RAKTAŽOLIŲ (PRIMULA L.) KOLEKCIJA KULTŪRINIŲ AUGALŲ GENOFONDO IŠSAUGOJIMO KOLEKCIJA Kultūrinių augalų genofondo išsaugojimo kolekcijos skirtos Lietuvos kultūrinių augalų išsaugojimui ex situ (lauke, bet ne natūralioje buveinėje) sąlygomis. Jose švietimo tikslais eksponuojamos rūšys ir užsieninės kilmės veislės. Primula chionantha Balf.f. & Forrest Bulėjaus raktažolė (Primula bulleyana Forrest) Gyslotoji raktažolė (Primula polyneura Franch.) KOLEKCIJOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Tikslas: Surinkti raktažolių, tinkamų auginti Lietuvos klimato sąlygomis, įvairovės kolekciją. Uždaviniai: 1. Surinkti raktažolių rūšis, tinkamas auginti Lietuvos sąlygomis. 2. Surinkti lietuviškas raktažolių veisles. 3. Surinkti raktažolių pavyzdžius, reprezentuojančius genties įvairovę. RAKTAŽOLĖ (PRIMULA L.) Daugiametė, retai vienmetė, plika arba plaukuota, neretai miltiškomis apnašomis padengta žolė. Lapai paprastieji, susitelkę į skroteles. Žiedai susitelkę į skėčio, kekės, varpos ar galvutės pavidalo žiedynus, retai pavieniai ilgo belapio arba su lapų pavidalo pažiedėmis žiedynstiebio viršūnėje. Taurelė vamzdiška ar dubeniška. Vainikėlis vamzdiškas, susidaręs iš 5 suaugusių vainiklapių, dažniausiai gelsvas, geltonas, raudonas, violetinis, kartais kitų kelių spalvų. Žiedams būdinga heterostilija (vienų to paties žiedyno žiedų piestelės liemenėlis ilgas, kitų trumpas). Vaisius – rutuliška, kiaušiniška ar ritiniška atsidarančioji dėžutė. (Visuotinė Lietuvių Enciklopedija https://www.vle.lt/straipsnis/raktazole/) ISTORIJA (I) Lotyniškas genties pavadinimas Primula L. sudarytas iš dviejų žodžių: prima – pirma, ula – mažybinę formą reiškiantis afiksas. Europoje augančios raktažolių rūšys pirmą kartą buvo aprašytos dar senovėje įžymių graikų gamtininkų Teofrasto, Plinijaus ir Dioskorido. Į darželius gėlininkai ir mėgėjai pradėjo jas sodinti anksti – XVI a. Vokietijoje ir XV a. Anglijoje. Senoviniuose lietuvių darželiuose buvo auginamos pavasarinės (P. veris L.) ir pelenėlės raktažolės (P. farinosa Bieb.), vėliau – Julijos (P. juliae Kusnez.) ir paprastosios (P. vulgaris Hudson.). 1818 m. išleistame kataloge apie šiltnaminius, oranžerijų ir daržų augalus, augančius Juozo Strumilos darže, Vilniuje, minimos 2 raktažolių rūšys, žydinčios įvairių spalvų žiedais: pavasarinė raktažolė (P. veris L.) ir ausytoji raktažolė (P. auricula L.) (Strumillo, J., 1818). J. Jundzilas (Jozef Jundzill) mini ausytąją raktažolę (P. auriculia L.), kuri plačiai auginama ir pasižymi žiedų dydžių ir spalvų įvairove (Jundzill, J., 1830). ISTORIJA (II) XIX a. J. Strazdas mini, kad darželiuose daugiausiai pasitaiko 3 rūšių raktažolės: pavasarinė raktažolė (P. veris L.), aukštoji raktažolė (P. elatior (L.) ir P. acaulis (L.) L. (Strazdas, J., 1930). Vėliau pradėta auginti tibetinė (P. florindae Kingdon-Ward) ir dantytoji (P. denticulata Sm.). Visoje Lietuvoje raktažolės plačiai auginti pradėtos nuo XX a. pradžios. VU Botanikos sode Kairėnuose raktažolės auginamos nuo 1992 m., kai buvo įkurtas tuometinis Gėlininkystės skyrius. Ypatingas dėmesys skiriamas Lietuvos selekcininkų sukurtų veislių kaupimui, tyrimui ir saugojimui. PAPLITIMAS Primula L. paplitimo arealas. https://www.gbif.org/species/8026112 