu buvo, ar jo vadovaujami kareiviai buvo naujo- kai, ar seni, patyræ – svarbu, kad tik jø bûtø buvæ. Jis sugebëjo juos sutelkti á „kumð- tᓠir vesti á svarbiausius antpuolius. Nors ir patirta dideliø nuostoliø mûðio metu, kariø nuotaika buvo gera – jie buvo tvirtai pasiryþæ ir toliau arba „þûti“, arba „nu- galëti“ daug gausesná prieðà613 . Po mûðio II pëst. pulko III batalionas pasitraukë á linijà Seirûnø kaimas–Kalnø viensëdis. Apie 18 val. á kautyniø laukà atvyko VII pëst. pulko III batalionas, vado- vaujamas vyr. ltn. T. Balno. Susipaþinæs su padëtimi vietoje, bataliono vadas smar- kiai puolë lenkus Jaurø–Padvaroniø kryptimi. Taèiau, sutikæs atkaklø lenkø pasi- prieðinimà, buvo priverstas atsitraukti. Apie 19 val. batalionas apsistojo ties Èiviliø kaimu. II pëst. pulko II ir IX kuopos nuvyko á Krasnapolës dvarà, o IX pëst. pulko batalionas uþëmë barà linijoje: Þelvos vieðkelis–Giedraièiai–Dûdënø kaimas614 . Lapkrièio 1 d., ið þvalgø gavus praneðimà, jog prieðas ið Bekupës dvaro pasi- traukë á Giedraièius, lietuviø kariuomenës dalys per Bekupæ ir Marcinkoniðkius pra- dëjo þygá Giedraièiø link. Lenkams naktá ið ðio miestelio pasitraukus, kpt. E. Norei- kos vadovaujamas II pëst. pulko III batalionas, drauge su VII ir IX pëst. pulkø bata- lionais, apie 13–14 val. ið lëto, atsargiai áëjo á Giedraièius ir be mûðio juos uþëmë. Prieðas traukësi Paberþës link, palikdamas miestelyje daug suþeistøjø. Daug rûpes- tingumo, surenkant ir globojant suþeistuosius, parodë Giedraièiø mokyklos vedëja M. Valeikienë615 . Vykstant atkaklioms kovoms Giedraièiø apylinkëse, lenkai bandë pralauþti frontà ir ties Musninkø miesteliu. Lapkrièio 1 d. jie didelëmis jëgomis puolë èia uþ- ëmusias pozicijas kpt. J. Variakojo vadovaujamo IV pëst. pulko dalis, apðaudydami jas smarkia artilerijos ir kulkosvaidþiø ugnimi. Ðis puolimas buvo atremtas. Ið patekusio nelaisvën lenkø kareivio buvo suþinota, jog tai buvæ tik sustiprin- tos þvalgybos veiksmai, o netrukus, gavæ pastiprinimà, lenkai pradësià puolimà vi- same pulko bare, siekdami pralauþti frontà ir nustumti mûsiðkius iki Ðventosios upës. Netrukus lenkai gausiomis pajëgomis pradëjo pulti ties Virðuliðkëmis, o po to stip- riomis kolonomis iðvystë puolimà visame pulko bare. Prasidëjo atkaklus mûðis, ið abiejø pusiø ðaudë artilerija ir daugybë kulkosvaidþiø. Lenkø artilerija smarkiai mu- ðë á mûsiðkiø apkasus. Po to keliose vietose lenkai mëgino pralauþti mûsø barà, bet

372 buvo atmuðti. 16 val. lenkai sukoncentravo savo jëgas ties kairiuoju pulko sparnu ir puolë Sketerius ið dviejø pusiø – nuo Bartkuðkio ir Uþublindþiø kaimø, panau- dodami daug kulkosvaidþiø ir kelis bombosvaidþius. Po to buvo atidengta smarki artilerijos ugnis á Sketeriuose iðkastus apkasus. Tuo pat laiku nuo Kernavës pusës pasirodë dar vienas batalionas, kuris áëjo á miðkà ties III kuopos baru. Tuojau po to lenkø artilerija ëmë smarkiai muðti á tos kuopos (vidurinio baro) apkasus. 17 val. po stipraus artilerijos apðaudymo lenkai atakavo Sketerius, bet mûsiðkiai, nors ir neturëjo durtuvø, panaudodami rankines granatas ir kulkosvaidþiø ugná, juos at- muðë. Lenkai su nemaþais nuostoliais buvo priversti atsitraukti. Apie 17 val. 30 min. lenkai vël atakavo Sketerius. Mûsiðkiams besiginant dvi lenkø kuopos, apëjusios mû- siðkius ið kairës, puolë Sketerius ið uþnugario. Mûsiðkiai, ið abiejø pusiø taip netikë- tai uþpulti, vos suspëjo ið apsupties prasimuðti, palikæ sunkiai suþeistus karius ir 1 kulkosvaidá616 . Vëliau paaiðkëjo, jog lenkai apëjo Sketeriø kaimà per VII pëst. pulko barà. Ðio pulko sargyba, prasidëjus mûðiams, pasitraukë ir Sketeriuose kovojantiems mûsið- kiams nieko nepraneðë. Lenkai tuo pasinaudojo ir nejuèiomis uþëjo mûsø sargybai á uþnugará. Tuo paèiu metu vyko smarkûs mûðiai viduriniame bare. Taèiau lenkai visur buvo atremiami. Jø artilerija per 10 mûðio valandø á mûsiðkiø apkasus paleido apie 3000 sviediniø. Ið jø tesprogo tik 5–10 proc., todël gynëjai ástengë iðsilaikyti apka- suose. Mûsø artilerija dël sviediniø stokos iðleido jø tik apie 350. Po atkakliø mûðiø apie 20 val. Sketerius pavyko atsiimti617 . Atsiëmus Sketerius ir atmuðus lenkus ties viduriniuoju bei deðiniuoju spar- nais, prieðo puolimas buvo likviduotas. Mûsiðkiø nuostoliai: 1 uþmuðtas, 4 suþeisti ir 10 kariø dingo be þinios. Lenkø nuostoliai buvo kur kas didesni. Tai liudijo mûðio lauke jø paliktos kruvinos milinës, ðautuvai, ir kt. 3 lenkø kareiviai pateko nelais- vën618 . Lenkø puldinëjimai nesiliovë. Jø pajëgø dydþiui iðsiaiðkinti lapkrièio 12 d. 6 val. ryto ið Kaimynø kaimo ávairiomis kryptimis buvo pasiøsti 4 sustiprintos þvalgybos bûriai. Kairysis bûrys, priëjæs Plekiðkiø dvarà, rado netoli jo apsikasusius 37 lenkus su 1 kulkosvaidþiu. Mûsiðkiai juos atakavo ir privertë paniðkai bëgti, paimdami 1 belaisvá ir kulkosvaidá. Taèiau netrukus ið Darkuðkiø kaimo pasipylë lenkø kuopa, privertusi mûsø bûrá gráþti atgal. Kiti bûriai, iðvaikæ prieðakines lenkø sargybas, taip pat sugráþo á savas pozicijas. 4 lenkai buvo uþmuðti ir apie 12 suþeistø. Persekiodami mûsø þvalgybà, jie priëjo iki mûsiðkiø baro ir uþpuolë Kaimynø ir Sketeriø kaimus, taèiau kulkosvaidþiø ugnimi buvo atmuðti619 . Lapkrièio 14 d. 16 val. po smarkaus artilerijos apðaudymo lenkai minëtø Kai- mynø ir Sketeriø kaimø puolimà pakartojo. Sketerius puolë 3 kuopomis su kulkos- vaidþiais ir bombosvaidþiais. Puolimà vykdë ið dviejø pusiø, o netrukus ëmë verþtis ir á deðinájá barà, palaikomi stipria kulkosvaidþiø ir bombosvaidþiø ugnimi. 18 val. verþdamiesi nuo Bartkuðkiø dvaro pusës, jie uþëmë pietvakarinæ Sketeriø kaimo dalá, kurià gynë mûsø naujokai kariai. Kita mûsø kariø grupë, kurià sudarë patyræ kovose kariai, pasidalijo á dvi dalis ir viena jø liko gintis nuo atakuojanèiø ið vienos pusës, o kita perëjo kontratakon ir rankinëmis granatomis iðmuðë pusæ Sketeriø kai- mo uþëmusius lenkus. Tuo paèiu metu kitos lenkø dalys atakavo Kaimynø kaimà ir

373 tarp Kaimynø ir Sketeriø kaimø mûsiðkiø ginamus apkasus. Pasinaudojæ tamsa, lenkai priëjo tiek arti, jog nebegalima buvo juos apðaudyti ið kulkosvaidþio. Ir tik rankinëmis granatomis pavyko atmuðti jø stiprià atakà. Nepavykus prasimuðti mi- nëtoje vietoje, lenkai dar kelis kartus puolë Viciûnø kaimà ir kairájá pulko barà. Vël pasinaudojæ tamsa, jie kelis kartus buvo priëjæ prie pat mûsiðkiø apkasø ir su ðauks- mu verþësi atakon, bet visais atvejais buvo atmuðti, patirdami didþiulius nuostolius. Mûsiðkiams daug pagelbëjo gilûs, geri apkasai, kuriuos buvo iðsikasusios visos sar- gybos. Apie 19 val. 40 min. mûðiai liovësi620 . Lietuviams uþëmus Giedraièius, I pëst. divizijos vado plk. ltn. E. Adamkavi- èiaus ásakymu ávyko kai kurie kariuomenës daliø pergrupavimai. IV pëst. pulkui su X baterija ir I eskadronu ásakyta ir toliau saugoti ir ginti barà nuo Pakalniðkiø iki Sketeriø kaimø imtinai. VII pëst. pulko III batalionas iðvyko á Ðirvintas ir su visu pulku bei VI baterija saugojo ir gynë barà nuo Sketeriø kaimo iðimtinai iki Ðeðuolëliø kaimo imtinai. II pëst. pulko I batalionas ið Vidiðkiø miestelio atvyko á Giedraièius. Kartu ið Ukmergës atvyko ir pulko vadas mjr. Vl. Rëklaitis su V baterija perëmë vadovavimà visam pulkui ir gynë barà nuo Ðeðuolëliø iðimtinai iki Giedraièiø iðimti- nai. IX pëst. pulko du batalionai palikti rezerve Videniðkio rajone621 . Kovos ties Giedraièiais parodë, jog II, VII ir IX pëst. pulkø batalionø vadovybë, jaunesnieji karininkai, puskarininkiai ir eiliniai kareiviai pasiþymëjo nepaprastu nar- sumu, pasiryþimu nugalëti, sveika iniciatyva, grumdamiesi su gerokai stipresniu prie- ðu. Ðiø kovø sëkmë galëjo bûti kur kas didesnë ir maþiau patirta nuostoliø, jei akty- viau bûtø veikæs I pëst. divizijos ðtabas, minëtiems 3 batalionams paskirtas bendras vadas jø veiksmams koordinuoti ir tinkamu momentu panaudoti toli nuo kovø vie- tos buvæ rezervai.

L i e t u v o s v y r i a u s y b ë s i r T a u t ø S à j u n g o s r e a g a v i m a s á g e n. L. Þ e l i g o v s k i o „m a i ð t à“. Suvalkø sutarties sulauþymas, o po to sekæs þeligovskiados komedijos inscenizavimas – pasaulio istorijoje vargu ar buvæs kitas tokios klastos ir apgaulës pavyzdys, kurá tuometinë Lenkijos vadovybë parodë lietuviø tautai. Ið pradþiø lenkai oficialiai per Tautø Sàjungà visam pasauliui pa- skelbë gen. L. Þeligovská „maiðtininku“, aiðkiai sulauþiusiu karinæ drausmæ. Taèiau tø paèiø 1920 m. spalio 14 d. notoje sàjungininkams pradëjo já teisinti, melagingai nurodydami, jog gen. L. Þeligovskio divizija yra Vilniaus kraðto kilmës ir todël esàs suprantamas karininkø ir kareiviø, kuriems, po dviejø sunkiø kovø metø kraðtui laisvæ atkariaujant, buvo uþdraustas perëjimas á jø miestà Vilniø, susierzinimas. Vëliau Lenkijos vyriausybë aiðkinosi Tautø Sàjungai, kad Lenkija bus atsakin- ga uþ gen. L. Þeligovskio daliniø elgesá, nes Lenkija Vilniaus klausimà yra pasiren- gusi spræsti, remdamasi beðaliðkumo ir teisëtumo principais622 . Vëliau, kai Tautø Sàjungoje buvo keliamas gen. L. Þeligovskio „maiðtininkø“ nuginklavimo klausimas, iðaiðkëjo, jog lenkai buvo numatæ dar toká planà. Kad ið- vengtø nuginklavimo, gen. L. Þeligovskis turëjo þygiuoti á Kaunà. Dvi lenkø divizi- jos bûtø ið abiejø pusiø pasiøstos tariamai já nuginkluoti. Pasiekæs Kaunà, gen. L. Þeligovskis turëjæs nuversti Lietuvos vyriausybæ, o já malðinti pasiøstos lenkø divizi- jos prisidëtø prie jo. Tokiu bûdu bûtø uþgrobta visa Lietuva ir likviduota jos nepri- klausomybë.

374 Þinoma, jog gen. L. Þeligovskis visà laikà gaudavo karo medþiagà, áskaitant ðarvuoèius, ið Lenkijos, o kai tie transportai ëjo, tai sàjungininkø kontrolës karinin- kams buvo keliamos puotos, kad jie to nepastebëtø. Daugumà jo kariuomenës suda- rë lenkai ið Poznanës ir Galicijos, o ne Vilniaus kraðto „prislëgti“ lenkai. Suþinojæs apie gen. L. Þeligovskio „maiðtà“, Lietuvos atstovas Londone A. Tið- kevièius 1920 m. spalio 11 d. áteikë notà Tautø Sàjungos generaliniam sekretoriui J. Drummondui, kurioje kaltino sulauþius Lenkijà Suvalkø sutartá ir nevykdþius Tau- tø Sàjungai duotø ásipareigojimø. Spalio 13 d. jis papildomai praneðë J. Drummon- dui, jog gen. L. Þeligovskio vadinamojoje Lietuviø–gudø divizijoje visiðkai nëra nei lietuviø, nei gudø623 . Gen. L. Þeligovskio þygis á Lietuvà buvo netikëtas ne tik lietuviams, bet ir Va- karø Europos politikams, kurie stengësi stabilizuoti Lietuvos–Lenkijos santykius. Lie- tuviø diplomatijai pavyko pasiekti, kad Tautø Sàjungoje ir didþiosiose valstybëse gen. L. Þeligovskio smurtas bûtø grieþtai pasmerktas. Britø ministras gen. L. Þeli- govskio þygá parlamente apibûdino kaip negirdëtà tarptautiná skandalà. Ne tik Lon- done, bet ir Paryþiuje lenkai turëjo iðgirsti daug nemaloniø þodþiø. Lietuvos vyriausybei notomis uþvertus santarvininkus bei Tautø Sàjungà ir pareikalavus ásakyti, kad gen. L. Þeligovskio vadovaujama lenkø kariuomenë pasi- trauktø ið Lietuvos teritorijos, Tautø Sàjungos pirmininkas L. Bourgeois laiðke lenkø atstovui prie Tautø Sàjungos 1920 m. spalio 14 d. pasmerkë gen. L. Þeligovskio þygá kaip duotø Tautø Sàjungai pasiþadëjimø lauþymà. Bet toliau þodþiø bei protestø eiti niekas negalvojo. Tautø Sàjungai buvo iðkilusi problema, nes jokia Santarvës valstybë nebuvo pripaþinusi Lietuvos, nebuvo nustatytos Lietuvos valstybës sienos. Tautø Sàjunga konkreèiø priemoniø nesiëmë ir todël, nes neturëjo nei realios jëgos, nei tokio svaraus moralinio autoriteto, kuris lenkus bûtø privertæs atnaujinti sulau- þytà sutartá. Ðitai þinodama, Tautø Sàjunga pasirinko su teise nesuderinamà kom- promisø kelià. Paèioje Lietuvoje á gen. L. Þeligovskio „maiðtà“ smarkiai reagavo visa spauda, Steigiamasis Seimas bei lietuviðkoji visuomenë. Buvo siûloma vyriausybei imtis grieþtai antilenkiðkos politikos. 1920 m. spalio 30 d. Steigiamasis Seimas priëmë emigrantø ir asmenø, tarnaujanèiø lenkø kariuomenëje, dvarø nusavinimo ástatymà624 . Lietuvos diplomatija ëmësi smarkios akcijos ir kaimyninëse valstybëse – Latvi- joje bei Vokietijoje. Spalio 1 d. Kaune buvo atidaryta karinë kanceliarija ið rytø Prû- sijos atvykstantiems savanoriams registruoti. Ið ten buvo gauta nemaþai ginklø ir amunicijos. Nemaþa Maþosios Lietuvos lietuviø ir vokieèiø avantiûristø ástojo á Lie- tuvos kariuomenæ. Buvæs Vokietijos kancleris H. Muelleris savo kalboje reichstage pareiðkë, jog apie 10000–15000 sunkiai ginkluotø vokieèiø perþengë valstybës sienà lietuviams pagelbëti625 . Jø atvykimas gerokai pakëlë lietuviø nuotaikà ir viltá len- kams pasiprieðinti. Ðios þinios sukëlë didelá rûpestá tiek gen. L. Þeligovskiui, tiek ir Lenkijos politi- kams. Lenkø valdþia kreipësi á santarvininkø Karinæ kontrolës komisijà, kad ði pri- verstø Vokietijà sukliudyti vokieèiø pilieèiams pereiti á Lietuvà. Sàjungininkø spau- dþiama, Vokietijos vyriausybë pripaþino, kad galëjo bûti tik apie 1000 vokieèiø sa- vanoriø, perþengusiø sienà Lietuvai pagelbëti, kurie buvo rezerve ir, tik dideliam pavojui esant, galëjo bûti panaudoti kare626 .

375 Latviø spaudoje taip pat prasidëjo visuomenës akcija, smerkianti gen. L. Þeli- govskio „maiðtà“ ir jo vykdomà politikà. Latvijos seime buvo siûloma pagelbëti Lie- tuvai, jeigu gen. L. Þeligovskis þygiuotø Kauno kryptimi. Dar spalio 15 d. á Varðuvà atvykæs Tautø Sàjungos kontrolës komisijos pirmininkas plk. A. Chardigny energingai‘pareikalavo, kad nuo Lenkijos pusës bûtø suorganizuota gen. L. Þeligovskio blokada. Ávykdþius ðá reikalavimà, gen. L. Þeligovskis prieð lietuvius nebûtø iðsilaikæs në poros savaièiø. Taèiau lenkai ðá reikalavimà grieþtai atmetë627 . Santarvininkams oficialiai pasmerkus gen. L. Þeligovskio „maiðtà“, Lenkijos vyriausybë griebësi visokiø galimø priemoniø ðiai akcijai pateisinti. Spalio 19 d. Len- kijos uþsienio reikalø ministras E. Sapieha, atsakydamas á paskutiniàjà Anglijos ir Prancûzijos notà, vël melagingai tvirtino, jog Lenkija nieko bendra neturëjusi su gen. L. Þeligovskio „maiðtu“, pabrëþdamas Lenkijos taikias intencijas Lietuvos at- þvilgiu628 . Lietuvos atstovas O. Milašius spalio 18 d. painformavo Tautø Sàjungà, jog gen. L. Þeligovskis glaudþiai bendradarbiauja su Lenkijos vyriausybe, lenkø kariuo- menë ketina verþtis gilyn á Lietuvos teritorijà ir kad lenkai kovø su lietuviais metu net naudoja tankus ir aviacijà629 . Tautø Sàjunga, siekdama taikiu bûdu iðspræsti Vilniaus klausimà, nutarë gen. L. Þeligovskio bylà svarstyti Tautø Sàjungos posëdyje. Belgø atstovui P. Hymansui pasiû- lius, 1920 m. spalio 28 d. buvo nutarta Vilniaus klausimà iðspræsti plebiscito keliu Tautø Sàjungai globojant. Gen. L. Þeligovskio kariuomenë turëjo pasitraukti, o plebiscito laiko- tarpiui ten turëjo bûti pasiøsti ávairiø neutraliø valstybiø daliniai policinëms pareigoms eiti, t. y. plebiscito prieþiûrai. Lietuva sutiko, bet kartu reikalavo, kad plebiscitas bûtø vykdomas tik atitraukus visà lenkø kariuomenæ, administracijà, sustabdþius propagan- dà ir kurá laikà davus kraðtui nurimti. Lenkija nors su plebiscitu irgi sutiko, taèiau apie savo kariuomenës atitraukimà ið Vilniaus kraðto në negalvojo. Nors abi valstybës oficia- liai sutiko su plebiscito idëja, bet faktiðkai nei Lietuva, nei Lenkija jo nenorëjo. Lietuvai ið viso buvo nepriimtina sostinës likimà spræsti plebiscitu, o Lenkijos taktika nuo pat pra- dþiø buvo rodyti didelá taikingumà, priiminëti visus pasiûlymus, bet trukdyti juos vyk- dyti, kad, praëjus ilgesniam laikui, galëtø sustiprinti okupacijà ir átvirtinti aneksijà. Kilus ðiems sunkumams nuo plebiscito buvo atsisakyta. P. Hymansas taip api- bûdino prieþastis: „Lietuvos rezistencija nëra svarbiausias argumentas, privertæs Ta- rybà atsisakyti nuo plebiscito. Tarybos supratimu plebiscitas turëjo ávykti visiðkoje laisvëje. Jis turëjo bûti nuoðirdus ir greitas. Bet tai pasidarë neámanoma dël generolo Þeligovskio smurto. Tautø Sàjunga nenorëjo nei uþmaskuoti plebiscito, nei to, kad Vilniaus srityje pasiliktø toli (generolo Þeligovskio) kariuomenë. Kadangi plebiscito sritis uþimta karinës pajëgos, tai buvæs reikalingas ilgas pasirengimas, reikalaujàs ilgus mënesius iðlaikyti tarptautiná ekspedicijos korpusà“630 . 1921 m. birželio 27 d. Tautø Sàjungos pirmininkas L. Bourgeois taip pasakë: „kaip p. Balfour tik kà uþsiminë, plebiscità sukliudë gen. Þeligovskio kariuomenës buvimas Ðios kariuomenës atitraukimas buvo bûtinas: kadangi tas pirmas þings- nis nebuvo padarytas, tai ir tolimesnis progresas pasidarë negalimas“631 . Atsisakius plebiscito, Tautø Sàjunga pasiûlë Lietuvai ir Lenkijai tiesiogines de- rybas vadovaujant Belgijos uþsienio reikalø ministrui P. Hymansui. Tarp lietuviø ir lenkø iðtisas savaites tæsësi ginèai.

376 P a d ë t i s g e n. L. Þ e l i g o v s k i o k a r i u o m e n ë j e b a i g i a m u o- j u k o v ø l a i k o t a r p i u. Nors nuolatinës Lenkijos vyriausybë teikë nuolatinæ paramà maistu, amunicija ir kariuomene, gen. L. Þeligovskiui nepavyko per trumpà laikà ávykdyti uþsibrëþtà uþdaviná – pasiekti efektyvià pergalæ. Lietuvos kariuomenë parodë atkaklø pasiprieðinimà ir sudavë lenkams keletà smûgiø. Kadangi Vilniaus kraðtas buvo ûkiðkai atsilikæs, be to, smarkiai nukentëjæs Pirmojo pasaulinio karo bei bolðevikinës okupacijos metu, gen. L. Þeligovskio kariuomenei greit ëmë visko stigti. Tiesa, Lenkija ir toliau rûpinosi gen. L. Þeligovskio armija – apranga, ginklai ir amu- nicija jai buvo pristatinëjama naktimis, ðalutiniais keliais arba tada, kai Tautø Sà- jungos Karinës kontrolës komisijos nariai nëjo savo pareigø. Neretai tos komisijos karininkai bûdavo gausiai vaiðinami „Georgo“ vieðbutyje ir atvykusiø ið Lenkijos transporto siuntø nepastebëdavo. Nors lenkai ir teikë paramà, vadinamojoje „Vidurinëje Lietuvoje“ krizë didë- jo. Paèioje gen. L. Þeligovskio kariuomenëje ëmë reikðtis nepasitenkinimas, pakriki- mas, demoralizacija. Kareiviai pradëjo skøstis likæ gyvi, baigæ karà su Sovietø Rusi- ja, o èia staiga reikià mirti dël kaþkokio generolo „maiðto“. Kariuomenë dezorgani- zavosi, plëðikavo, nebuvo tvarkos ir stiprios valdþios. Kareiviai pradëjo masiðkai dezertyruoti. Vilniaus ðauliø pulko mjr. Kulèinskis reliacijoje savo virðininkams tvir- tino, kad kareiviai nëra suinteresuoti steigiama „Vidurine Lietuva“ ir kad vienintelis jø noras yra greièiau sugráþti namo632 . Pradëta masiðkai broliautis su lietuviais kareiviais: lietuviai kariai pradëjo kviesti pas save prastai maitinamus lenkø kareivius, vaiðindavo juos pietumis, vakarienë- mis, paprastai su degtine. Tokiomis progomis buvo agituojama, platinami propa- gandiniai lapeliai. Tuo bûdu gen. L. Þeligovskio kariuomenëje brendo nepaklusnu- mas ir pradëjo rastis maiðtinga dvasia. Tiek „Vidurinës Lietuvos“ karinë vadovybë, tiek Lenkijos vyriausybë tokiomis aplinkybëmis ëmë ieðkoti keliø, kaip greièiau ir efektyviau uþbaigti karà. Buvo nu- tarta ruoðtis skubiai ir lemiamai ofenzyvai prieð Lietuvà. Konkretø planà ðiai karinei operacijai ávykdyti parengë plk. M. Butkevièiaus (M. Butkiewiez) vadovaujamos Vil- niaus raitininkø brigados ðtabas. Ði brigada buvo kà tik sudaryta ið dviejø raitininkø pulkø. Jos vadu buvo paskirtas buvusio 13 ulonø pulko vadas plk. M. Butkevièius. Ðioje karinëje operacijoje pagrindinis vaidmuo buvo numatytas kavalerijai, kuri tu- rëjo prasiverþti pro frontà, uþeiti á gilø Lietuvos kariuomenës uþnugará ir sukelti tiesioginá pavojø Kaunui633 . Gen. L. Þeligovskio kariuomenës vadovybës manymu, norint uþbëgti uþ akiø lietuviø pastangoms Vilniaus klausimà iðspræsti ginklu, taip pat 1920 m. lapkrièio mën. numatomai Tautø Sàjungos intervencijai, po kurios tarp lenkø ir lietuviø bûtø sudaromos paliaubos, reikëjo þûtbût greièiau iðplësti jau uþimtà Lietuvos teritorijà ir po to reikalauti plebiscito, kartu neiðleidþiant ið akiraèio ir to fakto, jog lietuviai dar tariamai yra okupavæ ir kitas etnografiðkai lenkiðkas þemes – plotus iðilgai deðiniojo Neries kranto ir þemutinëje Nevëþio upës dalyje. Taip samprotaudami lenkai siekë neiðleisti iniciatyvos ið savo rankø ir, sutelkæ pagrindines jëgas Kauno kryptimi, bet nepamirðæ jø reikiamà kieká palikti Vilniui pridengti, iðkovoti lemtingà pergalæ prieð lietuviø jëgas, iðskaidytas ilgoje fronto linijoje. Buvo numatyta prieð 15 km ilgio ruoþe tarp Neries ir Ðirvintø veikusius 5 lietu-

377 viø batalionus ir 2 baterijas panaudoti 15 lenkø pëstininkø batalionø, visà turëtà artilerijà, vienà kavalerijos pulkà, kaip divizijos kavalerijà, ir vienà kavalerijos briga- dà. Lenkø vadovybës nuomone, kavalerijos brigados uþdavinys ir buvo iðlaikyti ir sutvirtinti prieðininko jëgø iðsklaidymo padëtá, veikiant jo uþnugaryje. O svarbiau- sios lenkø jëgos, eidamos Musninkø–Jonavos kryptimi, turëjo kirsti fronto linijà á dvi dalis ir nutraukti tarp jø ryðá. Lemiamieji kovos veiksmai buvo numatyti Jonavos rajone. Kavalerijos brigada ðá rajonà pasiekusioms ir èia veikusioms pagrindinëms lenkø jëgoms turëjo suteikti taktinæ paramà634 .

Þ e l i g o v s k i n i n k ø p u o l i m a s 1920 m. l a p k r i è i o 17 d. Kaip jau minëjome, po 1920 m. spalio mën. ávykusiø kautyniø mûsø I pëst. divizija buvo uþëmusi pozicijà Musninkø–Ðirvintø–Giedraièiø linijoje. Iki lapkrièio 17 d. tai vie- noje, tai kitoje linijoje vyko nors ir daþni, bet nedideli þvalgybinio pobûdþio susirë- mimai. Lenkai, ásitikinæ, jog lietuviai savo puldinëjimais didesnio tikslo nesiekia, at- sipeikëjo ir, gavæ pastiprinimus, ëmë lietuvius puldinëti. Be anksèiau aptartø stam- besniø susirëmimø Musninkø bare, lapkrièio 9 d. vienas lenkø batalionas, remiamas artilerijos baterijos, staigiai puolë netoli Giedraièiø esanèiuose Pustilkos ir Papiðkiø kaimuose II pëst. pulko III kuopos sargybà, jà apsupo ir paëmë á nelaisvæ. Kaimyni- niame Magûnø kaime buvæs su II kuopa jos vadas ltn. K. Aliðauskas, iðgirdæs smar- kø ðaudymà, nuvyko á Santakius ir ten rado III kuopos sargybà jau iðvaikytà. Tada jis pasiuntë ltn. K. Matulaitá su bûriu kareiviø prie Paraisèiø kaimo, kuris uþëjo len- kams á sparnà. Tuo paèiu metu III bataliono vadas kpt. E. Noreika pasiuntë pagal- bon ið Giedraièiø vienà kuopà. Prieð lenkus buvo panaudota ir V baterija. Lenkai ðio prieðpuolio nebeatlaikë ir pasitraukë, palikdami keletà savo belaisviø635 . Ðá barà gynusio II pëst. pulko vadovybë gerai suprato, jog negalima ilgai laukti ir ramiai sëdëti, o reikia nuolat varginti prieðà. Tokiais veiksmais daþnai pavyksta suklaidinti, be to, jam sunku suþinoti, kada yra rengiamas platesnio masto ir kada vietinio pobûdþio puolimas. Karininkai ðá vado pageidavimà gerai suprato ir, ne- laukdami jo ásakymo, patys ëmësi iniciatyvos prieðà alinti. Taèiau tie veiksmai galëjo bûti tik laikini, nes ir viena, ir kita kovojanti pusë visuomet brandina rimtesná puoli- mo planà, stengdamasi perimti iniciatyvà á savo rankas. Mjr. J. Petruièio nuomone, lietuviø pajëgoms tik pasyviai ginantis atsilaikyti prieð kelis kartus pranaðesnæ lenkø kariuomenæ vilties beveik nebuvo. O apie lenkø rengimàsi puolimui buvo þinoma tiek ið jø belaisviø, tiek ið vietiniø gyventojø. Visgi, pasak mjr. J. Petruièio, pulti lenkus galimybës buvo. Visø pirma buvo patogios puo- limui sàlygos. Iki Vilniaus tebuvo apie 40 kilometrø. Taip susiklostë, jog vadinamasis Neries trikampis visà laikà Vilniaus kryptimi buvo siaurëjantis. Vadinasi, visiems I pëst. divizijos pulkams – II, IV, VII ir IX am – ið uþimamø pozicijø sutartinai puolant Vilniaus kryptimi, prie ðio miesto lietuviø pajëgos jau bûtø pakankamai tirðtos ir galëtø deðiniajame Neries krante buvusioms lenkø pajëgoms sukliudyti persikelti á kairájá upës krantà. Be to, paremiant III pëst. divizijai kairiajame Neries krante, gali- ma buvo turëti vilèiø ir dël Vilniaus iðvadavimo636 . II pëst. pulko karininkø remiamas, mjr. J. Petruitis nuvyko á I pëst. divizijos ðtabà Ukmergëje painformuoti vadovybæ apie padëties rimtumà ir pasiûlyti ávykdyti puolimà. Taèiau divizijos ðtabe pritarimo negauta.

378 Tuo metulapkrièio 16 d. auðtant du lenkø batalionai puolë II pëst. pulko uþ- tvaras Santakiø, Pustilkos ir Papiðkiø kaimuose ir juos uþëmë. Kpt. E. Noreikai drauge su I bataliono kariais pavyko lenkus ið ðiø kaimø iðmuðti. Lenkams ásitvirtinus aukð- tumose ties Burkilø kaimu, bandyta juos ir ið ten iðvyti, kautasi iki sutemos, taèiau to padaryti nepavyko637 . Sutelkæs stambias karines pajëgas, gen. L. Þeligovskis lapkrièio17 d. auðtant pradëjo vykdyti savo didþiàjà ofenzyvà, puldamas lietuviø I pëst. divizijos uþima- mà barà nuo Neries upës iki Dubingiø. Ðià linijà gynë IV, VII ir II pëst. pulkai. Len- kai iðkart perëmë iniciatyvà, nes jø pajëgos buvo kur kas didesnës negu lietuviø (þr.42 schemà). Gen. J. Baranausko vadovaujama brigada (Kauno, Lydos, Minsko pëst. pulkai su dviem baterijomis – 7 patrankomis) puolë Papiðkiø, Pustilkos, Magazinø kaimus

42 schema Gen. L. Þeligovskio puolimo planas 1920 m. lapkrièio 17 d. 379 ir Alioniø dvarà. Pirmiausia buvo smogta á kairájá baro sparnà, kur á pietryèius nuo Giedraièiø, Giþø kaime, stovëjo II pëst. pulko vadui mjr. J. Petruièiui pavaldi baltgu- dþiø kuopa. Puolimas buvo staigus ir smarkus. Nors ði kpt. B. Blagoveðèenskio vado- vaujama kuopa labai narsiai ir atkakliai gynësi, bet atsispirti nepalyginamai dides- nëms lenkø jëgoms neástengë. Baltgudþiams á pagalbà buvo pasiøsta kpt. A. Kyno vadovaujamo I bataliono rezervinë III kuopa (vadas – ltn. V. Juozapavièius), o ne- trukus ir VIII kuopa (vadas – ltn. J. Olðauskas). Visgi baltgudþiai buvo priversti pa- sitraukti Molëtø link638 . Uþëmæ Taukelius, lenkai apie 9 val. pradëjo supti II pëst. pulko deðinájá sparnà Alioniø dvare, kur stovëjo ltn. V. Gvildþio vadovaujama I kuopa.Tuo metu lenkø kavalerijos brigada (11 eskadronø) nujojo Videniðkio link. Buvo uþpulta ir deðinëje, Romaðkoniø kaime, buvusi gretimo VII pëst. pulko VII kuopa. II pëst. pulko I kuo- pos baro vieta buvo kalvota, apaugusi krûmais, ir tai trukdë sekti prieðà, todël ði kuopa ið Alioniø dvaro pasitraukë á Pajuodþiø kaimà. Beveik tuo pat metu lenkai puolë ir Magûnø, Santakiø bei Magazinø kaimuose stovëjusià II kuopà (vadas – ltn. K. Aliðauskas). Ði kuopa minëtose vietovëse iðsilaikë iki 13 val., o po to pasitraukë á Dudoniø kaimà. Savo pozicijose viduriniame pulko ruoþe tebesilaikë tik mokomoji kuopa (va- das – ltn. M. Kareiva) ir VII kuopa (vadas – vyr. ltn. A. Butkevièius). Jos gynë ðá ruoþà pagrindine kryptimi Giedraièiai–Vilnius vieðkelyje. Fronte pasidarë tarpai, á kuriuos lenkai siuntë vis didesnes jëgas. Pulko sparnai vis labiau buvo rieèiami ir lenkai ëjo á uþnugará. Susidarë labai kritiðka padëtis. Pulko vado þinioje, atsargoje, Giedraièiuose, buvo III batalionas, kpt. E. Norei- kos vadovaujamas, ir I husarø eskadronas. Sumanyta prieðpuoliu paralyþiuoti len- kø puolimà ir atakuoti juos tiesiog fronto kryptimi Giedraièiø–Vilniaus vieðkeliu ltn. M. Kareivos bare. Tam reikalui kpt. E. Noreikai buvo iðskirtos VII ir VIII kuopos bei baterijos vienas bûrys. Rezerve pasilikta tik IX kuopa (vadas – ltn. M. Jakobsonas), su kuria reikëtø gintis lenkams uþpuolus ið uþnugario639 . Pulko vadas mjr. J. Petruitis su I bataliono vadu kpt. A. Kynu, vyr. ltn. B. Hincu bei IX kuopos vadu ltn. M. Jakobsonu pasiliko Giedraièiuose. Susiskambinus su Ðirvintose buvusio VII pëst. pulko vadovybe, suþinota, jog lenkai juos supa ið kairiojo sparno. Su divizijos ðtabu ryðio jau nebebuvo. Netrukus paskambinæs V ba- terijos vadas vyr. ltn. Vl. Matulevièius praneðë, jog lenkai ið ðiaurës apeina Giedrai- èiø eþerà ir gali atakuoti jo baterijà. Jam á pagalbà buvo pasiøsta paskutinë rezervinë IX pëst. kuopa su ltn. M. Jakobsonu, turëjusi uþimti pozicijà ant aukðtumos tarp Martiniðkiø dvaro ir Daujoèiø kaimo ir neleisti prieðui uþeiti á mûsø uþnugará. Bate- rijos vadui vyr. ltn. Vl. Matulevièiui ásakyta sutikti lenkus karteèe. Taip ðaudant, galima buvo sulaikyti labai stiprià prieðo jëgà640 . Tuo metu kpt. E. Noreika su vyr. ltn. A. Butkevièiumi, nuvykæ á mokomosios kuopos pozicijà ties Krivalaidþiø kaimu, rado jà lenkø apgultà. Nieko nelaukdami jie su VII kuopa perëjo mokomosios kuopos pozicijà ir atakavo lenkus Pustilkos kai- mo kryptimi. Èia buvo smarkiai susiremta su lenkø pëstininkais, lydimais dviejø ðarvuotø automobiliø. Lenkø pëstininkai neatlaikë VII kuopos kariø taiklios ugnies, turëjo nemaþø nuostoliø ir leidosi bëgti. Tuo pat metu kpt. E. Noreika su kareiviø bûriu prisiartino prie ðarvuoèiø. Jø águla lietuviø nepaþino ir palaikë savaisiais. Pra-

380 vëræs duris, vieno ðarvuoèio virðininkas buvo nuðautas, o á vidø ámesta sprogusi gra- nata uþmuðë jo águlà. Ið paskos vaþiavæs lenkø ðarvuotis paspruko. Kadangi Kriva- laidþiø–Pustilkos kelyje buvo sugadintas tiltas, likusio ðarvuoèio nebuvo galima ið- veþti. Pasirodþiusios stiprios rezervinës lenkø pajëgos privertë VII kuopà pasitraukti á mokomosios kuopos apkasus641 . Kupriðkiø kaimo link þygiavusios III ir VIII kuopos, turëjusios sulaikyti Gied- raièiø kryptimi besiverþianèius lenkus, to padaryti neástengë ir buvo priverstos pa- sitraukti. 12 val. padëtis buvo tokia: I, III ir VIII kuopos jau buvo pasitraukusios, IX kuopa toliau gynë kairájá pulko sparnà ties Martiniðkiø dvaru, o pulko baro centre tebekovojo VII, II ir mokomoji kuopos. Pulkui toliau ið abiejø pusiø didëjo pavojus, nes lenkai jau buvo uþëmæ Pajuodþius, Alionis, Akmenkà, Pustilkas, Radvoniðkius, Kupriðkius, Piliakonius, Zanënus. Apie 13 val. jau buvo visiðkai aiðku, jog atmuðti lenkø puolimà ir likviduoti apsupties pavojø nebëra jokios vilties. Svarbiausia buvo iðsilaikyti iki tol, kol pradës temti. Todël V baterijos vadui vyr. ltn. Vl. Matulevièiui buvo ásakyta kuo intensyviau ðaudyti visø kuopø, ypaè mokomosios, bare. Pastarosios vadas ltn. M. Kareiva, bai- gæs ðovinius, paskutiniàjà lenkø atakà atmuðë vien rankinëmis granatomis642 . Gavæs pulko vado ágaliojimus, I bataliono vadas kpt. A. Kynas 13 val. ásakë visoms pulko dalims trauktis. Ryðiai liovësi veikæ. Kpt. A. Kynas su vyr. ltn. B. Hincu paskutinieji paliko Giedraièius, nors uþ jø Vilniaus kryptimi dar tebekovojo minëtos mokomoji, VII ir II kuopos. Mokomosios kuopos vadas ltn. M. Kareiva apie gautà ásakymà trauktis painformavo kpt. E. Noreikà ir VII kuopos vadà vyr. ltn. A. Butke- vièiø. Kadangi trauktis á Giedraièius jau nebebuvo galima, nes vieðkelis buvo lenkø apðaudomas, o vietomis jø uþimtas, VII kuopa ir mokomoji kuopa pasuko á vakarus nuo Giedraièiø – pro Paðilæ á Rudþionis. Besitraukiant buvo sunkiai suþeistas III ba- taliono vadas kpt. E. Noreika – vadovavimà perëmë vyr. ltn. A. Butkevièius. Tuo laiku ltn. J. Maèiukas kulkosvaidþio ugnimi ið Paðiliø kaimo iki paskutinio ðovinio stabdë puolantá prieðà, duodamas laiko mokomajai kuopai ir VII kuopai atsitraukti. Pristigæs ðoviniø, ltn. J. Maèiukas norëjo iðveþti kulkosvaidá, bet buvo sunkiai suþeistas ir pateko lenkø nelaisvën. Kadangi suþeidimas buvo pavojingas gyvybei, o prieþiûra bloga, lt. J. Maèiukas Vilniuje mirë, kur ir buvo palaidotas643 . Pats pulko vadas mjr. J. Petruitis nuvyko á V baterijà ir kartu su jos vadu vyr. ltn. Vl. Matulevièiumi smarkia artilerijos ugnimi stengësi palengvinti pulko daliø atsitraukimà. Puolant lenkams baterijà ið Martiniðkiø pusës, ji buvo padalyta á du bûrius. Vienas turëjo likti Bekupës pozicijoje ir palaikyti besitraukianèias pulko da- lis, o kitas – pasitraukti á Ðiupieniø dvaro rajonà ir, uþëmæs pozicijà ties 154 aukðtu- ma, muðti ið kairës puolantiems lenkams á sparnà. Baterija savo uþdaviná labai gerai atliko644 . Kpt. A. Kyno ásakymu pulkas sustojo Kreivinës viensëdyje, Rubikoniø, Kaspa- ravos, Dudoniø kaimuose, Ðiupieniø dvaro bei Èiviliø ruoþe – maþdaug uþ 6 km nuo Giedraièiø. Ëmæs vadovauti III batalionui, vyr. ltn. A. Butkevièius su batalionu uþëmë Èiviliø, Ðiupieniø dvaro barà prie Dudoniø eþero. Kpt. A. Kyno vadovaujamo bata- liono I kuopa buvo Dudoniø kaime, mokomoji kuopa – Kreivinës ir Rubikoniø kai- muose. III kuopa pasiøsta á Balninkø miestelá, o II – Kasparavo palivarke. Apie 20 val. pulko dalys jau buvo nurodytose vietose. Pulko štabas apsistojo Želvoje645 .

381 Nors po atkakliø kautyniø su didesnëmis prieðo jëgomis II pëst. pulkas lapkri- èio 17 d. ir buvo priverstas palikti Giedraièius ir pasitraukti á naujà linijà, taèiau jo kovotojai – tiek karininkai, tiek eiliniai kareiviai – savo uþdaviná garbingai atliko. Jø pasiaukojimas tëvynei ir uolus pareigø vykdymas buvo aukðèiausio lygio. Jei bûtø sulaukta paramos ið kairiajame sparne buvusio kaimyninio IX pëst. pulko, kuris tuo- met Molëtø rajone beveik nevykdë jokiø kovos uþduoèiø, taip pat didesnio dëmesio ið karinës vadovybës, rezultatai galëjo bûti kur kas geresni. Puolimo pradþioje lenkai buvo nusiteikæ karingai, bet, II pëst. pulko dalims labai aktyviai pasiprieðinus, kau- tyniø pabaigoje tas jø kovingumas jau buvo smarkiai iðblësæs. Lapkrièio 18 d. apie 4 val. lenkai smarkiai apðaudë II pëst. pulko uþtvaras. Suþinojæs, jog jø kavalerija pasirodë Videniðkio bei Geliogaliø apylinkëse ir slenka Balninkø link, savo veiksmais keldama II pëst. pulkui apsupimo pavojø, kpt. A. Ky- nas su I batalionu pasitraukë á Rozaliðkiø, Mateikiðkiø ir Ðeðuoliø linijà, o vyr. ltn. A. Butkevièius su III batalionu – á Þelvà. Apie 18 val. du lenkø raiteliø eskadronai iðstû- më II pëst. pulko uþtvarà ið Balninkø ir slinko toliau Alantos bei Kurkliø link. 21 val. suþinota, jog lenkai, uþëmæ Kurklius, þygiuoja Vidiðkiø–Ukmergës link. II pëst. pul- kas buvo priverstas atsitraukti á Ðeðuolës–Virintos upiø linijà, kad suspëtø perspëti Ukmergës link slenkantá prieðà. Apie 24 val. á Vidiðkes atvyko VIII pëst. pulko III batalionas. Tokiu bûdu II pëst. pulkui ið kairës pusës pavojus nebegrësë646 .

Ð i r v i n t ø „s t e b u k l a s“. 1920 m. lapkrièio 17 d. 8 val. kita lenkø rinktinë puolë ir VII pëst. pulko uþimtà Ðirvintø barà. Apðaudæ pulko pozicijas smarkia arti- lerijos ugnimi, lenkai didelëmis jëgomis ëmë verþtis á Alionis, Puorius, Aviþonis, Ra- maðkonis. Smarkus mûðis tæsësi apie 7 val. Lenkø puolimas minëtame bare buvo atmuðtas, iðskyrus Ramaðkoniø kaime, kurá lenkai, þygiuodami miðkais, apsupo ir, uþëjæ ið uþnugario, atakavo. Dalis uþtvaros su ltn. K. Batûra pro lenkus prasimuðë, o kita pateko jiems á nelaisvæ. Apie 12 val. prieðas ðá kaimà uþëmë. Maþdaug tuo paèiu metu lenkø dviejø batalionø grupë prasiverþë per Alioniø bei Pagiriø kaimus ir puolë Bajorø bei Neèioniø kaimus. Ðiose vietovëse iðsidësèiusio VII pëst. pulko I bataliono gynimosi pozicija buvo prasta, kadangi ið visø pusiø supo miðkai. Tuo pasinaudodami lenkai ið jø atkakliai verþësi. Lietuviai prieð daug gausesná prieðà gynësi ið paskutiniøjø galimybiø. Ir tik 17 val., lenkams giliai uþëjus á uþnugará, nuo Bajorø–Gavëniø kaimø linijos pradëta trauktis á Kiemeliø–Levaniðkiø linijà. Didþiau- sios lenkø jëgos buvo nukreiptos á Motiejûnø kaimà ir Paðirvinèio dvarà. Lenkams uþëmus Motiejûnus, á prieðpuolá buvo pasiøstos VII pëst. pulko VIII ir IX kuopos. Taèiau jos atstatyti buvusios padëties nebeástengë, nes prieðo jëgos buvo daug kartø gausesesnës. Ðioje nelygioje kovoje didvyriðkai þuvo laikinai ëjæs VIII kuopos vado pareigas ltn. Z. Tiška647 . Dalis III bataliono kariø, gindami kiekvienà þingsná nuo smarkiai puolanèio prieðo, net jau sutemus atkakliai tebekovojo Ðirvintø miestelio gatvëse, kol buvo ið- stumti. II batalionas, sëkmingai atmuðinëdamas smarkiai puolanèius lenkus plentu, atsitraukë per Saveikiðkius, Pikûnø dvarà ir uþëmë pagal Ðirvintos upæ Viesø–Liû- nø–Deguèiø kaimø linijà. Visos VII pëst. pulko dalys tvarkingai atsitraukë, patirda- mos nedidelius nuostolius648 . Tuo bûdu lapkrièio 17 d. gen. L. Þeligovskio pradëtas stambus puolimas nesi-

382 sekë taip, kaip buvo tikëtasi. Uþimti Ðirvintas ir Giedraièius ir pasistûmëti kelis kilo- metrus á prieká pavyko tik tos dienos pavakary. Pavojingiausia padëtis susidarë tarp VII pëst. pulko kairiojo ir II pëst. pulko deðiniojo sparno, kur lenkai buvo pralauþæ frontà ir tarp ðiø pulkø buvo nutrûkæs ryðys. Lapkrièio 17 d. lenkai puolë ir Musninkø miestelyje bei jo apylinkëse uþëmusá pozicijas IV pëst. pulkà. Taèiau ðis pulkas prieðo puolimà atlaikë ir minëtose pozici- jose iðsilaikë. Lapkrièio 18 d. lenkai puolimo nevykdë. Tos dienos rytà VII pëst. pulko II batalionas uþëmë Ðirvintos ir Kertuðos upiø linijà – nuo Levainiø dvaro iðimtinai iki Kaèiniðkiø dvaro imtinai (apie 15 km), palaikydamas ryðius deðinëje su IV pëst. pul- ku minëtame Levainiø dvare. Neturint ryðiø su II pëst. pulku ir dël uþimtos blogos pozicijos kairiajame sparne, I ir III kuopos laikinai buvo paliktos Levaniðkiø rajone, kad stebëtø prieðo veiksmus Staðkûniðkio rajone ir uþmegztø ryðius su II pëst. pul- ku. I batalionas buvo Gumbeliø rajone. Pulko ðtabas buvo Viesø kaime649 . Stiprios lenkø jëgos buvo uþëmusios Orliðkius, Kiemelius, Motiejûnus, Paðir- vintá, Ðirvintas, Ðniponis, Druþus ir iðstaèiusios savo uþtvaras Naidø, Staðkûniðkio, Zibalø, Akmeniø, Koltinës ir Surgelø kaimø linijoje. Ið þvalgybos praneðimø ir ið vietos gyventojø lapkrièio 18 d. suþinota, jog len- kai po poros dienø rengiasi pulti Ukmergës kryptimi, uþimti jà, o po to verþtis á Kaunà. Kadangi II pëst. pulkas vis traukësi Ukmergës link, tai ten buvæs I pëst. divi- zijos vadas plk. ltn. E. Adamkavièius, savo vadovybëje neturëdamas rezervø, ásakë VII pëst. pulko vadui pasiøsti dvi kuopas á Ðeðuolius, kad sustiprintø II pëst. pulkà. Apie 23 val. I ir III kuopos, I husarø eskadronas ir VI baterijos bûrys buvo pasiøsti á Lyduokiø rajonà II pëst. pulko vado mjr. J. Petruièio þinion650 . Tuo laiku buvo gauta þinia, jog lenkø kavalerijos brigada per Kurklius prasi- verþë Kavarsko link. Ta þinia stipriai paveikë VII pëst. pulko kariø nuotaikà. Nesiti- kint gauti paramos, nutarta ryþtingai veikti savo turimomis jëgomis. O tos jëgos buvo labai menkos. Prieð VII pëst. pulke Viesø rajone turëtus maþdaug 400 kareiviø lenkai turëjo apie 1800. Kadangi Lietuvai grësë neapsakomai didelis pavojus netekti nepriklausomybës, padëtá galëjo iðgelbëti tik nepaprastai dràsus ir rizikingas ma- nevras. Lapkrièio 18 d. pavakariop laikinai vadovavæs VII pëst. pulkui II bataliono vadas mjr. A. Kerbelis sukvietë vyresniuosius karininkus susirinkti á pulko ðtabà Vie- sø kaime. Visiems buvo aiðku, jog, lenkams puolant, pulkas negalës atsilaikyti, nes jo dalys silpnos, o jokiø rezervø nëra. Pradëta ieðkoti iðeities ið susidariusios padëties, kaip suardyti lenkø planus. Á ðá pasitarimà vëliausiai, 21 val., atvyko III bataliono vadas vyr. ltn. T. Balnas, kurio vadovaujamas batalionas buvo apsistojæs Barèiø kai- me. Jis praneðë, jog jo batalionas uþëmæs 5 km ploèio barà Barèiø kaimas–Kryþenið- kiø dvaras imtinai. Apsvarsèius sudëtingà viso pulko padëtá ir tai, jog lapkrièio 20 d. lenkai numatæ pradëti puolimà Ukmergës link, nutarta ðià jø operacijà þûtbût suþ- lugdyti651 . Vyr. ltn. T. Balnas pasiûlë pulko vadui apeiti Ðirvintas per miðkà ið ðiaurës rytø pusës ir smogti á lenkø uþnugará. Apëjimà jis pats pasisiûlë ávykdyti su savo III bata- lionu (ðá sumanymà vyr. ltn. T. Balnas jau buvo aptaræs su savo bataliono karinin- kais Þvirbliø viensëdyje prie Barèiø kaimo – V. L.). Minëtas pasiûlymas buvo priim-

383 tas. Apie toká nutarimà buvo praneðta karo vadovybei, kuri jam pritarë ir ásakë vyr. ltn. T. Balnui apëjimà vykdyti. II batalionas, iðlaukæs tam tikrà laikà, turëjo artintis prie Ðirvintø Ukmergës–Ðirvintø keliu ir drauge pulti prieðà ið uþnugario ir prieða- kio pagal sutartà þenklà652 . Be to, apie 23 val., ásakius I pëst. divizijos vadui plk. ltn. E. Adamkavièiui, VII pëst. pulko I batalionas (I ir III kuopos), I husarø eskadronas ir VI baterijos bûrys buvo pasiøsti á Lyduokius paremti II pëst. pulkà653 . Tuo bûdu VII pëst. pulko gretos dar labiau susilpnëjo. Vyr. ltn. T. Balnas, gavæs ásakymà, tuoj nuvyko á Barèiø kaimà ir pradëjo ruoð- tis þygiui. Maþiau pajëgûs kovotojai á já nebuvo imami. Veþimai, lauko virtuvës ir

43 schema Ðirvintø kautynës 1920 m. lapkrièio 19 d. 384 visa, kas galëtø kliudyti ir apsunkinti þygá per miðkà, buvo palikta Barèiuose. Lap- krièio 19 d. apie 5 val. ryto, perspëjæs visus savo karius apie operacijos svarbà, vyr. ltn. T. Balnas, turëdamas apie 200 kovotojø ir vienà kulkosvaidá, ið Barèiø kaimo miðkais be jokiø keliø, naudodamasis tiktai kompasu, persirikiavæs batalionà vienon eilën, pats vykdydamas þvalgybà, iðvyko Motiejûnø link. Bataliono bare pasiliko tiktai II kuopa, kurioje tebuvo 43 kovotojai. Jos vienas bûrys buvo pasiøstas á Udor- kø kaimà tam, kad visà laikà galëtø stebëti teritorijà prieðais deðinájá baro sparnà, o kitas bûrys Liûnø dvare turëjo ginti barà ties vieðkeliu á Ukmergæ654 (þr. 43 schemà). Vyr. ltn. T. Balnas ëjo miðku palei deðinájá Ðirvintos upës krantà. Kovotojams reikëjo tyliai laikytis, niekam nepasirodyti. Sutikti miðke þmonës buvo sulaikomi ir vedami kartu, kad apie þygá negalëtø praneðti prieðui. Telefono vielos, nutiestos ið Ðirvintø á Zibalus, keliose vietose buvo nupjautos. Þygis per miðkà ir pelkes vyko gana sëkmingai ir po 7 valandø, apie 12 val., batalionas pasiekë Motiejûnø–Giedrai- èiø kelià. Sustota ties Gavëniø kaimu pamiðkëje. Vieðkeliu ið Ðirvintø á Giedraièius pro pamiðkëje gulinèius lietuvius prajojo 4 lenkø raiteliai. Buvo ásakyta jø nekliudy- ti. Praëjæs pro Gavëniø kaimà batalionas iðsiskleidë ir pasuko Motiejûnø kaimo link. Perëjæs maþà miðkelá prie pat Motiejûnø kaimo, batalionas sugulë pamiðkëje. Kaime ir gretimai esanèiame dvare buvo daug lenkø: èia nakvojo Gardino pulko ðtabas, to paties pulko batalionas ir lauko baterija. Lenkø kariai stovëjo eilëse ir ëmë pietus. Atstumas iki kaimo buvo apie 300 metrø655 . Sustabdæs batalionà, vyr. ltn. T. Balnas II ir VIII kuopoms ásakë atakuoti Mo- tiejûnø kaimà, o IX kuopai – bûti atsargoje ir saugoti kelià, einantá nuo Giedraièiø Motiejûnø link tol, kol kaimà uþims mûsø bataliono kuopos. Lenkai, nelaukdami lietuviø ið Giedraièiø pusës, ramiai þiûrëjo á besiarti- nanèias mûsø grandines, laikydami jas savosiomis. Tiktai lietuviø grandinëms prisiartinus iki keliolikos metrø bei suðukus „Valio!“ ir pradëjus smarkiai ðaudy- ti á iðsirikiavusius prie virtuviø lenkus, stovykloje kilo didþiausia panika. Kaime kilo triukðmas, girdëjosi suþeistøjø vaitojimai. Jø niekas nebeþiûrëjo, nes nebuvo kada. Motiejûnø kaimas buvo greit uþimtas. Lenkai su gen. A. Mokðeckiu panið- kai metësi per Ðirvintos upæ plaukti, daug jø þuvo nuo lietuviø kulkø, tarp jø ir Gardino pulko vadas, nemaþai prigërë. Kaime buvo suimti brigados ir Gardino pulko ðtabø vadovai. Bataliono vadas vyr. ltn. T. Balnas ásakë vyr. ltn. P. Baltrû- nui su vienu IX kuopos bûriu (12 kareiviø) paimti gen. A. Mokðeckio automobilá, belaisvius, abiejø ðtabø turtà ir gabenti paskui batalionà. VII ir VIII kuopoms bei IX kuopos dviem bûriams buvo ásakyta atakuoti prieðo artilerijos bûrá su jos prie- danga, kuri stovëjo pozicijoje uþ Paðirvinèio dvaro. Prieðo artilerija, iðgirdusi triukðmà ir ðaudymà Motiejûnø kaime, pradëjo apðaudyti miðkà pakeliui á Gied- raièius. Tuo metu batalionas be jokiø kliûèiø perþengë per Ðirvintos upës tiltà ir metësi prie baterijos. Ði iððovë keletà netvarkingø ðûviø prie tilto, bet jau buvo per vëlu. Karininkas, vadovavæs baterijai, buvo nuðautas, kareiviai iðsibëgiojo. Lietuviai kareiviai pribëgæ iðëmë pabûklø uþdarus ir paslëpë. Artilerijos bûrys buvo paimtas su visa gurguole, arkliais ir ðoviniø dëþëmis. Iðsprukæ lenkai su veþimais bëgo Juodeliø kaimo link. Nuo Ramaðkoniø kaimo pusës pasirodë len- kø grandinë ir bûrelis raiteliø, kurie veikiai mûsø kuopø ugnimi buvo iðblaðky- ti656 .

