Verkių misterija Archeologas Robertas ŽUKOVSKIS, klausinėjamas Liudviko GIEDRAIČIO, supažindina su 2008-ųjų vasarą kasinėjimų Verkiuose radiniais ir jų liudijimais. Užsiminus apie Verkius, sąmonę, sakytum, užplūsta vakarus (pietvakarius, šiaurės vakarus), kapai ne degin- paslapčių šydas. Numanai ten vykus svarbaus, reikšminga tiniai, o griautiniai. Lietuvos istorijai, bet nieko konkretaus, regimo taip ir Ar pagal vyro įkapes galima spręsti, kas buvo tas žmogus negali pagauti, nes perdaug nežinomųjų. Ypač susietų – gal karys, kad su ietim, kirviu? su mūsų senuoju tikėjimu, o ne mažiau – ir su vėlesnių Sunku pasakyti. Gal karys, gal ir ne. Tai tik vyro, vyriškos laikų istorija. Tad gal nieko nėra tikslesnio už tų dviejų įkapės. Tikrai aišku – turtingųjų luomo. Jei karys – tikrai žodžių sąskambį – Verkių misterija: lobiai ten simbolikos, neeilinis. Tikrai ne amatininkas (darbo įrankių nėra) ir ne istorijos, paslapties… Alegorija taip pat akivaizdžiausia: dvasininkas. Lietuvoje visa, kas buvo gražiausio, iškiliauso, – sugriau- Ar pagal radinius galima ką pasakyti apie tų žmonių ta, sunaikinta, liko nebent arklidės ir tarnų namai. Mūsų etninę priklausomybę? žiniasklaida neseniai labai garsiai skelbė: „Archeologiniai Medžiaga baltiška, ne importinė. Dėl to nekyla abe- Verkių radiniai keičia istoriją… palei Verkių rūmus ar- jonių. Tai labai akivaizdu radinius sugretinus su minėtąja cheologai aptiko didelio viduramžių miesto kapines… Lietuvos senosios sostinės Kernavės gausia archeologine šalia Vilniaus buvo kitas didelis miestas, – tą patvirtino medžiaga, kurios ir datavimo, ir priklausomybės dalykai archeologiniams kasinėjimams Verkiuose vadovaujantis jau gerai ištirti. Robertas Žukovskis…“ Tad ir kreipiuosi į Jus: koks tokių Prieš pradėdamas kasinėjimą, be abejo, susipažinot su šūkaliojimų pagrindas, ką būtent konkrečiai Verkių parke archeologinių tyrimų Verkiuose praeitimi, gal ir su seniau- Jūs aptikote? siais šaltiniais. Ką jie liudija? Šiaurės vakarinėje parko dalyje iškaštos penkios arche- XIX a. viduryje Vilniaus istorijoje M. Balinskis yra rašęs ologinės perkasos, rasta dvylika skeletų. Dešimt beveik esą iš Verkių yra archeologinių radinių, tik be tikslaus da- be įkapių, du (vyro ir moters) – su ypatingai gausiomis tavimo. Tuo metu prie sargo namelio buvo atrasti kapai. įkapėmis. Vyro kape – segė prie krūtinės, maži apkalėliai Prieš keliolika metų archeologas A. Varnas ten surado krūtinės-pečių srityje (matyt, buvusio apsiausto), odinis XV–XVII a. palaidojimus. Mūsų atveju nauja buvo tik tiek, kapšas (piniginė) su lietuviškųjų ilgųjų gabaliukais po kad beveik ten pat aptikom kapus iš XIII–XIV a. sandūros. keletą gramų, dar – skiltuvas, titnago gabaliukų, geleži- Apie viduramžiais buvusį Kernavės miestą Pajautos nis pusmėnulio pavidalo skustuvas su medine rankena, slėnyje esama ir rašytinių žinių esą kur dabar ganosi ožkos, ietigalis, kirvis. Taigi visa, kas reikalinga vyrui. Radiniai tą būta miesto… Gal esama ir apie Verkius? pačią dieną perduoti Nacionalinio muziejaus restaurato- Tokių liudijimų nerasta. Ankstyvaisiais laikais Verkiuose riams. Moters kape – papuošalai: du žiedai, dvi juostinės yra buvęs kunigaikščio dvaras, vėliau atiduotas