https://lt.ianstravels.com/35557-regional-weather-profiles-china- plan-and-pack-1495476-43 https://www.chinasage.info/geography.htm RAKTAŽOLIŲ PAPLITIMAS LIETUVOJE Lietuvoje savaime auga 2 rūšys: pavasarinė raktažolė (P. veris L.), paplitusi visoje šalyje, ir raktažolė pelenėlė (P. farinosa) – reta rūšis, paplitusi Lietuvos šiaurinėje dalyje. P. farinosa paplitimo arealas. (http://www.gbif.org/species/7931979) P. farinosa P. veris L. paplitimo arelas. P. veris L. (http://alpinodlarna.se/vaxt.php?b=pri (http://www.gbif.org/species/8377689) (https://commons.wikimedia.org/ mula) wiki/File:Primula_veris_0x.JPG) SISTEMATIKA Primulaceace šeimą sudaro 53 gentys, kurias sudaro 2790 rūšių. Primula L. gentis didžiausia Primulaceae šeimoje, kurioje žinoma apie 600 rūšių Trys glaudžiai susijusios šeimos, t.y. Theophrastaceae, Myrsinaceae ir Primulaceae, šiuo metu perkeltos į erikiečių eilę pagal AGP3. Theophrastaceae - monofiletinė grupė Myrsinaceae ir Primulaceae yra parafiletinės grupės Erikiečių eilė. (http://www.honda-e.com/A03_Classification/APGIII-Ericales.htm) KLASIFIKACIJA ♦ J.G. Lehman 1817 m. išleido pirmąją monografiją apie Primula L. gentį. ♦ P. Schott 1851 m. pirmą kartą Primula gentį padalino į du porūšius. ♦ Pax 1889 m. Primula gentį padalino į 20 sekcijų, tačiau kiekviena sekcijos sudėtis buvo labai mišri, neaiški. ♦ Bayley Balf 1913 m. Primula gentį suskirstė į 32 sekcijas, tarp giminingų grupių. ♦ W. Smithas ir G. Forrest 1928 m. raktažolių genties pagrindu suskirstyme į 32 sekcijas įžvelgė klaidų. ♦ Smith‘o ir H. Fletcherio 1941–1949 m. monografijoje "The genus Primula" po pertvarkymo liko 31 sekcija. ♦ 1952 m. A. Lozanina-Lozinskaja, skirstė į 19 atskirų sekcijų. Tiek pat sekcijų nurodo ir Vokietijos specialistas Ch. Grunertas 1967 m., bet toks skirstymas mokslininkų tarpe taipogi nebuvo priimtas. ♦ P. Wendelbo 1961 m. nustatė genetinius ryšius tarp raktažolių sekcijų, Smith‘o klasifikacijos 31 sekcijas padalino ir sugrupavo į septynias pogentes. KLASIFIKACIJA Pogentis Aleuritia ( Duby ) Wendelbo Pogentis Auganthus (Link) Wendelbo Pogentis Auriculastrum Schott: Sekcija Aleuritia Duby Sekcija Auganthus (Link) Pax ex Balf. f. Sekcija Amethystina Balf. f. Sekcija Algida Sekcija Bullatae Pax Sekcija Auricula Duby Sekcija Armerina Lindl. Sekcija Cortusoides Balf. f. Sekcija Cuneifolia Sekcija Capitatae Pax Sekcija Dryadifolia Balf. f. Sekcija Dodecatheon Sekcija Chartacea Balf. f. Sekcija Malvacea Balf. f. Sekcija Parryi Sekcija Cordifoliae Pax Sekcija Monocarpicae Franch. ex Pax Sekcija suffrutescens A.J.Richards Sekcija Crystallophlomis (Rupr.) Fed Sekcija Obconicolisteri Balf. f. Sekcija Davidii Balf. f. Sekcija Pycnoloba Balf. f. Sekcija DenticulataWatt: Sekcija Reinii Balf.f. Pogentis Primula L.: Sekcija FedtschenkoanaWendelbo Sekcija Glabra (W.W.Sm. & H.R.Fletcher) A.J.Richards Sekcija Primula L. Sekcija Minutissimae Pax: Sekcija Sredinskya Sekcija Muscarioides Balf. f. Sekcija Oreophlomis (Rupr.) Fed. Pogentis Carolin Ella (Helmsl.) Wendelbo: Pogentis Pinnatae A.J.Richards Sekcija Petiolares Pax Sekcija Carolinella (Helmsl.) Pax: Sekcija Proliferae Pax Sekcija Pulchella (W.W.Sm. & H.R.Fletcher) A.J.Richards Sekcija Sikkimensis