Giedrė Kvieskienė

DRAUGIJOS IR ORGANIZACIJOS PRATARMĖ

Šiandien, bandant atkurti natūralią jvairių vaikų ir jaunimo są-Jūdžių veiklą, siekiant, kad mokykla vėl taptų kultūros bei jvairiamsių iniciatyvų centru, buriančiu vaikus kūrybinei veiklai, svarbi tarpukaryje egzistavusių draugijų bei organizacijų patirtis.

Kad ja galėtume pasinaudoti, pirmiausia reikia susisteminti, sutvarkyti esamą medžiagą Ir informaciją apie šias organizacijas. Taigi šis leidinėlis savo medžiaga nėra originalus kūrinys. 8e to, tokios apimties darbas, parašytas per dvejus metus, dėstant šj kursą Pedagoginio universiteto studentams, ne- gali būti visiškai baigtas. Vis dėlto net toks koks yra, manau, bus naudingas šiais dalykais besidomintiems studentams, mokytojams.

Šiame paskaitų konspekte siekiame jus supažindinti su tarpukario jaunimo bei kultūrinių organizacijų raida, ieškome bendrų kultūrinės veiklos atgaivinimo kelių. Kai kurios jaunimo bei kultūrinės organizacijos šiandien Lietuvoje atsikuria antrąjj kartą. Manome, kad būtuna padėti šioms organizacijoms sėkmingai veikti Lietuvos bei tautos tobulėjimo vardan.

Suprantama, kad viename leidinėlyje sunku apžvelgti visų šių organizacijų veiklos spektrą, aptarti jų išraiškos formas, reikšmę to meto Lietuvos kultūrinei raidai, todėl atsiprašome skaitytojų už kai kurių temų fragmentiškumą. DRAUGIJOS BEI ORGANIZACIJOS SAMPRATA

Draugija (1) ar organizacija - tai savanoriškas didesnio ar mažesnio žmonių skaičiaus susibūrimas bendromis pastangomis siekti tikslo. Šis tikslas nesietinas su materialinių vertybių gaminimu ar pelno įsigijimu. Juridiškai jteisintas sambūris, susijęs su materialinių vertybių gausinimu, laikytinas kooperatyvu, akcine bendrove, ūkiskaitine ir kt. įmone

Draugijos egzistavo jau senovės Graikijoje bei Romoje, labai išpopuliarėjo viduramžiais, o savo apogėjų pasiekė XIX-XX a. Draugijų vaidmuo visuomenės gyvenime, taip pat valstybės požiūris j jas nuolat keitėsi. Iki šiol beveik visos valstybės siekė kontroliuoti draugijų steigimąsi. Yra dvi pagrindinės draugijų kontrolės formos. Pirmoji -juridinė sistema, kai kiekvienai organizacijai bei draugijai įsteigti reikia valdžios organų leidimo-koncesinė sistema. (2) Antroji - tai juridinė sistema, kai kiekviena draugija ar organizacija turi būti įregistruota rejestro (3) sistema. Abiem atvejais draugijų ar organizacijų veikla neturi būti nukreipta prieš valstybę.

XX a. ne vienoje valstybėje didžioji dalis visuomenės veiklos pradėta monopolizuoti. Kai kurios val- stybės monopolizuoja politinę veiklą, kai kurios - religinę, profesinę, mokyklinę, kultūrinę ar keletą veiklos sričių iš karto. Totalitarinėse valstybėse dažnai monopolizuojamos visos visuomeninės veiklos sritys. Kartais monopoliza-cija vyksta natūraliai, be didesnio pasipriešinimo, tačiau dažniau-siai valstybinės institucijos dėl politinių interesų neleidžia veikti tokioms draugijoms, kurios norėtų spręsti valstybės arba valstybinių organizacijų nepakankamai ar vienašališkai sprendžiamus uždavinius.

Lietuvoje iki 1906 metų veikė senoji rusų koncesinė sistema, griežtai ribojusi draugijų skaičių. Aktualiausius lietuvių tautos ugdymo bei visuomeninius politinius reikalus sprendė nelegalios organizacijos ir draugijos ("Sietynas", "Artojas","Palemonas" ir kt.) 1906 m. kovo 6 d. įstatymu (laikinosiomis taisyklėmis) buvo įvesta lengvesnė registravimo gubernijose sistema. Pagal ją tik tikybos bei profesinės draugijos turėjo gauti spe-cialius leidimus.

metų Lietuvos įstatymas dėl draugijų rėmėsi 1906 m. laikinosiomis taisyklėmis, tačiau buvo pažangesnis, nes, iš esmės panaikinus koncesinę tvarką, tarp organizacijų bei draugijų, turinčių bei neturinčių teisės Įsigyti nekilnojamą turtą, nustatė tik įstatų turinio skirtumą.

1919 metų [statymas iš pagrindų buvo pakeistas 1935 m. įstatymu, kuriuo teisė leisti ar neleisti steigti draugijas suteikta Vidaus reikalų ministrui, nustatytas24 metų amžiaus cenzas draugijų steigė, jams, narių steigėjų skaičius padidintas nuo 5 iki 12, reikalaujama steigėjų parašus tvirtinti pas notarą. Nustačius griežtą draugijų kontrolę, privertus jas vesti tam tikros formos aprašus (rejestrus), narius suskirsčius į 3 kategorijas (beteisius, nepilnateisius, pilnateisius), faktiškai buvo grįžta prie reglamentuotos koncesinės sistemos. Pagal naująjį įstatymą turėjo būti perregistruotos visos senosios draugijos, taigi joms grėsė pavojus būti likviduotoms. Iš tiesų, daugeliui net religinių kultūrinių draugijų nepavyko gauti leidimų. Tačiau net po šio gana drastiško įstatymo, kuris buvo Lietuvos švie-suomenės griežtai kritikuojamas, 1937 m. Lietuvoje buvo įregistruotos 7774 draugijos, sąjungos ir jų padaliniai. Tokį valdžios požiūrį į visuomenines organizacijas kritikavę Lietuvos intelektualai nė nenu-jautė, kad 1940 m., įvedus tarybinę santvarką, net koncesinė sistema pasirodys esanti per švelni - bus uždarytos visos iki tol veikusios draugijos bei organizacijos. Nepavyks išsigelbėti net tokioms apolitiškoms organizacijoms kaip esperantininkų ar bibliotekininkų. Lietu-vos TSR vidaus reikalų liaudies komisaro 1940 m. įsakymu "Apie apsileidimą antisovietinio ir socialiai svetimo elemento ataskaitoje Nr.0054" (4), į antisovietinių elementų sąrašą įtraukti tautininkai, jaunalietuviai, voldemarininkai, liaudininkai, studentų korporacijų aktyvas, šaulių sąjungos aktyvas, esperantininkai, filatelistai, buvę Raudonojo Kryžiaus darbuotojai, religinių ben- druomenių tikybininkai, krikščionys demokratai ir kt.

Kiekvienam iŠ mūsų turi būti leista pasirinkti ne tik kūrybos išraiškos formas, bet ir idėjas. Niekas taip gerai neatspindi žmogaus interesų kaip siekis bendrauti su artimais savo dvasia ir poreikiais įmonėmis. Mokytojo pareiga - įsiklausyti į besiburiančių siekius ir padėti juos įgyvendinti.

3. JAUNIMO SĄJŪDŽIAI LIETUVOJE

Jaunimas yra radikaliausia ir revoliucingiausia visuomenės dalis. Kuo visuomenė pastovesnė, tuo jaunimas labiau linkęs laikytis nusistovėjusių normų, papročių, ritualų, tačiau dinamiškose visuomenėse jis dažnai pasirenka vedlio vaidmenį ir savarankiškai reaguoja į tradiciją. Sąjūdžiai, organizacijos, draugijos -

4 tai reakcija j aplinką. Kintančios visuomenės jaunimas, atsidūręs tarp praeities ir ateities kultūrų ir būdamas ganėtinai laisvas nuo tradicijų, yra imlus naujoms jtakoms ir idėjoms, žadančioms pašalinti tokiomis aplinkybėmis jaunimui būdingą emocinę jtampą. Intensyvi visuomeninė veikla suteikia galimybę pajausti žmonių ryšius , prasmę, tikslą ir kilnias idėjas, o antra vertus - jaunimas dažnai paverčiamas savotišku jrankiu politinei sistemai pakeisti. Jaunimą lengvai užvaldo ir totalitarinės idėjos, nes jos atpalaiduoja nuo mąstymo apie gyvenimo prasmę pasirinktos veiklos tikslingumą, išvaduoja nuo prieštaravimų baimės. Demokratinėse šalyse jaunuoliai, pakliuvę j pliuralistinj vertinimų pasaulį, susipažinę su idėjų bei pažiūrų įvairove, privalo pasirinkti vertybių sistemą. Demokratija yra labiausiai pažeidžiama iš visų žinomų sistemų ta prasme, kad , pabrėždama laisvę rinktis, dažnai neturi ką priešpastatyti grubiai jėgai.

Visą jaunimo ir visuomeninių sambūrių istoriją Lietuvoje sąlygiškai galėtume suskirstyti j tris laiko- tarpius: 1 .pasipriešinimo ir laisvės siekių; 2.tautinio atgimimo; 3.ideologinio grupavimosi.

1. Pasipriešinimo ir laisvės siekių laikotarpio pradžia galėtume laikyti T.Kosciuškos sukilimą (1794 m.). Būrimosi tikslai nebuvo vienodi: iš pradžių kovota už Lietuvos laisvę bendrai su Lenkija, vėliau už nepriklausomą Lietuvą. 1797 m. užfiksuota pirmoji Lietuvos pogrindžio organizacija, vadinamasis brolių Ciecierskių sąmokslas. 1821 m. Vilniuje jsikūrė slapta patriotinė draugija, palaikiusi ryšius su Varšuva. Simonas Konarskis jkūrė pasipriešinimo organizaciją, kurioje dalyvavo plačioji visuomenė, studentai, moksleiviai. Kai kurias organizacijas carinė valdžia susekdavo, tačiau jos nesiliovė veikusios. Slaptos pogrindinės organizacijos platino Lietuvoje nelegalius raštus, rinko tautosaką, istoriją, žadino liaudies nepriklausomybės siekius. Daug Lietuvos jaunimo būrėsi j įvairias organizacijas l-ojo pasaulinio karo metais. Iki pat nepriklausomybės atgavimo Lietuvos jaunimas aktyviai dalyvavo jvairių nelegalių organi- zacijų veikloje.

2. Tautinio atgimimo veikloje taip pat didelis vaidmuo atitenka jaunimui. Tačiau pirmieji būreliai, draugijos, sambūriai gyvuodavo neilgai, priklausomai nuo veiklesnių asmenybių atėjimo arba išėjimo. Pirmasis Lietuvos jaunimo sąjūdžių centras buvo Vilniaus universitetas. Iš pradžių studentai būrėsi to laikotarpio Europos masonų ir kitų draugijų pavyzdžiu. 1817 m. Vilniaus universitete garsėjo filomatai su jų vadovaujamais būreliais bei filaretai. Apie 1805-08 m. šioje veikloje pasižymėjo būsimieji Vilniaus profesoriai: rektorius Tvardovskis, istorikas Lelevelis ir kiti. Ypač pagarsėjo 1817 m. susiorganizavę filomatai su jų vadovaujamais būreliais: filaretų ir naudingų pramogų, Spinduliečiu ir kt. Grupuotasi ir pagal kilimo vietą, veikė Minsko ir Žemaičių krašto grupelės. 1854-1859 m. Maskvoje Žemaičių studentai (Telšių respublika) savo būrelyje domėjosi kalba, istorija, žmonių gerovės klausimais. Dauguma jaunuolių aktyviai dirbo kultūrinį darbą, rūpinosi liaudies švietimu. Kol kaimas buvo slegiamas baudžiavos, vyravo bajoriškoji ideologija, orientuota į lenkiškąją kultūrą. Baudžiavą panaikinus, pradėjo ryškėti lietuviškojo kaimo dvasingumas, kaimiškąją pasaulėjautą ėmė perimti ir bajorija. Tuo metu jaunimas labai ryškiai diferencijavosi pagal tautiškumą, ryškėjo nesutarimai tarp lietuvių ir lenkų. 'Tautinė kultūrinė veikla tolydžio įsibangavo dviejose kunigų seminarijose-Varnių (vėliau Kauno) ir Seinų." (5) 1867 m. Seinų kunigų seminarijos klierikai aktyviai dirbo kultūros darbą: rinko tautosaką, ypač liaudies dainas, rengė lietuviškų žodžių žodyną. Žemaičiai turėjo gilesnes tautinio judėjimo tradicijas, bet suvalkiečiai buvo veiklesni. IŠ šių židinių tautinės idėjos persimetė į Petrapilį, pasiekė kitus Europos universitetus. Petrapilyje lietuvių kolonija būrėsi į įvairias organizacijas, platino draudžiamas knygas, palaikė ryšj su knygnešiais. Čia jau 1874 m. studentas P.Vileišis leido savo rankraštinį -'Kalvį Melagį", 1882 m. veikė trys lietuvių būreliai - kalbininkų, istorikų ir ekonomistų. Maskvos studentai 1880-1882 metais leido "Aušrą" ir "Dainų nešėją". Varšuvoje 1880-1882 m. įsikūrė Lietuvos draugija, kurios branduolį sudarė ten gyvenę lietuviai (pirm. J.Gaidamavičius, sekretorius V.Kudirka). Šios draugijos veikla buvo labai konkreti ir dalykiška. Jos rūpesčiu 1888 m. per Petrines Marijampolėje įvyko l-asis atgimusios Lietuvos akademinio jaunimo suvažiavimas, kuriame apsvarstytas naujo laikraščio "Varpas" leidimas. Kitas jaunimo suvažiavimas jau buvo pavadintas varpininkų suvažiavimu (1890 m.). Jaunimas ir toliau būrėsi savo mokyklose, bet ilgainiui pradėjo vyrauti idėjinis prik- lausomumas.

3. Ideologinė Lietuvos jaunimo diferenciacija prasidėjo apie 1910 metus. "Aušrinė" sutelkė aušrininkus (6) - liberalių pažiūrų moksleiviją. Kitais metais išėjusi "Ateitis" subūrė katalikiškąją moksleiviją, 1912 metais išėjęs "Pavasaris" - kaimo katalikiškąjį jaunimą, o "Jaunimas", pasirodęs 1910 m., telkė kaimo liberalųjį jaunimą. Nepriklausomoje Lietuvoje iškilo angliškasis skautų sąjūdis (1918). Taigi dvidešimtaisiais metais Lietuvos jaunimas buvo pliuralistinis. 1921 m. Lietuvos jaunimas susitelkė į Lietuvos jaunimo sąjungą, veikusią iki 1936 m. "Pavasarininkų" sąjunga išaugo į federaciją, suvienijusią mergaičių bei vyrų , 5 sąjungas. 1927 m. jsisteigusi "Jaunoji Lietuva" telkė apie savo tautinės vienybės ir vientisumo puoselėtojus. Apie 1930 m sparčiai pradėjo plėstis jaunųjų ūkininkų ratelių sąjunga. Kylanti patriotizmo banga ir būtinybė ginti Respubliką paskatino vyresniuosius burtis j Šaulių sąjungą. Kairųjj jaunimą telkė kultūros būreliai, sociali&ti*jaunuomenės organizacija "Draugas", socialdemokratinė jaunimo sąjunga "Žiežirba" ir apie 1931 m. iškilęs krikščioniškosios krypties darbiečių sąjūdis.

Drauge su politinėmis permainomis tai siaurėjo, tai platėjo ir draugijų bei sąjūdžių ratas. Nuo 1930 m. mokyklose buvo leidžiama burtis tik skautams, nors iš tiesų veikė ir kitos organizacijos. Studentai ir jaunimas daugiausia būrėsi j ateitininkų, tautininkų ir varpininkų korporacijas.

Po 1940 m. dauguma šių organizacijų buvo atkurtos išeivijoje. 1945 m. Vokietijoje jsisteigia ateitininkų bei skautų organizacijos. Išeivijos studentai 1946 m. susibūrė j naują akademinio jaunimo sambūrj "šviesa". 1954 m. JAV panašiu pagrindu susiformavo "Santara", nuo 1931 m. veikia katalikiškųjų Lietuvos Vyčių organizacija.

šiandien daug minėtų sambūrių ar organizacijų atkuriama ir Lietuvoje.

Kaip jau minėjome, 20a. pradžioje jaunimo ir kitos organizacijos Lietuvoje kristalizavosi ideologiniu požiūriu. Ryškuspeteidaiijimas tarp kairės ir dešinės ir pernelyg mažas centristinių jėgų atstovavimas iš dalies lėmė tokj trumpą demokratijos gyvavimą prieškaryje. Pasak Vytauto Kavolio,'"truputį keista, kad išeivijos laisvų žmonių sąjūdžiai buvo ištvermingiausi, o tarpukario Lietuvoje nepriklausomi žurnalai, nepriklausomų žmonių sąjūdžiai greitai sužlugdavo. Galbūt pasaulis yra dėkingesnė erdvė būti žmogui laisvam negu namai, bet tai nelengva ir pasaulyje."[7j

Be anksčiau įvardintų sąjūdžių formavimosi laikotarpių, visus juos galime skirstyti pagal ideologinę priklausomybę, t.y. į kairiuosius, dešiniuosius bei centristinius ir nepriklausomus judėjimus. Dešiniųjų (ateitininkai, pavasarininkai, jaunalietuviai) pagrindinės vertybinės orientacijos buvo nukreiptos j Dievą ir naujai atrastą Tė>vynės idėją, kairiųjų - socialinius bei humanizmo klausimus (Lietuvos Jaunimo sąjunga, Socialistinė jaunuomenės organizacija, Draugas, socialdemokratinė jaunimo sąjunga "Žiežirba" ir apie 1931 m. iškilęs krikščioniškosios krypties darbiečių sąjūdis). Centristinėms pozicijoms ištvermingiausiai atstovavo aušrininkai, savo idealu pasirinkę laisvos, nepriklausomos asmenybės ugdymą. Tačiau ištvermingiausi nepriklausomų žmonių sąjūdžiai buvo išeivijoje j, t.y. 1946 m. Vokietijoje iškilęs naujas akademinio jaunimo sambūris "Šviesa", o JAV 1954 m. pabašiu pagrindu susiformavusi "Santara",

šiame ledinyje mes plačiau apžvelgsime tuos sambūrius, kurie jau atkurti šiandieninėje Lietuvoje arba kurių kultūrinė ir šviečiamoji veikla turėtų reikšmės jau egzistuojančių veiklai.

4.KULTŪROS IR ŠVIETIMO POLITIKA LIETUVOJE

1920-1940 METAIS. ISTORINĖ RAIDA IR PROBLEMOS.

Nagrinėdami 1920 1940 m. kultūrinį gyvenimą, tuo metu egzistavusių organizacijų bei draugijų veiklą, jų poveikį kultūros politikos raidai plačiuoju mastu, turime konstatuoti, kad pagarba moks-kif, menui, kultūrai buvo gyva to meto Lietuvoja

« Šią problemą mes galime nagrinėti trimis aspektais, t.y.:

bei pačios vyriausybės, jos teisinių aktų reguliuojantis poveikis, kuris egzistuoja nežiūrint liberaliosios visuomenės prieštaravimo. •Ivisuomenės poveikis t03 politikos formavimui ir kitimui. Kadangi neorganizuotos visuomenės poveikis, galimas per jos atstovus intelektualus, turime pripažinti, kad tokių asmenybių, kurie siekė veikti racionalią politiką kultūros ir švietimo srityje, buvo nemažai. i (partijų, organizacijų, draugijų) poveikis kultūros politikos formavimuisi.

Tarpukario laikotarpis, ypač pirmasis jo dešimtmetis, pasižymėjo ypatingu draugijų, Įvairių kultūrinių organizacijų jvairove bei dinamika. Draugijų, jvairių organizacijų gausumą, jų veiklos intensyvumą bei reglamentavimą laikytume tam tikru kultūrinės demokratijos bei autonomijos požymiu. O įvairus tokių organizacijų ribojimas ar varžymas vienaip ar kitaip susijęs su totalitarinių tendencijų visuomenėje atsiradimu. Taigi galime konstatuoti, kad organizacijų, taip pat jaunimo gausumas liudijo visuomeninę santvarką esant pakankamai demokratišką.

Lietuvos Respublikoje vyko palyginti intensyvus kultūrinis gyvenimas, kurį sąlygojo iš vienos pusės pakankamai susiformavusi inteligentija, jau pirmaisiais valstybės tapsmo metais aktyviai jsijungusi ne tik j kultūrinį bet ir į politinį valstybės atkuriamąjį darbą. Politikų intelektualų, tokių kaip Jonas Basanavičius, Vladas Putvinskis, Mykolas Romeris, Antanas Smetona, Vydūnas, Mykolas ir Vaclovas Biržiškos, Petras Mašiotas, Jonas Šliūpas, Stasys Šalkauskis ir daugelis kitų veikla humanizavo politiką, o šių asmenybių vi- suomeninė įtaka skatino jauną ir neturtingą valstybę nepamiršti savo priedermių kultūrai ir švietimui. Todėl jau pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo aktyviai steigiamos mokyklos, kultūros ir meno įstaigos, įsteigta Valstybės Archeologijos komisija, muzikos mokykla, teatras, opera, Vaidybos studija (1924), baletas (1925), Klaipėdos konservatorija (1923), Kauno konservatorija (1920), Valstybinis muziejus (1919), M.K.Ciurlionio vardo galerija (1921) ir kt. kultūros įstaigos. Suformuotas pradžios mokyklų ir gimnazijų tinklas.

Nagrinėdami kultūros ir švietimo politikos raidą 1920-1940 m., turime ne tik analizuoti specialių tyrinėjimų rezultatus, bet ir remtis gausiais pirminiais šaltiniais. Visus juos sąlyginai galėtume skirstyti j keturias grupes: (1) vyriausybinių įstaigų, ministerijų, departamentų, bei kt. oficialių steiginių dokumentai, susirašinėjimas, atskirų personalijų bylos; (2) antrąją ne mažiau svarbią informacijos šaltinių grupę sudaro to meto spauda, ypač periodiniai leidiniai ("Židinys\"Kultūra","Naujoji Romuva","Švietimo darbas" ir kt.), kuriuose atsispindi krašto kultūrinių reiškinių dinamika, padedanti rekonstruoti jų organizacinius ryšius bei logiką; (3) taip pat svarbios St.Šalkauskio, Ant.Maceinos, K.Pakšto. J.Puzinio ir kitų to meto mokslininkų monografijos, konceptualūs straipsniai periodikoje; (4) mums įdomios ir mūsų mokslininkų, dažniausiai istorikų publikacijos, analizuojančios šį laikotarpį (K.Žepkaitės, I.Lukšaitės, A.Eidinto, M.Lukšienės ir kt. istorikų darbai). (5) kai kuriuos neoficialius to meto kultūrinio gyvenimo vertinimus bei komentarus galime rasti asmeniniuose laiškuose, užfiksuotuose pokalbiuose, dienoraščiuose.

Lietuva, esanti geografiniame Europos centre, buvo ekonominės, politinės ir kultūrinės Vakarų Europos paribiu. Lietuva nepakilo iki Europos lygio. Jos pramonė XX a. pradžioje buvo žemesnė negu vidutinis Rusijos lygis. Kultūrine prasme Lietuva tapo riba tarp atsilikusių Rytų ir išsivysčiusių Vakarų. Mūsų kultūra formavosi veikiama Rytų ir Vakarų įtakų, kūrė savitą situaciją. Lietuva buvo imli pasaulio kultūrų poveikiams. Prasidėjus emigracijai, didžioji dalis emigrantų važiavo į Ameriką pro Vokietiją, todėl Vokietijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse sparčiai kūrėsi emigrantų kolonijos. Emigrantai, intensyviai bendraudami su kito krašto gyventojais, ieškojo kultūrinių ryšių ir perduodavo j gimtinę naujos kultūros bruožų. Ryšius su Vakarų Europa stiprino ir katalikybė. Dvasininkija dažnai buvodavo Vakaruose ir grįždavo su įvairiomis idėjomis.

Jcu 1920 metų pradžioje menininkai susibūrė į "Lietuvių Meno kūrėjų draugiją", kurios tikslus apibūdino atsišaukime i visuomenę. Svarbiausias šios draugijos tikslas buvo suvienyti visų sričių menininkus kolektyviniam darbui, t.y., iš esmės, apsvarstyti bei aptarti valstybinės kultūrinės politikos uždavinius. Šios draugijos ir konkrečiai jos p rmininko J.Vienožinskio iniciatyva buvo sudaryta Meno taryba, kuriai suteikus valstybinį statusą (tarėjatas), ši politika buvo įtvirtinta valstybiniu lygiu. (Nuo 1922 m. meno ir kultūros įstaigos viena po kitos pereina j Švietimo bendrųjų reikalų departamento valdybą). Jau tuo metu J.Vienožinskis akcentavo racionalios kultūrinės politikos būtinumą, pažymėdamas, kad tokiam darbui "...reikalinga sudaryti kompetetingą, menininkų pasitikėjimo ir vyriausybės paramos turintį organą.... tokiu organu galėjo būti Meno taryba su Meno tarėjatu priešakyje, t.y meno departamentas, kuris įvairiais meno klausimais tartųsi su kompeletingų meno įstaigų ir organizacijų rinktais atstovais, ši idėja Švietimo ministro prof. Čeoinskio buvo palaikyta ir įgyvendinta. 7 Kultūrinės veiklos intensyvumui bei autonomiškumui nemažą jtaką turėjo ir kultūrinės švietimo draugijos "Rytas" (Vilniaus kr.), "Saulė" (Kauno gubernija) bei "Žiburys" (Užnemunė), sugebėjusios išlaikyti savarankišką politiką bei savo mokyklas net tokioje reglamentuotoje kultūros srityje kaip švietimas. "Saulės" gimnazijos veikė iki 1940 m. Ypatingą reikšmę Lietuvos kultūros politikai turėjo bendro pobūdžio kultūrinės organizacijos, tokios kaip Lietuvos kultūros sąjunga (liberalinė kultūrinė organizacija, veikusi 1925-1932 metais) bei kultūros švietimo draugija, telkusi Lietuvos inteligentiją kultūriniams ir švietimo reikalams spręsti, veikusi 1927-1940 m. Lietuvos kultūros sąjunga, suorganizuota Kultūros bendrovės iniciatyva, ir suvienijo Kultūros švietimo draugiją (iki likvidavimo ir pačią bendrovę), Spaudos fondą, Lietuvos švietimo V.Kudirkos draugiją, Lietuvos mokytojų profesinę sąjungą, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą, studentus aušrininkus, žaizdrinlnkus, varpininkus bei Lietuvos jaunimo sąjungą ir, koordinuodama šių organizacijų veikią, kasmet šaukdavo Kultūros kongresus, kuriuose išrinkta kultūros taryba prisidėdavo prie aktualių kultūros reiKalų pagarsinimo bei sprendimo. Tam talkino ir visas būrys Lietuvos intelektualų, kultūros ir politikos veikėjų, aktyviai dalyvavusių vals-ybės gyvenime.

Nežiūrint, kad problemų buvo daug, negalime sakyti, jog meno ar kultūros politika nebuvo vykdoma. 1934 m. Švietimo ministerijoje jsteigtas Kultūros departamentas, vis daugėjo tiek valstybinių, tiek atskirų institucijų skiriamų premijų menininkams (pavyzdžiui, vien literatūros srityje 1936 m. jų buvo paskirta H), aktyviai buvo rengiamos parodos. Lietuvos Užsienio reikalų ministerija bei Lietuvos atstovybės daug dėmesio skyrė kultūrinei reprezentacijai, daug reikšmės buvo skiriama ekspertų patarimams, konsultacijoms. Pirmiausia susirūpinta jaunimo studijomis užsienyje. Aukštosios mokyklos jau pirmaisiais dešimtmečiais buvo primygtinai skatinamos užsienio kalbų dėstymui samdyti svetimšalius, o pagal galimybes jiems patikėti ir specialiųjų dalykų dėstymą bei vadovavimą katedroms. (R.

Tai ne visada palaikydavo mūsų aukštųjų mokyklų vadovai (konkurencija), tačiau š <•> požiūriu valstybinė politika nesikeitė. Ypač buvo glaudūs ryšiai su Prancūzija, užsimezgę dėl sumanios lie tuvių diplomatų veiklos (visi jie buvo iškilūs kultūros veikėjai - Oskaras Milašius, Petras Klimas, Natkevičius, sūnus ir tėvas Baltrušaičiai, jiems pasisekė nugalėti Prancūzijos prolenkišką nusistatymą ir laimėti daug lengvatų Lietuvai. Puiki buvo Prancūzų kultūros instituto Idėja, deja, ne visiškai {gyvendinta tik dėl politinių realijų. Racionalius kultūros ir švietimo pasiekimus liudija 1940 m. Užsienio ministerijos gauti oficialūs laiškai iš Belgijos (9), kuriuose prašoma plačiau informuoti apie Lietuvos vyriausybės meninę (kultūros) politiką. Deja, j šiuos laiškus jau nespėta atsakyti.

Kultūrinis valstybės gyvenimas glaudžiai susijęs su jos politine situacija, ekonomine padėtimi. Šiuo požiūriu dvidešimt respublikos metų nebuvo ypač sėkmingi Lietuvai, greičiau atvirkščiai. Lietuvos respublika negalėjo skirti savo piliečių kultūriniam ugdymui, meno vystymui pakankamai lėšų. Paprastai žmogus tik tada, kai jam nebereikia kovoti dėl būtinų poreikių tenkinimo, pradeda ieškoti peno dvasiai. Menai ir kultūrinis visuomenės išprusimas auga drauge su pragyvenimo lygio kreive. Tai rodo maži to meto knygų tiražai, sunki pasišventėlių kultūrininkų dalia, Kultūros bendruomenės bankrotas knygų leidimo srityje. Tačiau tiek pavienės, tiek organizuotos pastangos davė savo vaisius, o aktyvios mūsų inteligentijos bei visuomeninių sambūrių dėka valstybė net pačiais problematiškiausiais savo laikotarpiais buvo skatinama nepamiršti kultūros ugdymo problemų. Tai pripažino ir mūsų išeiviai intelektualai, aptardami Nepriklausomos Lietuvos kultūros ir švietimo raidą 1920-1940 m. Jurgis Gimbutas konstatuoja, kad kultūrinė valstybės funkcija tuo metu buvo iškeliama virš ekonominės. Su šia tradicija Lietuva dalyvavo senoje europietiškoje tradicijoje, kuri Ameriką pradėjo veikti tik 6-7 dešimtmetyje.

