Rekreacinių Funkcijų Raiškos Transformacijos Posovietinio Miesto Viešosiose Erdvėse

journal of ARCHITECTURE AND URBANISM ISSN 2029-7955 print / ISSN 2029-7947 online

2013 Volume 37(3): 194–209 doi:10.3846/20297955.2013.841338

Theme of the issue “Postcommunist urban public spaces. Transformations and changes” Žurnalo numerio tema „Postkomunistinės miestų viešosios erdvės. Kaita ir transformacijos“

REKREACINIŲ FUNKCIJŲ RAIŠKOS TRANSFORMACIJOS POSOVIETINIO MIESTO VIEŠOSIOSE ERDVĖSE. Vilniaus atvejis

Inga Urbonaitė

Urbanistikos katedra, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Pylimo g. 26/Trakų g. 1, 01132 Vilnius, Lietuva El. paštas [email protected]

Įteikta 2013 06 19; priimta 2013 08 28

Santrauka. Straipsnyje nagrinėjama rekreacinės kultūros formų raiška Vilniaus miesto viešosiose erdvėse. Analizuojama industrinės gyvenamosios statybos nulemta chaotiška erdvinė sistema, kuri daro įtaką socialinei (ne)gerovei, kasdienio poilsio artimoje aplinkoje kokybei ir lemia iš to kylantį sociokultūrinį pasimetimą. Vertinant rekreacinį procesą mieste kaip kasdienes gyvybingumo užtikri- nimo ir visapusiško asmenybės tobulėjimo galimybes, analizuojamas Vilniaus miesto sovietinių metų ideologinės poilsio kultūros ženklų erdvinėje struktūroje palikimas, jo transformacijos. Tiriama Vilniaus miesto rekreacinių funkcijų sklaida ir sisteminiai ryšiai. Reikšminiai žodžiai: miesto rekreacinės funkcijos, miesto viešosios erdvės, masinė gyvenamoji statyba, miesto rekreacinė sistema, posovietinis Vilnius. Nuoroda į šį straipsnį: Urbonaitė, I. 2013. Rekreacinių funkcijų raiškos transformacijos posovietinio miesto viešosiose erdvėse. Vilniaus atvejis, Journal of Architecture and Urbanism 37(3): 194–209.

Įvadas Miesto viešosios erdvės atspindi visuomenės kultū- skirties buvo atsakingos ir už darbuotojų bei jų šeimos rinę sąmonę: jos vertybes, tradicijas, aktualijas, san- narių sveikatą, laisvalaikį, kultūrinį gyvenimą. Jų žinioje tykius, vienijantį idėjinį pagrindą, kuris nurodo tos buvo poilsio namai, profilaktoriumai, vaikų stovyklos visuomenės raidos kryptį. Deja, šiuo metu Vilniaus ir pan. Rekrearcinių objektų tinklas buvo tolygiai ple- miesto viešosiose erdvėse būtent vienijančios idėjos ir čiamas ir planuojamas tiek mieste, tiek užmiesčio re- Downloaded by [Vilinius University] at 05:23 29 May 2014 trūksta – chaotiška atvirų miesto erdvių sistema bylo- kreaciniuose arealuose. Ypač didelis dėmesys skirtas ja apie tapatumo bruožų stoką (silpną architektūrinę kurortinių miestų ir miestelių plėtrai, stengiantis juose mintį) ir kiek iškreiptą gyvenimo kokybės sampratą, diegti visuotinės poilsio kultūros ideologinius principus. pereinamojo (posovietinės erdvės) laikotarpio proble- Architektūriniu požiūriu – tai viena kūrybiškiausių „er- matiką, būdingą visiemas Lietuvos miestams. dvių“ bendrajame visuomeninės architektūros kontekste Žvelgiant atgal, remiantis sovietine ideologija buvo sovietiniais metais. Greta tinkamo gamtinių, rekreaci- konstruojama ne tik viešoji erdvė (plačiąja prasme), bet nių resursų išnaudojimo privalumas teiktas gamtinių ir braunamasi į privatų žmonių gyvenimą, todėl, be vertybių tausojimui ir būdingai lietuviškosios rekrea- kitų gyvenimo sričių (ugdymo, švietimo, kultūros), cinės architektūros koncepcijos nuostatai „pastatai turi visuomenės poilsio ir laisvalaikio kontrolei buvo ski- skęsti želdiniuose“(Atienė, Grecevičius 1997) plėtoti. riamas ypatingas dėmesys, atsispindėjęs ir miesto er- Visgi miestuose poilsio erdvių architektūrinė išraiška dvinėje bei fizinėje struktūroje. dažniausiai nukentėdavo dėl masinės statybos tempų ir Sovietiniais metais visa rekreacijos sistema buvo sudėtingos ekonominės situacijos. Nors skaitine prasme centralizuotai valdoma ir plėtojama didžiosios šalies rekreacinių funkcijų mieste buvo pakankamai daug, sti- mastu. Svarbios funkcijos buvo suteiktos mokymo listinė, estetinė, poilsio viešųjų erdvių raiška buvo labai įstaigoms bei darbovietėms, kurios šalia pirminės pa- formali, tipizuota, be savito charakterio bruožų.

Pasikeitus politinei santvarkai, kurortuose ir vaiz- vietinio Vilniaus miesto viešojoje erdvėje. Tiriami dingose užmiesčio teritorijose esantys visuomeniniai rekreacinių funkcijų sklaida bei jų sisteminiai ryšiai poilsiui skirti objektai ir teritorijos buvo privatizuotos, Vilniaus mieste skirtingų gyvenamųjų teritorijų atžvil- išskaidytos, dažnu atveju pakeista funkcinė paskirtis, giu siekiant išsiaiškinti dėsningumus ir tų bruožų raiš- o miestų teritorijose buvusi rekreacinė infrastruktūra, kos ypatumus. Straipsnyje pateikiama ankstesnių, su palikta likimo valiai, ilgainiui nusidėvėjo ir tapo nebe- nagrinėjama tema susijusių Lietuvos ir užsienio darbų patraukli ar netinkama naudoti. Per pastarąjį dešim- apžvalginė studija, susiteminami jos rezultatai. Tyrimo tmetį Vilniaus miesto veidas stipriai keitėsi: įsisavintos metu atlikti natūriniai stebėjimai, istoriniai tyrimai, naujos teritorijos, vykdyta intensyvi urbanizacija, ta- taikomas analitinis empirinis metodas. čiau dėmesys rekreacinėms miesto teritorijoms, esamų ir naujų rekreacinių funkcijų mieste vystymui, viešųjų Rekreacinių funkcijų raiškos Lietuvoje erdvių formavimui buvo nelygiavertis, padrikas ir daž- tyrimų laukas nu atveju – formalus. Ekonominiai ir politiniai miesto formavimo veiksniai lėmė chaotišką ir netolygiai pasi- Lietuvoje rekreacinės architektūros, rekreacinių skirsčiusią miesto rekreacinę sistemą, kuri neužtikrina funkcijų raiškos, teoriniai rekreacinės kraštotvarkos miestiečių kasdienio poilsio poreikių. principai pradėti diegti XX a. 6-ajame dešimtmetyje. Ateities miesto vizijose ir plėtros strategijose siekia- Tuo metu Lietuvos statybos ir architektūros moksli- ma kitokios, tvariąja ideologija paremtos, visuotinės nių tyrimų institute įkurtas unikalus Baltijos šalyse gerovės, tačiau tam, kad šios idėjos būtų praktiškai specializuotas mokslinis padalinys – rekreacinės ir realizuotos ir integruotos į sparčiai vyksančias miesto landšafto architektūros sektorius. Nuo 1968 m. jam transformacijas, reikalinga pakankamai stipri motyva- vadovavo V. Stauskas, rekreacinės architektūros ir te- cija bei apčiuopiama nauda. Straipsnyje atkreipiamas orijos mokyklos įkūrėjas bei pradininkas Lietuvoje. dėmesys į galimą miesto viešųjų erdvių transformacijos Jis vienas pirmųjų apibrėžė rekreacinės architektūros motyvą – tvarumo principais paremtą miesto rekreaci- objektą, uždavinius (Stauskas 1976), urbanistinius po- nę sistemą. Ji apibrėžiama kaip vietų, objektų ir reiški- ilsio rajonų ir centrų principus bei vykdė daugybę kitų nių visuma, kuriai būdingos rekreacinės funkcijos bei su rekreacija susijusių mokslinių tyrimų bei projektų rekreacinė veikla. Iš vienos pusės, miesto rekreacinė (Stauskas 1991, 2006). 1986 m. Lietuvos statybos ir sistema padeda žmonėms atkurti fizines bei dvasines architektūros mokslinių tyrimų institute (LSAMTI) jėgas (holistinė samprata), o iš kitos – tampa pagrindu atlikti svarbiausių LTSR kurortų urbanistikos ir ar- stiprinti socialines bendruomenes, didinti aktyvaus ju- chitektūros būklės tyrimai, siekiant parengti jų to- dėjimo formas, kurti patrauklių viešųjų erdvių sistemą, lesnės architektūrinės plėtros preliminarią programą užtikrinti tarpmiestinius ir regioninius rekreacinius (Svarbiausių LTSR ... 1986). Atskirų sričių specialistai tinklus. Visos šios priemonės – tai miesto gyvybingu- tyrė rekreacinės erdvės formavimo ir rekreacinės ge- mą palaikantys elementai. Suvokiant tvarumą (angl. ografijos, rekreacinių išteklių naudojimą ir vertinimą sustainability) kaip galimybę išlikti veiksniu (angl. (Rekreacinių išteklių ... 1985). Buvo nagrinėjmos trum-

Downloaded by [Vilinius University] at 05:23 29 May 2014 sustain – išlaikyti, ability – gebėjimas), t. y. sveiku ir palaikio poilsio sąlygos Lietuvos miestuose (Dringelis gyvybingu [žmogumi] mieste (kaip pastovios būsenos 1980), formuojami rekreacinės geografijos pagrindai užtikrinimas), praplečiama miesto rekreacinės erdvės (Kavaliauskas 1980). Senąją Lietuvos kurortų archi- samprata, o kartu suteikiama daugiau prasmių bei už- tektūrą nagrinėjo Bučas (1990), rekreacinės kultūros duočių viešajai erdvei. bruožus – A. Vosyliūtė (1993), sovietinių metų rekrea- Matematinėje kalboje funkcija apibrėžiama kaip cinės architektūros ypatumus svarbiausiuose Lietuvos kintamasis dydis, kuris kinta, kinant kitam dydžiui kurortuose nagrinėjo Tutlytė (2002). Geografinius (Tarptautinių ... 2005). Šiuo atveju miesto rekreacinės Vilniaus rekreacinio aptarnavimo sistemos objektų funkcijos – tai objektai ir erdvės, skirti įvairiai rekre- tyrimus, rekreacinės aplinkos vertinimo metodiką acinei veiklai, kurių tūrinė bei erdvinė raiška miesto bandė suformuoti P. Grecevičius ir L. Pridotkienė struktūroje turėtų tenkinti gyventojų kasdienio poilsio (Grecevičius 1981; Pridotkienė, Grecevičius 2006). poreikius. Jie yra labai dinamiški, priklausantys nuo Vanagas atliko sociologinius tyrimus pirmaisiais sezoniškumo, gyvenimo tempo, mados, subjektyvių Lietuvos nepriklausomybės metais, tirdamas gyve- poreikių, visuomenės normų, poilsio kultūros ir pan. namosios aplinkos formavimo principus ir jų įtaką Šiame darbe laikomasi nuostatos, jog plačiąja prasme žmonių gyvenimo kokybei (Vanagas 1992). Įdomūs rekreacinės funkcijos yra miesto viešosios erdvės sude- jo pastebėjimai apie tuometinius gyventojų laisva- damoji dalis. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti esamus laikio (savaitgalio) praleidimo būdus skirtinguose ir galimus rekreacinių funkcijų raiškos būdus poso- gyvenamuosiuose rajonuose (tyrė Vilniaus ir Kauno 196 I. Urbonaitė. Rekreacinių funkcijų raiškos transformacijos posovietinio miesto viešosiose erdvėse. Vilniaus atvejis

