TURINYS MITOLOGEMŲ TAUTŲ IR GENČIŲ ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ RODYKLĖ TRUMPINIMAI. KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ ŠALTINIAI IR LITERATŪRA TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTØ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ÐALTINIAI I Nuo seniausiø laikø iki XV amþiaus pabaigos Sudarë Norbertas VËLIUS MOKSLO IR ENCIKLOPEDIJØ LEIDYKLA VILNIUS 1996 TURINYS MITOLOGEMŲ TAUTŲ IR GENČIŲ ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ RODYKLĖ TRUMPINIMAI. KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ ŠALTINIAI IR LITERATŪRA TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY QUELLEN DER BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE I From the oldest times to the end of the 15th century Von den ältesten Zeiten bis zum Ende des 15. Jahrhunderts Compiled by / Zusammenstellung von Norbertas VËLIUS THE SCIENCE AND ENCYCLOPAEDIA PUBLISHERS TURINYS MITOLOGEMŲ TAUTŲ IR GENČIŲ ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ RODYKLĖ TRUMPINIMAI. KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ ŠALTINIAI IR LITERATŪRA TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ Baltø religijos ir mitologijos ðaltiniai Sources of Baltic Religion and Mythology Quellen der baltischen Religion und Mythologie Tekstø ávadai ir komentarai/Introductions to the texts and commentaries/Einführungen zu den Texten und Kommentare: Romas BATÛRA, Edvardas GUDAVIÈIUS, Rimantas JASAS, Meèislovas JUÈAS, Algirdas MATULEVIÈIUS, Vytautas MAÞIULIS, Alvydas NIKÞENTAITIS, Vytautas RAUDELIÛNAS, Juozas TUMELIS, Eugenija ULÈINAITË Ávadas, mitologinës anotacijos/Introduction, mythological annotations/Einleitung, mythologische Kommentare: Norbertas VËLIUS Ðaltiniø vertimas/Translations of the sources/Übersetzung der Quellen: Vytautas BALAIÐIS, Arvydas BARONAS, Antanas DAMBRAUSKAS, Dalia DILYTË, Rimantas JASAS, Nijolë JUCHNEVIÈIENË, Juozas JURGINIS, Algis KASPERAVIÈIUS, Valteris MAÈKUS, Janina MAÞIULIENË, Daiva MAÞIULYTË, Irina MIKALKEVIÈIENË, Alvydas NIKÞENTAITIS, Sigitas PLAUÐINAITIS, Marcelinas ROÈKA, Bronys SAVUKYNAS, Juozas TUMELIS, Eugenija ULÈINAITË, Leonas VALKÛNAS, Ema VOLUNGEVIÈIENË Iðleido / Published by / Herausgegeben von Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1996 L. Asanavièiûtës 23, 2050 Vilnius, Lietuva © Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1996 © Sudarymas, ávadas ir mitologinës anotacijos/Compiling, introduction and mythological annotations: Norbertas Vëlius © Tekstø ávadai ir komentarai/Introductions to the texts and commentaries: Romas Batûra, Edvardas Gudavièius, Rimantas Jasas, Meèislovas Juèas, Algirdas Matulevièius, Vytautas Maþiulis, Alvydas Nikþentaitis, Vytautas Raudeliûnas, Juozas Tumelis, Eugenija Ulèinaitë © Ðaltiniø vertimas/Translations of the sources: Vytautas Balaiðis, Arvydas Baronas, Antanas Dambrauskas, Dalia Dilytë, Rimantas Jasas, Nijolë Juchnevièienë, Juozas Jurginis, Algis Kasperavièius, Valteris Maèkus, Janina Maþiulienë, Daiva Maþiulytë, Irina Mikalkevièienë, Alvydas Nikþentaitis, Sigitas Plauðinaitis, Marcelinas Roèka, Bronys Savukynas, Juozas Tumelis, Eugenija Ulèinaitë, Leonas Valkûnas, Ema Volungevièienë Printed in Lithuania ISBN 5420013533 TURINYS MITOLOGEMŲ TAUTŲ IR GENČIŲ ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ RODYKLĖ TRUMPINIMAI. KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ ŠALTINIAI