TURINYS Elena Degutienė Iš RaštIJOS vErsmių Lietuvių kaLbos vadovėLis pagrindinės mokykLos vii kLasei 1 dalis Wydanie pierwsze Puńsk 2017 Wydawnictwo „Aušra” Sp. z o.o. www.punskas.pl TURINYS iŠ raŠTIJos versmių. Lietuvių kalbos vadovėlis pagrindinės mokyklos vii klasei, 1 dalis podręcznik języka litewskiego dla kl. vii szkoły podstawowej, cz. 1 opracowanie Helena Degutis redaktor Nijola Birgiel ilustracje Eglė Valiūtė Fotografie Archiwum Wydawnictwa „Aušra” redaktor techniczny Sygit Birgiel korekta Biruta Ołów podręcznik dopuszczony do użytku szkolnego przez ministra właściwego do spraw oświaty i wychowania i wpisany do wykazu podręczników przeznaczonych do kształce- nia ogólnego dla litewskiej mniejszości narodowej do nauczania języka litewskiego na ii etapie edukacyjnym – szkoła podstawowa, na podstawie opinii rzeczoznawców: prof. dr. hab. mieczysława Jackiewicza, mgr. algisa uzdili. rok dopuszczenia 2017. numer ewidencyjny w wykazie 765/7/2017. podręcznik jest finansowany przez ministerstwo edukacji narodowej © Wydawnictwo „aušra” sp. z o.o. visas užduotis, esančias vadovėlyje, puńsk 2017 kurias rekomenduojama atlikti raštu, būtina rašyti sąsiuvinyje. isbn 978-83-65342-41-6 Wydawnictwo „aušra” sp. z o.o., ul. a. mickiewicza 23, 16-515 puńsk, tel. (87) 5161410 arkuszy drukarskich 13,5. Wydanie i skład, łamanie, druk i oprawa: Wydawnictwo „aušra” www.punskas.pl TURINYS niekas tiek nepasitarnavo žmogui, niekas neiškėlė taip aukštai jo dvasios ir niekas tiek nekentėjo kartu su žmogumi, kaip knyga. prieš ją nublanksta visi pasaulio stebuklai, ji – visų mokslo ir technikos laimėjimų lopšys, visų mūsų dvasinių galių motina. kada nors knygos atė- jimas pas žmogų bus prilygintas dieviškosios ugnies pa- grobimui – nes kuo gi mes ginamės nuo tamsos ir smurto žvėrių, jei ne knyga, kuo šildom sugrubusią sielą, kieno, jei ne knygos, šviesa mus vedė ir veda pasaulio ir mūsų pačių širdies labirintais? keista, kad ligi šiol mes dar ne- pastatėm paminklo jai. o gal visa, ką sukūrė, padarė, pa- siekė žmogus, ir yra ne kas kita, kaip visuotinis, gyvas, be paliovos visur ir visų kuriamas paminklas knygai? Justinas Marcinkevičius 3 TURINYS TURINYS i. iŠ amŽių gLŪdumos 5 TURINYS Juozas Pikčilingis Pirmoji lietuviška knyga – pirmoji pasirodžiusi spausdinta knyga kiekvienos kalbos istorinėje raidoje žymi ir kartu pradeda naują etapą. Juk kalbos ugdymas, norminimas – tai knygos, „kalbamoksliai”, gramatikos, žodynai. ir pirmoji knyga – didžiulis įvykis žodžio istorijoje. ko- kia šio įvykio data? kieno vardą čia turime suminėti? – tuomet rašė 1547-uosius... to žmogaus vardas – martynas mažvydas. skaitykite mano pasakojimą. ei viešpačiai žiaurūs, valdovai ir ponai, kelią knygelei tai plonai! V. Mykolaitis-Putinas – knygelei? kokiai knygelei? kokiai gi knygelei? kas ją su- rašė? – nagi kur byla „Letuuinikump jr szemaicziump”! kur bylo- ja žodžiais: „bralei seseris, imkiet mani ir skaitikiet...”