senamiesčius bei naujus rajonus). Masinės statybos gy- tikslingiau apibrėžti jos formų humanizavimo gaires venamųjų rajonų viešąsias rekreacines erdves Šiaulių (prisimenant diskusijas keliančio Vilniaus viešųjų miesto pavyzdžiu nagrinėjo Klaipėdos universiteto erdvių humanizavimo projekto rezultatus „Vilnius – kraštovaizdžio architektūros ir aplinkos planavimo Europos sostinė 2009“ kontekste). Be abejo, šiems ke- katedros mokslininkai (Katkevičius et al. 2012). liamiems viešosios erdvės formavimo reikalavimams Pastaraisiais metais miesto rekreacinės aplinkos (ir apskritai – miestovaizdžiui formuoti) reikalinga tyrimai atliekami daugiausia kraštovaizdiniu eko- atitinkama metodologinė paradigma. Neseniai, vyk- loginiu aspektu, koncentruojantis į želdynų proble- danat aplinkos ministerijos projektą „Kraštovaizdžio matiką (Abromas et al. 2011; Olšauskaitė Urbonienė, apsaugos ir tvarkymo optimizavimas, įgyvendinant Baravykaitė 2009; Jakovlevas-Mateckis 2005, 2006, Lietuvos kraštovaizdžio politiką“, parengta „krašto- 2007; Stauskas 2004, 2012a, b ir kt.). Pagrindiniai vaizdžio formavimo (siektinų kraštovaizdžio etalonų) tyrimai skirti žaliųjų erdvių kiekybinei ir kokybinei metodika“, kuri apibrėžia nacionalinio, regioninio, ra- analizei, tačiau sisteminių tyrimų, nagrinėjančių žmo- joninio ir vietinio teritorinio lygmens kraštovaizdžio nių kasdienį poilsį ir sportinę veiklą miesto aplinkoje, tvarkymo planų rengimo metodiką (Kavaliauskas et al. trūksta, ypač architektūros ir urbanistikos srityje. 2013). Šiame dokumente kone išsamiausiai iš visų lie- Norint suvokti rekreacinių funkcijų raišką poso- tuviškos mokslinės literatūros šaltinių išskleidžiama vietiniame miesto viešųjų erdvių kontekste, svarbi ir ir aiškinama tvaraus kraštovaizdžio (ang. sustainable bendra sovietinio urbanizmo analizė, kuriai pamažu landscape) koncepcijos integrali apimtis. Pradėjus dėmesio pradeda skirti vis daugiau Lietuvos moksli- įsisavinti anlg. sustainability sąvoką, vis dar klaidžio- ninkų. Džervus ir Dijokienė nagrinėja XX a. indus- jama lietuviško atitikmens terminologijoje, vartojant trinės gyvenamosios statybos fenomeno mastą, kurio tvarumą, harmoningumą, subalansuotumą, darnumą pasekmė – chaotiška ir beveidė gyvenamosios aplin- kaip sinonimus (Daunora 2010), tačiau savo semanti- kos erdvinė sistema, daranti neigiamą įtaką socialinei ne prigimtimi šie žodžiai skiriasi. Pavyzdžiui, moks- aplinkai (Dijokienė, Džervus 2011). Stilistinį ir socio- linėje, populiariojoje, teisinėje literatūroje dažniausiai kultūrinį sovietinių metų visuomeninės architektū- vartojama darnos sąvoka (pvz., Nacionalinė darnaus ros ir viešųjų erdvių įprasminimo kontekstą nagrinėjo vystymosi... 2003) yra bendra siekiamybė, bet niekaip Petrulis, Antanavičiūtė (Antanavičiūtė 2009; Petrulis neatspindi plėtros tvarumo ar išteklių tausojimo, ką 2005a, b, 2007). Nekrošius nagrinėjo minėto laikotar- įkūnija tvarumo sąvoka. Taigi, renkantis tinkamiausias pio architektūros paveldo problematiką (Nekrošius posovietinių miestų regeneracijos kryptis, svarbiausia 2012). Butkus apibrėžia kompleksinių viešųjų erdvių laikytis integruoto požiūrio, ne priešinančio ar skirs- tyrinėjimų būtinybę poindustrinio miesto kontekste tančio prerogatyvas į urbanistinę ar kraštovaizdinę, o (Butkus 2011). sintezuojančio archtektūrinį, urbanistinį, sociologinį, Apibendrinant susijusių tyrimų lauko apžvalgą, ekologinį, ekonominį ir kraštovaizdinį požiūrius dėl ryškėja tendencija miesto rekreacinės aplinkos kūri- bendro tiklso – išliekamąją vertę turinčios aplinkos mą priskirti kraštovaizdžio formavimo sričiai (tai iš kūrimo. Kodėl gi nepradėjus nuo miesto viešųjų erdvių

Downloaded by [Vilinius University] at 05:23 29 May 2014 principo yra teisinga), tačiau siaura rekreacinių funk- sistemos tvarkymo? cijų raiškos traktuotė (suvokiant ją tik kaip rekreacinių želdynų sistemą ar išskirtinai gamtinės aplinkos, ku- Miesto rekreacinių erdvių formavimo rortinės architektūros prerogatyvą) riboja rekreacinių ypatumus aiškinančios teorijos funkcijų potencialo atskleidimo paieškas urbanistinia- Kokybiškai rekreacinių funkcijų raiškai labai svarbus me, miesto architektūrinio dizaino kontekste. Juk iš vadinamasis genius loci – vietos dvasios – aspektas esmės rekreacinių funkcijų turinys pildo miesto viešąją (Markevičienė 2012; Samalavičius 2012), kuris užko- erdvę, įprasmina tam tikros (poilsio, laisvalaikio) vei- duoja erdvę tam tikram kultūriniam tęstinumui, for- klos formomis, nukreiptomis į asmens fizinių bei dva- muojančiam kartų pasaulėžiūras. Šiame straipsnyje sinių jėgų atkūrimą ir kasdienį palaikymą. Rekreacinių miesto rekreacinių erdvių architektūros paradigma funkcijų raiškai skiriamas ypatingas dėmesys telkiantis paremta holistine aplinkos formavimo samprata ir į kuriamos aplinkos psichologinį poveikį žmogui (ir iš jos kylančia psichosomatine erdvės percepcija. Šios neatsiejamai – atkuriant technogeninės visuomenės „pojūčių architektūros“ kuriamas psichologinis rekre- ryšį su gamtine tikrove). Šis psichosomatinis aspektas acinio reiškinio atspindys sukelia teigiamus jutiminius kaip niekad reikalingas regeneruojamų miestų archi- įspūdžius, tapatumo, saugumo jausmą. tektūroje ir autorės suvokiamas kaip vienas iš tvario- Daugybė miesto tyrinėtojų bei architektų bando jo urbanizmo uždavinių. Savęs ir aplinkos tausojimo atrasti tokius miesto projektavimo principus, kurie požiūrio diegimas miesto viešojoje erdvėje leidžia padėtų kurti gyvybingas ir mėgstamas viešąsias erdves. Journal of Architecture and Urbanism, 2013, 37(3): 194–209 197

Jane Jacobs (1961) aistringai teigė, jog miestams reikia Kaplanų pasekėjai geriausiai tinkančiomis vieto- sudėtingos ir tankios paskirčių, kurios nuolat viena mis psichinėms jėgoms atkurti laiko natūralius parkus, kitą papildo ir palaiko tiek socialiai, tiek ekonomiškai, miškus ir kitas gamtiškas vietas. įvairovės. Christopher Alexander (1977), Kevin Lynch Šie ir panašūs tyrimai pagrindžia teoriją, jog žaliųjų (1981) savo knygose pateikė įvairius būdus, kaip api- erdvių pasiekiamumas mieste yra labai svarbus žmonių būdinti ir įvertinti urbanizuotą aplinką bei galimus geros savijautos veiksnys, bet visgi trūksta išsamių tyri- sprendinių modelius, kurie užtikrintų gerą dizainą. mų, nagrinėjančių tų žaliųjų erdvių kokybę, planavimo William Whyte (1980) aikščių tyrinėjimai Niujorke ir dizaino ypatumus. bei Donald Appleyard (1981) ryšio tarp urbanizuotos Žmonės suvokia aplinką per jutimus, ir vienas iš aplinkos ir žmonių elgesio tyrimai sukūrė pagrindą svarbiausių jutimų kalbant apie miesto rekreacines er- Naujojo urbanizmo judėjimui. Naujojo urbanizmo dves yra rega. Apskritai miesto žaliosios erdvės, kurios kongresas (Congress ... 2001) bei šio judėjimo pasekė- sukelia daug jutiminių išgyvenimų, yra labiau pavei- jai prioritetą teikia pėstiesiems ir viešosioms erdvėms, kios atkuriant žmonių jėgas, jiems vystantis bei tobu- siekdami mažinti automobilių skaičių, o visas kasdie- lėjant. Tam, kad išvengtume chaoso mūsų kasdienėje nes paslaugas išdėstyti artimoje žmogaus aplinkoje. aplinkoje, būtina erdvinė aplinkos hierarchija ir tvarka. Miesto planuotojams keliami reikalavimai kurti pa- Viena iš tokių aplinkos tvarkos teorijų yra vadinamoji trauklias viešąsias erdves, kurios padėtų atsigauti po Geštalto teorija (Perls et al. 1970; Bell 1999). Geštalto streso ir motyvuotų žmones būti fiziškai aktyvesnius. principai apibūdina, kaip žmogaus protas organizuoja Per paskutinius tris dešimtmečius vykdoma vis dau- vizualinę informaciją, todėl dizaino efektyvumas tie- giau tyrimų, nagrinėjančių miesto rekreacinių erdvių siogiai priklauso nuo formos aiškumo. ir visuomenės sveikatos ryšį. Tyrimai rodo, jog žalio- Taigi, Geštalto teorija taikoma siekiant pagrįsti, jog sios erdvės mažina psichinį nuovargį (Kaplan 2001), žmonės aplinkoje ieško tvarkos ir hierarchijos. jos yra efektyvi fizinio aktyvumo skatinimo priemo- Švedų mokslininkai (Grahn, Stigsdotter 2010) iškėlė nė, mažinanti įvairių priežasčių keliamą mirtingumą hipotezę, kad tam tikros gamtinės dimensijos daro di- (Mitchell, Popham 2008). Visgi iki šiol vykdytuose ty- desnę įtaką žmogaus streso mažinimo procese nei kitos, rimuose labiau koncentruojamasi į streso mažinimo ir apibrėžė aštuonias sensorines suvokimo dimensijas, šaltinius žaliosiose erdvėse (pvz.: van den Berg et al. kurias labiausiai išskiria žaliųjų rekreacinių erdvių lan- 2007; Bell et al. 2005; Grahn, Stigsdotter 2010; Nielsen, kytojai: ramybės pojūtis, erdviškumas, rūšių įvairovė, Hansen 2007; Nordh et al. 2009; Ulrich 2006; Velarde kultūriškumas, socialumas, prieglobsčio įspūdis, vieto- et al. 2012 ir t. t.). Teigiama, jog žmonės yra linkę teik- vaizdžio perspektyvos galimybė (minėti mokslininkai, ti pirmenybę tokioms žaliosioms erdvėms kaip rezer- atlikdami tyrimą, apklausė respondentus iš 9 Švedijos vatai, miškingos teritorijos, miesto parkai, nes juose miestų, o atsakymų rezultatus apdorojo naudodami lengviau atsigaunama nuo kasdienio streso padarinių faktorinę bei regresijos analizę). Kraštovaizdžio archi- (Bell et al. 2005). Tokį prioritetiškumą pagrindžia ir tektūros profesorius V. Karmazinu (Rumunija), ilgą lai- klasikinės Ulricho streso mažinimo teorija (angl. Stress ką dirbęs kurortuose kartu su gydytojais, klasifikavo

