With the Compliments of The Defence Attache of Lithuania LIETUVOS RESPUBLIKOS gynybos atašė VYTAUTO DIDžioJO KARO MUZIEJUS LIETUVOS RESPUBLIKOS gynybos atašė VYTAUTO DIDžioJO KARO MUZIEJUS LIETUVOS RESPUBLIKOS gynybos ATAŠĖ Turinys Lietuvos RespubLikos gynybos atašė / 5 1919–1940 m. Lietuvos kaRo atašė / 9 Lietuvos kariniai atstovai ir karo atašė Latvijai, Estijai ir Suomijai / 10 Lietuvos kariniai atstovai ir karo atašė Sovietų Rusijai / Sovietų sąjungai / 12 Lietuvos karo atašė Čekoslovakijai / 14 Lietuvos karo atašė Vokietijai / 14 Lietuvos karo atašė Lenkijai / 14 Lietuvos kariniai atstovai ir karo atašė Prancūzijai ir Belgijai / 14 atkuRtos Lietuvos RespubLikos gynybos atašė / 16 Lietuvos Respublikos gynybos atašė Estijai, Latvijai, Suomijai / 32 Lietuvos Respublikos gynybos atašė Jungtinėms Amerikos Valstijoms, Kanadai / 34 Lietuvos Respublikos gynybos atašė Danijai, Norvegijai, Švedijai, Suomijai / 42 Lietuvos Respublikos gynybos atašė Lenkijai, Čekijai, Vengrijai, Slovakijai, Slovėnijai ir Kroatijai / 46 Lietuvos Respublikos gynybos atašė Vokietijos Federacinei Respublikai, Austrijai ir Šveicarijai / 52 Lietuvos Respublikos gynybos atašė Prancūzijai, Belgijai, Portugalijai, Italijai, Ispanijai, Liuksemburgui / 58 Lietuvos Respublikos gynybos atašė Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei, Nyderlandų Karalystei ir Portugalijos Respublikai / 62 Lietuvos bendradarbiavimas su valstybėmis partnerėmis, ne NATO ir ne Europos Sąjungos valstybėmis / 74 Lietuvos Respublikos gynybos atašė Rusijos Federacijai / 76 Lietuvos Respublikos gynybos atašė Ukrainos Respublikai, Rumunijai, Moldovai / 88 Lietuvos Respublikos gynybos atašė Baltarusijos Respublikai / 104 Lietuvos Respublikos gynybos atašė Gruzijai (Sakartvelui), Armėnijai, Azerbaidžanui / 106 Lietuvos gynybos atašė centrinėse Azijos valstybėse: Kazachstanui, Tadžikistanui, Turkmėnistanui, Kirgizijai, Uzbekistanui, Kinijos Liaudies Respublikai / 110 Defence attachés of the RepubLic of Lithuania summaRy / 114 2021, Kaunas © Vytauto Didžiojo karo muziejus, 2021 978-609-412-211-8 Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). Lietuvos Respublikos GyNyBOS atašė Karinių diplomatų institutas, kurį sudaro kariniai atsto- instituto atkūrimo kontekstą 1990–2000 m. prisimena, kad vai1 ir gynybos atašė, šiuolaikiniame pasaulyje tampa vis atkūrus nepriklausomybę laisvai Lietuvai buvo svarbu tarp svarbesnis įgyvendinant valstybės užsibrėžtus tikslus. Lie- kitų suvereniai demokratinei valstybei būdingų institucijų tuvos karinis bendradarbiavimas su užsienio valstybėmis sukurti ir savo kariuomenę kaip valstybingumo atributą bei yra svarbi jos saugumo, užsienio ir gynybos politikos dalis. suvereniteto garantą. Lietuva pradėjo kurti kariuomenę nuo Karinės diplomatijos istorija Lietuvoje prasideda ne XX a., nulio, iš nieko nepaveldėdama jokių karinių dalinių, ginkluo- kaip įprasta manyti, bet kur kas ankstesniais Lietuvos Didžio- tės, įrangos ar infrastruktūros. Pasibaigus šaltajam karui ir sios Kunigaikštystės (LDK) laikais – XVI–XVIII a. Nuo XVI a. siekiant „taikos dividendų“, tiek Rytuose, tiek Vakaruose tuo pradžios LDK tapo tarptautinių politinių žaidimų subjektu, metu