Raseinių Rajono Savivaldybės Bendruomenės Sveikatą Stiprinančių Fizinio Aktyvumo Ir Sveikatinimo Veiklų Vertinimo Ataskaita

RASEINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDRUOMENĖS SVEIKATĄ STIPRINANČIŲ FIZINIO AKTYVUMO IR SVEIKATINIMO VEIKLŲ VERTINIMO ATASKAITA

ĮVADAS

Sportas ir aktyvus laisvalaikis – svarbi žmogaus gyvenimo veikla. Tūkstančius metų žmogaus egzistencija priklausė nuo aktyvios fizinės veiklos. Tačiau mokslo ir technikos laimėjimai sukėlė ryškesnius prieštaravimus tarp biologinio ir socialinio žmogaus prado. Sėdimas darbas, buities technika ir automatizavimas, kompiuterizacija, ryšių priemonių tobulinimas sumažino poreikį judėti, paplito pasyvus gyvenimo būdas, atsirado nepakankamo fizinio aktyvumo problema. Europos institucijos pripažįsta, kad savanoriška veikla grindžiamas sportas vaidina ypatingą vaidmenį Europos visuomenėje, visų pirma sveikatos, švietimo, socialinės integracijos ir kultūros srityse. Raseinių rajono savivaldybės sveikatą stiprinančių fizinio aktyvumo ir sveikatinimo veiklų vertinimo ataskaitos parengimo tikslas – išanalizuoti ir apibūdinti sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo ir kitų sveikatinimo priemonių bei veiklų įgyvendinimo situaciją Raseinių rajono savivaldybėje, įvertinti teisinį reglamentavimą, vykdomą veiklą šioje srityje, atskleisti pasiekimus, pagrindines problemas ir galimus sprendimus, numatyti sporto ir visuomenės sveikatos stiprinimo sektoriaus veiklos plėtros galimybes, prioritetus ir parengti rekomendacijas. Ataskaitos medžiaga bus panaudota Erasmus+ programos projekto „Sveikatą stiprinančios fizinės veiklos strategijų plėtra ir praktinis įgyvendinimas Europos vietos bendruomenėse“ strateginėms gairėms parengti bei projekto įgyvendinimo metu numatytoms sveikatą stiprinančioms fizinio aktyvumo veikloms ir priemonėms planuoti bei vykdyti. Vertinimo ataskaitoje aptariami kūno kultūros ir sporto bei sveikatą stiprinančios aktyvios fizinės veiklos ir organizavimo principai, teisiniai dokumentai reglamentuojantys šią veiklą, valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija sporto, aktyvios fizinės veiklos skatinimo bei sveikatos stiprinimo srityje, savivaldybės kuruojamų biudžetinių įstaigų, nevyriausybinių kūno kultūros ir sporto organizacijų kompetenciją plėtojant sporto ir sveikatos stiprinimo veiklas. Sveikatą stiprinanti fizinio aktyvumo ir sveikatinimo veikla Raseinių rajono savivaldybėje (toliau – Savivaldybė) grindžiama šiais principais: 1. visuotinumo - į sporto ir sveikatą stiprinančią aktyvią fizinę veiklą įtraukiama kuo daugiau rajono gyventojų, visuomeninių organizacijų; 2. tinkamumo, priimtinumo – siūlomos sveikatą stiprinančios fizinio aktyvumo ir sveikatinimo veiklos ir formos turi būti patrauklios, įdomios, įveikiamos visiems gyventojams ir atitikti jų poreikius; 3. lygiateisiškumo – sudaromos sąlygos sportuoti ir užsiimti sveikatą stiprinančia aktyvia fizine veikla visiems norintiems, nepaisant jų lyties, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos ir socialinės ar ekonominės padėties; 4. bendradarbiavimo – Savivaldybės valdymo institucijos, ūkio subjektai, nevyriausybinės organizacijos bendradarbiauja formuojant ir įgyvendinant sveikatą stiprinančias veiklas.

BENDRA RASEINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS SITUACIJOS APŽVALGA

Raseinių rajono savivaldybė yra Lietuvos vakarinėje dalyje arba pietrytinėje etnografinio Žemaitijos regiono dalyje, beveik pačiame Lietuvos centre, Kauno apskrities šiaurės vakarinėje dalyje. Didžiausia Raseinių rajono upė – viena gražiausių Lietuvos upių Dubysa. Dubysa yra ypač mėgstama gamtos mylėtojų, kaimo turizmo ir baidarių sporto mėgėjų. Rajone yra Dubysos ir Tytuvėnų regioninių parkų dalys. Per teritoriją taip pat teka Šešuvis, Šaltuona, Mituva. Tyvuliuoja du ežerai – Meiliškio ir Paežerio bei 19 tvenkinių. Raseinių rajono savivaldybės bendras plotas – 1 573 km². Rajono plotas užima 2,4 proc. Lietuvos bei 19,5 proc. Kauno apskrities teritorijos.

1 pav. Raseinių rajono savivaldybė

Raseinių rajono savivaldybės teritoriją kerta tarptautinės reikšmės transporto koridoriai: A1 automagistralė Vilnius – Kaunas – Klaipėda ir A-12 automagistralė Ryga – Šiauliai – Tauragė – Kaliningradas. Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje yra du miestai – Raseiniai ir Ariogala, 8 miesteliai: Betygala, Girkalnis, Lyduvėnai, Nemakščiai, Šiluva, Viduklė, Žaiginys ir Kalnujai bei 590 kaimų. Rajone veikia 10 kaimiškųjų (Ariogalos, Betygalos, Girkalnio, Kalnujų, Nemakščių, Pagojukų, Paliepių, Raseinių, Šiluvos, Viduklės) ir 2 miesto (Raseinių ir Ariogalos) seniūnijos. Rajono savivaldybės centras – Raseinių miestas. Tai vienas seniausių Lietuvos miestų. Istoriniuose šaltiniuose Raseiniai minimi nuo 1253 m. XV–XVIII a. miestas buvo Žemaičių seniūnijos administracinis centras. Raseinių rajono savivaldybė yra užmezgusi draugiškus santykius bei bendradarbiauja su Latvijos Kekavos savivaldybe, Ukrainos Vinicos srities Žmerinkos rajono savivaldybe, Estijos Raplos miesto savivaldybe, Lenkijos Liubartovo miesto savivaldybe, Lenkijos Mlavos miesto savivaldybe, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Slavsko rajono savivaldybe. 3

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis 2015 m. Raseinių rajone gyveno 35032 gyventojai, mokinių/vaikų, lankančių ugdymo įstaigas, skaičius buvo 4960 mokinių, bendrojo ugdymo mokyklose besimokančių mokinių skaičius – 3964 mokiniai. Pagal statistinius duomenis per pastaruosius 5-rius metus gyventojų skaičius nuolat mažėjo. Taip pat sumažėjo vaikų, jaunimo skaičius, tačiau padidėjo pensinio amžiaus gyventojų, neįgalių asmenų skaičius. Šios mažėjimo tendencijos nagrinėjamu laikotarpiu vyravo ir Kauno apskrityje bei šalyje. Tai lemia mažas gimstamumas, didėjantis mirtingumas bei auganti emigracija iš rajono į didžiuosius Lietuvos miestus bei kitas šalis. Pastebėtina, kad gerėja gyventojų užimtumo rodikliai, mažėja registruotų bedarbių skaičius, atsiranda daugiau galimybių įsidarbinti, taip pat šių rodiklių gerėjimo tendencijas lemia savivaldybėje vykdoma kryptinga socialinė politika. Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykio rodiklis parodo ekonomikos pajėgumą, nuo kurio priklauso biudžeto pajamų dydis ir išlaidos.

1 lentelė. Statistiniai duomenys apie Raseinių rajono gyventojų sudėtį ir raidos tendencijas per pastaruosius 5 metus. Šaltinis - Socialinis Lietuvos žemėlapis.

RODIKLIAI* 2015 2014 2013 2012 2011

Gyventojų skaičius 35032 35496 36131 36885 39476

Vaikų skaičius 1000-iui gyventojų 178.12 179.63 183.7 189.05 198.8

Jaunimo skaičius 1000-iui gyventojų 197.85 198.59 196.9 227.65 228.8

Pensinio amžiaus gyventojų skaičius 252.34 252.96 252.7 252.49 231.5 1000-iui gyventojų

Neįgalių asmenų, vyresnių kaip 18 metų, 88.32 89.11 86 86.43 82.56 skaičius 1000-iui gyventojų

Neįgalių vaikų skaičius 1000-iui vaikų 33.49 34.19 29.8 28.54 24.59

Deklaravusių išvykimą į užsienį asmenų 10.19 10.11 9.5 5.2 14.16 skaičius 1000-iui gyventojų

Deklaravusių atvykimą iš užsienio asmenų 6.34 6.79 6.6 5.07 3.77 skaičius 1000-iui gyventojų

Mokinių skaičius 1000-iui gyventojų n/d 116.9 121 126.9 134.44

Registruotų bedarbių skaičius 1000-iui n/d 118.16 110.35 122.49 120.98 darbingo amžiaus gyventojų

Jaunų, iki 25 metų, registruotų bedarbių n/d 25.09 36.45 47.39 48.02 skaičius 1000-iui jaunimo

Registruotų ilgalaikių bedarbių skaičius n/d 13.5 17.12 15.26 25.63 1000-iui gyventojų 4

Savivaldybės biudžeto išlaidos vienam n/d n/d 2670 2618 2363 gyventojui, Lt

KŪNO KULTŪROS IR SPORTO SISTEMA IR JOS VALDYMAS

Kūno kultūros ir sporto sistema – fizinių ir juridinių asmenų, ugdančių žmogų visomis kūno kultūros priemonėmis, visuma, nuoseklus ir nuolatinis fizinių ir dvasinių žmogaus galimybių plėtojimas bei sveikatos stiprinimas. Kūno kultūros ir sporto sistema Raseinių rajono savivaldybėje apima šias veiklos sritis: 1. vaikų ir jaunimo ugdymą kūno kultūros ir sporto srityje; 2. suaugusiųjų ir neįgalių žmonių kūno kultūros plėtojimą; 3. sveikatą stiprinančios aktyvios fizinės veiklos populiarinimą, palaikymą ir skatinimą vietos bendruomenėse; 4. sporto šakų plėtojimą ir populiarinimą; 5. didelio meistriškumo sportininkų rengimą.

Kūno kultūros ir sporto bei visuomenės sveikatą stiprinančių veiklų koordinavimo sistemos subjektai yra: 1. sportininkai, sportuojantys gyventojai; 2. kūno kultūros ir sporto klubai; 3. Savivaldybė ar jos įgaliotos institucijos, biudžetinės įstaigos; 4. Kūno kultūros ir sporto centras ir kitos švietimo įstaigos; 5. visuomenės sveikatos biuras; 6. nevyriausybinės organizacijos, jaunimo organizacijos ir neformalios grupės, privatus sektorius, kitos organizacijos, plėtojančios kūno kultūrą ir sportą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatomis, Lietuvoje formuojant ir įgyvendinant kūno kultūros ir sporto politiką dalyvauja Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nacionalinė kūno kultūros ir sporto taryba, ministerijos, Kūno kultūros ir sporto departamentas, o taip pat savivaldybės.

I. NACIONALINIO LYGMENS INSTITUCIJOS, ATSAKINGOS UŽ VISUOMENĖS SVEIKATĄ STIPRINANČIŲ VEIKLŲ KOORDINAVIMĄ. JŲ VYKDOMOS FUNKCIJOS

Nacionalinio lygmens institucijos, atsakingos už sveikatą stiprinančių fizinio aktyvumo ir sveikatinimo veiklų koordinavimą yra šios: 1. Lietuvos Respublikos Seimas; 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė; 3. Nacionalinė kūno kultūros ir sporto taryba; 4. Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės; 5. Krašto apsaugos ministerija; 6. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija; 7. Susisiekimo ministerija; 5

8. Sveikatos apsaugos ministerija; 9. Švietimo ir mokslo ministerija; 10. Vidaus reikalų ministerija; 11. Aplinkos ministerija; 12. Kultūros ministerija; 13. Kitos ministerijos ir valstybės institucijos; 14. Lietuvos Tautinis Olimpinis komitetas.

