KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

1. RAJONO URBANISTIN Ė PL ĖTRA

1.1. K ėdaini ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano uždaviniai

Pagal savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano rengimo taisykles (2004) bendrojo plano uždaviniai yra: 1. Suformuoti savivaldyb ės teritorijos vystymo koncepcij ą, nustatyti teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos prioritetus. 2. Tobulinti susiklos čiusi ą rajono teritorijos erdvin ę strukt ūrą, vystyti jos urbanistin ę sistem ą. 3. Sudaryti prielaidas K ėdaini ų rajonui subalansuotai pl ėtotis, gerinti aplinkos kokyb ę, plėtoti ekonomin į ir socialin į potencial ą bei gyventoj ų gyvenimo s ąlygas. 4. Nustatyti K ėdaini ų rajono vaidmen į šalies ir apskrities ekonomin ės, socialin ės ir urbanistin ės pl ėtros raidoje. 5. Sudaryti prielaidas tarpvalstybini ų ir šalies program ų ir projekt ų įgyvendinimui rajono teritorijoje. 6. Suderinti valstyb ės teritorij ų bei aplinkini ų teritorij ų raid ą. 7. Išlyginti K ėdaini ų rajono teritorij ų pl ėtros netolygumus, optimaliai subalansuoti miesto ir kaimo teritorij ų raid ą. 8. Išryškinti ir panaudoti rajono privalumus, parodyti ekonomin ės ir socialin ės pl ėtros galimybes. 9. Pasi ūlyti priemones efektyviai ekonominiai veiklai pl ėtoti, investicijoms mieste ir kaime skatinti. 10. Atsižvelgti į rajono žem ėvaldos ypatumus, žem ės gr ąžinimo pasekmes, žem ės naudotoj ų interesus. 11. Išskirti gamtinio karkaso teritorijas, apibr ėžti j ų naudojim ą bei s ąveik ą su žem ės ūkio bei urbanistinio karkaso teritorijomis. 12. Sudaryti prielaidas patrauklaus, atviro, tinkamo investuoti, patogaus gyventi rajono įvaizdžio suformavimui.

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 1 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

Bendrojo plano koncepcijos rengimo stadijos metu nustatoma:

teritorijos planin ės ir erdvin ės strukt ūros vystymo principai;

teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai;

teritorijos tvarkymo, reglamentavimo, naudojimo ir apsaugos principai.

Rajono teritorijos vystymo erdvin ės raidos koncepcija rengiama 20 met ų laikotarpiui ir tvirtinama K ėdaini ų rajono savivaldyb ės taryboje.

1.2. K ėdaini ų rajono teritorijos vystymo veiksniai

Ištyrus demografini ų ir ekonomini ų proces ų dinamik ą prieita išvados, kad K ėdaini ų rajono b ūkl ė daug kuo geresn ė nei kit ų Lietuvos rajon ų turin čių panašaus dydžio ir reikšm ės kaip Kėdaini ų miestas rajoninius centrus. Tai rodo, kad rajonas turi geras perspektyvas ateityje išlikti konkurencingu ir pl ėtra jame vyks. Pagrindiniai faktoriai lemiantys rodikli ų ger ėjim ą yra sėkminga pastar ųjų met ų pramon ės įmoni ų veikla ir did ėjantis tranzitinis srautas d ėl pastatytos Via Baltica automagistral ės. Ateityje pl ėtrai teigiam ą įtak ą darys ir žemos nekilnojamojo turto bei žem ės kainos rajone. Pagrindin ė pl ėtra artimiausiu metu vyks pramon ės ir paslaug ų sektoriuje. Taip pat prognozuojamas žymus gyvenamojo b ūsto statyb ų proveržis ger ėjant gyvenimo kokybei. Gyventoj ų skai čius rajone ateinant į dešimtmet į prognozuojamas stabilus ir did ės nežymiai. Tolesn ėje ateityje (nuo maždaug 2020 met ų) numatomas gyventoj ų skai čiaus did ėjimas (šaltinis – Europos komisijos pl ėtros strateginiai dokumentai ir “World bank” prognoz ės) d ėl prognozuojamo imigrant ų iš skai čiaus augimo visoje Pabaltijo valstybi ų teritorijoje.

1.3. K ėdaini ų rajono vystymo alternatyvos

Pagal Savivaldybi ų teritorij ų bendr ųjų plan ų rengimo taisykles, bendrojo plano reng ėjai turi pasi ūlyti nemažiau dviej ų planuojamos savivaldyb ės- K ėdaini ų rajono vystymo alternatyv ų. Pasi ūlytos trys alternatyvos: • Teritorijos dali ų diferencijuotos pl ėtros galimybi ų panaudojimo; • Tolygios teritorijos pl ėtros; • Gamtinio potencialo išnaudojimo ir ekologin ės pl ėtros.

Teritorijos dali ų diferencijuotos pl ėtros galimybi ų panaudojimas (I variantas)

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 2 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

Tai optimalus pagal strateginio poveikio įvertinim ą teritorijos raidos b ūdas kai ekonominei pl ėtrai parenkamos teritorijos, kuri ų pad ėtis strategiškai palanki tarptautini ų susisiekimo sistemos element ų atžvilgiu. Tokiu b ūdu ekonomin ė pl ėtr ą nukreipiama ne tik į patogias pl ėtrai teritorijas, bet tuo pa čiu ir į mažiau gamtiškai jautrias teritorijas, ar teritorijas, kuriose gamtin ė pusiausvyra jau pažeista ir jos nebe įmanoma atstatyti. Nors ekonominei pl ėtrai skiriamas didelis d ėmesys, ne mažiau svarbi yra ir rekreacinio potencialo pl ėtojimo sritis. Ekonomin ė pl ėtra užtikrint ų rajonui demografini ų rodikli ų stabilum ą ir b ūtų prielaida gyvenimo kokybei gerinti. Gyvenimo kokybei ger ėjant did ės individuali ų gyvenam ųjų nam ų statybos gražesn ėje aplinkoje. Tam teritorijos numatomos daugiausiai apie K ėdaini ų miest ą ir tris satelitinius miestelius – Dotnuv ą-Akademij ą, Josvainius ir Aristav ą. Kai ekonomin ė pl ėtra yra artimiausios ateities perspektyva ir bus savaiminis procesas, kur į reik ės nukreipti ir reguliuoti, tolesnei perspektyvai numatoma rajono rekreacinio potencialo didinimo programa išnaudojant ypatingo gamtinio ir kult ūrinio potencialo teritorijas Nev ėžio ir Šušv ės sl ėniuose, rekreacin į potencial ą turin čias teritorijas prie Angiri ų, Lab ūnavos ir Aristavos tvenkini ų. Ši ų teritorij ų vystymas ir pritaikymas rekreacijai reikalaus papildom ų ilgalaiki ų rėmimo program ų ir tur ės b ūti skatinamas savivaldyb ės investicijomis. Nuo ši ų teritorij ų išsaugojimo ir pritaikymo poilsiui, rekreacijai, turizmui priklausys rajono patrauklumas tolimesn ėje ateityje. Šiame koncepcijos variante ypatingai pagr ėžiama tarptautin ės automagistral ės Via Baltica reikšm ė ir laikoma, kad pagrindin ė aktyvi pl ėtra tur ėtų vykti jos jungtyse su K ėdaini ų miestu ir išilgai jos ašies. Tokiu b ūdu rajonas padalinamas į dvi zonas su skirtingais pl ėtros prioritetais – rytin ę, kurioje pl ėtr ą lems d ėl padid ėjusi ų transporto sraut ų suaktyv ėjusi komercin ė (pramon ės, logistikos sand ėli ų, kelio aptarnavimo, aktyvios rekreacijos objekt ų pl ėtra) veikla ir vakarin ę, kurioje pl ėtojama pasyvesn ė ir mažiau veikianti aplink ą veikla (ekologin ė žemdirbyst ė, pažintin ė rekreacija, gyvenamosios teritorijos, poilsiaviet ės).

Rytin ėje rajono dalyje esam ų maž ų miesteli ų pagrindu vystomos gyvenamosios vietov ės būsim ų įmoni ų darbuotojams gyventi ir aptarnauti. Tai Pel ėdnagi ų, Noci ūnų, Aristavos, Lan čiūnavos gyvenviet ės. Taip pat numatoma, kad pl ėstis gal ėtų ir kiti, turintys ryš į su Via Baltica automagistrale miesteliai. Tai Š ėta ir Truskava. J ų pl ėtra siejama su kelio aptarnavimo objekt ų atsiradimu (viešbu čiai, moteliai, kavin ės, poilsio ir pramog ų centrai ir kitos lankytojus pritraukian čios vietos). Numatomos zonos aktyviai rekreacijai pl ėtoti, kurios gal ėtų pritraukti automagistral ės keliautoj ų sraut ą. Tai vandens tvenkiniai Lab ūnavos apylink ėse (numatomas pri ėjimas nuo rytin ės pus ės), Aukšt ųjų Kapli ų apylink ėse, Angiri ų apylink ėse, bei Nev ėžio sl ėnis šiaurin ėje rajono dalyje. Čia gal ėtų atsirasti poilsiaviet ės, kempingai, įrengtos vietos maudymuisi pritraukt ų lankytojus, vykstan čius Via Baltica. Ypatingai didelio potencialo numatomos Apytalaukio apylink ėse, kurios tikt ų turizmui, konferencij ų centro, kult ūrinio centro atsiradimui. Tisk ūnų gyvenviet ė b ūtų zona gyvenamajai pl ėtrai išsikeliantiems iš daugiabu čių nam ų K ėdaini ų gyventojams. Čia gal ėtų formuotis prestižiniai gyvenam ųjų namų kvartalai su gražiais vaizdais į Nev ėžio sl ėnį ir ryšiu su gamta.

Kėdaini ų miesto pl ėtra numatoma link vakarinio apvažiavimo ir buvusioje aerouosto teritorijoje (jau vykstantis procesai). Galima sod ų teritorij ų konversija į gyvenamasias šiaurin ėje miesto dalyje, link Dotnuvos. Zon ą tarp pramon ės rajono miesto pietin ėje dalyje ir miesto numatoma toliau želdinti, siekiant kompensuoti tarša ir užkirsti kelią gyvanam ųjų teritorij ų pl ėtrai link pramon ės. Numatoma pl ėtoti pramon ės įmoni ų veikl ą palei keli ą K ėdainiai – Josvainiai, tokiu b ūdu duodant galimyb ę Josvaini ų mieteliui vystytis kaip gyvanamajai vietovei.

Vakarin ė rajono dalis išlieka pasyvesn ės pl ėtros zonoje. Planuojamas esam ų jung čių Josvainiai-Ariogala ir kelio per Krakes į Raseini ų rajona vystymas. Šioje dalyje gyvenamosios teritorijos pl ėtra koncentruojama aplik esamus miestelius – Dotnuv ą, Akademij ą, Krakes,

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 3 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

Josvainius, Pernarav ą. Dotnuvos – Akademijos teritorijoe numatoma keli ų aptarnavimo ir kit ų komercini ų teritorij ų zon ų pl ėtra. Zona palei Šušv ę vystoma kaip pasyvios rekreacijos teritorija (išskyrus Angiri ų tvenkini ų apylinkes). Pasyviai rekreacijai si ūloma prioritet ą teikti ir toliau nuo Kėdaini ų miesto esan čio Nev ėžio sl ėnio teritorijoms.

Tolygios teritorijos pl ėtros alternatyva (II variantas)

Šis koncepcijos variantas numato tolygi ą viso rajono teritorijos pl ėtr ą. Pagrindinis dėmesys skiriamas nepakankamai išvystytoms teritorijoms, pl ėtr ą jose skatinant esam ų susisiekimo tras ų išvystymu. Tikima, kad pager ėjus susisiekimui, padid ės teritorij ų patrauklumas ir atsiras poreikis jose statyti ir vystyti veikl ą.

Numatoma pramon ės pl ėtr ą koncentruoti esamame pramon ės rajone, leidžiant jam šiek tiek pl ėstis į miesto pus ę su netaršios pramon ės objektais. Taip pat galima pramon ės, sand ėliavimo ir logistikos įmoni ų veiklos pl ėtra koncentruojama prie tarptautin ės automagistral ės Via Baltica ir kelio K ėdainiai-Jonava sankirtos.

Vis ą rajono teritorijos vystym ą siekiant padaryti tolyg ų, kaip priemon ės tam numatomos automobilini ų tr ąsų Josvianiai - Ariogala, Pernarava – Pajieslys – Krak ės - Gudži ūnai, Krak ės – Raseiniai ir Surviliškis – Truskava – Š ėta pagerinimas jas pl ėtojant esam ų keli ų pagrindu.

Gyvenamosios teritorijos, vystomos miesteli ų pagrindu: Krak ės, Josvainiai, Š ėta, Dotnuva – Akademija. Gyvenamosios teritorijos, vystomos maž ų miesteli ų ir gyvenam ųjų vietovi ų pagrindu: Pernarava, Pajieslys, Gudži ūnai, Surviliškis, Truskava, Aristava, Pel ėdnagiai, Noci ūnai.

Numatyta rekreacini ų objekt ų pl ėtra teritorijose prie Angiri ų tvenkinio, į šiaur ę nuo Pajieslio esan čių piliakalni ų, Lab ūnavos, Aristavos tvenkini ų, Dotnuv ėlės up ės tvenkinio prie Gudži ūnų, Apytalaukio apylink ėse.

Kėdaini ų miesto pl ėtra numatoma link vakarinio apvažiavimo ir buvusioje aerouosto teritorijoje (jau vykstantis procesai) ir į šiaur ę nuo Vilaini ų rajono. Galima sod ų teritorij ų konversija į gyvenamasias šiaurin ėje miesto dalyje.

Gamtinio potencialo išnaudojimo ir ekologin ės pl ėtros alternatyva (III variantas)

Šis koncepcijos variantas akcentuoja gamtini ų resurs ų panaudojim ą pl ėtrai. Si ūloma vystyti gyvenamasias vietoves gražiausiose vietose esam ų gyvenvie čių ir miesteli ų pagrindu. Akcentuojamas žaliakeli ų ir pažintinio turizmo tr ąsų išvystymas abiejose Nev ėžio sl ėnio pus ėse, palei Šušv ę. Manoma, kad Kedaini ų rojono stiprioji pus ė yra gamtinis potencialas ir siekiama j į panaudoti teritorijos patrauklumui didinti ir investicijoms pritraukti.

Si ūloma išvystyti susisiekimo tr ąsą tarp Raseini ų ir Jonavos, taip pagerinant bedr ą rajono teritorij ų pasiekiamum ą ir atveriant naujas galimybes pl ėtrai. Kitos pl ėtojamos tr ąsos – tai žaliakeliai ir turizmui pritaikyti keliai su aptarnavimo infrastrukt ūra. Tai esami vystomi keliai Josvainiai – Angiriai– Pajieslys – Pašušvys, Josvainiai – Ariogala, K ėdainiai – Apytalaukis – Šventybrastis, Pel ėdnagiai – Lab ūnava ir kitos tr ąsos palei Nev ėžio ir Šušv ės upi ų sl ėnius.

Pramon ės pl ėtr ą si ūloma apriboti ir leisti tik esamoje pramon ės rajono teritorijos zonoje.

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 4 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

Gyvenamosios teritorijos, vystomos miesteli ų pagrindu: Krak ės, Josvainiai, Š ėta, Dotnuva – Akademija. Gyvenamosios teritorijos, vystomos maž ų miesteli ų ir gyvenam ųjų vietovi ų pagrindu: Pašušvys, Lab ūnava, Aristava, Lan čiūnava, Truskava, Šventybrastis, Surviliškis, Gudži ūnai.

Numatyta aktyvi ų rekreacini ų objekt ų pl ėtra teritorijose prie Angiri ų tvenkinio, Aristavos tvenkinio, Lab ūnavos tvenkinio. Taip pat si ūloma panaudoti fosfogipso atliek ų kalnus šalia pramon ės rajono žiemos sporto (slidin ėjimo) centrui.

Kėdaini ų miesto pl ėtra numatoma daugiausiai į šiaur ę taip pat užpildant teritorij ą link vakarinio apvažiavimo. Si ūloma intensyvi gyvenamosios teritorijos pl ėtra nuo Vilaini ų rajono link Tisk ūnų gyvenviet ės išnaudojant patraukli ą gamtin ę aplink ą.

