ISSN 1392-6373 print/2335-867X online Sveikatos mokslai http://sm-hs.eu Volume 26, Number 1, 2016 http://www.sam.lt SVEIKATOS 2016’1(104) MOKSLAI HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE

Vi­suo­me­nės Pub­lic svei­ka­ta Health Biome­di­ci­na Biome­di­ci­ne Slau­ga Nur­sing

Tomas 26

Þur­na­las spaus­di­na moks­li­nius straips­nius lie­tu­viø, an­glø ir ki­to­mis kal­bo­mis. Žurnalas pradėtas leisti 1990 m. Kasmet išeina 1 tomas (6 numeriai). Žurnalas yra Lietuvos mokslo periodikos asociacijos narys.

The journal publishes scientific articles in Lithuanian, English and other languages. The journal has been published since 1990. 1 vol. (6 issues) per year are published. The journal is a member of the Association of Lithuanian Serials

Printed on acid-free paper 2016 SAUSIS-VASARIS 2

ŽURNALE SPAUSDINAMI ŠIOS TEMATIKOS THE JOURNAL IS DESIGNED FOR PUBLISHING STRAIPSNIAI ARTICLES IN THE FOLLOWING FIELDS OF RESEARCH:

VISUOMENĖS SVEIKATA: PUBLIC HEALTH: – Sveika gyvensena ir aplinka – healthy lifestyle and environment, – Sveikatos ugdymas – health education, – Užkrečiamosios ligos ir profilaktika – infectious diseases and prevention.

BIOMEDICINA: BIOMEDICINE: – Biomedicina, medicina – biomedicine and medicine, – Klinikiniai tyrimai ir atvejai, – clinical researches and cases, naujos technologijos new technologies, – Teismo psichiatrija – forensic psychiatry, – Medicinos istorija – history of medicine, – Probleminės apžvalgos – problematic reviews.

SLAUGA: NURSING: – Slaugos mokslas ir slaugytojų profesinė – nursing science and professional socialization socializacija of nurses, – Slauga ir palaikomasis gydymas – nursing and supportive treatment, – Reabilitacija – rehabilitation. SVEIKATOS EKONOMIKA IR VADYBA HEALTH ECONOMICS AND MANAGEMENT

PATEIKIAMA: Besides, the following issues or items – Mokslinių tyrimų rezultatai, pranešimai apie kon- are published: ferencijas, seminarus, informacija apie mokslo leidinius, – research results, reviews of conferences, seminars, mokslo žmonių datos. chronicles about publications of science and studies, dates of scientists.

Žurnale „Sveikatos mokslai“ publikuojami straipsniai The articles in journal “Health Sciences” are reviewed recenzuojami dviejų redakcinės kolegijos narių arba eks- by two members of Editorial Board or by its appointed pertų. experts. Žurnalo redkolegija naudoja CrossCheck pateiktų ran- The journal Editors use CrossCheck to verify the origi- kraščių originalumui nustatyti. nality of submitted papers. CrossCheck is powered by the iThenticate software from iParadigms service.

DUOMENŲ BAZĖS: ABSTACTS & INDEXING:

Index Copernicus; Index Copernicus; EBSCO host (Academic Search Complete); EBSCO host (Academic Search Complete); Gale (Academic OneFile); Gale (Academic OneFile); ProQuest (Ulrich's, Summon); ProQuest (Ulrich's, Summon); DOAJ (Directory of Open Acces Journals); DOAJ (Directory of Open Acces Journals); Excellence in Research for Australia (ERA) Excellence in Research for Australia (ERA) 2012 Journal List (ERA ID 34962). 2012 Journal List (ERA ID 34962). REDAKCINĖS KOLEGIJOS PIRMININKAS Prof. habil. dr. ALGIRDAS JUO­ZULY­ ­NAS (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras)

TARPTAUTINĖ REDAKCINĖ KOLEGIJA Habil. dr. VIDMANTAS ALEKNA (Valstybinis mokslinių Prof. JAN POKORSKI tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras) (Lenkijos Jogailos universitetas) Prof. habil. dr. VYTAUTAS BASYS Prof. dr. ALINA PŪRIENĖ (Lietuvos mokslų akademija) (Vilniaus universitetas) Dr. ŽIVILĖ BEKASSY (Lundo universitetinė ligoninė, Švedija) Prof. dr. ARTŪRAS RAZBADAUSKAS Prof. dr. MATILDA BYLAITĖ-BUČINSKIENĖ (Klaipėdos universitetas) (Vilniaus universitetas) Prof. habil. dr. NARIMANTAS EVALDAS SAMALAVIČIUS Prof. MAURO COZZOLINO (Nacionalinis vėžio institutas) (Departamento di Scienze dell eduazione, Doc. dr. LAIMUTĖ SAMSONIENĖ Universita di Salerno, Italija) (Vilniaus universitetas) Prof. dr. SAULIUS ČAPLINSKAS Prof. dr. JONAS SĄLYGA (Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras) (Klaipėdos universitetas, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė) Prof. habil. dr. AUDRONĖ DUMČIENĖ Prof. dr. STANISLAW SAWCZYN (Medicinos ir sporto akade- (Lietuvos sporto universitetas) mija, Gdanskas, Lenkija) Doc. dr. KONSTANTINAS ROMUALDAS Prof. dr. DANIELIUS SERAPINAS DOBROVOLSKIS (Lietuvos Raudonasis Kryžius) (Mykolo Romerio universitetas, Pasaulio gydytojų federacijos Dr. AUDRIUS GOCENTAS (Valstybinis mokslinių tyrimų insti- „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija) tutas Inovatyvios medicinos centras) Dr. ZUZANA SIMONOVA Prof. habil. dr. VILIUS GRABAUSKAS (Comitato Permanente Studi Ricerca Scientifica e (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) Programmazione Socio sanitaria, ASL Caserta, Italija) Dr. ERNESTAS JANULIONIS Dr. DALIA STASYTYTĖ-BUNEVIČIENĖ (Valstybinis moksli- (Nacionalinis vėžio institutas) nių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras) Prof. habil. dr. VINSAS JANUŠONIS Prof. habil. dr. KĘSTUTIS STRUPAS (Vilniaus universiteto (Klaipėdos universitetinė ligoninė) ligoninės Santariškių klinikos) Prof. JAN JAŠČANINAS Prof. dr. RIMANTAS STUKAS (Ščecino universitetas, Lenkija) (Vilniaus universitetas) Prof. habil. dr. VIKTORAS JUSTICKIS (Mykolo Romerio uni- Prof. KATARZYNA SZCERBINSKA versitetas) (Jogailos universiteto Medicinos kolegijos Visuomenės Habil. dr. JONAS KAIRYS sveikatos institutas, Lenkija) (Vilniaus universitetas) Prof. dr. PRANAS ŠERPYTIS Prof. habil. dr. ZITA KUČINSKIENĖ (Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos) (Vilniaus universitetas) Prof. dr. GENUTĖ ŠURKIENĖ Prof. dr. ANDRIUS MACAS (Vilniaus universitetas) (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) Prof. dr. JANINA TUTKUVIENĖ Dr. ALDONA MIKALIŪKŠTIENĖ (Vilniaus universitetas) (Vilniaus universitetas) Prof. habil. dr. ALGIRDAS UTKUS Prof. habil. dr. ANTANAS NORKUS (Vilniaus universitetas) (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) Prof. VILMA ŽYDŽIŪNAITĖ Prof. BIRUTĖ OBELENIENĖ (Vytauto Didžiojo universitetas) (Vytauto Didžiojo universitetas) Dr. VAINETA VALEIKIENĖ Prof. RALF RISSE (Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė) (Factum Chaloupa centras, Austrija) Prof. habil. dr. ALGIRDAS VENALIS (Valstybinis mokslinių ty- Doc. dr. VIKTORIJA PIŠČALKIENĖ (Kauno kolegija) rimų institutas Inovatyvios medicinos centras) Dr. AUGUSTAS PIVORIŪNAS (Valstybinis mokslinių Mgr. BRADLEY MATTES tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras) (Tarptautinės gyvybės teisės federacijos prezidentas, JAV)

Redakcija: ZENONAS TARTILAS – vyriausiasis redaktorius, tel. 261 25 29, 8 618 24712, ZENONAS GLAVECKAS – vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, tel. 261 25 29, 8 612 41252, JANINA IRENA TARTILIENĖ – gydytoja konsultantė, tel. 261 25 29, 8 687 29223, RITA KASPERAVIČIENĖ – finansininkė, tel. 8 683 59875. Adresas: Santariškių g. 14, LT–08406 Vil­nius. El. paštas: [email protected] Lei­džia asociacija žurna­ ­las „SVEIKATOS MOKSLAI”. Spaus­di­no UAB „Ciklonas”, J. Jasinskio g. 15, Vilnius, tel. 249 10 60, faksas 249 74 80. © “Sveika­ ­tos moks­lai”, 2016. Tiražas 350 egz. Kaina 5,79 EUR CHAIRMAN OF EDITORIAL BOARD Prof. Dr Habil ALGIRDAS JUOZULYNAS (State Research Institute Centre for Innovative Medicine, Lithuania) 4 INTERNATIONAL EDITORIAL BOARD Dr Habil VIDMANTAS ALEKNA (State Research Institute Dr. AUGUSTAS PIVORIŪNAS (State Research Institute Centre for Innovative Medicine, Lithuania) Centre for Innovative Medicine, Lithuania) Prof. Dr Habil VYTAUTAS BASYS Prof. JAN POKORSKI (Jagiellonian University, Poland) (The Lithuanian Academy of Sciences) Prof. Dr Habil ALINA PŪRIENĖ Dr. ŽIVILĖ BEKASSY (Lund University Hospital, Sweden) (Vilnius University, Lithuania) Prof. Dr MATILDA BYLAITĖ-BUČINSKIENĖ Prof. Dr ARTŪRAS RAZBADAUSKAS (Vilnius University, Lithuania) (Klaipeda Universitety, Lithuania) Prof. MAURO COZZOLINO (Departamento di Scienze dell‘ Prof. Dr Habil NARIMANTAS EVALDAS educazione, Universita di Salerno, Italy) SAMALAVIČIUS (National Cancer Institute, Lithuania) Prof. Dr SAULIUS ČAPLINSKAS Doc. Dr LAIMUTĖ SAMSONIENĖ (Centre for Communicable Diseases and AIDS, Lithuania) (Vilnius University, Lithuania) Prof. Dr Habil AUDRONĖ DUMČIENĖ (Lithuanian Aca- Prof. Dr JONAS SĄLYGA demy of Physical Education) (Klaipeda University, Lithuania) Doc. Dr KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLS- Prof. Dr STANISLAW SAWCZYN (Akademy of Physical KIS (Lithuanian Red Cross) Education Sport in Gdansk, Poland) Dr. AUDRIUS GOCENTAS (State Research Institute Centre Prof. Dr DANIELIUS SERAPINAS for Innovative Medicine, Lithuania) (Mykolas Romeris University, Lithuania; Prof. Dr Habil VILIUS GRABAUSKAS Lithuanian Association of the World Federation of Doctors (Lithuanian University of Health Sciences) Who Respect Human Life) Dr. ERNESTAS JANULIONIS Dr. ZUZANA SIMONOVA (National Cancer Institute, Lithuania) (Comitato Permanente Studi Ricerca Scientifica e Program- Prof. Dr Habil VINSAS JANUŠONIS mazione Socio sanitaria, ASL Caserta, Italy) (Klaipeda University Hospital, Lithuania) Dr. DALIA STASYTYTĖ-BUNEVIČIENĖ (State Research Prof. JAN JASZCZANIN (Szczecin University, Poland) Institute Centre for Innovative Medicine, Lithuania) Prof. Dr Habil VIKTORAS JUSTICKIS (Mykolas Romeris Prof. Dr Habil KĘSTUTIS STRUPAS (Vilnius University University, Lithuania) Hospital Santariškių klinikos, Lithuania) Dr Habil JONAS KAIRYS Prof. Dr Habil RIMANTAS STUKAS (Vilnius University, Lithuania) (Vilnius University, Lithuania) Prof. Dr Habil ZITA KUČINSKIENĖ Prof. KATARZYNA SZCERBINSKA (Institute of Public (Vilnius University, Lithuania) Health, Jagiellonian University Medical College, Poland) Prof. Dr ANDRIUS MACAS Prof. Dr PRANAS ŠERPYTIS (Lithuanian University of Health Sciences) (Vilnius University Hospital Santariškių klinikos, Lithuania) Mbs. BRADLEY MATTES (President of the International Prof. Dr GENUTĖ ŠURKIENĖ Right To Life Federation, USA) (Vilnius University, Lithuania) Dr. ALDONA MIKALIŪKŠTIENĖ Prof. Dr Habil JANINA TUTKUVIENĖ (Vilnius University, Lithuania) (Vilnius University, Lithuania) Prof. Dr Habil ANTANAS NORKUS Prof. Dr Habil ALGIRDAS UTKUS (Lithuanian University of Health Sciences) (Vilnius University, Lithuania) Prof. BIRUTĖ OBELENIENĖ Prof. Dr Habil ALGIRDAS VENALIS (State Research Insti- (Vytautas Magnus University, Lithuania) tute Centre for Innovative Medicine, Lithuania) Prof. RALF RISSE (Factum Chaloupa, Austria) Prof. VILMA ŽYDŽIŪNAITĖ Doc. Dr VIKTORIJA PIŠČALKIENĖ (Vytautas Magnus University, Lithuania) (Kaunas College, Lithuania) Dr. VAINETA VALEIKIENĖ (State Vilnius university hospital, Lithuania)

Editor–in–Chief Publishing company Association of journal ZENONAS TARTILAS "Sveikatos mokslai" Deputy Editor Editorial office: Santariškių 14 ZENONAS GLAVECKAS Doctor Consultant LT–08406 VILNIUS, Lithuania JANINA IRENA TARTILIENĖ Telephone: +370 5 261 25 29 Financier RITA KASPERAVIČIENĖ E–mail: [email protected] SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2016, 26 tomas, Nr. 1, p. 5-9 BIOMEDICINA: TEISMO PSICHIATRIJA/ DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2016.001 BIOMEDICINE: FORENSIC PSYCHIATRY 5

RIBOTO PAKALTINAMUMO KRITERIJŲ TAIKYMO ANALIZĖ ASMENIMS, TURINTIEMS ŠIZOFRENIJOS SPEKTRO SUTRIKIMUS

Konstantinas Daškevičius1, Jelena Daškevičienė2 1Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinika, 2Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Psichiatrijos klinika

Raktažodžiai: teismo psichiatrijos ekspertizė baudžia- namumo rodiklis, tai yra vienas iš kriterijų, nustatant kaltės mosiose bylose, ribotas pakaltinamumas. ribas, kita vertus – kaip vienintelė baudžiamojoje teisėje nusakanti nusikaltėlio asmenybės „valios laisvę“, t.y. kaip Santrauka baudžiamosios atsakomybės įrodymas [2, 3]. Lietuvos bau- Tobulinant šiuolaikinę teisę, didinant jos humanis- džiamojoje teisėje kaltė traktuojama kaip asmens psichi- tinį potencialą, įveikiant tradicinį formalistinį-biu- kos santykis, sąmonės ir valios ryšys su daroma pavojinga rokratinį teisės pobūdį, jos abejingumą, mažinant veika ir pasekmėmis. Kaltės ir atsakomybės principo esmė psichotraumuojantį poveikį asmenims, turintiems – tai žmogaus sugebėjimas laisvai ir teisingai nuspręsti, psichikos sutrikimus, 2000 metais buvo įteisinta ri- kas yra teisė ir kas yra neteisėtumas [1]. Tik tuo atveju, boto pakaltinamumo norma. Tačiau Lietuvos teis- jei egzistuoja ši sprendimo laisvė, kaltinimo pareiškimas mo psichiatrinėje ekspertinėje praktikoje ji mažai kaltininkui turi prasmę, tačiau, jeigu visuomenė aprobuoja realizuojama, o asmenims, turintiems šizofrenijos bausmių už tam tikrų normų pažeidimą sistemą, tai baus- spektro sutrikimus, taikoma itin retai, tik 10 atve- mės vykdymui piliečio psichikos sutrikimas yra antraeilė jų iš 541 per 3 metus. Mūsų tyrimo duomenimis, iš ir neesminė aplinkybė. “Blogis” ir “draudžiamas poelgis” 223 (100%) šizofrenijos spektro sutrikimus turinčių yra sutartinės ir konjunktūrinės socialinės-moralinės ka- pakaltinamų asmenų, net 84% atitiko riboto pakalti- tegorijos ir jų nustatymas bei baudžiamųjų pasekmių kri- namumo kriterijus. Tačiau, atliekant teismo psichi- terijai nepriklauso medicinos sferai. Taip suprasto blogio atrijos ekspertizę asmenims, turintiems šizofrenijos negalima sutapatinti su žmogaus biologija ir psichikos spektro sutrikimus, nesiremiama daugiamečiu tiria- sutrikimais. Kitaip tariant, nepakaltinamumas nustojo būti mojo psichinės būklės sisteminiu vertinimu, o bū- vienareikšmiškai „geras darbas” asmenų su psichikos ne- tent klinikiniu biologiniu, asmenybės psichologiniu galia patirčiai [7]. Kyla dilema, ar psichiatrija apskritai ir medicininiu socialiniu, kai svarbią vietą užima turi moralinę teisę keisti psichologinę žmogaus patirtį ir jo retrospektyvinis psichikos sutrikimų gylio nustaty- asmenybės vystymąsi su tikslu koreguoti (reikiamai- for mas nusikalstamos veikos momentu. Tyrimo duo- muoti) socialinį elgesį. Teismo psichiatrams tada tektų kur- menimis, turintiems šizofrenijos spektro sutrikimus ti nusikalstamo-socialinio deramumo arba ne deramumo asmenims, esant nepsichozinėms būklėms, juridiniu standartus, taip pat vertinti, ar žmogaus elgesys prasilenkia aspektu ypatingą reikšmę turi psichopatologija, kuri su tais standartais, o kartu koreguoti nederamus konkrečių pasireiškia integracinėje visumoje, ir gali ją susti- žmonių poelgius. printi. O tai reiškia, kad atskirų psichopatologinių Paskutinį dešimtmetį stebimas neabejotinas visuome- fenomenų integracija gali riboti asmens elgesio lais- nės savimonės progresas, kuris apnuogina labiausiai pažei- vę konkrečioje situacijoje. Vadinasi, ypatingą vai- džiamas vietas teismo psichiatrijos ekspertizės teorijoje ir dmenį ekspertizei turi būtent neryškios patologijos praktikoje. Taip atsitiko todėl, kad teismo psichiatrija kaip elementų suderinimo analizė. biosocialinis mokslas turi tiesioginę įtaką žmogaus teisėms ir bet koks ekspertinis sprendimas turi poveikį individo so- Įvadas cialiniam statusui bei visada sąlygoja tam tikras socialines Pakaltinamumo sąvoka – viena svarbiausių šiuolaikinė- pasekmes [4]. Taigi, nors dabartinė nepakaltinamumo for- je teisėsaugos sistemoje: pirmiausia, kaip asmens pakalti- mulė su pagrindiniais savo elementais teisėkūroje naudo-

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Adresas susirašinėti: Konstantinas Daškevičius,el. p. [email protected] 6 jama jau per 100 metų, iki šiol ji sulaukia daug dėmesio, ekspertizės metu asmenims buvo diagnozuoti šizofreninio dažnai yra kritikuojama žiniasklaidos atstovų, politikų, spektro sutrikimai ir teismui buvo rekomenduota šiuos as- teisininkų, psichiatrų. Be abejo, ekspertai, nuolat ieškan- menis pripažinti pakaltinamais. Ši diagnostinė grupė buvo tys kompromiso tarp medicininio bei teisinio kriterijaus, pasirinkta dėl iki šiol dominuojančių pozicijų tarp nepakal- dažniausiai susiduria su egzistuojančiu prieštaravimu tarp tinamų asmenų. Informacijos atranka atlikta pagal specia- teorinio požiūrio ir ekspertinės teismo psichiatrijos prak- lųjį klausimyną, sudarytą šio darbo autorių. Tyrimui panau- tikos. Reikia pripažinti, kad dabartinės nepakaltinamumo dotos tik šizofrenijos, šizotipinio ir šizoafektinio sutrikimų formulės konvenciali redakcija pasižymi abstraktumu ir diagnostinės grupės, kadangi kiti šio spektro sutrikimai simboliškumu. Ji veikia santykinių susitarimų tarp teisė- yra pavieniai ir statistiškai nepatikimi. Skaičiavimai atlikti saugos struktūrų ir ekspertų psichiatrų pagrindu. Nepakalti- naudojantis SPSS statistiniu duomenų apdorojimo progra- namumo formulės intelektinis požymis apima įstatymu už- miniu paketu. draustos veikos ir jos pavojingumo sąvoką, kaip aplinkybę, kurios asmuo negalėjo suvokti, tačiau baudžiamojo įstaty- Darbo rezultatai ir jų aptarimas mo numatytų uždraustų veikų nesupratimą gali sąlygoti ne 2010-2012 metais, atliekant teismo psichiatrijos eks- tik psichikos sutrikimas, o tiesiog paprastas nežinojimas. pertizę baudžiamajame procese, buvo diagnozuotas 541 Teiginys, kad nepakaltinamas asmuo dėl psichikos sutriki- (100%) šizofrenijos spektro sutrikimas, iš jų 65% sudarė mo negali suvokti veikos pavojingumo arba valdyti savo šizofrenija sergantys asmenys, 25% – šizoafektiniu sutriki- veiksmų, mūsų požiūriu, taip pat yra labai sąlyginis. Net mu ir 10% – šizotipiniu sutrikimu. esant ryškiems psichikos sutrikimams (psichozėms) asme- Bendroje diagnostinėje šizofrenijos grupėje nepakal- nims nėra būdingas totalinis elgesio sutrikimas, daugelis tinamais buvo rekomenduota pripažinti 53%, ribotai pa- veiksmų gali būti socialiai teisingi, o socialiai pavojingi kaltinamais – 2%. Pakaltinami tiriamieji sudarė 45%, o veiksmai, sąlygoti psichologiškai suprantamų motyvų [6]. tai reiškia, kad beveik pusė asmenų, sergančių šizofreni- Ekspertinėje praktikoje didelę reikšmę įgauna racionalumo ja, šizotipiniu ar šizoafektiniu sutrikimais, buvo patraukti principas, kuris, pavyzdžiui, plačiai naudojamas Danijos realioje baudžiamojoje atsakomybėje. Palyginimui galima ekspertinės teismo psichiatrijos praktikoje. Danijos eks- pasakyti, kad sovietmečio laikotarpiu Lietuvoje šizofreni- pertai neabsolitizuoja nepakaltinamumo formulės kriterijų jos diagnostinėje grupėje tik apie 7% tiriamųjų buvo pripa- ir ekspertinius sprendimus priima atsižvelgdami į tai, ko- žįstami pakaltinamais, o šizofrenijos grupės diagnozavimo kiomis sąlygomis taikomos medicinos reabilitacinės prie- dažnumas beveik nepakito [8]. monės bus maksimaliai efektyvios ir trumpesnės, grąžinant Mūsų analizuojamoje pakaltinamųjų grupėje šizofreni- nusikaltusį asmenį į visuomenę [4]. jos diagnozė sudarė 48%, šizoafektinio sutrikimo – 41% ir Šizofrenijos spektro sutrikimus turinčių asmenų teismo 11% šizotipinio sutrikimo diagnozė. psichiatrinis įvertinimas baudžiamojoje relevantinėje situ- Tyrimo metu atlikta statistinė analizė suteikia galimybę acijoje vykdomas plačiu diapazonu. Nuo besąlyginio šios sudaryti šios diagnostinės grupės pakaltinamų asmenų so- diagnozės tapatinimo su asmens nepakaltinamumu iki di- cialinę-demografinę charakteristiką, kuri parodė, kad 89% ferencinio požiūrio į atskirų būsenų išskyrimą ir remisijos šios grupės tiriamųjų sudarė vyrai ir 11% – moterys. Di- variantų, kurių metu įmanomas įvairus sugebėjimo laipsnis desnė tiriamųjų dalis buvo aktyvaus 18-40 metų amžiaus suvokti savo veiksmų faktinį pobūdį ir pavojų visuomenei vyrai, kurie sudarė 62% (1 pav.). ir vadovauti veiksmais [5]. 76% tiriamųjų turėjo vienokį ar kitokį išsilavinimą, ta- Darbo tikslas – atlikti pakaltinamų asmenų, turinčių čiau 24% asmenų nebaigė vidurinės mokyklos (2 pav.). šizofrenijos spektro sutrikimus, psichopatologinių mecha- Beveik pusė tiriamųjų neturėjo jokio darbo (47%) ir nizmų, sociopsichologinių, kriminalinių ir situacinių mo- 43% darbingumas buvo ženkliai apribotas dėl turimo psi- tyvacinių charakteristikų fenomenologinę analizę bei api- chikos sutrikimo. Dauguma asmenų, t. y. 78%, buvo vie- brėžti riboto pakaltinamumo kriterijų taikymą, šiai asmenų niši, tai yra nevedę arba išsituokę. Gauti tyrimo duomenys grupei atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę. leidžia teigti, kad socialinės situacijos nestabilumas, žemas tiriamųjų socioekonominis statusas paprastai sąlygoja nepa- Darbo objektas ir metodai lankią šizofrenijos proceso dinamiką ir nusikalstamą veiką. Diagnostinių bei ekspertinių sprendimų analizei panau- Atliekant šizofrenijos grupės pakaltinamų asmenų nu- doti 2010-2012 m. Valstybinės teismo psichiatrijos tarny- sikalstamos veikos analizę, nustatyta, kad beveik po lygiai bos prie SAM ambulatorinių bei stacionarių teismo psichi- pasiskirstė tiriamųjų nusikalstama patirtis: 48% sudarė -as atrijos ekspertizių aktai (forma Nr. 192/a) (N=223), kuomet menys nusikaltę pirmą kartą ir 52% – du ir daugiau kartų. 7

Dominuojančią poziciją užima nusikaltimai nuosavybei Vertinant tiriamųjų nusikalstamos veikos motyvaciją, – 43% ir visuomenės saugumui, tai dažniausiai neteisėtas nustatyta, kad dauguma tiriamųjų – 42% atkakliai neigė narkotinių medžiagų laikymas ir realizavimas – 32%; taip įvykdytą nusikalstamą veiką arba perkeldavo savo kaltę ki- pat reikšmingą dalį – 22% sudarė nusikalstama veika, sąly- tiems – 24%. 13% tiriamųjų padarytų nusikaltimų priežastį gota fizinės agresijos; seksualiniai nusikaltimai nėra būdin- apibūdina „buvau girtas“ ir 11% – „reikėjo pinigų“. Pažy- gi šiai diagnostinei grupei, jie sudarė tik 3% (3 pav.). mėtina, kad 10% tiriamųjų nusikalstamos veikos motyvaci- Dažniausiai nusikaltimai buvo vykdomi vienasmeniš- kai, t.y. 65% ir planuotai – 58%. Impulsyviai padaryti nu- sikaltimai praktiškai visada buvo susiję su heteroagresija ir homicidais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, metodiškai svarbu remtis tuo, kad kiekviena situacija kelia savo reikalavimus socialiai pri- imtinam reagavimui, todėl teismo psichiatrijos praktikoje kiekvienos ekspertų išvados pritaikymas turi būti integra- lus, atsižvelgiant į nusikalstamą situaciją, BK straipsnį, nu- sikaltimo grupinį ar negrupinį pobūdį, tiriamojo vaidmenį jame, jo motyvaciją ir kitas aplinkybes. Kiekvienu kon- krečiu atveju būtina nustatyti nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių prioritetus, kurie buvo įgyvendinti nusikalstama- me poelgyje. 3 pav. F20, F21, F25 pasiskirstymas pagal nusikaltimo pobūdį (2010-2012 m.)

4 pav. F20, F21, F25 hospitalizacijos iki nusikalstamos veikos 1 pav. F20, F21, F25 pasiskirstymas pagal amžių (2010-2012 m.)

2 pav. F20, F21, F25 pasiskirstymas pagal išsilavinimą (2010- 2012 m.) 5 pav. Priklausomybės sindromo pasiskirstymas 8 ją ekspertai įvertino kaip liguistą, pavyzdžiui: „propagavau integracinėje visumoje, ir gali ją sustiprinti, o kai kuriais lytinį švietimą jaunimui“, „nemėgstu kai vadovauja kiti“, atvejais, priešingai, psichopatologiniai simptomai kompen- „norėjau parodyti, kad policija blogai dirba“, „pajutau im- suoja vienas kitą. Atskirų psichopatologinių fenomenų in- pulsą padaryti priešiškai“, „mane pakišo vidinis balsas“, tegracija gali riboti asmens elgesio laisvę konkrečioje situ- „pamačiau parduotuvėje keptuvę, supratau kad man jos rei- acijoje. Vadinasi, ypatingą vaidmenį ekspertizei turi būtent kia“, „nes kaimynė vilioja vyrą“, „tai atlygis už globą“ ir t.t. neryškios patologijos elementų suderinimo analizė. Analizuojant tiriamųjų hospitalizacijas į psichiatrijos 4. Visuomenei pavojingos veikos, keliančios aukštus įstaigas, nustatyta, kad iki teismo psichiatrijos ekspertizės reikalavimus afektinės sferos pilnavertiškumui, metu, as- atlikimo tik 2% visų tiriamųjų nei karto nesigydė staciona- menims, turintiems šizofrenijos spektro sutrikimus, pakal- re, tačiau 26% tiriamųjų buvo rehospitalizuojami apie 10 tinamumo kriterijais nelaikomas nepakankamas emocijų kartų, 20% – apie 20 kartų ir 6% tiriamųjų gydėsi psichia- diferencijavimas, sintoniškumo sumažėjimas, vientisinio trijos ligoninėje daugiau kaip 20 kartų (4 pav.). emocinio reagavimo susiskaidymas, afektiniai svyravimai, Vertinant pakaltinamų asmenų šizofrenijos grupės kli- neigiamų emocijų išstūmimo sunkumai, nesugebėjimas nikines charakteristikas, ekspertizės metu 95% tiriamųjų jausti aukštas emocijas, afektinis rigidiškumas, tarpusavio buvo konstatuoti sutrikimai emociniame lygmenyje.- Pa santykių niuansų nesupratimas. Išvardintos ypatybės gali žymėtina, kad emocijų neadekvatumas konstatuotas 12% reikštis įvairiuose deriniuose, tačiau tai neužtikrina vi- asmenų, 67% tiriamųjų nustatytas emocinis šaltumas, siško elgesio reguliavimo. Izoliuotai pažymėti sutrikimai skurdumas, blankumas, 31% tiriamųjų konstatuota apatija, nereikšmingi, bet kai jie sustiprina vienas kitą, psichopa- 33% tiriamųjų nustatyta neadekvačiai pakili nuotaika, 27% tologinė būklė gali atitikti riboto pakaltinamumo valios sudarė tiriamieji, kuriems buvo nustatytas nuotaikos svyra- kriterijų. Tokiais atvejais subjektas gali formaliai suvokti vimas nuo pakilios iki prislėgtos. savo neteisėtų veiksmų esmę, jų socialinį nepriimtinumą, Asmenybės bruožų vertinime 36% dominavo egocen- bet vien tik elgesio reguliavimo intelektinis komponentas triškumas, gynybiškumas - 29%, primityvumas - 27%. be emocinio neleidžia daryti išvados apie valios aspekto Mąstymo sutrikimai buvo konstatuoti 76% asmenų, iš pilnavertiškumą. jų 56% sudarė nenuoseklus mąstymas, 16% – sulėtintas 5. Visuomenei pavojingos veikos padarymo metu, kai mąstymas, 22% – rezonavimas ir 38% – paraloginis mąs- asmens valios sferai keliami aukšti reikalavimai, riboto pa- tymas. kaltinamumo kriterijais galima laikyti impulsyvumą, hipo- Dviem tiriamiesiems ekspertizės metu buvo konstatuoti bulijos simptomus, pasyvaus pavaldumo ir įteigimo derinį, psichozės reiškiniai – kliedėjimo idėjos ir haliucinacijos. sugebėjimo tikslingai ir aktyviai veikti praradimą, intelek- Atkreiptinas dėmesys, kad šioje diagnostinėje grupėje tualinės kontrolės ir iniciatyvos sumažėjimą. 32% tiriamųjų asmenų buvo diagnozuotas priklausomybės 6. Esant ribotam sugebėjimui suvokti savo veiksmų sindromas: 20% – alkoholiui ir 12% – narkotinėms medžia- faktinį pobūdį ir pavojų visuomenei turi būti stebima psi- goms (5 pav.). chopatologinės būklės stabilizacija su afektinių sutrikimų Tokiais atvejais palyginti nesudėtinga buitinė situacija transformacija į neryškius, daugiausia asteninius subdepre- dėl apsvaigimo nuo alkoholio ar narkotikų gali būti suvo- sinius sutrikimus. kiama kaip subjektyviai neturinti išeities su socialiai priim- 7. Šizofrenijos spektro sutrikimų atvejais, esant kai ku- tino reagavimo iškraipymu. riems nusikalstamos situacijos variantams, žalingi -veiks niai gali lemti ribotą pakaltinamumą ir net nepakaltinamu- Išvados mą, kai asmenybės pakitimai yra nereikšmingi. 1. Heteroagresyvūs veiksmai, esant šizofrenijos spek- tro sutrikimams, dažnai vyksta ne dėl psichozinių ar subp- Literatūra sichozinių, o dėl realių buitinių motyvų. 1. Abramavičius A., Čepas A., Drakšienė A. Nocius J., Pavilonis 2. Kai psichopatologiniai sutrikimai nepakankamai V. ir kt. Baudžiamoji teisė. Vilnius, 2003; 188-191. išryškėję, jų ryšys su psichologiniu kriterijumi gali būti 2. Justickis V. Bendroji ir teisės psichologija. Vilnius, 2003. ginčytinas, o ekspertų vertinamas būna skirtingas. Tokiais 3. Dmitrijeva T., Šostakovič B., Tkačenko A. Teismo psichiatrijos atvejais labai svarbu remtis klinikinio vaizdo dinamika bei vadovas. Maskva, 2004; 75. socialine adaptacija. 4. Gunn J, Taylor PJ. Forensic psichiatry: clinical, legal and ethical 3. Asmenims, turintiems šizofrenijos spektro sutri- issues. GB, 2000. kimus, esant nepsichozinėms būklėms, juridiniu aspektu 5. Tkačenko A. Teismo psichiatrijos vadovas. Maskva, 2012; ypatingą reikšmę turi psichopatologija, kuri pasireiškia 209-241. 9

6. Pervomajskij V. Nepakaltinamumas. Kijevas, 2000; 85-111. disorders meet the diminished responsibility criteria. However, 7. Gierowski J. K., Godlewski J., Heitzman J., Jędrzejowska R., the multiannual systemic evaluation of psychological state of the Kołakowski S. Postępowanie karne I cywilne, wobec osób person under the investigation is not referred to when carrying out zaburzonych psychicnie. Kraków, 1996; 85, 131. the forensic psychiatric evaluation on persons with schizophrenia 8. Daškevičius K. Nepakaltinamumo formulės raida Lietuvoje, spectrum disorders and instead clinical biological, psychological Vilnius, 2006. personality, and medical social evaluation is referred to, while the most prominence is given to retrospective determination of psyche disorder depth at the moment of the criminal offence. The data of THE ANALYSIS OF THE APPLICATION OF DIMIN- the study shows that from the legal aspect the psychopathology, ISHED RESPONSIBILITY CRITERIA FOR PERSONS which manifests in the inclusive whole and can consolidate it, WITH SCHIZOPHRENIA SPECTRUM DISORDERS is especially significant to persons with schizophrenia spectrum K. Daškevičius, J. Daškevičienė disorders in non-psychotic states. This in turn means that the Key words: forensic psychiatry evaluation in criminal cases, integration of separate psychopathologic phenomena may limit a diminished responsibility. person’s behavioural freedom in a specific situation. Hence, the Summary harmonisation analysis of indistinct pathology elements plays an In improving the modern law, increasing its humanistic important role in the evaluation. potential, overcoming the traditional formalistic-bureaucratic Correspondence to: [email protected] nature of law, its apathy, reducing the psychologically traumatising effect for persons with psychological disorders, the diminished Gauta 2015-12-14 responsibility norm was put into force in 2000. However, it is seldom realised in the Lithuanian forensic psychiatry evaluation practice, while it is applied to persons with schizophrenia spectrum disorders even more seldom – only in 10 cases out of 541 in 3 years. According to the data of our study, as many as 84% of 223 (100%) responsible persons with schizophrenia spectrum SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online BIOMEDICINA: TEISMO PSICHIATRIJA/ 2016, 26 tomas, Nr. 1, p. 10-20 10 BIOMEDICINE: FORENSIC PSYCHIATRY DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2016.002

SAVIŽUDYBIŲ PREVENCIJOS AKTUALIJOS IKITEISMINIŲ TYRIMŲ MEDŽIAGOS APŽVALGOS DUOMENIMIS

Alvydas Benošis1, Rita Aliukonienė2, Alvydas Navickas3, Vygintas Aliukonis4 1Valstybinė teismo medicinos tarnyba,2 Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 3Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinika, 4Lietuvos bioetikos komitetas, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas

Raktažodžiai: ikiteisminis tyrimas, teismo medicina, atvejais nustatyti išankstinio pasiruošimo savižu- psichikos sutrikimai, savižudybė, savižudybių prevencija, dybei požymiai, tačiau nusižudžiusiųjų aplinkoje sukurstymas ar privedimas prie savižudybės. buvę asmenys jokių prevencinių priemonių nesiė- mė, pagalbos į specialistus nesikreipė. Nustatyta, Santrauka kad savižudybių Lietuvoje yra daugiau, nei skelbia- Darbo tikslas. Apžvelgti ir įvertinti retais būdais ma oficialiai: 4 iš 5 tirtų savižudybės atvejų nebuvo įvykdytų kai kurių savižudybių ikiteisminio tyrimo įtraukti į mirties priežasčių registro tyčinių susižalo- medžiagos duomenis savižudybių prevencijos Lie- jimų apskaitą. Būtina, kad ikiteisminio tyrimo įstai- tuvoje požiūriu. gos būtų pripažintos duomenų apie mirties priežas- Tyrimo medžiaga ir metodai. Išanalizuota 5 savižu- tis pagal ketinimą teikėjais mirties priežasčių regis- dybės atvejų 2012-2014 m. ikiteisminio tyrimo ar- trui, kadangi pagal medicininius mirties liudijimus chyvinių duomenų medžiaga teisiniu, medicininiu, gaunami tokie duomenys būna nepakankami ir su- savižudybių prevencijos, mirties priežasčių statisti- bjektyvūs. Nustatyta, kad savižudybių prevencijos nės apskaitos požiūriu. Lietuvoje organizacinėje veikloje trūksta tarpinsti- Rezultatai ir išvados. Lietuvoje, ikiteisminio tyrimo tucinio bendradarbiavimo, nepakankamas savalai- metu nustatant žmogaus mirties aplinkybes, savižu- kės psichologinės pagalbos bei psichikos sveikatos dybės fakto įrodomumui atliekama visa eilė proce- paslaugų prieinamumo organizavimas gyventojams, sinių veiksmų, siekiant įrodyti ne tik savižudybės nepatenkinamas savižudybių prevencijos tarnybų, faktą, bet ir galimas nusikalstamas veikas, už kurias psichologijos ir psichiatrijos specialistų veiklos or- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 133 ganizavimas tiriant įvykdytas savižudybes ir at- straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, skleidžiant priežastinius ryšius. Savižudybių ikiteis- tai už: 1) sukurstymą nusižudyti ir 2) privedimą prie minio tyrimo kokybei pagerinti būtina parengti ir savižudybės. Žmogaus mirties priežasties aplinky- įdiegti savižudybių tyrimo metodiką, atsižvelgiant bėms nustatyti surinkti išsamūs ikiteisminio tyrimo į teisės, teismo medicinos, psichologijos, psichiatri- duomenys svarbūs ne tik savižudybės įrodymui ir jos, bioetikos specialistų rekomendacijas. jos priežastiniams ryšiams atskleisti, bet ir savižu- dybių prevencijai. Įvadas Nustatyta, kad įvykdytos savižudybės ikiteismi- Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvie- nio tyrimo duomenų priežastiniams ryšiams pagrįs- nais metais pasaulyje nusižudo daugiau kaip 800 tūkstančių ti būtini psichologijos ir psichiatrijos specialistų žmonių, o 2012 m. 15-29 metų amžiaus gyventojų grupė- vertinimai, kurių nebuvo, t. y. tokie specialistai iki- je savižudybės tarp mirties priežasčių buvo antroje vietoje teisminio tyrimo procese nedalyvavo. Psichologi- [21]. Mokslinėje literatūroje ir statistikos šaltiniuose nuro- nė pagalba mirusiųjų artimiesiems, tyrimo proceso doma, kad visame pasaulyje savižudybės yra penkiolikta dalyviams nebuvo organizuota. Duomenys apie nu- žmogaus mirties priežastis, o Lietuvoje savižudybės tarp sižudžiusiųjų sveikatos būklę nebuvo surinkti, me- mirties priežasčių yra 5-6 vietoje [9,17,25]. Būtent mūsų dicinos paslaugų teikimo kokybė nevertinta, nors šalis pagal savižudybių skaičių yra viena iš pirmaujančių 3 atvejais apie paslaugas buvo teikta liudytojų. 3 ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Adresas susirašinėti: Alvydas Benošis, el. p. [email protected] 11 organizacijos 2014 m. gegužės menesyje skelbtais duome- Pažymėtina, kad savižudybė teisinėje literatūroje api- nimis [25], Lietuva pagal savižudybių rodiklius 100 tūks. brėžiama kaip sąmoninga, tyčinė veika, kuria žmogus ati- gyventojų tarp pasaulio šalių buvo ketvirtoji (po Gajanos, ma pats sau gyvybę. Savižudybė gali būti tik tyčinė, kadan- Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos). Labai panašūs su Lie- gi savižudis turi tikslą nutraukti savo gyvybę, o tai reiškia, tuvos savižudybių rodikliais užfiksuoti Šri Lankoje ir Su- kad žmogus suvokia, jog dėl jo tam tikros veikos mirtis riname. yra neišvengiama, todėl laikytina, kad jis tikslingai atima Apie tai, kad šios problemos kontekste Lietuva „pir- sau gyvybę, t.y. nusižudo [5]. Ir nors daugumoje pasaulio mauja“ ne tik šiuolaikiniu laikotarpiu, bet jau dešim- valstybių savižudybė yra dekriminalizuota, tačiau jų bau- tmečiais, liudija ir tokie duomenys, kad dar 2003 metais džiamuosiuose įstatymuose numatyta atsakomybė už - pri mūsų valstybėje 100 tūkst. gyventojų teko 44 savižudy- vedimą prie savižudybės, kurstymą ar padėjimą nusižudyti. bės, Rusijoje – 39/100000, Latvijoje – 34/100000, Estijoje Lietuvos įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į didelį savižu- 33/100000 [22]. dybių skaičių mūsų šalyje, taip pat Lietuvos Respublikos Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad maždaug baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 133 straipsnyje krimina- 5 proc. bendrosios populiacijos žmonių yra mėginę žudytis lizavo žmogaus sukurstymą nusižudyti, prilygindamas pri- [10]. Mėginimas žudytis suprantamas kaip reiškinys, kai vedimui prie savižudybės [2]. Pažymėtina, kad minėtame žmogus daro žalą sau, t.y. nuodijasi, žalojasi ar atlieka kito- BK 133 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė kius savidestrukcinius veiksmus, nepasibaigusius mirtimi už dvi panašias, tačiau skirtingas nusikalstamas veikas: 1) [11]. Nors mėginimo žudytis skaičius negali būti tiksliai sukurstymą nusižudyti ir 2) privedimą prie savižudybės. žinomas, tačiau įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, jų Sukurstymas nusižudyti gali būti padaromas įvairiais būna nuo 10 iki 20 kartų bei gali būti net daugiau kaip 20 būdais: žmogaus raginimu, skatinimu, sąlygų žmogui nu- kartų negu baigtų savižudybių [20, 21]. sižudyti sudarymu. Sukurstymu baudžiamosios atsakomy- Neabejojama, kad žmogaus psichikos sveikatos būklė, bės prasme laikomi tiek tokie atvejai, kai mintį nusižudyti jį supanti mikrosocialinė aplinka, sociokultūriniai faktoriai inicijavo kaltininkas, tiek ir tada, kai kaltininkas tik paska- yra vieni iš svarbiausių veiksnių, susijusių su savižudybių tino ar padėjo realizuoti paties nukentėjusiojo sumanymą ir savižudiško elgesio atvejais ir sulaukia vis daugiau vi- nusižudyti. Pažymėtina, kad sukurstymas nusižudyti gali suomenės, medikų, teisininkų ir kitų sričių mokslininkų dė- būti padaromas ne tik intelektualiu poveikiu nukentėjusia- mesio ir tyrimų dėl padidinto lietuvių tautos polinkio į savi- jam – skatinimu, įkalbinėjimu, patarimais, bet ir fiziniais žudybę [6-8]. Tokie tyrimai reikšmingi ne tik savižudybių veiksmais – savižudybės priemonių parūpinimu, pritaiky- paplitimui tirti bei jų prevencijai, bet turi įtakos savižudy- mu, kitokių sąlygų nusižudyti sudarymu ar palengvinimu. bės bei su ja susijusių kitų asmenų veikos teisiniam regla- Privedimu prie savižudybės yra kvalifikuojami tokie mentavimui – žmogaus teisės į sveikatą ir gyvybę gynimui. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitas žmogus atima savo gy- Dabartinėje visuomenėje teisė į gyvybę yra pripažįsta- vybę, t. y. nusižudo. Tokiais veiksmais pripažįstami ne bet ma viena iš fundamentaliausių žmogaus teisių. Lietuvos kokie veiksmai, o tik tokie kaltininko poelgiai, kurie taip Respublikos Konstitucijos 18 straipsnis numato prigimtinį paveikia kitą žmogų, kad jis nusižudo. Taigi, baudžiamoji žmogaus teisių ir laisvių pobūdį, o 19 straipsnis įtvirtina atsakomybė už privedimą iškyla tik tais atvejais, kai iki- įstatyminę žmogaus teisės į gyvybę apsaugą [1]. Teisė į gy- teisminio tyrimo metu nustatoma: 1) žiaurus ar klastingas vybę leidžia žmogui aktyviai ginti šią vertybę ir reikalau- elgesys nukentėjusiojo atžvilgiu; 2) nukentėjusiojo savižu- ti iš kitų asmenų, kad jie netrukdytų įgyvendinti šią teisę, dybė; 3) priežastinis ryšys tarp kaltininko žiauraus ar klas- kitaip tariant – nesikėsintų į jo gyvybę. Suprantama, kad tingo elgesio ir nukentėjusiojo savižudybės [3]. Pažymėti- šia prasme savižudybė nėra teisės į gyvybę įgyvendinimas. na, nors žiauraus ar klastingo elgesio samprata baudžiama- Kita vertus, šiame žmogaus teisių kontekste kyla natūra- jame įstatyme neapibrėžta, tačiau ji yra teisinė, vertinamojo lus klausimas: ar žmogus turi teisę į mirtį? Teisės į mirtį pobūdžio, paremta baudžiamuoju įstatymu bei moralės ir įgyvendinimą galima būtų apibrėžti kaip aktyvų žmogaus dorovės normomis. Žiauriu elgesiu laikytinas nukentėju- susinaikinimą, ginamą galimybės tikėtis ir reikalauti iš kitų siojo ar jam artimo žmogaus mušimas, kankinimas, ver- asmenų, kad būtų netrukdoma nusižudyti. Manytina, kad timas daryti įvairaus pobūdžio amoralius ar žeminančius prielaida, jog žmogus turi teisę į mirtį, paneigia visuome- veiksmus. Klastingu elgesiu laikytinas suktas, apgaulingas, nės tradicinę vertybių skalę ir net griauna jos pagrindus. piktavališkas elgesys, dvasiškai žlugdantis nukentėjusįjį, Kitaip tariant, žmogus negali paneigti tokių esminių ver- dėl kurio jis atsiduria bent subjektyviai beviltiškoje padėty- tybių, kurios jam vienam išskirtinai nepriklauso, nes yra je, todėl nusižudo. Viena vertus, atkreiptinas dėmesys, kad susijusios ir su kitų asmenų teisėmis, pareigomis bei visos BK numatytos sąvokos „elgesys“, o ne „ poelgis“ vartoji- visuomenės interesais [23]. mas suponuoja tokio elgesio sistemingumą (daugiau negu 12

2 kartai). Kita vertus, pritartina mokslininkų nuomonei, duomenų palyginamoji charakteristika atlikta remiantis kad nukentėjusiojo orumo žeminimas turi būti sistemin- Valstybinėje teismo medicinos tarnybos 1985-2014 m. at- gas, tačiau klastinga išdavystė ar žiaurus poelgis gali būti liktų savižudybių tyrimų apskaitos duomenimis ir Higienos ir vienintelis, dėl kurio nukentėjusysis priėmė sprendimą instituto Sveikatos informacinio centro duomenimis bei ki- nusižudyti [4]. tais informaciniais šaltiniais. Duomenys apdoroti panaudo- Šiame kontekse, tirant žmogaus mirties aplinkybes, sa- jant MS Excel skaičiuoklės programą. vižudybės fakto įrodomumas apima visą seką ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų (įvykio vietos apžiūra, liudytojų Tyrimo rezultatai ir aptarimas apklausa, daiktinių įrodymų apžiūra ir ištyrimas, mirusiojo Savižudybių apžvalgos statistiniai akcentai. Lietu- kūno teismo medicininis ištyrimas, medicinos ir kitų do- voje savižudybės tarp išorinių mirties priežasčių 2014 m. kumentų vertinimas, psichologijos, psichiatrijos specialistų sudarė 27,9 proc. [12]. Valstybinės teismo medicinos tarny- dalyvavimas tyrime ir kt.), kurie padeda atskleisti savižu- bos 1985-2014 m. duomenimis, savižudybių vidurkis tarp dybės priežastis, svarbias ne tik teisiniams sprendimams, išorinių mirties priežasčių buvo 27,1 proc. (2014 m. - 31,9 savižudybių prevencijai, bet ir sveikatos politikos forma- proc.). vimui bei jos vertinimui. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Darbo tikslas: apžvelgti ir įvertinti retais būdais pada- duomenimis, 2014 m. Lietuvoje nusižudė 930 žmonių rytų kai kurių savižudybių ikiteisminio tyrimo medžiagos (31,7/100 tūkst. gyventojų) [16]. Teismo medicininiais duomenis savižudybių prevencijos Lietuvoje požiūriu. duomenimis, nusižudžiusiųjų 2014 m. buvo 968 (tai atitik- tų 32,9/100 tūkst. gyventojų rodiklį) (1 lentelė). Medžiaga ir metodai Nors suminis 30 metų laikotarpio savižudybių skai- Tyrimo metu analizuoti penki retais būdais padarytų čiaus skirtumas tarp turimų Valstybinės teismo medicinos savižudybių atvejai remiantis ikiteisminio tyrimo archy- duomenų ir Higienos instituto duomenų nebuvo didelis (tik vine dokumentacija ( 2012-2014 metų ikiteisminio tyrimo 62 savižudybės, nepatekusios į oficialiąją statistiką pagal medžiagos: Nr. 17-1-01445-12, Nr. 18-1-01791-13, Nr. 87- teiktus VTMT duomenis), tačiau per pastaruosius penke- 1-00359-12, Nr. 10-1-0274-13, Nr. 12-1-02043-14). De- rius metus 270 atvejų mirties priežastis pagal pobūdį dėl talizuota konkrečių savižudybės atvejų apžvalga pateikta savižudybės medicininiuose mirties liudijimuose nebuvo siekiant atskleisti savižudybių prevencijos problemiškumą nurodyta, t. y. galimai toks savižudybių skaičius Lietuvoje ne tik Lietuvos visuomenėje, bet ir valstybės politikos šioje nepateko į oficialius mirties priežasčių statistinius šaltinius srityje požiūriu. Pažymėtina, kad vienam iš straipsnio auto- (1 lentelė). Tokiu būdu, savižudybių Lietuvoje rodikliai rių teko pačiam dalyvauti visų analizuotų šiame darbe savi- buvo palankesni, negu buvo realūs. Priežasčių visuma dėl žudybių įvykio vietos apžiūros procesiniuose veiksmuose, savižudybių apskaitai teisingų duomenų pateikimo sietina todėl tai leido objektyviau akcentuoti savižudybių preven- su ikiteisminio tyrimo dėl savižudybių faktų nustatymu vė- cinių priemonių galimas įžvalgas pagal atliktos analizės liau, negu buvo išduodamas medicininis mirties liudijimas, duomenimis. Savižudybių būdų ir kita statistinė apžvalga, taip pat su teismo medicinos specialistams suteikta teise su-

1 lentelė. Savižudybių skaičiaus 1985,1987-2014 m. Lietuvoje palyginimas pagal Valstybinės teismo medicinos (VTMT) ir Higienos instituto (HI) duomenis

1985,1987- 2014 m. 1985 m. 1990 m. 1991 m. 1996 m. 2000 m. 2005 m. 2010 m. m. 2011 2012 m. 2013 m. 2014 m. Savižudy- bių skaičius 37303 VTMT duo-

menimis 1223 915 1168 1762 1661 1299 1086 1077 994 1123 968 Savižudybių skaičius HI 37241

duomenimis 1210 969 1142 1723 1631 1319 1018 1018 927 1085 930

Skirtumas +62 (VTMT-HI) +13 -54 +26 +39 +30 -20 +68 +59 +67 +38 +38 13 bjektyviai spręsti apie mirties pobūdį ir rinktis jo variacijas t. y. imituojant smurtą, nužudymą, nelaimingą atsitikimą, tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnų parengtuose prieš tai susižalojant, susirišant galūnes ir t. t. Bet kuriuo lydimuosiuose dokumentuose atlikti kūno tyrimą nebūna atveju savižudybės faktas patvirtinamas tik ikiteisminio nurodytų duomenų apie savižudybės faktą. Todėl pagal tyrimo metu surinktais įrodomaisiais duomenimis, ištyrus ketinimą išorinių mirties priežasčių statistikoje mirties -po visas galimas mirties aplinkybes. Kita vertus, visų tiriamų būdis apie 10 procentų atvejų išlieka nenustatytas [18]. Su- mirties faktų ikiteisminis tyrimas neatsiejamas nuo mirties prantama, kad dažniausiai kyla poreikis savižudybės faktą pobūdžio (ar tai savižudybė, nužudymas, nelaimingas at- patvirtinti tęstiniais ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaip sitikimas ar liga) nustatymo būtinumo. Todėl objektyvių ir kitų išorinių mirties priežasčių atvejais. Faktiškai į Mir- duomenų, svarbių Mirties priežasčių registrui, šaltiniu apie ties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenų bazę mirties pobūdį (tiriamųjų išorinių mirties priežasčių ir kitų patekusios pagal pobūdį nenustatytos mirties priežastys mirties faktų atvejais) gali būti tik tokiais duomenimis dis- daugeliu atvejų būna ikiteisminio tyrimo metu patikslin- ponuojančios ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūra, re- tos. Tačiau apie nustatytus mirties dėl savižudybės, nužu- čiau – teismai. Tai žinant, būtina siekti, kad objektyvizuoti dymo, nelaimingo atsitikimo faktus ikiteisminio tyrimo ir duomenys Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro jas kontroliuojančios įstaigos neįpareigotos teikti nustatytų duomenų bazę pasiektų būtent iš minėtų institucijų. Tokiu duomenų mirties priežasčių registrui. Būtent dėl to oficia- būdu būtų išvengta subjektyvių vertinimų dėl mirties pobū- liojoje mirties priežasčių statistikoje išlieka didelis mirties džio, teikiamų iš sveikatos priežiūros įstaigų, išduodančių priežasčių rodiklis dėl įvykių, kai netekusiojo gyvybės as- medicininius mirties liudijimus (išorinių mirties priežasčių mens tikrasis ketinimas nežinomas, ir tokia situacija nebu- atvejais). Bandydami iliustruoti ir šiame kontekste (be sa- vo tinkamai analizuota per visą atkurtos nepriklausomybės vižudybių prevencijos kitų akcentų) ikiteisminio tyrimo Lietuvoje laikotarpį. Po minėtais nenustatytų mirties prie- proceso apimtis, atlikome, mūsų nuomone, laikytinų retais žasčių pobūdžio rodikliais lieka nepatikslinti tyčinių susi- minėtų penkių savižudybės atvejų ikiteisminio tyrimo me- žalojimų (savižudybių), nužudymų, nelaimingų atsitikimų džiagos analizę, atkreipdami dėmesį ir į kiekybinius (iki- duomenys, kurie yra svarbūs Lietuvos sveikatos politikos teisminio tyrimo termino, ikiteisminio tyrimo medžiagos objektyviems moksliniams pagrindimams ir kitiems tiks- apimties lapais) rodiklius. lams. Reikėtų pasakyti, kad šiandien nutylima, jog iki šiol Savižudybių atvejų ikiteisminio tyrimo medžiagos mokslinėje ir kitoje veikloje disponuojama iki galo neo- analizė. 1 atvejis. 89 m. amžiaus moteris, gyvenusi su bjektyvizuotais statistiniais mirties priežasčių duomenimis, dukros šeima, nusidūrė peiliu. Artimųjų parodymais, sirgo tačiau daromos kategoriškos išvados, prielaidos, formuoja- funkcine psichoze, diagnozuota prieš 4 metus. Daug kartų mos sveikatos politikos kryptys, strategijos ar net kuriamos kalbėdavo artimiesiems apie savižudybę, apie nenorą gy- prevencinės priemonės. venti. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, diagnozuotos ligos Pažymėtina, kad Lietuvoje vyrauja savižudybės dėl faktas nepatvirtintas. Policijos komisariato nusikaltimų pasikorimų. VTMT 1985-2014 m. duomenimis, nusižu- tyrimo pareigūnų buvo kreiptasi į mirties vietos Psichikos džiusių pasikariant buvo 88 proc. Tik kiek daugiau negu sveikatos priežiūros įstaigas dėl duomenų apie moters ligą 10 proc. nusižudė kitais būdais (2 lentelė). Pavieniais atve- patikslinimo, tačiau buvo gauti neigiami atsakymai: nesi- jais padaromos savižudybės bandant žudytis keliais būdais, gydė, įskaitoje neįtraukta. Į tą faktą, kad pacientė galėjo gydytis jos deklaruotos gyvenamos vietos teritorinėje Psi- 2 lentelė. Savižudybių būdų santykis tarp visų savižudybių chikos sveikatos priežiūros įstaigoje (viename iš rajonų) ar Lietuvoje 1985-2014 m. (Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje kitur, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atsižvelgta. Įvykio atliktų nusižudžiusiųjų tyrimų duomenimis) vietos apžiūros metu ir vėliau, tyrimo medžiagoje duomenų apie vaistų turėjimą, vartojimą, turėtus receptus, medicini- 1985-2014 m. Savižudybių būdai 2014 m. nius dokumentus, liudijančius apie ligą, nesurinkta. vidurkis Ikiteisminio tyrimo įstaigos užduotyje atlikti kūno teis- Pasikorimas 88% 89,7% mo medicinos tyrimą teiktose mirties aplinkybėse duome- Nusinuodijimas 3,8% 1,7% nų apie galimą savižudybės faktą nurodyta nebuvo. Teismo Nusišovimas 3,1% 2,6% medicinos tyrimo duomenimis, moteris mirė nuo širdies Nušokimas iš aukščio 2,2% 2,4% sužalojimo ir įvykusios tamponados krauju būdama blaivi Sąlytis su aštriais daiktais 1,2% 1,4% (prieš mirtį nevartojusi alkoholio, nenaudojusi narkotinių, (nusidūrimas, pasipjovimas) psichotropinių medžiagų, kt. vaistų). Ikiteisminis tyrimas Nusiskandinimas 1,2% 0,9% nutrauktas remiantis liudytojų parodymais, įvykio vietos Kiti atvejai 0,5% 1,3% apžiūros ir lavono tyrimo duomenimis, neradus nusikalti- Iš viso 100% 100% mo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, konstantuojant, 14 kad moteris nusižudė nusidurdama peiliu. gydymą, sveikatos stebėseną (įtraukimą į įskaitą) iš - mir Iš ikiteisminio tyrimo surinktų duomenų liko neaišku, ties vietos Psichikos sveikatos priežiūros įstaigų, Priklau- ar moteris sirgo psichine liga, jei taip, tai kokia ir nuo kada; somybės ligų centrų negauta, iš kitų sveikatos priežiūros ar moteriai buvo paskirtas gydymas ir ar jis buvo tinkamas; įstaigų medicininiai dokumentai nereikalauti, nenustatyta ar moteris laikėsi paskirto gydymo ir ar jis buvo kontro- anoniminę pagalbą nuo priklausomybės alkoholiui teikusi liuojamas (teismo medicinos tyrimo duomenimis – vaistų tarnyba. Ginklo įsigijimo, jį „paskolinusiųjų“, anoniminį nevartojo); ar artimieji žinojo, kaip elgtis su tokiu ligoniu; gydymą skyrusių ir vykdžiusiųjų asmenų parodymų, galė- ar artimieji buvo specialistų, diagnozavusių moters ligą, jusių būti svarbiais savižudybės aplinkybėms ir motyvams informuoti apie tai; kaip elgėsi ir kaip turėjo elgtis artimieji detalizuoti, ikiteisminio tyrimo medžiagoje taip pat nesu- po akivaizdžių grasinimų nusižudyti; kokią pagalbą mo- rinkta. Savižudybę lėmę veiksniai liko nedetalizuoti, todėl teriai ir artimiesiems privalėjo ir galėjo suteikti valstybės lieka neaiškūs ir anoniminės pagalbos teikimo kokybės įstaigos ir kitos tarnybos tokioje situacijoje. klausimai savižudybių prevencijos kontekste. 2 atvejis. Į Bendrosios pagalbos centrą moters buvo 3 atvejis. 42 m. moteris sugyventinio, su kuriuo gyveno pranešta apie prieš 2 paras dingusį draugą, su kuriuo gy- 10 metų, po darbo parvežama vienos dienos popietę į na- venta 5 metus, ir nurodyta, kad aptiktas atsisveikinimo mus ir sugyventinis išvyksta pats į darbą, kuriame dirbo iki laiškas, kuriame draugas rašo, kad jis yra našta visiems ir kitos dienos ryto. Sugrįžus kitos dienos rytą, namuose mo- pasitrauks iš gyvenimo. Buvo nurodytas dingusiojo mobi- ters neberandama, pradedama jos paieška. Nustatoma, kad laus telefono numeris, į kurį skambinant neatsiliepiama. Su iš namų moteris išvažiavo savo automobiliu vakare (už- policijos pagalba, identifikavus dingusiojo turėto mobilaus fiksavo vaizdo kameros). Namuose paliktame įjungtame ryšio telefono vietą, ieškomojo lavonas aptiktas daugiabu- kompiuteryje pagal veikiančios naršyklės atvertą puslapį, čio namo rūsyje su šautine žaizda galvoje ir šalia gulinčiu moteris tikrino autobusų ir traukinių stočių tvarkaraščius. pistoletu. Remiantis liudytojų parodymais, dingusysis ano- Ant stalo paliktas nuolat nešiotas žiedas ir laikrodis, tele- nimiškai gydėsi nuo alkoholizmo, apgirtęs kalbėdavo apie fonas, dokumentai. Įtariant nelaimę, kreipiamasi į policiją. savižudybę. Prieš dvi savaites iki mirties buvo susinervinęs Pradedama asmens paieškos byla ir jau tą patį vakarą vieno ir lyg juokais draugei prasitarė, kad nusišautų ir baigtųsi iš tolimesnių nuo gyvenamos vietos rajono vandens telki- jo problemos, o ginklą pasiskolintų iš gerų draugų. Prieš nyje aptinkamas dingusiosios kūnas su per petį permestu dvi paras iki dingimo buvo geros nuotaikos ir pareiškė, medžiaginiu krepšiu, prikrautu akmenų. Liudytojų (artimų- kad po poros dienų išvažiuos su draugu verslo reikalais. jų ir kitų asmenų) apklausos duomenimis, moteris niekur Prieš parą iki išvykimo draugei paklausus, su kuo ir kur dėl psichikos sutrikimų nesigydė, psichine liga nesirgo, al- išvažiuoja, jai buvo atsakyta, kad nesakysiąs, nes kai pasa- koholiniais gėrimais nepiktnaudžiavo, narkotikų nevartojo, kąs, tai nieko nesigauna. Išvykimo dieną draugei pasako, jos sprendimai būdavo nestandartiški – galėdavo išvažiuoti kad švarko kišenėje paliekąs pinigų, o į klausimą „Kam?“, kur nors ir niekam nepranešti kelias dienas, buvo meninės atsako: “Maža ką, gal negrįšiu...“. Po dingimo švarko ki- sielos, uždara, draugų beveik neturėjo, priešų neturėjo, pa- šenėje buvo aptikta USB laikmena su fotonuotraukomis ir skutiniu metu turėjo nuotaikos svyravimų, buvo sutrikęs atsisveikinimo laiškas. Laiške išreiškiama visiems artimie- miegas, daug dirbo, jeigu kas nors nepasisekdavo – kalbė- siems meilė ir apgailestavimas dėl buvusių girtuoklysčių, davo apie savižudybę nušokant nuo tilto. Nustatyta, kad į nugyvento niekam verto gyvenimo... Ikiteisminio tyrimo savižudybės vietą, kurioje ji lankėsi ir anksčiau, nuvažiavo įstaigos užduotyje atlikti kūno teismo medicinos tyrimą autobusu. Turėjo prieš keletą mėnesių gydytojo paskirtų aprašytose mirties aplinkybėse duomenų apie galimą sa- vaistų „Stilnox“, apie kuriuos buvo prasitarusi -artimie vižudybės faktą nurodyta nebuvo. Teismo medicinos tyri- siems, tačiau juos vartoti vengė. Konfliktų su sugyventi- mo duomenimis, vyras mirė nuo šautinio galvos smegenų niu ir artimaisiais neturėjo. Gyvenamosios vietos psichikos sužalojimo, blaivus (alkoholio, narkotinių, psichotropinių sveikatos priežiūros įstaigų stebimų pacientų įskaitoje įra- medžiagų kūno biologinėse terpėse nerasta). Ikiteisminis šyta nebuvo (pagal gautas pažymas). tyrimas nutrauktas remiantis liudytojų parodymais, įvykio Ikiteisminio tyrimo įstaigos užduotyje atlikti kūno vietos apžiūros ir lavono tyrimo duomenimis, neradus nu- teismo medicinos tyrimą aprašytose mirties aplinkybėse sikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, konstan- duomenų apie galimą savižudybės faktą nurodyta nebu- tuojant, kad vyras nusižudė nusišaudamas. vo. Teismo medicinos tyrimo duomenimis, moters mirties Iš surinktos ikiteisminio tyrimo medžiagos (liudytojų priežastis dėl kūno puviminio irimo nenustatyta, nurodyta parodymų) matyti, kad buvo akivaizdžių rengimosi savi- mirties nuo paskendimo tikimybė. Moteris mirė nevarto- žudybei požymių ir užuominų. Ikiteisminio tyrimo metu jusi alkoholio, tačiau jos lavono kraujyje rasta zolpidemo duomenų apie nusižudžiusiojo vyro sveikatos būklę, jo (raminamojo migdomojo preparato). Ikiteisminis tyrimas 15 nutrauktas remiantis liudytojų parodymais, įvykio vietos vyras inscenizavo savo paties nužudymą, motyvuojant, jog apžiūros ir lavono tyrimo duomenimis, neradus nusikalti- savižudybę paskatino jo neteisėtos ūkinės-finansinės vei- mo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir konstantuo- klos atskleidimas. jant, kad moters mirtis įvyko dėl jos pačios suplanuotų Manytina, kad viešai žinomam geros reputacijos vyrui veiksmų – savižudybės. Galimi ūmaus moters sprendimo viešumos baimė tapo mirtina dėl užsitęsusios psichologinės nusižudyti motyvai ikiteisminio tyrimo medžiagos duome- krizinės situacijos, kurios pirmieji dirgikliai galėjo atsirasti nimis nebuvo atskleisti. prieš 1,5 mėnesio iki mirties, atskleidus ūkinės veiklos pa- 4 atvejis. Moteris policijai praneša, kad daugiabučio žeidimus. „Negero“ elgesio baimė vyrą galėjo lydėti daug rūsyje aptiko nukankintą savo vyrą, išreiškia nuomonę, kad anksčiau. Šeimoje ir darbovietėje buvo pastebėtas pakitęs kraupus nusikaltimas gali būti susijęs su vyro aktyvia vi- vyro elgesys, tačiau tinkamai nebuvo įvertinti savižudiško suomenine veikla, nes vyrui buvo grasinama. Įvykio vieto- elgesio požymiai ir nesiimta savižudybės prevencinių prie- je vyras aptinkamas gulintis vielomis surištomis rankomis monių. Kyla klausimas, kokios tai galėjo būti priemonės, ar ir kojomis, lipnia juosta užklijuota burna, vielų galai įkišti galima buvo išgelbėti šio žmogaus gyvybę? Vienareikšmį at- į elektros rozetę, rūsio plytų siena ir durys išvirtę kūno ra- sakymą pateikti sunku, nes ikiteisminio tyrimo medžiagoje dimo vietoje. psichologinė-psichiatrinė minėto savižudybės fakto analizė Liudytojų (artimųjų ir kitų) apklausos duomenimis, neatlikta. Mirties faktas į savižudybių statistiką nepateko. prieš dvi savaites iki mirties vyras iš sūnaus paėmė paso 5 atvejis. Bendradarbis informuoja motiną, kad jos 38 kopiją ir prieš 5 d. iki mirties perrašė jam neseniai įsigytą m. sūnus neatvyko į darbą, neatsiliepia į telefono skambu- automobilį, taip pat metams į priekį apmokėjo kai kuriuos čius. Kartu nuvykus į butą, aptinkamas siaubingas vaizdas: mokesčius ir mirties išvakarėse perdavė mokėjimo pažy- kraujo pėdsakai vonios patalpoje, koridoriuje, kuriame mas žmonai, tvarkė kitas smulkmenas. Vyras prieš 10 dienų kruvinos medžiaginės juostos kaklą juosiančioje kilpoje iki mirties ėmėsi remontuoti rūsio patalpą, kuri buvo apleis- kybo sūnus su smaugvirvės galais surištomis už nugaros ta daugelį metų: rūsyje dirbo kiekvieną vakarą ir poilsio kraujuojančiais dilbiais rankomis. Kraujavimo šaltinis – dienomis. Žmonai vyras kalbėjo, kad pastaruoju metu jam elektrinio diskinio pjūklo ašmenimis padarytos daugybi- buvo grasinama, sulaukdavo mįslingų skambučių, jautėsi nės žaizdos dilbiuose. Gretimame kambaryje ant rašomo- sekamas. Vyro elgesyje žmona jautė kažką „įtartino“, ta- jo stalo palikti dokumentai, žiedas, kompiuteriu parašytas čiau jokių veiksmų nesiėmė. Prieš dvi savaites iki mirties, atsisveikinimo laiškas mamai, šratinukas. Minėti daiktai darbovietėje vyras taip pat kalbėjo apie grasinimus jam, tvarkingi, nekraujuoti. elgėsi keistai. Vyras darbovietėje užėmė materialiai -atsa Liudytojų (artimųjų ir kitų asmenų) apklausos duome- kingo asmens pareigas ir prieš 1,5 mėnesio iki mirties jo 7 nimis, jaunystėje vyras buvo kompanijos žmogus, perdėtai metų veikloje buvo nustatytas didelis lėšų trūkumas, kurį stengėsi būti linksmas, iškalbus, bet iš tikrųjų toks nebuvo. prieš dvi savaites iki jo mirties darbovietės buhalterijoje Vėliau atsirado sveikatos problemų, nerimo pasireiškimai. buvo paprašytas padengti. Paprašytas atsiskaityti už skolą, Nuo 29 m. amžiaus visiškai nevartojo alkoholio, metė rū- vyras pasakė, kad jam „belieka tik nusišauti“, bet pažadėjo kyti, nustojo bendrauti su draugais. Pastaraisiais metais pra- skolos gražinimą aptarti vėliau. Apie lėšų trūkumo faktą dėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Gyveno vienas, tačiau su vyro darbovietėje nebuvo viešinama ir ikiteisminio tyrimo motina bendravo labai artimai, per daug neatviraudamas, institucijoms apie jo veiką nebuvo pranešta. Vakare, prieš nuo mažų dienų buvo perdėtai jautrus, bailus, atsargus, mirtį, vyras bendravo su anūke, pasivaikščiojo su šunimi egocentriškas, intravertiškas, kartais šaltas ir jautrus tuo kieme, vėliau žiūrėjo televizorių, kol žmona užmigo. Iki- pačiu metu. Lankydavosi pas gydytoją, ilgą laiką vartojo teisminio tyrimo medžiagoje objektyvių duomenų apie vaistus, taip pat ir nervų sistemą slopinančius vaistus, bijojo vyro fizinės ir psichinės sveikatos būklę nebuvo. priklausomybės nuo jų. Paskutiniu metu buvo lyg euforijo- Ikiteisminio tyrimo įstaigos užduotyje atlikti kūno je, niekuo nesiskundė, tačiau vartojo alkoholinius gėrimus. teismo medicinos tyrimą aprašytose mirties aplinkybėse Prieš 4 paras iki mirties viename prekybos centre, būdamas duomenų apie galimą savižudybės faktą nurodyta nebu- neblaivus, susitiko draugą, dirbantį apsaugos darbuotoju, vo. Teismo medicinos tyrimo duomenimis, vyras mirė nuo pasikalbėjo, vėliau prekybos centre apsivogė, tai užfiksavo techninės elektros srovės poveikio. Alkoholio, narkotinių, vaizdo kameros. Draugas jo neišdavė, tačiau vakare prieš psichotropinių ir kitų nuodingų medžiagų jo kūno biolo- jo mirtį paskambino, atsiliepdamas į anksčiau gautą žinutę ginėse terpėse nerasta. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir pokalbio metu pasakė apie jo padarytą vagystę, kurią už- remiantis liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros ir fiksavo vaizdo kameros. Vyras prisipažino, jog apsivogė ir lavono tyrimo duomenimis, nenustačius nusikaltimo ar draugui pasakė, kad pats nesupranta kodėl taip elgėsi. Po- baudžiamojo nusižengimo požymių, konstantuojant, kad kalbio metu jokių užuominų apie savižudybę nebuvo. Tai 16 buvo paskutinis draugų pokalbis. Tą pačią dieną mamai iš rinkimą, padėti atlikti liudytojų apklausas, paaiškinti pa- savo sąskaitos sūnus pervedė pinigus su prierašu, kad už darytų savižudybių priežastis ir moksliškai argumentuoti, laidotuves dar gaus pašalpą. Mama jau anksčiau buvo suži- motyvuoti bei suinteresuotoms šalims (giminėms, artimie- nojusi, kad sūnus vagiliauja ir manė, kad sūnus tikriausiai siems ir kt.) padaryti suprantamesnį priimtų nutarimų nu- turi kleptomanijos apraiškų. Mamos nuomone: „neatlaikė traukti ikiteisminį tyrimą turinį. sūnaus psichika dėl vagystės, dėl reputacijos <...>, kad dėl Liudytojų parodymai dėl nusižudžiusiųjų vaistų varto- jo mirties kalta jo psichika“. jimo, įsigijimo, gydymo skyrimo, anoniminio gydymosi ir Ikiteisminio tyrimo įstaigos užduotyje atlikti kūno kt. nebuvo patikslinti objektyviai. Nebandyta ieškoti me- teismo medicinos tyrimą aprašytose mirties aplinkybėse dicinos specialistų (galimai skyrusių gydymą, išrašiusiųjų duomenų apie galimą savižudybės faktą nurodyta nebuvo, vaistus: 1,2,3,5 atvejai), kurių pacientais galėjo būti nusi- tačiau pagal uždusimo kilpoje ir dilbių žalojimosi radinius žudžiusieji, neįvertinta sveikatos paslaugų teikimo kokybė, teismo medicinos ekspertas medicininiame mirties liudiji- savižudybės prevencinių priemonių buvimas. Ikiteisminio me išreiškė savo nuomonę dėl mirties priežasties pobūdžio tyrimo medžiagos duomenimis, nei vieno nusižudžiusiojo – savižudybės. Teismo medicinos tyrimo duomenimis, vy- artimieji, bendradarbiai ar kiti asmenys nesikreipė pagal- ras mirė nuo uždusimo suspaudus kaklą, būdamas neblai- bos ir nepranešė specialistams apie galimą rengimąsi nu- vus (vidutinio girtumo būklėje) ir pavartojęs psichoanalep- sižudyti. Nevertintas artimųjų, kitų asmenų pasyvus elge- tinių vaistų. sys ir aplinkybės bei priežastys dėl pagalbos kreipimosi Ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis 4 liudytojų į psichologijos, psichiatrijos, šeimos medicinos ar kitus parodymais, įvykio vietos apžiūros ir lavono tyrimo duo- specialistus bei jų informavimo apie savižudiško elgesio menimis, konstantuojant, kad ikiteisminio tyrimo metu požymius (pakitusią elgseną, užuominas apie savižudybę buvo atlikti visi proceso veiksmai, reikšmingi objektyviam ir kt.). Manytina, kad savižudybių ikiteisminio tyrimo or- tyrimui galimoms nusikalstamos veikos aplinkybėms -nu ganizavimui būtina metodinių priemonių visuma, pagrįsta statyti, tačiau darytina išvada, jog nusikalstama veika -ne teisės, psichologijos, psichiatrijos, teismo medicinos, bioe- padaryta, nes duomenų apie panaudotą smurtą ir neteisė- tikos specialistų rekomendacijomis, kuriose atsispindėtų ir tus veiksmus negauta. Prokuroro nutarime nėra įvardinta savižudybių prevencijai būtinų rodiklių fiksavimas. mirties priežastis pagal pobūdį (ketinimas) – savižudybė ir Šio tyrimo metu atlikta medžiagų analizė suponuoja ją pagrindžiantys apibendrinamieji faktoriai, t. y. neargu- nuomonę, kad trijų asmenų savižudybes (nusidūrimą, nu- mentuoti savižudybės motyvai ir priežastys. Ikiteisminio sišovimą, pasiskandinimą) galėjo lemti nusižudžiusiųjų tyrimo medžiagoje medicininių duomenų apie vyro svei- turėtas psichikos sutrikimas (liga), esant jo paūmėjimui ir katos (taip pat ir psichikos) būklę nebuvo surinkta. Liko psichologinės krizės išraiškoms, kurios tyrimo metu liko neatsakyta, ar vyro mirtį lėmė liga, psichologinė krizė ar nepatikslintos. Kitais 2 atvejais savižudybės (inscenizuo- kiti veiksniai, ar buvo imtasi prevencinių priemonių išgel- tas savęs nužudymas elektra ir pasikorimas po vaistų, al- bėti šio vyro gyvybę. koholio panaudojimo, rankų pjaustymosi diskiniu pjūklu) gali būti vertinamos kaip užsitęsusios psichologinės krizės Apibendrinimas pasekmė, esant neadekvačiai žmogaus reakcijai į viešai iš- Apibendrinant aprašytų savižudybės atvejų analizės kilsiančias informaciją dėl galimai padarytų ir visuomenėje duomenis pagal ikiteisminio tyrimo medžiagų apimtį (3 smerktinų nusikalstamų veikų. Atkreiptinas dėmesys ir į lentelė), matyti, kad savižudybės faktas, ikiteisminio ty- tai, kad objektyvioms tirtųjų savižudybių priežastims nu- rimo duomenimis, buvo konstatuotas, t. y. formaliai buvo statyti nebuvo organizuotas psichologinės – psichiatrinės įrodyta, kad visais atvejais asmenys savižudybę padarė pa- autopsijos atlikimas – nusižudžiusiųjų pomirtinis psicholo- tys (savo noru), tačiau nebuvo keliamos ir tiriamos gali- ginės būklės ir psichikos sveikatos įvertinimas, kreipiantis mo sukurstymo nusižudyti ar privedimo prie savižudybės į psichologijos ir psichiatrijos specialistus. Be to, pastebėti- versijos, nevertinta ir savižudybę lėmusių veiksnių visuma. na, kad savižudybių ikiteisminio tyrimų atlikimo ir organi- Visais atvejais tirtose medžiagose objektyvių, pagrįstų me- zavimo praktikoje psichologinės – psichiatrinės autopsijos dicininiais dokumentais duomenų apie nusižudžiusiųjų as- skyrimo atvejai iki šiol ypač reti, nors šio straipsnio auto- menų turėtą psichikos ligą (sutrikimą), fizinę sveikatą, pri- rių nuomone, psichologinė – psichiatrinė autopsija būtina klausomybę nuo alkoholio, narkotikų ar medikamentinių kiekvienos savižudybės tyrime (daugeliu atveju tai daug medžiagų surinkta nebuvo. Tiriant savižudybių aplinkybes, svarbiau, nei savižudžio kūno teismo medicininio tyrimo pasigesta psichologijos ir psichiatrijos srities specialistų atlikimas), nes tai svarbu ne tik savižudybių priežasčių dalyvavimo, kurie ikiteisminio tyrimo metu galėjo padėti pažinimui ir prevencijai, bet ir nutarimo nutraukti ikiteis- išsamiau organizuoti tikslingų dokumentinių įrodymų su- minį tyrimą duomenų objektyvizavimui, pagrindžiant ir 17 motyvuojant savižudybės fakto nustatymą. Nutarime - nu dybių apskaitos palyginamuosius duomenis (1 lentelė), taip traukti ikiteisminį tyrimą, kuriame reziumuojami surinkti pat kiekvienais metais apie 10 proc. nepatikslintų pagal po- ikiteisminio tyrimo duomenys ir pranešama artimiesiems būdį (ketinimą) mirties priežasčių skaičių (pvz., 2014 m. apie nustatytą mirtį nuo savižudybės (siunčiama nutarimo iš 3338 išorinių mirties priežasčių – 326 atvejais mirties kopija), tinkamai neargumentavus savižudybės aplinkybių pobūdis buvo nepatikslintas), akivaizdu, kad Higienos ins- ir priežasčių visumos, nusižudžiusiųjų artimiesiems ar net titutui teikiami duomenys apie savižudybes, nužudymus, visuomenei iškyla įvairiai interpretuojamų klausimų ir abe- nelaimingus atsitikimus nėra išsamūs [17,18]. Todėl akcen- jonių dėl ikiteisminio tyrimo kokybės ir visapusiškumo, to- tuotina, kad medicininių mirties liudijimų duomenų nepa- dėl kartais formuojamas negatyvus požiūris į ikiteisminio kanka tiek visų išorinių mirties priežasčių, tiek savižudy- tyrimo įstaigų veiklą, jas kontroliuojančias institucijas ar bių išsamiai apskaitai vykdyti (per 90 proc. tokių duomenų net valstybę. teikėja yra Valstybinė teismo medicinos tarnyba). Žinant, Būtina akcentuoti, kad nors Lietuvoje kiekvienoje sa- kad Lietuvoje išorinių mirties priežasčių atvejais pradeda- vivaldybėje diegiamos savižudybių prevencinės priemonės mi ikiteisminiai tyrimai, kurių metu tiriant mirties aplinky- ir yra vienokių ar kitokių tos srities specialistų, tačiau nei bes nustatoma mirties priežastis ir pagal pobūdį (ketinimą), vienu tirtuoju atveju (taip pat žinomais kitų savižudybių vieninteliais objektyvių duomenų teikėjais apie savižudy- atvejais) nei psichologijos, nei psichiatrijos ar suicidolo- bes (tyčinius susižalojimus), nužudymus, nelaimingus at- gijos atstovai nedalyvavo kaip specialistai įvykio vietos sitikimus gali būti tik ikiteisminio tyrimo įstaigos arba jas apžiūros procesiniuose veiksmuose, nesikreipė vėliau į iki- kontroliuojanti prokuratūra. Mūsų šalyje tokia galimybė teisminio tyrimo įstaigas dėl savižudybės fakto analizės ir buvo ir yra, tačiau ja nesinaudojama. Ikiteisminio tyrimo padėjo jį tirti, nekontaktavo su nusižudžiusiųjų artimaisiais metu surinkti dokumentai atskirose medžiagose sudarė nuo ir kitais jų aplinkos žmonėmis ikiteisminio tyrimo eigo- 37 iki 113 lapų, o ikiteisminių tyrimų trukmės terminai je. Atsižvelgiant į tai ir žinant, kad nusižudžiusių šeimos, apėmė 3-12 mėnesių laikotarpį. Atsižvelgiant į medžiagų bendradarbiai ar bendramoksliai, draugai po tokių įvykių apimtis ir ikiteisminio tyrimo atlikimo terminus, Higienos nesulaukia jokios pagalbos (iš analizuotų 5 savižudybių institutui galėtų būti teikiami duomenys iš ikiteisminio atvejų – 4 atvejais nusižudžiusiųjų artimieji patys rado nu- tyrimo įstaigų apie nustatytą mirties pobūdį – savižudybę sižudžiusįjį ar dalyvavo jį surandant (3 lentelė), kyla pa- (nelaimingą atsitikimą ar nužudymą, jeigu ir tokie faktai grįsti klausimai: 1. Ar tinkamai Lietuvoje organizuojama būtų nustatomi) ir taip užtikrintas statistinių duomenų- žy savižudybių prevencija? 2. Kokiais metodais tiriamos sa- miai geresnis patikimumas, išvengiant subjektyvių mirties vižudybių priežastys, jeigu net tokie reti pagal savižudybės pobūdžio vertinimų, nurodomų duomenų teikėjų (teismo būdą atvejai nesulaukė specialistų dėmesio? 3. Ar tinkamai medicinos ekspertų ir kiti gydytojų) išduotuose medicini- organizuojama savižudybių aukų artimiesiems psichologi- niuose mirties liudijimuose. nė (medicininė) pagalba? Klausimų galima būtų kelti daug Tikslinga, kad mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės daugiau... Gal todėl mūsų šalyje didelis savižudybių skai- registro duomenų tvarkymo įstaiga (Higienos institutas) čius, kad nežinome padarytų savižudybių tikrųjų (esminių) teiktų siūlymą vadovaujančiajai registro tvarkymo įstaigai priežasčių, kurių įrodymams nepakanka vien ikiteisminio (Sveikatos apsaugos ministerijai) dėl Mirties atvejų ir jų tyrimo pareigūnų pastangų ir gebėjimų. priežasčių valstybės registro nuostatų papildymo, įtraukiant Nors savižudybių tyrėjai, politikai, sveikatos apsaugos į registro duomenų teikėjų sąrašą Lietuvos policijos Depar- organizatoriai savižudybių mastą iliustruoja oficialiais sta- tamentą prie VRM bei Generalinę prokuratūrą ir numatant tistiniais duomenimis (tuo parodydami dėmesį egzistuo- šioms institucijoms duomenų teikimo tvarką, arba dėl duo- jančiai mirtingumo nuo savižudybių problemai), norime menų teikimo priimti tarpžinybinį susitarimą. Atsižvelgiant pabrėžti, kad jų paviešinti duomenys nėra tikslūs, tačiau į šių dienų valstybės politikos nuostatas dėl savižudybių apie tai tylima. Keista, kad eilę metų vykdomos valstybinės mažinimo strategijos įgyvendinimo, manome, kad tai būtų savižudybių prevencijos programos, o tikrasis savižudybių dar vienas realus žingsnis savižudybių prevencijoje, kuris skaičius Lietuvoje nežinomas ir to žinojimo nesiekiama. nebuvo žengtas per visą atkurtos Lietuvos nepriklausomy- Paradoksalu, bet vien tik iš mūsų darbe analizuotų penkių bės laikotarpį. Tokio sprendimo teisiniu pagrindu galėtų savižudybių atvejų – keturi (1,2,3,5 atvejai, 3 lentelė) ne- būti 2014 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateko į savižudybių apskaitą (keturių žmonių mirtys tapo nutarimu Nr. XII-964 patvirtinta Lietuvos sveikatos 2014- bereikšmės netgi mirties priežasčių statistikai, nekalbant 2025 metų programa [13], kurioje vienu iš uždavinių yra apie savižudybių prevencijos specialistų nesulauktą dėme- siekiama sumažinti mirtingumą dėl savižudybių nuo 31,03 sį). Atsižvelgiant į Valstybinės teismo medicinos tarnybos – tekusių 100 tūkst. gyventojų 2012 m., iki 12,0 (2025 m.). ir Higienos instituto Sveikatos informacijos centro savižu- Be to, tai neatsiejama ir su valstybės pažangos strategijos 18

3 lentelė. Tirtų savižudybių atvejų analizės kai kurie rodikliai pagal ikiteisminio tyrimo medžiagų duomenis

Eil. Atvejai Rodikliai Nr. 1 2 3 4 5 1. Amžius (metais) 89 38 42 53 38 2. Lytis (V – vyras, M – moteris) M V M V V 3. Savižudybės būdas Nusi- Nusišo- Nusiskan- Nusižudy- Pasikori- dūrimas vimas dinimas mas elek- mas susi- peiliu pisto- tros srove pjausčius letu rankas 4. Ar buvo bandymų žudytis? Ne Ne Ne Ne Ne 5. Ar buvo kalbėta apie savižudybę ar- Taip Taip Taip Ne Ne timiesiems? 6. Ar buvo įrodytų išankstinio ruoši- Ne Taip Ne Taip Taip mosi savižudybei požymių? 7. Ar buvo duomenų, kad artimieji Ne Ne Ne Ne Ne kreipėsi pagalbos į psichologijos, psichiatrijos ar kt. medicinos specia- listus ir informavo juos apie artimo- jo savižudiško elgesio požymius? 8. Ar buvo nustatytas raminamųjų (kt. Ne Ne Taip Ne Taip psichiką veikiančių) vaistų vartoji- mo, įsigijimo faktas? 9. Ar iš sveikatos priežiūros įstaigų Ne Ne Ne Ne Ne buvo gautų medicininių įrodymų dėl nusižudžiusiųjų psichikos, elgesio, fizinės sveikatos sutrikimų, taikyto gydymo, vaistų paskyrimo? 10. Ar IT* pareigūnai kreipėsi į psicho- Ne Ne Ne Ne Ne logijos, psichiatrijos specialistus dėl jų specialių žinių poreikio savižudy- bės tyrime? 11. Ar IT pareigūnai pranešė teismo me- Ne Ne Ne Ne Ne dicinos, sveikatos priežiūros ar savi- valdybės kt. įstaigoms apie nustatytą asmenų savižudybę? 12. Ar į IT įstaigas dėl asmenų savižu- Ne Ne Ne Ne Ne dybės kreipėsi psichologijos, psichi- atrijos, šeimos medicinos, suicidolo- gijos specialistai? 13. Ar pagal IT duomenis psichologijos, Ne Ne Ne Ne Ne psichiatrijos, šeimos medicinos, sui- cidologijos specialistai teikė nusižu- džiusių artimiesiems psichologinę ar kitą pagalbą savo iniciatyva betar- piškai po įvykio ar vėliau? 14. Ar duomenys apie savižudybę (mir- Ne Ne Ne Ne Taip ties priežastį pagal pobūdį) pateko į Mirties priežasčių registrą? 15. Ar nusižudžiusįjį savižudybės vie- Taip Taip Ne Taip Taip toje matė (dalyvavo aptinkant) jo artimieji? 16. Ar IT pareigūnai nusižudžiusiųjų Ne Ne Ne Ne Ne artimiesiems teikė informaciją apie psichologinės pagalbos galimybes? *Ikiteisminio tyrimo 19