Downloaded by [Vilinius University] at 05:23 29 May 2014 Reducing Theory, toliau SRT) (Ulrich 1981, 1983; Ulrich medžių formas pagal jų poveikį psichikai (Stauskas et al. 1991) bei Kaplanų dėmesio atkūrimo teorija (angl. 2012a), jas straipsnio autorė pateikia lentelėje (1 lentelė). Attention Restoration Theory, toliau ART) (Kaplan, R. Pridotkienė ir Grecevičius (1997) sudarė rekreaci- and Kaplan, S. 1989; Kaplan 1995). Šios teorijos teigia, nės architektūros objekto analizės ir vertinimo me- jog buvimas žaliosiose erdvėse ypač teigiamai veikia todiką, analizuodami formos reikšmę rekreacinėje žmonių sveikatos atkūrimą. Labiausiai ART gilinasi architektūroje. į kognityvius procesus bei tokią rekreacinę aplinką, kuri neblaško dėmesio ir taip padeda atkurti išeikvotas 1 lentelė. Medžių formos poveikis savijautai remiantis jėgas. SRT daugiausia tyrinėja žaliųjų erdvių kompozi- prof. V. Karmazinu (Stauskas 2012a) cijos įtaką emocijoms ir psichologinei būsenai. Jų tyri- Table 1. Impact of a form of a tree on well being according mai rodo, jog net pasyvus floros ir vandens stebėjimas to Prof. V. Karmazinu (Stauskas 2012a) mažina įtampą. Rūšis Poveikis Forma Anot ART, psichinį nuovargį padeda atkurti aplin- Stimuliatyviniai erzinantis aštrios viršūnės, ka, kurioje yra pagrindiniai keturi komponentai: ir jaudinantis nuožulnūs kontūrai, 1) galimybė atsitraukti; kontrastingos formos 2) erdvės apimtis; Sedatyviniai raminantis apvalių formų lajos, 3) darnus ir harmoningas kraštovaizdis; ir slopinantis užbaigtos formos 4) susižavėjimą keliantys elementai. 198 I. Urbonaitė. Rekreacinių funkcijų raiškos transformacijos posovietinio miesto viešosiose erdvėse. Vilniaus atvejis

Apibendrinus minėtas mokslininkų rekreacinės Autorė kiekvienai šių charakteristikų priskyrė aplinkos formavimo ir jos poveikio žmogaus savijautai erdvės bruožus, kurie, jos manymu, padeda formuo- tyrimų įžvalgas, išryškėjo poilsio erdvių lankytojams ak- ti minėtas erdvės charakterio savybes. Šios psicho- tualiausios ir didžiausią psichologinį poveikį darančios loginio suvokimo dimensijos susietos su tam tikra rekreacinių erdvių charakteristikos (erdviškumas, gam- estetine formų raiška, siektinais erdvės kokybiniais tiškumas, vaizdingumas, landšaftinė įvairovė, kultūriš- parametrais, kurie struktūrina įvairių rekreacinių kumas, aktyvumas ir iššūkiai, socialumas, saugumas, funkcijų realizavimą. Taip pat ji sugretino pagrindines galimybė atsitraukti, tapatumas, nepertraukiamumas) rekreacinių veiklų grupes su šiomis charakteristiko- (2 lentelė). mis, diferencijuodama jas pagal svarbą ir aktualumą

2 lentelė. Rekreacinių miesto erdvių charakteristikų ir rekreacinių veiklų sąveika Table 2. Interaction between urban recreational activities and spacial characteristics of urban recreational spaces

Rekreacinės veiklos

Charakteristika Simbolis Erdvės bruožai

aisvalaikio (neformalios Kultūrinė rekreacija Dvasinė (sakralioji) rekreacija Sportinė (aktyvioji) rekreacija Pramoginė rekreacija) (atrakcinė L veiklos, edukacinė, kasdienio poilsio) rekreacija rekreacijaSveikatingumo (atostogų) Išvykstamoji rekreacija (turizmo) Pažintinė

plati atvira erdvė, panoramos, ramus, tolygus Erdviškumas reljefas, maži aukščių perkryčiai

Gamtiškumas vizualiniai šešėliai, ažūriškumas, kameriškumas, ritmiškos medžių vertikalės, lapija, natūralus (laukinės gamtos kraštovaizdis, įvairūs gamtiniai elementai įspūdis) (vanduo, augmenija, gyvūnija) daugiaplaniškumas, panoramos, kintančių Vaizdingumas siluetų kompozicinė dermė, kintantis reljefas

dendrologinė įvairovė, spalviniai želdinių Landšaftinė įvairovė sprendiniai, kompozicinė formų sintezė meno apraiškos, kultūrinio paveldo elementai, Kultūriškumas estrada, paviljonas, ekspozicija, sukultūrintas kraštovaizdis

Aktyvumas ir iššūkiai dramatizmas, staigi formų kaita, dinamiškumas

Downloaded by [Vilinius University] at 05:23 29 May 2014 sutelkianti kompozicija, srautų sankirtos, mažosios architektūros elementai (suoleliai, Socialumas pavėsinės, laužavietės, stalai, etc.), žaidimų, sporto įranga, dominantės – traukos objektai geras matomumas, saugos įranga (stebėjimas), gyvybingos gretimybės, saugūs įrenginiai, Saugumas aptvėrimai, atitvaros nuo triukšmo šaltinių, pavojų, erdvės ženklinimas, galimybė lengvai orientuotis ramios, aptakios formos, tolygus formų ritmas, horizontalios vizualinės plokštumos, plačiai Galimybė atsitraukti išdėstyti įrenginiai (pavieniai suoliukai, retas, takų tinklas), „užnugario“ suformavimas, galimybė stebėti per atstumą vietai būdingos medžiagos, spalvinė gama, želdiniai, vietos charakterį ir išskirtinumą Tapatumas formuojantys architektūriniai elementai, meniniai elementai, sukultūrintas kraštovaizdis sklandi erdvėkaita, erdvės ženklai ir elementai, padedantys orientuotis ir formuojantys Nepertraukiamumas judėjimo trauktą nuo vieno objekto prie kito, iš vienos zonos į kitą

labai svarbu/privaloma pageidautina/rekomenduojama papildoma/privalumas Journal of Architecture and Urbanism, 2013, 37(3): 194–209 199

dvasinė (sakralioji) rekreacija sveikatingumo rekreacija

atostogų rekreacija

kultūrinė rekreacija TURIZMAS sportinė (aktyvioji) rekreacija

pažintinė rekreacija

pramoginė rekreacija laisvalaikio rekreacija

1 pav. Rekreacinių veiklų sąsajos mieste Fig. 1. Interaction between different types of urban recreational activities

konkrečiai rekreacinei veiklai (labai svarbi/privalo- jąjį centrą bei tradicinių susirinkimo vietų pakeitimas ma, pageidautina/rekomenduojama, papildoma/pri- reorganizavo miesto gyvenimą. Išvardytas Vilniaus valumas). Pateiktoje lentelėje matyti, kad kai kurios viešųjų erdvių sovietinimo priemonių komplek- psichologinės savijautos dimenisijos yra svarbesnės, sas davė rezultatų – miestas įgijo sovietinės sostinės pavyzdžiui: saugumas, socialumas, erdvinis neper- bruožų. Pertvarkant Vilnių buvo imtasi kompleksinių traukiamumas (galimybė lengvai orientuotis erdvėje). priemonių: rengiamas sovietinio Vilniaus generalinis Kitais atvejais prioritetas turėtų būti skiriamas speci- planas, kuriamas naujas miesto centras, atidengiami finei rekreacinei aplinkai sukurti, pavyzdžiui, akty- nauji paminklai, naikinami senieji, statomi atvežtinės viam poilsiui skirtose erdvėse landšafto sprendiniai, stilistikos reprezentaciniai pastatai, kuriamos nau- paviršių dangos, formomis kuriama nuotaika turėtų jos (ideologizuotos) kultūrinės rekreacijos funkcijos būti tinkama kuo įvairesniam erdvės panaudojimui (pvz.: LTSR istorinis revoliucinis muziejus, Lietuvių (įvairios neformalaus sporto formos, rampos, speciali literatūros muziejus, Puškino muziejus Markučiuose, sportinė danga, žaidybinis paviršių žymėjimas, tin- Valstybinis Vilniaus dailės muziejus ir kt.), naikinamos kantis įvairiems gatvės ar lauko žaidimams, borteliai kapinės ir vietoj jų įrengiami skverai (pvz., Reformatų ir pan.). Ir atvirščiai, pasyvaus poilsio, meditatyvinėse skveras, Profsąjungų rūmų parkas), istoriniai parkai erdvėse svarbu sudaryti sąlygas atsitraukti, grožėtis transformuojami į atrakcioninius ir pramoginius (pvz.: aplinka. Tai ypač svarbu intensyviuose miestuose, kur Sereikiškių parkas – tuometinis Jaunimo sodas, Vingio žmonės patiria daug streso. Autorė laikosi nuomonės, parkas, kuriame pastatyta estrada, veikė atrakcionai, jog atkreipdami dėmesį į skirtingos nuotaikos ir cha- Kalnų parkas, kuriame įkurtas vasaros amfiteatras rakterio kūrimą rekreacinėse erdvėse, gilindami ži- transformuojant istorinį gamtos paveldą). Įkurdinus nias projektuojamos aplinkos daromos psichologinės valstybines institucijas naujajame miesto centre ir pa-

Downloaded by [Vilinius University] at 05:23 29 May 2014 įtakos srityje, išvengtume formalių ir šabloniškų di- keitus pastatų paskirtį, reorganizuoti miestiečių judė- zaino sprendinių. Miesto viešosios erdvės kompleksai jimo maršrutai. 1948 m. pradėtos uždarinėti Vilniaus (Butkus 2011) turėtų atlikti kuo įvairesnes rekreacines bažnyčios buvo atiduodamos sporto klubams ir kitoms funkcijas, todėl svarbu, kad formuojamas rekreacinių įstaigoms (pvz.: Šv. Kazimiero bažnyčia ir Vizitiečių veiklų turinys derėtų tarpusavyje ir įgautų skirtingas vienuolynas – sporto bendrijos „Žalgiris“ klubui ir sa- psicholognio poveikio dimensijas (1 pav.). lei; Šv. Trejybės bažnyčia – sporto bendrijos „Spartakas“ klubui ir salei; Misionierių bažnyčia – miesto liaudies Sovietinė Vilniaus miesto rekreacinių funkcijų švietimo skyriaus sporto salei; Šv. Kryžiaus bažnyčia – raiškos ideologija Vilniaus kraštotyros muziejui; bažnyčia Gerosios vil- Sovietiniai metais Vilniuje buvo taikomas patikrin- ties g. – Valstybiniam dramos teatrui; 1949 m. uždaryta tas viešųjų erdvių politinio įprasminimo priemonių ir Vilniaus katedra (Antanavičiūtė 2009)). Vilniečių kompleksas. Dėl pokario suirutės ir lėšų trūkumo pir- gyvenimą keitė nauji renginiai – minėjimai, mitingai, miausiai imtasi keisti simbolinę miesto erdvę bei dieg- demonstracijos – ir naujos tradicinių renginių vietos ti tuos naujosios valdžios ženklus, kuriems nereikėjo (pvz., 1948 m. pavasarinė mugė (Kaziuko mugės pakai- didelių materialinių sąnaudų (Antanavičiūtė 2009). talas) perkelta iš miesto centro į Kalvarijų turgavietę). Naujų miesto plėtros principų kūrimas ir diegimas, Netgi priimtas sprendimas radiofikuoti miesto parkus, svarbiausių administracijos įstaigų perkėlimas į nau- sodus ir aikštes. 200 I. Urbonaitė. Rekreacinių funkcijų raiškos transformacijos posovietinio miesto viešosiose erdvėse. Vilniaus atvejis

