LIETUVOS MUZIKOS AKADEMIJA MODESTAS PITRNAS Stasys Domarkas ir Mašosios Lietuvos muzikos kultra 1993 - 2004 metais MENO ASPIRANTO MOKSLO DARBAS Darbo vadovas prof. dr. E. Ignatonis Turinys: vadas .............................................................................................................................3 I. Dirigavimo meno iłtakos ir tradicijos Lietuvoje I. 1. Lietuvos simfonini) bei operos teatr) orkestr) raida ............................................8 I. 2. Orkestro muzikavimo meno Klaip/dos krałte apšvalga......................................14 II. Stasys Domarkas. Vietos ir laiko paiełkos. Krybos iłtakos II. 1. Dirigavimo menas: techn ..................................................................................18 II. 1. 1. Pagrindiniai dirigavimo technikos elementai ...........................................19 II. 1. 2. Kiti dirigentui btini 3gdšiai ....................................................................20 II. 1. 3. Dirigavimas mintinai ..................................................................................22 II. 1. 4. Interpretacija ir atlikimas ..........................................................................23 II. 2. Stasio Domarko krybin/ veikla: II. 2. 1. Vietos ir laiko paiełkos ...............................................................................26 II. 2. 2. G. Verdi Rigolettas Vilniuje ir Klaip/doje ................................................30 II. 2. 3. Klaip/dos muzikinio teatro operet/s ir miuziklai ....................................39 II. 2. 4. Baleto ir łiuolaikinio łokio tradicija ir renesansas Klaip/doje...............45 II. 3. S. Domarkas - Mašosios Lietuvos simfoninio orkestro sumanytojas ir vadovas ...............................................................................................49 II. 4. Simfonin/s ir operin/s muzikos festivalis Muzikinis rugpjtis pajryje: festivalio gair/s ir reikłm/. Probaltika........................................................................62 Iłvados ...............................................................................................................................69 Literatros s8rałas ...........................................................................................................71 Priedai................................................................................................................................76 2 Lietuvi' muzikin+ kult-ra turtinga iłkiliomis muzikos meno asmenyb+mis, dirbanćios muzikos k-rybos bei atlikimo baruose. Taćiau j' veikla dašnai dar n+ra ił esm+s iłnagrin+ta ir 4vertinta. Muzikinio gyvenimo formavime didel4 vaidmen4 atlieka orkestr' dirigentai, besir-pinantys ne tik repertuaro sudarymu, interpretacijos klausimais, bet ir sprendšiantys daugyb6 kit', mašiau pastebim', bet iełkanći' operatyvaus sprendimo, problem'. Vienas toki' muzik', kuri' atliekam7 darb7 negalime apib-dinti vien tik dirigento s7voka, yra Stasys Domarkas. Jo menin+ ir organizacin+ veikla pastaraisiais metais smarkiai paveik+ Klaip+dos muzikin+s kult-ros pl+tr7. Tad łio darbo objektas yra dirigento S. Domarko veikla, jos 4takos Klaip+dos muzikiniam gyvenimui analiz+. Łis darbas nepretenduoja