Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 39. Vilnius, 2016. ISSN 1392-0502 FrIbūro universiteTo lIeTuvių studentų „rūToS“ draugIjoS kroNIka algImaNTaS katilIuS XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje nemažai lietuvių jaunuolių išvykdavo studijuoti į Vakarų europos aukštąsias mokyklas. Vienas iš tokių traukos centrų buvo Fribūro tarptautinis katalikų universitetas, įkurtas 1889 m. Ne- užilgo Fribūro universitete pasirodė pirmieji studentai, ir tai buvo kunigai. Į Fribūro universitetą pirmasis studentas iš lietuvos atvyko 1895 m. – tai buvo Seinų kunigų seminarijos auklėtinis juozapas Stankevičius. Taigi Sei- nų kunigų seminarijos auklėtiniai buvo pirmieji lietuviai studentai, studija- vę Fribūro universitete. Studentus kunigus vykti į Fribūrą studijuoti viliojo ta aplinkybė, kad jie galėjo studijuoti prisidengę slapyvardžiais1. Vėliau Fri- būro universitete studijavo ir pasauliečių studentų. Sunku pasakyti, kiek iš viso Fribūro universitete buvo lietuvių studentų. Irena Štikonaitė suregis- travo apie 160 studentų, studijavusių iki 1959 m.2 kalbant apie organizacinę studentų veiklą, reikia pasakyti, kad iš pra- džių lietuviai studentai veikė kartu su lenkais. Tačiau iškilus kai kuriems lietuvių ir lenkų nesutarimams, lietuviai studentai įkūrė atskirą draugiją. Taip 1899 m. buvo įkurta draugija „rūta“. Tokiu pavadinimu draugija veikė iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios, kai „rūtos“ pavadinimas, norint pa- saulio dėmesį labiau atkreipti į lietuvą, buvo pakeistas pavadinimu „litu- ania“. „rūtos“ ir „lituanios“ draugija veikė maždaug 35 metus. dauguma Fribūre studijavusių lietuvių studentų buvo šio dvigubo pavadinimo drau- gijos nariais. Petras radzevičius yra nurodęs, kad nuo draugijos įsikūrimo iki 1924 m. draugijai priklausė 120 narių. kai kurie asmenys (pavyzdžiui, Vincentas borisevičius, leonas bistras) išvardyti po du kartus, nes jie Fri- būro universitete ir studijavo po du kartus. 1 Plačiau žr. algimantas katilius, Katalikų dvasininkijos rengimas Seinų kunigų seminari- joje (XIX a. – XX a. pradžia), Vilnius: lietuvos istorijos institutas, 2009, p. 294–297. 2 Irena Štikonaitė, „lietuvos kultūriniai ir akademiniai ryšiai su Šveicarija XVI–XX amžiuje“, in: Archivum Lithuanicum, Wiesbaden, 2004, t. 6, p. 223–236. 226 algimantas katilius *2 Palyginti gerai yra išlikęs draugijos archyvas, dabar saugomas kau- no arkivyskupijos kurijos archyve ir lietuvos istorijos instituto bibliotekos rank raštyne (išlikę 1909–1934 m. posėdžių protokolai). Tačiau nėra išlikusių posėdžių protokolų nuo draugijos įsikūrimo 1899 iki 1909 m. Šį trūkumą iš dalies atstoja pačių draugijos narių rašyta kronika, kurios pasakojimas pra- sideda dar prieš lietuviams atvykstant į Fribūrą, t. y. nuo lenkų studentų organizavimosi, ir tęsiamas iki 1907 m. Šios publikacijos objektas – Fribū- ro universiteto „rūtos“ draugijos kronika, saugoma kauno arkivyskupijos kurijos archyve (byla 373). kronikoje kalbama ne tik apie pačių studentų organizacinę veiklą, bet ir pateikiama nemažai informacijos apie visuome- ninę veiklą ir įvairius įvykius lietuvoje ir už lietuvos ribų3. Publikuojamą kroniką rašė keli autoriai. Nustatyti visus autorius nėra galimybių, tačiau kai kurie autoriai kronikoje yra pasirašę. atrodo, kad kro- niką pradėjo rašyti kun. Pranciškus būčys (slp. bernys), vėliau vyskupas. atskiras dalis pasirašė kun. jonas Totoraitis (slp. jonas Norus), kun. Ignotas Čižauskas (slp. Ignotas Trainaitis) ir kun. aleksandras Pijus grigaitis. dėl to šiek tiek skiriasi kronikos teksto rašyba. Publikacijoje teksto rašyba palikta nekeista, išskyrus Ž raidę, kuri kartais rašyta kaip Ƶ. Įvairuoja pačios „rū- tos“ draugijos pavadinimo rašyba: vienur u ilgoji, kitur trumpoji. Taip pat įvairuoja Fribūro miesto rašyba. rankraščio puslapiai pažymėti ne visame tekste. Publikacijos tekste nurodyti tik tie puslapiai, kurie yra rankraštyje. Puslapių numeracija žymima po dviejų stačių brūkšnelių || laužtiniuose skliaustuose kursyvu. Paaiškinimai sudėti į išnašas. Tačiau ne apie visus aiškintinus dalykus pavyko rasti duomenų. originalo išnašos pažymėtos žvaigždutėmis. lotyniškus ir lenkiškus intarpus vertė Irena katilienė. 3 Plačiau žr. algimantas katilius, „Fribūro lietuvių studentų draugija „rūta““, in: Kintančios Lietuvos visuomenė: Struktūros, veikėjai, idėjos: Mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas Tamaros Bairašauskaitės 65-mečio sukakčiai, sudarytojai olga mastianica, Virgilijus Puga- čiauskas, Vilma Žaltauskaitė, Vilnius: lietuvos istorijos institutas, 2015, p. 497–508. Fribūro universiteto lietuvių studentų „rūtos“ draugijos kronika 227 Fribūro universiteto „rūtos“ draugijos kronikos viršelis 228 algimantas katilius Fribūro universiteto „rūtos“ draugijos kronikos 1 puslapis Fribūro universiteto lietuvių studentų „rūtos“ draugijos kronika 229 Fribūro universiteto „rūtos“ draugijos kronikos 52 puslapis 230 algimantas katilius Fribūro universiteto „rūtos“ draugijos kronikos 69 puslapis Fribūro universiteto lietuvių studentų „rūtos“ draugijos kronika 231 Fribūro universiteto „rūtos“ draugijos kronikos 90 puslapis 232 algimantas katilius Fribūro universiteto „rūtos“ draugijos kronikos 125 puslapis *3 lietuviai studentai Fribūro universitete Šveicarijoje 233 draugovėse „Philaretia“ ir „rūta“ 1895–1907 m. Publikacija LieTuVIaI STudeNTaI FrIbūro uNIVersiteTe šveIcarIjoje draugoVėSe „PhIlaretia“ Ir „rūTa“ 1895–1907 m. || [1] Prakalba Nors šią gadynę lietuviškų laikraščių netrūksta, tai betgi į juos svarbiau- sių tautiškų darbų negali rašyti, kad rossijos policija iš to rašymo nepasi- naudotų. Friburginių lietuvių kuopelė nedidelė, ale ji dirba ką gal tėvynei ant naudos. Tokių kuopelių yra daug lietuvoje, bet jos nė viena negal užra- šinėt savo darbų. Friburgiškė gi būdama toli nuo rusiškų žandarų susitarė užrašinėt savo darbus. Iš to užrašinėjimo bus nors tiek naudos, kad ateityje istorikas žinos, kaip viena lietuvių saujelė dirbo, ir turės ant ko pasiremti spėdamas tą kaip kitos krutėjo. Taigi susirinkę pas kun. Norų1 14 d. kovo 1901 m. sutarėme rašyti kroniką; kun. berniui2 pavedėme išdirbti tai kro- nikai įstatus ir parašyti įžangą apie tą, ką lietuviai Friburge veikė iki kol kroniką ėmė vest atsidėję. kun. bernys jieškodamas žinių kreipėsi prie senesnių savo pažįstamų. kun. Norvidas3 buvo teip geras jam atrašyti ilgą laišką apie savo brolį (vie- nos motinos ne vieno tėvo) kun. montvidą4, filiozofijos daktarą, pirmutinį