3 lentelė. Sovietinių metų miesto rekreacinių funkcijų erdvių transformacija Table 3. Spacial transformations of urban recreational functions during the Soviet times

tradicinės rekreacinių funkcijų erdvės sovietinių metų rekreacinių erdvių transformacijos

sakralios (dvasinės, kultūrinės rekreacijos) sporto ir pramoginės kultūros funkcijos funkcijos

žaliosios istorinio paveldo pramogų (atrakcionų parkų) funkcijos (kultūrinės rekreacijos) funkcijos

tradicinės laisvalaikio, susibūrimų vietos ideologizuotos naujos viešosios erdvės (su istorinės atminties, tapatumo ženklais) viešo poilsio erdvė poilsio viešo tradicinės laikinosios rekreacijos funkcijos ideologizuotos paradinės funkcijos

būstas su privačiu kiemu, sodu masinės statybos daugiabučiai su bendrais kiemais

gatvės, kvartalo erdvė miesto erdvė

butas

garažas kolektyvinis sodas (Vanagas 1992)

privataus poilsio erdvė poilsio privataus gatvės bendruomenė miesto rajono (ne)bendruomenė (atvykėliai) su lokaliu aptarnavimo centru, kuriame yra ir laisvalaikio funkcijos

Taigi, apibendrinant, vyko stipri rekreacinių funk- Miesto rekreacinių funkcijų tipai pagal cijų ir jų erdvinės raiškos transformacija (3 lentelė), kuri šiuolaikinius visuomeninės erdvės viešumo turėjo įtakos žmonių gyvensenai, tarpusavio santykių ir privatumo kriterijus kūrimui, miestiškai poilsio kultūrai formuotis. Autorė Tam, kad geriau suvoktume esamą Vilniaus miesto sutinka su Samalavičiaus pateiktomis Camillo Sitte viešųjų erdvių problematiką ir rekreacinių funkcijų

Downloaded by [Vilinius University] at 05:23 29 May 2014 įžvalgomis, kuriose akcentuojama, kad modernusis raiškos formas, reiktų atkreipti dėmesį į sovietiniais planavimas paradoksaliai atsigręžė prieš viešąsias er- metais paneigtą privatumo koncepciją ir erdvines ka- dves, beatodairiškais taisyklingumo, tvarkos ir utilita- tegorijas: vieša – pusiau vieša – pusiau privatu – pri- rumo reikalavimais deformuodamas jų prasmę ir esmę vatu. Rekreacinei veiklai tinkama aplinka sukuriama (Samalavičius 2011). Kai kuriuose industrinės statybos įvairiose (pagal nuosavybės santykius) erdvėse – tiek gyvenamuosiuose rajonuose juntama Lietuvos sovie- privačioje, tiek viešojoje. Rekreacijos formos yra labai tinių metų projektuotojų iš komandiruočių atsivežta dinamiškos ir kintančios, todėl jų tipologizacija yra skandinaviškoji patirtis – bandymas landšafto dizai- gan sudėtinga. Ryškėja neformalių fizinio aktyvumo no sprendiniais, modernaus viešojo meno integravi- formų tendencija, o specializuotų sporto centrų ar mo pavyzdžiais spręsti mikrorajonų monotoniškumo vienafunkcių poilsio erdvių paklausa mažta. Dėl to problemą (pvz., Žirmūnai, Lazdynai (Vilnius ... 2011)). svarbiau yra kurti tokią miesto rekreacinės aplinkos Sovietinė ideologija ypač ryškiai atsispindėjo masinės erdvinę struktūrą, kuri yra tinkama įvairioms lais- statybos gyvenamuosiuose rajonuose, kur sąmoningai vlaikio veiklos formoms ir tenkintų skirtingas soci- vengta uždarų kiemų erdvių, kurios galėjo priminti alines grupes, turėtų daug skirtingo architektūrinio tam tikrus privačios erdvės, privataus gyvenimo atri- charakterio (psichologinio poveikio poilsio procesui) butus. Eliminavus tradiciniam miestui būdingas er- bruožų. Miesto erdvės neretai įgauna naujas prasmes dvines transakcijas, išsikreipė ir žmonių gyvensenos, ir funkcijas, kurios nesutampa su oﬁcialiu diskursu, laisvalaikio būdai. ypač tai būdinga rekreacinių funkcijų raiškai, todėl Journal of Architecture and Urbanism, 2013, 37(3): 194–209 201

svarbesnė tų erdvių interpretacija, kuri priklauso nuo jog vidaus rekreacinės erdvės (rekreaciniai objektai) jų pritaikomumo galimybių bei pačio lankytojo vidinės dažniausiai yra privačios nuosavybės (mokamos), o laisvės. Organizuojant rekreacijos procesus mieste, šis atviros rekreacinės erdvės – visuomeninė nuosavybė skirstymas labai svarbus, nes nuo erdvių privatumo (nemokamos), vadinasi, – labiau prieinamos. Dėl šios kategorijų priklauso ir jose pasireiškiančių rekreaci- priežasties viešosios miesto erdvės, miesto rekreacinės jos formų tipai. Egzistuoja ir dar vienas tipas – tran- infrastruktūros plėtojimas yra labai svarbūs miestie- zitinė erdvė, kuri paruošia žmogų erdvinio potyrio čių kasdieniam poilsiui. kaitai. Lavrinec, analizuodama miestą komunikaci- Deja, Lietuvoje, kaip ir daugelyje posovietinių niu diskursu tranzitui apibūdinti, vartoja M. Augé, šalių, viešųjų erdvių, kaip teisiškai ir normatyviai Z. Baumano nevietos (angl. non-place) sampratą, kuri apibrėžtos kultūros planavimo srities, taip pat ir re- apibrėžia erdvės beasmeniškumą, laikinumą, įtampos kreacinės kultūros, nėra. Lietuviškoji viešosios erdvės ir vienatvės grėsmę, tačiau potencialiai tokia vieta gali samprata dar tik formuojama. 1938 m. liepos 5 d. tapti intensyvia žmonių sąveikos erdve (arba „antro- Lietuvoje išleistas „Miestų žemių tvarkymo įstaty- pologine vieta“, M. Augé žodžiais tariant), tik tam rei- mas“, kuris ypač atitiko Vokietijoje vykdomą žemės kalingi papildomi veiksniai, kurie pakoreguotų erdvės pertvarkymą. Pagal šį įstatymą buvo apibrėžti naujų funkciją (Lavrinec 2009). Tranzitinės erdvės dažnai planų parengimo, statybinių sklypų suformavimo, transformuojamos pačių jos lankytojų į spontaniško žemės skyrimo viešosioms reikmėms, nuostolių poilsio, atokvėpio ar žaidimo vietas. Laisvosios rinkos atlyginimo reikalavimai (Ramanauskas, Dringelis sąlygomis dalis visuomeninės paskirties rekreacinių 2011). Jei atkūrus Lietuvos nepriklausomybę būtų funkcijų tapo privatinės nuosavybės erdvės dalimi, jos veikęs šis įstatymas, galbūt miestų viešųjų erdvių ir perkeltos iš oficialaus visuomeninio poilsio kultūros želdynų sistema būtų apsaugota nuo uzurpacijos ir lauko į privačią asmeninio pasirinkimo erdvę, tačiau stichiškos fragmentacijos. Vilniaus atveju neišspręsti taip yra dažnai apribojamos tų funkcijų fizinio ar so- žemės nuosavybės grąžinimo klausimai ir aiškios že- cialinio prieinamumo galimybės. Pavyzdžiui, sovieti- mės pertvarkymo sistemos nebuvimas užkerta kelius niais metais veikusios, o dabar privatizuotos arba su- bet kokiems kompleksniniams visuomeninių erdvių nykusios viešosios miesto pirtys, visuomeninio sporto plėtojimo sprendiniams. infrastruktūra, laisvalaikio klubai ir būreliai ir pan. Autorė kiekvieną rekreacinės veiklos grupę išskyrė Šiuolaikinės Vilniaus rekreacinių funkcijų į vidaus bei lauko erdvės veiklas ir atitinkamai priskyrė raiškos tendencijos skirtingų miesto teritorijų rekreacines funkcijas (objektus ir erdves) (4 lentelė). atžvilgiu Pagal mūsų visuomenėje dominuojančias tam tikros srities kuravimo tendencijas kiekvienai grupei priskir- Sovietiniais metais pertrauktas natūralus Vilniaus vietas atitinkamas turtinės nuosavybės statuso kriterijus šųjų erdvių formavimosi procesas, suardyta žmogui (privati nuosavybė arba visuomeninė nuosavybė). priimtina miesto erdvėkaita ir pasikeitusios laisvos Šiuo atveju turima omenyje, jog kai kurių rekreacinių visuomenės poreikiai magina ieškoti naujo požiūrio

Downloaded by [Vilinius University] at 05:23 29 May 2014 funkcijų tipų savininkais dažniausiai tampa privačios atspirties taškų, ir šiuo [Vilniaus] atveju buvo nuspręsta įmonės, o kitų – viešosios įstaigos ir organizacijos, viešųjų erdvių formavimo kontekstą analizuoti per jų miestų savivaldybės, valstybė. Taip pat, atsižvelgiant į santykį su miesto rekreacinėmis funkcijomis skirtingų vyraujančias visuomenės normas, poilsio tradicijas ir miesto teritorijų atžvilgiu. 2012–2013 m. laikotarpiu au- subjektyvius psichologinio komforto poreikius, rekre- torė atliko rekreacinių funkcijų pasiskirstymo Vilniaus acinės veiklos grupėms priskirtos tam tikros erdvinės urbanistinėje struktūroje natūrinį tyrimą (pagal 3 len- kategorijos: viešosios erdvės, pusiau viešos erdvės, pu- telėje pateiktą rekreacinių funkcijų grupavimą), kurio siau privačios erdvės ir privačios erdvės (pavyzdžiui, tikslas – nustatyti mieste besireiškiančių rekreacinių kultūrinių renginių vietos asocijuojasi su viešumu, o funkcijų tipus, mastą ir vietas (2 pav.). Kadangi tokio kulto vietos, maldos namai su privatumu – žmogus pobūdžio tyrimas Vilniaus mieste atliktas pirmą kartą, siekia pabūti vienumoje su savimi, nors ir dalyvauja rekreacinių funkcijų duomenims gauti ir suvesti buvo viešoje socialinių interesų grupėje. Kiemo erdvė tra- naudojami įvairūs informaciniai šaltiniai (naudota diciškai suvokiama kaip privati erdvė, tačiau miesto UAB FCR Media Lietuva informacinių portalų teikia- industrinės statybos gyvenamosiose teritorijose er- ma informacija (www. imones.lt, www.visalietuva.lt), dvės bruožai nuosavybės teisę paneigia). Toks erdvės VšĮ „Sveiko miesto biuro“ pateikti fizinio aktyvumo privatumo percepcijos diferencijavimas padeda pa- vietų registro duomenys (Vilniaus ... 2013), Vilniaus rinkti tinkamas rekreacinių funkcijų architektūri- miesto bendrojo plano iki 2015 m. miesto želdynų są- nės raiškos priemones. Iš pateiktos lentelės matyti, rašas (Vilniaus ... 2009)). 202 I. Urbonaitė. Rekreacinių funkcijų raiškos transformacijos posovietinio miesto viešosiose erdvėse. Vilniaus atvejis