Kaip pažymi šioje diskusijoje Vladas Jakubėnas, "Svarbiausia, mes turėjome gyvą kultūrinės politikos pojūtj, ieškojome tam tikro vaizdo, ko norime pasiekti kultūrinėje srityje, ieškojome pusiausvyros tarp susižavėjimo svetimųjų pasiekimais ir noro iškelti visa, kas savo. "Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, menas buvo valstybės remiamas. Palyginimas su JAV padėtimi nėra jos naudai. Lietuvos kultūriniai ir meno pasiekimai 1920-1940 metais, nežiūrint visų apribojimų ir defektų, buvo, proporcingai imant, nepalyginti didesni negu JAV." (10).

Nemaža Lietuvos intelektualų aktyviai dalyvavo Kultūros švietimo draugijos bei kultūros sąjungos veikloje. Tai - V.Krėvė Mickevičius, prof. Leonas Lašas, Purėnas, Sleževičius, Petras Galaunė, Augustaitis ir kt. Kultūros švietimo draugijos didžiausias nuopelnas buvo jos globojamas žurnalas "Kultūra", Kultūros būrelir.: bei bendrovės periferijoje, gausiai leidžiamos knygos, (1927 m. Lietuvoje veikė 250 Kultūros būrelių, kuriuose aktyviai dalyvavo daugiau kaip 5000 narių), septyni Kultūros kongresai,surengti šių visuomeninių organizacijų, suburdavo didelį būrį intelektualų kultūros reikalams apsvarstyti bei aptarti. Kongresų metu renkama Kultūros taryba iš dalies dėl veiklių savo narių bei sistemingo savo problemų reprezentavimo "Kultūros" žurnale turėjo pakankamą jtaką tiek visuomeninės nuomonės formavimu!, tiek valstybinės politikos koregavimui. Po 1926 metų politinio perversmo vyriausybė siekė šiuos kongresus

8 reglamentuoti, porą kartų nedavė leidimo juos rengti, tačiau iki 1932 m. jie vyko beveik kasmet. Aštuntasis kongresas buvo surengtas "Naujosios Romuvos1 ir jos bičiulių sąjungos 1935 m., kurios pagrindiniu inicia toriumi buvo J.Keliuotis. Vėliau ši tradicija buvo pratęsta išeivijoje, kurios vienu iš puoselėtojų buvo ilgametis kultūros tarybos pirmininkas J.Puzinas.

Jau minėtos meno tarybos iniciatyva įsteigtas Tarėjatas prie švietimo ministerijos, visuomeninių kultūros tarybų veikla, kasmetiniai kultūros kongresai,gausios kultūrinės organizacijos bei draugijos sudarė puikias galimybes naujų idėjų generacijai bei realizacijai Lietuvoje. Tačiau perversmas pakeitė situaciją, ir didžioji dalis tiek menininkų, tiek Kitos inteligentijos dalies sumanymų liko neįgyvendinta, o rimtesnių menininkų bei intelektualų opinija faktiškai nebeteko rimtesnės reikšmės. Tai pažymi ir St. Šalkauskis savo laiške A.Smetonai, tai su apmaudu konstatuoja ir J.Vienožinskis: "antrą neoriklausomą dešimtmetį pradedant, meno reikalai atsidūrė blogesnėje padėtyje nekaip per pirmą dešimtmetį yra buvę, nes menininkų tarpe atsiranda tokių, kurie vyriausybei artimų, įtakingų asmenų prisišlieję, užkulisinėmis intrigomis ir šmeižtais sudarė tokią atmosferą, kuri idėjinį meno srityje darbą daro nebeįmanomą, pats menininkų iškrikimas tiek paveikė jvairias meno jstaigas ir organizacijas, ir valdančias sferas, kad rimtesniųjų menininkų opinija nebeturi reikšmės", H"

NEPRIKLAUSOMI SĄJŪDŽIAI IR NEPRIKLAUSOMOS ASMENYBĖS LIETUVOJE. PROBLEMOS IR REALIJOS

Nepriklausomų žmonių sąjūdžiu galime laikyti tokią asmenybės grupę, kuri siekia visose žmogaus egzistencijos srityse vystyti kiekvieno individo pastangas ir galimybes gyventi remiantis savo paties sąžinės ir sąmonės reikalavimais.

Nepriklausomą inteligentų visuomenės organą - žurnalą - buvo jau 1906 m. sumanęs būsimas Nepriklausomybės akto signataras Jurgis šaulys. Dėl šios idėjos vyko plačios diskusijos, kurių metu daugelis potencialių bendradarbių nuogastavo, kad sumanytas žuranalas gali būti per daug nepriklausomas.

Pirmasis sąjūdis, kuris savo programos pagrindu buvo paskelbęs asmeninės nepriklausomybės idealą, susibūrė apie 1909 m. Maskvos lietuvių studentų sumanytą Aušrinės žurnalą. 1913 metais Aušrinės redakcija savo tikslus apibūdino sekančiai:

" Visuomenės gyvenimo pamatan dedame individualizmo idėją. Kiek-vienas žmogus yra pats sau tikslas, prie kurio jis ir eina savo tiškai...". f 11).

Aušrinės žurnalas leistas Vilniuje nuo 1910 iki 1914 metų, po to leidybą sustabdė Pirmasis pasaulinis karas ir vokiečių okupacija. Atgaivinta 1917 m. Rusijoje, o 1919m. Lietuvoje jau tapo radikaliai kitokia, tačiau Lietuvos socialistinės moksleivijos aušrininkų organizacija verkė iki 1926 m. perversmo. Ir socialistine tapusi , nors ir linkusi į anarchizmą, Aušrinė svarbiausiu dalyku skelbė "laisvo žmogaus laisvoje žemėje idėją". (13)

Nepriklausomftijgalima laikyti ir A R S dailininkų grupes, dinamiškiausią II-jo dešimtmečio dailės sąjūdį. Šis sąjūdis kėlė sau uždavinius - sintezuoti tradicines lietuvių liaudies formas ir modernesnius impulsus. Savo kūrybinį kredo jie išreiškė iš vienos pusės pripažindami formalius meno pasiekimus ir jų ištakas, o iš kitos pusės neuždeda savo dalyviams iš anksto numatytų dogmų. Šis sąjūdis siekia, kad kiekvienas iš sąjūdžio narių pagal savo individualybę ir nusistatymą tarnautų savo krašto meno kultūrai.

Daugumą nepriklausomų sąjūdžių dar pačioje užuomazgoje sunaikino nuo pat pirmųjų nepriklausomybės dienų didėjanti įtampa tarp konservatyviųjų dešiniųjų ir novatoriškų kairiųjų organizacijų bei sambūrių. Dešiniosios organizacijos bei sambūriai, kaip jau minėjome, pagrinde būrėsi apie senuosius Dievo įsakymus ir naujai surastą Lie-tuvos tėvynės garbę. Kairiosios organizacijos ir snūdžiai siekė šviesos, tieses, demokratinės žmonių bendravimo siekimo idėjos. Tuometiniams kairiesiems būdingas buvo siekimas empirinėmis mokslo idėjomis ir nauja visuomenės organizacija, dešiniąsias organizacijas palaikė papročiai, gimtoji kalba, tradicinės visuomenės formos. Pasaulėžiūriškai kairiosios organizacijos artimesnės sekuliarizuotoms, o dešiniosios - religinėms nuostatoms. Nepriklausomos asmenybės nors mažai domėjosi religija, tačiau aktyviai protestuodavo prieš tikintiesiems carinės valdžios daromas skaudas. Asmenybės negali sutilpti į bendrą schemą, todėl tokios asmenybės kaip Basanavičius, rka, Tumas tai vienu, tai kitu atžvilgiu jungė "dešinės" ir "kairės" savybes ir dažnai tarp jų tarpininkavo, sasis sąmon: gumas bei nepriklausomumo gynimas ypatingai išryškėjo 1905-22 metais.lškilo asmenybės suvokiančios save kaip individus tiek tautos atstovams, tiek sąsajoje su visu pasauliu. Tokių asmenybių pasauliui priklauso Basanavičius, Kudirka, Vaižgantas, Vydūnas, Krėvė, Čiurlionis, Biliūnas, šeinius, Putinas, Čepinskis, Sruoga ir kt.

Vydūno sistemos žmogaus prigimties koncepcija skiriasi nuo krikščioniškosios. Vydūniškojo žmogaus prigimtyje kovoja du pradai: dieviškasis ir gyvuliškasis ir žmogui toje kovoje skirta arba išnykti arba susilieti su dievybe.

Čiurlionis savo kredo išreiškia sekančiais žodžiais "...reikia turėti šviesą su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jie išvydę patys rastų šviesos savyje ir eitų savo keliu..."

Dar vienu nepriklausomu sąjūdžru galime laikyti "Keturių vėjų" žurnalą (1922) ir apie jį susibūrusius, o pirmiausiai, aišku, Kazį Binkį, Juozą Tysliavą, Joną Aistį.

Dėl nepriklausomoje Lietuvoje griežtai pasiskirsčiusiųjų kairiųjų ir dešiniųjų sąjūdžių ir nemažėjančios tarp jų trinties iŠ dalies susidaro įspūdis, kad to meto Lietuvoje vyko ne žmogaus laisvėjimas, o stabarėjimo procesas.

St.Šalkauskio teoriniai darbai pirmiausiai mums reikšmingi dėl jų pedagoginio pritaikomumo, moralinio lavinimo teorijų pagrindimo. Antanas Maceina, nors ir rašė vienos tradicijos rėmuose, teigdamas , kad visa Europa turi būti katalikiška, tačiau išskyrė moralinę etiką, akcentavo amžiną kovą tarp katalikybės ir racionalumo.

Totalitarizmo antplūdžiai, Antrasis pasaulinis karas sustiprino pasitikėjimą politinio humanizmo elementais lietuvių kultūroje. Išeivių po I! pasaulinio karo santykis su istorija prasideda žeidžiančiu istorijos neteisingumo pajauti ,iu. Tačiau ir jis menkų teduoda pastangų nepriklausomumui rastis, asmenybei pakilti į aukštesnį asmenybės lygį. Šiam laikotarpiui išeivijoje įvertinti tinka Jono Meko žodžiai:..."aš negaliu įsivaizduoti, kokios jėgos, kokios koncentracijos stovyklos... išbudintų lietuvius, kokius aš matau Amerikoje. Jie yra kaip žydai: nei žydai, nei lietuviai emigrantai nepasimokė iš savo skausmo. Nei tremtis, nei koncentracijos stovyklos nepraturtino ir neprabudino ir nesukėlė jų jautresnių, tragiškesnių žmogiškųjų jausmų...". Tačiau visais laikais buvo ir yra nepriklausomųjų, kurie pagal galimybes siekia laisvinti savo ir aplinkinių dvasią.

Nepriklausomumas nekliudė Basanavičiui tapti labiausiai gerbiamu, o Vaižgantui labiausiai mylimu savo laikotarpio žmogumi, deja, vėlesniais laikais nepriklausoma asmenybė nebetapo taip visuotinai gerbiamair mylimar.

Dar kalbant apie nepriklausomus sąjūdžius reikia paminėti po II- jo pasaulinio karo Vokietijoje susikūrusį lietuvių studentų akademinio jaunimo sambūrj "Šviesa", įsteigtą 1946 metais. To meto deklaracijoje šis sąjūdis skelbė:

"Pasaulėžvalgai susidaryti paliekama visiška protinės kritikos laisvė... Žmogaus su žmogumi santykiavime galioja etinės normos, kurios remiasi humaniškumo principais, išaugusiai iš daugelio tūkstančių metų civilizacijos... Visa socialinė organizacija turi tarnauti žmogui, o ne daryti jį įrankiu totalitariniams ar metafiziniams tikslams...", (ik).

Dar vienas nepriklausomų žmonių sąjūdis lietuvių kultūroje - Lietuvių Studentų "Santara" įsisteigusi Amerikoje 1954 metais ir 1957 m. susiliejusi su Šviesa. Dauguma nepaklausomų sąjūdžių Lietuvoje kuriami studentų, kuriems pasaulis dar nesustabarėjęs. Būdingiausiai Santarą nušviečia 1960 m. paruoštas jos intelektinio profilio apibudinimas:

"Filosofiniu požiūriu Santara nėra doktriniškai fiksuota, šia prasme neideologine Tačiau nesusirišimas su bet kokia žmogaus tikslus visiems privalomai fiksuojančia doktrina, Santara nėra abejingumo idėjiniam mąstymui išraiška: jis plaukia iš individualistinės žmogaus pagarbos žmogaus sąmonei ir sąžinei, kurios suvokiamos aktyviai ieškančiomis žmogaus vertų laisvų įsipareigojimų. ..\(/5)

Tai kas Aušrinei buvo "individualizmo idėja", "Šviesai'- - demokratinis humanizmas, Santaroje virto "Vakarietišku neramumo principu". Prie šių sambūvių tęsėjų reiktų pridėti ir išeivijoje pasirodžiusį bei iki šios dienos propaguojantį nepriklausomybės idėjas "Metmenų" žurnalą.

10 įvairiai vertinami šiandien tarybinio laikotarpio sąjūdžiai ir asmenybės. Mūsų nuomone, ir tuo metu galima išskirti rašytojo Justino Marcinkevičiaus, Marcelijaus Martinaičio, Sigito Gedos, Ričardo Gavelio, filosofų Romualdo Ozolo, Arvydo Šliogerio, Krescencijaus Stoškaus, Arvydo Juozaičio, režisierių Vaitkaus bei Nekrošiaus asmenybes.

Tuo tarpu II pasaulinio karo išeivija žymi nepriklausomaisiais Antanu Škėma, Algirdu Juliumi Greimu, Alfonsu Nyku-Niliūnu, Vincu Trumpa, Marija Gimbutiene, Mariumi Katiliškiu, Henriku Nagiu, Algirdu Landsbergiu, Vytautu Kavolių, Algimantu Mockumi ir kt.

Visuomenei didelę jtaką padarė 8-ojo dešimtmečio ll-je pusėje pradėję formuotis intelektualų klubai. Dailininkų, Rašytojų sąjungose, MA, Žinijos draugijoje, 1988 metais birželyje susiformavusios j l-ąjj Lietuvos Sąjūdf, davusį labai stiprų impulsą Lietuvos ėjimui į laisvę, bet tai jau tolimesnių studijų objektas.

O apibendrinant norisi konstatuoti, kad tiek nepriklausomų žmonių, tiek sąjūdžių lemtis nėra lengva, jie puolami iš dešinės ir kairės, tačiau ir asmenybės ir sąjūdžiai turi keitimosi galimybes, jie nėra priklausomi nuo institucijų ir valdžios, nes nėra jų remiami, todėl jiems ypač svarbus savo pačių balansas (tarp asmenybių ar pačios asmenybės viduje).

Nepriklausomumas reikalingas kiekvienai visuomenei, net tada, kai nereiškia, kad tos nuostatos bus vykdomos. Nes grynos tėra idėjos, tikrovėje gi nėra loginių grynuolių. Tačiau bendrieji liberalizmo esmės principai (tolerancija, pagarba individui, sąžinės laisvei, privatinei nuosavybei, demokratijai) gali sau rasti pagrindą tik tose pasauiėžiūrose, kurios pripažįsta žmogaus nepriklausomumą, vertingumą ir laisvą apsisprendimą. Laisvės trūkumui esant, reikia stengtis nuo priespaudos išvaduoti egzistuojančias žmogaus kūrybines jėgas, o laisvės pertekliui esant - ne pačią laisvę apriboti, bet kūrybinį pajėgumą tiek išugdyti, kad žmogus būtų pajėgus savo turimąja laisve naudotis.

5. "AUŠRA" IR AUŠRININKAI - ATEITIES ŠAUKLIAI

J Šliūpas rašė: "Kad mums pribrendo laikas leisti laikraštį - tai dalinai reikia priskaityti irgi įtakai dvasios XIX Šimtmečio. Laisvė smulkesnėms tautoms nuo priespaudėjų švaistėsi ore, reikėjo tik daugiau apšvietos ir susipratimo, ir turėjo išmušti valanda atsipalaidavimo nuo pančių ir retežių." (16)

Lietuvių studentu ratelis Maskvoje 1880-1882 m. buvo pradėjęs leisti "Aušrą", kuri ribojosi siauru rateliu, bet turėjo įtakos Basanavičiaus inicijuotam Aušros išleidimui. Per 1883-1886 m. išėjo 40 numerių 29 sąsiuviniuose. Prenumeratorių skaičius pradžioje buvo tik 69, vėliau išaugo iki 700, buvo leidžiama 1000 egzempliorių.

Per pusketvirtų metų šis leidinys subūrė reikšmingą sąjūdį. "Aušros" tikslus labai aiškiai apibrėžė pats Jonas Basanavičius pirmojo "Aušros" numerio prakalboje:"Kaip aušrai auštant nyksta ant že-mės nakties tamsybė, o kad taipjau prašvistų ir Lietuvos dvasia." 07)

Aušra išėjo su tautinės Lietuvos vizija, dedanti pamatuosna savitą kalbą, kultūrą ir valstybę.

Iki Pirmojo pasaulinio karo apėmė aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų moksleivių grupes, svyruojančias tarp katalikiškos bei socialistinės ideologijos, tačiau pirmuose leidiniuose pasisakydavo ir šių idėjų radikalūs propaguotojai. Po 1917 m. kovo mėn. Rusijos revo liucijos Rusijoje gyvenantys lietuviai aušrininkai pradėjo reikštis legaliai. 1917 m. balandžio 5-6 d. Voroneže įvyko bendra aušrininkų konferencija, kurioje nustatyti pagrindiniai veiklos principai: individualizmas, demokratizmas ir socializmas, taip pat pasisakyta už tautų apsisprendimo teisę, tikyba paliekama kiekvieno žmogaus sąžinei, visuomenės gerovė turi būti vyriausia kiekvieno žmogaus veikimo forma ir dorovės pagrindas, j "Aušrinės" redakciją išrinkti P.čerke^iiūnas, B.Sruoga, M.Markauskas, J.Žiugžda ir V.Čiurlionytė. 1920 m. aušrininkai pasivadino Lietuvos socialistinės moksleivijos aušrininkų organizacija, išsirinko centro komitetą, kaip vykdomąjį organą. Po l-ojo pasaulinio karo Lietuvoje įvyko aštuonios aušrininkų konferervcijos. Organizacijos nariai dirbo kultūrinį darbą, kūrė kultūros būrelius, platino "Aušrinę", Draugo sąjungos, "Kultūros" bendrovės leidinius, kitą spaudą. Veiklai plėsti aušrininkai pasinaudojo padėdami įkurti Draugo, vėliau Mūsų Draugo socialistinio jaunimo sąjungą. Dėl aušrininkų idėjų jie buvo persekiojami, o po 1926 gruodžio perversmo uždaryti. 1926 m. vasario 21 d. universitete įsisteigė stiudentų socialistų aušrininkų draugija, kuri vėliau atgaivino "Aušrinę".

fi b. ATEITININKAI Ateitininkai - lietuvių mokslą einančios katalikiškos jaunuomenės ir jos sendraugių organizacija, siekianti susidraugavimo, auklėjimosi, lavinimosi ir materialinės bei moralinės paramos tikslų siekianti vyriausiuoju principu:"Vifia atnaujinti Kristuje." "Amnia restaurate in Christo." Ateitininkų šūkis - Dievui ir Tėvynei. (W.

Moksleiviai 1912 m. ateitininkų organizacijoje buvo 250 narių, 1930 m. - 3550 narių. Nors 1930 m. rugpjūčio 30 d. švietimo ministro jsakymu vieša Ateitininkų moksleivių veikla buvo uždrausta, ir jie galėjo veikti toliau tik slaptai, jų veikla dar išaugo, ir 1940 m. moksleivių Ateitininkų buvo jau apie 11000.

Studentai Ateitininkai savo narių turėjo visose Lietuvos aukštosiose mokyklose. 1912 m. jų buvo apie 50, 1927 m. vien Kauno universitete 357 nariai, VDU 1932 m. - 596 nariai, o iš viso studentų ateitininkų buvo apie 800.

Sendraugių sąjunga 1932 m. pabaigoje turėjo 14 skyrių ir 300 narių. 1936 m. sendraugių kolektyvas paskelbė programą "j organinės valstybės kūrimą", kurioje pasisakė už demokratinės minties išlaikymą valstybės gyvenime. (Dienraštis "XX amžius'O

Tremtyje Vokietijoje ateitininkai gyvuoja nuo 1945 spalio įnėn. 1946 m. sausio 5 d- {vyko pirmoji studentų ateitininkų konferencija. Vyriausiuoju vadu perrinktas A.Damušis, pirmininku A.Maceina.

1925 m. Il-ame kongrese skaitytoje paskaitoje S.Šalkauskis taip formulavo šio sąjūdžio istorinę reikšmę: "Jei su "Aušra" yra susieta mūsų tautinis atgimimas, tai su "Ateitimi" dera rišti dvasinis mūsų atgimimas. Pirmasis suteikė mūsų šviesuomenės gyvenimui individualinės lyties, antrasis veda šitą Šviesuomenę j pilnutini krikščioniškojo gyvenimo turinj. Žodžiu tariant du mūsų atgimimu tautinis ir dvasinis yra organiniai su savimi surišti." (4$).

Ateitininkų ideologija siekia apimti visus žmogaus dvasios, materijos bei antgamtinius reiškinius, siekia sujungti tautiškumą, t.y. lietuvybę, su katalikybe pagal šūkį: "Dievui ir Tėvynei." Ateitininkų organizacija ir federacija susideda iŠ trijų autonomiškų, turinčių savo centro valdybas, sąjungų: moksleivių, studentų ir sendraugių. Šias visas sąjungas jungia ateitininkų kongresai, kas penkeri metai renkamas Vyriausiosios valdybos ir tarvybos. (AO).

Lietuvos tarpukaryje ateitininkų ideologai buvo žymiausi to meto intelektualai - Vydūnas, S.Šalkauskis, K.Pakštas, A.Maceina, J.Keliuotis.

Ateitininkai rėmėsi 2 pagrindiniais principais: katalikiškumu ir tautiškumu. Vėliau šie principai buvo papildyti inteligentiškumo, visuomeniškumo ir šeimyniškumo principais.

1925 m. studentai ateitininkai išleido menesini žurnalą "Židinys",- dėl brandaus turinio tai buvo vienas intelektualiausių to meto žurnalų.

Visi studentai ateitininkai 1926 m. susivienijo j studentų ateitininkų sąjungą Ateitininkų ženklas: penkių žiedlapių tulpė, jos centre kryžius, žiedo papėdėje žemės pusrutulis, papuoštas Gedimino stulpais, (£{)

Ateitininkai yra kultūrinė organizacija su savo ideologija, pasirinkimo principais ir savo reiškimosi forma. Savo plačioje visuomeninėje veikloje ateitininkai vadovavosi prof. St.šalkauskio patarimu mokėti pajusti gyviausius momento reikalavimus ir pasielgti kaip principai reikalauja. Būdami lietuviai, ateitininkai derino savo pastangas Ir darbą su visos tautos gyvenimu.

Lietuvos ateitininkų federacijos atkuriamasis suvažiavimas jvyko 1988 m. lapkričio 25-26 d. Vilniuje, Mokslininkų namuose. Lietuvos ateitininkų federacijos pirmininku išrinktas profesorius iš JAV, biochemijos mokslų daktaras Arvydas Žygas.

Amžiaus pirmosios pusės ateitininkus lydėjo ir eilė solidžių leidinių: 1. Ateities aidai. Neperiodinis Marijampolės ateitininkų laik- raštis: Marijampolės ateitininkai. 12 2. Ateities spinduliai IX mėn. Jaunesniųjų moksleivių mėnesinis žurnalas. Kaunas. 3. Ateitis. 1 x mėn. Menesinis moksleivių žurnalas, Kaunas. 4. Kosmos. 5. Logos. 8. Naujoji Romuva. 7. Naujoji vaidilutė. 1 x mėn Mergaičių moksleivių žurnalas. Kaunas. 8. Lietuvos mokykla. 9. Soter. 10.Studentų žodis. 11 Studentų dienos.

7. SKAUTAI

Skautai - jaunimo auklėjimo organizacija, turinti tikslą žaidimais, iškylomis, stovyklomis ir praktiniu patyrimu išauklėti savo narius Tėvynės ir artimo meilės dvasia. Angliškasis "scouf kilęs iš lotynų kalbos "ancultare" - žvalgyti, sekti, stebėti. Skautų Šūkis - "Budėk", obaisis - "Dievui, tėvynei ir artimui." Geležinis įstatymas: "Skautas sąžiningai atiieka savo pareigas." (2-2).

Skautų pradininkas - anglų generolas Povveil (1857 02 22-1941 01 08). Robertas Baden Powelt, tarnaudamas britų kariuomenėje, priėjo prie išvados, kad britų berniukams reikia daugiau fizinio lavinimosi ir bendravimo su gamta j jo surengtą stovyklą Islandijoje, 1907 m. Brovvnsea saloje susirinko 20 berniukų, 1907-ieji ir laikomi skautų judėjimo pradžia. 1908 m. lordas Baden Powell išleido pirmąją knygą apie skautus ir jų ideologiją "Skautybe berniukams" (Scouting for boys).

1922 metais skautų organizacijos veikė 31-oje valstybėje, o pačių skautų buvo daugiau kaip mitijonas; 1954-aisiais - organizacijų buvo jau 57-iose valstybėse, narių iš viso - 6360762. 1961 metais skautų organizacijos veikė jau 74 kraštuose ir savo gretose turėjo 9 milijonus skautų ir maždaug tiek pat skaučių. Augantis skautų judėjimas lordą Povveil ragino apsispręsti, kur likti - kariuomenėje ar skautų judėjime.

1912 m. R.Baden Povveil išvyko j kelionę aplink pasaulj studijuoti rkautybės problemų kitose šalyse. 1922 m. Įkurtas Tarptautinis Komitetas ir biuras. 1928 m. Lietuvos skautų sąjunga jstojo j tarptautini biurą. R.B.Povveil apdovanotas Gedimino ordinu... Smetonos kvietimu kar-tu su žmona lankėsi Lietuvoje.

Vyriausiuoju šios organizacijos organu laikoma Tarptautinė skautų konferencija, kuri išrenka 12 atstovų komitetą iš 12 kraštų. Visi reikalai tvarkomi Tarptautinio skautų biuro. Skautų jkurėjas lordas Robert Baden Povveil 1933 m. lankėsi ir Lietuvoje. Savo testamente skautams jis rašo: "Pats tikrasis kelias j laimę yra nešti laimę kitiems žmonėms. Bandykite juo eiti ir palikite šj pasaulj truputį geresnj, negu jj radct©".(£&)

Lietuvių skautų sąjunga (LSS) - visuomeninis lietuvių sambūris, turintis tikslą pagal skautybės sistemą auklėti lietuvių jaunimą religingais savo konfesijos nariais, dorais, kilnios dvasios, tvirto būdo, sveikais žmonėmis, sąmoningais lietuviais.

LSS skirstoma j jaunesniuosius skautus ir skautes, vyresniuosius skautus fr skautes (vyčiai), jūrų skautus ir skautes, oro skautus ir skautes, akademikus skautus ir skautes, skautininkus (vyresniojo amžiaus skautus). Visos grupės jungiasi j skautų broliją ir skaučių seseriją bei akademinj skautų sąjūdj. Pirmasis skautų vadų ir vadovių suvažiavimas jvyko 1922 birželio 2-5 dienomis.

1925 m. prezidentas A.Stulginskis pradeda eiti LS asociacijos šefo pareigas.

Pagrindiniai skautų ideologai tarpukaryje - taip pat iškiliausios lietuvių tautos asmenybės - Vydūnas, St.Šaikauskis, A.Maceina, prof. K.Pakštas ir kt. Vydūnas savo laišką skautams "Vienas žymus skautų uždavinys" pradeda žodžiais: "Visuomet tautoms buvo svarbu savo jaunimą suburti j draugijas. Manyta, kad tokiu būdu tautos Stiprėtų ir tarptų. Kiekviena tauta susideda iš paskirų žmonių ir jomis naujinasi, bet Kūrybos vyksmas siekia iŠ jų išauginti Tautos vieningumą, kad ji pasidaiytų vieninga sąjunga." (24)

Prof. Sta 'S Šalkauskis skautybę vertino taip: 13 "Skautizmo atsiradimas ir išsivystymas yra vienas iš žymiausių fvykįų ne tik jaunimo gyvenime, bet ir visuotinėje pedagogikos istorijoje" (2J). Skautizmas stengiasi atitaisyti tai, ką ardo dabartinio gyvenimo aplinkybės." (26).

1927 m. parengtas Lietuvos skautų statutas. Pirmosios skautų draugovės vadovavosi skautybės įstatais ir garbės pasižadėjimu.

Na ir, aišku, visiems, kas domisi intensyviu skautų gyvenimu netolimoje praeityje, dabar jau visiems prieinami kai kurie skautų laikraščiai ir žurnalai: 1. Vadovė. Neperiodinis skaučių vadovų laikraštis. 1 x mėn. Kau- nas. Lietuvos skautų brolijos vyriausioji štabo skaučių skyrius. 2.Budėk! Marijampolės tunto "Algimanto" ir "Sv.Jurgio" draugovių leidžiamas katalikų skautų neperiodinis laikraštis. Marijampolė. "Algimanto" tunto ir "šv.Jurgio" draugovės periodinis laikraštis. 3. Prie laužo. Neperiodinis Marijampolės skautų tunto laikraštis. Marijampolės skautų tuntas. 4. Skautų aidas. 1 x mėn. iliustruotas skautų laikraštis. Kaunas, Lietuvos skautų brolija. 5. Žemaičių skautas. 2 x mėn. Algimanto draugovės dvisavaitinis laikraštis. Atkuriamasis Lietuvos skautų suvažiavimas įvyko 1989rn. balandžio 29-30 dienomis Vilniuje.

8. PAVASARININKAI

Pavasarininkai - 1912-1940 m. veikusios Lietuvių katalikų jaunimo Pavasarininkų sąjungos, o nuo 1933 m. federacijos nariai. Pavasario pradžia galime laikyti 1907m. J.Totoraičio Šunskuose jkurtą slaptą Seinų vyskupijos jaunųjų kunigų draugiją organizuoti jaunimui. Tokių slaptų jaunimo būrelių 1908-1912 metais Seinų vyskupijoje veikė keliolika - prie Žiburio, Žagrės, kitų rusų valdžios leistų katalikiškų draugijų.

