ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS
VANDENS ŪKIO IR ŽEMĖTVARKOS FAKULTETAS
ŽEMĖTVARKOS IR GEOMATIKOS INSTITUTAS
Sandra Norvilaitė
KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ TELKINIŲ ANALIZĖ IR TERITORIJŲ PLANAVIMO YPATUMAI
Magistro baigiamasis darbas
Studijų sritis: Technologijos mokslai Studijų kryptis: Inžinerija Studijų šaka: Žemėtvarka Studijų programa: Žemėtvarka
Akademija, 2015
Magistrantūros studijų baigiamojo darbo vertinimo komisija: (Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. 157-PA, 2015 m. gegužės 20 d.)
Pirmininkas: mag. Audrius PETKEVIČIUS, ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS ŽEMĖS IR IŠTEKLIŲ POLITIKOS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS
Nariai: 1. Prof. dr. Audrius ALEKNAVIČIUS, ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS; 2. Doc. dr. Virginija GURSKIENĖ, ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS; 3. Doc. dr. Vilma SUDONIENĖ, ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS; 4. Mag. Saulius MOCEVIČIUS, UAB „GEOMETRA" KRAŠTOTVARKOS DIREKTORIUS.
Mokslinis vadovas: (parašas) (Mokslinė vadovė doc. dr. Vilma SUDONIENĖ, ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS)
Recenzentas: (parašas) (Recenzentė lekt. dr. Jolanta VALČIUKIENĖ, ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS)
Instituto direktorė: (parašas) (Instituto direktorė doc. dr. Virginija GURSKIENĖ, ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS)
Oponentas: (parašas) (Oponentas doc. dr. Alfonsas DARBUTAS, ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS)
SANTRAUKA
Sandra Norvilaitė
Kaišiadorių rajono savivaldybės naudingųjų iškasenų telkinių analizė ir teritorijų planavimo ypatumai
Norvilaitė, S. Kaišiadorių rajono savivaldybės naudingųjų iškasenų telkinių analizė ir teritorijų planavimo ypatumai. Žemėtvarkos studijų programos magistro darbas / Vadovė doc. Dr. Vilma Sudonienė; ASU. Akademija, 2015, magistro darbą sudaro 69 puslapiai, 22 paveikslų, 14 lentelių, 51 literatūros šaltinių ir 2 priedai. Tyrimo objektas - Kaišiadorių rajono savivaldybės naudingųjų iškasenų telkinių teritorijos. Tyrimo metodai: teisės aktų ir mokslinės literatūros analizė; statistinių duomenų apdorojimas, jų pateikimas lentelėse ir paveiksluose; anketinė apklausa. Tyrimo rezultatai: Pirmojoje darbo dalyje analizuojamas teritorijų planavimas Lietuvoje naudingųjų iškasenų teritorijoms. Šioje darbo dalyje aptariami naudingųjų iškasenų teritorijoms rengiami projektai, mokesčiai už šiuos išteklius ir rekultivavimo projektai. Antrojoje darbo dalyje detaliau analizuojamas Kaišiadorių rajono savivaldybėje esantys naudingųjų iškasenų telkiniai, šių telkinių teritorijų pokyčiai pagal žemės dangos pokyčius. Taip pat šioje dalyje analizuojamas naudingųjų iškasenų telkinių poveikis Kaišiadorių rajono savivaldybės gyventojams. Viską apibendrinus, galima teigti, kad naudingųjų iškasenų teritorijų planavimas palengvėjo, nes atliekamas žemės gelmių naudojimo projektas, o nauji naudingųjų iškasenų teritorijos formuojamos pagal formavimo – pertvarkymo projektus. Prasminiai žodžiai: naudingosios iškasenos, teritorijų planavimas, ištekliai, žemės gelmės, CORINE.
SUMMARY
Sandra Norvilaitė
Analysis of mineral deposits in Kaisiadorys district municipality and peculiarities of land-use planning.
Norvilaitė S. Analysis of mineral deposits in Kaisiadorys district municipality and peculiarities of land-use planning. Master’s Degree thesis in Land Management / Scientific advisor Assoc. prof. Dr. Vilma SUDONIENE; ASU. Akademija, 2015, Master’s thesis consists of 69 pages, 22 figures, 14 tables, 51 references and 2 appendixes. Research object: mineral resources in Kaisiadorys district territory. Research methods: analysis of the legislation and scientific literature; the processing of statistical data, and their submission into tables and figures; a questionnaire survey. Research results: The first part of the work analyses the planning of mineral deposits territories in Lithuania. In this part the projects of mineral resources territories, the fees for these resources and rehabilitation projects are discussed. In the second part there is a detailed analysis of the mineral deposits of Kaisiadorys district municipality, changes of these deposits areas by land cover changes. Also in this part the impact of mineral deposits to Kaisiadorys district residents is analysed. All in all, it can be said that mineral resources territorial planning now is easier, because subsoil use project is being performed, and new areas are formed by forming - redevelopment projects. Key words: minerals, land-use planning, resources, land entrails, land cover, CORINE.
TURINYS
ĮVADAS ...... 6 1. LITERATŪROS APŽVALGA ...... 8 2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...... 14 3. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ...... 15 4. NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ TERITORIJŲ PLANAVIMAS ...... 17 4.1. Žemės gelmių naudojimas ...... 17 4.2. Žemės gelmių naudojimo planai ...... 19 4.3. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai ...... 22 4.4. Naudingųjų iškasenų naudojimas savo ūkio reikmėms ...... 25 4.5. Pažeistų žemių rekultivacija, iškasus naudingąsias iškasenas ...... 27 4.6. Mokestis už valstybinius gamtos išteklius ...... 33 5. NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ TELKINIŲ ANALIZĖ ...... 38 5.1. Naudingosios iškasenos Lietuvoje ...... 38 5.2. Kaišiadorių apskrities esama būklė ir naudingųjų iškasenų naudojimas ...... 41 5.3. Kaišiadorių rajono bendrojo plano sprendiniai ...... 49 5.4. Naudingųjų iškasenų telkinių esančių Kaišiadorių rajono savivaldybėje poveikio gyventojams vertinimas ...... 50 5.5. Naudojamų naudingųjų iškasenų telkinių kaita pagal CORINE žemės dangos pokyčius ...... 58 IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ...... 63 LITERATŪROS SĄRAŠAS ...... 65 PRIEDAI ...... 69
6
ĮVADAS
Žemė, tai visuotinė vertybė ir nacionalinis turtas, ji yra pagrindinė gamybos priemonė žemės ir miškų ūkio produkcijai išauginti, žaliavų šaltinis pramonei ir ūkinei veiklai. Taigi, labai svarbios iš žemės gelmių išgaunamos naudingosios iškasenos, požeminis gėlas ir mineralinis vanduo. Nors Lietuva negali ypatingai pasigirti žemės gelmių turtais, tačiau ir tokios žaliavos, kaip molis, smėlis, žvyras, klintis ar dolomitas, nekalbant jau apie požeminį vandenį, yra didelis valstybės turtas. Lietuvoje šiuo metu įvairiu lygiu yra ištirta 17 rūšių naudingųjų iškasenų rūšių, iš kurių, šiuo metu yra naudojamos 9 rūšių naudingųjų iškasenų ištekliai: nafta, klintis, dolomitas, kreidos mergelis, smėlis, žvyras, molis, durpės, sapropelis) (Lietuvos..., 2015). Temos aktualumas. Šiuolaikinės visuomenės darniam vystymuisi naudingosios iškasenos yra būtinos. Naudingąsias iškasenas žmonija kasdieniniame gyvenime naudoja nuolat: namų statybai, infrastruktūros vystymui, šildymui, transportui ir pramonei, maisto produkcijos gausinimui ir kt. Taigi, labai svarbu žinoti šių teritorijų naudojimo reikalavimus, šių teritorijų planavimo ypatumus, taip pat šių teritorijų rekultivavimo darbus. Anot V. Sudonienės ir V. Atkocevičienės (2009) svarbiausias teritorijų planavimo tikslas – išsaugoti, racionaliai panaudoti ir atgaivinti gamtos turtus, gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Šių vertybių išsaugojimui turi būti naudojamos naujesnės ir modernesnės technologijos rengiant naudingųjų iškasenų telkinių teritorijų planavimo dokumentus, o viešai svarstant ir bendraujant su visuomene, taip pat institucijų bendradarbiavimas vienos su kitomis išvengtų daugiau klaidų ir procedūrų rengimo laikas sutrumpėtų. Mokslinis naujumas. Lietuvoje po 2014 metų dauguma teisės aktų reglamentuojančių žemės gelmių išteklių naudojimą ir jų teritorijų planavimą yra pasikeitę. Tačiau yra žinoma, kad eksploatuoti galima tik detaliai išžvalgytus išteklius. Taigi, šiame darbe buvo išanalizuotas naudingųjų iškasenų telkinių teritorijų planavimas. Kuris šiuo metu Lietuvoje yra žymiai pasikeitęs ir pagal procedūrų laiką ir sutrumpėjęs. Taip pat labai svarbi naudingųjų iškasenų telkinių problema yra pažeistos teritorijos, kurios atsiranda telkinio eksploatavimo eigoje, todėl yra svarbūs šių teritorijų rekultivavimo darbai. Šiame darbe buvo panaudotas anketinis tyrimo metodas pagal jį buvo atlikta gyventojų apklausa, norint sužinoti naudingųjų iškasenų telkinių daroma poveikį gyventojams t.y. kokias problemas šie telkiniai jiems sukelia. Pasak J. Satkūno (2012) naudingųjų iškasenų telkiniai užima tik 4,3 %. Lietuvos teritorijos, todėl jų plotai neturi būti užstatyti ar panaudoti kitoms reikmėms, kurios apribotų 7 galimybę naudoti naudingųjų iškasenų telkinius. Tačiau rekultivavus karjerus, jie apsodinami mišku ar paverčiami vandens telkiniais, praturtinančiais kraštovaizdį. Taigi siekiant išsaugoti Lietuvos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės žemės gelmes, turime didžiausią dėmesį skirti šių teritorijų tinkamam naudojimui, o tinkamą ir tausojantį naudojimą reglamentuoja teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose turi būti numatytos priemonės skatinančios racionalų išteklių naudojimą. Magistrinio darbo struktūra ir apimtis. Darbą sudaro įvadas, 5 skyriai, išvados ir pasiūlymai, naudotos literatūros sąrašas (51) ir priedai (2). Darbo apimtis – 69 puslapiai, tarp kurių 14 lentelių ir 22 paveikslų.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Rašant magistrantūros studijų baigiamąjį darbą tema Kaišiadorių rajono savivaldybės naudingųjų iškasenų telkinių analizė ir teritorijų planavimo ypatumai, buvo susipažinta ir išnagrinėta teisinė ir kita metodinė informacija, susijusi su naudingųjų iškasenų telkinių teritorijų planavimų Lietuvoje, išanalizuoti įvairių informacinių rinkmenų skelbiami duomenys, taip pat išnagrinėti autorių paskelbti straipsniai susiję su naudingosiomis iškasenomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu (Lietuvos..., 1994) Žemė jame aprašoma kaip žemės paviršiuje esantys sausumo plotai, paviršiniai vidaus ir teritoriniai vandenys. Taigi, žemė tai yra vertybė, kurią reikia saugoti, tinkamai prižiūrėti ir naudoti pagal paskirtį. Lietuvos Respublikos žemės fondas pagal tikslinę naudojimo paskirtį yra skirstomas į: 1) žemės ūkio paskirties žemę; 2) miškų ūkio paskirties žemę; 3) miškų ūkio paskirties žemę; 4) konservacinės paskirties žemę; 5) kitos paskirties žemę. O žemė kuri yra nepriskirta nei vienai iš šių grupių priskiriama laisvam valstybės žemės fondui (Lietuvos..., 1994). Pasak P. Aleknavičiaus (2007) analizuojant naudingųjų iškasenų teritorijas privalu žinoti, kad šios teritorijos yra priskiriamos prie kitos paskirties žemės. Naudingųjų iškasenų teritorijos priklauso kitos paskirties žemei pagal žemės sklypo naudojimo būdą, šio būdo turinys nusako, kad tai teritorijos, skirtos naudingosioms iškasenoms eksploatuoti, toliau seka žemės sklypo naudojimo pobūdis, šie yra du: 1) naudingųjų iškasenų gavybos atvirų kasinių (karjerų). Šio pobūdžio turinys nusako, kad tai yra žemės sklypai naudojami naudingųjų iškasenų, slūgsančių arti žemės paviršiaus, gavybos ir kasybos atliekų įrenginiams. 2) naudingųjų iškasenų gavybos požeminių kasinių (šachtomis) ir gręžinių. Šio pobūdžio turinys nusako, kad tai yra žemės sklypai, kuriuose yra esami ar numatomi įrengti naudingųjų iškasenų, slūgstančių gilesniuose žemės gelmių sluoksniuose, gamybos proceso aptarnavimui ir išgautų naudingųjų iškasenų sandėliavimui (Lietuvos..., 2005). Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo 9 sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus formuojant naujus žemės sklypus (Lietuvos..., 1999c). Taigi, naudingosios iškasenos apibūdinamos, kaip žemės gelmėse esančios gamtinės medžiagos, kurias galima naudoti gamyboje ar kitoms reikmėms. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme, patvirtintame 1995 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. I-1034, 3 straipsnio 7 punkte Šios iškasenos skirstomos į grupes: 1) išsklaidytieji angliavandeniliai – angliavandeniliai, esantys mažai laidžiose, pirminėse nuosėdinėse uolienose ir nesusitelkę į tradicinius telkinius; 2) tradiciniai angliavandeniliai – angliavandeniliai, susitelkę gamtinėse kaupavietėse poringose, plyšiuotose uolienose (tradiciniuose telkiniuose); 3) metalų rūdos; 4) nemetalinės naudingosios iškasenos; 5) vertingieji mineralai (Lietuvos..., 1995c). Pagal Lietuvos Respublikos kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių klasifikaciją (patvirtinta 1999 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 39), kietosios naudingosios iškasenos pagal geologinį ištyrimo etapą skirstomos į šias kategorijas: - spėjami prognoziniai ištekliai, - aptikti prognoziniai ištekliai, - parengtiniai išžvalgyti ištekliai, - detaliai išžvalgyti ištekliai. Spėjami prognoziniai ištekliai – tai potencialiai galėjęs susidaryti tam tikro geologinio pramoninio tipo naudingosios iškasenos kiekis. Jų buvimas grindžiamas paleogeografiniu, stratigrafiniu, facijiniu-litologiniu, tektoniniu, petrografiniu, geomorfologiniu ir kitais kriterijais, o kiekis ir kokybė – tikėtinais parametrais, gautais analogijos su detaliau ištirtais plotais, kuriuose yra tokio paties geologinio pramoninio tipo išteklių, būdu. Aptikti prognoziniai ištekliai – tai ribotuose plotuose aptikta naudingoji iškasena, kurios kiekis ir kokybė yra nustatyti remiantis paieškiniais požymiais (geologiniais ir negeologiniais), taip pat bent vienu tiesioginio ir (arba) distancinio geologinio tyrimo parametru (-ais). Šių išteklių plotų ribos yra grindžiamos geologine ekstrapoliacija. Parengtiniai išžvalgyti ištekliai – tai telkinio arba jo dalies naudingųjų iškasenų ištekliai, kurių kiekis, kokybė, technologinės savybės, hidrogeologinės, kasybos ir kitos sąlygos yra ištirti detalumu, pakankamu atlikti pirminį poveikio aplinkai vertinimą ir apskaičiuoti ekonominę jų vertę. Pagrindiniai šių išteklių parametrai, kurie lemia kasybos ir naudingosios iškasenos perdirbimo būdo pasirinkimą, nustatomi retu (taisyklingu arba netaisyklingu) tinklu atliekant tiesioginius matavimus ir tyrimus, taip pat naudojant ekstrapoliaciją, pagrįstą kitų tiesioginių bei distancinių tyrimų duomenimis arba analogija su detaliai išžvalgytais telkiniais. 10
Detaliai išžvalgyti ištekliai – tai telkinio arba jo dalies naudingųjų iškasenų ištekliai, kurių kiekis, kokybė, technologinės savybės, hidrogeologinės, kasybos ir kitos slūgsojimo sąlygos yra ištirti detalumu, pakankamu sudaryti naudojimo projektą. Pagrindiniai detaliai išžvalgytų išteklių parametrai, naudojami naudingosios iškasenos kasybos ir perdirbimo objektų statybos projektiniams sprendimams priimti bei atlikti planuojamos gavybos poveikio gamtinei aplinkai vertinimą, nustatomi tiesioginiais matavimais ir tyrimais atitinkamu tinklu bei naudingojo klodo ribose naudojant ribotą ekstrapoliaciją, pagrįstą geologiniais, geofiziniais, geocheminiais ir kitais duomenimis. Pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą (1995b) žemės gelmių išteklius (šiuo atveju naudingąsias iškasenas) galima naudoti gavus Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudaryta išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Pasak leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių (patvirtintos 2002 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 198), leidimas išduodamas naudoti tik ištirtus, Lietuvos geologijos tarnybos aprobuotus naudingųjų iškasenų, požeminio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes, kurių naudojimas nesukels reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ar žmonių sveikatai. Aprobuoti galima kietąsias naudingąsias iškasenas, kurios pagal geologinio tyrimo etapą yra detaliai išžvalgytos (Lietuvos..., 2010). Naudingosios iškasenos esančios privačiuose žemės sklypuose gali būti naudojamos ir savo ūkio reikmėms, kurių naudojimą savo ūkio reikmėms ir mažųjų karjerų įrengimą, naudojimo ir rekultivavimo tvarką reglamentuoja naudingųjų iškasenų, esančių žemės savininkų ar naudotojų žemės sklypuose, naudojimo savo ūkio reikmėms tvarkos aprašas (patvirtintas 2008 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ir žemės ūkio ministrų nutarimu Nr. D1-140/3D-141). Tačiau eksploatuoti naudingąsias iškasenas galima ne visur. Naujus naudingųjų iškasenų karjerus draudžiama įrengti: 1. gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose; 2. gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose draudžiama. 3. taip pat valstybiniuose parkuose, išskyrus valstybinio parko žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje, suderinus su valstybinio parko direkcija, įrengiamą ne daugiau kaip vieną iki 0,2 ha ploto smėlio ar žvyro mažąjį karjerą, skirtą žemės savininko ar naudotojo žemės sklype esančių naudingųjų iškasenų naudojimui savo ūkio reikmėms; 4. atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose yra tik ribojama naudingųjų iškasenų eksploatavimo veikla, bei nustatytų naudojimo būdų keitimas (Lietuvos..., 1993). 11