IR LITERATŪRA TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ 1996 metø vasarà, kai ði knyga buvo sparèiai rengiama spausdinti, staiga mirë jos sudarytojas Norbertas Vëlius. Liko ne tik nebaigtas pirmasis tomas, bet dar trys, vos pradëti redaguoti tomai, apimantys lietuviø mitologijos ir religijos ðaltinius iki XVIII amþiaus pabaigos. Suprasdama ðio veikalo vertæ baltø kultûrai, leidykla yra pasiryþusi darbo nenutraukti turimus ðaltinius tvarkyti ir iðleisti kaip svarbø mûsø dvasinio gyvenimo paveldà. Tikimës, kad leidyklos pastangas parems mokslininkai ir padës padaryti tai, ko siekë ir tikëjosi per anksti iðëjæs á amþinybæ Norbertas Vëlius. Toleina Darþinskaitë Zigmantas Pocius TURINYS MITOLOGEMŲ TAUTŲ IR GENČIŲ ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ RODYKLĖ TRUMPINIMAI. KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ ŠALTINIAI IR LITERATŪRA TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ­6­ TURINYS MITOLOGEMŲ TAUTŲ IR GENČIŲ ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ RODYKLĖ TRUMPINIMAI. KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ ŠALTINIAI IR LITERATŪRA TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ P R A T A R M Ë Religija ir mitologija apëmë visas archajinio þmogaus gyvenimo sritis, stimuliavo jo veiklà, lëmë elgsenà ir paþinimà. Tai buvo ir priemonë paþinti pasaulá, ir apibendrintas to paþinimo rezultatas. Visa senoji kultûra, kurià mes vadiname liaudies, tradicine arba etnine, formavosi veikiama religijos bei mitologijos, o nemaþa jos dalis tiesiog buvo sakralinë, iðreiðkë religiná þmoniø nusiteikimà, mitinæ jø pasaulëjautà ir pasaulëþiûrà. Jeigu religijà ir mitologijà, vaizdþiai kalbëdami, galëtume pavadinti bendruomenës siela, tai etninæ kultûrà veidrodþiu, kuriame toji siela atsispindi. Todël, norint geriau suprasti bet kokios bendruomenës istorijà, paproèius, tautosakà, liaudies muzikà, ðokius ir þaidimus, tautodailæ, netgi architektûrà ir apsirengimà, pirmiausia bûtina paþinti jos religijà bei mitologijà. Suvokus ðià aksiomà, vis daþniau imama atsigræþti á senàjà mitinæ þmogaus pasaulëjautà. Intensyviai tiriama ávairiø tautø religija bei mitologija, jø struktûra, genezë, kaita. Priderama vieta joms skiriama tautø istorijos, filosofijos, tautosakos, etnografijos, kalbos studijose. Leidþiami istoriniai, tautosakiniai, etnografiniai religijos bei mitologijos ðaltiniai. Vis daugiau dëmesio kreipiama ir á senàjà baltø (lietuviø, latviø, prûsø) religijà bei mitologijà (toliau BRM). Be jos neiðsiverèia baltø etninës kultûros tyrinëtojai. Ji aptariama beveik visuose svarbiausiuose lietuviø ir latviø praeities kultûrà nagrinëjanèiuose darbuose, tokiuose kaip Lietuvos archeologijos bruoþai (1961), Lietuviø tautosakos apybraiþa (1963), Lietuviø etnografijos bruoþai (1964), veikalo Latvieðu literatûras vçsture I dalis Latvieðu folklora (1959), Latvieðu etnogrâfija (1969), Latvijas PSR arheoloìija (1974), leidiniuose Lietuviø liaudies menas (1956­1974), Latvieðu tautas mâksla (1961­1967) ir kt. Taèiau senasis lietuviø ir latviø mitinis pasaulis ðiuose leidiniuose daþnai apibûdinamas pavirðutiniðkai, tik bendriau- siais bruoþais, o kartais net ir klaidingai. Domëtis mitologija skatina pakilæs pasaulinës mitologijos tyrimø lygis bei atsi- radimas moderniosios struktûrinës lyginamosios mitologijos, kurios pradininkais yra laikomi prancûzø mitologai Claude Lévi-Straussas ir Georges