Nacionalinio lygmens institucijų, atsakingų už sveikatą stiprinančių fizinio aktyvumo ir sveikatinimo veiklų koordinavimą, funkcijos visuomenės fizinio aktyvumo skatinimo ir sveikatos stiprinimo srityje:

Lietuvos Respublikos Seimas - nustato strategines sporto politikos kryptis, tvirtina valstybinę strategiją, tvirtina biudžeto asignavimus sporto ir visuomenės sveikatos stiprinimo priemonėms finansuoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė - tvirtina prioritetines kūno kultūros ir sporto plėtros kryptis ir programas, tvirtina visuomenės sveikatos stiprinimo programas. Nacionalinė kūno kultūros ir sporto taryba - propaguoja kūno kultūrą ir sportą, siekia, kad kūno kultūros ir sporto plėtra neprieštarautų tarptautiniams kūno kultūrą ir sportą reglamentuojantiems aktams. Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės – dalyvauja formuojant Lietuvos Respublikos politiką kūno kultūros ir sporto srityje ir ją vykdo, rengia kūno kultūros ir sporto ilgalaikę strategiją ir plėtros programas, institucijos strateginius veiklos planus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi, tvirtina strateginių sporto šakų sąrašą, disponuoja valstybės biudžeto asignavimais, Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis ir kitomis teisėtai gautomis lėšomis, kontroliuoja, kaip jos naudojamos, koordinuoja kūno kultūros ir sporto sistemos subjektų veiklą kūno kultūros ir sporto srityje, bendradarbiauja kūno kultūros ir sporto srityje su lietuvių bendruomenėmis užsienyje, kaupia ir analizuoja kūno kultūros ir sporto statistinę informaciją, skatina kūno kultūros ir sporto informacinės sistemos ir sporto mokslo plėtrą. Krašto apsaugos ministerija - pagal savo kompetenciją organizuoja ir užtikrina karių fizinį parengtumą, sudaro sąlygas kariams sportuoti ir dalyvauti sporto varžybose. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - plėtoja neįgaliųjų kūno kultūrą ir sportą kaip integravimosi į visuomenę priemonę, remia šeimos ir bendruomenės fizinio aktyvumo iniciatyvas bei programas. Susisiekimo ministerija - reglamentuoja aviacijos sportininkų ir specialistų kvalifikacijos, skrydžių saugos, orlaivių techninės būklės kontrolės, skrydžių, motorlaivių, automobilių ir motociklų sporto organizavimo ir valdymo klausimus, rūpinasi dviračių takų įrengimu. Sveikatos apsaugos ministerija - plėtoja sveikos gyvensenos principus, rengia ir koordinuoja fizinio aktyvumo skatinimo programas, rengia teisės aktų, susijusių su fizinio aktyvumo didinimu, projektus, nustato sportininkų ir sportuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimus Švietimo ir mokslo ministerija - pagal savo kompetenciją formuoja ir vykdo kūno kultūros ir sporto politiką formaliojo ir neformaliojo švietimo programas vykdančiose įstaigose 6

Vidaus reikalų ministerija - rūpinasi vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fiziniu parengtumu, sudaro sąlygas šiems asmenims sportuoti ir dalyvauti sporto varžybose Aplinkos ministerija – rūpinasi teritorijų planavimo (pėsčiųjų takų, parkų, sporto aikštelių, įvairių sporto statinių) normatyvų, susijusių su sveika gyvensena ir sportavimu, parengimu, aplinkos infrastruktūros sporto reikmėms paruošimu ir sutvarkymu. Kultūros ministerija - inicijuoja ir įgyvendina projektus, skirtus tautinių mažumų socialinei integracijai per kūno kultūrą ir sportą Kitos ministerijos ir valstybės institucijos pagal savo kompetenciją dalyvauja formuojant kūno kultūros ir sporto politiką, įgyvendina ją ir sudaro sąlygas plėtoti kūno kultūrą ir sportą; Lietuvos Tautinis Olimpinis komitetas – remia ir ugdo sporto etiką, šalies sportinėje veikloje propaguoja pagrindinius olimpizmo principus, siekia, kad mokyklų ir universitetų kūno kultūros ir sporto programose atsispindėtų olimpizmas, rūpinasi olimpinio švietimo institucijų kūrimu, olimpinio judėjimo kultūrinėmis ir kitomis programomis, skatina sporto plėtotę, padeda rengti sporto darbuotojus - organizuoja mokymus, kurie padėtų propaguoti pagrindinius olimpizmo principus, prisideda prie visų sporto plėtotės programų kūrimo.

II. VIETINIO (SAVIVALDYBĖS) LYGMENS INSTITUCIJOS, ATSAKINGOS UŽ VISUOMENĖS SVEIKATĄ STIPRINANČIŲ VEIKLŲ KOORDINAVIMĄ. JŲ VYKDOMOS FUNKCIJOS

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu sporto politikos įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybių funkcija. Savivaldos įstatymas numato, kad savivaldybė atsakinga už: 1. ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimą; 2. vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimą; 3. savivaldybių sveikatinimo priemonių planavimą ir įgyvendinimą; 4. paramą savivaldybės gyventojų sveikatos priežiūrai; 5. kūno kultūros ir sporto plėtojimą gyventojų poilsio organizavimą.

Už sporto politikos formavimą ir įgyvendinimą savivaldybės lygmeniu Raseinių rajono savivaldybėje atsakingos institucijos yra: 1. Raseinių rajono savivaldybės taryba 2. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius

Raseinių rajono savivaldybės tarybai vadovauja tiesiogiai gyventojų išrinktas meras. Tarybos funkcijos: 1. formuoja kūno kultūros ir sporto, visuomenės sveikatos stiprinimo politiką Savivaldybėje; 2. tvirtina Savivaldybės strateginį planą, formuoja ir tvirtina savivaldybės biudžetą; 3. numato ir tvirtina kūno kultūros ir sporto, visuomenės sveikatos stiprinimo programas ir priemones, skiria finansavimą jų įgyvendinimui; 4. priima sprendimus dėl kūno kultūros ir sporto bei visuomenės sveikatos stiprinimo veiklą vykdančių įstaigų steigimo, likvidavimo, reorganizavimo ir finansavimo jų veiklai vykdyti skyrimo; 7

5. nustato tvarką ir finansuoja sportininkų ugdymo centrų, sporto klubų ir kitų nevyriausybinių teritorijoje veikiančių sporto organizacijų veiklą; 6. nustato sportininkų skatinimo kriterijus ir tvarką, premijų, stipendijų skyrimo ir mokėjimo iš savivaldybės biudžeto tvarką.

Raseinių savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas Savivaldybės administracijos padalinys ar Savivaldybės įstaiga įgyvendina kūno kultūros ir sporto, visuomenės sveikatos stiprinimo politiką Savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės administracijos direktorius vadovauja Savivaldybės administracijai.

Savivaldybės administracijos direktorius (Savivaldybės administracija): 1. įgyvendina kūno kultūros ir sporto plėtojimo, visuomenės sveikatos stiprinimo priemones Savivaldybėje, numatytas Savivaldybės tarybos patvirtintuose Savivaldybės strateginiame plėtros ir Savivaldybės strateginiame veiklos planuose; 2. įgyvendina sporto ir materialinės bazės plėtros strategiją Savivaldybėje, užtikrina jos prieinamumą gyventojams; 3. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka finansuoja rinktinių dalyvavimą šalies ir tarptautinėse varžybose; 4. vykdo šviečiamąją veiklą, formuoja jų teritorijoje gyvenančių žmonių pozityvų požiūrį į kūno kultūros ir sporto reikšmę sveikatai, įgyvendina sveikatą stiprinančias aktyvią fizinę veiklą skatinančias programas ir priemones.

Sporto politikos ir veiklos įgyvendinimą administruoja ir koordinuoja Savivaldybės administracijos padalinys Švietimo ir socialinių reikalų departamentas ir šio departamento padalinys Švietimo ir socialinių reikalų departamento Švietimo, kultūros ir ugdymo skyrius. Skyriuje dirba vienas specialistas, kuris tiesiogiai atsakingas už sportinės veiklos koordinavimą. Sporto ir gyventojų sveikatos stiprinimo infrastruktūros gerinimu rūpinasi ir yra atsakingas Savivaldybės administracijos padalinys Ekonomikos ir ūkio departamentas. Departamentas rengia savivaldybės plėtros ir veiklos bei regioninio ir teritorinio planavimo dokumentus ir koordinuoja jų įgyvendinimą, rūpinasi sporto ir gyventojų sveikatos stiprinimo aplinkos modernizavimu, jos pritaikymu visuomenės poreikiams taip pat ir aktyvioms fizinėms veikloms bei kitoms sveikatą stiprinančioms veikloms, rengia viešuosius investicinius projektus, organizuoja projektų, įtrauktų į Kauno regiono integruotų teritorijų vystymo programą, įgyvendinimą, organizuoja 2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo Savivaldybės administracijos viešųjų projektų parengimą, pateikimą bei koordinuoti savalaikį paramos lėšų panaudojimą.

III.TEISĖS AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS VISUOMENĖS SVEIKATĄ STIPRINANČIŲ VEIKLŲ ĮGYVENDINIMĄ

Pagrindiniai planavimo dokumentai, apimantys ES ir Lietuvos Respublikos planavimo dokumentus, yra: „Europa 2020”, Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030”, „Nacionalinės pažangos programa”: Lietuvos pažangos strategija „Lietuva - 2030” dokumentas, kuris apima valstybės viziją ir raidos prioritetus bei jų igyvendinimo kryptis iki 2030 metų. Valstybės vizija „Lietuva – sumani šalis, kurioje gera gyventi ir dirbti“. Išskiriamos pažangai svarbios vertybės – atvirumas, 8

kūrybingumas ir atsakomybė bei 3 pažangos sritys: visuomenė, ekonomika ir valdymas. Pokyčiai šiose srityse įtvirtins pažangos vertybes ir remsis darnaus vystymosi principais. Pokyciu tikimasi šiose srityse: 1) sumani visuomenė; 2) sumani ekonomika; 3) sumanus valdymas. Šie prioritetai detalizuojami rengiant vidutinio laikotarpio strateginius dokumentus, programas, planus. Strategijai įgyvendinti parengta Nacionalinės pažangos programa – pagrindinis valstybės plėtros strateginis dokumentas. 2014-2020 metų nacionalinės pažangos programa – strateginis dokumentas, apimantis ES strategiją „Europa 2020” ir Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030”. Programoje išskiriami vertikalieji ir horizontalieji prioritetai.

Vertikalieji prioritetai: 1) „Visuomenės ugdymas, mokslas ir kultūra“ (tapatybės, pilietiškumo, atsakomybės ir bendradarbiavimo stiprinimas, mokymosi visą gyvenimą, kūrybiškumo, verslumo, lyderystės, žinių kūrimo, sklaidos ir panaudojimo, sveikatos ir gamtinės aplinkos tausojimo skatinimas); 2) „Veikli ir solidari visuomenė“ (socialiniu inovacijų diegimas, gyventojų gerovės, socialinės aprėpties, bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų vaidmens, kokybiško užimtumo didinimas);

Horizontalieji prioritetai apima sritis, kurioms būdingos kompleksinės problemos ir kuriu negalima išspręsti pasitelkus vienos ar keliu sektoriniu politiku priemones. Programoje išskiriami 3 horizontalieji prioritetai: „Kultūra“, „Regioninė plėtra“ ir „Sveikata visiems“. Nacionalinio lygmens teisės aktai, reglamentuojantys kūno kultūros ir sporto veiklą, visuomenės sveikatą stiprinančių veiklų įgyvendinimą: 1. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas; 2. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas; 3. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas; 4. 2011–2020 metų valstybinę sporto plėtros strategija; 5. 2011–2020 metų valstybinės sporto plėtros strategijos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas.

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas nustato: 1. kūno kultūros ir sporto principus, 2. reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje, 3. reglamentuoja kūno kultūros ir sporto organizavimą bei pratybas švietimo ir mokslo įstaigose, 4. nevyriausybinių kūno kultūros ir sporto organizacijų kompetenciją plėtojant kūno kultūrą ir sportą, rengiant sportininkus, plėtojant varžybų sistemą, 5. reglamentuoja kūno kultūros ir sporto specialistų veiklą, profesionalaus sporto plėtros pagrindus, sporto varžybų ir renginių organizavimo principus, 6. nustato sporto statinių reikalavimus.

2011–2020 metų valstybinę sporto plėtros strategijos tikslas - sudaryti sąlygas visų Lietuvos socialinių grupių įtraukimui į sporto veiklą, taip sprendžiant itin svarbius visuomenės sanglaudos, gyvenimo kokybės gerinimo, gyventojų sveikatos ir sveikos gyvensenos, didesnio 9

darbingumo, laisvalaikio užimtumo uždavinius ir kartu sukuriant socialinį pagrindą didelio meistriškumo sportininkų rengimo sistemai. Strategijai įgyvendinti parengtas planas, kuriuo siekiama skatinti tarpinstituciniu bendradarbiavimu grindžiamą ir koordinuotą požiūrį į visų Lietuvos Respublikos gyventojų fizinio aktyvumo skatinimą ir sporto plėtrą. Tikimasi, kad įgyvendinus planą pagausės reguliariai sportuojančių ir besimankštinančių šalies gyventojų, laisvalaikis taps turiningesnis, didės asmenų darbingumas, stiprės visuomenės sanglauda, gerės gyventojų fizinė ir psichikos sveikata, gyvenimo kokybė. Planas apima šias pagrindines veiklos sritis: 1. visų Lietuvos Respublikos gyventojų sveikos gyvensenos per fizinį aktyvumą, kūno kultūrą ir sportą skatinimą; 2. tinkamų sąlygų Lietuvos Respublikos gyventojų fiziniam aktyvumui ir sportavimui sudarymą; 3. didelio sportinio meistriškumo sportininkų rengimo sistemos tobulinimą.