Ištyrus ir aprobavus naudingąsias iškasenas gali būti rengiamas žemės gelmių naudojimo planas, pagal Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisykles (patvirtintos 2014 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nutarimu Nr. D1-145). Šios taisyklės taikomos, rengiant žemės gelmių naudojimo planus nemetalinėms naudingosioms iškasenoms ir vertingiesiems mineralams, kuriuos numatoma išgauti atvirais kasiniais nuo žemės paviršiaus (karjerais) arba plaukiojančiais kasybos įrenginiais nuo vandens paviršiaus (Lietuvos..., 2014a). Taip pat gali būti rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Šio projekto rengimą ir įgyvendinimą nusako Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 04 d. įsakymas Nr. 3D-452/D-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos..., 2004). Šių taisyklių 62.2.3. punktu pažymima kad žemės sklypas yra pertvarkomas ar formuojamas, kuriame planuojama ūkinė veikla yra susijusi su žemės gelmių išteklių naudojimu arba, kai pertvarkoma (formuojama) teritorija ar jos dalis patenka į kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių ir prognozinių plotų teritoriją. Žemės gelmių išteklių naudojimas yra svarbus visuomenės poreikių tenkinimo elementas, tačiau ši veikla daro neigiamą įtaką aplinkai, nes atviru kasybos būdu išgaunant naudingus žemės gelmių išteklius (kietąsias iškasenas, įskaitant ir durpes) pramoniniuose ir mažuosiuose karjeruose bei durpynuose pažeidžiamos teritorijos. Tokios pažeistos, bet nerekultivuotos teritorijos darko kraštovaizdį, kelia grėsmę žmogui (Neišnaudojamos..., 2012). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos priimtas 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. 166 „Dėl pažeistų žemių, iškasus naudingąsias iškasenas, rekultivavimo metodikos patvirtinimo“ siekia nustatyti atviru būdu kasamų naudingųjų iškasenų karjerų ir durpynų rekultivavimo tvarką ir pagerinti naudingųjų iškasenų telkinių naudojimo – rekultivavimo projektų parengimą. Žemių rekultivavimas – tai techninių, inžinerinių, statybos ir biologinių darbų, kuriais siekiama pažeistąją žemę padaryti tinkamą žmogaus ūkinei veiklai, visuma. Rekultivavimo kryptis pasirenkama priklausomai nuo gamtinių faktorių visumos (karjero ploto ir gylio, gruntinio vandens lygio, derlingojo dirvožemio arba priedugninio durpių sluoksnio storio), ekonominių faktorių, valstybės, visuomenės, žemės savininko (naudotojo) poreikių ir kitų sąlygų (Lietuvos..., 1999b). Siekiant produktyviau panaudoti pažeistą žemę, būtina atlikti jos techninį ir biologinį rekultivavimą, kartu išsaugant durpių klodą, kaip potencialų gamtos turtą (Lietuvos..., 1999b). 12
Pažeista žemė rekultivuojama ir mažai produktyvios žemės ūkio naudmenos gerinamos derlinguoju dirvožemiu: 1. valstybinėje žemėje – šią žemę naudojusių fizinių ir juridinių asmenų, kuriems nustatytąja tvarka buvo leista eksploatuoti naudingųjų iškasenų telkinius ir durpynus pagal žemės gelmių išteklių naudojimo projektus, lėšomis; 2. privačioje žemėje, kurioje ne metalams priklausančių naudingųjų iškasenų telkinius nustatytąja tvarka eksploatavo šios žemės savininkai, – žemės savininkų lėšomis; 3. nesuteiktoje naudotis ir neišnuomotoje laisvos valstybinės žemės fondo žemėje – Žemės reformos fondo lėšomis (Lietuvos..., 1995b). Pasak G. Juozapavičiaus mokesčiai yra viena svarbiausių ir efektyviausių reguliavimo priemonių – naudingųjų iškasenų išteklių kaina, kurią lemia daug veiksnių. Vienas jų, kuriam įtakos gali turėti tik Aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos Seimas, yra mokestis už valstybinius gamtos išteklius (Juozapavičius, 2013). Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (Lietuvos..., 1991) nustato valstybinių gamtos išteklių, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką. Tokio teisės akto (šiuo atveju – įstatymo) tikslas ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (Juozapavičius, 2013). A. Medelienė ir I. Žvaigždinienė straipsnyje „Ekonominis aplinkos apsaugos mechanizmas Lietuvoje: mokesčių aspektas“ atskleidžia ekonominio aplinkos apsaugos mechanizmo sampratą ir turinį, taip pat detaliai išnagrinėjo vieną iš šio mechanizmo elementų – aplinkosauginius mokesčius. Straipsnyje įvertinama aplinkosauginių mokesčių vieta ekonominio aplinkos apsaugos mechanizmo struktūroje, apibrėžiama šios mokesčių kategorijos specifika, palyginti su vadinamaisiais tradiciniais mokesčiais, įvardijamos problemos, susijusios su šių mokesčių teisiniu reguliavimu ir praktiniu taikymu. Visi aplinkosauginiai mokesčiai iš esmės atitinka principą „teršėjas moka“, t. y. nustatoma, kad mokėti turi tas asmuo, kuris daro poveikį aplinkai, o pats mokesčio dydis siejamas (proporcingai) su tokio poveikio mastu. Kita vertus, dėl atitikties principui „teršėjas moka“ galima abejoti tais atvejais, kai taikomas didesnio tarifo mokestis, nes toks tarifas nustatomas ne proporcingai aplinkai daromam poveikiui (kaip reikėtų įgyvendinant minėtą principą), bet ir atsižvelgiant į tikslą nubausti asmenį, padariusį teisės pažeidimą (Medelienė ir kt., 2012). Naudingųjų iškasenų gavybą sąlygoja daugelis faktorių. Augant pramonei taip pat statybos mastams, naudingųjų iškasenų gavybos apimtys didėja. Pramonės augimas - tai 13 svarbiausias faktorius, skatinantis gavybą, o tuo pačiu ir naujų telkinių žvalgybą. Pažymėtinas ir kitas svarbus veiksnys - naujų telkinių suradimo geologinės prielaidos, kurios tampa vis sudėtingesnės, bei žemės sklypo kasybai įsigijimo problemos. Be to, pastaruoju metu išžvalgytų telkinių teritorijose padažnėjo žemės savininkų ir kasybos įmonių, norinčių eksploatuoti naudingųjų iškasenų išteklius, konfliktai. Konfliktai dažniausiai kyla, kai žemės savininkai būna ne tiesioginiai nuosavybės paveldėtojai, o asmenys, tikslingai supirkę žemes naudingųjų iškasenų telkinių vietose ir dirbtinai pakėlę telkinių žemės kainas (Aplinkos..., 2001). V. Januška ir J. Gudonytė straipsnyje „Lietuvos naudingųjų iškasenų išteklių bazė ir jos raidos analizė“ nagrinėja ir pateikia pagrindinių Lietuvos Respublikoje eksploatuojamų naudingųjų iškasenų išplitimo plotų ir išteklių kiekių pasiskirstymo šalies teritorijoje analizę, kuri sudarytų prielaidas šalies ūkio plėtrai, suinteresuotoms žinyboms ateityje leistų daryti apibendrintas išvadas apie vienos ar kitos rūšies žemės gelmių išteklių naudojimo intensyvumo kryptis. Darbe pateikti išsamūs duomenys apie durpių, dolomito, klinties, molio, smėlio ir žvyro telkinių pasiskirstymą, išskiriant į atskirą grupę telkinius, kuriuose buvo lygiagrečiai išžvalgyti ir atskirai apskaičiuoti bei patvirtinti (aprobuoti) smėlio ir žvyro ištekliai. A. Česnuliavičius savo straipsnyje „Urbanizuotų teritorijų reljefo geodinaminės būklės vertinimas: problemos ir metodiniai aspektai“ kalba apie tai, kad žemės paviršius priklausomai nuo jį sudarančių nuogulų gali būti keičiamas kuriant atodangas ar kasant karjerus. Apleisti molio karjerai dažniausiai naudojami statybinių nuolaužų sąvartynams. Smėlio ar žvirgždo karjerai baigus jų eksploataciją geriausiu atveju rekultivuojami ir paverčiami poilsio zonomis, tačiau dažnai jų dugne kaupiasi vanduo, o krantai apauga menkaverte augalija. Kartais tokie karjerai pertvarkomi į technogeninės paskirties objektus. Naudingųjų iškasenų rajonuose dažnai taikomas šachtinis gavybos būdas. Šachtose susidaro palankios sąlygos kauptis metano dujoms, kurios gali bet kada sprogti (Urbanizuotų..., 2007). Šiuo metu veikianti teisinė sistema detaliai reglamentuoja naudingųjų iškasenų gavybos sąlygas, apskaitą, aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi. Lietuvos geologijos tarnyba kaupia duomenis apie naudingąsias iškasenas, atlieka naudingųjų iškasenų gavybos apskaitą, aprobuoja ir registruoja naujus telkinius, išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius bei leidimus tirti žemės gelmes (Žemės..., 2014).
14
2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - ištirti Kaišiadorių rajono savivaldybėje esančių naudingųjų iškasenų teritorijų pasiskirstymą ir išanalizuoti naudingųjų iškasenų teritorijų planavimą Lietuvoje. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti literatūrą susijusią su naudingųjų iškasenų teritorijų planavimu; 2. Išnagrinėti Kaišiadorių rajono savivaldybėje esančias naudingųjų iškasenų telkinių teritorijas; 3. Ištirti pažeistų teritorijų rekultivavimo darbus; 4. Nustatyti kokias problemas sukelia naudingųjų iškasenų telkiniai netoliese gyvenantiems žmonėms; 5. Palyginti kaip keitėsi naudingųjų iškasenų teritorijos pagal CORINE žemės dangos pokyčius.
15
3. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
Tyrimo objektas – Kaišiadorių rajono savivaldybės naudingųjų iškasenų telkinių teritorijos. Tyrimo objektas pasirinktas todėl, kad pagal Kaišiadorių rajono bendrąjį planą rajone skiriamas didesnis dėmesys žemės ūkiui ir miškų ūkiui, todėl siekiama susipažinti su naudingųjų iškasenų teritorijomis, kurių šiame rajone yra nemažai. Darbas atliktas naudojantis Lietuvos statistikos departamento bei kitais statistiniais duomenimis, įvairiomis duomenų bazėmis: Žemės gelmių registro, Lietuvos erdvinės informacijos portalo, VĮ Registrų centro, Teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis ir mokslinių straipsnių analize. Taip pat rengiant darbą nagrinėtos valstybinių institucijų ataskaitos ir sudarytų duomenų bazių duomenys. Be to, darbe naudoti vietos gyventojų apklausos duomenys. Rengiant darbą panaudoti metodai: Dokumentų analizės metodas – atlikta literatūros apžvalga, kurios metu išanalizuoti pagrindiniai teisės aktai reglamentuojantys žemės gelmių išteklių naudojimą, valdymą, apsaugą ir planavimą ir įvairių autorių moksliniai straipsniai. Atlikus literatūros apžvalgą, buvo atlikta teritorijų planavimo sistemos analizė naudingųjų iškasenų telkiniams formuoti. Taip pat atliktas įregistruotų naudingųjų iškasenų žemės sklypų nekilnojamojo turto registro išrašų analizė. Statistinės analizės metodas – apibendrinus pažeistų žemių rekultivacijos darbus buvo išanalizuoti pažeistų žemių kelerių metų statistiniai duomenys. Naudojantis Lietuvos statistikos departamento teikiamais duomenimis, buvo atlikta kelių metų sumokėtų mokesčių už valstybinius gamtos išteklius statistinė analizė. Išanalizavus pažeistų žemių rekultivavimo darbus ir statistinės analizės duomenis, buvo atlikta Kaišiadorių rajono savivaldybėje esančių išnaudotų telkinių pažeistų žemių rekultivacijos darbai. Išsirinkus keletą nebenaudojamų naudingųjų iškasenų telkinių buvo sudarytas maršrutas ir keliaujama prie šių telkinių. Išvykos metu buvo padarytos telkinių nuotraukos ir pagal pažeistų žemių rekultivacijos darbus buvo ištirta ar šie telkiniai rekultivuoti tinkamai ar iš vis nerekultivuoti. Apibendrinimo metodas – Teritorijų planavimo dokumentų registro teikiamomis paslaugomis, buvo atlikta žemės gelmių naudojimo planų paieška. Naudojantis Žemės gelmių registro duomenimis buvo palyginti išgautų naudingųjų iškasenų išteklių duomenys ir detaliai ištirtas Kaišiadorių rajono savivaldybės naudingųjų iškasenų žemėlapis. Išanalizuoti naudingųjų iškasenų telkiniai. VĮ Registrų centro teikiamais duomenimis atlikta Kaišiadorių rajono žemės fondo sudėties analizė. 16
Anketinės apklausos metodas – buvo atrinkti keli naudojami naudingųjų iškasenų telkiniai ir sudarytas maršrutas į juos nuvykti. Nuvykus buvo pasirinkti tie gyventojai kurie gyvena nuo šių telkinių apie 1 km. Buvo apklausti 35 žmonės. Apklausos metu buvo siekiama išsiaiškinti koks gyventojų požiūris į šiuos telkinius ir kokias problemas šie telkiniai jiems sukelia. Lyginimo metodas – buvo atliktas CORINE žemės dangos pokyčių sudarytų žemėlapių palyginimas skirtingais laikotarpiais. Žemėlapyje buvo parinktos naudingųjų iškasenų telkinių teritorijos ir šių teritorijų žemės dangos pokyčių palyginimas. Visa surinkta informacija pasitelkiant įvairius tyrimo metodus buvo susisteminta ir grafiškai pavaizduota.
17
4. NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ TERITORIJŲ PLANAVIMAS
Teritorijų planavimas yra nustatyta procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti. Viena iš tokių teritorijų – naudingųjų iškasenų telkinių teritorijos, kurios gali būti planuojamos žemės gelmių naudojimo planais, arba šios teritorijos gali būti formuojamos ir pertvarkomos naudojant formavimo ir pertvarkymo projektus. Šiuo metu nėra nacionalinės išteklių politikos ar nacionalinės išteklių planavimo politikos tarp Europos valstybių narių, kurios apimtų visus pagrindinius klausimus žemės gelmių išteklių planavime (European Commission, 2010).
4.1. Žemės gelmių naudojimas
Žemės gelmių ištekliai yra viena iš pagrindinių visuomenės ekonominės ir socialinės pažangos varomųjų jėgų. Žmonės negali nenaudoti naudingųjų iškasenų, tačiau jos turi būti naudojamos atsakingai, laikantis darnios plėtros principų, išsaugant ateities kartoms ir neskurdinant dabartinės visuomenės (Gasiūnienė, 2009). Žemės gelmių naudojimą Lietuvoje nusako Žemės gelmių įstatymas (Lietuvos..., 1995c), kuris nurodo, kad žemės gelmės esančios sausumoje ir vidaus vandenyse yra išimtinė valstybės nuosavybė, o kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje valstybei priklauso išimtinės teisės į žemės gelmes. Žemės gelmės – žemės plutos (litosferos) dalis, pradedant podirvio uolienų paviršiumi sausumoje ir dugno nuosėdų paviršiumi vidaus vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (Lietuvos..., 1995c). Žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimas (toliau – žemės gelmių naudojimas) – veikla, kurios tikslas – išgauti žemės gelmėse esančias naudingąsias iškasenas, požeminį vandenį, žemės gelmių šiluminę energiją, įrengti ir panaudoti žemės gelmių ertmes ir kitas žemės gelmių savybes. Žemės gelmių naudojimo rūšys yra: 1) žemės gelmių išteklių naudojimas (gavyba); 2) žemės gelmių ertmių naudojimas (Lietuvos..., 1995c). Prieš pradedant naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes turi būti atliktas žemės gelmių tyrimas. Žemės gelmių tyrimo darbai, atliekami tada kai norima naudoti žemės gelmių 18 išteklius ir ertmes arba kaip norima gauti žinių apie žemės gelmes. Pagal tai yra skiriamos žemės gelmių tyrimų rūšys: 1) tiesioginis – tyrimas, kurio metu daromas tiesioginis fizinis poveikis žemės gelmėms (kasimas, gręžimas, sprogdinimas, virpesių ir fizikinių laukų generavimas, mėginių ėmimas, jų analitiniai tyrimai ir kiti); 2) nuotolinis – tyrimas, kurio metu, nedarant tiesioginio fizinio poveikio žemės gelmėms, nustatomos konkrečių žemės gelmių objektų fizinės savybės ar sudėtis (geofizinių laukų ir spinduliavimo matavimas prietaisais, aerofotogeologinis tyrimas ir kiti); 3) netiesioginis – pirminių duomenų apie žemės gelmes apibendrinimai ir kiti tyrimai, kurių metu nedaroma tiesioginio fizinio poveikio žemės gelmėms. Tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus gali atlikti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis ir turintys teisę užsiimti šia veikla ir gavę leidimą atlikti konkretų atitinkamos rūšies tyrimą. Visų rūšių žemės gelmių tyrimai turi būti registruojami Lietuvos geologijos tarnyboje, išskyrus netiesioginius tyrimus, atliekamus ne valstybės lėšomis. Asmenys, turintys leidimą tirti žemės gelmes, tyrimą atlieka pagal darbų projektą (arba techninę užduotį), laikydamiesi darbų kokybės, aplinkos apsaugos, darbų saugos ir kitų reikalavimų. Naudingųjų iškasenų ištekliai, neatsižvelgiant į tai, kieno lėšomis jie tiriami, klasifikuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą išteklių klasifikaciją. Išžvalgytus išteklius aprobuoja Lietuvos geologijos tarnyba. Tačiau, prieš atliekant žemės gelmių tyrimus, turi būti išduotas Lietuvos geologijos tarnybos leidimas tirti žemės gelmių ertmes. Jeigu atsitinka taip, kad žemės gelmių tyrimo darbai buvo atliekami nesilaikant darbų projekto arba techninės užduoties, pažeidžiant aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ar kitaip pažeidžiant nustatytus reikalavimus, leidimas tirti žemės gelmes gali būti sustabdytas arba panaikintas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Taigi, atlikus žemės gelmių tyrimus teisė naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, ir gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Leidime yra nustatomas laikotarpis, nurodomas plotas ar kasybos sklypas, kuris buvo nurodytas žemės gelmių išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje, taip pat nustatomos sąlygos, kurios nurodo žemės gelmių išteklių rūšį. Leidime gali būti numatyti ir žemės gelmių išteklių ar ertmių tyrimai (paieška ir žvalgyba), šiuo atveju leidimas suteikia teisę naudoti ir naujus ir 19 papildomai ištirtus išteklius. O jeigu tame pačiame plote ir tuo pačiu metu yra tiriami bei naudojami ir kitų rūšių žemės gelmių ištekliai bei ertmės, reikalingas kitas leidimas, ir jei tai netrukdo anksčiau gavusių leidimą asmenų veiklai. Naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą (toliau – Naudojimo planas). Naudojimo planas yra vietovės lygmens specialusis teritorijų planavimo dokumentas. Jame turi būti numatyta: 1) žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo būdas ir priemonės; 2) žemės rekultivavimo ir būtinos kitų aplinkos elementų atkūrimo priemonės; 3) išteklių naudojimo metu pažeistos žemės rekultivavimo ir žemės gelmių išteklių, likusių telkinyje, apsaugos nuo išsekimo ir kokybės blogėjimo priemonės, kai laikinai ar visiškai nutraukiamas jų naudojimas; 4) išteklių naudojimo plote esančių požeminio vandens telkinių apsaugos nuo galimų neigiamų naudojimo padarinių priemonės; 5) išteklių naudojimo metu susidarančių kasybos pramonės atliekų ir kitų atliekų, taip pat gamtinės kilmės radioaktyviųjų atliekų tvarkymo būdai ir priemonės; 6) žemės sklypo ribos, plotas, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, galimas žemės naudojimo būdas, eksploatuojant žemės gelmių išteklius ir po žemės rekultivavimo (Lietuvos..., 1995c). Taigi, siekiant užtikrinti racionalų žemės gelmių ir jų išteklių naudojimą, yra įgyvendinamos žemės gelmių apsaugos priemonės atliekant teritorijų planavimą, ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir ekstremaliųjų įvykių padarinių žemės gelmių būklei vertinimą, sistemiškai tiriant ir stebint žemės gelmių būklę ir steigiant saugomas teritorijas.
