Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija ir tautiniai naratyvai Lietuvos Vilniaus tūkstantmetis universitetas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija ir tautiniai naratyvai Традыцыя Вялікага княсТВа ліТоўскага і нацыянальныя нараТыВы Традиція Великого князіВсТВа лиТоВського Та національні нараТиВи Tradycja Wielkiego Księstwa Litewskiego i narratywy narodowe Традиция Великого княжесТВа лиТоВского и национальные нарраТиВы Tradition of the Grand Duchy of Lithuania and National Narratives Vilniaus universiteto leidykla 2009 UDK 947.45.02/.04 Li232 Specialusis „Lietuvos istorijos studijų“ leidinys (t. 7) Special issue of the scientific journal „Lietuvos istorijos studijos“ (vol. 7) Periodinis mokslo leidinys „Lietuvos istorijos studijos“ yra referuojamas tarptautinėje duomenų bazėje ABC-CLIO Articles appearing in the journal „Lietuvos istorijos studijos“ are abstracted and indexed in HISTORICAL ABSTRACTS and AMERICA: HISTORY AND LIFE (ABC-CLIO) Leidinį sudarė: prof. Alfredas Bumblauskas, doc. Grigorijus Potašenko Kalbos redaktoriai: Birutė Ilgūnienė, Larisa Lavrinec, Milda Norkaitienė Recenzentai: prof. Šarūnas Liekis (Mykolo Romerio universitetas), doc. Nerijus Šepetys (Vilniaus universitetas) Projektą „LDK paveldo „dalybos“ II. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija: modernių valstybinių, tautų ir etninių mažumų tapatybės istori- niuose kontekstuose“ parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas (Lithuanian State Science and Studies Foundation), sutartis su fondu Nr. L-05/2008 Knygos leidimą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos pagal Lietuvos tūkstantmečio programą Leidinys apsvarstytas ir rekomenduotas spaudai Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto tarybos (2009-10-28, protokolas Nr. 9) ISSN 1822-4016 ISBN 978-9955-33-500-9 © Straipsnių autoriai, 2009 © Vilniaus universitetas, 2009 Redaktorių kolegija (Editorial Board) Vyriausiasis redaktorius (Editor-in-Chief) Prof. habil. dr. Vygintas Bronius Pšibilskis – Vilniaus universitetas (Istorija 05H) Vilnius University (History 05H) Atsakingasis sekretorius (Executive Secretary) Doc. dr. Sigitas Jegelevičius – Vilniaus universitetas (Istorija 05H) Vilnius University (History 05H) Nariai (Editors): Prof. habil. dr. Alfredas Bumblauskas – Vilniaus universitetas (Istorija 05H) Vilnius University (History 05H) Prof. habil. dr. Zenonas Butkus – Vilniaus universitetas (Istorija 05H) Vilnius University (History 05H) Prof. habil. dr. Sven Ekdahl – Geteborgo universitetas, Švedija (Istorija 05H) Goteborg University (History 05H) Prof. habil. dr. Edvardas Gudavičius – Vilniaus universitetas (Istorija 05H) Vilnius University (History 05H) Dr. Magnus Ilmjärv – Talino universitetas, Estija (Istorija 05H) Tallinn University (History 05H) Prof. habil. dr. Anatolij J. Ivanov – Rusijos mokslų akademijos Rusijos istorijos institutas, Rusija (Istorija 05H) Institute of Russian History, Russian Academy of Sciences (History 05H) Dr. Michail M. Krom – Sankt Peterburgo Europos universitetas, Rusija (Istorija 05H) European University at St. Petersburg (History 05H) Prof. dr. Aleksiejus Luchtanas – Vilniaus universitetas (Istorija 05H) Vilnius University (History 05H) Prof. habil. dr. Jozef Maroszek – Baltstogės universitetas, Lenkija (Istorija 05H) University of Biafystok (History 05H) Prof. habil. dr. Zenonas Norkus – Vilniaus universitetas (Sociologija 05S) Vilnius University (Sociology 05S) Doc. dr. Edmundas Rimša – Lietuvos istorijos institutas (Istorija 05H Institute of Lithuanian History (History 05H) Prof. habil. dr. Waldemar Rezmer – Torūnės Mikalojaus Koperniko universitetas, Lenkija (Istorija 05H) Nicolaus Copernicus University, Toruh (History 05H) Prof. dr. Genadz Saganovič – Europos humanitarinis universitetas, Lietuva (Istorija 05H) European Humanities University, Lithuania (History 05H) Redakcijos adresas (Address): Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas (Vilnius University, Faculty of History) Universiteto g. 7, LT-01513 Vilnius, Lithuania El. paštas (e-mail): [email protected] http://www.lis.lt Turinys Pratarmė 9 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos I daugiakultūriškumas ir integracijos procesai Alfredas Bumblauskas. Aktualieji ir istoriniai Europos regionai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštija, ULB, Vidurio Rytų Europa 17 Jūratė Kiaupienė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos politinė tauta. Lietuviškoji perspektyva 39 Sergejus Temčinas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos rusėniškoji literatūra kaip kultūrinės integracijos modelis 53 Urszula Augustyniak. Wielokulturowość Wielkiego Księstwa Litewskiego i idea tolerancji, a praktyka stosunków międzywyznaniowych w XVI–XVIII w. 87 Richard Butterwick. Finis Poloniae, finis Lituaniae, finis Reipublicae? 