vyko plataus masto kariuomenių mažinimas ir nusigin- vėliau ir objektu, o daugelį veiksmų organizavo jungdama klavimas, staiga atsirado daug perteklinės karinės įrangos, įvairių valstybių įvairių jėgų pajėgas. įskaitant konvencinę ginkluotę ir kovinę techniką. Jos didžioji Po daugiau nei šimtmetį trukusios priespaudos, 1918 m. dalis pagal tarptautines sutartis turėjo būti sunaikinta, bet nepriklausomybę paskelbusi Lietuvos valstybė iki 1940 m. dalis galėjo būti tam tikromis sąlygomis perduota Lietuvai ir suformavo tvirtą karinių diplomatų institutą. Šiuo laikotarpiu kitoms dviem Baltijos šalims, susidūrusioms su analogiška karinių diplomatų veikla buvo grįsta kariniu bendradarbiavimu nacionalinės kariuomenės kūrimo užduotimi. ir orientuota į karo prevenciją bei galimų karinių veiksmų Dalį reikalingos ginkluotės, karinės technikos ir įrangos planavimą. 1919–1924 m. atkuriant valstybę ir įtvirtinant nepri- Lietuvai už gana nedidelį atlygį pavyko įsigyti iš Rusijos, kuri tuo klausomybę bei siekiant ją išsaugoti, į Lietuvą ir kitas Baltijos metu bandė įgyvendinti demokratinius pokyčius savo viduje šalis atvyko Didžiosios Britanijos, JAV, Prancūzijos ir jungtinės ir kurti draugiškus bendradarbiavimo santykius su senais sąjungininkų karinės misijos, kurių pagrindinis tikslas buvo ir naujais kaimynais. Taip Lietuvos kariuomenėje atsirado užtikrinti regiono stabilumą. Būtent šių misijų metu užsienio pirmi automatiniai šaunamieji ginklai, šarvuočiai, karo laivai šalių interesams Lietuvoje atstovauti buvo įkurtas karinio ir lėktuvai, kita įranga ir ginkluotė. Deja, po dešimties metų tai atstovo institutas. Tačiau tik tarptautinei bendruomenei pri- pasirodė esąs Trojos žirgas, nes lėmė priklausomybę nuo Rusijos pažinus Lietuvą de jure buvo priskirti nuolatiniai karo atašė, nes tiekimo ir remonto bazės, iš dalies net ir nuo jos taktinės dok- iki to laiko kariniai atstovai turėjo tik karo atašė įgaliojimus. trinos. Rusijai ilgainiui nukrypus nuo liberalios demokratijos 1990 m. atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklauso- kelio, metus iššūkį vakarietiškai demokratijai ir pradėjus taikyti mybę buvo kuriamos ir valstybei būtinos institucijos, tarp politinį bei ekonominį spaudimą ir atvirą agresiją santykiams su jų ir diplomatinė tarnyba. Karinė diplomatija pradėta steigti kaimynais, šį karinės įrangos segmentą teko pamažu kryptingai kiek vėliau. 1994 m. birželio 2 d. buvo patvirtinti pirmieji Lie- išstumti pakeičiant vakarietišku inventoriumi. tuvos Respublikos gynybos atašė nuostatai. Gynybos atašė Laimei, iš karto po visuotino tarptautinio Lietuvos nepri- buvo ir yra savo šalies ginkluotųjų pajėgų atstovas reziduo- klausomybės pripažinimo 1991 m. rugpjūčio–rugsėjo mėne- jamoje šalyje, šis statusas jam suteikia galimybę susitikti su siais ir dar prieš galutinį okupacinės kariuomenės išvedimą tos šalies gynybos atašė ir krašto apsaugos aukščiausio lygio iš Lietuvos 1993 m. rugpjūčio 31 d., į pagalbą Lietuvai kuriant pareigūnais, tiesiogiai aptarti aktualius klausimus ir suderinti savo kariuomenę atėjo Vakarų ir Šiaurės Europos bei Šiaurės galimus aukščiausio lygio pareigūnų vizitus, gauti ir perduoti Amerikos senosios