TAIKOMASIS MOKSLINIS TIRIAMASIS DARBAS MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA 4 TURIZMO INFRASTRUKTŪROS IŠVYSTYMO IR JOS PLĖTOJIMO GALIMYBIŲ ANALIZĖ Kadangi Molėtų rajone gausu gamtinių rekreacinių turizmo išteklių1, aktyvaus poilsio infrastruktūra yra glaudžiai susieta su šiais ištekliais. Galima iškirti tokias aktyvaus poilsio paslaugų infrastruktūros dalis: auto, dviračių, pėsčiųjų, vandens turizmo trasos. Molėtų rajone pažintinės pėsčiųjų trasos, įrengtos tik Asvejos ir Labanoro regioniniuose parkų teritorijose. 4.1 Auto turizmo trasos Autotrasų infrastruktūros plėtrą labai riboja nesutvarkyti privažiavimai prie lankytinų objektų, nepakankamas turistinių trasų ženklinimas, apžvalginių aikštelių trūkumas. Viena iš didžiausių problemų – prasta rajono kelių kokybė, reikalaujanti labai didelių investicijų. Molėtų rajono savivaldybėje užregistruotų vietinių kelių bei gatvių ilgis 2004 m. buvo 1309,9 km. iš jų tik 98 km. keliai ir gatvės su asfalto danga. Asfalto dangą turintys privažiavimai prie rajono vandens telkinių sudaro tik mažą dalį visų kelių. Žvyrkeliai ir keliai be dangos (gruntuoti) nesudaro tinkamų sąlygų automaršrutų pasiūlai, neužtikrintas turistų saugumas ir patogumas, norint pasiekti lankytinus gamtos ar kultūros paveldo objektus. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 „Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos“ rajonų savivaldybėms vietinės reikšmės keliams (gatvėms) biudžetinės lėšos paskirstomos, atsižvelgiant į savivaldybių teritorijose gyvenančių nuolatinių gyventojų skaičių (pusė sumos), savivaldybių teritorijose turimą bendrą žemės ūkio naudmenų plotą (ketvirtis sumos), ir pagal savivaldybėms priklausančių kelių (gatvių) ilgį. Tokiu būdu Molėtų savivaldybei skiriama sąlyginai maža suma kelių priežiūrai ir plėtrai, remiantis pirmuoju kriterijumi, kadangi atsižvelgiant į rekreacinį krašto pobūdį Molėtuose kasmet apsistoja beveik 10 kartų daugiau asmenų negu yra registruota gyventojų. Šiuo atveju didesnė finansavimo dalis tenka tik kurorto statusą turintiems miestams. Šiuo metu Molėtų verslo ir turizmo informacijos centras siūlo 4 maršrutus, skirtus pažintinėms kelionėms automobiliais (žr. priedą Nr.12,13). Pažintiniai maršrutai automobiliu: Dubingiai – Giedraičiai – Didžiokai – Žalvariai – Molėtai – Kulionys; Molėtai – Mindūnai – Juočių k. – Kulionys – Naujasėdis – Alanta; po Ignalinos, Molėtų ir Utenos rajonus; po Utenos apskritį. Pagrindinės auto, dviračių, pėsčiųjų ir vandens trasos yra išplėtotos tik Labanoro ir Asvejos regioniniuose parkuose, kurių dalis teritorijos yra Molėtų rajono ribose. Šios trasos yra pažymėtos regioninių parkų turistinėse schemose bei specialia ženklinimo vietoje sistema. 