DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖ
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS
SPRENDINIŲ KONKRETIZAVIMAS
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO 1 ESAMOS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS. 2018 M.
______
TURINYS
1. Bendroji dalis……………………………………………………………………..………...... 5 psl. 1.1. Bendrieji duomenys...... 5 psl. 1.2. Bendrojo plano koregavimo tikslai ir uždaviniai...... 5 psl.
2. Kraštovaizdžio apsauga ir tvarkymas...... 6 psl. 2.1. Gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga...... 6 psl. 2. 2. Gamtinio karkaso teritorijos...... 10 psl. 2.2.1. Gamtinio karkaso formavimo bendrosios nuostatos...... 10 psl. 2.2.2. Gamtinio karkaso struktūrinės dalys Druskininkų savivaldybės teritorijoje...... 12 psl. 2.2.3. Gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo kryptys...... 13 psl. 2.2.4. Priemonės gamtinio karkaso stiprinimui (įgyvendinimo prioritetai)...... 16 psl.
3. Erdvinės ir funkcinės struktūros plėtojimo sprendiniai...... …………………...... 18 psl. 3.1. Erdvinės ir funkcinės struktūros formavimo nuostatos...... 18 psl. 3.2. Erdvinės struktūros plėtojimo sprendiniai...... 18 psl. 3.2.1. Urbanistinės integracijos ašys...... 18 psl. 3. 2.2 . Urbanistinės integracijos centrų plėtojimo sprendiniai...... 20 psl. 3.2.3. Gyvenamųjų vietovių plėtojimo sprendiniai...... 22 psl. 3.2.4. Pasienio teritorijų gyvenamųjų vietovių plėtojimo sprendiniai...... 25 psl. 3.3. Funkcinės struktūros plėtojimo sprendiniai...... 28 psl. 3.3.1 . Funkcinis zonavimas...... 28 psl. 3.3.2. Funkcinių zonų plėtojimo sprendiniai...... 30 psl. 3.4. Žemės naudojimo sprendiniai…………………………………………………………………... 39 psl. 3.4.1. Savivaldybės teritorijos žemės naudojimo sprendiniai………………………………………… 39 psl. 3.4.2. Urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų žemės naudojimo sprendiniai………………………. 40 psl. 3.4.3. Ne urbanizuotų ir neurbanizuojamų teritorijų žemės naudojimo sprendiniai………………… 43 psl. 3.5. Teritorijos tvarkymo ir naudojimo reikalavimai………………………………………………… 46 psl.
4. Nekilnojam ojo kultūros paveldo apsauga……… .... …...... ………...... 53 psl. 4.1. Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos kryptys……………..………………………………. 53 psl. 4.2. Nekilnojamo kultūros paveldo objektai ir jų apsaugos zonos…………………………………. 53 psl.
5. Turizmo ir rekreacijos vystymas…………………...... …...... 55 psl. 5.1. Vartojamos sąvokos…………………………………………………………………………….. 55 psl. 5.2. Turizmo ir rekreacijos aptarnavimo centrai, rekreacinių vietovių gyvenvietės...... 57 psl. 5.3. Rekreacinio vystymo funkcinės vietovės ...... 58 psl. 5.4. Turizmo ir poilsio infrastruktūros vystymas ...... 60 psl. 5.4.1. Turizmo trasų sistemos ir kitos viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros vystymas...... 61 psl. 5.4.2. Kitų turizmo ir poilsio infrastruktūros objektų vystymas...... 64 psl.
6. Socialinės ir ekonominės aplinkos plėtojimo sprendiniai...... …...... 65 psl. 6.1. Socialinė aplinka………………………………………………………………………………… 65 psl. 6.1.1 Demografinė kaita………………… ...... …………………………………………...... 65 psl. 6.1.2. Gyvenamasis fondas…...... 65 psl. 6. 2 Socialinė infrastruktūra ...... …………….…...... 66 psl. 6.3. Ekonominė aplinka...... 69 psl.
7. Inžinerinės infrastruktūros plėtojimo sprendiniai....……...... …………… ……………...... 72 psl. 7.1. Elektros energijos gamybos ir tiekimo sistema………………………………………….…….. 72 psl. 7.1.1. Elektros energijos gamyba……………………………………………………………………… 72 psl. 7.1.2. Elektros energijos perdavimo sistema…………………………………………………………. 73 psl. 7.2. Dujų tiekimo sistema……………………………………………………………………………. 73 psl. 7.3. Šilumos ūkio vystymas………………………………………………………………………….. 74 psl. 7.4. Vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas……………………………………………………….. 76 psl. 7.5. Atliekų tvarkymas……………………………………………………………………………….. 81 psl. DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 3
______
7.6. Elektroninių ryšių (telekomunikacijų) sistema…………………………………………………. 82 psl.
8. Susisiekimo sistemos plėtojimo sprendiniai……………...... 84 psl. 8.1. Susisiekimo sistemos vystymo tikslai ir plėtros modelio formavimo principai...... 84 psl. 8.2. Automobilių kelių tinklo ir gatvių tinklo plėtra...... 84 psl. 8.3. Viešasis transportas...... 87 psl. 8.4. Aptarnavimo infrastruktūra...... 87 psl. 8.5. Geležinkelių transportas...... 89 psl. 8.6. Vandens transportas...... 90 psl. 8.7. Oro transportas...... 90 psl
1 PRIEDAS. Druskininkų savivaldybės teritorijos naudojimo reikalavimai 2 PRIEDAS. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sąrašas
BRĖŽINIAI 1. Sprendinių konkretizavimas. Pagrindinis brėžinys M1:20 000 – 2 lapai 2. Sprendinių konkretizavimas. Susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros brėžinys M1:20 000 – 2 lapai 3. Sprendinių konkretizavimas. Kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo brėžinys M1:20 000 – 2 lapai 4. Sprendinių konkretizavimas. Rekreacijos ir turizmo vystymo brėžinys M1:20 000 – 2 lapai 5.
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 4
______
1. BENDROJI DALIS
1.1. Bendrieji duomenys
Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas – Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas.
Teritorijų planavimo dokumento rūšis – kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas. Planavimo lygmuo – savivaldybės lygmens bendrasis planas. Planavimo organizatorius – Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius, Vilniaus al. 18, Druskininkai, tel. 8 313 51233, fax. 55376, 52253, el.p.: [email protected] .
Planavimo pagrindas – Druskininkų savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 8 d. sprendimas Nr. T1-17 „Dėl Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo“ ir Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 13 d.. įsakymas Nr. V-35-332 „Dėl Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo ir planavimo darbų programos patvirtinimo“.
Planuojama teritorija – Druskininkų savivaldybės teritorija Planuojamos teritorijos plotas – 45301 ha.
1.2. Bendrojo plano koregavim o tikslai ir uždaviniai
Planavimo tikslai: 1. sudaryti sąlygas darniai savivaldybės teritorijos raidai, nuosekliai erdvinės ir funkcinės integracijos politikai įgyvendinti, teritorijų sanglaudai, kompleksiškai spręsti socialinius, ekonominius, ekologinius uždavinius; 2. nustatyti gyvenamųjų vietovių, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros, kitų savivaldybei svarbių socialinės ekonominės veiklos sričių vystymo ir įgyvendinimo gaires, numatyti plėtrai reikalingas teritorijas; 3. sudaryti sąlygas racionaliam savivaldybės gamtinių, žemės gelmių ir energijos išteklių naudojimui ir atkūrimui; 4. nustatyti savivaldybės gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio savitumo, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą, tikslingą naudojimą ir pažinimą, ekologinei pusiausvyrai būtino gamtinio karkaso formavimą; 5. kurti sveiką, saugią, darnią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas gyvenamosiose vietovėse; 6. sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, kuriančioms socialinę ir ekonominę gerovę, tinkamos kokybės gyvenimo sąlygas; 7. derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybės ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų; 8. sudaryti sąlygas racionaliam žemės naudojimui ir žemės ūkio veiklai skatinti.
Planavimo uždaviniai: 1. suformuoti planavimo lygmenį atitinkančias teritorijos funkcinio ir erdvinio vystymo kryptis; 2. optimizuoti planuojamos teritorijos urbanistinę struktūrą, socialinę ir inžinerinę bei viešąją kurorto infrastruktūrą; 3. nustatyti racionalaus gamtinių gydomųjų išteklių, žemės gelmių išteklių, žemės ūkio naudmenų, miškų, kitų gamtos išteklių išsaugojimo ir naudojimo, gamtinio karkaso ir ekologiškai pagrįstos žemė naudojimo teritorinės struktūros formavimo, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo priemones; 4. detalizuoti atitinkamų aukštesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 5
______
2. KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGA IR TVARKYMAS
2.1. Gamtin io kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga
Druskininkų savivaldybės teritorijoje, tikslu išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus bei objektus, kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, darnų gamtos išteklių naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugą yra įsteigtos konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos - valstybiniai draustiniai, kompleksinė saugoma teritorija - valstybinis parkas. Druskininkų savivaldybės teritorijoje esančių saugomų teritorijų sąrašas, plotai ir apsaugos tikslai Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos duomenimis pateikiami 2.1 lentelėje , teritorinė lokalizacija grafinėje dalyje - visuose Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinių konkretizavimo brėžiniuose.
Ypač saugomos teritorijos Druskininkų savivaldybėje užima 7,15% teritorijos ploto. Rodiklis yra per pus mažesnis už vidutinį šalyje – 15,7% ir atspindi nepakankamą valstybinio ypač saugomų teritorijų tinklo išvystymą savivaldybėje. Druskininkų savivaldybėje iki šiol nėra įsteigtų vietinio lygmens - savivaldybės saugomų draustinių. Druskininkų savivaldybės bendrojo plano keitime savivaldybės saugomų teritorijų sistemos plėtra detaliau neanalizuojama, tai būtų specialaus aplinkosauginio planavimo dokumentų tikslas.
Druskininkų savivaldybės gamtinio kraštovaizdžio įvairovės apsaugos sistemos plėtojimas yra numatytas svarbiausiuose šalies teritorijų planavimo dokumentuose - LR teritorijos bendrajame, Lietuvos Respublikos nacionaliniame kraštovaizdžio tvarkymo planuose bei Alytaus apskrities teritorijos bendrajame plane. Remiantis šiuose planavimo dokumentuose teikiamais pasiūlymais, Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendiniuose savivaldybės teritorijos gamtinio kraštovaizdžio apsaugai stiprinti rekomenduojama įsteigti du naujus draustinius: Skirziaus hidrografinį ir Baltosios Ančios kraštovaizdžio . Draustinių apsaugos tikslai yra nurodyti 2.1.1 lentelėje, teritorinė lokalizacija teikiama visuose Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinių konkretizavimo brėžiniuose.
Pateikiamus siūlymus saugomų teritorijų plėtros klausimais gali įgyvendinti valstybės valdymo ir (ar) savivaldos institucijos, šių teritorijų steigimo pagrindimą, ribas, teritorijų apsaugos ir naudojimo reglamentus nagrinėjant savivaldybės, vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, taip pat strateginio planavimo dokumentuose.
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „pasiūlymai steigti valstybinius rezervatus, valstybinius parkus, valstybinius draustinius, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijas turi būti pagrįsti moksliniais tyrimais, kurių pagrindu parengiama atitinkamos saugomos teritorijos planavimo schema (ribų ir tvarkymo planas) arba ribų planas“.
2.1.1. lentelė. Gamtinio kraštovaizdžio įvairovę Druskininkų savivaldybėje išsaugančios saugomos teritorijos
Saugomų Saugomos Plotas, Savivaldybė Apsaugos tikslai teritorijų grupė teritorijos /dalis sav. pavadinimas (ha) VALSTYBINIAI 1. Dzūkijos 58452,6 / Varėnos raj., Išsaugoti ypač vertingus Dainavos krašto PARKAI nacionalinis 1291,9 Alytaus raj., gamtos ir kultūros kompleksus - Nemuno- Lazdijų raj., Merkio-Ūlos-Grūdos-Skroblaus santakinio Druskininkų upyno hidrografinį tinklą bei slėnius su būdingais floros ir jos migracijos kelių kompleksais; Dzūkijos kontinentinių kopų masyvus DRAUSTINIAI 2. Avirės 310,6 / Druskininkų šsaugoti besalpio slėnio mažai vingiuotą Avirės hidrografinis 310,6 upelį 3. Druskininkų 4,8 / 4,8 Druskininkų Išsaugoti retų rūšių augalų augimvietes botaninis 4. Vilko botaninis 120,3 / Druskininkų, Išsaugoti retų rūšių augalų augimvietes 109,5 Lazdijų raj.
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 6
______
Saugomų Saugomos Plotas, Savivaldybė Apsaugos tikslai teritorijų grupė teritorijos /dalis sav. pavadinimas (ha) 5. Cimakavo 366,7 / Druskininkų Išsaugoti ornitologiniu požiūriu vertingą pelkę ornitologinis 366,7 6. Baltosios 15,7 / Druskininkų Išsaugoti medvarlių populiaciją Ančios 15,7 herpetologinis 7. Stračiūnų 23,9 / Druskininkų Išsaugoti balinių vėžlių populiaciją herpetologinis 23,9 8. Gerdašių 12,4 / Druskininkų Išsaugoti retų ir nykstančių vabzdžių populiaciją entomologinis 12,4 9. Kermušijos 14,4 / Druskininkų išsaugoti Kermušijos miško paprastosios pušies miško pušies 14,4 (Pinus sylvestris L.) populiacijos genetinę genetinis įvairovę kintančios aplinkos sąlygomis ir užtikrinti šios populiacijos atsikūrimą arba atkūrimą jos dauginamąja medžiaga 10. Latežerio 18,5 / Druskininkų Išsaugoti Latežerio miško paprastosios pušies miško pušies 18,5 (Pinus sylvestris L.) populiacijos genetinę įvairovę kintančios aplinkos sąlygomis ir užtikrinti šios populiacijos atsikūrimą arba atkūrimą jos dauginamąja medžiaga 11. Raigardo 1071,9 / Druskininkų išsaugoti didžiausią Lietuvos sufozinį cirką - kraštovaizdžio 1071,9 Raigardo slėnį Rekomenduojami įsteigti nauji draustiniai 12. Skirziaus ~150 Druskininkų Išsaugoti natūralumą išlaikiusį siauriausio šalyje hidrografinis rininio ežero gamtinį kompleksą 13. Baltosios ~200 Druskininkų, Išsaugoti natūralumą išlaikiusį unikalų Baltosios Ančios Lazdijų raj. Ančios upės žemupio slėnio kraštovaizdį su kraštovaizdžio gausiomis kertinėmis miško buveinėmis
Kraštovaizdžio apsaugai ir jo identitetui svarbios ne tik saugomos teritorijos, bet ir nedidelius plotus užimantys vienetiniai gamtos paveldo objektai – gamtiniai kraštovaizdžio elementai, kuriems dėl jų vertingumo teisiškai nustatytas apsaugos ir naudojimo režimas. Druskininkų savivaldybėje yra tik 3 saugomi gamtos paveldo objektai. Jų sąrašas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos duomenimis pateikiamas 2.1.2 lentelėje , teritorinė lokalizacija grafinėje dalyje - visuose Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinių konkretizavimo brėžiniuose.
2.1.2.lentelė. Saugomi gamtos paveldo objektai Druskininkų savivaldybėje
Eil. Pavadinimas Vietovė, saugoma teritorija Kiti duomenys Nr. Geologiniai objektai 1. Snaigupėlės atodanga* Leipalingio apyl., Gailiūnų km., Aukštis - 7 m, ilgis palei Snaigupėlės upelį Snaigupėlės slėnio dešinysis – 15 m; kvartero uolienos šlaitas 2. Velnio akmuo* Raigardo kraštovaizdžio Aukštis - 3,3 m, ilgis- 6,29m, didžiausia (Švendubrės akmuo) draustinyje - Švendubrės k.. horizontali apimtis – 19,87 m; amfibolinis biotitinis granitogneisas. Botaniniai objektai 3. Latežerio ąžuolas Latežerio g-ja (357 kv., 11 Apimtis 1,3 m aukštyje – 4,35 m. Aukštis - skl.), Latežerio k.. 22,3, m
*- Vertingiausi gamtos paveldo objektai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 311 ,,Dėl gamtos paminklų paskelbimo“ paskelbti gamtos paminklais .
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 7
______
Veiklą saugomose teritorijose ir objektuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomu teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos mišku įstatymas, Lietuvos Respublikos vandens įstatymas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, kiti įstatymai, Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, gamtos paveldo objektų nuostatai, apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų saugomose teritorijose, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo.
Be jau minėtų teisės aktų, konkretizuoti kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai nustatomi saugomų teritorijų specialiuose planavimo dokumentuose - tvarkymo planuose (planavimo schemose). Iš visų Druskininkų savivaldybėje esančių saugomų teritorijų tarpo tokius planus turi Dzūkijos nacionalinis parkas ir Raigardo kraštovaizdžio draustinis .
Dzūkijos nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 740 patvirtinta Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schema (ribų ir tvarkymo planai), kuri nustato nacionalinio parko funkcinio prioriteto zonas, bendrus planavimo ir tvarkymo principus bei kryptis rekreacinei sistemai sukurti, ūkinės veiklos apribojimus visam NP bei atskirose funkcinio prioriteto zonose, kitais teritorijų ir strateginio planavimo dokumentais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 437 patvirtintu Nacionalinio parko apsaugos reglamentu.
Dzūkijos nacionaliniame parke pagal gamtos ir kultūros vertybių pobūdį ir išsidėstymą, rekreacinio ir gamybinio naudojimo galimybes ir gyvenamųjų vietovių tinklo ypatumus yra nustatytos šios funkcinio prioriteto zonos (Dzūkijos nacionalinio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planas): konservacinės apsaugos, ekologinės apsaugos, rekreacinio, gyvenamojo funkcinio prioriteto bei parko buferinės apsaugos zonos.
Į planuojamas Druskininkų savivaldybės teritorijos ribas patenka sekančios konservacinės apsaugos zonos:
• Žiogelių etnokultūrinis draustinis – apsaugos tikslas išsaugoti etnokultūrinio Žiogelių kaimo – vieno iš etnografiškai vertingiausių ir geriausiai išlikusių panemunių dzūkų kaimų – planinę ir erdvinę struktūrą, senąjį kelių tinklą, sodybas su etnoarchitektūriniais statiniais, senąsias kapines, istorinę žemėnaudą ir etnokultūros tradicijas; • Liškiavos kraštovaizdžio draustinis - apsaugos tikslas išsaugoti Nemuno vingio ties Liškiavos kaimu kraštovaizdį su Europos Bendrijos svarbos buveinėmis; • Nemuno kraštovaizdžio draustinis - apsaugos tikslas išsaugoti pralaužtinio Nemuno vidurupio slėnio kraštovaizdį su būdinga panemunių dzūkų viensėdžių ir kaimų erdvine struktūra, įvairių amžių gyvenvietėmis ir Europos Bendrijos buveinėmis. • Uciekos geomorfologinis draustinis - išsaugoti erozinius Nemuno slėnio šlaitus su skardžiais, cirkais ir grioviniais intakų slėniukais bei Europos Bendrijos svarbos ir kitų Lietuvoje griežtai saugomų bei saugomų rūšių gyvūnų ir augalų buveinėmis .
Be šių, į planuojamos teritorijos ribas patenka kelios kitos - miškų ūkio, ekologinės apsaugos ir rekreacinio funkcinio prioriteto zonos. Druskininkų savivaldybės teritorijoje yra 3 buferinės apsaugos arealai, kurių paskirtis – apsaugoti Nacionalinio parko gamtinę ekosistemą nuo galimos taršos, o kraštovaizdį nuo neigiamo vizualinio poveikio. Dzūkijos nacionalinio parko funkcinio prioriteto zonų bei buferinės apsaugos arealų ribos yra teikiamos visuose Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinių konkretizavimo brėžiniuose.
Dzūkijos nacionalinio parko Tvarkymo plane, pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus yra nustatytos: konservacinės paskirties žemės - reguliuojamos gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijų apsaugos (KOr); miškų ūkio paskirties - specializuoto apsauginio ūkininkavimo (MAs) bei rekreacinių miškų ekstensyvaus pritaikymo (MRe); žemės ūkio paskirties - ekosistemas išsaugančio ūkininkavimo (ŽEk), specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs), rekreacinės ekstensyvaus pritaikymo agrarinės teritorijos (ŽRe); kitos paskirties žemės – gyvenamosios paskirties konservacinės apsaugos prioriteto atnaujinančio tvarkymo (GEr); vandens ūkio paskirties žemės – ekstensyvaus apsauginio ūkininkavimo (VAe) zonos su atitinkamais kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimais (reglamentais). Nustatytas kraštovaizdžio tvarkymo pobūdis nepriklauso nuo žemės nuosavybės formos ir taikomas visiems žemės savininkams, valdytojams ir naudotojams.
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 8
______
Raigardo kraštovaizdžio draustinio tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. D1-132, nustato teritorijos naudojimo pobūdį ir apsaugos reglamentą, tvarkymo priemones gamtos vertybių, biologinės įvairovės, gamtos išteklių subalansuotam naudojimui ir atkūrimui, pateikia pasiūlymus pažintinio turizmo plėtrai. Tvarkymo plane, pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus yra nustatytos: miškų ūkio paskirties - ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (MEk) bei rekreacinių miškų ekstensyvaus pritaikymo (MRe); bendro apsauginio ūkininkavimo (MAb); žemės ūkio paskirties - ekosistemas išsaugančio ūkininkavimo (ŽEk); kitos paskirties žemės – gyvenamosios paskirties konservacinės apsaugos prioriteto atnaujinančio tvarkymo (GEr), konservacinės apsaugos prioriteto gyvenviečių išsaugančio tvarkymo (GEk) zonos su atitinkamais kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimais (reglamentais). Nustatytas kraštovaizdžio tvarkymo pobūdis nepriklauso nuo žemės nuosavybės formos ir taikomas visiems žemės savininkams, valdytojams ir naudotojams.
Lietuvos Respublikos vyriausybės 2018 01 10 nutarimu Nr. 34 ,,Dėl saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų“ pradėti rengti Raigardo kraštovaizdžio draustinio planavimo dokumentai, kur vienas iš tikslų – naujai nustatyti šio valstybinio kraštovaizdžio draustinio ribas.
LR Vyriausybė 2019 m. birželio 5 d. nutarimu Nr.571 patvirtino Raigardo valstybinio kraštovaizdžio draustinio ribų planą (Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo grafinėje dalyje teikiamos patvirtintos draustinio ribos). Raigardo valstybinio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plano rengimo procedūros tebesitęsia, todėl šio plano sprendiniai negali būti integruoti į rengiamą Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą.
Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinių konkretizavimas atliekamas įvertinant ir neprieštaraujant Dzūkijos nacionalinio parko ribų ir tvarkymo plano bei Raigardo kraštovaizdžio draustinio ribų planų sprendiniams. Parengtų ir patvirtintų planavimo dokumentų neturinčiose saugomose teritorijose numatomas teritorijų vystymas, neprieštaraujantis veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.
Bendrąją Druskininkų savivaldybės teritorijos biologinės įvairovės (genetinio fondo) apsaugos sistemą užtikrina speciali pagal LR Saugomų teritorijų įstatymą įsteigtų saugomų teritorijų sistema bei su ja koordinuojamas ir jai subordinuojamas pagal Europos Sąjungos paukščių (EEC 79/409) ir buveinių (EEC 92/43) Direktyvas formuojamas europinę biologinę svarbą turinčių Natura 2000 teritorijų tinklas.
Biologinės įvairovės apsaugos sistemai Druskininkų savivaldybėje priklauso šios saugomų teritorijų grupės:
1) nacionalinės saugomos teritorijos
• valstybiniai draustiniai; • valstybiniai parkai.
2) nacionalinę saugomų teritorijų sistemą perdengiančio Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijos:
• paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST); • buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST).
Nacionalinių saugomų teritorijų suvestinė pagal atskiras LR Saugomų teritorijų įstatymu nustatytas saugomų teritorijų grupes pateikiama 2.1.1. lentelėje , o pagal Natura 2000 kategorijas pateikiama 2.1.3. lentelėje.
2.1.3. lentelė. Biologinę įvairovę saugančios Natura 2000 teritorijos Druskininkų savivaldybėje
Eil. Vietovės Teritorijo Visas plotas/ dalis Aptinkamos Europos Bendrijos svarbos natūralios Nr. pavadinimas s grupė savivaldybėje (ha) buveinės, augalų ir gyvūnų rūšys / Aptinkama europinės svarbos saugomų rūšių paukščių 1. Avirės upė BAST 54,4 / 54,4 Ūdra 2. Cimokinė BAST 366,7 / 366,7 9010 Vakarų taiga; 91T0 Kerpiniai pušynai; 9080 Pelkėti lapuočių miškai; 91E0 Aliuviniai miškai; 91D0 Pelkiniai miškai; 7230 Šarmingos žemapelkės 3. Dainavos giria BAST 54832,6 / 1306,1 330, Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės;3260, Upių sraunumos su kurklių bendrijomis;6120, DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 9
______
Eil. Vietovės Teritorijo Visas plotas/ dalis Aptinkamos Europos Bendrijos svarbos natūralios Nr. pavadinimas s grupė savivaldybėje (ha) buveinės, augalų ir gyvūnų rūšys / Aptinkama europinės svarbos saugomų rūšių paukščių Karbonatinių smėlynų smiltpievės;6430, Eutrofiniai aukštieji žolynai;7140, Tarpinės pelkės ir liūnai;7220, Šaltiniai su besiformuojančiais tufais;9010, Vakarų taiga;9050, Žolių turtingi eglynai;9060, Spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų;9080, Pelkėti lapuočių miškai;91D0, Pelkiniai miškai;91E0, Aliuviniai miškai;91T0, Kerpiniai pušynai; Belapis sėmainis; Didysis auksinukas; Dvilapis purvuolis; Kartuolė; Kūdrinis pelėausis; Mažoji nėgė;Paprastasis kirtiklis; Paprastasis kūjagalvis; Pelkinė uolaskėlė; Plačialapė klumpaitė; Plikažiedis linlapis; Raudonpilvė kūmutė; Salatis; Skiauterėtasis tritonas; Smiltyninis gvazdikas; Šneiderio kirmvabalis; Ūdra; Vėjalandė šilagėlė; Žvilgančioji riestūnė; Balinis vėžlys; Keturdantė suktenė 4. Drapalių BAST 3,6 /3,6 Balinis vėžlys kaimo apylinkės 5. Margų kaimo BAST 11,0 / 11,0 Balinis vėžlys apylinkės 6. Stračiūnų BAST 49,6 / 49,6 Balinis vėžlys kaimo apylinkės 7. Vilko ežeras ir BAST 120,1/ 109,5 91E0 Aliuviniai miškai jo apyežeris 8. Dzūkijos PAST 55439,8/ 1306,05 Tetervinų (Tetrao tetrix), kurtinių (Tetrao urogallus), nacionalinis lututės (Aegolius funereus), lėlių (Caprimulgus parkas europaeus), žalvarnių (Coracias garrulus), ligutės (Lullula arborea), tulžių (Alcedo atthis) apsaugai.
Buveinių bei paukščių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos režimas nustatomas subalansuotomis priemonėmis: išsaugojimo (konservacinėmis), prevencinėmis priemonėmis, teritorijų planavimo dokumentų bei planų sprendiniais, taip pat vertinimo priemonėmis, nustatančiomis projektų poveikį buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms. Europos Bendrijos svarbos buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų tvarkymo ypatumus nustato Vyriausybės patvirtinti Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai.
Konkrečios buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų tvarkymo priemonės yra numatomos gamtotvarkos planuose, kurių tikslas – užtikrinti palankią Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, augalų ir gyvūnų rūšių, europinės svarbos saugomų rūšių paukščių apsaugos būklę.
Bioįvairovės požiūriu šio krašto miškai gana skurdūs, tačiau juose yra randama tik jiems būdingų retų rūšių ir buveinių. Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių inventorizacijos žemėlapio duomenimis (geoportal.lt) nagrinėjamoje Druskininkų savivaldybės teritorijoje yra visa eilė buveinių, teritoriškai užimančių ženklią ploto dalį. Išskirtų buveinių tarpe vyrauja miškų, yra pelkių ir pievų buveinių: 9050 žolių turtingi eglynai, 91T0 kerpiniai pušynai, 9010 vakarų taiga, 91E0 aliuviniai miškai, 91D0 pelkiniai miškai, 9080 pelkėti lapuočių miškai, 6510 šienaujamos mezofitų pievos, 6270 rūšių turtingos Fenoskandijos žemumų pievos, 2330 nesusivėrusios žemyninės smiltpievės, 7110 aktyvios aukštapelkės, 7140 tarpinės pelkės ir liūnai, 7230 šarmingos žemapelkės. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcija) visos šios buveinės yra įtrauktos į Lietuvoje sutinkamų Europos bendrijos svarbos gamtinių buveinių, kurių apsaugai būtina steigti saugomas teritorijas, sąrašą. Iki bus nustatytas atitinkamas apsaugos režimas, dėmesys turi būti skiriamas tam, kaip išlaikyti natūralių ir pusiau natūralių teritorijų bendrijų kokybę, apsaugant jas nuo nuskurdimo ir nevietinių augalų ir gyvūnų rūšių išplitimo.
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 10
______
Miško vystymosi ypatumai ir kitos priežastys lemia tai, kad ypač svarbios biologinės įvairovės vertybės telkiasi fragmentiškuose, daugeliu atvejų labai nedideliuose miško plotuose, vadinamuosiuose “karštuose taškuose”. Šiuose plotuose (arba buveinėse) biologinė įvairovė yra nepaprastai didelė. Specialaus tarptautinio Lietuvos ir Švedijos vykdyto projekto metu buvo inventorizuotos tokios buveinės, Lietuvoje pavadintos Kertinėmis miško buveinėmis (KMB), kurios užima tik nedidelę visų miškų dalį, tačiau jose telkiasi palyginti daug kraštovaizdyje aptinkamų biologinės įvairovės elementų, ypač retų ar nykstančių organizmų rūšių. Veikla kertinėse miško buveinėse vykdoma vadovaujantis KMB tvarkymo rekomendacijomis (skirtingų tipų kertinių miško buveinių palaikymo ir tvarkymo rekomendacijos)i.
Druskininkų savivaldybės bendrojo plano keitimo sprendiniuose numatomas buveinių bei paukščių ir kitų biologinės įvairovės išsaugojimui svarbių teritorijų palankus tvarkymas – šios teritorijos priskiriamos miškų ir miškingų teritorijų bei bendro naudojimo erdvių, želdynų zonoms, t.y. teritorijoms, kuriose yra galimybė užtikrinti reikiamą jų apsaugą. Dėmesys turi būti skiriamas tam, kaip išlaikyti natūralių ir pusiau natūralių teritorijų bendrijų kokybę, apsaugant jas nuo nuskurdimo ir nevietinių augalų ir gyvūnų rūšių išplitimo. Konkrečios gamtosauginės ūkinės priemonės nesaugomų teritorijų miškuose ura numatomos VĮ Druskininkų ir Veisiejų miškų urėdijų vidinės miškotvarkos projektų gamtosauginių priemonių planuose. 2.2. Gamtinio karkaso teritorijos 2.2.1. Gamtinio karkaso formavimo bendrosios nuostatos
1. Gamtiniu karkasu suprantamas vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą , gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų.
2. Gamtinio karkaso nustatymą formuoja siekiai:
1) sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, sudaryti prielaidas biologinei įvairovei išsaugoti;
2) sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas teritorijas;
3) saugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius;
4) didinti šalies miškingumą;
5) optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos bei technogenizacijos ir žemės ūkio plėtrą.
3. Gamtinis karkasas jungia įvairias teritorijas: rezervatus, draustinius, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, ekologinės apsaugos zonas, taip pat miškų ūkio, gamtines rekreacines ir ekologiškai svarbias agrarines teritorijas. Jį sudaro: geoekologinės takoskyros , migracijos koridoriai , geosistemų vidinio stabilizavimo arealai .
4. Pagal svarbą skiriamos tarptautinės (europinės), nacionalinės, regioninės ir vietinės reikšmės gamtinio karkaso dalys.
5. Gamtinio karkaso nustatymo tikslus, sudėtį, pagrindinius veiklos apribojimus ir leistinas veiklos rūšis gamtinio karkaso teritorijose nustato Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas.
6. Gamtinio karkaso teritorijų apsaugą, tvarkymą, naudojimą ir planavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas ir kiti įstatymai, atskirų saugomų teritorijų nuostatai, saugomų teritorijų, jų zonų, kultūros paveldo objektų tipiniai ir (ar) individualūs apsaugos reglamentai, valstybinių parkų apsaugos reglamentai, apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 11
______
veiklos apribojimų saugomose teritorijose, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas ,,Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo, kiti teisės aktai ir Gamtinio karkaso nuostatai .
7. Pagrindines rėžimines zonas gamtinio karkaso struktūroje sudaro jo sudėtyje esančios gamtinės bei kompleksinio tipo ypač saugomos teritorijos, kurioms taikomas konservacinių (gamtos vertybių išsaugojimo) interesų prioritetas, t.y. valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių draustinių bei valstybinių parkų tinklas. Gamtinio karkaso nuostatai valstybiniuose rezervatuose, parkuose, draustiniuose, kultūros paveldo apsaugos teritorijose taikomi tiek, kiek jie neprieštarauja jų apsaugos ir tvarkymo režimams, nustatytiems kituose specialiuose teisės aktuose ir šių teritorijų specialiojo planavimo dokumentuose.
8. Visais atvejais gamtinio karkaso teritorijose turi būti saugomas natūralus kraštovaizdžio pobūdis, palaikoma ir didinama gamtinė įvairovė, vykdomi ir skatinami rekultivacijos bei renatūralizacijos darbai, kurie užtikrintų kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir ekosistemų stabilumą, atkurtų pažeistas ekosistemas. 2.2.2. Gamtinio karkaso struktūrinės dalys Druskininkų savivaldybės teritorijoje
Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinių konkretizavimo stadijoje teikiama gamtinio karkaso teritorijų struktūra ir lokalizacija yra nustatyta nuosekliai laikantis aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose – LR bendrajame plane, Nacionaliniame kraštovaizdžio tvarkymo plane, Alytaus apskrities bendrajame planu nustatytos gamtinio karkaso struktūros ir ją detalizavusio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento – Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano (2007 m.) sprendinių. Druskininkų savivaldybės bendrojo plano keitimo sprendiniuose teikiama gamtinio karkaso teritorijų sistema yra patikslinta įvertinant kraštovaizdžio struktūrą ir pobūdį – reljefą, paviršinio vandens telkinius, šlapynes, miškus, kitų natūralių ir pusiau natūralių buveinių išsidėstymą, žemės naudmenas ir antropogenizacijos laipsnį (lemiančiu veiksniu laikant natūralių bei pusiau natūralių teritorijų išsidėstymą). Atsižvelgiant į detalizacijos lygmens (M 1:20000) diktuojamus reikalavimus, gamtinio karkaso teritorijų ribos siejamos su žemės naudmenomis, integruojant miškų, želdynų ir želdinių plotus.
Tikslinant gamtinio karkaso teritorijų ribas naudojami naujausi duomenys - georeferencinių erdvinių duomenų rinkinio GDR10LT, Lietuvos Respublikos teritorijos skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio ORT10L bei Valstybinės miškų tarnybos, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos, LR saugomų teritorijų valstybės kadastro, Kultūros vertybių registro, Teritorijų planavimo dokumentų registro, Registrų centro ir kt..
Gamtinio karkaso teritorinę sudėtį Druskininkų savivaldybės teritorijoje formuoja : geoekologinės takoskyros , geosistemų vidinio stabilizavimo arealai ir migracijos koridoriai .
Geoekologinės takoskyros (geosistemų įeigų sritys „langai“)(T) – teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarba bei jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus. Jos skiria stambias gamtines ekosistemas ir palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą.
• Regioninės svarbos Nemuno-Merkio-Katros takoskyros ruožas pietrytiniame Druskininkų savivaldybės pakraštyje.
Geosistemų vidinio stabilizavimo arealai (S) – teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuotėkį ar kitus gamtinės migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu: želdinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės bei kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtinėms geosistemoms;
• Regioninės svarbos Druskininkų; Kapčiamiesčio-Gerdašių miškų masyvai; • Vietinės (mikroregioninės) svarbos Avirio-Giedavardžio, Bestraigiškės-Vilko, Vilkiautinio ir kt. miškingi arealai.
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 12
______
Migracijos koridoriai – slėniai, raguvynai bei dubakloniai, kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita ir augalų bei gyvūnų rūšių migracija.
• Nacionalinę ir tarptautinę svarbą turintis Nemuno vidurupio migracijos koridoriaus ruožas; • Vietinę (mikroregioninę) svarbą turintys Ratnyčios, Seiros, Baltosios Ančios, Kreisos, Avirės, Bilsinyčios, Snaigupėlės, ir jų baseino ežeruotų dubaklonių, migracijos koridoriai.
Gamtinio karkaso teritorijų lokalizacija Druskininkų savivaldybės teritorijoje pateikiama brėžiniuose „Pagrindinis brėžinys M 1:20 000“, „Kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo brėžinys M 1:20000“, gamtinio karkaso teritorijų apimtis pagal struktūrines dalis 2.2.2.1. lentelėje.
Druskininkų savivaldybės teritorijos ribose išskirtos gamtinio karkaso teritorijos užima 89,3% savivaldybės teritorijos ploto. Struktūriškai gamtinio karkaso teritorijų tarpe vyraujančią dalį (68,1%) sudaro geosistemų vidinio stabilizavimo arealai, migracijos koridoriams tenka 27,2%, o geoekologinėms takoskyroms 4,7% gamtinio karkaso teritorijų ploto. Visi gamtinio karkaso elementai yra sujungti į vientisą teritorinę sistemą.
2. 2.2.1. lentelė. Gamtinio karkaso teritorijos Druskininkų savivaldybės teritorijoje
Gamtinio karkaso sudėtinės dalys ir jų santykinė % gamtinio % savivaldybės svarba Plotas (ha) karkaso ploto teritorijos ploto (45 301,1 ha) GEOEKOLOGINĖS TAKOSKYROS regioninės svarbos 1919,5 4,7 4,2 Viso: 1919,5 4,7 4,2 MIGRACIJOS KORIDORIAI nacionalinės svarbos 6021,5 14,9 13,3 vietinės svarbos 4980,9 12,3 11,0 Viso: 11002,4 27,2 24,3 GEOSISTEMŲ VIDINIO STABILIZAVIMO AREALAI regioninės svarbos 18249,9 45,1 40,3 vietinės svarbos 9303,0 23,0 20,5 Viso: 27552,9 68,1 60,8 VISAS GAMTINIS KARKASAS: 40474,8 100 89,3
2.2.3. Gamtinio karkaso teritorijų geoekologinis potencialas ir tvarkymo kryptys
Siekiant užtikrinti tinkamą gamtinio karkaso teritorijų planavimą, tvarkymą, naudojimą ir darnų vystymąsi, atliekamas planuojamoje Druskininkų savivaldybės teritorijoje lokalizuotų gamtinio karkaso teritorijų geoekologinio potencialo vertinimas.
Druskininkų savivaldybės teritorijos gamtinio karkaso geoekologinio potencialo vertinimas atliekamas vadovaujantis Gamtinio karkaso nuostatais. Pagal kraštovaizdžio natūralumo laipsnį ir gebėjimą atlikti ekologinio kompensavimo funkcijas Druskininkų savivaldybės gamtiniame karkase išskiriamos patikimo (p), riboto (r), silpno (s), pažeisto (pž) geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos . Druskininkų savivaldybės gamtinio karkaso teritorijų geoekologinio potencialo vertinimas pateikiamas grafinėje dalyje „Kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo brėžinys M 1:20000“.