385 Nugalëjus lenkus Motiejûnø kaime ir Paðirvinèio dvare, batalionas pasuko á Ðirvintas kairiuoju Ðirvintos upës krantu pagal vieðkelá. Ðirvintose ir jø apylinkëse tuo metu buvo kiti du Gardino pulko batalionai. Vyr. ltn. T. Balnas su kareiviø bûriu ásiverþë á miestelá su ðauksmu „Valio!“ ir sukëlë tokià lenkø panikà, kad ðimtai jø paskubomis pakrikæ ëmë bëgti, palikdami visà savo turtà657 . Aatvyko ir II batalionas, kuris atakavo Ðirvintas ið pietø ir rytø. Jis ëmë belais- vius, gabeno turtà ir patrankas. Uþëmæs Ðirvintas, II batalionas liko jose, kol aukðtes- nioji vadovybë ásakë ið ten trauktis. Kova buvo visiðkai laimëta buvo pilnai pasiektas. Lenkø gen. A. Mokðeckis, prieð pusvalandá Ðirvintø baþnyèios dekanui gyræsis, kad „Lietuvos likimas ðiomis dienomis bus nuspræstas, Musninkai ðiandien bus paimti ir frontas likviduotas, o Kaunas, jeigu dar nepaimtas, tai ryt bus mûsø, lietuviai ant keliø iðties mums rankas ir praðys valdyti“, tuoj po tø þodþiø uþpultas Motiejûnuose, iððoko ið automobilio ir metësi á Ðirvintà, kur bûtø prigëræs, bet, mûsø beginklio kareivio, iðsprukusio ið lenkø, iðtrauktas, pasinaudojo revolveriu ir pasislëpë miðkuose658 . Anksèiau minëtas vyr. ltn. P. Baltrûnas, kuriam su bûreliu kareiviø buvo nu- rodyta evakuoti Motiejûnø kaimà, pirmiausia nutraukë ryðius buvusioje lenkø cen- trinëje telefono stotyje, surinko belaisvius dviem partijomis po 30–40 þmoniø kiek- vienoje, ir paskyræs po 3 kareivius palydovais, varë Ðirvintø link. Pats vyr. ltn. P. Baltrûnas nutarë iðveþti likusá lenkø brigados vado gen. A. Mokðeckio automobilá. Bevaþiuojant Kazliðkiø link automobilis áklimpo purve. Neturëdamas jokio ryðio su savo dalimis ir bûdamas apie 10 km prieðo uþnugaryje tik su 5 kareiviais, nutarë automobilá sunaikinti, nes manë, kad III batalionas Širvintose žuvo. Pradëjus temti, suðaukë savo kareivius, ásakë sësti ant atimtø ið lenkø brigados arkliø ir ëmë trauktis. Apðaudyti ið Ðirvintø apsuko apie miestelá ir, jodami per Bilo- tø ir Daubariðkiø kaimus, prie Zibalø–Ðirvintø kelio buvo lenkø apðaudyti. Metæ arklius, spruko á miðkà. To miðko pakraðtyje buvo du lenkø patruliai, kurie buvo paimti á nelaisvæ. Po 12 valandø þygio be kelio, per balas, nevalgæs kuopos vadas vyr. ltn. P. Baltrûnas su savo kariais naktá pasiekë Viesø kaimà659 . III batalionas pulko vado ásakymu 2 val. nakties 1920 m. lapkrièio 20 d. atsitraukë á bendrà pozi- cijos linijà. Taigi pagrindiná vaidmená ðiose kautynëse suvaidino vyr. ltn. Teodoras Balnas su savo III batalionu – paties manevro sumanytojas ir jo vykdytojas. Ties Ðirvintomis lapkrièio 19 d. be ypatingo pasiruoðimo buvo pritaikyta staigi, þaibo taktika, davusi tiesiog puikiø rezultatø. Nors rizika buvo be galo didelë, visa VII pëst. pulko egzis- tencija buvo pastatyta ant kortos. 1920 m. lapkrièio 19 d. Ðirvintø kautynëse visas Gardino pulkas buvo sumuð- tas, jo vadas ir keli kiti karininkai nukauti, apie 200 lenkø kareiviø pateko nelaisvën (dalis jø dël maþo palydovø skaièiaus pakeliui iðbëgiojo) ir nemaþas karo grobis: 2 patrankos, 20 kulkosvaidþiø, 1 veþimas ðoviniams, 90 arkliø, 22 poriniai veþimai, 12 vienkinkiø veþimø, 7 virtuvës, 5 dviraèiai, daug ðautuvø, ðoviniø patrankoms ir ðau- tuvams, dëþiø su kaspinais, pakinktø, telefono medþiagos ir kt.660 Taèiau bene svar- biausia ðiø kautyniø reikðmë buvo ta, jog buvo sutrukdytas stambus lenkø puolimas Ukmergës kryptimi. Ði pergalë nepaprastai pakëlë lietuviø kariø kovinæ dvasià ir ágalino mûsø ginkluotosioms pajëgoms perimti á savo rankas tolesniø karo veiksmø iniciatyvà.

386 Lapkrièio 20 d. lenkai, lietuviams pasitraukus, vël uþëmë Ðirvintas, taèiau Uk- mergës nebepuolë. Ið jø ðaudymo buvo galima spræsti, jog prieðas nervinasi. Mûsø VII pëst. pulkas, nuo lapkrièio 17 d. dienà ir naktá dalyvavæs mûðiuose, buvo labai iðvargæs, todël tà dienà irgi ilsëjosi. Kadangi pulko jëgos buvo smarkiai sumaþëju- sios, vadas papraðë I pëst. divizijos vadà gràþinti I ir III kuopas, skirtas II pëst. pul- kui pagelbëti, ir papildomai skirti dar kokià nors dalá, kuri veiktø kairiajame sparne, nes II pëst. pulkas buvo susitelkæs tolokame Þelvos rajone661 . Vyriausioji karinë vadovybë, nebenorëdama iðleisti iniciatyvos ið savo rankø, ásakë Musninkø–Ðirvintø–Giedraièiø fronto linijoje stovëjusioms mûsø kariuomenës dalims rengtis puolimui ir iki lapkrièio 21 d. 9 val. uþimti pozicijas, turëtas iki lapkrièio 17 d. pradëtos lenkø ofenzyvos. Tà valandà turëjo atvykti Tautø Sàjungos komisija karo veiksmams sustabdyti, taigi norëta susigràþinti kuo daugiau mûsø teritorijos. Todël ir buvo nutarta lapkrièio 21 d. pulti prieðà visu frontu. Tà dienà á Ukmergæ atvykæs armijos vadas gen. S. Þukauskas pats ëmësi vadovauti karinëms operacijoms. Ruoðdamasis puolimui, VII pëst. pulkas jau veikë visas. I pëst. divizijos vado plk. ltn. E. Adamkavièiaus ásakymu á já buvo sugràþintas I batalionas (I ir III kuopos) ir pri- skirtas VIII pëst. pulko I batalionas, vadovaujamas kpt. S. Leono. VII pëst. pulkas gavo uþduotá – pulti Ðirvintas ir uþimti linijà: Alionys–Puoriai–Ramaðkonys–Ðeðuolëliø dva- ras. 18 val. ið Ukmergës telefonu buvo ásakyta: a) II bataliono vadui A. Kerbeliui þval- gant savo deðinájá sparnà lapkrièio 21 d. 6 val. ryto sutelkti batalionà Ðniponiø rajone ir pulti Puoriø–Kieliø–Aviþoniø kryptimi, palaikant ryðius deðinëje su IV pëst. pulku, o kairëje – su savo pulko I batalionu. Iðmuðæs prieðà ið visø punktø, batalionas turëjo uþimti aukðèiau minëtà senàjá barà; b) I bataliono vadui kpt. K. Þilinskui sukoncentruoti batalionà ant vieðkelio Liûnø dvaro rajone ir 5 val. pradëti puolimà Ðirvintø kryptimi. Iðmuðus prieðà, pasilikti atsargoje miestelyje ir bûti pasiruoðusiems bet kokiems veiks- mams; c) III bataliono vadui vyr. ltn. T. Balnui susikoncentruoti Barèiø kaime ir lapkrièio 21 d. 5 val. ryti pradëti þygiuoti keliu ir miðkais á ðiauræ nuo Ðirvintø, po to viena kuopa pulti mietelá, o kitomis tæsti Motiejûnø kaimo puolimà. Iðmuðus prieðà, uþimti Neèionis, susisiekti su II batalionu Ramaðkonyse ir VII pëst. pulko I batalionu Bajoruose662 . 1920 m. lapkrièio 21 d. 2 val. nakties ið I pëst. divizijos ðtabo gautoje telefonog- ramoje buvo praneðta, jog „Tautø Sàjungos kontrolës komisija pareiðkusi mûsø vy- riausybei, jog gen. L. Þeligovskis, atsiþvelgdamas á lenkø valdþios norà, vakar (pra- eità dienà) 18 val. ásakæs savo kariuomenei pereiti á defenzyvà. Tautø Sàjungos kon- trolës komisija ir ið mûsø valdþios pareikalavusi sustabdyti antpuolá ir pereiti prie defenzyvos“663 . Vyr. kariuomenës vadas plk. ltn. K. Þukas lapkrièio 21 d. 9 val. taip pat ásakë sustabdyti aktyvià veiklà ir pereiti á gynimàsi. Toks Tautø Sàjungos kontrolës komisijos reikalavimas tokiu metu, kai gen. L. Þeligovskis patyrë didelæ nesëkmæ ir iniciatyva karo lauke perëjo lietuviø pusën, dar kartà parodë, jog sàjungininkai norëjo iðgelbëti likusià lenkø kariuomenæ nuo gre- sianèio pralaimëjimo. Supaþindinus pulko karius su ðiuo nutarimu ir Vyriausiosios karinës vadovy- bës ásakymu, batalionø vadams buvo ásakyta kuo energingiau ir atkakliau pulti prie- ðà, kad nurodytu laiku bûtø ávykdyta uþduotis ir, jei tai bus paskutinis mûðis su lenkais, parodyti jiems lietuviø ginklo jëgà.

387 Lapkrièio 21 d. 5 val. II batalionas, þygiuodamas pro Dailidþionis, puolë Puo- riø kaimà, siekdamas atkirsti lenkams Vilniaus kelià. Vienas bûrys buvo pasiøstas Kie- liø kaimo link, kur apðaudë atsitraukianèius lenkus. Apie 18 val. Puoriø–Kieliø–Avi- þoniø linija buvo uþimta. Ðiame susirëmime buvo suþeisti IV kuopos vadas vyr. ltn. V. Statkevièius ir V kuopos ltn. J. Gudaitis. 6 kareiviai buvo nukauti, o 20 suþeista664 . Vyr. ltn. T. Balno vadovaujamas III batalionas, pradëjæs þygá lapkrièio 21 d. auðtant, vykdë beveik tà patá manevrà kaip ir lapkrièio 19 d., tik nebedarë tokio gilaus apëjimo. Be to, jo puolimas buvo derinamas su puolimu ið priekio. Smûgis buvo nukreiptas per miðkà ið rytø pusës á Ðirvintas. Ataka prasidëjo apie 7 val. Bata- lionas pirmiausia puolë Paðirvinèio dvarà, esantá prie pat miestelio, ir tiltà per upæ, esantá ant kelio, einanèio ið Ðirvintø á Zibalus. Dvaras buvo greitai uþimtas, taèiau lenkai, ið Ðirvintø pradëjæ smarkiai ðaudyti ið kulkosvaidþiø ir ðautuvø, neleido per- eiti minëto tilto per upæ. Tuo metu lietuviø artilerija savo ugnimi apðaudë Ðirvintas ir á Vilniø vedantá plentà. Susiðaudymo metu buvo suþeisti keli bataliono kareiviai. Bataliono dalis, ðiaip taip persikëlusi per upæ, ásiverþë á miestelá, o kita dalis pasuko Kazliðkiø viensëdþio ir Motiejûnø kaimo link. Tuo paèiu metu II bataliono dalis ëmë supti Ðirvintas ið deðinës pusës. Lenkai, pamatæ, jog viskas prarasta, ëmë paniðkai bëgti viskà mesdami. Miestelio gatvëse – kraupus reginys: suþeistieji lenkø kariai ðaukësi pagalbos, voliojosi nukautøjø lavonai, pamesti ðautuvai, kulkosvaidþiai, ðo- viniø dëþës. Ðirvintø miestelis buvo uþimtas. Já uþëmus lenkai didesnio pasiprieðini- mo niekur neberodë, buvo demoralizuoti, sumiðæ, visur bëgo665 . Nors III bataliono atliktas pakartotinis Ðirvintø apëjimas nebebuvo toks efek- tyvus, kaip lapkrièio 19 d., nes nebebuvo prieðui toks netikëtas, vis dëlto á kautyniø pabaigà sukëlë jo eilëse didelæ panikà. Pergalë ties Ðirvintomis buvo pasiekta dideliu kariø troðkimu nugalëti, sumaniai vykdant ið anksto apgalvotà manevrà. Lapkrièio 21 d. VII pëst. pulko paimtas grobis: 5 kulkosvaidþiai, 30 belaisviø, 1 lauko virtuvë, 8 veþimai, 4 arkliai, daug ðautuvø ir kitos karo medþiagos666 . Lapkrièio 22 d. apie 12 val. á VII pëst. pulko ðtabà atvyko Tautø Sàjungos kontrolës komisija gauti paaiðkinimø, dël kokios prieþasties nustatytà valandà ne- buvo nustota ðaudyti. Vienas komisijos narys paklausë pulko vadà mjr. Vl. Rëklaitá: „– Kodël puolate po ginklø sustabdymo? – Mes puolëme dar prieð ginklø sustabdymà ir uþëmëme Ðirvintas 8 val. ryto, – atsakë pulko vadas, – o vëliau vyko ðaudymasis tik dël uþëmimo prieð keletà dienø turëtø mûsø pozicijø. – Kà bûtumëte daræ toliau, jei nebûtø sustabdyti ginklai? – klausë toliau komi- sijos narys pulko vadà. – Bûtume vakare uþëmæ Vilniø, – atsakë mjr. Vl. Rëklaitis. – O ar žinote, kas yra Vilniuje? – klausë toliau. – Buvo I batalionas, kuris ðiandien pasiøstas frontan iðsibëgiojo, – atsakë pul- ko vadas“667 (kalba netaisyta – V. L.).

VIII p ë s t. p u l k o I b a t a l i o n o v e i k s m a i 1920 m. l a p k r i è i o 21 d. Kaip minëjome, 1920 m. lapkrièio 20 d. I pëst. divizijos vado ásakymu VII pëst. pulko þinion buvo paskirtas VIII pëst. pulko I batalionas ( vadas – kpt. S. Leonas). Jam buvo ásakyta kità dienà 6 val. ryto pradëti puolimà Ðeðuolëliø dvaro bei Gavë-

388 niø kaimo link, iðsidësèius tarp VII ir II pëst. pulkø668 . Batalionas tà pat vakarà iðþygiavo. Þygiuojant nurodyta kryptimi, per susiðaudymà su lenkø lauko sargybomis Kiemeliø kaime buvo paimti á nelaisvæ 7 lenkø kareiviai. Bataliono I kuopa tà pat dienà turëjo pralauþti prieðo linijas, uþimti Ðeðuolëliø dvarà ir nukirsti susisiekimà tarp Ðirvintø ir Giedraièiø. Ið pradþiø kuopa ðá uþdaviná bandë ávykdyti tiesioginiu smûgiu, bet lenkø bataliono stipri ugnis neleido to padaryti. Padëtá komplikavo nu- stojæs veikti kulkosvaidis. Tada smûgis buvo nukreiptas á prieðo kairájá sparnà, jaut- riausià vietà – bataliono ðtabo buveinæ. Ðá uþdaviná atliko I ir III kuopø du bûriai, veikdami ið atskirø punktø, bet viena kryptimi – á Ðeðuolëliø dvarà. Ðie bûriai, bûda- mi uþ kilometro nuo prieðo ugnies linijos, sutartinai pakilo ir puolë atakon. Beveik visi atakoje dalyvavæ kareiviai buvo naujokai, todël kai kuriuos ið jø teko net varyti. Nors prieðo kulkosvaidþiø ir ðautuvø ugnis buvo labai smarki, bet kulkos lëkë per aukðtai, o tai naujokus dràsino. Uþkimæ nuo rëkimo ir uþdusæ nuo ilgo bëgimo, ne- turëdami durtuvø, jie dràsiai puolë lenkø apkasus. Tokios beprotiðkos ir nesupran- tamos atakos lenkø nervai neatlaikë ir jie pasileido bëgti. Jø pasitraukimas buvo toks paniðkas, jog kai kurie, uþmirðæ èia pat esantá tiltà, ðoko á ðaltà Ðirvintos upës vande- ná, palikdami jame kulkosvaidþius ir ðautuvus. Bataliono kovotojai bëganèius prieðo kareivius gaudë uþ skvernø ir ëmë á nelaisvæ669 . Prieðo frontas lûþo. Centre ir deðiniajame sparne veikusios jo kuopos sparèiai leidosi Vilniaus link. Kelias á já buvo laisvas – kuopos þvalgai, nesutikæ jokio pasiprie- ðinimo, buvo pasiekæ net Nemenèinæ. Ðiose kovose buvo paimta 13 belaisviø, 4 sunkieji kulkosvaidþiai ir daug ávai- raus karo grobio. Mûsø batalionas neteko 2 kovotojø, o 3 buvo suþeisti. Uþ dràsà ðiose kautynëse 2 karininkai ir 5 kareiviai buvo apdovanoti Vyèio Kryþiais670 .

P a s k u t i n ë s k a u t y n ë s t i e s G i e d r a i è i a i s. 1920 m. lapkrièio 19 d. rytà II pëst. pulko ðtabas ir III batalionas buvo apsistojæ Lyduokiuose, o uþtva- ros iðstatytos Skaèiûnø dvare ir Þemaitkiemyje. Pulko I batalionas buvo uþëmæs ðiuos punktus: mokomoji kuopa – Tyvolio viensëdyje ir I kuopa – Rimeisiø kaime. Pulko ligoninë buvo Vidiðkiø miestelyje. Èia netrukus atvyko ir VIII pëst. pulko II batalio- nas, kuriam buvo ásakyta uþimti tiltus per Ðventàjà, ant plento Ukmergë–Utena ir ant kelio Vidiðkës–Þemaitkiemis671 . Netrukus buvo gautas I pëst. divizijos vado plk. ltn. E. Adamkavièiaus ásaky- mas II pëst. pulkui susikoncentruoti Lyduokiuose ir þygiuoti Þemaitkiemio–Balnin- kø kryptimi susisiekti su Videniðkio rajone veikianèio IX pëst. pulko dalimi, kad tuo bûdu atkirstø kelià á Kurkliø rajonà prasiverþusiai lenkø kavalerijos brigadai. Apie 12 val. pulkui susikoncentravus Lyduokiuose, nuo Ukmergës pusës at- skrido lëktuvas ir pradëjo mëtyti bombas. Buvo suþeistø kareiviø, uþmuðta arkliø. Manoma, jog tai buvæs mûsø paèiø lëktuvas. Tuo metu buvo gauta þinia, jog á Ukmergæ atvyko armijos vadas gen. S. Þu- kauskas, kuris pakeitë I pëst. divizijos vado plk. ltn. E. Adamkavièiaus ásakymà ir nurodë II pëst. pulkui uþimti barà kryptimi Balninkai–Þelva–Ðeðuoliai–Giedraièiai. Netrukus vyr. ltn. A. Butkevièiaus vadovaujamas III batalionas per Þemaitkiemá buvo pasiøstas á Balninkus. Taèiau lenkø èia jau nebebuvo, iðskyrus atsilikusius rai-

389 telius, kuriø vienas pateko nelaisvën. Uþëmæs Balninkus, vyr. ltn. A. Butkevièius iðstatë sargybas Pusvaðkiø ir Karaliðkiø kaimuose ir pasiuntë þvalgus á Videniðká, kad susisiektø su IX pëst. pulko batalionu672 . Kpt. A. Kyno vadovaujamas I batalionas ið Lyduokiø iðvyko á Þelvà. Lenkø èia nebuvo. Uþëmæs Þelvos–Ðeðuoliø barà, susisiekë su VIII pëst. pulko I batalionu ið deðinës ir su savo pulko III batalionu ið kairës bei Videniðkio rajone buvusio IX pëst. pulko dalimis. Pasiuntus þvalgybà, suþinota, jog lenkø pëstininkai buvo ásitvirtinæ Dûdënø–Ðiupieniø–Seirûnø–Miðkeliðkiø linijoje673 . Lapkrièio 20 d. apie 9 val. buvo gautas armijos vado gen. S. Þukausko ásaky- mas II pëst. pulkui susikoncentruoti Þelvoje ir ið ten þygiuoti Giedraièiø link. Santal-

44 schema Lietuviø kariuomenës dislokacija Ðirvintø – Giedraièiø kautyniø metu 390 ka uþtruko. Apie 17 val. armijos vadas gen. S. Þukauskas dar kartà paskambino pulko vadui mjr. J. Petruièiui ir ásakë, susirinkus Þelvoje, pradëti puolimà Giedraièiø kryptimi, nes lapkrièio 21 d. 9 val. atvyksianti Tautø Sàjungos kontrolës komisija karo veiksmø sustabdyti. Todël buvo nurodyta pulkui iki to laiko kiek galima toliau pasislinkti á prieká674 . Apie 18 val. pulko dalims susitelkus Þelvoje, buvo suðauktas karininkø susi- rinkimas Giedraièiø puolimo planui aptarti. Nors tuo metu pulke tebuvo likæ tik 14 karininkø, taèiau tiek jø, tiek kareiviø nuotaika buvo labai gera. Iðaiðkinus karinin- kams pulko uþdavinius, mjr. J. Petruitis iðsiuntë praneðimà kairëje buvusiam IX pëst. pulko bataliono vadui, jog armijos vadas ásakæs II pëst. pulkui pulti Giedraièius ið Þelvos, o jam ið Videniðkio (þr.44 schemà). II pëst. pulkas apie 23 val. pradëjo þygá Giedraièiø link. Þygiuojama buvo to- kia tvarka: kpt. A. Kyno vadovaujamas I batalionas ir mokomoji kuopa vyko Pusnës kaimo kryptimi, kur tikëtasi sutikti rimtà lenkø pasiprieðinimà, toliau 1 km nuo I bataliono – vyr. ltn. A. Butkevièiaus vadovaujamas III batalionas su VI baterijos bûriu ið paskos pulko rezerve. Ltn. V. Gvildþiui su I kuopa buvo nurodyta, pasinau- dojus nakties tamsa, þygiuoti pulko voros deðinëje pusëje, ið vakarø pusës apeiti Dûdënø eþerà ir pulti á pietus nuo Bekupës dvaro lenkø artilerijos pozicijà. Þelvoje paliktas ltn. A. Tilvikas su kareiviø bûriu turëjo apsaugoti pulko uþnugará nuo gali- mo besibastanèiø lenkø kavaleristø uþpuolimo675 . Pulkas þygiavo sparèiai. Lapkrièio 21 d. 2 val. pulko apsaugoje þygiuojanti II kuo- pa pasiekë Pusnës kaimà. Èia lenkø nebuvo. Greitu laiku á ðá kaimà atvyko ir jame apsi- stojo I batalionas. III batalionas su VI baterijos bûriu ásikûrë Sauginiø kaime. II kuopos vado pasiøsta þvalgyba gráþusi praneðë, jog lenkai uþëmæ Dûdënø–Seirûnø linijà676 . Auðtant kpt. A. Kyno vadovaujamas I batalionas trimis puolanèiomis grupëmis pradëjo þygá. Tiek ðá batalionà, tiek mokomàjà kuopà sudarë iðimtinai naujokai. Apie 7 val. avangarde ëjusi II kuopa ties Ðiupieniø dvaru sutiko prieðà ir já puolë. Ltn. K. Matulaièio vadovaujama grupë iðvijo lenkus ið Seirûnø palivarko, o ltn. K. Aliðauskas su savo grupe uþëmë 154 aukðtumà. Tolesná slinkimà lenkai, ásitvirtinæ stipriose pozi- cijose, sulaikë. Ið Bekupës dvaro lenkams atëjo pagalba. Ánirtingø kautyniø metu buvo sunkiai suþeistas ltn. K. Matulaitis. Jo grupës kareiviai pradëjo trauktis. Kairëje buvæs ltn. K. Aliðauskas, matydamas ltn. K. Matulaièio grupës nesëkmæ, savo ugnimi parë- më jos atsitraukimà. Lenkai vël uþëmë Seirûnø palivarkà677 . I bataliono vadas kpt. A. Kynas pasiuntë á pagalbà mokomàjà kuopà pulti ðá palivarkà bei Bekupës dvarà. Apðaudyti kryþmine ugnimi, lenkai buvo priversti Ðiu- pieniø dvarà palikti. Taèiau prie Bekupës dvaro mokomajai kuopai teko kuriam lai- kui sustoti. Èia þuvo jos vadas ltn. P. Telksnys678 . Ltn. V. Gvildþio vadovaujama I kuopa, sutikusi lenkus Dûdënø kaime, uþtru- ko ir laiku nesuspëjo ateiti á pagalbà ties Bekupës dvaru kovojanèiai mokomajai kuo- pai. O laikas reikalavo energingai veikti, pradëjo ðaudyti abiejø pusiø artilerijos. Tuo metu prie kautyniø vietos atvyko vyr. ltn. A. Butkevièiaus vadovaujamas III batalio- nas. Pamatæs, jog I bataliono puolimas silpnëja, jis IX kuopà pasiuntë á deðinájá spar- nà, VIII kuopà – vieðkeliu Bekupë–Giedraièiai, o VII kuopà – kairëje VIII. Bataliono kariai, kuriø pusë buvo dalyvavusiø kautynëse su bolðevikais ir bermontininkais, dràsiai ëjo pirmyn. Tai paveikë ir I bataliono kariø nuotaikà679 .

391 Pirmoji ugnies linijà pasiekë vyr. ltn. S. Musatovo vadovaujama VII kuopa. Mikliai iðskleidæs kuopà, pradëjo puolimà. Kuopa verþësi paspartintu tempu, dai- nuodama patriotines dainas. Dengiama kulkosvaidþiø ugnies, VII kuopa ðuoliais prisiartino prie lenkø ir ðoko durtuvø kovon. Ðie neiðlaikë átampos ir leidosi bëgti. Vyr. ltn. S. Musatovas, nieko nelaukdamas, persekiojo juos palei Bekupës dvarà, kur buvo sunkiai suþeistas680 . Bekupës–Juozapavos ruoþas buvo uþimtas. Lenkai prieð puolanèius lietuvius siuntë ið Giedraièiø rajono vienà batalionà paskui kità. Nors ir patirta nuostoliø, ánirðis didëjo. Èia buvo paimta nelaisvën ne- maþa Lydos pulko kareiviø. Taèiau, gavæ paramà ið Kauno ir Minsko pulkø, lenkai laikinai uþsilaikë ant linijos aukðtumø prieð Giedraièius, palaikomi smarkios artileri- jos ugnies, stovëjusios Martiniðkiø dvare. VI baterijos bûrio vadui pavyko suþinoti prieðo baterijos pozicijà. Operatyviai perkëlæs savo bûrá á Ðiupieniø kaimo rajonà, nukreipë artilerijos ugná á Martiniðkiø dvarà. Viena granata pataikë á prieðo baterijà ir iðvedë ið rikiuotës jo patrankà. Lenkø baterija ëmë skubiai trauktis, tuo sudaryda- ma galimybes lietuviams toliau atakuoti prieðà. Atakuojant aukðtumas ties Giedrai- èiais, kaip minëjome, buvo sunkiai suþeistas I kulkosvaidþiø kuopos vadas ltn. K. Matulaitis, visà laikà ëjæs grandinëje su kulkosvaidininkais, ir netrukus mirë. Tuo laiku ið deðinës prieðà atakavo I kuopa. Jos metu þuvo kuopos vadas ltn. V. Gvildys. VII kuopa ir mokomoji komanda liko be karininkø – jas vedë puskarininkiai. Prieð pat Giedraièius, Martiniðkiø ruoþe, lenkai paskutiná kartà pasiprieðino. Taèiau mo- komajai komandai vadovavæs vyr. pusk. J. Kulieðius smarkia ataka vijo lenkus to- liau. Ðie jau bëgo Giedraièiø miestelio link681 . Tuo pat metu kairëje puolë ltn. K. Aliðauskas ir ltn. A. Ðova, kurie greit uþëmë Martiniðkiø dvarà. Neatlaikæ spaudimo lenkai bëgo á Giedraièius. Nesuskubusieji pabëgti buvo paimti nelaisvën. Sumaniais veiksmais, supdami deðinájá lenkø sparnà, ltn. K. Aliðauskas ir ltn. A. Ðova palengvino Giedraièiø paëmimà ir nulëmë ðias kau- tynes lietuviø naudai682 . Pirmuoju á Giedraièiø miestelá ásiverþë vyr. pusk. J. Kulieðius su mokomosios kuopos kareiviø bûriu. Jis tekinas vijo bëganèius lenkus, perëjo visà miestelá ir susto- jo pietinëje jo dalyje prie vieðkelio Giedraièiai–Vilnius. Netrukus á miestelá atvyko ið kairiojo sparno ltn. K. Aliðauskas su II kuopa, ltn. A. Ðova ir ltn. A. Kaveckas. Mies- telyje prie baþnyèios tarp jø uþsimezgë linksmas pokalbis apie iðkovotà sunkià per- galæ. Á Giedraièius atvykæs III bataliono vadas vyr. ltn. A. Butkevièius ltn. K. Aliðaus- kà su II kuopa pasiuntë Magûnø–Juodiðkiø, o mokomàjà ir VII kuopas su vyr. pusk. J. Kulieðiumi – keliu Giedraièiai–Krivalaidþiai Vilniaus link683 . Vyr. pusk. J. Kulieðius, prisiartinæs prie Krivalaidþiø kaimo, já staigiai puolë. Jis buvo tiek ásidràsinæs, jog visai nebesisaugojo, ir èia pat lenkø buvo nukautas. Likæ be vado jo kariai pasitraukë ið kaimo ir sustojo. O ltn. K. Aliðauskas, su II kuopa þy- giuodamas Magûnø–Juodiðkiø link, ties Mitkûnø kaimu susidûrë su besitraukianèiu lenkø bûriu. Po susiðaudymo lenkai ëmë bëgti. Spëjæ prisijungti prie II kuopos ltn. S. Marcinkaus ir ltn. J. Paliulionio bûriai, vydamiesi lenkus, 18 jø paëmë nelaisvën. Buvo uþimti Magûnø ir Juodiðkiø kaimai. II pëst. pulkas apsistojo Giedraièiø–Paði- liø–Magûnø–Juodiðkiø linijoje684 . Tai ávyko apie 16 val., o pulkas buvo gavæs ið divizijos ðtabo ásakymà sustabdy- ti aktyvius kovos veiksmus tos dienos 9 val. ryto.

392 Uþëmæs Giedraièius II pëst. pulkas dar tikëjosi galimo lenkø operatyvinës gru- pës, á kurià áëjo Kauno, Lydos, Minsko ir Gardino pulkai, vadovaujamos gen. J. Ba- ranausko (Baranovskio), prieðpuolio. Nors ðie lenkø pulkai kautyniø ties Giedrai- èiais metu ir buvo gerokai apðaudyti, taèiau jø kiekybinis pranaðumas, palyginti su lietuviø pajëgomis, tebebuvo akivaizdus. Mûsø II pëst. pulko jëgos jau buvo visai menkos. Esantis kairëje IX pëst. pulko batalionas visà kautyniø laikà ëjo lygiagreèiai su II pëst. pulku ir, neturëdamas priekyje prieðo, galëjo uþeiti lenkams á uþnugará ir tuo pulkui padëti. Taèiau to nebuvo padaryta. Tà pat lapkrièio 21 d. apie 17 val. I bataliono vadas kpt. A. Kynas per vienà gyventojà valstietá nusiuntë raðtelá lenkø baro virðininkui, kuriame praneðë, jog gru- pë yra gavusi ásakymà sustabdyti kovos veiksmus ir paklausë, ar lenkai gavæ toká ásakymà. Lenkai praneðë, jog tokio ásakymo nëra gavæ ir praðë atsiøsti pasitarti karinin- kà, kurio nelieèiamumà garantavo pats jø operatyvinës grupës virðininkas gen. J. Baranauskas. Pas lenkus á Paberþëje buvusá ðtabà iðvyko vyr. ltn. A. Butkevièius. Jo pokalbio su lenkø gen. Baranausku metu pastarasis pareikalavo, kad lietuviai pasi- trauktø á pozicijas, kuriose buvo lapkrièio 21 d. 9 val. Vyr. ltn. A. Butkevièius atsakë, jog negalás duoti tokio paþado, nes tai yra grupës vado kompetencija. Visgi lenkø raðtiðkà atsakymà pulko vadui atveþë. Jame gen. Baranauskas pakartotinai pareika- lavo ið Giedraièiø grupës virðininko mjr. J. Petruièio apleisti po lapkrièio 20 d. 18 val. uþimtas vietoves – Didájá Dvarà–Vadorius–Juozapavà–Seirûnus–Bekupæ–Dûdënus– Orliðkius–Gaidelius–Vaièionius–Ðeðuolius. Prieðingu atveju nelaikë savæs atsakingu uþ visa, kas galëjo ávykti685 . Ðis gen. Baranausko raðtas buvo pasiøstas I pëst. divizijos ðtabui. O pëst. pulko vadas mjr. J. Petruitis 1920 m. lapkrièio 22 d. taip atsakë gen. J. Baranauskui: „Kà kovodamas paëmiau, tà tik kovodamas ir atiduosiu“686 . Nors po kovø su lenkais II pëst. pulko kariai ir buvo labai iðvargæ, taèiau, tikëdamiesi galimo jø puolimo, visà naktá budëjo. Pulkui këlë nerimà ir ta aplinkybë, jog po kautyniø daug lenkø kareiviø buvo pasislëpæ miðkuose ir ieðkojo kelio gráþti á savo dalinius. Ðios nuo 20 iki 30 vyrø likusios uþnugaryje lenkø grupës këlë nemaþà pavojø. Lapkrièio 17–21 d. vykusiø kautyniø metu lenkø nuostoliai: sudauþytas ðar- vuotas automobilis, paimti 2 kulkosvaidþiai, apie 20000 ðoviniø ðautuvams, keletas veþimø artilerijos sviediniø, 60 belaisviø, daug baro uþnugaryje iðsklaidytø prieðo kariø, kuriems surinkti neturëta laisvø þmoniø. Giedraièiø apylinkëse suskaityta apie 30 prieðo lavonø ir daug dar buvo neiðaiðkinta. Neiðaiðkintas ir suþeistø prieðo kariø skaièius. Á lietuviø rankas pateko 11 sunkiai suþeistø lenkø kariø687 . Lietuviø nuostoliai: þuvo I kuopos vadas ltn. V. Gvildys, ëjæs mokomosios kuo- pos vado pareigas ltn. P. Telksnys, I kulkosvaidþiø kuopos vadas ltn. K. Matulaitis; sunkiai suþeisti: III bataliono vadas kpt. E. Noreika, ltn. J. Maèiukas (pateko á nelais- væ), VII kuopos vadas vyr. ltn. S. Musatovas, jaun. karin. Maèiulevièius. Uþmuðta 15 kareiviø, suþeistø apie 60 ir dingusiø be þinios apie 70688 . Mûðiuose ypaè pasiþymëjo III bataliono vadas kpt. E. Noreika, pats asmeniðkai vesdamas antpuolius ir visà laikà bûdamas prieðakyje, III kulkosvaidþiø kuopos ltn. J. Maèiukas, einàs III bataliono vado pareigas vyr. ltn. A. Butkevièius, po kpt. E. No-

393 reikos suþeidimo ëmæs vadovauti ðiam batalionui; I bataliono vadas kpt. A. Kynas ypatingu mokëjimu kariauti ir narsumu, VII kuopos vadas vyr. ltn. S. Musatovas nepaprastu savo narsumu, tos pat kuopos karin. Maèiulevièius, kuris sunkiai su- þeistas iki mûðio pabaigos liko rikiuotëje, I kulkosvaidþiø kuopos vadas ltn. K. Matu- laitis (uþmuðtas), mokomosios kuopos vadas ltn. P. Telksnys (uþmuðtas), IX kuopos vadas ltn. M. Jakobsonas, II kuopos vadas ltn. K. Aliðauskas, mokomosios kuopos vadas ltn. M. Kareiva ir jaunesnysis pulko gyd. Jurgelionis, kuris, visà laikà apðau- domas ðautuvø ugnimi, lakstë, vienoj rankoj laikydamas ðautuvà, o kitoje tvarsto- màjà medþiagà, nuo vieno mûðio sparno prie kito, teikdamas kuo greièiausià pagal- bà suþeistiesiems, tuo bûdu iðgelbëdamas daug gyvybiø nuo mirties689 . Nukauti lenkø kariai lapkrièio 23 d. buvo palaidoti Giedraièiø kapinëse, o lie- tuviai – Giedraièiø, Þelvos ir Ukmergës kapinëse690 .

L e n k ø k a v a l e r i j o s b r i g a d o s r e i d a s. Lapkrièio 17 d. pradëto paskutinio puolimo metu lenkø plk. M. Butkevièiaus (M. Butkievicz) vadovaujama kavalerijos brigada (11 eskadronø) ið Paberþës apylinkiø iðþygiavo ðiaurës kryptimi. Lenkø karinë vadovybë ðiai brigadai këlë kelis uþdavinius. Pirma, tvirtai ásitikinus, jog puolimo metu aukðèiau minëtos gausios pëstininkø pajëgos nesutiksianèios rim- tesnio lietuviø pasiprieðinimo ir greit pasieksianèios Kaunà, kavalerijos daliniai tu- rëjo dezorganizuoti mûsø kariuomenës uþnugará ir politiðkai paveikti kraðto visuo- menæ. Todël, giliai ásiverþusi á lietuviø kariuomenës uþnugará, ðá brigada net nematë prasmës ir bûtinumo remti savo puolanèiø pëstininkø. Antra, kavalerijos brigados veiksmai turëjo sukliudyti uþnugaryje veikusioms lietuviø pajëgoms susitelkti. Tre- èia, bûdama giliame mûsø kariuomenës uþnugaryje, minëta brigada turëjo imtis ir aktyvios diversinës veiklos: sprogdinti geleþinkelius, gadinti susisiekimo priemones, tiltus ir pan.691 Lapkrièio 17 d. ði brigada prasiverþë pro II pëst. pulko kairiajame sparne bu- vusios baltgudþiø kuopos ginamà ruoþà prie Aleksandriðkiø dvaro á pietryèius nuo Giedraièiø ir apsinakvojo Videniðkio–Balninkø rajone. Kità dienà apie 17 val. lenkø rateliai perkirto Utenos–Ukmergës plentà ir, apiplëðæ Kurkliø miestelio gyventojus, iðvyko Kavarsko–Taujënø link692 . I pëst. divizijos vadas plk. ltn. E. Adamkavièius ir jo ðtabas Ukmergëje lapkri- èio 18 d. sprendë sunkø uþdaviná – kaip sulaikyti lenkø puolimà ir likviduoti jø kavalerijos brigados prasiverþimà. Didþiausià rûpestá këlë divizijos kairysis sparnas, kur veikë II ir IX pëst. pulkai. Buvo nutarta prieðo jëgoms, ásiverþusioms á Kurkliø apylinkes ir þygiuojanèioms Kavarsko link, atkirsti kelià uþnugaryje ir bandyti jas likviduoti. Ðis uþdavinys buvo patikëtas tà dienà ið Jonavos á Ukmergæ atvykusio VIII pëst. pulko, vadovaujamo mjr. A. Liutermozos, II ir III batalionams bei Ukmer- gëje buvusiai tiesiogiai I pëst. divizijos vadui pavaldþiai VII pëst. pulko mokomajai kuopai693 . Lapkrièio 19 d. VIII pëst. pulko III batalionui buvo ásakyta vykti á Vidiðkes, uþimti tiltus per Ðventàjà plente Ukmergë–Utena ir kelyje Vidiðkës–Þemaitkiemis ir veikti drauge su II pëst. pulku. Suþinojus ið vietiniø gyventojø, jog lenkø raiteliai ið Kurkliø nujojo Kavarsko link, ten buvo pasiøsta þvalgyba su kulkosvaidþiais. Ta- èiau ði, lenkø apðaudyta, iðbëgiojo. Gráþæ 4 eiliniai kariai 22 val. praneðë, jog lenkai

394 jau Kavarske. Tada buvo iðsiøsta þvalgyba Taujënø link suþinoti ar ten yra mûsø kariuomenës dalis ir susisiekti su VII pëst. pulko mokomàja kuopa, kuri, pasiøsta ið Ukmergës á Kurënus, taip pat vykdë þvalgybà Taujënø kryptimi694 . I pëst. divizijos vado plk. ltn. E. Adamkavièiaus ásakymu tos pat dienos 8 val. 30 min. VII pëst. pulko mokomosios komandos bûrys, vadovaujamas ltn. Ig. Virðilos, buvo pasiøstas ið Ukmergës á Kurënø kaimà, kur sudarë lauko uþtvarà. Bûrio uþdavinys buvo ieðkoti prieðo brigados, o jà suradus – stebëti jos veiksmus neásitraukiant á kauty- nes ir siøsti informacijà á divizijos ðtabà Ukmergëje695 . Bûrio vadas nedelsdamas ið Kurënø kaimo pasiuntë 3 þvalgomuosius patrulius, pajëgumo po vienà virðininkà ir po 5 jaunus kareivius (auklëtinius): 1. Kavarsko link – virðininko skyriaus pavaduo- tojà J. Plungæ ir 5 jaunus kovotojus; 2. Giluèiø–Statkûniðkio–Þibuèiø kaimø link iki vieðkelio Kavarskas–Taujënai – virðininko skyrininko pavaduotojà L. Jonaitá su 5 jaunais kovotojais; 3. Taujënø link iki pat miestelio – virðininko skyrininko pavaduo- tojà Cimulianskà ir 5 jaunus kovotojus. Sudarydamas atskirà lauko uþtvarà, bûrys turëjo uþkirsti kelià prieðo smulkiems kavalerijos daliniams Ukmergës link ir stebëti prieðo kavalerijos veiksmus fronto Kavarskas–Taujënai ruoþe. Patruliai turëjo ieðko- ti prieðo tomis kryptimis ir á kautynes nesivelti696 . Apie 10 val. kuopos bûrys, gavæs panaðø uþdaviná, ið Kurënø kaimo buvo perkeltas á Padvariðkes. Á Kurënø kaimà divizijos vado ásakymu netrukus buvo at- siøsta visa VII pëst. pulko mokomoji kuopa, nes suþinota, jog stiprios prieðo raiteliø jëgos jau buvo uþëmusios Kavarskà ir traukë Taujënø link. Atvykus kuopai á Kurë- nus, Jasiuliðkiø dvare buvo iðstatyta uþtvara su virðininku ltn. Ig. Virðila, o likusieji du bûriai tvirtinosi Kurënø kaime, sudarydami pagrindinæ uþtvarà. Netrukus Tau- jënø link buvo iðsiøstas sustiprinta þvalgø bûrys, vadovaujamas virðilos Pivoro, su- stiprintas vienu kulkosvaidþiu. Apie 16 val. þvalgø patrulis Nr. 2 pasiekë Taujënus. Miestelyje buvo turgaus diena, prekiavo daug aplinkiniø kaimø ûkininkø. Ið kitos pusës (nuo Kavarsko) pasirodë lenkø kavalerijos joja (þvalgomoji ar þygio saugos). Patrulio Nr. 3 virðininkas, pastebëjæs atjojanèius lenkus, nutarë trauktis atgal Uk- mergës link. Lenkai, pastebëjæ besitraukiantá mûsø patrulá Nr. 3, metësi atakon. Pat- rulio virðininkui ásakius, á juos pradëta ðaudyti. Kiekvienas ðûvis buvo taiklus. Len- kai, turëdami nuostoliø, patrulio nepasiekæ pasuko atgal. Susiðaudymo pasekmës: 1 lenkas buvo nukautas, 3 suþeisti, ið kuriø 2 sugebëjo pabëgti, 1 sunkiai suþeistas pateko lietuviams á nelaisvæ. Be to, nukauti 3 lenkø arkliai, mums atiteko 3 lenkø balnai697 . Tos dienos vakare lenkø brigada, perëjusi Taujënus, ið Vaðkoniø dvaro nuþy- giavo á Lënà. Mûsø iðsiøstas þvalgø bûrelis Maþeikiø kaime susiðaudë su lenkø raite- liais þvalgais. 1 lenkas buvo nukautas. Ið rastø dokumentø paaiðkëjo, jog tai buvo 13 ulonø pulko raitelis. 22 val. Taujënai buvo uþimti. Tà patá vakarà á Kurënø kaimà atvyko VIII pëst. pulko VII kuopa, kuri veikë bendrai su VII pëst. pulko mokomàja kuopa, tæsdama þvalgybà. Lapkrièio 20 d. ltn. Ig. Virðila uþtvarà Nr. 1 ið Jasiuliðkiø dvaro perkëlë á vakarus nuo Kurënø esantá Kunigiðkiø kaimà, palaikydamas ryðá su Buzø kaime stovëjusiu VIII pëst. pulko mo- komosios kuopos bûriu. Bendromis jëgomis vyko þvalgyba á vakarus – Varþø bei Mikënø kaimø link. Tà dienà ið ðauliø ir þvalgø buvo suþinota, jog lenkai ið Lëno iðþygiavo Pagiriø miestelio link698 .

395 Lapkrièio 20 d. I pëst. divizijos vado plk. ltn. E. Adamkavièiaus ásakymu VIII pëst. pulko II batalionas su V baterijos bûriu buvo pasiøstas á Deltuvà, ið kur vykdë þvalgybà Siesikø bei Bukoniø link. Lapkrièio 21 d. to pat pulko III batalionas su kitu V baterijos bûriu ir puse raiteliø eskadrono ið Vidiðkiø buvo perkeltas á Ukmergæ699 . Tuo metu lenkø kavalerijos brigada þygiavo per Lënà ir Pagirius. Lietuviø lëktu- vas sekë þygiavimà ir netoli nuo Pagiriø numetë bombà, uþmuðdamas 4 ulonus ir 6 arklius. Nuo tol iki lapkrièio 21 d. lietuviø lëktuvai nuolatos stebëjo brigados judëjimà700 . Lenkø brigados raiteliams pasirodþius Pagiriø, Lëno ir Vadokliø apylinkëse, Generalinis ðtabas lapkrièio 20 d. nurodë Këdainiuose buvusio I pasienio pulko va- dui plk. ltn. P. Kubiliûnui imtis reikiamø gynimosi priemoniø. Tà pat dienà pulko vadovybë ant Nevëþio ir Obelës upiø tiltø pastatë sustiprintas sargybas. 17 val. ltn. A. Laugalys su 30 pulko raiteliø bûriu pradëjo energingà þvalgybà Pagiriø ir Siesikø link. 23 val., þvalgydamas Ðëtos apylinkes, susirëmë su nemaþomis lenkø pajëgo- mis, þygiuojanèiomis ið Pagiriø Ðëtos link. Pulko þvalgø apðaudyti, lenkai metësi Okainiø link. Lapkrièio 21 d. 1 val. nakties ávyko susirëmimas su lenkø þvalgais prie Uþvalkiø. Ið vietiniø ðauliø suþinota, jog per Okainius Këdainiø link nuþygiavo trys lenkø raiteliø eskadronai. Pulko vadas plk. ltn. P. Kubiliûnas, patikslinæs gautà in- formacijà apie lenkø raiteliø susispietimà miðke tarp Uþvalkiø ir Këdainiø ir, turë- damas omenyje tiltø per Nevëþá ir Obelæ svarbà ir reikðmæ, be to, suþinojæs, jog vie- tiniai dvarininkai lenkams parodo kelius ir teikia jiems smulkiausias þinias apie mû- sø kariuomenæ, teturëdamas tik 200 menkai aprûpintø ir apginkluotø kareiviø (ne- turëta net nei vieno kulkosvaidþio!), nutarë minëtame miðke lenkø neatakuoti, nes Këdainiø tiltai ir miestas bûtø likæ be rimtesnës apsaugos. Lenkø raiteliai, uþeidami ið kitos pusës, tuo galëjo lengvai pasinaudoti ir sudaryti Këdainiams didelá pavojø. Dël to vietoje antpuolio buvo dar labiau sustiprinta miesto ir tiltø gynimas. 4 val. per 1,5 km nuo tiltø Uþvalkiø link prie Nevëþio ir Obelës upiø iðstatytos parengtos kovai papildomos sargybos. Dviems pasilikusioms kuopoms ir raiteliø bûriui ásakyta ið Ðë- tos prasimuðti á Këdainius, nes, lenkø atkirsti, jie galëjo likti nepanaudoti. Be to, vachmistro Dubinskio vadovaujami 7 raiteliai buvo iðsiøsti þvalgybon Kalnaberþës ir Surviliðkio link, o 12 ðauliø bûrelis su vyr. pusk. Mikðiu prieðakyje – á Sirutiðkio dvarà701 . 6 val. apie 200 lenkø raiteliø prisiartino prie lietuviø sargybos Vilainiø dvare (1,5 km nuo Nevëþio tilto), o apie 80 jø, pasinaudojæ didele tamsa, prasiverþë pro sargybà geleþinio tilto link. Sargyba apie tai laiku praneðë vadovybei. Bendromis pa- sienio pulko ir Këdainiø komendantûros jëgomis prieðas buvo staigiai atakuotas. Len- kai, netoli tilto numetæ 12 pûdø dinamito, metësi bëgti. Atakuojanèios lietuviø kuopos persekiojo juos 5 km nuo Këdainiø Uþvalkiø link. Kadangi apie 6 val. 30 min. pasigir- do smarkus dinamito sprogimas Dotnuvos link, minëtoms kuopoms buvo ásakyta tuojau gráþti á senas pozicijas. Surviliðkio kryptimi iðvykæs raiteliø bûrelis jokiø þiniø nesuteikë, nes prie Kal- naberþës buvo lenkø nuo Këdainiø atkirstas. Ðioje vietovëje apie 150 lenkø raiteliø ties Ginaièiais perëjo per Nevëþá, prie Doðkoniø susprogdino geleþinkelá ir, ðauliø apðaudyti, ið Sirutiðkio gráþo atgal tuo paèiu keliu á Uþvalkiø miðkà. Raiteliø bûrys ið Ðëtos, vykdæs þvalgybà ir nustûmæs lenkø sargybà prie Kapliø, 9 val. gráþo á Këdai- nius702 .

396 Tokiu bûdu lapkrièio 21 d. rytà Këdainiams ginti buvo sutrauktos visos turëtos pulko pajëgos. Karinë vadovybë pulko vado þinion atsiuntë ðarvuotà trau- kiná „Gediminas“. Be to, atvyko dar XI pëst. pulko dvi kuopos, Kauno ðauliø bûrys ir I raiteliø pulko mokomoji komanda su 6 kulkosvaidþiais. Po pietø á Kë- dainius atvyko ir pats kraðto apsaugos ministras plk. ltn. K. Þukas. Atvykus rei- kalingam kariuomenës skaièiui, lapkrièio 22 d. vakare buvo numatyta þygiuoti pirmyn tokia tvarka: 1. Pasienio pulko vyr. ltn. E. Gorno vadovaujama VIII kuopa (80 pëstininkø) turëjo likti águlos sargybose ir sustiprintomis sargybomis saugoti tiltus, palikus vienà bûrá atsargoje Këdainiuose. 2. To pat pulko vyr. ltn. M. Rutkausko vadovaujama III kuopa (78 pëstininkai) turëjo uþimti pozicijas ties tiltais ir, prasiverþus lenkø raiteliams ið bet kokios pusës, iki paskutiniøjø jëgø ginti tiltus. 3. I raiteliø pulko mokomoji komanda (40 raiteliø) ir pasienio pulko 40 pësti- ninkø su 2 kulkosvaidþiais, vadovaujami ltn. P. Senkevièiaus, turëjo 4 val., susodinæ á veþimus pasienieèius su kulkosvaidþiais, skubiai per Ðëtà bei Taujënus vykti á Trus- kavà, atkirsti kelià ir atakuoti besitraukianèius lenkus ið sparno. 4. Pasienio pulko mokomoji komanda (46 raiteliai) ir to pat pulko 40 pëstinin- kø su 2 kulkosvaidþiais, vadovaujami ltn. A. Laugalio ir ltn. P. Valaièio, susodinus á veþimus pësèiuosius su kulkosvaidþiais, turëjo 4 val. per Surviliðká skubiai vykti á Truskavà ir ten uþkirsti kelià arba atakuoti besitraukianèius lenkus ið sparno. 5. XI pëst. pulko dvi kuopos, vadovaujamos kpt. K. Dragunevièiaus ir kpt. V. Prostkio turëjo: viena kuopa per Apytalaukæ þygiuoti á Petkûnus, o antra – per Lanèunavos dvarà ir Uþvalkius á Truskavà ir, sutikusios prieðà, já atakuoti. Ðios kuopos þygá turëjo pradëti 6 val. 30 min. 6. Karin. P. Klimaièio vadovaujamas ðauliø bûrys buvo kuopos, þygiuojanèios per Lanèunavà, atsargoje. 7. Plk. ltn. J. Kraucevièiaus vadovaujamas ðarvuotas traukinys „Gediminas“ turëjo prireikus apðaudyti miðkà ir Apytalaukës, Ginaièiø bei Bièkø kaimus703 . Šarvuotam traukiniui apšaudþius Ginaièius, Apytalaukæ ir Pridotkus (paleista 30 sviediniø), o atakuojanèiai grupei pradëjus þygiuoti pirmyn, prieðo raiteliø ap- sauga, ið lenkø dvarininkø suþinojusi, kad jà supa, pasileido bëgti Truskavos link. Atakuojanèios grupës dalys, atlikusios savo uþduotá, lapkrièio 22 d. 16 val. susirinko Truskavoje. Lenkø apiplëðti gyventojai praneðë, jog apie 500 lenkø raiteliø naktá ið lapkrièio 21 á 22 d., ðauliø apðaudyti ir palikæ nukautus arklius, skubiai pasitraukë Kurðiø, Vadokliø link. Plk. ltn. P. Kubiliûnas skyrë 80 raiteliø ir tiek pat pëstininkø su 4 kulkosvai- dþiais, kurie, susëdæ á veþimus, vijosi besitraukianèius lenkus. XI pëst. pulko dvi kuo- pos lydëjo juos ið paskos. Labai tamsios naktys, tirðtas rûkas ir nuolatinis besitraukianèiø lenkø þygiavi- mo krypties keitimas visai paralyþiavo þvalgybà. Jai nepasisekë nuspëti lenkø þygia- vimo krypties. Ið Ramygalos apylinkëje ðauliø paimto á nelaisvæ lenkø raitelio paro- dymo aiðkëjo, jog prieðo uþduotis buvo susprogdinti prie Këdainiø tiltus, nutraukti susisiekimà su Kaunu ir, puolant lenkams ið fronto pirmyn, sukelti panikà, per Kë- dainius uþpuolant Kaunà. Susiklosèius minëtoms aplinkybëms, lenkø kavalerijos

397 brigada, nesutikusi niekur pasiprieðinimo, lapkrièio 22 d. praþygiavo pro Vadok- lius, Ðilus, Levaniðká, nutraukdama telefono linijà á Troðkûnus. Plk. ltn. P. Kubiliûnas apie tai praneðti Generaliniam ðtabui negalëjo, nes ar- èiausiai buvusiu vieninteliu telefonu ið Raguvos galëjo susikalbëti tik su Utenoje esan- èiu IX pëst. pulko ðtabu. Kitur telefonai neveikë. Lenkø raiteliø nepasisekë pavyti, nes jie, atremti nuo Këdainiø, niekur nesu- tikdami rimtesnio pasiprieðinimo, iðskyrus tik vietinius ðauliø apðaudymus, be poil- sio, palikdami nusilpusius arklius ir juos pakeisdami ið ûkininkø atimtais gerais ar- kliais, prieðui parsidavusiø vietiniø dvarponiø vedami, skubiai traukësi. Mûsø pësti- ninkø daliniams kovojant Giedraièiø–Musninkø ruoþe, á prieðo raiteliø gaudymà buvo organizuotai átraukti tik Panevëþio, Ukmergës, Anykðèiø ir kitø skyriø ðau- liai704 . Lenkø kavalerijos brigadai traukiantis nuo Këdainiø, á Kavarskà buvo pasiøs- ta Utenos karo komendanto kpt. J. Vëgëlio þinioje buvusi drausmës kuopa, turëjusi apie 100 kovotojø. Lapkrièio 22 d. pavakary palei Baleliø kaimà ji susirëmë su lenkø raiteliø grupe ir privertë jà trauktis Troðkûnø link. Kitos dienos 5 val. ryto kuopa Troðkûnus uþëmë, lenkams traukiantis Anykðèiø kryptimi705 . Tà pat dienà VIII pëst. pulko vadas mjr. A. Liutermoza pasiuntë VII kuopà, kad ji, veikdama drauge su drausmës kuopa, atkirstø lenkams kelià á Anykðèius. Taèiau tai padaryti nespëta, ir lenkai nuþygiavo Andrioniðkio link. Tada VIII kuopa buvo pasiøsta á Kavarskà. Baterijos bûrys su priedanga buvo pastatytas Kurkliø– Didþiakaimio keliø sankryþoje. III bataliono vado mjr. Br. Vasiliausko þinion buvo perduota sudëtinë kuopa, vadovaujama vyr. ltn. A. Kmieliausko, ir ðarvuotas auto- mobilis706 . Lenkø brigadai nuo Troðkûnø þygiuojant Andrioniðkio link, Svëdasø krypti- mi, Utenos karo komendantas kpt. J. Vëgëlis su Rokiðkio komendantu kpt. P. Gied- ravièiumi aptarë veikimo planà. Netrukus pastarojo nurodymu skubos keliu á Svë- dasus ið Rokiðkio atvyko komendantûros kuopos kareiviø bûrys, kuris su Kamajø ir Svëdasø ðauliais ten uþstojo lenkams kelius ir uþëmë Ðaltekðnës ir Ðventosios upiø tiltus. Prie Andrioniðkio lenkai, ið jiems talkininkavusiø sulenkëjusiø bajorø suþino- jæ, jog miðkinga Svëdasø kryptis lietuviø uþblokuota, pasuko atgal, aplenkë Anykð- èius ir patraukë Leliûnø link707 . Tai suþinojæs, Utenos komendantas kpt. J. Vëgëlis tuoj susisiekë su mieste bu- vusio IX pëst. pulko vadu mjr. A. Paðkovièiumi ir pasiûlë jam pulko bataliono jëgo- mis pastoti lenkams kelià Leliûnø ar Pakalniø rajone. Taèiau mjr. A. Paðkovièius aiðkinosi, jog veikimui prieð lenkø brigadà turás maþai jëgø ir ilgai ieðkojo telefono ryðio su I pëst. divizijos ðtabu Ukmergëje. Jis praðë ðtabo virðininkà ið Kurkliø pa- siøsti vienà kuopà Anykðèiø ir dvi kuopas – Leliûnø link708 . Tuomet Utenos komendantas kpt. J. Vëgëlis savo nuoþiûra Anykðèiø link pa- siuntë keleto vagonø traukiná su kulkosvaidþiø bûriu ir ðauliais paþvalgyti. Taèiau traukinys greit sugráþo, nes suþinota, jog lenkø brigada tik kà praëjusi Leliûnø link. Kpt. J. Vëgëlis apie tai greit painformavo mjr. A. Paðkovièiø. Ðio ásakymu lapkrièio 23 d. 2 val. IX pëst. pulko III ir IV kuopos ið Videniðkio–Molëtø rajono buvo perkel- tos á Utenà. Manyta, jog lenkai þygiuosià Salako link. O lenkai nutarë per Leliûnus þygiuoti Molëtø link. Tai darydami, jie pertraukë Utenos–Ukmergës telefono linijà.