Vadovaujantis 2011–2020 metų valstybinės sporto plėtros strategijos nuostatomis ir 2011–2020 metų valstybinės sporto plėtros strategijos įgyvendinimo tarpinstituciniame veiklos plane numatytomis priemonėmis Raseinių rajono savivaldybėje yra parengti savivaldybės teisės aktai, reglamentuojantys visuomenės sveikatą stiprinančių veiklų įgyvendinimą, kuriais vadovaujamasi koordinuojant kūno kultūros ir sporto bei visuomenės sveikatos stiprinimo veiklas Raseinių rajono savivaldybėje.

Savivaldybės lygmens teisės aktai, reglamentuojantys visuomenės sveikatą stiprinančių veiklų įgyvendinimą: 1. Raseinių rajono savivaldybės 2016-2018 metų strateginis planas (numatytos programos ir priemonės gyventojų sveikatai stiprinti ir fiziniam aktyvumui skatinti); 2. Raseinių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros 2016 - 2018 metų strategija (strategijos tikslas - sudaryti palankias fizines, socialines, ekonomines bei psichologines sąlygas rajono Savivaldybės gyventojams, saugoti sveikatą bei ja rūpintis, sudaryti vienodos sveikatinimo sąlygas visiems gyventojams). 3. Nuo 2016 metų pradėta įgyvendinti programa „Neįgaliųjų socialinė integracija per kūno kultūrą ir sportą“ (laimėjusi programų projektų konkursą ir finansavimą gavusi įstaiga įgyvendina numatytas neįgaliųjų socialinės integracijos per kūno kultūrą ir sportą priemones, organizuoja ir įtraukia neįgaliuosius į sveikatą stiprinančias fizinį aktyvumą skatinančias veiklas); 4. Jaunimo politikos įgyvendinimo priemonių planas (numatytos priemonės jaunimo sveikatai stiprinti ir fiziniam aktyvumui skatinti); 5. Koordinacinis kultūros ir sporto renginių planas (kasmet Raseinių rajono savivaldybės taryba patvirtina planą, kuriame numatomi einamaisiais metais Savivaldybėje planuojami vykdyti kultūros ir sporto renginiai).

Raseinių rajono savivaldybės 2016-2018 metų strateginiame veiklos plane patvirtinta iš viso 12 programų. Iš jų net 8-iose numatytos priemonės, kurios skirtos arba susijusios su visuomenės sveikatos stiprinimu bei aktyvios fizinės veiklos skatinimu.

2 lentelė. Informacija apie numatytas priemones, kurios skirtos arba susijusios su visuomenės sveikatos stiprinimu bei aktyvios fizinės veiklos skatinimu

Strateginio veiklos Priemonės pavadinimas Programą plano programos koordinuojantis pavadinimas padalinys Švietimo ir ugdymo Ugdymo įstaigų veiklos organizavimo Švietimo ir socialinių proceso užtikrinimo užtikrinimas reikalų departamento programa Ugdymo įstaigų neformaliojo švietimo Švietimo, kultūros ir organizavimas (vaikų vasaros poilsio ugdymo skyrius stovyklų organizavimas) Neformaliojo vaikų švietimo programų finansavimas Ugdymo įstaigų mokinių vežiojimas Švietimo įstaigų edukacinių aplinkų atnaujinimas Kūno kultūros ir Sporto klubų veiklos dalinis finansavimas Švietimo ir socialinių sporto programa Raseinių kūno kultūros ir sporto centro reikalų departamento sporto renginių programos vykdymas Švietimo, kultūros ir Raseinių kūno kultūros ir sporto centro ugdymo skyrius veiklos organizavimas Sportininkų skatinimas Neįgaliųjų socialinės integracijos per kūno kultūrą ir sportą projektų finansavimas Programos Erasmus + įgyvendinimas Sveikatos apsaugos, Vaikų dienos centrų veiklos rėmimas Švietimo ir socialinių socialinės paramos ir Nevyriausybinių organizacijų socialinių reikalų departamento socialinių paslaugų projektų rėmimas Švietimo, kultūros ir teikimo programa Socialinės reabilitacijos paslaugų ugdymo skyrius neįgaliesiems bendruomenėje finansavimas Savivaldybės gydytojas Mokinių visuomenės sveikatos priežiūra Visuomenės sveikatos stiprinimas ir stebėsena Sveikos gyvensenos skatinimas Raseinių rajone Raseinių rajono savivaldybės gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų rėmimas Prevencinių programų vykdymas Kultūros renginių Raseinių rajono jaunimo problemų Švietimo ir socialinių organizavimo ir sprendimo plano įgyvendinimas reikalų departamento kultūros veiklos Finansuoti Raseinių rajono jaunimo Švietimo, kultūros ir programa organizacijų ir neformalių grupių projektus ugdymo skyrius Turizmui ir verslui VšĮ „Raseinių hipodromas" veiklos Ekonomikos ir ūkio palankios aplinkos skatinimas departamentas formavimo programa Raseinių hipodromo valdymo ir naudojimo 11

konsecijos sutarties vykdymas Kaimo plėtros Kaimo bendruomenių, vietos veiklos Ekonomikos ir ūkio programa grupių ir kitų su kaimo plėtra susijusių departamentas NVO veiklos rėmimas Butkiškės gyvenvietės tvenkinio pakrančių sutvarkymas Girkalnio miestelio, Gylių gyvenvietės tvenkinių išvalymas Komunalinio ūkio Gintaro kvartalo vaikų žaidimų aikštelės Ekonomikos ir ūkio objektų priežiūros bei įrengimas departamentas remonto darbų Sporto aikštelės įrengimas Girkalnio mstl., programa Šėtupio g. 61 2013-2015 m. Programoje numatytos priemonės Ekonomikos ir ūkio Raseinių rajono pateikiamos skyriuje „Investicijos į Kūno departamentas savivaldybės kultūros ir sporto veiklai skirtą investicijų programa infrastruktūrą – galimybė sportuoti visiems gyventojams

SAVIVALDYBĖS BIUDŽETINĖS ĮSTAIGOS, ATSAKINGOS UŽ VISUOMENĖS SVEIKATĄ STIPRINANČIAS VEIKLAS

I. RASEINIŲ KŪNO KULTŪROS IR SPORTO CENTRAS

Raseinių kūno kultūros ir sporto centras – biudžetinė įstaiga, siekianti sudaryti sąlygas ugdyti sveiką ir fiziškai aktyvią Raseinių miesto, rajono bendruomenę, nustatyti potencialius sportinius vaikų gebėjimus ir juos ugdyti parengiant didelio meistriškumo sportininkus, kurie atstovautų rajonui apskrities, šalies varžybose ir Lietuvai tarptautinio lygmens varžybose. Tai pat savo įtakos sferoje plėtoti ir organizuoti kūno kultūros bei sporto renginius, teikti metodinę paramą suinteresuotiems asmenims, sporto klubams, bendruomenėms. Raseinių kūno kultūros ir sporto centro paskirtis – teikti vaikų, jaunimo neformaliojo ugdymo ir suaugusiųjų sporto paslaugas, sudaryti sąlygas sportuoti, koordinuoti ir organizuoti kūno kultūros ir sporto veiklą rajone. Sporto centro siekiamybė – žmogus, kuris yra sveikas, doras, sportuojantis, suprantantis sportą kaip būtinybę jo normaliai brandai, sveikatai, kūno ir sąmonės vystymuisi. Mokinys – nerūkantis, negeriantis ir nevartojantis narkotikų, suprantantis, kad sportas yra reikalingas jam pačiam, ne kūno kultūros mokytojui ar treneriui. Įsisąmoninęs, jog jo sportavimo tikslas – ne medaliai ir pergalės, o jis pats, jo kūno ir sąmonės gerovė. Visi Raseinių rajono bendruomenės nariai, aktyviai sportuojantys, propaguojantys sveiką gyvenimo būdą ir rodantys pavyzdį jaunimui. Raseinių rajono kūno kultūros ir sporto centre sudarytos sąlygos didinti vaikų, besimokančio jaunimo ir visų rajono gyventojų fizinį aktyvumą ir pajėgumą, siekiama, kad mokyklų sporto salės būtų atviros ir vietinio jaunimo reikmėms, seniūnijos, kaimo bendruomenės skatinamos aktyviau dalyvauti organizuojamuose renginiuose bei skatinama, kad pačios bendruomenės inicijuotų ir rengtų įvairius sportinius renginius. 12

Sporto centre vykdomos Raseinių rajono mokyklų žaidynių varžybos (30 sporto šakų). Mokiniams sudaromos sąlygos išvykti į respublikines ir tarptautines varžybas, Europos ir pasaulio čempionatus. Taip pat vykdomos įvairių sporto šakų suaugusiųjų varžybos, sudaromos sąlygos išvykti į respublikines varžybas. Raseinių kūno kultūros ir sporto centre vaikams ir jaunimui sudarytos sąlygos lankyti 7 sporto šakų užsiėmimus: krepšinio, tinklinio, lengvosios atletikos, laisvųjų imtynių, badmintono, futbolo ir kulkinio šaudymo pneumatiniais pistoletais. Raseinių rajono mokymo įstaigų mokiniai treniruojasi 35-iose mokymo grupėse. Rajono gyventojai skatinami burtis į įvairius sporto klubus, lankyti sporto užsiėmimus ir dalyvaudami sporto klubų veikloje gali turiningai praleisti savo laisvalaikį pagal pomėgius. Lietuvos Respublikos rinktinėms priklauso 13 įvairaus amžiaus sporto centro auklėtinių: 9 - laisvųjų imtynių, 3 - lengvosios atletikos, 1 - kulkinio šaudymo iš pneumatinio pistoleto. Rengiant sportininkus treneriai atlieka jų testavimą, kontrolinių normatyvų laikymą, sudaro aukštesnio meistriškumo sportininkams individualius rengimo planus. Mokymo turinys paremtas sporto mokslo įrodyta ir praktikoje patvirtinta daugiamete sportininkų rengimo sistema. Šis procesas Raseinių kūno kultūros ir sporto centre skirstomas į tris etapus: pradinio rengimo, meistriškumo ugdymo ir meistriškumo tobulinimo. Visas sportininkų mokymo procesas planuojamas kartu su moksliniu – metodiniu, medicininiu – biologiniu, informaciniu, materialiniu - techniniu sporto bazės stiprinimu. Tenkinant rajono gyventojų poreikius, stengiamasi sudaryti galimybę kaimo vietovių mokiniams lankyti sporto centro užsiėmimus. Raseinių kūno kultūros ir sporto centro treneriai vyksta į daugelį rajono bendro ugdymo mokyklų sporto sales vesti mokiniams treniruotes.

3 lentelė. Sportuojančių mokinių Raseinių kūno kultūros ir sporto centre, skaičius 2014 m. 2015 m. Mokinių skaičius 469 480 Mokomųjų grupių skaičius 34 35

4 lentelė. Mokinių, lankančių treniruotes, skaičius pagal sporto šakas: Sporto šakos pavadinimas Mokinių skaičius 2014 m. 2015 m. 1. Badmintonas 38 38 2. Futbolas 45 45 3. Krepšinis 143 144 4. Laisvosios imtynės 47 47 5. Lengvoji atletika 96 106 6. Šaudymas 12 12 7. Tinklinis 88 88 Iš viso: 469 480

5 lentelė. Mokinių, lankančių treniruotes, skaičius pagal rajono bendrojo ugdymo mokyklas ir kitas ugdymo įstaigas Eil. Švietimo įstaigos pavadinimas Mokinių skaičius Nr. 2014 m. 2015 m. 1. Prezidento Jono Žemaičio gimnazija 97 90 13

2. Raseinių r. Ariogalos gimnazija 76 85 3. Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazija 22 25 4. Raseinių r. Betygalos Maironio gimnazija 18 18 5. Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija 16 15 6. Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinė mokykla 105 114 7. Raseinių Šaltinio progimnazija 107 108 8. Raseinių r. Šiluvos gimnazija 3 2 9. Raseinių r. Girkalnio pagrindinė mokykla 1 1 10. Raseinių r. Paupio mokykla – daugiafunkcis centras 1 1 11. VšĮ Raseinių technologijos ir verslo mokykla 11 9 12. VšĮ Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centras 1 - 13. Radviliškio r. Grinkiškio vidurinė mokykla 3 - 14. Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokykla 3 2 15. Vilniaus kolegija 1 - 16. Lietuvos sporto universitetas 1 2 17. Lietuvos sveikatos universitetas 1 - 18. Šiaulių universitetas 1 1 19. Kauno technologijos universitetas - 1 20. Kauno kolegija - 1 21. Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras - 1 22. Jurbarko r. Juodaičių pagrindinė mokykla - 2 23. Nesimoko 1 2 Iš viso: 469 480

Sportinę veiklą, palaikančią būtiną sportuojančių gyventojų fizinį aktyvumą, vykdo kvalifikuoti treneriai, kūno kultūros mokytojai ir sporto specialistai. Treneriai dirba su vaikais ir jaunimu, siekiančiu didelio sportinio meistriškumo, rengia sportininkus arba komandas varžyboms. Kūno kultūros mokytojai dirba bendrojo ugdymo mokyklose, sporto specialistai dirba su suaugusiais asmenimis seniūnijose, bendruomenėse, organizuoja kūno kultūros ir sporto veiklas bei renginius.

