", ——S <S-į- y; Nauji persitvarkymai Pietryčių Azijoj Atsakomybę perima regiono valstybes Canberra. — Australijos ir ka ir grėsminga visiems savo N. Zelandijos premjerai prane­ kaimynams. Ir tas faktas lems, šė savo parlamentams, kad jų kokios valstybės ir kokia for­ kariniai daliniai (pėstininkai, ma sutars nuo tos grėsmės sau­ LIV NR. 15 ANTRADIENIS . TUESDAY, KOVAS - MARCH 4, 1969 10CENTŲ aviacija ir laivynas) bus įkur­ gotis. Minimas Australijos ir N. dinti Singapūre ir Malėzijoj Zelandijos sutikimas paremt ka­ po britų karinio pasitraukimo riškai Singapūrą ir Malėziją yra iš tų vietų 1971 metam baigian­ tik laikinas reikalas — daugiau tis. Britai traukiasi jų finansi­ psichologiniai politinis negu su Europa niams ištekliams sumažėjus. karinis. Jis padarytas anų dvie­ Bet britai pasilieka su pažadu jų valstybių prašymu, Londo- Prez. Nixono kelionė Euro­ atsižvelgta į visas jų sunkeny­ tuoj sugrįžti su pagalba, jei jos nui jas paremiant, Dabar bendromis jėgomis organizuos derybas su Maskva prireiktų. pon buvo diplomatinis uniku - bes ir abejones visur, kur tik Pirmoji proga ką nors pasto­ mas, nes niekas dar ikšiol to­ Jei Singapūras ir Malėzija jiems bus pagalba reikalinga. viau organizuoti bus Vietna­ kiu dramatišku būdu nebuvo jinti bus laikoma svarbiu įvy­ Ar toji kelionė buvo reikalin- būtų reikalingi daugiau pagal­ čiai šia proga iš televizijos ek­ Prez. Nixonas greičiausiai tie­ mo karo pabaiga. Kadangi šian­ kiu dvidešimtąjį šimtmetį ap­ 9a? bos nei Australija ir N. Zelan­ bandęs tvarkyti Amerikos san­ ranų matė nebeatpažįstamą sioginiai neįsikišo į britų-pran- dien dar niekas nežino, kada ji tykių su kitais kraštais. Nepa­ tariančioje istorijoje. Neatski­ Gal ir buvo galima dialogą Nixoną — subrendusį, santū­ dija galėtų suteikti, tos dvi vals­ cūzų susikapojimą, bet ne kar­ bus ir kokie politiniai vienetai riamas nuo to įvykio bus ir tybės ieškosiančios pagalbos už prastą būdą privertė pasirinkti sumegzti atgal per diplomati­ rų, rimtą, nors gyvą, buldozi- tą priminė viešai, kad reikia pa­ liks karinę dalį sutvarkius, vi­ prez. Nixono asmuo, nes jo nius kanalus, bet tai būtų bu­ regiono ribų. Tuo tarpu čia tu­ ne kokia asmeniška ambicija, nės bravūros atsisakiusį. Toks miršti visus nesusipratimus, sos penkios valstybės (Anglija, lūpomis išpažinta Amerikos Nixonas patiko europiečiams, rima galvoj ir Amerika, kuri su bet į labai pavojingą padėtį pa­ vęs ilgas ir mažai patikimas gal ir klaidas, ir vėl sukibti į Australija, N. Zelandija, Singa­ klaida ir jo pastangomis bus Australija ir N. Zelandija tu­ tekę Amerikos-Europos santy­ kelias. Dabar gi atsakingi as­ gal ne mažiau ir daugumai ame­ bendrus darbus visų gero - pūras ir Malėzija), visos britų maitinamas atnaujintas Ameri- rikiečių. Tokio egzamino laiky­ ri savitarpinės pagalbos su­ kiai. mens pasikalbėjo akis į akį, bu­ vei. Tas paraginimas turėjo bū­ Bendruomenės nariai, birželio kos-Europos dialogas, be kurio tartį. •> Po antrojo pasaulinio karo vo pažintas ir Įvertintas nauja­ ti buvo verta pavažiuoti Euro­ ti veiksmingas, nes jis buvo šia­ mėn. numato pasitarimus laiki­ Tas Australijos ir N. Zelandi­ Amerika netikėtai ir nepasiren­ negalimas nė pasitikėjimas nė sis Amerikos