1911 metų gegužės mėn. Kaune įsisteigė slapta katalikų mokytojų draugija, kuri savo įstatuose pažymėjo: "Nešti mokslą, sutinkantį su tikėjimu ir dora organizuojant sodžiaus jaunimą", numatė leisti jau- nimui laikraštį. Pavasario įkūrimu ypač rūpinosi kan. P.Dogelis, nusipelnęs pavasarininkų tėvo vardą, 1912 m. gegužės 10 d. išleistas "Pavasaris" iš karto tapo >au veikiančių jaunimo būrelių jungtimi, o vėliau šis sambūris perėmė ir laikraščio vardą, nors oficialiai jį priėmė tik 1919 m.

III-ame pavasarininkų suvažiavime (l-asis jvyko 1914m. vasario 2 d. Kaune, ll-asis - 1917 m. Vilniuje), kuris jvyko 1919 m. rugsėjo 12-13 dienomis Kaune ir kuriame dalyvavo 121 atstovas iš 85 kuopų, priimtas katalikų sąjungos jaunimo Pavasario sąjungos vardas, šūkis "Dievui ir Tėvynei", įstatai ir veiklos gairės. Pirmuoju sąjungos pirmininku išrinktas Domas Kurtinaitis. 1932 m. gruodžio 28 d. sąjunga pertvarkyta į federaciją.

Pavasarininkų tikslas (nusakytas dar 1914 m.): tikybiškai, doriškai tautiškas jaunimo lavinimas, šventė - Š.Aloyzo diena, iškilūs simboliai - dangaus žydrumo spalvos vėliava, kurioje teka auksinė saulė, atversta knyga, kanklės ir kryžius. Mergaičių globėja - šv.Te-resėlė, vėliavoje - baltas kryžius Ir rūta. Vyrų globėjas - Sv.Jupgis, - vėliavoje šv.Jurgis duria slibiną. Uniforma mėlyna, kepuraitės lankelyje geltona ir balta juostelės.

Sudėtis: centras - regionas - rajonas - kuopa. Vyriausioji vado vybė iki 1932 metų buvo sąjungos vadovybė su dvasios vadu. Sąjungos valovybėje dirbo Iki 8 asmenų, įsikaitant ir atskirų sričių (meno, sporto) vadovus.

Pavasarininkai užsiėmė religine, tautine, visuomenine ir kultūrine veikla.

Viena iškiliausių ir įdomiausių - pavasarininkų kultūrinė veikla. Ji apėmė daug sodžiaus jaunimo, turėjo savo namus, ruošė paskaitas, gegužines, vaidinimus, steigė bibliotekas, chorus. Svarbus pavasarininkų uždavinys buvo kaimo jaunimo lavinimas, mokymas rašyti ir skaityti, jsteigė M.Valančiaus liaudies universitetą, Kaune suaugusiųjų gimnaziją. Kuopos ruošė ideologinius, šeimininkavimo, ūkininkavimo kursus. Rūpinosi sodybų, darželių tvarka, ruošė jų konkursus, rengė naujokų blaivias išleistuves bei sutiktuves, kiekviena kuopa siekė turėti savo bibliotekėlę. Kuopos turėjo savo chorus, rengdavo chorų bei sportines varžybas, tautodailės parodėles, viešus vaidinimus, gegužines, rinko tautosaką. Dar prisidėjo prie blaivybės propagavimo, rengdavo vargšų kūčias, velykų stalus, ekskursijas, įvairių metinių paminėjimus.

Pagrindiniai Pavasario sąjungos laikraščiai ir žurnalai: 1.Jaunimo vadas. 1x mėn. Kaunas. "Pavasario" centras. 2 Pavasaris. 2xmėn. Iliustruotas katalikiško jaunimo laikraš- tis. Kaunas. Pavasario centras. 3. Vainikėlis.

9. ŠAULIŲ SĄJUNGA

Šaulių sąjunga - savarankiška karinė, Nepolitinė organizacija, turėjusi savo uniformą ir laikiusis tarptautinių karo papročių.(Zf h

įkurta 1919m. rugpjūčio Bd. Kaune veikusio ginkluoto vyrų būrelio. Mintis juos suvienyti kilo Vladui Putvinskiui, Šaulių sąjungos {kūrėjui ir ideologui, sumanymą perėmęs iš Mato Šalčiaus. Lietuvos šaulių sąjunga buvo nepartinė organizacija. Pagrindiniai principai - demokratizmas, patriotizmas, kultūra ir dora. šūkis - Nepriklausomai Lietuvai. Kasmetinė šventė - Joninės. Šauliai - idėjos Žmonės, už darbą atlyginimo negauna. Šaulių sąjungos nariais yra vyrai ir moterys nuo 17 metų. Skirstomi j rikius ir nerikius. Rikiai sudaro ginkluotus šaulių pulkus, o nerikiai užsiima kultūros propaganda, sanitarija, Žvalgyba ir kt. darbais. Pagrindinės darbo kryptys: patriotinė - karinė, sporto, kultūrinė, visuomeninė.

Pagrindinis spaudos organas - savaitraštis "Trimitas". 1938m Šaulių sąjunga turėjo 79 kultūrinius židinius - šaulių namus, 287 didesnes bibliotekas, 126 chorus, 15 teatrų, 400 vaidintojų ratelių, 91 sporto klubą, 60 sporto sklypų.

1935m. šaulių skaičius Lietuvoje buvo pasiekęs beveik 100000. Paskutinis metų suvažiavimas jvyko 1940 kovo 3 d. Vilniuje. Kartą per savaitę leido Lietuvos Šaulių sąjungos laikraštj (Kaunas. Lietuvos šaulių sąjungos centro valdyba).

Pagrindinis šaulių organizacinis vienetas buvo būrys, kurį sudarydavo 3-5 šaulių skyriai. 1939m. būrių buvo apie 1000,1940 - 1200. Kiekvienas šaulių būrys ir rinktinės turėjo vėliavas. 1940m. šaulių sąjunga turėjo per 62000 narių, tarp jų apie 3000 mokytojų (beveik pusė višos Lietuvos mokytojų).

"šauliškumo psichiniame pagrinde glūdi sveikas, instinktyvus asmens troškimas pačiam veikliai dalyvauti tautos laisvės gynime...

Tauta be dvasios riterių, be idėjinės aristokratijos turi žūti... šaulių sąjungos uždavinys jnešti šauliškais rūbais apvilktą idėjinj tautinj riteriškumą j tolimą provincijos kampą, j tą kaimą, kurio šiaudiniai stogai matyti ten toli už miškelio, paupy, pabaly..." (28).

Šaulių sąjungos paskirtis - būti tautos palydove ir gynėja. Ji turi veikti, kol gyva tauta. Kariuomenės paskirtis - ginti valstybę. Šailių organizacijos rėmai turi atitikti jos ideologiją ir paskirt). Reikia sužadinti paties individo norą siekti idealo ir sudaryti sąlygas jo savanoriškai iniciatyvai pasireikšti. Tokias sąlygas gali duoti tik visuomeniška, demokratiškai susitvarkiusi organizacija. Jai turi vadovauti iš jos gelmių iškilusios jėgos, o ne iš šalies skirti vadovai".[Zį]

Vladas Pūtvys-Putvinskis gimė tremtyje, nes tėvui 1863m. sukilėliui po 9m. tremties dar nebuvo leista grjžti j savo tėviškę. Dėl darbo Lietuvai pats buvo 2 kartus teistas ir Rusijon ištremtas, šis senas žemaičių bajorų kovotojų palikuonis, tautos atgimimo veikėjas, varpininkas ir knygnešys iškėlė idėją sukurti nuolatinę karinio pobūdžio organizaciją, apimančią visa Lietuvą. Jos uždavinys, ne tik talkinti kariuomenei, bet ir perauklėti Lietuvą tėvynės meilės, gynimo, riteriškumo, sąmoningumo ir pflietiškumo dvasia, šaulių sąjungos ideologijos pagrindu Putvys pirmiausia laikė lietuvių tautos reikalus, valstybės ir tautos sąvokas jis griežtai skyrė. Valstybė žūsta, netekus nepriklausomybės, tauta gali iškęsti amžius. Jei valstybė žūsta, ji gali būti daug kartų atstatyta, jei žūsta tauta - žūsta amžinai... Jei valstybės forma tautos reikalų neatitinka, ji gali tapti tautai Prokrusto lova, koja vartojama kaip kurpalis, kuris gyvas skutamas ir kalamas vinimis". [30j

Organizacinės komisijos darbe dalyvavo M.Šalčius, VI.Putvinskis, Vl.Stašinskis, M.Mikeleviaus, T.Ivanauskas. Po Vl.Putvinskio mirties prie sąjungos vairo stojo dailininkas A.Žmuidzinavifiius.

1919-1924 m. šaulių sąjungoje dalyvavo ir ją rėmė žymūs Lietuvos veikėjai ir politikai, tokie kaip prof. M.Biržiška, prof. V.Krėvė-Mickevičius, prel. M.Kuprevičius, A.Smetona. M.SIeževičhjs, Kan.J.Tumas- Vaižgantas ir kt.

<5 Šaulių sąjungos pirmininku buvo V.Putvinskis (1920), pro*. Krėvė-Mickevičius (1922-1924), St.šilingas (1924-1925), M.Šalčius (1925-1926), kan.T.Daukantas (1926), L.Vailionls (1926-1927), A.Žmuidzinavičius (1929-1934), prof.L. Vailionis (1934-1935). Emigracijoje šauliai atnaujino savo veiklą 1954 m.

Žymiausi šaulių sąjungos veikėjai:

Vladas Putvinskis-Pūtvys (1873-1929) - Lietuvos šaulių sąjungos jkūrėjas, jos pirmasis pirmininkas ir viršininkas. Emilija Gruzdytė-Pūtvienė - knygnešė, Šaulių moterų garbės pirmininkė ir garbės vadė. Mirė Sibire (1875-1943). Antanas Smetona (1847.08.10-1944.01.09). 1936 metais išrinktas Šaulių sąjungos garbės šauliu. Arkivyskupas Pranciškus Karevičius (1861-1954). 1937m. išrinktas šaulių sąjungos garbės šauliu. Juozas Tūbelis (1882-1939) 1938 m. išrinktas šaulių sąjungos garbės nariu. Antanas Merkys (1887-1955) 1940 m. išrinktas šaulių sąjungos garbės nariu. Stasys Raštikis, g.1896. Išrinktas šaulių sąjungos garbės nariu 1940 m.

Pradžioje organizaciją globojo Krašto apsaugos organizacija, vėliau ji buvo atiduota tiesioginėn Kariuomenės vado žinion.

Šaulių veiklos centrai - šaulių namai daugelyje Lietuvos vietų tuo metu buvo vieninteliai kultūros židiniai. Jie skatino šviestis, kultūringai pramogauti, (domiais Ir turiningais renginiais atitraukdavo nuo girtavimo ir kitaip beprasmiškai leidžiamo laiko, šaulių sąjunga tapo geriausia lietuviškų tradicijų tęsėja ir skleidėja, šaulės skatino dėvėti tautinius rūbus, šokti liaudies Šokius ir žaidimus.

Šaulių veiklos rezultatai atsispindėjo visose gyvenimo srityse. | savo eiles šauliai patraukė lietuviškiausius, veikliausius, dvasiškai ir fiziškai stipriausius žmones, šaulių sąjunga ugdė solidarumo, tėvynės gynimo ir stiprinimo jausmus, šauliai buvo pirmieji ir nenuilstantys lietuvybės gaivintojai. Ne veltui jie pirmieji susilaukdavo priešų, besikėsinančių j Lietuvos žemes (lenkintojų, vokietintojų, rusintojų) neapykantos ir persekiojimų. Daugybė šaulių yra paguldę galvas dėl Lietuvos nepriklausomybės. Ypač iškilmingai Lietuva net kelias dienas šventė Šaulių sąjungos 20-metj. Tai buvo jlikras organizacijos triumfas.

10. JAUNOJI LIETUVA

Jaunoji Lietuva - lietuviškos tautinės jaunuomenės sąjunga, telkusi jaunimą tautiškam darbui, ruošusi profesinius lavinimosi kursus Žemės ūkio darbininkams bei amatininkams, steigusi bibliotekėles, ugdžiusi lietuvių dainą ir muziką, propagavusi tautodailę ir tautosaką bei teikusi elementarias karines žinias, šūkis: Tautai jaunąsias jėgas. Mintis ją steigti kilo Neo-Litbuania korporacijai. Kadangi korporacijos pobūdis ir jstatai neakademiniam jaunimui netiko, buvo nutarta jsteigti savarankiškas kaimo ir miesto jaunimo organizacijas. 1927m. {registruoti sąjungos |statal, 1928 m. rugpjūčio 2-3 dienomis Kaune jvyko I- asis suvažiavimas, išrinkęs sąjungos valdybą. Nutarta teisti sąjungos lalkraštj "Jaunąją kartą".

Su pasisekimu ėjo ir mėnesinis tautiškos moksleivijos žurnalas "Jaunoji Lietuva". 1939 m. organizacija rėmė 245 bibliotekėles, 216 chorų, 18 dūdų, 115 styginių, 47 skudučių orkestrus, propagavo tautodailę ir tautosaką.

Jaunosios Lietuvos tikslas • laisva Lietuva, vieninga tauta, sava tautiška kultūra ir stipri asmenybė, telkianti lietuvių jaunuomenę j tautišką darbą, stiprinanti jos tautinę ir valstybinę sąmonę, auklėjanti jaunuomenę doro būdo, stiprios dvasios bei sveiko kūno, sąjungos darbe vadovautis dorbvės dėsniais, pagrjstais Kristaus mokslu. Sąjungos Šūkis buvo : "Tautai - jaunąsias jėgas", vėliavos dviejų rūšių: iškilmingoji - siaura tautinė trispalvė baltame šilke su sąjungos Šukiu l? padalinio pavadinimu, paprastoji - pilkos drobės su trijų liepsnų baltame skritulyje emblema, ftlkiuotės uniformos spalvos žalia ir juoda su Gedimino geležinio Vilko emblema rankovėje. Nario ženklelis - vytis ir trispalvė metalo skydelyje. Pasižymėjimo ženklas - Trijų Liepsnų žymuo. Organizacinė struktura Cehtras - rajonas - apylinkė - skyrius.

Iki 1927 metų buvd 127 sUyriėi. 1940 m. "Jaunoji Lietuva* vienijo daugiau kaip 41Č00 narių (1200 skyrių). Ji veikė 40-yje rajonų, 3ti0 apylinkių turėjo 1200 Skyrių, ll-ame suvažiavime 1929 m. birželio 25-30 dienomis, dalyvaujant 130 škyrių atštovams, A.Smetona išrinktas sąjungos globėju, o kan. J.Turnas- Vaižgantas, Vydūnas, prof. I.TamošaitiS - garbės nariais. Sąjungos himną parašė Maironis. Vyriausiasis

1* globėjas buvo J.Tūbelis (1935-1939), V.Mironas (1939-1940), tarybos nariais - A.Drevinskas A Merkys K.Šakenis, A.Merkelis, B.Grėbliunas, Alf.Kaulėnas, J.Skaistgiris.

1988 m. lapkričio mėn. susikūrė "Jaunosios Lietuvos" atkuriamoji grupė. 1989 metų gegužės 27 d. Kaune jvyko atkuriamasis "Jaunosios Lietuvos" suvažiavimas, kuriame buvo priimta organizacijos programa, jstatai, nutarta atgaivinti jaunalietuvių leidinj "Jaunoji karta". Garbės nariais patvirtinti paskutinis korporacijos "Neo Lithuania" pirmininkas J.Enčeris ir Helsinkio grupės jkūrėjas, Krikščionių - demokratų sąjungos narys V.Petkus, konsultantais - J.Oksas ir A.Terleckas. 1989 metų pabaigoje "Jaunoji Lietuva" vienijo 500 narių.

Jaunimo rateliai - seniausioji kaimo jaunimo organizacijos forma, atsiradusi kovos prieš spaudos draudimą paskutiniame dešimtmetyje Ir siekusi knygų ir laikraščių platinimo boi skaitymo, apskritai savo narių kultūrinio lavinimosi. | šiuos būrelius jungėsi pažangus jaunimas. Bi'lftž* pr 11. KAIRIOSIOS IDEOLOGINĖS KRYPTIES ORGANIZACIJOS.

Lietuvos Jaunimo Sąjunga - liberalinio demokratinio jaunimo organizacija. Savo ideologija ji buvo giminiška valstiečiams liaudininkams ir studentams varpininkams. Pastarųjų veikėjai dažniausiai buvo LJS veikėjai, bet pati US buvo grynai kultūrinė organizacija. (J/J.

LJS pradžia susijusi su 1910 m. pradėjusiu eiti mėnesiniu Lietuvos ūkininkų jaunimo laikraščiu. Šio laikraščio skaitytojai telkėsi j neoficialius būrelius, kurių buvo gausu visame krašte. Jie rengė gegužines, lietuvių vakarus (vaidinimus), klausė pranešimų ir paskaitų, platino lietuviškąją spaudą.

Lietuvos Jaunimo Sąjunga jsisteigė 1922 m. kaip vieša visame krašte veikianti organizacija. Pirmas skyrius susiorganizavo Kaune 1922 01 15. Daugiausia skyrių steigėsi miesteliuose, bet jų buvo ir didesniuose kaimuose. Pirmas suvažiavimas jvyko 1922m. birželio 23-24 d. Kaune. Centro valdybos pirmlrrinku buvo išrinktas J Strimaitis. Organizacijai išsiplėtus, buvo susiorganizuota rajonais. (3Z).

Paprastai kartą per metus suvažiavę skyrių įgaliotiniai rinkdavo centro organus. Iki 1927 m. pradžios jaunimiečrų eilėse buvo nemaža mokytojų, talkinusių jaunimui. Visi skyriai turėjo knyginėlius, veikė apie 120 chorų ir apie 20 sporto komandų. Daugelis skyrių turėjo blaivybės ir dramos sekcijas.

To 1926 Xil 17 perversmo LJS veikla susiaurėjo dėl administracinių varžymų bei skyrių uždarinėjimo. Paskutinis suvažiavimas jvyko Kaune 1935 XI 30. Politiniais ano meto sumetimais vidaus reikalų ministro jsakymu LJS buvo uždaryta 1936 II 6, jos turtas, patalpos bei bylos perduotos šauliams ir jaunalietuviams.'' (33). Netrukus nustojo ėjęs Ir sąjungos organas "Jaunimas".

US šūkis buvo: "švieskis ir Svieski". Emblemoje - trikampyje vyšnios spalvos fone aukštyn iškeltos trys strėlės.

US veikėjai buvo J.Strimaitis (pirmininkas). P.Ruseckas. K.Ralys. J.Norkus. A.Žygelis. J.Paleckis ir W. Vėlesniais metais daugiausia studentai varpininkai. (3 V).

Be Lietuvos Sąjungos, kairųjį jaunimą telkė kultūros būreliai. Jie buvo organizuojami Kultūros bendroves jų nariams šviesti ir kultūrinę veiklą vietoje plėsti. Jstelgė apie 300 būrelių, kuriuose buvo apie 3000 narių. Jų šūkis buvo - švieskis ir šviesk! Už 16 litų metinio mokesčio nariai gaudavo kultūros žurnalą ir visus kultūros bendrovės leidinius su 30% nuolaida. Kultūros bendrovė nemokamai duodavo kultūros būrelių knygynėliams savo leidinius ir būreliams siuntinėdavo kilnojamąsias bibliotekėles. (35).

Pirmasis kultūros būrelių atstovų suvažiavimas jvyko 1925 m. rugsėjo 20 d. Šiauliuose. Dalyvavo 130 atstovų 'š visoj Lietuvoj veikiančių būrelių. Kultūros būreliai rengdavo paskaitas, skaitydavo viešai kultūros žurnalą ir diskutuodavo perskaitytais Klausimais. Veikliausieji buvo Lietuvos universiteto ir Žemės ūkio akademijos studentų būreliai. Universiteto būrelis jsisteigė 1923 m. pabaigoje. Jis rengdavo meno ir literatūros vakarus. Surengė universitete jspūdingą dr. Jono Šliūpo 60 metų sukaktuvių minėjimą. Dalyvavo akademiniame universiteto gyvenime, studentų atstovybėje. Jsteigė naujus būrelius ir jiems vadovavo. Būreliui priklausė apie 100 narių. Jo nariai vertė J.Trajanovskio "Gamtos mokslo vadovėlj". Kalbą taisė būrelio narys Pranas Skardžius. Bendradarbiavo "Kultūros" žurnale. Žemės ūkio akademijos būrelis jsisteigė 1924 m. Rengė Dotnuvoje viešus pasirodymus bei paskaitas, kurias skaitė prof. A.Janulaitis, prof. 17 V.Krėvė-Mickevičius ir kt. Dalyvavo akademiniame gyvenime. 1927 m. uždarytųjų kultūros būrelių nariai stodavo į ką tik jsikūrusią Kultūrinio švietimo draugiją.

Kultūrinio švietimo draugija - tai sambūris, telkęs Lietuvos inteligentiją kultūros ir Švietimo reikalams spręsti. Draugija jsteigta Stasio Matjošalčio-Esmaičio, Broniaus Untulio ir dr. V.Alseikienės iniciatyva 1927 m. vasario 24 d., Šiauliuose veikė 1927-1940 metais. Leido liberalinio pobūdžio kultūros Žurnalą "Kultūra". Draugiją suorganizavo "Kultūros" bendrovė kaip atsarginę organizaciją, galėsiančią pratęsti bendrovės darbą, jei ši būtų likviduota. Draugijos vadovybę sudarė V.Bielskis, J.Sondeckis, P.Bugailiškis, J.Trinkūnas, V.Dievaitis, M.Gedvilas, A.Gudas, V. ftyva, M.Vasiliauskas, A.UIpis ir kt. Po perversmo draugija kurj laiką neveikė, bet vėliau, 1927-1940 m. leido "Kultūros" žurnalą, knygas. 1927 m. Šiauliuose {steigtas P.Višinskio liaudies universitetas, veikė draugijos knygynas, o prie jo ir draugijos biblioteka. Mokymo ir kitose jstaigose bei parapijose plito kultūros būreliai, kurių pagrindinis tikslas buvo Šviestis Ir šviesti. 1927 m. Lietuvoje veikė 250 būreliai, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 5000 narių.

Kultūros sąjunga - liberalinė kultūrinė organizacija, jsteigta 1924 m. gruodžio mėn. ši organizacija jkurta kultūros bendrovės iniciatyva. Jos tikslas buvo vienyti Lietuvoje veikusių kultūros Ir švietimo organizacijų darbą. Sąjungos steigėjai buvo Kultūros bendrovė, Spaudos fondas, Lietuvos švietimo V.Kudirkos draugija, Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, Lietuvos sveikatos ir blaivybės draugija ir kt. Lietuvos kultūros sąjunga koordinuodama šių organizacijų veiklą, Šaukdavo kultūros darbininkų kongresus, kuriuose rinkdavo kultūros taryhą. Kongresuose buvo svarstomi bendrieji kultūrinio darbo klausimai, aptariami mokyklų, viešųjų bibliotekų steigimo, suaugusiųjų švietimo bei kultūrinimo reikalai, svarstomos jvairios organizacinės problemos. Kongresuose buvo svarstoma kultūros fondo sukūrimo (1927m.) idėja. Kultūros sąjungos veikloje aktyviai dalyvavo profesoriai P.Augustinaltis, Vac.Biržiška, V.Krėvė-Mickevičius, VI.Lašas, P.Leonas, A.Purėnas, P.Galaunė, J.Geniušas, J.Paleckis ir kiti.

12. VAIKŲ DRAUGIJOS IR ORGANIZACIJOS.

Vaikų draugijos ir organizacijos • tai vaikų pedagoginiu organizavimu ir auklėjimo institucijų išlaikymu bei parėmimu besirūpinančios organizacijos.

Auklėjimo tikslams suorganizuotos vaikų draugijos pagrjstos vaikų polinkiu bendrauti, bendra veikla. Vaikai pergyvena kolektyvinio bendravimo stadiją ir yra linkę jsijungti j didesnę grupę (žaidimų, sporto ar neformalią), savanoriškai pasiduodami jų drausmei bei reikalavimams, {vairiais laikais pedagogai bandė šj polinkj panaudoti auklėjamiesiems tikslams. Tačiau vaikų organizacijos negali būti stabilios (vaikai, pereidami j kitas amžiaus .grupes, išeina ir iš tų grupių), jei nėra remiamos ar vadovaujamos vyresniųjų.

Pedagoginiams tikslams sukurtos vaikų organizacijos, pagrjstos vaikų saviveikla, gali atlikti didelį auklėjamąjį vaidmenį. Tokio pobūdžio yra tarptautinė skautų sąjunga, ateitininkai, gedimlnaičiai, romuviečiai, įvairūs meniniai, kiti kūrybiniai sambūriai, neformalūs susivienijimai, keliantys sau pozityvius tikslus bei programas.

Dėl didelio vaikų organizacijų vaidmens jomis siekia pasinaudoti visos, o ypač totalinės politinės sistemos. Vaikų organizacijos yra susikūrę {vairiais pagrindais ir siekia gana skirtingų tikslų. Pagal jų konkrečius tikslus tarpukaryje egzistavusias organizacijas galima skirstyti į: 1. organizacijos, išlaikančios atskirų konfesijų privačias mo- kyklas. 2. tautinių mažumų mokyklų išlaikymu besirūpinančios organizaci- jos. 3. organizacijos, besirūpinančios aklų, nebylių ir kitų Invatldų vaikų auklėjimu. 4. organizacijos, siekiančios auklėjimą, bei mokymą organizuoti pagal kurj nors specialų metodą bei Sistemą (pavyzdžiui Mon- tessori d-ja). 5. organizacijos, siekiančios išlaikyti Šeimos ir mokyklos auk- lėjimo vieningumą (Tėvų ir mokytojų sąjunga). 6. organizacijos, ištaikančios mokyklas dėl pelno. 7. organizacijos, veikiančios ideologiniu pagrindu (skautai, ateitininkai, pavasarininkai).

Nepriklausomoje Lietuvoje veikė šios jaunesniųjų ir mokyklinio amžiaus vaikų auklėjimu besirūpinančios draugijos: Lietuvos Vaiko draugija, Lietuvos Moterų globos d-ja. šv.Vincento Paulo d-įa. 18 Vaikelio Jėzaus draugija. Kurčių Nebylių globos draugija, Klaipėdos krašto Mokyklų d-ja, žydų, vokiečių lenkų ir rusų draugijos mokykloms laikyti ir kitos.

XXX

Privačiomis visuomenės pastangomis atsirado vaikų darželių tinklas. Vien Vaiko draugija išlaikė ir globojo apie 120 darželių. Be to, savo darželius turėjo ir katalikiškos organizacijos. Vaiko draugija leido pedagogini žurnalą "Motina ir vaikai, laikrašti vaikams •Vyturys", draugija organizavo kursus auklėjimo klausimais, rengė pedagogines valandėles, steigė pedagoginių patarimų punktus. Kūdikio draugija - tai 1890-1891 m jsteigta Mintaujos mokyklos mokinių slapta kuopelė, kuri rinkosi LDidžiufienės-Nitaitės laikomame mokinių bendrabutyje, buvo J.Jablonskio globojama ir remiama. Kūdikio draugijos tikslas buvo mokytis lietuvių kalbos, lavintis, ugdyti tėvynės meilę savyje ir žadinti lietuviškąjį susipratimą tarp savo draugų ir namiškių. Jie rėmė ir platino slaptą lietuvių spaudą, palaikė ryšius su kitų vietų moksleivija. J.Jablonskis padėjo parengti tos draugijos jstatus, šelpė ją knygomis ir laikraščiais bei padėjo patarimais. Kuopelės nariams didelę {taką darė J.Jablonskis Ir M.Čepas. 1896 m. Kūdikio draugijos nariai atsisakė melstis rusiškai, todėl Iš m-ios buvo pašalinti. 1899 m. Kūdikio draugijos nariai, norėdami suklaidinti rusų žandarus, persiorganizavo j Vinco Kapso draugystėlę. Šios draugijos nariais yra buvę P.Avižonis, A. ir V.DidžIulai, O.DIdžiulytė, A.Smetona, VI.Stašinskas Ir kt.

Kūdikių gelbėjimo draugija jsikūrė 1922 m balandžio 22 d. Kaune, steigėjai Emilija Prūsienė ir Sofija Smetonienė. Jos tikslas buvo kovoti su vaikų mirtingumu, globoti vargingas ir skurdžias šeimas bei jų vaikus.Be valdžios paramos, 20% lėšų draugija surinkdavo iš labdaros. Draugija vaikus išlaikydavo iki 3 m. Vilijampolėje, vadinamajame Lopšelyje. Vėliau vaikai buvo atiduodami j šeimas, dažniausiai pas ūkininkus, kuriems buvo teikiama pašalpa. Nuo 1928-1939 m. Iš atiduotų 700 auklėtinių mirė tik 6. Už auklėtinio išlaikymą šeimai buvo mokama 15-20 litų per mėn. pašalpa. 1930 m. draugija išlaikė 234 kūdikius. <57).

Draugijos pirmininkės - B.Biržiškienė, J.Švabinskaitė-Bunebelienė, garbės pirmininkė Sofija Smetonienė.,D-ja buvo Lietuvos motinoms ir vaikams globoti org. sąjungos ir Liet. moterų tarybos namų.

