Kazys Misius Kražių mokykla ir gimnazija 1773–1844 metais Kazys Misius Kražių mokykla ir gimnazija 1773–1844 metais ? Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2015 UDK 373.5(474.5)(091) Mi309 Knygos leidimą rėmė Recenzavo: dr. Benediktas Šetkus prof. dr. Adomas Butrimas Redaktorė Ona Balkevičienė Dailininkas Martynas Gintalas Tekstus iš lotynų ir lenkų kalbų vertė Irena Katilienė © Kazys Misius, 2015 © Martynas Gintalas, 2015 © Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2015 ISSN 2424-4406 ISBN 978-609-447-187-2 Turinys Pratarmė / 7 Mokykla prižiūrint Edukacinei komisijai (1773–1796) / 9 Vienuolių karmelitų mokykla / 21 Iš mokyklos 1797–1813 metų kronikos / 30 Pasaulietinė gimnazija 1817–1825 metais / 33 „Juodieji broliai“ ir jų byla / 41 Gimnazija ir apskrities mokykla 1825–1831 metais / 60 Mokykla ir mokiniai per 1831 metų sukilimą / 69 Gimnazija ir apskrities mokykla 1832–1834 metais / 75 Gimnazija 1834–1836 metais / 80 Gimnazija vadovaujant Antanui Bernhofui (1836–1841) / 94 Fizinės mokinių bausmės / 99 Katalikų tikybos dėstymas. Kun. Motiejus Valančius Kražiuose / 105 Kražių mokinių byla 1840–1841 metais / 115 Mokinių gyvenimo reglamentavimas / 120 1834–1844 metų mokinių statistika, pažangiųjų skatinimas / 125 Gimnazijos iškėlimas / 127 Neturtingų mokinių šelpimo fundacijos / 130 Kolegijos (gimnazijos) biblioteka ir jos likimas / 137 Vaizdinės mokymo priemonės, numizmatikos, medalių ir kiti rinkiniai / 153 Mokinių teatras / 160 Mokinių gydytojai, vaistinė / 164 Jėzuitų kolegijos ansamblio Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia / 167 Išlikęs kolegijos paveldas / 178 1 priedas. Kražių mokyklos (gimnazijos) mokytojai 1773–1844 metais / 194 2 priedas. 1773–1844 metų žymesni Kražių mokyklos (gimnazijos) mokiniai / 236 Lietuvių literatūrai ar lituanistikai nusipelnę asmenys / 237 Kiti žymesni mokiniai / 247 3 priedas. Pojezuitinės Kražių kolegijos 1797 metų inventorius ir jo 1808 metų patikra / 278 Santrumpos / 310 Asmenvardžių rodyklė / 311 Vietovardžių rodyklė / 325 Summary / 332 Pratarmė Tiek 1616–1773 m. gyvavusi Kražių jėzuitų kolegija, tiek 1774–1844 m. vietoj 1 .Valančius M. Raštai, t. 2, jos veikusi aukštesnioji mokykla (nuo 1817 m. – gimnazija) buvo reikš- Vilnius, 1972, p. 244–254. mingi Žemaitijos švietimo židiniai. Mintis parengti mokyklos (gimnazi- 2. Šležas P. Nuo Kražių kolegijos iki „Aušros“ gimnazijos, Kaunas, jos) istoriją kilo profesoriui Adomui Butrimui. Kadangi Kražių kolegijos 1937, p. 1–7. XVII–XVIII a. laikotarpio istorinių šaltinių Lietuvoje nėra gausu, pasi- 3. Šidlauskas A. Mokyklų reforma Lietuvoje XVIII a. rinkti 1774–1844 metai. pabaigoje, LTSR MA darbai, A Iš lietuviškai rašiusių pirmasis „Kražių mokslinyčios“ istoriją apžvelgė buvęs serija, 1962, t. 2(13), p. 37–55; jos tikybos dėstytojas, būsimasis Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius idem, Švietimas Lietuvoje XVIII a. paskutiniame ketvirtyje 1848 m. išleistame moksliniame darbe „Žemaičių vyskupystė“1. Iš lietuvių (1962 m. istorijos kandidato istorikų apie gimnaziją populiariai yra rašęs Paulius Šležas2. Apie atskirus disertacija), VUB RS, f. 76–1524. 