398 Keièiantis situacijai, IX pëst. pulko vadas mjr. A. Paðkovièius ásakë ltn. A. Gai- dþio vadovaujamai III kuopai uþkirsti lenkams kelià Pakalniø baþnytkaimio kryþke- lëje, o IV kuopai uþimti barà pagal kelià Maþeikiai–Suginèiai, organizuoti þvalgybà Molëtø kryptimi ir palaikyti ryðá su III kuopa. Susidûrus su lenkais stengtis juos ið- blaðkyti, jokiu bûdu nepraleidþiant á kairæ nuo Molëtø kelio, o kitoms kuopoms per- sekioti prieðà ið uþnugario709 . Apie 18 val. pagrindinës lenkø jëgos su gurguole perkirto Ukmergës–Utenos plentà uþ 3 km nuo Leliûnø ir nuþygiavo Suginèiø link. Jø þvalgø bûriai po 30–40 raiteliø per Leliûnus–Skudutiðká taip pat patraukë Suginèiø link. IX pëst. pulko III kuopa, vadovaujama ltn. A. Gaidþio, á Pakalnius vyko labai skubiai, komendantûros patiektomis pastotëmis. Atvykusi á nurodytà Pakalniø kryþ- kelæ, rado ten tik keletà ðauliø, kurie sakësi apðaudæ lenkus ið pamiðkës ir rodë lenkø þygio þymes vieðkelyje: sulauþytà veþimà bei daugybæ tamsoje iðbarstytø ðoviniø710 . Mjr. A. Paðkovièius traukiniu ið Utenos á Kuktiðkes dar pasiuntë V kuopà, kurios vienas bûrys su kulkosvaidþiu turëjo skubiai pasiekti Suginèius, o kitas bûrys – Opolæ, kad uþstotø lenkams kelià. Tuo metu III kuopos þvalgai Raguðkiø kaime uþklupo len- kø þvalgus, kuriuos iðblaðkë, paimdami 2 veþimus ir keletà arkliø711 . Lapkrièio 24 d. V kuopos bûrys Opolës apylinkëse bandë pastoti lenkams kelià ir juos apðaudë. Taèiau lenkai perëjo atakon ir bûrá iðblaðkë. Suginèiuose lenkai uþ- klupo IX pëst. pulko I bataliono gurguolæ, paëmë 6 arklius, 3 porinius veþimus ir I, II bei I kulkosvaidþiø kuopø raðtines. Ið Suginèiø lenkø kavalerijos brigada, iðbuvusi mûsø fronto uþnugaryje 7,5 dienos, per Opolæ–Labanorà perþengë naujàjà neutra- liàjà juostà ir susisiekë su savosios kariuomenës daliniais712 . Ir taip dël èia tam tikslui atsiøsto IX pëst. pulko neveiklumo buvo pavëluota ir lenkai laisvai gráþo atgal, nusivarydami per 100 ûkininkø pastoèiø su prisiplëðtu maistu. O ðis pulkas ir Utenos komendantûros kuopa, be abejo, galëjo èia lenkø brigadà iðblaðkyti ir ið jos grobá atimti. Mûsø kariuomenës daliniams nepasisekë ðios lenkø brigados nuginkluoti visø pirma todël, kad neturëta savosios kavalerijos. Jeigu paskutiniojo lenkø puolimo metu ði brigada bûtø ið uþnugario smogusi á kurá nors lietuviø fronto barà, jø negausios iðskaidytos kariuomenës dalys galëjo patirti neiðvengiamà katastrofà. Taèiau ðiuo atveju brigada lietuviams didesniø nuostoliø ir nepadarë. Ji neatliko jokio taktinio uþdavinio. Svarbiausia tai, jog lenkø kavalerijos brigadai, prasiverþusiai á tolimà uþnugará, nepavyko iðsklaidyti lietuviø jëgø ir susilpninti jø ginamo Musninkø–Gied- raièiø baro.

K o v o s s u þ e l i g o v s k i n i n k a i s M u s n i n k ø r u o þ e. Didþiosios lenkø ofenzyvos metu þeligovskininkai nepaliko ramybëje ir IV pëst. pulko, gynusio barà tarp VII pëst. pulko ir Neries–Musninkø ir jø apylinkiø. Lenkai, verþdamiesi Ðirvintø kryptimi, daug kartø bandë pralauþti frontà tarp IV pëst. pulko kairiojo ir VII pëst. pulko deðiniojo sparno – ties Uþuðiliø kaimu. Pradëjæ didþiàjà ofenzyvà Ðirvintø–Giedraièiø kryptimi, lenkai lapkrièio 17 d. 9 val. smarkia artilerijos ugnimi apðaudë ir Ramoniðkiø–Musninkø–Tauèiuliø–Le- vainiø linijà uþëmusá IV pëst. pulkà. Apie 11 val. jie puolë Sketerius, bet artilerijos ir kulkosvaidþiø ugnimi buvo atmuðti.

399 45 schema Ðirvintø – Giedraièiø – Musninkø kautynës 1920 m. lapkrièio 19–21 d. 400 Kitos dienos 9 val. lenkai puolimà pakartojo. Kadangi nebuvo spëta gerai apsi- kasti, mûsiðkiai perëjo á kontrpuolimà ir, padedant artilerijai, lenkus vël nuvijo. 19 val. naujas prieðo puolimas buvo atremtas. Lenkai visà naktá ið artilerijos apðaudë Mus- ninkus, neleisdami kareiviams kasti apkasø713 (žr. 45 schemà). Lapkrièio 19 d., gavæ pastiprinimà, lenkai pradëjo smarkø puolimà. Atmuðti nuo Musninkø ir Tauèiuliø, jie metësi á Michailiðkiuose stovinèià uþtvarà. Maþdaug du batalionai pëstininkø, o uþ jø ir raiteliø eskadronas, susikoncentravo prie Uþuði- liø kaimo. Jø artilerija smarkia ugnimi apðaudë visà pulko barà, bet ypaè Paðirvin- èius, kur stovëjo bataliono ðtabas ir baterija. Nepasisekus keliose vietose prasiverþti, dideles jëgas ëmë koncentruoti ties Tauèiuliø kaimu, kur miðkinga vietovë ir tinka- ma vieta pasislëpti. Mûsø artilerija visà laikà smarkia ir taiklia ugnimi apðaudë len- kus ir tuo padëjo pëstininkams gintis. 11 val. vël prasidëjo smarkus Musninkø, o netrukus Kunigiðkiø kaimo puolimas. Po valandos pasirodë 3 lenkø lëktuvai, kurie mëtë bombas, bet nuostoliø nepadarë. Po to lenkai smarkiai apðaudë mûsø baterijà. Teko jà perkelti á kità vietà. Mûsiðkiams nustaèius, jog prie Uþuðiliø kaimo stovi lenkø baterija, buvo ásakyta jà apðaudyti714 . 16 val. 3 kuopos lenkø, iðsisklaidþiusios grandinëmis, pradëjo pulti Tauèiulius. Á kaimà ðaudyta ið 2 sunkiøjø ir 4 lengvøjø kulkosvaidþiø. Padëtis susidarë labai rimta, juo labiau kad kairysis sparnas buvo visai atidengtas ir apie VII pëst. pulkà nieko nebuvo girdëti. Lenkø artilerija taip smarkiai ðaudë, jog per pakilusias prieð apkasus dulkes ir dûmus net nesimatë lenkø grandiniø. Tauèiuliuose tebuvo ið viso 37 IV pëst. pulko kariai su 2 kulkosvaidþiais. Vienà ið jø sudauþë prieðo artilerijos sviedinys, o kitam nuo per didelio veikimo perdegë vamzdis. Tuo bûdu puolant len- kams nebeturëta nei vieno kulkosvaidþio. Pasibaigë ir kariø ðoviniai. Ið pradþiø gy- nëjai mëgino atmuðti lenkus rankinëmis granatomis, bet ir tø pristigta. Neturint ki- tos iðeities teko pasitraukti. Lenkai Tauèiulius uþëmë715 . Nors Ðirvintos lietuviø ir buvo uþimtos, taèiau IV pëst. pulko padëtis nuo to në kiek nepagerëjo – lenkai toliau tæsë puolimà. Pulko vadovybë, pasinaudodama tuo, jog ties Musninkais lenkø puolimas ðiek tiek aprimo, vienà kuopà ið miestelio, o kità ið atsargos pasiuntë atkurti padëties Tauèiuliuose. 17 val. 30 min. VII pëst. pulko vadas praneðë, jog ið lenkø belaisviø suþinota apie prieðo sumanymà prieð IV pëst. pulkà pasiøsti dar 7 kuopas. Pasiøstos á Tauèiulius mûsø kuopos ið dviejø pusiø apsupo kaimà ir, pasinaudojusios tamsa, priëjo prie jo ir atakavo rankinëmis grana- tomis. Lenkai, nesitikëdami tokio greito kontrpuolimo, paniðkai iðsibëgiojo, palikæ daug ðautuvø ir amunicijos. Á nelaisvæ buvo paimta 14 kareiviø ir nemaþai grobio. Pulkas patyrë ðiuos nuostolius: atsitraukiant ið Tauèiuliø 5 kareiviai pateko nelais- vën, uþmuðtas arklys ir netekta 2 kulkosvaidþiø716 . Lapkrièio 20 d. vyko tik maþi þvalgø susirëmimai. Pulkui buvo ásakyta pasi- rengti puolimui ir atsiimti senàjà Ramoniðkiø–Sketeriø linijà. Puolimui pulkas buvo padalytas á dvi voras. Kpt. J. Vidugirio vadovaujama kairioji vora (I, II, III ir IX kuopos 14 kulkosvaidþiø, X baterijos bûrys) turëjo kitos dienos ankstyvà rytà susi- telkti Tauèiuliø kaimo apylinkëse, iðmuðti lenkus ið Uþuðiliø bei Sketeriø kaimø ir uþimti kairájá senos apkasø linijos sparnà. Kpt. J. Andraðiûno vadovaujama deðinioji vora ( V, VI, VII ir VIII kuopos, 15 kulkosvaidþiø, X baterijos bûrys ir 13 raiteliø) turëjo tuo paèiu laiku susirinkti Kunigiðkiø kaimo apylinkëse ir, reikalui esant, pa-

401 gelbëti kairiajai vorai iðmuðti lenkus ið Sketeriø kaimo, kur jie buvo labiausiai ásistip- rinæ. Uþëmus minëtàjà linijà, ásakyta bûti pasirengusiems pulti toliau717 . Lapkrièio 21 d. 6 val. kairioji vora ið Tauèiuliø iðvyko Uþuðiliø link. Lenkai didesnio pasiprieðinimo neparodë ir Uþuðiliai greit buvo uþimti. Su lenkais susirem- ta ant 128 aukðtumos. Energingu antpuoliu vora lenkus ið ðios aukðtumos iðmuðë, o 7 val. 15 min. buvo uþimta ir 123 aukðtuma Sketeriuose lenkai atkakliai prieðinosi, bet, mûsiðkiams pradëjus juos apeiti ið sparnø, panikoje paliko ðá bei Kaimynø kai- mus. Minëtos vietovës buvo uþimtos 9 val. Deðinioji kolona tuo pat laiku energingai puolë 150 aukðtumà ir greit jà uþ- ëmë. Pasiuntus þvalgus Kernavës link, viena kuopa liko apkasuose, o dvi kuopos ið Kunigiðkiø puolë Viciûnus. Juos uþëmus buvo puolami Kryþiaukos, Pajuodþiø ir Vaitkûnø kaimai. Nors prieðas ið pradþiø labai atkakliai gynësi, mûsiðkiai po valan- dos minëtus punktus uþëmë ir be perstojo vijo lenkus, neatsiþvelgdami á jokias kliû- tis. Nors daug pulko kariø buvo suþeista, bet jie lenkais buvo taip pasipiktinæ, jog, nereaguodami á jø ðaudymà, vijo prieðà tol, kol uþdusæ parkrisdavo, nebegalëdami toliau bëgti. Iki 9 val. pulkas uþëmë visà senàjà apkasø linijà. Galutinai sumuðti lenkus sutrukdë Tautø Sàjungos Karinë kontrolës komisija, reikalaudama nutraukti kovas. Tai ir buvo ávykdyta718 . Kovø metu paimti 29 belaisviai ir daug grobio. Pulko nuostoliai: 2 kareiviai uþmuðti, suþeistas 1 karininkas ir 17 kareiviø719 . Tuo bûdu IV pëst. pulkas ties Musninkais ne tik atlaikë didelá prieðo jëgø spau- dimà, bet labai daug prisidëjo prie gen. L. Þeligovskio kariuomenës pralaimëjimo. Todël ðias paskutiniàsias lemiamas karines operacijas tikslinga vadinti Ðirvintø–Gied- raièiø–Musninkø operacijomis. Jas labai teigiamai ávertino Lietuvos aukðèiausioji va- dovybë bei visa tauta720 (plaèiau þr. 19 priedà). Lietuvos kariuomenë kovojo ryþtingai, nes gerai þinojo, uþ kà ir dël ko kovoja. Þinojo gerai, kad ið kitos pusës taip pat kovojama ir kad jie nëra palikti savo paèiø likimui. Nors prieðas buvo keleriopai gausesnis, taèiau arðioje kovoje lenkø grobuo- niðka galybë buvo palauþta.

K a r o p a l i a u b ø s u t a r t i s. Nepavykæs lenkø gen. L. Þeligovskio puolimas Giedraièiø, Ðirvintø ir Musninkø kryptimi, prastëjanti jo kariuomenës pa- dëtis, Antantës ir Tautø Sàjungos spaudimas bei kt. veiksniai privertë gen. L. Þeli- govská susilaikyti nuo tolesniø karo veiksmø su Lietuva. 1920 m. lapkrièio 19 d. jis Tautø Sàjungos Karinës kontrolës komisijos pirmininkui plk. A. Chardigny pareiðkë susilaikysiàs nuo bet kuriø puolamøjø veiksmø su sàlyga, jeigu ir lietuviai ásiparei- gosià tai daryti, atitraukdami savo kariuomenæ á 1920 m. birþelio mën. lenkø laiky- tas pozicijas.Taèiau karinë kontrolës komisija siûlë gen. L. Þeligovskiui atitraukti savo ginkluotàsias pajëgas á tø metø lapkrièio 15 d. lenkø kariuomenës laikytàjà linijà. Abiem valstybëms buvo pasiûlyta susilaikyti nuo tolesniø karo veiksmø. Vie- na ið pirmøjø Lietuvos vyriausybës keliamø sàlygø buvo reikalavimas, kad Lenkija priverstø gen. L. Þeligovská paklusti Lenkijos ásakymams ir paliaubø sutartis bûtø pasiraðyta su Lenkijos vyriausybës ágaliotiniu. Plk. A. Chardigny garantavo lietu- viams, kad gen. L. Þeligovskio kariuomenë laikysis paliaubø susitarimø. Kartu jis áspëjo lietuvius, jog, ðiems nesilaikant susitarimø, gen. L. Þeligovskiui á pagalbà atei-

402 sianti reguliarioji lenkø kariuomenë. Tokia plk. A. Chardigny pozicija aiðkiai rodë, jog Karinë kontrolës komisija remia gen. L. Þeligovská bei Lenkijà721 . 1920 m. lapkrièio 27 d. Tautø Sàjungos kontrolës komisija su Lenkijos vyriau- sybës atstovu M. Kosakovskiu atvyko á Kaunà. Derybos vyko Kauno geleþinkelio traukinio vagone. Paliaubø sutarties protokolas buvo pasiraðytas lapkrièio 29 d. 14 val. Lenkijos vyriausybës vardu paliaubø sutartá pasiraðë ágaliotinis M. Kosakovskis, o Lietuvos vardu – ágaliotinis Ig. Jonynas ir Generalinio ðtabo virðininkas plk. K. Kleðèinskas. Minëtà sutartá taip pat pasiraðë ir derybose dalyvavæ keturi Tautø Sà- jungos Karinës kontrolës komisijos nariai. Ji buvo patvirtinta Tautø Sàjungos Kari- nës kontrolës komisijos antspaudu722 . Paliaubø sutartá sudarë 3 punktai: 1. Karo veiksmai tarp Lietuvos ir gen. L. Þeligovskio kariuomeniø nutraukiami nuo 1920 m. lapkrièio 30 d. 24 d.; 2. Karo veiksmams pasibaigus, Karinës kontrolës komisija vykdo apsikeitimà karo belais- viais; 3. Karinë kontrolës komisija tarp abiejø kariuomeniø nustato neutralià zo- nà723 (plaèiau þr. 20 priedà). Tà paèià dienà armijos vadas gen. S. Þukauskas ásakë visø divizijø vadams, pasiliekant uþimtose vietose, tuojau sustabdyti karo veiksmus ir nesiøsti á prieðo pu- sæ nei þvalgø, nei pasienio kareiviø ruoþe nuo Valkininkø geleþinkelio stoties iki Joniðkio imtinai724 . Remdamasi 1920 m. lapkrièio 29 d. pasiraðyto paliaubø sutarties protokolo § 3 turiniu, Tautø Sàjungos Karinë kontrolës komisija ir nustatë neutralià zonà. Abi pusës turëjo pasitraukti po 3 km. Tuo bûdu susidarë 6 km ploèio neutrali zona. Lietuviø ir lenkø valdþioms kontrolës komisija pasiuntë vienodo turinio notas, ku- riomis abi ðalys buvo ápareigotos iki 1920 m. gruodþio 3 d. 12 val. pasitraukti ið nustatytosios zonos ir kità dienà praneðti komisijai apie susitarimo ávykdymà725 (þr. 21 priedà). Nustatytu laiku abiejø pusiø kariuomenës buvo atitrauktos. To meto spaudoje Lietuvos vadovybei buvo priekaiðtaujama, kad po Ðirvintø– Giedraièiø–Musninkø kautyniø laimëjimo ji neturëjusi paisyti Tautø Sàjungos Kari- nës kontrolës komisijos reikalavimø nutraukti karo veiksmus, bet þygiuoti pirmyn ir atsiimti gen. L. Þeligovskio kariuomenës okupuotà Vilniø ir Vilniaus kraðtà. Tuo metu ëjæs II pëst. pulko vado pareigas mjr. J. Petruitis, iðreikðdamas daugelio kari- ninkø bei kareiviø nuotaikas, vëliau savo prisiminimø knygoje taip raðë: „ ties Gied- raièiais ir Ðirvintais mes prieðà sumuðëm, bet pasinaudoti mûsø kautyniø laimëjimo vaisiais mums nebedavë. Iðëjo taip, kad sumuðëm prieðà, o kautynes visgi pralaimë- jom Giedraièiø ir Ðirvintø kautynës jau buvo iðsprendusios Vilniaus likimà, bet mûsø vadovybë mûsø kautyniø vaisiais nemokëjo pasinaudoti“726 . Taèiau Lietuvos vyriausybë buvo ásitikinusi, jog, þygiuojant á Vilniø, gen. L. Þeligovskiui tuètuojau ateitø pagalbon reguliariosios lenkø armijos dalys. Todël ji ir pakluso Karinës kontrolës komisijos reikalavimams. Reikia pridurti, jog lietuviø fronte lenkai turëjo nemaþø nuostoliø. Ið jø kari- ninkø Liberto ir Roþickio þurnale „Przeglàd Piechoty“ pateiktø statistiniø duome- nø, kurie 1934 m. buvo perspausdinti mûsø „Karyje“, matyti, jog 1918–1920 m. vykusiø kovø dël Vilniaus ir jo kraðto metu lenkai neteko arti 19 000 kariø, ið jø apie 15 000 pëstininkø727 . Manytume, jog ðie skaièiai yra perdëti. „Savanoriø þygiø“ I tome teigiama, jog karuose dël Lietuvos nepriklausomybës þuvo 1444 lietuviø ka-

403 riai, ðauliai bei partizanai, o drauge su mirusiais nuo ávairiø ligø – 4256 asmenys ir maþdaug tiek pat prieðø kariø. Tuo bûdu Lietuvos nepriklausomybës atgavimas at- siëjæs apie 8000–9000 þmoniø gyvybiø728 . Taèiau ir ðios þinios dar nëra visiðkai tik- ros ir reikalauja patikslinimo. Tautø Sàjungos Karinë kontrolës komisija, versdama abi puses nutraukti karo veiksmus, vykdë jai iðkeltà uþdaviná – parengti sàlygas spræsti gen. L. Þeligovskio uþimtos teritorijos politinæ priklausomybæ paèiø vietos gyventojø apsisprendimu. Todël, sudarius tarp abiejø kovojanèiø ðaliø paliaubas, Tautø Sàjungos taryba vël pradëjo rûpintis plebiscitu. 1920 m. gruodþio 13 d. Lietuva ir Lenkija Varðuvoje tiesiogiai pradëjo derëtis dël plebiscito procedûros. Netrukus paaiðkëjo, jog abi ðalys – Lietuva ir Lenkija – plebiscito nenorëjo, nes ir viena, ir kita bijojo já pralaimëti. Lietuvos spauda grieþtai pasisakë prieð plebiscità, nes lenkø okupacija ir sostinës garbë neleidþianti lietuviams priimti plebiscito sprendimo. 1920 m. gruodþio 20 d. Lietuvos delegacija pasiûlë Lenkijos vyriausybei atsisa- kyti plebiscito Vilniuje ir Vilniaus kraðte, pripaþinti Lietuvai 1920 m. liepos 12 d. sutarties su Sovietø Rusija sienas, kurias Lietuvos valdþia sutiko koreguoti, Vilniø pripaþinti Lietuvos sostine, iðvesti ið Lietuvos teritorijos Lenkijos kariuomenæ ir jà demobilizuoti729 . Taèiau ið ðiø derybø nieko neiðëjo, nes Lenkija nesutiko atsisakyti pretenzijø á Vilniø ir jo sritá. Pamaþu abi ðalys ëmë nuo siûlomo plebiscito trauktis. Vilniaus ir Vilniaus kraðto atplëðimas nuo Lietuvos buvo skaudus smûgis Lie- tuvos valstybei, visai lietuviø tautai. Kartu paþymëtina, jog, imdamasi tvarkyti Lie- tuvos sienø reikalus su Lenkija, Tautø Sàjunga áteisino Lietuvos valstybës egzistenci- jà tarp kitø valstybiø. 1921 m. rugsëjo mën. Lietuva buvo priimta á Tautø Sàjungos gretas, uþëmë savo vietà tarp pasaulio valstybiø ir ágijo galimybæ savarankiðkai tvar- kyti savo ateitá. Svarbiausias pagrindas egzistuoti Lietuvos valstybei buvo visos tautos noras ir ryþtas bei jos ginkluotosios pajëgos, ástengusios atremti trijø galingø prieðø agresy- vias uþmaèias mûsø kraðto atþvilgiu.

404 1 E. Aleksandravièius, XIX amþiaus profiliai, V., 1993, p. 137. 2 Blinda (Viðinskis P.), “Credo”. Kilk ir kelk!, Varpas, 1901, Nr. 5, p. 50–51. 3 E. Aleksandravièius, XIX amþiaus profiliai, p. 144. 4 Dr. A. Rukða, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 2, Klivlendas, 1981, p. 60. 5 A. Merkelis, Antanas Smetona, Niujorkas, 1964, p. 183. 6 S. Kairys, Tau, Lietuva, Bostonas, 1964, p. 91. 7 P. Klimas, Ið mano atsiminimø, V., 1990, p. 85–86. 8 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 178. 9 Ten pat. 10 A. E. Senn, Lietuvos valstybës atkûrimas 1918–1920, V., 1992, p. 39. 11 Dr. A. Rukða, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 2, p. 133–135. 12 B. Waligora, Dzieje 85 pulku strelców Wilenskich, Warszawa, 1928, p. 12. 13 B. Vaitkevièius, Socialistinë revoliucija Lietuvoje , p. 400. 14 Dr. A. Rukða, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 2, p. 143–144. 15 Ten pat. 16 B. Waligora, Dzieje 85 pulku , p. 154. 17 R. Þepkaitë, Diplomatija imperializmo tarnyboje, V., 1980, p. 37. 18 A. E. Senn, Lietuvos valstybës atkûrimas , p. 52. 19 Laikinosios vyriausybës þinios, K., 1919, Nr. 2–3. 20 R. Þepkaitë, Diplomatija imperializmo tarnyboje, p. 38. 21 Savanoris. Lietuvos kariuomenës uþuomazga Vilniuje, Karys, K., 1928, Nr. 8, p.160; K. Ðkirpa, Savanoriø paðaukimas, Sëja, Èikaga, 1968, Nr. 1, p. 5. 22 P. Klimas, Ið mano atsiminimø, V., 1979, p. 235; M. Birþiðka, Dël mûsø sostinës, d. 1, Londonas, 1960, p. 43–44. 23 Laikinosios vyriausybës þinios, K., 1919, Nr. 2–3; M. Birþiðka, Dël mûsø sostinës, d. 1, p. 61–62. 24 P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski , p. 87. 25 J. Urbðys, Medþiaga Vilniaus ginèo diplomatinei istorijai, Mûsø þinynas, t. 19, K., 1930, p. 261. 26 A. E. Senn, Lietuvos valstybës atkûrimas , p. 84–85. 27 Dr. A. Rukða, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 2, p. 191. 28 Ten pat, p. 192. 29 A. E. Senn, Lietuvos valstybës atkûrimas , p. 86–87. 30 V. Lesèius, Lietuviø kariø tautinis sàjûdis Rusijoje 1917–1919 metais, V., 1992, p. 24–25. 31 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 444. 32 Ten pat, p. 448. 33 Ten pat, p. 456. 34 P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski , p. 74. 35 Z. Jundzill, Niefortunna wyprawa Kowienska, t. 5, 1955, p. 206. 36 L. G. Kautynës uþ Vilniø 1919 m. sausio mën. 6 d. ir balandþio 19 d., Karys, K., 1928, Nr. 30, p. 571. 37 P. Þilys, Vilniaus operacijos 1919 metø balandþio–geguþës mënesiais, Karys, Niujorkas, 1964, Nr. 9, p. 260. 38 Ten pat. 39 Ten pat, p. 261. 40 A. E. Senn, Lietuvos valstybës atkûrimas , p. 82–83. 41 J. Ðaulio 1919 m. balandþio 23 d. praneðimas, LVCA, f. 923, ap. 1, b. 12, l. 142–144. 42 Dr. A. Rukða, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 2, p. 189. 43 A. E. Senn, Lietuvos valstybës atkûrimas , p. 89. 44 J. Urbðys, Medþiaga Vilniaus ginèo diplomatinei istorijai , t. 19, p. 264–265. 45 Ten pat. 46 R. Þepkaitë, Diplomatija imperializmo tarnyboje, p. 62. 47 Trumpa Nepriklausomybës karo veiksmø apþvalga, Karys, K., 1938, Nr. 9, p. 268. 48 Lietuvos vyriausybës Vyriausiojo ágaliotinio sekretoriaus St. Lozoraièio 1919 m. balandþio 29 d. praneðimas Kraðto apsaugos ministrui, LVCA, f. 384, ap. 2, b. 4, l. 467. 49 Dim. plk. ltn. E. Gaidukevièius, Atsiminimai ið tarnybos I gudø pëst. pulke, Karo archyvas, t. 10, K., 1938, p. 226. 50 L. e. I pëst. baltgudþiø pulko vado p. karin. E. Gaidukevièiaus 1919 m. birþelio 12 d. raportas Nr. 1008 Gardino tvirtovës komendantui, LCVA, f. 384, ap. 2, b. 4, l. 530. 405 51 Dziennik Wilenski, 1919 m. balandþio 30 d.; Nasz Kraj, 1919 m. geguþës 13 d.; M. Birþiðka, Dël mûsø sostinës, d. 1, p. 187. 52 Lenkai Lietuvoje, Kariðkiø þodis, 1919 m. birþelio 19 d. 53 Ten pat. 54 M. Birþiðka, Dël mûsø sostinës, d. 1, p. 189–190. 55 Ten pat, p. 281. 56 Þr. P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski , p. 168–169. 57 Prancûzø karinës misijos Lietuvoje pirmininko plk. ltn. C. K. Reboulio 1919 m. birþelio 18 d. praneðimas uþsienio reikalø ministrui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 45, l. 8. 58 Plk. ltn. V. Steponaitis, Demarkacinë linija, K., 1937, p. 1. 59 Mûsø armijos veikimo apþvalga (1919 07 01–08), Kariðkiø þodis, 1919 07 10. 60 Atskiro bataliono vado karin. K. Ðkirpos 1919 m. liepos 5 d. slaptas pareiðkimas Nr. 2349 Atskiros brigados vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 40, l. 38. 61 Vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko 1919 m. liepos 7 d. telefonograma Nr. 54 lenkø gen. S. Ðeptickiui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 45, l. 15. 62 Gen. ðt. plk. Lanskoronskis, Apþvalga mûsø politinës kovos dël Vilniaus, Mûsø þinynas, t. 29, K., 1935, p. 373. 63 J. Urbðys, Medþiaga Vilniaus ginèo diplomatinei istorijai , t. 19, p. 269. 64 Dr. A. Rukða, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 2, p. 217. 65 Ten pat. 66 Lenkø frontas, Kariðkiø þodis, 1919 07 24. 67 Br. Balèiûnas, Kaip 1919 metais lenkai paëmë Merkinæ, Karo archyvas, t. 10, K., 1938, p. 194–195. 68 Ten pat, p. 202–206; Lenkø frontas, Kariðkiø þodis, 1919 07 31. 69 A. E. Senn, Lietuvos valstybës atkûrimas , p. 101. 70 Ten pat, p. 101–102. 71 Plk. ltn. V. Steponaitis, Demarkacinë linija, p. 2. 72 Lenkø frontas, Kariðkiø þodis, 1919 07 31. 73 Lenkø armijos I divizijos vadovybës 1919 m. liepos 26 d. pasiûlytos sutarties Lietuvos kariuomenës generaliniam ðtabui projektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 65, l. 32. 74 Lietuvos kariuomenës generalinio ðtabo virðininko 1919 m. liepos 27 d. atsakymas lenkø I divizijos vadovybei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 45, l. 31. 75 Santykiai su lenkais, Kariðkiø þodis, 1919 08 07. 76 Santykiai su lenkais, Kariðkiø þodis, 1919 08 14. 77 LCVA, f. 384, ap. 3, b. 24, l. 15. 78 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 395. 79 Plk. P. Ðniukðta, Lenkø karo organizacijos veikimas Lietuvoje, Policija, K., 1925, Nr. 5, p. 6. 80 Plk. P. Ðniukðta, Lenkø karo organizacijos veikimas Lietuvoje, Policija, K., 1925, Nr. 2, p. 4–6. 81 J. Rainys, P.O.W. Lietuvoje, K., 1936, p. 65–68. 82 Ten pat, p. 68–74. 83 P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski , p. 120. 84 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 399. 85 St. Varanka, Lenkø praeities intrygos ir sàmokslas Lietuvoje, Karys, Bruklynas, 1978, Nr. 7 (1544), p. 291. 86 A. E. Senn, Lietuvos valstybës atkûrimas , p. 111. 87 J. Urbðys, Medþiaga Vilniaus ginèo diplomatinei istorijai , t. 19, p. 266. 88 Ten pat. 89 J. Rainys, P.O.W. Lietuvoje, p. 17. 90 Ten pat, p. 27. 91 G. Surgailis, Lenkø mëginimas ávykdyti valstybës perversmà Lietuvoje 1919 metais, Karo archyvas, t. 15, V., 1998, p. 107. 92 V. Lesèius, Lietuvos kariuomenë , p. 116. 93 P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski , p. 121. 94 Plk. P. Ðniukðta, Lenkø karo organizacijos veikimas Lietuvoje, Policija, K., 1925, Nr. 2, p. 6. 95 Ten pat, p. 7. 96 J. Rainys, P.O.W. Lietuvoje, p. 44. 97 Plk. P. Ðniukðta, Lenkø karo organizacijos veikimas Lietuvoje, Policija, K., 1925, Nr. 5, p. 8. 406 98 Ten pat, p. 9. 99 J. Rainys, P.O.W. Lietuvoje, p. 49. 100 Dr. A. Rukða, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 2, p. 231–232. 101 M. Ðalèius, Lenkø sàmokslas Lietuvoje, Èikaga, 1921, p. 25–26 102 P. Ðniukðta, Lenkø karo organizacijos veikimas Lietuvoje, Policija, K., 1925, Nr. 3, p. 12. 103 P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski , p. 124. 104 Ten pat, p. 124–125. 105 Ten pat, p. 126. 106 Plk. P. Ðniukðta, Lenkø karo organizacijos veikimas Lietuvoje, Policija, K., 1925, Nr. 4, p. 11. 107 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 401. 108 P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski , p. 127. 109 Ten pat, p. 128. 110 Ten pat. 111 St. Varanka, Sàmokslas Lietuvoje ir lenkø praeities intrygos, Karys, Bruklynas, 1978, Nr. 8, p. 325; P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski , p. 134. 112 Ten pat. 113 J. Rainys, P.O.W. Lietuvoje, p. 95. 114 Ten pat. 115 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 407. 116 M. Ðalèius, Lenkø sàmokslas Lietuvoje, p. 35. 117 Savanoriø þygiai, t. 1, sud. P. Ruseckas, V., 1991, p. 258–259. 118 Dr. A. Rukða, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 2, p. 240–241. 119 Savanoriø þygiai, t. 1, p. 259–260. 120 Generalinio ðtabo virðininko karin. M. Velykio 1919 m. rugpjûèio 29 d. ásakymas Nr. 100 I brigados vadui karin. Pr. Liatukui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 65, l. 29. 121 P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski , p. 139. 122 J. Rainys, P.O.W. Lietuvoje, p. 113–114. 123 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 409. 124 Dr. A. Rukða, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 2, p. 251–252. 125 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 409. 126 LE, t. 23, Bostonas, 1961, p. 254–255. 127 Dr. A. Rukða, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 2, p. 312. 128 S. Zaskevièius, Kelià istorijos teisingumui (1919 metø kovas dël Seinø prisiminus), Mûsø þinynas, t. 19, K., 1930, p. 359. 129 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 29; Kariuomenës daliø ir ástaigø kronika, ten pat, ap. 3, b. 534, l. 107. 130 1919 m. ásakymai Seinø m. ir apskr. komendantûrai, LCVA, f. 1565, ap. 2, b. 76, l. 1. 131 B. Kviklys, Mûsø Lietuva, t. 3, Bostonas, 1966, p. 494; LE, t. 10, Bostonas, 1957, p. 97. 132 LE, t. 4, Bostonas, 1954, p. 454; J. Ramanauskas, 1918–1920 metai Seinø kraðte, Karo archyvas, t. 12, K., 1940, p. 212; ten pat, p. 225. 133 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 30. 134 1919 m. ásakymai Seinø m. ir apskr. komendantûrai, LCVA, f. 1565, ap. 2, b. 76, l. 19. 135 Seinø m. ir apskr. komendantûros þinios 1919 m. geguþës 7–13 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 62, l. 76–77. 136 S. Zaskevièius, Kelià istorijos teisingumui , p. 359–360. 137 Ten pat. 138 1919 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 96. 139 1919 m. ásakymai Suvalkø m. ir apskr. komendantûrai, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 178, l. 1. 140 Suvalkø m. ir apskr. komendanto 1919 m. birþelio 23 d. praneðimas Nr. 149 KAM rikiuotës skyriaus virðininkui, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 181, l. 7. 141 Vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko 1919 m. birþelio 30 d. ásakymas Nr. 11, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 181, l. 27. 142 Ten pat, b. 178, l. 13–17. 143 Suvalkø m. ir apskr. komendantûros þinios 1919 m. liepos 25 d., ten pat, b. 181, l. 42–43. 144 Suvalkø m. ir apskr. komendanto karin. J. Perekðlio 1919 m. liepos 26 d. raðtas Nr. 688 KAM rikiuotës skyriaus virðininkui, ten pat, l. 16. 407 145 S. Zaskevièius, Kelià istorijos teisingumui , p. 362. 146 P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski , p. 130. 147 KAM rikiuotës skyriaus 1919 m. rugpjûèio mën. (diena nenurodyta) ásakymas nr. 3377 Suvalkø komendantui, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 181, l. 26a. 148 S. Zaskevièius, Kelià istorijos teisingumui , p. 363. 149 Ten pat, p. 364. 150 Ministeriø pirmininkas Seinuose, Lietuva, Nr. 185, 1919 08 24. 151 Reliacija apie mûðá Seinuose 1919 m. rugpjûèio 22–23 ir 25 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 66. 152 Dr. A. Rukða, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 2, p. 328. 153 Reliacija apie mûðá Seinuose 1919 m. rugpjûèio 22–23 ir 25 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 66. 154 Kovos su lenkais Suvalkijoje (1919 08 22–23 ir 28 d.), Kariðkiø þodis, Nr. 17, 1919 rugsëjo 11. 155 Naujas lenkø ið pasalø puolimas, Lietuva, Nr. 187, 1919 08 27. 156 Reliacija apie mûðá Seinuose 1919 m. rugpjûèio 22–23 ir 25 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 67. 157 Ten pat, l. 68. 158 Ten pat, l. 69. 159 Ten pat. 160 Seinø lenkø sukilimas, Lietuva, Nr. 188, 1919 08 28. 161 Reliacija apie mûðá Seinuose 1919 m. rugpjûèio 22–23 ir 25 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 69–70. 162 Ten pat. 163 S. Zaskevièius, Kelià istorijos teisingumui , p. 370–371. 164 Reliacija apie mûðá Seinuose 1919 m. rugpjûèio 22–23 ir 25 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 71–72. 165 Ten pat. 166 K. Žukas, Þvilgsnis á praeitá, Èikaga, 1959, p. 198. 167 Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampolës grupës operacijos (1919–1920 m.), Karo archyvas, t. 3, K., 1926, p. 232. 168 Fronto vado Suvalkijoje karin. K. Þuko 1919 m. rugsëjo 1 d. telefonograma Nr. 33 KAM generalinio ðtabo operatyvinio skyriaus virðininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 40, l. 182–183. 169 Ten pat, l. 183–184. 170 Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampolës grupës operacijos , p. 233. 171 Ten pat. 172 K. Žukas, Þvilgsnis á praeitá, p. 233. 173 Dr. K. Grauþinis, Lietuvos konfliktas su Lenkija dël Vilniaus ir Suvalkø þemiø, Rytø Lietuva, Èikaga, 1980, p. 450–451. 174 Marijampolës bataliono vado 1919 m. rugsëjo 21 d. pareiðkimas Nr. 947 II brigados vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 40, l. 230; II baterijos vado 1919 m. rugsëjo 21 d. pareiðkimas Nr. 721 Panevëþio grupës vadui, ten pat, l. 232; II brigados vado karin. St. Nastopkos 1919 m. rugsëjo 23 d. pareiðkimas Nr. 1201 Vyr. kariuomenës vadui, ten pat, l. 231. 175 Steigiamojo Seimo darbai. 1920 m. birþelio 18 d. I sesijos 17 posëdis. 176 Santykiai su lenkais (1919 09 09–09 20), Kariðkiø þodis, 1919 09 25, Nr. 19, p. 149. 177 B. Kviklys, Mûsø Lietuva, t. 3, p. 457. 178 Savanoriø þygiai, t. 1, p. 261–262. 179 1919 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 198. 180 Ðirvintø m.ir apskr. komendantûros sudëtis 1919 m. liepos 30 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 63, l. 67. 181 Savanoriø þygiai, t. 1, p. 282. 182 Ten pat, p. 361. 183 1919 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 198. 184 Ukmergës m. ir apskr. komendanto karin. K. Vilimo 1919 m. rugsëjo 1 d. telefonograma Nr. 32 KAM rikiuotës skyriaus virðininkui, LCVA, f. 929, ap. 4, b. 40, l. 186. 185 Karin. A. Poðiûno 1919 m. rugsëjo 2 d. telefonograma Nr. 37 KAM rikiuotës skyriaus virðininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 40, l. 188. 186 Savanoriø þygiai, t. 1, p. 269–270; P. Gudelis, Ðirvintø miesto ir apskr. karo komendantûra, Karys, Bruklynas, 1967, Nr. 1, p. 42. 187 Savanoriø þygiai, t. 1, p. 271–272. 188 Santykiai su lenkais (1919 09 20–10 14), Kariðkiø þodis, 1919 10 17, Nr. 22, p. 165. 189 Ten pat. 190 Ten pat, p. 165–174. 408 191 1919 m. ásakymai I pëst. brigadai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 89, l. 68. 192 KAM generalinio ðtabo þvalgø dalies savaitinë (1919 12 21–12 31) santrauka apie lenkø frontà, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 345, l. 41–42. 193 Ten pat. 194 Santykiai su lenkais (1920 01 13–01 20), Kariðkiø þodis, K., 1920 01 22, Nr. 4, p. 25–26. 195 Santykiai su lenkais (1920 01 28–02 08), Kariðkiø þodis, K., 1920 02 12, Nr. 7, p. 49–50. 196 Lenkø pajëgos Lietuvoje 1920 m. sausio 25 d., LCVA, f. 923, ap. 1, b. 98, l. 129–130. 197 Vyr. kariuomenës vado gen. ltn. Pr. Liatuko 1920 m. vasario 7 d. slapta direktyva Nr. 1 brigadø vadams, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 67, l. 28. 198 KAM generalinio ðtabo virðininko padëjëjo plk. K. Kleðèinsko 1920 m. sausio 28 d. slaptas raðtas Nr. 302 K/78 Kraðto apsaugos viceministrui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 67, l. 26–27. 199 Generalinio ðtabo padëjëjo plk. K. Kleðèinsko 1920 m. sausio 28 d. slaptas raðtas (pasiûlymas) Nr. 304 K/77 generalinio ðtabo virðininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 164, l. 1. 200 Vyr. kariuomenës vado gen. ltn. Pr. Liatuko 1920 m. vasario 7 d. slapta direktyva Nr. 1 brigadø vadams, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 67, l. 28. 201 Ten pat, l. 28–29. 202 Ten pat. 203 Santykiai su lenkais (1920 03 14–03 22), Kariðkiø þodis, K., 1920 03 25, Nr. 13, p. 111. 204 Ten pat; Santykiai su lenkais (1920 03 25–03 29), Kariðkiø þodis, K., 1920 04 01, Nr. 14, p. 121–122. 205 Dr. A. Rukða, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 2, p. 367. 206 Ten pat, p. 368. 207 KAM generalinio ðtabo þvalgø dalies savaitinë suvestinë apie lenkø kariuomenës skaièiø Lietuvoje nuo 1920 m. balandþio 27 d. iki geguþës 2 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 345, l. 125. 208 Santykiai su lenkais (1920 04 13–05 18), Kariðkiø þodis, K., 1920 05 13, Nr. 20, p. 185–186. 209 Bendros þinios apie Lietuvos kariuomenës sudëtá 1920 m. liepos 1 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 214, l. 1. 210 Savanoriø þygiai, t. 1, p. 38–39. 211 Ten pat. 212 1920 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 13, l. 2. 213 Ten pat, l. 4. 214 Plk. H. Robinsono 1920 m. vasario 20 d. raðtas-pasiûlymas Lietuvos Respublikos Prezidentui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 354, l. 209. 215 Ten pat. 216 Ten pat. 217 Lentelë sudaryta, remiantis bendromis þiniomis apie kariuomenës sudëtá 1920 m. liepos 1–gruodþio 22 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 214, l. 1; b. 19, l. 12, 22; ap. 3, b. 165, l. 58. 218 Þinios apie Lietuvos kariuomenës sudëtá 1920 m. gruodþio 15 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 119, l. 41. 219 1920 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 44. 220 Ten pat, l. 47. 221 P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski , p. 166, 207. 222 Ten pat, p. 207–208. 223 J. Urbðys, Medþiaga Vilniaus ginèo diplomatinei istorijai , t. 19, p. 270–271. 224 Ten pat, p. 271–272. 225 A. E. Senn, Lietuvos valstybës atkûrimas , p. 161. 226 P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski , p. 210–211. 227 Ten pat, p. 211. 228 M. Nowak-Kielbikowa, Polska–Wielka Brytania w latach 1918–1923, Warszawa, 1975, p. 216. 229 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 584. 230 Mûsø kariuomenës bei kraðto gynimo organizavimo ir kovø dël Lietuvos Nepriklausomybës svarbesnieji ávykiai prieð 10 metø, Karys, K., 1930, Nr. 28, p. 542. 231 VII pëst. Þemaièiø kunig. Butegeidþio pulko dienynas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 49. 232 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 586. 233 Lietuvos armijos vado 1920 m. ásakymai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 67, l. 35. 234 Ten pat. 235 1920 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 221.

409 236 Lietuvos armijos vado 1920 m. ásakymai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 67, l. 35–37; Armijos rezervo virðininko 1920 m. liepos 13 d. slaptas operatyvinis ásakymas Nr. 1, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 14, l. 27–28; 1920 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 221. 237 Mûsø kariuomenës bei kraðto gynimo organizavimo ir kovø dël Lietuvos Nepriklausomybës svarbesnieji ávykiai prieð 10 metø, Karys, K., 1930, Nr. 28, p. 542. 238 Vyr. ltn. Leknickas, V pëst. DLK Kæstuèio pulkas, Karys, K., 1927, Nr. 28, p. 254–255; V. V., Vilniaus miesto komendantûra, Kardas, K., 1937, Nr. 3, p. 63. 239 J. Petruitis, Laisvæ ginant, Èikaga, 1952, p. 36. 240 K. Žukas, Þvilgsnis á praeitá, p. 283–284. 241 Ats. plk. J. Petruitis, Mûsø þygiai, t. 2, K., 1937, p. 37. 242 Dr. A. Rukða, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 2, p. 447–449. 243 J. Petruitis, Laisvæ ginant, p. 45, 47. 244 K. Aliðauskas, Istorinës pastabos, Karys, Bruklynas, 1974, Nr. 2, p. 54. 245 Dr. A. Rukða, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 2, p. 452. 246 Armijos vado gen. ltn. S. Nastopkos 1920 m. liepos 16 d. telefonograma Nr. 666 II divizijos vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 218, l. 1. 247 K. Aliðauskas, Istorinës pastabos , p. 54. 248 Atskiros brigados (II brigados, II pëst. divizijos) karo dienynas (1920 01 01–12 31), LCVA, f. 510, ap. 1, b. 9, l. 46. 249 Lenkø brigados nuginklavimas 1920 m. liepos 18 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 66, l. 111. 250 Ten pat, l. 147–153. 251 K. Aliðauskas, Istorinës pastabos , p. 54. 252 Lietuvos komunistø partijos istorijos apybraiþa, t. 1, V., 1971, p. 484. 253 Ten pat, p. 484–486. 254 Vilniaus m. komendanto 1920 m. liepos 29 d. telefonograma Nr. 6 Vyr. kariuomenës vadui, LCVA, f. 496, ap. 2, b. 778, l. 8. 255 I. Danilovas,Vilniuje prie bolðevikø, Karo archyvas, t. 2, K., 1925, p. 180–181. 256 Lietuvos armijos vado gen. ltn. St. Nastopkos 1920 m. liepos 22 d. raðtas Lietuvos teritorijoje laikinai buvusios Rusijos kariuomenës vadovybei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 10, l. 181. 257 Eþerënø grupës ðtabo virðininko 1920 m. liepos 25 d. skubus operatyvinis praneðimas Nr. 86 Rusijos kariuomenës Ðvenèioniø grupës vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 10, l. 182. 258 III pëst. brigados (divizijos) karo dienynas (1919 12 15–1920 10 17), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 85, l. 19. 259 1920 m. liepos 23 d. slaptas operatyvinis ásakymas Nr. 2 Lietuvos armijai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 10, l. 78– 79. 260 1920 m. liepos 25 d. slaptas operatyvinis ásakymas Nr. 10 III pëst. divizijai (Eþerënø grupës kariuomenei), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 20, l. 29–30; III pëst. brigados (divizijos) karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 85, l. 17. 261 Lietuvos Komunistø partijos atsiðaukimai, t. 1, V., 1962, p. 222–223. 262 Lietuvos TSR istorija, t. 3, V., 1965, p. 153. 263 Vilniaus karinio-revoliucinio komiteto pirmininko R. Muklevièiaus 1920 m. liepos 31 d. slaptas aplinkraštis Nr. 3 miesto sovieto darbo skyriui, LCVA, f. 496, ap. 2, b. 778, l. 11a. 264 Ten pat, l. 11. 265 L. e. Vilniaus m. ir apskr. komendanto p. ltn. Vl. Petronaièio 1920 m. liepos 27 d. pareiðkimas Nr. 4 Vyr. kariuomenës vadui, LCVA, f. 496, ap. 2, b. 778, l. 3. 266 Armijos vado gen. ltn. St. Nastopkos 1920 m. liepos 28 d. telefonograma Nr. 492 Vilniaus m. ir apskr. komendantui, LCVA, f. 496, ap. 2, b. 778, l. 6. 267 Vilniaus m. ir apskr. komendanto 1920 m. liepos 29 d. telefonograma Nr. 5 Vyr. kariuomenës vadui, LCVA, f. 496, ap. 2, b. 778, l. 7. 268 Ten pat, l. 10. 269 1920 m. rugpjûèio 6 d. konvencija tarp Lietuvos ir Sovietø Rusijos, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 10, l. 183–185. 270 Ten pat. 271 M. Biržiška, Dël mûsø sostinës, d. 2, Londonas, 1962, p. 198. 272 Ten pat, p. 200. 273 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 590. 274 Ten pat. 410 275 Paþymëtini ávykiai , Karys, K., 1930, Nr. 28, p. 562. 276 Santykiai su lenkais (1920 07 17–24), Kariðkiø þodis, 1920 07 29, Nr. 31, p. 293; Santykiai su lenkais (1920 07 24–07 31), Kariðkiø þodis, 1920 08 05, Nr. 32, p. 305; Paþymëtini ávykiai , Karys, K., 1930, Nr. 28, p. 562. 277 Santykiai su lenkais (1920 07 24–07 31), Kariðkiø þodis, 1920 08 05, Nr. 32, p. 305. 278 Ten pat. 279 Paþymëtini ávykiai , Karys, K., 1930, Nr. 32, p. 622. 280 1920 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 246. 281 Lietuvos kariuomenës generalinio ðtabo virðininko gen. ltn. M. Katchës telefonograma Nr. 814 bolðevikø IV armijos revoliucinës karinës tarybos nariui J. Meþlaukiui, LCVA, f. 496, ap. 2, b. 779, l. 10. 282 1920 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 246. 283 Paþymëtini ávykiai , Karys, K., 1930, Nr. 32, p. 622. 284 Þinios apie lenkø karo belaisvius 1920 m. rugpjûèio 10 d., LCVA, f. 384, ap. 2, b. 138, l. 4. 285 Ið lenkø paimtas karo grobis, apskaièiuotas ir ávertintas specialios komisijos 1920 m. liepos 27 – rugpjûèio 6 d., LCVA, f. 1, ap. 1, b. 88, l. 38–46. 286 M. Biržiška, Dël mûsø sostinës, d. 2, p. 210. 287 K. Sabalys, Trumpa mûsø kariuomenës 15 metø gyvavimo apžvalga, MACB RS, f. 205–231, l. 5. 288 VII pëst. Þemaièiø kunig. Butegeidþio pulko dienynas nuo 1919 m. liepos 1 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 49, l. 51, 58–60. 289 1920 m. ásakymai Marijampolës grupei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 14, l. 17–18. 291 1920 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 256. 292 Ten pat, l. 253. 293 K. Žukas, Þvilgsnis á praeitá, p. 266. 294 1920 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 253. 295 K. Žukas, Þvilgsnis á praeitá, p. 266. 296 1920 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 253. 297 Armijos vado plk. ltn. K. Ladygos 1920 m. rugpjûèio 23 d. telefonograma Nr. 876 Marijampolës grupës vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 155, l. 103. 298 Plk. ltn. K. Ladygos 1920 m. rugpjûèio 24 d. skubi telefonograma Nr. 883 I divizijos vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 955, l. 104. 299 Armijos vado plk. ltn. K. Ladygos 1920 m. rugpjûèio 24 d. telefonograma Nr. 891 I, II ir III divizijø vadams, ten pat, l. 108–109. 300 Armijos vado plk. ltn. K. Ladygos 1920 m. rugpjûèio 24 d. telefonograma Nr. 883, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 215, l. 32. 301 1920 m. ásakymai Marijampolës grupei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 14, l. 9–10. 302 Atskiros brigados (II brigados, II pëst. divizijos) karo dienynas (1920 01 01–12 31), LCVA, f. 510, ap. 1, b. 9, l. 48. 303 Ats. plk. J. Petruitis, Mûsø þygiai, t. 2, p. 65. 304 K. Aliðauskas, Istorinës pastabos , p. 55. 305 Ten pat. 306 1920 m. ásakymai Marijampolës grupei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 14, l. 13. 307 Ten pat, l. 13–14. 308 Ats. plk. J. Petruitis, Mûsø þygiai, t. 2, p. 71. 309 J. Urbðys, Medþiaga Vilniaus ginèo diplomatinei istorijai , t. 19, p. 266–267. 310 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 594. 311 R. Þepkaitë, Diplomatija imperializmo tarnyboje, p. 97–98. 312 J. Urbðys, Medþiaga Vilniaus ginèo diplomatinei istorijai , t. 19, p. 268. 313 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 595. 314 Dr. A. Rukða, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 2, p. 473–474. 315 Ten pat, p. 476. 316 1920 m. ásakymai Marijampolës grupei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 14, l. 13–14. 317 Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampolës grupës operacijos (1919–1920), Karo archyvas, t. 3, K., 1926, p. 237. 318 Lietuviø nota lenkams, Kariðkiø þodis, K., 1920 09 02, Nr. 36, p. 346. 319 Atskiros brigados (II brigados, II pëst. divizijos) karo dienynas (1920 01 01–12 31), LCVA, f. 510, ap. 1, b. 9, l. 49. 320 Ten pat. 411 321 Ten pat, l. 50. 322 II pëst. pulko mûðiø 1920 m. rugsëjo 1 – rugsëjo 15 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 1, b. 9, l. 50. 323 Atskiros brigados (II brigados, II pëst. divizijos) karo dienynas (1920 01 01–12 31), LCVA, f. 510, ap. 1, b. 9, l. 50. 324 Ats. plk. J. Petruitis, Mûsø þygiai, t. 2, p. 74. 325 Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampolës grupës operacijos , p. 238. 326 K. Žukas, Žvilgsnis á praeitá, p. 294–295. 327 Dr. A. Rukða, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybë, t. 3, Klivlendas, 1982, p. 8. 328 Þinios apie Lietuvos kariuomenæ 1920 m. rugsëjo 1 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 119, l. 22. 329 1920 m. ásakymai Marijampolës grupei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 14, l. 17. 330 Ten pat, l. 17–18. 331 Atskiros brigados (II brigados, II pëst. divizijos) karo dienynas (1920 01 01–12 31), LCVA, f. 510, ap. 1, b. 9, l. 52. 332 Ten pat. 333 Ten pat. 334 VIII pëst. Kauno kunig. Vaidoto pulko karo dienynas (1920 09 01–12 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l. 252. 335 Atskiros brigados (II brigados, II pëst. divizijos) karo dienynas (1920 01 01–12 31), LCVA, f. 510, ap. 1, b. 9, l. 52. 336 Ten pat, l. 53. 337 VIII pëst. Kauno kunig. Vaidoto pulko karo dienynas (1920 09 01–12 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l. 252. 338 K. Aliðauskas, Seinø–Augustavo karo operacijos, LE, t. XXVII, Bostonas, 1962, p. 187. 339 II pëst. pulko mûðiø 1920 m. rugsëjo 1–15 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 101, l. 22. 340 Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampolës grupës operacijos , p. 244–245. 341 Atskiros brigados (II brigados, II pëst. divizijos) karo dienynas (1920 01 01–12 31), LCVA, f. 510, ap. 1, b. 9, l. 53–54; II pëst. pulko mûðiø 1920 m. rugsëjo 1–15 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 101, l. 22. 342 KAM generalinio ðtabo virðininko plk. K. Kleðèinsko 1920 m. rugsëjo 3 d. slaptas raðtas Nr. 12 Vyr. kariuomenës vadui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 67, l. 41. 343 Santykiai su lenkais (1920 09 01–09 08), Kariðkiø þodis, K. 1920 09 10, Nr. 37, p. 349. 344 Ats. plk. J. Petruitis, Mûsø þygiai, t. 2, p. 90–91. 345 Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampolës grupës operacijos , p. 246. 346 1920 m. ásakymai Marijampolës grupei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 14, l. 25. 347 Ten pat. 348 Gen. ðt. plk. K. Ðkirpa, 5 pëstininkø DLK Kæstuèio pulko kovos ties Seinais 1920 metais, Karys, Bruklynas, 1971, Nr. 3, p. 75. 349 Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampolës grupës operacijos , p. 245. 350 Ats. plk. J. Petruitis, Mûsø þygiai, t. 2, p. 101. 351 Atskiros brigados (II brigados, II pëst. divizijos) karo dienynas (1920 01 01–12 31), LCVA, f. 510, ap. 1, b. 9, l. 55. 352 III pëst. divizijos þinios 1920 m. rugsëjo 7 d., LCVA, f. 511, ap. 1, b. 13, l. 120. 353 1920 m. armijos vado ásakymai, LCVA, f. 1, ap. 1, b. 81, l. 29. 354 Atskiros brigados (II brigados, II pëst. divizijos) karo dienynas (1920 01 01–12 31), LCVA, f. 510, ap. 1, b. 9, l. 55. 355 VIII pëst. Kauno kunig. Vaidoto pulko karo dienynas (1920 09 01–12 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l. 252. 356 Gen. ðt. plk. K. Ðkirpa, 5 pëstininkø DLK Kæstuèio pulko kovos ties Seinais 1920 metais, Karys, Bruklynas, 1971, Nr. 4, p. 113. 357 Ten pat, p. 114. 358 Ten pat, p. 114–115; Atskiros brigados (II brigados, II pëst. divizijos) karo dienynas (1920 01 01–12 31), LCVA, f. 510, ap. 1, b. 9, l. 55. 359 Armijos vado plk. ltn. K. Ladygos 1920 m. rugsëjo 11 d. telefonograma Nr. 1075 II ir III divizijø vadams, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 168, l. 1. 360 Lenkø fronto ðtabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 168, l. 283.

