Almanachas ŽURNALISTIKA 1990-2007 Almanachas Žurnalistika 1990-2007 metai ISSN 0135-1346 Leidinio redakcinė kolegija Dr. Audronė Nugaraitė (pirmininkė) Vidas Mačiulis Aldona Žemaitytė-Petrauskienė Dainius Radzevičius Jonas Staselis Aldona Svirbutavičiūtė Domijonas Šniukas Leidinio redaktorė Aurelija Arlauskienė Viršelyje – Ramūno Danisevičiaus nuotrauka Almanacho „Žurnalistika 1990-2007“ autoriai Aurelija Arlauskienė, V. Kudirkos premijos (2006 m.), tradicinių LŽS konkursų laureatė, valstybės pripažinta meno kūrėja, LŽS Vilniaus skyriaus l.e. pirmininkė Doc. Auksė Balčytienė, Vytauto Didžiojo universitetas Audronė Baltuškaitė, LŽS Rokiškio skyriaus pirmininkė Arnoldas Barysas, Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus senjorų klubo narys Vladas Gaidys, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” direktorius Loreta Jastramskienė, žurnalistė Aurelija Juodytė, VU KF Žurnalistikos institutas Informacijos ir komunikacijos mokslų krypties doktorantė Rytis Juozapavičius, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus direktorius Jacek J. Komar, lenkų žurnalistas, buvęs ilgametes didžiausio Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ korespondentas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Politikos apžvalgininkas Žurnalistika 1990–2007 [3] Almanacho autoriai Angelina Liaudanskienė, žurnalistė, tradicinių LŽS konkursų laureatė Judith Lewonig, Austrijos žurnalistė, gyvena ir dirba Vilniuje kaip laisvai samdoma žurnalistė. Rašo vokiškai kalbančių šalių – Austrijos, Šveicarijos, Vokietijos, taip pat ir kai- myninės Estijos spaudai. Jos straipsnius spausdina žurnalas „Veidas“, „7 meno dienos“. Yra „Lincas–Vilnius Europos kultūros sostinės” 2009 atstovė. Vilius Mackonis, žurnalistas Teklė Mačiulienė, buvusi „Kauno dienos“ vyr. redaktorė ir valdybos pirmininkė Vidas Mačiulis, Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos narys, valstybės pripažintas meno kūrėjas Alma Mosteikaitė, LŽS Alytaus skyriaus pirmininkė Liudvika Meškauskaitė, advokatė Dr. Laima Nevinskaitė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas Dr. Audronė Nugaraitė, Vilniaus universiteto Žurnalistikos katedros docentė, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos narė Modestas Patašius, „Lietuvos ryto” korespondentas Žurnalistika 1990–2007 [4] Almanacho autoriai Evaldas Petrauskas, TV operatorių klubo pirmininkas Aldona Žemaitytė-Petrauskienė, V. Gedgaudo premijos (2002 m.) laureatė, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos valdybos narė, valstybės pripažinta meno kūrėja Stanislovas Pleskus, LŽS Vilniaus Senjorų klubo pirmininkas, valstybės pripažintas meno kūrėjas Jolanta Račaitė, Marijampolės skyriaus pirmininkė Dainius Radzevičius, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininkas Leopoldas Rozga, Akmenės rajono laikraščio „Vienybė” redaktorius Virginijus Savukynas, žurnalistas, 2007 m. laimėjęs Tautinių mažumų ir išeivijos departamento įsteigtą prizą ,,Už tautinę toleranciją Danguolė Skarbalienė, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos narė Jūratė Sobutienė, LŽS Šiaulių apskrities skyriaus pirmininkė Gerimantas Statinis, Kelionių ir pramogų klubo pirmininkas Žurnalistika 1990–2007 [5] Almanacho