4.2 Dviračių turizmo trasos Dviračių turizmas Europoje - sparčiai populiarėjanti turizmo šaka, pritraukianti vis daugiau įvairaus amžiaus bei profesijų žmonių. Europos šalių patirtis rodo, kad dviračių turizmas turi didelę ekologinę ir socialinę - 1 Rekreacinių arealų resursinio potencialo kategorija – didelis potencialas 1 ekonominę naudą vietinėms bendruomenėms, nes sukuriamos naujos darbo vietos dviračių turizmo infrastruktūros vystymo ir turistų aptarnavimo sektoriuje, ypatingai kaimo turizmo regionuose. Šiuo metu regione nėra nė vienos veikiančios, pagal standartus įrengtos ir oficialiai įteisintos dviračių trasos. Tačiau Molėtų TVIC siūlo du dviračių maršrutus, kurie dalinai tinka pažintinėms kelionėms tiek automobiliais, tiek dviračiams (žr. priedą Nr.12,13). Tam tikrus dviračių maršrutus siūlo ir Asvejos bri Labanoro regioniniai parkai, kurių dalis yra Molėtų rajono ribose.2 Molėtų TVIC siūlomus dviračių maršrutus sudaro siauri automobilių keliai, kurie nėra tinkami dviračių transportui. Siekiant, kad šie maršrutų keliai atitiktų standartus, trūksta dviračių transporto infrastruktūros ir elementariausių paslaugų dviratininkams - nakvynės namų ir kempingų, dviračių aptarnavimo centrų ir dviračių transportavimo paslaugų esamuose traukiniuose, informacinių leidinių su žemėlapiais ir maršrutų aprašymais, atitinkamų kelio ženklų ir kt. Tokių trasų plėtrą taip pat riboja aplinkosaugos įstatymai, žemės nuosavybės ir kiti teisiniai klausimai.3 Tuo tarpu Lietuvos nacionalinių dviračių trasų specialiajam plane numatytos trys tranzitines dviračių trasos, kurias į sistemą sujungia 22 įvairaus ilgio nacionalinės dviračių trasos. Nacionalinių dviračių trasų sistema sąlyginai suskirstyta į keturis regionus: Vakarų (Klaipėdos, Telšių ir Tauragės apskritys) - 6 trasos, Vidurio Lietuvos (Kauno, Šiaulių, Tauragės ir Panevėžio apskritys) - 6 trasos, Pietų (Marijampolės ir Alytaus apskritys) - 5 trasos, Rytų (Vilniaus ir Utenos apskritys) 5 trasos.4 Rytų regione siūlomos penkios dviračių trasos: Vilnius – Šalčininkai – Medininkai – Vilnius (išvažiavimai iš Vilniaus pietų ir pietryčių kryptimi su galimybe aplankyti Dieveniškes ir kirsti valstybinę sieną), Vilnius – Europos centras – Kernavė – Čiobiškis (išvažiavimas iš Vilniaus šiaurės kryptimi su galimybe tęsti kelionę Vidurio regiono trasa Punia – Prienai – Kaunas – Čiobiškis), Giedraičiai – Utena (trasa per atraktyviausias kraštovaizdžio požiūriu Aukštaitijos vietoves: Asvejos regioninį parką, Labanoro regioninį parką, Aukštaitijos nacionalinį parką), Molėtai – Etnokosmologijos centras – Linkmenys – Ginučiai – Minčia – Salakas – Zarasai (trasa sutampa su Utenos apskrities dviračių trasa “Aukštaitijos dviračių žiedas”, kuriai parengtas techninis projektas). Trasa Čiobiškis – Ukmergė – Ramygala – Krekenava – tai galimybė tęsti kelionę gražiausiomis Ukmergės krašto vietovėmis, aplankyti Lietuvos stumbryną (žr. priedus Nr.14-17). Rytų regione įrengus siūlomas trasas dviračių turizmo požiūriu būtų svarbūs šie regiono miestai ir miesteliai: Aukštadvaris, Čiobiškis, Trakai, Giedraičiai, Molėtai, Balninkai, Inturkė, Tauragnai. Juose rekomenduojama plėtoti specifinę dviračių turizmo infrastruktūrą ir paslaugas. Techninės priemonės dviračių trasom įrengti parinktos vadovaujantis 2005-2006 metais galiojančiais teisės aktais statybos reglamentais ir statybos normatyviniais dokumentais. Parenkant konkrečias technines priemones trasų atkarpoms buvo įvertintas eismo intensyvumas siejamų kelių atkarpose (2005 metų duomenys) ir eismo intensyvumo augimo prognozė iki 2015 metų. Eismo intensyvumo augimas valstybinės reikšmės keliuose analizuotas naudojantis 2002-2015 metų Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programos duomenimis. 