4. Lebedys J. Simonas mokyklos (gimnazijos) laikotarpius rašoma įvairiuose švietimo ir kultūros Stanevičius, Vilnius, 1955, p. istorikų darbuose. Algirdas Šidlauskas, tyrinėjęs LDK Edukacinės komisi- 62–95 ir kt. jos švietimą nuo 1773 m., pateikia žinių ir apie to meto Kražių mokyklą3. 5. Lukšienė M. Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a. Gana plačiai 1817–1822 m. gimnazijos laikotarpį apžvelgia Jurgis Lebe- pirmojoje pusėje, Kaunas, 1970. dys4. Įvairių duomenų apie mokyklą (gimnaziją) savo monografijoje patei- 6. Merkys V. Motiejus 5 Valančius. Tarp katalikiškojo kia Meilė Lukšienė . Visokių 1834–1844 m. duomenų yra Vytauto Merkio universalizmo ir tautiškumo, ir Egidijaus Aleksandravičiaus monografijose6. Remiantis į Kauną išvežtu Vilnius, 1999, p. 102–119; Aleksandravičius E. Prieš Aušrą. Kražių gimnazijos archyvu, rusiškose publikacijose apie Kauno gimnaziją Jaunieji Daukanto bičiuliai, taip pat nenutylima ir jos istorija, kol gimnazija buvo Kražiuose7. Vilnius, 1990, p. 24–59. Atskirais gimnazijos klausimais lenkų kalbą rašė ir Mykolas Brenšteinas. Jis taip 7. Историческая записка о Ковенской гимназии, pat rinko medžiagą plačiai kolegijos ir mokyklos (gimnazijos) istorijai. Виленский вестник, 1872, Pradėta rašyti mokyklos (gimnazijos) 1773–1844 m. istorija liko nebaigta. № 228–231; Ульяновский С. Ф. Краткая историческая Šis nebaigtas darbas ir tai temai sukaupta gausi medžiaga saugoma Varšu- записка о Ковенской гимназии, vos tautinės bibliotekos M. Brenšteino archyve (BN AB). Tai dokumentai, Ковна, 1903. buvusių gimnazijos mokinių užrašyti atsiminimai, daugybė išrašų iš įvai- 8. Raporty generalnych wizytatorów szkól Komisji rių šaltinių, mokinių sąrašai, mokytojų, taip pat žymesnių mokinių bio- Edukacji Narodowej w Wielkim gramos ir kt. Księstwie Litewskim 1782–1792, oprac. Kalina Bartnicka i Irena Vertingas šaltinis yra paskelbti Edukacinės komisijos LDK mokyklų vizitaci- Szybiak, Wrocław, Warszawa, jų aktai, kuriuose yra pranešimų ir apie Kražių mokyklą8. Nuo 1803 m. Kraków, Gdańsk, 1974. daug įvairių dokumentų apie šią mokyklą yra sukaupta Lietuvos valstybės istorijos archyve Vilniaus švietimo apygardos bylose (LVIA, f. 567, ap. 2). Bylų apie Kražių gimnaziją, jos mokytojus, mokinius pasitaiko ir Vilniaus generalgubernatoriaus raštinės fonde (LVIA, f. 378, BS). Duomenų apie 7 Kražių mokyklą (gimnaziją) yra Vilniaus universiteto ir Lietuvos moks- lų akademijos Vrublevskių bibliotekų rankraštynuose (toliau – VUB RS; LMAVB RS). Aptariamame mokyklos (gimnazijos) istorijos laikotarpyje mokiniai buvo len- kinami, o po 1832 m. – ir rusinami. Nerasta duomenų, kad mokytojai būtų domėjęsi lietuvių kalba, tautosaka, papročiais. Iš pridedamų žymesnių Kražių mokinių biogramų galima įsitikinti, kad ir tokioje lietuvių kalbai nepalankioje aplinkoje tarp jos mokinių buvo nemažai kultūros darbuo- tojų. Vieni darbavosi lenkų kultūrai, kiti nors rašė lenkiškai, bet pritarė ir lietuviškai kultūrinei veiklai. Gimnazija gali didžiuotis ir lituanistais: grafu Jurgiu Pliateriu, tyrinėjusiu lietuvių kalbą ir raštiją, lietuvių rašytoju, kul- tūros veikėju Dionizu Poška, tautosakininku, poetu Simonu Stanevičiumi, tautosakininku, etnografu, lietuvių kalbos žodyno rengėju Antanu Juška, jo broliu Jonu ir kitais. Nuoširdus ačiū profesoriui Adomui Butrimui, ne tik paskatinusiam imtis šio darbo, bet