AKTUALIJOS Problemų nestokojame Liepos mėnesį naująja žemės ūkio ministre tapo didelę administracinio dar- bo patirtį turinti politikė Virginija Baltraitienė. 56-erių V. Baltraitienė yra baigusi Lietuvos žemės ūkio akademiją (dabar - A. Stulginskio universitetas), turi eko- nomistės išsilavinimą. Ji anksčiau yra dirbusi Kėdainių r. vykdomojo komiteto Plano komisijos ekonomiste, Kėdainių r. savivaldybės administracijos Ekono- mikos ir biudžeto skyriaus vedėja, savivaldybės administracijos direktore, rajo- no mere. Seimo nare yra nuo 2005 m. Apie tai, kokių minčių vedama ji pradėjo darbus ir kaip vertina situaciją že- mėtvarkos bei melioracijos srityse, su žemės ūkio ministre Virginija BALTRAI- TIENE kalbėjosi žurnalo „Žemėtvarka ir hidrotechnika“ vyr. redaktorė Vanda VASILIAUSKAITĖ. - Atėjus į ministrės postą pirmiausiai Jums pasi- tikėjimą išreiškė žemdirbių savivalda. Ar Jums svar- bi ir kitų profesinių bendruomenių nuomonė aktu- aliais klausimais? Kokius matote prioritetus žemės ūkyje? - Su žemdirbių savivalda dirbame ranka rankon, nes laikotarpis tikrai sudėtingas, žemės ir maisto ūkyje šiuo metu nemažai įtampų dėl Rusijos importo draudimo ir afrikinio kiaulių maro, todėl būtina dirb- ti sutelktai, antraip pasiekti rezultatų būtų sudėtinga. Tarp ministerijos ir žemdirbių savivaldos kyla nema- žai diskusijų, bet sutarimą rasti turime, jo ir siekiame. Dėl prioritetų norėčiau pabrėžti, kad kai atėjau dirbti, ministerija jau buvo patvirtinusi prioritetus naujajam 2014-2020 metų lai- kotarpiui. Vienas jų – skatinti, kad būtų išsaugoti ir toliau plėtojami smulkūs ūkiai, taip pat jaunųjų ūkininkų kūrimasis bei esančių ūkių modernizavimas. Žemės ūkio ministerijos veiklos prioritetas – plėtoti pridėtinę vertę, naujas darbo vietas suku- riančią ir eksporto galimybes plečiančią gyvulininkystę. Veislininkystė yra neatsie- jama nuo gyvulininkystės – tai dvi to paties medžio šakos. Tad naujosios Lietuvos kaimo plėtros programos priemonės yra labiau skirtos gyvulininkystės plėtrai, bet nebus pamiršta ir augalininkystė. - Vos pradėjusi darbą pirmiausiai susitikote su Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM darbuotojais (NŽT). Kokių minčių turite dėl pokyčių žemės tvarkymo sistemoje? - NŽT darbas betarpiškai susijęs su žmogumi, tad svarbiausias čia ir yra žmo- gus. Visi NŽT vykdomi darbų procesai turi būti atviri, skaidrūs, vieši, gerai žmo- nėms suprantami – institucija didelį dėmesį skiria bendrauti su interesantais, ope- 1 AKTUALIJOS ratyviai atlikti darbus, nuolat tobulinti darbą, kad visos procedūros vyktų kuo sklandžiau ir greičiau. Gaila, bet taip nėra, todėl ir šiandien šimtai žmonių nepaten- kinti tuo, kaip tvarkomi žemės klausimai. Šioje situacijoje tenka pripa- žinti, kad nemažai kaltės tenka politikams, kurie įnešė painiavos, kaita- V.Baltraitienė sveikina Aleksandro Stulginskio universiteto studentus liodami įstatymus pagal ir dėstytojus pradėjus naujus mokslo metus savo interesus, taip pat ir patiems žemėtvarkinin- kams, kurių tyčinis ir netyčinis aplaidumas taip ir neleido baigti žemės reformos. Blogiausia tai, kad nekilnojamasis turtas tapo kilnojamuoju. Dėl to kilo nepaprastai daug sąmyšio, padaryta tiesiog neatitaisomos žalos. Tai stabdo ir baigiamuosius žemės reformos darbus, nes liko patys sudėtingiausi ir neaiškiausi atvejai. Pagal 2014 m. liepos 1 d. patikslintus duomenis, kaimo vietovėse nuosavybės teises liko atkurti 16,9 tūkst. piliečių į 32,15 tūkst. ha žemės (iš jų negrąžinta natū- ra – 3,36 tūkst. piliečių į 8,1 tūkst. ha plotą), tačiau patvirtintuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose jau suformuoti 8,9 tūkst. piliečių grąžintinos žemės, miš- ko sklypai 24,0 tūkst. ha plote ir šiuo metu vykdomi žemėtvarkos projektų įgyven- dinimo darbai, rengiamos žemės sklypų kadastro dokumentų bylos dėl šios žemės įteisinimo ją turėjusiems piliečiams, taip pat šiuo metu rengiamuose projektuose projektuojami 3,56 tūkst. piliečių žemės sklypai 5,65 tūkst. ha plote, o 2,7 tūkst. piliečių artimiausiu metu rengiamuose projektuose numatoma atkurti nuosavybės teises į 3,67 tūkst. ha ploto. - Sutikdama būti ministre užsiminėte, kad žemėtvarka - svarbi ministerijos darbo sritis. Ar savo patarėjų ir konsultantų aplinkoje šiam darbui nepasigendate profesionalių specialistų? Pastaraisiais metais patyrusių žemėtvarkos specialistų akivaizdžiai sumažėjo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM teritoriniuose skyriuose, juos pakeičia kitų profesijų žmonės. Kodėl? - Dėl patarėjų galiu pasakyti, kad jų kvalifikacija yra tikrai aukšta. Esu tikra, kad jie puikiai susitvarkys su pavestomis administravimo sritimis, tarp jų – ir su žemėtvarka. Jūsų minėtuosius specialistus rengia A. Stulginskio universitetas, su kuriuo NŽT glaudžiai bendradarbiauja. Jau 10 metų A. Stulginskio universitetas yra pagrindinė NŽT specialistų kalvė. Ši Alma Mater yra, buvo ir bus svarbių dalykinių susitikimų, 2 AKTUALIJOS diskusijų, kontaktų vieta, kviečiant studentus atlikti praktiką, jos metu įvertinti savo įgytas žinias. 2012 m. šios institucijos pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurioje numatyta didelį dėmesį skirti kompetentingiems specialistams ugdyti. Džiugu, kad NŽT kasmet dalyvauja universiteto renginyje „Kontaktų mainai – studentų prakti- ka“. Jo metu plačiai aptariamos profesinės studentų praktikos galimybės, darbdaviai ir studentai susitinka neoficialioje aplinkoje, susipažįsta, užmezga abipusiškai nau- dingus ryšius. Kalbant apie įsidarbinimą, kiekvienas universitetą baigęs specialistas turi galimybę dalyvauti Valstybės tarnybos departamento paskelbtuose konkursuose ir pretenduoti tapti valstybės tarnautoju. Protingi, žinias sukaupę, darbštūs specia- listai yra itin vertinami. - Melioracija yra efektyvios žemės ūkio gamybos pagrindas, tačiau meliora- cijos sistemos sparčiai sensta, vidutinis jos statinių amžius 40-45 metai, atskirų statinių nusidėvėjimas siekia 70-80 proc., o lėšų melioracijos statiniams renovuo- ti, nepaisant ES struktūrinių fondų paramos, nepakanka. Kaip vertinate tokią situaciją? - Esama situacija šiandien turbūt netenkina nei žemės savininkų, nei valstybės. Problema aktuali ir ją sprendžiame ieškodami geriausio varianto, kuris užtikrintų tinkamą melioracijos sistemų veikimą. Ieškoti sprendimų turi ne vien tik valstybės institucijos. Šiuo metu žemė ir nemaža dalis melioracijos sistemų yra privati nuo- savybė, jos našumu bei melioracijos statinių būkle turi rūpintis žemės savininkai ir naudotojai. Melioracijai finansuoti lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto, panaudojama ir eu- ropinė parama iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos. Per šį laikotarpį skirta 675 mln. litų arba kasmet vidutiniškai po 84 mln. litų. Panašiai numatoma melioraciją finansuoti ir 2014-2020 m. - Esate žemės ūkio ekonomikos specialistė ir geriau nei kiti politikai supranta- te, kad melioracijos finansavimas yra žemės ūkio gamybos subsidijavimo forma. Kaip žiūrite į jau anksčiau ministerijos parengtą Melioracijos įstatymo pakeitimo projektą: visą drenažą perduoti žemės savininkų nuosavybėn? - Pats šeimininkas geriausiai žino, kaip tvarkytis su savo žeme, ypač jei už- siima aktyvia ūkine veikla. Tobulinant gamybinę infrastruktūrą, numatyta esminė melioracijos ir vandentvarkos turto pertvarka – melioracijos turto privatizavimas. Jis vykdomas etapais. 2004 m. Seimas priėmė naujos redakcijos Melioracijos įsta- tymą ir nustatė, kad žemės sklype esantys melioracijos statiniai priklauso žemės sklypo savininkui. Taip 1,5 mln. km požeminio drenažo (sausintuvai, ir mažesni drenažo rinktuvai), iš valstybės nuosavybės neatlygintinai perėjo žemės savininkų nuosavybėn. Tęsiant melioracijos turto privatizavimą, žemės savininkų nuosavybe neatlygintinai taps dalis magistralinių griovių ir juose esančių įrenginių bei visas požeminis drenažas. Šiuo metu valstybei nuosavybės teise priklauso savininkų že- mėje esantys didesnio skersmens drenažas. Logiškas sprendimas būtų žemės sa- vininkams neatlygintinai perduoti likusią jo dalį. Apklausos liudija, kad ūkininkai 3 AKTUALIJOS palankiau vertina paramą, kai ją gauna patys. Jų metu didžioji dalis ūkininkų pasi- sakė, kad žemėje esančiomis melioracijos sistemomis turi rūpintis pats savininkas. Melioracijos sistemos Lietuvoje buvo įrengtos dideliuose žemės masyvuose. Grąžinus žemę savininkams, jos tapo bendro naudojimo sistemomis, todėl tvarkyti ir prižiūrėti jas nebeužtenka vieno savininko noro. Norint pasiekti bendro rezulta- to būtina kaimynams susitarti. Bendro naudojimo melioracijos sistemoms tvarkyti steigiamos melioracijos statinių naudotojų asociacijos. Jų steigimo idėjos esmė vie- na – į asociacijų veiklą įtraukti kuo daugiau žemės savininkų, apimant kuo dides- nius nusausintų žemių plotus, užtikrinant kompleksinį melioracijos sistemų tvar- kymą kuo mažiausiomis sąnaudomis, racionaliai ir efektyviai panaudojant lėšas. Dabar asociacijos iš esmės steigiasi, norėdamos pasinaudoti ES teikiama parama. Nors asociacijos nuostatai leidžia rinkti nario mokestį, kaupti lėšas, planuoti darbus, rinktis darbų vykdytojus, prižiūrėtojus, įsigyti technikos, t.y. imtis patiems tvarkyti melioracijos sistemas, tokios veiklos dar beveik nematyti. - Kaip žiūrite į melioracijos specialistų siūlymą kurti Melioracijos fondą meli- oracijos darbams finansuoti? Ar realu tokį darinį sukūrus į jį nukreipti dalį žemės mokesčio? - Žemės mokestis gali svyruoti nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė, taigi, pa- grindiniai įrankiai yra savivaldybių rankose. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti. Melioracijos