Vaikelio Jėzaus draugija. 1918 m. prel. P Januškevičius sudarė komitetą Kauno senamiesčio pamestinukams ir našlaičiams globoti ir surinko j prieglaudas apie 200 vaikų. Draugija buvo įregistruota 1920m., išplėtė veiklą ir Šalia vaikų prieglaudų įsteigė jiems pradžios mokyklas, jvairius amatų kursus- mokyklas, t.p. Katachečiij ir Apologečių kursus, kurie rengė mokytojus darželiams ir pradžios mokykloms, šie kursai 1921 m. buvo perduoti Sv. Vincento a Paulo draugijai. 1924 m. draugija išlaikė 257 našlaičius ir pamestinukus.

iki 1938 m. Vaikelio Jėzaus draugijai vadovavo jos steigėjas prelatas Januškevičius, pastatęs Vaikelio Jėzaus draugijai bendrabučius, mokyklas, įkūręs 1925 m. auklėtiniams šelpti fondą ir jam atidavęs visas santaupas. 1938-1940 m. pirmininku buvo kan. prof. P.Venckus, o paskutinysis - kun. J.Želvys (nuo 1940 m. gegužės 15 d. Vaikelio Jėzus draugijos auklėtinių skaičius prašoko 1500). Motinoms ir vaikams globoti sąjunga jsisteigė I928m Kaune ir sujungė 23 socialinės globos organizacijas. Be konkrečios pagalbos vaikams, surengė 2 konferencijas, jsteigė 28 sveikatos centrus, rengė motinos dienas, rėmė daugiavaikes šeimas. Valdybos narės - Jadvyga Tubelienė, Kristina Grinienė, Aldona Birutavičienė ir kt.

13. STUDENTIJOS DALYVAVIMAS SĄJŪDŽIŲ VEIKLOJE

Kaip jau minėjome, tiek jvairių organizacijų kūrimosi pradžioje, tiek vėlesniais jų formavimosi laikotarpiais didelę jtaką turėjo studentija ir vyresniųjų klasių moksleiviai. Čia greičiausiai pasireikšdavo naujos, drąsios idėjos, kadangi šios jaunimo grupės mažiau buvo pavaldžios valdininkiškai konjuktūrai. Ryškiausias ideologinis organizacijų grupavimasis prasidėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Iki tol bene labiausiai darbuotasi tautiškumo, dvasinės kultūros ugdymo baruose. Čia itin išskirtini aušrininkai. Studentų organizacijos

1922 m. įkūrus Kauno universitetą organizacinis gyvenimas plačiai išsiskleidė, 1927 m. įregistruotos 47 studentų organizacijos, o 1931 m. pabaigoje apie 80. Dalis jų buvo trumpalaikės. Skirtini 2 pagrindiniai studentų draugijų tipai, t.y. tos draugijos, kur tik vienai ir buvo galima priklausyti ir tos, kurios neribojo savo narių priklausymu vienai organizacijai. Pirmosios organizacijos daugiausia vadinosi korporacijomis, nors kai kurios turėjo ir kitus vardus (draugija, draugovė, klubas, vyrija). Antrosios organizacijos vadinosi tarpkorporacinėmis. įtakingiausiomis bendrame Lietuvos studentų gyvenime buvo pasaulėžiūrinės- ideologinės organizacijos. Katalikiškosios pasaulėžiūros studentus telkė studentų ateitininkų sąjunga (12 pagr. vienetų), tautine ideologija rėmėsi tautininkų vyrų korporacija Neo-Lithuania (1922) ir mergaičių Filiae Lithuania (1928), be to. tautininkams opozicinė, bet nacionalistinė (voldemarininku) korporacija "Lietuva" (1932); liaudininkų studentus jungė varpininkų sąjunga (Varpo d-ja, Žalgiris, Ąžuolas, mergaičių Rimtis), socialistinių pažiūrų studentai jungėsi j socialdemokratinę Žaizdro d-ją (1925) ir socialistų aušrininkų d-ją (1926). Korporacines, pramogines bei ceremonijų tradicijas ryškiau plėtojo sritinės, profesinės ir kt. organizacijos. Žemaičiai turėjo vyrų korporaciją "Samogitea" ir mergaičių "Filiae Samogitae" (1929, 1930), suvalkiečiai vyrų "Sudavia" (1931), mergaičių "Virgines Sudviae" (1931), Mažosios Lietuvos - "Mažąją Lietuvą" (1928), vilniečiai - "Vilniją".

Aisčių ir Pabaltijo tautų vienybei skatinti įsikūrė vyrų "Romuva" (1938), kuri ėmė žadinti susidomėjimą jūra, atsargos karininkus studentus suvienijo "Ramovė" (1932), šaulius studentus vyrų "Saja" (1934) ir mergaičių "Živilė". Iš skautų draugovės 1932 m. išaugo korporacija "Vytis".

iš tarpkorporacinių gausiausios buvo fakultetinės draugijos: medikų draugovė (1923), technikų draugija (1923), teisininkų draugija ir kiti. Iš sritinių tarpkorporacinių draugijų veikli buvo žemaičių studentų Simono Daukanto d-ja (1925). Kultūrinių uždavinių siekė kairysis "Kultūros" būrelis (1924) ir "Naujosios Romuvos dvasios" grandis, katalikų pedagogų d-ja (1930).

Lietuvių studentų sąjunga Vilniuje.

Iki 1924 m. Vilniaus gimnazijų studentai negalėjo stoti į Lenkijos universitetus, todėl daugiausia vyko j Vytauto Didžiojo universitetą, į Kauną. Jiems buvo leista stoti laisvųjų klausytojų teisėmis, o 1925 m. leista taikyti egzaminus prie vyriausybines komisijos. Nuo to laiko kasmet keliolika studentų studijavo Lenkijos universitetuose. Atsiradus Vilniaus universitete pirmiesiems lietuvių studentams, 1925 m. kito sumanymas įsteigti Vilniaus Lietuvių studentų sąjungą, kuri burtų visus lietuvius studentus ir teiktų jiems moralinę ir materialinę paramą. Sąjungos pirmininku išrinktas A.Juknevičius. Studentų sąjungoje susikūrė dramos sekcija (1930), sporto, visuomeninkų sekcija. 1933 m. sudarytas naujas sąjungos statutas. Sąjunga nuo įsikūrimo iki 1937 m. turėjo 224 narius. Sąjunga turėjo savišalpos kasą, rengė įvairius renginius.

Mūsų studentijos santykiai su kitų kraštų studentija.

(kūrus Lietuvos universitete bendrąja studentų atstovybę, ėmė plėstis studentijos santykiai su kitų kraštų studentais, iš pradžių artimesni ryšiai palaikyti su Pabaltijo valstybių studentais. 1926 m. suartėta su Švedijos, Danijos ir Norvegijos studentais. Kartu su skandinavų studentija gegužės 13-14 d.d. dalyvauta Skandinavų šalių konferencijoje. Be to, pradėtos derybos su vokiečių studentų atstovais, užmegzti oficialūs santykiai su Tarptautine studentų konferencija, tautų sąjunga.

Studentai Varpininkai

1923 m. gruodžio 6 d. Universitete oficialiai pradėjo veikti pirmoji studentų varpininkų organizacija, pavadinta Lietuvos studentų "Varpo" draugija. Draugijos tikslas, šviesti ir ruošti narius visuomenės ir kultūros darbui tautybės, demokratizmo ir asmens pažiūrų laisvės dėsniais. Pagrindinis šūkis buvo: "ir šviesa ir tiesa mūs žingsnius telydi". Laiko tėkmėje keitėsi "Varpo" vardai, bet pagrindiniai ideologijos Druožai išliko. Vėliau jie turėjo demokratų, valstiečiu liaudininkų vardą. (3$J 1930 m. atskiros korporacijos susijungė j Studentų Varpininkų sąjungą, kurios tikslas buvo jungti savo narius demokratiškumo, humaniškumo, tautiškumo ir sąžinės laisvės pagrindais.

Studentų socialistų draugija pradėjo veikti 1926 m. vasario 13 d. ir veikė iki 1938 m. Iki 1925 m. pabaigos aušrininkai dalyvavo bendroje studentų socialistų draugijos veikloje. Juos vienijo socializmo, individualizmo bei idealizme principai. 1926 m. draugijos nariai talkino kuriant socialistinio jaunimo "Draugo" organizaciją, "Kuitūros" būrelius ir tose organizacijose aktyviai veikė. 1931-1933 m. leido "Aušrinės" žurnalą. Iš viso išėjo 8 numeriai. (33)- 20 Studentų socialistų draugija buvo jregistruota 1922m. rugsėjo 21 d., veikė iki 1925 m. lapkričio 12 d. Jų iniciatyva buvo jsteigta Savišalpos draugija, užmegzti ryšiai su Latvijos ir Estijos studentų socialistų organizacijomis, pasiūlytas studentų atstovybės statuto projektas, rūpintasi studentų atstovybės sudarymu.

14, KULTŪROS ŠVIETIMO ORGANIZACIJOS

"Ryta?" - tai Vilniaus miesto ir Vilniaus krašto lietuvių kultūrinio švietimo draugija, veikusi 1913- 1940m. Draugijos steigėjai - dr. J.Basanavičius, A.Smetona, D.Malinauskas, kun. Kl.Maliukevičius, L.Gira, J.Kairiūkštis ir kt.

"Ryto" draugijos tikslas - šviesti, kaip reikalauja Rymo (Romos) tikėjimo mokslas. "Ryto" draugijos rūpesčiu buvo jkuriamos mokyklos, mokytojų kursai, steigiamos bibliotekos, rūpinamasi pomokykliniu jau- nimo ugdymu. 1915 metais "Ryto" draugija įsteigė pedagoginius kursus mokytojams ruošti. Šių kursų direktoriumi tapo M.Biržiška. 1927-1928 m. Vilniaus krašte veikė apie 100 mokyklų, kuriose mokėsi 4000 mokinių. Mokyklos buvo periodiškai uždarinėjamos ir vėl steigiamos iš naujo. Ypač masiškai mokyklos buvo uždarinėjamos 1928 m. 1938-aisiais vasario 26 d. Dainavoje, Lydos apskrityje likviduota paskutinė "Ryto" draugijos mokykla. Siekdama nenutraukti tautiečių švietimo bei kultūrinimo, draugija mokymą perkėlė j tuomet veikusias skaityklas. 1934 m. jos žinioje buvo 74 skaityklos, kurių vedėjais dirbo buvę mokytojai. 1936 m. pradėtos uždarinėti ir skaityklos. Prasidėjo kratos, areštai, skaityklų vedėjų trėmimai. Paskutinės "Ryto" draugijos skaityklos uždarytos 1938 m. Mantautų ir Dubičių kaimuose (Lydos apskr.). Po Lenkijos ultimatumo Lietuvai 1938 m. kovo mėn. "Ryto" valdybos turtas sulaikytas bankuose, teisės sustabdytos. 1939 m. susigrąžinus Vilniaus kraštą, "Ryto" draugija vėl jsiregistravo ir veikė iki 1940 m. Vilniaus "Ryto" draugija buvo Įsigijusi dvejus buvusius Vileišių rūmus, kur be centrinių jstaigų veikė jos biblioteka ir muziejus, taip pat buvo jsikūrusi Lietuvos Mokslo draugija, Laikinasis Laisvos Lietuvos komitetas. 1916-1918 metais "Ryto" draugijos veiklai trukdė vokiečiai. Jie reikalavo leidimo kiekvienam valdybos posėdžiui. Draugijos veikia suaktyvėjo pirmininko pareigas pradėjus eiti A.Stulginskiui. 1920 m. rugsėjo mėn. "Ryto" draugija buvo užregistruota Lietuvos valstybinėse įstaigose, bet spalio 9 d. Vilnių vėl užėmus lenkams, "Rytas" taip pat buvo perregistruotas vadinamajame Vidurinės Lietuvos departamente. Kai lenkų vyriausybė pastebėjo, jog "Ryto" veiklą remia kaimo gyventojai - santykiai pablogėjo. 1921 m. sausio 20 d. Vilniaus prokuratūros jsakymu buvo padaryta krata "Ryto" valdyboje, draugijos nariai M.Biržiška, J.Kukta, J.Mileris, A.Mieciūnas ir M.Marcišauskaitė uždaryti Lukiškių kalėjime, o paskui ištremti už demarkacinės linijos: tačiau, nepaisydama persekiojimo, draugija gyvavo toliau. 1922 m. gruodžio 28-30 d. Vilniuje įvykusiame "Ryto" pradinių mokyklų mokytojų suvažiavime dalyVavo 60 mokytojų iš Vilniaus ir provincijos. Nuo 1923-ųjų metų Lenkijos valdžia pradėjo sistemingai trukdyti lietuvių švietimo darbui. 1927 m. buvo uždarytos 47 liaudies mokyklos ir mokytojų seminarija Vilniuje tad nebegalėjo mokytis daugiau kaip 2000 kaimo vaikų ir 292 mokytojų seminarijos auklėtiniai.

"Saulė" - lietuvių kultūros ir švietimo draugija, įkurta 1906 metais. Pagrindinis tikslas - šviesti Kauno gubernijos gyventojus ir platinti tarp jų katalikų tikėjimą. "Saulės" draugijos steigėjai buvo kun. K.OIŠauskis, kun. H.Laumianskis, kun. P.Januškevičius, J.Garalevičius, T.Žilinskas, K.Ciemnolonskis, R.Šliūpas. "Saulė" išlaikė 25 mokyklas, kuriose mokėsi daugiau kaip 1500 mokinių, veikė 68 skyriai, kuriuose dalyvavo epie 2000 narių, buvo atidaryta per 20 knygynėlių. Didžiausi Saulės rėmėjai - Lietuvos ir JAV kunigai, kai kur prie rėmimo gausiai prisidėdavo dvarininkai. Kurtuvėnuose mokyklą išlaikė grafas Plateris Zybergas, Astrave - grafas Tiškevičius, Plungėje - kunigaikštienė Oginskienė ir kt. Kaune 1911 m. šeštajame Saulės rėmėjų susitikime nutarta statyti saulės rūmus su kursams, internatui bei kultūrinei veiklai skirtomis patalpomis. Šiame susirinkime buvo iškeltas šūkis "Pastatysime namus tiems, kurie Lietuvos vaikus mokys". Kadangi lėšų trūko, klebonas kun. J.Tumas ir kun. K.OIŠauskis išvyko j JAV jų rinkti. Nuo 1913 metų liepos 19 iki sp?lio 17 dienos surinkta 19000 dolerių. 1912 m. balandžio mėn. pašventinti pamatai, o 1913 metais statyba jau baigta. Saulės rūmai tapo tautiško, katalikiško ir kultūrinio ugdymo centru ne tik Kauno mieste, bet ir visoje Kauno apskrityje. Čia buvo šv. Kazimiero seserų gimnazija, Mokytojų seminarija, pavyzdinė pradžios mokykla.

21 S Banaičio iniciatyva Kaune (steigta Saulės gimnazija, vėliau virtusi Aušros gimnazija. 1916 m. okupacinė valdžia leido atidaryti gimnaziją Panevelyje, kūrėsi mokyklos ir gimnazijos kitose Lietuvos vietose. Saules draugija ir Lietuvos nepriklausomybes metais plačiai dirbo švietimo bei kultūros darbą, kuris, suprantama, tautininkų vyriausybei suvalstybinus mokyklas, kiek susiaurėjo, bet visai neišnyko iki pat 1940 m. Pavyzdžiui, Saulės gimnazija 1927 m. vasario 10 d gavo valstybės valdžios mokyklos teises, taip pat Švėkšnos gimnazija ir kt.

"Žiburio" draugija - tai švietimo bei labdaros draugija, veikusi Užnemunėje 1906-1940 metais. Pagrindinis Žiburio draugijos tikslas - Šviesti lietuvius katalikus. Šios draugijos iniciatyva pirmoji mokytojų seminarija atidaryta net 1866 Veiveriuose ir iki Marijampolės gimnazijos atidarymo tai buvo didžiausias švietimo centras Užnemunėje, šios draugijos iniciatyva Lietuvių mokytojų sąjunga, jsteigta Lietuvoje 1905 m. gale. Valdyboje G.Landsbergis-Žernkalnis (pirmininkas), F.Brotkevičienė, O.Puldienė ir kiti. Be švietimo uždavinių draugija siekė labdaros tikslų, tačiau uždaviniai buvo labai platus ir pastaruosius įgyvendinti sekėsi sunkiausiai. Draugijos veikla nutraukta 1940 m.

15. MENININKŲ ORGANIZACIJOS

jkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, menininkai jsitraukė j plačią kultūrinę veiklą. Jau 1920 m. pradžioje tapytojai, skulptoriai, architektai ir muzikai sudarė menininkų korporaciją "Lietuvių meno kūrėjų draugija". kurios tikslas buvo ugdyti Ir sergėti lietuvių meną. Svarbiausias draugijos nuopelnas tas, kad ji suvienijo visų sričių menininkus dideliam kolektyviniam darbui. Pirmaisiais metais draugijai vadovavo A.Varnas ir A.Sutkus. Draugija gegužės 1-ąją paskelbė menininkų švente, jsteigė meno laikraštj "Menas", kartu su Dailės draugija surengė apžvalginę meno parodą Kaune ir Klaipėdoje. Draugijos pastangomis Švietimo ministerija jsteigė J.Vienožinskio vadovaujamus piešimo kursus Vilniuje (Bernardinų namuose), kurie vėliau persikėlė j Kauną ir išsiplėtė j Meno mokyklą, padėjo pradžią Meno rūmams, rinko tautodailės eksponatus, jsteigė vargoninkų kursus, A.Sutkaus vadovaujamą Vaidybos studiją ir kt. Nuo 1922 m. draugijos veikla susiaurėjo.

Dailės draugija. Dailės draugiją 1908 metais jkūrė M.K. Čiurlionis, A.ŽmuidzinavIčiua, P.Rimša ir (.Vileišis. Jos tikslas - rengti meno parodas, rinkti tautodailę, populiarinti lietuvių meną, šelpti jaunus menininkus ir kurti meno muziejų. Draugija kas metai rengdavo parodas. Be meno parodų reriglmo, draugija dailininkų pasaulyje didesnio vaidmens neatliko. Svarbiausieji to meto jvykiai susieti su P.Galaunės vadovaujama M.K.Čiurlipnlo galerija ir iš dalies Meno mokykla.

Kultūros tarybos veikla

1925 metais birželio 1 d. Kultūros kongrese pirmą kartą sudaryta kultūros taryba, kurios pagrindiniai uždaviniai buvo koordinuoti visą kultūros ir švietimo darbą, organizuoti ir išlaikyti liaudies universitetus, kultūros fondą, bibliotekas, rengti paskaitas, kursus bei kongresus, leisti literatūrą kultūros klausimais, j kultūros tarybą jėjo atstovai iš šių organizacijų: Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos, kultūros bendrovės, kooperacinės sąjungos, spaudos fondo, Lietuvos Švietimo V.Kudirkos draugijos, Lietuvos laisvamanių Etinės draugijos, Lietuvos Jaunimo sąjungos, Lietuvos moksleivių varpininkų draugijos, Socialistinės studentų žaizdro draugijos, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos Tėvynės mylėtojų draugijos, Amerikos lietuvių tautinės sandoros. } Pirmąją kultūros tarybos valdybą išrinkti: pirm. VI.Lašas, vicepirmininkei: P.Augustaltis Ir K.Bielinis, vyr. sekretorius P.Dailidė. 1927 metų kultūros kongresas nagrinėjo kultūros fondo reikalingumą. Kultūros tarybos praktinė veikla pasireiškė rūpinimusi planingai dirbti kultūros if švietimo darbą: paruošė liaudies universitetus bei suaugusiųjų kursų programas, statutus, suaugusiųjų švietimo, mokymo projektą. Vienas svarbiausiųjų Kultūros tarybos nuopelnu - Lietuviškos ėnciklopedijos leidimo iniciatyva, kurią jvykdė 1931 m. spaudos fondas,

16. KULTŪROS KONGRESAI

Steigiamajame seime ir seimuose iki 1926 m. krikščionių demokratų grupuotės turėjo daugumą ir diktavo savo valią. Iki 1922 m. sausio 13 d. kairioji opozicija dar siekė bendradarbiauti su krikščionimis demokratais, bet vėliau viešai paskelbė nutraukianti bendradarbiavimą ir atšaukė K.Grinių iš seimo pirmininko pareigų. Nuo tada katalikiškosios ir kairiosios organlžacijos pradėjo veikti atskirai ir švietimo srityje. Katalikiškųjų organizacijų veikimo centras, jsteigtas 1919 m., koordinavo katalikiškųjų organizacijų veiklą. Kairiosios pakraipos organizacijos susikūrė Šiek tiek vėliau. 1920m. pabaigoje kairieji švietėjai

21 inteligentai Šiauliuose 1921 m sausio 15 d. jsteigė knygų leidybos kooperatyvą "Kultūra". Kooperatyvo branduolys nuo 18 asmenų per kelerius metus išaugo iki 161 Nepaisant krikščionių demokratų valdžios trukdymų, ėmė steigtis kultūros būreliai. 1923 m. pradėtas leisti mokslo populiarinimo žurnalas "Kultūra". Nepaisant oficialios vyriausybės draudimų, atsiranda Kultūros bendrovė. Lietuvos mokytojų profsąjunga, Lietuvos sveikatos blaivybės draugija, mokytojų kooperacijos sąjunga "Spaudos fondas". Jų iniciatyva 1925 m. sausio 11 d. jsteigiama ir užregistruojama Lietuvos kultūros sąjunga

Po kelių mėnesių 1925 birželio 28 d. Kauno Rotušės salėje buvo surengtas pirmasis Lietuvos kultūros kongresas. Jame dalyvavo 79 atstovai iš penkiolikos draugijų, 2 delegatai iš JAV, atstovaujantys tautininkiškai "Sandarai". Kongresą pradėjo prof. K.Sleževičius, kviesdamas koordinuoti savo veiklą. JAV lietuvių "Sandaros" atstovas K.Draugelis pažadėjo Amerikos lietuvių pagalbą. Pagrindinį pranešimą perskaitė V.Kvieska. Jis daugiausia kalbėjo apie sunkią pradinių mokyklų ir apskritai švietimo būklę. Pranešėjo duomenimis, beveik 50 proc. mokyklinio amžiaus vaikų nesimoko Beveik nieko nedaroma suaugusiųjų švietimui. Miestų savivaldybėse buvusios tam reikalui lėšos "dingo". Pranešejas pareiškė priekaištų valdančiajai krikščionių demokratų partijai už vienpusišką klerikalinės orientacijos švietimą, už neklerikalinių mokyklų ir kairiųjų pažiūrų mokytojų persekiojimą. Buvo išrinkta Kultūros sąjungos taryba iš 18 asmenų ir įpareigota: 1) parengti efektyvias programas suaugusiųjų kursams. 2) išplėsti liaudies universitetų veiklą, 3) sudaryti lektorių kolektyvus stambesniuose Lietuvos miestuose. 4) remti "Kultūros" bendrovės knygų leidimą, 5) stiprinti kovą su girtavimu. Pirmininkas prof. V.Lašas, vicepirmininkai M.Brazauskas ir P.Lastienė.

Antrasis kultūros kongresas jvyko 1926 metais rugpjūčio 22-24 d. Bendrą pranešimą apie kultūros reikalus padarė prof. Vac.Biržiška. Kongresas vyko Valstybės teatre. Užsiregistravo 310 atstovų ir apie 200 svečių. Vyriausybės vardu kongresą pasveikino švietimo ministras V.Čepinskis. Ministras siūlė nykstančiuose dvaruose steigti kultūros švietimo centrus, daugiau dėmesio skirti gamtos mokslams, fizikai. Kultūros valdybos pirmininkas prof, V.Lašas atsiskaitė už atliktus darbus, primygtinai siūlė steigti liaudies universitetus. Pranešimus dar padarė J.Paleckis - apie kultūros fondus Lietuvoje ir Estijoje, prof. Vabalas-Gudaitis ir P Mašiotas - apie mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo sistemas, V.Ruzgas - apie bibliotekų organizavimą, seimo atstovas V.Kvieska - apie švietimo tarybos skūrimą prie Švietimo minis- terijos. P.Dailide kalbėjo apie laisvosios spaudos reikalus, dail. Varnas, rež. A Sutkus ir prof B.Sruoga - kalbėjo apie dailės ir literatūros tolesnę plėtotę, K.Ralys referavo apie blaivinimo reikalus, o J.Šliūpas kalbėjo apie rasės higienos problemas, f/aikų su defektais, prieglaudų, bepročių namų ir kt. daugėjimas). Apie kraštotyrą pranešimus pers!

Trečiasis kongresas jvyko 1927 m. rugpjūčio 21-22 d. Didžiojoje Universiteto salėje. Dr. J.šliūpas, atidarydamas kongresą, apžvelgė Lietuvos padėtj tarp didžiųjų valstybių, palietė kitus aktualius vi- suomenės klausimus. J prezidiumą kultūros tarybai pasiūtus išrinkti: prof. P.Leonas, prof. V.Biržiška, dr. K.Grinius, prof. V.Čepinskis. Pagrindinius pranešimus padarė : V.Biržiška "Apie mūsų knygas', P.Vaičiūnas "Apie sunkų knygos ir rašytojų padėjimą". J.Paleckis "Laikraštijos sunkumai". Diskusijose dalyvavo: R.Dailydė, V.Kvieska, P.Kardelis, J.Paleckis.

J kultūros tarybą išrinkti dr. J.Šliūpas, prof. P.Leonas, doc. K.Sleževičius, V.Kvieska, p. K.Bielinis, dr. K.Grinius, prof. V.Biržiška, prof. VI.Lašas, prof. A.Purėnas, doc. M.Augustaitis, J.Paleckis. P.Dailidė.

Ketvirtasis kongresas jvyko 1928 m. birželio 27-28d. Universiteto Didžiojoje salėje. Dalyvavo 147 atstovai, tarp jų 5 atstovai iš visuomeninių organizacijų/turinčių 160 skyrių, kultūros organizacijų atstovai, 37 besimokančio jaunimo atstovai, 140 svečių. Prezidiumą sudarė dr. J.Staugaitis, pirmininkas K.Sleževičius, P.Leonas, P.Ruseckas, mok. K.Didžiulis, sekretorius Č.Liutikas, J.Skabeika ir M.Krygeris. Kongresą atidarė prof. P.Leonas. Buvo perskaityta keletas pranešimų, priimta rezoliucijų, išrinkta Kultūros taryba: doc. P.Augustaitis, dr. O.Budrys, prof. V.Biržiška, J.Geniušas, prof. V.Lašas, V.Kvieska, J.Kutra, B.Navickienė, A.Purėnas, V.Ruzgas£Skudzinskas, doc. K.SIeževičius, kandidatais LSkabeika, J.Audicka, M.Krygeris. Penktasis kultūros kongresas jvyko 1929 metais birželio 30 d. Kultūros sąjungos tarybos pirmininkas prof. V.Lašas atidarė kongresą ir pasveikinęs pažymėjo, kad j penktąjj kongresą susirinkta palyginti mažoje Varpo bendruomenės salėje, valdžiai neleidus jo sušaukti Universiteto Didžiojoje salėje, kaip buvo iprasta. 23 Kongreso vardu pirmininkauti pasiūlomi trys pirmininkai: doc. P.Augustaitis, doclJonynas ir mok. V.Didžiulis Sekretoriai - p. Matukonis ir p. Kundrotas. Prof. A.Janulaitis padarė pranešimą "Lietuvių tautos savarankiškumo problema". ProfZŽemaičio parengtą pranešimą "Lietuvių tautos kultūros savarankiškumo problema" perskaitė P.Ruzgas. Diskusijose kalbėjo proUHerbačiauskas, K.Bielinis. Apie visuotinio privalomo mokymo klausimus pasisakė J.Geniušas. Kultūros sąjungos tarybos pranešimą perskaitė P.Skudzinskas (sekretorius). Kongresą baigiant, docPAugustaitis padėkojo susirinkusiems, pastebėjo, kad Šis kongresas vyko prislėgta nuotaika, nepalietė kai kurių susikaupusių kiausimų. Daugelis vengė aiškiai apibrėžti iškylančias problemas. Jis konstatavo, kad tokia padėtis nepadeda kultūrai tarpti. Jai reikalinga laisvė, demokratinė tvarka. Kongresas uždarytas 22 vai., jame dalyvavo 85 atstovai ir 20sve6ių.

šeštasis kongresas jvyko 1930 metais, lapkričio 1-3d. Kaune, Lenkų gimnazijos rūmuose. Pranešimus padarė P.Leonas {"Valstybė ir bažnyčia"), prof. Vabalas-Gudaitis ("Visuomeniškas pedagogikos principas-).

Septintasis kultūros kongresas jvyko 1932 m. lapkričio 1 d. Kaune. Jame dalyvavo 173 (galioti atstovai ir keli šimtai svečių. Kongresą atidarė Kultūros tarybos pirmininkas dr. A.Tamošaitis, j prezidiumą buvo pakviesti prof. dr. V.Lašas, prof. A.Purėnas, dr. Staugaitis - pirmininkai, J.Dagys - sekretorius. Kongresas išklausė prof. M.Rdmerio pranešimą apie civilinę metrikaciją, prof. Vąbalo-Gudai&io - apie iaicizmą ir klerikalizmą, A.Rondamauskio - apie kariaujančią bažnyčią Lietuvoje ir dr. J.šllūpo katalikiškos akcijos istorinę apžvalgą. Diskusijose dalyvavo J.Paleckis, J.Žiugžda, K.Jakubėnas, J.Laužikas. j kultūros tarybą išrinkti: profA.Purėnas, prof. K.Sleževičius, prof. V.Dubas, A.Rondamau&kis, J.Dagys, p.Žygelis, J.Audickas, dr. Buzelis, š.Liutikas, p.Baltrušaitis, J. Tornau, p. Vainoras, K, Ralys, A.Tamošaitis, diAGarmus, V. Ruzgas.

"Naujosios Romuvos" ir jos bičiulių sąjungos 1935 m. kovo mėn. 3-6 d. sušauktas lietuvių kultūros kongresas tarsi pratęsė Kultūros sąjungos surengtus septynis. Šiame kongrese perskaityti B.Čėsnio pranešimas "Kultūra ir religija", kongreso organizatoriaus p. J.Keliuočio "Civilizacijos problema", dr. J.Puzino "Lietuvos prqsenovės metmenys", dr. Z.lvinskio "Lietuvos istorijos problemos", p. Fausto Kiršos "Lietuviško teatro gairės", drJRGalaunės " Lietuvių meno keliai", Vl.Jakubėno "Lietuvių muzikos plėtros perspektyvos", prof. V.Mykolaičio "Lietuvių literatūros problemos", prof. K.Pakšto "Lietuvių lyginamosios civilizacijos atžvilgiu", apie kultūrinio, gyvenimo problemas pasisakė Kultūros departamento direktorius dr. A.Juška.

Tarybinės valdžios metais (1971,1976,1984 metais) surengti trys kultūros darbuotojų suvažiavimai, kurių iniciatorius buvo Kultūros ministerija, o dalyviai - etatiniai rajonų ir miestų valdiškų bei profsąjungų kultūros jstaigų, partiniai ir tarybų darbuotojai. Pagrindinius pransšimus šiuose suvažiavimuose perskaitė to meto kultūros ministrai: L.Sepetys ir J.Bielinis. Suvažiavimuose buvo keliamos ir kai kurios tuo metu aktualios finansavimo, kadrų ir kt. problemos.

