IjehWO*A icionaline 5 .4 Mažvydo/ Literatūra • menas • mokslas
DRAUGAS — šeštadieninis priedas 2003 m. balandžio 19 d. Nr. 76 (16)
Saturday supplement April 19, 2003 No. 76(16)
Esmingiausia Velykų patirtis Kazys Bradūnas Vidmantas Valiušaitis VELYKNAKČIO RAUDA
Velykos yra džiaugsminga tas reiškinys. Tai labai žmo gai, gal ne taip masiškai ir Kelkis, Dievo Sūneli, pavasario šventė, sklidina giška ir suprantama. Ir seno efektingai. Tačiau pakanka Rūpesčių Rūpintojėli, naujos gyvybės pumpurų, vės žydai, entuziastingai pa mai nuosekliai, daugelio žmo Dangaus Pasiuntinėli. blausių pirmųjų žiedų, raš sikėlę išeiti iš Egipto vergo nių pastangomis, palaipsniui tuotų ir spalvingų margučių, vės, patyrę vargo bei nepritek įtvirtinama tai, už ką tokią Sausas medis jau sprogsta, iškilmingų bažnytinių apeigų. lių, burbėjo prieš Mozę, nepai aukštą kainą visų laikų oku Krauju atgaivintas, Ši šventė daugeliui žmonių sant Dievo rodomų ženklų ir pacijų nelemtyje sumokėjo Kietos širdys jau gruzda, siejasi ir su maloniu pasižmo- stebuklų. Ne visi žmonės laisvę gynusi Lietuvos rezis- Jau akys rasoja — nėjimu, sočiomis vaišėmis ir aukštesnių dalykų ilgisi labai tencįja. šventinės atvangos pramogo sąmoningai, juo labiau — iš Dvasinės laisvės teritoriją Kelkis, Dievo Sūneli, mis. Buitinė Velykų švenčių tvermingai jų siekia. Dauge — laisvės nuo žmogaus būtį Mūsų vargo broleli, plotmė Lietuvoje vyrauja. Ji Žemės Rūpintojėli. liui jie yra brangūs tol, kol ne smelkiančio blogio, nuodėmės reikalinga. Ji padeda žmogui reikalauja asmeninio apsiribo — pašauktas ginti kiekvienas nusipurtyti kasdienybės dul PRISIKĖLIMO APEIGOS jimo ar aukos. Natūralu, daly žmogus. Pascha arba Perėji kes, atsitolinti nuo nepabai vaujančiųjų ar norinčiųjų tęs mas velykinių varpų gaudesiu Tavęs neužkasiau giamų darbų, akimirkai stab ti pradėtą žygį skaičius, daž kviečia į Kristaus teikiamą Į sausą kopų smėlį telėti ties gyvybės pergalės niausiai, mažėja. Prisikėlimo ir Atsimainymo Rankom nuogom. prieš mirtį pažadu. Kaip ir senovės žydai ke laisvę, žadina tapti tiesos re Girdi — Tačiau buitine šventės plot lionėje per Sinąjaus dykumas, zistentu, išdrįstančiu atsistoti Tai skambina varpeliai vyturėlių me Velykų prasmė nesibaigia. kad ir murmėdami, priekaiš prieš moralinį pakrikimą, ne Prisikėlimo apeigom. Visos Katalikų Bažnyčios — taudami vedliams ar kartais atsakingumą, politinę trum tiek dvasininkų, tiek ir sąmo net ir nusigręždami nuo savo paregystę ir ideologinį fana O, neaprėpiama pavasario erdvė. ningų krikščionių pasauliečių pirmykščio apsisprendimo dėl tizmą, o drauge — ragina tap Žvaigždynais nurasoję vakarai! — pareiga siekti, kad daugiau prarastos tariamos gerovės ti kantriu ir ištvermingu pi Jau plyšta kevalo žievė, žmonių galėtų džiaugtis ne vergijoje, lietuviai vis tiek ligrimu, jo maldingoje kelio Ir pliūptelia, lyg liepsnos pumpurai, vien buitiniu arba regimuoju kantriai eina į savo Pažadė nėje už žmogaus vertės pri Nudeginę pirštus. Velykų pradu, bet galėtų per tąją Žemę pasirinktąja krypti pažinimą, tarpusavio solida Šaltus pirštus mirties. gyventi ir asmeninį persikei mi. Gal ne taip entuziastin- rumą ir artimo meilę. O tu rankas ištiesk! — timą, laiduojantį neregimą, dvasinį Velykų švenčių klodą. Žėriu nuo tavo karsto Senojo Testamento žodžiais Gimtinės žemės saują, tariant, tai būtų Paschos arba Neužmirštamos Užpiltą per anksti. Perėjimo išgyvenimas, kurį Kelkis! — žydai mini kaip išėjimą iš Velykos Lietuvoje Kūną ir kraują Egipto nelaisvės į Pažadėtąją Saulė atnašauja, Žemę, ir kurį Kristus — savo Albrecht Ąltdorfer (1410—1(538). Kristaus Prisikėlimas. Vytautas Antanas Dambrava Kad būtum vėl jauna, kraujo auka — pripildė nau Kad būtum vėl skaisti. ka būgnai ir patekančios sau Trobų vidus blizga. Vienoje jos prasmės: Perėjimo iš žmo Nuo apyaušrio dundėjo sun Suskamba varpelis. Žila lės spinduliai. Velykinės gies kertėje stovi balta lino stal gaus būtį smelkiančio blogio, kūs vario būgnai. Jie budino galvis kunigas, apsisiautęs PRISIKĖLIMAS mės ritmui pritaria ir varpai, tiese užtiestas stalas, o ant jo nuodėmės nelaisvės į Kris žmones, kėlė ramiai snaudusį sniego baltumo kapa, skuba aidėdami kloniais. Už var — velykiniai valgiai: su tra Pro ežero rūkus į kitą pusę taus teikiamą Prisikėlimo ir pavasarį. Jų garsas pasitiko prie prisikėlimo laukiančio diciniu paršiuku, kumpiu, Neprasiskverbia akys ir gana. atsimainymo laisvę. bažnyčion beskubančius: va Kristaus. Žmonės, kaip viena pinės sproginėja paraku už Šitas Perėjimo suvokimas ir taisytos beržo trinkelės. paukštiena, skaniai kvepian Bet jau suošia, susiūruoja pušys — žiuojantieji dar greičiau sura banga, siūbteli ton pusėn. Vėl, čiais pyragais ir kitais skanu Prasideda giedrėjanti diena. jo apmąstymas būtų pats es gino arklius, pievų takeliais ar kaip kiekvienais metais, vie Aleliuja! mynais. Vaikų akys nenuslys mingiausias Velykų švenčių paupiais traukiantieji žingsnį nam paduodama nešti mirtį Ir niekad, rodos, nejuto se ta nuo gausybės kiškio dovanų Iš požemio išrieda saulė, pradas. Susieti savo gyveni paspartino. Jau brėško. nugalėjusio Kristaus statu nasis varpininkas tiek savy mą, savo asmeninę patirtį ir jėgos, kaip šį ankstų rytą. Lyg — margučių. Tartum viščiukas iš kiaušinio... * * * lėlė, kitam — kryžius, perjuos Prisikėlimo laukei valandom. apsisprendimus su Kristaus tas raudona stula, trečiam — jį savo rankose būtų laikęs. Pašlaksčius švęstu vandeniu Bažnyčia pilna žmonių. Dabar klausaisi įvykdytu žygiu, Jo mirtimi, Velykų žvakė. Lyg jis būtų davęs ženklą nu Velykų stalą ir sukalbėjus Prisikėlimu ir gyvenimu, bū Daugelis visą naktį čia pralei busti rytui, atgimti pavasa maldą, visi sėda iškilmingų Paukštės balso sidabrinio Kunigas prisiartina prie al tų tiesioginė žmogaus atsi do. Budėdami ir laukdami. riui, čiulbėti paukščiams ir vi pusryčių. Po ilgo Gavėnios Lyg apreiškimo, toriaus. Prisikėlimo valanda naujinimo pastanga, jo asme Ten, prie šoninio altoriaus, sas pievas saulės spinduliais pasninko visi valgo, kiek šir — čia pat. Rašomo gaidom. ninis žygis „senojo” žmogaus stovi uniformuoti kariai, vaiz nužerti. dis geidžia. Čia pat prasideda Po akimirksnio jis, laikyda perkeitimo link. duodami Romos sargybinius. Giesmės žodžiais žmonės margučių mušimas. Ypač ra VELYKINIS mas rankose monstraciją, atsi Mūsų tautos dvasinio ir fizi Čia pat ilsisi drobulėn suvy guodžiasi ir raminasi. Dažnas ginama neatsilikti su kumpiu suka į žmones, ir visa baž Net apie mirtį nio išsilaisvinimo žygis, pra niotas Kirstus, o viršuj, gėlėse nesupranta, ko jam visu kūnu — žiūrėti, kad trečiai dienai nyčia sugaudžia galinga per kalbąs eilėraštis sidėjęs 1990 Kovo 11-ąją, turi skęsta Švenčiausiasis. eina šiurpas, ko rieda skruos liktų tik kaulas, kurį, nunešus galės giesme: „Linksma diena Yra poezijos Prisikėlimas. nemaža panašumų su žydų Pro plačiai pravertas duris tais ašaros, ko liūdna ir grau galulaukėn, būtų galima už mums nušvito”. išėjimu iš Egipto nelaisvės. Iš nesulaikomai veržiasi žmonių du šioje pergalės procesijoje. kasti, kad, gink Dieve, vasarą Aleliuja! Kai Žodis