Nr. 37 (355–796)

2011 m. lapkrièio 4–9 d.

Sirja-Liisos Eelmos paveikslø erdvës. Tapyba ið Estijos 10 p. 3-8 p. „Cantate Domino“ Proza Kûrybinë dràsa ir baimë festivaliui Danielius MUÐINSKAS

Poezija Eugenijus ÞMUIDA pasibaigus Vladas VAITKEVIÈIUS Pavëlavusios mintys Audronë MEÐKAUSKAITË Jurga BARTKEVIÈIENË www.nemunas.net Auðra KAZILIÛNAITË Ratu aplink Kûrybos tremtyje Du ðiø metø Pirmosios melancholijos spalvos ir ðeðëliai knygos konkurso laimëtojai dëþutæ 2p. Vyksmas . 2011 m. lapkrièio 4–9 d., Nr. 37 (355–796) „Cantate Domino“ festivaliui pasibaigus Keturiø dienø XIX tarptautinis teto Kauno klinikø moterø choras lyvis, Kauno Vytauto Didþiojo baþ- iðkilmingi miðparai (Ves- chorø sakralinës muzikos festivalis- „Kanklës“ (vad. A. Marcinkevièiû- nyèios kamerinis choras „Cantate peres) ekstra ordinarine konkursas „Cantate Domino“ prasi- të) – pasikeisdami giedojo ðv. Miðiø Domino“ (vad. R. Daugëla), kaip fes- forma lotynø kalba. Gri- dëjo ðv. Miðiomis Kauno Ðvè. Mer- metu. Po jø vyko festivalio atidary- tivalio ðeimininkas tarsi pakvietë sve- galiðkuoju choralu parem- gelës Marijos Ëmimo á dangø (Vy- mo koncertas. Toks ðv. Miðiø ir kon- èiø chorus giedoti, parengë ávairiø ta ir iðplëtota giesme „Sal- tauto Didþiojo) baþnyèioje. Du festi- certo junginys turëjo atskleisti pa- muzikiniø laikotarpiø (viduramþiø, ve Regina“ bei ðiuolaiki- valio dalyviai – Kauno Ðv. Kryþiaus grindinius festivalio aspektus, atspin- renesanso, romantizmo, ðiuolaikinës ne harmonija sukompo- (karmelitø) baþnyèios jaunimo cho- dëti jo visumà. Ðv. Miðiomis festiva- muzikos) programà, atspindinèià fes- nuota „Cantate Domino“ ras „SongDeo“ (vad. V. Tamuliony- lis prasidëjo ir baigësi. tivalio dvasià bei pavadinimà „Can- choras pasitiko bûsimà të) bei Lietuvos sveikatos universi- Pirmasis atidarymo koncerto da- tate Domino“. Be ðv. Miðiø, vyko ir trijø dienø grigaliðkojo giedojimo ðventës „Can- tate Domino ad fontes“ se- minarà-meistriðkumo kursus, pasibaigusius gie- dojimu baþnyèioje, bei chorø konkursà. Kauno berniukø chorinio daina- vimo mokyklos „Varpe- lis“ kolektyvas (vad. K. Planèiûnas) atskleidë ba- roko bei klasicizmo geni- jø muzikos groþá, priver- të klausytojus ne tik gro- þëtis, bet ir audringomis Mindaugas Radzevièius ovacijomis dëkoti chorui su ,,Grand Prix“. uþ puikø atlikimà. Ðiltai klausytojø sutiktas Maskvos ener- grigaliðkojo giedojimo seminaras- getinio instituto kamerinis choras ið meistriskumo kursai, vedami Adri- Rusijos (vad. T. Konina) giedojo jos Vilmos Èepaitës (Austrija), Jo- kontrastingø nuotaikø kûrinius, skir- no Vilimo ir Romualdo Graþinio tus konkursinei festivalio programai. (Lietuva), per tris dienas gausø ávai- Pabaigoje grojo puikus tarptautinio riø chorø ir grigaliðkojo giedojimo jaunimo instrumentinës muzikos pro- mokyklø giesmininkø bei kitø be- jekto „In Chambes Key“ (Lietuva, Es- sidominèiøjø bûrá supaþindino su tija) ansamblis, suburtas ir akompa- grigaliðkojo giedojimo istorija, mo- nuojamas A. Gelusevièienës, jo pasi- kyklomis bei tobulino ðio giedoji- rodymas simbolizavo ðeðtadienio va- mo praktinius ágûdþius. karà vykusá jaunøjø atlikëjø koncer- tà. Antrà festivalio dienà prasidëjæs Nukeltaá9p. Ansamblis ið Ðiauliø ,,Ars Vivo“ (vadovas Sigitas Vaièiulionis) ávertintas I vieta F kategorijoje.

sa, dauguma jø perduodami ir su- tu“ sukurtas perdarant, pjaustant, vokiami labiau intuityviai. Jie në- dublikuojant, iðverèiant savo pa- Ratu aplink melancholijos dëþutæ ra aiðkinami, taèiau turi ryðkià mo- èiø darbus ir sujungiant juos nau- tyvacijà. Veiksmas, pasisëdëjimai ja tvarka, kurioje kûno kalba ir Audronë MEÐKAUSKAITË kambarëlyje, grynosios choreo- tekstilë audþia savità kalbà“, – tei- grafijos intarpai ir „tyrimas“ su þiû- gia autoriai. Tokie karpymai, mo- „Judanti tekstilë“ atsirado dvie- rovais sudaro daugiaplaná spektak- deliavimai ir struktûravimai nepa- jø festivaliø sutarimu. Tarptautinio lio audiná. Ironija ir jaukumas vi- liko jokio neuþbaigtumo ar susi- ðokio festivalio „Aura“ ir Kauno suomet atsveriami liûdesio ar net skaidymo jausmo. Judesiai ir teks- bienalës „Tekstilë“ organizatoriai desperacijos, nuoðirdumà nubrau- tilë itin organiðkai atsiskleidë ðal- nusprendë, kad menø susiliejimo kia aiðkios provokacijos ir teatra- toje, beveik industrinëje naujoje kultûra (kuri jau seniai yra ðiandie- liðkumas, todël þiûrovai niekada erdvëje. nos prioritetas ir siekiamybë), su- nepaliekami kaip pasyvûs stebë- I. Likðaitë daþnai bendradarbiau- tampanèios festivaliø datos yra pa- tojai. Jie tarsi nepaliaujamai spren- ja su menininkais, architektais, in- èios palankiausios aplinkybës ðe- dþia choreografo jiems pateikia- terjero dizaineriais. Áprastai savo kû- ðiems naujiems projektams atsiras- mas uþduotis. Daug melancholi- rinius ji siuvinëja. Ir atrodo, kad ið- ti. Taip susitiko choreografai ir teks- jos, sentimentus kelianèiø daikèiu- siuvinëti gali viskà: eilëraðèius, fil- tilininkai ið viso pasaulio. Bendrau- kø bei prisiminimø, meilës, skaus- mus, portretus... „Kai supratau, kad ti nebuvo lengva, nes daþniausiai mo ir tapatybës ieðkojimus lydin- per siûlæ plokðtumoj atrandu gerà rit- darbus teko pradëti virtualiai, o tik èiø pralaimëjimø, konkurencijos ir mà, galiu iðeiti á naujà dimensijà, vëliau susitikti akis á aká. Paskutiná susvetimëjimo ðalèio. Visko gau- pradëjau daug dirbti vien su ja“, – spalio savaitgalá parodyti du áspû- su, tarsi ið melancholijos dëþutës yra sakiusi I. Likðaitë. Todël ir ðia- dingi festivalio projektai, pateisi- byrëtø per gyvenimà susikaupu- me projekte judanti, vibruojanti, ðo- næ visas viltis: „Melancholijos dë- sios smulkmenos, kurios ir sudaro kinëjantá punktyrà brëþianti jos siû- þutë“ Paveikslø galerijoje bei „Ra- mus paèius. lë tapo puikia ðokio pieðinio inspi- tu“ Kauno „Akropolyje“. Prekybos centre dabar galima racija. Visa atrodë lyg autentiðkai su- Broliø dvyniø ið Brazilijos „Os pamatyti net paèiø rimèiausiø me- sijusi, beveik vienodos prigimties Gemeos“ instaliacija ðá kartà puo- nininkø. Vienos iðkeltos parduo- dalykus fiksuojanti patirtis. Judesys, ðia ne pastatø sienas, kaip anks- tuvës vietoje tekstilininkë Inga besikeièiantys ir vël á tà patá taðkà èiau, bet eksponuojama Paveikslø Likðaitë, ðokëjai Kulli Roosna (ið gráþtantys potyriai, darbo ritmika, galerijos salëje. Menininkai ir jø Estijos) bei Kenneth Flak (ið Nor- natûrali gyvenimo kaita tapo pagrin- padëjëjø komanda visà mënesá sta- vegijos) paskutiniais spalio vaka- dine projekto tema. Tai, kaip kei- të maþà namelá ir jaukiai jame áren- rais, mëgindami nepaisyti aplink èiasi ir transformuojasi, naujø formø ginëjo kambarëlá. Italiðki nëriniai, Smulkmena ið melancholijos dëþutës. zujanèiø pirkëjø ir juos linksmi- ágauna jau egzistuojantys meninin- menininkø mamos bei jos sesers nanèios muzikos keliamo triukð- kø darbai – svarbiausiu vizualiuoju rankdarbiai ir „vintaþinis“ lietu- dël èia puikiai galima atsiskleisti. vus spektaklio stebëtojas. Mes vi- mo, susirinko parodyti festivalio motyvu. Siûlë ir ðokëjø kûnai yra viðko interjero palikimas susipy- Jam rûpimi asmens tapatybës, taps- si já kartu ir sukûrëme. Tarsi èia ir projektà „Ratu“. Já stebëdamas tarsi besitæsianèios minties tiesës. në á jaukià visumà. Ir ðis „moèiu- mo klausimai slenka ið vieno spek- dabar. Tapatintis su abstrahuota sa- mintyse linki, kad visi rimti spek- Kita vertus, I. Likðaitës tekstilës dar- tës“ kambarëlis dar tik jam atsiran- taklio á kità pateikdami vis naujø væs paieðkø patirtimi konkreèiuo- takliai profesionaliose scenose pa- bai jau ir seniau buvo pradëjæ kine- dant buvo paþadëtas Lietuvoje ge- situacijø ir provokacijø. „Melan- se ávykiuose, situacijose, gyveni- siektø toká lygá. Tekstilës instalia- matografiðkai judëti, siuvinëti pa- rai þinomam vokieèiø choreo- cholijos dëþutë“ apie tai kalba lai- mo tarpsniuose visai nesunku, nes cijos bei objektai virto videodar- veiksliukai kûrë savità tekstilinæ grafui Johannesui Wielandui. Jo ko, tiksliau, laikotarpio ir erdvës daþniausiai jie sutampa bent jau bais ir kadrine animacija, suteiku- animacijà, nes pats siuvimo veiks- spektaklius „newyou“ bei „Par- poveikio asmenybei kontekste, plaèiàja prasme. O choreografas, sia fonà ðokëjams, patiems kûru- mas, judesys tai padiktavo. Labai trenktas þvëris“ matëme „Auros“ kuris rûpëjo ir instaliacijos auto- skrosdamas ir akylai tyrinëdamas siems ðokio choreografijà. Meni- daþnai menininkë skolinasi kino fil- ðokio festivalyje. Apie choreo- riams. Ðokëjai daþnai dalyvauja konkreèias situacijas, daþnai patei- ninkai pasakojo, kad darbà pradë- mø vaizdus, juos transformuoja ir vël grafà kalbama kaip apie meninin- kuriant choreografo sumanymus, kia apibendrintà þmogaus portre- jo nuo laiko temos, kuri vëliau vi- tarsi paleidþia gyventi kaip naujai kà, ypaè sugebantá paveikti þiûro- todël savo patirtis neabejotinai su- tà, kaukæ, kurià gali neðioti beveik siðkai natûraliai apaugo asmeninë- sukurtà judantá kadruotà vaizdà. O vus emociðkai. Ið tiesø abu matyti dëjo ir á ðá spektaklá. Jame daly- kiekvienas mûsø. J. Wielandas sa- mis patirtimis, þmoniø santykiø choreografija, ðokëjø kûnai, ðiluma spektakliai iki ðiol palikæ aiðkiai vauja: Gotautë Kalmatavièiûtë, vo spektakliuose derina ðoká ir peripetijomis. „Þmonës, daiktai, ir kvëpavimas sugràþina videoins- juntamà ryðkø „poskoná“. O cho- Rûta Lelytë, Evangelos Poulinas, dramà, videoinstaliacijas. Konkre- medþiagos, veiksmai, elgesys, ju- taliacijose prarastà I. Likðaitës ran- reografas yra uþsiminæs, jog lietu- Mantas Stabaèinskas. Taèiau spek- tybë, raiðkios metaforos visada pi- desiai – visa tai turi savo geomet- kø darbo autentiðkumà ir materialu- viø publika aktyviai ieðko paslëp- taklio statistø, kurie sëdi ant sofos nasi su abstrakcijomis, tik keistai rijà ir struktûrø egzistavimà. Taigi mà, tarsi ápuèia jiems naujos gyvy- tos filosofinës ðokio prasmës, to- ir mezga arba ramiai sau valgo nujauèiamu jausminiu pagrindu. Ir natûraliai judëjome toliau, bandë- binës energijos. Siûlës, besisukanti obuolá, menamø ðokëjø, kurie su- ðá kartà tarsi „Melancholijos dëþu- me pasinerti á modeliø, struktûrø, siûlø ritë, bëginëjantys, judantys kasi rateliuose, glëbesèiuoja tik- tëje“ ákalinti ðokëjai blaðkosi ieð- jungèiø, rastrø ir tekstûrø vande- kadrai ir du klydinëjantys kûnai, kar- ruosius ðokëjus, prisigaudoma þiû- kodami savo tapatybës, mëgina de- nynus. Mûsø nedomino nekintan- tojantys patys save. Niekada nesi- rovø salëje. Retas kuris liko pasy- ðifruoti jos kodus ir þenklus. Tie- èiø minèiø nagrinëjimas. (...) „Ra- baigianti linija. 2 . 2011 m. lapkrièio 4–9 d., Nr. 37 (355–796)

Danielius MUÐINSKAS

Uþraðinëtojas

Regimanto TAMOÐAIÈIO nuotrauka

Mindaugas Bakutis uþvertë kny- neþinion ásmeigtos akys. Ne, jis baþ- këm literatø bûrelá.“ – „Argi?“ – no- ti. Tai labai primityvu, tiesa? Paga- duojat, kaip joms nyku ir ðalta tû- gà (taip, tai buvo eilëraðèiø tome- nyèioj nejuto nuolankumo, neiðmo- rëtø pasitikslinti Bakutis, taèiau ðiuo liau tai neiðsprendþia jokiø dvasi- noti gelstanèiose kortelëse? Að ási- lis), nusiprausë ðaltu vandeniu – lyg ko susitaikyti, nugalëti savo dvasià. atveju tikslumas visai nesvarbu. Ðtai niø problemø, o bet kuris uþsiëmi- vaizduoju ir, dovanokit, man gesino ákaitusias akis, karðèiuojan- Keista, bet ir tada, vaikas, ir dabar yra þmogus, kuris turi jëgø vidury mas turëtø kà nors duoti dvasiai. Að ðlykðtu.“ èià kaktà. Jis patraukë per svetimà jauèia tà patá – kad yra pasmerktas ir gatvës uþkalbinti kità, dalytis prisi- taip manau, todël mano kortelëse tik „Ne jûs pirmas, kuris taip rëþiat, – miestà – lëtai, koja uþ kojos, taèiau kad niekas jo niekada neiðgelbës. minimais. Tai beveik neátikëtina. dvasios reikalai...“ – „Vis dëlto ko- Mykolas Juodeikis në kiek neiðsi- taip, lyg bûtø kaþkam pasiryþæs. Kartais jis galvoja, kad ta kaltë „Gal geriau uþsukim kavinën“, – siû- dël að turiu jumis tikëti?“ – karèiai gando, – taèiau praeina laiko, na, Tûkstanèius kartø jau buvo màstæs labai paprasta: reikëjo pasilenkti, lo Mindaugas Bakutis; svetimø na- ðyptelëjæs, paklausë Mindaugas Ba- pusmetis ar metai, ir toks narsuolis apie savo gyvenimà – toká ramø, be pasisemti pilnà saujà þemës, stipriai mø tvarkingos ramybës jis nepajëg- kutis. – „Neþinau, neturiu jokiø ar- pats dþiaugiasi susitikæs mane, pats sukreèianèiø atsitikimø, be garsiø suspausti ir laikyti iki ðiol. Taèiau tø áveikti. „Supratau, – sako Myko- gumentø, kaip sakoma – grynai dël pasisiûlo.“ – „Argi?“ – paklausë Ba- riksmø: að esu! atkelkit vartus! áleis- jis nepasilenkë, ir delnai liko ðva- las Juodeikis, – galø gale svarbu ne sportinio ádomumo...“ – „Ðito ma- kutis. – „Kodël turëèiau meluoti?“ – kit! Jau seniai suprato, kad gyvena rûs, bet tuðti. Net penkeri universi- vieta, o þmogus. Man ádomus jûsø þoka, – vël ðyptelëjo Bakutis, – ta- atðovë Juodeikis. – „Tiek to, – mos- atmintim – ir tada, kai, atrodë, nëra teto metai netapo iðsigelbëjimu, ir likimas, þinot, kaip èia pasakius, að èiau man uþteks, að tikiu, kad jûs telëjo ranka Mindaugas Bakutis, – ko atsiminti, ir dabar, kai tø atsimi- ðtai jis eina ir eina kaip amþinas pi- kolekcionuoju, gal ne visai tas þo- netarnaujat juodvarniø kastai. Man palikim visa tai ramybëje. Jeigu ga- nimø ne kà tepadaugëjo. Taèiau da- ligrimas, kaip kaþkokio uþburto lai- dis, domiuosi likimais tø, kurie uþ- svarbiau kitas dalykas – kaip jûs su- lit, ir mane palikit ramybëje.“ bar toká savo gyvenimà jautë kaip vo vaiduoklis. Atmerkia akis, o de- augo mûsø miestely. O jûs irgi èia prantat dvasià, kas tai yra?“ Mykolas Juodeikis nieko neta- kaltæ, ir ta kaltë vis ëjo sunkyn. gantys klevo lapai jau krinta á jas; uþaugot, jûs esat mano kartotekoj.“ Nieko nëra absurdiðkiau uþ ði- ræs pakilo ir iðëjo ið kavinukës. Ba- Pro kino teatrà þingsniavo ákal- uþsimerkia – irgi tas pat. Bakutis nesiskubindamas geria tokius pokalbius, pamanë Mindau- kuèiui buvo gaila to þmogaus, ta- ne didþiosios baþnyèios link; kaþ- Staiga iðgirdo balsà ir ëmë dairy- kavà, stebi þmogø: jo solidþius ju- gas Bakutis. O gal tai liga – veik- èiau niekuo jam negalëjo padëti. kada dar vaikas á jà ateidavo sekma- tis. Nepaþástamas vyriðkis tiesia ran- desius, apvalainà, be iðraiðkos vei- los stygiø kompensuoti amþinu Pykèio irgi nejuto. Vis dëlto tas ti- dieniø rytais, prisiglausdavo prie kà, ðypsosi. Mindaugas Bakutis irgi dà. „Neiðsigàskit, visa tai grynai sa- pilstymu ið tuðèio á kiaurà. „Þinote pas rado kuo uþsiimti, jis laimingai ðaltos mûro sienos ir spoksodavo á sveikinasi, purto galvà, nes yra kvie- vo malonumui, – sako Mykolas Juo- kà, – staiga iðtarë Bakutis, – esu nugyvens gyvenimà. O að? Sugrá- altoriø, langø vitraþus, bet uþvis la- èiamas uþeiti á sveèius. „Mykolas deikis. – Mane, turbût kaip ir jus, linkæs tamstai paskolinti degtukø ðiu á tuðèià vieðbuèio kambará, aky- biau á þmones. Gal tada ir ëmë su- Juodeikis, – sako savo pavardæ þmo- mëgino uþverbuoti; atsimenu, pasi- ir, bûkit toks geras, parëjæs namo se tie skaisèiai raudoni klevo lapai. prasti, kas jo laukia: vienatvë, greit gus, – mes beveik ið tos paèios kla- kvietë ir pakiðo popieriaus lapà, kad uþkurkit visà kartotekà, tegu nors pralekiantys metai, praþilusi galva, sës. Mes kartu þaidëm krepðiná ir lan- pasiraðyèiau, jog sutinku jiems dirb- syká suðyla tos dvasios. Ar ásivaiz- Nukeltaá7p. Upës pabaiga