6 lentelė. Trenerių ir sporto specialistų, dirbančių Raseinių kūno kultūros ir sporto centre, skaičius: Sporto šaka Trenerių skaičius 2014 m. 2015 m. Sporto centro treneriai badmintonas 2 2 futbolas 2 1 krepšinis 5 5 laisvosios imtynės 2 2 lengvoji atletika 6 6 šaudymas 1 1 tinklinis 3 3 Iš viso: 21 20 Seniūnijos pavadinimas Skirtų etatų skaičius 14

2014 m. 2015 m. Sporto specialistų etatai seniūnijose Ariogalos sen., 0,5 0,5 Betygalos sen., 0,25 0,25 Girkalnio sen., 0,5 0,5 Nemakščių sen., 0,5 0,5 Raseinių sen., 0,5 1,5 Šiluvos sen., 0,25 0,25 Viduklės sen. 0,5 0,5 Iš viso: 3,00 4,00

7 lentelė. Trenerių, dirbančių Raseinių kūno kultūros ir sporto centre, pasiskirstymas pagal kategorijas:

Eil. Kvalifikacinė kategorija Trenerių skaičius Nr. 1. Tarptautinė sporto trenerio kategorija 5 2. Nacionalinė sporto trenerio kategorija 5 3. Lietuvos sporto trenerio kategorija 3 4. Trenerio kategorija 7 Iš viso: 20

8 lentelė. Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų pasiskirstymas pagal turimą kvalifikacinę kategoriją:

Eil. Kvalifikacinė kategorija Trenerių skaičius Nr. 1. Mokytojas - 2. Vyresnysis mokytojas 13 3. Mokytojas metodininkas 6 4. Mokytojas ekspertas 4 Iš viso: 23

Raseinių kūno kultūros ir sporto centras savo veiklą vykdo ne tik pačiame sporto centre ar šalia jo esančiame stadione, bet ir ugdymo įstaigų sporto bazėse – sporto salėse, sporto aikštynuose, stadionuose, treniruoklių salėse, šaudykloje. Taip pat pagal panaudos sutartį treniruotėms ir sporto varžyboms organizuoti naudojamasi sporto ir laisvalaikio sale „Karpynė“. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo pagrindu Raseinių rajono kūno kultūros ir sporto centras, sporto klubai, kaimo bendruomenės neatlygintinai naudojasi 8-ių bendrojo ugdymo mokyklų sporto salėmis ir 11-os bendrojo ugdymo mokyklų treniruoklių salėmis. Taip pat gyventojams sudarytos sąlygos užsiimti aktyvia fizine veikla mokyklų sporto aikštynuose ir stadionuose. Mokamos jojimo treniruotės ir sportinės pratybos vyksta VšĮ „Raseinių hipodromas“ manieže.

9 lentelė. Informacija apie sportinių treniruočių ir aktyvios fizinės veiklos vykdymo vietas:

Eil. Sportinių treniruočių ir aktyvios fizinės veiklos vykdymo vieta Nr. 1. Raseinių kūno kultūros ir sporto centro salė Raseiniuose 2. Raseinių kūno kultūros ir sporto centro salė Ariogaloje 3. Raseinių kūno kultūros ir sporto centro treniruoklių salė 4. Raseinių rajono Ariogalos gimnazijos sporto salė 5. Raseinių rajono Ariogalos gimnazijos treniruoklių salė 6. Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinės mokyklos sporto salė 7. Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos sporto salė 8. Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos šaudykla 9. Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos treniruoklių salė 10. Raseinių Šaltinio progimnazijos sporto salė 11. Raseinių Šaltinio progimnazijos treniruoklių salė 12. VšĮ Raseinių technologijos ir verslo mokyklos sporto salė 13. VšĮ Raseinių technologijos ir verslo mokyklos treniruoklių salė 14. Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos sporto salė 15. Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos treniruoklių salė 16. Raseinių r. Betygalos Maironio gimnazijos sporto salė 17. Raseinių r. Betygalos Maironio gimnazijos treniruoklių salė 18. Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos sporto salė 19. Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos treniruoklių salė 20. Raseinių r. Šiluvos gimnazijos treniruoklių salė 21. VšĮ „Raseinių hipodromas“ maniežas 22. Raseinių r. Paupio mokyklos – daugiafunkcio centro treniruoklių salė 23. Raseinių r. Žaiginio Pranciškaus Šivickio mokyklos – daugiafunkcio centro treniruoklių salė 24. Raseinių specialiosios mokyklos treniruoklių salė 25. Sporto ir laisvalaikio salė „Karpynė“

Nors bendras gyventojų skaičius mažėja, tačiau finansavimas kūno kultūrai ir sportui nebuvo sumažintas, o net gi padidintas ir 2015 m. Raseinių kūno kultūros ir sporto centrui finansuoti buvo skirta daugiau lėšų negu 2014 m., todėl vertinimo kriterijų - Savivaldybės bendro biudžeto dalis, skirta kūno kultūrai ir sportui (proc.) ir Lėšos kūno kultūrai ir sportui, tenkančios vienam gyventojui (Eur) – įgyvendinimo procentas padidėjo.

10 lentelė. Kūno kultūros ir sporto finansavimas savivaldybės biudžeto lėšomis (tūkst. Eur) Metai Skirta kūno Savivaldybės Gyventojų Lėšos kūno kultūrai ir bendro biudžeto skaičius kultūrai ir sportui, sportui dalis, skirta kūno savivaldybės tenkančios vienam finansuoti kultūrai ir sportui teritorijoje gyventojui (Eur) (tūkst. Eur) (proc.)

2014 m. 387,72 1,48 35496 122 2015 m. 482,00 1,56 35032 138 Skirtumas tarp 94,28 0,08 -464 16 2015 m. ir 2014 m.

II. RASEINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS

Raseinių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras – biudžetinė įstaiga, kuri savo veiklą pradėjo nuo 2014 m. Pagrindinis Biuro veiklos tikslas – rūpintis savivaldybės gyventojų sveikata, vykdyti savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūrą, siekiant mažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą, gerinti gyvenimo kokybę, teikiant kokybiškas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas. Biuro veiklos sritis – visuomenės sveikatos paslaugų organizavimas ir teikimas fiziniams ir juridiniams asmenims savivaldybės teritorijoje, veiklos organizavimas ir dalyvavimas įgyvendinant fizinio aktyvumo skatinimo priemones, kitų sveikos gyvensenos veiksnių skatinimo priemonių planavimas ir Įgyvendinimas, aplinkos (fizinės, socialinės, ekonominės) veiksnių poveikio sveikatai vertinimas, visuomenes sveikatos programų Savivaldybėje įgyvendinimas, tikslinių Savivaldybės visuomenės sveikatos stiprinimo ir profilaktikos programų rengimas pagal Savivaldybėje nustatytą sveikatos sutrikimų ar sveikatai įtakos darančių veiksnių paplitimą, valstybinių visuomenės sveikatos stiprinimo ir profilaktikos programų pritaikymas ir Įgyvendinimas, vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimas. Biure dirba 11 visuomenės sveikatos priežiūros specialistų.

11 lentelė. Raseinių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro organizacinė struktūra: Užimtų Užimtų Patvirtintų etatų etatų Pareigų pavadinimas etatų skaičius skaičius skaičius 2014 m 2015 m. Direktorius 1 1 1 Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas 1 1 1 Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistas 1 1 1 Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros 0,5 0,5 0,5 specialistas Vyriausias buhalteris 0,5 0,5 0,5 Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, vykdantys sveikatos priežiūrą ugdymo įstaigose 7 7 6,8

Biuro veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. 2015 m. savivaldybės biudžetui mokinių visuomenės sveikatos priežiūrai, visuomenės sveikatos stiprinimui ir visuomenės sveikatos stebėsenai vykdyti skirta specialioji tikslinė dotacija – 118 tūkst. eurų. Visuomenės sveikatos biuro veikla vykdoma trimis pagrindinėmis krytimis: 1. visuomenės sveikatos stiprinimas, 2. mokinių sveikatos priežiūra, 17

3. visuomenės sveikatos stebėsena.

12 lentelė. Visuomenės sveikatos stiprinimo veiklos 2015 m.: Parengtų informacinių pranešimų, straipsnių skaičius 46 Sveikos mitybos skatinimo ir nutukimo prevencijos srityje 7 Fizinio aktyvumo skatinimo srityje 11 Sveikos aplinkos kūrimo srityje 4 Sužalojimų prevencijos srityje 2 Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos srityje 3 Užkrečiamųjų ligų prevencijos srityje 7 Psichikos sveikatos stiprinimo srityje 6 Sveikatos sauga ir stiprinimas 6 Sveikatinimo renginių skaičius 53 Sveikos mitybos skatinimo ir nutukimo prevencijos srityje 7 Fizinio aktyvumo skatinimo srityje 16 Sveikos aplinkos kūrimo srityje 7 Sužalojimų prevencijos srityje 3 Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos srityje 4 Užkrečiamųjų ligų prevencijos srityje 1 Psichikos sveikatos stiprinimo srityje 7 Burnos higiena ir sveikata 0 Motinos ir vaiko sveikatos sauga ir stiprinimas 2 Sveikatos sauga ir stiprinimas 6 Sveikatinimo renginiuose dalyvavusių asmenų skaičius 1294 Sveikos mitybos skatinimo ir nutukimo prevencijos srityje 240 Fizinio aktyvumo skatinimo srityje 298 Sveikos aplinkos kūrimo srityje 144 Sužalojimų prevencijos srityje 80 Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos srityje 140 Užkrečiamųjų ligų prevencijos srityje 20 Psichikos sveikatos stiprinimo srityje 292 Konsultavimo paslaugų skaičius 51 Sveikos mitybos skatinimo ir nutukimo prevencijos srityje 8 Fizinio aktyvumo skatinimo srityje 13 Sveikos aplinkos kūrimo srityje 5 Sužalojimų prevencijos srityje 3 Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos srityje 3 Užkrečiamųjų ligų prevencijos srityje 2 Psichikos sveikatos stiprinimo srityje 5 Sveikatos sauga ir stiprinimas 5 Kraujotakos sistemos ligų profilaktika 7 18

Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūrą vykdo visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys rajono ugdymo įstaigose, veiklos organizavimą ir koordinavimą atlieka Biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistas. Visose ugdymo įstaigose sistemingai atliekamas aplinkos ir ugdymo atitikties teisės aktams vertinimas, vykdoma maitinimo ir valgiaraščio atitikties patikra. Sveikatos raštingumo ugdymas vykdomas per įvairius renginius, individualias konsultacijas, inicijuojant ir įgyvendinant sveikatinimo projektus, valstybinės reikšmės iniciatyvas, teikiant rekomendacijas vaikams, tėvams bei mokyklos administracijai.

13 lentelė. Mokinių visuomenės sveikatos priežiūra 2015 m.: Mokinių iki 18 metų pateikusių profilaktinio sveikatos patikrinimo pažymas 100 (vaiko sveikatos pažymėjimus forma Nr. 027–1a) dalis procentais Suteiktų konsultacijų mokiniams skaičius 604 Suteiktų konsultacijų tėvams (globėjams) skaičius 52 Suteiktų konsultacijų mokyklos darbuotojams skaičius 199 Mokykloje organizuotų sveikatinimo renginių skaičius 458 Sveikatingumo renginiuose (seminarai, konferencijos, paskaitos ir pan.) dalyvavusių mokinių, ugdomų pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo 1904 programas skaičius 1000 mokinių (vienetais) Sveikatingumo renginiuose dalyvavusių mokinių, ugdomų pagal bendrojo 17284 ugdymo programas skaičius 1000 mokinių (vienetais)

2015 metais Biuras pirmą kartą organizavo visos Lietuvos mastu rengiamo konkurso „Sveikuolių sveikuoliai“ I etapą. Konkurse dalyvavo 19 komandų iš 11 rajono ugdymo įstaigų. 2015 metai gausūs bendromis veiklomis/konkursais/akcijomis rajono ugdymo įstaigose – tradicinės Biuro inicijuotos akcijos Pasaulinei vandens, AIDS dienoms paminėti, prevencinis piešinių konkursas „Mano svajonių atšvaitas“, rašinių konkursas „Gyvename ne tam, kad valgytume, o valgome tam, kad gyventume“. Daug dalyvių pritraukė veiklos visoje Lietuvoje skelbtų konkursų ir akcijų „Europos judrioji savaitė 2015“, „Kartų diena“, „Sveikadienis“ metu. Visuomenės sveikatos stebėsenos vykdymo paskirtis - identifikuoti didžiausias visuomenės sveikatos problemas Raseinių rajono savivaldybėje, siekiant pateikti siūlymus dėl šios veiklos tobulinimo ir problemų sprendimo būdų.