Devintasis kultūros kongresas jvyko 1990 metais gegužės 18-20 dienomis Vilniuje, Sporto rūmuose. Kongreso metu jvyko 3 plenariniai ir 15 kongreso sekcijų posėdžių, kurių metu pranešimus padarė daugiau kaip 300 prelegentų. Jų metu svarstyti ir Kongreso dokumentai: Nuostatos, Programa, Kultūros jstatymo projektas. Kongreso sekretoriatas Qavo 612 (vairių pastabų, redakcinių papildymų ir pasiūlymų Šių dokumentų projektams. Jais pasinaudojus parengta Hi-oji Kultūros programos redakcija, kiti kongreso dokumentai atspausdinti leidinyje "Lietuvos kultūros kongresas". (40)

24 17. LIETUVIŲ VIENIJIMOSI PROBLEMOS

Nepaisant didelių pasiekimų kultūros ir švietimo srityje Lietuva dar tik žengė j pasaulinę kultūrą, dažnai su instinktyvia didesnių tautų baime, įsitikinimu, kad tik užsisklendę savyje išsaugos lietuvybę. Lietuvių tauta nuolat sprendė problemą - ar užsisklęsti savo kiaute, ar būti atvira pasauliui. Tai jautėsi ir atskirų kultūros sričių analizėje, ir vertinant, pavyzdžiui, Vilniaus baroką, ir apskritai Vilnietiška kultūrą atstumiant kaip netikrą, o visą dėmesj koncentruojant j kaimiškosios kultūros analizę. Problemas, aišku, paaštrino ir po 1926m. prasidėjęs totalitarinių tendencijų aštrėjimas, ir represyviosios sistemos bruožų ryŠkėjimas.

Vytautas Kavolis išskiria tokius keturis represyviosios sistemos bruožus Lietuvių kultūroje: 1) institucinis autoritetas ar kolektyvas su galia nustatyti, ką ir kaip laikyti esminiais dalykais, 2) ideologinių mažumų su skirtingom esminių dalykų sampratom slopinimas, 3) hegemonijos teisinimas iracionaliais, egzaltuotais, siaubą ir išsigelbėjimo viltj Intensifikuojančiais argumentais (arba ultraracionaliais, technokratiško tipo argumentais, bet tai vėlesnių laikų galimybė), 4) tokios struktūros ir tokio diskurso pasekmės: rezignuotas klusnumas, "savo likimo" pasyvus priėmimas ir pusiau sponta- niškas, pusiau organizuotas agresijos prieš svetimuosius pa- gausėjimas.

Nauja, gilesnė, autentiška urbanistinės kultūros tradicija, iš kurios būtų galima pergyventi pasaulj t.p. intensyviai, kiek jis pergyvena save, pradėjo klostytis tik j nepriklausomybės pabaigą, bet save išmėginti ji tegalėjo karo, okupacijos, egzilio (išeivijos) laikotarpiu, kuris iš dalies ją sunaikino. O pirmaisiais nepriklausomybės dešimtmečiais lietuviškas individualizmas buvo ne toks stiprus, kad atsispirtų grupiniam uniformizmui, kada ji rimtai pareikalaujama iš viršininkų, valdininkiškų pozicijų.

Atsakydamas j "Naujosios romuvos" 1939 m. anketą apie tautinį charakterj, St.Šalkauskis rašė: "Pavergtos liaudies gyvenimo aplinkybėse formavosi nelaisvo lietuvio tipas, kuris iki šiolei nėra visai išsilaisvinęs doriniu ir kultūriniu atžvilgiu... deja, daugiau negu pusė mūsų nepriklausomo gyvenimo buvo pasukta netinkama linkme, kuri... nedovanotinai stiprino istorines mūsų ydas. Dabar vėl rado palankiausią sau dirvą mūsų pasyvumas, palinkimas j servilizmą, užskleistas platesnis interesams akiratis, pamėgimas verstis gudravimu ir šitas monstrualus pavydas, nepakenčiąs prasikišimo j priekj tikrų asmenybių... Dvasios vergai neišgelbės mūsų tautos nuo realios vergovės, o paskui - ir nuo visiško žlugimo. Juk jau fr dabar turime piliečių, kurie dei tikrų ar jsivaizduotų skriaudų pasiilgsta svetimos valdžios. Tokių piliečių pas mus paskutiniais laikais buvo dauguma..."

Pasaulio lietuvių archyvas (toliau-PLA)

Pasaulio Lietuvių archyvas pradėtas kurti 1946 m. lapkričio 19 d. Vokietijoje buvo pradėta rinkti istorinė medžiaga ir siųsti j Sv.Kazimiero seserų vienuolyną Čikagon, JAV, saugoti. Iš pradžių buvo dirbama privačia iniciatyva, renkant tremtinių švietimo jstaigų istorijas. Vėliau, 1948 m. gegužės 1 d. prie VLiko Lietuvybės išlaikymo tarnyba jos vardu tęsė darbą iki 1950 m. 1951m. kovo 1 d. pakviestes Istorinės madžiagos rinkimo komisijos pirmininkas Vincentas Liuievičius direktoriumi. Pradėta dirbti Lietuvių Tremtinių Archyvo vardu, kuris netrukus (1950 10 20) buvo pakeistas j Pasaulio bendruomenės, nes veikimo plotas išplėstas iki viso pasaulio lietuvių gyvenamų kfaštų.

PLA renka archyvinę, bibliografinę ir muziejinę medžiagą. Jau dabar kai kurių kraštų lietuvių veiklos pėdsakams susekti tai yra vienintelis šaltinis. Archyvini skyrių sudaro jstaigų bei organizacijų protokolai, bylos, dokumentai ir kt. Bibliografinis skyrius turi daugiau kaip 400 pavadinimų lietuviškosios periodikos ir keletą tūkstančių knygų. Istorinė medžiaga sutvarkyta iki 1955 metų.

Pasaulio lietuvių bendruomenės užuomazgos išeivijoje

15 1. Pasaulio lietuvių bendruomenė siekia apimti visus už Lietuvos ribų atsidūrusius lietuvius bendrųjų tautinių tikslų bei uždavinių pagrindu. Dar dr. J.šliūpo rūpesčiu 1885 JAV įsteigtas Susivienijimas Visų Lietuvininkų Amerikoje, be kitų tikslų, norėjęs pagelbėti kitiems pakelti savo tautybę. Prie lokių jstaigų t.p. priklauso 1932 m jsisteigusi R.Skipičio vadovauta Draugija užsienio lietuviams remti.

2. Tautines bendruomenės užuomazgoms palankias sąlygas sudarė gyvenimas stovyklomis. 1946 m. kovo 3-4 d Hanau stovykloje jvykusiame lietuvių tremtinių atstovų suvažiavime buvo priimta Vyriausioji Lietuvos Išlaisvinimo komiteto parengta Lietuvių Bendruomenės konstitucija, pagal kurią jai buvo skiriami tokie uždaviniai: 1. išlaikyti sveiką ir pajėgią tremty esančią lietuvių tautos dalj 2 saugoti gerą lietuvių vardą, 3. rūpintis tremtinių švietimo, kultūros ir socialiniais reika- lais, 4. ruošti tremtinius atitinkamoms profesijoms bei specialybėms naujomis sąlygomis, 5. ugdyti tautinj solidarumą, demokratinę sąmonę bei darbo mei lę. Lietuvių tremtinių bendruomenė (LTB) sudaryta iš apylin- kių, apygardų ir centro.

VLIkas po šios konstitucijos svarstė ir 1949 m. birželio 14 d. paskelbė lietuvių Chartą, kurioje pažymima, kad: 1. Tauta yra prigimtoji žmonių bendruomenė. Niekas negali būti prievartaujamas savo ryšj su tautine bendruomene nutraukti. Pasaulyje pasklidę lietuviai sudaro vieningą Pasaulio lietuvių bendruomenę. 2. Žmogus turi prigimtinę teisę laisvai išpažinti ir ugdyti savo tautybę. Lietuvis lieka lietuviu visur ir visada, savo tėvų išlaikytą Lietuvių tautos gyvybę lietuvis perduoda ateities kartoms, kad amžinai gyventume. 3. kalba yra svarbiausias tautinės bendruomenės ryšys. Lietuvių kalba lietuviui yra tautinė garbė. 4. Šeima yra tautos gyvybė. Lietuvis kuria lietuvišką Šeimą. 5. Tautinė kultūra yra kelias j tarptautinį pripažinimą ir bendravimą. Apreikšdama tautos genijų, tautinė kultūra įneša savaimingą indėlį j visuotinius žmonių giminės laimėjimus. Kiekvieno lietuvio priedermė sudaryti sąlygas tautinei.kultūrai. 6. Valstybė yra aukščiausioji tautinės bendruomenės organizacija. Valstybinė nepriklausomybė yra tautinės kultūros ugdymo ir išlikimo sąlyga. Darbu, mokslu, turtu ir pasiaukojimu lietuvis kovoja, kad apgintų ir išlaikytų nepriklausomą Lietuvos valstybę. 7. Mokykla yra tautinės dvasios židinys. Kiekvieno lietuvio kilniausioji pareiga būti lietuvių mokyklos rėmėju. 8. Draugija yra tautinės kultūros veiksminga talkininkė. Lietuvis kuria ir palaiko religines, kultūrines, jaunimo, savišalpos, profesines ir kitas lietuvių draugijas. 9. Mūsų tėvų kovos ir aukos dėl lietuviškos knygos yra testamentinis jpareigojimas visoms Lietuvių Tautos kartoms. Lietuvis organizuoja ir remia spausdintą lietuvišką žodį, 10. Tautos istorija yra geriausia tautos mokykla. Lietuvis brangina savo tautos praeitj ir tautinius papročius. Lietuvis stengiasi būti vertas savo protėvių, kad paliktų pagarbų pasididžiavimą savo palikuonimis. 11. Tautinis solidarumas yra aukščiausioji tautinė dorybė. Lietuvis ugdo tautinj solidarumą. Visi lietuviai yra lygūs tos pačios tautos vaikai, tarp savęs broliai. Tautinio susipratimo ir lietuvių vienybės ženklan kiekvienas lietuvis moka nuolatinj tautinio solidarumo įnašą. 12. Lietuvio tautinės spalvos: geltona-žalia-raudona. Lietuvio tautinė šventė Vasario 16-oji. Lietuvio šūkis: Lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir būti 13. Lietuvis yra lojalus savo gyvenamajam kraštui. Lietuvio santykius su nelietuviu nustato artimo meilė ir pagarbą kiekvieno žmogaus laisvei, garbei, gyvybei, sveikatai ir turtui.

Paskelbęs Lietuvių Chartą, tapusią programiniu įpareigojamuoju dokumentu, svertu lietuvių siekiams ir organizuotai veiklai pagrįsti, VLIkas paskelbė ir 1949 m. birželio 14 d. priėmė laikinuosius PLB santvarkos nuostatus. Pagal juos - jos šeimininkas iš atskirų kraštų atstovų sudarytas PLB Seimas. Šio seimo org. k-tas sudarytas Niujorke, pirmininkas prel. J.Balkūnas, sekretorius V.Vaitiekūnas.

36 PLB seimas susirinko 1958 m. rugpjūčio 28-31 d. Niujorke (14-os kraštų 50 rinktų atstovų ir 30 jgaliotų). PLB valdybai numatyta: vykdyti PLB seimo nutarimus, rūpintis pasaulio lietuvių švietimo, tautine, kultūrine, socialine, šalpine, ekonomine ir politine veikla, bendradarbiaujant su prie PLB valdybos veikiančia Kultūros taryba rūpintis lietuvių mokslo, meno, švietimo ir mokyklų reikalais, plan- uoti didesnius darbus, imtis vadovėlių leidimo ir kt. 9eimas j pirmąją PLB vafdybą išrinko Joną Matulionį, V.Meilų, K.Grigaitį, J.Sungailą, J.Kralikauską.

Tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje, nauja, autentiškesnė bendravimo su pasauliu, kultūros ir švietimo polilogo tradicija pradėjo klostytis palaipsniui atsisakant pernelyg didelio susikoncentravimo j rezistenciją, kuri nulėmė tiek kultūros, tiek politikos provincialumą ir neleido tautai pakilti i universalų

Nuolat atsinaujinanti diskusija apie kultūros ir švietimo būklę, jos globą, valstybės priedermes šiai sferai, atviros visuomenės formavimosi siekiai, skatina mus studijuoti Baltijos šalių, o ypač Skan- dinavų, Prancūzijos, kitų senosios Europos kraštų patirtį, kur ypač tausojama intelektinė veikla, kūryba, saugomos autoriaus teisės, ginama piliečių teisė j kultūrą, skatinamos alternatyvios, nepriklausomos švietimo institucijos, asmens kultūrinė saviraiška, verčia dar ir dar kartą perversti savo valstybingumo puslapius.

Nagrinėdami tarpukario Lietuvos kultūrinj gyvenimą, švietimo raidą, analizuodami amžininkų atsiliepimus, išeivijos spaudą, galime pastebėti, kad pagarba asmenybei, jos kūrybinių galių ugdymui, dėmesys kultūrai, mokslui buvo ypač ryškus. Jurgis Gimbutas "Metmenyse" pastebėjo: "Gyvenant Amerikoje, išryškėja vienas toks nepriklausomos Lietuvos bruožas - pagarba menui, mokslui, intelektu- alams. Toji pagarba buvo matoma visuose Lietuvos miestuose ir kaimuose. Nors pinigų visiems reikėjo nemažiau kaip Amerikoje, bet turtingas pirklys nebuvo idealas nei lietuvių moksleiviui, nei mokytojui, nei ūkininkui. Tuo tarpu profesorių, operos dainininką, orkestro dirigentą, gimnazijos direktorių gaubė visų sluoksnių pagarba."(VJ

Nors pirmosios Respublikos nepriklausomybes dešimtmetis nebuvo ypač sėkmingas Lietuvai ekonomikos požiūriu, tačiau visą šj laikotarpį vaikų, jaunimo ugdymui buvo skiriama tikrai daug dėmesio. Tokią padėtj lėmė tai, kad pagrindiniai Lietuvos filosofai, t.y. St.šalkauskis, A.Maceina, Vydūnas ir kt. intelektualai rūpinosi jaunuomenės idealų, vertybinių orientacijų ugdymu. Galimybė laisvai burtis j jvairius sąjūdžius laisvai rinktis laisvalaikio užsiėmimus pagal ideologines bei vertybines orientacijas ugdė tautinę savimonę, stiprino dorovines nuostatas.

Kita vertus, diskusijos apie švietimą aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, tylus atsikūrusių jaunimo organizacijų ignoravimas, vangumas išlaisvinant mokyklą iš valstybės globos (finansavimo, ju- ridizacijos problemos), patvirtina dar Kazio Pakšto mintį, kad Lietuvos piliečiams nepalyginant sunkiau susitarti dėl švietimo, kultūros, pasaulėžiūros dalykų negu dėl bulvių ar rauginto pieno. Pasak jo, pikčiausios rietenos Lietuvos seimuose kildavo ne žemės reformą svarstant, o užsiminus apie mokyklų, pasaulėžiūros, kultūros reikalus.

Neturiu vilties, kad šiandien mums bus lengviau. Tačiau, kaip pastebi Vydūnas, "visuomet tautoms buvo svarbu savo jaunimą suburti j draugijas. Manyta, kad tokiu būdu tautos stiprėtų ir tarptų. Kiekviena tauta susideda iš paskirų žmogystų ir jomis naujinasi, bet kūrybos vyksmas siekia iš jų išauginti tautos vieningumą, kad ji pasidarytų vieninga visuma." Ir nors sunku vaduotis iš lietuviško uniformizmo, reikia leisti vaikams laisvai rinktis vertybių sistemą, skatinti juos dalyvauti mokyklos, tuo pačiu ir visuomenės gyvenime, ugdyti vertybines nuostatas. m •

Vienas iš tarpukario jaunimo ideologų St.šalkauskis į sau iškeltą klausimą aoie idealą atsako: "idealas yra neprilygstamosios reikšmės idėja - vertybė, kuriai žmogus yra pasiryžęs nesuinteresuotai tarnauti." Antra vertus, kaip pažymi Antanas Maceina, vaikų ir jaunimo organizacijos "pasidalina tautos uždavinius ir juos vykdo kiekviena savo srityje." (^3), (i^J. Taigi padėkime atsikuriančios Lietuvos vaikų ir jaunimo organizacijoms, o jos padės mūsų vaikams tapti Lietuvos piliečiais. 27 autoriaus teisės, ginama piliečių teisė į kultūrą, skatinamos alternatyvios, nepriklausomos Švietimo institucijos, asmens kultūrinė saviraiška, verčia dar ir dar kartą perversti savo valstybingumo puslapius.

Nagrinėdami tarpukario Lietuvos kultūrini gyvenimą, švietimo raidą, analizuodami amžininkų atsiliepimus, išeivijos spaudą, galime pastebėti, kad pagarba asmenybei, jos kūrybinių galių ugdymui, dėmesys kultūrai, mokslui buvo ypač ryškus. Jurgis Gimbutas "Metmenyse" pastebėjo: "Gyvenant Amerikoje, išryškėja vienas toks nepriklausomos Lietuvos bruožas - pagarba menui, mokslui, intelektu- alams. Toji pagarba buvo matoma visuose Lietuvos miestuose ir kaimuose. Nors pinigų visiems reikėjo nemažiau kaip Amerikoje, bet turtingas pirklys nebuvo idealas nei lietuvių moksleiviui, nei mokytojui, nei ūkininkui. Tuo tarpu profesorių, operos dainininką, orkestro dirigentą, gimnazijos direktorių gaubė visų sluoksnių pagarba."^).

Nors pirmosios Respublikos nepriklausomybės dešimtmetis nebuvo ypač sėkmingas Lietuvai ekonomikos požiūriu, tačiau visą Šj laikotarpį vaikų, jaunimo ugdymui buvo skiriama tikrai daug dėmesio. Tokią padėtj lėmė tai, kad pagrindiniai Lietuvos filosofai, t.y. St.Šalkauskis, A.Maceina, Vydūnas ir kt. intelektualai rūpinosi jaunuomenės idealų, vertybinių orientacijų ugdymu. Galimybė laisvai burtis j jvairius sąjūdžius laisvai rinktis laisvalaikio užsiėmimus pagal ideologines bei vertybines orientacijas ugdė tautinę savimonę, stiprino dorovines nuostatas.

Kita vertus, diskusijos apie švietimą aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, tylus atsikūrusių jaunimo organizacijų ignoravimas, vangumas išlaisvinant mokyklą iš valstybės globos (finansavimo, ju- ridizacijos problemos), patvirtina dar Kazio Pakšto mintj, kad Lietuvos piliečiams nepalyginant sunkiau susitarti dėl švietimo, kultūros, pasaulėžiūros dalykų negu dėl bulvių ar rauginto pieno. Pasak jo, pikčiausios rietenos Lietuvos seimuose kildavo ne žemės reformą svarstant, o užsiminus apie mokyklų, pasaulėžiūros, kultūros reikalus.

Neturiu vilties, kad šiandien mums bus lengviau. Tačiau, kaip pastebi Vydūnas, "visuomet tautoms buvo svarbu savo jaunimą suburti j draugijas. Manyta, kad tokiu būdu tautos stiprėtų ir tarptų. Kiekviena tauta susideda iŠ paskirų žmogystų ir jomis naujinasi, bet kūrybos vyksmas siekia iŠ jų išauginti tautos vieningumą, kad ji pasidarytų vieninga visuma." Ir nors sunku vaduotis iš lietuviško uniformizmo, reikia leisti vaikams laisvai rinktis vertybių sistemą, skatinti juos dalyvauti mokyklos, tuo pačiu ir visuomenės gyvenime, ugdyti vertybines nuostatas

Vienas iš tarpukario jaunimo ideologų St.Šalkauskis j sau iškeltą klausimą apie idealą atsako: "idealas yra neprilygstamoms reikšmės idėja - vertybė, kuriai žmogus yra pasiryžęs nesuinteresuotai tarnauti." Antra vertus, kaip pažymi Antanas Maceina, vaikų ir jaunimo organizacijos "pasidalina tautos uždavinius ir juos vykdo kiekviena savo srityje." Taigi padėkime atsikuriančios Lietuvo3 vaikų ir jaunimo organizacijoms, o jos padės mūsų vaikams tapti Lietuvos piliečiais.

28 PAGRINDINĖ LITERATŪRA

ACTĄ PAEDAGOGICA VILNENSIArVU., 1991.170. Aleksandravičius E. Kultūrinis sąjūdis Lietuvoje 1831-1863rV.,1989. 135 p. Barkauskas K. 'Pavasario'sąjungos idėjiniai pagrindai.-K..1926.55 p. Būtėnas J.ir Mackevičius M., Mykolas Sleževičius. Gyvenimas ir darbai.Čikaga,1954.342 p. Greimas A.J. Jaunimas ir XX a. revoliucijos //Metmenys. 18.107-116p. Gaida P. Pirmosios 'Aušros' šimtmetį palydint ir antrąją 'Aušrą' stebint//Lietuvių tautos praeitis r Čikaga, 1984 Gimbutas J. Nepriklausomoji Lietuva šiandieniniu požiūriu//Metmenys Nr.2,92 p. Girnius J. Idealas ir laikasr Čikaga, 1966,211 p. Čeginskas J. Jaunimo sąjūdžiai Lietuvoje//Lietuvių enciklopedija - Bostonas. 1958.T.9,p.340-344 Čepėnas Pr. Lietuvių kultūrinė veikla prieš Pirmąjj pasaulinj kewą//Naujųjų laikų Lietuvos istorija p. 459- 525. Čepėnas Pr. Studentų organizacijų apžvalga//Lietuvos universitetas 1579-1803-1922, Čikaga, 1972. Čižiūnas V., Sužiedėlis S. Švietimas nepriklausomoje Lietuvoje//Lie-tuva-Vv1991.p,768. F A.fon Hajekas. Kelias j vergovę-V.,1991.329 p. Filomatų draugijarV.,1990,53 p. Jurgėla Petras. Lietuviškoji skautija. Bruoklyn.N.1.1975 Jurgelevičius P.Skautystė: Vadovėlis jaunuomenei auklėti pagal R Ba.den Povvell'o sistemąrK,1927-211

Juška A. švietimas Vilniaus krašte//Židinys. 1940 p.493. Lemonas J. Pavasario sąjungos istoriniai bruožai:K.,1931-46 p. Lietuva 1918-1938rKv367 p. l ietuvių encikippedija-Bostonas. 1953- 1963.T. 1,2,6,9,22,29. Lietuviškoji enciklopedija.-K.1933-1941.T.1,2,3,6. Lietuvos universitetas 1579-1803-1922rČikaga.1972.896 p. Lietuvos studentai Paryžiujez/Židinys 1926.p.346 Liulevičius V. Išeivijos vaidmuo nepriklausomos Lietuvos atkūrimo darbe. 198l.Ghicago.398 p. Lietuvos skautų brolijos statutas:Kr1930. Lietuvos skautų sąjunga 1930-35TK.,1945 Lietuvos kultūros kongresastV.,1990.864 p, Lunskienė D. Jaunoji Lietuva prieškary ir dabar//Aušrinė.-1989.-Nr.5. p.46-60 Karčiauskienė M. Stasio Šalkauskio pedagoginės minties bruožai /Mo-kykla.1992.p. 13-25. Kavolis V. Sąmoningumo trajektorijos. Čikaga. 1986.239 p. Kviklys B. Akademinė skautija. Čikaga. 1954. Kvieskienė G. idėjos ir šaukliai./Trumpai apie nepriklausomos Lietu-vos visuomenines organizacijas jų priešistorę ir tasą.//Liaudies kuUūra.1990 Nr.3. Kvieskienė G.Žadeikaitė L. Vasara. Vaikai. Poilsis.VPU./l 992.47 p. Maceina A. Taikinis aukiėjimas7K.1934,293p. Martinkėnas V. Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939:V .,1990.155 p. Merkelis A. Juozas Tumas VaižgantasrV.,1989.396 p. Mantautas A. Lietuvos šaulių sąjungos jsikūrimas ir keletas jos vei kimo bruožų//Nepriklausomai Lietuvai. 1965:Čikaga.p.23,26,37. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos dešimtmetisrK.Šviesa. 1990.405 p. Pukienė V. Saulė/Katalikų pasaulis. 1992.Nr.4.p.70; Pukienė V. Žiburys/Katalikų pasaulis.92.Nr.2, Mokslo draugijos Lietuvoje.V. 1979.177 p. Saladžius Pr. Lietuvos šaulių sąjungą prisimenant//Karys.1953.p.i 1. Sese,budekrčikaga. 1983. Skautų kalendorius 1929,30 metams K.,1929. K. 1930. Slavėnas P. Profesinis auklėjimas ir asmenybės ku1tūra.//Židinys.1938 p.548 Susivienijimas lietuvių Amerikoje.90-ties metų istorija ir jos san-trauka ėnglų kalba. 1886- 1976,Čikaga Skautybė mažiems vaikams Lietuvoje:K.,1935-124 p. Stulginskis A. Atsiminimai. 1980.296 p. Šalkauskis St. Visuomeninis auklėjimas:^927.198 p. Šalkauskis St. Skautai ir pasaulėžiūrarK.,1930.24 p. Šalkauskis St. Ateitininkų ideologijarK.,1933.208 p. Šalkauskis St. Vykdomojo ateitininkų vajaus reikalurK.,1932.-144 p.

29 šerkšnas A. Mokyklinė bendruomenėtK ,1993. Vydūno laiškai skautams:6ikaga. 1978.69 p. Umbrasas J. Kunčiuvienė E.Lietuvių dailininkų organizacijos 1900-1940rV.,1980.253 p. Žepkaitė R. Vilniaus istorijos atkarpa 1939-1940,V 1990.156 p. Žilionis J. Lietuvos pedagogai apie auklėjimą. 1918-1940. V.1990.48p.

JO VAIKŲ IR JAUNIMO ORGANIZACIJŲ ISTORIJA Mokymo programa

VAIKŲ IR JAUNIMO ORGANIZACIJŲ ISTORIJA KURSO TEMATIKA UŽSIĖMIMŲ POBŪDIS 1. Draugijų ir organizacijų samprata. T 2. švietimo politika.Istorinė raida 1920 40m. T 3. Jaunimas ir jaunimo sąjūdžių vystymasis T Lietuvoje. 4 Mokyklinio ir jaunesnio amžiaus vaikų T P organizacijos. 5. Ateitininkų sąjūdžio atsiradimas ir T ideologija.Ateltininkų ideologas St. Šalkauskis. 6. Skautybės pagrindai.Skautų atsiradimas T P Lietuvoje.P.Jurgėla>R.Baden-Povvellas. 7. Pavasarininkų sąjungos istorinė raida. T 8. šaulių sąjungos atsiradimas ir veikla. T P V.Putvio-Putvinskio jtaka organizacijai. 9. Studentų organizacijos. T P 10."Jaunosios Lietuvos" atsiradimas. 11 .Kitos jaunimo organizacijos (Aušrininkai, T P Žaizdras .Židinys, socialdemokratai ir kt.) 12.Kultūros politika 1920-40 metais. T 13.Kultūros švietimo draugijos "Rytas" veikla. T 14.Kauno gubernijos kultūros švietimo draugija T "Saulė" ir jos organizavimosi problemos. . 15.Užnemunės kultūrinio Švietimo draugija T "Žiburys". 16 Lietuvos kultūros sąjunga,Lietuvos T kultūros kongresai. 17.Kultūrlnio švietimo draugija.kultūros T būreliai,Lietuvos menininkų organizacijos. 18.Pasaulio lietuvių vienijimosi problemos T išeivijoje.Stambtausi organizaciniai junginiai. 19.Atsikūrusių jaunimo organizacijų apžvalga, T P organizavimosi problemos.Naujų jaunimo organizacijų ideologijos pagrindai. 20.Nepriklausomi sąjūdžiai ir nepriklausomos T P asmenybės Lietuvoje. 21 .Kurso apibendrinimas.Jaunimo sąjūdžių T ideologijos jtaka asmenybės vertybių orientacijų formavimuisi.

VARIANTAI Valandų skaičius; A 120(60 teorija,60 praktika)

31 B 80(40 teorija,40 praktika) C 60(40 teorija.20 praktika) D*fWisos valandos skirtos teorijai)

Pastaba :T-teoriniai užsiėmimai P-praktiniai užsiėmimai; savarankiškas darbas, laboratoriniai darbai.

Tema 1.DRAUGIJŲ IR ORGANIZACIJŲ SAMPRATA

Draugija kaip savarankiškas žmonių susibūrimas bendram tikslui siekti. Koncesinė bei rejestro draugijų registravimo sistemos. Drau-gijų registravimo taisyklės ir jstatymai. Draugijų tipai, narių kate gorijos. Religinio.kultūrinio,visuomeninio politinio pobūdžio draugijos.Oficialus išorinis ir slaptas draugijų gyvenimas. Slaptosios Vilniaus organizacijos. Masonai jų ritualai ir priesakai, ložės. Filaretų draugija. Laisvųjų menų draugija,Filomatams pavaldžios draugijos, t.y.Bičiulių sąjunga, Filatelistų, Spindulingųjų draugija ir kt.A.Mickevičiaus jtaka slaptoms Vilniaus draugijoms.Filaretų draugijos struktūra ir skyriai.Represijos Vilniaus draugijos narių atžvilgiu.

Tema 2.LIETUVOS ŠVIETIMO POLITIKA. ISTORINĖ RAIDA 1920-40.

1920-40 metų Lietuvos kultūros ir švietimo gyvenimas,amžininkų atsiliepimai to meto spaudoje(Žiriinys,švietimo darbas, Kultūra, Lietuvis, Romuva. Gairės, Baras Ir kt.) bei išeivijos spaudoje (Aidai, Ateitis, Atspindžiai, Pasaulio lietuvis, Europos lietuvis, Sandara, Viltis ir kt.). Mokslas, švietimas to meto Lietuvoje. Valstybinių institucijų kultūros ir švietimo politika, juridika, visuomeninės Iniciatyvos bei atskirų personalijų rėmimas. Pagrindiniai Lietuvos filosofai: St.Šalkauskis, A.Maceina Vydūnas ir kt.lntelektualų pagalba valkų ir jaunimo organizacijoms Aušrinė, Ateitininkai, Skautai, Pavasarininkai ir kt.). Organizacijų veiklos ribojimas.Nuo 1920 m.pradeda formuotis valstybinės švietimo politika. 1919m.priimti Draugijų rejestro, 1919m. Pramogų ir pasilinksminimų mokesčių jstatymai, 1921 m.muzikos mokyklų, 1922.X.8. Pradžios mokyklų jstatymai (pastaruoju vadovautasi iki 1925m.priimto naujo jstatymo).Demokratinj valdymo modeli padėjo įgyvendinti Švietimo taryba (1936m.).