autoriai Aldona Svirbutavičiūtė, V. Kudirkos premijos (2003 m.), tradicinių LŽS konkursų laureatė, valstybės pripažinta meno kūrėja Ramunė Šeštokienė, Klaipėdos apskrities skyriaus pirmininkė Domijonas Šniukas, metraštinio leidinio „Žurnalistika“ sudarytojas ir redaktorius (1973–1989), valstybės pripažintas meno kūrėjas Dr. Laimonas Tapinas, V. Kudirkos (1994 m.), V.Gedgaudo (2001 m.), Vaižganto (2005 m.) premijų laureatas, valstybės pripažintas meno kūrėjas Viktoras Trofi mišinas, regioninės žiniasklaidos ir žemės ūkio žurnalistų klubo pirmininkas Edita Žiobienė, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkė, Mykolo Romerio universiteto docentė Žurnalistika 1990–2007 [6] Turinys Redaktorės žodis [ ] Žurnalistikos kaita Atgavus Nepriklausomybę vyko staigi periodinės spaudos sistemos transformacija: atsira- do naujos spaudos rūšys, pasirodė pirmoji tikra pramoginė, erotinė, net smurtinė spauda. Gimė nauji leidinių tipai – apskričių, regionų, taip pat reklaminiai ir specializuoti laikraš- čiai. Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 2007-ųjų spalį gavo 317 laikraščių ir 532 žurnalų privalomuosius egzempliorius, taip pat prenumeravo 28 pavadinimų laikraščių ir 124 pavadinimų lietuviškų žurnalų bei 30 laikraščių ir 363 žurnalus, leidžiamus užsienyje. Ne vienas leidinys paramą gauna iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo, kuriam teikiamų projektų skaičius kasmet auga. [ ] Visuomenės nuomonė: tarp pliusų ir minusų Lietuva jau nebeužima pirmųjų vietų Europoje pagal pasitikėjimą žiniasklaida, tačiau vis tiek yra aukščiau vidurkio: pasitikėjimas TV – 6-a vieta (tarp 27 šalių), pasitikėjimas radiju – 12-a vieta, pasitikėjimas spauda – 8-a vieta. Neseniai atliktas sociologinis-krimi- nologinis tyrimas atskleidė, kad absoliuti dauguma apklaustų verslininkų tiki milžiniška žiniasklaidos galia nulemti asmenų ar įmonių sėkmę. Gal tuo ir nereiketų stebėtis, nes demokratinėse visuomenėse valdžios institucijų, politikų, stambiųjų verslininkų veiklos priežiūra yra patikėta žurnalistams. Vienas svarbiausių įrankių „sarginio šuns“ funkcijai realizuoti – tiriamoji žurnalistika. [ ] Žiniasklaidos kelių taisyklės Spaudos laisvė-demokratijos sąlyga, tad ji turi būti kuo mažiau varžoma. Bet vis dažniau tenka prabilti apie žodžio laisvės ribas. Geriausi ir neabejotinai tikrai laisvi žurnalistai turi savo vidines priesaikas ir jų laikosi. Jos gali būti labai individualios ir viešai neskelbiamos. Bet yra tokių žurnalistų ir leidėjų, kurie nepaklūsta įstatymo ir Etikos kodekso nuosta- toms. [ ] Žurnalistika 1990–2007 [7] Turinys Tyrimai ir tikrovė Regis jau išgyvenome tą laikotarpį, kuomet buvo tikimasi, jog galėsime reformuotis tik padedami aukštą žurnalistinę kultūrą palaikančių žiniasklaidos verslo atstovų iš kitų šalių, tokių kaip Norvegija ar Švedija. Mūsų kelias – reformuotis patiems iš vidaus šiuo atveju yra teisingiausias. Dabar svarbiausia atpažinti partnerius (interneto žurnalistus, spaudos ir TV žurnalistus, redaktorius, mokslininkus ir tyrėjus), kurie nori keistis. Į žurnalisto kom- petenciją bus pažvelgta per darnaus vystymosi aspektą. Lietuvos žiniasklaidos auditorijos kokybinio tyrimo duomenys leis pažvelgti į suvokimo procesus Lietuvos