,,Lietuvos pažangos strategija ,,Lietuva 2030“ tikslais [24] (paslaugų prieinamumo) organizavimas gyventojams, psi- bei su 2014-2020 metų Nacionaline pažangos programa ir chologijos ir psichiatrijos specialistų veiklos organizatorių kitais gerovės valstybėje siekiniais [19,26]. Manome, kad negatyvus požiūris į operatyvų dalyvavimą savižudybių ty- yra būtinas visapusiškas įvairių sričių institucijų (specia- rime ir jų priežasčių atskleidime. listų) bendradarbiavimas, ieškant veiksmingų savižudybių prevencijos būdų ir taip siekiant sumažinti jų skaičių, taip Literatūra pat ekonominius bei moralinius kaštus, kurie dėl savižudy- 1. Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybės žinios, 1992; bių tenka visuomenei ir valstybei. 33-1014. 2. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas // Valstybės Išvados žinios, 2000; 89- 2741. 1. Nustatyta, kad mirties atvejų ir jų priežasčių- vals 3. Abramavičius A. ir kt. Lietuvos Respublikos baudžiamojo tybės registrui teikiami neobjektyvizuoti duomenys apie kodekso komentaras. Specialioji dalis (99 – 212 straipsniai). mirties pobūdį (mirties priežastį pagal ketinimą), todėl sta- 1999; 127-129. tistiniai duomenys apie tyčinius mirtinus susižalojimus yra 4. Alijev I. A. Aktualnyje problemy suicidologiji. Baku, 1987; mažesni, negu nustatoma mirties faktų ikiteisminio tyrimo 55. metu (vien pagal analizuotą ikiteisminio tyrimo medžiagą 5. Borodin S. V. Prestuplenije protiv žizni. Moskva, 1999; 14-15. iš 5 nustatytų savižudybių – 4 atvejai nebuvo įtraukti į sa- 6. Čiūras E., Navickas A., Danilevičiūtė V. Pacientų, gydomų vižudybių apskaitą). nuo priklausomybės opioidiniams narkotikams ir alkoholiui 2. Žinant, kad pagrindiniais objektyvių duomenų tei- depresijos sunkumo ir savižudybės rizikos bei socialinių kėjais apie padarytas savižudybes gali būti teisėsaugos ins- demografinių rodiklių palyginimas. Sveikatos mokslai, 2014; titucijos (ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūra), tiks- 24(1):59. linga, kad mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.010 duomenų tvarkymo įstaiga (Higienos institutas) teiktų siū- 7. Goštautaitė Midttun N. Sumažinti riziką: psichikos sutrikimai lymą vadovaujančiajai registro tvarkymo įstaigai (Sveika- ir savižudybės. Psichiatrijos žinios, 2006; 3(40):10. tos apsaugos ministerijai) dėl Mirties atvejų ir jų priežasčių 8. Ilgen MA, Burnette ML, Conner KR. et al. The association valstybės registro nuostatų papildymo, įtraukiant į registro between violence and lifetime suicidal thoughts and behaviours duomenų teikėjų sąrašą Lietuvos policijos Depatamentą in individuals treated for substances use disorders. Addict prie VRM bei Generalinę prokuratūrą ir numatant šioms Behav 2010; 35:111-115. institucijoms duomenų teikimo tvarką, arba dėl duomenų http://dx.doi.org/10.1016/j.addbeh.2009.09.010 teikimo priimti tarpžinybinį susitarimą. Tokiu būdu būtų iš- 9. Jenkins R, Singh B. General Population strategies of suicide vengta subjektyvių mirties pobūdžio vertinimų, nurodomų prevention, in the international handbook of suicide and at- duomenų teikėjų (teismo medicinos ekspertų ir kiti gydyto- tempted suicide. John Wiley & Sons. 2008; 34. jų) medicininiuose mirties liudijimuose ir pagerėtų mirties 10. Kessler RC, Borges G, Walters EE. Prevalence of and risk fac- priežasčių statistinė apskaita. tors for lifetime suicide attemps in the National Comorbidity. 3. Siekiant užtikrinti ikiteisminių tyrimų dėl žmogaus Survey. Arch Gen Psychiatry 1999; 56:6/6-625. mirties faktų kokybę ir savižudybių prevencijos priemonių 11. Kunigelienė A., Adomaitienė V., Jonušienė G., Juodakys M. įgyvendinimo efektyvumą, tikslinga siekti psichologijos ir Savižudiškam elgesiui įtakos turintys veiksniai. Socialinės-de- (ar) psichiatrijos specialistų dalyvavimo savižudybių - iki mografinės charakteristikos bei psichikos sutrikimai. Sveikatos teisminio tyrimo procese (įvykio vietos apžiūroje, liudyto- mokslai, 2014; 24(1):31. jų apklausoje, ikiteisminio tyrimo medžiagos dokumentų http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.005 analizėje). 12. Lietuvos sveikatos statistika/Health statistics of Lithuania 2014. 4. Kai savižudybės ikiteisminio tyrimo procese neda- Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Vilnius, lyvauja psichologijos ir (ar) psichiatrijos specialistai, kie- 2014, 74 p. [žiūrėta 2016-01-04]. Prieiga per internetą: < http:// kvienu savižudybės atveju tikslinga organizuoti psicholo- www.hi.lt/lt/lietuvos-sveikatos-statistika-health-statistics-of- ginę – psichiatrinę autopsiją. lithuania.html >. 5. Atliktos analizės duomenimis, savižudybių pre- 13. Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programa, patvirtinta vencijos Lietuvoje organizacinėje veikloje išryškėjo ne Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu tik tarpinstitucinio bendradarbiavimo stoka (prevencinėse Nr. XII-964 (TAR, 2014-07-01, 2014-09403). [žiūrėta 2016- priemonėse pasigendama ikiteisminio tyrimo, Valstybinės 01-05]. Prieiga per internetą: < https://www.e-tar.lt/portal/lt/ teismo medicinos tarnybos įstaigų, prokuratūros specialis- legalActSearch >. tų dalyvavimo), bet ir tai, kad tebeišlieka nepakankamas 14. Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro nuostatai.- Pa savalaikės psichologinės bei psichikos sveikatos pagalbos tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. 20

nutarimu Nr. 709 „Dėl Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės Summary registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“. [žiūrėta 2016- Aim is to review and evaluate the findings the pre-trial 01-04]. Prieiga per internetą: < https://www.e-tar.lt/portal/lt/ investigation of certain suicides committed in rare ways on the legalActSearch >. aspect of suicide prevention in Lithuania. 15. Mirusieji pagal mirties priežastis. Lietuvos statistikos departa- Research material and methods. The material of archive data of mento duomenų bazė. [žiūrėta 2016-01-06]. Prieiga internete: pre-trial investigations of 5 cases of suicides committed between < http://www.osp.stat.gov.lt >. 2012 and 2014 were analysed from the legal, medical perspective, 16. Mirties priežastys savivaldybėse 2014. Higienos instituto the perspective of suicide prevention, and statistical analysis of Sveikatos informacijos centras, Vilnius, 2015; 152. [žiūrėta causes of death. 2016-01-04]. Prieiga per internetą: < http://www.hi.lt/lt/mirties- Results and conclusions. During the pre-trial investigation in priezastys-savivaldybese.html >. Lithuania, upon defining the circumstances of death, a range of proceedings is carried out for the verification of the suicide fact to 17. Mirties priežasčių statistika. Eurostato duomenų bazė. [žiūrėta verify not only the suicide fact but also the possible criminal acts 2016-01-06]. Prieiga per internetą: < http://ec.europa.eu/euros- that are subject to criminal liability in Article 133 of the Criminal tat/statistics-explained/index.php/Causes_of_death_statistics/ Code of the Republic of Lithuania for the following: 1) abetting lt >. a suicide or 2) procuring a suicide. Thorough data of the pre-trial 18. Mirties priežastys 2014. Higienos instituto Sveikatos informa- investigation gathered to find the circumstances of death are cijos centras, Vilnius, 2015; 190. [žiūrėta 2016-01-04]. Prieiga important not only to verify the suicide and its causal relations, per internetą: < http://hi.simplit.lt/lt/mirties-priezastys.html >. but also for the suicide prevention. 19. Nacionalinės pažangos programos Horizontaliojo prioriteto It was found that the substantiation of causal relations of the “Sveikata visiems” tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas data of pre-trial investigation of a committed suicide requires Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimu evaluation of psychology and psychiatry specialists that were not Nr. 293. [žiūrėta 2016-01-05]. Prieiga per internetą: < https:// included in the analysed material, i.e. these specialists did not take www.e-tar.lt/portal/lt/legalActSearch >. part in the pre-trial investigation. A psychological help for the 20. Pompili M, Tartarelli R. Evidence – based practice in suicido- relatives of the deceased and the participants of the investigation logy 2011; 46-56. process was not organised either. The data on the health state of the 21. Preventing suicide: A global imperative. World Health Orga- people who committed suicide were not gathered, the quality of the nization. 2014. [žiūrėta 2016-01-06]. Prieiga per internetą: provision of medical services was not evaluated, even though in 3 < http://www.who.int/mental_health/suicide-prevention/ cases the witnesses’ information on such services was provided. In world_report_2014/en/ >. 3 cases the signs of preparation for suicide were defined. However, the people who had surrounded the people who committed 22. Sajavičienė J. Savižudybių aktualijos Lietuvoje. Psichiatrijos suicides did not take any prevention measures and did not seek žinios, 2003; 2 (22):10. for help from respective specialists. It was defined that there are 23. Tiriavičiūtė J. Eutanazija – žmogaus teisių ir laisvių problema. more suicides committed in Lithuania than officially announced: Justitia, 2001; 6:15-19. 4 out of 5 investigated suicide cases were not involved in the 24. Valstybės pažangos strategija ,,Lietuvos pažangos strategija wilful injury estimate of the Deaths and Their Causes Registry. ,,Lietuva 2030“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012- It is necessary that the pre-trial institutions were recognized the 05-15 nutarimu Nr. XI-2015. [žiūrėta 2016-01-05]. Prieiga per providers of data on causes of intentional deaths to the Deaths and internetą: < https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActSearch >. Their Causes Registry because such data received from medical 25. World Health Rankings. [žiūrėta 2016-01-08]. Prieiga per in- certificates of death are insufficient and subjective. It was found ternetą: < http://www.worldlifeexpectancy.com/cause-of-death/ that the organisational activities of suicide prevention in Lithuania suicide/by-country/>. lack inter-institutional communication, the organisation of timely 26. 2014-2020 metų nacionalinė pažangos programa, patvirtinta psychological aid and access of service of mental health for the Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-11-28 nutarimu Nr. public are insufficient, and the organisation of activities of suicide 1482. [žiūrėta 2016-01-05]. Prieiga per internetą: the investigation of committed suicides and finding their causal relations is inadequate. In order to improve the quality of pre-trial investigation of suicides, it is necessary to prepare and implement ON THE BASIS OF THE FINDINGS OF the methodology of suicide investigation, taking into consideration THE PRE TRIAL INVESTIGATION OF the recommendations from specialists of law, forensic medicine, THE REALITIES OF SUICIDE PREVENTION psychology, psychiatry, and bioethics. A. Benošis, R. Aliukonienė, A. Navickas, V. Aliukonis Correspondence to: [email protected] Key words: pre-trial investigation, forensic medicine, mental disorder, suicide, suicide prevention, incitement or aiding and Gauta 2015-01-20 abetting suicide. SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2016, 26 tomas, Nr. 1, p. 21-26 BIOMEDICINA: TEISMO PSICHIATRIJA/ DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2016.003 BIOMEDICINE: FORENSIC PSYCHIATRY 21

TEISMO PSICHIATRIJOS PACIENTŲ SMURTINIO ELGESIO RIZIKOS VEIKSNIAI

Aldona Šileikaitė1, Ilona Čėsnienė2, Arūnas Germanavičius3 1Rokiškio psichiatrijos ligoninė, 2Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas, 3Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas

Raktažodžiai: teismo psichiatrijos pacientai, smurtinis paslaugų vartotojai yra vadinami „pacientais“, o sistemos elgesys, smurtinio elgesio rizika, rizikos veiksniai, gydy- tikslas yra pasiūlyti jiems gydymo bei paramos paslaugas, mas, prevencija. siekiant pagerėjimo. Iš teisinės pusės, tie patys asmenys vadinami „kaltinamaisiais“, o sistemos tikslas yra išaiškin- Santrauka ti potencialiai pavojingus asmenis ir sumažinti smurto bei Teismo psichiatrija – specifinė sritis, kurioje susipi- kriminalinio elgesio recidyvo riziką. Taigi TP paslaugos na teisiniai, klinikiniai ir socialiniai aspektai. Svar- privalo atitikti bei subalansuoti tiek visuomenės, tiek ir pa- bu teisingai įvertinti ir apsaugoti abi puses: tiek vi- ties paciento poreikius (1). suomenę, tiek nepakaltinamais dėl psichikos sutri- Sprendžiant TP klausimus visų pirma prioritetas skiria- kimo pripažintus asmenis, siekiant jų resocializaci- mas visuomenės saugumui, tačiau klinikiniai, reabilitacijos jos. Tarp jų dažniausiai nustatomi psichikos sutri- ir žmogiškumo aspektai taip pat yra svarbūs. Mokslinėse kimai yra psichoziniai, ypač šizofrenija, intelekto publikacijose dažniausiai analizuojami įvairūs veiksniai, sutrikimas. Priklausomybė nuo psichoaktyvių me- turintys įtakos recidyvų prevencijai, bandymai sukurti džiagų yra ir gretutinė lydinti liga, ir smurtinį el- standartizuotus rizikos vertinimo instrumentus. Vis dėlto šį gesį provokuojantis veiksnys. Studijose išskiriama, procesą apsunkina skirtinga mokslinių tyrimų metodologi- kad reikia atkreipti dėmesį į asmenybės sutrikimus, ja bei nacionalinių TP sistemų skirtumai (2). Be to, vis dar asmenybines charakterio ypatybės, kadangi tai turi stokojama mokslinių duomenų apie veiksnius, kurie susi- įtakos smurtinio elgesio prognozei. Nagrinėjant ję su sėkminga TP pacientų reintegracija į visuomenę. Šie teismo psichiatrijos klausimus bene daugiausia dė- duomenys būtų naudingi kuriant ir vystant visapusiškes- mesio skiriama smurtinio elgesio rizikos veiksnių nius pacientų įvertinimo ir gydymo planavimo instrumen- nustatymui, diagnostinių skalių kūrimui. Kaip bio- tus. Literatūroje nurodoma, kad sėkmingesnė TP pacientų loginiai smurtinio elgesio rizikos veiksniai įvardija- resocializacija vyksta tuomet, kai yra skiriama profesionali mi neuroanatominiai, neurobiocheminiai pakitimai pagalba potrauminio streso sutrikimo atveju, kuomet sti- galvos smegenyse, kurie aptinkami atliekant pažan- prinama asmens vidinės psichologinės kontrolės sistema gius neurovizualinius galvos smegenų tyrimus. Be ir kartu sprendžiamos socialinės problemos (suteikiamas to, neuromediatorių, hormonų koncentracijos poky- finansavimas būstui ir pan.) (3). Sėkmingiau į visuomenę čiai, pacientų patirtos galvos traumos yra susiję su integruojasi ir tie TP pacientai, kurie labiau linkę bendra- didesne jų smurto rizika. darbiauti su specialistais: dalyvauja socialinėse veiklose, vartoja vaistus, gauna įžvalgų apie piktnaudžiavimą psi- Įvadas choaktyviomis medžiagomis, tęsia bendravimą su specia- Teismo psichiatrijos ligoninės – tai specializuotos už- listų komanda po išrašymo iš TP ligoninės. tikrinto saugumo ligoninės, kuriose gydomi ir stebimi psi- Lietuvoje teismo psichiatrijos istorijos pradžia datuo- chikos sutrikimais sergantys žmonės, įvykdę nusikalstamas jama 1991 m. gruodžio 17 d., kai Lietuvos Respublikos veikas, kurios dažnai yra smurtinės (pavyzdžiui, nužudy- Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl specialiojo psichiatrijos mai, kūno sužalojimai, seksualiniai nusikaltimai ir pan.). skyriaus įsteigimo“ (Nr. 566). Šiuo nutarimu nuspręsta, kad Pažymėtina, kad teismo psichiatrijoje (toliau TP) susipi- Lietuvos gyventojai, įvykdę visuomenei pavojingą veiką ir na klinikiniai ir teisiniai požiūriai. Iš klinikinės pusės, TP pripažinti nepakaltinamais dėl psichikos sutrikimo, būtų

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Adresas susirašinėti: Aldona Šileikaitė, el. p. [email protected] 22 gydomi Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir šiuo tikslu Ro- grupyje išskiriama, kad dėl šio sutrikimo asmenys negali kiškio psichiatrijos ligoninėje atidaryti specialiojo režimo suprasti, vertinti ir kontroliuoti savo impulsų, o jiems nuo psichiatrijos skyrių1. vaikystės pasireiškia mokymosi sunkumai. Šiems- asme Tačiau nepaisant spartaus tobulėjimo daugelyje sričių, nims būdinga tai, kad į nusikalstamas veiklas jie įsitraukia mūsų šalyje žinios apie TP pacientų charakteristikas bei jų dėl noro prisitaikyti grupėje. JAV tokių asmenų dažnis tarp kriminalinę riziką yra fragmentiškos ir neleidžiančios susi- įkalintųjų svyruoja nuo 4% iki 14%. Bendroje populiacijoje daryti bendro vaizdo. asmenys, turintys intelekto sutrikimą, sudaro nuo 0,3% iki Straipsnio tikslas - mokslinės literatūros analizė apie 3,1%, o tarp nusikaltimus padariusių asmenų 2 – 40% (7). TP pacientų smurtinio elgesio rizikos veiksnius bei galimus Asmenybės sutrikimai (AS) taip pat labai paplitę tarp šios rizikos vertinimo instrumentus. nusikalstamas veikas padariusių asmenų. Reikia pažymėti, kad asmenybės sutrikimų įvertinimas TP praktikoje yra su- Tyrimo objektas ir metodai dėtingas procesas, nes šie asmenys nelinkę bendradarbiau- Tyrimo objektas - teismo psichiatrijos pacientų smur- ti, dažniau manipuliuoja, simuliuoja. Be to, egosintoninės tinio elgesio rizikos veiksniai, daugiausia dėmesio ski- charakterio savybės kliudo sudaryti terapinį aljansą, ypač, riant biologiniams veiksniams, smurto rizikos vertinimo kai asmenybės sutrikimas pasireiškia kartu su psichikos instrumentams ir teorinėms pagalbos perspektyvoms. Ty- sutrikimu (depresija, nerimo sutrikimu, priklausomybėmis rimo metodai: teorinė literatūros analizė, lyginamoji ana- ar šizofrenija) (8). Paranojinio ir narcizinio tipo AS ser- lizė. Pasirinkti metodai sudarė sąlygas konstatuoti, kokios gantieji pasižymi didžiausia smurto ir impulsyvaus elgesio mokslinės žinios yra publikuotos apie pasirinktą problemą. rizika. Šizoidinės AS sergantieji įprastai nėra agresyvūs, ta- Atitinkamai mokslinių publikacijų buvo ieškoma įvairio- čiau juos gali ištikti staigūs pykčio priepuoliai, jei kas nors se duomenų bazėse (PubMed, EBSCO, PsycINFO pagal įsiveržia į jų asmeninę erdvę ar kitaip sutrukdo. Šizotipiniu raktinius žodžius „teismo psichiatrijos pacientai“, „smur- AS sergantieji stokoja empatijos, kitų žmonių elgesį suvo- tinis elgesys“, „smurtinio elgesio rizika“, „smurto rizikos kia iškreiptai, negeba užmegzti socialinių ryšių, todėl jų vertinimas"). Įtraukimo kriterijai: laisvai prieinama pilna įvykdomi nusikaltimai yra impulsyvūs, be išankstinės mo- straipsnio versija, turinys atitinka analizuojamą temą, pir- tyvacijos, susiję su kliedesine motyvacija. Nurodoma, kad menybę teikiant ne senesnei kaip 5 m. publikacijai. antisocialūs AS sergančiųjų įvykdomi smurtiniai veiksmai Dažniausiai tarp TP pacientų nustatomi sutrikimai, dažniausiai būna nukreipti prieš atsitiktinius, nepažįstamus siejami su smurtiniu elgesiu. TP pacientams diagnozuo- ar mažai pažįstamus asmenis; jiems neretai būdingas hipe- jami įvairūs psichikos sutrikimai, tačiau šizofrenijos di- raktyvumo ir dėmesio sutrikimas vaikystėje, žalingas psi- agnozė yra dažniausiai aptinkama nusikalstamas veikas choaktyvių medžiagų vartojimas paauglystėje, smurtinis įvykdžiusių psichikos sutrikimais sergančių asmenų gru- elgesys ankstyvame amžiuje (9). pėje. Pavyzdžiui, Lietuvoje 2005-2009 metais sergantieji Analizuojant toliau išskiriama priklausomybė nuo šizofrenija sudarė 65% visų nepakaltinamais pripažintų as- PAM, kuri tiek bendrojoje psichiatrijoje, tiek ir TP yra menų (4). Kalbant apie smurtą, paradoksalu, kad dauguma plačiai paplitusi problema. Aprašoma, kad 50-80% psi- sergančiųjų šizofrenija niekada nesmurtauja, tačiau tarp tų chikos sutrikimų atvejais būna gretutinė PAM vartojimo pacientų, kurie patenka į TP sistemą, yra stiprus ryšys tarp problema. Tarp AS sergančiųjų priklausomybės nuo PAM šizofrenijos ir smurto, ypač žmogžudysčių. Manoma, kad dažnis svyruoja tarp 50-90 proc., tarp sergančių nuotaikos provokuojantys veiksniai yra aktyvūs psichoziniai simpto- sutrikimais – 20-60 proc., o psichoziniais sutrikimais – 15- mai kaip kliedesiai ir gretutinė priklausomybės nuo psicho- 20 proc. atvejų. Alkoholis ir narkotikai gali išprovokuoti aktyvių medžiagų (toliau PAM) liga. Kai kurie sergantieji į psichozę panašius simptomus dėl ūmios smegenų intok- šizofrenija tampa agresyvūs jauname amžiuje, dar nepasi- sikacijos, o tai, savo ruožtu, gali sąlygoti smurtinį elgesį. reiškus psichozei, kiti smurtauja net gaudami medikamen- Narkotikų vartojimas – dažnai nediagnozuojama būsena. tus, treti įvykdo tik vieną smurtinį aktą per visą gyvenimą Dažniausiai psichiatrinių pacientų vartojamos PAM yra: (5). Be to, kai kuriose studijose teigiama, kad smurto rizi- alkoholis, migdomieji vaistai, kanapės, stimuliantai- (am ka labiau susijusi su žemu intelekto lygmeniu, ryškiomis fetaminas, metamfetaminas, kokainas) ir opiatai (heroinas, antisocialiomis asmenybės savybėmis, nei su šizofrenijos metadonas) (8). simptomais (6). Priklausomybių gydymas TP ligoninėse individualiai TP pacientų, kuriems nustatytas intelekto deficitas, -po 2 fMRT – funkcinis magnetinio rezonanso tyrimas; PET – pozitronų emisijos tomografija; SPECT - vieno fotono emisijos kompiuterinė tomo- 1 https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C088785F01A8 grafija; KT – kompiuterinė tomografija; EEG - elektroencefalografija 23 svyruoja, tačiau paprastai šiose įstaigose draudžiama varto- tam tikrus impulsyvaus ir agresyvaus elgesio pasireiškimo ti alkoholį ar neteisėtus vaistus, todėl dauguma TP pacientų mechanizmus. Pavyzdžiui, nustatyta, kad kaktinės ir smil- kenčia abstinencijos būseną. Pastebėta tendencija, kad tik kininių skilčių disfunkcija glaudžiai susijusi su smurtiniu išrašius iš TP ligoninės, po ilgalaikės abstinencijos, pacien- elgesiu (11). 1 lentelėje pateikiama neurovizualinių tyrimų tai vėl linkę pradėti vartoti PAM ir tai padidina priešlaiki- santrauka, parodanti, kaip tam tikrų smegenų sričių pakiti- nės mirties, smurto riziką (10). mai susiję su viena ar kita nusikaltėlių grupe. Biologiniai smurtinio elgesio rizikos veiksniai. Da- 2 lentelėje nurodoma kiti biologiniai bei socialiniai bartinės pažangios smegenų vaizdavimo technikos tokios, veiksniai, turintys įtakos smurtinio elgesio pasireiškimui. kaip fMRT, PET, SPECT, KT, EEG2 įgalina aiškiau suprasti Mokslinės publikacijos apibendrina, kad agresyvus el- gesys, kaip ir visos kitos elgesio formos, yra lemiamas tiek 1 lentelė. Neurovizualinių tyrimų rezultatų santrauka (12) specifinių genetinių, tiek aplinkos sąlygų. Taigi būtina atsi- žvelgti į abi šias aplinkybes. Smurtas turėtų būti vertinamas Smegenų Nusikaltu- Neurovi- Rezultatas kaip galutinis ilgos gyvenimo įvykių grandinės rezultatas, sritis sių asmenų zualinio grupė tyrimo kurioje rizikos veiksniai kaupiasi ir vienas kitą sustiprina, metodas sąlygodami tam tikrą situaciją. Atkreiptinas dėmesys į tai, Prefrontalinė Nusikaltėliai, PET Sumažėjęs kad nerasta jokių specifinių neurobiologinių žymenų, kurie žievė smurtaujantys smegenų akty- galėtų visiškai paaiškinti antisocialų ar smurtinį elgesį (12). pacientai vumas, gliuko- zės metaboliz- Epilepsija taip pat įvardijama kaip liga, turinti įtakos mas, sulėtėjusi smurtui. Smurtą sąlygoja smegenų pakitimai, popriepuoli- kraujo tėkmė nis sumišimas ar psichozė. Kartais agresija pasitaiko prie- Agresyvūs EEG EEG pokyčiai puolio metu. Be to, palyginus su bendra populiacija, ser- asmenys MRT Sumažėjęs fos- gantys epilepsija dažniau serga generalizuoto nerimo sutri- fato metaboliz- mas, mažiau N- kimu, depresija, psichoziniais sutrikimais. Tačiau studijos acetilaspartato nustato, kad sergančiųjų epilepsija smurtinis elgesys nėra PET Sumažėjęs ven- dažnesnis nei sveikų šeimos narių, taip keliant prielaidą, trolateralinis aktyvumas kad smurtas labiau susijęs su kitomis išorinėmis priežasti- Antisocialūs MRT Sumažėjusi pacientai frontalinė pil- 2 lentelė. Biologiniai ir socialiniai smurtinio elgesio rizikos veiks- koji smegenų niai (12) medžiaga Amygdala Žudikai PET Sumažėjęs ak- Veiksnys Poveikis tyvumas Serotoninas, korti- Sumažėjęs kiekis susijęs su agresija, Sergantieji fMRT Sumažėjęs ak- zolis impulsyvumu AS tyvumas Noradrenalinas Teigiama koreliacija su impulsyvumu Hipokampas Smurtaujan- SPECT, Sumažėjusi Dopaminas D2, D3 ir D4 receptorių aktyvacija tys nusikaltė- PET kraujo tėkmė, liai, žudikai metabolizmas susijusi su agresija Temporalinė Sergantieji MRT 20% smegenų Testosteronas, sky- Susiję su antisocialiu elgesiu, domi- skiltis impulsyvaus masės sumažė- dliaukės hormonai navimu, agresija tipo AS jimas Prenatalinis alkoho- Didina antisocialaus ir kriminalinio Priekinė juos- Nusikaltėliai fMRT Hemodinami- lio poveikis, nikoti- elgesio riziką dėl galvos smegenų pa- tinio vingio kos sutrikimai nas, bloga mityba, žeidimo žievė gimdymo kompli- Pusrutuliai Smurtaujan- SPECT Sumažėjęs ar tys psichiatri- nenormalus kacijos jos pacientai kairės limbinės Amžius Didesnė smurto rizika paauglystėje ir sistemos akty- ankstyvame suaugusiojo amžiuje vumas Išnaudojimas vaikys- Didesnė nusikalstamo elgesio rizika Sergantieji MRT Sumažėjusi de- tėje, aktyvumo ir AS šinė temporali- nė žievė dėmesio sutrikimas, mažas IQ, menkas Antisocialūs fMRT, Menkas deši- ir smurtaujan- KT, EEG, nio pusrutulio socioekonominis tys asmenys sukeltieji funkcionavimas statusas, narystė potencialai gaujose 24 mis, genetika, turėta galvos trauma (13). ir apie nusikaltusio asmens riziką, ir apie šios rizikos val- Apibendrinant galima teigti, kad egzistuoja didelė bio- dymo būdus. 3 lentelėje trumpai pristatomi keli pasaulyje loginių veiksnių, siejamų su smurtinio elgesio pasireiški- labiausiai paplitę smurto rizikos vertinimo instrumentai. mu, įvairovė. Toliau vystantis technologijoms šios srities Atlikus 73 straipsnių, publikuotų 1995-2011 m., meta- tyrimų rezultatai, tikėtina, įneš didesnio aiškumo, bandant analizę buvo apibendrintos turimos žinios apie smurtinio paaiškinti sudėtingą agresijos pasireiškimo mechanizmą. elgesio rizikos vertinimo (14) instrumentus: struktūruoti Smurto rizikos vertinimo instrumentai. Vertinat rizikos vertinimo instrumentai geriau prognozuoja antiso- smurto riziką iš pradžių buvo remiamasi nestruktūruotu cialų elgesį nei nestruktūruotas klinikinis sprendimas; yra klinikiniu, arba kitaip tariant profesiniu, sprendimu. Vė- daugiau nei 100 instrumentų, kurie naudojami tiek kliniki- liau buvo pradėti naudoti statistiniai nusikalstamo elgesio nėje, tiek ir kriminalinės justicijos aplinkoje, tačiau nėra iki rizikos vertinimo instrumentai, didžiausią dėmesį skiriant galo aiškūs šių instrumentų taikymo principai; šiuo metu standartizuotai duomenų rinkimo procedūrai ir -matema dar nepakanka stiprių įrodymų, kuriais remiantis sprendi- tinei statistikai. Trečias pastaruoju metu vis dažniau nau- mo dėl bausmės, paleidimo iš pataisos įstaigų ir pan. klau- dojamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo būdas yra simai gali būti priimami remiantis vien tik naudojant šiuos struktūruotas specialisto sprendimas (angl. Stuctured Pro- instrumentus; šie instrumentai patikimai identifikuoja- ma fessional Judgement; kartais dar vadinama struktūruotu žos rizikos individus; būtini tolimesni moksliniai tyrimai klinikiniu sprendimu), kuris paprastai suteikia informaciją mažinant recidyvų riziką. Teoriniai pagalbos modeliai. Vienas iš psichikos svei- 3 lentelė. Smurtinio elgesio rizikos vertinimo instrumentai (14) katos paslaugų teikimo modelių yra į pacientą orientuotas Pastaba: *Lietuvoje adaptuoti ir taikomi instrumentai, mokslinių tyrimų rezultatai gydymo modelis, kuris apibūdinamas kaip pastangos su- publikuojami straipsniuose. teikti individualią sveikatos priežiūrą, gerbiant paciento Instrumento pavadinimas Populiacija Taikymo atvejai reikmes, vertybes ir pasirinkimus. Šis modelis paremtas Statistiniai instrumentai etiniais principais: holistinis požiūris į sveikatą, pacientas LSI-R (angl. Level of Servi- Suaugę nu- Kriminaliniai matomas kaip žmogus su reikmėmis ir tai yra svarbiau nei ce Inventory–Revised) sikaltėliai nusikaltimai liga, galios ir atsakomybės pasidalijimas su pacientu ir pan. PCL-R (angl. Hare Psycho- Nespecifiš- Sukurtas kaip TP srityje pacientai yra gydomi priverstinai, ilgą -lai pathy Checklist-Revised) * ka asmenybės verti- ką ir tai formuoja polinkį tapti pasyviu paslaugos gavėju nimo instrumen- tas. Nuo 1988 m. be iniciatyvos aktyviai bendradarbiauti dėl savo sveikatos pradėtas naudoti priežiūros. Papildomos charakteristikos, tokios kaip antiso- rizikos vertini- cialus AS, menka kritika savo būsenai, psichikos sutrikimo mui. atkrytis, savižudybės rizika, agresija, vaistų nevartojimas SORAG (angl. Sex Offen- Seksualiniai Seksualiniai nu- kelia rimtus iššūkius TP srityje. Taigi kai kuriems TP paci- der Risk Appraisal Guide) nusikaltėliai sikaltimai entams dėl jų būsenos į asmenį orientuotas pagalbos mode- Static-99 (angl. Risk As- Seksualiniai Seksualiniai nu- lis yra nei priimtinas, nei pageidautinas (1). sessments for Sex Offen- nusikaltėliai sikaltimai Remiantis Rizikos – Poreikių – Atsako modeliu (angl. ders) Risk-Need-Responsivity), geriausi rezultatai pasiekiami VRAG (angl. Violence Risk Psichiš- Smurtiniai nusi- Appraisal Guide) kai sutrikę kaltimai sistemiškai vertinant asmens smurtinio elgesio riziką ir smurtautojai specifiškai dėl to gydant. Gero gyvenimo modelis (angl. Struktūruotu specialisto sprendimu paremti instrumentai Good Lives Model) papildomai prideda apsauginių veiks- HCR-20 (angl. Assessing Psichiatrijos Smurtiniai nusi- nių stiprinimo svarbą. Remiantis šiomis prielaidomis,- at Risk for Violence; Histori- pacientai kaltimai likta studija, kurioje dalyvavo 58 atvejo vadybininkai ir cal, Clinical, Risk Manage- 632 TP pacientai. Smurto rizika vertinta START skale ir ment-20) * buvo naudotas bendradarbiavimo modelis, paremtu bendra SVR-20 (angl. The Sexual Seksualiniai Seksualiniai nu- atsakomybe tarp paciento ir specialistų priimant sprendi- Violence Risk – 20) * nusikaltėliai sikaltimai mus. Šio tyrimo rezultatai atskleidė, kad nerasta didelio SARA (angl. The Spausal Smurtauto- Smurtiniai nusi- skirtumo tarp kontrolinės grupės, gavusios įprastą gydymą, Assault Risk Assessment) * jai artimoje kaltimai aplinkoje ir intervencijos grupės. Tačiau tokiems rezultatams didelę SAVRY (angl. The Structu- Paaugliai Smurtiniai nusi- įtaką turėjo menka visų dalyvaujančių asmenų motyvacija, red Assessment of Violence nusikaltėliai kaltimai bendradarbiavimo stoka. Šio tyrimo rezultatai pagrindžia Risk in Youth) TP išskirtinumą, apibūdina specifinius iššūkius, sunkumus 25 sudaryti adekvačią terapinę sąjungą, su kuriais susiduriama Išvados praktikoje (15). Pasaulio mokslinėje literatūroje nesunku aptikti pu- 2000 – 2003 JAV vykdyta FACT programa (angl. Fo- blikacijų vienokiu ar kitokiu TP klausimu, tačiau vis tiek rensic Assertive Community Treatment), kurios dalyviams stokojama būtent su TP pacientais atliktų tyrimų. Be to, buvo suteikiama psichikos sutrikimų bei priklausomybės nepaisant jau atsakytų klausimų, dažnai kyla dar daugiau ligų gydymo paslaugos, pagalba randant gyvenamąją vietą, neaiškumų. Pavyzdžiui, kas skatina smurtinio elgesio pasi- darbą ir pan. Programos įgyvendinimo metu buvo siekiama kartojimą, kas nuo to apsaugo, kokios pagalbos priemonės užtikrinti, kad kalėjime atsidūrę programos dalyviai gautų efektyvios ir pan. Kadangi teismo psichiatrija yra specifinė medikamentus. Šių tyrimo dalyvių duomenys buvo lygina- sritis, apjungianti skirtingas disciplinas, požiūrius, būtini to- mi su kontroline grupe, kurios dalyviai gavo įprastą gydy- lesni, išsamesni tarpdisciplininiai tyrimai, tokių mokslinių mą (psichiatro konsultacijos, medikamentai, konsultavimas tyrimų protokolų kūrimas ir publikavimas, metaanalizės. priklausomybės klausimais, atvejo vadyba). Nustatyta, kad FACT dalyviai pasižymėjo mažesne nusikalstamo elgesio Literatūra recidyvo tikimybe ir mažesniu hospitalizacijos dažniu (16). 1. Livingston JD, Nijdam-Jones A, Brink J. A tale of two cultures: Taipogi pateikiama įrodymų, kad kognityvinė elgesio examining patient-centered care in a forensic mental health terapija yra efektyvi gydant psichoziniais sutrikimais ser- hospital. J Forens Psychiatry Psychol [Prieiga per internetą]. gančius nusikaltimus padariusius asmenis. Asmenys mo- 2012; 23(3):345–60. Gauta: http://www.pubmedcentral.nih. komi atpažinti klaidingas mintis, parodoma kitokių galimų gov/articlerender.fcgi?artid=3396355&tool=pmcentrez&ren dertype=abstract minčių įvairovė, kliedesinės mintys pakeičiamos geresnį prisitaikymą suteikiančiais kognityviniais stiliais (17). 2. Fitzpatrick R, Chambers J, Burns T, Doll H, Fazel S, Jenkinson C. et al. A systematic review of outcome measures used in Kituose tyrimuose buvo išskiriama, kad socialiniai forensic mental health research with consensus panel opinion. veiksniai (pvz., tarpasmeniniai santykiai, pažinčių ratas, Health Technol Assess 2010;14(18):1–94. darbo, mokymosi ir laisvalaikio veiklos) turi įtakos reci- http://dx.doi.org/10.3310/hta14180 dyvui. (18) Remiantis socialinės kontrolės teorija, krimina- 3. Viljoen S, Nicholls T, Greaves C, De Ruiter C, Brink J. Resilience liniam elgesiui įtakos turi silpni, nutrūkę socialiniai ryšiai, and successful community reintegration among female forensic pavyzdžiui, menkas prisirišimas prie tėvų, bendraamžių ar/ psychiatric patients: a preliminary investigation. Behav Sci ir mokyklos, nėra užimtumo, nesilaikoma bendros verty- Law 2011; 29(5):752–70. bių sistemos. Tyrimų rezultatai rodo, kad vedę ir patenkinti http://dx.doi.org/10.1002/bsl.1001 santykių kokybe, turintys draugų, stabilų darbą, užimtu- 4. Daškevičius K, Marcinkevičienė J. Nepakaltinamumo kliniki- mo veiklų, pasižymi mažesne pakartotinio nusikaltimo nės nozologinės ir kriminalinės struktūros analizė Lietuvoje rizika. Tačiau dauguma socialinius apsauginius faktorius (1985-2009 m.). Sveik Moksl [Prieiga per internetą]. 2014; nagrinėjančių studijų buvo atlikta su paaugliais ar bendra 24(1):5–9. Gauta: http://sm-hs.eu/index.php/smhs/article/view/ suaugusių nusikaltėlių imtimi, o su TP pacientais tėra at- sm-hs.2014.001 likti pavieniai tyrimai. Pavyzdžiui, 2010 m. publikuotame 5. O'Reilly K, Donohoe G, Coyle C, O'Sullivan D, Rowe A, Losty tyrime tirta 55 nusikaltimus įvykdę asmenys, kuriems buvo M. et al. Prospective cohort study of the relationship between diagnozuotas AS. Rasta, kad ryšiai su socialinės globos ins- neuro-cognition, social cognition and violence in forensic titucijomis, darbu, struktūruotas laisvalaikis turi teigiamos patients with schizophrenia and schizoaffective disorder. BMC Psychiatry [Prieiga per internetą]. BMC Psychiatry įtakos nusikalstamo elgesio atkryčio prevencijai. Bet paste- 2015; 15(1):155. Gauta: http://www.biomedcentral.com/1471- bėta, kad didelės smurto rizikos pacientams artimi ryšiai 244X/15/155 su kitais žmonėmis namų aplinkoje gali padidinti smurto, 6. Fullam RS, Dolan MC. Executive function and in-patient violen- kurio aukomis tampa partneris, vaikai ar visi šeimos nariai, ce in forensic patients with schizophrenia. Br J Psychiatry 2008. riziką (18). http://dx.doi.org/10.1192/bjp.bp.107.040345 Taigi nėra vieno universalaus modelio, kuriuo būtų ga- 7. Wall BW, Christopher PP. A training program for defend- lima remtis teikiant pagalbą TP pacientams. Be to, trūksta ants with intellectual disabilities who are found incom- mokslinių tyrimų, atliekamų būtent su šia imtimi. Lieka ne- petent to stand trial. J Am Acad Psychiatry Law [Pri- aišku, ar švietimo programos, socialinių ryšių stiprinimas, eiga per internetą]. 2012; 40(3):366–73. Gauta: http:// veiksmingas dalijimasis atsakomybe (krizių atveju ar pan.), ezproxy.umsl.edu/login?url=http://search.ebscohost.com/ intervencijos bendruomenėje ir kt. yra naudingi, t. y. vei- login.aspx?direct=true&db=psyh&AN=2012-28565- kiantys kaip apsauginiai veiksniai. 008&site=ehost-live&scope=site\[email protected] 8. Palijan TZ, Muzinić L, Radeljak S. Psychiatric comorbidity 26

in forensic psychiatry. Psychiatr Danub 2009; 21(3):429–36. in a secure forensic psychiatric hospital: a prospective-cohort 9. Esbec E, Echeburúa E. Violence and personality disorders: waiting list controlled study. BMC Research Notes 2012; 302. clinical and forensic implications. Actas Esp Psiquiatr 2010; http://dx.doi.org/10.1186/1756-0500-5-302 38(5):249–61. 18. Bouman Y, Ruiter C, Schene A. Social ties and short-term 10. Pickard H, Fazel S. Substance abuse as a risk factor for vio- self-reported delinquent behaviour of personality disor- lence in mental illness: some implications for forensic psychi- dered forensic outpatients. Leg Criminol Psychol [Prieiga atric practice and clinical ethics. Curr Opin Psychiatry 2013; per internetą]. 2010; 15(2):357–72. Gauta: http://doi.wiley. 26(4):349–354. com/10.1348/135532509X444528 http://dx.doi.org/10.1097/yco.0b013e328361e798 11. Palijan TZ, Radeljak S, Kovac M, Kovacević D. Relationship RISK FACTORS FOR VIOLENT BEHAVIOUR between comorbidity and violence risk assessment in forensic AMONG FORENSIC PSYCHIATRIC PATIENTS psychiatry - the implication of neuroimaging studies. Psychiatr A. Šileikaitė, I. Čėsnienė, A. Germanavičius Danub 2010; 22(2):253–6. Key words: forensic psychiatric patients, risk of offending 12. Van der Gronde T, Kempes M, van El C, Rinne T, Pieters T. behaviour, violent behaviour, risk factors, treatment, prevention. Neurobiological correlates in forensic assessment: a systematic Summary review. PLoS One [Prieiga per internetą]. 2014; 9(10):e110672. Forensic psychiatry is specific area where legal, clinical and Gauta: http://www.pubmedcentral.nih.gov/articlerender.fcgi?a social aspects are involved. Moreover it is important to evaluate rtid=4203816&tool=pmcentrez&rendertype=abstract and protect both sides the public and persons who are not guilty by reason of insanity. The most prevalent mental disorders among 13. Landtblom A. Epilepsy and violence : case series concerning forensic psychiatry patients are psychotic disorders (especially physical trauma in children of persons with epilepsy. 2014; schizophrenia) and intellectual disabilities. Usually substance 2183–9. Gauta: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/ dependence is comorbid disorder and acts as strong violence PMC4238791/pdf/ndt-10-2183.pdf provoking factor. Personality disorders and dysfunctional 14. Fazel S, Singh JP, Doll H, Grann M. Use of risk assessment personality features are specific subgroup of patients, because they instruments to predict violence and antisocial behaviour in 73 dysfunctions are linked to increased risk of violence. In the scientific samples involving 24 827 people: systematic review and meta- literature most attention is paid to evaluate violent behaviour risk analysis. Bmj 2012; 345(jul24 2):e4692–e4692. factors and to develop risk assessment tools. Various advanced 15. Troquete N a C, van den Brink RHS, Beintema H, Mulder neuroimaging techniques are used to explain violent behaviour T, van Os TWDP, Schoevers R a. et al. Risk assessment and mechanisms by neuroanatomical and neurobiochemical changes in shared care planning in out-patient forensic psychiatry: cluster the brain. In addition, disturbances of neurotransmitters, hormone randomised controlled trial. Br J Psychiatry [Prieiga per inter- levels, head trauma are associated with a higher risk of violence netą]. 2013; 202(5):365–71. Gauta: http://www.ncbi.nlm.nih. among patients in forensic psychiatry. Few scientific papers are gov/pubmed/23520222 focused on evaluation of protective factors, but there are no 16. Cusack KJ, Morrissey JP, Cuddeback GS, Prins A, Williams definitive state-of-the-art recommendations in forensic psychiatry DM. Criminal justice involvement, behavioural health service practice. We conclude that further interdisciplinary research is use, and costs of forensic assertive community treatment: A ran- needed among different populations of forensic psychiatric patients. domized trial. Community Ment Health J. 2010; 46(4):356–63. Correspondence to: [email protected] http://dx.doi.org/10.1007/s10597-010-9299-z 17. Naughton M, Nulty A, Davoren M, Abidin Z, O'Dwyer S, Gauta 2015-12-11 Kennedy HG. Effects of group metacognitive training (MCT) on mental capacity and functioning in patients with psychosis SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2016, 26 tomas, Nr. 1, p. 27-32 BIOMEDICINA: TEISMO PSICHIATRIJA/ DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2016.004 BIOMEDICINE: FORENSIC PSYCHIATRY 27

NEPAKALTINAMŲ ASMENŲ PAKARTOTINIO NUSIKALSTAMUMO IR ĮGALINIMO SĄSAJOS

Jolanta Navickienė1, Algimantas Liausėdas1, Edmundas Vaitiekus2 1Viešoji įstaiga Rokiškio psichiatrijos ligoninė,2 Utenos kolegija

Raktažodžiai: nepakaltinamas asmuo, pakartotinis nu- tmečiais vykdoma daug tyrimų, kuriuose nagrinėjama nu- sikalstamumas, rizikos veiksniai, įgalinimas. sikalstamos veikos priežastys, rizikos veiksniai, lemiantys pasikartojantį nusikalstamumą. Pakartotinis nusikalstamu- Santrauka mas – nuolatinė tendencija pakartotinai nusikalsti, elgtis Pastaraisiais dešimtmečiais vykdoma daug tyrimų, asocialiai [8]. Siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamu- kuriuose nagrinėjama nusikalstamos veikos priežas- mo statistiką, tikslinga atkreipti dėmesį į asmenų resociali- tys, rizikos veiksniai, lemiantys pasikartojantį nu- zaciją bei didesnį dėmesį skirti asmenų įgalinimui. sikalstamumą. Pakartotinis nusikalstamumas – nuo- Šiuolaikinei nusikalstamumo prevencijos problemos latinė tendencija pakartotinai nusikalsti, elgtis aso- sprendimo versijai, vyraujančiai visuomenėje, būdinga cialiai. nuomonė, kad nusikalstamumo prevencija yra pirmiausia Veiksniai, turintys įtakos pakartotiniam nusikalsta- teisėsaugos institucijų pareiga. Taip pat manoma, kad tik mam elgesiui, yra žemas išsilavinimo lygis, bazinių teisėsaugos institucijų veiksmingas ir tinkamai organizuo- įgūdžių neturėjimas, užimtumo darbo rinkoje pro- tas darbas iš esmės užtikrina nusikalstamumo prevencijos blemos, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėji- sėkmę šalyje. Ši nuomonė, nors ir plačiai paplitusi bei ži- mas, narkotikų ir alkoholio vartojimas, psichinės niasklaidos eskaluojama, kriminologiniu požiūriu atrodo sveikatos sutrikimai, silpni socialiniai ryšiai. Es- klaidinga [5]. minis šių veiksnių pakartotinius nusikaltimus ska- Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. lapkričio 14 tinantis vaidmuo patvirtintas įvairiose šalyse atliktų d. nutarimu Nr. 1381 patvirtino Nacionalinės nusikaltimų tyrimų rezultatais. Dėl to yra pagrindas manyti, kad prevencijos ir kontrolės programos įgyvendinimo tarpinsti- šie veiksniai universalūs. tucinį veiklos planą, kuriame vienu iš veiklos prioritetų iš- Straipsnio tikslas – atskleisti nepakaltinamų asmenų skirta „<...>nusikalstamumo prevencijos sistemos tobulini- pakartotiniam nusikalstamumui įtakos turinčius ri- mas per mokslinius tyrimus; <...>“. Tai svarbus iššūkis tiek zikos veiksnius bei šių asmenų pakartotinio nusikals- mokslininkams, tiriantiems nusikalstamumą ir su juo susi- tamumo sąsajas su įgalinimu. Taikyti tyrimo meto- jusius socialinius procesus, tiek ir praktikams, kurie, esant dai – mokslinės literatūros bei Rokiškio psichiatri- ribotiems finansiniams bei žmogiškiesiems ištekliams, sie- jos ligoninės pacientų dokumentų analizė. kia užtikrinti saugumą bendruomenėje ir valstybėje [5]. Tyrimas parodė rizikos veiksnių įtaką tiriamųjų nu- Pakartotinis nusikalstamumas. Pakartotinis nusikalsta- sikalstamumui bei menkas tiriamųjų įgalinimo išo- mumas – nuolatinė tendencija pakartotinai nusikalsti, elgtis rines sąlygas. Rizikos veiksniai, skatinantys nepa- asocialiai [8]. Tiriant pakartotinio nusikalstamumo rodi- kaltinamų asmenų pakartotinį nusikalstamumą, su- klius ir su tuo susijusius veiksnius, susiduriama su daugeliu siję su šių asmenų įgalinimu – pasirinkimų didinimu problemų. Vis dėlto šiuolaikinėje mokslinėje literatūroje bei galimybėmis paveikti savo gyvenimą. daugiausia dėmesio skiriama ne pakartotinio nusikalstamu- mo sampratos problematikai, bet asmens keliamos rizikos Įvadas įvertinimui. Dažniausiai bandoma įvertinti, kokie veiksniai Visuomenės saugumas – prioritetinis kiekvienos valsty- lemia, ar asmuo pakartotinai nusikals, bei kurie iš tų veiks- bės tikslas, o galimybė atskirti asmenis, kurie kelia grėsmę nių yra reikšmingiausi. Pakartotinai nusikalstančio asmens visuomenei – viena iš teisinės sistemos siekiamybių. Nusi- (recidyvisto) asmenybė – tai visuma tarpusavyje susijusių kalstamumas – viena iš aktualiausių socialinių problemų, socialiai reikšmingų neigiamų savybių ir santykių, kurie su kuria susiduria kiekviena šalis [8]. Pastaraisiais dešim- sąveikaudami su išorinėmis sąlygomis ir aplinkybėmis,

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Adresas susirašinėti: Jolanta Navickienė, el. p. [email protected] 28 nulemia pakartotinių nusikalstamų veikų padarymą [5]. pakaltinamais, arba asmenims, kuriems po nusikalstamos Nusikalstamumo procesus analizuojančios moksli- veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir nės studijos siekia išsiaiškinti ne tik nusikalstamo elgesio dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. prigimtį, jo pasireiškimo variantus, bet ir žinių apie su Po PMP taikymo uždaro tipo gydymo įstaigoje, psichikos nusikalstamu elgesiu susijusius biologinius, asmeninius, sutrikimų turintiems asmenims yra sunku prisitaikyti prie tarpasmeninius, situacinius ir socialinius kintamuosius. visuomenės gyvenimo sąlygų, todėl reikalinga visokeriopa Šie nusikalstamą elgesį prognozuojantys veiksniai dar yra pagalba integruojantis šiuolaikinėje socialinėje aplinkoje. vadinami rizikos veiksniais ir remiasi žmonių bei jų situ- Taigi, mokslinės literatūros ir mokslinių tyrimų analizė acijų charakteristikomis, kurios yra susijusios su didesne nurodo grupę veiksnių, turinčių didelės įtakos pakartoti- nusikalstamo elgesio tikimybe [8]. niam nusikalstamam elgesiui: žemas išsilavinimo lygis, ba- Rizikos veiksnių įtaka pakartotiniam nusikalstamumui. zinių įgūdžių neturėjimas; užimtumo darbo rinkoje proble- Naujausiuose moksliniuose tyrimuose, nagrinėjančiuose mos (darbo pastovumas bei pasitenkinimas juo); nuolatinės pasikartojančio nusikalstamo elgesio prigimtį ir jo priežas- gyvenamosios vietos neturėjimas; narkotikų ir alkoholio tis, dažniausiai skiriami konkretūs teisės pažeidėjo pakar- vartojimas; psichinės sveikatos sutrikimai; silpni sociali- totinio nusikalstamumo rizikos veiksniai, kurie skirstomi į niai ryšiai (socialinis kapitalas). dvi grupes. Viena iš jų yra statiniai veiksniai (laikui bėgant Esminis šių veiksnių pakartotinius nusikaltimus skati- nesikeičia), antroji – dinaminiai (besikeičiantys). Dinami- nantis vaidmuo patvirtintas įvairiose šalyse atliktų tyrimų niai rizikos veiksniai dar apibūdinami kaip kriminogeniniai rezultatais. Dėl to yra pagrindas manyti, kad šie veiksniai poreikiai. Juos patenkinus, sumažėja pakartotinio nusikals- yra universalūs. Jų įtaka turėtų būti svarbi taip pat ir tose tamumo rizika [7]. šalyse, kur tokie tyrimai dar nebuvo atliekami, taigi ir Lie- Statiniai rizikos veiksniai. Statiniai veiksniai apima tuvoje [2]. praeityje įvykusius ir dėl to nekintamus, su nusikalstamu Įgalinimas. Viena iš pasiteisinančių pagalbos priemo- elgesiu sietinus reiškinius bei faktus [7]. Mokslinėje litera- nių, siekiant sumažinti ar užkirsti kelią pakartotiniam nu- tūroje statiniams rizikos veiksniams priskiriama krimina- sikalstamumui – įgalinimas. Įgalinimas – procesas, kurio linio elgesio istorija – anksti prasidėjęs ir nenutrūkstamas metu žmonės ar bendruomenės padidina savo gyvenimo dalyvavimas nusikalstamoje veikloje įvairiomis aplinky- kontrolę ar jo kūrimą, dalyvavimą sprendimuose, liečian- bėmis ir įvairiose situacijose [8]. Teisės pažeidėjo amžius čiuose jų gyvenimą [1]. Įgalinimas, kaip teigia L. C. John- pirmojo nusikaltimo metu taip pat yra statinis rizikos veiks- son, – tai strategija, kurios tikslas – ,,sumažinti žmogaus nys ir ypač reikšmingas ne tik apibūdinant teisės pažeidėjo bejėgiškumą, skatinti imtis atsakomybės už savo gyve- nusikalstamumo istoriją, bet ir prognozuojant pakartotinį nimą“ [6]. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne įgalinimas nusikalstamumą [8]. Reikšmingas statinis veiksnys –as- apibrėžiamas kaip leidimas kažką daryti. Įgalinimas – pla- mens biologinės šeimos kriminalinė istorija. Jeigu šeimos tus, daugiadimensinis ir multidisciplininis reiškinys [3]. narių elgesys asocialus, jie pažeidinėjo įstatymus, tai toks Dažniausiai psichikos negalią turinčių asmenų įgalinimas vaikystėje ar paauglystėje išmoktas nusikalstamas elgesys siejamas su psichosocialine reabilitacija, kuri apibrėžiama turi tendenciją išlikti ir vėliau. Asmens įgalinimo objektu kaip procesas, kuris suteikia individams galimybę pasiekti negali būti statiniai veiksniai, nes jie yra stabilūs ir jų -pa optimalų savarankiškumo lygį. keisti negalima. Įgalinimu siekiama sumažinti žmogaus, atsidūrusio Dinaminiai rizikos veiksniai. Tradiciškai dinaminiai ri- probleminėje situacijoje, bejėgiškumą, skatinama keistis ir zikos veiksniai ar kriminogeniniai poreikiai yra skirstomi į keisti savo aplinką, kritiškai ir atsakingai mąstyti bei veikti, asmeninius, socialinius ir ekonominius [8]. Toks veiksnių suteikiama pasirinkimo galimybių laisvė, reikiamos žinios, grupavimas atspindi specifiką ir sritis, kurioms jie priklau- įgūdžiai, ištekliai, drauge skatinama prisiimti atsakomybę so. Mokslinėje literatūroje minimi šie dinaminiai rizikos už savo poelgius ir gyvenseną. Įgalinimo turinį apibūdina veiksniai: išsilavinimas, darbas, gyvenamoji vieta (būstas), prasmingi socialiniai ryšiai, pasikeitimas žiniomis, darbuo- finansai, santykiai su partneriu ir artimaisiais, alkoholio/ tojo ir kliento nuoširdus bendravimas, dialogas bei partne- narkotikų vartojimas, psichikos sveikata. rystė, paremta pagarba, tolerancija, nuoširdumu, discipli- Analizuojant nepakaltinamų asmenų dinaminius rizi- nuotumu ir atsakomybe [10]. kos veiksnius, galima išskirti dar vieną veiksnį, glaudžiai Platūs užsienio valstybėse atlikti recidyvinio nusikalsta- susijusį su psichikos sveikata – tai priverčiamųjų medici- mumo priežasčių tyrimai leido išaiškinti veiksnius, kuriuos nos priemonių (toliau – PMP) taikymas. PMP skiriamos kryptingai taikant galima pastebimai sumažinti pakartoti- asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai nio nusikaltimo padarymo tikimybę. Svarbiausi iš jų: bazi- 29 niai gyvenimo įgūdžiai bei išsilavinimas, užimtumo darbo kos sutrikimo pripažinimas); šeimyninę padėtį bei socia- rinkoje statusas, turimo darbo kokybė, nuolatinės gyvena- linius santykius (vedybinis statusas, nuolatinio partnerio mosios vietos turėjimas, psichikos sveikatos būklė, socia- turėjimas/neturėjimas, socialinius ryšius iki PMP ir PMP liniai ryšiai. Priemonės, skirtos šiems veiksniams kontro- taikymo metu bei jų pokyčius ir kt.); darbinį užimtumą ir liuoti, tapo modernių vietinių ir nacionalinių pakartotinio pajamas (gaunamos pensijos/pašalpos pobūdis, darbinis nusikalstamumo prevencijos programų pagrindu [2]. užimtumas iki PMP/po PMP taikymo, nedarbo priežastis Daugelio autorių atlikti moksliniai tyrimai patvirtina, ir kt.); nusikalstamą veiką (teistumą, taikytų PMP skaičių, kad netgi sergantys šizofrenija arba alkoholizmu asmenys PMP trukmę, įvykdytas nusikalstamas veikas bei jų sąsajas geriau funkcionuoja bendruomenėje: tie, kuriuos sieja pa- su PMP taikymo skaičiumi ir kt.); resocializacijos (įgali- laikantys ryšiai, ilgiau jaučia gydymo rezultatus, mažiau nimo) priemones, taikytas hospitalizacijos metu bei ben- atsinaujina ligos ir rečiau guldomi į ligoninę. Ir priešingai, druomenėje. socialiai izoliuoti arba gaunantys nepakankamą socialinę Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programos paramą individai, susidūrę su problemomis, rečiau imasi ak- SPSS-21 paketą. tyvių veiksmų joms spręsti. Socialiniai ryšiai, stiprinantys socialinį tinklą, parodo socialinius išteklius, esančius ben- Tyrimo aprašymas ir rezultatai druomenėje ir galinčius suteikti paramą krizės atveju [10]. Tyrimo metu išanalizuota 71 nepakaltinamo asmens, Straipsnio tikslas – atskleisti nepakaltinamų asmenų kuriam 2015 m. 05 – 07 mėn. buvo pakartotinai taiko- pakartotiniam nusikalstamumui įtakos turinčius rizikos mos PMP griežto, sustiprinto ir bendro stebėjimo sveika- veiksnius bei šių asmenų pakartotinio nusikalstamumo są- tos priežiūros skyriuose, dokumentacija. 74,6% asmenų sajas su įgalinimu. (N=53) PMP taikomos antrą kartą; 19,7% (N=14) – trečią, 5,6 % (N=4) – ketvirtą ir daugiau kartų. PMP pakartotinai Tyrimo medžiaga ir metodas taikytos 91,5% (N=65) vyrams ir 8,5% (N=6) moterims. Siekiant įgyvendinti darbo tikslą, atlikta mokslinės li- Daugiau nei pusė tiriamųjų (61%) – vidutinio amžiaus as- teratūros analizė ir sociologinis tyrimas VŠĮ Rokiškio psi- menys. chiatrijos ligoninėje. Tyrimo metodas – dokumentų (teismo Apibendrinant statinius rizikos veiksnius matyti, kad psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių aktų, epi- daugiau nei pusė tiriamųjų, kuriems pakartotinai taikomos krizių, teismo nutarčių, buities tyrimo aktų, raštų iš įvairių PMP, augo pilnoje šeimoje (52,1%), 32,4% – nepilnoje šei- institucijų ir kt.) analizė. Buvo renkama informacija apie: moje, 11,3% – institucijose. 5,6% tiriamųjų, kuriems PMP nepakaltinamą asmenį (amžius, lytis, išsilavinimas ir kt.); taikomos IV kartą, augo nepilnose šeimose. 65,5% tiria- respondento sveikatą (diagnozė, darbingumo lygis, psichi- 2 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal gyvenimą šeimoje ir PMP taikymo dažnumą, procentais

Iki PMP taikymo PMP taikomos gyveno su: II kartą III kartą IV kartą Kitais asmenimis 1,4% Globos namuose 19,7% 8,5% 2,8% Su vienu iš tėvų 26,8% 5,6% Su tėvais 14,1% 4,2% 1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal darbinį užimtumą iki I – Su sutuoktiniu / par- ųjų PMP ir po PMP taikymo, procentais 5,6% tneriu (-e) Vienas (-a) 7,0% 1,4% 2,8% 1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal santuokinio statuso ir PMP ryšį, procentais

PMP taikomas Santuokinis statusas II kartą III kartą IV kartą Gyvena nesudarę santuokos 1,4% Našlys (-ė) 2,8% Išsituokęs (-usi) 19,7% 1,4% 2,8% Nevedęs (netekėjusi) 49,3% 15,5% 2,8% 2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal socialinius santykius iki Vedęs (ištekėjusi) 1,4% 2,8% PMP taikymo ir jų metu, procentais 30 mųjų biologinėse šeimose buvo vartojamas alkoholis, bei socialiniai santykiai su šeimos nariais/artimaisiais keitėsi: 26,8% šeimų buvo smurtaujama. 11,2% tiriamųjų santykiai sustiprėjo PMP taikymo metu, Dinaminiai rizikos veiksniai. Išsilavinimas. 36,6% tiria- tačiau 4,3% – jie tapo fragmentiški, bei 15,5% – nebepa- mųjų turi pagrindinį išsilavinimą; 23,9% –vidurinį; 22,5% laikė jokių socialinių ryšių su šeimos nariais ar artimaisiais – aukštesnįjį; 5,6% – aukštąjį; 11,2% – pradinį arba neturi (2 paveikslas). jokio išsilavinimo. Profesinė kvalifikacija: 49,3% tiriamųjų Iki I – ųjų PMP socialinius ryšius su draugais/pažįsta- neturi profesinės kvalifikacijos; 46,5% yra įgiję profesinę mais palaikė 50,7% tiriamųjų. Atlikto tyrimo rezultatai pa- kvalifikaciją. Gyvenamoji vieta. Iki I – ųjų PMP taikymo rodė, kad PMP taikymo metu socialinius ryšius su draugais 53,5% respondentų gyveno tėvų/artimųjų namuose; 15,5% ar pažįstamais palaikė tik 11,3% tiriamųjų. PMP taikymas nuosavame; 4,2% – išnuomotame; 26,8% tiriamųjų – soci- turi neigiamos įtakos socialiniams ryšiams. Galima daryti alinės globos namuose. prielaidą, kad dėl pakartotinai įvykdytų nusikalstamų vei- Darbinis užimtumas. Iki I – ųjų PMP taikymo 21,1% kų susilpnėja tiriamųjų socialiniai ryšiai su artimaisiais, o tiriamųjų nedalyvavo darbo rinkoje, po PMP taikymo ryšiai su draugais/pažįstamais – nutrūksta. nedirbančiųjų skaičius išaugo tris kartus (1 paveikslas). Psichikos sveikata. Iki I – ųjų PMP taikymo 91,6% tiria- Nedarbo priežastys: 73,2 % tiriamųjų dirbti negalėjo dėl mųjų jau buvo gydyti psichiatrijos ligoninėse, 7% – nebuvo sveikatos problemų. Tyrimo rezultatai parodė, kad po PMP hospitalizuoti, apie 1,4% – nėra duomenų. Tyrimo metu 7% taikymo stacionare tik maža dalis nepakaltinamų asmenų tiriamųjų, kuriems pakartotinai taikomos PMP, nustatytas sugeba išlikti darbo rinkoje. Nedalyvaudami darbinėje vei- 0-25% darbingumo lygis, 93% respondentų – 30-55%. kloje 49,3% tiriamųjų gavo netekto darbingumo pensiją; Pagal diagnozes pakartotinai taikomų PMP metu tiriamie- 47,9% – socialinę pašalpą, o 2,8% jokių asmeninių pajamų ji pasiskirstė taip: 76,1% respondentų diagnozė F20-F28, negavo. 11,3% – F04, F06-F07, 8,5% – F70-79. Tyrimo metu pa- Santuokinis statusas. Tyrimo rezultatai parodė, kad daž- stebėta, kad didėjant pakartotinai taikomų PMP skaičiui, niausiai PMP taikomos, 69% skirta II kartą, 16,9% – III didėja ir tiriamųjų, kurie nepripažįsta turintys psichikos su- kartą ir 5,6% – IV kartą, išsituokusiems asmenims arba ne- trikimą ar medikamentinio gydymo reikalingumo, skaičius vedusiems (netekėjusioms). PMP dažnumo ir santuokinio (3 lentelė). statuso ryšio duomenys pateikiami 1 lentelėje. Nusikalstama veika. Atliktas tyrimas parodė, kad- au Socialiniai santykiai ir ryšiai. Iki PMP pakartotino tai- gant PMP skaičiui, išlieka nepakaltinamų asmenų įvykdy- kymo 11,3% (N=8) tiriamųjų gyveno vieni; 5,6% (N=4) tos sunkiosios nusikalstamos veikos. – su sutuoktiniu/partneriu (-e); 18,3% (N=13) – su tėvais; Apibendrinus dinaminių rizikos veiksnių įtaką pakar- 32,4% (N=23) su vienu iš tėvų; 31% (N=22) – socialinės totinam PMP taikymui, galima teigti, kad yra ryšys tarp globos namuose. Atsižvelgiant į PMP taikymo dažnumą minėtų rizikos veiksnių ir pakartotinio nusikalstamumo. matyti, kad dažniau PMP buvo taikomos tiriamiesiems, ku- Daugiausia nusikalstamą veiką įvykdo ir PMP priemonės rie gyveno socialinės globos namuose (2 lentelė). skiriamos žemesnio išsilavinimo, nedalyvaujantiems dar- Iš gautų duomenų matyti, kad nepakaltinamų asmenų binėje veikloje, nevedusiems ar išsituokusiems tiriamie- siems, gyvenusiems socialinės globos namuose ar su vienu 3 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal psichikos sutrikimo bei iš tėvų, nepripažįstantiems psichikos sutrikimo ar medika- medikamentinio gydymo pripažinimą ir taikomas PMP, procen- mentinio gydymo reikalingumo. tais Nepakaltinamų asmenų integracija į visuomenę pra- dedama gydymo įstaigoje. Hospitalizacijos metu, kuomet PMP taikomos p taikomos PMP priemonės, teikiamos kompleksinės paslau- III IV II kartą gos, kurias sudaro: medikamentinis gydymas ir priežiūra, kartą kartą psichologinė pagalba bei psichosocialinė reabilitacija. Ty- Pripažįsta Ne 19,7% 8,4% 4,2% rimo metu gauti duomenys rodo, kad būdami stacionare, turintys Taip 54,9% 11,3% 1,4% psichikos kuomet taikomos PMP, 91,5% tiriamųjų esant poreikiui sutrikimą kreipiasi pagalbos į specialistus, 59,2% respondentų pripa- 0,002 Pripažįsta Ne 14,1% 11,3% 4,2% žįsta psichosocialinėje reabilitacijoje taikomas programas, jog reikalin- Taip 60,6% 8,5% 1,4% 74,6% nepakaltinamų asmenų pasitiki jiems paslaugas tei- gas medi- kiančiais multidisciplininės komandos nariais. 84,5% hos- kamentinis pitalizacijos metu laikosi įstaigos/skyriaus taisyklių. Įgali- gydymas nimo procese dalyvauja 36,6% artimųjų. 31

Resocializacija. Iš tyrimo gautų duomenų matyti, kad 0001:E.02~2012~D_20120626_104450-48716/DS.005.0.01. po PMP taikymo stacionare 63,4% tiriamųjų gavo artimų- ETD (2015-03-10). jų paramą ir palaikymą (19,7% – dvasinę/psichologinę; 2. Justickaja S., Gavėnaitė A. Recidyvinis nusikalstamumas: 1,4% – finansinę; 43,7% – abi), tačiau 36,6% respondentų tyrimo galimybės ir perspektyvos Lietuvoje. http://www.teise. neturėjo jokio artimųjų palaikymo ir paramos. Institucines org/data/2009-3-justickaja-gavenaite.pdf (2015-03-10). paslaugas gavo 97,2% tiriamųjų. Analizuojant resociali- 3. Leliūgienė I., Janušaitienė N., Baršauskienė V. Psichikos zacijos procese dalyvavusių įstaigų tinklą, pastebėta, kad liga - depresija sergančių žmonių socialinis įgalinimas paslaugas teikė psichikos sveikatos centrai (66,2% atvejų), edukacinėmis priemonėmis psichikos sveikatos centruose. http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB- 29,6% – socialinės globos įstaigos ir 4,2% – savivaldybės/ 0001:J.04~2009~1367168682037/datastreams/DS.002.0.01. seniūnijos. Didžiąją dalį paslaugų (79%) sudarė medika- ARTIC/content (2015-03-10). mentinis gydymas, 2,8% – psichologinė pagalba ir 18,2% 4. Linhorst D. Empowering People with Severe Mental Illness: – psichosocialinė reabilitacija. A Practical Guide. https://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&i Tyrimo rezultatai parodė, kad nepakaltinamų asmenų d=kLm2GM5K7w0C&oi=fnd&pg=PR13&dq=David+Linhors įgalinimo procese visai nedalyvavo ugdymo įstaigos, so- t,+2006,+Empowering+People+with+Severe+Mental+Illness cialinių paslaugų centrai, bendruomeninės ir religinės or- :+A+Practical+Guide&ots=ojvtjBeI-C&sig=g0HqHeF8ZEpK ganizacijos. 37n3PZNm4FVkO9U&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false (2015-03-10). Išvados 5. Petkus A., Babachinaitė G. Kriminologinės problemos dvide- 1. Nepakaltinamų asmenų pakartotiniam nusikalstamu- šimtmečio socialinių pokyčių Lietuvoje kontekste. Jurispru- mui įtakūs statiniai veiksniai, susiję su asmens ir šeimos dencija, 2014; 21(1):259–278. kriminaline istorija, bei dinaminiai veiksniai, susiję su as- http://dx.doi.org/10.13165/JUR-14-21-1-13 mens išsilavinimu, darbu, psichine sveikata, socialiniais 6. Petrošius M., Dirgėlienė I. Įgalinanti bendruomenė asmenų, ryšiais. grįžusių iš laisvės atėmimo vietų, resocializacijos procese. http://journals.ku.lt/index.php/tiltai/article/viewFile/170/pdf 2. Daugiausia nusikalstamą veiką įvykdo ir PMP prie- (2015-03-10). monės skiriamos žemesnio išsilavinimo asmenims, neda- 7. Ustinavičiūtė L., Žukauskienė R., Laurinavičius A. Lietuvos lyvaujantiems darbinėje veikloje, nevedusiems ar išsituo- nuteistųjų pakartotinio nusikalstamumo rizikos veiksniai: oasys kusiems tiriamiesiems, gyvenusiems socialinės globos metodikos diskriminantinio validumo analizė. https://www. namuose ar su vienu iš tėvų, nepripažįstantiems psichikos mruni.eu/upload/iblock/b40/19ustinaviciute,%20zukauskie- sutrikimo ar medikamentinio gydymo reikalingumo. ne,%20laurinavicius.pdf (2015-03-10). 3. Tyrimo rezultatai parodo rizikos veiksnių įtaką tiria- 8. Ustinavičiūtė L. Lietuvos teisės pažeidėjų rizikos veiksnių, mųjų nusikalstamumui: 72% respondentų išsilavinimas – susijusių su pakartotiniu nusikalstamumu, analizė. http:// vidurinis ir žemesnis; 49% respondentų neturi profesinės vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2012 kvalifikacijos; tik 15,5% respondentų turi nuosavą būstą; ~D_20121115_135113-46832/DS.005.0.01.ETD (2015-03-10). socialiniai ryšiai su artimaisiais silpni (68% nurodė, kad 9. Ustinavičiūtė L., Laurinavičius A., Žukauskienė R., Ban- ryšiai fragmentiški arba jų nėra); 92% iki PMP taikymo gy- dzevičienė R. Kriminogeninių rizikos veiksnių palyginimas dyti psichiatrijos ligoninėse. skirtingose Lietuvos teisės pažeidėjų grupėse. https://www. 4. Tyrimo rezultatai parodė šias menkas tiriamųjų įga- mruni.eu/upload/iblock/391/3_Ustinaviciute.pdf (2015-03-10). linimo išorines sąlygas: silpni socialiniai ryšiai ir menki 10. Venclovienė M. Įgalinimo samprata ir veiksniai socialinio darbo dalyvavimo šeimoje bei bendruomenėje įgūdžiai; mažos metodų perspektyvoje. http://www.lmaleidykla.lt/publ/023571 86/2015/2/113%E2%80%93121.pdf (2015-03-10). galimybės pasirinkti (dėl sveikatos būklės, išsilavinimo); ribota galimybė naudotis ištekliais (menka šeimos ir ben- 11. Žilinskienė L., Tumilaitė R. Resocializacijos modeliai ir jų taikymas. Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2011; 2(29):285­-313. druomenės parama). 5. Rizikos veiksniai, turintys įtakos nepakaltinamų as- menų pakartotiniam nusikalstamumui, susiję su šių asmenų THE CONNECTION BETWEEN THE REPEATED CRIMES AND CONDITIONS FOR EMPOWERMENT įgalinimu – pasirinkimų didinimu bei galimybėmis paveik- OF THE IRRESPONSIBLE PERSONS ti savo gyvenimą. J. Navickienė, A. Liausėdas, E. Vaitiekus Key words: irresponsible person, repeated crime, risk factors, Literatūra empowerment. 1. Jesiūnienė D. Įgalinančios socialinių paslaugų organizacijos Summary konstravimas. http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa- In the recent decades, many studies were conducted, which 32 examined the causes of the offences and risk factors causing the the scientific literature and patients’ documentation of Rokiškis repeated crime. The repeated crime is a constant tendency to commit psychiatric hospital. The study showed the influence of the risk repeated crimes and antisocial behaviour. factors on the subjects’ crime and poor external conditions of Factors that influence on the re-criminal behaviour are a low empowerment for subjects. The risk factors that influence on the level of education, lack of basic skills, problems with the employ- repeated crime of irresponsible persons are related to the empo- ment on the labour market, absence of the domicile, use of drugs werment of individuals – increasing choices and opportunities to and alcohol, mental health disorders and weak social relations. The influence on their lives. essential role of these factors for the repeated crimes was approved Correspondence to: [email protected] by the results of conducted researches in the various countries. Therefore, it is grounds to believe that these factors are versatile. Gauta 2015-12-10 The aim of the article is to reveal the connection between the repeated crimes and conditions for empowerment of the irrespon- sible persons. The applied methods are based on the analysis of

KVIEČIAME PRENUMERUOTI “SVEIKATOS MOKSLŲ” ŽURNALĄ 2016 METAIS!

Žurnalas “Sveikatos mokslai” (Index Copernicus, EBSCO host (Academic Search Complete), Gale (Academic OneFile), ProQuest (Ulrich's, Summon), Australia (ERA) 2012 Journal List (ERAID 34962) skirtas visų specialybių gydytojams, slaugytojams ir kitiems specialistams, spausdina moks- linius straipsnius lietuvių, anglų kalbomis. Reikalavimai straipsniams atitinka mokslo leidiniams ke- liamus reikalavimus. Žurnalas kioskuose neparduodamas. Žurnalą, kuris leidžiamas kartą per du mėnesius, galima užsiprenumeruoti visuose Lietuvos pašto skyriuose, taip pat internetu: www.post.lt Prenumeratos kaina nesikeičia: visiems metams – 34,75 EUR (120 Lt), šešiems mėnesiams – 17,37 EUR (60 Lt), keturiems mėnesiams – 11,58 EUR (40 Lt), dviem mėnesiams – 5,79 EUR (20 Lt). Prenumeratos kodas: 5348. Žurnalo autoriams straipsnių spausdinimas mokamas.

Redakcija SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2016, 26 tomas, Nr. 1, p. 33-38 BIOMEDICINA: TEISMO PSICHIATRIJA/ DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2016.005 BIOMEDICINE: FORENSIC PSYCHIATRY 33

KRIZINĖS SITUACIJOS IR MOTERŲ AGRESYVUS SMURTINIS ELGESYS – PSICHOPATOLOGINIAI YPATUMAI IR TEISMO PSICHIATRINIS ĮVERTINIMAS

Jolanta Didžiokienė Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Raktažodžiai: moterų smurtinis elgesys, moterų nusi- Įvadas kalstamumas, krizinės situacijos, moterų agresyvūs veiks- Civilizacijai būdingas vienas gana tragiškas paradok- mai, stacionarinės teismo psichiatrijos, teismo psichologi- sas: XXI amžius į nūdieną atnešė ne tik aukštą civilizacijos jos ekspertizės baudžiamosiose bylose, socialiniai fakto- lygį, mokslo pasiekimus, kurie sudarė sąlygas gyventi il- riai, agresijos motyvai, moterų psichikos sutrikimai. giau ir geriau, sėkmingiau vaduotis iš savo ligų ir skausmų, bet sykiu su savo privalumais neregėtai padidino ir žmonių Santrauka tarpusavio smurto lygį [1]. Gyvenimo tempas, socialinė Darbe analizuojama Valstybinės teismo psichiatri- aplinka, amžius, psichikos sveikatą traumuojančios psicho- jos tarnybos (VTPT) prie SAM Utenos eksperti- loginės situacijos nulėmė krizines, stresines situacijas šiuo- niame skyriuje 2005-2014m. laikotarpiu tirtų mo- laikinėje visuomenėje. Žinoma, jog nedidelis stresas skati- terų, įvykdžiusių nusikaltimus žmogaus gyvybei ir na mobilizuotis, priimti konstruktyvius sprendimus. Nuolat sveikatai, socialiniai, diagnostiniai bei motyvų - as besikartojantis stresas turi polinkį kauptis, tapti traumuo- pektai. Dešimties metų laikotarpiu tokio pobūdžio jančiu. Individo elgesys bei sprendimai krizinėse situacijo- nusikalstamas veikas įvykdė 44,7 proc. visų tirtų se neretai pasireiškia agresyviu, smurtiniu elgesiu. T.y., kai moterų Utenos ekspertiniame skyriuje. Nagrinėja- asmenybinių gynybinių mechanizmų išsekimas sutampa su ma amžiaus, psichikos sutrikimų įtaka šio pobūdžio stresine ir asmenį psichotraumuojančia situacija [2,3]. moterų nusikalstamai veikai. Dažniausiai moterys Literatūros duomenimis, nusikalstamumo diferenci- smurtavo 18-33 m. bei 57-58 m. amžiaus. Straips- javimas pagal lytį turi gilią prasmę. Nes moterų nusikals- nyje analizuojamas nusikalstamos veikos pobūdis, tamumas atspindi visuomenės psichikos sveikatą, jos socialinių faktorių įtaka moterų įvykdytam smur- dvasingumą, tikrąsias visuomenės vertybes. Moterų nusi- tui, smurtautojos ir aukos santykis. 25,7 proc. mote- kalstamumas neigiamai veikia visuomenę, jos dvasinę, psi- rų aukomis tapo vaikai, tarp jų ir naujagimiai; 23,8 chologinę atmosferą apskritai, o ypač šeimą. Moterų nusi- proc.- sutuoktiniai, sugyventiniai. Tyrimo duomeni- kalstamumui didelę įtaką turi socialinė aplinka, šeimyninio mis, dominavo menkas tiriamųjų išsilavinimas, pa- gyvenimo disharmonija, alkoholizmas šeimoje [4]. stovaus pragyvenimo šaltinio bei lytinio partnerio Darbo tikslas - ištirti socialinius, motyvų, diagnosti- neturėjimas, ankstesni teistumai, piktnaudžiavimas nius ypatumus moterų įvykdytuose nusikaltimuose žmo- alkoholiu ir kitomis psichotropinėmis medžiagomis. gaus gyvybei ir sveikatai, nes tokio pobūdžio nusikaltimai Darbe nagrinėjama šio pobūdžio moterų įvykdytos visuomenėje sukelia didelį rezonansą ir reikalauja visapu- nusikalstamos veikos motyvacija. Dominuojantys siško ir nuodugnaus teismo psichiatrinio ištyrimo. motyvai: patologiniai motyvai (29,7 proc.), impul- syvūs veiksmai, kilę staiga, gynybos tikslu(25,7 Tyrimo medžiaga ir metodai proc.), keršto motyvas(16,8 proc.). Straipsnyje apta- Darbe naudoti 2005-2014 metais baudžiamajame pro- riami dažniausiai pasitaikantys psichikos sutrikimai cese atliktų stacionarinių teismo psichiatrijos, teismo psi- moterims, įvykdžiusioms minėtas veikas. 29,7 proc. chologijos ekspertizių moterims aktai. Duomenų atrinki- tirtų atvejų moterys smurtavo būdamos psichozės mas atliktas pagal specialų klausyminą, sudarytą šio dar- būsenoje. 23,7 proc. tiriamųjų konstatuojami asme- bo autorės. Analizės objektu buvo pasirinktas 101 atvejis, nybiniai sutrikimai. Apie 66 proc. moterų anksčiau kada moterys pastarųjų dešimties metų laikotarpiu įvykdė buvo gydytos psichiatrijos stacionaruose. agresyvius, smurtinius nusikaltimus žmogaus gyvybei bei

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Adresas susirašinėti: Jolanta Didžiokienė, el. p. [email protected] 34 sveikatai, t.y. įvykdė nužudymus, pasikėsinimus nužudyti, sukėlimas aukai sudarė 17%, nesunkus sveikatos sutrikdy- sveikatos sutrikdymus, fizinio skausmo sukėlimus ir kitas mas- 12%, sunkus sveikatos sutrikdymas- 7%, grasinimas tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Darbe naudota atlik- nužudyti- 9%, plėšimas su smurtu- 8% visų moterų įvyk- tų ekspertinių tyrimų duomenų aprašomoji statistika bei dytų smurtinių nusikaltimų. Ypač neramina, jog 9% tirtų mokslinės literatūros apžvalga. moterų įvykdė naujagimių, kūdikių nužudymus. Kitos veikos- vaiko pagrobimas, naujagimio palikimas, fizinis Rezultatai ir jų aptarimas pasipriešinimas, chuliganizmas, nužudymo organizavimas, Iš Utenos ekspertiniame skyriuje 2005-2014 metų lai- teroro aktas - sudarė 8%. kotarpiu tirtų 226 moterų, 101 tiriamajai buvo iškeltos Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad (2 pav.) moterų įvyk- baudžiamosios bylos arba pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl dytos veikos žmogaus gyvybei ir sveikatai ypač buvo išau- įvykdytų nusikaltimų žmogaus gyvybei bei sveikatai. Tai gusios 2007-2008 metų laikotarpiu, kas siekė atitinkamai sudarė 44,7% visų atliktų stacionarinių ekspertizių mote- 64% ir 66,7% visų moterų įvykdytų nusikaltimų bei 2012 rims UES minėtu laikotarpiu. m., kas siekė 58,8%. Tokio pobūdžio nusikaltimų išaugi- Nagrinėjant nusikaltimų pobūdį (1 pav.) paaiškėjo, jog mas gali būti siejamas su prasidėjusia ekonomine krize, moterų įvykdytos sunkiausios nusikalstamos veikos (nužu- pragyvenimo lygio blogėjimu. Ir užsienio autorių darbuose dymai, pasikėsinimai nužudyti) siekė 30%, fizinio skausmo akcentuojama, jog socialinė- ekonominė įtampa taip pat turi patologinį poveikį sumažinti atsparumą stresui [3]. Kiti autoriai pažymi, jog emocinis labilumas bei eksplozyvios reagavimo formos sustiprėja nepalankiomis mikrosociali- nėmis sąlygomis [2]. Džiugina tai, jog pastaraisiais metais

1 paveikslas. Nusikaltimų pobūdis 3 paveikslas. Smurtautojos ir aukos santykis

2 paveikslas. Moterų smurtinio elgesio dinamika 2005-2014 metų laikotarpiu 4 paveikslas. Motyvai 35 tokio pobūdžio nusikaltimai turi tendenciją mažėti ir ati- [10]. 14 aukų (13,9%) tirtuose atvejuose buvo atsitiktiniai tinkamai sudarė: 2013 m. - 34,6%, 2014 m. – 34,8% visų asmenys, 7,9% - kaimynai. moterų įvykdytų nusikalstamų veikų. Nagrinėtais atvejais moterų įvykdyti kūno sužalojimai, Stebėtas tiriamųjų amžiaus intervalas svyravo nuo 15 nužudymai buvo įvykdyti namų aplinkoje smūgiais ran- m. iki 86 m. Tyrimo rezultatai parodė, jog vyravo jaunas komis, kojomis, peiliu į gyvybiškai svarbias kūno vietas- ir vidutinis amžius. Dažniausiai moterys smurtavo 18-33 galvą, kaklą, krūtinės sritį, pilvą. Palyginimui- literatūros m. bei 57-58 m. amžiaus. Be abejo, tai buvo susiję su fi- duomenimis, pastebėta, kad 90% moterų, prieš kurias buvo ziologiniais- hormoniniais pokyčiais moterų organizme. panaudota prievarta, žudymo vieta buvo dažniausiai virtu- Maskvos psichiatrai savo darbuose nurodė, jog Rusijoje vė, o įrankis- peilis. Moterys po įvykdytos veikos nepabėg- dažniausiai moterys žudė vaikus 26-35 m. laikotarpiu[6,7]. davo iš įvykio vietos, neslėpdavo pėdsakų [11]. Motinos P.T.d‘Orban savo darbuose akcentuoja depresijos ryšį su savo naujagimius, kūdikius žalojo bei žudė smaugdamos, fiziologiniais, endokrininiais pokyčiais moters organizme dusindamos, palikdamos bejėgiškoje būsenoje. Tyrimo brendimo, nėštumo, gimdymo, pogimdyminiu, involiuci- rezultatais, jos sudarė 9,9% visų tirtų moterų. Tuo tarpu niais laikotarpiais [8]. Kitų autorių duomenimis, nuo 49% užsienio literatūroje nurodoma, kad Anglijoje didžiausia iki 79% moterų, įvykdžiusių sunkius kūno sužalojimus ir rizikos grupė- vaikai iki 1 m. amžiaus. Jie sudaro 60% visų žmogžudystes, šias veikas padaro pre arba menstruacinia- smurtą patyrusių vaikų[8]. Kito autoriaus duomenimis, me periode, keičiantis estrogenų, progesterono ir prolakti- vaikai žudomi penkis kartus dažniau pogimdyminiame pe- no lygiams [9]. riode, negu to paties amžiaus moterų įvykdytos žmogžudys- Išnagrinėjus socialinių faktorių įtaką agresyviam mote- tės[12]. Tai, suprantama, kelia nemažą susirūpinimą moti- rų elgesiui, paaiškėjo, kad 47,5% tiriamųjų neturėjo vidu- nos sveikata, šeimos socialinės aplinkos mikroklimatu. rinio išsilavinimo, 73,3% buvo bedarbės, neturėjo pasto- Moterų smurtiniai veiksmai, nukreipti į žmogaus gyvy- vių lėšų pragyvenimui, daugiau kaip pusė moterų (53,5%) bę ir sveikatą, yra ne tik nusikaltimo padarymo būdas, bet, buvo vienišos, našlės, išsiskyrusios. Socialinis statusas, kaip dažnai nutinka, ir apsigynimo tikslas. Tyrimo rezulta- t.y. išsilavinimo stoka, bedarbystė, artimų emocinių ryšių tai parodė (4 pav.), kad ketvirtadaliui tirtų moterų (25,7%) nebuvimas, pastovaus partnerio nebuvimas turėjo įtakos impulsyvūs nusikalstami veiksmai kilo staiga, gynybos moterų psichikos sveikatai, socialinei adaptacijai bei įvyk- tikslu. Moterys savo neblaivius vyrus, sugyventinius, kitus dytoms veikoms. Tyrimo duomenimis, kas dešimta moteris šeimos narius žalojo, žudė iš grėsmės, baimės, kurią sukėlė (11,9%) iš tiriamųjų anksčiau buvo teistos. Beveik pusė iš partnerio, sugėrovo agresija, iš nevilties, gynybos tikslu. teistų moterų- už analogiškas veikas (vyro, vaikų- nužu Pvz.: 48 m. tiriamoji peiliu į krūtinę nužudė sugyventi- dymus, sužalojimus). Tai leidžia teigti, kad polinkis nusi- nį, nes jis „pirmas puolė girtas“, grasino užmušti. 27 m. kalstamai veikai- vienas iš rizikos faktorių nusikaltimuose moteris smūgiais sukėlė skausmą mažamečiui sūnui, nes žmogaus gyvybei, sveikatai. Didelį susirūpinimą kelia tai, „jis neklausė, isterikavo“. Literatūroje nurodoma, jog situ- jog 40,6% moterų smurtą vykdė būdamos apsvaigusios acijos, kuriose prieinama iki nužudymo, svarbus veiksnys nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų. yra psichologinio streso augimas šeimoje- dažnos impulsy- Literatūros duomenimis, agresyvumą provokuoja intok- vios reakcijos į psichologinę ir fizinę prievartą, sukelian- sikacija psichoaktyviomis medžiagomis, ypač alkoholiu, čią skriaudos pojūtį, sutrikdytą asmeninės vertės jausmą. kuris smarkiai mažina impulsų kontrolę bei kritiką [9]. Reikšmingą poveikį asmens sprendimui turi grėsmės gy- Piktnaudžiavimą alkoholiu nagrinėtuose atvejuose lėmė vybei sukėlimas, tikslingi veiksmai, trikdantys sveikatą bei vienišumas, supratimo stoka, sunki materialinė padėtis, de- savivertės sutrikdymas [11]. presiniai sutrikimai, kas ir turėjo įtakos nusikalstamų veikų Tyrimo metu nustatyta, kad dažniausias (29,7%)- mo įvykdymui. terų smurto motyvas buvo nulemtas lėtinio psichikos su- Tyrimo metu atkreiptas dėmesys, jog (3 pav.) mote- trikimo, liguistų išgyvenimų- santykio, poveikio kliedesių, rų agresyvūs veiksmai daugumoje nagrinėjamų atvejų klausos haliucinacijų, depresijos, nerimo, baimės. Pavyz- (86,1%) buvo nukreipti į labiausiai artimus žmones-vaikus, džiui, 29 m. moteris, serganti šizofrenija, peiliu dūrė darb- tarp jų ir naujagimius (25,7%), sutuoktinius, sugyventinius daviui į kaklą, krūtinę, nes pajuto, kad „jis yra vampyras, (23,8%), motinas, brolius (8,9%), pažįstamus asmenis gauna energiją iš kitų žmonių“. Pasakojo, kad „vampyrų“ (19,8%). Šie gauti duomenys patvirtina moterų agresijos puolimą pajutusi 2005 m. vasarą, kada gulint lovoje jai į socialinį pavojingumą. Panašūs duomenys pateikti ir Len- kaklą susmigdavo iltys, pro kurias „ištekėdavo energija“. kijos mokslininkų darbuose, kur nurodyta, jog 86% aukų 35 m. moteris, serganti šizofrenija, sužalojo peiliu patėvį, buvo žudikių seksualiniai partneriai arba šeimos nariai nes patėvis ją „veikdavo, valdydavo“. 26 metų moteris, ku- 36 riai diagnozuota šizofrenija, nuskandino mažametę kaimy- „nedaviau gerti... jis siekė butelio... supykusi dūriau“. 70 nę, nes „balsai grasino išimti smegenis, jei nesusidorosiu su m. tiriamajai konflikto dėl išgerto vyno metu staiga „kilo kitais“. 62 m. moteris peiliu į krūtinę nužudė nepilnametę pyktis“ ir ji peiliu į krūtinę sužalojo savo vyrą. Vėliau mo- dukrą, kad ji „nesikankintų“, nes atrodė „nesveika“, nuolat teris aiškino, kad „40 metų pas mus buvo skerdynės...“. prievartaujama jos buvusio vyro. Šios grupės moterų nusikalstami veiksmai paprastai buvo Tyrimo rezultatais, 4% motyvų nepavyko išsiaiškinti. apspręsti situacijos, išgyvenimai konkretūs. 75% šios gru- Tiriamosios buvo gynybiškos, neigė joms inkriminuojamą pės moterų nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivios, veiką, teigė, jog „nieko nežinau... nesąmonė... tai provoka- t.y. jos buvo paprasto girtumo būsenoje. Literatūroje nuolat cija...“. Dar ir šiandien lieka nežinia, kokio tikslo vedama patvirtinamos alkoholio vartojimo ir smurtinio elgesio są- 35 m. namų šeimininkė, penkių vaikų motina, pasmaugė sajos. J.Gilligan savo darbuose akcentuoja, jog ryšys tarp du mažamečius sūnus ir vėliau jų kūnus išmetė į upę. Kas alkoholio vartojimo ir smurtinio elgesio nėra toks paprastas pastūmėjo šią moterį tokiam žingsniui- nuolatiniai rūpes- ir tiesioginis - šių reiškinių sąsaja yra sąlygota sudėtingos čiai namuose, girtaujantis, smurtaujantis vyras, naujai biologinių, psichologinių, socialinių ir kultūrinių veiksnių susirastas draugas? Teismo psichiatrinės- psichologinės sąveikos. Pavyzdžiui yra įrodymų, kad maži, greitai su- ekspertizės metu šiuo atveju klinikiniame vaizde konsta- vartoti alkoholio kiekiai laikinai padidina, o didelės dozės tuotas emocinis labilumas, paviršutiniškumas, situaciškai laikinai sumažina elgesio agresyvumą. Teigiama, kad kai pažeminta nuotaika, egocentriškumas, gynybiškumas, savo individas ar kultūrinė aplinka numato, kad alkoholio varto- pergyvenimų dramatizavimas, polinkis dėl nesėkmių, savo jimą seks smurtas, taip dažnai ir įvyksta. Kai smurtas nėra elgesio kaltinti aplinkinius, nuolatinis dėmesio, įvertinimo, kultūriškai priimtina alkoholio vartojimo pasekmė arba užuojautos siekimas. Šiai tiriamajai buvo diagnozuotas his- kai jis nėra socialiai pateisinamas, alkoholio vartojimas jo trioninio tipo asmenybės sutrikimas, situacinė depresinė (smurto) dažniausiai ir nesužadina [1]. reakcija. Ji teismo nutartimi pripažinta pakaltinama. Sekantis - keršto motyvas, išaiškintas 17 tiriamųjų Trimis atvejais (~3%) nusikalstama veika įvykdyta pa- (16,8%). Šiais atvejais nusikalstama veika buvo įvykdyta siduodant kitų įtakai, t.y. nusikaltimai įvykdyti grupėje, kerštaujant už anksčiau patirtas nuoskaudas. Pavyzdžiui, provokuojant, darant spaudimą kitiems nusikaltime daly- 24 m. moteris brutaliais būdais terorizavo ir grasino nužu- vaujantiems asmenims. dyti buvusią vaikų namų auklėtoją, nes ši jai „sugadino gy- Sekantis išaiškintas motyvas- ekonominis (5,9%), kada venimą- vaikystėje seksualiai priekabiavo“. Dar ir šiandien turtines, materialines problemas moterys bandydavo iš- šiurpą kelia istorija, kada dvi gimnazijos moksleivės kerš- spręsti nusikalstamu būdu. Pavyzdžiui, 48 m. moteris, ku- taudamos dėl pavilioto vaikino, apkalbų suplanavo ir žiau- riai diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas, puolė riai nužudė bendraamžę, vėliau jos kūną išniekino, išdalino dukrą su peiliu dėl nepadalinto turto. 19 m. moteris,kuriai dalimis ir išmetė į šiukšlių konteinerius bei krūmokšnius. konstatuotas mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas, nužu- Šios ekspertizės metu iškilo ritualinės žmogžudystės bei dė neįgalų pažįstamą dėl pavogtų pinigų. kanibalizmo klausimas, nes dalis nukentėjusios kūno buvo 8% tiriamųjų teigė, jog savo artimuosius žudė, žalojo rasta šaldytuve, neva, merginos ruošėsi taip „atšvęsti“ įvy- „iš pykčio“, konfliktinės situacijos metu. Pvz.: 59 m. mote- kį. Aiškinantis aplinkybes paaiškėjo, kad iš anksto buvo ris peiliu į krūtinę nužudė draugą, nes, kaip ji pati nurodė, ruošiamas keršto planas - merginos planavo nužudytajai užsiūti lūpas, į veną suleisti oro, pirko pirštines, švirkštus. Vėliau auką įsiviliojo į vienos iš tiriamųjų močiutės butą, kur ir įvykdė egzekuciją, uždėdamos ant galvos aukai mai- šą, suduodamos armatūros gabalu smūgius į galvą, perpjau- damos aukai gerklę. Galima tik įsivaizduoti, kokio keršto vedamos galėjo taip pasielgti merginos. Klinikiniu požiūriu vienai iš tiriamųjų buvo konstatuotas mišrus asmenybės su- trikimas, kitai- histrioninio tipo asmenybės sutrikimas. Abi tiriamosios teismo pripažintos pakaltinamomis ir šiuo metu atlieka bausmę. Nerimą, susirūpinimą kelia tai, kad 7 tiriamosios (6,9%) savo nusikalstamus veiksmus naujagimių atžvilgiu bandė pateisinti nepageidaujamo nėštumo motyvu, teigdamos, 5 paveikslas. Diagnostika kad „gėda, kad turiu tiek vaikų“, „vyras nenorėjo ketvirto 37 vaiko“, „sugyventinis nenorėjo vaikų, grasino palikti“, „su- Gauti rezultatai parodė, jog 66,3% tiriamųjų anksčiau gyventinis ignoravo, skriaudė uošvienė“ arba pastojo nuo buvo gydytos psichiatrijos stacionaruose, t.y. joms jau kito vyro. Šešiuose iš septynių atvejų (85,7%) tiriamosios anksčiau buvo konstatuoti psichikos sutrikimai. nėštumus slėpė, nesilankė pas gydytojus, gimdė vienos vo- Analizuojant tyrimo rezultatus, paaiškėjo tiesioginis ry- nioje, tualete, rūsyje, šiltnamyje. Tai paprastai ramios, už- šys tarp hetero- ir autoagresyvaus elgesio. 33,6% tiriamųjų daro būdo, nuolankios, kantrios, artimųjų nesuprastos, savo anksčiau buvę suicidiniai bandymai. pergyvenimus nuo aplinkinių slepiančios moterys. Teismo Apibendrinant tyrimo rezultatus, norisi prisiminti JAV psichiatrijos- psichologijos ekspertizės metu jos buvo gy- medicinos profesoriaus Jameso Gilligano žodžius: „Nors nybiškos, teigė, kad gimęs kūdikis „neverkė, nekvėpavo, mes negalime pakeisti ir panaikinti tokių biologinių dalykų nejudėjo... išsigandau, kad negyvas“. Ekspertiniu vertini- kaip amžius ir lytis, kurie mums suteikti Dievo, mes gali- mu, keturioms iš tiriamųjų buvo konstatuotas adaptacijos me įgyvendinti fundamentalius pokyčius visuomeninėje ir sutrikimas, dviem tiriamosioms- priklausomo tipo asme- kultūrinėje aplinkoje, kurioje dalis žmonių patiria daugiau nybės sutrikimas. Viena iš jų pripažinta psichiškai sveika. gėdos ir pažeminimo, nes kultūrą ir visuomenę kuriame Atlikus teismo psichiatrijos- psichologijos ekspertizes mes“ [1]. paaiškėjo, kad 70,0% tirtų moterų nusikalstamų veikų pa- darymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos Išvados valdyti, jos teismo pripažintos pakaltinamomis. 29,7% 1. Moterų nusikaltimai žmogaus gyvybei ir sveikatai tiriamųjų teismo pripažintos nepakaltinamomis, joms paskutinių dvejų metų laikotarpiu (2013 m. – 2014 m.) turi skirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės. tendenciją mažėti. Viena moteris, kuriai buvo diagnozuotas priklausomo tipo 2. Menkas išsilavinimas, pastovaus pragyvenimo -šal asmenybės sutrikimas, pripažinta ribotai pakaltinama. tinio stoka, vienišumas, polinkis nusikalstamai veikai, pik- Kalbant apie tiriamųjų būseną nusikalstamos veikos tnaudžiavimas alkoholiu- vieni iš rizikos veiksnių moterų padarymo metu klinikiniu požiūriu buvo išskirtos dvi ti- įvykdytuose nusikaltimuose žmogaus gyvybei ir sveikatai. riamųjų grupės. 3. Moterų smurtas socialiai pavojingiausias, nes auko- Pirmąją sudarė moterys (29,7%), kurioms veikų metu mis dažniausiai tampa artimiausi žmonės- vaikai, sutuokti- buvo konstatuoti lėtiniai psichikos sutrikimai paūmėjimų niai, partneriai, kt. artimieji. metu, esant aktyviai psichopatologijai (paranoidinė šizof- 4. Patologiniai motyvai, būtinosios ginties motyvai, renija, organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) psi- keršto motyvai- vieni iš dažniausių motyvų moterų įvykdy- chozinis sutrikimas, šizoafektinis sutrikimas, šizotipinis tuose nusikaltimuose žmogaus gyvybei ir sveikatai. sutrikimas, organinė haliucinozė) bei demencija. Didžiąją 5. Psichoziniai sutrikimai, specifiniai asmenybės sutri- dalį visų tirtų moterų (18,8%) sudarė moterys, sergančios kimai bei organinis asmenybės sutrikimas- vieni iš rizikos paranoidine šizofrenija. veiksnių moterų įvykdytuose nusikaltimuose. Antroje grupėje buvo 71 tiriamoji. Jos nusikalstamų veikų padarymo metu buvo ne psichozinėje būsenoje. Tai Literatūra sudarė 70,3% visų tirtų atvejų. Tyrimo metu atkreiptas dė- 1. Gilligan J. Smurtas. Vilnius, 2007; 216-231. mesys į šioms moterims nustatytus psichikos sutrikimus, 2. Dmitrijeva T.B. Agresija i psichičeskoie zdorovjie. Sankt-Pe- šių sutrikimų diagnozių procentinį pasiskirstymą (5 pav.). terburg, 2002. Nusikaltimai prieš kito asmens sveikatą ir gyvybę dažniau- 3. Kudriavcev I.A., Ratinova N.A. Kriminalnaja agresija. Moskva, siai buvo įvykdomi moterų, kurioms diagnozuoti specifi- 2004;102-150. niai asmenybės sutrikimai (23,7%)- mišrus asmenybės su- 4. Gustal V., Malncuk A., Koshulyhska Z. Moterų ir vyrų nusi- trikimas, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, kalstamumo palyginamoji analizė. Psichikos lytis- normos ir histrioninio tipo asmenybės sutrikimas, priklausomo tipo patologijos aspektai. Vilnius, 2005;40-46. asmenybės sutrikimas, paranoidinio tipo asmenybės su- 5. Didžiokienė J. Moterų ir vyrų agresyvaus elgesio ypatumai ir trikimas - bei organinis asmenybės sutrikimas, kuris buvo teismo psichiatrinis įvertinimas nužudymo bylose. Psichikos konstatuotas 15 tiriamųjų (14,9%). Priklausomybė alkoho- lytis- normos ir patologijos aspektai. Vilnius, 2005;26-30. liui nustatyta 8 tiriamosioms (7,9%). Adaptacijos sutriki- 6. Kačiajeva M.A. Ostryjie psichogennyjie depresivnyjie sostojanija mai vyravo 6,9% atvejų. Šizofrenijos remisija nustatyta 5% u ženščin v period sovieršenija obščestvenno opasnych deistvij. Moskva, 1983. atvejų. Lengvas protinis atsilikimas konstatuotas 5,9% tirtų 7. Martynenko V.P. Obščestvenno opasnyjie deistvija ženščin bol- asmenų. Depresiniai sutrikimai diagnozuoti 4% tiriamųjų. nych šizofrenijai, napravlennych protiv dietei. Moskva, 1974. Psichiškai sveikomis pripažinta 2% moterų. 38