Tema 3.JAUNIMAS IR JAUNIMO SĄJŪDŽIŲ VYSTYMASIS LIETUVOJE

Jaunimas-radikaliausia visuomenės dalis. Sąjūdžiai, organizacijos,draugijos-reakcija j aplinką.Demokratija pažiūrų jvairovė ir organizacijų bei sąjūdžių formavimasis.Trys visuomeninių sambūrių (aikotarpiai: 1.pasipriešinimo ir laisvės siekių;2.tautinio atgimimo; 3 ideologinio grupavimcsi. Pirmųjų jaunimo leidinių jtaka jaunimo sąjūdžių diferenciacijai.Policinių permainų jtaka jaunimo organizacijų veiklai.

Tema 4.MOKYKLINIO IR JAUNESNIOJO AMŽIAUS VAIKŲ ORGANIZACIJOS

Vaikų draugijos,organizacijos ir jų pagrindiniai tikslai bei veiklos metodai.Vaikų organizacijų tipai.t v organizacijos,išlaikančios atskirų konfesijų privačias mokyklas; tautinių mažumų mokyklų- išlaikymu besirūpinančios oryanizacijos;organizacijos siekiančios auklėjimą organizuoti pagal tam tikras pedagogines sistemas.specialius metod'is;or&anizacijos,siekiar.čios palaikyti šeimos mokyklos vienovę;organizacijos,išlaikančios mokyklas pelno tikslais;oiganizacijos,siekiančios ideologinių tikslų. Lietuvos Vaiko draugija,Lietuvos Moterų globos draugija,Šv.Vircento Ir Paulo draugija,Vaikelio Jėzaus draugija,Kurčių Nebylių globos draugija.Klaipėdos krašto Mokytojų

32 draugija,Žydų,Vokiečių^enkų.rusų draugijos mokykloms laikyti,Kūdikių draugija,Kūdikių gelbėjimo draugija.Motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjunga ir kt. Vaikų globos organizacijų veikla ir kt.

Tema 5.ATEITININKŲ SĄJŪDŽIO ATSIRADIMAS IR IDEOLOGIJA.ATEITININKŲ IDEOLOGAS ST. ŠALKAUSKIS

Lietuvių katalikiškos jaunuomenės organizacija Organizacijos siekiai,tikslai,principas, šūkis.Moksleivių.studentų,sendraugių organizacijos, ateitininkų federacija.Ateitininkų kongresai.vyriausia valdyba ir taryba.Dvasinis atgimimas ir ateitininkai. A.Maceinos, J.Keliuočlo,P.Dovydaičio,jtaka ateitininkų organizacijai.S t .Šalkauskio indėlis formuojant ateitininkų ideologiją.Ateitlninkų spaudiniai:Ateities aidai,Studentų dienos,Ateitis,Ateities spinduliai, Naujoji Romuva.Židinys,Naujoji Vaidilutė ir kt.Ateitininkų nūdienos problemos.

Tema 6.SKAUTYBĖS PAGRINDAI.SKAUTŲ ATSIRADIMAS LIETUVOJE.P. JURGĖLA,R.BADEN-POVVELL.

Skautų organizacijos jkūrėjas Robert Baden-Powell. Skautų organizacijos paplitimas Vyriausias organizacijos organas.Tarptautinis skautų biuras.Listuvos skautų sąjunga.Skautų tikslas.Skau'ų organi-

zacijos sandara.Jūrų skautai.Skautų spauda:"Vadovė","Budėk"1 "Prie laužo","Skautų aidas","Žemaičių skautas".Pagrindiniai skautų ideologai:St.Šalkauskis, A.Maceina,Vydūnas.Petro Jurgėlos jtaka lietuvių skautų judėjime.Skautai šiandieninėje Lietuvoje.Veikla ir problemos.

Tema 7.PAVASARININKŲ SĄJUNGOS ISTORINĖ RA1DA.

Lietuvių katalikų jaunimo sąjunga. Kauno slapta katalikų mokytojų draugija, šūkis, įstatai, veiktos gairės. Pavasarininkų tikslas.šventė.simboliai.Vyriausioji vadovybė,dvasios vadas.Pavasarininkų visuomeninė,religinė, tautinė, kultūrinė, sportinė veikla, Šviečiamasis darbas. Pagrindiniai Pavasarininkų leidiniai. M.Valančiaus liaudies universitetas,Kauno suaugusiųjų gimnazija.kt.šviečiamieji renginiai.

Tema 8.ŠAULIŲ SĄJUNGOS ATSIRADIMAS IR VEIKLA. V.PŪTVIO-PUTVINSKIO JTAKA ORGANIZACIJAI.

Pagrindinis šaulių organizacijos vienetas,šaulių organizacijos sandara.simboliai.Šaulių sąjungos įkūrėjai, ideologai ir vadovai V.Pūtvys-Putyinskis.jo įtaka šaulių organizacijai.Emilija Gruzdytė-Putvienė. "šaulIŠkumo pagrinde glūdi sveikas,instinktyvus asmens troškimas pačiam veikliai dalyvauti tautos laisvės gyvenime"(VLPūtvys-Putvinskis,raštai II tomas).VI.Putvys-bajoras tautos atgimimo veikėjas,varpininkas,knygnešys,Šaulių ideologas. šaulių sąjungos sandara (rikiai ir nerikiai). Sąjungos veikia,pagrindinis spaudos organas.Kultūrinė Šaulių sąjungos veikla.Nūdienos šaulių sąjungos problemos.

Tema 9.STUDENTŲ ORGANIZACIJOS.

Vakarų Europos idėjos Lietuvos aukštosiose mokyklose.Tautiškumo,dvasinės kultūros ugdymo idėjos Vilnijos organizacijose. Aušrininkai, Filiae Lithuania(1928), Voldemarininkų, Žemaičių Samogite,mergaičių Filiae Samogite,Sudovia,Virdžines Sudoviae,Mažosios Lietuvos,Vilnijos Ir kt.koorporacijų veikla.Romuva,skirta aisčių vienybei skatinti,Naujosios Romuvos grandis.tarpfakultetinės draugijos.Žemiečių sambūriai. Ideologinės studentų organizacijos.Katalikiškosios pasaulėžiūros studentus telkė studentų ateitininkų sąjunga,šauliai,skautai jungėsi j Vyčio koorporačiją. Kairiosios studentų organizacijos.

Tema 1()."JAUNOSIOS LIETUVOS" ATSIRADIMAS

Neo-Lithuania koorporacija.Organizacijos užuomazgos Sąjungos spaudos organas 'Jaunose* Lietuvos" centro valdyba.Organizacijos tikslas:laisva Lietuva,vieninga tauta,sava.tautiška kultūra it stipri asmenybė.telkianti lietuvių jaunuomenę doro būdo,stiprios dvasios bei sveiko kūno.sąjungos darbe vadovautis dorovės dėsniais,pagrįstais Kristaus mokslu šūkis-'Tautai jaunosios jėgos* 0rgantzac»fO» simbolika.Organizacinė struktūra.Sąjungos Šefai ir garbės nariai.Jaunimo ratel»3» seniausta jaunimo organizacijos forma,atsiradusi spaudos draudimo laikotarpyje.

3 J Tema 11 .KITOS JAUNIMO ORGANIZACIJOS. AUŠRININKAI,SOCIALDEMOKRATAI,VARPININKAI

Aušrininkai:" Aušros(1883-1886)bendradarbių, platintojų,jos ideologijos šalininkų pavadinimas". Aušrinės ideologijos šalininkai (nuo 1910). Organizacija kėlusi humanizmo,socialinės lygybės,pažangos idealus.J.Basanavičius,J.Šliūpas, M Jankus.Maironis Mačiulis ir kt -pirmosios Aušros pradininkai. Aušrinės bendradarbiai B.Sruoga.P.Čerfceliūnas, J.Žiugža. V . Čiurlionytė, M. Markanslas ir kt. Aušrininkų konferencijos, kultūros būreliai.Draugas-socialistinlo jaunimo sąjunga.Studentų Socialistų Aušrininkų draugja. Varpininkai (tikslai:šviesti ir ruošti narius visuomenės ir kultūros darbui.tautybės.demokratizmo ir asmens peržiūrų laisvės dėsniai^ Vyriausias šūkis:lr šviesa ir tiesa mūs žingsnius telydi .1930 Varpininkų sąjunga

Tema 12.KULTŪROS POLITIKA 1920-40 METAIS

Valstybės institucijų bei vyriausybės juridikos registruojantis poveikis kultūros raidai. Draugijų veikla.Jstatymai.Premijos menininkams,Meno institucijų steigimas ir finansavimas.Visuomenės poveikis vyriausybei ir jtaka formuojant kultūros politiką.Kultūros sąjunga,Kultūros švietimo draugija,Kultūros taryba, Meno taryba.Diskusija dėl kultūros fondo jtvirtinlmo. Lietuvių meno kūrėjų draugija. Vakarų Europos jtaka Lietuvos kultūros politikos formavimui.

Tema 13.KULTŪROS ŠVIETIMO DRAUGIJOS "RYTAS" VEIKLA

"Rytas" Vilniaus miesto ir Vilniaus krašto lietuvių kultūrinio švietimo draugija,veikusi 1913-40 . J.Basanavičiaus, A.Smetonos, D.Malinausko, L Giros, M. Biržiškos ir kt.jtaka"Ryto" draugijos veiklai. Mokyklų uždarinėjimas Vi!niaus krašte. 1916-18 metais vokiečių trukdymai. 1920- 1940m.ler kų valdžios trukdymai "Ryto" draugijos veiklai. 1922m. "Ryto" pradinių mokyklų mokytojų suvažiavimas, "Ryto ' draugijos veikla švietimo,kultūros ir kt.srityse.

Tema 14 KAUNO GUBERNIJOS KULTŪROS,ŠVIETIMO DRAUGIJA "SAULĖ"

Tikslas-platinti švietimą ant pamato katalikų tikėjimo tarp lietuvių Kauno gubernijos. 1906-1940 metai. Kun.K.OIšauskis, kun. Hen.Laumienskis, Tomas Žilinskis,R.Šliūpas,kun.P. Januškevičius, Jonas Garevičius. "Saulės" draugijos veikla.Privatūs pedagoginiai kursai,mokyklos,knygynėliai,"Saulės" gimnazija.Draugijos rėmėjai. "Saulės" rūmų statyba,kun.J.Tumas,K.OIšauskis.

Tema 15.UŽNEMUNĖS KULTŪRINIO JAUNIMO DRAUGIJA "ŽIBURYS"

1906-40 metais veikusi švietimo ir labdaros draugija.Pagrindinis draugijos tikslas.Veiverijos, Marijampolės gimnazijos.Lietuvių mokytojų sąjunga. G.Landsbergis-Žemkalnis,F.Bortkevičienė,Draugijos veikla švietimo,kultūros ir labdaros srityje.

Tema 16.LIETUVOS KULTŪROS SĄJUNGA. LIETUVOS KULTŪROS KONGRESAI

Liberalinė kultūros organizacija. 1925-32 Kultūros bendrovės veikla.Sąjunga jungė kultūros bendrovę,vėliau kultūros švietimo draugiją,spaudos fondą,Lietuvos švietimo V.Kudirkos draugiją,Letuvos mokytojų profesinę sąjungą, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą, studentų aušrininkų, varpininkų draugijas. Lietu vos kultūros kongresai. 1925 birželio 28 d.l-sis Lietuvos kultūros sąjungos kongresas.VII-tasis kultūros kongresas."Naujosios Romuvos" ir jos bičiulių sąjungos (1935m.).Lietuviškos kultūros (VIII) kongresas.Kultūros darbuotojų suvažiavimai IX kultūros kongresas 1990m. Tema 17 KULTŪRINIO ŠVIETIMO DRAUGIJA,KULTŪROS BŪRELIAI.UETUVOS MENININKŲ ORGANIZACIJOS

Sambūris,telkęs Lietuvos inteligentiją kultūriniams ir švietimo reikalams spręsti.S.Matijošaitis Untulis, V.Bielskis.P.Bugailiškis.V.Dievaitis,M.Gedvilas ir kt. Aušrininkų kuriami kultūros būreliai.Žurnalas "Kultūra".Kultūros būrelių uždaviny s. Draugijos ir būrelių veikla. Lietuvos meno kūrėjų draugija.Laikraštis "Menas".Dailės draugija.

Tema 18 PASAULIO LIETUVIŲ VIENIJIMOSI PROBLEMOS IŠEIVIJOJE.STAMBIAUSI ORGANIZACINIAI JUNGINIAI

Pasaulio lietuvių bendruomenės užuomazgos. Susivienijimas visų lietuvininkų,Draugija užsienio lietuviams remti.VLI-ko paskelbta Lietuvių charta.Pasaulio lietuvių bendruomenė.Pasaulio lietuvių bendruomenės seimas,valdyba.švietimo,kultūros.tautinė, socialinė,šalpos ekonominė ir politinė veikla.

Tema 19.ATSIKŪRUSIŲ ORGANIZACIJŲ APŽVALGA, ORGANIZACIJOS PROBLEMOS

Lietuvos skautų sąjunga.Suvažiavimai.Skautų aidas. Veikla. Lietuvos ateitininkų organizacija.Atkuriamasis suvažiavimas,prof.A.Žygas.Vasaros stovyklos.Bandymai atkurti pavasarininkų organizaciją."Jaunosios Lietuvos" veikla ir uždaviniai.Atsikūrusių organizacijų ideologija. Naujosios Lietuvos organizacijos.Gediminaičiai, kudirkiečiai.maironiečiai,jaunieji socialdemokratai, liberalai.Humanistinė jaunimo sąjunga Lithuanika.Veiklos organizavimo principai .veikla.

Tema 20.NEPRIKLAUSOMI SĄJŪDŽIAI IR NEPRIKLAUSOMOS ASMENYBĖS LIETUVOJE

Nepriklausomų žmonių sąjūdis."AuŠrines" žurnalas ir laisvo žmogaus idėjos jos ideologijoje.ARS dailininkų grupė.Kudirka.šiiūpas.Basanavičius.Tumas,Vydūnas,Krėvė, Čiurlionis,Biliūnas,Šeinius,Putinas/^epinskis,Sruoga ir kt.nepriklausomos asmenybės."Keturių vėjq" žurnalas (1922) Kazys Binkis,Juozas Tysliava,Jonas Aistis. St.šalkauskio ir A.Maceinos jtaka moralinės tradicijos formavimui.Išeivijos šviesos ir santaros idėjos,"Metmenų" žurnalas.Nepriklausomas žmogus šiandieninėje Lietuvoje ir išeivijoje.

PAGRINDINĖ LITERATŪRA:

Baden Powell,R.Skautų vadovas (Aids to sooutmasterskip) Barkauskas K."Pavasario" sąjungos idėjiniai pagrindai.-K. 1926.55 p. Greimas A.J. Jaunimas ir XX a.revoliucijos//Metmenys.18.107-116. Gaida P.Pirmosios "Aušros" šimtmstj palydint ir antrąją "Aušrą" stebinV/Lietuvių tautos praeitis^ikaga, 1984. Čeginskas J.Jaunimo sąjūdžiai Lietuvoje//Lietuvių enciklopedijarBostonas.1958.T.9,p.340-344. Čepėnas Pr.Studentų organizacijų apžvalga//Lietuvos universitetas 1579-1803-1922,Chicago, 1972. Čižiūnas V.,Sužiedėlis S^Svietimas nepriklausomoje Lietuvoje//Lietuva-V. 1991. p.768. Jurgėla Petras.Lietuviškoji skautija:Brooklyn.Nl1975. Jurgelevičius P.Skautystė.Vadovėlis jaunuomenei auklėti pagal R.Baden-PovvelI'o sistemą-K. 1927-211 p. Juška A.švietimas Vilniaus krašte//Židinys.1940 p.493 Leimonas J.Pavasario sąjungos istoriniai bruožabK. 1931.-46p

Lietuviškoji enciklopedija.-K. 1933-1941 .T.1,2,3,6. Lietuvos studentai Paryžiuje//Židinys.1926. p.346. Liulevičius V.lšeivijos vaidmuo nepriklausomos Lietuvos atkūrimo darbe. 1981.Chioago. Uiituvos skautų brolijos statutas:K.1930. Lietuvos skautų sąjunga 1930-35tK.1945, Liinskienė D.Jaunoji Lietuva prieškarj ir dabar//AuŠrinė.-1989.-Nr.5.p.46-60 Kviklys B.Akademine skautija:Čikaga.1954. Kvieskienė.Idėjos Ir šaukliai./Trumpai apie nepriklausomos Lietuvos visuomenines organizacijas jų priešistorę ir tąsą.//Liaudies kultūra. 1990 Nr 3. Maceina A.Tautinis auklėjimas.K. 1934.293. Mantautas A.Lietuvos šaulių sąjungos jsikūrimas ir keletas jos veikimo bruožų//Nepriklausomai Lietuvai. 1965. Čikaga.p.23,26,37, Saladžius Pr.Lietuvos šaulių sąjungą prisiminant//Karys. 1953.p.11, Sese, budėktčikaga.1983. Skautų kalendorius 1929,30 metams.-K. 1929,K. 1930. Slavėnas P.Profesinis auklėjimas ir asmenybės kuHūra.//Židinys.1938 p.548. Susivienijimas lietuvių Amerikoje.90-ties metų istorija ir jos santrauka anglų kalba. 1886-1976.Čikaga. Skautybė mažiems vaikams LietuvojerK. 1935-124 p. Šalkauskis St. Visuomeninis auklėjimasrK.1927.198p. Šalkauskis St.Skautai ir pasaulėžiūrai. 1930.24 p. Šalkauskis St.Ateitininkų ideologijai. 1933.208 p. Šalkauskis St.Vykdomojo ateitininkų vajaus reikaiu.-K.1932.-144 p. Vaišnora J.Katalikiškoji kultūra ir veikla//Lietuvlų enciklopedija.

LAIPIOJIMAS

Visi berniukai mėgsta laipioti nuteikdavau žmones per pulko Aš buvau Jsirangęs | Jų Ir. jd tik laipiosite ir išmoksite rengiamus vaidinimus, o pats tvirtoves Matopo kalnuose, ir Jie gerai laipioti to sporto neužmesite. Išsi mankštindavau mane pastebėjo. Gavau bėgti Daugumas didžiųjų kalnakoplų Matabelai norėjo mane sukuti pradėjo nuo ta kad kaipo vaikai gyvą kadangi troško mane karstės po vtrv s. kartės, o paskui pavaisinti kuo ypatingesniu, nei ir medžius Po ta -nemaža laiko kulka | galvą Jie. be abejo. Jau praėjus po to, nes Jei daug buvo sugalvoję kokią įmantrią nesi lavini ir raumenų nestiprlnt kankynės rūš} man. TodėL kai greičiausiai nuburbėsi ir būsi bėgau tai net kulnai raitės vyriausias laidotuvių dalyvis,-Jie Kalnai susidėjo daugiasia iš ėmė laipioti | uolas, o paskui Jau didelių suverstų vienas ant kito ir f kalnus granitinių riedulių. Tiesą pasakius, Tai pulkus, nuotykingas ne bėgau bet daugiau šokinėjau sportas bet reikalauja Jėgos, nuo vieno rledrlio ant kito, ir čia drąsos, pasiryžimo ir ištvermės man labai pravertė pusiausvyros Tačiau visa tai atsiranda laikymas ir kojų valdymas, kur} mankštinantis buvau JgiJęs šokdamas Dumdamas Kalnakopiams labai svarbu | pakalnę, pajutau, kad be didelio mokėti išlaikyti pusiausvyrą ir vargo vis labiau ir labiau tolstu mitriai ir greitai pastatyti ko)ą nuo savo priešų. Tie, būdami ten kur Ją reikia pastatyti Tam lygumos žmones, nemokėjo bėgti nėra geresnio dalyko, kaip dtl akmenimis ir alsuodami rangės ir kraštu pastatyta tentą, lipinėti per ropštės per uolas paskui mane akmenis, išdėstytus ant žemės Tokiu būdu išvidavau galvą o įvairiais atstumais ir kampais, ir šitaip atsiradusio pasitikėjimo dėka. šokinėti po to } kalnus padariau dar ne Kada buvau jaunas ir gyvas, vieną sėkmingą iškylą mėgdavau šokti slJoninius škotų šokius Šokdamas linksmai aš visai naujai fvertinau to šokimo naudą Lordas B»dcn Ponrrllis. Skautybė berniukams. 1L. 1934

36 IŠNAŠOS

1 Biržiška V Draugijos // Lietuviškoji enciklopedija - Kaunas, 1937. t 6-p. 1422-1423 2 Koncesija (lot. concessio - leidimas, nuolaida); sutartis dėl valstybei ar savivaldybėms priklausančių gamtos turtų, [monių ar kitų ūkinių objektų atidavimo privatiems asmenims ar jų bendrovėms eksplotuoti tam tikromis sąlygomis. (Tarptautinių žodžių žodynas V., 1985. P258.). 3 Rejestras (lot registrum) - geistras, sąrašas, rodyklė, apskaitos dokumentas, turintis teisinę galią t p. • P 420 4 Lietuvių archyvas. Bolševizmo metai t.I. - Kaunas., 1942. - P.20 5. Yla St. Seminaristų sambūriai. Liaudinės ir intiligentinės kultūros sankryžoje. Vardai ir veidai mūsų istorijoje. Čikaga 1978 P. 169-196 6. "Aušrininkai" - "Aušros" (1883-1886) bendradarbiai, platintojai ir jos ideologijos šalininkai. (Lietuviškoji enciklopedija. 111 • K, 1937. - P 345-346. 7. Kavolis V. Sąmoningumo trajektoiijos. - Čikaga. 1986. - P.235 8. F-Nr. 383, Ap.7. 9. F-Nr. 58, Ap.13. 10 Jakūbenas VI. Nepriklausoma Lietuva šiandieniniu požifariu. // Metmenys. Nr.2. P.4. IL Vienožinskis. Lietuvių menas ir meno organizacijos // Pirmasis nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis 1918-1928 Kaunas: Šviesa, 1990. - P.379. 12 Kavolis V Nepriklausomų žmonių sąjūdžiai // Žmogus istorijoje. Vilnius: Vaga. 1994 - P.310 13 t.p P.312. 14 t.p - P.313. 15. Šliūpas J Rinktiniai raštai - V., 1977 P. 196 16. Gaida Pr. Pirmosios Aušros šimtmetį palydint ir antrąją "Aušrą" stebint. H Lietuvių tautos praeitis -Čikaga , 1984 P.20. 17 Dovydaitis Pr. Ateitininkai // Lietuviškoji enciklopedija - Kaunas, 1933. t 1 P. 1392 18. Šalkauskis St. Ateitininkų principai ir pareigos U Židinys. - 1925. Nr 8 -12 - P232 19. Ateitininkai // Lietuvių enciklopedija. Bostonas. 1958-t.l.. 20. Ideologinės studentų organizacijos// Lietuvių universitetas 1579-1803 1922. Red Pt.Čepėnas - Čikaga - 1972. - P 606 21. Ateitininkai. '/Lietuvių enciklopedija. - Bostonas. 1958. t.I. - P 22. Robert Baden Powell. Testamentas. //Aušrinė. - 1988 - Nr.2-P. 24 Vydūno laiškai skautams - Čikaga. 1978. - P. 17. 25 Šalkauskis St. Skautai ir pasaulėžiūra V. 1953.' P.8. 261 p.P.9 27 Šaulių sąjunga ir jos kultūrinis darbas /,' Mūsų kalendorius - K, 1930 P 65-73 šauliu sąjunga. // Lietuvių enciklopedija. - Bostonas 1963. t 9. - P.375. 28. Mantautas A. Lietuvos šaulių sąjungos įsikūrimas ir keletas jos veikimo bruožų // Nepriklausomai Lietuvai - Čikaga. 1956. - P23. 29. t.p.P.26. 30 VPūtvio mintys iš "Tauta ir Valstybė", Ht. 31. Lietuvių enciklopedija. - Bostonas. - 1953. 9t. - P 344 32. Lietuvių enciklopedija. - Bostonas. - 1953. 16t. - P. 122 33 Lietuvių enciklopedija. - Bostonas. - 1953. 161. - P.123. 34 Lietuvių enciklopedija. - Bostonas. - 1953. I6t - P.232. 35. Lietuvių enciklopedija. - Bostonas, 1953. t 13. - P332 , ("Kultūros" bendrove, įsteigta I920m liksiu padėti savo narių kultūrinės ir medžiaginės geroves plėtotei, aprūpinti juos įv airiais spaudiniais, rašomąją medžiaga, organizuojant tam tikslui įvairias įstaigas ir įmones 36. Lietuvių enciklopedija - Bostonas 1953 13 t. - P 275

37 KuCys Ar Studentai Vnrpininkai//Lietuvos universitetas 1979-1803-1922 Red PrČepenas - Čikaga |972 P 606 38 Čepėnas Pr Studentų socialistų draugija t! Lietuvių enciklopedija - Bostonas 1953 « II • P«i2S 39. Kavolis V. Nepriklausomumo krizė nepriklausomoj l letuvoj " Žmogus istorijoje Vilnim Vaga |9<)4 . p 122 40, Lietuvos kultoros kongresas - Vilnius: Viltis. • 1990 846p 41 Jurgis Gimbutas. Nepriklausoma Lietuva šiandieniniu požiūriu // Metmenys Nr2 P 2 42 Vydūnas. Vienas žymus skautų uždavinys Vydūno latškni skautams Čikaga l'>78 43 Šalkauskis St .Ateitininkų ideologija - K 1934 - P2P 44 Maceina A. Tautinis auklėjimas. - V 1990 - P 121

7 Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija

Kolegija yra nepriklausoma, nevyriausybinė institucija, veikianti demokratijos ir bendradarbiavimo vardan. Kolegija jungia pedagogus ir profesionalus iš Belgijos, Kanados, Danijos. Lietuvos, Rusijos, Argentinos. JAV.

Tikslai Pagrindinis mūsų tikslas ir siekis - demokratija ir bendradarbiavimas. Kolegija siekia padėti vaikų, jaunimo, mokytojų, kitų suaugusiųjų kūrybiniam bendra- darbiavimui, kuriant atvirą ir laisvą visuomenę.

Formos 1. Konferencijos, seminarai, diskusijos, forumai. 2. Kultūriniai mainai. 3. Atostogos, grupiniai projektai, socialinis tobulėjimas (demokratijos mokykla). 4. Mobilumas.

Mūsų idėjos gimsta agresyviame šiuolaikiniame pasaulyje, bet mes siekiame išvengti sunkumų, projektuodami demokratinę visuomenę, mokydamiesi bendradarbiauti, derinti skirtingus požiūrius, priimdami bendrus sprendimus.

Veikia Tarptautinis seminaras "Democrący and Cooperatlon" vyks 1994 m. rugsėjo 20-25 dienomis, bendradarbiaujant mūsų kolegijai, Mokytojų Kvalifikacijos institutui, Pedagoginiam universitetui bei mūsų patarėjų kolegijai.

Konferencijos probleminės grupės: 1. įsipareigojimai pilietiškumui. 2. Demokratija prieš komunizmą. 3. Demokratija ar autokratija klasėje. 4. Krizė ekonomikoje, politikoje, moralėje, švietime. 5. Demokratinio švietimo mokymo metodai. 6. Visuomeninės valdžios modeliai: Elitizmas ir Pliuralizmas. 7. Sentimentai ir politika demokratiniame Švietime. 8. Ateities perspektyvos demokratiniame švietime.

Veiklos pradžia Mūsų pirmosios veiklos šaknys siekia 1992 metus, kai Eigil Kjaagaard (Danija) atvyko j Lietuvą vadovauti seminarams "Aktyvus susirinkimas", "Ateitiep seminaras", "Dialogas". f Mes organizavome daugiau kaip 20 skirtingų paskaitų ciklų bei seminarų Lietuvos mokytojams, studentams bei mokiniams, kuriuose ftagrinėjome demokratinio švietimo raidos galimybes Lietuvoje. Šių seminarų vadovais buvo Eigilas Kjaagaard (Danija), dr. prof. Irena Lukoševičienė (Kanada), dr. prof. Donald Roy (USA), dr. Giedrė Kvieskienė ir kt.

KONTAKTINIAI ADRESAI: UETUVOJE JAV Dr. Giedrė Kvieskienė Dr Jonas Račkauskas Box 2641, 2015 Vilnius Chicago State University tel./fax. (3702) 65 05 79 Chicago, IL 66028 Vilniaus pedagoginis universitetas, -on- Studentų 39, Vilnius, Lithuanian Research and Studies Center, Lietuva 2034 ' Chicago, IL 60636 38 Priedas Nr. 1.

LIETUVOS JAUNIMO ORGANIZACIJŲ TARYBA /UJOT/

Ši taryba buvo jkurta-1992m rugsėjo 19d UJOT jungia 12 organizacijų narių ir 2 stebelojos. Taryboje dalyvauja nemaža jaunimo organizacijų dalis. Gan greitai į Tarybą turėtų įsijungti dar kelios Re- spublikinės organizacijos.