4 lentelė. Miesto rekreacinių funkcijų erdviniai tipai Table 4. Spacial types of urban recreational functions

Rekreacinė Erdvinis Dominuojanti turtinė Erdvinės priklausomybės Miesto rekreacinės funkcijos veikla pobūdis nuosavybės teisė psichologinė percepcija Kultūrinė Vidaus Koncertų salės, teatrai, muziejai, kino rekreacija teatrai, galerijos, meno centrai, istorinio Visuomeninė Vieša – pusiau vieša paveldo objektai, memorialai, žiemos sodai, miesto krantinė Lauko Aikštės, skverai, estrados, amfiteatrai Dvasinė Vidaus Visuomeninė Maldos namai, kulto vietos, (sakralioji) *Privati Privatumas meditaciniai centrai* rekreacija Lauko Visuomeninė Šventvietės, piligriminės trasos, kulto vietos Sportinė Vidaus Privati Sporto centrai, sporto salės, maniežai (aktyvioji) Lauko Visuomeninė Sporto aikštės, hipodromai, stadionai, rekreacija Viešumas aktyvaus judėjimo trasos (slidinėjimo, dviračių, bėgiojimo, riedučių ir pan.) ir takai, atviri baseinai Pramoginė Vidaus Privati Pramogų centrai, šokių centrai, (atrakcinė) žaidimų centrai, cirkai rekreacija Vieša – pusiau vieša Lauko Privati Atrakcionai, žaidimų aikštelės**, teminiai **Visuomeninė parkai, nuotykių parkai, pramoginiai uostai Laisvalaikio Vidaus Privati Vieša – pusiau vieša Vaikų ir jaunimo centrai, laisvalaikio studijos (ugdomoji, ir klubai kasdienė) Lauko Visuomeninė Viešumas, Poilsio parkai, miesto daržai, sodai, takai, rekreacija pusiau privatu*** daugiabučių kiemai*** Sveikatingumo Vidaus Privati Privatumas Sveikatingumo centrai, viešosios pirtys, SPA centrai, sanatorijos, profilaktoriumai Lauko Visuomeninė Viešumas Maudyklos, paplūdimiai, šiaurietiško ėjimo trasos, sveikatingumo takai Išvykstamoji Vidaus Privati Privatumas Viešbučiai, rekreaciniai kompleksai, (atostogų) poilsio namai rekreacija Lauko Visuomeninė Viešumas Kempingai, stovyklavietės, miško parkai, vandens baseinai Pažintinė Vidaus Visuomeninė Viešumas Muziejai, istoriniai centrai, įžymios vietos Lauko Visuomeninė Viešumas Nacionaliniai ir (ar) regioniniai parkai, istoriniai parkai, zoologijos sodai, pažintiniai takai Downloaded by [Vilinius University] at 05:23 29 May 2014 Pastaba. Žvaigždute (*) pažymėta erdvinės priklausomybės percepcija priskirta tik konkrečiai miesto rekreacinei funkcijai.

Atliekant tyrimą išryškėjo dispersiška rekreacinių Naujamiesčio (19) seniūnijos. Daugiausia parkų priei- funkcijų sklaida ir segmentuotas jų pasiskirstymas nama Senamiesčio (4) bei Antakalnio (3) gyventojams, pagal tipus skirtingų miesto dalių atžvilgiu. Sudaryta Fabijoniškėse, Karoliniškėse, Rasose, Viršuliškėse po Vilniaus senamiesčiui ir jo prieigoms būdinga rekrea- 2 parkus (kai kuriuos parkus dalijasi keletas seniūnijų). cinių funkcijų erdvinės įvairovės klasifikacija (4 lentelė) Krantinės tipo viešąsias erdves turi šešios seniūnijos stipriai disonuoja su miesto periferinės dalies erdvine (Antakalnio, Naujamiesčio, Senamiesčio, Šnipiškių, išraika. Vilniaus miesto viešųjų erdvių masyvą sudaro Žirmūnų, Žvėryno). Bendras jų ilgis sudaro beveik 12 aikščių, 71 skveras, 8 parkai, 19 regyklų. Butkus (2011) 11 km. Pagrindinis jų potencialas – sovietiniais me- tyrimo metu išskyrė ir 37 viešųjų erdvių kompleksus – tais išbetonuotos Neries krantinės ir atviros, nesufor- naujos kartos viešosios erdvės tipą. Daugiausia aikščių muotos erdvės. Įrengtų maudyklų taip pat aptinkama įrengta Senamiesčio (5) ir Naujamiesčio (3) seniūnijose. tik keliose seniūnijose: Antakalnyje (3), o Pilaitėje, Antakalnis, Naujoji Vilnia, Šnipiškės ir Viršuliškės gali Verkiuose ir Žirmūnuose po vieną. pasigirti turinčios po vieną aikštę. Likusios penkiolika Atgaivinta istorinė gamtinė aplinka sudaro tik seniūnijų neturi nei vieno viešosios erdvės branduolio. nedidelę dalį miesto želdynų (Kūdrų–Bastėjos– Pagrindinė skverų vieta – tos pačios Senamiesčio (31) ir Misionierių, Lietuvos Respublikos prezidentūros ir du Journal of Architecture and Urbanism, 2013, 37(3): 194–209 203

ŽYMENYS

Fizinio aktyvumo rekreacinės funkcijos Vandens rekreacinės funkcijos Mišrios rekreacinės funkcijos Dvasinės rekreacinės funkcijos Prekybos kompleksai Pramoginės rekreacinės funkcijos Kultūrinės rekreacijos funkcijos Pagrindinės sporto, laisvalaikio ir pramogų kryptys Pagrindiniai miesto rekreacinių funkcijų kompleksai Pagrindinės sezoninės vandenvietės Miesto rekreaciniai želdynai Miesto žalieji masyvai Sportinės (lauko) rekreacinės funkcijos Downloaded by [Vilinius University] at 05:23 29 May 2014

2 pav. Vilniaus miesto rekreacinių funkcijų sklaida fig. 2. Dispersion of recreational functions in Vilnius city

botanikos sodai – Kairėnų ir Vingio parkas). Apskritai po kelis gamtinius objektus. Vilniaus teritoriją vago- dauguma Vilniaus žaliųjų teritorijų atlieka labiau ne jančios upės turi didelį rekreacinį potenicalą, tačiau viešųjų erdvių ar rekreacines funkcijas, bet veikia kaip kol kas jis panaudojamas labai fragmentiškai ir pasy- žaliosios jungtys arba buferinės zonos, nors jos turi viai. Miesto bendrojo plano sprendiniuose iki 2015 m. potencijos tapti parkais ar skverais. Periferinėje miesto paupių teritorijas siekiama paversti įvairaus aktyvumo dalyje ir priemiesčio teritorijoje, kur vyrauja gyvena- rekreacinėmis zonomis, nuo 2007 m. vystomas Vidaus moji funkcija, įrengtų poilsiui skirtų viešjųjų erdvių vandens kelio Neries upe nuo Verkių regioninio par- stygius ypač juntamas. Netolygiai pasiskirstę ir gam- ko iki Lazdynų tilto projektas, kuriuo jau patvirtintos tiniai resursai: didžiausia želdinių koncentracija yra prieplaukų vietos planuojamoje atkarpoje. Ne kartą Verkių ir Naujosios Vilnios seniūnijose, o Naujininkai, rengtos įvairios galimybių studijos Vilnelės rekreaci- Vilkpėdė, Grigiškės, Justiniškės ir Karoliniškės turi vos niam potencialui atskleisti, tačiau kol kas apčiuomiamų 204 I. Urbonaitė. Rekreacinių funkcijų raiškos transformacijos posovietinio miesto viešosiose erdvėse. Vilniaus atvejis

rezultatų nematyti. Vangią miesto rekreacinės sistemos periferinės dalies erdvine išraika. Vilniaus miesto plėtotę lemia ne tik ekonominis sunkmetis, bet ir sis- viešųjų erdvių masyvą sudaro 12 aikščių, 71 skveras, teminės žemėtvarkos spragos. 8 parkai, 19 regyklų. Butkus (2011) atlikdamas tyri- Vilniaus senamiestyje vyrauja didžiausia kultūrinės mą išskyrė ir 37 viešųjų erdvių kompleksus – naujos rekreacijos funkcijų koncentracija: vyrauja kultūrinės, kartos viešosios erdvės tipą. Daugiausia aikščių įreng- pramoginės ir pažintinės rekreacijos funkcijos (maldos ta Senamiesčio (5) ir Naujamiesčio (3) seniūnijose. namai, muziejai, teatrai, koncertų salės, SPA centrai, Antakalnis, Naujoji Vilnia, Šnipiškės ir Viršuliškės jogos namai, galerijos, šokių klubai, nedideli skverai bei gali pasigirti turinčios po vieną aikštę. Likusios pen- aikštės, istoriniai parkai, etc.). Kuo didesnė koncentra- kiolika seniūnijų neturi nei vieno viešosios erdvės cija, tuo didesnis ir prasmingesnis tampa rekreacinės branduolio. infrastruktūros poreikis, nes tokios rekreacinių funk- Centro rekreacinė terpė lemia šios miesto dalies gy- cijų santalkos pritraukia žymiai didesnius lankytojų vybingumą, kasdienių gyventojų poreikių tenkinimą, srautus, kurių dinamika labiau išreikšta ir tolygesnė kartu mažina riziką tapti muziejumi po atviru dangu- nei pavienių rekreacinių objektų. Svarbiausią vaidmenį mi. Senamiesčiui būdinga įvairaus mastelio rekreaci- rekreacinėje santalkoje atlieka viešosios erdvės, ir kuo nių funkcijų raiška. Visgi turint omeny Senamiesčio jos labiau įgauna rekreacinių bruožų (turinio ir estetine morfostruktūrinį tankį reiktų atkreipti dėmesį į efek- prasme), tuo betarpiškesnė rekreacinė terpė, jungianti tyvesnio viešųjų erdvių panaudojimo perspektyvą. įvairaus pobūdžio rekreacines funkcijas. Taigi, Vilniuje Viena svarbiausių tvarios miesto rekreacijos sistemos ryškiausia ir didžiausia rekreacinių funkcijų santalka sąlygų yra aplinkos švarumas ir tinkamumas rekre- yra centrinėje miesto dalyje, apimanti Senamiestį, dalį acinei veiklai. Kaip žinia, Vilniaus Senamiestis yra Naujamiesčio ir perlipanti į dešinįjį Neries krantą – dauboje ir iškyla oro užterštumo rizika, vadinamasis dalį Šnipiškių teritorijos. Centrinėje miesto dalyje kon- kanjono efektas, kai transporto išmetamosios dujos centruojasi miesto bendrojo lygmens kultūriniai objek- atsitrenkia į tankų užstatymą ir dėl to sunkiau sklai- tai. Išskirtinai didelė maldos namų koncentracija, kuri dosi. Dėl šios priežasties labai svarbu kiek įmanoma veikia kaip bendroji miesto dvasinės rekreacijos terpė labiau mažinti automobilių srautus, atkurti istorinius bei pažintinės turistinės rekreacijos traukos taškas. Ši želdynus, įrenginėti vertikalias žaliąsias sienas, pėsčių- sąlyga veikia miesto urbanistinėje struktūroje kaip ma- jų ir dviratininkų alėjas. Senamiestyje trūksta saulės, gnetas, turint omenyje bendrą Senamiesčio unikalumą todėl atviros viešosios erdvės svarbios ir insoliaciniu (UNESCO vertybės statusas), jo istorinį kultūrinį pa- aspektu – svarbu sudaryti sąlygas miestiečiams mė- veldą, gamtinę bei urbanistinę morfostruktūrą. gautis saulės atokaita. Neabejotinai vienas iš didžiausių Sudaryta Vilniaus Senamiesčiui ir jo prieigoms posesinio užstatymo potencialų – privatūs ir pusiau būdinga rekreacinių funkcijų erdvinės įvairovės privatūs kiemai – galėtų būti geriau išnaudojamas vie- klasifikacija (5 lentelė) stipriai disonuoja su miesto tos gyventojų poilsio poreikiams.

