UŽSAKOVAS

VAR ĖNOS RAJONO SAVIVALDYB ĖS ADMINISTRACIJA

OBJEKTAS

VAR ĖNOS RAJONO SAVIVALDYB ĖS VANDENS TIEKIMO IR NUOTEK Ų TVARKYMO INFRASTRUKT ŪROS PL ĖTROS SPECIALUSIS PLANAS

DALIS

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

ŽYMUO

SS 09–011–SPL

DIREKTORIUS

DONATAS MISI ŪNAS PROJEKTO VADOV Ė

KRISTINA GAU ČĖ , TP AT. NR. 17693

VILNIUS, 2009

LR Aplinkos ministerijos atestatas Nr. 3194 Lietuvos projektavimo įmoni ų asociacija Lietuvos energijos konsultant ų asociacija Statybos konsultant ų ir prieži ūros įmoni ų asociacija

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Reng ėjų s ąrašas:

Pareigos/atliktos funkcijos Pareigyb ė, vardas, pavard ė
Projekto vadov ė Teritorij ų planavimo padalinio vadov ė Kristina Gau čė (at. Nr. 17693)
Atsakingas inžinierius Vyr. inžinierius Žilvinas Grabauskas
Grafin ės dalies Inžinier ė Ana Jefremova įgyvendinimas (GIS)
Inžinierius Inžinierius Marius Berulis

UAB “Statybos strategija“ 2 Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

TURINYS

Įvadas ...... 4 Pagrindin ės specialiojo plano s ąvokos...... 5 Teritorij ų planavimo dokumentai ...... 9 1. ESAMA B ŪKL Ė ...... 13 1.1 Planuojama teritorija ...... 13 1.2 Demografiniai duomenys...... 13 1.3 Geologin ės s ąlygos ir požeminio vandens kokyb ė ...... 15 2. Vandens tiekimo infrastrukt ūra...... 16 2.1 Vandenvie čių charakteristika...... 17 2.2 Vandentiekio tinklai ...... 19 2.3 Rezervuarai ...... 20 2.4 Var ėnos rajono gyvenamosios vietov ės prijungtos prie centralizuoto vandentiekio sistemos.....20 2.5 Vandenvie čių ir vandentiekio tinkl ų apsaugos zonos ...... 23 2.6 Geriamo vandens kokyb ė ...... 24 3. Nuotek ų tiekimo infrastrukt ūra ...... 29 3.1 Var ėnos rajono gyvenamosios vietov ės prijungtos prie centralizuot ų nuotek ų surinkimo tinkl ų 29 3.2 Nuotek ų dumblas...... 34 3.3 Lietaus nuotekos...... 35 3.4 Valymo įrengini ų sanitarin ės apsaugos zonos ...... 36 4. Geriamojo vandens ir nuotek ų tvarkymo paslaug ų poreikio analiz ė ...... 38 4.1. Gyventoj ų skai čiaus kitimo prognoz ė ...... 38 4.2. Vandens poreikio analiz ė ir prognozuojamas geriamojo vandens poreikis perspektyviniame laikotarpyje ...... 39 4.3 Nuotek ų tvarkymo paslaug ų poreikio analiz ė ir prognozuojamas nuotek ų kiekis ...... 40 4.4 Pagrindin ės vandentiekio ir nuotek ų sistemos problemos...... 42 5. KONCEPCIJA...... 44 5.1. Koncepcijos stadijoje sprendžiami klausimai...... 44 5.2. Specialiojo plano alternatyvi ų koncepcij ų palyginimas...... 45 5.3. Gyventoj ų skai čiaus, vandens ir nuotek ų kieki ų augimo prognoz ė...... 47 5.4.Teritorijos, kurios nebus įtrauktos į viešojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo teritorijas ....48 5.5. Teritorijos, kurios bus įtrauktos į viešojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo teritorijas...... 51 5.6. Tinkl ų vystymo prioritetiškumas ...... 54 5.7. Tinkl ų pl ėtrai reikaling ų koridori ų nustatymas ir teritoriniai apribojimai ...... 61 5.8. Modeliuojama vandentiekos infrastrukt ūra saugomose teritorijose...... 62 6. SPRENDINIAI ...... 113 6.1. Sprendiniai vandentvarkos pl ėtrai pagal Koncepcij ą Nr. 2 ...... 113 6.2 Reikalavimai vandens tiekimui ir nuotek ų tvarkymui viešojo vandens tiekimo teritorijoje...... 113 6.3 Rekomendacijos vandentvarkos infrastrukt ūros optimizavimui...... 114 6.4. Pagrindiniai sprendini ų formavimo principai...... 115 6.4.1 Viešojo vandens tiekimo teritorijos...... 115 6.4.2 Viešojo vandens tiekimo teritorij ų infrastrukt ūrizavimo prioritetiškumas...... 115 6.4.3 Pagrindiniai inžinerini ų sprendim ų pri ėmimo principai...... 117 6.5. Inžinerin ės infrastrukt ūros techniniai reglamentai...... 118 6.5.1 Planuojama inžinerin ė infrastrukt ūra...... 118 6.5.2 Vandens tiekimo ir nuotek ų surinkimo infrastrukt ūros pl ėtros modeliai ...... 119 6.5.3 Vandentiekio pritaikymas gaisrams gesinti ...... 120 6.6. Orientacinis vandentvarkos investicij ų poreikis bei atsipirkimas...... 121 6.6.1 Galimi finansavimo šaltiniai ...... 123 Priedai: ...... 124 Grafin ė dalis:...... 125

UAB “Statybos strategija“ 3 Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Įvadas

„Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros special ųjį plan ą“ UAB „Statybos strategija“ rengia Var ėnos rajono savivaldyb ės užsakymu (teritorij ų planavimo dokumento rengimo pagrindas - 2009 m. sausio m ėn. 27 d. paslaugos vykdymo sutartis Nr. SS-T/09- 012/R) bei 2008 m. balandžio 1 d. Var ėnos rajono savivaldyb ės tarybos sprendimas Nr. T-VI-272).

Planavimo objektas yra Var ėnos rajono savivaldyb ės teritorija su inžinerin ės sistemos infrastrukt ūra geriamajam vandeniui tiekti ir nuotekoms tvarkyti.

Planavimo tikslai: 1. Nustatyti viešojo vandens tiekimo teritorijas. 2. Nustatyti vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros kryptis.

Darbo apimtis: 1. Parengti geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo esamos b ūkl ės apžvalg ą ir analiz ę; 2. Parengti geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros koncepcij ą; 3. Konkretizuoti koncepcijoje numatytus sprendinius.

UAB “Statybos strategija“ 4 Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Pagrindin ės specialiojo plano s ąvokos

Pagal Teritorij ų planavimo įstatym ą (Žin., 2004, Nr. 21-617): Specialusis planas (projektas) – teritorij ų planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorij ų planavimo lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiroms veiklos sritims reikaling ų teritorij ų vystymo, infrastrukt ūros tvarkymo ir (ar) apsaugos kryptys, priemon ės ir reikalavimai. Specialusis teritorij ų planavimas – atskiroms veiklos sritims reikaling ų teritorij ų erdvinio organizavimo, tvarkymo, naudojimo, apsaugos priemoni ų planavimas. Teritorij ų planavimo dokumento sprendini ų poveikio vertinimas – teritorij ų planavimo proceso etapas, kurio metu surenkama ir analizuojama informacija, jos pagrindu (nustatytais aspektais ir tvarka) įvertinamas rengiamo teritorij ų planavimo dokumento sprendini ų įgyvendinimo galimas teigiamas ir (ar) neigiamas ilgalaikis ir (ar) trumpalaikis poveikis. Teritorij ų planavimo dokument ų derinimas – proced ūra, kurios metu tarpusavyje suderinami parengt ų ir galiojan čių teritorij ų planavimo dokument ų sprendiniai, patikrinama, ar buvo laikytasi planavimo s ąlyg ų ir kit ų teritorij ų planavim ą reglamentuojan čių teis ės akt ų reikalavim ų.

Pagal LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo įstatym ą Individualus nuotek ų šalinimas – savo nuotek ų tvarkymas ir šalinimas į gamtin ę aplink ą naudojant nuosavyb ės teise ar kitais teis ėtais pagrindais valdom ą nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūrą. Individualus vandens išgavimas – vandens pa ėmimas iš gamtini ų šaltini ų nuosavyb ės teise ar kitais teis ėtais pagrindais valdomais įrenginiais ir naudojimas ne pardavimui, bet savo poreikiams tenkinti. Nuotekos – buityje, ūkio ar gamybin ėje veikloje naudotas arba perteklinis (krituli ų, paviršinis, drenažinis ar pan.) vanduo, kur į jo tur ėtojas, naudodamasis nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūra, išleidžia į gamtin ę aplink ą arba į kitiems asmenims priklausan čią nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūrą. Nuotek ų tvarkymas – nuotek ų surinkimas, transportavimas, valymas, apskaita, tyrimas, išleidimas į aplink ą ir valymo metu susidariusio dumblo ir kit ų atliek ų tvarkymas. Vandens tiekimo infrastrukt ūra – vandeniui išgauti, geriamajam vandeniui ruošti, laikyti, transportuoti, tiekti ir apskaitai skirt ų statini ų, įrengini ų, vandens gerinimo įrengini ų, siurblini ų ir komunikacij ų kompleksas (vamzdynai, šuliniai, apskaitos prietaisai ir kiti objektai). Viešasis vandens tiek ėjas – valstyb ės ar savivaldyb ės (savivaldybi ų) kontroliuojama įmon ė, turinti šio įstatymo ir kit ų teis ės akt ų nustatyta tvarka įgyt ą teis ę ir pareig ą vykdyti vieš ąjį vandens tiekim ą savivaldyb ės (keli ų savivaldybi ų) viešojo vandens tiekimo teritorijose (viešojo vandens tiekimo regionuose). Viešasis vandens tiekimas – geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotek ų tvarkymo paslaug ų teikimas pagal vieš ąją vandens tiekimo sutart į arba, jei rašytin ė sutartis nesudaryta, geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotek ų tvarkymo paslaug ų teikimas, kai abonento (vartotojo) geriamojo vandens UAB “Statybos strategija“ 5 Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL naudojimo įrenginiai, geriamojo vandens tiekimui vykdyti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotek ų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros, kuri ą eksploatuoja vandens tiek ėjas. Ši s ąvoka pagal šioje dalyje nurodyt ą apibr ėžim ą yra suprantama tik taikant šio įstatymo ir šio įstatymo lydinam ųjų teisės akt ų normas. Viešojo vandens tiekimo teritorijos – šio įstatymo nustatyta tvarka išskirtos teritorijos, kuriose savivaldyb ės privalo organizuoti (užtikrinti) vieš ąjį vandens tiekim ą.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatym ą (Žin. 1996, Nr. 32-788;2001, Nr. 101-3597): Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie n ėra pastatai. Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vid ų) ir už jo rib ų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotek ų šalinimo, šilumos, duj ų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacij ų) linijos su j ų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. Vietiniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai (su j ų maitinimo šaltiniais), skirti vieno vartotojo ar grup ės vartotoj ų poreikiams tenkinti.

Pagal Planuojamos ūkin ės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatym ą (Žin.,1996, Nr. 82-1965; 2000 Nr. 34-1128): Planuojama ūkin ė veikla – nauj ų statini ų statyba, esam ų statini ų rekonstravimas, nauj ų technologij ų įdiegimas, gamybos proceso ir technologin ės įrangos modernizavimas ar keitimas, gamybos b ūdo, produkcijos kiekio (masto) ar r ūšies pakeitimas, žem ės gelmi ų ir kit ų gamtos ištekli ų naudojimas, taip pat žem ėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos bei kituose projektuose numatoma ūkin ė veikla. Poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio priežastis yra planuojama ūkin ė veikla. Reikšmingas poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti b ūtina numatyti atitinkamas priemones.

UAB “Statybos strategija“ 6 Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Specialusis planas parengtas vadovaujantis teisiniais norminiais aktais bei parengtais (rengiamais) teritorij ų planavimo ir strateginiais dokumentais (detalizuota tekste žemiau). • LR Teritorij ų planavimo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 21-617 su v ėlesniais pakeitimais); • AM 2006-12-29 įsakymas Nr.D1-636 „D ėl vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros plan ų rengimo taisykli ų patvirtinimo“; • LR Vyriausyb ės 2004-07-16 nutarimas Nr.920 „D ėl teritorij ų planavimo dokument ų sprendini ų poveikio vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin.,2004, Nr.113-4228); • LR Vyriausyb ės 2004-08-18 nutarimas Nr.967 „D ėl plan ų ir program ų strateginio pasekmi ų aplinkai vertinimo tvarkos aprašo“ (Žin., 2004, Nr.130-4650); • LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo įstatymas Nr. X-764 (Žin.,2006, Nr.82- 3260); • LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas Nr. X-765 (Žin., 2006, Nr. 82-3261); • LR geriamojo vandens įstatymas Nr. IX-433 (Žin.,2001, Nr.64-2327); • LR Vyriausyb ės 2008-08-27 nutarimas Nr. 832 „D ėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo 2008-2015 met ų pl ėtros strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 104-3975); • LR Vyriausyb ės nutarimas 1992-05-12 Nr.343 „Specialiosios žem ės ir miško naudojimo sąlygos“ (Žin.,1992,Nr.22-652) ir v ėlesn ės jo redakcijos: 1995-12-29 Nr.1640 (Žin.,1996,Nr.2-43) ir 2003-01-28 Nr.110 (Žin.,2003,Nr.11-407); • Lietuvos higienos norma HN:44:2006 „Vandenvie čių sanitarini ų apsaugos zon ų nustatymas ir prieži ūra“ (Žin.,2006 Nr.81-3217); • STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotek ų šalintuvas. Pastato inžinerin ės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai.“ (Žin.,2003,Nr.83-3804); • AM 2001-11-07 įsakymas Nr.540. „D ėl paviršiaus vandens telkini ų apsaugos zon ų ir pakran čių apsaugos juost ų nustatymo taisykli ų“(Žin.,2001,Nr.95-3372); • Sanitarini ų apsaugos zon ų rib ų ir režimo taisykl ės (Žin., 2004, Nr. 134-4878); • Visuomen ės dalyvavimo teritorij ų planavimo procese nuostatai (Žin.,1996, Nr. 90–2099;2004, Nr.112–4189); • Visuomen ės sveikatos prieži ūros įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56–2225); • LR aplinkos apsaugos įstatymas (Žin.,1992, Nr.5–7;1996, Nr.57–1335; 2002, Nr.61–2763; 2004, Nr. 60–2121; 2005, Nr.47–1558); • LR saugom ų teritorij ų įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin.,2001, Nr.108-3902); • LR Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymas su velesniais pakeitimais (Žin., 2004, Nr. 153-5571 );

UAB “Statybos strategija“ 7 Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

• LR planuojamos ūkin ės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr.82-1965; 2005, Nr.84-3105); • LR žem ės įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. I-446,1994, Nr.04-26 (Žin., 2004, Nr.28-868); • LR žem ės gelmi ų įstatymas (Žin.,1995, Nr.63-1582; 2001, Nr.35-1164); • LR vandens įstatymas Nr.IX-1388,2003-03-25 (Žin.,2003, Nr.36-1544); • LR aplinkos monitoringo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2006, Nr.57-2025); • LR AM 2007–04–02 įsakymu Nr. D1–193 patvirtintas „Paviršini ų nuotek ų tvarkymo reglamentas“ (Žin., 2007, Nr. 42–1594); • HN 24:2003 “Geriamojo vandens saugos ir kokyb ės reikalavimai” (Žin., 2003, Nr. 79–3606); • HN 35:2007 “Didžiausia leidžiama chemini ų medžiag ų (teršal ų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore” (Žin., 2007, Nr. 55-2162); • Lietuvos geologijos tarnybos prie AM direktoriaus įsakymas 2005 rugpj ūč io 19 d. Nr. 1-101 “D ėl ištirt ų požeminio vandens (išskyrus pramonin į) ištekli ų aprobavimo tvarkos patvirtinimo ir 2002 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 6 „D ėl Žem ės gelmi ų ištekli ų aprobavimo komisijos nuostat ų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 106-3934).

UAB “Statybos strategija“ 8 Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Teritorij ų planavimo dokumentai

Rengiant Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros special ųjį plan ą buvo išanalizuoti ir įvertinti šie planuojamojoje teritorijoje galiojantys teritorij ų planavimo strateginiai dokumentai bei institucin ės s ąlygos: LR teritorijos bendrasis planas, Alytaus apskrities generalinis planas, Var ėnos savivaldyb ės pl ėtros 2008-2017 met ų strateginis planas (detalizuojama tekste žemiau), Var ėnos rajono teritorijos bendrasis planas, Nemuno aukštupio baseino I paketo projektas, Dz ūkijos nacionalinio parko planavimo schema, Dz ūkijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas, Galimybi ų studija „Investicin ė programa dumblo tvarkymui Lietuvoje. • Alytaus apskrities generalinio plano sprendiniuose numatoma esmin ė vandens tiekimo sistemos rekonstrukcija, kurios tikslai yra prapl ėsti esam ų vandentieki ų skirstomuosius vamzdynus tiek miestuose, tiek kaimiškose vietov ėse, kad centralizuoto vandens tiekimo paslaugos prieinamumas būtų 91% gyventoj ų; kuo didesn į apskrities gyventoj ų kiek į apr ūpinti kokybišku geriamuoju vandeniu, atitinkan čiu higienos norm ą HN 24:2003 „Geriamo vandens saugos ir kokyb ės reikalavimai“. Tiksl ų įgyvendinimui numatomos tokios priemon ės: renovuoti dal į eksploatuojamo skirstomojo vamzdyno, rekonstruoti esamus bei įrengti naujus vandens gerinimo įrenginius, įrengti naujas vandenvietes pagal HN 44:2003 „Vandenvie čių apsaugos zon ų nustatymas ir prieži ūra“, įregistruoti esam ų vandenvie čių sanitarines apsaugos zonas, vykdyti tolesn į eksploatuojam ų požemini ų vanden ų monitoring ą, naudojam ų šulini ų išgaunamo vandens kokyb ės steb ėsen ą, išaiškinti zonas su užterštu gruntiniu vandeniu, jose įrengti vandens tiekimo sistemas iš gilesni ų horizont ų. Vandenvalos srityje numatoma pertvarkyti nuotek ų surinkimo ir apvalymo ūkį: išpl ėsti esam ą nuotek ų surinkimo sistem ą, renovuoti esamus ir nutiesti dal į nauj ų nuotek ų tinkl ų, renovuoti esamus nuotek ų valymo įrenginius, vykdyti išleidžiam ų į paviršinius vandenis nuotek ų kontrol ę. Var ėnos mieste įrengti apie 20 km skirstom ųjų tinkl ų, rekonstruoti apie 50 proc. esamo vamzdyno, rekonstruoti Senosios Var ėnos vandenviet ę, įrengti naujus vandens gerinimo įrenginius Merkin ėje. Vandenvalos srityje numatoma Senosios Var ėnos nuotek ų surinkimo sistem ą sujungti su Var ėnos nuotakynu ir nukreipti nuotekas į naujus Var ėnos valymo įrenginius. Pl ėtoti esam ą Merkin ės nuotek ų sistem ą, pakloti apie 10 km nauj ų tinkl ų, renovuoti esamus nuotek ų valymo įrenginius. • Var ėnos savivaldyb ės pl ėtros 2008-2017 met ų strateginis planas , numato renovuoti ir pl ėtoti vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo sistemas. Var ėnos sav. strateginiame plane numatyta Var ėnos mieste įrengti nauj ą vandenviet ę, renovuoti 5 km esam ų ir nutiesti 10 km nauj ų vandentiekio tras ų; Rekonstruoti Valkinink ų geležinkelio stoties gyvenviet ės nuotek ų valymo įrenginius, įrengti Puodži ų kaime (Jak ėnų sen.) nuotek ų valymo įrenginius; Pano čių kaime (Kaniavos sen.) įrengti nuotek ų valymo įrenginius ir rekonstruoti vandentiekio bei nuotek ų tinklus; Merkin ės ir Matuiz ų kaimuose rekonstruoti nuotek ų valymo įrenginius, įrengti vandens nugeležinimo įrenginius, renovuoti vandentiekio ir nuotek ų trasas; Žilin ų, Marcinkoni ų, Tolk ūnų, Dubi čių, Pilvingio, Nedzing ės, UAB “Statybos strategija“ 9 Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Sarapiniškių, Vydeni ų, Krivili ų, Kabeli ų, Panaros, Pamusi ų ir Jank ūnų k. įrengti nuotek ų valymo įrenginius ir išpl ėsti vandentiekio ir nuotek ų trasas; Įrengti paviršini ų nuotek ų tinklus ir valymo įrenginius Vilniaus ir Sein ų gatv ėse Merkin ės miestelyje; Paviršini ų nuotek ų tinklus įrengti Vytauto g. Var ėnos mieste; Atnaujinti vandens nuvedamuosius tinklus bei j ų hidrotechninius statinius Var ėnos rajono seni ūnijose. • Pagal parengt ą ir savivaldyb ės Taryboje patvirtint ą Var ėnos rajono savivaldyb ės teritorijos bendr ąjį plan ą vandentiekos srityje numatoma: plėsti esamus Var ėnos vandentiekio tinklus į užstatytas ir naujai užstatomas teritorijas, eksploatuoti esam ą vandenviet ę ir esant b ūtinybei įsisavinti rezervin ę vandenviet ę pietin ėje miesto dalyje; plėsti esamus Senosios Var ėnos vandentiekio tinklus, apjungti Var ėnos ir Senosios Var ėnos vandentieki ų sistemas; plėsti esamus Perlojos ir Merkin ės vandentiekio tinklus, palaikyti vandenviet ę ir vandens gerinimo įrenginius gerame techniniame stovyje; plėsti esamus Vilkiautinio vandentiekio tinklus, rekonstruoti esam ą vandenviet ę įrengiant papildom ą gr ęžin į, palaikyti vandens gerinimo įrenginius gerame techniniame stovyje; plėsti esamus Gudži ų, Sarapiniški ų, Tolk ūnų, Pano čių, Marcinkoni ų, Kabeli ų, Matuiz ų ir Panaros vandentiekio tinklus, rekonstruoti esamas vandenvietes įrengiant papildomus gr ęžinius; plėsti esamus Nedzing ės, Pamusi ų, Dubi čių, Pilvingi ų ir Vydeni ų vandentiekio tinklus, rekonstruoti esamas vandenvietes įrengiant papildomus gr ęžinius, pastatyti vandens gerinimo įrenginius; plėsti esamus Žilin ų, Puodži ų ir Valkinink ų gel. st. vandentiekio tinklus, esamas vandenvietes palaikyti gerame techniniame stovyje; Valkininkuose rekonstruoti vandenviet ę įrengiant papildomus gr ęžinius, vandentiekio tinklus išpl ėsti į gretimus kaimus: Užuperkas į, Pakl ėštar ę, Čiži ūnus; Druck ūnuose, Pakaršyje, Rudnioje, Krokšlyje, Musteikoje, Puvo čiuose, Zervynose, Kr ūminiuose, Pamerkiuose, Urkionyse, Kibyšiuose, Gudakiemyje, Dargužiuose, Pir čiupiuose, Kriviliuose ir Kiju čiuose įrengti vandenvietes, pastatyti vandens gerinimo įrenginius, pakloti vandentiekio tinklus; Kareivonyse įrengti vandentiekio tinklus ir prijungti juos prie Žilin ų vandentiekio sistemos; Jasauskuose įrengti vandentiekio tinklus ir prijungti juos prie Pano čių vandentiekio sistemos; Ašašninkuose įrengti vandentiekio tinklus ir prijungti juos prie Kabeli ų (Kabeliai I) vandentiekio sistemos; Girait ėje įrengti vandentiekio tinklus ir prijungti juos prie Matuiz ų vandentiekio sistemos; Rakams ir Balbutams įrengti vien ą bendr ą vandenviet ę, pastatyti vandens gerinimo įrenginius, pakloti vandentiekio tinklus; Vorišk ėms ir Jurgišk ėms įrengti vien ą bendr ą vandenviet ę, pastatyti vandens gerinimo įrenginius, pakloti vandentiekio tinklus. Nuotek ų surinkimo srityje numatoma : pl ėsti esamus Var ėnos nuotek ų surinkimo tinklus į užstatytas ir naujai užstatomas teritorijas, palaikyti esamus nuotek ų valymo įrenginius gerame techniniame stovyje; prie Var ėnos miesto nuotek ų surinkimo sistemos prijungti Senosios Var ėnos gyvenvietes; plėsti esamus Perlojos ir Gudži ų nuotek ų surinkimo tinklus, palaikyti esamus nuotek ų valymo įrenginius gerame techniniame stovyje; plėsti esamus Matuiz ų, Merkin ės, Vilkiautinio, Valkinink ų gel. st. ir Vydeni ų nuotek ų surinkimo tinklus, rekonstruoti esamus nuotek ų

UAB “Statybos strategija“ 10 Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

valymo įrenginius; pl ėsti esamus Pano čių, Puodži ų, Dubi čių ir Tolk ūnų nuotek ų surinkimo tinklus, pastatyti naujus nuotek ų valymo įrenginius; Nedzing ėje, Sarapinišk ėse, Druck ūnuose, Pamusiuose, Žilinuose, Rudnioje, Krokšlyje, Marcinkonyse, Kabeliuose, Musteikoje, Puvo čiuose, Zervynose, Kr ūminiuose, Pamerkiuose, Urkionyse, Panaroje, Pilvingiuose, Kibyšiuose, Gudakiemyje, Valkininkuose, Dargužiuose, Pir čiupiuose, Kriviliuose ir Kiju čiuose įrengti nuotek ų surinkimo sistemas ir pastatyti nuotek ų valymo įrenginius; Rakuose ir Balbutuose įrengti nuotek ų surinkimo tinklus ir pastatyti bendrus nuotek ų valymo įrenginius; Vorišk ėse ir Jurgišk ėse įrengti nuotek ų surinkimo tinklus ir pastatyti bendrus nuotek ų valymo įrenginius; prie Valkinink ų nuotek ų surinkimo sistemos prijungti Užuperkasio, Pakl ėštar ės ir Čiži ūnų gyvenvietes; Kareivonyse įrengti nuotek ų surinkimo tinklus ir nuotekas nukreipti į Žilin ų nuotek ų valymo įrenginius; Jasauskuose įrengti nuotek ų surinkimo tinklus ir nuotekas nukreipti į Pano čių nuotek ų valymo įrenginius; Ašašninkuose įrengti nuotek ų surinkimo tinklus ir nuotekas nukreipti į Kabeli ų (Kabeliai I) nuotek ų valymo įrenginius; Girait ėje įrengti nuotek ų surinkimo tinklus ir nuotekas nukreipti į Matuiz ų nuotek ų valymo įrenginius; Pakaršyje nuotekas rinkti į rezervuarus ir išvežti į artimiausius nuotek ų valymo įrenginius. • Pagal Dz ūkijos nacionalinio parko planavimo schem ą, nustatyta gyvenvie čių ir infrastrukt ūros pl ėtra: visose gyvenviet ėse, išskyrus Trasninko kaimo-muziejaus sodybas bei atkuriamojo tvarkymo reglamento gyvenvietes, laikantis statybos norm ų, nacionalinio parko nuostat ų reikalavim ų ir kraštovaizdžio architekt ūros princip ų, gali b ūti įrengiami inžineriniai tinklai ir kita technin ė infrastrukt ūra. Pirmenyb ė teikiama inžinerinei įrangai, kuo mažiau kei čian čiai tradicin į kaimo gyvenviet ės vaizd ą bei kraštovaizd į. Šie darbai vykdomi pagal atitinkamus detaliuosius projektus. • Pagal Dz ūkijos nacionalinio parko apsaugos reglament ą, inžinerin ė infrastrukt ūra (komunikacijos, keliai, privažiavimai, statiniai) gali b ūti projektuojama ar įrengiama kuo mažiau kei čiant kraštovaizdžio pob ūdį bei neteršiant aplinkos. Visuose miesteliuose gali b ūti įrengiami šiuolaikin į technikos lyg į atitinkantys inžineriniai tinklai, gerinama keli ų, gatvi ų, aikš čių bei kiem ų paviršiaus danga. Prioritetas teikiamas inžinerinei įrangai, kuo mažiau kei čian čiai tradicin į miestelio vaizd ą bei esam ą kraštovaizdžio pob ūdį. • Nemuno aukštupio baseino I paketo projekto pagrindinis tikslas yra įgyvendinti ES nuotek ų ir geriamojo vandens direktyv ų reikalavimus. Var ėnos rajono savivaldyb ės teritorijoje iki 2022 met ų į vandens ūkį tur ės b ūti investuota apie 54.467,92 mln.lt. Min ėtos investicijos bus skiriamos bendrajame plane patvirtint ų gyvenvie čių vandens ūkio sistem ų pl ėtrai ir atnaujinimui. Pagal bendr ąjį plan ą Var ėnos rajono savivaldyb ėje iki 2022 m. yra numatyta: atnaujinti 11 gr ęžini ų, išgr ęžti 11 nauj ų gr ęžini ų, uždaryti 8 gr ęžinius, pastatyti 9 naujus vandens gerinimo įrenginius, pakloti 31,05 km vandentiekio tinkl ų, atnaujinti 28,10 km vandentiekio tinkl ų, atnaujinti vandentiekio bokšt ą, pastatyti 6 naujas nuotek ų siurblines, atnaujinti 22,4 km nuotek ų tinkl ų,

UAB “Statybos strategija“ 11 Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

rekonstruoti 7 esamas siurblines, pakloti 42,9 km nuotek ų tinkl ų, įskaitant sl ėgines linijas nauj ų gyvenvie čių pajungimui bei pl ėtrai, pastatyti 7 naujas nuotek ų valyklas. • Galimybi ų studija „Investicin ė programa dumblo tvarkymui Lietuvoje . Alytaus regione numatomos dvi galutinio dumblo apdorojimo vietos – Alytuje ir Druskininkuose. Mechaninis dumblo tankinimas ir sausinimas numatomas 5 nuotek ų valyklose: Alytaus, Simno, Druskinink ų, Lazdij ų ir Var ėnos. Dumblo džiovinimas planuojamas Alytaus nuotek ų valykloje. Dumblo džiovykloje bus džiovinamas Alytaus nuotek ų valykloje sausintas dumblas bei iš Simno, Var ėnos ir Lazdij ų nuotek ų valykl ų atvežtas sausintas dumblas.