Kaþkada ðituo keliu vaþiavo á Jis spoksojo á veidrodá ant sienos. bëgs taip greitai, taèiau kiekviena ið tø þodþiø jis sukurdavo vaizdus, paprasèiausiai pasiklys, ástrigæs á miestelá, kur stovi ugniagesys Flori- Tai buvo nelaimëlio þiûrëjimas – ið diena atsineðdavo savo menkus dar- patvaresnius nei tikrovë. Dabar jis uþmiesèio brûzgynus. Taèiau eþe- jonas; buvo dvideðimtojo amþiaus veidrodþio á já þvelgë þilas nepa- bus, o tie darbai nejuèia iðsineðda- jautësi lyg styrantis sudþiûvæs stie- riûkðtis pasirodë, jame taðkësi keli aðtuntas deðimtmetis, iðlipæs ið pri- þástamasis. Jis nukabino veidrodá ir vo patá brangiausià – jo laikà. Ta- bas, barðkantis vëjy, negalintis nei vaikigaliai, garsiai ðûkavo ir kei- dulkusio autobuso dairësi po aikð- nukiðo á kambario kertæ, kad dau- èiau jis nepyko. Ið pradþiø net dþiau- suþaliuoti, nei iðnykti. Labiausiai kësi, Aurimas Gadeikis jiems buvo tæ, spëliojo, kurion pusën pakryps giau nematytø nei savæs, nei to ne- gësi, jog taip sklandþiai, neskaus- já gàsdino, kad ðitaip reikës bûti vi- tarsi nematomas. Pavargæs jis ásitai- gyvenimas. Florijonas þvelgë á ðiau- paþástamojo. Tada ásitaisë prie sta- mingai bus pragyventi pavasariai sà likusá laikà – neáveikiant savæs, së nuoðaliau ir ið tikrøjø tapo ne- ræ, ten ir pasuko – netrukus vaikð- lo ir ëmësi darbo – ið paskutiniø jë- ir vasaros, rudenys ir þiemos. Visgi nebeturint jokio tikslo ir nematant matomas. èiojo apie didþiulá mokyklos pasta- gø stengësi uþraðyti keletà sakiniø, atslinkusi pabaiga prakalbo kitu jokios iðeities. Vakarais, þiûrëda- Po valandos ar dviejø iðvydo tà. Tais laikais Lietuvoj buvo tylu kurie alsuotø gyvybe. balsu, ir jis suprato, kad durys ki- mas á knygø lentynà, norëdavo prieð save jaunà moterá. Turbût bu- kaip miðko tankmëj, pro langà matë Jis niekaip negalëjo susitaikyti ton pusën atsivers sunkiai. Tada ir staugti. vau uþmigæs, pamanë Aurimas Ga- prie knygø palinkusias mokiniø gal- su mintimi, jog yra paliegæs, sil- prisiminë miestelá, kuriame pralei- Sulaukæs ðeðtadienio, jis nutarë deikis; jis keistai þvelgë á nepaþás- vas. Kà jie norëjo suþinoti ið tø kny- pnas þmogus, nebegalintis iðvysti do vienerius metus taip ir nesupra- nuvaþiuoti prie eþero ir viskà ramiai tamàjà, kuri visai greta pasitiesë raus- gø; nepraëjo në dvideðimt metø, ir vaizdø, kurie dar prieð keletà metø tæs, ar tai buvo bausmë, iðbandy- apsvarstyti. Svarbiausia nesijaudin- và medþiagos skiautæ ir, atsigulusi jos visos buvo iðmestos á istorijos lengvai kildavo jo vaizduotëje ir mas, ar atpildas, iðsipildymas. Ir ta- ti, kartojo pats sau; atsipjovë kele- ant nugaros, atgræþë veidà á saulæ. ðiukðlynà. Taèiau juk kaþkur liko tie liedavosi ant popieriaus. Dabar jis da, ir dabar jis màstë tik apie viena tà duonos riekiø, sutepë sviestu, ási- buvæ mokiniai, liko jø varganos gal- kankinosi veltui, tarsi pasaulis, – kaip suprasti visa tai, kas pasibai- metë porà pomidorø. Ilgai pëdino Nukeltaá7p. vos, jas glosto vësus ðiaurës vëjas. kurá paþinojo, bûtø iðnykæs, o jis gë, iðnyko. ðaligatviais ir dviraèiø takais uþ Senstelëjæs vyras vis dar eina ir ei- atsidûræs ant kranto lyg þiopèio- Neþinojo, kur dingo jo iðmintis. miesto, pro já ûþë nesibaigiantis ma- na, seniai uþmirðæs, kur veda kelias janti þuvis. Dingo ir þodþiai, kuriais áveikdavo ðinø srautas, jis vis ëjo ir ëjo. Nebu- pro amþinàjá gaisrininkà Florijonà. Jis netikëjo, kad gyvenimas pra- nykius rudenis ir slogià vienatvæ, vo tikras, ar prieis koká eþerà, gal 3 KAUKO LAIPTAI . 2011 m. lapkrièio 4–9 d., Nr. 37 (355–796)

***

Lyg ðilkverpis verpiau að meilës siûlà – plonytá, stiprø, ðvelnø ir nematomà. Kad pailsëèiau, vakaras pasiûlë man ilgà naktá, o jinai ir atëmë

aukðèiausià dangø, á kurá þiûrëjau ir meilæ juo dangsèiau kaip ámanydamas. Maþiausià plyðá radæs ðvilpë vëjas mane bandydamas, nuo meilës vydamas.

Lyg ðilkverpis verpiau að meilës siûlà---

*** Alfui Pakënui

Sausá klausiausi, kaip ausá moko iðgirsti tyliausi snaigiø virpëjimai, sausá Vladas VAITKEVIÈIUS *** ir skrisk per pajûrá ðviesø snaigës kuþdëjo: sugausi á mûsø prikeltà tiesà, mus, jau iðtirpusias, – savo Ðá vakarà, matyt, jau niekas neuþeis – á mûsø rytà ir dienà, laimës akimirkà þavià. nei þvakdarys, nei amþinas guodëjas vëjas. á vaiko ðirdá kiekvienà. *** Lig iðnaktø gyvensiu vaizdiniais graþiais, Koplyèios spalvos boruþe, kuriuos nuo jaunumës kaip moterá mylëjau--- *** jau ðvinta, jau bangos ûþia... Teks laukti á tamsà ádûrus pavargusá þvilgsná, kada Ant dirvinës naðlaitës nutûpë melsvys iðnyks tie regëjimai niûrûs, *** ir pasakojo apie ryto groþá. o liks tik ðviesi valanda, *** Migla iðsisklaidys, ir tolumoj nuðvis Kur skuba patrakusios dienos balti berþynai, ilgesá iðoðæ. lyg nuojauta, lyg apreiðkimas ið Romos, Molëtø ar Vienos, Pavasariai gimsta ið sniego tos valios, kuri manyje ið jûrø, bedugniø, ið dþiungliø? arba ið vasario lietaus, jau buvo dar kûnui negimus, kuris per blakstienas nubëga Ko ðypsosi jos, ko nudþiunga, *** o að, atsirëmæs á jà, ir tyðka ant kelio plataus kai jas ið visø pakraðèiø jauèiausi stiprus, nors ne kartà ilgiau pasibûti kvieèiu? vaizduotës, trapiøjø svajoniø, Gydytojai Jelenai Labai stovëjau prie durø, kuriø, Jos ðypsosi, bet në uþ kà poezijos it prapulties þinojau, atverti neverta: nelieka – pamoja ranka... visø salomëjø ir oniø – Gieda ir klausos, uþ jø – daug ginkluotø kariø, prie jø karðto þodþio glaudies. gieda ir klausos, kaip þodþiai glaustos neleisianèiø man iðsiverþti Pavasariai gimsta ir skleidþias, ir tolsta anapus ðirdies. ið tos aplinkos, kurioje Praðymas ir tvindo laukus þaluma, Skamba ir tolsta, ir akys, ir sàþinë perði, ir praðo atleisti dviveidþiai, skamba ir tolsta. bet að dar bejëgis, deja--- Kai Baltijos vilnys ûþia, ir spindi viltis tolima... Juos girdi kaip þiedà praskleidþiantá tostà koplyèios spalvos boruþe, anapus gyvenimo ðito, ant aukðto garbingo kalno kuris lig dangaus medþiø lapais apkrito. pakilk nuo Birutës delno Skamba ir tolsta, skamba ir tolsta. Ir kur tu juos naktá vedies?

***

Uþ tø krantø, kuriuos matau, taèiau nesuprantu jø paskirties, saulëtekio gëlë nebijo aklos tamsos, nebijo to, ko nebijai ir tu, kai glostai jaunà virpanèià vandens lelijà.

Ji merkiasi prieð naktá, bet rytoj lyg nuotaka baltoji glausis prie bangeliø jaunystës eþero, o jo bangø kaitoj greitoj – ta gyvastis, kuri pavargusius mus kelia.

***

Verpetuoja þodþiai, sukasi ratu. Tuoj pajusi tu, kaip lyg peilis skrodþia

jie bekûnæ tamsà, þada: tuoj praðvis. Ak, naivusis tamsta, nebyli þuvis

niekam nepasakë pikto niekada, tik jos liûdnos akys lydi kaip skriauda. Birutës KAIRAITYTËS nuotraukos 4 KAUKO . 2011 m. lapkrièio 4–9 d., Nr. 37 (355–796) LAIPTAI Kûrybos tremtyje spalvos ir ðeðëliai

Jurga BARTKEVIÈIENË tik raðytojo gyvenimà ir kûrybà, bet ir visà literatûros laukà“. Monografijos autorius teigia, kad praradimas kartu tampa ir atradi- *** Laurynas Katkus savo knygos „Tarp Ar- kadijos ir Inferno: tremtis Johanneso Bob- mo sàlyga, kai privalu pasirinkti „vienà ið rowskio ir Alfonso Nykos-Niliûno lyrikoje“* atsivërusiø galimybiø“, ir taip tremties ið- gyvenimas, iki tol buvæs tik trauminis, kar- Smukau á klampø sapnà lyg á pelkæ, tema ávardija tremtá, o objektu – lyrikà. Atro- do, jog tremties (ar greièiau emigracijos) te- tu tampa ir kûrybos proverþiu. O fizinë dis- kol nubudau nustëræs, prakaituotas. ma ir vël tapo aktuali. Ekonominë emigraci- tancija nuo gimtosios aplinkos sustiprina „Neþydi ir neveisia tavo sodas“, – ja, ðimtai tûkstanèiø iðvykusiøjø, valdþios „savirefleksyvumà, dëmesá formai ir kalbai, kartojo protas, á akis paþvelgæ, abejingumas ir ignorancija keièia Lietuvos ávairiø alegorijos atmainø atgimimà“. veidà. Emigrantai – mirusios dvasios, statis- Toliau L. Katkus ðiek tiek dëmesio skiria erdvës modeliams tremties poezijoje, isto- jam pritarë uþkimæ vëjo gûsiai, tiniai vienetai, jø prisitaikymo ir skilusio identiteto problemos – „netikusio“ pasirin- rinëms alegorijos ir identifikacijos figûroms, kas naktá beldþiantys á mano langus. kimo rezultatas. L. Katkus leidþia mums á pa- tremties poetikai. Jis pastebi, jog „daugely- Að jiems prieðgyniavau: „Laimingas bûsiu, saulá paþvelgti „Kitø“, tai yra emigrantø, aki- je tremties literatûros pavyzdþiø vyrauja kol jausiu, kaip viltis, ramiai nuþengus mis. Nemaþai dëmesio (apie 30 puslapiø) ski- dvipolë erdvës struktûra: ideali, harmonin- riama teorinei tremties apþvalgai. Ðis termi- ga ir kita – distropinë, disforiðka, bekontû- ir sykiu jungiantis dvi Bobrowskio meni- rë. Kûriniuose svarios ribos figûros, kurios nës visatos dalis: gimtàjà Rytprûsiø ir ágy- nuo aukðto skliauto, sveikina kiekvienà nas ið pradþiø atrodo lyg ir ne visai deramas, juk kalbama apie pokario emigrantus, bet ir skiria, ir sieja su palikta erdve, o „tremtá tàjà rytinës Vidurio Europos“. iðëjusá á savo kiemà þmogø. ðiuo atveju pateisinamas, nes objektas – lyri- poetai poetizuoja gana heterogeniðkomis Pasak monografijos autoriaus, kitas svar- Dþiaugiuos, kad myliu, kad paguosti moku, ka – atskleidþia vidinæ tremtá kaip fizinës priemonëmis, kurios priklauso ir nuo asme- bus sarmatiðkojo pasaulio elementas yra kad sutinku kaip sveèià ðviesià mënesienà“ emigracijos rezultatà. niniø tremties patirèiø, ir nuo duotosios kal- gamta ir jos objektai. Þmonës „pasirodo po Monografijos autorius teorinëje dalyje ap- bos poetinës tradicijos“. gamtos ir tik jos apsuptyje“. Plaèiai vartoja- taria iðeivijos (egzilio) studijas Amerikoje ir Vo- Teorinio skyriaus pabaigoje paaiðkinami mi neorganinës gamtos ávaizdþiai: þiemos su- kietijoje. Ðalia anglosaksø literatûros kritikø metodiniai aspektai. Tai lyginamojo pobû- temos, tamsa, ðeðëliai, mirusiøjø garsai. Gam- *** Iano Burumos, Terry’io Eagletono, Roberto Ed- dþio darbas, tiriantis biografinæ-istorinæ plot- tos ávaizdþiai „kupini nejaukumo ir grës- wardso, Andrew Gurro, Edwardo Saido, Rober- mæ, o daugiausia dëmesio skiriama temati- mës“. Istorija J. Bobrowskio kûryboje uþima to Newmano, Micaelio Seidelio iðkyla ir lietu- niam lygmeniui bei keturiems jo sandams: blankià vietà: jos þymës retos, apie karà kal- Meilës kupinas inde, viø literatûros tyrëjai Juozas Grinius, Vytautas utopinëms erdvës reprezentacijoms, istori- bama puse lûpø, pasitelkiami pirmykðèiai lai- ar suduði, ar ne, Kavolis, Rimvydas Ðilbajoris, Tomas Venclo- nëms tremties alegorijoms ir tremtinio iden- kai, archajiðki personaþai. Beje, susidomëji- kai slogi neþinia va, Kazys Bradûnas. Mokslininkas nurodo, jog tifikacijos figûroms. Lyginamasis metodas ið mas prieðistore, pasak L. Katkaus, yra XX a. ðiandieninëje Lietuvoje tremties aspektu lite- pirmo þvilgsnio nematomas, nes kiekvienas pradþios modernistinës poezijos bruoþas. Ið- mano sàmonëj lindi ratûra faktiðkai nenagrinëjama. Ávade galima autorius aptariamas atskirai, o visi lyginami keliama dar viena vokieèiø poeto kûrybos surasti ádomiø dalykø apie skirtingø laikø trem- tik iðvadose. L. Katkus lyg ir pateisina pasi- ypatybë – portretiniai eilëraðèiai. Jø net trys ir kankina, ir slegia, tinius, iðskiriamos dvi tremties formos: imperi- rinktà metodà teigdamas, jog tremties temos rinkiniai, kuriuose dominuoja ávairiø laikø ir uþtemdo akis? në ir transimperinë. Ávardijami iðtremtieji: Ma- daugialypiðkumas, autoriaus kûrybos maty- menininkai, tremtiniai: Adomas Mickevi- Ar kada besugis rina Cvetajava, Ivanas Buninas, Vladimiras Na- mas kaip organiðkos visumos, bandymas èius, Paulis Celanas, Dylanas Thomas, Josep- bokovas, Thomas Mannas, Jamesas Joyce’as, lanksèiai interpretuoti, reflektuoti teksto ir has Conradas ir nemaþai kitø. Jie J. Bobrow- man likimo melagio Hermannas Brochas, Bretoldas Brechtas ir dar autoriaus ypatingumà esantys geresni anali- skiui tarsi mediumai, padedantys kalbëti apie daug kitø. Autorius teigia, kad transimperinë zës bûdai nei panaðumø bei skirtumø ieðko- tëvynæ tremtyje. Pasak autoriaus, tëvynës pra- suþeista, uþkalbëta, tremties atmaina jau tapusi globaliniu reiðki- jimas, autoriø lyginimas. Beje, mane kaip re- radimo tropà papildo „idealios vietos, u-to- suklaidinta ðirdis? niu ir tebesitæsia iki ðiolei. cenzentæ bûtent ðis pasirinkimas kiek nuliû- pijos vaizdinys“. J. Bobrowskio utopizmas Ta, kuri per naktis Darbe pasitelkiami intriguojantys Julijos dino, nes iki pat knygos pabaigos tikëjausi atitolæs nuo bukolinës lyrikos tradicijos, te- Kristevos apmàstymai apie dvasinæ tremtá, lyginimo. Tie keli puslapiai pabaigoje lûkes- matizuoja „ne tik idealià vietà, bet ir sàly- meilës roþiná gieda. tai yra susvetimëjimà, disidentystæ ir socia- èio nepateisino, ir vargu ar laikyèiau ðià kny- gas, kurios jà sukuria“, lyrinis balsas tragið- linæ atskirtá, bei Josepho Streklos atkirtá á gà komparatyvistine, bet tai jokiu bûdu ne- kas, o ne patetiðkas, iðpaþástantis savo kaltæ tokias kalbas. Beje, monografijos autorius sumaþina jos vertës. Net ir dviejø tremties bendruomenei, uþjauèiantis istorijoje pralai- tremtiniais laiko „tuos raðytojus, kuriems te- tema susijusiø autoriø kûrybos interpretaci- mëjusias tautas ir etnines grupes. *** ko patirti realø, geografiná vietos pakeiti- jos atrodo gana patrauklios ir ádomios. Ma- L. Katkus nemaþai dëmesio skiria neuþ- mà“. Taèiau pabrëþia, jog grieþta riba tarp nyèiau, autoriui nereiktø deklaruoti lygina- simezgusiam J. Bobrowskio ir P. Celano dia- mojo metodo. Nors gal tai yra modernus, vi- logui, aptaria pastarojo poetikos átakà Bob- Alyvos þydi, tremties ir emigracijos sunkiai nubrëþiama. Autorius taip pat bando atsakyti á klausi- dinis lyginimo bûdas? rowskio lyrikai, A. Mickevièiaus ir „Pono á svaigø þydrá mus: ar profesinis arba ekonominis emig- Knygos struktûra paprasta, bet dël to ir Tado“ keliones po vokieèiø poeto kûrybà. lyg á vaikystæ rantas yra tremtinys, jei savo situacijà ið- puiki. Po teorinës dalies randame Johanne- Taip pat kalbines priemones: jusliðkà þemës neriu negráþti, gyvena kaip tremtá? Kuo skiriasi emigranto so Bobrowskio tremties poezijos analizæ. ir sociumo bazës hipokalbà, daiktiðkà ir kon- ir tremtinio mentalitetas? Kà ávardija ter- Autorius fiksuoja jo biografijos faktus: po- kretø þodynà, tarminius ir regioninius þo- etas, prozininkas, nacistinës Vokietijos ar- dþius, parataksines jungtis, ðnekamosios kal- neriu ten likti, minas „vidinë emigracija“? Kaip apibrë- þiama diasporos literatûra? mijos karys, belaisvis, Rytprûsiø tremtinys, bos tonacijas, taupø retoriniø figûrø varto- pamirðti pyktá, Toliau monografijos autorius apþvelgia Rytø Berlyno gyventojas. Nepaisydamas ne- jimà, paprastumo ir elementarumo sieká. pamirðti gëlà, XX a. lietuviø ir vokieèiø literatûras, prasklei- pakitusios kalbinës ir dalinai kultûrinës ap- Monografijoje interpretuojami eilëraðèiai prikelti sielà. dþia tremties istorijos kontekstà. Pasirodo, ið- linkos, J. Bobrowská laiko emigrantu dël kû- „Die Memel“, „Ebene“, „Städte sah ich...“, eivijos lietuviai nesutarë net dël pavadini- rëjui bûdingos literatûrinës ávykiø reprezen- „Die Tomsker Straße“, „Wiedererweckung“ tacijos, tai yra ásivaizduojamos prarastosios ir dar daug kitø. Trumpai aptariamas J. Bob- Graþu matyti – mo (kà tai nustebins?), kas jie: tremtiniai, emigrantai, iðeiviai, pabëgëliai, dipukai, ið- tëvynës – Sarmatijos – vaizdinio sukûrimo. rowskio geriausiu laikytas kûrinys „Wilna“. alyvos þydi. vietintieji... Kostas Ostrauskas net neabejoja Autoriaus sprendimas lyg ir á pirmà vietà Monografijos autorius pateikia ne tik inter- esàs tremtinys, J. Grinius vengia ávardyti ið- iðkelti vokieèiø poetà man atrodo psicholo- pretacijø, bet ir istoriniø faktø. eivius tremtiniais, nes „vesti analogijà tarp giðkai pagrástas, nes skaitytojas visgi steng- Skyrius „Johannesas Bobrowskis: Utopi- sis „nukeliauti“ iki A. Nykos-Niliûno, ku- jos þemëlapis“ galëtø bûti labai ádomus ger- *** pasitraukimo á Vakarus ir Sibiro tremties fi- losofui atrodo negarbinga ir neetiðka“. Ber- rio kûrybà didþioji dauguma iðmano geriau. manistikos studentams ir þinovams bei itin nardas Brazdþionis mano, jog pereiti á emig- Tiesa, kelionë neprailgs. Trumpai pristato- informatyvus visiems kitiems monografijos Kasdien stebiu, kas skursta ir kas auga, rantø stadijà taip pat nedera. J. Grinius pasiû- mi kritikø darbai – raðytojas Franzas Fuh- skaitytojams. Tiesa, dël menko J. Bobrow- kas dþiaugiasi saulëtekiu, o kas – þara. lo vartoti „egzodo“ sàvokà, o V. Kavolis ir mannas pasakoja apie J. Bobrowská savo me- skio lyrikos paþinimo autoriaus þodþius man muaruose, Vytautas Kubilius pastebi poeto teko priimti kaip grynà tiesà, o juk visada Kasdien randu ir prarandu að daug kà kiti apie „Metmenø“ þurnalà susibûræ kultû- rininkai teikë pirmenybæ „egziliui“. Istori- eiliø erdvës lietuviðkus þenklus, Hansas norisi padiskutuoti ir pamàstyti, pakeisti sa- ir vis tikiu, kad blogio sieloje nëra. kas Vincas Trumpa siûlo vartoti terminà „pa- Christianas Kosleris priekaiðtauja interpre- vo nuomonæ. Tradicinë lyginamoji analizë bëgëliai“. Nepaisydamas visos ðios maiðaties tatoriams dël objektyvumo stokos, minimos bûtø labiau pasiteisinusi, norëjosi per A. Ny- L. Katkus renkasi tremties ir politinës emig- Regina Sinkevièienë ir Jurgita Katkauskie- ka-Niliûnà paþinti J. Bobrowská ir atvirkð- në ir dar keletas kitø. èiai. Kita vertus, juk autorius neturi patai- *** racijos terminus. Autorius taikliai pastebi, jog XX a. Lietuvos ir Vokietijos masinës trem- Skyrelyje „Erdvë ir Vardas“ aiðkinama kauti skaitytojui griaudamas savo sukurtà ty- ties datos nesutampa: Vokietijoje emigraci- Sarmatijos kraðto semantika, topografijos rimo sistemà. Nors skyriø teko skaityti prita- Nesësk á likimo karietà, ja prasideda Hitleriui atëjus á valdþià, o Lie- svarba J. Bobrowskio poetologijai, „polin- riant, jis vertas tam skirto laiko, interpretaci- ji rieda, be pertrûkio rieda. tuvoje – po Antrojo pasaulinio karo. kis á diskretiðkà, vertybiðkai þymëtà erdvæ“, jos ádomios, pateikti tekstai ir vertimai pade- sferiðkos erdvës struktûros ir poeto knygø da daugiau suþinoti apie menkokai paþásta- Nesësk. Kai praðysi sustoti, Skyrelyje „Teoriniai tremties literatûros kontekstai“ L. Katkus registruoja XX a. in- sandaros paralelës, aptariama protestantið- mà XX a. vokieèiø poetà. putoti þirgai ims ðuoliuoti. telektualus, apmàsèiusius „moderniojo sà- kos aplinkos percepcijos átaka J. Bobrow- moningumo ir tremties paraleles“. Minimi skio poetikai. Vëliau daug dëmesio skiria- Nukeltaá6p. Czeslawas Miloszas, Josifas Brodskis, Ma- ma upës figûros simbolikai ir svarbiausiai *Laurynas Katkus, Tarp Arkadijos ir In- *** rijas Goloboffas, Rene Charo, T. Venclova, poeto upei Nemunui. Prie jo J. Bobrowskis Jurijus Lotmanas, Wolfgangas Emmerichas, praleido vaikystæ, Nemunas buvæs rytinë ferno: tremtis Johanneso Bobrowskio ir Al- Arnoldas Toynbee, Hannah Arendt ir dar ne- Vokietijos siena, skyrusi civilizacijà nuo fonso Nykos-Niliûno lyrikoje. – Vilnius: Gyvenimo ðio pakraðty du þmogeliai keisti maþai kitø. Tremtis laikoma eksperimenti- „Rytinës Europos ne-civilizacijos“; auto- LLTI, 2010. skaièiuoja kaþkà ir ið delno á delnà deda. ne laboratorija, stiprybës iðbandymu, atsa- rius linkæs sudievinti, sugyvinti upæ. Metri- Galbût jie tikri, gal vaizduotës manos sukurti, ku, kraðtutiniu paratopijos raiðkos pavyz- ka, triskiemene ritmika atkuriamas lëtas ly- dþiu, sprogimu, chaosu. Ji regima kaip krað- gumø upës tekëjimas. Nemunas „veikia kaip gal ðiam uþkampy mirs jie, gal ateis á paradà. tutinë situacija, kuri „radikaliai pakeièia ne ypatingos átampos elementas, perskiriantis 5 KAUKO LAIPTAI . 2011 m. lapkrièio 4–9 d., Nr. 37 (355–796) Kûrybinë dràsa ir baimë „Pakelës ðunytyje“ Cz. Miloszas raðë: „Tikriausiai neámanoma nieko pasiekti nebû- nant ásitikinus savo pranaðumu. O ðis atsiranda þiûrint á kitø pasiekimus tarsi per ap- suktà þiûronà. Ir paskui sunku iðsivaduoti ið padarytos skriaudos jausmo.“ Du „Nemu- no“ klausimai Gvidui LATAKUI:

I – Kûrybinë dràsa – kas tai? Kiek ji siejasi su kûrëjo talentu, intelekto galia, vitaline, dvasine, gyvenimiðkàja patirtimi, vidine stiprybe? O gal tai arèiau troðkimo apsinuo- ginti, atsiverti, parodyti slapèiausias, intymiausias savo minèiø, potyriø, „nuodëmin- giausiø“ vizijø kerteles? Be to, ðiais laikais sparèiai populiarëja dar viena „dràsos“ rûðis – narsa neiðmanyti amato pagrindø, ignoruoti tradicijà ir kûrybiná palikimà, á ðuns dienas iðdëti visus autoritetus, arogantiðkai manyti, jog tik nuo tavæs ar tavo kartos ir prasideda tikroji kûryba. Ar tai nëra jau meninio chuliganizmo poþymiai? Bet gal ir jis, tarkim, saikingai dozuojamas, gali bûti perspektyvus bei vaisingas? II – O kas yra kûrybinë nedràsa, sutrikimas, netgi baimë? Kà galëtumëte pasakyti ir apie Lietuvos, ir apie globalizuoto pasaulio provincijos menininko sindromà? Gal toks visai neegzistuoja? Gvido LATAKO asmeninio archyvo nuotrauka

I-II laièiø... Daugybë tokios kûrybos. Amatas. Kas turi amatà ir yra per- Manijos. Jei netikësi savo dar- ðø, ir þmogus, netgi poetas, pasi- Taip mes prieiname prie vadinamo- ëjæs visà ðlifavimo ir genëjimo bais, nieko ir nepadarysi, bet kai per daro ne tiek þmogus, kiek gyva jo elitinio meno. Anie grafomanai mokyklà, tas paprastai jau ima abe- daug átikima savàja galia, kyla di- alaus baèka. – Þiûrëk neþiûrëjæs. Þiûrëk ne- turi pasakyti daugybæ dalykø: apie joti savo darbø neklystamumu. Juk delis pavojus atsidurti sanitarø Tad jei gerti, tai gerti vynà – þiûrëjæs pro apverstà monoklá, gera ðirdis, apie svaigias þvaigþdes, apie kiek teko zulinti pieðtukus ir teptu- draugijoj. Kai þmogus pradeda jis bent moka ðnibþdëti... literatûra vis tiek lieka gera, o pras- burlaiviø bures ir pienës pûkà, o ði- kus auditorijose prie modelio, kol vaizduotëje kalbëtis su menamais ta – prasta. Niekas nepadës: nori tie – profai – sau neleidþia bûti to- pasiekei ðioká toká lygá, kiek muzi- milþinais, ima nesusiðnekëti su ki- Laimës. Turiu savo þmoniø, sa- auksuok, aukðtink, dëk á kriðtolo kie naivûs. Ir kad pradës apie kir- kantui reikia þnaibyti stygas, kol tais þmonëmis. Baisu uþkrësti pro- vo darbø, rûpesèiø, dþiaugsmø ir vitrinas, bet prastas daiktas lieka minus kirminëlius triûbyti, kad pa- pradeda skambëti menkiausia der- tus kenksmingomis, bet graþiai amatø. Ir valandëliø, kai niekur prastas, o nebaigtas – nebaigtas. Ir sileis apie genitalijas per fekalijas më, melodija. Tai kodël taip tikëti skambanèiomis idëjomis. Ðtai kad nereikia lëkti. Tada imi kokià me- þibinto maiðu neapvoði. zaunyti! Tik laikykis. Ir tai daroma kiekvienu savo teksteliu? Ar raðy- ir Friedrichas Nietszche – juk bu- dþio lentà, daþø, grafitø ir prade- Geras knygas tik skaityk ir aukðtu stiliumi, estetizuotai, nieko mas ne toks pats amatas? Reikia ge- vo, þabaltys, geras poetas: Ðtai jums di paiðyti, raðyti, braukyti. Tai dþiaukis. Ir vëlei ið naujo skaityk. tokiam neprikiði dël formos suval- rokai pasimurkdyti prie raðliavø, kad naujà þmogø skelbiu, naujà þmogø vaistai nuo depresijø, nesusikal- Galima net mokytis atmintinai. Bet dymo. Ðitie mane erzina labiau nei tekstas lengvai plauktø, o tada gali – antþmogá. O kai reik, kas iðëjo ið bëjimø, susireikðminimø. Tad ir kai þmogeliai aplink pradeda raðy- anie, nes galëtø pasakyti, jei tik tu- palengva ir pamirðti iðmoktus daly- to naujojo þmogaus? Þmogaus sme- broliams sesëms linkiu – prisimis- ti niekus, o manosi raðantys,vata- rëtø kà. Neturi. O ir ið kur turës? Juk kus, kaip antai Leonardas Gutaus- genys, sukiðtos á ðuns kaukolæ – ðtai lykim dar ðalia raðymo kokio kito da neiðkentæs ir pats èiumpi plunks- jie... Sutikèiau, maje ðimts – raðy- kas savo tapyboje sëkmingai uþmirð- naujøjø laikø herojus – Poligrafas gyvenimo: ar knygas áriðinët sa- nà. Ið pagarbos literatûrai. Ið noro kit, tik kam á knygas grûdat? Kad ta, ko iðmokæs, ir gráþta prie iðtakø. Poligrafovièius. Ðarikovas, kad já vadarbiais virðais, ar iliustracijas apginti eilëraðtá. Bet kur tau! Ra- tokiu bûdu gydytøsi? Tik kam ta- O ðtai dar þalias poetas, girdás mûzø kur. Þmogus, siûlantis gyventi paiðyt paraðtëse, ar medá droþti, ðeivø ir visokiausiø kreivarankiø da savo negalià kitiems ant spran- ðnabþdesá, bûna skaudþiai gyveni- „po nastojaðèemu“, nevarginant rantyti kaip antai ëmësi samèius prisiplakëliø visada bus daugiau do uþkrauti? Taip, patologijos, ið- mo supurtytas, kai tenka susidurti savæs visokiais praðau-atsipra- dirbinti Agnë Þagrakalytë. Ma- nei jauèianèiø atsakomybæ uþ savo krypëliðkumo nûdien labai daug su paprastu darbu. Medþiagos pasi- ðau, o griebiant esmæ uþ ragø. Uþ nau, ji kà nors dar iðrantys. tekstus. Uþ paleistus á pasaulá dar- mene, ne tik literatûroje. prieðinimas. Medþiagos daþniausiai papø, turbût reiktø sakyti. Teori- bus. Ir rëkia jie garsiau uþ kitus. Li- prieðinasi. Ðtai, pavyzdþiui, nori pa- ja ir praktika. Siûlau F. Nietszche Raðyti. O kaip raðyti, að neþi- pa ant baèkø, skaito, deklamuoja, Srautas. Apie ydingà raðymo daryti emalio segæ, – turi susiruoðti dëstyti ne filosofijos, o eiliakalys- nau. Daug kas atsiranda ið abejo- tarpais net progiesmiais. Ir kaip ap- manierà – vadinamàjá sàmonës atitinkamo storio skardà, jà sukti per tës kurse ir po jo nagrinëti Mi- nës, neþinojimo ir virpesiø. Kar- siginti nuo tø grafomanijos kaska- srautà. Oi patogus ir vis populiarus plieno valcus, paskui sugrûsti skir- chailà Bulgakovà. Manau, brole- tais ir ið þinojimo. Visø pirma te- dø? Gal duoti per snapà? Oi neþi- metodas. Raðoma bet kas ir bet kaip, tingø spalvø emalio kruopeles, ið jø liai sesytës, raðantysis gaus atsa- bûnie gyvenimas, tegu skauda, nau, neþinau... tikint, kad èia esàs ðventas kûrybos iðdëlioti atitinkamà kompozicijà, kyti uþ paleistus pavëjui tekstus. bet per tai teðvytuliuoja ðviesos aktas, ið kurio në akmenëlio neva- vëliau ðità trapø dalykëlá degti aukð- Kaþkuriam pragaro rate. ðuorai. Eilëraðèiai padeda iðgy- Genijai. Dabar dël genijø. Yra lia pajudinti, nes taip geidæ asme- toje temperatûroje ir neþinoti, koks venti tamsybes, bet ne visada. Ti- þmoniø, kurie raðo iðkiliai. Ir paiðo niniai angelai. Ko gero, tai þaban- bus rezultatas, o tik nujausti ir tikëtis Svaigintis. Svaiginkimës, – pa- kiu jaunomis pajëgomis, ðtai Vai- iðkiliai, lipdo. Jie tai jau tikri profe- gos, á kurias pakliûva daug talen- atsitiktinumo malonës. Ir taip priei- sakë kitas genialus, bet piktybiø nius Bakas suðvito, Indrë Meðkë- sionalai. Bet toks raðymo stilius – tingø þmoniø. Að manau, reikia sa- nu prie Didþiojo Kûrëjo klausimo, o kupinas poetas, – vynu, poezija, naitë. dar ne iðkilus tekstas. O ðie kolegos vo tekstus ðlifuoti, tvarkyti, brau- jei priimi Jo buvimà, tai pats pasi- dorybe! Gerai pasakë. Bet kai Ir á senesniuosius, laiko patik- daþnai neturi ko pasakyti. Atseit ið- kyti. Kai pats nematai, papraðyti junti tik menku pameistriu, gizeliu, þmonës pasineria á viská ar absen- rintus, remiuosi: á Vytautà Bloþæ, kili forma pati save pateisina. Turi- ið ðalies paþiûrëti kità. Kuo pasiti- kuriam leidþiama irgi daryti savo tà kaip á ákvëpëjà, pasirodo, kad Marcelijø Martinaitá, Kornelijø nio ir nereikia. Turinio vietoj pri- ki. O ið ðono daþnai geriau matosi. menkniekius ðalia Meistro. Va tuo- ne tu juos valdai, o jie tave. Ir nu- Platelá, Vy Stulpinà, Don Kajokà. kimðkim bet ko: senø skudurø, pju- Tad – að uþ „ðlifarkæ“, uþ ðakeliø met ir traukiasi didybës manijos, su- sigeria karþygiai, ir nusilaka dai- Keliu uþ juos stiklà. venø, iðnarstytø lëliø, iðgertø bute- genëjimà, brûzgynø ðviesinimà. sireikðminimai, beprotnamis. niai. Daþnai kauðelis paima vir- Á abu klausimus atsakiau?