nurita pradžių laisvės euforija užde srovė. Prie altoriaus neramiai Tačiau kiekvienas širdy junta, ledai javų neišdaužytų. sukinėjasi vaikai, dairydamie Ši giesmė džiaugsmu tvindo Nuo kapo akmenį gė beveik visus be išimties, at jog tai ne sielvarto, o džiaugs Po pusryčių prasideda kitos vedė minias žmonių į bažny si tai į zakristijos duris, tai į visų širdis. Šioji pergalės ku Ir poezija skamba. mo ir vilties ašaros. nesuskaičiuojamos linksmy čias, šimtatūkstantiniais tira vargonus, kurie, atrodo, lūš, pina giesmė, kuri veržiasi gi Ir kai procesija, triskart bės. Vieni kalena kiaušinius, PRISIKĖLIMAS neišlaikydami choristų ir visos liai iš žmonių krūtinių, kuri žais siūbtelėjo nauja spauda. apėjusi aplink šventorių, grįž ieškodami stipriausio, kiti jais Po to buvo stebimas ne ma apylinkės muzikantų, susine griaudžia vargonais, skamba ta bažnyčion, visi nušvitusiais keičiasi, ritinėja, ar plukdo Gerasis aitvaras žiau ryškus atoslūgis. šusių dūdas, klarnetus ir trimitais, verkia smuikais... veidais klausosi Aušrinės, loveliuose ežere. Treti skuba į Kyla iš pelenų Tačiau tai vargu ar nusivy smuikus, kad tik „visokia dva Procesijai išslinkus švento- paskui Mišių, pamokslo — ir kluonus ar sodus pasisupti Ir kryžkelėse dalina limo ar net pasmerkimo ver sia pagarbintų Viešpatį”. riun, ją trenksmingai pasitin- velykinių giesmių. įtaisytose sūpynėse. Lalau- Visų šalių praeiviams Po pamaldų žmonės pasipila ninkų būriai eina per kaimus, Duoną ir druską. į šventorių, spausdami pažįs su giesmėm ir dainom vilioda tamiems rankas, bučiuodami mi kiaušinius, merkdami akį Rūpestingi rūpintojėliai juos ir perduodami linkėjimus, merginom, krėsdami išdai Rengia nakvynę ir poilsį, kuriuos byloja širdis, o šypse gas. Pievom ir kloniais skam Kad rytoj, nas dar labiau nuškaidrina ba, aidi dainos, muzika ir juo Saulei tekant, jau aukštai pakilusi saulutė. kas. Nepavėluotume Jaunimas, nebetverdamas Į pavakarį atbilda vežimas Prisikėlimam smalsumu, skuba prie vežimų, su marškomis uždengtu kubi Sutelktinė. „Aidai”. 2001 rausdamiesi šiene suslėptų lu vandens. Smalsuolių būriai įvairiaspalvių margučių ir čia seka vežimą, prašydami paro pat, kalendami į dantis, tikri dyti, ką gi jis ten gabena. na, kieno stipresnis. Vyresnie Tada vežėjai nuima nuo kubi ji tebeklupinėja prie šoninio lo marškas ir, paėmę kaušą Šio šeštadienio priedo puslapiuose: altoriaus, atrinkinėdami savo vandens, šiūptelia. Kiek tada pašventintus ryšulėlius su ve juoko. Žino, kad daugiausia Velykinėmis temomis.: V. A. Dambrava, V. Valiušaitis, K. m lykiniais valgiais. vandeniu aplietas bus geros Bradūnas. — 1 psl. Po valandėlės vėl visais ke sveikatos, susilauks Dievo pa liais rieda įsismaginę vežimai, laimos. J. Kralikausko romanai; Lietuva žemėlapiuose. — 2 psl. o takais ir keleliais pasišo Saulei pasislėpus dar ilgai kinėdami grįžta vaikai. Ir, ro džiūgauja lietuviškas kaimas, Meno kalba su Lietuva; knyga apie P. Dovydaitį. — 3 psl. dos, jau iš tolo šviečia sodybos, o senieji kalba apie naują sėją, boluoja smėliu nubarstyti ta naują vasarą ir naują derlių. Leidiniai. — 4 psl. keliai, akį traukia sutaisytos Širdyse — ūpas ir nauja viltis Velykų ryto procesija Lietuvoje. lysvės.' — Kristus priąikėlė. Aleliuja! i X. 2 — Nr. 76 (16) • 2003 m. balandžio 19 d. Literatūra • menas • mokslas DRAUGAS
va). natas — Vilniaus planas su aneksįjos, nei sovietinės oku- bet lyg upė ilgas žemėlapis — Parodos lankytojų dėmesį 1863 m. sukilėlių vadų užra pacįjos. Tikroji Lietuva su planas, pavadintas Gilijos Lietuva žemėlapiuose atkreipė 1595 m. išleistas G. šytais ženklais, žymėjusiais 1920 m. nustatytomis jos sie upės sodybų schema. Šią Ma Mercatorem sudarytas žemė susitelkimo ir kitas sukilė nomis atsispindi parodoje eks žosios Lietuvos dalies planą lapis. Tai pirmasis atskiru la liams svarbias miesto vietas. ponuojamame Lietuvos žemė padarė, nubraižė B. Weiss pu išleistas žemėlapis, kuriame Parodos lankytojai sužino, lapyje, 1982 m. išleistame Či 1793 —1794 m. bene pirmą kartą pasaulio kad Lietuvos Didžiosios Kuni kagoje. Kabo tai pat Kaliforni Maždaug tais laikais H. kartografijoje pažymėtos vien gaikštystės (LDK) laikais kar joje gyvenusio rašytojo, žurna Leybowicz Nesvyžiuje išraižė Lietuvos bei Prūsuos žemės, tografavimo darbais užsiėmė listo, kartografo A. Gustaičio parodoje rodytą Bernardinų ką patvirtina ir šio žemėlapio Didysis Maršalka M. K. Rad sudarytas ir K. Stropaus vienuolynų LDK žemėlapį — lotyniškas pavadinimas — vila — Našlaitėlis. 1613 m. iš braižytas Lietuvos istorinis planą. Iš jo matosi, kad 18 a. - Lithuania. Jame mėginta pa leistame LDK žemėlapyje nu žemėlapis, kurio kraštus puo pabaigoje Lietuvoje priskai žymėti ne tik svarbiausias rodytos Lietuvos valstybės ri šia dailininko T. Valiaus pie čiuota bene 30 Bernardinų gyvenamąsias vietoves, bet ir bos iki 1569 m. unijos. šiniai. Šis žemėlapis išleistas vienuolynų. O štai kabo 1900 upes, ežerus, miškais apaugu Po tokio žemėlapio liūdna Čikagoje 1971 m. Tautiškais m. išleistas A. Macijausko Že sius plotus. ir apmaudu žvelgti į Rusijos, ornamentais ir piešiniais pa mėlapis lietuviškai latviško Greta žemėlapių 16 a. at Vokietįjos okupacijų laikų že puoštas J. Gūdžio JAV išleis krašto. Jame pažymėti lietu sirado atskirų Lietuvos mies mėlapius, kuriuose nelikę net tas Lietuvos žemėlapis. Įdo vių telkiniai tuometinėje Lat- tų dvarų planai. Parodos eks tikrojo Lietuvos vardo. Vėlgi mus ir vertingas inžinieriaus, vįjoje. Sudomino prof. A. Sa pozicijoje — tais laikais F. atgaivina po 1920 m. taikos architekto Skaistučio Šlapelio lio sudarytas ir 1933 m. Kau Hogenberg išraižytas Vilniaus sutarties su sovietine Rusija Vokietįjos perkeltųjų asmenų ne išleistas Lietuvių kalbos planas. Tarp pastatų kvartalų jau nepriklausomos Lietuvos stovykloje 1946 m. parengtas tarmių žemėlapis, žymintis aiškiai matyti pagripdinė išleista mūsų valstybės žemė Lietuvos sienų žemėlapis prof. lietuvių tarmes ir jų paplitimo LDK sostinės gatvė, praside lapis, kuriame Lietuvą mato Z. Ivinskio knygai Lietuvos vietas. Tai vienas vertingiau danti nuo dabartinių Aušros me jau kaip savo etnografi sienų klausimu. sių šio kalbininko mokslinių Vartų ir vedanti į Valdovų rū nėse žemėse atsikūrusią vals Tai dar ne visos parodoje darbų. mus. Šiame žemėlapyje pa tybę. Rytuose jos siena siekia aptiktos įdomybės. Antai, ka Parodos lankytojai taip vaizduota dar Bveika Gedimi Molodečną, jos teritorijai prik bo Vasario 16-osios Akto sig pat ras naująjį, 1991 m. Vil no pilis su dviem bokštais. lauso Gardinas ir jo apylinkės. nataro, Lietuvos nepaprastojo niuje išleistą Lietuvos Katali — Šis planas iš 1581 m; Kadangi šios sutarties niekas pasiuntinio ir įgalioto minist kų Bažnyčios žemėlapį. Joje išleisto G. Braun atlaso — tai teisėtai nepanaikino, tad šis ir ro dr. J. Šaulio rūpesčiu 1930 pažymėtos vyskupįjų, deka ankstyviausias ir vienintelis yra tikrasis Lietuvos žemėla m. Šveicarijoje išleistas žemė natų sąlyginės ribos, dvibokš- iki šiol žinomas 16 a. mūsų pis. Deja, parodoje rodomi vė lapis su tikrosiomis Lietuvos tės, vienbokštės