412 361 Atskiros brigados (II brigados, II pëst. divizijos) karo dienynas (1920 01 01–12 31), LCVA, f. 510, ap. 1, b. 9, l. 55–56. 362 Lenkø fronto ðtabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 168, l. 284; 1920 m. ásakymai lenkø fronto kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 67, l. 45. 363 Gen. ðt. plk. K. Ðkirpa, 5 pëstininkø DLK Kæstuèio pulko kovos ties Seinais 1920 metais, Karys, Bruklynas, 1971, Nr. 4, p. 115–116. 364 Atskiros brigados (II brigados, II pëst. divizijos) karo dienynas (1920 01 01–12 31), LCVA, f. 510, ap. 1, b. 9, l. 56. 365 Lenkø fronto ðtabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 168, l. 285. 366 Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampolës grupës operacijos , p. 250. 367 Lenkø fronto ðtabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 168, l. 285. 368 1920 m. ásakymai lenkø fronto kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 67, l. 46. 369 Ten pat. 370 Ats. plk. J. Petruitis, Mûsø þygiai, t. 2, p. 107–110; Gen. ðt. plk. K. Ðkirpa, 5 pëstininkø DLK Kæstuèio pulko kovos ties Seinais 1920 metais, Karys, Bruklynas, 1971, Nr. 5, p. 156–157, 160–161. 371 Dr. A. Rukða, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 3, p. 81. 372 Lenkø nota Lietuvos vyriausybei ir atsakymas á jà, Lietuva, 1920 09 12; J. Urbšys, Medþiaga Vilniaus ginèo diplomatinei istorija, Mûsø þinynas, t. 21, K., 1931, p. 274. 373 J. Urbšys, Medþiaga Vilniaus ginèo diplomatinei istorija , t. 21, p. 274. 374 Ten pat. 375 Ten pat. 376 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 611. 377 Dr. A. Rukða, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 3, p. 85–86. 378 G. Kilikevièienë, Lietuvos ir Lenkijos derybos Kalvarijoje ir Suvalkuose 1920 m., Lietuvos TSR Mokslø akademijos darbai, A serija, t. 4(61), V., 1977, p. 122–123. 379 Ten pat. 380 J. Urbšys, Medþiaga Vilniaus ginèo diplomatinei istorija , t. 21, p. 278. 381 Ten pat, p. 280. 382 Ten pat. 383 Ten pat, p. 283–284. 384 G. Kilikevièienë, Lietuvos ir Lenkijos derybos , p. 124. 385 R. Þepkaitë, Diplomatija imperializmo tarnyboje, p. 104. 386 J. Urbšys, Medþiaga Vilniaus ginèo diplomatinei istorija , t. 21, p. 284. 387 Dr. A. Rukða, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 3, p. 97–98. 388 Gen. ðt. plk. K. Ðkirpa, 5 pëstininkø DLK Kæstuèio pulko kovos ties Seinais 1920 metais, Karys, Bruklynas, 1971, Nr. 5, p. 161. 389 1920 m. ásakymai lenkø fronto kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 67, l. 48. 390 Ats. plk. J. Petruitis, Mûsø þygiai, t. 2, p. 120. 391 Ten pat, p. 121. 392 Gen. ðt. plk. K. Ðkirpa, 5 pëstininkø DLK Kæstuèio pulko kovos ties Seinais 1920 metais, Karys, Bruklynas, 1971, Nr. 5, p. 163. 393 K. Aliðauskas, Seinø–Augustavo operacijos, LE, t. 26, Bostonas, 1962, p. 188. 394 Ten pat, p. 189. 395 VIII pëst. Kauno kunig. Vaidoto pulko karo dienynas (1920 09 01–12 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 34. 396 Ten pat. 397 Atskiros brigados (II brigados, II pëst. divizijos) karo dienynas (1920 01 01–12 31), LCVA, f. 510, ap. 1, b. 9, l. 57. 398 Gen. ðt. plk. K. Ðkirpa, 5 pëstininkø DLK Kæstuèio pulko kovos ties Seinais 1920 metais, Karys, Bruklynas, 1971, Nr. 7(1474), p. 219–220. 399 Ten pat. 400 Atskiros brigados (II brigados, II pëst. divizijos) karo dienynas (1920 01 01–12 31), LCVA, f. 510, ap. 1, b. 9, l. 58. 401 5 pëst. pulko jaun. karin. ltn. Petras Saldukas, LCVA, f. 518, ap. 1, b. 3, l. 83. 402 Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampolës grupës operacijos , p. 255; Atskiros brigados (II brigados, II pëst. divizijos) karo dienynas (1920 01 01–12 31), LCVA, f. 510, ap. 1, b. 9, l. 57–58. 413 403 Gen. ðt. plk. K. Ðkirpa, 5 pëstininkø DLK Kæstuèio pulko kovos ties Seinais 1920 metais, Karys, Bruklynas, 1971, Nr. 8(1475), p. 257. 404 II pëst. pulko mûðio 1920 m. rugsëjo 22 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 101, l. 24. 405 Ten pat. 406 Ten pat. 407 J. Smolenski, Walki Polsko-Litewskie , p. 401. 408 Plk. ltn. V. Vitkauskas, Mûsø pëstininkai, Mûsø þinynas, t. 15, K., 1928, p. 254. 409 LE, t. 27, Bostonas, 1962, p. 189. 410 VIII pëst. Kauno kunig. Vaidoto pulko karo dienynas (1920 09 01–12 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l. 253; 1920 m. ásakymai artilerijos pulkui, LCVA, f. 527, ap. 1, b. 64, l. 529–533. 411 1920 m. ásakymai VIII pëst. pulkui, LCVA, f. 521, ap. 1, b. 10, l. 402–410 412 1920 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 312. 413 Dr. A. Rukða, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 3, p. 166–170; VIII pëst. Kauno kunig. Vaidoto pulko karo dienynas (1920 09 01–12 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l. 253. 414 P. Þilio teigimu, per Nemunà ties Druskininkais persikëlë apie 40000 lenkø kariø su 30 artilerijos baterijø. Þr. P. Þilys, Kiek lenkø kariuomenës persikëlë per Nemunà ties Druskininkais, Karys, Bruklynas, 1963, Nr. 8, p. 237. 415 Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampolës grupës operacijos , p. 256. 416 1920 m. rugsëjo 22–23 d. kautynëse Suvalkø fronte þuvusios mûsø dalys, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 32, l. 1. 417 Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampolës grupës operacijos , p. 256. 418 Ats. plk. J. Petruitis, Mûsø þygiai, t. 2, p. 139. 419 VII pëst. Þemaièiø kunig. Butegeidþio pulko dienynas..., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 65. 420 VII pëst. pulko I bataliono mûðiø su lenkais 1920 09 23–09 25 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 120, l. 1. 421 Dr. A. Rukða, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 3, p. 188. 422 VII pëst. pulko I bataliono mûðiø su lenkais 1920 09 23–09 25 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 120, l. 1. 423 Ten pat. 424 Ten pat, l. 2. 425 Ten pat, l. 3. 426 Ten pat. 427 Ten pat, l. 3–4. 428 Mjr. J. Èernius, Ðeðiolika dienø uþfrontëje, Karys, Bruklynas, 1975, Nr. 3, p. 88. 429 Mjr. V. Vitkauskas, 10 dienø uþfronty, Karo archyvas, t. 2, K., 1925, p. 159–167. 430 Tarp kûjo ir priekalo, Karys, 1939, Nr. 26, p. 774. 431 Mjr. J. Èernius, Ðeðiolika dienø uþfrontëje , p. 90–91. 432 Mjr. V. Vitkauskas, 10 dienø uþfronty , p. 175. 433 Ten pat, p. 175–177. 434 Ten pat, p. 178. 435 Butegeidietis. VII p. Ž. k. B. p. istoriška apžvalga, Karys, K., 1929, Nr. 32, p. 536. 436 Ltn. Namajûnas, Butegeidininkø III bataliono didvyriðkas þygis, Karys, K., 1938, Nr. 26, p. 739. 437 Mjr. V. Vitkauskas, 10 dienø uþfronty , p. 183. 438 K. Ališauskas, Želigovskiada, Karys, Bruklynas, 1971, Nr. 2, p. 40. 439 VII pëst. pulko II bataliono veiksmai 1920 m. rugsëjo 24–spalio 16 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 120, l. 10. 440 Ten pat. 441 A. Kovoje su lenkais 1920 m. dël Varënos geleþinkeliø mazgo, Karys, K., 1938, Nr. 34, p. 952. 442 K. Ališauskas, Želigovskiada , p. 40. 443 A. Kovoje su lenkais 1920 m. dël Varënos geleþinkeliø mazgo , p. 952. 444 Vyr. kariuomenës vado plk. ltn. K. Þuko 1920 m. rugsëjo 28 d. telefonograma Nr. 1204 I, II ir III divizijø vadams, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 155, l. 162. 445 KAM generalinio ðtabo virðininko plk. K. Kleðèinsko 1920 m. rugsëjo 29 d. telefonograma Nr. 1208 I, II ir III divizijø vadams, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 155, l. 183. 446 Ðarvuoto traukinio “Gediminas” dalyvavimo mûðyje 1920 m. rugsëjo 25 d. prie Marcinkoniø geleþinkelio stoties reliacija, LCVA, f. 929, ap. 4, b. 140, l. 147. 447 1920 m. ásakymai ðarvuotam traukiniui “Gediminas”, LCVA, f. 828, ap. 1, b. 4, l. 50. 448 KAM generalinio ðtabo 1920 m. rugsëjo 30 d. telefonograma Nr. 1219 ðarvuoto traukinio vadui, LCVA, f. 828, ap. 1, b. 7, l. 18. 414 449 Šarvuoto traukinio “Gediminas” dalyvavimo mûðiuose 1920 m. spalio 1 d. reliacija, LCVA, f. 828, ap. 1, b. 7, l. 27. 450 A. Kovoje su lenkais 1920 m. dël Varënos geleþinkeliø mazgo , p. 952. 451 Ðarvuoto traukinio “Gediminas” dalyvavimo mûðiuose 1920 m. spalio 1 d. reliacija, LCVA, f. 828, ap. 1, b. 7, l. 27. 452 Ðarvuoto traukinio “Gediminas” 1920 m. spalio 3 d. mûðio prie Varënos stoties reliacija, LCVA, f. 838, ap. 1, b. 7, l. 28–29. 453 Ten pat. 454 Šarvuoto traukinio “Gediminas” lauko kovos užrašai, LCVA, f. 838, ap. 1, b. 8, l. 23. 455 A. Kovoje su lenkais 1920 m. dël Varënos geleþinkeliø mazgo , p. 953. 456 Ten pat, p. 953–954. 457 VII pëst. pulko II bataliono veiksmai 1920 m. rugsëjo 24 d. – spalio 16 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 120, l. 11. 458 1920 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 291. 459 Armijos vado gen. S. Þukausko 1920 m. spalio 3 d. telefonograma Nr. 1243 III pëst. divizijos vadui mjr. Ig. Musteikiui, LCVA, f. 511, ap. 1, b. 27, l. 47. 460 III pëst. divizijos ðtabo karo dienynas uþ 1920 m. spalio mën., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l. 99. 461 III pëst. divizijos vado mjr. Ig. Musteikio 1920 m. spalio 4 d. telefonograma Nr. 1490 armijos vadui gen. S. Þukaukui, LCVA, f. 511, ap. 1, b. 27, l. 36. 462 III pëst. divizijos vado mjr. Ig. Musteikio 1920 m. spalio 4 d. 23 val. telefonograma Nr. 1493 armijos vadui gen. S. Žukaukui, LCVA, f. 511, ap. 1, b. 27, l. 33. 463 VII pëst. pulko II bataliono vado mjr. A. Kerbelio 1920 m. spalio 4 d. telefonograma Nr. 29 III pëst. divizijos vadui mjr. I. Musteikiui, LCVA, f. 511, ap. 1, b. 27, l. 41. 464 Mûsø aviacijos kûrimosi bruoþai (Aviacijos ðventës proga), Karys, K., 1937, Nr. 14, p. 337. 465 III pëst. divizijos ðtabo karo dienynas uþ 1920 m. spalio mën., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l. 101. 466 Ten pat. 467 VII pëst. pulko II bataliono veiksmai 1920 m. rugsëjo 24 – spalio 16 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 120, l. 11. 468 Ið III pëst. divizijos vado mjr. Ig. Musteikio 1920 m. spalio 6 d. telefonogramos Nr. 1453 daliø vadams, LCVA, f. 511, ap. 1, b. 27, l. 20. 469 Lenkø fronto ðtabo 1920 m. rugsëjo 23 d. telefonograma Nr. 77 armijos vadui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 67, l. 43. 470 Ats. plk. J. Petruitis, Mûsø þygiai, t. 2, p. 168. 471 LE, t. 35, Bostonas, 1966, p. 421. 472 Ats. plk. J. Petruitis, Mûsø þygiai, t. 2, p. 172. 473 K. Aliðauskas, Þvilgsnis á lietuviø–lenkø karà 1920 metais, Karys, Bruklynas, 1970, Nr. 10, p. 297. 474 SSD, 1920 m. rugsëjo 25 d. I sesijos Nepaprastasis posëdis, p. 400–413. 475 Steigiamojo Seimo 1920 m. rugsëjo 25 d. I sesijos nepaprastojo posëdþio dalyviø atsiðaukimas “Pilieèiai”, Kariškiø þodis, K., 1920 10 02, Nr. 39, p. 373. 476 Steigiamojo Seimo Prezidiumo 1920 m. rugsëjo 27 d. slaptas raðtas Nr. 1954 ministrui Pirmininkui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 67, l. 40. 477 Lietuvos gynimo komiteto pirmininko M. Krupavièiaus 1920 m. spalio 1 d. raðtas Krašto apsaugos ministrui, LCVA, f. 504, ap. 1, b. 14, l. 56. 478 Lietuvos Steigiamasis Seimas, Niujorkas, 1975, p. 119. 479 Krašto apsaugos ministro plk. ltn. K. Žuko 1920 m. spalio 2 d. atsišaukimas “Lietuvos vyrai!”, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 50, l. 53. 480 Kraðto apsaugos ministro plk. ltn. K. Þuko 1920 m. spalio 2 d. atsiðaukimas “Mokytinë mûsø jaunuomenë!”, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 50, l. 54. 481 SSD, 1921 m. geguþës 13 d. I sesijos 92 posëdis, p. 27. 482 Ten pat, p. 28. 483 Ástatymas Suvalkø fronto atsitikimø tardymo komisijai sudaryti, Vyriausybës þinios, K., 1921 m. liepos 20 d., Nr. 68, p. 4. 484 1921 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 37, l. 321. 485 Ten pat, l. 301. 486 Suvalkø fronto 1920 m. atsitikimams iðtirti tardymo komisijos veikimo planas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 168, l. 287–288. 487 J. Urbšys, Medþiaga Vilniaus ginèo diplomatinei istorija , t. 21, p. 284–285. 488 Dr. A. Rukða, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 3, p. 227 415 489 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 611. 490 J. Urbšys, Medþiaga Vilniaus ginèo diplomatinei istorija , t. 21, p. 285–286. 491 SSD, 1920 m. spalio 15 d. I sesijos 51 posëdis, p. 474. 492 J. Urbšys, Medþiaga Vilniaus ginèo diplomatinei istorijai , t. 21, p. 286. 493 G. Kilikevièienë, Lietuvos ir Lenkijos derybos , p. 125. 494 Ten pat, p. 126. 495 LCVA, f. 1359, ap. 1, b. 12, l. 1. 496 Suvalkø sutartis su Lenkija, Lietuvos sutartys su svetimomis valstybëmis, t. 1 (1919–1929), surinko ir sutvarkë Pranas Dailidë, K., 1930, p. 58–61. 497 Dr. A. Rukða, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 3, p. 239. 498 A. Budreckis, Želigovskiada, Karys, Bruklynas, 1960, Nr. 8, p. 235. 499 M. Biržiška, Dël mûsø sostinës, d. 2, p. 237–238. 500 B. Waligora, Kaip gen. Þeligovskis uþëmë Vilniø, Mûsø þinynas, t. 21, K. 1931, p. 327. 501 Ten pat, p. 328. 502 Ten pat, p. 328–329. 503 KAM generalinio štabo žvalgybos skyriaus 1920 m. spalio 5–16 d. savaitinë santrauka Nr. 37, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 345, l. 426. 504 Dr. A. Rukða, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 3, p. 245. 505 1920 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 300. 506 Ten pat, l. 312. 507 Ten pat, l. 319. 508 Ten pat, l. 328. 509 K. Ališauskas, Želigovskiada, Karys, Bruklynas, 1971, nr. 2, p. 43. 510 V. Širvydas, Bronius Kazys Balutis, Sodus (Mich.): Backunas, 1951, p. 62. 511 K. Ališauskas, Želigovskiada , p. 44. 512 Ten pat, p. 42. 513 B. Waligora, Kaip gen. Želigovskis uþëmë Vilniø , p. 331–333. 514 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 616. 515 B. Waligora, Kaip gen. Þeligovskis uþëmë Vilniø , p. 336–338. 516 Ten pat. 517 IV pëst. pulko mûðiø 1920 m. spalio 6–9 d. apraðymas, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 23, l. 51. 518 Ten pat, l. 52. 519 Ten pat, l. 53. 520 K. Ališauskas, Želigovskiada , p. 44. 521 Armijos vado gen. S. Þukausko 1920 m. spalio 8 d. telefonograma Nr. 1290 I pëst. divizijos vadui gen. ltn. St. Nastopkai ir III pëst. divizijos vadui mjr. Ig. Musteikiui, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 21, l. 163. 522 Armijos vado gen. S. Þukausko 1920 m. spalio 8 d. telefonograma Nr. 1291 I ir III pëst. divizijø vadams gen. ltn. St. Nastopkai ir mjr. Ig. Musteikiui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 225, l. 16. 523 Dr. A. Rukða, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 3, p. 263–264. 524 IX pëst. pulko vado mjr. A. Paðkovièiaus 1920 m. spalio 14 d. pareiðkimas Nr. 6937 III pëst. divizijos vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 225, l. 50. 525 Ats. plk. J. Petruitis, Mûsø þygiai, t. 2, p. 191. 526 IX pëst. pulko vado mjr. A. Paðkovièiaus 1920 m. spalio 14 d. pareiðkimas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 225, l. 50. 527 B. Waligora, Kaip gen. Þeligovskis uþëmë Vilniø , p. 354. 528 V. Šliogeris, Karo mokykla Kaune ir Vilniuje 1920 metais, Karys, Bruklynas, 1964, Nr. 8, p. 234. 529 K. Žukas, Þvilgsnis á praeitá, p. 310. 530 Armijos vado gen. S. Þukausko 1920 m. spalio 9 d. telefonograma Nr. 1293 I pëst. divizijos vadui gen. ltn. St. Nastopkai, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 21, l. 166. 531 IX pëst. pulko vado mjr. A. Paðkovièiaus 1920 m. spalio 14 d. pareiškimas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 225, l. 51. 532 Armijos vado gen. S. Žukausko 1920 m. spalio 9 d. telefonograma , LCVA, f. 509, ap. 1, b. 21, l. 166. 533 VII pëst. Þemaièiø kunig. Butegeidþio pulko 1920 m. dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 75. 534 K. Žukas, Þvilgsnis á praeitá, p. 310. 535 Vyriausiojo vyriausybës ágaliotinio Vilniuje ir atvaduotuose ið okupacijos kraðtuose Igno Jonyno praneðimas spaudoje, kaip gen. L. Þeligovskio vadovaujama Lenkijos kariuomenë uþgrobë Vilniø, Lietuva, 1920 10 17, Nr. 226. 416 536 B. Waligora, Kaip gen. Þeligovskis uþëmë Vilniø , p. 351. 537 S. Vansevièius, Teisinis režimas Vilniaus krašte 1920–1939 metais, V., 1973, p. 11. 538 Ats. plk. J. Petruitis, Mûsø þygiai, t. 2, p. 192–193. 539 A. Budreckis, Želigovskiada , p. 237. 540 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 617. 541 Dr. J. Purickis, Seimø laikai, Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis, K., 1990, p. 105. 542 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 619. 543 Dr. J. Purickis, Seimø laikai , p. 105. 544 Ats. plk. J. Petruitis, Mûsø þygiai, t. 2, p. 187–188. 545 Ten pat, p. 189–191. 546 V. Šliogeris, Karo mokykla Kaune ir Vilniuje 1920 metais , p. 234. 547 K. Žukas, Þvilgsnis á praeitá, p. 309, 311. 548 LE, t. 34, Bostonas, 1966, p. 197. 549 B. Waligora, Kaip gen. Želigovskis uþëmë Vilniø , p. 328–329. 550 Protestai prieš lenkus, Karys, K., 1920 10 14, Nr. 40, p. 386. 551 Kaip yra ir kaip bus, Karys, K., 1920 10 18, Nr. 41, p. 387. 552 1920 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 270. 553 Žinios apie 1894, 1895 ir 1901 m. gimusius naujokus, LCVA, f. 929, ap. 5, b. 3, l. 143. 554 Steigiamojo Seimo 1920 m. spalio 15 d. nutarimas dël puskarininkiø mobilizacijos, LCVA, f. 10, ap. 1, b. 37, l. 42. 555 Kauno etapo skirstymo punkto 1920 m. gruodžio 20 d. raštas Nr. 20019 mobilizacijos skyriaus viršininkui, LCVA, f. 929, ap. 5, b. 3, l. 147–150. 556 Vyriausybës þinios, K., 1920, Nr. 49. 557 1920 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 297. 558 Ten pat, l. 352. 559 Ten pat, b. 18, l. 12; b. 23, l. 320. 560 Ten pat, b. 18, l. 10; b. 23, l. 303. 561 Ten pat, b. 18, l. 10; b. 23, l. 302. 562 Ten pat, b. 23, l. 300. 563 Ten pat, b. 18, l. 10; b. 23, l. 302, 309. 564 Paþymëtini ávykiai prieð 10 metø, Karys, K., 1929, Nr. 26, p. 822. 565 Ats. plk. J. Petruitis, Mûsø þygiai, t. 2, p. 194. 566 V pëst. DLK Kæstuèio pulko mûðiø su þeligovskininkais nuo 1920 m. spalio 22 iki lapkrièio 1 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 112, l. 48–50. 567 K. Sabalys, trumpa mûsø kariuomenës 15 metø gyvavimo apþvalga, MACB RS, f. 205–231, l. 12. 568 Ið algirdieèiø (II pëst. pulko) istorijos, MACB RS, f. 96–33, l. 5. 569 VIII pëst. Kauno kunig. Vaidoto pulko karo dienynas (1920 09 01–12 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l. 253–254. 570 Atskiros brigados (II pëst. divizijos) dienynas, LCVA, f. 510, ap. 1, b. 9, l. 69–70, 85. 571 KAM operatyvinës dalies 1920 m. gruodþio 12 d. slaptas raðtas apie kariuomenës daliø iðskirstymà, LCVA, f. 1, ap. 1, b. 81, l. 54. 572 Kpt. V. Vitkausko 1920 m. spalio 27 d. pareiðkimas Nr. 15 VII pëst. Þemaièiø kunig. Butegeidþio pulko vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 120, l. 8. 573 Ten pat. 574 Ten pat. 575 Ten pat. 576 Ten pat, l. 9. 577 Ten pat. 578 Ten pat; Butegeidietis. VII p. Ž. k. B. p. istoriška apžvalga , p. 537. 579 IV pëst. L. K. Mindaugo pulko mûðiø apraðymas laikotarpyje nuo 1920 m. spalio 13 d. iki lapkrièio 21 d. imtinai, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 23, l. 54–55. 580 Ten pat, l. 55–56. 581 IX pëst. LK Vytenio p. vado mjr. A. Paðkovièiaus 1920 m. spalio 14 d. pareiðkimas Nr. 6937 III pëst. divizijos vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 225, l. 50–51. 582 III pëst. divizijos ðtabo karo dienynas uþ 1920 m. spalio mën., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l. 103. 583 III pëst. DLK Vytauto pulko 1920 m. spalio 15–16 d. kovø reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 87, l. 71. 417 584 III pëst. divizijos ðtabo karo dienynas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l. 104. 585 III pëst. DLK Vytauto pulko 1920 m. spalio 15–16 d. kovø reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 87, l. 71. 586 III pëst. divizijos ðtabo karo dienynas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l. 104–105. 587 III pëst. DLK Vytauto pulko 1920 m. spalio 15–16 d. kovø reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 87, l. 71. 588 Ten pat. 589 Ten pat. 590 III pëst. DLK Vytauto pulko kariø, 1920 m. spalio 15–16 d. nukentëjusiø ties Rykantais, sàraðas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 225, l. 74. 591 III pëst. divizijos štabo karo dienynas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l. 106. 592 Ten pat, l. 108. 593 Ats. plk. J. Petruitis, Mûsø þygiai, t. 2, p. 199. 594 Dr. A. Rukða, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 3, p. 308–309. 595 1920 m. ásakymai artilerijos pulkui, LCVA, f. 527, ap. 1, b. 64, l. 139. 596 1920 m. ásakymai I pëst. divizijos ðtabui, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 16, l. 100–102. 597 Ten pat, b. 2, l. 52. 598 Armijos inspektoriaus gen. ltn. V. Ramanausko pareiðkimas Nr. 282 Vyr. kariuomenës vadui plk. ltn. K. Þukui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 184, l. 117–118. 599 Ten pat. 600 VII pëst. Þemaièiø kunig. Butegeidþio pulko 1920 m. dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 80–81. 601 1920 m. ásakymai I pëst. divizijai, LCVA, f. 909, ap. 1, b. 12, l. 1. 602 VII pëst. Þemaièiø kunig. Butegeidþio pulko 1920 m. dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 80–81. 603 Ten pat, l. 81–82. 604 Kautynës ties Giedraièiais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 70. 605 Ten pat. 606 Ið ltn. A. Ðovos kovø su lenkais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 32. 607 II pëst. DLK Algirdo pulko mûðiø 1920 10 29–11 01 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 4. 608 VII pëst. Þemaièiø kunig. Butegeidþio pulko 1920 m. dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 83. 609 Kautynës ties Giedraièiais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 72. 610 II pëst. DLK Algirdo pulko mûðiø 1920 10 29–11 01 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 4. 611 Kautynës ties Giedraièiais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 73. 612 II pëst. DLK Algirdo pulko mûðiø 1920 10 29–11 01 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 4. 613 Ten pat. 614 Kautynës ties Giedraièiais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 73. 615 Ats. plk. J. Petruitis, Mûsø þygiai, t. 2, p. 222–223. 616 IV pëst. L. K. Mindaugo pulko mûðiø apraðymas , LCVA, f. 509, ap. 1, b. 23, l. 56–57. 617 I pëst. divizijos ðtabo virðininko 1920 m. lapkrièio 1 d. telefonograma Nr. 40 generalinio štabo viršininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 189, l. 383. 618 IV pëst. L. K. Mindaugo pulko mûðiø apraðymas , LCVA, f. 509, ap. 1, b. 23, l. 59. 619 Ten pat. 620 Ten pat, l. 60. 621 1920 m. ásakymai I pëst. divizijai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 33. 622 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 624. 623 Ten pat, p. 621. 624 Ten pat. 625 A. Budreckis, Želigovskiada , p. 238. 626 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 622. 627 P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski , p. 317. 628 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 625. 629 Ten pat, p. 627. 630 Dr. K. Grauþinis, Lietuvos konfliktas su Lenkija dël Vilniaus ir Suvalkø þemiø, Rytø Lietuva, Èikaga, 1980, p. 457. 631 Ten pat, p. 458. 632 P. Lossowski, Stosunki Polsko-Litewski , p. 338–340. 633 Ten pat, p. 353. 634 Dr. A. Rukða, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 3, p. 332–336. 418 635 Kpt. K. Aliðauskas, 2 pëst. DLK Algirdo pulkas kautynëse ties Giedraièiais, Karys, K., 1928, Nr. 26, p. 499; Ats. plk. J. Petruitis, Mûsø þygiai, t. 2, p. 231. 636 Ats. plk. J. Petruitis, Mûsø þygiai, t. 2, p. 230–232. 637 Kpt. K. Aliðauskas, 2 pëst. DLK Algirdo pulkas kautynëse , p. 500. 638 II pëst. DLK Algirdo pulko mûðiø 1920 11 17–11 21 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 30. 639 Kautynës ties Giedraièiais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 75. 640 Ten pat. 641 II pëst. DLK Algirdo pulko mûðiø 1920 11 17–11 21 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 30. 642 Ltn. Meèislovas Kareiva (ið kovø su lenkais), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 31. 643 II pëst. DLK Algirdo pulko mûðiø 1920 11 17–11 21 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 30. 644 Ats. plk. J. Petruitis, Mûsø þygiai, t. 2, p. 245. 645 Ten pat, p. 248–249; II pëst. DLK Algirdo pulko mûðiø 1920 11 17–11 21 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 30. 646 Ten pat. 647 VII pëst. Þemaièiø kunig. Butegeidþio pulko dienynas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 85. 648 Ten pat, l. 87. 649 Ten pat. 650 Ten pat. 651 Apraðymas mûðiø 3 b-no 7 pëst. Þ. k. Butegeidþio pulko laike Ðirvintø paëmimo 1920 m. lapkrièio 19 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 120, l. 31. 652 Ten pat. 653 VII pëst. Þemaièiø kunig. Butegeidþio pulko dienynas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 87. 654 Ten pat. 655 Kpt. P. Baltrûnas, 1920 m. lapkrièio mën. 19 ir 21 d. kautynës ties Ðirvintais, 7 pëst. Þemaièiø kunigaikðèio Butegeidžio pulkas. Kartinis “Kario” priedas, K. 1928 m. rugpjûèio 5 d., p. 9. 656 Apraðymas mûðiø 3 b-no 7 pëst. Þ. k. Butegeidþio pulko , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 120, l. 31. 657 VII pëst. Þemaièiø kunig. Butegeidþio pulko dienynas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 87. 658 Ten pat. 659 Kpt. P. Baltrûnas, 1920 m. lapkrièio mën. 19 ir 21 d. kautynës ties Ðirvintais , p. 9–10. 660 VII pëst. Þemaièiø kunig. Butegeidþio pulko dienynas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 88. 661 Ten pat. 662 Ten pat. 663 Ten pat, l. 89. 664 Ten pat. 665 Kpt. P. Baltrûnas, 1920 m. lapkrièio mën. 19 ir 21 d. kautynës ties Ðirvintais , p. 10–11. 666 VII pëst. Þemaièiø kunig. Butegeidþio pulko dienynas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 89. 667 VII pëst. Þemaièiø kunig. Butegeidþio pulko þygiai ir svarbesni mûðiai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 128. 668 VII pëst. Þemaièiø kunig. Butegeidþio pulko dienynas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 88. 669 Dim. plk. Ðakmanas, Atsiminimø nuotrupos, Karys, K., 1939, Nr. 29, p. 846. 670 J. ltn. Bardzilauskas, Vaidotënø pirmosios dienos ir kovø þygiai, Karys, K., 1935, Nr. 29, p. 843. 671 Kpt. K. Aliðauskas, 2 pëst. DLK Algirdo pulkas kautynëse ties Giedraièiais , p. 504; VIII pëst. Kauno kunig. Vaidoto pulko karo dienynas (1920 09 01–12 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 34. 672 Kautynës ties Giedraièiais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 76. 673 II pëst. DLK Algirdo pulko mûðiø 1920 11 17–11 21 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 30. 674 Kautynës ties Giedraièiais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 77. 675 Ats. plk. J. Petruitis, Mûsø þygiai, t. 2, p. 259. 676 Kautynës ties Giedraièiais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 77. 677 II pëst. DLK Algirdo pulko mûðiø 1920 11 17–11 21 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 30. 678 Kautynës ties Giedraièiais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 78. 679 Ten pat. 680 Vyr. ltn. Sergejus Musatovas (Ið kovø su lenkais), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 32. 681 Kpt. K. Aliðauskas, 2 pëst. DLK Algirdo pulkas kautynëse ties Giedraièiais , p. 507; II pëst. DLK Algirdo pulko mûðiø 1920 11 17–11 21 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 30. 682 Ltn. A. Ðova, Ið kovø su lenkais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 32. 683 Kautynës ties Giedraièiais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 79. 419 684 II pëst. DLK Algirdo pulko mûðiø 1920 11 17–11 21 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 30. 685 Ats. plk. J. Petruitis, Mûsø þygiai, t. 2, p. 271–272. 686 Ten pat. 687 II pëst. DLK Algirdo pulko mûðiø 1920 11 17–11 21 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 30. 688 Ten pat, l. 30–31. 689 Ten pat. 690 Kautynës ties Giedraièiais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 95, l. 79. 691 Rotmistras M. Michniewicz-Hetman, Vilniaus kavalerijos brigados reidas Këdainiø kryptimi, Mûsø þinynas, t. 10, K. 1926, p. 48–49. 692 IX pëst. pulko vado mjr. A. Paðkovièiaus 1920 m. gruodþio 1 d. pareiðkimas Nr. 8500 I pëst. divizijos vadui plk. ltn. Edv. Adamkavièiui, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 23, l. 65. 693 VIII pëst. Kauno kunig. Vaidoto pulko karo dienynas (1920 09 01–12 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 178, l. 254. 694 Ten pat. 695 VII pëst. Þ. k. Butegeidþio pulko Mokomosios kuopos veikimo Kurënø kaimo–Videniðkio ruoþe 1920 m. lapkrièio 19–26 d. reliacija Nr. 1, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 23, l. 47. 696 Butegeidietis. Epizodas ið Lietuvos Nepriklausomybës kovø su mûsø pietø kaimynu, Karys, Bruklynas, 1965, Nr. 9, p. 272–273. 697 VII pëst. Þ. k. Butegeidþio pulko Mokomosios kuopos veikimo , LCVA, f. 509, ap. 1, b. 23, l. 47. 698 Ten pat. 699 VIII pëst. Kauno kunig. Vaidoto pulko 1920 m. lapkrièio 17–26 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 27. 700 Dr. A. Rukða, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 3, p. 383–384. 701 I pasienio pulko vado plk. ltn. P. Kubiliûno 1920 m. lapkrièio 28 d. pareiðkimas Nr. 2551 KAM generalinio ðtabo virðininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 184, l. 1. 702 Ten pat. 703 Ten pat. 704 Ten pat. 705 VIII pëst. Kauno kunig. Vaidoto pulko 1920 m. lapkrièio 17–26 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 75, l. 27. 706 Ten pat, l. 28. 707 J. Vëgëlis, Ðirvintø kautyniø proðvaistës, Karys, Bruklynas, 1962, Nr. 3, p. 67. 708 IX pëst. pulko vado mjr. A. Paðkovièiaus 1920 m. gruodþio 1 d. pareiðkimas , LCVA, f. 509, ap. 1, b. 23, l. 65. 709 Ten pat, l. 66. 710 J. Vëgëlis, Ðirvintø kautyniø proðvaistës , p. 67. 711 IX pëst. pulko vado mjr. A. Paðkovièiaus 1920 m. gruodþio 1 d. pareiðkimas , LCVA, f. 509, ap. 1, b. 23, l. 66. 712 Ten pat. 713 IV pëst. L. K. Mindaugo pulko mûðiø laikotarpyje nuo 1920 m.spalio 13 d. iki lapkrièio 21 d. imtinai apraðymas, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 23, l. 61. 714 Ten pat. 715 Ten pat, l. 62. 716 Ten pat. 717 Ten pat, l. 63. 718 S. Dykûnas, Paskutinës kautynës su lenkais 1920 metais, Karys, K., 1928, Nr. 24, p. 455–456. 719 Ten pat. 720 1920 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 335. 721 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 637. 722 Karo paliaubø protokolas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 212, l. 9. 723 Ten pat. 724 Armijos vado gen. S. Žukausko 1920 m. lapkrièio 29 d. telefonograma I–IV divizijø vadams, LCVA, f. 1359, ap. 1, b. 12, l. 2. 725 Tautø Sàjungos karinës kontrolës komisijos notos Lietuviø ir Lenkø valdþioms, LCVA, f. 1359, ap. 1, b. 12, l. 8. 726 Ats. plk. J. Petruitis, Mûsø þygiai, t. 2, p. 288. 727 Lenkø pëstininkø nuostoliai 1918–1920 metø karuose, Karys, 1934, Nr. 35, p. 715. 728 Savanoriø þygiai, t. 1, p. 54–55. 729 Dr. J. Purickis, Seimø laikai , p. 106.

420 PABAIGOS ŽODIS

1918 m. atgavusi nepriklausomybæ, lietuviø tauta pasuko naujo gyvenimo ke- liu. Remdamasi teise á savarankiðkà politiná gyvenimà ir atkurdama savàjà valstybæ, ji visø pirma rûpinosi savo valdþios institucijomis, sprendë sienø su kaimyninëmis ðalimis klausimus, siekdama á vienà kamienà sujungti visas lietuviø tautos dalis. Ta- èiau taip jau susiklostë, kad pradëjusiai kurtis Lietuvos valstybei nuo pat pirmøjø veiklos dienø teko ginti savo þemæ ir diplomatiniais bûdais kovoti dël savo egzisten- cijos pripaþinimo. Lietuvai nedraugiðkos kaimyninës ðalys, siekdamos ágyvendinti savo agresyvius tikslus, stengësi apðmeiþti ir iðkraipyti tikruosius mûsø jaunos vals- tybës siekius, apjuodinti jà kitø pasaulio valstybiø, visø pirma Tautø Sàjungos, aky- se. Tokiomis aplinkybëmis vos pradëjusioms kurtis Lietuvos ginkluotosioms pajë- goms 1918–1920 m. teko ginklu kovoti su besikësinusiais á jos nepriklausomybæ tri- mis galingais prieðais – Sovietø Rusija, bermontininkais bei imperialistine Lenkija. Pirmoji tiesioginë grësmë Lietuvos egzistavimui atëjo ið rytø. Sovietø Rusijos vyriausybë, greit pamirðusi visus savo ankstesnius principinius pareiðkimus dël tau- tø apsisprendimo, suformavo vakarø Raudonàjà armijà, kurios tris divizijas 1918 m. gruodþio 7 d. pasiuntë á vakarus, uþsibrëþusi karine jëga vël sujungti su Rusija atsiskyrusias nuo jos tautas, tarp jø ir lietuvius. Baltijos ðalys bolðevikams turëjo tapti tiltu prasiverþti á vakarus ir suteikti ten veikusiems vietos komunistams „inter- nacionalinæ“ pagalbà. Todël ir á Lietuvà, ákandin besitraukianèiø vokieèiø, turëjo verþtis bolðevikø kariniai daliniai. Ðitokiu bûdu uþimtose vietose turëjo bûti ávesta sovietinë sistema. Taèiau vietiniams bolðevikams nesant jokiø sàlygø ir neturint galimybiø Lietu- voje ávykdyti visaip liaupsinamos socialistinës revoliucijos bei sukelti pilietinio karo, Sovietø Rusijos vadovai nutarë Raudonosios armijos durtuvais padëti suplanuotai V. Kapsuko vyriausybei ávesti sovietø valdþià Lietuvoje. Tam ir buvo skirtos stam- bios karinës pajëgos, vëliau nuolat stiprinamos. Lietuviø politiniai veikëjai, ilgokà laikà gyvendami iliuzijomis, jog jø valstybës likimà lems tarptautinës institucijos, pasirinko pernelyg lëto kariuomenës formavi- mo sistemà ir á Lietuvos teritorijà besiverþianèiai rusø bolðevikø kariuomenei neturë- jo kà prieðprieðinti. Nors jaunø, patriotiðkai nusiteikusiø karininkø paveiktas M. Sle- þevièius, 1918 m. gruodþio 26 d. tapæs ministru pirmininku, tuojau pakeitë kariuo- menës organizavimo metodà daug dinamiðkesniu, taèiau iki tol buvo veltui sugaiðta pusantro mënesio brangaus laiko. Vilniø gelbëti jau buvo per vëlu ir paèiai vyriausy- bei teko ið jo persikelti á Kaunà. Vilnius ir 2/3 Lietuvos teritorijos atiteko rusams bolðevikams. Iðkilo realus pavojus atsikûrusios Lietuvos valstybës egzistavimui. Visgi tomis sudëtingomis aplinkybëmis lietuviø tauta, jos vyriausybë bei tik kà pradëtos kurti ginkluotosios pajëgos nepalûþo, rado jëgø susitelkti, atsispirti bolðevi- kø agresijai ir stoti á nelygià kovà su galingu prieðu. Kovø su rusais bolðevikais eigoje skirtini du pagrindiniai etapai. Pirmasis – bolðevikø verþimosi á kraðto gilumà su- stabdymo ir Lietuvos kariuomenës puolamøjø operacijø pradþios etapas (1919 m. vasaris – geguþës mën. pradþia). Pagal kovø pobûdá, mastà ir reikðmæ ðá etapà gali- ma suskirstyti á du smulkesnius laikotarpius.

421 Pirmasis ið jø – vietinio pobûdþio ir nedidelio masto kovø laikotarpis (1919 m. vasaris – balandþio mën. pradþia). Kartu tai labai permainingai vykusiø pirmøjø kovø su bolðevikais laikotarpis. Jam priskirtinos Këdainiø–Ðëtos, Jiezno ir Alytaus kautynës, Panevëþio atskirojo bataliono vadinamosios „ekspedicijos“, pirmasis ne- sëkmingas bandymas iðvaduoti Ukmergæ bei iðsilaikyti Panevëþyje, partizaninio po- bûdþio veiksmai Þemaitijoje, Ðiaurës Lietuvoje bei kitose vietovëse. 1919 m. vasario 7–10 d. vykusiø Këdainiø–Ðëtos kautyniø, kuriose stambiems bolðevikø daliniams pasiprieðino negausûs menkai ginkluoti ir beveik neapmokyti lietuviø savanoriai, veikdami kartu su saksø savanoriais, reikðmë visø pirma ta, kad ástengta sulaikyti prieðo puolimà, priversta já pasitraukti nuo svarbaus strateginio centro – Këdainiø ir, kas ypaè reikðminga, likviduotas Kauno apsupimo ið ðiaurës pavojus. Ði pirmoji pergalë, plaèiai nuskambëjusi po visà Lietuvà, turëjo neabejotinà neigiamà poveiká tolesniems bolðevikø veiksmams. Vasario 10 ir 13 dienomis vykusios Jiezno kautynës sukliudë bolðevikams, pla- navusiems uþëmus Prienus apeiti ir pulti Kaunà ið pietø. Tiesa, jø pradþia lietu- viams buvo gana nesëkminga – patirta nemaþa aukø, taèiau uþbaigtos jos efektyvia pergale, kuri dar labiau pakëlë tiek lietuviø visuomenës nuotaikà, tiek savanoriø kovinæ dvasià. Skaudþiu pralaimëjimu bolðevikams á Nepriklausomybës kovø istorijà ásiraðë nesëkmingos Alytaus kautynës, vykusios vasario 12–13 ir 15 dienomis. Organizaci- nëje kûrimosi stadijoje tebuvæs I pëst. pulkas, gausiø prieðo jëgø spaudþiamas, buvo iðblaðkytas ir priverstas ið miesto chaotiðkai pasitraukti, patirdamas nemaþø nuos- toliø. Visgi ir ðiuo atveju, ástengus sutelkti dalá likusiø pulko pajëgø, kartu su saksø savanoriais, sugebëta Alytø ið bolðevikø atsiimti, atkurti turëtas ankstesnes pozicijas ir tuo bûdu paðalinti gresiantá pavojø Kauno miestui ið pietø pusës. Taigi kautynes dël Kauno derëtø vadinti vienomis ið lemtingiausiø visame 1919 metø kare. Þlugus Kaunui, vargu ar bûtø pavykæ apginti ir Lietuvos nepriklausomybæ. Panevëþio atskirojo bataliono 1919 m. vasario–kovo mën. vykdytos „ekspedi- cijos“ á Ramygalà, Truskavà, Surviliðká, Krekenavà, Pociûnëlius, Baisogalà, taip pat partizaniniai savanoriø veiksmai Þemaitijoje, ðiaurës Lietuvoje bei kitose vietose ne- davë prieðui ramybës, já demoralizavo ir neleido ásitvirtinti, antra vertus, këlë pasiti- këjimà vietos gyventojams, ágalino sulaukti daugiau savanoriø, papildyti ginkluotæ, ágyti didesnio patyrimo kautynëse ir pan. Reikðmingomis reikëtø laikyti ir 1919 m. kovo mën. paskutinëmis bei balan- dþio mën. pirmomis dienomis Panevëþio atskirojo bataliono vykdytas permainingas kovas dël Ukmergës ir Panevëþio. Tai buvo tartum savotiðka repeticija bandant ið- vaduoti du svarbius strateginius centrus Vidurio Lietuvoje – Ukmergæ ir Panevëþá. Nors ðis bandymas dar nebuvo sëkmingas, taèiau jis parodë, jog prieðas nëra nenu- galimas, tik reikia noro, tinkamo vadovavimo ir mokëjimo kautis. Ðiomis kovomis baigësi pirmasis kovø su bolðevikais laikotarpis. Antrasis laikotarpis siejamas su Lietuvos kariuomenës pirmøjø planingø puo- lamøjø operacijø pradþia (1919 m. balandþio mën. pradþia – geguþës mën. pra- dþia). Iki ðio laikotarpio Lietuvos vadovybës skubiai organizuojama kariuomenë ge- rokai sustiprëjo, atsirado naujø, geriau parengtø kariniø daliø, gauta ginklø, apran- gos. Kokybiniai poslinkiai vyko ir paèioje kariuomenës organizacijoje.

