GENEROLO JONO žemaičio LIETUVOS KARO AKADEMIJA G E N E R O L A S JONAS GALVYDIS-BYKAUSKAS 1864–1943 Moksliniai straipsniai ir pranešimai Vilnius 2014 UDK 355.3(474.5)(092) Ge223 Atsakingasis redaktorius – Arūnas Alonderis Recenzavo: dr. Ieva Šenavičienė, Lietuvos istorijos institutas dr. Algimantas Liekis, Lietuvos mokslų akademijos mokslo darbų leidinio „Lietuvos mokslas“ vyriausiasis redaktorius Moksliniai straipsniai ir pranešimai apsvarstyti, patvirtinti ir rekomenduoti spausdinti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų ins- tituto Karo istorijos centro tarybos 2014 m. rugsėjo 24 d. posėdyje. Viršelio nuotraukoje: Generolas Jonas Galvydis-Bykauskas, Karo mokyklos kūrėjas ir pirmasis viršininkas. Kaunas, 1919 m. balandžio 1 d. J. psk. V. Maželio nuotrauka © Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2014 © Irena Adomaitienė, 2014 © Arūnas Alonderis, 2014 © Gintautas Jakštys, 2014 © Valdas Rakutis, 2014 © Gintautas Surgailis, 2014 © Konstancija Janina Tupėnienė, 2014 © Feliksas Žigaras, 2014 ISSN 1822-4423 ISBN 978-609-8074-28-4 TURINYS Prof. dr. Valdas RAKUTIS PRATARMĖ ............................................................................................................. 5 Dr. Gintautas SURGAILIS GENEROLAS JONAS GALVYDIS-BYKAUSKAS .................................................. 7 Dr. Gintautas SURGAILIS KARININKAS JONAS GALVYDIS-BYKAUSKAS – PIRMOJO PĖSTININKŲ PULKO VADAS ..................................................................................................... 17 Konstancija Janina TUPĖNIENĖ GENEROLO JONO GALVYDŽIO-BYKAUSKO BIOGRAFIJOS FAKTAI IR NAUJAUSI TYRIMAI ........................................................................................... 35 JONO GALVYDŽIO-BYKAUSKO KARINĖS LITERATŪROS SKAITYKLOS ATIDARYMAS ......................................................................... 40 MOKSLINĖ KONFERENCIJA „NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS KARININKAS – GENEROLAS JONAS GALVYDIS-BYKAUSKAS“ ............................. 41 NAUJŲ GENEROLO JONO GALVYDŽIO-BYKAUSKO BIOGRAFIJOS DUOMENŲ PAIEŠKA ..............................................................................................................43 Mjr. Gintautas JAKŠTYS KARO MOKYKLOS VIRŠININKAS GEN. JONAS GALVYDIS-BYKAUSKAS .. 69 Irena ADOMAITIENĖ JONO GALVYDŽIO-BYKAUSKO BIBLIOGRAFIJA .......................................... 91 Doc. dr. Feliksas ŽIGARAS GENEROLAS JONAS GALVYDIS-BYKAUSKAS IR PIRMOSIOS KARO MOKYKLOS LAIDOS ............................................................................. 101 PIRMOSIOS KARO MOKYKLOS .................................................................. 103 LIETUVIAI KARIAI RUSIJOS IR KITŲ VALSTYBIŲ KARIUOMENĖSE ......................104 KARO MOKYKLOS ĮKŪRIMAS .................................................................... 113 PIRMIEJI KARO MOKYKLOS ŽINGSNIAI ...................................................... 120 KARIŪNŲ FRONTININKŲ LAIDOS ............................................................. 143 KARO MOKYKLA VILNIUJE ....................................................................... 157 KARO MOKYKLA TAIKOS METAIS ............................................................... 