KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDRASIS PLANAS

KONCEPCIJA

KAUNO APSKRITIES BENDRASIS PLANAS 2007 Planavimo organizatorius Plano rengėjas Kauno rajono savivaldybės Savivaldybės įmonė “Kauno direktorius planas” Vytas Bancevičius Projekto vadovas Alvydas Pranas Steponavičius Tel. 222771, E-paštas: [email protected]

2007 2

BENDROJO PLANO KONCEPCIJA

SĮ “KAUNO PLANAS” DIREKTORIUS GEDIMINAS ŠINKŪNAS

BENDROJO PLANO PROJEKTO VADOVAS ALVYDAS PRANAS STEPONAVIČIUS

SĮ “KAUNO PLANAS, 2007 3 KAUNO RAJONO BENDRASIS PLANAS

TERITORIJOS VYSTYMO KONCEPCIJA

1. Bendroji dalis

Kauno rajono savivaldybės bendrojo plano koncepcijos rengimo tikslai:

• Darnios ir subalansuotos teritorijos planinės ir erdvinės struktūros raidos principų nustatymas; • Teritorijos naudojimo (funkcinių prioritetų) ir apsaugos prioritetų nustatymas; • Kultūros ir gamtos vertybių apsaugos bei naudojimo principų nustatymas.

Kauno rajono savivaldybės bendrojo plano koncepcijos stadijos uždaviniai:

• Remiantis gamtos ir žmogaus veiklos darnos siekiais nustatyti teritorijos planinės ir erdvinės sistemos raidos principus; • Sudaryti rajono ir Kauno metropolinio centro – interesų suderinimo urbanistinį modelį, apgyvendinimo, transporto sistemų, ūkio bei rekreacijos plėtojimo kryptis; • Nustatyti teritorijos naudojimo (funkcinių prioritetų), reglamentavimo ir apsaugos prioritetus; • Nustatyti socialinės raidos kryptis ir prognozes; • Nustatyti demografijos prognozes, jų teritorinius aspektus; • Nustatyti pramonės, žemės ūkio, smulkiojo ir vidutinio verslo, poilsio ir turizmo bei kitos veiklos plėtojimo teritorinius aspektus; • Nustatyti žemės reformos ir grąžinimo buvusiems savininkams probleminius arealus ir pateikti pasiūlymus padėties pagerinimui; • Nustatyti prioritetines teritorijas individualių gyvenamųjų namų statybai, pasiūlyti reguliavimo priemonių paketą atsitiktinių, vienišų individualių gyvenamųjų namų grupių atsiradimui; • Pasiūlyti patrauklią ir pagrįstą miestų, miestelių, kaimų, vasarviečių ir kitų urbanizuotų vietovių sistemą, galiosiančią artimiausią dvidešimtmetį (2007 – 2027 m).

Patvirtintos Kauno rajono savivaldybės tarybos KONCEPCIJOS nuostatos yra privalomos, rengiant Bendrojo plano sprendinių konkretizavimą, taip pat rengiant žemesnio lygmens teritorijų dokumentus. Konceptualūs sprendiniai, susiję su Kauno miesto interesų ratu, įsigalioja bendru rajono ir miesto savivaldybių susitarimu. 4 2. Tikrosios būklės tyrimų išvados

2.1. Aplinkosauga ir kraštovaizdis

Kauno rajono kraštovaizdžio kompleksai, kurie pagal Lietuvos Respublikos bendrąjį planą laikomi itin vertingais, yra raiškūs didžiųjų Lietuvos upių slėniai (Nemuno, Neries, Nevėžio, Dubysos ir Kauno marių) ir eroziniai raguvynai. Lietuvos Respublikos bendrasis planas įpareigoja jiems skirti pagrindinį dėmesį. Upių slėnių, ypač Nemuno, kraštovaizdžio ir senųjų miestelių Vilkijos, Zapyškio, Kulautuvos, Kačerginės, Raudondvario – siluetų darną dar neseniai buvo galima laikyti aukščiausios, Europos lygmens, prabos. Iki dabar išliko 11 km ritmas tarp signalinių piliakalnių, įsikūrusių prie senųjų miestelių. Skaičiuojant nuo Kauno pilies:

Raudondvaris (11 km); – Pypliai (22 km); (33 km); Seredžius (44 km) ir t. t. iki Rambyno.

Tarpuose – neliesta, natūrali panemunių gamta. Dabar iškilo ištisinio upių užstatymo grėsmė. Ryškiausiai tai juntama Raudondvario–Vilkijos ir Kačerginės, Kleboniškio, Karmėlavos arealuose.

2.2. Gyvenamoji struktūra, socialinė aplinka

Kauno rajone gyvenantys 85,1 tūkst. gyventojų susitelkę 3 miestuose, 9 miesteliuose ir 370 kaimų. Sudarytos 23 seniūnijos. Rajono gyventojų tankumas didžiausias Kauno apskrityje. Ir tai suprantama – netgi visuotinio šalies gyventojų skaičiaus mažėjimo etape, rajono gyventojų skaičius padidėja po pusę tūkstančio kasmet. Labiausiai auga Neveronių, Taurakiemio ir Lapių seniūnijos. Nedaug teatsilieka Rokų, Samylų, Ringaudų ir Domeikavos seniūnijos. Rajone 2006– 2007 m. veikė 32 bendrojo lavinimo mokyklos: 1 pradinė, 5 mokyklos-daželiai, 11 pagrindinių, 9 vidurinės, 6 gimnazijos, 11 mokyklų skyrių. Rajone kasmet pastatoma po 200 individualių gyvenamųjų namų. Pagal augantį išduodamų leidimų gyvenamųjų namų statybai skaičių (878 leidimų – 2006 m.), galima prognozuoti statybos augimą visu skaičiuojamuoju laikotarpiu. Lemiantys veiksniai:

• Metropolinio centro aglomeracinis ir koncentracinis poveikis. • Geros transportinės ašys ir greitas miesto objektų pasiekiamumas. • Patrauklios ir saugios aplinkos ypatybės. • Didelė jau parengtų (deja, retai kada, su visa inžinerine infrastruktūra) sklypų, skirtų individualiai gyvenamai statybai rinka. (2000–2007 m. parengta ~ 15700 sklypų). Ir tai neskaitant esančių Kauno rajone 15 500 (įregistruotų) kolektyvinių sodų sklypų, kur didžia dalimi jau vyksta stichinė konversija į individualių gyvenamųjų namų kvartalus. 5 2.3. Transporto kryžkelė

Rajoną kartu su miestu galima laikyti pagrindiniu Rytų Europos automobilių, geležinkelio, upių ir oro transporto kryžkele. Čia kertasi du pagrindiniai Europos automobilių transporto maršrutai:

• I koridorius – Via Baltica (Varšuva–Talinas); • IX koridorius – Minskas – Klaipėda (šaka IX B) ir –Kaliningradas (šaka IXD).

Patogi Kauno rajono geografinė padėtis ir išplėtota transporto infrastruktūra užtikrina gerą susisiekimą su didžiaisiais Lietuvos miestais ir užsienio valstybėmis, sudaro geras sąlygas tolesnei transporto infrastruktūros plėtrai. Svarbiausios Lietuvos geležinkelio magistralės Šiaurės–Pietų ir Rytų–Vakarų kryptimis yra įjungtos į transeuropinio geležinkelio tinklą. Pagrindinės tarptautinės reikšmės geležinkelio linijos Lietuvos teritorijoje – I ir IX D koridorių linijos – eina per Kauno rajoną. Šios tarptautinės reikšmės geležinkelio linijos yra vienintelės geležinkelio linijos, jungiančios Šiaurės–Vakarų Lietuvą su pietrytine jos dalimi, todėl Kauno rajonas turi didelę reikšmę tiek Lietuvos, tiek Kauno apskrities ir Vilniaus–Kauno tarpregioninės zonos geležinkelio transporto infrastruktūros plėtrai. Tačiau pats rajonas, jo ekonomika beveik neturi iš to naudos, nes rajone veikiančiose Garliavos ir Neveronių geležinkelio stotelėse krovos darbai nevykdomi – visi kroviniai vežami tranzitu. Situaciją iš principo turėtų pakeisti geležinkelio linijos „Rail Baltica“ nutiesimas. „Rail Baltica“ yra Europos Sąjungos projektas, pagal kurį Baltijos šalys būtų sujungtos su Lenkijos Europine geležinkelio vėže, ir taip tiesiogiai pasiekiamos traukiniais iš Vakarų ir Vidurio Europos. „Rail Baltica“ – tai greitojo europinio geležinkelio linija, jungsianti keturias valstybes – Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją – skirta tiek keleiviams, tiek kroviniams vežti.

Kauno rajone veikia vienintelis Kauno apskrityje ir vienas iš trijų svarbiausių Lietuvos oro uostų – Kauno tarptautinis oro uostas, priklausantis visos Europos IX B transporto koridoriui. Per pastaruosius 2 metus oro uosto užimama rinkos dalis keleivių aptarnavimo srityje padidėjo nuo 2,5 iki 13,8 proc. Šiuo metu Kauno oro uostas pagal keleivių pervežimo apimtį užima Lietuvoje antrą vietą, o pagal pervežamų krovinių kiekį yra pirmas. Kauno oro uostas ir ateityje išliks labiau orientuotas į krovinių pervežimus. Keleivių pervežimo perspektyvos sietinos su oro uosto keleivių terminalo plėtra, keleivių aptarnavimo kokybės gerinimu ir oro uosto pasiekiamumu. Šiuo metu krovinių ir keleivių pervežimai upėmis Kauno rajone beveik nevyksta arba vyksta maža apimtimi dėl nesutvarkytų upių vagų ir prieplaukų infrastruktūros nebuvimo. Tik šiemet turi pradėti veikti kilnojamosios prieplaukos Vilkijoje ir Zapyškyje. Iki 2009 m. planuojama pastatyti dar dvi – Raudondvaryje ir Kulautuvoje.