8. Orban PT. Women who kill their children. British Journal of In a period of ten years 44,7 per cent of women, stationed in Psychiatry 1979; 560-71. Utena forensic section, has committed crimes of violent nature. http://dx.doi.org/10.1192/bjp.134.6.560 Article examines age and mental disorders influence on this kind 9. Daškevičius K. Teismo psichiatrinis agresijos aspektas. Agresija of behaviour. Most common age for women aggressive behaviour ir smurtas- psichikos norma ir patologija. Vilnius, 2001; 29-36. was 18-33 and 57-58. This article analyzes the types of criminal offence, social factors influence on violent women behaviour, 10. Majchrzyk Z. Moterų įvykdytų homicidų viktimologija. female perpetrators and their relationships with victims. 25,7 per Agresija ir smurtas- psichikos norma ir patologija. Vilnius, cent of victims were children, including newborns; 23,8 per cent 2001;94-101. - husbands and significant others. Research analysis shows that 11. Majchrzyk Z. Motywacje zabojczyn. Warszawa, 1995;66-67. these factors were dominant for women violent behaviour: poor 12. McGrath PG. Maternal filicide in Broadmoor Hospital 1919-69. education, no stable income and absence of sexual partner, previous 1990; 3(2):271-297. convictions, abuse of alcohol and other psychotropic substances. Article also examines motivation behind aggressive behaviour. IMPACT OF PERSONAL CRISIS AND WOMEN Dominant motives were: pathological motives (29,7 per cent), AGGRESSIVE BAHAVIOR – impulsive actions that arise instantaneously in order to defend PSYCHOPATHOLOGICAL PECULIARITIES AND oneself (25,7 per cent), motives of vengeance (16,8 per cent). FORENSIC PSYCHIATRIC ESTIMATION Types of most common mental disorders for this kind of J. Didžiokienė behaviour are also discussed in the article. 29,7 per cent of cases, Key words: violent women behaviour, women criminality, women committed violent crimes in a state of psychosis. 23,7 crisis situations, aggressive women behaviour, forensic psychiatry, per cent were diagnosed with personality disorders. About 66 per forensic psychiatric examination in criminal proceedings, social cent of women were previously stationed in psychiatric hospitals. factors, aggression motives, women mental disorders. Correspondence to: [email protected] Summary The article analyzes women violent behaviour and their social Gauta 2015-12-08 or diagnostic motives. The women sample was taken from VTPT prie SAM Utena forensic section, between year 2005-2014. SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2016, 26 tomas, Nr. 1, p. 39-46 BIOMEDICINA: TEISMO PSICHIATRIJA/ DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2016.006 BIOMEDICINE: FORENSIC PSYCHIATRY 39

ENDOGENINIŲ DEPRESIJŲ PSICHOPATOLOGIJA IR KLINIKA

Aldona Šiurkutė¹,², Marius Karnickas², Eglė Ulevičiūtė-Šigajevienė², Jūratė Lengvenienė², Valentinas Mačiulis¹,² ¹Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinika, ²Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė

Raktažodžiai: depresija, nerimastinga depresija, anes- negalią, didinantis savižudybių riziką. Didelis naujausių tezinė depresija, melancholinė depresija, apatoadinaminė antidepresantų pasirinkimas gerą remisiją pasiekti įgalina depresija, disforinė depresija, hipochondrinė depresija, an- tik 30 proc. pacientų, trečdaliui nebūna atsako į skiriamą tidepresantai, rezistentiška gydymui depresija, elektros im- antidepresantą. Kelia susirūpinimą mažėjantis vaisto veiks- pulsų terapija, transkranijinė magnetinė stimuliacija. mingumo skirtumas tarp jo ir placebo, psichiatrijos moks- liniuose leidiniuose konstatuojamas placebo atsako dažnio Santrauka fenomeno didėjimas (2,5,6). Du trečdalius gydomų paci- Dėl nuotaikos sutrikimų psichopatologijos įvairo- entų vargina liekamoji depresinė simptomatika, liktinis ci- vės egzistuoja įvairių sindromų klasifikacijų, požiū- klotimijos sindromas. Jie yra didžiosios depresijos atkryčio rių skirtumų, vyksta nuolatinis mokslinis pasiūly- rizikos faktoriai, glaudžiai susiję su užsitęsusių bei lėtinių, mų, pastabų įvertinimas ir psichikos sutrikimų dia- rezistentiškų gydymui depresijų gausėjimu ir yra aktuali gnostikos korekcija. Atsiranda naujų, nors ir seniai problema kasdieninėje klinikinėje praktikoje (7-9). Ligos žinomų, sąvokų, kaip antai subklinikiniai, subsin- atsparumas medikamentiniam gydymui siekia 30–50 proc. drominiai simptomai, mišrūs afektiniai sutrikimai. depresija sergančių pacientų (10). Šiuolaikinėje mokslinėje Depresinis sutrikimas yra dažna patologija, su kuria literatūroje pasigendama psichopatologinių klinikinių tyri- susiduria įvairių specialybių gydytojai. Depresinė mų. Depresijų diagnostika dažnai remiasi įvairių simptomų simptomatika chameleoniškai gali imituoti įvairias dermėmis, o priežastinis ryšys tarp simptomų nebevaidina somatines ligas ir pavojingai ilgai gali būti neatpa- reikšmingo vaidmens. Kyla pavojus, kad psichopatologi- žinta. Klinikinėje praktikoje būna nevienareikšmis niai tyrimai išnyks, todėl siūloma susirūpinti fenomenolo- depresinės psichopatologijos vertinimas, atiduodant giniais tyrimais (11). Manome, kad diagnozuojant depresiją prioritetą pragmatizmui. Visgi prieš adekvačiai pa- reikalinga ir būtina psichopatologijos analizė, psichiatrinė skiriant gydymą klinicistams svarbu įvertinti depre- diferencinė diagnostika ir susirgimo eigos įvertinimas. De- sijos psichopatologijos išraišką, kliniką, eigą. Mes presinis sindromas be klasikinės triados reiškiasi įvairiais ištyrėme stacionare gydytus 124 pacientus, sergan- simptomų variantais. Nors dabartinėse klasifikacijose nėra čius pasikartojančiu depresiniu sutrikimu, išanali- depresijų fenomenologinio skirstymo, tačiau klinikinėje zavome įvairius depresijų psichopatologinius ypa- praktikoje aktualu nustatyti depresijos tipą pagal vyraujantį tumus, nustatėme jų ryšį su ligos eiga ir prognoze. afektą, įvertinti depresijų dinamiką. Darbo tikslas – psichopatologinė endogeninių depre- Įvadas sijų analizė, depresijų struktūros ypatumų sąsajų įvertini- Depresijų diagnostika ir gydymas išlieka aktualia ir mas su ligos eiga, gydymo prognoze. sudėtinga problema. Depresinis sutrikimas yra pasikarto- jantis, lėtinis susirgimas. Bent vieną depresijos epizodą Darbo objektas ir tyrimo metodai yra patyrę 17–21 proc. žmonių (1), Vokietijoje – 18 proc. Ištyrėme visus sergančiuosius pasikartojančiu depresi- (2). Lietuvoje, Higienos instituto duomenimis, 2014- me niu sutrikimu, vienerių metų laikotarpiu gydytus Respubli- tais užregistruota 25612 depresijos epizodų ir pasikarto- kinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Universitetiniame jančio depresinio sutrikimo atvejų (3). PSO duomenimis, skyriuje 2014 m. rugpjūčio – 2015 m. liepos mėnesiais. vienpolė depresija tarp svarbiausių ligų 2005 m. užėmė Tokių pacientų buvo 124 (moterų 92, vyrų 32) nuo 19 iki trečią vietą, o 2030 metais prognozuojama pirmoji vieta 82 metų (vidurkis ±SD 55,37±13,11). Pacientų amžius li- (4). Taigi ji yra dažnas nuotaikos sutrikimas, sukeliantis gos pradžioje svyravo nuo 16 iki 59 metų (vidurkis ±SD

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Adresas susirašinėti: Aldona Šiurkutė, el. p. [email protected] 40

37,56±12,57). Susirgimo trukmė svyravo nuo 2 iki 37 metų žiaus (25–30 metų) pacientams, dažniau moterims, buvo (vidurkis ±SD 14,35±9,40). būdingi apmąstymai, kodėl jos ne tokios tobulos, kaip kiti, Skyriuje tarp visų 409 gydytų pacientų sergantieji pasi- analizuodavo savo trūkumus, kad negali dirbti, „nugalėti kartojančiu depresiniu sutrikimu sudarė 30,32 proc. save“, nepateisino artimųjų lūkesčių, grauždavosi, kad ne- Pagrindinis tyrimo metodas buvo psichopatologinis- gali įgyvendinti savo siekių. Tokios depresijos tipą galima klinikinis ir klinikinis-katamnezinis. Greta jų naudotos ver- pavadinti pagal K. Leonhardą (1957) „savęs kankinimo“ tinimo skalės: Montgomery-Åsberg depresijos vertinimo depresija (14). Dažnai būdavo ir anhedonijos, apatijos, adi- skalė (MADRS) ir klinikinio globalaus įspūdžio sunkumo namijos, kai niekas nebedžiugina, nieko nebesinori, silpna, (KGĮS) skalė. neturi jėgų, nebegali prisiversti atlikti būtiniausių kasdieni- Depresijų struktūra yra labai įvairi, dinamiška, todėl jos nių darbų. Reikia paminėti, kad nerimastinga depresija gali skirstomos pagal vyraujančius psichopatologinius simpto- reikštis ir psichomotoriniu slopinimu, kai nerimo afektas mus (12,13). Pagal tai išskyrėme šiuos depresijų sindromo būna kartu su apatoadinamine būsena ir kurią pacientai len- tipus: nerimastinga, anestezinė, melancholinė, hipochon- gviau pakelia gulėdami (15).Būdingi nusiskundimai dėme- drinė, apatoadinaminė, disforinė. Kliniškai buvo sunkios sio koncentracijos silpnumu, išsiblaškymu, neretai tai klai- depresinės būsenos, MADRS svyravo tarp 30 ir 39 balų dingai traktuojama kaip atminties sutrikimai. Visais atve- (vidutinė reikšmė 35,6±7,9 balo), KGĮS – 5,4±0,9 balo. jais konstatuoti somatovegetaciniai sutrikimai, kaip antai Nerimastingos depresijos psichopatologija ir klini- blogas apetitas su ryškiu svorio kritimu, tachikardija, pra- ka. Tarp gydytų stacionare šis depresijos tipas buvo daž- kaitavimas, vidurių užkietėjimas, retai viduriavimas. Buvo niausias, jis nustatytas 65 pacientams (52,42 proc.). ryškūs, atkaklūs miego sutrikimai, pacientai negalėdavo il- Šios grupės pacientams buvo vyraujantis nuolati- gai užmigti, dažnai prabusdavo su nerimu, anksti keldavo- nis nerimo afektas, psichinė įtampa su vitaliniu anxietas si. Vargino dilgčiojimai, deginimai, tirpimai įvairiose kūno praecordialis. Pacientai būdavo susijaudinę, trindavo, grą- vietose, hipochondriniai būgštavimai. Reiškėsi tipiniai nuo- žydavo rankas, aimanuodavo, gestikuliuodavo, sėdėdami taikos svyravimai paros metu su blogiausia būsena pirmąją linguodavo, judindavo kojas, virpėdavo veido raumenys, dienos pusę ir vakariniu pagerėjimu, o daliai pacientų po pirštai, kalbėdavo greitai, trūkčiojančiu, virpančiu balsu, pietų sustiprėdavo nerimas ir tada pablogėdavo savijauta. dūsaudami. Skųsdavosi vidiniu drebuliu, vibracija, „atro- Septyniems pacientams depresijos kulminacijoje išryš- do, kad širdis iššoks, negyvai užkratys“, lyg spiralė viduje kėdavo nuojauta, kad aplinkiniai įdėmiai į juos žiūri lyg spragsėtų, „kąsnis“ gerklėje. Kartu išgyvendavo dvasinę matytų jų nenormalumą, apkalba, gali būti smerkiami, kančią, tarsi akmuo uždėtas ant krūtinės, lyg norėtųsi iš jos savikalta įgaudavo kliedesinių bruožų. Kliedesinės idė- kažką išplėšti; neretai tai reikšdavosi su pykinimu, kartais jos buvo susijusios su depresiniu afektu ir išnykdavo jam net rytiniu vėmimu. Būdavo gresiančios nelaimės, blogos nuslūgus. Trims pacientams buvo ir neatitinkančių afektui nuojautos, savikaltos, savęs menkinimo, nevisavertiškumo kliedesių, elementarių klausos haliucinacijų. minčių, jausdavosi našta artimiesiems, niekam tikę, tingi- Vidutinė depresijų epizodų trukmė – 5,2±3,6 mėn. (nuo niai, bejėgiai, nieko nesugebantys, niekam nereikalingi, 3 mėn. iki 1 metų). Pacientams buvo diagnozuoti 3–7 de- ateitis atrodydavo be perspektyvos, „beviltiška“, „bus dar presijos epizodai (vidutiniškai 4,2) su geromis ar dalinėmis blogiau“. Kartais būsena pasiekdavo susijaudinimo lygį su remisijomis, kurių metu, dažniausiai sezoniškai, pasikarto- suicidinėmis tendencijomis, kad jau nebeištvers, išprotės. davo hipotimijos būsenos, kurios sėkmingai buvo gydomos Tokiais momentais nenustygdavo vietoje, dejuodavo, rau- ambulatoriškai, pacientai pagal galimybes buvo darbingi, dodavo, trankydavo galvą į sieną, mėtydavo daiktus, pjaus- tačiau 27,69 proc. ligonių (18 iš 65) liga įgavo užsitęsu- tydavosi rankas. Tokia būsena gali būti klaidingai įvertinta sią, nepertraukiamą eigą, išliko reikšmingai nerimastinga kaip isterinė reakcija. Pacientai paaiškindavo, kad fizinis depresija su fobijomis, įkyriomis abejonėmis, hipochondri- skausmas, savęs žalojimas jiems sumažina širdgėlą. Tai yra ja ir trunka jau 5–14 metų su pasikartojančiais pablogėji- pavojingas susijaudinimo proveržis, savižudybę provokuo- mais ir dažnomis hospitalizacijomis. Jiems neveiksminga janti situacija, – pacientai sakydavo, kad geriau mirti nei net elektros impulsų terapija. Pažymėtina, kad 20 pacientų taip kentėti, šmėkštelėdavo mintys pulti po mašina, prisi- (30,77 proc.) buvo jau pensinio amžiaus. gerti vaistų. Beveik visais nerimastingos depresijos atvejais Anestezinė depresija. Kitas depresijų variantas, daž- pacientai prisipažindavo esant savižudiškų minčių. Negalė- niausiai susijęs su nerimo afektu, yra anestezinė depresija. davo atsikratyti plūstančių negatyvių minčių, pesimistiškai Jai būdinga psichinė nejautra, tai yra jausmų sumenkėji- analizuodavo praeities įvykius, o dabartinėje situacijoje mas, susvetimėjimas, o sunkiais atvejais ir jų išnykimas. matydavo vien neišsprendžiamas problemas. Jauno am- P. A. Baranov, tirdamas anestezinės depresijos psichopa- 41 tologiją, išskyrė grynai anestezinę, liūdesio-anestezinę ir mis fobijomis, kaip antai infarkto, insulto baimėmis, būda- nerimastingą anestezinę (16). Anestezinei depresijai būdin- vo ir senestopatijų, hipochondrinių būgštavimų dėl galimos gas ir depersonalizacijos-derealizacijos fenomenas. Nors kokios nors somatinės ligos, smegenų atrofijos, Alzheime- jis neturi nozologinio specifiškumo, glaudžiai susijęs su rio ligos, bet buvo įmanoma būgštavimų psichokorekcija, afektiniais sutrikimais, senestopatijomis (17,18). Dar O. jie kliedesinio lygmens nepasiekdavo. Sergantieji sunkiai Schäfer 1880 m. apibrėžė „Melancholica anästhetica“ ter- išgyvendavo dėl savo jausmų pasikeitimo, dvasinio pris- miną. Melancholikas skundžiasi, kad nejaučia kūno funkci- lėgtumo, kad tiek ilgai tenka kankintis, nesveiksta, buvo jų, tai paruošia dirvą formuotis hipochondriniam kliedesiui būdingas pesimistinis savęs ir ateities vertinimas, ryški ref- (18). N. Petrilowitsch (19) tokią depresiją pavadino susve- leksija. Trims ligoniams buvo suicidinių minčių su kon- timėjimo depresija (vok. Entfremdungsdepression). krečiais ketinimais. Klinikinėje praktikoje neretai neatkreipiamas dėmesys Mūsų nagrinėtais atvejais anestezinės depresijos epizo- į depresijos nejautros radikalą, ypač kai tai būna nestipriai dams buvo būdinga užsitęsusi eiga, vidutiniškai 4,8 metai išryškėjusi, o ir patys pacientai ne visada pasisako, tik vė- su nežymiais būsenos pagerėjimais ir dažnais paūmėjimais. liau išsiaiškinama, kad nežinoję, kaip tuos jausmus apibū- Anamnezėje buvo depresijos epizodų, dažniausiai su nozo- dinti. Tai ir lėtas laiko slinkimas, beskonis maistas, sotumo fobijomis, hipochondrija, su depersonalizacijos reiškiniais. nejautimas, jaučiasi lyg būtų sąmonę praradę, todėl kartais Trims pacientams konstatuotas ligos progresavimas, atsira- tenka diferencijuoti net su epilepsija. Šios depresijos psi- dus neafektinio registro simptomų: sensityvių santykio idė- chopatologinis sutrikimas turi nepalankios prognozinės jų, pavydo pervertinimo idėjų, suvokimo sutrikimų. Jiems informacijos. psichologiniame tyrime pasitaikydavo sprendimų, paremtų Tarp 124 gydytų mūsų pacientų penkiems (4,03 proc.) antraeiliais požymiais ir ryšiais tarp objektų, tolimų, atsi- konstatavome anestezinę depresiją. Pacientai skundėsi, kad tiktinių vaizdinių asociacijų. Tokia atipinė ir progresuojanti atbukę jų jausmai, kankina bejausmiškumas, nebejaučia ligos eiga diferencijuotina su lėtai progresuojančiu proce- meilės vaikams, dingo visi jausmai, nebeturintys net gė- siniu susirgimu. dos jausmo, nėra mąstymo skaidrumo, tuščia galvoje, sun- Visi pacientai eilę metų jau buvo gydyti įvairiais anti- ku išreikšti mintis, neturi atminties, nebesuprantantys kitų depresantais ir jų deriniais, benzodiazepinais, papildomai kalbos, nebesuvokiantys elementarių dalykų, nieko nebe- skiriant ir neuroleptikų. Transkranijinė magnetinė stimu- įsisavinantys, nesusivokiantys aplinkoje. Aplinka atrodo liacija ir elektros impulsų terapija taip pat buvo menkai nenatūrali, bejausmė, pilka, blausi, mato lyg per užtrauktą veiksminga. užuolaidą, lyg per vandenį, rūką, šiltnamio plėvelę, raibu- Mūsų atvejai patvirtina, kad anestezinė depresija su de- liuoja akyse ir susilieja objektų vaizdas, juos mato neryš- personalizacijos-derealizacijos reiškiniais turi nepalankią kiai, norisi plačiau išplėsti akis. Vienai pacientei objektai prognozę, būna ilgai užsitęsę ligos epizodai arba neper- prarasdavo netgi suvokimo prasmę, nors matanti realius traukiama ligos eiga su psichopatologijos sudėtingėjimu ir daiktus, bet to subjektyviai negalinti suvokti. Vienai pa- progresavimu. cientei anestezija atitiko skausmingąją psichikos nejautrą Melancholinė depresija. Dar vienas iš depresijų vari- (lot. anesthesia psychica dolorosa). Antrai kartu su autop- antų yra melancholinė depresija. Tai negausi 17 pacientų sichine, alopsichine depersonalizacija (20,21) buvo ir so- grupė (13,71 proc.) su mišria depresine simptomatika. Pagal matopsichinė depersonalizacija, tai yra ji nejaučianti savo M. V. Širšovą (22) išskirti 4 melancholinės depresijos tipai: kūno, netgi bandydavo pasižnaibyti, kitas nebesuprasdavęs gryna melancholinė depresija, melancholinė depresija su kūno proporcijų, nesijausdavo pilnai pasišlapinęs ir dėl to nerimu, su anesteziniais, su apatoadinaminiais sutrikimais. dažnai eidavo šlapintis. Mūsų gydyti pacientai buvo liūdnos, kenčiančios veido Mūsų pacientų nusiskundimų nejautros radikalas reiš- išraiškos, sulėtėjusių judesių, sėdėdavo nejudėdami, nulei- kėsi su nerimastinga depresija ir liūdesio afektu, vitaliniu dę galvą, įsmeigę žvilgsnį į vieną tašką. Asociacijos kilda- dvasiniu sunkumu krūtinėje, epizodinėmis suicidinėmis vo lėtai, kalbėdavo mažai, trumpai atsakydami į klausimus mintimis. Kartu buvo ir apatijos, adinamijos, „sunku būda- su ilgomis pauzėmis, tyliai, vos girdimu liūdnu balsu, nere- vę net rūbus į skalbyklę sudėti“. Epizodiškai pasireikšdavo tai giliai atsidūsdami, skųsdavosi, kad galvoje tuščia, nėra susijaudinimas, kurio metu nerasdavo sau vietos, pajusda- minčių. Buvo ryški psichinė įtampa, skųsdavosi sunkumu, vo, kad smegenys lyg perspaustos, lyg trūkinėjančios, už- slėgimu, sielvartu, širdgėla krūtinėje. Jausdavosi nevykė- siblokuojančios mintys, lyg nebekontroliuoja savo kalbos, liais, niekam nereikalingais, našta artimiesiems, gyvenimas apimdavo išprotėjimo baimė. Du pacientus ištikdavo pani- tampantis beprasmiu, kaltindavo save, kad nieko negali kos būsenos su vegetaciniais sutrikimais, hipochondrinė- dirbti, kad dėl jų kaltės skursta šeima, niekam tikę, nieko 42 nebesugeba, kad nevykusiai gyveno, mažai padėjo tėvams. dažnai virškinimo trakte, rečiau galvos smegenyse, odos, Sakydavo, kad depresinio turinio mintys „plūste plūsta“, raumenų-skeleto, urogenitalinėje sistemoje, o keli atvejai – „atakuoja vienos ir tos pačios negatyvios mintys“, kad nuo visose sistemose, „kur dursi, ten skauda“. jų net galvą spaudžia, negali atsikratyti. Apnikdavo suicidi- Anglų, amerikiečių psichiatrinėje mokslinėje literatūro- nės mintys, noras užmigti ir nebeatsibusti, kad geriau būtų je senestopatijų terminas nevartojamas, jie keistus pojūčius numirti, nes jausdavosi nei gyvi, nei mirę, išsakydavo suici- kūne ar odoje priskiria taktilinėms, o esant interpretacijai dinius ketinimus. Vienai pacientei buvo depresinio turinio – somatinėms haliucinacijoms, tačiau senestopatijos iš kli- kliedesiai, ji parašė atsisveikinimo laišką, nurodydama, kaip nikinės realybės neišnyko, o G. Huberis aprašė net 15 jų padalinti turtą, visų atsiprašė. Vieną jauną 23 metų pacientą tipų (23). Senestopatija yra pojūčio, o ne suvokimo sutri- ištikdavo substuporozinės kelių valandų trukmės būsenos: kimas, gali psichopatologijoje egzistuoti ir be kliedesinės sėdėdavo nejudėdamas ir žiūrėdamas į vieną tašką, neatsa- interpretacijos, suprantama, kad nėra labai griežtų ribų tarp kydamas į artimųjų klausimus. Vėliau išsiaiškinta, kad tuo psichopatologinių sutrikimų. Sindromas susiformuoja iš metu jausdavosi „aptingęs“, nebuvę noro atsakyti į klausi- simptomų derinio ne atsitiktiniais, o dėsningais tarpusavio mus. Dar keliems pacientams diagnozuotos žodinės iliuzi- ryšiais su tam tikra struktūra ir dinamika (24). jos, sensityvios santykio idėjos, hipochondriniai kliedesiai. Trečdaliui pacientų būsenos paaštrėjimo metu ištikdavo Greta vyraujančio melancholinio liūdesio dviem ligo- disestezinės krizės (vok. Dysästhetische Krisen pagal G. niam reiškėsi nerimas, kuriam epizodiškai sustiprėjus -iš Huberį) su tachikadija, svaigimu, stipriais skausmais, tir- tikdavo susijaudinimo proveržiai su dvasiniu diskomfortu, pimais, deginimu lyg ugnimi visame kūne, mirties baime, nenoru gyventi. Šios grupės pacientus vargino apatija, adi- joms prasidėjus surėkdavo, kad miršta. Tokiais atvejais sa- namija. Aštuoniems iš jų buvo užsitęsę ligos epizodai nuo kydavo, kad galvoje sprogo kraujagyslė, pajuto šiltą krau- 1 iki 3 metų, o vienam 76 metų pacientui jau 8 metai tęsiasi jo bangą, kitam pilve kažkas įsitempė, lyg spyruoklė būtų depresija su dalinėmis, trumpalaikėmis remisijomis, nors įstatyta, lyg kažkas nutrūko skrandyje, spaudžia skrandį, anamnezėje buvo patyręs tik vieną depresijos epizodą su nevirškina, maldaujančiai prašydavo arba reikalaudavo pa- pasveikimu. kartotinių tyrimų, specialistų konsultacijų. Viena pacientė Konstatavome, kad po patirtų depresijos epizodų ir po dėl priepuolinio pobūdžio deginančių dantenų skausmų iš- to sekusių gerų remisijų ar pasveikimui prilygintų remi- sireikalavo išrauti sveiką dantį, bet skausmai neišnyko ir sijų išsivysčius depresijai vyresniame amžiuje turintiems vėliau už tai priekaištavo odontologui. Tokių būsenų metu daugiau kaip 60 metų pacientams depresija įgaudavo už- minėtus psichopatologinius fenomenus tenka jau vertinti sitęsusią eigą, o jos struktūroje atsirasdavo senestopatinė kaip artimus bendro pojūčio haliucinacijoms. hipochondrinė simptomatika, išsivystydavo organizmo at- Psichiatrams pacientai dažniausiai išsakydavo baimes sparumas gydymui. dėl onkologinės ligos, insulto, miokardo infarkto, smul- Hipochondrinė depresija. Antra pagal dažnumą kmeniškai fiksuodavo somatinius, vegetacinius pojūčius, depresija – 28 pacientai (22,58 proc.). Jai būdingi nusis- analizuodavo, svarstydavo, kad ne viską parodo echosko- kundimai įvairiausiais somatiniais negalavimais, kuriuos piniai tyrimai, kad dar ne visus organus ištyrė, kad reik- dėstydavo labai smulkmeniškai, detaliai, taškų tikslumu tų tikslesnių tyrimų, gal ne viską gydytojai pasako, gal tai parodydami skaudamas vietas. Vyravo nuolatinės, atka- gali būti kokia nors paslėpta, nediagnozuota somatinė liga, klios šiluminės senestopatijos: deginimai, kaitimai, svili- gal pakenkė papildų vartojimas, gal anksčiau skirti vaistai nimai, šutinimai įvairiose kūno vietose, kūnas nuplikytas „sujaukė“ organizmą. Visiško įsitikinimo sergant konkre- lyg karštu vandeniu, dilgėlėmis, lyg ant žaisdos būtų už- čia liga nebūdavo ir tai vertinta kaip hipochondrinė per- pilta druskos. Kitus kankino graužimas, gėlimas, diegimas, vertinimo idėja, bet būsenai vėl paaštrėjus, daliai pacientų raižymas, maudimas, spaudimas, plėšimas, pulsuojantys hipochondriniai išgyvenimai tapdavo artimi kliedesiams. skausmai. Pacientai negalėdavo gulėti ant kairiojo šono dėl Hipochondriniam pacientų elgesiui būdinga valgyti ma- tos pusės šonkaulių deginimo, vengdavo judesių kairiąja žai, nedidelėmis porcijomis, bijodami išprovokuoti pilvo ranka, negalėdavo ilgiau pasėdėti dėl deginimo makštyje. skausmus jie laikydavosi griežtos „sveikos gyvensenos“ Daliai pacientų buvo itin keisti, įmantrūs, sunkiai apibūdi- pagal savo susikurtas sveikatinimosi schemas. nami pojūčiai, kuriuos palygindavo „lyg dantys sulimpa, Pacientai atvykdavo su ligos epikrizių išrašų pluoštais, kažkas lyg susiklijuoja, rankų, kojų oda lyg trauklapiais ap- gausybe vaistų, kurie beveik visi jiems netikdavę, išgertos nešta, ant rankų lyg antra oda būtų užtraukta, gomurys lyg kelios tabletės sukeldavę šalutinius reiškinius, vėl kreip- pipirais apibarstytas, lyg trintųsi du kaulai“. Liguisti pojū- davosi į gydytoją prašydami keisti vaistą. Labai būdinga čiai dažniausiai pasireikšdavo kardiovaskulinėje sistemoje, tai, kad šios grupės pacientai bijo vartoti vaistus, skaito in- 43 formacinius vaistų lapelius ir beveik visada sau prisitaiko rasdavo isterinių bruožų, jie siekdavo išskirtinio dėmesio, šalutinių reiškinių, nustoja juos vartoti, bijo, kad vaistai dar reikalaudavo dažnų ir ilgų pokalbių su gydytoju, su dra- labiau gali pabloginti būseną, sukelti kepenų cirozę. Viena matiška išraiška kaskart išsakydavo negalavimus, savo pa- pacientė teigė, kad išgėrusi tianeptino ir valdoksano trims svarstymus apie ligą, būdavo kaprizingi. Vienam 63 metų dienoms prarado balsą. pacientui po 15 metų geros remisijos, ištikus naujam ligos Kadangi hipochondrinę depresiją maskuoja minėti atkryčiui, esant hipochondrinei depresijai, atsirado santy- gausūs, intensyvūs somatovegetaciniai sutrikimai, ligoniai kio pervertinimo idėjų, persekiojimo, nuostolio kliedesių, koncentruojasi į kūno negalavimus, o nuotaikos sutrikimus klausos haliucinacijų. Pasitaikė ir atipinių atvejų. Pavyz- pateikia retai, „kokia gali būti nuotaika, kai taip skauda, džiui, 32 metų pacientui trejus metus besitęsiant hipochon- kai taip blogai jaučiuosi“, todėl simptomus reikia akty- drinei depresijai, buvo išsiaiškinti ciklotiminiai sutrikimai, viai ir tikslingai aiškintis. Dominavo nerimas su nestabi- turintys tendenciją nepertraukiamai eigai, ikimanifestinia- liu liūdesio komponentu, anhedonija, apatija, adinamija. me ligos periode paauglystės metais buvo dismorfofobinių Pacientai aiškino, kad nuotaika „sugniuždyta“ dėl nuola- išgyvenimų, vėliau pavydo pervertinimo idėjų. Apiben- tinių skausmų, „nei mirštu, nei gyvenu“, jų niekas nebe- drindami konstatuojame, kad hipochondrinės depresijos džiugina, netgi vaikai, nieko nebesinori, silpna, nėra jėgų, struktūra yra sudėtinga ir polimorfiška, joje glaudžiai tarp traukia tik gulėti, nebegali prisiversti atlikti būtiniausių savęs susiję afektiniai, fobiniai sutrikimai, senestopatijos, kasdieninių darbų. Visais atvejais buvo atkali nemiga, tiek hipochondrinės pervertinimo idėjos. Labai būdinga tai, kad ankstyvoji, tiek vidurinioji ar vėlyvoji, apetito praradimas, šie ligoniai labai bijo vaistų, dažniausiai nustoja juos varto- sublogdavo, kai kurie per pusmetį netekdavo 10 kg svorio, ję arba geria mažesnėmis nei nurodyta gydytojo vaistų do- skųsdavosi stipriu prakaitavimu, vidurių užkietėjimu. Su- zėmis, nereguliariai. Liga turi tendenciją užsitęsusiai eigai bjektyviai ir objektyviai konstatuoti endogeninio pobūdžio ir dažniausiai yra atspari gydymui. būsenos svyravimai paros metu, blogiausiai jausdavosi pir- Apatoadinaminė depresija. Nors apatinė ir adinaminė mą dienos pusę, „iki pietų pragariška būsena, o vakarop depresijos išskiriamos atskirai (13), klinikinėje praktikoje prašviesėja“. Senestopatinę hipochondrinę depresiją reikia jos dažnai būna kartu. Adinaminių depresijų psichopatolo- diferencijuoti nuo paranojinės hipochondrijos, kuriai nebū- giją tyrė B. Burba disertaciniame darbe (25), apatinių – S. dinga prislėgtumas, neviltis, bet būdinga afektinė įtampa, A. Sorokin (26). Adinaminių depresijų klinikoje vyrauja steniškumas siekiant ligos nustatymo, neretai ir operacijų ideomotorinis sulėtėjimas, vangumas, silpnumas, apatinių reikalavimo. – interesų, paskatų, motyvacijos veiklai nebuvimas. M. Pažymėtina, kad hipochondrinės depresijos epizodų Drobižev (27) tarp ištirtų 334 pacientų apatinę depresiją trukmė buvo ilga ir svyravo nuo 0,5 iki 3 metų. Iki šio kli- konstatavo 71 (21,26 proc.). nikinio tyrimo pacientai jau buvo patyrę eilę subsindromi- Mes apatoadinaminės depresijos variantą nustatėme tik nių, dažniausiai somatizuotų afektinių sutrikimų, dėl kurių 6 pacientams (4,84 proc.). Psichopatologijoje vyravo sil- kreipdavosi į vidaus ligų gydytojus, buvo atlikti įvairiausi pnumas, vangumas, pacientai skųsdavosi visai neturintys endoskopiniai tyrimai, kompiuterinė tomografija ir kt. Šei- jėgų, juos traukia tik gulėti, sunku prisiversti nusiprausti, mos gydytojai dažniausiai gydydavo benzodiazepinais, pa- susišukuoti, nepajėgdavo nueiti į polikliniką, nesinori užsi- cientai laikydavosi dietų, sveikos gyvensenos, kreipdavosi imti jokia veikla, niekas nedomina, neturi paskatų, iniciaty- pagalbos į Natūralios medicinos centrą, pavieniais atvejais vos jokiai veiklai. Skirtingai nuo šizofrenijos apatijos, mūsų ir į užkalbėtojas, ekstrasensus. Pacientai pas psichiatrus pa- tiriamieji pacientai suvokdavo tokios apatijos liguistumą. tenka po kelerių susirgimo metų, o keturiems prireikė ir 10 Be dominuojančios apatijos ir adinamijos kartu buvo ir metų. Psichiatrijos stacionare jiems būdavo diagnozuoja- neryškus liūdesys, savęs menkinimo minčių, nusivylimo. mas pasikartojantis depresinis sutrikimas. Po gydymo daž- Buvo ir subjektyviai išreiškiamo nerimo, bet objektyviai niausiai likdavo distimija su somatovegetacine disfunkcija, pacientai ištisas dienas gulėdavo lovoje, jautėsi visiškai hipochondriniais būgštavimais, sezoniniais ambulatorinio bejėgiški. Išorinė stimuliacija buvo menkai veiksminga, lygio pablogėjimais, ligoniai gydydavosi psichosomati- sunku būdavo priprašyti išeiti į lauką nors kiek pasivaikš- niuose skyriuose, sanatorijose. Dažniausiai būdavo nedar- čioti. Visais atvejais be judesinio sulėtėjimo buvo ir mąsty- bingi. Reikia pažymėti būdingą reaktyvinį labilumą, kai mo sulėtėjimas („tarsi maišu trenktas“). Buvo depresijoms menkiausi stresiniai faktoriai ryškiai pablogindavo būseną. būdingi paros svyravimai, vakarais kiek „atgydavo“. Mūsų Įvertinę ligos katamnezinius duomenis nustatėme, kad stebėtais atvejais depresijos epizodai tęsėsi ilgai, nuo metų periodiškai pasikartodavo panaši ligos simptomatika, tik iki 5 metų su nežymiais pagerėjimais, kaskart įgaunantys kai kada skirdavosi jos intensyvumas. Daliai pacientų atsi- lėtinės depresijos apraiškų. 44

Disforinė depresija. Tai depresija su niurzglumu, ne- Depresijos sindromo struktūra buvo polimorfiška: fobijos, pasitenkinimu, pretenzingumu, dirglumu, piktumu. K. Le- panikos atakos, įkyrybės, senestopatijos, hipochondrija su onhard tokią depresiją vadina įtaria, nepasitikinčia, nes jos pervertinimo idėjomis. Įvertinus sindromo polimorfizmą, atveju dažniausiai būna ir santykio idėjų, pacientai sutelkę atsparumą gydymui, tenka papildomai skirti ir neurolepti- dėmesį ties aplinkinių santykiu su jais. Dažni epizodiniai kų adekvačiomis būsenai dozėmis. Kodėl atipiniai vaistai suvokimo sutrikimai, bet jie nėra vyraujantys klinikiniame nuo psichozės gali būti geri kaip antidepresantai? Jie turi vaizde, dažniausiai susiję su depresiniu afektu (12). įvairiapusį veikimo mechanizmą (1,28). 5-HT2 receptorių Vyraujantį disforinį afektą nustatėme trims pacientams antagonizmas sustiprina norepinefrino ir dopamino aktyvu- (2,42 proc.). Jie buvo niūriai dirglios nuotaikos, piktai atrė- mą kaktinėje smegenų žievėje, gerina miegą, turi norepi- žiantys į klausimus arba atsainiai atsakydami, kad nepame- nefrino ir serotonino reabsorbcijos į presinapsę slopinimo na, „koks jums skirtumas“, išsakydavo priekaištus gydyto- savybių, 5HT1A receptorių dalinis agonizmas lemia ank- jams dėl nepakankamo dėmesio, kad „ne gydo, o šaiposi“. siolitinį ir antidepresinį poveikį. Serotonino neurotrans- Skyriuje būdavo viskuo nepatenkinti, nusivylę vaistais, pa- misija suaktyvinama per 5-HT7 receptorių antagonizmą. geidaudavo užsienio profesorių konsultacijų, įtūždavo dėl Asenapino molekulinė struktūra yra panaši į mirtazapino. jiems neįtinkančio slaugytojos tono, būdavo dažnų pykčio Taigi atipiniai vaistai nuo psichozės turi didesnį ar mažesnį pliūpsnių. Už tokio disforinio afekto išsiaiškindavome blo- antidepresinį, anksiolitinį, miegą gerinantį poveikį. Kai ku- gą nuotaiką su nerimu, įtampa, suicidinėmis mintimis, ligo- rie atipiniai vaistai nuo psichozės patvirtinti augmentacijai niai teigė, kad geriau numirti ir tada visiems būtų lengviau. didžiajai depresijai gydyti. Vaistai nuo psichozės turi far- Disforiją lydėjo senestalgijos, hipochondrija. Depresijos makodinaminių ypatumų (28), todėl skiriant kaip papildo- užsitęsusios, trukdavo nuo 2 iki 7 metų, praeityje buvo ir mą medikamentą atspariai depresijai gydyti reikia tai gerai kitos struktūros depresijos epizodų. apsvarstyti. Rezistentiškoms psichofarmakoterapijai depresijoms Aptarimas tikslinga taikyti transkranijinę magnetinę stimuliaciją, Depresinio sindromo psichopatologijos įvertinimas turi elektros impulsų terapiją, psichoterapiją. praktinę klinikinę reikšmę pasirenkant adekvatų antidepre- Atkreiptinas dėmesys, kad tarp stacionare gydytų paci- sinį gydymą. Šiuo metu dar neturime galimybės paskirti entų net 23 (18,55 proc.) buvo vyresni nei 60 metų (60–82 vaisto naudojantis farmakogenetiniais kriterijais, tenka m.), jau eilę metų sergantys endogenine depresija. Šiai pa- rinktis vaistus pagal klinikinius veiksnius, simptomus, sin- cientų grupei būdingi šie psichopatologiniai ypatumai: dir- dromų ypatumus, susirgimo eigą. Maža tikimybė sėkmin- glumas, nepasitenkinimas, hipochondrija su pervertinimo gai gydyti sunkią melancholinę depresiją selektyvios sero- idėjomis, egocentrizmas, pavieniams konstatuoti lengvi tonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI). Nerimastingam kognityviniai sutrikimai. Dominavo užsitęsusios depresi- depresijos variantui gydyti pasirinkimo antidepresantas jos, atsparios gydymui, liktinė hipotimija su periodiniais turėtų būti sedaciniu poveikiu pasižymintys paroksetinas, nuotaikos pablogėjimais, somatoforminiai sutrikimai, daž- fluvoksaminas, anksiolitiniu, sedaciniu ir miegą gerinančiu nos hospitalizacijos. Esant gretutinėms somatinėms ligoms poveikiu pasižymintis mirtazapinas. Siekiant energizuojan- itin sunku pasirinkti antidepresantą dėl sąveikos su terapi- čio, aktyvinančio poveikio tiktų fluoksetinas, sertralinas, nio profilio vaistais ir tikėtinų nepageidaujamų reakcijų. escitalopramas. Reiktų nepamiršti SSRI farmakodinamikos Mokslinėje psichiatrinėje literatūroje nurodoma, kad ser- ypatumų – pirmosiomis paskyrimo savaitėmis galinčio pa- tralinas turi mažiausią riziką širdies koronarinei ligai, paci- sireikšti dirglumo, nerimo sustiprėjimo ir savižudybių rizi- entai gerai toleruoja mirtazapiną, agomelatiną (29). kos padidėjimo. Senestopatinei, hipochondrinei depresijai Jauniems 20–30 metų pacientams (tokio amžiaus paci- gydyti labiau tinka selektyvios serotonino ir noradrenalino entų buvo 8, jie sudarė 6,45 proc. visų ligonių) depresijų reabsorbcijos inhibitorių (SNRI) grupės preparatai. Negali- struktūra buvo polimorfiška, ligos eiga atipinė, depresinės ma pamiršti toksinio antidepresantų poveikio, pasireiškian- fazės ilgos. Trukmė nuo 1 iki 7 metų su dalinėmis remisi- čio serotoninerginiu sindromu. jomis, kurių metu likdavo hipotimija su isteriniais, perfek- Tarp mūsų gydytų pacientų 52,42 proc. buvo sergantys cionistiniais asmenybės bruožais, abstraktaus turinio- per nerimastinga depresija, jos gydymas vien antidepresantais vertinimo idėjomis, sumažėjusiu dėmesingumu aplinkai. buvo nesėkmingas. Dėl užsitęsusios, ne vienerius metus Aktuali yra užsitęsusių ir chroninių depresijų problema, kai trunkančios endogeninės depresijos su ryškia psichopatolo- pasiekiama tik dalinė remisija su liekamąja simptomatika. gija, ligoniai jau buvo gydyti visų cheminių klasių antide- Gerą remisiją pasiekti pavyko 12 ligonių (9,68 proc.). presantais ir jų deriniais be prognozuojamo veiksmingumo. Tokius negatyvius duomenis lėmė stacionare gydytų - pa 45 cientų sunki, sudėtinga, polimorfiška, vyraujant užsitęsu- 2. Härter M, Klesse C, Bermejo I. et al. Evidenzbasierte Therapie siems ligos epizodams, klinika. Kai kuriais atvejais neat- der Depression. Nervenarzt 2010;81(9):1049-1068. metama antro tipo dvipolio nuotaikos sutrikimo tikimybė. http://dx.doi.org/10.1007/s00115-010-3084-7 Šį sutrikimą pavyko patvirtinti 15 atvejų (12,10 proc.), 3. Lietuvos sveikatos statistikos rodiklių sistema. http://sic.hi.lt/ kai staiga išnykdavo visi depresiniai simptomai, -pacien webdps/tables/tblC.php,peržiūrėta (2015 10 23). tai pasijusdavo „labai gerai“, „nuostabiai“, tapdavo ku- 4. Mitihina IA, Mitihin VG, Yastrobov VS, Limankin OV. Psihi- pini optimizmo, žvalūs, energingi, hiperaktyvūs, veiklūs, cheskoje zdorovije naselenija mira: epidemiologicheskyi aspekt pagreitėdavo asociacijos. Svarbu pažymėti, kad pacientai (zarubiezhnye isliedovania 2000-2010 g.). Zhurn. Nevrologii hipomaniją vertindavo kaip normalią būseną. Kryptingai i psihiatrii 2011; 6:4-13. aiškinantis pavykdavo aptikti panašių būsenų ir praeityje. 5. Preskorn SH. Declining differences in response rates with Moksliniuose darbuose teigiama, kad 40–50 proc. uni- antidepressants versus placebo. J of psychiatric practice polinės depresijos atvejų vėliau diagnozuojamas dvipolis 2013;19(3):227-233. nuotaikos sutrikimas (30-32). Tai akivaizdžiai patvirtinome http://dx.doi.org/10.1097/01.pra.0000430506.37144.d1 savo klinikinėje praktikoje. 6. Preskorn SH. Therapeutic Drug Monitoring (TDM) in Psychiatry Dažnėja endogeninių depresijų kartu su priklauso- (Part I): Why Studies Attempting to Correlate Drug Concentra- mybėmis. Žalingas alkoholio, benzodiazepinų vartoji- tion and Antidepressant Response Don't Work. J of Psychiatric Practice 2014;20(2):1331-1337. mas, priklausomybės sindromas konstatuotas 19 pacientų (15,32 proc.). Priklausomybės yra labai blogas prognozinis http://dx.doi.org/10.1097/01.pra.0000445247.54048.68 veiksnys, apsunkinantis gydymą, bloginantis socialinę in- 7. Thase ME. Residual symptoms and the risk of relapse in major depression. J Clin Psychiatry 2013;74 (11);e22. tegraciją. Mokslinės literatūros duomenimis teigiama, kad depresinius sutrikimus piktnaudžiavimas alkoholiu ir psi- http://dx.doi.org/10.4088/JCP.13018tx1c choaktyviomis medžiagomis lydi 30–40 proc. atvejų (33). 8. Paykel ES. Residual symptoms and relapse in depression. Me- dicographia 2009;31:157-163. Išvados 9. Smulevich AV, Andrushchenko AV, Romanov DV, Zaharova 1. Tarp stacionare gydytų pacientų 30,32 proc. sirgo NV. Remisii pri afektivnyh zabolevanijah: psihopatologija, klinicheskyi socialnyi prognoz, vtorichnaja profilaktika. Zhurn. pasikartojančiu depresiniu sutrikimu; moterų ir vyrų santy- Nevrologii i psihiatrii 2014;3:4-13. kis buvo 3:1 (74,19: 26,44 proc.). 10. Mongomery S, Wang G. Clinical severity, treatment resistance, 2. Dažniausiai stacionare gydytos nerimastingos (52,42 and recurrence of depression. Medicographia 2011; 33:132- proc.) ir hipochondrinės (22,58 proc.) depresijos. 137. 3. Anestezinė depresija turi sunkiausią psichopatolo- 11. Jäger M, Frasch K, Becker T. Die Krise der operationalen giją, nulemiančią nepalankią prognozę ir didelį atsparumą Diagnostik in der Psychiatrie. Nervenarzt 2008;79(3):288-294. gydymui. http://dx.doi.org/10.1007/s00115-008-2418-1 4. Depresija dėl priklausomybės nuo alkoholio, benzo- 12. Leongard K. Sistematika endogenyh psihozov i ih diferencijo- diazepinų nulemia blogesnę gydymo prognozę. vanaja etiologija (red. Tiganov AS). Moskva: prakticheskaja 5. Mažėja klasikinių depresijos formų, dažnėja poli- medicina 2010; 41-74. morfiškos struktūros depresijos su užsitęsusia eiga ir atspa- 13. Tiganov AS. Psihiatrija: rukovodstvo dle vrachei. Moskva: rumu gydymui. prakticheskaja medicina 2012; 1:638-752. 6. Naujos kartos antidepresantų su skirtingomis farma- 14. Chitlova VV. Trevozhnaja depresija i pastroistva lichnosti kodinaminėmis savybėmis atsiradimas pakankamo gydo- (komorbidnost, tipologicheskaja diferenciacija, terapija). Dis. mojo poveikio aptariamoms depresijoms neturi. kand. med. nauk., 2013. Konstatuojame, kad depresijų gydymas sudėtingas ir 15. Bondar VV. Klinicheskye osobenosti i tipologicheskoe delenie problematiškas. Reikia sutikti su teiginiu, kad tik komplek- rezistentnih k terapii endogenih depresij. Zhurn. Nevrologii i sinis klinikinės situacijos, antidepresanto timoanaleptinio psihiatrii 1992; 1:84-88. poveikio įvertinimas, kartu pasitelkiant elektromagnetinės 16. Baranov PA. Endogenije anesteticheskije depresii (psihopa- terapijos metodus, lemia terapijos sėkmę (34). tologija i tipologija). Vestnik Rosiskoi akademii medicinskih nauk. Moskva: Medicina 2011; 4:10-13. Literatūra 17. Ahapkina MV. Psihopatologija i klinika depersonalizacionih 1. Carvalho AF, McIntyre RS. Treatment-resistant mood disorders. pastroistv pri shizophrenii. Dis. kand. med. nauk., 1993. Oxford University Press, 2015. 18. Bürgy M. Zur Differenzialdiagnostik der Depersonalisation- http://dx.doi.org/10.1093/med/9780198707998.001.0001 serlebnisse. Nervenarzt 2012;83(1):40-48. 46

http://dx.doi.org/10.1007/s00115-011-3248-0 33. Strakowski SM. Treating Co-occurring substance Abuse and 19. Petrilowitsch N. Zur Psychopathologie und Klinik der Entf- mood disorders. http://www.medscape.com/vievarticle/849178 remdungsdepression. Arch Psychiatr Nervenkr 1956;194:289- print (peržiūrėta 2015-08-14). 301. 34. Kostiukova EG, Mosolov SN. Diferencirovanij podhod k pri- http://dx.doi.org/10.1007/BF00352727 mienieniju antidepresantov. Sovremenaja terapija psihicheskih 20. Haug K. Depersonalisation und verwandte Erscheinungen // rastroistv 2013; 3:2-10. Bumke O. Hanbuch der Geisteskrankheiten. Berlin, 1939; 1:134-204. PSYCHOPATHOLOGICAL AND CLINICAL http://dx.doi.org/10.1007/978-3-642-47333-3_2 FEATURES OF ENDOGENUOUS DEPRESSIONS A. Šiurkutė, M. Karnickas, E. Ulevičiūtė-Šigajevienė, 21. Oka K. Zur Psychopathologie der Depersonalisation. Nerve- J. Lengvenienė, V. Mačiulis narzt 2006;77(7):823-829. Key words: depression, anxious depression, anesthetic de- http://dx.doi.org/10.1007/s00115-006-2066-2 pression, melancholic depression, apathetic-adynamic depression, 22. Shirshova MB. Psihopatologija melanholicheskih depresii pri dysphoric depression, hypochondriac depression, antidepressants, shizophrenii. Zhurn. Nevrologii i psihiatrii 1997;11:16-18. treatment-resistant depression, electroconvulsive therapy, transcra- 23. Huber G. Lehrbuch für Studierende und Ärzte. Schattauer, 2005. nial magnetic stimulation. 24. Tiganov SA. Obshchaja psihopatologija: Kurs lekcyi. Moskva, Summary 2008. There are many classifications of affective disorders. Differen- ces in approach to depression syndrome lead to new suggestions, 25. Burba BV. Psihopatologija i klinika adinamicheskih depresyi v comments rating, correction of mental disorders diagnostic met- tečenii shizophrenii. Dis. kand. med. nauk., M., 1997. hods. We use new, though long known concepts as subclinical, 26. Sorokin SA. Tipologija i kliniko-dinamicheskije osobienosti en- subsyndromal symptoms, mixed affective disorder. Depressive dogenih apaticheskich depresij. Psihiatrija 2010; 5(47):25-31. disorder is a common disease faced by doctors in various special- 27. Drobizhev MJ. Antidepresanti piervih pokolienyi v sovriemienoj ties. Depressive symptoms can mimic a variety of somatic diseases terapii depresyi. Zhurn. Nevrologii i psihiatrii 2008;12:32-38. and sometimes take a dangerously long time to be recognized. In 28. Schwarzt TL, Stahl SM. Treatment strategies for dosing the clinical practice we are often monitoring ambiguous evaluation second generation antipsychotics. CNS Neuroscience & The- of depressive psychopathology, putting priority to pragmatism. rapeutics 2011;17:110-117. However, before initiating adequate treatment it is important for http://dx.doi.org/10.1111/j.1755-5949.2011.00234.x clinicians to assess psychopathological expression of depression 29. Agorastos A, Lederbogen F, Otte C. Behandlung der Depression syndrome, together with clinical characteristics and the course bei koronarer Herzkrankung. Nervenarzt 2015;86(3):375-387. of disease. We have studied 124 patients, who were treated in the hospital with recurrent depressive disorder, analyzed various http://dx.doi.org/10.1007/s00115-014-4162-z psychopathological features and their connection with the course 30. Möller H-J. Unipolare depressive Erkrankungen. Nervenarzt of disease and prognosis. 2009;80(5):513-514. Correspondence to: [email protected] http://dx.doi.org/10.1007/s00115-009-2783-4 31. Möller H-J. Bipolare affektive Erkrankung. Nervenarzt Gauta 2016-01-06 2010;81(5):523-524. http://dx.doi.org/10.1007/s00115-009-2852-8 32. Cutler AJ. Best practices for diagnosis and treatment of bipo- lar depression. http://www.medscape.org/viewarticle/821040 (peržiūrėta 2015 01 31). SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2016, 26 tomas, Nr. 1, p. 47-51 BIOMEDICINA: TEISMO PSICHIATRIJA/ DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2016.007 BIOMEDICINE: FORENSIC PSYCHIATRY 47

TEISMO PSICHIATRIJOS PACIENTŲ SOCIODEMOGRAFINIŲ IR KLINIKINIŲ VEIKSNIŲ BEI NUSIKALSTAMO ELGESIO SĄSAJOS

Aldona Šileikaitė1, Arūnas Germanavičius2, Ilona Čėsnienė3 1Rokiškio psichiatrijos ligoninė, 2Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, 3Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedra

Raktažodžiai: teismo psichiatrijos pacientai, nusikals- gesio pasikartojimo ateityje. Šio tikslo siekiama ne tik pa- tamo elgesio rizika, smurtinis elgesys. renkant geriausiai tinkamą gydymą pacientui, bet ir siste- mingai vertinant jo smurtinio elgesio riziką bei atitinkamai Santrauka stiprinant apsauginius veiksnius (2). Lyginant su Vakarų šalimis Lietuvoje vis dar stoko- Empiriniais tyrimais nustatyta, kad TP pacientai ligo- jama teismo psichiatrijos pacientų epidemiologinų ninėse praleidžia daugiau metų lyginant juos su bendrąja studijų. Šiame straipsnyje analizuojami Rokiškio psichiatrijos pacientų populiacija. Pavyzdžiui, Didžiojoje psichiatrijos ligoninėje 325 priverstinai gydomų pa- Britanijoje vidutinė priverstinio gydymo trukmė yra pen- cientų sociodemografiniai bei klinikiniai veiksniai, keri metai, o bendrosios psichiatrijos skyriuose gydymas kurie gali būti siejami su šių pacientų nusikalstama vidutiniškai trunka trumpiau nei vienerius metus (1). Po veika. Gauti rezultatai rodo, kad didžiąją dalį teis- sėkmingo gydymo TP ligoninėje pacientai sugrįžta į visuo- mo psichiatrijos ligoninėje gydomų pacientų suda- menę. Paciento reintegracijos galimybės didėja, kuomet to- ro sergantieji psichoziniais (69,5 proc.) ir intelekto bulinami jų bendrieji gebėjimai bei sukuriamos palankes- (12,3 proc.) sutrikimais. Taip pat nustatyta, kad tir- nės socialinės sąlygos. Vis dėlto TP pacientai yra specifinė toje imtyje gana paplitusi priklausomybė nuo psi- socialinės rizikos grupė, pasižyminti dažna bedarbyste, -fi choaktyvių medžiagų (41,2 proc.), o daugumai as- nansinėmis problemomis, skurdžia sociokultūrine aplinka, menų priverstinis gydymas skirtas dėl atliktų smur- priklausomybe nuo psichoaktyviųjų medžiagų, santykių tinių nusikalstamų veikų. Remiantis atliktos dvina- problemomis, menka savikontrole ir pan. Todėl dažniau- rės logistinės regresijos analizės duomenimis, gali- siai iš TP ligoninės išleistų ir į buvusią aplinką sugrįžusių ma teigti, kad teismo psichiatrijos pacientų vyresnis pacientų sėkmingas prisitaikymas visuomenėje yra sunkus, amžius ir intoksikacija įvykio metu yra statistiškai nes jie yra linkę grįžti prie ankstesnio gyvenimo būdo (1). reikšmingi veiksniai, prognozuojantys smurtinio el- Svarbu paminėti ir tai, kad žmonės, gydyti TP ligoninėse, gesio riziką. yra paženklinti dviguba stigma, t. y. jie serga psichikos su- Reikalingi tolimesni moksliniai tyrimai, kad būtų trikimais ir yra įvykdę nusikalstamas veikas. TP paciento gauti specifiniai duomenys apie įvairius nusikalsta- etiketė lemia, kad toks asmuo priimamas kaip pavojinges- mo elgesio rizikos faktorius Lietuvos teismo psichi- nis, labiau linkęs nusikalsti nei kiti, o tai, savo ruožtu, didi- atrijos populiacijoje. Rizikos vertinimo instrumentų na šios socialinės grupės atskirtį (3). patikimumas taip pat yra ateities tyrimų objektas. Tarp nusikalstamas veikas įvykdžiusių TP pacientų dažniausiai aptinkami psichozinio spektro sutrikimai. Pa- Įvadas vyzdžiui, nustatyta, kad Lietuvoje 2005-2009 metais ser- Teismo psichiatrijos (toliau TP) pacientai yra teismo gantieji šizofrenija sudarė 65 proc. visų nepakaltinamais sprendimu priverstinai gydomi asmenys, kurie įvykdė nu- pripažintų asmenų. Tai galima paaiškinti tuo, kad šizofre- sikalstamą veiką, tačiau dėl psichikos sutrikimų pripažinti nija vyrauja ir bendroje psichiatrijos pacientų populiacijoje nepakaltinamais. Didžioji dauguma šių asmenų paprastai (4). Be to, sergantieji šizofrenija turi sunkumų atpažindami būna įvykdę smurtines nusikalstamas veikas, tokias kaip pagrindines emocijas, o menkas emocinis išprusimas yra nužudymai, plėšimai, seksualiniai nusikaltimai ir pan. (1). susijęs su prastu socialiniu funkcionavimu, o tai kai kuriais Vienas esminių TP pacientų gydymo tikslų yra apsaugoti atvejais gali sąlygoti nederamą socialinį elgesį ar impulsy- tiek visuomenę, tiek ir pačius pacientus nuo smurtinio el- vų smurtą nepavojingoje situacijoje (5).

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Adresas susirašinėti: Aldona Šileikaitė, el. p. [email protected] 48

Intelekto sutrikimas yra antra pagal dažnumą pasitai- sikalstamu elgesiu dažnai yra pažymimas hiperaktyvaus kanti TP pacientų sutrikimų grupė. Tyrimų rezultatai rodo, elgesio ir dėmesio sutrikimo vaidmuo. kad turintys protinį atsilikimą sudaro 0,3 – 3,1 proc. bendros Aiškinant smurtinio elgesio priežastis bei jo prevenci- gyventojų populiacijos, tačiau dažnis ženkliai (nuo 2 proc. jos galimybes pastaruoju metu dažnai pasitelkiami šiuo- iki 40 proc.) išauga tarp kriminalinių nusikaltėlių pasaulio laikiniai neurofiziologiniai tyrimai. Jų rezultatai rodo, kad mastu (6). Ši pacientų grupė yra specifinė teismo psichia- smurtas, kaip ir kitos žmogaus elgesio formos, išsivysto trijoje, nes jie dėl intelekto ribotumo ne visada gali ginti veikiant specifinėms aplinkos sąlygoms sąveikoje -su ge savo teises teismo procesuose, bendradarbiauti su teisėtais netika ir neurobiologija. Atitinkamai pažymima, kad nėra atstovais. Be to, nusikalstamų veikų įvykdymas yra susijęs vieno veiksnio, kuris atskirai galėtų paaiškinti smurtinio ar su nepakankamu gebėjimu suprasti ir kontroliuoti savo im- asocialaus elgesio pasireiškimą (13). Pavyzdžiui, viename pulsus ar įvertinti tam tikrų veiksmų moralumo aspektą (7). tyrime sergantieji šizofrenija TP pacientai buvo suskirstyti Kadangi psichikos sutrikimai ir priklausomybės nuo į dvi grupes pagal tai, kokias nusikalstamas veikas jie įvyk- psichoaktyvių medžiagų (toliau PAM) ligos pasižymi žen- dė – smurtines ar ne. Vėliau grupės buvo lyginamos pagal kliu komorbidiškumu, gretutinės priklausomybės nustaty- įvairius rodiklius. Nustatyta, kad grupių neuropsichologi- mas yra svarbi psichiatrinio įvertinimo dalis (8). Studijų, nių užduočių atlikimo rezultatai nesiskyrė. Smurtinių vei- kurių metu buvo tiriami alkoholio ir smurtinio elgesio ry- kų grupėje pacientai pasižymėjo žemesniais intelektiniais šiai, rezultatai teigia, kad alkoholis ženkliai padidina smur- gebėjimais bei aukštesniais psichopatijos skalės įverčiais tinio elgesio riziką (9). Taip pat pastebėta, kad priklausomi (14). Tyrėjai padarė išvadą, jog šizofrenija sergančių paci- nuo PAM asmenys yra labiau linkę nevartoti medikamentų entų smurtinį elgesį geriau prognozuoja asmenybės veiks- ir dažniau pakartotinai nusikalsta. niai nei neuropsichologinių funkcijų įvertinimas. Vis dėlto Neurologinių sutrikimų (epilepsija, galvos smegenų pažymėtina, kad neurofiziologiniuose tyrimuose dažniau- trauma) ryšį su smurtiniu elgesiu iliustratyviai aprašo Šve- siai analizuojami sveiki asmenys ir bendrosios psichiatrijos dijoje nuo 1973 m. iki 2009 m. vykdyta populiacinė studija. populiacija, o TP pacientų tyrimų stokojama. Patyrusių galvos smegenų traumas ir sergančių epilepsija Apibendrinant galima teigti, kad nepaisant egzistuojan- žmonių grupės buvo lygintos su kontroline sveikų asmenų čios paciento būsenos įvertinimo įvairovės (pvz., klinikinis grupe bei šeimos nariais. Šiame tyrime nusikalstamų vei- sprendimas, skalės, specifinius biologinius pakitimus nu- kų dažnis buvo 8,8 proc. tarp patyrusiųjų galvos smegenų statantys tyrimai ir pan.), praktikoje dažnai susiduriama su traumas ir 4,2 proc. tarp sergančiųjų epilepsija. Įvertinus abejonėmis prieš priimant galutinį sprendimą dėl TP paci- šeiminius faktorius ir piktnaudžiavimą PAM nustatyta, kad ento tinkamiausio gydymo ir nusikalstamo elgesio rizikos trauminis galvos smegenų pažeidimas yra stipriai susijęs su valdymo. padidėjusia smurtinio nusikaltimo rizika. Epilepsija neturė- Darbo tikslas – pateikti apžvalginius duomenis apie jo reikšmingo ryšio su agresija (10). Lietuvoje priverstinai gydomų TP pacientų sociodemogra- Asmenybės sutrikimai – kita specifinė grupė sutrikimų, finius bei klinikinius veiksnius, analizuojant pastarųjų sąsa- tam tikrais atvejais kelianti daug diskusijų. Mūsų šalyje as- jas su atliktų nusikalstamų veikų pobūdžiu. menybės sutrikimas retai pripažįstamas nepakaltinamumo priežastimi. Išimtiniai atvejai yra tada, kai konstatuojama Tyrimo objektas ir metodai pablogėjimas, paūmėjimas, dekompensacijos būsena, t. y. Tyrimui naudotos 325 pacientų, teismo sprendimu pri- kai išsivysto psichoziniai simptomai (4). Užsienio autoriai verstinai gydomų Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, ligos rašo, kad asmenybės sutrikimai susiję su blogesne gydy- istorijos. Tyrimas vykdytas 2015 m. pradžioje. Duomenys mo prognoze dėl nebendradarbiavimo. Terapinės sąjungos rinkti pagal tyrėjų sudarytą originalią anketą, kurioje tyri- nebuvimas lemia blogesnes gydymo baigtis, dažnesnes mo klausimai buvo suskirstyti pagal šias temas: hospitalizacijas, ilgesnį gydymo laiką. Išskiriama, kad šios 1. Sociodemografiniai veiksniai: amžius, lytis, gyvena- grupės nusikalstamam elgesiui įtakos turi sutrikęs gebėji- moji vieta, išsilavinimas, šeiminė padėtis, hospitalizacijos į mas sukurti ir išlaikyti santykius, reguliuoti emocijas (11). Rokiškio psichiatrijos ligoninę data. Jauno amžiaus nusikaltėliai taip pat sudaro specifinę TP 2. Klinikiniai veiksniai: biologiniai smurtinio elgesio pacientų grupę. Įrodyta, kad jiems būdinga aukštas psicho- rizikos veiksniai (pvz., epilepsija, galvos trauma, gimdymo socialinės rizikos veiksnių lygis: impulsyvaus charakterio trauma), šeiminė psichikos sutrikimų anamnezė, pirmasis savybės, emocijų ir elgesio problemos, menkas akademinis kontaktas su psichiatrais bei tuo metu nustatyta diagnozė, pažangumas, piktnaudžiavimas PAM, prasti santykiai su susirgimo psichikos sutrikimu amžius, teismo psichiatrinės tėvais ir bendraamžiais (12). Kalbant apie sąsajas su nu- ekspertizės metu diagnozuotas sutrikimas, išskiriant gre- 49 tutinę priklausomybę nuo PAM. Pažymėtina, kad pacientų Visi skaičiavimai buvo atliekami naudojant statistinių diagnozės suskirstytos į grupes pagal TLK-10-AM psichi- skaičiavimų programą IMB SPSS Statistics 21. kos ir elgesio sutrikimų skyriaus poskyrius: organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai (F00-F09), psichikos ir Tyrimo rezultatai elgesio sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Remiantis 2014 m. Lietuvos statistikos departamento (F10-F19), šizofrenija, šizotipinis ir kliedesiniai (psicho- duomenimis, apskaičiuota, kad teistų asmenų dažnis yra ziniai) sutrikimai (F20-F29), nuotaikos bei neuroziniai, 257 nuteistieji 100 000 gyventojų1, o priverstinai gydomų stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai (F30-F48), protinis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje asmenų dažnis yra 11 TP atsilikimas (F70-F79), psichologinės raidos bei elgesio ir pacientų 100 000 gyventojų. Tyrimo imtį sudarė visi Lie- emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystė- tuvoje nusikalstamą veiką atlikę ir priverstinai gydyti as- je (F80-F98), suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai menys. (F60-F69). Iš tirtų 325 TP pacientų vyrai sudarė 88,9 proc. (n=289), 3. Nusikaltimo charakteristikos: aprašytas nusikalsta- o moterys – 11.1 proc. (n=36). Tiriamųjų amžius svyravo mos veikos pobūdis. Šioje vietoje atliekant duomenų anali- nuo 17 iki 89 m. (M=41,74 m., SD=13,96) (1 pav.). Pri- zę nusikalstamos veikos buvo suskirstytos į tris pagrindines verstinio gydymo trukmės intervalas buvo nuo 1 iki 348 grupes pagal LR Baudžiamąjį kodeksą: smurtinės (XVII – mėn. (M=45,43, SD=49,71). Dauguma pacientų (44 proc., XXI skyrių str. bei 284 str.), turtinės (XXVIII skyrius) bei n=143) turėjo pradinį/pagrindinį išsilavinimą, 8,6 proc. kitos (kituose skyriuose minimi straipsniai). (n=28) turėjo aukštąjį išsilavinimą, 5,2 proc. (n=17) - be iš- silavinimo. Tik 11,4 proc. (n=37) TP pacientų buvo oficia- liai įregistravę santuoką. 82,8 proc. (n=269) pacientų buvo gydyti bendro režimo sąlygomis, 9,5 proc. (n=31) – susti- printo ir 7,7 proc. (n=25) – griežto stebėjimo sąlygomis. 81,8 proc. tyrimo dalyvių (n=266) prieš teismo psichi- atrinę ekspertizę buvo lankęsi pas psichiatrą. Tarp anam- nezėje nustatytų sutrikimų vyrauja psichoziniai sutrikimai

1 http://www.stat.gov.lt/

1 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal amžių

3 pav. Teismo psichiatrijos pacientų atliktų nusikalstamų veikų grupės (proc.)

1 lentelė. Biologiniai smurtinio elgesio rizikos veiksniai Smurtinio elgesio biologiniai Dažnis rizikos veiksniai Epilepsija 8,0 proc. (n=26) Galvos trauma 20,6 proc. (n=67) Gimdymo trauma 1,5 proc. (n=5) 2 pav. Ekspertinių ir anamnezinių diagnozių pasiskirstymas CNS infekcija 1,5 proc. (n=5) (proc.) Nėra duomenų 68,3 proc. (n=222) 50

(33,5 proc., n=109), kurie ženkliai vyrauja ir teismo psichi- Literatūra atrijos ekspertizės metu nustatytose diagnozėse (69,5 proc., 1. Pickard H, Fazel S. Substance abuse as a risk factor for violence n=226) (2 pav.). in mental illness: some implications for forensic psychiatric 17,8 proc. (n=58) pacientų nusikalstamos veiklos pa- practice and clinical ethics. Curr Opin Psychiatry 2013; darymo metu buvo intoksikacijos būsenoje. 41,2 proc. ti- 26(4):349–354. riamųjų serga gretutine priklausomybe nuo psichoaktyvių http://dx.doi.org/10.1097/yco.0b013e328361e798 medžiagų. 2. Troquete N a C, van den Brink RHS, Beintema H, Mulder T, van Šiame tyrime analizuotos imties duomenys apie litera- Os TWDP, Schoevers R a. et al. Risk assessment and shared tūroje išskirtus biologinius smurtinio elgesio veiksnius yra care planning in out-patient forensic psychiatry: cluster rando- mised controlled trial. Br J Psychiatry [Prieiga per internetą]. pateikiami 1 lentelėje. Pateikti duomenys rodo, kad vyrauja 2013; 202(5):365–71. Gauta: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/ galvos traumos, tačiau daugumoje atvejų nebuvo informa- pubmed/23520222 cijos apie tokių rizikos veiksnių pasireiškimą. 3. Livingston JD, Rossiter KR, Verdun-Jones SN. Forensic" TP pacientų atliktų nusikalstamų veikų analizė rodo, labelling: An empirical assessment of its effects on self-stigma kad vyrauja smurtinės nusikalstamos veikos (63,1 proc., for people with severe mental illness. Psychiatry Res 2011; n=205) (3 pav.). 188(1):115–22. Pažymėtina, kad TP pacientų amžius, priklausomai http://dx.doi.org/10.1016/j.psychres.2011.01.018 nuo atliktos nusikalstamos veikos, statistiškai reikšmingai 4. Daškevičius K, Marcinkevičienė J. Nepakaltinamumo kliniki- išsiskyrė (F(2)=5,71, p=0,004). Atlikus ANOVA post-hoc nės nozologinės ir kriminalinės struktūros analizė Lietuvoje Bonferroni testą nustatyta, kad smurtines nusikalstamas (1985-2009 m.). Sveik Moksl [Prieiga per internetą]. 2014; veikas padarę pacientai yra statistiškai reikšmingai vyresni 24(1):5–9. Gauta: http://sm-hs.eu/index.php/smhs/article/view/ (M=43,36 m., SD=13,57) nei turtines nusikalstamas veikas sm-hs.2014.001 padarę pacientai (M=37,38 m., SD=13,75). Vis dėlto ne- 5. Wolfkühler W, Majorek K, Tas C, Küper C, Saimed N, Juckel G. buvo rasta reikšmingo skirtumo tarp nusikaltimo pobūdžio et al. Emotion recognition in pictures of facial affect: Is there grupių ir pacientų priverstinio gydymo trukmės (F(2)=2,16, a difference between forensic and non-forensic patients with p=0,117). Psichikos sutrikimo diagnozė susijusi su nusikal- schizophrenia? Eur J Psychiatry 2012; 26(2):73–85. timo tipu (r=-0,123*, p<0.05), tačiau atliekant tarpgrupi- http://dx.doi.org/10.4321/S0213-61632012000200001 nius palyginimus gautas ribinis rezultatas. Be to, smurtines 6. Wall BW, Christopher PP. A training program for defend- veikas vykdžiusių asmenų grupėje intoksikacija nusikals- ants with intellectual disabilities who are found incom- petent to stand trial. J Am Acad Psychiatry Law [Pri- tamos veikos atlikimo metu dažnesnė (U = 10932,5, p = eiga per internetą]. 2012; 40(3):366–73. Gauta: http:// 0,012). ezproxy.umsl.edu/login?url=http://search.ebscohost.com/ login.aspx?direct=true&db=psyh&AN=2012-28565- Išvados 008&site=ehost-live&scope=site\[email protected] 1. Lietuvos TP pacientų imtyje vyrauja nevedę/išsisky- 7. Salekin KL, Olley JG, Hedge K a. Offenders with intellectual rę vidutinio amžiaus vyrai, turintys žemą išsilavinimą. Daž- disability: characteristics, prevalence, and issues in foren- niausiai pasitaikanti diagnozė yra priskiriama psichozinių sic assessment. J Ment Health Res Intellect Disabil 2010; sutrikimų grupei. Dauguma TP pacientų įvykdę smurtines 3(2):97–116. nusikalstamas veikas gydomi bendro stebėjimo sąlygomis. http://dx.doi.org/10.1080/19315861003695769 2. Surinkti duomenys apie biologinius smurtinio el- 8. Durbeej N, Berman AH, Gumpert CH, Palmstierna T, Kristians- gesio veiksnius leidžia išskirti galvos traumą kaip dažniau son M, Alm C. Validation of the alcohol use disorders identi- pasitaikantį veiksnį šioje imtyje. Tačiau pažymėtina, kad fication test and the drug use disorders identification test in a daugumoje atvejų informacijos apie minėtų rizikos veiks- swedish sample of suspected offenders with signs of mental nių pasireiškimą neaptikta. health problems: results from the mental disorder, substance abuse and crime study. J Subst Abuse Treat 2010. 3. Smurtinio nusikalstamo veiksmo padarymą geriau- siai prognozuoja tyrimo dalyvių vyresnis amžius ir intoksi- http://dx.doi.org/10.1016/j.jsat.2010.07.007 kacija įvykio metu. 9. Alm C, Eriksson Å, Palmstierna T, Kristiansson M, Berman AH, Gumpert CH. Treatment patterns among offenders with mental 4. Reikalingi tolimesni ir išsamesni TP pacientų ty- health problems and substance use problems. J Behav Health rimai, didesnį dėmesį skiriant visų nusikalstamo elgesio Serv Res 2011; 38(4):497–509. rizikos veiksnių analizei, ypatingą dėmesį skiriant rizikos http://dx.doi.org/10.1007/s11414-011-9237-z vertinimo instrumentų validumo problemai. 10. Fazel S, Lichtenstein P, Grann M, Langstrom N. Risk of vio- 51

lent crime in individuals with epilepsy and traumatic brain Summary injury: a 35-year swedish population study. Plos Med 2011; Forensic psychiatry is an important area, which remains sti- 8(12):e1001150–e1001150. gmatised and required scientific attention. Until now, there are lack http://dx.doi.org/10.1371/journal.pmed.1001150 of epidemiological population based studies in Lithuania so true 11. Clarke M, Fardouly P, McMurran M. A survey of how clini- picture about extent of the problem is unclear. cians in forensic personality disorder services engage their This study included records of 325 patients who were treating service users in treatment. J Forens Psychiatry Psychol. 2013; in Rokiškis psychiatry hospital at the beginning of 2015. Data were 24(6):772–87. collected by original researchers created survey. A sample consisted of 289 (89%) males and 36 (11%) females. The average age of http://dx.doi.org/10.1080/14789949.2013.862292 patients was 41,7 years (SD = 14,0). Almost half of patients (44%) 12. Margari F, Craig F, Margari L, Matera E, Lamanna AL, had low education. Results of study correspond to scientific data, Lecce PA. Psychopathology , symptoms of attention-deficit that the majority of forensic psychiatry patients are diagnosed as / hyperactivity disorder and risk factors in juvenile offen- psychotic (69,5%). Substance abuse in the sample is quite prevalent ders. Neuropsychiatr Dis Treat [Prieiga per internetą]. 2015; too (41,2%). The findings demonstrated that violent crimes are the 343–52. Gauta: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/ most prevalent among forensic patients (63,1%). The results of the PMC4334326/pdf/ndt-11-343.pdf logistic regression show that increase in patients’ substance abuse 13. Van der Gronde T, Kempes M, van El C, Rinne T, Pieters T. and their age was significantly associated with violent offending Neurobiological correlates in forensic assessment: a systematic (p<0,05). review. PLoS One [Prieiga per internetą]. 2014; 9(10):e110672. More research is needed to obtain specific knowledge about all Gauta: http://www.pubmedcentral.nih.gov/articlerender.fcgi?a types of risk factors of offending behaviour in Lithuanian forensic rtid=4203816&tool=pmcentrez&rendertype=abstract psychiatric population. Validity of risk assessment instruments 14. Fullam RS, Dolan MC. Executive function and in-patient vio- needs examination by further research as well. lence in forensic patients with schizophrenia. Br J Psychiatry, Correspondence to: [email protected] 2008. http://dx.doi.org/10.1192/bjp.bp.107.040345 Gauta 2015-11-30

THE RELATIONSHIPS OF CLINICAL, SOCIO- DEMOGRAPHIC AND CRIMINAL FACTORS IN A SAMPLE OF FORENSIC PSYCHIATRIC PATIENTS A. Šileikaitė, A. Germanavičius, I. Čėsnienė Key words: forensic psychiatric patients, risk of offending behaviour, violent behaviour. SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online BIOMEDICINA: TEISMO PSICHIATRIJA/ 2016, 26 tomas, Nr. 1, p. 52-57 52 BIOMEDICINE: FORENSIC PSYCHIATRY DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2016.008

FIZIOLOGINIO AFEKTO BŪSENOS REIKŠMĖ NUŽUDYMUI IR SUNKIAM SVEIKATOS SUTRIKDYMUI KVALIFIKUOTI

Rita Aliukonienė1, Neringa Aliukonienė2, Vygintas Aliukonis3 1Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, 3Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Lietuvos bioetikos komitetas

Raktažodžiai: nužudymas, sunkus sveikatos sutrikdy- niausiai analizuojamas nusikalstamas veikas padaro mas, neteisėtas ar itin įžeidžiantis nukentėjusiojo asmens pakaltinami subjektai, o žymiai rečiau – psichikos poelgis, patologinis ir fiziologinis afektas, teismo psichia- ligoniai, t. y. nepakaltinami asmenys. trinė ekspertizė. Įvadas Santrauka Nekyla abejonių, kad esminių žmogaus teisių – teisės į Lietuvos ir visų demokratinių valstybių teisėje žmo- gyvybę, sveikatą – apsauga ... „yra tapusi didžiosios dalies gaus gyvybė bei jo sveikata yra laikomos svarbiau- demokratinio pasaulio valstybių, taip pat ir Lietuvos, kons- siomis vertybėmis, kurios unikalios tuo, kad yra titucinės kontrolės objektu“[6]. Teisę į žmogaus gyvybės visų kitų žmogaus vertybių sąlyga ir pagrindas. ir sveikatos apsaugą užtikrina Lietuvos Respublikos Kons- Žmogaus gyvybė ir sveikatos apsauga gali būti užti- titucija ir kiti nacionaliniai teisės aktai [1,3,4]. Supranta- krinama priimant įvairių teisės šakų normas, taip pat ma, kad kiekviena valstybė, saugodama prigimtinę - žmo nustatant baudžiamąją atsakomybę už kėsinimąsi į gaus teisę į gyvybę ir sveikatą, imasi įvairių apsaugos prie- žmogaus gyvybę ir sveikatą. Lietuvos Respublikos monių, tačiau viena iš svarbiausių - baudžiamieji įstatymai, baudžiamajame kodekse (toliau – BK) atsakomybė reglamentuojantys atsakomybę už neteisėtą kito asmens už paprastą ir kvalifikuotą nužudymą numatyta 129 gyvybės atėmimą arba žmogaus sveikatos sutrikdymą. Nu- straipsnyje, o už sunkų sveikatos sutrikdymą - 135 sikalstamomis veikomis žmogaus gyvybei ir sveikatai yra straipsnyje. Be to, šios nusikalstamos veikos gali kėsinamasi į reikšmingiausias vertybes, todėl įstatymų lei- būti padaromos kaltininkui esant riboto pakaltina- dėjas tokias veikas priskiria prie labiausiai pavojingų reiš- mumo būsenoje (fiziologinis afektas), todėl įstaty- kinių. Jau pačioje žmogaus gyvenimo pradžioje valstybė, mų leidėjas tokias veikas laiko privilegijuotomis ir siekdama, kad žmogus taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, įtvirtina atsakomybę už nužudymą ir sunkų sveika- privalo užtikrinti jo galimybę įgyvendinti konstitucinę tei- tos sutrikdymą labai susijaudinus atskirose kodekso sę į gyvybę ir sveikatą, todėl nusikalstamų veikų žmogaus normose (BK 130 str. ir 136 str.). gyvybei ir sveikatai tyrimai - nuolatinis aktualumo nepra- Nužudymo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo afekto randantis reiškinys. būsenoje kvalifikavimo ir atribojimo klausimai yra Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas saugo ir pakankamai sudėtingi praktiniu aspektu ne tik teisi- gina kiekvieno žmogaus teisę į gyvybę, kaip visų kitų teisių ninkams, bet ir teismo psichiatrams, nes dažniausiai pagrindą [2]. Ši nuostata galioja ir sveikatai, kuri ne mažiau tiriamojo asmens psichikos būsena nusikalstamos svarbi už gyvybę, kadangi tik sveikas, darbingas žmogus veikos metu yra ištiriama žymiai vėliau, t. y. eksper- gali save visapusiškai realizuoti gyvenime. Neabejotina, tai turi duoti išvadą apie tiriamojo subjekto psichi- kad viena iš baudžiamųjų įstatymų pagrindinių paskirčių kos būseną praeityje. yra žmogaus, jo vertybių ir interesų apsauga, o nusikalsta- Šio tiriamojo darbo metu atlikta 20 baudžiamų- mos veikos žmogui yra ypatingos tuo, kad jomis kėsina- jų bylų medžiagos analizė leidžia padaryti išvadą, masi į žmogų, kaip gamtos kūrinį, jo pagrindines, įgimtas jog tik pavieniais atvejais konstatuojama, kad kalti- vertybes [7]. ninkas padarė nužudymą ar sunkų sveikatos sutrik- Nuo 2003 m. gegužės 1 d. Lietuvoje įsigaliojo naujasis dymą fiziologinio afekto sukeltoje būsenoje.- Daž baudžiamasis kodeksas, nustatantis šiuolaikinę vertybių ir

