Vilniaus pedagoginis universitetas Sociologijos ir politikos tyrimų centras Seniūnijoje veikiančio nuotolinio mokymo(si) paslaugų centro sampratos(-ų) analizė Tyrimo ataskaita Vilnius, 2007 TURINYS Įvadas ...................................................................................................................................................... 3 I. Seniūnijose veikiančių nuotolinio mokymo(si) paslaugų centrų veiklos apimtys..................10 1.1 Teikiamų paslaugų struktūra bei apimtys ..................................................................................... 10 1.2 Darbo laikas ir paslaugų prieinamumas vartotojams .................................................................... 23 II. Seniūnijose veikiančių nuotolinio mokymo(si) paslaugų centrų valdymo struktūra ........... 29 2.1 Seniūnijų nuotolinio mokymo(si) paslaugų centrų išsidėstymas ir prieinamumas vartotojams .. 29 2.2 Seniūnijose veikiančių nuotolinio mokymo(si) paslaugų centrų pavaldumas, finansavimas, funkcijos, bendradarbiavimas ...................................................................................................... 32 2.3 Seniūnijų nuotolinio mokymo(si) paslaugų centrų veiklos viešinimo būdai ............................... 36 III. Seniūnijose veikiančių nuotolinio mokymo(si) paslaugų centrų teikiamų paslaugų naudingumas ir aptarnavimo kultūra ...................................................................................... 42 3.1 Seniūnijose veikiančių nuotolinio mokymo(si) paslaugų centrų teikiamų paslaugų naudingumas vartotojų požiūriu ......................................................................................................................... 42 3.2 Seniūnijose veikiančių nuotolinio mokymo(si) paslaugų centrų veiklos pritaikymas neįgaliesiems, socialinę atskirtį patiriantiems asmenims ............................................................. 47 IV. Seniūnijose veikiančių nuotolinio mokymo(si) paslaugų centrų techninė materialinė bazė .......................................................................................................................... 49 V. Išvados ir rekomendacijos ......................................................................................................... 51 VI. Priedai .......................................................................................................................................... 57 VII. Tyrimo instrumentarijus ......................................................................................................... 119 Tyrimo tikslas – nustatyti seniūnijoje veikiančių nuotolinio mokymo(si) paslaugų centrų veiklos, teikiamų paslaugų, turimos įrangos, patalpų, darbo laiko, piliečių aptarnavimo kultūros, finansavimo, pavaldumo bei atsiskaitomybės požymius. Tyrimo atlikėjas – VPU Sociologijos ir politikos tyrimų centras: studijos vadovas prof. habil. dr. V. Pruskus, j. m. darbuotojas S. Ignatavičius, j. m. darbuotoja D. Ruškytė. Įvadinėje darbo dalyje pristatoma tyrimo problema, jos aktualumas ir nagrinėjami klausimai, taip pat tyrimo metodologinis ir metodinis pagrindimas, tyrimo etapai ir respondentų struktūra. Pirmoje darbo dalyje atlikta seniūnijose veikiančių nuotolinio mokymo(si) paslaugų centrų veiklos apimčių analizė (teikiamų paslaugų apimtys, darbo laikas, paslaugų prieinamumas, paslaugų vartotojų demografinės charakteristikos, veiklos apimčių skirtumai kaimo ir miesto vietovėse). Antroje ataskaitos dalyje pateikiama seniūnijose veikiančių nuotolinio mokymo(si) paslaugų centrų lokalizacija, jų valdymo, pavaldumo, finansavimo, atskaitomybės ir veiklos viešinimo būdai. Trečioje darbo dalyje aptariama seniūnijose veikiančių nuotolinio mokymo(si) paslaugų centrų teikiamų paslaugų kokybė ir aptarnavimo kultūra, jų poreikis, naudingumas ir prieinamumas įvairioms socialinėms grupėms (ypač specialiųjų poreikių turintiems ir socialinę atskirtį patiriantiems asmenims). Ketvirtoje darbo dalyje analizuojama seniūnijose veikiančių mokymo(si) centrų techninė materialinė bazė, jų turimos galimybės užtikrinti kokybišką nuotolinio mokymo(si) procesą. Seniūnijose veikiantys nuotolinio mokymo(si) paslaugų centrai Įvadas Įvadas Tyrimo problema Sėkminga šalies socialinė-ekonominė raida ir konkurencingumas tiek regioninėje, tiek ir globalinėje pasaulio rinkoje priklauso nuo informacinių technologijų lygio ir žmonių gebėjimų pasinaudoti informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis. Sėkmingas ir produktyvus, informacinės bei žinių visuomenės sąlygas atitinkantis funkcionavimas užtikrinamas, įgyjant tam tikras kompetencijas, reikalaujančias tiek profesinės, tiek bendrosios kvalifikacijos kėlimo, sugebėjimo savo veiklą grįsti naujausiomis žiniomis bei mokslo ir technologijų laimėjimais. Šių tikslų pasiekimas neįmanomas be nuostatos ir