! kelią pirmajam lietuviškam spausdintam žodžiui! bet pirma tuos „brolius seseris” reikia pamokyti skaityt. tad kelią pirmajam lietuvių kalbos mokytojui! maŽVYDAS (iškilmingai) mėginsime sudėti pirmą žodį. klausykitės gerai... Širdim klausykit! kai tarsit šitą žodį, tai ant lūpų pajusite medaus ir kraujo skonį, išgirsit volungę prieš lietų šaukiant, užuosit šieno ir liepynų kvapą, regėsit baugų debesio šešėlį per lauką bėgant... taigi pamėginkim. (Skiemenuoja vienas) „el-ie” bus „Lie”, „tė-u” bus „tu”, „vė-a” bus „va”. visi kartu! dar sykį! 6 TURINYS Choras (darniau) Lie-tu-va! Just. Marcinkevičius „Mažvydas” Jau ir mokame sudėti lietuvišką žodį. Žodį, kuriame tiek pras- mės, tiek emocijų: graudulio, skausmo, vilties, netikrumo, lūkes- čių. v. mykolaitis-putinas, minint pirmosios lietuviškos knygos m. mažvydo „Catechismusa prasty szadei” 400 metų sukaktį, ci- tuotąjį eilėraštį „Lietuviškos knygos kelias” pradeda taip: prieš keturis amžius mažutė knygelė Lietuviškais žodžiais prašneko. Į vargdienio dalią užžėlusį kelią negreitai praskinti jai teko. tik kartais, užklydus į pirkią artojo, visiems ji suprantamais žodžiais bylojo: „giedrėjančio ryto kas laukiat ir tikit, broliai, seserys, imkite mane ir skaitykit”. Lietuviško spausdinto žodžio tėvo pradėtąjį darbą rytų prū- sijoje toliau varys kiti: b. vilentas, J. bretkūnas, vėliau L. rėza, ir kiti. 1653 m. jau bus pasirodžiusi danieliaus kleino gramatika. Jau ir gramatika! Jau darbas, kur autorius bus stengęsis apiben- drinti šimto su viršum metų prūsijos lietuvių raštijos kalbą! Juk ne kas kita, kaip gramatika, suvaidina lemiamą kalbos normini- mo, jos pritaikymo įvairiopiems visuomenės reikalams vaidmenį. Klausimai ir užduotys 1 Kokie labai svarbūs dalykai pasakomi šiame straipsnyje? 2 Kas mums priartina istorinius faktus, daro juos suprantames- nius? 3 Kodėl čia cituojama v. mykolaičio-putino ir Just. marcinkevi- čiaus poezija? 4 Ištraukoje iš Just. marcinkevičiaus poetinės dramos „mažvy- das” skaitome žodžius: „klausykitės gerai... Širdim klausykit!” paaiškinkite, ką jie reiškia. 7 TURINYS 5 Ką jaučiate, girdite, matote, tardami žodį Lietuva? 6 „tautai svarbi raštija gimtąja kalba” – punktais užsirašykite svarbiausias straipsnyje pateiktas žinias. Martynas Mažvydas (apie 1510–1563) Martynas Mažvydas – lietuvių literatūros pradininkas, kilęs iš Žemaitijos. Spėjama, kad jo tėvai buvo nepasiturintys miestelėnai. Jaunystėje mokėsi ir dirbo Vilniuje, bendradarbiavo su kitais pirmųjų lietuviškų raštų kūrėjais. Už reformaci- jos skleidimą Lietuvoje buvo persekiojamas, todėl, priėmęs Prūsijos kunigaikščio hercogo1 Albrechto kvietimą, atvyko į Karaliaučių ir 1546 m. įstojo į universitetą. Jį baigė 1548 m. bakalauro laipsniu. Faktas, kad universitetą M. Mažvydas baigė per pusantrų metų, rodo, jog prieš tai jis buvo mokęsis kitur, – kaip spėjama, Kroku- voje arba A. Kulviečio įsteigtoje mokykloje Vilniuje. Studijuodamas Karaliaučiuje, M. Mažvydas 1547 m. parengė ir išleido pirmąją lietuvišką knygą „Katekizmo pra- sti žodžiai”, tokiu būdu duodamas pradžią raštijai ir spaudai lietuvių kalba. 1549 m. M. Mažvydas buvo paskirtas Ragainės klebonu, o 1554 m. tapo Ra- gainės vyskupo vietininku. Jis rūpinosi savo parapijiečių švietimu, tvarkė žemės ūkio reikalus, dirbo lietuvių raštijos darbą. 1 Hercogas – aukštosios bajorijos titulas. 