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Adresas susirašinėti: Rita Aliukonienė, el. p. [email protected] 53 prioritetų sistemą, todėl nenuostabu, kad jo normų taiky- medžiaga bei padarytos atitinkamos išvados, išstudijuota ir mas kelia probleminių klausimų tiek teoriniu, tiek ir prak- apibendrinta šiam tyrimui aktuali medicininė, psichologinė tiniu aspektu. Pažymėtina, kad naujajame baudžiamajame ir teisinė literatūra. Atliekant tyrimą, naudoti lingvistinis, įstatyme numatyta atsakomybė už dvi nusikalstamas veikas gramatinis, sisteminis, lyginamasis, aprašomosios statisti- – nužudymą labai susijaudinus (BK 130 str.) ir sunkų svei- kos ir loginės analizės metodai. katos sutrikdymą labai susijaudinus (BK 136 str.), kurios laikomos privilegijuotomis dėl specialaus nusikalstamos Tyrimo rezultatai ir diskusija veikos sudėties subjekto požymio – kaltininko būsenos Būtų netiesa, jeigu pasakytume, kad žmogus nugyve- (didelio susijaudinimo), kuris lėmė nusikalstamos veikos na savo gyvenimą nepatirdamas konfliktinių situacijų, t. padarymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek nužudy- y. konflikto su pačiu savimi, aplinkiniais ir kt. Psichopa- mo, tiek ir sunkaus sveikatos sutrikdymo labai susijaudinus tologijos požiūriu būna dviejų tipų konfliktinės situacijos objektyvieji požymiai yra tokie patys kaip nužudymo, nu- arba reakcijos – keliančios grėsmę arba jos nekeliančios. matyto BK 129 str. 1 d., ir sunkaus sveikatos sutrikdymo, Grėsmės nekeliantys konfliktai yra visai nesvarbūs, kadan- numatyto BK 135 str. 1 d. Baudžiamosios teisės doktrinoje gi jie nėra patogeniški. Grėsmę keliančio tipo konfliktai nužudymą ir sunkų sveikatos sutrikdymą labai susijaudinus yra reikšmingi, nes labai dažnai jie yra patogeniški. Ne- įprasta vadinti nužudymu ar sunkiu sveikatos sutrikdymu gana to, net ir tariamai grėsmę kelianti situacija konkre- afekto būklėje. Akcentuotina ir tai, kad BK numatytas sun- čiam individui gali sukelti psichologinės grėsmės jausmą, kus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus yra vienintelė pasireiškiantį pačiomis įvairiausiomis emocijomis [5]. sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, kurią įstatymų leidė- Neabejotina, kad emocijos ir jausmai yra žmogaus santy- jas sieja tik su nukentėjusiojo sužalojimu, nes BK 136 str. kio su savimi ir aplinka išgyvenimai, kuriuos sukelia tam nėra numatytas žmogaus susargdinimas labai susijaudinus. tikrų žmogaus poreikių patenkinimas arba nepatenkini- Pabrėžtina, kad nužudymo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo mas. Taigi emocijos (lot. emoveo - jaudinti, dirginti) yra sudėtys laikomos privilegijuotomis dėl subjekto ypatingos ypatinga žmogaus psichinių procesų arba būsenų rūšis. Jos būsenos (fiziologinio afekto), t. y. riboto kaltininko pakal- pasireiškia visą žmogaus gyvenimą, patiriant kokias nors tinamumo ir BK 130 str., 136 str. dispozicijose numatytų reikšmingas gyvenimiškas situacijas (džiaugsmą, pyktį, sąlygų. įtūžį, baimę), reiškinius ir įvykius. Emocijos yra vienas iš Be to, šiose nusikalstamų veikų sudėtyse nukentėjusio- pagrindinių psichinio gyvenimo reguliatorių ir atsiranda jo vaidmuo, skirtingai nei kituose nusikaltimuose žmogaus bet kokioje žmogaus veikloje. Emocijomis arba emociniais gyvybei ir sveikatai, taip pat yra ypatingas, nes būtent ne- išgyvenimais dažniausiai vadinamos pačios įvairiausios teisėti arba amoralūs ir įžeidžiantys nukentėjusiojo veiks- žmogaus reakcijos: nuo audringų iki subtilių nuotaikos ats- mai sukelia kaltininkui fiziologinio afekto būklę, lemiančią palvių. Emocijos gali būti įvairių rūšių: teigiamos ir nei- tyčios (dažniausiai netiesioginės) atsiradimą nužudyti ar giamos, tačiau pažymėtina, kad stresinėje situacijoje gali sunkiai sužaloti nukentėjusįjį. pasireikšti afekto būklė, kuri yra ypatinga emocinių reiški- Darbo tikslas – atsižvelgiant į šiuolaikines psichia- nių rūšis, besiskirianti nuo paprastų emocijų didele jėga ir trijos, psichologijos ir baudžiamosios teisės, mokslų kon- trumpu veikimu. Ištikus afekto būklei, sustabdomos visos cepcijas bei teismų praktiką, ištirti nužudymo ir sunkaus kitos psichinės reakcijos. Dažniausiai afekto būklė ištinka sveikatos sutrikdymo medicininius bei teisinius kriterijus, sudėtingu ar kritiniu žmogaus gyvenimo momentu. Moks- išanalizuoti žmogaus didelio susijaudinimo būsenos sam- liniuose žodynuose afektas (lot. affectus - susijaudinimas) pratą (fiziologinį afektą) ir aptarti sąlygas, kurioms esant, dažniausiai apibrėžiamas kaip stiprus susijaudinimas, jaus- kaltininko veika kvalifikuojama pagal BK 130 arba 136 mų (dažniausiai neigiamų) protrūkis, kurį sukelia staiga straipsnius. pasikeitusios gyvenimo aplinkybės [20,10]. Taigi afektą galima apibūdinti kaip tokią būseną, kurios metu žmogui Darbo objektas ir metodai dėl staigaus ir labai didelio susijaudinimo, pasireiškiančio Straipsnyje nagrinėjama ypatinga nusikalstamą veiką stipriu ir giliu pergyvenimu, dalinai aptemsta sąmonė, su- padariusio asmens psichinė būsena kaip vienas iš kriteri- silpnėja jo savitvarda, t. y. gebėjimas kontroliuoti ir valdyti jų, pagal kurį atskiriamas privilegijuotas nužudymas ar savo elgesį, todėl jis gali padaryti tai, ko nepadarytų būda- sunkus sveikatos sutrikdymas nuo pagrindinės ar kvalifi- mas normalioje būklėje. kuotos tokios nusikalstamos veikos sudėties. Tyrimo metu Atsižvelgiant į tai, kad žmogaus sveikata yra medicini- buvo išanalizuota Lietuvos teismuose išnagrinėtų 20-ies nė kategorija, apibrėžiama kaip fizinis ir dvasinis individo baudžiamųjų bylų ir jose esančių psichiatrinių ekspertizių normalumas, atskleidžiant psichikos sutrikimų sampratą, 54 verta vadovautis medicinine literatūra [9]. Psichiatrijos centracija, keičiasi mąstymas, jam būna sunku susikaupti moksle skiriamos dvi afekto rūšys: patologinis ir fiziologi- ir numatyti savo veiksmų rezultatus. Medicininiai – klini- nis. Patologinis afektas - tai tam tikra būsena, kurios metu kiniai šio reiškinio kriterijai galėtų būti organinis galvos sutrinka žmogaus sąmonė, o jo veiką nulemia emocijos, dėl smegenų pažeidimas esant emocijų, valios sutrikimams, kurių jis nesugeba įvertinti situacijos ir savo elgesio pada- nežymiam intelektinių funkcijų susilpnėjimui, įgimtas rinių. Pavyzdžiui, viena iš dažniausiai psichiatrų praktikoje lengvo ar vidutinio laipsnio protinis atsilikimas ir kt. Kita sutinkamų patologinių būklių, kuriai būdingos atsirandan- vertus, kai kurių psichiatrijos mokslininkų nuomone, fizi- čios regos, klausos ir kitokios haliucinacijos, yra psichozė, ologinis afektas mediciniškai visai neturi nieko bendra su kuriai praėjus, patirtų psichofizinių išgyvenimų žmogus psichikos sutrikimais ar ribotu pakaltinamumu, o tėra kon- dažnai neprisimena, arba juos suvokia fragmentiškai, kaip kretaus žmogaus psichologinė reakcija į stresą [16]. Tačiau sapną [17,21]. Kitaip tariant, sunkios žmogaus psichikos pažymėtina, jog psichiatrijos mokslo atstovai pripažįsta, anomalijos taip iškreipia psichikos funkcionavimą, kad kad nors fiziologinio afekto būsenoje esantis žmogus būna žmogus nesugeba adekvačiai ir realiai suvokti savo išori- labai susijaudinęs, nepaisant tokio ryškaus emocinio susi- nės aplinkos, o tuo pačiu ir sąmoningai valdyti ir kontro- jaudinimo, jis supranta ir gali teisingai vertinti situaciją ir liuoti savo elgesio. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas sugeba save valdyti [13]. 2014 m. spalio 17 d. nutartyje nurodė, kad V. Š., būdamas Analizuojant nužudymą ir sunkų sveikatos sutrikdymą nepakaltinamumo būsenos, savo namuose, veikdamas itin labai susijaudinus, kalbama būtent apie fiziologinį afek- žiauriai abiejose rankose laikomais peiliais sudavė savo tą, kurio metu žmogaus gebėjimas suvokti savo veiksmų žmonai 76 smūgius į įvairias kūno vietas. Nuo patirtų su- prasmę ir juos valdyti yra labai sumažėjęs, todėl kaltininko žalojimų ir gausaus nukraujavimo nukentėjusioji mirė. padaryta nusikalstama veika gali būti pripažinta privilegi- Teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės juota. Pastebėtina, kad dėl medicininės fiziologinio afekto akto išvadoje nurodoma, kad V. Š. inkriminuojamos veikos sampratos ir pagrindinių požymių, apibūdinančių fiziologi- padarymo metu nustatyti ūminiai psichoziniai sutrikimai, nį afektą, diskutuojama ne tik medicininėje, psichologinė- vyraujant kliedesiams, su susijusiu ūminiu stresu, dėl kurių je, bet ir teisinėje literatūroje [8]. Kai kurie baudžiamosios jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti [33]. teisės atstovai trumpai apibrėžia afekto esmę, teikdami, Taigi, patologinis afektas yra nepakaltinamumo pagrin- kad afektas – tai pergyvenimas, apsunkinantis žmogaus das, nes patologinis afektas reiškia, kad dėl didelio susijau- protinės funkcijos kontrolę [11]. Kiti teisininkai fiziologi- dinimo žmogus nesuvokia savo daromų veiksmų prasmės nio afekto sąvoką apibūdina žymiai plačiau, nurodydami arba negali kontroliuoti savo elgesio, todėl yra nepakalti- būdingų fiziologiniam afektui požymių visumą ir teigdami namas ir už savo veiksmus, padarytus patologinio afekto kad pagal: 1) turinį afektas – psichinė būsena, pasireiškian- būsenoje, neatsako [32,34,35,37]. Kita vertus, atkreiptinas ti emocijomis; 2) dinamikos laipsnį – stipri ir audringa su- dėmesys, jog kai kurie medicinos mokslo atstovai pažymi, kelto tipo emocija; 3) poveikio psichikai laipsnį – emocija, kad psichiatrinis nepakaltinamumo kriterijus tėra prielaida valdanti psichiką bei dezorganizuojanti psichinį gyvenimą; pripažinti asmenį nepakaltinamą, nes ne kiekvienu atveju 4) laiko tėkmę – trumpalaikė emocija; 5) kilmę – psichinė psichikos sutrikimas sukelia tokią būseną, dėl kurios as- funkcija, labiausiai susijusi su intensyvia veikla [19]. Mūsų muo negali suprasti savo veiksmų arba jų valdyti nusikals- nuomone, dideliu susijaudinimu turėtų būti pripažįstamas tamos veikos padarymo metu [12]. toks žmogaus emocinės būklės pasikeitimas, dėl kurio stai- Kita afekto rūšis yra fiziologinis afektas, kuris -nepa ga pakinta intelektualinė bei valinė kaltininko būsena ir su- šalina nepakaltinamumo ir dažniausiai apibrėžiamas kaip silpnėja jo veiksmų savikontrolė. Tačiau teismų praktikos labai stipri žmogaus emocinė reakcija į kokį nors dirgiklį, analizė rodo, kad dažniausiai konstatuojama, jog kaltininko dažniausiai neigiamą (įskaudinimas, įžeidimas, pasityčio- būsena nusikalstamos veikos padarymo metu neatitinka -fi jimas), kuriai būdingas pergyvenimų stiprumas, difuzinis ziologinio afekto būklės [23,24,26-29]. poveikis psichikai, ūmi išorinė išraiška [18,14]. Manytina, Pažymėtina, kad fiziologinio afekto būsena, kai dėl di- kad fiziologinis afektas yra viena iš galingiausių emocinių delio susijaudinimo žmogaus gebėjimas valdytis yra suma- išraiškų, kurio išskirtiniais bruožais laikomi jo situatyvu- žėjęs, tačiau jis suvokia savo veikos pobūdį ir turi nors ir mas, t. y. situacija, kurioje jis kyla, didelis intensyvumas sumažėjusią galimybę susivaldyti, švelnina atsakomybę ne ir labai trumpa trukmė. Fiziologinio afekto metu staigiai visais nužudymo ar sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, keičiasi žmogaus dėmesys, mažėja jo perjungimas ir suvo- o tik esant BK 130 str. ir 136 str. numatytoms sąlygoms: 1) kimo lauke užsilaiko tik tie objektai, kurie dėl išgyvenimo susijaudinimą neteisėtais savo veiksmais – smurtu (fiziniu, pateko į kompleksą. Be to, sutrinka žmogaus dėmesio kon- psichiniu) ar sunkiu įžeidimu turi sukelti pats nukentėjusy- 55 sis; 2) susijaudinta turi būti staiga; 3) susijaudinta turi būti ar žodžiu, jo fizinių ar intelektinių trūkumų apibūdinimas labai. Minėtų sąlygų numatymas baudžiamajame įstatyme vulgaria forma, tyčiojimasis ir pan. Baudžiamosios teisės leidžia teigti, kad norint kvalifikuoti veiką pagal BK 130 doktrinoje vyksta nevienareikšmė diskusija dėl įžeidžian- str. ir 136 str., būtina nustatyti: 1) objektyvias aplinkybes, čio poelgio pasireiškimo formos. Vieni autoriai mano, kad buvusias iki nužudymo ar sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiojo veiksmai ar žodžiai, išreikšti nepadoria padarymo, t.y. neteisėtą ar amoralų nukentėjusiojo elgesį (vulgaria) forma, turėtų būti vertinami dideliu įžeidimu, kaltininko ar jam artimų asmenų atžvilgiu; 2) kaltininko kiti tokiai nuomonei pritaria tik iš dalies, teigdami, jog buvimą fiziologinio afekto būsenoje nusikalstamos veikos nepadoria forma išreikštas neigiamas požiūris į asmenį, padarymo metu; 3) sąryšį tarp nukentėjusiojo poelgio ir visada pažemina jo garbę ir orumą pačiu skausmingiausiu nusikalstamos veikos padarymo, t. y. faktą, kad būtent nu- būdu, tačiau, jų nuomone, svarbiausia yra ne poelgio iš- kentėjusiojo elgesys nulėmė kaltininko atsakomąją reakciją raiškos forma (padori ar nepadori), o tai, kad įžeidžiantis į nukentėjusiojo veiksmus. nukentėjusiojo poelgis, skirtas kaltininkui ar jam artimam Būtina pastebėti, kad baudžiamosios teisės doktrinoje ir asmeniui, sukėlė fiziologinio afekto būseną kaltininkui [8]. teismų praktikoje neteisėtu poelgiu pripažįstamas bet koks Privilegijuoto nužudymo ir sunkaus sveikatos sutrik- prieš kaltininką ar jam artimą asmenį nukreiptas nukentė- dymo kvalifikavimui labai svarbi laiko trukmė, t. y.nu- jusiojo elgesys, galintis pasireikšti kėsinimusi į žmogaus statymas, kad nuo kaltininko susijaudinimo momento ir jo gyvybę, sveikatą, turtą, jį mušant, kankinant, atimant laisvę veiksmų turi būti praėjęs minimalus laiko tarpas, t. y. kalti- ir kitaip fiziškai smurtaujant, taip pat ir psichiniu poveikiu ninko atsakomieji veiksmai turi sekti iš karto po neteisėtų t. y. grasinant pavartoti fizinį smurtą, tyčiojantis, bauginant ar įžeidžiančių nukentėjusiojo veiksmų, kadangi afektinė ir pan. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas pripažino tyčia yra trumpalaikė. Pabrėžtina, kad laiko trukmės klau- M. S. kalta pagal BK 130 str. už tai, kad virtuvėje, konflikto simas nuo neteisėto ar įžeidžiančio nukentėjusiojo poelgio su A. K. metu, jam panaudojus prieš ją smurtą, t. y. sudavus iki nužudymo ar sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo, smūgius į veidą, spyrus į koją, tampant už plaukų, ir dėl kuri turėjo įtakos kaltininko afektinės tyčios išnykimui, tokių neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų staiga labai susijau- yra vertinamoji kategorija, paliekama teismo diskrecijai. dinus, M. S. sudavė du smūgius peiliu į A. K. krūtinės sritį, Pavyzdžiui, E. B. buvo nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 2 dėl kurių nukentėjusysis įvykio vietoje mirė. Prokurorui šį p., 3 p., 6 p. už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuosprendį apskundus apeliacinės instancijos skundui, jis asmeninio konflikto su savo neįgaliu tėvu metu, tyčia su- buvo pakeistas ir M. S. veika perkvalifikuota į BK 129 str. 1 davė pastarajam 29 smūgius į krūtinės sritį, dėl to nukentė- d., iš esmės remiantis specialisto (eksperto psichiatro) išva- jusysis mirė. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. prašė jo da, kad nusikalstamos veikos padarymo metu M. S. nebuvo veiką perkvalifikuoti į BK 130 str., nurodydamas, jog tėvą fiziologinio afekto būsenoje, nes ją eliminavo alkoholinis nužudė dėl didelio ir staigaus susijaudinimo, kurį veikė apsvaigimas [30]. įžeidžiantis tėvo elgesys, nes grįžęs į namus, jis rado išdau- Atkreiptinas dėmesys, kad itin įžeidžiančio poelgio są- žytus indus, tėvas buvo nusiplėšęs sauskelnes, išmatomis voka yra vertinamojo pobūdžio, nes baudžiamajame įstaty- ištepęs sieną prie lovos, rėkė ant nuteistojo, kuris dėl tokio me neapibrėžta, todėl paliekama teismo diskrecijai. Pavyz- įžeidžiančio tėvo elgesio labai susijaudino ir sudavė jam džiui, tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai smūgius, sukėlusius mirtį. nusprendė, kad T. V. padarė privilegijuotą nužudymą, nu- Atmesdamas nuteistojo skundą, teismas nurodė, kad matytą BK 130 str., kadangi užėjęs į kambarį pamatė sto- toks nukentėjusiojo elgesys iš tikrųjų buvo netinkamas ir vintį su nuleistomis kelnėmis ir apnuogintu lytiniu organu įžeidžiantis, tačiau jis nebuvo nuteistajam staigus ir neti- R. R. bei ant sofos gulinčią savo sugyventinę J. U., kurios kėtas (nukentėjusysis taip elgdavosi ir anksčiau), galėjęs krūtinė buvo apnuoginta, todėl pagalvojo, kad R. R. lytiš- sukelti jam tokį susijaudinimą, kuris iš dalies aptemdė kai santykiavo su jo sugyventine. Paėmęs ant stalo gulėjusį nuteistojo sąmonę ir turėjo įtakos suduoti 29 smūgius į peilį, T. V. sudavė juo vieną smūgį į R. R. kairį žastą, o tėvo krūtinės sritį. Teismas pažymėjo, jog byloje surinkti kitą – į kairę krūtinės pusę, padarydamas kiauryminį širdies duomenys leidžia daryti išvadą, kad nors nuteistojo tyčia sužalojimą, dėl kurio R. R. įvykio vietoje mirė. Teismai pri- nužudyti tėvą susiformavo staiga, tačiau ne dėl didelio su- pažino, kad T. V. nužudė R. R. staiga labai susijaudinęs dėl sijaudinimo (fiziologinio afekto), bet iš pykčio, kurį sukėlė neteisėto ir įžeidžiančio jį ir jo artimą asmenį – sugyventinę nuteistojo atlikti veiksmai [31]. J. U. – nukentėjusiojo poelgio [36,25]. Teismų praktikos analizė leidžia teigti, kad kvalifikuo- Dažniausiai teismų praktikoje itin įžeidžiančiu poelgiu jant veikas, ypač reikšmingos teismo ekspertizės išvados, vertinami žmogaus garbės ir orumo pažeminimas veiksmu kuriomis patvirtinamas arba paneigiamas asmens buvimas 56 afekto būsenoje [22]. Baudžiamosiose bylose dėl nužudy- sugeba save valdyti. mo ar sunkaus sveikatos sutrikdymo labai susijaudinus, 4. Fiziologinio afekto būsena švelnina atsakomybę ne priklausomai nuo teismo ekspertams iškeltų uždavinių, visais nužudymo ar sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, gali būti skiriama teismo psichiatrinė ar teismo psicholo- o tik esant BK 130 str. ir 136 str. numatytoms sąlygoms: 1) ginė ekspertizė. Teismo psichiatrinė ekspertizė skiriama susijaudinimą neteisėtais savo veiksmais – smurtu (fiziniu, tais atvejais, kai iškyla abejonių dėl įtariamųjų ar kaltina- psichiniu) ar sunkiu įžeidimu turi sukelti pats nukentėjusy- mųjų psichinės sveikatos ir jų pakaltinamumo kriminalinės sis; 2) susijaudinta turi būti staiga; 3) susijaudinta turi būti veikos padarymo metu, o teismo psichologinė ekspertizė labai. - siekiant nustatyti individualius psichologinius tiriamojo 5. Privilegijuoto nužudymo ir sunkaus sveikatos sutrik- ypatumus ar būseną, galėjusią turėti įtakos jo elgesiui, pvz., dymo kvalifikavimui ypač svarbi laiko trukmė - nustaty- fiziologinį afektą. Tačiau baudžiamųjų bylų analizė rodo, mas, kad nuo asmens susijaudinimo momento ir jo nusikals- kad dažniausiai tik kompleksinis asmens psichinės sveika- tamų veiksmų padarymo turi būti praėjęs minimalus laiko tos ir jo individualių psichologinių ypatumų tyrimas išsa- tarpas, t. y. kaltininko atsakomieji veiksmai turi sekti iš miai ir visapusiškai atsako į visus klausimus, todėl papras- karto po neteisėtų ar įžeidžiančių nukentėjusiojo veiksmų, tai baudžiamosiose bylose dėl nužudymo ar sunkaus svei- nes afektinė tyčia yra trumpalaikė. katos sutrikdymo labai susijaudinus skiriama kompleksinė 6. Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus yra teismo psichiatrinė – psichologinė ekspertizė, kurios metu vienintelė sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, kurią įsta- kompleksiškai nustatomi tiriamojo psichikos sutrikimai, tymų leidėjas sieja tik su nukentėjusiojo sužalojimu, nes psichologiniai ypatumai ir somatoneurologiniai sutrikimai, BK 136 str. nėra numatytas žmogaus susargdinimas labai galintys turėti reikšmės teisingam ir pagrįstam kriminalinės susijaudinus. veikos kvalifikavimui. Kita vertus, kai kurie baudžiamosios teisės moksli- Literatūra ninkai pastebi tendenciją, kad teismai priima sprendimus 1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Valstybės žinios, 1992; vadovaudamiesi išimtinai teismo psichiatrijos ekspertizės 33-1014. išvadomis, nuosprendžio ar nutarties aprašomojoje dalyje 2. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas. Valstybės atsisakymą taikyti ribotą pakaltinamumą pagrįsdami vien žinios, 1994; 63-1231. tik teismo psichiatrinės ekspertizės išvadomis, ir nenurody- 3. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas. dami kitų įrodymų, motyvų bei argumentų. Todėl daroma Valstybės žinios, 1995; 53-1290. prielaida, kad teismai, išimtinai pasikliaudami ekspertizės 4. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Valstybės žinios, išvadomis, dalį savo kompetencijos perduoda teismo eks- 2000; 26-1968. pertams, kuriems įstatymas tokių įgaliojimų nenumato [15]. 5. Abram H., Maslow. Motyvacija ir asmenybė. Vilnius, 2009; 144-145. Išvados 6. Abramavičius A., Baranskaitė A., Milinis A. Probleminiai 1. Afektas – tai būsena, kurios metu žmogui dėl stai- žmogaus gyvybės pradžios ir pabaigos klausimo aspektai gaus ir labai didelio susijaudinimo, pasireiškiančio stipriu nužudymo kontekste. Jurisprudencija, 2011; 18(3): 1123. ir giliu pergyvenimu, dalinai aptemsta sąmonė, susilpnėja 7. Aliukonienė R. Veika kaip vienas iš sunkaus sveikatos sutrik- dymo objektyviųjų požymių. Teisė, 2013; 87:117. jo savitvarda, t. y. gebėjimas kontroliuoti ir valdyti savo elgesį, todėl jis gali padaryti tai, ko nepadarytų būdamas 8. Aliukonienė R. Sunkaus sveikatos sutrikdymas labai susijaudi- nus (Baudžiamojo kodekso 136 straipsnis) požymiai. Lietuvos normalioje būklėje. Respublikos Baudžiamajam kodeksui 10 metų. Vilnius, 2011; 2. Patologinis afektas yra nepakaltinamumo pagrindas, 304-305, 309-310. nes jo metu dėl didelio susijaudinimo žmogus nesuvokia 9. Aliukonienė R., Jasulaitis A., Aliukonis V., Maciulytė N. Vaikų savo daromų veiksmų prasmės arba negali kontroliuoti padaryti nužudymai ir sunkūs sveikatos sutrikdymai. Labora- savo elgesio, todėl yra nepakaltinamas ir už savo veiksmus, torinė medicina. Mokslo darbai, 2013; 15, 2 (58): 78. padarytus patologinio afekto būsenoje, neatsako. 10. Campbell RJ. Psychiatric dictionary. Ed. R. J. Campbell. 7 th 3. Fiziologinis afektas - tai labai stipri žmogaus emocinė ed. New York, 1996; 798. reakcija į kokį nors dirgiklį, dažniausiai neigiamą (įskaudi- 11. Daszkievicz K. Przestępstwa z afektu w polskim prawie kar- nimas, įžeidimas, pasityčiojimas), kuriam būdingas pergy- nom. Warszawa, 1982; 33. venimų stiprumas, difuzinis poveikis psichikai, ūmi išorinė 12. Daškevičius K., Marcinkevičienė J. Nepakltinamumo klinikinės išraiška. Nepaisant tokio ryškaus žmogaus emocinio susi- nozologinės ir kriminalinės struktūros analizė Lietuvoje (1985- jaudinimo, jis supranta ir gali teisingai vertinti situaciją ir 2009 m.). Sveikatos mokslai, 2014; (1): 5-6. 57

13. Dembinskas A. ir kt. Psichiatrija. Vilnius, 2003; 163, 672. 35. Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. M1-341- 14. Dmitrijeva T., Safuanov F. Kriteriji ograničenoj sposobnosti 387/2013. k osoznaniju i reguliaciji kriminalno-agresivnych dejstvij 36. Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-126/2010. obviniajemych. Rosijskaja psichiatrija, 2001; (3): 50-53. 37. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros baudžiamoji byla Nr. 15. Gruodytė E., Palionienė N. Riboto pakaltinamumo sampratos 14-1-2325-07. problematika lyginamuoju aspektu. Globalizacijos iššūkiai baudžiamajai justicijai. Vilnius, 2014; 70. THE SIGNIFICANCE OF PHYSIOLOGICAL AFFECT 16. Marcinkevičienė J. Pakaltinamų asmenų su psichikos sutri- FOR QUALIFICATION OF MURDER AND SEVERE kimais visuomenei pavojingų veikų prevencija. In Agresija ir HEALTH IMPAIRMENT smurtas – psichinė norma ir patologija. Vilnius, 2001; 92. R. Aliukonienė, N. Aliukonienė, V. Aliukonis 17. Račkauskaitė J., Danilevičiūtė V., Navickas A. Haliucinacijų Key words: homicide, grievous bodily injury, illegal or highly etiologijos aspektai. Sveikatos mokslai, 2014; (1):78-79. offensive action of the victim, pathological and physiological affect, 18. Šostakovič B. Sudebno – psichiatričeskaja ekspertiza pri ras- forensic psychiatric examination. troistvach ličnosti. Rukovodstvo po psichiatrii. Maskva, 2004; Summary 237-238. Based on the laws of Lithuania and all democratic states, human life and health are considered as the most important values 19. Tkačenko V. Otvetstvenost za umyšlenyje prestuplenija protiv as well as a unique condition and basis of all other human values. žizni i zdorovija, soveršonyje v sostojanii afekta. Maskva, 1979; Protection of human life and health may be ensured by establishing 32. standards of various legal fields as well as determining criminal 20. Vaitkevičiūtė V. Tarptautinių žodžių žodynas. A – K. Vilnius, liability for encroachment on human life and health. The Criminal 1999; 46. Code of the Republic of Lithuania (hereinafter referred to as the 21. Waters F, Allen P., Aleman A., Fernuhough C., Woodward TS., CC) determines liability for a simple or qualified homicide in Bakcock JC., Barkus E., Johns L., Varese F., Menom M ., Ver- Article 129, whereas grievous bodily injury is covered in Article cammen A., Laroi F. Auditory Hallucinations in Schizophrena 135. Moreover, the aforementioned criminal acts may be committed and Nonschizophrenia Populations: A Review and Integrated when the perpetrator is in the state of diminished responsibility Model of Cognitive Mechanisms. Schizophr Bull 2012; (physiological affect), therefore the legislator considers such acts 38(4):688-690. to be exclusive and establishes liability for homicide and grievous Teismų praktika bodily injury in a highly agitated state in different regulations of 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K- the Code (Art. 130 and Art. 136 of the CC). 105/2015. The issues of qualification and dissociation of homicide and 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K- grievous bodily injury in the state of affect are rather complicated 189/2013. in terms of the practical aspect there of not only for lawyers but for forensic psychiatrists as well because usually the mental state 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K- of the subject at the time of the crime is examined much later, i.e. 266/2012. the experts must provide conclusions about the mental state of the 25. Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-20/2013. subject in the past. 26. Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-30/2011. Analysis of the material of 20 criminal cases done within the 27. Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-273/2011. course of this research paper enables to draw a conclusion that 28. Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-278/2011. there are only individual cases stating that the perpetrator com- mitted a homicide and grievous bodily injury in a state caused by 29. Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-478/2011. a physiological affect. The criminal acts under analysis are mostly 30. Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-325/2011. committed by mentally sane individuals, whereas mental patients, 31. Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-336/2011. i.e. insane people, get involved in them significantly less frequently. 32. Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. M1-119- Correspondence to: [email protected] 166/2015. 33. Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. M1-386- Gauta 2015-11-26 626/2014. 34. Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. M1-1-386- 326/2014. SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online BIOMEDICINA: TEISMO PSICHIATRIJA/ 2016, 26 tomas, Nr. 1, p. 58-64 58 BIOMEDICINE: FORENSIC PSYCHIATRY DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2016.009

AGGRESSION AND LIFE SATISFACTION IN ADULT CHILDREN OF ALCOHOLICS Sławomir Ślaski Section of Forensic and Penitentiary Psychology Institute of Psychology, Cardinal Stefan Wyszyński University, Warsaw, Poland

Key words: ACoA, aggression, life satisfaction. ginal theoretical approach, taking quality of life (the sense of quality of life) to consist of the experiences lived through Summary in a given period of time. Those experiences are individual Aim: to verify hypotheses about differences in the for everyone and may be determined by various factors, level of satisfaction with life and its aspects, as well such as financial situation, life occurrences or social norms. as aggression in the ACoA and the control group, Yet, the most important issue concerning quality of life is and the relationship between satisfaction and ag- making use of information, in the broad sense of the word, gression in these groups. to enrich one’s inner world and release one’s varied sphere Method: The sample consisted of 100 people living of experience. That means to engage various psychological in Warsaw. Among the respondents were 58 men processes (memory, imagination, perceptiveness and thin- and 42 women. Everyone involved in the study was king) to evoke one’s emotional sphere in relation to experi- over 18 years of age, the oldest tested was 25 years encing diverse reality. old. The average age was 23.3. The former trend concerning quality of life was well The study used The Life Satisfaction Questionnaire described by Tomaszewski [3]. He maintained that quality (KZZ), to examine the level of aggression Inventory of life depends on the process of individual development of Psychological Aggression Syndrome (IPSA) and and the shaping of the world. He puts forward the follo- to explore the emergence of the group of ACoA - wing criteria to discern quality of life; they are plentiful Questionnaire for Research Place in the Family. emotional experiences, the level of awareness of oneself Results: ACoA show lower life satisfaction and and one’s environment, the level of individual activity, cre- higher levels of aggression than the control group. ativity (human activity that produces worthy results), and participation in social life. Thus, the author described the Introduction results of human activity that should aim at molding man Quality of life. Since Campbell’s seminal work in the and the world and by that generate quality of life. seventies of the previous century, quality of life became Cantor’s concept [1] on quality of life situates itself a subject of interest for psychologists. He singled out 15 on the opposite pole. The author maintains that every in- spheres of life concerning satisfaction with marriage, fa- dividual directs his own life, sets his own goals and tas- mily, health, neighbors, friends and acquaintances, house- ks. Individuals choose personal life tasks for every stage keeping, profession, education and savings [1]. in their lives. Those tasks become valuable depending on In psychology the term quality of life was borrowed time and place for their accomplishment. Working on those from everyday speech, from philosophy (Aristotle) and tasks (everyday) becomes a source of emotional experien- technology together with all its ambiguities and arguments. ces and, in consequence, determines satisfaction with life. One of the main issues under dispute inquired whether qu- Cantor stresses that assessing quality of life also depends ality of life was a feature that it the quality of an object and on everyday social experiences, which shows when com- a process or a relation of features. The other basic argument paring oneself with others and in rewarding value of the concerned a difference between quality in its descriptive tasks accomplished. The author assumed that every indivi- sense (facts and states) and quality in its evaluative sense, dual has subjective criteria enabling him to define the level described with evaluation, praise or condemnation expres- of satisfaction with life. However, one condition is signifi- sed –life satisfaction [1]. cant; individuals should have an opportunity to gain expe- Contemporary psychological research on quality of life riences while completing various tasks. One can say that singles out two trends, pragmatic and experiencing. The the amount of positive or negative emotional experiences latter is represented by Kowalik [2], who proposed an ori- in personal or social life becomes indicative of individual

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Correspondence to: Sławomir Ślaski, e-mail: [email protected] 59 life satisfaction. chaos anxiety, stress, physical menace, which must influen- Adult Children of Alcoholics – research. The US ce their psychosocial functioning as adults [6; 7; 8]. Besides, approximate data revealed that children brought up in al- such families lacked in clear-cut rules and social support. coholic families of at least one addicted parent constitu- In adult life it resulted in low self satisfaction and suscepti- ted 14% of the population that is about 28 million people. bility to depression symptoms [9; 10]. E. M. Hill and others About 2/3 of them were under 18 years old [4]. In Poland [11] stated that the atmosphere of alcoholic families could the same group consisted approximately of 1 million. The influence socio- economic functioning when researching exact number of ACoA is unknown, though one may assu- on ACoA adaptation in the sphere of psychiatric disorders me that the figure of drug and alcohol addicts amounts to (phobias, depression, anxieties, etc.) and socioeconomic a few million, so probably does the population of children status (income, employment). Independent variables were, [5]. The very figures make it worthwhile to examine how parental addiction, and their economic status treated as a ACoA function in psychosocial and material spheres so kind of stress. It has been shown that children from poor what is their quality of life. and alcoholic families showed the following differences Here M. Windle’s [4] theoretical model of child functi- with the control group, shorter schooling, low status and oning in alcoholic families and possible consequences in low income. ACoA showed more psychiatric disorders than adulthood may come in useful. Windle’s model [4] called the control group. Quantitative differences showed in such ‘Dynamic diathesis- stress model’ included interactions of variables as the number of divorces and satisfaction with several factors that could potentially influence child deve- marriage in the clinical group between men and women, lopment when brought up by alcohol addicts. The model which occurred also in gender differences. pointed to the problems before the baby was born (viola- Other research suggested as grownups they function ting parental rights, parental psychic disorders, parents’ much more poorly even than other clinical groups, ie. de- social contacts, prenatal factors) and other risk factors for pression or eating disorders. Compared with those with the baby. Biological risk factors of dysfunctional behaviour eating disorders, ACoA are characterized with passive co- are as follows, electric activity of the cerebral cortex, sus- ping with stress, poor sense of humor, suppressing feelings, ceptibility to alcohol, reproducing stress and neurotrans- especially negative ones [12]. ACoA have several problems mitters. Psychological factors are as follows, temperament, with low awareness of experiencing one’s body, identifying aggression, cognitive style, expectations concerning results emotions and showing anger and aggression [13]. Compa- of drinking, low intelligence level, coping with difficulties red with the depressive group ACoA they show more al- and imagining one’s abilities. Social factors are as follows, cohol abuse and drug abuse, more aggressive behaviour, deficits in exercising parental functions, marriage conflicts, more physical injuries and fewer of them have seconda- and financial troubles, absence of family rituals or difficult ry school education. Watt [14] compared ACoA (research relationships with siblings. Social factors from outside the group N=10000) and control group in terms of their functi- family are isolation from peers, aggressive behaviour, and oning in marriage only to find out that ACoA got married limited number of acquaintances or deficits in social skills. less frequently, were dissatisfied with marriage, showed The above risk factors could be influenced by some other considerable distance from their partners and women were stressful problems such as, neighborhood, school, peers or more dependent from their partners. other events, ie. falling victim of physical or sexual abuse. Though the research referred to so far dealt with the They, in turn, could cause various physical and psycho- problems of psychosocial functioning of ACoA, the present logical problems that could be transmitted into adulthood paper is going to concentrate on the particulars of the me- (ACoA). These problems could be either internalized or chanisms arising in the area of life satisfaction. externalized. The former show as depression, anxiety and It is worth recalling Polish research on the problems alienation; the latter as problems with alcohol, drug abuse, of ACoA concerning satisfaction and quality of life. Rese- law breaking, aggression, injuries and suicide. archers proved that compared with a control group ACoA Examining Kowalik’s [2] quality of life model and showed more symptoms of anxiety and depression, su- Windle’s [4] emergence of psychosocial problems of bjectively lesser social support, less satisfied with life, with ACoA it is worthwhile to analyze how the children brought relations with their own children, marriage or partnership, up in the families with at least one alcohol addict function friends, themselves, housing situation and sex life. Unlike in adult life. the control group, ACoA emotional support connotes po- Most research on ACoA concentrated on the problems sitively with satisfaction with health, employment, time of depression, anxiety and drug abuse they experienced due off, themselves, relations with friends and general life sa- to the situation in generational families. tisfaction, and negatively with satisfaction with marriage/ According to several authors, families with the problem partnership. ACoA life satisfaction shows strong links with of alcohol abuse and parental neglect experienced lots of such outer factors as emotional support and poor links with 60 internal factors that is psychic health [15]. dence with life satisfaction than the control group. Other research also points to the level of generational Aim: to verify hypotheses about differences in the level family dysfunction, which has an impact on intensity of of satisfaction with life and its aspects, as well as aggres- psychiatric disorders and psychosocial problems of ACoA, sion in the ACoA and the control group, and the relations- such as depression, phobia and aggression. The most im- hip between satisfaction and aggression in these groups. portant issues are, domineering position of the alcohol abuser, use of violence, bad and combative atmosphere at Material and method home, mother’s neglect (mother’s impulsiveness and emo- Study groups. To conduct the research two groups of tional volatility), parental neglect in difficult and dangerous students, ACoA and control, were selected from various situations for the child [16]. high schools and Questionnaire for Research Place in the The latest research proves that ACoA felt lower life sa- Family adapted by Ślaski [18] was used1. On the grounds tisfaction, drank more alcohol and experienced more de- of the results 50 persons were selected as ACoA when they pressive states than non ACoA [17]. gave 3 (out of 6) positive answers, which qualified them Summing up the research so far, one may conclude that as belonging to the individuals from dysfunctional families children and adolescents brought up in alcoholic families with one parent alcohol addicted. The control group (50 may transmit several problems into their adult lives (he- nonACoA persons) was selected on the same questionnaire alth, psychological, social and legal). At the same time they when no positive answers were given concerning parental differ in their psychological or social susceptibility to expe- alcohol abuse. rience various problems when dissatisfied with themselves. All 100 subjects lived in Warsaw. The group consisted According to Kowalik [2] functioning in adverse of 58 men and 42 women. All participants were over 18, the psychosocial conditions has a significant and destructive oldest was 25 years old; the average age was 23.3. Sex, age impact on the emotional sphere. It mainly concerns emo- and place of residence were disregarded in analyzing and tional functioning (high level of anxiety and aggression, interpreting results. low mood) and social functioning (alienation, marital Research methods. J. Fahrenberg, M .Myrtek, J. Schu- problems). There is also the sphere of awareness and self macher, E.Brahler’s Life Satisfaction Questionnaire [19] awareness that causes many problems (poor awareness of consists of 10 subscales: health, employment and profes- personal experiences, alcohol or drug abuse) [3]. So eve- sion, financial situation, free time, self-assessment,- con ryday life experienced by these individuals could result in tacts with friends and acquaintances, housing, marriage/ reducing life satisfaction - as indicated by Cantor [1]. partnership and sexuality. The questionnaire aimed at ob- The studies discussed above include both trends of taining the data concerning the subjects’ life satisfaction, research on quality of life - experiential and pragmatic. depending on the aspect measured and establishing how They describe the treatment of groups in terms of emotio- big an influence these aspects have on life satisfaction. nal experiences they came across everyday during the last The method of internal consensus was used to measure the three months (aggression) and also assess their own lives accuracy of the subscales. Cronbach’s alpha coefficients (life satisfaction). were satisfactory from 0.80 to 0.96. Accuracy was assessed Yet applying Windle’s model of social functioning and comparing the questionnaire results with other methods of Kowalik’s model of quality of life one can illustrate the measuring quality of life, and measured from 0.57 to 0.67. development of some aspects in the sphere of life satis- Psychological Inventory of Aggression Syndrome by Z. faction of ACoA. Alcohol abuse in the family brings about Gaś [20] concerns objective analysis of adult aggression. It several negative psychosocial consequences for their chil- includes aggressive tendencies both conscious and uncons- dren, such as, anxiety, depression or aggression. Unsolved cious directed at oneself and others. The Inventory has se- psychosocial problems will result in low quality of life in veral scales, among others, self-aggression emotional, phy- various spheres for ACoA. Low level of quality of life is sical self-aggression, aggression toward others, unconsci- responsible for their low level of self satisfaction. ous aggressive tendencies, transferred aggression, indirect In view of the above the following questions and hypot- aggression, verbal aggression, physical aggression, control heses can be formulated: of aggressive behaviour, tendency to retaliate. Accuracy Is satisfaction with life and its aspects lower and ag- of subscales amounts to 0.91-0.94, external accuracy 0.83 gression higher in the ACoA than in the control group? with regard to Buss & Durkee. Is aggression linked with life satisfaction with ACoA? Questionnaire for Research Place in the Family serves The following hypotheses have been put forward: H1. to identify ACoA and consists of 6 questions. It was based ACoA demonstrate lower level of life satisfaction and higher level of aggression than the control group; H2. 1 The author wishes to thank T. Podgórski MA for conducting part of ACoA’ s aggression reveals a different kind of interdepen- the research 61 on another ACoA questionnaire authored by Jones [18]. It ble 2) people from dysfunctional families (ACoA) present has been adapted to suit Polish conditions in agreement lower quality of life - differences statistically significant - with the principles of test construction in the group of 150 in the sphere of self-assessment (t = -5.79, p <0.001), in examinees clinically diagnosed as ACoA. The reliability of the field of friends (t = -5.33, p <0.001), in the area of the questionnaire measured α-Cronbach’s coefficient was housing (t = -3.92, p <0.001), in the sphere of marriage / 0.89 for the entire scale. partnership (t = -2.59, p <0.01), in the realm of sexuality (t Statistical data analysis test was used for differences in = -6.29, p <0.001). In contrast, the group of ACoA reveals Student’s t-test, r-Pearson’s correlation and canonical cor- higher quality of life in the sphere of free time (t = 3.82, p relation analysis. <0.001) in the sphere of finance (t = 4.15, p <0.001) than the control group, which is inconsistent with the first hy- Results pothesis (Table 2). The aim of this study was to test the correlation- re In the study group reported (Table 3) statistically signi- lationship of aggression and life satisfaction, its aspects ficant positive correlations show between emotional self- in people coming from dysfunctional families (ACoA), in aggression and satisfaction with sexuality, unconscious ag- which at least one parent was alcohol addicted. The results gressive tendencies and satisfaction with health, control of largely confirm the assumed hypothesis. aggression and satisfaction with sexuality, retaliation and Within the first hypothesis (H1) and according to it satisfaction with friends. In contrast, negative correlations (Table 1) ACoA present higher levels of aggression than can be found between physical self-aggression and satis- the control group - a statistically significant difference - in faction with friends and marriage, hostility towards others verbal aggression (t = 3.39, p <0.001), indirect aggression and satisfaction with friends, indirect aggression and satis- (t = 3, 89, p <0.001) and retaliation (t = -11.59, p <0.001) faction with marriage, verbal aggression and satisfaction and lower in the control of aggression (t = -8.65, p <0.001). with marriage, controlled aggression and contentment with Within the first hypothesis (H1) and according to it (Ta- self-assessment. In the control group, there were statistically significant Table 1. Mean values for aggression in the study group (ACoA) positive correlations between physical self-aggression and and the control group (nACoA) content with self-assessment, hostility towards others and *** - p <0.001; Ns - not statistically significant (one-tailed test) satisfaction with sexuality, unconscious and aggressive ten- dencies with satisfaction with marriage, controlled aggres- Group sion and job satisfaction and sexuality. Study Control In contrast, negative correlations can be noted between Aggression M SD M SD t p hostility towards others and leisure time and satisfaction Emotional self-aggres- Table 2. Mean values for life satisfaction in the study group sion 2.71 1.74 2.83 1.62 -0.24 Ns (ACoA) and the control group (nACoA) Physical self- *** - p <0.001; ** - p <0.01; Ns - not statistically significant (one tailed test) aggression 1.99 1.73 1.77 1.64 0.66 Ns Group Hostility to- ward others 3.26 1.54 2.83 1.45 1.23 Ns Study Control Unconscious Life satis- M SD M SD t p aggressive faction tendencies 2.51 1.81 2.41 1.92 0.12 Ns Health 31.76 4.72 33.43 3.46 -1.72 Ns Displaced Work and aggression 3.14 2.04 2.63 2.11 0.86 Ns profession 33.17 4.61 33.78 4.49 -0.13 Ns Indirect ag- Financial gression 3.44 1.81 2.37 1.43 3.89 *** situation 33.34 5.76 28.12 3.21 4.15 *** Verbal ag- Free time 37.43 5.45 33.14 3.46 3.87 *** gression 6.41 3.86 4.03 1.57 3.39 *** Self-assess- Physical ment 30.49 5.88 38.13 3.84 -5.79 *** aggression 2.43 1.93 1.94 1.97 0.97 Ns Friends 30.36 4.51 36.52 4.24 -5.33 *** Control ag- Housing 32.23 4.47 37.28 6.25 -3.92 *** gression 4.23 2.33 11.78 2.11 -8.65 *** Marriage/ Tendency to Partnership 35.24 6.94 41.11 6.89 -2.59 ** retaliate 11.33 3.81 2.94 2.66 11.59 *** Sexuality 34.35 5.24 42.38 5.37 -6.29 *** 62 with friends, displaced aggression and satisfaction with determine simultaneously the strength of association set of housing and marriage, verbal aggression and satisfaction a number of independent variables (aggression) and a set with marriage, controlled aggression and leisure time and of multiple dependent variables (life satisfaction) taking financial situation, retaliation and contentment with sexu- into account the relationships between the variables in a ality (Table 3). given set. The first pair of canonical variables in the ACoA However, canonical analysis was applied due to the group explains the tens of percent variance from the oppo- complexity of the phenomenon of satisfaction with life and sing sets of variables (Rd respectively 18.9% and 11.9%). the existence of its various forms. This method allows to A pair of canonical variables in the ACoA group illustrates the correlation between satisfaction with health, work and self-assessment and little Table 3. Correlations between types of aggression and life satisfaction in the study and satisfaction with friends and sexuality and control groups high aggression physical and emotional, Satisfaction with life unconscious aggressive tendencies, indirect Health Work Finances Free time Self-assess- aggression and low hostility toward others. ment In contrast, a pair of canonical variables in Aggression C S C S C S C S C S the nonACoA group shows several percent Emotional -.22 .03 .05 .04 -.24 .20 .17 .04 .34* -.19 of opposing sets of variables (Rd respecti- self-aggres- vely 16.9% and 7.6%). A pair of canonical sion Hostility to- -.23 -.27 -.12 .01 -.27 .03 -.33* .12 -.03 -.22 variables in the nonACoA group indicates a ward others correlation between high satisfaction with Unconscious -.16 .31* -.18 .23 -.25 .08 -.22 .26 -.15 .26 sexuality, of being in a relationship and aggressive friends, and with low satisfaction with hou- tendencies sing and free time and controlled aggres- Control ag- .03 -.23 .33* -.13 -42* -.27 -35* -.18 -.09 -.43* sion and lower hostility towards others and gression verbal aggression. Tendency to -.22 .08 -.04 31* .22 -.21 -.05 .03 -.28 -13 retaliate Discussion It can be said that persons from Table 3. (continued) Correlations between types of aggression and life satis- dysfunctional families (ACoA) had unfa- faction in the study and control groups vorable conditions of psychosocial develo- C- control group; S- study group; * - p <0.05; ** - p <0.01; Table provided only the dimensions of the aggression, which correlate with dimensions of satisfaction with life pment from the very start of their existence. Several studies confirm that they grew up in Satisfaction with life adverse family environment [12; 16]. Edu- Friends Housing Marriage Sexuality cational environment in the families can be Aggression C S C S C S C S compared to the state of emergency, chaos, Emotional .14 -.05 -.05 .13 -.02 -.14 -.04 .54** neglect or rejection with which parents tre- self-aggres- at their children. Unfavorable psychosoci- sion al effects on children and later adults have Physical self- -.02 -.37* -.02 .14 -.03 -.34* .05 -.14 been proved in psychological publications aggression [21; 22]. They show exceptionally well that Hostility to- -.17 -.31* .04 .06 -.27 -.15 .42* .04 ward others satisfaction with family life is reflected in Unconscious .22 -.15 -.14 .06 34* -.23 .14 .06 ACoA’s emotional experiences. Compared aggressive to their peers, they often experience several tendencies worries and disappointments that result in Displaced -.17 -.14 -.35* .09 -.60** -.16 .08 .09 high level of anxiety, which can manifest aggression itself with aggression. Indirect ag- -.02 -.14 .05 -.06 .16 -.30* .04 -.15 The results obtained indicate that per- gression sons brought up in dysfunctional families Verbal aggres- .12 .15 -.16 .14 -.49** -35* -22 .01 (ACoA) reveal various kinds of aggression, sion verbal or vengeful. It showed in such be- Control ag- .05 .06 .05 .08 .01 .05 .41* .32* gression haviour as, grumbling, shouting, swearing, Tendency to -.05 .43** -.09 -22 .04 .14 -.34* .09 reproaching and quarreling. Their aggressi- retaliate ve reactions showed in revenging, avenging 63 for experienced harm, looking for opportunities to aven- trating on their own health and on themselves, on personal ge oneself for the misfortunes experienced [20]. They had choices, faculties, character and on confirming their self poor control of aggressive behaviour that showed in little -assessment [9; 14; 15]. control over aggressive impulses and difficulties in restrai- Considering canonical analysis results there is a cer- ning their hostile activities. They were unable to choose tain similarity between ACoA and the individuals showing and in consequence to reveal fewer harmful and more soci- authoritarian behaviour. They want to impose their will ally acceptable forms of aggression. Being short-tempered, on others, which shows in aggressively dominating their they caused quarrels among the people they meet [23; 24]. relatives and acquaintances. It can also show in defying The respondents from the ACoA group were less sa- others, which is probably due to their parents’ domineering tisfied with life than the control group. They found finan- role. They lack close relations with others both in social cial sphere and spending free time satisfying. The subjects and sexual spheres. ACoA want to be their own authority representing the group were more satisfied with their mate- and praise them in order to rule and dominate others and rial status, their income and assets. That can lead to greater to make them dependent. Such state may dominate their sense of security, confidence about the future, financial -se thinking and trying to achieve these aims may be satisfying curity in old age but with no participation of other people. and pleasurable. One can also notice little satisfaction with social relations, The results obtained also indicate that ACoA’s functi- with friends, neighbors and relatives. They were concen- oning may be compared to a narcissistic personality. Due to their disordered psychosocial development in childhood Table 4. The relationship between life satisfaction (KZZ) and ty- and adolescence, such individuals build no adequate pictu- pes of aggression (IPSA): canonical analysis results for a group re of themselves and develop no ability to care for others. of ACoA and nACoA Ad – adjusted correlation coefficient; Rd – redundancy coefficient; CR –- cano Then they often experience frustration and compensate for nical correlation coefficient it with defense mechanisms or disordered behaviour, such as direct or indirect aggression. In consequence they may Method / Variable Coefficient Canonical experience several difficulties in achieving aims in life and variables establishing satisfactory personal relationships. Again, it ACoA nACoA may result in various forms of aggression, self-aggression Life satisfaction: or directed against others, which, in turn, makes self -satis- Health .37 .17 faction and life satisfaction more difficult to achieve. Work and profession .40 .24 Bearing in mind Kowalik’s [2] theoretical considera- Financial situation -.19 -.15 tions that underline the role of experiences in shaping the Free time -.24 -.36 sense of quality of life, one can state that the research on Self-assessment .60 .16 ACoA confirms the significant role of dysfunctional family Friends -.33 .34 milieu. It failed to teach the children how to understand and Housing -.15 -.59 control emotions, made them feel inadequate about them- Marriage/Partnership -.14 .36 selves and others. It resulted in fewer social competences Sexuality -.35 .57 in childhood and adulthood. Then it is difficult to establish Ad 24.4% 21.9% satisfactory relations with others, thus ACoA were seeking Rd 18.9% 16.9% satisfaction in professional or financial spheres. They con- CR .58 .49 sidered such attitude safe and autonomous [25; 26]. p< .01 .01 The present study aimed at probing into the problems Aggression: of life satisfaction and aggression of ACoA. Taking Kowa- Emotional self-aggression .53 -.26 lik’s [2] quality of life model and the appearance of ACoA Physical self-aggression .50 .09 psychosocial problems, according to Windle [4], one can Hostility toward others -.53 -.35 Unconscious aggressive see the functioning mechanisms of the adults brought up tendencies .54 .24 in dysfunctional families in which at least one parent was Displaced aggression .23 .06 alcohol addicted. Indirect aggression .33 .05 Verbal aggression .25 -.36 Conclusions Physical aggression .13 .13 1. Further research should include a larger study group, Control aggression -.12 .47 including gender and family environment because the Tendency to retaliate .24 .07 ACoA group is not homogeneous. Ad 13.9% 11.9% 2. It is advisable to conduct further research on ACoA Rd 11.9% 7.6% according to Windle’s model of psychopathology; so far 64 little research has been done according to his model. 18. Ślaski S. Kwestionariusz do Badania Postaw w Rodzinie. Niepublikowany maszynopis 2002. References 19. Chodkiewicz J. Adaptacja polska Kwestionariusza Zadowolenia 1. Derbis R. Doświadczanie codzienności. WSP, Częstochowa. z Życia. Stud Psych 2009; 3: 5-22. 2000. 20. Gaś Z. Inwentarz Psychologiczny Syndromu Agresji. Przegl 2. Kowalik S. Jakość życia psychicznego. Derbis R. (ed), Jakość Psych 1980; 1: 143-154. rozwoju a jakość życia. Częstochowa, WSP. 2000; 11-31. 21. Cierpiałkowska L. Poziom realizacji zadań rozwojowych pr- 3. Tomaszewski T. Ślady i wzorce. Warszawa, WSiP 1984. zez osoby dorosłe pochodzące z rodzin alkoholików. Gąsior 4. Windle M. Stan badań nad dziećmi alkoholików: aktualne kon- K, Chodkiewicz J. (ed.). Leczenie alkoholików i ich rodzin. cepcje i problemy. Alc Health, 2000; 26: 10-25. Kielce, Jedność 2010; 231–252. 5. Państwowa Agencja Rozwiązywania Problemów Alkoholowych. 22. Schuckit MA. A long-term study of sons of alcoholics. Alc Analizy, badania, raporty 2011. Health and Res World 1995; 3:172-175. 6. Vaillant G.E, Hiller-Sturmhofel S. The natural history of alcoho- 23. Jacob T, Windle M, Bost J. Adult children of alcoholics: Drin- lism. Alc Health and Res World, 1996; 20: 152-161. king, psychiatric and psychosocial status. Psych of Add Beh 7. Zucker R, Boyd G, Howard J. The development of alcohol pro- 1999; 1: 3-21. blems: exploring the biopsychosocial matrix of risk. NIAAA, http://dx.doi.org/10.1037/0893-164X.13.1.3 Bethesada 1994. 24. Golińska L. Niektóre aspekty funkcjonowania intrapsychiczne- 8. Greenbaum PE, Friedman RM. Alcohol expectancies among go i interpersonalnego dorosłych dzieci alkoholików. Gąsior adolescents with conduct disorder: prediction and mediation K, Chodkiewicz J. (ed.). Leczenie alkoholików i ich rodzin. of drinking. Add Beh 1995; 20: 321-334. Kielce, Jedność 2010; 264–278. http://dx.doi.org/10.1016/0306-4603(94)00074-9 25. Gąsior K. Funkcjonowanie noo-psychospołeczne i problemy 9. Nikodemska S. Funkcjonowanie psychospołeczne DDA przed psychiczne DDA. Difin, Warszawa 2012. i po terapii. Ter Uzal i Współuzal, 2002; 6: 1-4. 26. Ryś M. Adult Children of Alcoholics. Psychological analysis of 10. Clair D, Genest M. Variables associated with the adjustment of consequences of growing up in families with alcohol problems. offspring of alcoholic fathers. J Stud of Alc 1987; 4: 345-355. Warszawa, PWN 2011. http://dx.doi.org/10.15288/jsa.1987.48.345 11. Hill EM, Ross LT, Blow FC. Adulthood functioning: the joint ASMENŲ, UŽAUGUSIŲ ALKOHOLIKŲ ŠEIMOSE, effects of parental alcoholism, gender and childhood socio- AGRESIJA IR PASITENKINIMAS GYVENIMU economic stress. Add 1997; 5: 583-596. S. Ślaski http://dx.doi.org/10.1111/j.1360-0443.1997.tb02915.x Raktažodžiai: agresija, pasitenkinimas gyvenimu, asmenys, 12. Lashley MB. Stress doping and the severity of depression in užaugę alkoholikų šeimose African-American adult children of alcoholics. Dissertation Santrauka Abstracts International: Section B: The Sciences and engine- Tikslas – hipotezių, susijusių su skirtumais gyvenimo pasi- ering. 8-B, 4487, 2006. tenkinimu lygmenyje ir jo aspektais, verifikacija, taip pat asmenų, 13. Mintz LB, Kashubeck S, Tracy LS. Parental alcoholism, eating užaugusių alkoholikų šeimose, ir kontrolinės grupės agresijos ty- disorders and substance abuse in nonclinical college woman: rimas, bendras ryšys tarp agresijos ir pasitenkinimo šiose grupėse. Additional evidence against the uniformity myth. J of Counsel Metodas – buvo tiriama 100 asmenų, gyvenančių Varšuvoje, grupė. Psych 1995; 1: 65-70. Tarp tiriamųjų asmenų buvo 58 vyrai ir 42 moterys. Visi pilname- http://dx.doi.org/10.1037/0022-0167.42.1.65 čiai, daugiau kaip 18 metų amžiaus, vyriausiam asmeniui tyrimo 14. Watt TT. Marital and cohabiting relationships of adult children metu sukako 25 metai. Tyrimo grupių amžiaus vidurkis – 23,3 of alcoholics: Evidence from the National Survey of Family metai. Pasitenkinimo gyvenimu tyrimui buvo panaudota gyvenimo and Households. J of Fam Iss 2002; 2: 246-265. pasitenkinimo vertinimo anketa. Agresijos tyrimui buvo panaudotas http://dx.doi.org/10.1177/0192513X02023002004 instrumentinis psichologinis agresijos sindromo vertinimo metodas. 15. Chodkiewicz J, Wilska A. Stan zdrowia, wsparcie społeczne Tai pat buvo naudojama anketa šeimos dominančių išaiškinimui. i zadowolenie z życia Dorosłych Dzieci Alkoholików korzys- Išvada – asmenys iš asmenų, užaugusių alkoholikų šeimose, grupės tających z pomocy terapeutycznej. Alc Drug Add, 2008; 2: yra mažiau patenkinti gyvenimu ir daugiau agresyvūs už asmenis 135-152. kontrolinėje grupėje. Adresas susirašinėti: [email protected] 16. Gąsior K. Czynniki zagrażające rozwojowi dzieci w rodzinie z problemem alkoholowym na przykładzie Dorosłych Dzieci Alkoholików. Alc Drug Add 2008; 3: 247-262. Gauta 2015-11-24 17. Siwy-Hudowska A, Wiewiórska A. Satysfakcja z życia i nasi- lenie objawów depresyjnych u Dorosłych Dzieci Alkoholików. Alc Drug Add 2010; 2: 127-141. SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2016, 26 tomas, Nr. 1, p. 65-69 BIOMEDICINA: TEISMO PSICHIATRIJA/ DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2016.010 BIOMEDICINE: FORENSIC PSYCHIATRY 65

NAUJAGIMIO NUŽUDYMO TEISINIAI IR MEDICININIAI ASPEKTAI

Rita Aliukonienė1, Alvydas Navickas2, Aurėja Bareikytė2 1Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas

Raktažodžiai: nusikalstama veika, ribotas pakaltina- gumą; 2) kvalifikuotą sudėtį, numatytą BK 129 str. 2 d., mumas, naujagimio nužudymas, neonaticidas, gimdymo esant aplinkybėms, didinančioms nužudymo pavojingumą; nulemta būsena, psichikos sutrikimas. 3) privilegijuotą sudėtį, numatytą BK 130 str. ar 131 str., esant nužudymo pavojingumą mažinančioms aplinkybėms. Santrauka Siekiant pateikti privilegijuoto nužudymo sampratą, būtina Tarptautinė bendruomenė iš visų prigimtinių žmo- remtis ne tik bendraisiais nužudymo požymiais, t. y. tyči- gaus teisių prioritetu laiko žmogaus teisę į gyvy- niu kito žmogaus gyvybės atėmimu, veikos pavojingumu bę. Dėl šios priežasties daugumos valstybių- bau ir neteisėtumu, bet ir specialiaisiais požymiais – tam tikra džiamuosiuose įstatymuose numatyti atskiri skyriai, kaltininko būsena, kuri daro įtaką jį padaryti nusikalstamą skirti nusikaltimams žmogaus gyvybei reglamen- veiką, nes tokioje būsenoje nesantis asmuo taip nesielgtų, tuoti. Taigi ir Lietuvos Respublikos baudžiamasis t. y. nepadarytų nusikaltimo. Tokia specifinė nusikalstamą kodeksas (toliau tekste – BK), įsigaliojęs nuo 2003 veiką padariusio asmens būklė (naujagimio nužudymo m. gegužės 1 d., saugo ir gina kiekvieno žmogaus atveju – gimdymo nulemta būsena) ir yra tam tikras požy- teisę į gyvybę kaip visų kitų teisių pagrindą, nes jei mis, dėl kurio asmuo netraukiamas baudžiamojon atsako- nėra gyvybės, beprasmės tampa ir visos kitos žmo- mybėn už paprastą ar kvalifikuotą nužudymą, kadangi įsta- gaus teisės [1]. Naujajame Lietuvos baudžiamaja- tymų leidėjas tokioje būklėje esančio asmens veiką laiko me įstatyme įtvirtinta plati vertybių ir prioritetų sis- privilegijuotu nusikaltimu ir suteikia tam tikrą „lengvatą“ tema, todėl suprantama, kad kai kurių BK normų sankcijoje numatytos bausmės atžvilgiu. Baudžiamosios taikymas teismų praktikoje kelia probleminių klau- teisės doktrinoje privilegijuotas nužudymas dažniausiai simų, reikalaujančių gilesnės analizės. Vienas iš to- apibrėžiamas kaip tyčinis kito žmogaus gyvybės atėmi- kių probleminių klausimų – naujagimio nužudymo mas, kurio padarymui įtakos turi kaltininko emocinė būklė. (BK 131 str.), padaryto ribotai pakaltinamos moti- Be to, būtina pabrėžti, kad baudžiamosios teisės teorijoje nos, teisingas atribojimas nuo savo kūdikio nužu- žmogaus gyvybės pradžia yra pripažįstama gimdymo pra- dymo (BK 129 str. 2 d. 3 p.), kurį padaro psichikos džia, todėl prasidėjus fiziologiniam gimdymui, naujagimis sutrikimų neturinti ir pakaltinama motina. jau laikomas žmogumi, nors dar ir nėra visiškai išėjęs iš Medicininės, teisinės literatūros studijos bei -bau motinos įsčių [2]. džiamųjų bylų medžiagos ir jose esančios teismo Naujagimio nužudymo, kaip ir visų nusikalstamų vei- psichiatrinės – psichologinės ekspertizės leido pa- kų, už kurias baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę, daryti išvadą, kad vienas iš pagrindinių kriterijų, su- būtinasis sudėties požymis yra šio nusikaltimo subjektas, teikiančių teisę patraukti kaltininką baudžiamojon nes nusikalstama veika negalima be ją padariusio asmens atsakomybėn už privilegijuotą nužudymą (BK 131 [3]. Galima teigti, kad būtent naujagimio nužudymo su- str.), yra nustatymas, kad savo naujagimio nužudy- bjektas ir jo ypatumai suteikia galimybę atriboti šį nusikal- mą veikė motinos nulemta gimdymo būsena. timą nuo kitų nužudymų. Naujagimio nužudymo subjektas yra specialusis, t. y. motina, kurią traukiant baudžiamojon Įvadas atsakomybėn, būtina nustatyti ir bendruosius nusikalsta- Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos yra - kla mos veikos subjekto požymius, t. y. motinos amžių bei sifikuojamos pagal pavojingumo laipsnį, baudžiamajame pakaltinamumą. Pagal BK 13 str. 1 ir 2 d., atsakomybė už įstatyme įtvirtintos nužudymų sudėtys klasifikuojamos į: naujagimio nužudymą iškyla tik motinai, kuri nusikalsta- 1) pagrindinę sudėtį, numatytą BK 129 str. 1 d., kai nėra mos veikos padarymo metu yra sulaukusi 16 metų. Atsi- požymių, didinančių ar mažinančių nužudymo pavojin- žvelgiant į tai, kad naujagimį gali pagimdyti ir jaunesnio

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Adresas susirašinėti: Rita Aliukonienė, el. p. [email protected] 66 amžiaus motinos, tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių bau- tybių moksline literatūra. Tyrimo metu naudoti lingvisti- džiamosios teisės teorijoje keliama diskusija dėl motinos, nis, gramatinis, sisteminis, lyginamasis, aprašomosios sta- nesulaukusios 16 metų ir nužudžiusios savo naujagimį, jai tistikos ir loginės analizės metodai. Naudojant lingvistinį ir buvus gimdymo nulemtoje būsenoje, veikos kvalifikavi- gramatinį metodą, darbe atskleidžiamos vartojamų sąvokų mo. Pažymėtina, kad Lietuvoje už naujagimio nužudymą reikšmės. Loginiu, lyginamuoju ir sisteminiu pažinimo me- motinai baudžiamoji atsakomybė pagal BK 131 str. nekyla, todais įvertintos teisės, medicinos, psichiatrijos, psicholo- jeigu ji nėra sulaukusi 16 metų amžiaus. gijos mokslininkų nuomonės tiriamos temos aspektais. Dar vienas bendrasis nusikalstamos veikos subjekto požymis – pakaltinamumas, kuris yra teisinė sąvoka, api- Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas būdinanti nusikalstamos veikos subjekto psichinę būseną, Nagrinėjant naujagimio nužudymo sudėtį, būtina at- t. y. gebėjimą nusikalstamos veikos darymo metu suprasti kreipti dėmesį, kad BK gimdymo nulemtos būsenos nea- savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tačiau pabrėžtina, kad pibrėžia, todėl jos sampratą galima pateikti remiantis me- motina traukiama baudžiamojon atsakomybėn tik tada, kai dicinos, psichologijos mokslais ir baudžiamosios teisės ji nužudo savo naujagimį paveikta gimdymo nulemtos psi- doktrina. Visiškai sutiktina su nuomone, kad jokia situacija chinės būsenos, kuri dėl savo esmės vertinama ribotu pa- pati savaime negali būti vertinama kaip neigiamai veikianti kaltinamumu. Tai reiškia, kad ribotai pakaltinamas asmuo žmogaus psichiką, todėl atsakyti, ar galėjo gimdymas nu- suvokia daromos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes lemti patologinę motinos būseną, galima tik po išsamaus bei socialinę reikšmę, ir nors toks suvokimas yra siauresnis situacijos ir asmenybės sąveikos įvertinimo [14]. nei kitų pakaltinamų žmonių, tačiau toks asmuo turi atsa- Tarp medicinos, psichologijos, teisės mokslininkų yra kyti už padarytą nusikaltimą [13]. Baudžiamosios teisės nevienareikšmiškos nuomonės dėl gimdymo nulemtos bū- teorijoje ribotas pakaltinamumas apibrėžiamas kaip tokia senos, nes vieni šiai būsenai priskiria nėštumą, gimdymą žmogaus būsena, kuri nusikalstamos veikos darymo metu ir pogimdyminį laikotarpį, prasidedantį po gimdymo, kiti neleido jam visapusiškai suprasti savo veiksmų pobūdžio - tik pastarąjį laikotarpį, treti teigia, jog gimdymo- būse ar juos valdyti dėl psichikos sutrikimų, kurie nebuvo pa- na tęsiasi iki tol, kol trunka klinikinė gimdos evoliucija ir kankamu pagrindu pripažinti jį nepakaltinamą. Kita vertus, pan. [7,8]. Mūsų nuomone, ypatingą motinos psichologinę toks riboto pakaltinamumo apibrėžimas nėra visiškai aiš- būseną gali lemti ne vien tik gimdymo procesas, kadangi kus, nes jau pačios sąvokos „psichikos sutrikimas“ vartoji- tokia būsena gali pradėti formuotis nuo nėštumo pradžios mas baudžiamojo įstatymo apibrėžime (BK 18 str. 1 d.) -su arba jo metu. Neabejotina, kad nėštumo metu gali susifor- kelia tam tikrą painiavą, kadangi tokio sutrikimo kategorija muoti tam tikros aplinkybės ar veiksniai, galintys vėliau apima ne tik psichikos defektus, bet ir reaktyvias būsenas, turėti įtakos gimdymo nulemtai būsenai atsirasti. Kai kurie kai žmogaus psichika dėl tam tikrų veiksnių sutrinka tik mokslininkai tokius veiksnius laiko ikigimdymine depre- trumpam laikotarpiui (pvz., pogimdyminė depresija). Ne- sija, teigdami, jog nemaža dalis pogimdyminių nuotaikos paisant to, palaikytina pozicija, kad toks laikinas gebėjimo sutrikimų gali prasidėti jau nėštumo eigoje, todėl ikigim- visiškai kontroliuoti ir valdyti savo veiksmus sumažėjimas dyminė depresija dar labiau padidina pogimdyminės de- plačiąja prasme priskirtinas prie psichikos sutrikimų, pri- presijos išsivystymo riziką [16]. Tokia pozicija, kad- mo pažįstant, kad asmuo, padaręs nusikalstamą veiką tokioje ters patologinę būseną gali nulemti ne tik gimdymo metu, psichikos būsenoje, yra ribotai pakaltinamas [11]. bet ir nėštumo metu atsiradę veiksniai, atsispindi ir teismų Darbo tikslas – išanalizuoti naujagimio nužudymo praktikoje. Pvz., Ukmergės rajono apylinkės teismas bau- medicininius bei juridinius kriterijus ir apibūdinti gimdy- džiamojoje byloje pripažino R. B. kalta dėl savo nauja- mo nulemtos būsenos sampratą, atsižvelgiant į aktualias gimio nužudymo gimdymo nulemtoje būsenoje pagal BK baudžiamosios teisės, psichiatrijos mokslų koncepcijas bei 131 str., remdamasis ekspertizės aktu, kuriame nurodoma, teismų praktiką. kad dar ilgainiui iki gimdymo dėl objektyvių (nepageidau- jamas, nesantuokinis nėštumas, neturi galimybės pasidaryti Darbo objektas ir metodai abortą, sunki materialinė šeimos padėtis, būtinybė aprūpin- Šiame darbe tiriama gimdymo nulemta būsena kaip vie- ti vaikus) bei subjektyvių (tiriamosios asmenybės bruo- nas iš pagrindinių kriterijų, leidžiančių atriboti privilegi- žai - pasyvumas, neryžtingumas, uždarumas, introversinis juotą nusikalstamą veiką – naujagimio nužudymą nuo kva- išgyvenimų tipas, menki gebėjimai konstruktyviai veikti lifikuoto nužudymo. Tyrimas atliktas remiantis baudžiamų- frustruojančiose situacijose ir kt.; jos emociniai išgyveni- jų bylų ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos atliktų mai - gėda ir baimė, kad aplinkiniai sužinos apie nėštumą; ekspertizių medžiagos analize bei Lietuvos ir užsienio vals- pasimetimas ir sutrikimas, nerandant problemos sprendimo 67 būdų) priežasčių tiriamoji R. B. galėjo apsispręsti neauginti motinų psichinę būklę ir ją lydinčius veiksnius. Šio tyrimo būsimo naujagimio, nes tai patvirtina nėščiosios elgesys, t. metu nustatyta, kad 56 % tiriamųjų turėjo tokius psichikos y. atkaklus nėštumo slėpimas [23]. sutrikimus kaip depresija, dirglumas, išsekimas ir apatija. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp teisininkų egzistuoja Iš 62 tiriamųjų, nužudžiusių savo naujagimius, 61 % buvo ir kardinaliai priešingų nuomonių, teigiant, jog traukiant nustatyta tam tikras psichikos sutrikimas, o 18 % tiriamų- motiną baudžiamojon atsakomybėn už naujagimio nužu- jų buvo pripažintos nepakaltinamomis [9]. Kaip jau buvo dymą dėl gimdymo nulemtos būsenos, pakanka nustatyti, minėta, BK konkrečiai neapibrėžia pogimdyminės būklės kad naujagimio nužudymas buvo padarytas dėl stipraus ir ją įvardija „gimdymo nulemta būsena“. Atsižvelgiant į pergyvenimo, sukelto gimdymo proceso ir jo eigos, o jo- tai, kad tokios būklės visi galimi pasireiškimo būdai yra kios kitos pergyvenimo priežastys, tokios kaip vaiko neį- alternatyvūs, manytina, kad nusikalstamos veikos kvalifi- galumas ar kitokia gimdyvės sunki asmeninė padėtis, nėra kavimui jie reikšmės neturi. svarbios ir reikšmingos [15]. Tačiau mes palaikome tuos Svarbu paminėti, kad Lietuvos teismai savo spren- autorius, kurie su minėta pozicija nesutinka, teigdami, kad dimuose, remdamiesi ekspertų išvadomis, ne tik įvardi- yra daug veiksnių, veikiančių moters psichologinę būseną ja konkrečią kaltininkės būseną, pvz., „priklausomo tipo tiek nėštumo, tiek gimdymo, tiek ir pogimdyminiu laiko- asmenybės sutrikimas“, „situacinė depresinė reakcija“, tarpiu, kurie gali nulemti motinos būseną [4]. Dažniausiai „adaptacijos sutrikimo lygis“, tačiau nurodo ir konkrečius mokslinėje literatūroje: dėl moters patiriamų pogimdymi- tiek objektyviai, tiek subjektyviai kaltininkę ir jos būseną nių emocinių pokyčių, sveikatos problemų, gimdymo nu- apibūdinančius požymius, pavyzdžiui, Ukmergės rajono lemta būsena klasifikuojama į tris pagrindines grupes [5]: apylinkės teismo baudžiamosios bylos nuosprendyje ra- 1. Pogimdyminis liūdesys – tai emocinės būklės pato- šoma, kad kaltinamosios R. B. elgesyje vyrauja specifi- logija, kai pasireiškia ne visi depresijai būdingi požymiai, nio asmenybės sutrikimo simptomatika, kurią patvirtina o tik jų dalis. Pogimdyminis liūdesys labiausiai paplitęs iš psichologinio asmenybės tyrimo duomenys: pasyvumas, sutrikimų ir nustatomas apie 50 – 80 % pagimdžiusių mo- neryžtingumas, uždarumas, introversinis išgyvenimų ti- terų. Emocinio nestabilumo požymiai paprastai atsiranda pas, nepasitikėjimas savimi, diskomforto, bejėgiškumo ir antrą ir trečią dieną po gimdymo, o labiausiai išryškėja 5 – 7 baimės jausmas, kad nesugebės pasirūpinti savimi, polinkis dieną, kai moteriai pasireiškia kintanti nuotaika (tai didelis užimti pasyvaus laukimo poziciją, pati neieško racionalių džiaugsmas, tai verksmingumas, nerimas, miego sutrikimai, situacijų sprendimo būdų. Šioje byloje esančiose teismo apetito sumažėjimas, liūdesys, dirglumas, apatija ir pan. psichiatrinės psichologinės ekspertizės medžiagoje nuro- 2. Pogimdyminė depresija – tai sutrikimas, kuris prasi- doma, kad tiriamosios elgesiui gimdymo metu ir tuoj po deda po gimdymo, dažniausiai ne vėliau kaip ketvirtą savai- jo (buvo pasyvi stebėtoja, visiškai nesirūpino savo nauja- tę, bet kai kuriais atvejais ir vėliau, netgi pirmaisiais metais gimiu ir kt.) galėjo turėti įtakos ir pats gimdymo procesas, po gimdymo. Tokia depresija atsiranda dėl moters organiz- (t. y. ypatinga psichofiziologinė būsena, lydima intensyvių mo psichologinio ir biologinio pažeidžiamumo, susijusio skausmų), o laikotarpiu po gimdymo – fizinis ir psichinis su gimdymu ir šiam sutrikimui būdingi dėmesio sutelkimo išsekimas, apatijos aplinkai jausmas, todėl buvo padaryta pokyčiai, savęs nuvertinimas, kaltės jausmas, kad nėra gera išvada, kad kaltinamoji turi priklausomumo tipo sutrikimą, motina, pesimistinės nuotaikos, miego sutrikimai, apetito situacinę depresinę reakciją [23]. stoka ir pan. Pavojingiausiai depresija pasireiškia mintimis Kita vertus, kai kuriuose teismo nuosprendžiuose pa- apie savižudybę ar savo naujagimio nužudymą. Apie 85 % sigendama išsamių argumentų ir motyvacijos. Pvz., nors motinų po gimdymo jaučia depresiją, galinčią sukelti nea- kaltinamoji V. P. buvo pripažinta kalta už savo naujagimio pykantą ir pyktį naujagimiui, o kartu ir grėsmę jo gyvybei, nužudymą pagal BK 131 str., tačiau nuosprendyje nebuvo taip pat savižudiškus moters veiksmus [6]. išanalizuoti veiksniai, kurie galėjo sukelti kaltininkei psi- 3. Pogimdyminė psichozė – sunkus gimdyvės nuotai- chikos sutrikimą, t. y. gimdymo nulemtą būseną [20]. Pažy- kos sutrikimas, kuris dažniausiai prasideda pirmomis die- mėtina, kad teismų praktikos analizė leidžia teigti, jog visa- nomis po gimdymo, formuojantis būklei, panašiai į hipo- pusiškas ir nuodugnus kaltininkės būsenos tyrimas turi būti maniją. Pagrindiniai pogimdyminės psichozės simptomai atliekamas visose baudžiamosiose bylose dėl naujagimio yra moters susijaudinimas, forsuota kalba, haliucinacijos, nužudymo, nes išsamiai neištyrus motinos būsenos, ji gali kliedesiai, nemiga, noras nužudyti savo naujagimį ir taip būti nepagrįstai nuteista ne už privilegijuotą nusikaltimą - apsaugoti jį nuo kančių ateityje [12]. naujagimio nužudymą, o pagal BK 129 str. 2 d. 1, 2, 3 punk- 2014 m. Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, analizuojantis tus, t. y. už žymiai sunkesnį kvalifikuotą nužudymą [21]. neonaticidą (naujagimio nužudymas per 24 val.) padariusių Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai motina nužudo 68 savo naujagimį bendrininkaudama su kitais asmenimis, pas- emocinė būklė. tarųjų veika pagal BK 131 str. nekvalifikuojama, nes ji -ne 2. Naujagimio nužudymo subjektas yra specialusis, t. y. atitinka šios nusikalstamos veikos sudėties subjekto požy- motina, kurią traukiant baudžiamojon atsakomybėn, būtina mių. Tokiems bendrininkams inkriminuojami BK 129 str. 2 nustatyti ir bendruosius nusikalstamos veikos subjekto -po d. atitinkami punktai ir BK bendros dalies normos, regla- žymius, t. y. motinos amžių bei pakaltinamumą. mentuojančios bendrininkų baudžiamąją atsakomybę [18]. 3. Motina traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal Taigi neabejotina, kad naujagimių nužudymų tyrimo BK 131 str. tik tada, kai ji nužudo savo naujagimį paveikta atvejais, motinos gimdymo nulemtai būsenai nustatyti ypa- gimdymo nulemtos psichinės būsenos, kuri dėl savo esmės tingą reikšmę turi psichologinės, psichiatrinės ekspertizės vertinama ribotu pakaltinamumu. išvados. Antai Panevėžio apygardos teisme buvo paneigta 4. Ypatingą motinos psichinę būseną gali lemti ne vien kaltinamosios versija, kad ji gimdymo metu buvo nualpu- tik gimdymo procesas, nes tokia būsena gali pradėti for- si ir netekusi sąmonės, todėl neprisimena kaip suvyniojusi muotis nuo nėštumo pradžios arba jo metu, t. y. atsirasti naujagimį į rankšluostį ir įdėjusi jį į polietileninį maišelį, tam tikros aplinkybės ar veiksniai, galintys vėliau turėti pakišo jį po vonia, nuo ko jis dėl uždusimo mirė. Byloje įtakos gimdymo nulemtai būsenai atsirasti. buvo duota teismo psichologinės-psichiatrinės ekspertizės 5. Baudžiamasis kodeksas konkrečiai neapibrėžia po- išvada, kad kaltinamoji taip elgėsi sąmoningai, nes veikos gimdyminės būklės ir ją įvardija „gimdymo nulemta būse- padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų pavojingumą na“. Atsižvelgiant į tai, kad tokios psichinės būsenos visi ir juos valdyti [19]. galimi pasireiškimo būdai yra alternatyvūs, manytina, kad Pažymėtina, kad pasitaiko atvejų, kai atliekamos kelios nusikalstamos veikos kvalifikavimui jie reikšmės neturi. ekspertizės, pvz., kasaciniame skunde nuteistoji rašė, kad 6. Naujagimių nužudymų tyrimo atvejais motinos gim- jos psichinė būklė nebuvo tirta išsamiai, o tik formaliai dymo nulemtai būsenai nustatyti ypatingą reikšmę turi psi- stebėta. Tačiau bylos medžiaga rodo, kad kaltininkei L. chologinės, psichiatrinės ekspertizės išvados. V. buvo atlikta ne tik ambulatorinė, bet ir stacionarinė psi- chologinė, psichiatrinė ekspertizė. Ambulatorinės eksperti- Literatūra zės akte nurodyta, kad baudžiamosios bylos medžiagoje ir 1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (su pakeitimais ir medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, leidžiančių papildymais). Valstybės žinios, 2000; ( 26-1968). padaryti išvadą, jog L. V. nusikalstamos veikos padarymo 2. Abramavičius A., Baranskaitė A., Milinis A. Probleminiai žmo- metu būtų buvusi laikinoje psichinės veiklos sutrikimo, t. y. gaus gyvybės pradžios ir pabaigos klausimo aspektai nužudymo gimdymo nulemtoje būsenoje. Ekspertų komisija, staciona- kontekste. Jurisprudencija, 2011; 18 (3): 1126. riai stebėjusi L. V. ir išanalizavusi bylos medžiagą, padarė 3. Aliukonienė R. Sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėties, numa- kategorišką išvadą, kad kaltinamoji veikos padarymo metu tytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straips- nebuvo laikinoje psichikos veiklos sutrikimo - gimdymo nyje, subjekto samprata. Globalizacijos iššūkiai baudžiamajai justicijai. Vilnius, 2014; 156. nulemtoje būsenoje ir galėjo suprasti savo pavojingų veiks- 4. Arenson J., Drake P. Maternal and Newborn Health. Psycho- mų esmę ir juos valdyti [17]. logical Adaptation to pastpartum. London, 2007; 154-157. Baigiant šį tyrimą, paminėtina dar viena baudžiamoji 5. Burns D. Aspects of Postpartum Depression. London, 2003; 78. byla, kurioje buvo nustatyta, kad kaltinamoji viena gimdy- dama moteriškos lyties kūdikį, neatsargiai suspaudė nauja- 6. Danilevičiūtė V. Psichikos sutrikimai nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiais. Kaunas, 2006; 14-18. gimės kaklą bei smakrą ir dėl patirtų sužalojimų naujagimė 7. Daubaras G. Somatinių ligonių psichikos sutrikimai. Vilnius, mirė. Teismas konstatavo, kad kaltinamoji atėmė savo nau- 2001; 108-109. jagimės gyvybę neatsargiai ir nuteisė ją pagal BK 132 str. 8. Drasutienė G., Venckauskas A. Akušerijos ir ginekologijos [22]. Manytina, kad toks teismo sprendimas yra teisėtas ir praktikos vadovas. Vilnius, 2003; 200. pagrįstas, nes neatsargiai (nusikalstamu pasitikėjimu arba 9. Jasulaitis A., Stasiūnienė J., Chmieliauskas S., Andruškevičiūtė nusikalstamu nerūpestingumu) atėmus naujagimio gyvybę, G. Motinų agresijos, nukreiptos į savo kūdikius, priežastys ir motinai naujagimio nužudymas (BK 131 str.) neinkrimi- jas lemiantys veiksniai. Medicinos teorija ir praktika, 2014; nuojamas, nes ji atsako pagal BK 132 str., t. y. už neatsargų 20(1):29. gyvybės atėmimą. 10. Lapkauskienė N. Psichikos sveikatos sutrikimai ir slaugos pagrindai. Mokomoji knyga. Vilnius, 2004; 82. Išvados 11. Meška A. Riboto pakaltinamumo sąvoka. Lietuvos Respublikos 1. Privilegijuotas nužudymas - tai tyčinis kito žmogaus baudžiamajam kodeksui - 10 metų. Vilnius, 2011; 241. gyvybės atėmimas, kuriam padaryti įtakos turi kaltininko 12. Nonacs R, Cohen LS. Postpartum mood disorders: Diagnosis 69

and treatment, Guidelines. 1998; ( 59): 37. Summary 13. Piesliakas V. Lietuvos baudžiamoji teisė. Pirmoji knyga. The international community claims that the right to life is a Vilnius, 2006; 331. priority, compared to all other inherent human rights. Due to this 14. Safuanov F. Ekspertiza sostojanija materi obviniajamoi v reason, the majority of criminal laws in different countries provide ubijstve novoroždionogo rebionka. Rosijskaja justicija, 1998; individual chapters on the regulation of crimes against human (3): 29-31. life. Therefore, the Criminal Code of the Republic of Lithuania (hereinafter – the Criminal Code), which has entered into force on 15. Tyszkiewicz L. et al. Kodeks karny. Komentarz. Warszawa, May 1st of 2003, protect and defend the right to life, as the basis 2010; 114-115. for other rights, because all other human rights are meaningless, 16. Zinga D, Phillips SD, BL. Postpartum depression: we know unless there is life [1]. The new criminal law of Lithuania embeds the risks, can it be prevented? Psiquiatr 2005; 27 (2):54-65. a broad system of values and priorities; therefore, it is understand- Teismų praktika: able that the application of some CC norms raises some issues in 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje the judicial practice and requires further analysis. One of such Nr. 2K-283/2006. issues – a just separation between thehomicide of a newborn (CC 18. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje art. 131) committed by a mother with limited responsibility and Nr. 1A-106/2014. the homicide of a newborn (CC art. 129 c. 2 p. 3) committed by a responsible mother without mental disorders. 19. Panevėžio apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje The analysis of medical, legal literary research, criminal cases Nr. 1-44-350/2014. and their judicial psychiatric-psychological examinations allows 20. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje concluding that one of the main criteria, granting the right to pun- byloje Nr. 1-72-214/2005. ish the perpetrator for the privileged homicide (CC art. 131), is to 21. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje determine whether the homicide of a newborn was influenced by Nr. 1-6-300/2013. mother’s childbirth condition. 22. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Correspondence to: [email protected] Nr. 1-19-332/2011. 23. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje Gauta 2015-11-19 byloje Nr. 1-26-161/2010.