supratimo, kad stengiantis prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių socialinių, kultūrinių ir ekonominių gyvenimo sąlygų būtina nuolat tobulėti, kelti kvalifikaciją, įgyti naujų žinių. Šios nuostatos deklaruojamos ir Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose bei Mokymosi visą gyvenimą memorandume, kur pažymima, kad mokymasis visą gyvenimą yra būtina prielaida, siekiant visiems Europos gyventojams sudaryti lygias galimybes prisitaikyti prie besikeičiančių socialinių ir ekonominių sąlygų. Viena iš formų, sudaranti prielaidas žmonėms pasinaudoti mokymosi visą gyvenimą galimybe, yra išplėtotas nuotolinių studijų tinklas. Nuotolinės studijos sudaro galimybes ne tik susipažinti su šiuolaikinių informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, bet ir įgyti ar pagilinti žinias, būtinas sėkmingai tiek profesinei, tiek asmeninei veiklai. Nuotolinio švietimo infrastruktūra Lietuvoje pradėta diegti ir pirmieji nuotolinio mokymosi kursai pradėti teikti 1995–1999 m., įgyvendinant PHARE daugiašalę nuotolinio švietimo programą. Programos rezultatas – įkurtas Kauno regioninis distancinio mokymo centras (prie Kauno technologijos universiteto (KTU), Vilniaus nuotolinių studijų centras (prie Vilniaus universiteto (VU). Programai administruoti 1994 m. Švietimo ir mokslo ministerija įkūrė biudžetinę įstaigą – Lietuvos neakivaizdinio švietimo centrą. 1998 m. KTU iniciatyva pradėtas įgyvendinti projektas „Distancinio mokymo plėtra Lietuvoje” (LieDM). Projekto metu buvo sukurtas nuotolinio mokymosi klasių tinklas. Skyrus paramą iš PHARE 2000 Ekonominės ir socialinės sanglaudos programos, buvo kuriamos regioninės nuotolinio profesinio mokymosi sistemos Klaipėdos– Tauragės, Utenos ir Marijampolės regionuose (iš viso – 30 nuotolinio mokymosi centrų ir klasių). Šių projektų metu buvo atliekami nuotolinio mokymosi kursų poreikio tyrimai, kuriami ir teikiami nuotolinio mokymosi kursai, plėtojama nuotolinio mokymosi infrastruktūra. Šiuo metu Lietuvoje jau egzistuoja tam tikras nuotolinio mokymosi kursų pasirinkimas tiek formaliojo, tiek ir neformaliojo švietimo srityje. Kursai – labai įvairūs ir apima socialinių, tiksliųjų ir humanitarinių mokslų disciplinas, dažniausiai siūloma mokytis užsienio kalbų, vadybinių ir įvairių su informacinių technologijų taikymu susijusių disciplinų. Pamažu formuojasi teisinė bazė, apibrėžianti valstybės požiūrį į nuotolinį mokymąsi. Nuotolinis mokymasis yra minimas LR neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatyme (1998 m.) kaip viena iš neformaliojo suaugusiųjų švietimo formų. 2001 m. LR Vyriausybė patvirtino LR užimtumo didinimo 2001–2004 metų programą, kurioje tarp priemonių užimtumui didinti numatoma įgyvendinti Valstybinę distancinio švietimo plėtros programą, PHARE 2000 projektus, skirtus 3 Seniūnijose veikiantys nuotolinio mokymo(si) paslaugų centrai Įvadas sukurti nuotolinio profesinio mokymosi sistemas Klaipėdos–Tauragės, Utenos ir Marijampolės regionuose, sudaryti darbuotojams galimybę kelti kvalifikaciją pagal nuotolinio mokymosi būdu teikiamus aukštesniųjų profesinių lygmenų programų modulius, pritaikyti darbo rinkos profesinio mokymo programas atskiroms neįgaliųjų grupėms (panaudojant ir nuotolinio mokymosi metodą). Valstybės programoje „Informacijos technologijos mokslui ir studijoms 2001–2006 m.” numatytos lėšos LieDM tinklo einamosioms išlaidoms ir plėtrai. Šiems tikslams pasiekti prielaidas sudaro išplėtota nuotolinių studijų infrastruktūra, kurios viena iš sudėtinių dalių yra seniūnijose veikiantys nuotolinio mokymo(si) paslaugų centrai ( toliau –NMPC) Jų paskirtis – kuo platesnis gyventojų įtraukimas į nuolatinio mokymo(si), profesinės kvalifikacijos kėlimo ir individualių edukacinių poreikių tenkinimo procesą, taikant naujausias informacines technologijas ir neformalaus švietimo formas. Jie tampa svarbiu ne tik informacinių-komunikacinių technologijų įgūdžių lavinimo ir informacinių paslaugų gavimo šaltiniu, bet ir bendruomenės narių telkimosi ir jų poreikių raiškos vieta. NMPC paplitimas, rodo, kokiu mastu, pasitelkus specialiai parengtą mokymo(si) medžiagą ir informacinėmis technologijomis paremtas komunikavimo priemones, šalyje įgyvendinama mokymo(si) visą gyvenimą idėja, kokios sąlygos sudaromos žmonėms, pageidaujantiems tobulinti savo profesinę kvalifikaciją, taip pat bedarbiams ir socialinę atskirtį patiriantiems asmenims, siekiantiems integruotis į visuomenę. Gyventojų įtraukimas / įsitraukimas į NMPC veiklą – vienas iš svarbių švietimo stebėjimo rodiklių, išdėstytų Europos Sąjungos direktyvose, tai pat patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos dokumentuose (2005 m. gruodžio 30 d. ministro įsakymas -2692) ir numatytų Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos priemonių plane. NMPC, veikiantys seniūnijose, yra palyginti