UAB “Statybos strategija“ 12 Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

1. ESAMA B ŪKL Ė

Specialiojo plano vietov ės apib ūdinimas 1.1 Planuojama teritorija

Vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas rengiamas Var ėnos rajono savivaldybei. Centralizuoto vandentiekio paslaugomis naudojasi apie 53 proc., gyventoj ų, centralizuotomis nuotek ų tvarkymo paslaugomis - 33 proc. Var ėnos rajono savivaldyb ės gyventoj ų. Var ėnos rajono savivaldyb ė yra priskirta Alytaus apskri čiai, kuriai priklauso Lazdij ų, Alytaus ir Druskinink ų savivaldybi ų teritorijos. Var ėnos rajono teritorija užima 2218 km 2 plot ą, iš j ų: žem ės ūkio naudmenos užima 22,6 proc., vandenys – 2,2 proc., gyvenviet ės ir miestai – 1,2 proc. teritorijos, 2,4 proc. - keliai, 65,7 proc. - miškai, 5,9 proc. - kitos paskirties plotai.

1.2 Demografiniai duomenys

2008 m. Var ėnos rajone gyveno virš 28 t ūkst. gyventoj ų, iš kuri ų apie 36 proc. gyveno mieste ir apie 64 proc. – kaime, gyventoj ų tankis – 12,8 viename km 2 (Informacijos šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb ės) . Pagal gyventoj ų skai čių Var ėnos rajono savivaldyb ė yra tre čia Alytaus apskrityje. Var ėnos rajone yra 8 seni ūnijos (žr. 1.2.1. pav. „Var ėnos rajono seni ūnijos“ ir 1.2.2 lentel ę „ Gyventoj ų skai čiaus dinamika Var ėnos rajono seni ūnijose“). Var ėnos rajone yra vienas miestas–Var ėna, bei du miesteliai– Merkin ė ir Valkininkai. Var ėnos rajono teritorija suskirstyta į 8 seni ūnijas: Jak ėnų, Kaniavos, Marcinkoni ų, Matuiz ų, Merkin ės, Valkinink ų, Var ėnos, Vydeni ų ( Informacijos šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb ės) (žr. 1.2.1 pav. „Var ėnos rajono seni ūnijos“ ir 1.2.2 lentel ę „Gyventoj ų skai čiaus dinamika Var ėnos rajono seni ūnijose“) . 1.2.1 pav . Var ėnos rajono seni ūnijos

UAB “Statybos strategija“ 13 Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Įvertinus LR Statistikos departamento duomenis, Lietuvos gyventoj ų skai čius nuolat maž ėja, gyventoj ų skai čiaus pokytis procentais pateiktas 1.2.1 lentel ėje “Gyventoj ų skai čiaus pokytis šalyje ir Var ėnos rajone”. 2001–2008 m. gyventoj ų skai čius Var ėnos rajone vidutiniškai maž ėjo apie 1,2 proc. per metus.

1.2.1 lentel ė. Gyventoj ų skai čiaus pokytis šalyje ir Var ėnos rajone 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m.

Lietuvos Respublika * -0,71% -0,33% -0,38% -0,48% -0,60% -0,64% -0,54% -0,54% Procentinis pokytis Var ėnos r. sav. * -1,1% -0,6% -0,75% -1,2% -1,5% -1,6% -1,7% -1,6% Procentinis pokytis Informacijos šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb ės (* gyventoj ų skai čius met ų pradžioje).

1.2.2 pav . Var ėnos rajono savivaldyb ės gyventoj ų skai čiaus dinamika 33000 32683 32508 32137 32000 31800 31457 31204 30998 31000 30765 30394 30000 29940 29467 28960 29000

28000 28499

27000

26000 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

Informacijos šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb ės ( gyventoj ų skai čius met ų pradžioje).

1.2.2 lentel ė. Gyventoj ų skai čiaus dinamika Var ėnos rajono seni ūnijose Procentinis Gyventoj ų skai čius Gyventoj ų Kaim ų pokytis vertinant Plotas Seni ūnijos pav. tankumas vertinant skai čius 1 2 2001-2009 m. (km²) 2001 m 2009 m 2008 m. (žm./km²) (2001 m.) 1 (proc.) Jak ėnų sen. 1478 1349 -8,7 6,4 210 36 Kaniavos sen. 1883 1834 -2,6 6,8 268 41 Marcinkoni ų sen. 1833 1585 -13,5 2,9 550 26 Matuiz ų sen. 2603 2477 -4,8 16,7 148 28 Merkin ės sen. 4300 3650 -15,1 6,6 550 84 Valkinink ų sen. 2515 2275 -9,5 14,6 156 17 Var ėnos sen. 14877 13440 -9,7 64,0 210 49 Vydeni ų sen. 1648 1467 -11,0 9,8 150 33 Viso: 31137 28077 127,9 2242 314 Informacijos šaltinis: (1)- Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb ės; (2)-Var ėnos rajono seni ūnij ų duomenys.

Atlikus duomen ų analiz ę galima teigti, kad visose Var ėnos rajono seni ūnijose pastebimas ryškus gyventoj ų skai čiaus maž ėjimas (vidutiniškai 9 proc.) vertinant 2001-2009 m. (žr.1.2.2 lentel ę UAB “Statybos strategija“ 14 Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

„Gyventoj ų skai čiaus dinamika Var ėnos rajono seni ūnijose“). Per analizuojamus 8 metus labiausiai gyventoj ų skai čius sumaž ėjo Merkin ės ( net -18,9 proc.), Vydeni ų sen. (-15,0 proc.), Kaniavos sen. (- 14,4 proc.), Var ėnos sen. (-11,1 proc.).

1.3 Geologin ės s ąlygos ir požeminio vandens kokyb ė

Var ėnos rajone visiems vartotojams–gyventojams, įstaigoms ir pramon ės įmon ėms pagal poreikį geriamas vanduo yra tiekiamas iš požemini ų vandens šaltini ų. Srovenan čiame per Var ėnos rajono teritorij ą gruntiniame vandenyje vyksta teritorij ų urbanizacijos ypatum ų nulemtos chemin ės sud ėties transformacijos–požeminiame vandenyje atsiranda galutini ų azoto jungini ų oksidacijos produkt ų– nitrat ų, taršos organin ėmis medžiagomis požymi ų, vanduo pašarm ėja. Aktyvios apykaitos zonoje g ėlas požeminis vanduo gl ūdi įvairios genez ės, skirtingos litologin ės sud ėties nuogulose. Ši sud ėtinga hidraulin ė sistema sudaryta iš kvartero, viršutin ės kreidos bei cenomanio –apatin ės kreidos vandening ųjų horizont ų arba kompleks ų, atskirt ų silpnai laidži ų vandeniui darini ų–vandenspar ų. Daugiausia Var ėnos rajono vandenviet ėse eksploatuojamas kvartero vandening ųjų sluoksni ų požeminis vanduo. Šie sluoksniai sl ūgso įvairiame gylyje ir pasižymi skirtingomis gamtin ėmis požeminio vandens saugos s ąlygomis. Vyraujantis bendras kvartero darini ų storis rajone siekia apie 60-150 m. Tai įvairaus amžiaus ledyn ų ir j ų tirpsmo vanden ų suklotos nuogulos–sm ėlis, žvyras bei silpnai laid ūs vandeniui moreninis priemolis, priesm ėlis, aleuritas, molis. Kvartero nuogul ų storym ėje galima išskirti gruntin į ir kelet ą tarpsluoksnini ų (tarpmorenini ų) sp ūdini ų vandening ųjų sluoksni ų. Gruntinis vanduo –tai požeminis vanduo, sl ūgsantis pirmajame nuo žem ės paviršiaus vandeningajame sluoksnyje, yra susikaup ęs viršutinio pleistoceno bei holoceno fliuvioglacialin ėse, limnoglacialin ėse, aliuvin ėse, pelki ų, glacialin ėse nuogulose–įvairaus gr ūduotumo sm ėlyje, žvirgžde– gargžde, durp ėje, moreninio priemolio plyšiuose. Didžiausias storis ir vandeningumas gruntiniam horizontui b ūdingas Var ėnos ir Matuiz ų apylink ėse, kur jis suklotas iš fliuvioglacialini ų viršutinio pleistoceno Baltijos, Gr ūdos darini ų–įvairiagr ūdžio žvirgždingo sm ėlio ir žvyro. Toks sluoksnis vadinamas Baltijos Gr ūdos vandeninguoju sluoksniu. Šio sluoksnio vanduo g ėlas, mažos mineralizacijos (apie 0,1–0,35 g/l), daugiausia kalcio hidrokarbonatinis sud ėties. Vanduo gan ėtinai švarus, tik Var ėnos mieste ir mažesnėse gyvenviet ėse pasteb ėta tam tikr ų jo antropogenin ės taršos požymi ų. Kvartero nuogul ų tarpsluoksninis vanduo gl ūdi tarpusavyje hidrauliškai susijusiose Gr ūdos– Varduvos, Varduvos–Žemaitijos, Žemaitijos–Dainavos, Dainavos–Dz ūkijos tarpmoreniniuose vandeninguosiuose sluoksniuose. Gr ūdos–Varduvos bei Varduvos–Žemaitijos vandeningieji sluoksniai paplit ę ribotai, jie mažo storio, menk ų filtracini ų savybi ų. Žemaitijos–Dainavos vandeningasis sluoksnis, kuriame gl ūdintis požeminis vanduo eksploatuojamas Merkin ės vandenviet ėje. Jis suklotas iš įvairaus, neretai smulkaus sm ėlio, vietomis su žvyro tarpsluoksniu. Šio ir kit ų tarpmorenini ų UAB “Statybos strategija“ 15 Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL horizont ų požeminis vanduo g ėlas, daugiausia kalcio, kalcio magnio hidrokarbonatinis sud ėties, jo bendroji mineralizacija–apie 0,2–0,4 g/l. Viršutin ės kreidos vandeningasis sluoksnis sudarytas iš silpnai poringos ir plyšiuotos kreidos ir kreidos mergelio. Šis sluoksnis turi hidraulin į ryš į su min ėtais kvartero apatin ės dalies tarpmoreniniais horizontais, nes daug kur jie tiesiogiai susisiekia. Viršutin ės kreidos vandeningojo sluoksnio vanduo kalcio ir magnio hidrokarbonatin ės sud ėties, jo bendroji mineralizacija apie 0,2–0,3 g/l. Cenamonio vandeningasis horizontas sl ūgso žemiau viršutin ės kreidos sluoksnio. Apatin ės kreidos vandeningasis horizontas dalinai izoliuotas apatin ėje sluoksnio dalyje išplitusi ų silpnai laidži ų vandeniui kreidos mergeli ų, tod ėl abiej ų kreidos horizont ų tarpusavio hidraulinis ryšys menkesnis ( Informacijos šaltinis : UAB „Var ėnos vandenys“ Var ėnos I, II, Matuiz ų ir Merkin ės vandenvie čių požeminio vandens eksploatacini ų ištekli ų bei SAZ įvertinimas“).

Skyriaus išvados:

• 2008 m. Var ėnos rajone gyveno virš 28 t ūkst. gyventoj ų; • 2001–2008 m. gyventoj ų skai čius Var ėnos rajone vidutiniškai maž ėjo apie 1,2 proc. per metus, t.y. 2 kartus daugiau negu šalies mastu, labiausiai gyventoj ų skai čius sumaž ėjo Merkin ės ( net - 18,9 proc.), Vydeni ų sen. (-15,0 proc.), Kaniavos sen. (-14,4 proc.), Var ėnos sen. (-11,1 proc.); • Var ėnos rajone geriamas vanduo yra tiekiamas iš kvartero, viršutinės kreidos bei cenomanio (apatin ės kreidos) vandening ųjų horizont ų. • Gruntinio horizonto požeminis vanduo yra g ėlas, švarus, mažos mineralizacijos, daugiausia kalcio hidrokarbonatinis sud ėties. Kvartero nuogul ų tarpsluoksninis vanduo g ėlas, dagiausia kalcio, kalcio magnio hidrokarbonatinis sud ėties, jo bendroji mineralizacija–apie 0,2–0,4 g/l. • Centralizuoto vandentiekio paslaugomis naudojasi apie 53 proc., gyventoj ų, centralizuotomis nuotek ų tvarkymo paslaugomis - 33 proc. Var ėnos rajono savivaldyb ės gyventoj ų.

2. Vandens tiekimo infrastrukt ūra

Var ėnos rajono vandens tiekimo infrastrukt ūrą sudaro šie pagrindiniai elementai: • vandens tiekimo šaltiniai (vandenviet ės); • vandens tiekimo tinklai; • vandens rezervuarai, vandens bokštai. Var ėnos rajone pagrindinis vandens tiek ėjas yra įmon ė UAB „Var ėnos vandenys“, kuri aptarnauja didži ąją dal į Var ėnos rajono seni ūnij ų gyvenam ųjų teritorij ų, prisijungusi ų prie centralizuot ų vandentvarkos tinkl ų (t.y. apie 14945 gyventoj ų). Kiti vandens tiek ėjai, kurie apr ūpina gyventojus centralizuotu vandeniu yra: V Į Valkinink ų mišk ų ur ėdija, Ž ŪB „T ėvišk ė“, Rudnios specialioji mokykla, Merkin ės pagrindin ė mokykla. Min ėti vandens tiek ėjai yra ūkio subjektai ar visuomeniniai UAB “Statybos strategija“ 16 Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL objektai, kurie vanden į naudoja savo reikm ėms ir centralizuotai tiekia gretimyb ėse esan čių gyvenam ųjų teritorij ų gyventojams (iš viso 146 gyventojams). Centralizuotu vandentiekiu Var ėnos rajone naudojasi 53% gyventoj ų. Likusioji dalis naudojasi individualiais gr ęžiniais arba kastiniais šuliniais. Rajone yra paklota apie 135 km vandentiekio tinkl ų, įrengta 12 vandens gerinimo įrengini ų ir veikia 29 vandenviet ės. Viešojo vandens tiekimo teritorijoje individualus vandens išgavimas bus galimas, jeigu jis buvo taikomas iki viešojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo ir šis individualus vandens išgavimas atitinka LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo įstatymo ir kit ų teis ės akt ų nustatytus geriamojo vandens ir nuotek ų tvarkymo reikalavimus.

2.1 Vandenvie čių charakteristika

Var ėnos rajone yra 29 veikiančios vandenviet ės. Var ėnos rajono vandenvie čių charakteristikos:  Var ėnos I-oji vandenviet ė–įrengta šiauriniame miesto pakraštyje, kairiajame patvenkto Derežny čios upelio krante. Vandenviet ėje detaliai išvalgyti ir patvirtinti Baltijos–Gr ūdos gruntinio vandeningojo horizonto eksploataciniai ištekliai, kuri ų maksimalus planuojamo naudoti vandens kiekis–5000 m 3/d. Produktyvusis Baltijos–Gr ūdos vandeningasis sluoksnis suklotas iš įvairiagr ūdžio (vidutinio ir stambaus) sm ėlio su žvirgždo ir gargždo priemaiša. Nuo vandenviet ės eksploatacijos pradžios joje buvo įrengta virš 15 eksploatacini ų gr ęžini ų. Pastaruoju metu yra lik ę 12 gr ęžini ų, iš kuri ų 4 sistemingai eksploatuojami, 8–užkonservuoti, kiti anks čiau buv ę gr ęžiniai–likviduoti.  Var ėnos II-oji vandenviet ė–perspektyvin ė antroji Var ėnos vandenviet ė išžvalgyta maždaug už 1,5 km nuo miesto, miškingoje silpnai banguotoje lygumoje. Vandenviet ėje detaliai išžvalgyti ir patvirtinti Baltijos–Gr ūdos gruntinio vandeningojo horizonto eksploataciniai ištekliai, kuri ų maksimalus planuojamo naudoti vandens kiekis 5040 m 3/d. Šiuos išteklius numatyta išgauti 7 pagrindiniais ir 2 rezerviniais eksploataciniais gr ęžiniais. Ši vandenviet ė dar ne įrengta.  Matuiz ų vandenviet ė–įrengta pietiniame gyvenviet ės pakraštyje, ji užima nedidel į (55×60 m) žem ės sklyp ą. Maksimalus planuojamo naudoti vandens kiekis 200 m 3/d. Vandenviet ėje 1975- 2006 m. laikotarpiu išgr ęžti 5 eksploataciniai gr ęžiniai, 4 iš j ų – į Baltijos–Gr ūdos fliuvioglacialini ų nuogul ų gruntin į ir vienas į–viršutin ės kreidos sp ūdin į vandeninguosius horizontus. Pastarasis d ėl technini ų priežas čių neeksploatuojamas.  Merkin ės vandenviet ė–yra šiauriniame miestelio pakraštyje, ji užima apie 110×70 m žemės sklyp ą, kurio reljefas banguotas. Maksimalus planuojamo naudoti vandens kiekis yra 250 m 3/d. Vandenviet ėje yra 4 – 44 m atstumu vienas nuo kito įvairiu laiku išgr ęžti 5 eksploataciniai gr ęžiniai. Du naujausi veikiantys ir du rezerviniai gr ęžiniai įrengti į produktyv ųjį Žemaitijos– UAB “Statybos strategija“ 17 Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Dainavos, o pats seniausias gr ęžinys–į aukš čiau slūgstantys Varduvos–Žemaitijos vandening ąjį horizont ą. Pastarasis gr ęžinys jau nebetinkamas eksploatacijai, ir ateityje min ėto sluoksnio požeminio vandens šioje vandenviet ėje kaptuoti nenumatoma.  Nept ūno vanden ų mineralinio vandens vandenviet ė yra į pietus nuo Var ėnos miesto. Vandenviet ėje yra 4 eksploataciniai gr ęžiniai skirtingais atstumais nutol ę vienas nuo kito. Griežtojo režimo juosta užima 0,8 ha žem ės plot ą. Čia išgaunamas nat ūralus mineralinis vanduo iš gilumini ų žem ės sluoksni ų. Mineraliniame vandenyje yra nat ūrali ų verting ų mikroelement ų bei mineral ų. Vietos, kuriose išgaunamas nat ūralus mineralinis vanduo, yra griežtai saugomos pagal nustatytas sanitarines apsaugos zonas, vadovaujantis 2006 m. liepos 17 d. Lietuvos Respulikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-613 D ėl Lietuvos higienos normos HN 44:2006 ,,Vandenvie čių sanitarini ų apsaugos zon ų nustatymas ir prieži ūra“, (Žin., 2006, Nr. 81-3217). Var ėnos rajone iš veikian čių 29 vandenvie čių, didžiausios pagal vandenvie čių projektin į paj ėgum ą yra Var ėnos miesto, Merkin ės miestelio, Rudnios, Perlojos, Vydeni ų, Valkinink ų gel.stoties, Matuiz ų, Panaros, Gudži ų, Senosios Var ėnos, kuri ų suprojektuotas paj ėgumas yra daugiau negu 60 tūkst.m 3/metus (žr. 2.1.1 lentel ę „Var ėnos rajone esan čios vandenviet ės ir j ų charakteristikos“). Didžiausia vandenviet ė yra Var ėnos miesto, jos suprojektuotas paj ėgumas siekia 1752,0 tūkst./m 3 vandens per metus, ta čiau per metus pakelia tik 698,9 tūkst./m 3 vandens, ir tai sudaro tik 33,0 proc. suprojektuoto vandenvietės paj ėgumo. Pagal vandens tiek ėjo pateiktus duomenis Var ėnos rajono veikian čiose vandenviet ėse sumontuoti 52 vandens siurbliai, kurie per 2008 m pak ėlė virš 982,2 t ūkst. m3 vandens. Įvertinus esam ų vandenvie čių projektinius paj ėgumus, specialiojo plano reng ėjai nustat ė, kad vidutiniškai per metus yra išnaudojami tik 11,6 proc. esamo vandenviečių projektinio paj ėgumo ir apskai čiavo kiek maksimaliai galima apr ūpinti gyventoj ų centralizuotu vandeniu (su esamais ištekliais) jei paros suvartojimo norma b ūtu 130 l/d vienam žmogui. Taigi, su esamais resursais teoriškai galima aptarnauti apie 67 t ūkst. gyventoj ų (pagal statistikos departamento duomenis 2008 m. Var ėnos rajone gyveno apie 28 t ūkst. gyventoj ų), šiuo metu centralizuoto vandentiekio paslaugomis naudojasi tik apie 15 t ūkst. gyventoj ų.

2.1.1 lentel ė Var ėnos rajone esan čios vandenviet ės ir j ų technin ės charakteristikos Išnaudojamas Vietov ės, Vandenviet ės vandenviet ės Eil. kuriose yra Gr ęžini ų projektinis paj ėgumas (proc.– Seni ūnija Kiekis Nr. eksploatuojamos sk. paj ėgumas nuo vandenviet ės vandenviet ės (t ūkst. m³/m) projektinio paj ėgumo) UAB „Var ėnos vandenys“ eksploatuojamos vandenviet ės 1 1. Var ėnos Var ėnos m. 5 9 175,2 39,9 Senoji Var ėna 1 1 65,7 27,4 Pamusiai 1 2 54,8 5,3 UAB “Statybos strategija“ 18 Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Gudžiai 1 2 77,0 12,1 Perloja 1 2 110,2 10,6 Nedzing ė 1 1 21,9 19,2 Tolk ūnai 1 1 56,9 7,9 Sarapynišk ės 1 1 21,9 25,6 2. Matuiz ų Matuizai 1 3 87,6 56,3 Pano čiai 1 2 54,8 19,0 3. Kaniavos Dubi čiai 1 2 56,9 4,4 Puodžiai 1 4 56,9 15,5 4. Jak ėnų Žilinai 1 2 56,9 19,5 Valkininkai 1 1 21,9 12,3 Valkinink ų 1 2 87,6 25,6 5. Valkinink ų gel.stotis Spengla 1 2 55,1 14,2 Užuperkasis 1 1 56,9 14,2 Merkin ės mstl. 1 4 135,8 38,2 Vilkiautinis 1 2 55,1 19,6 6. Merkin ės Panara 1 2 77,4 7,0 Pilvingis 1 1 55,1 5,8 Vydeniai 1 2 98,9 5,2 7. Vydeni ų Kriviliai 1 1 56,9 12,3 Marcinkonys 1 1 55,1 4,4 8. Marcinkoni ų Kabeliai 1 1 21,9 26,9 Merkin ės internatin ės mokyklos eksploatuojama vandenviet ė 2 9. Merkin ės Merkin ės mstl. 1 1 8,8 85,2 Rudnios specialiosios mokyklos eksploatuojama vandenviet ė2 10. Kaniavos Rudnia 1 2 8,8 61,4 Valkinink ų mišk ų ur ėdijos eksploatuojama vandenviet ė3 11. Valkinink ų Pakl ėštar ė 1 1 4,4 66,0 ŽŪB „T ėvišk ė“ eksploatuojama vandenviet ė4 12. Jak ėnų Vazgirdonys 1 2 35,0 37,7 Informacijos šaltiniai: (1)- UAB „Var ėnos vandenys“ duomenys; (2)-Var ėnos rajono savivaldyb ės 2007 m. duomenys; (3)-Valkinink ų mišk ų ur ėdijos duomenys; (4)-ŽŪB „T ėvišk ė“ duomenys.

2.2 Vandentiekio tinklai

2008 m. Var ėnos rajone šalto geriamojo vandens tiekimo tinkl ų ilgis sudar ė 135 km. Vienam Var ėnos rajono gyventojui, gaunan čiam vanden į iš esam ų vandentiekio tinkl ų, vidutiniškai tenka apie 8,8 m. vandens tiekimo tinkl ų (pagal UAB „Var ėnos vandenys“ pateiktus duomenis). Vandentiekio tinklų b ūkl ė vertinama patenkinamai, nors daugelis yra pasen ę ir susid ėvėję, ne visuomet atitinka jiems keliamus reikalavimus. Var ėnos mieste vyraujantys vandentiekio vamzdžiai yra 150 ir 200 mm, kaimo vietov ėse vyraujantis vandentiekio tras ų skersmuo 50 ir 100 mm. Merkin ės internatin ės mokyklos eksploatuojam ų vandentiekio tinkl ų bendras ilgis 0,62 km. Iš mokyklos gr ęžinio siurblys yra prijungtas prie PVC vamzdžio, kurio skersmuo 32 mm. Visus kitus vandentiekio tinklus sudaro ketiniai vamzdžiai, kuri ų b ūkl ė vertinama patenkinamai. Pastaraisiais

UAB “Statybos strategija“ 19 Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL metais gedim ų vandentiekio tinkluose nebuvo užfiksuota (pagal Merkin ės internatin ės mokyklos pateiktus duomenis). Rudnios specialiosios mokyklos bendras vandentiekio tinkl ų ilgis yra 0,6 km. Valkinink ų mišk ų ur ėdijos bendras vandentiekio tinklo ilgis apie 1 km, nutiestas iš PVC vamzdži ų, kuri ų skersmuo 50 mm. Ž ŪB „T ėvišk ė“ eksploatuoja 2 km vandentiekio tinkl ų, kurie buvo pakloti daugiau negu prieš 30 met ų.

2.3 Rezervuarai

Vandentiekio sistemoje tarp vandenviet ės ar vandens gerinimo įrengini ų ir vartotoj ų yra vandens bokštas, kuris reguliuoja vandens tiekim ą vartotojams. Vandens bokšte laikoma vandens atsarga, kuri gali b ūti panaudota gaisrams gesinti ar buities reikm ėms nutr ūkus elektros energijos tiekimui. Pagal vandens tiek ėjo UAB „Var ėnos vandenys“ pateiktus duomenis, Var ėnos rajone yra pastatyti ir naudojami 11 vandens bokšt ų (žr. 2.3.1. lentel ę „Vandens bokšt ų charakteristikos“), iš kuri ų 2 yra plytiniai, vienas metalinis o visi kiti yra gelžbetonio konstrukcijos. Didžiausios talpos vandens bokštas yra Var ėnos miesto (600 m³) ir Matuiz ų (500 m³), visi kiti rezervuarai, reguliuojantys vandens tiekimą vartotojams yra 25 m³ talpos. Vandens bokšt ų b ūkl ė vertinama patenkinamai.

2.3.1. lentel ė Naudojam ų vandens bokšt ų charakteristikos

Eil. Vandenviet ės Vandens bokšto charakteristikos Nr. pavadinimas Skai čius Tūris, m3 Medžiaga Būkl ė 1 Var ėnos m. 1 600 Gelžbetonis Patenkinama 2. Matuizai 1 500 Gelžbetonis Patenkinama 3. Dubi čiai 1 25 Plytinis Patenkinama 4. Panara 1 25 Gelžbetonis Patenkinama 5. Pilvingis 1 25 Gelžbetonis Patenkinama 6. Gudžiai 1 25 Gelžbetonis Patenkinama 7. Tolk ūnai 1 25 Gelžbetonis Patenkinama 8. Marcinkonys 1 25 Plytinis Patenkinama 9. Pakl ėštar ė 1 25 Metalinis Patenkinama 10. Vazgirdonys 2 N N Patenkinama Pastaba. N–nėra duomen ų.

2.4 Var ėnos rajono gyvenamosios vietov ės prijungtos prie centralizuoto vandentiekio sistemos

Pagal Nacionalin ę darnaus vystymosi strategij ą (patvirtinta LR vyriausyb ės 2003 m. rugs ėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160) bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo 2008-2015 met ų pl ėtros strategij ą (patvirtinta LR vyriausyb ės 2008 m. rugpj ūč io 27 d. nutarimu Nr. 832), vienas iš svarbiausi ų

UAB “Statybos strategija“ 20 Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL uždavini ų yra išpl ėsti nuotek ų surinkimo ir geriamojo vandens viešojo tiekimo tinkl ą, kad jis apimt ų ne mažiau kaip 95 proc. vis ų savivaldyb ės gyventoj ų. 2.4.1 lentel ė. Var ėnos rajono gyventoj ų prisijungusi ų prie vandentiekio sistemos skai čius

Vietov ės, Gyventoj ų, Pakelto turin čių vandens Vandens realizacijos suvestin ė (t ūkst. kuriose yra Viso Seni ūnija vandentiek į kiekis, m³/m), 2008 m. gyventoj ų eksploatuojamos skai čius, tūkst. vandenviet ės 2008 m. m³/m Gyventojai Pramon ė Viso UAB „Var ėnos vandenys“ eksploatuojamos vandenviet ės 1 Var ėnos m. 9733 9206 698,6 169,5 297,5 466,9 Senoji Var ėna 1227 250 18 6,5 6,1 12,7 Pamusiai 69 69 2,9 1,4 0 1,4

Gudžiai 416 266 9,3 4,1 0,3 4,4 Var ėnos Perloja 631 375 11,7 5,8 0,7 6,5 Nedzing ė 278 49 4,2 1,1 3,0 4,0 Var ėnos Tolk ūnai 166 139 4,5 2,5 0,6 3,1 Sarapynišk ės 172 169 5,6 3,1 0,3 3,4 Matuiz ų Matuizai 1314 1095 49,3 20,2 20,7 40,9 Pano čiai 348 161 10,4 4,1 2,9 6,9 Kaniavos Dubi čiai 366 70 2,5 1,3 0,2 1,5 Puodžiai 381 270 8,8 6,2 0,1 6,2 Jak ėnų Žilinai 416 228 11,1 5,5 0,7 6,2 Valkininkai 222 38 2,7 1,2 0,8 1,9 Valkinink ų 480 269 22,4 4,7 10,5 15,2 gel.stotis Valkinink ų Spengla 85 69 2,3 1,5 0 1,5 Užuperkasis 371 122 8,10 3,9 1,8 5,6 Merkin ės mstl. 1272* 1055 51,9 21,1 6,3 27,4 Vilkiautinis 321 230 10,8 5,2 1,0 6,2 Merkin ės Panara 224 143 5,4 4,4 0,1 4,5 Pilvingis 202 77 3,2 2,5 0 2,5 Vydeniai 377 169 5,1 2,0 1,0 3,0 Vydeni ų Kriviliai 383 144 7,0 3,7 1,3 5,0 Marcinkonys 734 31 2,4 1,0 1,3 2,3 Marcinkoni ų Kabeliai 199 105 5,9 2,2 0,2 2,4 Merkin ės internatin ės mokyklos eksploatuojama vandenviet ė 2 Merkin ės Merkin ės mstl. 1272* 53 7,5 1,7 5,3 7,0 Rudnios specialiosios mokyklos eksploatuojama vandenviet ė2 Kaniavos Rudnia 96 56 5,4 2,8 2,1 4,9 Valkinink ų mišk ų ur ėdijos eksploatuojama vandenviet ė3 Valkinink ų Pakl ėštar ė 177 20 2,9 1,1 1,5 2,6 ŽŪB „T ėvišk ė“ eksploatuojama vandenviet ė4 Jak ėnų Vazgirdonys 90 17 13,2 2,1 10,0 12,0 Informacijos šaltiniai: (1)- UAB „Var ėnos vandenys“ duomenys; (2)-Var ėnos rajono savivaldyb ės 2007 m. duomenys; (3)- Valkinink ų mišk ų ur ėdijos duomenys; (4)-ŽŪB „T ėvišk ė“ duomenys. *Pastaba: Merkin ės mstl. centralizuotai vanduo tiekiamas iš UAB „Varėnos vandenys“ vandenviet ės ir iš Merkin ės internatin ės mokyklos gr ęžinio .