4.2. Žemės gelmių naudojimo planai
Žemės gelmių naudojimo planai priskiriami specialiojo teritorijų planavimo dokumentams (Lietuvos..., 1995c). Žemės gelmių naudojimo planai rengiami nemetalinėms naudingosioms iškasenoms ir vertingiesiems mineralams, kuriuos numatoma išgauti atvirais kasiniais nuo žemės paviršiaus (karjerais) arba plaukiojančiais kasybos įrenginiais nuo vandens paviršiaus. Naudojimo planas rengiamas tik tiems žemės gelmių ištekliams, kurie yra ištirti, aprobuoti ir gautas leidimas juos naudoti. Žemės gelmių naudojimo planą gali rengti fizinis asmuo, juridinis asmuo ar šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį ir turintys nustatyta tvarka išduotą leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti naudingųjų iškasenų paiešką ir žvalgybą. 20
Naudojimo plano rengimo procesą sudaro trys etapai: parengiamasis, rengimo ir baigiamasis. Prieš pradedant parengiamąjį etapą Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Lietuvos geologijos tarnyba) priima sprendimą dėl Naudojimo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Parengiamajame etape planavimo organizatorius pagal nustatytus planavimo tikslus numato planuojamą teritoriją, parengia ir patvirtina planavimo darbų programą. Taip pat planavimo organizatorius prieš pradėdamas rengti Naudojimo planą, raštu kreipiasi į atsakinga instituciją dėl planavimo sąlygų pateikimo. Atsižvelgiant į planavimo darbų programos nuostatas bei įvertintus planavimo sąlygų reikalavimus, parengiama ir pasirašoma techninė projektavimo užduotis. Toliau seka Naudojimo plano rengimo etapas, kurį sudaro šios stadijos: esamos būklės įvertinimas; bendrųjų sprendinių formavimas; sprendinių konkretizavimas. Šiame etape suformuojamas vieningas dokumentas, kuris susideda iš: 1. aiškinamojo rašto, kuriame pateikiamos bendros žinios apie telkinio geografinę padėtį ir jo geologinę sandarą, detaliai apibūdinami telkinio kasybos darbų sistemos ir karjero rekultivacijos darbų sprendiniai ir jų priėmimo pagrindas, įvertinamos planuojamos ūkinės veiklos ekonominės sąlygos; 2. procedūrų dokumentų ir aiškinamojo rašto priedų – dokumentų arba dokumentų kopijų, patvirtinančių Naudojimo plano rengimo juridinį pagrindą, pagrindžiančių projektinių sprendinių priėmimo ir planuojamo ploto ribų nustatymo teisėtumą bei sąlygojančių plano sprendinių priėmimą; 3. brėžinių – pasirinkto mastelio planų, pjūvių bei schemų, kuriuose grafine išraiška pateikiami duomenys, iliustruojantys Naudojimo plano aiškinamajame rašte aprašytus technologinius procesus ir sprendinius. Kaip ir visuose planuose taip ir Naudojimo plane yra baigiamasis etapas, kuriame Naudojimo planas yra viešinamas, derinamas, tikrinamas, tvirtinamas ir registruojamas. Suderintą planą tikrina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, patikrintas planas teikiamas tvirtinti Lietuvos geologijos tarnybai, kuri per 20 darbo dienų išnagrinėja Naudojimo planą ir priima sprendimą dėl tvirtinimo. Galiausiai patvirtintas Naudojimo planas registruojamas Žemės gelmių registro išteklių dalyje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Lietuvoje 2015 metais yra patvirtinti ir įregistruoti trys žemės gelmių naudojimo planai (4.1 lentelė). 21
4. 1 lentelė. Įregistruoti žemės gelmių naudojimo planai Lietuvoje (sudaryta autorės pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos duomenis) Rajonas Trakų Trakų Rokiškio Telkinio pavadinimas Šventininkų Gudakiemio Prūseliukų Išteklių rūšis Žvyras ir smėlis Žvyras ir smėlis Žvyras Plotas (ha) 51,0 10,3 9,9 Organizatorius UAB „Šventininkų UAB „Keliukai“ UAB karjeras“ „Zvyrmeda“ Rengėjas UAB „GJ Magma“ UAB „GJ UAB „GJ Magma“ Magma“ Tvirtinanti institucija LGT prie AM LGT prie AM LGT prie AM Tvirtinimo data 2015-01-19 2015-02-23 2015-04-20 Registravimo data 2015-02-09 2015-03-03 2015-04-21
Lietuvoje esamų žemės gelmių naudojimo planų organizatoriai yra juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso šie sklypai. Visų trijų žemės gelmių naudojimo planų rengėjas yra UAB „GJ Magma“, kuri turi teisę rengti šiuos planus. Planuojamų telkinių plotas svyruoja nuo 10 iki 50 ha ploto, o pagrindinė naudingųjų iškasenų išteklių rūšis yra žvyras. Šiuo metu yra rengiami 25 žemės gelmių naudojimo planai, tačiau jie yra dar nepatvirtinti (4.2 lentelė).
4.2 lentelė Neįregistruoti žemės gelmių naudojimo planai (sudaryta autorės pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos duomenis) Telkinio Išteklių Rajonas Organizatorius Rengėjas pavadinimas rūšis Šiauliai Žemalėnų smėlis UAB „Patrauka“ UAB „GJ Magma“ smėlis ir Šiauliai Arvydiškės Vyganto Čekanausko IĮ UAB „GJ Magma“ žvyras smėlis ir Kaunas Zapyškis III UAB „Tenesitas“ UAB „GJ Magma“ žvyras Radviliškis Gimbogalos žvyras UAB „Mirada“ UAB „GJ Magma“ smėlis ir UAB „Vakarų verslo Klaipėda Birbinčiai UAB „GJ Magma“ žvyras projektai“ smėlis ir Jonava Zatyšiai IV UAB „Tenesitas“ UAB „GJ Magma“ žvyras Petrašiūnai UAB „Skaistgirio Pakruojis dolomitas UAB „GJ Magma“ III skalda“ Pakruojis Klovainių dolomitas AB „Klovainių skalda“ UAB „GJ Magma“ Anykščiai Vidugiris smėlis Vyganto Stipinio IĮ UAB „GJ Magma“ Ignalina Gala durpės UAB „Legra“ UAB „GJ Magma“ UAB „Ukmergės J. Kličiaus IĮ „Gelmių Ukmergė Berzgainiai žvyras melioracija“ tyrimai“ UAB „Šakių J. Kličiaus IĮ „Gelmių Šakiai Kidulis II smėlis Hidrotechnika“ tyrimai“ Utena Kvykliai žvyras UAB „Prima Parte“ B. Pinkevičiaus IĮ smėlis ir Alytus Padvariškiai UAB „Eurotransa“ B. Pinkevičiaus IĮ žvyras Palanga Vanagubė durpės UAB „Kelveda“ B. Pinkevičiaus IĮ 22
Telkinio Išteklių Rajonas Organizatorius Rengėjas pavadinimas rūšis smėlis ir Plungė Kaušėnai UAB „Plungės Jonis“ B. Pinkevičiaus IĮ žvyras UAB „Raseinių Raseiniai Viduklis smėlis UAb „Kelprojektas“ komunalinės paslaugos“ smėlis ir UAB „Raseinių Raseiniai Betygala UAb „Kelprojektas“ žvyras komunalinės paslaugos“ smėlis ir Ignalina Magunkai UAB „Zarasų ST“ UAb „Kelprojektas“ žvyras VĮ Tauragės miškų Tauragė Selminiškiai žvyras UAb „Kelprojektas“ urėdija smėlis ir Vilkaviškis Piliakalnis UAB „EPT transportas“ UAB „Geobaltic“ žvyras smėlis ir Šilutė Gaideliai UAB „Regado LT“ UAB „Almontus“ žvyras smėlis ir Kretinga Pilalė UAB „Motoriba“ UAB „Almontus“ žvyras Plungė Alksnėnai smėlis UAB „InovaSola“ UAB „Almontus“ smėlis ir Rietavas Jaupėnai UAB „Plungės Lagūna“ UAB „Almontus“ žvyras
Visų rengiamų žemės gelmių naudojimo planų organizatoriai yra juridiniai asmenys. Naudojimo planų rengėjai yra 6: UAB „GJ Magma“, J. Kličiaus IĮ „Gelmių tyrimai“, B. Pinkevičiaus IĮ, UAB „Kelprojektas“, UAB „Geobaltic“ ir UAB „Almontus“. Daugiausiai naudojimo planų rengia UAB „GJ Magma“ net, aštuoniuose rajonuose. Pagrindinė išgaunama naudingoji iškasena yra smėlis ir žvyras – 12 telkinių, 5 smėlio telkiniai, 4 žvyro telkiniai, 2 durpių telkiniai ir 2 dolomito telkiniai. Pagrindiniai šių žemės gelmių naudojimo planų tikslai yra suprojektuoti racionalų ir saugų žemės gelmių išteklių iškasimą, kasybos metu paveiktų plotų rekultivavimą, suderinti fizinių ir juridinių asmenų, savivaldybių bei valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo. 2015 metų duomenimis Kaišiadorių rajono savivaldybėje kol kas nėra nei patvirtintų, nei rengiamų žemės gelmių naudojimo planų. 2015 m. balandžio 26 d. duomenimis Lietuvoje yra parengti ir patvirtinti 3 naudojimo planai, o nepatvirtinti, bet rengiami yra 25. Žemės gelmių naudojimo planus Lietuvoje tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba.
4.3. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – Projektas) yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir 23 statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams (Lietuvos..., 2004). Šie projektai rengiami šiais atvejais: 1. kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami; 2. kai pagal detaliojo plano, kuriame numatomi tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai); 3. kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms; 4. kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; 5. kai formuojami nauji valstybinės žemės sklypai; 6. kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 7. kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai) (Lietuvos..., 2004). Žemės sklypai gali būti pertvarkomi nerengiant Projekto, jeigu atliekant bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimą, pertvarkomos žemės sklypų dalys yra neracionalaus dydžio ir ne didesnės kaip: a) 0,04 ha kitos paskirties žemės sklypo, (išskyrus d punktą); b) 0,3 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo; c) 0,5 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, jeigu po pertvarkymo žemės sklypai bus ne mažesni nei 5 ha ir d) 1,0 ha kitos paskirties žemės sklypo, kai perdalijami žemės sklypai patenka į pramoninių parkų, laisvųjų ekonominių zonų ar Lietuvos Respublikos valstybinių jūrų uostų teritorijas. Žemės sklypų formavimui ir pertvarkymui pradėti, pirmiausiai reikalingas iniciatorius, kuriam reikalingas šis projektas. Jis gali būti asmuo turintis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes. Taigi, jis gali inicijuoti valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, o šių projektų organizatorius būtų Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus gali rengti, kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengėjai. Rengti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus turi teisę fiziniai asmenys (juridiniai asmenys ir jų padaliniai, kitos užsienio organizacijos ir jų 24 padaliniai, jeigu šių organizacijų įstatuose numatyta teritorijų planavimo veikla), turintys teisę vadovauti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimui. O vadovauti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimui turi teisę asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties, o valstybės lygmens ir savivaldybės lygmens (išskyrus miestų savivaldybes) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimui – ir socialinių mokslų srities visuomeninės geografijos krypties ir teritorijų planavimo krypties bei technologijos mokslų srities statybos inžinerijos krypties urbanistinės inžinerijos šakos ar lygiavertį aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir gavęs Aplinkos ministerijos šios veiklos atestatą pagal teritorijų planavimo dokumentų rūšis. Iniciatorius pateikia prašymą organizuoti Projektą raštiškai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui (kai Projektą pageidaujama rengti kaimo gyvenamosios vietovės (išskyrus miestelius) teritorijoje), savivaldybės administracijos direktoriui (kai Projektą pageidaujama rengti miesto ar miestelio teritorijoje) arba užpildydami elektroninę prašymo formą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau - ŽPDRIS). Priėmęs sprendimą pradėti rengti projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus per ŽPDRIS parengia Projekto rengimo reikalavimus. Apie pradedamą rengti projektą visa informacija yra skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje taip pat informuojami formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkai ar su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų valdytojai ir naudotojai. Parengus Projektą, jis teikiamas visuomenei susipažinti. Jei atsirado pasiūlymų dėl projekto sprendinių, organizatorius, šiuos pasiūlymus išnagrinėja, ir jei pasiūlymai yra pagrįsti, organizatorius paveda projekto rengėjui ištaisyti projektą pagal gautus pasiūlymus. Tuomet Projektas teikiamas derinti institucijoms, į kurias buvo kreiptasi dėl reikalavimų pateikimo, taip pat projektas derinamas su kitomis institucijomis, atsižvelgiant į Projekto rengimo vietą. Projektas laikomas suderintu, kai yra atsakymas, kad Projektas suderintas. Suderintą Projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą. Parengtam Projektui turi būti raštiškai pritarta Projekto iniciatoriaus, žemės sklypo savininko (-ų) ar valstybinės žemės patikėtinių. Projektas tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti. Formuojant ir pertvarkant sklypus turi būti laikomasi tam tikrų principų. Žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us), neturi pablogėti šių žemės sklypų sąlygos ir 25 galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Žemės sklypai turi būti stačiakampio arba artimos stačiakampiui formos. Jei žemės sklypas formuojamas ūkininko ūkio sodybai ar kitiems pastatams eksploatuoti, žemės sklypai turi būti ne mažesni kaip 0,5 ha. Formuojant vandens telkinį visais atvejai jis bus suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus mažesnius kaip 0,5 ha vandens telkinius. Taip pat žemės sklypų ribos turi būti derinamos su natūraliomis ribomis (upėmis, upeliais, melioracijos grioviais ar kanalais, ežerais, tvenkiniais, griovomis (raguvomis), medžių eilėmis) ir su statinių išdėstymu ir kiti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai išdėstyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro patvirtinto įsakymo „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių“ trečiame skirsnyje (Lietuvos..., 2004). Projekto rengėjas pagal Projektą atlieka suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, parengia kadastro duomenų bylas. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai norima, kad žemės sklypai būtų padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami. Arba, kai formuojami nauji valstybinės žemės sklypai ar, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu. Taip pat kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės sklypo naudojimo būdas ir kt. Tačiau šie sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi laikantis tam tikrų principų: žemės sklypai turi būti racionalių ribų; tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą; neturi pablogėti šių žemės sklypų sąlygos; žemės sklypų ribos turi būti derinamos su natūraliomis ribomis ir kt. O šių projektų rengėjais gali būti, kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengėjai.
4.4. Naudingųjų iškasenų naudojimas savo ūkio reikmėms
Naudingąsias iškasenas (išskyrus gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį) esančias nuosavybės teise priklausančiame, perduotame patikėjimo teise naudotis neatlygintinai ar nuomojamame žemės sklype, turi teisę naudoti asmenys tik savo ūkio reikmėms, neturėdami ūkinės veiklos leidimo. Tačiau teisė naudoti naudingąsias iškasenas, kurios priklauso valstybei, savo ūkio reikmėms nesuteikia teisės jomis disponuoti t.y. draudžiama mažajame karjere išgautas iškasenas parduoti, naudoti komercinei veiklai, išnuomoti, įkeisti arba kaip 26 atsiskaitymo priemonę kitaip perleisti. Taigi norėdamas naudoti naudingąsias iškasenas savo ūkio reikmėms žemės savininkas turi įsirengti mažąjį karjerą. Mažasis karjeras – žemės savininko ar naudotojo žemės sklype esantis atviras kasinys, iš kurio imamos naudingosios iškasenos savo ūkio reikmėms. Mažojo karjero plotas negali būti didesnis kaip 0,5 ha, gylis – ne daugiau kaip 2 m (Lietuvos..., 2008). Mažojo karjero įrengimui ir naudojimui žemės savininkas ar naudotojas privalo turėti mažojo karjero pasą. O mažojo karjero pasą gali rengti asmuo, turintis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Skirtingų rūšių naudingųjų iškasenų mažąjį karjerą žemės savininkas ar naudotojas rajono (savivaldybės) teritorijoje gali įsirengti po vieną, kai jo turimų žemės sklypų bendras plotas rajono (savivaldybės) teritorijoje yra ne didesnis kaip 1000 ha. Pagal Naudingųjų iškasenų, esančių žemės savininkų ar naudotojų žemės sklypuose, naudojimo savo ūkio reikmėms tvarkos aprašo reikalavimus, mažojo karjero plotas gali sudaryti iki 1 % žemės savininko ar naudotojo rajono (savivaldybės) teritorijoje turimos žemės ploto, bet ne daugiau kaip 0,5 ha, šlaitų polinkis (išskyrus kasavietę) – ne didesnis kaip 40°. Išeksploatavus mažąjį karjerą ir atlikus rekultivavimo darbus, žemės savininkas naują karjerą įsirengti gali tik po 10 metų po turėto karjero įregistravimo datos (Lietuvos..., 2008). Mažajame karjere draudžiami sprogdinimo darbai ir nesaugius šlaitus formuojantys įsikasimai karjero bortuose. Mažojo karjero įrengimui ir naudojimui žemės savininkas ar naudotojas privalo turėti mažojo karjero pasą. Šiame pase žemės savininkas kartą per metus turi padaryti įrašą apie per metus išgautą naudingųjų iškasenų kiekį. Mažojo karjero riba turi būti pažymėta riboženkliais, turi būti pastatytas stendas su informacija apie žemės sklypo savininką (vardas, pavardė ar juridinio asmens pavadinimas), mažojo karjero plotas ir karjero paso numeris, taip pat turi būti pastatyti įspėjamieji ženklai, jei karjero šlaitai yra statūs. Prieš pradedant naudoti naudingąsias iškasenas mažajame karjere, turi būti nuimtas derlingasis dirvožemio sluoksnis. Jis yra saugomas šūsnyse atskirai nuo kitų dangos uolienų ir baigus karjerą eksploatuoti, panaudoti dirvožemio sluoksnį rekultivavimui. Rekultivuoti mažąjį karjerą žemės savininkas turi per metus savo lėšomis. Valstybiniuose parkuose draudžiama įrengti naujus naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai gręžinius, naudingųjų iškasenų šachtas, karjerus, išskyrus valstybinio parko žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje, žemės savininko ar naudotojo žemės sklype esančių 27 naudingųjų iškasenų naudojimui savo ūkio reikmėms įrengiamą mažąjį karjerą, tačiau ne daugiau kaip vieną ir iki 0,2 ha ploto (Lietuvos..., 1993). Taigi, naudingąsias iškasenas (išskyrus gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį) esančias nuosavybės teise priklausančiame, perduotame patikėjimo teise naudotis neatlygintinai ar nuomojamame žemės sklype, turi teisę naudoti asmenys tik savo ūkio reikmėms, neturėdami ūkinės veiklos leidimo. Tačiau teisė naudoti naudingąsias iškasenas, kurios priklauso valstybei, savo ūkio reikmėms nesuteikia teisės jomis disponuoti t.y. draudžiama mažajame karjere išgautas iškasenas parduoti, naudoti komercinei veiklai, išnuomoti, įkeisti arba kaip atsiskaitymo priemonę kitaip perleisti. Taip pat asmuo norintis naudoti šias naudingąsias iškasenas turi įsirengti mažąjį karjerą, kuriam reikalingas mažojo karjero pasas. O mažojo karjero pasą gali rengti asmuo, turintis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus.
