KAZYS PAKŠTAS NEGĘSTANTIEJI ŽIBURIAI (LUMIÈRES QUI DEMEURENT) Redaguoja Kun. Antanas Liuima, S. J. 3 tomas JUOZAS ERETAS KAZYS PAKŠTAS LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJA JUOZAS ERETAS KAZYS PAKŠTAS TAUTINIO ŠAUKLIO ODISĖJA (1893-1960) 1970 LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJA Piazza della Pilotta, 4 R o m a Tiražas 1500 egz. Spausdino «Pliniana» spaustuvė Selci Umbro miestelyje (Perugia - Italia) Lietuvių Rašytojų Draugijai išeivijoje, IŠRINKUSIAI MANE SAVO GARBĖS NARIU, NUOŠIRDŽIOS PADĖKOS ŽENKLAN SKIRIU ŠĮ VEIKALĄ. Juozas Eretas PROF. KAZIO PAKŠTO PAMINKLUI STATYTI IR MONOGRAFIJAI LEISTI KOMITETO ŽODIS Prof. dr. Kazys Pakštas, kurio audringas ir veikimo pilnas gyvenimas šioje knygoje yra aprašomas, staiga mirė 1960 metais ir buvo palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse Chicagoje. Ateitininkai pasiryžo savo buvusiam Federacijos Vadui pastatyti paminklą. 1963 m. Ateitininkų Sendraugių Centro Valdybos narių buvo sudary­ tas paminklui statyti komitetas iš pirmininko inž. Jurgio Mikai­ los ir narių: kun. Broniaus Dagilio ir inž. dr. Leono Bajorūno. Pradėjus rinkti aukas paminklui, atsirado a. a. K. Pakšto ger­ bėjų, kurie neprašomi siuntė aukas ir ragino, pastačius paminklą, išleisti velionies gyvenimo aprašymą. Tada šitas komitetas pradėjo aukų rinkimo vajų ne tik paminklui, bet ir monografijai, kurią, komiteto prašomas, sutiko parašyti prof. dr. Juozas Eretas. Mono­ grafijai leisti tesurinkta tik ketvirtadalis spaustuvei apmokėti reika­ lingų lėšų. Kitą ketvirtadalį teko parūpinti L. K. M. Akademijai. 1965 m., praėjus penkeriems metams nuo prof. K. Pakšto mir­ ties, Šv. Kazimiero kapinėse buvo pastatytas ir pašventintas arch. Jono Muloko suprojektuotas paminklas. Gi šiais — 1970 metais, atžymint Profesoriaus mirties dešimtmetį, pasirodo jo monografija. Su liūdesiu tenka priminti, kad vienas komiteto narys, kun. Br. Dagilis, 1968 m. tragiškai žuvęs susisiekimo nelaimėje, negalėjo sulaukti šio leidinio. Komitetas nuoširdžiai dėkoja visiems aukotojams, prisidėju­ siems prie visų šių darbų įvykdymo, monografijos autoriui prof. dr. Juozui Eretui ir daug prie šios knygos išleidimo dirbusiam Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos pirmininkui kun. prof. dr. Antanui Liuimai. Aukotojų sąrašas alfabetine tvarka duodamas knygos pabaigoje. Paminklui Statyti ir Monografijai Leisti Komitetas PRATARTIS Žavingiausias grožis žėri iš tiesos (Šv. Tomas Akvinietis). Rašant veikalą apie Šalkauskį, man buvo aišku, kad iš kitų nepriklausomos Lietuvos įžymybių bei ateitininkų vadų biogra­ finio atvaizdavimo pirmiausia užsitarnautų Dovydaitis su Pakštu. Dėl to man nebuvo sunku priimti kvietimą, 1963 m. Detroite susidariusio ateitininkų sendraugių komiteto su inž. J. Mikaila priešakyje, tokiai knygai apie Pakštą parašyti. Imtis šio darbo pa­ lengvino ta aplinkybė, kad su Pakštu buvau susipažinęs dar 1917 m. Šveicarijoje ir paskui, kaip draugas ir kolega, su juo likaus susijęs iki pat jo mirties 1960 m. Bet, nepaisant šios laimingos aplinkybės, nebuvo lengva paruošti šią biografiją, nes, nors nuo jo mirties tebuvo praėję vos keleri metai, visuomenė apie jį teturėjo fragmentišką vaizdą ir dalinį supratimą. Antai, Europos lietuviai