Dumézilis. Domëjimasis mitologija, iðaugæs mitologijos tyrimø prestiþas teigiamai paveikë ir baltø mitologijos mokslà. Pastaraisiais deðimtmeèiais tiek Lietuvoje, tiek ir uþsienyje pasirodë nemaþa studijø (Vittore Pisaniÿo, Walterio Jaskiewicziaus, Jono Balio, Haraldo Biezaiso, Andrejo Johansono, Algirdo Juliaus Greimo, Marijos Gimbutienës, Vladimiro Toporovo, Viaèeslavo Ivanovo, Norberto Vëliaus ir kt.), nagrinëjanèiø baltø dievus, mitines bûtybes ir visà mitiná baltø pasaulio suvokimà. Taèiau BRM tyrimø mastas ir svarbiausia ­ lygis atsilieka nuo ­7­ TURINYS MITOLOGEMŲ TAUTŲ IR GENČIŲ ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ RODYKLĖ TRUMPINIMAI. KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ ŠALTINIAI IR LITERATŪRA TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PRATARMË iðaugusiø visuomenës poreikiø ir dabartiniø mitologijos mokslo reikalavimø. O atsilieka visø pirma dël to, kad trûksta ðaltiniø, jie sunkiai prieinami, menkai iðtirti. Dalis BRM ðaltiniø jau buvo paskelbta Antonio Mierzyñskio (Êródùa do mytologii litewskiej, t. 1, Warszawa, 1892, t. 2 ­ 1896) ir Wilhelmo Mannhardto (Letto- Preussische Götterlehre, darbas paraðytas XIX amþiaus pabaigoje, iðleistas 1936 metais Rygoje). Abu leidiniai jau yra tapæ bibliografine retenybe, sunkiai prieinami ne tik plaèiajai visuomenei, bet ir mokslininkams. Daugelis jø komentarø pasenæ ir nebegali patenkinti ðiø dienø mokslininkø ir skaitanèiosios visuomenës poreikiø. Be to, po minëtø veikalø pasirodymo rasta naujø ðaltiniø, kurie daugeliui ið viso dar neþinomi. Iðleisti BRM ðaltinius skatina ypatinga baltø religijos bei mitologijos vieta indoeuropieèiø mitologijoje. Baltai ilgiausiai ið visø indoeuropieèiø iðpaþino senàjá tikëjimà, kuris, kaip ir jø kalba, iðlaikë daug archajiðkø bruoþø; kaip baltø kalba yra netoli paþengusi nuo indoeuropieèiø prokalbës, taip ir jø religija bei mitologija, galima spëti, netoli yra paþengusi nuo senosios indoeuropieèiø religijos bei mitologijos. Todël visai pagrástu reikia laikyti vieno ið þymiausiø lingvistø Emileÿo Benvenisteÿo teiginá, kad daugelá lyginamosios mitologijos iðvadø reikës perþiûrëti ið naujo, mokslo apyvarton ásiliejus baltiðkajai medþiagai. Ðiame leidinyje skelbiami visi Mierzyñskio, Mannhardto ir kitø, daugiausia lietuviø mokslininkø (Jurgio Lebedþio, Alvydo Nikþentaièio, Juozo Tumelio, Eugenijos Ulèinaitës, Norberto Vëliaus ir kitø), surasti ðaltiniai, kurie apima laikotarpá nuo V amþiaus pr. Kr. iki XVIII amþiaus pabaigos. Daugiausia tai metraðèiai, kronikos, kelioniø apraðymai, pastabos religiniuose, moksliniuose ir kitokiuose veikaluose, raðytuose baltø, graikø, lotynø, slavø, germanø ir kitomis kalbomis. Parenkant ðaltinius vadovautasi platesniu poþiûriu á mitologijà, vis labiau ásigalinèiu pasauliniame mitologijos moksle. Mitologija suprantama ne tik kaip visuma mitø, t. y. pasakojimø apie dievus ir sudievintus herojus, apie pasaulio kilmæ, bet ir kaip ¥ankstyva, senàjà, ypaè pirmykðtæ bendruomeninæ santvarkà atitinkanti pasaulio suvokimo forma, kaip pirmykðèio þmogaus pasaulio ir savæs supratimas´ (Ìèôû, 1980, 12). Kitais þodþiais tariant, á mitologijà þiûrima kaip á mitinæ kolektyvo pasaulëjautà bei pasaulëþiûrà, kuri, keièiantis visuomenës santvarkai, liaudies sàmonëje ið dalies iðlieka iki pat naujausiø laikø. Ávedus krikðèionybæ baltø kraðtuose, senoji pasaulëþiûra palengva keitësi, sumiðo su krikðèioniðkàja,