422 Suþinojus apie lenkø kariuomenës vadovybës rengiamà Vilniaus uþgrobimo planà, nutarta uþbëgti ávykiams uþ akiø – patiems pamëginti ið bolðevikø atsiimti savàjà sostinæ. Ryþtis tokiam bandymui skatino prasidëjusios bolðevikø nesëkmës fronte, vyraujanti netvarka ir kariø maiðtai, gyventojø nepasitenkinimas sovietiniu reþimu ir kt. Dar neturint pakankamai jëgø pulti bolðevikus visu frontu, tik kà suformuota ir sutelkta dviejose vietose karin. St. Nastopkos vadovaujama Atskiroji brigada turë- jo suduoti prieðui smûgá, nuo kurio jis turëjo trauktis. Tai buvo pirmoji organizuota puolamoji karinë operacija, kokiø iki tol besikurianèioje kariuomenëje dar nebuvo. Jos metu – balandþio 2–8 d. – puolant bolðevikus Vilniaus kryptimi, prieðui buvo suduotas nemaþas smûgis, taèiau iðvyti jo ið Vilniaus neástengta – jëgos buvo dar per maþos. Nors ðiose kautynëse uþsibrëþto tikslo pasiekti ir nepavyko, taèiau galutinai buvo sutrukdytos bolðevikø pastangos pro Alytø ir Kaiðiadoris verþtis á Kaunà, o po to bandyti uþimti ir visà Lietuvà. Pirmasis kovø su bolðevikais etapas baigësi sëkminga planinga Ukmergës kari- ne operacija, ávykdyta bendromis lietuviø ir saksø savanoriø dalimis 1919 m. gegu- þës 3 d. Jos metu ne tik buvo iðvaduotas ðis svarbus strateginis centras, bet ir dauge- lis aplinkiniø vietoviø, padarant bolðevikams dideliø nuostoliø. Vertinant šio etapo metu vykusias su bolðevikais pirmàsias kovas, reikia kon- statuoti, jog ligðiolinëje istorinëje literatûroje neretai buvo apeinamas arba smarkiai sumenkinamas jose dalyvavusiø saksø savanoriø vaidmuo. Tiesa, pirmieji jø dali- niai, 1919 m. sausio mën. pradþioje pakeitæ reguliariuosius vokieèiø kariuomenës dalinius, Lietuvos vyriausybei bei visuomenei didesnio pasitikëjimo irgi nekëlë. Dalis jø buvo nedrausmingi, paveikti bolðevikinës propagandos, prieðiðkai nusiteikæ tauti- nës Lietuvos valdþios atþvilgiu, plëðikavo ir skriaudë vietos gyventojus. Ir tik vëliau ðiuos, atvykusius á Lietuvà vien pasiplëðimo tikslu elementus iðsiuntus atgal á Vokie- tijà, padëtis pastebimai pagerëjo. Istoriniø ðaltiniø analizë rodo, jog nors mûsø pirmieji savanoriai buvo karðti Lietuvos patriotai ir pasiaukojanèiai bei narsiai gynë savo tëvynës laisvæ, taèiau savo menkomis pajëgomis, be gerai ginkluotø saksø savanoriø paramos, nebûtø ástengæ laimëti Këdainiø–Ðëtos, Jiezno, Alytaus kautyniø, iðkovoti pergalës Þemaitijoje, ávyk- dyti reikðmingà Ukmergës iðvadavimo operacijà ir, kas svarbiausia, apginti Kaunà. Pradiniu kovø su bolðevikais laikotarpiu negausûs, prastai ginkluoti ir maþai apmo- kyti lietuviø bûriai buvo priklausomi nuo saksø savanoriø paramos ir daugelyje ka- riniø operacijø vaidino tik pagalbiná vaidmená. Uþbëgant ávykiams á prieká, paþymë- tina, jog saksø savanoriai, kovojæ Lietuvoje apie 6 mënesius, dalyvavo iðvaduojant ið bolðevikø daugiau kaip 13 miestø, padëjo pasistûmëti Lietuvos stiprëjanèiai kariuo- menei apie 100 km á kraðto gilumà, o jos kariams – ágauti daugiau patirties bei pasi- tikëjimo savo jëgomis. Antrasis – lemiamø kovø su bolðevikais – etapas tæsësi nuo 1919 m. geguþës mën. pradþios iki kovø pabaigos. Jis skirstytinas á 3 smulkesnius laikotarpius. Pirma- sis ið jø – vadovavimo Lietuvos kariuomenei pertvarkymo ir stambesniø kariniø ope- racijø prieð bolðevikus pradþios laikotarpis (1919 m. geguþës mën. pradþia – birþelio mën. vidurys). Didëjant kariø skaièiui ir kuriantis naujoms karinëms formuotëms, pribrendo

423 reikalas pertvarkyti vadovavimà kraðto ginkluotosioms pajëgoms, pritaikyti já prie naujø, pasikeitusiø aplinkybiø siekiant greièiau iðsivaduoti ið uþsitæsusios bolðevikø okupacijos. Pasiþymëjusio Pirmajame pasauliniame kare, prityrusio gen. S. Þukaus- ko paskyrimas vyr. kariuomenës vadu, Kraðto apsaugos ministerijos ir jos Generali- nio ðtabo reorganizavimas bei iðplëtimas padëjo ið pagrindø pagerinti visø kariniø struktûrø darbà bei jø veiklos koordinavimà. Po to greit sekæs ávairiose Lietuvos vie- tose iðmëtytø smulkiø kariuomenës daliø sukoncentravimas dviem svarbiausiomis Ukmergë–Utena–Zarasai ir Këdainiai–Panevëþys–Rokiðkis kryptimis, geresnis ma- terialinis aprûpinimas bei vadovavimas joms uþtikrino netrukus vykusiø Kurkliø– Panevëþio kariniø operacijø sëkmæ, atskleidë naujà reikðmingà Nepriklausomybës kovø istorijos lapà. Nuo atskirø uþpuolimø, partizaniniø veiksmø buvo pereita prie planingø kariniø operacijø. Ðio laikotarpio pabaiga buvo apvainikuota svarbiø stra- teginiø centrø – Kupiðkio, Rokiðkio, Utenos bei daugybës smulkesniø vietoviø – ið- vadavimu. Antrasis – kariniø veiksmø Rytø Aukðtaitijoje 1919 m. vasarà – laikotarpis tæsësi nuo 1919 m. birþelio mën. vidurio iki liepos mën. pabaigos. Po ankstesniuoju laikotarpiu vykusiø átemptø ir sunkiø kovø abiejø kariaujanèiø pusiø puolamieji veiksmai Rytø Aukðtaitijos Dusetø eþerø fronte sustojo. Bolðevikams iðkilo viena ið opiausiø problemø – kaip iðmaitinti savo gausià kariuomenæ, o lietuviams – kaip padidinti smarkiai praretëjusias karininkø bei kariø gretas ir apsirûpinti besibai- gianèiais šaudmenimis. Itin didelá poveiká kraðto visuomenei padarë Lietuvos laikinosios vyriausybës 1919 m. birþelio 20 d. ástatymas dël kariø aprûpinimo þeme, paskelbtas nelaukiant Steigiamojo Seimo nutarimo. Á já atsiliepë daug iðtikimø tëvynei vyrø, stojusiø sava- noriais ir gerokai papildþiusiø Lietuvos kariuomenës gretas. Didelæ jø dalá sudarë beþemiai ir maþaþemiai Lietuvos pilieèiai. Ið ðiuo laikotarpiu vykusiø reikðmingesniø susirëmimø su bolðevikais iðskirti- nas Panevëþio bataliono 1919 m. birþelio 21–23 d. sëkmingai ávykdytas vietinis puo- limas – vadinamoji „didþioji þvalgyba“ Bebrinës–Ilûkstës–Dvietës–Mukanø–Dronkø bare, kurios metu buvo iðsiaiðkintas prieðo jëgø dydis, iðsidëstymas, átvirtinimai ir kt. Panevëþio rinktinës nepavykæs puolimas liepos 6–12 d., atskleidæs jos nepakankamà pajëgumà bei prastà atskirø daliø veiklos koordinavimà, ir Ukmergës rinktinës lie- pos 11–12 d. puikiu manevru ávykdytas Salako miestelio uþëmimas, taktiniu poþiû- riu laikomas vienu ið graþiausiø lietuviø kariuomenës nedidelio dalinio veiksmø, sugniuþdþiusiø visas prieðo pastangas minëtoje vietovëje. 1919 m. rugpjûèio mën. pradþioje prasidëjo paskutinis kovø su bolðevikais laikotarpis – pasirengimo lemiamai Zarasø karinei operacijai ir bolðevikø iðvijimo ið Lietuvos laikotarpis, uþsitæsæs iki karo su Sovietø Rusija pabaigos. 1919 m. vasarà ilgai uþsitæsusi pasyvi Lietuvos kariuomenës vadovybës pozi- cija Salako–Dusetø–Subatës eþerø linijoje leido bolðevikams atsikvëpti, pertvarkyti bei sustiprinti savo kariuomenës dalinius ir toliau engti vietinius gyventojus oku- puotoje Rytø Aukðtaitijos dalyje. Lietuviø karinei vadovybei parengus detalø Zara- sø karinës operacijos planà, apsvarsèius já su Ukmergës ir Panevëþio brigadø (buvu- siø rinktiniø) karininkais, papildþius jas naujomis jëgomis, apsirûpinus ðaudmeni- mis, maisto atsargomis, sutvarkius tiekimà ir atlikus kitus pasirengimo darbus, rug-

424 pjûèio 24 d. buvo pradëtas didysis bolðevikø puolimas. Po dienos uþëmus Zarasus, o dar po keliø ástengus nublokðti bolðevikus uþ Dauguvos, kautynës su jais nebeteko manevrinio pobûdþio ir virto pozicinëmis. Nors frontas su bolðevikais buvo iki 1920 m. pradþios, jis jau nebebuvo pavojingas. Taip pasibaigë Zarasø karinë operacija, suteikusi Lietuvos kariuomenei garbæ ir didá laimëjimà. Po to prasidëjusios ir ilgai uþsitæsusios Lietuvos derybos su Sovietø Rusija bai- gësi 1920 m. liepos 12 d. pasiraðyta taikos sutartimi. Ja Sovietø Rusija visiems am- þiams atsisakë nuo suverenumo teisiø á Lietuvà ir pripaþino jai Vilniø bei Seinø krað- tà su gana plaèiomis þemës juostomis rytuose. Lietuvos, kaip suverenios valstybës, pripaþinimas sustiprino jos tarptautinæ padëtá. Antantës ðalys turëjo skaitytis su jos egzistavimu. Sutartis suteikë Lietuvai tvirtà juridiná pagrindà tarptautinëse institu- cijose. Lemiamame kovø su bolðevikais ákarðtyje Ðiaurës Lietuvoje ir Kurðe, Latvijoje, susitelkë kitas Baltijos ðaliø, tarp jø ir Lietuvos, prieðas – bermontininkai. Ðie rusø monarchistø ir vokieèiø organizuoti savanoriø daliniai ið rusø belaisviø ir vokieèiø kariø, sudaræ rimtà karinæ jëgà, këlë didelá pavojø Baltijos valstybëms, nes atvirai nepritarë jø nepriklausomybei ir nerodë jokio noro tartis su jomis ginèytinais klausi- mais. 1919 m. vasarà tarp lietuviø valdþios ir plk. P. Bermondto vadovaujamos ka- riuomenës ëmë bræsti karinis konfliktas. Kariniø veiksmø su bermontininkais metu iðskirtini trys etapai. Pirmasis ið jø – bermontininkø ásigalëjimo Ðiaurës Lietuvoje etapas (1919 m. liepos mën. pabaiga – spalio mën. vidurys). Lietuvos ginkluotosioms pajëgoms tebekovojant su bolðevikais Dauguvos fronte, bermontininkai, pasinaudojæ jiems palankia padëtimi, 1919 m. liepos 26 d. atvyko á Kurðënus ir, juose ásitvirtinæ bei pasijutæ esà lyg nukariautame kraðte, ëmë skverbtis á jo gilumà. Masiðkai plëðikaudami bei vykdydami þiaurias rekvizicijas, jie pradëjo palaipsniui stumti lietuviø kariuomenës dalinius nuo svarbiø strateginiø keliø, kad uþsitikrintø sau visiðkà uþnugario saugumà. Lietuvos vyriausybë, bermontininkus laikydama dideliu pavojumi nepriklausomybei, 1919 m. spalio 9 d. paskelbë visame kraðte karo padëtá ir spalio 16 d. nusprendë jëga juos iðvaryti ið Lietuvos. Prasidëjo antrasis – Lietuvos kariuomenës sutelkimo bermontininkø fronte ir pasirengimo Ðiauliø karinei operacijai – etapas (1919 m. spalio mën. vidurys – lap- krièio mën. vidurys). 1919 m. spalio mën. vidury prieð bermontininkus sudarius atskirà frontà ir jo vadu paskyrus pasiþymëjusá kovose su bolðevikais plk. ltn. K. Ladygà bei ágyvendi- nus nemaþa organizaciniø priemoniø (paðaukus á kariuomenæ nemaþai vyresniojo amþiaus vyrø, ásigijus uþsienyje bûtiniausiø kariðkø reikmenø, aprangos ir kt.), ge- rokai pasikeitë bendra kariuomenës iðvaizda, labai pasitaisë kariø nuotaika. Nors bermontininkams uþëmus Radviliðkio stotá nutrûko geleþinkeliø susisie- kimas tarp Kauno ir bolðevikø fronte buvusios kariuomenës, o jos telkimas á bermon- tininkø frontà vyko lëtai, sunkiai ir uþsitæsë iðtisà mënesá, taèiau ástengta prieðprie- ðinti prieðui apie 11 500–12 000 kariø, kurie pradëjo stabdyti ir atremti sistemingus jo puldinëjimus. Ðiø kariniø pajëgø 1919 m. lapkrièio 21 d. puolimu prasidëjo treèiasis – ber- montininkø avantiûros Lietuvoje likvidavimo – etapas, uþsitæsæs iki tø metø gruo- dþio mën. vidurio. Operacijà vykdant ið ðiaurës ir pietø Ðiauliø miesto supimu, kar-

425 tu puolant Radviliðkio–Ðiauliø kryptimi, jau kità dienà po labai atkakliø kautyniø buvo uþimtas didþiausias bermontininkø organizacinis centras – Radviliðkis. Po to vyko kitø bermontininkø uþimtø Lietuvos vietoviø vadavimas, pasibaigæs 1919 m. gruodþio 14 d. Bermontininkø avantiûra Lietuvoje buvo likviduota. Jos likvidavi- mas galutinai sugriovë vokieèiø planus kolonizuoti Lietuvà. Taigi 1919 metai yra vienas ið graþiausiø atgijusios Lietuvos valstybës ir jos kariuomenës istorijos lapø – iðkovotos reikðmingos pergalës prieð du galingus prie- ðus – rusus bolðevikus ir bermontininkus. Taèiau Nepriklausomybës kovos tomis per- galëmis nesibaigë. Lietuviams dar teko patirti sunkias diplomatines ir ginklo kovas su galingesne kaimynine Lenkija. Lenkai nuo senø laikø nerodë palankumo tautiniam lietuviø sàjûdþiui, maty- dami jame tik tam tikrà „separatizmà“ ir „litvomanijà“ bei gyvendami amþiais lie- tuviams nepriimtinomis, pasenusiomis unijos idëjomis. Lietuvos santykiai su Lenki- ja istoriðkai buvo taip nevykusiai susipynæ, kad po ðimtmetinës carinës priespaudos atgijusios lietuviø ir lenkø tautos niekaip neástengë taikiai iðspræsti ginèijamø klausi- mø ir sutvarkyti savo atkurtø valstybiø sienø. Lenkø pastangas pasiekti „porozu- mienie“, susitarimà, paprastai lydëdavo visiðkai nepriimtini, tautinius lietuviø jaus- mus áþeidþiantys pasiûlymai. Vadovaujantieji lenkø sluoksniai, tarp kuriø bent pra- dþioje buvo nemaþa didikø ir magnatø atstovø, daþnai rodë daug iðdidumo ir neto- lerancijos jaunosios Lietuvos veikëjams, kuriø didþiuma buvo kilusi ið „ðiaudinës pastogës“, iš „samanotos trobelës“. Jau susikûrus nepriklausomai Lietuvos valsty- bei, Lenkija, uþuot pirmoji pasveikinusi dràsiai pakilusià ir atsikûrusià jaunàjà Lie- tuvà, vilkino jos pripaþinimà, o lenkø spauda daþnai pravardþiuodavo jà „Litwa Kowienska“. Tuo bûdu kaimyninë Lenkija ne tik neparodë Lietuvai palankumo, bet tapo paèia pavojingiausia atsikurianèios nepriklausomos Lietuvos prieðininke, su kuria teko iðtverti sunkiausias kovas. Ðitø kovø metu iðskirtini keli etapai. Pirmasis ið jø – lietuviø–lenkø konflikto brendimo etapas, tæsæsis iki 1919 m. balandþio 19 d. Pirmojo pasaulinio karo iðvakarëse bei vëliau lietuviø politikø bei visuomenës veikëjø idealui atkurti savàjà valstybæ, apimanèià istoriniais laikais lie- tuviø genèiø apgyventas þemes su sostine Vilniumi, lenkø ideologai dar 1916 m. paskelbtame valstybingumo lygos komunikate prieðprieðino teiginá, jog jø valstybë negalinti remtis etnografiniu principu, o turinti apimti lietuviø ir rusø þemes bei Baltijos jûros pakraðèius ir visaip árodinëjo, jog to reikalaujanèios ne vien istorinës tradicijos, bet ir ekonominiai bei politiniai bûsimosios Lenkijos interesai. Lenkø rytø politikoje pagrindinës jø politinës grupës – endekai ir pilsudskininkai – ypatingà vietà skyrë Vilniui, turëjusiam bûti vienu ið pagrindiniø atramos taðkø kuriant „di- dþiàjà Lenkijà“. Vëliau tapo aiðku, jog Lenkijos valdantieji sluoksniai ëmë siekti ne tik buvusiø jø rytiniø þemiø, bet ir etnografinës Lietuvos. O tai buvo visiðkai prieðin- ga nacionalinëms lietuviø tautos aspiracijoms. Minëti lenkø siekiai bei juos lydëjæ aktyvûs Lenkijos vyriausybiniø sluoksniø praktiniai veiksmai ir áþiebë karinio kon- flikto dël Vilniaus kibirkðtá. Vilniaus klausimas tapo iðtisu Lietuvos–Lenkijos santy- kiø kompleksu. 1918 m. gruodþio mën. pradþioje parengus planà lietuviðkoms ir gudiðkoms þemëms uþimti ir Vilniuje bei jo srityje sparèiai kuriant karines organizacijas, lenkø vadovybës pagrindinis rytø politikos rûpestis buvo uþvaldyti ðá miestà bei sritá tarp

426 jo ir Baltstogës, pramintà „lenkiðkai–gudiðka Lietuva“. Pasinaudojæ vokieèiø pasitraukimu ið Vilniaus ir didëjanèia besiartinanèios Rau- donosios armijos grësme, lenkai, visiðkai nesiskaitydami su teisëta lietuviø valdþia, 1919 m. sausio 1 d. paskelbë uþëmæ miestà. Nors neástengus atkakliau bolðevikams pasiprieðinti pirmasis lenkø „þygis á Lietuvà“ 1918–1919 m. sandûroje ir nepavyko, taèiau Lenkijos vadovybë neatsisakë idëjos pakartoti karinæ akcijà, laukë tam tinka- mos progos ir ruoðësi tiek politiðkai, tiek kariðkai. Antrasis – lenkø karinës ekspansijos Lietuvoje plëtimo – etapas tæsësi nuo 1919 m. balandþio 19 d. iki 1920 m. liepos mën. vidurio. Pasinaudojæ palankia padëtimi, kada bolðevikø kariuomenëje, iðsidësèiusioje Marcinkoniø–Vilniaus–Lydos trikam- pyje, susidarë didelë tuðtuma – spraga, lenkai 1919 m. balandþio 19–21 d. staigiu puolimu uþëmë Vilniø. Tiek Vilniø, tiek jo sritá lenkai okupavo, visiðkai nederindami savo karo veiksmø su Lietuvos kariuomenës, taip pat kovojusios su bolðevikais, veiks- mais. Uþëmæ Vilniø, lenkai toliau brovësi á Lietuvos teritorijà ir iki 1919 m. geguþës mën. vidurio pasiekë Ðirvintas, Giedraièius, Linkmenis, Ignalinà, Adutiðká, Naruèio eþerà, laikydami kairëje sàlytá su Lietuvos kariuomenës Ukmergës grupe. Nepaisy- dami draugiðkø santykiø, lenkai atskirose vietose infiltravosi ir á Lietuvos valdomus plotus, uþgrobdami Daugus, Butrimonis, Uþuguostá ir kitas vietoves. Visos Lietuvo- je ir Gudijoje veikusios lenkø jëgos sudarë vadinamàjá lietuviø–gudø frontà. Taikos sutarties derybos Paryþiuje, vykusios 1919 m. pradþioje, ir Vakarø Eu- ropos valstybiø ilgai laikoma nepastovia ir nepriimtina sovietinë tvarka Rusijoje pa- dràsino lenkø nesukalbamumà ir ágalino juos vykdyti plataus masto uþmojus. Ne- patikslinus Paryþiaus sutartimi Lietuvos sienø, netrukus prasidëjo kivirèai tarp fak- tiðkai atsistaèiusios, bet Santarvës valstybiø dar nepripaþintos Lietuvos ir kaimyni- nës Lenkijos. Ávykusiø faktø ir kivirèø akivaizdoje Santarvës valstybës pavëluotai mëgino tvarkyti Lietuvos ir Lenkijos sienø klausimà, nustatydamos tarp jø demar- kacijos linijas, nes tiesioginës derybos tarp tø valstybiø nevyko. Lenkija laikësi tos nuomonës, kad jai dar neatëjo patogus laikas sutvarkyti reikalus su Lietuva. Kaip netrukus paaiðkëjo, Lenkija Santarvës valstybiø nustatytø su Lietuva demarkacijos linijø irgi nenorëjo respektuoti. Nepaisydama Lenkijos pareikðto nenoro galutinai susiderëti sienø klausimu ir jos aiðkiai parodyto agresyvumo infiltruojantis á jau valdomus Lietuvos plotus, Lie- tuvos vyriausybë visà laikà norëjo su lenkais taikiai spræsti ginèijamus klausimus, ieðkodama paramos Santarvës valstybëse. Pastarosios, uþsiëmusios savais reikalais ir ið pradþiø maþai tesiorientuodamos tautiniuose Rytø Europos klausimuose, ilgà laikà tik stebëjo ávykius. Galiausiai jos ëmë skaitytis su ávykusiais faktais ir Lietuvà pripaþino de facto (1919 m. rugsëjo 15 d. – Anglija, 1920 m. geguþës 11 d. – Prancû- zija), pradëdamos teikti ir ðiokià tokià materialinæ bei diplomatinæ paramà. Taèiau Lietuvos–Lenkijos sienø klausimas nebuvo iðspræstas. Lietuvos–Lenkijos valstybëse veikusios Santarvës ðaliø karinës misijos, tarp sa- væs glaudþiai bendradarbiaudamos, domëjosi lietuviø–lenkø santykiais, stengësi juos sureguliuoti, taèiau kraðtutiniais atvejais lenkams nuolaidþiavo ir ëjo su jais á kom- promisus. Santarvës ðalims, ypaè Prancûzijai, nuolaidþiaujant, Lenkija, turëdama þymià ginkluotøjø pajëgø persvarà, galëjo atvirai pulti ir bandyti Lietuvà okupuoti. Taèiau atkaklus Lietuvos kariuomenës pasiprieðinimas, nenoras pabloginti savo ávaiz-

427 dá daugelio pasaulio valstybiø akyse ir kitos aplinkybës atgrasë lenkø vadovybæ nuo atviro ginkluotos jëgos panaudojimo. Todël lenkø politikai ir kariniai veikëjai dëjo daug pastangø susprogdinti Lietuvà ið vidaus, organizuodami 1919 m. nepavykusá peoviakø sukilimà, kuriam surengti pasinaudojo spragomis jaunoje lietuviø kariuomenëje. Iki pat 1920 m. vidurio sàmoningai vilkindama susitarimà su Lietuva sienø klausimu, Lenkija davë progos kilti ávairiems nesusipratimams ir net ginkluotiems abiejø kraðtø kariuome- niø susirëmimams Ðirvintø, Ukmergës, Utenos ir kitose apylinkëse bei Seinø kraðte. Treèiasis – lenkø uþimtos Lietuvos teritorijos atgavimo 1920 m. vasarà (liepos 7 d. – rugpjûèio 28 d.) – etapas siejamas su rusø bolðevikø–lenkø karinëmis operaci- jomis Lietuvos teritorijoje. Istorinë lenkø valstybinës minties plëtojimosi raida, pir- ma, ir neseniai ásigalëjusio Sovietø Rusijoje komunizmo agresyvumas drauge su pa- sireiðkusiu tautiniu rusø interesø gynimu, antra vertus, privedë prie neiðvengiamo, lemiamo ginkluoto susirëmimo tarp rusø ir lenkø 1920 m. pavasará, kadangi anks- tesniais metais vykæs karas dar neiðsprendë jø tarpusavio santykiø. 1920 m. liepos mën. vakariniams lenkø ir rusø bolðevikø frontø sparnams pri- artëjus prie Lietuvos kariuomenës uþimtø pozicijø, ir lenkai, ir rusai pasistengë di- plomatiniu keliu ásitikinti Lietuvos vyriausybës palankumu. Liepos 4 d. Lenkija pri- paþino Lietuvà de facto, o liepos 10 d., santarvininkams spaudþiant, Spa mieste pasiraðë protokolà nedelsiant perleisti lietuviams Vilniø ir jo apylinkes pagal 1919 m. gruodþio 8 d. santarvininkø nustatytà vadinamàjà G. Curzono linijà. Pripaþin- dama Lietuvà de facto, Lenkija norëjo ðiek tiek iðlyginti santykius su Lietuva, nes pastarosios kariuomenës laikysena susidariusiomis rusø–lenkø karo aplinkybëmis galëjo suvaidinti þymø vaidmená. Taèiau tai nebuvo geranoriðki lenkø vadovybës veiksmai Lietuvos atþvilgiu – perleisti Vilniø lietuviams ji neplanavo ir neskubëjo. Sovietø Rusijos vyriausybë, norëdama palengvinti savo armijai deðiniojo spar- no puolimà, nusprendë greièiau sureguliuoti savo santykius su Lietuva, paskubino ilgai vilkintas Maskvoje taikos derybas su lietuviais ir 1920 m. liepos 12 d. pasiraðë taikos sutartá, pagal kurià Gardinà ir Vilniø su Vilniaus kraðtu pripaþino Lietuvai. Taèiau netrukus, savo sëkmingø kovø su lenkais ákarðtyje, Sovietø Rusija vël buvo bepradedanti organizuoti Lietuvai sovietinæ vyriausybæ. Tuo bûdu nors formaliai lietuviø–rusø santykiai ir buvo sureguliuoti, taèiau tikrovë pakrypo kita kryptimi. Rusams pradëjus lenkø puolimà Lietuvos teritorijoje, tuojau kilo nesusipratimø tarp lietuviø ir rusø kariuomenës daliø, vietomis perëjusiø á atvirus susirëmimus. Maty- dami savo kariuomenës laimëjimus kovose su lenkais, jau Varðuvos prieigose, rusai maþai bepaisë lietuviø reikalavimø neatidëliojant perleisti jiems Vilniø ir pasitraukti á rytus nuo sienos, kuri buvo nustatyta taikos sutartimi. Ir tik po rusams nepasiseku- siø Vyslos kautyniø, Lietuvos vyriausybei grieþtai pareikalavus palikti Vilniø, Sovie- tø Rusijos revoliucinës tarybos pirmininko L. Trockio nurodymu bolðevikai pasitraukë ið sostinës, á kurià rugpjûèio 26 d. iðkilmingai áþengë Lietuvos kariuomenës dalys. Neutrali Lietuvos vyriausybës pozicija rusø–lenkø kare privedë prie to, kad nei viena ið kariaujanèiø pusiø, gerbdamos tà neutralumà, nepasinaudojo faktiðkai Lietuvos valdomais plotais savo operaciniams tikslams. Taèiau lenkø–rusø kauty- niø metu kai kurios Lietuvos teritorijos, iki tol dar nebuvusios Lietuvos valdþios þi- nioje, liko be jokios valdþios. Tokius plotus, pasitaikius pirmai progai, ir uþëmë lietu- viø kariuomenës daliniai.

428 Raudonajai armijai áþengus á Lietuvos teritorijà, Lietuvos politinë bei karinë vadovybë siekë kuo greièiau ir kuo daugiau atgauti buvusios lenkø uþimtos kraðto teritorijos. Pradëtas spræsti liepos 7 d., ðis uþdavinys buvo vykdomas iki rugpjûèio mën. pabaigos, apsupant ir nuginkluojant kai kurias pasiprieðinusias lenkø kariuo- menës dalis ir uþimant Pietø Suvalkijoje Maskvos sutartimi nustatytos sienos linijà Augustavo–Ðtabino–Dambravos–Adomavièiø rajone, kurá laikà neturint jokio sàly- èio su lenkø kariuomene. Gardinas tebebuvo uþimtas bolðevikø. Ðis etapas baigësi lenkø uþtikrinimu santarvininkams, jog jie nepulsià Lietu- vos, ir rugpjûèio 27–31 d. Kaune vykusiomis nesëkmingomis lenkø–lietuviø derybo- mis, kuriø tikslas buvo dar kartà pabandyti uþmigdyti mûsø kariniø bei politiniø vadovø budrumà ir lengviau uþimti pietinæ Suvalkijà. Ketvirtasis – Lietuvos ir Lenkijos karinio konflikto 1920 m. rudená – etapas prasidëjo 1920 m. rugpjûèio 28 d. Suvalkijos pietuose lenkø puolimais, kurie aiðkiai parodë, jog mûsø pietinis kaimynas ir toliau ketinàs vykdyti savo agresyvius suma- nymus ir Kaune tebevykstanèias derybas panaudoti tik tam, kad galëtø geriau iðtirti padëtá lietuviø pusëje ir sëkmingai pasirengtø tolesnei agresijai. Taip pat paaiðkëjo, kad ir uþsienio valstybiø kariniø misijø atstovai, tarpininkavimo tikslais vaþinëjæ ið Lenkijos á Lietuvà ir atgal, nebuvo visiðkai neutralûs ir nerodë palankumo lietuviams. Nepaisydami derybø, lenkai vykdë savo operacinius uþdavinius, stengdamie- si uþimti Augustavo miðkø plotus, kaip bazæ jø veiksmams prieð rusus. Rugpjûèio 28 d. uþëmæ Augustavà, lenkai toliau verþësi á Suvalkijà, po trijø dienø paimdami Suvalkus ir Seinus. Taigi lenkai pradëjo karà su Lietuva, jo nepaskelbdami. Pietø Suvalkijoje dislokuotai silpnai lietuviø Marijampolës grupei nepavyko ne tik uþimti Gardinà, bet ir iðsilaikyti Augustavo–Lipsko rajone. Ðioje operacijoje prieð silpnas ir iðblaðkytas Marijampolës grupës jëgas veikë keleriopai gausesnës lenkø jëgos. Be to, dar negavusios aiðkiø savo vadovybës nurodymø, lietuviø dalys daþnai neþinojo, ar kariauti su lenkais, ar ne. Paradoksalu, taèiau atskirais atvejais kai kuriø lietuviø daliniø vadai tarësi su lenkais, kaip pasielgti. Staigus lenkø puolimas Suvalkijoje privertë lietuviø kariuomenës vadovybæ imtis priemoniø já atremti. Vyriausiojoje lietuviø kariuomenës vadovybëje nebuvo prieita prie bendros nuomonës, kokiø imtis veiksmø prieð lenkus, kad bûtø galima paralyþiuoti jø brovimàsi á Suvalkijà. Vyr. kariuomenës vadas plk. ltn. K. Þukas „pataræs“ armijos vadui plk. ltn. K. Ladygai „apsistoti Nemuno–Augustavo perkaso– Juodosios Anèios linijoje, kasti ten apkasus, stiprinti pozicijas ir toliau në vieno þings- nio neiti“. Taèiau armijos vadas plk. ltn. K. Ladyga nepaisë to patarimo, nuvyko á frontà ir ásakë þygiuoti á Augustavo miðkus, už Augustavo perkaso. Tiek rusai, tiek lenkai, svarbiausiu savo baru laikë ðiauriná, t. y. Gardino, plotà ir jam skyrë ypatingà dëmesá. Siekdami uþsitikrinti savo kairájá sparnà, lenkai nutarë pirmiausia nustumti á ðiauræ nuo Augustavo miðkø Augustavo–Lipsko bare buvu- sias Lietuvos kariuomenës dalis. Tam tikslui specialiai suformuota maþoji generali- nio ðtabo plk. ltn. A. Nienevskio vadovaujama operatyvinë grupë gavo uþdaviná iðvalyti Suvalkijà nuo prieðø ir uþsitikrinti laisvus perëjimus per Nemunà ir á ðiauræ nuo Gardino bei pasirengti tolesniems puolimams. Lenkø karo vadovybës operaty- viniuose ásakymuose sàmoningai nebuvo uþsimenama apie lietuvius, bet visiðkai slap- tose direktyvose nurodoma, jog lietuvius reikia laikyti prieðais lygiai kaip ir bolðevi-

429 kus tiek, kiek jie bendradarbiauja su pastaraisiais. Todël puolusios Suvalkijos pie- tuose lenkø karinës dalys nebuvo informuojamos apie tikràjà dalykø padëtá, kad manytø, jog kariauja su bolðevikais, o ne su lietuviais. Savo slaptoje direktyvoje II lenkø armijos vadas nurodë, jog visi plotai, kuriuos iki bolðevikø puolimo valdë len- kai, turëjo ir toliau priklausyti Lenkijai. Suvalkø miesto uþëmimas turëjo ir politiná tikslà – simbolizuoti viso Suvalkijos kraðto uþëmimà. Netikëtas ir nelauktas lenkø puolimas Suvalkijoje sukëlë visoje Lietuvoje aud- rà pasipiktinimo ir nukreiptos prieð lenkus neapykantos, kuri jau ir taip buvo gana didelë dël lenkø agresyviø þingsniø 1919 metais ir vëliau. Maþai sustiprinta ir silpna Marijampolës grupë gavo armijos vado ásakymà nublokðti lenkus ir pasiekti pietiná Augustavo miðko plotà – anksèiau laikytà Grabavo–Augustavo–Lipsko–Gardino ri- bà, nors po ávykusiø kautyniø ir þygiø grupës dalys buvo labai pavargusios. Mari- jampolës grupë, pradëjusi puolimà 1920 m. rugsëjo 2 d. ið Cipliðkiø–Berþininkø– Sopockino ribos, po sunkiø þygiø ir didþiausio nuovargio iki rugsëjo 4 d. pasiekë bendràjà Suvalkø–Augustavo–Gardino geleþinkelio ribà, taèiau ðiø miestø uþimti neástengë. Prieð lenkus veikusios trys voros jø virðininkø buvo dar suskaidytos á ma- þesnes. Atskiros maþos Marijampolës grupës voros buvo atskirtos viena nuo kitos dideliais plotais, o jø veiksmai laiko atþvilgiu kartais nebuvo suderinti labai dideliu laikotarpiu. Marijampolës grupëje teturint tik vienà raiteliø eskadronà, nebuvo gali- mybiø nei vykdyti þvalgymo, nei palaikyti ryðiø. Lenkai, turëdami gausià kavalerijà ir kitas þvalgybos priemones, greitai áverti- no keblià ir sunkià labai iðblaðkytos Augustavo miðkuose lietuviø Marijampolës gru- pës padëtá. Rugsëjo 4 d. lenkai, sustiprinæ operatyvinæ A. Nienevskio grupæ ir pa- naudodami kitas savo armijos dalis, pradëjo pulti ir muðti atskirus ir iðblaðkytus Augustavo miðkuose lietuviø dalinius, kuriems negalëjo suteikti jokios paramos nei kaimynai, nei rezervai. Todël Marijampolës grupës kautynës gana greitai visur virto izoliuotø kuopø ir net bûriø bei grupeliø kautynëmis. Su dideliais nuostoliais Mari- jampolës grupë turëjo vël pasitraukti beveik á savo pradinæ padëtá. Vyriausioji ka- riuomenës vadovybë, nusprendusi sustiprinti ðià grupæ, rugsëjo 11–12 d. á Suvalkijà atkëlë III pëst. divizijà. Pakeitus grupës vadovybæ ir pertvarkius jos dalis, buvo pasi- rengta gynybai. Santarvës valstybëms tarpininkaujant, Kalvarijoje prasidëjo lietuviø–lenkø de- rybos paliauboms sudaryti. Prieð sudarant paliaubas atsiimti Seinai ir pasiekta Smalënø–Gibø riba. Rugsëjo 14 d. abiem pusëms sustabdþius karo veiksmus, Mari- jampolës grupës dalys ëmë tvirtintis uþimtose vietose. Kalvarijoje vykusios derybos nutrûko, nepasiekus jokio susitarimo. Nors po kautyniø lenkai uþëmë Augustavo miðkø plotus ir tuo apsaugojo savo II armijos kairájá sparnà, taèiau, antra vertus, pritraukë prieð save nemaþas lietuviø kariuomenës dalis, su kuriomis teko labiau skaitytis, ir vis dëlto neuþëmë taip jiems reikalingo tolesnëms operacijoms Seinø ke- liø mazgo. Tolesni lenkø kariniai veiksmai Suvalkijoje buvo glaudþiai susijæ su netrukus prasidëjusiomis operacijomis prieð rusus. Lenkai gerai iðmanë lietuviø–rusø santy- kius, kuriems rutuliojantis silpnos lietuviø kariuomenës dalys jau buvo beveik visur pasiekusios lietuviø–rusø taikos sutartimi nustatytà sienà, o du treèdaliai Lietuvos kariuomenës jëgø buvo suvarþyti kautynëmis Suvalkijos pietuose. Tuo bûdu toles-

430 nio puolimo metu kairysis smogiamosios II lenkø armijos sparnas, áëjæs á jau valdo- mus Lietuvos valdþios Vilnijoje plotus, buvo apsaugotas nuo bet kuriø netikëtumø, o kelias á Vilniø darësi beveik visai atviras. Reikia manyti, jog ðis pastarasis, lenkø autoriø nutylimas, motyvas turëjo daugiausia átakos vyriausiajai lenkø kariuome- nës vadovybei parenkant smûgio kryptá. Lietuvos kariuomenës padëtá lenkai beveik visada labai gerai þinojo. Jie spëjo, kad ir ðio puolimo metu dalis rusø jëgø nuo Ne- muno trauksis Vilniaus kryptimi ir lenkams sudarys patogià progà juos persekioti bei uþimti Vilniø. Kovodami prieð rusus, lenkai sustiprino ir savo frontà prieð Lietuvà, sutelkæ ja- me II armijos sparninæ rinktinæ – dvi pëstininkø divizijas ir dvi kavalerijos brigadas. Ði supamoji rinktinë, staigiai ir netikëtai puldama, rugsëjo 22 d. sparniniais smûgiais pralauþë lietuviø pasiprieðinimà, vël uþëmë Seinus, Kapèiamiestá, Veisiejus bei keletà kitø vietoviø, padarydami lietuviø kariuomenës dalims dideliø nuostoliø, o rugsëjo 23 d. prie Druskininkø perëjo Nemunà ir iðëjo á bolðevikø uþnugará bei lietuviø kariuomenës sparnà. Siekdami sudaryti koridoriø tarp Lietuvos ir Sovietø Rusijos ir atsiremti á Latvi- jà, lenkai vienà savo divizijà nukreipë Ðvenèioniø kryptimi. 1920 m. rugsëjo mënesá pietinëje Suvalkijoje vykusios kovos su lenkais buvo paèios didþiausios, nuostolingiausios bei nesëkmingiausios ið visø ligtoliniø kovø dël Lietuvos nepriklausomybës. Pralaimëjimo prieþasèiø buvo daug. Bene svarbiausios ið jø – karinës vadovybës neprityrimas ir nevykæs vadovavimas, kariuomenës daliø iðsklaidymas, ryðiø pakrikimas, kavalerijos neturëjimas ir kt. Ketvirtasis kovø su lenkais etapas baigësi 1920 spalio 7 d. Suvalkø sutarties pasiraðymu. Penktasis – kovø su þeligovskininkais – etapas prasidëjo 1920 m. spalio 8 d. vadinamuoju gen. L. Þeligovskio „maiðtu“ ir þygio á Vilniø pradþia, o baigësi skau- dþiu lenkø pralaimëjimu prie Ðirvintø ir Giedraièiø ir lapkrièio 30 d. 24 val. prasidë- jusiomis paliaubomis. Nepaisant Lietuvos valstybei suduoto itin skaudaus smûgio, kai jos sostinë Vilnius buvo gen. L. Þeligovskio uþgrobta lenkams sulauþius kà tik pasiraðytà Suvalkø sutartá, lietuviai efektyviai pasiprieðino á kraðto gilumà besiver- þianèiai lenkø kariuomenei ir privertë lenkus atsisakyti planø nuversti Lietuvos vy- riausybæ ir jëga ágyvendinti savo unijinius tikslus. Taigi vos besikurianti jauna Lietu- vos kariuomenë nepaprastai sunkø egzaminà Nepriklausomybës kovø metu garbin- gai iðlaikë. Kartu paþymëtina, jog 1920 metais Lietuvos karinë vadovybë bûtø kur kas iðmintingiau pasielgusi, jeigu bûtø dëjusi visas pastangas ásitvirtinti tø metø vasarà ið bolðevikø atgautame Vilniuje, pasirûpi nusi jo gynimu, o ne verþtøsi á Augustavo miðkø sritá. Tuomet, galimas daly- kas, gen. L. Þeligovskio divizijos bûtø buvusios sulaikytos ne prie Ðirvintø ir Giedrai- èiø, o net ir Vilniaus nebûtø pasiekusios – ir ginèo dël Vilniaus 1921 – 1939 m. visai nebûtø buvæ. Nors lietuviø kariuomenei nepavyko atgauti Vilniaus ir treèdalá kraðto teritori- jos teko laikinai palikti Lenkijos valdþioje, taèiau sugebëta áteisinti Lietuvos egzisten- cijà tarp kitø pasaulio valstybiø, tapti visateise Tautø Sàjungos nare ir savarankiðkai tvarkyti savo ateitá.

431 432 ZUSAMMENFASSUNG

V. Lesèius Die litauischen Streitkräfte in den Kämpfen um die Unabhängigkeit 1918 – 1920

Als Litauen 1918 seine Unabhängigkeit wiedererhalten hatte, schlug das litauische Volk einen neuen Lebensweg ein. Es stützte sich auf das Recht der Selbstständigkeit im politischen Leben und schuf einen eigenen selbstständigen Staat, wandte sich in erster Linie seinen staatlichen Institutionen zu, der Lösung der Grenzprobleme mit den Nachbarvölkern, strebte danach, alle Schichten des litauischen Volkes zu vereinigen. Doch die Ereignisse entwickelten sich so, dass der litauische Staat von der Gründung an das eigene Land verteidigen und auf diplomatischem Wege um die Anerkennung seiner Existenz kämpfen musste. Doch die Nachbarstaaten, die Litauen nicht freundschaftlich gesinnt waren und ihre aggressiven Ziele zu verwirklichen trachteten, versuchten die wahren Bestrebungen unseres jungen Staates zu verzerren und zu fälschen, uns zu verleumden vor der ganzen Welt, insbesondere vor dem Völkerbund. Unter diesen Umständen war Litauen gezwungen, 1918 – 1920 mit den Waffen gegen drei mächtige Feinde zu kämpfen, die gegen die Unabhängigkeit des jungen Staates auftraten – gegen Sowjetrussland, die Bermondttruppen und das imperialistische Polen. Dabei ist in Betracht zu ziehen, dass die litauische Armee eben erst im Entstehen war. Die erste Gefahr, die direkt gegen Litauens Existenz gerichtet war, kam von Osten: Sowjetrusslands Regierung, die sehr bald ihre frühere prinzipielle Stellungnahme hinsichtlich des Selbstbestimmungsrechts eines Volkes vergessen hatte, formte die Rote Westarmee, aus der drei Divisionen den 7. Dezember 1918 nach Westen geschickt wurden, um die sich von Russland abgesonderten Völker mit ihren Gebieten – unter ihnen auch die Litauer – wieder Russland anzuschließen. Die baltischen Staaten sollten für die Bolschewiken eine Brücke sein, eilig errichtet, um nach Westen einzudringen und den dort tätigen lokalen Kommunisten eine „internationale“ Unterstützung zu gewähren. Deshalb sollten auch nach Litauen anstelle der abziehenden Deutschen, die bolschewistischen Truppen einrücken, um auf dem besetzten Territorium das Sowjetsystem einzuführen.

433 Doch da sich für die einheimischen Bolschewiken überhaupt keine Bedingungen boten, in Litauen das Volk zu der gepriesenen sozialistischen Revolu- tion zu erheben und einen Bürgerkrieg zu entfesseln, beschlossen die Führer der Sowjetunion der vorgesehenen Regierung von V. Kapsukas mit den Spießen der Roten Armee zu helfen, die Sowjetmacht in Litauen einzuführen. Gegen diese waren auch die großen Militärkräfte gerichtet, die späterhin fortwährend gestärkt wurden. Unter den litauischen politischen Funktionären indessen herrschten lange Zeit Illusionen, dass internationale Institutionen das Schicksal des Staates bestimmten, und es wurde deshalb ein viel zu langzeitiges System zum Aufbau der Armee gewählt, sodass man sich nicht wehren konnte, als die russische bolschewistische Armee eindrang. Obwohl M. Sleževièius, der am 26. Dezember 1918 Ministerpräsident wurde, unter dem Einfluss der jungen patriotischen Offiziere, die Organisation der Armee dynamisch gestaltete, waren bis dahin bereits zwei Monate – eine teure Zeit – umsonst vergangen. Vilnius retten war schon zu spät, und die Regierung musste nach Kaunas umziehen. Vilnius und 2/3 des litauischen Territoriums bekamen die bolschewistischen Russen. Es entstand eine reelle Gefahr für die weitere Existenz des wieder erschaffenen litauischen Staates. Trotzdem zerbrachen nicht unter diesen komplizierten Umständen das litauische Volk, seine Regierung und die Streitkräfte, die man gerade zu gründen begann; sie hatten Kraft sich zu vereinigen, sich der Bolschewikenaggression zu widersetzen und mit dem mächtigen Feind zu kämpfen. Im Kampf mit den russischen Bolschewiken sind zwei Hauptetappen zu unterscheiden: Die erste Etappe (von Februar bis Anfang Mai 1919) kennzeichnen das Zurückdrängen der ins Land einmarschierten Bolschewiken und der Beginn der Angriffsoperationen der Litauischen Armee. Nach dem Charakter, der Größe und der Bedeutung der Kämpfe ist diese Etappe in zwei kleinere Zeiträume einzuteilen. Der erste umfasst die Periode der lokalen Kämpfe (von Februar bis Anfang April 1919). Zugleich ist das die Periode der sehr wechselreichen ersten Kämpfe mit den Bolschewiken, die Zusammenstöße bei Këdainiai-Ðëta, bei Jieznas, Alytus und Panevëþys. Die sog. „Expeditionen“ des Besonderen Bataillons ist der erste missglückte Versuch Ukmergë zu befreien, Panevëþys zu behalten, die partisanenartigen Kämpfe in der Þemaitija, in Nordlitauen und in anderen Gegenden zu beenden. Am 7. – 10. Februar 1919 fanden im Gebiet Këdainiai-Ðëta Kämpfe statt, in denen den großen Truppenteilen der Bolschewiken die nicht vielzähligen Freiwilligen Widerstand leisteten. Diese Ereignisse waren erstens von Bedeutung, weil der Angriff abgewehrt wurde; der Feind war gezwungen, sich zurückzuziehen vom wichtigen strategischen Zentrum Këdainiai. Besonders hervorzuheben ist, dass die Gefahr der Belagerung von Kaunas aus dem Norden aufgehoben war: Dieser erste Sieg, der einen großen Widerhall in ganz Litauen gefunden hatte, übte zweifellos eine nega- tive Wirkung auf die weitere Tätigkeit der Bolschewiken aus. Die am 10. und 13. Februar bei Jieznas stattgefundenen Kämpfe hinderten die Bolschewiken, ihre Pläne zu verwirklichen, nämlich nach der Einnahme von Prienai, Kaunas von Süden zu umgehen und zu überfallen. Dabei ist zu erwähnen, dass der Anfang dieser Aktion für die Litauer nicht erfolgreich war, verhältnismäßig große Verluste waren zu verzeichnen; doch alles endete mit einem bedeutenden Sieg, der

434 nicht allein die litauische Gesellschaft begeisterte, sondern vor allem den Kampfgeist, die Entschlossenheit der Freiwilligen zu kämpfen, festigte. Mit einer schmerzhaften Niederlage für die Bolschewiken endeten die Kämpfe bei Alytus, die am 12., 13. und 15. Februar stattfanden während des Unabhängigkeitskrieges. Das 1. Infanterieregiment, das sich noch im Organisationsstadium befand, wurde von den zahlreichen feindlichen Truppen auseinandergetrieben und gezwungen, sich chaotisch aus der Stadt zurückzuziehen und dabei große Verluste zu erleiden. Doch auch in diesem Falle gelang es, nachdem ein Teil der übriggebliebenen Truppen eingesetzt wurde, zusammen mit den sächsischen Freiwilligen Alytus von den Bolschewiken zu befreien, die früheren Positionen wiedereinzunehmen und auf solche Weise die Kaunas von Süden drohende Gefahr abzuwenden. Deshalb ist der Kampf um Kaunas wohl als einer der entscheidendsten im Kriege 1919 zu betrachten. Wenn Kaunas gefallen wäre, würde es wohl kaum gelungen sein, Litauens Unabhängigkeit wie auch die der Stadt zu verteidigen. Die vom Besonderen Bataillon Panevëþys im Februar-März 1919 unternommenen „Expeditionen“ nach Ramygala, Truskava, Surviliðkis, Krekenava, Pociûnëliai, Baisogala und die Partisanentätigkeit der Freiwilligen in der Žemaitija, in Nordlitauen und anderenorts, gaben den Feinden keine Ruhe, demoralisierten und hinderten sie, ihre Positionen zu festigen; andererseits stärkten sie das Vertrauen der einheimischen Bevölkerung, förderten den Anschluss von vielen Freiwilligen, den Erwerb von Waffen sowie einer größeren Kampferfahrung u. ä. Von Bedeutung waren die wechselreichen, in den letzten März- und ersten Apriltagen stattgefundenen Kämpfe des Besonderen Bataillons Panevëþys um Ukmergë und Panevëþys. Es war eine eigenartige Probe vor dem Versuch, zwei wichtige strategische Zentren in Mittellitauen – nämlich Ukmergë und Panevëþys – zu befreien. Obwohl dieser Versuch noch erfolglos blieb, wies er bereits darauf hin, dass der Feind nicht unbesiegbar war – es durfte nur nicht an gutem Willen fehlen, an einer guten Führung – dabei musste man kämpfen können. So endete die erste Periode des Kampfes gegen die Bolschewiken. Die zweite Periode wird gewöhnlich in Verbindung gesetzt mit dem Beginn der ersten planmäßigen Lehroperationen (von Anfang April bis Anfang Mai 1919). Das bis zu dieser Zeit von der litauischen Führung in Eile organisierte Militär wurde jetzt bedeutend stärker, es entstanden neue, besser ausgebildete Truppenteile, man bekam Waffen, Uniformen. Auch in der eigentlichen Militärorganisation fand eine positive Entwicklung statt. Als es bekannt wurde, dass die polnische Militärführung einen Besetzungsplan von Vilnius vorbereitete, beschloss man als Vorbeugungsmaßnahme zu versuchen, die von den Bolschewiken besetzte eigene Hauptstadt zu befreien. Einen solchen Versuch zu unternehmen förderten die Misserfolge der Bolschewiken an der Front, die herrschende Unordnung sowie die Aufstände unter dem Militär, die Unzufriedenheit der Bevölkerung mit dem Sowjetregime u. a. Da es noch an Kräften mangelte, die Bolschewiken an der ganzen Front anzugreifen, sollte die eben von dem Befehlshaber S. Nastopka angeführte Besondere Brigade (Atskiroji brigada), die von ihm ebenfalls gegründet und an zwei Stellen

435 disloziert war, dem Feinde einen Schlag versetzen, der diesen zwingen sollte sich zurückzuziehen. Das war der erste als Militäroperation organisierte Angriff, der auf diese Weise von den sich formenden Truppenteilen bisher noch nicht geführt worden war. Im Laufe dieser Operation (2. – 8. April), während des Angriffes auf die Bolschewiken in Richtung Vilnius, erhielt der Feind einen bedeutenden Schlag, doch gelang es nicht, ihn aus Vilnius zu verdrängen – die Militärkräfte waren noch zu gering. Obwohl es in diesen Kämpfen nicht gelang, das gestellte Ziel zu erreichen, wurde doch das Vordringen der Bolschewiken über Alytus und Kaišiadorys nach Kaunas und darauf die geplante Besetzung von ganz Litauen verhindert. Die erste Etappe des Kampfes mit den Bolschewiken endete erfolgreich: Den geplanten Angriff auf Ukmergë vollführten gemeinsam die litauischen und die sächsischen Freiwilligentruppen am 3. Mai 1919, die nicht allein dieses strategisch wichtige Zentrum befreiten sondern auch eine ganze Reihe von Ortschaften in der Umgebung, wobei die Bolschewiken große Verluste erlitten. Bei der bisherigen Untersuchung der ersten Kämpfe mit den Bolschewiken in dieser Periode wurde, wie es festzustellen ist, in der historischen Literatur häufig die Rolle der an ihnen teilgenommenen sächsischen Freiwilligen entweder übersehen oder sehr gering eingeschätzt. Es ist zu verzeichnen, dass als die ersten Truppen Anfang Januar 1919 durch reguläre Truppenteile der deutschen Wehrmacht ersetzt wurden, das Vertrauen der litauischen Regierung und Gesellschaft nicht anstieg. Einem Teil der eingesetzten Truppen mangelte es an Disziplin, da diese unter dem Einfluss der bolschewistischen Propaganda standen, hinsichtlich der nationalen litauischen Regierung feindlich gesinnt waren, die Einheimischen plünderten, sich grausam ihnen gegenüber benahmen. Allein später, als solche nichtdisziplinierte Elemente, die nach Litauen gekommen waren, mit dem Ziel zu rauben, zurück nach Deutschland geschickt wurden, verbesserte sich die Lage bedeutend. Die Analyse der historischen Quellen zeigt, dass die ersten Freiwilligen obwohl sie heiße litauische Patrioten waren und aufopferungsvoll und mutig die Freiheit ihres Vaterlandes verteidigten, mit ihren geringen Kräften nicht gesiegt hätten ohne die Hilfe der gut bewaffneten sächsischen Freiwilligen während der Kämpfe bei Këdainiai-Ðëta, bei Jieznas, bei Alytus, in der Þemaitija; sie hätten nicht die bedeutende Operation der Befreiung von Ukmergë organisieren und – was besonders wichtig ist – Kaunas verteidigen können. In der Periode der ersten Kämpfe mit den Bolschewiken waren die nicht zahlreichen, schlecht bewaffneten und wenig militärisch ausgebildeten litauischen Truppen abhängig von der Unterstützung der sächsischen Freiwilligen und spielten in vielen militärischen Operationen allein eine Hilfsrolle. Es sei gleich im voraus bemerkt, dass die sächsischen Freiwilligen cca. 6 Monate in Litauen kämpften, an der Befreiung von mehr als 13 von den Bolschewiken eingenommenen Städten teilnahmen, der erstarkenden litauischen Armee halfen an 100 km in das Innere des Landes vorzudringen und den Kriegern mehr Erfahrung, Disziplin und Glauben an die eigenen Kräfte zu erlangen. Die zweite Etappe der entscheidenden Kämpfe mit den Bolschewiken dauerte von Anfang Mai 1919 bis zum Kampfende. Sie wird in drei kleinere Abschnitte eingeteilt. Der erste von ihnen wird gekennzeichnet durch die Reorganisation der Litauischen Armee und durch den Beginn der größeren Kriegsoperationen gegen

436 die Bolschewiken (Anfang Mai 1919 bis Mitte Juni 1919). Die wachsende Zahl der Offiziere und Soldaten, die Entstehung neuer Truppenteile und das Bestreben, sich schneller zu befreien von der sich hinziehenden bolschewistischen Okkupation führte dazu, dass auch die Führung der litauischen Streitkräfte zu reorganisieren war, wobei sich diese den neuen veränderten Bedingungen anpassen musste. Die Einsetzung des Generals S. Žukauskas, dessen Erfahrungen aus dem 1. Weltkrieg stammten, zum Oberhaupt der Streitkräfte war wichtig für die Reorganisation und Erweiterung des Landesschutzministeriums und des Generalstabs, half grundlegend die Tätigkeit alles Militärstrukturen umzugestalten und zu koordinieren. Nachher erfolgte sehr bald die Konzentration vieler kleiner in ganz Litauen verstreuter Truppenteile in zwei Hauptrichtungen: Ukmergë-Utena-Zarasai und Këdainiai-Panevëþys-Rokiðkis; die bessere materielle Versorgung und Führung brachte Erfolg der sehr bald darauf stattgefundenen Kampfoperationen in Richtung Kurkliai-Panevëþys; es begann eine neue bedeutende Periode in der Geschichte des Kampfes um die Unabhängigkeit. Von einzelnen Überfällen, Partisanenkämpfen ging man zu geplanten Militäroperationen über. Das Ende dieser Periode wurde gekrönt durch die Befreiung wichtiger strategischer Zentren – der Gebiete Kupiškis, Rokiškis, Utena und vieler anderer kleinerer Ortschaften. Der zweite Abschnitt – Sommer 1919 – umfasste die Kriegshandlungen in der Ostaukštaitija von Mitte Juni bis Ende Juli 1919. Nach den früheren schweren Kämpfen hörten nun die Angriffe beider kämpfenden Seiten am Dusetø-See in der Ostaukðtaitija auf. Eines der aktuellsten Probleme für die Bolschewiken war die Versorgung ihrer zahlreichen Truppen, für die Litauer indessen die Mobilmachung von Offizieren und Soldaten, da sich ihre Zahl bedeutend verringert hatte und die Erwerbung von neuen Geschossen, da die früher vorhandenen zu Ende gingen. Einen große Wirkung übte auf die litauische Gesellschaft das Gesetz, erlassen noch vor dem Beschluss des Gründungssejms am 20. Juni 1919 von der zeitweiligen Regierung Litauens, das die Versorgung der Krieger mit Boden bestimmte. Darauf reagierten viele dem Vaterland treue Männer, die freiwillig in den Militärdienst gingen und dadurch die litauische Armee vergrößerten. Dabei waren es vielzählige litauische Bürger, die keinen oder nicht viel Boden besaßen. Von den bedeutenderen Zusammenstößen mit den Bolschewiken in jener Zeit ist der erfolgreiche lokale Angriff des Panevëþys-Bataillons am 21. – 23. Juni 1919 zu erwähnen sowie die sog. „große Strategie“ („didþioji þvalgyba“) im Gebiet von Bebrinë, Ilûkstë, Dvietë, Mukanai, Dronkai, die es erlaubte den Umfang, die Zahl der feindlichen Kräfte, ihre Dislozierung, ihre Verteidigungslinien u. a. zu klären. Der Angriff der Panevëþys-Truppen von 11. – 12. Juni misslang, da ihre Stärke ungenügend war, und man die Kampfhandlungen der einzelnen Abteilungen schlecht koordinierte. Ein ausgezeichneter Angriff wurde am 11 – 12. Juli von dem Truppenteil Ukmergë auf das Städtchen Salakas unternommen, das eingenommen wurde und aus taktischer Sicht für eines der besten Manöver eines kleinen Truppenteils der litauischen Armee galt, der alle feindlichen Bemühungen in dem erwähnten Gebiet unterdrückte. Anfang August 1919 begann die Periode der letzten Kämpfe mit den

437 Bolschewiken – die Vorbereitung der entscheidenden Kriegsoperation von Zarasai sowie die Vertreibung der Bolschewiken aus Litauen, die bis zum Ende des Krieges mit Sowjetrussland andauerte. Die im Sommer 1919 lang währende passive Position der litauischen Armee an der Kampflinie der Seen Salakas-Dusetos-Subatë erlaubte den Bolschewiken aufzuatmen, ihre Truppenteile zu reorganisieren und weiterhin die Einheimischen im besetzten Teil der Ostaukðtaitija zu misshandeln. Die litauische Heeresleitung hatte einen detaillierten operativen Plan für Zarasai entworfen, ihn mit Offizieren der Brigaden (den ehemaligen auserwählten) von Ukmergë und Panevëþys erörtert, die nun neue Streitkräfte erhielten und mit Geschossen und Nahrungsmitteln versorgt wurden. Nachdem die Versorgung sowie Vorbereitungen verrichtet waren, begann am 24. August der große Angriff auf die Bolschewiken. Nach einem Tag wurde bereits Zarasai eingenommen, und nach einigen Tagen mussten sich die Bolschewiken hinter die Düna zurückziehen, man benötigte im Kampf mehr keine geschickten Manöver, man war auf Position gegangen. Obwohl die Front im Kampf gegen die Bolschewiken bis Anfang 1920 bestand, lauerten keine Gefahren mehr. So endete die Operation bei Zarasai für die litauischen Streitkräften mit einem ehrenvollen Sieg. Litauens begonnene, lange andauernde Verhandlungen Litauens mit Sowjetrussland endeten schließlich am 12. Juli 1921 mit der Unterzeichnung eines Friedensvertrages. Mit diesem erkannte Sowjetrussland für alle Zeiten die Souveränität Litauens an sowie die Zugehörigkeit von Vilnius, des Gebietes Seinai und anderer verhältnismäßig weiter Territorien in Ostlitauen als Teil unseres Staates an. Die Anerkennung der Souveränität stärkte Litauens internationale Lage. Die Staaten der Entente mussten Litauens Existenz berücksichtigen. Dieser Vertrag verlieh Litauen eine feste juridische Position in den internationalen Institutionen. Die ausschlaggebenden Kämpfe mit den Bolschewiken, die in Nordlitauen und im lettischen Kurland geführt wurden, vereinigten die Gegner der baltischen Staaten – unter ihnen auch Litauens – in Truppenteile unter der Führung von Bermondt. Diese Freiwilligentruppen, gegründet von russischen Monarchisten und Deutschen, waren bedeutende Streitkräfte, gefährlich für die baltischen Staaten, da sie offen gegen ihre Unabhängigkeit auftraten und mit ihnen über Streitfragen nicht verhandeln wollten. Im Sommer 1919 entstand zwischen der litauischen Regierung und der Armee unter Führung des Obersten P. Bermondt ein militärischer Konflikt. Im Laufe der militärischen Operationen, die gegen die Truppen von Bermondt gerichtet waren, sind drei Etappen zu unterscheiden. Die erste von ihnen umfasst die Zeit, in der sich die Bermondttruppen in Nordlitauen festsetzten (Ende Juli bis Mitte Oktober 1919). Als die litauischen Streitkräfte schwere Kämpfe führten mit den Bolschewiken an der Dünafront, benutzten die Bermondttruppen die ihnen günstige Lage und marschierten am 26. Juli 1919 in Kurðënai ein, befestigten dort ihre Positionen, fühlten sich wie auf einem eroberten Territorium und begannen in das Land weiter vorzudringen. Vielzählige Raubzüge und grausame Requisitionen fanden statt. Die Bermondttruppen begannen die litauischen Streitkräfte von den strategisch wichtigen Wegen zu verdrängen, um sich eine absolute Sicherheit zu schaffen. Die Regierung Litauens betrachtete die Bermondtanhänger als eine große Gefahr für Litauens