demokratinės valstybės. Jos pasiūlė savo neoficialias nuomones ar žinutes. patirtį, karinių specialistų patarimus, karinį apmokymą tiek Ambasadorius Andrius Krivas, Lietuvos Respublikos Lietuvoje, tiek savo karo mokyklose ir kariniuose daliniuose, nuolatinės atstovybės Ženevoje vadovas, 1993–2001 m. nemažai perteklinės karinės technikos, ginkluotės bei įrangos. dirbęs Lietuvos krašto apsaugos ministerijos Tarptautinių Tokia pagalba ir bendradarbiavimas ypač suklestėjo iš Lietu- ryšių departamente, apie bendrą situaciją ir gynybos atašė vos išvedus Rusijos kariuomenę, Lietuvai paskelbus apie siekį tapti visaverte Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) 1 Karinis atstovas – nuolatinis Lietuvos kariuomenės vado atstovas nare ir įsitraukus į NATO inicijuotą programą „Partnerystė tarptautinėje organizacijoje, turinčioje civilinę ir karinę struktūras. vardan taikos“ ir kitas saugumo ir gynybos bendradarbiavimo Lietuvos Respublikos GyNyBOS atašė 5 programas2. Pagal jas Lietuva gavo didžiulę pagalbą iš Aljanso tnerių šalyse Lietuvos gynybos atašė turės platesnį ir gilesnį narių ir partnerių įvairiausiose kariuomenės kūrimo srityse: supratimą apie akreditacijos šalies politinę valią ir technines nuo strateginio lygmens gynybos planavimo ir štabų darbo galimybes padėti Lietuvai kurti kariuomenę, geriau atitikti organizavimo iki anglų ir kitų Vakarų Europos kalbų mokymosi techninius ir profesinius Šiaurės Atlanto Aljanso standartus, Lietuvos kariuomenėje. Lietuvos kariūnams atsivėrė vakarie- ruošiantis NATO narystei. Per gynybos atašė instituciją atsivers tiškų karo mokyklų durys, o profesionaliosios karo tarnybos galimybė su akreditacijos šalies partneriais tiesiogiai pla- kariams – stažuočių moderniausiose ir techniškai pažangiau- nuoti bendradarbiavimo renginius, karinius mokymus, kartu siose Vakarų šalių kariuomenėse galimybės. Lietuva aktyviai dalyvauti tarptautinėse pratybose ir operacijose, palaikyti įsitraukė į Šiaurės bei Vakarų valstybių remiamus pirmuosius oficialius ir neformalius santykius su tų šalių gynybos sistemos Baltijos šalių regioninio karinio bendradarbiavimo projektus vadovais ir atsakingais pareigūnais. Kartu buvo konstatuotas BALTBAT ir BALTRON, planavo panašias karinės integracijos poreikis turėti kompetentingus karinius atstovus tarptauti- iniciatyvas su strategine partnere Lenkija. Lietuvos kariai pra- nėse organizacijose, dirbančiose saugumo ir gynybos srityje. dėjo dalyvauti įvairaus lygio ir masto tarptautinėse pratybose, Aktualiausia iš jų buvo, suprantama, NATO, bet taip pat buvo kartu su partneriais iš NATO išvyko į pirmąsias tarptautines galvojama apie Vakarų Europos Sąjungą, Europos saugumo ir misijas pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos mandatą. bendradarbiavimo organizaciją ir Jungtines Tautas (Europos Svarbų, dažnai pagrindinį, vaidmenį organizuojant, koor- Sąjunga tuo metu dar nebuvo pradėjusi formuoti bendros dinuojant ir prie aktualių Lietuvos kariuomenės vystymosi Europos saugumo ir gynybos politikos.) poreikių pritaikant didžiulę neįkainojamą tarptautinę paramą Tokiame kontekste 1995 m., kai Krašto apsaugos minis- ir pagalbą atliko Vakarų valstybių gynybos atašė,