8 TURINYS Martynas Mažvydas Knygelės pačios bylo lietuvininkump ir žemaičiump broliai seserys, imkit mane ir skaitykit Ir tatai skaitydami permanykit. mokslo šito tėvai jūsų trokšdavo turėti, Ale to negalėjo nė vienu būdu gauti. regėti to norėjo savo akimis, Taip ir išgirsti savo ausimis. Jau nūn1, ko tėvai niekada neregėjo, Nūn šitai vis jūsump atėjo. veizdėkit ir dabokitėsi, žmones visos, Šitai eit jūsump žodis dangaus karalystos. martyno mažvydo „katekizmo prastų maloniai ir su džiaugsmu tą žodį priimkit, žodžių” (1547 m.) O jūsų ūkiuose šeimyną mokykit. titulinis puslapis sūnūs, dukterys jūsų tur tatai mokėti, Visa širdžia tur tą dievo žodį mylėti. Jei, broliai seserys, tuos žodžius nepapeiksit, Dievą tėvą ir sūnų sau mielu padarysit ir pašlovinti po akimis dievo būsit, visuose daiktuose palaimą turėsit. Šituo mokslu dievą tikrai pažinsit Ir dangaus karalystosp prisiartinsit. neužtrukit, broliai seserys, manęs skaityti, Jei pagal valią dievo norit gyventi. Jei kas šventą giesmę nor giedoti, Mane po akimis savo tur turėti. dieną ir naktį prieg savęs mane laikykit Ir niekada manęs nuog jūsų neatmeskit. 1 nūn (nūnai) – dabar. 9 TURINYS <...> tamsybes senąsias nuog jūsų šalin atvarysit, Sūnus, dukteris nuog jų išgelbėsit, Jei tą mažą krikščionių mokslą mokėsit Ir pagal jį jūs patys save rėdysit. kaukus2, Žemėpačius3 ir Laukosargus4 pameskit, Visas velniuvas, deives apleiskit: tos deivės negal jums nieko gero duoti, Bet tur visus amžinai prapuldyti. sveikatą, visus daiktus nuog to dievo turit, Kurio prisakymus čia manip5 regit. tasai dievas dangų, žemę žodžiu vienu sutvėrė, Šituo būdu žmones ir visus daiktus padarė, – tasai kožnam žmogui vienas gal padėti, Sveikatą ir palaimą tasai gal priduoti. <...> Šitai turit trumpą mokslą krikščionystės Pagal būdą senosios bažnyčios. skaitykit ir duokit ing rankas kiek vaiko, Kaip žemaičio, taip ir lietuvininko. raginkit žmones to trumpo mokslo išmokti, Be kurio platesnis mokslas negal stovėti. Klausimai ir užduotys 1 Kuo reikšminga ši lietuviška prakalba? 2 Kas kreipiasi į skaitytojus? 3 Kaip manote, kodėl kreipiamasi žodžiais broliai, seserys? 2 kaukas – turtus nešanti namų dvasia, aitvaras. 3 Žemėpatis – senovės lietuvių dievybė, globojusi sodybas, trobesius, gyvulius ir aps- kritai ūkį. 4 Laukosargas – dirbamą lauką globojanti dvasia. 5 manip (manimp) – prie manęs. 10 TURINYS 4 Kaip visų pirma suvokiama knygos paskirtis? kodėl? 5 Raskite prakalboje teiginius, raginančius priimti krikščioniškąjį tikėjimą. 6 Paaiškinkite šių eilučių prasmę: „raginkit žmones to trumpo mokslo išmokti, Be kurio platesnis mokslas negal stovėti.” 7 Panagrinėkite prakalbos kalbą. kuo ji skiriasi nuo šiandieni- nės? raskite senovinių žodžių ir jų formų. 8 Įsivaizduokite, jog rengiamas naujas pirmosios lietuviškos kny- gos leidimas. nupieškite viršelį su užrašu „martynas mažvydas katekizmas 1547 m.” Kęstutis Trečiakauskas Skaičiai ir datos datos, skaičiai... kaip tai nuobodu, kaip neįdomu! ir įsiminti sunku, ir tarsi prasmės neįžvelgsi. o jei taip, tai ir mokytis sun- ku. tačiau su kokiu malonumu mes žaidžiame, kaip kartais mus vilioja įvairūs burtai, horoskopai, mistika. tada nebaido net sausi skaičiai. tai gal pabandykime kartais pažaisti ir pamokoje? pa- bandykime. pirmoji lietuviška knyga. pirmoji. tai įstabus, magiškas skai- čius. tai burtažodis. Juk pirmasis visada būna