Gamtinio karkaso teritorijų funkcionalumo, geoekologinio potencialo patikimumo, teritorinio susietumo užtikrinimas yra vieni iš svarbiausių kraštovaizdžio apsaugos uždavinių. Tuo tikslu gamtinio karkaso teritorijose reikalinga taikyti tam tikras kraštotvarkines priemones.
Remiantis geoekologinio potencialo vertinimu yra nustatytos šios, kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipus išreiškiančios, gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo ir apsaugos kryptys:
1) išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis ( 1),
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 13
______
2) palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio pobūdis ir natūralumas ( 2),
3) grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai ( 3),
4) urbanizuotų ir kitų užstatytų / numatomų urbanizuoti ar užstatyti gamtinio karkaso teritorijų tvarkymas (4).
Nustatytų gamtinio karkaso tvarkymo krypčių teritorinis išsidėstymas planuojamoje Druskininkų savivaldybės teritorijoje pateikiamas grafinėje dalyje „Kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo brėžinys M 1:20000“, apskaita pagal nustatytas gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo kryptis 2.2.3.1. lentelėje .
2.2.3.1. lentelė. Gamtinio karkaso teritorijų geoekologinis potencialas ir tvarkymo kryptys Druskininkų savivaldybėje
Gamtinio karkaso teritorijų potencialas ir formavimo kryptys Dalis Dalis Geoekologinis Kraštovaizdžio formavimo kryptys Plotas, ha gamtinio savivaldybės potencialas karkaso ploto (%) ploto (%) GEOEKOLOGINĖS TAKOSKYROS (T), tame tarpe: Patikimas ( p) Išlaikomas ir saugomas esamas natūralus 1919,4 4,7 4,2 kraštovaizdžio pobūdis ( 1), tame tarpe - ⃰ - integruojant saugomų teritorijų tvarkymo planų ir kitus apsaugos reikalavimus 32,6 0,1 0,0 MIGRACINIAI KORIDORIAI (M), tame tarpe: Patikimas ( p) Išlaikomas ir saugomas esamas natūralus 5373,6 13,3 11,8 kraštovaizdžio pobūdis ( 1), tame tarpe - ⃰ - integruojant saugomų teritorijų tvarkymo planų ir kitus apsaugos reikalavimus 1252,5 3,1 2,8 Ribotas ( r ) Palaikomas ir stiprinamas esamas 3079,7 7,6 6,8 kraštovaizdžio pobūdis ir natūralumas ( 2), tame tarpe - ⃰ - integruojant saugomų teritorijų tvarkymo planų ir kitus apsaugos reikalavimus 724,6 1,8 1,6 Urbanizuotų ir kitų užstatytų / numatomų 41,7 0,1 0,1 urbanizuoti ar užstatyti gamtinio karkaso teritorijų tvarkymas ( 4) Silpnas ( s) Grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio 431,4 1,1 0,9 natūralumą atkuriantys elementai ( M3 ) Urbanizuotų ir kitų užstatytų / numatomų 481,9 1,2 1,1 urbanizuoti ar užstatyti gamtinio karkaso teritorijų tvarkymas ( 4) Pažeistas ( pž ) Grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio 721,8 1,8 1,6 natūralumą atkuriantys elementai ( 3) Urbanizuotų ir kitų užstatytų / numatomų 891,5 2,2 2,0 urbanizuoti ar užstatyti gamtinio karkaso teritorijų tvarkymas ( 4), tame tarpe - ⃰ - integruojant saugomų teritorijų tvarkymo planų ir kitus apsaugos reikalavimus 61,7 0,2 0,1 GEOSISTEMŲ VIDINIO STABILIZAVIMO AREALAI , tame tarpe: Patikimas (p) Išlaikomas ir saugomas esamas natūralus 22285,8 55,0 49,2 kraštovaizdžio pobūdis ( 1),tame tarpe - ⃰ - integruojant saugomų teritorijų tvarkymo planų ir kitus apsaugos reikalavimus ⃰ 906,7 2,2 2,0 Ribotas( r ) Palaikomas ir stiprinamas esamas 2596,4 6,4 5,7 kraštovaizdžio pobūdis ir natūralumas ( 2), tame tarpe - ⃰ - integruojant saugomų teritorijų tvarkymo planų ir kitus apsaugos reikalavimus 311,6 0,8 0,7
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 14
______
Gamtinio karkaso teritorijų potencialas ir formavimo kryptys Dalis Dalis Geoekologinis Kraštovaizdžio formavimo kryptys Plotas, ha gamtinio savivaldybės potencialas karkaso ploto (%) ploto (%) Silpnas( s) Grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio 1498,4 3,7 3,3 natūralumą atkuriantys elementai ( 3), tame tarpe – - integruojant saugomų teritorijų tvarkymo 3,6 0,0 0,0 planų ir kitus apsaugos reikalavimus ⃰ Urbanizuotų ir kitų užstatytų / numatomų 239,2 0,6 0,5 urbanizuoti ar užstatyti gamtinio karkaso teritorijų tvarkymas ( 4) Pažeistas (pž ) Grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio 578,2 1,4 1,3 natūralumą atkuriantys elementai ( 3) Urbanizuotų ir kitų užstatytų / numatomų 348,0 0,9 0,8 urbanizuoti ar užstatyti gamtinio karkaso teritorijų tvarkymas ( 4), tame tarpe – ⃰ - integruojant saugomų teritorijų tvarkymo planų ir kitus apsaugos reikalavimus 24,2 0,0 Iš viso: 40474,8 100 89,3
Pirmosios (1) kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo krypties zonos užima santykinai didžiausią Druskininkų savivaldybės gamtinio karkaso teritorijų ploto dalį - 73%. Šios gamtinio karkaso teritorijos yra išsaugojusios santykinai natūralų (gamtinį) kraštovaizdžio pobūdį bei ekologinio kompensavimo potencialą – jos yra ištisai ar su nedideliais labiau sukultūrinto kraštovaizdžio intarpais apaugusios sumedėjusia augmenija.
Šios tvarkymo krypties (1) teritorijose yra vertinamos kaip Druskininkų savivaldybės gamtinio karkaso funkcionavimo pagrindas, kurio perspektyva susijusi su racionaliu jose augančių želdinių – miškų ir kitų žaliųjų plotų struktūros ir natūralumo išsaugojimu ir tvarkymu, jų regeneracinio potencialo puoselėjimu, rekreacinio naudojimo reguliavimu bei nustatyto tvarkymo režimo užtikrinimu šiose zonose esančioms saugomoms teritorijoms.
Teritorijų ūkinio naudojimo pobūdis. Pagrindinė šių teritorijų naudojimo kryptis yra tausojantis miškų ūkis. Miškų ūkio atveju – ūkininkavimas pagal ekosistemų apsaugos, rekreacinių ir apsauginių miškų (II–III miškų grupės) tvarkymo reikalavimus, nenaudojant plynų kirtimų arba juos taikant labai ribotai, plynus kirtimus taikant tik išskirtiniais atvejais, kai atkurti ir (ar) ugdyti miškus neplynų kirtimų būdais nėra galimybių. Galimos veiklos susijusios su racionaliu šalutinių miško išteklių naudojimu, poilsinis turizmas. Mišku neapaugusiose teritorijos dalyse pagrindinė naudojimo kryptis yra tausojančio žemės ūkio sistemos diegimas. Žemės ūkio naudmenų struktūroje išsaugomos šlapynės, natūralios pievos. Išlaikomi ir/ar formuojami vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų (žolinės ir miško augmenijos) želdiniai .
Antroji (2) kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo kryptis yra lokalizuota riboto geoekologinio potencialo gamtinio karkaso - mišrios naudmenų mozaikos santykinai natūraliose gamtinėse teritorijose, kuriose miško medynų ir kitų želdinių plotai kaitaliojaisi su pievų naudmenomis, taip pat didesnį antropogeninį krūvį patiriančiose migracijos koridorių atkarpose. Šias teritorijas atstovauja esami įvairaus apželdinimo lygio miško medynų bei kitų želdinių plotai. Šių teritorijų tvarkymas yra kur kas sudėtingesnis, reikalingas tiek esamų funkcijų subalansavimas, tiek regeneracinės priemonės ekologinėms kompensacinėms gamtinės struktūros galioms stiprinti.
Teritorijų ūkinio naudojimo pobūdis . Stiprinant ekologinio kompensavimo funkcijas, gamtinio karkaso teritorijose (išskyrus želdynus, pelkes, pievas, ganyklas ir kitas agrarines teritorijas, kuriose vystoma ekologinė žemdirbystė, taikomos agrarinės aplinkosaugos priemonės) pageidautinas apželdinimas mišku. Miškingumas turėtų būti didinamas mažiau našių, didelio drėgnumo (tame tarpe dėl blogai funkcionuojančių sausinimo sistemų) žemių sąskaita, apželdinant ar savaiminės renatūralizacijos keliu. Skatinamas ekologinės žemdirbystės ir agrarinės aplinkosaugos priemonių taikymas, didinama stambių dirbamų laukų masyvų sąskaida įveisiant apsauginių želdinių grupes ar juostas. Taikomos techninės priemonės, mažinančios sausinamosios melioracijos poveikį, sudarančios
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 15
______
sąlygas pelkėdarai, upelių ar jų ruožų, natūralių vandentakų atsistatymui, natūraliam augalų bendrijų ir gyvūnų populiacijų ir jų migracijos kelių formavimui.
Druskininkų miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių šios tvarkymo krypties (2) gamtinio karkaso teritorijose prioritetas teikiamas esamų želdynų įrengimo lygio ir būklės gerinimo priemonių taikymui, naujų želdynų įrengimui. Rekomenduojamas esamos želdynų struktūros išlaikymas, atliekant einamosios priežiūros darbus, didinant želdinių kiekį, pirmenybę teikiant kiek įmanoma natūralesnei žolinei augmenijai ar medynams, Vyraujanti žemės naudojimo paskirtis - miškų ūkio paskirties žemė ir/ar kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos.
Trečioji (3) kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo kryptis taikoma silpno geoekologinio potencialo, žmogaus veiklos, pirmiausia agrarinės, gerokai pakeistose gamtinio karkaso teritorijose. Šios zonos susiformavo dėl technokratiško nesubalansuoto žemės naudojimo pažeidžiant ekologinės pusiausvyros sąlygas, nesilaikant racionalios gamtonaudos reikalavimų. Tai sovietinės žemės ūkio intensyvinimo politikos rezultatas, palietęs šiaurinėje dalyje esančius migracinius koridorius bei vidinio stabilizavimo arealus. Šiose zonose gamtinio kraštovaizdžio formavimo kryptis yra regeneracinė - restauracinė, susijusi su sudėtingų renatūralizacinių priemonių įgyvendinimu, ekologinių nuostatų stiprinimu ir tausojančio šių teritorijų naudojimo vystymu.
Teritorijų ūkinio naudojimo pobūdis . Stiprinant ekologinio kompensavimo funkcijas, šiose gamtinio karkaso teritorijose: skatinamas ekologinės žemdirbystės ir agrarinės aplinkosaugos priemonių taikymas; būtinas žemėnaudos sąskaidos didinimas įveisiant įvairaus dydžio želdinių juostas bei grupes; taikomos techninės priemonės, mažinančios sausinamosios melioracijos poveikį, sudarančios sąlygas pelkėdarai, upelių ar jų ruožų, natūralių vandentakų atsistatymui, natūraliam augalų bendrijų ir gyvūnų populiacijų ir jų migracijos kelių formavimui; nustatytose vietose teritorijos pritaikomos ekstensyviai rekreacijai; didinamas bendras teritorijų miškingumas apželdant ir savaiminės renatūralizacijos keliu mažai našių ir nenaudojamų žemių sąskaita; gyvenamosiose vietovėse (kitos paskirties žemė) įveisiami atskirieji ir priklausomieji želdynai. Įgyvendinus tvarkymo priemones šių gamtinio karkaso teritorijų geoekologinis potencialas turėtų padidėti.
Ketvirtoji (4) kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo kryptis taikoma urbanizuotoms ir, atskirais atvejais, numatomoms urbanizuoti ar užstatyti gamtinio karkaso teritorijoms. Pirmuoju atveju tai yra jau užstatytos teritorijos, praradusios natūralią kraštovaizdžio struktūrą ir /arba vertingiausius gamtinius elementus, jų dalis ir nebegalinčios atlikti ekologinio kompensavimo funkcijų (vertinamos kaip pažeisto geoekologinio potencialo teritorijos ). Pagrindinis uždavinys – nebloginti geoekologinio potencialo. Šiose teritorijose gali būti taikomi net keli tvarkymo variantai – naujo želdyno įrengimas; kraštovaizdžio natūralumą ir gyvybingumą atstatančių elementų integravimas ir atkūrimas pažeistose teritorijose; pažeistos teritorijos rekultivacija ir kt. Prioritetas teikiamas Druskininkų miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių žaliųjų plotų sistemos grandžių – atskirųjų rekreacinės bei apsauginės ir ekologinės paskirties želdynų palaikymui ir formavimui, priklausomųjų želdynų plotų normų užtikrinimui. Pagrindus poreikį bei socialinę ir ekologinę naudą, gali būti atliekami pažeisto geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijų rekultivacijos ir natūralumo atstatymo darbai, kuomet atkuriamą teritoriją numatoma integruoti į urbanizuotos teritorijos žaliųjų plotų sistemą.
Antruoju - numatomų urbanizuoti ar užstatyti gamtinio karkaso teritorijų atveju, urbanistinės plėtros ar užstatymo interesai paliečia ir natūralumo nepraradusias riboto ar silpno geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijas. Šie sprendiniai daugeliu atvejų yra susiję su socialinių - rekreacinių funkcijų vystymu Druskininkų savivaldybėje. Urbanizuotose ir numatomose urbanizuoti teritorijose, patenkančiose į gamtinį karkasą, priklausomųjų želdynų norma ir plotai nustatomi vadovaujantis LR aplinkos ministro įsakymu „Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Gamtinio karkaso nuostatais.
2.2.4. Priemonės gamtinio karkaso stiprinimui (įgyvendinimo prioritetai)
Siekiant stiprinti gamtinį karkasą ir ekologinę pusiausvyrą, rekomenduojama:
• Parengti ir įgyvendinti kraštovaizdžio monitoringo programą;
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 16
______
• Įgyvendinti želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, būklės stebėsenos, želdynų kūrimo ir inventorizavimo priemones; • Žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose - gyvenamųjų vietovių (miestų, miestelių, kaimų) ir kitų teritorijų bendruosiuose, detaliuosiuose ar specialiuose planuose išskirti želdynų sistemas, nustatyti jų plėtojimo erdvinę struktūrą. • Tobulinti žemėnaudos politiką – miškų ūkio plėtros strategijos ir miškingumo didinimo klausimą spręsti kompleksiškai (kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, ekologiniu, socialiniu, ekonominiu aspektais), atitinkamuose teritorijų planavimo dokumentuose numatant optimalius sprendimus, suderinant miškų teritorinio išdėstymo ir gamtinio karkaso formavimo klausimus; • Skirti dėmesį svarbiausio rekreacinio potencialo – paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugai ir jų racionaliam tvarkymui, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, formuojant žemės ūkio naudmenas, urbanizuojant pakrantes, siekiant užtikrinti pakankamą viešam (visuomenės) naudojimui skirtų teritorijų skaičių ir plotą, mažinant socialinę įtampą, kylančią tarp žemių savininkų ir vandens telkinių pakrančių lankytojų; • Pasiekti rezultatą, kad vykdant melioracijos sistemų atnaujinimo, priežiūros ir kitus panašaus pobūdžio kraštovaizdžiui teigiamą poveikį darančius darbus būtų parenkamos ir taikomos aplinkai tinkamos, ekologiškos, kraštovaizdį ir jo įvairovę atkuriančios veiklos, pavyzdžiui, upių ar jų vertingiausių atkarpų renatūralizavimas, hidrografinių vertybių, pažeistų reljefo formų atkūrimas, kt.; • Tobulinti išmokų už agrarinės aplinkosaugos priemonių vykdymą politiką, joje numatant ūkininkų skatinimą už kraštovaizdžio būklei stiprinti, kraštovaizdžio vizualinei raiškai ir estetinei būklei pagerinti vykdomus darbus; • Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo gamtinio karkaso erdvinio modelio sprendiniai turi būti integruojami į visus rengiamus žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, tikslinami atsižvelgiant į detalizacijos lygmenį, numatant konkrečias kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo priemones. Patvirtintomis gamtinio karkaso ribomis ir teisės aktų nustatytas veiklos apribojimais vadovaujamasi rengiant miškotvarkos, žemėtvarkos projektus bei kitus teritorijų planavimo dokumentus.
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 17
______
3. ERDVINĖS IR FUNKCINĖS STRUKTŪROS PLĖTOJIMO SPRENDINIAI
3.1. Erdvinės ir funkcinės struktūros formavimo nuostatos
Pagrindinis Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo strateginis tikslas suformuoti savivaldybės teritorijos erdvinio vystymo politiką, nustatyti teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetus bei svarbiausias tvarkymo priemones. Pasirinktam strateginiam tikslui realizuoti sprendinių konkretizavimo stadijoje laikomasi šių pagrindinių savivaldybės teritorijos tvarkymo principų: • Kurorto ir likusios savivaldybės teritorijos dalies aplinkos kokybė yra visos Lietuvos žmonių turtas ir turi būti išsaugota dėl savo prigimtinės ir rekreacinės vertės. • Savivaldybės teritorijos išteklių naudojimas turi atitikti bendriesiems perspektyvinius visuomenės poreikius, būti subalansuotas funkciniu atžvilgiu ir garantuoti taršos gamtinėje aplinkoje mažinimą, rekreacinį patrauklumą ir kraštovaizdžio išsaugojimą. • Suformuota kraštovaizdžio struktūra turi ne tik užtikrinti kraštovaizdžio ekologinį, bet sąlygoti optimalią socialinių – urbanistinių sistemų kraštovaizdyje raidą. • Kurorto ir savivaldybės socialinės – ekonominės ir ekologinės politikos kryptys turi būti tarpusavyje suderintos ir neprieštaringos, numatant priemones ir apribojimus, užtikrinančius kurorto gamtos gydomųjų išteklių racionalų naudojimą, kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsaugojimą; • Poilsinės – rekreacinės funkcinės struktūros ir infrastruktūros sukūrimas bei kitų Druskininkų miesto ir artimojo priemiesčio teritorijų funkcinių zonų sandara ir aplinka turi atitikti kurorto statuso reikalavimus. Kurorto teritorijos plėtros strategijoje laikytis principo, kad Druskininkų priemiesčiai yra neatsiejamos kurorto dalys.
Druskininkų savivaldybės bendrojo plano sprendiniai parengti vadovaujantis bendrųjų sprendinių II alternatyvos, kuriai pritarta Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 16 d. raštu Nr.V35-419 ,,Dėl Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos tvirtinimo ir pritarimo koncepcijai‘‘, nuostatoms.
Įgyvendinant bendruosius sprendinius sudarytos palankiausios sąlygos Druskininkų kurorto darniam vystymuisi, užtikrinant prielaidas teigiamai ekonomikos ir socialinei raidai, kartu nepadarant žalos aplinkai, plėtojant turizmo, rekreacijos, sveikatinimo sektorius. Sprendinių konkretizavimo rengimo metu tobulinama savivaldybės teritorijos erdvinės struktūros kompozicija, konkretizuojami planinės ir erdvinės struktūros vystymo principai, teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai ir Druskininkų savivaldybės teritorijos plėtros kryptys.
3.2. Erdvinės struktūros plėtojimo sprendiniai
Druskininkų savivaldybės erdvinės struktūros sprendiniai remiasi LR teritorijos bendrame plane lokalizuotomis gamtinio karkaso ašimis ir detalizuotos gyvenamųjų vietovių sistemos sprendiniais, kurios sudedamieji elementai yra: bazinis gyvenamųjų vietovių tinklas, urbanistinės integracijos ašys ir urbanistinės integracijos centrai.
3.2.1. Urbanistinės integracijos ašys
Urbanistinės integracijos ašys (jungtys) pasižymi koncentruojančiu urbanistiniu poveikiu ir yra gyventojų traukos židiniai bei įvairiapusiškos veiklos paspartinto vystymo prielaida, integruojančia į bendrą urbanizacijos procesą kaimiškąsias vietoves ir spartindama teritorijų raidą. Druskininkų savivaldybės teritorijos urbanistinį karkasą sudaro 3 lygmenų urbanistinės integracijos ašys: • I lygmens – šalies – Pirmos B kategorijos urbanistinės integracijos ašis. Ši ašis yra bendro Lietuvos tinklo integruojančio visus šalies metropolinius ir regioninius centrus sistemos dalis. Ši urbanistinės integracijos ašis yra formuojama magistralinio kelio (A4) pagrindu, užtikrina metropolinių ir regioninių centrų sąveiką
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 18
______
bei skatina minėtos urbanistinės integracijos ašies poveikio zonoje esančio 3 lygmens a kategorijos – esamo, palaikomo – lokalaus centro (Druskininkų miesto - kurorto) plėtrą.
• II lygmens – regioninės jungtys. Druskininkų savivaldybės teritoriją kerta dvi antro lygmens urbanistinės integracijos ašys: rytų – vakarų kryptimi Merkinė – Veisiejai (per Leipalingį) ir šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi Seirijai – Šklėriai (urbanistinės integracijos ašies galutinis taškas susitapatina su I lygmens 1C kategorijos urbanistinės integracijos ašimi Varėna – Gardinas (Baltarusija)). II lygmens urbanistinės integracijos ašys jungia visus pagrindinius lokalinius centrus, sukuria ryšius tarp jų ir aukštesnio lygmens urbanistinės integracijos ašių. Šios ašys yra svarbios formuojant regionines urbanistines sistemas bei jų ryšius su metropoliniais arealais.
3.1. pav. Urbanistinės integracijos ašys
Bendrojo plano sprendiniuose urbanistinio karkaso integracijos ašys kartu su urbanistinės integracijos centrais formuoja aglomeruojančio poveikio arealus ir integracijos ašių poveikio koridorius, kurie turi bendrą koncentruojantį urbanistinį poveikį ir tarnauja kaip gyventojų traukos židiniai. Aglomeruojančio poveikio arealuose ir integracijos ašių poveikio koridoriuose numatomas spartesnės įvairiapusiškos ūkinės veiklos plėtojimas įtraukiant į bendrą urbanizacijos procesą kompaktiškai užstatomas kaimiškąsias vietoves.
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 19
______
3.2.2. Urbanistinės integracijos centr ų plėtojimo sprendiniai
Druskininkų savivaldybėje nėra nei metropolinių, nei regioninių šalies centrų. Artimiausi metropoliniai centrai – Vilnius (formuojamas Europinės reikšmės metropolinis centras) ir Panevėžys ( formuojamas plėtojant ir apjungiant potencialus regioninio rango metropolinis centras); regioninis centras – Alytus (pakankamo potencialo, palaikomas).
Perspektyvinė gyvenamųjų vietovių tinklo plėtra Druskininkų savivaldybėje remiasi darnios plėtros principais, bazinė gyvenamųjų vietovių tinklo struktūra įvertinant jos pokyčius regioninių, savivaldybės ir lokalinių gyvenamųjų vietovių tinklų plėtros kontekste, tolygumo principu ir įvertinant šalyje vykstančius pokyčius socialinėje ir ekonominėje plotmėje.
Savivaldybės teritorijoje išskiriami sekantys gyvenamųjų vietovių tinklo hierarchijos lygmenų centrai ir nekategorizuotas gyvenamųjų vietovių tinklas:
1) III lygm ens a kategorijos šalies pagrindiniai lokalinis centras – Druskininkai , kuris plėtojamas esamo miesto - kurorto pagrindu. Druskininkų miestui suteiktina šalies lokalinės urbanistinės struktūros formavimo, aptarnavimo administracinio centro bei kurorto funkcija. Druskininkai yra išskiriami kaip svarbiausias rekreacinis – turistinis centras, turintis aiškiai apibrėžtas specifines pagrindines vystymo kryptis ir pasižymintis aglomeruojančiu poveikiu:
• visapusiškos rekreacinės veiklos (gydomosios, poilsinės, sportinės, pramoginės, turistinės, verslo) organizavimas, palaikymas ir atitinkamos infrastruktūros tobulinimas; • pasienio regiono formavimas ir ryšių su kaimyninėmis šalimis stiprinimas; • kaimiškųjų vietovių palaikymas ir jų įtraukimas į rekreacinę veiklą; • susisiekimo ir transporto infrastruktūros, ryšių su kaimiškosiomis vietovėmis (ypač pasienio zonoje) tobulinimas; • miesto socialinio ekonominio potencialo stiprinimas ir miesto gyventojų gyvenimo kokybės gerinimas.
2) IV lygm ens 4a kategorijos savivaldybės lokaliniai centrai (seniūnijų administraciniai centrai) - Leipalingis ir Viečiūnai , kurie plėtojami esamų miestelių pagrindu kaip kompaktinės erdvinės struktūros, plečiami ir stiprinami. Leipalingis ir Viečiūnai išskiriami kaip lokalūs aptarnavimo ir seniūnijų administraciniai centrai.
3) Kitų nekategorizuotų gyvenamųjų vietovių lygmuo – d kategorijos savivaldybės lokaliniai centrai , kurie plėtojami esamų kaimų pagrindu: • Vietovės centrai , kurie plėtojami esamų kaimų pagrindu, palaikomi – Dulgininkų k., Kamorūnų k., Stračiūnų k., Leipalingio k., Veršių k., Ricielių k., Radvilonių k., Degėsių k., Ringėliškės k., Gailiūnų k., Didžiasalio k., Vilkanastrų k., Diržų k., Mizarų k., Guronių k., Kermušijos k., Jovaišių k., Vileikių k., Drapalių k., Barzdžiūnų k., Lipliūnų k., Ratnyčios k., Naujasodės k., Jaskonių k. • Rekreacinių vietovių gyvenvietės (rekreacinės gyvenvietės) , kurios plėtojamos esamų kaimų pagrindu, palaikomos – Latežerio k., Grūto k., Gerdašių k., Lipliūnų k., Diržų k., Snaigupės k..
Šių gyvenamųjų vietovių tinklas priskiriamas silpniausiam ir labiausiai pažeidžiamam Druskininkų savivaldybės gyvenamųjų vietovių tinklo rangui. Šių vietovių socialinis ir ekonominis potencialas silpnas arba labai silpnas, tačiau tinklas patogus gyventojams ir poilsiautojams. Esamoje padėtyje vietovės atlieka poilsiautojų aptarnavimo, žemės ūkio ir paslaugų funkcijas ir visos lokalizuojasi įvairių lygmenų Urbanistinės integracijos ašyse.
Bendrojo plano sprendiniuose išskirti tokie gyvenamųjų vietovių tipai: miestas - kurortas, miestelis, kaimas – vietovės centras, kaimas, rekreacinės vietovės gyvenvietė ir gyvenamųjų vietovių plėtros zonos.
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 20
______
3.2 pav. Urbanistinės integracijos centrų plėtra
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 21
______
3. 2.3 . Gyvenamųjų vietovių plėtojimo sprendiniai Druskininkų savivaldybėje yra 65 gyvenamosios vietovės: 1 miestas - kurortas, 2 miesteliai, 61 kaimas ir 1 viensėdis. Esamos padėties įvertinimo stadijoje nustatyta, kad 143,19 kv.km. plotas nepriskirtas savivaldybės gyvenamosioms vietovėms, iš jų Viečiūnų seniūnijoje - 98,44 ha (50 proc.), Leipalingio seniūnijoje – 44,75 ha (9 proc.).
Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendiniuose visa savivaldybės teritorija priskirta gyvenamosioms vietovėms vadovaujantis Druskininkų savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo plano sprendiniais, kurie parengti pagal Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 651 (Žin., 1996, Nr. 54-1277; 2006, Nr.9-333) ir Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ar keitimo planų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2010 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 1V-80 (Žin., 2010, Nr. 19-920) reikalavimus. Gyvenamųjų vietovių skaičius paliekamas analogiškas: 1 miestas - kurortas, 2 miesteliai, 61 kaimas ir 1 viensėdis.
Dėl vystančių aglomeracinių procesų Bendrojo plano sprendiniuose numatyta plėsti Druskininkų miesto – kurorto teritoriją ir tikslinti miesto – kurorto administracinę ribą.
Analogiškai plečiamos Leipalingio ir Viečiūnų miestelių teritorijos bei tikslinamos kitų gyvenamųjų vietovių ribos dėl ploto optimizavimo arba dėl gyvenamosioms vietovėms nepriskirtų teritorijų prijungimo.
3. 3 pav. Druskininkų kurorto teritorijos siūlomos administracijos ribos schema
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 22
______
3.2.3.1 lentelė. Druskininkų savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ir plotų pokytis
(+) – gyvenamosios vietovės ploto padidėjimas; (-) – gyvenamosios vietovės ploto sumažėjimas
Eil. Pavadinimas Gyvenamosios vietovės Gyvenamosios vietovės Pastabos dėl gyvenamosios Nr. plotas, ha ploto pokytis vietovės ploto pokyčio Esamas Siūlomas ha Proc. 1 2 3 4 5 6 7 1. Druskininkų m. 2396.73 4916.26 + 2519.53 +105 Esminis pokytis dėl kurorto teritorijos plėtros Leipalingio sen. 2. Černiauskų k. 308.42 303.54 - 4.88 - 2 3. Drapalių k. 432.98 969.67 + 536.69 + 124 Pokytis dėl gyv. vietovėms nepriskirtų teritorijų prijungimo 4. Jovaišių k. 879.16 1035.45 + 156.29 + 18 5. Saltoniškės k. 34.3 29.67 - 4.63 - 13 6. Kamorūnų k. 586.32 535.12 - 51.12 - 9 7. Panemunės k. 223.1 218.82 - 4.28 - 1 8. Zasčiūniškės k. 304.16 262.33 - 41.83 - 14 9. Liepiškių k. 386.82 302.57 - 84.25 - 22 10. Ricielių k. 900.46 984.10 + 83.64 + 9 11. Barzdžiūnų k. 413.21 480.17 + 66.96 + 2 12. Cimaniūnų k. 492.45 467.03 - 25.42 - 5 13. Gerdašių k. 645.65 697.52 + 51,87 + 8 14. Voverių k. 62.2 73.16 + 10.96 + 18 15. Paseirės k. 229.6 335.62 + 106.02 + 46 16. Margų k. 363.35 289.62 - 73.73 - 20 17. Stračiūnų k. 430.33 433.12 + 2.79 + 0,6 18. Čivonių k. 72.12 81.00 + 8.88 - 12 19. Sventijansko k. 45.52 52.75 + 7.23 + 16 20. Šaulėnų k. 389.71 436.95 + 47,24 + 12 21. Mažonių k. 669.84 692.93 + 23.09 + 3 22. Karalinavo vs. 67.47 57.53 - 9.94 - 15 23. Dubraviškių k. 24.67 20.96 - 3.71 - 15 24. Radvilonių k. 180.33 188.25 + 7,92 + 4 25. Savanorių k. 542.86 772.86 +230.00 + 42 Pokytis dėl gyv. vietovėms nepriskirtų teritorijų prijungimo
26. Guobinių k. 590.37 735.86 + 145.49 + 25 Pokytis dėl gyv. vietovėms nepriskirtų teritorijų prijungimo
27. Tautėnų k. 109.01 117.37 + 8.36 + 8 28. Janavo k. 38.19 49.86 + 11.67 + 31 29. Leipalingio mstl. 115.43 280.21 + 164.98 + 143 Miestelis 30. Pokytis dėl gyv. vietovėms Veršių k. 467.25 671.35 + 204.10 + 44 nepriskirtų teritorijų prijungimo 31. Druskininkėlių k. 18.92 71.78 + 52.86 + 279 32. Degėsių k. 202.05 258.55 + 56.50 + 28 33. Gailiūnų k. 874.44 498.24 - 376.20 - 43 Pokytis dėl kurorto teritorijos plėtros
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 23
______
Eil. Pavadinimas Gyvenamosios vietovės Gyvenamosios vietovės Pastabos dėl gyvenamosios Nr. plotas, ha ploto pokytis vietovės ploto pokyčio Esamas Siūlomas ha Proc. 1 2 3 4 5 6 7 34. Miciūnų k. 499.72 584.28 + 84.56 + 17 Pokytis dėl gyv. vietovėms nepriskirtų teritorijų prijungimo
35. Snaigupės k. 367.7 356.70 - 11.00 - 3 36. Kaziulių k. 413.86 418.15 + 4.29 + 1 37. Ringėliškės k. 158.06 459.01 + 300.95 + 301 Pokytis dėl gyv. vietovėms nepriskirtų teritorijų prijungimo
38. Mizarų k. 134.28 982.73 + 848.45 + 632 Pokytis dėl gyv. vietovėms nepriskirtų teritorijų prijungimo
39. Diržų k. 622.88 634.02 + 11.14 + 2 40. Guronių k. 315.2 1014.03 + 698.83 + 222 Pokytis dėl gyv. vietovėms nepriskirtų teritorijų prijungimo
41. Lipliūnų k. 803.97 953.96 + 149.99 + 17 42. Butelionių k. 176.06 113.03 - 63.03 - 36 43. Krivonių k. 705.29 698.75 - 6.54 - 1 44. Baltosios Ančios 7.23 9.25 +2.02 + 28 HES k. 45. Vaikšnoriškės k. 94.88 88.42 - 6.46 - 7 46. Dulgininkų k. 320.95 347.71 + 26.76 + 8 47. Pokytis dėl gyv. vietovėms Vileikių k. 410.93 545.28 + 134.35 + 33 nepriskirtų teritorijų prijungimo 48. Vilkanastrų k. 453.78 487.70 + 33.92 + 7 49. Mikalinos k. 37.92 43.05 + 5.13 + 13 50. Leipalingio k. 1033.74 767.79 - 265.95 - 26 51. Pokytis dėl gyv. vietovėms Didžiasalio k. 958.77 1566.65 + 607.88 + 63 nepriskirtų teritorijų prijungimo 52. Raudonikių k. 120.14 135.66 + 15.52 + 13 kaimas Viečiūnų sen.
53. Viečiūnų mstl. 1152.31 1343.99 + 191,68 + 17 Miestelis Pokytis dėl gyv. vietovėms nepriskirtų teritorijų prijungimo 54. Randamonių k. 1895.14 2380.08 + 484.94 + 26 Pokytis dėl gyv. vietovėms nepriskirtų teritorijų prijungimo
55. Žiogelių k. 634.64 608.69 - 25.69 - 4 56. Neravų k. 823.33 329.50 - 493.83 - 60 Pokytis dėl kurorto teritorijos plėtros 57. Mašnyčių k. 308.71 597.14 + 288.43 + 93 58. Grūto k. 981.77 1698,88 + 717.11 + 73 59. Pokytis dėl gyv. vietovėms Latežerio k. 243.9 2527.67 + 2283.77 + 936 nepriskirtų teritorijų prijungimo 60. Pokytis dėl gyv. vietovėms Timakavo k. 82.21 1261.61 + 1179.40 + 1534 nepriskirtų teritorijų prijungimo 61. Pokytis dėl kurorto teritorijos Naujasodės k. 299.07 386.47 + 87.40 + 29 plėtros 62. Kermušijos k. 235.18 1156.69 + 921.51 + 392
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 24
______
Eil. Pavadinimas Gyvenamosios vietovės Gyvenamosios vietovės Pastabos dėl gyvenamosios Nr. plotas, ha ploto pokytis vietovės ploto pokyčio Esamas Siūlomas ha Proc. 1 2 3 4 5 6 7 63. Švendubrės k. 1923.25 1569.28 - 353.97 - 18 Pokytis dėl kurorto teritorijos plėtros 64. Jaskonių k. 958.69 3875.06 + 2916.37 + 304 Pokytis dėl gyv. vietovėms nepriskirtų teritorijų prijungimo
65. Ratnyčios k. 309.67 39.58 - 270.09 - 87 Pokytis dėl kurorto teritorijos plėtros
3.2.4. Pasienio teritorijų gyvenamųjų vietovių plėtojimo sprendiniai
Dalis Druskininkų savivaldybės teritorijos patenka į pasienio ruožą, valstybės sienos apsaugos zoną ir pasienio juostą:
• Pasienio ruožas – valstybės sienos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą sausumos ar vidaus vandenų paženklinta juosta, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, kuris nustatytas Pasienio teisinio režimo taisyklėse, patvirtintose LRV 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr.598 (Žin., 2002, Nr.46-1755). • Valstybės sienos apsaugos zona – nuo valstybės sienos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą einanti paženklinta pasienio ruožo teritorijos dalis, kurioje valstybės sienos apsaugai ir jos tvarkymui užtikrinti įgyvendinamos techninės, organizacinės ir teisinės Valstybės sienos apsaugos tarnybos priemonės. • Pasienio juosta – prie valstybės sienos einanti pasienio ruožo žemės ar vidaus vandenų dalis, skirta valstybės sienos ženklams, pasienio patrulio takui, inžinerinėms užtvaroms, signalizacijos sistemoms, kitiems valstybės sienos apsaugos objektams bei įrenginiams statyti ir prižiūrėti. Pasienio juostos plotis turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą. Žemė ir vandenys, kuriais eina pasienio juosta, yra valstybės nuosavybė, žemė ir vandenys, perduodami naudotis Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Valstybės sienos apsaugai skirtose teritorijose (pasienio juostoje) bet kokia veikla, nesusijusi su valstybės sienos apsauga, draudžiama.
Rengiant teritorijų, esančių pasienio ruože, žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 598 patvirtintomis „Pasienio teisinio režimo taisyklėmis“.
Gyvenamosios vietovės pasienio ruožui priskirtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 05 30 nutarimu Nr.548 „Dėl pasienio ruožo ribų ir valstybės sienos apsaugos zonų ribų bei Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių, priskirtų pasienio ruožui, sąrašo patvirtinimo“. Vadovaujantis minėto nutarimo XX skirsniu, Druskininkų savivaldybėje pasienio ruožui priskirtos kaimo gyvenamosios teritorijos, esančios Leipalingio ir Viečiūnų seniūnijose: • Leipalingio seniūnija: Baltosios Ančios k., Butelionių k, Gerdašių k., Guronių k., Krivonių k., Lipliūnų k., Sventijansko k. ; • Viečiūnų seniūnija: Jaskonių k., Kermušijos k., Latežerio k., Ratnyčios k, Švendubrės k., Timakavo k..
Bendrojo plano sprendiniuose keičiami į pasienio ruožą patenkančių gyvenamųjų vietovių plotai ir ribos.