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 5 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

1.4. Gyvenam ųjų vietovi ų sistemos pl ėtra

a kategorija – Kėdaini ų miestas Kėdaini ų miestas yra faktinis rajono centras, vykdantis ir vietinio centro funkcijas gretimoms gyvenamosioms vietov ėms. Į K ėdaini ų miesto teritorij ą tikslinga įjungti ir su miestu funkciškai susijusias gyvenam ąsias vietoves (Janušav ą, Aerouosto teritorij ą, Vilainius), bendrai išsprendžiant inžinerinius tinklus ir kitas komunikacijas. b kategorija – Dotnuva Josvainiai Aristava Ši ų miest ų teritorijas konsoliduoti su artimiausiomis gyvenamosiomis vietov ėmis, kuri ų prijungimo racionalum ą patikslinti rengiant K ėdaini ų miesto bendr ąjį planą. b kategorijos centrai turi galimyb ę pl ėtoti pramon ę ir versl ą, taip pat pagrindines gyventoj ų kult ūrinio – buitinio aptarnavimo įstaigas bei įmones.

c kategorijos centrai (iš viso 5): Šėta Krak ės Lab ūnava Pel ėdnagiai

c kategorijos centrams priskiriami jau susiformav ę miesteliai ir kompaktiško užstatymo kaimai, turintys pakankamas aptarnavimo zonas (dažniausiai – seni ūnij ų teritorijas) ir gerus ryšius su šiose teritorijose esan čiomis gyvenamosiomis vietov ėmis. Vis ų c kategorijos centr ų teritorijas si ūloma konsoliduoti su gretimomis vietov ėmis. Bendrojo plano koncepcijos rengimo stadijoje apjungiam ų teritorij ų ribos suprantamos kaip s ąlygin ės užstatyt ų ir numatyt ų užstatymui teritorij ų ribos arba centralizuot ų inžinerini ų sistem ų veiklos ribos. Centr ų teritorijos tikslinamos rengiant j ų teritorij ų bendruosius, detaliuosius ar specialiuosius planus.

Vietiniai b ir c kategorij ų centrai atrinkti remiantis turimu socialiniu ekonominiu potencialu, tradicine vietovi ų reikšme, tolygia centr ų sklaida rajono teritorijoje ir priimtinu j ų pasiekiamumu aplinkini ų vietovi ų gyventojams.

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 6 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

Papildomieji vietiniai centrai – d kategorija kuriami mažesni ų miesteli ų ir kaim ų, kuri ų socialinis ekonominis potencialas yra silpnesnis, bet teritorijos patogios gyventojams, žem ės ūkio aptarnavimo ir paslaugoms teikti, bei skatinti centralizuot ų inžinerini ų sistem ų pl ėtr ą. Si ūlomi d kategorijos centrai: Gudži ūnai Pernarava Surviliškis Tisk ūnai Šlapaberž ė Kalnaberž ė Truskava Pavermenys Lan čiūnava Noci ūnai

Nekategorizuotos vietov ės – tankiai apgyvendintos vienkiemi ų ir smulki ų kaim ų teritorijos, kurios neturi pl ėtros potencialo. Ši ų vietovi ų raid ą lems žem ės rinka, gyventoj ų demografiniai procesai (nat ūralus prieaugis, sen ėjimas). Nekategorizuotoms vietov ėms priskiriami stamb ūs kaimai. Pažym ėtina tai, kad spar čiausiai gyventoj ų skai čius maž ėja smulkesn ėse nekategorizuotose gyvenviet ėse, turin čiose iki 50 gyventoj ų. Iš šiuo metu esan čių 193 kaim ų K ėdaini ų rajone per artimiausi ą dešimtmet į gali išnykti apie pus ę kaim ų; atitinkamai padid ės priemiestin ės gyvenamosios vietov ės, taip pat b ir c kategorijos centrai. Gyvenam ųjų vietovi ų sistemos kategorija ži ūrėti teritorijos naudojimo funkcini ų prioritet ų br ėžinyje.

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 7 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

Kėdaini ų rajonas nepasižymi gausiais turistiniais ištekliais, tod ėl atskiros kaimo turizmo vietovi ų sistemos k ūrimas numatomas tik rekreacin ėse vietov ėse, kurios išsid ėst ę prie Nev ėžio ir Šušv ės upi ų, Angiri ų, Lab ūnavos ir Aristavos tvenkini. Ši ą vietovi ų strukt ūrą sudaryt ų:

turizmo baziniai centrai;

kaimo turizmo sodybos vienkiemiuose, mažuose kaimuose vienai ar kelioms šeimoms;

vasarviet ės miest ų gyventojams. Iš dalies pavien ės ir suburtos vasarviet ės į vietov ę, apr ūpint ą minimalia kokybiška inžinerine įranga, paslaug ų (produkt ų) tiekimo galimybe;

tranzitiniai pakeli ų moteliai, ypa č prie Via Baltikos tr ąsos. Vietiniams b, c kategorij ų centrams teikiamas kokybin ės ir kiekybin ės pl ėtros prioritetas. Kokybin ę pl ėtr ą tur ėtų inicijuoti ir vykdyti rajono savivaldyb ės Taryba, administracija ir jos bei valstyb ės tarnybos. Savivaldyb ės institucin ės investicijos ir išlaidos, tarp j ų potenciali ų investicij ų sklypams parengti („plyno lauko“ investicijos), yra b ūtina prielaida sudominti ir pritraukti priva čių investuotoj ų, įkurian čių pramon ės ir verslo įmones, parduotuves, paslaug ų ir pramog ų įmones, viešbu čius, turgus ir panašiai. d kategorijos centrams nustatomas palaikomasis režimas atsižvelgiant į gyventoj ų skai čiaus kitim ą ir savivaldyb ės galimybes juos remti. Nekategorizuotoms vietov ėms suteikiama ribota parama pagal savivaldyb ės galimybes. Vietini ų b ir c kategorij ų centr ų socialin ę ir ekonomin ę baz ę sudaro esamos ir pl ėtojamos švietimo, sveikatos ir socialin ės apsaugos, globos ir r ūpybos, kult ūros įstaigos, kuriose dirbt ų 60–70 % rajono aukštos kvalifikacijos specialist ų ir personalo, su tinkamo lygio technine įranga. Šiuose centruose tur ėtų b ūti koncentruojamos materialin ės investicijos, apjungiamos l ėšos skirtos teritorijos prieži ūrai ir inžinerini ų sistem ų naudojimui. Minimalus vietini ų centr ų privalomo institucinio apr ūpinimo įstaig ų s ąrašas: mokykla, medicinos ir priešmokyklin ės įstaigos, globos ir r ūpybos tarnybos, gaisrin ė, policija, greitoji medicinin ė pagalba, įvairios technin ės komunalin ės ūkio tarnybos. Vietini ų b ir c centr ų pl ėtroje privalom ąją savivaldyb ės dal į sudaro:

Socialinis b ūstas, kurio dalis bendroje rajono b ūsto strukt ūroje tur ėtų sudaryti 5-10 %. Šis b ūstas skiriamas ne vien socialiai remtiniems žmon ėms, bet ir tiems vyresnio amžiaus vienišiems gyventojams, kuri ų b ūstas kaimuose, vienkiemiuose yra nesaugus, sunkiai parduodamas ir kuriems reikalinga parama bei globa.

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 8 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

Aukštos kokyb ės b ūstas, kuris b ūtų finansuojamas priva čių specialist ų, kuri ų darbu suinteresuoti vietiniai centrai – l ėšomis ir kurio statybai savivaldyb ė teikt ų param ą, pagalb ą ir pan.

Inžineriniai tinklai, gatv ės, atliek ų surinkimo sistem ų, j ų pl ėtra, modernizavimas, naudojimas ir prieži ūra.

Viešojo transporto sistemos vystymas, jos aptarnavimo lygio ir kokyb ės užtikrinimas.

Galimiems investitoriams (pramon ė, transportas, sand ėliavimas, medicinos, prekybos ir kt. paslaugos) parengta pasi ūlos investuoti sistema, kuri ą sudaryt ų iš anksto paruošti objektai (sklypai, pastatai) ir aiškiai apibr ėžtos s ąlygos bei reikalavimai ir t.t. 1.5. Rengtini teritorij ų planavimo dokumentai

b kategorijos centrams rengtini bendrieji planai. Sprendini ų ribos yra apjungtos gyvenam ųjų vietovi ų teritorijos ir teritorijos naudojimo funkcini ų prioritet ų br ėžinyje pažym ėtos kaip numatomos miesteli ų pl ėtros ribos. Bendrieji planai rengiami pagal nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai tikslai: nustatyti ir rezervuoti teritorijas gyvenamajai, pramon ės ir kitoms paskirtims, funkciškai ir teritoriškai apjungti užstatytas teritorijas. c kategorijos miesteliams parengti, bendruosius arba detaliuosius planus rezervuojant teritorijas gyvenamajai, komercinei, viešajai paskir čiai inžinerinei bei susisiekimo infrastrukt ūrai ir kitiems pl ėtros tikslams. Parengti specialiuosius planus:

nekategorizuot ų gyvenam ųjų vietovi ų zonos, kaimo turizmo, pramog ų, vasarvie čių, vaik ų vasaros poilsio stovykl ų tinklo;

žvyrkeli ų asfaltavimo;

vieš ųjų poilsiavie čių tinklo;

socialinio b ūsto pl ėtros;

turizmo infrastrukt ūros (viešbu čiai, kempingai, moteliai);

žem ėtvarkos projektus ir žem ėvald ų planus – esant poreikiui atskirose vietov ėse planuoti žem ės reformos baigiamuosius darbus, žem ės naudmen ų sud ėties pakeitim ą, žem ės pa ėmim ą visuomen ės poreikiams, žem ės sklyp ų pertvarkym ą ar rib ų pakeitim ą.

žem ės konsolidacijos projektus

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 9 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

1.6. Pasi ūlymai d ėl valstyb ės r ėmimo priemoni ų derinimo su teritorij ų planavimo dokumentais Žem ės ūkio veiklos subjektai, rengdami verslo planus valstyb ės paramai gauti, turi atsižvelgti į žem ėtvarkos planavimo dokumentuose numatyt ą rekomenduojam ą ūki ų specializacij ą, ūkini ų centr ų ir infrastrukt ūros objekt ų išd ėstym ą, ūki ų plotus ir gamybos apimtis. Nustatant valstyb ės r ėmimo subjektus, be kit ų prioritet ų, b ūtina atsižvelgti į teritorij ų planavimo dokument ų sprendinius d ėl statyb ų vietos ir j ų poreikio bei vietos s ąlygas geriausiai atitinkan čių gamybos kryp čių. Tai naudojama taikant param ą pagal Lietuvos bendrojo programavimo dokument ų prioritetus bei pagal kitas valstyb ės r ėmimo priemones. Reik ėtų skatinti maž ų ir vidutini ų įmoni ų k ūrim ąsi ir veikl ą; Teikiant param ą pagal specialaus Europos žem ės ūkio orientavimo ir garantij ų fondo programos priemones, taip pat kitais b ūdais skatinant žem ės ir mišk ų ūkio veikl ą, prioritetas teiktinas: 1) ūkininkaujantiems derlingiausiose žem ėse – pagal priemones:

“Ankstyvas pasitraukimas iš prekin ės žem ės ūkio gamybos”;

“Jaun ųjų ūkinink ų įsik ūrimas”;

“Investicijos į žem ės ūkio valdas”;

“Žem ės ūkio vandentvarka”;

“Kaimo vietovi ų pritaikymo ir pl ėtros skatinimas: žem ės sklyp ų perskirstymas”.

“Investicijos į žem ės ūkio valdas”;

“Standart ų laikymasis”;

“Pusiau nat ūrini ų restrukt ūrizuojam ų ūki ų r ėmimas”;

“Jaun ųjų ūkinink ų įsik ūrimas“. 3) ūkininkaujantiems nederlingose žem ėse:

“Žem ės ūkio paskirties žem ės apželdinimas mišku”;

“Žem ės ūkio ir artim ų ekonomin ės veiklos sektori ų įvairinimas”;

“Kaimo turizmo ir amat ų skatinimas”. 4) ūkininkaujantiems Nev ėžio, Šušv ės sl ėniuose ir saugomose teritorijose:

“Mažiau palankios ūkininkauti vietov ės ir vietov ės su aplinkosaugos apribojimais”;

“Ekologinio ūkininkavimo programa”;

“Paviršinio vandens telkini ų pakran čių apsaugos juost ų įrengimo programa”;

“Kraštovaizdžio tvarkymo programa”. 5) mišk ų ūkio paskirties žem ėje:

“Mišk ų ūkis”.

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 10 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

2. SOCIALIN Ė IR EKONOMIN Ė APLINKA

2.1. Įvadas

Bendrojo plano koncepcijoje si ūlomos 3 alternatyvos esamos b ūkl ės problem ų sprendimui .

Pagrindinis socialin ės – ekonomin ės dalies bendrojo plano tikslas – suplanuoti savivaldyb ės socialini ų ir ekonomini ų veikl ų pl ėtr ą ilgalaikei perspektyvai. Atsižvelgiant į savivaldyb ės socialin ės – ekonomin ės dalies esamos b ūkl ės analiz ę, Kėdaini ų rajono savivaldyb ės socialin ės – ekonomin ės dalies bendrojo plano uždaviniai yra:

suformuoti savivaldyb ės socialini ų ir ekonomini ų veikl ų koncepcij ą, nustatyti pl ėtros prioritetus, vidini ų resurs ų naudojimo ir apsaugos priemones;

tobulinti švietimo bei moksleivi ų laisvalaikio, susieto su švietimo įstaigomis, prieinamum ą bei efektyvum ą;

užtikrinant kult ūros tapatumo išsaugojim ą bei puosel ėjim ą skatinant rajono gyventoj ų kult ūrini ų poreiki ų tenkinim ą bei sudarant s ąlygas j ų k ūrybinei laisvei įgyvendinti

skatinti švietimo ir socialin ės politikos sanglaud ą, tobulinti ne įgali ųjų bei socialiai atskirt ų grupi ų integracij ą i visuomen ę bei darbo rink ą;

pl ėsti nestacionari ų socialini ų paslaug ų (teikiam ų gyventoj ų namuose), ypa č nemokam ų socialini ų paslaug ų, asortiment ą bei prieinamum ą;

gerinti poilsio, turizmo bei jo teikiam ų paslaug ų infrastrukt ūrą, vykdyti kult ūros paveldo objekt ų pritaikym ą turizmo reikm ėms bei propaguoti turizm ą už savivaldyb ės rib ų;

sukurti patraukli ą ir palanki ą aplink ą verslo pl ėtrai bei skatinti investicijas, ypa č į nauj ų technologij ų diegim ą versle. Skatinti infrastrukt ūros pl ėtr ą pramon ės rajonuose;

efektyviau paskirstyti sveikatos apsaugos resursus (geografinis ir strateginis sveikatos apsaugos paslaug ų teikimo tašk ų išd ėstymas), patenkinti did ėjant į psichologini ų paslaug ų poreik į;

siekiant ūkio pl ėtros, yra b ūtina stiprinti pramon ės produktyvum ą bei konkurencingum ą;

mažinti susidariusi ą didel ę disproporcij ą tarp K ėdaini ų, kaip regiono centro ir Kėdaini ų rajono, kaip regiono, periferijos išsivystymo.

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 11 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

2.2. Teritorijos bendrojo plano socialin ės-ekonomin ės dalies koncepcija

Remiantis esamos b ūkl ės analize K ėdaini ų rajono socialin ės-ekonomin ės situacijos koncepcijos pagrindai aprašomi išskiriant vystom ų centr ų karkas ą: a kategorija: Kėdainiai - atlieka regionin ę administracin ę funkcij ą, pakankamo potencialo, reikia palaikyti; b kategorija: Dotnuva, Josvainiai, Aristava – turi ypatingai didel į pl ėtros potencial ą, reikia stiprinti socialin ę srit į; c kategorija: - Šėta, Krak ės, Lab ūnava, Pel ėdnagiai si ūlomi kaip esami, turintys perspektyv ą centrai, kuriami vidutini ų miest ų pagrindu, stiprinami; d kategorija: Gudži ūnai, Pernarava, Surviliškis, Tisk ūnai, Truskava, Lan čiūnava, Noci ūnai, Šlapaberž ė, Kalnaberž ė, Pavermenys - neatliekantys regionin ės administracin ės funkcijos, formuojami sujungiant gretimus potencialus, reikalingas palaikymas.

2.2.1. Sveikatos apsauga Kėdaini ų rajone ypa č kaimo vietov ėse maždaug 25 proc. gyventoj ų sudaro 60 met ų ir vyresnio amžiaus žmon ės. Sveikatos prieži ūros paslaug ų poreikis labai aktualus. Seimo rezoliucijoje si ūloma didinti valstyb ės ir skatinti privataus kapitalo investicijas į sveikatos sektori ų. 2007 – 2013 met ų Europos S ąjungos finansin ės paramos l ėšų paskirstymo strategijoje planuojamos investicijos į sveikatos apsaug ą, j ą laikant vienu iš svarbiausiu nacionalini ų prioritet ų. Tie patys prioritetai, nagrin ėjami ES paramos strategijoje, bus vystomi ir bendrajame plane, ta čiau akcentuojant K ėdaini ų rajono ir miest ų specifik ą. Sveikatos prieži ūros įstaig ų restrukt ūrizavimui K ėdaini ų rajone bus vykdomas 3 kryptimis: 1. Ambulatorini ų paslaug ų, ypa č pirmin ės sveikatos prieži ūros (PSP), pl ėtra. 2. Stacionari ų paslaug ų optimizavimas ir alternatyvi ų veiklos form ų pl ėtra. 3. Medicinin ės slaugos ir ilgalaikio palaikomojo gydymo paslaug ų pl ėtra, daugiausiai dėmesio skiriant į širdies, traum ų, onkologinių, psichologini ų lig ų diagnozavim ą ir gydym ą. Kėdaini ų rajono savivaldyb ės sveikatos apsaugos vystymo koncepcijos pagrindas - nuoseklus esamos sveikatos apsaugos sistemos tobulinimas ir įstaig ų tinklo pl ėtimas, siekiant geriausiai išnaudoti kiekvienos įstaigos ir specialisto stipri ąsias puses ir panaikinti arba sumažinti silpnybes, gr ėsmes. Sveikatos prieži ūros tinklas turi b ūti kuriamas tolygiai visomis kryptimis nuo rajono centro stiprinant K ėdaini ų miesto regionin ę administracin ę funkcij ą, bei išlaikant ir didinant rajono centro potencial ą.

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 12 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

Sveikatos prieži ūros įstaig ų ir j ų teikiam ų paslaug ų stiprinimas ir palaikymas turi vykti šiomis kryptimis: 1. Vienas iš svarbiausi ų tiksl ų bus išlaikyti esamus gydytojus ir pritraukti naujus, o tai galima padaryti turint išvystyt ą rajono centr ą ir modernia bei šiuolaikiška įranga apr ūpintas sveikatos prieži ūros įstaigas. 2. Analizuojant K ėdaini ų rajono sveikatos prieži ūros įstaig ų žem ėlap į akivaizdu, kad ambulatorij ų skai čius rajone nepakankamas ir gyventojams, kurie gyvena rajono pakraš čiuose reikia įveikti nemaž ą atstum ą, kad gaut ų gydytojo konsultacij ą. 3. Sveikatos prieži ūros įstaig ų skai čius rajone nuolat maž ėja d ėl vykdomas asmens sveikatos prieži ūros įstaig ų tinklo restrukt ūrizavimo. B ūtina skatinti sveikatos priežiūros įstaig ų k ūrim ąsi steigiant bendrosios praktikos gydytoj ų (BPG) kabinetus Kėdainiuose ir aplinkiniuose miesteliuose bei skatinti Šeimos gydytojo institucijos pl ėtr ą. 4. Kadangi auga mirštamumas nuo kraujotakos sistemos ir piktybini ų navik ų lig ų Kėdaini ų rajono gydymo įstaigose daugiau d ėmesio tur ėtų b ūti skiriama ši ų lig ų diagnozavimui bei siekiama įsigyti naujausi ą įrang ą ši ų lig ų diagnozavimui ir gydimui, kadangi ne visi rajono gyventojai gali nuvykti į respublikines sveikatos prieži ūros įstaigas. 5. Daugel į problem ų galima išspr ęsti inicijuojant projektin ę veikl ą sveikatos prieži ūros įstaigose, tod ėl tikslinga apmokyti ir paruošti projekt ų rengimo specialistus. 6. Būtina rajone pl ėsti psichologin ės pagalbos tinkl ą, steigti psichologin ės pagalbos kabinetus, kadangi daug ėja psichikos sutrikim ų. Ypa č psichologini ų paslaug ų poreikis išaug ęs vaik ų bei smurt ą patirian čių asmen ų (dažniausiai moter ų) tarpe.

2.2.2. Turizmas Kėdaini ų rajono savivaldyb ės turizmo vystymo koncepcijos pagrindas – kult ūrini ų ištekli ų pritaikymas turizmo veiklai, siekiant optimaliai išnaudoti gamtinius resursus ir kult ūrin į paveld ą. Siekiant krašte skatinti turizm ą, b ūtina organizuoti kokybišk ą žmoni ų poils į, ieškant nauj ų, efektyvesni ų rekreacijos, turizmo ir sporto organizavimo form ų, sumaniau ir racionaliau ūkininkauti rekreacin ėse teritorijose, kokybiškiau jas įrengti, ugdyti vietini ų gyventoj ų ir turist ų ekologin ę kult ūrą. Šios srities veiklai pl ėsti si ūloma: 1. Ruošiant K ėdaini ų rajono bendr ąjį plan ą didžiausi ą d ėmes į reik ėtų skirti K ėdaini ų rajono dvar ų, kaip istorini ų krašto strukt ūros formavimosi centr ų renovavimui, funkcijos suteikimui ir kompoziciniam apjungimui išsaugant susiklos čiusias vertybes ir sukuriant naujas.

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 13 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

2. Rajono gamta rytin ėje teritorijos dalyje mažai urbanizuota (Šušv ės sl ėnis, Angiri ų, tvenkinys), tod ėl labai svarbu teritorijas paruošti taip, kad jos b ūtų tinkamos kokybiškam žmoni ų poilsiui. 3. Būtina aktyvinti reklamines priemones apie K ėdaini ų rajono išskirtinius turizmo objektus, organizuojant įvairius kult ūrinius renginius, stengiantis juos padaryti respublikiniais ar net tarptautiniais. Didinti tiesiogines reklamos priemones, išskiriant kraštui b ūdingas vietoves ar kult ūros pažinimo vietas, gamtin į turizm ą. 4. Rajone reikia vystyti ilgalaikio turizmo infrastrukt ūra ple čiant maitinimo, pramog ų ir apgyvendinimo paslaug ų įstaig ų tinkl ą tolydžiai su augan čia paklausa šioms paslaugoms ir užtikrinant j ų kokyb ę bei įvairov ę. 5. Daugel į problem ų galima išspr ęsti inicijuojant projektin ę veikl ą turizmo paslaugoms pl ėsti ir gerinti, o tam K ėdaini ų rajono savivaldyb ė turi inicijuoti projektus skirtus šioms paslaugoms gerinti. 6. Vystyti ir priži ūrėti informacini ų ženkl ų sistem ą K ėdaini ų rajone; 7. Atnaujinti merd ėjant į vandens turizm ą ir su juo susijusias priemones, kadangi pastebimas padid ėjęs turist ų susidom ėjimas šiuo sportu.

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 14 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

2.2.3. Švietimas Kėdaini ų rajono savivaldyb ės švietimo vystymo koncepcijos pagrindas skirtas tolygiai paskleisti švietimo įstaigas rajone ar sudaryti s ąlygas jo prieinamumui gerinti t.y. sudaryti vienodas s ąlygas tiek miesto tiek kaimo gyventojams pasinaudoti švietimo įstaig ų paslaugomis ir priartinti šias įstaigas kuo ar čiau žmogaus. Kai kurias mokyklas gali tekti pertvarkyti. Rekomenduojamos šios priemon ės: 1. Mokyklos yra nevienodai apkrautos, kai kuriose tr ūksta moksleivi ų. Mokini ų skai čių įtakoja gimstamumo rodikliai, tod ėl mokykl ų reform ą (j ų skai čiaus mažinim ą, sujungim ą) reik ėtų vykdyti numatant ateities perspektyva, žvelgiant į dabartinius gimstamumo bei migracijos šeimomis rodiklius. Siekiant užtikrinti moksleiviams ugdymo planuose numatytas pasirinkimo galimybes, yra rekomenduojama, kad pagrindin ėse ir vidurin ėse mokyklose b ūtų bent po 3–4 lygiagre čias IX–XII klases. Tai reiškia, kad pagrindin ės mokyklos, kuriose (neskaitant pradini ų klasi ų mokini ų) yra mažiau kaip 300 moksleivi ų, ir vidurin ės mokyklos, kuri ų IX–XII klas ėse yra mažiau kaip 400 mokini ų, yra teoriškai per mažos. 2. Pertvarkant mokyklas reikia atsižvelgti į visuomeninio transporto tinklo pritaikym ą nuo rajono centro nutolusiems gyventojams, nes tiek miesto tiek kaimo gyventojai turi tur ėti palankias s ąlygas pasiekti švietimo įstaigas. Moksleivi ų vežiojimo sistema maršrutiniu ir mokykl ų transportu funkcionuoja gerai, ta čiau ateityje galima lanks čiau spr ęsti moksleivi ų atvykimo į mokymo įstaig ą klausimus (perkant nuolatinius bilietus, organizuojant vežiojim ą šiuo metu nevežamiems vaikams teritorin ės bendruomen ės nari ų iniciatyva ir jiems apmokant išlaidas įsigyjant daugiau mokyklini ų autobus ų). 3. Miesteliai, kurie nepatenka į urbanistinio karkaso tinkl ą turi b ūti vystomi taip pat. D ėl mokykl ų tinklo pertvarkos mažuose miesteliuose uždaromos bendrojo lavinimo įstaigos, tod ėl juose reikia kurti universalius kaimo centrus (arba stiprinti bendruomen ės namus). Investicijos į mokymosi geografinio prieinamumo didinim ą palengvins švietimo įstaig ų tinklo pertvark ą. 4. Mokykl ų, siekian čių tapti po vidurinio ugdymo programos akreditacijos gimnazijomis, ugdymo kokyb ė ir mokymosi baz ė turi b ūti stiprinama. 5. Kuriant mokykl ų tinkl ą rajone reikia vystyti psichologin ės tarnybos veikl ą bei socialini ų darbuotoj ų skai čių tarnybose esant atitinkamam ši ų specialist ų poreikiui. 6. Rajono mokyklos šiek tiek geriau nei vidutiniškai apr ūpintos kompiuterine technika, ta čiau informacini ų technologij ų apr ūpinimui ir kompiuteriniam raštingumui skatinti

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 15 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

reik ėtų skirti papildom ą d ėmes į. Apr ūpinimas kitomis mokymo priemon ėmis yra gana prastas, tam skiriama per mažai l ėšų.

Mokyklas renovuoti rekomenduotina šiomis kryptimis:

gerinti apr ūpinim ą mokymo priemon ėmis ir įranga;

mokykl ų pastat ų ir kompleks ų atnaujinimas, funkcin ės pertvarkos, energetinio ir higieninio komforto renovacija ir t.t.

2.2.4. Socialin ė r ūpyba Kėdaini ų rajono savivaldyb ės socialin ės r ūpybos koncepcijos vystymo tikslas – apr ūpinti gyventojus socialin ėmis priemon ėmis gyvenimo kokybei užtikrinti bei įgyvendinti efektyvi ą darbo ir socialin ės apsaugos politik ą, siekiant sukurti kokybiško užimtumo galimybes ir užtikrinti visuomen ės socialin į saugum ą ir socialin ę sanglaud ą. Vystant socialin ės rūpybos įstaig ų veikl ą reikia atsižvelgti į pagrindinius veiksnius: 1. Reik ėtų nustatyti real ų poreik į nestacionarioms socialin ėms paslaugoms ir pagal tyrimo rezultatus atitinkamai didinti paslaugų prieinamum ą. Socialines paslaugas tikslingiausia vystyti rajono didžiausiuose miestuose, sudarant socialini ų paslaug ų tinkl ą. 2. Tęsti invalid ų integravimo į visuomen ę programas, skatinti spartesn į tak ų, skirt ų pad ėti įvažiuoti į pastatus ne įgali ųjų vežim ėliais, pl ėtim ą. 3. Daliai socialini ų darbuotoj ų skirti mobilias pareigas, pvz. kaimuose gyvenan čių sen ų vieniš ų žmoni ų nuolatin į lankym ą, j ų saugumo r ūpinim ąsi, taip pat skirti šioms pareigoms papildom ų etat ų arba specializuoti socialinius darbuotojus, ta čiau etat ų didinimas taip pat neišvengiamas pasirinkus pastar ąją alternatyv ą. 4. Didesniuose miesteliuose n ėra įsteigt ų nakvyn ės nam ų, motinos ir vaiko globos centr ų, o tai mažina rajono socialini ų paslaug ų pasirinkim ą ir pilnum ą. 5. Skurdo mažinimas bei vaiko teisi ų apsauga, smurto prevencija (ypa č šeimose, mokyklose, prieš vaikus ir moteris) turi likti prioritetas K ėdaini ų rajone. Skurdo dažniausiai ištikti darbo nerandantys asmenys arba socialiai atstumtos grup ės. Išsilavinimo stoka neretai įtakoja mažas įsidarbinimo galimybes, tod ėl sprendžiant skurdo problem ą K ėdaini ų rajone b ūtina jos sprendimo b ūdus sieti su švietimo veikla. 6. Siekti remtinus asmenis įtraukti į darbo rink ą bei integruoti į visuomen ę, efektyviau išnaudoti Europos S ąjungos teikiamos paramos galimybes.

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 16 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

7. Lėšų tr ūkumas itin aktualus šioms K ėdaini ų rajone veikian čioms socialin ėms įstaigoms. Socialini ų paslaugų paketas pagal teikiamas paslaugas ir įvairov ę pakankamai platus, ta čiau pl ėtotinas d ėl didelio socialini ų paslaug ų poreikio rajone.

2.2.5. Kult ūra Bendrajame plane siekiama, išsaugoti ir pla čiau panaudoti K ėdaini ų rajono nekilnojamo paveldo savitum ą kuriant rajono įvaizd į, didinant tarptautin į konkurencingum ą, skatinant visuomenin ę ekonomin ę paskirt į, ypa č kult ūrin į turizm ą. Kėdaini ų rajono savivaldyb ės kult ūros koncepcijos vystymo pagrindas - užtikrinti rajono gyventoj ų kult ūrini ų poreiki ų tenkinim ą bei s ąlygas k ūrybinei laisvei; organizuoti liaudies amat ų vystym ą ir etnin ės kult ūros glob ą, jos k ūrybin ę veikl ą; propaguoti m ėgėjų ir profesional ųjį men ą; kontroliuoti Kult ūros centrui pavaldži ų įstaig ų veikl ą; reprezentuoti kult ūrą rajone, apskrityje, respublikoje, užsienyje. Šioje srityje spr ęstinos tokios problemos: 1. Norint išlaikyti aukšt ą rajono kult ūrin į lyg į b ūtina išlaikyti ir skatinti rajon ą garsinan čius įvairius meno kolektyvus, kuri ų yra nemažai. 2. Kei čiantis šiuolaikin ės visuomen ės poži ūriui į informacij ą ir jos b ūtinum ą, didesn ę reikšm ę įgyja rajono bibliotekos, kurios d ėl skurstan čių fond ų patiria lankytoj ų maž ėjim ą. Tad b ūtinas žingsnis kuriant informacin ę ir kult ūriškai išprususi ą visuomen ę yra bibliotek ų fondu atnaujinimas skiriant didesn į finansavim ą. Į urbanistin į karkas ą patenkan čių miesteli ų bibliotekose b ūtina sukurti s ąlygas interneto prieigai ir skatinti kompiuterizacij ą. Galima kooperacija su miesteli ų švietimo įstaigomis. 3. Identifikuoti kult ūrinio paveldo objektus ir juos registruoti kult ūrinio paveldo registre, vykdant nuolatin ę j ų prieži ūra ir rekonstrukcij ą. Ypa č svarb ūs objektai, patenkantys į urbanistin į karkas ą ir galimi turizmo poreiki ų pritaikymui. 4. Reik ėtų vystyti K ėdaini ų, kaip rajono kult ūros centro patrauklum ą, jame vykstantiems renginiams suteikiant platesn į mast ą, bandant padaryti kai kuriuos iš j ų tarptautin ės ar respublikin ės reikšm ės (K ėdaini ų miesto švent ę). Šiuose renginiuose kartu apjungti K ėdaini ų bei urbanistinio karkaso ir kit ų miesteli ų kult ūrini ų kolektyv ų potencial ą, j ų pasirodymo galimybes.

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 17 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

2.2.6. Verslas ir investicijos Kėdaini ų rajono savivaldyb ės bendrojo plano verslo ir investicij ų koncepcijos vystymo pagrindas – užtikrinti palanki ą investicij ų ir verslo aplink ą. Siekiant pagerinti verslo aplink ą bei pritraukti daugiau investicij ų numatomos dvi finansavimo kryptis: 1. ES ir kit ų fond ų paramos pritraukimas ( įskaitant valstyb ės param ą). 2. Tiesiogini ų užsienio ir vietini ų verslinink ų investicij ų pritraukimas sudarant jiems palankias verslo s ąlygas. Kėdaini ų rajonas yra ypatingai geroje geografin ėje pad ėtyje – Lietuvos centre prie tarptautin ės automagistral ės “Via Baltika”. K ėdaini ų miestas turi suteikti palanki ą aplink ą verslo pl ėtrai ir investicij ų pritraukimui. Gali b ūti išskirti žem ės sklypai, kuriuose tur ėtų b ūti numatomas investicini ų objekt ų vystymas. Pramon ės ir verslo pl ėtrai užtikrinti reikia atkreipti d ėmes į į veiksnius užtikrinan čius palankios verslo strukt ūros formavim ąsi. Gerinant verslo ir investicij ų aplink ą bus siekiama:

įgyvendinti kelet ą projektų, orientuot ų į laisv ų žem ės sklyp ų investuotojams parengim ą;

pl ėsti laisvalaikio ir poilsio paslaugas;

vystyti susisiekimo ir inžinerin ę infrastrukt ūrą;

didel ę vis ų įmoni ų dal į K ėdaini ų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, sudaro prekybos bei paslaug ų įmon ės (smulkios ir vidutin ės įmon ės), tod ėl bus siekiama stiprinti t ų įmoni ų veikl ą (ypa č naujai besikurian čių). Pl ėtojant smulk ų ir vidutin į versl ą, pirmiausia numatoma ugdyti rajono specialist ų (savivaldyb ės tarnautoj ų bei verslinink ų) geb ėjimus inicijuoti ir vykdyti smulkiam ir vidutiniam verslui pl ėtoti nukreiptus projektus bei formuoti r ėmimo institucin ę sistem ą. Antra, bus skatinamas gyventoj ų verslumo ugdymas, didinamas informacijos prieinamumas, stiprinamas švietimas ir profesinis rengimas. S ėkming ų verslo pl ėtros pavyzdži ų sklaida sudaryt ų didesnes galimybes mažinti verslo k ūrimo rizik ą, taip paskatindami vietos gyventojus imtis užimtumo iniciatyv ų. Sprendžiant verslo ir investicij ų skatinimo uždavinius reik ėtų įgyvendinti šias priemones: 1. Pl ėsti K ėdaini ų rajono verslo informavimo centro veikl ą. Pl ėtros tikslas – teikti verslui ne tik informacinio (konsultacinio) pob ūdžio pagalb ą, o tiesiogiai prisid ėti prie verslo aplinkos gerinimo (patalp ų įrengimas ir pritaikymas pradedan čiajam verslui). 2. Technin ės pagalbos priemon ės verslumo skatinimui įgyvendinti: konsultavimo ir mokymo paslaug ų subsidijavimas, konferencijos, seminarai, mug ės, informacini ų duomen ų bazi ų suk ūrimas, informaciniai leidiniai, laid ų finansavimas ir kt.