2 Remiantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nauja redakcija, veiklą (įskaitant auto, vandens, dviračių, pėsčiųjų trasas) valstybiniuose rezervatuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose organizuoja valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijos – biudžetinės įstaigos. Jos atsako už kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą, organizuoja nuolatinę jų priežiūrą ir tvarkymą, skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla teritorijoje atitiktų nustatytą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarką, turi kitas direkcijos nuostatų nustatytas teises ir pareigas 3 Rengiant vandens, dviračių ir pėsčiųjų bei autoturizmo trasų infrastruktūros planus, reikia įvertinti žemės nuosavybės faktorių, kiek tai susiję su viešosios infrastruktūros kūrimu 4 PHARE projektas 2002/000-620.03.01.01.02 „Nacionalinių dviračių trasų specialusis planas“ 2 Žemės nuosavybės ir veiklos apribojimų požiūriu specialiajame dviračių trasų plane nagrinėtos tik tos prioritetinių nacionalinių dviračių trasų atkarpos, kuriose numatoma įrengti dviračių takus, taip pat poilsio- atokvėpio aikšteles. Siūlomų nacionalinių dviračių takų įrengimas Utenos apskrityje apima 32 žemės sklypus. Tarptautinės dviračių trasos yra nacionalinių dviračių trasų tinklo dalis. Jos skirtos dviračių turizmo maršrutams, einantiems per keletą valstybių, organizuoti. Nacionalinių dviračių trasų specialusis planas Siūlomos trys tarptautinės trasos Eurovelas 10, Eurovelas 11 ir VeloHanza. Eurovelas 11 trasa eina nuo valstybinės sienos su Lenkija ties Lazdijais per Lietuvos sostinę Vilnių iki valstybinės sienos su Latvijos Respublika. Ji tiesiama pro įspūdingiausias ir reprezentatyviausias pietų ir rytų Lietuvos vietoves: didžiuosius ežerus, Žuvintą, Balbieriškį, Birštono kurortą, Punią, Aukštadvarį, Trakus, Vilnių, Europos parką ir Europos centrą, Molėtus, Anykščius, Biržus. 4.3 Vandens turizmo trasos Molėtų rajonas yra vienas iš ežeringiausiu Lietuvoje, bendras Molėtų rajono ežerų plotas – 11,561 ha, tai sudaro daugiau nei 7 proc. rajono teritorijos. Čia telkšo pats ilgiausias Lietuvoje Asvejos ežeras. Molėtų rajono upių tinklas priklauso tarptautiniam Nemuno upių baseino (žr. pav. Nr.37.) Šventosios ir Žeimenos pabaiseniams. Per Molėtų rajoną teka Šventosios intakai - Siesarties ir Virintos upės. Pav. 37. Upių baseinai Utenos apskrityje Šaltinis: Lietuvos geografijos atlasas, 1997 Su rajono vandens telkiniais susijusios įvairios rekreacijos formos – stacionarinis poilsiavimas, stovyklavimas, maudymasis, irstymasis, plaukimas burlentėmis, baidarėmis, valtimis, vandens dviračiais, žvejyba ir kitos vandens pramogos. 4.3.1 Plaukimas baidarėmis, valtimis, kanojomis, plaustais Molėtų rajone galima išskirti sekančias vandens turizmo trasas, kuriose yra palankios sąlygos vandens turizmo plėtrai: 1. Molėtai – Siesarties upė – Šventoji. Svarbiausi maršruto punktai: Kijėlių kaimo vandens malūnas, Liesėnų piliakalnis, Videniškių bažnyčia ir