5 lentelė. Vilniaus Senamiesčiui ir jo prieigoms būdinga rekreacinių funkcijų erdvinės raiškos įvairovė Downloaded by [Vilinius University] at 05:23 29 May 2014 Table 5. Characteristic spacial expression of recreational functions in Vilnius Old Town

Erdvės tipas Sąvoka Rekreacinių funkcijų raiška Skveras Viešas dekoratyvinis sodelis, poilsio Apželdinta teritorija, dažnai įprasminta paminklais ar paskirties visuomeninė erdvė skulptūromis. Senamiestyje susiformavę vietoj nutrupėjusių istorinės urbanistininės struktūros ar buvusių kapinių. Veikia gana pasyviai (dėl oficialios memorialinės paskirties), tačiau netrūksta spontaniškos rekreacinės veiklos (veikia kaip vaikų žaidimų erdvė, susitikimų, pasimatymų vieta, pietų petraukos vieta ir pan.) Aikštė Neužstatyta miesto ar kitos gyvenvietės Centrinėje miesto dalyje vyrauja įvairaus tipo aikštės: teritorija, gatvių ar kelių tinklo dalis visuomeninės paskirties (pvz., Rotušės aikštė); memorialinės (pvz., Lukiškių aikštė); komercinės (pvz., Europos aikštė); reprezentacinės (pvz., Daukanto aikštė) paskirties Amfiteatras Reljefinis statinys su scena ir kylančiomis Masinių renginių, festivalių vieta (pvz., Kalnų parkas) žiūrovų sėdynėmis

Atviri sporto Specializuotos sportinės erdvės, Stadionai (pvz., Vėtros stadionas), teniso kortai (pvz., aikštynai dažniausiai standartizuotų matmenų, Sereikiškių parko prieigose), krepšinio ir tinklinio aikštelės, su specifine danga lauko treniruoklių aikštelės Journal of Architecture and Urbanism, 2013, 37(3): 194–209 205

5 lentelės tęsinys Continued Table 5

Erdvės tipas Sąvoka Rekreacinių funkcijų raiška Visuomeninio Visuomeninės paskirties pastatų vidinio Erdvė dažnai naudojama įvairiems renginiams, poilsiui, komplekso kiemo erdvė, skirta viešam naudojimui ir susitikimams (pvz.: VU kiemų ansamblis, Nacionalinės kiemas prieinama visiems galerijos kiemas, Mokytojų namų kiemelis) Kiemas Uždaro perimetro (privati) erdvė, Privačiam ar pusiau privačiam poilsiui skirta, dažniausiai dažniausiai apsupta (privačių) apželdinta, teritorija, priklausanti ją supantiems namams, gyvenamosios paskirties pastatų naudojama vaikų žaidimų erdvei, ramiam gyventojų poilsiui Gatvė Jungiamasis, tranzitinis miesto Rekreacinių galimybių raiška gatvės erdvėje labai priklauso infrastruktūros erdvinis elementas su nuo jos sudedamųjų dalių tarpusavio organizacijos bei važiuojamąja kelio dalimi parametrų (kelias (važiuojamoji dalis), pėsčiųjų šaligatvio dalis, dviračių važiuojamoji dalis, apsauginė želdinių juosta, gatvės perimetrą formuojančių pastatų fasadai, automobilių stovėjimo juosta, viešojo transporto stotelės). Dažniausiai gatvės pėsčiųjų dalis išnaudojama sportinei rekreacijai (pvz., bėgioti, aktyviai vaikščioti), tad labai svarbu, kad ji būtų saugiai įrengta, pageidautina, jog nuo važiuojamosios dalies ją skirtų želdinių juosta. Ne mažiau svarbūs ir dviračių takai, kurie naudojami aktyviam miestiečių poilsiui. Gatvės erdvę formuojančių fasadų estetinė kokybė bei tų pastatų funkcinė įvairovė lemia turistinę pažintinės rekreacijos trauką Pasažas Perėjimo erdvė tarp pastatų, skirta Pasažo perimetrą formuojančių pastatų įėjimo fasadai pėstiesiems (ir dviratininkams) orientuoti į jo erdvę. Dažnai pasaže įrengiamos kavinės, vyksta gatvės artistų bei muzikantų pasirodymai. Pasažo erdvė negausiai apželdinama, įrengiama suolų ir fontanų. Tai viešam poilsiui skirta erdvė. Nors pačiame pasaže rekreacinių funkcijų įvairovė yra gan apribota, erdvė veikia kaip tranzitinė, aktyvaus judėjimo traktas (pvz., Vokiečių g.) Miesto Vandens telkinio kranto juosta, skirta Vilniaus atveju centrinėje miesto dalyje dominuoja pakrantė viešam poilsiui. C. Maughtin terminas – upės krantinės: kietojo kranto – įrengtos naudojant krantinės tipo visuomeninės erdvės konstrukcijas (būdinga Neriai centrinėje miesto dalyje) ir minkštojo kranto – nesuformuotos gamtinės arba paplūdimiui skirtos erdvės (būdinga Vilnelei), nors Vilniaus upių krantinės veikia kaip atsuktos nugaros krantinės, kai miestas yra nusisukęs nuo vandens (C. Maughtin terminologija (Grunskis, Nekrošius 2004)). Pagal galimybes reiškiasi įvairios vandens rekreacijos formos, veikia prieplaukos, pasivaikščiojimo ir dviračių takai. Nors iki galo nesuformuotos, centrinėje miesto dalyje upių pakrantės veikia kaip daugiafunkcės rekreacinės erdvės, ypač sėkmingai

Downloaded by [Vilinius University] at 05:23 29 May 2014 veikia Neries krantinės ir pievos (ties Baltuoju tiltu) simbiozė, naudojama iškyloms, vėjo sportui ir pan. Parkas Prižiūrimas natūralus arba ugdomas Parkuose reiškiasi praktiškai visos įmanomos rekreacinės medžių ir krūmų želdynas poilsiui, funkcijos, priklausomai nuo oro, gamtinių, erdvinės struktūros pramogai ar gamtos apsaugai. Tai gali sąlygų. Tai viena universaliausių rekreacinių terpių, būti miško parkas, nacionalinis parkas, ir kuo joje reiškiasi daugiau rekreacinių funkcijų, kraštovaizdžio parkas, kultūros ir poilsio tuo parkas yra patrauklesnis ir lankomesnis parkas, miesto parkas ir pan. Sodas Kultūriniais augalais ir vaismedžiais Centrinėje miesto dalyje esantys sodai turi istorinę, apsodinta žalioji erdvė, skirta poilsiui, kultūrinę reikšmę, veikia kaip pažintinės rekreacijos objektai. turinti pažintinę, kultūrinę, ekonominę Skirta ramiam poilsiui, kontempliatyviai veiklai. Apskritai reikšmę miesto sodai (daržai) veikia kaip bendravimo, kolektyvinio poilsio išraiška, kartais turinti netgi verslinę prasmę Kampas Erdvė ties gatvių sankryža, suformuota iš Kartais apželdinta, poilsiui įrengta nedidelė erdvė, kelių pastatų, sujungtų kampu naudojama spontaniškai poilsio veiklai (pvz.: sėdėjimas, skaitymas, laukimas) Terasa Reljefo elementas horizontaliu paviršiumi Veikia kaip apžvalgos taškai, turistų traukos objektai, arba horizontali pastato platforma, šiltuoju sezonu dažnai veikia kavinės, kartais vyksta priklausanti pastatui ar pastatų grupei koncertiniai pasirodymai (gali būti tiek ant žemės, tiek ant stogo) 206 I. Urbonaitė. Rekreacinių funkcijų raiškos transformacijos posovietinio miesto viešosiose erdvėse. Vilniaus atvejis

Dauguma Senamiesčio ir centro skverų yra memo- Visuomeninių prekybos centrų ir mokymo įstaigų rialinės arba neaiškios paskirties, nors jie galėtų tapti tinklas labai aktyviai veikia rekreacinėje miesto sis- aktyviomis ir gyvybingomis poilsio erdvėmis. Juolab, temoje, nes tendencingai naudojamas ir rekreacinei palyginti su bendra padėtimi mieste, centrinėje mies- veiklai. Visgi laisvalaikio erdvių stygius miegamuo- to dalyje vaikų žaidimų aikštelių itin trūksta, nors čia siuose rajonuose yra itin jaučiamas, nes minėtos ug- dažnai laiką leidžia ne tik vietinių gyventojų vaikai, bet dymo įstaigos nėra pajėgios priimti visų norinčiųjų, be ir viso miesto jaunoji karta. Ne visi Senamiesčio rekre- to, kyla tam tikros socialinės įtampos, vaikų poilsiui acinės terpės komponentai lengvai pastebimi – daugelis bei laisvalaikio veikloms taip pat psichologiniu požiū- rekreacinių funkcijų yra labai smulkios ir susimaišiusios riu vertingiau yra pakeisti įprastą kasdienę aplinką. su kitomis funkcijomis, laiko tvarumo prasme yra ne- Tvarios rekreacinės sistemos požiūriu toks efekyvus stabilios, nes būdingos nuomojamoms patalpoms, todėl erdvės ir sportinės infrastruktūros dalijimasis yra svei- kaita vyksta gan intensyviai. Dauguma poilsiui ir lais- kintinas ir skatinamas įvairiose šalyse. Tinkamai su- valaikiui skirtų paslaugų orientuotos į turistus, ryškūs valdžius priežiūros ir finansavimo mechanizmą (pra- finansiniai barjerai. Dauguma paslaugų yra privačios plėtus suvokimą, jog mokymo įstaiga su savo aplinka nuosavybės, SPA centrų, masažo, gydomosios terapijos veikia ir kaip universalus bendruomenės centras), toks paslaugos yra integruotos viešbučių kompleksuose ir modelis turėtų perspektyvų. Atsižvelgiant į išvardin- dažniausiai prieinamos tik ten apsistojusiesiems. tas tendencijas, galimybes bei problematiką, vertėtų Vilniaus miesto seniūnijų gyvenamosiose terito- pagalvoti apie bendruomeninio rekreacinio modulio rijose vienareikšmiškai vyrauja sportinės rekreacijos diegimą gyvenamųjų teritorijų struktūroje. Tai galėtų funkcijos. Urbanistinė erdvė sovietiniais metais buvo būti nesudėtingų konstrukcijų moduliniai kilnojami konstruojama laikantis griežtų tipizuotų normų bei vienetai, kurių funkcinį turinį būtų galima pritaikyti sprendinių, taikantis ne prie vietos charakterio, bet prie pagal vietos gyventojų poreikius. Tūrio mobilumas technologinio statybos proceso. Kasdienio aptarnavi- leistų eksperimentuoti ir reaguoti į besikeičiančius mo centrai bei visuomeninės funkcijos ir jų rekreaci- gyventojų poreikius. niai priklausiniai (stadionai, sporto aikštynai, žaidimų Pagal autorės atliktą tyrimą didžiausias vaikų žai- aikštelės) gyvenamuosiusoe rajonuose buvo dėstomi dimų aikštelių stygius užfiksuotas Rasų ir Senamiesčio nustatytais spinduliais ir gan tolygiai pasiskirstė plėto- seniūnijose, kur viena aikštele naudojasi apie 500 vai- jamose teritorijose. Šiandien didžioji jų dalis – apgaitė- kų, neįvertinant to, jog Senamiestyje epizodiškai laiką tinos fizinės būklės, stadionai ir sporto aikštynai virtę leidžia viso miesto vaikai. Taip pat didelis vaikų žaidi- dykromis. Visgi įdomu tai, jog didžioji dalis sportines mų aikštelių trūkumas užfiksuotas Antakalnio (1 aikš- rekreacines paslaugas teikiančių institucijų masinės telė 367 vaikams), Žvėryno (1/339), Justiniškių (1/344), statybos rajonuose veikia mokyklose bei darželiuose, o Fabijoniškių (1/300), Lazdynų (1/287), Naujininkų likusios – buvusiuose pramoniniuose pastatuose (pvz.: (1/268), Verkių (1/263) seniūnijose. Tolygiausiai šio buvusiuose pastatuose „Sigma“, „Vilma“, „Spaustuvė“, rekreacinių funkcijų potipio potencialas yra pasiskirs- „Taksi parkas“ ir pan.) arba prekybos centrų komplek- tęs Grigiškėse (1/58), Žirmūnuose (1/62) bei Vilpėdėje