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 18 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

3. Skatinti apdirbam ąją pramon ę atlikti mokslinius tyrimus bei diegti naujas technologijas, panaudoti ES l ėšas ir mokslin į – technologin į potencial ą. Skatinti maisto produkt ų perdirbimo ir gamybos, medienos perdirbimo, kombinuot ųjų pašar ų gamybos veikl ą mažinant įmoni ų išmetam ų teršal ų kiek į į aplink ą, sukuriant palanki ą infrastrukt ūrą ši ų įmoni ų veiklai. Atnaujinti K ėdaini ų miesto esam ų pramonini ų zon ų infrastrukt ūrą. 4. Skatinti tarptautin į projektin į bendradarbiavim ą maisto produkt ų perdirbimo, chemijos pramon ės ir kituose sektoriuose. 5. Pritraukti mokslinius darbuotojus inovacij ų vykdymui. Organizuoti mokymus ir teikti konsultacijas įmon ėms, rengian čioms ir įgyvendinan čioms inovacinius projektus. 6. Kelti specialist ų, geban čių dirbti verslo pl ėtojimo srityje, kvalifikacij ą. 7. Mažmenin ės prekybos tinkl ą derinti prie gyventoj ų gyvenam ųjų viet ų išsid ėstymo. 8. Vystyti K ėdaini ų miesto ir kit ų urbanistinio karkaso miesteli ų prekyvietes smulkiojo verslo produkcijos realizavimui.

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 19 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

2.2.7. Kitos sritys Kėdaini ų rajono bendrojo plano koncepcijoje atskirais skyriais neišskirtos sritys savo permain ų poreikiu nenusileidžia išskirtosioms, ta čiau j ų mastas ir reikšmingumas n ėra išskiriamas kaip prioritetini ų sri čių. Sri čių, įvardint ų kaip “kitos sritys”, vystymo koncepcijos pagrindas glaudžiai susij ęs su jau aptartomis sritimis, daugiausiai su švietimu bei verslu. Šioms sritims pl ėtoti neretai si ūloma min ėtųjų švietimo bei verslo kooperacija. Apibendrinti pasi ūlymai būtų tokie: 1. Mažinti susidariusi ą didel ę disproporcij ą tarp K ėdaini ų, kaip regiono centro ir Kėdaini ų rajono, kaip regiono, periferijos išsivystymo. 2. Sudaryti s ąlygas užimtumui, kuris mažint ų gyventoj ų priklausomyb ę nuo transferini ų išmok ų bei pajam ų iš žem ės ūkio. Galima verslo ir švietimo kooperacija. 3. Siekiant ūkio pl ėtros, yra b ūtina stiprinti pramon ės produktyvum ą bei konkurencingum ą. 4. Maža socialinio b ūsto dalis riboja savivaldybi ų galimybes juo apr ūpinti remtinas šeimas, tod ėl reikia pritaikyti nenaudojamas arba statyti naujas patalpas, kurios b ūtų galimos pritaikyti socialiniam b ūstui. 5. Skatinti informacijos pl ėtim ą apie b ūsto paskolas atsižvelgiant į prastesn į nei Lietuvos vidurk į pagal b ūsto apsir ūpinim ą vienam gyventojui. Galb ūt įmanomas dalinis subsidijavimas savivaldyb ės l ėšomis jaunoms šeimoms įsigyjant b ūst ą. 6. Dalis investicij ų turi b ūti nukreipta į tarptautini ų ir respublikin ės reikšm ės keli ų aptarnavim ą. Verslo pl ėtra turi b ūti vykdoma atsižvelgiant į keli ų tinkl ą, vystant verslui palanki ą infrastrukt ūra prie ši ų keli ų.

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 20 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

3. GAMTIN Ė APLINKA 3.1. K ėdaini ų rajono teritorijos tvarkymo, reglamentavimo, naudojimo ir apsaugos principai

3.1.1. Gamtinis karkasas Gamtinis karkasas (GK) yra itin svarbi teritorin ė daugiafunkcijin ė sistema užtikrinanti bendr ą teritorijos kraštovaizdžio stabilum ą, gyvybingum ą, bei jame vykstan čių migracini ų ryši ų nepertraukiamum ą. Gamtin ės aplinkos stabilumo užtikrinimas palaikant, formuojant ar gausinant gamtinio karkaso element ų kokyb ę teritorijoje savo ruožtu garantuoja didesn į teritorijos ūkin į potencial ą, bei geresn ę žmoni ų (gyventoj ų) gyvenamosios aplinkos kokyb ę.

Gamtinio karkaso paskirtis:

sukurti vientis ą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorij ų tinkl ą, užtikrinant į kraštovaizdžio geoekologin ę pusiausvyr ą ir gamtinius ryšius tarp saugom ų teritorij ų, sudaryti prielaidas biologinei įvairovei išsaugoti;

sujungti didžiausi ą ekologin ę svarb ą turin čias buveines, j ų aplink ą bei gyv ūnų ir augal ų migracijai reikalingas teritorijas;

saugoti nat ūral ų kraštovaizd į ir gamtinius rekreacinius išteklius;

didinti rajono miškingum ą;

optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos, technogenizacijos bei žem ės ūkio pl ėtr ą.

Kėdaini ų rajono GK yra neatsiejama Lietuvos GK dalis formuojanti tiek rajono tiek bendrai Respublikos bendr ąją erdvin ę koncepcij ą. Bendrai K ėdaini ų rajone lokalizuotos GK dalys užima apie 55% teritorijos ploto. Jos persidengia su įvairaus apsaugos r ėžimo konservacin ėmis, intensyvaus ūkinio naudojimo, o vietomis ir su antropogeniškai aktyviomis (urbanizuotomis) teritorijomis. K ėdaini ų raj. GK sistema skaidoma į šias dalis.

geoekologin ės takoskyros ( A),

geosistem ų stabilizavimo židiniai ( B),

migracijos koridoriai ( C)

Geoekologin ės takoskyros (geosistem ų įeig ų sritys „langai“)(A) – teritorijos jungian čios ypatinga ekologine svarba bei jautrumu pasižymin čias vietoves: upi ų aukštupius, vandenskyras, aukštum ų ežerynus, kalvynus, pelkynus, bei požemini ų vanden ų intensyvaus maitinimo plotus. Jos palaiko bendr ąją gamtinio kraštovaizdžio ekologin ę pusiausvyr ą.

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 21 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

Geosistem ų vidinio stabilizavimo arealai (B) – teritorijos užiman čios tarpin ę pad ėtį tarp geoekologini ų takoskyr ų ir migracijos koridori ų, galin čios pakeisti šoninius migracijos srautus (šonin į nuot ėkį), taip pat reikšmingos biologin ės įvairov ės poži ūriu: želdini ų masyvai bei grup ės, nat ūralios pievos, pelk ės, bei kiti vertingi stambi ųjų geosistem ų ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiam ą ekologin ę įtak ą gamtin ėms sistemoms.

Migraciniai koridoriai ( C) – sl ėniai, raguvynai bei dubakloniai kuriais vyksta intensyvi medžiag ų, energijos ir gamtin ės informacijos sraut ų apykaita ir augal ų bei gyv ūnų r ūši ų migracija. Kėdaini ų rajono teritorijoje nustatyti šie gamtinio kraštovaizdžio apsaugos, formavimo bei ūkinio naudojimo pob ūdį nusakantys gamtinio karkaso teritorij ų tvarkymo tipai:

1. Išlaikomas ir saugomas esamas nat ūralus kraštovaizdžio pob ūdis. 2. Palaikomas ir didinamas esamas kraštovaizdžio nat ūralumas . 3. Gražinami ir gausinami kraštovaizdžio nat ūralum ą atkuriantys elementai.

Pirmasis kraštovaizdžio formavimo tipas taikomas ištisiniais miško masyvais apaugusiose gamtinio karkaso teritorijose, išsaugojusiose nat ūral ų kraštovaizdžio pob ūdį bei ekologinio kompensavimo potencial ą. Ši ų teritorij ų perspektyva susijusi su racionalaus subalansuoto mišk ų ūkio tvarkymu, mišk ų regeneracinio potencialo išsaugojimu, rekreacinio naudojimo reguliavimu bei nustatyto režimo užtikrinimu šiose zonose įsteigtoms ypa č saugomoms teritorijoms. Pagrindin ė ši ų teritorij ų naudojimo kryptis yra tausojantis mišk ų ūkis vykdant sanitarinius ir netaikant plyn ų kirtim ų. Taip pat veikla susijusi su racionaliu šalutini ų miško ištekli ų panaudojimu. Poilsinis turizmas rekreaciniu poži ūriu atraktyviose vietose, bei medžiokl ė, derinant naudojimo pob ūdį su konkre čios teritorijos naudojimo reglamentu. Mišku neapaugusiose teritorijos dalyse, ekologinio - tausojan čio žem ės dirbimo sistemos diegimas. Smulkiasklyp ė daržininkyst ė, sodininkyst ė, bei kiti alternatyv ūs verslai b ūdingi atskiriems etnografiniams regionams.

Antrasis kraštovaizdžio formavimo tipas lokalizuotas mišrios žem ės naudmen ų mozaikos teritorijose, kuriose kaitaliojasi mišk ų ir žem ės ūkio naudmenos, taip pat smarkiai pakeistos arba pažeistos gamtin ės strukt ūros miškuose. Ši ų teritorij ų tvarkymas yra kur kas sud ėtingesnis, nes reikalingas tiek esam ų funkcij ų suderinimas, tiek atkuriamosios priemon ės gamtin ės strukt ūros galioms stiprinti (teritorij ų apmiškinimas). Svarbiausia ši ų teritorij ų naudojimo kryptis yra vidutinio stambumo ir smulkus ūkis su ganyklin ės žemdirbyst ės (pieno ūkiai ir galvij ų auginimas), daržininkyst ės, sodininkyst ės specializacijomis. Esami ūkiai palaipsniui tur ėtų b ūti

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 22 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija orientuojami į ekologinius ar pereinamojo tipo (tvaraus ūkininkavimo) ūkius. Dalis dirbam ų žemi ų laipsniškai ver čiamos į pievas ir ganyklas. Didinama stambi ų dirbam ų lauk ų masyv ų sąskaida įveisiant apsaugines želdini ų grupes bei juostas, formuojant dirbtines pelkes (biogenini ų medžiag ų kaupimo baseinus). Pageidautinas miškingumo didinimas mažiau naši ų, taip pat didelio dr ėgnumo (su silpnai funkcionuojan čia ar nefunkcionuojan čia sausinimo sistema) žemi ų sąskaita, apželdinant ir savaimin ės renat ūralizacijos keliu.

Tre čiasis kraštovaizdžio formavimo tipas taikytinas žmogaus veiklos, pirmiausia agrarin ės, gerokai pakeistose gamtinio karkaso teritorijose. Šios zonos susiformavo d ėl netolygaus žem ės naudojimo, pažeidžiant ekologin ę pusiausvyr ą, nesilaikant racionalios gamtonaudos reikalavim ų. Tai intensyvaus ūkininkavimo rezultatas, ypa č skaudžiai paliet ęs dal į geoekologini ų takoskyr ų bei daugumos migracijos koridori ų užimamas teritorijas. Tokie plotai Kėdaini ų rajono teritorijoje, sudaro apie 35% dal į nuo vis ų GK priskiriam ų teritorij ų. Šiose zonose kraštovaizdžio formavimas susij ęs su nat ūralios gamtin ės aplinkos atk ūrimu ir nauju ekologizuotu poži ūriu į ši ų teritorij ų naudojim ą. B ūtinas orientavimasis ir laipsniškas per ėjimas prie vidutinio stambumo tvaraus ūkio su pašar ų gamybos, gyvulininkyst ės, augalininkyst ė bei sodininkyst ės specializacijomis. Skatintinas ekologini ų ūki ų k ūrimas. Šiose teritorijose b ūtinas žem ėnaudos s ąskaidos didinimas įveisiant įvairaus dydžio želdini ų juostas bei grupes ar masyvus, taip pat dibtini ų pelki ų formavimas. B ūtų tikslingas teritorijos miškingumo didinimas dirbtinai apželdant ir savaimin ės renat ūralizacijos keliu, naudojam ų mažai naši ų ir nenaudojam ų žemi ų s ąskaita. Šiai zonai b ūtini didžiausi žem ėnaudos strukt ūros pasikeitimai ir žem ės dirbimo sistemos perorientavimo mastai.

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 23 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

4. ŽEM ĖNAUDA

Siekiant ekonomiškai efektyvios žem ės ūkio mišk ų ūkio pl ėtros, b ūtina esmin ė, laipsniška žem ės naudojimo pertvarka, padidinant ūki ų žem ėvaldas ir sudarant ekonomines s ąlygas intensyviai ūkinei veiklai (pastat ų statyba, keli ų tiesimas, melioracijos sistem ų rekonstrukcija, modernios technikos naudojimas) bei racionaliam žem ės naudojimui. Racionalus žem ės naudojimas galimas auginant prekinei produkcijai dirvožemi ų savybes geriausiai atitinkan čius augalus, mažiau našiose žem ėse pas ėli ų strukt ūrą pritaikant gyvulininkyst ės vystymui, o žem ės ūkio veiklai ekonomiškai netikslingose naudoti žem ėse įveisiant mišk ą.

4.2. Teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai

Bendrajame plane teritorijos naudojimas planuojamas įvertinant įdėtas l ėšas teritorijos įsavinimui bei infrastrukt ūrai, pritaikant j ą konkre čiai ūkinei veiklai, taip pat pagal dirvožemi ų tinkamum ą žem ės ūkio augal ų ir miško auginimui bei atsižvelgiant į aplinkos apsaugos reikalavimus. . 4.2.1. Žem ės ūkio paskirties žem ės naudojimo funkcinis zonavimas Zonavimo pagrindai . Bendrajame plane, planuojant detalesn į teritorijos tvarkym ą, siekiama geresnio žem ės gamtini ų ir ūkinio savybi ų panaudojimo, taip pat nat ūrali ų kraštovaizdžio apsaugos. Teritorijos funkcinio zonavimo pagrindas: 1) esamos b ūkl ės įvertinimas racionalaus žem ės naudojimo ir aplinkosaugos poži ūriu; 2) dirvožemi ų tip ų, granuliometrin ės sud ėties ir melioracin ės b ūkl ės analiz ė; 3) miškotvarkos duomen ų analiz ė; 4) urbanistin ės pl ėtros ir gyvenamosios, visuomenin ės, ūkin ės paskirties statini ų racionalaus išd ėstymo poreikis; 5) gamtinio karkaso formavimo ypatum ų įvertinimas; 6) saugom ų teritorij ų nuostatuose ir planavimo dokumentuose nustatyt ų teritorijos tvarkymo režimo ir ūkin ės veiklos apribojim ų įvertinimas. Žem ės ūkio paskirties žem ės funkcinis zonavimas. Žem ės ūkio paskirties žem ė (agrarin ės teritorijos) sprendini ų stadijoje bus suskirstyta į 5 zonas: I zona – K ėdaini ų miesto urbanistin ės pl ėtros zona . II zona – perspektyvi ų gyvenam ųjų vietovių pl ėtros zonos III zona – intensyvios koncentruotos rekreacijos zonos kuriose numatoma rekreacini ų statini ų ir gyvenam ųjų nam ų statyba, prieš tai parengus ši ų teritorij ų specialiuosius inžinerin ės

