GYTIS PILIČIAUSKAS BC cal VIRVELINĖS KERAMIKOS KULTŪRA LIETUVOJE 2800–2400 cal BC GYTIS PILIČIAUSKAS VIRVELINĖS KERAMIKOS KULTŪRA LIETUVOJE 2800–2400 2800–2400 LIETUVOJE KULTŪRA KERAMIKOS VIRVELINĖS VIRVELINĖS KERAMIKOS KULTŪRA LIETUVOJE 2800–2400 cal BC LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS GYTIS PILIČIAUSKAS VIRVELINĖS KERAMIKOS KULTŪRA LIETUVOJE 2800–2400 cal BC L I E T U V O S I S T O R I J O S INSTITUTAS VILNIUS 2018 Knygos rengimą ir leidybą finansavo LIETUVOS MOKSLO TARYBA PAGAL VALSTYBINĘ LITUANISTINIŲ TYRIMŲ IR SKLAIDOS 2016–2024 METŲ PROGRAMĄ (Sutartis Nr. LIP-011/2016) Recenzentai: dr. Rokas Vengalis doc. dr. Aleksiejus Luchtanas Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). ISBN 978-609-8183-48-1 ISBN 978-609-8183-47-4 (Internetinis elektroninis leidinys, PDF) © Gytis Piličiauskas, 2018 © Lietuvos istorijos institutas, 2018 TURINYS I. ĮVADAS / 6 II. VIRVELINĖS KERAMIKOS KULTŪROS SAMPRATA IKI GENETIKŲ ATRADIMŲ 2015 METAIS / 8 III. VIRVELINĖS KERAMIKOS KULTŪROS TYRINĖJIMAI LIETUVOJE / 14 IV. GENETIKAI APIE VIRVELINĖS KERAMIKOS KULTŪROS ŽMONIŲ KILMĘ / 17 V. ARCHEOLOGAI APIE VIRVELINĖS KERAMIKOS KULTŪRĄ PO GENETIKŲ ATRADIMŲ / 19 VI. KERAMIKOS RADIMVIETĖS / 24 VII. KAPAI / 114 VIII. KERAMIKA / 120 VIII.1. KERAMIKOS TYRIMO METODIKA / 120 VIII.2. VIRVELINĖ KERAMIKA / 121 VIII.2.1. Molio masė / 121 VIII.2.2. Lipdymas / 123 VIII.2.3. Paviršiai / 124 VIII.2.4. Formos / 124 VIII.2.5. Ornamentai / 132 VIII.2.6. Stiliai / 136 VIII.2.7. Funkcija / 138 VIII.3. HIBRIDINĖ KERAMIKA / 141 VIII.4. VIRVELINĖ KERAMIKA LATVIJOJE / 147 VIII.5. VIRVELINĖ KERAMIKA ESTIJOJE / 150 VIII.6. VIRVELINĖ KERAMIKA SUOMIJOJE / 155 VIII.7. POVIRVELINĖ KERAMIKA / 155 IX. AKMENINIAI KIRVIAI / 159 X. TITNAGO DIRBINIAI / 161 XI. KAULO DIRBINIAI / 164 XII. GINTARO DIRBINIAI / 166 XIII. KITI DIRBINIAI / 167 XIV. CHRONOLOGIJA / 168 XIV.1. VIRVELINĖS KERAMIKOS KULTŪROS DATAVIMO PROBLEMOS / 168 XIV.2. VIRVELINĖS KERAMIKOS KULTŪROS PRADŽIA IR PABAIGA / 171 XIV.3. VIRVELINĖS KERAMIKOS KULTŪROS VIDINĖ PERIODIZACIJA / 177 XV. GYVENVIEČIŲ TINKLAS IR PASTATAI / 181 XVI. ŪKIS IR MITYBA / 184 XVI.1. ARCHEOLOGINIAI ŠALTINIAI / 184 XVI.2. ZOOARCHEOLOGINĖ MEDŽIAGA / 185 XVI.3. MAKROBOTANINĖ MEDŽIAGA / 186 XVI.4. KAULO KOLAGENO ANGLIES IR AZOTO STABILIŲJŲ IZOTOPŲ DUOMENYS / 186 XVI.5. MAISTO LIEKANŲ KERAMIKOJE TYRIMAI / 189 XVII. LIETUVOS „VIRVELININKŲ“ KILMĖ. SANTYKIAI SU VIETINIAIS MEDŽIOTOJAIS-ŽVEJAIS / 191 XVIII. PABAIGAI / 196 LITERATŪRA / 198 SANTRUMPOS / 209 SUMMARY / 210 I. Į VA DAS Ši knyga buvo parašyta 2017–2018 m., įgyvendi- Rygoje, su Estijos Vk – Talino universiteto Isto- nant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą moks- rijos, archeologijos ir meno istorijos institute bei linių tyrimų projektą „Pirmieji indoeuropiečiai Lie- Narvos muziejuje. Kitų kraštų Vk teko pažinti tik tuvoje. Virvelinės keramikos kultūra 2900–2400 cal iš publikacijų. Greta Vk šiek tiek aptarti Pamarių BC“. Visgi jos užuomazgų ėmė rastis gerokai anks- kultūros (toliau – PK), Rutulinių amforų kultūros čiau, dar XX a. pabaigoje, kai studijavau Vilniaus (toliau – RAK) ir povirvelinės keramikos (toliau – universitete archeologiją. Vykdant archeologinius