MURDER OF NEWBORN: LEGAL AND MEDICAL ASPECTS R. Aliukonienė, A. Navickas, A. Bareikytė Key words: criminal act, limited responsibility, homicide of a newborn, neonaticide, childbirth determined by condition, mental disorder. SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online BIOMEDICINA: TEISMO PSICHIATRIJA/ 2016, 26 tomas, Nr. 1, p. 70-74 70 BIOMEDICINE: FORENSIC PSYCHIATRY DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2016.011

RESOCIALIZING PROGRAMS OF THE PERPETRATORS OF PARTICULARLY VICIOUS MURDERS

Waldemar Woźniak Section of Forensic and Penitentiary Psychology Institute of Psychology Cardinal Stefan Wyszyński University, Warsaw, Poland

Key words: resocialization, prison, penitentiary sys- del of penitentiary social work. The exact meaning of the tem, prisoners’ crises, murderers, particular viciousness, term concerns the individuals in prison and juvenile deten- social work, social resocialization. tion centers. In case of prisoners and adolescent offenders we can talk about delinquency (breaking legal norms), Summary which means the highest degree in the process of social Resocialization is a complex and difficult process if disadaptation. only due to its targeting individuals in specifically Prisons and juvenile detention centers are administered critical situations that is those imprisoned, grave- by The Ministry of Justice, which is responsible for reso- ly demoralized socially, which shows in case of the cializing practices there. Broadly speaking, resocializing perpetrators of particularly vicious murders. They concerns young people living in society but threatened with can use their brutal act to dominate in the given pri- social pathology. In open environment, it is more suitable son group. During their imprisonment, they seem to identify ‘resocialization’ with various forms of social immune to the classical resocialization paradigm. prevention. In case of broad but exact understanding of Thus, the resocialization process should have new the term, resocialization may comprise all dissocial indivi- elements introduced, such as consultancy, various duals, whose socialization processes have been disrupted forms of help and volunteering. Such activities can due to various factors. However, this is not a legitimately be labeled as ‘social resocialization’, to use the term employed notion, for it seems that a majority of people authored by Professor P. Stępniak. revealing various levels of socializing disorders commit no crimes. All in all, it makes the term ‘resocialization’ truly Introduction problematic. A. Fidelus writes: Social security is of inconvertible value, crucial in furt- Resocialization will be effective if socializing values hering both general social progress and that of every indi- won’t contradict resocializing guidelines. Resocialization vidual. By nature, criminal offence is individual but consi- process takes place in the context of socializing process. dered globally it influences sense of security in a variety of Socially disadapted individuals undergo both processes. ways. Due to the complex nature of the origins of offence, Dividing these processes is possible only in theory. Even resocializing procedures must be flexible to be more and if an individual is imprisoned and seems to be exposed di- more effective. They must consider various categories of rectly to the process of resocialization, he is also influenced perpetrators, together with related psychosocial processes. by socialization (the media, contacts with other individu- The author sets out to discuss a specific group of particular- als from outside prison). The condition of proper social ly vicious murderers. adaptation of an individual is a mutual, complementary My research presented in the present paper shows activity within both processes, in transferring contents, that those perpetrators may show disordered personality norms and rules [4, 31]. structure (such as impulsiveness, irascibility). G. Marshall’s Oxford dictionary of sociology and social sciences defines resocialization as: Resocialization as a problematic concept The relearning of cultural norms and sanctions, on their In Poland, the term resocialization is easy to discern, return to a social system, by those who voluntarily or in- not so much in Western Europe, where one can find a -mo voluntarily left that system (such as prisoners re-entering

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Correspondence to: Waldemar Woźniak, e-mail: [email protected] 71 society or expatriates returning from abroad) so that they One may speak about psychological crisis, physiological can again be fully accepted within that system [14, 279]. or moral. Then, crisis would stand for a prolonged sate of I find the above definition too broad and questionable disharmony. because of coupling perpetrators and migrants, as the latter In case of prisoners, one can speak about yet another may not concern delinquency of the former. Frequently, I – existential crisis, besides the three already mentioned. It also come across somewhat unintelligible use of the term. happens as the detainee meets with strict principles of in- L. Pytka [18, 73-77] presents various meaning of ‘re- formal functioning, which he fails to understand, which he socialization’ concerning delinquents: resocializing means accepts ‘intuitively’ to get used to prison isolation and live modifying behaviour, changing ‘social affiliation’, -emo though it in the state as little disturbed as possible. All these tional rebuilding, settling into culture, satisfying needs, keep him anxious and insecure. Prisoners experience some shaping correct social attitudes, character shaping, a kind existential fears afraid of degradation in the community of ‘conversion’ to higher values, reconstructing personal of fellow prisoners, which may combine with becoming a identity [cf. 10]. victim of aggression, bullying and persistent violence. In- Contemporary penitentiary system with resocializing dividuals may accept prison anti-values to keep a relati- procedures, as its basic element, is rooted in the first cell vely high position in the informal hierarchy invented by system, the so called Ghent system established in1775. prisoners themselves, which ultimately leads to axiological The Ghent system introduced the principle of daily work in crisis and diminishes resocialization effectiveness. common rooms with an order to stay silent and nighttime Z. Płużek enumerates the following personality crises: in single cells. The system became a model for American organic, endangering inner integrity, causing huge changes system called the Auburn System in 1816. There prison in living environment, interpersonal, socio-cultural, origi- inner cells had neither doors nor windows only bars se- nating from lack of information, developmental, suicidal, parating them from the corridor, which was criticized for weakened coping abilities in difficult situations and - reli reminding of wild animal cages. In the Pennsylvanian sys- gious crises [17, 97-126]. tem (in 1790) the principle of complete round the clock The crises detainees experience are polymorphous, pi- isolation was accepted simultaneously with total inactivity ling up on one another leading to a major crisis difficult of the prisoners, to be changed to for solitary work and re- to diagnose and counteract. Such crisis brings stress and signation from absolute isolation [3, 185-187]. In the above internal conflicts. instances of the cell system, isolation (keeping silent) and Perpetrators as a diverse group work became basic resocializing measures. There are several kinds of homicides, thus several ty- Two systems of detention operate in Poland today, be- pes of perpetrators. Describing the origins of violence, sides an ordinary one there is also a system of programmed A. Bałandynowicz [1, 44-46] lists Old Testament murders and therapeutic procedures [9, art. 81]. The system of pro- as committed treacherously, in revenge of the perpetrator grammed activities allows for individual treatment of the on the victim, wartime murders and related ones, murders problems of a given perpetrator, such as his contacts with committed as a punishment for real or alleged offences (inf- the family or fulfilling his duties, to prepare for his return to licted by the representatives of a given community). society. The therapeutic system can help in preventing pat- Considering the value system, homicides may be divi- hological personality traits (for instance in alcohol abusers) ded into egodystonic (committed contrary to the perpetra- and in regaining psychic harmony [9, art. 95, 97]. tor’s conduct so far) and egosyntonic (in agreement with Introducing individual or therapeutic approach means the perpetrator’s life style so far) [13, 66-67]. abandoning classical attitudes in which the problems of pu- J. Malec classifies killers according to their aims: com- nishment and isolation come to the foreground. More so mitted in rage (infuriated perpetrators do not think about that individual attitude cannot be separated from the coun- the consequences of the assault), crimes of passion, robbe- seling paradigm. ry killing, to bump off an inconvenient person, as revenge The above remarks show broadening and evolution of for damages experienced, erotic (jealousy) homicide and the means of resocialization and re-adaptation – from iso- sexual motivated homicide to satisfy sex drive [13, 71-98]. lation, via work to counseling and therapy. Polish Penal Code lists three types of homicide, basic The problem of crisis in the context of resocialization (‘ordinary’) and classified (‘tough’) including particularly ‘Crisis’ is not an easy cognitive problem considering vicious ones and ‘privileged’ ones (i.e. crimes of passion) [8, its sources, forms and progress. Crisis is a polymorphous art. 148]. There are types of killers, such as terrorist killers, phenomenon of characteristic dynamism and time span. contract killers, mass killers (killing in undetermined anger, 72 many victims in a single act of extreme violence), serial refrain from doing here, as my aim is to concentrate mere- killers, where pleasure seems a basic motive [22, 129-131]. ly on the gist of the problem. Serving his prison term, the I am going to refer to significant research results of two person seemed immune to penitentiary and resocializing recognized Polish scholars, Professor J. K. Gierowski and procedures until given considerable support from several Professor Z. Majchrzyk. Gierowski’s [6] research included people, which made him believe that returning to society 105 persons (16 females and 89 males). Employing cluster was possible. analysis six groups of perpetrators were singled out accor- In stage two, I analyzed ten written testimonials from ding to the leading motive. These motives were: economic penitentiary psychologists concerning the personality traits (22); sexual (16); delusive (13); vindictive (17); grievance characteristic for those who murdered with utmost cruelty. (13); fear and menace, jealousy, based on negative emo- Among others, the testimonials indicated that the offenders tions (24). had little ability to postpone gratification and revealed dis- Z. Majchrzyk researched 200 males, 110 adult, 27 ado- turbed sentiments. When frustrated, they often acted- im lescent (from 15 to 17), and 63 juvenile (under 21). Five pulsively, angrily, and became aggressive when contradic- clusters that were singled out contained leading motives ted. In majority they felt they must be in charge and need and accompanying ones (here only the former are given). to dominate others. Sentenced for particularly cruel crimes, Cluster A robbery (N=57); cluster B revenge (N=60); clus- they showed lower ability to experience guilt. ter C sexual motives (N=33); cluster D emotive aggression In stage three I analyzed criminal files of 34 men, (N=26); cluster E fear/resentment (N=24). Adolescent and mainly young, convicted for particularly vicious murders, juvenile offenders dominated in clusters A and D, adults in serving in one prison in Poland. Thirty of them were first others [12]. time offenders and homicide was the first offence (88.24%). Besides social conditioning, personal dispositions of Thirty one of them were single (91.18%). Slight mental im- the offenders and criminal motives determine their beha- pairment was diagnosed in 6 cases (17.65%), which still viour, alongside with value systems, in particular those of made them accountable. Personality disorder was diagno- marginalized groups and individuals. One must realize that sed in 23 cases (67.65%). important shifts took place in the adolescent value system, In stage four the experimental group of 30, out of 34, in which human life went down the scale. The taking of perpetrators of particularly vicious murders was tested, somebody’s life has ceased to be a taboo, in spite of severe those whose files had been analyzed previously. The tests punishment. Besides personality disorders, there are other included Personality Inventory NEO-FFI and Questionnai- sources of inexplicable and extreme offences, such as une- re of Emotional Intelligence INTE. The control group con- mployment, lack of perspectives (especially among the so- sisted of 30 prisoners convicted for ordinary theft. Two sta- cially excluded), widening areas of poverty and a conviction tistically significant differences showed. The experimental that offence (murder) is a means of easy life [12, 346-347]. group showed increased neuroticism and decreased ability Killers’ diversity makes it difficult to conduct proper for compromise when compared with the control group. resocializing and therapeutic procedures. Investigating The result was unfavorable for murderers with particular complex problems of the perpetrators must dwell upon the cruelty. Their ‘ability for compromise’ was down to 4 sten, social consequences of their deeds. which is rather low. The author’s research concerning the perpetrators The last stage consisted of analyzing 20 written state- of particularly vicious homicide ments of prison tutors, completed at my request, concer- Hideous behaviour of the perpetrator, inflicting severe ning the greatest difficulties in the process of social re- pain physical and moral qualify as properties of utmost cru- adaptation of vicious killers. The group was considered elty. Employing the term of utmost cruelty involves evalua- claiming and arrogant, even ruthless, partaking in scuffles ting which cruelty is ‘ordinary’ and which is ‘exceptional’. and strongly identifying with prison sub-culture (‘the other We refer to exceptional cruelty when it exceeds average life’). They may use their crimes to secure high positions in measure [2, 286]. In Polish Penal Code manslaughter with the group. They seemed immune to ‘normal’ resocializing exceptional cruelty has been singled out in art.148 § 2 p. 1. procedures and often presented themselves as ‘victims’ of In 2009 I conducted a five stage investigation on the the society. perpetrators of particularly vicious homicides [21]. In stage one the case of one particularly vicious murder, committed Looking for an effective model of resocialization in 1994, was analyzed. The perpetrator made a written sta- So far, the findings concerning extremely vicious perpe- tement allowing me to use his full name, which however I trators indicate that their psycho-social image and persona- 73 lity structure must be considered unfavorable. Committing procedures would mean abandoning the classical model such a vicious crime also associates with stigmatization. based on isolation and work. Then, several defense mechanisms are initiated. I am sure that in spite of repression mechanism (an attempt to shed Conclusion the responsibility on others or society), the perpetrators are Exceptionally vicious killers show a disadvantageous aware of them and living with such awareness becomes the psychosocial picture, thus resocializing process must inclu- most severe punishment. de several elements from the range of social work, such The above reasons make it possible for the discussed as consultancy and genuine willingness to help, which group of offenders to shut themselves from resocializing may make them less adverse to resocializing procedures, procedures offered in the Polish penitentiary system today. but create better chance for their effective return to socie- My personal resocializing contacts and ensuing ‘participa- ty. Such procedures can be called ‘ social resocialization’, ting observations’ indicate that they are able to accept some which may compensate for the absence of a paradigm of support (in the broad sense of the word), which they will juristic social work in Poland. not consider as coming from the prison corrective system. The model of ‘social resocialization’ seems more K. Ostrowska writes: helpful than traditional psycho-correction, to initiate a Social support is a process during which an individual general biophilial tendency, first perhaps as mere impul- or a group facilitate fulfilling psychic, social and spiritual se, then pro life attitudes [20, 187-192]. E. Fromm defi- needs for another individual or group, help solve inner and nes biophilia as ardent love toward and all living creatures, outer conflicts, accompany them in overcoming troubles, desire for progress of people and plants, ideas or social difficulties, frustrations and daily stresses [16, 85]. groups [5, 408]. In turn, such tendencies should broaden Such understanding of social support can be included in inner freedom of each prisoner, the freedom on which his the model of resocializing measures directing toward such return to society and proper social functioning may rest [cf. principles of social work as charity, social justice, help, 11, 81-95]. complementarity, interventionism - life saving, emergen- cy assistance [7, 77-78; 15, 35-38]. Social work aims at References supporting individuals and families in regaining full par- 1. Bałandynowicz A. Prageneza przemocy. In: Hołyst B. (ed.). ticipation in social life, reinforcing local communities in Przemoc w życiu codziennym. Warszawa, 1997: 38-50. independently resolving their problems, organizing various 2. Bojarski T, Michalska-Warias A, Piórkowska-Flieger J, Sz- forms of help and creating appropriate social policy [15, warczyk M. Kodeks karny. Komentarz. Warszawa, 2009. 30]. Analyzing the above goals, one can see that resocia- 3. Ciosek M. Psychologia sądowa i penitencjarna. Warszawa, 2001. lization refers to the period of imprisonment, while social 4. Fidelus A. Determinanty readaptacji społecznej skazanych. work has broader scope of help, which should be also given Warszawa, 2012. after release. 5. Fromm E. Anatomia ludzkiej destrukcyjności. Poznań, 1999. Prisoners accept social support more readily than cor- 6. Gierowski JK. Motywacja zabójstw. Kraków, 1989. rection or legal procedures that they often consider impo- 7. Kawula S. Pomocniczość i wsparcie. Olsztyn, 2002. sed, which, in turn, makes them less effective. In practice, 8. Kodeks karny. Ustawa z dnia 6 czerwca 1997 r. In: Kodeks karny. resocialization in Poland seems directed only at the priso- Kodeks postępowania karnego. Kodeks karny wykonawczy. ner. Encompassing the individual, more importantly, social Kodeks wykroczeń. Kodeks postępowania w sprawach o work also includes social policy, both local and national. wykroczenia. Kodeks karny skarbowy. Ustawa o opłatach Poland has not developed juristic social work, such as w sprawach karnych. Ustawa o postępowaniu w sprawach France or Britain have. Due to this fact, professor Stępniak nieletnich. Warszawa – Oficyna a Wolters Kluwer business, 2009: 17-196. advocates a common sense approach to prisoners, the one that links the traditional with the modern, calling it ‘so- 9. Kodeks karny wykonawczy. Ustawa z dnia 6 czerwca 1997 r. In: Kodeks … (jw.). Warszawa – Oficyna a Wolters Kluwer cial resocialization’ [19, 97]. According to me, the model business, 2009: 479-614. of ‘social resocialization’ would mean introducing as many 10. Lipiński S. Metodyka wychowania resocjalizującego w pla- elements of social work into the current Polish resociali- cówkach zamkniętych. Łódź, 2009. zation system, such as social support, consultancy, and vo- 11. Lipiński S. Ontologiczne i psychospołeczne aspekty wolności lunteering, which in my experience are well received by the człowieka. Pedagogia Christiana. 2004; 14 (2): 81-95. perpetrators of particularly vicious murders. Of course, one 12. Majchrzyk Z. Nieletni, młodociani i dorośli sprawcy zabójstw. must realize that introducing programmed and therapeutic 74

Analiza procesów motywacyjnych i dyspozycji osobowościo- 22. Woźniak W. Tipologia degli autori degli omicidi. In: Kardis K, wych. Warszawa, 2001. Kardis M. (eds.). Zborník religionistických a sociologických 13. Malec J. Zabójstwa i związane z nimi problemy wiktymolo- štúdií. Prešov, 2011: 123-136. giczne. Raport z badań. Warszawa, 2003 (komputeropis). 14. Marshall G. (ed.). Słownik socjologii i nauk społecznych. RESOCIALIZACIJOS PROGRAMOS, SKIRTOS Warszawa, 2008. NUTEISTIESIEMS, PADARIUSIEMS YPAČ ŽIAURIAS For the def. in English: GORDON MARSHALL. “resociali- ŽMOGŽUDYSTES zation.” A Dictionary of Sociology. 1998. Encyclopedia.com. W. Woźniak 2 Sep. 2015 . Raktažodžiai: resocializacija, kalėjimas, penitenciarinė sistema, 15. Olubiński A. Praca socjalna. Aspekty humanistyczne i peda- kalinčių asmenų krizės, socialinis darbas. gogiczne. Toruń, 2004. Santrauka Resocializacija yra sudėtingas, sunkus procesas vien dėl to, 16. Ostrowska K. Psychologia resocjalizacyjna. W kierunku nowej kad taikomas asmenims, kurie yra specifinėje, krizinėje situacijoje specjalności psychologii. Warszawa, 2008. ir penitenciariai izoliuoti. Atlikti tyrimai parodė, kad itin žiaurių 17. Płużek Z. Psychologia pastoralna. Kraków, 1991. žmogžudysčių vykdytojams būdingi tokie asmenybės ypatumai, 18. Pytka L. Różne ujęcia resocjalizacji. In: Urban B, Stanik JM. kaip impulsyvumas, piktumas. Savo nusikaltimo pobūdį jie gali (eds.). Resocjalizacja. Teoria i praktyka pedagogiczna. T. 1. panaudoti, norėdami dominuoti kalėjimo grupėje. Atliekant Warszawa, 2007: 73-77. laisvės atėmimo bausmę, šie kaliniai yra atsparūs resocializacijos 19. Stępniak P. Praca socjalna czy socjalna resocjalizacja. W klasikinėms paradigmoms, todėl į jų resocializacijos procesą reikia poszukiwaniu nowego modelu. In: Szecówka A, Koukola B, įtraukti kitokius socialinio darbo modelių elementus: patarimus, Kwiatkowski P. (eds.). Teoria i praktyka resocjalizacyjna wobec įvairiapusišką pagalbą, savanorystę. współczesnych zachowań dewiacyjnych w Polsce i Republice Adresas susirašinėti: [email protected] Czeskiej. Wrocław, 2008: 89-98. 20. Woźniak W. Biofilityczne ukierunkowanie resocjalizacji Gauta 2015-12-11 sprawców zabójstw. In: Pastwa-Wojciechowska B. (ed.). Czło- wiek w obliczu prawa. Kraków, 2008: 187-192. 21. Woźniak W. Readaptacja społeczna sprawców zabójstw ze szczególnym okrucieństwem. Ružomberok, 2013 (habilitačná práca H 013380, komputeropis). SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2016, 26 tomas, Nr. 1, p. 75-80 BIOMEDICINA: TEISMO PSICHIATRIJA/ DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2016.012 BIOMEDICINE: FORENSIC PSYCHIATRY 75

AGGRESSION OF DRUG USERS AGAINST THE OTHERS AND THE NEED FOR PSYCHOTHERAPEUTIC CRISIS/PREVENTIVE INTERVENTION (CASE STUDY)

Lina Jurkštaitė-Pačėsienė1,2, Laima Sapežinskienė2,3 1Vilnius University, Department of Clinical and Organizational Psychology, 2Lithuanian Gestalt Association, 3Lithuanian University of Health Sciences Behavioural Medicine Institute

Key words: drug users, aggression, Gestalt psychothe- the first meeting with the drug user have been ana- rapeutic crisis/preventive intervention, case analysis, nar- lysed. rative. Results. The results of the case study have shown that the psychotherapeutic relationship without eva- Summary luation and accusation creates a sufficiently safe Divergent (deviant) behaviour is a natural reaction contact, during which the addicted person starts to the situation, caused by rising conflicts between talking about his criminal experiences and the si- the individual target pursuit and social norms. De- tuations and circumstances that had led him to com- viant behaviour and normative behaviour are equ- mit the crimes. In the process of sharing the fee- ally important components of social behaviour [1]. lings of shame and guilt are felt and experienced. Since the emergence of norms of social behaviour, Appearance of these feelings and ability to experi- society has always tried to ensure safety and to eli- ence them suggest that it is important for individu- minate unwanted forms of human activities [2]. The als suffering from addiction to comply with social results of the sociological researches show that the norms and to be accepted, but the “desperation” of main causes and motives of drug use are desire for the situation and inability to see further force them pleasure and wish to experience a sense of euphoria. to behave recklessly. The psychotherapeutic process Since in many cases drug users are young people, has allowed the person to feel accepted, regardless these motives are supported by social immaturity, of the actions, arising desires, thoughts and feelings; carelessness and frivolity. Most of the drug users it has enabled the person to view the actual circums- under research (77.1 % of the respondents) have tances as if “from the distance” and to evaluate been involved into this quagmire by others, mostly both the situation itself and the consequences of the their friends, acquaintances or representatives of he- selected actions in a more objective way. donistic philosophy [3]. The need for psychothera- Conclusions. The need for psychotherapeutic crisis/ peutic crisis/preventive intervention for drug users, preventive intervention for drug users, who demons- who often demonstrate breakthroughs of aggressi- trate aggression against the others is significant due ve behaviour against the others, can be considered to the following reasons: 1) when faced with a cri- as a complex research problem. Goal: to reveal the tical situation (e.g., need for a dose), a drug user is need for psychotherapeutic crisis/preventive inter- prone to violate social norms, by demonstrating ag- vention for drug users, who demonstrate aggressive gressive behaviour against the others; 2) an addicted behaviour against the others. Objective: to analyse person, who experiences social acceptance, is more the need for psychotherapeutic crisis/preventive in- prone to maintain the behaviour compliant with so- tervention for drug users, by applying a case study. cial norms; 3) acknowledgement of deviant beha- Methods. Qualitative research method: a case study viour (talking openly) allows better understanding (psychotherapy with drug users, who demonstrate of both the behaviour itself and its destructive im- aggression against the others). The psychotherapeu- pact on the person and those around him/her; 4) the tic sessions provided within the first ten days after analysis of the crisis helps to see it as not so critical

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Correspondence to: Lina Jurkštaitė-Pačėsienė, e-mail: [email protected] 76

and look for the socially acceptable ways of over- anger, or fear [6]. Gestalt psychotherapy views and accepts coming it. an addicted person in a non-stigmatizing way, but rather as a person who is in the process of drug-addiction, thus Introduction allowing for creation of a deeper supportive relationship Addiction or inclination to consume psychoactive subs- between a therapist and a client, as well as helping to ea- tances is one of the most complex mental health problems. sier overcome the resistance that arises from uncontrolled According to the data provided by the State Mental Health change [7]. Psychotherapists working with drug-addicted Centre, the prevalence of drug use amounted to 199.2 cases persons shall be aware of the fact that the therapy has its per 100 thousand population in 2014 [4]. Consumption of limits. They shall be aware of the limitation of psychothe- psychoactive substances affects mind, causes neurological rapy. Not all drug addicted persons can be saved or aided. problems, and encourages aggression and violence. Injec- Goal of the Research. The question is what could help ting drug users are at higher risk of developing hepatitis the person who consumes drugs and, who is apt to violate and HIV, sexual intercourse under the influence of drugs the generally accepted norms of conduct, and who chooses creates the risk of unintended pregnancy and the possibility a certain form of the deviant behaviour due to the above- of contracting sexually transmitted diseases. mentioned reasons, to return to “normal” way of living Addiction treatment is a difficult process. Modern help compliant with the social norms, and how the psychothe- for addicted persons should be provided in a complex way, by rapeutic process could influence this. The goal of the re- combining the efforts of psychiatrists, experts on addiction, search is to reveal the need for psychotherapeutic crisis/ psychologists, psychotherapists and social workers. preventive intervention for drug users, who demonstrate This article focuses on the drug-addicted persons, who aggressive behaviour against the others. demonstrate aggression against the others in society. Di- To achieve this goal the objective has been set to ana- vergent (deviant) behaviour is a natural reaction to the si- lyse the need for psychotherapeutic crisis/preventive inter- tuation, caused by rising conflicts between the individual vention for drug users, by applying a case study. target pursuit and social norms. Deviant behaviour and Research Problem normative behaviour are equally important components of The need for psychotherapeutic crisis/preventive in- social behaviour [1]. In the process of development of drug tervention for drug users, who often demonstrate bre- addiction a drug user is over time becoming incompatible akthroughs of aggressive behaviour against the others, can with the norms of society. Historically, society has always be considered as a complex research problem. tried to ensure safety and to eliminate unwanted forms of The use of drugs in modern society is spreading at high human activities [2]. The results of the sociological rese- speed. Drug abuse is one of the most threatening negative arches show that the main causes and motives of drug use social phenomena in Lithuania. The word “drug-addict” are desire for pleasure and wish to experience a sense of most often evokes thoughts about a stoned, degraded and euphoria. Since in many cases drug users are young people, dangerous man, who could do everything for drugs. Drug these motives are supported by social immaturity, careless- addicts are avoided; they are condemned as people out of ness and frivolity. Most of the drug users under research bounds of society, worthless individuals. We all want so- (77.1 % of the respondents) have been involved into this ciety without drug users and thus without the challenges quagmire by others, mostly their friends, acquaintances or caused by the consumption, such as crimes, suicides and representatives of “hedonistic philosophy” [3]. In order to deaths [8]. help drug-addicted persons, both conventional medical and A negative and repulsive attitude of society towards psychotherapeutic methods and non-traditional (alternative the addicted people is so deeply ingrained, that even the behavioural medicine) methods are applied. The case ana- drug-addicts themselves draw the line between the addic- lysis dealing with the issues of drug-addiction and psycho- ted and “normal” people, which they do not dear to cross. logical problems of men has shown that various conventio- In this way, society in a way splits into particular groups, nal and non-traditional methods can be useful in recogni- having their own rules, norms and values, and the identifi- tion and release of emotions [5]. One of the psychotherapy cation with a specific group promotes the development of directions that effectively help drug-addicted persons is the identity corresponding with the subculture of the group. Gestalt psychotherapy. It is said that the human journey Thus society “rewards” an addicted person with the stigma from consumption to addiction often depends on the per- “addict”, and the latter reinforces the divide, by calling ot- son’s ability to develop and maintain interactions with ot- hers “normal” and assigning himself/herself to the “other hers and his/her ability to endure and tolerate frustration, abnormal”. The person’s Self reflects his/her environment: 77 stereotypes, norms, rules and lifestyle. The person starts to when using other methods [12, 13]. The research analyses behave according to certain selected roles and those roles the case of the drug user, who demonstrates aggressive be- become its new nature. In this way, the actions of other haviour against the others, and who is involved in psychot- individuals may make him/her abandon own intents and herapy. The research data have been collected during the purposes and encourage reviewing and overstating thereof. psychotherapeutic sessions that had been provided within Conduct adjustment, depending on the specific circumstan- the first ten days after the meeting with the drug user. Ges- ces, is considered as a positive factor in forming the appro- talt psychotherapy has been applied as the psychothera- priate behaviour [1]. peutic crisis/preventive intervention for drug users, who An important factor covering the research topic is the demonstrate aggression against the others. The -psychot disease features of drug-addiction. The International Clas- herapeutic sessions have been analysed, which had been sification of Diseases defines the dependence syndrome as provided within the first ten days after the meeting with being a cluster of physiological, behavioural, and cogniti- the drug user. The narrative strategy has been chosen for ve phenomena in which the use of a substance or a class the data collection, by recording the individual‘s narration of substances takes on a much higher priority for a given about the chronologically related life events, feelings, opi- individual than other behaviours that once had greater va- nions and evaluations, as well as the analysis of observing lue. A central descriptive characteristic of the dependence the psychotherapy process and the therapeutic relationship. syndrome is the desire to take the psychoactive drugs [9]. Once the drugs are being used on a regular basis, the body Results. Case Study (Narrative) becomes very resistant to them. The same condition requi- The person under research is a 34 years old single man, res ever larger doses. After several years this resistance de- having a secondary education, working as a builder, living creases. Drug-induced euphoria is getting shorter. Euphoric in a big city. He started to use drugs when he was fifte- effects disappear over time and drug use only improves a en; before that he occasionally drank alcohol and smoked. bad mood, but not for a long time. A person cannot live He has actively consumed alcohol and drug substances for without drugs any more. Abstinence causes dysfunction of fifteen years. Currently he does not take any psychoactive the body activities and strong physiological and psycholo- substances. He maintains his sobriety with the help of the gical discomfort. Such a state of health is hardly bearable; “Twelve Steps” program of recovery from addiction, in- it often evokes the idea of aggression or suicide. A drug- dividual psychotherapy and attendance of groups of Drug addict is usually very afraid of this condition, therefore he/ Addicts Anonymous. The individual psychotherapy ses- she is ready to do anything to obtain drugs [10]. sions were started approximately three years ago. At first Research on interactions of drug addiction and crimi- the meetings were held once per week. Afterwards the in- nality reveals the relationship between drug use and ag- tensity of psychotherapy was decreased up to one time per gressive behaviour against oneself and the others. Drug use two weeks. The psychotherapy is continued so far. encourages criminal activity due to pharmacological drug Rimas (name changed) grew up in the family, where properties and economic motivation stemming from the the mother took care of the welfare of the family home, and need to obtain drugs. Intoxication caused by the constant the father spent his evenings watching television. He used use of psychoactive substances determines an inadequate to drink alcohol quite often. None of the parents hardly evaluation of the surrounding environment and neuroche- paid attention to Rimas‘s daily routine – how he is doing mical changes that influence disorders of cognition, aware- at school, what he does in his free time, who he communi- ness, personality, etc.; whereas the need to maintain drug cates with; they were not very concerned about his needs, use leads to the demand to get money for drugs at any price. desires and aspirations. Rimas‘s friends in the local town Being unable to find another way-out, a drug-addict may re- were older than he. They often spent their pastime drin- sort to deception, lies, theft and other aggressive crimes [11]. king alcohol, some of them used drugs. Rimas felt himself small and weak; therefore he was glad to be accepted in Material and Method of the Research their crowd. It was very important for Rimas to belong and The qualitative research method, namely a case study not to not to stand out among friends; therefore they offered has been selected for the research. The case study is a qu- him drugs, he did not say no. At first he did not enjoy, but alitative research method analysing a social phenomenon he could not refuse them and thus resist. through an individual case. This method allows focusing The behaviour of Rimas‘s friends was often criminal, on the specificity of the problem and enables an intensi- the whole town were afraid of them. He was very much im- ve analysis of a number of details that are simply skipped, pressed of this fact. Rimas was afraid of them too. It made 78 him feel awed by them and he wished to be the same as Apparently, even during active drug use, the desire to share them. He considered fear as respect: “if they are afraid, it with someone about his feelings remained strong. When means they respect”. Rimas considers himself as a coward. trying to meet social connections, Rimas “communicated” However his wish to be accepted by this group made him with the notebook, expressing his thoughts and feelings. behave in spite of himself: he was frightened, but if his The observation data show that during Gestalt psychot- friends told him to beat someone up, he did it, if they told herapy sessions the favourable therapeutic relationship al- him to steal, he used to steal. He was praised for this and lowed for creation of a safe environment, thus encouraging felt worthy. the customer to open up, to talk about his experiences and The pastime with the friends often was spiced up with feelings. Non-evaluating “presence” of the psychotherapist drug use. At first he used to smoke weed, afterwards he in the client‘s “shame” has developed the confidence and started using more powerful drugs. Rimas‘s drug addiction the willingness to share, and the attentive stay in Rimas‘s was increasing and over the time drug use became more past or present experiences has changed the value of his important than his friends. On the other hand, he, with his experiences, has reassured him, helping him to find the di- problems and constant “drug hunger“ lost his attraction and verse responses and expand his limits of attention and awa- has become obsolete. Rimas needed more and more drugs, reness. The psychotherapist‘s concern has raised Rimas‘s as well as the money for the drugs. He tried to work, but interest and desire to identify with the psychotherapist, to the effort was enough for only a few days. Although he was follow his example. The psychotherapist‘s respect towards very afraid of the consequences, the drug hunger made him the client’s personality and lacking support of the deviant cheat, steal and loot. Rimas‘s criminal behaviour was no behaviour has promoted overestimation of the principles of longer encouraged by his friends, it was his own choice. such behaviour and incentive to change. At that time the relations with friends were already bro- ken, the family members tried to get him put an end to drug Discussion use. Rimas remembered the situation, when his parents at- The results of the research have shown that the psychot- tached him to the heater with a chain, so that he would not herapeutic relationship without evaluation and accusation leave the house and to buy drugs... He perceived such be- creates a sufficiently safe contact, during which the addic- haviour of his parents as aggression and hostile bias against ted person starts talking about his criminal experiences and him, where the parents were just being malicious towards the situations and circumstances that had led him to com- him. Rimas felt orphaned, having nothing. Having no one mit the crimes. to talk to, he began writing his feelings in a notebook. In the process of sharing the feelings of shame and guilt By summarizing the narrative results of the research, are felt and experienced. Appearance of these feelings and it can be noted that Rimas‘s family paid more attention to ability to experience them suggest that it is important for meeting his physiological needs, whereas the demands of individuals suffering from addiction to comply with soci- safety, social and respect were not satisfied sufficiently. al norms and to be accepted, but the “desperation” of the Unfulfilled needs encouraged him to look for opportunities situation and inability to see further, force them to behave to get them satisfied – friends accepted Rimas into their recklessly. The psychotherapeutic process has allowed the crowd, they respected, trusted and valued him, giving him person to feel accepted, regardless of the actions, arising a sense of security. Rimas adapted himself and adopted the desires, thoughts and feelings; it has enabled the person to deviant norms of behaviour of the group, although he reali- view the actual circumstances as if “from the distance” and zed that such behaviour did not meet social norms and was to evaluate both the situation itself and the consequences of punishable. the selected actions in a more objective way. Due to his increasing addiction Rimas became an Application of Gestalt psychotherapeutic crisis/preven- “unworthy” member of the group, and the group rejected tive intervention has allowed effectively isolating and de- him. Rimas‘s criminal behaviour became more frequent and monstrating to the drug user his interactions in the “past“ took more severe and aggressive forms: when faced with (his life story, connections with his parents and other signi- crisis situations, which were caused by demand for drugs, ficant people), showing him also how he has managed to he was determined to commit crimes, demonstrating ag- endure frustration, anger and fears. He has been further on gressive behaviour against the others. After the crime there able to reveal his presence in the process of drug use (in- arose feelings, such as remorse, shame, guilt and self-con- teractions with the others, aspects of enduring frustration, demnation. He felt a growing lack of confidence in him and anger and fears). He has managed to become anew aware others. All social relations with the outside world were cut. of his present situation (changes, resistance to frustration, 79 anger and fears), decreasing aggression and increasing 9. TLK-10-AM. Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutriki- openness to the world. mų klasifikacijos dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas. This article deals with the results of one case study; ho- Australijos modifikacija. Sisteminis ligų sąrašas / The tenth wever application of the psychotherapy to other drug users revised and expanded edition of the International Classification of Statistical Diseases and Disorders. Australian modification. has led to the similar psychotherapeutic effect. Systemic List of Diseases, Vaistų žinios, 2011. Conclusions 10. Kriščiūnas A. Psichiatrija / Psychiatry, Vilnius, 2002. The need for psychotherapeutic crisis/preventive inter- 11. Kestenis A. Narkomanija kaip visuomenės saugumo proble- vention for drug users, who demonstrate aggression against ma / Drug Abuse as the Problem of the Society’s Security, the others is significant due to the following reasons: 1) Jurisprudencija, 2002; 29(21):109-116.Yin RK. Case study research: Design and methods (2nd ed.). Newbury Park, CA: when faced with a critical situation (e.g., need for a dose), Sage Publications, 1994. a drug user is prone to violate social norms, by demonstra- 12. Zucker DM. Using case study methodology in nursing rese- ting aggressive behaviour against the others; 2) an addicted arch. [45 paragraphs]. The Qualitative Report [On-line serial], person, who experiences social acceptance, is more prone 2001:6(2). Available: http://www.nova.edu/ssss/QR/QR6-2/ to maintain the behaviour compliant with social norms; 3) zucker.html [viewed on 06-12-2015]. acknowledgement of deviant behaviour (talking openly) al- 13. McLeod S.A. (2008) Case Study Method. Retrieved from lows better understanding of both the behaviour itself and www.simplypsychology.org/case-study.html [viewed on 06- its destructive impact on the person and those around him/ 12-2015]. her; 4) the analysis of the crisis helps to see it as not so critical and look for the socially acceptable ways of over- NARKOTIKUS VARTOJANČIŲ AGRESIJA PRIEŠ coming it. KITUS IR PSICHOTERAPINĖS-KRIZINĖS/ PREVENCINĖS INTERVENCIJOS POREIKIS References (ATVEJO ANALIZĖ) 1. Acus A. Deviantinis elgesys / Deviant Behaviour. Sociologija. L. Jurkštaitė-Pačėsienė, L. Sapežinskienė Mintis ir veiksmas, 2000; (1-2):72-81. Raktažodžiai: narkotikus vartojantys asmenys, agresija, geštalto 2. Čigrin V. Deviantinis elgesys kaip socialine deviacija / Deviant psichoterapinė-krizinė/prevencinė intervencija, atvejo analizė, Behaviour as a Social Deviance. Mokslinių straipsnių rinkinys. naratyvas. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka, 2012; (8):78-96. Santrauka 3. Ruškus J., Mažeikienė N. Prekybos moterimis ir prostitucijos Nukrypstantis (deviacinis) elgesys – tai natūrali reakcija į situa- aukų reabilitacija ir reintegracija Lietuvoje: padėties analizė ir ciją, susidarančią dėl kylančių prieštaravimų tarp individualaus tiks- galimybių modeliavimas / Evaluation of Projects on Rehabili- lo siekimo ir socialinių normų. Deviacinis ir normatyvinis elgesys tation and Re-Integration of the Victims of Prostitution and Traf- - tai lygiavertiškai reikšmingi socialinio elgesio komponentai [1]. ficking in Women In Lithuania. Socialinis darbas, 2005; 4(2). Atsiradus socialinio elgesio normoms, visais laikais visuomenė ban- dė užsitikrinti saugumą ir šalinti nepageidaujamas žmonių veiklos 4. Drug, Tobacco and Alcohol Control Department. Statistics and formas [2]. Sociologinių tyrimų rezultatai rodo, kad pagrindinės Research. The incidence and prevalence of drug addiction. In- narkotikų vartojimo priežastys ir motyvai – malonumo troškimas, ternet access: http://www.ntakd.lt/index.php/statistika [viewed noras patirti euforijos pojūtį. Kadangi daugelyje atvejų narkotikus on 06-12-2015] vartoja jauni žmonės, šiuos motyvus stiprina socialinis nebrandu- 5. Harrison L & Curtis R. Integrating traditional and non-traditio- mas, nerūpestingumas, lengvabūdiškumas. Dauguma apklaustųjų nal approaches to treat a client with a co-occurring addictive narkotikų vartotojų (77,1% respondentų) buvo įtraukti į šį liūną kitų and mental disorder: A case study. British Association for asmenų, daugiausia draugų, pažįstamų ar hedonistinės filosofijos Counselling and Psychotherapy 2006; 2(4):277–282. atstovų [3]. Kaip kompleksinę tyrimo problemą galime įžvelgti http://dx.doi.org/10.1080/14733140212331384775 psichoterapinės-krizinės/prevencinės intervencijos poreikį narko- 6. Brownell Ph. Gestalt Therapy for Addictive and Self-Medi- tikus vartojantiems, kuriems dažnai pasireiškia agresyvaus elgesio cating Behaviours. New York: Springer publishing company, su kitais proveržiai. Tikslas. Atskleisti psichoterapinės-krizinės/ 2012. prevencinės intervencijos poreikį narkotikus vartojantiems, kurie 7. Brownell & Schulthess. Dependent behaviours. In Francesetti, agresyviai elgiasi su kitais. Uždavinys – ištirti psichoterapinės- G., Gecele, M., Roubal, J. (ed.). Gestalt therapy in clinic practi- krizinės/prevencinės intervencijos poreikį, taikant atvejo analizę. ce. From psychopathology to the aesthetics of contact. Gestalt Metodas. Kokybiniai tyrimo metodai: atvejo analizė (psichoterapija therapy book series. FrancoAngeli, Milano 2013; 369-392). su agresyviai prieš kitus besielgiančiais narkotikų vartotojais). 8. Bulotaitė L. Narkotikai ir narkomanija: iliuzijos ir realybė / Buvo nagrinėjamos psichoterapinės sesijos, teiktos per pirmąsias Drugs and Drug Addiction: Illusion and Reality, Tyto alba, dešimt dienų nuo susitikimo su narkotikų vartotoju. Rezultatai. Vilnius, 2004. Atvejo analizės rezultatai parodė, kad psichoterapinis santykis, be 80 vertinimo ir kaltinimo, sukuria pakankamai saugų kontaktą, kurio dozės poreikiu), narkotikus vartojantis žmogus yra linkęs pažeisti metu priklausomybe sergantis asmuo pradeda pasakoti apie savo socialines normas, demonstruodamas agresyvų elgesį prieš kitus; nusikaltimų patyrimus ir situacijas bei aplinkybes, kurios paskatino 2) priklausomybe sergantis žmogus, patiriantis socialinį priėmimą, juos padaryti. Pasidalinimo metu jaučiami ir išgyvenami gėdos ir yra labiau linkęs išlaikyti socialines normas atitinkantį elgesį; 3) kaltės jausmai. Šių jausmų pasirodymas ir gebėjimas juos išgyventi deviacinio elgesio pripažinimas (išsipasakojimas) leidžia geriau leidžia daryti prielaidą, kad priklausomybe sergantiems asmenims suprasti tiek patį elgesį, tiek jo destrukcinį poveikį sau ir aplinki- svarbu atitikti socialines normas ir būti priimtiems, tačiau situacijos niams; 4) krizinės situacijos analizė padeda pamatyti ją ne tokią „kritiškumas“ ir negebėjimas matyti plačiau verčia elgtis neapgal- kritišką ir ieškoti socialiai priimtinų jos įveikimo būdų. votai. Psichoterapijos procesas leido pasijausti priimtam, neatsi- Adresas susirašinėti: [email protected] žvelgiant į poelgius, kylančius norus, mintis bei jausmus; suteikė galimybę į iškilusias situacijas pasižiūrėti „iš šono“ ir objektyviau Gauta 2015-12-15 įvertinti tiek pačią situaciją, tiek pasirinktų veiksmų pasekmes. Iš- vados. Psichoterapinės-krizinės/prevencinės intervencijos poreikis narkotikus vartojantiems, agresyviai besielgiantiems su kitais yra žymus dėl šių priežasčių: 1) susidūrus su krizine situacija (pvz., SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2016, 26 tomas, Nr. 1, p. 81-87 BIOMEDICINA: TEISMO PSICHIATRIJA/ DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2016.013 BIOMEDICINE: FORENSIC PSYCHIATRY 81

SĄSAJOS TARP SKUBIĄ PAGALBĄ TEIKIANČIŲ DARBUOTOJŲ SOCIODEMOGRAFINIŲ – PROFESINIŲ CHARAKTERISTIKŲ, NUOSTATŲ SAVIŽUDYBIŲ PREVENCIJOS ATŽVILGIU, PSICHIKOS SVEIKATOS, STRESO ĮVEIKOS STRATEGIJŲ, PERDEGIMO SINDROMO, SAVIŽUDYBIŲ INTERVENCIJOS ŽINIŲ BEI ĮGŪDŽIŲ

Darius Leskaukas1, Aidana Lygnugarytė-Grikšienė1, Nedas Jasinskas2, Agnė Masiukienė3 1Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinika, 2Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios medicinos klinika, 3Kauno šv. Kazimiero pagrindinė mokykla Raktažodžiai: mokymai, prevencija, savižudybės, sku- dromas. Praėjus 6 mėnesiams po mokymų sumažėjo bios medicinos pagalbos specialistai, psichikos sveikata. respondentų skaičius, kuriems nustatyta suicido ri- zika bei generalizuotas nerimo sutrikimas. Geresni Santrauka savižudybės intervencijos įgūdžiai siejami su: jau- Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomeni- nesniu amžiumi; trumpesniu darbo stažu; aukštes- mis, Lietuva savižudybių skaičiumi Europoje pir- niu išsilavinimu; didesniu darbo krūviu; teigiames- mauja, o visame pasaulyje užima penktą poziciją. nėmis nuostatomis savižudybių prevencijos atžvil- Viena iš perspektyviausių intervencijų savižudybių giu; į problemą orientuota streso įveika. Praėjus 6 prevencijoje - sveikatos priežiūros specialistų mo- mėnesiams po vienkartinių savižudybių prevencijos kymai. Skubios medicinos pagalbos (SMP) speci- mokymų, savižudybės rizikos veiksnių vertinimas alistai, esantys arčiausiai potencialiai pažeidžiamų pagerėjo, tačiau savižudybių intervencijos įgūdžiai asmenų, gali identifikuoti savižudybės riziką- tu bei nuostatos savižudybių prevencijos atžvilgiu ne- rinčius asmenis bei suteikti pirminę paramą ir nu- pasikeitė. kreipti tolesnei pagalbai. Tyrimo tikslas buvo įver- tinti sąsajas tarp skubią pagalbą teikiančių darbuo- Įvadas tojų sociodemografinių – profesinių charakteristikų, PSO skelbia: šiuo metu savižudybė yra viena iš trijų nuostatų savižudybių prevencijos atžvilgiu, psichi- dažniausių 15–44 metų žmonių mirties priežasčių pasau- kos sveikatos, streso įveikos strategijų, perdegimo lyje. Kasmet pasaulyje nusižudo apie 1 mln. gyventojų. sindromo, savižudybių intervencijos žinių bei įgū- PSO duomenimis, Lietuva savižudybių skaičiumi Euro- džių. Šiuo tikslu buvo apmokyti savižudybių pre- poje pirmauja, o visame pasaulyje užima penktą poziciją. vencijos Utenos apskrities SMP specialistai. Atlikta Lietuvoje kasmet nusižudo per tūkstantį žmonių, tai dvi- respondentų apklausa prieš mokymus ir praėjus 6 gubai daugiau nei žūstančių eismo įvykiuose. Lietuvoje mėnesiams po mokymų. Apklausai sudarytas klau- gyventojų mirties priežasčių struktūroje traumos ir kitos simynas, kuriame vertinama: sociodemografinės – išorinės mirties priežastys užima trečią vietą. 2013 metais profesinės charakteristikos, savižudybių intervenci- didžiausią išorinių mirties priežasčių dalį sudarė savižudy- jos žinios bei įgūdžiai, nuostatos savižudybių pre- bės – 30 proc. Savižudybės itin paplitusios tarp paauglių, vencijos atžvilgiu, psichikos sveikata, streso įveikos jaunimo ir darbingo amžiaus žmonių (45–65 m.). Lietuvoje strategijos, perdegimo sindromas. Tyrime dalyvavo 2000 metais savižudybių skaičiaus rodiklis buvo 46,6/100 268 SMP specialistai. 13,4 proc. tiriamųjų nustatyta 000 gyventojų, 2007 metais savižudybių skaičius sumažėjo savižudybės rizika, 38,4 proc. didžiosios depresijos iki 30,4/100 000 gyventojų, bet vis tiek šis rodiklis buvo sutrikimas, 67,2 proc. generalizuotas nerimo sutri- beveik 2 kartus didesnis už pasaulio vidurkį. 2012 metais kimas, 3,7 proc. tiriamųjų žalingas alkoholio varto- savižudybių rodiklis 31,0/100 000 gyventojų, 2013 metais jimas, 1,9 proc. priklausomybės nuo alkoholio sin- - 36,7/100 000 gyventojų, 2014 metais – 31,7/100 000 gy-

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Adresas susirašinėti: Aidana Lygnugarytė-Grikšienė, el. p. [email protected] 82 ventojų. Pastarųjų metų duomenimis, savižudybių vidurkis imantys įvairias savižudybės dimensijas savižudybių pre- Lietuvoje - 30/100 000 gyventojų, o ES vidurkis 10/100 vencijos mokymai. Siektina ne kurti vis naujus savižudybių 000 gyventojų (Statistikos departamento prie Lietuvos prevencijos mokymus, o įvertinti esamus, su tolesnėmis Respublikos Vyriausybės, Higienos instituto, Valstybinio praktinėmis rekomendacijomis, toliau juos tobulinti, kas psichikos sveikatos centro duomenys). leistų racionaliai paskirstyti lėšas bei įdiegti ilgalaikius, Identifikuotos 5 pagrindinės savižudybių prevencijos sistemingus sveikatos priežiūros specialistų mokymus [9, sritys: savižudybių prevencijos mokymo programos; aukš- 10-13]. tos rizikos asmenų atrankos metodai; psichikos sutrikimų Darbo tikslas – įvertinti sąsajas tarp skubią pagalbą gydymas; prieigos prie mirtinų priemonių apribojimas; teikiančių darbuotojų sociodemografinių – profesinių cha- informacijos apie savižudybes pateikimas visuomenės in- rakteristikų, nuostatų savižudybių prevencijos atžvilgiu, formavimo priemonėse [1]. Viena iš perspektyviausių in- psichikos sveikatos, streso įveikos strategijų, perdegimo tervencijų savižudybių prevencijoje - sveikatos priežiūros sindromo, savižudybių intervencijos žinių bei įgūdžių. specialistų mokymai (PSO). SMP specialistai, esantys -ar čiausiai potencialiai pažeidžiamų asmenų, gali identifikuoti Tyrimo medžiaga ir metodai savižudybės riziką turinčius asmenis bei suteikti pirminę Tyrimas atliktas Utenos apskrityje. Utenos apskritis paramą ir nukreipti tolesnei pagalbai. Nuo SMP specialistų kiekvienais metais patenka į pirmą daugiausia nusižudžiu- veiksmų didele dalimi priklauso, kokios pagalbos pacien- sių asmenų Lietuvos apskričių trejetuką. Tiriamieji: sutikę tas sulauks [2]. SMP specialistai nuolat susiduria su stresi- dalyvauti mokymuose bei apklausoje SMP teikiantys spe- nėmis situacijomis, skaudžiais pacientų bei jų artimųjų iš- cialistai (ligoninių skubiosios pagalbos skyrių ir greitosios gyvenimais, traumomis, kurios psichologine prasme jiems medicinos pagalbos medikai), dirbantys Utenos apskrity- patiems palieka didelį neigiamą poveikį [3,4]. Svarbi SMP je (Utenos raj., sav., Visagino raj., sav., Anykčių raj., sav., specialistų psichikos sveikata, mokėjimas atpažinti savo Molėtų raj., sav.). paties stresines situacijas bei simptomus, rodančius, kad Tyrimo etapai: SMP specialistų apklausa prieš moky- medikas jau apimtas streso. Svarbu SMP specialistui turėti mus; mokymai; SMP specialistų, dalyvavusių pirmoje ap- streso valdymo įgūdžių [5]. klausoje bei mokymuose, apklausa praėjus 6 mėnesiams po Sveikatos priežiūros specialistams trūksta mokymų -sa mokymų. vižudybių prevencijos srityje. Institutai, aukštosios moky- Mokymus vykdė „Krizių tyrimo centras“ prie Lietuvos klos ir kitos sveikatos priežiūros specialistus rengiančios sveikatos mokslų universiteto (LSMU). Mokymų struktūra mokslo įstaigos neturi patvirtintų nuoseklių, standartizuotų – 32 valandos, 4 dienos, aptartos temos: nuostatos savižu- savižudybių mokymų, „stebimas atotrūkis tarp to, ką turi- dybių atžvilgiu; savižudiško elgesio priežastys; psicholo- me švietimo programose savižudybių tematika, ir to, ko- ginė savižudžio būsena; savižudybės rizikos vertinimas, kios žinios turėtų būti įdiegtos savižudybių intervencijos tiesioginiai ir netiesioginiai pavojaus ženklai; kontakto srityje“ [6-8]. Lietuvoje atliekami tyrimai rodo, kad didelį užmezgimas su savižudybės riziką turinčiu žmogumi bei savižudybių paplitimą nulemia, tarp kitų veiksnių, pozity- tolesnė veiksmų taktika; stresorių atpažinimas; stresorių vesnis nei kituose valstybėse požiūris į savižudybę, kaip sukeltos reakcijos ir elgesys; perdegimo sindromas; stre- priimtiną problemų sprendimo būdą, paplitusios klaidingos so įveikos būdai; konfliktai. Mokymai sudaryti iš teorijos, žinios apie savižudybes. Lietuvoje medicinos personalo ži- vaidmenų žaidimų (angl. role – play training), diskusijų. nios ir nuostatos apie savižudybes nesiskiria nuo “paprastų Mokymus vedė kvalifikuoti specialistai – instruktoriai: -psi žmonių”, nespecialistų [30]. Tačiau kiti tyrimai rodo, kad chiatrai ir psichologai. Prieš mokymus instruktoriai apmo- klaidingos nuostatos gali būti keičiamos specialių mokymų kyti prof. Jeffrey T Mitchell, Marylando universiteto sku- pagalba [31, 32]. Apmokytų asmenų nuostatos palankesnės bios medicinos pagalbos profesoriaus, Tarptautinių kritinių savižudybių prevencijai [30]. Po savižudybių prevencijos stresinių įvykių fondo prezidento (angl. International Criti- mokymų, padidėja sveikatos priežiūros specialistų pasiti- cal Incident Stress Foundation - ICISF). Mokymai išversti kėjimas dirbti su suicidiniais pacientais, keičiasi nuosta- ir adaptuoti “Krizių tyrimo centro” komandos. Mokymų tos ir žinios, kaip vertinti savižudybės riziką, bendravimo efektyvumas nurodomas (CISM; Everly & Mitchell, 1999; įgūdžiai su suicidiniais pacientais, gebėjimai valdyti tokias Flannery, 1999). situacijas. Bet nepaisant to, daugelis tyrėjų pažymi, kad Prieš ir praėjus 6 mėnesiams po mokymų vykdyta SMP norint sulaukti pastovaus ir ilgalaikio poveikio, siekiant specialistų apklausa, specialiu klausimynu, kuriuo vertinta: sumažinti savižudybių skaičių, nepakanka vienkartinių · Sociodemografiniai, profesiniai veiksniai. mokymų, būtini nuoseklūs, pakartotini, standartizuoti, ap- · Ankstesni savižudybių prevencijos mokymai. 83

· Savižudybės rizikos vertinimas; situacijos valdymas Gauti rezultatai, kad jaunesnio amžiaus tiriamieji reikš- esant savižudybės rizikai; klinikinių situacijų sprendimas. mingai geriau taikytų savižudybės intervenciją, lyginat su · Respondentų atsiliepimai apie mokymus. vyresnio amžiaus tiriamaisiais (p<0,001). Aukštesnio išsi- · Savižudybių intervencijos įgūdžiai vertinti - Savižu- lavinimo ir didesnio darbo stažo medikų savižudybės inter- dybių intervencijos reagavimo aprašu (angl. Suicide inter- vencijos įgūdžiai yra geresni, lyginant su žemesnio išsila- vention response inventory – SIRI). vinimo ir mažiau dirbusiais medikais (p<0,001). Nustatytas · SMP darbuotojų psichinės sveikatos įvertinimas at- savižudybės intervencijos įgūdžių vertinimo skirtumas, at- liktas naudojantis tarptautine struktūrizuota neuropsichi- sižvelgiant į darbo krūvį: daugiau dirbantys tiriamieji sa- atrine apklausa „M.I.N.I“ (angl. Mini International Neu- vižudybių intervencijos įgūdžių turi daugiau, lyginant su ropsychiatric Interview). Apklausai panaudoti moduliai: mažesnio darbo krūvio tiriamaisiais (p<0,01). didžiosios depresijos epizodas (dabartinis, praeityje ar Nustatyta, kuo didesnis neigiamas nusiteikimas savižu- dabartinis su melancholijos simptomais); polinkis į savižu- dybės prevencijos atžvilgiu, tuo savižudybių intervencijos dybę; žalingas alkoholio vartojimas ir priklausomybė nuo įgūdžių turima mažiau (p<0,001). Žemesnio išsilavinimo alkoholio; generalizuotas nerimo sutrikimas. medikų nuostatos į savižudybių prevenciją yra neigiames- · Nuostatos savižudybių atžvilgiu vertintos - Požiūrio į nės, lyginant su medikais, turinčiais aukštesnį išsilavinimą savižudybių prevenciją skale (angl. The Attitudes to Suici- (p<0,05). Aukštesnio išsilavinimo tiriamųjų, kurie turėjo de Prevention Scale – ASPS). teigiamesnes savižudybių prevencijos nuostatas, savižudy- · Perdegimo sindromas matuotas - Perdegimo sindro- bių intervencijos įgūdžiai yra geresni, lyginant su žemesnio mo klausimynu (angl. Maslach Burnout Inventory - MBI). išsilavinimo tiriamaisiais (p<0,05). Matuojamos trys perdegimo sindromo dimensijos: emoci- Nustatyta, kad jaunesnio amžiaus ir trumpiau išdirbę nio išsekimo (žmogaus persidirbimo, nuovargio, išsekimo medikai pasižymi didesniu emociniu išsekimu, lyginant jausmas), depersonalizacijos (emocinis abejingumas, atsi- su vyresnio amžiaus ir ilgiau dirbusiais medikais (p<0,05). traukimas nuo žmonių, cinizmo bei formalumo išlaikymas Atlikus suicidinių veiksnių vertinimą nustatyta, kad aukš- santykiuose su kitais) ir asmeninių pasiekimų (žmogaus tesnį emocinį išsekimą turi medikai, susidūrę su savižudy- kompetentingumo bei efektyvumo darbe jausmas). be darbinėje aplinkoje (p<0,05). Reikšmingai aukštesnė · SMP specialistų naudojamų streso įveikos - mecha depersonalizacija tų tiriamųjų, kurie susidūrę su savižudy- nizmai matuoti – Įveikos strategijų klausimynu (angl. Co- be darbinėje, asmeninėje aplinkoje bei patys yra kada nors ping Orientation for Problem Experiences - COPE). Šiuo galvoję apie savižudybę (p<0,01). klausimynu nustatomas ne tam tikros situacijos įveikimas, Nustatyta, kad tiriamieji labiau linkę naudoti į problemą bet pastovūs, dažniausiai naudojami streso įveikimo būdai, bei emocijas orientuotą įveiką, nei mažiau adaptyvią įveiką kuriuos galima prilyginti asmenybės bruožams. Klausimy- (p<0,05). Nustatyta, kad medikų, kurie labiau linkę naudoti ne yra 15 streso įveikos subskalių, kurios grupuojamos į į problemą orientuotą streso įveiką, savižudybių interven- tris pagrindines įveikos strategijas: į problemą orientuota cijos įgūdžiai geresni, lyginant su medikais, kurie mažiau įveika (kai žmogus siekia išspręsti problemą arba pakeisti linkę naudoti į problemą orientuotą streso įveiką (p<0,05). streso priežastis aktyviais veiksmais), į emocijas orientuota 36 (13,4 proc.) tiriamiesiems nustatyta savižudybės įveika (kai žmogus orientuotas į emocijų valdymą bei ma- rizika, 103 (38,4 proc.) tiriamiesiems didžiosios depresi- žinimą stresogeninės situacijos metu) ir mažiau adaptyvi jos epizodas (buvęs praeityje arba dabartinis epizodas), 26 įveika (apima: koncentravimąsi į jausmus ir jų išreiškimą, (9,7 proc.) tiriamiesiems dabartinis depresijos epizodas, elgesio pakeitimą, mąstymo pakeitimą, svaigalų vartojimą). 180 (67,2 proc.) tiriamųjų generalizuotas nerimo sutriki- Naudotis skalėmis gautas autorių sutikimas, atliktas mas, 10 (3, 7 proc.) tiriamųjų žalingas alkoholio vartoji- skalių dvigubas vertimas, bandomoji apklausa, skalių ko- mas, 5 (1, 9 proc. ) priklausomybės nuo alkoholio sindro- rekcija po bandomosios apklausos. Klausimynas respon- mas. Gauti reikšmingi rezultatai, kad savižudybės rizika dentams pristatytas į darbovietę. pastebima tarp jaunesnio amžiaus ir aukštojo išsilavinimo medikų (p<0,05). Didesnis procentas tiriamųjų, turinčių Rezultatai savižudybės riziką, buvo išdirbę mažiau negu 25 metus ir Tyrime dalyvavo 268 SMP specialistai – 76 gydytojai, dirbo mažesniu negu 0,75 et. darbo krūviu (p<0,05). Gau- 190 slaugytojų, 2 administracijos atstovai. Tiriamųjų kon- ti rezultatai, kad reikšmingai dažnesni depresijos atvejai, tingentą sudarė 7 (2,6 proc.) vyrai ir 261 (97,4 proc.) mote- gyvenant kartu registruotoje ar neregistruotoje santuo- ris. Tiriamųjų amžius svyruoja nuo 22 iki 84 metų (amžiaus koje, lyginant su viengungiais, išsiskyrusiais ir našliais vidurkis=47,29, standartinis nuokrypis=±9,53). (p<0,05). Taip pat daugiau depresijos atvejų tarp medikų, 84 kurių darbo stažas iki 25 metų (p<0,05). Medikams, ku- kartinių savižudybių prevencijos mokymų, savižudybės riems diagnozuojama savižudybės rizika, didžioji depresi- rizikos veiksnių vertinimas pagerėjo, tačiau savižudybių ja, reikšmingai labiau būdingas emocinis išsekimas, emo- intervencijos įgūdžiai nepasikeitė. Galime daryti prielaidą, cinis abejingumas, cinizmas, atsiribojimas bei formalumo kad tokie rezultatai gauti dėl mažos imties. Iš šių rezultatų, išlaikymas santykiuose (p<0,05) ir streso metu dažniau keliama hipotezė, kad žinios keičiasi greičiau nei įgūdžiai, būdingas mažiau adaptyvios streso įveikos naudojimas ką patvirtina ir daugelis atliktų savižudybių prevencijos (p<0,01). Tiriamiesiems, kuriems nustatytas generalizuo- mokymų, kuriuose teigiama: norint sulaukti pastovaus ir tas nerimo sutrikimas, reikšmingai mažesni asmeniniai ilgalaikio poveikio, siekiant sumažinti savižudybių skai- pasiekimai ir jaučiamas emocinis išsekimas yra didesnis, čių, nepakanka vienkartinių mokymų, būtini nuoseklūs, lyginant su tiriamaisiais, kuriems generalizuoto nerimo su- pakartotini, standartizuoti, apimantys įvairias savižudybės trikimo nėra (p<0,05), stebima dažniau naudojama mažiau dimensijas, savižudybių prevencijos mokymai [9, 10-13]. adaptyvi įveika (p<0,001). Gauti statistiškai reikšmingi Darome prielaidą: kadangi Lietuvoje kol kas neturime nuo- rezultatai, kad medikų, kuriems nustatoma savižudybės seklių, pakartotinų, standartizuotų savižudybių prevencijos rizika, didžiosios depresijos epizodas, generalizuotas neri- mokymų – efektyvumo tokių mokymų ilgalaikėje perpek- mo sutrikimas, savižudybės intervencijos įgūdžiai geresni tyvoje negausime. Kol kas Lietuvoje turime tik vienkarti- (SIRI balas), lyginant su medikais, kuriems šie sutrikimai nes iniciatyvas, be savižudybių prevencinių mokymų efek- nenustatomi (p<0,05). tyvumo vertinimo. Japonijoje buvo sukurti dviejų valandų Gauti rezultatai parodė, kad tiriamųjų skaičius, kuriems savižudybių intervencijos mokymai bei jų vertinimas visų diagnozuotas generalizuotas nerimas ir suicido rizika, po specialybių pirmų metų gydytojams rezidentams. Atlikus mokymų statistiškai reikšmingai sumažėjo (p<0,05). Verti- savižudybių intervencijos įgūdžių vertinimą klausimynu nant tiriamųjų streso įveikos strategijas, perdegimo sindro- SIRI, klausimyno balai iš karto po mokymų pagerėjo, ta- mo dimensijas prieš mokymus ir po mokymų statistiškai čiau praėjus 6 mėnesiams po mokymų SIRI balo pagerėji- reikšmingų pokyčių negauta (p>0,05). Vertinant tiriamųjų mo nestebėta [14]. nuostatas savižudybės prevencijos atžvilgiu prieš- moky Apibendrinus gautus rezultatus galime daryti hipotetinę mus ir po mokymų statistiškai reikšmingo pokyčio negauta išvadą, kad savižudybių intervencijos įgūdžiai turi sąsajų ( p>0,05). Siekiant nustatyti, ar vienkartiniai savižudybių su nuostatomis į savižudybių prevenciją, kuo didesnis nei- prevencijos mokymai gali turėti reikšmingos įtakos savižu- giamas nusiteikimas savižudybės prevencijos atžvilgiu, tuo dybių rizikos geresniam vertinimui bei savižudybių inter- savižudybių intervencijos įgūdžių turima mažiau. Teigti, vencijos įgūdžių geresniam taikymui ilgalaikėje perspekty- kad po savižudybių mokymų nuostatos į savižudybių pre- voje, vertinimas buvo atliekamas du kartus: prieš mokymus venciją keičiasi mes negalime, taip ir išlieka neaišku, ar ir praėjus 6 mėnesiams po mokymų. Savižudybės rizikos nuostatos gali turėti reikšmingos įtakos savižudybių inter- veiksnių vertinimas pagerėjo (p<0,05), tačiau savižudybių vencijos mokymų kokybei. Iškeltiems klausimams reikėtų intervencijos įgūdžiai praėjus 6 mėnesiams po mokymų ne- išsamesnių tyrimų, pravedant mokymus ne vieną kartą ir pasikeitė (p>0,05). stebint nuostatų į savižudybių prevenciją pokyčius. Kitų Nustatyta, kuo atsigręžimas į religiją didesnis, tuo po šalių tyrimais įrodytos sąsajos tarp žinių, mokymų trūku- mokymų stebimas savižudybių intervencijos įgūdžių gerė- mo, neigiamų nuostatų savižudybių atžvilgiu bei nepalan- jimas (p<0,05). Gauti rezultatai, kad didėjant koncentraci- kios sveikatos priežiūros savižudybių srityje [9, 15, 16]. jai į jausmus ir jų išreikštumui, tikėtinas pokytis po moky- Tam tikri psichosocialiniai veiksniai, tokie kaip emocijos, mų bus mažesnis (p<0,01). vertinimas, teisimas, asmeninė patirtis bei įsitikinimai gali kliudyti dirbant su savižudybėmis [16]. Ganos atliktoje Rezultatų aptarimas studijoje pastebėta, jog skubios pagalbos skyrių- slaugy Mūsų tyrimu gauta, jog reikšmingas sąsajas su geres- tojos savižudybę vertino kaip nusikaltimą, į savižudiškų niais savižudybių intervencijos įgūdžiais turi jaunesnis ketinimų žmogų žiūrėjo kaltinamai. Vyravo neigamos nuos- amžius, trumpesnis darbo stažas, aukštesnis išsilavinimas tatos savižudybių atžvilgiu, apimančios vengimą, atme- bei didesnis darbo krūvis. Gauti statistiškai reikšmingi -re timą, priešiškumą. Nuo slaugytojų nuostatų savižudybių zultatai, kad medikų, kuriems nustatyta savižudybės rizika, atžvilgiu priklauso suteikiama pagalbos kokybė. Neigia- didžiosios depresijos epizodas praeityje ar/ir dabartyje, ge- mos nuostatos veikia pacientus bei prisideda prie pacientų neralizuotas nerimo sutrikimas, savižudybės intervencijos menkavertiškumo, nevilties jausmų ir pagalbos atmetimo įgūdžiai geresni, lyginant su medikais, kuriems šie sutri- [9]. Neigiamos nuostatos labiau vyrauja bendro profilio nei kimai nenustatyti (p<0,05). Praėjus 6 mėnesiams po vien- psichiatrinio profilio ligoninėse [16]. Daugelis slaugytojų, 85 ypač skubios pagalbos skyrių, nežino, ką pasakyti suicidiš- Lazarus, 1980), paprastai žmonės naudoja abu įveikimo kam pacientui, todėl pasirenka tylą, mano, jog savo įsiki- būdus: į problemą nukreiptas streso įveikimas dominuoja šimu pablogins situaciją, galvoja, jog suicidiškų ketinimų situacijose, kuriose žmonės jaučiasi galintys padaryti ką turintis pacientas nėra rimtas ligonis [16, 17]. Didžioji dalis nors konstruktyvaus, į emocijas nukreiptas streso įveikimo skubios pagalbos skyrių slaugytojų bei gydytojų skeptiškai būdas dominuoja situacijose, kuriose žmogus nesijaučia nusiteikę savižudybių prevencijos atžvilgiu [18]. Mokymų galįs ką nors pakeisti, todėl turi tą situaciją išgyventi. Ma- metu išaiškėjo, jog medikai nenoriai teikia pagalbą žmo- žiau adaptyvių strategijų vartojimas nereiškia, kad sunki, nėms, turintiems psichikos sutrikimų, bei skeptiškai vertina grėsminga situacija nebus išspręsta – galima sakyti, kad savižudybių prevencines programas [18]. Skubios pagalbos mažiau adaptyvios strategijos naudingos tik pradėjus veik- darbuotojai teigė, jog jie nėra paruošti dirbti su suicidiniais ti stresoriui, o vėliau jos trukdo tinkamai išspręsti proble- pacientais [19]. Tyrimuose pažymima, kad sveikatos prie- mą. Tyrimais nustatyta, jog su mažiau adaptyviomis streso žiūros specialistai negeba atpažinti savižudybės rizikos bei įveikomis susiję: depresija; elgesio sutrikimai; blogesnė tinkamai reaguoti į savižudiškų ketinimų turinčius žmones. psichologinė savijauta bei distresas, sergant psoriaze; po- Manoma, kad tai susiję su šiais veiksniais: žinių apie sa- trauminio streso sutrikimo išsivystymas [23-26]. Tačiau kai vižudybes trūkumu; neigiamomis nuostatomis savižudybių kuriuose tyrimuose nerandama tokių sąsajų tarp streso įvei- atžvilgiu; įgūdžių trūkumu vertinant savižudybės riziką; kimo ir neadaptyvaus elgesio, pvz., paauglių merginų sui- žmogiškų išteklių, laiko trūkumu; netinkama aplinka; pa- cidinis elgesys nebuvo susijęs nei su mažiau adaptyviomis, laikymo, supervizijų nebuvimu; gydymo įstaigose proto- nei su į emocijas nukreiptomis įveikimo strategijomis [27]. kolų, reglamentuojančių savižudybės rizikos atpažinimą Taigi, nors ir manoma, kad visos įveikimo strategijos gali bei reagavimą esant suicido rizikai, nebuvimas [20, 21]. būti adaptyvios skirtingomis situacijomis, tačiau darant 2005 metais Rokiškio rajone atliktas tyrimas, vertinantis prielaidą, kad šios strategijos yra asmenybės bruožai, gali- švietimo, teisėsaugos bei sveikatos priežiūros įstaigų dar- ma išskirti strategijų grupę, susijusią su ne tokiu sėkmingu buotojų pasirengimą dalyvauti savižudybių prevencijoje. streso įveikimu ir blogesne psichologine adaptacija. Nustatyta, jog specialistų žinios savižudybių prevencijos Nustatyta, jog didžioji dalis Utenos apskrityje dirbančių srityje yra nepakankamos: beveik pusė specialistų klaidin- medikų pasižymi aukštais asmeniniais pasiekimais, reaguo- gai vertina savižudybės grėsmei būdingus požymius, apie ja į savo pacientus jautriai, nepasižymi emociniu abejingu- du trečdalius nepasitiki savo žiniomis bei įgūdžiais teikiant mu, atsiribojimu bei cinizmu. Apie pusė tiriamųjų vargina pagalbą savižudiškų ketinimų turinčiam asmeniui. Klai- emocinis išsekimas, kuris labiau būdingas jaunesniame dingos žinios ypač paplitusios tarp medikų ir vyresnio am- amžiuje ir trumpiau išdirbusiems medikams. Ženkliai žiaus specialistų. Šie specialistai skeptiškiau nei kiti vertina aukštesnės emocinio išsekimo apraiškos stebimos tuomet, psichologinės pagalbos galimybes. Sveikatos priežiūros, kai darbe susiduriama su savižudybe. Gauti rezultatai at- švietimo bei teisėsaugos specialistų galimybes savižudybių skleidė didesnį cinizmą, emocinį atsiribojimą kuomet buvo prevencijoje riboja siauras profesinis požiūris, motyvacijos susidurta su savižudybe darbinėje ir asmeninėje aplinko- bei žinių stoka: beveik trečdalis apklaustųjų nėra motyvuo- je. Teigti, kad didesnis pervargimas reikšmingai siejasi su ti dalyvauti tokioje veikloje, kiti sutiktų dalyvauti tik tiek, prastesniais savižudybės intervencijos įgūdžiais, negalime. kiek to reikalauja tiesioginės pareigos [22]. Išvados nepatvirtino ir to, kad savižudybių mokymo kur- Nustatyta, jog tiriamieji buvo labiau linkę naudoti į sai gali turėti sąsajas su tiriamųjų pervargimu. Reikšmingo problemą bei emocijas orientuotą įveiką nei mažiau adap- pervargimą atspindinčių dimensijų pokyčio po mokymo tyvią įveiką. Medikai, kurie labiau linkę naudoti į proble- kursų negauta. Tyrimais nustatyta, kad labiau perdegti gali mą orientuotą įveiką, turi daugiau suicidinės intervencijos jauni darbuotojai (19–25 m.) arba vidutinio amžiaus speci- įgūdžių, lyginant su medikais, kurie į problemą orientuotą alistai (40–50 m.). Jaunesni žmonės perdega dėl neatitiki- įveiką naudoja rečiau. Gauti rezultatai parodė, kad medi- mo tarp lūkesčių ir darbo realybės bei patiriamo emocinio kams, kuriems diagnozuojama savižudybės rizika, didžioji krūvio pradėjus dirbti [28, 29]. Nepaisant, jog šios temos depresija (praeityje arba dabartinis epizodas), generalizuo- aktualumą įrodo gausus skaičius tyrimų, atskleidusių didelį tas nerimo sutrikimas reikšmingai labiau būdingas emoci- perdegimo paplitimą įvairiose šalyse, mūsų tyrimo respon- nis išsekimas, emocinis abejingumas, cinizmas, atsiriboji- dentams aukštas perdegimas nenustatytas. mas bei formalumo išlaikymas santykiuose ir streso metu Mūsų tyrime dėmesį atkreipiame į tai, jog didelei daliai dažniau būdingas mažiau adaptyvios streso įveikos naudo- respondentų galime nustatyti psichikos sutrikimus, kas ke- jimas. Pasak streso įveikos teorijos kūrėjų (S Folkman, R.S lia susirūpinimą. 86

Išvados 2000;75(7):748 – 759. 1. 13,4 proc. tiriamųjų nustatyta savižudybės rizika, http://dx.doi.org/10.1097/00001888-200007000-00023 38,4 proc. didžiosios depresijos sutrikimas, 67,2 proc. ge- 6. Puntil C, York J, Limandri B, Greene P, Arauz E, Hobbs D. neralizuotas nerimo sutrikimas, 3, 7 proc. tiriamųjų žalin- Competency-based training for PMH nurse generalists: inpa- gas alkoholio vartojimas, 1, 9 proc. priklausomybės nuo tient intervention and prevention of suicide. Journal of the alkoholio sindromas. American Psychiatric Nurses Association 2013;19(4):205-210. 2. Beveik pusei tiriamųjų nustatytas emocinis išseki- http://dx.doi.org/10.1177/1078390313496275 mas. Jaunesnio amžiaus respondentai pasižymėjo didesniu 7. Bolster C, Holliday C, Oneal G, Shaw M. Suicide Assessment emociniu išsekimu bei didesnei jaunesnių tiriamųjų daliai and Nurses: what does the evidence show. OJIN. 2015;20(1). nustatyta savižudybės rizika. Tiriamieji buvo labiau linkę 8. Chan S, Chien W, Tso S. Evaluating nurses' knowledge, attitu- de and competency after an education programme on suicide naudoti į problemą bei emocijas orientuotą streso įveiką nei prevention. Nurs Educ Today 2009;29:763-769. mažiau adaptyvią įveiką. http://dx.doi.org/10.1016/j.nedt.2009.03.013 3. Geresni savižudybės intervencijos įgūdžiai siejami 9. Osafo J, Knizek B, Akotia C, Jhelmeland H. Attitudes of su: jaunesniu amžiumi; trumpesniu darbo stažu; aukštes- psychologists and nurses toward suicide and suicide prevention niu išsilavinimu; didesniu darbo krūviu; teigiamesnėmis in Ghana: a qualitative study. International Journal of Nursing nuostatomis savižudybių prevencijos atžvilgiu; į problemą Studies 2011;49(6);691-700. orientuota streso įveika. http://dx.doi.org/10.1016/j.ijnurstu.2011.11.010 4. Praėjus 6 mėnesiams po vienkartinių savižudybių 10. Nebhinani M, Tamphasana L, Gaikwad A. Nursing students' prevencijos mokymų - sumažėjo respondentų skaičius, ku- attitude toward suicide attempters. Journal of Neurosciences riems diagnozuota suicido rizika bei generalizuotas nerimo in Rural Practice 2014;5(2):207–208. sutrikimas; savižudybės rizikos veiksnių vertinimas page- http://dx.doi.org/10.4103/0976-3147.131701 rėjo, tačiau savižudybių intervencijos įgūdžiai, nuostatos 11. Jones R. The development of nurse-led suicide prevention savižudybių prevencijos atžvilgiu, streso įveikos strategijos training for multidisciplinary staff in a North Wales NHS nepasikeitė. Trust. Journal of Psychiatric and Mental Health Nursing 2010;17(2):178-183. Literatūra http://dx.doi.org/10.1111/j.1365-2850.2009.01526.x 1. Mann I, Apter P, Bertolote I, Beutrais A, Currier D, Haas A, 12. Keller D, Puddy R, Stephens R, Schut L, Williams L, McKe- Hegert U, Lonnqvist I, Malone K, Marusic A, Mehlum L, on R, Lubell K. Tennessee lives count: statewide gatekeeper Patton G, Phillips M, Rutz W, Rihmer Z, Schmidte A, Shaffer training for youth suicide prevention. Professional Psychology: D, Silverman M, Takahashi Y, Vernik A, Wasserman D, Yip P, Research and Practice 2009; 40(2):126-133. Hendin H. Suicide prevention strategies: a systematic review. http://dx.doi.org/10.1037/a0014889 The Journal of the American Medical Association 2005; 294 (16):2064-2074. 13. Tsai W, Lin L, Chang H, Yu L, Chou M. The effects of the gatekeeper suicide-awareness program for nursing personnel. http://dx.doi.org/10.1001/jama.294.16.2064 Perspectives in Psychiatric Care 2011;47(3):117-125. 2. Kaniwa I, Kawanichi C, Suda A, Hirayasu Y. Effects of edu- http://dx.doi.org/10.1111/j.1744-6163.2010.00278.x cating local government officers and healthcare and welfare professionals in suicide prevention. International Journal of 14. Kato T, Suzuki Y, Sato R, Fujisawa D, Uehara K, Hashimoto Enviromental Research and Public Health 2012;9:712-721. N, Sawayama Y, Hayashi J, Kanba S, Otsuka K. Development of 2-hour suicide intervention program among medical resi- http://dx.doi.org/10.3390/ijerph9030712 dents: first pilot trial. Psychiatry and Clinical Neurosciences 3. Sterud T, Hem E, Lau B, Ekeberg Ø. A comparison of general 2010;64:531–540. and ambulance specific stressors: predictors of job satisfaction http://dx.doi.org/10.1111/j.1440-1819.2010.02114.x and health problems in a nationwide one-year follow-up study of Norwegian ambulance personnel. Journal of Occupational 15. Anderson M, Standen J. Attitudes towards suicide among nur- Medicine and Toxicology 2011;6-10. ses and doctors working with children and young people who self-harm. Journal of Psychiatric and Mental Health Nursing http://dx.doi.org/10.1186/1745-6673-6-10 2007;14(5):470-477. 4. Prati G, Pietrantoni L, Cicognani E. Coping strategies and http://dx.doi.org/10.1111/j.1365-2850.2007.01106.x collective efficacy as mediators between stress appraisal and quality of life among rescue workers. International Journal of 16. Valente S. Nurses' psychosocial barriers to suicide risk mana- Stress Management 2011;18(2):181-195. gement. Nursing Research and Practice 2011;1-4. http://dx.doi.org/10.1037/a0021298 http://dx.doi.org/10.1155/2011/650765 5. Shauna L, Shapiro E, Schwartz G. Stress Management in Medi- 17. Staines R. Preventing male suicides: call for general nurses cal Education: a Review of the Literature. Academic Medicine to have more mental health training. Mental Health Practice 87

2010;13(9):8-9. CORRELATIONS BETWEEN THE SOCIODEMO- 18. Betz M, Miller M, Barber C, Miller I, Sullivan A, Camargo J, GRAPHIC-PROFESSIONAL CHARACTERISTICS OF Boudreaux E. Lethal means restriction for suicide prevention: THE SPECIALISTS PROVIDING THE EMERGENCY beliefs and behaviours of emergency department providers. MEDICAL SERVICES, THE ATTITUDES TOWARDS Depress Anxiety 2013;30(10):1013-1020. SUICIDE PREVENTION, MENTAL HEALTH, http://dx.doi.org/10.1002/da.22075 THE STRATEGIES FOR COPING WITH STRESS, 19. Palmieri G, Forghieri M, Ferrari S, Pingani L, Coppola P, Co- BURNOUT SYNDROME AND THE KNOWLEDGE lombini N, Neimeyer R. Suicide intervention skills in health AND SKILLS WITH REGARD TO SUICIDE professionals: a multidisciplinary comparison. Archives of INTERVENTIONS Suicide Research 2008;12(3):232-237. D. Leskaukas, A. Lygnugarytė-Grikšienė, N. Jasinskas, A. Masiukienė http://dx.doi.org/10.1080/13811110802101047 Key words: training, prevention, suicides, emergency medical 20. Ouzouni C, Nakakis K. Attitudes towards attempted suicide: the services professionals, mental health. development of a measurement tool. Health Sci J 2009;3:222-231. Summary 21. Chan S, Chien W, Tso S. The qualitative evaluation of a suicide According to the World Health Organisation, Lithuania is in prevention and management programme by general nurses. J the lead position for the number of suicides in Europe and is in Clin Nurs 2008;17(21):2884-2894. the fifth position around the world. One of the most progressive http://dx.doi.org/10.1111/j.1365-2702.2008.02424.x interventions in the suicide prevention is training of the emergency 22. Mamikina E. Sveikatos priežiūros, švietimo ir teisėsaugos medical services professionals. The emergency medical services specialistų pasirengimas dalyvauti savižudybių prevencijoje". (EMS) professionals, being in the closest contact with potentially Magistro darbas. Kaunas, 2005. vulnerable people, can identify people with the risk of suicide, 23. Gudaitė G, Kalpokienė V. Sergančiųjų depresija skyry- provide initial support and to direct for further assistance. The bų išgyvenimo ir įveikimo ypatumai. Socialinis darbas, goal of the research was to assess the correlations between the 2004;3(1):120–133. sociodemographic-professional characteristics of the specialists 24. Kalpokienė V, Gudaitė G. Elgesio sutrikimų turinčių paauglių providing the emergency medical services, the attitudes towards ego funkcijos ir jų ryšys su įveikos strategijomis. Psichologija, suicide prevention, mental health, the strategies for coping with 2007;35:42–54. stress, burnout syndrome and the knowledge and skills with regard to suicide interventions. For this purpose, the EMS professionals 25. Hill L, Kennedy P. The role of coping strategies in mediating of suicide prevention in Utena County were trained. The survey of subjective disability in people who have psoriasis. Psychology, respondents was conducted prior to the training and six months after Health & Medicine 2002;7(3):261–269. the training. The questionnaire was used for the survey, assessing http://dx.doi.org/10.1080/13548500220139340 the sociodemographic-professional characteristics of the specialists 26. Gil S. Coping style in predicting posttraumatic stress di- providing the emergency medical services, the knowledge and sorder among Israeli students. Anxiety, Stress, and Coping skills with regard to suicide interventions, the attitudes towards 2005;18(4):351–359. suicide prevention, mental health, the strategies for coping with http://dx.doi.org/10.1080/10615800500392732 stress, burnout syndrome. Total 268 EMS professional participated 27. Israelashvili M, Gilad-Osovitzki S, Asherov J. Female adoles- in the research. The risk of suicide was identified in 13,4 % of cents' suicidal behaviour and mothers' ways of coping. Journal the respondents, the major depressive disorder – in 38,4 % of the of Mental Health 2006;15(5):533–542. respondents, and the generalized anxiety disorder in 67,2 % of http://dx.doi.org/10.1080/09638230600902567 the respondents; 3,7 % of the investigated cases revealed harmful 28. Maslach Ch. Job burnout: new direction in research and interven- alcohol consumption and 1,9 % - the alcohol dependence syndrome. tion. Current Directions in Psychological Science 2003;189 – 192. Six months after the training the number of the respondents with the http://dx.doi.org/10.1111/1467-8721.01258 risk of suicide and the generalized anxiety disorder decreased. The improved skills of suicide intervention are related to younger age, 29. Maslach Cr, Leiter M, Schaufeli W. Job burnout. Annual Re- shorter period of employment, higher level of education, heavier view of Psychology. 2001;52:397-422. workload, more positive attitudes towards suicide prevention, and http://dx.doi.org/10.1146/annurev.psych.52.1.397 the problem-focused coping. Six months after the non-recurring 30. Skruibis P. Ryšys tarp nuostatų savižudybių atžvilgiu ir suici- training on suicide prevention, the assessment of risk factors of dinių tendencijų. Mokslų daktaro disertacija. Vilnius, 2008. suicide was improved, however the skills of suicide intervention 31. Petrauskaitė R. Medicinos studentų nuostatos savižudybių -at and the attitudes towards suicide prevention did not changed. žvilgiu: ar suicidologiniai apmokymai yra veiksmingi. Magistro Correspondence to: [email protected] darbas. Vilnius, 2003. 32. Tuskenytė D. Psichologinės pagalbos telefono savanorių nuos- 2016-01-13 tatų į savižudybes kitimas apmokymų metu. Bakalauro darbas. Vilnius, 2006. SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online BIOMEDICINA: TEISMO PSICHIATRIJA/ 2016, 26 tomas, Nr. 1, p. 88-95 88 BIOMEDICINE: FORENSIC PSYCHIATRY DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2016.014

SAVIŽUDYBIŲ MEDICINIŠKI IR VISUOMENIŠKI ASPEKTAI LIETUVOJE XX AMŽIAUS PIRMOJOJE PUSĖJE

Alvydas Navickas1, Audronė Smirinenko2, Petras Navickas1, Laura Lukavičiūtė1, Algirdas Dembinskas1, Romualdas Gurevičius3, Rita Aliukonienė4, Alvydas Benošis5, Robertas Badaras1, Konstantinas Daškevičius1, Jelena Daškevičienė1

1Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, 2Respublikinė Vilniaus psichiatrijos klinika, 3Higienos institutas,4 Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 5Valstybinė teismo medicinos tarnyba

Raktažodžiai: savižudybės, paplitimas, klinika, pre- ginančių nusižudyti tris kartus daugiau buvo mote- vencija, Lietuva, XX a. pirmoji pusė. rų. Daugiausia mėgino žudytis 20–29 metų amžiaus – 56%. Vienas iš siūlomų prevencijos būdų buvo Santrauka toks: actas turi būti pardavinėjamas ūkio reikalams Tyrimo tikslas. Nustatyti savižudybinio elgesio pa- ne koncentruoto pavidalo, bet skiedinys, ne stipres- plitimo ir prevencijos ypatumus XX amžiaus pirmo- nis kaip 30%; kitas – sustiprinti jaunimo charakterį je pusėje. gyvenimo kovai, t. y. svarbus mokyklos ir bažny- Tyrimo metodai ir objektas. Taikytas analitinis ty- čios vaidmuo; trečias – kiekviename mieste įsteigti rinėjimų metodas remiantis mokslinių darbų paieš- savižudybių prevencijos biurus ir kt. Pateikta įvairi ka, kritine straipsnių analize ir pateiktos interpreta- informacija apie epidemiologinius, klinikinius, vi- cijos. Pagrindinis tyrimo objektas buvo moksliniai suomeninius, prevencinius ypatumus, būdingus to straipsniai, paskelbti Lietuvos mokslo leidiniuose meto ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. Galima XX a. pirmoje pusėje. patikimai teigti, kad Lietuvoje savižudybinis elge- Tyrimo rezultatai ir išvados. Atlikus temos apie sys buvo mažiau paplitęs negu daugelyje pasaulio savižudybes paiešką Lietuvos mokslo žurnaluose šalių. Žemas savižudybių rodiklis rodo, kad lietu- buvo rastos 9 publikacijos: du straipsniai apie origi- viai neturėtų būti genetiškai nulemta savižudybi- nalius mokslinius savižudybių tyrimus, du straips- niam elgesiui tauta. niai apie atliktą praktinį darbą, keturi apžvalginiai ir informaciniai straipsniai, viename pateiktas teorinis Įvadas savižudybių rizikos faktoriaus aptarimas. Straips- Dabartinis savižudybių problemos mastas Lietuvoje ke- nius apie savižudybę skelbė įvairių profesijų moks- lia panašius klausimus visiems diskutuojantiems šia tema: lininkai: keturi psichiatrai, du patologoanatomai ir „Kodėl Lietuvos savižudybių rodiklis yra vienas didžiausių teismo medikai, po vieną straipsnį vidaus ligų gy- pasaulyje?“, „Gal Lietuva nuo seno yra savižudžių kraš- dytojas, chirurgas ir teisininkas. Nusižudymų skai- tas?“, „Kokia savižudybių situacija buvo ankstesnės -ne čius Lietuvoje XX amžiaus pirmoje pusėje buvo priklausomybės metu?“, „Kokie moksliniai tyrimai buvo vienas mažiausių Europoje, pvz., 1929 m.: Lietu- atliekami ir kokia buvo savižudybių prevencija?“. Dauge- voje – 9 /100 000 gyv., Austrijoje – 39,9, Vokieti- lis esame gerai informuoti apie esamos nepriklausomybės joje – 33,2, Vengrijoje – 29,0, Šveicarijoje – 26,1, metu vykstančius procesus, atlikta nemažai studijų,- ban Japonijoje – 24,5, Prancūzijoje – 24,5, Danijoje – doma kurti prevencijos programas, tačiau kokios apimties 24,5, Didžiojoje Britanijoje – 17,6, Švedija – 15,0, savižudybių problema buvo XX amžiaus pradžioje, kas Italijoje – 9,5. Populiariausias savižudybės metodas tyrinėjo savižudybių problemas, kokie buvo gauti rezul- buvo nusinuodijimas – 41,0% (daugiausia actu), pa- tatai nėra pakankamai išsiaiškinta ir diskutuota. Išsamiau sikardavo – 19,6%. Taigi mechaniškos savižudy- susipažinti su ankstesne patirtimi yra labai svarbu, nes tik bės priemonės buvo mažiau populiarios. Tarp mė- giliau suprantant savižudybinio elgesio raidą galime atrasti

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Adresas susirašinėti: Alvydas Navickas, el. p. [email protected] 89 bendrybes ir skirtumus, geriau suprasti, ko galime tikėtis apžvalginiai informaciniai straipsniai [2,6,8]. Nagrinėta- ateityje. me laikotarpyje straipsnius apie savižudybę skelbė įvairių Pradėti ankstesnių laikų Lietuvos mokslininkų- idė profesijų mokslininkai: keturi psichiatrai, du patologoana- jų studijas reikėtų didžiausią mokslinį indėlį savižudybių tomai/teismo medikai ekspertai, po vieną straipsnį vidaus tema padariusių mokslininkų mintimis, pavyzdžiui, A. Gri- ligų gydytojas, chirurgas ir teisininkas. gelis [3] rašė: „nusižudymas yra tiek senas, kiek ir visa žmonija“, V. Vaičiūnas [7]: „įvairiai savižudybė buvo ir yra Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas traktuojama... Visuomenė nepripažįsta savižudybių. Ir su- Lietuvoje XX amžiuje rastas pirmas straipsnis - savi prantama, nes kiekvienas žmogus bijo mirti... Ir vis dėlto žudybių tema pasirodė 1904 metais tepraėjus metams po savižudybių dažnai pasitaiko ir reikia pažymėti, kad jųjų Vilniaus apygardos ligoninės atidarymo. Jis buvo išspaus- skaičius ne mažėja, bet turi tendencijos vis didėti... Soci- dintas šios ligoninės moksliniame žurnale „Vilniaus apy- jaliniu požvilgiu savižudybės laikomos liga, bet ne indivi- gardos ligoninės mokslinis archyvas“ [1]. Tai psichiatro I. do, o socijalinio gyvenimo“, V. Kuzma [4]: „Savižudybių M. Raicherio paskelbtas straipsnis „Savižudybių klausi- klausimas medicinoje domina visų didesniųjų specijalybių mai. Medicininiai psichologiniai aspektai” [2]. Staipsnio gydytojus: ir teismo medikus, ir psychijatrus bei neuropa- įvade planuojama, kad jį sudarys keturios dalys: pirmoje tologus, ir internistus, ir chirurgus, ir pedijatrus, ir venero- dalyje pateikti istoriniai, filosofiniai, sociologiniai, psichi- logus, ir gynekologus bei akušerius, ir kit., kuriems tenka atriniai aspektai, rodantys, kad iš vienos pusės savižudybė susidurti su savižudybių atsitikimais... Nemažiau savižudy- yra žmonių su sunkia įgimta psichopatologija reakcija, o bių klausymas domina ir visą visuomenę... Todėl mes nori- iš kitos pusės socialinio išsigimimo, socialinės-biologi- me tą visiems opų klausimą paliesti tiek medicinišku, tiek nės disharmonijos pasekmė. Antroje dalyje buvo planuota ir visuomenišku mastu, pagrįsdami tą klausymą kaikuriais pateikti biologinių ir individualių gyvenimo sąlygų įtaką savais mediciniškais duomenimis“. savižudybinėms tendencijoms. Trečioje dalyje galvota Darbo tikslas: nustatyti savižudybinio elgesio papli- nagrinėti savižudybių kazuistika ir priešmirtiniai raštai. timo, klinikinius, socialinius ir prevencijos ypatumus XX Ketvirtoje dalyje tikėtasi pateikti Vilniaus miesto statisti- amžiaus pirmoje pusėje. ką. Pavyko rasti tik 1904 metais išleistą pirmą straipsnio dalį, kurią turi Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligo- Darbo objektas ir metodai ninės biblioteka. Dar vieną šio žurnalo 1905 metais išleis- Šiame tyrime glaudžiai susiję medicininiai, socialiniai tą 1 numerį pavyko rasti Lietuvos mokslų akademijos ir istoriniai aspektai. Taikytas analitinis tyrimų metodas: Vrublevskių bibliotekoje, tačiau minėto straipsnio tęsinio euristikos, t. y. pirminių šaltinių paieška nuo 1900 iki 1940 nebuvo paskelbta. Daugiau šio mokslinio žurnalo numerių metų Lietuvoje, šaltinių kritikos ir interpretacijos. Pagrin- nepavyko rasti. Taigi straipsnio planas greičiausiai nebuvo dinis tyrimo objektas buvo moksliniai straipsniai, paskelbti išpildytas ir liko išsamiai parašyta informacinė apžvalginė Lietuvos mokslo leidiniuose XX a. pirmoje pusėje. Buvo dalis [2], kurioje daug svarstoma apie mirtį remiantis Ž. Ž. įvertinti du numeriai žurnalo, leisto 1904 ir 1905 metais Ruso, A. Šopenhaueriu, G. Baironu, Aristoteliu, Platonu, rusų kalba „Vilniaus apygardos ligoninės mokslinis ar- L. Seneka, F. Nyče ir kitais mąstytojais. Taip pat straips- chyvas“; du numeriai pirmojo medicinos mokslinio peri- nyje atskleidžiami transkultūriniai aspektai, iliustruojami odinio leidinio lietuvių kalba „Medicina ir gamta“, kuris pavyzdžiais, diskutuojama apie individo ir visuomenės at- buvo leidžiamas Vilniuje 1913 m.; analizuoti 248 numeriai sakomybę, fiziologines ir patologines priežastis, moralinius mokslinio žurnalo skirto medicinos teorijos ir praktikos ir teisinius aspektus, paiešką idealios socialinės struktūros, reikalams, taip pat gydytojų profesiniams reikalams „Me- pateikti literatūros šaltiniai. dicina“, leisto nuo 1920 gegužės mėnesio iki 1940 metų; Nepriklausomoje Lietuvoje dėmesys savižudybių ty- bei kriminalistikos ir praktikos žurnalas „Kriminalistikos rimams buvo kiek suaktyvėjęs. Tuomet daugiausia darbų žinynas“ ir vienintelė mokomoji knyga „Įvadas į psichiatri- buvo skirta savižudybių paplitimui nustatyti, nelaimės bū- ją“. Nustatyta, kad XX amžiaus pirmoje pusėje daugiausia, dams išsiaiškinti, rizikos grupių išskyrimui bei prevencijai. t. y. šeši straipsniai buvo paskelbti žurnale „Medicina“: du Vienas iš originalių, plačios apimties mėginusių nusižudyti originalūs moksliniai savižudybių tyrimai [3,4]; du straips- pacientų tyrimų buvo atliktas Vytauto Didžiojo universiteto niai apie praktinio darbo ataskaitas [9,10]; vienas apžval- vidaus ligų gydytojo A. Grigelio ir paskelbtas 1933 metais ginis straipsnis [7], taip pat pateiktas teorinis savižudybių [3]. Tyrimą paskatino pastebėjimas, kad prieš I pasaulinį rizikos faktoriaus aptarimas [5] bei skelbta trumpa infor- karą lietuviams žudytis buvo madingas pasikorimas ir nu- macija iš užsienio [11,13]. Kituose leidiniuose buvo rasti siskandinimas, pokariniu laiku savižudybės būdai pasidarė 90 mišresni, o trečiame dešimtmetyje dažnas mėgina žudytis 1. Actas turi būti pardavinėjamas ūkio reikalams ne aštriomis cheminėmis medžiagomis, todėl straipsniui buvo koncentruotu pavidalu, bet skiediniu, ne stipresniu kaip pasirinkti du tikslai: pirma, parodyti statistikos žiniomis 30%. nusinuodijimus ir, antra, kuriuo būdu su šita progresuo- 2. Muilo akmuo substancijoj pardavinėti uždrausti; tir- jančia žala kovoti. Buvo išnagrinėtas labai didelis pacientų pinys 5–10%. skaičius – 32 150 ligoninės pacientų bei pateikta gydytų 3. Sublimato (gyvsidabrio chlorido) neatleidinėti be V. D. Universiteto ligoninėje nuo 1919 m. (kada lietuviai gydytojo recepto, ir tik 1:1000 skiediniu ne daugiau kaip perėmė iš vokiečių ligoninės vadovybę) iki 1931 metų ½–1 litro. analizė. Informacija apibendrinta keturiose lentelėse, da- 4. Veronalį atleidinėti be gydytojo recepto ne daugiau lis informacijos vizualizuota dviejose ranka nubraižytuose kaip 5 tabletes. paveiksluose bei būdingiausi atvejai iliustruoti keturių gy- Savižudybių problema rūpėjo chirurgui V. Kuzmai. Jis dytų pacientų aprašymais. Gauti rezultatai parodė, kad 501 1935 metais paskelbė originalaus tyrimo rezultatus moks- (1,6%) žmogus gydėsi dėl nuodijimosi ir išaiškėjo ryškus liniame straipsnyje [4], kuriame pagrindė temos aktualumą nusinuodijimų ir mirimų augimas: 1920 metais nuodijosi 6 ir nurodė atlikto tyrimo objektą: „tam tikslui panaudosime (0,26%), o 1931 metais buvo beveik 10 kartų daugiau 67 Valstybinės Kauno ligoninės (chirurginės ir vidaus ligų) (2,0%), o mirimų išaugo nuo 3,4% (1923 m.) iki 31,3% 10 metų stacijonarinius savižudas ligonius“. Panašiai kaip (1931 m.). Ypač išaugo moterų nuodijimasis, pvz., 1921 anksčiau minėtas I. M. Raicheris, istoriškai išnagrinėjo metais moterys nuodijosi 2,3 karto daugiau nei vyrai, o tautų papročius, garsių žmonių, mokslininkų, filosofų nuo- 1931 m. jau net 6,4 karto. Atlikęs vartotų nuodijimuisi che- mones apie savižudybes ir iliustravo pavyzdžiais: keltų, minių medžiagų analizę, akivaizdžiai parodė acto augantį graikų, romėnų požiūrius, Marko Antonijaus ir Kleopatros populiarumą: nuo 6 (1920 m.) iki 61 (1930 m.) per metus. laikais buvusią situaciją, keltų, graikų, romėnų, stoikų, Pla- Per visą tirtą laikotarpį actu apsinuodiję žmonės sudarė tono ir kitų. Ypač yra svarbi nusižudžiusių paplitimo anali- daugiau nei visomis kitomis medžiagomis apsinuodiję, t. zė Lietuvoje nuo 1924 iki 1933 metų ir Europoje bei kitose y. 58,8%. Kiti dažnesni apsinuodijimai įvyko gailiaisiais pasaulio šalyse. Nustatyta, kad savižudybių atveju Lietuva šarmais – 8,5%, alkoholiu – 4,5%, sublimatu – 3,1%, ve- buvo kiek laimingesnė už daugelį kitų valstybių, pvz., 1924 ronaliu – 2,3%, morfijumi – 1,9% ir kt. Iš ligos istorijų m. kiekvienam 100 000 gyventojų tekdavo 5 savižudybės pateikta išvada, kad mažas procentas rastas tokių, kurie patį mirtys, 1929 metais 9, 1931 metais – 10. Lietuvoje savi- faktą įvykdė apgalvoję, pasirengę, o daugiausia nuodijosi žudybių mirčių rodiklių vidurkis siekė 7,7 ir net iki 3–4 momento pagauti po ranka esančia substancija ir aiškina- kartus buvo mažesnis negu kituose kraštuose (žr. pav.), pa- ma, kad tai vykdė psichastenikai, psichiškieji degeneratai, vyzdžiui, pati liūdniausia situacija buvo Austrijoje – 39,9. ūmūs asmenys, nustoję pusiausvyros. Tais laikais, kaip ir Todėl 1935 metais Vienoje buvo įsteigtas pirmasis Euro- dabartiniais, daugiausia nuodijosi jaunesnio nei vidutinio poje Institutas kovai su savižudybėmis, kurio mokslininkai bei pagyvenusio amžiaus, pvz., tarp 15–35 metų ir 35–50 buvo pagrindiniai Tarptautinės savižudybių prevencijos metų santykis buvo 3,7:1. Daugiausia nusinuodijimų tenka asociacijos steigėjai, o šiuo metu Lietuvos suicidologijos sūkuriuojančiam jaunyste 20–25 metų amžiui. Nustatytas asociacija yra minėtos asociacijos narė. Paveiksle matyti, charakteringas bruožas „žilimo link mažėja nusinuodiji- kad Vokietijoje, Čekoslovakijoje, Vengrijoje, Šveicarijoje, mai“. Taip pat kaip ir dabar buvo skiriamas dėmesys oro Japonijoje savižudybių rodikliai buvo labai aukšti, daugiau sąlygų įtakai savižudybėms. Tačiau aiškių dėsningumų kaip 24 šimtui tūkstančių gyventojų, kitoje grupėje su vi- nebuvo nustatyta, nusinuodijimų skaičiai labai skirtingai dutiniais rodikliais priklausė Prancūzija, Suomija, Danija, išsimėtė atskirais metais. Atkreipiamas dėmesys į tam tikrą Belgija, JAV, Švedija, Jungtinės Karalystės ir kt., blogesnė tendenciją trijuose mėnesiuose: kovą – gamtos atbudimą, situacija nei Lietuvoje buvo Pietų Afrikoje ir Italijoje. Bet birželį – gamtos puošnumo ir spalį – grįžimą miriop. Tai įdomu atkreipti dėmesį į tai, kad Lenkijoje, kuri gyveni- aiškinta tuo, kad gamtos atbudimas ir puošnumas veikia mo būdu buvo labai panaši į Lietuvą, savižudybių rodiklis pakeltos psichikos individus, o grįžimas miriop daugiau buvo vienas mažiausių pasaulyje ir net 4,5 karto gyventojai prislėgtuosius, depresininkus. Atsižvelgus į tyrimo rezul- jautėsi laimingesni nei Lietuvoje. Pateikta [4] 10 metų (nuo tatus buvo galvota apie nuodijimosi prevenciją, didžiausias 1924 m. iki 1933 m.) Valstybinėje Kauno ligoninėje gydy- dėmesys skirtas pavojingų populiarių chemikalų prieina- tų savižudžių analizė pagal savižudybės būdą, amžių, lytį, mumui. Pirmoje eilėje akcentuota, kad actas ir šarmai tapo savižudybės baigtį, tikybą, profesiją, motyvus išsamiau pavojingesni už smarkiai veikiančius nuodus. A. Grigelis parodo nagrinėjamo laikotarpio savižudybių ypatumus. Pa- pasiūlė kovos su nusinuodijimais priemones [3]: vyzdžiui, nustatyta, kad moterys 3 kartus dažniau mėgina 91