Pagrindinės Tarybos darbo kryptys: -rinkti ir platinti Informaciją apie Lietuvos jaunimo organi- zacijas respublikoje ir užsienyje; -padėti jaunimo organizacijoms užmegzti ryšius su jvairiomis pa- saulio jaunimo organizacijomis; -suvienyti jaunimo organizacijas sprendžiant bendras problemas. Pirmieji ryšiai užmegzti su Latvija, Vokietija, Švedija, Suomųa, Danijos jaunimo organizacijų tarybomis. Tačiau visi šie kontaktai yra tiktai pradiniame lygyje. Adresas:P.O.BOX 2193,2049 VILNIUS,Lietuva tel.0122-35-22-70,61-45-53

LIETUVOS HUMANI8TINIO JAUNIMO SĄJUNGA

jkurta 1989 m. Pagrindinės kryptys:skatinti jaunimą būti aktyviais,dorais žmonėmis.Kova prieš socialines ydas ir jų priežastis (alkoholizmas,narkomanija ir kt.).Dorovinių ir kultūrinių poilsio formų propagavimas ir organizavimas.Organizuoja jvairias labdaringas akcijas.Platus ir jvairepusiškas bendravimas su viso pasaulio jaunimu (sportas,kultūra,mokslas ir kt.). Adresas:ARP-3,BOX 327, VILNIUS,Uetuva tel.0122-61-45-53

"GEDIMINAIČIAI"

"Gediminaičiai"yra vaikų ir jaunimo orgąnizacija. Organizacija jkurta 1988 metais prasidėjus Lietuvos atgimimui Jos pagrindiniai uždaviniai .politinis ir kultūrinis Lietuvos savarankiškumas .spartesnis jaunimo išsivadavimas iš sovietinės pseudokultūros. "Gediminaičiai"ypač domisi folkloru, tradicijomis, archeologija, istorija, nacionaliniais rūbais, o taip pat saugo ir rūpinasi gamta. Gediminaičių Ištakos siekia IX-Xlt amžius. Sovietiniu laikotarpiu šios mintys ir idėjos buvo griežtai persekiojamos. Adresas:Pilies 18-3,VILNIUS 2000,Lietuva tel.0122-61-02-17

LIETUVOS SOCIALDEMOKRATINIO JAUNIMO SĄJUNGA /LSDJS/

Lietuvos Socialdemokratinio Jaunimo Sąjunga-visuomeninė politinė jaunimo organizacija,|kurta 1989m.gruodžio 5d. Tai pirmoji jaunimo organizacija Lietuvoje.priimta tikrąja nare j giminingą tarptautinę organizaciją Tarptautinę Socialistinio Jaunimo Sąjungą. LSDJS laikosi tradicinių socialdemokratinių vertybių, akcentuodama jaunimo socialini saugumą bei asmeninę iniciatyvą LSDJS savo veiklą grindžia partneryste bei diskusijų kultūra, organizuoja jaunimo stovyklas bei tarptautinius seminarus jvairiomis politinėmis temomis. LSDJS skyriai yra Kaune, Marijampolėje, Tauragėje, Utenoje ir Biržuose Adresas Pamėnkalnio 17.VILNIUS 2000,Lietuva FAX/tel.0122-61 -37-14

LIETUVOS JAUNIMO RAMUVA /UR/

Lietuvos Jaunimo Ramuva/UR/jkurta i990m.kcvo 9d Vilniuje 39 Tai savarankiška visuomeninė kultūrinė organizacija,vienijanti jaunimą,siekianti pažinti lietuvių tautos etninj palikimą ir grąžinti j gyvenimą senąją baltišką dvasią. Lietuvos Jaunimo Ramuvos veikla:etninis ir ekologinis švietimas; gamtos, istorijos ir kitų kultūros paminklų tvarkymas ir priežiūra; etnografinės ekspedicijos, žygiai, stovyklos; baltiško tikėjimo stu dijos; senųjų baltiškų kalendorinių švenčių šventimas; darbas su vaikais mokyklose; leidyba, bendravimas su Latvijos ir kitų šalių jaunimo organizacijomis. Adresas:Rita Balkutė,Vytenio 13-32,VILNIUS 20009 ,Lietuva tel.0122-63-58-53

JAUNŲJŲ ŪKININKŲ RATELIŲ SĄJUNGA /JŪR/

Pirmasis JŪR Lietuvoje susikūrė 1929m.lapkričio mėn. Kėdainių apskrityje, Kubiliūnuose. 1936 metais įkurta JŪR sąjunga, pradėtas leisti laikraštis "Jaunasis ūkininkas". 1940 metais daugiau kaip 1000- yje ratelių buvo virš 40 tūks.narių. Deje, tais pačiais metais sovietinė valdžia išdrąskė JŪR, nacionalizavo jų turtą. 1989 metais vasario mėnesj Žemės ūkio Akademijoje jvyko Jaunųjų ūkininkų konferencija,davusi pradžią ratelių atkūrimui Lietuvoje.Jos pagrindiniai tikslai:spręsti JŪR išlikusias problemas,organizuoti seminarus,paskaitas {vairiais Žemės ūkio klausimais,atgaivinti liaudies papročius ir tradicijas.JŪR sąjunga rūpinasi Lietuvos jaunimo mokymu,bendradarbiauja ir dalinasi patyrimu su Baltijos šalių ir užsienio jaunimu.padeda jdiegti pažangiausias technologijas Lietuvos žemės ūkyje. Adresas:K.Donelaičio 2,Kaunas 3000,Lietuva tel.0127-20-14-98 Fax 007-0127-20-19-93

VYSK. MOTIEJAUS VALANČIAUS BLAIVYBĖS JAUNIMO SĄJŪDIS

Atkurta 1988 ir įregistruota 1989m.rugsėjo 14d. Pagrindiniai tikslai . gyventi ir dirbti Lietuvai. Auginti Lietu-vos Šviesuolius. Tai visuomeninė-kultūrinė organizacija. Dirbanti su vaikais nuo 4 metų, studenfri bei dirbančiu jaunimu. Adresas:J.Gruodžio 20-1 .Kaunas 3000,Lietuva tel.0122-22-12-87

LIETUVOS TAUTINIO JAUNIMO SĄJUNGA "JAUNOJI LIETUVA"

Organizacija jkurta 1927 metais. SSSR okupavus Lietuvą,"Jaunoji Lietuva"buvo uždaryta. Ir atkurta 1988 metais. "Jaunoji Lietuva"yra konservatoriškos pakraipos politinio jaunimo organizacija. Turi skyrius daugelyje Lietuvos miestų. "Jaunoji Lietuva" aktyviai reiškiasi valstybės politiniame gyvenime-dalyvauja rinkimuose, organizuoja mitingus, demonstracijas, susiėjimus ir t.t. Kaip atskira organizacijos dalis veik.a "Jaunosios Lietuvos" Sporto Sąjungą. Dalyvauja ir kultūrinėje veikloje. Būstinės adresas:Čiurlionio 9/2,VILNIUS 2008,Lietuva t.0122 652876 Nepriklausomybės a.5,Kaunas 3000,Lietuva tel 0127-20-60-54

40 VILNIAUS TAIKAUS JAUNIMO KLUBAS TAIKA" (stebėtojai)

Tai taiką ir neprievartą laikančių jaunų žmonių visuomeninis politinis susivienijimas. Klubas susibūrė dar 1990-ais, bet savivaldybėje jregistruotas tik 1992.06.12. Mūsų tikslai šie - mes platiname, skleidžiame, taikingas bei apskritai bendražmogiškas vertybes, idėjas, taikos pasaulinio judėjUmo teorijos ir praktikos praeityje bei dabar studijos ir propagavimas jvairaus pobūdžio renginiai. Nors narių turime nedaug, bet manome, jog ateitis - mūsų. Adresas:Vaidotas Ilgius.Brolių 17-38, Vilnius 2038,Lietuva tel.0122-26-75-38

BENDRIJA "UTUANICA"

jkurta: 1921 m. Pagrindinės kryptys: padėti išlaikyti lietuvybę, sisteminti, sutvarkyti esamą medžiagą ir supažindinti kitas tautas su mūsų nacionalinės kultūros savitumais, vykdyti kultūrinio apsikeitimo progra- mas tarp Lietuvos ir kitų šalių jaunimo. Mūsų tikslai: Lietuvių bendruomenių kūrimas, keitimasis etnografiniais ansambliais, chorais, vasaros stovyklų organizavimas. Adresas:P.O.BOX 2193,VILNIUS 2049,Lietuva tel.0122-65-21-75

LIETUVOS LIBERALUS JAUNIMAS /LU/

Nfcuomeninė jaunimo organizacija, jkurta 1991 m. gruodžio 1d. Skyriai Vilniuje, Kaune, Šiauliuose LU tikslai - skatinti pilietinės visuomenės kūrimąsi Lietuvoje, teikti pagalbą nevyriausybinėms organizacijoms, ruošti savo narius politinei veiklai, skleisti visuomenėje liberalizmo idėjas. LU palaiko glaudžius ryšius su Lietuvos liberalų sąjunga. Pagrindinės veiklos kryptys: diskusijų klubai, susitikimai, konferencijos, viešos akcijos, vasaros stovyklos, pagalba LLS, sportas. Adresas:P.O.BOX 2302,VILNIUS 2050,Lietuva tel.0122-62-37-35

41 JAUNIMO SAVARANKIŠKOS VEIKLOS ORGANIZACIJA "AUSTĖJA"

jkurta 1991 m. Jaunimo savarankiškos veiklos organizacija "Austėja" (toliau trumpinama ir vadinama "Austėja") yra savanoriška jaunimo generoliškos Ir labdaringos veiklos visuomeninė organizacija. Skatinanti organizuoti ir koordinuoti jaunimo darbinę, pražintfnę ir kitokią so cialiai reikalingą veiklą. Pagrindinės veiklos kryptys: -organizuoti savarankiškos veiklos darbines stovyklas; siųsti veiklos aktyvius dalyvius f savanoriškos darbinės veiklos stovyklas kitose šalyse; -dalyvauti ekologinių Ir kitokių socialinių problemų 6prendime; organizuoti pažintinę veiklą, keičiantis tikslinėmis grupėmis pagal interesus ir kitokiomis delegacijomis su kitų šalių organizacijomis Adresas:Pylimo 35,VHnius 2001 .Lietuva tel.0122-61-17-10

MAIRONIEČIAI

Tai naujai jkurta, originali, lietuviška (jkurta 1990 metais), laisvanoriška literatūrinė - kūrybinė moksleivių organizacija, kuri jungia jaunesniojo amžiaus vaikus. Devizas: "Pasiimkim arklą, knygą, lyrą ir eikim Lietuvos keliu". Giesmė: "Užtrauksim naują giesmę". Tikslas: dvasiškai tobulėti. Vertybės: darbas,mokslas,kūryba. Organizacija turi savo programą. Pagrindiniai programos atsvaros taškai yra trys: -domėjimasis Maironio gyvenimu ir kūryba; -gilinimasis j tautos istoriją; pagarba kraštui .kalbai,gamtai. o Organizacijos užuomazgų galima rasti visoje Lietuvoje. Labiau siai Išvystyta Maironiečių veikla Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Marijampolėje, Rokiškyje, Anykščiuose, Zarasuose bei Betygaloje. Tačiau šios organizacijos branduolys yra įsikūręs Panevėžyje, 2-ojoje vidurinėje mokykloje. Čia Ir leidžiamas laikraštis "Sapdrava". Jau pasirodė pirmieji šio laikraščio numeriai. Visi organizacijos nariai susitinka kasmet sąskrydžiuose, stovyklose. Paskutinė stovykla buvo suorganizuota šią vasarą Belgijo-je. Tokių stovyklų metu renkama tautosaka, atsiminimai apie Maironį, švenčiamos jvairios tautinės šventės. Be to, šios organizacijos nariai renkasi kasmet rudenj Kaune Maironio metinėms paminėti. Organizacijos globėjas Marcelijus Martinaitis.

*** *#* ***

Tai vienur,tai kitur vis dar gimsta naujos,gražios vaikų bei jaunimo iniciatyvos bendromis jėgomis kurti gražesnę Liotuvą.TačIau dar labai daug vaikų bei jaunuolių nesurado savęs arba glaudžiasi neformaliuose sambūriuose. Gal juos patrauks Jūsų pasiūlytos idėjos?

Kai kurių jaunimo organizacijų koordinaciniai telefonai

Kudirkaičiai Dana Šukienė 47 34 54 Vilnius Vida Balkevičienė Alytus 12vid.m. Skautų sąjunga-Žilvinas Skeivys 42 40 84 Vilnius Feliksas Šakalys 73 08 79 Kaunas Ateitininkai -Daiva Kuzmickaitė 20 96 03 Kaunas Sesuo Judita 75 43 24 Vilnius Maironiečiai -Eugenijus Urbonas 66 25 7 Pantvėžys

12 Pasaulines jaunimo ir vaiku oroanižaciiu asociacija

1. World federation of demokratik youth (WFDY) Gijorgy Srabo PO Box 147 Ady Endre utca 19 H-1369 Budapest Hungary T (361} 1154095 Fax (361) 1352746

2. World Concil oi Young men's service ctubs(WOCO) Mark Peters PO Box 240 8 Whitnay street, Blenheim 7301, New Zeland T.(6457) 87158Į. Tx NZ 3470, Fax (6457) 88968

3. World concil for Gifted and talented Children Dorothy Sish, college of Education Room 211 Lamar University PO Box 10034 Beaumont Tx 77710 USA T(14G9)880 8046

4. International Young Nature Frend(IYNF) BP 1257, Rosentrasse 1, D-4806 Werther, Germany. T.(495203) 5109 Fax (445203) 6283.

5. International Young Federation for environmental studies and conservation(IYF) S Fairi M-101 Sahet, New Oelhi 110 017 India

6. International Youth Hastel Federation(IYHF) Ravvdon SC Lau 9 Guessens Road Welwyn Garden City AL 8 6 QW. UK T.(44707) 324170 Fax (44707) 323980

7. Young European Federtliste{YEF) Irmely Karhio Rue du Trone 98. B-1040 Bruxeiles, Belgium. T.32 (2) 5120053 Fax (322) 5126273

8. Youth forum of the Europan Comunnities(YFEC) Domingue Geerooms, rue Joseph ii 112 B-1040 Bruxeiies, Belgium. T. (322) 2306490 Fax (322) 230 2123

9. Young Europeans for Security(YFS) Jay Jawar, PO Box 11661, 2502 A R Den Hoog Netheriands T (3170) 654601 Fax (3170) 3563348

10.Young Lawyers International association., Phiiippe Xaver-Bendrer, 26 Cours Albert 1 er, F-75008 Paris, France T (331) 40756130 Tx 190261 Giloy Fax (31) 42563765

11 .Youth for Enviroment and Service(YES) c/o Legacy International, 346 Commerce Street, Alexsandria VA 22314 3025, USA, T. (1703) 549 3630

12.Youth for Christ International (YFCI) Gerry o Gellimore, 1 Comobo Court 08-14,Singapore 0617, Singapore T. (65) 336 8776 Tx 24557 Leelm

13.Youth for Deveriopment and CooperationfYDC) Jan Pahulshi, Over-schaststraat 9,1062 HN Amsterdam. Netherrlands T. (3120) 614 25 10. Fax (3120) 617 55 45. Electronic Maii Box 9EO 2 XDC

4) 14 Jnter-American Scont Comiteel(ISC)Dr.A Aristeguieta gramcho PO Box 10297 San Jose 100 Costa Rica. T (1506) 53 2121-29 23 15. C VVORLDSCUT. Tx 2121 GONAGACO CRL Fax (1506) 29 2396

15.Youth for understanding International ex change. VVilhem M Woessner 3501 Nevvark Sreet NW, Washington.DC .20016,USA T (1202) 966i6800.C YFORU Tx 3725957.Fax (1202) 895 1182

16.World Student Christlan Federation(WSCF) Christine Ledger, Ecumenical Centre, 5 route des Morillons, Grand-Saconex CH-1218 Geneve, Switerland T (4122) 7988953 C FUACE

17.World Scout Fondation(WSF) Dr.Frilr VoHman,5 rue du Pre-Jerome, Case Postale 241, CH-1211 Geneve 4 Swlterland T (1422) 220433

18.WorkJ organization of young esperantist Nieuwe Binnenweg 176 30 15 BJ Rotterdam Netherlands. T.(3110) 436 1044 Tx 23721 Fax (3110) 436 17 51

19.CathoHc Internationa! Education Office Br.Paulus Adams, Rue des Ebrons 60, B-1040 BruxeHes, Belgium. T. (322) 2307252.

20.Chiidhope Foundation, Guillermo Barreto-Voga, Rua Dona Mariana 133, Casa 2 Botafogo, 2237-317

21 .Children's International Summer V»llages(CISV International), Joseph G.Banks, Mea House, Ellison Place, Newcastleupon-Tyne NEI 8XS, UKT (4491) 232 4998 Tx 53373,UNCLE G Fax (4491) 261 4710

22.lnternaticnal a-sociation for the Childs'Right to play(JPA) N-NHson, Box 7514, S-10392. Stockholm, 9weden.

23.lnternational associatlon of theatre for Children and Young People. Micheel Ramiose,Frederils borggade 20 DK-1360 Kobenhavn Denmark T. (45) 33 15 6900

24.World organization for early chilhoob education. VVelhavenstage 9,11, 0350 Oslo 3 Norvvay

25.lnter-American Concil for Edocation,8elence and Culture, Dr.Enrique Martin del Campo,CIECC,1889 F Street NW, Second Floor, Waschington DC 20006,USA.T.(1202) 458 3783.C.OAS WASHNDC.Tx 24128 26.International associatlon for Educetional and Vocationa! Guidance (IAEVG) M 8 Kathleen MV Hail,c/o Dėpt of Economlc Developmnnt, Gloucester House,57, Chichester Street, Belfest BT 14 RA,UK T.(353 232) 235211 E xt 2394

27.International association for the Union of Democracies (IAUD) Glen Wiliiams, 414 W 20 TH Sreet, New York, NY 10011 .USA.T (1212) 929 5358

28.Associated schoos projert in education for International Cooperation and peace c/o UNESCO, Section educ. pour co-op int «t paix Flace de Fontenoy 7, F-75700 Paris, France. T.(33) 45 68 10 00. C. Unesco Paris. Tx 20 44 61 Paris-270602. Paris. Fax (331) 45 68 08. 16g.

44 29.Association for World Education(AVVE) Aagl Nalsen, Skyum Bjerge, DK-7752 Snedsted, Denmark T.(457) 936234 (457) 936277

30.International academy of Education(IAE) Prof.J Fraser, Sceeir ce and Mathem&tcs Education Centre,Curtin University, QP0 BOK U 1987 Berth Australia

31 .tnternational associatios of schools of sočiai Work (IASSW) Dr.Vera Mehta, Palais Palfy, Josefplatz 6, A-1010 Wien, Austria. T.(431) 513 4297 Pax (431) 5138468

32.Europen committete for young fermers and 4H dubs S G Helga Stark Godesbergeralle 142-148 D-5300 Bonri 2 Germany, t(49 228) 378822 Sekretariat c/o Bund der Deutschen Lajungend 142/148 Godesberger Allee D-5300 Bonn, Germany.

33.Joint Nordic Organization for young farmers Work Jens Pedersen Landskontoret for Ungdomsarbejde Udkasvej 15 DK-8200 Arhus N Denmark

34.European Young Homeieaa group EYHG Secretariat Castlereagh Street London WIH5YR UK t(4471)402460 Fax (4471)4020620 35.European Comunity of Young Horticulturicts Bjorn Heiseberg Faunavaget10 Sdr Naera.DK-5792 rsley Denmark

Priedas Nr.3.

Lietuvos skautų sąjungos įstatymas.

1 Lietuvos skautų sąjunga yra vienintelis Lietuvoje visuomeninis susivienijimas,kuris turi tikslą auklėti pagal Roberto Baden-Povvei'io skautybės sistemą, auklėti jaunimą dorais žmonėmis ir naudingais Li^luvos piliečiais.

2 Skautų sąjungos nariais gali būti auklėjamos 1 str. nurodyta sistema jaunuomenės vadai ir rėmėjai, pilnateisiai abiejų lyčių Lietuvos piliečiai.

3 Lietuvos skautų sąjunga yra švietimo Ministerio žinioje. Vyriausias sąjungos valdomasis organas yra jos taryba.

4 Sąjungos ir jos organų sudarymą ir vidaus tvarką nustato švietimo Ministerio patvirtinus statutat.

5 Respublikos Prezidentas yra sąjungos šefas, šefo pavaduotoju yra sąjungo* tarybos pfemmiMi.

45 Sąjungos lėšas sudaro jos pajamos ir valstybės pašalpos.

7 Sąjunga yra juridinis asmuo. Ji turi teisę jsigyti kilnojamą Ir nekilnojamą turtą, ieškoti ir atsakyti teisme.

8 Sąjungos vartojamų arba panašių uniformų; ženklų Ir vėliavų negali vartoti kiti susivienijimai. 9 Sąjunga nustoja veikusi Respublikos Prezidento jsakymu, statuto nustatyta tvarka Švietimo Ministeriui pasiūlius. Sąjungai nustojus veikti, jos turtas tenka Švietimo Ministerijai.

10 šiam jstatymui pradėjus veikti, visos organizacijos, kurios turi tokj arba panašų tikslą, kaip šiuo jstatymu Lietuvos skautų sąjunga, pereina šitos sąjungos žinion.

11 Lietuvos skautų sąjunga sutvarko pagal šj įstatymą Lietuvos skautams remti draugijos centro valdyba.

12 šis įstatymas veikia nuo 1930m.spa!io mėn.ld.

A. Smetona Respublikos Prezidentas J.TūbeKs Ministeris Pirmininkas

Priedas Nr.4.

Vytauto Didžiojo Muziejaus jstatymas

1

Vytauto Didžiojo garbei steigiamas Vytauto Didžiojo Muziejus Kaune.

Vytauto Didžiojo Muziejau2 s yra mokslo ir švietimo {staiga. 3 Vytauto Didžiojo Muziejaus tikslas yra ugdyti tautinj susipratimą, tėvynės meilę ir pasiryžimą ginti Lietuvos nepriklausomybę.

4 Vytauto Didžiojo Muziejus renka, tiria, saugo ir rodo lietuvių tautos kultūros paminklus. Jame gali būti taikomi ir kitų kraštų kultūros paminklai.

5 Vytauto Didžiojo Muziejus yra Kultūros Muziejus ir Karo Muziejus. e KuftūrDS Muziejuje yra: 1)meno skyrius, 2)priešlstorints rtcyrius, 3)fStonnis skyrius k 4)etnografinis skyrius. Ministerių Kabineto nutarimu šie skyrai gali būti jungiami arba steigiami nauji. Kultūros Muziejus ir Karo Muziejus turi savo konservavimo, restauravimo ir kitų jų darbams reikalingų dirbtuvių.

8 Kultūros Muziejus yra Švietimo Ministerio žinioje. Karo Muziejus yra Krašto Apsaugos Ministerio žinioje.

9 Kultūros Muziejų prižiūri ir jam atstovauja jo direktorius. Karo Muziejų prižiūri ir jam atstovauja jo viršininkas.

10 Kultūros Muziejaus sičius tvarko skyrių vedėjai. * 11 Kultūros Muziejaus direktorių,jo skyrių vedėjus ir kitus tarnautojus skiria ir atleidžia Švietimo Ministeris. Karo Muziejaus viršininką ir kitus jo tarnautojus skiria ir atleidžia Krašto Apsaugos Ministeris.

12 Kultūros Muziejaus direktorius ir skyrių vedėjai sudaro Kultūros Muziejaus Tarybą. Tarybos pirmininku yra Kultūros Muziejaus direktorius. Tarybos pirmininkas gali kviesti j tarybos posėdžius žinovų.

13 Kultūros Muziejaus Taryba: 1) sprendžia muziejaus direktoriaus ir skyrių vedėjų iškeltuosius klausimus, 2) prižiūri Lietuvoje esamus kultūros paminklų muziejus bei rinkinius, 3) tiria ir, gresiant pavojui sunykti, globoja Lietuvoje esamus kultūros paminklus: piliakalnius, senkapius, senuosius pastatus ir jų liekanas, bibliotekas, meno kūrinius ir kitus muziejinius daiktus.

14 Kultūros Muziejaus Taryba imasi priemonių apsaugoti paminklams, kuriems gresia pavojus sunykti ar būti išvežtiems j užsienį.

15 Kultūros Muziejaus laikymo išlaidas padengia švietimo Ministerija. Karo Muziejaus laikymo išlaidas padengia Krašto Apsaugos Ministerija

Kultūros Muziejus ir Karo Muziejus gali turėti savo lėšų iš palikimų, aukų ir kitokių šaltinių. Tos lėšos naudojamos kiekvieno muziejaus reikalams. Bendras Vytauto Didžiojo Muziejaus susidariusias lėšas iš palikimų, aukų ir kitokių šaltinių paskirsto tarp Kultūros ir Karo Muziejų Ministerių Kabinetas

17 Vytauto Didžiojo Muziejaus rūmus Kultūros ir Karo Muziejams paskirsto Ministerių Kabinetas.

18 Kultūros Muziejaus statutą tvirtina švietimo Ministeris. Karo Muziejaus statutą tvirtina Krašto Apsaugos Ministeris.

19 Valstybės Archeologijos Komisijos įstatymas (LV.Ž.Nr 11,eil.137) panaikinamas

A.Smetona Respublikos Prezidentas J.Tūbelis Ministeris Pirmininkas

47 Priedas Nr.J.

ĮSTATYMAS APIE DRAUGIJAS. 1. Draugija (sąjunga, partija Ir kt.) - yra susivienijimas kuopon kelių asmenų, pasistačiusių kokf nors aiškų bendro darbo tikslą ir, tam tikslui atsiekti, suatrtinai, tam tikrais Įstatais, dirbančių. Pastaba. Draugijos Ir bendrovės, kurių tfksfafe materialinio pelno jgijimas, tvarkomas Civilinio Statuto ir kitų tam tikrų įstatymų. 2. Asmenys, kurto nori steigti draugiją, ne mažiau kaip penki, privalo {registruoti jos įstatus pas Apskrities Viršininką. 3. įstatuose turi būti nurodyta: a) draugijos pavadinimas ir tiksfas, b) dartbo plotas, c) draugijos vedėjo rinkimo tvarka arba valdybos sudarymo būdas, vedėjo ar valdybos papildymas, d) tvarka draugijon įstoti ir išstoti. 4. Draugijos, turinčios teisės įgyti nekilnojamąjį turtą arba turėti skyrius, savo įstatuose, be minėtų žinių, turi dart nurodyti: a) narių mokesčio d'dumą, b) Visuotinio susirinkimo sušaukimo laiką, būdą ir jo kompetenciją, c) apyskaitų tvarką, d) įstatų keitimo tvarką, e) skyrių steigimo tvarką. 5. Apskrities Viršininkui, notaro, Milicijos Viršininko arba savivaldybės jstaigos patikrintais steigėjų parašais, kuriuose turi būti pažymėtas jų vardas, pavardė, užsiėmimas ir gyver moji vieta. Prie prašymo pridedami 3 egzemplioriai draugijos įstatų projekto. 6. Visiems klausimams, iš šių įstatymų kylantiems, spręsti steigiama prie Apskrities Viršininko Komisija iš: Apskrities viršininko, kuris yra jos pirmininku, vieno Apskrities Komiteto nario ir Taikos Teisėjo. Raštinės darbą atlieka Apskrities Viršininko raštinė. 7. Komisija privalo peržiūrėti įstatus per mėnesj nuo dienos, kai gautas pareiškimas. Jeigu įstatuose trūksta kokių nors reikalaujamų 3, 4 ir 5 žinių, tai Apskrities Viršininkas raštu praneša steigėjams apie trūkumus ir duoda jiems dvi savaiti laiko nuo apskelbimo dienos tiems taikumams papildyti. Siam terminui praslinkus dalykas įnešamas komisijon spręsti. Komisijoje dalykas turi būti išrištas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kai gautas trūkumų papildymas. 8. įstatus registruoja arba atsisako registruoti komisija. įstatai komisijos pripažinti registruotinais, Apskrities Viršininko įrašomi į tam tikrą rejestrą. Atmetus įstatus, Apskrities Viršininkas grąžina jų 2 egzempliorių steigėjams, nurodydamas priežastis, dėl kurių jie negali būti įregistruoti. 9. Komisijai nutarus registruoti įstatus Apskrities Viršininkas daro įrašą ant pristatytų istatų projekto, iš kurių vieną grąžina padavusiems, kitą palieka byloje, o trečią pristato V.R.Ministerijos Diliečių Apsaugos Departamentui. 10. Komisijai nutarus registruoti draugijos įstatus, Apskrities Viršininkas paskelbia 'laikinosios Vyriausybės Žiniose" apie draugijos įsikūrimą. 11. Vedamam rejestre turi būti pažymėta draugjos vardas ir tikslas, steigiamas laikas, valdybos narių vardai ir pavardės ir jų gyvenamoji vieta šias visas žinias draugija privalo suteikti Apskrities Viršininkui. 12. Draugijos turi teisę dirbti įregistruotų įstatų apybrėžose. 13. Draugijų darbo priežiūra priklauso Vidaus Reikalų Ministerijai. 14. Draugijos uždaromos už draugijų įstatų nelaikymą ar peržengimą. Piliečių Apsaugos Departamentas ir Apskrities Viršininkas turi teisės sustabdyti draugijos darbą,jeigu jis įgyja priešingo va'stybės įstatymams krypsnio, bet privalo tuoj įnešti komisijcn pasjūlymą uždaryti draugiją (6) 15. Apie draugijos galutinį uždarymą skelbiama "Laikinosios Vyriausybės Žiniose". Skelbimas apmokamas valstybės lėšomis. 16. Likviduojamųjų draugijų turtas vartojamas draugijos įstatų nurodymu arba, įstatams tylint, komisijos tarimu, laikrntir draugijos tikslo. 17. Komisijos nutarimai gali būti apskųsti Apygardos Teismui per dvi savaiti nuo tos dienos, kurią nutarimas yra paskelbtas. .18. Apygardos 'eismas sva.sto skundus ir sprendžia juos administraciniu būdu. 19 Apygardos Teismo nusprendimai galutiniai.