Pvk) tipai. Kilo būtinybė suprasti, kaip jie visi iš- kasinėjimus Dzūkijos miškuose, dažnai tekdavo pa- sidėsto laike ir erdvėje. imti rankon prieš 4500 metų pagamintų indų šukių, Svarbiausias naujų žinių šaltinis buvo arche- puoštų virvelių įspaudais ar neįprastais rumbais ologinė medžiaga ir susiję duomenys, gauti mano kaklelyje. Jos smarkiai skyrėsi nuo bet kokios kitos vykdytuose kasinėjimuose Karaviškėse, Šventojoje, priešistorinės keramikos. Ir skyrėsi viskuo – molio Kuršių nerijoje, Daktariškėje. 2013–2017 m. čia ty- mase, lipdymu, ornamentais, formomis. Tada ėmė rinėtos trumpalaikės gyvenvietės ir stratifikuotos, nuojauta, kad kažkas nepaprasto atsitiko Lietuvoje gana tiksliai AMS 14C metodu datuotos archeolo- III tūkstantmetyje (toliau – t-metis) cal BC, kaip, ginio sluoksnio storymės, todėl šie radinių kom- beje, ir milžiniškoje teritorijoje tarp Volgos ir Rei- pleksai tapo atraminiais rekonstruojant priešisto- no, tarp Suomijos ir Karpatų. Šiandien šį reiškinį rinės keramikos seką. archeologai vadina Virvelinės keramikos kultūra XXI a. archeologiniai kasinėjimai2 yra kitokie (toliau – VKK). Pavadinimas kilęs iš virvelių įspau- negu XX a. Dėl išaugusių lauko darbų metodikos dais puoštos keramikos1 (toliau – Vk). reikalavimų darbai vyksta daug kartų lėčiau, tirti VKK ir skiriama ši knyga. Jos tikslas yra su- plotai skaičiuojami dešimtimis kvadratinių metrų, prasti, iš kur ir kaip ji atsirado, kaip gyveno ją su- o ne tūkstančiais kaip anksčiau, radiniai – šimtais kūrę žmonės, kuo jų gyvenimas skyrėsi nuo kitų ir tūkstančiais, o ne šimtais tūkstančių. Siekiant bendruomenių, gyvenusių greta „virvelininkų“ arba prakalbinti anksčiau surinktus radinius, dabar kiek anksčiau. Šio darbo pagrindu tapo keramikos, gulinčius muziejuose, būtinai reikėjo naujų, ne- jos technologinių ir tipologinių požymių, funkci- didelio masto, bet kruopščių ir anksčiau nepriei- jos bei chronologijos tyrimai. Peržiūrėta, aprašy- namas tyrimų technikas įtraukiančių kasinėjimų ta, piešta ir fotografuota daugybė keramikos šukių jau tirtose archeologinėse vietovėse. Tai ir pavyko įvairių šalių muziejuose. Lietuvos nacionaliniame padaryti Nidoje, Šventojoje 4, 40, Daktariškėje 5. ir Vytauto Didžiojo karo muziejuose peržiūrėta Tiksli matavimo įranga (tacheometras, dvidažnis visa neolitinė ir ankstyvojo bronzos amžiaus ke- GNSS imtuvas), gruntinio vandens lygio žeminimo ramika. Su Suomijos Vk susipažinta Nacionali- ir archeologinio sluoksnio plovimo sistemos, ge- nio senienų departamento fonduose, su Latvijos ofizikiniai tyrimai (georadaras, magnetometrija), Vk – Latvijos nacionaliniame istorijos muziejuje flotacija surenkant sudegusias arba permirkusias 1 Virvelinės keramikos (Vk) terminu šiame darbe vadinu tik VKK keramiką, nebūtinai virvelių įspaudais puoštą. Kitų kultūrų keramika su virvelių įspaudų ornamentais Vk nevadinama. 