„Respublikos“ leidinys Nr.40 (929) 2012 m. spalio 6 d. TRUPMENOS KAS BENDRA TARP SKIAUTINIų IR POEZIJOS Irmanto nuotr. Sidarevičiaus Aktorė ir poezijos skaitovė Lidija Žadeikytė tą bendrumą įžvelgė, nes pirmadienį vyksiančiame kūry- bos vakare ji atvers tai, kas jai miela ir glosto širdį - skiautinių paveikslai derės su poezijos posmais. 2 prISIPAžINIMAI KęSTUčIO JAKšTO SąžINėS REIKALAI Režisierius Kęstutis Jakštas vos spėja paskui savo darbus - ir dabar ruošiasi premjerai, apdai- 1 nuosiančiai nelengvą artistų gyvenimą. „Bet pats didžiausias darbas pasaulyje, kokį gali nuveik- ti žmogus, - užauginti teisingus palikuonis...“ - sako jis. 3 SAVIVERTĖ MERILINOS SINDROMAS 6 JULIAUS/BRIGITOS SKAITYTOJAMS DOVANA B ILIETAI į Judita Leitaitė K š ONCERTą sėdo prie vairo ORENOS Patyrusi skaudžią avariją dainininkė Judita Leitaitė manė niekada gyvenime nebevairuo- sianti automobilio. Kol vieną dieną pasiryžo įveikti savo didžiąją baimę - sėdo prie vairo ir pati viena nubildėjo į bažnyčią. „Dabar jau neįsivaizduoju, kaip aš galėjau gyventi be maši- ß Šorenoskoncertai dar vyks Alytuje, nos“, - šypsosi solistė. Klaipėdoje, Kaune ir Panevėžyje. 14p. cmyk 4 TRUPMENOS MINTYS J/B LAIKAS ATspiNDžiai Skiautinių poezija ir poezijos skiautinys Vakar žiūrėjau A.Tarkovskio „Veid­ Sauliaus Venckaus nuotr. rodį“. Mane ištikusių emocinių patirčių Tokį žaismingą derinį banga buvo tokia stipri, kad bežiūrė­ savo kūrybos vakarui damas iki kraujo nusikramčiau nagus, sumanė vilnietė aktorė, vietomis vos suturėdavau ašaras, vieto­ mis ­ balsu imdavau juoktis, it koks pa­ skaitovė, radijo teatro mišėlis... Mat visą laiką dingojosi, kad režisierė Lilija Žadeikytė. kino filmas ­ apie mane. Scenos menininkai labai Ne savo siužetu, o akimirkomis, žo­ džiais nenusakomomis patirtimis, ku­ kūrybingos asmenybės, rias pats jau esu išgyvenęs. Galėčiau todėl nenuostabu, kad prisiekti, kad aš tikrai esu buvęs tuo toks vakaras pirmadienį vaiku, svetimuose namuose laukiančiu rengiamas ne kur kitur, o mamos ir tarsi pirmą kartą išvystančiu savo veidą. It svetimą, it iš kito laiko at­ Lietuvos teatro sąjungos ėjusį, ateitį mačiusį, daug skausmo iš­ salėje. kentusį ir vėl grįžusį pas mane, dar nie­ ko nežinantį... Giedrė MILKEVIČIŪTĖ Galiu patikinti, kad ūmai bepraside­ dantį lietų, vėjo gūsio pašiaušiamus žo­ Aktorę žiūrovai tikriausiai lės kuokštus, nuo stalo kieme byrančius pamena iš Klaipėdos dramos, Vil- obuolius, drėkstančią duonos riekę, nu­ niaus jaunimo teatro spektaklių ir pūstą, tolyn skrendančią staltiesę ­ daugybės skaitovų vakarų. Pasta- mačiau savo akimis iki režisieriui visa ruoju metu aktorinė veikla prige- tai nufilmuojant, netgi jutau lašus ant so, bet L.Žadeikytę sužavėjo kit- savojo veido, kvapą, didybę ir liūdesį kas. Ji iš medžiagų skiautelių, jas tos vaikystėje likusios, o mane nuo sa­ pasiuvinėdama ir dar kažin kaip vęs toli toli atstūmusios akimirkos... pagražindama, kuria paveikslus, Atmintis tvirtina, kad tai man kita­ savotiškas mozaikas. Tą kūrybą dos pasivaideno senoji dama tuščiuose ji pati vadina jau daugiau kaip 20 namuose sėdinti prie stalo ir svarstanti metų trunkančiu žaidimu. apie tikėjimo prigimtį, kad tai aš stebė­ O prasidėjo viskas nuo to, kai jau