438 Unabhängigkeit. Deshalb wurde am 9. Oktober 1919 im ganzen Land der Kriegszustand verhängt und am 16. Oktober wurde der Beschluss gefasst, die Feinde mit Gewalt aus Litauen zu vertreiben. Es begann die zweite Etappe des Kampfes (Mitte Oktober bis Mitte November 1919) an der Bermondtfront: eine Konzentration von litauischen Streitkräften und die Vorbereitung zur Militäroperation bei Šiauliai. Mitte Oktober 1919 entstand gegen die Bermondttruppen eine besondere Front, an der als Befehlshaber der sich im Kampf gegen die Bolschewiken ausgezeichnete Oberstleutnant K. Ladyga eingesetzt wurde; er führte vielzählige Änderungen in der Organisation der Streitkräfte ein (es wurden in die Armee viele ältere Männer eingezogen, im Ausland wurde die notwendigste Ausstattung für die Armee, Uniformen u. a. erworben), das allgemeine Ansehen des Militärs veränderte sich, viel besser war die Stimmung in der Armee. Obwohl nach der Einnahme der Bahnstation Radviliškis durch die Bermondttruppen eingenommen hatten, der Eisenbahnverkehr zwischen Kaunas und den sich an der Front gegen die Bolschewiken befindlichen Streitkräften abgebrochen war und deren Versetzung an die Front gegen Bermondt nur langsam, schwer verwirklicht wurde – einen ganzen Monat anhielt, gelang es doch gegen den Feind an 11.500 – 12.000 Krieger einzusetzen, die den Vormarsch des Gegners aufhielten und seine Angriffe systematisch unterbanden. Am 4. November 1919 begann mit dem Angriff der Streitkräfte die dritte Etappe, die bis Mitte Dezember anhielt und die Liquidierung des Abenteuers von Bermondt in Litauen bezweckte. Die Operation führte zur Umzingelung der Stadt Šiauliai von Norden und Süden, und zugleich fanden Angriffe in Richtung Radviliškis-Šiauliai statt. Bereits am nächsten Tag nach sehr heftigen Kämpfen wurde das größte Organisationszentrum der Bermondter – Radviliškis – eingenommen. Darauf wurden andere von den Bermondter Streitkräften besetzte litauische Ortschaften befreit und am 14. Dezember 1919 war das Abenteuer der Bermondter in Litauen beendet. Dieses Ereignis – die Liquidierung – vernichtete endgültig die Pläne der Deutschen, Litauen zu kolonisieren. So ist das Jahr 1919 eine der schönsten Seiten in der Geschichte des wiedergeborenen Litauens und der litauischen Streitkräfte: Es sind die errungenen Siege gegen zwei mächtige Feinde – gegen die russichen Bolschewiken und gegen Bermondt. Doch die Kämpfe um die Unabhängigkeit endeten nicht mit diesen Siegen. Die Litauer mussten noch auf diplomatischem Gebiet und auch mit ihren Streitkräften gegen das benachbarte Polen kämpfen. Die Polen lehnten von altersher die nationale litauische Bewegung ab, die sie als „Separatismus“ oder „Litvomanie“ betrachteten und pflegten jahrhundertelang die den Litauern unannehmbaren, veralteten Ideen der Union. Die Beziehungen Litauen mit Polen waren historisch so ungünstig verflochten, dass nach der jahrhundertelangen Unterdrückung durch das Zarenregime die wiedergeborenen Völker – die Litauer und die Polen – nicht imstande waren, auf friedliche Weise die umstrittenen Probleme zu lösen und die Grenzen ihrer wiederhergestellten Staaten zu ziehen. Die Bemühungen der Polen ein „porozumienie“, eine Vereinbarung, zu erreichen, begleiteten gewöhnlich absolut unannehmbare, unehrenhafte, aggressive,

439 das Nationalgefühl der Litauer beleidigende Vorschläge. Die führenden polnischen Schichten, unter denen sich wenigstens anfangs ziemlich viele Vertreter des Adels, der Magnaten befanden, demonstrierten häufig ihren Hochmut und ihre Intoleranz gegenüber den Politikern des wiedererstandenen Litauens, die größtenteils aufgewachsen waren „unter dem Strohdach“, in den „moosbedeckten Hütten“. Als das unabhängige Litauen bereits gegründet war, zog Polen dessen Anerkennung dahin – anstatt als erstes Land das wiedergeborene und wiedererstandene junge Litauen anzuerkennen, während in der polnischen Presse häufig die Bezeichnung „Litwa Kowienska“ auftauchte. Auf solche Weise zeigte das benachbarte Polen Litauen gegenüber keine Sympathie, wurde einer der gefährlichsten Gegner des wiederentstandenen unabhängigen Litauens, mit dem schwere Kämpfe begannen. In diesen Kämpfen sind einige Etappen zu unterscheiden. Die erste von ihnen, die Zeit, in der der litauisch-polnische Konflikt heranreifte, dauerte bis zum 19. April 1919. Bereits am Vorabend des Ersten Weltkrieges und späterhin hielten die litauischen Politiker und Aktivisten im gesellschaftlichen Leben für ihr Ideal die Wiederherstellung eines eigenen Staates mit der Hauptstadt Vilnius auf dem Territorium, das in historischen Zeiten von den litauischen Stämmen bewohnt war. Die polnischen Ideologen indessen verkündeten im Gegensatz dazu in dem Kommuniqué der staatlichen Liga noch 1916 die These, dass sich ihr Staat nicht auf das ethnographische Prinzip stützen dürfe, sondern gleichzeitig litauische und russische Gebiete umfassen müsse wie auch den Küstenrand der Ostsee. Sie versuchten auf verschiedene Art zu beweisen, dass das nicht allein die historischen Traditionen forderten, sondern auch die wirtschaftlichen und politischen Interessen des zukünftigen Polens. Die „Endeken“ und die Pilsudskianhänger, die beiden politischen Hauptgruppen, die Polens Politik bestimmten, wiesen Vilnius eine besondere Stellung zu: es sollte einer der Stützpunkte sein bei der Gründung von „Großpolen“. Späterhin wurde es augenscheinlich, dass die herrschenden Schichten in Polen nicht allein den Anschluss ihrer ehemaligen Ostgebiete anstrebten sondern auch den des ethnographischen Litauens. Das jedoch widersprach ganz und gar den nationalen Aspirationen des litauischen Volkes. Die erwähnten Ziele Polens und die daraus folgende praktische Tätigkeit seiner Regierungsschichten entzündeten den Funken des militärischen Konflikts, der Vilnius wegen entstand. Die Vilniusfrage lag dem gesamten Komplex der litauisch-polnischen Beziehungen zugrunde. Anfang Dezember 1918 hatte die polnische Regierung bereits einen Plan der Besetzung der litauischen bzw. belorussischen Territorien vorbereitet und schuf in Vilnius wie auch in dessen Gebiet Militärorganisationen. Die polnische Führung hielt für die Hauptaufgabe ihrer Ostpolitik die Einnahme von dieser Stadt bzw. von dem ganzen Gebiet, darunter auch von dem von Bia³ystok, das als „polnisch- belorussisches Litauen“ bezeichnet wurde. Als die Deutschen sich aus Vilnius zurückgezogen hatten und die Gefahr, die von der sich nähernden Roten Armee ausging, größer wurde, verkündigten die Polen am 1. Januar 1919 ohne Litauens rechtmäßige Regierung überhaupt zu berücksichtigen, dass sie die Stadt eingenommen hatten. Obwohl der erste polnische „Marsch nach Litauen“ um die Jahreswende 1918/1919 nicht gelang, da die Polen sich den Bolschewiken nicht härter widersetzen konnten, verzichtete Polens Regierung nicht

440 auf die Idee, die Kriegsaktion zu wiederholen und wartete allein auf eine passende Gelegenheit, indem sie politische und militärische Vorbereitungen traf. Die zweite Etappe des polnischen erweiterten Angriffs auf Litauen dauerte vom 19. April 1919 bis Mitte Juli 1920. Die Polen nutzten eine günstige Gelegenheit aus, als im Dreieck Marcinkonys-Vilnius-Lyda auf dem Gebiet, auf dem bolschewistische Truppenteile disloziert waren, eine große Lücke entstand, griffen am 19. – 21. April 1919 plötzlich Vilnius an und besetzten die Stadt. Sowohl Vilnius als sein Gebiet besetzten die Polen, ohne ihre Kampfhandlungen in Übereinstimmung zu bringen mit denen der litauischen Armee, die auch gegen die Bolschewiken kämpfte. Nach der Besetzung von Vilnius drangen die Polen weiter auf das litauische Territorium ein und erreichten bis Mitte Mai 1919 Širvintos, Giedraièiai, Linkmenys, Ignalina, Adutiškis, den Naruèio-See und hatten von der linken Seite Kontakte mit den Truppenteilen der litauischen Streitkräfte aus Ukmergë. Ungeachtet der freundschaftlichen Beziehungen, drangen die Polen an einzelnen Stellen auch in Gegenden ein, die zum Herrschaftsbereich Litauens gehörten, besetzten Daugai, Butrimonys, Uþuguostis und andere Ortschaften. Alle in Litauen und Weißrussland eingesetzten polnischen Streitkräfte bildeten die sog. litauisch-weißrussische Front. Die Friedensverhandlungen, die Anfang 1919 in Paris stattfanden sowie die Ansicht der westeuropäischen Staaten, die lange bestehen blieb – nämlich dass die Sowjetmacht in Russland nicht stabil und unannehmbar sei, ermunterten die Polen, eine friedliche Verabredung zu meiden und ermächtigten sie gewisse Handlungen zu vollziehen. Da im Pariser Vertrag die litauischen Grenzen nicht präzisiert waren, begannen sehr bald Auseinandersetzungen zwischen dem faktisch bereits wiederhergestellten, doch vom Völkerbund noch nicht anerkannten Litauen und dem benachbarten Polen. Angesichts des Geschehenen und der Konfliktsituation versuchte die Entente mit Verspätung das Problem der litauisch-polnischen Grenze zu lösen, indem sie eine Demarkationslinie festsetzte, da direkte Verhandlungen zwischen diesen beiden Staaten nicht stattfanden. Polen vertrat den Standpunkt, dass die Zeit noch nicht günstig sei, die Angelegenheiten mit Litauen zu regeln. Wie es sich bald herausstellte, wollte Polen die von der Entente festgesetzte Demarkationslinie auch nicht respektieren. Obwohl Polen ausgedrückt hatte, dass es nicht beabsichtige, das Grenzproblem endgültig zu lösen und ungeachtet seiner augenscheinlichen Aggressivität und der Infiltration in die von Litauen bereits beherrschten Gebiete, wollte Litauen die ganze Zeit mit Polen die umstrittenen Fragen friedlich lösen, indem es Unterstützung bei der Entente suchte. Die letzteren indessen hatten eigene Angelegenheiten zu ordnen, orientierten sich anfangs auch wenig in den osteuropäischen nationalen Problemen und beobachteten allein verhältnismäßig lange die Ereignisse. Endlich begannen sie das Geschehene zu berücksichtigen und erkannten Litauen de facto an (den 24. September 1919 – England, den 11. Mai 1920 – Frankreich); dabei begannen sie Litauen materiell und aus diplomatischer Sicht zu unterstützen. Doch das Problem der Grenze zwischen Litauen und Polen wurde nicht gelöst. Die in Litauen und Polen tätigen Militärmissionen der Entente, die miteinander im engen Kontakt standen, interessierten sich für die litauisch-polnischen Beziehungen, versuchten sie zu regeln; doch in den äußersten Fällen stellten sie sich

441 auf die Seite der Polen und vereinbarten sich mit diesen. Die Staaten der Entente, besonders Frankreich, begünstigten Polen: da Polen in militärischer Hinsicht eine Übermacht an Streitkräften hatte, konnte es Litauen offen überfallen und versuchen, es zu okkupieren. Doch der hartnäckige Widerstand der litauischen Streitkräfte, die Annahme, dass ein solcher Überfall Polens Ansehen in vielen Staaten der ganzen Welt vermindern würde u. a. Umstände hielten die polnische Regierung von einem offenen Einsatz ihrer Truppen ab. Deshalb bemühten sich die polnischen Politiker und das polnische Militär Litauen von innen zu sprengen und organisierten 1919 einen misslungenen Aufstand der „Peoviaken“ (Mitlieder der polnischen Organisation Polska Organizacja Wojskowa), für den sie die schwachen Stellen in den eben gegründeten litauischen Streitkräften ausnutzten. Bis Mitte 1920 zog sich die Verabredung mit Litauen hinsichtlich einer Frage hin; das strebte Polen bewusst an, und dabei ließ es verschiedene Missverständnisse aufkommen; es kam sogar zu bewaffneten Zusammenstößen des Militärs von beiden Seiten in den Bezirken von Ðirvintos, Ukmergë, Utena u. a. sowie im Gebiet von Seinai. Die dritte Etappe der Rückerstattung des von den Polen okkupierten litauischen Territoriums im Sommer 1920 (7. Juli – 28. August) ist verbunden mit den Kriegsoperationen der russischen Bolschewiken gegen die Polen auf litauischem Territorium. Die historische Entwicklung der nationalistischen Ideen der Polen sowie ihre Verbreitung einerseits und andererseits die vor kurzem in Sowjetrussland entstandene – im Kommunismus wurzelnde – Aggressivität gemeinsam mit der Verteidigung der sich herausgebildeten nationalen russischen Interessen führten zu unvermeidlichen Kampfhandlungen zwischen den Russen und den Polen im Frühling 1920, da der 1919 stattgefundene Krieg zu keiner friedlichen Entwicklung der wechselseitigen Beziehungen geführt hatte. Als sich im Juli 1920 die westlichen Flügel der polnischen sowie der russisch- bolschewistischen Armee den von den litauischen Streitkräften eingenommenen Positionen an der Front näherten, bemühten sich sowohl die Polen als auch die Russen auf diplomatischem Wege die litauische Regierung für sich zu gewinnen. Am 4. Juli erkannte Polen de facto Litauen an und am 10. Juli unterzeichnete es in der Stadt Spa unter dem Druck der Verbündeten eine Protokoll, nach dem es Litauen sofort die Stadt Vilnius samt Gebiet gemäß der von den Verbündeten am 8. Dezember 1919 festgesetzten sog. Curzon-Linie zu überlassen hatte. Durch die Anerkennung von Litauen de facto wollte Polen die Beziehungen zu Litauen besser gestalten, da die Haltung der litauischen Streitkräfte während des Krieges zwischen Russland und Polen eine wichtige Rolle spielen konnte. Doch waren es keine Handlungen gewesen, die vom guten Willen der polnischen Führung hinsichtlich Litauen zeugten: Polen plante nicht, beeilte sich nicht, Vilnius Litauen zu überlassen. Die Regierung Sowjetrusslands, die die Attacken des rechten Flügels ihrer Armee sichern wollte, beschloss schnell die Beziehungen mit Litauen zu regeln, beeilte sich, die sich lang dahinziehenden Moskauer Friedensverhandlungen mit den Litauern zu beschleunigen und unterzeichnete am 12. Juli 1920 den Friedensvertrag, nach welchem Grodno/Gardinas und Vilnius mit dem Vilniuser Gebiet als zu Litauen gehörend anerkannt wurden. Doch sehr bald, als Sowjetrussland in den Kämpfen gegen Polen große Erfolge zu verzeichnen hatte, begann es für Litauen eine

442 Sowjetregierung zu organisieren. Deshalb geschah es nun, obwohl formell die litauisch-russischen Beziehungen geregelt waren, dass sich diese in anderer Richtung zu entwickeln begannen. Als die Russen den Angriff auf die Polen in Litauen begannen, entstanden zwischen den litauischen und russischen Truppenteilen sofort Missverständnisse, die mancherorts zu offenen Kämpfen führten. Als die Russen Erfolge ihrer Streitkräfte in den Kämpfen mit den Polen verzeichneten, beinahe Warschau erreichten, beachteten sie fast überhaupt nicht die Forderung der Litauer, ihnen sofort Vilnius zu übergeben und sich nach dem Osten zurückzuziehen von der im Friedensvertrag festgesetzten Grenze. Und allein nach den für die Russen erfolglosen Kämpfen an der Weichsel, als Litauens Regierung streng forderte ihr Vilnius zu übergeben, verließen die Bolschewiken auf Befehl des Vorsitzenden des Revolutionsrates der Republik Russland L. Trozki die Hauptstadt, in die den 26. August feierlich die litauische Armee einmarschierte. Die neutrale Position der Regierung Litauens im russisch-polnischen Kriege führte dazu, dass keine von den kämpfenden Seiten, die Litauens Neutralität achteten, die eigentlich zu Litauen gehörenden Territorien für ihre Kampfoperationen benutzten. Doch im Laufe der polnisch-russischen Kämpfe blieben manche litauische Gebiete, die bis dahin noch nicht unter der Herrschaft von Litauen standen, ohne jegliche Verwaltung. Diese Gebiete nahmen die litauischen Truppenteile bei der ersten Gelegenheit ein. Als die Rote Armee in Litauen einmarschierte, bemühte sich Litauens politische und militärische Führung so schnell und so viel wie möglich von den Gebieten des Landes zurückzubekommen, die früher unter polnischer Okkupation gewesen waren. Mit dieser Aufgabe begann man sich am 7. Juli zu befassen und das Ende fand in den letzten Augusttagen statt als einige polnische Truppen, die sich widersetzten, umzingelt und entwaffnet wurden und als in der Süd-Suvalkija die im Moskauer Vertrag festgelegte Grenzlinie erreicht war im Gebiet von Augustow-Štabinas- Dambrava-Adomavièiai, wobei man eine gewisse Zeit mit den polnischen Truppen überhaupt nicht in Berührung kam. Grodno/Gardinas blieb von den Bolschewiken besetzt. Diese Etappe endete mit der Versicherung der Polen, dass sie das ein friedliches Abkommen anstrebende Litauen nicht angreifen wollt sowie mit den in Kaunas am 27. – 31. August stattgefundenen erfolglosen Verhandlungen zwischen Polen und Litauen: Polen versuchte wieder einmal, die Wachsamkeit unserer Politiker und unseres Militärs abzulenken, um auf diese Weise leichter die südliche Suvalkija zu besetzen. Die vierte Etappe des litauisch-polnischen Konflikts im Herbst 1920 begann am 28. August 1920 im Süden der Suvalkija mit den Angriffen der Polen; nun wurde es augenscheinlich, dass unsere Nachbarn aus dem Süden selber ihre aggressiven Pläne verwirklichen wollten, und die in Kaunas noch stattfindenden Verhandlungen allein dafür benutzt wurden, besser die Lage auf der litauischen Seite kennenzulernen, um sich erfolgreich für die weitere Aggression vorzubereiten. Zugleich klärte sich die Haltung der Militärvertreter der Missionen ausländischer Staaten, die als Vermittler aus Polen nach Litauen hin- und zurückfuhren, doch nicht ganz neutral waren und für Litauen keine besondere Zuneigung aufwiesen.

443 Ungeachtet der Verhandlungen führten die Polen ihre operativen Aufgaben aus, indem sie sich bemühten im Walde von Augustow ein Territorium zu besetzen als Basis für die gegen die Russen gerichteten Unternehmen. Am 28. August, nachdem die Polen Augustow eingenommen hatten, drangen sie weiter in die Suvalkija ein, nahmen nach drei Tagen Suvalkai und Seinai ein. So begannen denn die Polen den Krieg mit Litauen, ohne ihn erklärt zu haben. Der im Süden der Suvalkija dislozierten schwachen litauischen Marijampolë-Gruppe gelang es nicht Grodno/Gardinas einzunehmen und auch nicht innerhalb der Grenzen von Augustow bzw. Lipsk sich zu halten. In dieser Operation, die gegen die schwachen und verstreuten Marijampolë-Gruppen gerichtet waren, wurden vielzählige polnische Truppenteile eingesetzt. Außerdem hatten die litauischen Truppen von ihrer Führung keine eindeutige Anordnung bekommen, ob sie mit den Polen weiterhin kämpfen oder nicht kämpfen sollten. Es ist paradox, doch in manchen Fällen berieten sich die Führer einiger litauischer Truppenteile mit den Polen, wie zu handeln sei. Der plötzliche Angriff der Polen in der Suvalkija zwang die litauische Kriegsführung Mittel anzuwenden, um sich der polnischen Aggression zu widersetzen. Doch gab es in der Obersten Führung der litauischen Streitkräfte keine einheitliche Meinung bezüglich des Kampfes gegen die Polen, nämlich ob das Vordringen des Feindes aufzuhalten sei. Der Oberste Befehlshaber der Armee Oberstleutnant K. Žukas „empfahl“ dem Befehlshaber der Armee Oberstleutnant K. Ladyga „Stellung einzunehmen an der Linie Memel – Augustower Kanal – Schwarze/Juodoji Anèia, dort Schützengraben anzulegen und keinen Schritt weiter vorzudringen“. Doch der Armeeführer Oberstleutnant K. Ladyga berücksichtigte nicht diesen Rat, ging an die Front und befahl in die Wälder von Augustow zu marschieren, in die Gegend hinter dem Augustower Kanal vorzudringen. Indessen hielten sowohl die Russen als auch die Polen für ihr wichtigstes Gebiet das nördliche – das von Gardinas – und widmeten ihm besondere Aufmerksamkeit. Die Polen, die ihren linken Flügel sicherstellen wollten, beschlossen vorerst nach Norden aus den Augustower Wäldern des Augustower-Lipsker Gebietes die ehemaligen litauischen Truppenteile zu verdrängen. Der für diese Aufgabe bestimmten operativen Gruppe unter Führung des Oberstleutnants des Generalstabs A. Nienewski, wurde befohlen, die Suvalkija von den Feinden zu säubern und einen freien Weg an die Memel wie auch nördlich von Grodno zu sichern sowie sich für weitere feindliche Angriffe vorzubereiten. In den operativen Befehlen der polnischen Kriegsführung wurden bewusst die Litauer nicht erwähnt, doch in den ganz geheimen Direktiven war darauf hingewiesen, dass die Litauer als Feinde zu betrachten seien genau so wie die Bolschewiken, insofern sie sich mit diesen mitbetätigen. Deshalb wurde den im Süden der Suvalkija eingesetzten polnischen Truppenteilen nichts mitgeteilt über die wahre Lage der Dinge, damit sie annahmen, dass sie mit den Bolschewiken, nicht mit den Litauern kämpften. In seiner geheimen Direktive wies der Führer der polnischen Armee darauf hin, dass alle Gebiete, die bis zum Überfall der Bolschewiken von den Polen beherrscht wurden, auch weiterhin zu Polen gehören sollten. Die Einnahme der Stadt Suvalkai/Suwalki hatte noch ein politisches Ziel: sie sollte die Einnahme des ganzen Suwalker Gebietes symbolisieren. Der unerwartete polnische Überfall auf die Suvalkija entrüstete ganz Litauen

444 und schürte den Hass gegen die Polen, der auch früher bedeutend war wegen der vielzähligen aggressiven Handlungen 1919 und später. Die wenig bewaffnete und schwache Marijampolë-Kampfgruppe bekam den Befehl des Armeeführers, die Polen zu verdrängen und den Süden des Augustower Forstes zu erreichen, der früher als Grabower-Augustower-Lipsker-Grodnoer Grenzgebiet galt, obwohl nach den stattgefundenen Kämpfen und Märschen die Truppenteile sehr müde waren. Den Angriff begann die Gruppe von Marijampolë am 2. September 1920 von der Cipliðkiai-Berþininkai-Sopochin-Grenze; nach schweren Märschen, sehr ermüdet, erreichte sie die Eisenbahnlinie Suwalki-Augustow-Grodno, die die Grenze bildete; doch diese Städte einzunehmen gelang ihr nicht. Aus den gegen die Polen kämpfenden drei Gruppen wurde von den Führern kleinere gebildet. Die einzelnen kleinen Truppenteile waren voneinander durch große Flächen abgesondert, und manchmal waren ihre Fortbewegungen in zeitlicher Hinsicht nicht aufeinander abgestimmt in einem sehr großen Zeitraum. Die Truppe in Marijampolë hatte allein eine Schwadron, es gab weder Möglichkeiten der Auskundschaftung noch der Aufrechterhaltung der Beziehungen. Die Polen, die viele Reitertruppen hatten und andere Möglichkeiten der Auskundschaftung, erfassten bald die gefährliche und schwere Lage der sehr weit in den Wäldern von Augustow verstreuten litauischen Gruppe aus Marijampolë. Den 4. September begannen die Polen, nachdem sie die operative Niewerski-Gruppe verstärkt und noch andere Truppenteile zur Unterstützung ihrer Armee angeschlossen hatten, die einzelnen, in den Wäldern von Augustow verstreuten litauischen Truppen anzugreifen und zu schlagen, denen weder die Nachbarn noch die Reserven irgendeine Hilfe leisten konnten. Deshalb entwickelten sich die Kämpfe der Marijampolë-Gruppe sehr bald zu bewaffneten Zusammenstößen von isolierten Truppen, sogar von Haufen sowie kleinen Gruppen. Nach großen Verlusten war die Marijampolë-Gruppe gezwungen ihre Ausgangsposition einzunehmen. Die Heeresleitung beschloss diese Gruppe zu stärken und versetzte am 11. – 12. September in die Suvalkija die 3. Infanteriedivision. Nach der Einsetzung einer neuen Führung der Gruppe sowie der Umordnung ihrer Teile war man zur Verteidigung bereit. Durch die Vermittlung der Völkerbundstaaten begannen die litauisch- polnischen Verhandlungen über einen Waffenstillstand. Vor dem Abkommen wurde Seinai wiedererobert und die Smolany/Smalënai-Gibai-Grenze erreicht. Am 14. August, als von beiden Seiten die Kriegshandlungen aufhörten, begannen die Truppenteile von Marijampolë die von ihnen eingenommenen Positionen zu befestigen. Die in Kalvarija stattgefundenen Verhandlungen wurden jedoch abgebrochen, ohne dass eine Vereinbarung getroffen war. Obwohl als Resultat der Kämpfe die Polen die Waldflächen von Augustow eingenommen und auf solche Weise den linken Flügel ihrer Armee II sichergestellt hatten, wurden gegen sie ausgezeichnete litauische Truppenteile eingesetzt, was sie in Betracht zu ziehen hatten; doch gelang es ihnen nicht, den für die weiteren Operationen wichtigen Knotenpunkt der Seinai-Landstraßen einzunehmen. Die weiteren Kriegshandlungen der Polen in der Suvalkija waren eng verbunden mit den sehr bald darauf begonnenen Operationen gegen die Russen. Die Polen kannten sich gut aus in den litausich-russischen Beziehungen, die sich so

445 entwickelten, dass die bereits schwachen litauischen Truppenteile beinahe überall die im litauisch-russischen Friedensvertrag festgesetzte Grenze erreicht hatten, während 2/3 der litauischen Streitkräfte an den Kampfhandlungen in der Südsuvalkija teilnehmen mussten. Dadurch war der linke Flügel der polnischen 2. Armee, der in das bereits unter litauischer Herrschaft stehende Territorium des Vilniusgebietes eingedrungen war, sicher, dass nichts Unerwartetes geschehen werde und nichts den Einmarsch in Vilnius verhindern könne. Es ist anzunehmen, dass dieses letzte Motiv, das von den polnischen Autoren nicht erwähnt wird, den größten Einfluss auf das Oberkommando der polnischen Armee ausgeübt hatte, als es die Richtung der Angriffsbewegung bestimmte. Die Lage, in der sich die litauischen Streitkräfte befanden, war den Polen fast immer sehr gut bekannt. Sie nahmen an, dass sich auch während dieses Angriffs ein Teil der russischen Streitkräfte von der Memel/Nemunas in Richtung Vilnius zurückziehen würde und dadurch eine günstige Situation entstehen werde, diese Feinde zu verfolgen und Vilnius einzunehmen. Während der Kämpfe mit den Russen stärkten die Polen ihre Streitkräfte auch an der Front gegen Litauen, konzentrierten daselbst die Elite des Flügels des 2. Armee, nämlich zwei Infanteriedivisionen und zwei Kavelleriebrigaden. Diese Elitetruppen griffen plötzlich, ganz unerwartet an, brachen den Widerstand der Litauer mit Flügelangriffen, nahmen Seinai, Kapèiamiestis, Veisiejai sowie eine Reihe anderer Ortschaften ein; die litauischen Truppenteile erlitten große Verluste. Am 23. Sep- tember überquerten die polnischen Streitkräfte die Memel/Nemunas bei Druskininkai, befanden sich nun im Rücken der Bolschewiken und erreichten den Flügel der litauischen Armee. Da die Polen einen Korridor zwischen Litauen und Sowjetrussland bilden sowie sich auf Lettland stützen wollten, schickten sie eine ihrer Divisionen in Richtung Švenèionys. Die September 1920 in der Süd-Suvalkija stattgefundenen Kämpfe mit den Polen galten für die größten, verlustreichsten und erfolglosesten unter allen, die damals für Litauens Unabhängigkeit geführt wurden. Es gab viele Ursachen, die diese Niederlage bedingten. Die wichtigsten sind folgende: es mangelte dem Oberkommando an Erfahrung, die Kriegsführung war schlecht, die Truppenteile verstreut, die Nachrichtenübermittlung ungenügend, es fehlte an Kavallerie u. a. Die vierte Etappe des Kampfes gegen die Polen endete den 7. Oktober 1920 mit der Unterzeichnung des Vertrags von Suvalkai/Suwa³ki. Die fünfte Etappe, die Kämpfe mit den eligowski-Anhängern, begann am 8. Oktober 1920 nach dem sog. „Aufstand“ des Generals L. eligowski, der mit dem Marsch nach Vilnius anfing, mit der schmerzlichen Niederlage der Polen bei Širvintos und Giedraièiai am 30. November endete – und dem um 24 Uhr begonnenen Waffenstillstand. Ungeachtet des sehr schmerzlichen Schlages, den der litauische Staat erhalten hatte, als Litauens Hauptstadt Vilnius vom General eligowski besetzt wurde und die Polen sich gegen den eben von ihnen unterzeichneten Vertrag von Suvalkai wandten, leisteten die Litauer effektiven Widerstand gegen die sich ins Land drängenden polnischen Streitkräfte und zwangen die Polen auf ihren Plan zu verzichten – nämlich die litauische Regierung zu stürzen und mit Gewalt einen unierten Staat zu gründen. Also haben die eben im Entstehen begriffenen jungen

446 litauischen Streitkräfte eine außergewöhnlich schwere Prüfung bestanden. Sie hielten sich würdig während der Kämpfe um die Selbständigkeit. Dabei ist aber zu bemerken, dass die litauische Heeresleitung sich viel klüger 1920 verhalten hätte, wenn all ihr Bestreben darauf gerichtet wäre, das in jenem Sommer von den Bolschewiken zurückerstattete Vilnius zu befestigen sowie für seine Existenz zu sorgen und sich nicht in das Waldgebiet von Augustow zu drängen. Dann wäre es vielleicht möglich gewesen, die Divisionen des Generals eligowski nicht erst bei Širvintos und Giedraièiai aufzuhalten, sondern viel früher, so dass sie Vilnius nicht erreicht hätten und es keine Auseinandersetzung hinsichtlich Vilnius gegeben hätte. Obwohl die litauischen Streitkräfte Vilnius nicht zurückgewinnen konnten und 1/3 von Litauens Territorium zeitweilig von Polen besetzt war, gelang es doch, die Existenz von Litauen juristisch zu bestätigen als Staat unter anderen Staaten der Welt, ein vollwertiges Mitglied des Völkerbundes zu werden und selbstständig seine Zukunft zu gestalten.

447 Priedai

1 priedas

1919 m. kovo 1 d. Lietuvos sutartis su Latvija dël paskolos Latvijai 5 mln. markiø ir dël naudojimosi Liepojos uostu

Lietuvos Vyriausybë, atstovaujant jos ágaliotiniams: Ministeriui Pirmininkui M. Sleþevièiui, Prekybos ir Pramonës Ministeriui J. Ðimkui, Finansø Ministerijos Val- dytojui V. Èarneckiui, Susisiekimo Ministerijos Valdytojui J. Ðimoliûnui, Kraðto Ap- saugos Ministeriui M. Velykiui ir Latvijos Vyriausybë, atstovaujant jos ágaliotiniui Latvijos Ministeriui Pirmininkui K. Ulmaniui, sudarë ðià sutartá: 1. Lietuvos Vyriausybë uþtikrina iðmokëjimà penkiø milijonø vokieèiø markiø (Ob-Ost) paskolos, kurià Latvijos vyriausybë yra uþtraukusi 1919 m. vasario 28 d. Lietuvos Prekybos ir Pramonës Banke. 2. Latvijos Vyriausybë pasiþada priimti siunèiamas Lietuvos Vyriausybës á Lie- pojaus uostà prekes ir karo medþiagà neribotame kieky. Lietuvos vyriausybë gali vykdyti iðkrovimà savo priemonëmis ir turi teisës savo prekiø aprangai pasiøsti á Liepojø reikiamø ginkluotø pajëgø. 3. Lietuvos Vyriausybë turi teisës ásigyti arba iðsinuomoti Liepojaus uoste san- dëlius arba jiems vietas ir ant ásigytø arba iðnuomotø ðiam reikalui þemës sklypø statyti patalpas, krante ðiose patalpose savo prekes ir karo medþiagà ir saugoti jas savo ginkluota jëga. Tose vietose, kur krantas arba uosto sandëliai yra Latvijos valstybës turtas, Latvijos vyriausybë pasiþada suteikti Lietuvos Vyriausybei naudojimuisi reikiamus kranto plotus arba sandëlius uþ mokesná, kuris tose vietose yra laikomas bendrai priimtu. 4. Atëjusioms á Liepojaus uostà ir skirtoms Lietuvos Vyriausybei prekëms ir karo medþiagai perveþti Latvijos Vyriausybë pasiþada duoti Lietuvos Vyriausybei uþtenkamai riedmenø ir kitokiø transporto priemoniø, atsiþvelgiant á kieká, kurá ji pati turës. 5. Prekëms ir karo medþiagai ið Liepojaus á Lietuvà ir atvirkðèiai perveþti Lie- tuvos Vyriausybë turi teisës naudotis savo traukiniais ir kitomis transporto priemo- nëmis. 6. Ateinanèioms Lietuvos Vyriausybei á Liepojø prekëms ir karo medþiagai apsaugoti Lietuvos Vyriausybë turi teisës vietoje ir arti ðiø prekiø ir medþiagos trans- porto keliu laikyti reikiamas ginkluotas pajëgas. 7. Lietuvos ginkluotoms pajëgoms, iki jos yra Latvijos teritorijoje, taikomi ben- dri ðio kraðto kariðki nuostatai, kiek ðie nuostatai nesiaurina teikiamø Lietuvos vy- riausybei ðia sutartimi teisiø. Latvijos vyriausybë aprûpina esamas Latvijos teritorijoje Lietuvos kariuome- nës dalis reikiamu proviantu nustatytomis Latvijoje intendantûros kainomis. 8. Visos tranzitu á Lietuvà pro Liepojaus uostà veþamos per Latvijos teritorijà arba priklausanèiu Latvijai pajûriu prekës atleidþiamos nuo visø muito rinkliavø. 448 9. Tokiomis pat sàlygomis Lietuvos vyriausybë turi teisës áveþti per Liepojaus uostà prekes, eksportuojamas ið Lietuvos. 10. Šioji sutartis galioja nuo jos pasiraðymo dienos ligi galutino susitarianèiø ðaliø tarptautiniø santykiø sutvarkymo Taikos konferencijoje. 11. Lietuvos ir Latvijos vyriausybës veikia sutartinai kovoje su bolðevikais. 12. Ðioji sutartis turi bûti susitarianèiø ðaliø vyriausybiø ratifikuota per dvi savaites nuo jos pasiraðymo dienos. Vienà ðios sutarties egzemplioriø gauna Latvijos, antrà – Lietuvos Vyriausybës.

Šioji sutartis pasirašyta Kaune, 1919 m. kovo 1 d. Lietuvos Ministeris Pirmininkas (pas.) M. Sleþevièius Prekybos ir Pramonës Ministeris (pas.) J. Šimkus Finansø Ministerijos Valdytojas (pas.) V. Èarneckis Susisiekimo Ministerijos Valdytojas (pas.) J. Ðimoliûnas Krašto Apsaugos Ministeris (pas.) K. Velykis Latvijos Ministeris Pirmininkas K. Ulmanis

2 priedas

Joniðkëlio apskr. komiteto 1919 m. kovo 22 d. atsiðaukimas (kalba netaisyta)

Pilieèiai! Joniðkëlio Apskrièio k-tas ðiuo praneða visiems gyventojams, kad nei bolðevikø tvarkos, nei jø raudonosios armijos mûsø apskrityje nebëra. Visa valdþia Joniðkëlio apskrityje vël gráþta á rankas Apskrièio k-to, iðrinkto visø gyventojø, be luomo, skir- tumo, Linkuvos suvaþiavime 27 d. Lapkrièio mën. 1918 m. Visuose valsèiuose tuojaus privalo imtis darbo valsèiø k-tai – demokratiniu bûdu iðrinkti visø gyventojø (senojo sàstato) ir tvarkyti apylinkës gyvenimà sulig nurodymø Apskrièio k-to. Apskr. k-tas kreipiasi á visus gyventojus praðydamas susilaikyti ramiai ir dabo- ti tvarkos, kad bolðevikais sugriautas gyvenimas bûtø greièiau privestas prie norma- lio bëgio ir sykiu pabrëþia, kad laikas begalo sunkus, kad gelbëjimui kraðto nuo bado ir netvarkos reikalingas nepaprastas átempimas ir subûrimas visø pajëgø. Neprikl. Lietuvos v-bës atstatymo darbui turi bût patrauktos visos gyvosios kraðto pajëgos.

449 Bolðevikø valdþia ir jos raud. armija, iðtuðtino mûsø kraðtà, ir iðveþë duonà, kuri buvo skyriama biednøjø aprûpinimui ir tuo paèiu jiems parodë, kad jiems ne- rûpi biednûjø reikalai, bet rûpi svetimo turto prisigrobti, kraðte padaryti badà ir savo kyðenes prisikrauti. Dabar, jus jau gerai pamatëte prie ko veda bolðevikø tvar- ka. Jiems rûpëjo sukelti pilietiná karà, padaryti skerdynes, sugriauti visà Lietuvos gyvenimà. Praneðdamas apie tai, Joniðkëlio Apskr. k-tas skelbia, kad visi ásakymai bolðe- vikø valdþios iðleisti, pradedant nuo sausio mën. iki ðiai dienai skaitomi neteisëtais ir neveikianèiais, nes tai nebuvo tikra valdþia. Tai buvo valdþios uþgrobimai su pagal- ba svetimos pajiegos, Rusijos raudonarmieèiø plëðikø, ir pabrëþia, kad visi gyvento- jai yra lygus ir turi lygø balsà kraðto tvarkime. Apskrièio k-tas tikisi, kad visi gyventojai supras momento svarbuma, padës savo valdþiai vesti kraðtà prie tvarkos ir gerovës ir visi kaip vienas stos á Lietuvos gynëjø eiles. Te gyvuoja Laisva Nepriklausoma Lietuva! Ðalin bolðevikø tvarka ir pilieèiø karas!

Joniðkëlio Apskr. k-to vice Pirmininkas Jonas Navakas Joniðkëlis 1919 m. kovo 22 d. uþ sekretoriø A. Kazilevièius

3 priedas

Lietuvos valstybës prezidento A. Smetonos 1919 m. rugsëjo 13 d. raðtas Jo Ekscelencijai Vyriausiajam kariuomenës vadui Generolui Þukauskui (kalba netaisyta)

Paskutiniai mûsø narsios kariuomenës mûðiai su prieðininku, kurie nuo rug- pjûèio 26 d. ð. m. ëjo visu Dauguvos frontu 120-ties kilometrø platumo, Tamstai, Ponas Generolai vadovaujant, pasibaigë visiðku mûsø laimëjimu. Imtynës buvo toli graþu nelygios. Mûsø jauna kariuomenë kovësi su prieðinin- ku, kurio pajëgos buvo daug didesnës ir apystovos joms gintis patogesnës. Prieðinin- kas turëjo uþëmæs pozicijas, apsaugotas gamtos kliûtimis – tankûs miðkai, eþerø tin- klai, kalnai ir pelkës – ir dirbtinëmis kliûtimis – sunkiai áveikiamos dygliuotø geleþies vietø tvoros ir puikiai átaisyti seni kasimai, rusø palikti ir paskui dar pagerinti; gi mû- siðkiø pusëje buvo tik uþversti seni vokieèiø kasimai. Taèiau dràsus Tamstos kovos planas ir iðmintingi Tamstos paliepimai mûðiams einant padarë tai, kad mûsø karþy- giai per savaitæ laimëjo þemës plotà beveik lygø 3000 kvadratiniø kilometrø, numetë prieðininkà uþ Dauguvos ir tvirtomis kojomis sustojo prieð Daugpilio miestà. Smarkiausiame ðautuvø, kulkosvaidþiø ir artilerijos ugnies sukûryje Tamsta pats vedei mûðin Tamstai átikëtà kariuomenæ, drauge su kareiviais ir karininkais

450 pirmose eilëse puldavai prieðininkà smarkiomis atakomis, nepaisydamas aplinkui lakstanèios mirties. Rugpjûèio Dauguvos mûðis yra mûsø ginklo papuoðimas, mûsø Tautos garbë ir didelis Tëvynës laimëjimas. Toje kovoje vël apsireiðkë narsi Lietuviø kareivio dva- sia, kuria kvëpavo Lietuva gindama save Mindaugo, Gedimino, Algirdo, Kæstuèio ir Vytauto metu. Visa Lietuva dëkinga Tamstai, Ponai Generolai ir visiems savo sûnums – Dau- guvos narsuoliams, kurie, Tamstos vedami, iðvadavo Tëvø þemæ ir jos gyventojus ið rusø bolðevikø jungo. Didþiuodamasis mûsø jaunos kariuomenës þygiais, tariu Tamstai gilios padë- kos þodá ir praðau pasakyti Tamstos vedamiems Dauguvos karþygiams –karinin- kams ir kareiviams ðirdingà aèiû, mano tariamà Lietuviø Tautos vardu. Gi uþ rugpjûèio Dauguvos mûðá þenklinu Tamstà, Ponai Generolai, treèiojo ir antrojo laipsnio Lietuvos karžygio kryžiumi.

A. Smetona Valstybës Prezidentas

4 priedas

Lietuvos Taikos Sutartis su Rusija

Lietuva ið vienos ðalies ir Rusija ið antrosios, bûdamos tvirtai pasiryþusios teise ir teisingumu pagrásti patvarius pamatus ateities savitarpio santykiams, kurie abiem valstybëm ir jø gyventojams suteiktø visà rimties ir gero kaimynø sugyvenimo labà, nusprendë tam tikslui pradëti tarybas ir paskyrë savo ágaliotiniais: Lietuvos Demokratinë Respublika – Tomà Naruðevièiø, Petrà Klimà, Simonà Rozenbaumà, Juozà Vailokaitá ir Vytautà Raèkauskà ir Rusijos Federacinë Socialistinë Tarybø Respublika – Adolfà Joffæ, Abraomo sûnø, Julijonà Marchlevská, Juozapo sûnø, ir Leonidà Obolenská, Leonido sûnø. Paþymëtieji ágaliotiniai, viens kitam pateikæ savo ágaliojimus ir pripaþinæ juos esant sustatytus tinkama forma ir reikiama tvarka, susitarë dël ðiø dalykø:

Straipsnis I. Remdamasi Rusijos Federacinës Socialistinës Tarybø Respublikos paskelbtàja visø tautø teise laisvai apsispræsti ligi joms visiðkai atsiskiriant nuo valstybës, kurios

451 sudëtyje jos yra, Rusija be atodairø pripaþásta Lietuvos Valstybës savarankiðkumà ir nepriklausomybæ su visomis ið tokio pripaþinimo einanèiomis juridinëmis sëkmëmis ir gera valia visiems amþiams atsisako nuo visø Rusijos suvereniteto teisiø, kuriø ji yra turëjusi Lietuviø tautos ir jos teritorijos atþvilgiu. Kad Lietuva buvo kuomet priklausiusi Rusijai, tas faktas neuþdeda Lietuviø tautai ir jos teritorijai jokiø pareigø Rusijos link.

Straipsnis II. Valstybës siena tarp Lietuvos ir Rusijos eina: Prasidëdama nuo tos vietos, kur Gorodniankos upë áteka á Bobro upæ, tolumo 2 varstai á rytus nuo Èarnalaso kaimo Gorodniankos upe tarp Chmelnikø– Chmelevkos ir Levkø–Olðos kaimø; nuo ten sausuma á Veselavo kaimo pietø ðonà; nuo ten bevardþiu Kamenos upës intaku iki tos vietos, kur tasis intakas áteka á minë- tàjà Kamenos upæ tolumo apie varstà nuo Veselavo kaimo. Toliau Kamenos upës tëkme aukðtyn tolumo apie varstà; nuo ten sausuma maþdaug valsèiaus valdybos link kaime Nerastnaja ligi pat bevardþio Sidros upës intako versmiø; toliau tuo inta- ku iki jo santako su Sidra tolumo apie varstà nuo Siderkos kaimo; nuo ten Sidros (Siderkos, Sidriankos) tëkme tarp Ðeðtakø ir Siderkos kaimø, pro Sidros miestelá, tarp Juraðiø ir Ogorodnikø kaimø pro Beniaðiø kaimà, pro Litvinkos kaimà, tarp Zveranø ir Timanø, iki Lovèikø kaimo; nuo ten sausuma á Valkuðiø kaimo pietø ðonà; toliau á aukðtumà, kurioj stovi trigonometrinis punktas (108,0) tolumu apie varstà á pietus nuo Navodielø kaimo; toliau á Tolèiø sodybø ðiaurës ðonà tolumo maþdaug varstas á ðiauræ nuo jø; nuo ten á Dubavosios kaimo pietø ðonà; toliau Induros upe, pro Luðkiø kaimà, pro Induros miestelá, pro Prokapavièiø kaimà, pro Bieliavo kaimà; toliau Laðos upe pro Babrauninkø kaimà ir toliau ðita upe iki jos santako su Svisloèim. Toliau Svisloèies upe iki jos santakos su Nemunu; nuo ten Nemunu ligi Berþûnos (Berezinos) upës þioèiø, Berþûnos, Isloèies ir Voloþinkos upë- mis, Voloþino miesto vakarø ðonu, Brilkø, Burlokø (Burmokø) ir Polikðèiauðèiznos kaimø ðiaurës ðonu; nuo ten á ðiaurës rytus Mielaðiø ir Gintauðèiznos (Menþikauð- èiznos) kaimø rytø ðonu tolumo apie varstà nuo jø; toliau á ðiaurës rytus á Cholchlo miesto vakarø ðonà tolumo apie varstà nuo jo; toliau Suchanarovðèiznos kaimo va- karø ðonu tolumo apie varstà nuo jo. Nuo ten siena pasuka á ðiaurës rytus á Berezov- cø kaimo vakarø ðonà toluma nuo jo apie vienà varstà; toliau á ðiaurës rytus Vaskan- èiø kaimo vakarø ðonu; nuo ten Lialkovðèiznos kaimo vakarø ðonu tolumo apie vienà varstà nuo jo; nuo ten pasuka á ðiauræ, á Kuliauðèiznos kaimo vakarø ðonà ir nuo ten á ðiauræ tarp Dreniø ir Þerlokø kaimø; nuo ten á ðiaurës vakarus Garavinos kaimo rytø ðonu ir Adomavièiø kaimo vakarø ðonu; toliau á Mislevièiø kaimo rytø ðonà; toliau Michovðèiznos kaimo rytø ðonu á Molodeèno stotá, kurià perkerta taip, kad geleþinkelio Vilniaus–Molodeènos–Lydos linija lieka Lietuvos teritorijoje, o ge- leþinkelio Vileikos–Molodeènos– Minsko linija Rusijos teritorijoje; nuo ten Buchov- kos upe iki jos santako su Uða; ta upe iki Uðos kaimo; nuo ten pasuka á ðiaurës rytus ir eina sausuma Slobodkos, Dolgosios, Prentos kaimø vakarø ðonu, nuo ten Naro- èies upe ir prie Èeremðèicos kaimo tolumo apie varstà nuo jo pasuka á ðiauræ ir eina Bliados eþero rytø ðonu; tolumo apie varstà nuo jo eina á ðiauræ per Miastros eþerà ir iðëjusi ið ðio eþero sausuma tarp Pikolèiø kaimo ið vakarø ðono ir Minèiakiø kaimo

452 ið rytø ðono; toliau á ðiauræ ir Voloèako kaimo vakarø ðonu tolumo apie varstà nuo jo; nuo ten á ðiauræ per Medþiolo eþerà á Pðegrodo kaimo vakarø ðonà tolumo maþ- daug vienas varstas nuo jo; nuo ten á Medþiolos upës versmes ir ta upele iki jos santaka su Dysna; nuo ten siena eina sausuma á ðiaurës rytus á Baravosios kaimo vakarø ðonà tolumo maþdaug varstas nuo jo; toliau á ðiaurës rytus per Mykoliðkiø eþerà; toliau Niðèiankos upe iki Oziraièiø eþero paralelës, á Repiðèios vienasëdþio vakarø ðonà, á Zamoðies vakarø ðonà, Þalvos eþerà, Þalvos upe per Drivëtø eþerà á Ceno (Cno) ir Nesviþos eþerà; toliau á ðiauræ per Niedriavo eþerà ir nuo ðio eþero Drujos upe ligi ji perkerta Kauno gubernijos sienà ir toliau á Dauguvos upæ ties Ðaf- ranavo palivarku. Pastebëjimas 1: Lietuvos siena su Lenkais ir Lietuvos siena su Latviais bus nu- statyta susitarus su ðiomis valstybëmis. Pastebëjimas 2: Valstybës sienà tarp abiejø susitarianèiø ðaliø turi gamtoje ið- vesti ir pasienio þenklus pastatyti tam tikrà komisijà ið lygaus abiejø ðaliø atstovø skaièiaus. Vesdama ir nustatydama sienà, minëtoji komisija vaduojasi etnografijos ir ekonomijos ypatybëmis, laikydamasi kiek galëdama gamtos teikiamosios sienos; gyvenamieji punktai turi, kiek tai galima, iðtisi áeina vienos kurios valstybës sudëtin. Tais atvejais, kai siena vedama eþerais, upëmis ir perkasais, ji eina eþerø, upiø ir perkasø viduriu, jei ðia sutartimi nëra kitaip sulygta. Pastebëjimas 3: Ðiame straipsnyje siena nubrëþta raudona linija pridedamaja- me þemëlapyje. Jei þemëlapis nesutinka su tekstu, sprendþiamos reikðmës turi tekstas. Pastebëjimas 4: Ið pasienio upiø ir eþerø yra draudþiama dirbtinai nuleisti van- duo, jeigu per tat gali nuslûgti vidutinis vandens pavirðis. Toms upëms ir eþerams laivø plaukiojimo ir þvejojimo tvarkà ir sàlygas nusta- to tam tikras sutarimas; þvejojimo bûdas tëra leidþiamas tiktai tas, kurs nenaikina þuvø apsto.

Priedas (Þemëlapis)

Straipsnis III.

Pasieniø saugojimo sàlygos, taipo pat muitiniø ir kiti su tuo suriðti klausimai bus sutvarkyti atskirø susitarianèiø ðaliø sutarimu po to, kai skirianèios Lietuvà ir Rusijà okupuotosios vietos bus atvaduotos ið okupacijos.

Straipsnis IV. Abi susitarianèios ðalys apsiima: 1. Neleisti savo teritorijoje kurtis ir bûti vyriausybëms, organizacijoms arba grupëms, kurios statosi sau tikslà ginklu kovoti prieð antrà susitarianèià ðalá. Taipo pat neleisti savo teritorijoje kalbinti ir mobilizuoti þmones á tø vyriausybiø, organi- zacijø arba grupiø kariuomenës eiles ir turëti buveinæ jø atstovybëms arba valdinin- kams. 2. Uþdrausti toms valstybëms, kurios su antra susitarianèia ðalim faktinai yra

453 karo padëtyje, taipo pat organizacijoms ir grupëms, kurios statosi sau tikslà ginklu kovoti prieð antrà susitarianèià ðalá, – veþti á savo uostus ir per savo teritorijà visa tai, kas gali bûti sunaudota prieð antrà susitarianèià ðalá, kaip antai: ginkluotas pajëgas, karo turtà, karo technikos ir artilerijos, intendantûros, inþinerijos ir oro lakiojamà medþiagà.

Straipsnis V. Valstybëms pripaþinus nuolatiná Lietuvos neitralitetà, Rusija ið savo ðalies ap- siima tà neitralitetà saugoti ir dalyvauti garantijose tam neitralitetui iðlaikyti.

Straipsnis VI. Asmens, kurie ðios sutarties ratifikavimo dienà gyvena Lietuvos teritorijos sieno- se ir kurie patys arba jø tëvai nuolatos gyveno Lietuvoj arba buvo áraðyti á sodþiø, miestø arba luomø bendruomenes Lietuvos teritorijoje, taipo pat asmens, kurie prieð 1914-tus metus iðgyveno Lietuvoje ne maþiau kaip paskutinæ deðimtá metø, turëdami nuolatiná darbà, iðëmus buvusius civilinius bei kariuomenës tarnautojus, kilimo ne ið Lietuvos, su jø ðeimynomis, – tuo paèiu pripaþástami Lietuvos Valstybës pilieèiais. Tos paèios kategorijos asmens, kurie ðià sutartá ratifikuojant gyvena treèios valsty- bës teritorijoje, bet nëra tenai naturalizavæsi, lygiu bûdu pripaþástami Lietuvos pilieèiais. Taèiau asmens, sukakæ 18 metø ir gyvenà Lietuvos teritorijoje, turi teisæ per vienus metus nuo ðios sutarties ratifikavimo dienos pareikðti norá iðlaikyti (optuoti) Rusijos pilietybæ, jø pilietybe seka jø vaikai, nesukakæ 18 metø, ir þmona, jeigu tarp vyro ir þmonos nëra kitokio susitarimo. Tokiu pat bûdu asmens, kurie gyvena Rusijos teritorijoje ir kuriems yra pritai- komos ðio straipsnio pirmos dalies sàlygos, tuo pat laiko tarpu ir tomis paèiomis sàlygomis gali optuoti Lietuvos pilietybæ. Padariusieji optacijos pareiðkimà, taip pat tie, kurie seka jø pilietybæ, iðlaiko savo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto teises, eidami esamais ástatymais tos valsty- bës, kur jie gyvena, bet privalo per vienus metus nuo savo pareiðkimo dienos apleisti jos teritorijà; jie turi teisæ visà savo turtà likviduoti arba iðsiveþti su savim. Pastebëjimas 1: Asmenims, kurie gyvena Kaukaze ir Azijos Rusijoje, ðiame straipsnyje nurodytieji terminai tiek pareiðkimui paduoti, tiek iðvaþiuoti, pratæsiami dar vieniems metams. Pastebëjimas 2: Optantø teisëmis, ðiame straipsnyje paþymëtomis, naudojasi ir tie pilieèiai, kurie ligi pasaulinio karo ir jo metu gyveno vienos ðalies teritorijoje, o ðià sutartá ratifikuojant gyvena antrosios teritorijoje. Tremtiniai savo turtui, kurio jie negalëjo iðsiveþti, eidami tremtiniø gràþinimo 1920 metø birþelio 30 dienos sutartimi, turi tø paèiø teisiø, kurios yra numatytos ðiame straipsnyje optantams, bet tik tiek, kiek jie iðrodys, kad tas turtas priklauso jiems ir prieð jiems iðvaþiuojant buvo faktinai jø valdomas.

Straipsnis VII. Abiejø susitarianèiø ðaliø tremtiniai, kurie nori sugráþti savo tëvynën, gràþina- mi tëvynën, kiek galima, trumpiausiu laiku. Gràþinimo tvarkà ir sàlygas bendrai nustato susitarianèiø ðaliø vyriausybës.

454 Straipsnis VIII. Ir viena ir antra susitarianèios ðalys atsisako nuo bet kokiø atsiskaitymø, kurie pareina dël to, kad Lietuva kuomet buvo priklausiusi buvusiai Rusijos Imperijai, ir pripaþásta, kad visokio vardo valstybës turtas, kuris yra vienos ir antros ðalies terito- rijoje, sudaro visiðkà atatinkamos valstybës nuosavybæ. Jeigu tuo bûdu Lietuvai pri- klausàs turtas po 1914 metø rugpjûèio 1 dienos yra treèios valstybës iðveþtas ið jos teritorijos, tai jo reikalavimo teisë atitenka Lietuvos Valstybei. Lietuvos Valstybei atitenka visi Rusijos iþdo reikalavimai ið turtø, kurie yra Lietuvos Valstybës sienose, taip pat ir visi reikalavimai ið Lietuvos pilieèiø, bet tik tiek, kiek jie neatlyginami prieðprieðiniais atskaitytinais reikalavimais. Pastebëjimas: Lietuvos Vyriausybei neatitenka teisë reikalauti ið maþaþemiø valstieèiø jø skolø buvusiam Rusijos Valstieèiø Þemës Bankui arba kitiems dabar nacionalizuotiems Rusijos þemës bankams, taipo pat ir teisë reikalauti skolø, uþ- trauktø dvarø þemëms ið buvusio Rusijos Bajorø Þemës Banko ir kitø dabar nacio- nalizuotø Rusijos þemës bankø, kai tos dvarø þemës tenka maþaþemiams bei beþe- miams valstieèiams, ir toji teisë skaitoma panaikinta. Dokumentus ir aktus, kurie iðrodo ðio straipsnio nurodytas teises, Rusijos Vy- riausybë perduoda Lietuvos Vyriausybei, kiek jie yra faktinëje Rusijos Vyriausybës þinioje. Jeigu tatai negali bûti iðpildyta per metus nuo ðios sutarties ratifikavimo dienos, tai tie dokumentai ir aktai pripaþástami þuvæ.