Downloaded by [Vilinius University] at 05:23 29 May 2014 suose. Turint omenyje, jog sovietiniais metais daug kur (1/94). Vidutiniškai 200 vaikų dalinasi viena žaidimų gyvenamoji ir industrinė zonos buvo gretinamos (pvz., aikštele, o tai yra 6 kartus daugiau nei rekomenduoja- Vilniuje: Žirmūnai, dalis Naujamiesčio, Naujininkai), ma vyraujanti praktika. o autorės 2011–2012 m. atliktos Vilniaus gyventojų ap- Rekreaciniai centrai nuo pavienių rekreacinių klausos (N = 500) duomenys parodė didelį rekreacinių funkcijų išsiskiria paslaugų įvairove, dydžiu bei ap- funkcijų stygių šalia namų (51 proc. respondentų at- tarnavimo mastu. Vilniaus mieste praktiškai visi re- sakė, jog labiausiai poilsio erdvių trūksta šalia namų; kreaciniai centrai veikia bendruoju miesto, o kai ku- 14 proc. – prie darbo/mokyklos, 24 proc. – miesto rie – ir nacionaliniu lygmeniu (2 schema). Mieste yra centre, šalia miesto – 11 proc.), buvusių pramoninių susiformavęs gana įdomus rekreacinių centrų tinklas: teritorijų struktūrinį potencialą galima būtų išnaudo- didžiausi rekreaciniai centrai bei kompleksai išsidėstę ti miesto rekreacinės sistemos tolygumui užtikrinti. vienoje ašyje, palei intensyvią Ozo gatvę. Paradoksalu, Žinoma, tam pirmiausia reiktų konvertuoti industrinę bet visi šie centrai yra savotikšoje visuomeninės pa- infrastruktūrą į visuomeninės paskirties rekreacinę skirties „saloje“, apribotoje intensyvaus eismo gatvių, aplinką, suteikti jai jėgoms atgauti ir poilsiui pritaikytų pramoninių teritorijų, sodybinio užstatymo blokų. Šis erdvių bruožų. Anksčiau pateikti pramoninių teritorijų visuomeninės rekreacinės paskirties ruožas savo mas- konversijos taikant rekreacines funkcijas pavyzdžiai teliu stipriai disonuoja su aplinkinėmis teritorijomis (Urbonaitė 2012) galėtų tapti atramine metodika kei- bei vertinga geomorfine Šeškinės šlaitų ir Ozo g. struk- čiant apleisto industrializacijos paveldo veidą. tūra. Visgi ši rekreacinių centrų ašis tampa dominuo- Journal of Architecture and Urbanism, 2013, 37(3): 194–209 207

janti miesto urbanistinėje struktūroje, nepaisant to, jog pes ir nustačius dominuojančias turtinės nuosavybės trūksta šiuos centrus jungiančios rekreacinės terpės, tendencijas pastebėta, kad lauko rekreacinės funk- aiškiai išreikštų aktyvaus judėjimo traktų, jungiančių cijos ir kultūrinės rekreacijos funkcijos dažniausiai gyvenamąsias teritorijas su šiais centrais. Vartotojiškos priklauso visuomeniniam sektoriui, o rekreaciniai kultūros pramogos bei renginių vietos absorbuoja di- objektai (ypač sporto, sveikatingumo, pramoginės džiuosius žmonių srautus, veikdamos kaip savotiškas rekreacijos) – privačiam. Atviros rekreacinės erdvės filtras, ir tik nedidelė dalis „prasiskverbia“ į centre yra labiau ekonomiškai ir socialiai prieinamos, ak- esančią įvairialypę polifunkcę kultūrinę terpę. tyviau ir tiesiogiai veikia žmonių savijautą, tačiau Apibendrinant, Vilniaus miesto viešųjų erdvių hu- neužtikrinti viešųjų erdvių nuosavybės ir valdymo manizavimo klausimas yra neabejotinai aktualus. Ypač modeliai užkerta jų tvarkymo kelius. Rekreacinių problematiškos dauguma miesto gyvenamųjų rajonų objektų funkcinis turinys, objektų sklaida stipriai teritorijų: lokaliu lygmeniu trūksta įrengtų priklauso- priklauso nuo rinkos ekonomikos svertų – kyla var- mųjų rekreacinių želdynų bei poilsio, žaidimų aikšte- totojiškos kultūros persvaros pavojus. lių, miesto rajonų miško parkai apleisti, nesutvarkytos 6. Atliekant natūrinio rekreacinių funkcijų pasiskirs- prieigos. Bendrieji miesto rekreaciniai centrai išdėstyti tymo Vilniaus mieste tyrimą išryškėjo dispersiš- netolygiai ir stokoja funkcinės įvairovės. Nors gamtiš- ka rekreacinių funkcijų sklaida ir segmentuotas jų kumo, vaizdingumo bruožais daugelis miesto rekrea- pasiskirstymas pagal tipus skirtingų miesto dalių cinių erdvių gali pasigirti, visgi saugumo, socialumo, atžvilgiu. Senamiesčio ir jo prieigų (didžiausios re- tapatumo ir nuoseklios, charakteringos erdvėkaitos kreacinių funkcijų santalkos) erdvinė raiška pasi- bruožų trūksta. žymi tipų įvairove ir funkcine sinteze, to masinės statybos gyvenamųjų rajonų erdvinės struktūros Išvados stokoja. Miesto gyvenamosiose teritorijose vy- 1. Posovietinio Vilniaus miesto viešųjų erdvių har- raujančios sportinės rekreacijos funkcijos veikia monizavimas turėtų būti vykdomas atsižvelgiant į adaptyviai, išnaudojant mokyklų ir darželių inf- jose besireiškiančių rekreacinių funkcijų turinį, in- rastruktūrą, taip atspindi ryškų rekreacinių erdvių tegruojant jas į bendrą, tvariaisiais planavimo princi- trūkumą lokaliu ir rajoniniu miesto veikimo ly- pais pagrįstą miesto rekreacijos sistemą, užtikrinan- gmeniu. 7. Sudarytame esamų Vilniaus miesto rekreacinių cen- čią miesto (miestiečių) gyvybingumą ir kasdienio trų tinklo modelyje išryškėjo rekreacinių centrų ašis, poilsio poreikius. kuri sutampa su Ozo gatve ir tampa dominuojanti 2. Sovietiniais metais sąmoningai vykdyta Vilniaus miesto urbanistinėje struktūroje, nepaisant to, jog viešųjų erdvių ideologizacija iškreipė klasikinio trūksta šiuos centrus jungiančios rekreacinės terpės, miesto erdvėkūros tradicijas. Pasikeitus politinei aiškiai išreikštų aktyvaus judėjimo traktų, jungian- santvarkai nutrūko centralizuotas visuotinės rekre- čių gyvenamąsias teritorijas su šiais centrais. acinės sistemos valdymas, o tai neigiamai paveikė ir Vilniaus miesto rekreacinių erdvių raidą. Downloaded by [Vilinius University] at 05:23 29 May 2014 3. Chaotiškoje masinės statybos gyvenamųjų rajonų Literatūra erdvinėje struktūroje nesudarytos sąlygos rekreaci- Alexander, C. 1977. A pattern language: towns, buildings, construction. New York: Oxford University Press. nių funkcijų įvairovės raiškai, kuriai reikalinga tam tikra erdvinė struktūra – percepciniai privatumo ir Antanavičiūtė, R. 2009. „Stalininis penkmetis“: Vilniaus vie- šųjų erdvių įprasminimo darbai 1947–1952 m., Menotyra veikimo lygmenys. 16(3–4): 150–169. 4. Rekreacinių funkcijų erdvinės raiškos kokybę lemia Appleyard, D. 1981. Livable streets [interaktyvus], [žiūrėta ne tik fiziniai veiksniai, bet ir su skirtinga rekreacine 2013 05 02]. Congress for the New Urbanism, CNU veikla susietos erdvinės charakteristikos: begalinės charter. Berkley, CA: University of California Press. Prieiga per internetą: www.cnu.org/aboutcnu/ erdvės pojūtis, miško pojūtis, vaizdingumas, biologi- nės įvairovės įspūdis, kultūriškumas, aktyvumas ir Atienė, V.; Grecevičius, P. 1997. Rekreacinės aplinkos architek- tūros formavimo tendencijos ir problemos Lietuvos pajūrio iššūkiai, socialumas, saugumas, atsitraukimas, ta- regione, Urbanistika ir architektūra [Town Planning and patumas, nepertraukiamumas. Šios lankytojų psi- Architecture] 24(2): 60–66. chologinio komforto dimensijos turėtų padėti kurti Bell, S. 1999. Landscape. Pattern, perception and process. New efektyviai veikiančius ir įvairialypius miesto viešųjų York: E&FN Spon. erdvių kompleksus išvengiant vien formalaus erdvių Bell, S.; Ward Thompson, C.; Montarzino, A.; Morris, N. 2005. Self reported stress reduction by users of woodlans, iš dizaino sprendinių. C. T. Gallis (Red.). Forests, Trees, and Human Health and 5. Miesto rekreacines funkcijas (rekreacinius objektus Well-being: 1st European COST E39 Conference Proceedings. ir erdves) suskirsčius pagal rekreacinės veiklos gru- Thessaloniki: Medical and Scientific Publishers, 71–80. 208 I. Urbonaitė. Rekreacinių funkcijų raiškos transformacijos posovietinio miesto viešosiose erdvėse. Vilniaus atvejis