mažai težinojo apie jo veiklą Šiaurės Amerikoje, lygiai kaip ir Amerikos lietuviai menkai tesiorientavo apie jo darbuotę tėvynėje. Ir vieni ir antri vos nusimanė apie jo keliones Afrikoje bei Pietų Amerikoje. Katalikai tik pro miglas tematė, ką jis veikė už jų ribų, o neka­ talikai vėl neturėjo tikro supratimo apie jo reikšmę už jų orbitos. Dėl to daugumas jo amžininkų tematė vieną siaurą jo asmenybės aspektą ir pagal tai jam prilipdė etiketę, kuri jam mažai tetiko. Nemenkai prie tokios desorientacijos yra prisidėję ir tie svetimieji agentai, kuriems — dėl suprantamų priežasčių — rūpėjo žeminti jo vardą mūsų visuomenėje. Buvo tad svarbu išvengti visų tų siaurumų ir parodyti tikrąjį — natūralųjį Pakštą. XII PRATARTIS Šiuo tikslu autorius pasiryžo nupiešti ištisą gyvenimo eigą, pravesti, — nesileidžiant į specialias temas, kurios paliekamos tų sričių žinovams, — visą tą liniją nuo jo vaikystės Aukštaitijoje iki jo mirties Chicagoje. Tam keliui nušviesti autorius stengėsi semtis medžiagos iš visų jam prieinamų patikimų šaltinių, nes rūpėjo tikrais dokumentais pagrįsti autentišką gyvenimo kelią, o ne sukombinuoti kokį nors romaną. Jei ši biografija tarpais panaši į romaną, tai šis «romaniškumas » nėra koks nors sugal­ votas užintriguojantis «pagražinimas», o tiesiog išplaukia iš paties Pakšto audringo ir spalvingo gyvenimo. Vadovaudamasis tokia realistine intencija, autorius stengėsi išvengti tų dviejų nukrypimų, kurie neretai biografus sugundo aprašomąjį arba iškelti ant piedestalo, arba jį nusviesti į Dantės pragarą. Aišku, kad sąžiningas biografas turi atmesti tokias ten­ dencijas, apskritai bet kokias intencijas, išskyrus vieną, būtent — visu kruopštumu siekti tiesos ir ją kaip galint ryškiau atvaizduoti. Nors tai skamba visai paprastai ir įtikinančiai, šį tikslą pa­ siekti betgi nelengva. Žymiausia kliūtis gali būti pats autorius, apie kurį vienas biografikos žinovas yra pasakęs : «Gyvenimo aprašymas yra toks veikalas, kuris kitą asmenybę mato per rašančios asmenybės prizmę». Pavojus savo prizmės spalvomis nudažyti aprašomojo paveikslą tikrai tyko autorių ; dėl to jis turėtų perleisti svetimus spindulius be lūžio ir be nudažymo. Subjektingumas yra klastingiausias biografo priešas. Bet jam gresia dar kiti pavojai, ypač tokie, kurie plaukia iš jo aplinkos, kur visokios grupės nori palenkti biografą sau, reikalaudamos, kad jis iš aprašomojo padarytų paminklą, arba jį sutriuškintų savo žaibais. Tačiau visiems tokiems pressure groups jis turi atsakyti: biografas nėra nei hagiografas, nei pam­ fletistas, o tiesos ieškotojas ir kuklus jos balsas. Tokiu tiesos tarnu norėjo būti ir šio veikalo autorius. Dėl to jis ir savo draugo atžvilgiu tegalėjo būti nešališkas, prisimindamas Sokrato įspėjimą savo sekėjams : « Manim rūpinkitės mažai, bet didžiai rūpinkitės tiesa». Dėl to Pakštas čia pasirodys be tos kosmetikos, kurią klaidingai suprasta biografika dažnai pritaiko savo «herojams »; bet ir be tos smalos, kuria svetimi jį teršdavo. Neužmirškime, kad «žavingiausias grožis žėri iš tiesos», nors ši kartais gali būti ir nemaloni. PRATARTIS XIII Tokiu pat objektingumu autorius stengėsi škicuoti ir tuos laikus, per kuriuos Pakštas keliavo, nes veikalas nebūtų pilnas, jei jame