Rajone galima plėtoti vidaus vandenų laivybą žemyn Nemunu nuo Kauno HE, Kauno mariose, aukštyn Nemunu iki Birštono ir toliau, Nerimi nuo Kauno iki Jonavos, o pagilinus Neries vagą – gal ir dar toliau (pavyzdžiui, Nerimi Vilnius – Kaunas). Taip pat galima turistinė programinė laivyba Nevėžiu iki Babtų. 6 3. Turizmo, poilsio ir pramogų arealas

Kauno rajono turistinis ir rekreacinis potencialas žinomas ir tinkamai vertinamas ankstesniuose Lietuvos Respublikos ir Kauno apskrities teritorinio planavimo dokumentuose: Nacionalinėse turizmo plėtros (1994 m. ir vėlesnėse), Kultūrinio turizmo (1998), LK Bendrajame plane (2002), Kauno apskrities teritorijos bendrajame plane (2006). Turistiniai – rekreaciniai ryšiai su dideliu Kauno miestų rajono centre ir jų svarba rajonui nagrinėti ir rengiant Kauno priemiesčio zonas bei miesto plėtros teritorinius planus ( pradedant 1989 m. ASI, baigiant 2003 m., „Kauno planas“). Šis Lietuvos rajonas pasižymi didele kultūros paveldo, gamtos išteklių, svarbių rekreacijai ir turizmui, gausa, jau esančia nebloga jų transportinio pasiekiamumo infrastruktūra. Koncepcija siūlo dar labiau išryškinti šio rajono turistinę, rekreacinę vertę ir reikšmę ne tik vietos ar Kauno gyventojams, bet respublikiniu ir tarptautiniu mastu. Tas svarbu ne tik socialiniu, bet ir verslo investicijų skatinimo aspektais.

Pagrindiniai rekreacijos arealai Gamtos išteklių analizė ir jų koncentracija leidžia prognozuoti kompleksines rekreacines vietoves, įrangos priemonių sankaupos 5 rekreaciniuose arealuose: 1. Vaišvydavos–Girionių (Kauno marių zona) 2. Viršužiglio–Arlaviškių ( - ) 3. Kačerginės (Nemuno slėnis ) 4. Kulautuvos ( - ) 5. Kleboniškio–Karmėlavos (Neries slėnis).

• Rajone matomos mažesnės teritorinės apimties gamtos ir kultūros vertybių bei jų rekreacinių ir turistinių vertybių sankaupos. Koncepcija siūlo atrinkti ir išskirti turizmo ir rekreacijos centrus (TRC) specializuotai raidai ir tvarkymui.

Preliminariai tai būtų:

1. Raudondvario TRC 2. Vilkijos TRC 3. Kačerginės TRC 4. Kulautuvos TRC 5. Viršužiglio TRC 6. Arlaviškių TRC 7. Girionių TRC

(sprendinių konkretizavimo stadijoje bus tikslinama) Siūloma rajone atgaivinti ir plėtoti gydomąją rekreaciją (bendrasomatines sanatorijas ir nedideles kurortines gyvenvietes). Tai tradicinė Kulautuva ir naujas mikrokurortas Viršužliglyje (prie Kauno marių).

Dėl tranzitinius autotransporto trasos sankirtos rajone („Via Baltika” ir Minskas–Vilnius– Kaunas–Klaipėda) būtina plėsti kempingų ir aptarnavimo įstaigų tinklą. Nauji kempingai pirmiausia įsiūlyti prie Raudondvario, prie Kauno marių, Kleboniškio 20-oje prie Nemuno ties Vilija prie Zapyškio.

Rajoną kerta vietinės ir tarptautines dviračių trasos. Būtina baigti jungti jų ruožus ir gerinti atokvėpio vietų, remonto barų įranga, pirmiausia Eurovelo 11 trasos ruožuose: c- „Nemuno pakrantės kelias“, B - ruože B - kryptimi į Birštoną, (žr. darbe „Bycicle tourism in “, PHARE + PAO, Barselona, 2002). 7

Skatinti kultūrinį turizmą rajone, dviem formomis: 1. gausus kultūros paveldo objektų, esančių rajone, eksponavimas. 2. aktyvus kultūrinių renginių (įsk. etnokultūrą) plėtros rajone reklamavimas ir pristatymas svečiam.

Labiau išplėsti dviračių mikro–takus ir pėsčiųjų pažintinių takų tinklą plečiant ekoturizmą, susieti su saugomų gamtos objektų tvarkymu, eksponavimu ir lankymu (žr. Valst. regioninių parkų dalis rajone: Kauno marių – kaip unikalus žmogaus sukurto gamtinio kraštovaizdžio – dalį rajone; Panemunės regioninio parko dalį; Lapių geomorfologinis draustinį; Nevėžio kraštovaizdžio draustinis ir kt.).

Labai svarbi kryptis – vandens turizmo plėtra. Rajonas turi unikalią situaciją: trijų didžiausių Lietuvos upių santaką ir vakarinę bei pietvakarinę Kauno marių dalis. Būtinas aktyvesnis Europos sąjungos remiamos programos „Nemuno turistinis vandens kelias“ įgyvendinimas statant prieplaukas, įrengiant aptarnavimo taškus pakrantėse. Yra galimos vandens trasos ir sausumos trasų (autoturizmo, dviračių ) sujungimas tam tinkamose ir nurodytose pakrantės taškuose (žr. darbą „Nemuno turistinė zona“, Kauno regiono plėtros agentūra ir VDU darbo grupė, 2002).

Būtina parengti specialias studijas ir projektus Neries ir Nevėžio ruožų turistiniam pritaikymui, susiejant su gretimais rajonais. Kauno ir apylinkių buriuotojai, kaip žinia, yra dažni Europos ir net olimpinių žaidynių prizininkai, o Lietuvoje – čempionai. Jachtklubas Kaune jau perkrautas. Siūlome Kauno rajone statyti naują jachtklubą mariose – pvz., Viršužiglio–Arlaviškių rekreacijos zonoje.

Jau esama sporto bazė rajone (11 sporto klubų, 25 sporto salės, baseinas, golfo laukai Lapėse ir kt.) leidžia plėsti rajone sportinių renginių gausą ir ne tik rajono mastu. Oro uostas Karmėlavoje galėtų būti fragmentiškai panaudojamas ir sportinei aviacijai bei apžvalginiams turistiniams skrydžiams.

Radikalus siūlymas rajono rytuose: Pradėti konsultacijas ir derybas Vilniuje ir Kaišiadorių rajono savivaldybėse, siekiant optimizuoti rytinę Kauno rajono ribą, būtent prijungti prie Kauno rajono Kauno marių šiaurės vakarų pakrantes iki Rumšiškių (su Liaudies buities muziejumi) imtinai. Jau dabar ši zona nepalyginamai plačiai naudojama Kauno ir Kauno rajono žmonių, ypač turizmui ir rekreacijai. Todėl ir administravimo pakeitimas būtų logiškas. 8 4. Nekilnojamasis kultūros paveldas Kauno rajono savivaldybės teritorijoje yra ryškūs kultūros paveldo objektų sankaupos arealai – Nemuno, Neries, Nevėžio upių slėniai. Aplink plytinčiose lygumose kultūros paveldo objektų yra nedaug. Upių slėniuose daugiausia susikoncentravusios archeologinės vertybės – piliakalniai ir senovės gyvenvietės, Nevėžio upės slėnyje išlikę buvusių dvarų sodybų fragmentai. Kultūros paveldo vertybės glaudžiai susijusios su gamta, turi didelį kultūrinio turizmo ir rekreacijos plėtojimo potencialą. Todėl reikia tinkamai tvarkyti bei naudoti kultūros ir gamtos vertybes. Tvarkant Kauno rajono savivaldybės nekilnojamąjį kultūros paveldą, privaloma vadovautis Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos kultūros paveldo apsaugos nuostatomis:

• išsaugoti ir atgaivinti paveldėtą etninių regionų savitumą, atspindintį kultūros ir istorijos paveldą; • stiprinti valstybės institucijų ir visuomenės atsakomybę už kultūros paveldo išsaugojimą.

Pagal Lietuvos bendrojo plano sprendinius Kauno, kaip ir kitų rajonų savivaldybių teritorijų raidos nuostatos yra: krašto įvairovės išsaugojimas, kultūros paveldo objektų socialinis panaudojimas, propagavimas, kultūrinio identiteto išlaikymas. Atsižvelgiant į šias nuostatas, Kauno rajono savivaldybės nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos ir tvarkymo koncepcija turi būti realizuojama, panaudojant viešajam pažinimui ir moksliniams tyrimams archeologinį paveldą, atgaivinant nykstantį buvusių dvarų sodybų, sakralinį ir kt. paveldą ir jį panaudojant viešajam pažinimui. Nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų sankaupų arealuose numatant turistines trasas, kultūros paveldo objektus panaudoti kultūriniam turizmui plėtoti. Visais atvejais pagrindinė koncepcijos nuostata – išsaugoti nekilnojamą kultūros paveldą kaip neatskiriamą ir integruotą kraštovaizdžio elementą ir perduoti jį ateities kartoms. 9 5. Trumpa inžinerinės infrastruktūros charakteristika