Vilniaus apyrankės, ant galvos – apgalvis iš plokštelių, tarp kurių vyskupams. stikliniai karoliukai, prie krūtinės, matyt, išties gražus Labai sudomino skambūs laikraštiniai pareiškimai apie buvęs vėrinys: labai smulkios įvijėlės, labai smulkūs sti- ten buvusį viduramžių miestą. Ką pasakytumėt, turėdamas kliniai karoliukai, galvutė nuo buvusio smeigtuko, o prie omeny ligšiolinius archeologinius duomenis? juosmens trys gražūs žalvariniai raktai, matyt, simboliniai: Laikraščiai tebelieka sensacijų kurpėjai, kūrėjai – štai moteris – namų ūkio šeimininkė. Į kasinėjimų vietą atvažia- ką pasakyčiau. Kol kas tegalim kalbėti, kad gal netoli buvo vę senovės Kernavės tyrinėtojai archeologai A. Luchtanas, nemenka gyvenvietė, kurios žmonės laidoti būtent čia, G. Vėlius atkreipė dėmesį, kad šie radiniai analogiški (net ant dabartinio Verkių kalno. Dar gerai nežinom tų kapinių ir ornamentais) kernaviškiams, visi iš XIII–XIV a. sandūros. apimties, palaidotųjų (vadinasi – gyvenusiųjų) skaičiaus, Ar jau yra ir krikščionybės, europietiškosios įtakos žymių nes per mažai ištirta. Visiškai nežinoma ir tos spėjamos Jūsų aptiktuose palaidojimuose? gyvenvietės vieta, archeologinių duomenų nėra. Įkapių dėjimo senoji tradicija dar gyvybinga, bet aki- Nuo senų laikų netoli ėjo labai svarbus kelias į Vilnių vaizdūs ir krikščioniškieji elementai: laidojama galvom į (dabartine Kalvarijų gatve), gal tai šį tą liudija… 1 2008 m. Verkių parke atkasti vyro ir moters palaidojimai. Dabar ten daug namų pristatyta, visur išrausta žemė miestas, apie jį turėjo būti išlikę rašytinių žinių. Manau, (ir Santariškėse, ir Verkiuose) – archeologai neturi ži- tai buvo didelė gyvenvietė ar gausūs kaimai. Kol nėra nių, kad būtų aptikta senų pastatų liekanų. Težinom, archeologinių duomenų, gali tik spėlioti. Reikia ieškoti, kad yra neaiškaus didumo kapinynas, kuriame laidota tirti apylinkes. mažiausiai XIII–XVII amžiais, o iš kur buvo atvežami Kaip apibūdintumėte dabartinę archeologinių tyrimų mirusieji, – to nežinom. būklę Lietuvoje? Kaip Jūs vertinat dalies archeologų (S. Lasavicko, A. Mokslinėms archeologų ekspedicijoms pinigų seniai Varno) teiginį esą pietiniame Verkių kalno smaigalyje nebeskiriama. Vilniaus universiteto Archeologijos kate- (ten puikus, platus reginys į Neries pusę) tikrai buvo dra, Istorijos instituto archeologai anksčiau važiuodavo ikikrikščioniškųjų laikų šventykla? į ekspedicijas, dabar archeologai reikalingi tik tada, kai Šventvietė, kulto vieta, o gal ir šventykla galėjo būti, istorinėse vietose ruošiamasi ką statyti, pertvarkyti, bet kaip ji atrodė, archeologiniais tyrimais dar neįro- kasti… Verkiuose kasinėjome tik todėl, kad užsimota dyta. Turim tik S. Lasavicko vaizduotės vaisių, rekons- rekonstruoti Verkių parką pagal Vitgenšteino laikų (XIX trukcijas. Tačiau vien faktas, kad po Lietuvos krikšto a.) projektus. Kur numatyta ardyti žemę, tiesti takus, Verkiai paskirti vyskupams, labai reikšmingai liudija, būtina ištirti. Taip mes ten ir atsidūrėme. kad ir anksčiau čia buvo reikšmingas dvasinis centras. Kas tie „mes“? Minėjot, kad ikikrikščioniškais laikais Verkiuose buvo UAB archeologijos projektų centras „Antiqua“. ir kunigaikščio dvaras. Gal tai ir paaiškina