UAB “Statybos strategija“ 21 Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

2.4.2 lentel ė. Var ėnos rajono gyventoj ų prisijungimas prie centralizuotos vandentiekio sistemos Gyvenamosios Gyvenamosios Gyvenamosios Gyvenamosios vietov ės turin čios iki vietov ės turin čios 51- vietov ės turin čios vietov ės turin čios 501- 50 gyventoj ų 200 gyventoj ų 201-500 gyventoj ų ir daugiau Gyvenam ųjų vietovi ų 218 52 15 6 skai čius (vnt.)

Gyventoj ų skai čius 3182 4914 5070 14911 Gyvenamosios vietov ės turin čios centralizuot ą 0 8 14 6 vandentiekio sistem ą (vnt.) Gyventoj ų skai čius turintis centralizuot ą vandentiekio sistem ą (pagal gyvenvietes 0 13 44 81 turin čias centralizuota vandentiekio sistem ą), proc.

Gyvenam ųjų teritorij ų, turin čių iki 50 gyventoj ų yra 218, juose iš viso gyvena 3182 gyventojai. Nei viena gyvenamoji teritorija n ėra apr ūpinta centralizuota vandens tiekimo sistema. Gyvenam ųjų teritorij ų, turin čių 51–200 gyventoj ų yra 52. Iš j ų 8 gyvenviet ės, kuriose gyventoj ų prisijungimas prie centralizuotos vandentiekio sistemos siekia 13 proc. Gyvenamosiose teritorijose, kuriuose gyvena 201 – 500 gyventoj ų, centralizuot ą vandentiek į iš 15 gyvenvie čių turi 14, jose prie centralizuoto vandentiekio prisijung ę apie 44 proc. gyventoj ų. Geriausia pad ėtis yra gyvenamosios teritorijose, kuriose gyventoj ų skai čius kinta nuo 501 ir daugiau, nes centralizuot ą vandentiek į turi visos gyvenviet ės, o gyventoj ų prisijungimas prie vandentiekio tinkl ų siekia 81 proc. Stambiausi vandens vartotojai Var ėnos rajone yra: UAB „Var ėnos pienelis“, UAB „Var ėnos šiluma“, AB „Matuiz ų plytin ė“, Centrin ė ligonin ė, UAB „Merkys“, UAB „Galinta ir partneriai“, A.Ryliškio mokykla ir kt. (žr. 2.4.3 lentel ę „Stambiausi vandens vartotojai ir j ų suvartojimo vandens kiekiai per 2008 m.“) . Šios įmon ės sunaudoja apie 5,3 proc. viso Var ėnos rajonui tiekiamo vandens kiekio. 2.4.3 lentel ė Stambiausi vandens vartotojai ir j ų suvartojimo vandens kiekiai per 2008 m

Eil. Nr Abonento pavadinimas Suvartoto vandens kiekis (m3)

1 UAB "Var ėnos pienelis" 112.790,00 2 UAB "Var ėnos šiluma" 112.084,5 3 AB "Matuiz ų plytin ė" 10.136,0 4 Centrin ė ligonin ė 7.790,0 5 Technologijos ir verslo mokykla 7.674,0 7 UAB "Galinta ir partneriai" 6.358,0 6 UAB "Merkys" 6.000,0 8 A. Ryliškio mokykla 5.184,0 UAB “Statybos strategija“ 22 Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

9 Ąžuolo vidurin ė mokykla 5.084,0 10 VĮ Valkinink ų sanatorija 5.055,0 11 UAB "Baltisches Haus" 4.148,0 12 UAB "Aglaja" 3.806,0 13 UAB "Var ėnos statyba" 2.876,0 14 ŽŪK "Vitolda" 2.477,0 15 Var ėnos PSPC 2.390,0 16 Var ėnos rajono savivaldyb ė 2.153,0 17 V.Į „Alytaus regiono keliai“ 1.337,0 Iš viso: 297.342,5 Informacijos šaltinis: UAB „Var ėnos vandenys“ duomenys Pagal vandens tiek ėjų pateiktus duomenis vandens nuostoliai 2008 m. buvo 324 t ūkst. m³ ir sudar ė 33 proc. nuo pakelto vandens kiekio Var ėnos rajono vandenviet ėse. Į vandens nuostolius įeina vandens suvartojimas technologin ėms reikm ėms, gaisr ų gesinimui, ištek ėjimai tinkluose avarij ų metu.

2.5 Vandenvie čių ir vandentiekio tinkl ų apsaugos zonos

Vandentiekio tinklo apsaugos zona – po 5,0 m. nuo vamzdyno ašies. Š į plot į reglamentuoja LR Vyriausyb ės 1992 m. geguž ės 12 d. nutarimas Nr. 343 (red. 1995 12 29 nutarimas Nr. 1640) „D ėl speciali ųjų žem ės ir miško naudojimo s ąlyg ų“. Vandenvie čių SAZ (sanitarin ės apsaugos zonos) paskirtis – saugoti požeminio geriamojo ir nat ūralaus mineralinio vandens šaltinius nuo taršos, užtikrinti geriamojo vandens, tiekiamo vartotojams, saug ą ir kokyb ę. Esam ų ir planuojam ų vandenvie čių sanitarin ės apsaugos zonos turi b ūti nustatomos, įteisinamos ir sutvarkomos vadovaujantis 2006 m. liepos 17 d. Lietuvos Respulikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-613 D ėl Lietuvos higienos normos HN 44:2006 ,,Vandenvie čių sanitarini ų apsaugos zon ų nustatymas ir prieži ūra“, (Žin., 2006, Nr. 81-3217). Siekiant išsaugoti geros kokyb ės požemin į vanden į, nustatomos vandenvie čių sanitarin ės apsaugos zonos, kurios susideda iš trij ų juost ų (1-osios, 2- osios, 3- osios): 1 – osios juostos, vadinamos griežto r ęžimo apsaugos juosta, atstumai turi b ūti mažesni kaip: 5 m nuo I grup ės, 10 m nuo II grup ės ir 25 m nuo III grup ės vandenvie čių ir infiltracini ų įrengini ų. 2 – osios juostos, vadinamos mikrobin ės taršos apribojimo juosta, matmenys vis ų tip ų vandenviet ėms turi b ūti apskai čiuojami taip, kad mikroorganizmai, patek ę į vandening ąjį sluoksn į, būdami gyvybingi nepasiekt ų vandenviet ės per 400 ar 200 par ų (priklauso nuo vandeningojo sluoksnio). 3 – osios juostos, vadinamos chemin ės taršos apribojimo juosta, matmenys apskai čiuojami atsižvelgiant į tai, kad cheminiai teršalai, patek ę tiesiogiai į eksploatuojam ąjį vandening ąjį sluoksn į, nepasiekt ų vandenviet ės per 25 metus. 3 – ioji zona nustatoma vandenviet ėms, išgaunan čioms daugiau kaip 100 m³/d. vandens.

UAB “Statybos strategija“ 23 Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

„UAB „Var ėnos vandenys“ Var ėnos I, II, Matuiz ų ir Merkin ės vandenvie čių požeminio vandens eksploatacini ų ištekli ų bei SAZ įvertinimo“ dokumente yra nustatyti Var ėnos I-osios, Var ėnos II-osios, Matuiz ų ir Merkin ės vandenvie čių sanitarini ų apsaugos juost ų dydžiai (žr. 2.5.1 lentel ę „Vandenvie čių SAZ 1-os (griežto režimo) ir 2-os juost ų dydžiai“).

2.5.1. lentel ė Vandenvie čių SAZ 1-os (griežto režimo) ir 2-os juost ų dydžiai Vandenviet ės pavadinimas Minimalus SAZ griežto režimo juostos SAZ 2-os juostos rib ų atstumas spindulys aplink gr ęžinius, m nuo vandenviet ės, m Varėnos I 25 100-180 Var ėnos II 25 210-290 Matuiz ų 25 90-150 Merkin ės 10 80-100 Valkinink ų gel st. 15 25-50 Nept ūno vanden ų mineralinio 35 100-140 vandens vandenviet ė

Var ėnos I-osios ir II-osios vandenvie čių nustatyta bendra SAZ 3 juosta, kurios ilgis siekia 7 km, o plotis–iki 5 km, užimamas plotas ( įskaitant 1 ir 2 juostas)–30,3 km 2. Matuiz ų vandenviet ės 3a sektorius siekia 0,36-0,8 iki 1-1,8 km aplink vandenviet ę, jo užimamas plotas–3,5 km 2 arba 350 ha. Merkin ės vandenviet ėje 3 a sektorius yra truputį didesnis už 2 juost ą, jo ribos 85-160 m nutol ę nuo vandenviet ės (sektoriaus plotas–0,09 km 2 arba 9 ha). Šios vandenviet ės SAZ 3 b sektorius simetriškas, labai išt ęstas prieš požeminio vandens sraut ą. Jo užimama teritorija yra maždaug 1,8 km ilgio ir iki 0,5-0,8 km plo čio. Sektoriaus plotas–1,1 km 2 arba 110 ha. Nept ūno vanden ų mineralinio vandens vandenviet ės SAZ 3 sektorius yra nesimetriškas ir siekia 0,40-1,75 km aplink vandenviet ę. Sektoriaus užimamas plotas yra 249 ha. Pagal Var ėnos rajono savivaldybės duomenis, pirmoji, vadinama griežto r ęžimo apsaugos juosta yra nustatyta šioms vandenviet ėms: Perlojos, Tolk ūnų, Gudži ų, Nedzing ės, Dubi čių, Pano čių, Valkinink ų, Užuperkasio, Vilkiautinio, Vydeni ų, Kabeli ų, Puodži ų, S. Var ėnos, Pilvingio, Žilin ų, Sarapyniški ų, Pamusi ų, Marcinkoni ų, Panaros, Krivili ų, Spenglos, Valkinink ų gel. stoties, Var ėnoje esan čios Nept ūno vanden ų mineralinio vandens vandenvietei. Vis ų vandenvie čių sanitarin ės apsaugos zonos yra pažym ėtos Esamos b ūkl ės br ėžinyje.

2.6 Geriamo vandens kokyb ė

Lietuvoje geriamas vanduo yra tiekiamas iš požemini ų vandens šaltini ų, kuri ų potencial ūs ištekliai – apie 3,2 mln. m³ per par ą. Geriamojo vandens kokyb ę reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 24:2003 "Geriamojo vandens saugos ir kokyb ės reikalavimai". Geriamojo vandens tiekim ą organizuoja savivaldyb ės, kurioms daugeliu atveju priklauso vandens tiekimo įmon ės. Vandens ištekliai buvo ir vis

UAB “Statybos strategija“ 24 Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL dar yra valdomi pagal administracines ribas. Var ėnos rajono savivaldyb ė yra priskirta Nemuno aukštupio baseinui. Var ėnos rajone visiems vartotojams–gyventojams, įstaigoms ir pramon ės įmon ėms pagal poreik į tiekiamas tik požeminis vanduo. Var ėnos rajono savivaldyb ėje 53% gyventoj ų yra prisijung ę prie centralizuot ų vandens tiekimo tinkl ų. Neprisijung ę gyventojai naudoja vanden į iš kastini ų šulini ų, individuali ų gr ęžini ų. Var ėnos rajono vandenviet ėse išgaunamo požeminio vandens kokyb ė ištirta 25 Varėnos rajono vandenviet ėse (žr. 2.6.1 lentel ę „UAB „Var ėnos vandenys“ aptarnaujam ų vandenvie čių tiekiamo vandens vartojimo vietose kokyb ės rodikliai 2008 m.“). Pagal UAB „Var ėnos vandenys“ pateiktus duomenis, 58 proc. vandenvie čių, kuriuose yra įrengti vandens gerinimo įrenginiai, vanduo yra nepakankamai išvalomas (viršijamos amonio, mangano ir bendrosios geležies ribin ės vert ės). Vandens gerinimo įrenginiai yra pastatyti 12-oje vandenvie čių. Vandenviet ėse, kuriose n ėra įrengti vandens gerinimo įrenginiai, tiekiamam vandeniui vartojimo vietose būdingas gerokai padidintas mangano (58- 195 µg/l) ir bendrosios geležies (0,25–1,81 mg/l) kiekis.

UAB “Statybos strategija“ 25 Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

2.6.1 lentel ė. UAB „Var ėnos vandenys“ aptarnaujam ų vandenvie čių tiekiamo vandens vartojimo vietose kokyb ės rodikliai 2008 m Geriamojo vandens indikatoriniai rodikliai Permanganato Nitratai Amonis Manganas Chloridai pH Bendroji Drumstumas sk. geležis Vandenvie čių Matavimo vienetai Pastabos pavadinimai mg/l mg/l mg / l µg/l mg / l mg / l DV Leidžiama vert ė 5 50 0,5 50 250 6,5-9,5 0,2 4 Var ėnos m.vandenviet ė Var ėnos m. bokšto 0,42 8,99 0,011 44 12,9 7,7 <0,006 0,15 2 gr ęž. <0,30 4,88 0,012 12 22,7 7,7 0,048 0,25 5 gr ęž. 0,60 8,08 0,012 58* 14,5 7,7 <0,006 1,02 5a gr ęž. 0,51 5,32 0,012 120 12,2 7,7 <0,006 0,12 8 gr ęž. 0,54 3,52 0,012 16 27,5 7,6 <0,006 0,15 Dubi čių 2,46 0,084 0,61 102 4,86 7,3 1,869 6,2 Gudži ų 2,27 1,17 0,03 29 14,4 7,5 0,038 0,35 Yra vandens gerinimo įrenginiai nuo 2000 m. Kabeli ų 0,64 0,093 0,055 102 2,08 7,6 0,199 0,60 Krivili ų 0,38 0,93 0,01 97 16,6 7,4 1,089 5,6 Marcinkoni ų 0,42 0,058 0,012 26 1,11 7,6 0,253 0,5 Merkin ės 4-5 gr ęž. 0,38 2,08 0,011 7 7,99 7,5 <0,006 0,22 Yra vandens gerinimo įrenginiai 239 gr ęž. (n ėra vandens nuo 2006 m gerinimo įrengini ų) 0,35 14,1 0,011 89 44,5 7,2 0,254 0,72 Nėra vandens gerinimo įrengini ų Matuiz ų 0,86 27,6 0,016 14 18 7,2 <0,006 0,54 Nedzing ės 3,1 0,27 0,56 174 0,14 7,4 0,201 1,5 Yra vandens gerinimo įrenginiai 2007 m. Pamusi ų 0,35 0,066 0,076 169 2,5 7,5 1,066 3,97 Panaros 0,64 49,1 0,011 <6 11,8 7,4 0,006 0,2 Pano čių 0,83 21,2 0,012 10 24,8 7,2 0,164 0,77 Perlojos 0,38 0,629 0,11 68 3,82 7,5 0,024 0,21 Yra vandens gerinimo įrenginiai nuo 2004 m. Pilvingio 0,9 0,071 0,21 129 4,17 7,4 1,808 8,5 Puodži ų 3,81 3,46 0,079 29 2,01 7,2 0,038 0,44 Yra vandens gerinimo įrenginiai nuo 1999 m. Sarapiniški ų 3,67 1,27 0,12 195 3,75 7,3 0,45 3,3 Yra vandens gerinimo įrenginiai nuo 2006 m

UAB “Statybos strategija“ 26 Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

S. Var ėnos 0,89 3,21 <0,009 8 21,6 7,6 0,010 0,22 1,4 20,2 0,019 101 35,2 7,5 <0,006 0,84 Spenglos 1,3 2,1 0,24 42 143 7,5 0,22 1,9 Yra vandens gerinimo įrenginiai nuo 2007 m. Tolk ūnų 0,30 21,97 0,,016 75 13,3 7,5 0,039 0,51 Užuperkasio 0,85 2,17 0,021 16 4,4 7,3 0,027 0,18 Yra vandens gerinimo įrenginiai nuo 2000 m. Valkinink ų 1,22 0,34 0,64 102 142 7,4 0,44 1,4 Yra vandens gerinimo įrenginiai nuo 2007 m. Valkinink ų gel. stotis 1,3 0,92 0,22 33 209 7,5 0,018 0,17 Yra vandens gerinimo įrenginiai nuo 2006 m Vydeni ų gyv. 1,95 0,204 0,011 60 0,9 7,6 0,129 0,61 Yra vandens gerinimo įrenginiai nuo 2007 m. Vilkiautinio 2,7 0,17 0,68 119 2,2 7,4 0,84 5,21 Yra vandens gerinimo įrenginiai nuo 1997 m. Žilin ų gyv. 0,35 45 0,023 74 25,3 7,3 0,128 0,77 *Pastaba. Paryškinta reikšm ė–viršijama leidžiama vert ė.

UAB “Statybos strategija“ 27 Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Skyriaus išvados:

• Var ėnos rajone yra veikian čios 29 vandenvietės; • Var ėnos rajone sumontuoti 52 vandens siurbliai, kurie per 2008 m pak ėlė virš 448 t ūkst. m 3 vandens; • Vandens nuostoliai 2008 m. buvo 324 t ūkst. m³ ir sudar ė 33 proc. nuo pakelto vandens kiekio Var ėnos rajono vandenviet ėse; • Bendras vandentiekio tinkl ų ilgis Var ėnos rajone siekia apie 135,4 km. • Var ėnos rajone yra pastatyti ir naudojami 11 vandens bokšt ų, kuri ų būkl ė patenkinama. • Var ėnos I-ajai, Var ėnos II-ajai, Matuiz ų ir Merkin ės yra nustatyti I, II ir III-ios apsaugos juost ų plo čiai, likusioms rajono vandenviet ėms nustatyta pirmoji apsaugos juosta; • 58 proc. vandenvie čių, kuriuose yra įrengti vandens gerinimo įrenginiai, viršijamos amonio, mangano ar bendrosios geležies ribin ės vert ės. • Geriamam vandeniui b ūdingas gerokai padidintas mangano (58-195 µg/l) ir bendrosios geležies (0,25–1,81 mg/l) kiekis.

28 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

3. Nuotek ų tiekimo infrastrukt ūra

3.1 Var ėnos rajono gyvenamosios vietov ės prijungtos prie centralizuot ų nuotek ų surinkimo tinkl ų Vandens apsauga yra prioritetin ė aplinkosaugos sritis Lietuvoje jau daugel į met ų. Šio sektoriaus svarba yra apibr ėžta aplinkosaugos programomis, kurios buvo paruoštos per paskutinius dešimt met ų. Var ėnos rajono savivaldyb ėje yra paklota apie 65 km nuotek ų tinkl ų ir įrengta 11 nuotek ų valykl ų. Prie centralizuotos nuotek ų sistemos yra prisijung ę apie 33 proc. (9324 gyv.) rajono gyventoj ų. Pagal pateiktus duomenis Var ėnos rajone į nuotek ų valymo įrenginius atitek ėjusi ų nuotek ų kiekis per 2008 metus sudar ė 511 t ūkst. m 3. UAB „Var ėnos vandenys“ surenka iš abonent ų nuotekas ir išvalo jas iki nustatyt ų normatyv ų nuotek ų biologinio valymo įrenginiuose. Užuperkasio, Krivili ų, Puodži ų kaimuose nuotekos surenkamos į rezervuarus ir periodiškai išvežamos asinezacin ėmis mašinomis į nuotek ų valyklas. Pagal Var ėnos seni ūnij ų duomenis Var ėnos m., Dubi čių, Pano čių, Valkinink ų gel.stoties, Spenglos, Merkin ės, Marcinkoni ų, Kabeli ų gyvenamosiose teritorijose reikia numatyti nuotek ų tinkl ų renovacijas ir išpl ėtim ą (tinkl ų išpl ėtimas bus numatytas sprendini ų konkretizavimo stadijoje).

29 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

3.1.1 lentel ė. Var ėnos rajone esantys nuotek ų valymo įrenginiai ir j ų technin ės charakteristikos Vietov ės, Nuotek ų kuriose valymo Nuotek ų valymo eksploatuojami įrengini ų Nuotek ų valymo įrengini ų Nuotek ų išleid ėjo Seni ūnijos įrengini ų nuotek ų Gyventoj ų skai čius iš paj ėgumas apkrova (t ūkst. m3/m) tipas apib ūdinimas valymo kuri ų surenkamos Išvalyta iki (t ūkst. įrenginiai nuotekos normos m³/m) Jak ėnų Puodži ų 112 Nuotekos surenkamos ir pumpuojamos į Striel čiški ų Ž ŪB biologinio valymo įrenginius Pano čių 52 Nuotekos valomos filtraciniuose laukuose Kaniavos Rudnia 56 Nuotekos valomos filtraciniuose laukuose Merkin ės 364 DLK Biologinis valymas 122,3 13,14 Krantinis Merkin ės Vilkiautinio 115 DLK Biologinis valymas 7.5 3,61 Krantinis Matuiz ų Matuiz ų 714 DLK Biologinis valymas 247,5 33,74 Krantinis Perlojos 262 DLK Biologinis valymas 11 4,58 Krantinis Gudži ų 160 DLK Biologinis valymas 9,3 2,74 Krantinis Var ėnos Var ėnos m. 6928 DLK Biologinis valymas 1095 422,36 Krantinis Tolk ūnai 49 DLK Biologinis valymas 1,8 0,91 Krantinis Valkinink ų gel. stotis 232 Nuotekos valomos filtraciniuose laukuose Valkinink ų Užuperkasio 25 Nuotekos surenkamos ir išvežamos asenizacin ėmis mašinomis į valymo įrenginius Spenglos 65 Nuotekos surenkamos ir pupuojmaos į Valkinink ų geležinkelio stoties filtracijos laukus Vydeni ų 134 DLK Biologinis valymas 12,7 2,45 Krantinis Vydeni ų Krivili ų 11 Nuotekos surenkamos ir išvežamos asenizacin ėmis mašinomis į valymo įrenginius Pastaba: DLK-didžiausia leistina koncentracija. Informacijos šaltinis: UAB „Var ėnos vandenys“ Nuotekoms valyti naudojami biologinio valymo įrenginiai. Pagal turimus duomenis, nuotek ų įrengini ų fiksuojam ą apkrov ą – esam ų nuotek ų valykl ų paj ėgumai yra per dideli.

30 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

3.1.2 lentel ė. Var ėnos rajono gyventoj ų, prisijungusi ų prie nuotek ų sistemos, skai čius Vietov ės, Gyventoj ų, Gyventojai, kuriose yra Viso prisijungusi ų prie prisijung ę prie Nuotek ų realizacija (t ūkst. m³/m) Seni ūnija nuotek ų gyventoj ų centralizuot ų centralizuot ų sistema nuotek ų, skai čius nuotek ų (%) Gyventojai Įmon ės Viso Pastaba Nuotekos išvežamos į Puodži ų 381 112 29 2,55 0,06 2,61 Jak ėnų valymo įrenginius Pano čiai 348 52 15 1,32 1,25 2,57

Infiltraciniai nuotek ų Kaniavos Rudnia 96 56 58 2,82 2,09 4,91 valymo laukai

Matuiz ų 1314 714 54 13,14 20,60 33,74 Matuiz ų Vilkiautinio 321 115 36 2,59 1,02 3,61 Merkin ės Merkin ės m. 1272 364 29 7,29 5,85 13,14 Gudžiai 416 160 38 2,47 0,27 2,74 Perloja 631 262 42 4,05 0,53 4,58 Var ėnos m. 9733 6928 71 127,54 294,82 422,36 Var ėnos Nuotekos pumpuojamos į Senoji Var ėna 1227 45 4 1,18 0,00 1,18 Var ėnos m. nuotek ų valykl ą Tolk ūnai 166 49 30 0,88 0,03 0,91 Spenglos 85 65 76 1,00 0,00 1,00 Nuotekos išvežamos į Užuperkasio 371 25 7 0,02 0,00 0,02 Valkinink ų valymo įrenginius Valkinink ų 480 232 48 4,03 10,51 14,54 glž.st. Nuotekos išvežamos į Krivili ų 383 11 3 0,28 0,27 0,55 valymo įrenginius Vydeni ų Vydeni ų 377 134 36 1,57 0,88 2,45 Informacijos šaltinis: UAB „Var ėnos vandenys“ ir seni ūnij ų duomenys

31 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Var ėnos rajone yra inventorizuoti 11 nuotek ų valykl ų projektiniai paj ėgumai. Pagal pateiktus duomenis, bendras inventorizuot ų nuotek ų valykl ų projektinis našumas siekia 1649 t ūkst.m 3/metus. 2008 m Var ėnos rajone buvo surinkta apie 511 t ūkst.m 3/metus nuotek ų. Inventorizuot ų nuotek ų valykl ų bendras projektinis našumas smarkiai viršija šiuo metu surenkam ų ir išvalyt ų nuotek ų kiekius Var ėnos rajone, tod ėl galima teigti, kad esamos nuotek ų valyklos pilnai patenkina esam ą poreik į. Analizuojamame rajone yra įrengta apie 65 km nuotek ų tinkl ų. Atlikus turim ų duomen ų analiz ę galima teigti, kad daugelis nuotek ų valykl ų ir siurblini ų dirba nepilnu paj ėgumu (šiuo metu vidutiniškai yra išnaudojama iki pus ės valymo įrengini ų projektinio paj ėgumo).

3.1.3 lentel ė. Var ėnos rajono gyventoj ų prisijungimas prie centralizuotos nuotek ų sistemos Gyvenamosios Gyvenamosios Gyvenamosios vietov ės Gyvenamosios vietov ės Pavadinimas vietov ės turin čios vietov ės turin čios 50- turin čios 200-500 turin čios 500 – ir iki 49 gyventoj ų 200 gyventoj ų gyventoj ų daugiau gyventoj ų Gyvenam ųjų vietovi ų 218 52 15 6 skai čius (vnt.) Gyventoj ų skai čius (vnt.) 3182 4914 5070 14911 Gyvenamosios vietov ės turin čios centralizuot ą 0 3 8 5 nuotek ų surinkimo sistem ą (vnt.) Gyventoj ų skai čius turintis centralizuot ą nuotek ų surinkimo sistem ą (pagal 0 4 17 56 gyvenvietes turin čias centralizuot ą nuotek ų sistem ą ), proc.

Gyvenamos teritorijos, kuriose gyvena 500 ir daugiau gyventoj ų yra 6-ios iš j ų 5 gyvenviet ės turi centralizuot ą nuotek ų tvarkymo sistem ą, prie kurios vidutiniškai yra prisijung ę apie 56 proc. gyventoj ų. Gyvenam ųjų teritorij ų, turin čių 200 – 500 gyventoj ų yra 15, iš j ų 8 gyvenvietės turi centralizuot ą nuotek ų tvarkymo sistem ą, prie kurios prisijung ę tik 17 proc. gyventoj ų. Lik ę 7 kaimai neturi centralizuotos nuotek ų tvarkymo sistemos. Prasta situacija yra kaimuose, kuriuose gyvena 50 – 200 gyventoj ų, čia centralizuot ą nuotek ų sistem ą iš 52 kaim ų turi tik 3, prie kuri ų yra prisijung ę tik 4 proc. gyventoj ų. Lik ę 49 kaimai neturi centralizuotos nuotek ų tvarkymo sistemos t.y. gyventojai neturi galimyb ės apsir ūpinti centralizuot ų nuotek ų tvarkymo paslaugomis. Var ėnos rajone yra 291 gyvenamosios teritorijos, iš kuri ų apie 75 proc. sudaro kaimai (218 kaim ų) kuriuose gyvena iki 49 gyventoj ų. Iš 218 kaim ų nei vienas kaimas neturi centralizuotos nuotek ų surinkimo sistemos.

32 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Kaimai, neturintys centralizuotos nuotek ų surinkimo sistemos, nuotekas kaupia nuotek ų rezervuaruose, iš kuri ų asenizacin ėmis mašinomis išvežamos į kaimynyst ėje esan čius nuotek ų valymo įrenginius arba tiesiog išlaistomos laukuose. Vadovaujantis UAB „Var ėnos vandenys“ pateiktais duomenimis, Var ėnos rajone daugiausiai nuotek ų išleidžia Var ėnos m. (127,54 t ūkst.m 3/metus), Matuiz ų k. (13,14 t ūkst.m 3/metus) gyventojai, mažiausiai – Užuperkasio (20 m 3/metus) ir Krivili ų (280 m 3/metus) kaim ų gyventojai. Var ėnos rajone daugiausiai nuotek ų išleidžia: UAB „Var ėnos pienelis“ (112,79 t ūkst.m 3/metus).

3.1.4. lentel ė. Stambiausi nuotek ų išleid ėjai Var ėnos rajone, 2008 m.