Straipsnis IX. 1. Rusijos Vyriausybë savo lëðomis sugràþina Lietuvon ir perduoda Lietuvos Vy- riausybei bibliotekas, archyvus, muziejus, dailës kûrinius, mokslo vadovëlius bei ánagius, dokumentus ir kitoká mokyklø, mokslo, valdþios, tikybos, visuomenës ir luomo ástaigø turtà, jei paþymëti daiktai buvo iðveþti ið Lietuvos pasaulinio 1914–1917 metø karo laiku ir faktinai yra arba atsiras Rusijos Vyriausybës arba visuomenës ástaigø þinioje. Archyvus, bibliotekas, muziejus, dailës kûrinius ir dokumentus, kurie turi Lie- tuvai þymios mokslo, dailës arba istorijos reikðmës ir kurie buvo iðveþti ið Lietuvos á Rusijà prieð pasauliná 1914–1917 metø karà. Rusijos Vyriausybë sutinka sugràþinti Lietuvai, kiek tø dalykø iðskyrimas nepadarys þymios þalos Rusijos archyvams, bib- liotekoms, muziejams, paveikslø galerijoms, kur jie yra sudëti. To išskyrimo klausimai bus sprendžiami tam tikros mišrios komisijos, ið lygaus abiejø susitarianèiø ðaliø nariø skaièiaus. 2. Rusijos Vyriausybë sugràþina savo lëðomis ir perduoda Lietuvos Vyriausy- bei visas pasaulinio 1914–1917 metø karo laiku iðveþtas ið Lietuvos teismø bei val- dþios bylas, teismø bei valdþios archyvus, tame skaièiuje jaunesniøjø ir vyresniøjø notarø archyvus, ipotekos skyriø archyvus, visø tikybiniø vadybø archyvus, mata- vimo, þemës tvarkymo, miðkø, geleþinkeliø, plentø, paðtø-telegrafø ir kitø ástaigø archyvus bei planus, Vilniaus Karo Apygardos ðtabo topografinio skyriaus planus, brëþinius, þemëlapius ir apskritai visà medþiagà, kiek ji lieèia Lietuvos Valstybës teritorijà, Valstieèiø ir Bajorø Bankø vietiniø skyriø archyvus. Valstybës Banko sky- riø ir visø kitø kredito, kooperacijos, savitarpinio draudimo ástaigø archyvus, taipo pat privatiniø Lietuvos ástaigø archyvus ir bylas, kiek visi paþymëtieji daiktai fakti- nai yra arba atsiras Rusijos Vyriausybës arba Rusijos visuomenës ástaigø þinioje.

455 3. Rusijos Vyriausybë savo lëðomis sugràþina ir atiduoda Lietuvos Vyriausybei per- duoti, kam priklauso, visokius turto dokumentus, kaip antai: pirkimo ir uþstatymo aktus, nuomos sutartis, visokios rûðies piniginius ásiþadëjimus ir t. t., tame skaièiuje knygas, po- pierius ir dokumentus, kurie yra reikalingi atsiskaitymams atlikti, ir apskritai dokumentus, kurie turi reikðmës Lietuvos pilieèiø turto bei teisës santykiams iðspræsti ir kurie yra iðveþti ið Lietuvos pasaulinio 1914–1917 metø karo laiku, kiek jie faktinai yra arba atsiras Rusijos Vyriausybës arba visuomenës ástaigø þinioje. Jeigu jie nebus sugràþinti per dvejus metus nuo ðios sutarties ratifikavimo dienos, tai tie dokumentai bus skaitomi þuvæ. 4. Dël centraliniø ástaigø archyvø daliø, kurios lieèia Lietuvos teritorijà ir turi bûti iðskirtos, reikalingas atskiras susitarimas: tam tikslui bus paskirta miðri komisija ið lygaus abiejø susitarianèiø ðaliø nariø skaièiaus.

Straipsnis X. 1. Rusijos Vyriausybë savo lëðomis sugràþina ir atiduoda Lietuvos Vyriausybei perduoti, kam priklauso, pasaulinio 1914–1917 metø karo laiku iðveþtà visuomenës, labdarybës, kultûros bei ðvietimo ástaigø turtà, taipo pat baþnyèiø ir visø tikybø mal- dos namø varpus bei mantà, kiek visi paþymëtieji daiktai faktinai yra arba atsiras Rusijos Valdþios arba visuomenës ástaigø þinioje. 2. a) Kai dël taupomøjø kasø indëliø, depozito, uþustato ir kitø sumø, sudë- tø buvusiose Rusijos Valdþios ir teismø ástaigose, kiek tie indëliai ir sumos priklauso Lietuvos pilieèiams, ir b) kai dël visokio vardo indëliø ir sumø, sudëtø Valstybës Banko Skyriuose ir nacionalizuotose bei likviduotose privatinëse kredito ástaigose ir jø skyriuose, kiek tie indëliai ir sumos priklauso Lietuvos pilieèiams, – tai Rusijos Vyriausybë apsiima Lietuvos pilieèiams pripaþinti visas tas teises, kurias savo laiku ji buvo pripaþinusi visiems Rusijos pilieèiams, ir todël tad leidþia Lietuvos pilieèiams, kurie dël okupacijos tada negalëjo pasinaudoti tomis savo teisëmis, pasinaudoti jo- mis dabar ir gauti savo pretenzijoms atlyginimà tais popieriniais pinigø þenklais, kurie yra vartojami Rusijos Respublikoje pretenzijø patenkinimo metu, ir kuriø su- ma atskaitoma popierinio rublio kursu, kurs buvo vidaus pinigø rinkoje tuo metu, kai Lietuva radosi iðtisai okupuota, t. y. 1915 metø rugsëjo mën. 1 dienà. Vertenybëms ir turtams, kurie buvo laikomi arba tebelaikomi bankø rûmuose ir jø seifuose, kiek tos vertenybës ir turtai priklauso Lietuvos pilieèiams, pritaikomi tie patys dësniai, kurie yra iðdëti ðio punkto pimojoj daly. Ðiame straipsnyje paþymëtos sumos, vertenybës ir turtai atiduodami Lietuvos Vyriausybei perduoti kam priklauso. 3. Rusijos Vyriausybë savo lëðomis sugràþina ir perduoda Lietuvos Vyriausy- bei kapitalus, kurie buvo skiriami stipendijoms Lietuvos mokyklose ir Lietuvos pilie- èiams Rusijos mokyklose. 4. Kai dël apmokëjimo Lietuvoj esanèiø apyvartoje Rusijos piniginiø þenklø, vertybës popieriø, valstybiniø arba valstybës laiduotø, taip pat privatiniø, iðleistø tø draugijø ir ástaigø, kuriø ámonës yra Rusijos Vyriausybës nacionalizuotos, lygiai ir kai dël Lietuvos pilieèiø reikalavimø ið Rusijos iþdo ir ið nacionalizuotø ástaigø, – tai Rusija apsiima pripaþinti Lietuvai ir Lietuvos pilieèiams visas tas lengvenybes, teises ir privilegijas, kurios tiesioginai ir netiesioginai jos yra arba bus suteiktos kuriai nors treèiai ðaliai arba jos pilieèiams, draugijoms ir ástaigoms.

456 Jei savininkai pasirodys nebeturá vertybës popieriø ir turto dokumentø, tai Ru- sijos Vyriausybë pareiðkia sutinkanti, ðá straipsnio punktà vykdydama, pripaþinti vertybës ir kt. popieriø savininkais tuos, kurie pateiks pakankamø iðrodymø, kad jiems priklausantieji poperiai buvo iðveþti karo metu.

Straipsnis XI. 1. Rusijos Vyriausybë sugràþina Lietuvos Vyriausybei perduoti, kam priklau- so, pasaulinio 1914–1917 metø karo laikø iðveþtà Lietuvos pilieèiø turtà arba turtà bendroviø, kompanijø ir akcijø draugijø, kuriø akcijø arba pajø dauguma priklausë Lietuvos pilieèiams tuo metu, kai buvo Rusijos Vyriausybës iðleisti atitinkamieji na- cionalizacijos dekretai, kiek tas turtas faktinai yra arba atsiras Rusijos Vyriausybës þinioje. Pastebëjimas: Tas punktas nelieèia kapitalø, indëliø ir vertenybiø, kurios buvo Valstybës Banke arba privatiniuose bankuose, kredito ástaigose ir taupomose kasose Lietuvos teritorijoje. 2. Kai dël iðveþtø á Rusijà pasaulinio 1914–1915 metø karo laikmeèiu geleþin- keliø, telegrafo ir telefono susisiekimo priemoniø, taipo pat kai dël geleþinkeliø dirb- tuviø átaisymø, – tai Rusija sutinka atlyginti Lietuvai tokià jø dalá, kuri atitinka vie- tiniams Lietuvos Valstybës reikalams, atskaitant sulig bendru ekonominio gyvenimo tonaus nupuolimu. Tiksliai nustatyti minëto atlyginimo dydþiui tuojau, ðià sutartá ratifikavus, su- daroma miðri komisija ið lygaus abiejø susitarianèiø ðaliø nariø skaièiaus. Pastebëjimas: Geleþinkeliø ir telegrafo bei telefonø susisiekimo priemonës, taip pat geleþinkeliø dirbtuviø átaisymai, kurie pareina okupuotai Lietuvos teritorijai, gali bûti atlyginami tiktai atvadavus jà ið okupacijos. 3. Straipsniuose VIII, IX, X ir ðiame XI nurodytoms sàlygoms vykdyti Rusijos Vyriausybë apsiima Lietuvos Vyriausybei duoti visas reikiamas tam tikslui informa- cijas ir þinias ir teikti visokios pagalbos suieðkoti gràþinamam turtui, archyvams, dokumentams ir kt. Tiksliau sureguliuoti klausimams, kurie kyla dël tø dalykø, pa- vedama ypatingai miðriai komisijai ið lygaus abiejø susitarianèiø ðaliø nariø skai- èiaus.

Straipsnis XII. Rusijos Vyriausybë, turëdama omenyje, kad Lietuva pasaulinio karo metu bu- vo beveik visa nuniokota ir kad Lietuvos pilieèiai net negali atsistatyti savo ûkio, tarp kita ko savo sugriautø ir sudegintø trobesiø dël Lietuvos giriø sunaikinimo pa- reiðkia sutinkanti: 1. Nukelti nuo Lietuvos atsakomybæ uþ Rusijos skolas ir visokius kitokius ásiþa- dëjimus, tame skaièiuje uþ tuos, kurie randas ið poperiniø pinigø, iþdo þenklø, ásiþa- dëjimø, serijø ir Rusijos iþdiniø liudymø iðleidimo, uþ Rusijos Valstybës vidaus ir uþsieniø paskolas, uþ garantijas visokioms ástaigoms bei ámonëms ir uþ jø laiduotas paskolas ir kt.; visos panaðios Rusijos kreditoriø pretenzijos, kuriø dalis pareitø mo- këti Lietuvai, turi bûti nukreiptos tiktai prieð Rusijà. 2. Artimiausiose prie Lietuvos sienø vietose ir, kiek galima, arèiau prie plukdo- møjø upiø ir geleþinkeliø duoti Lietuvos Vyriausybei teisæ kirsti miðko ið ðimto tûks-

457 tanèiø deðimtiniø ploto, nuolatos pateikiant per dvideðimt metø vienà po kito miðko kertamuosius plotus einant Rusijos miðkø ûkio planais. Tolimesnësës kirtimo sàly- gos pavedamos nustatyti miðriai komisijai ið lygaus abiejø susitarianèiø ðaliø nariø skaièiaus. 3. Iðduoti Lietuvos Vyriausybei tris milijonus rubliø aukso per pusantro mëne- sio nuo ðios sutarties ratifikavimo dienos.

Straipsnis XIII. 1. Susitarianèios ðalys, ðià sutartá ratifikavusios, sutinka kiek galima greièiau pradëti tarybas dël prekybos ir tranzito sutarties. 2. Prekybos sutarties pamatan turi bûti padëtas didþiausio palankumo principas. 3. Tranzito sutarties pamatan turi bûti padëti ðie principai: a) prekës, kurios eina tranzitu per vienos kûrios susitarianèios ðalies teritorijà, neturi bûti apdedamos jokiais muitais nei mokesniais; b) veþamieji tarifai tranzito prekëms neturi bûti aukðtesni uþ veþamuosius ta- rifus tokioms pat vietinëms prekëms. Pastebëjimas: Ligi nusistatys normalës sàlygos, savitarpiai Lietuvos ir Rusijos tranzito santykiai yra tvarkomi tais paèiais principais. Kitas tranzito sàlygas nor- muoja atskiri laikini sutarimai. 4. Lietuvos ir Rusijos prekybos laivynai, vienas ir antras, naudojasi susitarian- èiø ðaliø uostais vienodomis teisëmis. 5. Mirus vienos susitarianèios ðalies pilieèiui antrosios ðalies teritorijoje, pasilikæs turtas visas perduodamas valstybës, kuriai priklausë palikimo savininkas, konsulo ar- ba atatinkamo atstovo þinion, idant jis pasielgtø eidamas savo kraðto ástatymais.

Straipsnis XIV. Ðià sutartá ratifikavusios abi susitarianèios ðalys tuojau sueina á diplomatinius ir konsulinius santykius. Ðià sutartá ratifikavusios ðalys eis daryti konsulinës konvencijos.

Straipsnis XV. Ratifikavusios ðià sutartá Lietuvos Vyriausybë atleidþia Rusijos pilieèiams ir optuojantiems Rusijos pilietybæ, o Rusijos Vyriausybë – Lietuvos pilieèiams ir optuo- jantiems Lietuvos pilietybæ, tiek civiliniams, tiek kariniams, visø politiniø ir discipli- niniø bylø bausmes. Jeigu tø bylø reikalø dar nëra padaryta nusprendimo, tai jos panaikinamos. Nesinaudojà amnestija asmens, aukðèiau nurodytus nusikalstamus darbus pa- daræ jau ðià sutartá ratifikavus. Asmens, kriminaliniu teismu nuteisti uþ nusikaltimus, kuriems nëra amnesti- jos, sugráþta tëvynën atlikæ bausmæ. Jei tos rûðies bylø reikalø nebus nusprendimo per metus nuo dienos, kada kaltinamasis buvo pašauktas tieson, tai po to laiko jisai perduodamas jo krašto vyriausybei su visa bylos medžiaga. Tuo paèiu þygiu abi susitarianèios ðalys atleidþia ir saviems pilieèiams baus- mes uþ darbus, padarytus prieð ðios sutarties ratifikavimà antrosios ðalies naudai.

458 Straipsnis XVI. Ðià sutartá svarstydamos, abi susitarianèios ðalys turëjo omenyje tai, kad jos viena su antra niekuomet nëra buvusios karo padëtyje ir kad Lietuva, bûdama karo þygiø rajone pasaulinio 1914–1917 metø karo laiku, ypatingai yra dël to karo nu- kentëjusi. Todël visos ðios sutarties sàlygos nieku bûdu negali bûti precedentu kuriai treèiai ðaliai. Kita vertus, jeigu vienos susitarianèios ðalies bus duota treèiai ðaliai, arba jos pilieèiams ypatingø lengvenybiø, teisiø ir privilegijø, tai jos be ypatingo susitarimo tenka ir antrajai ðaliai arba jos pilieèiams. Pastebëjimas: Taèiau susitarianèios ðalys nepareikð pretenzijø dël privilegijø, kuriø viena susitarianèiø ðaliø pateiks treèiai ðaliai, susiriðusiai su ja muitø arba kita kuria sàjunga.

Straipsnis XVII. Vieðosios ir privatinës teisës klausimus, kylanèius tarp susitarianèiø ðaliø pilie- èiø, taipo pat kai kuriuos atskirus klausimus, kylanèius tarp abiejø valstybiø arba tarp valstybiø ir antrosios ðalies pilieèiø, reguliuoja ypatinga komisija ið lygaus abie- jø ðaliø nariø skaièiaus, kuri yra steigiama tuojau ðià sutartá ratifikavus ir kurios sàstatà, teises ir pareigas nustato instrukcija, abiejø susitarianèiø ðaliø sutarta.

Straipsnis XVIII. Ši sutartis yra suraðyta lietuviø ir rusø kalbomis. Jos aiškinimui abu tekstu yra skaitomi autentiniais.

Straipsnis XIX. Ði sutartis turi bûti ratifikuota. Ratifikuojamais sutarties raðtais turi bûti susimainyta Maskvoje. Visur, kur šioje sutartyje minimas sutarties ratifikavimo momentas, reikia su- prasti laikas, kai susitarianèios ðalys sumaino ratifikuojamaisiais raðtais. Visa tai paliûdydami abiejø ðaliø ágaliotiniai savo rankomis tà sutartá pasiraðë ir savo antspaudais patvirtino. Originalo du egzemplioriai sustatyti ir pasiraðyti Maskvos mieste tûkstantis devyni ðimtai dvideðimtøjø metø liepos mënesio dvyliktà dienà.

T. Naruðevièius À. Èîôôå P. Klimas S. Rozenbaumas Þ. Ìàðõëåâñêèé J. Vailokaitis V. Raèkauskas Ë. Îáîëåíñêèé

Ratifikuota 1920. VIII. 6. Ágijusi galios 1920. X. 14. Áregistruota Tautø Sàjungoje 1921. III. 8 d. Nr. 94.

459 5 priedas

Ðiauliø miesto ir apskrities komendanto karin. A. Bironto 1919 m. rugpjûèio 6 d. atsiðaukimas „Lietuvos pilieèiai!!!“

Sunkiuose laikuose mums lemta gyventi. Vienos valstybës griûva ir vietoje jø tve- riasi naujos. Ir mûsø brangi Lietuva, ðimtus metø slegiama ir draskoma, pradëjo tverti N e p r i k l a u s o m à v a l s t y b æ. Ir ið tikrøjø: jei tos maþutës tautos, kaip serbai, juodkalniai, suomiai, estai ir kitos ðeimininkauja savo namuose paèios, tuo labiau t r i j ø m i l i j o n ø t a u t a, kuri netamsesnë uþ aukðèiau minëtas tautas, turi teisæ gyventi ir rûpintis savo reikalais. Kasmet mums atseina laimë tverti naujà valstybæ, þinoma, prita- riant ir padedant Santarvës valstybëms, grieþia dantis tie, kuriems reikia atsisakyti nuo taip gardþios L i e t u v o s duonos: grieþia dantis vokieèiai ir rusai. Norëdami ilgiaus naudotis L i e t u v o s gërybëmis, tie atëjûnai pina mums visokias pinkles, kad supainiojus ir praþudþius mus. Atsikraustæ ið svetur kaþin ko- kie „kolèakai“ ima sauvaliðkai ðeimininkauti ir suvedþioti L i e t u v o s p i l i e è i u s. Jie kvieèia savanorius á savo plëðikø bandas! L i e t u v o s p i l i e è i a i! argi Jûs dristumët prisiraðyti prie tø plëðikø, argi jûs patys eitumëte plëðti savo brolius?! Þinokite, jei atsirastø panaðûs iðgamos, bus skaitomi jie plëðikais ir persekiojami vi- sur ir visada, kaipo plëðikai. I ð d r á s æ – g i p r i s i r a ð y t i b u s b e t e i s m o s u š a u d o m i. Be to, ásakau L i e t u v o s p i l i e è i a m s neturëti nieko bendro su minëtais atëjûnais. Nieko jiems neduoti ir nepadëti. Tegu ið jûsø ima spëka, tada jie patys uþ tai atsakys! Ðiauliai, rugpjûèio mën. 6 d. 1919 m.

Miesto ir apskrities komendantas karininkas B i r o n t a s

6 priedas

Saugok nuo ruso! A t s i ð a u k i m a s i r á s a k y m a s visiems vokieèiø kariuomenës daliniams Lietuvoje ir Latvijoje

Visas pasaulis þiûri á mus kaipo rusø draugus, patriotus arba paprastai tik avantiûristus. Mums geistinas ir naudingas pirmas pavadinimas. Lai þiûri á mus kaip atnau- jintojus nors ir Rusijos. M e s g i t u r i m t o k i a i s i r p a s i r o d y t i. Taipogi turim savo kelià liuosu laikyti ir mûsø þingsniø tikslas turi mums bûti aiðkus. K à m u m s a p e i n a R u s i j a. Tik su pagalba jos kvailø þmoniø, su pagalba rusø kiauliø mes galësim atnaujinti Vokietijà, mûs mielà kaizeriø Vokietijà, prijungus Lietuvà, Latvijà ir dël sienø apsaugos.

460 U þ t a t m e s t u r i m r û p i n t i s: 1) kad nei vienas rusas neuþimtø atsakomingos vietos – bet tik paslaptai; 2) palaikyti pas rusus nuomonæ, kad lietuviai ir latviai neduos jiems Rusijon praeiti, bet nori juos visai sunaikinti; 3) stengtis patikrinti rusus, kad tik jëga jie galës prasimuðti á Rusijà. Vienu þodþiu, m e s t u r i m r u s u s t a i p s u p a i n i o t, k a d j i e t i k m û s ø t i k s l a m s a t a t i k t ø ir juos paskui prieð lietuvius, latvius ir igaunius pilnai išnaudoti. Ið tikrøjø gi lietuviai su mielu noru duoda rusams liuosà kelià, kad jie Rusijon eitø ir po vadovybe generolo Denikino prieð bolðevikus kovotø. M e s g i t u r i m j i e m s p r i e ð g i n i u s d a l y k u s p a r o d y t i. B e r m o n t a s s l a p t a i r s u m u m i s s u s i t a r ë d u o t i m u m s p a g a l b à. Ðità ásakymà reikia slaptai laikyti, kad visai jo neskaitytø rusai

von Kromzendorf Generalio štabo hauptmanas

7 priedas Vokieèiø laivyno kapitono Siewerto 1919 m. spalio 10 d. atsiðaukimas laivyno kareiviams

Kareiviai! Jûs bûvote mûsø valdþios blogai aprëdyti! Jûsø teisingi reikalavi- mai, kuriuos jûs kovodami uþ vokietybæ iðkariavote, valdþios nebuvo iðklausyti. Jums sugráþus, nebus leista pradëti ar gauti darbo fabrikuose, nes Jûs èionai prieð bolðevikus kovojote, kurie vienos dvasios su spartakieèiais, agitatoriais, ágijusiais átekmës darbininkuose. Reichswehras pervirð turi þmoniø, kurie geriau kaip Jûs turëjo progos iðnaudoti padëtá ir aprûpinti savo ateitá. Apart to, 800 000 belaisviø gráþta atgal Vokietijon ir dar labiau padidins bedarbæ. Be galo tæsiantys angliaka- siø streikai taipogi sumaþins darbo galimybes. Vargas ir elgetystë laukia Jûsø su- gráþus Vokietijon! Antantë grasina, jeigu mes èionai pasiliksim, Vokietijai paskelbs naujas repre- sijas. Mat, vienas taikos sutarties straipsnis duoda jiems teisës tai daryti. O taikos sutarties knygoje tokiø straipsniø daug yra. Antantë bûtinai nori sunaikinti Vokieti- jà. Nors mes dabar ir nusileisim, tai ji kiekvienà valandà, net minutæ, suras daugybæ tokiø paragrafø, kuriuos iðpildyt vis tiek nebegalima bus, bet mus panaðiomis repre- sijomis grasins. Kas daryti? Vienas ið dviejø: ar mes kaip avys duosime save piauti, ar mes mëginsim neþiûrint visø grasinimø Antantës ir mûsø kvailø valdþios praðy- mø, kuri niekuomet negalëjo nujausti ateities ir tik tuomet suprasdavo momento svarbumà, jam jau esant; elgsimës savistoviai ir, jei bus Dievo lemta, sutversim savo tëvynei naujà ateitá! Lengvai to neatsieksime. Iðtisus mënesius mes galime bûti at- skirti nuo mûsø namø. Sunkios valandos mûs laukia, bet kad kà nors didþio pasiek- ti, tai reikia ir daug atlikti: kas mano tai padaryti nebegalës, tas tegu gráþta á Vokie-

461 tijà. Bet tie, kas èionai lieka, lai þino, kad uþdavinys, kuriam jisai atsidavæs, yra didis ir svarbus pasaulio istorijos. Tik átempus visas kûno ir dvasios bei moralines jëgas, galima pasiekti ðito tikslo. Ateis laikas, kada Vokietijoje mums atsiklaupæ aèiû sakys, uþtai kà mes èionai iðkentëjome ir atsipraðys uþ tai, kad ðità pasilikimà taip be galo apsunkino

Uþ tikrumà pas. Siewert pas. Wagner Laivyno kapitonas Gen.štabo hauptmanas

8 priedas

Generalio štabo stovykla 10. 10. 19

III priedas prie sutarties, padarytos tarp Geleþinës divizijos, vokieèiø legionø ir t. t. ið vienos pusës ir Vakarø Rusijos armijos Vyr. vadø ið kitos pusës, spalio 6 d. 1919 m. 1. Ðiuomi tvirtinamos Geleþinës Divizijos vokieèiø teisës gauti þemës apsigyve- nimui, ágytos prieð stojimà á minëtas formacijas (sutartis su Laikina Latviø valdþia ið 9 ir 24. XII. 18 m. kariavusio su bolðevikais 1 mënesá pilietybës teisiø ágijimo), teisë gauti þemës 80 margø ið dvarø, prie tam, treèia dalis turi bûti tinkama apdirbimui. 2. Be to, kiekvienas áeinantis Geleþ. Diviz., vokieèiø legiono ir t. t. sàstatan, iðkariavusis 6 mënesius nuo ðios sutarties padarymo dienos, ágija teisës gauti dar 20 margø þemës: iðbuvusieji 12 mën. – 50 margø, 18 mën. – 90 margø, o 24 mën. – 140 margø. 3. Kiekvienas kariaujantis ið savo vyriausybës gauna tam tikrà raðtà, liudijan- tá, kad nurodytos 1 ir 2 punktuose teisës þemës gauti bei apsigyventi jam tvirtina- mos. Ðitas liudymas kartu yra ástojimo aktas jo savininko á rusø pavaldiniø sàjungà. 4. Paþymëta 2 punkte þemë apsigyvenimui atleidþiama kiekvienam uþ pusæ tos kainos, kuri buvo liepos mën. 1914 m. 5. Liudymai gauti þemës apsigyvenimui gali bûti perduodami kitiems, bet tik su þinia Centralinës dalinimo ástaigos (punktas 6). 6. Geleþinë Divizija drauge su Vokieèiø legionu pasiryþus ásteigti Centralinæ dalinimo ástaigà, kuri ðità þemæ dalimis periminës ir þiûrës, kad bûtø iðvengti netei- sëti reikalavimai. Ðita Centralinë ástaiga apsiima tà þemæ perduoti kolonistams, bet turi þiûrëti, kad vienose rankose neatsidurtø du liudymai arba nebûtø sudaromi dvarai, didesni kaip 140 margø þemës.

A. B. pas. Wagner Gener. štabo hauptmanas

462 9 priedas

Rusijos Ðiaurës-Vakarø srities Vyriausybës 1919 m. spalio 12 d. atsiðaukimas á Bermondto rinktinës rusø karininkus ir kareivius

Pilieèiai karininkai ir kareiviai! Jûs girdëjote Vyriausiojo fronto vado gen. Judenièiaus kreipimàsi á Jus! Jûs skaitëte Vyriausiojo vado ásakymà, kuriuo jis pulkininkà Bermondtà paskelbia tëvynës iðdaviku, o visus Tëvynei iðtikimus sû- nus ðaukia á Narvos frontà, ten, kur dabar vyksta puolimas prieð pikèiausius tëvynës prieðus – bolðevikus. Á Jus kreipiasi Rusijos Ðiaurës-Vakarø srities vy- riausybë. Palikite vokieèiø eiles ir eikite pas mus, vadovaujant vyresniajam kari- ninkui, kaip tai ásakë mûsø Vyriausiasis vadas. Jûs matote aiðkià Tëvynës iðda- vystæ. Bermondtas gavo ásakymà þygiuoti padëti Narvos frontui, jis ásakymo ne- ávykdë. Maþa to, jis sudavë smûgá Rygai ir latviø kariuomenei, veikianèiai su mumis sàjungoje prieð bolðevikus. Jûs þinote, kuo ði iðdavystë gresia mûsø fron- tui? Pergalingai pradëtas puolimas gali sustoti, latviø kariuomenë atsimes nuo kovos prieð bolðevikus, estø kariuomenë eina padëti Latvijai, mûsø uþnugaris susilpnës ir mes vël turësime laukti geresniø dienø. Gi bolðevikai atsikvëps, su- kaups jëgas ir vël pradës siautëti, lieti kraujà ir kankinti sukilusius gyventojus. Ar Jûs to norite? Ne, vyriausybë tikisi, jog Jûs neleisite taip piktdþiugiðkai trium- fuoti tautos valios ir laisvës budeliams. Vyriausybë tikisi, jog Jûs atliksite savo ðventà pareigà ir, visi kaip vienas þmogus, atsiliepsite á savo Vyriausiojo vado ðaukimà. Pirmyn, á Narvos frontà! Pirmyn be svyravimø! Tegu triumfuoja Jûsø geleþinë valia eiti pagalbon tëvynei iðvaduoti; nepasiduokite ákalbinëjimams ir paþadams ir netikëkite Tëvynës prieðams. Dràsiai stokite á garbës, laisvës ir lai- mës kelià sau ir nelaimingai iðkamuotai Rusijos Þemei! Á Jus þiûri bûsimoji Rusi- ja, á Jus maldaujamai tiesiamos kalëjimuose, kareivinëse ir rûsiuose uþdarytø kankiniø rankos. Á Jus atkreipti mirðtanèiø moterø ir vaikø þvilgsniai. Gelbëkite juos. Tëvynë Jums bus dëkinga. Ji pasirûpins ir Jumis ir Jûsø vaikais, ir Jûs uþsi- tarnausite tëvynës gelbëtojø didingà ir garbingà vardà. Pirmyn, á Narvos frontà! Jus šaukia vyriausybë, kurios vëliavoje paþymëta „Þemë ir laisvë“.

Nuorašas tikras: Þemutinës – Kurliandijos karinës apygardos poruèikas Kivelitas

10 priedas 1919. X. 30 Sutartis

Tarp atstovø Lietuviø valdþios: pagalbininko Kr. Aps. ministro karininko Mer- kio, gen. ðtabo plk. Kleðèinsko, majoro Balbach, ágaliotinio uþsienio reikalø ministe- rijos p. Petkevièiaus – ið vienos pusës, ir atstovø vokieèiø valdþios Generalinio ðtabo kpt. fon Jagov (Generalkomando 6 Res. Kor.), Generalinio ðtabo kapitono fon Bigele-

463 ben (Generalkomando 6 Res. korps.), Generalinio ðtabo kpt. fon Makenzen (Frei- korps fon Dibiè) ir atstovo vokieèiø Generalinio ágaliotinio Kaune Wolf ið kt. pusës, – padaryta sekanti sutartis: 1. Vokieèiams evakuacija palengvinti sutarta nustatyti sekanti neitrali zona: a) Vakarø siena, kuri nuo lapkrièio 2 d. 8 valandos prieðpiet neturi bûti vokieèiø kariuomenës perþengta: folvarkas Ladviliðki (10 km á rytus nuo Jonið- kio) – Remdþiûny – Minelgi – Ligumy – Staèiûny – Aukðtolki – Venkeliðki – Javgelaicy – Davgielaicy – Ðavliany – Ðidlovo – Dumðiðki (2 km á ðiaurës vakarus nuo Raseiniø) – Erþvilko – Sokoliny, tokiu bûdu kelias Javgelaicie – Dovgielaicie – Ðavliany gali bûti vok. kariuomenës naudojamas. Visi ðie miesteliai lieka vokie- èiø kariuomenei. b) Rytø siena, kuri nuo ð. m. XI. 2 d. 8 val. prieð piet negali bûti perþengta á vakarus lietuviø kariuomenës: Kruki – Paðvitinys – Vilnaicy – Vismonty – Zajaziory – Saduny – Korèmy – Ilgocie – Ziniany – Varnënai – Daviocy – Kunigiðki – Loginie – Dvoraliðki (3 km á pietø rytus nuo Raseiniø) – Berzinia (10 km á ðiaurës vakarus nuo Smalininkø). Visi ðie miesteliai lieka lietuviø kariuomenei. 2. Toliau taipogi nustatomos demarkacinës linijos: a) 3 km á vakarus kelio Poðuny – Ðiauliai. Ði demarkacijos linija negali bûti perþengta liet. kariuomenës á rytus – vokieèiø kariuomenës á vakarus, b) 3 km á pietus geleþinkelio Ðiauliai–Muravjovo. Ði demarkac. linija negali bûti perþengta liet. kariuomenës á ðiauræ, o vokieèiø – á pietus. 3. Lietuviø valdþia ásteigs Raseiniuose Lietuviø komendantûrà, bet kariuome- nës ten negabens. Jei galima, lietuviø komendantu bus kita ypata, vietoj to, kuris ligi ðiolei ten veikë. 4. Nustatytos linijos nelieèia atskirus kareivius be ginklø. 5. Kad lietuviø valdþia norës siøsti atskirus bûrius á vakarus nuo vok. uþimtos zonos, tai apie pergabenimà privalo praneðti vokieèiø Vyriausiam karo vadui ma- þiausiai 24 valandomis anksèiau. 6. Lietuviø valdþia ásteigs Radviliðkio stoties komendantûrà, kurios ko- mendantas bus kartu ir susisiekimo karininku fon Dibièo savanoriø korpuso. Vokieèiø Vyr. kariuomenës vadas komandiruos taipogi vienà vok. susisiekimo karininkà prie artimiausio prieð Radviliðká esanèio lietuviø ðtabo. Ðitie abu ka- rininkai turës uþdaviná visus kylanèius Radviliškio srity nesusipratimus išrišti ir pašalinti. 7. Ið pusës kariðkos valdþios Lietuviø valdþiai leidþiama pradëti gelþkelio judëji- mà, koks jis buvo ligi ð. m. X. 1 d. Vokieèiø kariuomenës uþlaikyti garveþiai gràþinami. 8. Visi mûðiuose paimti nelaisvën kareiviai ir milicininkai bus ð. m. XI. 2 d. 12 val. pietø ant Radviliðkio stoties apmainyti. Trûkstantieji tiekimo daiktai, kuriø þu- vimà galima bus árodyti, bus gràþinami ið abejø pusiø. Ðiuose mûðiuose á vok. arba liet. rankas patekæ ginklai bus apmainomi. 9. Iðtyrimui nuþudymø Ðimaièiuose ð. m. XI. 2 d. 4 val. po piet susirinks maiðyta iðtyrimo komisija, susidedanti ið 2 vok. ir 2 liet. karininkø arba valdinin- kø. Komisija nustatys rezultatus iðtyrimo protokole, abejø pusiø pasiraðytame. Sulig rezultatø iðtyrimo komisijos átariami kaltininkai bus perduoti lietuviø val- dþiai.

464 10. Lietuviø valdþios civiliø ástaigø veikimas vokieèiø kariðkos valdþios nekliu- domas. Pasiraðë: Uþ Vyriausià vok. kariuom. vadà von Jagov Hauptmann im Gen. Stab, Für. von Bigeleben, Hauptmann Adv. VI. Res. korps, Von Makensen, Hauptmann im Gen. Stab Freikorps V. Diebitsch, Für. den deutschen Generalbevollmächtigen Wolf, KAM padëjëjas karin. Merkis Gen. ðtabo plk. Kleðèinskas Maj. Balbach Uþsienio reikalø Ministerijos Ágaliotinis Petkevièius

11 priedas

Vokieèiø vyriausybës atsiðaukimas á Baltijos pajûry esanèià vokieèiø kariuomenæ, 1919 m. lapkrièio 2 d. ádëtas á laikraðèio „Berliner Tageblatt“ Nr. 520

Paskutinis vokieèiø vyriausybës þodis kariuomenëm Baltijos pajûry: Vokieèiø vyriausybë priversta paskelbë prieð Baltijos pajûry esanèias kariuo- menes, kurios ligi ðios dienos nenori evakuoti svetimàjá kraðtà, grieþèiausiø priemo- niø: kiekvienas, kuris nepereis iki XI. 11 d. vokieèiø sienà, bus paskelbtas dezertyru ir praradusiu savo vokieèiø valstybës pilieèio teises. Vokieèiø vyriausybë þino, kad buvo vartota smerktiniausiø klaidinimø (melø) sulaikyti Baltijos pajûry esanèiom kariuomenëm nuo gráþimo namo ir privilioti dar daugiau kariðkiø. Jiem sakë, kad vokieèiø vyriausybë, santarvës reikalavimø verèia- ma, turinti parodyti, lyg stengtøsi ji visomis priemonëmis evakuoti Latviø kraðtà ir Lietuvà, taèiau faktinai ji visai sutinkanti su darbais, kuriø daro Geleþinë divizija ir panaðios formacijos Tai yra melas! Yra tik viena vokieèiø vyriausybës politika Ry- tø klausimais, ir ðtai: Lauk ið Baltijos pajûrio! Viskà kita ji skaito piktadaringa avan- tiûros politika, kuri jau dabar privedë visà vokieèiø tautà prie blogiausiø pavojø ir nuolat stengiasi padaryti vis naujø begaliniø sunkumø ir pavojø. Dël to ji griebësi paskutiniø neatstojamø priemoniø, kad paþadintø prie susipratimo paskutinæ va- landà suklaidintuosius ir suviliotuosius: skelbdama kiekvienà dezertyru ir kuo vei- kiausiai iðtyrus, praradusiu savo vokieèiø valstybës pilieèio teises, kuris vëliausiai ligi XI. 11 d. nesugráð á vokieèiø kraðtà. Tai reiðkia, kad kiekvienas, kuris atsisako gráþti, nustoja visø savo maitinimo pretenzijø vokieèiø kraðte. Jis negauna jokiø ka- riðkio teisiø, nei invalido paðalpos, nei senatvës paðalpos ir jis neturi jokiø pretenzijø gauti paramos, jei já suþeis arba jis apsirgs. Jei tada jis nori gráþti á vokieèiø kraðtà, jis laikomas svetimo kraðto pilieèiu ir bus nubaustas, kaip dezertyras. Uþsienyje jis pa-

465 liekamas svetimos valstybës priemonëm ir jokia vyriausybë nesirûpina juo. Taip pat jo dabartinë arba bûsimoji þmona ir vaikai jau nebëra daugiau vokieèiai ir nebus vokieèiai, jie taip pat praranda teisæ tikëtis kokios nors paðalpos ið vokieèiø. Tai vokieèiø vyriausybë duoda dar kartà kuo grieþèiausiai apsvarstyti tiems, kurie yra Baltijos pajûry arba nori á Baltijos pajûrá eiti ir nepaiso tø liûdnø vaizdø, kuriø jø darbai gamina tëvynei ir jiems patiems. Arèiau, negu jûs manote, yra tas momentas, kada jûs sunkià ðiaurës þiemà bûsite palikti be priveþimo amunicijos, be tvarstomosios medþiagos, be pagalbos tø kraðtø ánirðusiø gyventojø pagieþai. Dar kartà, kol neávyko blogiausiai: Lauk ið Baltijos pajûrio! Atgal á tëvynæ!

12 priedas

Laikinosios Lietuvos Vyriausybës Generalinio Ágaliotinio Vilniuje Švietimo Ministerio M. Biržiškos 1919 m. sausio 2 d. protestas Lenkø kariuomenës Vadui Vilniuje

1918 m. gruodþio 31 d., ið pradþiø laikraðèiuose, paskiau ir tam tikruose atsi- ðaukimuose Vilniuje paskelbta, jog gen. Wejtko esàs paskirtas Lietuvos karo apskri- ties vadu. 1919 m. sausio 1 d. apie 5 val. popiet ginkluotas jaunimas uþëmë Vilniaus miesto gatves. Tà pat ir sekanèià dienà ginkluotieji jaunikliai daro gatvëse kratas, atiminëja ið praeiviø ginklus ir veda tikrà kovà su darbininkais ties Varnø gat. Sau- sio 2 d. pasirodë gen. Mokrzeckio paskelbimas, jog jis esàs Vilniaus komendantas ir ávedæs Vilniuje nepaprastà stová. Ta pat dienà lenkø spaudoje paaiðkinta, jog Vil- niaus gatviø uþëmimas esàs padarytas lenkø karo pajëgø. Kadangi 1) Lietuvos ir Vilniaus valdþia, tat ir kraðto apsauga priklauso Laikinajai Lietuvos Vyriausybei, 2) Vilniaus miestas lenkø kariuomenës tapo apimtas be ðios Vy- riausybës sutikimo, 3) apëmusi gatves kariuomenë ne tik neveikia Lietuvos karo pajëgø valstybinës vyresnybës vedama, bet ir savinasi svetimos valstybës þenklus (erelá prie ke- purës), 4) stoja prieð Lietuvos gyventojø dalá, tariant Darbininkø Tarybon susimetusius darbininkus, tad Laikinoji Lietuvos Vyriausybë pavedë man, jos Generaliniam Ágalioti- niui Vilniuje, pareikðti Lenkø kariuomenës Vadui Vilniuje grieþèiausià protestà prieð jo prisisavinimà vyriausybës teisiø ir ásikiðimà á vidujinius Lietuvos reikalus, kas gresia jai naminiu karu ir suirute. Laikinosios Lietuvos Vyriausybës Generalinis Ágaliotinis Vilniu- je Ðvietimo Ministeris M. Birþiðka. Vilnius, sausio mën. 2 d. 1919 m.

13 priedas

Konvencija tarp Rusijos karinës vadovybës ir Lietuvos Valstybës, sudaryta 1920 m. rugpjûèio 6 d. Kauno mieste ágaliotinio Rusijos vardu Revoliucinës karinës Tarybos IV armijos nario I. Meþlaukio ir Lietuvos vardu Kraðto apsaugos ministro K. Þuko dël evakuacijos Lietuvos teritorijos, kuri rusø kariuomenës buvo uþimta 1920 m. liepos 12 d. susitarimu.

466 1. Visa rusø kariuomenës uþimta teritorija pradedama evakuoti tuoj po kon- vencijos pasirašymo. Evakuacija vyks tokia tvarka. 2. Visa minëta teritorija evakuacijos tikslu skirstoma á 3 zonas: a) ðiaurinë – su Ðvenèioniø miestu, b) vidurinë – su Vilniaus miestu ir c) pietinë – su Lydos ir Gardino miestais. Ðiaurës zona apima Pastoviø, Ðvenèionëliø, Pabradës geleþinkelio stotis. Vidurinë zona apima Vilniaus–Varënos, Vilniaus–Indrupës ir Vilniaus–Jaðiûnø geleþinkelio stotis. Pietinë zona apima visà likusià teritorijà. Pastaba. Tikslios sienos nustatomos vëliausiai per tris dienas po konvencijos pasirašymo. 3. Ðiaurinëje ir vidurinëje zonose evakuacija prasidës tuojau po konvencijos pasiraðymo ir baigiama ðiaurinëje per tris dienas, o vidurinëje ne vëliau kaip ðiø metø rugsëjo 1 d. Pietinës zonos evakuacijos pradþia ir pabaiga nustatoma atskiru Lietuvos ir Rusijos kariniø vadovybiø susitarimu. 4. Pasiraðius konvencijà, tuojau sudaroma miðri komisija perduoti ir priimti evakuojamai teritorijai. 5. Be armijos ástaigø, evakuojamas tiktai Rusijos valstybei priklausantis turtas. Pastaba. Bet kurie nesusipratimai, kylantieji ryðium su evakuacija, pagal ðá punktà, sprendþiami miðriø komisijø. 6. Evakuacijai pagreitinti Lietuvos vyriausybë iðskiria 1 garveþá ir 60 prekiniø vagonø mainais uþ ðiaurinëje zonoje gaunamà siaurojo geleþinkelio turtà. 7. Nepriklausomai nuo taikos sutarties tarp Lietuvos ir Rusijos ratifikavi- mo termino rusø karinë vadovybë ásipareigoja jà taikyti laikinai uþimtoje terito- rijoje.

IV armijos revoliucinës karinës tarybos narys I. Mežlauk Krašto apsaugos ministras plk ltn. K. Žukas

14 priedas

Kraðto apsaugos ministro ir l. e. Vyr. kariuomenës vado p. plk. ltn. K. Þuko 1920 m. rugpjûèio 29 d. ásakymas Nr. 416

Lietuvos kariuomenë, sunkiai besidarbuodama Tëvynës gerovei, galutinai jau paliuosavo mûsø boèiø ir praboèiø sostinæ Vilniø. Gedimino kalne, kaip keli ðimtai metø atgal, vël plevesuoja Lietuvos vëliava. Kiekvieno, mylinèio Tëvynæ, lietuvio ðirdis ðiandien dþiaugsmo kupina. Ir aš skubinuosi pirmiausiai pasidalinti tuo džiaugsmu su J u m i s, k a r ž y- g i a i, nes jei ðiandienà Lietuva ëmë gyventi nepriklausomai nuo svetimðaliø, jei nei rusas, nei lenkas, nei vokietys, nei kitas kas nebegali kiðtis á mûsø Tëvynës reikalus, tai daugiausia aèiû reikia tarti mûsø narsiai kariuomenei. Ir tà nuoðirdø aèiû tariu 467 Jums. Tardamas aèiû, esu tikras, kad Jûs, tiek darbo padëjæ Lietuvos nepriklausomy- bæ iðkovodami, ástengsite tàjà nepriklausomybæ uþlaikyti, ástengsite Vilniaus dau- giau jau niekam ir niekados nebeatiduoti. Valio, Lietuva su sostine Vilniumi! Te ant visados plevesuoja tautinë mûsø vëliava Gedimino kalne. Valio, mûsø narsioji kariuomenë!

Kraðto Apsaugos Ministras ir l. e. Vyr. kariuomenës vado p. plk. ltn. K. Žukas

15 priedas

Steigiamojo Seimo 1920 m. rugsëjo 25 d. I sesijos Nepaprastojo posëdþio dalyviø atsiðaukimas á Lietuvos pilieèius Tëvynei ginti

Pilieèiai! Lenkai, Lietuvos dvarininkø vedami, puola mûsø þemæ, plëðia mûsø so- dþius, miestus, lieja mûsø þmoniø kraujà; jau priëjæ Nemunà, vis gilyn Lietuvon verþiasi. Negelbëjo mûsø valdþios taikingumas, negelbëjo mûsø pasiûlymas nekovoti, nelieti kraujo, bet lietuviø–lenkø ginèà pavesti iðriðti Tautø Sàjungai. Nesitaikë su mumis lenkø valdþia, neklausë ir Tautø Sàjungos, netaikë ir nesi- taiko, nes jai rûpi tik vienas dalykas: uþkovoti ir pavergti mus, sunkià rankà ant mûsø uþdëti. Platûs mûsø laukai, derlingos dirvos, tankûs miðkai, Lenkuos gi maþa gerai dirbamos þemës, maþa miðkø, daug þmoniø, nebeuþtenka duonos. Todël verþiasi jie mus pavergti, kad mûs þemes lenkais apgyvendintø, verþiasi jie mus pavergti, kad mus sumindþiojus, á plaèiàjà jûrà iðeitø, su viso pasaulio pre- kybos ryðiais susiriðtø; verþiasi jie mus pavergti, kad ið mus arklius, galvijus, duonà rekvizuoti, nes jø begaliniai karai su kaimynais iðtuðtino jø kraðtà, nes jie savo duo- na kariuomenës neástengia iðlaikyti. Verþiasi jie mus pavergti, nes juos veda mûsø dvarininkai, o ðie gerai numano, kad jei bus Lietuva nepriklausoma, tai praras jie savo dvarus, dvarø þemë þmonëms bus iðdalinta, tai amþinai jie ant mûsø savo galybës nustos. Mûsø valdþia darë, daro ir darys visa, kad ir dabar dar taikà su lenkais pada- rytø, bet mes neturime uþleisti lenkams savo þemës mindþioti ir terioti. Ne, mes to neleisime! Mes ginsime savo þemæ nuo lenkø uþgrobimo bei koloni- zacijos, nes jei neapginsime, tai suvargsime, elgetomis tapsime, tai eisime á svetimus kraðtus svetimiems turtø krautø, sunkiuos darbuos vargtø. Ginkime savo ramius gyventojus nuo lenkø kariuomenës skerdyniø, ginkime mûsø moteris nuo iðniekinimø. Ginkime savo sodžius ir miestus nuo lenkø kariuomenës plëðimø, ginkime sa-

468 vo aruodus, nes jei neapginsime, tai mus laukia dar didesni vargai, kaip ávairiø oku- pacijø laikais. Ginkimës nuo svetimos, mûsø dvarininkø vedamos, kariuomenës, nes jei ne- ginsime, tai dvarininkai pas mus virðø paims, tai mes niekad negalësime þemës re- formos padaryti, tai dvarai dvarininkø rankose liks arba bus iðdalinti lenkø legioni- ninkams. Ginkimës nuo jø, nes jie neða dvasios vergijà visam kraðtui, neða praþûtá vi- soms tautoms, Lietuvoj gyvenanèioms. Ginkimës nuo lenkø puolimo kas kuo galëdamas: stodami á ðauliø bûrius, gin- kimës, duodami kariuomenei laikyti, ginklams pirkti savo turtà: aukso, ávairiø bran- genybiø, parûpindami kareiviams marðkiniø, pirðtiniø, ðiltø rûbø, pildami á valdþios sandëlius grûdus, ávairaus maisto. Kiekvienas padoras jaunuolis, sveikas vyras, turi sëst á savo þirgà ir karan joti arba miðkuos, krûmuos susitelkus, sekti kiekvienà lenko uþpuoliko þingsná ir kautis su jais, kautis, kol nei vieno ginkluoto lenko mûsø þemëj neliks. Mûsø gar- binga narsi kariuomenë savo krûtinëmis gina tëvø þemæ, guldo savo galvas, bet jos pajëgos be visuomenës paspirties neiðtesi atsispirti lenkø ligionams. Kas pasigailës savo turto mûsø kariuomenei laikyti, kas vergiðkai pabijos gin- klo tvertis, tas teatmena, kad atëjæs lenkas tà turtà atims, kad jis mus mindþios, niekins, kad mûsø vyrus mobilizuos, savo kariuomenën iðvarys. Jei neliesime krauju savo kraðtà, savo laisvæ gindami, tai liesime já uþ lenkø ir mûsø dvarininkø reikalus. Šiandien mes turim pasidaryti amžinai laisvi, nepriklausomi, turime savo tur- tà apginti arba amþinai svetimiems vergauti, jiems turtà krauti. Tegyvuoja nepriklausoma, paèiø þmoniø valdoma Lietuvà!

Kaunas, 1920 09 25 Steigiamasis Seimas

16 priedas

Steigiamojo Seimo 1921 m. liepos mën. 16 d. priimtas „Ástatymas Suvalkø fronto atsitikimø tardymo komisijai sudaryti“

1 §. Iðtyrimui Suvalkø fronto 1920 m. rugsëjo mënesio atsitikimø sudaroma komisija ið trijø nariø, Steigiamojo Seimo skiriamø. Jei komisija ras reikalingu, ji gali iðplësti tardymà á armijos vadovybæ, á armijos aprûpinimà, á armijos sanitarijos stová ir kitas kraðto gynimo ástaigas. 2 §. Komisijai leidþiama kviesti á bendradarbius dalykø þinovus, vykdomos valdþios ir teismø valdininkus. 3 §. Komisija gali reikalauti iš valdžios ir teismø ástaigø visø reikalingø þiniø, tø ástaigø atstovø parodymø, paaiðkinimø, raðto dokumentø, neiðskiriant slaptø, klausti liudininkø, daryti kratà.

469 4 §. Tuose atsitikimuose, kada komisija ras reikalingu, kad kaltininkai bûtø patraukti tieson, komisija sužino su atatinkamais teismo organais betarpiai. 5 §. Komisija gali pavesti daryti tardymà atskiriems savo nariams arba pa- kviestiems bendradarbiams (2 §). 6 §. Komisija apie tardymo pasekmes daro pranešimus Steigiamajam Sei- mui.

A. Stulginskis E. Respublikos Prezidento Pareigas Steigiamojo Seimo Pirmininkas D-ras K. Grinius Ministeris Pirmininkas

Kaunas, 1921 m. liepos mën. 16 d.

17 priedas

Suvalkø sutartis su Lenkija Ágijusi galios 1920. X. 10. Áregistruota Tautø Sàjungoje 1922. I. 19 d. Nr. 221.

Suvalkø sutartis

Lietuvos Vyriausybës Delegacija, – Gen. ltn. Maksimas Katche ir majoras Aleksandras Ðumskis, Lietuvos Vyriau- sybës Vadovybës atstovai, ir Bronius Balutis, Valdemaras Èarneckis ir Mykolas Bir- þiðka, Uþsienio Reikalø Ministerijos atstovai, – ir Lenkø Vyriausybës Delegacija, – pulkininkas Mieczyslaw Mackiewicz, Lenkø Vyriausios Vadovybës atstovas, ir Jul- jusz Lukasiewicz, Uþsienio Reikalø Ministerijos atstovas, suëjusios Suvalkø konfe- rencijon 30 d. rugsëjo – 7 d. spaliø mën. 1920 metais ir apsimainiusios ágaliojimais, kurie vienos ir kitos pusës pripaþinti pakankami ir tinkamoje formoje sustatyti, pa- darë ðitokià sutartá:

Straipsnis 1.

Dël demarkacijos linijos. a) Nustatoma šitokia demarkacijos linija tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuome- niø, kuri betgi neikiek dar nesprendþia vienos ar kitos pusës teritoriniø teisiø: Nuo Rytø Prûsø sienos ligi Juodosios Anèios ir Nemuno upiø santakos – linijà, kurià yra nustaèiusi Aukðèiausioji Taryba 1919 m. gruodþio 8 d. nutarimu; toliau Nemuno tëkme ligi átekant jin Gravës upeliui; toliau Gravës upeliu ligi perkertant Merkinës–Ratnyèios plentà; toliau tiesia linija ligi Skroblio upelio átakos Merkio upën; toliau Merkio upe ligi Dereþincos upelio átakos á jà, paliekant Salavarèiø kaimà lietu- viø pusëj, o Maledubno – lenkø pusëj; toliau Dereþnicos upeliu, perkertant Vilniaus–

470 Varënos geleþinkelá maþdaug du kilometru á ðiaurës rytus nuo Varënos stoties; to- liau keliu per Bartelius, Kinèius, Naujadvará, Eiðiðkæ, Paditvæ, Gorodenkà ir Bastûnø stotá, paliekant visà tà kelià ir Bastûnø stotá lenkø vyriausybës rankose. b) Aukðèiau paþymëta linija visu jos ilgumu, karo veiksmams tarp Lietuvos ir Lenkø kariuomeniø sustojant, kaip kad numato ðios sutarties Antrasis Straipsnis, jokiu pretekstu niekur negali bût pereinama nei vienos, nei kitos susitariusiø pusiø kariuomeniø. Toji linija betgi neturi bût kliûtis vietos gyventojams, apdirbant savo, tos linijos perkertamus, laukus. c) Demarkacijos linijos nuskyrimas vietoje, buv. Suvalkø Gubernijoj, tose jos dalyse, kur tatai numatoma Aukðèiausiosios Tarybos 1919 m. gruodþio 8 d. nutari- mu, pavedama Aukðèiausios Tarybos Kontrolës komisijai.

Straipsnis 2.

Dël karo veiksmø sustabdymo. a) Patvirtindamos ir papildydamos dalinius ir laikinius karo veiksmø sustab- dymus tarp Lietuvos ir Lenkø kariuomeniø, kurie jau buvo priimti ðios konferencijos bëgyje, abi susitarianèios pusës prisiima sustabdyti visus karo þygius visu ðios sutar- ties Pirmojo Straipsnio (a) punktu nutartos demarkacijos linijos ilgumu nuo Rytø Prûsø sienos ligi meridiano, kuris eina per Paturèiø kaimà, maþdaug devyni kilo- metrai á ðiauriø vakarus nuo Eiðiðkës. b) Demarkacijos linijos ruoþe nuo Paturèiø kaimo meridiano ligi Bastûnø sto- ties imtinai, karo veiksmai tarp Lietuvos ir Lenkø kariuomeniø sustabdoma Sovietø kariuomenei pasiðalinus á rytus nuo Vilniaus–Lydos geleþinkelio linijos. c) Dël klausimø apie karo veiksmø sustabdymà ir demarkacijos linijos nusta- tymà tarp Lietuvos ir Lenkø kariuomeniø apylinkëse á rytus nuo Bastûnø stoties meridiano, tai ðitie klausimai bus iðspræsti tam tikra sutartimi, pasiðalinus ið tenai Sovietø kariuomenei. Jeigu ðitokios sutarties nepavyktø padaryti, tai abi pusi pasilie- ka sau teisæ kreiptis Tautø Sàjungon tiems klausimams iðspræsti.

Straipsnis 3.

Dël Varënos stoties. a) Lenkø Vyriausybë apsiima be kliûèiø leisti per Varënos stotá ið Vilniaus Aly- taus linkui ir atgal visus lietuviø traukinius, iðskyrus traukinius su kariuomene ir karo medþiaga, ir garantuoja, jog lietuviø traukiniai ras Varënos stotyje visas tekni- kos apystovas ir pagalbos, kuri reikalinga tinkamam ir liuosam traukiniø judëjimui vienon ir kiton pusën. b) Kaipo iðimtá, Lenkø vyriausybë sutinka be kliûèiø praleisti per Varënos stotá ið Alytaus Vilniaus linkui nedaugiau, kai septynis traukinius su kariuomene ir karo kroviniais tàja sàlyga, kad á dienà eis ne daugiau kai du tokiu traukiniu ir jie eis per Varënos stotá tarp septintos ir septynioliktos valandos lenkø laiku. c) Prieþiûra, ar grieþtai pildoma Antrojo Straipsnio a) ir b) punktø nutarimai pavedama Tautø Sàjungos kontrolës komisijai.