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 25
______
3.2.3.2. lentelė. Gyvenamosios vietovės, patenkančios į pasienio ruožą
Ei. Gyvenamosios vietovės Planuojamas Esamas gyv, Planu ojamas Pastabos Nr. pavadinimas gyvenamosios vietovės plotas, gyv, vietovės vietovės plotas, patenkantis į plotas, ha pasienio ruožą, patenkantis į ha pasienio ruožą, ha 1 2 3 4 5 6 1. Druskininkų m. 4916.26 283.15 969.19 Patenkanti dalis neapgyvendinta Leipalingio sen. 2. Gerdašių k. 697.52 645.65 697.52 3. Sventijansko k. 52.75 45.52 52.75 4. Diržų k. 634.02 342.80 366.57 Patenka dalis 5. Guronių k. 1014.03 315.20 719.67 Patenka dalis 6. Lipliūnų k. 953.96 803.97 953.96 7. Butelionių k. 176.06 176.06 113.03 Patenka dalis 8. Krivonių k. 698.75 705.29 698.75 9. Baltosios Ančios HES k. 9.25 7,23 9.25 Viečiūnų sen. 10. Latežerio k. 2527.67 176.89 2406.07 Patenka dalis 11. Timakavo k. 1261.61 76.63 1072.60 Patenka dalis 12. Kermušijos k. 1156.69 75.19 544.87 Patenka dalis 13. Švendubrės k. 1569.28 1915.69 1569.28 14. Jaskonių k. 3875.06 655.64 3527.93 Patenka dalis 15. - Gyv. vietovė Ratnyčios k. - 195.80 prijungta prie Jaskonių k.
Sprendinių laikotarpyje naujų Pasienio apsaugos infrastruktūros objektų statyba neplanuojama.
Vadovaujantis Aviacijos įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, pasienio ruože statinių ir įrenginių, kurių aukštis virš žemės paviršiaus yra 30 m ir daugiau, statyba, rekonstravimas ar įrengimas turi būti suderinti su VSAT.
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 26
______
3.5 pav. Gyvenamosios vietovės, patenkančios į pasienio ruožą
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 27
______
3.3. Funkcinės struktūros plėtojimo sprendiniai
3.3.1. Funkcinis zonavimas
Druskininkų savivaldybės teritorijos perspektyvinės plėtros modelis formuojamas taikant polifunkcinio zonavimo metodą. Planuojama teritorija suskirstyta pagal prioritetinius žemės naudojimo interesus, nustatant funkcines zonas ir konkretizuojant kiekvienos zonos siūloma prioritetinę funkciją ir nurodant galimus teritorijų naudojimo būdus. Druskininkų teritorijoje išskirti 27 tipai funkcinių zonų. Sprendiniuose numatytos savivaldybės teritorijos funkcinės zonos sudaro kraštotvarkinį foną, kuriame realizuojasi ir funkcionuoja urbanistinio vystymo struktūros. Planuojamos Druskininkų savivaldybės urbanizuotos ir urbanizuojamos užstatomos ir neužstatomos bei neurbanizuotos ir neurbanizuojamos struktūros su nustatytomis funkcinio prioriteto zonomis bei teritorijos naudojimo reikalavimais, įgyvendinimas yra ilgas plėtros rezultatas, o jos tolimesnė kaita priklausys nuo visuomeninių, socialinių ir ekonominių procesų.
Funkcinės zonos Pagal užstatytų ir užstatomų teritorijų sandaros ir erdvinės kompozicijos vystymo elementų struktūrą bei vadovaujantis Teritorijų planavimo normų, patvirtintų 2014 m. sausio 2 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-7 ir Teritorijų planavimo taisyklių, patvirtintų 2014 m. sausio 2 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-8, savivaldybės teritorija skaidoma į:
1) Urbanizuotas ir urbanizuojamas teritorijas , kurias formuoja: 1.1. Užstatytos ir užstatomos teritorijos, kurias sudaro: • Centro zona (skaidoma į zonas (CP-1), (CP-2)); • Paslaugų zona (skaidoma į zonas (KD-1), (KD-2)); • Specializuotų kompleksų zona (SK); • Gyvenamoji intensyvaus užstatymo zona (GD); • Gyvenamoji vidutinio užstatymo intensyvumo zona (GV); • Gyvenamoji mažo užstatymo intensyvumo zona(skaidoma į zonas (GM-1), (GM-2), (GM-3)); • Pramonės ir sandėliavimo zona (PS) • Sodininkų bendrijų teritorijų zona (SB); • Inžinerinės infrastruktūros zona (TI). 1.2. Neužstatytos ir neužstatomos teritorijos, kurias sudaro: • Inžinerinės infrastruktūros koridorių zona(TK); • Bendro naudojimo erdvių, želdynų zona (BZ).
2) Neu rbanizuotas ir ne urbanizuojamas teritorijas , kurias formuoja: • Konservacinės teritorijos zona (C); • Miškų ir miškingų teritorijų zona (skaidoma į zonas (MI-1), (MI-2), (MI-3), (MI-4)); • Žemės ūkio teritorijų zona (skaidoma į zonas (ZU-1), (ZU-2), (ZU-3), (ZU-4)); • Vandenų zona (skaidoma į zonas (H-2), (H-3), (H-4)).
Druskininkų miesto - kurorto teritorija funkcinių zonų pagrindu apjungiama į vieningą urbanizuotą teritorinį vienetą, kurio teritorija diferencijuojama į urbanizuotas ir urbanizuojamas užstatomas ir neužstatomas teritorijas. Esamos neužstatomos ir teritorijos kurorto teritorijoje užtikrina žaliųjų jungčių ir ašių vientisumą bei miesto gamtinės aplinkos apsaugą.
Įgyvendinimo prioritetai Druskininkų savivaldybės teritorijoje išskiriamos prioritetinės plėtros (I etapo) teritorijos, kurioms priskiriamos urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos, kuriose savivaldybė įsipareigoja vystyti socialinę ir (ar) inžinerinę infrastruktūrą, ir neprioritetinės plėtros (II etapo) teritorijas:
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 28
______
• Prioritetinės plėtros (I etapo) teritorijoms priskirtos urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos, kuriose skiriamas prioritetas plėtrai sprendinių įgyvendinimo laikotarpiu, ir kurios patenka į užstatomų teritorijų funkcinės zonas: centro zoną (CP-1; CP-2); paslaugų zoną (KD-1); specializuotų kompleksų zoną (SK); gyvenamoji intensyvaus užstatymo zoną (GD); gyvenamoji mažo užstatymo intensyvumo zoną (GM-1). • Prioritetinės plėtros (I etapo) neužstatytoms ir neužstatomoms teritorijoms priskirtos urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos, kuriose skiriamas prioritetas plėtrai sprendinių įgyvendinimo laikotarpiu, ir kurios patenka į neužstatomų teritorijų funkcines zonas: bendro naudojimo erdvių, želdynų zoną (BZ). • Neprioritetinės plėtros (II etapo) užstatytoms ir užstatomoms teritorijoms priskirtos teritorijos, kuriose užstatymas galimas tik po prioritetinės plėtros teritorijos įsisavinimo (I etapo) ir kurios patenka į užstatomų teritorijų funkcinės zonas: paslaugų zoną (KD-2); gyvenamoji vidutinio užstatymo intensyvumo zoną (GV); gyvenamoji mažo užstatymo intensyvumo zoną (GM-2; GM-3); sodininkų bendrijų teritorijų zoną (SB). Esant būtinybei, atsiradus potencialioms vystymo galimybėms, II etapo plėtros teritorijos (ar jų dalis) gali būti įsisavinamos ir anksčiau, jeigu šiose teritorijose bus nuosekliai, nenutrūkstamai (su visa inžinerine, susisiekimo ir socialine infrastruktūra) įsisavinamos naujos statybos teritorijos.
Funkcinės zonos, kuriose savivaldybė neįsipareigoja vystyti socialinę ir (ar) inžinerinę infrastruktūrą; konservacinės teritorijos zona (C); miškų ir miškingų teritorijų zona (MI-2; MI-3; MI-4); žemės ūkio teritorijų zona (ZU-2; ZU-3; ZU- 4).
Prioritetiniai teritorijų plėtojimo būdai Planuojamoje teritorijoje nustatomi prioritetiniai teritorijų plėtros budai:
• Saugojimas nustatomas įvairų statusą turinčioms saugomoms teritorijoms ir teritorijoms, kurių vertingąsias savybes būtina išsaugoti jų nekeičiant. Šiose teritorijose numatoma statyba gali būti vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka atliekant tvarkybos darbus: konservavimą, restauravimą, atkūrimą ar pritaikymą. • Modernizavimas – urbanizuotų teritorijų fizinės ir (ar) funkcinės struktūros atnaujinimas, kai plėtra vykdoma išnaudojant vidinius teritorijos resursus iš esmės nekeičiant šios teritorijos naudojimo funkcinės struktūros ir fizinių parametrų. Bendrojo plano sprendiniuose numatyta atlikti kvartalų kompleksinį atnaujinimą (modernizavimą) ne tik Druskininkų savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 8 d. sprendimu Nr.T1-15 patvirtintoje Kvartalų energetinio efektyvumo didinimo programoje nurodytuose Centro, Senamiesčio, Gardino gatvės, Ateities gatvės, Viečiūnų seniūnijos ir Leipalingio seniūnijos kvartaluose, bet ir visose kitose kompaktiškai užstatytose savivaldybės teritorijose (žiūrėti I PRIEDĄ. Teritorijos naudojimo reikalavimai. 12 stulpelis ,,Modernizavimas‘‘). • Konversija (pertvarkymas) – neefektyviai naudojamų užstatytų teritorijų (miestų centuose ir jų prieigose esančios taršios ar neefektyvios pramonės) naujas (antrinis) panaudojimas plėtrai. • Nauja plėtra – neužstatytų teritorijų urbanizavimas. Naujos plėtros teritorijų vystymo eiliškumas nustatomas išskiriant prioritetinės plėtros teritorijas, kuriose savivaldybė įsipareigoja vystyti socialinę ir (ar) inžinerinę infrastuktūrą. Rekomenduojama nustatant prioritetines veiklos teritorijas atsižvelgti į atstumus iki inžinerinių tinklų sistemos, funkcionuojančios gatvės ir viešojo transporto. • Be esminių pokyčių (status quo) - teritorijos, kuriose nerekomenduojama urbanistinė plėtra ir paliekama esama padėtis.
Urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų funkcinių zonų užstatytų ir užstatomų teritorijų rodikliai Gyvenamųjų ir negyvenamųjų teritorijų užstatymo intensyvumo rodiklis (UI), didžiausias aukštų skaičius ir aukštis (a/m) nustatyti kiekvienai funkcinei zonai individualiai ir pateikti I PRIEDE ,,Teritorijos naudojimo reikalavimai‘‘.
Naujų aukštybinių pastatų statyba Druskininkų savivaldybės teritorijoje nenumatoma. Aukštybinis pastatas – statinys, kurio aukštis nuo žemės sklypo paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo konstrukcijos aukščiausio taško bendruoju atveju yra lygus ar viršija 30 m.
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 29
______
3.3. 2. Funkcinių zonų plėtojimo sprendiniai
Urbanizuotos ir urbanizuojamos užstatomos teritorijos : 1. Centro zona (CP -1) – polifunkcinė teritorija, kuri savyje integruoja prekybos, paslaugų, pramogų, savivaldos, administracines ir socialines funkcijas. Tai kurorto urbanistinės struktūros stabilizacijos centras vakariniame Nemuno krante ir Druskininkų miesto istorinėje dalyje, kuris traktuojamas kaip miesto branduolys, komercinis, administracinis ir kultūrinis centras. Centro zona sutampa su Druskininkų miesto istorinėje dalies (unikalus kodas KVR 30185) teritorijos ribomis, todėl tvarkoma pagal teritorijai nustatytas vertingąsias savybes. Miesto centras turi nedaug teritorinių rezervų, todėl centro teritorija gali tobulėti modernizuojant, konvertuojant, tankinant ir atnaujinant esamas užstatytas teritorijas ir naujai užstatant neurbanizuotas teritorijas. Iki Druskininkų miesto istorinės dalies nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo užstatymo intensyvumo, tankio, aukščio, aukštingumo rodikliai ir užstatymo morfotipas nustatomi projektiniuose siūlymuose ar jiems atitinkančiame dokumente įvertinant Druskininkų miesto istorinės dalies (unikalus kodas KVR 30185) teritorijai nustatytas vertingąsias savybes, tame pačiame kvartale esamo užstatymo būdingą tankį, intensyvumą, aukštį ir aukštingumą bei susiklosčiusį morfotipą. Gyvenamųjų ir negyvenamųjų teritorijų minimalus žemės sklypo plotas neribojamas.
Galimos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai: • konservacinė paskirtis: kultūros paveldo objektų žemės sklypai (C2). • kita paskirtis: gyvenamosios teritorijos (G1; G2); visuomeninės paskirties teritorijos (V) ; komercinės paskirties objektų teritorijos (K); susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (I1); susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2); bendro naudojimo teritorijos (B); atskirųjų želdynų teritorijos (E); naudingųjų iškasenų teritorijos (N).
2. Centro zona (CP -2) – polifunkcinės intensyviai užstatomos teritorijos, kurios savyje integruoja prekybos, paslaugų, pramogų, administracines ir socialines funkcijas. Tai Leipalingio ir Viečiūnų miestelių urbanistinės struktūros stabilizacijos centrai, kurie traktuojami kaip miestelių lokalūs komerciniai ir administraciniai centrai. Miestelių centrų zonos tobulėtų modernizuojant, konvertuojant, tankinant esamas užstatytas teritorijas ir naujai užstatant neurbanizuotas teritorijas. Naujų gyvenamųjų teritorijų plėtra miestelių centruose neplanuojama. Negyvenamųjų teritorijų minimalus žemės sklypo plotas 0,30 ha.
Galimos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai: • kita paskirtis: gyvenamosios teritorijos (G1; G2); visuomeninės paskirties teritorijos (V); komercinės paskirties objektų teritorijos (K); susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (I1); susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2); bendro naudojimo teritorijos (B).
3. Paslaugų teritorijos - polifunkcinės didelio užstatymo intensyvumo teritorijos, kuriose vyrauja administravimo, paslaugų, prekybos ir kitos taršos nesukeliančios ūkinės veiklos kartu su šių veiklų aptarnavimui reikalinga inžinerine, susisiekimo ir kita infrastruktūra, rekreacijai reikalingais atskiraisiais želdynais ir viešosiomis erdvėmis. Šiose teritorijose keliami aukštesni reikalavimai pastatų ir viešųjų erdvių kokybei. Plėtra realizuojama modernizuojant, konvertuojant, tankinant esamas užstatytas teritorijas ir naujai užstatant neurbanizuotas teritorijas. Paslaugų funkcinėse zonose galimas esamų (iki Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo patvirtinimo nekilnojamo turto registre įregistruotų) gyvenamųjų pastatų ir jų priklausinių remontas ir DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 30
______
rekonstravimas neviršijant Bendrajame plane nurodytų pagrindinių naudojimo reikalavimų rodiklių reikšmių: užstatymo intensyvumo, tankio, aukštingumo ir aukščio. Funkcinėje zonoje KD-1 gyvenamųjų teritorijų minimalus žemės sklypo plotas 0,09 ha, negyvenamųjų – 0,30 ha. Funkcinėje zonoje KD-2 gyvenamųjų teritorijų minimalus žemės sklypo plotas 0,09 ha, negyvenamųjų – 0,50 ha.
Galimos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai funkcinėje zonoje KD-1: • miškų ūkio paskirtis: rekreacinių miškų sklypai (M2). • kita paskirtis: komercinės paskirties objektų teritorijos (K); susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (I1); susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2); bendro naudojimo teritorijos (B); atskirųjų želdynų teritorijos (E); rekreacinės teritorijos (R); naudingųjų iškasenų teritorijos (N); teritorijos krašto apsaugos tikslams (A1).
Funkcinėje zonoje KD-2 greta dominuojančių komercinės paskirties objektų su paslaugų objektų infrastruktūra galimas papildomos pramonės ir sandėliavimo funkcijos plėtojimas: • miškų ūkio paskirtis: rekreacinių miškų sklypai (M2); apsauginių miškų sklypai (M3); • kita paskirtis: komercinės paskirties objektų teritorijos (K); pramonės ir sandėliavimo teritorijos (P); susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (I1); susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2); bendro naudojimo teritorijos (B); atskirųjų želdynų teritorijos (E); teritorijos krašto apsaugos tikslams (A1).
4. Specializuotų kompleksų teritorijos (SK) - polifunkcinės didelio užstatymo intensyvumo administracinių pastatų statybos, religinių bendruomenių, mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos, sienos apsaugai, krašto apsaugai skirtų pastatų statybos teritorijos. Plėtra realizuojama modernizuojant, konvertuojant, tankinant esamas užstatytas teritorijas ir naujai užstatant neurbanizuotas teritorijas. Specialios paskirties, sporto, kulto, inžinerinių ir technologinių įrenginių aukštis neribojamas. Naujų gyvenamųjų teritorijų plėtra Specializuotų kompleksų teritorijose (SK) neplanuojama. Negyvenamųjų teritorijų minimalus žemės sklypo plotas 0,50 ha.
Galimos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai: • miškų ūkio paskirtis: rekreacinių miškų sklypai (M2). • kita paskirtis: visuomeninės paskirties teritorijos (V); komercinės paskirties objektų teritorijos (K); susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (I1); susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2); bendro naudojimo teritorijos (B); atskirųjų želdynų teritorijos (E); rekreacinės teritorijos (R); naudingųjų iškasenų teritorijos (N); teritorijos krašto apsaugos tikslams (A1).
5. Gyvenamosios intensyvaus užstatymo teritorijos (G D) - polifunkcinės kompaktinio didelio užstatymo intensyvumo dominuojančio daugiaaukščio gyvenamojo užstatymo teritorijos su vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 31
______
namų fragmentais bei socialinių, visuomeninių ir paslaugų objektų infrastruktūra bei gyventojų rekreacijai reikalingais atskiraisiais želdynais. Prioritetas teikiamas efektyviam teritorijos naudojimui, todėl plėtra realizuojama modernizuojant ir konvertuojant, tankinant esamas užstatytas teritorijas ir naujai užstatant neurbanizuotas teritorijas. Gyvenamųjų ir negyvenamųjų teritorijų minimalus žemės sklypo plotas neribojamas. Galimos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai: • miškų ūkio paskirtis: rekreacinių miškų sklypai (M2); ūkinių miškų sklypai (M4). • kita paskirtis: gyvenamosios teritorijos (G1; G2); visuomeninės paskirties teritorijos (V) ; komercinės paskirties objektų teritorijos (K); susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (I1); susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2); bendro naudojimo teritorijos (B); atskirųjų želdynų teritorijos (E).
6. Gyvenamosios vidutinio užstatymo intensyvumo teritorijos (GV) - polifunkcinė kompaktinio vidutinio užstatymo intensyvumo daugiabučių ir vienbučių / dvibučių gyvenamųjų pastatų funkcinė zona su gyvenamosios aplinkos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų, inžinerine, susisiekimo ir kita infrastruktūra, taip pat gyventojų rekreacijai reikalingais atskiraisiais želdynais. Plėtra realizuojama modernizuojant, konvertuojant, tankinant esamas užstatytas teritorijas ir naujai užstatant neurbanizuotas teritorijas. Gyvenamųjų teritorijų minimalus žemės sklypo plotas 0,12 ha, negyvenamųjų – 0,20 ha. Galimos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai: • miškų ūkio paskirtis: rekreacinių miškų sklypai (M2); ūkinių miškų sklypai (M4). • kita paskirtis: gyvenamosios teritorijos (G1; G2); visuomeninės paskirties teritorijos (V) ; komercinės paskirties objektų teritorijos (K); susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (I1); susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2); bendro naudojimo teritorijos (B); atskirųjų želdynų teritorijos (E); naudingųjų iškasenų teritorijos (N).
7. Gyvenamos mažo užstatymo intensyvumo teritorijos – urbanizuojamos ir kompaktinio vienbučio / dvibučio gyvenamojo užstatymo teritorijos kartu su socialinių, visuomeninių ir paslaugų objektų infrastruktūra esamuose ir naujai formuojamuose miesto, miestelių kvartaluose ir kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose. Galimos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai: • konservacinė paskirtis: kultūros paveldo objektų žemės sklypai (C2). • miškų ūkio paskirtis: rekreacinių miškų sklypai (M2); apsauginių miškų sklypai (M3); ūkinių miškų sklypai (M4). • kitos paskirtis: gyvenamosios teritorijos (G1); visuomeninės paskirties teritorijos (V); komercinės paskirties objektų teritorijos (K); rekreacinės teritorijos (R); DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 32
______
susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (I1); susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2); bendro naudojimo teritorijos (B); atskirųjų želdynų teritorijos (E); naudingųjų iškasenų teritorijos (N); teritorijos krašto apsaugos tikslams (A1).
Pagal urbanistinės ir erdvinės struktūros sąranga išskiriami 3 tipai gyvenamųjų mažo užstatymo intensyvumo funkcinių zonų: (GM -1), (GM -2), (GM -3): 7. 1. Gyvenamos mažo užstatymo intensyvumo teritorijos (GM -1) - urbanizuojamos vienbučio / dvibučio gyvenamojo užstatymo teritorijos kartu su socialinių, visuomeninių ir paslaugų objektų infrastruktūra esamuose ir naujai formuojamuose Druskininkų miesto, Leipalingio ir Viečiūnų miestelių gyvenamuosiuose kvartaluose. Plėtra realizuojama modernizuojant, konvertuojant, tankinant esamas užstatytas teritorijas ir naujai užstatant neurbanizuotas teritorijas. Gyvenamųjų teritorijų minimalus žemės sklypo plotas 0,09 ha, negyvenamųjų – 0,12 ha. 7.2. Gyvenamo s mažo užstatymo intensyvumo teritorijos (GM -2) - dominuojančio kompaktinio vienbučio / dvibučio gyvenamojo užstatymo teritorijos kartu su socialinių, visuomeninių ir paslaugų objektų infrastruktūra kaimo gyvenamosiose vietovėse ir rekreacinėse vietovėse. Plėtra vykdoma esamos planinės struktūros elementų pagrindu intensyvinant esamą branduolį ir integruojant plėtros teritorijas. Plėtra realizuojama modernizuojant, konvertuojant, tankinant esamas užstatytas teritorijas ir naujai užstatant neurbanizuotas teritorijas. Ūkininkų sodybų statyba negalima. Rekreacinėse vietovėse rekreacinės aplinkos kokybės užtikrinimas yra svarbiausias kraštovaizdžio tvarkymo uždavinys. Numatomas rekreacinių vietovių kompleksinis tvarkymas, išsaugomas tradicinio pobūdžio bendras vaizdas ir vizualiniai ryšiai su aplinka, orientuojamasi į imituojančius arba kopijuojančius tradicinę regioninę architektūrą mažaaukščius pastatus su šlaitiniu stogu. Gyvenamųjų teritorijų minimalus žemės sklypo plotas 0,15 ha, negyvenamųjų – 0,30 ha. 7.3. Gyvenamos mažo užstatymo intensyvumo teritorij os (GM -3) - dominuojančio kompaktinio vienbučio / dvibučio gyvenamojo užstatymo teritorijos saugomose teritorijose ir saugomų teritorijų buferinėse zonose. Saugomos teritorijos ir buferinės zonos tvarkomos pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, ir šių teritorijų specialiuosius planus. Funkcinėse zonose GM-3 Bendrajame plane nurodytos naudojimo reikalavimų rodiklių reikšmės (užstatymo intensyvumo, aukštingumo ir aukščio taikomos tik saugomų teritorijų buferinėse zonose esančiose teritorijose. Ūkininkų sodybų statyba negalima. Saugomų teritorijų buferinėse zonose gyvenamųjų teritorijų minimalus žemės sklypo plotas 0,25 ha, negyvenamųjų – 0,50 ha.
8. Sodininkų bendrijų teritorijų zona (SB) – sodininkų bendrijų teritorijų zona konvertuojamą į gyvenamą mažo užstatymo intensyvumo teritoriją. Sodininkų bendrijų teritorijose taikomi papildomi reikalavimai, nustatyti Sodininkų bendrijų įstatyme. Gyvenamųjų teritorijų minimalus žemės sklypo plotas 0,06 ha, negyvenamųjų – 0,10 ha. Galimos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai: • miškų ūkio paskirtis: rekreacinių miškų sklypai (M2); apsauginių miškų sklypai (M3); ūkinių miškų sklypai (M4). • žemės ūkio paskirtis: mėgėjų sodų žemės sklypai (Z1); sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai (Z5). • kita paskirtis: gyvenamosios teritorijos (G1); komercinės paskirties objektų teritorijos (K); rekreacinės teritorijos (R); susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (I1); susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2); atskirųjų želdynų teritorijos.
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 33
______
9. Pramonės ir sandėliavimo teritorijos (PS) - teritorijos darbo vietų plėtrai. Pramonės rajono verslo, aptarnavimo, gamybos, pramonės teritorijose bet kokia esama ar planuojama ūkinė veikla privalo atitikti higienos normų reikalavimus ir neturi daryti neigiamo poveikio kurorto teritorijos funkcionavimui, gyvenamajai aplinkai ir žmonių sveikatai. Gamybos ir pramonės ir sandėliavimo teritorijų plėtra realizuojama modernizuojant, konvertuojant, tankinant esamas užstatytas teritorijas ir naujai užstatant neurbanizuotas teritorijas Viečiūnų miestelyje. Naujų gyvenamųjų teritorijų plėtra Pramonės ir sandėliavimo teritorijos (PS) neplanuojama. Negyvenamųjų teritorijų minimalus žemės sklypo plotas 0,50 ha.
Galimos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai: • miškų ūkio paskirtis: rekreacinių miškų sklypai (M2). • kita paskirtis: visuomeninės paskirties teritorijos (V); komercinės paskirties objektų teritorijos (K); pramonės ir sandėliavimo teritorijos (P); susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (I1); susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2); bendro naudojimo teritorijos (B); atskirųjų želdynų teritorijos (E); naudingųjų iškasenų teritorijos (N).
10 . Inžinerinės infrastruktūros teritorijos (TI) - susisiekimo sistemos ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (ryšių ir inžinerinių sistemų maitinimo šaltinių statiniai ir įrenginiai, autobusų ir geležinkelio stotys, nuotekų valykla). Plėtra realizuojama modernizuojant ir konvertuojant esamas užstatytas teritorijas bei naujai užstatant neurbanizuotas teritorijas. Negyvenamųjų teritorijų minimalus žemės sklypo plotas 0,01 ha. Galimos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai: • miškų ūkio paskirtis: rekreacinių miškų sklypai (M2); apsauginių miškų sklypai (M3). • kita paskirtis: komercinės paskirties objektų teritorijos (K); susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (I1).
Urbanizuotos ir urbanizuojamos neužstatomos teritorijos :
11. Inžinerinės infrastruktūros koridoriai (TK) - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija. Galimos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai: • konservacinė paskirtis: kultūros paveldo objektų žemės sklypai (C2). • kita paskirtie: susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2).
12. Bendro naudojimo erdvių, želdynų teritorijos (BZ) - intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiami rekreacinės paskirties želdynai: parkai, skverai, žaliosios jungtys, mokslinės, kultūrinės ir memorialinės paskirties želdynai: meno ir parodų parkai, kapinės, aikštės. Prioritetas teikiamas ekstensyviai rekreacijai. Galimas naujos trumpalaikio poilsio infrastruktūros, susijusios su poilsiu, pramogomis ir rekreacija, įrengimas. Galimos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai: • konservacinė paskirtis: kultūros paveldo objektų žemės sklypai (C2). • kita paskirtis: susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (I1); susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2);
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 34
______
bendro naudojimo teritorijos (B); atskirųjų želdynų teritorijos (E); rekreacinės teritorijos (R); naudingųjų iškasenų teritorijos (N).
Bendro naudojimo erdvių, atskirųjų želdynų zonose (BZ) galimas esamų (iki Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo patvirtinimo nekilnojamo turto registre įregistruotų) pastatų ir statinių remontas, rekonstravimas, atstatymas ir nauja statyba neviršijant Bendrajame plane nurodytų pagrindinių naudojimo reikalavimų rodiklių reikšmių: užstatymo intensyvumo, tankio, aukštingumo ir aukščio.
Neurbanizuotos ir neurbanizuojamos teritorijos :
13. Konservacinės teritorijos (C) - nekilnojamų kultūros vertybių (kompleksų, kompleksą sudarančių objektų, vietovių, pavienių objektų) teritorijos. Registruotų kultūros vertybių teritorijose ir apsaugos zonose veikla reglamentuojama LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, poįstatyminių teisės aktų, apsaugos reglamentų ir paveldosaugos specialiųjų planų nustatyta tvarka. Galimos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai: • konservacinė paskirtis: kultūros paveldo objektų žemės sklypai (C2)..
14. Miškų ir miškingos teritorijos - rekreaciniai miesto miškai ir miško parkai, kaimo gyvenamųjų vietovių apsauginiai ir ūkiniai miškai. Miškų teritorijoms rengiami specialieji miškotvarkos projektai. Atsižvelgiant į konkrečios zonos kraštovaizdžio pobūdžio tipą, naudojimo ir apsaugos intensyvumą, gamtinio kraštovaizdžio pobūdį ir erdvinės sąskaidos tipą savivaldybės teritorijoje išskiriami 4 tipai miškų ir miškingų teritorijų funkcinių zonų: (M I-1), ( MI -2), (M I-3) ir (MI -4) : 14.1. Miškų ir miškingos teritorijos (MI -1) - Miškų ir miškingų teritorijų zonos kaimo gyvenamosiose vietovėse, esamoje padėtyje kaimo vietovėms nepriskirtose teritorijose su nekonvertuojamomis įsiterpusiomis žemės ūkio naudmenomis. Ūkininkų sodybų statyba negalima. Galimos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai: • konservacinė paskirtis: kultūros paveldo objektų žemės sklypai (C2). • miškų ūkio paskirtis: ekosistemų apsaugos miškų sklypai (M1); rekreacinių miškų sklypai (M2); apsauginių miškų sklypai (M3); ūkinių miškų sklypai (M4). • kita paskirtis: susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (I1); susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2); naudingųjų iškasenų teritorijos (N); teritorijos valstybės sienos apsaugos tikslams (A2). 14.2. Miškų ir miškingos teritorijos (MI -2) - Miškų ir miškingų teritorijų zonos kaimo gyvenamosiose vietovėse, esamoje padėtyje kaimo vietovėms nepriskirtose teritorijose su konvertuojamomis įsiterpusiomis žemės ūkio naudmenomis. Miškų ir miškingų teritorijų zonose įsiterpusiose žemės ūkio ir kitos pagrindinės žemės paskirties (iki Druskininkų savivaldybės bendrojo plano keitimo patvirtinimo nekilnojamo turto registre įregistruotų) žemės sklypuose galima esamų pastatų ir statinių remontas, rekonstravimas, atstatymas ir naujų pastatų ir statinių, ūkininkų ūkių ir kaimo turizmo sodybų statyba vadovaujantis Bendrojo plano nurodytais reikalavimais. Miško žemėje galima aptarnavimui, pažinimui bei rekreacinių funkcijų užtikrinimui reikalingų statinių (išskyrus pastatus) statyba, numatyta teritorijų planavimo dokumentuose ar vidinės miškotvarkos projektuose. Gyvenamųjų teritorijų minimalus žemės sklypo plotas 0,50 ha, negyvenamųjų teritorijų minimalus žemės sklypo plotas 0,50 ha. Galimos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai:
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 35
______
• konservacinė paskirtis: kultūros paveldo objektų žemės sklypai (C). • miškų ūkio paskirtis: ekosistemų apsaugos miškų sklypai (M1); apsauginių miškų sklypai (M3); ūkinių miškų sklypai (M4). • žemės ūkio paskirtis: specializuotų ūkių žemės sklypai (Z2); rekreacinio naudojimo žemės ūkio paskirties sklypai (Z3); kiti žemės ūkio paskirties sklypai (Z4). • kita paskirtis: gyvenamosios teritorijos (G1); komercinės paskirties objektų teritorijos (K); rekreacinės teritorijos (R); visuomeninės teritorijos (V); susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (I1); susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2); naudingųjų iškasenų teritorijos (N); teritorijos krašto apsaugos tikslams (A1).
14.3. Miškų ir miškingos teritorijos (MI -3) - Miškų ir miškingų teritorijų zonos saugomose teritorijose ir saugomų teritorijų buferinėse zonose. Saugomos teritorijos ir buferinės zonos tvarkomos pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, jų ribos, plotas, tvarkymo režimas, funkcinių zonų ribos tikslinami šių teritorijų specialiaisiais planais. Druskininkų savivaldybės teritorijoje esančiose saugomose teritorijose ir jų buferinėse zonose Bendrojo plano keitimo sprendiniai galioja tiek, kiek neprieštarauja veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantiems dokumentams. Galimos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai: • konservacinė paskirtis: kultūros paveldo objektų žemės sklypai (C2). • miškų ūkio paskirtis: ekosistemų apsaugos miškų sklypai (M1); rekreacinių miškų sklypai (M2); apsauginių miškų sklypai (M3); ūkinių miškų sklypai (M4). • kita paskirtis: susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (I1); susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2). 14.4. Miškų ir miškingos teritorijos (MI -4) - Miškų ir miškingų teritorijų zonos (rekreacinių miškų) miestuose, miesteliuose ir kaimo gyvenamosiose vietovėse. Funkcinėje zonoje (MI -4) dominuoja rekreaciniai Druskininkų miesto miškai ir miško parkai su įsiterpusiomis užstatytomis teritorijomis. Miškų ir miškingų teritorijų funkcinėse zonoje, kurioje nėra Miškų valstybės kadastre registruotų miškų, galimas esamų (iki Druskininkų savivaldybės bendrojo plano keitimo patvirtinimo nekilnojamo turto registre įregistruotų) pastatų ir statinių remontas, rekonstravimas ir atstatymas nedidinant esamo užstatymo intensyvumo, tankio, aukštingumo, nedidinant esamų pastatų parametrų. Miško žemėje galima aptarnavimui, pažinimui bei rekreacinių funkcijų užtikrinimui reikalingų statinių (išskyrus pastatus) statyba, numatyta teritorijų planavimo dokumentuose ar vidinės miškotvarkos projektuose. Negyvenamųjų teritorijų minimalus žemės sklypo plotas 0,50 ha. Galimos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai: • konservacinė paskirtis: kultūros paveldo objektų žemės sklypai (C2). • miškų ūkio paskirtis: rekreacinių miškų sklypai (M2); apsauginių miškų sklypai (M3);
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 36
______
ūkinių miškų sklypai (M4). • kita paskirtis: visuomeninės paskirties teritorijos (V); susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (I1); susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2); naudingųjų iškasenų teritorijos (N); teritorijos krašto apsaugos tikslams (A1).
15. Žemės ūkio terito rijos - nekonvertuojamos agrarinės ir konvertuojamos agrarinės teritorijos kaimo gyvenamosiose vietovėse. Atsižvelgiant į konkrečios zonos kraštovaizdžio pobūdžio tipą, naudojimo ir apsaugos intensyvumą, gamtinio kraštovaizdžio pobūdį bei erdvinės sąskaidos tipą savivaldybės teritorijoje išskiriami 4 tipai žemės ūkio teritorijų funkcinių zonų: (ZU -1), ( ZU -2), ( ZU -3) ir (ZU -4):
15.1. Žemės ūkio teritorijos (ZU -1) – nekonvertuojamos ir neužstatomos agrarinės teritorijos kaimo gyvenamosiose vietovėse. Ūkininkų sodybų ir kaimo turizmo sodybų statyba negalima. Galimos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai: • miškų ūkio paskirtis: apsauginių miškų sklypai (M3); ūkinių miškų sklypai (M4). • žemės ūkio paskirtis: kiti žemės ūkio paskirties sklypai (Z4). • kita paskirtis: susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (I1); susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2); naudingųjų iškasenų teritorijos (N). 15.2. Žemės ūkio terito rijos (ZU -2) – konvertuojamos ir užstatomos agrarinės teritorijos kaimo gyvenamosiose vietovėse. Žemės ūkio teritorijų zona su dominuojančiomis ekstensyvaus (išsklaidyto) vienbučio / dvibučio užstatymo kitoje pagrindinėje žemės naudojimo paskirtyje, ūkininkų sodybų ir kaimo turizmo užstatymo teritorijomis kaimo gyvenamosiose vietovėse ir rekreacinėse vietovėse. Rekreacinėse vietovėse rekreacinės aplinkos kokybės užtikrinimas yra svarbiausias kraštovaizdžio tvarkymo uždavinys. Numatomas rekreacinių vietovių kompleksinis tvarkymas, išsaugomas tradicinio pobūdžio bendras vaizdas ir vizualiniai ryšiai su aplinka, orientuojamasi į imituojančius arba kopijuojančius tradicinę regioninę architektūrą mažaaukščius pastatus su šlaitiniu stogu. Pramonės ir sandėliavimo, žemės ūko gamybos pastatų ir specializuotų ūkių su taršia gamyba plėtra žemės ūkio teritorijų funkcinėse zonose nenumatoma. Išimtis – esamų apleistų, nenaudojamų žemės ūkio kompleksų konversija arba modernizavimas teisės aktų nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Gyvenamųjų teritorijų minimalus žemės sklypo plotas 0,50 ha, negyvenamųjų teritorijų minimalus žemės sklypo plotas 0,50 ha. Ekstensyvaus (išsklaidyto) užstatymo kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties teritorijose nepriklausomai nuo žemės sklypo ploto visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrasis plotas negali būti didesnis negu 1000 kv. m. Galimos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai: • konservacinė paskirtis: kultūros paveldo objektų žemės sklypai (C2). • miškų ūkio paskirtis: apsauginių miškų sklypai (M3); ūkinių miškų sklypai (M4). • žemės ūkio paskirtis: specializuotų ūkių žemės sklypai (Z2); rekreacinio naudojimo žemės ūkio paskirties sklypai (Z3); kiti žemės ūkio paskirties sklypai (Z4). • kita paskirtis: gyvenamosios teritorijos (G1); visuomeninės paskirties teritorijos (V); DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 37
______
komercinės paskirties objektų teritorijos (K); rekreacinės teritorijos (R); susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (I1); susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2); naudingųjų iškasenų teritorijos (N); teritorijos krašto apsaugos tikslams (A1); teritorijos valstybės sienos apsaugos tikslams (A2). 15.3. Žemės ūkio teritorijos (ZU -3) – Žemės ūkio teritorijų zona saugomose teritorijose ir saugomų teritorijų buferinėse zonose. Saugomos teritorijos ir buferinės zonos tvarkomos pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, jų ribos, plotas, tvarkymo režimas, funkcinių zonų ribos tikslinami šių teritorijų specialiaisiais planais. Druskininkų savivaldybės teritorijoje esančiose saugomose teritorijose ir jų buferinėse zonose Bendrojo plano keitimo sprendiniai galioja tiek, kiek neprieštarauja veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantiems dokumentams. Funkcinėse zonose ZU-3 Bendrajame plane nurodytos naudojimo reikalavimų rodiklių reikšmės (užstatymo intensyvumo, aukštingumo ir aukščio taikomos tik saugomų teritorijų buferinėse zonose esančiose teritorijose. Saugomų teritorijų buferinėse zonose gyvenamųjų teritorijų minimalus žemės sklypo plotas 0,50 ha., negyvenamųjų teritorijų minimalus žemės sklypo plotas 0,50 ha. Galimos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai: • miškų ūkio paskirtis: rekreacinių miškų sklypai (M2); apsauginių miškų sklypai (M3); ūkinių miškų sklypai (M4). • žemės ūkio paskirtis: rekreacinio naudojimo žemės ūkio paskirties sklypai (Z3); kiti žemės ūkio paskirties sklypai (Z4). • kita paskirtis: naudingųjų iškasenų teritorijos (N). 15.4 . Žemės ūkio teritorijos (ZU -4) – nekonvertuojamos agrarinės teritorijos kaimo gyvenamosiose vietovėse. Žemės ūkio teritorijose galima ūkininkų sodybų ir kaimo turizmo objektų užstatymas kaimo gyvenamosiose vietovėse. Pagrindinė žemės ūkio paskirtis į kitą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį nekeičiama. Pramonės ir sandėliavimo, žemės ūko gamybos pastatų ir specializuotų ūkių su taršia gamyba plėtra žemės ūkio teritorijų funkcinėse zonose nenumatoma. Išimtis – esamų apleistų, nenaudojamų žemės ūkio kompleksų konversija arba modernizavimas teisės aktų nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Gyvenamųjų teritorijų minimalus žemės sklypo plotas 0,50 ha, negyvenamųjų teritorijų minimalus žemės sklypo plotas 0,50 ha. Galimos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai: • miškų ūkio paskirtis: apsauginių miškų sklypai (M3); ūkinių miškų sklypai (M4). • žemės ūkio paskirtis: specializuotų ūkių žemės sklypai (Z2); rekreacinio naudojimo žemės ūkio paskirties sklypai (Z3); kiti žemės ūkio paskirties sklypai (Z4). • kita paskirtis: susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (I1); susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2); naudingųjų iškasenų teritorijos (N); teritorijos krašto apsaugos tikslams (A1).