Eil. Nr Abonento pavadinimas m3/metus

1 UAB "Var ėnos pienelis" 112.790 2 UAB "Var ėnos šiluma" 110.240 3 AB "Matuiz ų plytin ė" 10.136 4 Centrin ė ligonin ė 7.790 5 Technologijos ir verslo mokykla 7.674 7 UAB "Galinta ir partneriai" 6.358 6 UAB "Merkys" 6.000 8 Ąžuolo vidurin ė mokykla 5.084 9 VĮ Valkinink ų sanatorija 5.055 10 UAB "Baltisches Haus" 4.148 11 UAB "Aglaja" 3.806 12 UAB "Var ėnos statyba" 2.876 13 Var ėnos PSPC 2.390 14 Var ėnos rajono savivaldyb ė 1.885 15 V. Į. Alytaus regiono keliai 1.337 VISO: 287.569 Informacijos šaltinis: UAB „Var ėnos vandenys“ duomenys

Į nuotakyn ą gyventojai nuotek ų išleido vidutiniškai 40 proc. mažiau, nei jiems patiekta vandens. Šis skirtumas gal ėtų b ūti paaiškinamas tuo, kad nuotek ų surinkimo ir valymo paslaugomis naudojasi mažesnis gyventoj ų procentas, d ėl galimos klaidingos apskaitos arba d ėlto, kad dalis buityje sunaudojamo vandens nepatenka į nuotakyn ą, pavyzdžiui: vanduo sunaudojimas laistymui ir pan.

33 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

3.2 Nuotek ų dumblas

Pagal investicin ę dumblo tvarkymo program ą Lietuvoje - Alytaus regione numatomos dvi galutinio dumblo apdorojimo vietos – Alytuje ir Druskininkuose. Alytuje planuojamas nuotek ų dumblo džiovinimas, o Druskininkuose – atviras kompostavimas. Gravitacinis dumblo tankinimas numatomas dvejose nuotek ų valyklose - Daug ų ir Veis ėjų. Daug ų nuotek ų valykloje sutankintas dumblas bus vežamas p ūdyti į Alytaus miesto nuotek ų valykl ą, o Veis ėjų nuotek ų valykloje sutankintas dumblas bus vežamas į Lazdij ų nuotek ų valykl ą sausinti. Mechaninis dumblo tankinimas ir sausinimas numatomas 5 nuotek ų valyklose: Alytaus, Simno, Druskinink ų, Lazdij ų ir Var ėnos. Dumblo p ūdymas Alytaus regione planuojamas tik Alytaus m. nuotek ų valykloje. Dumblo p ūdytuvai su sausinimo įranga šiai valyklai numatyti upi ų baseino Galimybi ų studijos I-o etapo techniniuose pasi ūlymuose. Dumblo džiovinimas planuojamas Alytaus nuotek ų valykloje. Dumblo džiovykloje bus džiovinamas Alytaus nuotek ų valykloje sausintas dumblas bei iš Simno, Var ėnos ir Lazdij ų nuotek ų valykl ų atvežtas sausintas dumblas. Planuojamas džiovinamo dumblo kiekis Alytaus dumblo džiovykloje - 2321 t/metus (2016 m.). Alytaus regione numatomi vieneri kompostavimo įrenginiai (viena dumblo kompostavimo aikštel ė), kuriuose bus kompostuojamas Druskinink ų aglomeracijos sausintas dumblas. Aikštel ėje kompostuojamo sausinto dumblo kiekis - 3181 t/metus dumblo, komposto išeiga - 1590 t/metus. Aikštel ės plotas - apie 1ha. Lietuvoje nuotek ų dumblo utilizavim ą reglamentuoja normatyvas LAND 20-2005. Nusausinto nuotek ų dumblo naudojim ą žem ės ūkyje reguliuoja LAND 20–2005 „Nuotek ų dumblo naudojimo tr ęšimui bei rekultivavimui reikalavimai“. Šio reikalavimo tikslas - reguliuoti nuotek ų dumblo naudojim ą žem ės ūkyje, energetini ų kult ūrų (greitai augan čių želdini ų, kuri ų paskirtis – tiesioginis panaudojimas biokuro gamybai) auginimui bei pažeist ų teritorij ų (karjer ų, išeksploatuot ų durpyn ų, uždarom ų s ąvartyn ų, keli ų sankas ų ir pan.) rekultivavimui taip, kad neb ūtų daromas neigiamas poveikis dirvožemiui, augmenijai, gyv ūnams ir žmon ėms. Šie reikalavimai taikomi buitini ų/komunalini ų ir analogišk ų pramonini ų (pvz.: maisto pramon ės) nuotek ų valymo dumblui. Pagal š į dokument ą dumble, kuris naudojamas žem ės ūkyje, turi b ūti tiriamas sunki ųjų metal ų kiekis. Pagal sunki ųjų metal ų koncentracij ą dumble nustatoma dumblo kategorija (žr. 3.2.1 lentel ę „Dumblo skirstymas į kategorijas pagal sunki ųjų metal ų koncentracij ą [LAND 20–2005]).

34 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

3.2.1. lentel ė. Dumblo skirstymas į kategorijas pagal sunki ųjų metal ų koncentracij ą [LAND 20–2005] Dumblo Sunki ųjų metal ų koncentracija, mg/kg kategorija Pb Cd Cr Cu Ni Zn Hg I <140 <1,5 <140 <75 <50 <300 <1,0 II 140–750 1,5–20 140–400 75–1000 50–300 300–2500 1,0–8,0 III >750 >20 >400 >1000 >300 >2500 >8,0

Plotams, skirtiems daržov ėms auginti bei pievoms ar stambi ųjų pašar ų kult ūroms tr ęšti, gali b ūti naudojamas tik I kategorijos dumblas. II kategorijos dumblas gali b ūti naudojamas žem ės ūkyje ne dažniau kaip kas 3 metai. Nuotek ų tvarkymo sistem ą eksploatuojantis asmuo turi teis ę gamybines nuotekas išleidžiantiems abonentams nustatyti griežtesnius reikalavimus nuotek ų išleidimui į komunalini ų nuotek ų nuotakyn ą, kai į valymo įrenginius patenkan čių nuotek ų rodikliai neatitinka leistin ų projektini ų arba kai d ėl tam tikr ų medžiag ų išleidimo nuotek ų valymo metu susidarantis dumblas b ūtų užterštas tiek, kad tai trukdyt ų j į panaudoti arba utilizuoti konkre čioje vietoje taikomais metodais. Dėl skai čiuot ės ribin ėms priimam ų iš vartotoj ų į miesto tinklus užteršimo koncentracijoms, tenkinan čioms galutin į dumblo utilizacijos b ūdą ir s ąlygas, si ūloma vadovautis pateiktomis metalo bei metalo jungini ų didžiausiomis išleidžiam ų į nuotek ų surinkimo sistem ą koncentracijomis, mg/l (LAND 20-2005).

3.3 Lietaus nuotekos

Vadovaujantis 2007 m. balandžio 02 d. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1–193 patvirtintu „Paviršini ų nuotek ų tvarkymo reglamentu“ paviršin ės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai nuo buitini ų, komunalini ų ir gamybini ų nuotek ų. Paviršini ų nuotek ų išleidimas į komunalini ų, buitini ų, gamybini ų nuotek ų tvarkymo sistemas draudžiamas, išskyrus atvejus, kai šio reikalavimo neatitinkanti nuotek ų tvarkymo sistema įdiegta anks čiau, nei įsigaliojo min ėtasis reglamentas. Lietaus nuotekos Var ėnos rajone surenkamos tik didesniuose miesteliuose. Dauguma paviršini ų nuotek ų nuo kiet ų dang ų ir žali ų plot ų atskirais kolektoriais surenkamos ir be valymo išleidžiamos į atvirus vandens telkinius. Kaimo vietov ėse paviršin ės nuotekos grioviais ir žemumomis teka į upes ir ežerus. Nuotekos surenkamos gelžbetoniniais, keraminiais, asbocementiniais vamzdžiais. Didesn ę dal į tinkl ų reikia renovuoti. UAB „Var ėnos vandenys“ duomenimis Var ėnos rajone paviršini ų nuotek ų surinkimo sistema yra įrengta Var ėnos m., Senojoje Var ėnoje ir Merkin ės miestelyje. Var ėnos mieste yra įrengta paviršini ų nuotek ų valykla, kuri apvalo surinktas paviršines nuotekas (išvalymo efektyvumas 35-43 proc.).

35 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

3.3.1 lentel ė. Lietaus nuotek ų tinklai Var ėnos rajone Eil. Teritorija Sistemos tipas Tinkl ų Būkl ė Medžiaga Nr. ilgis, m Gelžbetoninis, plienas, 1. Var ėnos m. Savitakos 6000 Patenkinama keramika Gelžbetoninis, plienas, 2 Senoji Var ėna Savitakos 600 Gera keramika Gelžbetoninis, plienas, 3. Merkin ės mst. Savitakos 2600 Gera keramika Pastaba: duomenis pateik ė UAB „Var ėnos vandenys“

3.4 Valymo įrengini ų sanitarin ės apsaugos zonos

Pagal LR Vyriausyb ės 1992 m. geguž ės 12 d. nutarim ą Nr. 343 (žin. 1992, Nr. 22-652) „D ėl speciali ųjų žem ės ir miško naudojimo s ąlyg ų“ reglament ą, nuotek ų tinkl ų apsaugos zona – po 5,0 m nuo vamzdyno ašies. Nuotek ų siurblini ų apsaugos zonos pateiktos lentel ėje Nr. 3.4.1 lentel ę „Nuotek ų siurblini ų apsaugos zon ų dydžiai“.

3.4.1 lentel ė Nuotek ų siurblini ų apsaugos zon ų dydžiai Įrengini ų Sanitarin ės apsaugos zonos dydis (metrais), kai įrengini ų našumas t ūkst. m 3/par ą

pavadinimas iki 0,05 nuo 0,05 iki 0,2 nuo 0,2 iki 5 nuo 5 iki 50 daugiau kaip 50

Nuotek ų siurblin ės 10 15 20 20 30 Pagal speciali ąsias žem ės ir miško naudojimo s ąlygas (1992 m. geguž ės 12 d. nutarimas Nr. 343) Uždar ųjų biologinio valymo įrengini ų sanitarini ų apsaugos zon ų dydžiai pateikti lentel ėje Nr. 3.4.2.

3.4.2 lentel ė Valymo įrengini ų apsaugos zon ų dydžiai Sanitarin ės apsaugos zonos dydis (metrais), kai įrengini ų našumas Įrengini ų pavadinimas tūkst. m 3/par ą iki 0,05 nuo 0,05 iki 0,2 nuo 0,2 iki 5 nuo 5 iki 50

Uždarieji biologinio 10 25 50 100 valymo įrenginiai Pagal speciali ąsias žem ės ir miško naudojimo s ąlygas (1992 m. geguž ės 12 d. nutarimas Nr. 343)

36 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Skyriaus išvados: • Var ėnos rajono savivaldyb ėje prie centralizuotos nuotek ų sistemos yra prisijung ę apie 33 proc. gyventoj ų; • 2008 m. Var ėnos rajone į nuotek ų valymo įrenginius atitek ėjo apie 511 t ūkst. m 3 nuotek ų per metus; • Var ėnos rajone daugiausiai nuotek ų išleidžia Var ėnos m. (127,54 t ūkst.m 3/metus), Matuiz ų k. (13,14 t ūkst.m 3/metus) gyventojai, mažiausiai – Užuperkasio (20 m 3/metus) ir Krivili ų (280 m3/metus) kaim ų gyventojai; • Var ėnos rajone šiuo metu veikia 11 biologinio valymo nuotek ų valykl ų; • Var ėnos rajone įrengta virš 65 km nuotek ų tinkl ų; • Šiuo metu vidutiniškai yra išnaudojama apie pus ė valymo įrengini ų projektinio paj ėgumo; • Į nuotakyn ą gyventojai nuotek ų išleido vidutiniškai 40 proc. mažiau, nei jiems buvo patiekta vandens; • Kaimai, neturintys centralizuotos nuotek ų surinkimo sistemos, nuotekas kaupia nuotek ų rezervuaruose, iš kuri ų asenizacin ėmis mašinomis išvežamos į kaimynyst ėje esan čius nuotek ų valymo įrenginius arba tiesiog išlaistomos laukuose; • Var ėnos rajone paviršini ų nuotek ų surinkimo sistema yra įrengta Var ėnos m. (6 km), Senojoj Var ėnoj (0,6 km) ir Merkin ės miestelyje (2,6 km). Var ėnos mieste yra įrengta paviršini ų nuotek ų valykla, kuri apvalo surinktas paviršines nuotekas (išvalymo efektyvumas 35-43 proc.).

37 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

4. Geriamojo vandens ir nuotek ų tvarkymo paslaug ų poreikio analiz ė 4.1. Gyventoj ų skai čiaus kitimo prognoz ė

Statistikos departamento duomenimis 2008 m. pradžioje Alytaus apskrityje gyveno 177 t ūkst. gyventoj ų arba 5 proc. vis ų Lietuvos gyventoj ų. Tuo pa čiu metu Var ėnos rajono savivaldyb ėje buvo 28 tūkst. gyventoj ų, iš j ų 0,8 proc. šalies ir 16 proc. apskrities gyventoj ų. Apie 36 proc. Var ėnos rajono gyventoj ų gyvena mieste ir apie 64 proc. – kaimiškoje vietov ėje. Var ėnos rajono gyventoj ų skai čius nuo 1996 iki 2008 met ų sumaž ėjo 4184 gyventojais (13 proc.). Pagal 2008 m. Var ėnos rajono seni ūnij ų pateiktus duomenis, galima teigti, kad Var ėnos rajone dominuoja gyvenviet ės turin čios iki 200 gyventoj ų. Gyvenamosios Gyvenamosios Gyvenamosios Gyvenamosios vietov ės turin čios vietov ės turin čios vietov ės turin čios vietov ės turin čios iki 50 gyventoj ų 51-200 gyventoj ų 201-500 gyventoj ų 501-2000 gyventoj ų Gyvenam ųjų vietovi ų 218 52 15 6 skai čius Gyventoj ų 3182 4914 5070 14911 skai čius Gyventoj ų 11,3 17,5 18,1 53,1 skai čius proc.

Gyventoj ų tankis Var ėnos rajone yra 12,8 gyv./km 2. Pagal gyventoj ų tank į Var ėnos rajono savivaldyb ė yra re čiausiai apgyvendinta savivaldyb ė Lietuvoje. Įvertinus gyventoj ų skai čiaus kitimo prognozes, procentinio poky čio maž ėjim ą, prognozuojame kad 2018-2019 metais gyventoj ų skai čiaus maž ėjimo procentinis pokytis priart ės iki nulio, ir tendencingai ims kilti. Tod ėl prognozuojama, kad iki 2023 met ų, Var ėnos rajone gyvens apie 28534 gyventoj ų (žr. 4.1.1 lentel ę „Prognozuojamas Var ėnos rajono gyventoj ų skai čius“). 4.1.1. lentel ė. Prognozuojamas Var ėnos rajono gyventoj ų skai čius Metai 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 Gyventoj ų 28499 28441 28448 28455 28462 28470 28477 28484 28491 28498 28505 28512 28519 28526 28534 sk. Prognozuojant gyventoj ų skai čiaus kitim ą, vandens suvartojim ą, nuotek ų išleidim ą buvo išskirtos dvi datos t.y. 2014 m (pagal Nacionalin ę darnaus vystymosi strategij ą iki 2014 met ų pabaigos 95 proc. savivaldyb ės gyventojams turi b ūti sudarytos galimyb ės naudotis viešojo vandens tiek ėjo paslaugomis) ir 2023 m (planuojamo laikotarpio pabaiga).

Nacionalin ės darnaus vystymosi (patvirtintos LR vyriausyb ės 2003 m. rugs ėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160) ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo 2008-2015 met ų pl ėtros strategij ų (patvirtintos LR vyriausyb ės 2008 m. rugpj ūč io 27 d. nutarimu Nr. 832) vienas iš uždavini ų yra išpl ėsti geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo tinkl ą, kad jis apimt ų ne mažiau kaip 95 proc. vis ų gyventoj ų. Taigi, prognozuojama, kad specialiuoju planu analizuojamo perspektyvinio laikotarpio pabaigoje, centralizuota 38 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL vandentiekio ir nuotek ų tvarkymo paslaugomis naudosis apie 27 t ūkst. gyventoj ų. B ūtent šiam gyventoj ų skai čiui buvo atliekami tolimesni skai čiavimai prognozuojant vandens ir nuotek ų poreikius (pla čiau žr. 4.2 ir 4.3 skyrius).

4.2. Vandens poreikio analiz ė ir prognozuojamas geriamojo vandens poreikis perspektyviniame laikotarpyje

Šiuo metu Var ėnos rajone prie centralizuoto vandentiekio yra prisijung ę apie 53 proc. gyventoj ų, ir apie 33 proc. gyventoj ų yra prisijung ę prie centralizuotos nuotek ų sistemos. Var ėnos rajono gyventojai per vienerius metus vidutiniškai sunaudoja apie 289 t ūkst.m 3 vandens, įmon ės, organizacijos, ūkio subjektai – apie 103 t ūkst.m 3/metus. Įvertin ę esamus vandenvie čių projektinius paj ėgumus, specialiojo plano reng ėjai apskai čiavo kiek gyventoj ų galima apr ūpinti centralizuotu vandeniu, jei paros suvartojimo norma b ūtų 130 l/d vienam žmogui (vadovaujantis LR vyriausyb ės 2008 m. rugpj ūč io 27 d. nutarimu Nr. 832 „D ėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo 2008 – 2015 met ų pl ėtros strategijos patvirtinimo“). Taigi, su esamais resursais teoriškai galima aptarnauti apie 67 t ūkst. gyventoj ų (pagal statistikos departamento duomenis 2008 m. Var ėnos rajone gyveno 28 t ūkst. gyventoj ų). 2008 metais apie 44 proc. viso Var ėnos rajone realizuoto vandens teko gyventojams ir 56 proc. – pramonei, įmon ėms bei komunaliniams buitiniams poreikiams. Var ėnos rajone labai stambi ų pramon ės įmoni ų statyba nenusimato, ženklus vandens suvartojimo did ėjimas pramon ės sektoriuje neplanuojamas, tod ėl prognozuodami b ūsim ą vandens poreik į specialiojo plano reng ėjai padar ė prielaid ą, kad pramon ės ir komunalini ų buitini ų įmoni ų vandens suvartojimas ateityje išliks toks pat. Pagal „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo 2008 – 2015 met ų pl ėtros strategij ą“ (patvirtint ą LRV 2008 m. rugpj ūč io 27 d. nutarimu Nr. 832) planuojama, kad 2015 metais vandens tur ėtų būti vidutiniškai suvartojama 100 – 110, 2025 metais – 120 – 150 litr ų per par ą vienam asmeniui. Vadovaujantis šiuo dokumentu, prognozuojamo geriamo vandens poreikio perspektyviniame laikotarpyje (2023 m.) apskai čiavimui buvo parinktas 130 l/žm./d. geriamo vandens kiekis. Taigi, jei 2023 metais Var ėnos rajone gyvens apie 28 t ūkst. gyventoj ų, 95 proc. j ų bus prisijung ę prie centralizuoto vandentiekio ir kiekvienas suvartos po 130 l/d, tada gyventojams per dien ą reik ės patiekti 3524 m³ vandens arba 1286 t ūkst. m 3/metus.

q × P 3 Q van. d vid. = ,m /d; 1000

39 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Kur: Q van.d. vid. – vidutinis paros vandens debitas; q–vandens suvartojimo norma, l/d/žm.; P–gyventoj ų skai čius.

4.2.1 lentel ė. Prognozuojamas Var ėnos rajono gyventoj ų vidutinis vandens poreikis Vandentiek į turintys Vidutinis vandens poreikis Vandens gyventojai (asm.) (95 proc. Metai suvartojimo 3 tūkst. vis ų prognozuojam ų m /d 3 norma (l/d.asm.) m /metus gyventoj ų) Vandens poreikis 2014 m 27046 130 3516 1283 Vandens poreikis 2023 m 27107 130 3524 1286

Bendras vandens poreikis Var ėnos rajonui aptarnauti, įvertinus ne tik gyventoj ų, bet ir pramon ės bei komunalini ų įmoni ų poreik į pateiktas 4.2.2 lentel ėje.

4.2.2 lentel ė. Prognozuojamas Var ėnos rajono vandens poreikis Vandens poreikis, m 3/d Bendras vidutinis vandens poreikis Metai Pramon ės ir kom. tūkst. Gyventoj ų m3/d buit. įmoni ų* m3/metus Vandens poreikis 2014 m 3516 1011 4527 1652 Vandens poreikis 2023 m 3524 1011 4535 1655 Prognozuojama, kad pramon ės bei komunalini ų ūki ų, vandens poreikis išliks toks pats apie 369 t ūkst.m 3/m

Var ėnos rajono gyvenviet ėse esan čių vandenvie čių požeminio vandens ištekliai n ėra patvirtinti, tod ėl specialiajame plane skai čiuojant vandenvie čių išteklius ir apkrovim ą, buvo naudojami esam ų gr ęžini ų paj ėgumo rodikliai. Planuojant Var ėnos rajone perspektyvin į vandens suvartojim ą svarbu įvertinti tai, kad šiuo metu rajone prie centralizuotos vandentiekio sistemos yra prisijung ę tik 53 proc. gyventoj ų, ta čiau iki 2014 m. gruodžio 31 d. 95 procentams gyventoj ų turi b ūti užtikrinta galimyb ė naudotis centralizuota vandentiekio sistema.

4.3 Nuotek ų tvarkymo paslaug ų poreikio analiz ė ir prognozuojamas nuotek ų kiekis

Šiuo metu Var ėnos rajone prie centralizuotos nuotek ų sistemos yra prisijung ę apie 33 proc. gyventoj ų. Pagal Lietuvos Respublikos vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo įstatym ą (patvirtint ą 2006 met ų liepos 13 d. nutarimu Nr. X – 764) bei Nacionalin ės darnaus vystymosi strategij ą (patvirtint ą LR vyriausyb ės 2003 m. rugs ėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160) vienas iš svarbiausi ų uždavini ų yra išpl ėsti nuotek ų šalinimo vieš ąjį tinkl ą, kad jis apimt ų ne mažiau kaip 95 proc. vis ų savivaldyb ės gyventoj ų.

40 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Pagal UAB „Var ėnos vandenys“ duomenis 2008 m. Var ėnos rajone buvo išleista apie 506 t ūkst.m 3 nuotek ų, iš kuri ų 170 t ūkst.m 3 buvo surinkta iš gyventoj ų, 336 t ūkst.m 3 – iš pramon ės bei komunalini ų ūki ų. Taigi, prognozuojant surenkam ų nuotek ų kiek į perspektyviniam 15 – os met ų laikotarpiui, buvo skai čiuojama, kad centralizuotais nuotek ų tinklais naudosis maždaug 95 proc. savivaldyb ės gyventoj ų, augant gyventoj ų skai čiui, surenkam ų nuotek ų kiekiai neišvengiamai did ės. Skai čiuojant buitini ų nuotek ų kiek į daroma prielaida, kad gyvenamuosiuose kvartaluose nuotek ų susidaro tiek pat, kiek yra suvartojama vandens. Prognoz ėje taip pat įvertinas 12 proc. pritek ėjimams, infiltracijoms:

 q × P  3 Q nuot. d. vid . = Q van.d, vid. =  × 12,1 ; m /d;  1000 

Kur: Q nuot. d. vid .– vidutinis nuotek ų paros debitas; Q van.d. vid. – vidutinis vandens paros debitas; q–vandens suvartojimo norma, l/d/žm.; P–gyventoj ų skai čius.

4.3.1. lentel ė. Prognozuojamas gyventoj ų išleidžiam ų nuotek ų kiekis Centralizuot ą nuotek ų Surenkam ų Vidutinis surenkam ų nuotek ų kiekis sistem ą turintys gyventojai nuotek ų Metai (asm.) (95 proc. vis ų papildomas m3/d tūkst.m 3/metus suprognozuot ų gyventoj ų) pritek ėjimas Nuotek ų surinkimas 2014 m. 27046 1,12 3937 1437 Nuotek ų surinkimas 2023 m. 27107 1,12 3946 1440

Bendras surenkam ų nuotek ų kiekis Var ėnos rajone pateiktas lentel ėje Nr. 4.3.2

4.3.2. lentel ė. Prognozuojamas nuotek ų kiekis Var ėnos rajone Surenkam ų nuotek ų kiekis, m3/d Bendras surenkam ų nuotek ų kiekis Metai Pramon ės ir kom. Gyventoj ų m3/d tūkst.m 3/metus buit. įmoni ų* Surenkam ų nuotek ų kiekis 2014 m. 3937 920 4857 1773 Surenkam ų nuotek ų kiekis 2023 m. 3946 920 4866 1776 * Prognozuojama, kad pramon ės bei komunalini ų ūki ų išliest ų nuotek ų kiekis bus lygus vandens suvartojimo kiekiui. Prognozuojant nuotek ų kiekius buvo įvertintas 12 proc. pritek ėjimas

Planuojant Var ėnos rajone susidarysian čių nuotek ų kiek į svarbu įvertinti tai, kad šiuo metu rajone prie centralizuotos nuotak ų sistemos yra prisijung ę tik 33 proc. gyventoj ų, ta čiau iki 2014 m. gruodžio 31 d. 95 procentams gyventoj ų turi b ūti užtikrinta galimyb ė naudotis centralizuota nuotek ų surinkimo sistema. Skai čiuojant buitini ų nuotek ų kiek į paprastai daroma prielaida, kad gyvenamosiose teritorijose

41 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL nuotek ų susidaro tiek pat, kiek yra suvartojama vandens. Perspektyvinio laikotarpio pabaigoje bus surinkta apie 1776 t ūkst.m 3/metus.

4.4 Pagrindin ės vandentiekio ir nuotek ų sistemos problemos

Var ėnos rajone vandentiekio tinklai yra įrengti 28 gyvenamosiose teritorijose, kuriose nutiesta apie 135 km tinkl ų. Min ėtose gyvenviet ėse yra įrengtos vandenviet ės, kurios per metus pakelia apie 993 tūkst.m 3 vandens. Likusios gyvenamosios teritorijos dalis naudojasi individualiais gr ęžiniais arba kastiniais šuliniais. Pagrindiniai centralizuoto vandentiekio tr ūkumai:
Var ėnos rajone didžioji dalis vandentiekio tinkl ų yra pasen ę ir ne visuomet atitinka jiems keliamus reikalavimus.
Dalis Var ėnos rajono vandentiekio tinkl ų yra neinventorizuoti ir ne įteisinti.
Dėl apskaitos prietais ų netikslumo, avarij ų, vamzdyn ų, sklendži ų, jungiam ųjų mov ų susid ėvėjimo patiriami nuostoliai, kurie siekia apie 33 proc. (324 t ūkst.m 3/metus).
Dalis vandenvie čių neatitinka higienos norm ų reikalavim ų, viršijamos leistinos mangano ir bendrosios geležies vert ės. Stinga vandens gerinimo sto čių.
58 proc. vandenvie čių, kuriuose yra įrengti vandens gerinimo įrenginiai, vanduo yra nepakankamai išvalomas.
53 proc. Var ėnos rajono gyventoj ų turi centralizuot ą vandentiek į. Nuotek ų tinklai yra įrengti tik 13 urbanizuot ų teritorij ų, kuri ų ilgis siekia 65,0 km. Min ėtose gyvenvie čių teritorijose yra įrengtos nuotek ų valyklos, kurios per metus išvalo apie 511 t ūkst.m 3 nuotek ų. Kaimai, neturintys centralizuotos nuotek ų surinkimo sistemos, nuotekas kaupia nuotek ų rezervuaruose, iš kuri ų asenizacin ėmis mašinomis išvežamos į kaimynyst ėje esan čius nuotek ų valymo įrenginius arba tiesiog išlaistomos laukuose.

Pagrindiniai centralizuoto nuotakyno tr ūkumai:
Daugelyje vietovi ų nuotakyno eksploatacinis laikas jau pasibaig ęs, o tiksli vamzdyn ų b ūkl ė n ėra žinoma (nes didel ė dalis tinkl ų yra neinventorizuoti).
Nuotakyno vamzdynai yra pasen ę ir susid ėvėję. Keramikiniai arba ketaus vamzdžiai l ūžta d ėl grunto nus ėdim ų. Be to daugelis sujungim ų n ėra sandar ūs, d ėl ko sistemoje vyksta eksfiltracijos ir infiltracijos procesai, taip pat nuostoliai patiriami d ėl lietaus nuotek ų nuvedimo į bendr ą nuotek ų sistem ą, apskaitos prietais ų netikslumo.
Daugelis įrengini ų yra nusid ėvėję (dalis metalini ų element ų yra sur ūdij ę).

42 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Prie centralizuotos nuotek ų surinkimo sistemos yra prisijung ę tik 33 proc. Var ėnos rajono gyventoj ų.
UAB „Var ėnos vandenys“ duomenimis Var ėnos rajone paviršini ų nuotek ų surinkimo sistema yra įrengta Var ėnos m., Senojoje Var ėnoje ir Merkin ės miestelyje. Lietaus surinkimo tinklai yra geros būkl ės.
Dauguma paviršini ų nuotek ų nuo kiet ų dang ų ir žali ų plot ų atskirais kolektoriais surenkamos ir be valymo išleidžiamos į atvirus vandens telkinius. Kaimo vietov ėse paviršin ės nuotekos grioviais ir žemumomis teka į upes ir ežerus.

43 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

5. KONCEPCIJA

5.1. Koncepcijos stadijoje sprendžiami klausimai

Specialiojo plano koncepcijos rengimo stadijos metu: 1. Nustatomos teritorijos, kurios bus įtrauktos į viešojo vandens tiekimo teritorijas, siekiant, kad iki 2014 m. gruodžio 31 d. ne mažiau kaip 95 proc. savivaldyb ės gyventoj ų b ūtų apr ūpinami viešojo vandens tiek ėjo tiekiamu vandeniu ir teikiamomis nuotek ų tvarkymo paslaugomis; 2. Rajono viešojo vandens tiekimo teritorijos suskirstytos pagal prioritetin ę vandentiekio tinkl ų pl ėtr ą, siekiant apr ūpinti kuo daugiau gyventoj ų geros kokyb ės vandeniu; 3. Atliekama alternatyvi ų Var ėnos vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo tinkl ų ir įrengini ų specialiojo plano koncepcij ų palyginamoji analiz ė; 4. Nustatomos vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros kryptys, užtikrinan čios gyventoj ų ir kit ų asmen ų apr ūpinim ą saugiu visuomen ės sveikatai vandeniu ir atitinkan čios nuotek ų tvarkymo paslaug ų kokyb ės reikalavimus; 5. Atliekamas strateginis pasekmi ų aplinkai vertinimas (t.y. parengiamas SPAV atrankos dokumentas, siekiant nustatyti ar reikalingas tolimesnis vertinimas).

Teritorij ų, kurios bus įtrauktos į viešojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo teritorijas, nustatymas. Į viešojo tiekimo teritorijas įtraukiamos gyvenamosios vietov ės, j ų dalys ir pavieniai gyvenamieji namai bei kiti pastatai kur: - geriamu vandeniu apr ūpinama ne mažiau kaip 50 asmen ų; - yra valstybei, savivaldybei arba savivaldyb ės kontroliuojamai įmonei priklausanti naudojimui tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūra; - gyventojai d ėl vandens ištekli ų tr ūkumo, aplinkosaugos reikalavim ų, ekonomini ų ar kit ų priežas čių neturi galimyb ės būti apr ūpinami arba negali apsir ūpinti tinkamos kokyb ės geriamuoju vandeniu kitais b ūdais, išskyrus vieš ąjį vandens tiekim ą.

44 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

5.2. Specialiojo plano alternatyvi ų koncepcij ų palyginimas

Rengiant Var ėnos rajono vandens tiekimo ir nuotek ų šalinimo tinkl ų ir įrengini ų special ųjį plan ą ir siekiant nustatyti tinkamiausi ą sprendini ų alternatyv ą buvo išanalizuoti keli galimi koncepcij ų variantai.

1 VARIANTAS Koordinuojamos pl ėtros variantas. Šio varianto koncepcijoje nustatomos teritorijos, kurios bus įtrauktos į viešojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo teritorijas, tinkl ų vystymo prioritetai, nustatomos zonos pagal prioritetin ę vandentiekio bei nuotek ų tinkl ų pl ėtr ą. Šios koncepcijos įgyvendinimas pad ėtų įgyvendinti valstyb ės vykdom ą vandentvarkos politik ą, užtikrint ų saug ų vandens vartojim ą, atitinkant į higienos normos reikalavimus. Centralizuotai surenkamos nuotekos užtikrint ų minimal ų neigiam ą poveik į aplinkai (žr. koncepcijos br ėžin į Nr.1). Į viešojo vandens tiekimo teritorijas įtrauktos tik koncentruotai urbanizuotos teritorijos gyvenvie čių ribose. Vadovaujantis nepertraukiamo ir kompaktiško užstatymo principais, si ūloma viešojo vandens tiekimo pl ėtros teritorijas įvardinti kaip: –teritorijas, ne daugiau kaip 100 m spinduliu nutolusias nuo gyvenam ųjų teritorij ų užstatymo ribos, jei tai specialiojo plano koncepcijoje I prioritetu įvardinta gyvenamoji vietov ė; –teritorijas, ne daugiau kaip 80 m spinduliu nutolusias nuo gyvenam ųjų teritorij ų užstatymo ribos, jei tai specialiojo plano koncepcijoje II prioritetu įvardinta gyvenamoji vietov ė; – teritorijas, ne daugiau kaip 50 m spinduliu nutolusias nuo gyvenam ųjų teritorij ų užstatymo ribos, jei tai specialiojo plano koncepcijoje III prioritetu įvardinta gyvenamoji vietov ė. Ši koncepcija užtikrina LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo (2006 m. liepos 13 d. Nr. X–764) bei LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo (2006 m. liepos 13 d. Nr. X–765) įstatym ų įgyvendinim ą.

2 VARIANTAS Var ėnos rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano sprendiniais paremta koncepcija . Šioje koncepcijoje nustatomos Var ėnos miesto ir perspektyvi ų gyvenam ųjų vietovi ų zonos, kurios bus įtrauktos į viešojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo teritorijas, siekiant užtikrinti, kad vykstant gyvenvie čių urbanizacijos procesui, naujai įsisavinamose teritorijose b ūtų užtikrintas efektyvus inžinerinis aptarnavimas. Į viešojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo teritorijas numatoma įtraukti stambesnius Marcinkoni ų, Merkin ės, Pano čių, Matuizos, Kabeli ų, Vydeni ų, Valkinink ų, Krivili ų ir kitus kaimus (žr. br ėžin į „Koncepcija Nr. 2“). Min ėtose gyvenamosiose teritorijose numatoma pl ėtoti esam ą ar įrengti nauj ą inžinerin ę infrastrukt ūrą. Taip pat šioje koncepcijoje numatoma apjungti Var ėnos m. - Senosios Var ėnos;

45 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Kareivoni ų – Žilini ų, Jasausk ų – Pano čių, Ašašnink ų – Kabeli ų, Girait ės - Matuiz ų inžinerin ę infrastrukt ūrą. Šios koncepcijos įgyvendinimas užtikrint ų, kad–centralizuotai tiekiamu geriamuoju vandeniu ir teikiamomis nuotek ų surinkimo paslaugomis b ūtų apr ūpintas maksimalus gyventoj ų skai čius. Galimyb ę jungtis prie centralizuotos (viešojo vandens tiek ėjo) vandentvarkos infrastrukt ūros tur ėtų daugiau nei 95 proc. Var ėnos savivaldyb ės gyventoj ų. Ta čiau d ėl dideli ų viešojo vandens tiekimo teritorij ų, atsiranda rizika, kad savivaldyb ė nebus paj ėgi perspektyviniu laikotarpiu jose organizuoti viešojo vandens tiekimo, bet vadovaujantis LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo įstatymu b ūtų ribojamos gyventoj ų galimyb ės įsirengti individuali ą vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūrą. Dėl mažo vartojimo galimas vandens bei nuotek ų užsistov ėjimas vamzdynuose, tokiu b ūdu bloginant vandens kokyb ę bei apsunkinat nuotek ų tvarkymo proces ą.

3 VARIANTAS Savaimin ės pl ėtros variantas , tai iš esm ės iki šiol susiklos čiusi ų tradicij ų t ąsa, kai teritorijos užstatomos nekoordinuotai, nepaliekant erdv ės inžineriniams tinklams. Tokiam liberalios pl ėtros variantui reglamentuojantys elementai specialiojo plano lygmenyje b ūtų minimal ūs – tik rekomendacija, pl ėtr ą koncentruoti viename ar keliuose pl ėtros koridoriuose. Esminis reglamentavimas likt ų detali ųjų plan ų lygmenyje. Šis variantas nei socialiai, nei ekonomiškai n ėra efektyvus, tik ėtina: a) neigiamas poveikis žmoni ų sveikatai (naudojamas šulini ų ir negili ų gr ęžini ų vanduo, kurio kokyb ė dažnai neatitinka higienos reikalavim ų); b) neigiamas poveikis aplinkai ( į paviršinius vandenis išleidžiamos nevalytos nuotekos, teršiamas požeminis vanduo). Ši koncepcija neužtikrina LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo (2006 m. liepos 13 d. Nr. X–764) bei LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo (2006 m. liepos 13 d. Nr. X–765) įstatym ų įgyvendinimo.

Specialiojo plano reng ėjų nuomone mažiausiai priimtina yra savaimin ės pl ėtros koncepcija. Koordinuojamos pl ėtros koncepcij ų Nr.1 ir Nr.2 įgyvendinimas užtikrint ų aplinkosaugini ų reikalavim ų įgyvendinim ą, saug ų vandens vartojim ą, atitinkant į higienos normos reikalavimus. Pasirenkant, kuri iš analizuojam ų koncepcij ų yra optimali ir pagal kuri ą turi b ūti detalizuojami sprendiniai, reikia įvertinanti koncepcijos įgyvendinimui reikaling ų l ėšų poreik į (įgyvendinant koncepcij ą Nr. 2 vandentvarkos infrastrukt ūra reik ėtų aptarnauti kelis kartus

46 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL didesn ę teritorij ą, negu įgyvendinant koncepcij ą Nr. 1), numatom ų aptarnauti gyventoj ų skai čių, techninius klausimus (pvz. galim ą vandens užsistov ėjim ą vamzdynuose). Toliau detalizuojamos Koncepcija Nr. 1 ir Koncepcija Nr.2

5.3. Gyventoj ų skai čiaus, vandens ir nuotek ų kieki ų augimo prognozė

Pagal LR vyriausyb ės 2003 m. rugs ėjo 11 d. nutarimu Nr.1160 patvirtint ą Nacionalin ę darnaus vystymosi strategij ą ir pagal 2008 m. rugpj ūč io 27 d. nutarimu Nr. 832 patvirtint ą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo 2008-2015 met ų pl ėtros strategij ą, vienas iš uždavini ų yra išpl ėsti geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo tinkl ą, kad jis aptarnaut ų ne mažiau kaip 95 proc. vis ų rajono gyventoj ų. 5.3.1 lentel ė. Gyventoj ų skai čiaus ir prisijungusi ų prie centralizuot ų tinkl ų vartotoj ų prognoz ė Metai 2014 2023 Gyventojai 28470 28534 Prie centralizuoto vandentiekio 27046 27107 prisijungusi ų gyventoj ų skai čius (95% nuo vis ų gyventoj ų) (95% nuo vis ų gyventoj ų) Prie centralizuotos nuotek ų 27046 27107 sistemos prisijungusi ų gyventoj ų (95% nuo vis ų gyventoj ų) (95% nuo vis ų gyventoj ų) skai čius Prognozuojant gyventoj ų skai čiaus kitim ą, vandens suvartojim ą, nuotek ų išleidim ą buvo išskirtos dvi datos t.y. 2014 m (pagal Nacionalin ę darnaus vystymosi strategij ą iki 2014 met ų pabaigos 95 proc. savivaldyb ės gyventojams turi b ūti sudarytos galimyb ės naudotis viešojo vandens tiek ėjo paslaugomis) ir 2023 m (planuojamo laikotarpio pabaiga).

Var ėnos rajone iki 2014 met ų pabaigos 27046 gyventoj ų tur ėtų b ūti sudarytos galimyb ės prisijungti prie centralizuot ų tinkl ų (t.y. iki 2014 met ų pabaigos papildomai reikt ų prijungti apie 12 t ūkst. gyventoj ų prie centralizuoto vandentiekio ir apie 18 t ūkst. gyventoj ų prie centralizuotos nuotek ų sistemos). Specialiuoju planu analizuojamo perspektyvinio laikotarpio pabaigoje (2023 m), centralizuota vandentiekio ir nuotek ų tvarkymo paslaugomis naudosis apie 27 t ūkst. žmon ės, kurie sunaudos apie 1286 tūkst. m 3 vandens ir išleis apie 1440 t ūkst. m 3 nuotek ų per metus (žr. lentel ę Nr. 5.3.2 „Var ėnos rajone vandens ir nuotek ų kieki ų prognoz ė“). Įvertinus prognozuojam ą gyventoj ų skai čių, vandens poreik į bei išleidžiam ų nuotek ų kiekius, sprendini ų konkretizavimo stadijoje bus atliekami tolimesni skai čiavimai planuojam ų įrengini ų projektiniams paj ėgumams nustatyti. 2008 m. Var ėnos rajone prie centralizuoto vandentiekio buvo prisijung ę apie 53 proc. t.y. apie 15 tūkst. gyventoj ų, kurie per 2008 metus sunaudojo 289 t ūkst. m 3 vandens. Lik ę 47 proc. gyventoj ų centralizuoto vandens tiekimo sistemos neturi, šie gyventojai vanden į ima iš individuali ų gr ęžini ų, šulini ų. Šiuo metu, min ėtus 47 proc. rajono gyventojus prijungus prie centralizuoto vandens tiekimo sistemos, papildomai reik ėtų apie 623 t ūkst.m 3 vandens per metus. Taigi, jei dabar prijungtum ėme 95 proc. Var ėnos rajono gyventojus prie centralizuotos vandentiekio sistemos, reik ėtų apie 1265 t ūkst.m 3 vandens per metus, esam ų vandenvie čių projektinis paj ėgumas – 3177 t ūkst.m 3/metus. Siekiant ir ateityje užtikrinti 47 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL gyventoj ų prisijungim ą prie centralizuoto vandentiekio sistemos, reikia numatyti vandens poreik į artimiausiam laikotarpiui. Darom prielaid ą, kad 2023 metais Var ėnos rajone gyvens virš 28 t ūkst. gyventoj ų, 95 proc. j ų bus prisijung ę prie centralizuoto vandentiekio ir kiekvienas suvartos po 130 l/d (pagal LRV 2008 m. rugpj ūč io 27 d. nutarim ą Nr. 832 „D ėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo 2008-2015 met ų pl ėtros strategijos patvirtinimo“), tuomet gyventojams reik ės patiekti apie 1286 tūkst. m 3 vandens per metus. Pramonei bei komunaliniams ūkiams 2022 metais planuojamas vandens kiekis nesikeis – 369 t ūkst. m 3/metus. Taigi, Var ėnos rajonui 2022 metais reikalingas vandens kiekis – 1655 t ūkst. m 3/metus (vandenvie čių paj ėgumas 3177 t ūkst. m 3/metus). Pagal UAB „Var ėnos vandenys“ ir kitus vandens tiek ėjus, 2008 metais Var ėnos rajone prie centralizuotos nuotek ų sistemos buvo prisijung ę apie 33 proc. t.y. virš 9 t ūkst. gyventoj ų, kurie per metus išleido 173 t ūkst.m 3 nuotek ų. Pramon ė, komunaliniai ūkiai 2008 metais išleido 338 t ūkst.m 3 nuotek ų. Jei šiuo metu prijungtum ėm likusius 67 proc. gyventoj ų, kurie neturi centralizuotos nuotek ų sistemos, tai surenkam ų nuotek ų kiekis išaugt ų 998 t ūkst.m 3/metus. Taigi, dabar prijungus 95 proc. Var ėnos rajono gyventojus prie centralizuotos nuotek ų sistemos, per metus iš gyventoj ų b ūtų surenkama apie 1417 tūkst.m 3 nuotek ų. Vadovaujantis Var ėnos rajono gyventoj ų augimo prognoze, 2023 metais rajone gyvens virš 28 t ūkst. gyventoj ų. Darom prielaid ą, kad 2023 metais 95 proc. gyventoj ų tur ės centralizuot ą nuotek ų surinkimo sistem ą ir išleis po 0,13 m 3 nuotek ų per par ą (pagal LRV 2008 m. rugpj ūč io 27 d. nutarim ą Nr. 832 „D ėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo 2008-2015 met ų pl ėtros strategijos patvirtinimo“) tai tuomet Var ėnos rajone teoriškai tur ėtų b ūti išleista apie 1778 t ūkst.m 3 nuotek ų per metus. 5.3.2 lentel ė. Var ėnos rajone vandens ir nuotek ų kieki ų prognoz ė 2008*** 2014 2022 Metai *Gyv. **Pra. Gyv. Pra. Gyv. Pra. Vanduo (t ūkst.m 3/metus) 289 369 1283 369 1286 369 Nuotekos (t ūkst.m 3/metus) 173 338 1437 338 1440 338 Viso, vanduo (t ūkst.m 3/metus) 658 1652 1655 Viso, nuotekos (t ūkst.m 3/metus) 511 1775 1778 *Gyventojai. **Pramon ė, ūkiai. *** Duomenis apie vandens suvartojim ą ir nuotek ų surinkim ą pateik ė UAB „Var ėnos vandenys“. Pastaba: prognozuojami vandens ir nuotek ų kiekiai skai čiuoti nuo 95 proc. gyventoj ų. Prognozuojant nuotek ų kiek į,buvo įvertintas 12 proc. pritek ėjimas.

5.4.Teritorijos, kurios nebus įtrauktos į viešojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo teritorijas

Pagal 2006 m. gruodžio 29 d. LR Aplinkos ministro įsakym ą Nr. D1-636 „D ėl vandens ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros plan ų rengimo taisykli ų patvirtinimo“ – nustatomos viešojo vandens 48 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL tiekimo teritorijos, kuriose gyvena ne mažiau nei 50 gyventoj ų. Nacionalin ės darnaus vystymosi (patvirtintos LR vyriausyb ės 2003 m. rugs ėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160) ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo 2008-2015 met ų pl ėtros strategij ų (patvirtintos LR vyriausyb ės 2008 m. rugpj ūč io 27 d. nutarimu Nr. 832) vienas iš uždavini ų yra išpl ėsti geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo tinkl ą, kad jis apimt ų ne mažiau kaip 95 proc. rajono gyventoj ų. Var ėnos rajono urbanizuotose vietov ėse, kuriose gyvena virš 50 gyventoj ų, bendras gyventoj ų skai čius siekia apie 25 t ūkst., tai sudaro apie 89 proc. gyventoj ų. Specialiojo plano reng ėjai, siekdami įgyvendinti valstyb ės vykdom ą vandentvarkos politik ą, si ūlo į viešojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo teritorijas įtraukti ir mažesnes gyvenam ąsias vietoves, kuriose gyventoj ų skai čius nesiekia 50, tai užtikrint ų 95 proc. rajono gyventoj ų prisijungim ą prie centralizuot ų vandentiekio ir nuotek ų tinkl ų. Ypa č mažai apgyvendintose teritorijose (iki 50 gyventoj ų), si ūlymai bei sprendiniai gali b ūti teikiami tik rekomendacinio pob ūdžio arba išvis neteikiami (išskyrus gyvenam ąsias teritorijas, kuriose pastebimas gyventoj ų augimas, bei teritorijas, kuriose vandens tiekimas ir nuotek ų šalinimas ne įmanomas kitais b ūdais, išskyrus centralizuot ą vandens tiekim ą bei nuotek ų surinkim ą). Specialiojo plano reng ėjai išskyr ė kaimus, kurie nebus įtraukti į viešojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo teritorijas. 5.4.1 lentel ė. Kaimai, kurie nebus įtraukti į viešojo vandens ir nuotek ų tvarkymo teritorijas Gyvenamosios Gyventoj ų Seni ūnijos Gyvenamosios Gyventoj ų Seni ūnijos pav. teritorijos pav. skai čius pav. teritorijos pav. skai čius Aukštakalnis 14 Merkin ės Laukinink ėliai 6 Barteliai 20 Lemkaraistis 10 Bytautonys 15 Lesag ūrai 11 Burbonys 8 Maksimai 9 Ginakiemis 17 Maksimonys 19 Gruožnink ėliai 2 Montvilai 17 Jak ėnai 11 Margai 2 Kal ėnai 19 Mikni ūnai 14 Karpišk ės 13 Milioniškiai 23 Jak ėnų Laukiapušis 1 Navasodžiai 6 Norvydišk ės 3 Netiesa 11 Pabezninkai 3 Pagilšys 9 Paru čiai 8 Pagrony čys 10 Radži ūnai 9 Parudnia 8 Salos 12 Pašiling ė 2 Striel čišk ės 2 Pelekišk ė 5 Užtil čiai 6 Purpliai 17 Vonišk ės 3 Puvo čiai 7 Zakoriai 1 Raitininkai 6 Kaniavos Bago čiai 16 Roduka 20 49 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Būdos 13 Rudnia 6 Dalina 16 Savulkai 15 Daržininkai 8 Šunupis 16 Drucminai 17 Trasninikas 8 Gribaša 7 Utieka 7 Kaniav ėlė 16 Vai čišk ė 5 Karavišk ės 11 Valak ėliai 1 Kaš ėtos 22 Zakavoliai 11 Kaziukonys 8 Aušrin ė 8 Mantotai 18 Gudeliai 12 Margiai 3 Janauka 11 Molin ė 2 Kudr ėnai 13 Pa ąžuol ė 18 Navikai 4 Pakaniavys 8 Papiškiai 6 Pakulišk ės 5 Sarkajiedai 6 Param ėlis 22 Spyriai 4 Pauosup ė 10 Tetervin ė 9 Podubi čiai 13 Ul čičiai 3 Prauda 10 Valkinink ų Vaitakar čmio k. 9 Stojai 10 Var ėnos Aleksandravas 1 Stoni ūnai 2 Andri ūnai 22 Šiliniai 1 Ar čiūnai 2 Šulai 3 Babrišk ės 20 Ūta 19 Diržamenys 5 Bižai 1 Dubaklonis 8 Trakiškiai 14 Dvar čiai 9 Ežeriekai 15 Dubininkas 6 Girežeris 7 Dubas 9 Gl ūkai 10 Senov ė 11 Karužiai 13 Marcinkonys Pies čiai 3 Kirklionys 7 Man čiagir ė 22 Kucakiemis 8 Daržin ėlės 12 Martinava 4 Viršurodukis 4 Mešku čiai 9 Pa ūliai 10 Migui čionys 13 Kaš ėtos 20 Milionišk ės 22 Rudnia 3 Moliadugniai 11 Matuizi ų Beržupio vns. 8 Pagir ės 9 Biekšios 22 Padaug ė 19 Burneik ų vns. 1 Papiškai 22 Jak ėnų 19 Pavar ėniai 5 Kukišk ės 7 Pavardaunys 8

50 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Marijanavo 7 Panedingys 8 Mielupiai 17 Rudnia 2 Moliai 7 Sapiegišk ė 20 Pabaron ės 11 Slabodka 11 Semoškos 2 Sokonys 2 Smalnink ų 9 Ūta 15 Šlaito 5 Vad ėnai 9 Žagari ų 2 Vartavalakis 4 Apsing ės 8 Želni ūnai 1 Bingeli ų 22 Aladiškiai 10 Burokaraist ėlės 24 Cibonys 6 Česuk ų 6 Čepel ūnai 6 Degsn ės 4 Dipiški ų 3 Girait ės 2 Gojus 12 Gelovin ės 3 Juo čiai 8 Jablanavo 1 Kamarau čišk ės 2 Merkin ės Ka čing ės 1 Vydeni ų Kijutišk ės 18 Kaib ūč ių 6 Melekonys 9 Kampai 21 Milvyda 7 Kas čiūnų 12 Palkabalis 14 Ku čiūnų 2 Pavainik ės 2 Kurmišk ės 9 Razumna 11 Lankinink ų 7 Riliškiai 22 Laukinink ų 17 Ulbiniai 2 Pastaba: Duomenis apie gyventoj ų skai čių pateik ė Var ėnos rajono seni ūnijos.

Lentel ėje Nr. 5.4.1 pateikti 172 kaimai, kuriuose iš viso gyvena daugiau nei 1,5 t ūkst. gyventoj ų ir kurie nebus įtraukti į viešojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo teritorijas. Min ėti kaimai geriamu vandeniu apsir ūpina iš individuali ų gr ęžini ų, kastini ų šulini ų. Nuotek ų šalinimas bei valymas vykdomas įsirengiant individualius valymo įrenginius, nuotek ų rezervuarus. Į viešojo vandens tiekimo teritorijas nepatenkan čioms, Var ėnos rajono administracin ėse ribose esan čioms teritorijoms bus palikta galimyb ė įsirengti kolektyvin ę ar individuali ą vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūrą. Si ūloma įrengti individualius vandens išgavimo gr ęžinius. J ų įrengimo vietos parenkamos individualiai kiekvienu atveju.

5.5. Teritorijos, kurios bus įtrauktos į viešojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo teritorijas

Gyvenamosios teritorijos, kurias numatoma įtraukti į viešojo vandens tiekimo teritorijas ir apr ūpinimo b ūdai:

51 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

A) esamos inžinerin ės infrastrukt ūros pl ėtojimas (gyvenamosios vietov ės ribose). Inžinerin ės infrastrukt ūros pl ėtra numatoma atskirai kiekvienai gyvenvietei, įvertinus jos inžinerini ų statini ų b ūkl ę bei poreik į nauj ų tinkl ų ar kit ų statini ų įrengimui. Šiam tipui priskirtose gyvenviet ėse gali b ūti atliekama esam ų tinkl ų ir/ar kit ų statini ų renovacija ar rekonstrukcija, nauj ų tinkl ų, vandens gerinimo įrengini ų, nuotek ų siurblini ų įrengimas. B) gyvenamosios vietov ės apr ūpinimas tinklus atvedant iš kitos, gretimyb ėse esan čios ir inžinerin ę infrastrukt ūrą turin čios, gyvenamosios vietov ės. Šio tipo gyvenamosiose teritorijose numatomas tik nauj ų tinkl ų įrengimas; C) gyvenamojoje vietov ėje reikalinga rengti individuali ą vandens tiekimo ir/ar nuotek ų tvarkymo sistem ą. C tipo gyvenamosiose teritorijose numatoma visa reikalinga inžinerin ė infrastrukt ūra, užtikrinanti centralizuot ą vandens tiekim ą ir nuotek ų tvarkym ą. D) inžinerin ės infrastrukt ūros pl ėtojimas ir apjungimas su kitos gyvenamosios vietov ės tinklais (apjungiamos keli ų vandens tiekimo ir/ar nuotek ų tvarkym ą turin čių gyvenam ųjų vietovi ų inžinerin ė infrastrukt ūra - aglomeracija). Šio tipo teritorijose, numatoma esam ų inžinerini ų tinkl ų renovacija/rekonstrukcija, nauj ų tinkl ų ir/ar statini ų įrengimas (vandens gerinimo įrenginiai, nuotek ų siurblin ės).

5.5.1 lentel ė. Gyvenamosios teritorijos, kurias numatoma įtraukti į viešojo vandens tiekimo teritorijas ir apr ūpinimo tinklais b ūdai

Tinkl ų pl ėtros Tinkl ų pl ėtros sk.* Apr ūpinimo Apr ūpinimo Gyvenamosios ų („ į“)/atvedimo(„iš‘) Gyvenamosios ų („ į“)/atvedimo(„iš") tinklais tinklais

nijos pav. teritorijos pav. kryptis, planuojama nijos pav. teritorijos pav. kryptis, planuojama ius*

ū būdai ū būdai aglomeracija („su“) č aglomeracija („su“) skai Seni Gyventoj Seni Gyventoj Bini ūnai 25 B Iš Tolk ūnų Daržininkai 57 C - Druck ūnai 113 C - Degsn ės 65 C - Genionys 26 C - Kuršiai 70 B Iš Daržinink ų Geidukonys 41 C - Maceliai 26 C - Naujieji Gudžiai 416 A - 46 B Iš Daržinink ų Naniškiai

ų Iš Valkinink ų ė ė

nos Kazimieravas 34 C - Pakl štar 177 B

ė mst. č č Var Lai iai 27 C - Pir iupio 80 C - Valkinink Mergežeris 30 C - Pošal čiai 60 B Iš Daržinink ų Nedzing ė 278 A,C - Pūč kornės 34 C - Senosios Pakaršys 52 C - 52 C - Nanišk ės Pamusiai 69 A,C - Spengla 85 A - Pamus ėliai 49 B Iš Pamusi ų Užuperkasis 371 B Iš Valkinink ų mst.

52 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Valkinink ų Perloja 631 A - 480 A - glž.st.

Valkinink ų Salovart ė 30 C - 222 A mstl. Sarapinišk ės 172 A,C - Bar čiai 163 C - Var ėnos m. 9733 A - Dainava 78 C - Senoji Var ėna 1227 A,D Iš Var ėnos m. Kamor ūnai 43 C -

Tolk ūnai 166 A - ų Kiju čiai 172 C - Burokarais čio 35 C - Kriviliai 383 A,C - Vydeni Gudakiemio 150 C - Papišk ės 52 B Iš Krivili ų Ilgininkai 118 C - Str ėži ūnai 67 B Iš Krivili ų Mardasavo 28 C - Vydeniai 377 A - Masališk ės 70 C - Damononys 25 C - Merkin ės VS. 35 C - Kani ūkai 39 C - Noruliai 37 C - Kareivonys 108 B Iš Žilin ų Pilvingai 202 A,C - Kukliai 27 C -

ų

Sam ūnišk ės 43 C - n Maskauka 33 C - ė Subartonys 60 C - Puodžiai 381 A - Jak s s Sukarepkos 27 B Iš Pilvingi ų Vazgirdonys 90 A,C - ė Dubaklonio 40 C - Vergakiemis 37 C -

Merkin Geniai 27 C - Žilin ėliai 26 C - Jakubiškiai 45 B Iš Kibyši ų Žilinai 416 A,C - Jonionys 53 C - Butvydonys 57 C - Kibyšiai 157 C - Čebatoriai 105 C - Liškiavos 60 C - Girait ė 83 B Iš Matuiz ų Panaros 224 A,C - Gini ūnai 31 C - Radyš čiaus 54 C - Jurgišk ės 73 B Iš Voriški ų Rūsing ės 29 C - Kr ūminiai 170 C -

Vilkiautinio 321 A - ų Matuizos 1314 A - Žeimi ų 61 C - Pamerkiai 104 C - Matuiz Merkin ės mstl. 1272 A - Papiškiai 34 C Iš Voriški ų Balbutai 62 B Iš Rak ų Paversekis 44 C - Dubi čiai 366 A,C - Pasgrinda 38 C - Jasauskai 73 B Iš Panočių Šarkišk ės 53 B Iš Matuiz ų Kalviai 77 C - Urkionys 129 C - Kaniava 25 C - Vorišk ės 125 C - Kani ūkai 49 B Iš Panočių Mardasavas 26 C -

Kaniavos Katra 41 C - Ži ūrai 29 C - Krokšlys 78 C - Zervynos 55 C - Krukliai 66 C - Škl ėriai 55 C -

Lynežeris 33 C - Marcinkonys Kabeliai 199 A,C - Mikal čiūnai 26 B Iš Panočių Musteika 74 C -

53 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Nošk ūnai 49 C - Grybaulia 28 C - Pano čiai 348 A - Margionys 69 C - Rakai 167 A,C - Marcinkonys 734 A,C - Rudnia 96 C - Kapiniškiai 45 C - Iš Valkinink ų Čiži ūnai 156 B Darželiai 57 C - mst. Iš Valkinink ų Dargužiai 285 B Ašašninkai 48 B Iš Kabeli ų mst. Puvo čiai 46 C - Lavyso k. 5 C - Pastaba: planuojama inžinerin ė infrastrukt ūra, gyvenam ųjų teritorij ų aglomeracijos bei prioritetai bus tikslinami sprendini ų konkretizavimo stadijoje.

Teritorijose, kurios perspektyviniu laikotarpiu bus įtrauktos į viešojo vandens tiek ėjo teritorij ą 100 proc. gyventoj ų tur ės galimyb ę prisijungti prie centralizuot ų vandentvarkos tinkl ų. Viešojo vandens tiekimo teritorijoje individualus vandens išgavimas ir (arba) individualus nuotek ų šalinimas galimas, jeigu individualus vandens išgavimas ir (arba) individualus nuotek ų šalinimas buvo taikomas iki viešojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo ir šis individualus vandens išgavimas ir (arba) individualus nuotek ų šalinimas atitinka LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo įstatymo ir kit ų teis ės akt ų nustatytus geriamojo vandens ir nuotek ų tvarkymo reikalavimus.

