114 ApžvAlgos / ATMINTIS libertas Klimka J. I. KrAševsKIo 200 metų sukaktIs Šių metų liepos 28-ąją sukako 200 metų nuo Juzefo Ignaco Kraševskio, žymaus kraštotyrininko, rašytojo, poeto, leidėjo, istoriko ir archeologo, gimimo. Jo nuopelnai lietuvių tautinės savimonės tapsmui tikrai verti atminimo. Pats kūrėjas nebuvo mūsų tautietis; jis gimė Varšuvoje, mokėsi Svisločės gimnazi- joje. Vilnių ir jo istoriją pamilo studijuodamas nuo 1829-ųjų se- najame Vilniaus universitete. Kitaip ir negalėjo būti: labai ryški universiteto profesūra buvo subūrusi čia visą plejadą gabaus ir talentingo jaunimo. Svarbiausios tuometinių studentų gyvenimo vertybės – meilė tėvynei ir jos laisvės ilgesys. Aktyviai pasireiš- kęs studentų patriotinėse organizacijose (buvo Mąstytojų drau- gijos pirmininkas), J. I. Kraševskis buvo suimtas ir porą metų J. I. Kraševskio portretas kalinamas. Nuo 1834 m. kurį laiką turėjo gyventi policijos prižiū- rimas savo giminės Dolgoje dvarelyje Voluinėje, Ukrainoje. Savo gyvenimo užduotį J.I.Kraševskis suvokė kaip literatūrinį Jame, pateikęs geografinę ir istorinę Vilniaus apžvalgą, autorius ir mokslinį Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės istorinės atmin- periodizuoja miesto istoriją pagal didžiųjų kunigaikščių (Algirdo, ties gaivinimą. Didžiulis jo nuopelnas – mokslo ir literatūros žur- Jogailos, Vytauto, Švitrigailos, Aleksandro ir kt.) valdymo metus, nalo „Athenaeum“ leidyba. Per dešimtmetį nuo 1841-ųjų išleido aprašo miesto bažnyčias, įvairius gyventojų socialinius sluoks- 66 jo numerius. Leidinys tapo intelektualinio Vilniaus gyvenimo nius, religines ir tautines bendruomenes, amatus ir prekybą, ašimi – juk universitetas buvo represiniu būdu uždarytas. Labai žymesnius pastatus, švietimo įstaigas, spaustuves, bibliotekas svarbūs J. I. Kraševskio darbai – tai keturių tomų studija pavadi- ir archyvus. Čia taip pat duodama labai išsami 1519–1799 m. nimu „Vilniaus istorija nuo pradžios iki 1750 metų“, taip pat dviejų laikotarpį apimanti Vilniaus istorijos bibliografija. tomų knyga „Senovės Lietuva“ ir „Polesės, Voluinės ir Lietuvos J. I. Kraševskis domėjosi ne tik Lietuvos istorija, bet ir lietuvių atsiminimai“. Šie kraštotyros veikalai pasitarnauja istorikams iki kalba, mitologija, rinko tautosaką – dainas, padavimus, priežo- šių dienų kaip žinių šaltiniai, nes daugelis dokumentų, kuriais džius. Tam reikalui netgi buvo pramokęs lietuviškai. „Senovės Lie- naudojosi autorius, iki mūsų dienų neišliko. Leidykla „Mintis“ šiuo tuvoje“ įdėta 400 lietuviškų patarlių ir priežodžių, o vienas skyrius metu rengia J. I. Kraševskio studijos apie Vilnių vertimą į lietuvių yra paskirtas lietuvių tautosakai aptarti. Lietuvių mokslo draugijos kalbą. Turėsime tikrai vertingą leidinį apie mūsų sostinės praeitį. rūpesčiu jis buvo išverstas į lietuvių kalbą ir išleistas Vilniuje nelen- Neris ties Tuskulėnais. XIX a. pabaiga. Juozo Čechavičiaus fotografija. Iš Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabineto rinkinių 115 ApžvAlgos / ATMINTIS gvais 1921 m. Mykolas Biržiška parengė jį spaudai pavadinimu „Lietuvių dainos“, pridėdamas ir savo trumpus komentarus. Grožinės literatūros J.I.Kraševskio kūriniai, nors parašyti ir len- kų kalba, žadino lietuviškąją savimonę. Lietuvos praeitį romantiš- kai vaizduoja poema „Anafielis“ (jos dalys – „Vitolio rauda“, „Min- daugas“, „Vytauto kovos“). Beje, poemos pavadinimas prigijo da- bartinėje kalboje kaip Anapilis. Apie Lietuvos istoriją yra J. I. Kra- ševskio romanai „Karalių motina“, „Kunigas“; o kūrinių „Šv. Mykolo bažnyčia“, „Paskutinieji Žygimanto III viešpatavimo metai“, „Pas- kutinioji Slucko kunigaikštytė“ veiksmas vyksta Vilniuje. Lietuviškos tematikos J. I. Kraševskio kūriniuose palankiai traktuojama lietuvių kultūra, ginamas Lietuvos valstybingumas. Todėl jie turėjo nema- žos reikšmės ir nacionalinio atgimimo literatūros tapsmui. Įsikūrus 1855 m. Vilniaus archeologinei komisijai, J. I. Kra- ševskis netrukus buvo pakviestas dalyvauti jos veikloje. Tyrinėjo Vilnijos krašto archeologinius paminklus, pirmasis juos pristatė pasaulio mokslininkams tarptautiniuose Bolonijos ir Stokholmo Leidinys „Lietuvių dainos“. Autorius kongresuose. Apskritai kraštotyrininko būta didelio darbštuolio; J. I. Kraševskis. Vilnius, 1921 jo palikimas – per 600 įvairaus žanro kūrinių. Nuo 1863 metų J. I. Kraševskis gyveno Drezdene, ten buvo įkūręs leidyklą. Joje išleido ir garsiąją Konstantino Tiškevičiaus REVIEWS / MEMORY 1850-ųjų metų kelionės Nerimi ataskaitą „Vilija ir jos krantai“. Su leidėju ryšius palaikė lietuvių rašytojai Liudvikas Jucevičius, Libertas Klimka Mikalojus Akelaitis, Antanas