čia gyvenusių Kažkas nauja! žmonių gausumo priežastį: juk šventvietę, kunigaikštį, Įsikūrėm prieš porą metų. Penki archeologai. Verčia- vėliau vyskupus aptarnauti, saugoti, tvarkyti jų ūkius mės visiškai savarankiškai. Mat statybininkai, susiruošę reikia nemažai žmonių… senamiestyje rausti žemes, įstatymu įpareigoti kreiptis į Be abejo. Ant plyno lauko negyvensi. Bet jei būtų archeologus, samdyti, kad ištirtų vietovę. Yra ir pavienių 2 archeologų, šitaip dirbančių, įkūrusių savo asmeninius „uabus“. Į tokį darbą dabar „įsijungia“ ir mokslinių įstaigų archeologai, anksčiau vertinę mus kaip „antrarūšius“: atseit jie mokslu užsiima, o mes tik pinigus kalam. Bet visi esate profesionalūs archeo- logai? Be abejo. Leidimą kasinėti gauna- me iš Kultūros paveldo departamento. Po vasaros kasinėjimų privalu pateikti ataskaitas su mokslinėmis išvadomis apie archeologinius radinius. Tai būtina visiems profesionaliems archeolo- gams. Jei to nepateiksi, kitą sezoną 2008 m. Verkių parke atkasti vyro ir moters palaidojimai. leidimo tirti, kasinėti negausi. Spaudoje skelbta, kad kapų būta visoje Verkių parko teritorijoje, esą „viduramžių kapinynas tikrai didelis“. Ar tai tiesa? Žurnalistams ištari viena, jie „nu- rašo“ savaip. Aišku tik tiek, kad Verkių parke yra viduramžių kapinės, bet jų ribų niekas dar nežino. Kad sužinotum, reikėtų dirbti daug sezonų. Ir dar viena iš rėksmingų mūsų „di- džiosios“ žiniasklaidos žinių: „Archeo- loginiai Verkių radiniai keičia istoriją“. Net jeigu ir miestas ten būtų surastas, kaipgi tai pakeistų istoriją? Niekaip. Mes tik geriau, išsamiau iš tolo matomas kalnas, galbūt apaugęs ąžuolais, bet kas įrengta ant jo – tik pažintume proistorę. Vardan to ir fantazuoti galime. dirbame. Lietuvoje pagal Neries upę – Lietuvos vaizdas prieš tūkstantmetį sunkiai įžvelgiamas… O ką archeologija daugybė senųjų kapaviečių, pilkapių. liudija apie XIII–XIV amžių sandūros Lietuvą? Nieko naujo, nes pagal upes – didžiau- Tada čia gyventa labai intensyviai, tai klestėjimo, pakilimo laikotarpis, sia senovės žmonių koncentracija. sparčiai daugėjo gyventojų, valstybės kūrimosi metas. Tą atspindi ir Verkiuose Kodėl būtent Verkių vietovė buvo atkasti prabangūs palaidojimai, tačiau vis lieka labai daug neištirta. gal palanki žmonėms kurtis, dirbti, gyventi? Verkiai Mystery Visais laikais žmonės kūrėsi gyven- ti patogiose vietose, o čia šalia upė Liudvikas Giedraitis talks to the archaeologist Robertas Žukovskis about 13-14 c. inhumations, some of which had rich shrouds and were uncovered in (vandens kelias), aukšta kalva, sunkiai the summer of 2008 in the territory of Verkiai Regional Park, in Verkiai Park prieinama, palanki gynybai, iš jos toli on the river Neris. Some Lithuanian long money, a hatchet, a chest brooch, a matyti. Čia ir gražu, galų gale… Graži, striker, pieces of flint, an iron crescent shaver with a wooden handle, and an patogi, saugi vieta. arrow end were discovered in the male tomb. Jewellery was discovered in the Švenčiam Lietuvos vardo paminėji- female tomb: two rings, two band bracelets with glass beads, a pretty necklace mo tūkstantmetį (nuo 1009 metų). Kaip on the chest. Analogous shrouds are found in another part of Lithuania, in