5.6. Tinkl ų vystymo prioritetiškumas

Nacionalin ę darnaus vystymosi strategij ą ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo 2008- 2015 met ų pl ėtros strategijos vienas iš uždavini ų yra išpl ėsti geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo tinkl ą, kad iki 2014 m. gruodžio 31 d. jis apimt ų ne mažiau kaip 95 proc. vis ų rajono gyventoj ų. Specialiojo plano reng ėjų nuomone, min ėtą uždavin į įgyvendinti iki 2014 m. sud ėtinga ekonominiu bei socialiniu poži ūriu. D ėl nepakankam ų finansini ų ištekli ų savivaldyb ė ir UAB „Var ėnos vandenys“ centralizuotais vandentvarkos tinklais iki 2014 m. gal ėtų apr ūpinti tik dal į apibr ėžtos viešojo vandens tiekimo teritorijos. Atsiranda rizika, kad savivaldyb ė nebus paj ėgi iki 2014 m. suorganizuoti galimyb ę prisijungti prie centralizuot ų vandentvarkos tinkl ų 95 proc. rajono gyventoj ų, o pagal LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo įstatym ą b ūtų ribojamos gyventoj ų galimyb ės įsirengti kolektyvin ę ar individuali ą vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūrą, nes viešojo vandens tiekimo teritorijoje individualus vandens išgavimas galimas, jeigu jis buvo taikomas iki viešojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo ir šis individualus vandens išgavimas atitinka LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo įstatymo ir kit ų teis ės akt ų nustatytus geriamojo vandens ir nuotek ų tvarkymo reikalavimus. Tod ėl specialiojo plano reng ėjai gyventoj ų prijungim ą prie centralizuot ų vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo tinkl ų rekomenduoja organizuoti nustatant tinkl ų vystymo prioritetus ir prat ęsti tinkl ų įrengimo laikotarp į iki 2023 met ų. 54 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Siekiant, kad iki 2015 met ų ne mažiau kaip 95 % vis ų Var ėnos rajono savivaldyb ės gyventoj ų tur ėtų galimyb ę naudotis centralizuotai tiekiamu geriamu vandeniu ir centralizuota nuotek ų tvarkymo sistema, nustatyti vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo tinkl ų vystymo prioritetai, laikantis gyventoj ų skai čiaus vertinimo principo: Prioritet ų skirstymo kriterijai: - pirmiausiai klojami ir renovuojami turi b ūti tie tinklai, kurie aptarnauja/t ų didžiausi ą vartotoj ų skai čių; - prioritetas but ų teikiamas teritorijoms, kuriose jau yra pilnai arba dalinai įrengti vandentiekio ir nuotek ų tinklai; - teritorijos neturin čios alternatyvių b ūdų apsir ūpinti geriamuoju vandeniu.

Atskirais atvejais, atsižvelgiant į teritorijos jautrum ą aplinkosauginiu poži ūriu, blog ą išgaunamo vandens kokyb ę, investicij ų galimybes prioritetai gali keistis nepriklausomai nuo gyvenamosios teritorijos gyventoj ų skai čiaus. Specialiajame plane buvo nustatytas toks prioritetiškumas: - prioritetas Nr. 1 apima gyvenam ąsias teritorijas, kuriose yra pilnai arba dalinai įrengtos centralizuoto vandens bei nuotek ų tvarkymo sistemos. Taip pat į pirm ą prioritet ą įtrauktos teritorijos, kuriose gyvena 150 ir daugiau gyventoj ų ir teritorijos, kurios patenka į keliu gyvenam ųjų teritorij ų inžinerin ės infrastrukt ūros apjungim ą arba aglomeracij ą (aglomeracija–keli ų vandens tiekimo ir/ar nuotek ų tvarkym ą turin čių gyvenam ųjų vietovi ų inžinerin ės infrastrukt ūros apjungimas) ; - prioritetas Nr. 2 apima gyvenam ąsias teritorijas, kuriose n ėra centralizuoto vandentiekio bei nuotek ų tvarkymo sistem ų ir kuriose gyvena nuo 50 iki 150 gyventoj ų; - prioritetas Nr. 3 apima gyvenam ąsias teritorijas, kuriose gyvena nuo 25 iki 50 gyventoj ų. - Prioritetas Nr. 4 apima gyvenam ąsias teritorijas, kurios pagal Var ėnos rajono bendr ąjį plan ą turi dideles pl ėtros teritorijas ir iki šiol n ėra urbanizuotos (koncepcija Nr.2). Ši ų teritorij ų pl ėtra numatoma po 2014 metų.

55 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

5.6.1 lentel ė. Tinkl ų vystymo prioritetai išskiriant teritorijas Seni ūnijos Gyvenamosios Gyventoj ų Turi vandens Pastabos pav. vietov ės pav. skai čius tiekimo ir/ar nuotek ų tvarkymo inžinerin ę Prioritetas Prioritetas infrastrukt ūrą (-/+); 1 Var ėnos Var ėnos m. 9733 + Pirmu prioritetu si ūlomos Senoji Var ėna 1227 + didžiausios gyvenamosios teritorijos (nuo 150 gyventoj ų), Perloja 631 + kurios gali aptarnauti didžiausi ą Gudžiai 416 + vartotoj ų skai čių ir turi Nedzing ė 278 + vandentiekio ir/ar nuotek ų Sarapinišk ės 172 + tinklus. Pagrindiniai resursai Tolk ūnai 166 + tur ėtų b ūti skirti vandentiekio bei nuotek ų sistemos pl ėtotei, Pamusys 69 + esam ų sistem ų gerinimui Merkin ės Merkin ės 1272 + (gr ęžini ų bei siurbli ų mstl. atnaujinimas, vandens bokšt ų Vilkiautinis 321 + renovacija, vandens gerinimo Panaros 224 + įrengini ų renovacija/ įrengimas, Pilvingiai 202 + esam ų nuotek ų valykl ų renovacija ar nauj ų įrengini ų Kibyšiai 157 - įrengimas). Gudakiemis 150 - Kaniavos Pano čiai 348 + Rakai 167 - Valkinink ų Valkinink ų 480 + glž.st. Užuperkasis 371 + Dargužiai 285 - Valkinink ų 222 + mstl. Pakl ėštar ė 177 + Čiži ūnai 156 - Spengla 85 + Vydeni ų Kriviliai 383 + Vydeniai 377 + Kiju čiai 172 - Bar čiai 163 - Jak ėnų Žilinai 416 + Puodžiai 381 + Vazgirdonys 90 + Matuiz ų Matuizos 1314 + Kr ūminiai 170 - Marcinkonys Marcinkonys 734 + Kabeliai 199 + 56 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

2 Var ėnos Druck ūnai 113 - Antru prioritetu si ūlomos gyvenamosios teritorijos kuriose Pakaršys 52 - gyvena nuo 50 iki 150 Pamus ėliai 49 - gyventoj ų ir kuriose n ėra Merkin ės Ilgininkai 118 - išvystytos centralizuoto vandens Masališk ės 70 - bei nuotek ų tvarkymo sistemos. Žeimiai 61 - Min ėtose teritorijose pagrindiniai tikslai tur ėtų b ūti: Subartonys 60 - nauj ų tinkl ų, gr ęžini ų, vandens Liškiava 60 - gerinimo sto čių, valykl ų Radyš čius 54 - įrengini ų įrengimas. Jonionys 53 - Kaniavos Rudnia 96 - Krokšlys 78 - Kalviai 77 - Jasauskai 73 - Krukliai 66 - Balbutai 62 - Kani ūkai 49 - Valkinink ų Pir čiupiai 80 - Kuršiai 70 - Degsn ės 65 - Pošal čiai 60 - Daržininkai 57 - Senosios 52 - Nanišk ės Naujieji 46 - Naniškiai Vydeni ų Dainava 78 - Str ėži ūnai 67 - Papiškiai 52 - Jak ėnų Kareivonys 108 - Matuiz ų Urkionys 129 - Vorišk ės 125 - Čebatoriai 105 - Pamerkiai 104 - Girait ė 83 - Jurgišk ės 73 - Butvydonys 57 - Šarkišk ės 53 - Marcinkonys Musteika 74 - Margionys 69 - Darželiai 57 - 57 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Zervynos 55 - Škl ėriai 55 - 3 Var ėnos Geidukonys 41 - Tre čiu prioritetu si ūlomos Kazimieravas 34 - gyvenamosios teritorijos kuriose nėra centralizuoto vandentiekio Mergežeris 30 - ir nuotek ų surinkimo sistemos ir Salovart ė 30 - gyvena iki 50 gyventoj ų. Lai čiai 27 - Min ėtose teritorijose pagrindinis Genionys 26 - tikslas tur ėtų b ūti naujos Bini ūnai 25 - centralizuoto vandentiekio ir nuotek ų tvarkymo sistemos Merkin ės Jakubiškiai 45 - įrengimas. D ėl ypa č mažo Sam ūnišk ės 43 - gyventoj ų skai čiaus, si ūlymai Dubaklonis 40 - bei sprendiniai bus teikiami tik Noruliai 37 - rekomendacinio pob ūdžio (išskyrus gyvenam ąsias Merkin ė 35 - teritorijas, kuriose pastebimas Burokaraistis 35 - gyventoj ų augimas, bei Rūsing ė 29 - teritorijas, kuriose vandens Mardasavas 28 - tiekimas ir nuotek ų šalinimas ne įmanomas kitais b ūdais, Sukarepka 27 - išskyrus centralizuot ą vandens Geniai 27 - tiekim ą bei nuotek ų surinkim ą). Kaniavos Nošk ūnai 49 - Katra 41 - Lynežeris 33 - Mikal čiūnai 26 - Kaniava 25 - Valkinink ų Pūč kor ės 34 - Maceliai 26 - Vydeni ų Kamor ūnai 43 - Jak ėnų Kani ūkai 39 - Vergakiemis 37 - Maskauka 33 - Kukliai 27 - Žilin ėliai 26 - Damononys 25 - Matuiz ų Paversekis 44 - Pasgrinda 38 - Papiškiai 34 - Gini ūnai 31 - Marcinkonys Ašašninkai 48 - Puvo čiai 46 - Kapiniškiai 45 - Ži ūrai 29 - 58 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Grybaulia 28 - Mardasavas 26 - Lavyso k. 5 - 4 Jak ėnų Kareivonys - Ketvirtu prioritetu si ūlomos ė Puodžiai - teritorijos, kurios pagal Var nos rajono bendr ąjį plan ą turi

Barteliai dideles pl ėtros teritorijas ir iki Kaniavos Dubi čiai - šiol n ėra urbanizuotos. Taip į IV Jasauskai - prioritet ą si ųloma įtraukti sod ų Kani ūkai - bendrijas. Specialiojo plano - reng ėjai si ūlo, min ėtas teritorijas Krokšlys įtraukti į viešo vandens tiekimo Pano čiai - ir nuotek ų tvarkymo teritorijas, Rakai - tik tuomet, kai teritorijose Rudnia - susiformuos koncentruotas užstatymas ir nuolat gyvens Marcinkoni ų Ašašininkai daugiau, kaip 50 gyventoj ų bei - Kabeliai I bus parengti teritorijos Kabeliai II - išplanavimo projektai (žr. Marcinkonys - koncepcij ą Nr.2). Margionys - Musteika - Puvo čiai - Ži ūrai - Matuiz ų Čebatoriai - Matuizos - Pamerkiai - Urkionys - Vorišk ės - Merkin ės Gudakiemis - Ilgininkai - Kibyšiai - Merkin ė - Panara - Sukarepka - Vilkiautinis - Žeimiai - Rodukos Burokaraistis Valkinink ų Dargužiai - Pakl ėštar ė - Pir čiupiai - Pu čkorn ės - Užuperkasis - 59 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Vaitakar čmis - Var ėnos Druck ūnai - Gudžiai - Nedzing ė - Perloja - Sarapinišk ės - Senoji Var ėna - Var ėna - Vydeni ų Bar čiai - Kiju čiai - Kriviliai - Vydeniai - Pastaba: „+“ – turi inžinerin ę infrastrukt ūrą; „-“ – neturi jokios inžinerin ės infrastrukt ūros. Detalesn ė min ėtų gyvenam ųjų teritorij ų infrastrukt ūros pl ėtra bus konkretizuojama sprendiniuose.

Pagal UAB „Var ėnos vandenys“ pateiktus duomenis, išgaunamam požeminiam vandeniui b ūdingas gerokai padidintas bendrosios geležies (0,2–1,8mg/l) ir mangano (50-195 µg/l) kiekis. Vandens gerinimo įrenginiai pastatyti 10-yje vandenvie čių iš 29. Siekiant, kad tiekiamas vanduo atitikt ų Lietuvos higienos normas HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokyb ės reikalavimai patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 79–3606), išgaunamas požeminis vanduo turi b ūti apvalomas iki leistin ų higienos norm ų. Tod ėl turi b ūti statomi nauji arba renovuojami esami vandens gerinimo įrenginiai ir kei čiami susid ėvėję vamzdynai. Specialiojo plano reng ėjų nuomone, Var ėnos rajone pirmiausiai turi b ūti ple čiamos ir renovuojamos tos sistemos (vandentiekis, nuotekos), kurios aptarnauja (aptarnaut ų) didžiausi ą vartotoj ų skai čių. Vandentiekio sistemos turin čios maž ą aptarnaujam ų gyventoj ų skai čių, bei ekonomiškai nerentabilios, gali būti pervestos į techninio vandentiekio status ą arba likviduotos. Kita vandentiekio ir nuotek ų sistemos pl ėtros kryptis – nauj ų skirstom ųjų ir magistralini ų vamzdyn ų statyba bei prisijungimas prie kit ų gyvenam ųjų teritorij ų, turin čių funkcionuojan čią vandentiekio bei nuotek ų surinkimo sistem ą. Siekiant kontroliuoti tiekiamo vandens kokyb ę, visoje Var ėnos rajono savivaldyb ės teritorijoje būtina vystyti monitoringo sistem ą, leidžian čią sistemingai steb ėti vandens kokyb ę visose vandentiekos sistemose bei eksploatuojamuose šuliniuose. Kaimuose, kurie patenka į saugomas teritorijas, centralizuota vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūra yra numatoma tik jau urbanizuotose teritorijose, neišple čiant j ų. Taip siekiama išvengti urbanizacijos skatinimo jautriose teritorijose (žr. skyrel į Nr. 5.8 „Modeliuojama vandentvarkos infrastrukt ūra saugomose teritorijose“). Teritorijos, kuriose numatoma vandentiekio bei nuotek ų tinkl ų pl ėtra pavaizduotos br ėžiniuose „Koncepcija Nr. 1“ ir „Koncepcija Nr. 2“.

60 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

5.7. Tinkl ų pl ėtrai reikaling ų koridori ų nustatymas ir teritoriniai apribojimai

Planuojant vandentiekio bei nuotek ų tinkl ų pl ėtr ą tur ėtų b ūti atsižvelgta į esam ų inžinerin ės infrastrukt ūros objekt ų apsaugos ir sanitarin ės apsaugos zonas, bei nustatyta projektuojam ų tinkl ų apsaugos zona. 5.7.1. lentel ė. Esamos ir projektuojamos vandens tiekimo ir nuotek ų šalinimo tinkl ų infrastrukt ūros apsaugos zonos Apsaugos zonos ribos ir Infrastrukt ūra Įrenginiai Kiti komentarai veiklos ribojimai Vandenvie čių apsaugos zonas Vandenvie čių sanitarin ės apsaugos nustato Lietuvos higienos zonos nustatytos pagal Var ėnos r. Centralizuotas normos HN 44:2006 BP ir UAB „Var ėnos vandenys“ apr ūpinimas Vandenviet ės (Žin.2006, Nr.81–3217) pateiktus duomenis. Nustatytos vandeniu „Vandenvie čių sanitarini ų vandenviet ės apsaugos zonos apsaugos zon ų nustatymas ir pateiktos br ėžinyje „Esama b ūkl ė“. prieži ūra“ Komunalini ų objekt ų Var ėnos rajone, nuotek ų valykloms sanitarines apsaugos zonas yra taikoma minimali sanitarin ė Buitini ų nuotek ų Nuotek ų valymo nustato Specialiosios žem ės apsaugos zona (nuo 10 ir daugiau šalinimas įrenginiai ir miško naudojimo s ąlygos metr ų), kuri priklauso nuo įrengini ų (Žin. 1992, Nr.22–652). našumo. Komunalini ų objekt ų Nuotek ų siurblini ų SAZ nustatoma sanitarines apsaugos zonas atsižvelgiant į j ų našum ą ir kinta Buitini ų nuotek ų Nuotek ų nustato Specialiosios žem ės nuo 10 iki 30 metr ų. šalinimas siurblin ės ir miško naudojimo s ąlygos (Žin. 1992, Nr.22–652). Vandentiekio tinkl ų apsaugos zona yra žem ės juosta, kurios plotis po 5 Šiuo specialiuoju metrus nuo vamzdyno ašies. Vandentiekio tinkl ų planu buvo Magistralini ų vamzdyn ų, kuri ų sanitarines apsaugos zonas Vandens tiekimo numatytos skersmuo yra 400 mm ir didesnis, nustato Specialiosios žem ės tinklai vandentiekio apsaugos zona yra žem ės juosta, ir miško naudojimo s ąlygos tinkl ų pl ėtros kurios plotis po 10 metr ų nuo (Žin. 1992, Nr.22–652). teritorijos vamzdyno ašies sausame grunte, o dr ėgname grunte–ne mažiau kaip po 25 metrus. Šiuo specialiuoju Nuotek ų tinkl ų sanitarines planu buvo apsaugos zonas nustato Nuotek ų tinkl ų apsaugos zonos yra Nuotek ų šalinimo numatytos Specialiosios žem ės ir analogiškos vandentiekio apsaugos tinklai nuotek ų tinkl ų miško naudojimo s ąlygos zonoms. pl ėtros teritorijos (Žin. 1992, Nr.22–652). Pastaba: rengiant Var ėnos r. vandentvarkos specialiojo plano br ėžinius masteliu M1:25000, vandenvie čių, siurblini ų, valymo įrengini ų minimalios sanitarin ės apsaugos nerodomos.

Specialiuoju planu planuojamoje Var ėnos rajono teritorijoje yra gamtos ir kult ūros paveldo objekt ų, įrašyt ų į valstyb ės saugom ų gamtos paveldo objekt ų s ąraš ą bei nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų registr ą. Dalis saugom ų gamtos ir kult ūros paveldo objekt ų patenka į suplanuotas inžinerin ės infrastrukt ūros pl ėtros teritorijas, kuriose sprendini ų konkretizavimo stadijoje bus suformuotos prioritetin ės vandens

61 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL tiekimo ir nuotek ų šalinimo tinkl ų pl ėtros ašys. D ėl plano sprendini ų detalizavimo mastelio (M1:25000), specialiojo plano lygmenyje yra fiziškai ne įmanoma įvertinti realaus plano sprendini ų poveikio kult ūros paveldo objektams, j ų teritorijoms bei apsaugos zonoms. Specialiojo plano reng ėjai siekdami užtikrinti, kad plano sprendiniai netur ės neigiamo poveikio saugomoms gamtos ir kult ūros paveldo vertyb ėms, numato rengiant tolimesnius teritorij ų detaliuosius planus ir/ar techninius projektus, vadovautis Gamtos paveldo objekt ų nuostatais (Žin., 2005, Nr. 58–2026), kult ūros paveldo vertybi ų teritorijoms ir j ų apsaugos zonoms taikomais Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimais bei kitais gamtos ir kult ūros paveldo apsaug ą reglamentuojan čiais įstatymais bei teis ės aktais. Nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų teritorijose ir j ų apsaugos nuo fizinio poveikio zonose, kuriose bus vykdomi žem ės kasimo darbai, prieš j ų pradži ą b ūtina atlikti archeologinius tyrimus. Specialiuoju planu nagrin ėjamoje Var ėnos rajono teritorijoje yra Europos Bendrijos svarbos special ų saugom ų teritorij ų status ą turin čių „Natura 2000“ teritorij ų. Siekiant įvertinti planuojamos ūkin ės veiklos poveik į „Natura 2000“ teritorijoms, pagrindinis vertinimo uždavinys yra nustatyti, ar Nat ūrali ų buveini ų ir rūši ų, randam ų įsteigtose ar potencialiose „Natura 2000“ teritorijose, apsaugos b ūkl ė nepablog ės įgyvendinus planuojam ą ūkin ę veikl ą. Specialiojo plano reng ėjai įvertino su planuojamomis vandentiekio ir nuotek ų tvarkymo pl ėtros vietomis susijusias ar j ų aplinkai artimas saugomas ir „Natura 2000“ teritorijas strateginio pasekmi ų aplinkai vertinimo atrankos dokumente. Manoma, kad specialiuoju planu numatomos vandentiekio bei nuotek ų surinkimo tinkl ų pl ėtros (rekonstrukcijos) teritorijos nedarys neigiamo poveikio aplinkai. Priešingai, atnaujinus nuotek ų surinkimo tinklus sumaž ės buitini ų nuotek ų infiltracijos į dirvožem į lygis, avarij ų tikimyb ė, tuo pa čiu požemini ų bei paviršini ų vanden ų tarša buitin ėmis nuotekomis.

5.8. Modeliuojama vandentiekos infrastrukt ūra saugomose teritorijose

Specialiuoju planu nagrin ėjamoje teritorijoje yra saugom ų teritorij ų: valstybini ų draustini ų ir rezervat ų, regionini ų ir nacionalini ų parkų, biosferos rezervat ų. Specialiojo plano reng ėjai siekdami užtikrinti, kad plano sprendiniai netur ės neigiamo poveikio saugomoms gamtos ir kult ūros paveldo vertyb ėms, numato rengiant tolimesnius teritorij ų detaliuosius planus ir/ar techninius projektus, vadovautis Gamtos paveldo objekt ų nuostatais (Žin., 2005, Nr. 58–2026), kult ūros paveldo vertybi ų teritorijoms ir j ų apsaugos zonoms taikomais Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimais bei kitais gamtos ir kult ūros paveldo apsaug ą reglamentuojan čiais įstatymais bei teis ės aktais. Rengiant Var ėnos rajono vandentvarkos special ųjį plan ą, pasteb ėta, kad dalis gyvenam ųjų teritorij ų ribojasi arba patenka į saugomas teritorijas (pla čiau žr. strateginio pasekmi ų aplinkai vertinimo atrankos dokumente). Specialiuoju planu yra nagrin ėjama 40 gyvenam ųjų teritorij ų kurios patenka arba ribojasi su 62 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL saugomom teritorijom, „Natura 2000“. Specialiojo plano reng ėjai šiems kaimams teritorin ės pl ėtros nenumato, išskyrus priemones, kurios užtikrint ų b ūtin ą gyventoj ų apr ūpinim ą inžinerine infrastrukt ūra jau užstatyt ų teritorij ų gyventoj ų aptarnavimui. Plano reng ėjai siekdami įgyvendinti pagrindin į aplinkosaugos tiksl ą–išsaugoti ir palaikyti biologin ę įvairov ę saugomose teritorijose išskyr ė ir detaliau išnagrin ėjo gyvenam ąsias teritorijas, kurios ribojasi arba patenka į saugomas teritorijas. Šiame skyriuje pateikti trumpi gyvenam ųjų teritorij ų aprašymai (teritorijos s ąsaja su saugomomis teritorijomis) ir sprendini ų fragmentai iš Var ėnos rajono vandentvarkos specialiojo plano. Taip pat pridedame planuojamos inžinerin ės infrastrukt ūros suvestin ę „Modeliuojamas vandentiekio ir nuotek ų tinklas saugomose teritorijose“(žr. lentel ę Nr. 5.8.1), bei sutartinius ženklus (žr. pav. Var ėnos rajono vandentvarkos specialiojo plano sprendini ų sutartiniai ženklai). 5.8.1 lentel ė. Modeliuojamas vandentiekio ir nuotek ų tinklas saugomose teritorijose Planuojami inžineriniai statiniai Pavadinimas Pastabos Vandentiekio tinklai 75 Magistralin ėms vandentiekio trasoms įrengti si ūlomi >100 mm diametro vamzdžiai. Vandens gavybos 24 gr ęžiniai Vandens gerinimo 29 Įrengiami tuomet, kai išgaunamas geriamas vanduo neatitinka įrenginiai Lietuvos higienos norm ų reikalavim ų HN 24:2003. Nuotek ų tinklai 79 Nuotek ų šalinimui si ūlome įrengti 110-250 mm diametro plastikinius vamzdžius. Nuotek ų valyklos 24

63 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

5.8.1 pav. Var ėnos rajono vandentvarkos specialiojo plano sprendini ų sutartiniai ženklai

64 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Centralizuotos vandentvarkos pl ėtra saugomose teritorijose: Var ėnos sen. 1. Dalis Perlojos gyvenamosios teritorijos patenka į Merkio up ės buveini ų apsaugai svarbia teritorija („Natura 2000“). Įvertinus tai, kad dalis planuojamos teritorijos patenka į „Natura 2000“, specialiojo plano reng ėjai si ūlo teritorijoje, kuri patenka į „Natura 2000“inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma).

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

Numatoma Inžineriniai statiniai Esama b ūkl ė Numatoma Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Vandentiekio yra - - - tinklai Vandenviet ė yra - - - Vandens gerinimo yra - - - įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Nuotek ų tinklai yra - - - Nuotek ų valymo yra - - - įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

65 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

2. Dalis Senosios Var ėnos gyvenamosios teritorijos patenka į Merkio up ės buveini ų apsaugai svarbia teritorija („Natura 2000“). Įvertinus tai, kad dalis planuojamos teritorijos patenka į „Natura 2000“, specialiojo plano reng ėjai si ūlo teritorijoje, kuri patenka į „Natura 2000“inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Senojoje Var ėnoje si ūloma įrengti nuotek ų ir vandentiekio tinklus. Pagal Var ėnos rajono bendr ąjį plan ą vandentiekio ir nuotek ų tinklus numatoma sujungti su Var ėnos miesto tinklais.

66 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio yra (klojami nauji km 6,6 tinklai tinklai) Vandenviet ė yra - - - Vandens gerinimo nėra - - - įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Klojami nauji Nuotek ų tinklai yra km 5,0 tinklai Nuotek ų valymo nėra - - - įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma Matuiz ų sen. 1. Dalis Pamerki ų kaimo patenka į Versekos up ės buveini ų apsaugai svarbia teritorija („Natura 2000“). Įvertinus tai, kad dalis planuojamos teritorijos patenka į „Natura 2000“, specialiojo plano reng ėjai si ūlo teritorijoje, kuri patenka į „Natura 2000“inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Pamerki ų kaime si ūloma įrengti nuotek ų ir vandentiekio tinklus. Pagal Var ėnos rajono bendr ąjį plan ą Pamerki ų kaime si ūloma įrengti vandens gavybos gr ęžin į, vandens gerinimo įrengin į, nuotek ų valykl ą.

67 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 1,8 tinklai tinklai) Vandenviet ė nėra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Klojami nauji Nuotek ų tinklai nėra km 1,8 tinklai Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

2. Kr ūmini ų k. ribojasi su Versekos up ės buveini ų apsaugai svarbia teritorija („Natura 2000“) ir Merkio ichtiologiniu draustiniu. Kr ūmini ų kaime si ūloma įrengti nuotek ų ir vandentiekio tinklus. Pagal Var ėnos rajono bendr ąjį plan ą Kr ūmini ų kaime si ūloma įrengti vandens gavybos gr ęžin į, vandens gerinimo įrengin į, nuotek ų valykl ą.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

68 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 2,6 tinklai tinklai) Vandenviet ė nėra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Klojami nauji Nuotek ų tinklai nėra km 2,3 tinklai Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

3. Čebatori ų k. ribojasi su Taurupio kraštovaizdžio draustiniu. Čebatori ų kaime si ūloma įrengti nuotek ų ir vandentiekio tinklus, vandens gavybos gr ęžin į, vandens gerinimo įrengin į, nuotek ų valykl ą.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

69 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 1,1 tinklai tinklai) Vandenviet ė nėra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Klojami nauji Nuotek ų tinklai nėra km 1,1 tinklai Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

4. Paversekio k. ribojasi su Versekos up ės buveini ų apsaugai svarbia teritorija („Natura 2000“). Paversekio kaime si ūloma įrengti nuotek ų ir vandentiekio tinklus, vandens gavybos gr ęžin į, vandens gerinimo įrengin į, nuotek ų valykl ą.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

70 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 0,7 tinklai tinklai) Vandenviet ė nėra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Klojami nauji Nuotek ų tinklai nėra km 0,7 tinklai Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

Valkinink ų sen. 1. Spenglos k. ribojasi su Spenglos up ės ir jos sl ėnio buveini ų apsaugai svarbia teritorija („Natura 2000“), Spenglos hidrografiniu draustiniu. Spenglos kaime numatoma įrengti vandens gerinimo įrengin į.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

71 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Vandentiekio yra - - - tinklai Vandenviet ė yra - - - Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Nuotek ų tinklai yra - - - Nuotek ų valymo Numatomi yra vnt. 1 įrenginiai rekostruoti Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

2. Čiži ūnų k. ribojasi su Merkio up ės buveini ų apsaugai svarbia teritorija („Natura 2000“). Čiži ūnų kaime si ūloma įrengti nuotek ų ir vandentiekio tinklus. Vandentiekio ir nuotek ų tinklus sujungti su Valkinink ų mst. tinklais.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

72 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 1,5 tinklai tinklai) Vandenviet ė nėra - - - Vandens gerinimo nėra - - - įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Nuotek ų tinklai nėra Numatomi nauji km 1,5 Nuotek ų valymo nėra - - - įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

3. Dalis Užuperkasio kaimo patenka į Merkio up ės buveini ų apsaugai svarbia teritorija („Natura 2000“). Įvertinus tai, kad dalis planuojamos teritorijos patenka į „Natura 2000“, specialiojo plano reng ėjai si ūlo teritorijoje, kuri patenka į „Natura 2000“inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Užuperkasio kaime si ūloma įrengti nuotek ų ir vandentiekio tinklus. Vandentiekio ir nuotek ų tinklus sujungti su Valkinink ų mst. tinklais.

