„Respublikos” leidinys Nr.15 (904) 2012 m. balandžio 14 d. ŠEIMA A.KANDELIS šOKDINA Stasio Žumbio nuotr. Stasio Žumbio žMONą IR DUKRELę Į profesionalų sportą grįžęs And­ rius Kandelis pirmiausiai Dievui dėkoja už dukrelę Ditę, kurią kartais atsineša ir į šokių studiją. Jau dabar pastebėjo, kad dukrelė puikiai jaučia muziką, tačiau šokėjos karjeros prognozuoti jai dar neskuba. 4 1 PAŽINTIS SUNKU, BET IR GARBė BūTI V.KERNAGIO žENTU Irena Milkevičiūtė Maestro V.Kernagio žentas ­ režisierius Vytautas Dambrauskas, pristatęs savo trumpametražį fil­ mą, tikisi: „Galbūt vieną dieną tap­ siu žinomas kaip kino režisierius laimingiausia būna scenoje ir tuomet žmona galės didžiuotis abiem savo pavardėmis“. Operos solistė Irena Milkevičiūtė šiandien švenčia savo jubiliejų (65) kartu su ją mylinčia publika. „Tiktai dainuodama 5 užmirštu visus žemiškus rūpesčius bei nuoskaudas. Muzika turi magišką galią - pakylėti aukščiau, suteikti sparnus, viltį ir Dievo palaimą. Kaip ir pavasaris bei gamtos atbudimas“, - teigia Lietuvos nacionalinės premijos laureatė. FESTIVALIS 3 KLAIPėDA VASARą JULIAUS/BRIGITOS SKAITYTOJAMS PASITIKS DžIAZO GARSAIS Šiemet Klaipėdos pilies džiazo festivalis uostamiestį sudrebins jau 18­ąjį kartą. Jo vadovė Inga 1000 litų dovana apsilankyti Grubliauskienė džiaugėsi, kad festivalis, prasidėjęs nuo vieno kiemo koncerto, išsiplėtė iki tarp­ sporto klubuose „Impuls“ tautinio lygio renginio. 14p. cmyk 6 TRUPMENOS MINTYS J/B LAIKAS NiekienO žvilgsnis Karžygės istorija aktuali ir šiandien Po Prisikėlimo šventadienių vėl vi- Sauliaus Venckaus nuotr. siems sugužėjus į darbą, kolegos tradi- Vilniaus mažajame tikėtis šiame pasaulyje iš mūsų ciškai klausinėja: „Kaip praėjo šventės? teatre buvo pristatytas didžiųjų - karalių, karvedžių ir Kur sutikai Velykas?“ teisėjų - jie palieka tave griovy- „Buvau į Lietuvą išėjęs“, - šiemet vi- muzikinis spektaklis, je, kol iš tavęs ištekės paskutinis siems atsakau eilute iš ankstyvojo Sigi- kuriame atskleidžiama kraujo lašas“, - šios temos aktua- to Gedos eilėraščio, kupino vėjo, žalios tragiška legendinės lumą aptaria muzikinio spektaklio spalvos ir nesutramdomos pavasarinės idėjos autorė E.Tulevičiūtė. gyvybės, kunkuliuojančios, besiver- karžygės ir Katalikų Joanos Arkietės vaidmens čiančios iš atitirpusios žemės. Nes išties bažnyčios šventosios atlikėja E.Tulevičiūtė norėtų ati- buvau. Žanos d’Ark gyvenimo duoti duoklę ir iškilioms Lietuvos Žinoma, buvo ir šventė prie stalo, istorija. Pasak idėjos istorijos moterims - pirmiausiai buvo daug šilumos ir meilės, margučių 1831 metų sukilimo dalyvei Emi- ir šypsenų švytėjimo, vaišių, nuoširdžių autorės ir aktorės Eglės lijai Pliaterytei, kuri vadinama linkėjimų... Tačiau antrąją Velykų die- Tulevičiūtės (53 m.), lietuvių Žana d’Ark. „Tik Emilija, ną, kaip ir kasmet, turėjau galimybę apie amžinuosius dalykus kaip mes žinome, buvo puikiai iš- pervažiuoti automobiliu veik visą Lie- silavinusi mergina, daug kuo be- tuvėlę - nuo sūriu kuršišku vėju ir stin- kalbanti tema ne mažiau sidominti, turinti daug siekių gra- tomis kvepiančios Šilutės iki pat Pasa- aktuali ir mūsų laikams. faitė. O Žana d’Ark vis dėlto buvo kų miestu poetų vadinamos sostinės. valstietė, visiškai