tis visada pabaigiama, niekur ne- ðuoliuojama. Visas tekstas kaip gi- Kûrybos tremtyje spalvos ir ðeðëliai li srauni upë. Struktûra nepriekaið- tinga ne tik formaliuoju, bet ir turi- nio poþiûriu. Ypaè ádomi teorinë Atkelta ið 5 p. ria sau jokios programos“, liudija þinomus tekstus. Girdëta labai Elioto, Konstantino Kavafio, Cz. knygos dalis, netikëtai iðlaikiusi praradimà. Nurodomi poetui svar- daug kas: tolimo nuo namø ir grá- Miloszo kûriniais. Ypaè ádomi man mane be nakties miego. Tikriausiai Treèioji dalis „Alfonsas Nyka- bûs kûrëjai: M. K. Èiurlionis, Mai- þimo motyvas, namø erdvës ir pasirodë Niliûno ir Amerikos san- dël puikios áþangos tikëjausi intri- Niliûnas: tarp Arkadijos ir Inferno“ ronis, V. Mykolaitis-Putinas. Niliû- þvilgsnio svarba, kelio ir miesto tykiø analizë: jo prieðiðkumas ame- guojanèios ir likusios dalies. Kad skirta daug geriau paþástamam kû- no lyrikos „erdvë pasirodo esanti simbolika, susvetimëjæs subjektas, rikietiðkai civilizacijai, jos kultû- ir kaip ten bûtø, ádomiø minèiø tik- rëjui. Sulaukusiam galybës inter- ne kas kita, kaip uþsimaskavusi ne- sûnaus palaidûno paveikslas, grá- ros formoms ir dël to atsirandantis rai esama. Tremties tema J. Bobrow- pretacijø. Monografijos autorius bûtis, todël ji „be prasmës“. Suran- þimo namo leitmotyvas... Supran- sarkazmas bei ironija. Taip pat pa- skio ir Niliûno kûryboje atskleista skiria lygiavertá dëmesá J. Bobrow- dama analogijø tarp niliûniðkosios tama, jog visko apie vienà autoriø straipos apie tautiðkumo sampratà visapusiðkai – nors pasirinktas kiek skiui ir A. Nykai-Niliûnui. Pasirink- erdvës percepcijos ir Naujøjø laikø pasakyti neámanoma, bet treèioji amerikietiðkoje màstysenoje, kai netikëtas lyginimo principas, bet ta panaði tyrimo struktûra. Ið pra- erdvës modelio. Iðkeliama egzisten- dalis, nors ir skirta niliûniðkai ið- emigrantai arba „savanoriðkai iðly- jis pateisinamas. Kai kurias monog- dþiø kalbama apie kritikø darbus, cialistinës filosofijos átaka Niliûno gyventai tremèiai (autorius teigia, do senàsias tautybes ir ágyja naujà rafijas galima skaityti dël malonu- poeto vietà lietuviðkame literatûri- kûrybai, kai þmonës, praradæ savo kad tai nauja), tampa tarsi jau se- amerikietiðkàjà tapatybæ“, arba ir mo, ði labiau skirta specialistui. In- niame kontekste, kitø autoriø men- individualybæ, tampa tik statisti- niai perskaitytø tekstø aidu. lieka „pilki þmonës“, emigrantai, triga ir þavesys, apëmæs skaitant áva- kà dëmesá tremties temai ir ðios te- niais vienetais. Primenama, jog ke- Á tà patá þvelgiama ið kito þiûros taip ir nevirtæ imigrantais. dinius skyrius, pasikeièia á dalyki- mos nuodugnios interpretacijos po- lias ir jam sinonimiðki ávaizdþiai taðko, bet ar pamatoma kas nors ne- „Pabaigos þodyje“ paþymimi ná pasikalbëjimà su autoriumi ir kû- reiká Niliûno poezijoje. nuolatos funkcionuoja Niliûno erd- matyto? Ðiek tiek naujëlesnis su- akcentai, iðryðkinamos Niliûno ir rëjais. Tai ðiek tiek nuvilia (visi mes Ðioje dalyje rasime istoriniø de- vës percepcijoje bei ápavidalina vokimas, kad Vokietija Niliûnui ne- J. Bobrowskio lyrikos paralelës: iðtroðkæ pramogø), bet visiðkai pa- taliø, tremties literatûros situacijos tremties ávyká. santi emigracijos vieta. Maþiau ki- erdvës naratyvo lygmens ir alego- teisina þanrà. Knygai negali prikið- apraðymà bei Niliûno iðskirtinumà Ar pasakoma kas nors labai nau- tø kritikø kalbëta ir apie vëlyvojo- rijos panaðumai, tremties temos ti nieko rimta, visos neigiamybës bendrame fone – jis atrodo pesimis- ja apie Niliûno lyrikà? Apskritai je Niliûno poezijoje atsirandanèius svarba, utopijos atsiradimas, trem- absoliuèiai subjektyvios. Reko- tiðkiausias, lyrinis subjektas „neku- kà galima naujo pasakyti apie A. geologinius ávaizdþius, autoriaus ties raiðkos identiðkumas. menduotina skaityti visiems besi- Nykà-Niliûnà? Daug tikëjausi ið susitapatinimà su Vergilijumi. Ver- Reikia paminëti, jog monogra- domintiesiems tremtimi, emigraci- treèiosios knygos dalies, bet nuo- tingos ásiliejanèios komparatyvis- fija paraðyta puikiu stiliumi. Saki- ja, J. Bobrowskiu, Niliûnu ir mo- latos jauèiausi, lyg skaityèiau jau tinës paralelës su Thomo Sternso nys gilina prieð já ëjusá sakiná. Min- nografijomis. 6 KAUKO . 2011 m. lapkrièio 4–9 d., Nr. 37 (355–796) LAIPTAI

stipria, apdovanoti visi þmonës. Gal- tæ dienraðtá, ásijungæ þinias ar TV su Ad rem bût ir gyvûnai. Þmogaus privalu- kalbanèiomis politikø galvomis. mas, jog jis ðià percepcijà suvokia ir Dominuoja ne poezija, bet gyveni- randa bûdø objektyvizuoti, padary- mo proza. Tai kiek paradoksalu, nes ti matomà sau ir kitiems. visi – kiekvienas individas, bendri- Taigi menas, o kartu ir poezija, ja, visuomenë, tauta, pagaliau netgi Pavëlavusios mintys kaip man atrodo, visø pirma yra ge- þmonija – verþiasi á gyvenimo po- bëjimas á vienà ar kità reiðkiná pa- ezijà, t. y. savo svajoniø ðalá, á savo Eugenijus ÞMUIDA gal dar muzika. Bet mûsø trijulë á þø paveikslà, skulptûrà, pagaliau – þvelgti estetiðkai. Poezija prasideda vizijà, idealø bûvá. Þmogus ne tik bohemiðkàjà stadijà neþengë – ið- peizaþà, saulëlydá, net savo nuotai- estetine pagava. Ar ji baigiasi eilë- stebi pasaulá, já suvokia, bet ir pats Á Poetinio Druskininkø rudens vaþiavome atgal á Kaunà. Visas ðis kà ávardyti poetiðka. Taigi klausi- raðèiu, èia jau kitas klausimas. Este- generuoja vaizdus bei vizijas. Tad ðventæ vaþiavau pirmàkart. Ne susi- nuotykis tuo bûtø ir pasibaigæs, jei- mas, kas yra arba kas nëra poezija, ið tinë pagava yra subjektyvi. Objek- kodël tiek daug prozos, kai visi ver- domëjæs poezija, bet kaip techninis gu kità dienà, prisiminæs rudeniná esmës – dalis klausimo „Kas yra me- tyvia ir visuotine ji virsta per menà. þiasi á poezijà? Vizijos neiðsitenka darbuotojas – gabenau þmonà ir jos Druskininkø vaizdà – jaukias alëjas nas?“, „Kas nëra menas?“, „Ar vis- Meno, kartu ir poezijos, iðtaka yra viena ðalia kitos, susikerta, viena ki- draugæ. Abi skaito ir kai kada raðo bei nejaukius miesto klestëjimo þen- kas gali virsti menu?“ Tai, beje, la- estetinio santykio atradimas ten, kur tà neigia – ir prasideda karas. Kas poezijà. Mano þmona gerai skaito, klus – ir diskusijà „Kas nëra poezi- bai seni klausimai. Apie juos para- kiti jo nepastebëjo arba iki ðiol ne- vienam gëris, kitam blogis, absur- o draugë – gerai raðo. Jos ten jau bu- ja“, nebûèiau ëmæs galvoti, jog tema ðyti iðtisi traktatai, o Lietuvoje bene objektyvizavo. Galima ir seniai þi- das. Napoleonas, Hitleris ir Stalinas vusios, bet, pasirodo, tik tam, kad ádomi, nors kiek klaidinanti savo ant- þinomiausia yra 1926-1927 m. dis- nomus bei iðreikðtus dalykus iðsa- turëjo savo vizijas. Taigi vizija gali vël gráþtø. O að gerai vairuoju ir tu- raðte. Minèiø, kuriø nedrumstë bûti- kusija apie kûrybà, vykusi tarp Ado- kyti naujai – formos suradimas taip versti gyvenimà ir rojumi, ir praga- riu savo tikslø – aplankyti antikva- nybës pasisakyti jaudulys, vis gau- mo Jakðto ir Vinco Mykolaièio-Pu- pat yra kûryba, subjektyvus esteti- ru. Tai lemia skirtinga jos „prigim- riatà, susitikti su senu draugu litera- sëjo, jos pageidavo bûti uþraðomos. tino. Pastarasis, gindamas þmogaus nis santykis. Kadangi subjektyviø tis“, nukreiptumas, filosofijoje ávar- tu, kuris iðsikëlë á pietiná kurortà. Klausimà „Kas nëra poezija?“ pa- suverenumà nuo subordinavimo santykiø numatyti ir iðsemti neáma- dijamas kaip þmogaus santykio su Nuo tada nesimatëm – ketverius me- togumo dëlei galima apversti ir pa- Dievui, á ðá klausimà atsakë, jog me- noma, poezija niekada nesibaigia. pasauliu dichotomija: turëti ir bûti. tus. Sykiu ir viena akimi pasiþiûrëti, klausti: „Ar viskas gali bûti poezi- nas esàs þmogiðkoji kûryba. Tai ádo- Taigi klausimas ir atsakymas galiau- Kai vizija kerojasi „turëti“ ir sykiu kaip atrodo ta keliø dienø fiesta, á ja?“ Kai sakome „poezija“, kà turi- mus ir vis dar nepasenæs atsakymas. siai yra toks: poezijos nëra ten, kur „valdyti“ kryptimi, ji nuo poezijos kurià taip verþiasi kai kurios sielos. me galvoje? Uþbaigtà kûriná? Bet Ádomus tuo aspektu, kad V. Myko- nëra estetinës percepcijos. Kasdie- tolsta, neiðvengiamai tampa agresy- Penktadiená, pirmà dienà, vyko ar tai bûtinai turi bûti þodþiai? Beje, laitis-Putinas kalba ne apie kûriná, në rutina nëra poezija, jei á jà nesu- vi ir naikinanti. Tikra poezija, me- apskrito stalo diskusija „Kas nëra po- diskusijoje, kurios klausiausi, prisi- bet apie kûrybà, t. y. procesà. Kûri- gebame paþvelgti poetiðkai. Taèiau nas apskritai susijæs su buvimo san- ezija“. Praneðimà skaitë Marijus Ðid- paþinsiu, ne itin ádëmiai, buvo kal- nys yra rezultatas. Literatûra, dailë, potencialiai kiekviena buities deta- tykiu. Matyti ir jausti gyvenimà, lauskas. Ádomø, jis sugeba intriguo- bama apie þodá, kalbà, kalbos menà muzika ir t. t. yra, kaip áprasta saky- lë, kiekvienas barnis ar nelaimë, per- dþiaugtis gyvybe, iðmokti bûti ðalia ti. Paskui buvo nemaþai pasisakan- ir tylà, kurioje taip pat esama poezi- ti, meno rûðys, arba iðraiðkos bûdai. leisti per estetinæ distancijà, gali kitø ir priimti bûtá kaip dovanà. Kurti èiøjø – poetø, filosofø, profesoriø, jos. Dar apie tuðèià lapà, kuriame gali Jais realizuojame tai, kà galëtume virsti menu – poezija, drama, kinu, poezijà aplink save ir savyje. Þmo- gana gausiø sveèiø ið uþsienio. Ið- bûti daugiau poezijos nei priraðyta- pavadinti poetiniu nusiteikimu. Jam opera. Kai þmogus tà potencijà jau- nija dar tik mokosi bûti. girdau visokiø versijø ir kalbø, man me. Visa tai puiku, bet tyla, pauzë, suteikiame (daþniau nesuteikiame) èia, jam poezija yra kiekvienas daik- Ar kada nors visi tapsime poetais? ne tokiø ádomiø. Po pertraukos, ku- tuðèias lapas turës semantiná krûvá meno kûrinio formà. Taigi prieð ei- tas ir kiekviena diena – net visas gy- Ar poezija áveiks nepoezijà? Niekas rios metu pasisveèiavome pas bièiu- ir bus paveikûs tik kontekste – kaip lëraðtá, paveikslà, skulptûrà dar eg- venimas. Taèiau tai iðskirtinis atve- neatsakys, tik gal daugelis sutiks, jog lá, jau pavakare, vyko poezijos skai- kûrinio visumos dalys, jos turinio zistuoja tai, ið ko kûrinys gimsta – jis. Daþniau vadinamasis „gyveni- toks siekis prasmingas. tymai, vëliau ið pagrindinës salës bei raiðkos elementai. Kaip propor- subjekto ir objekto neeilinio santy- mas“ mumyse uþmuða poezijà. In- Ar Poetinis Druskininkø ruduo persikëlæ á „Ðirdelæ“. Susidomëjimas cijos architektûroje. Beje, ar graþià kio, emocinio susijaudinimo, kurá formacijos srautas, ávykiø griûtis, di- sustiprino vienà kità poetà? Ar pa- jais, kaip man pasirodë, buvo dar di- katedrà galime pavadinti poezija? vadiname ákvëpimu. Ið kur atsiran- dëjantis tempas ir kaþkur dingstan- gausëjo poezijos? Tikëkimës. Tik- desnis, jautësi kylanti nuotaika ir Turbût. Kaþkas architektûrà pavadi- da ákvëpimas? Jis kyla ið þmogaus tis laikas naikina distancijà, nelei- riausiai kitàmet vël vaþiuosiu á bendras nusiteikimas leistis á ilgà va- no susitingusia muzika. Plaèiau gal- gebëjimo estetiðkai regëti pasaulá. dþia mumyse jai susifermentuoti. Dzûkijà – pasigrybauti metaforø ir karo maratonà – su poezija ir vynu, vodami, poezija galime vadinti gra- Estetine percepcija, labiau ar maþiau Kas nëra poezija, suþinome atsiver- idëjø... Uþraðinëtojas

Atkelta ið 3 p. ðito maþo, svetimo miesto, uþ nuga- Jis uþvertë galvà aukðtyn, dan- parkrito ant sofos, taèiau po minu- – Gilyn, kur ðirdis, niekada nesi- ros liko mediniai sukrypæ namai, gus siûbavo taip þemai, jog atrodë tës suèirðkë telefonas. leisk... Mindaugas Bakutis ið ðvarko ki- pradingo ir baltø plytø mûriukai. Jis – dar akimirka ir nusileis ant þemës. – Mindaugai, èia tu? Bakutis padëjo ragelá ir vël susi- ðenës iðsitraukë uþraðø knygutæ, il- atpaþino laukus. Èia atveþdavo ið Tada vaikðèios po tà nepermatomà Jis iðkart atpaþino balsà ir nu- rangë ant sofos, taèiau dabar akiø gai jà vartë. Nëra në vieno adreso, mokyklos pilkomis rudens dieno- dangø, nebebus nei dienos, nei nak- dþiugo it vaikas. neuþmerkë, o þvelgë á lubas. Gilyn, net moters, kuriai bûtø galima pa- mis, iðbarstydavo krûvelëmis, ir jie ties, valandos pavirs metais, o ðimt- – Kaip mane suradai? kur ðirdis, niekad nesileisk... Mo- skambinti. Ðtai kur atveda puikybë tarsi þvitrios pelytës bëginëjo su bu- meèiai pralëks lyg trumpa valanda. – Nenorëjau palikti vieniðo. Tu ters þodþiai, pamanë sau. ir vienatvë, – nusijuokë puse lûpø. rokø glëbiais arba tempë bulviø ki- Jis bus iðgelbëtas, ir nereikës bevil- juk vienas? Rytà Mindaugas Bakutis uþra- Gal tas Mykolas Juodeikis ið tikrø- birus. Gal jau tada tarp jø gyveno tiðkai stumti dienas, ir nereikës lauk- – Taip, – uþsikirto Bakutis. – Bu- kino kambará, raktà paliko duryse jø teisus, ir ryt ar poryt jau pats jo bûsimas sielø uþraðinëtojas, gal ir jis, ti mirties, ir nereikës nieko bijoti. vau susitikæs savo antrininkà, kuris... ir iðëjo á gatvæ. Jis vël buvo pasiry- ieðkosiu? Imk, sakysiu, mano sielà, Mindaugas Bakutis, troðko juo bûti Taèiau staiga dangaus properðoj – Að nenoriu, kad bûtum vienas. þæs áveikti tuos tris ðimtus kilomet- apraðyk jà, paliesk savo neðvariais – nuleidæs galvà ilgai spoksodavo á þybtelëjo saulës blyksnis, primin- – Tu irgi viena? rø, áveikti per valandà, per dienà, pirðtais – tik neleisk praþûti, iðnyk- juodà þemës grumstà. Ko jis èia da- damas, kad jis þingsniuoja papras- – Neþinau... Að skambinu tau. per metus. Neþinojo, kiek laiko pri- ti be pëdsako. Ne, – atkirs Mykolas bar ieðko? To paties grumsto, kad èiausiu keliu pro iðartus dirvonus ir – Mus skiria trys ðimtai kilo- reiks ðiam atstumui. Taèiau ëjo lyg Juodeikis, – ðiandien jau per vëlu, suspaustø stipriai pirðtais, kad ási- iki artëjanèios nakties netoli tenu- metrø... nematomos rankos stumiamas, lyg jau visos kortelës uþpildytos, tu li- mestø já ðvarko kiðenën? Gal nieko keliaus. Bakutis apsisuko ir patrau- – Ko norëjo tas, kaip jis ten?.. vëjo ðuoro genamas. Rudens ryto kai uþ borto, tavæs nëra! neieðko, tëra pilkas praeivis, uþmir- kë atgal á miestà. – ...uþraðinëtojas. Jis gvieðësi drëgmë skverbësi kiaurai per ðvar- Neskubëdamas Bakutis tolo nuo ðæs ir savo kelià, ir to kelio tikslà? Vieðbuèio kambary nuvargæs mano sielos. Gal net ðirdies... kà ir marðkinius. Upës pabaiga