neatsispindėtų viešasis gyvenimas, kuris jį veikė ir kurį veikti jis buvo pasiryžęs. Kadangi mudu ilgesnį laiką bendrai keliavova per šią epochą, tai ir man buvo žinomi čia aprašomi faktai ir pažįstami minimi asmenys. Tas bendras vaizdas dar šiandien gyvai stovi prieš mano akis. Tačiau jį piešdamas, negalėjau leistis į tokias smulkmenas, kurios, — kaip tai, pavyzdžiui, pasitaiko dabartinėse amerikiečių biografijose, — daugiur tiesiog nustelbia aprašomąjį. Mano tema buvo Pakštas, dėl to ji negalėjo išplisti į kolosalinę jo gyventų laikų panoramą. Siekiamą objektingumą tegalėjo užtikrinti tik patys pagrin­ diniai šaltiniai. Juos užtikau Chicagoje, Pasaulio Lietuvių archyve. Jo vedėjas Y. Liulevičius man leido atrinktus dokumentus nusivežti Europon, kur, Šveicarijos kalnuose, toli nuo truk­ dančių veiksnių, juos galėjau išstudijuoti bešališkiau bei nuodug­ niau. Kitas svarbus šaltinis buvo Janinos Narūnės atsiminimai apie antrąjį jos vyrą. Trečią informatorių grupę sudarė žodžiu mane informavę bičiuliai, iš kurių skyrium minėtina Bronė Star­ kienė, sutikta 1964 m. Santa Monicoje, Californijoje. Toliau reikšmingi buvo tie dokumentai, — laiškai, atsiminimai, nuo­ traukos ir t.t., — kuriais mane mielai parėmė gausūs Pakšto bičiuliai bei pažįstami. Jų tarpe dėl ypatingos savo svarbos pa­ minėtinas vienas amerikietis — prof. Bruno Hartungas (Whee­ ling, W. Va.). Visa eilė šių pagalbininkų dar malonėjo patikrinti atskirus biografijos straipsnelius, antai Janina Pakštienė, A. Bendorius, J. Grinius, kun. St. Yla, J. Laučka, Pr. Pauliukonis, L. Šimutis, Gr. Valančius ir VI. Viliamas. Visiems man padėjusiems, ypač čia suminėtiems, reiškiu savo ypatingą padėką, nes kaip tik tokia kelionė ad fontes laiduoja tą nešališkumą, kokis yra būtinas net geriausių draugų atžvilgiu. Labai gailiuos, kad tokios padėkos negaliu nusiųsti Lietuvon, iš kur šiuo laiku dėl suprantamų priežasčių nesulaukiau paramos. Kalbą patikrino — ir man dar sugestijomis padėjo — jau­ nesnis mano kolega iš Kauno dienų dr. J. Grinius, o tekstą rū­ pestingai perrašinėjo jo žmona ponia Alina. Veikalą išleido L. K. XIV PRATARTIS Mokslo Akademija, kurios pirmininkas prof. A. Liuima, S. J., atsidėjęs globojo visą leidimo darbą. Asmenvardžių ir vietovard­ žių rodyklę sudarė kun. Rapolas Krasauskas. Visiems nuoširdus dėkui! Rašydamas šią knygą, autorius neturėjo ambicijos paruošti tokią standartinę biografiją, kuri panašiems užsimojimams už­ kirstų kelią. Priešingai, ja tenorėjo paruošti dirvą naujoms stu­ dijoms, kurios dar vispusiškiau nušviestų tiek paties Pakšto asmenybę, tiek ir patį Nepriklausomybės laikotarpį, šį žavin­ giausi lietuvių tautos pragiedrulį naujausiais laikais. Po šešerių metų čia padėdamas savo plunksną, džiaugiuos, kad prie savo biografijos apie Šalkauskį galėjau prigretinti tokią pat apie bendrą mūsų bičiulį Pakštą. Būčiau laimingas, jei ji būtų skaitoma taip, kaip ji buvo rašoma — sine ira et studio. Juozas Eretas Bazelis, Šveicarija TURINYS Prof. Kazio Pakšto paminklui statyti ir monografijai leisti Komiteto žodis . IX Pratartis . XI I Skyrius : Kelias į laisvę (1893-1925) Prieš auštant . 3 Užpalių « varliamušys » (1903-1909) . 6 Į kunigus ! (1911-1913) . 11 Prie naujų krantų (1913-1914) . 16 Grinoriaus vargas