ir mažos, senosios sostinės žemėlapis, lesnių laikų žemėlapiai patvir sienomis. bokštų neturinčios Lietuvos — paaiškino muziejaus dar tina, kad Lietuvos valstybės Lankytojai nepraėjo ir pro bažnyčios. G. Marcatorem sudarytas ir 1595 m. išleistas Lietuvos žemėlapis. buotoja istorikė R. Subatnie- sienos neteisėtai vėl buvo ap 1:500 000 mastelio Lietuvos Pilna žemėlapių kolekcija kienė. karpytos dėl svetimųjų agresi geografinį žemėlapį, kurį išei- ir jų apžvalga sudėta Nacio Iki gegužės 11 d. Vilniu priklausomybę. m. žydų kartografas A. Kresk- Tais ir vėlesniais laikais jos, po Lenkįjos įsiveržimo, vįjoje sudarė kartografas, vie nalinio muziejaus gražiai ir je, Nacionaliniame muziejuje — Čia eksponuojami že vas savo kataloniškame že pasirodė taip pat dvarų planai Vilniaus krašto aneksįjos, po nas iš Lietuvos kariuomenės kruopščiai išleistoje stambioje veikia didelė paroda „Lietu mėlapiai — tai Lietuvos buvi mėlapyje pažymėjo Europos su ariamos žemės, ganyklų, Sovietinės ir hitlerinės Vokie kūrėjų J. Andrius, o 1956 m. knygoje Lietuva žemėlapiuose. va žemėlapiuose”. Tai reta mo dokumentai, atspindintys šalis, pavaizdavo taip pat Bal miškų plotais. Įdomus, alieji tijos užgrobimų. išleido V. Kapočius. Šiame že Ši knyga šiemet pripažinta proga susipažinti su įvairių jos sienų raidą nuo 15 am tuos jūrą, Nemuną, Klaipėdą niais ar kitokiais dažais kai kur Lankytojų dėmesį atkreipė mėlapyje taip pat pavaizduota laikotarpių mūsų tėvynės že žiaus, — atidarydama parodą ir pirmą kartą kartografijoje padažytas, parodoje ekspo išeivijos lietuvių padaryti ir kaip viena iš geriausiai apipa Lietuva su jos etnografinėmis vidalintų. mėlapiais, pradedant pačiais pabrėžė muziejaus direktorė paminėjo Lietuvos vardą, jį nuotas Dūkšto, kiek vėliau išleisti Lietuvos žemėlapiai. sienomis. seniausiais ir baigiant naujau B. Kulnytė. užrašydamas Litefane Pagonis padarytas Plungės dvaro pla Jie liudįja, kad JAV lietuviai Muziejaus lankytojus nū- Algimantas Antanas siais, išleistais jau atkūrus ne Ji paaiškino, kad dar 1375 (išvertus — Pagoniškoji Lietu nas. Retas ir įdomus ekspo nepripažino nei Lenkįjos stebino ir sudomino siauras, Naujokaitis
Genamas antrosios sovie Kralikauskas vaizduoja kara antrindama rašytoją, pati ma apibendrinti asmeniškąją tinės okupacijos grėsmių, mo lių Mindaugą, jo aplinką, sie Juozo Kralikausko romanai monografijos autorė neretai monografijos Juozas Krali kytojas humanitaras Juozas kia atkurti 13 a. Lietuvos prabyla impresionistiškm, pa kauskas autorės nuostatą. Kralikauskas, 1937 m. debiu buitį, papročius, atskleisti kylėtu žodžiu, sakė literatūros Monografijos sutiktuvių da tyrinėtoja E. Baliutytė, paci tavęs apsakymų knyga Septy svarbiausius tos epochos Algimantas A. Naujokaitis lyviai laukė, ką apie J. Krali ni kalavijai, 1944 m. pasi konfliktus kovą dėl centrali tuodama tokį fragmentą iš kausko istorinius romanus pa monografijos apie peizažo po traukė į Vakarus. Vėliau, ap zuotos valdžios, tvirtos vals tojo kūrybinio darbo, jo knygų septyni priesmėlio hektarėliai Ivinskiu ir A. Šapoka, o taip sakys reiklus, principingas ir sigyvenęs Kanadoje, dirbo Pic- tybės sukūrimo bei stiprini įvertinimo dieną — Rašytojų maitino septynias burnas ne pat istoriniai šaltiniai, ku būdį J. Kralikausko romane autoritetingas istorikas, aka Vaišvilkas: „Žmogus rudeniš le Crow aukso kasyklose. mo, atskleisti pagonybės ir klube pristatant minėtos lei didelėje sodyboje prie gojaus riuos jis tyrinėjo ne tik anuo deminio veikalo Lietuvos isto Sunkus, varginantis rankų krikščionybės sankirtas. dyklos „Tyto alba” neseniai — senovę menančio švento metiniame Kaune, bet ir iš koje gamtoje. Miške. Viskas, rijos autorius prof. Edvardas darbas J. Kralikausko neat išleistą žymios literatūros ty miškelio ant kalvos.... Įspū eivijoje, Toronto, kituose šiau rodos, elementaru. Daiktavar Gudavičius. O jis, apibūdinęs baidė nuo Lietuvoje išmė rinėtojos prof. Elenos Buke- dingas apylinkių kraštovaiz rės Amerikos archyvuose ir dis, veiksmažodis — veiksnys, Mindaugą ir jo epochos svar gintos rašytojo plunksnos. lienės monografiją Juozas dis — Piliakalnis, apaugęs bibliotekose. tarinys. Trumpiau neįmano biausius bruožus, pasakė, kad Išeivijoje jis parašė ir išleido Kralikauskas. Joje apžvelgia ąžuolais ir iš trijų šalių apsup Pristatydama monografįją, ma. Bet tose eilutėse, lyg monografijoje nagrinėti roma asmeniniais potyriais kasyk mas J. Kralikausko gyveni tas didžiulio raisto, sako, ka E. Baliutytė pabrėžė, kad jos veidrodiniame ežero pavir nai yra didelis rašytojo J. lose pagrįstą apysaką Urvi mas, nagrinėjama jo kūryba, daise buvusio ežero, Verdinių autorė įstato J. Kralikausko šiuje pakrantės medžiai, atsi Kralikausko laimėjimas. Ne niai žmonės (1954), romaną išsamiau apsistojant prie Min giria, Spenglos upė, Aujėdo mindauginės epochos roma spindi ištisa žmogiškoji drama. prasilenkdamas su istorine Šviesa lange. Vėliau atsidėjo daugo epochą vaizduojančių ežeras...” nus į lietuvių istorinės prozos Įsitvėrus gimtosios žemės tikrove, savo istoriniuose ro istorinei prozai, parašydamas keturių romanų (tetralogįjos) visumą. Kiekvienam iš ketu šaknų, per kraują žvilgsnis manuose jis sukūrė tą įtampą Pasak monografiją apibūdi kyla aukštyn — į šviesą, į nos net keletą romanų — tarp jų analizės. nusios literatūros tyrinėtojos rių romanų monografijoje ski ir konfliktą, kurie tuo svarbiu — Martynas Mažvydas Vil — Juozas Kralikauskas — riama po skyrių. Autorės nuo talgišką žąsų, gervių klyks Lietuvos istorijos laikotarpiu E. Baliutytės, prof. E. Buke- mą. Spalvos, garsai, kvapai, niuje (1976), Įkaitę Vilniaus pirmasis iš lietuvių rašytojų lienė savo veikale neabejoja, mone, romanai Titnago ugnis, iš tiesų buvo. akmenys (1979). Juose vaiz nuosekliai ėmėsi Mindaugo te Mindaugo nužudymas, Vaiš pojūčiai — dvasios judesys. kad kūrybai svarbu viskas, ką Tikslinga seka. Nuotaikų vib Kai prof. E. Bukelienė baigė duojami žymūs 16 a. lietuvių mos, — pradėdamas monogra vilkas ir Tautvilo karališkai rašyti ir leisti monografįją, kultūrininkai. Kitame romane yra tekę patirti, išgyventi racija. Keliose eilutėse pakar fijos sutiktuves sakė lite kūrėjui — ne tik nuo pat gimi apvainikuoja rašytojo J. Krali dar buvo neišleisti paskutinie Po ultimatumo (1980), apysa tota Anykščių šilelio struk ratūros tyrinėtojas G. Viliū- mo, bet dar anksčiau: nuo tų kausko kūryba. Ne tik autorė ji J. Kralikausko romanai apie koje Vėlinės (1988), kituose tūra. O, rodos, tik akimirkai nas, pridurdamas, kad tai genų, kuriuos vienas ar kitas savo monografijoje, bet ir jos Mindaugo epochą — Mindau kūriniuose, pasiremiant savo ypač svarbu ir reikšminga sutiktuvėse kalbėję literatūros atskriejęs vėjokas pūstelėjo rašytojas paveldėjo iš savo go kapas ir Dinastijos žūtis, pergyvenimais, autentiškais šiemet, minint karaliaus Min tyrinėtojai pabrėžė išskirtinį rudeniškos nuotaikos šuorą”. tėvų, senelių, prosenelių, pro- todėl monografijoje jie liko ne paliudijimais, faktografine daugo karūnavimo 750-sias J. Kralikausko istorinių ro Monografijos autorė J. Kra