vadovas, apie ku­ pon. me būry pirmasis, išdrįsęs net nai apsaugai aptarti. gusi tapo antikomunistinio pa­ taip reikalingas bendras dar­ rį europiečių nuomonė buvo Antrasis rezultatas, ne ma­ viešą išpažintį atlikti. jos apsisprendimas dabar netu­ saulio vadu ir turėjo prisiimti žiau svarbus buvo šis: visur, ri didelės karinės reikšmės, nes Australijos ir N. Zelandijos bas. labai bloga. Ir patys amerikie- De Gaulle suminkštėjo? daug įsipareigojimų. Tas parei­ kur tik būta, sumegzta kalba anom dviem valstybėm teiksi­ sprendimu patenkintas ne tik Sunkiausia vieta prez. Nixo- gas atlikinėdama, jos vyriausy­ ir nustatytos nuomonių keiti- ma pagalba ginklais ir kariais Londonas, bet labiausiai Wa- no kelionėj buvo prez. de bė padarė neįprastai daug gerų mosi procedūros. negali būti didelė, daugiau tik shingtonas, nes čia užuomazga Gaulle, bet gal ir čia jis bus darbų, bet nemažiau ir taktinių- - simbolinė, tačiau tai yra pirmas kolektyvinės sistemos, kuriai Derybos su Maskva bus daug laimėjęs — atrodo, kad klaidų, kurios sumenkino jos ge­ bandymas apsiprasti su nauja veikiant nebebus tiek daug pa­ Teigiama, kad Nixonui pavy- seni įsižeidimų ledai bus gero­ ros valios ir dosnios rankos da­ apsaugos organizavimo tvarka vojaus Amerikai vienai įsivel­ ko įtikinti de Gaulle, jog Nato kai aptirpę. Anais laikais prez. lintų turtų vertę. Vietoj dėkin­ šitoj pasaulio daly, iš kurios pa­ ti į džiunglių gaisrų gesinimą, ne griautinas, net stiprintinas, Rooseveltas pasielgė su de gumo ir pagarbos, Washingto- sitraukė ar pasitraukia didžio­ kaip atsitiko Vietname. Kol Ki­ jei reikia, taisytinas, bent jau Gaulle labai žiauriai, nedovano­ nui pradėta atsilyginti nepasiti­ sios valstybės, čia turėjusios ko­ nija tokia, kokia ji dabar yra, tol, kol galutinai paaiškės, ko­ tinai trumparegiškai. Prez. de kėjimu. Ypač tai išryškėjo buv. lonijinius ar jiems panašius ry­ tų gaisrų gali ir daugiau atsi­ kį kelią rinksis Maskva derybo­ Gaulle dabar turėjo progą nors prez. Johnsono prezidentavimo šius. rasti, bet Washingtonas, po se su Amerika. Tos derybos tik- dalinai atsikeršyti, pademon­ metu. Teisingumas tačiau reika­ šiandien visas Pietryčių Azi­ Vietnamo nelaimės, niekur ne­ rai bus, gal net neilgtrukus. struodamas tik ledinį manda­ lauja pažymėti, kad sušlubavusi jos problemas spalvina kom. benorės būti vienų vienas gais­ Jas prez. Nixonas aptarė su gumą, bet gerai, kad taip ne­ buvo ne Amerikos vadų bei jos Kinija, besirodanti nedraugiš- rininkas. lankytais asmenimis, o paskui atitiko. Priešingai, jis apsupo visuomenės gera valia, tik jos paskelbė visiem, kad Maskva prez. Nixoną didele šiluma ir diplcmatijos nesugebėjimas tą jų prašo, kad Amerika negali pagarba. Nė vieno savo svečio gerą valią derinti su besikei­ pasiūlymo nepriimti, kad taip jis dar nėra palydėjęs iki aero­ Bandys saugotis nuo kito Johnsono čiančiomis aplinkybėmis. Ir at­ jau išeina, jog Amerika viena dromo, bet toji garbė teko pre­ sitiko galų gale taip, kad veik su Maskva derėsis, bet joms zidentui Nixonui. Jis priėmė Pritarė ginki y plitimo stabdymui visai nutrūko Amerikos santy­ ruošiantis ir derybų metu bus ir pakvietimą atvykti į Wash- kiai su Europa, -kuri, atsiminus - nuolatinis pasitarimas