Babtai. Numatoma išplėsti vandenvietės ribas ir pajėgumus. Tam tikslui įrengti naujus gręžinius, renovuoti vandentiekio bei nuotekų tinklą, prijungiant visus vartotojus. Rajono strateginiu planu numatoma galimybė tiekti gamtines dujas. Sitkūnai. Numatoma pastatyti vandens kokybės gerinimo stotelę ir įrengti vieną giluminį gręžinį. Galimybė tiekti gamtines dujas nuo magistralinio dujotiekio. Užliedžiai. Numatoma išplėsti vandenvietės pajėgumą iki 400 m3/parą, renovuoti ir išplėsti nuotekų tinklus, siekiant prijungti naujus Vartotojus. Rekonstruoti nuotekų valymo įrenginius ir vandens kokybės gerinimo stotį. Gamtinės dujos tiekiamos. Bernatonys. . Numatoma išplėsti vandenvietės ribas, nuotekų tinklą ir nuotekų valymo įrenginių pajėgumus. Išplėsti vandenvietės pajėgumus iki 2000 m3/parą. Gamtinės dujos tiekiamos. Vilkija. Numatoma išplėsti nuotekų ir vandentiekio tinklus, juos renovuoti. Rekonstruoti vandens paėmimo ir nuotekų valymo įrenginius. Išplėsti vandenvietės pajėgumą iki 1000 m3/parą, įrengiant naujus gręžinius. Gamtinių dujų tiekimo galimybė nagrinėjama. Čekiškė. Numatoma išplėsti vandentiekio ir nuotekų tinklus, prijungiant visus Vartotojus. Išplėsti nuotekų valymo įrenginių pajėgumus. Gamtinės dujos netiekiamos. Zapyškis. Numatoma įrengti vandens gerinimo stotį, išplėsti vandentiekio tinklus, išgręžti naujus gręžinius. Gamtinės dujos tiekiamos. Ežerėlis. Numatoma įrengti vandens gerinimo stotį, tęsti vandentiekio tinklų plėtrą, taisyti priešgaisrinius hidrantus, diegti naujas technologijas. Galimybės tiekti gamtines dujas nėra. Ringaudai. Nėra buitinių nuotekų valymo įrenginių. Investuoti į infrastruktūrą nenumatyta. Gamtinės dujos tiekiamos. . Centralizuotas vandentiekis yra. Didelė problema nuotekų šalinimas – išvežama asenizacinėmis mašinomis į valymo įrenginius. Nuotekų šulinių remontas, valymo įrenginių ir siurblinių rekonstrukcija. Numatoma plėtra 6 km nuotekų tinklų siurblinių rekonstrukcija. Gamtinės dujos tiekiamos. Juragiai. Numatoma įrengti vandens gerinimo stotį. Galimybė gamtines dujas tiekti iš Garliavos. Linksmakalnis. Numatoma įrengti vandens gerinimo stotį, išgręžti naujus gręžinius, rekonstruoti valymo įrenginius ir siurblines, įrengti siurblines. Gamtinės dujos tiekiamos. Ilgakiemis. Numatoma nuotekų valyklos rekonstrukcija, siurblinių įrengimas ir rekonstrukcija. Vandens gerinimo stoties įrengimas, nauji gręžiniai. Gamtinės dujos tiekiamos. . Numatoma įrengti po 6 km vandentiekio bei buitinių nuotekų tinklų. Gamtinės dujos tiekiamos. Eigirgala. Problema – naujos vandenvietės įrengimas. Numatyta renovuoti vandentiekio tinklus ir valymo įrenginius. Gamtinės dujos tiekiamos. Lapės. Numatyta 2008–2010 m. parengti Didžiųjų Lapių investicinį projektą nuotekų tinklų ir valymo įrenginių statybai. Esami Lapių nuotekų valymo įrenginiai perkrauti. Numatyta 2007– 2010 m. įrengti vandenvietę su vandens gerinimo stotimi, išplėsti vandentiekio ir nuotekų tinklus. Gamtinės dujos tiekiamos. Ramučiai–Karmėlava. Numatyta išplėsti Ramučių vandentiekio ir nuotekų tinklus, pastatyti siurblines. Nagrinėjami vandens tiekimo, nuotekų šalinimo bei valymo prijungimo į magistralinius tinklus variantai. Neveronys. Numatyta renovuoti nuotekų valymo įrenginius. Gamtinės dujos tiekiamos. Šlienava. Numatyta vandentiekio tinklų plėtra, nauji gręžiniai. Nuotekų tinklų plėtra, valymo įrenginių rekonstrukcija. Dujų tiekimas galimas nuo Vaišvydavos. 10 Piliuona. Numatyti nauji gręžiniai, naujų technologijų įdiegimas. Galimybė tiekti gamtines dujas nenagrinėjama. Mastaičiai. Yra tik nuotekų siurblinė. Investuoti į infrastruktūrą nenumatyta. Gamtinės dujos tiekiamos. Nagrinėjama galimybė tiekti gamtines dujas Kačerginės ir Kulautuvos miesteliams.

Atliekų tvarkymas Pagal valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą iki 2010 m. Kauno regione numatyta palikti du komunalinių atliekų sąvartynus – Kauno miesto Lapių sąvartyną ir Kėdainių rajono Zabieliškio sąvartyną.

7. Nekategorizuotų gyvenamųjų vietovių tinklas

Kauno rajone tai yra urbanistinės sistemos pagrindas. 11 URBANISTINĖS STRUKTŪROS KONCEPCIJA

KONCEPCIJŲ DEVIZAS - „NEDIDELI, ARCHITEKTŪRIŠKAI IŠRAIŠKINGI, KONCENTRUOTI, TINKAMAI SOCIALIAI ĮRENGTI, SAUGŪS MIESČIUKAI PER PUSVALANDĮ NUO KAUNO CENTRO“

KONCEPCIJA A

Pagrindiniai koncepcijos A principai: Išnaudoti ir plėtoti Kauno rajono privalumus, kurie jį daro patrauklų Kauno apskrities, Lietuvos, Europos mastu. Kauno rajonas pasižymi gera urbanistine struktūra, labai patogia padėtimi europinių tranzitinių transporto kelių atžvilgiu, labai didelės perspektyvinės galimybės dėl šių kelių gretimybės ir jų plėtojimo. Pagal Lietuvos Respublikos bendrąjį planą bemaž visa Kauno rajono teritorija yra Kauno miesto aglomeracinio ir koncentracijos poveikio arealas.

Kauno rajono privalumai:

• Europinės vėžės geležinkelio nutiesimas iki Kauno stimuliuotų ekonomikos augimą, galimybes gerinti gyvenimo kokybę; • Vienas geriausių oro uostų Lietuvoje su geriausiomis plėtros galimybėmis; • Galimybė šiuos elementus susieti į vieną urbanistinį, transporto, logistikos darinį; • Tokių atskirų elementų sujungimas skatina kitų elementų plėtrą ir jų veikimas kartu tampa daug veiksmingesnis – vienas kitą stimuliuoja ir veikia kaip katalizatorius; • Trijų didžiausių Lietuvos upių santaka – Nemunas, Neris ir Nevėžis – visos tinkamos laivybai, uosto galimybė Karmėlavoje siejant su multimodaliniu terminalu; • Upių išvagotas kraštovaizdis, suformuotas reljefas yra išskirtinis Kauno rajono bruožas – gražiausios ir kultūrinio paveldo požiūriu turtingiausios teritorijos – upių slėniai; • Labai geras rajono centro – Kauno miesto – pasiekiamumas iš daugumos rajono gyvenviečių; • Galimybė rekultivuoti išeksploatuotus smėlio karjerus į rekreacijai skirtas teritorijas.

Siūlomas gyvenamųjų vietovių urbanistinės plėtros modelis – nuosaiki subalansuota plėtra. Siūlomu variantu būtų tobulinama esama urbanistinė struktūra tai pat tobulinant susisiekimo, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros tinklus. Kauno rajonas pasižymi geromis susiekimo charakteristikomis, tačiau tai turi įtakos dispersiškai ir nekontroliuojamai suburbanizacijai. Norint gerinti infrastruktūros aptarnavimo lygį, urbanistiniame modelyje tikslinga skatinti tam tikrą gyvenamųjų vietovių koncentraciją, siekiant ekonominio infrastruktūros pagrįstumo. Sklaidos prioritetai būtų skiriami tiems miesteliams, kurie turi pakankamą gyventojų „masę“ socialinei ir inžinerinei infrastruktūrai išlaikyti bei miesteliams, esantiems šalia Kauno miesto. Šių miestelių raidos prioritetas teikiamas gyvenimo kokybės gerinimui, kartu didelį dėmesį skiriant viešosioms erdvėms šalia gyvenamosios vietos. Naujos teritorijos šalia šių miestelių 12 turėtų būti užstatomos tik parengus jų planą su socialine ir inžinerine infrastruktūra, numačius viešosios erdvės teritorijas. Didelis dėmesys skiriamas Karmėlavai multimodaliniam mazgui, šalia esančių logistikos centrų plėtrai ir susisiekimo tinklui tobulinti. Ypatinga svarba pasižyminčios kraštovaizdžio vietos, kurioms reikalinga apsauga, – Kauno rajono didžiųjų upių slėniai. Naujose teritorijose, kurias norima urbanizuoti, bet tai nenumato koncepcija – siekiant išlaikyti Kauno rajonui būdingą kraštovaizdį (bei atsižvelgiant į tai, kad sklypų rajone parengta kelis kartus daugiau, negu numatomas poreikis statyboms), turėtų būti taikomi užstatymo tankio apribojimai bei infrastruktūros mokesčiai. Rekreacinio komplekso kūrimo vietos paieška:

• Šalia Kauno marių Samylų ir Taurakiemio seniūnijose; • Drąseikiuose.

Miesteliuose, kurių plėtra koncepcijoje nenumatoma, bus tobulinama esama socialinė ir inžinerinė infrastruktūra. (Numatomi plėtoti miesteliai išvardyti lyginamojoje A ir B koncepcijų lentelėje.)

Susisiekimo sistemos plėtros tikslai:

• Išnaudoti vienintelės rytų Baltijos regione dviejų visos Europos transporto koridorių – I ir IXB sankirtos teikiamus privalumus. Kurti ir plėtoti Kauno rajono, kaip pagrindinės kryžkelės šalyje ir rytų Baltijos regione, transporto bei logistikos paslaugų centro įvaizdį; • Toliau vykdyti tarptautinių transporto koridorių, nacionalinės ir vietinės reikšmės transporto infrastruktūros modernizavimą, siekiant užtikrinti kokybišką keleivių ir krovinių pervežimą tranzitiniuose bei vietiniuose transporto maršrutuose, taip pat mažinant neigiamą transporto poveikį aplinkai ir žmonėms; • Mažinti automobilizacijos lygį ir kelionių privačiu transportu skaičių, skatinti naudojimąsi viešuoju bei ekologišku transportu; • Plėtoti multimodalinę transporto sistemą, skatinti atskirų transporto rūšių bendradarbiavimą gabenant krovinius ir keleivius.

A koncepcijos variantu siūloma didesnį dėmesį skirti esamo kelių tinklo tobulinimui, keleivių ir krovinių pervežimo skirtingomis transporto rūšimis sąveikai skatinti ir efektyvumui didinti, automobilizacijai ir su ja susijusiem neigiamiem padariniams mažinti. Nesiūlomas Kauno aplinkkelis per Karmėlavą–Babtus, prioritetą suteikiant pietrytinio Kauno aplinkkelio plėtrai bei numatytų tiltų per Nemuno ir Nevėžio upes statybai. Europinės vėžės geležinkelio trasa nuo Kauno planuojama tokia, kaip numatyta Lietuvos bendrajame plane bei Kauno Apskrities Bendrajame plane (per Karmėlavą, Gaižiūnus, Jonavą, Kėdainius). 13 KONCEPCIJA B

Urbanistinė struktūra ir prioritetai šio varianto remiasi rajono raidos tradicijomis, t. y. gamtos ir žmogaus veiklos darnos pagrindu. Iki šiol visos gyvenvietės, miestai ir miesteliai kūrėsi ir augo prie senųjų sausumos ir upių kelių, jie puikiai įsilieję į didžiųjų Lietuvos upių – Nemuno, Nėries, Nevėžio, Dubysos slėnių kraštovaizdį. Buvę keliai virto aktyviomis magistralėmis. Prioritetiniais arealais įvardyti penki rajono plėtros spinduliai:

• Nemuno, dešiniakrančio su Raudondvario, Batniavos–Bubių–Paštuvos, Vilkijos miestas, kairiakrančio su Akademijos, Ringaudų, Zapyškio–Ežerėlio miesteliais. Šilelio kaimas, Kulautuva ir Kačerginė laikomi modernizuotinomis vasarvietėmis, riboto teritorinio plėtimo gyvenvietėmis. Panemunės pievos abipus Nemuno yra rajoninio gamtos karkaso dalis, kur galėtų atsirasti turizmo ir infrastruktūros objektai, susiję su vandens ir bemotorio transporto turistų aptarnavimu, turizmu bei kiti objektai pagal galiojančius reglamentus, bendruosius ir specialiuosius planus;

• Nevėžio, dešiniakrančio su tuo pačiu Raudondvario miesteliu ir jo plėtiniais Kulautuvos ir Bernatonių kryptimis, kairiakrančio su Giraitės, Užliedžių, Sitkūnų gyvenvietėmis ir Babtų miesteliu. Šiam spinduliui priklausytų ir Domeikava su Eigirgala, Vandžiogala, Ibėnais, Vigiais ir Pagyne. Čia jau pradėta vystyti aktyvi komercijos – pramonės – logistikos zona prie Vilniaus– Klaipėdos automagistralės. Galimas jos plėtinys. Didžiąją Nevėžio slėnio dalį užima kraštovaizdžio draustinio teritorija. Tačiau ir likusi dalis iki pat Babtų miestelio – nemažiau vertinga gamtinio karkaso dalis – neturi būti užstatyta gyvenvietėmis.