išnagrinėti. medžiaga, pasakojama apie metines. prosenelių — kiek besiekia jo manų bruožą — psichologiš likausko romanus apžvelgia ir 1940-1944 m. skaudžius grės šeimos etnoso atmintis. Prof. kumą, rašytojo trauką prie kritikės žvilgsniu: ' tai ir Beje, šiuos romanus J. Kra Prof. E. Bukelienės mono likauskas rašė, jau sunkia mingus įvykius Lietuvoje. Ta Rašyt. Juozas Kralikauskas. E. Bukelienė savo monografi subjektyvaus pasakojimo, ly dėmesys atskiram kūriniui, jo grafija Juozas Kralikauskas joje taip pat teigia, jog J. Kra negaluodamas. Kai 2001 m. čiau svarbiausi J. Kralikausko A. Žižiūno nuotrauka. plačiau apžvelgė Lietuvių lite rizmo, vidinės veikėjų cha meniškumui, stilistiniam au kūriniai — tai romanų ciklas Kai prieš porą metų aplan likauskas šiuo atžvilgiu išski rakterių išraiškos. „Meninis diniui, tai ir pastangos rasti pradžioje aplankiau autorių ratūros ir tautosakos instituto ria savo motinos įtaką, jo Gerontologijos centre, jis pasi (tetralogija) apie Lietuvos ka kiau J. Kralikauską vie mokslinė darbuotoja, litera rašymas prasideda tada, kai tokį rašymo rakursą, kuris raliaus Mindaugo epochą: Tit žodžius, perdavusią jam guodė, kad šlubuoja sveikata, nišame Gerentologįjos centro tūros tyrinėtoja Elena Baliu- rašytojas parodo, kaip laiko būtų įdomus skaitytojui, paga nago ugnis (1962), Mindaugo „skaudų širdies graudulį, jaut gydytojai neleidžia jam įtemp bute ir paklausiau, kas paska tytė. Tarsi nugirdusi mudviejų upė plukdo atskirą individą,”, liau saikingai pakilus, įtaigo nužudymas (1964), Vaišvilkas rią intuiciją, greitą pagavą, tai rašyti. Tad jis rašąs, tino jį imtis Lietuvos istorijos pokalbį su J. Kralikausku — rašoma monografijoje. Jos, jantis monografįjos stilius, (1971), Tautvilo (1973). dėmesingumą ir gerą at slėpdamasis nuo vizituojančių temų, romanuose atkurti Min apie vaikystėje patirtus pergy autorės nuomone, istorinio — sakė E. Baliutytė. Apie prof. mintį”. pshichologinio romano derinys E. Bukelienę, kaip klasikinę gydytojų, rašąs „po paklode”. Po nepriklausomybės atkū daugo epochą, J. Kralikauskas venimus dėl Lenkijos užgrobto E. Baliutytės nuomone, prof. yra labiausiai nusisekęs Vaiš literatūrologę, liudįja ir į na Beje, to nepaneigė ir monogra rimo grįžęs į Lietuvą, įstojęs į pasakė, kad ta kibirkštis, Vilniaus krašto, savo mono smalsumas pažvelgti į Lietu E. Bukelienė savo monografi vilke. Sutiktuvėse kalbėjusi grinėjamus J. Kralikausko fijos sutiktuvėse dalyvavusi J. Lietuvos Rašytojų sąjungą ir grafijoje profesorė pripažįsta, joje dėmesingai aptaria taip prof. E. Bukelienė dar pri kūrinius sutelktas objektyvi- Kralikausko gydytoja J. Jon- 1996 m. apsigyvenęs senyvų vos praeitį ir kovas dėl vals tybės, įsižiebė dar vaikystėje. jog J. Kralikauskas istorinio pat kitas į kūrinių istorinę dūrė, kad seniau mūsų ra zuotas pasakojimas, kūrinių kuvienė. Pagalvojau: tai, kad žmonių priežiūros ir gydymo Gimtajame Kareivonių kaime, romano ėmėsi lyg „pačios pri tematiką rašytoją kreipusias šytojai Lietuvos istoriją ro- analizė, argumentuoti, pama tokiomis aplinkybėmis buvo Gerentologijos centre, jis vėl gimties pašauktas”. Pasak parašyti paskutinieji romanai pasilipęs ant kalvos, giedrią aplinkybes: išeivišką tremti mantizavo, o J. Kralikauskas tuoti apibendrinimai. Profe imasi plunksnos, tęsia istori prof. E. Bukelienės, lemtinga nio dalią, suaktyvinusią kom nuėjo toliau — siekia objekty sorė nelinkusi pervertinti kri lėmė rašytojo geležinė valia, nių romanų ciklą. Prestižinė naktį jis galėjęs rytų pusėje aplinkybė, turėjusi poveikio didvyriškumas. Šie romanai įžvelgti lenkų pavergto Vil pensacinę praeities prasmę. vumo. 1 tiko asmens reikšmės. E. Ba leidykla „Tyto alba” 1991 m. dar laukia kitų literatūrologų niaus pašvaistes, sakė J. Kra rašytojo pasaulėjautai, gal Monografijos Juozas Krali Apibūdindama monografiją, liutytės nuomone, vis dėlto Vilniuje išleidžia jo romaną net temperamentui — jo gimi kauskas sutiktuvėse tiek lite literatūros tyrinėtoja E. Baliu tiek iš šios, tiek ir iš kitų jos įvertinimo. Mindaugo kapas, galop pernai likauskas. Jau tada jam, kai mo vieta, netoli buvusios mo vaikui, buvo skaudu dėl ratūros tyrinėtojai G. Viliū- tytė taip pat pažymėjo, kad be monografijų junti pačios au Monografįjoje dėmesingai ap ta pati leidykla skaitytojams svetimųjų klastingai užgrobto lenkų demarkacinės linįjos nas, E. Baliutytė, tiek ir pati kitų privalumų, šio ciklo ro torės dvasios šviesą, jos gyvas, žvelgti ir kiti, Mindaugo epo pateikia dar vieną J. Krali esanti tėviškė Kareivonių monografįjos autorė pripažino, manas Tautvilo autorės nuo betarpiškas reakcijas, kad ir chos romano ciklo lygio nepa Vilniaus krašto, ėmė knietėti kausko romaną apie Kara kaime, Žiežmarių valsčiuje. kad parašyti istorinius roma monę, išsiskiria estetine žo tokiais ekspresyviais J. Krali siekę J. Kralikausko romanai, noras sužinoti tokios netei liaus Mindaugo ir jo artimųjų Prelegentė E. Baliutytė dargi nus autoriui padėjo taip pat jo džio magija, stiliumi, suly kausko kūrybos apibūdini apysakos. Taigi, monografijoje tragiškus likimus Dinastijos sybės priežastis, pasidomėti pacitavo monografijos ištrau filologinis išsilavinimas, įgy džiusiu archaišką ir impresio mais kaip „karališkas”, „ste išnagrinėta 10 jo romanų, ap žūtis. Remdamasis kronikomis Lietuvos istorijos vingiais. ką, apibūdinančią J. Krali tas prieškariniame Kaune, nistinę poetiką ir suteikiančią buklingas”, „likimiškas”. „Ne sakymų rinkinys bei apibū ir kitais istoriniais dokumen Tuos J. Kralikausko žodžius kausko tėviškę ir šeimą: „Tė Vytauto Didžiojo universitete, šiam romanui vidinio vientisu teisti, bet suprasti”, — taip, dintos kitų ankstesnių kūri tais, šiame romanų cikle J. prisiminiau didelio šio rašy vai — smulkūs ūkininkai, — bendravimas su istorikais Z. mo, damos ir gyvybės. Tarsi pasak prelegentės būtų gali nių naujos laidos. DRAUGAS Literatūra • menas • mokslas 2003 m. balandžio 19 d. • Nr. 76 (16) — 3 Meno kalba su Lietuva
Kauno Nacionalinio M. K. nimus Lietuvoje: Dailės ins Čiurlionio dailės muziejaus tituto dėstytojai nedrįsdavo Paveikslų galerijoje atidaryta prasitarti apie esminius dailės lietuvių išeivijos paroda „Či dalykus — plastinę formą, kaga-Kaunas. Svąjonių Lietu spalvą ritmą, iš bibliotekos va”. Po 2002 m. ilgalaikės pa buvo išimtos modernaus meno rodos „Čikaga-Kaunas: Galeri knygos, meno kūriniuose domi jos sugrįžimas” tai jau antroji navo natūralistinė tema, o M. ekspozicįja iš dovanotų Čika K. Čiurlionio kūryba laikoma gos M. K. Čiurlionio galerijos formalistine. Tačiau ne visi rinkinių. Kartu Kaune rodo kūrėjai uoliai vykdė tuos nu ma ir pastovi pasaulio lietuvių rodymus. „Ne vienas turėjome ekspozicija. Jai darbus įvairiu iš namų atsivežę J. Keliuočio laiku iš tolimų kraštų malo- Naujosios Romuvos numerių, -niai perdavė dailininkai ir jų ar tarpukario parodų katalogų... timieji. Pernai išeivįjos dailės Siekėme savarankiškai suvok Parodos „Čikaga-Kaunas „Svąjonių Lietuva” atidarymo metu. Iš kairės: Y. Mažrimienė, D. Kuizi- parodas kartu su Lietuvos Sei ti tai, kas buvo nutylima”, — nienė, S. Jurskytė-Akstinienė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius O. Dauge mo ir JAV LB komisija prisimena V. Valius. Jaunie lis, A Valius. aplankė Pasaulio Lietuvių Ben siems dailininkams kliūdavo iškilių, Lietuvai atsidavusių mai amžių eigoje? Vilniaus Brazdžionienė-Kerr, abstra druomenės vicepirm. A. Ru ir nuo Maskvos ideologų. Ypač asmenybių, M. Avietėnaitės ir Akademija, įsteigta 1579 m., o huotomis formomis savo jaus gienius ir Lietuvos geros va piktai buvo užsipultos S. Kisa K. Bizausko jubiliejus. Švei 1832 m. uždarytas Vilniaus mus išreiškia A. Tamošaitie lios ambasadorius Los Angeles rauskienės iliustracijos E. Mie carijoje įgijusi puikų išsilavi universitetas. Tautinį atgi nė, J. Čiurlionis ir kiti. Eks M. G. Leškys. Iš Meksikos at želaičio poezijai, V. Kaušinio nimą, ilgą laiką Lietuvoje dir mimą pradėjo leidiniai Aušra, presionistinę dinamiką ir im vykęs, V. Petravičiaus anūkas plakatas „Statyba”. Kliuvo ir busi diplomatinėse struktū Varpas, tačiau jų skaitymas presionistinius spalvų ir nuo norėjo giliau pąjusti įžymiojo rašytojams, muzikams, nesi- rose, M. Avietėnaitė ir emi persekiojamas. 1922 m. Kau taikų niuansus, susiedami giminaičio kūrybos pradmenis taikstantiems su socialistiniu gracijoje naudingai triūsė Lie ne įkurta meno mokykla davė žmogiškuosius išgyvenimus su Lietuvoje. Ilgam įsiminė tapy realizmu. Nepaisant to, susi tuvai. Mirė sulaukusi gilios pradžią didžiumai JAV, Kana gamtos motyvais, demonstruo tojos ir tekstilininkėm J. Mon- kuria S. Sondeckio, J. Domar Magdalena B. Stankūnienė. „Bulviakasis”. 1978. senatvės ir įvertinimo Jung doje, Australijoje, Prancūzijoje ja B. Murinas, J. Paukštienė, kutės-Marks viešnagė Kaune ko simfoniniai orkestrai, teat Rimantės Ropytės nuotrauka. tinėse Amerikos valstijose, kūrusių ir kuriančių išeivijos V. Vaičaitis, tautinį atsida- ir Kėdainiuose, autorinė paro ruose pastatomi įsimintini J. prieš tai pasirūpinusi savo dailininkų. 1946-1950 m. V. viipą ir monumentalisto talen da ir monografijos pristaty Jurašo, J. Miltinio spektak ištremtais Sibire gentainiais, K. Jonyno vadovaujama Frei tą1— Z. Kolba. Tradicijų gel mas. Išvykdama dailininkė liai, pasirodo su tautinėmis išsaugojusi jų bibliotekas ir gi burgo meno mokykla emigra mės ir pasišventimas Lietu Nacionaliniam M. K. Čiurlio- šaknimis suaugusi M. Marti minės archyvus. P. Galaunės cįjoje tęsė lietuviško meno mo vai, naudojant daugiau stili Leidiniai ^"“nio dailės muziejui padovano naičio, S. Gedos poezija... Poe bičiulis, Lietuvos nepriklauso kymo programas, sukūrė pa zuotas formas išreiškiamos V. jo savo kūrybos darbų. Kaune tinė, tautinio palikimo dvasia mybės signataras, valstybės ir lankią ir išskirtinę kūrybai at Igno, P. Augiaus, T. Valiaus, 1979-2002 m. laikotarpiu buvo alsuojanti ir, pasak R. Viesu visuomenės veikėjas, XXVII mosferą. „Ką Freiburgas atne V. K. Jonyno, A. Tamošaičio eksponuotos V. K. Jonyno, I. lo, su niekuo nesulyginama A. knygos bičiulių draugijos na šė, tai jau istorija. Ko neat kūriniuose. M. B. Stankūnie Griežės, A. Galdiko, V. Vizgir Makūnaitės, A. Skitutytės, V. rys K. Bizauskas už ketinimą nešė, bet galėjo atnešti? Dau nė puikiai jaučia dekoratyvu dos, M. B. Stankūnienės, V. Valiaus, S. Valiuviėhės, A. pasilikti su vargstančia ir oku giau negalėjo. Išvežė tą pačią mo galimybes, liaudies raiži Igno, J. Bagdono, A. Stanei- Surgailienės, P. Repšio, V. Gi- pantų niokojama tėvyne su dėstymo tradiciją, kurią turėjo niams būdingą plastinę eks kos, A. Valeškos, V. Sakalo, A. bavičiaus grafika įsitvirtina mokėjo brangiausia kaina, Lietuvoje. Subūrė geriausius presiją ji perpina su E. Mun- Veščiūno, Ž. Mikšio, E. Urbai tarptautinėse Europos paro buvo sušaudytas 1941 m. Bal dėstytojus... Freiburgas buvo cho siluetų lankstumu. V. tytės, K. Montvido-Kutkaus, dose. Cenzūra nepastebi, jog tarusijoje, deportuojant poli; emigracinės grupės energija 4r Švabienė « Nepriklausomybės J. Monkutės-Marks ir kitų kū- po maksimaliai transformuo tintas, kalinius į Rusįjos gi akstinas”, —’TOŠė atsrmirii- atgavimo^ įHtdrrzmo fbne, G. - ‘rytos parodos. T. Valiaus, G. tomis iiaudiškos pasaulėjau lumą. Šiandien, žvelgdami į muose R. Viesulas. Žumbakienė poetines vizįjas Žumbakienės, M. B. Stankū tos plastinėmis formomis A. Lietuvon sugrįžtančią tautie — įdomioje koloristinėje grafi nienės, P. Augiaus, V. Rato- Steponavičiaus, B. Žilytės kū čių kūrybą, džiaugiamės jos Lietuva užsienio kūrėju koje. Z. Sodeikienė nostalgiją Rataiskio, A. Dargio, R. Viesu ryboje mezgasi modernistinės įsitvirtinimu pasauliniame me žvilgsniu tėvynei išreiškia lyrinių me lo darbai rodyti bendrose te ir naujai suvoktos struktūros, no kontekste ir kartu ieškome taforų, renesansiško linijų minėse parodose. Parodos „Čikaga-Kaunas. Sva atnešusios jiems auksą už tautinės bendrybės ženklų. grakštumo visumoje. R. Viesu Istorįjos ir išgyvenimu knygų iliustracijas Bratisla Naujos pavardės ir dar nema jonių Lietuva” motto — ryšių lo, A. Veščiūno, V. Kasiulio in vingiuose voje ir Leipcige... tyti kūriniai kviečia gilesnei ir su tėvyne atskleidimas, tau dividualistinės išraiškos ir išsamesnei analizei. tiškumo įtvirtinimas meno plastinė struktūra byloja apie Tuo metu, kai dalis talen Pašaukimo keliais kūriniuose. Ekspozicijoje — pasaulinės dailės transforma tingų lietuvių kūrėjų įsitvir- Tradicijų perimamumas lietuvių dailės klasikų A. Var cijas ir ryšių su tautine pa ; tino emigracįjoje, tėvynės me Kaip būtų susiklostę emi emigracįjoje no, M. Šileikio, I. Šlapelio ta saulėjauta rgelmes. Ar įmano nas vystėsi griežtuose partinio grantų biografijos, jiems užsi- pyba, akcentuojanti neoro ma išvardyti įspūdžius, kurie diktato gniaužtuose. Dailinin likus Lietuvoje? Ne per se Waldemar George, rašyda mantinės XX a. Lietuvos ta užplūsta, žvalgantis po parodą niausiai Kaune A. ir P. Galau mas apie A. Galdiko kūrybą, ko V. Valiaus prisiminimai pybos pradmenis, F. Ruščico, „Čikaga-Kaunas. Svajonių Lie sakė, kad „pakeltas į pasaulio P. Kalpoko, A. Žmuidzinavi vaizdžiai byloja apie išgyve nių namuose minėjome dviejų tuva”? Tautos kultūra nedalo europiečių menininkų rangą, čiaus romantinės epochos sie ma, ji egzistuoja nepaisydama jis niekada nepamiršo esąs lie kius. Lyginant su realizmu, nuotolių ir laiko, istorinių ne tuvis dailininkas.” Dr. J. Gir neoromantinei dailei būdinga gandų ir likimų vingių. Kiek nius pergyveno, kad tautinis Knyga apie didesnė patriotinių temų gau vienas žemės lopinėlis pa charakteris nėra nei saugus, sa, grįžimas į gimtojo kaimo ženklintas giliai išj aušta ir nei paveldimas. Pasak jo, sve praeitį, etnografinės atributi mintimis su tėvyne susieta Praną Dovydaiti tur nebetenkama savo for kos naudojimas. Autentiškus kūryba. Gera, kad galime ją muotų papročių ir kurto mo Iškilus Suvalkijos sūnus, XX nors atsirado asmenų, nepa kraštovaizdžius kuria T. Pet pažinti, pajusti jausmais ir ralinio klimato. Daugeliui iš raitis, W. J. Witkus, Č. Janu a. Lietuvos švyturys, Pra būgusių tyrinėti jo mokslinę širdimi. Gili pagarba ir dė innnr/ eivijos dailininkų svarbu tu nas Dovydaitis (1886.10. veiklą, įamžinti atminimą (Jo šas, savitai interpretuoja iš kingumas visiems tiems, kurie rėti savo istoriją, kalbą, nau 02.1942. 