VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS MENŲ FAKULTETAS TEATROLOGIJOS KATEDRA Eglė Marčiulaitytė SU VIETA SUSIJUSIOS KŪRYBINĖS VEIKLOS IR JŲ SVARBA REGIONO REGENERACIJAI BEI EKONOMINIAM VYSTYMUISI: VARĖNOS RAJONO ATVEJIS Magistro baigiamasis darbas Kūrybinių industrijų studijų programa, valstybinis kodas 621P96001 Komunikacijos studijų kryptis Vadovė: dr. Linara Dovydaitytė ................ .............. (Parašas) (Data) Apginta: Menų fakulteto dekanė doc. dr. Ina Pukelytė ................ ............... (Parašas) (Data) Kaunas, 2013 TURINYS SU VIETA SUSIJUSIOS KŪRYBINĖS VEIKLOS IR JŲ SVARBA REGIONO REGENERACIJAI BEI EKONOMINIAM VYSTYMUISI: VARĖNOS RAJONO ATVEJIS SANTRAUKA / 4 SUMMARY / 5 ĮVADAS / 6 1. VIETA KŪRYBIŠKUMO TEORIJOS DISKURSE / 11 1.1. Migracija / 11 1.2. Vietos samprata / 13 1.3. Vietos reikšmė humanistinės geografijos požiūriu / 13 1.4. Vietos tapatybė / 15 1.5. Vietos įvaizdžio ir prekės ženklo kūrimas / 16 1.6. Miestas versus kaimo regionas / 20 1.6.1. Kūrybiškumo teorija ir svarbiausios jos sąvokos / 21 1.6.2. Kaimo regionų kūrybinis pajėgumas / 23 2. KŪRYBINĖS VEIKLOS KAIP REGENERACIJOS VEIKSNYS / 27 2.1. Regeneracija / 27 2.2. Kūrybinis turizmas / 30 2.3. Kūrybiškumas ir turizmas kaimo regionuose / 33 2.3.1. Tradiciniai amatai ir turizmas / 34 2.3.2. Festivaliai / 36 2.3.3. Teminis kaimas / 37 2.4. Klasterizacijos reikšmė / 38 3. KŪRYBINIŲ VEIKLŲ SVARBA VIETOS REGENERACIJAI: VARĖNOS RAJONO ATVEJO STUDIJA / 41 3.1. Tyrimo metodologija ir eiga / 41 3.2. Tyrimo dėstymas / 45 3.3. Varėnos rajono tapatybė ir įvaizdis / 46 3.3.1. Teritorinis kapitalas ir ekonominis vientisumas / 46 3.3.2. Žmogiškieji ištekliai ir socialinė kaita / 49 3.3.3. Lokalinė kultūra / 57 3.3.4. Varėnos rajono palyginimas su miestu: informantų požiūris / 59 3.3.5. Tapatybė ir vidinis įvaizdis / 61 3.3.6. Išorinis įvaizdis / 62 3.4. Kūrybinės veiklos Varėnos rajone / 65 2 3.5. Kūrybinis turizmas Varėnos rajone / 74 3.5.1. Tradiciniai amatai ir kūrybinis turizmas Varėnos rajone / 79 3.5.2. Blusų festivalio atvejo analizė / 85 3.6. Dargužiai – teminis kaimas? / 88 3.6.1. Augintojų, gamintojų ir valgytojų asociacija „Viva sol“ / 88 3.6.2. „Sūrininkų namai“ Dargužiuose / 90 3.6.3. Strateginis proveržis ir teminio kaimo idėja Dargužiuose / 92 3.7. Bendradarbiavimas ir klasterizacija Varėnos rajone / 95 3.8. Tyrimo apibendrinimas ir rekomendacijos / 98 IŠVADOS / 102 ŠALTINIŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS / 105 PRIEDAI / 113 1 priedas: Tyrimo metu Varėnos rajone surinkta fotomedžiaga / 113 2 priedas. Interviu su Regina Svirskiene išrašas / 118 3 priedas. Interviu su Ilona Kairevičiūte išrašas / 123 4 priedas. Interviu su Daiva Kusinskaite išrašas / 126 5 priedas. Interviu su Mantu Galiniu išrašas / 129 6 priedas. Interviu su Mariumi Galiniu išrašas / 133 7 priedas. Interviu su Terese Jankauskaite išrašas / 139 8 priedas. Interviu su Laima Mačioniene išrašas / 143 9 priedas. Neformalizuotos diskusijos „Sūrininkų namuose“ išrašas / 148 10 priedas. Interviu su Rūta Zalieckiene išrašas / 159 11 priedas. Interviu su Rūta Sakaliene išrašas / 165 12 priedas. Interviu su Romu Norkūnu išrašas / 171 13 priedas. Neformalizuotos diskusijos Jokubauskų ūkyje išrašas / 175 14 priedas. Interviu su Džiugu Petraičiu ir Laima Petraitiene išrašas / 180 15 priedas. Internetinės apklausos anketa / 188 16 priedas. Internetinės apklausos rezultatai / 190 3 SANTRAUKA Intensyvi žmonių migracija per pastarąjį šimtmetį iš esmės pakeitė pasaulio demo- grafinį žemėlapį: išaugę miestai virto naujų kultūrų formavimosi židiniais, tuo tarpu kaimo regionai ištuštėjo, suiro vietos bendruomenės, nunyko lokalinė kultūra. XXI a. ypatingą reikšmę įgyja kūrybiškumas ir juo pagrįstos kūrybinės ekonomikos vystymas, kuris šiandien dažnai laikomas pagrindine miestų plėtros bei periferinių teritorijų regeneracijos jėga. Su vieta susijusių kūrybinių veiklų vystymas ir apskritai kūrybišku požiūriu paremtas vietos atsinaujinimas šiandien yra aktuali tyrimų sritis, tačiau daugiausia orientuota į urbanizuotas vietoves, todėl šiame magistro darbe nuspręsta atsigręžti į dažnai tyrimų paraštėse liekančių kaimo regionų regeneraciją. Teorinėse magistro darbo dalyse, remiantis visuomeninės geografijos ir humanistinio požiūrio teorijomis, pristatoma vietos samprata, žmogaus santykis su vieta, vietos tapatybės, įvaizdžio formavimo(si) ir prekės ženklo kūrimo procesai, lyginamas miesto ir kaimo regiono kūrybinis pajėgumas, identifikuojama su vieta susijusių kūrybinių veiklų įvairovė, vertinama jų nauda visapusiškam regiono atsinaujinimui bei vystymuisi. Empirinėje darbo dalyje pateikiama Varėnos rajono atvejo studija, atlikta remiantis humanistinei geografijai būdinga į žmogų nukreipta tyrimų strategija ir žvilgsnio iš trijų studijų figūrų – vietinio gyventojo, lankytojo ir tyrėjo – perspektyvos metodologija. Išanalizavus teorinę medžiagą bei atlikus Varėnos rajono tyrimą, galima daryti išvadą, jog kaimo regionams būdingas ypatingai glaudus žmogaus ryšys su gamta, išsaugota autentiška lokalinė kultūra, gausūs teritoriniai ir rekreaciniai ištekliai, todėl šiandien daugiausia dėl migracijos nunykę kaimo regionai yra potencialios kūrybinės ekonomikos vystymo erdvės ir sulaukia vis daugiau kūrybiškų žmonių dėmesio. Įvairūs identifikuoti kūrybiškumo taikymo atvejai Varėnos rajone parodė, jog vietos tapatybe paremtos kūrybinės veiklos ir verslai, pvz., kūrybinio turizmo plėtra, festivalių organizavimas periferijoje, tradicinių amatų mokymas, teminio kaimo idėja, skatina vietos regeneraciją bei gali sukelti strateginį proveržį. Vis dėlto Varėnos rajono kūrybinis kapitalas dar nėra pakankamai išnaudojamas: skiriama per mažai dėmesio vietos mito, simbolinio kapitalo palaikymui, jų ir apskritai viso Varėnos rajono viešinimui. Tai iš esmės lemia iniciatyvių žmonių, kūrybinės klasės, privataus kapitalo investicijų, klasterizacijos bei novatoriško vietos valdžios požiūrio trūkumas rajone. Raktiniai žodžiai: humanistinė geografija, vieta, kūrybinės veiklos, kūrybinis pajėgumas, kaimo regionas, vietos tapatybė, vietos įvaizdis, lokalinė kultūra, regeneracija, kūrybinis turizmas, festivalis, tradiciniai amatai, teminis kaimas, Varėnos rajonas. 4 SUMMARY The last century has seen fundamental changes in the world’s demographic map: expanding cities have become hubs for the formation of new cultures while rural regions have been suffering the loss of human resources, decline of local communities and culture. The 21st century, on the other hand, can be called the age of creative economy, based on seemingly inexhaustible resource – creativity, which today is often considered and invoked as the main driving force for both urban development and the regeneration of peripheral areas. Recently, creative activities related to the site and creative attitude towards place revitalization in general have been a relevant fields of research. However, it is mostly oriented to urban territories, therefore this Master’s thesis is dedicated especially to rural areas and their regeneration. Theoretical parts of this thesis focus on the concept of relation between the people and the place (or site), presented according to the theories of human geography and humanistic approach. Furthermore, identity, image and brand of the place, creative capacity and various creative activities are examined as important elements for the overall renewal of the rural region. In the empirical part of this thesis the case study of Varėna district is presented. The investigation is based on humanistic people-centred research strategy and a specific methodology by which the research object and the field are examined from the perspective of three discursive figures – a local inhabitant, a visitor and a researcher. This study leads to the conclusion that rural regions can be characterised by a very close relation between people and nature, preserved authentic local culture, rich territorial and recreational resources. Therefore rural regions, despite being stunted mostly due to the migra- tion, are potential areas for developing creative economy and, as a result, today they attract more and more attention from creative people. Various identified examples in Varėna district have revealed that creative activities or businesses, based on place identity, for instance, creative tourism, festivals, traditional crafts, village heritage etc., foster the regeneration of the place and may initialise a strategic breakthrough. Nevertheless, so far the creative capital of Varėna district is not being exploited enough: there is a lack of attention to the place myth, the maintenance of its symbolic capital and the promotion of the entire Varėna district. This results from the deficiency of the creative class, human resources, investments of private capital, clustering and innovative approach of the local authorities in the region. Keywords: humanistic geography, place, site, creative activities, creative capacity, rural region, place identity, place image, local culture, regeneration, creative tourism, festival, traditional crafts, village heritage, Varėna district. 5 ĮVADAS XXI a. galime vadinti naująja era, kurioje ypatingą reikšmę įgyja žinios, inovacijos ir kūrybiškumas, o miestai ir regionai tampa teritorinio konkurencingumo arenomis.1 Gamybos ir paslaugų ekonomiką keičia naujas reiškinys – kūrybos ekonomika, grindžiama daugiau žinių bei idėjų nei fiziniu kapitalu. Šios ekonomikos šerdis – kūrybinės industrijos (toliau tekste – KI), kurias Johnas Hartley apibrėžia kaip koncepcijų ir praktikos susiliejimą, apimantį kūrybos menus (individualų talentą) ir kultūrines industrijas (mases)