ARS et PRAXIS 2019 VII ISSN 2351-4744 REDAKCInė KOLEGIJA | EDITORIAL BOARD Vyriausiasis redaktorius | Editor-in-Chief Jonas Vytautas Bruveris (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Vyr. redaktoriaus pavaduotoja | Vice-Editor Laima Budzinauskienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Tel.: +370 611 70854 El. paštas: [email protected] Nariai | Members Giedrė Jankevičiūtė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas) Gustaw Juzala (Lenkijos mokslų akademijos Krokuvos skyrius, Archeologijos ir etnologijos institutas) Naglis Kardelis (Vilniaus universitetas) Jānis Kudiņš (Latvijos Jazepo Vytuolio muzikos akademija) Ramunė Marcinkevičiūtė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Valdis Muktupāvels (Latvijos universitetas) Anneli Saro (Tartu universitetas, Kultūros tyrimų ir menotyros institutas, Estija) Bronė Stundžienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) Stephen Wilmer (Dublino universitetas, Trinity koledžas, Airija) Sudarytoja Danutė Kalavinskaitė Redaktorės Aušra Gapsevičienė (lietuvių k.) Albina Strunga (anglų k.) © Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2019 © Straipsnių autoriai: Vincenzo de Martino, Vytenis Gurstis, Anastasija Koržova, Ramunė Kryžauskienė, Vēsma Lēvalde, Ramunė Marcinkevičiūtė, Živilė Mičiulytė, Miglė Miliūnaitė, Lina Navickaitė-Mar- tinelli, Danutė Petrauskaitė, Agnė Railaitė-Jurkūnienė, Rimgailė Renevytė, Tamara Vainauskienė, Raimonda Žiūkaitė, Audronė Žiūraitytė, Judita Žukienė, 2019 Turinys Contents 5 Pratarmė 8 Foreword ARS 11 Danutė PETRAUSKAItė. Juozas Naujalis muzikinėje Juozo Žilevičiaus veikloje | Juozas Naujalis in the musical activity of Juozas Žilevičius 22 Tamara VAINAUSKIEnė. Valstybės teatro solistė Vladislava Grigaitienė: balso metamorfozė ir vo- kalinio meno principų kilmė | State Theatre soloist VladislavaG rigaitienė. Voice metamorphosis and the origin of vocal art principles 38 Judita ŽukIEnė. Stasio Vainiūno fortepijoninių kūrinių sąrašo rekonstrukcija | A reconstruction of the list of works for piano by Stasys Vainiūnas 51 Audronė ŽiūRAITYtė. Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“ interpretacijų įvairovė | Va- riety of the interpretations of Eduardas Balsys’ ballet “Eglė, žalčių karalienė” 61 Ramunė MARCINKEVičiūtė. Menininkas kaip spektaklio personažas Eimunto Nekrošiaus teatre. Režisieriaus pasaulėžvalgos retrospekcija | The artist as a character in Eimuntas Nekrošius’ theatre. A retrospective of the director’s worldview 71 Vēsma LēVALDE. Digimodernism in theatre: perspective and narrative | Skaitmeninis moderniz- mas teatre: perspektyvos ir naratyvas 81 Анастасия КоржовА. Театроведение Украины в первой трети ХХ в.: организационные, методо логические и жанровые особенности | Ukrainos teatrologija XX amžiaus pirmajame treč- dalyje: organizaciniai, metodologiniai ir žanriniai bruožai | Theatre studies ofU kraine in the first third of the 20th century: organisational, methodological and genre features 94 Miglė MILIŪNAITĖ. Sakralinės ir pasaulietinės muzikos santykio transformacija vėlyvaisiais vidur- amžiais: Charleso Tayloro sekuliarizacijos teorijos perspektyva | The transformation of the rela tionship between sacred and profane music during the Late Middle Ages. The perspective of Charles Taylor’s theory of secularisation PRAXIS 107 Vincenzo DE MARTINO, Lina NAVICKAItė-MaRTINELLI. Drumming on the keys: Béla Bartók’s pianistic style and its linkage to the aesthetics of Primitivism | Būgnijimas klavišais: Bélos Bartóko pianistinis stilius ir jo sąsajos su primityvizmo estetika 128 Raimonda ŽiūkAItė. Triadų (konsonansinių trigarsių) junginių algoritmizavimo galimybės | The algorithmisation of triadic progressions 146 Vytenis GURSTIS, Audronė ŽIŪRAITYTĖ. Somatikos teorijų ir praktikų taikymo fleitininkams perspektyvos | Prospects of applying Somatics techniques and practices for flute players 160 Ramunė KrYŽAUSKIEnė. Individuali profesoriaus Petro Geniušo fortepijono dėstymo metodi- ka | Individual piano teaching methodology of Prof. Petras Geniušas 172 Rimgailė RENEVYtė. Personažas kaip atmosfera | Character as atmosphere 180 Živilė MičiULYtė. „Post-tiesos“ fenomenas ir refleksyvioji tiriamoji dokumentika | The post-truth phenomenon and reflexive-exploratory documentary 192 Agnė RAILAItė-JURKūniEnė. Meno ir amato aspektai: specifika, diferenciacija, sintezė akom- panuojančio pianisto veikloje | The aspects of art and craft: specific features, differentiation and syn- thesis in the work of the accompanying pianist PRIEDAI 203 Kronika. 2019 207 Apie autorius 212 About the authors 218 Atmena autoriams 221 Guide for authors Pratarmė Septintajame žurnalo Ars et praxis tome skelbiama penkiolika Lietuvos ir užsienio šalių autorių straipsnių; dauguma jų yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) dėstyto- jų, doktorantų ir absolventų tyrimai muzikologijos, teatrologijos, kinotyros, atlikimo meno ir pedagogikos srityse. Dalį Ars et praxis publikacijų tradiciškai sudaro straipsniai, parengti kasmetinės LMTA mokslinės konferencijos pranešimų pagrindu – šįmet vykusi 43-ioji kon- ferencija buvo dedikuota Juozo Naujalio 150-osioms gimimo metinėms. Žurnalą pradeda Danutės Petrauskaitės straipsnis „Juozas Naujalis muzikinėje Juozo Žilevičiaus veikloje“, kuriame per Žilevičiaus gyvenimo įvykius ir 1917–1983 metų publi- kacijas, skirtas Naujalio gyvenimui ir darbams, atskleidžiama įvairialypė šių abiejų muzikų veikla, gražus bendradarbiavimas, o po 1929 m., kai Žilevičius išvyko į Ameriką, – ilgametis jo indėlis išeivijoje puoselėjant Naujalio muzikinį palikimą. Juozo Žilevičiaus amžininkės dainininkės Vladislavos Polovinskaitės-Grigaitienės kūrybinį kelią analizuoja Tamara Vai- nauskienė. Straipsnyje „Valstybės teatro solistė Vladislava Grigaitienė: balso metamorfozė ir vokalinio meno principų kilmė“ Grigaitienė pristatoma kaip itališkos Manuelio García’os (sūnaus) vokalo mokyklos atstovė – Sankt Peterburgo konservatorijos profesorės Natalijos Ireckajos ir kitų žymių dainininkų mokinė ir Kauno konservatorijos dėstytoja, vokalo peda- gogikos Lietuvoje pradininkė. Analizuodama Grigaitienės sukurtus vaidmenis, Vainauskie- nė randa du jos meninės veiklos etapus: pirmuoju laikotarpiu (1919–1924 m.) dainininkė išbandė mecosoprano partijas, antruoju (1925–1944 m.), balsą laipsniškai perorientavusi į soprano repertuarą, Grigaitienė tapo Valstybės teatro primadona, viena ryškiausių Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio dramatinio ir lyrinio dramatinio soprano vaidmenų atlikėjų. XX a. pirmųjų dešimtmečių menotyros raidos tematiką plėtoja Anastasijos Koržovos publikacija „Ukrainos teatrologija XX amžiaus pirmajame trečdalyje: organizaciniai, meto- dologiniai ir žanriniai bruožai“, kurioje analizuojamos Ukrainos teatrologijos mokyklos for- mavimosi aplinkybės, išryškinant nepelnytai primiršto teatro istoriko, vieno iš formaliosios analizės kūrėjų Vladimiro Peretco (1870–1935) veiklą. Vengrijoje tuo pat laikotarpiu darba- vosi Béla Bartókas – jo kūrinių fortepijonui stiliaus ypatumai nagrinėjami ir apibendrina- mi Vincenzo De Martino ir Linos Navickaitės-Martinelli straipsnyje „Būgnijimas klavišais: Bélos Bartóko pianistinis stilius ir jo sąsajos su primityvizmo estetika“. Autoriai tyrinėja Bartóko pianistinio stiliaus evoliuciją, analizuodami pasirinktus skirtingų kūrybos etapų kūrinius („Rumunų šokius“ op. 8a, 14 bagatelių op. 6, kai kurias „Mikrokosmoso“ pjeses), ir atranda trijų rūšių sąsajas su primityvizmo estetika: Bartókas rėmėsi muzikiniu folklo- ru ir jo archajiniais morfologiniais bruožais, išradingai panaudojo pirmapradžius muzikos ARS et PRAXIS 2019 VII 5 elementus (ritmo pulsą, garso ir tylos kaitą, dinamikos kontrastus, tam tikras garsų ir in- tervalų sekas), o pianistinės technikos užduotis (greitus garsaeilius, akordų sekas, dvigubų tercijų pasažus, repeticijas ir pan.) pavertė konstruktyviaisiais muzikos kūrinio elementais. 2019 m. minėjome ir šimtąsias kompozitoriaus Eduardo Balsio gimimo metines. Ta proga Audronė Žiūraitytė aptarė vieno populiariausių šio autoriaus kūrinių – baleto „Eglė žalčių karalienė“ – pastatymus, kurių, pradedant premjera (1960), būta penkių (paskiausias – 2019 m.). Skirtingos Balsio baleto interpretacijos, pasak straipsnio autorės, „atspindi kintan- čią choreografijos meno vertybių skalę“ ir liudija šio kūrinio vertingumą, jo muzikos turinio talpumą. Eduardo Balsio vyresniojo kolegos, kompozitoriaus Stasio Vainiūno kūrybos forte- pijonui chronologiją tiria Judita Žukienė – publikacijoje „Stasio Vainiūno fortepijoninių kū- rinių sąrašo rekonstrukcija“ nagrinėjamos kompozicijų sukūrimo metų nustatymo ir nume- racijos problemos, siekiama patikslinti ir papildyti informaciją apie Vainiūno fortepijoninę kūrybą, rekonstruoti kūrinių fortepijonui sąrašą bei jų chronologiją (kaip tyrimo rezultatas pateikiamas Vainiūno kūrinių fortepijonui sąrašas-lentelė). Tarp šio Ars et praxis tomo publikacijų išsiskiria Miglės Miliūnaitės straipsnis „Sakra- linės ir pasaulietinės muzikos santykio transformacija vėlyvaisiais viduramžiais: Charleso Tayloro sekuliarizacijos teorijos perspektyva“ – jo autorė kvestionuoja nuomonę, kad sak- ralinės ir pasaulietinės muzikos santykis yra opozicinis, o muzikos sekuliarizacija būdinga moderniesiems laikams. Miliūnaitė daro išvadą, kad vis meistriškesnės daugiabalsės bažny- tinės muzikos emancipacija („siaurėjimas“ estetinio patyrimo link) neturėtų būti laikoma opozicija jos sakralumui, jeigu estetinė atliekamo kūrinio vertė netampa svarbesnė už kultinę vertę. Vakarų Europos profesionaliosios muzikos kilmė iš sakraliosios sferos, pasak tyrimo autorės, leidžia šią muziką vertinti „ne kaip atsiradusią anapus religijos,