11.04) — Vasario nas Balčius, kun. Bronius Bu- praeities vaizduojamus moty padėjo jai sugrįžti į tėvynę. dotis tradicįjų perimamumo 16-osios akto signataras, en lika, kun. Jonas Voveris). Tuo P R w vus P. Kaupas, A. Skupas, V. • G ’ galimybe. Ar būta jų pakanka Batakienė, E. Stankuvienė, I. Vida Mažrimienė ciklopedinio masto mokslinin tarpu Vakaruose, lietuvių iš ij kas, žymus pedagogas, profe eivijoje P. Dovydaičio vardas H sorius, katalikiškos mokyklos buvo nuolat minimas: straips O Lietuvoje formuotojas, įkūręs niais spaudoje, kalbant rengi ir leidęs laikraščius bei žur niuose. 1975 m. dienos šviesą 1 ji nalus, ateitininkijos kūrėjas, išvydo didžiulė, beveik 800 daugelio kitų katalikiškų or psl. dr. Juozo Girniaus mono ■K Milu ganizacijų veikėjas ir jų vado grafija Pranas Dovydaitis. vas. P. Dovydaitis ir tragiškos lemties asmenybė. Jo, vieno Atgimus Lietuvai, profeso pirmųjų pasauliečių apašta- riaus vardas tampa vis pla čiau žinomas. Šio vardo garsi lautojų plačiašakė veikla kul tūrinant kraštą buvo sovieti nimui ženklų darbą yra nuvei nių okupantų nutraukta. Ap kusi dr. Aldona Vasiliaus kaltinus „tėvynės išdavimu”, kienė. Dar 1995 m. pavasarį ji 1942 m. lapkričio 4 d. profe pradėjo organizacinę veiklą sorius buvo sušaudytas Sverd- rengiantis P. Dovydaičio lovsko kalėjime. Praslinkus 110-osioms gimimo metinėms. daugiau pusei amžiaus, jo gy 1996 m. — profesoriaus jubi venimas ir mirtis buvo įver liejiniai metai, ir įvairiuose tinti apaštalinio sosto. 2000 Lietuvos miestuose bei mies teliuose istorikė suruošė 18 m. gegužės 7 d. Romoje Koli renginių. Tarsi pati sekdama ziejaus aikštėje popiežius Jo Prano Dovydaičio, keliavusio nas Paulius II paskelbė nau po Lietuvą, pėdomis A. Vasi jus Lietuvos kankinius, įra šytus į dvidešimtojo amžiaus liauskienė, drauge su kitais konferencijų dalyviais, pa Martirologiją. Tarp 114 pas skelbė dešimtis straipsnių Lie kelbtųjų ir Pranas Dovydaitis. Visą sovietmetį Lietuvoje ži tuvos periodikoje, kalbėjo ra dijo bei televizijos laidose. Veronika Švabienė. „Su džiaugsmu į laisvę”. 1983. nios apie prof. P. Dovydaitį K. Ropytės nuotr. Zita Sodeikienė. „Lopšinė”. 1977. Rimantės Ropytės nuotrauka. plito daugiausia pogrindyje, Nukelta į 4 psl. 4 — Nr. 76 (16) • 2003 m. balandžio 19 d. Literatūra • menas • mokslas DRAUGAS
* hjf e f r* ■’jj,' • Pranas Dovydaitis... džiaugtis, dabar turėdami du, tonas* — tik šį kartą organiza ną Dovydaitį — Vasario torė eina ir pėsčiomis, ir 16-osios Akto signatarą, profe Atkelta iš 3 psl. vienas kitą papildančius vei- Pranokęs laiką ir _ kalus, įgalinančius P. Dovy važiuoja autobusais ir trau sorių, sovietų pasmerktą my Tikėtina, kad tatai sulaukė at reikėjo dar liudininkų. „Bir daičiui likti gyvam mūsų tau kiniais jau su dideliu kraičiu, riop // Suvalkija. 2002). bendraamži us garsių ir P. Dovydaičio var želio 8 d. rašte apie P. Dovy toje ne tik savo darbais, bet ir — knyga, skirta prof. P. Dovy Prof. O. Voverienė recenzi Lietuvių katalikų mokslų apie Rytų Lietuvą, kuriai jis das buvo įamžintas žemiškais daičio veiklą rašo jo asmeniš pačiu šviesiu savo asmeniu” daičiui” (A. Guščius. Akme joje iškeldama P. Dovydaičio akademijos 2002 metais iš skyrė nemaža dėmesio, dėl jos ženklais. P. Dovydaičio vardu kai nepažinojęs Myronas: ’Pr. (R. Kriaučiūnas. Švyturys, nuotas patrioto kelias. Istorikė nuopelnus Lietuvos pedagogi leistame pirmąjame Zigmo sielojosi, todėl ir daug rašė tapo pavadintos gatvės (Kau Dovydaitis yra pats stambiau kviečiantis mus į tikėjimą ir daktarė Aldona Vasiliauskie kai, pabrėžia, kad monografija Zinkevičiaus Rinktinių straips apie lietuvių kalbos atsira ne, Marįjampolėje, Kazlų Rū sias katalikų mokslininkas ir meilę // Draugas. Literatūra. nė garsina profesorių Praną P. Dovydaitis. Akmenuotas pa nių tome (redakcinė komisija dimą Vilniuje, jos paplitimą doje), jo atminimą ženklina veikėjas. Apie jį galima daug Menas. Mokslas. 2002 rug Dovydaitį // Tėviškės žiburiai. trioto kelias — svarus in — pirmininkas akad. prof. Va vilnįjoje, lenkų migraciją Lie kryžiai, atminimo lentos bei ką parašyti. Man su juo arčiau 2002 kovo 19. Nr. 11, p. 6). sėjo 28. Nr. 187(31), p. 3). dėlis į Lietuvos pedagogikos cys Milius, Algimantas Kati tuvon. Įdomus ir aktualus at paminklai (Višakio Rūdoje, Če neteko būti pažįstamam’ ” (p. mokslą, ypač jo istoriją. Kny kiškėje, Kaune „Aušros” gim (77). Be to, autorė nurodė doku Filosofuos daktaras Jonas Šių eilučių autorius, pa lius, dr. Antanė Kučinskaitė viras laiškas lenkų laikraščio Balčius, vienas pirmųjų dar goje pirmą kartą į pedagogiką nazijoje), portretai ar biustai mento metriką ir recenzen žymėdamas A. Vasiliauskie dr. Elena Neniškytė) pra Tygodnik Poįvszechny redakto sovietmečiu kėlęs P. Dovydaitį pažvelgta ne iš marksistinių, papuošė bažnyčias Taujėnuose tas, kilus įtarimui, galėjo ne nės knygos išskirtinumą, pa tarmėje pats autorius šitaip riui, vokiečių rūpesčiai su tau (1975 m. pasirodė pirmieji jo kaip iki tol dar įprasta mūsų (Šv. Kryžiaus Išaukštinimo sunkiai su dokumentu susipa naudojant Lietuvos ypatinga rašo: „Leidinį sudaro keturi tinėmis mažumomis, straips moksliniai straipsniai, o 1985 pedagogikoje, o iš humanisti bažnyčia), Kaune (Šv. Arkan- žinti. jame archyve saugomų bylų tomai. Į juos dedami straips nis apie Vilnių — mūsų sos m. itin sunkiomis sąlygomis nių katalikiškų pozicįjų (O. gelo Mykolo bažnyčia), Pa apie P. Dovydaitį duomenis, niai, paskelbti ne tik moksli tinę, jo apylinkių ypatumus, Jadvyga Damušienė paauko apginta disertacija „Prano Do Voverienė. Žymieji XX am nevėžyje (švč. M. Marijos Ne iškelia autorės bruožą taikliai niuose, bet ir plačiąja: visuo apie lenkų kalbos atsiradimą jusi daug laiko lietuvybės iš vydaičio visuomenės ir filo žiaus Lietuvos mokslininkai. kaltojo Prasidėjimo koplyčia), ir tiksliai parinkti profeso menei skirtuose periodiniuo Lietuvoje, Medininkus, lietu saugojimui ir puoselėjimui sofinės pažiūros”) pastebi, kad Pranas Dovydaitis tautos ir Toronte (Šv. Jono bažnyčia). riaus reiškiamas mintis. Ar ne se leidiniuose, jeigu tik tie vių kalbos būklę Seinų- išeivijoje, dirbusi pasiaukoja studijos autorė „pasistengė valstybės rūmą statė „ne ant Lietuvoje buvo atkurti P. Do pranašiškai skaiąba cituojami straipsniai turi mokslinės ar Punsko krašte ir kiti opūs mai su jaunaisiais lietuviu kuo plačiau, visapusiškiau ir vėjo išnešiojamų smilčių”... // vydaičio leisti žurnalai (Logos, Dovydaičio žodžiai: „Reikia ži visuomeninės vertės. Vienas mūsų krašto bei lietuvių kal kais — ateitininkais ir tuo sa objektyviau nušviesti šio ne Lietuvos aidas. 