žudytis; taip pat kaip ir A. Grigelio tyrime, populiariausias tizmas, politinis fanatizmas ir t. t. Daug rečiau buvo objek- būdas yra nuodijimasis rūgštimis, o mechaninėmis priemo- tyvių motyvų: nenoras būti našta kitiems žmonėms, visuo- nės (korimasis, šovimasis) yra žymiai mažiau populiarios. menei bei valstybei, pasipriešinimas prievartai ir kt. Dau- Detalesnė analizė parodė, kad rūgštimis, actu, karbolio gelis savižudybių pasireiškia visai be motyvų, kad tiesiog druska nuodijosi 68,8%, gailiais šarmais – 11,3%, subli- nusibodo gyventi, arba kai kurie inscenizuoja savižudybės matu, jodu – 6,8%, narkotikais ir hipnotikais – 7,8%, nusi- motyvų slėpimą, nesakymą, arba inscenizuoja net pačią šovimu – 3,5%, pasikorimu – 1,0%, pasipjovimu – 0,8%. savižudybę. Giliau paanalizavus savižudžių būtį, didžiulė Mirė 21,9% gydytų savižudžių. Daugiausia, net 56%, tarp dauguma dažniausiai pasirodė esantys psichiškai nesveiki. gydytų savižudžių buvo 20–29 m. jaunimo. Atlikus straips- Buvo manoma, kad XIX a. pabaigoje psichiškai nesveikų nyje [4] pateiktos medžiagos papildomus skaičiavimus ir savižudų su psichiškai sveikais santykis buvo 1:2, o XX kreivės analizę galima nustatyti, kad moterų mėgino- žu a. pradžioje dauguma psichiatrų laikėsi tos nuomonės, kad dytis 3,2 karto daugiau: didžiausias moterų/vyrų santykis tas santykis yra 1:1. V. Kuzmos nuomone [4], psichiškai buvo 15–19 metų amžiuje – 6,2 karto, o 20–29 m. – 4,7 nesveikų savižudžių yra net daugiau, negu tariamų psi- k., 30–39 m. – 1,4 k., 40–49 m.– 2,7 k., ir tik vyresniame chiškai sveikų. Jis kaip vieną augančią psichikos sutrikimų amžiuje > 50 m. dvigubai daugiau buvo vyrų. Tarp savi- priežasčių matė tikslesnę diagnostiką. XX amžiaus pirmoje žudžių daugiausia buvo Romos katalikų tikybos žmonių. pusėje Europoje populiarėjo eugenikos idėjos, pavyzdžiui, Iš rezultatų matyti, kad daugiau buvo tarnaičių, darbininkų Vokietijoje, Švedijoje buvo praktikuojama sterilizacija, o ir laisvų profesijų žmonių. Savižudybių motyvai nagrinėti Estijoje buvo tam paruošta įstatyminė bazė. Šios idėjos -ne kaip subjektyvūs ir objektyvūs. Subjektyvūs, paremti gy- aplenkė ir Lietuvos. Buvo diskutuojama apie mėginančių venimo našta, buvo: blogos gyvenimo sąlygos, nedarbas, žudytis sterilizacijos galimybę, nes buvo nuomonė, kad nevykusi meilė, šeiminė nesantaika, sužieduotinių nusivy- savižudžiai yra pavojingi ne tik sau, bet ir kitiems, ypač limas, nėštumo gėda, nuovargis ligoje, mylimo bei artimo būsimų kartų žmonėms. Bet sterilizacijos idėjos Lietuvoje žmogaus netekimas, gyvenime nusmukimas, religinis fana- netapo populiarios, nes šio reiškinio priešininkai ypač ak- centavo psichologiškai neigia- mą tokios praktikos pusę. Svar- besnės mintys buvo nukreiptos bendram žmonių auklėjimui, kad „visi žmonės mokėtų matyti kiekviename žmoguje žmogų, mokėtų tinkamai kreipti dėmesį į silpnybes bei klaidas ir, kaip kad dažnai būna, be atodairos nesmerktų žmogaus dėl kurio- nors nesusipratimo jo gyveni- me“ [4]. Psichiatras N. Indrašius te- oriniame straipsnyje [5] aiškino nustatytą savižudybių skaičių didesnį kovo, birželio ir spalio mėnesiais. Smegenų veiklos adaptacijos ir izochronizmo dėsniai rodė, kad smegenų di- džiausias jautrumas yra būtent pavasarį ir rudenį. Tais pačiais dėsniais buvo aiškinamas daž- niausias savižudžių dažnis 20– 29 metų amžiuje, kai nuo 50–60 metų šis jautrumas mažėja. Pav. Nusižudymų paplitimas 100 000 gyventojų 1929 metais (remiantis 4 literatūros šaltiniu Analizuojant garsaus to paveikslą sudarė A. Navickas ir kt. šio straipsnio autoriai) meto psichiatro J. Blažio pirmą 92 psichiatrijai skirtą knygą [6] galima susidaryti vaizdą apie tyta, kad oro neigiamybes galima neutralizuoti pakankamu pagrindines savižudybių priežastis: normalaus savisaugos poilsiu (ypač naktimis), erzinančių narkotikų vengimu (net instinkto nusilpimą, melancholiją, asmenybės anomali- ir kavos), racionaliai sutvarkytu darbo rėžimu, vaikų ap- jas. Didelė reikšmė buvo skiriama fiziniam skausmui ir krovimo programomis mokyklose mažinimu. beprotybės baimei prepsichozinėje ligos stadijoje, lytinio Iš dar vieno savižudybių tyrėjo psichiatro V. Vaičiūno gyvenimo trūkumams, isterinės „meilės“ nepasisekimams. straipsnio [7] sužinota, kad Lietuvoje savižudybių nemažė- Taip pat savižudybių priežastims priskiriamos socialinės ja, ir net turi tendencijas didėti, ypač dažnėjo savižudybių nelaimės ir nemalonumai: bankrotas, patekimas teisman, tarp jaunimo, o vardijant priežastis gana įdomus yra trejo- nelegalus nėštumas ir t. t. bei mistiški ir religiniai motyvai: pas savižudybių aiškinimas: atgaila dėl padarytų paklydimų, purifikacijos idėja, verti- 1. Dėl neigiamų socialinių aplinkybių, kai pasireiškia masis į pomirtinį gyvenimą ir t. t. Iš visų savižudžių išsi- socialinio organizmo liga. skiria psichopatai, kuriems pasireiškia obsesyvus potraukis 2. Antropologinių anomalijų, kurios aiškinamos kaip nusižudyti – suicidomanija, kuri kai kada esti susijusi su psichonervinės pusiausvyros pakrikimo, įvykusio dėl gal- aukštų langų, peilių baime [6]. Analizuojant savižudybių vos kaulų patologijos, dėl galvos smegenų auglių ir dėl ki- paplitimą nagrinėjamu laikotarpiu buvo nustatyta, kad bū- tokių transformacijų. tent didieji miestai duoda ypač daug savižudžių, - pavyz 3. Dėl psichinių ligų arba dėl įvairių psichikos nukrypi- džiui, Berlynas – 42 šimtui tūkstančių, Hamburgas – 51, mų nuo normos. Viena – 58, priešingai dabartinei Lietuvos situacijai, kai Tuomet jau žymi psichiatrų dauguma teigė, kad kėsi- didžiausi rodikiai yra Lietuvos kaimuose. Nuo viduramžių namasi nusižudyti tiktai tų žmonių, kurie yra liguisto ne- daugelyje šalių buvo paplitusi nuomonė, kad savižudybė pastovaus būdo ir ypač jautrūs neuropsichiniu atžvilgiu. Iš yra nusikaltimas ir mėginantys save žaloti turi būti bau- psichinių ligų savižudybių priežastimi yra melancholija, džiami. Tačiau J. Blažio nuomone, buvo priešinga „turint schizofrenija, senilinė psichozė ir alkoholikų depresijos galvoje, kaip taisyklė, nusižudymo motyvus, tenka abejoti, būklės. Tačiau savižudybei reikalingi du momentai: indivi- ar tikslinga nusižudymo bandymą laikyti nusikaltimu, kaip dualus ir socialinis. Savižudybių didesnis dažnis miestuose tai daro kai kurių šalių įstatymai“ ir siūlo nusižudymo pro- aiškinamas urbanizacijos didesne socialinių neigiamybių ir filaktiką: blogybių įtaka, to pasekmė didesnis žmonių nervingumas, - sustiprinti jaunimo charakterį gyvenimo kovai – daugelis palūždavo lenktyniaudami skubaus gyvenimo svarbus mokyklos ir bažnyčios vaidmuo; tempe. V. Vaičiūnas priešingai A. Grigeliui ir V. Kuzmai - spauda turėtų susilaikyti skelbusi savižudybės at- teigė, kad vyrai žudosi dažniau negu moterys. Aiškino, kad sitikimų aprašymo; vyrai arčiau susiduria su įvairiais gyvenimo sunkumais ir - savižudybėmis garsios vietos turi būti ypatingai todėl veikiau susiardo savo psichiką, be to daugiau varto- prižiūrimos; ja alkoholį, daugiau serga venerinėmis ligomis, palaidžiau - apie visus savižudybių bandymus turi būti pra- gyvena. Savižudybių sezoniškumo aiškinime išskirtas pa- nešama tam tikram biurui, kuris reikalingas kiekviename vasaris, nes išvargusi žmonių siela mažiau tepajėgia atsi- mieste; biuras kviečia pas save kaltininką arba siunčia ati- spirti suintensyvėjusioms organizmo fiziologinėms funkci- tinkamą žmogų aplankyti jį; prireikus kaltininkai dedami joms. Ypač didelę riziką turėjo žmonės, kuriems pasitaiko ligoninėn, gydomi, nuraminami, gauna paramos arba pa- daugiau progos vartoti alkoholinius gėrimus, tai kariškiai šalpos ir t. t.“. ir bohemos atstovai, taip pat bedarbiai. Iš moterų neretai J. Blažys, būdamas „Medicinos“ žurnalo redakcinės žudėsi tarnaitės, bedarbės, prostitutės ir apskritai tos mote- kolegijos narys, rūpinosi aktualių užsienyje skelbtų moks- rys, kurios neturi pastovaus užsiėmimo ir ramaus gyveni- linių tyrimų esmės viešinimu šiame žurnale. Kaip ir Lie- mo. Dabartiniams laikams yra svarbios tiesioginės savižu- tuvos mokslininkus, taip ir JAV domino oro sąlygų povei- dybių prevencijos mintys apie didelę labdaringų draugijų kio tyrimai, jie lyg papildė vienas kito stebėjimus, pavyz- reikšmę, giminių įtaką ir šiaip geros valios piliečių pagalbą. džiui, I. Mills straipsnyje [13] rašo: „Didesnį nusižudymų Taip pat išskirta netiesioginė savižudybių prevencija, t. y. ir nužudymų išsiplatinimą autorius konstatuoja ne tose Š. kova su priežastimis, dėl kurių atsiranda naujų psichinių li- Amerikos vietose, kur didesnė industrijalizacija, bet grei- gonių, išsigimėlių ir nevykėlių, nesugebančių ir negalinčių čiau ten, kur yra ypatingai dažnos ir žiaurios oro (slėgimo prisitaikyti gyvenime. Svarbi vieta prevencijoje buvo ski- ir temperatūros atmainos)... Nusižudymą čia tenka aiškinti riama visuomenės nuostatų formavimui, žmonių švietimo prislėgtų psichinių būklių dažnėjimu, o nužudymų dažnėji- gerinimui, žmonių gyvenimo sąlygoms. Taip pat svarbi ne- mas – nesuvaldomo susierzinimo dažnėjimu.“ Buvo nusta- tiesioginė savižudybių prevencija. Reikia žmones iš jaunų 93 dienų tiek šeimoje, tiek mokykloje, tiek gyvenime tinkamai si gyvenimo malonumais ir tik seniams jie palieka laisvas išauklėti mokančiais ir mėgstančiais darbą ir paskui suda- rankas pasišalinti iš šio gyvenimo“ [8]. To kaip tik nebuvo ryti jiems visiems, ypač gyvenimo arba gamtos nuskriaus- Rusijoje, kur jaunimas turėjo kovoti dėl naujo socialinio tiesiems, palankias sąlygas naudingai dirbti. Baigdamas gyvenimo kūrimo, o jėgoms išsibaigus, jie ir žūdavę. Se- straipsnį jis rašo: „Gyvenime visų svarbiausia dvasia, nolių savižudybės galima paaiškinti gyvenimo nuovargiu o stipriai dvasiai viskas lengva. Jeigu žmogus kuo dega, ir besiartinančios natūralios mirties jutimu. Taip pat, kaip liepsnoja, jeigu jis giliai persiėmęs aukštu idealu: tikybos, ir jau minėti tyrėjai, R. Burokas straipsnyje pateikia keletą pažangos, artimo meilės ir t. t., jeigu jis visas pasineria į įžvalgų, susijusių su socialine padėtimi. Patvirtinama, kad darbą, tą svarbiausią gyvenimo akstiną, tada jam lengva miestuose žudosi daugiau negu kaimuose, proporcija 4:1, esti pergyventi visos kūno kančios ir skausmai ir jam nesti nes miestiečiai daugiau geria, daugiau serga venerinėmis ir tada laiko galvoti apie savo asmens menkystę ir apie norą psichinėmis ligomis, daugiau skursta materialiai, lieka be prieš laiką nutraukti savo gyvenimą“. darbo ir t. t. Lyginant žmonių išsilavinimą paaiškėja, kad Svarbios mintys yra paskelbtos teisininko R. Buroko išsilavinę žmonės 8 kartus dažniau žudosi nei neišsilavinę, [8], kuris nagrinėjo savižudybių paplitimą Rusijoje, Prūsi- nes jie yra nervingesni, ambicingesni, mažiau religingi ir joje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Š. Amerikoje ir SSRS. fiziškai silpnesni. SSRS savižudybių priežasčių akcentas Taip pat didžiuosiuose miestuose: Maskvoje, Leningrade, yra tas, kad nūdienos gyvenime maža tesirūpinama žmo- Berlyne ir Odesoje XVIII a. antroje pusėje ir XIX a. pra- nių vidaus būsena. Europos savižudybių priežastimis buvo džioje. Tai yra vienintelis straipsnis lietuviškai, kuriame pa- laikomas ne tiek ekonominis sukrėtimas, kiek etinis, šiems teikiamos tendencijos Vakarų Europoje ir Rusijoje. Nusta- laikams yra svarbi pateikta diagnozė: būdo, dvasios ir eti- tyta, kad Vakarų Europoje ir Rusijoje savižudybių daugėjo. kos smukimas. Svarbus savižudybių prevencijos aspektas Svarbu savižudybių paplitimo supratimui yra tai, kad Vaka- suteiktas tarpasmeniniams santykiams: „nepamirškite, kad rų Europos valstybėse moterų dalis tarp visų nusižudžiusių daugelis nusižudžiusiųjų tik todėl tai padarė, kad jie iš nie- sudarė nuo 24 iki 55 procentų, pavyzdžiui, moterų didelis kur negalėjo išgirsti pagalbos, paguodos bei nuraminimo savižudybių augimas buvo Maskvoje, kur 1891–1895 me- žodžių, kurių jų širdys taip troško“. tais 100 savižudžių vyrų tekdavo 32 moterys, o 1922 net 1938 m. ir 1939 m. gydytojai patologoanatomai ir teis- apie 55 moteris. Tai galima paaiškinti tuo, kad prieškari- mo medikai ekspertai V. Kauza [9] bei B. Minelga [10] pa- niais laikais rusų moterys nebuvusios savarankiškos, todėl skelbė Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto ir taikstėsi prie jas ištinkančio likimo, o sovietiniais laikais teismo ir socialinės medicinos instituto veikimo apyskai- susiduria su naujomis ir dažnai nenugalimomis kliūtimis – tas nuo 1935 metų antrojo pusmečio iki 1939 metų imti- ir iš to nusiminimo žudosi. Vakarų valstybėse pastebima, nai. Tarp 882 teismo mediciniškų skrodimų rasta net 168 kad ten savižudybės didėja artinantis senatvei, bet Rusijoje (19,0%) mirtys dėl savižudybių, kurių statistika leidžia tatai eina priešinga kryptimi; ten žudomasi daugiausia su- išsiaiškinti pagrindinių nusižudymų būdų XX a. pirmoje brendusio amžiaus jaunuolių. „Europos jaunimas naudoja- pusėje Lietuvoje paplitimą. Nustatyta nusižudžiusių struk- tūra pagal nelaimės būdą (žr. lentelę) parodė, kad ypač tarp moterų vyravo nusinuodijimas – net 73,9%, o pateikta Lentelė. Nusižudymų būdai Lietuvoje 1935 m. II pusėje – 1939 metais (Remdamasis 9 ir 10 literatūros šaltinių duomenimis suda- detalesnė apsinuodijimui naudotų medžiagų analizė, kad rė A. Navickas ir kiti šio straipsnio autoriai) pagrindinė cheminė medžiaga, buvo actas – 66,7%, o me- N – atvejų skaičius; % – lyginamoji nusižudžiusiųjų dalis. dikamentais nusinuodydavo 6 kartus rečiau – 11,6%. Nusi- šovimai ir pasikorimai dažnesni buvo tarp vyrų. BŪDAI BENDRAI VYRAI MOTERYS N % N % N % Žurnale „Medicina“, skirtame medicinos teorijos ir Nusinuodijo 69 41,0 18 18,2 51 73,9 praktikos reikalams, buvo skyrius Kronika [11], kur patei- Nusišovė 52 31,0 45 45,5 7 10,1 kiama trumpų naujienų iš viso pasaulio, pavyzdžiui, nepa- Pasikorė 33 19,6 28 28,3 5 7,2 gydomi ligoniai galės prašyti, kad juos žudytų. Anglijoje Užsimušusių yra daug įtakingų ir žymių žmonių, kurie nori pravesti įsta- krentant iš 8 4,8 2 2,0 6 8,7 tymą, pagal kurį nepagydomi, baisias kančias kenčią, ligo- aukštumos niai turi teisę prašyti, kad juos pribaigtų. Jau buvo paruoš- Pasipjovė 4 2,4 4 4,0 0 0 tos tam tikros detalės... Tuo metu mėginimų oficialiai įgy- Kritusių po vendinti eutanazijos idėjas Lietuvoje XX amžiaus pirmoje 2 1,2 2 2,0 0 0 traukiniu pusėje nebuvo nustatyta. Tikėtina, kad tam turėjo didelę Iš viso 168 100 99 100 69 100 įtaką vyraujančios Lietuvoje Romos Katalikų pozicijos. 94

Nagrinėtą mokslinio aktyvumo periodo etapą galima 13. Tiesioginei savižudybių prevencijai buvo skirtos būtų apibendrinti J. Jaržemsko kritine nuomone [12] - rekomendacijos, nukreiptos specialių savižudybių preven- „įvairių statistikos duomenų rinkimas turi svarbos bendri- cijos biurų steigimui kiekviename mieste; populiariausių niam tautos sveikatinimui, bet ne mažesnės reikšmės gali savižudybės metodų ir vietų kontrolei; didelei labdaringų turėti organizuotas ir planingas mediciniškosios medžiagos draugijų reikšmei, giminių įtakai ir šiaip geros valios pilie- rinkimas ir bendriniam medicinos mokslui ir jo pažangai... čių pagalbai. Laikas būtų jau mums pasaulinėje medicininėje literatūroje 14. Lietuvoje į savižudžius požiūris buvo humaniškes- išeiti su lietuvišku vardu“. Šioms viltims įgyvendinti su- nis už daugelio Europos valstybių, kuriose tuo metu buvo trukdė okupacija. populiarios eugenikos idėjos ir praktika. Lietuviai išvengė sterilizacijos ir eutanazijos praktikos, buvo skelbta nuomo- Išvados nė, kad savižudybė nėra nusikaltimas.

1. Originalūs moksliniai darbai, praktinio darbo atas- Literatūra kaitų straipsniai, informaciniai apžvalginiai straipsniai -re 1. Šiurkutė A. Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės miasi epidemiologiniais analitiniais metodais, kuriuose, gydytojų 1903–2003 metų mokslinių darbų apžvalga. Moksl. nors ir nėra taikoma standartizuotų klausimynų ar statisti- red. dr. V. Mačiulis: Vilniaus psichiatrijos ligoninė 1903–2003 nio reikšmingumo skaičiavimo, gana aiškiai parodyta pa- m. Vilnius, 2003; 58. grindinės savižudybinio elgesio ypatybės Lietuvoje. 2. Raicher IM. Savižudybių klausimai: medicininiai psichologi- 2. Europoje egzistuoja dideli savižudybių skirtumai ir niai aspektai. Vilniaus apygardos ligoninės mokslinis archyvas. yra būdinga panaši tendencija – savižudybinis elgesys daž- Vilnius, 1904; 1:160–200. nėja, ypač moterų. 3. Grigelis A. Nusinuodijimai ir kova su jais. Medicina. Kaunas, 3. Galima patikimai teigti, kad Lietuvoje savižudybinis 1933; 1:20–27. elgesys buvo mažiau paplitęs negu daugelyje pasaulio ša- 4. Kuzma V. Savižudybių klausymas Lietuvoje. Medicina. Kau- lių. Žemas savižudybių rodiklis rodo, kad lietuviai neturėtų nas, 1935; 2:87–96. būti genetiškai nulemta savižudybiniam elgesiui tauta. 5. Indrašius N. Smegenų veiklos aiškinimas prof. Lazarev‘o 4. Populiariausias savižudybei taikytas būdas buvo adaptacijos ir prof. Lapique‘o izochronizmo dėsniais. Medicina. buityje plačiai vartojamas actas, kuris buvo lengvai priei- Kaunas, 1936; 6:380–385. namas kiekvienam gyventojui, o korimasis nebuvo ypač 6. Blažys J. Įvadas į psichiatriją. Kaunas, 1935; 150, 151, 179. išplitęs. 7. Vaičiūnas V. Savižudybės ir jų priežastys. Medicina. Kaunas, 5. Didžiausio savižudybinio elgesio turėjo jaunimas 1936; 5:380–385. nuo 20 iki 29 metų. 8. Burokas R. Šiek tiek apie savižudybes. Kriminalistikos žiny- 6. Beveik tris kartus dažniau mėgino žudytis moterys, nas. Kaunas, 1937; 16:184–188. o nusižudydavo 1,4 karto dažniau vyrai. 9. Kauza V. V. D. U. Medicinos fakulteto teismo ir socialinės 7. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, didesnę savižu- medicinos instituto 1935 metų antrojo pusmečio 1936 ir 1937 dybinę riziką turėjo miesto gyventojai. metų veikimo apyskaita. Medicina. Kaunas, 1938; 1:41–47. 8. Dažnesnės savižudybės buvo pavasarį, bei pasirodė 10. Minelga B. K. U. Medicinos fakulteto teismo ir socialinės kiek svarbesni kovo, birželio ir spalio mėnesiai. medicinos instituto 1938 ir 1939 metų veikimo apyskaita. Medicina. Kaunas, 1940; 12:1037–1041. 9. Savižudybinio elgesio išskirtinis rizikos faktorius buvo psichikos sutrikimai, kurių nustatymas dažnėjo dėl 11. Kronika. Medicina. Kaunas, 1936; XVII(1):70–73. gerėjančios diagnostikos. 12. Jeržemskas J. Mediciniškosios medžiagos rinkimas ir jo svarba 10. Savižudybinio elgesio pagrindiniai rizikos sociali- medicinai. Medicina. Kaunas, 1936; 10:933–935. niai faktoriai buvo siejami su būdo, dvasios ir etikos smu- 13. Mills I. Nusižudymai ir nužudymai jų santykyje prie oro atmai- nų. Medicina. Kaunas, 1935; 1:42. kimu. 11. Bendros savižudybių prevencijos rekomendacijos buvo nukreiptos mokyklos ir bažnyčios įtakos stiprinimui, MEDICAL AND SOCIAL ASPECTS OF SUICIDE IN LITHUANIA IN THE FIRST HALF OF patriotiškų nuostatų formavimui, jaunimo auklėjimui, vi- THE XXTH CENTURY suomenės švietimui, spaudos atsakomybės didinimui, tarp- A. Navickas, A. Smirinenko, P. Navickas, L. Lukavičiūtė, asmeninių santykių gerinimui ir kt. A. Dembinskas, R. Gurevičius, R. Aliukonienė, A. Benošis, 12. Netiesioginės savižudybių prevencijos rekomenda- R. Badaras, K. Daškevičius, J. Daškevičienė cijos buvo nukreiptos psichikos ligų diagnostikos ir kontro- Key words: suicide, epidemiology, clinical manifestations, lės gerinimui, socialinių ligų mažinimui. prevention, Lithuania, the first half of the XX century. 95

Summary means of suicide were less popular. In that period, women were Main Aim: characterize the epidemiology and prevention 3 times more represented amongst those attempting suicide and measures of suicidal behaviour in Lithuania in the first half of the most suicide attempts (56%) were made by persons in the age XX century. range 20-29. One of methods of prevention was the restriction of Methods and Object. Using an analytical method, this sale of industrial use concentrated acetic acid, allowing only the investigation focused on the search for scientific publications sale of vinegar solution (no more than 30%). Other of methods relating to suicide, the critical analysis of these publications and - strengthening the character of young people and emphasising subsequent interpretation of the main findings. The main objects the role of schools and churches in playing an important role of interest were research articles published in Lithuanian scientific and establishing suicide prevention offices in every city. The journals in the first half of the XX century. paper presents extensive information about the epidemiological, Results and Conclusions. As a result of extensive search, nine clinical, social and preventive aspects that were typical not only articles related to the suicide theme were located in Lithuanian in Lithuania, but also in Europe at that time. This analysis of scientific journals from the first half of the 20th century: two scientific publications show that Lithuania was less prone to suicidal articles on original scientific suicide research, two articles on behaviour than many other European countries almost one hundred practical work, four review and informative articles and one years ago and thus Lithuania cannot be considered a country with providing theoretical discussion of suicide risk factor. The authors a genetic predisposition to suicide, furthermore revealing that the of these articles were scientists of various professions: four current high rates of observed suicidal behaviour are a phenomina psychiatrists, two pathologoanatomists and forensic experts, one that have developed since that time. doctor of internal medicine, a surgeon and a lawyer. The suicide Correspondence to: [email protected] rate in Lithuania in the first half of the XX century was one of the lowest in Europe, e.g., in 1929: Lithuania - 9/100 000 inhabitants, Gauta 2016-02-11 Austria - 39.9, Germany - 33.2, Hungary - 29.0, Switzerland - 26.1, France - 24.5, Denmark - 24.5, Great Britain - 17.6, Sweden - 15.0, Italy - 9.5. The most popular methods of suicide were poisoning, mostly by acetic acid, (41.0%) and hanging (19.6%), i.e. mechanical SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online BIOMEDICINA: TEISMO PSICHIATRIJA/ 2016, 26 tomas, Nr. 1, p. 96-104 96 BIOMEDICINE: FORENSIC PSYCHIATRY DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2016.015

PERSONALITY TRAITS AND SOCIAL COMPETENCE OF THE OFFENDERS AGAINST CHILDREN

Zdzisław Majchrzyk1, Karolina Grzywińska-Aleksandrowicz2 1Cardinal Stefan Wyszyński University in Warsaw, Poland 2MA in Psychology and MA in Sociology, Poland

Key words: child sexual abuse, pedophilia, personality, of people fulfilling their sexual needs with those who, due self-esteem, social competence. to their age, cannot give a valid consent to sexual inter- course. Since the predominant perpetrators are men, it is Summary men who are the main target of research on sexual violence The aim of the present study aims to find out whet- against children. Although from the point of view of evo- her preferential child molesters differ from situatio- lution behaviours, such as sex with a child are non-adapti- nal child molesters in terms of the level of the Big ve, statistics kept for many years show their growth rather Five personality traits, self-esteem and social com- than decline [27:164]. Many researchers aim at identifying petence, as well as relations between them. The the causes of choosing a child as one’s sexual partner, and group of preferential molesters consisted of 55 men further findings on this subject can contribute to the deve- convicted of sexual offences against children and lopment of more effective treatment programs for perpe- diagnosed with pedophilia. The group of situatio- trators. nal molesters consisted of 50 convicts without such As shown by previous studies, sexual abusers of chil- a diagnosis. NEO-Five-Factor Inventory, Multidi- dren are not a homogeneous group. It is more appropria- mensional Self-Esteem Inventory (MSEI) and So- te to talk about certain categories of offenders. Hence, in cial Competence Questionnaire (KKS) were used in recent years, a number of classification models of child the study. Significant differences between the groups molesters have been proposed. One of them is based on were found in the dimension of agreeableness, self- the criterion of motivation, and divides perpetrators into assessment in terms of likability and moral self- preferential, also known as true or fixated pedophiles and acceptance, the general level of social competence situational, called opportunistic or regressed [5: 26]. De- and the competence that determines effective beha- viant behaviours of the former result from their genuine viour in intimate situations. The preferential offen- sexual preference for children. On the contrary, children ders scored lower on all scales. Extraversion turned are not the most desirable partners for situational offenders, out to be the best predictor of social competence in but sex with a child is a substitute for sexual fulfillment, for both groups. instance, in the absence of an adult partner. The use of the In conclusion it turned out that except for several term ‘pedophilia’ is justified only with regard to preferen- traits, preferential offenders do not differ -signifi tial perpetrators, since they meet the diagnostic criteria of cantly from one another. Such knowledge can be such disorder [13:32]. used in dealing with the perpetrators - both with re- For these reasons, attempts at creating a profile of the gard to criminal offences, as well as therapeutic in- perpetrator, in order to prevent potential, abuse have ended teractions. in failure. In addition to the fact that it is an internally di- versified group, some researchers point out that many per- Introduction petrators cannot be distinguished from the population by Sexuality is an important aspect of human functioning, any particular features, both in terms of demographic cha- at the same time surrounded by numerous orders and prohi- racteristics and possible psychopathology. Chaffin, Letour- bitions. One of them prohibits sexual contact with children. neau and Silovsky state that the personality profile of most Despite awareness of the negative consequences of such child molesters shows no signs of mental disorders [4:55]. behaviour, in every society there are a certain percentage Reviewing existing research indicates that there are

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Correspondence to: Zdzisław Majchrzyk, e-mail: [email protected] 97 some features (factors) more often associated with sexual types of pedophilia and because the results are inconclusi- pathology than others, although no single feature (factor) ve, it is difficult to assume that the intensity of these traits leads directly to its developing. Among the personality in one group of offenders is higher or lower than that in the traits mentioned in the study of the etiology of pedophilia, other. More precise statements can be made only after com- the most important ones are those which play a crucial role paring the results, which is why non-directional hypotheses in establishing and maintaining interpersonal relationships, have been employed in the study. namely extraversion and neuroticism [8], as well as self- The Five Factor Model of personality in the research esteem [15,18]. Much attention is also paid to the influence on offenders of deficits in social competence on the development of sexu- The use of tools basing on the Five Factor Model in the al violence against children [12]. The main assumptions of research on the personality of offenders was initiated after the aforementioned research have been outlined below. the criticism with which MMPI tests had. Since it was a The aim of the study and hypotheses.Viewing the re- tool used in clinical diagnosis to evaluate mental disorders, search on the etiology of sexual violence against children which had usually not been reported in offenders, it seemed one realizes that the criterion of perpetrator motivation more appropriate to use in this field tools designed to assess is rarely taken into account. Usually, sexual abusers of the characteristics of a healthy personality. It was expected children are compared to other groups of offenders or to a that even if attempts at creating a profile of a typical perpe- control group, regardless of their being diagnosed with pe- trator fail, certain characteristics of a “normal” personality dophilia or whether their activities were considered as subs- should have a link to the crime of a sexual nature [8:245]. tituting sexual needs fulfillment. The aim of the present The Five Factor Model of personality, developed by study was to verify whether preferential offenders differ Costa and McCrae, and also called the Big Five, is now from situational offenders in terms of the level of perso- one of the most popular concepts in personality psycholo- nality traits and social competence. In addition, relations gy. Previous studies indicate that among the five dimensi- between these variables were examined in both groups, ons identified by the authors as many as four (neuroticism, also to find out which personality variables make the best extroversion, agreeableness and conscientiousness) are si- predictors of social competence of preferential and situatio- gnificantly linked to mental and sexual disorders [14:107]. nal offenders. In this way we tried to determine whether The authors of the Big Five emphasize that neuroticism is similar factors are involved in the origin of sexual abuse the dimension most linked to adaptation, and people with of children by the perpetrators with sexual preferences for high level of neuroticism may manifest various forms of children and those for adults. On the basis of the existing maladjustment, such as marital problems or ineffective literature, it was assumed that varied motivations behind strategies for coping with difficult situations [23:258; 7: committed offences may be associated with differences in 397] suggests that the FFM may also be useful in planning terms of intensity of the level of the variables tested and treatment. their relations. Therefore, the following hypotheses were In Fagan’s study of 1991 [8:248], men with paraphilia proposed: scored significantly higher on the Neuroticism than men in 1. There are significant differences between the group the control group, while lower on the Agreeableness and of preferential offenders and the group of situational offen- Conscientiousness. The men with paraphilia scored highest ders in the levels of the Big Five personality dimensions. on such subscales of Neuroticism as depressiveness, ag- 2. There are significant differences in the level of self- gressive hostility, and impulsivity. Furthermore, compared esteem between the group of preferential offenders and the to the control group, significantly lower scores were noti- group of situational offenders. ced in the warmth factor, which makes up the Extraversion 3. The preferential offenders and situational offenders dimension, as well as the imagination factor, which makes differ significantly in terms of the level of general social up the Openness to experience dimension. competence and competences determining the effective- Dennison, Stough and Birgden [8] researched on sexual ness of behaviour in particular areas of social functioning. offenders against children using the NEO PI-R. Compari- 4. In the studied groups of offenders there are corre- son of perpetrators to law-abiding citizens showed that the lations between personality traits and social competence. former are characterized by a higher level of Neuroticism 5. Predictors of social competence are different for the and a lower level of Extraversion and Conscientiousness. group of preferential offenders and situational offenders. The researchers also identified several categories of perpe- Because there are not so many studies on the effects of trators due to their relationship with the victim, but found the aforementioned factors on the development of different out that their personality profiles are not significantly diffe- 98 rent from one another. The results indicate that perpetrators by an individual in the course of social training” [22:7] is show a greater tendency to experience depression, loneli- an important indicator of the quality of interpersonal re- ness and despondency. The researchers conclude that the lationships. Deficits in this area among the most frequent difficulties faced by perpetrators in establishing and main- indicators to explain the cause of sexual violence against taining close relationships are primarily the result of emo- children [24,11,18]. tional instability, a tendency to avoid public meetings and According to the above hypothesis, some men begin inability to exercise self-control and plan actions. Entering to engage in sexual activities with children, because they in relationships with the children allows them to - at least lack the competence to establish satisfying relationships partially - fulfill the need for domination and control. with adult partners, in which they would be able to satisfy Self-esteem and sexual abuse of children their sexual needs. They feel much more comfortable in So far, much attention has been paid to the importance relations with children, perceiving them submissive and of self-esteem for the functioning of an individual in va- easy to control, while adult partners seem to them threate- rious areas of social life [6,9,2]. Self-esteem plays an im- ning, dominant and demanding 16:42]. Numerous studies portant role in establishing and maintaining interpersonal corroborate the offenders’ low level of social competence. relationships. While individuals convinced of their own For example, Panton (1978) [1:22] proved that, compared competence, attractiveness or other merits do not fear re- to rapists, sexual abusers of children exhibit a higher level jection from their social environment and gladly engage in of anxiety of heterosexual relationships, feel uncomforta- social activities, individuals with low self-esteem may fear ble in social situations, fearing failure and rejection by the such situations and avoid contact with other people because opposite sex. The results of Beisert’s study [3] also corro- of the anticipation of failure. If a man is unable to establish borate the low level of social competence of perpetrators a mature relationship with an adult partner and satisfy his - both general competence and the competence in terms of sexual needs, with an appropriate correlation of other fac- assertiveness, intimacy and that, which determines success tors, he may turn aggressive toward women or take interest in situations of social exposure. in children with whom the realization of his need is easier, Deficits in social competence may be related to low which at the same time allows him to prove his manliness. self-esteem, as demonstrated by the findings of Marshall, These desires may take the form of fantasizing while mas- Barbaree and Fernandez [19], who found out that perpetra- turbating or materialize in actual behaviour [17:262]. tors are characterized by the highest level of social anxiety, Numerous studies confirm that the offenders who sexu- and at the same time the lowest level of self-esteem and the ally abuse children have lower self-esteem in comparison ability to cope in situations that involve interactions with to other sexual offenders, non-sexual offenders [25] and other people, among all researched groups. Generally, it is non-offenders [15,18], although there are also reports clai- assumed that the level of social competence depends on the ming the absence of differences between perpetrators and impact of social environment on the individual and his or men of similar socio-economic status [19], as well as in- her temperamental and personal traits, hence also on the dicating that incest offenders are narcissistic and inhibited level of the five-factor model dimensions [21:19]. individuals, generally these traits not associated with low self-esteem [Hanson et al., 1994 in 25:79]. Materials and methods Some studies point out that the concept of self-assess- The study was conducted in nine Polish penal- insti ment is too general and one should rather talk about self- tutions on the male offenders convicted for sexual inter- assessment in particular areas of individual functioning course or other sexual activities undertaken with a minor [26:192]. It seems that such an approach may be better ap- under 15 years of age. On the basis of legal opinions of plicable in explaining the causes of sexual violence, more sexologists in the perpetrators’ files, they were divided so, because it could provide a more satisfactory explana- into those diagnosed with pedophilia, and those without tion of acts committed by the so-called respected citizens, such a diagnosis, which corresponds to the division into individuals functioning perfectly in other areas, and yet preferential and situational offenders, respectively. - Re committing sexual offences against children. sults of 105 individuals - 55 offenders with a diagnosis The role of social competence in the etiology of sexu- of pedophilia and 50 situational offenders, were subjec- al abuse of children ted to final analysis. The condition for participation in the The level of social competence, which can be unders- study was consent of a given individual and lack of any tood as “complex abilities conditioning the efficiency deficits preventing proper understanding of the questions. to cope with a particular type of social situations, gained The following tools were used in the study: 99

 NEO-Five-Factor Inventory, developed by Costa was designed for the research. The subjects’ age ranged and McCrae, in its Polish adaptation by Zawadzki, Stre- from 20 to 65 years, most of them were in the age group lau, Szczepaniak & Śliwińska [28] to measure the level of 30-39 and 50-59. The average age was 43.21 in the group the basic five-factor personality dimensions: neuroticism, of preferential offenders, and 41 years in the group of si- extraversion, openness to experience, agreeableness and tuational offenders. The majority of offenders had no per- conscientiousness, manent adult partner at the time of the study. Only 36%  Multidimensional Self-Esteem Inventory (MSEI) by of the preferential offenders and 34% of the situational O’Brien Epstein, in its Polish adaptation by Fecenec [10], offenders had a spouse or a cohabiting partner. The subjects to measure the level of general self-esteem and detailed were rather poorly educated. Nearly three-quarters of them self-esteem, consisting of 11 scales: Global self-esteem, had primary or vocational education, in which respect the- Competence, Lovability, Likability, Leadership Abilities, re were significant differences between the two (p≤0.001). Self-control, Moral self-approval, Body appearance, Body Preferential offenders were more likely to have seconda- functioning, Identity integration and Defensive self-enhan- ry education (30.9% compared to 8% of the situational cement, offenders). People with higher education, constituted less  Social Competence Questionnaire (KKS) by- Ma than 8% in both groups. There was a significant difference tczak [22], which measures the general level of social between the groups with regard to sexual orientation. One competence and the competence conditioning efficiency in ten of situational offenders and one in four of preferen- of behaviour in intimate situations, in situations of social tial offenders described themselves as bisexual. The others exposure and situations requiring assertiveness. declared their heterosexual orientation. The data regarding demographic characteristics of per- petrators collected by means of a personal questionnaire Results Tables 1-3 below present the mean scores (expressed in sten units) obtained from the stu- Table 1. Mean scores on NEO-FFI domains for group of preferential and died groups in individual psychological tests. The situational offenders Mann-Whitney U test was used to verify the hypot- Preferential Situational heses about intergroup differences in the level of offenders offenders U p personality traits and social competence. The mean n = 55 n = 50 values of the analyzed variables in the group of pre- M SD M SD ferential and situational offenders were compared. Neuroticism 6.20 1.98 5.78 1.97 1215.50 .300 Extraversion 5.56 1.87 5.88 2.20 1245.00 .399 Values p ≤ 0.05 were presented in bold (Table 1). Openness to Experience 5.05 2.06 5.24 1.78 1277.50 .526 As indicated by the data in Table 1, the prefe- Agreeableness 5.15 2.00 6.16 2.17 980.50 .010 rential offenders scored lower than the situational Conscientiousness 6.36 1.97 6.54 1.94 1288.50 .573 offenders on all NEO-FFI scales except -for neu roticism (for which the mean score of preferenti- Table 2. Mean scores on MSEI scales for group of preferential and si- al offenders was higher). However, a significant tuational offenders difference between the groups was observed only in the dimension of agreeableness (p≤0.01). The Preferential Situational offenders offenders U p offenders in both groups did not differ significantly n = 55 n = 50 from one another in terms of the level of intensity M SD M SD of the other personality dimensions. Global self-esteem 4.76 1.88 5.38 2.10 1112.50 .084 In the case of self-esteem, measured by the Competence 5.80 1.85 5.78 1.88 1344.00 .839 MSEI, statistically significant differences between Lovability 4.76 1.64 5.44 2.00 1104.00 .076 Likability 4.51 1.90 5.38 2.04 1033.00 .026 the groups were observed in its two components Leadership abilities 5.11 1.79 5.46 2.19 1242.00 .388 - moral self-acceptance and likability (p<0.05), as Self-control 5.27 1.87 5.78 2.12 1160.50 .164 shown in Table 2. The mean scores of the preferen- Moral self-approval 4.16 2.51 5.48 2.52 991.00 .013 tial offenders were lower on both scales compared Body appearance 5.02 2.11 5.30 1.94 1276.00 .520 to the scores of situational offenders. The scores on Body functioning 5.09 1.98 5.10 2.05 1333.50 .787 Identity integration 5.62 2.03 5.92 2.06 1301.00 .631 the moral self-acceptance scale may be regarded as Defensive self- 4.95 1.67 5.20 1.80 310.50 .674 reduced. The mean scores of the preferential offen- enhancement ders on almost all MSEI 3scales were lower than 100

Table 3. Mean scores on KKS scales for group of preferential and competence. Statistically significant differences are found situational offenders with regard to total KKS score (p≤0.05) and competence Notes: Tot. - total KKS score; I – competence determining the effectiveness of beha- viour in intimate situations, ES – competence determining the effectiveness of beha- determining the effectiveness of behaviour in intimate si- viour in situations of social exposure; A – competence determining the effectiveness tuations (p≤0.01). of behaviour in situations requiring assertiveness In order to verify the relationship between the level of social competence and the level of intensity of personality Preferential Situational traits the correlation coefficient r-Pearson was used (Table 4 offenders offenders U p and 5). As the data in Table 4 implied, in both study groups n = 55 n = 50 mostly moderate relationships were observed between all M SD M SD the scales of the KKS and extraversion and conscientious- Tot. 4.98 1.93 5.84 2.47 1075.00 .050 ness (positive) and neuroticism (negative). It shows that the I 5.29 2.13 6.56 2.38 905.50 .002 greater the intensity of extraversion and conscientiousness ES 4.87 2.14 5.58 2.44 1130.50 .113 and the lower the intensity of neuroticism, the higher the A 5.05 1.97 5.32 2.20 1274.00 .512 level of social competence of the offender. Furthermore,

Table 4. Correlations of the KKS with NEO-FFI dimensions in the groups of preferential and situational offenders Notes: Gr. I – preferential offenders (N=55); Gr. II – situational offenders (N=50); * p<0.05; ** p<0.01; Tot. – total KKS score; I – competence determining the effectiveness of behaviour in intimate situations, ES – competence determining the effecti- veness of behaviour in situations of social exposure; A – competence determining the effectiveness of behaviour in situations requiring assertiveness

KKS Total I ES A NEO-FFI Gr. I Gr. II Gr. I Gr. II Gr. I Gr. II Gr. I Gr. II Neuroticism -.363** -.498** -.313* -.377** -.291* -.388** -.403** -.412** Extraversion .556** .601** .607** .398** .387** .560** .469** .628** Openness to Experience .056 .515** -.004 .410** .102 .493** .031 .465** Agreeableness .279* .153 .289* .235 .211 .121 .271* .023 Conscientiousness .478** .474** .344* .450** .409** .432** .471** .356*

Table 5. Correlations of the KKS with measures of self esteem in the groups of preferential and situational offenders Notes: Gr. I – preferential offenders (N=55); Gr. II – situational offenders (N=50); * p<0.05; ** p<0.01; Tot. – total KKS score; I – competence determining the effectiveness of behaviour in intimate situations, ES – competence determining the effectiveness of behaviour in situations of social exposure; A – competence determining the effectiveness of behaviour in situations requiring assertiveness

KKS Tot. I ES A MSEI Gr. I Gr. II Gr. I Gr. II Gr. I Gr. II Gr. I Gr. II Global self-esteem .360** .441** .331* .308* .327* .402** .353** .380** Competence .404** .547** .269* .421** .409** .425** .319* .537** Lovability .267* .390** .210 .337* .254 .327* .164 .273 Likability .325* .450** .410** .325* .161 .430** .358** .368** Leadership abilities .488** .551** .297* .443** .442** .564** .503** .503** Self-control .217 .410** .133 .328* .129 .388** .318* .313* Moral self-approval .306* .371** .271* .267 .176 .362** .331* .278 Body appearance .482** .304* .591** .232 .291* .281* .472** .288* Body functioning .286* .309* .305* .172 .133 .269 .378** .377** Identity integration .055 .254 .056 .130 .014 .216 .056 .191 Defensive self-en- -.144 .228 -.157 .207 -.136 .196 -.027 .123 hancement those of the situational offenders. One exception is self-es- groups scored within the average range of scores (Table 2,3). teem in terms of competence, but the difference betwe- As Table 3 shows, on all scales of the KKS, the pre- en groups is minimal here. On all other scales, except for ferential offenders on average score lower than situational the scale of moral self-acceptance, the subjects from both offenders, which means, that they exhibit poorer social 101 in the group of preferential offenders a weak positive cor- lyzed here are the best predictors of social competence, relation was found between agreeableness and the general regression analysis was carried out for both, where the level of competence, as well as the competence that deter- dependent variable was the general level of social com- mines the effectiveness of behaviour in intimate situations petence, while the explanatory variables were personality and situations requiring assertiveness. In turn, in the group dimensions measured by the NEO-FFI and self-esteem me- of situational offenders moderate positive correlation was asured by the MSEI test. found between openness to experience and all the KKS Table 6 presents the coefficients of the regression ana- scales. The relationship between openness to the experien- lysis for the group of preferential perpetrators. The analysis ce and social competence was not observed in the group of showed that almost 31% of the variation in the total KKS preferential offenders (Table 4). score among the preferential offenders can be explained A number of weak or moderate positive correlations by extraversion. Self-esteem in terms of leadership abili- were observed between individual types of social compe- ties raises the level of the explained dependent variable to tence and MSEI scales. What was not observed in either 39.6%, while conscientiousness raises it further by 4.6%. group, was the relationship between competence and the In total, the variables introduced explain 44.2% of the vari- scales of identity integration and defensive self-enhance- ance of the dependent variable. ment, although it is worth pointing out that, despite the The results of the regression analysis carried out for lack of statistical significance, in the group of preferential situational offenders (Table 7) show that extraversion is offenders the direction of the aforementioned correlation responsible for 36.1% of the variability of the results obtai- was negative, and in the group of situational offenders - ned in KKS, while neuroticism explains 9% of the variance positive. Thus, the higher the offender’s self-esteem is the (this dimension has a negative impact on the level of com- greater their social competence. In both groups of offen- petence). In this group of subjects, the variables introduced ders, all the KKS scales showed the strongest correlation explain in total 45.1% of the variance of the dependent va- with self-esteem in terms of competence and e6r. riable, which makes a general level of social competence. Warto przy tym zauważyć, iż w przypadku tej osta- tniej skali uzyskano najwyższą wartość współczynnika Discussion (r=0,591) (Table 5). The aim of the present study was to answer the question The analysis also revealed some interesting differences whether sexual abusers of children, for whom they are the between the groups, especially concerning the competence most desired sexual partners, differ from sexual abusers that determines the effectiveness of behaviour in intimate with no sexual preference for children, but who molest for situations. In the case of lovability and self-control scales, other reasons, in terms of personality profile and the level the correlation coefficient reached statistical significance of social competence, as well as its personality conditio- only in the group of situational offenders, while for the ning. moral self-acceptance and body appearance scales, it was The study only partially confirmed the first hypothesis. statistically significant only in the group preferential offen- The preferential offenders differed significantly from the ders. It is worth noting that in the case of the latter scale the situational offenders only in terms of the level of- agree highest value of coefficient was observed (r=0.591). ableness. Those who prefer children were less agreeable, In order to determine which personality variables ana- and therefore less sensitive to the problems of others, less trusting and more competitive. If the Big Five dimensions Table 6. Regression analysis for the group of preferential offen- are taken as a biological basis for the development of sexu- ders al preferences, it seems that lower intensity of agreeable- ness may initially be associated with greater difficulties 2 Variable R R Beta T p in establishing interpersonal relationships - first friendly Step 1 .556 .309 Extraversion .556 4.873 .000 Table 7. Regression analysis for the group of situational offender Step 2 .629 .396 Extraversion .432 3.689 .001 Variables R R2 Beta t p Leadership abilities .320 2.735 .009 Step 1 .601 .361 Step 3 .665 .442 Extraversion .601 5.211 .000 Extraversion .354 2.960 .005 Step 2 .672 .451 Leadership abilities .266 2.282 .027 Extraversion .484 4.174 .000 Conscientiousness .240 2.039 .047 Neuroticism -.322 -2.773 .008 102 relationships, and then sexual, too. Besides, the lower le- a consequence of the fact that right from the start the con- vel of agreeableness may be considered characteristic of tacts with children have been the most preferred form of the early stage of development, remembering that its level relationships. In any case, this result is consistent with the increases with age in the population [23:139]. The results findings in the NEO-FFI that is the core of a satisfying inti- confirm earlier reports concerning a lower intensity level mate relationship is, among other things, trust and the abi- of the basic dimensions of personality (except neuroticism) lity to expose oneself, which preferential offenders found among people with paraphilia according to Fagan’s study more difficult. The analysis of relationships between the [8] even though statistical significance was found only for variables studied herewith provides more information on one dimension. On the other hand, if the results are com- the subject. pared to the standards for the entire population, it turns out Verificat i on of the fourth hypothesis aimed -at iden that the personality profile of the offenders - both situatio- tifying those personality variables that correlated signifi- nal and preferential, cannot be distinguished by anything cantly with social competence, which could prove useful in particular. in therapeutic treatment of the offenders who have shown The second hypothesis was confirmed only with regard deficits in this respect. Factors relating to the competence to the two components of self-esteem, namely popularity that determines the effectiveness of behaviour in intimate and moral self-acceptance. The offenders did not differ -si situations seem to be of particular importance since they gnificantly from one another in terms of its general level. are largely responsible for possible reoffending. Individuals with sexual preferences for children have lesser In both groups, this type of competence proved to have sense of being liked by others, which is probably due to the a posit i ve relationship with extraversion and conscien- absence of successes in social interaction. If this result was tiousness and negative with neuroticism. These results are influenced by the current situation of offenders (conviction consistent with relationships between personality traits and on a socially condemnable offense and serving a prison social competence obtained in previous studies [21,211]. sentence), it should not be different for the two groups. Higher demand for stimulation, which is typical of extro- Thus, it is not surprising that preferential offenders sco- verts, makes them open to various social stimuli, and their red lower in self-esteem in terms of consistency between social training becomes more intense, resulting in a higher one’s core values ​​and one’s own behaviour. Aware of social level o f interpersonal competence. Conscientiousness is attitudes towards sexual abusers of children, the perpetra- the di m ension describing the degree of involvement in tors for whom contacts with children make a substitute for actions undertaken and perseverance in their implementa- sexual fulfillment can evaluate their own behaviour higher tion. It can also indicate some active style of functioning, than those for whom children are the most desired partners. correlated with the demand for stimulation and the ability Unexpectedly, the scores are within the range of average to control impulses in accordance with the social rules, the- ones. This result fails to confirm several existing reports reby influencing the effectiveness of the process of social on the causes of sexual violence against children, which training. On the contrary, neuroticism is a dimension de- put them down to lower self-esteem [18,20] The average fining the degree of emotional adaptation. Its high level score on the scale of defensive self-enhancement, which manifests itself in a tendency to experience anxiety, unsu- measures the need for social approval, allows for the results ccessful coping in stressful situations, and tendency to self- to be regarded as credible. It only proves that the level of regulation by avoiding interpersonal challenges [23]. For self-esteem is not a factor distinguishing sexual abusers of sure, these tendencies are not conducive to gaining social children from the rest of the population. competence. Likewise, subsequent results gave no answer to the qu- The analysis also revealed some differences between estion concerning the etiology of sexual violence against the groups of offenders. The dimension significantly corre- children. What they did, however, was to confirm the pre- lated with intimacy of preferential offenders turned out to dictions concerning the differences between the two groups be agreeableness. These results may explain poorer com- of offenders. Preferential offenders are the individuals with petence of those with sexual preferences for children. If lower level of general social competence and lower level of the effectiveness of social training depends on the level of the competence conditioning efficacious behaviour in inti- agreeableness, people with lower intensity of this trait will mate situations. The latter result seems particularly notable. not develop as high a competence as individuals with a po- Greater difficulties in relationships with adult partners, the sitive interpersonal orientation, probably due to their atti- offenders with paraphilia show, can be both a reason for tude to other people. In turn, the competence of situational their focusing on children as less threatening partners, and offenders in terms of intimacy correlates positively with the 103 dimension of openness to experience. Despite the lack of of competence also depends on other variables, which were more detailed studies to compare present results, the results not analyzed herein. obtained are not surprising, since this dimension is related Conclusions to, among others, with a tendency to seek new life expe- 1. The study showed that sexual abusers of children for riences that undoubtedly increases the intensity of social whom children are preferred sexual partners do not differ training during which an individual acquires social com- significantly from those with sexual preferences for adults, petences. Interestingly enough, the correlation coefficient in terms of the analyzed personality variables and social equaled nearly zero in the groups of preferential offenders. competence. Small but statistically significant differences As expected, the present research showed statistically were found only in the dimension of agreeableness, self- significant positive correlations of social competence with esteem in terms of moral self-acceptance and likability, the the offenders’ self-esteem, which confirms earlier reports general level of social competence and the competence de- that low levels of social competence result from nega- termining behavioural effectiveness in intimate situations, tive self-esteem, making it difficult to establish mature as well as in some predictors of social competence. heterosexual relationships and increasing fear of such si- 2. Most of the results fall within the average scores, tuations. In result, an individual begins to avoid such si- which means that, in this respect, the tested group of offen- tuations where he would contact a potential partner that, ders cannot be distinguished from the general population. in turn, prevents him from gaining competences neces- 3. In order to draw conclusions on the etiology of cri- sary to establish successful intimate relationships. In me for the men from both groups wider research should be both groups, the strongest relationship was observed for conducted that would include some other factors. self-esteem in terms of leadership abilities. The higher 4. Knowing the differences between the two groups the offender evaluates his ability to control other people of offenders (or the absence of such) could be applied in and influence their behaviour, the higher his social com- practice to develop therapeutic programs, so as to prevent petence. This result may indicate that offenders percei- reoffending having served prison term. First of all, it should ve that competence in a specific manner, rather as- ma answer the question whether it is justified differentiate nipulative skill than effective cooperation with others. between preferential and situational offenders in criminal Similarly, slightly different correlates of high -compe court. Present findings suggest that it may not be justified tence determining the effectiveness of behaviour in intima- considering the variables examined. te situations were observed in both groups. In the group of offenders with sexual preferences for children, they relate References primarily to how they evaluate their physical appearance 1. Araji S, Finkelhor D. Explanations of pedophilia: review of and how popular they feel in their environment; consequ- empirical research. The Bulletin of American Academy of ently the higher the self-esteem in these areas the higher Psychiatry and Law 1985; 13:17-37. the competence. In the case of situational offenders, higher 2. Baumeister RF, Tice DM. Point-counterpoints: anxiety and competence associates with a higher assessment of one’s le- social exclusive, Journal of Social and Clinical Psychology adership abilities and the ability to cope in social situations. 1990; 9:165-195. Therefore, one may conclude that for preferential offenders http://dx.doi.org/10.1521/jscp.1990.9.2.165 it is more important how they are judged by others, and for 3. Beisert M. Pedofilia. Geneza i mechanizm zaburzenia. Sopot situational offenders, what impact they themselves have on 2012. their environment. 4. Chaffin M, Letourneau E, Silovsky JF. Dorośli sprawcy The regression analysis confirmed the final hypothesis, wykorzystywania seksualnego dzieci – przegląd zagadnień. which assumed that the predictors of social competence Dziecko krzywdzone. Teoria. Badania. Praktyka. Warszawa 2002; 1:53-68. differed in both groups. It turned out that for -preferenti 5. Cohen LJ, Galynker I. Psychopathology and personality traits al offenders what affects the level of social competence is of pedophiles: issues for diagnosis and treatment. Psychiatric mostly extraversion, self-esteem in terms of leadership abi- Times 2009; 26:25-30. lities and conscientiousness. In turn, the best predictors of 6. Coopersmith S. The antecedents of self-esteem. San Francisco competence for situational offenders are extraversion and 1967. neuroticism, wherein the latter dimension is a factor which 7. Costa PT. Clinical use of the Five-Factor Model: an intro- hinders its development that is an inhibitor. These factors duction. Journal of Personality Assessment 1991; 57:393-398. explain 44.2% of the variation in competence in the first http://dx.doi.org/10.1207/s15327752jpa5703_1 group and 45.1% in the second, which means that the level 104

8. Dennison SM, Stough C, Birgden A. The Big 5 dimensional 23. McCrae RR, Costa PT. Osobowość dorosłego człowieka. personality approach to understanding sex offenders. Psycho- Kraków 2005. logy, Crime & Law 2001; 7:243-261. 24. McFall RM. The enhancement of social skills. In W. L. http://dx.doi.org/10.1080/10683160108401796 Marshall, D. R. Laws, H. E. Barbaree (eds.). Handbook of 9. Epstein S. The self-concept: A review and the proposal of an sexual assault: Issues, theories, and treatment of the offender. integrated theory of personality. In E. Staub (Ed.), Personality: New York 1990; 311-330. Basic aspects and current research. Englewood Cliffs, NJ 1980; http://dx.doi.org/10.1007/978-1-4899-0915-2_18 92-132. 25. Pervan S, Hunter M. Cognitive distortions and social self- 10. Fecenec D. Wielowymiarowy Kwestionariusz Samooceny esteem in sexual offenders, Applied Psychology in Criminal MSEI. Polska adaptacja. Warszawa 2008. Justice 2007; 3:75-91. 11. Fisher D, Howells K. Social relationship in sexual offenders. 26. Pervin LA, John OP. Osobowość – teoria i badania. Kraków Sexual and Marital Therapy 1993; 8:123-136. 2002. http://dx.doi.org/10.1080/02674659308408188 27. Seto MC. Pedophilia: Psychopathology and Theory. In D. 12. Howells K. Adult sexual interest in children: Considerations R. Laws, W. T. O'Donohue (eds.). Sexual Deviance: Theory, relevant to theories of etiology. In M. Cook, K. Howells (eds.), Assessment, and Treatment. New York 2008; 164-182. Adult sexual interest in children. London 1981; 55-94. http://dx.doi.org/10.4135/9781412959537.n216 13. Lanning, K. V. Child Molesters: A Behavioural Analysis, Natio- 28. Zawadzki B, Strelau J, Szczepaniak P, Śliwińska M. Inwentarz nal Center for Missing & Exploited Children, http://www.mis- Osobowości NEO-FFI Costy i McCrae. Adaptacja polska. singkids.com/en_US/publications/NC70.pdf. (acc.20.02.2015) Podręcznik. Warszawa 1998. 14. Malouff JM, Thorsteinsson EB, Schutte NS. The relationship between the Five-Factor Model of personality and symptoms of PEDOFILŲ ASMENYBĖS YPATUMAI IR SOCIALINĖ clinical disorders: a meta-analysis. Journal of Psychopathology KOMPETENCIJA and Behavioural Assessment 2005; 27:101-114. Z. Majchrzyk, K. Grzywinska-Aleksandrowicz http://dx.doi.org/10.1007/s10862-005-5384-y Raktažodžiai: seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus, pedofilija, 15. Marshall WL. The relationship between self-esteem and de- savivertė, socialinė kompetencija. viant sexual arousal in nonfamilial child molesters. Behaviour Santrauka Modification 1997; 21:86-96. Atlikti tyrimai turi tikslą nustatyti, ar preferenciniai nusikaltimų http://dx.doi.org/10.1177/01454455970211005 prieš vaikus vykdytojai skiriasi nuo situacinių vykdytojų didžiojo penketo kategorijoje: asmenybės ypatumai, savivertė ir socialinė 16. Marshall WL. Are pedophiles treatable? Evidence from North kompetencija bei reliacija tarp jų. Preferencinių vykdytojų grupę American studies. Seksuologia Polska 2008; 6:39-44. sudarė 55 vyrai, nuteisti už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, 17. Marshall WL, Barbaree HE. An integrated theory of the etiolo- kuriems buvo diagnozuota pedofilija. Situacinių nusikaltėlių grupę gy of sexual offending. In: W. L. Marshall, D. R. Laws, H. E. sudarė 50 nuteistųjų be tokios diagnozės. Tyrimo metu panaudoti Barbaree (eds.). Handbook of sexual assault: Issues, theories, metodai: asmenybės tyrimo instrumentas NEO-FFJ, savivertės and treatment of the offender. New York 1990; 257-278. klausimynas MSEJ, J-E Rotterio skalė, socialinės kompetencijos http://dx.doi.org/10.1007/978-1-4899-0915-2_15 klausimynas. Reikšmingi skirtumai nustatyti paslaugumo 18. Marshall WL, Mazzucco A. Self-esteem and parental at- ir savivertės, populiarumo ir moralinės savęs akceptacijos, tachments in child molesters, Sexual Abuse: A Journal of bendro lygio socialinės kompetencijos ir kompetencijos, Research and Treatment 1995; 7:279-285. determinuojančios efektyvų elgesį intymiose situacijose, grupių 19. Marshall WL, Barbaree HE, Fernandez YM. Some aspects of vertinime. Preferenciniai vykdytojai parodė žemesnius rezultatus social competence in sexual offenders, Sexual Abuse: A Journal visose skalėse NEOFFI. Ekstraversija buvo geriausias socialinės of Research and Treatment 1995; 7:113-127. kompetencijos požymis abiejose grupėse. Esminių skirtumų tarp preferencinių nusikaltėlių nenustatyta. 20. Marshall WL, Champagne F, Brown C, Miller S. Empathy, Adresas susirašinėti: [email protected] intimacy, loneliness, and self-esteem in nonfamilial child molesters: a brief report, Journal of Child Sexual Abuse 1997; 6:87-98. Gauta 2015-12-11 http://dx.doi.org/10.1300/J070v06n03_06 21. Martowska K. Psychologiczne uwarunkowania kompetencji społecznych. Warszawa 2012. 22. Matczak A. Kwestionariusz Kompetencji Społecznych KKS. Podręcznik. Warszawa 2007. SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2016, 26 tomas, Nr. 1, p. 105-109 BIOMEDICINA: TEISMO PSICHIATRIJA/ DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2016.016 BIOMEDICINE: FORENSIC PSYCHIATRY 105

PENITENTIARY REFORM IN POLAND, SELF-INJURIOUS BEHAVIOURS BY INMATES BETWEEN 2001 AND 2014

Jerzy Pobocha Polish Forensic Psychiatry Association

Key words: self-injury, prison, penitentiary reform. harm”, „self-mutilation”, „parasuicide” [1, 18]. Self-injury is a response to the inmate’s internal or Abstract external situation. Such behaviour brings relief from unple- The paper presents the nomenclature, types and sta- asant emotions and cognitive processes, adverse environ- tistical data on self-mutilation among prisoners in ments or interpersonal interactions [1, 12]. different countries. The research on self-mutilation In 1998 or 2003, approx. 4 % of inmates in the USA among children and youth in some European coun- inflicted self-injuries [1, 2, 11]. tries indicate that they most often occur in Belgium, Types of self-mutilation [5]. They are divided into: and often carried out by girls. It presents how the severe – self-castration, cutting off a limb, undertaken in problem of self-injury to the eyeballs among priso- psychotic or psychoactive drug-induced states. ners in Poland was resolved in the years 1980-84. Stereotyped – banging the head against a wall, hitting It further presents statistical data on the number of one’s own body, particularly in autism, mental retardation prisoners on temporary detention and those convic- and psychoses. ted in Poland in the years 2001-2014. In Poland, Superficial (moderate) – skin cutting, body harm of low thanks to multi-directional actions, including the in- severity. troduction of electronic monitoring, increased scope In England and Wales between 2004 and 2009 approx. of activities of educators, psychologists, and psychi- 5 to 6% of male inmates and 20 to 24% female inmates atric doctors a drop in self-mutilation was recorded, self-harmed [7]. per 100,000 prisoners from 788 in 2001 to 36 in Self-harm incidents occur also both in the whole po- 2014, i.e. by 90%. After 2010, as result of the re- pulation and in persons with mental disorders, similarly to form of the prison system, a significant drop was suicide – to a lesser extent [8]. also recorded in deaths due to illness and self-muti- Researchers have been searching for the risk factors for lation. The suicide rate among prisoners decreased self-injurious behaviours in children and adolescents that after 2001, resulting in 20 per 100,000 prisoners in are similar to those in adults. Such causes have been repor- 2012. This is a lower rate than in penitentiary ins- ted as genetic or personality-related vulnerability, aggres- titutions, e.g. in England and Wales. These results sive and impulsive tendencies, psychiatric disorders, nega- were achieved despite the fact that expenditure on tive life events or social problems, or low optimism, which penitentiary institutions in Poland are several times contribute to the development of suicidal or self-injurious lower than equivalent institutions in Europe and the ideation. Self-harm may have a suicidal purpose and effect, US. or merely an injurious one. As shown in the figure below. The results obtained are the effect of the work of Self-injurious tendencies in children and adolescents all prison officers, doctors, psychiatrists, psycholo- were the object of a European research on a group of over gists, observance of human rights and humanization 30 thousand people. The results showed that self-harm be- of the execution of penalties. haviours were the most frequently observed in Belgium, and the least in the Netherlands. Girls demonstrate self- Introduction harm tendencies much more often than boys. As shown in A self-injurious behaviour is one that is meant to cause the figure below. damage to health, but not to result in death. Other English I found an inspiration for my speech in the experien- terms are: “self-injury”, „non suicidal self-injury”, „self- ce I gained during my 31 years of work for the Forensic

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs Correspondence to: Jerzy Pobocha, e-mail: [email protected] 106

Psychiatry Department of the Pre-trial Detention Center in Polish penitentiary institutions have seen a drop in the Szczecin. number of inmate self-harms after 2001. This number per Aim of the study. One of the reasons for self-harm in- 100 thousand prisoners fell from 788 in 2001 to 36 in 2014, cidents may stem from the „seemingly humanitarian” deci- which is by 95% [4]. sions to release from prison someone that has self-harmed This ratio is lower than the one for inmates in the En- their eyeball. In Poland, such a situation occurred between glish and Welsh penitentiary systems between 2001 and 1981 and 1984, where over 200 inmates harmed their own 2011. eyeballs in order to be granted a release from their peniten- In Poland, the ratio of self-destructive behaviour in the tiary facility. Only after three ophthalmology departments form of attempted suicide between 2001 and 2014 ranges within Katowice, Lublin and Szczecin Pre-trial Detention between 130 and 211. As shown in figure 7. Centers were opened could the eyeball self-injury “epide- After 2010, as a result of the penitentiary and healthca- mic” be contained. The inmates realized that injuring their re systems reform, a substantial decrease in the number of own eyeballs would not “guarantee their freedom”. inmate deaths due to sickness, and a smaller decrease in deaths due to self-mutilation, has been observed. As shown Results in the figure below [4]. In Poland, the number of prisoners grew by 12% betwe- In Poland, between 2001 and 2014 the number of suici- en 2001 and 2007. Only in 2007 did it start to fall gradually, dal deaths dropped to 20 per 100 thousand prisoners, i.e. by to reach in 2014 the same level as in 2001. The number of 70%. As shown in figure 9 [4]. inmates was reduced by, inter alia, limiting the number of Article 73a of the Criminal Punishment Code Act has provisional arrests and introducing electronic monitoring of paroled convicts so that their punishment could be ser- ved outside the correctional facility [4].

Fig. 3. The Pre-trial Detention Center in Szczecin, the hospital, Fig. 1. Risk factors for self-harm and suicide in adolescents [8] the Forensic Psychiatry Department. The author’s workplace between 1974 and 2005

Fig. 2. Self-injurious behaviours in international studies of ado- Fig. 4. Number of people provisionally arrested or sentenced in lescents [14] Poland between 2001 and 2014. 107

caused by diseases

self-muti- lation

Fig. 5. Inmate self-harm ratio in Poland between 2001 and 2014 per 100 000 prisoners Fig. 8. Deaths due to sickness or self-mutilation by inmates in Poland between 2001 and 2014

Fig. 6. Suicide in inmates in England and Wales between 2001 and 2011 [17] Fig. 9. Suicidal deaths in Poland between 2001 and 2014, per 100 000 prisoners

Fig. 7. Self-destructive behaviour in the form of attempted suicide between 2001 and 2014 per 100 thousand prisoners [4] Fig. 10. Inmates placed in therapeutic departments in Poland in been amended, which allows for using CCTV in order to 2013 according to their diagnosis [4] control the behaviour of inmates [13]. The Justice Minis- ter’s directive of 16/10/2009 provides for the scope within mates in Poland has resulted from multifaceted actions which CCTV vision and sound can be transmitted, replayed undertaken within the penitentiary system reform imple- and recorded in Correctional Facilities. mented in 2004 and 2010. As part of these actions, the sui- The drop in self-harms and suicidal deaths among in- cide prevention program included, inter alia, in the Prison 108

Service Chief Director’ Directive was expanded [10]. This clubs or departments, or participate in training courses [15]. directive expands the scope of actions by the correctional They can also work, for which they are paid [3, 6]. The healthcare system, psychologists and correction officers. proportion of inmates working in Polish penitentiary insti- The previously-mentioned CCTV system has been intro- tutions in 2013 and 2014 is shown in table 1. duced on a wider scale – now taking the form of cameras installed in places where prisoners spend their time. Conclusions Special precautions have been undertaken in respect of The data presented above shows that the penitentia- inmates “protected against aggression from other inmates”. ry system in Poland has undergone a substantial reform. Correction officers have been trained in penitentiary emer- Thanks to that, we have been able to reduce considerably gency negotiation skills, who now have the status of nego- the numbers of self-harm incidents and deaths both due tiators. Such actions, too, have stemmed from the Prison to sickness and suicide. The results achieved allow us to Service Chief Director’ directive [10]. classify the Polish penitentiary system as one of the best Inmates demonstrating non-psychotic mental disor- globally. These outcomes have been achieved despite the ders, including those who have committed offences in fact that outlays on the Polish penitentiary system, per in- connection with disorders of sexual preference, mental de- mate, are many times lower than those in other European fectives, as well as those addicted to alcohol or narcotic or countries or the USA. As an example, the monthly cost per psychotropic drugs, are placed in therapeutic departments inmate in the Correctional Facility in Rzeszów is 2 thou- where they are subjected to specialist treatment: psycholo- sand zloty. In turn, the entire penitentiary budget is over gical, medical or rehabilitation (art. 96 § 1 (1) of the crimi- 2.4 billion zloty [9]. nal punishment code). The penitentiary system reforms implemented in- Po A comparison of the number of inmates in Polish The- land after 1989 during the country’s political system trans- rapeutic Departments of Correctional Facilities in 2014 is formation, and subsequently in 2004 and 2010, have cau- shown in figure 10. sed a considerable drop in the numbers of self-mutilation The foregoing comparison shows that prisoners are incidents and suicidal deaths. The inmate self-harm and most frequently diagnosed with non-psychotic mental di- suicide ratios in Poland between 2001 and 2014 were lo- sorders, then with alcohol or psychotic drug additions, and wer than those in the penitentiary systems of, for instance, then with disorders of sexual preference. England and Wales, or the USA. The healthcare service in Polish penitentiary institu- The results achieved are an outcome of the contribu- tions provides its services in hospitals and infirmaries. tions made by all of the penitentiary system’s officers, In Poland, within the premises of Pre-trial Detention psychiatrists and psychologists, and are owed to the obser- Centers there are six Forensic Psychiatry Departments vance of human rights and to the humanization of penalty which, apart from performing forensic psychiatric observa- execution, as well. tions, are involved in diagnosing and treating the inmates that demonstrate mental disorders. These departments have References a total of 267 beds, including 53 - 85 „therapeutic beds” [4]. 1. Appelbaum KL. Self-injurious behaviours. W: Trestman RL, Since 2002, our correctional facilities have been run- Appelbaum KL, Metzner JL (red.) Oxford textbook of cor- ning an American alcohol addiction treatment program - rectional psychiatry. Oxford University Press 2015; 281. „ATLANTIS” [19]. 2. Briere J, Gil E. Self-mutilation in clinical and general popu- Also, methadone maintenance treatment has been run lation samples: prevalence, correlates, and functions. American since 2012 for drug addicts, with a total of 7 programs in Journal of Orthopsychiatry 1998; 68:609-620. 23 penitentiary units that offer 305 places altogether [16]. http://dx.doi.org/10.1037/h0080369 Inmates can take part in schooling at school education 3. Budzyńska I. Praca więźniów w wybranych krajach Europy i Ameryki Północnej. Raport nr 166, www.biurose.sejm.gov.pl/ teksty/r-166.htm Tab. 1. Proportion of inmates working in Polish penitentiary insti- 4. Centralny Zarząd Służby Więziennej – Statystyka, http://www. tutions in 2013 and 2014 2013 2014 sw.gov.pl/pl/o-sluzbie-wieziennej/centralny-zarzad-sw/ 5. Favazza A. The coming of age of self-mutilation. J. Nerv. Ment. Average number of prisoners 83898 78987 Dis 1996; 186:259-268. The average percentage of 31,5 % 34,7 % http://dx.doi.org/10.1097/00005053-199805000-00001 employees 6. Gajdus D, Gronowska B. Europejskie standardy traktowania 109

więźniów (rekonstrukcja standardów oraz ich znaczenie dla 17. Suicide in prisoners in England and Wales in the period 2001- polskiego prawa i praktyki penitencjarnej). Zarys wykładu. 2011. www.theguardian.com Toruń, 1998; 124-128. 18. Taylor PJ. Offenders and alleged offenders with mental disor- 7. Hawton K, Linsell L, Adeniji T, Sariaslan A, Fazel S. Self-harm der in non-medical settings. W: Gunn J, Taylor PJ. Forensic in prisons in England and Wales: an epidemiological study of psychiatry. Clinical, legal and ethical issues. 2-ed., CRC Press, prevalence, risk factors, clustering, and subsequent suicide. Taylor & Francis Group, 2014. Lancet 2014; 383:1147. 19. Wasylkowska K. "Atlantis" i AA – szansa na resocjalizację. http://dx.doi.org/10.1016/S0140-6736(13)62118-2 Świat Problemów 2002; 5. 8. Hawton K, Saunders KE, O'Connor RC. Self-harm and suicide in adolescents. Lancet 2012; 379:2374-2375. NUTEISTŲJŲ AUTOAGRESINIO ELGESIO http://dx.doi.org/10.1016/S0140-6736(12)60322-5 PAKITIMAI BAUSMĖS ATLIKIMO VIETOSE 9. Ile kosztuje utrzymanie więźnia? http://wiadomosci.onet.pl/ LENKIJOJE swiat/ile-kosztuje-utrzymanie-wieznia/q2mvn J. Pobocha 10. Instrukcja nr 16 /2010 Dyrektora Generalnego Służby Raktažodžiai: kalinių autoagresinis elgesys, prevencinės Więziennej z dnia 13 sierpnia 2010 r. w sprawie zapobiegania priemonės. samobójstwom osób pozbawionych wolności. www.bip.sw.gov. Santrauka pl Straipsnyje pateikta kalinių autoagresinio elgesio formos bei įvairių šalių statistiniai duomenys apie autoagresiją. Autoagresinio 11. Klonsky ED, Oltmanns TF, Turkheimer E. Deliberate self-harm elgesio tarp vaikų ir jaunimo tyrimai Europos Sąjungoje parodė, kad in a nonclinical population: prevalence and psychological cor- dažniausiai toks elgesys įvykdomas merginų Belgijoje. Straipsnyje relates. American Journal of Psychiatry 2003; 160:1501-1508. taip pat nagrinėjama, kaip buvo išspręsta kalinių autoagresinio http://dx.doi.org/10.1176/appi.ajp.160.8.1501 elgesio, konkrečiai akių obuolių žalojimo, problema Lenkijos 12. Klonsky ED. The functions of deliberate self-injury: A review kalėjimuose 1980-1984 m. Pažymima, kad kalinčių asmenų of the evidence. Clinical Psychology Review 2007; 27:226-239. elektroninio monitoringo, aktyvios psichologų ir psichiatrų veiklos http://dx.doi.org/10.1016/j.cpr.2006.08.002 dėka Lenkijos kalėjimuose pasiektas labai ryškus autoagresinio 13. Kodeks Karny Wykonawczy. elgesio sumažėjimas (95 proc.) nuo 788 (100 000 kalinių) 2001 m. iki 36 - 2014 m.. Savižudybių rodiklis nuo 2011 m. tarp kalinių taip 14. Madge N, Hewitt A, Hawton K, i in. Deliberate self-harm pat nuolat mažėjo ir 2012 m. pasiekė 20 - 100 000 kalinių. Tokie within and international community sample of young people: pozityvūs rezultatai gauti visų penitenciarinių tarnybų, gydytojų comparative findings form the Child & Adolescent Self-harm psichiatrų, psichologų efektyvaus darbo dėka ir sąlygoti žmogaus in Europe (CASE) study. Journal of Child Psychology and teisių užtikrinimo bei pažangumo bausmės humanizacijos procese. Psychiatry 2008; 49(6):671. Adresas susirašinėti: [email protected] http://dx.doi.org/10.1111/j.1469-7610.2008.01879.x 15. Nauczanie skazanych w zakładach karnych i aresztach Gauta 2016-01-20 śledczych. www.sw.gov.pl/pl/o-sluzbie-wieziennej/edukacja- skazanych/ 16. Programy substytucyjne prowadzone w jednostkach peni- tencjarnych. www.sw.gov.pl/data/files SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2016, 26 tomas, Nr. 1, p. 110-116 110 BIOMEDICINA /BIOMEDICINE DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2016.017

RŪKYMO YPATUMAI TARP PSICHIATRIJOS IR NEPSICHIATRIJOS STACIONARUOSE GYDOMŲ PACIENTŲ LIETUVOJE

Alvydas Navickas, Justina Valančiūtė, Petras Navickas, Laura Lukavičiūtė, Vita Danilevičiūtė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas

Raktažodžiai: rūkymas, psichiatrijos stacionarai, nep- liai išskyrė dar ir vaistų šalutinius reiškinius maži- sichiatrijos stacionarai, Lietuva. nantį poveikį. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad 85,5% rūkančių ir 23,8% nerūkančių asmenų Santrauka psichiatrijos stacionaruose pažymėjo reikalingu- Tyrimo tikslas. Išsiaiškinti rūkymo paplitimo ypa- mą specialių rūkyti skirtų vietų, kai nepsichiatrijos tumus įvairiuose Lietuvos gydymo įstaigų staciona- stacionaruose dauguma rūkančių 68,7% bei 100% ruose. nerūkančių pasisakė priešingai (p = 0,001). Svar- Tyrimo metodas. Buvo atliktas vienmomentis, kie- bu atkreipti dėmesį į tai, kad nei vienam pacientui kybinis, anoniminis, anketinis tyrimas psichiatrijos nebuvo nustatyta su rūkymo problemomis susijusi ir nepsichiatrijos stacionaruose Vilniuje, Klaipėdoje diagnozė ir nebuvo skirtas gydymas. Metant rūky- ir Šiauliuose. Apklausti 228 asmenys: 113 psichia- ti psichiatrijos skyrių respondentai daugiausia vil- trijos (49,6%) ir 115 nepsichiatrijos (50,4%) stacio- čių teikė rūkymo metimo konsultacijoms, gydymui, naruose besigydančių asmenų, tarp jų moterų buvo elektroninėms cigaretėms, o nepsichiatrijos skyrių: 116 (50,9%) ir vyrų 112 (49,1%). Respondentų am- elektroninėms cigaretėms, griežtiems draudimams žius buvo nuo 18 iki 92 (54,5 ± 18,5) metų. ir gydymui. Įdomu pažymėti, kad literatūrai apie rū- Tyrimo rezultatai. Psichiatrijos stacionaruose -rū kymo žalą abiejų grupių rūkoriai teikė mažiausiai kančių asmenų gydosi 3,5 karto daugiau – 48,7%, reikšmės. nei nepsichiatrijos stacionaruose 13,9% (p = 0,001). Išvados. Lietuvoje stacionaruose gydomiems - pa Iš visų rūkančių pacientų psichiatrijos ir nepsichi- cientams rūkymo problema yra aktuali, ypač tarp atrijos stacionaruose beveik dvigubai dažniau rūko psichiatrijos stacionarų ligonių. Psichiatrijos staci- vyrai, atitinkamai 65,5% ir 62,5%. Net 96,3% rū- onarų pacientai turi sunkesnius rūkymo požymius kančių psichiatrijos ir 75% nepsichiatrijos stacio- ir patiria daugiau diskomforto sprendžiant rūkymo narų respondentų tęsia rūkymą besigydydami sta- problemą. Rūkymo sukeltai psichikos ir elgesio su- cionare (p=0,008). Psichikos sutrikimus gydantys trikimų diagnostikai, profilaktikai ir gydymui nėra pacientai surūkydavo vidutiniškai 5,6 cigaretėmis skiriama adekvataus dėmesio, priemonių ir resursų. daugiau, t. y. vidutiniškai po 16,3 cigaretes per die- Sąlygų rūkyti nebuvimas veda į rūkančių ir nerū- ną lyginant su gydančiais somatinius sutrikimus – kančių pacientų žeminimą, diskriminaciją ir psichi- 10,7. Net 55,8% psichiatrijos stacionarų responden- atrijos stigmatizavimą. tų pažymėjo rūkantys vidutinio stiprumo cigaretes, o nepsichiatrijos stacionarų pacientai dažniau rūkė Įvadas lengvas – 43,8% (p = 0,013). Dažniausiai rūkantys Rūkymas yra viena dažniausių priklausomybių tarp psi- pacientai rūko lauke: psichiatrijos – 46,9%, nepsi- chikos sutrikimus turinčių asmenų [1]. Psichikos ligomis chiatrijos – 75,0%. Be to psichiatrijos skyrių paci- sergantys asmenys, kaip ir kiti rūkantys, turi padidėjusią entai rūkė tualetuose ir net palatose. Pagrindiniai du riziką mirti nuo rūkymo sukeltų ligų. Nustatyta, kad psichi- rūkymą palaikantys faktoriai abejose grupėse buvo kos sutrikimų turintieji net 2–4 kartus dažniau rūko nei as- tie patys: tai raminantis ir gerinantis nuotaiką po- menys bendroje populiacijoje, kas lemia ir didesnį plaučių veikis, o psichiatrijos stacionaruose gydomi rūka- onkologinių ligų paplitimą tarp jų [1–4]. Rūkymas, alko-

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs Adresas susirašinėti: Alvydas Navickas, el. p. [email protected] 111 holio vartojimas, menka dantų priežiūra taip pat padidina Tyrimo objektas ir metodika ir burnos bei gerklų vėžio riziką [3]. Prochaska ir kiti savo 2014 m. vasario – balandžio mėnesiais buvo atliktas tyrimo [4] metu pastebėjo, kad dažniau rūko jaunesni, vie- kiekybinis, anoniminis, vienmomentis tyrimas psichiatri- niši, bipoliniu afektiniu sutrikimu, depresija ar kitomis pri- jos ir nepsichiatrijos stacionaruose Vilniuje, Klaipėdoje ir klausomybės ligomis sergantys pacientai. Kito tyrimo metu Šiauliuose, taikant anketinės apklausos metodą, siekiant Etter su bendraautoriais [2] pastebėjo, kad schizofrenija ar įvertinti rūkančių pacientų paplitimą bei ypatumus. Ap- schizoafektiniu sutrikimu sergantys pacientai buvo labiau klausai naudota anoniminė anketa, kurioje buvo pateikti priklausomi nuo tabako nei rūkantys bendroje populiaci- klausimai tiek rūkantiems, tiek nerūkantiems asmenims. joje. Taip pat minėti pacientai rūkė 6 cigaretėmis per die- Apklausa vykdyta raštu. Iš 228 tinkamai užpildytų anketų ną daugiau, pirmąją cigaretę ryte surūkydavo 30 minučių 113 (49,6%) buvo iš psichiatrijos ligoninių ir 115 (50,4%) anksčiau, bei daug mažiau pasitikėjo savo jėgomis planuo- iš nepsichiatrijos ligoninių (1 lentelė), tarp jų moterų buvo dami mesti rūkyti [2]. 116 (50,9%) ir vyrų 112 (49,1%). Respondentų amžius Rūkymo uždraudimas gydymo įstaigose daugelyje buvo nuo 18 iki 92 (54,5 ± 18,5) metų. Tyrimui naudota JAV valstijų bei daugelyje Europos šalių turėjo sumažinti anketa buvo sudaryta remiantis PSO „Tabako klausimai dūmų ekspoziciją tarp pacientų, lankytojų, darbuotojų, taip apklausoms“ [11]. pat paskatinti mesti rūkyti, tačiau šis draudimas aplenkė Respondentai klausimyne turėjo pateikti 52 atsakymus. daugumą psichiatrijos ligoninių, nes buvo pastebėta, kad Bendroje dalyje nurodė savo amžių, lytį, išsilavinimą, gy- rūkymas ligoniams padeda valdyti ligos simptomus. Be venamąją vietą (miestas ar kaimas), stacionaro pavadinimą, to, manoma, kad draudimas rūkyti tarp šių pacientų yra gydymo stacionare trukmę. Pagal rūkymo įpročius jie buvo sunkiai įgyvendinamas, nes nikotino abstinencija jiems suskirstyti į rūkančius ir nerūkančius. Rūkantieji turėjo įra- gali sukelti padidėjusį dirglumą bei ažitaciją, kas žymiai šyti per dieną surūkomų cigarečių skaičių, bendrą rūkymo sutrikdytų darbą psichiatrijos skyriuose [4,8]. Kito tyrimo trukmę, nurodyti cigarečių stiprumą – lengvos (nikotino metu Glyn ir Sussman pastebėjo, kad dauguma schizofreni- koncentracija iki 0,6 mg), vidutinio stiprumo (nikotino ja sergančių pacientų parūkę jautė mažiau nerimo bei buvo koncentracija 0,7–0,9 mg) ir stiprios (nikotino koncentra- labiau atsipalaidavę. Taip pat tyrimai [7] parodė didesnį cija > 1 mg), nurodyti kiek vidutiniškai išleidžia pinigų už atkryčių kiekį metusiems rūkyti schizofrenija sergantiems vieną cigarečių pakelį, atsakyti, ar rūko šio gydymo staci- asmenims. Rūkančių teigimu [6], nikotino vartojimas ska- onare metu. Taip pat reikėjo atsakyti, ar, jų manymu, ligo- tina atsipalaidavimą ir malonias emocijas, mažina nerimą, ninėse reikalingi specialiai rūkyti skirtos patalpos (vietos). pyktį, depresiją, mažina socialinę atskirtį, padeda bendrau- Tirti rūkoriai turėjo pažymėti kur: lauke, tualete, koridoriu- ti. Rūkantiems nikotino poveikyje išsiskyręs azoto oksidas je, palatoje ar kitose vietose rūko; taip pat nurodyti rūky- sumažina streso simptomus, didina posinapsinio dopamino mo priežastis: teikia malonumą, pagerina nuotaiką, būdas kiekį [5]. Tačiau nevertėtų pamiršti, kad cigarečių dūmai pabendrauti su kitais, lengvina ligos simptomus, veikia ra- padidina CYP1A2 fermentų aktyvumą, dėl to sumažėja minamai, jaučia nenugalimą potraukį rūkyti, bandė mesti, daugelio vaistų, pvz., olanzapino, klozapino koncentracija bet nepavyko, trūksta aplinkinių palaikymo, metus rūkyti kraujyje. Rūkymas taip pat susijęs ir su padidėjusiu halope- pablogėjo liga bei kitos priežastys; taip pat ar norėtų mesti ridolio, flufenazino klirensu. Dėl šių priežasčių rūkantiems rūkyti bei kas, jų manymu, jiems padėtų spręsti šią proble- schizofrenija sergantiems asmenims gali prireikti didesnių antipsichotikų dozių nei nerūkantiems [1,2,6]. mą: kramtomas tabakas, elektroninės cigaretės, literatūra Nepaisant rūkymo žalingo poveikio ir aktyvaus skati- prieš rūkymą, griežtas draudimas rūkyti ligoninėse, rūky- nimo mesti rūkyti, Prochaska ir kiti, atlikę tyrimą JAV San mo metimo konsultacijos, gydymas prieš rūkymą. Šiuose Francisko Psichiatrijos ligoninėse, nustatė, kad psichikos klausimuose galima buvo pasirinkti kelis pacientui tin- sveikatos centruose iš tiesų labai mažai dėmesio skiriama kančius atsakymus. Buvo pateikti klausimai, ar buvo kon- rūkymui ir priklausomybei nuo tabako. Nei vienam iš 250 sultuotas dėl rūkymo problemų ir ar skyriuje galėjo rasti pacientų nebuvo nustatyta priklausomybė tabakui bei rūky- informaciją apie rūkymo prevenciją. Atsakymų į klausimą mo statusas nebuvo įtrauktas į gydymo planą. Kitame tyri- dažnis vertintas procentais, jų pasiskirstymo statistiniam 2 me su panašia tiriamųjų grupe nustatyta, kad 52% nebuvo reikšmingumui nustatyti naudotas chi kvadrato (χ ) krite- padrąsinti ligoninės personalo mesti rūkyti [4]. rijus. Rezultatai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai Darbo tikslas: išsiaiškinti rūkymo paplitimo ypatumus paklaidos tikimybė p < 0,05. Tarpusavio ryšiams įvertinti psichiatrijos ir nepsichiatrijos Lietuvos gydymo įstaigų sta- taikyta Pearson‘o ranginė koreliacija. Duomenų statistinei cionaruose. analizei naudotas SPSS 17. 112

Tyrimo rezultatai (vidutiniškai 67,8±1,6 metų amžiaus, nuo 23 iki 92 m.) (2 Nustatyta (1 lentelė), kad psichiatrijos stacionaruose lentelė). rūkančių asmenų gydosi net 3,5 karto daugiau nei nepsi- Rūkantys ir nerūkantys asmenys psichiatrijos ir nep- chiatrijos stacionaruose (p = 0,001): iš 113 apklaustų psi- sichiatrijos stacionaruose pagal išsilavinimą ir gyvenamą chiatrijos stacionaruose gydomų asmenų rūkė 55 (48,7%), vietą reikšmingai nesiskyrė, daugiausia buvo vidurinio iš- kai nepsichiatrijos stacionaruose iš 115 apklaustųjų rūkė silavinimo respondentų bei dažniau buvo gyvenančių mies- tik 16 (13,9%). Iš visų rūkančių pacientų psichiatrijos ir te. Svarbu pažymėti, kad psichiatrijos stacionarų pacientai nepsichiatrijos stacionaruose beveik dvigubai dažniau rūkė gydėsi žymiai ilgiau nei nepsichiatrijos stacionaruose (2 vyrai, atitinkamai 65,5% ir 62,5%. lentelė). Tyrimo metu buvo lygintas rūkančių ir nerūkančių as- Tyrimo duomenys parodė, kad psichiatrijos stacionaro menų amžius psichiatrijos ir nepsichiatrijos stacionaruose. pacientai rūko vidutiniškai 5,6 cigaretėmis daugiau – vi- Rūkančių pacientų psichiatrijos ir nepsichiatrijos staciona- dutiniškai 16,3±1,3 (nuo 3 iki 50) per dieną, o nepsichia- ruose vidutinis amžius buvo panašus, atitinkamai 44 ±1,8 trijos stacionaruose rūkaliai surūkė vidutiniškai po 10,7± metų (nuo 20 iki 67 m.) ir 45,6±3,4 metų (nuo 21 iki 67 1,4 (nuo 4 iki 20 cigarečių) per dieną. Nustatyta, kad psi- m.). Nerūkančių asmenų vidutinis amžius psichiatrijos sta- chiatrijos stacionarų pacientai buvo linkę rūkyti stipresnes, cionaruose buvo 46,4±2,2 (nuo 18 iki 76 m.), kai nepsi- turinčias daugiau nikotino cigaretes nei nepsichiatrijos chiatrijos stacionaruose dažniau nerūkė vyresni asmenys stacionarų pacientai. Net 54,5% psichiatrijos stacionarų

1 lentelė. Respondentai pagal stacionarus, rūkančius ir nerūkančius pacientus bei lytį (2014 m., Lietuva) PSR – psichiatrijos stacionarų respondentai; NPSR – nepsichiatrijos stacionarų respondentai; RP – rūkantys pacientai; NP – nerūkantys pacientai; Vyr – vyrai; Mot – mo- terys.