2 Čia kalbama apie valstybės finansuojamus mokslinius tyrimus, ne tuos, kurie vykdomi prieš statybas, t. y. komercinius. Tokie šiandien atliekami daug prasčiau už daugelį XX a. antros pusės tyrinėjimų – archeologinis sluoksnis neskutamas, o kasamas „per kastuvą“, archeologiniai radiniai nerenkami kvadratais ir atskirais sluoksniais, nerenkami smulkūs radiniai, zooarcheologinė medžiaga, nevykdomi jokie laboratoriniai tyrimai ir t. t. 6 augalų liekanas, AMS 14C datavimas, kompiuterinės Galiausiai noriu padėkoti žmonėms, be kurių programos tyrimų duomenims apdoroti ir anali- pagalbos knygos nebūtų ar ji būtų visai kitokia – zuoti, pagaliau izotopiniai ir genetiniai osteologinės daug skurdesnė. Pirmiausia dėkingumo žodžius medžiagos tyrimai, biomolekulinė maisto liekanų skiriu savo žmonai Giedrei, zooarcheologei, atliku- keramikoje analizė – viso to nebuvo XX a. Lietu- siai visų iškastų gyvūnų kaulų tyrimus. Ačiū Jurui vos archeologijoje, todėl nenuostabu, kad gerokai Rutavičiui, kuris paaukojo daug valandų padėdamas platesnis tyrimų metodų spektras XXI a. leidžia tvarkyti keramikos iliustracijas grafinėmis progra- žengti žingsnį į priekį suprantant VKK reiškinį. momis. Esu dėkingas daugeliui Lietuvos ir užsienio Keletas žodžių apie knygos struktūrą. Tradi- mokslininkų bei studentų, su kuriais kartu dirbome ciškai pradėsiu nuo istoriografijos, VKK reiškinio laukuose, planavome ir vykdėme laboratorinius ty- sampratos Lietuvoje ir užsienyje, kaip ji keitėsi. rimus, kurie padėjo man tvarkyti radinius ir rašyti Knyga pirmiausia skiriama archeologams, todėl ataskaitas, su kuriais rengėme bendrus straipsnius. didžiulę jos dalį sudaro VKK gyvenviečių tyrimų Tai Kęstutis Peseckas, Lukas Gaižauskas, Algirdas ir radinių aprašymas, jų datavimas, funkcijos, kar- Kalinauskas, Mindaugas Pilkauskas, Raminta Skipi- tais – atnaujintos jų interpretacijos. Lietuvoje VKK tytė, Dalia Kisielienė, Karolis Minkevičius, Grzegor- labiausiai pažįstama iš keramikos, tad kiti skyriai zas Osipowiczius, Carlas Heronas ir kiti. Šis darbas skiriami keramikos technologijai ir tipologijai. Ke- niekaip nebūtų parašytas be Lietuvos nacionalinio ramikos tyrinėtojai žino, kaip sunku ją suprasti iš muziejaus darbuotojų pagalbos, ypač Sauliaus Že- piešinių. Molio masė, paviršių apdorojimo speci- gunio ir Dalios Ostrauskienės. Šio muziejaus fon- fika, ornamentavimo įrankių skirtumai – visa tai duose teko praleisti daugybę valandų. Esu dėkingas matoma tik paėmus šukę į rankas. Tad norėjau archeologams Kerkko Nordqvistui, Heidi Luik, Ja- parengti tokias keramikos iliustracijas, kad užsie- roslavnai Nazarovai, Normundui Grasiui už pagalbą nio šalių archeologams nereikėtų vykti į Lietuvos susipažįstant su Suomijos, Latvijos ir Estijos virve- muziejus. Pasirinkau šukių fotografijas, o greta pa- line keramika tų šalių muziejuose. Justina Šapolai- teikiau pieštą jų profilį su pažymėtais ornamentais, tė ir Žilvinas Ežerinskas iš Fizinių ir technologijos gręžtomis skylėmis, juostų jungimo būdais, jeigu mokslų centro Masių spektrometrijos laboratorijos buvo įmanoma nustatyti. Kai kurios šukės neturė- labai pagelbėjo sprendžiant sudėtingus VKK data- jo muziejų suteiktų inventorinių numerių, nema- vimo klausimus. Dėl atviro ir labai konstruktyvaus ža keramikos dalis iš 2016–2017 m. kasinėjimų ra- bendravimo kartu pavyko rasti būdų, kaip datuoti šant darbą dar nebuvo perduota muziejams, todėl mažus kiekius maisto degėsių keramikoje ir taip ge- gausių iliustracijų aprašuose šukes stengtasi sieti riau pažinti