neapsiskaičiusi, Štai tuomet ir pavyko išeiti į Lietuvą nepažįstanti rašto, - skirtumus Deimantė ZAILSKAITĖ - ištrūkti iš automobilio salono, iš jame įvardija E.Tulevičiūtė. - Šis mūsų sėdinčio savo kūno, susitapatinti su Vienos dalies improvizacija projektas atskleidžia visai kitokią vaizdu, virsti virš pavasarėjančios že- „Sudeginti negalima pasigailėti. Žaną, ne tą, kurią žinome - kar- mės klaidžiojančiu niekieno žvilgsniu, Joanos Arkietės Manifestas“ pa- žygę, kuri prasiveržė pro anglus, vien stebinčiu, vien besigėrinčiu, bet sirodė labai gražiu laiku - šiemet išvadavo Paryžių, Orleaną. Ne, neapmąstančiu, nevertinančiu, netu- pasaulis mini 600-ąsias garsiosios ten kalbama apie jos vidinius, rinčiu jokio asmeninio požiūrio, jokio prancūzų mergaitės gimimo me- egzistencinius dalykus“. asmeninio intereso... Tiesiog... tines. Premjeriniame spektaklyje Šis spektaklis E.Tulevičiūtei Antai rainut rainutėliai arimai, lo- lygiomis dalimis susipina muzika yra debiutinis kaip režisierei. piniais dar padengti sniegu. Antai pil- ir žodžiai - panaudojamos te- Pagal specialybę esanti dramos vu jais šliaužiantis vėjas, pakeičiantis mos ir arijos iš Džuzepės Verdžio teatro aktorė (daug metų vaidino mandalos piešinį, kitaip sužarstantis (Giuseppe Verdi) operos „Žana dabartiniame Lietuvos nacionali- paskutines sniego kruopeles, sulauku- d’Ark“ ir Džordžo Bernardo Šo niame dramos teatre, privačiame sias Atpirkimo. Antai vienas, dar ir dar (George Bernard Shaw) pjesės „Vaidilos“ teatre), dėstanti Lietu- vienas nuo metų supleišėjęs rūpintojė- „Šventoji Joana“ ištraukos. vos muzikos ir teatro akademijo- lis pakelėje. Atrodytų, gražiai žilstelėję „Tai labai aktuali tema ir šian- je, Eglė mums geriau žinoma iš ar Velykoms baltais cukriniais nimbais dien, kad plačioji visuomenė pa- televizijos kaip filmų garsintoja. papuošti. Atrodytų, giedresniais nei galvotų, kas yra vienatvė, Tėvynė Originaliame muzikos spekta- 2 kasdien veidais, mažiau susikūprinę, ir pareiga. Man atrodo, kad ne- klyje arijas dainuoja tarptautinių atrodytų, sveikina kiekvieną sutiktą, o gimstama ir netampama didvy- konkursų laureatė, solistė Natali- iš jų retai varstomų burnų speiguotą riu, o mes drąsūs tampame iš ja Katilienė (sopranas). Žygiman- rytmetį kyla šilto garo debesėliai... begalinės baimės ir nevilties, kad to Čmeliausko aranžuotus operos Štai du dideli paukščiai, šaunantys esame įspirti į kampą. Juk mūsų fragmentus atlieka specialiai šiam į dangų virš miško, nuberiantys sniego Loreta Asanavičiūtė niekada ne- projektui suburtas muzikančių kruopeles nuo karklų šakų, lyg kumš- galvojo, kad ji už laisvę atiduos ansamblis - daugelio tarptautinių tinėmis pirštinėmis pasidabinusių pū- gyvybę. Manau, lygiai taip pat konkursų laureatės pianistė Eglė kuotais kačiukais. Štai gandras, pastiręs buvo ir Žanai. Toje pjesėje ji grįž- Perkumaitė, Lietuvos valstybi- savam lizde, nuo šalčio raudonomis ko- ta į Žemę, todėl mūsų spektaklio nio simfoninio orkestro solistė jomis. Be tvarkos ir tikslo įkypai po dan- pavadinimas „Sudeginti negalima Vita Šiugždinienė (violončelė), gų nardantys kirai. O štai - kirus prime- pasigailėti“ yra be kablelio. Ke- kamerinės muzikos ansamblio nančių baltų skarelių