Atkelta ið 3 p. iðtarti: kur að? Ásiklausai, uþ trobe- Laikas praryja savo vaikus; pra- mes patys, o ne pasaulio atspindþiai da tai buvo? Gal praëjusio amþiaus sio sienø girdëti vëjo ðniokðtimas, ryja áraðus, iðkaltus akmens plokð- mûsø akyse. Ir tikrovës nëra, laiko ðeðiasdeðimt aðtuntaisiais, o gal ðe- Po valandëlës suðilusi ji nusiren- lyg kas piltø vandená, o kai nutyks- tëse; taèiau ir vël atsiranda skambi- bëgsmo, ir knygø nëra. Viskà, kas ðiasdeðimt devintøjø pavasará – ta- gë ir dabar gulëjo visiðkai nuoga; ta – girdi plonytá cypsëjimà, tai nanèiø varpais ir klausianèiø – ko- paraðyta, nuplauna uþmerktos akys. da tai tikrai. Saulë bëginëjo po di- tikriausiai taip ir yra, esu nemato- smulkûs nakties gyvûnëliai stum- dël? Paklausk ir tu, kol tau deðimt Ðtai áraðas akmens plokðtëje prie dþiulá mokyklos kiemà, skardëjo mas. Ið pradþiø jis bijojo pajudëti, dosi prie tavo durø ir praðo áleisti. ar dvylika metø. katedros durø: mirë lapkrity 1618. pradinukø balseliai... kad koks garsas neiðduotø; sëdëjo Dabar tu ramus – jeigu yra nuolan- Aurimas pasitrynë pavargusias Gal þinai savo vardà, tu, kurs buvai Jis spoksojo pro langà diena die- sustingæs it akmuo, uþtirpo rankos kiai praðanèiø ir cypianèiø, nerei- akis, vël pasilenkë prie knygos. Ta- berniukas tais metais. Arba tu, ku- non ir vis nuklysdavo mintyse toli ir kojos, nebejautë net lieþuvio. Jis kia skubëti atverti durø. èiau dabar nebeskaitë, o pats ðnabþ- rio antkapy iðkalta: mirë spaly á prieká, á kokius nors du tûkstan- matë, kaip lygiai kilnojasi nepa- dëjo þodþius, tarsi raðytø savo bû- 1993. èiai pirmuosius; krutindamas lûpas þástamosios krûtinë; ji miega, pa- Atvaþiuosi á toká miestà pildyti simà gyvenimà. Jis regëjo viskà, kas Laikas praryja visus savo vaikus; suskaièiuodavo – jeigu taip atsi- manë Aurimas Gadeikis, galëèiau savo valios, norësi bûti pabëgæs nuo bus: sulauks keturiasdeðimties, vie- taèiau vël atsiranda skambinanèiø tiks, jeigu ávyks tie du tûkstanèiai tyliai dingti ið èia. Taèiau nebuvo visø, pats nuo savæs, norësi ðaukti – niðas vaikðèios pajûriu, klausysis varpais ir klausianèiø – kodël? pirmieji, tada man bus penkiasde- tikras, ar sugebës be garso pakilti esu pralaimëjæs, esu nugalëtas, bet bangø mûðos, gerklëj tramdys jau- Aurimai! – ðûktelëjo berniukas, ðimt... Ir já iðtikdavo tokia veido ið- ir nueiti. tame mieste tavo ðûksniai niekam dulá. Kaip þaibas nutvilkys ðviesa, taèiau jokio atsako, jokio garso. raiðka, lyg sukramèius kà nors la- nerûpës. Akies kraðtu matysi – èia jog privalëjo per tuos nugyventus Bangø gausmo uþtvindytas pajûris, bai rûgðtaus. Po valandos perver- Prieð daugybæ metø netikëjo, jog kiekvienas dreba ið baimës ir slap- metus áspëti savo ir savo artimøjø didþiuliai akmenys, ábridæ toli á van- davo kitas skaièius – du tûkstan- saulë leisis; ne, ji niekada nesilei- èia dþiaugiasi, kad dar gyvas, dar paslaptá, taèiau, pasirodo, tai ne dená, nudilusios, nebeáskaitomos èiai vienuoliktieji. O kas bus tada? dþia, gali kartu su ja varyti aplink gyvena, dar alsuoja – ne visa krûti- þmogaus jëgoms. Paslaptis vis prie- plokðtës prie katedros durø. Ðeðiasdeðimt. Ir já iðtikdavo siau- pasaulá ir visàlaik bus ðviesu, o tu ne, ne visiems matant, bet tykiai, kyje, ateity. Kodël reikia gyventi? Galbût geriausia visa tai pava- bas; ið klasës tarsi iðgaruodavo ne patenkintas þvengsi ið tø, kurie paslapèia, alsuoja ir laukia. Taèiau – klaus savæs. Kodël gyvenimas yra dinti – sapnas. tik mokytoja, bet ir visi bendra- stypso laukymëse ir spokso á saulë- ko? Tu ðito tikrai neþinai, tu atva- klaiki taurë, kurios neámanoma pri- Jo niekas nematë. Laikas jo ne- moksliai; ausyse imdavo spengti, lydá, o akys jø tik mirkt mirkt – jie þiavai pasislëpti pats nuo savæs, nuo pildyti? áveiks. burna iðdþiûdavo, pirðtai grodavo bijo, jie nenori atsisveikinti, jie pri- mirties kaip nuo moters, kurios ið Ir ðtai dabar jam keturiasdeðimt, suolo dangèiu... Niekas nebûtø ga- prato regëti ðviesà, uostyti gaivø vë- pradþiø lyg iðdegæs akis ieðkojai ir jis vël skaito tà paèià knygà, prieð Aurimas Gadeikis sëdëjo vidu- lëjæs pasakyti, kad jis neþino, kas jà, jie priprato prie savo amþinybës, troðkai, o dabar bëgi, slepiesi, krenti save mato deðimties ar dvylikos me- rinës eilës paskutiniajame suole ir yra mirties baimë. tokios trumpos, bet vis dëlto amþi- uþmarðtin. tø berniukà. Tos paèios akys, suge- þiûrëjo pro langà. Mokytojos bal- nybës, o dabar – saulë leidþiasi, ir Tave suras. Tu bûsi apsigyvenæs rianèios pasaulio vaizdus, tas pats so jau seniai negirdëjo, gal koká më- tamsa vis stipriau spraudþiasi á akis, sename sukiuþusiame trobesy. balsas, slopstantis prieð vakaro su- nesá ar du, tik laukë, kada visa tai jog net ausyse ima spengti, ir tegali temas. Paslapties nëra. Paslaptis – baigsis ir bus paleistas á laisvæ. Ka- 7 KAUKO LAIPTAI . 2011 m. lapkrièio 4–9 d., Nr. 37 (355–796)

Etaþerë Du ðiø metø Pirmosios knygos konkurso laimëtojai

Auðra KAZILIÛNAITË Jurgà ið vadovëlinio postmodernios prozos kanono. Kaip ir kiekvienais metais, Raðytnamio leidykla paskelbë pirmøjø knygø (PK) kon- kursà. Jame it kokiose varþybose smagiai rungtyniavo jaunieji arba tie autoriai ir auto- Aidas Juraðius „Luiso Alberto Salvatje- rës, kuriems dar kol kas nesukako 35 m. Tingiu samprotauti apie tai, kad ðis konkursas ros gyvenimo apraðymas“: eilëraðèiai. – yra diskriminuojantis ir iðkreipiantis kûrybos bei þmogaus egzistencijos santyká, palai- Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, Vil- kantis ir, atrodytø, netyèia kuriantis niekam nenaudingus stereotipus, bet norëdama nius, 2011. iðlikti sàþininga bent puse lûpø turiu apie tai uþsiminti. Taigi, mielieji, kodël pirmàjà Ðtai kitas PK laimëtojas – Aidas Jura- knygà autorius turi iðleisti iki 35 m.? Kodël to negali daryti vëliau? Manyèiau, atsaky- ðius – ilgai laukë savo knygos pasirody- mas gana paprastas – nes tiek Sovietø Sàjungos kapitalizme (!), tiek ðiuolaikinës nepri- mo. Maþiausiai trejus metus ið eilës ðiam klausomos (?) Lietuvos vartotojø visuomenëje kultûrininkai spraudþiami á klasifikaci- konkursëliui pateikdavo savo knygà. Mie- jos rëmus, taip kuriama hierarchija ir skatinamas karjeristiðkas rungtyniavimas. Ðiame lieji Gelinio Tuðinuko broliai, uþ kà, uþ kà þaidime, ypaè literatûros pasaulyje, hierarchijos laiptelá bandoma padaryti tiesiogiai save taip baudþiat? Dël ko neieðkote kitø proporcingà autoriaus biologiniam amþiui. leidyklø, jei PK leidþia visoká vidutiniðkà Kas nutiktø, jei tituluotas dvideðimtmetis autorius Joniukas X dalyvautø vienuose „briedà“ ir tyèia atmeta jûsø knygas? Kai skaitymuose greta nomenklatûriniais apdovanojimais Kalëdø proga dar nepapuoðto suþinojau, jog ðiais metais PK poezijos sek- ðeðiasdeðimtmeèio literatûros debiutanto Broniaus X? Mano manymu, tokiai galimybei cijoje su kitais varþæsis mano mëgstamos nederëtø uþkirsti kelio, o tai yra daroma visomis iðgalëmis, tiek literatûros finansavimo poetës Vaivos Grainytës rankraðtis nusilei- programose, tiek PK konkurse bei kitose plotmëse pasitelkiant ðá akivaizdþiai fiktyvø do kaþkokiam man tuo metu negirdëtam skirstymà. Iðleistø knygø skaièius, literatûriniø apdovanojimø gausa arba jø nebuvimas, A. Juraðiui, pamaniau – ir vël tas pats. Vël autoriaus amþius – visi ðie faktai, itin reikðmingi bandant tûlà kultûrininkà literatà bus vidutiniðkas poezijos rinkinys. Ir ðtai klasifikuoti hierarchijoje bei atitinkamai per jo uþimamà vietà þvelgti á kûrybà, ið tiesø perskaièiusi galiu teigti: retas atvejis – abi yra niekiniai. Skaitykime ir raðykime knygas, o ne klijuokimës ir klijuokime etiketes ant ðiø metø PK debiutines knygas, tiek J. Tu- jø, kitaip perskaitysime ne knygas, o tik etiketes, visà gyvenimà màstydami apie viena – masonytës prozos sekcijoje, tiek A. Jara- pirkti ar ne. ðiaus poezijos, verta skaityti ne vienà ir ne du kartus. Abu autoriai pasiþymi turtinga Jurgos knyga tikrai neásipaiðo á Raðytna- vaizduote ir savitais tekstais. raðyti ar ðiaip kur nors save padëti taip pat mio leidþiamø PK prozos knygø konteks- Bet viskà pradëkime ið pradþiø. Negir- ima imituodami þaisti pagal vyresnëliø pa- tà. Iðtikimas ðios serijos skaitytojas èia ne- dëtas, nematytas A. Juraðius vos paëmus á siûlytus modelius, A. Juraðius atsiskleidþia ras nei áprasto pseudodvasingo polëkio, nei rankas neseniai pasirodþiusià knygelæ pra- kaip talentingas kûrëjas, nebandantis uþ- lyriðkai verkðlenanèio egocentrizmo uþuo- juokino savo panaðumu á kità Aidà – Mar- siimti mimikrija ir taip konstruoti savo mazgø. Vietoj to puslapis po puslapio ve- èënà. Ketvirtajame virðelyje besipuikuo- vaidmená literatûrinëje bendruomenëje. riasi vis skirtingos ir sykiu panaðios istori- janèioje debiutanto (neapsiverèia lieþuvis Prieðingai – autorius yra akivaizdus pavyz- jos. Tokiø originaliø, ryðkiø bei postmo- sakyti „jaunojo poeto“ – A. Juraðius gimæs dys, jog neprivalu bûti ðioje bendruome- derniai dekonstruotø siuþetø lietuviø pro- 1979 m.) nuotraukoje á minëtàjá metrà pa- nëje, kad raðytum paveikiai bei gebëtum zoje dar nebuvo. Vienoje istorijoje veikë- naðus ne tik autoriaus veidas, bet ir apran- kurti naujø prasmiø kategorijas þongliruo- ja nusprendþia nusipirkti tëvà, kitoje – ðei- gos stilius: ðviesus dþemperis su dideliu ka- damas senosiomis. Tai akivaizdþiausiai ma ásivaikina serganèià senyvà moterá ið piðonu, pabruktas po tamsiu ðvarku ar striu- iliustruoja vienas man labiausiai patikusiø senukø namø, o kur dar moteris, virstanti ke, bei sportinë kepuraitë. O po nuotrauka eilëraðèiø „Luisas Albertas Salvatjera më- pitbuliu, kuris prieð daug metø jai gimdant flirtuodamas su skaitytoju tyèia ar netyèia gaujasi ikikolumbinës Actekijos nebûti- ákando sutuoktiniui – taip kvestionuoja- autorius raðo: „Vilniaus universitete studi- mi“: „kol santa batas nepalietë / ðio kranto ma linijinio laiko paradigma literatûroje. javau rusø filologijà, ðiuo metu gyvenu / mano þemës nëra / /.../ / kol santa ugnis Pirmoje ðios knygos apþvalgoje, pasiro- Klaipëdoje, dirbu vertëju. Kas èia dar? / Kar- nesudegino / ðio kaimo / mano namø nëra / dþiusioje „Respublikoje“, poetas Rimvy- tà mokykloje, kaþkelintø paauglystës me- /.../ / kol santa plunksna neapraðë / ðios aða- das Stankevièius dþiaugiasi, kad J. Tuma- tø rugsëjá, dvi uþ nugaros sëdinèios bend- ros / mano skausmo nëra“ (p. 5-6). sonytë, kitaip nei daugelis prozininkiø mo- raklasës vartë kà tik iðdalintus lietuviø li- Pagirtinas vien A. Jaraðiaus knygos „Lui- terø, renkasi trumposios prozos þanrà, o ne teratûros vadovëlius, galiausiai viena ið jø so Alberto Salvatjeros gyvenimo apraðy- romanà. Tenka pripaþinti, jog taip keistai kitai tarë: / – Bet tai kokie jie visi negra- mas“ sumanymas ant literatûrinio herojaus sukonstruoto ir ant tokiø klaidingø pama- þûs... / Kaip pasakytø Salvatjera, tai vienas Salvatjeros Lotynø Amerikos ritmais verti tø „parëdyto“ komplimento kultûrinëse ap- ið raktø, bet nebûtinai tinkamas.“ eilëraðtá po eilëraðèio ir taip sukurpti visà þvalgose jau seniai neteko matyti. Apþval- Toks þaismingas A. Juraðiaus maivyma- eiliø romanà, kuriame bet kuris tekstas su gininko manymu, autorës knygos sëkmë sis bei tekstais mestas iððûkis dvasingajai bet kuriuo kitu jau sudaro vientisà istorijà. Jurga Tumasonytë „Dirbtinë muselë“: grindþiama tuo, kad ji pasirinkusi þanrà, poezijai, kur dvasingumo pabrëþimas ir yra Dël tokio uþmojo lietuviø literatûroje trumpoji proza. – Lietuvos raðytojø sà- kuris ir skirtas moteriðkos lyties atstovei – vienintelis tikslas, gali ðokiruoti kai ku- debiutavæs Aidas galëtø bûti lygintinas su jungos leidykla, Vilnius, 2011. trumpàjà prozà. Ilgiau ðio ádomaus ir iliust- riuos skaitytojus ir paskatinti juos autoriø garsiuoju „Spun Riverio antologijos“ au- Pradëkime nuo antro labai asmeniðko ratyvaus momento plëtoti nederëtø, nes jis iðvadinti ávairiais, gan nedvasingais termi- toriumi Ergaru Lee Mastersu Amerikoje, o pagraudenimo. Taip taip taip... Su Jurga akivaizdþiai daugiau pasakantis, nei bet nais. Taèiau kitaip nei neva dvasingi po- dël minimalistiðko, ðvelnia ironija pagar- Tumasonyte mus sieja tie patys gimimo me- koks bandymas já interpretuoti. Taèiau sa- etai bei jø pëdomis sekantys jaunuoliai, ku- dinto stiliaus – su tautieèiu, tame pat mies- tai, toks pat chromosomø skaièius, ta pati vo ruoþtu galëèiau pastebëti, kad stilius, rie stokoja talento, neturi ko pasakyti, bet te, Klaipëdoje, kaip ir autorius gyvenan- lytis, maþdaug tie patys paþástami, studi- kuriuo J. Tumasonytë renkasi raðyti trum- dël niekur nedingstanèio noro dvasingai èiu Gintaru Grajausku. jos Vilniuje (tiesa, èia mûsø keliai kiek ið- pàjà prozà, labai ádomiai atsiskleistø ro- siskiria – Jurga ðiais metais baigë lietuviø mano þanre. Netgi galëèiau autorei palin- filologijà, að – istorijà), dar mus jungia këti to imtis. *** iðkrypëliðkas potraukis prie knygø ir do- Iðskirtinis J. Tumasonytës stilius pasi- mëjimasis tuo, kas ðiaip nukrypsta nuo þymi barokiðkai perkrauta, kièine, á absur- Geram mënesiui ákalintas sugipsuotos kojos, sëdþiu ant savo balkono normos plaèiàja prasme. Vos nepamirðau do glëbá vedanèia raiðka, tekstas maksima- slenksèio ir þiûriu á besileidþianèià saulæ, atsispindinèià nuo prieðais stûk- vienos maþos smulkmenos... Mes kartu gy- liai koncentruotas, sklidinai pripildytas sanèio penkiaaukðèio lango. vename! Taigi, kad nekiltø nereikalingø kultûriniø kontekstø bei poetiðkai avangar- Matau jà pro seno àþuolo lapus. Pro ðá àþuolà vaikystëje visa govëda átarimø esà að pernelyg subjektyvi ir giriu diðko metaforiðkumo. Interpretacijos lau- traukdavome maudytis á Nerá. Tada jis stovëjo iðdidþiai vieniðas, paèiame Jurgutæ tik dël to, jog mes naudojamës vie- kas toks platus, kad veikiai spëtø uþgoþti pievos pakraðtyje. na „mikrobange“, kuri priklauso toli gra- tuo pat metu vis dar savo ryðkumo nenu- Atsisveikinimas su diena ir jos dovanotais darbukais. Darbeliukais. Nuo- þu ne man, ið karto praneðu mielam mano stojantá siuþetà. Taèiau ðis iðsaugojamas, stabiaisiais bjaurybukais. kasmënesiniø apþvalgø skaitytojui – Jur- nepaaukojant jo prasmiø lauko pabaisai, Tokià pavakaræ pradedi ið tolo nujausti, kodël senovëje þmonës kalëjimà dël fragmentiðko kalbëjimo. Koncentruo- gos knygà að tuoj kaip reikiant sudirbsiu. vadindavo Dievo klëtimi. Va taip va. Tad galite ramiai skaityti to- tame Jurgos pasakojime pauzës momentas liau. Meluoju. Nieko man sudirbti nerei- beveik toks pat svarbus kaip Johno Cage’o kia, nes jà kaip reikiant sudirbo pati auto- muzikoje, gal net kartais svarbesnis ir dau- *** rë (nuo þodþio „darbas“ plaèiàja prasme, giau sakantis nei pats kalbëjimas. Ðis pau- áskaitant akivaizdø neeilinio talento mo- zës, plyðio groteskiðkoje absurdo orgijoje Kinas, sakë vienas teatro teoretikas, tai bûdas atrodyti geresniu aktoriu- mentà). radimas skaitytojui dovanoja progà uþpil- mi, negu esi. Pradedant ryðkiu, provokuojamu virðe- dyti prasivërusias spragas savo interpreta- Taèiau á jokià teorijà, á jokià doktrinà, iðtarà, apskritai á niekà neverta liu, kuriame panaudotas Aistës Jûrës ko- cijomis ir atkurti siuþetà, kuris taip dar ir þiûrëti pernelyg rimtai. liaþas, baigiant visais be iðimties tekstais, paryðkinamas. Knygoje atsiskleidþiantis Þinoma, ir á nuostatà, reikalaujanèià á niekà neþiûrëti pernelyg rimtai. gebëjimas nesuvaldytame interpretacijø Va èia jau bemaþ rimta. lauke toliau brëþti ryðkø, nors ir absurdu cave canem bei grotesku paþenklintà siuþetà iðskiria 8 . 2011 m. lapkrièio 4–9 d., Nr. 37 (355–796) Atgarsiai