tapti psichoanalitine studija, bet atidesnis švilgsnis 4 bene pastebimiausi7 scenos person7 - dirigent7, mano galva, yra b-tinas, juolab bandant 4švelgti ar bent apćiuopti tikruosius, iłliekamuosius dirigento ir muzikos istorijos ryłius, j' ind+l4 4 konkret' ir bendr7 kult-rin4 kontekst7. Darbo tikslas œ apšvelgti maestro S. Domarko k-ryb7 Klaip+doje, bendras pra+jusio łimtmećio muzikin+s veiklos tendencijas pamario krałte, S. Domarko œ dirigento, vadovo, formuotojo asmens reikłm6, gaivinant uostamiesćio kaip naujo muzikos centro 4vaizd4, atskleisti kuo platesn4 maestro S. Domarko muzikin+s veiklos Klaip+dos muzikiniame teatre pirmavaizd4, vertinant jo łiame regione kilusias iniciatyvas, prioritetus, bandant nusakyti ryłkesnes veiklos erdves, šmogiłk7j4 faktori', bei pozicijas sociokult-riniame kontekste. Ušsibr+štas tikslas tiesiogiai susij6s su łio darbo naujumu bei aktualumu. Iki łiol pamario regione vykstantys muzikinio gyvenimo 4vykiai yra pamin+ti vos keletu skurdši' fakt', biografini' detali', kitos epizodin+s muziejin+s atributikos. Pastar'j' dełimtmeći' muzikos kolektyv' ir personalij' veikla, plaćiausiai nułviesta regiono periodikoje ir ił dalies reflektuota centriniuose spaudiniuose, n+ra moksliłkai nagrin+ta nei monografij' ar disertacij', nei profesionaliosios kritikos lygyje. D+l to vertinga laikyćiau m-s' surinkt7 medšiag7, kiek galima iłsamiau katalogizuojanćia paskirus veiklas charakterizuojanćias bylas, riłanćias Lietuvos orkestrin+s muzikos ir profesionaliosios muzikos apskritai tradicij' (gal ćia pavykt' ušćiuopti mokyklos s7vok7) m-r7, dedukciłkai nuo j' priartinant konkretaus Lietuvos regiono veikl7 ir pastaruosius penkiolika met' neabejotinai ryłkiausi7 muzikos meno ir vadybos personalij7 Klaip+dos krałte œ Stas4 Domark7. Jo veiklos, profesin+s k-rybos braišo vertinimas sudaro łio darbo tyrin+jimo objekt7. Tad darbas naujumas gr4stinas vienoje vietoje surinktos gana iłsamios faktologin+s medšiagos apie Klaip+dos muzikin4 teatr7 ir Mašosios 3 Lietuvos simfonin4 orkestr7 gausa, bei pateikiama łiems kolektyvams jau antr7j4 dełimtmet4 vadovaujanćio Stasio Domarko k-rybinio braišo analize. Darbo procese pasirinkti istorinis bei lyginamasis metodai. Pastarojo dełimtmećio Vilniaus ir Klaip+dos teatr' muzikiniuose pastatymuose gausu paraleli'. Atsitiktinumas tai, ar d+sningumas? Ł4 klausim7 bus bandyta nagrin+ti skyriuje Klaip+dos muzikinis teatras: vieno repertuarinio baleto, operos ir operet+s lyginamoji analiz+. Rałant darb7 naudotasi 4vairiais łaltiniais: paties S. Domarko ir jo amšinink' pasisakymais ir atsiminimais, periodine ir moksline literat-ra apie šymiausi' Lietuvos dirigent' veikl7, taip pat visa iki łi' dien' iłleista literat-ra lietuvi' kalba apie dirigavim7 ir dirigentus, bendro pob-dšio literat-ra apie dirigavim7. Daug su darbo tema susijusios informacijos yra periodin+je spaudoje, reflektavusioje tarpukario Lietuvos periodo muzikos 4vykius ir personalij' veikl7. Tuo laikotarpiu koncertin4 gyvenim7 Lietuvoje ir ušsienyje su atida steb+jo ir aprał+ to meto periodika ir specializuoti muzikos leidiniai. Muzikos ir meno skiltis tur+jo Valstyb+s laikrałćiai —Lietuvos aidas“, —Lietuva“, —Lietuvos šinios“, —Laisv+“, taip