Iš viso 228 respondentai PSR 113 (49,6%) NPSR 115 (50,4%) RP 55 (48,7%) NP 58 (51,3%) RP 16 (13,9%) NP 99 (86,1%) Vyr. Mot. Vyr. Mot. Vyr. Mot. Vyr. Mot. 36 (65,5%) 19 (34,5%) 18 (31%) 40 (69%) 10 (62,5%) 6 (37,5%) 48 (48,5%) 51 (51,5%)

2 lentelė. Psichiatrijos ir nepsichiatrijos stacionarų rūkančių ir nerūkančių pacientų palyginimas pagal amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą, gydymosi trukmę, požiūrį į rūkymo patalpas (2014 m., Lietuva) Kriterijus Nr. Variantai PSR RP PSR NP NPSR RP NPSR NP N = 55 N = 58 N = 16 N = 99 Amžius m ± SN 44,0 ± 1,8 46,4 ± 2,2 45,6 ± 3,4 65,8 ± 1,6 Išsilavini- 1. Nebaigtas 3 (5,5%) 2 (3,4%) 1 (6,3%) 19 (19,2%) mas vidurinis 2. Vidurinis 24 (43,6%) 24 (41,4%) 8 (50,0%) 40 (40,4%) 3. Nebaigtas 2 (3,6%) 3 (5,2%) 0 3 (3%) aukštasis 4. Aukštesnysis 13 (23,6%) 10 (17,2%) 4 (25,0%) 11 (11,1%) 5. Aukštasis 13 (23,6%) 19 (32,8%) 3 (18,7%) 26 (26,3%) Gyvenamo- 1. Miestas 49 (89,1%) 47 (81%) 12 (75%) 79 (79,8%) ji vieta 2. Kaimas 6 (10,9%) 11 (19%) 4 (25%) 20 (20,2%) Gydymosi 1. < 7 d. 16 (29,1%) 17 (29,3%) 8 (50%) 71 (71,7%) trukmė 2. 7–14 d. 17 (30,9%) 17 (29,3%) 5 (31,3%) 20 (20,2%) 3. 15–30 d. 14 (25,5%) 19 (32,8%) 2 (12,5%) 5 (5,1%) 4. > 30 d. 8 (14,5%) 5 (8,6%) 1 (6,3%) 3 (3%) Reikia rū- 1. Taip 47 (85,5%) 14 (23,8%) 5 (31,3%) 0 kymo patal- 2. Ne 8 (14,5%) 44 (76,2%) 11 (68,7%) 99 (100%) pos (vietos) 113 pacientų pažymėjo rūkantys vidutinio stiprumo cigaretes, dažnesnio rūkymo paplitimo bei nerūkančių įtraukimo į o nepsichiatrijos stacionarų pacientų 68,8% pažymėjo rū- pasyvų rūkymą net 85,5% rūkančių ir 23,8% nerūkančių kantys lengvas cigaretes (p = 0,013). Tuo metu kai abiejų asmenų psichiatrijos stacionaruose pasisakė, kad gydymo tipų stacionarų respondentų rūkymo stažas buvo panašus įstaigose reikalingos specialios rūkyti skirtos vietos, kai vidutiniškai apie 20 metų (3 lentelė). nepsichiatrijos stacionaruose dauguma rūkančių 68,7% bei Respondentų atsakymai apie rūkomų cigarečių kainą 3 lentelė. Psichiatrijos ir nepsichiatrijos stacionarų pacientų rūkymo ypatumai (2014 m., Lietuva) parodė tendenciją, kad psi- * – respondentų atsakymų skaičius yra nurodytas Iš viso. chiatrijos stacionarų pacien- tai dažniau rūkė brangesnes Kriterijus Nr. Variantai PSR RP NPSR RP = 16 = 55 cigaretes nei nepsichiatrijos Cigaretės / dieną 16,3 ± 1,3 10,7 ± 1,4 stacionarų. 55,8% psichiatri- Rūkymo metai 20,8 ± 1,7 19,6 ± 2 jos stacionarų pacientų rūkė Cigarečių stiprumas 1. Lengvos 15 (27,3%) 11 (68,8%) cigaretes kainavusias 6–8 Lt 2. Vidutinio stiprumo 30 (54,5%) 4 (25,0%) arba 1,7–2,4 Eur, kai nepsi- 3. Stiprios 10 (18,2%) 1 (6,2%) chiatrijos stacionarų paci- Pakelio kaina 1. < 6 Lt (< 1,74 €) 12 (21,2%) 7 (43,8%) entai dažniau, t. y. 43,8%, 2. 6–8 Lt (< 1,74–2,32 €) 30 (55,8%) 4 (25,0%) rinkosi pačias pigiausias ci- 3. > 8 Lt (> 2,32 €) 13 (23%) 5 (31,3%) garetes iki 6 Lt arba 1,7 Eur. Ar rūko stacionare? 1. Taip 53 (96,4%) 12 (75,0%) Daugumai pacientų rū- 2. Ne 2 (3,6%) 4 (25,0%) kymas – nenutrūkstamas Rūkymo vieta* 1. Laukas 30 (46,9%) 12 (75,0%) procesas, nepaisant ligoninė- 2. Tualetas 13 (20,3%) 0 se galiojančių draudimų. Net 3. Koridorius 2 (3,1%) 3 (18,8%) 96,3% apklaustųjų rūkan- 4. Palata 3 (4,7%) 0 čiųjų psichiatrijos skyriuose 5. Kita 16 (25,0%) 1 (6,3%) bei 75% nepsichiatrijos sta- Iš viso 64 (100%) 16 (100%) cionarų pacientų rūkė gydy- Rūkymo priežastis* 1. Teikia malonumą 13 (11,4%) 3 (13,6%) mo stacionare laikotarpiu (p 2. Pagerina nuotaiką 15 (13,2%) 5 (22,7%) = 0,008) (3 lentelė). Apklau- 3. Būdas bendrauti 10 (8,8%) 3 (13,6%) sos metu pacientai pažymė- 4. Lengvina simptomus 15 (13,2%) 0 jo pagrindines vietas, kur jie 5. Veikia raminamai 29 (25,4%) 5 (22,7%) rūkė gydymo metu. Duome- 6. Potraukis rūkyti 5 (4,4%) 1 (4,5%) nys parodė, kad psichiatrijos 7. Bando mesti 17 (14,9%) 2 (9,1%) stacionarų pacientai rūkė 8. Trūksta palaikymo 2 (1,8%) 2 (9,1%) įvairesnėse vietose: lauke – 9. Nerūkant pablogėja 1 (0,9%) 0 46,9%, tualete – 20,3%, net liga palatose – 4,7% arba kori- 10. Kitos 7 (6,1%) 1 (4,5%) doriuose – 3,1% bei kitose Iš viso 114 (100%) 22 (100%) vietose – 25,0%, tokiu būdu Rūkymo metimo būdai* 1. Kramtomasis tabakas 0 0 dažnai įtraukdami į pasyvų 2. Elektroninės cigaretės 14 (23,3%) 4 (25,0%) rūkymą net ir nerūkančius 3. Literatūra 8 (13,3%) 1 (6,3%) pacientus bei medicinos 4. Griežti draudimai 5 (8,3%) 4 (25,0%) personalą. Priešingai nei 5. Rūkymo metimo kon- 17 (28,3%) 3 (18,7%) psichiatrijos stacionaruose, sultacijos nei vienas nepsichiatrijos 6. Rūkymo gydymas 16 (26,7%) 4 (25,0%) stacionarų pacientas nepa- Iš viso 60 (100%) 16 (100%) žymėjo rūkantis tualete ar Ar konsultuotas dėl 1. Taip 0 0 palatoje, dauguma jų rūkė rūkymo problemų? 2. Ne 55 (100%) 16 (100%) lauke – 75,0% ar koridoriuje Ar skyriuje yra informacija 1. Taip 0 0 – 18,8%. Galbūt dėl žymiai skirta rūkymo prevencijai? 2. Ne 55 (100%) 16 (100%) 114 visi nerūkantys pasisakė priešingai (p = 0,001), teigė, kad jo orumui, diskriminuoja ir stigmatizuoja pacientą ir psi- tokių vietų nereikia. chiatrinę pagalbą, bet ir kenkia aplinkiniams pacientams, Kitame anketos klausime rūkantys turėjo pažymėti vi- neretai juos erzina, sukelia pasipiktinimą, nusiskundimus sas priežastis, kodėl jie rūko (3 lentelė). Didžioji dalis rū- ir taip pat didina artimųjų neigiamą požiūrį į psichiatriją. kančių psichiatrijos stacionaruose, t. y. 25,4% nurodė, kad Problemą dar daugiau padidina tai, kad psichiatrijos staci- rūkymas juos veikia raminamai, dar išskyrė nuotaiką geri- onarų pacientų gydymosi trukmė yra žymiai reikšminges- nantį, pašalinius vaistų reiškinius mažinantį veikimą, o vie- nė už nepsichiatrijos pacientų. Todėl tai, kad psichiatrijos nas teigė, kad nutraukus rūkymą blogėja psichikos būklė. stacionaruose nėra tinkamai įrengtų rūkyti vietų sukelia Nepsichiatrijos stacionarų pacientai taip pat dažniausiai didžiulį sveikatos priežiūros konfliktą su visais staciona- nurodė raminamąjį ir nuotaiką gerinantį rūkymo poveikį po ruose gydomais pacientais. Lietuvos Respublikos Rūkymo 22,7%, bet nei vienas nepažymėjo pašalinį vaistų poveikio kontrolės įstatymas [11] draudžia rūkyti sveikatos priežiū- mažinimą ar nutraukus rūkymą blogėjančią sveikatą. Įdo- ros įstaigose. Todėl kyla didžioji dalis su rūkymu susijusių mu atkreipti dėmesį, kad retas abiejų grupių respondentas problemų pacientams, personalui, neįmanoma civilizuotai kaip rūkymo priežastį pažymėjo potraukį rūkyti (3 lentelė). spręsti susidariusių problemų, įrengti rūkyti skirtas patal- Net kas šeštas psichiatrijos ir kas aštuntas nepsichia- pas arba vietas. trijos stacionaro pacientas norėjo mesti rūkyti (3 lentelė). Šiuolaikinės techninės galimybės leidžia įrengti gerai Daugumos psichiatrijos pacientų manymu, efektyviausias ventiliuojamas rūkymo vietas. Šiose vietose galima būtų būdas metant rūkyti būtų rūkymo metimo konsultacijos tikslingai laikyti pacientams skirtą informaciją apie rūky- 28,3% bei gydymas nuo rūkymo 26,7%, o nepsichiatrijos mo žalą, prevenciją ir gydymą. Personalas lengviau galėtų stacionaro pacientai dar palaiko griežtų draudimų idėją. identifikuoti turinčius rūkymo problemų pacientus, įvertin- Abiejų grupių pacientams atrodo svarbi ir elektroninių tų rūkymo keliamą žalą ir galėtų lengviau išvengti rūkymo cigarečių pagalba. Įdomu tai, kad abiejų grupių pacientai problemų hipodiagnostikos klaidų bei atskleisti gydomųjų mažai reikšmės teikia literatūrai apie rūkymo žalą. Svarbus priemonių poreikį, planuoti lėšas joms įsigyti. atlikto tyrimo rezultatas: nustatyta, kad pacientai negauna Psichikos ir elgesio sutrikimų dėl tabako gydymas yra jokių konsultacijų ir literatūros apie rūkymo prevenciją iš svarbus stacionariai gydomiems kitomis psichikos ligomis juos gydančio personalo ir rūkymo problemos neįtraukia- sergantiems asmenims. Aktyvi, rekomendacijomis paremta mos į pagalbos planą. sutrikimų nuo tabako diagnostika ir gydymas turėtų būti viena iš psichikos sutrikimus turinčių pacientų priežiūros Diskusija dalių [9]. Europos psichiatrų asociacija rekomenduoja [10] Atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje psichiatrijos ir dokumentuoti psichikos sutrikimų turinčių asmenų rūkymo nepsichiatrijos stacionarų pacientų rūkymo ypatumai yra statusą, įvertinti, ar nėra kontraindikacijų nutraukti tabako gana skirtingi. Rūkymo problemos žymiai dažnesnės tarp vartojimą. Paciento būsena rūkymo metimo metu turėtų psichiatrijos skyrių pacientų. Net kas antras ligonis susidu- būti stabili, be jokios ūmios patologijos, psichiatrinis gy- ria su šiuo kenkiančiu sveikatai potraukiu, kuris turi aiškiai dymas neturėtų būti neseniai koreguotas ar planuojamas sunkesnį pobūdį nei nepsichiatrijos stacionarų pacientams. keisti. Labai svarbu konsultuoti pacientą rūkymo metimo Jie rūko daugiau ir stipresnes cigaretes, dėl jų rūkymo daž- klausimais, supažindinti, kokių nutraukimo simptomų niau kenčia kiti pacientai ir personalas. Panašiai, kaip ir už- mesdamas rūkyti jis gali sulaukti, aptarti alternatyvius bū- sienio mokslininkų atliktuose tyrimuose, galima patvirtinti, dus, kaip susidoroti su stresinėmis situacijomis ar nerimu kad psichiatrijos stacionarų pacientai jaučia didesnį poreikį bei tabako priklausomybės gydymo būdus. rūkyti dėl nikotino raminamojo poveikio, pašalinius reiš- kinius mažinančio poveikio bei dėl to, kad nutraukus ni- Rekomenduojama kotino vartojimą jaučiamas sveikatos pablogėjimas. Todėl 1. Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės įstatyme suprantama kai kurių mokslininkų rekomendacija esant (2003 m. lapkričio mėn. 20 d. Nr. IX-1840) pataisyti Trečio psichinės būklės pablogėjimui prievarta nekeisti paciento skirsnio 19 straipsnio Tabako gaminių ribojimas 1 punktą įpročio rūkyti, o tai rekomenduojama bandyti esant pagrin- taip: Lietuvos Respublikoje rūkyti draudžiama: 1) „...svei- dinio susirgimo atoslūgiui. Kadangi psichiatrijos staciona- katos priežiūros įstaigose ir jų teritorijose (išskyrus specia- ruose pacientams taikomas griežtesnis stebėjimas, dažniau liai rūkyti įrengtose patalpose (vietose), ...“. tenka praleisti laiką uždarose patalpose, todėl rūkymo sąly- 2. Rūkantiems pacientams diagnozuoti komorbidinius gos būna ypač komplikuotos, net kartais rūkoma palatose, psichikos ir elgesio sutrikimus dėl tabako vartojimo (re- koridoriuje ar tualete. Tai ne tik žemina pacientą, kenkia miantis TLK-10-AM kodas F17). 115

3. Psichikos ir elgesio sutrikimų dėl tabako vartojimo implications for treatment interventions. Drug Alcohol Depend, problemų sprendimą įtraukti į gydymo planą. 2004;76:143–151. http://www.drugandalcoholdependence. com/article/S0376-8716%2804%2900128-0/abstract Išvados http://dx.doi.org/10.1016/j.drugalcdep.2004.04.017 1. Lietuvoje stacionaruose gydomiems pacientams rū- 9. Fiore M, Jaen C, Baker T. Treating tobacco use and dependence: kymo problema yra aktuali, ypač tarp psichiatrijos stacio- 2008 update. Clinical Practice Guideline US: Department of narų pacientų. Health and Human Services Public Health Service; 2008. http:// 2. Psichiatrijos stacionarų pacientai turi sunkesnius rū- bphc.hrsa.gov/buckets/treatingtobacco.pdf kymo požymius ir patiria daugiau diskomforto sprendžiant 10. Ruter T, Bobes J, De Hert M. EPA Guidance on tobacco de- pendence and strategies for smoking cessation in people with rūkymo problemą nei somatinių stacionarų pacientai. mental illness. European Psychiatry 2014; 29:65-82. 3. Rūkymo sukeltai psichikos ir elgesio sutrikimų di- http://dx.doi.org/10.1016/j.eurpsy.2013.11.002 agnostikai, profilaktikai ir gydymui nėra skiriama adekva- taus dėmesio, priemonių ir resursų. 11. Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės įstatymas 2003 m. lapkričio 20 d. Nr. IX-1840. Vilnius http://www3.lrs.lt/pls/ 4. Rūkyti sąlygų nebuvimas veda į rūkančių ir nerū- inter3/oldsearch.preps2?a=223448&b= kančių pacientų žeminimą, diskriminaciją ir psichiatrijos stigmatizavimą. PECULARITIES OF SMOKING IN PSYCHIATRIC AND NON-PSYCHIATRIC WARDS IN LITHUANIA Literatūra A. Navickas, J. Valančiūtė, P. Navickas, L. Lukavičiūtė, 1. Lasser K, Boyd JW, Woolhandler S, Himmelstein DU, McCor- V. Danilevičiūtė mick D, Bor DH. Smoking and mental illness: a population- Key words: smoking, psychiatric wards, non-psychiatric wards, based prevalence study. JAMA, 2000;284:2606–2610. http:// Lithuania. jama.jamanetwork.com/article.aspx?articleid=193305 Summary http://dx.doi.org/10.1001/jama.284.20.2606 Objective: To find out the prevalence of smoking in various 2. Etter M, Mohr S, Garin C, Etter JF. Stages of change in smo- departments of Lithuanian hospitals. kers with schizophrenia or schizoaffective disorder and in the Methods: A cross-sectional quantitative anonymous question- general population. SchizophrBull, 2004;30:459–468. http:// naire study of psychiatric and non-psychiatric inpatients in Vilnius, schizophreniabulletin.oxfordjournals.org/content/30/2/459 Klaipeda and Siauliai hospitals. 228 people were interviewed: http://dx.doi.org/10.1093/oxfordjournals.schbul.a007092 113 in psychiatric hospitals (49.6%) and 115 in non-psychiatric inpatients (50.4%). 50.9% respondents were females (116) and 3. Lichtermann D, Ekelund J, Pukkala E, Tanskanen A, Lonnqvist 49.1% males (112). The age of respondents varied from 18 to 92 J. Incidence of cancer among persons with schizophrenia and (54.5 ± 18.5). their relatives. Arch Gen Psychiatry, 2001;58:573–578. http:// Results: In psychiatric wards were 3.5 times more smoking archpsyc.jamanetwork.com/article.aspx?articleid=481785 patients (48.7%) than in non-psychiatric wards (13.9%) (p=0.001). http://dx.doi.org/10.1001/archpsyc.58.6.573 Males smoked nearly two times more than females - 65.5% of smo- 4. Prochaska JJ, Gill P, Hall SM. Treatment of tobacco use in an kers were male in psychiatric hospitals, while 62.5% of smokers inpatient psychiatric setting. PsychiatrServ, 2004;55:1265– were male in non-psychiatric hospitals. People with mental disor- 1270. http://ps.psychiatryonline.org/doi/full/10.1176/appi. ders smoked 16.3 cigarettes per day compared to non-psychiatric ps.55.11.1265 patients who smoked 10.7 cigarettes per day. 55.8% of psychiatric http://dx.doi.org/10.1176/appi.ps.55.11.1265 patients smoked medium-strength cigarettes, while 43.8% of non- 5. Vleeming W, Rambali B, Opperhuizen A. The role of nitric psychiatric patients smoked light cigarettes (p=0.013). It was found oxide in cigarette smoking and nicotine addiction. // Nicotine that 96.3% of patients in psychiatric wards smoked even during their Tob Res, 2002 Aug;4(3):341–348. http://www.ncbi.nlm.nih. hospitalization period, along with 75% of non-psychiatric patients gov/pubmed/12215243 who reported smoking in hospital territories (p=0.008). While hos- http://dx.doi.org/10.1080/14622200210142724 pitalized, most respondents smoked outside: 57.7% of psychiatric smokers, 75.0% of non-psychiatric smokers. Also psychiatric hos- 6. Šagud M, Mihaljevic-Pleš A, Much-Šeler D. Smoking and pitals patients smoked in toilets and even in wards. They continued schizophrenia.// Psychiatria Danubina, 2009;21(3):371–375. smoking because it calmed them and improved their mood, psychi- http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19794359 atric patients also remarking that smoking relieved the side effects 7. Lyon E. R. A Review of the effects of nicotine on schizophrenia of treatment. It is important that 85.5% of smokers and 23.8% of and antipsychotic medications.//Psychiatric Services 1999; non-smokers in psychiatric wards commented on the necessity http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/10506305 for special places to be designated for smoking, contrasting with 8. Prochaska JJ, Rossi JS, Redding CA, Rosen AB, Tsoh JY, 68.7% of smokers and 100% of non-smokers in non-psychiatric Humfleet GL. et al. Depressed smokers and stage of change: wards who commented to the contrary (p=0.001). Of importance, 116 none of the respondents in this study were hospitalized due to a experience more difficulties solving smoking associated problems. diagnosis associated with smoking or were receiving any treatment There is a lack of adequate attention, tools and resources for the associated with it. Psychiatric respondents considered that the best diagnosis, prevention and treatment of smoking-related mental ways to stop smoking were stop-smoking consultations, treatment, and behavioural disorders. The lack of smoking conditions lead to electronic cigarettes, while non-psychiatric considered electronic smoking and non-smoking patients’ humiliation, discrimination cigarettes, treatment and a strict prohibition of smoking to be most and stigmatization of psychiatry. effective. It is interesting to note that neither group smokers gave Correspondence to: [email protected] much importance to literature against smoking. Conclusions. Smoking is a very prevalent problem in Lithu- Gauta 2016-02-01 anian wards, especially amongst psychiatric patients. Patients in psychiatric wards suffer from severe smoking-related symptoms and APŽVALGA. INFORMACIJA / REVIEW. INFORMATION 117

SUICIDES - THE PERMANENCE OF MOTIVES

Zdzisław Majchrzyk, Marta Wiszniowska-Majchrzyk Institute of Psychology Cardinal Stefan Wyszyński University, Warsaw, Poland

Key words: suicide, ways of committing suicide, mo- Yet, the meaning of myth is not easy to decipher. Cas- tives, sirer maintained that our own logic is useless for the task because myths were created for different purposes. Even Summary obvious contradictions and similarly rational thoughts do The problem of suicide is probably the most discus- not operate there. The only law is the law of metaphor, sed issue over centuries by cultural historians, phi- gladly used by psychoanalysts [5]. From such a viewpoint, losophers, writers, artists, and, last not least, by -pro Attis’s symbolic self-castration constitutes punishment for fessionals such as psychiatrists, psychologists, so- violating his father’s rights by sexual relations with his ciologists, clergymen and artists. Views on suicide mother. Another version of the same myth comes from the undergo considerable modifications and no satisfac- East and explains Attis’s castration as committed in fear of tory explanations are available as yet. One thing is losing his mother’s affection. Absence of love equals lack certain - suicides have been committed for a variety of all pleasure and joy of life, and, in consequence, death. of reasons, but they seem to remain hard to probe Another version of the myth states that Attis (Adonis) ena- though very much the same, to quote one astonis- mored in the Goddess of Fertility named Cybele, castra- hing link between Herostrates and Andreas Lubitz. ted himself in a fit of frenzy. Cultural historians discern his deed as symbolic fertilization of the earth. The flowers Introduction (adonis vernalis) grew from his abundantly streaming blo- Suicide - between truth and mystery od, considered sacred by the adherents of his cult [31]. All civilizations have their own myths. Besides gods and Suicides of mythological characters happen because heroes there are also ordinary people, who battling against of problems in interpersonal relations, their emotional and adversities of fate, their own psyche, had moments of ordi- sexual spheres of life. Irrational nature of such relations nary human weakness, and often voluntarily took their lives. has been explained in many ways. Those young men lose Myths reflect deepest longings, expectations, anxieties nothing by acts of self-annihilation, on the contrary, they and human tragedies. In challenging situations, myths, as if gain much more entering the circle of the immortals or the show patterns of “model solutions” to resolve practical pro- goddess awards them with resurrection. The drama shown blems. Such problems are situated in time, usually between in the myth is to constitute the basic psychological law in the beginning and the end of life that is between love and human development that is, achieving higher stage of deve- death. These two constitute the most universal motive of lopment by former submission and humility [31]. all mythologies. However, they differ in their experiencing Some reasons of mythological characters taking their love and death, which are unique in various cultures. Indi- own lives seem banal or strange, such as the behaviour of vidual myths show not only the ways of committing suicide the Trojan heroes (Ajax). Greek myths also describe double but also the individuals, their personal traits, interpersonal suicides committed by consent. Kayne and Kyanippos kil- relations, emotions and evaluate living thorough such trau- led themselves together to atone for their incestuous love. matic choices or necessities [31]. Staphylos’s daughters, Molpadia and Parthenos, jumped In the book ‘Myths of Life and Death’, Cottie Bur- into the sea from a cliff to escape their stepfather’s anger. land characterized the myth as the truth explained irratio- Similarly, Cecropse’s daughters found their death jumping nally that shows a tangible history, referring to pictures from the cliff of Acropolis, in fear of their father’s anger for and thoughts that can be interpreted only in mythological guarding Erichthonius, the son of Hephaestus and Athene. contexts. This truth is concise and easy to accept, because Another pair of mythological lovers, Pyramus and Thisbe, given indirectly via metaphors [17]. committed double suicide stabbing themselves when for-

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Correspondence to: Zdzisław Majchrzyk, e-mail: [email protected] 118 bidden to marry. According to the legend, the place stained Cleomenes I of Sparta preferred to ‘die an honorable death’ with their blood turned the mulberry bush from white into than be enslaved by his enemies [30]. red [10]. History of the Ancient Rome abounds with suicides of Ways of committing suicide famous politicians, statesmen, sometimes their wives, also Mediterranean cultures draw their myths mainly from writers and philosophers [18, 22, 40]. Cicero praised Cato the Ancient Greece and Rome. There are at least 74 that end the Younger for taking his life. Cato chose death to stay with suicide [10, 40]. Its most frequent methods were: han- true to his ideals, refusing to live in the country ruled by ging (21), drowning (12), self-immolation (10), stabbing a tyrant. Bleeding himself to death he removed dressings (8), and poisoning (1). In other cases the manner was un- and expelled physicians. Cicero praised his desperate act disclosed. Thus, methods seem similar. Men and women for Cato impersonated Cicero’s stoic ideals [7]. commit suicide by hanging. Women die by self-immo- Extorted suicides lation, jumping from a cliff or drowning. Men tend to use Extorted suicides (performed on order) were committed weapons [21]. by those whom various rulers sentenced to death. Such op- Motives of committing suicide tion was offered to famous people who formerly rendered They have not changed much over centuries. These are great services to their country. That was considered a privi- despair after losing someone loved, especially sons, such leged and honorable way of ending one’s life. Such death as committed by Adrastos, who took part in the expedition does not fully fit the definition of suicide because it lacks against the Thebes; Hecuba, king Priam wife; Antiklea, the element of voluntarily taking one’s life. Odysseus’s mother waiting for his return from the war. Seneca the Younger (3 BC - 65 AC), writer, philosop- Antigone hanged herself after the death of her brother, Po- her and Nero’s tutor, committed such extorted suicide. Ha- lynices. Despair seemed the main motive. That is not so ving offended Nero (rebuking him for his fascination with obvious, as Antigone herself states that she means to love the fights of gladiators) he was accused of conspiracy and not to hate [34]. Her statement rings with depth and power, made to take his life. Similar accusation cost the lives of reflecting upon love and the value of life. Her fiancé, Hay- Petronius, Piso and Lucan, who bled themselves to death mon, stabs himself with a sword. After his death, Eurydice, in bath [3, 19, 40]. Caesar Marcus Salvius Otho took his his mother and Creon’s wife, also takes her life [10]. life having lost his battle decided to take his life and thus to Pathological motives that fit contemporary definitions end the civil war. When his body was burned, several of his of extended suicide can be discerned in Cleoboea’s despera- soldiers committed suicide [3]. te act for she hanged herself having killed her beloved son, Brutus Marcus Junior, one of Caesar’s murderers, ran Antheus. Themisto took her life having mistakenly murde- onto his own sword having lost the Battle at Philippi. His red her sons. Aura, on whom Aphrodite sent madness, kil- head was cut off and thrown in front of Caesar’s- monu led her twins by Dionysus [21, 40]. Mythical and legendary ment. Before the battle Brutus was visited by a specter of suicides resulted from negative and emotional reactions in the murdered Caesar who foretold his death, saying that consequence of sudden and difficult situations. they would meet at Philippi. From then on, this means the Suicides of historical figures inevitability of meeting one’s fate and death. Brutus’s wife Suicides, whether legendary, mythical or historical, also killed herself in a very painful manner, having swallo- happened to famous individuals from the Ancient Egypt, wed burning coals [3, 23]. Greece and Rome. We find those motives more ‘discerni- Suicides after lost battles, individual, shared or collecti- ble’. Cleopatra the Great (69- 30 BC.) is probably the most ve appear in the Bible. Saul, heavily wounded in the battle recognizable character. As the last queen from the House with the Philistines, commits suicide to avoid being killed of Ptolomy, Mark Antony’s wife committed suicide after by them. He and his page stab themselves with their own his defeat by Octavian at the battle of Actium in 31 BC swords [26]. Collective suicide by the Jewish defenders of The tradition has it that Cleopatra and her two maids killed the Masada (73 AC) is an impressive act of self inflicted themselves by means of an asp bite [18]. death to avoid dishonorable crucifixion from the Roman Hannibal (247-182 BC) one of the most famous com- invaders [9]. manders in the Antiquity, first the vanquisher of Romans Disgrace - Lucretia, the virtuous wife then defeated by Scypio the Elder at Zama in 203 B.C, exi- The most famous suicide in Roman legends was that led on Crete in Bithynia was to be extradited to Rome. In committed by Lucretia, who came to epitomize female fi- despair he took poison saying: “let the death of a helpless delity in Roman literature. As Tarquinius’s virtuous wife old man free Rome from fear” [3, 35, 40]. Another king, (the last Roman king who lived probably in 6th or5th 119 century BC) she was treacherously raped by Sextus, Tar- suicidal or lethal interference that anticipate s natural death quinius’ son. Having told her husband and asking him to of a suffering person [21]. revenge her honor, she drew a dagger into her heart [3, 19, Ancient medics and philosophers on suicide and eut- 24, 40]. Subsequent tradition connected the event with an hanasia uprising against Tarquinius [39]. Lucretia’s rape and death Ancient people regarded experiencing death and its si- became a powerful topic for Botticelli, Cranach the Elder, gnificance not only in its physical milieu but also conside- Titian, Tintoretto, Rubens and Rembrandt [19]. Shakespea- red the state of mind, views on afterlife, matters of honor re devoted a long poem entitled ‘The Rape of Lucrece’ and and individual desires. Good death could very well mean Handel composed ‘Cantata Lucrertia’. peaceful death of natural causes, suicide or death inflicted Equating suicide with ‘happy death’, euthanasia by someone else to avoid physical or mental suffering or In ‘The Histories’, Herodotus reconstructed the- dis humiliation [4]. cussion Croesus (king of Lydia 560-546 BC) supposedly Item 3 of Hippocrates’s Oath refers to refraining from carried with Solon (635-560 BC). The Athenian legislator, administrating death by doctors:”I will never administer sage and traveler told Croesus a story of Cleobis and Biton, poison to anyone - even when asked to do so. Nor will I two brothers from Argos. Their mother Kydippe, Hera’s suggest a way that others (even the patient) could do so” priestess, was ordered to ride to the goddess’s shrine. Yet, [14]. One can assume that doctors of that time also met the oxen for the cart did not return from the field. Her sons with such requests to shorten one’s life and instruct how took the harness and drew their mother’s cart. They were to commit suicide. The formula of the oath precluded any praised for being fit. Their happy mother was praying for medical intervention, including advising, stood in opposi- the sons’ best future possible. Both men gave their- offe tion to the physicians’ ethos. Of course, we do not know rings, took part in the feast and went to sleep in the shrine, what the practice was. Asclepiades of Bithynia, Greek phy- the sleep from which they never waked, as it was the sleep sician (1 century BC) died throwing himself from the flight of death. of stairs. The supposed motive was old age and incurable According to Solon, happy men end their lives in pros- ailments [3]. perity and happiness, free from disability, disease or suffe- In spite of his position and respect enjoyed, Emperor ring. Croesus did not like Solon’s words, considering him a Hadrian (76-138) was prevented from taking his life. Ha- fool because he disregarded present happiness and advised ving written his last will he was trying to kill himself with him to consider the end of each matter (life) [13, 29-31]. a dagger, when failed he became even more violent. He The idea of eternal happiness, ‘of ‘happy death’ is as- asked his physician to administer poison, in order not to sociated with suicide. Myths associate happy death with do so; the physician killed himself [6]. Similarly, the phy- longevity in a country of eternal happiness (situated so- sicians looking after Septimus Severus (146-211 AC) dis- mewhere in the North). In legends, old men threw them- regarded his ambitious son’s insistence to hasten his ailing selves from cliffs into the sea to find ‘happy death’ when father’s death, their stubbornness brought about their death they decided to have enjoyed their lives to the fullest. In when the son came to power [12]. magic-symbolic thinking, old men are often situated close Pythagoras (582-500 BC) was the first to address the to the borderline between the world of the living and that of moral problem of suicide evaluation. As reported by Cicero the dead. Attitudes to old men are ambivalent; they evoke (106-43 BC) he maintained that man could not leave his hope, fascination, fear and anxiety. In the world of the dead post without his commander’s (that is god’s) order, which they act as guardians and judges. Their hybridism caused he was ordered to protect [6]. Taking one’s life violates fear and anxiety concerning the loss of order and divisi- one’s duty toward god. It upsets world harmony that man is on between male and female creatures [20, 71]. Hybridism part of with his individual immortality [4]. and impurity of old men expressed itself in the rite of ‘su- Plato (427-347 BC) ambivalently presented ethical eva- preme cleansing’ on May 14th, on which day the men over luation of suicide. He allowed resigning from treatment and sixty were thrown into the Tiber river to free the city from despised those, who would undergo prolonged treatment or failures and plagues [41]. rehabilitation. It can be assumed that he also approved of Identifying death with suicide and, even more so, with suicide [27]. In’ The Republic’ written toward the end of euthanasia, is ambiguous. The Latin term ‘mors volunta- his life, he disapproved of suicide when not ordered by law ria’ underlines voluntary character of suicidal conduct. The or resulting from misery or experienced dishonor. Suicides term ‘euthanasia’ used to positively connote with death must be buried away from others in disgrace without any and its sense differed from the today meaning, being human memorial erected [28]. 120

Aristotle (348-322 BC) took up the problem of suici- his sons or plundering his country [29]. This view proves de in ‘Nicomachean Ethics’, maintaining that man should that the ancient community approved the possibility of conduct his life according to the virtue of valor, which ne- taking one’s life. In view of depreciation of human life, gation is suicide. Suicide is an escape from poverty, love or disrespect of human laws, authoritarianism of the rulers, worry, and as cowardice negates valor. Man chooses death suicide guaranteed defense of honor and gave the feeling to escape difficulties and not because death is morally -be of control over one’s life. autiful, but to avoid misery. Only mean and despicable men The Christians, immersed in Greek and Roman cultures, commit suicide for having committed unspeakable crimes were no strangers to social affirmation of suicide. Individu- are hated and thus refute life and kill themselves. A righte- al or communal suicides of the Jews made a considerable ous man has no reason to end his life. He takes life as an impact, such as the defense of the Masada fortress (73AC), opportunity to promote goodness and leave a trace of his described in The Bible and other documents as the way to existence in the world [1]. avoid disgraceful crucifixion by the Romans [9]. Soon, the Every suicide breaks the law, betrays the community same cross came to symbolize mystery of redemption, the that forbids such deeds, his action harms others, for his life symbol of truth and goodness - all in the new cultural and belongs to others who need him, while he avoids the evil he civilizational context. should confront [36]. Thus Aristotle pointed to the indivi- The Catholic Church, particularly in the Middle Ages, dual and communal evil of suicidal acts. Yet, Aristotle took did not allow suicides Catholic burials (instead, they were his life throwing himself into the sea when sentenced to buried at special graveyards or designated places or at the death on the charge of immorality. Tatarkiewicz adds that it graveyard wall). Those who attempted suicide were ostra- happened after the death of his illustrious pupil, Alexander cized, expelled from the community of the faithful and the Great, then Aristotle left Greece on an upsurge of an an- could hold no functions in the church. No wonder, the then ti-Macedonian movement to die in exile before long [37]. believers, both the faithful ones and also others, feared the Socrates (496-399 BC) spent his life teaching how to judgment of the world and less frequently reached for un- use brains to achieve virtue, fortitude and courage. Sen- natural and untimely suicidal death [9, 11, 38]. tenced to death by the Heliaia for supposedly corrupting the minds of the Athenian youth he denied the accusation. Conclusion When his pupils wanted to facilitate his escape, he refused In the majority of cases, though ideological anticipa- on the ground of obeying the law and committed suicide tions of suicides and their motives are understandable and drinking poison. His last days recorded by Plato testified ‘timeless’, they relate to a particular cultural milieu. They to his heroic meeting his death as no one had ever before. conformed to the ethics of the time, the opinions of physi- According to Tatarkiewicz, Socrates came to epitomize the cians, sages, philosophers and the existing law. ideal philosopher, his life and death fulfilling the obliga- Plato and his moral principles for the physicians that tions as one [37]. were to be observed in the ideal polis, as explained in ‘The The problem of suicide occupied a central position in Republic’ [27]. The rules for practicing medicine and their the philosophy of Stoicism. They believed that a sage may supposed relations to suicide and euthanasia, as then un- take his life for rational reasons, which could happen in derstood, were connected with Plato’s vision of the state five instances; his own death would be beneficial to others; and normative regulations. Plato perceived history of so- suicide prevents him from committing a bad deed; loss of cial progress as downfall and degeneration, disturbing income; acute illness; loss of mental powers [4]. abandonment of the ideals of virtue, reason, bravery, moral Still they advocated enduring illness and misery and dis- strictness, discipline and moderation, justice and concern tancing oneself against the adversities of fate. However, for common good, which used to permeate primordial, he- when man decided there are good reasons to kill himself, roic communities. let him do it. Epictetus (50-130 AC) accepted suicide in As an aristocrat, Plato particularly despised Athenian some rationally motivated cases, always undertaken out of democracy, as the rule of egoistic mob, driven by exagge- his free will [8]. Stoics’ elitist privilege to commit suicide rated ambitions and increasing consumption. He modeled was given only to the chosen few who would be in control, his ideal system on the militarized and ascetic city- state detached and dispassionate in the hour of supreme test [36]. Sparta. Such model would revive valor, making the citizens A neo-platonic philosopher, Plotinus (203-270 AC) be- abandon egoism and work toward common good [33]. lieved that nothing could prevent a sage from being happy, Plato’s polis molds and supports specific kind of indivi- whether witnessing to raping of his daughters, murdering dual valor, against the will and personal happiness - if need 121 be. This is the way to consider Plato’s medical ethics. There They are ready to prepare the dead to be exposed just be- is a point of convergence between the aims of medicine and fore the ceremony, to make them look ‘as if it were a li- criminal law. It rings in several justification for negative ving body asleep’ [32]. Some traditional burial rites are eugenics, euthanasia, suicide and other forms of ‘peaceful still preserved but new ones come in, such as leaving cell exit’ (death of hunger) that have been practiced ever since. phones in coffins. Does it mean we are truly going to miss So, what is the truth about interpersonal relations? Those the deceased? Soon, we are going to attend funeral cere- who love want their beloved to exist and live [25]. monies without leaving our car, as happens in US. Virtual However, this is not a rule if individual behaviour (mo- cemeteries do exist, so does virtual funeral ceremonies, so tives) originate from obsession or depression, the latter do virtual ceremonies in our global world we have ‘telepre- frequently diagnosed today. Herostrates (a cobbler living in sence’, virtual time and space that are elements of ‘reality’. IV century BC) obsessed to gain eternal fame; decided that it could be achieved by committing a terrible deed. In 356 References BC he burned the Temple of Artemis in Ephesus, believed 1. Arystoteles. Etyka nikomachejska. Warszawa 1982; 115B: one of the Seven Wonders of the World [39]. Considered 333. the first terrorist in history [16], also epitomizes an -indi 2. Bałandynowicz A. Czy różnica pomiędzy zrozumieniem a vidual striving for fame by all means, even at the cost of zlekceważeniem osoby może zdecydować o życiu lub śmier- wrongdoing. Psychology defines such behaviour as ‘Heros- ci? [in] T. Sakowicz, K. Gąsior (ed.) Wartości w rodzinie i trates complex’. Thus, did Andreas Lubitz, who crashed społeczeństwie. Kielce 2014; 28-50. the Germanwings plane on March 24, 2015, do it on pur- 3. Bicard J. Leksykon śmierci wielkich ludzi. Warszawa 1988. pose? This is the question aviation experts, psychologists 4. Carrick P. Medical ethics in Antiquity. Boston 1985; 127-128. and psychiatrists have been trying to answer. If so, what http://dx.doi.org/10.1007/978-94-009-5235-5 were his motives? The case of Anders Breivik also requires 5. Cassirer E. Esej o człowieku. Warszawa 1971. psychological and psychiatric examination [42]. 6. Cyceron. Katon Starszy w starości [in] Cyceron, Plutarch, So far we have been oscillating between obsession, di- Pochwała starości Warszawa 1996; XX 73; 66. sease and norm. However, one has to be careful in using 7. Cyceron. Rozmowy tuskulańskie. Warszawa 2009; 49. such traditional terms as norm or pathology when assessing 8. Epiktet. Diatryby; Encheridion z dodaniem Fragmentów oraz individuals of another generation. It appears that traditio- Genomologium Epiktetowego, Warszawa 1961; 12, 9. nal psychology with its theoretical constructs and frame of 9. Goodman M. Rzym i Jerozolima. Zderzenie antycznych reference is not enough. Perhaps our knowledge concer- cywilizacji. Warszawa 2007; 342. ning suicide motives is to become another myth to be re- 10. Grimal P. Słownik mitologii greckiej i rzymskiej. Wrocław, placed with motives of deliberately terminating individual Warszawa, Kraków 1990. and social existence by means of euthanasia and eugenics. 11. Haszczyński J. Wiara i samobójstwo. Przegląd Filozoficzny We tend to share the opinions and anxieties of the com- 1/93. munity of professionals who point to the multi-motivatio- 12. Herodian. Historia Cesarstwa Rzymskiego. Wrocław 2004; nal character of suicide and need for social prevention [2]. III 15, 76. It seems that accepting the right of an individual to commit 13. Herodot. Dzieje. Warszawa 2005; I 32, 29-.31. suicide, if death is preferable to suffering, we may assume 14. Hipokrates. Internet Encyclopedia of Philosophy (acc. that some opinions are too uncompromising, particularly 8.08.2015). if they refer to one’s guilt and social obligations. Not all 15. Historycy cesarstwa rzymskiego. Żywoty cesarzy od Hadriana suicides can be prevented, whether we consider those who do Warszawa 1966; Numeriana I 24.11-12, .45. commit them healthy or sick. 16. http://www.polskieradio.pl/130/2912/Artykul/1035857, One has to bear in mind how our civilization defines Historia-terroryzmu (acc. 30.03.2015) individual and social needs. One of such needs is selecting 17. Innes; B. Granice śmierci. Warszawa 1999; 4. the healthy (closer to living) and the sick (closer to death). 18. Klein G. Kleopatra – ostatni uśmiech faraonów [in] M. Huf The latter are often under ‘professional care’ that also helps (ed.) Sfinks. Tajemnice historii. Katowice 1996. in undertaking many difficult decisions, including the -de 19. Kopaliński W. Słownik mitów i tradycji kultury. Warszawa cision to die. 1985. Death and dying have always caused fear. They are 20. Kowalski P. Leksykon - znaki świata. Warszawa 1998; 71. riddled with many secrets, literally and metaphorically. 21. Kubiak Z. Mitologia Greków i Rzymian. Warszawa 1999. Modern undertakers set out to diminish crisis and sadness. 22. Lannin M. 100 największych dowódców wszechczasów. 122

Warszawa 1988. 39. Wielka Encyklopedia Powszechna . Warszawa 1965; Vol.6. 23. Markiewicz. T., Romanowski A. Skrzydlate słowa. Warszawa 40. Winniczuk L.(ed.) Słownik kultury antycznej. Grecja. Rzym 1998. .Warszawa 1989. 24. Marseille J. J. Laneyrie-Degane N. Dzieje ludzkości. 41. Winniczuk L. Ludzie zwyczaje i obyczaje starożytnej Grecji Największe wydarzeni w historii sztuki. Warszawa 1999. i Rzymu. Warszawa 1983; 431. 25. Pieper J. O miłości. Warszawa 1975; 32. 42. Zamach w Norwegii. Nowy wymiar zagrożenia terroryzmem 26. Pismo Święte Starego i Nowego Testamentu. Poznań- w Europie. Warszawa 2011. Warszawa 1980. 27. Platon. Państwo i prawo. Warszawa 1958; 406B-C, 169. SAVIŽUDYBĖ – BESIKEIČIANČIŲ MOTYVŲ 28. Platon. Prawa. Warszawa 1960; C-D 419, 873. PASTOVUMAS 29. Plotyn. Enneady. Warszawa 2000; t.I- III, 83-87. Z. Majchrzyk, M. Wiszniowska-Majchrzyk Raktažodžiai: savižudybė, savižudybės būdai, motyvai. 30. Polibiusz, Dzieje. Warszawa 1957; V, 38; 271. Santrauka 31. Pospiszyl K. Tristan i Don Juan. Warszawa 1986; 13. Per šimtmečius savižudybės problema dažniausiai yra diskutuo- 32. Reanney D. Śmierć wieczności – przyszłość ludzkiego umysłu. jama tarp filosofų, kultūrologų, rašytojų, menininkų ir specialistų Warszawa 1993; 280. profesionalų – psichiatrų, psichologų, sociologų, dvasininkų. Laikui 33. Russel B. Dzieje filozofii Zachodu i jej związki z rzeczywis- bėgant, savižudybių problemos vertinimas sulaukė ženklių modifi- tością polityczno-społeczną od czasów najdawniejszych do kacijų, tačiau iki šiol trūksta pakankamo šio reiškinio paaiškinimo. dnia dzisiejszego. Warszawa 2000. Tik vienas dalykas nekelia abejonių – savižudybės įvykdomos dėl 34. Sofokles. Antygona, Warszawa 1972; 30. kelių priežasčių, kurių tyrimas iki šiol lieka sunkus, nors dažnai savižudybės yra įvykdomos dėl motyvų, jungiančių tokius skirtin- 35. Stadle H. Hannibal u bram Rzymu [in] M. Huf. M.(ed.) Sfinks. gus postulatus kaip Herostratas ir Andreas Lubitz. tajemnice historii. Katowice 1996. Adresas susirašinėti: [email protected] 36. Ślipko T. Etyczny problem samobójstwa [in] T. Ślipko Życie i pleć człowieka, Kraków 1978; 355. Gauta 2015-12-11 37. Tatarkiewicz W. Historia filozofii. Warszawa 1970. Vol. I; 93. 38. Unterman A . Żydzi. Wiara i życie. Łódź 1989. APŽVALGA. INFORMACIJA / REVIEW. INFORMATION 123

AMENDMENTS IN THE POLISH CRIMINAL PROCESS AFTER 01 JULY 2015

Jerzy Pobocha Polish Forensic Psychiatry Association

Key words: adversarial process, criminal code reform, prosecution and the court. These institutions, due to “private” expert opinion. the lack of “specialist knowledge”, are often unable to detect errors in psychiatric evaluation. Abstract The paper discusses the changes in the criminal On 01 July 2007 amendments to the following Acts en- code and the code of criminal procedure in force in tered into force in Poland: The Criminal Code and the Code Poland since 1 July 2015. This is a shift in a greater of Criminal Procedure. It resulted in the Polish criminal extent from the inquisitorial and accusatorial pro- process becoming increasingly adversary than ever before. cess to the adversarial process. The paper also dis- In Poland, before World War II, the inquisitorial system cusses the disadvantages of the criminal procedure, was in force in which judicial body assumes all the judicial resulting in lengthy proceedings (in 2013, an ave- functions: conducting an investigation, prosecution, defen- rage of 4.2 years) despite the fact that Poland has ce and settlement proceedings. The judicial body initiates 35% more judges and spends 52% more than the the proceedings, interrogates witnesses and makes allega- average European country. In the new adversarial tions. The parties are not present here or their role is con- model, the process of preparation and gathering of siderably limited. Historically, the Inquisition Tribunal was evidence shall be borne by the parties to the procee- based on canon law. ding with conflicting interest. The court will only There also exists a ‘mixed’ system – an adversarial and examine and assess evidence, as well as pass judge- inquisitorial one, in which the functions of a prosecutor, a ment. The change in the code of criminal procedu- defendant and a judge (parties) are separated [8, 17]. re in Art. 167 § 1 permits the court in exceptional, The criminal process in Poland until 1 July 2015 was justified circumstances to examine the evidence. On characterised by: the primacy of preparatory proceedings the basis of data from literature, the pros and cons to the court trial, the court conducts proceedings to take of the adversarial process are discussed, among ot- evidence for the second time. hers the viewpoint of Prof. M.Z. Szwarca and the As a result, the court trial was prolonged, which influ- Union of Prosecutors and Employees of the Prose- enced the time of pretrial detention [20]. cution of the Republic of Poland. The adversarial Roman law already had ‘audiatur et altera pars’ prin- model indirectly allows for private forensic psychi- ciple, which means ‘let the other side be heard as well’. atric opinions pursuant to Art. 393 § 3 of the code of The principle was also followed by the statements: ‘do not criminal procedure, regarded by the code as “state- condemn without having all the arguments for and against ments, publications, letters or memos”. Private opi- heard’; ‘give the accused party the chance for effective de- nion is not directly treated as evidence in the case, fence’; ‘Don’t pass absolute judgement if you’re not abso- but cannot be overlooked as “nonexistent” eviden- lutely certain you’re right’ [3, 8, 13]. ce. In a civil lawsuit, pursuant to the judgment of the The disadvantages of current principles of criminal pro- Supreme Court in 2011, the omission of “private” cedure involve: expert opinion, constitutes a breach of Art. 378 of  The advantage of pretrial proceedings over main trial. the code of civil procedure, which involves the re-  The Code of Criminal Procedure and practice do not peal of such a judgment. It indicated the influence of provide the parties (attorneys) with the free access to case private opinions in expediting quality control of fo- files and participation in evidentiary proceedings, rensic psychiatric investigations, conducted by the  Findings from evidentiary proceedings of Prosecu-

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Correspondence to: Jerzy Pobocha, e-mail: [email protected] 124 tion have considerable influence on the later evidentiary The aim of the amendment to the Polish Code of Cri- hearing procedure in court [6, 7, 16]. minal Procedure was to change the model of legal procee- According to the statistical data, excessive duration of dings – transition from the inquisitorial system to a more proceedings in Poland until 1 July 2015 resulted in the fact adversarial one. New provisions of the Code of Criminal that, for instance, the average time of court proceedings Procedure resulted in the fact that proceedings to take evi- in 2013 amounted to 4.2. year. As a result, the number of dence are conducted before the trial, whereas the trial has claims for compensation for ‘excessive length of procee- the adversarial character – it involves a dispute between the dings’ is increasing. In 2014, 1735 claims for compensation parties to the proceedings. were filed of the total amount of 4.8 million PLN. Such From art. 297 § 1 p. 5 of the Code of Criminal Pro- a situation takes place despite the fact that Poland has an cedure: ‘Collecting, securing and, to the extent required, above average number of judges and expenditures on judi- recording evidence necessary to file an indictment...’ it ari- cature. They are presented in the table below (Table 1). ses that a prosecutor does not have to collect all and any The amendments to the Code of Criminal Procedure act evidence but only to the required extent allowing him to and other acts were adopted by the Sejm of the Republic draw up an indictment. of Poland on 27 September 2013. After vacatio legis, the Art. 167 § 1 of the CCP provides who take initiative provisions entered into force on 1 July 2015. Some authors, in evidence-taking: ‘In judicial proceedings... evidence is including the members of the codification committee, clai- presented by parties after it is admitted by the presiding med that this amendment departs from the model of cri- judge or the court.’ The article establishes an exception to minal procedure, adopted in the years 1949-1950 by the the rule providing that ‘... in exceptional cases that invol- Polish Sejm due to political reasons [1, 5, 17]. ve extraordinary circumstances the court may carry out the By definition, adversarial system is a principle, in evidence.’ It will result in the transition of taking initiative which there are two contradictory parties being in dispute in evidence-taking from the court to the parties to the pro- in a formal judicial process. The principle of adversary trial ceedings: prosecutor and attorney, ‘the court does not seek proceedings states that preparation and gathering evidence evidence’ [12, 16]. in the trial is made by parties to the proceedings who have As a result of these amendments to the CCP, the role of competing interests. The court is obliged to examine and the court changes. It only fulfils the role of ‘inactive arbi- assess the evidence and to issue a judgement. ter’ who, after the parties’ presentation of evidence, whose The process is therefore a kind of struggle of parties for admissibility was earlier assessed by the court, gives a fair arguments and evidence [2]. judgement [16]. Adversarial system does not exclude the possibility of However, it is still claimed that ‘A prosecutor has not mediation. only extensive possibilities to collect evidence, but also to In 2013 I had the possibility to participate at the trial introduce it to the proceedings. These possibilities are si- adversarial in character in Ireland as an expert psychiatrist. gnificantly limited for the defence.’ [4] I was interrogated by the court in Dublin. The accused per- ‘The advantages of the adversarial system’ at the trial son was a Pole. Five attorneys (“balister”) and two assistant are also reflected in Russian literature – for instance M.Z. attorneys participated at the trial. During two days of the Szwarc indicates: ‘... short and fast trial. The parties can trial they asked me questions for a total of nine hours. collect evidence easier and faster as they are parties to the dispute, they know what happened between them and they Table 1. The number of judges and expenditures on judicature in know where is the evidence and how to look for it...’. It Poland in 2013 [18] is the case rather in the course of civil proceedings. The adversarial system is, therefore, the instrument to ensure Poland European impartiality of the court. It releases a judge from the role Union of ‘a judge in his own case’. If a judge begins to collect Number of judges 27.8 (35%) 17.9 evidence, he collects it for one of the party (ideal course of (per 100 thousand events), which infringes the principle of impartiality’. ‘... inhabitants) The court may also create its own version of events’. The adversarial system corresponds to the private character of Expenditures on judi- 0.85 (53 %) 0.4 cature % of the Gross rights protected in the course of the proceedings to a con- Domestic Product siderable extent. It is therefore logical that private rights can be protected by a person (applicable primarily to civil 125 proceedings). The investigation process involves the- in person may refuse consent for such kind of examination. vasion of the parties’ private autonomy and it contradicts The amendment to the Code of Criminal Procedure re- the competitive nature of the market. In the investigation sults in the increase in the parties’ activity. Evidence is pre- process, the court changes objects into subjects and it ta- sented before the court by the party, at the request of which kes the evidence it needs. ‘While collecting evidence, the (a prosecutor or an attorney) it was admitted by the court. court is guided by its own interests and not the interests of It motivates the parties to actively participate in the procee- the parties’. ‘... such a process contradicts the private-law dings to take evidence on account of the risk of losing the nature of rights and civil duties’. As a result ‘... the struggle possibility to present their arguments before the court [16]. of both parties, representing different and conflicting inte- In Poland, adversarial system is applied in civil procee- rests, allow to present such evidence before the court that dings. It is provided by the art. 232, second sentence and will enable them to establish the truth in a given case’ [21]. art. 236 – 241 of the Code of Civil Procedure. All evidence The author indicates ‘the drawbacks of the adversarial provided by the parties is assessed by the court and not only system’. ‘Adversarial system may turn the court into a -ma by the parties like in the new model of criminal procedure rionette controlled by the parties. Adversarial system – is in Poland. However, the court may take evidence ex officio a freedom of presenting or not presenting evidence, put- and amend evidentiary provisions issued before. ting forward and confirming the version, which all lead to The amendment to the Code of Criminal Procedure re- the situation, in which the parties manipulate the eviden- sulted in the limited role of the court in collecting evidence. ce, falsify it and conspire behind the court’s back in order The court is not obliged to seek evidence confirming an to obtain the decision advantageous for them’. ‘It can’t be indictment to prove that the accused person is guilty even ruled out that the parties will give the court the right or if a prosecutor did not do this. false evidence. The court turns out to be the hostage of the The amendment to the Code of Criminal Procedure re- adversarial system’. Therefore, there is a problem of real sults in the fact that an indictment may be drawn up in a impartiality as adversarial system is only when the parties different way. Art. 332 § 2 of the CCP clearly states that ‘a to the dispute are equal. Legal equality is not the actual justification can be added to an indictment...’. As a result, state. In the investigation process, the court eliminates the it releases a prosecutor from the obligation to draw up the inequalities and makes the rights equal. Adversarial system justification for an indictment but he has to prepare a list is a process, in which the court in its actions does not help of evidence. the weaker ones but suggests a struggle on equal terms’. The amendments to the CCP raise objections of the Pro- Formal equality is the one that ignores the actual inequali- secution. It hinders the application of the principle of unity ty and, in particular, material inequality. If adversarial sys- – prosecutors can replace each other. Consequently, a pro- tem is not compensated by the elements of investigation, secutor who is not familiar with the case cannot be active it changes into ‘slaughter of the innocents’. It allows for the enough in the course of the proceedings before the court, abuse in the course of evidence presentation. The adver- whereas an attorney will be active. sarial system may be implemented only where the court In fact, art. 2 § 1, p. 1 of the CCP remains in force: occupies a high position [21]. ‘the perpetrator of a criminal offence shall be detected In the Code of Civil Procedure of the Russian Fe- and called to penal responsibility and no innocent person deration p. 3, art. 79 there is a presumption in favour of shall be so called’. However, in the opinion of the General recognition. It provides that if a person shrinks from the Council of the Association of Prosecutors and Prosecutor’s participation in the process of creating an expert opinion, Office Employees of the Republic of Poland ‘at a trial of and it is impossible to provide it without this person, then the adversarial character the party that is going to win is the court has the right to consider this fact (referring to the one that will be able to prove their case and persuade the case which an expert opinion concerns) established or the impartial arbiter and not the party, which is objectively rebutted as it contradicts the interests of this party [21]. right’ [9]. Such a provision exists neither in the Polish Code of Ci- The enthusiasts of the adversarial system claim that it vil Procedure nor in the Code of Criminal Procedure. Ho- does not exclude the material truth as this way of conduc- wever, a suspected person, pursuant to art. 74 § 2, point ting the proceedings forces the parties to greater activity 1 and 2 of the Code of Criminal Procedure, is obliged to and to take initiative in evidence-taking. Moreover, art. 167 under go a medical examination, including also a psychi- § 1 provides that the court may take evidence in exceptio- atric examination. The sole exception relates to the exa- nal cases [4]. mination, which involves a breach of tissue continuity. A The principle of objective (material) truth shall be rea- 126 lised in pragmatic approach, relative to court proceedings ledge and skills. The accusation brought that “private” opi- as a principle of judicial truth. However, the principle of nion will be “unbalanced” and not objective is unjustified, objectivity is still in force, art. 4 of the CCP. as it will be subjected to the analysis and assessment of the In the course of criminal proceedings, it is forbidden participants of the proceeding and the court. Similarly, as to use evidence obtained by means of a criminal offence: every other evidence in the case. Private opinion, whose illegal interception, e-mail control (art. 168a). Evidential issuance is priced according to “market prices”, and not activity of both parties (the prosecutor and the attorney) official prices, will have an impact on both the quality as allows for bringing the dispute in front of the court, which well as the size of such opinion, consulting the specialist is the most important element of the adversarial system. literature, increasing the level of court and psychiatric opi- The parties to the trial shall present all evidence crucial for nions in Poland. the case as the court of the second instance will refuse to As it is known, opinions of expert psychiatrists reveal consider them [12, 15]. mistakes that could have been detected by other arrange- Amendments to the Code of Criminal Procedure ena- ments conducted by a “private” expert [10, 11]. ble the execution of the adversarial system (art. 321 of the The application of the adversarial system causes speci- CCP), which stipulates that: “…the victim shall have the fic psychological problems of experts – participants of the access to files”; “….the victim shall have the right to su- proceeding. Experts have to accept, that as a consequence bmit a petition for complementing the proceeding (files)” of the adversarial system, so far assumed by them “dogma” [12, 15]. on infallibility and non – controllability of experts reports is abandoned, and not the validity of a private opinion. So- The amendments to the Code of Criminal Procedure metimes they have to abandon the principle that “the expert accept private court and psychiatric opinions. This is sti- knows everything”, and to implement the principle that the pulated under art. 393 § 3 of the CCP “…all private docu- expert “may not know” and some other expert “may know ments created beyond the criminal proceeding may be read better”. The above mentioned requires getting used to the at the hearing, referring in particular to declarations, publi- fact that somebody else may have a different opinion, that cations, letters and notes”. is, “criticise” me. A private court and psychiatric opinion shall not be Adversarial trial causes the occurrence of opinions of a treated directly as evidence in the trial as any report of an “new quality”, resorting to full methodological possibilities expert appointed in compliance with the decision of the of the court psychiatry, international literature, based on prosecutor’s office. However, a private opinion will not be evidence, and not only on beliefs or opinions of the expert. dismissed by the court as not “non-existent evidence”. The above mentioned will force all the experts to increase Already previously, in civil proceedings, the Supre- their levels of reports, resort to literature, courses, etc. me Court has accepted such evidential value. The above Parliamentary elections which took place in Poland on mentioned is confirmed by the judgement of the Supreme 25th October 2015 and appointment of a new government Court of 02.02.2011, quotation: “the parties’ presentation as of 18.11.2015, may cause, on the other hand, that herein of private opinions, to which the provisions of art. 253 the presented amendments to the Code of Criminal Procure Code of Criminal Procedure apply, refers to a proceeding will be withdrawn. Such denunciation was submitted by phenomenon and it is frequent …”. Due to the fact that the the new Minister of Justice, Zbigniew Ziobro. court of appeal, with regard to the case in question, did not Amendments to the criminal procedure in Poland after refer to the submitted at the appeal “private” expert opi- 1st July 2015 constitute a further progress in the application nion, allowing to assess differently charges referring to dis- of the adversarial system. Additionally, they cause -aban missing the evidence by the court of the first instance -stem doning the model of the inquisitorial system – which was ming from the opinion of another court expert, the Supreme binding in socialist countries. Court has reported the infringement of the provision of Art. 378 of the CCP, that is why, it dismissed the judgement of References the court of appeal and referred the case for reconsideration 1. Bieńkowska B, Kruszyński P, Kulesza C, Piszczek P, Pawelec [14, 19]. Sz. Wykład prawa karnego procesowego, 4th Edition. Temida The possibility to obtain the “private” opinion, ordered 2, Białystok 2012; 19. by the attorney, offers more possibilities to engage experts, 2. Dąbrowski M. Zasada kontradyktoryjności a postępowanie who are not listed on the list of court experts of Circuit przed Trybunałem Konstytucyjnym. www.marszalek.com.pl/ Courts, whereas, they demonstrate a vast amount of know- przegladprawakonstytucyjnego/ppk6/03 127

3. Gunn J. Criminal and civil law for the psychiatrist in England 18. Wymiar sprawiedliwości czeka na wizję. Rzeczypospolita, and Wales. W: Gunn J, Taylor PJ. Forensic psychiatry. Clinical, 2010. legal and ethical issues. 2-ed., CRC Press, Taylor & Francis 19. Wyrok Sądu Najwyższego z dnia 2 lutego 2011 r., Sygn. akt II Group, 2014. CSK 323/10 4. Hofmański P. Model kontradyktoryjny w świetle projektu 20. Zdrojewska M. Współczesne ukształtowanie zasady kontra- zmiany k.p.k. z 2012 roku, w: Kontradyktoryjność w polskim dyktoryjności w świetle nowelizacji kodeksu postępowania Kodeksie karnym, Wiliński P. red., 2013; 34. karnego. Referat wygłoszony na II Kongresie Nauk Sądowych, 5. Kordeczuk J. w: System prawa karnego, t. 1, cz. 1., Hofmański Warszawa, 20 czerwca 2015; 2. P. (red.), Warszawa 2013; 357-364. 21. M.Z. Scwarc. Princip sostiazatelnosti, http://www.civilprocess. 6. Kruszyński P, Warchoł W. Pozycja sędziego na tle modeli ru postpowania przygotowawczego, cz. 1. Palestra, 2008; 3-4: 49-50. BAUDŽIAMOJO PROCESO PAKEITIMAI 7. Kruszyński P, Zdrojewka M. Nowy model postępowania LENKIJOJE karnego ukształtowany nowelą do k.p.k. z 27 września 2013 J. Pobocha r. Palestra, 2014; 1-2:55. Raktažodžiai: kontradikcinis baudžiamasis procesas, privačios 8. Niełaczna M. Kontradyktoryjność w postępowaniu wyko- teismo psichiatrijos ekspertizės. nawczym. www.hfhrpol.waw.pl/kontradyktoryjnosc, s. 1. Santrauka 9. Opinia Rady Głównej Związku Zawodowego Prokuratorów i Šiame darbe apibūdinami baudžiamojo kodekso ir baudžiamojo Pracowników Prokuratury RP w sprawie projektu zmian kpk, proceso kodekso pakeitimai, įsigalioję Lenkijoje nuo 2015-07-01. s. 19. Nauji baudžiamojo įstatymo pakeitimai iliustruoja perėjimą nuo baudžiamojo inkvizicinio proceso prie kontradikcinio. Straipsnyje 10. Pobocha J. Opiniowanie w zaburzeniach psychicznych - błędy analizuojami dabartinio baudžiamojo persekiojimo trūkumai, ilgos i trudności. Orzecznictwo Lekarskie, 2010; 7(1):50 – 60. bylų nagrinėjimo priežastys. Pagal naują baudžiamojo proceso 11. Pobocha J. Powstawanie błędów w opiniach sądowo - psychi- modelį ikiteisminio tyrimo metu įrodomosios medžiagos surinkimui atrycznych i ich wykrywanie. Postępy Psych. i Neurol., 2000; ir pateikimui yra teisiškai įgaliotos priešingų interesų proceso 9, supl. 4(12):49 – 57. pusės (kaltinimo ir gynybos). Teismo funkcija – tirti ir vertinti 12. Sepioło I. Model kontradyktoryjnego procesu karnego w abiejų šalių pateiktus įrodymus bei skelbti nuosprendį. Proceso świetle noweli do k.p.k. z 27 września 2013 r. Ruch Prawniczy, kontradikcija, remiantis baudžiamojo proceso 393 § 3 str., numato Ekonomiczny i Socjologiczny, 2014; LXXVI, zeszyt 3:135- privačios ekspertizės atlikimo galimybę. Privačios ekspertizės 147. įteisinimas baudžiamajame procese palengvins ekspertizių, atliktų 13. Sójka-Zielińska K. Historia prawa. Warszawa, 1993; 189. pagal prokuratūros ar teismo užsakymą, kokybės kontrolę, nes 14. Ustawa Kodeks postępowania cywilnego. šios institucijos neturi specialiųjų žinių ir negali savarankiškai 15. Ustawa Kodeks postępowania karnego, 2015.07.01 nustatinėti ekspertizių trūkumų. Adresas susirašinėti: [email protected] 16. Uzasadnienie „Projektu ustawy o zmianie ustawy Kodeks pos- tępowania karnego i niektórych innych ustaw przygotowane 2016-01-20 przez Komisję Kodyfikacyjną Prawa Karnego”, dostępne na http://ms.gov.pl 17. Waltoś S, Hofmański P. Proces karny. Zarys systemu. War- szawa, 2013. 128 APŽVALGA. INFORMACIJA / REVIEW. INFORMATION

NEBLAIVUMAS IR IŠORINĖS MIRTIES PRIEŽASTYS LIETUVOJE 1985-2014 METAIS ALKOHOLIO VARTOJIMO PAPLITIMO POŽIŪRIU

Alvydas Benošis Valstybinė teismo medicinos tarnyba

Raktažodžiai: alkoholis, alkoholio vartojimas ir pre- mirties priežastis dėl išorinių priežasčių pagal- nu vencija, neblaivumas, intoksikacija alkoholiu, mirties prie- statytą neblaivumą mirties metu, lytį, mirties pobū- žastys, teismo medicina, mirties priežasčių registras. dį, stebėta, kad dėl išorinių mirties priežasčių 77,7 proc. mirusiųjų buvo vyrai, kurių 62,5 proc. mirties Santrauka metu buvo neblaivūs (63,4 proc. neblaivių tarp mi- Teismo medicinos autopsijų duomenimis rusiųjų nuo nelaimingų atsitikimų, 58,4 proc. tarp (N=137884) nustatyta, kad daugiau nei pusė 1985- nusižudžiusių, 72,7 proc. tarp nužudytųjų). Tarp 2014 m. mirusiųjų Lietuvoje dėl išorinių mirties nuo išorinių priežasčių veiksnių mirusių moterų ne- priežasčių prieš mirtį buvo vartoję alkoholį (neblai- blaivių buvo 45,8 proc. (48,7 proc. neblaivių tarp vūs mirė 56,5 proc.). Daugiausia neblaiviais miru- mirusiųjų nuo nelaimingų atsitikimų, 29,7 proc. tarp sių buvo tarp mirties priežasčių dėl paskendimų (61 nusižudžiusių, 70,6 proc. tarp nužudytųjų). Moterys proc.), dėl apsinuodijimų anglies monoksidu (69,3 prieš savižudybę svaiginosi alkoholiu du kartus re- proc.), dėl sušalimo (65,8 proc.), dėl sužalojimų du- čiau negu vyrai. riančiais-pjaunančiais įrankiais (65 proc.), dėl savi- Apžvelgus 2012-2014 m. teismo medikų diagno- žudybių pasikariant (58,6 proc.), dėl paspringimų zuotas 9975 mirties priežastis dėl ligų, 27,6 proc. (72,4 proc.). 9 proc. mirusių dėl išorinių priežas- atvejų mirusiųjų kraujyje buvo aptiktas etilo alko- čių buvo mirtinai apsinuodiję etilo alkoholiu. Guo- holis (tarp mirusių dėl išeminės širdies ligos neblai- džiantis tyrimų rezultatas buvo tik tas, kad mažėjo vių buvo 28,8 proc., dėl epilepsijos – 29,2 proc., dėl mirusiųjų dėl išorinių mirties priežasčių ir neblaivių kardiomiopatijų – 31,6 proc., dėl kepenų ligų – 39 skaičius. proc.). Palyginant 2010-2014 m. Vilniaus krašte mirusiųjų Atliktos analizės duomenys atskleidė ir tai, kad al- teismo medicinos tyrimų duomenų rodiklius su vi- koholio keliamos žalos monitoringo sistemai sti- sos Lietuvos atitinkamais rodikliais, buvo nustatyta printi Lietuva turi unikalią, ligi šiol neišnaudotą ga- labai ryški kai kurių mirties priežasčių nuo išorinių limybę – teismo medicinos tyrimų duomenų apie veiksnių disproporcija: Vilniaus krašte, sudarančia- mirusių asmenų neblaivumą (tarp jų ir neblaivumo me 28 proc. Lietuvos gyventojų populiacijos ir jame kiekybinių rodiklių) integravimą į Mirties atvejų ir buvus tik 26,5 proc. visoje Lietuvoje mirusiųjų dėl jų priežasčių valstybės registrą. Tokiu būdu žymiai išorinių mirties priežasčių, nustatyta 40,2 proc. visų geriau būtų objektyvizuoti duomenys apie mirties mirties priežasčių dėl sušalimo, 42,5 proc. visų mir- priežastis dėl alkoholio vartojimo šalyje, detalizuo- ties priežasčių dėl ūmaus apsinuodijimo etilo alko- tas alkoholio vartojimo paplitimas ir su juo sietinas holiu ir 66,3 proc. visų mirties priežasčių dėl ūmaus mirtingumas epidemiologiniu požiūriu, prieinami apsinuodijimo narkotikais. Lietuvoje 2010-2014 m. duomenys būtų naudingi ir sveikatos politikos, teis- tarp dėl išorinių mirties priežasčių neblaivių miru- mo medicinos, kriminologijos, teisės mokslų teori- siųjų – 22,4 proc. mirties priežastimi buvo ūmus jai ir praktikai bei kitose mokslo bei valstybės val- apsinuodijimas etilo alkoholiu, tuo tarpu Vilniaus dymo srityse. krašte tarp mirusių neblaivių – mirtinai apsinuodiju- sių etilo alkoholiu buvo 29,2 proc. (Lietuvoje 1985- Įvadas 2014 m. – 16 proc. visų neblaivių). Alkoholio vartojimo paplitimas daugelyje pasaulio Analizuojant 2010-2014 m. Vilniaus krašte tirtas valstybių sudaro nemažą problemų naštą sprendžiant suke-

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Adresas susirašinėti: Alvydas Benošis, el. p. [email protected] 129 liamas sveikatos, socialines, ekonomines, teisines ir kitas tos būkle, dalis, nes išsamios Europos sergamumo statisti- pasekmes. PSO paskelbtoje ataskaitoje „Pasaulio ataskaita kos nėra, todėl mirties priežasčių duomenys dažnai naudo- apie alkoholio vartojimą ir sveikatą 2014“ [10] teigiama, jami ES sveikatos sistemoms vertinti, pagal juos rengiama kad Europos regiono šalių vienam gyventojui tenka dvigu- įrodymais pagrįstą sveikatos politiką. bai didesnis suvartoto alkoholio kiekis, negu yra pasaulio 2011 rugsėjo mėnesį Baku mieste (Azerbaidžane) Eu- šalių vidurkis (pasaulyje vidutiniškai kiekvienas žmogus, ropos regiono komitete 53 šalys narės patvirtino Žalingo vyresnis nei 15 metų, suvartoja 6,2 litrų gryno alkoholio alkoholio vartojimo mažinimo Europoje – veiklos planą per metus). Pasaulyje 2012 m. dėl žalingo alkoholio var- 2012-2020 [25]. Siekiant alkoholio žalos mažinimo Euro- tojimo mirė daugiau kaip 3,3 mln. gyventojų, o Europos pos valstybėse, minėtas dokumentas apima platų spektrą Sąjungoje (ES) žalingas ir pavojingas alkoholio vartojimas strategijų ir programų. Plane akcentuojama, kad pagrindinė įvardijamas kaip trečias pagal svarbą sveikatai kenkiantis sveikatos netolygumų tarp šalių narių priežastis Europos rizikos veiksnys. Europoje alkoholis yra pagrindinė nelai- regione yra mirtingumas nuo alkoholio sukeltų širdies ir mingų atsitikimų, traumų ir smurto priežastimi. Lietuva kraujagyslių ligų bei nuo traumų. Plane pažymima, kad pagal alkoholio suvartojimą vienam vyresniam nei 15 metų valstybių alkoholio politika vis dar neatitinka ir neatspindi gyventojui (15,4 l grynojo alkoholio) buvo trečioji šalis pa- viso to blogio, kurį žalingas alkoholio vartojimas daro svei- saulyje po Moldovos (16,8 l) ir Baltarusijos (17,5 l) [10]. katai, socialiniam gyvenimui ir ekonomikai, kad alkoholio Pagal hospitalizacijų dėl alkoholinės kepenų ligos ir kepe- politika neintegruota į bendrą sveikatos, socialinę ir ekono- nų cirozės dažnį, pagal alkoholinių psichozių ir toksinio minę politiką, kad politiniai sprendimai nepajėgia užtikrin- poveikio diagnozes Lietuva yra pirmaujančių pasaulio ša- ti bendradarbiavimo tarp skirtingų vyriausybės struktūrų, lių gretose. Lietuvoje išlikęs didelis alkoholio suvartojimo žinybų visais jurisdikcijos lygiais. rodiklis, nemažėja alkoholinių gėrimų gamyba, yra nepa- Turbūt neatsitiktinai Lietuvos Respublikos Vyriausybė lankūs įvairūs kiti su alkoholio vartojimu susiję statistiniai 2016 m. sausio mėnesyje iniciavo nacionalinio veiksmų duomenys [1, 12, 13-18, 22, 26-27]. plano alkoholio žalingo vartojimo srityje priėmimą. Tam Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros numatyta 1,3 mln. eurų Valstybinio visuomenės sveikatos organizacijos (EBPO) paskelbtais duomenis apie alkoholio stiprinimo fondo lėšų, tačiau ar į nacionalinį alkoholio ža- vartojimą 43 šalyse (lyginti 2000 ir 2013 m. duomenys), lingo vartojimo mažinimo veiksmų planą ar jo atitikmenį Lietuva buvo daugiausia pasaulyje gerianti valstybė (dau- bus įtraukti rezultatų ir proceso siekiniai, kuriuos galima gumoje valstybių alkoholio vartojimas mažėjo, o Lietuvoje būtų išmatuoti, pamatysime daug vėliau. Plano prioritetas nuo 2000 metų jis augo, stebint augimą Rusijoje bei Len- – alkoholio vartojimo mažinimas ir su tuo susijusių skubių kijoje) [20]. veiksmų įgyvendinimas. Lietuva PSO 2014 m. gegužės mėnesyje skelbtais duo- Tai neatsiejama su Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų menimis (pagal standartizuotus mirtingumo nuo alkoholio programą [13], Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje vartojimo rodiklius 100 tūkst. gyventojų), tarp 172 pasau- 2014–2023 metų veiksmų planu [21] ir kitais Lietuvos Res- lio šalių buvo 2-oji (14,77/100 tūkst. mirusiųjų). Lietuvą publikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Svei- lenkė tik Estija (22,03/100 tūkst. mirusiųjų), po Lietuvos katos apsaugos ministerijos, kitų valstybės institucijų- do sekė Baltarusija (14,33/ 100 tūkst.), Rusija (12,25/100 kumentais [19, 24, 28], kuriais siekiama visuomenės svei- tūkst.), Ukraina (10,57/100 tūkst.), Latvija buvo 8 vietoje katos ir socialinės gerovės įgyvendinimo tikslų, mažinant (9,41/100 tūkst.), Lenkija – 21 vietoje (4,34 100 tūkst.) [26]. alkoholio vartojimo žalą ir jo pasekmes. Gal būt šio straips- Pagal mirtingumo rodiklius 1000 gyventojų – Lietuva nio autoriaus surinktų publikuojamų duomenų, nesančių pasaulyje užėmė 7 vietą (14.27/1000) [26]. Lietuvos gy- oficialiuose statistikos šaltiniuose, apžvalga padės nors kai ventojų mirtingumo diferenciacija pagal lytį, vyrų mir- kuriems valstybės ir sveikatos politikams labiau įžvelgti al- tingumas dėl išorinių mirties priežasčių buvo didžiausia koholio vartojimo masto šalyje problemas ir pasirinkti op- Europos Sąjungoje. Mirtys nuo išorinių priežasčių yra tarp timaliausius jų sprendimus. Apie mirties priežasčių teismo aktualiausių visuomenės sveikatos problemų pasaulyje. medicininių tyrimų duomenų ir gautų neblaivumo mirties Duomenys apie mirties priežastis yra svarbūs planuo- metu rodiklių svarbą visuomenės sveikatos stebėsenai, al- jant sveikatos priežiūrą ir prevenciją, vertinant valstybės koholio vartojimo paplitimo ir žalos mažinimo prevencijai, politiką sveikatos srityje, vykdant visuomenės sveikatos sveikatos politikai vertinti autoriaus buvo akcentuojama stebėseną. visoje eilėje publikacijų [2-9], o manant, kad tai yra aktu- Mirties priežasčių statistika yra labai svarbi bendrosios alu Lietuvos valstybei ir šiandieną, parengtas ir šis darbas. informacijos sistemos, susijusios su ES gyventojų sveika- Darbo tikslas: apžvelgti teismo medicinos autopsijų 130 duomenis ir nustatyti mirusiųjų mirties metu neblaivių as- mas 1985-2014 m. Per 29 metus VTMT buvo nustatytos menų santykį tarp atskirų mirties priežasčių 1985-2014 m. 137884 išorinės mirties priežastys (toliau – IMP). 77718 laikotarpiu. arba 56,5 proc. mirusiųjų nuo IMP buvo vartoję etilo al- koholį – mirties metu buvo neblaivūs (1 lentelė). Aukštas Medžiaga ir metodai neblaivumo rodiklis (nuo IMP daugiau kaip pusė mirusiųjų Analizuoti 1985-2014 metų išorinių mirties priežasčių, neblaivių) išliko per visą atkurtos nepriklausomybės laiko- nustatytų teismo medicinos autopsijų metu, duomenys. tarpį (1 pav.). Duomenys surinkti iš Valstybinės teismo medicinos tarny- Būtina pažymėti, kad tuometinio SSSR prezidento M. bos (toliau – VTMT) padalinių veiklos metinių ataskaitų, Gorbačiovo antialkoholinė politika buvo efektyvi ir įro- tyrimų registrų, išduotų medicininių mirties liudijimų ša- danti, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos mirtingumui knelių įrašų, kai kurie jų patikslinti iš mirties atvejų tyri- nuo IMP (jų didėjimui, mažėjimui). Tos politikos, nors ir mų protokolų. Tyrimas apima 30 metų laikotarpį: 5 metus vėliau žlugusios kartu su SSSR, dėka buvo išsaugota ne sovietmečio (buvimo SSSR sudėtyje) ir 25 metus atkurtos vienas milijonas tuometinų SSSR piliečių gyvybių, taip pat nepriklausomos Lietuvos. Negalima buvo disponuoti 1986 ir Lietuvos. m. duomenimis, kurie buvo dalinai prarasti, nors jie galė- Deja, iš to mūsų nepriklausomos valstybės politikai jo būti artimi gretimų metų duomenims. Duomenų imtis nepasimokė. Jau 1992-93 m. iš Europos į jaunas atsikūru- sudarė apie 95 procentus registruotų visų išorinių mirties sias posovietines valstybes plūstelėjo pigaus nestabdomo priežasčių Lietuvoje. alkoholio jūra. Sąmoningai ar ne, bet tauta buvo lakinama, Atskirai apžvelgti išorines mirties priežastis sukėlusių girdoma. Tuo metu išaugo ir kriminalinių nusikaltimų mas- veiksnių, mirties pobūdžio, lyties ir neblaivumo mirties tas, padidėjo mirtingumas nuo IMP. Nuo išorinių mirties metu požiūriu 2010-2014 m. VTMT Vilniaus skyriuje (to- priežasčių per praėjusį 30 metų laikotarpį Lietuva patyrė liau – Vilniaus krašte) atliktų teismo medicinos autopsijų nemažai praradimų, kurių daugiausia buvo 1994-1995 m. duomenys, kurie palyginti su teismo medikų nustatytais iš- Alkoholis buvo nuolatinis tokių netekčių palydovas (1 orinių mirties priežasčių duomenimis visoje Lietuvoje. Vil- pav., 1 lentelė). Būtina pažymėti, kad per paskutinįjį de- niaus kraštas konkrečioje studijoje – tai teritorija, iš kurios šimtmetį ryškiau mažėjo mirusiųjų nuo išorinių priežasčių, VTMT Vilniaus skyriui buvo paskirti atlikti joje mirusiųjų o po 24 metų (2011 m.) pagaliau buvo pasiektas mažiausias teismo medicinos tyrimai (Vilniaus m. sav., Vilniaus r. sav, skaičius mirusiųjų nuo IMP Lietuvoje (N꞊3403), negu bu- Trakų r. sav., Šalčininkų r. sav., Švenčionių r. sav., Širvintų vęs 1987 m. (N꞊3463). Tik po 27 metų – 2014 m. fiksuotas r. sav., Molėtų r. sav., Ignalinos r. sav., Elekrėnų sav., Visa- mažiausias mirusiųjų neblaivių santykis tarp išorinių mir- gino sav.: 28,1 proc. Lietuvos gyventojų populiacijos 2014 ties priežasčių (46,1 proc.), jam mažiausiam buvus 1987 m. m. pradžioje). (46,4 proc. neblaivių). Tai geras ženklas. Pagal tai galima Taip pat padaryta trumpa 2012-2014 m. VTMT nustaty- būtų teigti, kad tauta blaivėja. Deja, Lietuvai tam prireikė tų vyraujančių mirties priežasčių nuo ligų apžvalga neblai- ketvirčio amžiaus, neužmirštant apie daugiau nei 750 tūkst. vumo (etilo alkoholio vartojimo fakto) požiūriu. sumažėjusį gyventojų skaičių [21]. Naudoti analizei duomenys straipsnio autoriaus kaupti Norisi pažymėti, kad pagal atliktos analizės duomenis 1985-2014 m. laikotarpiu, kasmet dalyvavus dalies minėtų M. Gorbačiovo antialkoholinės kompanijos metu per porą duomenų parengime VTMT kasmetinės veiklos ataskai- metų (1986-1987 m., palyginant 1985 ir 1987 m. duome- toms. Pavieniais metais kai kurie mirties priežasčių išori- nis) Lietuvoje mirusių dėl IMP sumažėjo 20% (N꞊879), niai žalojantys veiksniai atskirai nebuvo fiksuojami, todėl o mirusiųjų neblaivių dėl IMP beveik trečdaliu (763 arba tokie (nepilni) analizuoto laikotarpio suvestiniai duomenys 32,2 procento), 1 pav. Jeigu palyginsime atitinkamus 1987 tyrimo rezultatuose nebuvo aptariami. Dėl publikuojamų ir 1994 m. rodiklius, tai po 7 metų (1994 m.) Lietuvoje mi- rezultatų apimties kai kurie statistiniai tyrimų rezulta- rusių dėl IMP buvo 48,3 proc. (3240 mirusiųjų) daugiau tų rodikliai atskirose lentelėse ar grafikuose šiame darbe bei tarp jų 60,2 proc. arba 2428 neblaiviais mirusiaisiais liko neiliustruoti. Darbe taip pat remtasi Higienos instituto daugiau. Sveikatos informacinio centro duomenimis bei kitais infor- Po atkurtos Lietuvos nepriklausomybės (1990 m.) pra- maciniais šaltiniais. Duomenys apdoroti panaudojant MS ėjus penkeriems metams (1994 m.) Lietuvoje išorinių mir- Excel skaičiuoklės programą. ties priežasčių padaugėjo 36 procentais (lyginant su 1990 m. – 1994 m. dėl išorinių mirties priežasčių mirusiųjų buvo Tyrimo rezultatai ir aptarimas 2408 daugiau). Tuo tarpu mirusiųjų neblaivių padaugėjo Išorinės mirties priežastys ir alkoholio vartoji- net 48 procentais (1929 neblaiviais mirusiais dėl IMP). Kas 131

1 pav. 1985-2014 m. Lietuvoje mirusiųjų nuo išorinių priežasčių ir mirties metu buvusių neblaivių tarp jų skaičius, nustatytas teismo medicinos autopsijų metu (parengta pagal Valstybinės teismo medicinos mirusių tyrimų archyvinių dokumentų duomenis) gi įvyko? Juk karo Lietuvoje nebuvo, bet per trumpą laiką ryšius tik iš analizės duomenų spręsti būtų sunku. praradome tiek šalies piliečių. Ir dar prarandame… Mechaninių sužalojimų grupėje vyravo mirties priežas- Apžvelgiant teismo medicinos tyrimais nustatytų kai tys dėl eismo įvykiuose patirtų traumų (46,1 proc. visų kurių vyraujančių išorinių mirties priežasčių pasiskirstymą IMP nuo mechaninės kilmės sužalojimų), sudariusių 17,2 pagal mirties priežastis sukėlusius veiksnius ir neblaivumą proc. visų IMP, tarp jų buvus 45,4 proc. žuvusių neblaivių. (aptiktą etilo alkoholį žuvusiųjų biologinėse terpėse) Lie- Būtina pažymėti, kad valstybės skirtas ypatingas dėmesys tuvoje 1985-2014 m. (1 lentelė) nustatyta, kad 37,2 proc. eismo įvykių prevencijai (ypač automobilinio transporto) IMP buvo įvykę nuo mechaninės kilmės sužalojimų, tarp ženkliai sumažino eismo įvykių aukų skaičių pastaraisiais žuvusių mirties metu neblaiviems buvus 44,3 proc. (tai metais (2010-2014 m. eismo įvykiuose žuvę sudarė 9,8 29,1 proc. neblaivių, tarp visų mirusiųjų dėl IMP neblai- proc. visų IMP), tačiau išlikęs nemažėjantis neblaivių žu- vių). Mirties priežasčių nuo mechaninių sužalojimų žy- vusių santykis, matomai atspindi ir tai, kad bendrame trau- miau mažėjo per trejetą paskutinių analizuoto laikotarpio matizmo mažinimo kontekste alkoholio vartojimo preven- metų (2014 m. – iki 29,7 proc. visų IMP). cinės priemonės nebuvo tinkamos. Analizės duomenimis, per 29 metus kas dešimtas miręs Nors Lietuvoje ženkliai sumažėjo mirties priežasčių dėl IMP (9,8 proc.), žuvo dėl nugriuvimų ir nukritimų geležinkelio transporto eismo įvykiuose, tačiau Lietuvos metu patirtų traumų (N꞊13505), tarp aukų buvus 38 proc. 2014-2025 m. sveikatos programoje tokio traumatizmo neblaivių (įskaitant stacionariose sveikatos priežiūros įstai- mažinimui skirtas išskirtinis dėmesys [14], palyginant su gose mirusius po gydymo, kai duomenų apie neblaivumą kitų IMP skaitlingumu ir neblaivumo rodikliais. 2010-2014 įvykio metu nebuvo gauta). 6,2 proc. tarp minėtų aukų buvo m. tarp tirtų 125 geležinkelio transporto traumų aukų 59,2 savižudybės žuvus nukrentant iš aukštumos (per 29 metus proc. atvejų buvo nustatytas alkoholio vartojimo faktas (ne- – 837 nusižudę tokiu būdu). Per penkerius metus (2010- blaivumas), tačiau prevencijos priemonėse minėtų traumų 2014 m.) mirtinų traumų dėl nugriuvimų ir nukritimų tarp mažinime apie tai neužsimenama (gali būti ir dėl to, kad buvusių tais metais visų IMP buvo tik 4,7 proc. (N꞊446), priemonių rengėjų apie tai nesidomima arba nežinoma). sumažėjus neblaivių tarp jų santykiui iki 19,2 proc. Apie Mirtinos traumos dėl motociklais patirtų sužalojimų mirtingumo nuo minėtų traumų sumažėjimo priežastinius – per paskutinįjį analizuoto laikotarpio dešimtmetį sudarė 132

1 lentelė*. Mirusiųjų dėl išorinių mirties priežasčių pasiskirtymas pagal mirties priežastis sukėlusius veiksnius ir neblaivumą mirties metu Lietuvoje 1985, 1987-2014 m. bei palyginamieji 2010-2014 m. rodikliai su mirties priežastimis Vilniaus krašte**

2010-2014 m. 1985, 1987-2014 m. 2010-2014 m. Lietuvoje Vilniaus krašte Lietuvoje***

