LATVIJAS UNIVERSITĀTE Filoloģijas fakultāte Baltu valodu katedra UNIVERSITY OF LATVIA Faculty of Philology Chair of Baltic Languages BALTU FILOLOĢIJA XIV (2) 2005 Baltu valodniecības žurnāls Journal of Baltic Linguistics LU Akadēmiskais apgāds UDK 811(082)(051) Ba 418 BALTU FILOLOĢIJA Saturs – Contents Redaktors / Editor Pēteris Vanags Raksti – Articles Latvijas Universitāte, Stockholms universitet Jūratė ČIRŪNAITĖ Redaktora vietniece / Associate Editor Žemaitijos miestelėnų įvardijimas XVI amžiuje 5 Lidija Leikuma Anna DAUGAVIETE Latvijas Universitāte Palīg ak centi latviešu valodā (pēc A. Bīlenšteina, J. Endzelīna un M. Brēdes materiāla) 13 Redakcijas kolēģija / Editorial Board Trevor G. FENNELL Saulius Ambrazas Benita Laumane Unearthing the grammatical views of Liborius Depkin 47 Lietuvių kalbos institutas Liepājas Pedagoģijas akadēmija Evalda JAKAITIENĖ Aleksej Andronov Dace Markus Sankt-Peterburgskij gosudarstvennyj universitet Latvijas Universitāte Fonetinių duomenų laukas aiškinamuosiuose žodynuose 57 Laimute Balode Nicole Nau Lidija KAUKĖNIENĖ Latvijas Universitāte, Universytet im. Adama Mickiewicza Latvių bendrinės kalbos triskiemenių žodžių ilgųjų balsių trukmė 67 Helsingin yliopisto w Poznaniu Jolanta LĖGAUDAITĖ Alfred Bammesberger Juozas Pabrėža Age-specific and gender-specific slang 77 Katholische Universität Eichstätt Šiaulių universitetas Rick Derksen William R. Schmalstieg Asta LESKAUSKAITĖ Universiteit Leiden Pennsylvania State University Priebalsinis daiktavardžių linksniavimo tipas pietų aukštaičių šnektose 89 Pietro U. Dini Wojciech Smoczyński Ilze LOKMANE Università degli Studi di Pisa Uniwersytet Jagielloński Izteikuma semantiskā struktūra 111 Trevor G. Fennell Bonifacas Stundžia Flinders University of South Australia Vilniaus universitetas Danguolė MIKULĖNIENĖ Dėl lietuvių kalbos dūrinių ir priešdėlinių daiktavardžių kirčiavimo raidos 127 Inta Freimane Lembit Vaba Latvijas Universitāte Eesti Keele Instituut, Nicole NAU Artūras Judžentis Tampereen yliopisto Perfekts un saliktā tagadne latviešu valodā 137 Lietuvių kalbos institutas Jānis Valdmanis Lembit VABA Baiba Kangere Latvijas Universitāte Stockholms universitet Dažas piezīmes par Baltijas somu (un it īpaši igauņu) valodu Steven Young vārda sakņu modifikāciju uz baltu valodu fona 155 Simas Karaliūnas University of Maryland, Vytauto Didžiojo universitetas Baltimore County Recenzijas – Reviews Baltu filoloģija ir recenzējams izdevums ar starptautisku redakcijas kolēģiju. Visus iesniegtos Wojciech Smoczyński. Lexikon der altpreussischen Verben. rakstus pirms to publicēšanas recenzenti novērtē un akceptē. Innsbruck: Innsbrücker Beiträge zur Sprachwissenschaft, 2005, 551 p. Baltu filoloģija is a fully refereed journal with an international panel of referees. All articles (William R. Schmalstieg) 163 submitted are assessed by our referees before being accepted for publication. Sējuma valodas konsultanti: Jānis Kušķis (latviešu valoda), William R. Schmalstig (angļu valoda), Edmundas Trumpa (lietuviešu valoda). Language consultants for this volume: Jānis Kušķis (Latvian), William R. Schmalstig (English), Edmundas Trumpa (Lithuanian). Redakcijas adrese / Editorial Address Baltu valodu katedra Filoloģijas fakultāte Latvijas Universitāte Visvalža iela 4A Rīga, LV-1050, Latvia © Latvijas Universitāte, 2005 e-pasts: [email protected] ISSN 1691-0036 (16) ISBN 9984-783-43-X Baltu filoloģija XIV (2) 2005 ŽEMAITIJOS MIESTELĖNŲ ĮVARDIJIMAS XVI AMŽIUJE Jūratė ČIRŪNAITĖ (Vytauto Didžiojo universitetas) Lietuvos miestiečių luomo antroponimika tiriama jau keletą dešimtmečių. XVII a. Vilniaus miestiečių vardyną yra išnagrinėjęs Z. Zinkevičius (Zinkevičius 1977), Kauno miestiečių vardyną tyrė Z. Kiaupa (Kiaupa 2000) ir A. Ragauskaitė (Ragauskaitė 1999, Ra- gauskaitė 2000, Ragauskaitė 2002a, Ragauskaitė 2002b). Žemaitijos antroponimija pradėta tirti nuo bajorų vardyno (Čirū- naitė 2002). Šis straipsnis tęsia XVI a. Žemaitijos gyventojų antropo- nimijos tyrimą luominiu principu. Pasirinktas vienas šaltinis – A. Mac- kavičiaus „Žemaitijos valsčių surašymas 1537–1538 m.“. Išrinkti dvie- jų surašymų (1537 m. ir 1538 m.) dešimties miestelių – Veliuonos, Baisogalos, Ariogalos, Užvenčio, Tryškių, Rietavo, Žvingių, Skirs- nemunės, Raseinių, Vilkijos – gyventojų (vyrų ir moterų) 365 įvar- dijimai. Miestelyje per vieną surašymą vidutiniškai užrašyta po 22,8 įvardijimus. Visi įvardijimai metrikuoti: skliausteliuose nurodomas šaltinio (Mackavičius, Andrius. 2003. – Žemaitijos valsčių surašymas 1537–1538 m. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla) puslapis. Vyrų įvardijimo būdai Vyrų įvardijimų yra 329. Jie užrašyti 6 įvardijimo būdais (pa- teikiama pagal populiarumą). 1. Vardas + patronimas. 236 užrašymai. Tai 71,7% visų įvardijimų, 84,9% dvinarių įvardijimų. Be prievardžių užrašyti 234 įvardijimai. Pvz., Станис Нар′бутович (344) „Stanys, Narbuto sūnus“; Римко Толушайтис (160) „Rimka, Tolušio sūnus“; Юр′кгис Нет′кунос (220) „Jurgis, Netko sūnus“; Мик Тистанис (300) „Mikas, Tisto sūnus“. Su prievardžiais užrašyti du įvardijimai: Павел Етеикович коръчмит (180) „Povilas, Jeteikos sūnus, smuklininkas“; Пет′ръ Павлович, войт ωйрякгол′ский (220) „Petras, Povilo sūnus, Ariogalos vaitas“. 2. Vardas. 49 užrašymai. Tai 14,9% visų įvardijimų, 96,1% vienanarių įvardijimų. Be prievardžių užrašyti 23 įvardijimai. Pvz., Як′гмин (188); Петюлис (188); Бут′вил (188); Уръбанъ (188); Кир′жод (204); Лен′кус (300); Григоръ (179); Жездрыс (179); 5 Jūratė ČIRŪNAITĖ. Žemaitijos miestelėnų įvardijimas XVI amžiuje Baltu filoloģija XIV (2) 2005 Ясвил (169). Su prievardžiais užrašyti 26 įvardijimai. Galima spė- Šeimyninės padėties ir giminystės prievardis yra vienas (3,4% ti, kad prievardis tarsi atstodavo antrąjį asmenvardį (patronimą arba visų prievardžių) – зят „žentas“. Tautybės prievardis – taip pat vie- vardą). Užrašytas vienas šaulys: Ян стрелец (160). Vieno žmogaus nas (3,4% visų prievardžių) – немецъ „vokietis“. Luomo prievardžių nurodoma tautybė: Петръ немецъ (188) „Petras vokietis“. Vienas nėra. Likusieji 27 (93,1%) – pareigybės, amato prievardžiai. Yra 11 asmuo yra kalvis: Станко ковал (179). Du kartus užrašytas siuvėjas, vaitų (воит1), 5 batsiuviai (чоботар2), 3 smuklininkai (корчмит3), pvz., Митко кравец (169). Du kartus užrašytas smuklininkas: pvz., po 2 siuvinėtojus (кравец4), armijos ar administracijos valdininkus Берътош коръчмит (180). Du kartus užrašytas armijos ar adminis- (подвоиски5), drevininkus (улаз6, влаз). Užrašyta po vieną šaulį tracijos valdininkas, pvz., Юръи подвоиски (169). Yra du drevininkų (стрелец7) ir kalvį (ковал8). užrašymai: Бертош влаз (179); Бер′тош улаз (372). Yra penki bat- Kartais pasitaiko grupinis prievardis, pvz., ωгород′ники „darži- siuvių užrašymai, pvz., Педрутис чоботаръ (169); Стан чоботаръ ninkai“, Кор′чмити „smuklininkai“, мещане „miestiečiai“, мещане (118). Dešimt kartų užrašyti vaitai, pvz., Миколай воит (354); Петр господаръски „valdovo miestiečiai“. Kartais vietoje prievardžio воит (130); Ян воит (248); Воит Жадюс (232); Воит Жад′мис (48). užrašomas žmogaus užsiėmimas: пиво варит (gamina alų), пивом 3. Du vardai (pirmasis – dažniausiai krikščioniškas). 41 užra- шин′кует (alumi prekiauja), пиво держит (alų laiko), ωт пива и šymas. Tai 12,5% visų įvardijimų, 14,7% dvinarių įvardijimų. Pvz., ωт меду (už alų ir už medų), мед и пиво мает (turi medų ir alų). Микел Жвир′блис (188); Лов′цус Кшул′тник (188); Юр′кгел Дуда Įvardijimo ilgis – 1 – 2 asmenvardžiai. Vienanarių yra 51 (15,5%), (48); Бор′зделис Кудекис (48); Контейко Шломус (48); Янел dvinarių – 278 (84,5%). Рудый (188); Бар′дюс Кгудиликис (232); Вош′нар Дик′стис (232); Su potencialia pavarde užrašyti 279 įvardijimai (84,8%). Poten- Миц′кус Стурун′дис (221); Рим′кус Локис (220); Лют′кус Райбис cialią pavardę 238 įvardijimuose (85,3%) sudaro patroniminės prie- (220); Ян Шадувис (204); Миц′ко Бол′нис (204); Станис Шукис sagos vedinys, 41 įvardijime (14,7%) – asmenvardis, neturintis nei (300); Вен′цко Лапе (300). patroniminės, nei -sk- tipo priesagos. 4. Vardas + moteriškо asmenvardžio genityvas. 1 užrašy- Su vardu užrašyti 327 (99,4%) vyrų įvardijimai. 279 vardai mas. Tai 0,3% visų įvardijimų, 0,4% dvinarių įvardijimų. Лав′рин, (85,3%) – kalendoriniai krikštavardžiai (kanoninės arba liaudinės jų Кшул′тниковое зят (188) „Laurynas, Kšultniko žmonos žentas“. formos). 48 vardai (14,7%) – lietuviškos kilmės arba neaiškiai už- 5. Patronimas. 1 užrašymas. Tai 0,3% visų įvardijimų, 2% vie- rašyti asmenvardžiai. nanarių įvardijimų. Gen. sg. Войтовича (189) „Vaito sūnaus“. Moterų įvardijimo būdai 6. Patroniminis priesagos -овъ/-евъ vedinys. 1 užrašymas. Tai 0,3% visų įvardijimų, 2% vienanarių įvardijimų. Тем′лев (373) Moterų įvardijimų yra 36. Jie užrašyti 7 įvardijimo būdais (pa- „Temlio sūnus“. teikiama pagal populiarumą). 1. Priesagos -овая/-евая vedinys. 20 užrašymų. Tai 55,6% visų Vyrų įvardijimo struktūra įvardijimų, 80% vienanarių įvardijimų. 8 įvardijimai užrašyti be Vyrų įvardijimus sudaro 607 asmenvardžiai, iš jų 368 (60,6%) vardai (pirmieji ir antrieji antroponimai), 238 (39,2%) patronimai. 1 Iš prievardžio воит gali būti kilusi lietuvių pavardė Vaitas. 2 Iš prievardžio чоботар gali būti kilusi lietuvių pavardė Čebatorius. -sk- tipo asmenvardžių nėra. Vienas asmenvardis (0,2%) – moteriško 3 Iš prievardžio корчмит gali būti kilusi lietuvių pavardė Karčmarskas. asmenvardžio genityvas. 4 Iš prievardžio кравец gali būti kilusi lietuvių pavardė Kriaučiukas, Kriaučiūnas. Be asmenvardžių, į įvardijimus įeina ir asmenvardžius paaiš- 5 Iš prievardžio подвоuски gali būti kilusi lietuvių pavardė Padvaiskas. 6