161 3 IŠVADOS ............................................................................................................. 205 PRIEDAI .............................................................................................................. 211 GENEROLO JONO GALVYDŽIO-BYKAUSKO GYVENIMO IR VEIKLOS CHRONOLOGINIS APRAŠAS .................................................... 237 ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ ........................................................................... 241 SERIJOS „LIETUVOS KARIUOMENĖS ISTORIJA“ LEIDINIAI ................... 259 4 PROF. DR. VALDAS RAKUTIS * * * PRATARMĖ Lietuvos karinių mokymo įstaigų istorija siekia XVIII amžių, kai būsimieji karininkai buvo ugdomi kadetų korpusuose Liunevilyje, Nesvyžiuje, Gardine, Vilniuje ir Varšuvoje. Tačiau pavergus Abiejų Tautų Respubliką ši tradicija nutrūko. XIX amžiaus sukilimuose buvo bandymų kurti karo mokyklas (at- skirai reikėtų paminėti 1863 m. karo mokyklą Italijoje). Tačiau atkuriant Lietuvą po I pasaulinio karo ši tradicija buvo pamiršta – Lietuvos kariuomenės kūrėjai neturėjo galimybių susipažinti su savo kariuomenės paveldu, todėl buvo priversti viską pradėti nuo pradžių. Laikotarpiu, kai visko trūko, o karininkų poreikis buvo didžiulis, Lietuvos kariuomenės istoriją kūrė iškilios asmenybės, tuo metu patekusios įvykių sūkurin ir turėjusios čia ir dabar priimti reikalingus sprendimus, formuoti kariūnų moralines nuostatas, kurti terminus, nukreipti karininkų rengimą reikiama kryptimi. Neabejotinas lyderis šiame procese buvo generolas Jonas Galvydis-Bykauskas. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, pastaruoju metu aktyviai besidominti savo pirmtakais ir tradicijų kūrėjais, išskyrė generolą Joną Galvydį- Bykauską kaip vieną ryškiausių ir charizmatiškiausių asmenybių – nusprendė 5 jo vardu pavadinti Akademijos bibliotekos karinių leidinių skaityklą ir išleisti mokslinę jo gyvenimo ir veiklos studiją. Generolas Jonas Galvydis-Bykauskas buvo lūžio epochos žmogus – jaunystę praleidęs Rusijos kariuomenėje, čia ištvėręs karo meto sunkumus, revoliucijų baisybes, kūrė naują Lietuvą, jos kariuomenę, Karo mokyklą. Nuo balto lapo pradėti visada sunku, visada galima padaryti klaidų, neįtikti, paslysti. Kartu neįmanoma pasislėpti už teisinių normų ir biurokratinių taisyklių širmos – reikia tuojau pat ir iš esmės spręsti problemas, suvokiant būsimųjų karininkų nuotaikas ir jaunatvišką maksimalizmą. Būtent tokiais laikais sublizga asmenybės, kartais herojiškos, kartais kiek naivios ar net juokingos. Tačiau būtent šie žmonės tampa kelrodėmis žvaigždėmis ateities kartoms, jie formuoja principus ir vertybes, jų pasakytos sparnuotos frazės tampa neginčijamomis dogmomis ir pamatiniais principais, pamatu, ant kurio vėlesni vadai ir mokytojai statys mokslo rūmą. Šiame leidinyje nebuvo siekta sukurti antžmogio monumento. Generolas pa- vaizduotas kaip paprastas žmogus – su visais privalumais ir trūkumais. Bet kaip tik toks žmogaus vaizdavimas leidžia teisingiau įvertinti jo laimėjimus, suprasti, kokiomis sąlygomis jis tarnavo, kūrė, gyveno, auklėjo jaunąją karininkų kartą. Leidinys skirtas Lietuvos kariuomenei, plačiajai visuomenei, bet pagrindinis jos skaitytojas – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnas, jaunas