16. Vandenų teritorijos (H-2, H-3, H-4) – rekreaciniai, ekosistemas saugantys ir bendro naudojimo vandenys. Galimos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai: • vandens ūkio paskirtis: rekreaciniai vandens telkiniai (H2); ekosistemas saugantys vandens telkiniai (H3); bendro naudojimo vandens telkiniai (H4). DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 38
______
• kita paskirties: susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (I1); naudingųjų iškasenų teritorijos (N).
3.4. Žemės naudojim o sprendiniai
3.4.1. Savivaldybės teritorijos ž emės naudojim o sprendiniai
Druskininkų savivaldybės teritorijoje plėtojamos konservacinės, miškų ūkio, vandens ūkio ir kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties teritorijos, kurios išsidėsto polifunkcinėse urbanizuotų ir urbanizuojamų bei neurbanizuotų ir neurbanizuojamų teritorijų funkcinėse zonose. Esamos būklės įvertinimo metu nustatyta, kad Druskininkų savivaldybės teritorijos struktūroje pagal pagrindinės žemės naudojimo paskirtis dominuoja neurbanizuotos teritorijos, kurios užima 94,76 proc., t.y. 42928,64 savivaldybės teritorijos.
Bendrojo plano sprendiniuose perspektyvinio žemės naudojimo sprendiniai remiasi susiklosčiusios žemės naudojimo ir funkcinės struktūros plėtros tendencijomis įšlaikant Druskininkų savivaldybės kraštovaizdžio savitumą. Sprendiniuose pagal funkcinę struktūrą Druskininkų savivaldybės teritorijoje dominuoja neurbanizuotos ir neurbanizuojamos teritorijos, kurios užima 41013,07 ha (90,54 proc.). Iš jų miškų ir miškingų teritorijų funkcinės zonos išliks dominuojančiomis pagal užimamą plotą savivaldybės teritorijoje (31458,77 ha, t.y. 69,44 proc.). Antra pozicija pagal užimamą plotą atitenka žemės ūkio teritorijų funkcinėms zonoms, kurios savivaldybės ribose užima 8334,58 ha plotą, kas sudaro 18,35 proc. savivaldybės teritorijos. Urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos savivaldybės ribose užims 4288,04 ha, kas sudarys 9,46 proc. savivaldybės teritorijos, iš kurių 1433,28 ha (3,16 proc.) teritorijos atitenka neužstatomoms teritorijoms.
Siūlomas perspektyvinis žemės naudojimas, funkcinių struktūrų plėtra ir jose siūloma plėtoti infrastruktūra atitinka Druskininkų miestui suteiktą kurorto statusą ir kurorto funkcijos plėtojimo sąlygas, kurios reglamentuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 06 21 nutarime Nr.499 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr.350 ,,Dėl kurorto statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų aprašo, kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų aprašo ir kurorto ar kurortinės teritorijos statuso gyvenamosioms vietovėms suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo’’.
3.4.1.2. lentelė. Druskininkų savivaldybės teritorijos balansas pagal funkcinės zonas
Eil. Funkcinės zonos pavadinimas Druskininkų savivaldybės Nr. plotas, 2029 m. Plotas, proc. Plotas, proc. 1 2 3 4 URBANIZUOTOS IR URBANIZUOJAMOS TERITORIJOS UŽSTATOMOS TERITORIJOS 1. Centro zona (CP -1, Druskininkų miesto centro zona) 69,54 0,15 2. Centro zona (CP -2, miestelių centro zona) 8,92 0,02 3. Paslaugų zona , t.t. 14 6,00 t.t. 0, 31 t.t. 3.1. Paslaugų zona (K D-1, be pramonės teritorijų) 65,24 0,1 4 3.2. Paslaugų zona (KD -2, su pramonės teritorijomis) 80,76 0, 17 4. Specializuotų kompleksų zona (SK) 89,60 0,2 5. Gyvenamoji intensyvaus užstatymo zona (GD) 167,61 0,38 6. Gyvenamoji vidutinio užstatymo intensyvumo zona (GV) 94,72 0,2 7. Gyvenamoji mažo užstatymo intensyvumo zona, t.t.: 2028,57 t.t. 4,5 t.t. 7.1. Gyvenamoji mažo užstatymo intensyvumo zona miestuose ir 732,43 1,6 miesteliuose (GM-1) 7.2. Gyvenamoji mažo užstatymo intensyvumo zona kaimo 1232,91 2,76 gyvenamosiose vietovėse ir rekreacinėse vietovėse (GM-2)
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 39
______
Eil. Funkcinės zonos pavadinimas Druskininkų savivaldybės Nr. plotas, 2029 m. Plotas, proc. Plotas, proc. 7.3. Gyvenamoji mažo užstatymo intensyvumo zona saugomose 63,23 0, 14 teritorijose ir saugomų teritorijų buferinėse zonose (GM-3) 8. Pramonės ir sandėliavimo zona (PS) 15,01 0,03 9. Sodininkų bendrijų teritorijų zonos (SB) 165,64 0,36 10. Inžinerinės infrastruktūros zona (TI) 69,15 0,15 Viso: 2854,76 6,3
NEUŽSTATOMOS TERITORIJOS: 11. Inžinerinės infrastruktūros koridorių zona (TK) 1134,68 2,5 12. Bendro naudojimo erdvių, želdynų zona (BZ) 298,70 0,66 Viso: 14 33 ,28 3,1 6 NEURBANIZUOTOS IR NEURBANIZUOJAMOS TERITORIJOS 13. Konservacinės teritorijos zona (C) 61,57 0,2 14. Miškų ir miškingų teritorijų zona, t.t.: 31458,77 t.t. 69,44 t.t. 14.1 Miškų ir miškingų teritorijų zona kaimo gyvenamosiose vietovėse, 20 085,41 44,34 kaimo gyvenamosioms vietovėms nepriskirtose teritorijose ir rekreacinėse vietovėse (MI-1) 14.2 Miškų ir miškingų teritorijų zona kaimo gyvenamosiose vietovėse, 3948,33 8,71 kaimo gyvenamosioms vietovėms nepriskirtose teritorijose su konvertuojamomis įsiterpusiomis žemės ūkio naudmenomis (MI-2) 14.3. Miškų ir miškingų teritorijų zona saugomose teritorijose ir saugomų 3919,42 8,65 teritorijų buferinėse zonose (MI-3) 14.4. Miškų ir miškingų teritorijų zona (rekreacinių miškų) miestuose, 3505,61 7,74 miesteliuose ir kaimo gyvenamosiose vietovėse (MI-4) 15. Žemės ūkio teritorijų zona, t.t.: 8334,58, t.t.: 18,35 15.1. Žemės ūkio zona be užstatymo (ZU-1) 614,69 1,35 15.2. Žemės ūkio teritorijų zona su ekstensyvaus (išsklaidyto) sodybinio 3416,54 7,5 užstatymo ir ūkininkų sodybų užstatymo teritorijomis kaimo gyvenamosiose vietovėse ir rekreacinėse vietovėse (ZU-2) 15.3 Žemės ūkio teritorijų zona saugomose teritorijose ir saugomų 631 ,79 1, 4 teritorijų buferinėse zonose (ZU-3) 15.4. Žemės ūkio teritorijų zona su ūkininkų sodybų užstatymų kaimo 3671,56 8,1 gyvenamosiose vietovėse (ZU-4) 16. Vandenų zona, t.t. 1158,15 2,55 16.1. Rekreaciniai vandens telkiniai (H2) 447,60 1,0 16.2. Ekosistemas saugantys vandens telkiniai (H3) 114,01 0,2 16.3. Bendro naudojimo vandens telkiniai (H4) 596,54 1,3 Viso: 410 13,07 90 ,54 Iš viso: 45301,11 100
3.4.2. Urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų žemės naudojimo sprendiniai
Urbanizuojamos teritorijos – savivaldybės bendrajame plane planuojamos kompaktiškai pastatais užstatyti teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatomais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais mieste ir miesteliuose.
Druskininkų savivaldybės teritorijoje pagal užstatymo erdvinę struktūrą, charakterį, intensyvumą ir kitus nustatomus naudojimo reikalavimus išskiriamos 2 erdvinių tipų struktūros: • Kompaktiškai užstatytos ir užstatomos teritorijos miestuose ir miesteliuose; • Kompaktiškai užstatytos ir užstatomos teritorijos kaimo gyvenamosiose vietovėse; • Išsklaidyto užstatymo teritorijos kaimo gyvenamosiose vietovėse.
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 40
______
Kompaktiškai užstatytoms ir užstatomoms teritorijoms miestuose ir miesteliuose priskiriamos Druskininkų mieste ir Viečiūnų bei Leipalingio miesteliuose esamos ir planuojamos kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties gyvenamosios, visuomeninės, komercinės, rekreacinės, inžinerinės infrastruktūros, pramonės, krašto apsaugos bei valstybės sienos apsaugos tikslams bei sodininkų bendrijoms skirtos teritorijos. Kompaktiškai užstatytose ir užstatomose miestų ir miestelių teritorijose plėtojama intensyvi ir technogenizuota žemėnauda vadovaujantis planinės struktūros plėtros tęstinumu ir atskirų funkcinių zonų darnaus vystymo principais. Kompaktiškai užstatytoms ir užstatomoms teritorijoms kaimo gyvenamosiose vietovėse priskiriamos 54 teritorijos užimsiančios 1143,58 ha plotą 29 kaimo gyvenamosiose vietovėse. Minėtose teritorijose plėtojama technogenizuota žemėnauda kitoje pagrindinėje žemės paskirtyje esamų kaimų užstatytų teritorijų pagrindu intensyvinant esamą branduolį ir integruojant plėtros teritorijas.
3.4.2.1 lentelė. Kompaktiškai užstatytos ir užstatomos teritorijos kaimo gyvenamosiose vietovėse
Eil. Kompaktiškai užstatytos ir užstatomos teritorijos Nr. Pavadinimas kaimo gyvenamosiose vietovėse, ha 1 ter. 2 ter. 3 ter. 4 ter. 5 ter. 6 ter. 1. Dulgininkų k. 19.14 2. Kamorūnų k. 24.97 3. Stračiūnų k. 21.49 17.38 4.57 4. Veršių k. 26.25 6.54 5. Ricielių k. 3.54 40.68 26.41 21.32 6. Radvilonių k. 14.34 7. Degėsių k. 21.76 8. Ringėliškės k. 19.43 9. Gailiūnų k. 26.51 11.41 10. Didžiasalio k. 10.13 15.82 31.76 11. Vilkanastrų k. 78.02 12. Mizarų k. 16.68 13. Gerdašių k. 20.47 11.0 16.77 37.59 14. Latežerio k. 4.86 15. Snaigupės k. 32.72 3.00 16. Latežerio k. 19.11 17. Kermušijos k. 17.48 18. Diržų k. 10.29 3.30 23.12 15.20 17.72 17.03 19. Mizarų k. 4.53 20. Grūto k. 74.02 21. Jovaišių k. 45.51 22. Vileikių k. 4.92 18.96 23. Drapalių k. 0.00 24. Barzdžiūnų k. 22.51 11.45 25. Lipliūnų k. 22.78 30.38 26. Naujasodės k. 8.63 18.90 27. Leipalingio k. 22.88 6.69 5.13 28. Ratnyčios k. 1.91 0.07 29. Jaskonių k. 136.48 VISO: 1143,58
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 41
______
Išsklaidyto užstatymo teritorijo ms kaimo gyvenamosiose vietovėse priskiriami esami ir planuojami kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties gyvenamosios, visuomeninės, komercinės, rekreacinės, inžinerinės infrastruktūros, pramonės, krašto apsaugos bei valstybės sienos apsaugos tikslams skirti pavieniai žemės sklypai ar sklypų grupės žemės ūkio teritorijų funkcinėse zonose. Teritorijų tvarkymo ir naudojimo reikalavimai nustatyti kiekvienai funkcinei zonai individualiai ir pateikti I PRIEDE ,,Teritorijos naudojimo reikalavimai‘‘.
3.6 pav. Kompaktiškai užstatytos ir užstatomos teritorijos Druskininkų savivaldybės teritorijoje
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 42
______
Urbanizuot oms ir urbanizuojam oms neužstatomo ms teritorijo ms priskiriamos kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties inžinerinės infrastruktūros koridorių zonos, bendro naudojimo erdvių – aikščių, atskirųjų želdynų ir kapinių teritorijos. Minėtose teritorijose nenumatomas naujų urbanistinių vienetų kūrimas. Galimos išimtys ir teritorijų tvarkymo ir naudojimo reikalavimai pateikti 1 PRIEDE.
3.4.3. Ne urbanizuotų ir neurbanizuojamų teritorijų žemės naudojimo sprendiniai
Neurbanizuotos ir neurbanizuojamos teritorijos. Neurbanizuotoms ir neurbanizuojamoms teritorijoms priskirtos konservacinės paskirties teritorijos, miškų ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties teritorijos, žemės ūkio teritorijos bei vandenys. Teritorijų tvarkymo ir naudojimo reikalavimai nustatyti kiekvienai funkcinei zonai individualiai ir pateikti I PRIEDE ,,Teritorijos naudojimo reikalavimai‘‘, o funkcinių zonų teritorinis išsidėstymas Druskininkų savivaldybės teritorijoje pateikiamas grafinėje dalyje „Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas. Sprendinių konkretizavimas. Pagrindinis brėžinys‘‘.
Užstatytos nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijos tvarkomos pagal konkrečios kultūros vertybės teritorijos tvarkymo specialųjį planą ir kitus nekilnojamąjį kultūros paveldą reglamentuojančius dokumentus.
Miškų ir miškingų teritorijų funkcinių zonų vystymas
Miškas yra vienas iš svarbiausių gamtinio prioriteto teritorijų (neurbanizuotų ir neurbanizuojamų teritorijų funkcinės zonos) komponentų, lemiančių ne tik erdvinės sąskaidos ypatumus, bet ir biologinės įvairovės, tvarių ekosistemų formavimą ir išsaugojimą. Miškų išsaugojimas, tausojantis jų naudojimas yra prioritetinė miško ūkio plėtros strateginė nuostata.
Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendiniuose, įvertinant interesus, susijusius su Druskininkų, kaip tarptautinės svarbos kurorto perspektyva, numatoma plėsti Druskininkų miesto – kurorto teritoriją ir tikslinti miesto – kurorto administracinę ribą: plotas padidėtų nuo 2396,73 ha iki 4916,26 ha (+2519,53ha). Didelę dalį prijungiamų teritorijų ploto sudaro miškai, apie 1824 ha, iš kurių apie 568 ha yra valstybinės reikšmės miškų plotai, patikėjimo teise valdomi VĮ Valstybinių miškų urėdijos ir apie 1252 ha privatūs miškai.
Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendiniuose, teikiant pasiūlymus dėl miškų plotų prijungimo prie Druskininkų miesto – kurorto teritorijos siekiama užtikrinti Druskininkų, kaip svarbiausio esamo nacionalinės svarbos daugiafunkcinio rekreacinis centro, siekiančio tarptautinio kurorto statuso plėtojimo, laikantis nuostatos, kad miško atliekamos konservacinės, apsauginės, rekreacinės ir įvairios socialinės - kultūrinės funkcijos tvarkant kurorto miškus turi būti vertinamos labiau nei gaunama ekonominė nauda.
Vadovaujantis LR Miškų įstatymo nuostatomis miesto teritorijoje esantis miškas - miesto miškas, o visi miesto miškai yra valstybinės reikšmės miškai, kurie išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Miesto miškai priskiriami II miškų grupei – specialios paskirties miškams. Miestų miškuose ūkininkavimo tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Kirtimus draudžiama vykdyti poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus. Druskininkų miesto plėtros atveju 260 ha valstybinės reikšmės miškų ir 608 ha privačių miškų, vadovaujantis Miškų įstatymo 3 str. nuostata turėtų būti priskirta II miškų grupei – specialios paskirties miškams, dėl to šiuose miškuose sugriežtės ūkinės veiklos ribojimai, privatūs miškai turėtų būti valstybės išperkami.
Reikia pažymėti, kad savivaldybės teritorijos bendrasis planas nekeičia gyvenamųjų vietovių administracinių ribų, tai atliekama gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo planais. Tik įteisinus naująsias administracines Druskininkų miesto - kurorto ribas, vadovaujantis teisės aktais (LR vyriausybės nutarimais ,,Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, ,,Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašu“) galės būti pradedamos miškų grupių nustatymo (keitimo), privačių miškų išpirkimo procedūros. Druskininkų savivaldybės bendrojo plano keitimo sudėtyje nėra galimybės įvertinti, kiek lėšų reikės su miesto plėtra susijusių bendrojo plano sprendinių įgyvendinimui – privačių DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 43
______
miškų išpirkimui, kompensacinėms priemonėms už ūkinės veiklos apribojimus ir kt.. Atliekant minėtų miškų teritorijų prijungimo procedūras, privatūs miškai valstybės bus išperkami arba, pasikeitus (padidėjus) ūkinės veiklos apribojimams minėtuose miškuose, bus numatytos privačių miškų savininkams piniginės kompensacijos pagal tuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus. Konkreti atsakinga institucija už piniginių kompensacijų mokėjimą ir kompensacijų šaltinis (Druskininkų savivaldybės biudžeto lėšos, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos, ES struktūrinių fondų lėšos ir kt.) bus nustatyti kompensacijų mokėjimo metu pagal tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus.
Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendiniuose išskiriamos miškų ir miškingų teritorijų zonos užima 69,4% savivaldybės teritorijos ploto, pagal tvarkymo ypatumus jos diferencijuojamos į kelis tipus (3.4.3.1.lentelė ). Miškų ir miškingų teritorijų zonos priskyrimas vienam ar kitam tipui numatomas atsižvelgiant į: • gamtinį žemių bei miškų našumą; • esamą miškingumą ir jo didinimo potencialą; • miškų apsauginę ir rekreacinę svarbą kraštovaizdžio formavimui; • miškotvarkos duomenų analizę. • susiklosčiusi užstatymą ir įsiterpusių kitų paskirčių teritorijų plėtros galimybes.
3.4.3.1. lentelė. Miškų ir miškingų teritorijų zonos Druskininkų savivaldybėje.
Funkcinė zona: miškų ir miškingų teritorijų Indeksas Plotas % nuo (ha) savivaldybės ploto (45301,1 ha) Miškų ir miškingų teritorijų zona kaimo gyvenamosiose vietovėse MI -1 20085,4 44,3 ir kitose teritorijose Miškų ir miškingų teritorijų zona kaimo gyvenamosiose vietovėse MI -2 3948,3 8,7 ir kitose teritorijose Miškų ir miškingų teritorijų zona saugomose teritorijose ir MI -3 3919,4 8,7 saugomų teritorijų buferinėse zonose Miškų ir miškingų teritorijų zona (rekreacinių miškų) miestuose, MI -4 3505,6 7,7 miesteliuose ir kaimo gyvenamosiose vietovėse Iš viso: 31458,7 69,4
Miškais apaugusių teritorijų tvarkymo reglamentą nustato Lietuvos Respublikos Miškų bei Saugomų teritorijų įstatymai, Gamtinio karkaso nuostatai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygų įstatymas. Bendrojo plano sprendinių, įgyvendinančių miškų ūkio paskirties žemės ir miškų tvarkymą, planuojantys dokumentai yra miškų išdėstymo schemos ir vidinės miškotvarkos projektai. Jų rengimas, tikslinimas ir įgyvendinimas numatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Visi savivaldybės teritorijos miškai tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektus.
Saugomų teritorijų miškuose ūkininkavimo reglamentavimas vykdomas atsižvelgiant į Saugomų teritorijų įstatymą, esamus saugomų teritorijų nuostatus, funkcinį zonavimą, tvarkymo planus, apribojimus numatytus atitinkamuose ūkinės veiklos reglamentavimo dokumentuose (Specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose ir kt.).
Druskininkų savivaldybės teritorijoje galimas visų neurbanizuotų ir neurbanizuojamų teritorijų apželdinimas mišku. Savivaldybės teritorijų apželdinimas mišku vykdomas pagal parengtą Druskininkų savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą (3.7 pav.), kaimo plėtros žemėtvarkos projektus.
Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrajame plane miškų ūkio paskirties keitimas ir miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik teritorijose numatytose susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, bendro naudojimo erdvių ir atskirųjų želdynų vystymui (3.4.3.2. lentelė). Konkrečios keitimo apimtys nustatomos rengiant specialiuosius ar detaliuosius planus. Visais kitais atvejais keisti pagrindinę tikslinę miškų ūkio paskirtį ir miško žemę paversti kitomis naudmenomis Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrasis planas nenumato.
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 44
______
3.7 pav. Druskininkų savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schema, NŽT 2013.
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 45
______
3.4.3.2. lentelė. Valstybinės reikšmės miškų plotai paverčiami kitomis naudmenomis
Zonos Planuojama funkcinė zona ir galimi žemės naudojimo būdai kitoje Valstybinės reikšmės numeris pagrindinėje žemės paskirtyje miško plotas brėžinyje paverčiamas kitomis naudmenomis (ha) 1. Bendro naudojimo erdvių, atskirųjų želdynų zona (BZ) 35,36 2. Galimi naudojimo būdai kitoje pagrindinėje žemės naudojimo paskirtyje: atskirųjų želdynų 4,85 3. teritorijos ((E) ne mažiau 98 proc. funkcinės zonos ploto); susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų 0,25 4. aptarnavimo objektų teritorijos ((I1) ne daugiau 1 proc. funkcinės zonos ploto); susisiekimo ir 10,72 inžinerinių tinklų koridorių teritorijos ((I2) ne daugiau 1 proc. funkcinės zonos ploto). 5. 1,58 6. 16,86 7. 0,44 8. 0,34 9. 56,6 10. 4,3 11. 1,28 12. 1,72 13. 0,73 14. 3,98 15. 12,26 16. 0,18 17. Inžinerinės infrastruktūros zona (TI) 2,41 Galimi naudojimo būdai kitoje pagrindinėje žemės naudojimo paskirtyje: susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (I1). 18. Specializuotų kompleksų zona (SK) 2,54 19. Galimi naudojimo būdai kitoje pagrindinėje žemės naudojimo paskirtyje: visuomeninės paskirties 11,80 20. teritorijos (V); susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (I1); 6,39 susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2); atskirųjų želdynų teritorijos ((E) ne mažiau 30 proc. funkcinės zonos ploto). 21. Bendro naudojimo erdvių, atskirųjų želdynų zona (BZ) 1,64 22. Galimi naudojimo būdai kitoje pagrindinėje žemės naudojimo paskirtyje: atskirųjų želdynų 6,55 teritorijos ((E) ne mažiau 98 proc. funkcinės zonos ploto); susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos ((I1) ne daugiau 1 proc. funkcinės zonos ploto); susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos ((I2 )ne daugiau 1 proc. funkcinės zonos ploto). Viso: 182,75 Pastaba: teritorijose, numatytose susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams valstybinės reikšmės plotai paverčiami kitomis naudmenomis nustatomi žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose. 3.5. Teritorijos tvarkymo ir naudojimo reikalavimai
Sprendiniuose Druskininkų savivaldybės teritorija yra sudalinta į funkcines zonas, kurios Pagrindiniame brėžinyje pažymėtos atitinkamu indeksu ir spalva. Konkrečios funkcinės zonos indeksas pateikiamas grafinėje dalyje, o kiti teritorijų tvarkymo reikalavimai pateikimai Teritorijų naudojimo reikalavimų lentelėje, pateiktoje aiškinamajame rašte. Teritorijų naudojimo reikalavimų lentelėje taip pat nurodytas kiekvienos funkcinės zonos indeksas pagal erdvinių duomenų specifikacijos reikalavimus. Kiekvienai funkcinei zonai nustatyti pagrindiniai naudojimo reikalavimai, bendrieji tvarkymo ir naudojimo reikalavimai ir kiti tekstiniai reikalavimai.
Pagrindiniai naudojimo reikalavimai
Kiekvienai funkcinei zonai nustatyti pagrindiniai naudojimo reikalavimai: • Galimi teritorijos naudojimo tipai; • Galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai; • Gyvenamųjų ir negyvenamųjų teritorijų minimalus žemės sklypo plotas (ha); • Užstatymo reglamentai: gyvenamųjų ir negyvenamųjų teritorijų užstatymo intensyvumas (UI); • Užstatymo reglamentai: gyvenamųjų ir negyvenamųjų teritorijų didžiausias aukštų skaičius ir aukštis (a/m); • Teritorijos plėtojimo būdas: saugojimas (+/-), modernizavimas (+/-), konversija (pertvarkymas) (+/-), nauja plėtra (+/-), rezervavimas (+/-), be esminių pokyčių (status quo) (+/-); DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 46
______
• Kiti reikalavimai: Gamtinio karkaso tvarkymo reikalavimai ir potencialas, saugomų teritorijų tvarkymo reikalavimai, užstatymo tipas, įgyvendinimo prioritetas; • Kiti tekstiniai teritorijos naudojimo reikalavimai; • Funkcinių zonų diferenciacija į neurbanizuotų ir neurbanizuojamų teritorijų bei urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų funkcinės zonas.
Bendrieji tvarkymo ir naudojimo reikalavimai
• Bendrieji tvarkymo ir naudojimo reikalavimai galioja visoms funkcinėms zonoms: • Bendrojo plano nagrinėjama teritorija – funkcinė zona, formuota skirtingų funkcijų pagrindu. Bendrojo plano keitimo brėžiniai parengti mastelyje M 1:20 000 ir į tikslesnį mastelį netransformuojami. Bendrojo plano brėžiniuose pavaizduotos apibendrintos teritorijos, nesusietos su konkrečiomis sklypų ribomis. Nurodytos funkcinių zonų ribos tikslinamos kito lygmens ar rūšies teritorijų planavimo dokumentuose pagal specifinius (gamtinius ir urbanistinius) teritorijų požymius. • Prioritetinė funkcija – didžiausias konkrečios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų santykinis plotas funkcinėje zonoje (ne mažesnis kaip 51 proc. funkcinės zonos ploto). • Žemės sklypo, patenkančio į skirtingas funkcines zonas, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir teritorijos naudojimo būdas nustatomi pagal plotą vyraujančios funkcinės zonos reikalavimus. • Esamuose žemės sklypuose veikla vykdoma pagal tų sklypų nustatytą paskirtį ir nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, kitus veiklą reglamentuojančius teisės aktus. • Teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai konkretizuojami vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose (detaliuosiuose planuose) ir projektiniuose siūlymuose. • Išduodant planavimo sąlygas vietovės lygmens kompleksiniams teritorijų planavimo dokumentams ar reikalavimus žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektams nustatoma tokia planavimo darbų apimtis, kuri užtikrina planuojamos teritorijos integraciją į esamą susisiekimo ir (ar) inžinerinę, socialinę, rekreacinę infrastruktūrą. • Teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai galioja teritorijoms, kurioms nėra parengtų vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų (detaliųjų planų). • Bendrojo plano sprendiniai nepanaikina galiojančių specialiųjų ir detaliųjų planų sprendinių. Bendrojo plano reikalavimai galioja teritorijoms, kurioms nėra parengtų vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų. Rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus, privaloma vadovautis Bendrojo plano sprendiniais. • Iki Bendrojo plano įsigaliojimo datos pradėti rengti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir žemėtvarkos planavimo dokumentai gali būti užbaigiami rengti ir teikiami tvirtinti pagal iki tos datos išduotas planavimo sąlygas. • Numatoma veikla neturi daryti neigiamo poveikio greta esančioms ir numatomoms žemės ūkio, vandens ūkio, gyvenamosioms, visuomeninėms, rekreacinėms, bendro naudojimo teritorijoms, žmonių sveikatai. • Rengiant pagal bendrojo plano nuostatas kitus teritorijų planavimo dokumentus ar schemas, būtina vadovautis naujausiomis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų, kultūros vertybių, žemės gelmių registrų ir miškų kadastro informacija bei visais kitais apsaugą ir naudojimą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais. • Valstybės sienos apsaugai skirtose teritorijose (pasienio juostoje) bet kokia veikla, nesusijusi su valstybės sienos apsauga, draudžiama. Rengiant teritorijų, esančių pasienio ruože, žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus ir žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektus, vadovautis Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymu.
Tekstiniai reikalavimai
Tekstiniai reikalavimai suskirstyti į grupes pagal funkcinių zonų konkrečios srities aktualumą ir taikomi individualiai nustatant kiekvienos funkcinės zonos tvarkymo ir naudojimo reikalavimus: • Saugomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo reikalavimai (s); • Miško žemės tvarkymo ir naudojimo reikalavimai (m);
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 47
______
• Žemės ūkio teritorijų tvarkymo ir naudojimo reikalavimai (z); • Žemės gelmių tvarkymo ir naudojimo reikalavimai (n); • Inžinerinių statinių ir įrenginių teritorijų tvarkymo ir naudojimo reikalavimai (i); • Užstatomų ir urbanizuojamų teritorijų tvarkymo ir naudojimo reikalavimai (u).
3.4.1 lentelė. Tekstiniai reikalavimai
Tekstinio Tekstinio reikalavimo turinys reikalavimo indeksas s – saugomų teritorijų ir gamtinio karkaso tvarkymo ir naudojimo reikalavimai s1 Saugomos teritorijos ir saugomų teritorijų buferinės zonos tvarkomos pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Jų ribos, plotas, tvarkymo režimas, funkcinių zonų ribos tikslinami šių teritorijų specialiaisiais planais. Įstatymų numatyta tvarka gali būti steigiamos naujos saugomos teritorijos. Tai atliekama neinicijuojant Bendrojo plano keitimo procedūros. Funkcinėse zonose ZU-3 ir GM-3 Bendrajame plane nurodytos naudojimo reikalavimų rodiklių reikšmės (užstatymo intensyvumo, aukštingumo ir aukščio taikomos tik saugomų teritorijų buferinėse zonose esančiose teritorijose.
s2 Druskininkų savivaldybės teritorijoje esančiose saugomose teritorijose ir jų buferinėse zonose Bendrojo plano keitimo sprendiniai galioja tiek, kiek neprieštarauja veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantiems dokumentams. s3 Bendrojo plano keitimu identifikuotos gamtinio karkaso ribos gali būti detalizuojamos rengiant vietovės lygmens bendruosius planus. Statinių statybą gamtinio karkaso teritorijose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas, Gamtinio karkaso nuostatai kiti susiję teisės aktai. Patvirtintomis gamtinio karkaso ribomis ir teisės aktų nustatytas veiklos apribojimais privaloma vadovautis rengiant teritorijų planavimo, specialiojo planavimo ir techninius projektus. s4 Statinių statybą gamtinio karkaso teritorijose reglamentuoja Saugomų teritorijų įs tatymas, Gamtinio karkaso nuostatai, patvirtinti LR aplinkos ministro 2007-02-14 įsakymu Nr. D1-96 „Dėl gamtinio karkaso nuostatų patvirtinimo“, ir kiti susiję teisės aktai. s5 Kultūros paveldo objektų teritorijose ir jų apsaugos zonose planuojama veikla reglamentuojama kultūros paveldo specialiaisiais planais, reglamentais bei kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais. s6 Druskininkų miesto istorinės dalies (unikalus kodas KVR 30185) teritorijoje iki Druskininkų miesto istorinės dalies nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo užstatymo intensyvumo, tankio, aukščio, aukštingumo rodikliai ir užstatymo morfotipas nustatomi projektiniuose siūlymuose ar jiems atitinkančiame dokumente įvertinant Druskininkų miesto istorinės dalies (unikalus kodas KVR 30185) teritorijai vertinimo akte nustatytas vertingąsias savybes, tame pačiame kvartale esamo užstatymo būdingą tankį, intensyvumą, aukštį ir aukštingumą bei susiklosčiusį morfotipą. Projektiniams pasiūlymams ar jiems atitinkančiam dokumentui turi būti gautas Kultūros paveldo departamento Alytaus skyriaus ir Druskininkų savivaldybės administracijos pritarimas. s7 Druskininkų miesto istorinėje dalies (unikalus kodas KVR 30185) teritorijoje galimos vertikalės / bokšteliai iki 15 m aukščio. s8 Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nustatomos žemesnio lygmens kompleksiniuose teritorijų planavimo dokumentuose, techniniuose projektuose, žemėtvarkos planavimo dokumentuose vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu LR aplinkos ministro 2001- 11-07 įsakymu Nr.540 ,,Dėl Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo‘‘ bei Specialių žemės naudojimo sąlygų įstatymu.