ir už dalykines konsultacijas, patarimus, sudarytas sąlygas pa- tyrinėti Varšuvos nacionalinėje bibliotekoje, pagalbą renkant iliustracijas ir kt. Už fotografijas, senų iliustracijų reprodukcijas dėkoju fotografei Sta- sei Butrimienei. Ačiū Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorei Birutei Kulnytei ir Istorijos skyriaus darbuotojams už Kražių mokyklos (gimna- zijos) antspaudų suradimą, jų nuotraukų padarymą ir talkininkavusiems raseiniškiams Jonui Brigiui ir Eugenijai Dočkuvienei; už lotyniškų Motie- jaus Valančiaus pastabų Kražių gimnazijos knygose ir trečio priedo išver- timą – Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojai Irenai Katilienei. Už patarimus ir pateiktą medžiagą bibliotekos istorijai dėkoju knygotyrinin- kui Tomui Petreikiui. Taip pat nuoširdus ačiū Rasai Butvilaitei už Kražių jėzuitų bažnyčios architektūros aprašymą. Dėkoju Vilniaus dailės akade- mijos leidyklos darbuotojams ir talkininkams: direktoriui Mariui Iršėnui, redaktorei Onai Balkevičienei, dailininkui Martynui Gintalui ir visiems, prisidėjusiems prie šios knygos išleidimo. 8 Mokykla prižiūrint Edukacinei komisijai (1773–1796) Popiežius Klemensas XIV 1773 m. liepos 21 d. pasirašė jėzuitų ordino panaiki- nimo bulę. Lietuvos-Lenkijos valstybės pareigūnai, patys daugiausia ėję moks- lus jėzuitų mokyklose, norėjo juos išlaikyti ir mėgino sutrukdyti šią bulę skelbti savo valstybėje, bet to įgyvendinti nepavyko. Beje, Rusijoje minėta bulė negalio- jo, ir jėzuitų ordinas buvo atnaujintas 1814 m., tačiau 1820 m. šie vienuoliai iš Rusijos imperijos buvo išvaryti. 1773 m. posėdžiavęs Lietuvos-Lenkijos Seimas, Lietuvos pakancleriui Joa- chimui Chreptavičiui pasiūlius nutarė, kad visus jėzuitų turtus ir mokyklas per- imtų valstybė. Švietimo reikalams tvarkyti buvo sudaryta Edukacinė komisija, savotiškas švietimo ministerijos prototipas. Komisija buvo įpareigota prižiūrėti ir kitų vienuolynų laikomas mokyklas. Edukacinę komisiją sudarė aštuoni (nuo 1776 m. – dvylika) narių. Jos pir- mininkas buvo Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis. Pirmas komisijos posėdis 1 1. Protokoly posiedzeń Komisji įvyko 1773 m. spalio 17 d. Edukacji Narodowej 1773–1785, Buvusiems jėzuitų turtams perimti Lietuvai ir Lenkijai buvo sudarytos dvi Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk, 1975, s. 3. atskiros liustracijos komisijos. Deja, jos neapsaugojo nuo jėzuitų kilnojamojo ir nekilnojamojo turtų grobstymo, todėl 1776 m. Lietuvos-Lenkijos Seimas komi- sijas panaikino ir turėtus jėzuitų turtus įpareigojo valdyti Edukacinę komisiją. 1774 m. vasario 21 d. parengtuose nuostatuose (ordinacijoje) ir kovo 2 d. papildymuose komisija apibrėžė savo veiklos kryptis. Nustatytos trijų pakopų mokyklos: vyriausiosios (aukštosios), vidurinės, vaivadijų bei apskričių (pavie- tų) ir pradinės, arba parapinės. Valstybė padalyta į Lenkijos ir Lietuvos švie- timo provincijas, kurios turėjo po dešimt švietimo apygardų, tarp kurių vie- na – Žemaičių. Lietuvos provincijos švietimą tvarkė Vilniaus akademija (nuo 1781 m. – Lietuvos vyriausioji mokykla). Tarp vidurinių mokyklų buvo šešia- klasės, turinčios šešis mokytojus, septynmetės vaivadijų ir triklasės, turinčios tris mokytojus, šešiametės apskričių (pavietų) mokyklos.