nimà, todël kalbëti galëjo apibendrintai, fi- losofuodamas ir be pykèio. „Jis visada manë, Keturioliktasis Kas paslëpta po ðypsena? kad gyvenimo vertë slypi ne ávertinimuose, o jo kryptingume. Nuolat vaikð- Audronë MEÐKAUSKAITË èiojo su fotoaparatu rankose, ta- „Radviliðkio èiau lyg ir kaþko baiminosi, gal Narcizas Freimanas buvo foto- nepasitikëjo savimi“, – prisime- grafas, buvo geras þmogus, taikus na D. Kajokas. kraðto“ numeris paðnekovas. Inteligentiðkas ir Dirbant konkreèius darbus dþentelmeniðkas. Vienas tokiø ra- „Mano ûkyje“, „Tëviðkës þinio- miø þmoniø, kurie ilgainiui kaþ- se“ ir kitur svarstyti nebûdavo kaip tampa ryðkûs ir matomi, ku- kada. Tuomet Narcizas triûsë pre- rie suðildo savo buvimu, o jø ge- ciziðkai. Fotografuodavo labai rumas kasdien pastebimas maþo- daug, herojø ieðkodavo gatvëse, se smulkmenose. Raðytoja Viole- net uþeidavo á namus, ðiltai, nuo- ta Ðoblinskaitë prisimena, kaip jis ðirdþiai su jais bendraudavo, to- pirmosios knygos iðëjimo proga dël ir fotografuoti lengvai sek- surengtame vakarëlyje jos pamirð- davosi. Nuotraukø darydavo tas roþes veþë atiduoti iðties ne- daug, bet vëliau jas grieþtai at- trumpà kelià dviraèiu, nes manë, rinkdavo, paisë korektiðkumo. kad jai labai svarbu jas turëti. Ki- Buvo neapsakomai darbðtus tiems rytinæ kavà papuoðdavo ant þmogus, tarsi neiðsitekæs savo smilgos uþverta þemuoge, kiðenë- darbo rëmuose. Fotografuodamas je netikëtai atsirasdavo koks obuolys. Daugy- niai. Nuo tø laikø, kaip pati ávardijo, kai de- „Nemune“ jis lyg atsikvëpdavo, karðtligið- bë tokiø smulkmenø. Narcizas dalijo dëmesá mokratijos bûta maþai, o dëmesio vienas ki- kai kurdavo fotografijø „scenarijus“, netikë- ir gerumà rodanèius maþmoþius, nors paèiam tam ypaè daug. Narcizas buvo vienas tø, ku- tus rakursus, keistas situacijas, kuriose þmo- jø tikriausiai ne kartà pritrûkdavo. Taèiau daþ- rie aplinkiniams labai dosniai dalijo dëmesá. nës beveik tiesiogine prasme suðvytëdavo. niausiai fotografuodavo. Buvo ið tø fotogra- „Niekada jo nemaèiau pikto ar paniurusio. „Nemunas“ – kultûros gurkðnis, mano foto- fø, kuriems nepabosdavo ðis darbas, niekada Buvo labai netvarkingas, bet linksmas þmo- grafiniø ieðkojimø erdvë“, – yra sakæs foto- nuo jo nepavargdavo. Fotoaparatas prie jo buvo gus. Nuolat besiðypsantis keistai graudþia grafas. Raðytojas Viktoras Rudþianskas taip tarsi priaugæs. Raðytojas Stasys Stacevièius – dar ðypsena“, – prisimena raðytoja. Jai, kaip ir pat stebëjosi, kodël visus Narcizo fotogra- vienas áspûdingas Merkinës gyventojas – pri- daugeliui kitø, N. Freimanas labiau ástrigo fijø herojus, kuriuos irgi paþinojo, pama- simena, jog Narcizas su fotoaparatu eidavo net ne kaip fotografas, o kaip geras ir atidus þmo- tydavo visai kitaip. „Tose nuotraukose nuo Elena Romana CEMNOLONSKIENË þvejoti. Klausdavo, ar ruoðiasi þuvis fotogra- gus. Svarbiausi ne jo darbai, o asmenybë. jø sklisdavo keista ðviesa, jos ðiaip nepa- fuoti, o jis juokaudavo, kad tai jo þuvø ma- Kolega fotomenininkas Romualdas Ra- stebëdavau“, – prisiminë V. Rudþianskas, Áþanginiame þurnalo straipsnyje „Neiðsen- tuoklis – tos, kurios trumpesnës uþ objektyvà, kauskas prisipaþino, kad juos „Nemuno“ sve- daugybæ laiko su Narcizu praleisdavæs Mer- kantis kultûros ir istorijos ðaltinis“ informuo- jau netinkamos. Daþniausiai N. Freimanas áam- tainëje vienijo pokalbiai apie fotografijà. At- kinës klëtelëje ar prie lauþo rutuliojantis jama apie susikûrusià Kauno radviliðkënø þindavo aplink esanèius þmones, kuriems vë- rodo, Narcizas turëjo daug sumanymø, taèiau juoduoju humoru paskanintiems pokal- bendrijà. Jos tikslas – palaikyti glaudesná ry- liau geriausiai pavykusias nuotraukas dova- ne visus juos realizuodavo. „Ir að, ir Narcizas biams. ðá su gimtine, padëti kraðtieèiams iðsaugoti nodavo, na ir visokius „rimtus“ dalykus laik- esame ið tø, kuriems nuolat reikia (jam, deja, Antanas Sinkevièius prisiminë laikus, kai kultûros paveldà, istorinæ atmintá. raðèiø, þurnalø redakcijoms. Paprastai su þe- jau reikëjo) ateiti á „Nemuno“ redakcijà pa- veikë kino kûrëjø klubai, vadinamosios liau- Skirsnyje „Istorijos puslapius pasklai- mës ûkiu susijusius siuþetus ir kultûrinius ren- krauti savo dvasiniø baterijø. Tokie pokalbiai dies kino studijos, o N. Freimanas buvo ak- dþius“ pateikiami senieji raðtai apie Radvi- ginius, ryðkias asmenybes atgaivai. Þurnalis- mus tarsi stabilizuodavo. Narcizas taip ir neið- tyvus mëgëjiðkø filmø kûrëjas, labiausiai do- liðká, ákurtà XVI a. antroje pusëje, jo vardo tinë fotografija buvo jo darbas, o laisvalaikiu leido savo fotografijø albumo, nors yra publi- mëjæsis animacija. Taèiau vëliau atëjo foto- kilmæ. Humanitariniø mokslø daktaras Liubo- savaip eksperimentuodavo. Tiesa, Narcizas ne- kavæs gana daug ádomiø gamtos detaliø nuo- grafija ir kinà nukonkuravo. miras Viktoras Þeimantas apraðo miesto, kaip surengë fotografijø parodos, nes gal kiek per traukø. Mes su kolegomis fotografijø albumus Po darbø Narcizas vaþiuodavo á Merkinæ geleþinkeliø mazgo, formavimàsi XIX a. ant- atsargiai þvelgë ir stengësi grieþtai vertinti sa- daþnai vadiname antkapiais. Narcizui, deja, pailsëti. Ten jo laukë Bedugnio eþeras, klë- roje pusëje. vo darbus, galbût nerealizavo svarbiausiø su- jis jau bus „pastatytas“ po mirties“, – kalbëjo telëje paties sumûryta krosnis, miðkai. Plaèiame skirsnyje „Nepamirðti vardai“ pre- manymø ir paprasèiausiai niekada netroðko R. Rakauskas, pradëjæs rûpintis N. Freimano Energijos pasikraudavo vienumoje. Ma- latas Bronius Antanaitis nuðvieèia sudëtingà ðlovës ar vieðo pripaþinimo. Gyveno sau ir albumo sudarymu. Dabar galima laukti neti- loniai ir nuoðirdþiai bendravo, taèiau visada prelato Mykolo Karoso gyvenimà Antrojo pa- ðalia esantiesiems. këèiausiø siurprizø, fotografijas dar reikia su- iðlaikydamas inteligentui áprastà pagarbià saulinio karo metais Lietuvoje ir jo nuveiktus Fotografas iðëjo ið gyvenimo ðá pavasará, rankioti ið visø pakampiø, já paþinojusiø þmo- distancijà. Saugojo ir save, ir kitus. Jo vaka- taurius darbus Ðeduvoje sovietmeèiu. o spalio 28 d. þmonës susirinko minëti jo gim- niø, redakcijø. rëliai daþniausiai baigdavosi gana anksti. Net Istorikas Petras Juknevièius raðo apie krað- tadienio. Ne jubiliejaus, bet ðiaip sukakties, Tiesa, pats didþiausias palikimas, matyt, su savo þmona Olita gyveno atskirai, taip ið- tietá misionieriø ið Pakalniðkiø – Petrà Ur- kuri dabar svarbesnë pasilikusiesiems. Tiek taip ir liko Narcizo galvoje, o ne laikmenose. saugodami kûrybiðkà draugystæ ir pagarbà baitá, gyvenimà paskyrusá misijoms Kinijo- susirinkusiø þmoniø Kauno menininkø na- Ir net ne jo vieno. Raðytojas Donaldas Kajo- vienas kitam. je, Italijoje ir Brazilijoje. mø salë jau seniai nematë. Teko ieðkoti pa- kas taip pat turi iðsaugojæs tokiø fotografo Vakare mielai prisimename fotografà, ku- Þurnalo redaktorës Graþinos Dunauskie- pildomø këdþiø. Narcizo þmona, aktorë Oli- „Nemuno“ svetainëje nupasakotø vaizdø. rio gyvenimo neliudija jokie apdovanojimai nës parengtame interviu radviliðkietis majo- ta Dautartaitë sukvietë visus, kurie kartu su Ðios verbalizuotos nuotraukos yra brangiau- ir ávertinimai, kurio fotografijos iðsisklaidþiu- ras Eugenijus Lastauskas pasakoja apie ka- juo buvo. Þinoma, dar pernelyg maþai pra- sia Narcizo palikta dovana ðalia jaukiø po- sios po daugybës þmoniø namus, kuris gyve- riðkas tarptautines misijas karðtuosiuose tað- bëgo laiko, kad gimtadienis praeitø dþiugiai, kalbiø, kurie geriausiai susiklostydavo likus no taip, kaip jam labiausiai tiko. Gyveno ir kuose, apie paþintas pasaulio ðalis. todël vakarà nuspalvino minorinës gaidos, o dviese. Tada Narcizas atsiverdavo, nors ir ne- paliko daug. Ypaè nematomø dalykø. Ið Radviliðkio kilusi kaunietë pedagogë gal tik rudeniðka melancholija... perþengdavo diskretiðkumo ribos, niekada Graþinos Viktorijos PETROÐIENËS Nijolë Ðidlauskienë prisimena pagarbos ver- V. Ðoblinskaitë Narcizà paþinojo gana se- nesileisdavo á konkretybes. Paþinojo gyve- nuotrauka tus nepamirðtamus mokytojus: lituanistus Bronæ Katinienæ, Antanà Mikalkënà, Balá Se- revièiø, geografà Algá Petroná, gamtininkæ Stasæ Gelumbauskienæ, fizikà Albinà Striel- „Cantate Domino“ festivaliui pasibaigus nikà, klasës auklëtojà Jonà Þurauskà, kurie dirbo sudëtingais karo ir pokario metais Rad- Atkelta ið 2 p. skirtingais laikotarpiais. Devyni chorai dalyvavimas iðkilmingose giedamosiose ðv. viliðkio gimnazijoje. vienuolikoje kategorijø varþësi dël diplomø, Miðiose (Misae Cantata) lotynø kalba se- Raðytojas, human. m. dr. Jonas Linkevi- Grigaliðkojo giedojimo ðventës „Cantate specialiøjø prizø bei didþiojo festivalio „Grand nuoju Romos ritualu, po ðv. Miðiø sureng- èius plaèiai nuðvieèia Ðeduvos gimnazijos Domino ad fonets“ seminare parengti kûriniai Prix“. Já laimëjo Marijampolës Èeslovo tas koncertas atgaivino dvasià, pakylëjo virð mokytojo, dailininko ir literato, kalinio ir giedoti iðkilminguose miðparuose ðeðtadienio Sasnausko choras (meno vadovas ir vyr. kasdienybës rûpesèiø. Kai kurie klausyto- tremtinio Jono Ðvëdþdos nueità gyvenimo vakarà bei sekmadiená per Kristaus Karaliaus dirigentas Mindaugas Radzevièius). jai nepajuto, kaip prabëgo trys valandos kelià jo 100-øjø gimimo metiniø proga. Pa- ðventæ Kauno Vytauto Didþiojo baþnyèioje. Paskutinysis jungtinio choro sakralinës maldos, susipynusios su ðvelnia ir átaigia teikiama daug nuotraukø, tapybos darbø. Þur- Treèioji diena buvo skirta „Cantate muzikos festivalio „Cantate Domino“ akor- grigaliðkojo giedojimo ekspresija, ramybe nalo virðelá puoðia J. Ðvëgþdos paveikslas Domino“ ávairiø chorø kategorijø privalomos das ilgam iðliks „Vytautinës“ skliautuose. ir senosios iðkilmingos daugiabalsës poli- „Kraþantës þirgas“. Apraðomi dailininko anû- programos a cappella konkursui, kuriame Neiðvengiamos renginio pabaigos ir vis dar fonijos skambesiu. ko – garsaus smuikininko Martyno Ðvëgþ- dalyviai galëjo iðmëginti meistriðkumà nepasisotinusiø nuostabia muzika klausy- ,,Nemuno“ informacija dos von Bekerio – ádomûs atsiminimai apie atlikdami choro muzikos kûrinius, paraðytus tojø laukiantys þvilgsniai aiðkiai bylojo, kad Juozo KAMENSKO nuotraukos senelio asmenybæ. Kraðtietë pedagogë Irena Kazlauskienë pa- sakoja apie du kartus tremtinës dalià patyru- sià radviliðkietæ, ðviesaus atminimo Birðto- no ir Kauno gydytojà Laimà Þàsinaitæ-Braz- deikienæ. Mintimis apie rankiná su þurnalo skaity- tojais dalijasi XX a. Lietuvos rankinio þvaigþ- dþiø komandos vartininkë kraðtietë Roþë Krumholcaitë-Stasiulevièienë. Pristatoma rajono literatës Ritos Japkevi- èienës kûryba. Skyrelyje „In memoriam“ pagerbiama su Radviliðkio kraðtu susijusi garsi Lietuvos ak- torë Rûta Staliliûnaitë, literatë pedagogë Al- dona Valterienë. Þurnalo pabaigoje pateikiama Radvilið- kio rajono kultûros ávykiø kronika.

Marijampolës Èeslovo Sasnausko choras (vadovas Mindaugas Radzevièius). 9 Vilniaus langas . 2011 m. lapkrièio 4–9 d., Nr. 37 (355–796)

4 d., penktadiená, 15 val. Kau- no águlos karininkø ramovëje (A. Mickevièiaus g. 19), minint Tapyba ið Estijos 70-àsias pirmøjø masiniø Lietu- vos gyventojø trëmimø á Sibirà Andrius JAKUÈIÛNAS mà, keièiasi (keièiamas) ir to asmens metines, vyks dokumentiniø fil- santykis su pasauliu. mø ciklo „Lageriø moterys“: Senamiesèio menininkø galeri- Ankstesniuose M. Murkos dar- „Adelë Dirsytë“, „Stefanija Ladi- ja-dirbtuvë tæsia paþintá su jaunàja buose bûta daugiau maiðtingumo, gienë“, „Nijolë Sadûnaitë“ prem- (þinoma, meno pasaulyje þodis þiûrovà stengtasi ðokiruoti, savaip jera (autoriai: Vytautas Damaðe- vièius ir Juozas Matonis; Reda „jaunas“ yra sàlyginis) Baltijos ða- sukrësti. Dabartinë kûryba – bran- Sopranaitë, ,,Ateities leidybos cen- liø tapyba. Anksèiau pristatytos desnë. Menininkë labai daug dëme- tras“). Renginyje dalyvaus soviet- trys Latvijos menininkës, nûn atsi- sio skiria gruntui, medþiagos, ant meèio politinës kalinës: A. Èiur- græþta á estus. Laura Pold, Maarit kurios dirbs, kokybei. Bûtinas aukð- lienë, N. Sadûnaitë, Z. Bujanaus- Murka, Sirja-Liisa Eelma – bûtent tas meistriðkumas norint pastebëti kienë, M. Kibirkðtienë, M. Bloz- ðios kûrëjos pasirinktos atstovauti ir tapybos priemonëmis taip per- nelis (knygos apie A. Dirsytæ au- savo ðaliai gana ankðtoje galerijos teikti ðviesà, kad susidarytø kine- torius), S. Jurskytë ir A. Akstinas erdvëje. Jos ne naujokës nei Esti- matografijos, ypaè seno kino, áspû- (A. Dirsytës maldaknygiø uþsie- jos, nei Europos meno scenoje, kai dis. (Beje, M. Murkà su kinu sieja nio kalbomis leidëjai), LGGRTC kuriø ið jø darbø jau uþklydo á Vil- ypatingas ryðys – ji studijavusi ki- spec. tyrimø sk. ved. R. Narvy- das, A. Valevièienë (A. Dirsytës niø ir anksèiau drauge su meno mu- no dramaturgijà, pati filmuoja.) giminaitë). Áëjimas nemokamas. ge „Artvilnius“, o ir kitomis pro- Taip pat reikia nemaþos meistrys- goms. Vis dëlto nebûtø per stipru tës ir anatomijos þiniø, kad toji ðvie- pasakyti, kad apie ðios kaimyninës sa nebûtø perkrauta nereikalingø Baþnytinio paveldo muzieju- ðalies tapybà ir jos tendencijas þi- potëpiø, nepasiklystø nutapytame je (Ðv. Mykolo g. 9, Vilnius) nome ne tiek jau daug. Todël dar veide, ir tai menininkei, regis, pui- vyksta akcija „Klausk dràsiai viena proga ásitikinti, kaip kartais kiai pavyksta. apie krikðèioniðkàjá menà!“ Iki skirtingai ávairiose ðalyse suvokia- L. Pold (1984) artimas koliaþas – Sirja-Liisa EELMA. ,,Alphabet of painting. O“ lapkrièio 16 d., apsilankæ mu- tiek klasikinis, formavæsis XX a. ziejuje, rasite meno istorikà, ku- mos vadinamosios „dabarties ten- joms per maþus kiautus, tuðèias lie- nenorom nusiðypsoti priverèia ant ris trumpai pristatys muziejaus dencijos“ (o juk visur tarsi lenkty- meno istorijoje, tiek kaip priemo- jimo formas, ant drobiø ir tapo, ir porolono iðsiuvinëtas fotelis. Au- ekspozicijà ir atsakys á jums rûpi- niaujama su laiku, stengiamasi pri- në meno kûriniu perteikti ávairias siuvinëja. Senamiesèio menininkø torës darbai labai dinamiðki. Dygs- mus klausimus. Jei dràsiau klausti sivyti nepavejamà, ir, be abejo, ma- bûsenas, kurias sudëtinga ávardyti galerijoje-dirbtuvëje galime iðvys- niais perteikiamas tam tikras skub- ne vienam – atsivesk draugø! dingà ðiuolaikiðkumà, kuris pagei- þodþiais ar paaiðkinti tekstu. Tai ti tik maþo formato darbø, taèiau rumas, ðie nepastebimai pereina á Akcijai pasibaigus ádomiausi, daujamàja prasme turbût iðvis ne- net trukdytø, nes menininkæ domi- menininkë tapo ir labai dideles dro- pieðinius arba, atvirkðèiai, pieðinys aktualiausi klausimai bus paskelb- egzistuoja) yra vertinga, ir ja reikë- na þmogaus emocinio bûvio kai- bes – kaip tik toká kûriná dar gali- pratæsiamas dygsniais. ti Baþnytinio paveldo muziejaus tø skubëti naudotis, tuo labiau su- ta, negebëjimas viskà kontroliuo- ma pamatyti „Titanike“, kur ekspo- Sirja-Liisos (1973) paveikslø socialiniame tinkle ir baigiamojo- vokiant, jog daþnas ne menininkas ti. (L. Pold Tartu universitete lankë nuojami Jaunojo tapytojo prizo fi- motyvai – erdvës be þmoniø. Jose je akcijos ekskursijoje lapkrièio apie Estijos menà þino tik tiek, kiek filosofijos ir psichologijos paskai- nalininkø darbai. esama tam tikrø konstrukcijø, daik- 19 d. 14 val. tas). Toms neávardijamoms bûse- Muziejaus darbo laikas: antra- plaèiai þiniasklaidoje pasklido þi- Menininkei bûdingas ðvelnus tø, jos primena tuðèias scenas, ðio- dieniais–ðeðtadieniais 11–18 val. nia apie prieð kelerius metus atida- noms perteikti Laura naudoja tapy- humoro bei autoironijos jausmas. se, regis, tuoj turëtø prasidëti veiks- Daugiau informacijos tel. (8 5) rytà garsøjá Kumu muziejø. bà, videomenà, poezijà. Ant pa- Sakykime, vos áëjusá á galerijà lan- mas, bet viskas apimta sàstingio. 269 7803, el. p. muziejus@bpmu- Tikriausiai pati þinomiausia ið veikslø klijuoja gipsà, ðalia dide- kytojà pasitinka Lauros autoportre- Menininkës kûriniuose atsikartoja ziejus.lt, www.bpmuziejus.lt. darbus eksponuojanèiø autoriø yra liø moliniø skulptûrø eksponuoja tas, kuriam prisiûtos... ausys. Norom vaikystëje skaitytos Jenso Sigsga- M. Murka (1981) – viena garsiau- ardo knygos „Palë vienas pasauly- siø Estijos fotorealisèiø. Jos pa- je“ áspûdþiai: maþo berniuko kla- KafkART. veikslø temos gimsta ið asmeniniø jonës po tuðèià saulëtà miestà, me- Tarpmedialûs susitikimai istorijø ir patirèiø. Daþnai kaip pa- tafizinë pasakojimo nuotaika. grindinæ veikëjà tapo save. Ðioje „Mane traukia tuðèios vietos, 4 d., penktadiená, 15 val. VDU parodoje eksponuojamas 16 pa- kuriose kiekvienas gali imtis kurti menø galerijoje „101“ (Laisvës al. veikslø ciklas ir videofilmas „Plau- savo pasaulá nuo pradþiø. Ðá mo- 53) – studentø vertimo konkurso kø galia“ („Hairpower“, 2010). Pa- mentà að ir renkuosi kaip pagrindi- nugalëtojø apdovanojimas. Po- grindiniu motyvu pasirinkusi epi- næ paveikslø temà. Visa, kas mus kalbis apie literatûrinio vertimo zodà ið nebyliojo filmo „Þanos d‘Ark problemas. F. Kafkos kûriniø ver- supa, yra tarsi tuðti, gyvenimo dra- timai á lietuviø kalbà. Dalyvauja kanèia“ (reþisierius Carl Th. Dreye- moms skirti árenginiai. Kaip ir ta- vertëjas Teodoras Èetrauskas, Vil- ris, 1928) ji tapo Þanos galvà nu- pybos procesas. Turi drobæ, daþø, niaus Goethe’s instituto vadovë kirptais prieð egzekucijà plaukais. vaizdiná, bet kas ið viso to iðeis, ne- Johanna M. Keller, Lietuvos lite- Plaukø kirpimo veiksmu ið herojës aiðku“, – sako tapytoja. ratûros vertëjø sàjungos pirminin- atimama dalis asmenybës. Ðá aktà Senamiesèio menininkø galeri- kë Jurgita Mikutytë. Vertinimo supa mitai ir tabu. Jaunuoliams ka- joje-dirbtuvëje eksponuojamuose komisija: prof. Sigita Barniðkie- riuomenëje skutamos galvos, plau- darbuose vaizduojamos vieniðos fi- në (VDU), Vilija Gerulaitienë kus nusiskuta ir vienuoliai budis- gûros tuðèioje erdvëje. Tos figûros – (vertëja), Aurelija Mikolaitytë tai. Ilgi veðlûs moterø plaukai rodo ðiuo atveju raidës – iðryðkina erd- (VDU), Jurgita Mikutytë (LLVS, jø sveikatà ir t. t. Tam tikra prasme vertinimo komisijos pirmininkë). væ, jos tuðtumà, taèiau tuo pat metu 7–11 d., pirmadiená–penkta- plaukai yra riba tarp asmens ir já ðis tuðtumas padeda jausti formà, ði- diená, nuo 16 val. VDU Konferen- supanèio pasaulio, juos nukerpant, taip iðlaikoma harmoninga pusiau- cijø salëje (Muitinës g. 7) – Lau- t. y. atlikus grynai kûniðkà veiks- Maarit MURKA. „Hairpower“. svyra tarp erdvës ir formos. ryno Katkaus kûrybinio raðymo seminaras „Raðyti kaip K“ (visø disciplinø studentams). 7 d., pirmadiená, 16.30 val. VDU Menø fakulteto Medijø me- no studijoje (Vytauto pr. 71) – vi- deomeno kûrybinës dirbtuvës stu- dentams: „Nuo teksto iki ekrano“. Veda dr. Rimantas Plungë (VDU), Remigijus Venckus (VDU). 7 d., pirmadiená, 18 val. VDU menø galerijoje „101“ – „Evan- gelija pagal Franzà Kafkà“. Lite- ratûrinis koliaþas. Skaito Grego- rijus von Leitisas („Elysium – bet- ween two continents“, Niujorkas, JAV). Koncepcija ir ávadinë pa- skaita: Michaelio Lahro („Ely- sium – between two continents“, Niujorkas, JAV), vokieèiø k. 8 d., antradiená, 18 val. VDU menø galerijoje „101“ – literatû- rinis vakaras su raðytoju Marku Zingeriu. Veda dr. Dalia Kuizinie- në (VDU). 9 d., treèiadiená, 18 val. VDU menø galerijoje „101“ – paskaita „Emotional Understanding – A Fresh Perspective on Kafka“. Skai- to referentas Jean-Pierre Palmier (Bielefeldo universitetas, Vokie- Lauros Pold darbai. tija), anglø k. 10 . 2011 m. lapkrièio 4–9 d., Nr. 37 (355–796) Kampas