m - miško žemės tvarkymo ir naudojimo reglamentai
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 48
______
Tekstinio Tekstinio reikalavimo turinys reikalavimo indeksas m1 Vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsniu miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik šio straipsnio 1 dalyje nustatytais išimtinais atvejais. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis vykdomas vadovaujantis Miškų įstatymo nuostatomis ir Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašu, patvirtintu LRV 2011-09-28 nutarimu Nr. 1131. m2 Druskininkų mieste esantys miškai gali būti paverčiami miesto (kurorto) atskiraisiais želdynais pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio reikalavimus. Neužstatomose teritorijose – atskirųjų želdynų zonose, kurios suformuotos keičiant miškų ūkio paskirtį į kitą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, ir kitu pagrindu suformuotose atskirųjų želdynų zonose po Bendrojo plano patvirtinimo teritorijoms nustatytas atskirųjų želdynų naudojimo būdas nekeičiamas į kitus teritorijų naudojimo būdus neterminuotą laikotarpį. Po Bendrojo plano patvirtinimo rengiant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, specialiuosius planus ar kitus projektus nustatytas atskirųjų želdynų naudojimo būdas nekeičiamas ir minėtoms teritorijoms netaikomi Teritorijų planavimo 20 str. reikalavimai. Apribojimas dėl naudojimo būdo keitimo įrašomas į konkretaus atskirojo želdyno Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo 11 skyrių ,,Registro pastabos ir nuorodos‘‘. m3 Miškai ne miško žemėje turi būti įveisiami vadovaujantis Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro parvirtintomis taisyklėmis. Išduodant leidimus miško įveisimui ne miško žemėje, turi būti vadovaujamasi specialiaisiais teritorijų planavimo dokumentais (miškų išdėstymo žemėtvarkos schema ir kt.), teikiant prioritetą miškų įveisimui gamtinio karkaso teritorijose, taip pat nederlinguose ir apleistuose, nepatogiuose naudoti žemės ūkio veiklai žemės plotuose. Miškų įveisimas draudžiamas kai kuriuose draustiniuose bei daugelyje Natura 2000 teritorijų. Miškų įveisimo sąlygos turi atitikti Saugomų teritorijų įstatymą, apsaugos reglamentus, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimus, o Natura 2000 teritorijose – Bendrųjų buveinių nuostatus ar Paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatus. m4 Miško žemėje galima aptarnavimui, pažinimui bei rekreacinių funkcijų užtikrinimui reikalingų statinių (išskyrus pastatus) statyba, numatyta teritorijų planavimo dokumentuose ar vidinės miškotvarkos projektuose. m5 Miškų ir miškingų teritorijų funkcinėse zonoje, kurioje nėra Miškų valstybės kadastre registruotų miškų, galimas esamų (iki Druskininkų savivaldybės bendrojo plano keitimo patvirtinimo nekilnojamo turto registre įregistruotų) pastatų ir statinių remontas, rekonstravimas ir atstatymas nedidinant esamo užstatymo intensyvumo, tankio, aukštingumo, nedidinant esamų pastatų parametrų. m6 Miškų ir miškingų teritorijų zonose įsiterpusiose žemės ūkio ir kitos pagrindinės žemės paskirties (iki Druskininkų savivaldybės bendrojo plano keitimo patvirtinimo nekilnojamo turto registre įregistruotų) žemės sklypuose galima esamų pastatų ir statinių remontas, rekonstravimas, atstatymas ir naujų pastatų ir statinių, ūkininkų ūkių ir kaimo turizmo sodybų statyba vadovaujantis Bendrojo plano nurodytais reikalavimais. m7 Vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsniu nustatytais išimtinais atvejais kurorto infrastruktūros plėtros tikslais galima naujų visuomeninės paskirties pastatų ir statinių statyba vadovaujantis Bendrojo plano nurodytais reikalavimais ir atlikus miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūrą. z- Žemės ūkio teritorijų tvarkymo ir naudojimo reikalavimai z1 Esamuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galimas ūkininkų ūkių sodybų kūrimas (sklypo dydis - ne mažesnis kaip 0,5 ha). Ūkininko sodyba – žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais reikalingais ūkininko veiklai vykdyti. z2 Esamuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galimas ūkininkų ūkių sodybų kūrimas (sklypo dydis - ne mažesnis kaip 0,5 ha) be žemės ūkio gamybos pastatų ir specializuotų ūkių su taršia gamyba (fermų). Prioritetas teikiamas kaimo turizmo paslaugų teikimui. DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 49
______
Tekstinio Tekstinio reikalavimo turinys reikalavimo indeksas z3 Esamuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ūkininkų ūkių sodybų kūrimas nenumatomas. z4 Pramonės ir sandėliavimo, žemės ūko gamybos pastatų ir specializuotų ūkių su taršia gamyba plėtra žemės ūkio teritorijų funkcinėse zonose nenumatoma. Išimtis – esamų apleistų, nenaudojamų žemės ūkio kompleksų konversija arba modernizavimas teisės aktų nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūras. z5 Žemės ūkio paskirties žemėje esančios žemės ūkio naudmenos ir žemė su veikiančiais melioracijos įrenginiais turi būti saugoma nuo jų ploto sumažėjimo, vadovaujantis Žemės įstatymu. Nuskurdintose, ekologiškai nepilnavertiškose gamtinio karkaso teritorijose stiprinant kraštovaizdžio ekologines funkcijas turi būti vykdomas subalansuotas melioracijos sistemų palaikymas, vandentėkmių vagų renatūralizacija, atkuriamos ar pritaikomos naujai veiklai pažeisto ekologinio potencialo teritorijos, saugoma biologinė įvairovė, ribojamas gamtinių išteklių naudojimas. t- Žemės gelmių naudojimo reikalavimai t1 Žemės gelmių išteklių telkinių, kurie bus užregistruoti po Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo patvirtinimo ir nenurodyti Bendrojo plano sprendiniuose, žemės gelmių naudojimo planai neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose teisės aktų nustatyta tvarka gali būti rengiami ir jais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama, jeigu teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose šiose teritorijose nesuplanuota inžinerinė infrastruktūra ir (ar) jos plėtra. t2 Išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose, kurių ištekliai patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose žemės savininkui, naudotojui draudžiama statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius, įrenginius, kasti naudingąsias iškasenas, išskyrus kasamas savo reikmėms. t3 Žemės gelmių išteklių telkinių eksploatavimo metu neturi pablogėti esamų kelių/privažiavimų techninė būklė, tam tikslui, prieš pradedant eksploatuoti telkinius, būtina išspręsti susisiekimo infrastruktūros klausimus, t.y. įrengti eksploatuojamo transporto priemonių apkrovas atitinkančią kelio dangą, kelio atkarpoje suderintoje su savivaldybės administracija. i – inžinerinių statinių ir įrenginių naudojimo reikalavimai i1 Prie valstybinės reikšmės kelių inžinerinius tinklus, pėsčiųjų ir dviračių takus neplanuoti valstybinės reikšmės kelių juostų ribose, statinius neplanuoti valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonose. Įvažiavimui į žemės sklypus, esančius prie valstybinių kelių, planuoti jungiamuosius kelius lygiagrečiai su pagrindiniu keliu nuo teisėtai įrengtų esamų artimiausių nuovažų. i2 Automobilių kelių apsaugos zonose (bet ne arčiau kaip 30 m nuo kelio briaunos) gali būti vystoma kelių aptarnavimo infrastruktūra tik kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 ,,Automobilių keliai‘‘‚ patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. d1-11/3-3, 216 punkte nurodyti statiniai – kavinė, degalinė, automobilių kelių plovykla ir tualetas. Galimybė privažiuoti visiems objektams turės būti sprendžiama vadovaujantis kelių techniniu reglamentu KTR 1.01:2008 11 skyriaus 2 skirsnio reikalavimais. i3 Suformuoti kitos paskirties susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdų sklypai gali būti perduodami Druskininkų savivaldybei teisės aktų nustatyta tvarka. Rengiant kompleksinius teritorijų planavimo dokumentus ar žemėtvarkos planavimo dokumentus susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos formuojamos atskirais žemės sklypais. Jiems nustatomi atitinkami viešajam interesui tarnaujantys servitutai, skirti tranzitinių inžinerinių ir susisiekimo komunikacijų įrengimui, kitiems tikslams. i4 Bendrojo plano sprendiniuose pažymėti inžinerinės infrastruktūros koridoriai gali būti tikslinami rengiant vietovės lygmens kompleksinius teritorijų planavimo dokumentus arba inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiuosius planus, techninius projektus. DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 50
______
Tekstinio Tekstinio reikalavimo turinys reikalavimo indeksas i5 Bendrojo plano sprendiniai nedetalizuoja susisiekimo ir inžinerinių sistemų techninių sprendinių. Numačius kitokius sprendinius nei pažymėta Bendrojo plano sprendiniuose jie gali būti tikslinami rengiant vietovės lygmens kompleksinį teritorijų planavimo dokumentą, žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo projektą ar koreguojant kompleksinį teritorijų planavimo dokumentą statinio projekto rengimo metu. i6 Statant, rekonstruojant ar įrengiant statinius aerodromų apsaugos zonose, vadovautis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo III skyriaus pirmo skirsnio „Aerodromo apsaugos zonos ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“ reikalavimais. i7 Rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, specialiuosius planus ir techninius projektus įvertinti vidaus vandenų transporto objektų naudojimo sąlygas, planuoti vidaus vandenų transporto ir jo infrastruktūros plėtrą, numatyti esamų prieplaukų, krantinių rekonstravimą, naujų prieplaukų steigimą, jų infrastruktūros pritaikymą laivybos reikmėms, elingais. i8 Ekstensyvaus (išsklaidyto) užstatymo teritorijose Druskininkų savivaldybė neprisiima atsakomybės užtikrinti socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtros naujiems naudotojams poreikį. i9 Vadovaujantis Aviacijos įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, pasienio ruože statinių ir įrenginių, kurių aukštis virš žemės paviršiaus yra 30 m ir daugiau, statyba, rekonstravimas ar įrengimas turi būti suderinti su VSAT. u – užstatomų ir urbanizuojamų teritorijų tvarkymo naudojimo reikalavimai u1 Urbanizuojamų teritorijų neprioritetinės plėtros (II etapo) teritorijose urbanizacija galima tik po prioritetinės plėtros teritorijos įsisavinimo (I etapo). Esant būtinybei, atsiradus potencialioms vystymo galimybėms, II etapo plėtros teritorijos (ar jų dalys) gali būti įsisavinamos ir anksčiau, jeigu šiose teritorijose bus nuosekliai, nenutrūkstamai (su visa inžinerine, susisiekimo ir socialine infrastruktūra) įsisavinamos naujos statybos teritorijos. u2 Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų užstatymo tankio rodikliai nustatomi pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.02.09:2005 ,,Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai‘‘ 9 priedą. u3 Ekstensyvaus užstatymo kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties teritorijose nepriklausomai nuo žemės sklypo ploto visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrasis plotas negali būti didesnis negu 1000 kv.m. u4 Užstatomose teritorijose pastatais, kurių aukštis viršija Druskininkų savivaldybės teritorijos naudojimo reikalavimuose nustatytą didžiausią leistiną aukštį ir yra iki 30 m, užstatytos teritorijos plotas turi neviršyti 10 proc. konkretaus kvartalo teritorijos ploto, o kai nėra suformuoto kvartalo - pavienio žemės sklypo ploto. u5 Funkcinėse zonose, kuriose nenumatomas naujų užstatomų teritorijų formavimas, naujų statinių statyba galima tik esamuose kitos paskirties žemės sklypuose ir kituose sklypuose kuriuose, yra išduoti statybą leidžiantys dokumentai, atstatomose sodybose (kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). Kuomet sklype yra esama sodyba jame leidžiama kitų statinių (priklausinių) statyba, užstatytoje sklypo dalyje statybos reglamentų nustatyta apimtimi. Nuostata netaikoma visuomeninės paskirties, kultūros paveldo objektų, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo (išskyrus garažus), krašto apsaugos, atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo objektų statybai. u6 Jei esamo pastato (iki Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo patvirtinimo nekilnojamo turto registre įregistruoto) aukštingumo ir aukščio rodikliai yra didesni nei nurodomi galimi šio bendrojo plano sprendiniuose, laikoma, kad tokio pastato maksimalūs aukštingumo ir aukščio rodikliai yra esami. u7 Specialios paskirties, sporto, kulto, inžinerinių ir technologinių įrenginių aukštis neribojamas. u8 Savivaldybės teritorijoje gali būti numatomi (neinicijuojant Bendrojo plano keitimo procedūros) kiti (nepažymėti brėžinyje) socialinės, inžinerinės, susisiekimo infrastruktūros objektai, kokybiškai kuriantys nesuformuotą viešam interesui naudingą socialinės, inžinerinės, susisiekimo
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 51
______
Tekstinio Tekstinio reikalavimo turinys reikalavimo indeksas infrastruktūros tinklą, esant aiškiai deklaruotam viešam interesui ir pritarus Druskininkų savivaldybės tarybai. u9 Neužstatomose teritorijose – bendro naudojimo erdvių, atskirųjų želdynų zonose (BZ) galimas esamų (iki Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo patvirtinimo nekilnojamo turto registre įregistruotų) pastatų ir statinių remontas, rekonstravimas, atstatymas ir nauja statyba neviršijant Bendrajame plane nurodytų pagrindinių naudojimo reikalavimų rodiklių reikšmių: užstatymo intensyvumo, aukštingumo ir aukščio. Esami žemės sklypai nedalomi. u10 Paslaugų ir funkcinėse zonose galimas esamų (iki Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo patvirtinimo nekilnojamo turto registre įregistruotų) gyvenamųjų pastatų ir jų priklausinių remontas ir rekonstravimas neviršijant Bendrajame plane nurodytų pagrindinių naudojimo reikalavimų rodiklių reikšmių: užstatymo intensyvumo, aukštingumo ir aukščio. u11 Tais atvejais, kai objektams yra nustatytos sanitarinės apsaugos zonos, tačiau dėl veiklos pasikeitimo ar jos mąsto jas būtina keisti, tai gali būti atliekama neinicijuojant BP keitimo procedūros. u12 Rengiant vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius planus ir detaliuosius planus) želdynų plotai nustatomi laikantis LR želdynų įstatymu ir Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normomis ir Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu LR aplinkos ministro 2007-12-21 įsakymu Nr. D1-694 „Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, vadovautis Gamtinio karkaso nuostatų reikalavimais, patvirtintais LR aplinkos ministro 2007-02-14 įsakymu Nr. D1-96 „Dėl gamtinio karkaso nuostatų patvirtinimo“, ir Specialiųjų žemės naudojimo įstatymu. u13 Rekreacinėse vietovėse pramonės ir sandėliavimo, žemės ūko gamybos pastatų ir specializuotų ūkių su taršia gamyba plėtra nenumatoma. u14 Rekreacinėse vietovėse, formuojant pilnavertę estetiškai ir funkciškai patrauklią aplinką, numatomas kompleksinis teritorijos tvarkymas pagal Rekreacinių vietovių teritorijų sutvarkymo projektinius siūlymus (miškų, želdynų, agrarinių teritorijų, vandenų, gyvenamųjų ir rekreacinių teritorijų, inžinerinės aplinkos).
u15 Sodininkų bendrijų teritorijose taikomi papildomi reikalavimai, nustatyti Sodininkų bendrijų įstatyme. u1 6 Teritorija tvarkoma atliekant kvartalų kompleksinį atnaujinimą (modernizavimą), kurio metu numatoma įgyvendinti ne tik energetinį efektyvumą didinančias, bet ir kitas priemones, užtikrinančias darnų energijos šaltinių panaudojimą bei gerinant gyvenamosios aplinkos kokybę, pritaikant aplinką įvairių socialinių grupių gyventojų ir svečių poreikiams. Kitos kompleksinės atnaujinimo priemonės - viešųjų erdvių pritaikymas bendruomenės poreikiams, apšvietimo tinklų, šilumos tinklų, gatvių atkarpų ir šaligatvių, lietaus nuotekų tinklų, socialinės infrastruktūros atnaujinimas, sporto aikštynų sutvarkymas, apželdinimas ir mažosios architektūros įrengimas.
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 52
______
4. N EKILNOJAMO JO KULTŪROS PAVELDO APSAUGA 4.1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos kryptys
Druskininkų savivaldybės teritorijoje esantis nekilnojamojo kultūros paveldas (toliau - NKP) pasižymi didele įvairove. Jį sudaro tiek kultūros paveldo vietovės bei NKP kompleksai, tiek ir pavieniai objektai. Jie pasižymi skirtingu reikšmingumu bei pobūdžiu - nuo mitologinio bei archeologinio paveldo iki architektūros bei urbanistikos ir kraštovaizdžio vertybių. Dėl to numatomos ir skirtingos šių NKP vertybių apsaugos, tvarkymo bei naudojimo kryptys – moksliniam ar viešajam pažinimui, atskirais atvejais ir šioms abiem kryptim; viešajam pažinimui, tuo pačiu ir tolesniam vertybės naudojimui; viešajai pagarbai. Pagrindinis tikslas, bet kuriuo atveju, išlieka NKP objektų vertės išsaugojimas, jos atskleidimas ir puoselėjimas, jų naudojimas kiek įmanoma autentiškai ar artimai autentiškai paskirčiai, taip pat ir turizmo, rekreacijos bei kultūros reikmėms. Kadangi didelė dalis savivaldybės teritorijoje esančių NKP objektų yra išsidėsčiusi ar apsupta įvairaus bei išraiškingo gamtinio kraštovaizdžio, svarbus tampa ir kultūros bei gamtos paveldo apsaugos bei naudojimo integralumo klausimas.
Viena pagrindinių kliūčių trukdančių tinkamai NKP saugoti yra jo tvarkybos darbams jaučiamas lėšų stygius. Todėl svarbi yra tokių lėšų paieška iš įvairių galimų šaltinių, nepasikliaujant vien valstybės bei savivaldybės biudžetų pajėgomis, pastangos pritraukti privačius investuotojus, sudarant palankias sąlygas jų investicijoms į NKP tvarkymą. Svarbus veiksnys taip pat vietinės visuomenės įtraukimas į NKP apsaugos procesą, keliant piliečių susidomėjimą ir gilinant jų žinias – tai padės NKP objektuose bei aplinkoje daugiau išlikti autentiškos vertingos medžiagos (vertingųjų savybių). Skatinant visuomenę, jaunimą tam tikrą, nedidelę, specifinę NKP vertybių dalį yra pozityvu tvarkyti jų pačių iniciatyvos ir talkų būdu, specialistams tik vadovaujant.
4.2. Nek il nojamojo kultūros paveldo objektai ir jų apsaugos priemonės
Šiuo metu Druskininkų savivaldybės teritorijoje teisinė pasauga yra suteikta 86 NKP objektams – įskaitant vietoves, kompleksus, tačiau neskaičiuojant į šiuos kompleksus įeinančių objektų, taip pat pavienius NKP objektus (Sąrašas pridedamas 2 PRIEDE). Iš viso šio skaičiaus yra 12 kompleksų bei 3 vietovės.
Tuo pačiu paminėtina, jog iš jų visų, 3 NKP objektams yra suteiktas aukščiausias - Paminklo statusas (taip pat neskaičiuojant į kompleksus įeinančių sudėtinių NKP objektų): 1. Černiauskų piliakalnis su gyvenviete (u/k KVR - 22935), 2. akmens amžiaus Druskininkų Ratnyčios senovės gyvenvietė (u/k KVR - 3691) ir 3. žalvario-ankstyvojo geležies amžiaus laikotarpio Švendubrės akmuo su dubenėliais, vadinamas Velnio akmeniu (u/k KVR – 13037).
Du iš jų – Ratnyčios senovės gyvenvietė bei Švendubrės akmuo yra priskirti Nacionaliniam reikšmingumo lygmeniui. Visa tai suponuoja padidinto dėmesio poreikį šių vertybių apsaugai bei priežiūrai. Stambiausi, reikšmingiausi NKP dariniai Druskininkų savivaldybės teritorijoje yra KULTŪROS VIETOVĖS. Jų yra trys, jos savo dydžiu bei pobūdžiu taip pat yra visiškai skirtingos: 1. Didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto 1794 m. paskelbta „gydomąja vietove“, 1837 m. –XX a. II p. susiformavusi Druskininkų miesto istorinė dalis (u/k KVR - 30185). Būtent ši miesto centrinė dalis formuoja ypatingą, savaimingą istorinio kurortinio miesto pavidalą (įvaizdį), Todėl ypač svarbu išsaugoti palyginus gausių čia esančių NKP objektų autentiškumą, tinkamai tvarkyti ir gaivinti jų aplinką (tarybiniu laikotarpiu išgriovus sklypus skyrusias tvoras, daugelis pastatų atsidūrė bendroje, tarsi viešojoje erdvėje). Būtina vengti drastiškų, gožiančių vertingą istoriškai susiklosčiusią miesto aplinką architektūros ir teritorijos tvarkymo sprendinių. Dalis NKP objektų, ypač medinių vilų pastatų dar tebėra prastos būklės. Jų apsaugos prioritetas būtų - avarinės padėties išvengimas savivaldybės, iš dalies - valstybės pastangomis ir aktyvesnė potencialių investuotojų, pasiryžusių šiuos objektus tvarkyti bei pelningai naudoti paieška, kuo palankesnių sąlygų jų veiklai kūrimas. Dabartiniu metu, nuo 2016 m., yra rengiamas šios kultūros vietovės nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis tvarkymo planas, parengti jo Bendrieji sprendiniai (Koncepcija). Šiems sprendiniams yra pritarta KPD DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 53
______
Alytaus skyriaus (Raštas Nr.(9.37-A)2A-42). Nurodytas pagrindinis specialiojo plano rengimo tikslas – užtikrinti Druskininkų miesto istorinės dalies ir jos teritorijos išsaugojimą, teritorijoje bei apsaugos zonoje taikomų paveldosaugos reikalavimų įteisinimą . Rengiamu šiuo teritorijų planavimo dokumentu nustatomos vietovės skirtingo reglamentavimo teritorijos, teritorinės jos apsaugos priemonės (NKP apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, 2016-06-29 Nr.ĮV-261?D1-322, 17.3 ir 32.2.2 ir 3 p.). Greta nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, nustatomos taip pat ir veiklos plėtojimo kultūros paveldo vietovėje gairės (NKPAĮ, 22 str., 3 p.). Jos padės užtikrinti darnų vietovės tvarkymo ir naudojimo vystymąsi. Bendruoju planu rekomenduojama vadovautis Tvarkymo plano bendrųjų sprendinių pateiktomis nuostatomis, kadangi galutiniai šio plano sprendiniai dar nėra parengti, tačiau jie neprieštaraus Koncepcijai, kuriai jau yra iš esmės pritarta. Druskininkų miesto istorinėje dalies (unikalus kodas KVR 30185) teritorijoje iki Druskininkų miesto istorinės dalies nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo užstatymo intensyvumo, tankio, aukščio, aukštingumo rodikliai ir užstatymo morfotipas nustatomi projektiniuose siūlymuose ar jiems atitinkančiame dokumente įvertinant Druskininkų miesto istorinės dalies (unikalus kodas KVR 30185) teritorijai vertinimo akte nustatytas vertingąsias savybes, tame pačiame kvartale esamo užstatymo būdingą tankį, intensyvumą, aukštį ir aukštingumą bei susiklosčiusį morfotipą. Projektiniams pasiūlymams ar jiems atitinkančiam dokumentui turi būti gautas Kultūros paveldo departamento Alytaus skyriaus ir Druskininkų savivaldybės administracijos pritarimas.
2. XX a. pradžioje pradėtas ugdyti Karolio Dineikos fizinės kultūros parkas (u/k KVR – 28259). Ilgus metus pastoviai tvarkomas ir ugdomas - istoriniu tapęs želdynas. Vietovė yra tiesiogiai prigludusi prie Druskininkų miesto istorinės dalies ir suvokiama bei veikia kaip neatskiriama šio kurortinio miesto dalis, pilniau įprasminanti gydomąją jo funkciją. Parko kultūrinės vertės pobūdis yra sudėtinis, įvairialypis – Architektūrinis, Dailės, Istorinis, Kultūros raiškos, Urbanistinis, Želdynų. Parko reikšmei ir kultūrinei vertei išlaikyti būtinas tolesnis jo funkcionavimas pagrindine pirmine paskirtimi – sveikatingumo ir gydomosios fizinės kultūros veikla, kiti šio pobūdžio renginiai. Pagrindinė jo apsaugos ir tolesnio tvarkymo kryptis – teritorijos ir želdinių priežiūra, jame esančių, parko vertingąsias savybes sudarančių teritorijos tvarkymo įrangos, vandens telkinių ir hidrotechninės įrangos, statinių - tame skaičiuje NKP objekto Karolio Dineikos fizinės kultūros parko vartai (u/k KVR - 36176) bei Vandentiekio bokštas (u/k KVR – 30661) - priežiūra, remontas, kiti tvarkomieji statybos darbai (PTR 3.08.01:2013.II).
3. Nuo XVII a. pradžios žinomo Švendubrės kaimo istorinė dalis (u/k KVR - 10340). Šio istorinis gatvinio rėžinis kaimo vertės pobūdis sudėtinis – Architektūrinis, Etnokultūrinis, Kraštovaizdžio, Urbanistinis. Jame taip pat yra NKP kompleksas Švendubrės kaimo Petro Grigelio etnoarchitektūrinė sodyba (u/k KVR – 37990) bei pavienis objektas – Svirnas (u/k KVR – 41350). Vietovės sudėtinių vertingųjų savybių apsaugos galimybėms išsiaiškinti bei tolesnės veiklos plėtojimo joje gairėms nustatyti, rekomenduotina parengti Švendubrės vietovės specialųjį tvarkymo planą. Tvarkant ir naudojant kaimą supančią aplinką, būtina atsižvelgti ir puoselėti taip pat aplinkinio reliktinio agrarinio bei gamtinio kraštovaizdžio elementus.
Iš 12 Druskininkų savivaldybėje esančių KOMPLEKSŲ, skyrium paminėtinas, nuo XVI a. Sapiegoms priklausęs, vėliau, XVIII- XX a. pr. susiformavęs, Leipalingio dvaro sodybos (u/k NVR – 265) kompleksas. Kompleksas dominuoja Leipalingio miestelio aplinkoje, jo vertės pobūdis Architektūrinis, Dailės, Istorinis, Kraštovaizdžio, Želdynų. Iš esmės šis kompleksas sudaro vieningą visumą su greta esančiu pavieniu NKP objektu – Leipalingio dvaro parku (u/k NVR – 32954). Siekiant nustatyti visos šios vaizdingos ir kultūros paveldo požiūriu vertingos vietovės, apimančios ir dviejų betarpiškai su ja susijusių nedidelių ežerų aplinką, apsaugos, naudojimo bei tvarkymo gaires, būtų tikslinga abiem šiems objektams parengti vieną, vieningą specialųjį tvarkymo planą. Būtų rekomenduotina tuo pačiu abu šiuos objektus apjungti į vieną NKP kompleksą ar vietovę, nes juos skirianti teritorija praeityje buvo to paties Leipalingio dvaro sodybos teritorija, joje tebesama vertingąsias komplekso savybes sudarančių, į kompleksą įeinančių NKP statinių. Būtų tikslinga į tokią teritoriją įjungti tarpe jų esančia nedidelę miestelio dalį tarp Simaniškės upelio šiaurėje ir Liepų g. pietuose.
Gausus Druskininkų savivaldybės teritorijos PAVIENIŲ NKP OBJEKTŲ paveldas yra labai skirtingo pobūdžio. 1. Esama 6 archeologinio mitologinio, sakralinio paveldo objektų, įskaitant Černiauskų piliakalnio, su gyvenviete kompleksą (u/k KVR – 22935). Tai piliakalniai, senovės gyvenvietės, kapinynai ir senkapiai, skyrium paminėtinas
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 54
______
Švendubrės akmuo (u/k KVR – 13037). Šio pobūdžio NKP objektų tyrimai, priežiūra ir tvarkymas atliekamas nustatyta tvarka (PTR 2.13.01:2011,08,16 Nr.ĮV-538). Tvarkant šių objektų, ypač piliakalnių, aplinką, atkreiptinas dėmesys į jos pritaikymą lankymui, pažintiniam turizmui.
2. NKP objektams, kuriuos sudaro statiniai – maldos namai, kiti įvairūs namai, vilos, taip pat įeinantys į kompleksus tokie statiniai, o taip pat dailės kūriniai ar kitokie statiniai - taip pat reikalauja pastovios priežiūros, ir reikalui esant jiems taikytini remonto, konservavimo restauravimo ir kiti tvarkomieji statybos darbai (PTR 3.08.01:2013,II).
3. Druskininkų savivaldybės teritorijoje esama NKP objektų – senųjų (krikščionių) bei žydų kapinių – žymiausios jų – Druskininkų kapinių (u/k KVR - 42461) kompleksas, su į kompleksą įeinančiais statiniais, antkapiais bei žymių žmonių kapais; taip pat labai gausu Antrojo pasaulinio karo bei pokario laisvės kovų paveldo – viso 24 objektai, įskaitant Leipalingio NKVD0MGB būstinės pastato ir Lietuvos partizanų užkasimo vietos ir kapų (u/k KVR 49184) kompleksą. Vien partizanų kovų, žūties bei palaidojimo vietų yra 20. Greta jų – Leipalingio žydų žudynių, Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos. Taip pat ir ankstesnių laikotarpių kovų – 1919-1923 m. Lietuvos Nepriklausomybės karų Lietuvos karių bei šaulių, 1831 m. sukilimo sukilėlių kapai. Šių objektų tvarkymui ir priežiūrai dera pasitelkti taip pat visuomenės, ypač jaunimo, moksleivių pajėgas, dalis jų galėtų būti įdomios ir lankytinos taip pat ir istorija besidominčių turistų.
Druskininkų savivaldybės teritorijoje ir toliau turėtų būti vykdomi NKP apskaitos darbai, tikslinant objektų vertingąsias savybes bei išsiaiškinant naujus objektus. Atkreiptinas dėmesys, jog tik Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škalplierinės bažnyčia ir Džiaugsmo visiems liūdintiems stačiatikių cerkvė tėra įtrauktos į NKP registrą (u/k KVR 15862 ir 30662), ir iš jų tik stačiatikių cerkvė laikoma Valstybės saugoma. Tuo tarpu neabejotinai paveldosaugos požiūriu vertingos Leipalingio ir Ratnyčios bažnyčios bei jas lydintys (kompleksiniai) statiniai apskritai iki šiol nėra vertinti. Vertintina ir Gerdašių medinė, tarpukariu statyta bažnytėlė. Šis faktas rodo, jog Druskininkų savivaldybės teritorija dar privalo susilaukti Savivaldybės administracijos, KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo centro, NKP vertinimo tarybų didesnio dėmesio bei darbo.
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 55
______
5. TURIZMO IR REKREACIJOS VYSTYMAS
5.1. Vartojamos sąvokos
Turizmo centras – gyvenamoji vietovė (miestas, miestelis), išsiskirianti turizmo ištekliais ir turizmo paslaugų infrastruktūros išvystymu bei galimybėmis formuoti turistų srautus.
Turizmo informacijos centras - įstaiga (juridinis asmuo), teikianti informaciją turizmo klausimais, atliekanti užsakymus vykimo vietose ir teikianti kitokias papildomas paslaugas.
Rekreacinė teritorija - gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti turinti teritorija, kurios ribos, žemės naudojimo būdas ir rekreacinio naudojimo prioritetas yra nustatomi teritorijų planavimo dokumentais ar teisės aktais.
Rekreacija – žmogaus fizinių ir dvasinių jėgų atgavimo procesas, žmogaus laisvalaikio veikla, kurios tikslas – poilsiauti, keliauti bei gydytis sanatorijose, kurortuose.
Turizmas – 1) kelionės būdu organizuojama rekreacinė veikla; 2) bet koks fizinių asmenų keliavimas po šalį ar į kitas šalis ,pažintiniais, profesiniais-dalykiniais, etniniais, kultūriniais, sveikatingumo, religiniais ar specialiais tikslais, apsistojant bent vienai nakvynei, tačiau ne ilgiau kaip vienerius metus už savo nuolatinės gyvenamosios vietos ribų ir jei ši veikla nėra mokymasis ar apmokamas darbas lankomoje vietovėje.
Kurortas – įstatymo suteikiamas statusas gyvenamajai vietovei, kurioje yra moksliškai ištirtų ir pripažintų gydomaisiais gamtinių gydomųjų veiksnių (mineralinių vandenų, gydomojo purvo, sveikatai palankus klimatas, rekreacinių želdinių, vandens telkinių) ir išplėtota speciali infrastruktūra šiems veiksniams naudoti gydymui, profilaktikai ir poilsiui bei turizmui.
Kaimo turizmas (poilsis kaime) – tai ramaus individualaus bei šeimyninio poilsio organizavimas privačiame sektoriuje, daugiausia kaimo sodybose, sudarant sąlygas pabuvoti kaimo aplinkoje, susipažinti su tradicine gyvensena, gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis.
Kaimo turizmo sodybos – kaimo vietovės gyvenamasis kompleksas, kuriame teikiamos apgyvendinimo ir kitos paslaugos. Sodybą sudaro gyvenamasis namas ir priklausiniai, taip pat aplinka.
Rekreaciniai paslaugų kompleksai - poilsio paskirties pastatai, skirti poilsiui (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai ir kiti poilsio pastatai), kurių bendras apgyvendinimo kambarių (numerių) skaičius ≥ 10 vnt., o apgyvendinimo plotas ne mažesnis kaip 200 kv.m.
Turizmo paslaugų infrastruktūra – turizmo paslaugoms teikti reikalingi objektai (statiniai ir įrenginiai).
Turizmo paslauga – fizinių ir juridinių asmenų veikla, kuria tenkinami turistų kelionės organizavimo, apgyvendinimo, maitinimo, vežimo, informacijos, pramogų ir kiti poreikiai.
Turizmo trasa – keliauti poilsio ar turizmo tikslais suplanuotas, įrengtas ir specialiais trasos ženklais vietovėje paženklintas vientisas turizmo ir poilsio infrastruktūros objektas.
Viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra – teritorijoms ir objektams lankyti ir (ar) poilsio veiklai organizuoti skirti stacionarūs ar laikini statiniai ir įrenginiai (įskaitant informacijos, higienos ir atliekų surinkimo statinius ir įrenginius) ir kita infrastruktūra (turistinės trasos, takai, poilsio ir sustojimo aikštelės, stovyklavietės ir jų įrenginiai, paplūdimiai ir jų įrenginiai, kiti lankytojų aptarnavimo objektai).
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 56
______
Apžvalgos aikštelė – vieta, kurioje gali būti įrengti mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai, stebėjimui pritaikyti įrenginiai, (žiūronai, teleskopai) arba inžineriniai statiniai (apžvalgos bokštas), skirti stebėti atsiveriančią panoramą.
Poilsiavietė (atokvėpio vieta )– trumpalaikiam poilsiui be nakvynės skirta teritorija greta pažintinių takų, rekreacinio funkcinio prioriteto zonose ir kitose vietose. Joje įrengiami mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai - lauko baldai, pavėsinės, sporto ar laisvalaikio įrenginiai, automobilių stovėjimo aikštelės, laužavietės, tualetai, informacijai skirti statiniai;
Stovyklavietė – poilsiui su nakvyne skirta teritorija, kurioje gali būti teikiama turistinės stovyklos paslauga. Joje gali būti įrengiami mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai, automobilių stovėjimo aikštelė, įranga maistui ruošti, laužavietės, sudaromos sąlygos higienos poreikiams tenkinti, atliekoms surinkti, poilsiui organizuoti.
Lankomi objektai – skirti ir (ar) pritaikyti lankymui paveldo objektai, saviti kraštovaizdžio objektai ir kompleksai, savitų reiškinių išraiškos vietos, rekreaciniams visuomenės poreikiams skirti objektai.
Apgyvendinimo paslaugų objektai (viešbučiai, moteliai, svečių namai) – tai įstaigos, teikiančios klientų apgyvendinimo, dažniausiai ir maitinimo paslaugas; moteliai – apgyvendinimo įstaigos turistams su automobiliais, kurios yra aikštelės transporto priemonėms laikyti.
Kempingai – apgyvendinimo paslaugoms teikti skirta, aikštelėmis suplanuota ir įrengta teritorija, kurioje turistai gyvena palapinėse, kilnojamuose ar nekilnojamuose nameliuose, sudarytos sąlygos transporto priemonėms statyti. Gali būti įranga aktyviam poilsiui, parduotuvės, kavinės, restoranai.
Maitinimo paslaugų objektai (restoranai, kavinės, svetainės ir kt. ) – maisto, gėrimų ir kitų paslaugų teikimo reikalavimus atitinkančios įmonės. Turistų maitinimo paslaugos gali būti teikiamos kartu su apgyvendinimo paslaugomis ar atskiroje įmonėje, teikiančioje viešo maitinimo paslaugas.
Kurortinio gydymo paslaugų objektai (kurorto sanatorijos, reabilitacijos centrai, vandens procedūrų - SPA centrai ir kt. ) - pastatai ar jų grupės, kur teikiamos gydymo, reabilitacijos, fizioterapijos, kūno kultūros, dietinio maitinimo ir kitos paslaugos, naudojant gamtinius gydomuosius ir rekreacinius išteklius. SPA – sveikatingumo paslaugų (pirčių, masažo, grožio procedūrų, relaksacijos ir kt.) teikianti įmonė.
Mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai – nesudėtingi statiniai: informacijai skirti statiniai (skydai, stendai, informaciniai ženklai ir riboženkliai), atraminės sienutės, tvorelės, platformos, pakilumos, skirtos teritorijos apžvalgai, laiptai, lieptai, tilteliai, sūpynės, laipynės, dekoratyvinės skulptūros, šviestuvai, stacionarūs baldai – suolai, stalai, šiukšliadėžės, dviračių stovai. Pavėsinės, stoginės, kiti teritorijos vieningo stiliaus tvarkymo ir puošybos statiniai.
Pažintinis takas – takas, skirtas pėstiesiems, bevariklio transporto priemonių naudotojams ar žirgų turizmui, įrengtas sudarant sąlygas susipažinti su lankomais objektais, savitais renginiais, turintis informacijai skirtų ir kitų mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių.
Rekreaciniai statiniai – poilsio (žaidimo), apžvalgos aikštelės (regyklos) su įranga (apžvalgos bokštu, pakiluma, platforma, specialiais žiūronais, kt.), apžvalgos bokštai, pažintiniai takai, miestų, miestelių aikščių, parkų, skverų ir kitų želdynų, paplūdimių statiniai.
Rekreaciniai pastatai – poilsio paskirties pastatai ir jų grupės, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos (poilsio namai, viešbučiai, turizmo centrai ir bazės, kempingai, nakvynės namai, moteliai, svečių namai, vasarnamiai) ir gydymo paskirties pastatai (sanatorijos, sveikatingumo kompleksai).
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 57
______
Paplūdimys – maudymuisi, kaitinimuisi saulėje, ramiam ir/arba aktyviam poilsiui pritaikyta vandens telkinio pakrantės ir atabrado juosta (teritorija). Paplūdimių infrastruktūrą sudaro persirengimo, higienos, atliekų surinkimo, geriamojo vandens tiekimo, gelbėjimo (stebėjimo), informacijos, poilsio organizavimo įranga ir statiniai. Prie paplūdimių turi būti įrengti takai ar keliai, transporto priemonių stovėjimo aikštelės ir kita poilsiautojams aptarnauti reikalinga infrastruktūra.
Vandens turizmas - keliavimas vandeniu baidarėmis, burlaiviais, plaustais, valtimis ir kitomis plūdriosiomis priemonėmis.
5.2 . Turizmo ir rekreacijos aptarnavimo centrai, rekreacinių vietovių gyvenvietės Turizmo ir rekreacijos plėtros teritorinėje sistemoje svarbią vieta užima turizmo ir rekreacijos aptarnavimo centrai. Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendiniuose, turizmo ir rekreacijos aptarnavimo centrai diferencijuojami pagal reikšmę šalies ir savivaldybės rekreacinėje teritorinėje sistemoje: nacionalinės, lokalinės (vietinės) svarbos .
Pagrindinės Druskininkų savivaldybės turizmo ir rekreacijos aptarnavimo centrų formavimo bei vystymo specializacijos kryptys yra: a) bendrasis turizmas - teikiamos bendrosios, specialių papildomų tikslų nekeliančios paslaugos (maitinimas, apgyvendinimas, informacija ir kt.); b) kultūrinis (pažintinis) turizma s - kelionės bei poilsis gamtinėje ar kultūrinėje aplinkoje, norint tikslingai pažinti šią aplinką, krašto gamtos ir kultūros paveldo kompleksus ir objektus, kraštovaizdį, istoriją, išplėsti kultūrinį akiratį, mokytis; c) sporto rekreacija - jėgų atgavimas ir fizinės formos palaikymas individualiai ar grupine sportine veikla arba stebint sporto renginius; d) pramoginė rekreacija - tai jėgų atgavimas dalyvaujant įvairaus pobūdžio pramogose ir renginiuose, lankant specializuotus pramogų parkus; e) kurortinė (sveikatinimo) rekreacija - tai fizinių ir protinių sutrikimų gydymas medikų paskirta ir prižiūrima rekreacine veikla kurortinėse sanatorijose, SPA centruose ir pan. f) poilsis gamtoje - bendro pobūdžio, fizines, psichines ir dvasines jėgas atstatantis žmogaus poilsis lauko sąlygomis (gamtoje), gali būti teikiamos ir kai kurios specializuotos paslaugos (poilsio ir pramogų organizavimas, poilsiui ir pramogoms skirto inventoriaus nuoma ir kt.);
Pastaba . Iki šiol Lietuvoje (įstatymuose, kituose teisės aktuose) nėra vieningos rekreacijos ir turizmo formų klasifikacijos bei sąvokų apibrėžimų, todėl planavimo darbuose teikiamos klasifikacijos ir sąvokų apibrėžimai nėra vienareikšmiai. Šiame bendrajame plane naudojama klasifikacija ir sąvokų apibrėžimai yra teikiami remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, Alytaus apskrities teritorijos bendruoju planu bei ,,Aiškinamuoju turizmo terminų žodynu“.
Druskininkų savivaldybės teritorijoje numatomas šių turizmo ir rekreacijos aptarnavimo centrų vystymas: Nacionalinės svarbos: • Druskininkai - svarbiausias esamas plėtotinas nacionalinės svarbos daugiafunkcinis rekreacinis centras, siekiantis tarptautinio kurorto statuso. Tai išskirtinės vertės Lietuvos Respublikos teritorinis vienetas, teikiantis rekreacines paslaugas žmonių sveikatos atstatymui bei poilsiui bei turintis aukštą pridedamąją vertę, formuojantis šalies įvaizdį. Šis rekreacijos centras yra skirtas poilsiui, kurortiniam gydymui ir turizmui, pasižymi šiuolaikine infrastruktūra, maksimaliu gamtinių gydomųjų išteklių, kultūrinio ir istorinio potencialo panaudojimu. Prioritetas teikiamas Druskininkų patrauklumo didinimui, kuriant vidutinio ir aukšto lygio apgyvendinimo infrastruktūrą bei poilsio ir pramogų bazę, nepriklausomą nuo metų laikų sezoniškumo.
Vietinės (lokalinės) svarbos: • Leipalingis – perspektyvinis centras, kurio specializacija sietina su turizmo ir rekreacijos aptarnavimo funkcijomis. Prioritetinės turizmo ir rekreacijos vystymo specializacijos kryptys: bendrasis turizmas,
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 58
______
kultūrinis (pažintinis turizmas), poilsis gamtoje. . Plėtojamos šios paslaugos: kelionės organizavimo, turizmo informacijos, apgyvendinimo, vežimo, maitinimo, poilsio ir pramogų organizavimo, poilsiui ir pramogoms skirto inventoriaus nuomos ir kt.. Bendruosiuose ar detaliuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose turi būti rezervuojamos teritorijos viešosios turizmo infrastruktūros (pėsčiųjų ir dviračių takai, informacinė sistema, viešieji paplūdimiai, sporto, sveikatingumo aikštelės) plėtojimui. Rekomenduojama skatinti veiklas, susijusios su etnokultūrinių tradicijų propagavimu (amatų centrai, renginiai, edukaciniai užsiėmimai ir kt.). Druskininkų savivaldybės teritorijoje yra tankus nekategorizuotų gyvenamųjų vietovių tinklas ( d kategorijos savivaldybės lokaliniai centrai). Dalis šių gyvenamųjų vietovių dėl patogios padėties susisiekimo kelių, tame tarpe turistinių trasų atžvilgiu, gamtinių rekreacinių išteklių, gali būti vystomos kaip rekreacinės gyvenvietės - Latežerio k., Grūto k., Gerdašių k., Lipliūnų k., Diržų k., Snaigupės k.
5.3 . Rekr eacinio vystymo funkcinės vietovės
Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje didelis dėmesys skiriamas rekreacinio vystymo funkcinių vietovių lokalizavimui . Tai lokaliniai teritoriniai kompleksai, kurie yra išskiriami įvertinant rekreacinių išteklių potencialą, esamą naudojimą, naudojimo perspektyvumą ir kuriems yra nustatomas rekreacinio naudojimo prioritetas. Teritoriškai lokalizuojant rekreacinio vystymo funkcines vietoves (zonas) yra įvertinti Alytaus apskrities teritorijos bendrojo plano, Alytaus apskrities teritorijos turizmo ir rekreacijos specialiojo plano, Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano, Druskininkų savivaldybės turizmo ir rekreacinių teritorijų specialiojo plano bei kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai bei Druskininkų savivaldybės bendrojo plano keitimo esamos būklės analizės duomenys.