2003 vasario Soter). Pagaliau jo vardu pa noti tą svarbų katalikybės kitas iš jų parašytas su ki bos reikalai. votiškai tęsusi prof. Prano įprasto žmogaus gyvenimo ir 26. Nr. 47, p. 4). vadinta Čekiškės vidurinė mo Dovydaičio darbą, apie knygą vaidmenį, būtent ne stačiati tais autoriais... Nevengta po Peržvelgus Z. Zinkevičiaus kūrybos kelią Lietuvoje bei jo kybės ir ne protestantizmo, o Tokiu būdu, aptariant pa kykla. atsiliepia: „Autorė yra surin puliaraus straipsnio šalia ta knygų, knygelių, mokslo dar tragišką likimą Sovietų Sąjun katalikybės, kurį ji atliko mū teiktas recenzijų nuotrupas, pačia tema mokslinio, nes jų Svarbus paminklas prof. kusi neišpasakytai daug deta bų ir straipsnių sąrašus, šito gos gulaguose... Akmenuotas sų tautos netolimoje praeityje, galime ramiai teigti — isto skirtingi tikslai, kitoks požiū Pranui Dovydaičiui — isto lių ir iš prof. asmeninio gyve stambaus akademinio leidinio patrioto kelias dr. A. Vasi apie ką dar prisimeną vyrės, rikės dr. A. Vasiliauskienės ris į temą, kitas adresatas. rikės dr. Aldonos Vasiliaus nimo, ir iš susirašinėjimo — rinktinių straipsnių — ke liauskienės kukliai pristato nio amžiaus žmonės”. Juk pas veikalas apie profesorių Praną Jeigu kurio straipsnio buvo kienės knyga Akmenuotas pa laiškų su studentėmis, kurias turtomio turinius, reikia mas kaip konkretus dovydai- Dovydaitį — „suręstas patiki trioto kelias (Vilnius: Regnum rėmė finansiškai, ir su gar tarieji žodžiai tarsi priesaika paskelbti keli variantai, net stebėtis darbštumu, plačiu jų tianos papildymas Lietuvos tautai saugoti tikėjimą ar ne mai ir sąžiningai” — pamink fondas, 2001, 528 p.). Tai nau bingais asmenimis — visuo skirtingomis kalbomis, deda autoriaus geografiniu, istori archyvų medžiaga... knyga lydėjo sovietų okupacijos me las paliks amžiams atgimusios jos knygų serijos „Lietuvos švy menininkais, dvasininkais, mas tik vienas iš jų, paprastai niu, politiniu, kalbiniu, ar- turiai” ^leidinys, sugrąžinantis užpildo ne vien šią spragą. Tai tais kiekvieną dorą, lietuvį?” tautos atmintyje. išsamiausias. Kiti tik pamini kurių patarimais naudodavosi kartu ir svari studįja apie iš chculoginiu, etniniu ir dauge tautai atmintį apie P. Dovy arba griežtai atmesdavo” (J. (J. Banionis. Knyga apie Pra- Dr. doc. Juozas Banionis mi, trumpai aptariami”. lio kitų mokslo sričių akiračiu, daitį, sovietų okupacijos me tisą Lietuvos istorįjos, kultū Paėmęs į rankas tvarkingai Damušienė. Profesorių Praną ros, visuomenės formavimosi be kurio neįmanoma nagrinėti tais skandintą užmaršty. Kny Dovydaitį prisiminus // XXI ' parengtą, lietuvių, anglų, vo tokių sudėtingų, dar palyginti gos reikalingumą tautai byloja bei raidos epochą, laikotarpį, kiečių, rusų, latvių kalba, su amžius. 2002. Vasario 13. Nr. kurio gyvoji idėja ir neabejo mažai minėtų, lietuvių kalbos visas pluoštas recenzijų moks atitinkamomis išvadomis ir istorijos, kilmės, giliausių iš 12 P. 11, 16). tinas spiritus movens buvo P., Lietuvos karininkų liniuose leidiniuose bei perio santraukomis parašytą, rū takų gelmes. Gražu, kad lietu dikoje. Iš jų neigiama tik vie Edukologijos mokslų dakta Dovydaitis ir jo bendražygiai... pestingai suredaguotą, tikrai Vienas iš dr. A. Vasiliauskie biografijos viai, sintetiškai ir smulkiai na dr. Arūno Streikaus recen ras Juozas Kašys džiaugiasi, akademinio lygio ir dėmesio ištyrinėję įvairius kalbinius, nės studijos Akmenuotas pa zija (A. Streikus. Nekoky kad „Dr. A. Vasiliauskienei* vertą tomą, nejučiomis džiau fonetinius, dialektologinius trioto kelias neabejotinų pri biškas Prano Dovydaičio por pasisekė perteikti prof. P. Do giesi. Savo tarpe, savo tautoje, bei kitus savo gimtosios kal tretas // Knygų aidai. 2002. vydaičio gyvenimo ir kūry valumų yra tai, jog knygos au dar tiesiog tarp mūsų gyve torei pavyko išvengti beatodai bos reiškinius, jų pokyčius ir Nr. 2. p. 43-44). Kritikas taip binės veiklos visuminį vaizdą. nančių ir dirbančių, turime struktūrą, nuo aprašomojo ir nesugebėjo minėtoje kny Autorė nepamiršo svarbiausio riškos P. Dovydaičio gyvenimo tokių darbininkų, didžių ir veiklos apologizacįjos, nors, metodo jau daug kas išdrįsta goje surasti ką pozityvaus. A. — išaukštinti asmenybę, tvar mokslininkų, išties iki šiol per žengti į apibendrinančius, Streikus pirmiausia priekaiš- kiusią savo gyvenimą pagal kita vertus, akivaizdi bei doro mažai įvertintų ir pagerbtų, viškai pagrįsta ir autorės sim analitinius-sintetinius ir pla . tauja knygos autorei dėl netin katalikybės principus. Jis pri kurie savo darbais ir veikla čius vertinamuosius įvairių kamų knygos proporcijų (prie klausė tai , kategorijai prieš- c. patija šiai tikrai didžiai, tra-,.- kur kas daugiau dėmesio nusi giško likimo asmenybei... Kny reiškinių, ypač kalbos, barus. dai užima beveik pusę knygos, kario intelektualų, kurie akty pelnę. Šie asmenys, tiek savo Išdrįsta atsistoti ne tik į dau viausiai priešinosi tuomet stip ga parašyta gražia, taisyklin pirmojoje knygos dalyje di 4 -Jį atkakliu mokslu, savo kas gelio garsių kalbininkų ir kitų džiausias dėmesys skirtas pas riai ir populiariai materialis ga lietuvių kalba, patraukli ne diene kūryba, kantriu, pasiau tik turiniu, bet ir forma, daug pasaulinio masto mokslininkų kutiniesiems P. Dovydaičio gy tinei pasaulėžiūrai”. (J. Kašys. kojančiu darbu ir milžiniš gretas, bet ir daug kur juos Prisimenant 60-ąsias prof. nuotraukų, dokumentų kopijų venimo metams). Be to jis pri komis pastangomis pasiekę savo įvairiais darbais, plačio Prano Dovydaičio žūties me iš valstybės ir asmeninių Do kiša autorei kritiško požiūrio į .v. profesorių, garbės daktarų ir mis studijomis, plačiu europi tines (Apie Aldonos Vasiliaus vydaičių giminės archyvų... aprašomą herojų stoką (anot akademikų rango. Vienas jų niu ir net, sakytume, pasauli kritiko knygoje pateikta tik kienės knygą Akmenuotas pa Autorė taip pat įrodė turinti neabejotiną mokslo publicistės iJ — Zigmas Zinkevičius, buvęs niu masto žvilgsniu pranoksta teigiamai P. Dovydaitį api trioto kelias) // Suvalkietis. Vilniaus universiteto ilgame savo bendraamžius tyrinėto būdinantys epitetai, vengta 2002 gegužės 7. Nr. 53, p. 3-4). talentą, be to, kaip istorikė, mokamai, kruopščiai gebanti tis dėstytojas, didžiulę kupetą jus. Toks, ypač sovietmečiu išsakyti požiūrį į kontraver įvairių mokslo knygų parašęs Išeivijoje gyvenantis Ro naudotis archyvais, jų apribotą ir varžomą požiūrį siškus P. Dovydaičio būdo ir net kiek laiko atgimusios mualdas Kriaučiūnas pristaty medžiaga, juos analizuoti bei pralenkęs, iš siauro akiračio bruožus ar veiksmus). A. mūsų tautos švietimo mi damas ir analizuodamas kny įtaigiai pateikti skaitytojui” išsiveržęs, savo erudicija, savo Streikų piktina ir didelis au gą rašo: „Pasinaudojant archy nistru tapęs, tik, deja, jis buvo gausia ir brandžia kūryba, pa torės dėmesys II knygos dalyje (J. Balčius. Tarp likimo švie vine ir liudininkų medžiaga, sos ir tamsos palytėtųjų.. // iš šių pareigų atleistas. saulyje pagarsėjęs gausiais nušviečiamai pedagoginei P. skaitytojas nuodugniai supa Tačiau, nėra to blogo, kad moksliniais veikalais yra Z. Dovydaičio veiklai („Tai skati Filosofija. Sociologija. 