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 24 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija infrastrukt ūros pl ėtros planus bei detaliuosius planus. Išduodant planavimo s ąlygas ši ų plan ų rengimui, b ūtina vadovautis privalomais reglamentais, kurie bus nustatyti savivaldyb ės teritorijos bendrajame plane (pvz. ežer ų pakrant ėse išlaikyti ne mažesn į kaip 50 metr ų atstum ą tarp gyvenam ųjų nam ų ar kit ų pastat ų). Koncentruotos rekreacijos zonos sudaryt ų galimyb ę tenkinti savivaldyb ės gyventoj ų poreikius pasistatyti ilgalaikio poilsio objektus arba gyvenamuosius namus arti ežer ų ir naudotis tokia pat infrastrukt ūra kaip ir kitos stambios kaimo gyvenviet ės – miesteliai. IV zona – Geros ūkin ės vert ės žemi ų zona - r ekomenduojami mišrios specializacijos ūkiai. Gamtinio karkaso teritorijose rekomenduojamas ekologinis ir tausojamasis ūkininkavimas. V zona – vidutin ės vert ės žemi ų zona Zonoje reikia sudaryti s ąlygas pl ėtoti augalininkyst ės specializacijos arba mišrios specializacijos ūkius, kurie augint ų bulves ir žieminius rugius. Gamtinio karkaso teritorijose ir regioninio parko bei draustinio teritorijose rekomenduojamas ekologinis ir tausojamasis ūkininkavimas. Mišku tikslinga sodinti didesnius apleist ų, toliau nuo keli ų esan čių žemi ų plotus. Zonose su rekomenduojama intensyvia žem ės ūkio veikla gamyba bus efektyvi tik pasiekus atitinkamus jos paj ėgumus ir sustambinus ūki ų žem ėvaldas. Perspektyvi ų ūki ų dydžiai priklauso nuo j ų verslo planuose numatyt ų gamybos apim čių. Esant tradiciniam ūkininkavimui, siektinas ūkio dydis turi b ūti ne mažesnis nei rekomenduojamos ūkiuose, taip pat kiauli ų auginimui specializuotuose ūkiuose – 100 ha žem ės ūkio naudmen ų, mišrios gyvulininkyst ės – augalininkyst ės specializacijos ūkiuose – 40 ha žem ės ūkio naudmen ų. Visais atvejais ūkiai neturi pažeisti agrotechniškai pagr įst ų reikalavim ų augal ų kaitaliojimui s ėjomainose ir reikalavim ų išsaugoti bei gerinti derling ąsias dirvožemio savybes (humuso kiekis turi b ūti atstatomas įterpiant organines tr ąšas, susmulkintus šiaudus ir kt.). Kalvotoje vietov ėje b ūtina diegti priešerozines s ėjomainas ir laikytis priešerozin ės agrotechnikos. Žem ės gerinimo darbus, rekonstruojant sausinimo sistemas ir išariant dirvonus, b ūtina pirmiausia prad ėti IV zonos žem ėse. Miško įveisimas žem ės ūkio naudmenose rekomenduotinas apleistuose, nutolusiuose nuo keli ų V zonos žem ės sklypuose. Visose zonose išskirtini j ų pozoniai, arba teritorijos dalys, priskirtos gamtiniam karkasui. Šiuose pozoniuose rekomenduojamas tausojamasis ūkininkavimas ir ekologin ės įvairov ės didinimas: įveisiant mišk ą žem ės ūkiui mažiau tinkamuose plotuose, formuojant smulkesnius pas ėli ų plotus, didinant daugiame čių ir kit ų žiemojan čių augal ų plotus, derinant gyvulininkyst ės ir augalininkyst ės specializuotas ūkio šakas.

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 25 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

Mišk ų ūkio paskirties žem ės funkcinis zonavimas. Mišk ų ūkio paskirties žem ė bendrajame plane išskirta į ūkinius miškus ir apsaugines funkcijas turin čius miškus. Miško žem ės naudojimo perspektyvos atitinka miškotvarkos planavimo dokumentuose iškeltus uždavinius: mišk ų plot ų padidinimas, daugiatikslio mišk ų naudojimo skatinimas, mišk ų stabilumo išsaugojimas, miško funkcij ų, saugant vanden į ir dirvožem į, užtikrinimas, iškirst ų mišk ų atkūrimas, mišk ų r ūšin ės įvairov ės išlaikymas. Numatomas mišk ų įveisimas žem ės ūkio paskirties žem ėje leis padidinti ne tik ūkini ų mišk ų plotus, bet ir ekosistem ų apsaugos (draustini ų, priešerozini ų) tiek apsaugini ų mišk ų (draustini ų, valstybini ų park ų apsaugos zon ų, lauk ų apsaugini ų, vandens telkini ų apsaugos zon ų) mišk ų plotus. Vandens ūkio paskirties žem ės funkcinis zonavimas. Vandens telkinius – ežerus, tvenkinius ir upes – tikslinga savivaldyb ės tarybos sprendimu priskirti atskiroms grup ėms, atitinkan čioms Žem ės įstatyme nustatyt ą j ų skirstym ą į 4 žem ės naudojimo b ūdo grupes. Tai – ekosistem ų apsaugos, rekreaciniai, ūkinei veiklai naudojami ir bendro naudojimo. 1. Ekosistemas saugantys vandens telkiniai . Tai vandens tekiniai, turintys gamtosaugines funkcijas (esantys draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose) arba kartu su apyežeri ų pelk ėmis reikalingi kraštovaizdžio ekologin ės pusiausvyros stabilumui išlaikyti. 2. Rekreaciniai vandens telkiniai . Tai vandens tekiniai, naudotini m ėgėjiškai ž ūklei, vandens sportui, poilsiui ir turizmui. Pagal savybes ir esam ą naudojim ą šiai grupei K ėdaini ų rajone priskiriami ežerai dažniausiai turi papildom ą žuvininkyst ės ūkin ę funkcij ą. Ta čiau rekreacinio naudojimo b ūdas ir su tuo susij ę vandens telkinio naudojimo s ąlygos, teis ės bei prioritetai gali b ūti teisiškai įforminti tik priskyrus vandens telkin į šiems tikslams (vadovaujantis teritorij ų planavimo dokumentu) apskrities viršininko arba savivaldyb ės sprendimu. 3. Ūkinei veiklai naudojami vandens telkiniai. Tai vandens telkiniai, naudojami vidaus vandens keliams, hidrotechnikos statybai, verslinei žvejybai, vandens pa ėmimui ir nuotek ų išleidimui. 4. Bendrojo naudojimo vandens telkiniai. Jiems priskiriami kiti vandens telkiniai, dažniausiai nedideli tvenkiniai bei nat ūral ūs ar sureguliuoti upeliai.

4.3. Žem ės ūkio pl ėtra ir žem ės naudojimas

Pagrindiniai uždaviniai, kuri ų siekiama optimizuojant žem ės naudojim ą: 1. Gerinti žem ės ūkio naudmenas, išsaugant vertingas žemes su gerais dirvožemiais ir jas panaudojant intensyviai žem ės ūkio veiklai. Žem ės gerinimo priemon ės (apleist ų žemi ų įsavinimas, sausinimo sistem ų rekonstrukcija ir kt.) pirmiausia taikytinos IV zonos žem ėse.

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 26 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

Esant didesnei valstyb ės paramai ir aktyvesnei žem ės naudotoj ų veiklai, dalis apleist ų žem ės ūkio naudmen ų plot ų su palyginti našiais dirvožemiais tur ėtų b ūti išarti, o intensyviai žem ės ūkio veiklai reikalinguose nusausintos, ta čiau apleistos žem ės plotuose atlikta sausinimo sistem ų rekonstrukcija. 2. Įvairaus dydžio ūki ų sistemos darnioje s ąveikoje teikti prioritet ą prekin ę žem ės ūkio produkcij ą gaminan čioms ūkin ėms strukt ūroms – ūkinink ų ūkiams ir juridini ų asmen ų ūkiams. Šie ūkiai tur ėtų užimti 80 – 85 proc. žem ės ūkio paskirties žem ės. 3. Mišk ų ūkio veiklai priskirtas teritorijas tvarkyti pagal mišk ų tvarkymo schemas ir vidin ės miškotvarkos projektus. 4. Parengti rajono seni ūnij ų ir kaimo bendruomeni ų teritorij ų kaimo pl ėtros žem ėtvarkos projektus), numatant:

stambi ų ūki ų centr ų statybos ir pl ėtros vietas;

vietin ės reikšm ės keli ų tiesimo ir rekonstrukcijos poreik į;

sausinimo sistem ų naujos statybos ir rekonstrukcijos poreik į;

plotus, kuriuose si ūloma planuoti mišk ų įveisim ą žem ės ūkio paskirties žem ėje;

teritorijas, kuriose yra poreikis atlikti esmin į žem ės sklyp ų išd ėstymo pertvarkym ą pagal žem ės konsolidacijos projektus. 5. Žem ėtvarkos schemose ir projektuose numatytose teritorijose parengti žem ės konsolidacijos projektus, kurie paspartint ų stambi ų ūki ų žem ėvald ų formavimosi procesus, leist ų laisvos valstybin ės žem ės plotus įteisinti nuosavyb ėn ar naudojimuisi žem ės ūkio bei mišk ų ūkio veiklai, optimizuot ų ūki ų žem ėvald ų dyd į ir kompaktiškum ą. 7. Nustatyti žem ės naudojimo reglamentus. Ūkin ės ir kitos veiklos, susijusios su žem ės (teritorijos) naudojimu reglamentavimas pagal bendr ąjį plan ą pasireiškia privalom ų s ąlyg ų nustatymu specialiesiems ir detaliesiems planams. Išduodama planavimo s ąlygas, bendrojo plano organizatorius (savivaldyb ės taryba arba savivaldyb ės administracijos direktorius) gali nustatyti s ąlygas derinti teritorij ų planavimo dokument ą su bendrojo plano sprendiniais, užfiksuotais savivaldyb ės tarybos nutarime d ėl bendrojo plano patvirtinimo. Be to, turi b ūti vadovaujamasi įstatym ų ir Vyriausyb ės nutarim ų nuostatomis. Svarbiausios iš j ų: 1. Teritorija kitos paskirties objekt ų statybai (urbanizuot ų teritorij ų pl ėtrai, nauding ųjų iškasen ų telkini ų eksploatavimui, tvenkini ų įrengimui, pramon ės ir ūkini ų objekt ų statybai) gali b ūti parinkta ir projektuojama tik bendrajame plane nurodytose vietose, išskyrus nedidelius žem ės sklypus, kurie negali b ūti išreikšti pagrindinio br ėžinio mastelyje (t.y. mažesnius kaip 5-10 ha). 2. Žem ės ūkio paskirties žem ėje esan čios žem ės ūkio naudmenos ir žem ė su veikian čiais melioracijos įrenginiais turi b ūti saugoma nuo j ų ploto sumaž ėjimo vadovaujantis

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 27 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

Žem ės įstatymo 22 straipsnio nuostata: ,,Ariamoji žem ė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutin į šalyje taip pat žem ė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi b ūti naudojama taip, kad nesumaž ėtų j ų plotas, išskyrus ekologiškai nuskurdintose gamtinio karkaso teritorijose, ir nepablog ėtų dirvožemio savyb ės“. Gamtinio karkaso teritorijos pažym ėtos žem ės naudojimo ir reglament ų br ėžinyje, ta čiau kurios iš j ų yra ekologiškai nuskurdintos, gali b ūti nustatyta tik pagal Aplinkos ministerijos parengtus teis ės aktus, atitinkamais skai čiavimais įrodžius, jog šiose teritorijose mišk ų ir kit ų nat ūrali ų biocenozi ų plotas neužtikrina vietov ės ekologinio stabilumo. 3. Gamtinio karkaso teritorijose ūkin ė veikla ribojama vadovaujantis Saugom ų teritorij ų įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatomis: ,,Gamtinio karkaso rekreacin ės, mišk ų ūkio ir agrarin ės paskirties teritorijose draudžiama statyti pramon ės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrol ės leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus. Leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologin ę pusiausvyr ą ir ekosistem ų stabilum ą, atkuria pažeistas ekosistemas, yra vykdoma pagal teritorij ų planavimo dokumentus“. Žem ės naudojimo ir apsaugos reglament ų br ėžinyje nustatytose funkcin ėse zonose reglamentuojama veikla pateikta 4.1 lentel ėje.

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 28 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

4.1 lentel ė. Žem ės naudojimo ir apsaugos reglamentai

Zon ų Funkciniai prioritetai Reglamentuojama veikla Nr. 1 2 3 Urbanistin ė pl ėtra pagal detaliuosius Miesto poreikiams pritaikytas ūkininkavimas ir I planus žem ės ūkio veiklos konversija į kit ą veikl ą Um

Leidžiama žem ės ūkio veiklos konversija į kit ą II Urbanizuotin ų ir kitai paskir čiai veikl ą, pakeitus pagrindin ę tikslin ę žem ės Ug naudotin ų teritorij ų pl ėtra naudojimo paskirt į į kit ą paskirtį, įstatym ų ir kit ų teis ės akt ų nustatyta tvarka. III Intensyvios rekreacijos Leidžiama rekreacini ų pastat ų ir gyvenam ųjų Ru (koncentruoto užstatymo) pl ėtra nam ų statyba pagal detaliuosius planus IV Intensyvi žem ės ūkio veikla Žgi teritorijose su vidutin ės ir Skatinama mišrios specializacijos ūkiai, patenkinamos ūkin ės vert ės derinantys gyvuli ų auginim ą su prekin ės sunkesn ės granuliometrin ės sud ėties augalininkyst ės produkcijos gamyba. dirvožemiais

Iš j ų esan čiose: Veikl ą reglamentuoja Saugom ų teritorij ų Žg –s - saugomose teritorijose planavimo dokumentai.

Skatinamas tausojamasis ir ekologinis Žg - gk - gamtinio karkaso ūkininkavimas teritorijose

V Intensyvi žem ės ūkio veikla teritorijose su patenkinamos ūkin ės Žvi vert ės lengvos granuliometrin ės sud ėties dirvožemiais Skatinama prekin ės augalininkyst ės ir Iš j ų esan čiose: gyvulininkyst ės produkcijos gamyba Žv-s - saugomose teritorijose Veikl ą reglamentuoja Saugom ų teritorij ų Žv - gk - gamtinio karkaso planavimo dokumentai. teritorijose Skatinamas specializuotas ūkininkavimas, arba miško įveisimas nepalankiuose ūkininkauti - žem ės sklypuose.

Pastaba: Numatom ų tyrin ėti nauding ųjų iškasen ų telkini ų paieškos gali b ūti visoje rajono savivaldyb ės teritorijoje, išskyrus konservacin ės paskirties žem ę, valstybini ų park ų ir draustini ų teritorijas, gamtos ir kult ūros paveldo teritorijas . Gavus leidim ą eksploatuoti šias nauding ąsias iškasenas, žem ės sklypai leidim ą gavusiems asmenims įteisinami naudoti teis ės akt ų nustatyta tvarka.

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 29 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

4.4. Gyvenam ųjų vietovi ų ir rekreacini ų teritorij ų pl ėtra

Bendrajame plane numatytos teritorijos gyvenam ųjų vietovi ų pl ėtrai – jose turi b ūti leidžiama gyvenamoji statyba, o kai tai numatyta miest ų bendruosiuose planuose arba šioms teritorijoms parengtuose detaliuosiuose planuose – rekreacin ė, ūkin ė – komercin ė ir kita statyba. Kitose žem ės ūkio paskirties teritorijose galima tik ūkinink ų sodyb ų ir kit ų žem ės ūkio statini ų statyba teis ės akt ų nustatyta tvarka. Statyb ų reglamentai pateikti 4.2 lentel ėje. 4.2 lentel ė. pastat ų ir kit ų statini ų statybos reglamentai

Zonos apib ūdinimas Pastat ų statybos s ąlygos

1 2 „a“ ir „ b“ kategorij ų Statyba galima ši ų miest ų bendruosiuose planuose numatytose gyvenamosios vietov ės teritorijose, skirtose gyvenamosioms, pramon ės ir sand ėliavimo objekt ų, komercin ės paskirties ir smulkaus verslo, rekreacini ų objekt ų išd ėstymui. Žem ės ir statini ų paskirtis turi atitikti detaliuose planuose nustatyt ą žem ės naudojimo b ūdą ir pob ūdį. „c“ ir „ d“ kategorij ų Statyba galima pagal ši ų gyvenam ųjų vietovi ų specialiuosiuose ir gyvenamosios vietov ės detaliuose planuose nustatyt ą žem ės naudojimo b ūdą ir pob ūdį. Parebgus detaliuosius planus, galimas žem ės ūkio paskirties žem ės keitimas į kit ą paskirt į. Iš papildom ų („d“ kategorijos) centr ų perspektyviomis laikytinos tos gyvenamosios vietov ės, kuri ų sklaida yra patogi gyventojams, atlieka žem ės ūkio aptarnavimo ir paslaug ų funkcijas bei skatins centralizuot ų inžinerini ų sistem ų pl ėtr ą Urbanizuotin ų teritorij ų ir Statyba galima tik vadovaujantis šioms teritorijoms parengtais intensyvios rekreacijos specialiaisiais ir detaliaisiais planais pl ėtros zonos Saugomos teritorijos: Statyba galima tik tose vietose, kur tai numato valstybini ų park ų ir valstybiniai parkai ir draustini ų planavimo dokumentai: gyvenamosiose ir ūkin ėse zonose, draustiniai esamose sodybose ar sodybviet ėse. Sanitarin ės apsaugos Gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus statyti draudžiama arba zonos prie žem ės ūkio ribojama. gamybini ų pastat ų ir kit ų statini ų Žem ės ūkio paskirties Įeina „ e“ kategorijos ir nekategorizuotos vietov ės. Statyba galima teritorijos (zonos) esamose sodybose (gyvenamojo namo ir pagalbini ų pastat ų) arba ūkinink ų sodyb ų statyba teis ės akt ų nustatyta tvarka. Kitose teritorijose esantys Įstatym ų ir kit ų teis ės akt ų nustatyta tvarka gali b ūti kei čiama žem ės žem ės ūkio paskirties naudojimo paskirtis arba kei čiamas žem ės naudojimo pob ūdis žem ės sklypai visuomen ės poreikiams skirtiems pastatams bei įrenginiams statyti, infrastrukt ūros ir paslaug ų pl ėtrai, taip pat gyvenam ųjų ir pagalbini ų pastat ų statybai esamose nam ų valdose Mišk ų ūkio paskirties Statybos apribojimus nustato teis ės aktai, vadovaudamiesi LR teritorijos (žem ės sklypai) Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 16 d. nutarimo nuostatomis. Kitos paskirties žem ės Individuali ir kita statyba galima pagal šiems kitos paskirties (ne žem ės sklypai ūkio ir ne mišk ų ūkio) žem ės sklypams parengtus detaliuosius planus.

