VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Roma ZAJANČKAUSKIENĖ TEOLOGINIŲ DORYBIŲ SKLAIDA ARKIVYSKUPO TEOFILIAUS MATULIONIO KANKINYSTĖS KELYJE Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, teologija (02 H) Kaunas, 2014 UDK 241.5 Za-93 Disertacija rengta 2006–2014 m. Vytauto Didžiojo universitete Mokslinis vadovas – kan. prof. dr. (hp) Kęstutis Žemaitis (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, teologija – 02 H) ISBN 978-609-467-036-7 2 TURINYS ĮVADAS ................................................................................................................................... 5 SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS........................................................................................................ 12 SANTRUMPOS ..................................................................................................................... 14 ŠALTINIŲ IR TYRINĖJIMŲ APŽVALGA........................................................................ 16 1. ATNAUJINTAS DOMĖJIMASIS TEOLOGINĖMIS DORYBĖMIS ......................... 24 1.1. TIKĖJIMO DORYBĖS AKTUALUMAS ................................................................................ 28 1.2. VILTIES DORYBĖS SAMPRATA ....................................................................................... 34 1.3. DŽIAUGSMO IR VILTIES KANKINYSTĖJE ŽENKLAS – HUMORO JAUSMAS ........................... 37 1.4. MEILĖS DORYBĖS AKTUALUMAS ................................................................................... 39 1.5. MEILĖS DORYBĖS RAIŠKA KANKINYSTĖJE – ATLAIDUMAS PRIEŠAMS .............................. 41 2. KANKINYSTĖ BAŽNYČIOS ISTORIJOJE ................................................................ 45 2.1. TIKĖJIMAS PATIRIANT NELAISVĘ ................................................................................... 48 2.2. NEVILTIS IR JOS NUGALĖJIMAS ...................................................................................... 48 2.3. SOVIETINĖS RUSIJOS POŽIŪRIS Į KATALIKŲ BAŽNYČIĄ .................................................. 50 3. ARKIVYSKUPO TEOFILIAUS MATULIONIO SVARBIAUSI KANKINYSTĖS LAIKOTARPIAI ............................................................................................................ 56 3.1. DIEVO TARNO TEOFILIAUS MATULIONIO KALINIMO IR TREMTIES KELIAS ....................... 56 3.2. SIELOVADINIS RŪPINIMASIS TIKINČIAISIAIS ................................................................... 60 3.2.1. Įkalinimas 1923 metais ....................................................................................................... 67 3.2.2. Solovkų koncentracijos lagerio kalinys ............................................................................... 69 3.2.3. Kunigų komunos Solovkų stovykloje organizavimas ir pakartotinis teismas ........................ 74 3.2.4. Vyskupo Teofiliaus Matulionio suėmimas 1946 metais ....................................................... 77 4. ARKIVYSKUPO TEOFILIAUS MATULIONIO KANKINYSTĖS KELYJE IŠRYŠKĖJUSIOS TEOLOGINĖS DORYBĖS ............................................................. 84 4.1. TIKĖJIMO DORYBĖS VAIDMUO ARKIVYSKUPO TEOFILIAUS MATULIONIO KANKINYSTĖS KELYJE ........................................................................................................................ 84 4.2. ARKIVYSKUPO TEOFILIAUS MATULIONIO MISIJINIS MĄSTYMAS ..................................... 84 4.3. ARKIVYSKUPO APSISPRENDIMAS LIKTI DIRBTI RUSIJOJE ................................................ 87 4.4. ARKIVYSKUPO TEOFILIAUS MATULIONIO TIKĖJIMO KRISTOCENTRIŠKUMAS ................... 90 4.5. MEILĖS DORYBĖS SVARBA ARKIVYSKUPO TEOFILIAUS MATULIONIO KANKINYSTĖJE ...... 96 4.5.1. Pamaldumas Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai ........................................................................ 96 3 4.5.2. Eucharistinis arkivyskupo Teofiliaus Matulionio pamaldumas ............................................ 99 4.5.3. Meilė Išganytojui – Per crucem ........................................................................................ 102 4.6. ARKIVYSKUPO TEOFILIAUS MATULIONIO MEILĖS DIEVUI RAIŠKA PER MEILĘ ARTIMUI ...110 4.7. ARKIVYSKUPAS TEOFILIUS MATULIONIS – LAISVAS KALINYS .......................................112 4.8. DIEVO TARNO TEOFILIAUS MATULIONIO VILTIES DORYBĖS SAMPRATA .........................115 4.8.1. Kunigo askezė nelaisvės vietose ....................................................................................... 115 4.8.2. Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio humoro jausmas kaip vilties dorybės atspindys .......... 117 4.8.3. Klusnumas Dievo valiai – išskirtinis arkivyskupo bruožas kalint ....................................... 119 IŠVADOS..............................................................................................................................125 REKOMENDACIJOS .........................................................................................................128 ŠALTINIAI IR LITERATŪRA ...........................................................................................130 PRIEDAI ..............................................................................................................................142 4 ĮVADAS Nuo pirmųjų gyvavimo amžių iki XXI amžiaus Bažnyčia ieško sąvokų savo tapatybei ir pagrindinei veiklai apibūdinti. Žodžio tarnystė, tikėjimo skleidimas iš pradžių buvo įvardijami sąvoka skelbimas, po Vatikano II Susirinkimo paplito tinkamesnė ir platesnė sąvoka martyrija – tikėjimo liudijimas.1 Ji geriau išreiškia Bažnyčios misiją vis labiau sekuliarėjančiame pasaulyje, kuriame Bažnyčia, kaip ir pirmaisiais amžiais, sudaro mažumą. Be to, šia sąvoka pabrėžiama, kad tikėjimas į Jėzų Kristų sėkmingiausiai skleidžiamas jį liudijant. Herojiškų tikėjimo liudytojų pavyzdžiai totalitarinių režimų pastangų sunaikinti Bažnyčią akivaizdoje šiandien yra tarsi atraminė kolona, galinti sulaikyti visuomenės dechristianizaciją.2 Krikščionybės 2000 metų jubiliejaus proga popiežius šv. Jonas Paulius II iškėlė XX amžiaus tikėjimo liudytojų, kurie gyveno pagal Evangeliją priešiškumo ir persekiojimų sąlygomis, svarbą Bažnyčiai. Šis liudytojų gausus būrys yra Bažnyčios paveldas, kurio nevalia pamiršti, turi paskatinti mūsų dėkingumą ir atnaujinti pasiryžimą juo sekti.3 Tikėjimo liudytojų atminimas ypač svarbus Bažnyčiai, jos misijiniam uždaviniui – skelbti išlaisvinančią Gerąją Naujieną Vakarų visuomenei, kuri tolsta nuo savo krikščioniškųjų šaknų.4 2000 m. Katalikų Bažnyčios martirologas buvo papildytas 30 tūkstančių dvidešimtojo amžiaus kankinių sąrašu, kuriame yra 114 tikėjimo liudytojų, kankinių lietuvių.5 XX a. pirmieji Lietuvos kankiniai buvo nužudyti 1941 m. Antrosios sovietinės okupacijos metu savo tikėjimą paliudijo ir mirė Lietuvos dvasininkai: arkivyskupas M. Reinys, vyskupai V. Borisevičius ir T. Matulionis, kun. V. Mironas bei daugybė kitų. Tikėjimo liudytojas kankinys Dievo tarnas arkivyskupas Teofilius Matulionis nuėjo drąsų apaštalavimo ir kankinystės kelią, vingiavusį per įvairias apaštalavimo vietas Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kalinimo vietas Maskvoje, Peterburge, Vladimire, Solovkuose, Ledianoje Pole, Mordovijoje ir kt. Arkivyskupo mirtį dar gaubia neaiškumo šydas, nes Kaišiadorių ganytojas mirė ištremtas į Šeduvą 1962 m. rugpjūčio 20 d., praėjus trims paroms po sovietinių saugumiečių bute atliktos kratos. Kai kurie tyrinėtojai, pavyzdžiui, vyskupas J. Boruta, iškelia hipotezę, kad mirties priežastis galėjo būti per kratą arkivyskupui suleista injekcija. Įtarimas nunuodijimu paskatino 1999 metais įvykdyti 1 Plg. Jurevičius A. Kankinystė ir tikėjimo liudijimas neatskiriami. Naujasis Židinys–Aidai. 2004 m. Nr. 4. P. 169–172. 2 Plg. Streikus A. Vyskupas Teofilius Matulionis – Bažnyčios karys ir kankinys / Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 37. Vilnius. 2013. P. 11. 3 Plg. NMI, 7. 41. 4 Plg. TMA, 41 – 42. 5 Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2000 metų jubiliejaus komitetas. Ekumeninis naujųjų kankinių minėjimas Romoje // Bažnyčios žinios. 2000 m. Nr. 7. Prieiga per internetą: http://www.lcn.lt/bzinios/bz0007/007dj1.html. 2010-08-12. 5 ekshumaciją: tada palaikuose rastas didelis kiekis sidabro ir chromo, ypač galvoje. Taigi neatmestina galimybė, kad arkiv. T. Matulionis buvo nunuodytas.6 1990 m. Šventojo Sosto leidimu buvo pradėta arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos byla.7 Kaišiadorių vyskupo sprendimu buvo sudarytas beatifikacijos bylos tribunolas, rinkta bylos medžiaga. Buvo apklausiami liudytojai, renkami istoriniai dokumentai, leidžiamos istorinių šaltinių publikacijos. Lietuvių katalikų mokslo akademija išleido dr. A. Streikaus parengtą trijų Lietuvos vyskupų kankinių, tarp jų ir arkivyskupo T. Matulionio, teisminių bylų publikaciją iš buvusių sovietų saugumo archyvo fondų. Arkivyskupo T. Matulionio beatifikacijos bylą svariai papildė dar viena šaltinių publikacija „Arkivyskupas T. Matulionis laiškuose ir dokumentuoe“, kurią parengė vysk. J. Boruta, dr. E. Neniškytė ir istorikas A. Katilius, išleido irgi Lietuvos katalikų mokslo akademija.8 Šioje knygoje pateikti dokumentai saugojami Kauno arkivyskupijos ir Kaišiadorių vyskupijos archyvuose. Surinkta beatifikacijos medžiaga Šventųjų skelbimo kongregacijos nuodugniai tikrinama ir kritiškai vertinama. Jau surinkta medžiaga skatina naujosios Bažnyčios istorijos ir teologijos mokslo tyrimus. Teisminės bylos dokumentai, nors surašyti sovietinių tardytojų, siekusių suniekinti ir įkalinti drąsų Lietuvos dvasininką, parodo vyskupo kankino dvasios stiprybę, nepalaužiamą ištikimybę Kristui ir Bažnyčiai, meilę ganomiesiems. Kiekvieno žmogaus