2002. žindinamas su tragišku šio Nr. 1, p. 84-85). ; , "■ ' neišeitų į gera. Taip ir Zigmui Zinkevičius. na manyti, kad Dovydaitis mokslininko likimu, komunis Zinkevičiui. Galbūt, būdamas Todėl nekantriai lauksime daugiausia nusipelnė kaip tik Habil. dr. prof. Angelė tams įsigalėjus... Knyga Ak vyriausybės žmogum, nebūtų pasirodančių trečiojo ir ketvir pedagogikos srityje, nors ir Vyšniauskaitė, menanti savo Lietuvos nacionaliniame ninku bei karo kapelionų gy- menuotas patrioto kelias pra turėjęs nei tiek laiko, nei jėgų tojo Rinktinių straipsnių tikrųjų taip ir nebuvo”). Re profesorių Praną Dovydaitį, muziejuje, taip pat Vilniaus ir venimo aprašymų, žinių apie plečia ir įdomiais faktais pa parengti tokių kapitalinių tomo, kur surinkti antroponi- cenzijoje yra ir kitokių įvairių su kuriuo teko keliauti „Gam Kauno įgulų karininkų ra- išsimokslinimą, apdovanoji pildo Juozo Girniaus mono darbų — net savo rinktinių mikos, onomastikos dalykus kaltinimų. Dar paminėsime jų tos draugo” ekskursijoje rašo: movėse pristatytas daugiato mus, šeimas, karines specia raštų keturtomio, kurio du grafiją”. Recenzentas R. Kriau „Dr. A. Vasiliauskienės knyga nagrinėjantys straipsniai, re vieną, kurio tikrai negalima mio leidinio Lietuvos kariuo lybes, chronologiškai pateikia pirmieji jau pasirodė (I t. 646, čiūnas gretina filosofo dr. J. įvairiausiais aspektais prista cenzijos, personalijos, moks nutylėti. A. Streikus, teigia: menės karininkai 1918-1953 ma detali Lietuvos kariuo II t. 624 psl.). Pirmojoje kny Girniaus knygą Pranas Dovy tanti šiandienos skaitytojui linėms konferencijoms pa „kai kur akis bado akivaizdus antrasis tomas. menės ir jos vadovybės struk goje — lietuvių kalbos kilmė daitis ir istorikės dr. A. Vasi ano meto didžią asmenybę — rašytos tezės, pranešimai, kal šaltinio kritikos nebuvimas” ir Ši knyga rengiama bendra tūra 1918-1953 metais. ir ryšiai su kaimynų kalbomis, liauskienės knygą Akmenuo krikščioniškosios pasaulėžiū Autoriai duomenis knygai bos praktikos, kalbos didakti pateikia pavyzdį iš p. 77, kur darbiaujant Lietuvos naciona istorinės gramatikos klausi tas patrioto kelias. J. Girniaus ros aktyvų lietuvių tautos liniam muziejui ir Lietuvos rinko Lietuvos archyvuose, kos reikalai, su kalbos mokslu rašoma, kad „kažkoks Myro mai, tarmių kilmė, dialektolo knygą galima aptarti, kaip kultūros skleidėją prof. P. Do kariuomenės karių, nuken Vytauto Didžiojo karo muzie nesusiję straipsniai (III t.), po nas” sovietų saugumui patei gijos ir rašomosios kalbos Prano Dovydaičio asmens, jo vydaitį... Ypatingas knygos juje, naudojosi karininkų ar kalbiai su spaudos atstovais, kęs Dovydaičio charakteris tėjusių nuo sovietinio ir nacis kilmės reikalai. Antrojoje ap charakterio ir asmenybės autorės nuopelnas — neįpras timųjų pateikta informacija, santrumpos, rodyklės ir biblio tiką, nors nesunku nustatyti, tinio genocido, artimųjų są rašomi valstybės ir kalbos bruožų portretą. Knygą skai tai kruopšti Lietuvos ypatin kreipėsi į žmones, turinčius grafinė medžiaga (IV t.). jungai (LKKAS). Pirmasis to santykiai, lietuvių kalbos pa kad „tai Vasario 16-osios akto tant, išryškėja jo dinamika, gajame archyve saugomų P. nuotraukų bei žinių. Atsiliepė Iš kiekvieno naujojo rinkti mas, apie kurį Drauge rašyta, plitimas ir ryšiai su kitomis signataras, buvęs ministras atgyja gyvas jo vaizdas. A. Dovydaičio sekimo, kalinimo ne tik Lietuvoje, bet JAV bei nių straipsnių tomo trykšta pasirodė 2001 metais. Jame kalbomis, senųjų raštų kalba, pirmininkas, kun. Vladas Mi Vasiliauskienės kruopštų dar ir baudžiamųjų bylų analizė. kitur gyvenantys karininkų darbštaus lietuvio kalbininko pateiktas Lietuvoj karininkų XVIII-XIX a. rašomoji kalba, ronas”. Atrodytų, kad autorė, bą reikėtų apibūdinti kaip bio Panaudota ir kitų valstybinių pavardžių abėcėlėmis sąrašas. artimieji, nuoširdžiai padėję ir Zigmo Zinkevičiaus pastangos parašiusi knygą apie vieną grafinę mozaiką, kur pilna bei profesoriaus artimųjų as Antrąjame tome pradedama lėšomis. Tačiau dalis biogra įvairūs kalbos sekcijos rūpes kuo giliau žvelgti į savo kal čiai, universiteto lietuvių kal Lietuvos Nepriklausomybės dokumentuotų faktų, kur vis meninių archyvų medžiaga. spausdinti kąrininkų biografi fijų visgi dėl žinių stokos liko bos, tautos, į savo kilmės ir is akto signatarą, visiškai nežino kas savo vietoje. Knyga moks Čia pat primenama ir profe jas, iliustruotas fotografijomis. neužbaigtos. Todėl redakcinė bos katedros, lituanistikos ir torijos ištakas. Jos, daug kur baltistikos reikalų apžvalga, buvus kito signataro — kun. liškai sandari, ne be reikalo soriaus šeimos, jo artimųjų Šį kartą knygoje sudėtos pa komisija vėl maloniai kviečia nuženklintos įžvalgios ir pas Vlado Mirono. Knygoje dr. A. laimėjusi antrąją premiją Či likimas” (A. Vyšniauskaitė. vardės nuo A iki Č raidės. visus, turinčius dokumentų ir paliečiami kai kurie JAV kal tabios mokslininko ir blai bininkai, giminiškos baltų ir Vasiliauskienė pažymi, kad kagoje leidžiamo Lietuvių Paminklas profesoriui Pranui Ateityje biografijoms numato vaizdinės informacijos, prisi vaus patrioto plunksna, pade slavų kalbos, panagrinėjamas, 1941 m. P. Dovydaičiui suimti, balso konkurse... Galime tik Dovydaičiui // Liaudies kul ma skirti dar bent šešis to- dėti rengiant kitus knygos to da tiksliau, konkrečiau įsi sovietmečiu garsus, vadina tūra. 2002. Nr. 6, p. 78). jnus, o po to išleisti išsamią mus. vaizduoti, nubrėžti mūsų di masis N. Marro „Naujasis ta Literatūros kritikas, rašy Lietuvos kariuomenės istorįją. Ypatingą padėką redakcinė džios praeities ir nuspėti daž rybinis kalbos mokslas”, dvi- tojas, poetas Alfredas Guščius. Anot redakcinės komisijos komisija reiškia leidinio me nai tokios neaiškios ateities ne kartą dalyvavęs dr. A. Va pirmininkės, Liętuvos nacio cenatams. Dauguma jų — Lie kalbystė, kalbos padėtis Ryt kalbinius ir humanitarinius siliauskienės suorganizuotose nalinio muziejaus direktorės tuvos karininkų artimieji, prūsiuose, lietuvių tarmių, lie kelius. Tenetrūksta dviejų mi konferencįjose, aprašęs ne vie Birutės Kulnytės ir pirmi gyvenantys JAV, Kanadoje, tuvių kalbos naikinimo ir ki nėtų tomų autoriui jėgų ne tik tos problemos. Ypač svarbūs ną katalikišką renginį kalba ninkės pavaduotojo, LKKAS Australijoje, Vokietijoje. sėkmingai užbaigti šį, kalbi yra Z. Zinkevičiaus straipsniai apie P. Dovydaičio vardo gar atstovo Vytauto Jasulaičio, šis Leidinio autorių sąrašas il niu, istoriniu, geografiniu, et sinimą: „Prof. P. Dovydaitis — leidinys — dokumentinis pa gas. Antrajame tome sumi nologiniu ir kitais atžvilgiais vienas iš didžiulio būrio asme minklas Lietuvos karininkijai, nėta net šešiolika žmonių, gos viršelį papuošė išeivįjoje vertingą keturtomį, bet ir su nybių, dr. A. Vasiliauskienės kuriai buvo skirta išgyventi prisidėjusių ruošiant ir tvar gyvenusios fotografo Vytauto laukti dar kitų jo plunksnos prikeltų iš užmaršties ir jos daug sunkių istorijos išban kant knygą. Dailininkas — Augustino 1938-ųjų metų fo darbų. Prof. Prano Dovydaičio atminimo įamžinimui pastatytas pamink dėka garsinamų Lietuvoje... dymų. ;fl , Arūnas Prelgauskas. Spaudi- tografija. Kun. Kazimieras linis akmuo Paprieniuose. Ritos Dovydaitytės-Dagienės nuotr. vėl įsisiūbuoja renginių ’mara-. ; , Antrąjame tome be kari- no UAB „Petro ofsetas”. Kny- Jadvyga Godunavičienė Ambrasas, SJ