Rekreacinio vystymo funkcinės vietovės skiriamos esamo bei perspektyvinio rekreacinio naudojimo arealuose, kuriuose tikslinga formuoti ir palaikyti rekreacinį kraštovaizdį su rekreacijai palankia aplinka bei reikalinga infrastruktūra. Daugeliu atvejų tai yra šiuo metu nepakankamai naudojami, tačiau turintys rekreacinį potencialą, agrarinio arba miškingo kraštovaizdžio ežerai bei slėniai, kurių perspektyvinis naudojimas yra siejamas su būtinu funkcinės konversijos (pertvarkos) plėtojimu, pirmiausiai bioprodukcinio ūkio santykinės reikšmės mažėjimu ir rekreacinio-turistinio naudojimo svarbos augimu.
Rekreacinio vystymo funkcinėse vietovėse vystytinos rekreacijos rūšys:
Pg – poilsis gamtoje (poilsinis turizmas ) – bendro pobūdžio, fizines, psichines ir dvasines jėgas atstatantis (sveikatinantis) žmogaus poilsis lauko sąlygomis (gamtoje), nekeliantis papildomų specialių tikslų. Bendruoju atveju kuriami ir /ar palaikomi pliažai, miško parkai, apgyvendinimo ir/ ar maitinimo paslaugas teikiantys svečių namai, poilsio namai, kaimo turizmo sodybos, kempingai, restoranai, užkandinės, užeigos bei kiti rekreacinės infrastruktūros objektai – stovyklavietės, poilsio ir sporto aikštelės, rekreacinio inventoriaus nuomos punktai ir kt.
Kt – kultūrinis (pažintinis) turizmas - tai kelionės bei poilsis gamtinėje ar kultūrinėje aplinkoje, norint tikslingai pažinti šią aplinką, krašto gamtos ir kultūros paveldo kompleksus ir objektus, kraštovaizdį, istoriją, išplėsti kultūrinį akiratį, mokytis;
Sp –sportinė ir pramoginė rekreacija – tai jėgų atgavimas ir aktyvus poilsis gamtinėje arba dirbtinėje aplinkoje (žaidžiant sportinius žaidimus, plaukiojant valtimis ir pan.) siekiant fizinės kultūros tikslų, skirta fiziniam lavinimui; dalyvaujant įvairaus pobūdžio pramogose ir renginiuose, lankant specializuotus pramogų parkus. Tame tarpe gali būti kuriami pramoginiai kompleksai, SPA kompleksai, vystomos specializuotos aktyvaus poilsio (sportinės rekreacijos) vietovės, galinčios suformuoti atskirus specializuotus rekreacinius kompleksus: aktyvaus žiemos poilsio (slidinėjimo parkai, žiemos sporto centrai), sportinio ir pramoginio - pažintinio skraidymo (aeroklubai), golfo laukų, hipodromų ir su tuo susijusios infrastruktūros.
K - kaimo turizmas (tame tarpe agrarinis turizmas ) – turizmo rūšis, kai keliautojai apgyvendinami kaimo vietovėje ir čia jiems yra suteikiamas turizmo paslaugų rinkinys; agrarinis turizmas – pagalbinis verslas ūkininkų ūkiuose, kur DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 59
______
pagrindinė veikla yra žemės ūkis. Ta viena iš pagrindinių kaimo turizmo formų, kuri traukia turistus dėl aplinkos, būdingos tradicinėms darbo ir gyvenimo sąlygoms, leidžia susipažinti su kaimo gyvenimu, patiems užsiimti ūkine veikla.
Druskininkų savivaldybės teritorijoje išskiriamos 8 rekreacinio vystymo funkcinės vietovės (į šį skaičių nėra įtrauktos rekreacinio funkcinio prioriteto zona, esanti institucinėje saugomoje teritorijoje – Dzūkijos nacionaliniame parke). Rekreacinio vystymo funkcinių vietovių (zonų) teritorinė lokalizacija teikiama grafinėje dalyje – brėžinyje „Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas. Sprendinių konkretizavimas. Rekreacijos ir turizmo vystymo brėžinys“, sąrašas ir kita informacija apie šias vietoves 5.3.1. lentelėje .
5.3.1 lentelė. Rekreacinio vystymo funkcinės vietovės Druskininkų savivaldybėje Vietovės Vystytinos Gyvenamoji BP nustatytos funkcinės zonos Vietovės pavadinimas ir rekreacijos vietovė Funkcinė zona Plotas, plotas, numeris brėžinyje rūšys ha ha 1.GIEDAVARDŽIO K, Sp, Pg, Vileikių k., - Miškų ir miškingų teritorijų zona 234,4 Mažonių k., kaimo gyvenamosiose vietovėse ir Margų k. kt. teritorijose (MI-1) - Gyvenamoji mažo užstatymo 18,9 307,8 intensyvumo zona kaimo gyvenamosiose vietovėse (GM-2) - Rekreaciniai vandens telkiniai (H-2) 54,5 2. KAMORŪNŲ Sp Kamorūnų - Žemės ūkio teritorijų zona su 133,8 k. nekompaktiško užstatymo 133,8 teritorijomis (ZU-2) 3. AVIRIO Pg Veršių k., - Miškų ir miškingų teritorijų zona 245,7 Leipalingio kaimo gyvenamosiose vietovėse ir k. kt. teritorijose (MI-1, MI-2) - Gyvenamoji mažo užstatymo 37,9 intensyvumo zona kaimo gyvenamosiose vietovėse (GM-2) 433,3 - Rekreaciniai vandens telkiniai (H-2) 149,7 4. GAILIŪNŲ Sp, K Gailiūnų k. - Žemės ūkio teritorijų zona su 356,7 nekompaktiško užstatymo teritorijomis (ZU-2) - Bendro naudojimo vandens telkiniai 15,0 371,7 (H-4) 5. GRŪTO Kt, Sp Grūto k. - Gyvenamoji mažo užstatymo 74,0 intensyvumo zona kaimo gyvenamosiose vietovėse (GM-2) - Miškų ir miškingų teritorijų zona 168,4 kaimo gyvenamosiose vietovėse ir kt. teritorijose (MI-1) 324,0 - Rekreaciniai vandens telkiniai (H-2) 81,6 6. LATEŽERIO Pg, K Latežerio k. - Gyvenamoji mažo užstatymo 41,5 intensyvumo zona kaimo gyvenamosiose vietovėse (GM-2) - Miškų ir miškingų teritorijų zona 137,3 kaimo gyvenamosiose vietovėse ir kt. teritorijose (MI-1) - Žemės ūkio teritorijų zona su 29,3 nekompaktiško užstatymo teritorijomis (ZU-2) 293,5 - Rekreaciniai vandens telkiniai (H-2) 85,4
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 60
______
7. MIZARŲ-DIRŽŲ Pg, K Diržų k. - Gyvenamoji mažo užstatymo 79,2 intensyvumo zona kaimo gyvenamosiose vietovėse (GM-2) - Miškų ir miškingų teritorijų zona 86,6 kaimo gyvenamosiose vietovėse ir 165,8 kt. teritorijose (MI-1) 8. GERDAŠIŲ Sp, K Lipliūnų k., - Gyvenamoji mažo užstatymo 80,9 Gerdašių k. intensyvumo zona kaimo gyvenamosiose vietovėse (GM-2) - Miškų ir miškingų teritorijų zona 56,9 kaimo gyvenamosiose vietovėse ir kt. teritorijose (MI-1) - Bendro naudojimo vandens telkiniai 0,8 (H-4) - Žemės ūkio teritorijų zona su 54,5 nekompaktiško užstatymo 193,1 teritorijomis (ZU-2)
Nustatant rekreacinio vystymo funkcinės vietovės laikomasi nuostatos – kurti kompleksiškai tvarkomas ir kokybiškas rekreacines paslaugas teikiančias, geromis rekreacinės aplinkos savybėmis išsiskiriančias rekreacines vietoves, kurios papildytų Druskininkų kurorte teikiamų paslaugų spektrą ir poilsiavimo galimybes. Nustatytas vystytinas rekreacijos rūšis (specializacijos kryptis) galima laikyti orientacinėmis, nes daugeliu atvejų poilsio gamtoje vietovės savyje talpina ir su bendruoju turizmu susijusias veiklas. Išskirtos vietovės pasižymi rekreaciniais ištekliais ir rekreacinės plėtros galimybėmis, kurias tikslinga panaudoti poilsiui bei pramoginei ar sportinei rekreacijai gamtinėje aplinkoje organizuoti. Rekreacinio vystymo funkcines vietoves reikalinga formuoti išnaudojant palankų gamtinį potencialą. Tam būtina sutvarkyti vandens telkinių aplinką, pritaikant poilsiavimui esamus miškus, o nesant jų vykdyti naujų miškų ir kitų želdinių įveisimą, plėtoti turizmo ir poilsio infrastruktūrą.
Rekreacinio vystymo funkcinėse vietovėse racionalus yra pliažų, miško parkų, svečių namų, poilsio namų, poilsio kaime (kaimo turizmo)ir kitų maitinimo bei apgyvendinimo paslaugas teikiančių objektų, kempingų, stovyklaviečių, sporto aikštelių ar panašių rekreacinės infrastruktūros objektų kūrimas ir palaikymas pagal savivaldybių strateginiuose, bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose šioms teritorijoms numatytą vystymo programą, detalius vietovių planus.
Siekiant užtikrinti kompleksinį rekreacinio vystymo funkcinių vietovių tvarkymą, konkrečios priemonės turi būti numatomos žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, kuriuose numatomas rekreacinės infrastruktūros objektų išdėstymo tankumas, žemės ūkio veiklai naudojamų žemės ūkio naudmenų, miškų ir kitų gamtinio kraštovaizdžio teritorijų (pelkių, pievų, giraičių) išdėstymas. Pirmenybė teikiama rekreacinės infrastruktūros objektų planavimui jau pradėtose urbanizuoti rekreacinėse vietovėse arba formuojant teritoriškai atskiras rekreacines sistemas.
Rekreacinio prioriteto zona , esanti Dzūkijos nacionaliniame parke tvarkomos pagal specialiojo aplinkosauginio planavimo dokumentų - parko tvarkymo planų, individualių apsaugos reglamentų reikalavimus.
5.4 . Turizmo ir poilsio infrastruktūros vystymas 5.4.1. Turizmo trasų sistemos ir kitos viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros vystymas
Turizmo trasų sistemos vystymas
Pažintinio lankymo aspektu dėmesio vertų gamtinių ir kultūros paveldo objektų, kurie būtų įdomūs norintiems susipažinti su Druskininkų kraštu yra ne tik saugomose teritorijose - Dzūkijos nacionaliniame parke, valstybiniuose
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 61
______
draustiniuose (Raigardo kraštovaizdžio, Avirės hidrografiniame ir kt.) bet ir kitose savivaldybės vietose. Visa tai įpareigoja bendrajame plane teikti formuotinų linijinių rekreacinės infrastruktūros objektų – turizmo trasų ir maršrutų tinklo, galinčio padėti atskleisti Druskininkų krašto ypatumus, principinį išdėstymą.
Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendiniuose teikiama nacionalinio, regioninio bei vietinio lygmens turizmo trasų sistema, kurios esminis uždavinys – sudaryti palankias sąlygas kelionių organizavimui ir vystyti kultūrinį-istorinį-pažintinį, aktyvaus poilsio-rekreacinį ir pramoginį turizmą. Bendrasis planas prioritetą teikia kryptingam Druskininkų krašto pažinimui tarnaujančios automobilių, dviračių ir vandens turizmo trasų sistemos formavimui. Esant poreikiui yra galimybė įrengti žirgų bei oro turizmo trasas. Turizmo trasų sistemos pagrindą sudarančios autoturizmo, dviračių turizmo bei vandens turizmo trasos ar jų atkarpos pažymėtos grafinėje dalyje „Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas. Sprendinių konkretizavimas. Rekreacijos ir turizmo vystymo brėžinys“.
Turistinių trasų tinklas Druskininkų savivaldybės teritorijoje suformuotas įvertinant nacionalinio lygmens autoturizmo, vandens turizmo ir dviračių turizmo trasų specialiuosius planus, Lietuvos Respublikos bendrojo plano, Alytaus apskrities teritorijos bendrojo plano, Alytaus apskrities teritorijos turizmo ir rekreacijos specialiojo plano, Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano, Druskininkų savivaldybės turizmo ir rekreacinių teritorijų specialiojo plano bei kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
Autoturizmo trasos
Autoturizmo trasa – kelionėms lengvaisiais automobiliais, turistiniais autobusais, kemperiais (nameliais ant ratų), motociklais poilsio ar turizmo tikslais suplanuotu maršrutu skirtas viešosios turizmo infrastruktūros kompleksas, paženklintas vietovėje trasos ženklais, susietas su saugomomis kultūros paveldo vertybėmis, gamtos paveldo objektais, išskirtiniais kraštovaizdžiais, reprezentuojančiais gamtinės aplinkos savitumą.
Druskininkų savivaldybėje rekomenduojama autoturizmo trasų sistema susideda iš kelių įvairaus ilgio ir turinio maršrutų. Maršrutų trasoms gali būti panaudojamos atsikartojančios, kitiems maršrutams tarnaujančios trasų atkarpos, o atskirų maršrutų trasos gali būti apjungiamos.
Turizmui siūlomos automobilių trasos Druskininkų savivaldybėje (tarptautinės reikšmės; nacionalinės reikšmės; vietinės reikšmės): 1. Tarptautinės reikšmės reprezentacinio kultūrinio turizmo maršruto ,,Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“ atkarpos Druskininkų savivaldybėje: Merkinė -Druskininkai -Veisiejai; Merkinė -Druskininkai -Gardinas . 2. Valstybinių parkų rekomenduojamų žiedinių turizmo maršrutų bei Nemuno turistinių maršrutų atkarpos: Veisiejai-Druskininkai-Liškiava (Dzūkijos NP); Kapčiamiestis – Leipalingis - Merkinė ; Druskininkai – Latežeris - Margionys ; Druskininkai – Leipalingis - Seirijai (Metelių RP). 3. Vietiniai automobilių turizmo maršrutai: Druskininkai – Švendubrė - Raigardas ; Druskininkai -Gerdašiai ; Druskininkai – Viečiūnai - Grūtas .
Dviračių, pėsčiųjų turizmo trasos
Dviračių turizmas – turizmo rūšis, kai pavieniui ar grupėmis keliaujama dviračiais vietovėmis, kuriose yra speciali infrastruktūra (dviračių takai, stovėjimo aikštelės ir kt.). Dviračių turizmas yra viena populiariausių turizmo rūšių. Jis ypač išplėtotas Vidurio Europoje, paskutiniuoju metu vis daugiau dėmesio viešosios dviračių turizmo infrastruktūros vystymui skiriama ir Lietuvoje.
Dviračių takų tinklas vystomas visoje savivaldybės teritorijoje apjungiant tarptautinę EuroVelo Nr. 11 trasą su vietiniu dviračių takų tinklu. Plėtojama dviračių infrastruktūra ir dviračių takų tinklas miesto centrinėje dalyje, apjungiant rekreacines („Žvaigždžių orbita“, „Žilvino takas“, „Nemuno takas“, „Saulės“) ir kasdienio naudojimo dviračių trasas, atnaujinant ir rekonstruojant „Žvaigždžių orbitos“,“ Saulės taką“ ir Ratnyčios pakrantėmis. Siūloma
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 62
______
įdiegti Druskininkų darnaus judumo plane pasiūlytas sistemas Park&Bike bei dalinimosi dviračiais sistemą, kuri būtų ypač patraukli miesto lankytojams ir svečiams.
Vandens turizm o trasos
Vandens turizmas - keliavimas vandeniu baidarėmis, burlaiviais, plaustais, valtimis ir kitomis plūdriosiomis priemonėmis. Druskininkų savivaldybėje numatomos vandens turizmo trasos:
1. Nemuno vandens kelio atkarpa Druskininkų savivaldybėje (Lipliūnai – Druskininkai – Gailiūnai – Liškiava – Žiogeliai); 2. Kitų vandens turizmo trasų atkarpos Druskininkų savivaldybėje: Seira - Baltoji Ančia (Leipalingis – Baltosios Ančios HE – Nemunas); 3. Papildomos vandens turizmo trasų atkarpos Druskininkų savivaldybėje: Ratnyčia – Naujasodė - Latežeris.
Bendrojo plano sprendiniai orientuoti į vandens turizmo infrastruktūros ir navigacinių sąlygų gerinimą: planuojama prieplaukų įrengimo zona nuo oro uosto pietinėje miesto dalyje iki valymo įrengimų šiaurinėje miesto dalyje, gilinama Nemuno vagos akvatorija, planuojamas susisiekimas tiek pramoginiais, tiek krovininiais laivais.
Kitos viešosios turizmo ir rekreacijos infrastruktūros vystymas
Druskininkų savivaldybėje didžiausius turistų ir poilsiautojų srautus sutraukia Druskininkų kurortas. Siekiant pritraukti turistus ir į kitas savivaldybės vietas, reikia steigti traukos centrus, plėtoti plataus spektro rekreacines paslaugas, sukurti puikios kokybės paslaugas teikiančią rekreacinę aptarnavimo bei viešąją turizmo ir rekreacijos infrastruktūrą, kurią, be aukščiau pristatytų automobilių, dviračių ir vandens turizmo trasų sudaro : • Poilsiavietės (atokvėpio vietos); • Automobilių sustojimo aikštelės; • Stovyklavietės ir jų įrenginiai; • Paplūdimiai ir jų įrenginiai; • Informacijos stendai; • Higienos ir atliekų surinkimo objektai; • Apžvalgos aikštelės.
Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendiniuose dėl mastelio smulkumo 1: 20 000, nėra galimybės pilnai lokalizuoti esamą bei perspektyvinę viešąją turizmo ir rekreacijos infrastruktūrą. Viešoji turizmo ir rekreacijos infrastruktūra visų pirma turi būti vystoma automobilių, dviračių ir vandens turizmo trasų įtakos zonose, rekreacinio vystymo funkcinėse vietovėse, kultūrinio turizmo objektų aplinkoje bei kitose rekreaciniu požiūriu patraukliose vietose.
Viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros įrengimas visais atvejais vykdomas tik pagal parengtus turizmo trasų, rekreacinio prioriteto vietovių, rekreacinių teritorijų detaliuosius, specialiuosius, techninius projektus, o miškų teritorijose - miškotvarkos projektus.
Druskininkų savivaldybės bendrojo plano keitimo sprendinių grafinėje dalyje „Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas. Sprendinių konkretizavimas. Rekreacijos ir turizmo vystymo brėžinys“ yra lokalizuojami svarbiausieji esami bei numatomi viešosios turizmo ir rekreacijos infrastruktūros objektai.
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 63
______
5.4.2. Kitų turizmo ir rekreacijos infrastruktūros objektų vystymas
Turizmo ir rekreacijos infrastruktūrinis potencialas - specialiai sukurti rekreacinės infrastruktūros objektai: rekreacijai naudojamos poilsio, turizmo, sveikatinimo, pramogų paslaugas teikiančios įstaigos, centrai, rekreacinės bei kitos rekreacijai naudojamos ir įteisintos teritorijos.
LR Turizmo įstatymas numato rekreacinės infrastruktūros objektų skirstymą į teikiančius: • viešbučio tipo apgyvendinimo paslaugas (viešbučius, motelius, svečių namus), • specialaus apgyvendinimo paslaugas (kurortų sanatorijas, kurortų reabilitacijos centrai, kempingai, turizmo kompleksai 1, poilsio namai, jaunimo nakvynės namai ir pan.), • kaimo turizmo (tiksliau poilsio kaime) paslaugas, • nakvynės ir pusryčių paslaugas, • turistinės stovyklos (stovyklavietės) paslaugas (palapinėse ar pastatuose), • vandens turizmo paslaugas.(laivai, prieplaukos), • turizmo informacijos paslaugas (turizmo informacijos centrai).
Be aukščiau minėtų įstatymu apibrėžtų objektų rekreacinei infrastruktūrai priskirtini ir specializuoti, pirmiausiai sportinei bei pramoginei, rekreacijai kuriami įvairūs kompleksai ar parkai: sporto (lauko teniso ir kt.) aikštynai, golfo laukai, hipodromai, pramoginiai kompleksai, SPA kompleksai, hidroparkai ir akvaparkai, skulptūrų parkai, slidinėjimo parkai, kiti specializuoti parkai, dažnai galintys suformuoti netgi atskiras specializuotas rekreacines vietoves. Pažintinės rekreacijos vystymo tikslams taip pat aktyviai tarnauja muziejų ar muziejinių ekspozicijų infrastruktūriniai kompleksai.
Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendiniuose išskiriami šie turizmo ir poilsio infrastruktūros objektai (žiūrėti „Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas. Sprendinių konkretizavimas. Rekreacijos ir turizmo vystymo brėžinys“). • Turizmo informacijos centrai; • Muziejai, galerijos; • Apgyvendinimo paslaugų objektai; • Kempingai; • Kaimo turizmo sodybos; • Stovyklavietės, turistinės stovyklos; • Maitinimo paslaugų objektai (restoranai, kavinės, svetainės ir kt.); • Kurortinio gydymo paslaugų objektai (kurorto sanatorijos, reabilitacijos centrai, vandens procedūrų - SPA centrai ir kt.); • Specializuoti pramoginės ir sportinės rekreacijos objektai: žiemos sporto centras; vandens pramogų centras; golfo laukai ir kt.
Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrasis planas dėl savo teritorinio mastelio (M 1: 20 000) teikia tik principines rekomendacijas dėl šių objektų rūšių išdėstymo. Turizmo ir rekreacijos infrastruktūra visų pirma turi būti vystoma nustatytuose turizmo ir rekreacijos aptarnavimo centruose, rekreacinio vystymo funkcinėse vietovėse bei kitose rekreaciniu požiūriu patraukliose vietose. Plėtojant rekreacinės infrastruktūros objektų sistemą, būtina atsižvelgti į gamtosaugos apribojimus ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus. Vienas svarbiausių Druskininkų savivaldybės rekreacinės plėtros strateginių uždavinių - išsaugoti susiformavusias gamtines ir kultūrines vertybes, išlaikant nepažeistus unikalius gamtinio kraštovaizdžio kompleksus, užtikrinant gamtinės aplinkos gyvybingumą.
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 64
______
6. SOCIALINĖ S IR EKONOMINĖ S APLINK OS PLĖTOJIM O SPRENDINIAI
6.1. Socialinė aplinka
6.1. 1. Demografinė kaita
Atsižvelgiant į demografines prognozes, pateiktas bendrojo plano bendrųjų sprendinių (koncepcijos) aiškinamajame rašte, konkretizuotų sprendinių laikotarpio pabaigoje (2029 m.) gyventojų skaičius Druskininkų savivaldybėje sieks 19,3 tūkst. gyventojų (apie 2,5 tūkst. mažiau nei 2019 m. pradžioje).
Tai yra laikotarpis, kai natūralios gyventojų kaitos procesai pasižymi labiausiai neigiamomis tendencijomis ir gimusiųjų bei mirusiųjų gyventojų skaičių neigiamas disbalansas įgauna labai didelę reikšmę (700 - 800 asmenų per metus). Iš kitos pusės konkretizuotų sprendinių laikotarpiu pradeda mažėti neigiama migracijos procesų įtaka Druskininkų savivaldybės gyventojų skaičiui ir migracijos saldo apie 2029 m. pasiekia pusiausvyros tašką. Tačiau nepaisant to, konkretizuotų sprendinių laikotarpiu demografinės tendencijos, laikytinos esminiu faktoriumi, lemsiančiu visų svarbiausių Druskininkų savivaldybės socialinės sferos elementų (nuo būsto iki kultūrinių poreikių tenkinimo), nenumato poreikio apčiuopiamai kiekybinei ekstensyviai plėtrai ir, atitinkamai, teritorinio vystymosi intensyvumui, numatytam galiojančiame Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrajame plane.
6.1.1.1 lentelė. Druskininkų savivaldybės demografinių rodiklių prognozė (realistinis scenarijus), 2019 – 2053 m.
Laikotarpis 2019 -2023 2024 -2028 2029 -2033 2034 -2038 2039 -2043 2044 -2048 2049 -2053 Gyventojų 21868 20264 19293 18906 19004 19455 20172 skaičius 2 Gimė 919 737 695 740 779 805 842 Mirė -1666 -1537 -1418 -1349 -1311 -1286 -1205 Natūrali kaita -747 -800 -723 -609 -532 -482 -362 Atvyko 4132 4256 4384 4516 4651 4791 4934 Išvyko -4989 -4428 -4047 -3808 -3668 -3591 -3565 Migracijos -857 -171 337 707 983 1199 1369 saldo Bendras -1604 -971 -387 98 451 717 1007 pokytis
Tuo pačiu privalu pažymėti, kad gyventojų skaičius nėra vienintelis plėtros perspektyvą apibrėžiantis faktorius. Privalu atsižvelgti į gyventojų poreikius, taip pat į socialinę, ekonominę padėtį, gamtinius apribojimus ir normatyvinius plėtros darinius (prioritetus ir tikslus), kurie suformuoti atitinkamam teritoriniam – administraciniam dariniui, šiuo atveju – Druskininkų savivaldybei. 6. 1. 2. Gyvenamasis fondas
Bendrųjų sprendinių (koncepcijos) stadijoje numatytas pagrindinių apsirūpinimo gyvenamuoju fondu rodiklių reikšmių augimas, būstų skaičiaus augimas ir gyvenamojo fondo augimas, kuris artimiausioje (konkretizuotų sprendinių) perspektyvoje sąlygojamas poreikio keisti gyvenamojo fondo struktūrines ribas.
Gyvenamasis fondas numatomas plėtoti atsižvelgiant į gamtinių ir kraštovaizdžio sąlygų, gyvybiškai svarbių ekonominiam Druskininkų savivaldybės funkcionavimui, išsaugojimą, taip pat minimizuojant potencialius savivaldybės biudžetui tenkančius kaštus, susijusius su šių teritorijų funkcionalumo užtikrinimu ir bazine susisiekimo ir inžinerine infrastruktūra.
Pagrindiniai gyvenamojo fondo plėtros sprendiniai yra:
2 Laikotarpio pradžioje
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 65
______
• Gyvenamojo fondo vystymo prielaidų formavimas (numatant atitinkamas teritorijas). • Gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimas.
Gyvenamojo fondo plėtra turi tenkinti skirtingų visuomenės grupių poreikius ir atitikti objektyvius gamtinius apribojimus, tad įgyvendinant gyvenamojo fondo kiekybinės plėtros veiklas privalu įvertinti teritorijos specifiką ir ja grįsti gyvenamojo fondo plėtros sprendinius. Numatomi sprendiniai: • Atsižvelgiant į objektyvius faktorius, lemiančius poreikį gyvenamojo fondo plėtrai netoli savivaldybės centro, esminė gyvenamosios statybos plėtros kryptis – teritorija į Šiaurę ir Šiaurės-Rytus nuo esamos Druskininkų miesto administracinės ribos (planuojamose naujose Druskininkų kurorto ribose nuo esamos Neravų teritorijos iki Viečiūnų teritorijos), kurioje numatyta tiek daugiabučių gyvenamųjų namų statyba nedidelėje planuojamos gyvenamajai statybai teritorijos dalyje, tiek 1 – 2 butų namų statyba (numatant atitinkamus intensyvumo apribojimus (ne mažiau nei 0,09 ha plotas) sklypams, kuriuose vyktų tokio tipo gyvenamojo fondo plėtra). • Taip pat numatoma 1 – 2 butų namų statyba ne mažesniuose nei 0,15 ha ploto žemės sklypuose kompaktiškai užstatytose ir užstatomose teritorijose 29 kaimo gyvenamosiose vietovėse. • gyvenamojo fondo plėtros galimybė numatoma dalyje žemės ūkio teritorijų (teritorijose nepatenkančiose į atitinkamų saugomų teritorijų ribas ir kuriose kraštovaizdis nesąlygoja griežtų apribojimų), leidžiant konversiją ir gyvenamųjų namų statybą ne mažesniuose nei 0,50 ha ploto žemės sklypuose.
Įgyvendinant gyvenamojo fondo plėtros sprendinius būtina užtikrinti atitinkamus reikalavimus dėl viešosios infrastruktūros šalia gyvenamųjų namų.
Gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimas bus užtikrinamas formuojant gyventojams patrauklias erdves (aprūpinant esamą gyvenamąjį fondą reikalinga infrastruktūra (želdynais, žaidimo aikštelėmis, sporto įrenginiais ir t.t.)), renovuojant esamus objektus (tiek energijos naudojimo efektyvumo, tiek estetine prasmėmis), mažinant avarinio gyvenamojo fondo dalį bendroje gyvenamojo fondo apimtyje ir gerinant apsirūpinimą komunaliniais patogumais savivaldybėje vadovaujantis inžinerinės dalies sprendiniais.
6.2. Socialinė infrastruktūra
Esminių socialinių paslaugų plėtros prielaidų kompleksą sudaro demografinė padėtis (gyventojų skaičius ir struktūra) bei esamos infrastruktūros kokybė ir kiekybinis pakankamumas. Siekiant užtikrinti tvarią, rezultatyvią ir efektyvią Druskininkų savivaldybės plėtrą, būtina sukurti efektyviai veikiančią, prieinamą, gyventojų ir lankytojų poreikius atitinkančią socialinę infrastruktūrą.
Švietimo infrastruktūra
Pagal realistinį demografinių prognozių scenarijų, nepilnamečių gyventojų skaičius Druskininkų savivaldybėje pradės didėti tik 2041 m. Tuo tarpu vertinant Druskininkų savivaldybės ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų apkrovos rodiklius, pastebėtina, kad šiandien jų pajėgumai atitinka (ikimokyklinio ugdymo įstaigų atveju) arba viršija (bendrojo lavinimo įstaigų) paklausą.
Švietimo infrastruktūra dėl demografinės padėties pasižymi mažėjančia apkrova, bet atsižvelgiant į tai, kad esminės Druskininkų savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų bendrojo plano nuostatos yra įgyvendintos, ir vertinant ilgalaikes demografines prognozes, nulemiančias poreikį ne mažesnei nei esama infrastruktūrai ilgalaikėje perspektyvoje, esamas tinklas išlaikytinas dabartinėse ribose. Be to, Druskininkų savivaldybė privalo užtikrinti skirtingų švietimo lygmenų ir formų paslaugų teikimą, galimybes visiems savivaldybės gyventojams ugdytis ir įgyti išsilavinimą Todėl konkretizuotų sprendinių laikotarpiu planuojami šie sprendiniai:
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 66
______
• Ikimokyklinio ugdymo įstaigų pajėgumo išlaikymas, t.y. nenaikinti 3 veikiančių ikimokyklinio ugdymo programas vykdančių subjektų, nepertvarkyti jų kitoms reikmėms, neplanuoti naujų subjektų suformavimo arba įsteigimo. • Bendrojo ugdymo įstaigų tinklo išlaikymas, administracinio reorganizavimo sprendimus priimant vadovaujantis atitinkamais kriterijais, numatytais Druskininkų savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planais ir panašiais dokumentais. • Nesteigti naujų neformalaus švietimo įstaigų, reikalaujančių teritorijų bei infrastruktūros įsisavinimo, M.K. Čiurlionio meno mokyklos uždarymo, pertvarkymo kitoms paskirtims, arba prijungimo prie kitų švietimo arba kitos srities subjektų, ateityje padidėjus paklausai neformalaus ugdymo paslaugoms, numatyti galimybę tokio ugdymo infrastruktūros teritorinei plėtrai esamų įstaigų bazėje 4. • Nepakankamai išnaudojamas patalpas, kurių apkrovimo rodikliai nesiekia optimalių reikšmių, pritaikyti daugiafunkcinei bendruomeninei veiklai, orientuotai į neformalų švietimą, kultūros puoselėjimą, dienos socialines paslaugas vaikams ir pan. veiklas, tokiu būdu išsaugant švietimo infrastruktūros teritorinį vientisumą ir visuomeninę paskirtį.
Kultūros ir sporto infrastruktūra
Druskininkų savivaldybės kultūros ir sporto infrastruktūrinis potencialas, atsižvelgiant į objektyvius specifinius gamtinius ir ekonominius veiksnius, dar nėra išnaudotas ir norint patenkinti paklausą bei formuoti paslaugų, aktualių Druskininkų savivaldybės gyventojams ir lankytojams, spektrą, infrastruktūra turi būti tikslingai vystoma.
Esminis kultūros ir sporto srities tikslas konkretizuotų sprendinių įgyvendinimo laikotarpiu yra esamos kultūrinės ir sporto infrastruktūros išsaugojimas, išlaikant savivaldos viešojo lygmens potencialą, transformuojant esamus objektus į daugiafunkcinius centrus ir universalius objektus (sales, aikštes, erdves, scenas ir pan.) ir paralelinis nedidelės aprėpties kultūros ir sporto taškų vystymo (įkūrimo ir plėtojimo) iniciatyvą perkeliant į bendruomeninį ir privataus sektoriaus lygį, per šį laikotarpį suformuojant normatyvines ir infrastruktūrines sąlygas vidutinio ir didelio masto objektų suformavimui. Sprendiniais siekiama efektyviai organizuoti kultūrinę ir sporto (kūno kultūros ir fizinio aktyvumo) veiklą savivaldybės teritorijoje, optimizuoti paslaugas teikiančių įstaigų veiklą.
Druskininkų savivaldybės kultūros centro, bibliotekos ir jų padalinių bei muziejų ir kitų viešųjų įstaigų tinklas yra adekvatus šiandieninei aplinkai, o jo valdymas orientuotas ne tiek į šiandieninės paklausos tenkinimą, bet ir į perspektyvinę situaciją. Todėl esminiai siūlomi kultūros ir sporto srities sprendiniai yra: • Esamo kultūros ir bibliotekos su padaliniais bei viešųjų muziejų tinklo išlaikymas, nenumatant jų plėtrai sklypų ir pastatų, tačiau esant poreikiui numatant pertvarkymą į platesnio profilio pažintines – pramogines institucijas, reikalingą plėtrą vykdant esamų sklypų ribose, vykdant rekonstrukcijos ir kitus darbus, nereikalaujančius naujų teritorijų įsisavinimo. • Gyvenamosiose teritorijose esančios sporto infrastruktūros išlaikymas palaipsniui modernizuojant.
Druskininkų savivaldybės esamų kultūros įstaigų tinklo išlaikymas iki perspektyvinio laikotarpio pabaigos užtikrins pačios savivaldybės gyventojų esminių poreikių tenkinimą, tačiau siekiant į socialinę ir ekonominę plėtrą orientuoto vystymo yra privalu didesnį dėmesį skirti individualioms, grupinėms ir bendruomeninėms iniciatyvoms, kurios gali būti realizuotos per žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus ir techninius projektus. Numatoma: • Naujų nedidelių kultūrinės ir fizinio aktyvumo veiklos traukos objektų steigimas teritorijose, kurios patenka į užstatytų ir užstatomų teritorijų kategoriją ir kuriose tokių objektų suformavimas tenkintų teritorijų naudojimo reikalavimus, prioritetą teikiant tokių objektų steigimui rekreacinio vystymo funkcinėse vietovėse.
3 Neapima reorganizavimo sujungiant arba prijungiant.
4 Ypatingai atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Druskininkų savivaldybė finansuoja daugiau nei 20 neformalaus švietimo programų įgyvendinimą, daugeliui iš šių programų subjektų būnant ne savivaldybės įstaigoms
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 67
______
• Esamų privačių kultūros (pvz., galerijų, parkų) ir sporto objektų plėtra pagal poreikį esamų subjektų disponuojamų sklypų ribose (nenumatant viešųjų teritorijų skyrimo šioms reikmėms), jei toks vystymas neprieštarauja numatytiems žemės naudojimo reglamentams ir atitinka veiklos vykdymo reikalavimus, prioritetą teikiant jų plėtrai rekreacinio vystymo funkcinėse vietovėse. • Viešosios kultūros ir sporto infrastruktūros plėtros koncentravimas formuojant daugiafunkcius bendruomeninius centrus, kurių veikla būtų vykdoma savivaldybės žinioje esančiose neoptimaliai išnaudojamose patalpose. • Rezervuoti teritoriją Druskininkų mieste didelio masto kultūros, pramogų ir ekspozicijų centro įsteigimui.
Socialinės priežiūros paslaugų infrastruktūra
Druskininkų savivaldybėje tiek stacionarių, tiek nestacionarių paslaugų teikimo aprėptis, apimtis ir diversifikuotumas nėra pakankami, o atsižvelgiant į demografines prognozes esant gyventojų senėjimo ir gimstamumo mažėjimo tendencijoms, poreikis socialinėms paslaugoms Druskininkuose ateityje turėtų nežymiai augti. Bet atsižvelgiant į specifinę Druskininkų savivaldybės gamtinę ir socialinę aplinką, taip pat į teritorinės plėtros apribojimus ir atskirų plėtros sprendinių ekonominį ir socialinį pagrįstumo (vertinant per viešųjų finansų prizmę) klausimus, ekstensyvi didelio masto socialinės priežiūros infrastruktūros plėtra neatitiktų bendrųjų efektyvumo kriterijų.
Tačiau socialinių paslaugų poreikis turi būti realiai įvertintas ir į paklausą privalu reaguoti, koncentruojantis ties labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių ilgalaikes reikmes, akcentuojant socialinės priežiūros paslaugų įvairovę, infrastruktūros kokybę, prieinamumą ir pasiekiamumą. Tuo pačiu turi būti akcentuojamas ne socialinės priežiūros paslaugų teikimo produktas, bet jo rezultatas ir poveikis, t.y. socialinė (re)integracija. Todėl esminiai siūlomi kultūros ir sporto srities sprendiniai yra: • Išlaikyti esamą stacionarias ir nestacionarias socialines paslaugas teikiančių įstaigų tinklą, įstaigų nelikviduojant ir nereorganizuojant. • Esamos socialinės priežiūros paslaugų infrastruktūros plėtrą vykdyti esamose įstaigų teritorijose, t.y. esamose socialinių įstaigų teritorijose išplečiant infrastruktūrą (statant priestatus, rekonstruojant esamus statinius ir pan.). • Prioritetą vystant socialinės priežiūros paslaugas teikti nestacionarių paslaugų infrastruktūros kokybinei plėtrai, ir nestacionarių socialinių paslaugų santykinio svorio didėjimui. • Plėtoti trūkstamas socialines paslaugas įkuriant savarankiško gyvenimo namus Leipalingio miestelyje. • Plėtoti socialinių paslaugų teikimą bendruomeniniu lygmeniu (talkinant NVO) mišriuose daugiafunkciniuose dienos centruose, bendradarbiaujančiuose su savivaldybės socialinėmis įstaigomis, kurių veiklos tikslinė grupė – šeimos ir vaikai bei jaunimas (dienos užimtumo ir laikinosios priežiūros), derinant pastarąja orientaciją su psichologine pagalba, edukacija, kultūrine veikla ir sveikatingumo skatinimu. • Atlikti socialinės priežiūros infrastruktūros poreikių ir galimybių tyrimą, įvertinant infrastruktūrinius (patalpų ir pastatų) poreikius ir parengti ilgalaikę socialinių paslaugų vystymo programą, į procesą įtraukiant šeimynas, bendruomenes, religines bendruomenes, vietos veiklos grupes, ir panašius subjektus, leisiančius mažinti savivaldybės lygmens paslaugų teikimo apimtį) nestacionarių paslaugų pasiūlą koncentruojant už savivaldybės ribų kooperuojantis su kitomis savivaldybėmis ir kitų savivaldybių įstaigomis (išlaikant prieinamumo ir pasiekiamumo kriterijų svarbą).