4.5. Pažeistų žemių rekultivacija, iškasus naudingąsias iškasenas
Tenkindami savo poreikius, žmonės pertvarkė augaliją, gyvūniją, vandens telkinius, žaliuosius plotus, sukūrė žemės ūkio naudmenas ir t.t., gamtos elementams suteikė praktines ūkines funkcijas. Žemės paviršius, kurį šiandien matome, yra žmogaus gamybinės veiklos ir gamtos sąveikos padarinys (Mališauskas, 1985). Svarbus klausimas yra racionalus išteklių naudojimas ir jų apsauga. Racionaliai naudojant gamtinius išteklius, kuo mažiau turi būti pažeidžiama juos supanti gamtinė aplinka. Iškasdamas ir paskleisdamas žemės paviršiuje milijardus tonų įvairių medžiagų, žmogus pažeidė dirvožemius, pakeitė požeminių ir paviršinių vandenų režimą, skirtingu lygiu užteršė aplinką (Pranaitis, 1972). Lietuvoje didelių gamtinių išteklių neaptinkama, o eksploatuojami daugiausiai statybinių žaliavų ir vietinių energetinių išteklių šaltiniai. Juos eksploatuojant, skirtingais valstybės ekonominio gyvenimo laikotarpiais, padaryta nemažai įtakos gamtinei aplinkai. Buvusios gamtinių išteklių išgavimo vietos liko nesutvarkytos, apleistos arba paverstos įvairių atliekų kaupimo vietomis. Visa tai turi neigiamą įtaką natūraliai gamtiniai aplinkai (Pranaitis, 1972). Pažeista žemė – tai žemė, dėl technogeninės veiklos (naudingųjų iškasenų gavybos, kelių, inžinerinių komunikacijų tiesimo, įvairių objektų statybos ir kt.) praradusi derlingąjį dirvožemio sluoksnį, o durpynuose – durpių sluoksnį ir neužimta statinių bei įrenginių (Lietuvos..., 1999b). 28
Žemių rekultivacija atliekama dviem etapais – techniniu ir biologiniu. Techninė rekultivacija – tai pažeistų žemių paruošimas tolesniam naudojimui techninėmis priemonėmis. Šis etapas apima žemės paviršiaus lyginimą, šlaitų formavimą, derlingojo dirvožemio sluoksnio nukasimo, transportavimo ir užpylimo ant rekultivuojamų žemių, kelių tiesimą, specialių hidrotechninių įrenginių statybą vandens rėžimui sureguliuoti. Žemių rekultivacijos biologinis etapas apima agrotechninių ir fitomelioracinių priemonių kompleksą, nukreiptą pažeistų žemių derlingumui atkurti. Sukuriama buvusi arba formuojama nauja augalija ir gyvūnija (Nedzeikienė, 2012). Naudingųjų iškasenų ir durpynų rekultivacija vykdoma pagal žemės gelmių naudojimo planą, kuriame numatoma rekultivavimo kryptis, darbų vykdymo tvarka, derlingojo dirvožemio sluoksnio ir dangos uolienų (grunto) kaupų (sandėliavimo) vietos ir kiti klausimai. Žemės savininkai ir valstybinės žemės naudotojai, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys darbus, susijusius su žemės pažeidimu, privalo saugoti nukastą derlingąjį dirvožemio sluoksnį ir jį naudoti pažeistai žemei rekultivuoti arba mažai produktyvioms žemės ūkio naudmenoms gerinti (Lietuvos..., 1995b). Derlingasis dirvožemio sluoksnis saugomas kaupuose (voluose). Jiems parenkamos sausos vietos, kuo arčiau rekultivuojamo ploto. Kaupų aukštis neturi viršyti 10 m, o šlaitų nuolydis - 300. Jeigu derlingojo dirvožemio sluoksnio kaupai išbus daugiau kaip dvejus metus, jie apsaugomi nuo erozijos ir defliacijos apsėjant daugiamečių žolių mišiniais. Derlingasis dirvožemio sluoksnis kaupuose gali būti laikomas ne ilgiau kaip 20 metų (Lietuvos..., 1996). Pažeista žemė gali būti rekultivuojama į žemės naudmenas, mišką, vandens telkinius, statybai skirtus plotus, kitos paskirties plotus. Rekultivuojant pažeistą žemę į žemės ūkio naudmenas galima, kai karjere yra priesmėlio, priemolio ir molio gruntai, o derlingojo dirvožemio kiekio pakanka rekultivuojamam plotui padengti 0,2 – 0,3 m storio sluoksniu. Iškastuose durpynuose turi būti paliktas ne plonesnis kaip 0,5 m. storio priedugninis žemapelkių durpių sluoksni. Rekultivuoti pažeistą žemę į mišką paprasčiau negu į žemės ūkio naudmenas. Šiuo atveju gruntas iškastame karjere gali būti lengvos mechaninės sudėties (smėlis, žvyras), o sukaupto derlingojo dirvožemio pakanka plotui padengti 0,1 m sluoksniu. Durpynuose miškui sodinti turi būti paliktas 0,3 m storio priedugninis durpių sluoksnis. Rekultivuoti karjerus ir durpynus į vandens telkinius (vandens saugyklas, žuvininkystės, rekreacinius ir kitos paskirties tvenkinius) galima, kai jų gylis ne seklesnis kaip 2 m. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir pereinant prie rinkos ekonomikos, bankrutavo daug kasybos įmonių. Jos paliko nerekultivuotas kasybos metu pažeistas žemes. Kartu su 29 buvusių kolūkių ūkiniais karjerais tokių apleistų pažeistų žemių plotas sudarė apie 16 000 ha (iš jų durpynai – 13 620 ha). Kaip pažymėta Valstybės kontrolės 2012 metais atlikto valstybinio audito „Neišnaudojamos galimybės sumažinti karjerais pažeistus žemės plotus“ ataskaitoje (Neišnaudotos..., 2012), pastarieji nerekultivuoti plotai šiuo metu kelia didžiausią problemą. Minėto audito metu nustatyta, kad bešeimininkių karjerų rekultivacijai iki pastarojo meto skiriama nepakankamai dėmesio, nors tam buvo galimybė skirti ir atitinkamas finansinių išteklių sumas (Lietuvos..., 2014b). Šiuo metu Lietuvoje nėra tikslios informacijos, kiek šalyje yra pažeistų žemių ir kokį plotą jos užima, nes paskutinį kartą tokių žemės plotų inventorizacija šalyje atlikta 1998 m. Inventorizacijos duomenimis, tuo metu pažeistų žemių plotas sudarė apie 26 850 ha šalies teritorijos. Per daugiau nei 15 metų (iki dabar) dėl nuosavybės teisių kaitos, nelegalių karjerų įrengimo ir natūralių procesų nulemto savaiminio kraštovaizdžio būklės atsistatymo pažeistų žemių plotai ir jų išsidėstymas šalies teritorijoje iš esmės pasikeitė. Valstybinio audito išvadose pažymima, kad 1998 metais atliktos pažeistų žemių inventorizacijos duomenys yra netikslūs, nes nuo to laiko informacija neatnaujinama. Neturint tokios informacijos, neįmanoma mažinti pažeistų žemių ploto (Lietuvos..., 2014b). Nors ir nėra tikslių pažeistų žemių duomenų, VĮ „Valstybės žemės fondas“ einamų metų sausio 1 d. pateikė duomenis apie Lietuvos žemės fondo sudėtį. Respublikoje iš viso yra apie 6528607 ha žemės naudmenų, iš šių naudmenų išskiriamas ir pažeistas žemės plotas, kuris priskiriamas prie kitos žemės. Palyginsime 2011 - 2015 metų pažeistų žemių plotus Respublikoje ir Kaišiadorių r. sav. (4.1 pav.).
250000 200000 150000 100000 50000 Plotas, haPlotas, 0 2011 2012 2013 2014 2015 Respublikoje 223620 209920 206400 199030 225130 Kaišiadorių r. sav. 348,65 348,65 348,65 348,65 243,93
4. 1 pav. Pažeistų žemių plotų 2011-2015 m. suvestinė (sudaryta autorės, pagal VĮ Valstybės žemėsfondas, 2015 m.)
Kaip matome, pažeistų žemių plotai Kaišiadorių rajono savivaldybėje nesikeitė nuo 2011 iki 2014 metų, plotas išlikdavo toks pat 348,65 ha. Tačiau 2015 metais šis plotas sumažėjo iki 243,93 ha. Lyginant su Lietuvos Respublikos pažeistų žemių plotu, kasmet šios žemės nuo 2011 m. vis mažėjo, o 2015 m. atvirkščiai šis plotas padidėjo. 30
Pažymėtina, kad didėjant gavybos poreikiams bešeimininkių karjerų vis mažėja, kasybos įmonės perima apleistus karjerus, rengia naudojimo projektus ir įgyvendina rekultivacijos darbus, atkurdamos ir sutvarkydamos kasybos metu pažeistą kraštovaizdį. Kadangi rekultivacija yra atliekama tik visiškai išeksploatavus naudingųjų iškasenų telkinį, o jie paprastai yra kasami ne vieną dešimtmetį, karjerų rekultivacijos tempai nėra dideli (4.3 lentelė) – kasmet rekultivuojama maždaug nuo 13 iki 80 ha telkinių ploto.
4. 3 lentelė. Rekultivuoti plotai pagal išteklių naudotojų pateiktų metinių kasybos ataskaitų duomenis. (sudaryta autorės pagal Lietuvos geologijos tarnybos duomenis) Rekultivuoti plotai (ha) 2011 2010 2009 2008 2007 2006 2005 2004 Kietųjų naudingųjų iškasenų 13,78 54,97 16,5 13,8 52,6 17,35 87,86 36,28 telkinių plotai Durpių telkinių plotai - 26 - - - - 508 12,4
Tik užbaigus eksploatuoti visą telkinį, rekultivuojami didesni plotai, pavyzdžiui, 2005 m. buvo rekultivuotas Sulinkių durpynas (508 ha) (Lietuvos..., 2014b). Kasant naudingąsias iškasenas, gamtiniai ištekliai yra negrįžtamai sunaudojami, išskyrus nedidelę dalį antriniu būdu perdirbamų, pavyzdžiui, metalo ar statybinio laužo, žaliavų. Daugumos naudingųjų iškasenų telkinių formavimasis truko nuo kelių tūkstančių iki keliasdešimt milijonų metų, o eksploatacija trunka kelis dešimtmečius. Taigi naudingosios iškasenos yra neatsistatanti gamtinių išteklių rūšis. Net ir durpių, kurias sąlyginai galima pavadinti atsistatančia naudingąja iškasena, klodui susiformuoti reikia apie 8 – 10 tūkstančių metų, tuo tarpu šis klodas gali būti iškastas per kelis dešimtmečius. Be to, išgaunant kietąsias naudingąsias iškasenas negrįžtamai pakeičiama natūrali aplinka. Todėl naudingųjų iškasenų gavyba turi būti tausojanti, t. y. tenkinanti ne tik dabartinės visuomenės, bet ir ateinančių kartų poreikius ir kuo mažiau pažeidžianti aplinką. Tam reikalingos ne tik patikimos žinios apie žemės gelmių išteklius, gavybos poveikį aplinkai bei tvirta teisinė gavybos reglamentavimo sistema, bet ir tausojančios gavybos geros praktikos principai (Lietuvos..., 2013). Bet kokia naudingųjų iškasenų kasyba nebejotinai veikia aplinką, tačiau poveikio pobūdis ir mastas yra įvairių gamtinių sąlygų ir žmogaus techninių-ekonominių galimybių sąveikos funkcija. Iškasus naudingąsias iškasenas dažnai egzistuoja sąlygos rekultivuoti iškastus plotus taip, kad būtų ne tik neutralizuoti kasybos padariniai, bet ir nesumažėtų (ar netgi padidėtų) kraštovaizdžio funkcinė-estetinė vertė. Siekiant detaliau ištirti pažeistų žemių rekultivacijos darbus Kaišiadorių rajono savivaldybėje buvo pasirinkti keli naudingųjų iškasenų telkiniai, kurie yra nenaudojami, ir atlikta šių teritorijų analizė. 31
Pirmoji aplankyta vieta buvo Žaliojo raisto durpių telkinys (4.2. pav.). Žaliojo Raisto durpyno tyrinėjimų darbai buvo atliekami 1961 m. Tyrinėjimų darbai buvo atliekami projektavimo instituto. 1982 m. šiam telkiniui buvo parengtas techninis projektas. Šiuo metu šis telkinys nenaudojamas.
4.2 pav. Žaliojo Raisto durpynas (sudaryta autorės, 2015 m.)
Kaip matyti iš paveikslo durpyno nesimato, kadangi jo kraštai apaugę krūmais ir medžiais. Į karjerą yra įvažiavimas, tačiau juo toli nenuvažiuosi, nes trukdo apaugę medžių ir krūmų želdiniai. Taip pat aplink šį karjerą yra iškastas griovys (4.3 pav.).
4.3 pav. Žaliojo Raisto durpynas (sudaryta autorės, 2015 m.)
Šis durpynas, yra rekultivuojamas į miškui įveisti, kadangi paliktas 0,3 m storio priedugninis žemapelkių durpių sluoksnis. Šiame durpynę kaip ir daugelyje durpynų (iki galo išnaudotuose, nebaigtuose naudoti bei apleistuose) miško atžėlimas vyksta be jokio pašalinio poveikio. Priklausomai nuo laiko, praėjusio nuo durpių kasimo pabaigos, miško atžėlimas būna nuo pradinės atžėlimo stadijos iki visiškai susiformavusio miško. Dažniausiai atželia beržas, kartais juodalksnis. Gana intensyviai atželia krūmai – šaltekšnis ir karklai. Šiuo atveju intensyviai želia krūmai, taip pat pastebėti juodalksniai ir beržai. Skynimų smėlio ir žvyro telkinio dalis yra išeksploatuota, o kitos dalies 2012 m. buvo atlikta detali geologinė žvalgyba. Šiuos telkinius skiria miško kelias. Aplink abiejų telkinių 32 teritoriją yra įspėjamieji ženklai: status šlaitai, teritorija stebima vaizdo kameromis. Taip pat įspėjama, kad kasinėti ir pilti šiukšles draudžiama (4.4 pav.).
4.4 pav. Skynimų smėlio ir žvyro telkinys (sudaryta autorės, 2015 m.)
Skynimų smėlio ir žvyro nenaudojamos telkinio dalies plote rekultivacija nėra atlikta. Kol kas šiame žvyro ar smėlio karjere šlaitai yra apsodinti mišku, o dugne nevykdoma jokia veikla. Ateityje ši dalis gali būti rekultivuota į vandens telkinius. Žiebenos durpių telkinys yra šalia Kaišiadorių miesto. Ši teritorija užima apie 200 ha ploto. Šio telkinio tyrinėjimai buvo atlikti 1952 m., tačiau šiam telkiniui nebuvo parengtas joks naudojimo projektas, nors šio telkinio ištekliai yra detaliai išžvalgyti. Šioje teritorijoje žemė yra nenaudojama, apaugusi žolėmis ir krūmais (4.5 pav.).
4.5 pav. Žiebena durpių telkinys (sudaryta autorės, 2015 m.) 33
Kol kas, kol telkinys yra nenaudojamas, šioje vietoje rekultivacija nėra atliekama, nors šioje teritorijoje yra pelkėtų ir apleistų žemių. Tačiau, galima būtų numatyti rekultivacijos kryptį, atsižvelgiant į telkinio padėtį, kadangi jis yra visai šalia Kaišiadorių miesto. Rekultivacija gali būti atliekama į vandens telkinius, kadangi išvažiuojant iš Kaišiadorių miesto jau yra vandens telkinys, tad galima numatyti, kad šios vietos yra vandeningos. Taip pat rekultivacija galėtų būti atliekama į statybai skirtus plotus, kadangi ateityje Kaišiadorių miestas gali plėstis, jei teritorinio planavimo dokumentai jame numato gyvenamąją ar pramoninę statybą. Pagal esamą padėtį Kaišiadorių rajono savivaldybėje naudingųjų iškasenų telkinių nėra daug rekultivuota, kadangi dauguma nenaudojamų telkinių yra tik parengtinai išžvalgyti arba aptikti prognoziniai ištekliai. O telkiniai, kurie yra detaliai išžvalgyti ir jų ištekliai patvirtinti šiuo metu yra naudojami.
4.6. Mokestis už valstybinius gamtos išteklius
Mokesčiai yra ne tik valstybės pajamų šaltinis, bet ir galingas įrankis jos rankose. Valstybės mokesčių politika (mokesčių nomenklatūra, tarifų dydžiai, bazių nustatymo tvarka, taikomų lengvatų sistema, mokesčių mokėjimo taisyklės bei baudų sistema) tiesiogiai veikia ne tik pajamų perskirstymą, bet ir finansinę ūkio subjektų padėtį, skatina ūkio augimą (Juozupaitis, 2011) . Mokestis už valstybinius gamtos išteklius yra pirmas Lietuvoje aplinkosauginio pobūdžio mokestis. Mokestį už valstybinius gamtos išteklius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (Medelienė ir kt., 2012). Mokesčio objektas, kuriuo apmokestinami valstybiniai gamtos ištekliai, gali būti trijų rūšių: 1) naudingosios iškasenos (2 lentelė), išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose; 2) vanduo ir statybinis gruntas; 3) medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas. Mokesčio mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys (4.6 pav.), išgaunantys valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas leidimas. 34
2014
2013
2012
tūkst, Eur metai 2011 2010
0 5000 10000 15000 20000 2010 2011 2012 2013 2014 Įmonės 6738 7814 18621 16141 17445 Gyventojai - - - - -
4. 6 pav. Įmonių ir gyventojų sumokėti mokesčiai, tūkst. EUR. (sudaryta autorės pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis)
Remiantis oficialiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai per pastaruosius penkerius metus yra juridiniai asmenys, t.y. įmonės. Gyventojai nėra sumokėję jokių mokesčių už valstybinius gamtos išteklius. Sumokėti mokesčiai kasmet vis didėja, kadangi didėja mokesčio tarifai ir išgaunamų išteklių kiekis. 2014 m. įmonės sumokėjo apie 17445 tūkst. EUR, tai per pus daugiau nei 2010 metais. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifas išreikštas fiksuota pinigų suma, skaičiuojama nuo mokesčio bazės. Šio mokesčio tarifai turi būti indeksuojami pagal vartotojų kainų indeksą, skelbiamą Lietuvos statistikos departamento už atitinkamą ketvirtį. Nedeklaruotam ar deklaruotam mažesniam negu išgautas gamtos išteklių kiekiui ir (ar) be leidimo išgautam gamtos išteklių kiekiui taikomas didesnis mokesčio tarifas, apskaičiuojamas nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklius tarifai nustatomi vienam ploto vienetui (ha) ir priklauso nuo medžioklės plotų kategorijos bei vietos (Medelienė ir kt., 2012). Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifas pavaizduotas 4.4 lentelėje.
4. 4 lentele. Mokesčio už naudingąsias iškasenas tarifai Eil. Ištekliai Matavimo Tarifas (EUR) Nr. vnt. 2007 2010 2012 2015 1. Anhidritas m3 0,44 0,88 1,45 1,45 2. Dolomitas m3 0,19 0,38 0,72 0,72 3. Durpės m3 0,16 0,18 0,58 0,58 4. Gintaras k 10,11 20,22 20,22 20,22 5. Klintis m3 0,50 0,50 0,61 0,61 35
Eil. Ištekliai Matavimo Tarifas (EUR) Nr. vnt. 6. Kreidos mergelis m3 0,33 0,65 0,65 0,65 7. Molis: m3 devono periodo 0,28 0,55 0,63 0,63 triaso periodo 0,19 0,38 0,61 0,61 kitas 0,11 0,23 0,37 0,37
8. Opoka m3 0,26 0,52 0,52 0,52 9. Sapropelis m3 0,25 0,25 0,25 0,25 10. Smėlis moliui liesinti m3 0,10 0,19 0,35 0,35 11. Smėlis stiklui gaminti m3 0,58 0,16 1,16 1,16 12. Smėlis silikatiniams dirbiniams m3 0,09 0,17 0,32 0,32 13. Kitas smėlis m3 0,07 0,14 0,28 0,28 14. Žvyras m3 0,09 0,17 0,32 0,32
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai ženkliai pakilo 2012 m. po Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pakeitimo. Nuo 2007 m. iki 2012 m. visų išteklių mokesčio tarifas padidėjo, išskyrus už sapropelį kuris liko nepakitęs. Nors, kai kurie ištekliai Lietuvoje dar neišgaunami, tokie kaip gintaras, kreidos mergelis, opoka, anhidritas, tačiau jų mokesčio tarifas keičiasi į didėjimo pusę. Didžiausias mokestis yra mokamas už gintarą, kurio tarifas yra 20,22 Eur/m3, mažiausias mokestis yra už sapropelį, kurio tarifas yra 0,25 Eur/m3. Taigi, galima teigti, kad Lietuvoje šis mokestis pakilo, už vienus išteklius pakilo neženkliai, už kitus lyginant 2007 metų tarifus su 2015 metų pakilo trigubai (4.7 pav.).