tuntas, su džiugiu liame klausimą: jeigu dabar Žana „Vilniaus arsenalas“ solistė Laima klegesiu išsiveržiantis iš bažnyčios. grįžtų į Žemę, ką mes darytume? Šulskutė (fleita). Prie spektaklio O čia - jau nėra sniego. Šlapiose pa- Mano įsitikinimu, tikriausiai vėl dirbo dailininkai Kristijonas Si- kelėse jau ženklu žalios spalvos. O čia - n Aktorė Eglė Tulevičiūtė stengiasi įsijausti į legendinės karžygės ją sudegintume. Tie nuostabūs paris (E.Tulevičiūtės sūnus - red. pagrindinė švarios nedidukės gyvenvie- vaidmenį tekstai parodo, ko mes galime past.) ir Jūratė Liudvinavičienė. tės gatvė, kurioje būriuojasi gal tuzinas nuo Velykų stalo pakilusių, pasivaikš- čioti išleistų vaikų. Jie nerangūs - nesi- KAS Ką PARAšęS KAS Ką PASKOLINO KAS KAM RUOšIASI KAS Ką šVENTė jaučiantys laisvai, nemokantys žaisti puošniais, šventiniais drabužiais. „Jau- nime, šviesesnis pasidaryk“, - ūkteli vėjo gūsis sodriu Žemaitės balsu, lyžtelėda- mas būsimų Lietuvos gydytojų, moky- tojų, meistrų skruostus, įpūsdamas į jų žvilgsnius daugiau svajų, daugiau ryž- to, daugiau tikėjimo savomis jėgomis... Buvau virtęs niekieno žvilgsniu. Bu- vau į Lietuvą išėjęs. Prisikvėpavau lietu- viško vėjo drauge su iš toli pargrįžusiais, Aidas GINIOTIS Inga NORKUTĖ Eimuntas NEKROŠIUS Romualdas GRAŽINIS gimtų laukų išsiilgusiais paukščiais, prisiuosčiau rūgštaus atšylančių arimų Režisierius, aktorius Aidas Giniotis, Šie metai populiariai televizijos Režisierius Eimuntas Nekrošius ruo­ Dirigentas ir pedagogas Romual­ kvapo drauge su sliekais, prisiplazdėjau paklaustas, kaip jam pavyksta atsi­ ir teatro aktorei Ingai Norkutei šiasi spektaklio pagal Dantės Ali­ das Gražinis paminėjo savo 50­ drauge su baltomis skarelėmis... laikyti nuo visuotino knygų rašymo, sėkmingi ­ neseniai ištekėjusi už gjerio (Dante Alighieri) „Dieviškąją mečio jubiliejų, ne bet kaip, o iškil­ Kad visiems metams - iki kito Atpir- atskleidžia įdomią detalę. Pasirodo, ilgamečio mylimojo aktorė sulaukė komediją“ premjerai, kuri balandžio mingai Vilniaus miesto rotušėje su kimo užtektų. Kad pažinočiau savąją labai seniai jis buvo parašęs nuo­ intriguojančio pasiūlymo ­ pasko­ pabaigoje įvyks Lietuvos nacio­ gausiu būriu svečių. Šia iškilmin­ Lietuvą iš veido, žinočiau, ką mylė- tykių kupiną knygą apie indėnus, linti savo balsą plačiausios Holi­ nalinio dramos teatro didžiojoje ga proga R.Gražinis nedirigavo, o tik ji niekada nebuvo išspausdinta. vudo šypsenos savininkei Džulijai scenoje. priiminėjo sveikinimus. Šiuo metu ti. Kad įstengčiau negirdomis nuleisti Rankraštį leido paskaityti kažkokiam Roberts (Julia Roberts). Pasaulinio Niekada Lietuvos teatre nestatyta jis yra Nacionalinės M.K.Čiurlionio nuolat skurdo kiekvienam mūsų į ausį pažįstamui. „Paskolinau, nebegrąži­ lygio žvaigždė, filme „Veidrodėli, „Dieviškoji komedija“ ­ didžiulis menų mokyklos choro dirigavi­ šnabždamus pagiežingus žodžius, sie- no ir nebežinau, kur jis yra. Buvo veidrodėli... Snieguolės istorija“ iššūkis ir tokiam iškiliam režisieriui mo dėstytojas, Vilniaus universi­ kiančius mus įtikinti, kad Lietuva - vien labai juokinga ir įdomi knyga ­ in­ vaidindama Piktąją Karalienę, pra­ kaip E.Nekrošius. Pagrindinius vaid­ teto grigališkojo giedojimo mo­