su Ame­ ingtoną 1970 pradžioje. Teigia- , Washingtonas._ — Senato užs. dojant, tikrai tabat peiktinas. dabartinės Rusijos imperijos rikos europiniais sąjunginin- ma, kad juodu žymiai suderinę reik, komitetas vieningai prita- Prez. Nixonas prašė sutarties kėslus, kartu su Amerika tebė- ’ savo nuomones ir Vid. Rytų rė atominių ginklų plitimo su- ratifikavimui pritarti. ra politinis pasaulio centras, £ kžausimu — de Gaulle jau su- stabdymo sutarties ratifikayį- Sutarties esminė dalis yra kad jų reikalai nebus išduo­ tikęs, kad keturi didieji žydų- mui. Dabar ji nuėjo į krašto ši: atominių ginklų valstybės į- taika, laisvė ir saugumas. Nė-~ ti per jokias derybas, kad bus arabų taiką organizuotų per J. apsaugos komitetą, kurio for- sipareigoja neduoti atominių Amerika nė Europa negali eiti Tautų Saugumo Tarybą, ko pir- malus pritarimas nereikalingas, ginklų jų neturinčioms, gi šie® skirtingais keliais, tik abidvi IŠLĖKĖ MARSO TYRINĖTI miaude Gaulle nebuvo linkęs iš ten eis į senato plenumą, pastarosios įsipareigoja jų ne­ kartu ir tuo pačiu keliu — At­ Mariner 6, erdvių tyrinėji­ daryti. vienas kitas senatorius yra ban- imti ar nepirkti. Sutartį pasi­ lanto Bendruomenės keliu ir mo laivas, paleistas skristi Mar­ Dramatiškiausi kelionės taš- dęs kalbėti prieš sutartį, bet nėr rašančios , atominės valstybės_ jos rėmuose. so link. Tyrimų tikslas — pa­ kai prez. Nixonui buvo Beriy- vienas girdėtas kalbant nepajė- pasižada gera valia tartis, dėl tirti ar yra-kokia nors gyvy­ nas ir de Gaulle. Berlynas kiek­ gė aiškiai pasakyti, kodėl ji atominio apsiginklavimo su- Toje perspektyvoje prez. bės forma toje planetoje. 850 vienam yra jaudinantis išgyve­ jam nepatinka. Toks pareigos stabdymo. Senato komitetas ga- Nixono kelionė dialogo atnau- Prez. Nixonas pas popiežių Paulių VI paskutinės kelionės metu svarų svertas erdvėlaivis turi nimas dėl savo nepaprastai pa­ atlikimas, net televiziją panau- vo iš valstybės sekretoriaus pa- dvi televizijos kameras ir kitus vojingos politinės padėties, gi —■žadą, kad Nixono vyriausybė į toli siekiančius jautrius instru­ prez. de Gaulle intriguoja kaip — Ant prez. Nixono stalo tą reikalą pažiūrės labai rim­ jau esąs padėtas naujas pro­ tai. Tai labai patiko komiteto RINKIMAI BERLYNE VYKS KAIP NUMATYTA mentus. Kelionėje laivas nu­ asmuo, nes visada reikia būti skris 226 mil. mylių. Paleidimo pasirengus ir netikėtų dalykų jektas dėl antiraketinių rake­ pirm. šen. Fulbright, kuris la­ Šaltojo karo ginklai kalami išradingai metu Marsas buvo 83,5 mil. my­ patirti. Ypač amerikiečiui, ku­ tų tinklo įrengimo. Naujasis bai buvo nepatenkintas buv. lių nuo žemės. Apie liepos 31 rio padėtį visada sunkina buv. krašto apsaugos sekretorius, prez. Johnsono politika. Bonna. — V. Vokietijos pre­ jos ir V. Berlyno organų ir pi­ sakymų. Visa toji gamyba esan­ erdvėlaivis bus 2,0 0 0 mylių prez. Roosevelto de Gaulle ir taigi ir generalinis štabas, siū­ Sutartis įsigalios, kai ją bus zidento rinkimai vyks kaip nu­ liečių militarinius veiksmus, ku- ti slaptai išvežama V. Vokieti­ aukštyje ir tiek priartėjęs prie Prancūzijai bandytas rodyti ne­ lo tinklą pradėti rengti, kad ratifikavusios JAV, Anglija, Ru­ matyta — kovo 5 d. Berlyne. jon per