700%
600%
500% 400% 300% 200% 100%
0% Pokytis Pokytis procentais -100% -200%
pokytis 2015/2007 m. Išteklių rūšis pokytis 2015/2010 m. pokytis 2010/2007 m.
4.7 pav. Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius pokytis 2007-2015 m. 36
Kaip matyti iš paveikslėlio mokesčių pokytis labiausiai matomas lyginant 2007 m. su 2015, mokesčių pokytis kilo net iki 300 %. Mokesčių sistemos labai skiriasi visame pasaulyje. Kiekvienoje šalyje egzistuoja skirtinga mokesčių sistema, kurios turi įvairių komponentų, darančių įtaką gamtos išteklių sektoriuje įvairiose žvalgybos stadijose, tyrimo, prekybos ir galutiniam vartojimui. Didelė rizika, kai kasybos veiklos kapitalas susietas kartu su žvalgybos ir gavybos sektoriais, atsiranda skirtinga apmokestinimo tvarka (Sarma ir kt., 2001). Aplinkos ministerija 2011 metais išsiuntė klausimyną įvairioms Europos Sąjungos šalims apie mokesčių už valstybinius gamtos išteklius apmokestinimą. Palyginimui pateikiami kaimyninių Lietuvos valstybių 2010 metų mokesčio tarifai, kurie taikomi už išgautą išteklių kiekį pagal nustatytą tarifo dydį masės ar tūrio vienetui (4.5 lentelė).
4.5 lentelė. Mokesčių tarifai (EUR) kaimyninėse šalyse (sudaryta autorės pagal Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius didinimo galimybių studija) Eil. Išteklių rūšis Lietuva Estija Latvija Lenkija Nr. 1. Anhidritas 0,88 - - 2,57 2. Dolomitas 0,38 0,76-2,75 0,19-0,32 0,57 3. Durpės 0,18 0,23-0,28 0,08 0,28 4. Kvarcinis smėlis 1,2 - 0,32 0,74 5. Klintis 0,50 0,83-2,14 0,26 0,35 6. Gipsas - - 0,45 - 7. Molis 0,23-0,28 0,53-0,98 0,19 0,55 10. Smėlis 0,17-1,35 0,27-1,35 0,21 0,21 14. Žvyras 0,17 0,57-1,70 0,23 0,23
Kaip matome iš lentelės didžiausi mokesčio tarifai už valstybinius gamtos išteklius 2010 m. buvo Estijoje. Latvijoje ir Lenkijoje buvo mažiausi mokesčiai. Lietuvoje mokestis už valstybinius gamtos išteklius, įskaitomas: 80 procentų – į valstybės biudžetą, o 20 procentų – į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami gamtos ištekliai, biudžetą. Didesnio tarifo mokestis už valstybinius gamtos išteklius įskaitomas: 90 procentų – į valstybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti, o 10 procentų – į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami gamtos ištekliai, biudžetą (Lietuvos..., 1991). Aplinkosauginių mokesčių surinktų lėšų panaudojimas aplinkosaugos tikslais prisideda prie darnaus vystymosi ideologijos įgyvendinimo, ir taip suderinami ekonominiai interesai panaudoti aplinką ir gamtos išteklius, vykdant tam tikrą ūkinę veiklą, visuomenės interesas gyventi saugioje ir sveikoje aplinkoje bei aplinkos apsaugos tikslai užtikrinti ne tik dabartinės visuomenės poreikius mėgautis aplinka, bet ir nemažinti ateinančių kartų galimybės tenkinti savo poreikius (Medelienė ir kt., 2012). 37
Apibendrinant, galima teigti, kad mokesčiai už valstybiniu gamtos išteklius Lietuvoje vis didėja. O šie mokesčiai yra įskaitomi į valstybės, savivaldybių biudžetus.
38
5. NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ TELKINIŲ ANALIZĖ
Lietuvos žemės gelmėse yra mineralinių organinės kilmės medžiagų, naudojamų žmogaus ūkinės veiklos reikmėms tenkinti, tai žaliavos statybinėms medžiagoms gaminti, požeminiai bei mineraliniai vandenys, gintaras, nafta geležies rūda, durpės ir kt. Kvartero nuogulos visoje Lietuvos teritorijoje dengia ankstesnius nuosėdinius darinius, ir šie niekur paviršiuje (išskyrus karjerus, upių šlaitų atodangas, pvz., Ventos upės slėnyje ties Papile, Šventosios, Mūšos slėniuose) neatsiveria. Šie (kvartero) dariniai susiformavo kontinentinio paledėjimo sąlygomis ir labai skiriasi nuo ikikvarterinių darinių. Tai kelių dešimčių metrų (Lietuvoje kvarterinių darinių vidutinis storis apie 70 m.) storio ryškiai sluoksniuotų molingų, priemolingų nuogulų danga, kurios sąrangą galima tyrinėti upių šlaitų atodangose, karjeruose ir kituose kasiniuose. Kvarterinius darinius detaliai ištyrė Lietuvos geologijos ir geografijos institutų mokslininkai. Tyrimo duomenų pagrindu sudaryti Lietuvos geomorfologiniai žemėlapiai.
5.1. Naudingosios iškasenos Lietuvoje
Lietuvoje naudingosios iškasenos sistemingai tiriamos maždaug nuo 1946 m. ir jau iki 1958 m. buvo surasta visų šiuo metu eksploatuojamų kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių. Plėtojant paieškos ir žvalgybos darbus, telkinių skaičius ir išteklių kiekis augo, bet kartu didėjo ir gavybos apimtys, nes smarkiai plėtėsi pramoninių, gyvenamųjų namų statyba žemės ūkis. 1960–1972 m. šalies ūkinei veiklai kasmet prireikdavo po 20–30 mln. m3 mineralinių išteklių: žvyro, smėlio, klinties, dolomito, molio, durpių ir opokos, todėl geologams buvo keliamas uždavinys surasti naujus telkinius ir taip „atkurti“ sunaudotus išteklius (Žemės..., 2014). Nors Lietuva nepriklauso šalims, kurių gerovę lemia naudingųjų iškasenų eksploatavimas, tačiau ir molis, smėlis, klintis, dolomitas, durpė, jau nekalbant apie naftą, geležies rūdą, anhidritą ir daugelį kitų, yra didelis valstybės turtas. Visais laikais jų buvo ieškoma, o suradus – naudojama (Kadūnas..., 1998). Naudingųjų iškasenų naudojimas yra neatskiriamas ir vienas iš pagrindinių išsivystymo rodiklių visame pasaulyje. Kartu su gyventojų prieaugiu ir visuomenės išsivystymo lygiu didėja ir reikalavimai naudingųjų iškasenų telkinių naudojimui (Petric ir kt., 2011). Lietuvoje Naudingųjų iškasenų slūgsojimo sąlygas nulėmė šalies teritorijos žemės gelmių geologinės sandaros ypatumai. Pagal susidarymo laiką naudingąsias iškasenas įprasta 39 grupuoti į priekvarterines ir kvarterines, Kvartero sluoksnyje yra susidariusios šios naudingosios iškasenos: durpės, sapropelis, gėlavandenės klintis, žvyras, smėlis, molis, o prokvarteriniame sluoksnyje susidariusios yra šios naudingosios iškasenos: monomineralinis kvarcinis smėlis, gintaras, kreidos mergelis, opoka, molis, klintis, anhidritas, akmens druska, dolomitas, gipsas, nafta, geležies rūdos, granitas, mineralinis vanduo (5.6 lentelė) (Kavoliūtė, 2012). Taigi, didesnė dalis surastų naudingųjų iškasenų – dolomitas, durpės, gėlavandenė klintis, gipsas, glaukonitinis priesmėlis, klintis, kreidos mergelis, molis, opoka, smėlis ir žvyras - slūgso žemės paviršiuje arba po nedidele, nuo vieno iki keliolikos metrų storio danga. Kuršių mariose priekrantinės dalies dugno nuogulose randama gintaro išteklių. Sapropelio yra randama ežerų dugne, arba neretai jo randama durpynuose po durpių klodu. Akmens druskos, anhidrito, geležies rūdos ir gipso išteklių randama 300 – 460 m, o naftos daugiau kaip 1800 m gylyje nuo žemės paviršiaus.
5.6 lentelė. Lietuvos Respublikos naudingųjų iškasenų išteklių gavyba 2014 metais (sudaryta autorės pagal Lietuvos geologijos tarnybos duomenis) Eil. Naudingosios iškasenos Mato Išgautas išteklių Išgautas išteklių Nr. rūšis vnt. kiekis 2013 m. kiekis 2014 m. 1. Anhidritas tūkst. m3 0/0 0/0 2. Dolomitas tūkst. m3 1158 1291 3. Klintis tūkst. m3 681 669 4. Kreidos mergelis tūkst. m3 0 0 5. Molis: tūkst. m3 240 232 6. Opoka tūkst. m3 0 0 7. Sapropelis tūkst. m3 0 0 8. Žvyras tūkst. m3 6234 6070 9. Smėlis: tūkst. m3 1917 2568 10. Durpės: tūkst. m3 2897 2917 11. Nafta tūkst. t 86 81,93 12. Gėlas požeminis vanduo tūkst. m3 130 013,8 132 331,8 13. Mineralinis požeminis vanduo tūkst. m3 194 114,6 14. Gintaras tūkst. m3 - -
Pagal Lietuvos geologijos tarnybos 2014 metų duomenis Lietuvoje neekploatuojami anhidrito/gipso, kreidos mergelio, opokos, gintaro, sapropelio ištekliai. Daugiausiai 2014 m. buvo išgauta gėlo požeminio vandens, antras pagal išgautą kiekį yra žvyras, daugiausiai naudojamas kaip statybinė medžiaga. Mažiausiai per pastaruosius metus Lietuvoje buvo išgauta naftos. Lyginant 2013 m. su 2014 m. išteklių gavybos kiekiai keitėsi, vieni mažėjo kiti didėjo. Atskirų rūšių naudingieji ištekliai šalies teritorijoje pasiskirstę nevienodai. Akmens druskos yra Klaipėdos ir Tauragės apskrityse. Vienintelis išžvalgytas anhidrito telkinys yra 40
Kauno rajone. Visi surasti dolomito telkiniai išsidėstę šiaurinėje šalies dalyje, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse. Durpių telkinių yra visoje šalies teritorijoje, o daugiausia – Šiaulių, Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos ir Alytaus apskrityse. Geležies rūdos telkinys yra Varėnos rajone. Gėlavandenės klinties (klinties tufo, ežerų klinties, mergelio) išteklių daugiausia randama Alytaus ir Vilniaus apskrityse. Gipso išteklių yra Kauno rajone esančiame anhidrito telkinyje ir Pasvalio rajone. Glaukonitinio priesmėlio rasta Alytaus ir Vilniaus apskrityse. Visi ištirti klinties ištekliai yra šiaurinėje Lietuvos dalyje – Šiaulių apskrities teritorijoje. Kreidos mergelio išteklių turtingos Alytaus ir Marijampolės apskritys. Molio randama beveik visoje šalyje, išskyrus Klaipėdos apskritį. Daugiausia jo išteklių išžvalgyta Šiaulių, Marijampolės, Kauno ir Utenos apskrityse. Naftos išteklių turtingiausia yra Klaipėdos apskritis, nedaug jos rasta Marijampolės, Telšių ir Tauragės apskrityse. Vienintelis išžvalgytas opokos telkinys yra Tauragės apskrityje. Sapropelio aptinkama visoje Lietuvos teritorijoje, o išžvalgyti ištekliai yra 8 Šiaulių, Alytaus, Tauragės, Telšių ir Utenos apskrityse. Plačiausiai paplitęs žvyras ir smėlis, o daugiausia išžvalgytų jų išteklių yra Vilniaus, Kauno, Utenos, Alytaus, Klaipėdos ir Tauragės apskrityse. Mažiausiai smėlio ir žvyro ištekliais aprūpintos Marijampolės, Panevėžio ir Telšių apskritys (Lietuvos..., 2014). Lietuvos Respublikos Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių klasifikacijoje (Kietųjų..., 1999a) visi naudingųjų iškasenų ištekliai klasifikuojami pagal 3 kriterijus: - geologinį ištyrimą, - naudojimo galimybių ištyrimą - ir ekonominę vertę. Kadangi išteklių ekonominė vertė ir naudojimo galimybės dažniausiai priklauso nuo technologijų išsivystymo, šalies ekonominės būklės bei pokyčių rinkoje ir yra kintami dydžiai, tai ištekliai pateikiami tik pagal geologinį ištyrimą (Kietųjų..., 1999a). Pasak V. Januškos ir J. Gudonytės (Januška ir kt., 2010) 2009 m. sausio 1 d. būklei valstybinės geologinės informacijos sistemos naudingųjų iškasenų išteklių posistemės duomenų bazėje įrašyta informacija apie 699 detaliai išžvalgytus, 979 parengtinai išžvalgytus naudingųjų iškasenų telkinius bei 426 perspektyvius plotus. Tačiau, J. Satkūno (Satkūnas, 2009) teigimu, detaliai išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliai sąlyginai mažėja, lyginant su naudingųjų iškasenų gavybos tempais. Naudingosios iškasenos, kurioms įsisavinti reikia mažų investicijų, gali būti tiriamos sujungiant du (arba daugiau) geologinio tyrimo etapus arba tik parengtinai ar detaliai žvalgomos. 41
Naudoti naudingųjų iškasenų išteklius galima tik nustatytąja tvarka juos ištyrus ir Lietuvos geologijos tarnybos aprobuotus išteklius, kurių naudojimas nesukels reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ar žmonių sveikatai. Lentelėje pateikti suvestiniai duomenys apie Lietuvos naudingųjų iškasenų telkinių skaičių ir išteklių kiekį (5.7 lentelė.).
5.7 lentelė. Naudingųjų iškasenų telkiniai 2014 m. (sudaryta autorės pagal Lietuvos geologijos tarnybos duomenis) Naudingųjų iškasenų rūšis Telkinių Aprobuotų išteklių Likutis 2014 m. skaičius kiekis tūkst. kub. m. pabaigoje tūkst. kub. m. Anhidritas 1 80694 80694 Dolomitas 10 149852 173279 Durpės 121 1584147,9 1257474,398 Gėliavandenė Klintis 3 585 585 Gipsas 1 16823 16823 Klintis 5 273914 210808,31 Kreidos mergelis 7 8076 8060,06 Kvarcinis monomineralinis 1 6927 3916 Molis 59 174247 148366 Opoka 1 19773 19063,41 Sapropelis 9 5928 5914 Smėlis 263 335448 909696 Žvyras 406 851741 675554
Lietuvos teritorijoje yra įregistruoti 887 telkiniai, kurių ištekliai yra aprobuoti ir įrašyti į Žemės gelmių registrą. Lietuvos teritorijoje daugiausiai telkinių yra žvyro, net 406 telkiniai, mažiausiai šalyje anhidrito, gipso, kvarcinio monomineralinio smėlio ir opokos telkinių, kurių yra po vieną telkinį, tačiau pagal išteklių kiekį daugiausiai aprobuoti yra anhidrito ištekliai – 80694 tūkst. kub. m.
5.2. Kaišiadorių apskrities esama būklė ir naudingųjų iškasenų naudojimas
Viena iš Kauno apskrityje analizuojamų esančių savivaldybių šiame baigiamajame darbe yra Kaišiadorys. Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorija ribojasi su Kauno apskrities Jonavos, Kauno ir Prienų rajonų savivaldybių bei Vilniaus apskrities Širvintų rajono bei Elektrėnų savivaldybių teritorijomis (5.8 pav.). 42
5.8 pav. Kaišiadorių rajono savivaldybės ribos (VĮ Registrų centras, 2013)
Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos plotas - 1087 km2. Kaišiadorių rajono teritorijoje yra 11 seniūnijų: Kaišiadorių miesto seniūnija, Kaišiadorių apylinkės seniūnija, Kruonio seniūnija, Nemaitonių seniūnija, Palomenės seniūnija, Paparčių seniūnija, Pravieniškių seniūnija, Rumšiškių seniūnija, Žaslių seniūnija, Žiežmarių miesto seniūnija, Žiežmarių apylinkės seniūnija. Kaišiadorių rajono žemės fondas pateiktas 2014 m. sausio 1 d. duomenimis (5.9 pav.), kuris pasiskirsto pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį pasiskirsto į 5 grupes. Žemės ūkio paskirties žemė sudaro 58 % (63363 ha), miškų ūkio paskirties žemė sudaro 30 % (32847 ha), vandens ūkio paskirties žemė sudaro 2,9 % (2412 ha), konservacinės paskirties žemė sudaro 0,1 % (141 ha) ir kitos paskirties žemės sudaro 9 % (9937 ha) viso Kaišiadorių rajono savivaldybės ploto, kuris užima 109700 ha.
0% 3% 9%
30% 58%
Žemės ūkio paskirties žemė Vandens ūkio paskirties žemė Vandens ūkio paskirties žemė Konservacinės paskirties žemė Kitos paskirties žemė
5.9 pav. Kaišiadorių rajono savivaldybės žemės fondo pasiskirstymas pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį (sudaryta autorės, pagal Registrų centro duomenis) 43
Kaišiadorių rajono savivaldybei pagal geomorfologinę sandarą būdinga žemės paviršiaus formų įvairovė – lygumos, nuolaidumos ir slėniai, plynaukštės ir pakilumos kurios priskiriamos Pabaltijo žemumos sričiai. Agrarinis kraštovaizdis labai nevienalytis jis miškingas ir menkai vandeningas. Jame ryškus žemėvaizdžio kalvotumas, banguotumas ir daubotumas. Beveik visa rajono teritorija priklauso Neries žemumai ir Nemuno vidurupio plynaukštei. Tik Kaišiadorių krašto pietiniu paribiu driekiasi Dzūkų aukštumos ir Neries žemumos takoskyra. Geologiniai procesai, ilgus metus formavę reljefą, sukūrė dabartinę Kaišiadorių rajono savivaldybės žemėnaudos struktūrą, miškingumą, augmenijos ir gyvūnijos įvairovę bei visas kitas gamtines vertybes. Kaišiadorių kraštas priskiriamas Rytų Lietuvos srities Pietų aukštumos dirvožemio rajonui, kuriam būdingos moreninės aukštumos ir smėlingos lygumos. Dėl to trumpesnis šios srities augalijos vegetacijos periodas, intensyvi dirvožemių paviršinė erozija, nepastovus vietinis klimatas. Šiauriniame ir rytiniame Kaišiadorių rajono pakraštyje dabar vyrauja dolomitinis molis, o šiaurės vakarinėje dalyje – karbonatingas molis. Kai kur pasitaiko klinčių ir dolomitinių klinčių. Centrinėje rajono dalyje pažymėtinas lengvo ir vidutinio lengvumo priemolio dirvožemių ruožas. Dėl mechaninės sudėties ir kalvoto reljefo nuo 5 iki 20 % dirvožemių paveikti vandens ir vėjo erozijos. Teritorijoje yra daug įprastų, visoje šalyje randamų požeminių gamtinių išteklių – smėlio, žvyro, molio, durpių ir, aišku, gėlo vandens. Šie gamtiniai turtai intensyviai naudojami žmogaus gyvenimo reikmėms. Naudingųjų iškasenų plotai įeina į kitos paskirties žemę, kurią sudaro ne žemės ūkio veiklai naudojamų statinių užimta žemė, namų valdų žemė (išskyrus vienkiemius ir nekompaktiškų kaimų sodybas, kurios kartu su aplink esančia ūkininko ūkio arba asmeninio ūkio žeme priskiriamos žemės ūkio paskirties žemei), taip pat prieš tai paminėti eksploatuojami naudingųjų iškasenų telkiniai, bendro naudojimo žemė kompaktiško užstatymo kaimo gyvenamosiose vietovėse ar rekreacinėse teritorijose ir kt. Atlikus naudingųjų iškasenų telkinių analizę Žemės gelmių registre rasti net 38 naudingųjų iškasenų telkiniai. Pagal išteklių rūšį Kaišiadorių rajono teritorijoje yra 6 smėlio telkiniai, 12 žvyro telkinių, 15 durpių telkinių, 2 molio telkiniai, 3 bendri smėlio ir žvyro telkiniai (5.10 pav.). 44
8% Smėlis 5% 16% Žvyras
Durpės
Molis 39% 32% Smėlis ir žvyras
5.10 pav. Kaišiadorių rajono savivaldybės naudingosios iškasenos (sudarytas autorės pagal Lietuvos geologijos tarnybos duomenis)
Daugiausiai teritorijoje yra durpių telkinių, kurie užima 39 %, o mažiausiai yra molio telkinių, kurie sudaro 5 %, 32 % sudaro žvyro telkiniai, smėlio telkiniai sudaro 16 % ir bendri smėlio ir žvyro telkiniai užima 8 %. Kaišiadorių rajono savivaldybėje naudingųjų iškasenų telkiniai, lyginant su visu Lietuvos Respublikos plotu sudaro tik 0,04 % Lietuvos ploto, tuo tarpu visų Lietuvoje esančių naudingųjų iškasenų plotas, pasak J. Satkūno užima 4,3 %. Pagal plotą šie telkiniai užima 2544,6 ha Kaišiadorių rajono savivaldybės ploto. Teritorijoje naudingųjų iškasenų plotai pagal dydį pasiskirstę taip: didžiausi plotai yra durpių telkinių - iš viso 1515,5 ha, žvyro karjerai užima 636,46 ha plotą, smėlio karjerai – 194,19 ha, molio - 49,16 ha ir bendri smėlio ir žvyro telkiniai užima 149,29 ha plotą. Naudingųjų iškasenų telkiniai Kaišiadorių rajono savivaldybėje išsidėstę įvairiai. Molio telkiniai yra teritorijos šiaurės vakarų dalyje netoli Kauno marių. Smėlio telkiniai yra išsidėstę įvairiai: keturi yra pietvakariuose, vienas telkinys yra teritorijos centrinėje dalyje, o šeštasis karjeras šiaurės rytų dalyje. Žvyro telkinių randama rytinėje ir šiaurės rytų dalyje. Durpių telkiniai Kaišiadorių rajono savivaldybėje yra šiaurinėje, rytinėje ir šiaurės vakarų dalyje. Kaip minėta anksčiau molio telkinių teritorijoje yra tik du, kurie užima mažiausią dalį iš visų naudingųjų iškasenų telkinių Kaišiadorių rajono savivaldybėje. Vienas molio telkinys (Kertupis II) yra naudojamas, kitas (Kertupis) nenaudojamas. Pagal ištirtumą rajono savivaldybėje yra vienas detaliai išžvalgytas telkinys ir vienas prognozinis molio telkinys. Kaišiadorių rajono savivaldybėje yra trys bendri smėlio ir žvyro telkiniai (Mūro Strėvininkai, Tarpumiškis II ir Skynimai). Visi trys telkiniai yra naudojami. Pagal ištirtumą rajono teritorijoje yra vienas detalus, vienas prognozinis ir vienas parengtinai išžvalgytas telkinys. Gana mažą dalį teritorijoje užima smėlio telkiniai, kurių yra šeši, du (Kruonis II, Žiežmariai) jų yra naudojami ir keturi (Žiūronai, Kruonis, Anglininkai, Šešonys) 45 nenaudojami. Pagal ištirtumą keturi smėlio telkiniai yra detaliai išžvalgyti ir du telkiniai parengtinai išžvalgyti. Antrą vietą pagal naudingųjų iškasenų telkinių kiekį teritorijoje užima žvyro telkiniai, kurių yra dvylika. Nenaudojamų telkinių yra septyni (Darsūniškis, Tarpumiškis III, Rumšiškės, Kmitai, Mikalaučiškės III ir IV, Pajautiškės II), o naudojamų yra penki (Strėvininkai, Rasava, Mikalaučikės I ir II, Litviniškės), o pagal ištirtumą detaliai išžvalgytų telkinių yra devyni, parengtinai išžvalgytų yra du ir vienas telkinys yra prognozinis. Daugiausiai Kaišiadorių rajone rasta durpių telkinių, kurių yra penkiolika, iš jų vienuolika (Žiebena, Baltaraistis, Strėva, Burbiškės, Žaliasis Raistas I, Tarbiškės, Paparčiai, Antanaičiai, Palraistys, Klimo Šilelis, Šlapraistis) yra nenaudojami, du (Lomena, Romatas) telkiniai yra naudojami ir dar du (Žaliasis Raistas, Gyvatynas) telkiniai yra apleisti. Pagal ištirtumą tik trys telkiniai yra detaliai išžvalgyti ir likę dvylika telkinių ir parengtinai išžvalgyti. Lietuvos teritorijoje yra 772 naudingųjų iškasenų telkiniai, parengtinai išvalgytų telkinių yra 972, ir išskirti 400 prognoziniai naudingųjų iškasenų plotai. Tuo tarpu Kaišiadorių rajono savivaldybėje 2015 m. duomenimis yra 3 prognoziniai telkiniai, 17 telkinių yra parengtinai išžvalgyti ir 18 telkinių yra išžvalgyti detaliai. Pagal 2015 metų Žemės gelmių registro duomenis (Lietuvos..., 2015) Kaišiadorių rajono savivaldybėje yra 13 naudojamų telkinių, 23 nenaudojami telkiniai ir 2 telkiniai yra apleisti. Daugiausiai yra naudojami žvyro telkiniai, o iš 15 durpių telkinių yra naudojami tik du. Išnagrinėjus Kaišiadorių rajono savivaldybėje esančius naudingųjų iškasenų telkinius, pastebėta, kad didžioji dalis jų buvo įregistruoti 1997 metų liepos mėnesį. Remiantis Žemės gelmių registro duomenimis buvo sudaryta lentelė (5.8 lentelė.), kurioje pateikiamas naudingųjų iškasenų gavybos pokytis nuo 1998 m. iki 2014 m.
5.8 lentelė. Naudingųjų iškasenų gavybos pokytis 1998-2014 m. (sudarytas autorės remiantis Žemės gelmių registro duomenimis)
Išteklių Išgautas kiekis, tūkst. kub.m rūšis/metai 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 Smėlis - 106 39 6 3 0 0 0 1 1 1 12 12 24 7 8 29 Žvyras - 26 33 18 18 73 32 26 43 40 49 13 30 42 15 44 23 Molis - 18 9 8 13 15 23 23 34 36 19 12 15 20 17 18 21 Durpės - 20 4,29 3,57 18,6 5 5,71 7,14 7,14 7,14 2,2 2,3 3,2 2,2 0 0 0 Smėlis ir žvyras ------
Kaip matyti iš lentelės per šiuos visus analizuojamus metus daugiausiai buvo išgaunama žvyro, net 525 tūkst. m3, o mažiausiai buvo išgauta durpių – 88,46 tūkst. m3, nors 46
šių telkinių teritorijoje yra daugiausiai. Taigi, iš viso Kaišiadorių rajono savivaldybėje 1998- 2014 m. laikotarpių buvo išgauta 1163,46 tūkst. m3 naudingųjų iškasenų. Naudingąsias iškasenas savininkas ar naudotojas nuosavybės teise jam priklausančiame žemės sklype ar nuomojamame sklype gali naudoti tik savo ūkio reikmėms, neturėdami šios rūšies ūkinės veiklos leidimo, tačiau savininkas ar naudotojas privalo turėti mažojo karjero pasą. Šiame mažajame karjere iškastas naudingąsias iškasenas draudžiama parduoti, naudoti komercinei veiklai arba kaip atsiskaitymo priemonę kitaip perleisti (Lietuvos..., 2008). Juridiniam asmeniui ar šių asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį, išduodamas vienas leidimas, naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes (ir atlikti žvalgybą, paiešką), o sutarčių, kuriose nurodytam terminui nustatomos naudingųjų iškasenų ar kitų išteklių naudojimo sąlygos, gali būti kelios, atsižvelgiant į tai, kiek yra naudingųjų iškasenų telkinių. Tokia sutartis naudoti išžvalgytus išteklius ir žemės gelmių ertmes nurodytame objekte sudaroma juridinio asmens ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, pageidaujamam, bet ne ilgesniam kaip 25 metų laikotarpiui (Lietuvos..., 2002). Leidimas suteikia teisę naudoti išteklius ir žemės gelmių ertmes (ir atlikti žvalgybą, paiešką). Taigi Kaišiadorių rajono savivaldybėje nuo 2003 m. yra išduota dešimt leidimų (5.9 lentelė). Leidimai išduoti tiems naudingųjų iškasenų telkiniams, kurie yra naudojami ir yra detaliai išžvalgyti. 5.9 lentelė. Įmonės turinčios leidimus naudoti žemės gelmių išteklius (sudaryta autorės, 2015 m.) Įmonės pavadinimas Leidimo Naudingųjų iškasenų telkinys, kurį gali išdavimo data naudoti įmonė VĮ „Kauno regiono keliai“ 2013-03-19 Žiežmariai, Litviniškės, Mikalaučiškės II, Strėvininkai, Kruonis UAB „Žiežmarių 2008-06-30 Rasava hidrotechnika“ UAB „Poraistė“ 2005-10-06 Romatas UAB „Komrita“ 2005-06-10 Mūro Strėvininkai UAB „Gavyba“ 2014-02-07 Lomena UAB „9999LT“ - Skynimai UAB „KamestaG“ 2003-04-15 Tarpumiškis II , Mikalaučiškės I UAB „Baltijos karjerai“ 2014-08-13 Kruonis II UAB „Palemono keramika“ 2008-06-09 Kertupis II UAB „Kaišiadorių statyba“ 2005-12-02 Tarpumiškis II
2005 metais buvo išduoti trys leidimai naudoti žemės gelmių išteklius. Šie leidimai buvo išduoti UAB „Poraistė“, UAB „Komrita“ ir UAB „Kaišiadorių Statyba“. Leidimas 2003 m. buvo išduotas UAB „KamestaG“, kuri turi du leidimus naudoti išteklius Tarpumiškis II ir Mikalaučiškės I telkiniams. Leidimas 2014 metais buvo išduotas UAB „Gavyba“ naudoti 47
žemės gelmių išteklius – „Lomena“ telkiniui. Daugiausiai pagal telkinių skaičių naudoti išteklius gali VĮ „Kauno regiono keliai“, Siekiant ištirti naudingųjų iškasenų telkinių teritorijas, buvo detaliai išanalizuota 16 Nekilnojamojo turto registre įregistruotų naudingųjų iškasenų telkinių. Šešiolikos žemės sklypų naudotojai yra juridiniai asmenys, turintys leidimus naudoti žemės gelmių išteklius (5.11 pav.).
VĮ "Kauno regiono keliai" UAB "Baltijos karjerai" VĮ "Kauno regiono keliai" UAB "Komrita" VĮ "Kauno regiono keliai"
UAB "Kaišiadorių statyba"
UAB "Kaišiadorių statyba" AK "Palemono keramika" AK "Palemono keramika"
UAB "Žiežmarių Hidrotechnika" Naudotojas UAB "Žiežmarių Hidrotechnika" VĮ "Kauno regiono keliai" UAB "9999LT" UAB "KamestaG" VĮ Kauno reg. atliekų tvark. centras VĮ "Kauno regiono keliai" 0,0 2,0 4,0 6,0 8,0 10,0 12,0 14,0 16,0 18,0 Plotas, ha
5.11 pav. Kaišiadorių rajono savivaldybės naudingųjų iškasenų telkinių naudotojai (sudaryta autorės pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis)
Daugiausiai Kaišiadorių rajone naudingųjų iškasenų telkinius naudoja VĮ „Kauno regiono keliai“, šie telkiniai užima 32,7569 ha ploto. Antra pagal plotą naudingųjų išasenų telkinius naudojanti įmonė UAB „Komrita“, jos naudojamas plotas yra 11,7095 ha. UAB „Baltijos karjerai“ naudoja 8,5395 ha, AK „Palemono keramika“ – 8,8500 ha, UAB „Kaišiadorių statyba“ – 4,2856 ha, UAB „Žiežmarių Hidrotechnika“ – 4,6947 ha, UAB „9999LT“ – 5,2300 ha, ir mažiausias naudojamas plotas 0,3202 ha naudojamas UAB „KamestaG“. Vienas sklypas yra naudojamas VĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centro“, šios įstaigos naudojamas plotas 1,4000 ha. Visi naudojami sklypai yra nuomojami iš valstybės tuo tikslu sudarytos ilgalaikės nuomos sutartys (5.12 pav.). 48
Nuomos terminas, metais
25 25 23 23 22 20 18 18 18 16 16 16 14 15 15
4
5.12 pav. Naudingųjų iškasenų telkinių ilgalaikė nuoma (sudaryta autorės pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis)
Kitos paskirties valstybinės žemės sklypai gali būti formuojami pagal žemės sklypų ribų specialiuosius planus ir juose turi būti numatyta žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir kiti nustatyti apribojimai ar suprojektuoti siūlomi žemės servitutai. Analizuojamiems sklypams žemės nuomos sutartys buvo sudarytos 2004 – 2014 metais ir jos galioja iki 2015-2037 metų. Ilgiausiam nuomos terminui naudingųjų iškasenų telkinys yra išnuomotas 25 metams UAB „Žiežmarių Hidrotechnikai“. Trumpiausias nuomas terminas yra 4 metai, kuris priklauso VĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui“. Vidutinis nuomas terminas naudingųjų iškasenų telkinių naudojimui yra 18 metų. Naudingųjų iškasenų telkiniai Kaišiadorių rajono savivaldybėje Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą: 2012 m. – du sklypai, 2013 m. vienas sklypas; pagal Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą: 1998 m. vienas sklypas, 2010 m. - 1 sklypas, 2012 m. taip pat vienas sklypas ir 2011 m. du sklypai; ir pagal Apskrities viršininko įsakymą 1998 m. – 2 sklypai, 2006 m. – 2 sklypai, 2000 m. – 3 sklypai ir 2004 m. vienas sklypas. 49
Naudingųjų iškasenų telkinių naudojimas ilgesniam laikotarpiui planuojamas rengiant bendruosius ir specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose išanalizuojamas šių darbų poveikis aplinkai ir nustatomi reikalavimai tinkamam žemės naudojimui. Kaišiadorių rajono savivaldybėje numatoma eksploatuoti naudingąsias iškasenas tik esant poreikiui, pirmenybė naudoti žemę išlieka žemės ūkiui ir miškų ūkiui. Saugomose teritorijose naujų naudingųjų iškasenų karjerų nenumatoma, o esami, juos išeksploatavus arba nutraukus gavybą turi būti rekultivuoti į mišką ar kitas žemės naudmenas. Naudingųjų iškasenų telkinių teritorija turi būti parinkta ir projektuojama tik vadovaujantis bendrojo plano sprendiniais (Kaišiadorių..., 2008). Išnagrinėjus Kaišiadorių rajono savivaldybės naudingųjų iškasenų telkinių naudojimą matyti, jog šiuo metu daugiausiai naudojamas yra žvyras. Naudingųjų iškasenų išteklių telkinius naudoja juridiniai asmenys, kurie vidutiniškai telkinius yra išsinuomojo aštuoniolikai metų.
5.3. Kaišiadorių rajono bendrojo plano sprendiniai
Kaišiadorių rajono savivaldybės bendrasis planas yra teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame nustatoma savivaldybės teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijų naudojimo, tvarkymo, saugojimo ir plėtros principai. Pagrindinis Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano principas yra aktyvi plėtra. Aplinkos būklę Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje labiausiai įtakoja šie procesai: 1. Urbanistinė plėtra (esamų miestų, miestelių ir gyvenviečių plėtra, naujų teritorijų urbanizacija); 2. Susisiekimo sistemos plėtra (automobilių kelių, geležinkelių, vandens kelių vystymas); 3. Inžinerinės infrastruktūros plėtra (vandentiekio, nuotekų, dujotiekio, elektros magistralinių tinklų plėtra); 4. Miško naudojimo intensyvėjimas; 5. Intensyvi žemės ūkio plėtra; 6. Pramonės įmonių bei kitų objektų, galinčių sukelti neigiamą poveikį aplinkai, plėtra. Visa tai sudaro grėsmę daugumos šių teritorijų vertybėms, nes skatina didesnę ar mažesnę natūralaus kraštovaizdžio degradaciją. Viena iš pagrindinių aplinkos apsaugos 50 problemų, susijusi su Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu ir iškylanti dėl aukščiau išvardintų priežasčių, yra naudingųjų iškasenų neefektyvus naudojimas. Prioritetine žemės naudotojų veikla Kaišiadorių rajono teritorijoje išlieka žemės ūkis ir miškų ūkis. Taigi, eksploatuoti naudingąsias iškasenas numatoma tik esant poreikiui. Išskyrus saugomose teritorijose naujų naudingųjų iškasenų karjerų nenumatoma, o esami, juos išeksploatavus arba nutraukus gavybą turi būti rekultivuoti į mišką ar kitas žemės naudmenas. Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatytos prioritetinės žemės naudojimo kryptys sudaro teritorijų tvarkymo sistemą ir yra išskiriamos atsižvelgiant į pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį bei teritorijos tvarkymo pobūdį ir intensyvumą. Miškų išdėstymo brėžinyje buvo išskirta 693 ha naudingųjų iškasenų telkinių, kurių teritorijose miško įveisimas draudžiamas. Kadangi į šias teritorijas patenka mažo našumo žemės, todėl miškai nebuvo projektuojami. Kitos paskirties teritorijose pagal žemės naudojimo būdą yra priskiriami naudingųjų iškasenų gavybos objektų sklypai, tai eksploatacinės (gavybinės) paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kuriose gavybai naudojami durpynai, nerūdinių statybinių medžiagų karjerai. Teritorijos bendrajame plane konservacinių požiūriu vertingiausiuose arealuose, kurie apima Kauno marių regioninio parko teritoriją, Aukštadvario regioninį parką, Kernavės valstybinio kultūrinio rezervato buferinę zoną ir Kaišiadorių rajono savivaldybėje esančias valstybinės reikšmės gamtines saugomas teritorijas yra ribojama naudingųjų iškasenų gavyba.
5.4. Naudingųjų iškasenų telkinių esančių Kaišiadorių rajono savivaldybėje poveikio gyventojams vertinimas
Kaišiadorių rajono teritorijoje esančių naudingųjų iškasenų telkinių poveikis gali būti ne vien kraštovaizdžiui, bet ir šalia jų gyvenantiems gyventojams. Taigi, siekiant ištirti koks poveikis daromas gyventojams ir su kokiomis problemomis jie susiduria 2014 m. III ketvirtyje buvo atliekama gyventojų apklausa, panaudojant anketą (1 priedas). Apklausiami buvo tie gyventojai, kurie gyvena Kaišiadorių rajono savivaldybėje netoliese esančių naudingųjų iškasenų telkinių. Apklausoje dalyvavo 35 šalia šių telkinių gyvenantys gyventojai: Kertupis II, Romatas, Kruonis II, Skynimai ir Žiežmariai. Pirmieji apklaustieji gyventojai buvo įsikūrę šalia Kertupis II telkinio (5.13 pav.). Jis yra Rumšiškių seniūnijoje šalia Karčiupio kaimo. Šiame karjere išgaunamas molis. 51
5.13 pav. Kertupis II molio telkinys (sudaryta autorės, 2015 m.)
Šis telkinys yra vienas didžiausių molio telkinių Lietuvoje, susidaręs kvartero amžiuje. Kertupio II molio telkinys žemės gelmių registre įregistruotas 1997 m. liepos 17 d. Iš autorės sudaryto paveikslėlio pagal geologinio tyrimo etapą dalis šio telkinio išteklių yra detaliai išžvalgyti ir sudaro 24 ha ploto, o kita išteklių dalis parengtinai išžvalgyti ir sudaro tik 4,1 ha ploto. Telkinys pradėtas eksploatuoti 1993 m. tuo metu kasybai skirtas plotas buvo 8,8 ha, o žvalgybos plotas buvo 6,8 ha. Šiuo metu molis kasamas 6,8 ha kasybos plote, pietrytinėje karjero dalyje. Iškastas molis naudojamas keraminių mūro gaminių (keraminės plytos, blokeliai) gamybai. Į rytus nuo asfaltuoto kelio, vedančio į kolektyvinių sodų masyvą, telkinio kasybos sąlygos yra sudėtingos, nes naudingo klodo storis kaitus, mažas neparankios konfigūracijos sklypas, vidutiniškai stora viršutinė danga. Storas molio sluoksnis turi tarpinę aleurito dangą. Abu šie nenaudingi sluoksniai vandeningi. Vakarinėje telkinio dalyje, 1997 m. žvalgybos plote, molio klodas yra plonesnis. Augalinis sluoksnis prieš pradedant eksploatuoti atitinkamą kasybos plotą buvo suvežtas į sklypo pakraščius. O nenaudojamos nukastos dangos uolienos kaupiamos atskirai – tarpiniuose grunto sandėliuose. Artimiausia gyvenvietė esanti šalia Kertupio II telkinio yra vos 1,5 km iki Karčiupio gyvenvietės centro. Šiame kaime 2001 m duomenimis gyveno 201 gyventojas. Telkinys yra apsuptas miško, todėl gyventojai buvo apklausti gyvenantys šiek tiek toliau. Apklausoje dalyvavo 10 respondentų (5.10 lentelė).
5.10 lentelė. Gyventojų apklausos duomenys (sudaryta autorės 2015 m.) Klausimas Atsakymas Ar netoliese Jūsų namų yra naudingųjų Visi dešimt apklaustųjų atsakė, kad netoliese iškasenų telkinys? yra naudingųjų iškasenų telkinys. Ar žinote šalia kokio naudingųjų iškasenų Gyventojai į šį klausimą atsakė vienodai, kad telkinio gyvenate? Jei taip, šalia kokio? jie žino, ir tai yra Kertupio II telkinys.
52
Klausimas Atsakymas Ar žinote, kokios naudingosios iškasenos Vienas respondentas nežinojo kokios šiame telkinyje išgaunamos? Jei taip, kokios? iškasenos čia yra išgaunamos, kiti devyni respondentai žinojo, kad šiame telkinyje išgaunamas molis. Ar žinote kas valdo (fizinis ar juridinis Visiems respondentams buvo aišku, kad šį asmuo) šį naudingųjų iškasenų telkinį? Jei telkinį eksploatuoja UAB „Palemono taip, kas? keramika“, kadangi ši įmonė yra gerai žinoma, kaip degto molio plytų, plytelių ir statybinių dirbinių gamyba užsiimanti įmonė. Kaip manote, kiek metų dar bus naudojamas Respondentai atsakė įvairiai, penki mano kad šis telkinys? dar bus naudojama 40 metų, du mano kad bus naudojama 35 metus, vienas respondentas mano, kad bus naudojamas, tol kol bus iškastos visos iškasenos, kiti du mano, kad apie 20 metų. Išnaudojus šio telkinio resursus, kaip manote, Keturi respondentai mano, kad telkinys bus į ką reikėtų rekultivuoti šį telkinį? rekultivuotas į miško naudmenas, nes apsuptas mišku, kiti šeši mano, kad išnaudojus telkinį jis bus rekultivuotas į vandens telkinį. Ar šio telkinio naudojimas, sukelia Jums Kadangi, telkinys yra miško apsuptyje, tad kokių nors problemų, ar nepatogumu? Kokių? gyventojai didelių nepasitenkinimų nepareiškė, nes triukšmo nesigirdi. Tačiau vis tik gyventojai pridūrė, kad jiems nepatinka sunkiasvorių mašinų judėjimas, kadangi kelio yra žvyro dangos, taigi nuo šių mašinų atsiranda duobės. Kaip manote, kaip galėtų būti sprendžiamos Pagrindinė problema, kurią nurodė šios problemos? respondentai, kelio danga, tad jie mano, kad reikėtų tiesiog išasfaltuoti kelius.
Romato durpių telkinys, yra vienintelis Kaišiadorių rajone eksploatuojamas pramoninis durpynas (5.14 pav.). Šio durpyno plotas 299 ha (pramoninis 244 ha). Pelkė apie 5 km ištįsusi iš šiaurės vakarų į pietryčius. Joje, teka Romato upelis, o toliau prasideda ir Želvos upelis (Šešuvos upelio dešinysis intakas). Telkinyje kasamos trupininės durpės, daugiausia kraikui. Prieš pradedant kasti, durpių buvo 10,2 mln. kubinių metrų. Iki 1970 m. pradžios iškasta 47% durpių.
5.14 pav. Romatas durpių telkinys (sudaryta autorės, 2015 m.) 53
Romato durpių telkinys žemės gelmių registre įregistruotas 1997 m. liepos 17 d. Iš autorės sudaryto paveikslo, pagal geologinio tyrimo etapą, visi telkinio ištekliai yra detaliai išžvalgyti ir sudaro 244 ha ploto. 2005 m. spalio 06 d. išduotas leidimas naudoti šio telkinio išteklius UAB „Poraistė. Įmonės veiklą apima natūralių durpių, nurūgštintų durpių, durpių substratų bei kompostų gamyba ir pardavimas. Artimiausia gyvenvietė nuo Romato durpyno centro iki Paromatės Krušonys kaimo yra apie 3 km. Šiame kaime 2001 m duomenimis gyveno 45 gyventojai. Apklausos metu buvo apklausti 5 gyventojai. Respondentų atsakymai pateikti 5.11 lentelėje.
5.11 lentelė. Gyventojų apklausos duomenys (sudaryta autorės 2015 m.) Klausimas Atsakymas Ar netoliese Jūsų namų yra Visi penki apklaustieji atsakė kad, netoliese yra naudingųjų iškasenų telkinys? naudingųjų iškasenų telkinys. Ar žinote šalia kokio naudingųjų Gyventojai į šį klausimą atsakė vienodai, kad jie žino, ir iškasenų telkinio gyvenate? Jei tai yra Romato durpių telkinys. taip, šalia kokio? Ar žinote, kokios naudingosios Respondentai į šį klausimą atsakė žinantys, kad šiame iškasenos šiame telkinyje telkinyje yra išgaunamos durpės. išgaunamos? Jei taip, kokios? Ar žinote kas valdo (fizinis ar Į šį klausimą visi respondentai nežinojo atsakymo. juridinis asmuo) šį naudingųjų iškasenų telkinį? Jei taip, kas? Kaip manote, kiek metų dar bus Du respondentai mano, kad dar bus naudojamas apie 40 naudojamas šis telkinys? metų, du respondentai mano, kad bus naudojamas 60 metų, o vienas respondentas mano, kad bus naudojamas virš 100 metų, nes šio telkinio teritorija yra labai didelė. Išnaudojus šio telkinio resursus, Visi penki respondentai mano vienodai, kad telkinį kaip manote, į ką reikėtų reikėtų rekultivuoti į mišką, Todėl, kad aplink telkinio rekultivuoti šį telkinį? teritorija plyti miškas. Ar šio telkinio naudojimas, sukelia Nei vienas respondentas neįvardijo jokių problemų ar Jums kokių nors problemų, ar nepatogumų. nepatogumu? Kokių?
Skynimai smėlio ir žvyro telkinys yra Kaišiadorių r., Paparčių sen., Krečiūnų k. (5.15 pav.). Telkinys buvo įregistruotas 2012 m. rugpjūčio 21 d. Šiam telkiniui buvo išduotas leidimas, kurio naudotojas yra Uždaroji akcinė bendrovė „9999LT“.
5.15 pav. Skynimai smėlio ir žvyro telkinys (sudaryta autorės, 2015 m.) 54
Telkinio kasyba buvo pradėta 2013 m. Numatoma Žvyro ir smėlio kasyba yra atviruoju kasimu (karjeru). Iškastas smėlis ir žvyras tinkamas keliams tiesti. Karjero eksploatavimo technologija: laipsniškas teritorijos paviršiaus paruošimas, augalinio sluoksnio ir mineralinės dangos nukasimas bei sustūmimas į laikinas sąvartas, technologinių karjero vidaus kelių įrengimas, smėlio ir žvyro naudingojo klodo iškasimas ir pakrovimas į autotransporto priemones ekskavatoriumi arba krautuvu, iškastos produkcijos išvežimas iš karjero ir išeksploatuoto ploto rekultivavimas. Išeksploatavus plotas numatomas rekultivuoti į vandens telkinius ir mišką. Telkinį planuojama išeksploatuoti ir rekultivuoti per 26 metus. Netoliese esanti Dainavos gyvenvietė yra už 3 km, kurioje 2001 m. duomenimis gyveno 169 gyventojai. Šioje gyvenvietėje buvo apklausta 7 respondentai (5.12 lentelė).
5.12 lentelė. Gyventojų apklausos duomenys (sudaryta autorės 2015 m.) Klausimas Atsakymas Ar netoliese Jūsų namų yra naudingųjų Penki apklaustieji atsakė kad, netoliese yra iškasenų telkinys? naudingųjų iškasenų telkinys, kiti trys respondentai nežinojo apie šį telkinį. Ar žinote šalia kokio naudingųjų iškasenų Penki respondentai kurie yra girdėję, kad telkinio gyvenate? Jei taip, šalia kokio? netoliese yra naudingųjų iškasenų telkinys, taip pat atsakė, kad tai yra Skynimų telkinys Ar žinote, kokios naudingosios iškasenos Gyventojai nurodė, kad čia yra išgaunamas šiame telkinyje išgaunamos? Jei taip, kokios? smėlis ir žvyras. Ar žinote kas valdo (fizinis ar juridinis Nei vienas respondentas nenurodė, kokia tai asmuo) šį naudingųjų iškasenų telkinį? Jei įmonė, tačiau žinojo, kad šiame telkinyje taip, kas? veiklą vykdo juridinis asmuo. Kaip manote, kiek metų dar bus naudojamas Respondentai mano, kad šis telkinys bus šis telkinys? naudojamas nuo 10 iki 15 metų. Išnaudojus šio telkinio resursus, kaip manote, Kadangi respondentai, tiksliai nežinojo kur į ką reikėtų rekultivuoti šį telkinį? yra šis telkinys, tik yra girdėję, kad yra kažkur netoliese, į šį klausimą jie atsakė, kad jiems visiškai nesvarbu. Ar šio telkinio naudojimas, sukelia Jums Respondentai nepateikė jokių nusiskundimų, kokių nors problemų, ar nepatogumu? Kokių? todėl, kad kaip minėta ankstesniame klausime, net nežinantys, kur tiksliai yra šis telkinys. Taip pat, galbūt, todėl kad šis telkinys nėra didelis tik apie 5 ha ploto.
Kruonis II smėlio telkinys yra Kruonio II k., Kruonio sen., Kaišiadorių r. sav. Telkinį naudoja UAB „Baltijos karjerai“. Šio smėlio telkinio eksploatacijos vieta buvo parinkta pagal esamus ankstesniųjų metų geologinių tyrinėjimų duomenis, jie buvo atlikti 1986 m. Smėlio karjeras buvo planuojamas 23 ha plote iš detaliai išžvalgyto ploto, kuris sudaro 43 ha., valstybės fondo žemėje. (5.16 pav.) 55
5.16 pav. Kruonis II smėlio telkinys (sudaryta autorės, 2015 m.)
Žemės sklypas yra nepilnai išeksploatuoto smėlio karjero vietoje. Karjeras buvo eksploatuojamas nuo 1978 m ekskavaciniu būdu. Smėlis buvo naudojamas Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statybai. Kadangi 1975-1977 m. telkinio ištekliai nebuvo patvirtinti, tai 1986 m buvo atliekami papildomi geologiniai tyrimai, siekiant perskaičiuoti 1975-1977 m tyrimų rezultatus. Naudingas sluoksnis glūdi po augaliniu, priesmėlio ir smulkaus smėlio sluoksniu, kurio storis siekia nuo 1,2 m rytinėje telkinio dalyje iki 15,9 m pietrytinėje dalyje, vidutiniškai sudaro 7,94 m. Naudingą sluoksnį sudaro gelsvai pilkas smėlis. Telkinys geologiniu požiūriu priskiriamas II grupei. Artimiausia gyvenvietė esanti šalia Kruonio II telkinio yra vos 1,3 km iki Kruonio gyvenvietės centro. Kruonio miestelyje 2001 m duomenimis gyveno 726 gyventojai. Telkinys yra Kaišiadorių rajone, Kruonio seniūnijoje, Kruonio miestelio šiaurės vakarinėje dalyje apie 2 km į pietvakarius nuo Kruonio HAE tvenkinio ir apie 20 km nuo Kaišiadorių miesto. Karjeras numatoma eksploatuoti (~17 metų). Norint sužinoti gyventojų nuomonę apie eksploatuojamą karjerą buvo apklausti 9 gyventojai (5.13 lentelė).
5.13 lentelė. Gyventojų apklausos duomenys (sudaryta autorės 2015 m.) Klausimas Atsakymas Ar netoliese Jūsų namų yra naudingųjų Visi devyni apklaustieji atsakė kad, netoliese iškasenų telkinys? yra naudingųjų iškasenų telkinys. Ar žinote šalia kokio naudingųjų iškasenų Respondentai atsakė, kad šio telkinio telkinio gyvenate? Jei taip, šalia kokio? pavadinimas yra kilęs nuo jų kaimo Kruonio pavadinimo, tad atsakė, kad tai Kruonio telkinys. Ar žinote, kokios naudingosios iškasenos Apklaustieji žinojo, kad šiame telkinyje yra šiame telkinyje išgaunamos? Jei taip, kasamas smėlis. kokios? Ar žinote kas valdo (fizinis ar juridinis Visi respondentai nurodė, kad telkinį asmuo) šį naudingųjų iškasenų telkinį? Jei eksploatuoja juridinis asmuo, tačiau į klausimą, taip, kas? koks juridinis asmuo vieni manė, kad telkinį naudoja Kruonio HAE, kiti galvojo, kad Kauno regiono keliai. Tačiau nei vienas respondentas nežinojo tikslaus atsakymo. 56
Klausimas Atsakymas Kaip manote, kiek metų dar bus naudojamas Trys respondentai sakė, kad bus naudojamas 5 šis telkinys? metus, du respondentai manė, kad bus naudojamas 25 metus, likę keturi respondentai manė, kad bus naudojamas apie 20 metų. Išnaudojus šio telkinio resursus, kaip Vieni gyventojai norėtų, kad būtų įrengtas manote, į ką reikėtų rekultivuoti šį telkinį? tvenkinys vandens pramogoms, kiti norėtų, kad ši teritorija būtų apsodinta mišku, dar kiti pagalvojo ir apie žemės ūkio paskirties sklypus. Ar šio telkinio naudojimas, sukelia Jums Gyventojai nurodė vienintelę problemą kokių nors problemų, ar nepatogumu? susijusią su keliais, kadangi telkinys nutolęs Kokių? nuo artimiausių sodybų apie 400 m. ir kelio danga yra žvyras, gyventojai nepatenkinti šio kelio danga skleidžiamomis dulkėmis, kai pravažiuoja sunkiasvoris transportas, taip pat su šiomis technikomis yra sunku prasilenkti, nes keliai nėra platūs. Kaip manote, kaip galėtų būti sprendžiamos Gyventojai, mano, kad reikėtų sutvarkyti kelio šios problemos? dangą ir praplatinti kelius.
Žiežmariai smėlio telkinys yra Kaišiadorių r., Žiežmarių sen., Triliškių k., šiai teritorijai numatoma ūkinė veikla kitos paskirties naudingų iškasenų teritorijos žemės sklypas kad. Nr. 4958/0001:129, plotas 4,6765 ha. (5.17 pav.).
5.17 pav. Žiežmariai smėlio telkinys (sudaryta autorės, 2015 m.)
Kaip matome iš paveikslėlio telkinys yra apsuptas miškų, o vos už 400 m. eina magistralinis kelias A1 (Vilnius - Kaunas – Klaipėda). Taigi eksploatuojamoms naudingosioms iškasenoms išvežti bus naudojamas šis magistralinis kelias, taip pat esami vietinės reikšmės ir miško keliukai. Žiežmarių smėlio telkinys buvo parengtinai išžvalgytas 1977 m. vykdant smėlio telkinio paieškas Kaišiadorių rajone. Šiuo metu telkinys naudojamas, leidimas naudoti 57 telkinio smėlio išteklius išduotas VĮ ,,Kauno regiono keliai“. 2012 metų laikotarpyje naudingosios iškasenos gavybos iš Žiežmarių telkinio darbai nebuvo vykdomi. 2012 metais atlikti papildomos žvalgybos darbai viso įmonei išskirto sklypo ploto ribose ir Lietuvos geologijos tarnybos patvirtinti ištekliai. Planuojama išgauti smėlį atvirojo kasimo būdu (karjeru). Iškastas smėlis bus naudojamas nesurištųjų mineralinių medžiagų mišiniams, skirtiems šalčiui atspariems pagrindo sluoksniams, dangos pagrindo sluoksniams ir kelių barstymui mažinant slidumą žiemos metu. Pirmiausia karjero viduryje (apie 4000 m2 plote) bus išvežta naudingoji iškasena iki 109,5 m lygio altitudės, taip sudarant vietą dangos ir augalinio sluoksnio sandėliavimui. Buldozerio pagalba planuojama atidengti nuo dangos sluoksnio (paskaičiuotas dirvožemio kiekis yra 5200 m3). Sukastas augalinis sluoksnis bus sandėliuojamas laikinuose kaupuose karjero teritorijoje, vėliau bus panaudojamas išeksploatuoto karjero rekultivacijai. Naudingos iškasenos poreikis yra 2000 m3 per metus, o numatomas eksploatacijos laikas 135 metai, tačiau esant didesniam žaliavos poreikiui eksploatacijos laikas gali sutrumpėti iki keliolikos metų. Kasybos darbai turėtų būti vykdomi iki požeminio vandens lygio. Arčiausiai Žiežmarių telkinio vos už 2,5 km. yra Triliškės kaimas, kitapus magistralinio kelio yra Žiežmarių miestelis iki kurio ~7 km. Kadangi telkinys yra apsuptas miško masyvo, buvo apklausti tolėliau gyvenantys 4 gyventojai. Respondentams buvo užduoti aštuoni klausimai (5.14 lentelė).
5.14 lentelė. Gyventojų apklausos duomenys (sudaryta autorės 2015 m.) Klausimas Atsakymas Ar netoliese Jūsų namų yra naudingųjų Visi keturi apklaustieji atsakė kad, netoliese iškasenų telkinys? yra naudingųjų iškasenų telkinys. Ar žinote šalia kokio naudingųjų iškasenų Respondentai nurodė, kad tai yra Žiežmarių telkinio gyvenate? Jei taip, šalia kokio? naudingųjų iškasenų telkinys. Ar žinote, kokios naudingosios iškasenos Gyventojai tiksliai nežinojo, tačiau atsakė, šiame telkinyje išgaunamos? Jei taip, kokios? kad čia išgaunamas arba smėlis arba žvyras. Ar žinote kas valdo (fizinis ar juridinis asmuo) šį naudingųjų iškasenų telkinį? Jei taip, kas? Kaip manote, kiek metų dar bus naudojamas Į šiuos klausimus respondentai neatsakė, nes šis telkinys? jie nežinojo, kas eksploatuoja šį telkinį ir kad Išnaudojus šio telkinio resursus, kaip manote, jiems nesvarbu į ką bus rekultivuotas. Taip į ką reikėtų rekultivuoti šį telkinį? pat gyventojai nesusiduria su jokiomis Ar šio telkinio naudojimas, sukelia Jums problemomis. kokių nors problemų, ar nepatogumu? Kokių? Kaip manote, kaip galėtų būti sprendžiamos šios problemos?