Kauno valstybinis muzikinis teatras 4 d., penktadiená, 19 val. „Atrask: energijà, emocijas, en- 6 d., sekmadiená, 18 val. Lino Adomaièio „Dul- tuziazmà“ – svingo muzikoje ir kiø spindesys“. Dviejø daliø ðokio spektaklis. lindyhopo ðokiuose. Dalyvaus: Choreografai ir libreto autoriai Dainius Bervin- Kauno dþiazo kvinteto muzi- gis ir Gintaras Visockis, dailininkë Marija Ruba- kantai ir Lindyhop.lt klubas ið 92-ojo kûrybinio sezono lapkrièio mënesio vièiûtë. Spektaklio trukmë – 2.30 val. Bilietø kai- Vilniaus. Bilieto kaina – 20 Lt, repertuaras nos – 20, 30, 50, 60, 100 Lt. moksleiviams, studentams, senjorams, þmonëms su negalia 4 d., penktadiená, 18 val. Ilgojoje salëje (Kæstuèio g. 62) – 9 d., treèiadiená, 17 val. Rièardo Rodþerso „Muzikos ir turintiems „Daily Card“ nuolaidø kortelæ – 15 Lt. Biljanos Srlbjanoviè „Skëriai“. Dviejø daliø tragikomedija. garsai“. Dviejø veiksmø miuziklas visai ðeimai. Reþisie- 8 d., antradiená, 18 val. koncertas „Kerintis operos pa- Reþisierius Rolandas Atkoèiûnas. Spektaklio trukmë – 3 val. rius Nerijus Petrokas, dirigentas Julius Vilnonis, dailinin- saulis“. Dalyvaus: Vega Maðèinskaitë (sopranas), Vaidas Vyð- Bilieto kaina – 30 Lt. kë Virginija Idzelytë. Spektaklio trukmë – 2.45 val. Bilie- niauskas (tenoras). Akompanuos Dainius Kepeþinskas. Va- 5 d., ðeðtadiená, 12 val. Penktojoje salëje (Laisvës al. 71) – tø kainos – 7, 15, 20, 25, 50 Lt. Skirta vyresniøjø klasiø karà ves aktorë Virginija Kochanskytë. Skambës arijos ir du- premjera: Lewiso Carrollo „Alisa stebuklø ðalyje“. Spektaklis moksleiviams. etai ið G. Verdi operos „Otelas“, G. Puccini „Madam Bater- vaikams. Adaptacijos autorë ir reþisierë Ewa Piotrowska. Spek- Teatro kasa (Laisvës al. 91) dirba II-VII 11-14, 14.45-18 val., flai“ ir kt. Bilieto kaina – 12 Lt, moksleiviams, studentams, taklio trukmë – 1.30 val. Bilieto kaina – 15 Lt. tel. 20 09 33. Bilietus taip pat galima ásigyti internetu senjorams, þmonëms su negalia ir turintiems „Daily Card“ 5 d., ðeðtadiená, 18 val. Maþojoje scenoje (Laisvës al. 71, www.muzikinisteatras.lt. nuolaidø kortelæ–8Lt. V a.) – Mariuso von Mayenburgo „Bjaurusis“. Skalpelio pjûvis. Bilietus galima ásigyti Kauno menininkø namø „Mûzø Reþisierius Vilius Malinauskas. Spektaklio trukmë – 1.30 val. 5 d., ðeðtadiená, 18 val. svetainëje“ (I–IV 10–13 val., 14–17 val., V 10–13 val., 14– Bilietø kainos – 25, 30 Lt. Kostas Smoriginas – „vël 16 val.) ir visose Tiketa kasose. 5 d., ðeðtadiená, 19 val. Ilgojoje salëje (Kæstuèio g. 62) – sielos ðauksmo virpesy....“ 4 d., penktadiená, 17 val. Maironio multikultûros kûrëjø asociacijos AGNUS OK dþiazo minia- Naujo albumo dainos. Bi- lietuviø literatûros muziejus (Rotuðës a. tiûros po teatro skliautais. Giedrë Kilèiauskienë su grupe. lietø kainos – 23, 33, 43, 53 Lt. Bilietus platina Tiketa. 13) kvieèia á raðytojo Petro Venclovo Renginio trukmë – 1.20 val. Bilietø kainos – nuo 23 Lt. 6 d., sekmadiená, 17 val. pirmà kartà Lietuvoje – ban- naujosios knygos „Kartybiø taurë – iki Bilietus platina Bilietai.lt ir teatro kasa,1 val. prieð renginá. dûra ir orkestras! Dmytro Hubyak (bandûra, baritonas, Uk- dugno“ sutiktuves. Kartu su knygos au- 6 d., sekmadiená, 17 val. Tavernos salëje (Kæstuèio g. 62) – raina), Irina Hubyak (bandûra, sopranas, Ukraina). Nacio- toriumi dalyvaus prof. Aleksandras Kras- Tonino Guerros „Ketvirtoji këdë“. Vienos dalies komedija. nalinës M. K. Èiurlionio meno mokyklos simfoninis or- novas, „Naujosios Romuvos fondo“ direktorius Andrius Ko- Reþisierius Rolandas Atkoèiûnas. Spektaklio trukmë – 1 val. kestras (meno vadovas ir dirigentas Martynas Staðkus). Di- nickis, raðytojai Robertas Keturakis ir Petras Palilionis, akto- Bilietø kainos – 20, 25 Lt. rigentas Martynas Staðkus. Programoje: J. S. Bacho, A. Vi- rius Henrikas Savickis. Renginá ves Aldona Ruseckaitë. 6 d., sekmadiená, 18 val. Penktojoje salëje (Laisvës al. valdi, W. A. Mozarto, G. F. Handelio ir Ukrainos kompo- Maironio lietuviø literatûros muziejuje ðiuo metu veikia 71) – „Laimingi“. Dviejø daliø spektaklis pagal Friedricho zitoriø kûriniai, dainos, romansai. Bilietø kainos – 10, parodos: von Schillerio „Klastà ir meilæ“. Reþisierius Artûras Areima. 15, 20 Lt. „Sugráþimai“ (skirta iðeiviø raðytojø kultûriniam gyveni- Spektaklio trukmë – 2.40 val. Bilieto kaina – 30 Lt. Filharmonijos kasa (L. Sapiegos g. 5) dirba II-VII 14-18 val., mui Vokietijoje ir Austrijoje 1944-1950 m.), 8 d., antradiená, 9 d., treèiadiená, 18 val. Ilgojoje salëje tel. 20 04 78. Bilietus taip pat platina Tiketa. „Gabrielë Petkevièaitë-Bitë: raðytoja, pedagogë, politi- (Kæstuèio g. 62) – Antono Èechovo „Palata“. Vienos dalies kë“ (1861-1943), spektaklis. Inscenizacijos autorius ir reþisierius Rolandas Kaz- XVI tarptautinis ðiuolaikinës „Ið gyvenimo á knygà“ (Vytautui Sirijos Girai – 100), las. Spektaklio trukmë – 1.50 val. Bilieto kaina – 50 Lt. muzikos festivalis „Ið arti“ „Man patiko tik vandenys gilûs“ (Vytautui Maèerniui – 90), 8 d., antradiená, 9 d., treèiadiená, 19 val. Penktojoje salëje 4 d., penktadiená, 18 val. „Pasaulis – tarsi ástabi pasaka“ (paroda skirta Juliui Vik- (Laisvës al. 71) – Gyèio Ivanausko teatro premjera – Akvilës torui Kaupui), Melkûnaitës „Marko (Kavoliø kabaretas)“. Dviejø daliø spek- Simf...O!!! Kauno valstybinëje fil- harmonijoje – lietuviø kompozito- „Muziejaus istorijos fragmentai“ (paroda skirta muziejaus taklis. Reþisierius Gytis Ivanauskas. Spektaklio trukmë – 2 val. 75-meèio jubiliejui). Bilieto kaina – 60 Lt. riø simfoninës premjeros. Skiriama 9 d., treèiadiená, 18 val. Maþojoje scenoje (Laisvës al. M. K. Èiurlionio 100-osioms mir- 71, V a.) – Inos Pukelytës „Meilë Paryþiuje“. Vienos dalies ties metinëms. Lietuvos nacionali- 5 d., ðeðtadiená, 16 val. Kauno tautinës kultûros centre kabaretinë komedija. Reþisierë I. Pukelytë. Spektaklio truk- nis simfoninis orkestras (meno va- (A. Jakðto g. 18 ) – paskaita „Ávedimas á mirties virsmà. Pasiruo- më – 1 val. Bilieto kaina – 25 Lt. dovas ir vyr. dirigentas Juozas Domarkas). Dirigentas Ro- ðimo mirèiai paproèiai“. Lektorius Aleksandras Þarskus. 18 val. Teatro kasa (Laisvës al. 71) dirba kasdien 10.30-19 val., bertas Ðervenikas. Dalyvauja poetas Rolandas Rastaus- paskaita „Ðiuolaikinio þmogaus liga – akedia, nuolatinis neri- tel. 22 40 64. Bilietus taip pat platina Tiketa. kas. Programoje: kompozitoriø V. Bartulio, D. Kairaity- mas“. Dalyvauja signataras kultûrologas Algirdas Patackas. tës, G. Kuprevièiaus, Ð. Nako kûriniai. Bilietø kainos – Nuo7d.kvieèiame vaikus ir jø ðeimos narius dalyvauti Kauno kamerinis teatras 10, 15 Lt. tradiciniame konkurse „Giminës medis“. Laukiame ðeimos 5 d., ðeðtadiená, 16 val. Varpai. Vytauto Didþiojo Karo nuotraukø, istorijø apraðymø, genealogijos medþiø, herbø. 6 d., sekmadiená, 18 val. Fransua Rablë „Gar- muziejaus sodelyje – lietuviø kompozitoriø konkurso ka- Darbus pristatyti iki lapkrièio 28 d. á KTKC metodininkei gantiua ir Pantagriuelis“. Uþstalë tikriesiems rilijonui ir balsui kûriniø atlikimas, premijø áteikimas. Da- Jurgitai Kilikauskienei. Informacija tel. (8 679) 36715, gurmanams (N–18). Reþisierius Stanislovas Ru- lyvauja: Gintarë Skerytë (sopranas), Giedrius Kuprevièius, www.ktkc.lt. binovas. Spektaklio trukmë – 1.55 val. Bilietø Julius Vilnonis. Renginys nemokamas. 7 d., pirmadiená, 18 val. KTKC etninës veiklos studijoje kainos – 40, 50 Lt. 6 d., sekmadiená, 12-14 val. Koncepcija. Irenos Mikuli- (Kalnieèiø g. 180) – mokymai jaunimui ir suaugusiesiems Teatro kasa (Kæstuèio g. 74A) dirba I-V 14-18 val., VI-VII èiûtës dailës galerijoje (I. Kanto g. 5) – „Tylos miðios“. Idë- „Kûrybos dþiaugsmai“: seni daiktai (pieðimas miðria techni- 11-18 val., tel. 22 82 26. Bilietus taip pat platina Bilietai.lt ir jos autorës: kompozitorë Zita Bruþaitë ir dailininkë Irena ka). Veda dailininkë Dalia Þiurkelienë. Bilietø pasaulis. Mikulièiûtë. (Bûtina iðankstinë registracija telefonu 8 (37) 8 d., antradiená, 18 val. KTKC etninës veiklos studijoje 220407 arba [email protected]). Renginys nemokamas. (Kalnieèiø g. 180) – vakaras-susitikimas „Po lapkrièio dan- 4 d., penktadiená, 19 val., 6 d., sek- 6 d., sekmadiená, 14 val. Kvieslys. Pramogø ir preky- gum“ su svetainës „Þalia þolë“ nariais, poete Auðra Veniene madiená, 18 val. Gregory Burke „Ga- bos centre „Akropolis“ – ðventinë ðiuolaikinë muzika „Pro- (Liepa). Veda bardas Algirdas Svidinskas. 18 val. KTKC – garino gatvë“. Reþisierius Vytautas tuberus Brass“ (meno vadovas Egidijus Miknius). mokymai jaunimui ir suaugusiesiems „Vakarojimai sekly- Balsys. Spektaklio trukmë – 1.30 val. 8 d., antradiená, 18 val. Va bank. Kauno valstybinës èioje“: veltas þaislas. Veda Daiva Vainauskienë. Bilietø kainos – 30, 35 Lt. filharmonijos Maþojoje salëje – Monica Danielson (bal- 9 d., treèiadiená, 18 val. paskaita „Meilë – ásipareigojimo ir Teatro kasa (M. Daukðos g. 34) dir- sas, Ðvedija), Per Sjögren (perkusija, Ðvedija), Povilas Syr- nepriklausomybës prieðtara“. Lektorius Aleksandras Þarskus. ba III-V 15-19 val., VI 15-18 val., VII – rist-Gelgota (altas), Joachim Kwetzinsky (fortepijonas, valandà prieð spektaklá, tel.: 40 84 70, 22 60 90. Bilietus taip Norvegija). Programoje: Z. Bruþaitës, L. Thoresen, A. Ku- Lietuvos literatûros vertëjø sàjunga kvieèia á pat platina Bilietai.lt. biliûno, D. Raudonikytës-With, K. Mork Karlsen, F. Latë- pradedanèiøjø vertëjø ið ispanø kalbos poezijos no, J. Cage, A. Erikssono, V. Varelos, A. Jasenkos, R. Mar- vertimo dirbtuves tinkëno kûriniai. Bilieto kaina – 10 Lt. Kauno valstybinis lëliø teatras 9 d., treèiadiená, 13 val. Kauno technologijos univer- Lapkrièio 19 d., ðeðtadiená, LLVS biure (Ðv. Ignoto g. 5- 5 d., ðeðtadiená, 12 val. „Princesës gimta- sitete – II tarptautinë muzikos atlikimo ir interpretacijos 264). Dirbtuvëse dalyvaus Meksikos poetas, vertëjas Gerar- dienis“. Pasaka apie iðpuikusià princesæ ir ge- konferencija „M. K. Èiurlionis mûsø laikmenose“. Phillip do Beltranas. Dalyviai turës iðversti ið anksto pateiktus Ge- raðirdá kuprelá. Nuo 5 m. Reþisierius A. Stan- Dinkler (Ðveicarija), Dario Martinelli (Suomija), Rokas rardo Beltrano poezijos tekstus, per dirbtuves darbai bus de- kevièius. Zubovas (Lietuva), Simoneta Sargenti (Italija), Yumiko taliai analizuojami, aptariami galimi vertimo bûdai, ieðko- 6 d., sekmadiená, 12 val. „Karalaitës buèinys“. Kaip pai- Nunokawa (Japonija), Darius Kuèinskas (Lietuva). KTU ma geriausiø sprendimø. ka tuðtybë sugriovë karaliðkà laimæ. Nuo 5 m. Reþisierius studentø elektroninës improvizacijos. Áëjimas nemokamas. Gerardo Beltranas – Lotynø Amerikos poezijos ir meni- A. Stankevièius. 7 d., pirmadiená, 10.30 val. VDU MA – videozona su nio vertimo dëstytojas Varðuvos universitete, Vertimo teori- Bilietø kainos – 8, 10, 12 Lt. Teatro kasa (Laisvës al. 87A) kompozitoriumi doc. dr. Antanu Kuèinsku. Leidino „Te- jos ir praktikos katedros vedëjas, Lietuvos literatûros vertëjø dirba IV–V 11–17 val., VI–VII 10–14 val., tel. 22 16 91. atro ir kino muzika“ teorinës medþiagos pristatymas. Áëji- sàjungos garbës narys. Bilietus taip pat platina Bilietø pasaulis. mas nemokamas. Numatoma dirbtuviø trukmë – nuo 10 iki 16 val. su per- traukomis. 5 d., ðeðtadiená, 17 val. P. Stulgos lietuviø tautiniø muzi- 4 d., penktadiená, 17 val. Irenos Mikulièiûtes dailës gale- Norinèiuosius dalyvauti kvieèiame registruotis el. p. in- kos instrumentø muziejuje (L. Zamehofo g. 12, rûsyje) – Mi- rijoje (I. Kanto g. 5) atidaroma tapytojø Edmundo Brazaus- [email protected]. Praðome el. laiðke prisistatyti, pagrásti norà daly- kënø ir Grybø giminës parodos atidarymas. ko ir Rimvydo Mulevièiaus tapybos darbø paroda. Paroda vauti dirbtuvëse, iðvardyti savo vertimus (jei tokiø bûta). 6 d., sekmadiená, 13 val. ðventë „Graþi mûsø ðeimynëlë“. veiks iki lapkrièio 14 d. Dalyvavimas nemokamas.