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 30 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

Pastabos:

1. Ūkinink ų ūki ų registre įregistruot ų asmen ų žem ėvaldose galima statyti ūkininko ūkio sodybą (su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais), teis ės akt ų nustatyta tvarka parinkus viet ą statybai ir parengus statini ų projektus. Statyba galima priva čios žem ės ūkio paskirties žem ės sklypuose, nerengiant detaliojo plano. Minimal ų ūkio dyd į, kuriam esant leidžiama statyba, nustato Ūkininko ūkio įstatymas ir kiti teis ės aktai. 2. Žem ės panaudojimas ūkin ės – komercin ės paskirties pastat ų statybai galimas:

esamose sodybose ir prie esam ų statini ų;

valstybiniuose parkuose ir draustiniuose – j ų planavimo schemose pažym ėtose teritorijose, skirtose ūkinei ir kitai veiklai;

kitose vietov ėse – pagal žem ės sklyp ų ar j ų grupi ų detaliuosius planus. 3. Išduodant s ąlygas detali ųjų plan ų rengimui, gali b ūti nurodoma prieš tai parengti infrastrukt ūros pl ėtros special ųjį plan ą. 4. Rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus gamtinio karkaso teritorijose, privalo būti atliktas sprendini ų pasekmi ų poveikio aplinkai ir kraštovaizdžiui vertinimas. 5. Rengiant specialiuosius planus kaimo vietov ėje, privalo b ūti pažym ėtos žem ės ūkio gamybini ų pastat ų sanitarin ės apsaugos zonos. Jose, vadovaujantis Vyriausyb ės patvirtintomis Specialiosiomis žem ės ir miško naudojimo s ąlygomis (1992 05 12 nutarimas Nr. 343) , draudžiama statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus, o esamos sodybos ar visuomeniniai pastatai gali b ūti rekonstruojami tik įvertinus neigiam ą veiklos poveik į sveikatai ir šiose zonose gyvenantiems asmenims sutikus. Sanitarin ės apsaugos zonos dydis (metrais): prie kiauli ų kompleks ų (daugiau kaip 12 t ūkst. kiauli ų per metus) – 1500 m; prie kiauli ų ferm ų – 500 m; prie karvi ų, kit ų galvij ų, arkli ų ir paukš čių ferm ų – 300 m. 6. Teritorijos, kuriose gali b ūti pakeista pagrindin ė tikslin ė žem ės naudojimo paskirtis: 6.1. Žem ės ūkio paskirtis į mišk ų ūkio paskirt į gali b ūti pakeista: 1) atlikus žem ės sklypo kadastrinius matavimus ir nusta čius, kad apaugusio ar įveisto miško plotas sudaro 90 proc. ir daugiau žem ės sklypo ploto; 2) atidalintam žem ės sklypui pagal parengt ą žem ės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekt ą. 6.2. Žem ės ūkio ar mišk ų ūkio paskirtis į kit ą paskirt į gali b ūti pakeista: 1) atidalijus nam ų valdos žem ės sklyp ą; 2) tais atvejais, kai paskirtis nustatyta pagal detal ųjį plan ą.

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 31 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

7. Visuomenin ės paskirties pastat ų (gaisrini ų ir kt.) statybai žem ės naudojimo paskirtis ir b ūdas (pob ūdis) kei čiami bei (esant reikalui) žem ė paimama visuomen ės poreikiams pagal savivaldyb ės administracijos parengtus detaliuosius planus.

5. NEKILNOJAMOJO KULT ŪROS PAVELDO APSAUGA

5.1. Apsaugos nuostatos ir principai

1.1. Teritorijos bendrajame plane Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos uždaviniai sprendžiami 20 met ų laikotarpiui. Plane numatomi teritorini ų kult ūros paveldo objekt ų apsaugos prioritetai ir j ų kult ūrin ės vert ės saugojimo kryptys. Sprendiniai siejami su Valstyb ės ilgalaik ės raidos strategija (Žin., 2002, Nr. 113-5029), Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais (Žin., 2002, Nr. 110-4852), Nacionaline darnaus vystymosi strategija (Žin., 2003, Nr. 89-2039), Ilgalaike medini ų dvar ų paveldo objekt ų tvarkymo darb ų programa (Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2004 04 18 nutarimas Nr. 481).

1.2. Bendrasis planas remiasi darnios (subalansuotos) pl ėtros nuostatomis. Vadovaujantis šios pl ėtros tikslais nekilnojamojo kult ūros paveldo apsauga grindžiama kult ūros ir gamtos paveldo vertybi ų integralumo bei nekilnojamojo ir nematerialaus kult ūros paveldo kompleksiškumo nuostatomis.

1.3. Prognozuojama, kad ne įgyvendinus bendrojo plano kult ūros paveldo apsaugos sprendini ų stipr ės neigiamos nekilnojamojo kult ūros paveldo poky čių tendencijos: archeologijos, urbanistikos ir architekt ūros paveldo objekt ų kult ūrin ės vert ės menk ėjimas, istorinio kraštovaizdžio relikt ų nykimas, kult ūrinio pažintinio turizmo galimybi ų neišnaudojimas d ėl nepakankamo objekto parengtumo lankymui.

5.2. Apsaugos prioritetai

2.1. Pasirinkta savivaldyb ės teritorijos pl ėtra numato aktyvaus, prioritetais pagristo kult ūros paveldo saugojimo b ūdus. Tvarkybos resursai ir pastangos koncentruojami teritorijose, kurios išsiskiria didžiausia kult ūrine verte ir išnykimo ar negr įžtam ų deformacij ų gr ėsme.

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 32 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

2.2. Skatintinas regionui b ūding ų kompleksini ų kult ūros paveldo objekt ų: piliakalni ų, sakralini ų kompleks ų, dvar ų sodyb ų pirmaeilis išryškinimas kraštovaizdyje ir pritaikymas lankymui. 2.3. Saugojimo resursus ir pastangas tikslinga sutelkti nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų kompleksin ės sankaupos areal ų ir svarbiausi ų pavieni ų paveldo objekt ų tvarkybai. Pirmaeiliai tvarkytini autentiškum ą išlaik ę objektai ir vietos, ypa č skubiai – piliakalniai, senieji mediniai dvar ų sodyb ų gyvenamieji ir ūkiniai bei sakralini ų kompleks ų pastatai.

6. SUSISIEKIMO SISTEMA

6.1. Automobilizacijos lygis

Lengv ųjų automobili ų skai čius 2000-2003 m. Lengvieji automobiliai Iš j ų individual ūs 1000 2000 2001 2002 2003 2000 2001 2002 2003 gyv.

gyv. 1000 Kauno 228656 242970 240706 258867 374 214773 228245 222263 239719 347 apskritis Kėdaini ų r. 19794 21325 20782 22770 350 18580 20017 19507 21696 334

400 400 387 384 381 374 369 365 350 335 ų 350 321 312 303 300

250

ius/1000 gyventoj 200 č 150

100

Automob. skai 50

0 r. ų dos ė r. sav. r. sav. r. sav. ų ų Vilniaus apskritis ų sav. apskritis Klaip Lietuvoje Vidutiniškai daini Birštono sav. Kaišiadori Prien Kauno r. sav. ė Kauno m. sav. Jonavos r. sav. Raseini Kauno apskritis K

Lengv ųjų automobili ų skai čius t ūkst. gyventoj ų

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 33 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

Motocikl ų ir autobus ų skai čius 2000-2003 m. Motociklai Autobusai 1000 1000 2000 2001 2002 2003 2000 2001 2002 2003 gyv. gyv. Kauno apskritis 2989 3047 3163 3209 5 3653 3678 3727 3543 5 Kėdaini ų r. 217 221 229 238 4 235 237 240 251 4

Krovinini ų automobili ų ir vilkik ų skai čius 2000-2003 m. Krovininiai automobiliai Puspriekabi ų vilkikai 1000 1000 2000 2001 2002 2003 2000 2001 2002 2003 gyv. gyv. Kauno apskritis 18008 18216 19060 19865 29 2116 2264 2384 2329 3 Kėdaini ų r. 1738 1758 1840 1917 29 206 221 242 256 4 Puspriekabi ų ir priekab ų skai čius 2000-2003 m. Puspriekab ės Priekabos 2000 2001 2002 2003 1000 gyv. 2000 2001 2002 2003 1000 gyv. Kauno apskritis 1994 2139 2369 2371 3 1361 1497 1684 1849 3 Kėdaini ų r. 227 246 273 271 4 189 208 234 266 4

Specialiosios paskirties automobili ų skai čius 2000-2003 m. Special ūs automobiliai 2000 2001 2002 2003 1000 gyv. Kauno apskritis 2400 2215 2095 1907 3 Kėdaini ų r. 221 220 208 187 3

6.2. Avaringumo analiz ė

Įskaitini ų autoavarij ų, žuvusi ųjų ir sužeist ųjų duomenys 2000-2003 metais įvykusi ų K ėdaini ų rajone pateikti 6 lentel ėje.

6 lentel ė Keli ų RAJONAS eismo Kėdaini ų įvykiai 2000 m. Viso 74 autoavarij ų Žuvo 21 Sužeista 144 2001 m. Viso 87 autoavarij ų Žuvo 16 Sužeista 110 2002 m.

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 34 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

Viso 100 autoavarij ų Žuvo 13 Sužeista 108 2003 m. Viso 102 autoavarij ų Žuvo 21 Sužeista 117

6.3. Valstybin ės reikšm ės keliai

Valstybini ų keli ų ilgis ir tankumas K ėdaini ų rajone Keli ų tankumas Keli ų ilgis 1000 Rajono Gyventoj ų Viso 1000 kv.m. gyventoj ų Rajono plotas skai čius keli ų Vis ų Patobu Vis ų Patobu pavadinimas keli ų lint ų keli ų lint ų km/1000 kv. km. tūkst. km. km/1000 kv.km. gyventoj ų Kėdaini ų r. 1677 65,06 551,9 32,9 20,2 8,5 5,2

Keliai pagal dangos tip ą K ėdaini ų rajone Iš Juoda Kelio Cementbetonis, Asfa ltbetonis, Žvyras, Grindinys, viso, danga, reikšm ė km km km km km km Magistraliniai 50,33 0 50,33 0 0 0

Krašto 110,19 0 60,41 49,78 0 0

Rajoniniai 391,38 0 3,36 174,69 213,33 0

Iš viso sav. 551,9 0 114,1 224,47 213,33 0

Keliai pagal kelio kategorijas K ėdaini ų rajone Savivaldyb ės Kategorijos pagal STR Keli ų tinklo keli ų tinklo Kelio ilgis ilgis reikšm ė savivaldyb ėje, suskirstytas AM I II III IV V V* km kategorijomis, km Magistraliniai 50,33 50,33 9,7 0 40,63 0 0 0 0 Krašto 110,19 110,19 0 0 25,40 31,56 19,32 33,91 0 Rajoniniai 391,38 391,38 0 1,1 1,76 0 40,96 347,56 0 Jungiamieji 2,59 0 0 0 0 0 0 0 0 Iš viso sav. 554,49 551,90 9,7 1,1 67,79 31,56 60,28 381,47 0

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 35 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

6.4. Infrastrukt ūra

Duomenys apie statinius, esan čius prie K ėdaini ų rajono keli ų

Mato Iš Magistraliniuose Krašto Rajoniniuose Pavadinimas vnt. viso keliuose keliuose keliuose Autopaviljonai vnt. 28 4 8 16 Poilsio ir mašin ų st. vnt. 9 4 5 0 aikštel ės Pėsčiųjų ir dvira čių takai, km 53,89 0 15,55 38,34 šaligatviai

6.5. Vietin ės reikšm ės keliai

Kėdaini ų rajono vietini ų keli ų ilgis, km Iš j ų Rajono (savivaldyb ės) Vietiniai pavadinimas keliai Viešieji Iš j ų gatv ės Vidaus keliai Mieste Užmiestyje keliai Kėdaini ų 1654 1287 81 254 366

Kėdaini ų miesto gatvių ilgis, km Miesto Bendras Su danga Su asfaltbetonio (savivaldyb ės) (asfaltbetonio, danga pavadinimas žvyro, grindinio) Kėdainiai 81,8 81,8 61,3

Kėdaini ų rajono vietini ų keli ų ilgis, km Su Su Su Su žvyro Su grindinio Su asfaltbetonio asfaltbetonio asfaltbetonio danga danga grunto danga Danga danga mieste danga užmiestyje 308 83 225 1080 2 264 Iš viso: 1654

6.6. Viešasis transportas

Viešojo naudojimo autobus ų maršrut ų skai čius Maršrut ų skai čius

2000 2001 2002 Kauno apskritis 317 311 305 Kėdaini ų r. sav. 35 34 32

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 36 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

Keleivi ų vežimas viešojo naudojimo autobusais Vežta keleivi ų, mln. Keleivio kilometrai, mln. 2000 2001 2002 2000 2001 2002 Kauno apskritis 44,3 31,1 29,6 379,2 308,3 300,4 Kėdaini ų r. sav. 4,3 3,5 3,5 27 21,6 17,2

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 37 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

7. INŽINERIN Ė INFRASTRUKT ŪRA

7.1. Dujotiekis Bendras gamtini ų duj ų dujotiekio tinklas visoje Lietuvoje 7800 km. Bendras vartotoj ų skai čius beveik 518 t ūkst. Lietuvos esam ų magistralini ų dujotieki ų schema

Duj ų sistemos operator ės bendrov ės “Lietuvos dujos” duomenimis, gamtini ų duj ų importas į Lietuv ą palaipsniui did ėja nuo 1999 met ų. Kauno apskri čiai dujos tiekiamos iš magistralini ų (55 bar sl ėgio) gamtini ų duj ų tiekimo tinkl ų. Kauno apskrit į kerta du regiono lygmens magistraliniai dujotiekiai. Tai magistralinis dujotiekis į Kaliningrad ą ir magistralinis dujotiekis į Kaun ą. Magistralinio dujotiekio atšaka į Kėdainius yra perdavimo sistemos dalis į K ėdaini ų duj ų skirstymo stot į. Gamtin ės dujos tiekiamos K ėdaini ų mieste, Vilainiuose ir seni ūnijoje, Pel ėdnagiuose ir seni ūnijoje, Paobeliuose ir K ėdaini ų miesto seni ūnijos Janušavos vartotojams. Viso K ėdaini ų rajono skirstom ųjų dujotieki ų ilgis apie 125 km. Tai sudaro 15 proc. Kauno apskrities ir 1,7 proc. Lietuvos skirstom ųjų dujotieki ų. Gamtini ų duj ų suvartojimas pagal paskirt į (pramon ės įmon ėms, energetikos įmon ėms, žem ės ūkio įmon ėms, komunaliniams-buitiniams, gyventojams) Gamtini ų duj ų suvartojimas pagal paskirt į ( t ūkst. m³ ) AB „ Lietuvos dujos“ vartotoj ų 2004 2005 2006 2007 Pramon ė 28243,1 26842,5 21709,8 20460,0 Energetika 2545,3 2262,1 2327,3 2239,0 Žem ės ūkis 1107,1 1000,2 1077,2 1100,0 Komunaliniai - buitiniai 1428,0 1561,4 1789,4 1820,0 Gyventojai 1422,7 1532,9 1726,4 1500,0 viso : 34746,2 33199,1 28631,1 27119,0

Dujos tiekiamos žemo, vidutinio ir aukšto sl ėgio dujotiekiais. Duj ų reguliavimo punkt ų kiekis–10 vnt., iš j ų pastatiniai DRP–2. DRP našumas 200 ÷5000 m³/h. Dalis DRP turi telemetrijos sistemas (4vnt.). DRP technologijos įrengimai rekonstruoti, sen ų įrengini ų neliko.

Suvartoti gamtini ų duj ų kiekiai K ėdaini ų mieste ir rajone( tūkst.m³)

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 38 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

Eil. 2004 2005 2006 2007 Nr. Gamtini ų duj ų suvartota 32623,7 31158,6 26567,3 24981,0 Kėdaini ų mieste Gamtini ų duj ų suvartota K ėdaini ų 2122,5 2040,5 2063,8 2138,0 rajone (išskyrus Josvaini ų sen.) Gamtini ų duj ų suvartota 2690,0 4080,0 4160,0 4400,0 Kėdaini ų rajone Josvaini ų sen. Pastaba: Poz.1, 2 -tiek ėjas AB„ Lietuvos dujos “, poz.3-tiek ėjas AB agrofirma „Josvainiai“.

Centralizuotai tiekiam ų duj ų abonent ų skai čius: Kėdaini ų m. – 10524 t ūkst.m³ Pel ėdnagi ų sen. – 271 t ūkst.m³ Vilaini ų sen. – 393 t ūkst.m³ Josvaini ų sen. – 145 t ūkst.m³ ( tiek ėjas AB agrofirma „ Josvainiai “)

Kėdaini ų rajono bendrajame plane numatomoje pramon ės objekt ų teritorijos pl ėtroje (buv ęs aerodromas, Josvaini ų gyvyvenviet ės kryptis ir esamo rajono išpl ėtimas) dujotiekio atšak ų atvedimas galimas. Numatomoje miesteli ų pl ėtroje dujotiekio atšakos galimos esant ekonominiam pagrystumui.

Uždaviniai: - Pl ėsti gamtini ų duj ų skirstomuosius tinklus Kėdaini ų rajone; - Skatinti vartoti ekologiškai švaresn į organin į kur ą – gamtines dujas;

7.2. Elektros energijos tiekimas Kėdaini ų rajono elektros perdavimo ir skirstymo sistema yra dalis Lietuvos energetin ės sistemos, susidedanti iš 330/110 kV aukštos įtampos perdavimo tinklo ir elektros skirstymo vartotojams 35 kV, 10 kV bei žemesn ės įtampos skirstomojo tinklo.

Kėdaini ų rajonas priklauso Ryt ų skirstomiesiems tinklams. AB Ryt ų skirstom ųjų tinkl ų aptarnaujama teritorija yra padalinta į keturis regionus: Vilniaus, Panev ėžio, Alytaus ir Utenos. Bendra skirstomojo tinklo aptarnaujama teritorija – apie 34 t ūkst. kv. km., linij ų ilgis siekia 62,5 tūkst.km.

Kėdaini ų rajon ą aptarnauja Panev ėžio regionas.

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 39 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

Pagrindin ės elektros tras ų technin ės charakteristikos K ėdaini ų rajone 110 kV 35 kV 10 kV (OL) 10 kV (KL) Tras ų ilgis , km 124,81 1012 140 Transformatori ų pastot ės (vnt) 5 7 813 Skirstyklos (vnt) 5 9 11

Elektros energijos sunaudojimas K ėdaini ų rajone ( tmln.kVh) 2003 2004 2005 2006 sunaudojimas K ėdaini ų rajone 93 118 101 340 102 981 106 371

Elektros energijos sunaudojimas K ėdaini ų raj. Pagal vartotoj ų grupes 2006 m Gyventojai – 33,544 mln.kVh, pramon ė – 29,564 mln.kVh, komercin ės įmon ės – 23,422 mln.kVh, žem ės ūkis – 12,766 mln.kVh, biužetin ės įmon ės – 7,075 mln.kVh .

Elektros energijos abonent ų skai čius K ėdaini ų raj. 2006 m Gyventojai – 25 710 vnt., pramon ė – 178 vnt., komercin ės įmon ės – 1110 vnt., žem ės ūkis – 436 vnt., biužetin ės įmon ės – 465vnt. Kėdaini ų rajone yra 5 neelektrifikuotos sodybos: Kraki ų sen. Pašušv ės km. (viena), Šėtos sen, Kez ų km. (viena), Pel ėtnagi ų sen. Baldik ų km. (viena), Josvaini ų km. Skaistgiri ų km. (viena). Šios sodybos nutolusios 100-700 m nuo skirstomojo tinklo, tod ėl yra visos technin ės galimyb ės jas elektrifikuoti. Problema besistatantieji gyvenamuosius namus kaime ir mieste neturi galimybi ų finansuoti lauko elektros linij ų statybos. Pagal galiojan čią tvark ą 60 % vis ų lauko elektros linij ų įrengimo s ąnaud ų dengia Elektros tinklai, ta čiau likusius 40 % turi susimok ėti užsakovas (1 km elektros linijos įrengimas kainuoja apie 40-50 t ūkst. Lt). Kėdaini ų rajone veikia keturios mažos hidroelektrin ės.

Numatom ų gyvenam ųjų, keli ų aptarnavimo, komercini ų objekt ų teritorij ų elektrifikavimas būtų galimas rekonstravus arba išpl ėtus tik esam ą 10 kV įtampos skirstom ąjį tinkl ą (jeigu šiose teritorijose neatsiras išskirtinai dideli ų elektros energijos vartotoj ų). Numatomose pramon ės teritorijose elektros tinklo pl ėtra ar rekonstravimas priklausyt ų nuo b ūsim ų vartotoj ų elektros energijos poreiki ų bei ši ų vartotoj ų išsid ėstymo planuojamose teritorijose.

Uždaviniai : • Patikimai ir saugiai apr ūpinti energija visas ūkio šakas.

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 40 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

• Didinti elektros energijos paskirstymo efektyvum ą, mažinti energijos nuostolius skirstomuosiuose tinkluose. • Skatinti energijos gamyb ą iš vietini ų atsinaujinan čiųjų (v ėjo, saul ės, geotermin ė energija, mažoji hidroenergetika, biomas ė) ir atliekini ų ištekli ų, diegti šiuolaikiškus alternatyvius energijos gamybos metodus. • Atnaujinti elektros energijos tiekimo infrastrukt ūrą (modernizuoti elektros pastotes, iš dalies renovuoti elektros perdavimo ir skirstomuosius tinklus). - Pasiekti, kad vietiniai atsinaujinantieji ir atliekiniai energijos ištekliai 2010 metais sudaryt ų ne mažiau kaip 12 procent ų bendro pirmin ės energijos balanso. • Išpl ėsti oro linij ų tinklus K ėdaini ų mieste ir gyvenviet ėse į naujai planuojamus kvartalus.

7.3. Šilumos tiekimas Kėdaini ų rajonin ė katilin ė - gamtin ės dujos; Vilaini ų katilin ė - gamtin ės dujos; Liep ų al. katilin ė - gamtin ės dujos; Josvaini ų katilin ė-gamtin ės dujos; Gudži ūnų katilin ė – malkos; Tišk ūnų katilin ė – malkos; Akademijos katilin ė – malkos; Pel ėdnag ės katilin ė - gamtin ės dujos; Lab ūnavos katilin ė - skystas kuras; Šlapaberž ės katilin ė - skystas kuras;Kapli ų katilin ė – malkos. Išvardintose katilin ėse pagrindin ė kuro r ūšis - gamtin ės dujos. Malkos ir skystas kuras antri pagal sunaudojim ą. Individual ūs namai ir įvairios įmon ės šildomi autonomiškai (kuras – malkos, akmens anglis, miško kirtimo atliekos, pjuvenos). Paklausa šilumai yra daug mažesn ė nei technin ės galimyb ės j ą pagaminti, tod ėl žemas energetinio paj ėgumo išnaudojimo laipsnis, be to dideli šilumos paskirstymo nuostoliai.

Uždaviniai : • Skatinti vartoti ekologiškai švaresn į organin į kur ą – gamtines dujas, mažai siering ą mazut ą ir kitok į, šiuo tikslu tobulinti mokes čius už gamtos išteklius ir aplinkos tarš ą; - Mažinti šilumos perdavimo nuostolius, modernizuoti ir automatizuoti katilines. - Modernizuoti ir pl ėtoti centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, renovuoti šilumos tiekimo tinklus, sudaryti s ąlygas šilumos gamintojams konkuruoti, o vartotojams – galimyb ę reguliuoti šilumos vartojim ą;

7.4. Vandentieka ir nuotekos 7.4.1. Vandens tiekimas ir buitin ės nuotekos 2006 m. K ėdaini ų rajono vandentiekio tinklo vamzdyn ų ilgis buvo apie 200 km. Tai sudar ė apie 20 % Kauno apskrities rajon ų, 10 % Kauno apskrities bei 2 % Lietuvos vandentiekio tinklo vamzdyn ų ilgio. Lyginant su kitais Kauno apskrities rajonais, tik Kauno rajono tinklo vamzdynai buvo ilgesni už K ėdaini ų rajono tinklo vamzdyn ų ilg į. Visuose kituose Kauno apskrities rajonuose tinklo vamzdyn ų ilgis buvo mažesnis negu K ėdaini ų rajone.

Komunikacij ų rodikliai K ėdaini ų rajone 2006 m.

Miestas, Vandentiekio Buit. Nuotek ų Lietaus Vandens Vandenviet čių miestelis, kanalizac. valymas, nuotekos gerinimas, našumas gyvenviet ė įrengini ų našumas Abonentai, Suvartoja, Abonentai, būkl ė kub.m/p tūks.kub.m/p vnt kub.m vnt Kėdainiai 12891 966845 12348 rekonstruojami 20 išleidej ų 10000 15,6 Surviliškis 62 4292 nėra nėra nesurenkamos - - Lan čiūnava 264 17995 264 renovuoti nesurenkamos 288 2 gr ęžiniai

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 41 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

Vandentiekio Buit. kanalizac.

(susid ėvėję) Tisk ūnai 106 4608 58 būkl ė nesurenkamos 288 gyvenviet ėje nepatenkinama Noci ūnai 90 5046 36 būkl ė nesurenkamos 288 gyvenviet ėje patenkinama Krak ės 110 8225 76 būkl ė nesurenkamos gyvenviet ėje nepatenkinama Gudži ūnai 61 3126 55 būkl ė nesurenkamos 288 patenkinama Aristava 162 11463 5 nauji nesurenkamos Josvainiai 290 19989 211 nesurenkamos 480 Pel ėdnagiai 336 15687 295 į miesto Surenkamas įrenginius dalinai Akademijos 61880 Šėta 19570 Parnava 26000

2006 m. K ėdaini ų rajone vartotojams buvo parduota apie 1500 t ūkst. m 3 vandens. Pagal parduot ą vanden į vartotojams K ėdaini ų rajonas užima antr ą viet ą tarp Kauno apskrities rajon ų, daugiau parduota vandens buvo tik Jonavos rajone – 26 %. UAB „K ėdaini ų vandenys“ eksploatuoja 35 vandenvietes: Kėdaini ų mieste - 4 vnt., K ėdaini ų miesto sen. - 1 vnt., Akademijos sen. - 1 vnt., Surviliškio sen. - 2 vnt., Gudži ūnų sen. - 2 vnt., Josvaini ų sen. - 6 vnt., Vilaini ų sen. - 4 vnt., Kraki ų sen. - 5 vnt., Pel ėdangi ų sen.-8 vnt., Josvaini ų sen. - 6 vnt., Truskavos sen. - 3 vnt., ta čiau daugumoje n ėra vandens ruošimo įrengini ų. UAB Akademijos komunalin ės paslaugos – 1 vandenviet ę, Šėtos vandens įmon ė – 2 vandenvietes. Parnavos vandens įmon ė – 2 vandenvietes. Dižiosios K ėdaini ų įmon ės: AB „Lifosa“, UAB „Kmira GrowHow“ turi savo gr ęžinius, AB „Danisco Sugar K ėdainiai“ vanden į naudoja iš Nev ėžio up ės, Ž ŪKB „Krekenavos m ėsa“ turi savo gr ęžin į. Tiekiamas požeminis vanduo K ėdaini ų mieste ir rajone geležingas. Geležies norma svyruoja nuo 0,5 iki 2,3 mg/l (leistina 0,2 mg/l). K ėdaini ų raj. pastatyta 10 vandens gerinimo sto čių, ta čiau 18 kaim ų bei gyvenvie čių vartotojams tiekiamas blogos kokyb ės vanduo. Visam rajone spr ęstina kaimo gyventoj ų apr ūpinimo geros kokyb ės geriamuoju vandeniu problema. Kaimo vietov ėse geriamasis vanduo gaunamas iš gruntinio vandeningojo sluoksnio, kuris d ėl savo pad ėties silpniausiai apsaugotas nuo paviršin ės taršos. Vanduo gyventoj ų šuliniuose yra prastos kokyb ės. Ger ėjant Lietuvos ekonomikos b ūklei, kaimo gyventojai geros kokyb ės geriamuoju vandeniu tur ėtų b ūti apr ūpinami iš gilesni ų vandening ųjų sluoksni ų. Prie miesto nuotek ų tinkl ų yra prijungti visi daugiaaukšt ės statybos gyvenamieji namai, kult ūriniai-visuomeniniai objektai, dalis mažaaukš čių nam ų, beveik visos pramon ės įmon ės. Kėdaini ų mieste yra 170 hidrantai ir j ų pilnai pakanka gaisr ų gesinimui. Seni ūnij ų centruose naujose statybose rengiami hidrantai, kur tinklai yra diam.100, bet gaisr ų gesinimui tose gyvenviet ėse maži vandens debitai, ten stovi vandens gerinimo stotys 10-12 kub.m/h našumo, o taip pat ir siurbliai tokio pat našumo. Didinti šiuos paj ėgumus yra per brangu. Beveik visose gyvenviet ėse yra atviri vandens telkiniai, kurie tenkina gaisrinink ų poreikius. Naujai urbanizuojamose teritorijose vandens tiekimo pl ėtra įmanoma, šiose teritorijose yra pakankamai požeminio vandens.

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 42 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

Uždaviniai : • Išpl ėsti centralizuotus nuotek ų tinklus gyvenviet ėse, maksimaliai prijungiant prie bendro nuotekyno tuos vartotojus, kurie šiuo metu jau vartoja centralizuotai tiekiam ą geriam ą vanden į, ta čiau nuotek ų tvarkymu r ūpinasi individualiai. • Išpl ėsti centralizuotus vandentiekio ir nuotek ų tinklus K ėdaini ų rajono gyvenviet ėse į jau užstatytus ir apgyvendintus individuali ų gyvenam ųjų nam ų kvartalus. • Visoje apskrityje spr ęsti kaimo gyventoj ų apr ūpinimo geros kokyb ės geriamuoju vandeniu problem ą.

7.4.2. Lietaus nuotekos Lietaus vanduo nuvedamas į lietaus nuotek ų tinkl ų sistem ą tik K ėdaini ų mieste. Dalis lietaus nuotek ų patenka į buitinius nuotek ų tinklus, nes ne visose gatv ėse yra lietaus nuotek ų tinklai. Lietaus vanduo nuo ypatingai užteršt ų teritorij ų (degalini ų ir kt.) išvalomas vietiniuose valymo įrenginiuose ir išleidžiamas į buitini ų nuotek ų

7.4.3. Nuotek ų valymas Kauno apskrityje eksploatuojama daugiau nei 100 užteršto vandens nuotek ų valymo įrengini ų. 2003 m. duomenimis iki sanitarini ų norm ų reikalavim ų buvo išvalyta tik 7 procentai užteršto vandens. Tok į, žemesn į nei Lietuvoje nuotek ų išvalymo lyg į Kauno apskrityje lemia tai, kad Kauno miesto nuotekos, kurios sudaro apie du tre čdalius vis ų apskrities užteršto vandens nuotek ų, kol kas valomos tiktai mechaniškai. Žemu nuotek ų išvalymo lygiu išsiskiria K ėdainiai, kur iki normatyvuose nurodyto lygio yra išvaloma apie 5 % nuotek ų. Kitose savivaldyb ėse šis rodiklis gerokai aukštesnis. Pagrindin ė Kauno apskrities, kaip ir visos Lietuvos problema yra azoto ir fosforo šalinimas iš nuotek ų. Kadangi didžiojoje dalyje dabartiniu metu eksploatuojam ų valymo įrengim ų nebuvo numatytas azoto ir fosforo šalinimas, tai jie neturi galimybi ų pasiekti nuo 2000 m. įvestus nuotek ų valymo normatyvus šioms medžiagoms. UAB „K ėdaini ų vandenys“ eksploatuoja 21 nuotek ų valymo įrengin į esant į K ėdaini ų mieste ir Bab ėnų mikrorajone, Pel ėdnagi ų, Josvaini ų, Kunioni ų, Vainik ų, Tisk ūnų, Noci ūnų, Lipli ūnų, Lab ūnavos, Sirutiškio Aristavos, Ažyt ėnų, Gudži ūnų, Kraki ų, Plinkaigalio, Angirių, Bartk ūniškio, Pajieslio, Keleriški ų kaimuose. Dižiosios K ėdaini ų įmon ės: AB „Lifosa“, UAB „Kmira GrowHow“, Ž ŪKB „Krekenavos m ėsa“ turi savo nuotek ų valyklas. Uždaviniai : • Statyti naujus ir rekonstruoti esamus valymo įrengimus K ėdaini ų rajone.

7.5. Atliek ų tvarkymas Atliek ų tvarkymas viena iš opiausi ų problem ų tiek Kauno apskrityje, tiek visoje Lietuvoje, tiek K ėdaini ų rajone. Artimiausiu metu teks skirti ypatingai daug pastang ų ir l ėšų. Komunalini ų atliek ų kaupimas s ąvartynuose kol kas yra pagrindinis atliek ų tvarkymo b ūdas. Lietuvos geologijos tarnybos taršos židini ų duomen ų baz ėje užregistruoti 98 s ąvartynai, esantys Kauno apskrities atliek ų tvarkymo regione. Pagal juridin į status ą s ąvartynus galima suskirstyti į kelias grupes: Legalius – turin čius reikalingus leidimus iš aplinkosaugos ir žem ėtvarkos organizacij ų; Pusiau legalius – neturin čius min ėtų leidim ų, ta čiau įregistruotus savivaldybi ų registruose; Nelegalius – neturin čius leidim ų ir ne įtraukti savivaldybi ų registruose. B ūtent apie tokius sąvartynus negaunama informacijos iš savivaldybi ų, ta čiau jie egzistuoja ir juos taip pat reikia sutvarkyti.