Baranauskas, Andrius Vištelis-Viš- JUZEFAS IGNACAS KRAŠEVSKIS’ 200TH ANNIVERSARY teliauskas, Vladislovas Dembskis. J. I. Kraševskis palaikė idė- Summary ją leisti lietuvišką laikraštį, kuriuo tapo „Aušra“. Mirė rašytojas On July 28, 2012 we celebrated Kraševskis’, a famous ethnographer, 1887 m. kovo 19 d. Ženevoje, palaidotas Krokuvoje. writer, poet, publisher, historian and archaeologist’s, 200th birth Minint šio iškilaus kūrėjo 200 metų gimimo jubiliejų, pats laikas anniversary. His merits to Lithuanian national identity are memorable. The creator was not our countryman; he was born in Warsaw and pagalvoti apie svarbiausių jo kraštotyrinių darbų vertimą ir leidybą, studied at Śvisłač School. He grew fond of Vilnius and its history since nes iki šiol plačiajai visuomenei J. I. Kraševskis žinomas tik kaip 1829 studying at the old Vilnius University. istorinių romanų rašytojas. Graži pradžia – Mokslo ir enciklopedijų The revival of literary and scientific history of the Grand Duchy of Lithuania Kraševskis understood as his life mission. His big merit is instituto J. I. Kraševskio jubiliejaus proga išleista „Vytauto Lietuva“. publishing a scientific and literary magazine Athenaeum. During the Įdomi yra ir namo, kuriame Vilniuje gyveno rašytojas, istorija. decade since 1841, 66 numbers of it were published. Gal verta ir romanisto plunksnos... Šiandien čia prabangus „Na- Very important Kraševskis’ works are a four-volume study titled “Vilnius ručio“ viešbutis. Pastatas Pilies gatvėje nr. 24 atspindi tris Vilniaus History from the Beginning to the Year 1750”, also a two-volume book “Ancient Lithuania” and “Reminiscences of Polesia, Volyn and Lithuania”. architektūrinės raidos etapus: pirmasis aukštas yra raudonų plytų Kraševskis was interested not only in the history of Lithuania, but gotikinio mūro, antrasis ir tretysis – klasicistiniai, ketvirtasis – isto- also in the Lithuanian language, mythology, collected folklore – songs, rizmo stilistikos. Įėjimas į viešbučio holą – tai buvusi tarpuvartė į legends, sayings. Kraševskis’ works of fiction, though written in Polish, inspired Lithuanian self-awareness. In Lithuanian-themed Kraševskis’ vidinį kiemą. Žinios apie namo buvusius valdytojus siekia XVII a. works the Lithuanian culture is regarded favourably and the Lithuanian vidurį. XVIII a. viduryje namas atiteko jėzuitams, jie namą išplėtė, statehood is defended. Therefore, they were of great importance to the paaukštino, apgyvendino jame seminarijos auklėtinius. Po ordino literature formation of the national revival. panaikinimo namo savininkai keitėsi vienas po kito. Viršutiniuose In 1855, when Vilnius archaeological committee was formed Kraševskis was soon invited to participate in its activities. He studied Vilnija region’s aukštuose buvo nuomojami butai, pirmame – kavinės, smuklės, archaeological monuments, was the first to introduce them to the world’s parduotuvės. XIX a. pabaigoje čia įsikūrė knygynas ir popieriaus scientists at the international Bologna and Stockholm congresses. parduotuvė. 1918 m. namas tapo viešbučiu „Versalis“. Jo resto- Since 1863 Kraševskis lived in Dresden. There he founded a publishing house and published in it his famous report on Konstantinas Tiškevičius’ ranas pavadintas „Po elniu“, nes virš įėjimo, ant balkono aptva- trip in 1850 down the Neris river “Vilija ir jos krantai” (Vilija and its banks). ros, buvo nutapytas bėgantis auksaragis elnias. Viešbutis išliko ir Lithuanian writers Liudvikas Jucevičius, Mikalojus Akelaitis, Antanas sovietmečiu, tik pavadinimas kažkodėl buvo pakeistas į „Narutį“. Baranauskas, Andrius Vištelis-Višteliauskas and Vladislovas Dembskis O jo kavinė šiandien pavadinta „Kristupu“. Nelabai mes paisome kept in touch with the publisher. Kraševskis supported the idea to publish a Lithuanian newspaper “Aušra” (Dawn). The writer died in Geneva on istorinių tradicijų... Todėl taip aktualiai skamba J. I. Kraševskio žo- March 19, 1887, and was buried in Krakow. džiai, ištarti dar 1839 m. apie senąjį Vilnių: „Kadaise Vilnius turėjo savo veidą, savitą, originalų charakterį, bet šiandien, kaip ir dau- L. Klimka, prof., dr. guma miestų bei miestelių, supanašėjo su kitais... Tik paveldu ski- Lietuvos edukologijos universitetas riasi miestai. O Vilnius daugumos senovės paminklų jau nebeturi T. Ševčenkos g. 31-411, LT-03111, Vilnius [email protected] arba neveik prarado. Karai, gaisrai ir viską naikinantis laikas sutru- pino paminklus. Senieji namai buvo saviti, nors ir ne taip grakščiai Gauta 2011 10 05 atrodė; nauji grakštesni, bet be savitumo.“ Atiduota spausdinti 2012 11 26.