lietuvį atvažiavusį mokįtis Friburgo universitete. Nuo vieno gamtos stu- dento lenko bruno Zdanowski5 kun. bernys gavo laišką apie lenkus ir jų draugystes Friburge. Nors lietuviai kitą syk prigulėję prie lenkiškos drau- gystės „Philaretia“6, paskui su ja susipyko ir atsitraukė, tai betgi ta drau- gystė kun. berniui meldžiant davė jam visus|| [2] savo protokolus nuo 1892 1 kun. jonas Norus – profesoriaus jono Totoraičio mIc (1872–1941) slapyvardis Fribū- ro universitete. Studijavo 1899–1904 m. ir gavo filosofijos daktaro laipsnį. 2 kun. bernys – vyskupo Pranciškaus Petro būčio mIc (1872–1951) slapyvardis Fribū- ro universitete. Studijavo 1899–1902 m. ir gavo teologijos daktaro laipsnį. 3 kun. Norvidas, Norvydas – prelato jono Naujoko (1872–1948) slapyvardis Fribūro universitete. Studijavo 1898–1903 m. ir gavo filosofijos daktaro laipsnį. 4 kun. montvidas – kunigo juozapo Stankevičiaus (1866–1958) slapyvardis Fribūro universitete. Studijavo 1895–1900 m. ir gavo filosofijos daktaro laipsnį. 5 bruno Zdanowski – daugiau duomenų nerasta. 6 Tokiu pavadinimu (lenk. Filarecija) draugija gyvavo nuo 1898 m. 234 Fribūro universiteto lietuvių studentų „rūtos“ draugijos kronika *4 iki galui 1899 metų. Per vasarines vakacijas kun. bernys buvo pasidaręs iš- rašas iš rūtos protokolų. kun. Narbutas7 lietuviškai surašė iš atminties tą savo bylą, ką buvo lenkiškai sakęs ant krakosmečio8 šventės prieš kalėdas 1900 m. jis teipgi davė savo parašytą bylą kalbėtą ant rūtos iškilmingo su- sirinkimo po ekzekvijų už dūšią a. a. Petro matulaičio9 mirusio ištrėmime. rūta teipgi prilaiko tuos laiškus, iš kurių jis patyrė, kad pralotas Skirmun- tas10 iš rymo skundė seiniškius Friburgo lietuvius vyskupui baranauckui11 pasiremdamas ant žodžių prof. kallenbach’o12. Surinkus visą tą medegą į krūvą, pasirodė, kad jos yra labai daug. kun. bernys klausėsi savo draugų, ką daryt: ar sunaudot ją visą, ar tik trumpai sutraukt pasakojimą svarbesnių atsitikimų. Sutarė, kad sutraukti trumpai, kas dėjosi iki pradžiai 1899–1900 universitetiškų metų, o minėtus augščiaus šaltinius: ištraukas, laiškus, rankraščius sudėt į vieną kopertą ir palikt rūtos arkyve13. Tos kopertos numeris trečias. || [3] ĮŽaNga Įsteigimas Friburgo universiteto legisletyviškoji vyriausybė Friburgo kantono Šveicarijoje prancūziškai vadinama grand conseil 24 gruodžio 1886 m. sutarė paskirti pustrečio mi- lijono frankų rengiamam universitetui Friburge*. 4 Spalių 1889 m. tas pats grand conseil išdavė dekretą fundacijos to universiteto. bulletin officiel des lois nepaduoda to dekreto, ale žinią apie jį randam kito oficiališko pub­ 7 kun. jurgis Narbutas – palaimintojo arkivyskupo jurgio matulaičio mIc (1871–1927) slapyvardis Fribūro universitete. Studijavo 1899–1902 m. ir gavo teologijos daktaro laipsnį. 8 Taip vadintas 1831–1832 m. sukilimas. 9 Petras matulaitis (1865–1900) – gydytojas, varpininkas, publicistas. dalyvavo „Siety- no“ draugijos veikloje ir 1899 m. už tai buvo ištremtas trejiems metams į Viatkos guberniją. Tremtyje mirė nuo šiltinės. 10 kazimieras Skirmuntas (1861–1931) – prelatas. Informuodavo Šv. Sostą apie katalikų padėtį lenkijoje ir lietuvoje. 11 antanas baranauskas (1835–1902) – vyskupas ir rašytojas. Seinų vyskupas