14 lentelė. Visuomenės sveikatos stebėsena 2015 m. : Vertinimo kriterijus Savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių skaičius 51 Stebėsenos ataskaitos ir pasiūlymų dėl gyventojų sveikatos būklės gerinimo rengimas 3 Duomenų suvestinių, tyrimų rengimas ir teikimas valstybės ir savivaldybės institucijoms, darbo grupėms, duomenų teikėjams, visuomenės informavimo 5 priemonėms Informacijos apie visuomenės sveikatos stebėsenos rezultatus viešinimas 2

Vaikų sveikatos būklės stebėsena vykdoma atliekant vaikų sveikatos pažymų 0-27/a formos analizę, iš jų teikiamos suvestinės ir rekomendacijos. Atsižvelgiant į analizės rezultatus yra planuojamos ir vykdomos sveikatinimo veiklos ugdymo įstaigose. 19

III.SVEIKATĄ STIPRINANČIŲ VEIKLŲ ĮGYVENDINIMAS MOKYKLOSE

Raseinių rajono savivaldybėje veikia 14 formaliojo švietimo programas vykdančių bendrojo ugdymo mokyklų ir 8 neformaliojo švietimo programas vykdančios mokyklos – 6 ikimokyklinio ugdymo mokyklos ir 2 neformaliojo ugdymo mokyklos. Vadovaujantis Kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatomis formaliojo švietimo programas vykdančiose švietimo įstaigose yra privalomos 3 kūno kultūros pamokos per savaitę. Jos organizuojamos vadovaujantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiomis programomis, išsilavinimo standartais ir bendraisiais sveikatos saugos reikalavimais. Visose formaliojo švietimo programas vykdančiose įstaigose kiekvienais mokslo metais mokinių fizinis parengtumas testuojamas, pasiekimai pažymiais nevertinami. Įgyvendinant specialiojo ugdymo programas, skirtas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, papildomai dar organizuojami gydomosios gimnastikos užsiėmimai, kūno kultūros ir sporto pratybos, teikiamos kineziterapeuto paslaugos. Vadovaujantis ugdymo planais, atsižvelgiant į mokinių poreikius ir ugdymo programų pasiūlą, įstaigos finansines galimybes bendrojo ugdymo mokyklose taip pat skiriamos neformaliojo ugdymo valandos. Vaikai turi galimybę ugdytis pagal pomėgius ir užsiimti mėgstama veikla. Sportinės veiklos būreliams skiriama 25,8 proc. visų neformaliajam ugdymui skirtų ir panaudotų valandų. Sportinei veiklai iš mokyklos naudojamų neformaliajam švietimui skirtų valandų mokyklose daugiausiai skiriama nuo 50 % - 26 % neformaliojo švietimo valandų, mažiausiai nuo 19 % - 7 % neformaliojo švietimo valandų.

15 lentelė. Sportinės veiklos būreliams skirtos valandos.

Eil. Klasės Iš viso skirta Iš viso mokyklose skirta Nr. valandų pagal valandų sportinei veiklai Bendruosius ugdymo planus 1. 1-4 145 18 2. 5-8 156 44,5 3. 9-10 101 22 4. 11-12 75 18 5. Specialiojo ugdymo klasės 4 0 Iš viso: 481 102,5

Vaikams, ugdomiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, aktyvi fizinė veikla yra privaloma visą ugdymosi laikotarpį skiriant ne mažiau kaip po vieną valandą per dieną. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirba kūno kultūros pedagogai. Šie pedagogai organizuoja fizinės kultūros pamokėles 2 kartus per savaitę. Pamokėlių trukmė priklausomai nuo vaiko amžiaus trunka nuo 15 min. iki 35 min. Vaikams organizuojamos mankštos, judrieji žaidimai, estafetės ir kitos fizinio aktyvumo formos. Lietuvos mokyklose įgyvendinami olimpinio švietimo projektai - Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas šalies mokyklose ir Lietuvos mokinių olimpinis festivalis. 20

Projektą „Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas šalies mokyklose", kuriuo įgyvendinama olimpinio ugdymo programa, inicijavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Lietuvos olimpinė akademija. Projektu, kuris jau gyvuoja 12 metai, siekiama, kad olimpizmo idėjos būtų integruojamos į formalųjį ir neformalųjį ugdymo procesą visų tipų mokyklose, skatinant tarpdalykinę integraciją. Jo šerdimi yra žinių ir kilnaus elgesio turinys, padedantis jaunam žmogui susikurti olimpinės kultūros pagrindus. Projektas „Lietuvos mokinių olimpinis festivalis“ – jau dešimtus mokslo metus vykstančios bendrojo ugdymo mokyklų varžybos, kurias globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Lietuvos mokinių olimpinio festivalio tikslas - per sportą ugdyti sąmoningą, pilietiškai aktyvų žmogų, puoselėjantį tautines vertybes. Kasmet visose Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose organizuojami olimpinio festivalio renginiai įvairaus amžiaus mokiniams (olimpinės dienos, savaitės renginiai, žaidynės, kitos veiklos) skatinant kiekvieną mokinį sportuoti, nepatiriant jokios diskriminacijos ir jaučiant olimpinę dvasią, kuri reikalauja abipusio draugiškumo, solidarumo ir kilnaus elgesio supratimo. Įvairių sporto šakų varžybų organizavimas mokyklose didina mokinių motyvaciją užsiimti aktyvia fizine veikla laisvalaikiu, skatina juos sistemingai mankštintis, sąmoningai rūpintis savo sveikata ir fiziniu tobulėjimu. Mokinių olimpinio festivalio varžybose dalyvauja visos rajono ugdymo įstaigos. Iš kai kurių mokyklų varžybose dalyvauja 57,7 % - 34,4 % mokinių. Siekiant ugdyti ir skatinti sveiką gyvenseną bei sveikatą stiprinančias aktyvias fizines veiklas Raseinių rajono mokyklos aktyviai įsijungė į Lietuvos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą. Net 9 savivaldybės mokyklos yra šio tinklo narės ir aktyviai dalyvauja jo veikloje. Vadovaujantis Mokyklų pripažinimo sveikatą stiprinančiomis mokyklomis tvarkos aprašu sveikatą stiprinanti mokykla – mokykla, kurioje pasitelkiant mokyklos bendruomenę ir socialinius partnerius ugdomi mokinių sveikos gyvensenos įgūdžiai, kuriama mokyklos bendruomenės sveikatai palanki fizinė ir psichosocialinė aplinka. Sveikatą stiprinančių rajono mokyklų esminės veiklos kryptys, kurios yra derinamos tarpusavyje, atitinkančios mokinių amžių ir jų poreikius: 1. saugios ir sveikos mokyklos aplinkos kūrimas ir puoselėjimas; 2. sveikatos ugdymo programų įgyvendinimas; 3. mokinių, jų tėvų, mokytojų ir mokyklos socialinių partnerių bendradarbiavimas; 4. sveikatą stiprinančios mokyklos veiklos sklaida vietos bendruomenei ir tęstinumo laidavimas. Sveikatą stiprinančioje mokykloje vykdoma planinga, kryptinga, nuosekli ir sisteminga mokinių sveikatą stiprinanti veikla, kurios įgyvendinimui apjungiamos visos mokyklos bendruomenės – administracijos, kiekvieno mokytojo, psichologo, socialinių pedagogų, visuomenės sveikatos specialistų, tėvų ir kitų darbuotojų - pastangos ir jėgos. Sveikatą stiprinančioje mokykloje didelis dėmesys skiriamas psichosocialinei aplinkai (siekiama plėtoti pasitikėjimą ir partnerystę, pagrindine vertybe laikant gerus mokyklos bendruomenės narių tarpusavio santykius), fizinei aplinkai (siekiama kurti saugią, sveiką, higienos reikalavimus atitinkančią ugdymo aplinką, žmogiškiesiems ir materialiesiems ištekliams (siekiama sutelkti išteklius sveikatos stiprinimui ir sveikatos ugdymui), sveikatos ugdymui (siekiama užtikrinti sveikatos ugdymo kokybę).

IV. PROGRAMOS „NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖ INTEGRACIJA PER SPORTĄ“ ĮGYVENDINIMAS. RASEINIŲ NEĮGALIŲJŲ UŽIMTUMO CENTRO VEIKLA 21

Nuo 2016 metų patvirtinta Neįgaliųjų socialinės integracijos per kūno kultūrą ir sportą projektų finansavimo 2016-2018 metais programa ir jos įgyvendinimui iš valstybės biudžeto skirtos lėšos. Vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos per kūno kultūrą ir sportą projektų finansavimo 2016-2018 metais konkurso nuostatais pateiktos paraiškos finansavimui gauti. Raseinių savivaldybėje įvertinus projektus finansuoti buvo atrinktas VšĮ Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centro pateiktas projektas, kuriam skirtas finansavimas - 4138 eurai (828 eurai iš Savivaldybės biudžeto ir 3310 eurų iš Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos). Projekto vykdytojas - VšĮ Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centras - projekte numatė šiuos tikslus ir uždavinius: gerinti neįgaliųjų socialinę integraciją į visuomenę per kūno kultūrą ir sportą, organizuojant nuolatinio bei nenuolatinio pobūdžio sportines veiklas, palaikyti neįgaliųjų fizinę ir psichologinę sveikatą organizuojant fizinio pasirengimo užsiėmimus, skatinti projekto dalyvių fizinį aktyvumą ir savirealizaciją pasirenkant sportinę veiklą pagal savo sveikatos būklę, organizuoti neįgaliųjų sporto renginius Raseinių rajone, padėti neįgaliesiems pasirengti sporto varžyboms. Iš nuolatinių veiklų numatytos ir įgyvendinamos šios: fizinio pasirengimo užsiėmimai (mankšta baseine, centro patalpose, stadione, gamtoje), atskirų sporto šakų (stalo tenisas, biliardas-pulas, bočia, smiginis, šaškės, šachmatai, pneumatinis šaudymas) treniruotės. Nenuolatinio pobūdžio veikla apima pasirengimą Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos ir sporto klubų organizuojamoms žaidynėms bei sporto šventėms (lengvoji atletika, stalo tenisas, biliardas-pulas, pneumatinis šaudymas ir kt.) ir kasmetinei nacionalinei neįgaliųjų sporto šventei. Projekto veiklos pradėtos įgyvendinti 2016 m. kovo mėn. pradžioje. Nuolatinio pobūdžio veiklose dalyvauja 40 įvairią negalią turinčių asmenų.

V. TARPINSTITUCINIO BENDRADARBIAVIMO VYSTYMAS. KITŲ SAVIVALDYBĖS ĮSTAIGŲ IR ORGANIZACIJŲ DALYVAVIMAS VISUOMENĖS SVEIKATOS STIPRINIMO VEIKLOSE

Įgyvendinant visuomenės sveikatos stiprinimo priemones bendradarbiaujama su įvairių sričių socialiniais partneriais: biudžetinėmis įstaigomis, viešosiomis įstaigomis, kitais ūkio subjektais, nevyriausybinėmis organizacijomis, kaimo bendruomenėmis, jaunimo organizacijomis ir neformaliomis grupėmis. Socialiniai partneriai aktyviai įsijungia į numatytų visuomenės sveikatos stiprinimo veiklų vykdymą, palaiko iniciatyvas, patys siūlo naujas idėjas. Visuomenės sveikatos stiprinimo ir sveikatą stiprinančių fizinio aktyvumo veikloms partnerių įtraukimas, jų patirtimi pagrįstų efektyvių prevencinių priemonių taikymas ir bendros veiklos organizavimas yra labai svarbūs, siekiant sveikatinimo veiklomis sudominti kuo daugiau rajono gyventojų. Bendradarbiaujant propaguojama visuomenės sveikata, organizuojami bendri renginiai (pasitarimai, akcijos ir t. t.) 16 lentelė. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo vystymas Partneris Veiklos pobūdis Raseinių rajono švietimo Bendradarbiavimas organizuojant veiklas, kvalifikacijos centras (Trečiojo amžiaus tobulinimo renginių organizavimas. Organizuojant sveikatą universitetas) stiprinančias fizines veiklas, ypatingai aktyviai bendradarbiaujama su Trečiojo amžiaus universiteto lankytojais (senjorais) ir veiklos koordinatoriais. Trečiojo amžiaus universitetą šiuo metu lanko 200 studentų. Trečiojo amžiaus universiteto studentai lanko bendrąsias paskaitas, 22

seminarus, konferencijas, praktinius užsiėmimus ir juose aktyviai dalyvauja. Pagal savo pomėgius jie gali pasirinkti ir aktyvų bei sveiką gyvenimo būdą skatinančias veiklas: linijinius šokius, lietuvių liaudies šokius, šiaurietišką ėjimą, žygius dviračiais, aerobiką ir kt. Šiaulių apskrities policijos Bendradarbiavimas akcijų („Bėgimas už blaivią ir sveiką komisariato Raseinių Lietuvą“, „Tarptautinė diena be automobilio“) ir renginių policijos komisariato metu, saugumo užtikrinimas. pareigūnai Nevyriausybinės Bendradarbiavimas organizuojant veiklas, nevyriausybinių organizacijos, jaunimo organizacijų iniciatyvų palaikymas ir įgyvendinimas, organizacijos ir neformalios dalyvavimas bendroje projektinėje veikloje. grupės Žiniasklaida Neatlygintinas informacijos viešinimas. Raseinių rajono kultūros Bendradarbiavimas organizuojamų veiklų metu įstaigos (Raseinių (neatlygintinas paslaugų teikimas), Bendrų renginių Marcelijaus Martinaičio organizavimas (kultūrinių renginių metu integruojamos viešoji biblioteka, Raseinių sportinės rungtys, aktyvi fizinė veikla), dalyvavimas bendroje rajono krašto istorijos projektinėje veikloje. Atviros jaunimo erdvės lankytojų muziejus, Raseinių rajono įtraukimas, savanorystės skatinimas. kultūros centras) VšĮ Raseinių hipodromas Bendradarbiavimas organizuojamų veiklų metu, bendrų renginių organizavimas, sporto stovyklų organizavimas. Dubysos regioninio parko Bendradarbiavimas organizuojamų veiklų metu, žygių direkcija organizavimas, sporto stovyklų organizavimas. Raseinių rajono socialinės Bendradarbiavimas organizuojamų veiklų metu, bendrų įstaigos (Raseinių vaikų renginių organizavimas, dalyvavimas bendroje projektinėje globos namai, VšĮ Raseinių veikloje. dienos centras „Vilties takas“, VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centras Kaimų bendruomenės – 61 Bendradarbiavimas organizuojant veiklas, bendruomenių bendruomenė, Raseinių iniciatyvų palaikymas ir įgyvendinimas, dalyvavimas rajono kaimų bendruomenių bendroje projektinėje veikloje. sąjunga, Vietos bendruomenių tarybos