Vyriausiasis redaktorius Rëmëjai: ISSN 0134-3149 Viktoras Rudþianskas – tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255 Referentë – Aurina Venislovaitë – tel. (8-37) 322244 Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën. LIETUVOS RESPUBLIKOS Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas – KULTÛROS RËMIMO Iðeina ketvirtadieniais Donaldas Kajokas (KAUKO LAIPTAI) – tel. (8-37) 322251 FONDAS Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja – SPAUDOS, RADIJO IR Gedimino g. 45, 44239 Kaunas KAUNO MIESTO TELEVIZIJOS RËMIMO Telefonas ir faksas – (8-37) 322244 Graþina Viktorija Petroðienë (TILTAI) – tel.: (8-37) 322266 SAVIVALDYBË FONDAS El. paðtas: [email protected] Naujienø redaktoriai: Audronë Meðkauskaitë – tel. (8-37) 322251, (8-615) 24983 Andrius Jakuèiûnas – tel. (8-611) 98945, el. paðtas: Internetinis adresas: http://www.nemunas.net [email protected] „Nemuno“ sàskaitos AB banke „Swedbank“: Apþvalgininkai: literatûra – Auðra Kaziliûnaitë; fotografija – LT 147300010002256121 — einamoji sàskaita; Romualdas Rakauskas; muzika – Eugenija Þakienë; kinas – LT 097300010002230312 — biudþetinë sàskaita; Indeksas 0079 LT 757300010034284035 — valiutinë sàskaita. Steigëjas ir leidëjas — Lietuvos raðytojø sàjunga Gediminas Jankauskas; teatras – Gediminas Jankus. Steigimo liudijimas Nr. 405 Fotografas: Zenonas Baltruðis. Spausdino TAURAPOLIS Stilistë – Lina Navickaitë – tel. (8-37) 322251 Tiraþas 1500 Prenumeratos kaina mënesiui—9Lt Maketuotojas – Juozas Puþauskas – tel. (8-656) 38529 Prenumerata priimama visuose paðto skyriuose, Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname. Buhalterë – Irena Kavaliauskienë – tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705 internetu www.post.lt ir www.prenumerata.lt arba redakcijoje 11 Spektras . 2011 m. lapkrièio 4–9 d., Nr. 37 (355–796)

gamta neretai tarsi neegzistuoja, á vus, vitaliðkas, linija grakðti ir leng- be ir Ryðiø istorijos muziejuje. Kau- kumu garsëjantis grupës lyderis T. Kauno karuselë jà þvelgiama kaip á dekoracijà, o va, o paveiksluose skleidþiasi fan- no jaunimo apdovanojimuose ðie- Rubenas laikomas vienu átakin- Lidijai ji – svarbus elementas, ákû- tastiðka spalvota erdvë. Pasak au- met iðrinktas metø renginiu, festi- giausiø ir þymiausiø Estijos dþiazo nijantis bei suponuojantis viso pa- torës, „AuGam“ – tai auksinë gam- valis sugráþta iðaugæs. Koncertuo- bûgnininkø. saulio sampratà. Gamta, pasak au- ta, o mes stiebiamës kartu su ja, nes se bus pristatyta ne viena premjera, Antrà festivalio dienà pradës Lapkrièio 4 d. galerijoje „Auk- torës, visada iðmintinga, o jos mo- þmogus – neatsiejama gamtos dalis iðvysime ið Suomijos, Estijos, Pran- specialiai susibûræs A. Gotesmano, so pjûvis“ atidaryta kretingiðkës tyvai – nepabostantys. Juk ir mûsø ir ðito niekada nereikëtø ignoruoti, cûzijos ir JAV atvykusiø muzikan- A. Mikalkëno ir T. Razmaus „Trio dailininkës Lidijos Kuklienës tapy- protëviams gamtos pasaulis buvo kad ir kaip archajiðkai tai skamba“. tø. Tarp pagrindiniø ðiø metø festi- 11.11“. Vakarà pratæs organizato- bos paroda „AuGam“. sakralus, sklidinas harmonijos, gro- Gamtos, peizaþo motyvai, ávai- valio naujienø – þinomø dþiazo riø á Lietuvà pirmà kartà priviliotas Dailininkë eksponuoja kûrinius, þio bei prasmës. Todël nutrûkæs rios jø transformacijos atsispindi ir prodiuseriø vedami meistriðkumo iðskirtinis improvizacinës muzikos kuriuos inspiravo rudens peizaþai. ðiuolaikinio þmogaus ryðys su gam- L. Kuklienës kuriamoje grafikoje. kursai atlikëjams, atviros diskusi- kûrëjas Kenas Vandermarkas. Kau- L. Kuklienæ nuo maþens supo gam- ta jau tapo dramatiðkas. Dailininkë yra þinoma kaligrafijos jos apie muzikà. no dramos teatre jis koncertuos su ta, todël menininkës pasaulëjauto- L. Kuklienës kûryboje nerasime meistrë, Lietuvos ðrifto ir kaligra- Lapkrièio 10 d. dþiazo festivalá savo naujausiu projektu „Made to je ji uþima iðskirtinæ vietà, ir peiza- drastiðkø, ðokiruojanèiø formø. Pei- fijos draugijos narë. Ji kuruoja ka- atidarys kvarteto „Innkvisitio“ ly- Break“, kuris subûrë garsius JAV þas, kaip kûrybos objektas, yra la- zaþas, jo fragmentai, jautrumas li- ligrafijos ir raðto meno parodas, nuo dimas Mikko Innaneno, kuris lan- eksperimentinës muzikos kûrëjus. bai svarbus. Taèiau gamtos moty- nijai ir spalvai inspiruoja lyrines 2008 m. dësto grafinio dizaino ir kësi garsiausiø festivaliø scenose ir Dienà uþbaigs naktiniø impro- vai nekopijuojami, jiems suteikia- bûsenas, uþuominas á paslaptingà kaligrafijos disciplinas VDA Klai- jau pelnë ne tik dþiazo kritikø sim- vizacijø sesija su naujuoju Mikko ma savitø prasmës kodø ir emoci- pasaulá. Ramios, kuklios kûrëjos pëdos grafinio dizaino katedroje, patijø. Retrofuturistines ir nenusa- Innaneno projektu „Innkvisitio nio krûvio. Jauniems dailininkams potëpis netikëtai tampa ekspresy- veda kaligrafijos paskaitas ir prak- komo svingo prisodrintas kompo- Klubi“. Jam session lauks muzikan- tinius uþsiëmimus visuomenei. zicijas atliekanèiame kvartete gro- tø ateinant su savo instrumentais. ja ir Lietuvos dþiazo ambasadoriu- Lapkrièio 12 d. festivalá baigs mi vadinamas saksofonininkas Liu- dvi premjeros. Vieni aktyviausiø Lapkrièio 10-12 d. Kaune dþia- das Mockûnas. Kauno dþiazo scenos kûrëjø, Arnas zo festivalis „VDU Jazz Jungtys“ Festivalis ir toliau lieka iðtiki- Mikalkënas ir Tomas Razmus, pri- jau ketvirtus metus ið eilës pakvies mas jauniesiems atlikëjams. Atida- statys free funk stiliaus ákvëptà pro- klausytojus á trijø dienø laisvo dþia- ryme pasirodys kvintetas „Flow jektà „Free Funk Society“. Po jø sa- zo maratonà, kurio dalyviø projek- Low“, kuriame muzikuoja jauno- vo interaktyvià, pilnà ieðkojimø tai pleèia dþiazo sampratos ribas ir sios kartos Lietuvos instrumenti- muzikà, balansuojanèià tarp senø- nenuilstamai ieðko naujø iðraiðkos ninkai, ieðkantys subtilaus ansam- jø melodiniø linijø, improvizacijos formø. bliðkumo, visa apimanèios esteti- ir humoro, atliks sveèiai ið Strasbû- Kameriðkumu bei artimu klausy- kos bei kompozicijos ir improviza- ro – kvartetas „La Poche a Sons“. tojo ir atlikëjo ryðiu iðsiskiriantis cijos darnos. Paskutinæ ketvirtojo festivalio im- festivalis „VDU Jazz Jungtys“ ðie- Vëlø vakarà á naktines dþiazo se- provizacijø sesijà pradës „Vilkðu Pa met vyks Kauno dramos teatre, sijas pakvies Tanelio Rubeno kvin- Muguru“. Dþiazo palëpëje, „Punto Jazz“ klu- tetas. Energingumu ir ávairiapusið- „Nemunas“ rekomenduoja Kitokio kino klube – „Svynis Todas: demoniðkas Flyto gatvës kirpëjas“ Gediminas JANKAUSKAS Apie ðá makabriðkà kerðytojà vë- miela þmona Liuse ir dukrele Joa- liau ne kartà buvo raðomi romanai na ramiai sau gyveno kirpimo sa- Antradiená, lapkrièio 8 d., Ki- ir pjesës. Britø teatruose spektak- lono ðeimininkas Bendþamenas tokio kino klube aktoriaus Johnny liai apie Svyná Todà vaidinami nuo Barkeris. Taèiau pavydus teisëjas Deppo kûrybos retrospektyvoje 1847 m., o kinas ðia istorija susido- Terpinas, ásiþiûrëjæs jo þmonà, pa- þiûrësime keistoko þanro filmà – mëjo dar XX a. treèiajame deðimt- sistengia, kad vyrelis bûtø be kal- siaubo miuziklà „Svynis Todas: de- metyje. tës apkaltintas ir iðsiøstas kalëti á moniðkas Flyto gatvës kirpëjas“. Pati naujausia legendinio siuþe- Australijà. Po 15 metø tremties Ðio filmo herojus pasaulá iðvydo to versija perteikiama jau klasiki- Bendþaminas suþino apie þmonos dar pirmoje XIX a. pusëje ir pelnytai nio miuziklo priemonëmis. mirtá. Tada Londone ir pasirodo á gali bûti laikomas kolektyvinës fan- „Svynis Todas“ tarsi pratæsia vaiduoklá panaðus keistuolis Svy- tazijos vaisiumi. Pirmà kartà demo- ankstesnio reþisieriaus Timo Bur- nis Todas, visus nustebinæs mokë- niðkas barzdaskutys Svynis Todas tono ir J. Deppo ðedevro „Mirusi jimu skusti barzdas. Tik po ðios hi- ðmëstelëjo Charleso Dickenso roma- nuotaka“ stilistikà. Tik dabar ori- gieninës procedûros namo sugráþ- ne „Martinas Èezlvitas“ (1844 m.), ginalaus animacinio siaubo filmo davo ne visi atvykëlio klientai. Kai o po dvejø metø britø literatûros kla- nekrofiliðkà pasaulá pakeitë ne ma- kurie þmonës po apsilankymo kir- siko paminëtas personaþas, ávardy- þiau slogi klasikinio gotikinio siau- pykloje dingdavo be þinios, uþtai tas kaip „blogio genijus“, jau tapo bo romano atmosfera ir niûrø ko- Svynio Todo kaimynystëje ásikû- pagrindiniu Tomo Pincho romano miksà primenantis braiþas. rusios ponios Lovet mësos pyra- „Perlø vërinys“ veikëju. Prieð daugelá metø Londone su gaièiai tapo dar skanesni... Savaitgalis prie televizoriaus

mi Meksikos valstieèiai visais lai- kais þinojo – kai toliau kentëti bus Ar Dievas dar nenusivylë þmogumi?.. neámanoma, horizonte bûtinai pa- sirodys juodasis raitelis su veidà Gediminas JANKAUSKAS butyje. Dabar èia gyvena tik tie, nuo verslininko. Per vestuves iðaiðkëja janèius Dþordþà, Anà ir jø sûnø dengianèia kauke ir visus iðgelbës. kuriø seniai nusigræþë sëkmë: suk- daug ádomiø dalykø. Dþordþá Farberius aplanko kaimy- Pagal P. D. Jameso romanà sukur- Kartais reþisieriai keletà kartø èiai, prostitutës, seniai ir vieniðiai. Melodrama „Brangusis Dþo- nai – du nepaprastai mandagûs jau- toje fantastinëje dramoje „Þmoniø sugráþta prie pamëgtø herojø. Taip Vienas vieðbuèio gyventojas, cha- nai“ (ðeðtadienis, 22.30 val., TV3), nuoliai Polas ir Piteris. Netrukus pa- vaikai“ (sekmadienis, 23.45 val., mëgo daryti, pavyzdþiui, prancûzas rizmatiðkas jankis Izis Goldkisas sukurta pagal populiarø Nicolaso aiðkëja tikrieji sveèiø ketinimai. LNK) teigiama, kad jau 2027-aisiais Francois Truffaut, per du deðimtme- (aktorius Timas Rothas), þuvo pa- Sparkso romanà, pasakoja graþià ka- Ákaitais paëmæ ðeimininkus vaiki- pasaulá uþvaldys tamsa, chaosas ir èius sukûræs net penkis filmus apie slaptingomis aplinkybëmis – nukri- rio Dþono Tairio ir merginos Sava- nai jiems pasiûlo kankinimø ir psi- visiðka anarchija, o þmonija atsi- savo „alter ego“ Antuanà Duanelá. to nuo stogo. O gal jam kas nors nos meilës istorijà. Po paþinties prie chologinio spaudimo kupinà þai- durs ant katastrofos slenksèio. De- JAV reþisierius Jimas Jarmuschas „padëjo“? Bet dël dar vieno narko- jûros ir dvi savaites trukusio roman- dimà. mografinë katastrofa, apie kurià se- prie savo kamerinio ðedevro „Ka- mano þûties Los Andþelas visai ne- tiðko nuotykio porelë priversta ið- Filmo „007 Paguodos kvantas“ niai trimitavo mokslininkai, tapo va ir cigaretës“ (ketvirtadienis, linkæs sielvartauti. Vis dëlto reika- siskirti, nes Dþonas turi gráþti á sa- (sekmadienis, 21.00 val., TV3) realybe. Þmonës neteko galimybës 22.00 val., BTV) artëjo beveik du lai pasikeièia, kai paaiðkëja, jog þu- vo daliná. Didesnæ filmo dalá vie- veiksmas prasideda ten, kur baigë- natûraliai tæsti savo giminæ. Tokios deðimtmeèius. 1986-aisiais gimë vusysis yra þiniasklaidos magnato nas nuo kito atskirti ásimylëjëliai si prieð savaitæ matytas „Kazino Ro- niûrios ateities nenumatë net gar- ðeðiø minuèiø trukmës novelë, dar sûnus. Bylà tiriantis flegmatiðkas bendrauja laiðkais, kuriems gali pa- yale“. Dþeimsas Bondas (já vël vai- siausias XX a. antiutopijos autorius po trejø metø – dviem minutëmis FBI agentas Skineris (aktorius Me- tikëti slapèiausias mintis. Ir tai pa- dina Danielis Craigas) dràsiai þen- George’as Orwellas. ilgesnë vadinamoji „Merfio versi- las Gibsonas) átaria ne vienà vieð- tys graþiausi filmo epizodai, ben- gia pasitikti naujø iððûkiø, kuriuos Laimë, autoriai nepasitenkina ja“. O kai reþisierius tapo gyvu kla- buèio gyventojà. O tuo metu þi- drà atmosferà nuspalvinantys labai skleidþia paslaptinga organizacija vien tik juodomis spalvomis. Neti- siku, maþà novelæ ryþosi iðplësti iki niasklaidoje prasideda tikras sen- intymia ir kartu bendraþmogiðka ði- „Kvantas“, ðantaþavusi ankstesnæ këtai ðioje tamsos karalystëje sutvis- „normalaus“ kino. Filmà (2003 m.) sacijø ir demaskavimø paradas. luma. Bondo merginà Vesper Lind. Jos sa- ka ðviesos spindulëlis, panaðus á sudaro 11 trumpø istorijø. Trileryje „Slapta grësmë“ (ðeð- „Pikto kino“ rubrikoje demonst- viþudybë gerokai pakoregavo tikrà stebuklà, – tamsiaodë mote- Specialiu prizu Berlyno kino tadienis, 21.20 val., BTV) Johno ruojami „Pakvaiðæ þaidimai“ (ðeð- agento 007 veiksmø motyvacijà. ris neðioja po ðirdimi kûdiká. Kaip festivalyje apdovanoto filmo „Mi- Travoltos herojus Frenkas Moriso- tadienis, 23.40 val., Lietuvos ryto Nuotykiø filme „Legenda apie èia neprisiminsi iðminèiaus Rabin- lijono doleriø vieðbutis“ (penkta- nas po skyrybø nesiliauja rûpintis TV) – tai jau antras austrø reþisie- Zoro“ (sekmadienis, 21.00 val., dranato Tagorës: „Kiekvienas nau- dienis, 23.35 val., Lietuvos ryto TV) paaugliu sûnumi Deniu, kuris sva- riaus Michaelio Hanekes bandymas LNK) Antonio Banderas jau antrà jagimis yra pats ryðkiausias árody- veiksmas plëtojasi kitados presti- joja, kad tëvai susitaikytø. Bet Siu- papasakoti tà patá siuþetà. Vasarna- kartà vaidina bebaimá kerðytojà. mas, kad Dievas dar nenusivylë þiniu buvusiame Los Andþelo vieð- zana jau ketina tekëti uþ turtingo myje ramiai prie eþero atostogau- Negailestingai þemvaldþiø engia- þmogumi...“ 12