auditorijoje. [ ] Žurnalistų liudijimai Amžininko pasakojimas, kodėl 1990-ųjų biržely už bendro stalo nesusėdo pasaulio lie- tuviai-žurnalistai. Atsiminimai apie Sausio 13-osios įvykius Vilniuje ir Kaune, tapusiame Laisvojo žodžio citadele. Ir keli šrichai apie „Kauno dienos“ žurnalistų džiaugsmą ir nusi- vylimą, skaitytojų nuoširdumą ir valdininkų panieką laikraščiui. Apie kairiųjų bei dešiniųjų valdžią, kurios požiūris į žurnalistus buvo vienodas. [ ] Tarp įstatymo ir vartotojo 1996 m. priimtas Visuomenės informavimo įstatymas (nauja redakcija įsigaliojo 2006 m. rugsėjo 1 d.) priskiriamas sudėtingų teisės aktų kategorijai, nes reglamentuoja teisinius santykius, kurių ribos apima labai platų jų diapazoną – nuo intymiausių vieno asmens privataus gyvenimo gynimo dalykų iki visuomenės informavimo principų klausimų spren- dimo. Žurnalistų praktikų mintys apie šį teisės aktą. [ ] Naujosios technologijos informacijos greitkelyje Internetinė žiniasklaida atveria naujas galimybes pilietinei visuomenei, tačiau taip pat slepia naujus manipuliacijos pavojus. Todėl reikia ypatingai atidžiai analizuoti šį reiškinį. Kylanti pilietinės arba neprofesionaliosios žurnalistikos banga jau įžengė į interneto naujienų portalus – šie pradėjo skolintis blogų, arba interneto dienoraščių autorius. Dar daugiau – pagrindiniai šalies naujienų portalai suteikė balsą visuomenei, publikuodami skaitytojų laiškus ar vaizdo reportažus. Išvada: internetinės žiniasklaidos autorius skaičiu- mi lenkia tik krepšinio treneriai. Potencialių autorių Lietuvoje turime tiek, kiek interneto vartotojų – per milijoną. [ ] Žurnalistika 1990–2007 [8] Turinys Literatūra ir žurnalistika Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija: meno kūrėjo statusas, privilegijos bei jų galia. Valstybės pripažinto meno kūrėjo – doc. Broniaus Raguočio mintys apie šios dienos žur- nalistiką ir žiupsnelis didžiuliu talentu apdovanoto dr.Laimono Tapino kūrybos. [ ] Žurnalistika be sienų 2007 metų rudenį Lietuvos užsienio reikalų ministerija buvo akreditavusi 16 žurnalistų, dirbančių užsienio valstybių žiniasklaidai. Du iš jų dalijasi apie savo šalių – Austrijos ir Lenkijos – žiniasklaidos specifi ką bei aktualijas [ ] Lietuvos žurnalistų sąjungos skyriai, klubai Pažintis su LŽS Alytaus, Kauno, Klaipdėdos, Marijampolės, Rokiškio, Šiaulių, Vilniaus skyriais, taip pat Senjorų, Kelionių ir pramogų, Regioninės žiniasklaidos ir žemės ūkio žurnalistų, Sporto žurnalistų, TV operatorių klubais. [ ] „Ne dėl trupinio aukso...“ Aukščiausias LŽS apdovanojimas – dr.Vinco Kudirkos premija ir jos lauretai. Taip pat žurnalisto Vytauto Gedgaudo, Vaižganto premijų pristatymai, laureatų pavardės ir darbai, už ką jie apdovanoti. Tradiciniai LŽS konkursai, mėgiamos Klaipėdos, Šiaulių žurnalistų šventės. [ ] Dienos ir darbai Lietuvos žurnalistika: metai ir įvykiai nuo l990-ųjų sausio iki 2007-ųjų gruodžio pabaigos [ ] Žurnalistika 1990–2007 [9] Turinys Anapus žurnalistikos Žurnalistika suteikia privilegiją nuolat klausti. Dieną, naktį – nesivaržant dėl paros laiko ar netikėtai iškritusio sniego. O kaip su privilegija rengtis? Galima sublizgėti aksomo suknele spaudos konferencijoje apie Kariotiškių sąvartyno problemą, ar prašvytruoti žaliais tre- ningais,