pat dienrałćiai —Rytas“, —M-s' Vilniaus šinios“, —Vairas“, —Aurora“, —Memeler Zeitung“. Neabejotinai daugiausia kult-ros ir meno naujien', polemikos ir łvietimo problem' nagrin+jo muzikos leidiniai —Muzikos barai“, —Vargonininkas“. Muzikos kritikos srityje reiłk+si visi iłkil-s to meto muzikai. Ypać daug recenzij' ir pasisakym' paliko Vladas Jakub+nas, Viktoras Šadeika, Jonas Bendorius, Julius Šilevićius. Iłsamiausia tarpukario koncertin+s veiklos apšvalga, taip pat iłeivijos bendruomeni' k-rybinis gyvenimas bei visus ryłkiausius to laikmećio dirigentus charakterizuojanćios kritikos sud+tos V. Jakub+no straipsni' ir recenzij' tomuose1, kuriuose galima rasti informacij7 apie Lietuvos teatr' k-rybin6 veikl7, vis' svarbesni' koncert' recenzijas, spausdintas to meto spaudoje, o skaitant iłtisai œ tiesiog matoma plati ir gyva muzikinio gyvenimo panorama, subjektyv-s, bet taikl-s 4vyki' komentarai, nenuobodšios koncert', muzikos vakar' detal+s, poleminiai svarstymai, problemas apnuoginantys straipsniai. Dabartinio Klaip+dos krałto muzikinio gyvenimo aktualijos atsispindi Klaip+dos regiono dienrałćiuose ‚Klaip+da— ir ‚Vakar' ekspresas—. Ćia savo straipsnius publikuoja Klaip+dos muzikologai ir apšvalgininkai Daiva Kłanien+, Laima Sugintien+, Algis Zaboras, Daiva Petrauskait+, Zita Jakłtien+, Rimantas Sliušinskas, Milda Kazakevićien+, Jurga 1 Jakub+nas V. Straipsniai ir recenzijos Lietuvos muzikos akademija 1994, 2 tomai 4 Petronyt+, Rita Boćiulyt+ ir kiti. Istoriografiniu aspektu yra svar-s Daivos Kłanien+s, Ingos Jankauskien+s, Valentinos Taratuninos straipsniai (šr. Literat-ros s7rałe). Atk-rus šurnalo ‚Muzikos barai—, vis daugiau ir iłsamesn+s informacijos ił Klaip+dos pasiekia łio šurnalo skaitytojai. Kartkart+mis informacija apie premjerinius koncertus ar spektaklius pateikiama dienrałćio ‚Lietuvos rytas— priede ‚M-z' mal-nas—. Paskutinis iki łiol skaitytoj7 pasiek6s iłsamus literat-ros łaltinis apie Lietuvos teatrus œ Lietuvi teatro istorija (2 tomai, atitinkamai 2000, 2002). Tai iłsami studija, apimanti Valstyb+s teatr': dramos, operos, baleto, taip pat nevalstybini' teatr' raidos apšvalg7. Ćia reik+t' pamin+ti łi' monografij' pirmtak7 œ studij7 Lietuvi teatras 1918-1929 (Vilnius, Mintis, 1981), kuri nuosekliai aptaria lietuvi' profesionalaus dramos ir muzikinio teatro formavim7si, iłryłkina j' kilimo prielaidas ir iłtakas, plaćiai nagrin+ja ir dirigent' veikl7. Gana raiłk' muzikos atspind4 tarpukarin+je spaudoje ušfiksavo Kazys Jasinskas, neiłvengiamai tendencingai formulav6s ir apibendrin6s knygoje Koncertinis gyvenimas Lietuvoje 1919-1940 (Vilnius, Vaga, 1983 m.). Buršuazijos kritika atmiełta knygel+ 4domiai ir lengvai skaitoma, gausiai iliustruota spaudos citatomis ir archyvin+mis fotografijomis. Knygoje ypać pabr+šiama socialin+ problematika, meno-pinig' samb-vis, muzikinio łvietimo ir profesionali' orkestr' komplikuoto gimimo finansiniuose s7r+miuose problemos, profesini' s7jung' šodis muzikos valdymo strukt-rose. Visa tai utriruota ir su pasim+gavimu iłryłkinta, bet problem' paralel+s œ stulbinanćiai tapaćios n-dienai, tod+l, dievaši, 4domios, pikantiłkos, aktualios. Be jokios abejon+s svarbus łaltinis domintis tarpukario dirigentais