sparčiai nykstantį drėgnos miglos jos bičiulė kadaise iš Amerikos n Aktorė Lilija Žadeikytė įsitikinusi, kad skiautinių žaismė žadina bet mes, viską darydamos ran- ratą ant lakuoto stalo paviršiaus, nuo atsivežė žurnalą, kuriame buvo kūrybinį polėkį komis, įdedame daugiau širdies“. jos arbatos puodelio paliktos šilumos, propaguojamas šis bent kiek kū- Anot Lilijos, tai geriausia terapija kad tai po mano pirštais šiugždėjo rybinio polėkio ir dar, žinoma, lai- toms, kurios sėdi namie auginda- nesuprantamų dailės kūrinių repro­ ko turinčiai moteriai užsiėmimas. mos vaikučius, kurias užklumpa dukcijos, nepasakydamos kas jos, ką Pirmasis aktorės, įstojusios į tik depresija praradus darbą. „Man vaizduoja, tačiau užburdamos ir pra­ ką sukurtą bendraminčių klubą nereikia sukti galvos dėl dovanos turtindamos mane savo paslaptingais „Rūta“, vadovaujamą Nijolės Ta- vaikams, anūkams, kurių turiu siužetais visam gyvenimui... monytės, darbas buvo anūkui iš net septynetą, draugėms. O mūsų 2 Pagalvojus, nieko tame susitapati­ medžiagų atraižėlių sudurstytas skiautinių mėgėjų klubai - tai ir nime nėra ir negali būti mistinio, ant­ spalvingas apklotas. Lilijai patin- susiėjimų, pasidalijimo idėjomis gamtiško ­ A.Tarkovskio „Veidrodį“ iki ka iš skiautinių siūti ir nedideles vieta. Yra nepaprastai talentingų vakar dienos tiesiog jau buvau matęs spalvingas servetėles, išradingas moterų, kurios iš tų medžiagų galybę kartų, ilgainiui atmintis daug pagalvėles ar apklotus, siužeti- atraižėlių daro stebuklus“. ką ištrynė, sutraukė, iškirpo, savaip su­ nius kilimėlius, kurie gali papuoš- O šią savo skiautinių parodą montavo, o filmo įžiebtas ir many nu­ ti ne tik namus, bet ir kitas viešas Lietuvos teatro sąjungos salėje tūpusias emocijas pavertė nuosavomis, erdves. Ir tai ji daro su didžiausia nijų įamžinti skiautinių kilime „Moterys paprastai mezga, - aktorė suderino su poezijos mo- asmeninėmis, tikromis... kantrybe ir polėkiu. Iš spalvotų L.Žadeikytei kilo idėja, kai ji su juokiasi ji, - o aš įklimpau į skiau- zaika. Ji parinko savo mylimų Todėl be dvejonių tikiu, todėl net audinio gabalėlių L.Žadeikytė kitomis bendramintėmis buvo tinius ir dėl to nė kiek nesigailiu. lietuvių poetų vakaro programą, ir supykčiau, jei kas imtų tvirtinti, kad sukūrė pasakų personažus, savo nuvykusi į Šveicarijos vietovę, Reikia visai nedaug: atraižų, len- kurioje skaitys Kristijono Done- „Veidrodyje“ atsispindi ne mano tikro­ svajonių tėviškės peizažą, o ypač kurioje jis praleido paskutinius tos, liniuotės, rėžtuko ir, žinoma, laičio, Antano Baranausko, Vin- vė, kad tai ­ tik meno kūrinio realybė, stebina Teatro sąjungos salėje savo gyvenimo dešimtmečius. adatos ir siūlų. Tiesa, pasižmo- co Kudirkos, Salomėjos Nėries, kurioje pats niekada nebuvau, stebėjau eksponuojamas didelis kilimas, Kilimėliuose įamžinti ir kitų ap- nėjusios kitose šalyse, matėme, Justino Marcinkevičiaus, Anzel- ją tik iš anapus ekrano stiklo. skirtas Čarliui Čaplinui (Char- lankytų įspūdingų užsienio vie- kaip visą tą kruopštų skiautinių mo Matučio eiles, įpynė ir Jono O štai mano rankose nuotrauka ­ lie Chaplin). Nebyliojo kino ge- tovių vaizdai. siuvimo darbą atlieka mašinos, Basanavičiaus pasaką. atkarpėlė realybės, į kurią joks režisie­ rius negalėtų reikšti pretenzijų. Stoviu joje aš dylikametis (koks nesu ir jau KAS Ką ATLIKS KAS KAM DIRIGUOS KAS KUR KVIEčIAMAS KAS KAIP ELGIASI sunkiai įsivaizduoju tokį save buvus) šalyje, kurios jau dvi dešimtys metų, kaip nebėra, šalia draugo, kurio jau trys dešimtys metų, kaip nebėra, po kerotu medžiu, kurio geras dešimtme­ tis jau taip pat nebėra... O emocinės atminties eteryje ­ tyla. Nei konteksto, nei anų dienų išgyvenimus liudijančių emocijų pėdsako, nei galimybės atpa­ žinti tą laiką... Tad kuri tų tikrovių manoji? Ona KOLOBOVAITĖ Gintaras RINKEVIČIUS Benediktas VANAGAS Mikalojus VILUTIS Panašu, kad nė viena. Panašu, jo­ kios tikrovės neturiu teisės savintis ­ vi­ Dainininkė Ona Kolobovaitė ir pianis- Klasikinės muzikos gerbėjai turės Dakaro ralio maratone Pietų Ameri- Dailininkas Mikalojus Vilutis žino, sa, ką esu pamatęs, palietęs, supratęs, tas Justas Šervenikas Vilniaus mažaja- progą išgirsti vieną geriausių Rusi- koje turėsime progą išvysti ir vilnietį kaip elgtis su paaugliais, įnikusiais į išjautęs ­ tik atspindžių atspindžiai, me teatre pristatys bendrą kūrybinį joje Novosibirsko akademinį simfo- lenktynininką Benediktą Vanagą. Pa- kompiuterinius žaidimus. Menininkas atblyksintys iš vienos erdvės į kitą. O projektą „Gražiausi pasaulio meilės ninį orkestrą, kuriem koncertuojant sak jo, iš organizatorių gautas patvir- pats turi anūką. „Kuo labiau drausi, kvailas kintančio, lekiančio, begalinio romansai“. Be abejonės, meilė yra Vilniuje diriguos maestro Gintaras tinimas, kad Lietuvos ekipažas yra tuo labiau to norėsis. Jeigu uždrausi pasaulio kimšte prikimštas, jo aprėpti vienas pagrindinių kūrybos variklių Rinkevičius. Kartu su orkestru pa- laukiamas žymiausiose pasaulio lenk- ir leisi kompiuteriu žaisti tik valandą, visais laikais ir visose meno srityse. In- sirodys ir publikos mėgstamas pia- tynėse. 34-ą kartą rengiamas Dakaro tai jis sėdės ir lauks visą laiką tos va- neišgalintis veidrodis ­ ko gero, ir esu tensyviai naują programą ruošiantys nistas Lukas Geniušas. Orkestras ralis vyks sausio 5-20 d. Čia lenktyni- landos kaip didžiausios laimės. Tai aš tas tikrasis, vienintelis aš. atlikėjai nekantriai laukia susitikimo dalyvavo daugelyje tarptautinių ninkams per 14 dienų reikės įveikti stengiuosi savo anūką išsitempti iš O juk žinome, kad veidrodžiams tarp su savo klausytojais - per koncertą jie festivalių, koncertavo Rusijoje, dau- daugiau nei 8000 kilometrų maršrutą, namų, kad jis nekiurksotų ištisai prie laiko suneštų, jų ekranų vidun padrikai atliks P.Čaikovskio, S.Rachmaninovo, gelyje Europos šalių, taip pat Japo- kuris drieksis per tris Pietų Amerikos kompiuterio. Kai geras oras, stengiuo- sutūpusių vaizdų iki pat šviesai užgęs­ Z.Levinos, M.Glinkos, N.Rimskio-Kor- nijoje ir Kinijoje. Pirmą kartą lanky- valstybes: Argentiną, Čilę ir Peru. Per- si išsivežti prie ežerų ar į miškus. Nors tant tiesiog neduota savęs pamatyti. sakovo meilės romansus. Kadangi damasis nepriklausomoje Lietuvoje nai dviejų savaičių Dakaro ralio iššū- kartais man būtų patogiau daryti tai, abu atlikėjai yra maksimalistai, pri- Novosibirsko akademinis simfoninis kiams buvo pasiryžę 173 automobilių, ką aš noriu“. Rimvydas