48 20. Komisijos nusprendimą gali apskųsi ir jos pirmininkas, jeigu nusprendimas jvyko balsų dauguma, prieš jo nuomonę. 21. Komisija ir Apygardos Teismas apie posėdžio kuriame bus svarstomas draugijos reikalas, laiką duoda žinoti steigėjams per steigimą pasirašiusįjį arba draugijos vedamam organui, kurie turi teisės duoti posėdyje paaiškinimų. 22. Draugijos skyriui įregistruoti užtenka prie pareiškimo pristatyti draugijos įregistravimo liudijimą. 23. Visos draugijos, kurios buvo prieš paskelbiant Šį įstatymą, privalo įsiregistruoti per dvi savaiti nuo šio įstatymo paskelbimo dienos ten, kur yra jų vedamojo organo būstinė. 24. Pareiškimai ir įstatai turi būti paduodami valstybine lietuvių kalba surašyti. Pastaba. Vidaus Reikalų Ministeriui duodama teisė leisti kai kuriose Valstybės dalyse pt įstatyti pareiškimus ir įstatus ne lietuvių kalboje be pinigų vertimui. 25. Apskrities Viršininkas kas mėnuo pristato Apsaugos Departamentui ištraukas iš draugijų rejestrų ir žinias apie surinktus už draugijų registraciją pinigus. 26. Surinkti pinigai eina Valstybės Iždan, išskyrus tuos, kuriais apmokami skelbimai apie draugijų įregistravimą 27. Teisės ir pareigos, kurios šiuose įstatymuose pavestos Apskrities Viršininkui, taip pat priklauso ir Miesto Viršininkui. Komisijoje prie jo steigiamoje dalyvauja Miesto Valdybos narys. 28. Uždrausta dalyvauti neįregistruotoje draugijoje. 29. Uždrausta steigti draugijos, kurių tikslas priešingas Valstybės baudžiamiesiems įstatymams. 30. Moksleiviai kuria savo tarpe draugijas jų mokyklų vyresnybei leidžiant. Draugijos turi teisę vienytis į sąjungas tvarka šių įstatymų nustatyta. A.Smetona Valstybės Prezidentas P.Leonas Ministerio Pirmininko Pavaduotojas Vidaus Reikalų Ministeris. Kaunas 1919 m. spalių mėn. 10 d.

Priedas Nr.6. SKELBIMAS

Vidaus Reikalų Ministerijos Piliečių Apsaugos Departamentas skelbia, kad Piliečių Apsaugos Departamente yra įregistruoti šių draugijų įstatai:

DRAUGIJOS VARDAS draugijos centro būstinė

Kovo 11 1 Lietuvos Laivininkystės bendrovė Gegužės 14 2 Ekonominė bei politinė Lietuvos Žemdirbių sąjunga Vilniuje (laik. Kaune) "3 Kauno Sionistų Draugija Kaune Birželio 1 4 Lietuvių Bendruomenė "Kazino" 13 5 Labdaringoji Draugija prie R -Kat bažnyčios Kelmėj Kelmėje 16 6 "AuSra" Veliuonos Lietuvių katalikų Drabininkų Draugija Kauno aps Veliuon. 17 7 Žemės Ūkio Darbininkų Profesinė Sąjunga Vilkaviškyje 27 8 Lietuvos Paspirties Vyčių (Skautų) Draugija Kaune " 9 Kauno Malkų Bendrovė " "10 "Vilkalakis" Dailininkų kiiubas " " 11 Kauno "Agudas Israel" sąjunga

49 ir frakcija "Cirel-lzrael" Liepos 12 12 "Širšūnas" Leidimo Bendrovė 21 13 "Arbeiterheim B.Borochov" Draug. H 23 14 Lietuvių Moterų Globos Komitetas M 24 15 Lietuvos Sporto Sąjunga " • 25 16 "Varpo" Bendrovė Vilniuje {I. Kaune) " 26 17 Centralinis Biuras Profesionalių sąjungų m.Kauno Kaune " 18 Rabinų Sąjunga Lietuvoje 27 19 "Ukmergės Aido" Draugija Ukmergėje " 20 Mokytojų Profesionalinė Sąjunga Kaune 28 21 Kauno savišelpystės sąjunga inva- lidų, tarnavusių Rusijos Armijoj " 30 22 Kauno Žydų Jaunimo švietimo kuopelė " 31 23 Pirmas Kauno Žydų Dramos Ratelis " " 24 Vilkaviškio šerių ir šepečių darbininkų profesinė sąjunga Vilkaviškyje Rugpjūčio 11 25 Kauno žydų Lygos Kultūros sąjunga Kaune 14 26 Kauno žydų Darbininkų Dailės Sąjunga " 27 Kauno Miesto "Elektros Energija" Profesinė sąjunga " 21 28 "Mokyklų Pagalbos'' Draugija Tauragėje " 29 Profesinė sąjunga Virėjų Oficlntų ir viešbučių tarnautojų Kaune " 30 "Tartokų, Fabrikos ir Malūnų darbininkų" profesinė sąjunga * 23 31 Odininkų" profesinė sąjunga " 27 32 Kauno miesto namų savininkų Draugija " M 33 Profesinė sąjunga Darbininkų Dektukų Fabrikos 31 34 Kauno Medicinos Draugija Rugsėjo 1 35 Rietavo Darbininkų sąjunga Rietava Vėžaičių apa 10 36 Prekybos ir Pramonės tarnautojų profes. sąjunga Kaune Kaune 18 37 "Juodadarbių ir Nešėjų" profe- sinė sąjunga " 19 38 Kauno Centralinė Amatininkų sąjunga 22 39 Kauno miesto Gydytojų sąjunga " 40 "Spaudos Darbininkų" profesinė sąjunga 26 41 "Rašto" Bendrovė Vilniuje ([.Kaune) Spalių 3 42 Lietuvos Socialdemokratų Partija Kaune 17 43 Lie tuvos Darbo Federacija Vilniuje (I.Kaune) 18 44 Vežėjų profesinė sąjunga Kaune 20 45 Lietuvių Katalikų Moterų Draugija " H 46 kančių Izraelitų Tautinė bepartyvinė Jaunimo Kuopa 25 47 Lietuvos Technikų Draugija Vilniuje (I.Kaune) Lapkričio 3 49 "Pavasaiis" Lietuvių Katalikų Jaunimo sąjunga Kaune " 50 Kauno Šv.Trejybės Bažnyčios "Vaikelio Jėzaus" Gailestingųjų asmenų Or-ja 8 61 Lietuvos Valstiečių sąjunga " " 52 Lietuvos Socialistų Liaudininkų Demokratų Partija " 53 Tautos Pažangos Partija H

Priedas Nf 7

JAV ir Kanados lietuvių Pirmojo Kultūros kongreso jvykusio 1956.06.30. Čikagoje

PROGRAMA

(Kongreso vieta-Sherman viešbutis, Randolph ir Cl ark gatvių kampas)

I.jžanginė daiis - 9 vai.30 min. 1 Rengėjų žodis - JAV LB Čikagos Apygardos Valdybos pirm. dr. J.BajerČius 2.Kanados LB Krašto Valdybos pirm. žodis - B.Sakalauskas 3.Atidaromoji kalba - JAV LB Centro Valdybos pirm. St.Barzdukas 4 JAV ir Lietuvos himnai - G.Mačytė 5.invokacijos - prel.lg.Albavičius.kun.A.Trakis 6.Mirusiųjų ir ištremtųjų kultūrininkų prisiminimas ir pagerbimas 7.Prezidiumo,sekretoriato ir rezoliucijų komisijų sudarymas 8.Garbės komiteto ir garbės svečių pristatymas 9.Sveikinimai raštu.

II.I sis plenumo posėdis Tautinė kultūra-tautos išlikimo pagrindas-dr.Juozas Grinius Paskaitoje nagrinėjami šie trys klausimai: 1)kokiu būdu keičiama tautybė, 2)koks pagrindas išlikti tėvų tautoje, 3)kaip suprasti tautinę kultūrą. Pagal tai paskaitos planas yra toks: 1)kilmė ir apsisprendimas tautybės klausimu, 2)jaugimas j tėvų tautos kultūrą kaip apsisprendimas už jų tauty bę, 3)tautinės kultūros intergralumo klausimas

III.Sekcijų posėdžiai 1.Akademinio jaunimo sekcija.2-5 vai.-vadovas B.Juodelis Lietuvių tautinės kultūros išlaikymo būdai mūsų emigracinėje bendruomenėje ateities meto sąlygose;

S1 Pagrindinės kryptys: skatinti jaunimą būti aktyviais, dorais žmonėmis a. L.SabaJiūbas - Lietuvių tautinės išlaikymo budai mūsų vyresnės kartos veikloje, b A Barzdukas - Studentijos tarpe, c. G.Prialgauskaitė Socialinio darbo plote.

2. Dailės sekcija, 3-6 vai.- vadovas J.Pilipauskas. K Žoromskis - Tautinio meno reikšmė ir jo * reikšmingumas išeivijoje. 3. Istorijos sekcija, 2-5 vai.-vadovas V.Liulevičius Dr.A. Kučas - Aktualios mūsų istorijos problemos. 4 Kalbos sekcija, 3-6 vai -vadovas A.DunduHs. LDambriūnas - Mūsų kalbininkų uždaviniai tremtyje. 5. Literatūros sekcija, 2-5 val.-vadovas B.Babrauskas. Dr. J.Grinius - Lietuvių rašytojams aktualios problemos. 6. Mokslo sekcija, 1-4 vai -vadovas M.Krikščiūnas - Prof.St Kolupaila - Aukštojo mokslo raida nepriklauso- moje Lietuvoje.

Priedas Nr. 8.

ŠAULIŲ SĄJUNGOS ĮSTATYMAS

I. Bendrieji nuostatai

1

šaulių sąjunga yra visuomeninė kariška organizacija.

Sąjungo2 s tikslas yra stiprinti tautinj atsparumą ir valstybės gynimo pajėgas.

3 Sąjunga: 1) organizuoja šaulius, 2) rūpinasi šaulius parengti karui, 3) ruošia gyventojus apsisaugoti nuo pavojaus iš lėktuvų, 4) skleidžia gyventojų tarpe karišką drausmę, pratina juos prie ka- riško gyvenimo, stiprina jų kūno jėgas ir Ištvermę, 5) stiprina gyventojų dvasios jėgas, skleidžia jų tarpe kultūrą, švietimą, keldama Tėvynės meilę Ir dorovę, 6) teikia policijai Ir krašto gyventojams pagalbos gaisro, potvynio ir kitais atsitikimais.

4 Sąjungą valdo Kraš'o Apsaugos Ministerija. Sąjunga netarpiškai priklauso Kariuomenės Vadui.

5 Sąjungos vidaus tvarką nustato statutas. Statutą tvirtina Respublikos Prezidentas.

6 Sąjungos organizaciją etatų ribose tvirtina Krašto Apsaugos Ministeris Kariuomenės Vado pasiūlymu.

7 Sąjunga yra teisinis asmuo. Sąjunga ieško ir atsako teisme Valstybės «ždo teisėmis. Sąjungai atstovauja jos Vadas.

52 Sąjunga ieško ir atsako teisme Valstybės iždo teisėmis. Sąjungai atstovauja jos Vadas.

II. Valdymas

8 Sąjungą tvarko Vadas. Sąjungos Vadą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Krašto Apsaugos Ministerio pristatymu.

9 Sąjunga skirstoma rinktinėmis ir būriais. Būriai gali sudaryti kuopas, eskadronus, baterijas ir kitokias kariškas dalis

10 Rinktinės vadu yra vietos karo komendantas.

11 Būrių, kuopų, eskadronų, baterijų ir kitokių dalių vadus skiria ir atleidžia sąjungos Vadas rinktinės vado pasiūlymu, 12 Rinktinių atstovų susirinkimą šaukia sąjungos Vadas, rinktinės būrių atstovų susirinkimą - rinktinės vadas ir būrio susirinkimą - būrio vadas. Susirinkime pirmininkauja vadas, kuris susirinkimą šaukia.

13 Rinktinių atstovų susirinkimo protokolą tvirtina Kariuomenės Vadas, rinktinės būrių atstovų susirinkimo protokolą tvirtina šaulių Sąjungos Vadas ir būrio susirinkimo protokolą tvirtina rinktinės vadas

14 Nekariško pobūdžio reikalams svarctyti šaulių Sąjunga turi Šaulių Sąjungos tarybą, rinktinė - rinktinės tarybą ir būrys - būrio tarybą. Sąjungos tarybos pirmininku yra Sąjungos Vadas, rinktinės tarybos pirmininku - rinktinės vadas ir būrio tarybos pirmininku - būrio vadas. Tarybų protokolai tvirtinami 13 str. nustatyta tvarka.

15 Prie šaulių administracinių vienetų moterys gali sudaryti Šaulių vienetus bendra tvarka. Moterų šaulių vienetai, pradedant rinktine, priklauso tų dalių vadų, prie kurių jie yra. Moterų šaulių būrio vadė netarpiškai priklauso rinktinės vadei. Saulių susirinkimo kompetenciją, jų šaukimo tvarką ir šaulių tarybą sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato sąjungos statutas.

III. Nariai

17 Sąjungos nariai vadinami šauliais

53 Šauliai skirstomi rikiuotės šauliai, šaulėmis, šauliais rėmėjais ir garbės šauliais

18 šauliais gali būti tik Uetuvos piliečiai. , Šauliais negali būti - 1) kam teismo atimtos arba aprėžtos teisės, 2) kam atimtos teisės Ypatingų valstybės apsaugos jstatymo 10, 3) kas kaltinamas dėl nusikalstamojo darbo, už kurį gresia teisių atėmimas ar aprėžimas, 4) kam teismo paskirta globa, 5) kas yra jaunesnis kaip 16 metų amžiaus.

19 Stodamas j Sąjungą, kiekvienas asmuo prisiekia arba iškilmingai pasižada būti klusniu ir ištikimu Lietuvos Respublikai. Priesaikos ir pasižadėjimo tekstus nustato Šaulių Sąjungos statutas.

20 Už tarnybinius nusikaltimus ir nusižengimus, už priesaikos ar iškilmingo pasižadėjimo sulaužymą, už neleistiną ginklo vartojimą ir už šaulio garbę žeminančius veiksmus šauliai atsako karo teisme arba drausmės tvarka kaip kariai.

21 Asargos karininkai, kurie dirba sąjungoje rikiuotės šaulio darbą, turi pirmumo keliant juos j aukštesnj atsargos karininko laipsni.

22 Rikiuotės šauliai, kurie yra išėję nustatytą apmokymą, išlaikę egzaminus ir rinktinės vado gerai atestuoti, gali būti atleidžiami rrio pakartotinų šaukimų kariuomenėn karo pratimams atlikti.

23 Valstybės, vietos ar ūkiškos savivaldybės, Klaipėdos krašto autonominės jstaigos ar jmonės arba tokios jstaigos ar įmonės, kuriose dalyvauja Valstybės Iždas savo kapitalais, arba kurias Valstybės iždas šelpia, Kariuomenės Vado reikalavimu turi atleisti šaulius karo pratimams atlikti. Pratimų metu šios jstaigos ar jmonės moka šauliams pilną atlyginimą.

24 Karo metu šauliai, vykdydami krašto gynimo uždavinius, aprūpinami Krašto Apsaugos Ministerio nustatyta tvarka. Taikos metu šauliai, vykdydami Kariuomenės Vado duoius uždavinius, gali būti aprūpinami maistu, pašaru ir susisiekimo priemonėmis.

25 Šauliai, kurie dėl šaulio pareigų ėjimo sužeisti ir dėl to nustojo sveikatos ir darbingumo, dėl šaulio pareigų žuvusių ar dėl gautų, tarnybos pareigas einant, žaizdų mirusių šaulių šeimos, gauna pensiją ar pašalpą Karių pensijų jstatymu.

šauliai, dėl šaulio pareigų sužeisti gydomi valstybės lėšomis.

IV. Lėšos ir turtas

27 Sąjungos lėjas sudaro: 1) iš Valstybės Iždo skiriamos sąmatos keliu lėšos, '2) sąjungos surenkamos pajamos:

S4 a) narių mokesčiai, b) ūkio, jmonių ir namų eksplotacijos pelnas, c) kapitalų, d) rengiamų loterijų, koncertų ir kitų pramogų pelnas, e) savivaldybių skiriamos pašalpos, f) aukos ir kitos pajamos.

26 Valstybės iždo lėšos naudojamos Krašto Apsaugos Ministerijai nustatytais pagrindais. Kitų lėšų naudojimą tvarko tarybos, pagal sąmatas ir veikimo planus; iš šių lėšų atsiskaitoma Krašto Apsaugos Ministeriui nustatyta tvarka.

29 Ginklus ir karo medžiagą sąjunga gauna iš Krašto Apsaugos Ministerijos.

30 Turtas, gautas jš Valstybės Iždo, o taip pat jgytas ar pagamintas už duotus iš Valstybės Iždo pinigus, laikomas Valstybės turtu ir tvarkomas Krašto Apsaugos Ministerijai nustatytais pagrindais, o turtas jgytas ar pagamintas sąjungos surinktomis iėŠomis arba jai paaukotas-laikomas sąjungos turtu Ir tvarkomas Krašto Apsaugos Ministerio nustatytais pagrindais. Turtas, jgytas ar pagamintas, panaudojant ne mažiau kaip 30 Valstybės Iždo lėšų, tvarkomas kaip valstybės turtas.

31 Nekilnojamasis turtas gali būti jgytas, jkeistas ar perleistas Krašto Apsaugos Ministerio leidimu.

32 Sąjungos turtas nuo valstybės mokesčių atleidžiamas,

33 Sąjungos korespondencija siuntinėjama kaip vajstybės įstaigų korespondencija.

34

Sąjungos rengiamos paskaitos, koncertai, vakarai ir loterijos valstybinėmis rinkliavomis neapdedamos.

V. Baigiamieji nuostatai

Sąjungos veikimas sustabdoma36 s Respublikos Prezidento jsakyrnu. 36 Sąjunga likviduojama įstatymo nustatyta tvarka.

37 Sąjungą likvidavus, jos turtas perduodamas Krašto Apsaugos Ministerijai.

38 Lietuvos Šaulių Sąjungos įstatymas (V.Ž.Nr. 166, ell. 1164) panaikinamas. A. Smetona Respublikos Prezidentas J.Tūbelis Ministeris Pirmininkas

10 ACiū

u2 paramą

ponams Jonui jr Dainai JuozeviCiams

parėmusiems leidybą 100 $

r apšvietimo technikos firmai "KETA".

APŠVIETIMO TECHNIKA I SUOMIŠKAS NČONAS.

IAB* Ofisams, parduotuvėms, | kavinėms. Švieslentės. apšvietimo techni ka prestižiniam JOsų firmos sttiui Projektavimas, Kviečiame bendradarbiauti montavimas, tiekimas dizainerius

LiThuANiĄN ColUqc of DcMociucy Or. Giedri btattat « (3702) 772840 VUua Pedagogė Urtvenily FA*n(3702) 764433 Stodertų 39 — Wniu». Utfiiam 2034 FAX n (3702) 650579 Uhuanian in service teacher training institute Didiaukio str. 82, Vilnius 2057, Uhuanian Priedas Nr.9, Lietuvos Skautų sąjungai - 75-eri metai Šių metų spalio 23 d. paplito po visą pasauli ir sąlygoms skautijal vystytis, Vilniuje prasidėjo renginiai, buvo pripažinta kaip daug brolių ir seserų skirti Lietuvos Skautų pažangiausias mokymo bei prisijungė prie šio kilnaus sąjungos 75-erių metų ugdymo sąjūdžio. Iš viso arti 20000 Jubiliejui paminėti. Mokytojų metodas. jaunuolių susiejo savo namuose Jvyko Jubiliejinė gyvenimą su skautybe. sueiga. Skautai giedojo Okupavus sovietams Lietuvą Lietuvos himną, su Vilniaus 1940 m. skautiška veikla vyskupu Juozu Tunaičiu buvo uždrausta, o dalis jos sukalbėja maldą, išklausė vadovų Sušaudyta ar ištremta. sveikinimus, tylos minute Kai . kurie skautai pasitraukė pagerbė žuvusius ir | užsien|. 1945 m. LSS nesulaukusius šios sukakties pradėjo savo veiklą išeivijoje. skautus. Po to dainavo Dabar tai didžiausia lietuvių Muzikos Akademijos choras, išeivijos organizacija, turinti vadovaujamas P. Gylio. Vėliau per 4000 narių visuose skautai ir svečiai linksminosi kontinentuose. vakaronėje. 1988 m. lapkričio 14 d Spalio 24 d. Vilniaus Vilniuje įsisteigė Lietuvos Arkikatedroje mišias už Skautų sąjungos atkūrimo skautiją aukojo J. E. štabas. Atsikūrusi skautija Arkivyskupas Audrys Bačkis. pradėjo sparčiai tvirtėti, vis Lietuvos Nacionalinėje Martyno daugiau narių priimdama } Mažvydo billotekoje buvo savo tarpą. Tikėkimės JI atidaryta "LSS 75-erių mrtų išaugs | dar didesnę šeimą Jubiliejus" paroda. Ji veiks Bet Lietuvoje skautai atsirado nei tarpukario Lietuvoje ir mėnes|. Čia eksponuojamos tik paskelbus nepriklausomybę. padės Lietuvos Jaunimo nuotraukos, emblemos, leidiniai 1918 m. Skautus rėmė auklėjimui. skautijos tema. kultūros ir vyriausybės XX a. pradžioje veikėjai. Susidarius palankioms atsiradusi skautija greit Alkas Paltarokas Kelios datos iš pasaulio skautų istorijos

1857-gimė Robertas Baden-Powellis. 1899-Baden-Powellis parašė knygą "Aids to Scoutlng". Tai jo patyrimai lš kareivių apmokymo Indijoje. 1899-Baden-Powellls - Mafekingo gynėjas Būrų kare. Pietų Afrikoje.' Mafekingas išlaikė 217 dienų apsupimą. Mafekingo berniukai buvo suorganizuoti | karo lauko pasiuntinių korpusą." Pastarųjų nepaprastas pareigingumas nustebino gynėjus ir Išgarsino Baden-Powellio vardą. 1907-Baden-Powellis gr|žęs } Angliją ir Įsitikinęs. kad jo 1899 išleistoji knygelė nepaprastai paplito jaunimo tarpe, tuometinės Anglijoje paplitusios organizacijos "Boys Brigade" steigėjo Slr Wiliam Smith paragintas pritaikyti knygelės mintis berniukams, suorganizavo Brown- sea saloje pirmąją berniukų stovyklą. 1908-Stovyklos pasisekimo paveiktas Baden-Powellis išleido knygą "Scouting for boys". kurios lietuviškas vertimas yra žinomas "Skautybė berniukams'' vardu. Tų pat metų gale pačioje Anglijoje jau buvo apie 60.000 skiltimis susibūrusių skautų. 1910-Baden-Powellis pasitraukė iš kariuomenės, kad pasišvęstų skautybei. Su dviem skautų skiltim aplanko Kanadą. įsisteigė skautės. Britų imperijoje pirmoji registracija rodo 109.000 skautų. 1915-Anglijoje {steigiama Skautų Bičiulių Draugija. 1916-jsisteigė vilkiukų šaka, išleista knyga "The Wolf Cubs Handbook". 1918-jsistęigė vyčių šaka (Rover-Scouts). 1919-W.F.de Bois Maclaren padovanotame Gilvvellio parke Londono apylinkėse Baden-Powellls pravedė pirmuosius Miško Ženklo kursus skautų vadovams. 1920-pirmoji skautų Jamboree Olimpijoje Londone. Dalyvavo 800 skautų lš 11 kraštų. Pirmoji Tarptautinė Skautininkų konferencija. Išrinktas Tarptautinis Komitetas ir įsteigtas Tarptautinis Biuras. Badcn-Poweliis paskelbtas Pasaulio Skautų Šefu. 1922-Baden-Powellis išleido knygą Rovcring to Success". lietuvškai Išverstume "Vyčlavimas | pasisekimą". 1925-|sisteigė invalidų skautų šaka. 1933-Baden-Powellis su 550 skautų ir skaučių laivu "Calgarlc" aplanko Baltijos kraštus, taip pat ir Lietuvą. , 1941-įsisteigė oro skautų šaka Anglijoje. Sausio 8-ąją Badcn-Pouellls mirė Kenijoje. Afrikoje paskelbęs savo Paskutinį Testamentą skautams "The Last Message". kur) užbaigė kilniuoju sakiniu: "Budėk" taip. kad gyventum laimingas Ir laimingas numirtum-vlsados laikykis tavo skautiškojo {žodžlo-nct ir po to. kai nustosi būti bcrnluku-lr, o Dieve, padek tau budėti".

("Tauta budi", Torontas. 1953 m-) Priedas Nr. • Councfl of Europe Conseil de l'Europe . + turopos Taryba * * * * * * * * * * * *

Istorija.

Idėją sukurti Tarybą 1943 m iškėlė Vlnstonas Čerčelis lai buvo pirmoji Paneuropos politinė Institucija, sukurta po pasaulinio karo. Šios organizacijos sukūrimo (status 1949 m Londone pasirašė dešimt Salių: Belgija. Danija, Prancūzija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Švedija Ir Didžioji Britanija, vėliau tais pačiais metais prisijungė Graikija Ir Turkija. Nuo to laiko narėmis tapo šios šalys: Islandija Ir Vokietija (1950), Austrija (1956), Kipras (1961), Šveicarija (1963), Mafia (1965), Portugalija (1976), Ispanija (1977), Lichtenšteinas (1978), San Marinas (1988)m, Suomija (1989), Vengrija (1990), Čekoslovakija, Lenkija (1991) Ir Bulgarija (1992) Iš viso šiuo metu yra 27 narės. Prašymus tapti narėmis Oficialiai pateikė Albanija, Estija, Latvija. Lietuva, Rumunija, Rusija, Slovėnija Ir Jugoslavija (1991 m. spalio mėn. 8 d ). Atsižvelgdamos J jvyklus Jugoslavijoje, Ministrų komitetas nusprendė sustabdyti bendradarbiavimą su Jugoslavijos valdžia Iki taikaus problemos Išsprendimo.

Kai kurios jslnfflmtnos datos.

1963 m. - (kurta Europos nacionalinių Jaunimo komitetų Taryba.

1967 m. - Europos Ministrų tarybos komitetas nutaria (kurti Europos Jaunimo centrą. 1969 m. - (vyksta Hagos aukščiausio lygio susitikimas, kuriame padedami būsimo Europos bendrijų Jaunimo forumo pagrindai, (kuriamas tarptautinių jaunimo organizacijų Europos koordinacinis biuras (EGB).

1960-ųjų pabaiga - užmezgami ryšiai tarp V.Europos nacionalinių jaunimo komitetų Ir R.Europos jaunimo organizacijų. 1972 m, - (kurtas Europos Jaunimo fondas (Europos Taryba).

1980 m. - sukuria Visos Europos Jaunimo Ir studentų bendradarbiavimo struktūra (AEYSC). Buvo organizuoti du pagrindiniai dideli Indėliai Tarptautinių Jaunimo metų renginiai: Europos jaunimo savaitė ir l-oji Europos ministrų, atsakingų už darbą su jaunimu, konferencija.

1989 m. - 40-osios Europos Tarybos metinės. Sukurtos Europos Jaunimo centro ir Europos jaunimo fondo struktūros.

1990 m. - Vengrija (stoja (Europos Tarybą 1991 m. - Čekoslovakija ir Lenkija (stoja (Europos Tarybą. Bulgarija ir Rumunija pasirašo Europos Kultūros konvenciją. 1992 m. Bulgarija (stoja J Europos Tarybą. Estija, Latvija. Lietuva ir Albanija pasirašo Europos Kultūros konvenciją.

Tarptautinėsjaunim veiklos struktū

Tarpvyriausybinės struktūros

Pasaulinis lygis Jungtinių Tautų Organizacija (kurta 1945 m., ji turi 159 šalis-nares. Pagrindiniai JTO organai yra Generalinė Asamblėja (159 narės), Saugumo Taryba (14 narių) bei Ekonominė Ir socialinė taryba (ECOSOC) (54 narės)

Europa 33,34... Dar visai neseniai nebuvo tikros Paneuropos tarvyriausyblnės struktūros, tačiau, prasidėjus neramumams Centrinėje k Rytų Europoje, situacija greitai keičiasi Šiuo metu Europos Taryba yra vienintelė Paneuropos lygio tarpvyriausybinė organizacija, nors dar ne visos Centrinės ir Rytų Europos šalys yra Jų tikrosios narės. Europa 27 Europos Taryba: tai pirmoji tarpvyriausybinė organizacija, (kurta Vakarų Europoje po antrojo pasaulinio karo Jos 27 narės per šią organizaciją bendradarbiauja tokiais klausimais: žmogaus teisės, švietimas,, kultūra, aplinkos apsauga, regioninis planavimas, sportas, jaunimo problemos, teisės ir socialiniais klausimai.

Europa 12 Europos bendrija iš pradžių buvo šalių-narių ekonominė sąjunga. Bendrija jsikūrė 1967 m., susiliejusi Europos anglies Ir plieno bendrovėms (GClS), Europos Ekonominei bendrijai (EEC) bei Europos atominės energijos bendrijai (EUROTOM) 1993 m. pr»dė9 veikti vieninga rinka. Kai tik sutartj dėl Europos sąjungos ratifikuos visos narės (Mastrichas, 1991 m. gruodis), pereinamuoju laikotarpiu turėtų būti galutinai išspręsti politiniai, finansiniai bei saugumo Europoje klausimai. 58 TURINYS

Pratarmė „ Draugijos bei organizacijos samprata_ Jaunimo sąjūdžiai Lietuvoje Kultūros ir švietimo politika Lietuvoje Nepriklausomi sąjūdžiai ir nepriklausomos asmenybės Lietuvoje. Problemos ir realijos _ „Aušra" ir Aušrininkai - ateities ženklai 11 Ateitininkai 12 Skautai _ 13 Pavasarininkai . 14 Šaulių sąjunga 15 Jaunoji Lietuva 16 Kairiosios ideologijos krypties organizacijos Vaikų draugijos ir organizacijos _____ 18 Studentijos dalyvavimas sąjūdžių veikloje 19 Kultūros švietimo organizacijos 20 Menininkų organizacijos 21 Kultūros kongresai 22 Lietuvių vienijimosi problemos 25 Pabaiga . . 27 LITERATŪRA, 29 i PRIEDAI 39 DRAUGIJOS IR ORGANIZACIJOS

Mokymo priemonė.

VILNIUS, 1994

Autorė dr. Giedre Kviesk ienė Recenzavo dr. Arvydas Liepuonius Redaktorė Dalia Rastenienė Svarstyta Lietuvos Mokytojų kvalifikacijos instū sto Edukologijos problemq katedroje, Y'ilmauspedagoginio umvenitetoMeiiiniougdymo katedroje.

© Giedro Kvieskienė

Ai Pasirašyta spausdinti 1994 03 10. 60x84/16. Popierius rašomasis. 3,5 saly*;- spaudos lanko. TiražasilOOOcgz. Uis. Nr. 65...... Kaina sutartinė. Išleido Lietuvos mokytojų kvalifikacijos institutas, 2057 Vilnius, Didlaukio 82. jr ą f J U Išspausdinta rotaprintu. &L tJ