73 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio yra (klojami nauji km 3,3 tinklai tinklai) Vandenviet ė yra - - - Vandens gerinimo nėra - - - įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Nuotek ų tinklai nėra Numatomi nauji km 3,7 Nuotek ų valymo nėra - - - įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

74 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

4. Dalis Pakl ėštar ės gyvenamosios teritorijos patenka į Merkio up ės buveini ų apsaugai svarbia teritorija („Natura 2000“). Įvertinus tai, kad dalis planuojamos teritorijos patenka į „Natura 2000“, specialiojo plano reng ėjai si ūlo teritorijoje, kuri patenka į „Natura 2000“inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Pakl ėštar ės kaime si ūloma įrengti nuotek ų ir vandentiekio tinklus. Vandentiekio ir nuotek ų tinklus numatoma sujungti su Valkinink ų mst. tinklais.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 2,3 tinklai tinklai) Vandenviet ė nėra - - - Vandens nėra - - -

75 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

gerinimo įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Nuotek ų tinklai nėra Numatomi nauji km 2,3 Nuotek ų valymo nėra - - - įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

5. Dalis Valkinink ų mst. patenka į Merkio up ės buveini ų apsaugai svarbia teritorija („Natura 2000“). Įvertinus tai, kad dalis planuojamos teritorijos patenka į „Natura 2000“, specialiojo plano reng ėjai si ūlo teritorijoje, kuri patenka į „Natura 2000“inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Valkinink ų mst. si ūloma įrengti nuotek ų ir vandentiekio tinklus, vandens gerinimo įrengin į. Pagal Var ėnos rajono bendr ąjį plan ą Valkinink ų miestelyje numatoma įrengti nuotek ų valykl ą, rekonstruoti vandenviet ę.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

76 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio yra (klojami nauji km 2,1 tinklai tinklai) Vandenviet ė yra - - - Vandens gerinimo nėra Namatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Nuotek ų tinklai nėra Numatomi nauji km 1,8 Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

6. Dalis Darguži ų gyvenamosios teritorijos patenka į Merkio up ės buveini ų apsaugai svarbia teritorija („Natura 2000“). Įvertinus tai, kad dalis planuojamos teritorijos patenka į „Natura 2000“, specialiojo plano reng ėjai si ūlo teritorijoje, kuri patenka į „Natura 2000“ inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Dragužiuose si ūloma įrengti nuotek ų ir vandentiekio tinklus. Vandentiekio ir nuotek ų tinklus numatoma sujungti su Valkinink ų mst.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje 77 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Numatoma Esama Inžineriniai Numatoma būkl ė Vienetai Kiekis statiniai infrastrukt ūra/darbai Vandentiekio Tinkl ų pl ėtra (klojami nėra km 8,0 tinklai nauji tinklai) Vandenviet ė nėra - - - Vandens gerinimo nėra - - - įrenginiai Vandens nėra - - - bokštas Nuotek ų tinklai nėra Numatomi nauji km 8,0 Nuotek ų valymo nėra - - - įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma Kaniavos sen. 1. Katros gyvenamoji teritorija patenka į Čepkeli ų valstybin į gamtin į rezervat ą. Įvertinus tai, kad planuojama teritorija patenka į gamtin į rezervat ą, specialiojo plano reng ėjai si ūlo inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Rengiant žemesnio lygmens planavimo dokumentus b ūtina vadovautis patvirtintu Čepkeli ų valstybinio gamtinio rezervato tvarkymo planu (žin.,2004, Nr. 141-5163). Katros kaime si ūloma įrengti nuotek ų ir vandentiekio tinklus, vandens gavybos gr ęžin į, vandens gerinimo įrengin į, nuotek ų valykl ą.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

78 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų plėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 0,2 tinklai tinklai) Vandenviet ė nėra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Nuotek ų tinklai nėra Numatomi nauji km 0,2 Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

2. Krokšlio gyvenamoji teritorija patenka į Ūlos kraštovaizdžio draustin į. Įvertinus tai, kad planuojama teritorija patenka į kraštovaizdžio draustin į, specialiojo plano reng ėjai si ūlo inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Krokšlio kaime si ūloma įrengti nuotek ų ir vandentiekio tinklus. Var ėnos rajono bendrasis planas numato įrengti vandens gavybos gr ęžin į, vandens gerinimo įrengin į, nuotek ų valykl ą.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

79 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 1,8 tinklai tinklai) Vandenviet ė nėra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Nuotek ų tinklai nėra Numatomi nauji km 1,8 Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma 3. Rudnios gyvenamoji teritorija patenka į Ūlos kraštovaizdžio draustin į. Įvertinus tai, kad planuojama teritorija patenka į kraštovaizdžio draustin į, specialiojo plano reng ėjai si ūlo inžinerini ų tinkl ų pl ėtrą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Rudnios kaime si ūloma įrengti nuotek ų ir vandentiekio tinklus. Var ėnos rajono bendrasis planas numato Rudnios kaime įrengti vandens gavybos gr ęžin į, vandens gerinimo įrengin į, nuotek ų valykl ą.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje 80 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 2,1 tinklai tinklai) Vandenviet ė nėra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Nuotek ų tinklai nėra Numatomi nauji km 2,1 Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma 4. Lynežerio gyvenamoji teritorija patenka į Lynežerio kraštovaizdžio draustin į. Įvertinus tai, kad planuojama teritorija patenka į kraštovaizdžio draustin į, specialiojo plano reng ėjai si ūlo inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Lynežerio kaime si ūloma įrengti nuotek ų ir vandentiekio tinklus, vandens gavybos gr ęžin į, vandens gerinimo įrengin į, nuotek ų valykl ą.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje 81 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 0,6 tinklai tinklai) Vandenviet ė nėra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Nuotek ų tinklai nėra Numatomi nauji km 0,6 Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

Marcinkoni ų sen. 1. Marcinkoni ų gyvenamoji teritorija patenka į saugom ą Dz ūkijos nacionalinio parko teritorij ą, „Natura 2000“ teritorij ą“–Dainavos giri ą, ribojasi su Gr ūdos hidrografiniu draustiniu. Įvertinus tai, kad planuojama teritorija patenka į saugomas teritorijas, specialiojo plano reng ėjai si ūlo inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Marcinkoni ų k. si ūloma įrengti vandens gerinimo įrengin į, naujus vandentiekio ir nuotek ų surinkimo tinklus. Var ėnos rajono savivaldyb ės teritorijos bendruoju planu numatyta renovuoti vandenviet ę ir įrengti nuotek ų valymo įrenginius.

82 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio yra (klojami nauji km 10,9 tinklai tinklai) Vandenviet ė yra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra - - - įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Klojami nauji Nuotek ų tinklai nėra km 11,3 tinklai Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

83 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

2. Kapiniški ų gyvenamoji teritorija patenka į saugom ą Dz ūkijos nacionalinio parko teritorijoje įsteigt ą Kapiniški ų kraštovaizdžio draustin į, „Natura 2000“ teritorij ą“–Dainavos giri ą. Įvertinus tai, kad planuojama teritorija patenka į saugomas teritorijas, specialiojo plano reng ėjai si ūlo inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Kapiniški ų k. planuojama įrengti vandenviet ę, vandens gerinimo ir nuotek ų valymo įrenginius, naujus vandentiekio ir nuotek ų surinkimo tinklus.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 0,5 tinklai tinklai) Vandenviet ė nėra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Klojami nauji Nuotek ų tinklai nėra km 0,5 tinklai Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

84 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

3. Margionys. Margioni ų gyvenamoji teritorija patenka į saugom ą Dz ūkijos nacionalinio parko teritorijoje įsteigt ą Kapiniški ų kraštovaizdžio draustin į, „Natura 2000“ teritorij ą“–Dainavos giri ą. Įvertinus tai, kad planuojama teritorija patenka į saugomas teritorijas, specialiojo plano reng ėjai si ūlo inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Margioni ų k. planuojama įrengti vandenviet ę, vandens gerinimo ir nuotek ų valymo įrenginius, naujus vandentiekio ir nuotek ų surinkimo tinklus.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 2,7 tinklai tinklai) Vandenviet ė nėra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Nuotek ų tinklai nėra Numatomi nauji km 2,2 Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

85 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

4. Darželiai. Darželi ų gyvenamoji teritorija patenka į saugom ą Dz ūkijos nacionalinio parko teritorij ą, „Natura 2000“ teritorij ą“–Dainavos giri ą. Įvertinus tai, kad planuojama teritorija patenka į saugomas teritorijas, specialiojo plano reng ėjai si ūlo inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Darželi ų k. planuojama įrengti vandenviet ę, vandens gerinimo ir nuotek ų valymo įrenginius, naujus vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklus.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 0,8 tinklai tinklai) Vandenviet ė nėra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Klojami nauji Nuotek ų tinklai nėra km 0,8 tinklai Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

86 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

5. Grybaulia. Grybaulios gyvenamoji teritorija patenka į saugom ą Dz ūkijos nacionalinio parko buferin ę apsaugos zon ą, dalis gyvenviet ės patenka į „Natura 2000“ teritorij ą“–Dainavos giri ą. Įvertinus tai, kad planuojama teritorija patenka į saugomas teritorijas, specialiojo plano reng ėjai si ūlo inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Grybaulios k. planuojama įrengti vandenviet ę, vandens gerinimo ir nuotek ų valymo įrenginius, naujus vandentiekio ir nuotek ų surinkimo tinklus.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 1,7 tinklai tinklai) Vandenviet ė nėra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Klojami nauji Nuotek ų tinklai nėra km 1,7 tinklai Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

87 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

6. Mardasavas. Mardasavo gyvenamoji teritorija patenka į saugom ą Dz ūkijos nacionalinio parko teritorijoje įsteigt ą Merkio kraštovaizdžio draustin į ir į „Natura 2000“ teritorij ą“–Dainavos giri ą. Įvertinus tai, kad planuojama teritorija patenka į saugomas teritorijas, specialiojo plano reng ėjai si ūlo inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Mardasavo k. planuojama įrengti vandenviet ę, vandens gerinimo ir nuotek ų valymo įrenginius, naujus vandentiekio ir nuotek ų surinkimo tinklus.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 0,4 tinklai tinklai) Vandenviet ė nėra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Klojami nauji Nuotekų tinklai nėra km 0,4 tinklai Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

7. Puvo čiai. Puvo čių gyvenamoji teritorija patenka į saugom ą Dz ūkijos nacionalinio parko teritorijoje įsteigt ą Merkio kraštovaizdžio draustin į ir į „Natura 2000“ teritorij ą“–Dainavos giri ą. Įvertinus tai, kad

88 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL planuojama teritorija patenka į saugomas teritorijas, specialiojo plano reng ėjai si ūlo inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Puvo čių k. planuojama įrengti naujus vandentiekio ir nuotek ų surinkimo tinklus. Var ėnos rajono bendruoju planu numatyta įrengti vandenviet ę, vandens gerinimo ir nuotek ų valymo įrenginius.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 0,9 tinklai tinklai) Vandenviet ė nėra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Klojami nauji Nuotek ų tinklai nėra km 0,9 tinklai Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

89 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

8. Ži ūrai. Ži ūrų gyvenamoji teritorija patenka į saugom ą Dz ūkijos nacionalinio parko teritorijoje įsteigt ą Ūlos kraštovaizdžio draustin į ir į „Natura 2000“ teritorij ą“–Dainavos giri ą, ribojasi su „Natura 2000“ teritorija–Ūlos upe žemiau Rudnios. Įvertinus tai, kad planuojama teritorija patenka į saugomas teritorijas, specialiojo plano reng ėjai si ūlo inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Ži ūrų k. planuojama įrengti vandenviet ę, vandens gerinimo ir nuotek ų valymo įrenginius, naujus vandentiekio ir nuotek ų surinkimo tinklus.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 0,6 tinklai tinklai) Vandenviet ė nėra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Klojami nauji Nuotek ų tinklai nėra km 0,6 tinklai Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma 9. Zervynos. Zervyn ų gyvenamoji teritorija patenka į saugom ą Dz ūkijos nacionalinio parko teritorijoje įsteigt ą Ūlos kraštovaizdžio draustin į ir į „Natura 2000“ teritorij ą“–Dainavos giri ą bei Ūlos up ę žemiau Rudnios. Įvertinus tai, kad planuojama teritorija patenka į saugomas teritorijas, specialiojo plano reng ėjai si ūlo inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma).

90 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Zervynos k. planuojama įrengti naujus vandentiekio ir nuotek ų surinkimo tinklus. Var ėnos rajono bendruoju planu numatyta įrengti vandenviet ę, vandens gerinimo ir nuotek ų valymo įrenginius.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 1,4 tinklai tinklai) Vandenviet ė nėra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Klojami nauji Nuotek ų tinklai nėra km 1,4 tinklai Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

10. Kabeliai (Kabeliai I). Kabeli ų (Kabeliai I) gyvenviet ė patenka į Dz ūkijos nacionalinio parko buferin ę apsaugos zon ą. Įvertinus tai, kad dalis planuojamos teritorijos patenka į parko buferin ę apsaugos zon ą, specialiojo plano reng ėjai si ūlo inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik jau užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma).

91 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Kabeli ų (Kabeliai I) kaime numatoma įrengti vandens gerinimo įrenginius ir nuotek ų tinklus. Taip pat, min ėtame kaime, Varėnos rajono bendruoju numatyta renovuoti vandenviet ę ir įrengti nuotek ų valymo įrenginius.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Vandentiekio yra - - tinklai Vandenviet ė yra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - -

92 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Klojami nauji Nuotek ų tinklai nėra km 1,7 tinklai Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma 11. Ašašninkai (Kabeliai II). Įvertinus tai, kad Ašašnink ų (Kabeliai II) kaimas patenka į Dz ūkijos nacionalinio parko buferin ę apsaugos zon ą, specialiojo plano reng ėjai si ūlo inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Ašašnink ų (Kabeliai II) kaimo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo tinklus numatoma sujungti su Kabeli ų (Kabeliai I) gyvenviet ės vandentiekos sistema. Ašašnink ų (Kabeliai II) kaime numatoma įrengti vandentiekio ir nuotek ų tinklus.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 1,7 tinklai tinklai) Vandenviet ė nėra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Nuotek ų tinklai nėra Klojami nauji km 1,8 93 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

tinklai Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

12. Musteika. Zervyn ų gyvenamoji teritorija patenka į saugom ą Dz ūkijos nacionalinio parko teritorijoje įsteigt ą Musteikos etnokult ūros draustin į ir į „Natura 2000“ teritorij ą“–Dainavos giri ą. Įvertinus tai, kad planuojama teritorija patenka į saugomas teritorijas, specialiojo plano reng ėjai si ūlo inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Musteikos k. planuojama įrengti naujus vandentiekio ir nuotek ų surinkimo tinklus. Var ėnos rajono bendruoju planu numatyta įrengti vandenviet ę, vandens gerinimo ir nuotek ų valymo įrenginius.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

94 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 1,4 tinklai tinklai) Vandenviet ė nėra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Klojami nauji Nuotek ų tinklai nėra km 1,5 tinklai Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

Merkin ės seni ūnija. 1. Dubaklonis. Dubaklonio gyvenamoji teritorija patenka į saugom ą Dz ūkijos nacionalinio parko teritorij ą ir į „Natura 2000“ teritorij ą“–Dainavos giri ą. Įvertinus tai, kad planuojama teritorija patenka į saugomas teritorijas, specialiojo plano reng ėjai si ūlo inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Dubaklonio k. planuojama įrengti vandenviet ę, vandens gerinimo ir nuotek ų valymo įrenginius, naujus vandentiekio ir nuotek ų surinkimo tinklus.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje 95 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 0,6 tinklai tinklai) Vandenviet ė nėra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Klojami nauji Nuotek ų tinklai nėra km 0,5 tinklai Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

2. Gudakiemis. Gudakiemio gyvenamoji teritorija ribojasi su Dz ūkijos nacionalinio parko buferine apsaugos zona. Įvertinus tai, kad planuojama teritorija ribojasi su Dz ūkijos nacionalinio parko buferine apsaugos zona, specialiojo plano reng ėjai si ūlo inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais numatoma tik į rytus nuo buferin ės apsaugos zonos). Gudakiemio k. Var ėnos rajono bendruoju planu numatyta įrengti vandenviet ę, vandens gerinimo ir nuotek ų valymo įrenginius.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

96 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 0,7 tinklai tinklai) Vandenviet ė nėra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Klojami nauji Nuotek ų tinklai nėra km 0,7 tinklai Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

3. Masališk ės. Masališki ų gyvenamoji teritorija patenka į Dz ūkijos nacionalinio parko buferin ę apsaugos zon ą. Įvertinus tai, kad planuojama teritorija patenka į Dz ūkijos nacionalinio parko buferin ę apsaugos zon ą, specialiojo plano reng ėjai si ūlo inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Masališki ų k. planuojama įrengti vandenviet ę, vandens gerinimo ir nuotek ų valymo įrenginius, naujus vandentiekio ir nuotek ų surinkimo tinklus.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

97 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Numatoma Inžineriniai Esama Numatoma statiniai būkl ė Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 0,9 tinklai tinklai) Vandenviet ė nėra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Klojami nauji Nuotek ų tinklai nėra km 0,8 tinklai Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

4. Ilgininkai. Ilginink ų gyvenamoji teritorija patenka į Dz ūkijos nacionalinio parko buferin ę apsaugos zon ą ir ribojasi su Ilginink ų telmologiniu draustiniu. Įvertinus tai, kad planuojama teritorija patenka į Dz ūkijos nacionalinio parko buferin ę apsaugos zon ą ir ribojasi su Ilginink ų telmologiniu draustiniu, specialiojo plano reng ėjai si ūlo inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Ilginink ų k. planuojama įrengti vandenviet ę, vandens gerinimo ir nuotek ų valymo įrenginius, naujus vandentiekio ir nuotek ų surinkimo tinklus.

98 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 2,6 tinklai tinklai) Vandenviet ė nėra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Klojami nauji Nuotek ų tinklai nėra km 2,5 tinklai Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

5. Subartonys. Subartoni ų gyvenamoji teritorija patenka į saugom ą Dz ūkijos nacionalinio parko teritorijoje įsteigt ą Subatoni ų istorin į draustin į ir į „Natura 2000“ teritorij ą“–Dainavos giri ą. Įvertinus tai, kad planuojama teritorija patenka į saugomas teritorijas, specialiojo plano reng ėjai si ūlo inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma).

99 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Subartoni ų k. planuojama įrengti vandenviet ę, vandens gerinimo ir nuotek ų valymo įrenginius, naujus vandentiekio ir nuotek ų surinkimo tinklus.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 0,6 tinklai tinklai) Vandenviet ė nėra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Klojami nauji Nuotek ų tinklai nėra km 0,5 tinklai Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

100 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

6. Sam ūnišk ės. Samunški ų gyvenamoji teritorija patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorij ą. Įvertinus tai, kad planuojama teritorija patenka į saugomas teritorijas, specialiojo plano reng ėjai si ūlo inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Sam ūniški ų k. planuojama įrengti vandenviet ę, vandens gerinimo ir nuotek ų valymo įrenginius, naujus vandentiekio ir nuotek ų surinkimo tinklus.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 0,4 tinklai tinklai) Vandenviet ė nėra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Klojami nauji Nuotek ų tinklai nėra km 0,4 tinklai Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

101 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

7. Merkin ė. Merkin ės gyvenamoji teritorija patenka į saugom ą Dz ūkijos nacionalinio parko teritorijoje įsteigt ą Merkin ės geomorfologin į draustin į, Merkin ės urbanistin į draustin į ir ribojasi su Nemuno kraštovaizdžio draustiniu, taip pat ribojasi su Sraujos geomorfologiniu draustiniu ir patenka į „Natura 2000“ teritorij ą“–Dainavos giri ą. Įvertinus tai, kad planuojama teritorija patenka į saugomas teritorijas, specialiojo plano reng ėjai si ūlo inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Merkin ės mstl. planuojama įrengti naujus vandentiekio ir nuotek ų surinkimo tinklus. Var ėnos rajono bendruoju planu numatyta nuotek ų valymo įrengini ų renovacija.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

102 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio yra (klojami nauji km 6,1 tinklai tinklai) Vandenviet ė yra - - - Vandens gerinimo yra - - - įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Klojami nauji Nuotek ų tinklai yra km 6,7 tinklai Nuotek ų valymo Numatomi yra vnt. 1 įrenginiai renovacija Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

8. Mardasavas. Mardasavo gyvenamoji teritorija patenka į saugom ą Dz ūkijos nacionalinio parko teritoriją ir į „Natura 2000“ teritorij ą“–Dainavos giri ą ir į Merkio kraštovaizdžio draustin į. Įvertinus tai, kad planuojama teritorija patenka į saugomas teritorijas, specialiojo plano reng ėjai si ūlo inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Mardasavo k. planuojama įrengti vandenviet ę, vandens gerinimo ir nuotek ų valymo įrenginius, naujus vandentiekio ir nuotek ų surinkimo tinklus.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

103 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 0,4 tinklai tinklai) Vandenviet ė nėra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Klojami nauji Nuotek ų tinklai nėra km 0,4 tinklai Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

9. Merkin ės vs. Merkin ės vs. gyvenamoji teritorija patenka į saugom ą Dz ūkijos nacionalinio parko teritorij ą ir į „Natura 2000“ teritorij ą“–Dainavos giri ą. Įvertinus tai, kad planuojama teritorija patenka į saugomas teritorijas, specialiojo plano reng ėjai si ūlo inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Merkin ės vs. planuojama įrengti vandenviet ę, vandens gerinimo ir nuotek ų valymo įrenginius, naujus vandentiekio ir nuotek ų surinkimo tinklus.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

104 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 0,6 tinklai tinklai) Vandenviet ė nėra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Klojami nauji Nuotek ų tinklai nėra km 0,6 tinklai Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma 10. Noruliai. Noruli ų gyvenamoji teritorija patenka į saugom ą Dz ūkijos nacionalinio parko teritorij ą ir į „Natura 2000“ teritorij ą“–Dainavos giri ą. Įvertinus tai, kad planuojama teritorija patenka į saugomas teritorijas, specialiojo plano reng ėjai si ūlo inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Noruli ų k. planuojama įrengti vandenviet ę, vandens gerinimo ir nuotek ų valymo įrenginius, naujus vandentiekio ir nuotek ų surinkimo tinklus.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

105 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 0,5 tinklai tinklai) Vandenvietė nėra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Klojami nauji Nuotek ų tinklai nėra km 0,5 tinklai Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

11. Jonionys. Jonioni ų gyvenamoji teritorija patenka į saugom ą Dz ūkijos nacionalinio parko teritorijoje esant į Nemuno kraštovaizdžio draustin į ir į „Natura 2000“ teritorij ą“–Dainavos giri ą. Įvertinus tai, kad planuojama teritorija patenka į saugomas teritorijas, specialiojo plano reng ėjai si ūlo inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Jonioni ų k. planuojama įrengti vandenviet ę, vandens gerinimo ir nuotek ų valymo įrenginius, naujus vandentiekio ir nuotek ų surinkimo tinklus.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

106 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 1,4 tinklai tinklai) Vandenviet ė nėra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Klojami nauji Nuotek ų tinklai nėra km 1,3 tinklai Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

12. Panara. Panaros gyvenamoji teritorija patenka į Dainavos giri ą „Natura 2000“ ir ribojasi, bet nepatenka į buferin ę apsaugos zon ą Įvertinus tai, kad planuojama teritorija patenka į saugomas teritorijas, specialiojo plano reng ėjai si ūlo inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Panaros k. planuojama įrengti naujus vandentiekio ir nuotek ų surinkimo tinklus, vandens gerinimo įrenginius. Var ėnos rajono bendruoju planu numatyta vandenviet ės renovacija, nuotek ų valymo įrenginiai.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

107 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio yra (klojami nauji km 0,9 tinklai tinklai) Numatoma Vandenviet ė yra vnt. 1 renovacija Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Klojami nauji Nuotek ų tinklai nėra km 2,5 tinklai Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

13. Žeimiai. Žeimi ų gyvenamoji teritorija patenka į saugom ą Dz ūkijos nacionalinio parko teritoriją ir į „Natura 2000“ teritorij ą“–Dainavos giri ą. Įvertinus tai, kad planuojama teritorija patenka į saugomas teritorijas, specialiojo plano reng ėjai si ūlo inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Žeimi ų k. planuojama įrengti naujus vandentiekio ir nuotek ų surinkimo tinklus, vandens gerinimo įrenginius, nuotek ų valymo įrenginius.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

108 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 0,7 tinklai tinklai) Vandenviet ė nėra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Klojami nauji Nuotek ų tinklai nėra km 0,7 tinklai Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

14. Liškiava. Liškiavos gyvenamoji teritorija patenka į saugom ą Dz ūkijos nacionalinio parko teritorijoje įsteigt ą Liškiavos kraštovaizdžio draustin į ir į „Natura 2000“ teritorij ą“–Dainavos giri ą. Įvertinus tai, kad planuojama teritorija patenka į saugomas teritorijas, specialiojo plano reng ėjai si ūlo inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Liškiavos k. planuojama įrengti vandenviet ę, vandens gerinimo ir nuotek ų valymo įrenginius, naujus vandentiekio ir nuotek ų surinkimo tinklus.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

109 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 1,9 tinklai tinklai) Vandenviet ė nėra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Klojami nauji Nuotek ų tinklai nėra km 1,5 tinklai Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

15. R ūsing ė. R ūsing ės gyvenamoji teritorija patenka į Dz ūkijos nacionalinio parko buferin ę apsaugos zon ą. Įvertinus tai, kad planuojama teritorija patenka į Dz ūkijos nacionalinio parko buferin ę apsaugos zon ą, specialiojo plano reng ėjai si ūlo inžinerini ų tinklų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Rūsing ės k. planuojama įrengti vandenviet ę, vandens gerinimo ir nuotek ų valymo įrenginius, naujus vandentiekio ir nuotek ų surinkimo tinklus.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

110 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 0,3 tinklai tinklai) Vandenviet ė nėra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Klojami nauji Nuotek ų tinklai nėra km 0,3 tinklai Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

16. Radyš čius. Radyš čiaus gyvenamoji teritorija ribojasi su Dz ūkijos nacionalinio parko buferine apsaugos zona. Įvertinus tai, kad planuojama teritorija ribojasi su Dz ūkijos nacionalinio parko buferine apsaugos zona, specialiojo plano reng ėjai si ūlo inžinerini ų tinkl ų pl ėtr ą numatyti tik užstatytoje teritorijoje (gyvenamosios teritorijos pl ėtra su inžineriniais tinklais nenumatoma). Radyš čiaus k. planuojama įrengti vandenviet ę, vandens gerinimo ir nuotek ų valymo įrenginius, naujus vandentiekio ir nuotek ų surinkimo tinklus.

Pastaba: sutartiniai ženklai pateikti skyriaus pradžioje

111 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Numatoma Inžineriniai Esama b ūkl ė Numatoma statiniai Vienetai Kiekis infrastrukt ūra/darbai Tinkl ų pl ėtra Vandentiekio nėra (klojami nauji km 0,8 tinklai tinklai) Vandenviet ė nėra Numatoma nauja vnt. 1 Vandens gerinimo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Vandens bokštas nėra - - - Klojami nauji Nuotek ų tinklai nėra km 0,7 tinklai Nuotek ų valymo nėra Numatomi nauji vnt. 1 įrenginiai Pastaba „-“ inžinerin ė infrastrukt ūra/darbai nenumatoma

112 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

6. SPRENDINIAI

6.1. Sprendiniai vandentvarkos pl ėtrai pagal Koncepcij ą Nr. 2

Rengiant Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros special ųjį plan ą ir siekiant nustatyti tinkamiausi ą sprendini ų alternatyv ą buvo išanalizuoti trys galimi koncepcij ų variantai: 1. Koordinuojamos pl ėtros variantas (nustatomos viešojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo teritorijos, tinkl ų vystymo prioritetai, pl ėtra). 2. Inžinerin ės infrastrukt ūros pl ėtra pagal Var ėnos rajono bendr ąjį plan ą (nustatomos Var ėnos miesto ir perspektyvini ų gyvenam ųjų vietovi ų zonos, kurios bus įtrauktos į viešojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo teritorijas, tinkl ų vystymo prioritetai, pl ėtra). 3. Savaimin ės pl ėtros variantas (si ūlymai tik rekomendaciniai). Var ėnos rajono savivaldyb ės administracijos direktoriaus 2009.04.10 sprendimu Nr. PSD-674- (24.2) buvo aprobuota inžinerin ės infrastrukt ūros pl ėtra pagal Var ėnos rajono bendr ąjį plan ą, tod ėl sprendiniai rengiami b ūtent šiam pl ėtros variantui (koncepcija Nr.2).

6.2 Reikalavimai vandens tiekimui ir nuotek ų tvarkymui viešojo vandens tiekimo teritorijoje

Koncepcijos rengimo stadijoje nustatytoje viešojo vandens tiekimo teritorijoje geriamojo vandens tiekimas ir nuotek ų tvarkymo paslaug ų teikimas turi b ūti vykdomas centralizuota vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūra, eksploatuojama viešojo vandens tiek ėjo 1. Viešojo vandens tiekimo teritorijoje individualus vandens išgavimas ir (arba) individualus nuotek ų šalinimas galimas, tik išimtiniais atvejais, t.y. jei detalizuojant specialiojo plano sprendinius (detali ųjų plan ų ir technini ų projekt ų rengimo metu) b ūtų nustatyta, kad centralizuot ų vandens tiekimo ir/ar nuotek ų surinkimo sistem ų įrengimas arba išpl ėtimas (sudarant s ąlygas tiekti vanden į ir surinkti vis ų teritorijoje

1 Pastaba: Viešojo vandens tiekimo teritorijoje kuriantis naujam nam ų ūkiui, bet nesant galimyb ės per abiems šalims (statytojo ir savivaldyb ės) priimtin ą laikotarp į (bet ne mažiau kaip per vienerius metus nuo prašymo pateikimo) jo prijungti prie viešojo vandens tiek ėjo tinkl ų rekomenduojama išduoti leidim ą įsirengti laikin ąją individuali ą vandens išgavimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūrą. Kai š į nam ų ūkį pasieks viešojo vandens tiek ėjo tinklai, individuali vandens gavybos ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūra turi b ūti naikinama ir jungiamasi prie viešojo vandens tiek ėjo tinkl ų. Esant tokiam susitarimui leidime turi b ūti apibr ėžta iki kada v ėliausiai bus atvesti viešojo vandens tiek ėjo tinklai.