• Neries upės spindulio kairysis krantas pasižymi nuostabiu kraštovaizdžiu (Kleboniškio pušynas) ir didžiule individualių gyvenamųjų namų statytojų ekspansija. Užstatytas ir atkirstas nuo kitų žmonių paupys. Projekte numatomas „žalias atokvėpis“ iki Vaistariškių kaimo. Dešiniajame (sodų) upės krante yra ir teigiamų gyvenamųjų kvartalų statybos pavyzdžių: Žemųjų Lapių miestelis, puikiai įsiliejęs į kraštovaizdį, pagarbiai atsitraukęs nuo upės, palikęs laisvai prieinamus paupius. Taip galėtų atsirasti ir daugiau gyvenamųjų kompleksų su neliestos gamtos intarpais. Tam ypač tiktų dešiniakrantės Karmėlavos plėtinys (jei čia atsirastų tiltas per Nėrį) iki pat Drąseikių karjero. Karjerui numatoma rekreacijos, pramogų ir sporto komplekso ateitis. Tai turėtų išryškėti išeksplotavus karjerą, jo rekultivacijos ir panaudojimo projekte. Architektūrinio ir urbanistinio plano projektai turėtų būti rengiami visais plėtros atvejais: sodų konversijos naujų kvartalų kūrimo, esamų didžiųjų gyvenviečių Ramučių, Neveronių, Ringaudų viešųjų erdvių ir infrastruktūros plėtrai. Šio spindulio areale yra ir pats svarbiausias rajono urbanistinės gyvybės generatorius Karmėlavos kompleksas su potencialiausiu šalyje aerouostu, laisvąja ekonomine zona ir galbūt būsimais greitojo eurovėžės geležinkelio keleiviniu ir krovininiu terminalais.

• Kauno marių (Vilniaus) spindulys, apimantis kairįjį marių krantą su aktyviai augančiomis Šlienavos ir Piliuonos gyvenvietėmis, pasižymi gamtos vertybėmis ir didelėmis galimybėmis čia įkurti poilsio – sveikatingumo, reabilitacijos, o gal 14 ir kurortinį centrą. Tačiau tam reikia specialaus plano, pagrindžiančio socialinį ir ekonominį poreikį šalies mastu.

• Suvalkijos spindulį suponuoja jau ne gamtos vertybės, bet aktyviausias Lietuvoje transporto (automobilių ir geležinkelio) traktas. Čia prie Via Baltikos ir Rail Baltikos magistralių numatomos teritorijos pramonės logistikos ir komercijos centrams, taip pat ir gyvenvietėms plėtoti.

Koncepcijoje pažymėti miesteliai: Raudondvaris, Domeikava, Karmėlava, Garliava ir Vilkija turi aukščiausiojo lygmens vietinio centro raidos prioritetą. Visi kiti į minėtus arealus patenkantys miesteliai ir gyvenvietės taip pat laikomi prioritetiniais. Tarpinėje tarp arealų teritorijoje turėtų vyrauti žemės, miškų ūkis. Norintys čia įrengti gyvenamuosius kvartalus turėtų pasirūpinti kelių, inžinerinės infrastruktūros įrengimu, viešosiomis įstaigomis, erdvėmis, aptarnavimu. Susisiekimo sistemos plėtros tikslai išlieka tokie pat kaip koncepcijos A varianto, tačiau B variantu siūloma didesnė transporto infrastruktūros plėtra, ypač siekiant atskirti tranzitinius ir vietinius automobilių srautus, tokiu būdu abiem pagerinant susisiekimo sąlygas. Siūlomas naujas Kauno miesto aplinkkelis per Karmėlavą ir Babtus. Europinės vėžės geležinkelio trasa nuo Kauno miesto pagal šį koncepcijos variantą planuojama greta Kauno m. naujojo šiaurinio aplinkkelio ir greta Via Baltikos trasos į Kėdainius ir Panevėžį su galimybe įrengti jos atšakas į Vilnių ir į Klaipėdą. 15 A KONCEPCIJA (KONCENTRUOTA) B KONCEPCIJA (TOLYGIOS PLĖTROS) Urbanistinės plėtros apibūdinimas: Urbanistinės plėtros apibūdinimas: Urbanistinė plėtra remiasi realiomis Urbanistinė struktūra ir prioritetai pagal šį galimybėmis naujai formuojamas gyvenvietes variantą remiasi rajono istorinės raidos aprūpinti socialine bei inžinerine tradicijomis-gražiai įsilieję į kraštovaizdį infrastruktūra, tokių teritorijų plėtrai numatant miesteliai prie upių ir gerų sausumos kelių. teritorijas šalia turinčių tokią infrastruktūrą Visiems plėtojamiems miesteliams, miestelių. gyvenvietėms ir teritorijoms (ypač Kadangi rajone yra suplanuota pakankamai kovertuojant kol. sodus, rekultivuojant daug teritorijų gyvenamosios paskirties išeksploatuotus karjerus) turi būti parengti statyboms, teritorijose, kuriose nėra istoriškai plano projektai, taip pat viešųjų erdvių ir susiformavusių miestelių ir nėra reikiamos infrastruktūros detalizacija. infrastruktūros, naujos gyvenvietės nesiūlomos. Visiems plėtojamiems miesteliams, gyvenvietėms ir k. t. teritorijoms (kovertuojant kol. sodus, rekultivuojant išeksploatuotus karjerus) turi būti paruošiami išplanavimo projektai, taip pat viešųjų erdvių ir infrastruktūros detalizacija.

Skirtų urbanistiškai plėtoti miestelių kiekis: Skirtų urbanistiškai plėtoti miestelių kiekis:

Aukščiausiojo prioriteto – 2 Aukščiausiojo prioriteto – 5 Aukštojo prioriteto – 6 Aukštojo prioriteto – 8 Plėtojami – 3 Plėtojami – 9 Modernizuojami – 14 Modernizuojami – 3 1 – aukščiausio plėtros prioriteto miesteliai: 1 – aukščiausio plėtros prioriteto miesteliai:

Didžiausi miesteliai prie Kauno: Garliava; Karmėlava; Karmėlava – multimodalinis logistikos Raudondvaris; mazgas; Domeikava; Garliava – didžiausia Kauno rajono gyvenvietė Vilkija. patirianti didžiausią plėtrą.

2 – aukšto plėtros prioriteto miesteliai: 2 – aukšto plėtros prioriteto miesteliai:

Gyvenvietės, turinčios išvystytą infrastruktūrą bei patiriančios intensyvią plėtrą: Ringaudai; Zapyškis; Raudondvaris; Ežerėlis; Domeikava; ; Neveronys; Ramučiai; Ringaudai; Neveronys; Ramučiai; Šlienava; Zapyškis. Piliuona. 16

A KONCEPCIJA (KONCENTRUOTA) B KONCEPCIJA (TOLYGIOS PLĖTROS) 3 – plėtojami miesteliai: 3 – plėtojami miesteliai:

Mieteliai, turintys geras plėtros perspektyvas Užliedžiai; bei yra poreikis šių miestelių plėtojimui: Giraitė; Naujieji Bernatoniai; Giraitė; Sitkūnai; Užliedžiai; Voškoniai; Vilkija; Juragiai; Babtai; Mastaičiai; Šlienava. Ilgakiemis; Linksmakalnis.

4 – moderinizuojamos gyvenvietės, 4 – moderinizuojamos gyvenvietės, tobulinant esamą urbanistinę struktūrą: tobulinant esamą urbanistinę struktūrą, nedidinant teritorijos nemotyvuotai: Visi seniūnijų centrai, kurie nepateka į urbanistiškai plėtojamų teritorijų sąrašą, bei kiti urbanistiniam plėtojimui potencialūs miesteliai modernizuojami, siekiant gyvenimo kokybės gerėjimo:

Čekiškė; Kulautuva; Ežerėlis; Kačerginė; Kačerginė; Naujasodis; Kulautuva; Čekiškė; Akademija; Akademija; Alšėnai; Alšėnai; Mauručiai; Mauručiai; Juragiai; Rokai; Ilgakiemis; Samylai; Rokai; Piliuona; Samylai; Vandžiogala; Piliuona; Panevėžiukas. Sitkūnai; Vandžiogala.

Potencialūs rekreacijos centrai: Potencialūs rekreacijos centrai:

Arlaviškės; Kvesų, Piliuonos karjerai; Viršužiglis; Drąseikių karjerų kompleksas; Drąseikių karjerų kompleksas; Arlaviškės; Piliuonos karjerai. Viršužiglis.

Kurortinio statuso miesteliai: Kurortinio statuso miesteliai: Kulautuva; Kulautuva; Naujo kurorto paieškos. Naujo kurorto paieškos. 17

Urbanistinės sistemos plėtros savitumai Urbanistinės sistemos plėtros savitumai pagal A koncepcijos variantą: pagal B koncepcijos variantą:

Pagal A koncepciją labiau diferencijuojami Pagal B koncepcija labiau prisitaikoma prie Kauno gretimybėse esantys miestelių pasirinkimo laisvės siekio, daugiau galimybių prioritetai, jiems suteikiamas vystymo kurtis gražaus kraštovaizdžio arealuose, labiau prioritetas, proporcingas juose vykstančių atsižvelgiama į statybų verslo poreikius. procesų dydžiui viso Kauno rajono mastu – Tai pareikalaus didesnių pradinių investicijų didžiausia plėtra siūloma ten, kur yra keliams, tinklams. didžiausias poreikis ir realios infrastruktūros Numatoma galimybė logistikos, komercijos ir plėtros galimybėms bei nekenkiama viešajam pramonės centrų plėtrai prie Kauno aplinkkelių interesui. ir kitose rajono vietose, prie pagrindinių Numatant mažiau aukščiausiojo prioriteto magistralinių kelių (Europos transporto miestelių, palengvinama galimybė koridorių – I ir IXB), jeigu tai neturi neigiamos investicijoms skirstyti rajone, prioritetas įtakos: suteikiamas tiems miesteliams, kuriuose yra • susiformavusių gyvenamųjų teritorijų; didžiausias poreikis, tačiau neužkertama • kultūros paveldo ir vaizdingo galimybė plėtoti ir visų kitų miestelių, kuriems kraštovaizdžio teritorijų; siūloma modernizuojamųjų kategorija. • gamtinio karkaso teritorijų; • esamos ir planuoajamos susiekimo sistemos; • LEZ interesų.