VI. SPORTO KLUBAI, KAIMO BENDRUOMENĖS IR KITOS NEVYRIAUSYBINĖS ORGANIZACIJOS

Prie kūno kultūros ir sporto plėtros, sveikatą stiprinančių aktyvios fizinės ir visuomenės sveikatinimo veiklų skatinimo ir palaikymo aktyviai prisideda Savivaldybėje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, verslininkai, kurie populiarina įvairias sporto šakas, sporto šakų grupes, organizuoja sporto renginius visiems ar atskiroms gyventojų grupėms, sveikatinimo akcijas, teikia įvairias su aktyvia fizine veikla susijusias paslaugas ir iniciatyvas. 23

Raseinių rajone 2015 metais veikė 27 (2016 metais – 28) įvairaus profilio sporto klubai. Jų tikslas – tenkinti viešuosius interesus kūno kultūros ir sporto srityje, vienyti gyventojus ir sportininkus fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai, kūno kultūros ir sporto plėtrai, siekti kokybinių ir kiekybinių kūno kultūros ir sporto rezultatų. Sporto klubai veikia bendruomenėse, kaip švietimo ir mokslo įstaigos padaliniai, kaip nevyriausybinės organizacijos ir privačios organizacijos. Jie vienija kurios nors vienos arba kelių šakų sportininkus, sportuojančius gyventojus, rėmėjus. Sporto kubų veiklą koordinuoja ir administruoja Raseinių kūno kultūros ir sporto centras. Savivaldybė remia ir palaiko šių klubų veiklą skirdama dalinį finansavimą iš Savivaldybės biudžeto jų veikloms vykdyti. 2016 m. iš Savivaldybės biudžeto sporto klubų veiklai finansuoti skirta 35000 Eur.

17 lentelė. Raseinių r. sporto klubų 2016 m. projektų finansavimo suvestinė

Eil. Sporto klubas 2015 m. skirtos 2016 m. skirtos Nr. lėšos iš lėšos iš savivaldybės savivaldybės biudžeto (Eur) biudžeto (Eur) 1. Viduklės stalo teniso klubas - 300 2. Raseinių Šaltinio progimnazijos sporto klubas 400 400 „Šaltinėlis“ 3. Sveikatingumo klubas „Harmonija“ 9000 9000 4. Teniso sporto klubas „Raseiniai“ 1000 1000 5. Raseinių rajono sporto klubas „Legionas“ - 300 6. Sporto klubas „KIK-THAI DUBYSA“ 400 300 7. Raseinių rajono Karatė-do shotokan klubas 1991 - „Busi-do“ 8. Raseinių rajono krepšinio klubas „Žemaitis“ 18800 9900 9. Raseinių badmintono klubas 400 700 10. Raseinių rajono imtynių sporto klubas „Lūšis“ 3000 4000 11. Sporto klubas „Vidukelė“ 2250 800 12. Sporto klubas „Spartuoliai“ 200 300 13. Lengvosios atletikos klubas „Šokliukas“ 1700 2200 14. Nemakščių bendruomenės sporto klubas 400 400 „Smeltė“ 15. Raseinių šaudymo klubas 400 1000 16. KLUBAS „JOSEDOS SPORTAS“ - 300 17. Sporto klubas ,,Gali ir tu.lt“ - 500 18. Raseinių rajono šachmatų klubas 400 500 „Raseinietiškas matas“ 19. Sporto klubas „ERA-MOTO“ 1700 - 20. Sporto klubas ,,Senasis žemaitis“ 400 300 21. Sporto klubas ,,Ariogalos atletika“ 1155 - 22. Sporto klubas ,,Žygis“ - 400 23. Palendrių slidinėjimo klubas - 300 24

24. Sveikos gyvensenos ir sporto klubas 400 400 ,,Gimnazistas“ 25. Futbolo klubas ,,Danspin“ - 1000 26. Raseinių dviratininkų klubas ,,Minam“ 400 400 27. Draugija ,,Ariogalos vienybė“ - - 28. Bilderio sporto klubas - 300 Iš viso: 44396 35000

18 lentelė. Duomenys apie 2015 m. Raseinių kūno kultūros ir sporto centre ir centro koordinuojamuose sporto klubuose sportuojančių gyventojų skaičių: Organizacijų Sportuojančiųjų Iš jų moterų skaičius skaičius Sporto klubai 27 1455 430 Raseinių kūno kultūros ir sporto 1 480 110 centras Iš viso 28 1935 540

19 lentelė. Informacija apie Raseinių kūno kultūros ir sporto centre ir sporto klubuose besitreniruojančių sportininkų pasiekimus ir priklausymą Lietuvos rinktinėms: Sportininkų, Lietuvos rinktinių narių (kandidatų) skaičius Olimpinės Olimpinės Nacionalinės Jaunimo Jaunių rinktinės rinktinės rinktinės rinktinės rinktinės nariai kandidatai nariai nariai nariai

Sporto klubai 0 1 7 7 3 Raseinių kūno kultūros ir 0 0 2 3 6 sporto centras Iš viso 0 0 9 10 9

20 lentelė. Informacija apie Raseinių kūno kultūros ir sporto centre ir sporto klubuose 2016 m. dirbančius įvairių kategorijų teisėjus: Nacionalinės Tarptautinės Kitų kategorijų kategorijos kategorijos Sporto klubai 5 1 1 Raseinių kūno kultūros ir sporto 0 0 10 centras Iš viso 5 1 11

Bendradarbiaudamas su sporto klubais 2015 metais Raseinių kūno kultūros ir sporto centras suorganizavo 420 sportinių renginių: 1. 330 sporto varžybų; 2. 58 sportas visiems renginių; 25

3. 32 sporto stovyklas.

PROJEKTINĖ VEIKLA SPORTO IR VISUOMENĖS SVEIKATOS STIPRINIMO SRITYJE

Siekiant paskatinti visuomenę sportuoti ir užtikrinti vienodas galimybes sportuoti visiems, remti savanorišką veiklą sporto srityje ir socialinę įtrauktį, lygias galimybes ir informuotumą apie sveikatinamosios fizinės veiklos svarbą Raseinių rajono savivaldybė ir jos įstaigos dalyvauja įvairiuose projektuose. Dalyvavimas projektuose: 1. Raseinių kūno kultūros ir sporto centras dalyvavo 2015 m. projekte ,,Sporto visiems sąjūdžio plėtotė“. Šiam projektui Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas skyrė 600,00 Eur, už kuriuos buvo įsigyti sportiniai apdovanojimai. Projektas įgyvendintas vykdant rajonines seniūnijų žaidynių, krepšinio, tinklinio, futbolo, smiginio, šachmatų, šaškių, stalo teniso varžybas.

2. Raseinių kūno kultūros ir sporto centras partnerio teisėmis dalyvauja tarptautiniame projekte ,,Lietuvos ir Norvegijos sporto švietimo srityje veikiančių institucijų bendradarbiavimas ir gebėjimų stiprinimas“. Projekte dalyvauja dar 17 Lietuvos sporto institucijų ir Norvegijos sporto mokslų mokykla.

3. Kauno regiono plėtros agentūra kartu su Kauno regiono savivaldybėmis vykdo projektą ,,Kauno regiono olimpinis žiedas - judėkime kartu". Raseinių rajono savivaldybė yra šio projekto partneris. Projekto pagrindinis tikslas – apjungti Kauno regiono savivaldybių pastangas skatinant fizinį aktyvumą, kaip geriausią sveikos gyvensenos formavimo ir laisvalaikio praleidimo būdą. Projektas vyks per visus 2016 metus. Sukurtas ir pagamintas simbolinis Kauno regiono olimpinis žiedas, kuris kiekvieną mėnesį perduodamas iš vienos savivaldybės į kitą (vienas didelis pereinamas ir aštuonios mažos kopijos savivaldybėms). Kiekvieną mėnesį vis kitoje Kauno regiono savivaldybėje skelbiamas fizinio aktyvumo skatinimo mėnuo. Paskirtą mėnesį savivaldybėse organizuojami įvairūs fizinį aktyvumą skatinantys renginiai, skirti įvairioms amžiaus grupėms, propaguojantys įvairias sporto šakas, aktyvų laisvalaikį. Raseinių rajono savivaldybėje toks fizinio aktyvumo mėnuo buvo gegužės mėnesį. Gegužės 2 dieną Raseinių kūno kultūros ir sporto centro stadione vyko Raseinių rajono mokyklų žaidynių mergaičių ir berniukų lengvosios atletikos trikovės varžybos, kurių atidarymo metu buvo įteiktas projekto simbolis Kauno regiono olimpinis žiedas.

4. Kartu su Kekavos savivaldybės sporto agentūra Raseinių rajono savivaldybės administracija dalyvavo Erasmus+ programos projekte „Sportas kaip integracijos įrankis“. Įgyvendinant projekto veiklas pavasario atostogų metu Latvijos miestelyje Kekavoje vyko tarptautiniai jaunimo lyderių mokymai. Erasmus+ programa suteikė galimybę Raseinių rajono jaunimo lyderiams susipažinti su dalyviais ne tik iš Latvijos, bet ir Vengrijos, Italijos, Graikijos, Portugalijos. Projekto įgyvendinimo vykusiuose mokymuose vyko diskusijos apie sportą, jo poveikį jaunimui, Erasmus+ mainų programą, ES privalumus ir trūkumus. Mokymų metu Raseinių delegacija buvo atsakinga už pirmos mokymų dienos organizavimą – pristatė pranešimus apie savo organizaciją ir jos vykdomas veiklas, gimnazijų mokinių savivaldos institucijų lyderiai pristatė veiklas, vykdytas savo mokyklose ar sporto organizacijose, moderavo darbo grupių veiklą, organizavo diskusijas, taikė aktyvius darbo metodus. Mokymų metu jaunimo lyderiai buvo supažindinti su projektų rengimo taisyklėmis ir galimybėmis, dalyvavo 26

jaunimo organizacijų mugėje. Projekto metu jaunimas dalyvavo orientacinėse varžybose, lankėsi Kekavos sporto centre ir žaidė Latvijoje mėgstamus žaidimus, tačiau nelabai žinomus kitose Europos šalyse.

5. Kartu su Kekavos savivaldybės sporto agentūra Raseinių rajono savivaldybės administracija dalyvauja Erasmus+ programos projekte „Sveikatą stiprinančios fizinės veiklos strategijų plėtra ir praktinis įgyvendinimas Europos vietos bendruomenėse“ (Development and implementation practices of strategies for health-enhancing physical activities in local communities across Europe) pagal Bendradarbiavimo partnerystės projektai sporto srityje priemonę. Iš „Erasmus +“ programos lėšų Raseinių rajono savivaldybės administracijai, kaip projekto partneriui, skirtas finansavimas – 31458,00 Eur. Iš Europos sąjungos skiriama 80 proc. projekto įgyvendinimui skiriamų lėšų, 20 proc. pagal jungtinės veiklos partnerystės sutartį turi skirti savivaldybė, todėl iš savivaldybės biudžeto lėšų programos įgyvendinimui numatyta skirti – 7864,50 Eur. Iš viso projektui įgyvendinti skirta 39323,00 Eur. Projekto įgyvendinimo trukmė 3 metai (36 mėnesiai), įgyvendinimo laikotarpis 2016 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. Projekto įgyvendinimas užtikrins glaudesnį Raseinių rajono savivaldybės ir kitų Europos šalių (Latvijos, Kroatijos, Lenkijos, Turkijos ir Italijos) organizacijų bei institucijų, dalyvaujančių projekte, bendradarbiavimą bei skatins aktyvesnį Europos šalių bendradarbiavimą, bendras sporto veiklas, kultūrinius-pažintinius mainus, plėtojant ir įgyvendinant sveikatinimo ir fizinio aktyvumo skatinimo priemones šalių, projekto partnerių vietos bendruomenėse. Kasmet kiekvienoje šalyje partnerėje numatoma už projekto lėšas suorganizuoti po tris sveikatą stiprinančius aktyvią fizinę veiklą propaguojančius sporto renginius. Taip pat suorganizuoti Europos sporto savaitės veiklas ir į jas įtraukti gyventojus ir vietos bendruomenes.