Sveikatos priežiūros pasla ugų infrastruktūra
Esamas Druskininkų savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų tinklas yra pajėgus aptarnauti santykinai didelius ir dažnai augančius poreikius, generuojamus ne tik savivaldybės gyventojų, bet ir atvykstančių asmenų. Todėl nepaisant to, kad, vadovaujantis demografinėmis prognozėmis, vyresnio amžiaus gyventojų skaičius Druskininkų savivaldybėje apčiuopiamai padidės, viešųjų Druskininkų savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų tinklo kiekybinė ir teritorinė plėtra nėra tikslinga. Be to, vidiniai savivaldybės rezervai skirtini ekstensyviai viešųjų sveikatos priežiūros subjektų ir jų paslaugų plėtrai yra minimalūs. DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 68
______
Sveikatos priežiūros vystymo pagrindas teritorijų planavimo kontekste yra adekvatus esamos sveikatos priežiūros tinklo funkcionavimas ir plėtojimas, siekiant efektyviai naudoti disponuojamą infrastruktūrą tenkinant miesto gyventojų ir Druskininkų savivaldybės svečių poreikius. Todėl sveikatos priežiūros infrastruktūros srityje siūloma: • Atsižvelgiant į valstybės vykdomos sveikatos apsaugos politikos kryptis, nenumatyti naujų viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų steigimo Druskininkų savivaldybėje, išlaikant esamą pirminio ir antrinio lygmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, nenumatant papildomų teritorinių poreikių jų plėtrai, didesnį dėmesį skiriant ambulatorinių paslaugų teikimui pacientų namuose. • Esamų viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų plėtrą vykdyti esamų žemės sklypų ribose, visus aktualius sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pokyčius (ambulatorinių paslaugų absoliutaus ir santykinio svorio didinimą; slaugos, ilgalaikio gydymo, paliatyviosios pagalbos ir geriatrijos, dienos stacionaro, dienos chirurgijos, stebėjimo paslaugų plėtrą) numatyti esamos sveikatos priežiūros infrastruktūros ribose, vykdant rekonstrukcijos ir kitus darbus, nereikalaujančius naujų teritorijų įsisavinimo. • Sveikatos priežiūros paslaugų ekstensyvi plėtra turėtų orientuotis į pirminės sveikatos priežiūros decentralizacijos tikslus ir būti grindžiama privačiai paslaugas teikiančių subjektų (įmonių ir bendrosios praktikos gydytojų) įsisteigimo arba veiklos geografinio plėtojimo pagrindu numatant tam tinkamas teritorijas (suformuojant atitinkamus tokio tipo paslaugų objektų įsteigimo minimalius rodiklius, pvz., pacientų, tenkančių vienam bendrosios praktikos gydytojui, skaičius, arba šeimos gydytojų kabinetų, tenkančių atitinkamam skaičiui gyventojų, skaičius ir t.t.)). • Sveikatingumo ir sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų komerciniu pagrindu, netarpininkaujant valstybės ligonių kasoms, ekstensyvi plėtra turi būti numatoma atitinkamose teritorijose, kurios patenka į užstatytų užstatomų teritorijų kategoriją ir kuriose tokių objektų suformavimas tenkintų teritorijų naudojimo reikalavimus, prioritetą teikiant tokių objektų plėtrai rekreacinio vystymo funkcinėse vietovėse.
6.3. Ekonominė aplinka
Druskininkų savivaldybė pasižymi santykinai dideliu ekonominės plėtros potencialu, sąlygojamu geros darbo rinkos būklės, augančio verslumo, geografinės padėties, žinomumo, aiškios specializacijos ir ekonominės veiklos tikslinių grupių koncentracijos. Tuo pat metu potencialas apribotas gamtinių sąlygų ir statuso. Todėl ekonominio Druskininkų savivaldybės vystymosi pagrindas yra tikslinė, nuosekli ir koncentruota intensyvi plėtra remiantis savivaldybės sudarytomis prielaidomis, įskaitant teritorines.
Turizm o infrastruktūra
Druskininkų savivaldybė pasižymi išvystyta turizmo paslaugų infrastruktūra (apgyvendinimo, maitinimo, poilsio organizavimo), tačiau ji didele dalimi priskirtina standartinei ir konvencinei, kurios konkurencingumo potencialas šiandien mažėja dėl globalizacijos ir poilsio veiklų prieinamumo įtakos. Tuo pat metu objektyvūs Druskininkų savivaldybės aplinkos veiksniai (kraštovaizdis, vandens telkinių artumas, sanatoriniai ir kurortiniai ištekliai, artumas užsienio rinkoms ir t.t.) žymi dideles infrastruktūros plėtojimo ir diversifikavimo perspektyvas.
Turizmo vystymo pagrindas Druskininkų savivaldybės atveju yra rekreacinių išteklių pritaikymas ekonominei veiklai, siekiant optimaliai išnaudoti objektyvius faktorius, ir privačios iniciatyvos skatinimas bei privačios ir viešosios partnerystės plėtojimas, leisiantis atsirasti naujoms ir efektyvioms turizmo paslaugų teikimo formoms ir objektams, mažinti sezoniškumo įtaką, įtvirtinant aktyvaus poilsinio, pramoginio ir sportinio turizmo prioritetą šalia sveikatingumo turizmo, sąlygojant naujų ir efektyvių turizmo paslaugų teikimo formų ir objektų atsiradimą. Todėl turizmo srityje siūloma: • Nustatyti rekreacinę veiklą kaip prioritetinę konkrečiose – rekreacinio vystymo funkcinėse vietovėse (Nemuno pakrantėse, prie Latežerio ir kt.), kurios turės aiškias prioritetines rekreacinio vystymosi kryptis, įtvirtintas atitinkamose programose 5.
5 Šiuo metu sunku prognozuoti konkrečių tokios infrastruktūros objektų plėtrą ateityje, kadangi jų vystymo prerogatyva priklauso privačiam sektoriui, todėl konkretūs objektai nėra Bendrojo plano objektas
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 69
______
• Šalia suformuotų ir formuojamų traukos objektų, takų ir trasų (dviračių, automobilių, pėsčiųjų, vandens turizmo maršrutų) numatyti šiais takais besinaudojančių asmenų aptarnavimo punktus (maitinimo, papildomų paslaugų, inventoriaus ir įrangos nuomos, ekskursijų organizavimo ir kitos paslaugos), kurių steigimas tenkintų teritorijų naudojimo reikalavimus (jei toks vystymas neprieštarauja numatytiems žemės naudojimo reglamentams ir atitinka veiklos vykdymo reikalavimus), prioritetą teikiant tokių objektų steigimui rekreacinio vystymo funkcinėse vietovėse. • Nustatyti rekreacinę veiklą kaip galimą plėtoti dabartinėse žemės ūkio teritorijose (nepatenkančiose į atitinkamų saugomų teritorijų ribas), leidžiant konversiją ir turistinės infrastruktūros formavimą ne mažesniuose nei 0,50 ha ploto žemės sklypuose, tokiu būdu išnaudojant poilsio kaimiškoje aplinkoje potencialą ir užtikrinti agrarinės rekreacinės aplinkos (traktuotinos kaip alternatyvi dabartinei Druskininkų savivaldybės rekreacinei aplinkai) suformavimą ir didinant turizmo infrastruktūros decentralizaciją. • Atsižvelgiant į tai, kad konkretūs stambių turizmo objektų vystymo sprendiniai priklauso nuo daugelio faktorių, kuriuos privalu valdyti, pvz., privataus sektoriaus įsitraukimo, parengti kompleksinę stambių turistinių objektų suformavimo programą, leisiančią kryptingai veikti formuojant prioritetinių stambių objektų (pvz., Sveikatingumo parkas, Aerodromas, Jūra po stogu, Kultūros ir Kongresų rūmai) infrastruktūrą, programoje numatant konkrečius investicijų priraukimo veiksmus ir infrastruktūros formavimo etapus bei tarpinius rezultatus. • Konkrečių turizmo infrastruktūros bei rekreacinės infrastruktūros objektų išvystymas turi būti detalizuojamas rengiant detaliuosius planus arba teritorijos techninius projektus.
Komercinė infrastruktūra
Atsižvelgiant į tai, kad Druskininkų savivaldybė išsiskiria specifinėmis gamtinėmis sąlygomis ir atitinkamu (kurortiniu) statusu, ji nepasižymi pramonių išvystymu, tad pramonė Druskininkų savivaldybės kontekste suprantama kaip ribotos apimties netarši gamyba ir integrali komercijos sąvokos dalis. Komercijos plėtros prioritetas yra palankios infrastruktūrinės sąlygos ir adekvačios teritorinės prielaidos gyventojams ir atvykstantiems lankytojams aktualių prekybos, paslaugų, į turistus orientuotos gamybos 6 veiklų vystymui.
Komercinės paskirties teritorijų pasiūla Druskininkų savivaldybėje formuojama polifunkcinio naudojimo funkcinėse zonose, įvertinant tai, kad savivaldybės galimybės įtakoti šią sritį yra minimalios dėl privataus sektoriaus prerogatyvos. Todėl, įvertinus tai, kad rinkos sąlygomis neįmanoma nustatyti reikalavimų steigimuisi ir plėtrai, komercinės infrastruktūros plėtros srityje siūloma: . Išlaikyti esamą komercinės paskirties infrastruktūrą (visų pirma – Druskininkų mieste) bei nenaikinti komercinio elemento polifunkcinio naudojimo zonose. . Kadangi komercinės įmonės, nežiūrint tam tikrų jų koncentracijos zonų, neformuoja išskirtinių funkcinių rajonų, derinti mažmeninės prekybos ir paslaugų tinklo plėtrą prie urbanistinės plėtros numatant perspektyvines prekybos ir paslaugų objektų teritorijas mišraus naudojimo gyvenamosiose zonose ir kaip lydinčią infrastruktūrą rekreacinio vystymo funkcinėse vietovėse. . Plėtoti labai ribotos apimties netaršią gamybą Savivaldybės šiaurinėje teritorijoje (netoli Viečiūnų), orientuota į einamųjų savivaldybės gyventojų ir lankytojų poreikių tenkinimą, pirmenybę teikiant gamybai susijusiai su tradicinių amatų puoselėjimu 7, sveikatingumo ir grožio sritimi bei maisto pramone. . Eksploatuoti esamas pramoninės ir sandėliavimo veiklai naudojamas teritorijas ir infrastruktūrą Druskininkų savivaldybėje, nenumatant jų konversijos ir priskyrimo kitoms reikmėms, paliekant galimybę kitų objektų steigimui infrastruktūroje.
6 Išskiriant privalomą netaršios veiklos sąlyga
7 Pvz., įrengiant tradicinių amatų centrą su dirbtuvėmis ir ekspozicijomis
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 70
______
Žemės ūki s
Žemės ūkio sektorius Druskininkų savivaldybėje greitai traukiasi ir užleidžia vietą kitiems sektoriams, kurie naudojasi natūraliais ištekliais rekreacijos tikslais, paliekant žemės ūkiui tik tikslinę nišą susijusia su pastaraisiais rekreaciniais sektoriais. Tai yra dėsninga tendencija, kadangi Druskininkų savivaldybė nepriskirtina prie ūkininkavimui palankių teritorijų, todėl Druskininkų savivaldybės žemės ūkio plėtros koncepcinis pagrindas yra tinkamas žemės ūkio išteklių naudojimas, skatinant sektoriaus integravimąsi į bendrą ekonominį aiškios rekreacinės ir turistinės orientacijos modelį, kuris apims: . Ūkių specializavimąsi ir klasterinę sąveiką su maitinimo įstaigomis, apgyvendinimo įstabomis, smulkiais maisto pramonės subjektais, pagal poreikį skatinant nestambių ekologinių tausojamojo ūkininkavimo ūkių kūrimąsi (daržininkystės, sodininkystės, uogininkystės, bitininkystės). . Aiškų funkcinį zonavimą ir naudojimo reglamentavimą, lemiamą specifinių gamtinių ir rekreacinių sąlygų, numatanti žemės ūkio teritorijų skaidymą į nekonvertuotinas žemės ūkio teritorijas; potencialiai konvertuotinas teritorijas (laikantis nustatytų intensyvumo reikalavimų); teritorijas naudotinas išimtinai žemės ūkio tiesioginei veiklai; teritorijas, kuriose taikomas saugomų teritorijų reglamentavimas.
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 71
______
7. INŽINERINĖ S INFRASTRUKTŪR OS PLĖTOJIMO SPRENDINIAI
Druskininkų savivaldybės strategijoje numatytas prioritetas darniai ir harmoningai savivaldybės plėtrai. Inžinerinės infrastruktūros modernizavimas srityje didžiausias dėmesys skiriamas:
. atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui; . energijos sistemų efektyvumo didinimui; . vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai ir atnaujinimui; . paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai ir atnaujinimui; . efektyvios komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtrai.
Bendrojo plano sprendiniai neturėtų riboti inžinerinės infrastruktūros plėtros – esant pagrįstam poreikiui (pvz., siekiant gerinti inžinerinių paslaugų kokybę, didinti rajono konkurencingumą, mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai), savivaldybės teritorijoje gali būti įrengiami ir objektai, nepažymėti bendrojo plano sprendinių brėžinyje. Visų planuojamų objektų teritorijos turėtų būti tikslinamos žemesnio lygmens teritorijų planavimo ir/ar projektavimo metu. 7.1. Elektros energijos gamybos ir t iekimo sistema
7.1.1. Elektros energijos gamyba Druskininkų savivaldybėje gaminama elektros ir šiluminė energija panaudojant atsinaujinančius energijos išteklius: hidroenergiją, saulės energiją, medieną ir medienos atliekas. Druskininkų savivaldybės teritorijoje veikia 2 įrenginiai, elektros gamybai naudojantys hidroenergiją ( 7.1 lent.). Vėjo elektrinių planuojamoje teritorijoje nėra. Druskininkų savivaldybėje sparčiai didėja saulės jėgainių, kurių instaliuota galia iki 0,03 MW, skaičius vienos elektrinės Savanorių k., įrengtoji galia – iki 0,1 MW, Viečiūnų k. – 0,168 MW.
7.1.1 lentelė. Hidroenergiją naudojančių elektros gamybos įrenginių sąrašas
Eil. Įrengtoji galia, Jėgainės pavadinimas Adresas Nr. MW
1. Druskininkų HE Veisiejų g. 4, Druskininkų m., Druskininkų sav. 0,05
Ančios upė, Baltosios Ančios HES k., Leipalingio sen., 2. Baltosios Ančios HE 0,65 Druskininkų sav.
Visa Druskininkų savivaldybės teritorija patenka į Lietuvos kariuomenės vado 2016 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. V-217 patvirtintame žemėlapyje numatytas Lietuvos Respublikos teritorijas, kuriose vėjo elektrinių (aukštų statinių) projektavimo ir statybos darbai draudžiami.
Elektros energijos gamybos kryptis: atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, aplinkos apsaugos, iškastinių energijos išteklių tausojimo, priklausomybės nuo iškastinių energijos išteklių ir energijos importo mažinimo bei kitus valstybės energetikos politikos tikslus, įvertinus energijos tiekimo saugumo ir patikimumo reikalavimus, taip pat į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą, tinkamumą ir pakankamumą apsaugos užtikrinimo principus, darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą užtikrina, tolesnį naujų technologijų vystymąsi ir diegimą bei pagamintos energijos vartojimą skatinti energijos gamybą iš vietinių atsinaujinančių išteklių (mažoji hidroenergetika, saulės, biomasė) diegti šiuolaikiškus alternatyvius energijos gamybos metodus.
Elektros tiekimo infrastruktūros vystymo sprendiniai:
• atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių ir statinių projektai rengiami ir statybos darbai vykdomi laikantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos ir reikalavimų;
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 72
______
• derinant atsinaujinančiosios energijos gamybą ir upių ekosistemų apsaugą, plėtojant vandens rekreacijos bei aplinkinių verslų galimybes, tvariai naudoti vandens išteklius; • pramonės ir sandėliavimo zonoje, specializuotų kompleksų zonoje gali būti įrengiamos saulės šviesos energijos elektrinės; • žemės ūkio teritorijų zonoje gali būti įrengiamos ne didesnės kaip 350 kW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinės ne didesniame kaip 0,5 ha ploto sklype. Žemės ūkio teritorijų zonoje statant pavienes ne didesnės kaip 350 kW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrines, nereikalaujama keisti žemės naudojimo paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių, jei tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams; • vyraujančio urbanistinio vystymo zonose, kuriose plėtra remiasi intensyvia, urbanizuota ir technogenizuota žemėnauda, gali būti įrengiamos mažesnės kaip 30 kW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai, šilumos siurbliai.
7.1.2. Elektros energijos perdavimo sistema
Druskininkų savivaldybės teritoriją kerta elektros perdavimo 330 ir 110 kV oro linijos ( 7.1.2.1 lent. ), Druskininkuose ir Leipalingyje įrengtos aukštos įtampos transformatorių pastotės (toliau - TP) ( 7.1.2.2 lent. ).
7.1.2.1. lentelė. Aukštos įtampos oro linijų, kertančių Druskininkų savivaldybės teritoriją, sąrašas Eil. Nr. Esamos elektros perdavimo oro linijos pavadinimas
1. elektros perdavimo 330 kV oro linija Alytus – Gardinas
2. elektros perdavimo 110 kV oro linija Leipalingis – Druskininkai
3. elektros perdavimo110 kV oro linija atš. Druskininkai
4. elektros perdavimo 110 kV oro linija Leipalingis – Gardinas
5. elektros perdavimo 110 kV oro linija Leipalingis – Merkinė
6. elektros perdavimo 110 kV oro linija Seirijai – Leipalingis
7.1.2.2. lentelė. Esamų transformatorių pastočių sąrašas
Eil. Nr. Esamos transformatorių pastotės pavadinimas
1. ETP 110/35/10 kV Druskininkai
2. ETP 110/35/10 kV Leipalingis
Nuo ETP elektros energija vartotojams toliau perduodama elektros skirstomaisiais tinklais. Elektros perdavimo sistemos operatorius yra AB „Litgrid“, elektros energijos skirstymo sistemos operatorius yra AB „Energijos skirstymo operatorius“ (AB ESO).
Užtikrinant elektros energijos tiekimo Druskininkų m. patikimumą, galiojančio Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių tęstinumo pagrindu numatoma:
• Druskininkų m. įrengti 35/10 kV transformatorinę (toliau – PTP), numatant 0,20 ha ploto teritoriją numatant reikalingas apsaugos zonas (toliau – AZ); • nuo esamos elektros tiekimo 35 kV oro linijos L-600 iš ETP 110/35/10 kV Leipalingis iki naujos PTP 35/10 kV planuoti ir tiesti elektros tiekimo 35 kV liniją.
Vystant elektros energijos tiekimo infrastruktūrą numatoma:
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 73
______
• rekonstruoti elektros perdavimo 110 kV oro linijas, didesnį dėmesį teikiant ne tik linijų gelžbetoninių atramų, bet ir senų laidų keitimui, taip pat metalinių atramų ir kitų linijų elementų keitimui; • energijos skirstymo tinklus realizuoti pagal poreikius, įgyvendinti pagal finansines galimybes, patikimai ir saugiai aprūpinti energija visas ūkio šakas; • didinti elektros energijos paskirstymo efektyvumą, mažinti energijos nuostolius skirstomuosiuose tinkluose; • modernizuoti ir plėtoti apšvietimo tinklus, diegti energijos taupymo priemones; • planuojamo periodo eigoje kiekybiškai ir kokybiškai gerinti elektros energijos tiekimą, plečiant skirstomuosius tinklus, įrengiant naujas 10/0,4 kV transformatorines; • urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose įrengiant elektros tiekimo tinklus, pirmenybę teikti požeminėms kabelių linijoms; • rekonstruojant elektros tiekimo tinklus, ypač urbanizuotose teritorijose, įvertinti galimybę 0,4 kV, 10 kV elektros oro linijas keisti požeminėmis kabelių linijomis; • siekiant didinti elektros energijos tiekimo efektyvumą ir patikimumą, optimizuoti transformatorinių galias; • urbanizuotose teritorijose skirstomuosius elektros tinklus planuoti inžinerinės infrastruktūros koridoriuose, sutampančiuose su gatvių raudonosiomis linijomis; • urbanizuojant teritorijas ir atsižvelgiant į galimybę šiose vietovėse plėtoti elektros skirstomuosius tinklus, rezervuoti teritorijas komunikaciniams koridoriams šių tinklų tiesimui; • tiesti perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose galima tik įstatymų nustatyta tvarka tinklų operatoriui su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininku išsprendus žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo klausimą.
Planuojamos teritorijos ribose esantiems elektros perdavimo tinklams ir įrenginiams bendrojo plano sprendiniuose nustatyti inžinerinių komunikacijų koridoriai, kurių ribos sutampa su aukštos įtampos elektros perdavimo oro linijų ir įrenginių AZ ribomis.
AZ atstumus, jose galiojančias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, apsaugos zonose ribojamus darbus ir veiksmus, mažiausius leistinus atstumus nuo elektros energetikos objektų iki statinių, žemės ir vandens paviršiaus nustato Lietuvos Respublikos elektros energetikos, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymų nuostatos, Elektros tinklų apsaugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93, kiti galiojantys teisės aktai.
Elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius. Vartotojo, gamintojo ar kitų asmenų pageidaujami perkelti ar rekonstruoti operatoriui priklausantys energetikos objektai (elektros tinklai ir įrenginiai), kliudantys statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, yra perkeliami ar rekonstruojami remiantis operatoriui pateikta paraiška ir pagal teisės aktų nustatyta tvarka operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų AZ ribose. 7.2. Dujų tiekimo sistema Druskininkų miesto vartotojai gamtinėmis dujomis aprūpinami išdujinant suskystintas gamtines dujas (toliau – SGD), kurios transportuojamos automobilių cisternose. Druskininkų mieste Baravykų g. įrengta SGD išdujinimo stotis, kuri pilnai aprūpina vartotojus gamtinėmis dujomis. Daugiausia gamtinių dujų sunaudojama Druskininkų miesto rajoninėje katilinėje. Druskininkų mieste įrengtas skirstomojo dujotiekio tinklas.
Vystant gamtinių dujų tiekimo infrastruktūrą numatoma:
• siekti, kad gamtinės dujos būtų prieinamos visiems galimiems vartotojams, tačiau sprendžiant dėl gyvenamųjų kvartalų dujofikavimo, turi būti įvertinamas potencialus vartotojų skaičius ir jų poreikiai, ekonominiai, finansiniai rodikliai, konkurencija su biokuru bei atsinaujinančiais energijos ištekliais; DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 74
______
• gamtinių dujų tiekimo sistemos perdavimo ir paskirstymo tinklų plėtrą vykdyti parengus investicinius projektus ir įvertinus jų ekonominį pagrįstumą. Naujus vartotojus jungti prie esamų skirstomųjų tinklų, išlaikant esamą dujotiekių skirstomųjų tinklų schemą; • vykdant gamtinių dujų tiekimo sistemos plėtrą, numatyti gamtinių dujų tiekimą ne tik gyventojams, bet ir Druskininkų mieste ir Viečiūnų mstl. katilinėms bei katilinių pajėgumų užtikrinimui; • Druskininkų mieste perkelti esamą SGD išdujinimo stotį iš Baravykų g. prie pagrindinės Druskininkų miesto katilinės; • plėtoti gamtinių dujų tiekimo sistemą esamose teritorijose, kuriose, vadovaujantis Druskininkų savivaldybės šilumos ūkio specialiuoju planu, numatyta decentralizuota šilumos tiekimo zona bei naujai statomuose gyvenamuosiuose kvartaluose mažo užstatymo intensyvumo teritorijose. Numatomos plėtros kryptys į Ratnyčios, Neravų, Grūto, Viečiūnų kaimus; • sujungti gamtinių dujų skirstomuoju tinklų Druskininkų mieste ir Viečiūnų mstl. SGD išdujinimo stotis; • įrengti SGD išdujinimo stotį Leipalingio mstl.; • išlaikyti aukšto slėgio dujotiekį iš Baltarusijos Respublikos kaip alternatyvą, laukiant palankesnių dujų tiekimo sąlygų; • detaliai skirstomojo dujotiekio plėtrai parengti teritorijų planavimo dokumentus, techninę dokumentaciją; • urbanizuotose teritorijose skirstomuosius dujotiekio tinklus planuoti inžinerinės infrastruktūros koridoriuose; • urbanizuojant teritorijas ir atsižvelgiant į galimybę šiose vietovėse plėtoti skirstomojo dujotiekio tinklus, rezervuoti teritorijas komunikaciniams koridoriams šių tinklų tiesimui.
Esamam alternatyviam didelio slėgio dujotiekiui iš Baltarusijos Respublikos numatytas infrastruktūros koridorius, vadovaujantis Didelio slėgio skirstomojo dujotiekio nuo valstybės sienos su Baltarusijos Respublika (Raigardo pasienio kontrolės punkto) iki Druskininkų miesto specialiuoju planu.
Vartotojo, gamintojo ar kito asmens pageidaujami rekonstruoti ar perkelti energetikos įmonei priklausantys energetikos objektai, kliudantys statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, yra rekonstruojami ar perkeliami vartotojo, gamintojo ar kito asmens ir energetikos įmonės susitarimu teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Energetikos objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti nustatomos AZ, kuriose turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos energetikos, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymų nuostatomis, Gamtinių dujų skirstomųjų dujotiekių apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1-228, reikalavimais, kitais galiojančiais teisės aktais. AZ esančių žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. 7.3. Šilumos ūkio vystymas Druskininkų savivaldybės teritorijoje centralizuotai šiluma gaminama Druskininkų m., Viečiūnų ir Leipalingio miesteliuose ir tiekiama apie 450 pastatų (įmonėms, įstaigoms, daugiabučiams bei individualiems gyvenamiesiems namams ir kt.). Centralizuotai tiekiamą šilumą vartoja apie 70 proc. savivaldybės gyventojų. Likusieji gyventojai vartoja šilumą, pagamintą individualiuose šilumos gamybos įrenginiuose, daugiausia naudojančiuose medieną, gamtines dujas. Apie 85 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, t.y. iš biokuro.
Druskininkų savivaldybėje vartotojų aprūpinimo šiluma klausimai sprendžiami vadovaujantis Druskininkų savivaldybės šilumos ūkio specialiuoju planu, patvirtintu Druskininkų savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 17 d.
Vystant šilumos ūkio infrastruktūrą numatoma:
• vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu, atnaujinti Druskininkų savivaldybės šilumos ūkio specialujį planą. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 8 str. nuostatos numato, kad šilumos ūkio specialieji planai atnaujinami ne rečiau kaip kas 7 metai, atsižvelgiant į Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje numatytas priemones ir sprendinius, taip pat šilumos gamybos ir perdavimo technologijų raidą, konkurencinę aplinką, šilumos gamybos kainų tendencijas, aplinkos užterštumo pokyčius ir kitus reikšmingus veiksnius; • išlaikyti esamą centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) sistemą, užtikrinti aprūpinimo šilumos energija patikimumą, modernizuoti esamus CŠT tinklus, kad nuostoliai skirstomuosiuose tinkluose būtų minimalūs, DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 75
______
• skatinti CŠT sistemų įrengimą ar plėtrą intensyvaus ir vidutinio užstatymo intensyvumo teritorijose, kuriose tiekti šilumą centralizuotai naudinga ekonominiu ir ekologiniu požiūriu, įrengti naujus modernius šilumos skirstomuosius tinklus; • mažinti centralizuotai gaminamos šilumos energijos gamybos įrenginių taršą; • skatinti centralizuotai gaminamos energijos gamybą iš AEI, užtikrinti AEI naudojančių technologijų plėtrą; • numatyti investicijų į šilumos ūkį kryptis - katilinių, šilumos trasų rekonstravimą bei šilumos punktų modernizavimą; • didinti energijos vartojimo efektyvumą pastatuose, vykdyti pastatų renovaciją; • renovuoti šilumos punktus, atnaujinti abonentų šilumos punktus, nes tai gali duoti žymų šilumos sutaupymo arba komforto pagerėjimo efektą; • numatyti investicijas CŠT tinklų įvadų į pastatus statybai, nuotolinės duomenų nuskaitymo sistemos įrengimui; • mažo užstatymo intensyvumo teritorijose diegti šiuolaikiškus alternatyvius energijos gamybos metodus; • rengti informacines kampanijas apie taupaus energijos išteklių vartojimo naudą ir taupymo priemones; • ilgalaikėje perspektyvoje planuoti Druskininkų mieste ir Viečiūnų mstl. CŠT sistemų sujungimą, įvertinus tai, kad Druskininkų miesto plėtra numatoma Viečiūnų kryptimi.
Energetikos objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti nustatomos apsaugos zonos, kuriose turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymų nuostatomis, kitais galiojančiais teisės aktais. 7.4. Vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas Vadovaujantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo planavimą ir organizavimą reglamentuojančiu Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, aglomeracija - urbanizuotose ar urbanizuojamose teritorijose esanti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorija ar jos dalis, kurioje susidaro ar gali susidaryti 2 000 ir daugiau gyventojų ekvivalentų atitinkanti tarša ir kurioje geriamasis vanduo tiekiamas ar numatomas tiekti centralizuota geriamojo vandens tiekimo sistema arba išgaunamas individualiai, o susidarančios ar galinčios susidaryti nuotekos surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis arba sutvarkomos nuotekų valymo (arba) kaupimo įrenginiais. Planuojamoje teritorijoje išskiriama Druskininkų miesto aglomeracija, kurią sudaro centralizuotos Druskininkų m., Viečiūnų mstl., Neravų ir Gailiūnų kaimų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos.
Druskininkų savivaldybės vartotojams geriamasis vanduo tiekiamas iš požeminių giluminių gręžinių. Druskininkų savivaldybės teritorijoje sutinkami mineralinio vandens ištekliai. Natūralus mineralinis vanduo išgaunamas gręžiniais tiesiai iš žemės gelmių pilstomas į butelius, tiekiamas sanatorijoms, gydykloms ir sveikatinimo bei poilsio kompleksams, kur naudojamas balneoterapinėms procedūroms.
Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, Druskininkų savivaldybės teritorijoje registruoti 26 požeminio vandens šaltiniai. Centralizuotai vanduo tiekiamas iš 6-ių eksploatuojamų geriamo vandens vandenviečių ( 7.4.1 lentelė ), kuriose veikia 24 gręžiniai, individualiai geriamasis vanduo išgaunamas iš 11-os požeminių vandens šaltinių, 18-ai vandenviečių nustatytos vandenviečių apsaugos zonos.
7.4.1 lentelė. Požeminio vandens šaltinių sąrašas
Požeminio vandens šaltinių Eksploatuojamas, Nepradėtas naudoti, Nenaudojamas, Viso, išteklių rūšis vnt vnt vnt vnt: Geriamojo gėlo vandens šaltiniai 8 - 4 12 Mineralinio vandens šaltiniai 9 2 3 14 Viso, vnt: 17 2 7 26
Centralizuotai tiekiamas geriamas vanduo Druskininkų mieste, Viečiūnų ir Leipalingio mstl., Neravų, Gailiūnų, Stračiūnų ir Švendubrės k. gyventojams ir įmonėms. Vandens tiekimo sistemoje eksploatuojamos 6 vandens pakėlimo stotys, 3 vandentiekio bokštai, 305 gaisriniai hidrantai.
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 76
______
Geriamojo vandens kokybės gerinimo įrenginiai yra Druskininkuose, Leipalingyje ir Stračiūnuose. Šie įrenginiai šalina geležį, amonį ir manganą. Paruoštas geriamasis vanduo prieš patekdamas į miesto skirstomąjį tinklą atitinka Lietuvos higienos normos HN 24-2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. V-1220 redakcija) kokybės reikalavimus pagal visus indikatorinius, toksinius ir mikrobiologinius rodiklius.
Centralizuotos vandentiekio sistemą sudaro 116,94 km geriamojo vandens vandentiekio tinklų: Druskininkų m. 103,54 km., Leipalingio mstl. 7,5 km., Švendubrės km. 3,7 km., Stračiūnų km. 2,2 km.
Centralizuotą buitinių nuotekų šalinimo sistemą sudarančių Druskininkų m., Viečiūnų, Neravų, Gailiūnų k. ir Leipalingio mstl. buitinių nuotekų tinklų ilgis - 117,74 km., tame skaičiuje 89,82 km savitakinių bei 27,92 km slėginių buitinių nuotekų vamzdynų. Planuojamoje teritorijoje eksploatuojama 20 įvairaus našumo nuotekų siurblinių. Druskininkų m. buitinės nuotekos valomos Druskininkų m. biologiniuose valymo įrenginiuose su azoto ir fosforo šalinimu, Leipalingio miestelio buitinėms nuotekoms valyti įrengti biologiniai nuotekų valymo įrenginiai. Druskininkų m. nuotekų valyklos teritorijoje pastatyta nuotekų dumblo kompostavimo aikštelė, kurioje kompostuojamas nuotekų valykloje susidaręs sausintas nuotekų dumblas su žaliosiomis atliekomis. Tai leidžia išspręsti dumblo apdorojimo ir tolimesnio jo panaudojimo problemas Druskininkų m.
7.4.2 lentelė. Gyvenviečių, kuriose įrengtos centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo objektai, sąrašas
Eil. Vandenvietė Vandens gerinimo įrenginiai Nuotekų valykla Nr. Druskininkų miesto seniūnija 1. Druskininkų m. II-oji Druskininkų m. Druskininkų m. 2. Druskininkų m. III-ioji (Latežerio) Viečiūnų seniūnija 3. Viečiūnų k. 4. Švendubrės k. Švendubrės k. Leipalingio seniūnija 5. Leipalingio mstl. Leipalingio mstl. Leipalingio mstl. 6. Stračiūnų k. Stračiūnų k. Gyventojai, neprisijungę prie centralizuoto vandentiekio tinklų, taip pat gyventojai gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra įrengta centralizuoto vandens tiekimo sistema, naudoja vandenį iš individualių šachtinių šulinių ir artezinių gręžinių.
Gyventojai, neprisijungę prie centralizuoto nuotekų surinkimo ir šalinimo tinklų, taip pat gyventojai gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra įrengta centralizuoto nuotekų tvarkymo sistema, nuotekas surenka nuotekų rezervuaruose arba išgriebimo duobėse ir jas tvarko individualiai.
Druskininkų savivaldybės teritorijoje veikiančios didžiosios įmonės (daugiausiai atliekančios SPA procedūras) turi įsirengusios ir eksploatuoja vietines gėlo ir mineralinio vandens vandenvietes.
Centralizuotas vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas yra geriausias būdas sanitariniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriais išspręsti gyventojų problemas ir taip pagerinti jų gyvenimo sąlygas. Modernizuojant ir plečiant centralizuoto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, sudaromos galimybės kuo daugiau vartotojų gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas, vykdyti aplinkos apsaugos keliamus reikalavimus, tobulinti aplinkos apsaugos priemones, racionaliai panaudoti gamtos išteklius.
Decentralizuotu būdu vanduo tiekiamas įrengiant vietinius gręžinius, kurių priežiūrą užtikrina savininkas arba sutartiniu pagrindu juos eksploatuojantis fizinis arba juridinis asmuo. Decentralizuotai nuotekos tvarkomos įrengiant ar renovuojant vietinius nuotekų kaupimo rezervuarus, už kurių priežiūrą atsakingas savininkas arba sutartiniu pagrindu juos eksploatuojantis fizinis arba juridinis asmuo.
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 77
______
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai gali būti skiriamos Europos Sąjungos fondų, Savivaldybės arba privačių asmenų lėšos.
Vadovaujantis Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklėmis, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66 (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 1-168 redakcija), vandentiekio sistemų plėtra turi būti pritaikyta gaisrų gesinimui.
Viešajam geriamojo vandens tiekimui naudojamų požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos (toliau – VAZ) nustatomos specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose, parengtuose atsižvelgiant į Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – LGT) patvirtinto VAZ projekto duomenis, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Kitais atvejais VAZ nustatomos, atsižvelgiant į LGT patvirtinto VAZ projekto duomenis arba Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-912, nustatytus VAZ juostų dydžius, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. VAZ ribose taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 nutarimu Nr. 534 nustatyta tvarka.
Vadovaujantis Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586, nuotekų valykloms nustatyti sanitarinės apsaugos zonas (toliau – SAZ). SAZ gali būti nustatomos atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, arba pagal teisės aktų nustatytus SAZ dydžius. Nustatytose SAZ ribose taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 nustatyta tvarka.
Vystant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą numatoma:
• atnaujinti Druskininkų savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą, vadovaujantis aglomeracijų ribų nustatymo metodika, nustatyti Druskininkų aglomeracijos ribas; • plėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, suteikiant galimybę nepertraukiamomis, saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančiomis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis naudotis kuo didesnei Druskininkų savivaldybės gyventojų daliai. Prieš rengiant naujų centralizuotų vandenviečių, nuotekų valyklų plėtrą teritorijose, parengti galimybių studijas, kad nustatyti būsimą vartotojų skaičių, prognozuojamą paslaugų kainą (siekti ekonominio pagrindimo); • užtikrinti patikimą ir kokybišką geriamojo vandens tiekimą; • nustatyti VAZ ir įregistruoti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas VAZ ribose; • aprobuoti naujai įrengiamų vandenviečių išteklius, gauti leidimus, ištirti vandens kokybę, vandenvietėms nustatyti ir įregistruoti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas VAZ ribose; • nuotekų valykloms nustatyti SAZ ir įregistruoti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas SAZ ribose; • vykdyti tolesnį eksploatuojamų ir naujai įrengiamų vandenviečių požeminių vandenų monitoringą; • vykdyti tiekiamo vandens kokybės kontrolę ir apie jos rezultatus sistemingai informuoti vietinės savivaldos organus bei visuomenę; • vykdyti naudojamų šulinių vandens kokybės stebėseną, išaiškinti zonas su užterštu gruntiniu vandeniu. Tose zonose įrengti vandens tiekimo sistemas iš žemesnių horizontų; • nesant techninių galimybių gaisrinių hidrantų įrengimui, vadovaujantis Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklėmis, numatyti teritorijas gaisrinių rezervuarų įrengimui arba įrengti tinkamus privažiavimus prie paviršinių vandens telkinių, kurie atliktų gaisrinio rezervuaro funkciją; • plėsti centralizuotus nuotekų tinklus, prie bendro nuotekyno prijungiant kuo daugiau tų vartotojų, kurie šiuo metu jau vartoja centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį, tačiau nuotekų tvarkymu rūpinasi individualiai;
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 78
______
• vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamentu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. D1-515 redakcija), vykdyti į paviršinius vandenis išleidžiamų buitinių nuotekų kontrolę; • vykdyti nuotekų surinkimo ir išvežimo iš prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos neprisijungusių gyventojų apskaitą; • diegti modernias ir efektyvias dumblo tvarkymo technologijas; • tvarkant paviršinių (lietaus) nuotekų ūkį, vadovautis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193; • inventorizuoti bei rinkti duomenis apie viešąsias ir privačiąsias teritorijas, iš kurių paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų nuotakyną; • renovuoti esamus paviršinių (lietaus) nuotekų tinklus, plėsti paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo sistemą, siekti, kad į paviršinius vandenis išleidžiamų išvalytų nuotekų užterštumas neviršytų Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų koncentracijų; • renovuojant esamas ar plečiant naujas lietaus nuotekų sistemas, visus darbus derinti su numatytais renovuojamų ar naujai planuojamų gatvių ir kelių darbais.
Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatoma:
• Urbanizuotose ir urbanizuojamose Druskininkų miesto, Viečiūnų mstl., Neravų k., Gailiūnų k. bei apylinkių teritorijose suformuoti centralizuotą Druskininkų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemą (7.4.3 lent.); • Gyvenamosiose teritorijose plėsti centralizuotas viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemas, palaikant esamas vandenvietes gerame techniniame stovyje ar jas rekonstruojant, palaikant esamus vandens gerinimo įrenginius gerame techniniame stovyje arba statant naujus, išlaikant esamus valymo įrenginius gerame techniniame stovyje, plečiant naujus ir rekonstruojant esamus vandentiekio ir nuotekų tinklus ( 7.4.4 lent.); • Gyvenvietėse įrengti centralizuotas viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemas, statant naujas vandenvietes, statant naujus vandens gerinimo įrenginius, statant naujus nuotekų valymo įrenginius, įrengiant naujus vandentiekio ir nuotekų tinklus. Šiose teritorijose vandens tiekimo infrastruktūra įrengiama tik susiformavus poreikiui ir/arba įsikūrus aktyviai bendruomenei, kuri rūpintųsi vandentvarkos projektų rengimu. Šiose teritorijose iki tol, kol bus užtikrintas centralizuotas viešojo vandens tiekimas, viešojo vandens tiekimo paslaugos teikiamos decentralizuotai ( 7.4.4 lent.); • Taškinio (pavienio, sodybinio) užstatymo teritorijose viešas vandens tiekėjo paslaugos teikiamos decentralizuotu būdu; • Plėsti mineralinio vandens gavybą.
7.4.3 lentelė. Gyvenviečių, kurių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos jungiamos prie Druskininkų miesto centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos, sąrašas
Eil. Eil. Gyvenvietė Vandens tiekimo sistema Buitinių nuotekų surinkimo ir tvarkymo Nr. Nr. sistema 1. Druskininkų miesto seniūnija 1. 1.1 Druskininkų m. Plečiama centralizuoto vandens Plečiama centralizuoto nuotekų tiekimo sistema, geriamas vanduo surinkimo ir tvarkymo sistema, nuotekos vartotojams tiekiamas iš pumpuojamas į Druskininkų m. nuotekų Druskininkų m. III-iosios (Latežerio) valyklą vandenvietės. 2. Viečiūnų seniūnija 2. 2.1 Viečiūnų mstl. Plėsti vandentiekio tinklus, kurie Plėsti nuotekų tinklus, kurie jungiami prie jungiami prie Druskininkų m. Druskininkų m. nuotakyno sistemos. vandentiekio sistemos.
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 79
______
3. 2.2 Neravų k. Plėsti vandentiekio tinklus, kurie Plėsti nuotekų tinklus, kurie jungiami prie jungiami prie Druskininkų m. Druskininkų m. nuotakyno sistemos. vandentiekio sistemos. 3. Leipalingio seniūnija 4. 3.1 Gailiūnų k. Plėsti vandentiekio tinklus, kurie Plėsti nuotekų tinklus, kurie jungiami prie jungiami prie Druskininkų m. Druskininkų m. nuotakyno sistemos. vandentiekio sistemos.
7.4.4 lentelė. Gyvenviečių, kuriose numatoma vandentvarkos sistemų plėtra, sąrašas
Eil. Eil. Gyvenvietė Vandens tiekimo sistema Buitinių nuotekų surinkimo ir tvarkymo Nr. Nr. sistema 1. Viečiūnų seniūnija 1. 1.1 Naujasodės k. Tiesti vandentiekio tinklus, Įrengti bendrą Naujasodės k. ir Jaskonių numatant geriamojo vandens k. nuotekų tvarkymo sistemą. Tiesti tiekimą iš Druskininkų m. III-iosios nuotekų tinklus. (Latežerio) vandenvietės. 2. 1.2 Jaskonių k. Tiesti vandentiekio tinklus, Įrengti bendrą Naujasodės k. ir Jaskonių numatant geriamojo vandens k. nuotekų tvarkymo sistemą. Tiesti tiekimą iš Druskininkų m. III-iosios nuotekų tinklus. (Latežerio) vandenvietės. 3. 1.3 Švendubrės k. Palaikyti esamą vandenvietę Įrengti naujus nuotekų valymo įrenginius, gerame techniniame stovyje, tiesti nuotekų tinklus. rekonstruotii esamus vandens gerinimo įrenginius, plėsti vandentiekio tinklus. 4. 1.4 Grūto k. Įrengti naują vandenvietę, pastatyti Įrengti naujus nuotekų valymo įrenginius, naujus vandens gerinimo įrenginius, tiesti nuotekų tinklus. tiesti vandentiekio tinklus. 2. Leipalingio seniūnija 6. 2.1 Leipalingio Palaikyti esamą vandenvietę ir Palaikyti biologinius nuotekų valymo mstl. vandens gerinimo įrenginius įrenginius gerame techniniame stovyje, gerame techniniame stovyje. Plėsti plėsti nuotekų tinklus. vandentiekio tinklus. 7. 2.2 Stračiūnų k. Palaikyti esamą vandenvietę Įrengti naujus nuotekų valymo įrenginius, gerame techniniame stovyje, pagal tiesti nuotekų tinklus. poreikį rekonstruoti esamus vandens gerinimo įrenginius. Plėsti vandentiekio tinklus. 8. 2.3 Ricielių k. Įrengti naują vandenvietę, pastatyti Įrengti naujus nuotekų valymo įrenginius, naujus vandens gerinimo įrenginius, tiesti nuotekų tinklus. tiesti vandentiekio tinklus. 9. 2.4 Gerdašių k. Perspektyvoje įrengti naują Perspektyvoje įrengti naujus nuotekų vandenvietę, pastatyti naujus valymo įrenginius, tiesti nuotekų tinklus. vandens gerinimo įrenginius, tiesti Kol bus įrengta centralizuota nuotekų vandentiekio tinklus. Kol bus įrengta surinkimo valymo sistema, buitines centralizuota vandens tiekimo nuotekas tvarkyti decentralizuotai. sistema, geriamąjį vandenį tiekti decentralizuotai.
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 80
______
Detali vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtra turi būti numatoma rengiant teritorijų planavimo dokumentus, techninę tinklų statybos dokumentaciją.
Vandentvarkos objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti nustatomos apsaugos zonos, kuriose turi būti vadovaujamasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimais, kitais galiojančiais teisės aktais.
Bendrojo plano grafinėje dalyje žymimi visi esami, numatomi rekonstruoti vandentvarkos objektai bei nustatytos jų apsaugos zonos. Numatomų naujai įrengti vandentvarkos objektų vietos žymimos preliminariai. Tiksli vandentvarkos inžinerinių įrenginių vieta turi būti nustatoma rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) techninius projektus, atlikus reikiamus geologinius tyrimus. 7.5. Atliekų tvarkymas Druskininkų savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema yra Alytaus komunalinių atliekų tvarkymo regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos dalis. UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – Alytaus RATC) padeda savivaldybėms organizuoti regioninę atliekų tvarkymo sistemą, eksploatuoja atliekų tvarkymo ir šalinimo įrenginius, administruoja vietinę rinkliavą iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, vykdo visuomenės informavimo ir švietimo programą apie atliekų tvarkymą.
Druskininkų savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą reglamentuoja Druskininkų savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Druskininkų savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. T1-63 (toliau - Taisyklės). Taisyklės užtikrina, kad šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos reikalavimus ir Druskininkų savivaldybės bei Alytaus regiono atliekų tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas. Taisyklės reglamentuoja viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo reikalavimus savivaldybės teritorijoje, atliekų turėtojų ir paslaugos teikėjų teises, pareigas ir atsakomybę bei kontrolės mechanizmus ir tvarką.
Alytaus regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne, įrengtame Alytaus rajono savivaldybės, Alovės sen., Takniškių k., Karjero g. 2 šalinamos tik apdorotos Alytaus regione susidarančios nepavojingos komunalinės atliekos ir nepavojingos gamybinės atliekos iš įmonių, kurių perdirbti ar panaudoti energijos gamybai nėra techninių galimybių bei pajėgumų. Sąvartyno teritorijoje įrengtoje inertinių atliekų apdorojimo aikštelėje su asbesto šalinimo sekcija priimamos nepavojingos statybinės inertinės atliekos (betonas, plytos, čerpės, keramikos ir kt.) ir pavojingos statybinės atliekos (izoliacinės medžiagos ir statybinės medžiagos, kuriose yra asbesto), įrengta žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė.
Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės Druskininkų savivaldybėje įrengtos Gardino g. 102, Druskininkų m. ir Vytauto g., Leipalingio mstl. Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė įrengta Gardino g. 100, Druskininkų m. Ties Viečiūnais numatoma įrengti didelių gabaritų ir pavojingų atliekų surinkimo aikštelę. Alytaus regiono atliekų tvarkymo technologijų centre Alytaus rajone Takniškių kaime numatytas atliekų paruošimo naudoti pakartotinai punkto, paprasčiau vadinamo daiktų mainų punktu, įrengimas.
Pakuotės ir pakuočių atliekos bei antrinės žaliavos iš individualių namų gyventojų mieste surenkamos pagal nustatyta grafiką. Dalis žaliųjų ir biologiškai skaidžių atliekų pat surenkama vykdant atliekų surinkimą apvažiavimo būdu. Statybos ir griovimo atliekos surenkamos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.
Kapinių eksploatavimo tvarką nustato Kapinių tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207.
Užtikrinant Europos Sąjungos reikalavimus pagal žiedinės ekonomikos principus, numatoma:
• numatyti investicijas į komunalinių atliekų infrastruktūros plėtrą; • Viečiūnuose įrengti didelių gabaritų ir pavojingų atliekų surinkimo aikštelę; • įrengti naujas antžemines, pusiau požemines ir požemines konteinerines aikšteles, įrengiant atskirus tekstilės atliekų konteinerius, diegiant atskirą maisto atliekų surinkimą; • pagrindinį prioritetą skirti atliekų prevencijai, kurios tikslas – vengti atliekų susidarymo, mažinti susidarančių ir nenaudojamų atliekų kiekį, neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai, kenksmingų medžiagų kiekį medžiagose ir produktuose;
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 81
______
• skirti ypatingą dėmesį visuomenės švietimui ir informavimui atliekų prevencijos srityje. Kaip efektyvią atliekų prevencijos priemonę planuojama skatinti atliekų turėtojus kompostuoti biologines atliekas namų ūkio sąlygomis. • skatinti ne tik atliekų prevencijos veiklą, bet ir paruošimo pakartotiniam naudojimui tinklus: - viešinti informaciją apie savivaldybės teritorijoje veikiančias elektros ir elektroninės įrangos taisyklas/dirbtuves/centrus, įrankių ir įrangos nuomos punktus, pakartotinio naudojimo centrus; - remti savivaldybės teritorijoje veikiančias elektros ir elektroninės įrangos taisyklas, įrankių ir įrangos nuomos punktus, pakartotinio naudojimo centrus; - organizuoti pakartotiniam naudojimui tinkamų produktų (baldų, tekstilės, elektros ir elektroninės įrangos, t. t.) priėmimą didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse; - organizuoti atskirą pakartotiniam naudojimui tinkamų drabužių surinkimą specialiais konteineriais, bendradarbiaujant su labdaros organizacijomis. 7.6. Elektroninių ryšių (telekomunikacijų) sistema Elektroniniai ryšiai – signalų perdavimas laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis. Elektroninių ryšių infrastruktūra – fizinės infrastruktūros, kurią sudaro aparatūra, įrenginiai, įskaitant antenas, linijos, vamzdynai, kabeliai, kanalai, kolektoriai, šuliniai, atraminės konstrukcijos, bokštai, stiebai, statiniai, statinių įvadai, statinių inžinerinės sistemos, skirstomosios spintos ir kitos priemonės, visuma, skirta elektroninių ryšių veiklai vykdyti.
Ryšių, telekomunikacinių sistemų ir ypač internetinio ryšio tinklo plėtra yra svarbus uždavinys kuriant informacinę ir žinių visuomenę. Šiuolaikinės informacinės technologijos leidžia efektyviai apdoroti, saugoti ir perduoti informaciją. Tai užtikrina labai spartų jų plitimą į visas mokslo, gamybos ir privataus gyvenimo sritis. Pasiekti, kad šios ryšio priemones būtų prieinamos visiems potencialiems vartotojams būtų pagrindinis ryšių sistemos vystymo tikslas perspektyvoje.
Didžiausią įtaką prieigos prie viešojo ryšio tinklo, teikiamo fiksuotoje vietoje, rinkoje ir teikiantis universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas ūkio subjektas yra AB „Telia Lietuva“, pagrindiniai judriojo ryšio operatoriai - UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Tele2“ ir AB „Telia Lietuva“. Judriojo ryšio paslaugų kokybė yra gera bei tarpusavyje iš esmės nesiskiria. Konkurencija mažmeninėje judriojo ryšio paslaugų rinkoje yra veiksminga.
Informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo plėtros projektais sukurta ir kuriama infrastruktūra, kuria teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos, didinamas kaimiškųjų vietovių patrauklumas, verslo konkurencingumas ir darbo lygis aprūpinant spartaus ryšio pasiekiamumu, prijungti žemės ūkio sektoriaus subjektai.
Siekiant, kad šiuolaikinės ryšių priemonės būtų prieinamos visiems visuomenės nariams numatoma:
• įrengti naujos kartos interneto prieigos, šviesolaidinių kabelinių linijų ir ryšio bokštų infrastruktūrą, kuria bus sudaryta galimybė teikti naujos kartos prieigos paslaugas komerciškai nepatraukliose vietovėse; • plėsti mobilaus daugiakanalio ryšio tinklą, sudarant konkurencines sąlygas mobilaus ryšio operatoriams; • augant internetinio ryšio poreikiui, plėtoti šviesolaidinių kabelių tinklą; • plėsti viešųjų interneto prieigos taškų tinklą; nauji taškai turėtų būti diegiami labiausiai lankomose visuomeninės paskirties įstaigose; • plėsti miesto viešųjų erdvių stebėjimo sistemą, kurios išplėtimas turėtų padidinti piliečių saugumą, lengviau padėtų išaiškinti nusikaltimus, eismo įvykius ar kita; • laidinį ryšį į naujai užstatomas teritorijas tiesti vartotojams ir paslaugų tiekėjams tarpusavyje susitarus; • išlaikyti esamą pašto skyrių tinklą; • kadangi telekomunikacijų bokštai turi įtakos kraštovaizdžio vizualiniam ir estetiniam potencialui, pagal galimybę statyti minimalaus aukščio stiebus arba bokštus, ieškoti galimybių naujų bazinių stočių įrangas statyti ant esamų pastatų, statinių ir konstrukcijų (jau stovinčių stiebų arba bokštų, vandentiekio bokštų ir kt.).
Bendrojo plano sprendiniuose nurodytos planuojamų mobilaus ryšio bazinių stočių vietos yra preliminarios. Planuojamų mobilaus ryšio bazinių stočių įrengimui turi būti rengiami techniniai projektai. Esamų radiotechninių objektų eksploatacija ir planuojamų ūkinei komercinei veiklai vykdyti objektų įrengimas turi atitikti Lietuvos higienos DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 82
______
normos HN 80:2015 „Elektromagnetinis laukas gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 khz–300 ghz radijo dažnių juostoje”, patvirtintos LR sveikatos apsaugos ministro 2011- 03-02 įsakymu Nr. V-199 (2015-10-30 įsakymo Nr. V-1212 redakcija) reikalavimus.
Planuojant statinių ir įrenginių, kurių aukštis baigus statyti, rekonstruoti ar įrengti virš žemės paviršiaus yra 100 m ir daugiau, statybos, rekonstravimo ar įrengimo darbus privaloma derinti vadovaujantis LR Vyriausybės 2012-05- 29 d. nutarimo Nr. 625 „Dėl Aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos bei rekonstravimo ir įrenginių įrengimo derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis.
Ryšių tinklų vystymą naujai užstatomose teritorijose padiktuos reali būtinybė. Tinklų vystymas šiose teritorijose bus rengiant vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) techninius projektus.
Planuojant ryšių infrastruktūra vadovautis Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 spalio 14 d. įsakymu Nr. 1V–978 patvirtintomis Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklėmis.
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 83
______
8. SUSISIEKIMO SISTEMOS PLĖTOJIMO SPRENDINIAI 8.1. Susisiekimo sistem os vystymo tikslai ir plėtros modelio formavimo principai
Druskininkų savivaldybės teritorijoje susisiekimo tinklą sudaro tarptautinis magistralinis valstybinis kelias (A4), krašto keliai, rajoninės ir vietinės reikšmės keliai, savivaldybei priklausantis Druskininkų aerodromas, vidaus vandenų – Nemuno kelias. Savivaldybės teritorijoje nėra geležinkelio. Magistralinis kelias Vilnius – Varėna – Gardinas (A4) yra svarbiausia susisiekimo tinklo ašis. Druskininkų savivaldybė prižiūri apie 418,5 km vietinės reikšmės kelių, taip pat savivaldybės teritorijoje yra 120,8 km valstybinės reikšmės kelių. Didelę procentinę dalį žvyrkelių ir gruntkelių sudaro vietinės reikšmės keliai. Vietinių kelių ir gatvių tinkle tik 20 proc. kelių yra su asfaltbetonio danga, 52 proc. sudaro žvyrkeliai, o 28 proc. gruntkeliai.
Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrajame plane pateikti konkretizuoti susisiekimo sistemos sprendiniai, kurie parengti įvertinant aukštesnio lygmens parengtus strateginius ir teritorijų planavimo dokumentus bei vadovaujantis pasirinkta antrąja Druskininkų plėtros alternatyva.
Svarbiausi Druskininkų savivaldybės susisiekimo sistemos vystymo tikslai:
• Siekti racionalaus esamų bei planuojamų kelių ir gatvių tinklo vystymo. Gerinti esamų gatvių, kelių techninius parametrus, užtikrinti saugų pėsčiųjų bei dviratininkų susisiekimą; • Užtikrinti susisiekimą kokybiškais keliais tarp seniūnijų centrų, urbanizuotų bei rekreacinių teritorijų; • Plėtoti vientisą dviračių takų tinklą, įrengti trūkstamą infrastruktūrą, kuri skatintų rinktis bemotores transporto priemones. Vystyti dviračių turizmą, įrengiant naujas, atnaujinant esamas dviračių trasas. • Plėtoti vandens transporto infrastruktūrą turizmo ir rekreacijos tikslais; • Prijungti Druskininkų savivaldybę prie Lietuvos geležinkelių tinklo, nutiesiant naują geležinkelio liniją, kuri užtikrintų keleivių ir krovinių vežimą į kitas Lietuvos savivaldybes; • Atnaujinti Druskininkų aerodromą, užtikrinant jo panaudojimą rekreaciniais tikslais, perspektyvoje numatyti galimybę vykdyti tarptautinius skrydžius mažosios aviacijos priemonėmis; • Rezervuoti vietą naujai autobusų stočiai.
Druskininkų savivaldybės susisiekimo plėtros modelio formavimo principai :
• Druskininkų miesto – kurorto teritorijos plėtros alternatyva Neravų kaimo ir Gailiūnų kaimo kryptimis sąlygoja susisiekimo infrastruktūros plėtrą. Miesto – kurorto teritorijoje planuojamas kelių, gatvių ir dviračių takų tinklas, kuriuo siekiama tarpusavyje sklandžiai apjungti visas urbanizuotas ir urbanizuojamas kurorto teritorijoje esančias teritorijas vieningu automobilių kelių, gatvių, dviračių bei pėsčiųjų takų tinklu. Pagal parengtą Druskininkų miesto darnaus judumo planą nustatyta, kad miesto svečiai linkę labiausiai skatinti ėjimą pėsčiomis (48 %), važiavimą dviračiu(38 %) ir viešuoju transportu (12 %). • Savivaldybės teritorijoje planuojamas automobilių kelių ir dviračių takų tinklas, kuriuo siekiama tarpusavyje sklandžiai apjungti ir darniai sujungti su kurortu visas kompaktiškai užstatytas ir užstatomas teritorijas miesteliuose ir kaimo gyvenamosiose vietovėse bei rekreacines teritorijas vieningu automobilių kelių bei dviračių takų tinklu. 8.2. Automobilių kelių tinklo ir gatvių tinklo plėtra
Pagrindiniai automobilių kelių transporto vystymo sprendiniai:
1. Dėl Druskininkų miesto – kurorto plėtros šiaurės-rytų kryptimi (Neravų ir Gailiūnų kaimų link), numatyta papildoma jungtis su Viečiūnų mstl. prie Nemuno upės ties siūloma nauja kurorto riba. Tikslas - pasiekti Viečiūnų mstl. ir rekreaciniu vaizdingu keliu, kuriam būtų priskirta D gatvės kategorija.
2. Druskininkų savivaldybės pietrytinėje dalyje konkretizuojami privažiavimai prie Jaskonių kaimo teritorijos: siūloma nekirsti sodininkų bendrijos teritorijos, o ją apeiti dešiniuoju kraštu ir sudaryti jungtį su Naujasodės kaimu, įvertinant, kad šioje teritorijoje numatoma planuojama geležinkelio stotis.
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 84
______
3. Siekiant sujungti kompaktiškai užstatytas ir užstatomas kaimo gyvenamąsias vietoves (ZU-3), esančias Dzūkijos nacionaliniame parke, su Randamonių kaimu, kertamas kelias Merkinė-Druskininkai ir jungtis pratęsiama link Varėnos rajono.
4. Nuo Jovaišių iki Paseirės kaimų numatomas kelias rytinėje teritorijų dalyse, siekiant suformuoti jungiamąją jungtį tarp vakarinėje savivaldybės teritorijos dalyje išsidėsčiusių Jovaišių ir Paseirės kaimų.
5. Kaip struktūrinis kelias yra suplanuota jungtis tarp Guronių ir Gerdašių ir Vilkanastrų-Černiauskų kaimų.
Lentelė 8.2.1. Naujai planuojamų struktūrinių Druskininkų savivaldybės kelių (gatvių) takų lentelė:
Eil.Nr. Kelio (gatvės), tako pavadinimas Ilgis (km) Plotis Gyvenvietė (m) 1 Seiros g. 4,16 3-5 Paseirijai, Seiros, Vilkės g. 1,85 6 Jovaišiai, Vilkės g. 2,121,87 8 Kamorūnai Link Tautėnų 2 Kapų g., Vytauto g., ,Alyvų g., Černiauskų g., Azagio 14,56 3-9 Bulgininkai; g. sodų. Vilkanastrai, Černiauskai 3 Krivonių g. 5,36 3-8 Guronys, Krivonys, Gerdašiai 4. Sodybų g. 6,59 3-5 Voverys, Margai 5. Miciūnų g., 4,44 4 Leipalingis, Snaigupėlės g., Paraistės g. 3,53 3-5 Snaigupė 6. Senoji g. 1,97 5 Degėsiai 7. Verpėjų g. 1,16 3-4 Viečiūnai Pališkiavės g., Verpėjų g., Senųjų Viečiūnų g. 7,35 3-7 8. Mašnyčių g., Randamonių g., 8,11 5-6 Mašnyčios, Girininkijos g. Randamonys 1,69 4-5 9. Vienkiemių g., Jaskonių g., Naujasodės g. 5,10 4-8 Naujasodė, Jaskonys Pastaba: Tikslias strateginių kelių trasas žiūrėti Susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros brėžinyje.
6. Kelių apsaugos zonos nustatytos vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo III skyriaus antro skirsnio „Kelių apsaugos zonos ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“ 18 straipsnio ,,Kelių apsaugos zonų dydis“‘ reikalavimais: • Magistralinių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 70 metrų į abi puses nuo kelio briaunų; • Krašto kelių apsaugos zona – žemės juosta po 50 metrų į abi puses nuo kelio briaunų; • Rajoninių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 20 metrų į abi puses nuo kelio briaunų; • Vietinės reikšmės I, II ir III kategorijos kelių apsaugos zona – žemės juosta po 10 metrų į abi puses nuo kelio briaunų; • Vietinės reikšmės IV kategorijos kelių apsaugos zona – žemės juosta po 3 metrus į abi puses nuo kelio briaunų.
7. Pagal kategorijas Druskininkų miesto gatvės suskirstomos miesto teritorijos ribose:
• B kategorijos išlieka M.K. Čiurlionio gatvė iki sankryžos su Veisėjų gatve, Veisėjų gatvė nuo sankryžos su M.K. Čiurlionio gatve iki 180 kelio trasos užmiestyje (2980 m), Leipalingio (16.39 m), Gailiūnų g. (30 m), Baltašiškės g. (473 m), Neravų g. (894m), dalis M. K. Čiurlionio g. (2440 m) • C kategorijai priskiriamos šios gatvės, kurių dauguma vyksta viešojo transporto eismas: Latežerio g. (405 m), Baravykų g. (770 m), dalis M. K. Čiurlionio g. (2440 m), Gardino g. (3504 m), Aušros g. (778 m), V. Kudirkos g. (433 m), dalis Veisėjų g. (236 m), Žalioji g. (277 m), Vytauto g. (870 m), Saulėtekio g. (518 m), Ratnyčios g. (361 m), Maironio g. (587 m) ir gatvė be vardo (323 m). • D kategorijai yra priskiriamos visos neįvardintos gatvės.
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 85
______
8.1 pav. Druskininkų miesto gatvių kategorijos
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 86
______
8.3. Viešasis transportas
Bendrojo plano sprendiniuose rezervuojama vieta naujai autobusų stočiai teritorijoje ribojamoje Veisėjų, M. K. Čiulionio ir Ligoninės gatvių. Preliminarus plotas – 2,41 ha.
Viešasis transportas aptarnauja centrinę Druskininkų miesto dalį, pagrindines sanatorijas ir kitus traukos objektus apjungiantis 6 miesto maršrutais ir 4 priemiestiniais. Struktūrinėmis Druskininkų gatvėmis, kurios atlieka aptarnavimo funkciją ir vertinamos kaip C kategorijos ar net aukštesnės ( B) kategorijos gatvėmis yra: Leipalingio pl., Veisiejų g., Neravų g., Gailiūnų g., Parko tiltas, Maironio g., Žalioji g., M.K. Čiurlionio, Vilniaus pl., Kauno pl. Gardino pl., Nemuno pl.
Tenka pastebėti, kad šiuo metu 6 miesto viešojo transporto maršrutus sudaro net 22 maršrutai, nes atskiri galiniai ar tarpiniai maršrutų punktai yra skirtingi, o jie žymimi skaičiais su indeksu(raidėmis). Susidaro reti intervalai susisiekimui su atskirais objektais tarp konkrečių maršrutų. Viešojo transporto keleiviai skundžiasi per retais reisais (14,53% ), tinkamesniu maršrutų kursavimo laiku ypač savaitgaliais, vakarais (16,57 % ), norėtų mažesnės bilietų kainos (19,91 % ), net 26,31 % respondentų kaip sprendimą siūlo nemokamą miesto viešąjį transportą.
Druskininkų Darnaus judumo plane nustatyta, kad 53% svečių Druskininkų kurorte praleidžia iki 2 dienų, todėl įvažiuojančio/išvažiuojančio transporto srautai sudaro reikšmingą gatvių apkrovimo dalį. Šių svečių skatinimas palikti individualius automobilius periferinėje miesto dalyje ir vidinius susisiekimo poreikius tenkinti viešuoju ir bevarikliu transportu prisidėtų prie darnaus judumo principų diegimo Druskininkų mieste. 8.4. Aptarnavimo infrastruktūra
Druskininkų savivaldybės teritorijoje galioja Druskininkų miesto darnaus judumo plano sprendiniai, kurie patvirtinti Druskininkų savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 10 d.
Parkavimo aikštelės
Atlikus susisiekimo sistemos infrastruktūros, eismo intensyvumo ir esamų parkavimo aikštelių kompleksinę analizę darnaus judumo plane pasiūlyta Druskininkų mieste diegti kompleksinę PARK&RIDE ( liet. Palik automobilį ir važiuok viešuoju transportu), PARK&BIKE (liet. Palik automobilį ir važiuok dviračiu), BIKE&RIDE ( liet. Palik dviratį ir važiuok viešuoju transportu), BIKESHARING ( liet. Viešųjų dviračių sistema) sistemą, kurios tikslas plėtoti stovėjimo aikštelių tinklą miesto periferinėje dalyje, taip jose užtikrinant alternatyvias lengvajam automobiliui susisiekimo būdų pasirinkimo paslaugas.
Sistemos diegimą rekomenduojama diegti etapais:
Iki 2020 m.:
• Esamose stovėjimo aikštelėse, esančiose Maironio g., Aušros g., Gardino g., M.K. Čiurlionio g., Leipalingio pl. ir autobusų stotyje teikti dviračių nuomos ar BIKESHARING paslaugas ir jų prieigose įrengti viešojo transporto stoteles.
2020-2030 m. laikotarpyje, atsižvelgiant į pirmo etapo ir poreikio vertinimo rezultatus:
• Didinti esamų stovėjimo aikštelių parkavimo vietų skaičių arba modernizuoti esamas stovėjimo aikšteles greta M.K. Čiurlionio g.-Ligoninės g., Veisiejų g.-Aušros g., Veisiejų g.-Baravykų g.-Gardino g. sankryžų. • 2020-2030 m. laikotarpyje kombinuotų kelionių stovėjimo aikštelių plėtrai, atlikus pirmame etape pasiektų rezultatų vertinimą, pasiūlyti du variantai, kurių pasirinkimas priklauso nuo turimos laisvos vietos ir žemės kainos. • Papildomos stovėjimo aikštelių vietos galėtų būti įrengtos greta M.K. Čiurlionio g.-Ligoninės g., Veisiejų g.- Aušros g., Veisiejų g.-Baravykų g.-Gardino g. sankryžų.
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 87
______
8.2 pav. Kombinuotų aikštelių įrengimo schema.
Dviračių takai
Dviračių takų tinklas vystomas visoje savivaldybės teritorijoje apjungiant tarptautinę EuroVelo Nr. 11 trasą su vietiniu dviračių takų tinklu. Plėtojama dviračių infrastruktūra ir dviračių takų tinklas miesto centrinėje dalyje, apjungiant rekreacines („Žvaigždžių orbita“, „Žilvino takas“, „Nemuno takas“, „Saulės“) ir kasdienio naudojimo dviračių trasas, atnaujinant ir rekonstruojant „Žvaigždžių orbitos“,“ Saulės taką“ ir Ratnyčios pakrantėmis. Siūloma įdiegti Druskininkų darnaus judumo plane pasiūlytas sistemas Park&Bike bei dalinimosi dviračiais sistemą, kuri būtų ypač patraukli miesto lankytojams ir svečiams.
Darniai plėtojant Druskininkų savivaldybės teritoriją, numatyti vietines dviračių jungtis, takus įrengiant prie rajoninio kelio, vedančio į Gailiūnus ir Dzirmės upelio pakrantėmis, jungiantis su Neravais.
Plėtojant dviračių takų tinklą visoje savivaldybės teritorijoje siekiama dviračių takais apjungti tiek urbanizuojamus centrus, tiek rekreacines vietoves. Ypač svarbu, kad Druskininkų mieste ir priemiesčiuose skatinti ne tik atvykusių poilsiautojų, bet ir vietos gyventojų kasdienines keliones ekologiniais keliavimo būdais. Darnaus judumo plane nustatyta, kad kelionėmis pėsčiomis nuo centrinės miesto dalies (M.K. Čiurlionio-V. Kudirkos gatvių sankryža) per 10 min. galima pasiekti bet kurį tašką centrinėje miesto dalyje, per 15 min. kelionę pėsčiomis pasiekiamos pagrindinės gatvės (Veisiejų g. ir Aušros g.), kuriomis užtikrinamas centrinės dalies susisiekimas su kitomis miesto dalimis ir užmiesčiu. Toks ėjimo pėsčiomis pasiekiamumas mieste lemia didelį šių kelionių skaičių, todėl rekomenduojama teikti pirmenybę užtikrinant saugumo priemones ir gerą infrastruktūrą šiai eismo dalyvių grupei centrinėje miesto dalyje.
Kelionės laiko dviračiu analizė parodė kad per 10 min. iš centrinės miesto dalies (M.K. Čiurlionio-V. Kudirkos gatvių sankryža) galima pasiekti visas miesto dalis, išskyrus gyvenamuosiuose kvartalus, esančius šiaurinėje miesto dalyje už Veisiejų g., per 15 min. pasiekiamas bet kuris miesto ir Ratnyčios urbanizuotos teritorijos taškas.
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 88
______
Dviračiai Druskininkų mieste naudojami plačiau, nei kituose šalies miestuose, kur jie neviršija 2% (Druskininkuose apie 7%). Dviračių takų tinklas nagrinėjamoje teritorijoje yra gana gerai išvystytas kaip turistinė ar laisvalaikio infrastruktūra, bet neužtikrina susisiekimo poreikių tarp gyvenamųjų (ypač mažaaukštės statybos) ir užimtumo vietų.
Dviračių naudojimo kasdieninio susisiekimo skatinimui nuo transporto eismo atskirtų dviračių takų trūksta tankiai užstatytoje Druskininkų miesto dalyje, tačiau jų įrengimui nėra vietos. Ši problema gali būti sprendžiama neaukštesnėse nei C kategorijos gatvėse, jei jose leistinas greitis ne didesnis kaip 30 km/val., o eismo intensyvumas nesiekia 500 aut./val. Dviračių eismas bendrame transporto sraute gali būti organizuojamas visame Druskininkų mieste, išskyrus M.K. Čiurlionio g., Gardino g., V. Kudirkos g. (tarp Gardinio g. ir M.K. Čiurlionio g.) ir Veisiejų g.
Elektrinių transporto priemonių plėtra
Vykdant Europos Sąjungos Baltosios knygos (2011 m.) nuostatas Druskininkuose kaip kurorte skatinti elektrinių ir hibridinių transporto priemonių naudojimą, siekiant užtikrinti kurorte kuo kokybiškesnes oro kokybės ir triukšmo sąlygas. Sudarant išskirtines galimybes šių priemonių naudojimui Druskininkų kurorte, kas ypač aktualu kurorto centrinėje dalyje, kurioje pravažiuoja didžiausi transporto srautai ir labiausiai neigiamai veikia aplinką.
Degalinių ir elektromobilių įkrovimo vietų išdėstymas
Vienas svarbiausių pakelės infrastruktūros objektų yra degalinės ir elektromobilių įkrovimo vietos, pritaikytos automobilių ir keleivių aptarnavimui. Atsižvelgiant į prognozuojamą eismo intensyvumo augimą keliuose bei kasmet augantį automobilizacijos lygį Druskininkų savivaldybėje numatoma tankinti degalinių tinklą tolygiai išdėstant jas svarbiausių valstybinės reikšmės automobilių kelių. Degalinių skaičius nustatomas pagal poreikį, jų vieta Bendrojo plano sprendiniuose nekonkretizuojama.
Elektromobilių skaičius Lietuvoje kasmet auga. Siūloma plėsti elektromobilių įkrovimo vietų skaičių ir jas numatyti Druskininkų miesto darnaus judumo plane nurodytose vietose, esamose ir planuojamose degalinėse bei kitose teritorijose pagal poreikį.
Patvirtinus Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą, degalinių ir elektromobilių įkrovimo aikštelių išdėstymo sprendiniai gali būti detalizuojami ir tikslinami kitos rūšies projektuose nekeičiant patvirtinto Bendrojo plano sprendinių. 8.5. Geležinkelių transportas
Druskininkų savivaldybėje nėra nutiestų geležinkelio vėžių. Alytaus apskrities teritorijos bendrajame (generaliniame) plane numatyta tiesti naują geležinkelio atšaką nuo Druskininkų iki Kabelių – taip būtų atnaujintas vežimas tiek į Baltarusiją, tiek Vilniaus kryptimi. Be to, vežti keleivius geležinkelio ruožu Druskininkai–Varėna yra perspektyvu dėl gamtinės aplinkos ir Druskininkų kurorto patrauklumo.
Bendrojo plano sprendiniuose planuojama geležinkelio linija į Druskininkus, tuo būdu užtikrinant susisiekimą kita – alternatyvia automobiliui transporto rūšimi su Vilniumi – sostine ir didžiausiu Lietuvos miestu, kas leis paprasčiau pasiekti kurortą iš pagrindinio Vilniaus oro uosto, tai ypač svarbu kurorto lankytojams iš kitų šalių.
Preliminari geležinkelio stoties vieta siūloma Jaskonių k. Geležinkelio linijai siūloma nuo preliminarios geležinkelio stoties vietos iki Bruknių gatvės Jaskonių kaime panaudoti senuosius geležinkelio pylimus. Nuo Bruknių gatvės geležinkelio trasa suktų į pietryčius, kirstų kelią Nr. 5006, per Jasiuliškių mišką, Kusenkos upelį, tuomet vėl kiltų į šiaurės rytus per Užpurvės ir Šilaičių miškus, kirstų kelią Nr. 5003 ir įsijungtų į geležinkelio liniją ties Kabeliais. Visi kelių susikirtimai su geležinkeliu įrengiami skirtingais lygiais. Taip pat panaudojant senojo geležinkelio pylimą rezervuojama teritorija perspektyvinei geležinkelio atšakai įį Baltarusijos teritoriją.
Geležinkelių linijų trasos yra preliminarios ir turi būti tikslinamos žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais neinicijuojant Bendrojo plano keitimo ar koregavimo procedūros.
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 89
______
8.6. Vandens transportas
Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelias Druskininkai-Liškiava eina per Druskininkų savivaldybės teritoriją, tačiau tinkama infrastruktūra šio kelio aptarnavimui nėra sukurta. Bendrojo plano sprendiniuose nustatytos vandens transporto išvystymo galimybes, įrengiant prieplaukas ir plečiant Druskininkų miesto prieplauką bei gilinama Nemuno vagos akvatorija. Nemuno krantų ir vagos analizė parodė, kad prieplaukas Nemune galima įrengti visoje Druskininkų teritorijoje nuo oro uosto –pietinėje miesto dalyje iki valymo įrengimų šiaurinėje miesto dalyje.
Bendrojo plano sprendiniuose numatomas susisiekimas tiek pramoginiais, tiek krovininiais laivais. Išplečiamos Nemuno vandens trasų panaudojimo galimybės, nes pagilinus vagą, laivybą Nemunu bus galima naudoti platesniu mastu.
8.7. Oro transportas
Numatoma Druskininkų aerodromo plėtra vadovaujantis parengtu techniniu projektu: prailginimas pakilimo takas, suremontuojama jo danga, vykdoma nuolatinė visos aerodromo infrastruktūros ir teritorijos priežiūra. Oro uostas plėtojamas tikslu sudaryti sąlygas ne tik vietiniams bet ir tarptautiniams mažosios aviacijos skrydžiams.
Statant, rekonstruojant ar įrengiant statinius aerodromų apsaugos zonose, vadovautis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo III skyriaus pirmo skirsnio „Aerodromo apsaugos zonos ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“ reikalavimais.
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMAS Sprendinių konkretizavimas. 2019 m. 90