113 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL esan čių objekt ų nuotekas) yra nepagr įstas ekonominiu poži ūriu, bei ši ų sistem ų įrengimo poveikis žmoni ų sveikatos bei taršos mažinimo ir prevencijos prasme yra nereikšmingas. Tokiais atvejais gali b ūti taikomos atskirosios arba grupin ės vandens išgavimo ir buitini ų nuotek ų tvarkymo sistemos, kurios užtikrint ų lygiavert į centralizuotosioms vandens tiekimo ir nuotek ų surinkimo sistemoms higienos ir aplinkos apsaugos lyg į. Individualus vandens išgavimas turi būti vykdomas įsirengiant individualius ar kolektyvinius gr ęžinius, nuotekos kaupiamos ir periodiškai vežamos į valymo įrenginius, išvalomos iki nustatyt ų LK ir išleidžiamos į paviršinius vandens telkinius arba laikantis galiojan čių normatyv ų infiltruojamos į grunt ą. Kaimuose, kurie nepatenka į viešojo vandens tiekimo teritorijas, gali b ūti taikomas individualus vandens išgavimas ir nuotek ų tvarkymas, įrengiant individualius vandens išgavimo gr ęžinius bei naudojant techninius ir aplinkosauginius reikalavimus atitinkan čius nuotek ų surinkimo rezervuarus, septikus ir mažuosius vietinius nuotek ų valymo įrenginius. J ų įrengimo vietos parenkamos individualiai kiekvienu atveju.

6.3 Rekomendacijos vandentvarkos infrastrukt ūros optimizavimui

Siekiant Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialiuoju planu nustatytose viešojo vandens tiekimo teritorijose optimizuoti vandentvarkos infrastrukt ūros eksploatacij ą, specialiojo plano reng ėjai rekomenduoja: • atlikti esamos vandentvarkos infrastrukt ūros inventorizacij ą ir išspr ęsti tinkl ų nuosavyb ės klausimus; • atlikti požeminio vandens monitoring ą–rajono mastu įvertinti požeminio vandens išteklius ir kokyb ę; • siekiant sumažinti aplinkos tarš ą nevalytomis nuotekomis, įdiegti nuotekų apskaitos sistem ą. Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialiuoju planu paviršini ų (lietaus) nuotek ų tvarkymas nesprendžiamas. Remiantis 2007 m. balandžio 02 d. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1–193 patvirtintu „Paviršini ų nuotek ų tvarkymo reglamentu“ paviršin ės nuotekos turi b ūti tvarkomos atskirai nuo buitini ų, komunalini ų ir gamybini ų nuotek ų. Paviršini ų nuotek ų išleidimas į komunalini ų, buitini ų, gamybini ų nuotek ų tvarkymo sistemas draudžiamas, išskyrus atvejus, kai šio reikalavimo neatitinkanti nuotek ų tvarkymo sistema įdiegta anks čiau, nei įsigaliojo min ėtasis reglamentas.

114 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

6.4. Pagrindiniai sprendini ų formavimo principai

6.4.1 Viešojo vandens tiekimo teritorijos

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka išskirtos viešojo vandens tiekimo teritorijos ir j ų pl ėtra, kuriose savivaldyb ė privalo organizuoti (užtikrinti) vieš ąjį vandens tiekim ą (viešojo vandens tiekimo teritorijos pateiktos koncepcijos ir sprendini ų br ėžininiuose). Var ėnos rajono vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo specialiajame plane, laikantis darniosios pl ėtros principo – nepertraukiamo ir kompaktiško užstatymo, si ūloma viešojo vandens tiekimo pl ėtros teritorijas įvardinti kaip: - teritorijas, ne daugiau kaip 100 m spinduliu nutolusias nuo gyvenam ųjų teritorij ų užstatymo ribos, jei tai specialiojo plano koncepcijoje I prioritetu įvardintos gyvenviet ės; - teritorijas, ne daugiau kaip 80 m spinduliu nutolusias nuo gyvenam ųjų teritorij ų užstatymo ribos, jei tai specialiojo plano koncepcijoje II prioritetu įvardinta gyvenviet ė; - teritorijas, ne daugiau kaip 50 m spinduliu nutolusias nuo gyvenam ųjų teritorij ų užstatymo ribos, jei tai specialiojo plano koncepcijoje III prioritetu įvardinta gyvenviet ė; - urbanizuojamas teritorijas pagal Var ėnos rajono bendr ąjį plan ą, jei tai specialiojo plano koncepcijoje IV prioritetu įvardinta gyvenviet ė.

Kolektyvini ų sod ų prijungimo prie vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo sistem ų galimyb ė Perspektyvoje specialiojo plano reng ėjai si ūlo kolektyvinius sodus įtraukti į IV prioritet ą t.y. į viešo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo teritorijas. Sod ų bendrijose inžinerin ės infrastrukt ūros įrengimas tur ėtų b ūti numatytas tik tuomet, kai teritorijos tenkins b ūtin ą s ąlyg ą tinkl ų įrengimui, tai yra teritorijoje nuolat gyvens daugiau, kaip 50 gyventoj ų. Taip pat b ūtina s ąlyga - technin ės galimyb ės inžinerini ų tinkl ų įrengimui.

6.4.2 Viešojo vandens tiekimo teritorij ų infrastrukt ūrizavimo prioritetiškumas

Siekiant, kad iki 2015 met ų ne mažiau kaip 95 % vis ų Var ėnos rajono savivaldyb ės gyventoj ų tur ėtų galimyb ę naudotis centralizuotai tiekiamu geriamu vandeniu ir centralizuota nuotek ų tvarkymo sistema, nustatyti vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo tinkl ų vystymo prioritetai: Pirmu prioritetu si ūloma infrastrukt ūrizuoti didžiausias gyvenam ąsias teritorijas (daugiau nei 150 gyventoj ų), kurios aptarnauja ar gali aptarnauti didžiausi ą gyventoj ų skai čių bei turi pilnai arba dalinai įrengtas centralizuoto vandens bei nuotek ų tvarkymo sistemas. Taip pat į pirm ą prioritet ą įtrauktos 115 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL teritorijos, kurios patenka į keli ų vandens tiekimo ir/ar nuotek ų tvarkym ą turin čių gyvenam ųjų vietovi ų inžinerin ės infrastrukt ūros apjungim ą. Pagrindiniai resursai tur ėtų b ūti skirti vandentiekio bei nuotek ų sistemos pl ėtotei, esam ų sistem ų gerinimui (gr ęžini ų atnaujinimas, vandens bokšt ų renovacija, vandens gerinimo įrengini ų renovacija bei įrengimas, nuotek ų valykl ų renovacija bei nauj ų valymo įrengini ų įrengimas). Antru prioritetu si ūloma infrastrukt ūrizuoti gyvenam ąsias teritorijas kuriose n ėra išvystyta centralizuoto vandens bei nuotek ų tvarkymo sistema ir kuriose gyvena nuo 50 iki 150 gyventoj ų. Pagrindiniai resursai tur ėtų b ūti skirti: nauj ų tinkl ų, gr ęžini ų, vandens gerinimo sto čių, valykl ų įrengini ų įrengimui. Tre čiu prioritetu si ūloma infrastrukt ūrizuoti gyvenam ąsias teritorijas kuriose n ėra centralizuoto vandentiekio ir nuotek ų surinkimo sistemos. Pagal valstyb ės vykdom ą vandentvarkos politik ą, siekiama, kad viešojo vandens tiekimo teritorijos apimt ų ne mažiau kaip 95 proc. rajono gyventoj ų ir aptarnaut ų teritorijas, kuriose gyvena ne mažiau kaip 50 gyventoj ų. Ta čiau, Var ėnos rajono urbanizuotose vietov ėse, kuriose gyvena virš 50 gyventoj ų, bendras gyventoj ų skai čius siekia 24895, t.y. 89 proc. vis ų rajono gyventoj ų. Tod ėl siekiant įgyvendinti vykdom ą vandentvarkos politik ą, specialiojo plano reng ėjai į viešojo vandens tiekimo teritorijas įtrauk ė ir mažesnes gyvenam ąsias vietoves, kuriose gyvena nuo 25 iki 49 gyventoj ų, kas užtikrina 95 proc. rajono gyventoj ų prisijungim ą prie centralizuot ų vandentiekio ir nuotek ų tinkl ų. Taigi, tre čiu prioritetu si ūlomos gyvenamosios teritorijos, kuriose gyvena nuo 25 iki 49 gyventoj ų. Min ėtose teritorijose pagrindinis tikslas tur ėtų b ūti naujos centralizuoto vandentiekio ir nuotek ų tvarkymo sistemos įrengimas. Ketvirtu prioritetu si ūloma infrastrukt ūrizuoti teritorijas, kurios pagal Var ėnos rajono bendr ąjį plan ą turi didel į pl ėtros potencial ą ir iki šiol n ėra urbanizuotos. Taip pat į viešojo vandens tiekimo teritorijas si ūloma įtraukti sod ų bendrijas, rekreacines teritorijas. Specialiojo plano reng ėjai si ūlo min ėtas teritorijas įtraukti į viešo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo teritorijas, tik tuomet, kai teritorijose bus sudarytos prielaidos centralizuotam užstatymui t.y. bus parengti teritorij ų išplanavimo projektai, ne mažiau kaip 50 žmoni ų apgyvendinimui. Teritorij ų prioritetiškumas, planuojama bei esama inžinerin ė infrastrukt ūra pateikta „Var ėnos rajono vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialiojo plano“ sprendini ų br ėžinyje ir priede „Var ėnos rajono vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialiojo plano sprendiniai“.

116 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

6.4.3 Pagrindiniai inžinerini ų sprendim ų pri ėmimo principai

Inžinerin ės infrastrukt ūros pl ėtros sprendiniai nustatytose pl ėtros teritorijose buvo formuojami vadovaujantis šiais principais: • įvertinti iki specialiojo plano rengimo pradžios parengti ir patvirtinti Var ėnos rajono ribose galiojantys teritorij ų planavimo dokumentai ir juose si ūlomi inžinerin ės infrastrukt ūros sprendiniai, aglomeracijos. • formuojant aglomeracijas, gyvenvie čių apjungim ą į bendr ą urbanistin ę strukt ūrą, nebelieka poreikio eksploatuoti aplinkini ų gyvenam ųjų teritorij ų esamus inžinerinius statinius, tod ėl j ų eksploatacija sustabdoma. • gyvenamosioms teritorijoms, kurios n ėra įtrauktos į aglomeracijas ar inžineriškai apjungtos, si ūloma įrengti individuali ą inžinerin ę sistem ą, apr ūpinan čią tik tos gyvenamosios teritorijos vartotojus (t.y. įrengti vandens gavybos gr ęžin į, esant poreikiui vandens gerinimo įrenginius, nuotek ų šalinimui įrengti nuotek ų valykl ą, atlikti inžinerini ų statini ų renovacijas (esam ų tinkl ų renovacijos poreikis nustatomas atlikus išsami ą tinkl ų inventorizacij ą)).

117 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

6.5. Inžinerin ės infrastrukt ūros techniniai reglamentai

6.5.1 Planuojama inžinerin ė infrastrukt ūra Detalizuojant, kaip vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūra apr ūpinti koncepcijos metu numatytas viešojo vandens tiekimo teritorijas, buvo atliktas preliminarus tinkl ų trasavimas. Vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo tinklai suplanuoti už valstybin ės ir vietin ės reikšm ės kelio juostos rib ų. Urbanizuotose teritorijose tinklai tur ėtų b ūti klojami pagrindin ėmis gatv ėmis tarp raudon ųjų linij ų (pagal STR 2.06.01:1999 „Miest ų, miesteli ų ir kaim ų susisiekimo sistemos“ gatv ės juosta tarp raudon ųjų linij ų yra skirta įrengti važiuojam ąją dal į ir kitus gatv ės elementus (šaligatvius, p ėsčiųjų ir dviratinink ų takus); inžinerinius tinklus; transporto priemoni ų aptarnavimo pastatus, stov ėjimo vietas). Klojant naujus vandentvarkos tinklus b ūtina užtikrinti esam ų inžinerini ų tinkl ų (elektros, duj ų, telekomunikacij ų, šilumos, vandentiekio, nuotek ų ir pan.) ir gatvi ų dang ų išsaugojim ą, prioritet ą teikiant tinkl ų klojimui uždaru b ūdu, nesant galimyb ės išsaugoti, gauti projektavimo s ąlygas tinklams perkelti. Viešai tiekiamas geriamasis vanduo ir teikiamos nuotek ų tvarkymo paslaugos turi atitikti įstatymuose ir kituose teis ės aktuose nustatytus sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos ir paslaugų kokyb ės reikalavimus: –pagrindinius reikalavimus geriamajam vandeniui apibr ėžia Geriamojo vandens įstatymas (Žin., 2001, Nr.64–2327); –viešojo vandens tiekimo nuostatos apibr ėžtos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo įstatyme (Žin., 2006, Nr.82–3260); –geriamojo vandens kokyb ės reikalavimai yra išd ėstyti LR Higienos normose HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokyb ės reikalavimai“ (Žin. 2003, Nr. 79–3606); –nuotek ų tvarkymo reikalavimai, nuotek ų išvalymo kokyb ė yra reglamentuojama Nuotek ų tvarkymo reglamentu (Žin. 2006, Nr. 59–2103) ir Nuotek ų valymo įrengini ų tvarkymo reglamentu (žin. 2004, Nr. 99–3852 su v ėlesniu pakeitimu); –nuotek ų dumblo tvarkymas turi b ūti atliekamas pagal LR Aplinkos ministro įsakymu patvirtint ą normatyvin į dokument ą LAND 20–2001 „Nuotek ų dumblo naudojimo tr ęšimui reikalavimai“ (Žin. 2001, Nr. 61–2196); –įgyvendinant specialiojo plano sprendinius (rengiant žemesnio lygmens teritorij ų planavimo dokumentus ir techninius projektus) turi b ūti vadovaujamasi konkre čios infrastrukt ūros technines charakteristikas aprašan čiais reglamentais (vandentiekio ir nuotek ų tinklai tur ėtų b ūti projektuojami vadovaujantis STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotek ų šalintuvas. Pastato inžinerin ės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai.“);

118 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Taip pat b ūtina: –taikyti (esamiems, nustatyta tvarka suprojektuotiems, pastatytiems ir pripažintiems tinkamais naudoti inžineriniams tinklams) „Speciali ųjų žem ės ir miško naudojimo s ąlyg ų“ (LR Vyriausyb ės nutarimas 1992–05–12 Nr.343 su v ėlesniais pakeitimais) bei kit ų, atskiroms tinkl ų grup ėms galiojan čių, įstatym ų reikalavimus; –nustatyti, įteisinti ir sutvarkyti esam ų bei perspektyvini ų vandenvie čių sanitarines apsaugos zonas. Visi aukš čiau įvardinti reikalavimai turi b ūti įvertinti žemesnio lygmens planavimo dokumentuose. Taip pat detaliojo planavimo metu, nusta čius žem ės ir esam ų inžinerini ų tinkl ų savininkus, turi b ūti išspr ęsti žem ės pa ėmimo visuomen ės poreikiams ir nauj ų tinkl ų prijungimo prie esam ų inžinerini ų statini ų klausimai

6.5.2 Vandens tiekimo ir nuotek ų surinkimo infrastrukt ūros pl ėtros modeliai

Modeliuojamas vandentiekio tinklas: • vandentiekio tinklas. Atliktas preliminarus vandentiekio tinkl ų trasavimas į koncepcijos stadijoje apibr ėžtas inžinerin ės pl ėtros teritorijas. Vadovaujantis min ėtu trasavimu apskai čiuotas preliminarus tinkl ų ilgis yra 200,6 km, kuris bus tikslinamas rengiant atskir ų teritorij ų detaliuosius planus ir (ar) techninius projektus. Siekiant užtikrinti vandens tiekimo patikimum ą, gyvenamuosiuose rajonuose naujos vamzdyno atšakos buvo „konstruojamos“ stengiantis sužiedinti esam ą ir planuojam ą tinkl ą; • vandens gerinimo stotys. Įrengiamos tuomet, kai išgaunamas geriamas vanduo neatitinka Lietuvos higienos norm ų reikalavim ų HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokyb ės reikalavim ų“. Specialiojo plano reng ėjai, gyvenamosiose teritorijose, kuriose suplanuoti vandens gr ęžiniai, rekomenduoja atlikti vandens saugos ir kokyb ės tyrimus. Įvertinus gautus tyrim ų rezultatus ir paaišk ėjus poreikiui-įrengti vandens gerinimo įrenginius. Specialiojo plano reng ėjai pagal gautus vandens kokyb ės duomenis, savivaldyb ės atstov ų, seni ūnų, vandens tiek ėjo si ūlymus, rekomenduoja perspektyvoje Var ėnos rajone įrengti 91 vandens gerinimo stotis. • vandens gavybos gr ęžiniai. Gyvenviet ėse, kurios nepatenka į vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo aglomeracijas, gyvenvie čių inžinerin į apjungim ą, savivaldyb ės atstov ų ir vandens tiek ėjų si ūlymui numatoma įrengti vandens gavybos gr ęžinius. Preliminar ūs projektiniai paj ėgumai apskai čiuoti darant prielaid ą, kad vandens suvartojimo norma sieks 130 l/d gyventojui. Specialiuoju planu suplanuoti vandens gr ęžiniai 71 gyvenviet ėse.

119 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Modeliuojamas nuotek ų surinkimo tinklas: • nuotek ų tinklas. Atliktas preliminarus nuotek ų tinkl ų trasavimas į koncepcijos stadijoje apibr ėžtas inžinerin ės plėtros teritorijas (žr. sprendini ų br ėžin į). Vadovaujantis min ėtu trasavimu apskai čiuotas preliminarus tinkl ų ilgis yra 223,6 km. Centralizuotus nuotek ų tinklus rekomenduojama projektuoti taip, kad į juos patekt ų kiek galima mažiau paviršini ų nuotek ų. • nuotek ų siurblin ės. Siurblin ės įrengiamos tuomet, kai savitakio nuotakyno tiesimas yra sud ėtingas ir techniškai sunkiai įvykdomas. Nuotek ų siurblini ų dislokacijos vieta, skai čius ir technin ės charakteristikos turi b ūti parenkami rengiant konkre čios teritorijos detal ųjį plan ą ir/ar technin į projekt ą. • nuotek ų valyklos. Gyvenviet ėse, kurios yra įtrauktos į viešojo vandens tiekimo teritorijas, bet jose n ėra vandentvarkos infrastrukt ūros, bei d ėl nuotoli ų ar/ir technini ų kli ūč ių jos netikslinga atvesti iš kit ų gyvenam ųjų vietovi ų, specialiuoju planu si ūloma įrengti vandens nuotek ų valyklas. Preliminar ūs projektiniai paj ėgumai apskai čiuoti darant prielaid ą, kad vartotojo išleidžiam ų nuotek ų kiekis per par ą yra 0,13 m 3, o pritek ėjimai sudarys 12 proc. nuo vartotoj ų išleidžiam ų nuotek ų. Specialiuoju planu suplanuotos 84 nuotek ų valyklos. • nuotek ų dumblo tvarkymas. Nuotek ų valymo įrenginiuose susidarant į dumbl ą numatoma tvarkyti galimybi ų studijoje „Investicin ė programa dumblo tvarkymui Lietuvoje“ numatytoje dumblo galutinio dumblo apdorojimo aikštel ėje (Alytuje). Mechaninis dumblo tankinimas ir džiovinimas bus numatomas Var ėnos nuotek ų valykloje.

Orientacin ės suplanuot ų inžinerini ų statini ų dislokacijos vietos yra pavaizduotos Var ėnos rajono vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialiojo plano sprendini ų br ėžinyje. Inžinerini ų statini ų bei tinkl ų trasavimas teritorijose yra preliminarus. Vandens gavybos gr ęžini ų, vandens gerinimo sto čių, nuotek ų valykl ų dislokacijos vietos, j ų kiekis ir techniniai parametrai turi b ūti tikslinami tolesniuose projektavimo etapuose t.y. ruošiant min ėtų gyvenam ųjų teritorij ų vandens tiekimo inžinerin ės infrastrukt ūros techninius bei darbo projektus, rengiant atskir ų teritorij ų detaliuosius planus.

6.5.3 Vandentiekio pritaikymas gaisrams gesinti

Be pagrindin ės paskirties, tiekti vartotojams geriam ąjį vanden į, Var ėnos rajono gyvenamosiose teritorijose planuojamas vandentiekis yra skirtas ir gaisrams gesinti. Vadovaujantis „Lauko gaisrinio vandentiekio tinklai ir statiniai. Projektavimo ir rengimo taisykl ėmis“, patvirtintomis Priešgaisrin ės apsaugos ir gelb ėjimo departamento prie Vidaus reikal ų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66, numatoma:

 tiesiant naujus vandentiekio tinklus kas 150-200 m įrengti gaisrinius hidrantus;

120 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

 pastat ų išor ės gaisrams gesinti turi b ūti numatyti antžeminiai sausojo tipo gaisriniai hidrantai su nulaužimo sistema (C tipo) ir tik nesant tokiai galimybei įrengin ėti požeminius gaisrinius hidrantus;

 įrengiami gaisriniai hidrantai turi b ūti ne toliau kaip 2,5 m nuo važiuojamosios kelio (gatv ės) dalies krašto, bet ne ar čiau 5 m nuo pastat ų sien ų;

 vandentiekio tinklai turi b ūti žiediniai;

 gaisr ų gesinimui galima naudoti ir aklinus iki 200 m ilgio vandentiekio vamzdynus;

 kei čiantis žem ės savininkams ar žem ės paskir čiai gaisriniai hidrantai neturi b ūti naikinami be priešgaisrin ės gelb ėjimo tarnybos sutikimo;

 vandentiekis daromas tokio patikimumo, kad atitikt ų miesto ar konkretaus vartotojo reikalavimus. Var ėnos rajono atveju yra siektina užtikrinti pirmos patikimumo kategorijos vandens tiekim ą. Var ėnos rajono vandenvie čių siurblini ų maitinimui siektina užtikrinti I kategorijos elektros energijos tiekim ą;

 teritorijose, kur n ėra numatytas vandentiekis arba kur vandentiekio tinkl ų diametras yra mažesnis, nei reikia, kad b ūtų įrengti hidrantai, pagal priešgaisrin ės saugos reikalavimus turi b ūti įrengtos talpyklos (priešgaisriniai rezervuarai arba atviri vandens telkiniai) ir kieto grunto dangos privažiavimai prie j ų su 12 m ×12 m aikštel ėmis.

6.6. Orientacinis vandentvarkos investicij ų poreikis bei atsipirkimas

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialiuoju planu buvo suplanuoti vandentiekio ir nuotek ų tinklai, nuotek ų valymo įrenginiai, vandens gavybos br ėžiniai bei kita infrastrukt ūra. Orientacinis investicij ų poreikis pateiktas priede „Var ėnos rajono vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialiojo plano sprendiniai“ (žr.skyriaus gale). Vandentvarkos projekt ų investicin ė gr ąža paprastai yra nedidel ė, ta čiau turi stipr ų socialin į ir aplinkosaugos pagrind ą, t.y.: • Nuotek ų tinkl ų pl ėtra užtikrina, kad nutekamieji vandenys neb ūtų išleidžiami tiesiai į atvirus vandens telkinius, bet b ūtų valomi pagal šalies ir ES teisinius normatyvus; • Sudaroma galimyb ė prisijungti prie centralizuot ų geriamojo vandens bei kanalizacijos tinkl ų; • Padid ėja vandens paskirstymo ir nutekamojo vandens surinkimo efektyvumas; • Sukuriamas reikalingas pagrindas naujoms ekonomin ėms iniciatyvoms pritraukti ir esamoms išlaikyti.

121 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

• ir t.t. Dažniausiai tokia nauda negali b ūti ir n ėra apskai čiuojama. Ekonomin ė nauda, gaunama iš padid ėjusio vandens tiekimo ir resurs ų kašt ų sumažinimo, yra gana kukli, ta čiau specialiojo plano sprendini ų įgyvendinimas duot ų didel ę naud ą aplinkos, socialinei ir ekonominei pl ėtrai. Kainos buvo paskai čiuotos vadovaujantis analog ų palyginimu ir „Statini ų statybos skai čiuojam ųjų kain ų palyginamaisiais ekonominiais rodikliais (XI)“ (pagal 2009 m. kovo m ėn. statini ų statybos skaičiuojam ąsias kainas) AB „SISTELA“ 2008 Vilnius (inžinerini ų statini ų kainos pateiktos priede „Var ėnos rajono vandens teikimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialiojo plano sprendiniai“). Pagal „Statini ų statybos skai čiuojam ųjų kain ų palyginamuosius ekonominius rodiklius“, statybos kainos apskai čiavimuose yra įvertinti žem ės darbai, vamzdynai, armat ūra, šuliniai. Rengiant atskir ų teritorij ų detaliuosius planus ir techninius projektus turi b ūti įskai čiuoti visi kaštai (projektavimo, žem ės, technin ės prieži ūros, ekspertiz ės ir kitos inžinerin ės paslaugos), kurie paprastai yra patiriami statinio statybos procese. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 18 „D ėl skai čiuojam ųjų kain ų normatyv ų patvirtinimo ir Statybos ir urbanistikos ministerijos 1998 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 7 daliniu pakeitimu“ (Žin., 2000, Nr. 9-224) yra numatyti tokie projektavimo ir inžinerini ų paslaug ų ekonominiai normatyvai: • 8 proc.–projektavimo ir kitos inžinerin ės paslaugos nuo sklypo paruošimo, statini ų ir j ų dali ų statybos ir įrengimo kainos: - 72 proc. projektavimo darbams (tyrimams, tyrin ėjimams, projektavimo s ąlyg ų gavimui, projekto rengimui); - 14 proc. statybos techninei prieži ūrai; - 7 proc. statinio projekto vykdymo prieži ūrai; - 7 proc. projekto ekspertizei. • 10 proc. statytojo (užsakovo) rezervas. Šis rezervas skirtas projekte nenumatytiems, ta čiau būtiniems darbams atlikti, taip pat statiniams remontuoti, rekonstruoti, nepriklausomai nuo statybos trukm ės. Aukš čiau eksplikuoti 8 % projektavimo ir kitiems darbams specialiojo plano sprendini ų kain ų skai čiavime n ėra įkalkuliuoti.

122 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

2.6.1 lentel ė. Inžinerin ės infrastrukt ūros suvestiniai** skai čiavim ų rezultatai Inžinerin ė I II III IV Viso infrastrukt ūra/Prioritetas*** Vandentiekio tinklai, km 100,0 67,5 33,1 - 200,6 Vandenviet ės/gr ęžiniai, vnt. 7 27 37 - 71 Vandens gerinimo įrenginiai, vnt. 26 28 37 - 91 Vandenviet ės renovacija, vnt. 18 1 - - 19 Nuotek ų tinklai, km. 126,2 64,8 32,6 - 223,6 (savitakiniai ir sl ėginiai) Nuotek ų valyklos, vnt. 20 27 37 - 84 Nuotek ų valyklos renovacija, vnt. 7 - - - 7 Investicijos, t ūkst.lt* 135247,0 79369,9 45698,3 - 260315,2 *Kainos paskai čiuotos pagal analogus ir „Statini ų statybos skai čiuojam ųjų kain ų palyginamuosius ekonominius rodiklius (X)“. Kainos paskai čiavime yra įvertinti žem ės darbai, vamzdynai, armat ūra, šuliniai. ** detalesni kain ų skai čiavimai pateikti priede „Var ėnos rajono vandens teikimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialiojo plano sprendiniai“. *** vandentvarkos inžinerini ų statini ų dislokacijos vietos pateiktos Var ėnos rajono vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialiojo plano sprendini ų br ėžinyje.

6.6.1 Galimi finansavimo šaltiniai

Lietuvai integruojantis į ES, priimami teis ės aktai, liberalizuojantys b ūsto infrastrukt ūros valdym ą, didinantys atsakomyb ę, griežtinantys atskaitomyb ę. Vandens tiekimo ir buitini ų atliek ų tvarkymo pl ėtrai ES teikia didel ę param ą. Siekiant užtikrinti geresn ę aplinkos kokyb ę ir darn ų vystym ąsi, 2007 m. liepos 30 dien ą Europos Komisija patvirtino veiksm ų program ą „Sanglaudos skatinimas“ d ėl Bendrijos paramos Lietuvos Respublikai iš Europos regionin ės pl ėtros fondo ir Sanglaudos fondo pagal Konvergencijos tiksl ą. Šios programos prioritetinei kryp čiai „Aplinka ir darnus vystymasis“ 2007–2013 metais iš Sanglaudos fondo numatoma skirti 1 128 119 555 EUR, tai yra 39,1 % ES strukt ūrin ės paramos l ėšų, gaunam ų pagal konvergencijos tiksl ą. Europos Komisija nustat ė šios krypties įgyvendinam ų projekt ų bendro finansavimo dal į iki 84,25 %. Tarp pagrindini ų priemoni ų, numatom ų finansuoti pagal ši ą program ą, yra viešajam vandens tiekimui ir nuotek ų tvarkymui (nuotek ų surinkimui, transportavimui, valymui, išleidimui, apskaitai, kontrolei, pirminiam dumblo ir valymo metu susidaran čių atliek ų tvarkymui) skirtos infrastrukt ūros modernizavimas ir pl ėtra. Var ėnos rajono vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros specialiajame plane numatomos infrastrukt ūros finansavimas gali b ūti iš ES strukt ūrin ės paramos l ėšų, ISPA, bei valstyb ės biudžeto. Specialiuoju planu finansavimo galimyb ės įvardintos tik preliminariai.

123 UAB “Statybos strategija“

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Priedai:

Var ėnos rajono vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialiojo plano sprendiniai pagal seni ūnijas.

UAB “Statybos strategija“ 124

Var ėnos rajono savivaldyb ės vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo infrastrukt ūros pl ėtros specialusis planas SS 09-011-SPL

Grafin ė dalis:

Esamos b ūkl ės br ėžinys; Koncepcija Nr.1; Koncepcija Nr.2; Analizuojamos teritorijos saugom ų teritorij ų atžvilgiu br ėžinys; Sprendini ų br ėžinys.

UAB “Statybos strategija“ 125