INVESTICIJOS Į KŪNO KULTŪROS IR SPORTO VEIKLAI SKIRTĄ INFRASTRUKTŪRĄ – GALIMYBĖ SPORTUOTI VISIEMS GYVENTOJAMS

Raseinių rajono savivaldybės kūno kultūros ir sporto sektorius finansuojamas skiriant lėšas Kūno kultūros ir sporto centro veiklai organizuoti bei kūno kultūros ir sporto sektoriaus programų/priemonių įgyvendinimui. Raseinių rajono biudžete išlaidos 2014-2016 m. Kūno kultūros ir sporto programos įgyvendinimui finansuoti tiesiogiai sudarė 1,5-1,6 procento lėšų nuo bendro Savivaldybės biudžeto. Šios investicijos panaudojamos ne tik Kūno kultūros ir sporto centro veiklai (varžybų organizavimas, įvairūs sporto renginiai), bet ir sporto klubų veiklai ir kitoms priemonėms finansuoti.

21 lentelė. Informacija apie Kūno kultūros ir sporto programai įgyvendinti skirtas lėšas 2014 m. 2015 m. 2016 m. Savivaldybės biudžetas 29.453 284,00 31.125546,00 29.903200,00 (Eur) Kūno kultūros ir sporto 445407,00 465700,00 470500,00 programai įgyvendinti skirta (Eur) Sporto programai 1,5 1,5 1,6 27

įgyvendinti skirta dalis nu bendro Savivaldybės biudžeto (proc.)

Raseinių rajono savivaldybės investicijų programoje numatytos lėšos sporto infrastruktūrai gerinti, naujiems sporto veiklai skirtiems objektams statyti ir įrengti. Pats naujausias ką tik įgyvendintas investicinis projektas yra 2016 m. gegužės mėnesį Girkalnio seniūnijoje atidarytas naujas sporto aikštynas, kuriuo naudosis ne tik Girkalnio pagrindinės mokyklos mokiniai, bet ir visi seniūnijos gyventojai. Stadionais, aikštėmis naudojasi ne tik sporto klubai, bet ir mėgėjiškai sportuoti mėgstantys Raseinių rajono gyventojai. Nuolat atnaujinamos Raseinių kūno kultūros ir sporto centrui priklausančių pastatų vidinės ir išorinės erdvės, įsigytas naujas sporto inventorius.

22 lentelė. Informacija apie 2014 m. ir 2015 m. atliktus Raseinių kūno kultūros ir sporto centro patalpų atnaujinimo darbus bei įsigytas priemones:

Atlikti darbai Vieta Lėšos, Eur 2014 m. Apšiltintos, nutinkuotos dekoraciniu tinku ir Raseinių kūno kultūros ir 43298,00 nudažytos sienos 800 kv. m. sporto centro Ariogalos sporto salė Pakeista 52 metrai prarūdijusių lietaus Raseinių kūno kultūros ir 1444,00 nuvedimo sistemos lietvamzdžių sporto centro Ariogalos sporto salė Nupirkti nauji treniruokliai sportininkams Raseinių kūno kultūros ir 6672,00 sporto centro salė Pakeistos sporto salės krepšinio lentos ir Raseinių kūno kultūros ir 1448,00 lankai sporto centro salė Suremontuotas sportininkų persirengimo Raseinių kūno kultūros ir 1738,00 kambarys sporto centro salė Perdažytos sporto salės grindys (650 kv. m.) Raseinių kūno kultūros ir 290,00 ir linijos sporto centro salė Iš viso: 54890,00 2015 m. Nupirktas naujas autobusas Raseinių kūno kultūros ir 40524,00 sporto centras Iš viso: 40524,00 Nors sportinei veiklai skirta infrastruktūra nuolat atnaujinama ir modernizuojama, tačiau esama situacija ir sporto statinių būklė netenkina visų rajono gyventojų sportinės veiklos poreikių.

23 lentelė. Informacija apie Raseinių rajono mokyklų sporto aikštynus ir jų būklę:

Eil. Įstaigos pavadinimas Duomenys apie sporto aikštynus ir bėgimo takų ilgis Nr. 28

1. Raseinių r. Ariogalos Yra gera krepšinio aikštelė su dirbtine danga, stadionas gimnazija neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, bėgimo tako ilgis - 250 m 2. Prezidento Jono Žemaičio Praktiškai yra tik stadiono vieta, neatitinkanti jokių gimnazija sporto aikštynui reikalavimų, bėgimo tako ilgis - 300 m 3. Raseinių r. Viduklės Simono Yra puikios kokybės stadionas, įrengtas 2013 m., Stanevičiaus gimnazija bėgimo tako ilgis - 300 m 4. Raseinių r. Betygalos Stadionas neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, bėgimo Maironio gimnazija tako ilgis - 250 m 5. Raseinių r. Nemakščių Yra puikios kokybės sporto aikštynas, įrengtas 2014 m., Martyno Mažvydo gimnazija bėgimo tako ilgis - 330 m 6. Raseinių r. Šiluvos gimnazija Yra gera krepšinio aikštelė su dirbtine danga, stadionas neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, bėgimo tako ilgis - 250 m 7. Raseinių r. Girkalnio Yra gera krepšinio aikštelė su dirbtine danga įrengta pagrindinė mokykla 2016 m., stadionas neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, bėgimo tako ilgis - 300 m 8. Raseinių r. Ilgižių mokykla- Stadionas neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, daugiafunkcis centras nėra bėgimo tako 9. Raseinių r. Gylių mokykla- Yra puikios kokybės sporto aikštynas, įrengtas 2015 m., daugiafunkcis centras bėgimo tako ilgis - 130 m 10. Raseinių Šaltinio progimnazija Yra gera sporto aikštelė su dirbtine danga, stadiono būklė patenkinama, bet neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, bėgimo tako ilgis - 250 m 11. Raseinių Viktoro Petkaus Mokykla formaliai neturi savo stadiono, naudojasi pagrindinė mokykla neblogos kokybės Raseinių kūno kultūros ir sporto centro stadionu, bėgimo tako ilgis – 400 m 12. Raseinių r. Paupio Stadionas neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, bėgimo mokykla-daugiafunkcis tako ilgis - 200 m centras 13. Raseinių r. Žaiginio Stadionas mokyklos jėgomis rengiamas, būklė Pranciškaus Šivickio mokykla- patenkinama, bet neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, daugiafunkcis centras bėgimo tako ilgis - 200 m 14. Raseinių specialioji mokykla Stadionas neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, nėra bėgimo tako

Raseinių rajono savivaldybės 2016-2018 m. strateginiame veiklos plano priemonių plane patvirtintoje programoje „Raseinių rajono savivaldybės investicijų programa 2016-2018 m.“ numatytos priemonės, Raseinių rajono savivaldybės kūno kultūros ir sporto bei visuomenės sveikatinimo veiklų vykdymo infrastruktūrai modernizuoti.

24 lentelė. Informacija apie Raseinių rajono savivaldybės investicijų programoje 2016- 2018m. numatytas priemones kūno kultūros ir sporto bei visuomenės sveikatinimo veiklų vykdymo infrastruktūrai modernizuoti:

Eil. Priemonės pavadinimas Numatomi finansavimo šaltiniai Nr. 1. Sporto aikštelės įrengimas šalia Prezidento Jono Valstybės investicijų programa Žemaičio gimnazijos 2. Sporto komplekso Raseinių mieste statyba Valstybės investicijų programa 3. Raseinių r. Žaiginio Pranciškaus Šivickio Valstybės investicijų programa, mokyklos-daugiafunkcio centro sporto salės savivaldybės biudžetas kapitalinis remontas 4. Neformalaus ugdymosi galimybių didinimas Savivaldybės biudžetas modernizuojant Raseinių kūno kultūros ir sporto centrą 5. Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinės mokyklos Valstybės investicijų programa sporto infrastruktūros gerinimas 6. Raseinių vaikų globos namų aplinkos pritaikymas, Valstybės investicijų programa sudarant sąlygas vaikų užimtumui ir saugumui 7. Raseinių r. Ariogalos gimnazijos sporto ir Valstybės investicijų programa rekreacijos zonos įrengimas (Sporto ir sveikatingumo zonos įrengimas Ariogalos gimnazijos ir visuomenės poreikiams) 8. Poilsio zonos prie Sujainių tvenkinio sutvarkymas Europos sąjungos lėšos, savivaldybės biudžetas

AKTYVIA SPORTINE VEIKLA UŽSIIMANČIŲ IR JĄ PROPAGUOJANČIŲ GYVENTOJŲ SKATINIMAS

Siekdama paskatinti gyventojus užsiimti aktyvia fizine veikla, sportuoti ir siekti laimėjimų šioje srityje bei įvertinti ir pasidžiaugti pasiektais gerais rezultatais, Raseinių rajono savivaldybės taryba 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. TS-402 patvirtino Raseinių rajono savivaldybės gyventojų, pasiekusių aukštų rezultatų sporto ir meno srityse, juos parengusių trenerių, mokytojų ir meno kolektyvų vadovų skatinimo tvarkos aprašą. Tvarkos aprašo tikslas – skatinti rajono gyventojų sportinę veiklą, paskatinti rajono gyventojus, pasiekusius aukštų rezultatų savo veiklos srityje, bei juos paruošusius trenerius, mokytojus ir skirti jiems pinigines premijas. Minėtas dokumentas nustato asmenų (rajono gyventojų nuo 14 m. amžiaus), komandų, pasiekusių aukštų rezultatų sporto srityje, juos parengusių trenerių, mokytojų skatinimo tvarką, paraiškų pateikimo, piniginių premijų skyrimo ir mokėjimo tvarką. Lėšos piniginėms premijoms skiriamos iš Savivaldybės biudžeto – premijoms už sporto pasiekimus iš Kūno kultūros ir sporto programos. 2016 m. šioje programoje šiam tikslui skirta 9600 Eur. Gauti premijas turi teisę asmenys (gyventojai), kurie yra deklaravę gyvenamą vietą Raseinių rajono savivaldybėje ir komandos, atstovaujančios Raseinių rajono savivaldybei.

25 lentelė. Sportininkų, kuriems buvo skirtos premijos, už aukštus pasiekimus sporto srityje, skaičius 2015-2016 m. (pagal sporto šakas) (2016 m. duomenys iki 2016 m. liepos 1 d.)

2015 m. 2016 m. 30

Imtynės Lengvoji Tinklinis Šaudymas Imtynės Lengvoji Tinklinis Šaudymas atletika atletika Treneriai 2 3 1 - 1 1 1 1 Sportininkai 7 4 - - 4 1 - 3 Komandos - - 1 - - - 1 -

2015 m. premijos skirtos 11 sportininkų, 1 komandai, kurios sudėtyje yra 14 sportininkų, ir 6 treneriams. 2016 m. iki liepos 1 d. premijos skirtos 8 sportininkams, 1 komandai, kurios sudėtyje yra 14 sportininkų, ir 4 treneriams.

26 lentelė. Už aukštus pasiekimus sporto srityje skirtų premijų skaičius ir joms skirta lėšų suma 2015-2016 m. (2016 m. duomenys iki 2016 m. liepos 1 d.)

2015 m. 2016 m.

Imtynės Lengvoji Tinklinis Šaudymas Imtynės Lengvoji Tinklinis Šaudymas atletika atletika Premijų 14 9 2 - 8 2 2 4 skaičius Sportininkai 7 4 - - 4 1 - 3 Treneriai 2 3 1 - 1 1 1 1 Komandos 1 (14 - - - 1 (14 - sportini sportini nkų) nkų) Skirta lėšų 2820,0 1830,0 3750,0 - 1725,0 900,0 3750,0 600,0 suma (Eur)

P. S. Premijų skaičius yra didesnis nei sportininkų, gavusių premijas skaičius, nes sportininkai, gavę premiją kelis kartus (keliose rungtyse), į sąrašą įtraukti tik vieną kartą.