Atlikus gyventojų apklausą, galima teigti, kad gyventojai nėra aiškiai informuoti apie šiuose telkiniuose atliekamą veiklą, kadangi dauguma jų spėliojo. Gyventojai susiduria su 58 kelių problemomis, nes kaimo vietovės keliai nėra asfaltuoti, o kelio danga yra žvyras, tad gyventojams nepatinka išvažinėti keliai sunkiasvorių mašinų, ir jų padaryta žala keliams - duobių atsiradimas. Taip pat gyventojai norėtų, kad telkiniai būtų rekultivuoti į vandens telkinius, todėl, kad galėtų užsiimti vandens pramogomis, arba tiesiog šias teritorijas apsodinti mišku.
5.5. Naudojamų naudingųjų iškasenų telkinių kaita pagal CORINE žemės dangos pokyčius
Kraštovaizdžio struktūros kaita dėl žmogaus veiklos ryškiausiai atsispindi žemės dangoje, viršutiniame kietojo žemės apvalkalo sluoksnyje, ir pasireiškia kaip žemės naudmenų, urbanizuotų teritorijų ir transporto linijų pokyčiai (Lietuvos..., 2013). Lietuvoje žemės paviršiaus pokyčius daugiausiai sukelia nuošliaužos ir karstinės įgriuvos, dažnai sugriaudamos pastatus ir komunikacijas (Satkūnas ir kt., 2007). Duomenų apie žemės dangą šiuo metu daugiausia gaunama naudojant distancinius metodus – aerofotonuotraukas, taip pat ir kosminius vaizdus, kurie apdorojami bei analizuojami naudojant pažangias GIS technologijas (Gulbinas ir kt., 2003). CORINE žemės dangos projektai Lietuvoje buvo atlikti per labai trumpą laiko tarpą - 5 metus, pateikiant išsamią žemės dangų analizę (Bauža..., 2008) Šis 5 metų intervalas yra pasirinktas dėl tos priežasties, kad tokiu intervalu registruojant žemės dangos pokyčius yra įmanoma ne tik konstatuoti jau įvykusius (dažnai negrįžtamus) kraštovaizdžio pokyčius, bet laiku pastebėjus neigiamas tendencijas dar yra įmanoma imtis reikiamų priemonių ir užkirsti kelią neigiamiems plataus masto ekologiniams padariniams (Vaitkus, 2005). Siekiant įvertinti kraštovaizdžio struktūros pokyčius, pvz., naudingųjų iškasenų teritorijas. Šių teritorijų pokyčiams įvertinti buvo naudota CORINE žemės dangos duomenų bazės ir Lietuvos erdvinės informacijos portalo duomenis. Buvo pasirinkti tie naudingųjų iškasenų telkiniai, kurie yra šiuo metu naudojami ir tos teritorijos, kuriose matomas didžiausias žemės dangų pasikeitimas. Nagrinėjimui buvo panaudotos 1995 m. CORINE žemės dangos duomenų bazė, 2000 m. CORINE žemės dangos duomenų bazė ir 2006 m. CORINE žemės dangos duomenų bazė. Aplinkos apsaugos agentūra jau baigė ketvirtąjį žemės dangos ir pokyčių vertinimą, kuris apėmė 2006-2013 metų laikotarpį, tačiau šios duomenų bazės duomenys per internetinę prieigą dar yra neprieinami. Pagal Lietuvos CORINE žemės dangos per 2000-2006 m. laikotarpį pasikeitė 1,53 proc. visos Lietuvos teritorijos žemės dangos (99,7 tūkst., ha). Didžiausi pokyčiai buvo miškų 59 ir kitose gamtinėse teritorijose (79 proc. visų pokyčių). Daugiausiai jų įvyko miškų klasėje, kur net 50,8 tūkst. ha sudarė miško kirtimai, o ataugo 26,9 tūkst. ha miško. Pelkių ir vandens telkinių plotas sumažėjo 0,5 tūkst. ha. Apie 18 proc. visų pokyčių sudarė vidiniai pokyčiai žemdirbystės teritorijose, iš kurių dalis dirbamos žemės virto ganyklomis (2,8 tūkst. ha), o dalis krūmynais (2,1 tūkst. ha), tuo tarpu 7,7 tūkst. ha ganyklų paversta dirbama žeme. Užstatytų teritorijų padaugėjo 1,9 tūkst. ha. Kartu su žeme keliams ir geležinkeliams bei urbanizuotoms erdvėms iš žemdirbystės teritorijų paimta 2,7 tūkst. ha žemės ploto. Naudingųjų iškasenų gavybos vietų užimamas plotas padidėjo 0,7 tūkst. ha (Lietuvos..., 2013). Pagal CORINE metodologiją naudingųjų iškasenų telkiniai (gavybos vietos) priskiriami trečios klasės trečiojo lygmens dirbtinių dangų tipui. CORINE klasifikacijoje nurodyti žemės dangų klasės duomenų bazėje pažymėtos atitinkamomis spalvomis (2 priedas). Pirmoji teritorija, kurią nagrinėsime yra Kruonio II telkinio teritorija (5.18 pav.).
5.18 pav. Kruonis II smėlio telkinio teritorija (sudaryta autorės 2015 m.)
Kruonis II smėlio telkinio teritorija paveiksle pažymėta Lietuvos erdvinės informacijos duomenimis, ir užima apie 43 ha ploto. Tačiau šiame plote smėlis nėra kasamas. Eksploatuojama teritorija pažymėta raudonu kontūru. Šiame telkinyje yra numatytos elektros oro linijų apsaugos zonos ir naudingųjų iškasenų telkinių apribojimai. Yra aptikta apleistų žemių. Telkinio teritorija, pagal žemių melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinį yra nesausinta. 1995 m. žemės dangos duomenis Kruonis II teritorijoje yra pažymėtos ganyklos, teritorijos su menka augaline danga, ir naudingųjų iškasenų gavybos vietos. Tačiau 2000 ir 2006 metų žemės dangų duomenis keičiasi, išnyksta naudingųjų iškasenų gavybos vietos. Tai reiškia, kad naudingųjų iškasenų gavyba šioje teritorijoje nebevykdoma. Tačiau žemės gelmių registro duomenimis šis telkinys nurodytas, kaip naudojamas. Jo naudojimą lemia, kad 2014 metais UAB „Baltijos Karjerai“ gavo leidimą naudoti šį telkinį. Galima daryti išvadą, kad šio telkinio vieta turėtų būti pažymėta, kaip naudingųjų iškasenų gavybos vietos. 60
Mikalaučiškės I ir II telkinys yra Mikalaučiškių k., Žąslių sen., Kaišiadorių r. sav. Mikalaučiškės I telkinio leidimą eksploatuoti naudingąsias iškasenas turi UAB „KamestaG“, o Mikalaučiškės II telkinio leidimas išduotas VĮ „Kauno regiono keliai“. Telkinio ribos paimtos remiantis Lietuvos erdvinės informacijos portalo duomenimis, kurios pažymėtos juodu kontūru (5.19 pav.).
5.19 pav. Mikalaučiškės I ir II žvyro telkinių teritorija (sudaryta autorės 2015 m.)
Šių telkinių teritorija užima apie 8 ha žemės. Pagal specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, šiai teritorijai taikomi tik XXIII apribojimas (Naudingųjų iškasenų telkiniai). Teritorija patenka į nenusausintos žemės plotus. Palyginus visus 1995 m., 2000 m. ir 2006 m. žemės dangų duomenis, Mikalaučiškės I ir II telkinių teritorijoje ir už jos ribų žemės danga pažymėta, kaip naudingųjų iškasenų gavybos vietos. Tačiau už šio telkinio ribų žemės dangų klasės keičiasi, 2006 m. (pažymėta raudonai) vietoj klasės pereinamos miškų stadijos ir krūmynai, atsiranda mišrūs miškai. Taip atsitinka todėl, kad metams bėgant medžiai auga ir taip šios vietos tampa ne krūmynais, o miškais. Romatas durpių telkinys pagal Lietuvos erdvinės informacijos portalo duomenis užima apie 242 ha ploto (5.20 pav.).
3
1 2
5.20 pav. Romatas durpių telkinio teritorija (sudaryta autorės 2015 m.)
Pagal specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, šiai teritorijai taikomi paviršinių vandens telkinių apsaugos juostos, pelkių ir šaltinynų apribojimai, naudingųjų iškasenų telkinių apribojimai. Visas karjeras patenka į nenusausintos žemės plotus. 61
Išanalizavus visus tris žemės dangų žemėlapius, dalis telkinio vietų pažymėtos kaip durpynai (1), kitos dalys, kaip pereinamos miškų stadijos ir krūmynai (2) ir mišrūs miškai (3). Šalia esanti teritorija (pažymėta raudonai) kiekvienu laikotarpiu keičiasi. 1995 m. žemės danga šioje vietoje buvo pažymėta, kaip pereinamos miškų stadijos ir krūmynai, mišrūs miškai ir spygliuočių miškai. 2000 m. žemės danga kardinaliai keičiasi, vietoj spygliuočių miškų atsiranda pereinamos miškų stadijos ir krūmynai. Galima teigti, kad spygliuočių miškai buvo išskirsti, todėl šios vietos buvo pažymėtos kaip pereinamos miškų stadijos ir krūmynai. Na, o 2006 m. žemės danga taip pat keičiasi vietoj pereinamos miškų stadijos ir krūmynai atsiranda mišrūs miškai, todėl kad per šį laikotarpį medžiai paaugo. Skynimų smėlio telkinio teritorija užima apie 15 ha žemės ploto. Teritorija pavaizduota 5.21 paveiksle.
5.21 pav. Skynimai smėlio telkinio teritorija (sudaryta autorės 2015 m.)
Išanalizavus žemės dangų pokyčius Skynimu smėlio telkinio teritorijoje nebuvo pažymėti naudingųjų iškasenų gavybos vietos, 1995 m. žemės dangos žemėlapyje čia buvo nurodytos nedrėkinamos dirbamos žemės ir spygliuočių miškai. 2000 m. spygliuočius miškus pakeitė pereinamos miškų stadijos ir krūmynai, 2006 m. žemės danga nesikeitė ir liko tokia pati kaip 2000 m. Spygliuočius miškus pakeitė todėl, kad jie buvo iškirsti ir todėl pažymėti, kaip pereinami miškai ir krūmynai. Tarpumiškis II smėlio telkinys yra Žiežmarių sen. Šio telkinio užimama teritorija yra apie 60 ha. Pagal geologinio tyrimo etapą apie 13 ha detaliai išžvalgyti ištekliai, apie 20 ha parengtinai išžvalgyti ištekliai ir apie 27 ha aptikti prognoziniai ištekliai. Telkinio teritorija pažymėta 5.22 paveiksle. 62
5.22 pav. Tarpumiškis II smėlio telkinio teritorija (sudaryta autorės 2015 m.)
Pagal specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, šiai teritorijai taikomi elektros oro linijų apsaugos zonos, naudingųjų iškasenų telkinių apribojimai. Taip pat į karjero teritoriją patenka 0,1 ha ploto apleistos žemės ir 4 ha laisvos valstybinės žemės. Pagal žemių melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinį teritorija patenka į nesausintos žemės plotus. Remiantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų kadastro duomenimis telkinio teritorija patenka į Strošiūnų kraštovaizdžio draustinį. Išanalizavus žemės dangų pokyčius Tarpumiškis II smėlio telkinio teritorijoje 1995 m., 2000 m. ir 2006 m. žemės dangos nesikeitė, tačiau teritorija nebuvo pažymėta, kaip naudingųjų iškasenų gavybos vietos. Čia žemės dangos buvo nurodytos kaip nedrėkinamos dirbamos žemės, spygliuočių miškai, dirbamos žemės plotai su natūralios augalijos intarpais ir lapuočių miškai. Išanalizavus telkinių teritorijų žemės dangos pokyčius, galima teigti, kad ne visos naudingųjų iškasenų vietos yra pažymėtos, kaip naudingųjų iškasenų gavybos vietos ar durpynai, vietoj jų dažniausiai žemės danga yra žymima kaip nedrėkinamos dirbamos žemės. Taip pat aplink šias teritorijas matoma didelė miškų kaita, ypač ji matoma 2000 m. kai spygliuočių ar lapuočių miškai buvo iškirsti šios teritorijos pažymėtos kaip pereinamos miškų stadijos ir krūmynai.
63
IŠVADOS
1. Išanalizavus literatūrą susijusią su naudingųjų iškasenų teritorijų planavimu, nustatyta, kad po 2014 metų pasikeitusių teisės aktų, Lietuvoje rengiamas teritorijos specialusis planas – Žemės gelmių išteklių naudojimo planas, kurio parengimas trunka iki 1 metų. Nuo 2014 metų įsigaliojus žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklėms Kaišiadorių rajono savivaldybėje tokių planų dar nėra parengta. 2. Išnagrinėjus Kaišiadorių rajono savivaldybėje esančias naudingųjų iškasenų telkinių teritorijas, nustatyta, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje iš viso yra 38 naudingųjų iškasenų telkiniai, iš kurių 13 naudojamų, 23 nenaudojami ir 2 apleisti. Savivaldybėje trylikos naudojamų telkinių naudotojai yra juridiniai asmenys, turintys leidimą naudoti žemės gelmių išteklius. Visi šie telkiniai yra nuomojami iš valstybės, kurių vidutinis nuomos terminas yra aštuoniolika metų. 3. Išanalizavus teisės aktus, nustatyta, kad pažeistoms teritorijoms, išeksploatavus karjerą, turi būti atlikta žemių rekultivacija. Naudingųjų iškasenų ir durpynų rekultivacija vykdoma pagal žemės gelmių naudojimo planą, kuriame numatoma rekultivavimo kryptis, darbų vykdymo tvarka, derlingojo dirvožemio sluoksnio ir dangos uolienų (grunto) kaupų (sandėliavimo) vietos ir kiti klausimai. Pažeista žemė gali būti rekultivuojama į žemės naudmenas, mišką, vandens telkinius, statybai skirtus plotus, kitos paskirties plotus. 4. Kaišiadorių rajono savivaldybėje naudingųjų iškasenų telkinių nėra daug rekultivuota, kadangi dauguma nenaudojamų telkinių yra tik parengtinai išžvalgyti arba aptikti prognoziniai ištekliai. O telkiniai, kurie yra detaliai išžvalgyti ir jų ištekliai patvirtinti šiuo metu yra naudojami. 5. Atlikus gyventojų apklausą, gyvenusių netoli naudingųjų iškasenų telkinių, nustatyta, kad gyventojai nėra aiškiai informuoti apie šiuose telkiniuose atliekamą veiklą, kadangi dauguma jų spėliojo koks ir kokia veikla vykdoma šioje teritorijoje. Gyventojai susiduria su kelių problemomis, nes kaimo vietovėse keliai nėra asfaltuoti, o kelio danga yra žvyras, tad gyventojams nepatinka išvažinėti keliai sunkiasvorių mašinų, ir jų padaryta žala keliams - duobių atsiradimas. Taip pat gyventojai norėtų, kad telkiniai būtų rekultivuoti į vandens telkinius, todėl, kad galėtų užsiimti vandens pramogomis, arba tiesiog šias teritorijas apsodinti mišku. 6. Palyginus, kaip keitėsi naudingųjų iškasenų teritorijos pagal CORINE žemės dangos pokyčius, galima teigti, kad ne visos naudingųjų iškasenų vietos yra pažymėtos, kaip naudingųjų iškasenų gavybos vietos ar durpynai, vietoj jų dažniausiai žemės danga yra žymima kaip nedrėkinamos dirbamos žemės. Taip pat aplink šias teritorijas matoma didelė 64 miškų kaita, ypač ji matoma 2000 m. kai spygliuočių ar lapuočių miškai buvo iškirsti šios teritorijos pažymėtos kaip pereinamos miškų stadijos ir krūmynai. 7. Kaišiadorių rajono savivaldybėje yra daug telkinių, kurių ištekliai, dar nėra patvirtinti, nes jiems nėra atlikta detali žvalgyba. Atlikus detalią žvalgybą, teritorijoje atsirastų kur kas daugiau eksploatuojamų telkinių, kurių dėka padidėtų ekonomikos augimas, kadangi mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius įsiskaičiuotų į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Taip pat savivaldybėje atsirastų daugiau darbo vietų. Kol kas savivaldybėje didesnis dėmesys skiriamas žemės ir miškų ūkiui. Jei atsirastų daugiau eksploatuojamų telkinių atsirastų dar viena ūkio šaka – naudingųjų iškasenų gavyba.
PASIŪLYMAI
1. Kaišiadorių rajono savivaldybės naudingųjų iškasenų telkinių naudojimas turėtų būti detaliai apibrėžtas rajono savivaldybės bendrojo plano sprendiniuose. Taip pat bendrajame plane turėti būti detaliau aprašytas naudingųjų iškasenų naudojimas, nes šiuo metu pagrindinis dėmesys yra skiriamas žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemėms. 2. Nenaudojami naudingųjų iškasenų telkiniai turėti būti rekultivuoti ir pritaikyti gyventojų poreikių tenkinimui, kaip rekreacinės teritorijos, taipogi šias teritorijas sutvarkius būtų pasirūpinta ir kraštovaizdžiu. 3. Kadangi mažųjų ir pramoninių karjerų reikalavimai, kurie susiję su žemės gelmių išteklių naudojimu ir rekultivavimu, skiriasi, šiems karjerams reikalavimai turėtų būti suvienodinti. Kadangi skirtingi reikalavimai eksploatuojamiems mažiesiems ir pramoniniams karjerams sudaro sąlygas neracionaliai naudoti valstybės žemės gelmių išteklius ir pažeisti didesnius žemės plotus. 4. Atlikus naudojamų telkinių teritorijų pokyčių analizę, pagal žemės dangos pokyčius, nustatyta, kad naudojamų telkinių teritorijos pažymėtos visai ne naudingųjų iškasenų gavybos vietos. Tad atliekant žemės dangų duomenų bazės sudarymą reikėtų išsamiau identifikuoti žemės dangų klases, pagal jų esamą padėtį. Taip pat būtų galima papildyti klasifikaciją ir pridėti dirbtinių dangų tipų tokias klases kaip naudingųjų iškasenų rekultivuotini plotai, ar išnaudoti karjerai ir durpynai.
65
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. ALEKNAVIČIUS, P. Žemės teisė: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams, Kaunas-Akademija: Judex, 2007. 2. Aplinkos ministerijos 2011-04-15 projektas „Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius didinimo galimybių studija“. [interaktyvus]. [žiūrėta 2015-04-22]. Prieiga per internetą:
Prieiga per internetą:
29. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registras. [interaktyvus]. [žiūrėta 2015-04-30]. Prieiga per internetą:
43. PETRIC, J., DURDEVIC, J., The use of mineral resources and issues of harmonisation between spatial plans for the mining areas in Serbia with other strategic dokuments. Iš: SPATIUM International Review 2011, No. 24, p. 21-26. 44. PRANAITIS, V., SIDAUGA, B. Inžinerinės geologija. Vilnius, 1972. 45. SARMA, J.V.M., NARESH, G. Mineral taxation around the world: trends and issues. Iš: ASIA-PACIFIC TAXBULLETIN. 2001, P. 2-10. 46. SATKŪNAS J. 2012. Žemės gelmių turtai. Iš: Verslas ir politika. [interaktyvus]. [žiūrėta 2015-02-10]. Prieiga per internetą:
69
PRIEDAI