Susisiekimo sistemos plėtros savitumai A Susisiekimo sistemos plėtros savitumai B koncepcijos variante: koncepcijos variante: Pagal A koncepciją nesiūlomas naujas Kauno Pagal B Koncepciją planuojama transporto apvažiavimas nuo Neveronių, pro LEZ – infrastruktūros plėtra. Numatomas naujas Karmėlavos aerouostą į Babtus. Kauno šiaurinis apvažiavimas nuo Neveronių, Vadovaujamasi nuostata, kad kelių tinklo pro LEZ – Karmėlavos aerouostą į Babtus. plėtra turi įtakos privataus transporto Šalia jo numatyta galimybė alternatyviai naudojimo intensyvėjimą. Kaip alternatyva eurovėžės trasai į Rygą pro Šiaulius. Ši siūloma esamos kelių sistemos tobulinimas, alternatyva gerokai padidintų galimybes jau numatytų tiltų Kauno mieste statyba tolimesnėje ateityje naujam transnacionaliniam (kadangi šiaurinio aplinkkelio atkarpą greitajam geležinkeliui Vilnius–Kaunas– daugiausiai apkrauna Kauno miesto gyventojai Klaipėda atsirasti. bei tranzitinis transportas, kuris galėtų naudotis pietrytiniu Kauno aplinkkeliu), viešojo transporto sistemos plėtra, geležinkelių sistemos plėtra, čia perkeliant dalį keleivių bei krovinių gabenamų automobiliais. Europinės vėžės geležinkelio trasa numatoma tokia kaip Lietuvos bendrajame plane. Kauno LEZ (laisvoji ekonominė zona): Kauno LEZ (laisvoji ekonominė zona): Labai svarbu jau dabar neužkirsti Labai svarbu jau dabar neužkirsti 18 galimybės LEZ plėtrai – rezervuoti ir tikslingai galimybės LEZ plėtrai – rezervuoti ir tikslingai planuoti šalia jo esančias teritorijas. planuoti šalia jo esančias teritorijas. Gamtinio karkaso svarba A koncepcijos Gamtinio karkaso svarba B koncepcijos variante: variante: Siekis – žmogaus veiklos ir gamtos vertybių Siekis – žmogaus veiklos ir gamtos vertybių darna. darna. Neprarasti žaliųjų tarpų tarp panemunių Siūloma visuomeniniams poreikiams išsaugoti miestelių: vertingiausias bei turinčias didžiausią Raudondvario, Kulautuvos, Vilkijos ir kitų, rekreacinį potencialą gamtinio karkaso neužstatyti Nevėžio slėnio, atkurti viešus teritorijas – didžiųjų upių slėnius (Nemuno, žaliuosius tarpus prie Neries, siekti privataus ir Neries, Nevėžio). Kitose gamtinio karkaso viešojo intereso, taip pat gamtos vertybių teritorijose urbanistinė plėtra vyktų darnos naujai planuojamuose kvartaluose. vadovaujantis galiojančiomis gamtinio karkaso Kitose gamtinio karkaso teritorijose urbanistinė nuostatomis. plėtra vyktų vadovaujantis galiojančiomis gamtinio karkaso nuostatomis

4. GYVENTOJŲ APKLAUSOS REZULTATAI

Apklausta 717 Kauno rajono gyventojų, daugiausia Garliavos (100) ir Babtų sen. (50). Daugelio seniūnijų gyventojai palyginti sėslūs: dirba savo seniūnijoje. (Vilkijos sen. – 95,8 proc., Čekiškės sen. – 95,7 proc., Vandžiogalos sen. – 93,8 proc.). Daugiausia dirbančių metropoliniame centre gyvena (Kačerginės sen. – 42,9 proc., Samylų sen. – 34,5 proc., Domeikavos sen. – 33,3 proc. ir Karmėlavos sen. – 31,8 proc.). Pasirinko tokį gyvenimo būdą ir vietą daugiausia dėl to, kad norėjo gyventi nuosavame name ( ~ trečdalis), priemiestyje (ne mieste) – 15,5 proc., turėjo čia šeimos šaknis – 13,1 proc., norėjo sveikesnės ir ramesnės aplinkos – 12,6 proc. (Kačerginės sen., Lapių sen.).

Labiausiai vertinama tai, kad:

• Arti rajono centras; • Arti mokykla; • Geras susisiekimas su darboviete (Garliava, Karmėlava); • Tyras oras, graži aplinka (Raudondvaris, Babtai, Samylai).

Mokinių vežiojimą į mokyklas geriausiai vertina Čekiškės, Garliavos apylinkių, Kulautuvos ir Alšėnų, blogiausiai – Garliavos miesto, Akademijos. ir Domeikavos seniūnijos. Susisiekimą su Kaunu geriausiai vertina Karmėlavos, Ringaudų, Domeikavos, Garliavos, Vilkijos ir Babtų sen. gyventojai. Blogiausiai: Neveronių ir Samylų seniūnijų gyventojai.

Vienareikšmiai atsakyta į klausimą, kokiame būste norėtų gyventi: • Individualiame name – 77,3 proc., sodyboje – 16,2 proc. • Daugiabučiame – 2,6 proc. (Akademijos, Užliedžių, Vandžiogalos seniūnijų gyventojai). 19 Gerinti savo aplinką norėtų 92,3 proc. Labiausiai norėtų parko, sporto ir žaidimų aikščių, šaligatvių. Iš viso rajono gyventojai Kauną pasiekia per 50 min. (ne piko metu). Kelius geriausiai vertina: Neveronių, Kačerginės, Garliavos miesto, Karmėlavos seniūnijų gyventojai. Blogiausiai: Zapyškio, Vilkijos ap., Akademijos, Čekiškės ir Samylų seniūnijų gyventojai. Daugiausia triukšmo Garliavos m., Karmėlavos, Ringaudų seniūnijose, ramiausia – Kačerginėje, Kulautuvoje ir Ežerėlyje.Žemės ūkiu verčiasi Alšėnų, Čekiškės, Taurakiemio, Vandžiogalos seniūnijų gyventojai. 20

ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ SKLYPŲ PASIŪLA BEI POREIKIS KAUNO RAJONE IKI 2017 m.

● 2000 – 2007* paruošta sklypų gyvenamųjų namų statybai ~ 15700 ● Patenkinti būsto poreikiui iki 2017 m. reikia pastatyti ~3000 butų. ● Sodų bendrijose yra dar ~ 15000 registruotų sklypų.

ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ SKLYPŲ PASIŪLA BEI POREIKIS IKI 2017 m.

Leidimai 1996 – 2006 Pastatyta/Pasiūla/poreikis Parengta 2000 – 2007 16000 Poreikis 15000 14000 ● 13000 Per 1996 – 2006 12000 išduota leidimų 11000 (pastatyta) 2485 (1771) 1-2 butų 10000 gyvenamųjų 9000 pastatų. 8000 ● Per 2000 – 7000 2007* paruošta 6000 sklypų ~ 15700 5000 ● Patenkinti 4000 poreikiui iki 2017 3000 m. reikia 2000 pastatyti ~3000 1000 butų. 0 Row 173 21

ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ METINĖ SKLYPŲ PASIŪLA BEI POREIKIS DEŠIMČIAI METŲ IKI 2017 m.

Poreikis/pasiūla 1600 1570 1500 1400 Pastatoma Galima pastatyti kasmet 10m. 1300 Periodui 1200 1100 1000 900 800 700 600 500 400 300 200 200 100 0 Row 194

● 1996 – 2006 m. pastatoma butų, vidutiniškai ~200 per metus. ● 2007 – 2017 m. kasmet yra poreikis pastatyti ~300 butų. ● 2007 – 2017 m. kasmet pagal patvirtintus DP, galima pastatyti po 1570 gyv. namų.

ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ KAUNO RAJONE SUPLANUOTŲ TERITORIJŲ „TALPUMAS“

● Per 2000 – 2007* paruošta sklypų ~ 15700 sodybinio užstatymo pastatams ● Vidutiniškai 1 sodybinio tipo name gyvena 3,5 žmonių ● Paruoštuose sklypuose gali gyventi ~55000 žmonių. ● Tai daugiau žmonių, negu gyvena Šilainių (Milikonių, Smėlių) ir Kalniečių mikrorajonuose kartu paėmus.

IKI 2017 m., JAU SUPLANUOTOSE TERITORIJOSE, KASMET KAUNO RAJONE GALIMA PASTATYTI ~ 8 KARTUS DAUGIAU NAMŲ, NEGU PASTATOMA DABAR. 22 23 24 25

SUSISIEKIMO INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS KONCEPCIJA

Koncepcijos sąsajos su kitais planais ir programomis

Subalansuota šalies ir regiono plėtra priklauso nuo galimybių užtikrinti tinkamą žmonių, prekių, energijos ir informacijos judėjimą. Kad paspartėtų Lietuvos transporto sistemos integravimasis į Europos ir kitų pasaulio šalių ekonominę ir ūkinę bendriją, reikia sukurti visavertę, optimaliai funkcionuojančią transporto sistemos viduje ir suderintą su išore Lietuvos transporto sistemos informacinę infrastruktūrą. Transporto, laiko ir kitų ilgo nuotolio sukeltų nepatogumų bei su jais susijusių kaštų mažinimas didina konkurencingumą, o tai skatina visapusišką ir dinamišką plėtrą. Susisiekimo ministerijos sudarytoje ilgalaikėje Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijoje minimi tokie prioritetai, tikslai ir priemonės: Pirmasis prioritetas – nacionalines sienas kertančio transeuropinio transporto tinklo sukūrimas, kuris leistų Lietuvos gyventojams patogiai ir mažiausiomis laiko sąnaudomis susisiekti su kitų ES valstybių kultūros, turizmo ir verslo centrais. Tai modernios šiaurės–pietų transporto ašies, formuojamos I visos Europos transporto koridoriaus (Talinas–Ryga–Kaunas– Varšuva) pagrindu ir jungiančios Baltijos šalis su Lenkija, sukūrimas. Kitas labai svarbus projektas plečiant minėtą transporto ašį ir įgyvendinant projektą „Rail Baltica“ yra modernios geležinkelio linijos Talinas–Varšuva per Kauną nutiesimas. Antrasis prioritetas yra vakarų–rytų transporto ašies modernizavimas ir plėtra. Abu šie prioritetai yra aktualūs Kauno rajonui. Pagrindinės susisiekimo sistemos plėtros priemonės, kurių įgyvendinimą numato Susisiekimo ministerija Kauno rajone:

Automobilių keliai:

• plėtojant IXB transporto koridorių, modernizuoti kelią Vilnius–Kaunas– Klaipėda: platinti ir stiprinti kelio dangą, įrengti skirtingų lygių sankryžas, remontuoti tiltus ir viadukus, diegti eismo saugumo ir aplinkosaugos priemones; • plėtojant „Via Baltica“ kelią, stiprinti ir platinti kelio dangą, remontuoti tiltus ir viadukus, įgyvendinti eismo saugumo ir aplinkosaugos priemones; • plėtojant aplinkkelių ir skirtingo lygio sankryžų statybą bei pakelės infrastruktūros sistemos kūrimą, miestų aplinkkelius ir užmiesčio kelius integruoti į susiformavusius miestų gatvių tinklus, susieti juos naujomis įvažiavimo magistralėmis, skirtingo lygio sankryžomis, trūkstamais tiltais per upes, įgyvendinti eismo saugumo ir aplinkosaugos priemones; • tęsiant magistralinių kelių rekonstrukciją, tobulinant krašto ir rajoninių kelių techninius parametrus iki šalies ir tarptautiniu požiūriu suderinto lygio, įgyvendinant eismo saugumo ir aplinkosaugos priemones, mažinant automobilių emisijos ir triukšmo poveikį, parengti ir įgyvendinti projektus, finansuojamus ES paramos fondų ir Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis: • toliau vykdyti Lietuvos kelių (žvyrkelių) asfaltavimo programą. Iki 2025 m. asfaltuotų kelių dalį padidinti iki 80 procentų; • integruoti į rengiamus kelių transporto infrastruktūros plėtros projektus bevariklio transporto infrastruktūros kūrimą, iki 2025 m. siekti sukurti bevariklio transporto kelių tinklą; 26 • rekonstruoti krašto ir rajoninius kelius; • plėtoti viešojo keleivinio transporto paslaugų rinką pagal reguliuojamos konkurencijos modelį, labiau subalansuoti paklausos ir pasiūlos santykį šioje rinkoje.

Geležinkeliai: • įgyvendinti keleivinių riedmenų atnaujinimo programą; • modernizuoti Kaišiadorių–Klaipėdos ir Kauno–Kybartų geležinkelių linijas, kad keleiviniai traukiniai pasiektų 160 km/h, o prekiniai traukiniai – 120 km/h greitį; • nutiesti europinio standarto geležinkelių liniją nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybinės sienos iki Kauno (iki 2013 metų) ir sukurti intermodalinio transporto mazgą („Rail Baltica“ projektas); • nutiesti europinio standarto geležinkelių liniją nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybinės sienos (2013-2017 metais).

Oro transportas: • parengti ir įgyvendinti integruotą Lietuvos oro transporto sistemos infrastruktūros plėtros programą (oro uostų plėtra Vilniaus ir Kauno dvimiesčio infrastruktūroje, jų jungtys su dvimiesčio logistikos centrais; • siekti, kad aviacijos įmonės įgyvendintų jungtinius aviacijos reikalavimus (JAR) ir integruotųsi į ES bei NATO aviacijos tyrimų ir gamybos programas; • vykdant aplinkos apsaugos reikalavimus ir orlaivių keliamo triukšmo poveikio žmonių sveikatai mažinimo programas, įrengti triukšmo matavimo sistemą Kauno oro uoste; • modernizuoti oro uostų infrastruktūrą – pritaikyti ją intermodalinio transporto technologijoms; • parengti programą, pagal kurią į keleivių vežimo su vienu bilietu sistemą būtų integruota civilinė aviacija.

Vandens transportas: • užtikrinti tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelių (AGN) IV klasės standartus atitinkančio ruožo Nemuno upe iki Kauno veikimą; • iki 2013 m. atlikti projektavimo darbus, pastatyti ir pradėti naudoti vidaus vandenų laivybos kelią Nerimi nuo Kauno iki Jonavos.

Transporto terminalai Kuriant ekonomiškai veiksmingą transporto sistemą, būtina suderinti visų transporto rūšių plėtrą, teikti pirmenybę mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančiam transportui, didinti energinio transporto sektoriaus efektyvumą, naudoti daugiau alternatyvių ir mažiau aplinką teršiančių degalų, mažinti aplinkos taršą. Stiprinti skirtingų transporto rūšių sąveiką yra ir viena iš svarbiausių naujų Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) ir Lietuvos transporto politikos krypčių. Krovinių vežimo srityje daug dėmesio skiriama intermodaliniams transportavimo procesams ir technologijoms. Plėtojant intermodalinį transportą, labai svarbu steigti modernius logistikos centrus – „krovinių kaimelius“ arba tiesiog transporto centrus ir integruoti juos į Europos žemyne bei Baltijos jūros regione kuriamą transporto centrų tinklą. Krovininio transporto plėtros vidutinės trukmės prioritetai skiriami multimodalinio transporto plėtrai, integracijai į ES rinką, tarptautinio bendradarbiavimo klausimams Baltijos jūros regione ir tranzito paslaugų plėtrai: 27 • sukurti valstybės paramos mišriojo transporto plėtrai ir šios transporto rūšies skatinimo sistemą (remiantis atitinkamomis ES direktyvomis, planinio laikotarpio pradžioje reikia parengti norminius aktus, kurie skatintų privačią iniciatyvą ir leistų pritraukti investicijas intermodalinio ir kombinuotojo transporto logistikos centrams, ateityje turėsiantiems svarbią reikšmę tranzitinio vežimo plėtrai, steigti); • parengti naujas logistikos centrų schemas sutelkiant visas logistikos grandies dalis (prekių siuntėjus, transporto savininkus, kelių, geležinkelių, oro ir vandens uostų operatorius) į vieną centrą.

Viešasis transportas Keleivinio transporto (viešojo ir bevariklio) vidutinės trukmės laikotarpio prioritetai skiriami viešojo maršrutinio transporto paslaugoms ir lengvųjų automobilių naudojimui subalansuoti, laikantis nacionalinės teritorinės plėtros principų ir ES direktyvų keisti modalinį pasiskirstymą miesto transporte, suteikiant pirmenybę viešajam susisiekimui, pėstiesiems ir dviratininkams: • modernizuoti keleivinio transporto įmonių transporto priemonių parkus, keleivių vežimui taikyti švarias technologijas, diegti modernias maršrutinio transporto eismo valdymo informacines sistemas miestuose; • kurti bendras (intermodalines) paslaugas teikiančią sistemą, tobulinti įvairių keleivių vežimo transporto rūšių tarpusavio sąveiką, integruoti išorinio ir vidaus keleivinio transporto paslaugas – skatinti vieno bilieto sistemą, išorinio keleivinio transporto terminalus (geležinkelio stočių, upių uostų ir pan.) jungti su vidaus susisiekimo sistema, užtikrinti gerą susisiekimą miestuose ir gyvenvietėse; • diegti naujosios kartos maršrutinio transporto sistemas, skatinti plačiau pereiti prie elektros energiją naudojančio ir mažiau aplinką teršiančio transporto; • lengvųjų automobilių naudojimą derinti prie viešojo maršrutinio transporto sistemos darbo, įrengti automobilių laikymo aikšteles prie persėdimo į maršrutinį transportą punktų, riboti ir drausti lengvųjų automobilių judėjimą vietose, kur tikslinga įrengti susisiekimo pėsčiomis ir bevarikliu transportu zonas; • tobulinti keleivių aptarnavimo ir paslaugų koordinavimo srityje dirbančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemą; • diegti informacines technologijas, kad kompiuterių ir interneto naudojimas pakeistų dalį priverstinių kelionių keleiviniu maršrutiniu arba individualiu transportu. Kauno apskrities bendrajame plane numatomi tokios susisiekimo sistemos plėtros priemonės, kurios bus įgyvendintos per artimiausią kelių metų laikotarpį Kaišiadorių-Kauno vystymo zonoje:

1. Automobilių kelių tinklo plėtra esamomis trasomis, jas modernizuojant. 2. Naujų kelių jungčių tiesimas. 3. Geležinkelio trasų plėtra – Rail Baltica ruožo Varšuva-Kaunas statyba. 4. Kauno oro uosto pietines dalies plėtra. 5. Multimodalinio transporto terminalo plėtra prie Kauno LEZ teritorijos.

Kauno rajonas yra įsikūręs apie antrą didžiausią Lietuvos miestą Kauną. Kaunas transporto susisiekimo sistemos požiūriu yra didelė kliūtis tiems, kurie keliauja tranzitu. Kaip numatyta Kauno apskrities bendrajame plane, pagrindinės Kauno rajono transporto sistemos plėtros priemonės yra nukreiptos privažiavimo prie Kauno miesto gerinimui ir geresniam automobilių srautų apie Kauno miestą koordinavimui. 28

Svarbiausi Kauno rajono susisiekimo sistemos plėtros tikslai • Išnaudoti vienintelės rytų Baltijos regione dviejų visos Europos transporto koridorių- I ir IXB sankirtos teikiamus privalumus. Kurti ir plėtoti Kauno rajono, kaip pagrindinės kryžkelės šalyje ir rytų Baltijos regione, transporto bei logistikos paslaugų centro įvaizdį. • Toliau vykdyti tarptautinių transporto koridorių, nacionalinės ir vietinės reikšmės transporto infrastruktūros modernizavimą siekiant užtikrinti kokybišką keleivių ir krovinių pervežimą tranzitiniuose bei vietiniuose transporto maršrutuose, o taip pat mažinant neigiamą transporto poveikį aplinkai ir žmonėms. • Mažinti automobilizacijos lygį ir kelionių privačiu transportu skaičių, skatinti naudojimąsi viešuoju transportu bei ekologišku transportu. • Plėtoti multimodalinę transporto sistemą, skatinti atskirų transporto rūšių bendradarbiavimą gabenant tiek krovinius, tiek keleivius.