van den Berg, A. E.; Hartig, T.; Staats, H. 2007. Preference for Kaplan, S. 2001. Meditation, restoration, and the management nature in urbanized societies: stress, restoration, and the of mental fatigue, Environment and Behavior 33: 480–506. pursuit of sustainability, Journal of Social Issues 63: 79–96. http://dx.doi.org/10.1177/00139160121973106 http://dx.doi.org/10.1111/j.1540-4560.2007.00497.x Kaplan, S. 1995. The restorative benefits of nature: toward an Briedis, L. 2010. Vilnius: savas ir svetimas. Vilnius: Baltos lan- integrated framework, Journal of Environmental Psychology kos, 269–270. 15: 169–182. http://dx.doi.org/10.1016/0272-4944(95)90001-2 Bučas, J. 1990. Senoji Lietuvos kurortų architektūra, Urbanistika Kaplan, R.; Kaplan, S. 1989. The experience of nature: a psycho- ir rajoninis planavimas 16: 104–125. logical perspective. New York: Cambridge University Press. Butkus, T. 2011. Miestas kaip įvykis/Urbanistinė kultūri- Lavrinec, J. 2009. Tranzitinės vietos kaip nerimo vietos ir nių funkcijų studija: monografija. Vilnius: Kitos knygos. žaidimų aikštelė, Inter-studia humanitatis 8: 65–72. ISBN 978-609-417-035-2 ISSN 1822-1114. Congress for the New Urbanism, CNU charter [interaktyvus], Lynch, K. 1981. Good city form. Cambridge, MA: MIT Press. [žiūrėta 2013 05 01]. Prieiga per internetą: www.cnu.org/ Markevičienė, J. 2012. The spirit of the place – the problem of aboutcnu/ (re)creating, Journal of Architecture and Urbanism 36(1): Daunora, Z. J. 2010. Tvarumo ir darnos veiksniai planuojant 73–81. http://dx.doi.org/10.3846/20297955.2012.679789 urbanistinę plėtrą, Urbanistika ir architektūra [Town Mitchell, R.; Popham, F. 2008. Effect of exposure to natural Planning and Architecture] 34(4): 208–215. environment on health inequalities: an observational po- Dijokienė, D.; Džervus, P. 2011. XX a. masinės statybos gy- pulation study, Lancet 372: 1655–1660. venamųjų kompleksų fenomenas Lietuvoje europiniame http://dx.doi.org/10.1016/S0140-6736(08)61689-X industrinės statybos kontekste, Urbanistika ir architektūra Nacionalinė darnaus vystymosi strategija, patvirtinta 2003-09-11 [Town Planning and Architecture] 35(2): 92–103. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1160, Žin., 2003, Nr. 89-4029 http://dx.doi.org/10.3846/tpa.2011.11 ir 2009-09-16. Dringelis, L. 1980. Trumpalaikio poilsio sąlygos besivystan- Nekrošius, L. 2012. Sovietinių metų architektūra kaip kultū- čiuose Lietuvos TSR miestuose, Lietuvos TSR architektūros ros vertybė. Vilniaus atvejis, Journal of Architecture and klausimai, sąs. III: 3–19. UDK 711.558(474.5):712.253. Urbanism 36(1): 38–53. Grahn, P.; Stigsdotter, U. A. 2010. The relation between percei- http://dx.doi.org/10.3846/20297955.2012.679786 ved sensory dimensions of urban green space and stress Nielsen, T. S.; Hansen, K. B. 2007. Do green areas affect health? restoration, Landscape and Urban Planning 94: 264–275. Results from a Danish survey on the use of green areas and http://dx.doi.org/10.1016/j.landurbplan.2009.10.012 health indicators, Health Place 13: 839–850. Grecevičius, P. 1981. Rekreacinio aptarnavimo sistemos objektų http://dx.doi.org/10.1016/j.healthplace.2007.02.001 vieta Vilniaus teritorinėje struktūroje, iš Geografija. Vilnius: Nordh, H.; Hartig, T.; Hagerhall, C. M.; Fry, G. 2009. Mokslas. Components of small urban parks that predict the possi- Grunskis, T.; Nekrošius, L. 2004. Istorinės-socioluktūrinės kran- bility for restoration, Urban Forestry & Urban Greening tinių raidos sąlygos Lietuvos miestuose iki XX a., Urbanistika 8: 225–235. http://dx.doi.org/10.1016/j.ufug.2009.06.003 ir architektūra [Town Planning and Architecture] 28(1): 9–17. Perls, F.; Hefferline, R. F.; Goodman, P. 1970. Gestalt therapy. Jacobs, J. 1961. The death and life of Great American cities. excitement and growth in the human personality. New York: New York: Vintage books. Delta Book. Jakovlevas-Mateckis, K. 2005. Miesto raida ir želdynų socia- Petrulis, V. 2007. Politika architektūroje: reiškinio prielaidos linis vaidmuo, iš Parkas mieste – socialinis ir ekonominis sovietmečio Lietuvoje, Darbai ir dienos 48: 101–118. veiksnys: tarptautinės konferencijos medžiaga, spalio 7 d. Petrulis, V. 2005a. Nacionalinio savitumo strategijos sovie- 2005, Vilnius, 15–25. tmečio Lietuvos architektūroje, Urbanistika ir architektūra Downloaded by [Vilinius University] at 05:23 29 May 2014 Jakovlevas-Mateckis, K. 2006. Miesto želdynų problemos ir [Town Planning and Architecture] 29(1): 3–12. jų socialinė paskirtis, Urbanistika ir architektūra [Town Petrulis, V. 2005b. Sovietmečio visuomeninių pastatų architek- Planning and Architecture] 30(1): 3–14. tūra Lietuvoje: stilistinė raida ir sociokultūriniai kontekstai. Jakovlevas-Mateckis, K.; Dringelis, L.; Dimindavičiūtė, D. 2007. Humanitarinių mokslų srities menotyros krypties daktaro Lietuvos miestų želdynų urbanistinių normų sudarymo disertacija [rankraštis]. Kaunas: VDU. principai ir pasiūlymai, Urbanistika ir architektūra [Town Pridotkienė, L.; Grecevičius, P. 2006. Rekreacinė aplinka. Planning and Architecture] 31(2): 108–117. Rekreacinės architektūros objekto analizės ir vertinimo me- Katkevičius, A.; Pridotkienė, L.; Grecevičius, P. 2012. Kai ku- todika. Klaipėda. rios teritorijų planavimo įžvalgos ir tendencijos, galinčios Ramanauskas, E.; Dringelis, L. 2011. Žemės sklypų pertvarky- turėti įtakos atnaujinant viešąsias rekreacines erdves miesto mo patyrimas planuojant miestų teritorijas, Urbanistika gyvenamųjų namų rajonuose, Journal of Architecture and ir architektūra [Town Planning and Architecture] Urbanism 36(2): 83–90. 35(4): 285–294. http://dx.doi.org/10.3846/20297955.2012.697712 Rekreacinių išteklių naudojimas ir vertinimas. 1985. Kavaliauskas, P.; Veteikis, D.; Šulcienė, I.; Raščius, G. 2013. V. Mališauskas (Red.). Vilnius: Lietuvos TRS Mokslų Kraštovaizdžio formavimo (siektinų kraštovaizdžio etalo- Akademijos Ekonomikos institutas. 196 p. nų) metodika [interaktyvus], [žiūrėta 2013 05 01]. Prieiga pe internetą: http://www.am.lt/VI/files/File/Darbotvarke/ Samalavičius, A. 2011. Estetika urbanistikoje: Camillo Sitte PK_Krastovaizdzio%20ataskaita_red.pdf įžvalgos, Logos 69: 139–145. Kavaliauskas, P. 1987. Kraštotvarkos koncepcija Lietuvoje: rai- Samalavičius, A. 2012. „Vietos dvasia“ Christiano Norberg- da ir problemos. LTSR MA Mokslo darbai. Geografija 23: Schulzo architektūros fenomenologijoje, Logos 71: 119–126. 122–141. Journal of Architecture and Urbanism, 2013, 37(3): 194–209 209

Stauskas, V. 1976. Rekreacinė architektūra: objektas, užda- viniai, diapazonas, Lietuvos TSR architektūros klausimai 5(1): 73–87. TRANSFORMATIONS IN SPACIAL EXPRESSION OF URBAN RECREATIONAL FUNCTIONS IN Stauskas, V. 2006. Miestų žaliosios erdvės socialinių ir ekono- minių interesų balanso aspektu, Urbanistika ir architektūra POST-SOVIET URBAN PUBLIC SPACES. VILNIUS CASE [Town Planning and Architecture] 30(1): 15–18. I. Urbonaitė Stauskas, V. 1991. Taikomieji sociologiniai tyrimai rekreacinių Abstract. This paper is dedicated to analysis of transformations rajonų ir centrų projektavime – Sociologija Lietuvoje. KTU. in expression of urban recreational forms in public spaces of Stauskas, V. 2004. Naujausios tendencijos skverų architektūrinėje Vilnius. The development of massive industrial housing and kompozicijoje / Lietuvos miestų želdynų formavimo strategija. ideological oppression resulted in a chaotic and faceless system Klaipėdos universitetas ir kt. Klaipėda. ISBN 9955-18-014-5. of public spaces. The author analyses the dispersion of recre- Stauskas, V. 2012a. Architektūra, aplinka, atostogos. Vytauto ational functions in the urban structure of Vilnius and their Didžiojo universitetas. Kaunas. spacial expression taking into account different spacial characteristics required for various urban recreational activities. Stauskas, V. 2012b. „Žalioji“ urbanistika: naujo požiūrio ir projektavimo metodo gairės ir problemos praktikoje (Lietuvos Keywords: urban recreational functions, urban public spaces, kurortų pavyzdžiu) [interaktyvus], [žiūrėta 2013 04 03]. massive housing, urban recreational system, post-Soviet VDU. Prieiga per internetą: http://www.construction21. Vilnius. eu/lietuva/articles/lt/v-stauskas-alioji-urbanistika-naujo- poirio-ir-projektavimo-metodo-gairs-ir-problemos-prak- Reference to this paper should be made as follows: Urbonaitė, I. tikoje-lietuvos-kurortu-pavyzdiu.html 2013. Transformations in spacial expression of urban recreational functions in post-Soviet urban public spaces. Vilnius Svarbiausių LTSR kurortų urbanistikos ir architektūros būklės case, Journal of Architecture and Urbanism 37(3): 194–209. tyrimai siekiant paruošti jų tolesnio architektūrinio vystymo preliminarią programą. 1986. Lietuvos statybos ir architek- tūros mokslinio tyrimo institutas. Nr.81041677. Kaunas. INGA URBONAITĖ Tarptautinių žodžių žodynas. 2005. Vilnius: Alma littera. 256 p. PhD student, Dept of Urban Design, Vilnius Gediminas Technical Tutlytė, J. 2002. Rekreacinė architektūra Lietuvos kuror- University, Pylimo g. 26/Trakų g. 1, 01132 Vilnius, Lithuania. tuose (1940–1990): kompleksinis kokybės vertinimas. E-mail: [email protected] Humanitarinių mokslų daktaro disertacija. VDU, Kaunas. Research interests: sustainable urbanism, urban recreation Ulrich, R. S. 2006. Evidence-based health-care architecture, system, revitalization of living and public space in urban struc- Lancet 368: S38–S39. tures. Projects: author or co-author of detailed plans, public http://dx.doi.org/10.1016/S0140-6736(06)69921-2 (sports) buildings, individual housing design. Ulrich, R. S.; Simons, R. F.; Losito, B. D.; Fiorito, E. 1991. Stress recovery during exposure to natural and urban environ- ments, Journal of Environmental Psychology 11: 201–230. http://dx.doi.org/10.1016/S0272-4944(05)80184-7 Ulrich, R. S. 1983. Aesthetic and affective response to natural environment, iš I. Altman, J. F. Wohlwill (Red.). Human Behaviour and the Natural Environment. New York: Plenum, 85–125. Ulrich, R. S. 1981. Natural versus urban scenes: some psychop- hysiological effects, Environment and Behavior 13: 523–556. Downloaded by [Vilinius University] at 05:23 29 May 2014 http://dx.doi.org/10.1177/0013916581135001 Urbonaitė, I. 2012. Apleistų teritorijų reikšmė formuojant miesto rekreacijos sistemą, Mokslas – Lietuvos ateitis 4(2): 97–105. Velarde, M. D.; Fry, G.; Tveit, M. 2007. Health effects of viewing landscapes – landscape types in environmental psychology, Urban Foresty and Urban Greening 6: 199–212. http://dx.doi.org/10.1016/j.ufug.2007.07.001 Vanagas, J. 1992. Miesto gyvenamosios aplinkos formavimas. Sociologinis aspektas. Vilnius: Technika. 56 p. Vilnius 1900–2012: Naujosios architektūros gidas. 2011, 140–153. Vilniaus fizinio aktyvumo vietos. 2013. VŠĮ „Sveiko miesto biuras“, duomenų bazė, Vilnius. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas iki 2015 m. 2009. Vilnius. ISBN 978-9955-9599-2-22. Vosyliūtė, A. 1993. Rekreacinės kultūros bruožai: disertacija. Kaunas. Whyte, W. 1980. The social life of small urban spaces. Washington, DC: Concervation Foundation.