Balf. f. Pogentis Sphondylia: Sekcija Soldanelloides Pax Sekcija Sphondylia: Sekcija Yunnanensis Balf. f. „SODININKŲ“ KLASIFIKACIJA Pagal žydėjimą raktažolės skirstomos į 7 grupes: Grunertas (Ch. Grunert), Foresteris (G. Forester), I – žydinčios nuo kovo pradžios iki balandžio Hansenas (R. Hansen) ir Štalis (F. Stahl) raktažoles „SODINĖ“ KLASIFIKACIJA mėn.; skirsto pagal kero dydį, žiedynkočio ilgį ir žiedyno II – nuo kovo antros pusės iki balandžio pabaigos; formą į penkias grupes: kilimines (bestiebės, III – nuo balandžio antros pusės iki gegužės žemaūgės), skėtiškos (žiedynas skėčio pavidalo), pabaigos; rutuliškos (žiedynas – sudėtinis skėtis), varpelinės IV – nuo gegužės vidurio iki birželio vidurio; (žiedai varpelio formos) ir kandeliabrinės (žiedai ant V – birželio–liepos mėn.; žiedynkočio išsidėstę menturiškai). VI – liepos mėn.; VII – liepos–rugpjūčio mėn. BŪDINIMO SUBTILYBĖS (A) Primula veris L., (B) Primula vulgaris Huds. ir jų tarprūšiniai hibridai (C), (D), (E). (https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/njb.01778) (https://taiwania.ntu.edu.tw/pdf/tai.2019.64.249.pdf) BŪDINIMO SUBTILYBĖS 170057 Primula polyneura Franch. (United 110448 Primula polyneura Franch. (Estonia, Kingdom, Aberdeen, Cruickshank HB) Tartu, HBU 160606 Primula heucherifolia Franch. 170055 Primula heucherifolia Franch. ((United (Germany, Tübingen, HBU) Kingdom, Aberdeen, Cruickshank HB) Primula polyneura Franch. ir Primula heucherifolia Franch. lyginimas iš skirtingų gavimo vietų. NAUJOS ATRASTOS RAKTAŽOLIŲ RŪŠYS 2003 m. (1992) Primula bergenioides C. M. Hu & Y. Y. Geng, Sichuane, Kinija. (1992) Primula tenuituba C. M. Hu & Y. Y. Geng, Sichuane, Kinija. 2003 m. Primula calyptrata X. Gong & R. C. Fang, Junane, Kinija. 2009 m. Primula lihengiana, Junane, Kinija. 2014 m. Primula subpyrenaica , šiaurės rytų Pirėnų pusiasalyje. 2015 m. Primula mianyangensis, Sichuane, Kinija. 2016 m. Primula undulifolia, Hunane, Kinija. 2017 m. Primula centellifolia, Centrinė Kinija. 2017 m. Primula pengzhouensis, Sichuane, Kinija. Primula undulifolia sp. nov., pasiskirstymas, sekcija Carolinella. (Xu et al. 2016) 2019 m. Primula dongchuanensis, Junane, Kinija. 2020 m. Primula sunhangii, Hubei, Kinija. RAKTAŽOLIŲ SELEKCIJA Primula × kewensis 17 a. Primula sieboldii veislių žiedų (https://penprimulas.com/Pr įvairovė. imula-X-kewensis) 16 a. 15 a. (https://growingwithplants.com/2013/ 16 a. 20 a. rūšys 16 a. 05/japanese-primroses-and-bleeding- hearts/) Hibridai Primula × pubescens •Primula × kewensis = P. floribunda × P. verticillata (Kew primrose) (https://www.anniesannuals. •Primula × polyantha = P. veris × P. vulgaris (false oxlip, polyanthus primula) Primula × polyantha com/plants/view/?id=865) (https://www.gardenia.net/guide/prim •Primula × pubescens = P. hirsuta × P. auricula roses-and-polyanthus) RAKTAŽOLIŲ SELEKCIJA LIETUVOJE Selekcija švelniųjų raktažolių (Primula malacoides Franch.) pradėta 1946 metais, o tik 1967–1976 metais Ona Skeivienė sukūrė 5 veislės: 'Jadvyga', 'Linkėjimai Latvijai', 'Lietuvaitė', 'Jaunystė', 'Pasaka', kurios turi autorines teises. 1995 metais Juditos Varkulevičienės buvo sukurti 4 hibridai: 'Žydrė', 'Vakarė', 'Rubinas' ir 'Margutė'. Su lauko raktažolėmis