Taip pat atskiru Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu skirta 500 Eur premija Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Budinčios pamainos ugniagesiui gelbėtojui Modestui Mikolaičiui už dalyvavimą komandinėje rungtyje su kitais atstovais iš Lietuvos ir iškovotą III-ią vietą 2015 m. Jungtiniuose Arabų Emiratuose vykusiose Pasaulio stipriausio ugniagesio varžybose. Minėtas sportininkas dalyvavo tokiose pačiose varžybose ir 2016 m. ir jose užėmė II-ąją vietą. Už šį pasiekimą jam numatoma skirti 600 Eur premiją. Raseinių rajono kūno kultūros ir sporto centras kasmet sausio mėnesį organizuoja geriausių sportininkų pagerbimo šventę. Jos metu pagerbiami ne tik pavieniai sportininkai ir komandos, pasiekusios svarių pergalių, bet ir geriausi treneriai, kūno kultūros mokytojai, sporto klubų treneriai, sporto darbuotojų, kurie prisidėjo prie rajono sporto plėtros, sporto žurnalistai, verslininkai, palaikantys ir remiantys aktyvias fizines veiklas savivaldybės gyventojų tarpe. Šventės metu išdalijama gausybė apdovanojimų sportiškiausiems mūsų krašto žmonėms. Renkamas ir apdovanojamas geriausių metų sportininkų penketukas, kuriems apdovanojimus įteikia Raseinių rajono meras. Nepamirštami ir neįgalūs sportininkai. Beveik kiekvienais metais geriausio neįgaliojo sportininko apdovanojimas tradiciškai Irenai Perminienei 31

– Lietuvos žmonių su fizine negalia lengvosios atletikos čempionato disko metimo rungties ir rutulio stūmimo rungties 1-ų vietų laimėtojai. Taip pat renkami metų treneris, geriausia metų komanda, perspektyviausi jaunieji sportininkai, sportiškiausia savivaldybės miesto ir kaimo mokykla, aktyviausią sportinę veiklą vykdęs sporto klubas, geriausi kūno kultūros mokytojai. Raseinių kūno kultūros ir sporto centro padėkomis ir atminimo dovanomis už gerą sportininkų paruošimą rajoninėms, respublikinėms ir tarptautinėms varžyboms apdovanojami treneriai, už pagalbą organizuojant sportinius renginius apdovanojami Raseinių savivaldybės gyventojai, savanoriai, verslininkai. Kiekvienais metais renkamas ir apdovanojamas Raseinių kūno kultūros ir sporto centro geriausių sportininkų dešimtukas. Sportininkai arba asmenys prisidedantys prie aktyvaus gyvenimo būdo propagavimo, prisidedantys prie sporto ir aktyvios fizinės veiklos populiarinimo kasmet pagerbiami įteikiant Savivaldybės apdovanojimus. Vadovaujantis Raseinių rajono savivaldybės teikiamų apdovanojimų nuostatais, patvirtintais Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (1.1)TS-60 kasmet Vasario 16-osios proga už Raseinių krašto garsinimą švietimo ir sporto srityse bei pasiekimus sveikatinimo ir socialinės gerovės užtikrinimo srityse teikiamas „Žemaičio“ apdovanojimas – statulėlė ir pažymėjimas. Šių nuostatų nustatyta tvarka Kovo 11-osios proga už ypatingus praėjusių metų jaunimo (nuo 14 iki 29 metų) pasiekimus ir Raseinių krašto garsinimą sporto srityje teikiamas „Auksinio lūšiuko“ apdovanojimas - statulėlė ir pažymėjimas. Šiems apdovanojimams gauti kasmet pateikiama 10-12 kandidatų. Iš jų atrenkami 3 nominantai, kurie pagerbiami renginio metu, jiems įteikiamos atminimo dovanos, apie pasiekimus ir indėlį prisidedant prie sportinės bei sveikatą stiprinančios fizinės veiklos populiarinimo rašo vietinė spauda. Iš nominantų tarpo išrenkamas vienas labiausiai nusipelnęs kandidatas, kuris apdovanojamas „Žemaičio“ apdovanojimu, o jaunimo atstovas apdovanojamas „Auksinio lūšiuko“ apdovanojimu.

SSGG ANALIZĖ

Stiprybės Pakankamas vaikų ir jaunimo sportinio užimtumo pasirinkimas mokyklinio amžiaus asmenims Kuriama ir nuolat atnaujinama teisinė bazė ir institucinė sistema sporto politikai formuoti ir įgyvendinti Didelis sporto klubų skaičius Aktyvus Savivaldybės bendradarbiavimas su Kūno kultūros ir sporto departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Vaikų ir suaugusiųjų neformaliai sportinei veiklai organizuoti racionaliai išnaudojama visa turima sporto infrastruktūra Visose ugdymo įstaigose vaikams sudarytos sąlygos sportuoti ir užsiimti aktyvia fizine veikla Kasmet atnaujinama 1-2 mokyklų sporto bazė Veikiančios viešosios įstaigos, dienos centrai, nevyriausybinės organizacijos aktyviai įsijungia organizuojant sveikatą stiprinančias aktyvias fizines veiklas Rengiami, teikiami įvairiems fondams ir įgyvendinami projektai, skatinantys sveikatą stiprinančias aktyvias fizines veiklas Silpnybės 32

Sporto ir sveikatinimo veiklai skiriamos lėšos netenkina visų bendruomenės poreikių ir jų nepakanka siekiant plėtoti aktyvią gyventojų sportinio užimtumo veiklą Maža kolektyvinių sporto šakų įvairovė Nepakankamai pateikiama informacijos apie sportinio užimtumo paslaugas bei renginius viešoje erdvėje, neišnaudojamos visos informacijos pateikimo priemonės Problemiškas transporto grafiko suderinamumas su sporto įstaigų užimtumo tvarkaraščiu, Neskiriamas pakankamas finansavimas transporto išlaidoms kompensuoti, neužtikrinimas sporto užsiėmimų prieinamumas visiems gyventojams Nėra baseino, pritaikyto mokymui plaukti, todėl nesudaromos sąlygos vaikams mokytis plaukti Nepakankama sporto renginių įvairovė Netolygi sporto infrastruktūros būklė visoje Savivaldybės teritorijoje Nėra žiemos sporto infrastruktūros Nepakankamai lėšų gaunama mokinių vasaros sportinių stovyklų organizavimui Dėl sporto salių trūkumo, vyresniems mokiniams sporto užsiėmimai baigiasi 22.30 val. (tris dienas per savaitę) Naujų sporto šakų populiarinimui ir naujų sporto programų įgyvendinimui trūksta specialistų, specializuotų sporto šakų trenerių Maža sportuojančių asmenų dalis nuo visų Savivaldybės gyventojų, nedidėjantis asmenų, užsiimančių aktyviai fizine veikla, skaičius, visuomenės pasyvumas šiuo klausimu Nepakankama dviračių takų infrastruktūra Galimybės Savivaldybės strateginiame plėtros plane numatyta priemonė „Universalaus sporto komplekso statyba“, parengtas investicinis projektas, kurį įgyvendinus atsirastų galimybė leistų plėsti sportuojančiųjų skaičių rajone Pasinaudojant ES ir kitų fondų investicijomis numatoma modernizuoti, atnaujinti Kūno kultūros ir sporto centro stadioną ir sporto salę Į gyventojų sveikatą skatinančio fizinio aktyvumo veiklų organizavimą, vykdymą bei propagavimą įtraukti daugiau nevyriausybinių, ypač jaunimo, organizacijų, savanorių Bendradarbiauti su Lietuvos sporto universitetu, Lietuvos sveikatos universitetu ir kitomis mokymo įstaigomis bei sporto institucijomis, pritraukiant į rajoną jaunus sporto specialistus bei specializuotų sporto šakų trenerius Pasinaudoti visomis informacijos priemonėmis, socialiniais tinklais, mobiliosiomis programėlėmis, organizuoti viešąsias akcijas, populiarinant aktyvų gyvenimo būdą ir skatinant sveikatą stiprinančias veiklas Tikslingai pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama 2014-2020 m. periodui, pritraukiant papildomas lėšas rajono aplinkos pritaikymui aktyviai fizinei veiklai, sportinių veiklų bei renginių organizavimui Situacijos analizės ir poreikių stebėsenos tyrimų ir vertinimo sistemos plėtra, siekiant identifikuoti problemas ir poreikius, numatyti efektyvias sporto ir sveikatą stiprinančios aktyvios fizinės veiklos priemones Gerėjanti ekonominė šalies situacija, didesnio finansavimo skyrimas sporto programoms įgyvendinti Kolektyvinių sporto šakų plėtra Bendruomeninės sportinės veiklos plėtra ir palaikymas, jaunimo organizacijų ir Atviros jaunimo 33

erdvės įtraukimas populiarinant aktyvų gyvenimo būdą Šviečiamoji veikla ir veiksmai, nukreipti į sistemingą nuoseklų gyventojų švietimą sveikatos stiprinimo klausimais ir kūno kultūros ir sporto svarbos suvokimo didinimą, motyvacijos užsiimti sveikatą stiprinančia aktyvia fizine veikla skatinimas Gabių sportui vaikų pritraukimas į Kūno kultūros ir sporto centrą Pasinaudojant ES ir kitų fondų bei Valstybės kapitalo investicijomis modernizuoti sporto infrastruktūrą visose seniūnijose Aktyvesnis mokinių sportinės ir aktyvios fizinės veiklos skatinimas įgyvendinant iš ES fondų finansuojamas neformaliojo vaikų švietimo programas Grėsmės Demografiniai veiksniai, mažėjantis gyventojų ir mokinių skaičius dėl vidinės ir išorinės migracijos bei gimstamumo mažėjimo Gyventojų motyvacijos užsiimti sveikatą stiprinančia aktyvia fizine veikla trūkumas, suformuotos neigiamos vertybinės nuostatos ir nealankus gyventojų požiūris į sportą bei aktyvią fizinę veiklą Politinės situacijos ir teisinių-ekonominių nuostatų Europos Sąjungoje kaita Nesikeičiantis kūno kultūros ir sporto sektoriaus finansavimas, neskiriamas papildomas finansavimas, nepatenkinti visuomenės poreikiai Negauta ES struktūrinių fondų parama kūno kultūros ir sporto sektoriaus infrastruktūrai modernizuoti Siūlomos nepatrauklios, gyventojų nedominančios sportinės ir fizinio aktyvumo veiklos  BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS. SPORTO IR AKTYVIOS FIZINĖS VEIKLOS SVARBA BEI VISUOMENINIS VAIDMUO

Sportas, aktyvi fizinė veikla − didelį Europos Sąjungos piliečių susidomėjimą kelianti veiklos sritis, turinti milžiniško potencialo juos suvienyti ir įtraukti visus, nepaisant amžiaus ar socialinės padėties. Sportas atlieka svarbų visuomeninį vaidmenį ir jo reikšmė vis didėja. Fizinio aktyvumo trūkumas didina riziką atsirasti viršsvoriui, nutukimui ir kitoms chroniškoms su svoriu susijusioms sveikatos problemoms, kurios blogina gyvenimo kokybę, kelia pavojų gyvybei ir yra didelė našta visuomenei, žmogaus sveikatai, valstybės biudžetui bei ekonomikai. Aktyvi fizinė veikla ne tik gerina gyventojų sveikatą, bet turi ir auklėjamojo poveikio, vaidina socialinį, kultūrinį ir rekreacinį vaidmenį, ugdo pilietiškumą ir socialinį sąmoningumą. Sportas ir aktyvus laisvalaikis yra viena iš galimų nusikalstamumo prevencijos priemonių. Sportuodami ar aktyviai leisdami laisvalaikį vaikai ir paaugliai ir net suaugusieji užsiima turininga veikla, mažėja jų noras nusikalsti. 2011 m. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsakymu UAB „Vilmorus“ atliko Lietuvos gyventojų požiūrio į kūno kultūros pratybas, sportą ir sportavimo įpročius tyrimą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad sportine veikla užsiima dauguma Lietuvos gyventojų: jie sportuoja organizuotai (klube, mokykloje, universitete, sporto centre) – 20,6 proc. arba savarankiškai – 46,8 proc. Nesportuojančių gyventojų dalis siekė 36,8 proc. Taigi, dar labai nemaža gyventojų dalis sąmoningai suvokia aktyvios fizinės veiklos svarbos ir poveikio savo gyvenimo kokybei. 34

Projekto „Sveikatą stiprinančios fizinės veiklos strategijų plėtra ir praktinis įgyvendinimas Europos vietos bendruomenėse“ įgyvendinimas – tai svarbi ir būtina iniciatyva, siekianti užkirsti kelią fizinio aktyvumo mažėjimui. Sporto judėjimas labiau nei bet kuris kitas socialinio pobūdžio judėjimas skatina sveikatos stiprinamąją fizinę veiklą, tai patraukli žmonėms ir teigiamą įvaizdį turinti veikla. Nors pripažinta, kad sporto judėjimas teikia galimybių skatinti užsiimti sveikatos stiprinamąja fizine veikla, šios galimybės dažnai lieka neišnaudotos ir turi būti plėtojamos. Raseinių rajono savivaldybės kartu su partneriais įgyvendinamas projektas padės įtraukti Savivaldybės žmones į aktyvią sportinę veiklą ir stiprinti visuomenės sveikatą skatinant didesnį fizinį aktyvumą, prisidedant prie kokybiško rajono žmonių gyvenimo, kiekvieno gyventojo asmeninio tobulėjimo bei saviraiškos, įtraukimo į aktyvų visuomenės gyvenimą bei pilietiškumo ugdymo.

______