105 Nacionalinių istoriografijų formavimasis ir II Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos paveldo „dalybos“ xix–xx a. pirmojoje pusėje Rimantas Miknys. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos valstybingumo tradicija lietuvių tautinio judėjimo politinėje programoje (teorinis ir praktinis aspektai) 117 Ryšard Gaidis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos idėja ir tautiniai atgimimai. Vieno Lietuvos lenko perspektyva 145 Darius Staliūnas. Rusijos tautinė politika ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos paveldo dalybos 165 Михаил Кром. Великое княжество литовское в российской историографии XIX–XX вв. 177 Наталия Яковенко. «Польша» и «литва»: семантика пространств взглядом из киева (середина ХIХ – начало ХХ в.) 193 Zenonas Butkus. Federalistinių idėjų recepcija Lietuvoje 1918–1922 m. 213 Rimvydas Petrauskas. Zenonas Ivinskis ir Henrykas Łowmiańskis: pokyčiai tarpukario medievistikoje Kaune ir Vilniuje 225 Mathias Niendorf. Zenonas Ivinskis (1908–1971) – historyk na emigracji 237 7 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos paveldas III šiuolaikinėje istorijos politikoje ir istorinėje kultūroje Tamara Bairašauskaitė. Vietinis komponentas Lietuvos totorių sociokultūrinės tapatybės konstrukcijose (istoriografinis aspektas) 255 Grigorijus Potašenko. Istorijos kultūra šiuolaikinėje Lietuvoje: daugiakultūriškumo samprata visuomenėje ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tyrimuose 275 Вячеслав Носевич. наследие Великого княжества литовского в исторической памяти современных белорусов 301 Андрей Блануца, Дмитрий Ващук. Украина: литовский период истории (современная историография и историческое сознание) 321 Игорь Курукин. Этногенез белорусов и украинцев в современной историографии россии 337 Summaries / Résumé 357 Tekstų autoriai 375 Turinys Turinys 9 Pratarmė Praėjusiais metais pasirodė knyga Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija ir -pa veldo „dalybos“ (Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2008), kurioje publikuota penkiolika straipsnių, parašytų projekto LDK paveldo „dalybos“ metu. Šis straipsnių rinkinys yra Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamo tęstinio pro- jekto LDK paveldo „dalybos“ II dalis. Be to, jame yra keletas publikacijų, parengtų Vilniaus universitete 2008 m. lapkričio 20–22 d. vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija: tautinių naratyvų likimai, dedikuotoje istoriko Zenono Ivinskio 100-osioms gimimo metinėms, skaitytų pra- nešimų pagrindu. Tiek ankstesnėje, tiek šioje knygoje analizuojami iš tradicinių istoriografijų atei- nantys stereotipiniai vaizdiniai, į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos (LDK) tautų bendrabūvio tradicijas orientuoti tapatumai bei įvairūs integraciniai procesai. Dar visai neseniai LDK buvo tiriama tik iš etnocentrinių pozicijų, o jos istorija buvo derinama prie lenkų, rusų, lietuvių, ukrainiečių ir baltarusių nacionalinių ideo- logijų ar net politinių interesų. Tai savaime vedė prie istoriografijos skirtybių ir konfliktų. Tačiau istoriografijos ar tautinių istoriografijų konfliktų, – tad ir vidinių raidos poslinkių, – negalėjo paaiškinti tradicinės istoriografijos apžvalgos, kur dėmesys paprastai koncentruojamas atskirų tyrimų tematikos pristatymui ir anotavimui. Šių problemų negalėjo iki galo išspręsti ir romantizmo – pozityvizmo – sovietiz- mo kategorijomis operuojanti kultūrinė-istorinė istoriografijos raidos periodizaci- ja, neeksplikuojanti skirtingos metodologinės projekcijos veikalų jau romantizmo epochos Lietuvos istorijos istoriografijoje (pvz., šios istoriografijos atstovais laiky- dama tokius skirtingus autorius kaip Joachimas Lelevelis, Simonas Daukantas ar Józefas Jaroszewiczius) ir negalinti atsakyti, ką pozityvaus paveldėjome iš komu- nizmo epochos. Kultūrine-istorine linija aiškintina iš Lenkijos kultūros istoriogra- fijos perimta „pozityvizmo“ traktuotė, nepermąstyta ir nesuderinta su šiuolaikinė- mis istoriografijos raidos koncepcijomis. Pratarmė 10 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija ir tautiniai naratyvai Istoriografijos istorijos raidos tyrimams konceptualų pagrindą suteikė šiai rai- dai paradigmos sąvoką pritaikęs vokiečių istorikas Jörn’as Rüsen’as. Istoriografinę paradigmą formuojančiais faktoriais yra laikoma: a) pažintiniai interesai; b) kon- cepcijos; c) šaltinių tyrimo metodai; d) dėstymo formos; e) gyvenimo praktinės orientacijos funkcijos. Šioje teorijoje operuojama tokiomis pagrindinėmis paradi- gmomis: pragmatizmu (ikimoksline retorine istoriografijos forma), istorizmu (su vėlyvąja stadija, dažnai netiksliai vadinama pozityvizmu) bei istorizmo įveikos arba moderniąja postistorizmo paradigma. Istorizmo įveikos paradigmomis lai- komas marksizmas, prancūzų Analų mokykla, kliometrija, vokiečių socialinė is- torija. Būtent šios mokyklos atstovai ir suformulavo istorizmo įveikos