471 Straipsnis 4.

Dël belaisviø apsimainymo. Abi susitariusi pusi konstatuoja abipusá principiná sutikimà pradëti visø ið ki- tos pusës paimtøjø belaisviø mainus. Belaisviø mainø tvarka ir laikas bus nustatyti skyrium.

Straipsnis 5.

Dël sutarties laiko etc. Ðioji sutartis pradeda veikti 1920 m. spaliø 10 d. 12 valandà, neliesdama vie- nok jau ávykinto iki ðiam laikui karo veiksmø sustabdymo ir galioja ligi galutino visø Lietuvos ir Lenkø ginèijamø teritoriniø klausimø iðsprendimo. Ðià sutartá sustabdydamos abi pusi naudojosi Vokieèiø Gen. ðtabo þemlapiu 1:100 000 maðtabu. Ðioji sutartis sustatyta dviem vienodai galiojanèiais egzemplioriais, lietuviø ir lenkø kalbomis, ir pasiraðyta Suvalkuose 1920 metais spaliø 7 d.

Lietuviø delegacija: Gen. leit. M. Katche Bronius Balutis Voldemaras Èarneckis Mykolas Biržiška Majoras Šumskis

Lenkø delegacija: M. Mackiewicz, pulkownik J. Lukasiewic

18 priedas

Lietuvos vyriausybës ágaliotinio Vilniuje Ig. Jonyno 1920 m. spalio 17 d. pranešimas spaudai, kaip gen. L. Þeligovskio vadovaujama Lenkijos kariuomenë uþgrobë Vilniø

„Penktadiená, spalio mënesio 8 d. vakare liko aiðku, kad Vilniaus ilgiau savo rankose negalësim laikyti, kadangi laukiamoji karo paskirtis negalëjo laiku atvykti Vilniaus ginti. Naktá dël tamsos kovø ir jokiø svarbesniø ávykiø nebuvo; kovos teprasidëjo rytojaus dienà 5 val. rytà. Jos vyko geleþinkelio linijos kryptim. Matyt, jø tikslas buvo atkirsti susisiekimà. Pusiau aðtuntà val. iðvaþiavo ið Vilniaus traukiniu genera- linis ðtabas ir pasiliko tik divizijos ðtabas su gen. Nastopka prieky. Ðeðtadiená 11 val. baigiantis gen. Nastopka pasakë man, kad mûsø dalys ið kovos traukiasi ir kad jis apleidþia Vilniø. Tada, man nurodþius, ryðio karininkas prie misijø pil. Liormanas nuëjo á Italø atstovà, kapitonà Salà, pakviesti prancûzø misijon, kur ruoðiaus, kaip

472 vyriausybë buvo man ásakius, deleguoti Laikinàjà Lietuvos valdþià Vilniuje. Tuo pat metu ásakiau milicijai, kad neatidedant iðlipintø jau paruoðtàjá atsiðaukimà á Vil- niaus visuomenæ apie valdþios delegavimà Antantës atstovams ir apie tai, kad misi- jos yra paskyrusios pulkininkà Reboulá Vilniaus laikinuoju gubernatoriumi. Mûsø kariuomenës dalys, pasilikusios Vilniuje, ir mûsø milicija, anot to skelbimo, perëjo á Antantës tiesioginæ þinià ir buvo laikoma Antantës ginkluotàja milicija tvarkai lai- kyti. Atsiðaukimas buvo pasiraðytas mano, kaip vyriausiojo vyriausybës ágaliotinio. Apaèioj po mûsø atsiðaukimo buvo ádëtas laikinojo Vilniaus gubernatoriaus pulki- ninko Reboulio ásakymas Nr. 1, kuriuo Vilniuje ávedama apsiausties padëtis, drau- dþiami susirinkimai ir manifestacijos Vilniaus gatvëse ir aikðtëse. Nuvykæs á Prancûzø misijà, radau tik pulk. Wardà, pulk. Reboulá ir kapitonà Pa- dowaná. Kapitonas Sala, gyvenæs kad ir toj pat gatvëj, bet tolokai, nebuvo atëjæs. Lietu- vos vyriausybës vardu áteikiau p. Rebouliui, kaip designuotam laikinajam gubernato- riui, raðtà apie valdþios delegavimà ir praðiau saugoti Lietuvos pilieèiø gyvybæ ir turtà ir rûpintis dar pasilikusiomis ástaigomis. Be to, pareiðkiau, kad valdþià deleguoja be teisës perdeleguoti (perduoti) jà kitam, be Lietuvos vyriausybës þinios ir sutikimo, t. y., kad jokia vyriausybë, paëmusi jëga Vilniø, negali skaitytis teisëta kraðto vyriausybë. Pulkininkas Reboulis, kaip gubernatorius, buvo jau paruoðæs kareiviams ir mi- licininkams taisykles, kuriomis jie privalëjo vadovautis. Ádomu paþymëti, kad taisyklëse, kad iðvengus kraujo liejimo miesto gatvëse, buvo ásakyta neðauti á þygiuojanèià á Vilniø l i e t u v i ø i r g u d ø k a r i u o m e- n æ. Man papraðius paaiðkinti, kodël instrukcijose pavartoti tokie keisti terminai, kada visi gerai þino, kad á Vilniø verþias tikroji lenkø kariuomenë, buvo gauta atsa- kymas, kad lenkø vyriausybë ne kartà yra pareiðkusi Antantës vyriausybëms nesiø- sianti savo kariuomenës á Vilniø, kad Suvalkuose yra padaryta sutartis tarp Lietu- vos ir Lenkø ir kad, ðiais dësniais remdamasis, jis negalás laikytis puolanèios kariuo- menës Lenkø kariuomene. Ásakymas mano milicijai iðlipinti atsiðaukimus ne visur ávykdytas. Pasirodë tau- tybiø skirtumø. Vilniuje buvo mûsø vadovautasi tautø lygybës principais, buvo steng- tasi á valstybës kûrimo darbà átraukti visus tinkamus pilieèius be tikybos ir tautybës skirtumo ir, deja, pasirodë, kad ðis principas gyvenimo realybëje pasiliko kaip bibli- jos grûdas, mestas á akmenuotà dirvà. Milicininkai lenkai, kaip mano buvo pastebë- ta, pirmieji mus apleido ir duotuosius jiems iðlipinti skelbimus paslëpë. Tvirtybæ ið- laikë lietuviai ir þydai, kurie ëjo savo pareigas iki paskutinës valandos. Mieste, pasirodþius skelbimams, jauèiama buvo ypatingo ûpo, esamo visada prieð laukiamà audrà. Þmoniø buvo pilnos gatvës, visi vaikðèiojo nervingi, sujudinti, laukdami kaþko nepaprasto; mûsø kareiviai, vaikðèiodami sargybos po 3 þmones, dabojo tvarkos. Apie 1 val. ëmë traukti per Vilniø mûsø kariuomenës dalys. Priekyje ëjo gur- guolës, paskui jas þygiavo kuopos. Ëjo eilëmis, tvarkingai. Matyti buvo nuilsimo. Nei vienas kareivis nebuvo pasitraukæs ið eilës ir nei vienas nebuvo padaræs gyventojams nei maþiausios skriaudos. Norëdamas susipaþinti plaèiau su miestu, papraðiau pulkininkà Wardà, kad paskolintø man savo automobilá. Mano praðymà Anglø misijos pirmininkas sutiko labai maloniai ir að apie 2½ val. iðvaþiavau stoties link. Visur buvo matyt tokio pat ûpo, kaip ir Jurgio gatvëje. Artinantis prie þinomos Vilniuje prekyvietës Halës, pasi-

473 girdo ðaudymø. Publika, daugiausia þydai, pradþioj ëmë dairytis, o paskui leidos bëgti. Mûsø automobilis pasuko á tà pusæ, ið kur buvo ðaudoma, ir ëmë vaþiuoti Arkliø gatve, kur daug graþiø aukðtø namø. Ðaudymas pasidarë tankus: buvo ðau- doma ið virðaus, ið abiejø pusiø sutartinai ir taikoma á automobilá. Be to, ðûviø buvo girdëti ið visø pusiø, Auðros Vartø gatvëje ir apsupanèiose jà aikðtëse. Privaþiavæs Auðros Vartus, pamaèiau einanèias mûsø kariuomenës kuopas. Kai kurie mûsø kareiviai ëmë taip pat ðaudyti. Pastebëjæs vartuose kariuome- nës majorà N., praðiau ásakyti neðaudyti. Mûsø dalys buvo sustabdytos ir surikiuo- tos. Ðaudymas nutilo, ir mûsø dalys ramiai nuëjo per miestà. Daugiau Lietuvos ka- riuomenës per miestà nebeëjo. Pusantros valandos praslinkus, pasirodë Vilniaus ir Jurgio gatviø kertëje, ties mûsø komendantûra, lenkø raitelis. Pasigirdo ið mûsø komendantûros ðvilpukas, kad mûsø kareiviai ir milicininkai rinktøs á komendantûrà. Gatviø iðvaizda vienu metu pasikeitë. Þydai iðsislapstë; jø vietoje gatvëse pasirodë lenkø, kurie ir apsupo kareivá, ðaukdami „tegyvuoja Lenkija!“ Kai kurie atneðë gëliø ir ádavë kareiviui. Tuojau po to ðaligatviais ëmë slinkti lenkø partizanai, driskiai, paþiûrët, su ðautuvais ranko- se, kuopelëmis po 7–10 þmoniø. Jø tarpe buvo pastebëta daug buvusiø Lietuvos tarnyboje milicininkø, lenkiðkai kalbanèiø. Kai kurie turëjo rankiniø granatø. Visi traukë mûsø komendantûros link. Jø vienas, prisiartinæs prie komendantûros durø ir pamatæs duryse stovintá mûsø virðininkà, ðovë á já ið revolverio, bet nepataikë. Tai buvo lyg signalas. Tuojau po to ávairiuose miesto punktuose pasigirdo ðûviø. Parti- zanø bûrys ið 30–40 þmoniø apsupo Jurgio ir „Bristol“ vieðbuèius, lyg ko ieðkodami, bet nieko neradæ, iðsiskirstë. Kiek laiko praëjus, ið Jurgio vieðbuèio langø buvo pra- dëta ðaudyti á misijø butà, kuris buvo prieðais. Prasidëjus ðaudymams, visi misijø nariai iðëjo á gatvæ, pora prancûzø karin. stovëjo komendantûros sargyboje. Staiga á stovinèius vidugatvëj misijø narius buvo pradëta ðaudyti ið kulkosvaidþiø ið Lukið- kiø aikðtës pusës, bet kulkos praðvilpë virðuje galvø. Matomai, kulkosvaidþiai buvo paslëpti namuose, nes gatvëse nebuvo jø matyti. Greitai po to Jurgio gatve atvyko raiteliø bûrys ir apsistojo ties komendantûra. Pulkininkas Reboulis Antantës misijø vardu pareiðkë jø vadui, kad esantieji komen- dantûroje kareiviai ir milicininkai yra laikomi Antantës misijø þinioje ir globoje, ir praðë susilaikyti nuo ekscesø. Tai buvo paþadëta, bet galutinas atsakymas turëjo bûti duotas tik Lenkø armijos vado. Ðiuo laiku minia Jurgio ir Vilniaus gatviø kertëj buvo pasilikusi jau keletos ðimtø þmoniø. Pasibaigus kalbët p. Rebouliui su lenkø karininku, minia ëmë ðaukti: „tegyvuoja Lenkija!“, „tegyvuoja Prancûzija!“ Kaþkoks senis, pras- tai apsirëdæs, suðuko: „tegyvuoja Anglija!“ – minia lyg paraližuota nutilo ir senio ðauks- mas pasiliko be atgarsio. Lyg ðiam nemaloniam áspûdþiui iðsklaidyti minios vadai, vienas ponas maþdaug 40–50 m. amþiaus, pilnas, raudonas, juodai apsitaisæs (lyg tai bûtø daktaras) ir kitas, pilkai apsitaisæs, rodosi gerais naminiais drabuþiais, apsupo pulk. Reboulá ir apie 30 kartø iðkëlë á orà. Misijos ëmë gráþti á savo bûstinæ. Tai pastebë- jæ, vadai keliskart pakëlë pulk. Wardà ir kap. Salà be jokio entuziazmo lyg nemalonø ásakymà vykdydami. Tuo pat metu minia lyg ko sujudo: keli neðë á lietuviø ligoninæ sunkiai suþeistàjá komendantûros kareivá, kuris buvo uþsilikæs savo sargyboje. Sutemai stojus, ávairiose þydø apgyventose vietose buvo girdëti riksmø. Prasi- dëjo plëðimai. Plëðë ir kareiviai, ir partizanai. Á misijas ëmë plaukti þmoniø su skun-

474 dais. Ëjo þydai. Krikðèioniø nebuvo matyti. Pulk. Reboulis sudarë ryðá su lenkø ko- manda, praneðinëjo apie skundus ir praðë plëðimus sustabdyti. Vakare 10 val. misijø atstovai kalbëjosi su gen. Þeligovskio ðtabu. Lietuvos vyriausybës vardu Antantës atstovai pareiðkë gen. Þeligovskiui pro- testà prieð ásiverþimà á Vilniø, neþiûrint Lenkø vyriausybës pasiþadëjimø ir padary- tø sutarèiø. Kadangi Antantës atstovai savo rankose neturi gana jëgø, jie priversti nusilenkti ir iðvaþiuoti ið Vilniaus. Atstovai pareikalavo, kad leistø iðeiti su ginklais rankose pasilikusiems komendantûros kareiviams ir milicininkams, vyriausybës ir ministerijø atstovams su ðeimynomis ir turtu drauge su misijomis. Á tai buvo atsaky- ta, kad gen. Þeligovskio valdþia sutinkanti iðleisti kareivius ir milicininkus rytoj 10 val. rytà, bet reikalaujanti, kad vyriausybës bei ministerijø atstovai ir valdininkai apleistø Vilniø ne vëliau 12 val. tà pat dienà. Sekmadiená ið ryto pulk. Reboulis pa- siuntë Þeligovskiui notà, kad jo reikalavimas neávykdomas, nes nëra susisiekimo prie- moniø ir nëra galimybës dël adresø trûkumo net praneðt valdininkams. Atsakymo notoje Þeligovskis pareikalavo, kad vyriausybës ágaliotinis ir vyres- nieji valdininkai, skaièiuje 12 þmoniø, apleistø Vilniø sekmadiená, spalio mën. 10 d. 14 val. Jiems tai atsisakius ávykdyti, visai bûsià internuoti. Dël pasilikusiø Vilniuje Lietu- vos valdininkø ir jø ðeimynø, tai jø klausimas bûsiàs riðamas, þiûrint aplinkybiø, ta- èiau Þeligovskio vyriausybë pasiliekanti sau teises juos internuoti kiekvienu atveju. Sekmadiená, spalio mën. 10 dienà 10 val. ryto iðëjo mûsø komendantûros ka- reiviai ir milicininkai su ginklais rankose, prancûzø karininkui vadovaujant, 2 val. po piet susirinko ties misijomis, kaip buvo ásakyta, vyriausias vyriausybës ágaliotinis ir aukðtesnieji Lietuvos valdininkai. Jiems palydëti susirinko minia, susidedanti ið visø tautø þmoniø. Paþadëtasai sunkusis automobilis pusvalandþiu pavëlavo. Jo be- laukiant, teko pasiklausyti ávairiø kalbø. Ádomu pabrëþti, kad jokiø priekaiðtø Lietu- vos valdþiai nebuvo daroma, be vieno, kad Lietuvos vyriausybë lygiu bûdu priimi- nëjo tarnybon þydus ir lenkus ir kad dël to daug lenkø pasiliko be vietø. Pusiau treèià valandà po piet buvo paduotas sunkusis automobilis ir mes, dvylika þmoniø, prancûzø ir lenkø karininkø lydimi, su prancûzø vëliava apleidom Vilniø. Mus nu- veþë á priekines lenkø linijas, ties Vokës upe. Ið ten ëjom patys.

Ignas Jonynas Vyriausias vyriausybës ágaliotinis Vilniuje ir atvaduotuose iš okupacijos kraštuose“.

19 priedas

E. Respublikos Prezidento p. Steigiamojo Seimo Pirmininko A. Stulginskio ir Kraðto Apsaugos Ministro plk. ltn. K. Þuko ásakymas

„Neprietelingas mûsø kaimynas ið pietø, veidmainingai prisidengdamas ge- nerolo Þeligovskio vardu, ásiverþæs á mûsø kraðtà uþëmë mûsø sostinæ Vilniø, griebë- si visø priemoniø, kad, iðplëðus mûsø turtà ir laimæ, galutinai pavergtø visà Lietuvos

475 tautà ir tokiu bûdu uþduotø mirtinà smûgá Nepriklausomos Lietuvos valstybës gy- vavimui. Bet narsi mûsø kariuomenë dràsiai stojo á kovà su skaièium didesniu prieðu ir, atkakliai gindama savo tëvø þemæ, mûsø visø laisvæ, parodë daug nepaprasto kar- þygiðkumo, daug pasiðventimo, sulaikydama ir atstumdama atgal ásiverþusius á mû- sø karðto gilumà þiaurius lenkø kariuomenës pulkus; ji privertë tokiu bûdu prieðà skaitytis su Lietuvos karine pajega, kaip su Kariuomenës Vadovybës sumanumu, taip lygiai ir su narsiais ávykdintais atskirø Lietuvos kariuomenës daliø þygiais: ko- vos ties Vilniumi, Giedraièiais, Ðirvintais aiðkiai parodë, kad Lietuvos kariuomenëje dar tebegyvuoja narsioji senø boèiø Gedimino, Vytauto dvasia. Lietuvos visuomenë, ankðtais ryðiais susijusi su savo broliais fronte, padeda ir padës valdþiai padaryti viskà, kad gyvenimo sàlygas karo lauke kiek galint paleng- vintø. Pastaromis dienomis Lietuvos pilieèiai buvo ypatingai savo akis nukreipæ fronto pusën; Lietuvos kariuomenë sunkias pareigas garbingai eidama saviðkiø neapvylë, uþduodama prieðui pasikësinusiam þygiuoti gilyn á Lietuvà, tinkamà smûgá, priver- të já atsitraukti á seniau uþimtas pozicijas. Garbë mûsø kariuomenei, garbë josios Vadams!“

E. Respublikos Prezidento p. Steigiamojo Seimo Pirmininkas A. Stulginskis Krašto Apsaugos Ministras plk. ltn. K. Žukas

20 priedas

Karo paliaubø protokolas

Ponas Michal Kossakowski, Lenkø valdþios prie Tautø Sàjungos Militarinës kontrolës komisijos atstovas, turëdamas Lenkø vyriausybës ágaliojimà jos vardu pa- siraðyti kiekvienà militarinës ar politinës rûðies aktà sàryðy su Tautø Sàjungos nuta- rimø pildymu, gavæs ið generolo Þeligovskio pasiþadëjimà pildyti ðiame protokole suraðytas sàlygas ir ið Lenkø valdþios garantijà, kad tos sàlygos generolo Þeligovskio bus pildomos. Ið vienos pusës Ir Ignas Jonynas, Lietuvos valdþios prie Tautø Sàjungos Militarinës kontrolës komisijos atstovas ir ponas pulkininkas Konstantinas Kleðèinskas, generalinio Lietu- vos kariuomenës ðtabo virðininkas, ágalioti Lietuvos valdþios jos vardu pasiraðyti ðá dokumentà, ið antros pusës Priima sekantá tekstà, darantá galà karo veiksmams tarp Lietuvos kariuomenës ir kariuomenës generolo Þeligovskio: Patariant Tautø Sàjungos kontrolës komisijai 1) karo veiksmai tarp Lietuvos kariuomenës ir kariuomenës generolo Þeligov- skio pasibaigs 1920 m. lapkrièio 30 d. 24 val.

476 2) Tuojau karo veiksmams pasibaigus karo belaisviai bus pavesti Militarinei kontrolës komisijai. Tarp dvejø kariuomeniø bus nustatyta neitralinë zona, nelaukiant kol kontro- lës komisija iðves tos zonos sienas, pryðakinës abiejø pusiø kariuomenës dalys liks dabar jø laikomose vietose. Šito protokolo buvo surašyti trys egzemplioriai Vienas Tautø Sàjungos Militarinës kontrolës komisijai Vienas Lenkø vyriausybei Vienas Lietuvos vyriausybei Visi trys buvo kontrasignuoti Tautø Sàjungos Militarinei kontrolës komisijai Ðis protokolas suraðytas Kauno stoty Tautø Sàjungos Militarinës komisijos trau- kiny 1920 m. lapkrièio 29 d. 11 val., esant aukðèiau paminëtiems delegatams ir mili- tarinei kontrolës komisijai. Delegatø ir komisijos matytas, perkontroliuotas, patvir- tintas.

Lietuvos delegatai: I. Jonynas (parašas) K. Kleðèinskas (paraðas) Lenkø delegatas M. Kossakowski (parašas) Tautø Sàjungos Militarinë kontrolës komisija: S. Lassitch (parašas) Major Keenan (parašas) Colonel Chardigny (parašas) Antspaudas Tautø Sàjungos kontrolës komisija Vertimo originalui atatinka vyr. ltn. J. Urbšys (parašas)

21 priedas Nuorašas

Lietuviø ir Lenkø valdþioms Nota (Ið Tautø Sàjungos Militarinës kontrolës komisijos)

Sulig 1920 m. lapkrièio 29 d. protokolo 3 paragrafo turinio Tautø Sàjungos karinë kontrolës komisija tiksliai pravedë sekanèius rubeþius neitralës zonos, kuri turi bûti Lietuviø armijos ir Þeligovslio daliø nustatyta: 1) Ið Lietuviø pusës: Linija eina per: Jakiance – Strelciðki – Kalance – Spengliniki – kol. Panaðiðki – Þuklëje – Solovjiðki – Spindzie – Stravka – Ðtarejnia – Dovgirdiðki – Chovðèyzna – Novo Pole – 218 – Kacieliðki – 229 – 189 – Seibutany – Mlynek – Geleþinkelio tiltas ant upës Braþola (kairysis krantas) – Amerynis – Podolesie – kairysis krantas Vilijos iki Valeikiðki – Viciûnai – Daubariðkiai – Uþuðiliai – Posieki – Rimuèiai – Ðniponys – Akmeniai – Antanava – Kiemelie – Ulièany – Pajuodþiai – Juodiðkis – vakarø ir

477 ðiaurës krantas Giedraièiø eþero – Janèury – Mezance – ðiaurës krantas eþero Osvie iki Olka – ðiaurës krantas eþero Baluoða – Labejðiðki – Janiški; 2) Ið Lenkø pusës: Linija eina per: Dekðnie – Mosty – stotis Rudziðki – Obale – Jeleniovo – 178 – kelias nuo aukðtumos 178 á Stary Mlyn – Gaj – Sejmany (á ðiauræ nuo aukðtumos 171) – Olsoki (palei aukðtumà 201) – Kniazovðèizna – Donity – Miciûny – Lodziany – Jateliûny – Brazola – Surmance – deðinysis krantas Vilijos iki Podvorzance – Pa- kalnie – Siberovka – Plekiðki – Javuniuny – Birki – Kvakðy – Migucie – Nugany – Naruniðki – Burkile – Jakubance – Svindariðki – Kiejdaniele – Pokirny – Mejrance – Podubinki – Maciejeva – Orniany. (Vokiðkas vakarø linijos þemëlapis 1:100 000). Ðie rubeþiai ið kiekvienos pusës reiðkia paèià paskutinæ sargybø linijà. Pozicijø linijos pakeitimas, sekantis ið aukðèiau nurodytø rubeþiø, turi bûti uþbaigtas iki 1920 m. gruodþio mën. 3 d. 12 val. ir praneðimas apie iðpildymà priva- lo bûti prisiøstas komisijon per abiejø valdþiø atstovus gruodþio 4 d.

Kaunas Nuorašui atatinka: 1920. XII. 1 vyr. ltn. J. Urbšys (parašas)

478 ASMENVARDÞIØ RODYKLË

A Abromavièius V. 246, 356 Adamkavièius E. 178, 210, 211, 213, 215, 223, 229, 290, 299, 330, 335, 349, 367, 368, 369, 374, 383, 384, 387, 389, 394, 395, 396, 420 Adomonis V. 339 Alechnavièius M. 75 Aleksa-Angarietis Z. 27, 33, 294, 296 Aleksandravièius E. 405 Ališauskas K. 8, 12, 13, 16, 18, 19, 178, 179, 180, 181, 182, 183, 184, 185, 187, 189, 191, 236, 237, 238, 240, 293, 358, 378, 380, 391, 392, 394, 410, 411, 412, 413, 414, 415, 416, 419 Ambraziejus A. 226 Ambroziejus K. 182 Andraðiûnas J. 227, 354, 401 Andrejevas A. 10, 18, 177, 178 Andriûnas J. 302, 331, 370, 371, 372 Arciševskis M. 319 Arenbergeris F. 130 Arlauskas A. 70 Asevièius S. 271, 274, 275, 276, 278 Astupënas J. 76, 183 Auglys 48 Augustauskas V. 230 Augustinavièius I. 230 Aukštuolaitis J. 39, 265, 266, 268, 269 Avižonis J. 230

B Babickas P. 63 Bagdonavièius V. 159, 172, 228, 309, 311, 315, 325 Balbachas E. 217, 463, 465 Balbatienë O. 159 Balèiûnas 229 Balèiûnas Br. 406 Balfour A. J. 376 Balnas T. 362, 369, 370, 372, 383, 384, 385, 386, 387, 388 Baltaragis A. 78 Baltrûnas P. 385, 386, 419 Baltušis-Žemaitis F. 33, 36, 70, 182, 183 Balutis K. 319, 320, 345, 350, 416, 470, 472 Banys J. 293

479 Baranauskas (Baranowski) J. 379, 393 Bardauskas 273, 274, 275 Bardzilauskas 419 Barðèiauskas J. 48 Bartasevièius J. 72, 73, 182 Bartasevièius M. 72 Bartkevièius 230 Basanavièius J. 243 Batûra K. 382 Baušys A. 89, 364 Baušys J. 364 Bavarietis L. 194 Bekeris J. 72 Belina-Pražmovskis Vl. 250 Belizoko 52 Beniovskis A. 263 Bergera 344 Bermondtas-Avalovas P. 194, 196, 197, 198, 199, 201, 202, 203, 204, 205, 207, 209, 210, 216, 217, 218, 227, 228, 232, 237, 238, 425, 463 Bièkus P. 63 Bielinis K. 199, 230, 236 Bigelebenas 217, 463, 465 Bilminas Br. 102, 123, 146, 147, 364 Byla J. 268, 294 Birontas A. 15, 19, 198, 199, 200, 201, 211, 236, 237, 239, 240, 355, 460 Birutavièienë-Birutienë A. 269 Biržiška M. 16, 19, 243, 246, 247, 253, 265, 269, 344, 348, 405, 406, 410, 411, 416, 466, 470, 472 Bischofas J. 196, 204 Biskupskis V. 194, 202 Bistramas K. 219 Bystramas T. 314 Bytautas P. 324 Blagoveðèenskis B. 380 Blaþevièius K. 264, 268 Blažys M. 48 Blinda (Višinskis P.) 405 Bobelis J. 269 Bobiatinskis S. 245, 356 Bobickis L. 351 Bobinas P. 149 Bogdanovas M. 200 Boruðèakas A. 288 Bourgeois L. 375, 376 Brandis C. 202, 203, 218

480 Brëkðtas 184 Bruzbartas V. 108 Budinas D. 33 Budreckis A. 16, 19, 416, 417, 418 Bukantas D. 159 Bulak-Balachovièius S. 140, 142 Bulovskis L. 319 Burtas A. 215 Butkevièius A. 104, 115, 162, 166, 167, 172, 293, 302, 370, 380, 381, 382, 389, 390, 391, 392, 393 Butkevièius M. 366, 377, 394 Butkus J. 16, 47, 81, 84, 85, 89, 96, 127, 130, 132, 133, 139, 143, 144, 162, 166, 168, 184, 211, 316, 322, 328, 339, 349 Butkus S. 15, 19, 183 Butkus Z. 13, 19 Buzelis J. 343

C Cetuchinas J. 48, 52 Chaleckis S. 23 Chardigny A. 344, 345, 346, 351, 376, 402, 403, 477, Cheney S. 217 Chominskis L. 246 Cichovskis K. 33, 294 Cimulianskas 395 Cininas 178 Ciprisevièius 48 Curzonas G. 277, 289, 344, 356, 428

È Èaplikas J. 53, 55, 57, 146, 147, 169, 180, 181, 300, 308, 309, 311, 312, 313, 317, 321, 322, 324, 326, 328, 329, 341, 349 Èarneckis V. 319, 345, 448, 449, 470, 472 Èepënas P. 13, 16, 19, 30, 32, 177, 178, 182, 191, 236, 237, 405, 406, 407, 409, 410, 411, 413, 416, 417, 418, 420 Èerniauskas J. 89 Èerniauskas P. 57 Èernius J. 291, 363, 414 Èièerinas G. 175, 191 Èunkë 207, 208, 215

D Dailidë P. 416 481 Dambrauskienë I. 2 Danilovas I. 410 Daugëla F. 291 Daumantas V. 247 Daunoras P. 89 Deimantavièius A. 48 Denikinas A. 205, 288 Derby 285 Dereðkevièius J. 271 Dëdelë P. 64 Diebitschas K. 201, 205, 218, 464, 465 Digrys S. 315 Dykûnas S. 420 Dineika K. 76 Dmovskis R. 244, 249 Doèkus P. 227 Dombrovskis J. 245, 247 Dragunevièius K. 41, 42, 45, 63, 66, 94, 278, 279, 397 Draugelis B. 128 Draugelis E. 315 Drummondas J. 375 Drummondas S. 344 Dubinskis 396 Dulkë 239 Dumèius V. 78 Dundulis P. 120, 123, 146, 147, 149, 157, 230, 338 Dþiuvë A. 124

E Eberhardtas V. 26, 40, 100, 197, 202, 204, 207, 208, 209, 212, 215, 216, 217. 218, 233, 235, 237, 238 Eidukevièius P. 28 Eimutis I. 48 Elisonas J. 268 Endziulaitis F. 48

F Fainhauzas D. 10, 18 Falevièius 273, 276 Fochas F. 25, 196, 203, 256, 257, 273, 276, 277, 290, 318, 320 Frëjus 250

482 G Gabrënas P. 228, 315 Gabrys J. 202 Gaidelis M. 76 Gaidys A. 399 Gaidukevièius E. 405 Gailius A. 330 Gaižauskas I. 331 Gajus G. 291, 302 Galeckas J. 271 Galvanauskas E. 217, 249 Galvydis J. 274, 275, 276 Galvydis-Bykauskas J. 23, 38, 53, 268, 283, 284, 289, 361 Garbaliauskas L. 325 Garinas 219 Gasiûnas J. 183, 187 Gataveckas J. 48 Gaudešius J. 198 Gavelis V. 268 Gedvilas K. 230 Gegžna J. 63 Geiga V. 66, 91, 109 Genys P. 55, 102, 107, 108, 124, 125, 338 Gerberis 77 Gerdvilis S. 362 Gerulaitis Z. 53, 57 Giedra B. 367 Giedraitis B. 80 Giedraitis J. 226, 271 Giedravièius P. 398 Giedrys K. 27, 294 Giedrys V. 273 Gira L. 268, 269 Girštautas V. 355 Glinskis M. 367 Goltzas R. 71, 196, 197, 198, 200, 201, 202, 203, 204, 207, 219, 236 Gornas E. 397 Goštautas H. 52, 60, 180 Grabskis S. 248 Grabskis V. 289, 290 Graužinis K. 16, 19, 408, 418 Grybas S. 36, 70 Grybas V. 27 Gricius J. 322, 339, 365

483 Grigaliûnas 329 Grigaliûnas-Glovackis V. 16, 39, 47, 52, 117, 125, 126, 127, 128, 130, 132, 133, 135, 139, 144, 145, 150, 162, 179, 180, 187, 211, 221, 223, 225, 301, 303, 305, 313, 314, 315, 316, 317, 318, 322, 323, 324, 325, 330, 340 Griganavièius V. 300, 330 Grigas P. 228 Grigorjevas 36 Grinius J. 199 Grinius K. 342, 343, 470 Grinkovas 52 Griðkevièius L. 188 Gudaitis J. 388 Gudelis P. 12, 16, 19, 73, 75, 76, 77, 78, 177, 178, 182, 183, 187, 279, 280, 327, 408 Gurka A. 246 Gvildys V. 380, 391, 392, 393

H Halleris S. 288 Hercë 344 Hymansas P. 376 Hincas B. 380, 381 Hofmanas K. 227 Hofmanas M. 194 Hopmanas A. 235 Hurèinas M. 251

I, Y Indrulis 230 Ivanauskas J. 73 Ivaðkevièius V. 245, 250, 348 Ivinskis Z. 12, 19 Yèas M. 24, 249

J Jackevièius P. 360 Jagovas 217, 463, 465 Jakaitis A. 162, 173, 301, 303, 305, 307, 309, 311, 312, 313, 319, 321, 349 Jakobsonas M. 380, 394 Jakštas A. 38, 87, 89 Jakštas P. 19, 179, 185 Jakubauskas S. 89 Jakulis J. 326 484 Jaloveckas S. 72 Janamakis 344 Janavièius A. 324, 328, 329 Janickis M. 138 Jankauskas A. 49, 50 Jankus J. 324 Janulaitis A. 243, 246, 247, 265 Janušaitis J. 89, 230 Jaraminas J. 210 Jasienskis J. 230 Jasinskas J. 199 Jašinskas M. 76 Jezovitovas K. 248 Joffë A. 176, 451, 459 Jonaitis L. 395 Jonynas I. 298, 355, 403, 416, 472, 475, 476, 477 Judenièas N. 194, 195, 200, 201, 205, 210, 237, 288, 463 Jundzilas Z. 246, 405 Juozaitis J. 271, 275, 276 Juozapavièius A. 53, 54, 55, 57, 180 Juozapavièius V. 380 Juozënaitë A. 150 Juozënaitë K. 150 Jurënas J. 64, 68, 111 Jurgaitis P. 329 Jurginis J. 12, 18 Juzefovièius 94

K Kairionis J. 85, 165, 324 Kairys F. 130 Kairys S. 243, 265, 267, 405 Kairiûnas J. 130 Kalëda J. 275 Kalinauskas 271 Kalmantavièius M. 328 Kameneckis V. 288 Kaminskas J. 68 Kapciukas V. 140, 367 Kapsukas-Mickevièius V. 12, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 37, 47, 177, 178, 296, 421, 434 Kareiva M. 380, 394, 419 Karevièius P. 251, 267 Karosas A. 278

485 Karpavièius S. 89 Karvelis P. 178 Kasperaitis 371 Kasperavièius 2, 17 Kasprzyckis T. 261, 262, 265 Katasonovas D. 332 Katchë M. 91, 98, 99, 109, 113, 117, 118, 135, 137, 151, 168, 188, 283, 293, 294, 301, 316, 317, 218, 319, 321, 322, 323, 340, 344, 349, 354, 411, 470, 472 Katilius M. 48 Kaubrys S. 2, 17 Kaunas P. 268 Kavalecas A. (Juzvikas A.) 263, 264, 265, 266, 269, 270 Kaveckas A. 292 Kazakevièius A. 75 Kazilevièius A. 72, 73, 74, 75, 183, 450 Kazilionis P. 73 Kazlauskas J. 106, 226 Keenanas G. 344, 477 Kelleris K. 194, 197, 203, 204 Kelpšas S. 230 Kemežis A. 275, 276, 277 Kerbelis A. 289, 330, 335, 383, 387,415 Kibirkštis J. 169 Kilikevièienë G. 12, 19, 413, 416 Kilikevièius M. 89 Kilikevièius P. 89 Kynas A. 380, 381, 382, 390, 391, 393, 394 Kioleris 118, 121, 123 Kiraðevièius L. 265 Kivelitas 463 Kleðèinskas K. 127, 186, 217, 300, 304, 312, 357, 358, 403, 409, 412, 414, 463, 465, 477 Klimaitis P. 397 Klimas P. 175, 243, 249, 405, 451, 459 Klupšauskas K. 230 Kmieliauskas A. 398 Knopfelis 199 Kocas A. 271, 348 Kolèakas A. 197, 205, 288 Kondradruckis P. 226 Kondratavièius K. 24 Kosakovskis M. 261, 403, 476, 477 Koscialkovskis M. 264, 265, 266, 269, 350, 351, 354 Krasauskas A. 367 Kraucevièius J. 337, 338, 397

486 Kraunaitis I. 178 Kriugeris 102, 103 Kromzendorfas 236, 461 Kropotkinas P. 202 Krupavièius M. 292, 306, 415 Kubilius J. 23, 151, 153, 154, 160 Kubilius K. 181 Kubiliûnas P. 396, 397, 398, 420 Kubiliûtë M. 269 Kudzevièius J. 264, 265, 268 Kudzevièius V. 268 Kulèinskis 377 Kuliešius J. 392 Kulitanas J. 151, 328, 339 Kulvietis B. 92, 184 Kumpis J. 339 Kuncaitis J. 365 Kurkauskas V. 368, 291, 292, 298 Kviklys B. 407, 408

L Labutis 303 Labutis A. 172 Ladyga K. 16, 38, 61, 80, 81, 82, 84, 96, 98, 99, 100, 102, 103, 106, 107, 108, 118, 120, 121, 123, 127, 139, 146, 147, 151, 153, 156, 157, 160, 164, 165, 168, 169, 170, 172, 174, 178, 179, 180, 181, 188, 210, 211, 213, 215, 221, 223, 225, 227, 228, 232, 233, 234, 238, 239, 240, 283, 290, 291, 295, 300, 301, 302, 304, 307, 308, 312, 313, 315, 323, 336, 339, 340, 360, 361, 411, 412, 425, 429, 439, 444 Lagofetas 298, 268, 226, 367, 406 Landsbergis J. 250 Landsbergis V. 477 Lanskoronskis V. 396, 397 Lasockis 226 Lassitch S. 126, 144, 145, 162, 163, 166, 167, 168, 290, 295, 303, 313, 321, 322, 324, 326, 327, 328, 341, 349, Laugalys A. 177 Laurinaitis B. 13, 19, 191 Laurinaitis J. 23 Laurinaitis J. M. 50 Laurinavièius È. 410 Lavrentjevas M. 28, 31, 34, 175 Lebedevas 267 Leknickas L. 165, 387, 388

487 Leninas V. 28, 31, 34, 175 Leonas P. 267 Leonas S. 165, 387, 388 Lesèius V. 12, 18, 19, 177, 236, 405, 406, 433, 498 Lesingas E. 291 Liatukas P. 23, 47, 151, 153, 179, 180, 207, 208, 210, 212, 215, 216, 232, 233, 234, 237, 238, 239, 240, 282, 287, 407, 409 Libertas 403 Liepa 66 Likas 66 Lingë J. 73 Liormanas R. 472 Literskis P. 48 Litvinas J. 360 Liubauskas M. 72 Liutermoza A. 329, 349, 394, 398 Losovskis P. 10, 18, 265, 266, 289, 405, 406, 408, 409, 418, Lozoraitis S. 405 Ludovici 102 Lukasevièius J. 319, 345, 470, 472 Lukauskaitë Z. 230 Lukšys K. 48 Lukšys P. 43, 44 Lukðtienë R. 2

M Macijauskas 232 Macijauskas A. 217 Mociukaitë I. 2 Mackevièius K. 85, 86, 303 Mackevièius M. 251, 319, 344 Mackievièius M. 304, 470, 472 Maèiuika A. 279 Maèiukas J. 381, 393 Maèiulevièius 393, 394 Maèiûnas A. 230 Makarevièius A. 89 Makenzenas 217, 464, 465 Makulovièius 36 Maldutis K. 76 Malinauskas D. 267 Malinauskas J. 106 Marchlevskis J. 175, 451, 459 Marcinënas 85

488 Marcinkevièius S. 146, 147, 149, 157, 226 Marcinkus S. 392 Marèënas J. 72, 183 Mariettis 217 Markovas 195 Marksas 27, 29 Marma M. 72 Martinonis J. 149 Matekûnas P. 188, 189, 190 Matelis J. 331, 332 Matulaitis K. 225, 378, 391, 392, 393, 394 Matulevièius V. 380, 381 Matulionis V. 316, Matusas J. 239, 240 Mažylis P. 236 Mažukna A. 72 Merkelis A. 405 Merkys A. 80, 183, 199, 217, 236, 240, 278, 287, 463, 465 Mežlaukis I. 297, 411, 466, 467 Michelevièius A. 73, 76, 77, 130, 131, 132, 187 Michnieviè-Hetmanas M. 9, 18, 420 Mickeliûnas J. 75, 76 Mickevièius 277 Mickevièius S. 30, 47, 50 Mickevièius-Paprûsis P. 298 Micuta D. 177 Mikelënas A. 61, 62, 181, 272 Mikoliûnas J. 41, 42, 45 Mikšys 396 Mikuckis J. 268 Milašius O. 198, 376 Mileris R. 33 Misevièius E. 217, 232 Miðèenka 197 Modelskis 292, 293 Mokrzeckis A. 245, 250, 385, 386, 466 Monvilas 306 Moraèevskis J. 246 Morkûnas K. 179 Morozovas L. 35 Motiejûnas-Valevièius J. 74, 109, 111, 114, 115, 125, 126, 128, 144, 145, 223, 224, 226, 290, 295, 298, 299, 301, Muceniekas J. 76 Muelleris H. 375 Muklevièius R. 294, 410

489 Murka J. 199 Musatovas S. 392, 393, 394, 419 Musteikis I. 53, 55, 60, 61, 82, 84, 120, 123, 124, 180, 181, 290, 295, 302, 315, 316, 321, 322, 339, 349, 354, 361, 365, 366, 415, 416

N Nagevièius V. 23 Namajûnas 414 Namikas J. 329 Narbutas D. 89 Naruðevièius T. 175, 249, 451, 459 Narutavièius S. 265, 266 Nastopka J. 93, 109, 111, 115 Nastopka S. 23, 78, 80, 81, 84, 85, 89, 96, 118, 127, 130, 132, 133, 137, 138, 139, 140, 143, 144, 151, 154, 162, 166, 167, 168, 170, 173, 183, 184, 187, 188, 290, 293, 295, 297, 300, 302, 330, 349, 352, 354, 355, 361, 367, 408, 410, 416, 423, 435, 472 Natkevièius L. 359, 360 Naujanis-Šalkauskas B. 256 Navagruckis P. 138 Navakas J. 72, 73, 74, 75, 182, 183, 450 Navickas K. 11, 12, 18, 19, 31, 178, 238 Nevedomskis 29 Niedzelkovskis M. 288 Niekrašas J. (Jelskis) 264, 267, 268, 269, 270 Niekrašas S. 264 Nienevskis A. 253, 305, 313, 314, 429, 430, 444 Niesselis A. 15, 19, 217, 218, 220, 226, 229, 232, 233, 238, 240 Noreika E. 111, 150, 162, 163, 166, 172, 293, 331, 369, 370, 371, 372, 378, 379, 380, 381, 393 Noreika L. 267 Norkûnas P. 226 Novak-Kielbikova M. 289, 404

O Obolenskis L. 175, 451, 459 Olderogë 36 Olskis J. 294 Olšauskas J. 380 Olšauskas K. 267 Ompteda 40 Orlauskas A. 36 Orlauskas J. 199 Orlovskis 263

490 Oriechovskis 267 Ozolis 316 Oželis S. 224, 225, 226

P

Paderevskis I. 248 Padovanis 473 Pahlenas K. 203 Pališkis K. 172 Paliulionis J. 392 Pargiteris 351 Paslavskis S. 292, 304 Pašys K. 337 Paðkevièius B. 121, 165 Paðkovièius A. 331, 349, 364, 368, 398, 399, 416, 417, 420 Paulavièius J. 48 Peèiulionis M. 80, 102, 103, 106, 107, 118, 120, 121, 123, 139, 146, 149, 154, 157, 160, 165, 169, 172, 225, 226 Perekšlis J. 272, 407 Perkovièius 348 Petkelis S. 367 Petkevièius T. 217, 267, 463, 465 Petraitis A. 226 Petraitis V. 367 Petrauskas V. 227 Petronaitis V. 296, 410 Petrovas 52 Petrovas M. 137 Petruitis J. 19, 69, 128, 144, 225, 226, 293, 302, 303, 308, 322, 330, 331, 334, 340, 341, 349, 357, 361, 378, 380, 381, 383, 391, 393, 403, 410, 411, 412, 143, 414, 415, 416, 417, 418, 419, 420 Piaseckis M. 314, 328 Pilsudskis J. 10, 202, 244, 245, 248, 249, 250, 259, 260, 261, 262, 266, 269, 284, 288, 290, 291, 323, 346, 347, 348, 351, 356 Pilsudskis J. (Jonas) 246 Piotrovièius J. 264, 265 Pivoras 395 Platenas 201 Plechavièius A. 71 Plechavièius P. 69, 71, 206, 207, 314, 316, 325, 326 Plehvë P. 204, 205, 218 Plenta J. 108, 337 Plioplys J. 89 Plisko J. 167

491 Plungë J. 395 Pocius J. 89 Poðiûnas A. 279, 280, 408 Potockis 204 Povilaitis A. 55, 121 Poþëla V. 230, 292, 343 Pranckevièius J. 339 Pridotkas A. 215 Prostkis V. 397 Puyllo 351 Pulkauninkas B. 324 Pumeris A. 48 Purickis J. 177, 251, 305, 316, 318, 319, 340, 357, 417, 420 Pðermickis V. 251, 345 Puzinas T. 49, 138, 166, 225

R Raèkauskas K. 108 Raèkauskas V. 175, 451, 459 Radvila K. 261 Radzevièius K. 108 Rafesas M. 298 Raila M. 64, 93 Rainys J. 9, 18, 406, 407 Ramanauskas J. 271, 407 Ramanauskas K. 127, 162, 166, 168, 225, 303, 307, 308, 309, 311, 312 Ramanauskas V. 61, 181, 367, 368, 418 Randovas 71 Rasikas R. 27, 30, 33 Reboulis C. 215, 216, 238, 254, 257, 304, 354, 355, 357, 406, 473, 474, 475 Reikala J. 64, 92, 96, 109, 111, 112, 114, 115, 125, 126, 127, 128, 137 Rekašius S. 139, 165 Rëklaitis M. 81, 102, 146, 147 Rëklaitis V. 330, 331, 332, 349, 367, 368, 374, 388 Remeza K. 291 Revinskas A. 48 Rybickis 356 Rylskis 290 Rimavièius V. 206, 237 Rimeikis J. 337 Rymeikis J. 230 Riomeris 102 Romeris A. 304, 319, 345 Roppas F. 202, 219

492 Rossbachas 204, 218, 234, 240 Rovan-Robinsonas R. 215, 216, 238, 284, 286, 409 Rozenbaumas S. 175, 249, 451, 459 Rozvadovskis T. 323 Rožickis 403 Rudnickis A. 271, 275 Rukša A. 13, 16, 19, 244, 293, 329, 405, 406, 407, 408, 409, 410, 411, 412, 413, 414, 415, 416, 418, 420 Rûkštas 365 Ruseckas P. 15, 19, 268, 285, 286, 294, 315, 407 Rutkauskas M. 397 Ruzgas P. 57 Ružancovas A. 47, 49 Rzondkovskis 348, 350

S Sabalys K. 240, 411, 417 Sakalauskas B. 73, 76, 131 Sakalauskas G. 210 Sala 344, 472, 474 Saldukas P. 326, 413 Samasenka J. 226 Samsonas K. 68 Sapieha E. 288, 318, 319, 321, 344, 376 Sarpalius S. 27 Savukas A. 149 Sekunda 263 Semaška D. 249 Senkevièius P. 397 Senn A. 177, 178, 405, 406, 409 Sereika A. 45 Sideravièius J. 156, 189, 190 Siewertas 204, 236, 461, 462 Sikorskis V. 348, 349, 351, 356 Sinickis A. 162 Sinkevièius A. 85, 86 Sipovièius H. 268 Sizyckas V. 267 Skibarka V. 183 Skipitis R. 230 Skorulis J. 360 Skorupskis V. 40, 54, 57, 60, 106, 107, 120, 121, 123, 153, 169, 221, 223, 225, 226, 330, 335, 336, 337, 349, 365, Skuèas K. 299

493 Skvireckas K. 76 Slavekas V. 265 Sleþevièius M. 7, 24, 25, 26, 170, 177, 191, 202, 246, 247, 248, 251, 252, 254, 260, 261, 265, 267, 268, 273, 278, 342, 421, 434, 448, 449 Slivka 138 Smetona A. 24, 173, 191, 243, 251, 260, 286, 450, 451 Smigly-Rydz E. 250, 251, 323 Smolenskis J. 9, 18, 328, 414 Snarskis V. 68, 111 Sprangauskas K. 226 Sprangeris 109, 110, 114, 120, 126, 130 Stalinas J. 31 Stanievièius V. 262 Staniševskis S. 251, 252 Stankevièienë E. 2, 498 Stankevièius J. 48 Stankytë L. 230 Stapulionis A. 73, 75, 77, 78, 109, 186 Starkus J. 291 Stašelis J. 27 Stašinskas V. 24 Stankevièius V. 388 Statkus V. 183, 336 Staugaitis V. 230 Stepelis J. 333 Steponaitis V. 8, 9, 18, 177, 189, 190, 236, 237, 238, 240, 406 Stepulionis J. 329 Stulginskis A. 243, 267, 342, 343, 470, 475, 476 Surgailis G. 2, 13, 17, 19, 406, 498 Sutkus J. 57 Sverdlovas J. 28, 29, 31, 34 Sviechovskis M. 261 Svilas A. 55, 165 Svilas K. 268 Svotelis-Proletaras P. 33

Š Šakmanas 419 Ðalèius M. 9, 18, 407 Šalkauskas K. 217, 232, 268 Šarauskas J. 39, 43, 62, 181 Šarmaitis R. 18, 29, 31 Šaudzis V. 54, 57, 102, 106, 107, 108, 225, 226, 337, 338, 360 Šaulys J. 26, 247, 248, 251, 252, 405

494 Šemeta A. 230 Šemeta F. 230 Šemeta I. 230 Šepetys J. 27 Šeptickis S. 251, 271, 290, 406 Šileris A. 157, 349 Šilingas S. 24, 246 Šilkarskis Z. 76 Šimkus J. 267, 342, 448, 449 Šimkus P. 89 Ðimoliûnas J. 448, 449 Šionbergas 93 Šipelis 182 Širvydas V. 416 Škirpa K. 16, 19, 38, 79, 80, 85, 87, 151, 153, 159, 160, 183, 211, 221, 223, 228, 240, 254, 255, 256, 308, 311, 312, 312, 315, 316, 317, 322, 324, 325, 326, 327, 340, 341, 349, 360, 405, 406, 412, 413, 414 Ðklërius A. 230, 326, 330 Šlepetys J. 207 Šliogeris V. 357, 417 Šmidtas 146 Šmidtas G. 300, 362 Šmitas A. 226 Šniukšta P. 406, 407 Šniuolis 237 Šostakas T. 339 Šova A. 370, 372, 392, 418, 419 Šrioderis D. 15, 19, 100 Šteiglicas 267 Ðulga J. 74 Šumskis A. 73, 76, 268, 345, 470, 472

T Takeda G. 217 Tamašauskas P. 53, 60, 180, 181 Tarasenka P. 332 Tarasovas 9, 18, 408, 411, 412, 413, 414 Telksnys P. 391, 393, 394 Tilvikas A. 391 Tilvytis J. 65 Tiška Z. 382 Tiðkevièius A. 344, 375 Tiðkevièius S. 297 Traðkevièius P. 76, 328, 329, 330

495 Treideris A. 146, 226 Trimakas D. 183 Trimakas S. 76, 77 Trockis L. 30, 34, 178, 428, 443 Tûbelis J. 265, 267 Tuchaèevskis M. 176, 288, 293 Tumas J. 292 Tumënas 343 Turneris H. 217 Tvaronas P. 355

U Ulmanis K. 448, 449 Ulrichas 93 Uogintas P. 80, 85 Urbakonis P. 225, 226 Urbšys J. 8, 9, 18, 138, 181, 182, 184, 185, 186, 188, 316, 405, 406, 409, 411, 413, 415, 416, 477, 478 Užpalis A. 279

V Vacetis J. 70 Vagneris 462 Vaièaitis J. 89 Vailokaitis J. 175 Vainauskas A.72, 73 Vainauskas V. 43 Vaitiekûnas L. 268, 279 Vaitkevièius B. 12, 18, 29, 30, 31, 177, 178, 182, 183, 184, 405 Vaižgantas (Tumas J.) 177 Valaitis P. 397 Valeikienë M. 372 Valeiðo K. 349 Valigora B. 9, 18, 405, 416, 417 Valkauskas P. 89 Valteris 166 Vansevièius S. 417 Varanka S. 406, 407 Vardas R. B. 292, 355, 473, 474 Variakojis J. 39, 40, 41, 45, 62, 63, 64, 66, 68, 91, 94, 98, 99, 109, 117, 133, 137, 140, 162, 164, 168, 181, 182, 211, 221, 223, 227, 239, 299, 330, 349, 352, 372 Varðukas V. 137

496 Vasilevskis L. 261, 262, 265, 266, 268 Vasiliauskas A. 9, 18, 184, 398 Vasiukovas 52 Vavilovas 52 Vejtko V. 245, 247, 466 Vëgëlis J. 211, 219, 221, 237, 239, 398, 420 Velykis M. 50, 52, 54, 72, 79, 97, 177, 179, 180, 246, 248, 275, 407, 448, 449 Venslauskas K. 199 Verdu de Vernois 177 Viartu C. 284 Vydodskis J. 247 Vidugiris J. 8, 18, 96, 109, 111, 114, 115, 128, 129, 138, 140, 143, 227, 354, 401 Vidugiris T. 66 Vildemanas 202, 219 Vileišis J. 246, 265, 267 Vileniškis A. 338 Vilimas K. 69, 182, 279, 280, 408 Volkonskis 203 Vilsonas V. 209 Vinkleris 93, 104 Virgolièius P. 196, 199, 200, 201, 202, 203, 205, 210, 236, 238 Viršila I. 395 Vitkauskas P. 29, 191 Vitkauskas V. 188, 206, 330, 331, 333, 334, 335, 362, 363, 414, 417, Voldemaras A. 7, 22, 24, 175, 191, 246, 249, 269 Volfas 217, 238, 465 Vordas (Wordt) 276 Vosylius A. 199 Vrublevskis T. 298 Vrublevskis V. 248 Vrubliauskas (Daukantas) V. 269, 270

Z Zabulionis N. 226 Zaleskis B. 71 Zaskevièius S. 47, 48, 50, 52, 54, 180, 181, 407, 408 Zavadskis V. 272 Zeschau V. 40, 91, 93, 99, 100, 102, 104, 106, 118, 120, 123, 124 Zimmerle E. 267 Zubrys A. 128, 144, 294, 319, 349

Ž Žadeika V. 57

497 Žadeikis P. 268 Želigovskis L. 10, 347, 348, 349, 350, 351, 352, 354, 355, 356, 357, 358, 359, 360, 368, 374, 375, 376, 377, 379, 382, 387, 402, 403, 404, 416, 417, 431, 446, 472, 475, 476, 477 Žemaitis A. 49, 50, 54, 62, 69, 102, 104, 106, 108 Žemaitis F. 28, 70, 177, 178 Žemaitis Z. 298 Þepkaitë R. 11, 12, 18, 19, 191, 405, 413 Žiburkus J. 33 Žilinskas A. 253, 265 Žilinskas J. 178 Žilinskas K. 363, 387 Žilys P. 293, 405, 414 Þitkevièius 76 Žiugžda J. 10, 11, 12, 31 Žukaitis S. 8, 18, 186 Žukas K. 16, 19, 62, 272, 274, 275, 276, 277, 296, 297, 298, 300, 301, 304, 306, 307, 312, 315, 316, 323, 336, 340, 341, 342, 350, 355, 358, 367, 387, 397, 408, 410, 411, 412, 414, 415, 416, 417, 418, 429, 444, 466, 467, 468, 475, 476 Žukauskas A. 364 Žukauskas L. 115, 140 Žukauskas S. 91, 97, 98, 99, 100, 108, 114, 115, 117, 118, 125, 126, 127, 139, 146, 147, 151, 152, 153, 154, 160, 162, 165, 167, 168, 169, 170, 173, 174, 185, 186, 187, 188, 189, 191, 199, 210, 217, 232, 236, 254, 255, 262, 265, 287, 339, 341, 352, 353, 354, 355, 357, 358, 387, 389, 390, 391, 403, 406, 407, 415, 416, 420, 424, 437, 450 Serijos „Lietuvos kariuomenës istorija“ iðleista:

1. Kraðto apsaugos departamento generalinio direktoriaus ásakymai 1990– 1991.–V., 2003.–222p. 2. Surgailis Gintautas. Lietuvos karinis laivynas. 1935–1940. –V., 2003.–208 p. 3. Kazakevièius Vytautas. Geleþies amþiaus strëlës Lietuvoje (II – XII – amþius).–V., 2004.–136 p.

VYTAUTAS LESÈIUS Lietuvos kariuomenë Nepriklausomybës kovose 1918–1920 Monografija

Atsakingasis redaktorius plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis Stilistë Eulialija Stankevièienë

2004 05 10. Tiraþas 700 egz. Uþsakymas GL-810. Iðleido Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, Ðilo g. 5A, LT-2055 Vilnius Maketavo ir spausdino Kraðto apsaugos ministerijos Leidybos ir informacinio aprûpinimo tarnyba, Totoriø g. 25/3, LT-2001 Vilnius