karininkas, kuriam priklauso Lietuvos kariuomenės ateitis. Kad žinotų, ant kokių pamatų stovi jo Alma Mater, ant kokių pamatų jis turės formuoti savo karių moralę, kokiomis vertybėmis grindžiama jo, kaip būsimo karininko, moralė, kad jo, kaip specialisto, pareiga – išmanyti karo mokslus. Šios knygos iniciatore ir idėjiniu varikliu tapo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos bibliotekos vedėja Konstancija Janina Tupėnienė. Nuo pat pirmųjų dienų, dirbdama šios bibliotekos vedėja, ji išskirtinį dėmesį skyrė Akademijos tradicijoms, puikiai bendravo su bibliotekos rėmėjais, o ren- giant šią knygą – su Jono Galvydžio-Bykausko giminėmis ir kolegomis, ieškojo su generolu susijusių vietų, nežinomų faktų, bibliotekoje šia tema surengė parodėlę ir mokslinę konferenciją. Tai pavyzdys mums visiems, kaip reikia pastebėti nusipelniusius, deja, dažnai pamirštamus žmones, vertinti jų nuopel- nus ir atliktus darbus. 6 GENEROLAS JONAS GALVYDIS-BYKAUSKAS 7 Generolas Jonas Galvydis-Bykauskas (apie 1919 m.) VDKM nuotrauka P iliečiai! Kiekvienas iš Jūsų žinot, koks yra dabar svarbus laikas mūsų Tėvynei, žinot, kad nepriklausomybė mūsų Tėvynės dar tik ant popieriaus, žinot gerai svetimą globą – lenkų, rusų ir vokiečių, žinot gerai, kad mūsų globėjai rūpinas visokiais būdais mus nuskriausti ir dargi išrauti iš mūsų meilę brangios Lietuvos Tėvynės, niekino viską, kas buvo mūsų. Taigi, turime progą pasiliuosuoti iš vergijos pančių. Stokime į darbą visi ir kiek galime prisidėkime darbu ir aukomis atstatymui Lietuvos Tėvynės. Jonas Galvydis-Bykauskas DR. GINTAUTAS SURGAILIS * * * Jonas Galvydis-Bykauskas gimė 1864 m. gruodžio 3 d. Utenos apskrities Užpalių valsčiaus Degėsių kaime. 1884 m. baigęs vidurinę girininkų mokyklą, dirbo girininko padėjėju Novgorode, vėliau – Senojoje Rusoje. 1885 m. įstojo savanoriu į 86-ąjį pėstininkų pulką ir po kelių savaičių buvo pasiųstas į Pe- terburgo junkerių mokyklą. Ją baigė labai gerais pažymiais ir už tai buvo ap- dovanotas Miliutino premija. 1886 m. gavo pirmąjį karininko laipsnį ir buvo paskirtas tarnauti į 87-ąjį pėstininkų pulką, 1905 m. tapo kuopos vadu. 1909 m. baigusiam Orenbaumo karininkų mokyklą buvo suteiktas kapitono laip- snis. 1911 m. pradžioje toliau tarnauti buvo perkeltas į 18-ąjį šaulių Sibiro pulką. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui J. Galvydžio-Bykausko pulkas buvo permestas į frontą. Teko kautis ne viename mūšyje, už narsą mūšiuose su vokiečiais ties Varšuva 1914-ųjų rudenį jis buvo pakeltas į pulkininkus ir po metų, t. y. 1915-aisiais, paskirtas pulko vadu1. Tačiau kautynėse prie Lodzės Lenkijoje J. Galvydis-Bykauskas buvo sužeistas ir pateko į vokiečių nelaisvę. Po Spalio perversmo Rusijoje prasidėjus suirutei, Rytų frontas Vokietijai tapo nebepavojingas. Rusijos kariuomenės belaisviai, kilę iš Vokietijos užimtų teritorijų, buvo pradėti leisti atostogų. 1918 m. pradžioje atostogų į savo gimtąjį kaimą parvyko ir J. Galvydis-Bykauskas. Čia jis sužinojo apie 1918 m. vasario 16 d. aktą ir nieko nelaukdamas išvyko į Vilnių – stoti savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Kadangi kariuomenės dar nebuvo, net apie jos kūrimą buvo per 1 Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos