i ž e m a i č i ų v y s k u p i j o s v i z i ta c i j ų a k t a i 1611–1651 m. ii ACADEMIA LITUANA CATHOLICA SCIENTIARUM FONTES HISTORIAE LITUANIAE Vol. XI a c t a visitationum d i o e c e s i s s a m o g i t i a e (a. d. 1611–1651) Edidit LIUDAS JOVAIŠA VILNAE, 2011 iii Lietuvių kataLikų moksLo akademija lietuvos istorijos šaltiniai XI tomas ž e m a i č i ų v y s k u p i j o s v i z i ta c i j ų a k t a i (1611–1651 m.) Parengė LIUDAS JOVAIŠA kataLikų akademija Pilies g. 8 VILNIUS, 2011 iv udk 23/28(474.5)(093.2) Že49 Knygos parengimą ir leidimą parėmė Lietuvos mokslo taryba (Research Council of Lithuania) Redaktorių kolegija Dr. Darius Ba r o n a s Lietuvos istorijos institutas Dr. vysk. Jonas Bo r u t a sj Lietuvių katalikų mokslo akademija Dr. Liudas jo v a i š a Vilniaus universitetas Dr. Mindaugas pa k n y s (tomo atsakingasis redaktorius) Lietuvos kultūros tyrimų institutas dr. arūnas st r e i k u s Vilniaus universitetas Dr. Paulius su B a č i u s Vilniaus universitetas ISBN 978-9986-592-68-6 © Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2011 © Sudarymas ir parengimas – Liudas Jovaiša, 2011 v tuRinys / index že m a i č i ų v y s k u p i j o s vizitacijos i r j ų a k t a i (1576–1655). ix re n g ė j o p a s t a B o s . xxxiii Fo r e w o r d . xxxvii in d e x a bb reviationum . xlii i. ac t a visitationum g e n e r a l i u m d i o e c e s i s sa m o g i t i a e . 1 Acta visitationis A. D. 1611–1612 . 3 eccl.Pašvitinensis 4, eccl. Žagarensis 7, eccl. akmenensis 11, eccl. Rietavensis 13 Acta visitationis A. D. 1621. 19 eccl. kražensis 24, eccl. viduklensis 31, eccl. Batakensis 37, eccl. kaltinėnensis 43, processus super visitatione 47, eccl. Šaukėnensis 52, eccl. kuršėnensis 59, eccl. akmenensis 61, eccl. Žagarensis 79, eccl. joniškensis 98, eccl. Pašvitinensis 101, eccl. Linkuvensis 105, eccl. Šiaulensis 113, eccl. Radviliškensis 117, eccl. Šeduvensis 127 acta visitationis a. d. 1630. 135 eccl. klovainensis 135, eccl. Švėkšnensis 138 acta visitationis a. d. 1635. 143 eccl. alsėdensis 143, eccl. veliuonensis 146, eccl. seredensis 155, eccl. klovainensis 160, eccl. Pakruojensis 167 acta visitationis a. d. 1637–1638. 171 eccl. klovainensis 171, eccl. Šeduvensis 172, eccl. krakensis 174 acta visitationis a. d. 1643–1644. 177 Indictio visitationis 177, eccl. Plungensis 179, indictio visitationis 180, eccl. cathedralis mednicensis 183, nominatio visitatoris 186, eccl. Raudėnensis 187, eccl. tryškensis 189, eccl. akmenensis 196, eccl. Papilensis vi tu r i n y s 204, eccl. kuršėnensis 210, eccl. Gruzdžensis 216, eccl. Šakynensis 220, eccl. Žagarensis 227, eccl. krakensis 229, eccl. Grinkiškensis 231, eccl. Radviliškensis 233, eccl. Šiaulensis 239, eccl. kurtuvėnensis 247, eccl. Šaukėnensis 252, eccl. Švėkšnensis 253 indictio visitationis generalis a. d. 1646. 259 acta visitationis a. d. 1648–1649. 263 designatio visitatoris 263, eccl. Luokensis 264, eccl. užventensis 271, eccl. kražensis 277, eccl. kelmensis 283, eccl. nemakštensis 288, eccl. viduklensis 294, eccl. Raseinensis 295, eccl. Girkalnensis 296, eccl. Betygalensis 300, eccl. ariogalensis 303, eccl. Butkiškensis 309, eccl. Čekiškensis 313, capella Pernaravensis 316, eccl. krakensis 316, eccl. josvainensis 328, eccl. vilkijensis 331, eccl. seredensis 332, eccl. veliuonensis 335, eccl. Pajūrensis 342, eccl. tauragensis 342, eccl. Batakensis 342, eccl. sedensis 347, eccl. telšensis 350 Fragmentum alicuius visitationis generalis tyszkiewicianae (s. a.). 353 Acta visitationis A. D. 1650–165. 357 eccl. klovainensis 357, eccl. krakensis 357 ii. ac t a visitationum d e c a n a l i u m d i o e c e s i s sa m o g i t i a e . 359 Acta visitationis decanatus [Rietavensis] A. D. 1620. 361 eccl. Švėkšnensis 361, eccl. Žvingensis, Šilalensis et vainutensis 362, eccl. kvėdarnensis 362, eccl. Gargždensis 363, eccl. Palangensis 365, eccl. skuodensis 366 acta visitationis decanatus Rietavensis a. d. 1639. 369 eccl. tverensis 369, eccl. Laukuvensis 370, eccl. kaltinėnensis 372, oratorium upynense 373, eccl. Batakensis 373, eccl. Pajūrensis 374, eccl. Žvingensis 375, eccl. vainutensis 378, eccl. Švėkšnensis 379, eccl. kvėdarnensis 381, eccl. Šilalensis 383, oratorium Bolsense 383, eccl. Žarėnensis 383, eccl. Gargždensis 385 acta visitationis decanatus Rietavensis a. d. 1644. 389 eccl. Žarėnensis 389, eccl. Batakensis 391, eccl. Šilalensis et Balsensis 393, eccl. Žvingensis 395, eccl. vainutensis 395, eccl. Švėkšnensis 397, eccl. kvėdarnensis 398, oratorium Gardamense, eccl. Laukuvensis 400, eccl. Gargždensis 401, eccl. tverensis 402 tu r i n y s vii acta visitationis decanatus Šeduvensis a. d. 1639 . 405 eccl. Baisogalensis 405, eccl. surviliškensis 409, eccl. dotnuvensis 411, eccl. Šiaulėnensis 412, eccl. smilgensis 414, eccl. klovainensis 414, eccl. Pušalotensis 416, eccl. krakensis 417, eccl. josvainensis 419, eccl. Grinkiškensis 421 acta visitationis decanatus Šeduvensis a. d. 1642 . 425 eccl. Pušalotensis 425 acta visitationis decanatus kražensis a. d. 1640 . 429 eccl. varnensis 429, eccl. Pavandenensis 431, eccl. užventensis 433, eccl. kelmensis 434, eccl. Čekiškensis 435, eccl. Betygalensis 437, eccl. ariogalensis et Butkiškensis 438, eccl. Girkalnensis 439, eccl. viduklensis 441, eccl. nemakštensis 443 ap p e n d i x . 447 in d e x p e r s o n a r u m . 453 in d e x l o c o r u m . 463 in d e x r e r u m . 469 viii ix ŽemaiČių vyskuPijos vizitacijos iR jų aktai (1576–1655) katalikiškosios Reformos epocha – tikras įvairių rūšių vizitacijų „aukso amžius“, kurio aušrą nulėmė ganytojiškos vyskupų tarnystės atgijimas. dės- ninga, kad būtent šio laikotarpio vizitacijų aktai yra vieni gausiausiai ir geriau- siai išlikusių šio tipo Bažnyčios istorijos šaltinių per visą Lietuvos didžiosios kunigaikštystės istoriją. tarp jų įvairove ir gausa ypač išsiskiria xvi a. pa- baigos – xvii a. pradžios Žemaičių vyskupijos archyviniai šaltiniai, išsaugoję seniausius Lietuvoje apaštališkojo vizitatoriaus, vyskupų ir dekanų vizitacijų aktų tekstus. GeneRaLinės vizitacijos ŽemaiČių vyskuPijoje (1576–1655) svarbiausias įvykis, nulėmęs daugmaž reguliarios vyskupijų lankymo praktikos susiklostymą, buvo tridento visuotinis Bažnyčios susirinkimas. jo nutarimuose visiems vyskupams įsakyta kasmet (jei vyskupija didelė – kartą per dvejus metus) vizituoti savo vyskupiją1. Pirmasis tokios veiklos Žemaiti- joje ėmėsi 1576 m. į ganytojo sostą įžengęs vyskupas merkelis Giedraitis (ap. 1536–1609). Pirmoji vizitacija buvo atlikta 1576 m., netrukus po ingreso; joje vyskupą lydėjo iš vilniaus atvykęs tėvas jėzuitas mikalojus sedkovskis2. Dau- giau liudijimų apie kitas Giedraičio vizitacijas neturime – išskyrus motiejaus valančiaus nuorodą į 1587 m. Žemaičių vyskupijos vizitacijos rankraštį3. specifinis Giedraičio kaip ganytojo bruožas – bendradarbiavimas su apaštalų sosto nunciatūra. vyskupai paprastai nebuvo linkę užleisti savo tei- sių kitiems autoritetams, tad merkelis Giedraitis buvo vienintelis Respublikos hierarchas, sutikęs – tiesa, ne be ilgų įtikinėjimų – leisti nuncijaus Giovanni andrea caligari auditoriui vizituoti savo vyskupiją4. Gavęs Giedraičio leidi- mą, apaštališkasis vizitatorius tarkvinijus Pekulas, lydimas tėvo mikalojaus 1 Ses. VII, decr. 2: Super reformatione, cap. 8; ses. xxiv, decr. De reformatione, can. 3. 2 archivum Romanum societatis iesu, Germ. 137-ii, l. 244r; Pol. 80, l. 18v. 3 m. valančius, Žemaičių vyskupystė, žr. idem, Rinktiniai raštai, t. II, ed. Vytautas Merkys, vilnius, 1972, p. 97, išn. 63. 4 Ioannis Andreae Caligarii, nuntii apostolici, epistolae et acta, 1578–1581, ed. L. Bora- tyński, cracoviae, 1915, p. lvi–lvii. x že m a i č i ų v y s k u p i j o s vizitacijos i r j ų a k t a i (1576–1655) sedkovskio, per nepilnus du mėnesius 1579 m. rudenį apkeliavo vyskupiją ir paliko unikalų ir spalvingą religinio gyvenimo padėties Žemaitijoje apra- šymą5 – vienintelį, tegu ir fragmentiškai išlikusį apaštališkosios vizitacijos senojoje Lietuvoje tekstą6. jei apie vyskupo Giedraičio vizitacijas byloja vos keletas miglotų šaltinių užuominų, jo įpėdinių veikla žymiai aiškesnė. Pirmiausia pabrėžtina, kad visi (išskyrus trumpai vyskupavusį merkelį elijoševičių Geišį) xvii a. i pusės Žemaičių vyskupai bent kartą vizitavo vyskupiją; dažniausiai – valdymo pra- džioje, netrukus po ingreso. antai 1611 m. pabaigoje – 1612 m. pradžioje daugiausia šiaurrytinės vyskupijos dalies parapijas (Šeduvą, Pašvitinį, Ža- garę, akmenę, taip pat Rietavą) lankė mikalojus Pacas (Žemaičių vyskupas 1610–1618 m.). atrodo, kad jo atlikta vyskupijos vizitacija baigėsi 1613 m. pabaigoje katedros vizitacija ir nuostatais dėl kasdienių refekcijų7. 1618–1626 m. vyskupavęs mikalojaus Paco įpėdinis stanislovas kiška, atvirkščiai, pradėjo nuo to, kuo jo pirmtakas baigė – nuo katedros vizitacijos 1619 m. rugpjūtį8. vizitacija (žr. skelbiamus jos aktus) buvo toliau tęsiama 1620 m. vasarą, 1621 m. žiemą ir vasarą9. Pradėtą vizitaciją pertraukė pusme- tinis rezidavimas karaliaus dvare (ir galbūt antkrytis)10. jokių abraomo vainos (Žemaičių vyskupas 1626–1631 m.) vizitacijų fragmentų, kitaip nei jo pirmtakų, neišliko, tačiau iš liudininkų parodymų žinome, kad vyskupija buvo vizituota. Pasak kanauninko mato Babinovskio, ordinaras asmeniškai du ar tris kartus vizitavęs katedros bažnyčią, taip pat ir didelę vyskupijos dalį; likusią dalį vizitavęs per savo sufraganą (dėl vyskupi- jos tą patį tvirtino ir kanauninkas andriejus Burčakas)11. Išliko keletas vyskupo 5 Pekulo vizitacijos aktų kritinis leidimas: Žemaičių vyskupijos vizitacija (1579), edd. Liudas jovaiša, juozas tumelis, vilnius: aidai, 1998. 6 xvi a. paskutiniajame dešimtmetyje vilniaus vyskupiją lankiusio apaštališkojo vizitato- riaus aleksandro komulovičiaus vizitacijos aktų likimas nežinomas. 7 tikslias Pašvitinio, Žagarės, akmenės ir Rietavo vizitacijų datas žr. vizitacijos aktuose. Šeduvoje Pacą buvus 1611 11 04 liudija paminėjimas jo paliktų nuostatų bažnyčios valdiniams, Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau – Lvia), f. 1671, ap. 4, b. 453, l. 39r. katedros vizitacijos dokumentus žr. kopiariusz do dziejów kościoła na Żmudzi, varšuvos nacionalinė biblioteka, iv 6649 (toliau – kopiariusz), l. 14r–20v. 8 1621 m. vizitacijoje užsimenama apie 1619 08 05 katedros kanauninkų ir 08 07 vikarų vizitaciją, žr.