Svarbiausi Kauno rajono susisiekimo sistemos plėtros uždaviniai

Automobilių keliai Kelių tinklo analize parode, kad tinklas iš esmės yra išplėtotas pakankamai, tačiau kai kurių jungčių atsiradimas leistų padidinti jo efektyvumą. Taip pat reikia rekonstruoti greitkelius pagal ES standartus, tiesti privažiavimus prie miestų ir jų apvažiavimus, gerinti vietinių ir rajoninių kelių būklę. Išplėtotas apskrities kelių tinklas turi užtikrinti greitą, patogų ir saugų susisiekimą tarp Kauno, Kauno rajono ir nacionalinių bei tarptautinių centrų, o taip pat tarp miestų ir gyvenviečių pačiame rajone. Taigi, koncepciniai rajono automobilių kelių plėtros uždaviniai yra: • Modernizuoti tarptautinių kelių tinklą tiesiant naujas jungtis, kurios leistų diferencijuoti vietinius ir tranzitinius eismo srautus, nukreipti tranzitinį transportą nuo miestų ir miestelių; • Rekonstruoti tarptautininės, nacionalinės ir vietinės reikšmės kelius bei diegti juose saugaus eismo priemones, taip artinant juos prie ES standartų, gerinant eismo sąlygas, mažinant avaringumą ir neigiamą poveikį aplinkai ir žmonėms; • Gerinti esamų bei planuojamų kitų rūšių transporto infrastruktūros objektų- oro uosto, logistikos centrų, geležinkelio stočių ir vidaus vandenų prieplaukų, pasiekiamumą, siekiant pagerinti skirtingų transporto rūšių bendradarbiavimą bei sudaryti palankesnes viešojo transporto darbo sąlygas.

Geležinkeliai • Sudaryti palankias sąlygas europinės vėžės geležinkelio atšakos tarp Lenkijos ir Karmėlavos tiesimui bei vėlesnei jo plėtra per Jonavą, Kėdainius iki Rygos ir Talino. Jau dabar šis projektas siejamas su multimodalinio transporto terminalo ir logistikos centro atsiradimu Kauno rajone prie Karmėlavos, Kauno oro uosto ir Kauno LEZ teritorijos, netoli IXB transporto koridoriaus ir TEN-T tinklo kelio E262 sankirtos. Tai būtų unikali ir strategiškai patraukli vieta logistikos veikloms plėtoti, vienintelė tokia Lietuvoje ar net Baltijos šalyse. Tuo labiau, kad Karmėlavoje galima būtų pastatyti ir upių prieplauką krovininiams vidaus vandenų laivams ir Nerimi vystyti laivybą tarp Jonavos-Karmėlavos-Kauno- 29 Klaipėdos. Taip pat būtina numatyti galimybę įrengti keleivių terminalą (stotį), kuri aptarnautų Karmėlavos oro uostą. • Geležinkelio Kaunas-Klaipėda ir Vilnius-Kaunas rekonstrukcijos, pritaikant jį greitųjų traukinių eismui, kontekste numatyti galimybę nutiesti geležinkelio atšaką į planuojamą logistikos centrą Karmėlavoje. Numatyti galimybę įrengti keleivių terminalą (stotį), kuri aptarnautų Karmėlavos oro uostą.

Oro transportas Kauno (Karmėlavos) oro uostas išliks orientuotas į keleivių ir krovinių pervežimus. Geografinė padėtis šalies centre, arti esantys tarptautiniai kelių transporto koridoriai, geras susisiekimas tiek su apskrities centru Kaunu tiek su kitais miestais, teritorinės plėtros galimybės, numatomas multimodalinio transporto terminalas su europinio standarto geležinkelio atšaka, Kauno LEZ artumas ir ribotos artimiausio Vilniaus tarptautinio oro uosto plėtros galimybės, visa tai įtakos ir skatins tolimesnę oro uosto plėtrą. Labai svarbu jau dabar neužkirsti tai plėtrai kelių- rezervuoti ir tikslingai planuoti šalia oro uosto esančias teritorijas. Plėtros uždaviniai: • Didinti oro uosto pajėgumą bei keleivių aptarnavimo kokybę; • Paruošti oro uostą logistikos centro kaimynystei bei modernizuoti oro uosto infrastruktūrą pritaikant ją intermodalinio transporto technologijoms; • Gerinti oro uosto pasiekiamumą automobilių keliais, numatyti oro uosto pasiekiamumą geležinkeliais; • Gerinti oro uosto aptarnavimą viešuoju transportu.

Vandens transportas Kauno rajonas yra įsikūręs ne tik tarptautinių automobilių kelių ir geležinkelių sankryžoje, bet ir apie vidaus vandens kelių sankryžą. Todėl vykdant susisiekimo sistemos plėtrą vidaus vandenų transportui reiktų skirti ne ką mažesnį dėmesį.

Koncepciniai vidaus vandenų infrastruktūros plėtros uždaviniai rajone:

• Skatinti pramoginę-turistinę laivybą Nemunu sudarant palankias sąlygas plėtotis keleivių aptarnavimo infrastruktūrai prie esamų prieplaukų; statyti naujas kilnojamaąsias prieplaukas; • Pasirengti vidaus vandenų kelio Nerimi nuo Kauno iki Jonavos naudojimo pradžiai, numatyti galimybę įrengti keleivių prieplauką Karmėlavoje. Numatyti galimybę įrengti krovinių prieplauką Karmėlavoje, kuri būtų Karmėlavos logistikos centro padalinys.

Transporto terminalai Krovinių srautų prognozės rodo, kad krovinių srautas svarbiausiose Lietuvos transporto magistralėse 2020 m. turėtų tapti dvigubai intensyvesni. Tai verčia ieškoti transportavimo technologijų ir transportavimo proceso organizavimo inovacijų ir jas diegti. Viena svarbiausiųjų naujovių, galinčių padidinti krovinių srautus būsimuosiuose tinkluose, ir yra naujosios kartos logistikos centrų („krovinių kaimelių“) steigimas, jų tinklo formavimas šalia minėtų tinklų. Kaip jau minėta, Kauno rajono geografinė padėtis ir išvystyta transporto infrastruktūra suteikia puikias galimybes su logistika susijusioms veiklos sritims plėtoti. Tarptautinių greitkelių sankirta, geležinkelio, oro uosto ir Kauno laisvosios ekonominės zonos artumas, planuojama europinės vėžės geležinkelio atšaka teritorijoje tarp Kauno ir Ramučių (Karmėlava) gyvenvietės sudaro idealias sąlygas kurti ir plėtoti logistikos centrą. Šios vietos tinkamumą patvirtina ir didėjantis automobilių srautas kelyje A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis (E262). Kauno miesto 30 bendrajame plane logistikos centro ir multimodalinio transporto mazgo statybai numatyta apie 200 ha teritorija. Neryje ties Ramučiais pastačius upių uostą, terminalas galėtų apjungti net 4 transporto modas: automobilių kelių, geležinkelių, oro ir vidaus vandenų. Kauno rajone dar yra galimybė steigti logistikos ir intermodalinio transporto mazgą Rokeliuos, pro kuriuos taip pat būtų tiesiama europinės vėžės geležinkelio atšaka. Koncepciniai transporto terminalų infrastruktūros plėtros uždaviniai rajone: • Pasiruošti ir įgyvendinti viešojo logistikos centro su multimodalinio transporto terminalu projektą Karmėlavoje; • Sudaryti galimybes sklandžiam įvairių transporto rūšių bendradarbiavimui prioritetą teikiant automobilių, geležinkelių ir oro transportui; užtikrinti gerą terminalo pasiekiamumą automobilių keliais; užtikrinti europinės vėžės geležinkelio ir standartinės vėžės geležinkelio atšakos atvedimą į Karmėlavos multimodalinio transporto terminalą; • Sudaryti sąlygas transporto ir logistikos paslaugas teikiančių įmonių persikėlimui iš Kauno miesto į naująjį logistikos centrą Karmėlavoje. • Numatyti sąveikos su upių transportu galimybę Karmėlavos transporto terminale, pastatant krovininę prieplauką Neryje ties Karmėlava.

Viešasis transportas Strategiškai teisingas viešojo transporto planavimas yra svarbi priemonė sprendžiant transporto grūsčių, taršos ar net avaringumo problemas. Tyrimai rodo, kad didžioji Kauno rajono dalis yra gan tolygiai padengta viešojo transporto maršrutais. Todėl prioritetas plėtojant viešojo transporto paslaugas turėtų būti skiriamas kokybei, o ne kiekybei, jo populiarinimui, paslaugų kokybės lygio kėlimui ir keleivių vežimo automobilių transportu ir geležinkeliais integravimui. Pastarajam tikslui galėtų pasitarnauti viena svarbiausių naujų Europos Sąjungos ir Lietuvos transporto politikos krypčių keleivių vežimo srityje – „vieno bilieto“ koncepcijos diegimas, kai su vienu bilietu galima pagal poreikius naudotis įvairių rūšių transporto paslaugomis. Šios koncepcijos taikymas rekomenduotinas Kauno miesto, Kauno rajono ir kitų apskrities rajonų savivaldybėms, kurių gyventojai turi labai geras susisiekimo traukiniais su Kaunu, Vilniumi, Klaipėda ir kitais Lietuvos (bei kaimyninių šalių) miestais perspektyvas. Bendros viešojo transporto plėtros kryptys: • Skatinti naujas miestų transporto technologijas, viešojo transporto priemonių parko modernizavimą ir atnaujinimą, visokeriopą viešojo transporto paslaugų kokybės gerinimą ir populiarinimą; • Tobulinti keleivių vežimo automobilių keliais, geležinkeliais ir vandens transportu tarpusavio sąveiką, steigti bendrus įvairių transporto rūšių paslaugų terminalus, keleivių patogumui įdiegti vieno (elektroninio) bilieto koncepciją; • gerinant atokių vietovių ir turizmo bei rekreacijos objektų pasiekiamumą viešuoju transportu; • gerinti kitų transporto infrastruktūros objektų- geležinkelio stočių, oro uosto, transporto terminalų, prieplaukų pasiekiamumą ir aptarnavimą viešuoju transportu.

Ekologiškas transportas Bendros ekologiško transporto plėtros kryptys: • Tiesti pėsčiųjų-dviračių takus miestų prieigose ir tarp miestelių; • Plėsti dviračių takus ir kitokio bevariklio ir ekologiško transporto kelius ar trasas turizmo bei rekreacijos objektuose ir jų prieigose, kur motorinio transporto srautai yra nepageidautini; 31 • Gerinti dviračių takų ir kito ekologiško transporto kelių kokybę ir jais keliaujančių saugumą, mažinti avaringumą susikirtimuose su kita transporto infrastruktūra; • Plėtoti aptarnavimo infrastruktūrą prie bevariklio transporto takų (privažiavimo keliai, parkavimo vietos poilsiavietės, kempingai ir pan.); • Aktyviai prisidėti prie bendro Lietuvos, rytų Europos ar visos Europos dviračių tinklo kūrimo.