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 43 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

Kauno regiono s ąvartyn ų schema

Kėdaini ų rajonoe eksploatuojama 18 s ąvartyn ų – viso apie 33 ha.

Sąvartynai, kurie yra eksploatuojami, arba neeksploatuojami, bet netinkamai uždaryti: Eil.Nr. Sąvartyno pavadinimas Vietov ė Pastabos 1 Bab ėnų Bab ėnų g.24, K ėdainiai 2 Akademijos Šal čmiri ų Šal čmiri ų km., Dotnuvos sen. 3 Jovaiš ų Jovaiš ų km., Š ėtos sen. 4 Grauži ų Grauži ų km., Gudži ūnų sen. 5 Milžemi ų Milžemi ų km.,Vilaini ų sen. 6 Šeteni ų Šeteni ų km., Vilaini ų sen. 7 Čystapolio Čystapolio km., Kraki ų sen. 8 Aristav ėlės Aristav ėlės km.,Vilaini ų sen. 9 Gudži ūnų Gudži ūnų km. Gudži ūnų, sen. 10 Žiogai čių Žiogai čių km., Pel ėdnagi ų sen. 11 Vikai čių Vikai čių km.,Gudži ūnų sen. 12 Pavermenio Pavermenio km., Truskavos sen. 13 Pajieslio Pajieslio km., Kraki ų sen. 14 Čiukiški ų Čiukiški ų km., Josvaini ų sen. 15 Rekši ų Rekši ų km., Truskavos sen. 16 Lab ūnavos Lab ūnavos km., Pel ėdnagi ų sen. 17 Dotnuvos Aušros km., Dotnuvos sen. 18 Špitolpievio Špitolpievio km., Kraki ų sen. Vš į Kauno regiono atliek ų tvarkymo centras rengia šs ąvartyn ų uždarymo projektus. Miestuose ir kai kuriuose miesteliuose įdiegta konteinerin ė atliek ų tvarkymo sistema, kuri turi b ūt ple čiama. Atliekos n ėra r ūšiuojamos. Iš bendro atliek ų kiekio nepakankamai gerai atskiriamos antrin ės žaliavos, organin ės atliekos, pavojingos atliekos.

Uždaviniai : • Oganizuoti savivaldybi ų ir regionini ų atliek ų tvarkymo sistem ų k ūrim ą ir pl ėtojim ą

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 44 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

siekiant sukurti regionini ų atliek ų s ąvartyn ų tinkl ą ir komunalini ų atliek ų surinkimo infrastrukt ūrą ir uždaryti (rekultivuoti) esamus s ąvartynus, neatitinkan čius aplinkosaugos reikalavim ų. • Pagal valstybin į strategin į atliek ų tvarkymo plan ą iki 2010 met ų Kauno regione numatyta palikti du komunalini ų atliek ų s ąvartynus – Kauno miesto Lapi ų s ąvartyn ą ir K ėdaini ų rajono Zabieliškio s ąvartyn ą. - Užtikrinti žmoni ų sveikatai ir aplinkai saug ų vis ų atliek ų sraut ų tvarkym ą. • Organizuoti komunalini ų atliek ų deginimo specialiose šilumos (elektros) j ėgain ėse paj ėgum ų suk ūrim ą siekiant užtikrinti racional ų atliek ų energetikos ištekli ų naudojim ą. • Skatinti atliek ų perdirbim ą ir antrin į panaudojim ą.

7.6. Telekomunikacijos ir ryšiai Ryši ų paslaugos – spar čiausiai auganti ūkio šaka. Ryši ų infrastrukt ūra susideda iš pašto, telekomunikacij ų, telefono, radijo ir televizijos bei duomen ų perdavimo tinkl ų.

“Lietuvos telekomo” telefono linij ų skai čius Lietuvoje (100 gyventoj ų)

35 30 25

20 Telefono linij ų 15 skai čius 100 gyventoj ų 10 5 0 2000 2001 2002 2003 2004

100-ui gyventoj ų tenkan čių telefon ų skai čius Kauno apskrities rajonuose 2004 metais

24,8 24,9 25 24,5 24,5 24 23,4 23,5 22,8 23 22,5 21,8 22 21,5 21 20,5 20 Jonavos raj. Kaišiadori ų raj. Kauno raj. Kėdaini ų raj. Prien ų raj. Raseini ų raj.

K ėdaini ų rajone 2004 metais 100-ui gyventoj ų teko 25 telefonai. Lyginant su kitais Kauno apskrities rajonais, tai vienas iš didžiausi ų rodikli ų. Daugiau telefon ų 100-ui gyventoj ų teko tik Prien ų rajone – 8,2 proc. daugiau negu K ėdaini ų rajone. Kituose Kauno apskrities rajonuose 100-ui gyventoj ų tenkantis telefon ų skai čius buvo mažesnis. Kauno apskrities vidurkis buvo 17,7 proc., Lietuvos – 11,9 proc. didesnis už K ėdaini ų rajono rodikl į.

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 45 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

2004 m. bendras gyventoj ų, besinaudojan čių interneto paslaugomis, skai čus išaugo 56 proc.: 2003 m. gruodžio m ėn. interneto vartotoj ų buvo 39 t ūkst., o 2004 m. pabaigoje – 61 t ūkst. Šis skai čius kasmet did ėja.

Mobiliojo ryšio paslaugas teikia UAB „Omnitel“, UAB „Bit ė GSM“ ir UAB „Tele-2“ ir kt operatoriai. Mobiliojo ryšio paslaugos d ėl susidariusios konkurencijos spar čiai ple čiasi tiek Lietuvoje, tiek K ėdaini ų rajone.

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 46 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

PRIEDAI

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 47 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

1 priedas. Valstybini ų keli ų s ąrašas

P.1-P.3 lentel ėse pateiktas K ėdaini ų rajone esan čių valstybini ų keli ų ruož ų s ąrašas.

P.1 lentel ė. Magistralini ų keli ų ruožai K ėdaini ų rajone

Kelio Pradžios Pabaigos Ilgis, Kelio pavadinimas Nr. km km km

A1 Vilnius-Kaunas-Klaip ėda 130,2 139,9 9,7 A8 Panev ėžys-Aristava-Sitk ūnai 32,73 73,36 40,63

P.2 lentel ė. Krašto keli ų ruožai K ėdaini ų rajone Kelio Pradžios Pabaigos Ilgis, Kelio pavadinimas Nr. km km km 144 Jonava-Kėdainiai-Šeduva 18,9 63,5 44,6 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmerg ė 0 13,2 13,2 195 Kėdainiai-Krekenava-Panev ėžys 0 20,82 20,82 196 Ariogala-Raseiniai-Kryžkalnis 0 2,1 2,1 222 Kaunas-Vandžiogala 30,8 31,26 0,46 229 Aristava-Kėdainiai-Cinkiškis 0 29,01 29,01

P.3 lentel ė. Rajonini ų keli ų ruožai K ėdaini ų rajone Pradžios Pabaigos Kelio Nr. Kelio pavadinimas Ilgis, km km km 1905 Kaunas-Šėta-Truskava 53,49 73,36 19,67 1906 Raudondvaris-Babtai-Kėdainiai 29,9 44,96 15,06 1917 Seredžius-Čekišk ė-Vincentava 15,4 21,1 5,7 privaž. prie Šlapeberž ės nuo kelio Akademija 2002 0 3,57 3,57 - Šlapaberž ė - Kalnaberž ė (2007) 2003 Krak ės-Gudži ūnai 0 13,76 13,76 2004 Josvainiai-Pilsupiai-Krak ės 0 24,96 24,96 2005 Surviliškis-Devynduoniai-Poci ūnėliai 0 17,19 17,19 2006 Kėdainiai-Lipli ūnai-Krak ės 0 1 1 2006 Kėdainiai-Lipli ūnai-Krak ės 1 21,82 20,82 2007 Akademija-Šlapaberž ė-Kalnaberž ė 0 12,33 12,33 2008 Kėdainiai-Šventybrastis-Krekenava 0 16,96 16,96 2009 Mantviloniai-Paliepiai 0 9,81 9,81 2010 Okainiai-Anciškiai 0 5,6 5,6 2011 Krak ės-Dovydiškiai-Grinkiškis 0 10,52 10,52 2012 Šėta-Beinai čiai-Noci ūnai 0 19,23 19,23 2013 Paaluonis-Pelutava 0 11,62 11,62 2014 Pašušvys-Parnarava-Kampai 0 28,67 28,67 2015 Beržai-Žilvi čiai-Mieg ėnai 0 14,79 14,79 2016 Mantviliškis-Dovydiškis-Vosyliškis 0 15,47 15,47

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 48 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

Pradžios Pabaigos Kelio Nr. Kelio pavadinimas Ilgis, km km km 2017 Medininkai-Guptil čiai 0 8,34 8,34 2018 Dotnuva-Lipli ūnai 0 6,66 6,66 2019 Truskava-Petk ūnai 0 4,11 4,11 2020 Lažai-Užup ė 0 1,82 1,82 2021 Būdai-Skaistgiriai-Vincentava 0 6,31 6,31 2022 Dotnuva-Valu čiai 0 4,16 4,16 2023 Pajieslys-Užvar čiai 0 3,64 3,64 privaž. prie Beinai čių nuo kelio Š ėta- 2024 0 1 1 Beinai čiai-Noci ūnai privaž. prie Langaki ų nuo kelio Seredžius- 2025 0 0,89 0,89 Čekišk ė-Vincentava privaž. prie Tisk ūnų nuo kelio K ėdainiai- 2026 0 1,86 1,86 Šventibrastis-Krekenava privaž. prie Vainik ų nuo kelio Mantviloniai- 2027 0 1,21 1,21 Paliepiai privaž. prie Aukštadvario nuo kelio 2028 0 1,8 1,8 Seredžius-Čekišk ė-Vincentava privaž. prie Rudži ų nuo kelio Panev ėžys- 2029 0 2,27 2,27 Kėdainiai-Cinkiškiai privaž. prie Čiukiški ų nuo kelio Josvainiai- 2030 0 1,4 1,4 Pilsupiai-Krak ės 2031 Josvainiai-Kunioniai-Kampai 0 9,71 9,71 3017 Velžys-Jotainiai-Pagiriai-Šėta 35,8 52,63 16,83 3018 Krekenava-Linkai čiai-Truskava 11,65 15,18 3,53 3019 Mairiškiai-Žibartoniai-Gudži ūnai 10,7 21,2 10,5 3501 Betygala-Krak ės-Bokštai 13,4 32,13 18,73 3514 Gėluva-Pernarava-Josvainiai 4,3 22,98 18,68 4807 Ukmerg ė-Petronys-Pagiriai 27,24 28,44 1,2

P.4 lentel ė. Eismo intensyvumas K ėdaini ų rajunui priklausan čiuose magistralini ų keli ų ruožuose Kelio Pradžios Pabaigos VMPEI Kelio pavadinimas Nr. km km 2000 2001 2002 2003 Vilnius-Kaunas- A1 130,2 139,9 7856 7946 8328 9034 Klaip ėda Panev ėžys- A8 32,73 73,36 2618 3253 4360 3500 Aristava-Sitk ūnai

P.5 lentel ė. Eismo intensyvumas K ėdaini ų rajonui priklausan čiuose krašto keli ų ruožuose Kelio Pradžios Pabaigos VMPEI Kelio pavadinimas Nr. km km 2000 2001 2002 2003 Jonava-Kėdainiai- 144 18,9 23 - 1771 1144 1074 Šeduva Jonava-Kėdainiai- 144 23 63,5 3532 3611 3599 3472 Šeduva 145 Kėdainiai -Šėta - 0 11,2 1143 - 1096 -

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 49 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

Kelio Pradžios Pabaigos VMPEI Kelio pavadinimas Nr. km km 2000 2001 2002 2003 Ukmerg ė Kėdainiai-Šėta- 145 11,2 13,2 - - 1096 - Ukmerg ė Kėdainiai- 195 Krekenava- 0 20,82 - - 1269 1283 Panev ėžys Ariogala-Raseiniai- 196 0 2,1 - 2357 - 967 Kryžkalnis Kaunas- 222 30,8 31,26 - 771 767 - Vandžiogala Aristava-Kėdainiai- 229 0 29,01 4735 2891 3105 2258 Cinkiškis

P.6 lentel ė. Eismo intensyvumas K ėdaini ų rajonui priklausan čiuose rajonini ų keli ų ruožuose Kelio Pradžios Pabaigos VMPEI Kelio pavadinimas Nr. km km 2000 2001 2002 2003 Kaunas-Šėta- 1905 53,49 54,9 - - - - Truskava Kaunas-Šėta- 1905 55,1 73,36 - - - - Truskava Raudondvaris-Babtai- 1906 29,9 44,96 - - - - Kėdainiai Seredžius-Čekišk ė- 1917 15,4 21,1 - - - - Vincentava privaž. prie Šlapeberž ės nuo kelio 2002 Akademija - 0 3,57 - - - - Šlapaberž ė - Kalnaberž ė (2007) 2003 Krak ės-Gudži ūnai 0 13,76 - - - 261 Josvainiai-Pilsupiai- 2004 0 24,96 - - - 240 Krak ės Surviliškis- 2005 Devynduoniai- 0 17,19 - - - 209 Poci ūnėliai Kėdainiai-Lipli ūnai- 2006 0 1 - - - - Krak ės Kėdainiai-Lipli ūnai- 2006 1 21,82 - - - - Krak ės Akademija- 2007 Šlapaberž ė- 0 12,33 - - - 249 Kalnaberž ė Kėdainiai- 2008 Šventybrastis- 0 16,96 - - - - Krekenava 2009 Mantviloniai-Paliepiai 0 9,81 - - - - 2010 Okainiai-Anciškiai 0 5,6 - - - - Krak ės-Dovydiškiai- 2011 0 10,52 - - - 304 Grinkiškis Šėta-Beinai čiai- 2012 0 19,23 - - - 74 Noci ūnai 2013 Paaluonis-Pelutava 0 11,62 - - - -

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 50 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

Kelio Pradžios Pabaigos VMPEI Kelio pavadinimas Nr. km km 2000 2001 2002 2003 Pašušvys-Parnarava- 2014 0 28,67 - - - 158 Kampai Beržai-Žilvi čiai- 2015 0 14,79 - - - - Mieg ėnai Mantviliškis- 2016 Dovydiškis- 0 14,3 - - - 135 Vosyliškis Mantviliškis- 2016 Dovydiškis- 14,3 15,47 - - - - Vosyliškis 2017 Medininkai-Guptil čiai 0 8,34 - - - 111 2018 Dotnuva-Lipli ūnai 0 0,5 - - - - 2018 Dotnuva-Lipli ūnai 0,5 6,66 - - - 404 2019 Truskava-Petk ūnai 0 4,11 - - - - 2020 Lažai-Užup ė 0 1,82 - - - - Būdai-Skaistgiriai- 2021 0 6,31 - - - - Vincentava 2022 Dotnuva-Valu čiai 0 4,16 - - - 168 2023 Pajieslys-Užvar čiai 0 3,64 - - - - privaž. prie Beinai čių 2024 nuo kelio Š ėta- 0 1 - - - - Beinai čiai-Noci ūnai privaž. prie Langaki ų 2025 nuo kelio Seredžius- 0 0,89 - - - - Čekišk ė-Vincentava privaž. prie Tisk ūnų nuo kelio K ėdainiai- 2026 0 1,86 - - - - Šventibrastis- Krekenava privaž. prie Vainik ų 2027 nuo kelio 0 1,21 - - - - Mantviloniai-Paliepiai privaž. prie Aukštadvario nuo 2028 0 1,8 - - - - kelio Seredžius- Čekišk ė-Vincentava privaž. prie Rudži ų 2029 nuo kelio Panev ėžys- 0 2,27 - - - - Kėdainiai-Cinkiškiai privaž. prie Čiukiški ų 2030 nuo kelio Josvainiai- 0 1,4 - - - - Pilsupiai-Krak ės Josvainiai-Kunioniai- 2031 0 9,71 - - - 142 Kampai Velžys-Jotainiai- 3017 35,8 52,63 - - - 230 Pagiriai-Šėta Krekenava- 3018 11,65 15,18 - - - - Linkai čiai-Truskava Mairiškiai- 3019 10,7 21,2 - - - 402 Žibartoniai-Gudži ūnai Betygala-Krak ės- 3501 13,4 32,13 - - - - Bokštai

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 51 KĖDAINI Ų SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS II etapas. Bendrojo plano koncepcija

Kelio Pradžios Pabaigos VMPEI Kelio pavadinimas Nr. km km 2000 2001 2002 2003 Gėluva-Pernarava- 3514 4,3 22,98 - - - - Josvainiai Ukmerg ė-Petronys- 4807 27,24 28,44 - - - - Pagiriai

SĮ “KAUNO PLANAS” 2007 52