Rodikliai (Mirties priežasčių išoriniai veiksniai) N N N (N) (N) (N) 2010-2014 m. Neblaivių dalis (%) Dalis (%) lyginant su Rastas etilo alkoholis Rastas etilo alkoholis Rastas etilo alkoholis Lietuvoje 2010-2014 m. Rastas etilo alkoholis, % alkoholis, etilo Rastas % alkoholis, etilo Rastas % alkoholis, etilo Rastas tarp neblaivių Lietuvoje Mechaniniai sužalojimai 51229 22680 44,3% 4944 2020 40,9% 1248 519 41,6% 25,2% 25,7% Muštiniai sužalojimai 5456 2523 46,2% 840 376 44,8% 175 106 60,6% 20,8% 28,2% Nugriuvimai ir kritimai 13505 5127 38,0% 1526 446 29,2% 510 130 25,5% 33,4% 29,1% Visi eismo įvykiai 23614 10717 45,4% 1662 774 46,6% 392 180 45,9% 23,6% 23,3% Automobilinio transporto **** - - 1359 626 46,1% 330 149 45,2% 24,3% 23,8% traumos Motociklinio transporto - - - 84 37 44,0% 15 5 33,3% 17,9% 13,5% traumos Geležinkelio traumos - - - 125 74 59,2% 31 19 61,3% 24,8% 25,7% Duriamaisiais-pjaunamaisiais 3286 2136 65,0% 377 237 62,9% 86 56 65,1% 22,8% 23,6% įrankiais (daiktais) Šautiniai sužalojimai 2253 1043 46,3% 215 110 51,2% 52 38 73,1% 24,2% 34,5% Kulkiniai - - - 151 75 49,7% 41 31 75,6% 27,2% 41,3% Šratiniai - - - 58 35 60,3% 10 7 70,0% 17,2% 20,0% Asfiksijos (uždusimai) 51409 30708 59,7% 7143 4176 58,5% 1417 823 58,1% 19,8% 19,7% Pasikorimai 33112 19408 58.6% 4760 2624 55,1% 990 528 53,3% 20,8% 20,1% Pasmaugimai 549 153 27,9% 39 18 46,2% 7 4 57,1% 17,9% 22,2% Paspringimai 4142 2997 72,4% 736 546 74,2% 129 104 80,6% 17,5% 19,0% Paskendimai 12099 7386 61,0% 1462 937 64,1% 275 182 66,2% 18,8% 19,4% Fiziniai faktoriai 10830 5985 55,3% 1782 986 55,3% 674 368 54,6% 37,8% 37,3% Techninės elektros poveikis 959 284 29,6% 96 24 25,0% 19 5 26.3% 19,8% 20,8% Aukštos temperatūros po- 2924 1180 40,4% 268 102 38,1% 87 36 41,4% 32,5% 35,3% veikis Ilgalaikio šalčio poveikis 6698 4406 65,8% 1410 800 56,7% 567 326 57,5% 40,2% 40,8% Apsinuodijimai 24030 18486 76,9% 3017 2305 76,4% 1213 968 79,8% 40,2% 42,0% Etilo alkoholiu 12443 12443 100,0% 1486 1486 100,0% 632 632 100,0% 42,5% 42,5% Narkotinėmis medžiagomis 680 300 44,1% 303 168 55,4% 201 112 55,7% 66,3% 66,7% (nuo 1999 m.) Vaistais 1744 539 30,9% 177 70 39,5% 50 17 34,0% 28,2% 24,3% Anglies monoksidu (smal- 5544 3843 69,3% 756 589 77,9% 190 156 82,1% 25,1% 26,5% kėmis) Iš viso išorinių mirties prie- 137648 77820 56,5% 17017 9445 55,5% 4553 2678 58,8% 26,8% 28,4% žasčių Savižudybės 37303 - - 5248 - - 1070 567 53,0% 20,4% -

Savižudybių pasikariant dalis 88,8% - - 90,7% - - 92,5% 93,1% - 20.8% 20,1% Nužudymai 8805 - - 769 - - 190 137 72,1% 24,7% -

* Lentelė parengta pagal surinktus duomenis iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos archyvinės mirusiųjų tyrimų dokumentacijos: sudarė A. Benošis ** Vilniaus kraštas konkrečioje studijoje – tai VTMT Vilniaus skyriaus aptarnaujama teritorija atliekant mirusiųjų joje teismo medicinos tyrimus (Vilniaus m. sav., Vilniaus r. sav., Trakų r. sav., Šalčininkų r. sav., Švenčionių r. sav., Širvintų r. sav., Molėtų r. sav., Ignalinos r. sav., Elekrėnų sav., Visagino sav.) *** 1986 m. duomenys į apskaitą neįtraukti dėl dalies jų trūkumo **** Kai kuriais metais atskiri išoriniai žalojantys veiksniai nebuvo fiksuoti, todėl nepilni analizuoto laikotarpio duomenys lentelelėje nenurodomi 133

(VTMT atliktų autopsijų duomenimis) nuo 14 iki 32 atve- 2014 m. – 28,6 proc.). 1985-2014 m. savižudybės sudarė jų per metus, tarp žuvusių daugiau nei pusei (50,7 proc.) 27,1 proc. visų IMP (2014 m. – 31,9 proc.). Akcentuotina, buvus neblaiviems, neblaivių aukų 2010-2014 m. buvus kad 2014 m. trečią dalį (33,5 proc.) visų neblaivių žuvusių mažiau (44 proc.). dėl išorinių priežasčių (N꞊1399) sudarė neblaivūs pasikorę Nuo durtinių-pjautinių sužalojimų žuvo kasmet dau- (N꞊469) asmenys (atitinkamam 29 metų vidurkiui buvus giau žmonių, nei dėl narkotikų ar apsinuodijimų alkoholio 24,9 proc.). Toks pokytis atspindi išliekantį probleminį al- surogatais. Neblaivių tarp mirusių dėl durtinių-pjautinių koholio vartojimą tarp savižudžių. sužalojimų vidurkis buvo 65 proc. Didžioji dauguma žu- 1985, 1987-2014 m. 8,8 proc. visų išorinių priežasčių vusiųjų dėl durtinių-pjautinių sužalojimų buvo nužudymų sudarė mirties priežastys dėl paskendimų (prigėrimų aukos (nuo 46 iki 122 atskirais metais, arba vidutiniškai vandenyje). Tai beveik ketvirtoji dalis (23,5 proc.) mirties – 78,8 proc., 2014 m. buvus 62,2 proc. nužudytų nuduriant priežasčių dėl uždusimų. Nors kiekybiškai paskendimų ar papjaunant). Nors tokių nužudymo aukų mažėjo, tačiau skaičius mažėjo, tačiau girtais paskendusiųjų santykis iš- išliko santykinai nemažėjantis nusižudžiusių pasipjaunant liko gana aukštas: 29 metų vidurkiui buvus 61 proc. ne- ar nusiduriant skaičius (pvz., 2014 m. 18,9 proc. mirtinų blaivių, o 2014 m. iš 272 paskendusiųjų – 180 (66,2 proc.) durtinių-pjautinių sužalojimų sudarė savižudybės, 29 metų paskendo neblaivūs. Paskendę neblaivūs 1985, 1987-2014 vidurkiui buvus 13,3 proc.). m. sudarė 9,5 proc. visų neblaivių, žuvusių dėl IMP (2014 Dėl sužalojimų šaunamaisiais ginklais per 29 me- m. – net 12,9 proc.). tus buvo tirti 2253 mirusieji, t. y., vidutiniškai per metus Būtina akcentuoti, kad analizuotu laikotarpiu tarp mir- nuo šautinių sužalojimų (įskaitant ir pavienius sprogdin- ties priežasčių dėl uždusimų 8,1 proc. buvo paspringimai, tinius sužalojimus) žuvusių buvo po 78 gyventojus. Per tarp jų buvus 72,4 proc. neblaivių. 2014 m. dėl paspringi- paskutinijį dešimtmetį tokių aukų skaičius buvo mažesnis mų mirė Lietuvoje 138 žmonės, iš jų 99 buvus neblaiviems už minėtą 29 metų vidurkį. Per 29 metus tarp žuvusių dėl (71,7 proc.). Pagal minėtų mirties priežasčių genezę, di- šautinių sužalojimų – 46,3 proc. žuvo būdami neblaivūs džiają dalį jų tektų laikyti toksinio etilo alkoholio poveikio (vartoję alkoholio). Daugiau nei pusė žuvusių nuo šautinių komplikaciją, t.y., jos galėtų būti priskirtinos prie mirties sužalojimų buvo savižudybių aukos – 50,6 proc. (2014 m. priežasčių dėl apsinuodijimo alkoholiu. Vien dėl minėto buvus 62,5 proc. nusišovusių - 25) bei 35,3 proc. nužudy- fakto, mirties priežasčių statistikoje apie mirtingumą dėl mų aukos (2014 m. 11 iš 40 – 27,5 proc.). apsinuodijimo alkoholiu (ūmaus toksinio alkoholio povei- Tarp išorinių mirties priežasčių didelę dalį (37,3 proc.) kio) Lietuvos rodikliai yra daug geresni, nors ir pagal juos sudarė mirties priežastys dėl uždusimų, kurių nuo 2007 mūsų šalis yra žinoma pasaulyje. m. Lietuvoje santykinai daugėjo, lyginant su mirtimis dėl Nors mirtys dėl aukštos temperatūros poveikio (su- mechaninių sužalojimų (kruvinųjų traumų), apsinuodiji- degimo gaisruose, apdegimų, nusiplikinimų ir kt.) sudarė mų, fizikinių reiškinių sukeltų traumų (atvėsimų, aukštos tik 2,1 proc. visų IMP (29 metų duomenimis), tačiau net temperatūros, elektros ir kt.). Per 29 metus tarp mirusių- 44,4 proc. žuvusių dėl aukštos temperatūros poveikio buvo jų dėl uždusimų buvo 39,5 proc. visų neblaivių, mirusiųjų neblaivūs (šie rodikliai galėjo būti didesni, nes dėl audinių dėl IMP. Pavyzdžiui, 2010-2014 m. mirties priežastys dėl suanglėjimo dalies atvejų biologinės medžiagos tyrimai al- uždusimų sudarė 42 proc. visų IMP ir 44,2 proc. visų ne- koholiui nustatyti buvo negalimi). blaivių tarp mirusių dėl IMP), 1 lentelė. 2014 m. mirusieji Labai problemiškomis pagal savo mastą išliko mirties dėl uždusimų sudarė 42,9 proc. visų IMP, o neblaivūs tarp priežastys dėl ilgalaikio šalčio poveikio (mirtys sušalus). jų – daugiau nei pusę (53,8 proc.) visų neblaivių, mirusių Per 29 metus vidutiniškai kasmet teko po 231 mirusįjį dėl dėl IMP. Jeigu galvoti apie prevencijos strategijas siekiant šalčio poveikio, tarp jų vidutiniškai kasmet buvus 152 ne- sumažinti mirtingumą dėl išorinių priežasčių, kartu ir dėl blaiviems (65,8 proc.). Iki 1993 m. mirčių dėl šalčio po- alkoholio žalos, į šią mirties priežasčių grupę reikėtų at- veikio buvo diagnozuota ne daugiau 150, buvus mirusių kreipti didžiausią dėmesį. neblaivių santykiui nuo 69,2 proc. iki 83,1 proc. Tačiau Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad per 29 metus 89,2 proc. vėliau žymiai padidėjo mirusių dėl šalčio diagnozuotų mir- savižudybių mirties priežastimi buvo uždusimai (2014 m. – ties priežasčių, mažėjus neblaivių tarp jų santykiui (pavyz- 90,7 proc.). Pasikorimai vidutiniškai sudarė 88,8 proc. visų džiui: 2011 m. – 49,4 proc. neblaivių, 2014 m. – 48,5 proc. savižudybių (2014 m. – 89,7 proc.) ir 64,4 proc. mirties neblaivių). Pagal tai atsakyti, kodėl šalyje, besivystančioje priežasčių dėl uždusimų (2014 m. – 66,8 proc.). Nuo 2007 po atkurtos nepriklausomybės, daugėjo mirusiųjų dėl su- m., mažėjus IMP skaičiui, IMP tarpe didėjo savižudybių šalimų – be atskiros studijos sunku. Galimi tiek mirties pasikariant santykis (29 metų vidurkiui buvus 24,1 proc., priežasčių diagnostikos trūkumai, tiek socialinės politikos 134 valstybėje problemos, manant, kad valstybei šios šalčio -au sunkaus sveikatos sutrikdymo paprastai keliamos baudžia- kos buvo mažiau svarbios už kitas, pavyzdžiui, transporto mosios bylos, bet tik ne šiais atvejais. Nors mirties fakto įvykių aukas. Atliktų mirusiųjų teismo medicinos autopsi- tyrimų medžiagoje nesurenkama duomenų tiek, kad būtų jų duomenimis, vien per paskutiniuosius penkerius metus pagrįsti įrodymai dėl nelaimingo atsitikimo perdozavus al- (2010-2014 m.) dėl ilgalaikio šalčio poveikio Lietuvoje koholio, priverstinio alkoholio vartojimo siekiant nugirdy- mirė 1410 žmonių (56,7 proc. jų buvę neblaivūs), t.y. mirti- ti, tyčinio alkoholio perdozavimo tikslu nusižudyti ar kt., nai sušalusių buvo daugiau, negu žuvo automobilinio trans- tačiau ikiteisminis tyrimas baigiamas ir duomenys keliauja porto eismo įvykiuose (N꞊1359), tačiau valstybės dėmesio į archyvus. Analogiškai ikiteisminio tyrimo medžiagose į šią problemą nebuvo jokio. ypatingo dėmesio aiškinantis neblaivumo aplinkybes ne- Per 29 metų laikotarpį buvo atlikta 24030 teismo medi- skiriama ir kitais mirties priežasčių atvejais, kai yra nusta- cinos autopsijų mirusiems dėl nuodingų medžiagų povei- tomas mirusiųjų neblaivumo mirties metu buvimo faktas. kio (1 lentelė), tarp jų mirusių neblaivių buvus 18486 (76,9 Iš esmės detalus alkoholio vartojimo prieš mirtį aplinkybių proc.). Tai sudarė 17,5 proc. visų išorinių mirties priežasčių ištyrimas galėtų turėti naudos ir kaip viena iš alkoholio var- (2014 m. – 17,1 proc.), o neblaivūs tarp mirusių dėl nuo- tojimo prevencijos priemonių, tinkamų ir epidemiologinės dingų medžiagų poveikio sudarė beveik ketvirtadalį (23,8 stebėsenos įrodymams. Deja, kažin ar į tokios apimties proc.) visų mirusių neblaivių dėl IMP (2014 m . – net 27,2 ikiteisminio tyrimo poreikį bus atkreiptas valdininkų dė- proc.). mesys. Gali būti, kad kada nors vieni ar kiti mirusiųjų nuo Mirties priežasčių dėl nuodingų medžiagų poveikio alkoholio ūmaus poveikio ar jo paveiktų mirties priežasčių grupėje didžioji mirties priežasčių dalis teko ūmiai apsi- palikuonys pakels tas “neišbaigtas” ikiteisminio tyrimo by- nuodijusiems etilo alkoholiu, t.y. alkoholiniais gėrimais. las į šviesą ir dėl padaryto savo artimam sunkaus sveikatos Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tarp IMP apsi- sutrikdymo ar mirties kaltins valstybę – įteisinto narkotiko nuodijimai alkoholiu (mirtys nuo toksinio etilo alkoholio savininkę ir platintoją, neskyrusią tinkamo dėmesio žmo- poveikio) sudarė mažesnę dalį, nei po nepriklausomybės nių gyvybėms išsaugoti. atkūrimo (29 metų vidurkis buvo 9 proc. iš visų IMP, 1985 Valstybinės teismo medicinos tarnybos turimais 16 m. – 9,4 proc. iš visų IMP, 1988 m. – tik 4,5 proc. iš visų metų duomenimis, buvo nustatyta 680 mirties atvejų dėl IMP, 1995 m. – 13,6 proc. iš visų IMP, 2014 m. – 7,5 proc. apsinuodijimų narkotinėmis medžiagomis (narkotikais), iš visų IMP). tarp kurių 44,1 proc. asmenų su narkotikais buvo vartoję al- Duomenys apie mirusiųjų dėl apsinuodijimo alkoholiu koholio (N꞊300). Pažymėtina, kad mirusiųjų dėl apsinuodi- tarp visų neblaivių mirusiųjų dėl išorinių priežasčių pagrin- jimų narkotinėmis medžiagomis daugėjo, daugėjant tarp jų džia faktą apie neblaiviais mirusiųjų sumažėjimą Gorba- vartojusiųjų narkotikus su alkoholiu (nuo 17,4 proc. – 1999 čiovo antialkoholinės kompanijos metu. Tada, tarp visų m. iki 60,2 proc. vartojusių alkoholį – 2014 m.). Deja, tai, mirusiųjų neblaivių dėl IMP, apsinuodijimai etilo alkoholiu kad daugėja narkomanų vartojančių alkoholį ir jų yra dau- sudarė: 1985 m. - 17,3 proc., 1988 m. – tik 9,9 proc., o 1995 giau nei mirštančių nuo apsinuodijimų alkoholio suroga- m. – net 22,3 proc. visų neblaivių. 2014 m. mirties priežas- tais, buvo nelabai svarbu alkoholio vartojimo prevencijos tys dėl apsinuodijimo etilo alkoholiu sudarė 16,3 proc. (iš politikams. Tokie duomenys galėjo būti „nepatogūs“ dia- visų dėl IMP mirusiųjų neblaivių), t. y., kas šešto vartoju- logui su alkoholio gamybos ir prekybos magnatais arba gal siojo prieš mirtį alkoholį ir žuvusio dėl išorinių priežasčių tokie duomenys politikams buvo nežinomi, akcentuojant mirties priežastimi buvo alkoholio perdozavimas. Tai tik mirtingumo nuo alkoholio surogatų padidėjimo galimas patys palankiausi rodikliai, nenagrinėjant tarp kitų mirties grėsmes alkoholinių gėrimų prekybos ir vartojimo ribojimų priežasčių slypinčių galimų mirties atvejų dėl ūmaus toksi- teisiniuose svarstymuose. nio etilo alkoholio poveikio. Nuo vaistų perdozavimo per 29 m. teismo medicininiais Tikslinga paminėti, kad apsinuodijimai priskiriami vie- tyrimais buvo nustatyti 1744 mirčių atvejai, tarp jų buvus nai iš sužalojimų kategorijų, kurie pagal galiojančias Svei- 30,9 proc. kartu su vaistais vartojusiųjų alkoholį. Mirusių- katos sutrikdymo masto nustatymo taisykles [23], kvalifi- jų dėl apsinuodijimų vaistais daugiausia buvo 1995 m. kuotini sveikatos sutrikdymu. Toksinis alkoholio poveikis (N꞊114). Vėliau mirties priežasčių dėl apsinuodijimų vais- etilo alkoholiu, sukėlęs mirtį, kvalifikuotinas sunkiu svei- tais mažėjo ir per pastaruosius aštuonerius metus jų skai- katos sutrikdymu (neatsargaus apsinuodijimo, nunuodiji- čius nepasiekė 50-ties. Per nagrinėtą laikotarpį 41,9 proc. mo, ketinimo nunuodyti ir kt. teisiniai atvejai). Kai kurie mirties atvejų fiksuotas vaistų perdozavimas savižudybės teismo medikai tai jau kvalifikuoja ir nurodo savo išvado- tikslu (N꞊730). Kiti atvejai buvo priskirti nelaimingiems se, patenkančiose ant ikiteisminio tyrimo tyrėjų stalo. Dėl atsitikimams. 2010-2014 m. nustatyta 70 mirties atvejų dėl 135 toksinio vaistų poveikio, 39,5 proc. juos vartojusių buvus Mirties priežasčių nuo mechaninių sužalojimų grupėje neblaiviems (2014 m. iš 35 apsinuodijusių vaistais – 9 mirė vyravo mirties priežastys dėl nugriuvimų: N꞊349 (7,7 proc. neblaivūs). Pastaruoju metu tai nedidelis mirties priežasčių analizuotų IMP, neblaivių dalis – 21,5 proc.), buvus 75,6 skaičius, greičiausiai nereikalaujantis ypatingų prevencinių proc. vyrų (neblaivių – 25,4 proc.) ir 85 moterims (neblai- priemonių mirtingumui dėl apsinuodjimų vaistais mažinti. vių tarp jų – 9,4 proc.). Per 29 metus 4 proc. IMP sudarė mirties priežastys dėl Tarp žuvusiųjų eismo įvykiuose vyravo automobilinio apsinuodijimo anglies monoksidu (N=5544). Tai 23,1 transporto aukos N꞊330 (7,2 proc. analizuotų IMP), tarp proc. mirusiųjų tarp visų mirtinai apsinuodijusių. Dažniau- kurių žuvusių neblaivių buvo 45,2 proc. (69,1 proc. vyrų, siai tai buvo gaisruose įvykę mirtys. Neblaivių tarp mir- tarp jų buvus 55,7 proc. neblaivių; 102 moterims, tarp jų tinai apsinuodijusių anglies monoksidu buvo 69,3 proc. buvus 21,6 proc. neblaivių). Tarp patyrusių mirtinas mo- (N=3843). Tačiau 2010-2014 m. tarp mirusių dėl apsinuo- tociklo traumas neblaivių buvo trečdalis (33,3 proc.), tarp dijimų anglies monoksidu, sudariusiųjų 4,4 proc. visų IMP, geležinkelio transporto aukų (N꞊31) – 61 proc. neblaivių. neblaivių buvo net 77,9 proc. Kad alkoholis buvo lemiamas Nuo durtinių-pjautinių sužalojimų (N꞊86) neblaiviais žuvo tokių mirties priežasčių palydovas, galima daryti prielaidą 68,2 proc. vyrų ir 55 proc. moterų (vyraujant nužudymams palyginus atskirų metų rodiklius (pavyzdžiui, 1985 m.: iš ir savižudybėms – 93 proc.). 181 – neblaivių buvo 50,3 proc., 1987 m.: iš 119 – neblai- Tarp žuvusiųjų nuo šaunamaisias ginklais padarytų vių buvo 45,5 proc., 1995 m.: iš 252 – neblaivių buvo 77,4 šautinių sužalojimų (N꞊52) – 73,1 proc. žuvusiųjų mirties proc., 2011 m.: iš 118 – neblaivių 86,4 proc.). 2014 m. fik- metu buvo neblaivūs (72,3 proc. neblaivių vyrų ir 4 neblai- suotas pats mažiausias mirties priežasčių dėl apsinuodijimo vios iš 5 nušautų moterų). 90,4 proc. dėl šautinių sužaloji- anglies monoksidu skaičius per visą analizuotą laikotarpį mų žuvusiųjų buvo vyrai. Nuo kulkomis šaudančių ginklų (N꞊108), neblaivių buvus 67,6 proc. (pistoletų, revolverių) žuvusių buvo 4 kartus daugiau, nei Gal atrodys paradoksalu, bet iš fiksuotų 35 atmosferinės nuo medžioklinių ginklų, buvus didesnei daliai ir žuvusių elektros mirtinų traumų atvejų – žaibas surado 8 neblaivius neblaiviais (76,3 proc. neblaivių vyrų). Lietuvos piliečius. Tai nors mažas, bet informatyvus alko- Mirties priežasčių dėl uždusimų (asfiksijų) tarp anali- holizacijos proceso išplitimo mūsų visuomenėje rodiklis. zuotų visų IMP buvo 31,1 proc. (N꞊1417) ir 30,7 proc. ne- Išorinės mirties priežastys Vilniaus krašte 2010-2014 blaivių (N꞊823) tarp visų neblaivių, žuvusių dėl IMP. Nuo metais pagal neblaivumą ir lytį. Šiame analizės etape Vil- asfiksijų vyravo vyrų mirtys (81,7 proc.), tarp jų buvus ne- niaus kraštas – tai VTMT Vilniaus skyriaus aptarnaujama blaivių 63 proc. Moterų nuo asfiksijų neblaiviomis žuvusių teritorija atliekant joje mirusiųjų teismo medicinos tyrimus buvo 36,3 proc. (Vilniaus m. sav., Vilniaus r. sav., Trakų r. sav., Šalčininkų r. Tarp pasikorusiųjų (N꞊990) neblaivių buvo 53,3 proc. sav., Švenčionių r. sav., Širvintų r. sav., Molėtų r. sav., Igna- (58,3 proc. neblaivių vyrų ir 30,9 proc. neblaivių moterų). linos r. sav., Elekrėnų sav., Visagino sav.). Minėtose teritori- Tarp paskendusiųjų (N꞊275) neblaivių buvo 66,2 proc. jose gyveno 28 proc. Lietuvos gyventojų (2014 m. pradžios (70,7 proc. neblaivių vyrų, 47,2 proc. moterų). duomenimis buvę 827034 gyventojai iš 2944459) [21]. Iš 129 mirusiųjų dėl uždusimo paspringstant – 80,6 Analizuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vil- proc. buvo neblaivūs mirties metu (85,2 proc. neblaivių niaus skyriuje 2010-2014 m. tirtų mirusiųjų dėl išorinių vyrų ir 57,1 proc. neblaivių moterų). Netgi iš 7 nužudy- mirties priežasčių atvejai (N꞊4553) pagal mirties priežastis tų aukų pasmaugiant – 4 žuvusieji buvo neblaivūs (57,1 sukėlusius išorinius veiksnius, mirties pobūdį (nužudymas, proc.). savižudybė, nelaimingas atsitikimas, nepatikslintas po- Tarp mirties priežasčių nuo fizikinių faktorių vyravo būdis), lytį bei neblaivumo faktą (nustatytą etilo alkoholį mirtys dėl ilgalaikio šalčio poveikio – sušalimo (N꞊567), kraujyje, jo koncentracijai buvus didesnei nei 0,4 promi- kurios sudarė 12,5 proc. tirtųjų IMP. Mirtinai sušalę vyrai lės). Tarp mirusiųjų dėl išorinių priežasčių 77,7 proc. buvo sudarė 72,3 proc. (tarp jų neblaivių buvo 58 proc.). Neblai- vyrai (N꞊3538) ir kiek daugiau nei penktadalis moterų. Tarp vių mirtinai sušalusių moterų buvo 56,1 proc. Mirties prie- visų mirusiųjų dėl išorinių mirties priežasčių (toliau – IMP) žastys dėl ilgalaikio šalčio poveikio Vilniaus krašte sudarė 58,8 proc. (N꞊2678) prieš mirtį buvo vartoję etilo alkoholį 40,2 proc. visų buvusių mirties priežasčių nuo ilgalaikio (toliau - alkoholį), t.y. mirė būdami neblaivūs (62,5 proc. šalčio poveikio Lietuvoje ir 40,8 proc. tarp jų buvusių ne- neblaivių vyrų ir 45,8 proc. neblaivių moterų) (2 lentelė). blaivių. Vilniaus krašte nuo IMP mirusių pagal analizės duomenis Dėl aukštos temperatūros poveikio (gaisrų ir kt.) neblai- buvo 26,8 proc., tarp jų buvus 28,4 proc. visų Lietuvoje vių žuvusių buvo 41,4 proc. (dėl audinių terminio poveikio nuo IMP neblaiviais mirusiųjų (1 lentelė). dažnai alkoholio nustatyti biologinėse terpėse nebuvo gali- 136

2 lentelė. 2010-2014 m. Vilniaus krašte mirusiųjų nuo kai kurių išorinių mirties priežasčių pasiskirtymas pagal mirties priežastis sukėlusius veiksnius, lytį ir nustatytą etilo alkoholį

Iš viso Vyrai Moterys

Rodikliai (Mirties priežasčių išori- niai veiksniai) N N N (vyrai) Vyrų, % Vyrų, (moterys) (vyrai, %) Moterų, % (moterys, %) Rastas etilo alkoholis Rastas etilo alkoholis Rastas etilo alkoholis Rastas etilo alkoholis Rastas etilo alkoholis, % Rastas etilo alkoholis (N)

Mechaniniai sužalojimai 1248 519 41,6% 937 75,1% 433 46,2% 311 24,9% 86 27,7% Muštiniai sužalojimai 175 106 60,6% 132 75,4% 81 61,4% 43 24,6% 25 58,1% Nugriuvimai 349 75 21,5% 264 75,6% 67 25,4% 85 24,4% 8 9,4% Kritimai iš aukštumos 161 55 34,2% 120 74,5% 43 35,8% 41 25,5% 12 29,3% Automobilinio transpor- 330 149 45,2% 228 69,1% 127 55,7% 102 30,9% 22 21,6% to traumos Motociklinio transporto 15 5 33,3% 14 93,3% 5 35,7% 1 6,7% 0 0,0% traumos Geležinkelio traumos 31 19 61,3% 25 80,6% 16 64,0% 6 19,4% 3 50,0% Durtiniai-pjautiniai 86 56 65,1% 66 76,7% 45 68,2% 20 23,3% 11 55,0% Šautiniai sužalojimai 52 38 73,1% 47 90,4% 34 72,3% 5 9,6% 4 80,0% Kulkiniai 41 31 75,6% 38 92,7% 29 76,3% 3 7,3% 2 66,7% Šratiniai 10 7 70,0% 8 80,0% 5 62,5% 2 20,0% 2 100% Asfiksijos (uždusimai) 1417 823 58,1% 1158 81,7% 729 63,0% 259 18,3% 94 36,3% Pasikorimai 990 528 53,3% 809 81,7% 472 58,3% 181 18,3% 56 30,9% Pasmaugimai 7 4 57,1% 3 42,9% 3 100% 4 57,1% 1 25,0% Paspringimai 129 104 80,6% 108 83,7% 92 85,2% 21 16,3% 12 57,1% Prigėrimai (nuskendi- 275 182 66,2% 222 80,7% 157 70,7% 53 19,3% 25 47,2% mai) Fiziniai faktoriai 674 368 54,6% 494 73,3% 274 55,5% 180 26,7% 94 52,2% Techninė elektra 19 5 26,3% 18 94,7% 4 22,2% 1 5,3% 1 100% Aukštos temperatūros 87 36 41,4% 65 74,7% 31 47,7% 22 25,3% 5 22,7% poveikis Ilgalaikio šalčio po- veikis 567 326 57,5% 410 72,3% 238 58,0% 157 27,7% 88 56,1% (žemos temperatūros poveikis) Apsinuodijimai 1213 968 79,8% 948 78,2% 777 82,0% 265 21,8% 191 72,1% Etilo alkoholiu 632 632 100% 496 78,5% 496 100% 136 21,5% 136 100% Narkotinėmis medžia- 201 112 55,7% 175 87,1% 101 57,7% 26 12,9% 11 42,3% gomis Vaistais 50 17 34,0% 24 48,0% 11 45,8% 26 52,0% 6 23,1% Anglies monoksidu 190 156 82,1% 145 76,3% 123 84,8% 45 23,7% 33 73,3% (smalkėmis) Nenustatytais nuodais 53 18 34,0% 41 77,4% 17 41,5% 12 22,6% 1 8,3% Iš viso išorinių mirties 4553 2678 58,8% 3538 77,7% 2213 62,5% 1015 22,3% 465 45,8% priežasčių *Lentelė parengta pagal surinktus duomenis iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus archyvinės mirusiųjų tyrimų dokumentacijos: sudarė A. Benošis 137 ma, todėl neblaivių žuvusių santykis galėjo būti didesnis). Tarp mirties priežasčių apsinuodijus vaistais ir nenusta- Tarp 19 žuvusiųjų nuo techninės elektros poveikio, 5 tytomis nuodingomis medžiagomis vartojusių prieš mirtį ir žuvusieji buvo neblaivūs (26,3 proc.). alkoholį buvo apie trečdalis. Daugiau nei ketvirtąją dalį (26,6 proc.) tirtųjų išorinių Savižudybės. Tarp analizuotų 4553 išorinių mirties mirties priežasčių sudarė mirties priežastys dėl apsinuodi- priežasčių Vilniaus krašte atvejų, 1070 atvejų buvo nusta- jimų, tarp kurių vyravo mirties priežastys dėl toksinio etilo tytos mirties priežastys dėl savižudybės (23,5 proc.), kurios alkoholio poveikio (N꞊632), kurios sudarė 13,9 proc. visų sudarė 20,4 proc. visų nustatytų savižudybių Lietuvoje (1 tirtųjų IMP ir beveik ketvirtadalį (23,6 proc.) visų nuo išo- lentelė). Vilniaus krašte 81,1 proc. nusižudžiusių buvo vy- rinių priežasčių mirusių neblaivių. 78,5 proc. mirtinai ap- rai. Neblaiviais nusižudžiusiųjų buvo 53 proc. (58,4 proc. sinuodijusių etilo akoholiu buvo vyrai. Mirties priežastys vyrų ir 29,7 proc. moterų). 92,5 proc. (N꞊990) nustatytų dėl ūmaus toksinio etilo alkoholio poveikio Vilniaus krašte savižudybių buvo padarytos pasikariant (2 lentelė). Iš 809 sudarė 42,5 proc. visų Lietuvoje mirusiųjų dėl ūmaus tok- pasikorusių vyrų neblaivūs pasikorę buvo 472 (58,3 proc.). sinio etilo alkoholio poveikio. Pasikorusių neblaivių moterų buvo 30,9 proc. 2 asmenys Antroje mirtinų apsinuodijimų vietoje buvo mirties buvo nusižudę nusiskandinant (abu blaivūs). Iš 5 nusinuo- priežastys dėl toksinio anglies monoksido poveikio (daž- dijusių vaistais, buvo 4 moterys, iš kurių viena neblaivi. niausiai – gaisrų metu), tarp kurių (N꞊190) 76,3 proc. buvo Nusižudę nusišaunant (N꞊35) buvo tik vyrai, kurių 77,1 vyrai. Tarp žuvusių dėl anglies monoksido poveikio neblai- viais žuvusių vyrų buvo 84,8 proc., neblaivių moterų – 73,3 4 lentelė. 2012-2014 m. teismo medicinos autopsijų metu nusta- proc. tytų vyraujančių mirties priežasčių nuo ligų skaičius ir mirusiųjų Taip pat nustatyta, kad tarp mirusiųjų dėl narkotinių dalis, kurių kraujyje rasta etilo alkoholio* medžiagų ūmaus poveikio (N꞊201) daugiau nei pusė (55,7 proc.) mirė kartu vartoję ir alkoholį. Labai svarbūs analizės 2012-2014 m. rezultatų rodikliai: per analizuotą laikotarpį iš Lietuvoje - visų mirusių dėl ūmaus apsinuodijimo narkotinėmis me- džiagomis – 66,3 proc. jų buvo Vilniaus krašte (tai ir – 66,7 Mirties priežastys (N) (N) ( %) holio proc. visų su narkotikais vartojusių alkoholį). Iš viso Neblaivių dalis Rasta etilo alko 3 lentelė. 2010-2014 m. Vilniaus krašte mirusiųjų dėl išorinių Visos nustatytos mir-� mirties priežasčių santykinis pasiskirtymas pagal lytį, mirties po- 1. 9975 2749 27,6% būdį, neblaivumą* ties priežastys nuo ligų 2. Piktybiniai navikai 206 19 9,2% Visi Nelaimin- IMP Savižu- Nužu- 3. Nervų sistemos ligos: 92 26 28,3% Rodikliai gi atsitiki- atve- dybės dymai 3.1. Epilepsija 72 21 29,2% mai** jai Kraujotakos sistemos 4. 6897 1815 26,3% N 4553 3293 1070 190 ligos: Neblaivių dalis 4.1. Hipertoninė liga 472 166 35,2% tarp visų IMP 58,8% 59,9% 53% 72,1% 4.2. Širdies išeminė liga 4951 1426 28,8% (%) Kardiomiopatijos Vyrų dalis (%) 77,7% 59,9% 81,1% 73,2% 4.3. 786 248 31,6% (įskaitant alkoholinę) Neblaivių vyrų Kvėpavimo sistemos dalis tarp vyrų 62,5% 63,4% 58,4% 72,7% 5. 614 124 20,2% (%) ligos: Moterų dalis 5.1. Pneumonija 494 84 17,0% 22,3% 40,1% 18,9% 26,8% (%) Virškinimo sistemos 6. 1117 413 37,0% Neblaivių mo- ligos: terų dalis tarp 45,8% 48,7% 29,7% 70,6% 6.1. Kepenų ligos 736 289 39,3% moterų (%) Nepatikslintos mirties *Lentelė parengta pagal surinktus duomenis iš Valstybinės teismo medicinos -tar 7. 411 182 44,3% nybos Vilniaus skyriaus archyvinės mirusiųjų tyrimų dokumentacijos: sudarė A. priežastys Benošis * Lentelė sudaryta pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos mirusiųjų tyrimų **Įskaitant nepatikslintas mirties priežastis pagal ketinimą (N꞊129) archyvinės dokumentacijos analizės duomenis: parengė A. Benošis 138 proc. nusižudymo metu buvo neblaivūs. Iš 15 nusižudžiu- 29,7 proc. tarp nusižudžiusių, 70,6 proc. tarp nužudytųjų). sių aštriais įrankiais (nusiduriant, pasipjaunant) 10 buvo Vyrų neblaivių nusižudė santykinai du kartus daugiau nei vyrai (5 neblaivūs) ir 5 moterys, kurios tokiu būdu įvyk- moterų, tai yra moterys prieš savižudybę svaiginosi alko- džiusios savižudybę buvo nevartojusios alkoholio. Tarp 17 holiu du kartus rečiau negu vyrai. asmenų, nusižudžiusių nušokant iš aukštumos tik 3 (17,6 Mirties priežastys nuo ligų ir neblaivumas. Alkoho- proc.) buvo neblaivūs (iš 10 vyrų – tik 1 neblaivus), iš 7 lio vartojimo paplitimą tarp Lietuvos gyventojų atspindi ir moterų – 2 neblaivios). Vienas savižudybės atvejis buvo tie teismo medicinos autopsijų duomenys, kada buvo di- traukinio trauma (nusižudė neblaivus vyras). Susideginęs agnozuota mirties priežastis kaip liga ir dalies mirusiųjų vyras (nusižudymas pasidegant) buvo blaivus. Savižudy- kraujyje buvo rastas etilo alkoholis (4 lentelė). Siekiant tai bės tikslu perdozavusi narkotikų moteris buvo alkoholio iliustruoti faktiniais pavyzdžiais, apžvelgti 2012-2014 m. nevartojusi. beveik 10 tūsktančių mirusiųjų, kuriems buvo atliktos teis- Nužudymai. Per 5 metus VTMT Vilniaus skyriuje mo medicinos autopsijos ir diagnozuota mirties priežastis buvo fiksuota 190 mirties priežasčių dėl nužudymų (1 len- dėl ligos, archyvinės dokumentacijos duomenys. Tarp 9975 telė). Nustatyta, kad 72,1 proc. (N꞊137) aukų nužudymo mirusiųjų dėl ligų, nustatytų teismo medikų, 27,6 proc. metu buvo neblaivios. 73,2 proc. (N꞊137) nužudytųjų suda- mirties atvejų mirusiųjų kraujyje buvo aptiktas etilo alko- rė vyrai, iš kurių neblaivūs nužudyti buvo 101 (72,7 proc.). holis, vartotas prieš mirtį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Didžioji dalis neblaivių buvo ir tarp nužudytųjų moterų: 36 didžiausia mirties metu buvusių neblaivių dalis buvo tarp neblaivios (70,6 proc.). mirusių nuo nepatikslintų mirties priežasčių (44,3 proc.). Nuo muštinių sužalojimų nužudytų buvo daugiausia – Tarp mirusiųjų dėl kepenų ligų neblaivių buvo 39,3 proc., 96 (50,5 proc.). Tarp jų buvo 71,9 proc. vyrų (71 proc. jų tarp mirusių dėl hipertoninės ligos – 35,2 proc., dėl epilep- žuvo neblaivūs) ir 27 moterys, iš kurių 19 (70,4 proc.) taip sijos – 29,2 proc., dėl širdies išeminės ligos – 28,8 proc. pat žuvo neblaivios. Tokiu būdu buvo nužudyta 49,6 proc. Net tarp mirusių dėl onkologinės ligos beveik kas dešimtas nužudytųjų vyrų ir 52,9 proc. nužudytųjų moterų. ligonis prieš mirtį buvo vartoję alkoholio. Pavartoto alko- Nužudymai pagal sužalojimus nuo duriančių – pjau- holio įtaką mirtims nuo ligų galima būtų detaliau vertinti, nančių įrankių sudarė daugiau nei trečią dalį visų nužudy- žinant nustatytą neblaivumo lygį (alkoholio koncentraciją mų (34,2 proc.), mirties metu buvus 75,5 proc. aukų neblai- kraujyje ir kitose biologinėse terpėse), ir pagal tai sistemin- vioms. Tokiu būdu buvo nužudyta 36,7 proc. nužudytųjų gai analizuojant alkoholio tolerancijos ir įtakos mirčiai bei vyrų (74,5 proc. buvo neblaivūs) ir 27,5 proc. nužudytųjų kitus rodiklius amžiaus, lyties, rastos patologijos bei pagal moterų (78,6 proc. buvus neblaivių). kitus kriterijus. Tokia galimybė gali būti reali tik integravus Nužudytų nušaunant buvo tirta 13 asmenų (8 vyrai ir 5 į Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registrą teismo moterys), 69,2 proc. aukų buvus neblaivioms mirties metu medicinos duomenis apie mirusių asmenų neblaivumo ty- (62,5 proc. nušautų vyrų ir 80 proc. moterų). Medžiokli- rimus ir rezultatus (etilo alkoholio radimo-neradimo faktą niais (ilgavamzdžiais) ginklais buvo nužudyti 3 asmenys mirusiojo kūno biologinėse terpėse ir kiekį – koncentraciją (23,1 proc. aukų), iš kurių dvi buvo moterys (abi neblai- promilėmis). Reikia pripažinti, kad tikrąjį neblaivumo mas- vios). Nušautas vyras buvo blaivus. tą tarp nuo ligų mirusiųjų asmenų ne stacionariose sveika- Iš 7 pasmauktų aukų 4 nužudytieji buvo neblaivūs (55,6 tos priežiūros įstaigose (mirusių namuose ar kitose vietose) proc.). Tai 3 neblaivūs vyrai ir keturios moterys, vienai jų įvertinti sunku, kadangi tokių mirusiųjų nukreipimų teis- buvus neblaiviai. Kiti nužudymų būdai buvo pavieniai (nu- mo medicininiam tyrimui žymiai sumažėjo - medicininiai stūmimas nuo statinio, paskandinimas, sužalojimas kirviu mirties liudijimai išduodami sveikatos priežiūros įstaigose ir kt.), tarp kurių 71,4 proc. aukų buvo neblaivios. šeimos gydytojų ar kitų specialistų, kurie neblaivumo fakto Apžvelgus dėl išorinių mirties priežasčių 2010-2014 mirties metu nustatyti negali. m. Vilniaus krašte mirusiųjų pasiskirstymą pagal mirties pobūdį, lytį ir nustatyto neblaivumo faktą, stebėta, kad Apibendrinimas 77,7 proc. mirusių buvo vyrai, kurių 62,5 proc. mirties Žalingo alkoholio vartojimo mažinimas Europoje – vei- metu buvo neblaivūs (63,4 proc. neblaivių tarp mirusiųjų klos plane 2012-2020 [25] akcentuojama tai, kad įdiegiant nuo nelaimingų atsitikimų, 58,4 proc. tarp nusižudžiusių, efektyvias alkoholio kontrolės priemones, apimančias vi- 72,7 proc. tarp nužudytųjų) (3 lentelė). Tarp nuo išorinių sus visuomenės sluoksnius, tarp 5 pagrindinių tikslų yra priežasčių veiksnių mirusių moterų buvo kiek daugiau nei tikslas „stiprinti duomenų bazę ir geriau skleisti žinias apie penktadalis (22,3 proc.), neblaivių buvus 45,8 proc. (48,7 alkoholio sukeliamą žalą, jos dydį, sąlygojančius veiks- proc. neblaivių tarp mirusiųjų nuo nelaimingų atsitikimų, nius ir efektyvias prevencines ir žalą mažinančias inter- 139 vencijas“. Atliktoje analizėje atskleidžiama, kad minėtų daugiau nei penktadalis (22,3 proc.), neblaivių buvus 45,8 duomenų bazės stiprinimui Lietuva turi unikalią, iki šiol proc. (48,7 proc. neblaivių tarp mirusių nuo nelaimingų neišnaudojamą, galimybę – teismo medicinos tyrimų duo- atsitikimų, 29,7 proc. tarp nusižudžiusių, 70,6 proc. tarp menų apie mirusių asmenų neblaivumą (tarp jų ir neblai- nužudytųjų). Vyrų neblaiviais nusižudė santykinai du kar- vumo kiekybinių rodiklių) integravimą į Valstybinį mirties tus daugiau nei moterų, tai yra moterys prieš savižudybę priežasčių registrą. Alkoholio keliamos žalos monitoringo svaiginosi alkoholiu du kartus rečiau negu vyrai. Lietuvoje sistemoje panaudojus minėtus rodiklius, būtų ne tik žymiai 2010-2014 m. 22,4 proc. mirusių neblaivių buvo nustatyta geriau objektyvizuoti duomenys apie mirtis nuo alkoholio mirties priežastis dėl ūmaus apsinuodijimo etilo alkoholiu, šalyje, detalizuotas alkoholio vartojimo paplitimas ir su juo tuo tarpu, Vilniaus krašte tarp neblaivių mirusiųjų – mirti- sietinas mirtingumas įvairiais epidemiologiniais ir kitais nai apsinuodijusių etilo alkoholiu buvo 29,2 proc. statistiniais lygmenimis, bet tokie duomenys būtų naudingi Apžvelgus 2012-2014 m. teismo medikų diagnozuotas ir sveikatos politikos, teismo medicinos, kriminologijos, 9975 mirties priežastis dėl ligų (4 lentelė), 27,6 proc. atve- teisės mokslų teorijai ir praktikai bei kitose mokslo bei vals- jų mirusiųjų kraujyje buvo aptiktas etilo alkoholis (mirusių tybės valdymo srityse. dėl išeminės širdies ligos tarpe – 28,8 proc. neblaivių, epi- Atliktos analizės duomenimis išryškėjo, kad daugiau lepsijos – 29,2 proc., kardiomiopatijų – 31,6 proc., kepenų nei pusė 1985-2014 m. mirusiųjųjų Lietuvoje dėl išorinių ligų – 39 proc.). mirties priežasčių prieš mirtį buvo vartoję alkoholį (nuo Atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų sveikatos ir sveika- IMP neblaivūs mirė 56,5 proc.), vyraujant aukštiems ne- tos priežiūros netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 blaiviais mirusių rodikliams tarp mirties priežasčių dėl pa- m. veiksmų plano [21] strategines kryptis ir priemones sie- skendimų (61 proc.), dėl apsinuodijimų anglies monoksidu kiant sumažinti šalies regionuose skirtingoms socialinėms (69,3 proc.), dėl sušalimo (65,8 proc.), dėl sužalojimų du- grupėms priklausančių asmenų sveikatos būklės netoly- riančiais-pjaunančiais įrankiais (65 proc.), dėl savižudybių gumų ir prieinamumo prie sveikatos priežiūros skirtumų pasikariant (58,6 proc.), dėl paspringimų (72,4 proc.). Be- mastą, atliktos analizės duomenys gali būti naudingi ne tik veik kas dešimtas (9 proc.) miręs nuo išorinių priežasčių minėto plano priemonėms įgyvendinti, bet ir Lietuvos Res- buvo mirtinai apsinuodijęs alkoholiu. Guodžiantis tyrimų publikos narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tarpins- rezultatas buvo tas, kad mažėjo IMP ir neblaivių jų tarpe titucinio veiklos plano priemonių [11] bei kitų Lietuvos skaičius. valstybėje priimtų strategijų, sprendimų ektyvesniam įgy- 2010-2014 m. dėl išorinių mirties priežasčių mirusiųjų vendinimui alkoholio vartojimo ir daromos žalos prevenci- palyginamosios analizės duomenimis (palyginant Vilniaus jos bei kituose Lietuvos sveikatos programos siekiniuose. krašte mirusiųjų teismo medicinos tyrimų duomenų rodi- Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos [13] klius su visos Lietuvos atitinkamais rodikliais), nustatyta tiksluose numatyta mirtingumą dėl išorinių priežasčių labai ryški kai kurių mirties priežasčių nuo išorinių veiks- pagal 100 tūkstančių gyventojų tenkančių išorinių- mir nių disproporcija: Vilniaus krašte, sudarančiame 28 proc. ties priežasčių dalį sumažinti daugiau nei dvigubai (nuo Lietuvos gyventojų populiacijos, jame buvus tik 26,5 proc. 2012 m. buvusio rodiklio 122,47/100 tūkst. gyventojų iki visoje Lietuvoje mirusiųjų dėl IMP, nustatyta 40,2 proc. 51,7/100 tūkst. 2025 m.). Programos vienas iš tikslų yra visų mirties priežasčių dėl sušalimo, 42,5 proc. visų mir- sumažinti legalaus alkoholio suvartojimą vienam gyvento- ties priežasčių dėl ūmaus apsinuodijimo etilo alkoholiu ir jui per metus (litrais absoliutaus alkoholio) beveik dvigu- 66,3 proc. visų mirties priežasčių dėl ūmaus apsinuodijimo bai: pagal 2012 būklę nuo 13,0 litro absoliutaus alkoholio narkotikais. Tokio nustatytų mirties priežasčių netolygumo iki 8,5 litro absoliutaus alkoholio vienam gyventojui 2025 priežastiniai ryšiai sveikatos politikų nenagrinėti ir pagal m. Tai rimti iššūkiai, atsižvelgiant į tai, kad per visą atkur- prieinamus šaltinius, prevencinės priemonės neaptartos, jie tos nepriklausomybės Lietuvoje laikotarpį išorinių mirties neanalizuoti ir tokių duomenų teikėjo – VTMT. priežasčių ir suvartoto alkoholio rodikliai išliko nepalankūs Analizuojant 2010-2014 m. Vilniaus krašte tirtas mir- (tai rodo ir neblaivių asmenų žūčių nuo išorinių priežasčių ties priežastis dėl išorinių priežasčių pagal nustatytą neblai- mastas, atskleistas straipsnio autoriaus šioje ir ankstesnėse vumą mirties metu, lytį, mirties pobūdį, stebėta, kad nuo studijose). išorinių mirties priežasčių 77,7 proc. mirusių buvo vyrai, Oficialios valstybės politikos, kuria deklaruojamas sie- kurių 62,5 proc. mirties metu buvo neblaivūs (63,4 proc. kis mažinti alkoholio vartojimą ir su tuo susijusias pase- neblaivių tarp mirusių nuo nelaimingų atsitikimų, 58,4 kmes, realūs sprendimai formuojant alkoholio kontrolės proc. tarp nusižudžiusių, 72,7 proc. tarp nužudytųjų). Tarp politiką šalyje kol kas nėra nuoseklūs. Visuomenės gerovės nuo išorinių priežasčių veiksnių mirusių moterų buvo kiek visapusiškam siekimui mažinti alkoholio daromą žalą, ne- 140 užtikrinamas poreikis į vieningą visumą integruoti ne tik proc.), dėl sužalojimų duriančiais-pjaunančiais įrankiais įvairių autorių tyrimų rezultatus, statistinius duomenis, bet (65 proc.), dėl savižudybių pasikariant (58,6 proc.), dėl ir visų galimų sveikatos, socialinio, teisėtvarkos ir kt. sek- paspringimų (72,4 proc.). 9 proc. mirusių dėl išorinių prie- torių praktiką, koordinuojant jų veiklą minėtiems tikslams. žasčių buvo mirtinai apsinuodiję etilo alkoholiu. Tyrimo Formuojant alkoholio kontrolės politiką šalyje vien alko- rezultatais nustatyta, kad Lietuvoje mažėjo išorinių mirties holio žalos visuomenei ir ekonomikai mažinimo požiūriu, priežasčių ir neblaivių jų tarpe skaičius. visų pirma reikia žinoti kokia ta žala yra, vykdyti tinkamą 2. Palyginant 2010-2014 m. Vilniaus krašte dėl išorinių procesų stebėseną, rinkti, išanalizuoti ir apibendrinti visus mirties priežasčių mirusiųjų teismo medicinos tyrimų duo- galimus duomenis apie alkoholio vartojimo paplitimą, al- menų rodiklius su visos Lietuvos atitinkamais rodikliais, koholio vartojimo sąlygojamas pasėkmes ir alkoholio są- nustatyta labai ryški kai kurių mirties priežasčių nuo išori- lygojamą žalą. nių veiksnių disproporcija: Vilniaus krašte, sudarančiame Alkoholio vartojimo paplitimo problemiškumas negali 28 proc. Lietuvos gyventojų populiacijos, jame buvus tik būti atsietas nuo neatsakingo valstybės valdymo, netinka- 26,5 proc. visoje Lietuvoje mirusiųjų dėl IMP, nustatyta mo požiūrio į daugelį procesų visuomenės egzistencijoje. 40,2 proc. visų mirties priežasčių dėl sušalimo, 42,5 proc. Lietuvoje nuo 1960 iki 2014 m. alkoholio vartojimas išau- visų mirties priežasčių dėl ūmaus apsinuodijimo etilo alko- go 7,5 karto, ir toks reiškinys nebuvo „nepastebimas“ tarp holiu ir 66,3 proc. visų mirties priežasčių dėl ūmaus apsi- politikų, tarp šalies sveikatos strategų. 1985 m. Gorbačiovo nuodijimo narkotikais. Tokio nustatytų mirties priežasčių pradėta antialkoholinė politika parodė, kad valstybė, raci- netolygumo priežastiniai ryšiai sveikatos politikų nenagri- onaliai koordinuodama savo veiksmus, gali veiksmingai nėti ir pagal prieinamus šaltinius, prevencinėse priemonėse mažinti alkoholio suvartojimą ir grėsmingas to vartojimo neaptarti, jie neanalizuoti ir tokių duomenų teikėjo – Vals- pasekmes. To laikmečio politinių sprendimų efektyvumas, tybinės teismo medicinos tarnybos. išsaugojęs daugelį Lietuvos gyventojų gyvybių, buvo ap- 3. 2010-2014 m. Vilniaus krašte dėl išorinių mirties žvelgtas ir šiame darbe. Akivaizdu, kad Lietuvoje dar trūks- priežasčių 77,7 proc. mirusiųjų buvo vyrai, kurių 62,5 ta politinės valios žmonių sveikatai ir gerovei užtikrinti. proc. mirties metu buvo neblaivūs (63,4 proc. neblaivių Kažin, ar kada nors mirtingumo statistikoje [14] atsiras tarp mirusiųjų nuo nelaimingų atsitikimų, 58,4 proc. tarp fiksuojami faktai apie girtumą mirties metu, ar apie tai nusižudžiusių, 72,7 proc. tarp nužudytųjų). Tarp nuo išori- nors kiek bus užsiminta ir 2015 m. vasario mėnesyje nu- nių priežasčių veiksnių mirusių moterų neblaivių buvo 45,8 matytame patvirtinti Lietuvos Vyriausybės nacionaliniame proc. (48,7 proc. neblaivių tarp mirusiųjų nuo nelaimingų veiksmų plane dėl alkoholio žalingo vartojimo? Gali būti, atsitikimų, 29,7 proc. tarp nusižudžiusių, 70,6 proc. tarp kad artimiausioje ateityje jau nesužinosime net apie orien- nužudytųjų). Moterys prieš savižudybę svaiginosi alkoho- tacinius neblaivumo ir mirties priežasčių sąsajų rodiklius, liu du kartus rečiau negu vyrai. kadangi 2015 m. Valstybinės teismo medicinos tarnybos 4. 2012-2014 m. teismo medikai tarp 9975 mirusiųjų veiklos analizėje jie jau laikyti neaktualiais ir nebuvo kaup- dėl ligų nustatė 27,6 proc. mirusiųjų, kurių kraujyje buvo ti. Tokiam darbui nebent atsiras tyrėjų, remiamų iš įvairių aptiktas etilo alkoholis (mirusių dėl išeminės širdies li- fondų, kurie sugebės tai atlikti, nes tų fondų lėšos Valstybi- gos tarpe neblaivių buvo 28,8 proc., dėl epilepsijos – 29,2 nės teismo medicinos tarnybos nepasiekia, o ir individualūs proc., dėl kardiomiopatijų – 31,6 proc., dėl kepenų ligų – autoriaus buvę tyrimai, pareikalavę didelių asmeninio laiko 39 proc.). ir valios sąnaudų, nebuvo palaikomi ar remiami nei vienos 5. Atliktos analizės duomenys atskleidė ir tai, kad institucijos. alkoholio keliamos žalos monitoringo sistemai stiprinti Autorius dėkoja visiems moraliai palaikiusiems ir ska- Lietuva turi iki šiol neišnaudotą galimybę integruoti į Mir- tinusiems tęsti nelengvą neblaivumo ir mirties priežasčių ties atvejų ir jų priežasčių valstybės registrą atliktų teismo studiją bei įžvelgusiems jos prasmę. medicinos mirusiųjų tyrimų duomenis apie nustatytą -ne blaivumą (kokybinius ir kiekybinius rodiklius). Tokiu būdu Išvados būtų žymiai geriau objektyvizuoti duomenys apie mirties 1. Teismo medicinos autopsijų duomenimis nustaty- priežastis dėl alkoholio vartojimo šalyje, detalizuotas alko- ta, kad 56,5 proc. 1985-2014 m. mirusiųjų Lietuvoje dėl holio vartojimo paplitimas ir su juo sietinas mirtingumas išorinių mirties priežasčių buvo vartoję alkoholį – mirė epidemiologiniu požiūriu, prieinami duomenys būtų nau- neblaivūs. Daugiausia neblaiviais mirusiųjų buvo tarp mir- dingi sveikatos politikos, teismo medicinos, kriminologi- ties priežasčių dėl paskendimų (61 proc.), dėl apsinuodi- jos, teisės mokslų teorijai ir praktikai bei kitose mokslo bei jimų anglies monoksidu (69,3 proc.), dėl sušalimo (65,8 valstybės valdymo srityse. 141

Literatūra Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Vilnius, 1. Alkoholio vartojimas ir padariniai. [žiūrėta 2016-01-22]. 2014, 74 p. [žiūrėta 2016-01-16]. Prieiga per internetą: Prieiga per internetą: padariniai> 13. Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programa, patvirtinta 2. Benošis A. Nužudymų, savižudybių, nelaimingų atsitikimų Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu būdų ir neblaivumo atspindžiai Lietuvoje (1985-2012 m. išo- Nr. XII-964 (TAR, 2014-07-01, 2014-09403). [žiūrėta 2016- rinių mirties priežasčių kontekste). Sveikatos mokslai, 2014; 01-16]. Prieiga per internetą: . 3. Benošis A., Žukauskas G. Kai kurios, susijusios su alkoholio 14. Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro nuostatai.- Pa vartojimu, mirties priežastys tarp pagyvenusių žmonių. Svei- tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. katos mokslai, 2008; (1):1499-1506. nutarimu Nr. 709 „Dėl Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės 4. Benošis A., Rybalko J. Alcohol consumption in homicide registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“. [žiūrėta 2016- victims. ELSEVIER. Journal Forensic Science International, 01-20]. Prieiga per internetą: < https://www.e-tar.lt/portal/lt/ 2007; (169);1, proceedings of the 6th International Congress legalActSearch >. of the Baltic Medico-Legal Association – New technologies in 15. Mirusieji pagal mirties priežastis. Lietuvos statistikos departa- forensic medicine, June 14-16, 2007, Vilnius, Lithuania, p. S mento duomenų bazė. [žiūrėta 2016-01-20]. Prieiga internete: 18. < http://www.osp.stat.gov.lt >. http://dx.doi.org/10.1016/j.forsciint.2007.04.193 16. Mirties priežastys savivaldybėse 2014. Higienos instituto 5. Benošis A., Rybalko J. Blood alcohol findings in accidental Sveikatos informacijos centras, Vilnius, 2015, 152 p. [žiūrėta drowning. ELSEVIER. Journal Forensic Science International, 2016-01-16]. Prieiga per internetą: 2007, vol. 169, suppl. 1, proceedings of the 6th International < http://www.hi.lt/lt/mirties-priezastys-savivaldybese.html >. Congress of the Baltic Medico-Legal Association – New 17. Mirties priežasčių statistika. Eurostato duomenų bazė. [žiūrėta technologies in forensic medicine, June 14-16, 2007, Vilnius, 2016-01-16]. Prieiga per internetą: Lithuania, p. S 19. . 6. Benošis A., Navickas A. Suicides and alcohol. ELSEVIER. 18. Mirties priežastys 2014. Higienos instituto Sveikatos infor- Journal Forensic Science International, 2007, vol. 169, suppl. macijos centras, Vilnius, 2015, 190 p. [žiūrėta 2016-01-22]. 1, proceedings of the 6th International Congress of the Baltic Prieiga per internetą: Medico-Legal Association – New technologies in forensic . medicine, June 14-16, 2007, Vilnius, Lithuania, p. S 19. 19. Nacionalinės pažangos programos Horizontaliojo prioriteto http://dx.doi.org/10.1016/j.forsciint.2007.04.1957. “Sveikata visiems” tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas 7. Benošis A, Jasulaitis A. Alkoholinio neblaivumo ir mirtingumo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimu sąsajos Lietuvoje 1985–2001 m. Sveikatos mokslai, 2004; Nr. 293. [žiūrėta 2016-01-22]. Prieiga per internetą: 6:91-7. < https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActSearch >. 8. Benošis A., Minkuvienė Z. N. Kai kurie mirtingumo ir alko- 20. OECD data: Alcohol consumption. [žiūrėta 2016-01-22]. holinio neblaivumo pokyčiai Vilniaus krašte teismo medicinos Prieiga per internetą: . 9. Benošis A. Neblaivumo (girtumo) socialiniai ir teisiniai as- 21. Oficialiosios statistiko portalas – Lietuvos statistikos departa- pektai teismo medicininiu požiûriu. Sveikatos mokslai, 2003; mentas. [žiūrėta 2016-01-22]. Prieiga per internetą: . 10. Global status report on alcohol and health 2014. [žiūrėta 2016- 22. Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. 01-20]. Prieiga per internetą: . 8c5d7681e73>. 11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 25 d. 23. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. [žiūrėta nutarimas Nr. 217 „Dėl Lietuvos Respublikos Narkotikų, 2016-01-30]. Prieiga per internetą: . patvirtinimo“. [žiūrėta 2016-01-20]. Prieiga per internetą: 24. Valstybės pažangos strategija ,,Lietuvos pažangos strategija . 05-15 nutarimu Nr. XI-2015. [žiūrėta 2016-01-22]. Prieiga per 12. Lietuvos sveikatos statistika/Health statistics of Lithuania 2014. internetą: < https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActSearch >. 142

25. Žalingo alkoholio vartojimo mažinimas Europoje - veiklos the corresponding data indicators of Lithuania reveals an obvious planas 2012-2020. [žiūrėta 2016-02-01]. Prieiga per internetą: disproportion of some causes of death due to external factors: in . external causes of death in Lithuania, 40.2 percent of the total 26. World Health Rankings. [žiūrėta 2016-01-08]. Prieiga per causes of death occurred due to freezing, 42.5 percent - due to acute internetą: . poisoning. In Lithuania in 2010-2014 the cases of deaths due to 27. 2005–2014 m. statistinių duomenų apie neblaivių asmenų pada- external causes when the person died drunk included 22.4 percent romas nusikalstamas veikas ir jų sukeltus kelių eismo įvykius of causes of death due to acute alcohol intoxication, whereas in analizė. [žiūrėta 2016-02-01]. Prieiga per internetą: . percent of the total drunk people). The analysis of causes of death due to external causes in Vilnius 28. 2014-2020 metų nacionalinė pažangos programa, patvirtinta region in 2010-2014 by the established insobriety at the time of Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-11-28 nutarimu Nr. death, sex and manner of death revealed that 77.7 percent of the 1482. [žiūrėta 2016-01-22]. Prieiga per internetą: . of them were drunk at the time of death (63.4 percent of the drunk among the deaths caused by accidents, 58.4 percent – by suicide, THE PREVALENCE OF ALCOHOL ABUSE IN VICTIMS 72.7 percent – by homicide). Among female deaths due to external DIED FROM EXTERNAL CAUSES IN LITHUANIA IN causes of deaths factors the drunk made 45.8 percent. (48.7 percent 1985-2014 of the drunk among deaths caused by accidents, 29.7 percent - by A. Benošis suicide, 70.6 percent – by homicide). Female abused alcohol two Key words: alcohol, alcohol abuse and prevention, insobriety, times less than male before the suicide. alcohol intoxication, causes of death, forensic medicine, causes Data of the performed analysis also reveal that Lithuania has a of death register unique and yet unutilized opportunity for strengthening the alcohol- Summary induced damage monitoring system - integration of forensic medici- Forensic medicine autopsy data (N=137884) reveal that in ne examination data on the deceased person‘s insobriety (including 1985-2014 in more than half of cases of deaths due to external quantitative indicators of insobriety) into the State register of causes causes in Lithuania the deceased abused alcohol before death (56.5 of death. This would facilitate a much better objectification of data percent died drunk). The majority of causes of death among the on causes of death due to alcohol abuse in the country, itemize the deceased who died drunk included drowning (61 percent), carbon prevalence of alcohol abuse and its associated mortality from the monoxide poisoning (69.3 percent), freezing (65.8 percent), inju- epidemiological perspective, the available data would be useful ries made by stabbing-cutting objects (65 percent), the suicide by for the health policy, forensic medicine, criminology and legal hanging (58.6 percent), choking (72.4 percent). 9 percent of deaths science theory and practice as well as in other scientific and public due to external causes occurred due to the fatal poisoning with ethyl management spheres. alcohol. The only consoling result of the research was the decreased Correspondence to: [email protected] number of external causes of death and the drunk among them. The comparison of forensic medicine examination data indi- Gauta 2016-02-08 cators among the deceased in Vilnius region in 2010-2014 with IN MEMORIAM 143

ALINA ELENA ČEKANAUSKAITĖ-ŠAULAUSKIENĖ 1928.12.11 – 2016.01.22

gydytojų pedagogų: doc. V. Barono, doc. P. Steponėno, doc. Pr. Skuibio, gyd. D. Mažonytės, gyd. D. Pareigytės ir kt. 1963-1966 m. buvo Akušerijos-ginekologijos katedros aspirantė, apgynė mokslų kandidato (daktaro) disertaciją „Elektrolitų koncentracijos kitimai nėščiųjų kraujyje vėly- vų toksikozių atvejais“ tema. Paruošė moterų konsultaci- joms šios nėščiųjų patologijos ankstyvos diagnostikos ir gydymo metodikas. 1968-1976 m. vadovavo gimdyklos ir priėmimo skyriams, dirbo ir pedagoginį darbą. Nuo 1976 m. - Vilniaus universiteto Akušerijos-ginekologijos kate- droje asistentė, nuo 1980 m. – docentė, nuo 1993 m. iki 1995 m. Vilniaus universitetinės ligoninės moterų klinikos ir Vilniaus perinatalinio centro vadovė. Stažavosi įvairiose akušerijos-ginekologijos klinikose: Kauno respublikinėje ligoninėje, Erfurto, Greifsvaldo, Ki- jevo, Maskvos, Peterburgo, taip pat urologijos ir anestezi- ologijos klinikose Vilniuje. Pedagoginį darbą dirbo ne tik su studentais-medikais, bet ir su Lietuvos akušeriais-gi- nekologais (nuo 1962 m. įkurtame gydytojų tobulinimosi fakultete). Vadovėlio „Gimdymo pagalba“ bendraautorė. Netekome doc. med. dr. Alinos Elenos Čekanauskaitės- Respublikinėje ir užsienio spaudoje paskelbė per 120 Šaulauskienės – nuoširdžios ir atsidavusios motinų ir vaikų mokslinių straipsnių, skaitė pranešimus daugelyje moksli- sveikatai gydytojos, aktyvios visuomenininkės, atkakliai nių akušerių-ginekologų konferencijų Lietuvoje, Peterbur- gynusios žmogaus gyvybės vertę ir orumą. ge, Erfurte, Berlyne, Vienoje, Hagoje, Varšuvoje, Toronte, Alina Elena Čekanauskaitė-Šaulauskienė gimė 1928 m. Krokuvoje, Vroclave, Vitebske. gruodžio 11 d. Panevėžyje teisininko šeimoje. Tėvas Povi- Doc. A. E. Šaulauskienės dvasinės vertybės buvo ug- las Čekanauskas 1940 m. buvo ištremtas į Sibirą, tačiau į domos šeimoje, o vėliau ji jas ugdė būdama gimnaziste. trėmimo vietą Vitegorlagą neatvyko – dingo be žinios. Ši Katalikišką pasaulėžiūrą formavo ir iškilūs Panevėžio pe- skaudi netektis paliko gilią žaizdą širdyje, ji nenustojo dagogai – I-osios vidurinės mokyklos direktorius ir klasės skaudinusi visą gyvenimą. Guodė tik Tėvo paliktas tes- auklėtojas mokytojas Stasys Janauskas, kapelionai – Al- tamentas dukrai: „Būk kukli, darbšti, ne tinginė, nes per fonsas Sušinskas ir Pranas Račiūnas. Savo autobiografi- mokslą, darbą ir pasišventimą sukursi gražią ateitį ki- niame leidinyje „Mano gyvenimo kelias“ ji rašė: „Sovietų tiems ir sau.“. Šį Tėvo paliepimą Alina stengėsi įgyven- okupacijos metais tikybos dėstymas mokyklose buvo už- dinti. 1947 m. aukso medaliu baigė Panevėžio mergaičių draustas. Tačiau mes - mergaičių ir vyrų gimnazijų moki- gimnaziją, o 1953 m. Kauno medicinos institutą ir įgijo gy- niai patys išsirinkome kapelioną – jauną kunigą, vienuolį dytojo specialybę. 1953-1956 m. dirbo akušere-ginekologe marijoną, rašytoją, vėliau Sibiro tremtinį, politinį kalinį Zarasuose. Čia sukūrė šeimą. 1956 m. šeimai persikėlus kun. Praną Račiūną. Mes supratome, kad mūsų Kapelio- į Vilnių, dirbo I-uose gimdymo namuose Neonatologijos nas – iškili asmenybė, pamilome Jį, o Jis – mus. Tikybą skyriaus vedėjos ir akušerės-ginekologės pareigose, o nuo kapelionas dėstė Panevėžio mažytėje Marijonų Agronomi- 1958 m. iki 1995 m. Vilniaus universiteto klinikinėje ba- jos bažnytėlėje. Jis padarė didelę įtaką mūsų pasaulėžiūrai. zėje – miesto klinikinėje ligoninėje Akušerijos-gineko- Jo vertingi pamokymai ir įdiegti tikėjimo pagrindai buvo logijos skyriuose. Čia darbo patirties, žinių įgijo iš žymių atspirtis ateities gyvenimo vingiuose.“ Susiformavusios 144 pasaulėžiūros dėka jau brandžiame gyvenimo tarpsnyje A. E. Šaulauskienė buvo Lietuvių katalikų mokslo aka- Alina ryžtingai pasirinko žmogaus gyvybės, jos orumo ir demijos narė, dalyvavo daugelyje šios akademijos suruoštų apsaugos gynimo kelią. 1990 m. įstojo į Pasaulio gydytojų konferencijų, suvažiavimų. Ilgametė žurnalų „Sveikata“ ir federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociaciją, ku- „Sveikatos mokslai“ redakcinės kolegijos narė, išleisti šių rios pirmininke buvo nuo 1995 m. iki 2013 m. žurnalų medicinos etikos ir gyvybės apsaugos, vaisingumo Būdama pirmininke, doc. dr. Alina Elena Šaulauskienė pažinimo teminiai numeriai. puikiai suprato, kad humaniška sveikatos apsaugos dar- A. E. Šaulauskienė 2001 m. buvo išrinkta Lietuvos aku- buotojų veikla yra neatsiejama nuo meilės ir pasiaukojimo šerių-ginekologų draugijos Garbės nare, 2001 m. Varšuvos artimui, o svarbiausia Asociacijos užduotis – Hipokrato medicinos akademijos konversatoriumo „Medicina žmo- tradicijų grąžinimas, įgyvendinimas ir saugojimas. Asoci- gui“ Garbės nare ir apdovanota Varšuvos Raoul Follereau acijos iniciatyva 1997 m. atnaujinta Hipokrato priesaika, draugijos garbės raštu. 2013 m. išrinkta Pasaulio gydyto- kurios signatarai yra 42 Lietuvos profesoriai, habilituoti jų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos medicinos daktarai. Taip pat 1995 m. išversta į lietuvių kal- Garbės pirmininke, daug kartų apdovanota Vilniaus miesto bą ir išleista „Sveikatos apsaugos darbuotojų chartija“, ji savivaldybės ir SAM padėkos raštais. 2013 m. spalio 10 d. pakartota 2003 m. Doc. dr. Alina Elena Šaulauskienė yra jai suteiktas Vilniaus miesto savivaldybės atminimo žen- leidinių „Rachelės rauda“ (1998 m., 2012 m.), „Gyvybės klas „Už nuopelnus Vilniaus savivaldai“. šauksmas“ (2004 m.), „Hipokratas vėl su mumis“ (1998 Doc. A. E. Šaulauskienė buvo rūpestinga motina, iš- m., 2012 m.), „Galėję gyventi“ (2010 m.), „Vaisingumo augino dukrą Dalią Mariją, kuri tapo dailininke-odininke, pažinimas ir valstybinė šeimos politika“ (2012 m.) autorė. dirba profesore Vilniaus dizaino kolegijoje, sūnų Marių Asociacijos veikla neapsiribojo leidiniais: surengta Povilą – Vilniaus universiteto Filosofijos istorijos katedros daugybė respublikinių ir tarptautinių konferencijų medi- vedėją profesorių, habil. daktarą. cinos etikos ir moralės klausimais, pastatytas paminklas Iškili, darbšti, pareiginga, didelės vidinės kultūros Dak- Negimusiai gyvybei atminti Rasų kapinėse (visuomenės tarė ilgai išliks ją pažinojusiųjų atmintyje. iniciatyva įvairiuose Lietuvos kampeliuose jų pastatyta dar trylika), pradėtos minėti Lietuvoje Ligonių ir Gyvybės Pasaulio gydytojų federacijos pagerbimo dienos, Vilniaus universiteto klinikų kiemelyje „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija, pastatytas paminklas „Motinystė“. Žurnalo „Sveikatos mokslai“ redakcija 145

REIKALAVIMAI MOKSLINIAM STRAIPSNIUI ŽURNALE „SVEIKATOS MOKSLAI“

Tai medicinos mokslo ir medicinos praktikos žurnalas gydytojams ir medicinos darbuotojams, kitiems specialistams. Moksliniai straipsniai, siunčiami mūsų žurnalui, privalo atitikti nustatytus reikalavimus. Po lietuviško rašomas angliškas pavadinimas. Autorių vardai ir pavardės rašomos mažosiomis raidėmis, pvz., Antanas Jonaitis. Straipsniuose turi būti mokslo darbui būtinos dalys: raktažodžiai; trumpa santrauka; įvadas; darbo tikslas; tyrimo medžiaga ir metodas, tyrimų aprašymas; gauti rezultatai; numeruotos išvados; panaudotos literatūros sąrašas; straipsnio pavadinimas, raktažodžiai ir išsami santrauka anglų kalba. Literatūros apžvalgoms, praktiniams straipsniams, ka- zuistiniams atvejams struktūra skiriasi. Nuorodos į autorius iš literatūros sąrašo dedamos po minimo autoriaus pavardės arba sakinio gale. Jei nurodoma daug šaltinių, kurių numeriai eina vienas po kito, šaltiniai rašomi per brūkšnelį, pvz.: [4,7,9-12]. Vertėtų atsiminti, kad dešimtainėse trupmenose rašomas ne taškas, o kablelis, pvz., 17,5 ir pan. Straipsniai pateikiami autoriaus pasirašyti, jų apimtis – iki 6-8 psl. Lotyniški ir kitų kalbų žodžiai rašomi kursyvu. Straipsniai neturi būti kur nors kitur anksčiau skelbti, rankraščiai išspausdinti aiškiai, per pusantro intervalo. Iliustracijos pateikiamos tekste, po piešiniais, lentelėmis rašomas eilės numeris, pavadinimas. Tekste nurodoma, kur turi būti dedama lentelė ar iliustracija. Dėl spalvotų iliustracijų tariamasi atskirai. Siūloma laikytis priimtos Tarptautinės SI vienetų sistemos. Jeigu straipsnis ne visiškai atitinka moksliniam straipsniui keliamus reikalavimus, jis spausdinamas kaip aprašomasis, informacinis arba kaip tezės. Visi moksliniai ir teoriniai praktiniai straipsniai recenzuojami. Autorių, kuriais remiamasi straipsnyje, pavardės rašomos taip: a) straipsnyje – vardas, po to – pavardė; b) literatūros sąraše – atvirkščiai. Atkreiptinas dėmesys: tarp vardo raidės ir pavardės paliekamas tarpelis. Ypatingą dėmesį prašytume atkreipti į literatūros sąrašą. Redakcijos nuomone, literatūros sąrašas neturėtų būti ilgas: trumpo straipsnio – iki 10, ilgo – iki 20, literatūros apžvalgų – iki 40 šaltinių. Jie negali būti senesni kaip penkerių metų. Literatūros sąrašas turi būti parengtas taip, kaip yra įprasta šiuo metu Lietuvoje daugelyje mokslo sričių: pirmiau- sia rašoma autoriaus pavardė, po to jo vardo (vardų) pirmoji raidė; jei autorių yra keli, po kiekvieno autoriaus rašomas kablelis; jei šaltinis anglų k., tai tarp vardų taškas nededamas. Toliau rašomas straipsnio pavadinimas, po jo dedamas taškas, žurnalo ar knygos pavadinimas, po jo – taškas (anglų k., lietuvių k. po žurnalo pavadinimo dedamas kablelis). Jei nurodoma leidykla, leidinio vieta ar leidėjas, toliau rašoma leidimo metai, tomas (numeris), puslapiai. Po metų dedamas kabliataškis, o po tomo (numerio) – dvitaškis. Pvz., 15. Bernstein JM. Role of allergy in eustachian tube blockage and otitis media with effusion: a review. Otolaryngology – Head & Neck Surgery. 1996;114(4):562-568. 16. Mogi G, Chaen T, Tomonaga K. Influence of nasal allergic reactions on the clearance of middle ear effusion. Arch Otolaryngol. Head NeckSurg. 1990;116:331-334... 1. Šatkauskas B. Bronchoskopija: dabartis ir ateitis. Medicina, 1997;33(6):3-10. 2. Danila E., Šatkauskas B., Petrauskas A. Bronchoalveolinis levažas – informatyvus plaučių ligų diagnostikos metodas. Medicina, 1997; 33(6):44-47. 3. Klech H, Pohl W. Technical recommendations and guidelines for bronchoalveolar lavage (BAL). Eur Respir J. 1989;2:561-585. 4. Klech H, Hutter C, Costabel U. Clinical guidelines and indications for bronchoalveolar lavage (BAL). Eur Respir J. 1992;2(8):1-130. 5. Jacobs DS, DeMott WR, Grady HJ, Horvat RT, Huestis DW, Kasten BL. Laboratory Test Handbook, 4th Edition. Lexi-Comp INC, Hudson (Cleveland). 1996... 9. Kimura K, Stoopen M, Reeder MM, Moncada R. Amebiasis: Modern diagnostic imaging with pathological and clinical correlation. Semin Roentgen- ol. 1997;32(4):250-275. 10. Ralls PW. Focal inflammatory disease of the liver. Radiol Clin. N. Amer. 1998;36(2):377- 389. 11. Mergo PJ, Ros PR. Benign lesions of the liver. Radiol Clin. N. Amer. 1998;36(2):319-331. 12. Valantinas J., Buivydienė A., Bernotienė E., Denapienė G. Daugiakamerinė cistinė alveolinio echinokoko (Echinococcus alveolaris) sukelta kepenų infiltracija. Medicinos teorija ir praktika, 1998; 2:81-83. Tekste pavartotos literatūros šaltinis rašomas to paties dydžio raidėmis, paprastuose skliausteliuose nurodant eilės numerį. Kai nurodomas interneto šaltinis, jo adresas Word'o dokumente turi būti aktyvus ir patikrintas, skliausteliuose įrašant interneto peržiūros datą. 146

Priimami straipsniai, parašyti anglų, prancūzų, rusų kalbomis, tačiau autorius atsako už angliško teksto kalbą ir straip- snio redagavimą. Būtina kartu pateikti ir santrauką lietuvių kalba. Tiek mokslo, tiek praktikos, tiek mokslo populiarinimo straipsnių tekstas turi būti parašytas sklandžia bendrine lietuvių kalba. Prie straipsnio reikia pridėti lydraštį: "Mes, pateikto straipsnio autoriai, garantuojame, kad straipsnis yra originalus, nepažeidžia kitų asmenų autorinių teisių ir nėra anksčiau skelbtas spaudoje arba planuojamas įteikti kitiems žurnalams. Parašai." Autorius savo straipsnį redakcijai gali siųsti el. paštu: [email protected]. Straipsnio gale lietuvių ir anglų kalbomis turi būti nurodytas adresas susirašinėti (paprastai nurodomas vienas iš straipsnio autorių). Nurodoma tikslus adresas (su pašto indeksu), taip pat el. paštas. Dėl straipsnių spausdinimo tartis redakcijos adresais arba mob. tel.: 8 618 24712, 8 687 20248, 8 612 41252. Straipsnių spausdinimas mokamas.

SCIENTIFIC ARTICLES MUST MEET THE REQUIREMENTS OF THE JOURNAL „HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE“

„Health Sciences“ is a journal of medicine science and practice for medical practitioners and scientific workers, other specialists. Scientific articles posted to our journal should meet certain requirements. The title in English follows the title in Lithu- anian. The (sur)name of the author is written by small letters, e. g. Antanas Jonaitis. A writing must consist of the parts specific for a scientific article: key words, a summary, an introduction, indications for what purpose an article is written, sources and a method of research work, a description of investigations, results of scientific activities, -se quential conclusions, a list of literature dealing with the article, the name of an article, key words and a detailed summary in Lithuanian. As far as reviews, articles on medical practice and casuistical cases are concerned the structure of an article is differ- ent: references to authors follow their names or end of a sentence. If one has to deal with several sources in sequence, one source is separated from another by a dashed stroke, e. g. 4, 7, 9–12. If decimal fractions are used, the point is a punctua- tion mark, e. g. 17.5. The volume of a writing consists of 6–8 pages. Words in Latin and other foreign language are written in italics. A parcel includes a magnetic tip as well with a popular version of the text. We impose a ban on articles that have been published already. Manuscripts must be printed clearly, lines arranged at certain intervals (1.5). Illustrations should be presented in the text, their names and current numbers are specified below paintings or tables. Coloured paintings cannot be mixed up with the text. There may be indications in the text pertinent to the desirable places of published numbers or illustrations. The author ought to have told us beforehand about the wish to have coloured illustrations. We advise you to follow the internationally accepted SI system of measurement. If an article does not fully meet the requirements for a scientific article, it may be published as a descriptive piece, an information or theses. All scientific and practical articles come under review. The names of the authors who are referred to are written in this way: a. the first capital letter of the name goes first of all; b. the surname follows the name. If the author deals with the list of literature referred to he (she) should write the other way. We ask you not to mix up the name and surname of an author, to separate them by a gap. We call your attention to the list of literature. The editorial staff is of the opinion that the list should be as short as pos- sible: if one deals with a short article, the list must not exceed 10 sources; in case of articles of great size – up to 20 sources and literature reviews – up to 40 sources. The sources referred to cannot be old-time (published 5 or more years ago). The list of literature must be prepared according to the order nowadays used in Lithuania by representatives of vari- ous branches of science. It begins with the surname of an author. The first capital letter of his name follows it. If there are 147 some co-authors, their names are separated by a comma. Later on the name of an article is written, followed by a full stop, the name of a journal or book referred to, the year of publication, the number of a volume, the page without reference to abbreviations dealing with the date of publication, a volume or a number, a chapter of the page and so on. The date of pub- lications is followed by a semicolon and the reference to a volume or a number – by a colon. For example, 15. Bernstein JM. Role of allergy in eustachian tube blockage and otitis media with effusion: a review. Otolaryngology – Head & Neck Surgery. 1996;114(4):562-568. 16. Mogi G, Chaen T, Tomonaga K. Influence of nasal allergic reactions on the clearance of middle ear effusion. Arch Otolaryngol. Head NeckSurg. 1990;116:331-334... 1. Šatkauskas B. Bronchoskopija: dabar- tis ir ateitis. Medicina, 1997;33(6):3-10. 2. Danila E., Šatkauskas B., Petrauskas A. Bronchoalveolinis levažas – informa- tyvus plaučių ligų diagnostikos metodas. Medicina, 1997; 33(6):44-47. 3. Klech H, Pohl W. Technical recommendations and guidelines for bronchoalveolar lavage (BAL). Eur Respir J. 1989;2:561-585. 4. Klech H, Hutter C, Costabel U. Clini- cal guidelines and indications for bronchoalveolar lavage (BAL). Eur Respir J. 1992;2(8):1-130. 5. Jacobs DS, DeMott WR, Grady HJ, Horvat RT, Huestis DW, Kasten BL. Laboratory Test Handbook, 4th Edition. Lexi-Comp INC, Hudson (Cleveland). 1996... 9. Kimura K, Stoopen M, Reeder MM, Moncada R. Amebiasis: Modern diagnostic imaging with pathological and clinical correlation. Semin Roentgenol. 1997;32(4):250-275. 10. Ralls PW. Focal inflammatory disease of the liver. Radiol Clin. N. Amer 1998;36(2):377-389. 11. Mergo PJ, Ros PR. Benign lesions of the liver. Radiol Clin. N. Amer. 1998;36(2):319-331. 12. Valantinas J., Buivydienė A., Bernotienė E., Denapienė G. Daugiakamerinė cistinė alveolinio echinokoko (Echinococcus alveolaris) sukelta kepenų infiltracija. Medicinos teorija ir praktika, 1998; 2:81-83. Literature references (used in the text) shall be written in the same font size indicating current source number in brackets. Referring to the name of a website, the address shall be valid & active. Also, the review date shall be inserted in brackets. In the reference to a source of literature letters of the same size are used. The current number of a source is taken in brackets. One may post articles in English, French or Russian under condition that the author takes the responsibility for edit- ing a manuscript and its correct language. An article in a foreign language should include its summary in Lithuanian. The proceeds of publishing are distributed according to priority given to our sponsors and the authors who cover the expanses of publishing their articles in advance. Both scientific articles or writings dealing with popular science or medical practice should be written in smooth and modern Lithuanian (English, French or Russian). COVER LETTER of the ARTICLE: "We, the authors of the given article, guarantee that an article is original, do not violate copyrights of other persons and is not published in the press earlier or is planning to present to other journals (Signature)". Authors may use our website as well: [email protected]. The reference to your address should be included in order to apply to you (if there are some co-authors, we are interested in one of them). We ask you to inform us about your website or mail address and dial. The articles in journal are charged. 148 TURINYS / CONTENTS

SVEIKATOS 2016’1 MOKSLAI HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE

TURINYS

BIOMEDICINA: TEISMO PSICHIATRIJA K. Daškevičius, J. Daškevičienė. Riboto pakaltinamumo kriterijų taikymo analizė asmenims, turintiems šizofreni- jos spektro sutrikimus ...... 5 A. Benošis, R. Aliukonienė, A. Navickas, V. Aliukonis. Savižudybių prevencijos aktualijos ikiteisminių tyrimų medžiagos apžvalgos duomenimis ...... 10 A. Šileikaitė, I. Čėsnienė, A. Germanavičius. Teismo psichiatrijos pacientų smurtinio elgesio rizikos veiksniai ... 21 J. Navickienė, A. Liausėdas, E. Vaitiekus. Nepakaltinamų asmenų pakartotinio nusikalstamumo ir įgalinimo sąsa- jos ...... 27 J. Didžiokienė. Krizinės situacijos ir moterų agresyvus smurtinis elgesys – psichopatologiniai ypatumai ir teismo psichiatrinis įvertinimas ...... 33 A. Šiurkutė, M. Karnickas, E. Ulevičiūtė-Šigajevienė, J. Lengvenienė, V. Mačiulis. Endogeninių depresijų psi- chopatologija ir klinika ...... 39 A. Šileikaitė, A. Germanavičius, I. Čėsnienė. Teismo psichiatrijos pacientų sociodemografinių ir klinikinių veiks- nių bei nusikalstamo elgesio sąsajos ...... 47 R. Aliukonienė, N. Aliukonienė, V. Aliukonis. Fiziologinio afekto būsenos reikšmė nužudymui ir sunkiam sveika- tos sutrikdymui kvalifikuoti ...... 52 S. Ślaski. Aggression and life satisfaction in adult children of alcoholics ...... 58 R. Aliukonienė, A. Navickas, A. Bareikytė. Naujagimio nužudymo teisiniai ir medicininiai aspektai ...... 65 W. Woźniak. Resocializing programs of the perpetrators of particularly vicious murders ...... 70 L. Jurkštaitė-Pačėsienė, L. Sapežinskienė. Aggression of drug users against the others and the need for psycho�- therapeutic crisis/preventive intervention (case study) ...... 75 D. Leskaukas, A. Lygnugarytė-Grikšienė, N. Jasinskas, A. Masiukienė. Sąsajos tarp skubią pagalbą teikiančių darbuotojų sociodemografinių – profesinių charakteristikų, nuostatų savižudybių prevencijos atžvilgiu, psichikos sveikatos, streso įveikos strategijų, perdegimo sindromo, savižudybių intervencijos žinių bei įgūdžių ...... 81 A. Navickas, A. Smirinenko, P. Navickas, L. Lukavičiūtė, A. Dembinskas, R. Gurevičius, R. Aliukonienė, A. Benošis, R. Badaras, K. Daškevičius, J. Daškevičienė. Savižudybių mediciniški ir visuomeniški aspektai Lietuvoje XX amžiaus pirmojoje pusėje ...... 88 Z. Majchrzyk, K. Grzywinska-Aleksandrovicz. Personality traits and social competence of the offenders against children ...... 96 J. Pobocha. Penitentiary reform in Poland, self-injurious behaviours by inmates between 2001 and 2014 ...... 105

BIOMEDICINA A. Navickas, J. Valančiūtė, P. Navickas, L. Lukavičiūtė, V. Danilevičiūtė. Rūkymo ypatumai tarp psichiatrijos ir nepsichiatrijos stacionaruose gydomų pacientų Lietuvoje ...... 110 149

APŽVALGA. INFORMACIJA Z. Majchrzyk, M. Wiszniowska-Majchrzyk. Suicides - the permanence of motives ...... 117 J. Pobocha. Amendments in the Polish criminal process after 01 July 2015 ...... 123 A. Benošis. Neblaivumas ir išorinės mirties priežastys Lietuvoje 1985-2014 metais alkoholio vartojimo paplitimo po- žiūriu ...... 128

IN MEMORIAM Alina Elena Čekanauskaitė-Šaulauskienė ...... 143

Reikalavimai moksliniam straipsniui žurnale „Sveikatos mokslai“ ...... 145

CONTENTS

BIOMEDICINE: FORENSIC PSYCHIATRY K. Daškevičius, J. Daškevičienė. The analysis of the application of diminished responsibility criteria for persons with schizophrenia spectrum disorders ...... 5 A. Benošis, R. Aliukonienė, A. Navickas, V. Aliukonis. On the basis of the findings of the pre trial investigation of the realities of suicide prevention ...... 10 A. Šileikaitė, I. Čėsnienė, A. Germanavičius. Risk factors for violent behaviour among forensic psychiatric patients 21 J. Navickienė, A. Liausėdas, E. Vaitiekus. The connection between the repeated crimes and conditions for empow- erment of the irresponsible persons ...... 27 J. Didžiokienė. Impact of personal crisis and women aggressive bahavior – psychopathological peculiarities and forensic psychiatric estimation ...... 33 A. Šiurkutė, M. Karnickas, E. Ulevičiūtė-Šigajevienė, J. Lengvenienė, V. Mačiulis. Psychopathological and clinical features of endogenuous depressions ...... 39 A. Šileikaitė, A. Germanavičius, I. Čėsnienė. The relationships of clinical, socio-demographic and criminal factors in a sample of forensic psychiatric patients ...... 47 R. Aliukonienė, N. Aliukonienė, V. Aliukonis. The significance of physiological affect for qualification of murder and severe health impairment ...... 52 S. Ślaski. Aggression and life satisfaction in adult children of alcoholics ...... 58 R. Aliukonienė, A. Navickas, A. Bareikytė. Murder of newborn: legal and medical aspects ...... 65 W. Woźniak. Resocializing programs of the perpetrators of particularly vicious murders ...... 70 L. Jurkštaitė-Pačėsienė, L. Sapežinskienė. Aggression of drug users against the others and the need for psycho�- therapeutic crisis/preventive intervention (case study) ...... 75 D. Leskaukas, A. Lygnugarytė-Grikšienė, N. Jasinskas, A. Masiukienė. Correlations between the sociodemo- graphic-professional characteristics of the specialists providing the emergency medical services, the attitudes towards suicide prevention, mental health, the strategies for coping with stress, burnout syndrome and the knowledge and skills with regard to suicide interventions ...... 81 A. Navickas, A. Smirinenko, P. Navickas, L. Lukavičiūtė, A. Dembinskas, R. Gurevičius, R. Aliukonienė, A. Benošis, R. Badaras, K. Daškevičius, J. Daškevičienė. Medical and social aspects of suicide in Lithuania in the first half of the thxx century ...... 88 Z. Majchrzyk, K. Grzywinska-Aleksandrovicz. Personality traits and social competence of the offenders against children ...... 96 J. Pobocha. Penitentiary reform in Poland, self-injurious behaviours by inmates between 2001 and 2014 ...... 105

BIOMEDICINE A. Navickas, J. Valančiūtė, P. Navickas, L. Lukavičiūtė, V. Danilevičiūtė. Pecularities of smoking in psychiatric and non-psychiatric wards in Lithuania ...... 110 150

REVIEW. INFORMATION Z. Majchrzyk, M. Wiszniowska-Majchrzyk. Suicides - the permanence of motives ...... 117 J. Pobocha. Amendments in the Polish criminal process after 01 July 2015 ...... 123 A. Benošis. The prevalence of alcohol abuse in victims died from external causes in Lithuania in 1985-2014 ...... 128

Scientific articles must meet the requirements of the journal „Health sciences in Eastern Europe“ ...... 145 151

Vilniaus universitetas Medicinos fakultetas

Vilniaus universiteto SVEIKATOSSVEIKATOS ligoninės Santariškių klinikos 2016’1 MOKSLAIMOKSLAI HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE

Klaipėdos universitetinė ligoninė Vi­suo­me­nės Pub­lic svei­ka­ta Health Biome­di­ci­na Biome­di­ci­ne Nacionalinis Slau­ga Nur­sing vėžio institutas

Tomas 26

Kauno kolegija

Vil­nius, 2016