Svarbiausios Kauno rajono susisiekimo sistemos plėtros priemonės Automobilių keliai • Kauno pietrytinio aplinkkelio statyba- krašto kelio 139 rekonstrukcija ir jo tęsinio statyba iki įsijungimo į kelią A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda su galimu nauju tiltu per Nemuną ties Kauno HE, viaduku per geležinkelį ir kitomis dviejų lygių sankryžomis ar sankirtomis. Aplinkkelis turėtų būti planuojamas atsižvelgiant į numatomą europinio standarto geležinkelio atšakos tiesimą; • Raudondvario aplinkkelio su tiltu per Nevėžį (kelias 141) tiesimas; • Ringaudų aplinkkelio nauja 140 kelio trasa tiesimas su nauja dviejų lygių Armaniškių sankryža su keliu Via Baltica (kelias A5) ir tęsiniu iki j. Bakanausko gatvės Kauno mieste; • Kelio A6 (E262) Kaunas-Zarasai-Daugpilis atkarpos tarp Kauno ir Karmėlavos rekonstrukcija išplatinant iki 6 eismo juostų; • Naujos automagistralės Vilnis-Kaunas-Klaipėda atkarpos tiesimas nuo Babtų pro Karmėlavą, lygiagrečiai esamai automagistralei, paliekant esamą atkarpa Kauno reikmėms- kaip Kauno šiaurinį apvažiavimą. Eismo sąlygos šioje atkarpoje yra sudėtingos. Eismo intensyvumas nuolatos augo, bet paskutiniais metais tas augimas stabilizavosi, greičiausiai dėl to, kad jau pasiekta kelio pralaidumo riba. Tačiau akivaizdu, kad dėl didelio reikalingo finansavimo šios jungties atsiradimas galimas tik tolimoje perspektyvoje.

Kauno miesto transporto ryšiai, vedantys per Kauno rajoną, su dauguma kitų Lietuvos miestų ir net kaimyninėmis respublikomis yra geri dėka apskritį ir rajoną kertančių transporto koridorių gausos. Tačiau, intensyviai didėjant automobilių eismo srautams nuolatos didėja ir poreikis tobulinti kelių jungtis. Skubiausiai reiktų rekonstruoti šias:

• Kelią A1 Vilnius-Kaunas (IXD)- į automagistralę įrengiant skirtingų lygių sankryžas, pėsčiųjų viadukus, panaikinant apsisukimus ir siauras vietas. Šiuo metu eismo intensyvumas šiame ruože ir ypač Kauno miesto prieigose yra vienas didžiausių Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose; • Kelią A5 Kaunas–Marijampolė (Via Baltica) – į automagistralę; • Kelią 130 Kaunas– rekonstruoti gerinant matomumą ir naikinant juodas dėmes su perspektyva ateityje išplatinti iki 4 eismo juostų; • Privažiavimui prie Kauno tarptautinio oro uosto pagerinti, taip pat dėl nuolat augančio eismo intensyvumo kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis ruože tarp Kauno ir Jonavos (ir toliau), dėl ko sparčiai blogėja situacija Karmėlavos gyvenvietėje, reiktų numatyti Karmėlavos aplinkkelį aplenkiant miestelį iš rytų pusės (o oro uostą–iš vakarų). Šį aplinkkelį reiktų planuoti atsižvelgiant į numatomą multimodalinio transporto terminalo prie Kauno oro uosto statybą.

Kitos naujos arba rekonstruotos kelių jungtys turėtų pagerinti vietinį susisiekimą Kauno rajone, skatinti Kauno rajono ekonominę plėtrą, gerinti turizmo ir rekreacijos objektų pasiekiamumą: 32

• Jungtis su tiltu per Nemuną ties Vilkija sujungianti kelią 140 per Lekėčius, Vilkiją su Via Baltica ties Sitkūnais. Jungti padėtų atgaivinti Vilkiją, Babtus ir Raudondvarį, paskatintų intensyvesnę rekreacijos paslaugų plėtrą juose, sustiprintų Vilkijos ir Lekėčių ryšius; • Jungtis nuo Kauno pietrytinio aplinkkelio (ties Rokeliais) iki Kruonio su tiltu per Nemuną ties Taurakiemiu.

Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių tankumas Kauno rajone yra vienas iš didžiausių apskrityje. Tačiau didėjantis eismo intensyvumas Kauno, Garliavos ir kitų miestų prieigose, rodo didėjantį suburbanizacijos procesą, kai dėl kylančių būsto ir žemės kainų bei gyvenimo kokybės poreikių miesto gyventojai keliasi gyventi į priemiesčius. Todėl kelių rekonstrukcijos ir naujų kelių tiesimo poreikis nuolatos auga. Reaguojant į tai, būtina tiesti naujus kelius ir asfaltuoti žvyrkelius, ypač miestų prieigose. Vienam iš intensyviausių Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių Vilnius–Kaunas ateityje suteikus automagistralės statusą juo negalės naudotis žemės ūkio technika, bus apribotas minimalus greitis, panaikintos kai kurios nuovažos. Todėl būtina gerinti vietinių kelių infrastruktūrą prie šio kelio, tiesti alternatyvius jungiamuosius kelius, kuriais naudotųsi vietinis transportas, esant galimybei – rengti skirtingų lygių sankirtas arba sankryžas, tokiu būdu automagistralę paliekant tranzitiniam eismui. Naujų kelių tiesimas ir žvyrkelių asfaltavimas turėtų būti derinamas su visuomeninio transporto maršrutais ir su esamomis ir planuojamomis turizmo trasomis bei rekreacijos objektais pagal bendrą apskrities ir/arba Kauno rajono vietinės reikšmės kelių tiesimo ir žvyrkelių asfaltavimo programą.

Geležinkeliai Europinio standarto vėžės geležinkelio tiesimo 1-ą etapą (kurio metu būtų nutiesta atšaka iki Kauno arba iki Karmėlavos) realu įgyvendinti iki 2015 m. Vėlesniuose etapuose geležinkelis būtų tiesiamas toliau į šiaurę – iki Rygos, o vėliau ir iki Talino. Krovos veiklai pėtoti galimybės Kauno m. geležinkelio stotyje kaip ir pačios stoties plėtra yra ribota dėl vietos stokos. Plačiau šias veiklos sritis būtų galima plėtoti logistikos centre ir multimodalinio transporto terminale Karmėlavoje. Tai paskatintų sumažinti krovininių traukinių judėjimą per miestą.

Oro uostas Plėtojant patį oro uostą ir jo infrastruktūrą reikia:

• Rekonstruoti esamą oro uosto pastatą; • Rekonstruoti aerodromą įrengiant naują pakilimo taką; • Įrengti tiesioginį kelią prie oro uosto nuo magistralinio kelio A6 Kaunas– Zarasai–Daugpilis (E262); • Planuoti aptarnavimo paslaugų infrastruktūrą (viešbučiai, maitinimo įstaigos, parduotuvės, pramogos) prie oro uosto; • Atitinkamai planuoti viešojo transporto maršrutus. Užsienio patirtis rodo, kad oro uostus tinkamiausiai aptarnauja nedideli šaudykliniai autobusai, kurie važiuoja trumpais maršrutais ir dažniausiai be tarpinių sustojimų.

Vandens transportas • Sudarant palankias sąlygas plėtotis keleivių aptarnavimo infrastruktūrai prie esamų prieplaukų Vilkijoje ir Zapyškyje, o nuo 2009 m.- ir prie prieplaukų Raudondvaryje bei Kulautuvoje; 33 • numatyti galimybę statyti kitas kilnojamąsias prieplaukas Nemune ir Kauno mariose; • atlikti studiją ir įvertinti galimybę įrengti keleivių prieplauką Karmėlavoje; • atlikti studiją ir įvertinti galimybę įrengti krovinių prieplauką Karmėlavoje, kuri būtų Karmėlavos logistikos centro padalinys.

Viešasis transportas • Įgyvendinti pertvarkytas tarifų ir bilietų platinimo sistemas, kurios užtikrintų reikiamo dydžio įplaukų apsaugą ir skatintų aktyviau naudotis viešuoju transportu; • Numatyti naujus visuomeninio transporto maršrutus priemiesčiuose, Maršrutai turėtų būti parinkti atliekant specialias galimybių studijas ir pagrįsti ekonominiais-finansiniais skaičiavimais; • Įdiegti tobulesnes informacines keleivinio transporto valdymo ir eismo kontrolės sistemas. Šiuo metu net ne visų rajonų savivaldybės skelbia viešojo transporto maršrutus ir tvarkaraščius internete; • Tobulinti neįgaliųjų aptarnavimo transporto programas, taikyti naujas technologijas, integruoti jiems skirtas paslaugas į bendrą susisiekimo sistemą; • Taikyti alternatyvius degalus, diegti aplinkai saugias technologijas, priimti mažiausiai ekologiškai kenksmingus transporto planavimo sprendimus.

Ekologiškas transportas Kauno rajone turizmo ir rekreacijos plėtrai tinkamiausios vietos yra prie Nemuno (Kačerginė, Kulautuva, Zapyškis, Raudondvaris ir Vilkija), prie Kauno marių, Nevėžio ir kitų upių slėniuose, kuriuose jau dabar sparčiai plečiasi kaimo turizmas, steigiasi moteliai ir svečių namai. Kadangi šios vietovės nedaug nutolusios nuo pagrindinių miestų, kelių bei viešojo transporto maršrutų ir yra lengvai pasiekiamos, tikslinga šiose vietovėse plėtoti bevariklio transporto infrastruktūrą. Tarp Zapyškio ir Kulautuvos galima būtų pastatyti pėsčiųjų tiltą per Nemuną. Mažesnius pėsčiųjų tiltus reiktų numatyti ir per kitas upes, jų vietą nustačius atliekant atitinkamas studijas. Kitos priemonės:

• Visų pirma, turėtų būti užtikrintas žmonių saugumas. Tuo tikslu reiktų mažinti vieno lygio sankirtas su automobilių keliais- rengti pėsčiųjų ir dviračių viadukus arba požemines provėžas. Taip pat reiktų gerinti takų ženklinimą; • Rengti studijas, planuoti dviračių, vandens turizmo, ekologiško transporto maršrutus bei atitinkamus planavimo dokumentus; • Dviračių turizmas smarkiai populiarėja Europoje. Tarptautinės dviračių trasos numato keliones ir per Lietuvą (pvz. EUROVELO). Plėtojant dviračių takus rajonuose būtina suderinti juos su šiom tarptautinėm trasom. • Galimos ekologiško transporto infrastruktūros plėtros zonos ir maršrutai: • Keturių sostinių dviračių žiedo atkarpa Prienai–Piliuona–Kaunas–Neveronys– Rumšiškės–Kaišiadorys–Žasliai; • palei Nemuną Kaunas–Raudondvaris–Kulautuva–Raudonė, kitame krante– Kaunas–Kačerginė; • palei senąjį kelią Kaunas– (ir palei Nerį); • kitos vietos Kauno rajone: Girionyse, Karmėlavoje (tarp Karmėlavos ir Neries), Neveronyse.